Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke, Leinen pranešimas yra dar vienas žalingos savitarnos sistemos, kurią ši Europos Sąjunga kuria visose politinėse partijose, pavyzdys. Mano nuomone tipiška, kad Europos rinkimų kampanijas dabar finansuoja mokesčių mokėtojai, suprantama proeuropietiškai nusiteikusių partijų vykdomas kampanijas, nes žinome, kad kartelė yra tyčia užkelta labai aukštai ir euroskeptikams neįmanoma atitikti finansavimo kriterijų. Tai n-tasis mokesčių vagystės atvejis, įvilktas ir šiuose Rūmuose parduodamas kaip demokratizacija. Dabar iš Bendrijos puodo pinigus į savo lėkštes besikraunantys žmonės yra tie patys, kurie visiškai atsisakė surengti demokratišką referendumą Prancūzijoje ir Nyderlanduose, o anksčiau ir Danijoje, ir atsisako surengti dar vieną referendumą dabar. Tai tie patys žmonės, kurie sako, kad mūsų piliečiai negali reikšti savo nuomonės dėl Turkijos stojimo į ES. Dėl Dievo meilės užčiaupkime jų šnekas apie demokratizaciją ir nustokime slėpti jų nepasotinamą apetitą pinigams, kaip troškimą padėti visuomenei.
Philip Claeys (NI). - (NL) Pone Pirmininke, balsavau prieš Roure pranešimą dėl daugelio paprastų priežasčių. Viena jų yra tai, kad valstybės narės puikiai gali priimti įstatymines apsaugos priemones prieš rasizmą, kitaip sakant, ES veiksmai šioje srityje iš esmės prieštarauja subsidiarumo principui. Pagrindų direktyva taip pat yra išpuolis prieš saviraiškos laisvę. Kovoti su rasizmu yra priimtina, sakydamas „rasizmas“ turiu galvoje smurto kurstymą arba panaudojimą, tuo tarpu painioti šią sąvoką su teisėta vieša diskusija, pvz., dėl prieštaravimo masinei migracijai, prieštaravimo islamizacijai arba tautinės tapatybės gynimui yra nepriimtina.
Jean-Louis Bourlanges (ALDE). - (FR) Pone Pirmininke, kaip ir visi mano kolegos balsavau už pono Roure pranešimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija kriminalinės teisės priemonėmis. Taip pasielgiau, nes pritariu jame išdėstytoms mintims, taip pat dėl to, kad pranešėjas ir Pilietinių laisvių komitetas pateikė mums pranešimą, kuriuo siekiama apsaugoti minties, tyrimų ir saviraiškos laisves. Bet kokio panašaus tipo sprendimo priėmimas reiškia riziką: riziką politinei valdžiai suteikti teisę sakyti žmonėms ką jie pagal įstatymus gali ir ko jie negali mąstyti, sakyti ir rašyti.
Mano šalyje matėme keletą netinkamų teisės aktų: pvz., ponas Gollnisch norėjo į mokyklos mokymo programą įtraukti savimeilę glostančią informaciją apie Prancūzijos kolonijinius nuopelnus. Dar sumaniau buvo klaidingai aiškinami ar taikomi įstatymai, kurių ketinimai buvo labai aiškūs, kaip pvz., ponios Taubira, siekiant neteisėtai patraukti teisinėn atsakomybėn už istorinius darbus, kurių objektyvumas, intelektinis tikslumas ir akademinis meistriškumas yra istorikų visuotinai palankiai vertinamas.
Mūsų priimta nuomonė atrodo padės išvengti tokių netinkamo taikymo atvejų visų pirma todėl, kad remiantis šia nuomone saviraiškos laisvė oficialiai pripažįstama kaip pagrindinė teisė, antra, todėl, kad pagrindų sprendimu nesiekiama nubausti už pastabas, tyrimus ar nuomones, o už neapykantos kurstymą, o tai jau yra visai kitas dalykas. Tikėkimės, kad visos valstybės narės ir politinės grupės gali laikytis tokio pat harmoningo ir išmintingo požiūrio, kaip ir mūsų pranešėjas.
Koenraad Dillen (NI). - (NL) Pone Pirmininke, balsavau prieš Leinen pranešimą dėl Europos politinių partijų finansavimo, todėl, kad yra nepriimtina, kad Europos lėšos būtų skiriamos esamoms Europos politinėms asociacijoms, tokiu būdu diskriminuojant tas grupes, kurios nejaučia poreikio burtis į europinio lygio organizacijas. Ir labai ciniška vaizduoti Europos rinkimų kampanijų ir Europos politinių fondų finansavimą, kaip Europos demokratijos stiprinimo priemones. Kadangi nutinka taip, kaip ką tik sakė ponas Claeys, kad suinteresuotos partijos yra būtent tos, kurios choru kartojo, kad turime nubraukti Prancūzijos ir Olandijos nebalsavimą dėl Europos Konstitucijos ir apsieiti tik su ratifikacija. Šios partijos taip pat buvo labai tylios referendume dėl Turkijos stojimo. Tai vis dar reiškia europietiškos demokratijos stiprinimą. Tačiau akivaizdu, kad finansuoti tinkama tik politiškai korektiškai apie Europą mąstančias partijas. Todėl turime balsuoti prieš šį pranešimą.
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke, kadangi ką tik visapusiškai kritikavau pirmąjį Leinen pranešimą, norėčiau paprasčiausiai pakartoti savo draugo Philip Claeys nuomonę, kuris, beje, atitinkamai sureagavo į šiek tiek keistas pono Bourlanges pastabas. Rasizmo ir teisėtų viešųjų diskusijų sąvokos yra visiškai painiojamos. Tai akivaizdu iš Europos rasizmo stebėsenos centro pastabų, kai jo atstovai pasakė, kad islamofobija yra nauja diskriminacijos forma ir, kad atsakas į daniškas karikatūras buvo šventvagystės įstatymas. Tai labai pavojinga, kadangi žinome, kad įprastos viešos diskusijos apie islamą arba islamizaciją gali būti palaikytos neapykantos musulmonams kurstymu. Dėl visų šių priežasčių visą diskusiją laikome nepriimtina ir balsavome prieš abu Leinen ir Roure pranešimus.
Philip Claeys (NI). - (NL) Pone Pirmininke, balsavau prieš Leinen pranešimą, nes Europos partijų finansavimo taisyklės, kurias savaime vertinu kaip nepriimtinas, yra išplečiamos. Norint įgyti teisę į finansavimą bus taikomi ne tik kiekybiniai, bet ir ideologiniai kriterijai, o tai reiškia, kad prieš srovę plaukiančios partijos neturės jokių galimybių. Pripažintos partijos ir politinės grupės spręs, kas gaus finansavimą. Net nėra jokių nuostatų dėl apeliacijų pateikimo dėl tokių sprendimų.
Taip pat privalome saugotis pataikūniškų sprendimų priėmimo, nes čia naudojama tipiška „saliami taktika“. Europos partijų finansavimo principas prieš keletą metų buvo atsargiai pateiktas svarstyti. Tuomet buvo aiškiai nuspręsta, kad pinigai neturi būti naudojami rinkiminėms kampanijoms finansuoti. O dabar? Rinkiminės kampanijos bus iš tiesų finansuojamos. Ir be viso to pinigai bus skiriami įvairiausiems politiniams fondams. Tokiomis aplinkybėmis, Pone Pirmininke, suprasite, kad balsavau prieš šią savitarnos formulę.
Sylwester Chruszcz (NI). - (PL) Pone Pirmininke, šiandien balsavau už rezoliucijos dėl padėties Gruzijoje priėmimo. Norėčiau išreikšti gilų susirūpinimą pastaraisiais įvykiais Tbilisyje ir saugumo pajėgų smurtu.
Padėtis regione verčia pradėti dialogą su visomis šalimis, įskaitant opozicijos lyderius. Tarptautinė bendruomenė, kurios dalimi yra Europos Sąjunga ir Rusijos Federacija, privalo dėti visas pastangas siekdama užtikrinti, kad būsimi rinkimai Gruzijoje būtų demokratiški, juose būtų gerbiamos žmogaus teisės ir žiniasklaidos laisvė.
Tačiau mane nustebino, kad UEN grupės nariai norėjo ištrinti žodžių junginį C pastraipoje, kur kalbama apie politiniais kaliniais laikomų žmonių paleidimą.
Pone Pirmininke, man atrodo, kad pradžioje jūs ne visai tiksliai supratote mano pavardę, taigi įžanga ilgesnė. Nebuvau tikras, ar jau suteikėte man žodį.
Jaroslav Zvěřina (PPE-DE). - (CS) Nesu taip entuziastingai nusiteikęs dėl šio teksto, kaip čia esanti dauguma. Mano nuomone seniai pasauliui Mozės susakyti dešimt Dievo įsakymų turi būti gerai suprantami žmogaus teisių srityje. Akivaizdu, kad Jungtinių Tautų Organizacijos žmogaus teisių deklaracija taip pat gerai suprantama.
Didžiausia vertybe mums turi būti individo laisvė, kuri turi būti ribojama tik siekiant išsaugoti kitų žmonių laisvę. Ypač kai kurios su socialinėmis teisėmis susijusios nuostatos nėra aiškiai apibrėžtos ir jas gali būti sudėtinga aiškinti. Tai pirmiausia yra susiję su antidiskriminacinėmis nuostatomis, tačiau taip pat su tokiomis teisėmis, kaip pvz., akivaizdi pagyvenusių žmonių teisė dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Esu įsitikinęs, kad savaime suprantamų tiesų nereikia įteisinti teisės aktais. Su darbuotojų teisėmis susijusi nuostata kelia daugiau problemų, o ne nustato aiškius principus.
Mano nuomone Europos Sąjunga nėra tik samdomų darbuotojų klanas. Todėl kai nepakankamai pabrėžiama privačios nuosavybės, savininkų ir įmonių teisių apsauga, chartija veikia neharmoningai. Priėjau išvadą, kad chartijos buvimas nepraturtins mūsų gyvenimo iš esmės.
Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Pone Pirmininke, balsuoju už šį pranešimą, nes tvirtai tikiu, kad Reformų sutartis arba Lisabonos sutartis suteikia Pagrindinių teisių chartijai ir 54 atskiroms laisvėms, įskaitant teisę į gyvenimą, kankinimų uždraudimą teisinį, lygybę prieš įstatymą, pagarbą šeimos gyvenimui ir teisę į teisingumą, statusą.
Tikiu, kad dauguma Airijos žmonių, kaip ir vyriausybė, pritaria šiai chartijai, turėdami galvoje, tai, kad prieš porą metų buvo pavirtinta Europos Konstitucija.
Pone Pirmininke, Airijoje turėsime surengti referendumą dėl Europos reformos, t.y., dėl Lisabonos sutarties, ir jei jis bus sėkmingas, turėsime surengti aiškią, skaidrią, matomą ir profesionalią kampaniją. Manau, kad palankus Airijos balsavimas labai priklausys nuo veiksmų, kurių bus imtasi Europoje siekiant užtikrinti, kad Sutartyje būtų visiškai gerbiamos žmogaus teisės.
Kathy Sinnott (IND/DEM). – Pone pirmininke, Europos pagrindinių žmogaus teisių chartijos 3 straipsnio d punkte leidžiamas terapinis klonavimas, draudžiant tik reprodukcinį klonavimą. Tai prieštarauja Jungtinių Tautų 2005 m. kovo 8 d. deklaracijai dėl žmogaus klonavimo, kurioje pripažįstama būtinybė drausti visas žmogaus klonavimo formas. Klonavimas bet kokiu tikslu sugrauna žmogaus embrioninį individą. Negalėčiau balsuoti už tai. Greičiau jau būčiau palaikiusi 26 straipsnį dėl asmenų su negalia integracijos teisių.
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke nenoriu, kad būtų kokių nors nesusipratimų. Tai, kad balsavau prieš Leinen pranešimą dėl pagrindinių teisių jokiu būdu nereiškia, kad esu pieš tai, kad europiečiams būtų suteikta daugiau pagrindinių teisių ir laisvių, kaip tik priešingai. Tiek šiuose Rūmuose, tiek už jų ribų dažnai pasisakydavau gindamas saviraiškos teisę ir prieš žmones tildančius įstatymus. Tačiau esmė yra tai, kad pranešimas nėra apie pagrindines laisves. Laimei europiečiai jau yra apsiginklavę pačiomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, kuriomis gali kovoti prieš piktnaudžiavimą jais savo valstybėse ir Europos Sąjungos lygiu. Balsavau prieš, nes privalomas šios chartijos įvedimas būtų didelis žingsnis federalinės Europos link. Pritariu Europai kaip laisvų tautų konfederacijai, todėl balsavau prieš šį pranešimą dėl pagrindinių teisių, žinoma neprieštaraudamas pačioms pagrindinėms teisėms savaime.
Mario Borghezio (UEN). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Briuselio mero ir kompetentingų institucijų tylėjimo dėka septynios valandos kameroje po žeme Belgijos Palais de Justice davė man daug laiko pamąstymams apie pagrindines teises.
Bedu į tai pirštu ir taip darau todėl, kad Lega Nord balsavo prieš pagrindinių teisių chartiją dėl per mažo dėmesio, skirto nuo 10 straipsnio neatsiejamiems pavojams. Dėl religijos laisvės klausimų nekyla, tačiau kaip dėl apeigų laisvės, ji neribojama? Tos ribos nustatytos mano šalies, Italijos Konstitucijoje: viešo padorumo, saugumo, įstatymo ir tvarkos ribos.
Ar Europos Sąjunga žino, kad kanibalizmas tebėra aktuali problema? Ar ji žino, kokie yra vudu ritualai? Tikiu, kad mūsų kolegos iš Flamandijos buvo teisūs labai aiškiai pabrėždami Europos Sąjungos teikiamų tekstų, pvz., dėl islamofobijos, dviprasmiškumą. Tačiau niekada nekalbama apie krikščionybės fobiją arba rasizmą prieš baltuosius. Tai yra tikros problemos ir Europos Sąjunga turėtų būti atidi šiems pavojams bei ginti savo piliečius, savo kultūrą, tradicijas, Europos tautų tapatybę, jei norime tautų Europos, o ne tautų katilu, kuriame pagrindinės teisės iš tiesų nėra saugomos, virstančios Europos.
Esame to įrodymas, mes, kurie buvome įmesti į kalėjimą už tai, kad gynėme savo mintis ir Europos piliečių teises, kai Europa tai tylėdama stebėjo.
Francesco Enrico Speroni (UEN). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat balsavau prieš parnešimą dėl pagrindinių teisių chartijos ne todėl, kad esu prieš šias teises, bet norėdamas pabrėžti dviprasmiškumą, neatsiejamą nuo šių teisių formuluočių, kaip jau minėjo ponas Borghezio, pavojus slypi 10 straipsnyje, kur nėra nustatomos religinio garbinimo, religijos praktikavimo ir ritualų laisvės ribos.
Kadangi nėra ribų, tai labai lengvai gali būti leidžiamos ir praktikuojamos šėtoniškos apeigos, vudu ritualai, viešajai tvarkai, moralei ir kitoms teisėms prieštaraujantys ritualai. Teisingumo teismas Liuksemburge, kuris aiškins šį tekstą pažodžiui, neturės kitos išeities, kaip priimti palankų sprendimą dėl bet kokio tokius ritualus praktikuojančiųjų pateikto ieškinio, tai ne tik prieštarautų senoms tradicijoms, bet ir sveikam protui.
Georgios Papastamkos (PPE-DE). – Pone pirmininke, PPE-DE frakcija nusprendė balsuoti už Alaino Lipietzo pranešimą dėl prekybos ir klimato kaitos šioje trumpoje plenarinėje sesijoje. Pranešimas yra vertingas ir jame atkreipiamas dėmesys į daugumą mums susirūpinimą keliančių klausimų, kuriems mes visi pritariame. Tačiau nusprendėme balsuoti prieš kai kuriuos dalių pakeitimus, nes manome, kad pasaulinis atšilimas turi būti sprendžiamas tvariomis priemonėmis, kurios neturi neigiamo poveikio ekonominiam augimui arba Europos socialinio modelio ilgalaikėms perspektyvoms.
Kaip politinei frakcijai, mums klimato kaitos klausimas yra labai opus. Europos Sąjunga prisiėmė vadovaujamąjį vaidmenį siūlydama ilgalaikius sprendimus dėl susidorojimo su klimato kaita priemonių. Manome, kad Europos pasiūlymai tapo pavyzdžiu bet kokioms ateities diskusijoms ir kad jie atitinka mūsų ekonominį modelį.
Manome, kad pasaulinė prekyba davė naudos pasaulio ekonomikai, bet tuo pačiu metu pripažįstame, kad būtina daugiau nuveikti, ypač transporto sektoriuje, kad sumažintume žalingas emisijas. Žinoma, pasaulio prekyba kaip tokia neturėtų būti iškraipoma.
Brian Simpson (PSE), pateikta raštu. − Balsuosiu už šį pranešimą, nes pagaliau jame leidžiama valstybėms narėms, ir ypač Jungtinei Karalystei, toliau naudoti Jungtinės Karalystės matavimo vienetus.
Asmeniškai man patinka dešimtainė matų sistema, bet yra tam tikrų sričių, kuriose atliekamo darbo pobūdis reikalauja naudoti Jungtinės Karalystės matavimo vienetus. Nekalbu apie daržovių pardavimą, bet apie darbą, pvz., istorinių ir paveldo transporto priemonių ir ypač paveldo geležinkelių renovaciją.
Pabrėžčiau, kad JK ne visi prisirišę prie Jungtinės Karalystės matavimo vienetų. Jau seniai didysis regbio lygos žaidimas perėjo į dešimtainę metrinę matų sistemą.
Peter Skinner (PSE), pateikta raštu. − Dabar aišku, kad nepaisant blogiausių kai kurių pastangų šmeižti Europos Sąjungą matų sistemos pagrindu, ES sugeba spręsti klausimus praktiškai. Jungtinės Karalystės matavimų vienetus naudoja kartu su dešimtainės metrinės sistemos vienetais JT piliečiai jau kurį laiką. Nors dabar mokyklose naudojama dešimtainė matų sistema ir dauguma užaugo su šiais matų vienetais, poreikis naudoti Jungtinės Karalystės matų vienetus daugumai kitiems išlieka. Tai yra vertinama ir turi nuraminti daugumą, kuriuos supainiojo priešingi spaudos pranešimai.
David Martin (PSE), pateikta raštu. − Dabar Libanas yra labiausiai įsiskolinusi šalis pasaulyje ir ES makroekonominės finansinės pagalbos teikimas yra visiškai pateisinamas. Žinoma, turi būti nustatytos sąlygos užtikrinti, kad už ES finansus yra tinkamai atsiskaitoma, o apgaulė ir neteisėtas valdymas netoleruojami. Dar kartą verta pažymėti, kad būtent ES moka už Izraelio išpuolius kaimyninėje šalyje.
Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Privalome užtikrinti, kad teisingumo Europoje tarp valstybių narių neribotų valstybinės sienos, kurios jau praktiškai buvo panaikintos.
Svarbu užtikrinti visų ES piliečių vienodas teises neatsižvelgiant į jų tautybę ar gyvenamąją valstybę. Su įtariamuoju, kuris negyvena toje valstybėje, kurioje yra teisimas, neturi būti elgiamasi skirtingai negu su toje šalyje gyvenančiu įtariamuoju.
Su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės negali būti perkeliamos į kitą valstybę narę, nes tai nėra bendrai pripažinto priemonės. Dėl to kyla klausimų dėl teisminės asmeninių teisių apsaugos.
Aš remiu šį pasiūlymą dėl pamatinio sprendimo dėl Europos teisminės priežiūros orderio galiojimo ikiteisminių procedūrų metu, kuris turėtų skatinti abipusį ikiteisminių priežiūros priemonių pripažinimą ir suteikti įtariamajam galimybę grįžti į gyvenamąją valstybę narę tyrimo etapu.
Tai sumažintų suėmimų apimtį (ypač nesunkių nusikaltimų atveju) ir skatintų efektyvesnį bendradarbiavimą teisės srityje.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip ir ankstesni procesai, šis Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos teisminės priežiūros orderio ikiteisminėse procedūrose tarp valstybių narių, kuris buvo ką tik patvirtintas Europos Parlamento pranešimu, yra bandymo pagal Tampere ir Hagos programas sustiprinti ir sukurti bendrą Europos teisingumo erdvę dalis, siekiant Europos be (vidinių) sienų.
Be kitų aspektų pasiūlyme dėl pagrindų sprendimo ir pranešime pritariama Europos arešto orderio naudojimo išplėtimui visiems nusikaltimams (nenustatant ribos).
Šios ir kitos suplanuotos priemonės yra skirtos labiau suderinti baudžiamąją teisę skirtingose ES valstybėse narėse, sustiprinti federacinį Europos Sąjungos pobūdį, paspartinti ir pasisemti stiprybės iš Reformų sutarties, kuri valstybėms panaikina naujas teisės ir vidaus reikalų jurisdikcijos sritis.
Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Po daugiau nei penkerių derybų metų taryba galiausiai susitarė dėl pagrindų sprendimo dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Galime pasveikinti su šiuo laimėjimu, tačiau tuo pačiu gailimės, kad jis įvyko mažiausiomis apsaugos sąnaudomis.
Kaip savo pranešime pažymi ponia Roure, pagrindų sprendimas nustato tik minimalų suderinimo lygį, o jo efektyvumas ir apimtis yra labai ribojami daugelio suvaržymų.
Nepaisant Europos Parlamento pastangų konsultuojantis dėl šio teksto, siekiant jam suteikti didesnę jėgą, pagrindų sprendimui trūksta ambicingumo ir jo nepakaks problemoms, su kuriomis susiduriam spręsti: kovoti su rasizmu ir užtikrinti dalijimąsi visuotinėmis vertybėmis.
Šis pagrindų sprendimas turi būti vertinamas kaip pirmasis žingsnis šiame procese tvarkantis su rasizmo ir ksenofobijos problemoms Europos lygiu ir didinant suderinamumą šioje srityje.
Nepaisant šių trūkumų, plenariniame posėdyje balsavau už šio pranešimo patvirtinimą, nes gyvybiškai svarbu Europos Sąjungai ir ypač Europos Parlamentui duoti tvirtą politinę žinią pripažįstant pagrindines teises.
Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pritariu pono Dillen oficialiai pareikštai mažumos nuomonei. Pagrindų direktyva dėl „tam tikrų rasizmo ir ksenofobijos formų ir paraiškų“ kriminalizavimo yra laisves varžantis Europos teisės aktas, kuris kenkia minties ir saviraiškos laisvei ne mažiau nei Gayssot ir Taubira įstatymas Prancūzijoje.
Dabar jokios kalbos ginančios nacionalinę tapatybę, reiškiančios pasididžiavimą valstybės istorija ar prieštaraujančios migracijos plitimui ir nepaliaujamam islamizacijos plitimui mūsų žemyne keliamam visuotiniam pavojui neišvengs minčių policijos rūstybės. Europa dar kartą nepalaiko savo piliečių pusės, nes tie, kurie parengė šią direktyvą ir Europos Parlamento nariai, kurie ją ką tik patvirtino, jau nusprendė, kurie yra tariami nusikaltėliai, o kurie tariamos aukos.
Kalbant apie baudžiamosios teisės suderinimą, manau, kad tuo metu, kai Prancūzijos priemiesčiuose kasamas karo kirvis policijai, kai mūsų žemynui vis dar gresia teroristų skerdynės ir kai užkietėję nusikaltėliai naudojasi sienų panaikinimu šiurpiems nusikaltimams vykdyti vienoje šalyje po kitos manau yra skubesnių darbų, nei kurti intelektinius ir teisminius diktatorius iš tų, kurie visiems užsienietiškiems dalykams ir priverstinei kultūrų įvairovei.
Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Ponios Roure pranešimo tikslas kovoti su rasizmu. Tai labai sveikintinas tikslas, tačiau deja, naudojamas, kaip pasiteisinimas taikyti valstybių narių piliečius, kurie savo valstybėse tampa antrarūšiais gyventojais, diskriminuojančią politiką.
Du tragiški praėjusio sekmadienio įvykiai tai iliustruoja. Jaunos prancūzės Anne-Lorraine Schmitt žmogžudystė priešingai nei dviejų „jaunuolių“ mirtys tą pačią dieną nepasiglemžė laikraščių antraščių. Moterį nužudė teistas turkų kilmės prievartautojas. Moushin ir Larami viršijo greitį licencijos neturinčiais mini mopedais be apsaugos šalmų ir susidūrė su policijos automobiliu. Avariją plačiai nušvietė televizijos naujienų laidos, o Prancūzijos prezidentas susitiko su dviejų paauglių tėvais.
Taigi jei norite valstybės užuojautos ar turite sudeginti ir apiplėšti miestelį, kaip padarė šimtai banditų, tvirtindami, kad jie keršija už savo „bičiulių“ Moushin ir Larami mirtį? Kodėl nekaltos aukos susilaukia mažesnio aptarinėjimo nei teisės pažeidėjai? Pats laikas baigti tokius nukrypimus: švelnus valdžios požiūris, nesveika migracijos politika pastaruosius 30 metų ir tariamas antirasizmas, kuris Prancūzijoje vis labiau pasireiškia kaip prieš prancūzus nukreiptas rasizmas.
Martine Roure (PSE), raštu. – (FR) Europos Sąjunga nėra tik vieninga rinka, ji taip pat ir tautų, kurias vienija tos pačios vertybės, ypač žmogaus pagrindinių teisių apsauga, sąjunga. Todėl skubiai reikėjo priimti pagrindų sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis.
Europa imasi veiksmų kovai su rasizmu ir diskriminacija, todėl reikia priemonių, garantuojančių tokią pačią apsaugą nuo rasizmo ir ksenofobijos išpuolių visose valstybėse narėse. Turime sukurti teisingą pusiausvyrą užtikrindami vienodas bausmes už žodžius ir veiksmus, kurie kursto smurtą ir neapykantą ir tuo pat metu garantuodami saviraiškos laisvę. Todėl pavyzdžiui mes gerbiame valstybių tradicijas, kai smerkiame revizionizmą.
Tačiau man gaila, kad šio pasiūlymo apimtis buvo susiaurinta dėl Tarybos vieningumo reikalavimo ir primygtinai raginčiau valstybes nares ir Europos Parlamentą veikti toliau, kai šis tekstas bus pakartotinai išnagrinėtas.
Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SE) Ponios Roure pranešimas sukėlė daug galvų kasymosi. Žinome iš visos širdies pritariu troškimui kovoti su rasizmu ir ksenofobija keliais frontais, kai šie reiškiniai tik pasirodo. Yra rimtų priežasčių padiskutuoti apie teisės aktus ES lygiu. Tiek geros, tiek blogos idėjos greitai sklinda tarp sienų ir žmonių. Teisminė apsauga Europoje turi spragų.
Tuo pat metu, turime pagrindo būti atsargūs, kai kalbama apie baudžiamosios teisės suderinimą, bent jau ne toje srityje, kuri turi konstitucinę reikšmę. Švedijos požiūris į saviraiškos, spaudos ir religijos laisvę yra labai kilniaširdiškas. Kai kuriose Europos dalyse dėl akivaizdžių priežasčių šis požiūris nėra toks pat. Tarybos sprendimas, dėl kurio atsiradimo uoliai derėjosi pirmininkaujanti Vokietija, garantuoja minimalią apsaugą. Ponios Roure pranešime buvo stengiamasi eiti gilyn ir buvo gausu labai neaiškių svarstymų. Todėl galiausiai balsavau prieš šį pranešimą.
Žinoma saviraiškos laisvė negali būti absoliuti. Tačiau nėra aiškiai pasakoma, kad visi apribojimai privalo būti ypač gerai motyvuoti.
Marie-Hélène Descamps (PPE-DE), raštu. – (FR) Šiandien priimtas tekstas yra svarbus žingsnis audiovizualinės terpės sektoriui ir Europos piliečiams.
Tai ilgų derybų, kuriose Europos Parlamentas suvaidino pagrindinį vaidmenį, rezultatas.
Jame reikšmingai patobulintas pirminis Europos Komisijos pasiūlymas, ypač išplečiant direktyvos apimtį iki naujų perdavimo priemonių bei praktinėmis priemonėmis Europos audiovizualinės gamybos skatinimui.
Šie dalykai užtikrina, kad įprastinės ir audiovizualinės perdavimo priemonės gali būti kuriamos konkurencingai tuo pat metu užtikrinant kultūrinę įvairovę, kuri Europai suteikia savitumo.
Teisės naudoti trumpas ištraukas pripažinimas transliuojančioms įstaigoms, įskaitant apimančias visą Europą, reiškia, su sąlyga, kad šia teise naudojami protingai.
Galiausiai, pirmą kartą turėsime aiškias taisykles dėl prekių rodymo programose. Ši praktika jau egzistuoja, tačiau ji šiuo metu kuriasi be teisinės sistemos, todėl ir be reikiamo skaidrumo at teisinio užtikrintumo. Siūlomos garantijos prekių rodymas atvers naujas galimybes Europos audiovizualinės gamybos ir kūrybos srityje ir tuo pačiu užtikrins būtina vartotojų apsaugą ir informaciją jiems.
Henri Weber (PSE), raštu. – (FR) Esame ilgo ir sunkaus proceso pabaigoje. Iš Tarybos paėmėme viską, ką ji galėjo mums duoti. Atkūrėme šiame tekste viską, kas manėme yra būtina ir mūsų nuostabai ir malonumui turime pripažinti, kad beveik visi nauji mūsų siūlymai buvo patvirtinti.
Žinome būtume buvę laimingesni, jei būtume galėję pažaboti privačius transliuotojus ir operatorius kalbant apie reklamos liberalizavimą. Žinome mums būtų labiau patikę uždrausti prekių rodymą programose. Žinome mums būtų labiau patikusi griežtesnė pozicija dėl reklamos vaikams. Tačiau aišku tai nebuvo daugumos šiuose Rūmuose ar Taryboje pozicija.
Kadangi audiovizualinės terpės paslaugų sektoriui reikia šio naujo teisės akto kiek įmanoma skubiau ir kadangi turime pripažinti, kad Taryba ir pirmininkaujanti Vokietija užtikrino atvirą ir galiausiai produktyvų bendradarbiavimą, dabar galime sakyti, kad stiklinė yra puspilnė. Todėl socialistų grupė remia siūlymą patvirtinti derybose gautą tekstą.
Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių, elementų ir šaudmenų gamyba ir prekyba turi žalingą poveikį visų ES gyventojų saugumui. Be to, kovoje su organizuotu nusikalstamumu ypač svarbu atsekti šaunamuosius ginklus.
Būtina imtis priemonių, reikalingų išvengti, kovoti ir panaikinti tokio tipo nusikaltimus.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarpasmeninis smurtas ir savižudybės užima atitinkamai trečią ir ketvirtą vietas tarp pagrindinių 15–44 m. žmonių sveikatos problemų ir ankstyvo mirtingumo (dažnai dėl šaunamųjų ginklų panaudojimo) priežasčių pasaulyje.
Todėl šios iniciatyvos tikslas yra priimti direktyvą dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės ir nustatyti bendras taisykles, kurios leistų valstybėms narėms stebėti šaunamųjų ginklų įsigijimą, laikymą ir jų perdavimą į kitas valstybes nares.
Nors Komisijos siūlymas iš esmės yra geras, jis apsiriboja JT 2001 m. protokolo aspektų įtraukimu. Svarbu, kad jame taip pat būtų atsižvelgta į pokyčius, kurie 2000 m. Komisijos ataskaitos buvo įvardyti, kaip būtini.
Ian Hudghton (Verts/ALE), pateikta raštu. − Balsavau už mano frakcijos kolegės Giselos Kallenbach pranešimą dėl ginklų, kuris simbolizuoja ypač pelnytą kompromisą.
Teisėtas šaunamųjų ginklų naudojimas atlieka svarbų vaidmenį visoje Europos Sąjungoje. Šaunamieji ginklai daro įtaką įvairioms ekonomikos dalims, tiek jų gamyboje, tiek prekyboje arba žemės ūkio ekonomikos dalyse, kuriose šaudymas yra būtinybė. Tūkstančiai žmonių savo laisvalaikiu taip pat dalyvauja šaudymo veikloje.
Vis dėlto svarbu, kad būtų nustatyta atitinkama kontrolė, kad uždraustų teisėtus šaunamuosius ginklus perduoti į nusikalstamumo sritį. Šiandieniniame pranešime nustatyta jautri pusiausvyra, kuri sudarys sąlygas tiems, kurie naudoja šaunamuosius ginklus teisėtai toliau jais naudotis ir tuo tarpu trukdys tiems, kurie siekia veikti už įstatymo ribų.
Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Pone Pirmininke, balsuoju už ponios Kallenbach pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pakeičiančios Tarybos Direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (COM(2006)0093 – C6-0081/2006 – 2006/0031(COD)). Sutinku, kad neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių ir elementų bei šaudmenų gamyba ir prekyba turi žalingą poveikį visų ES gyventojų saugumui.
Pranešime teisingai pažymima, kad smulkūs ginklais yra smurto visuomenėje įrankiai, nes jų galima įsigyti gatavų, jie pigūs, nešiojami ir lengvai naudojami.
Pranešime taip pat pabrėžiama būtinybė įtraukti į direktyvos apimtį prekybą internetu ir nuostatą dėl prekybos ginklais interneto platformų.
David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą ir pritariu Europos Bendrijų prisijungimui prie JT protokolo dėl šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo. Protokolas leis geriau apsaugoti vartotojus, nes bus sustiprinta rinkas priežiūra, naudojantis kompiuterizuotomis duomenų bazėmis bus galima greitai susekti ginklus, o nelegalių ginklų sunaikinimas padės sumažinti nelegalią gamybą ir prekybą šaunamaisiais ginklais valstybių narių teritorijose.
Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Ginklai nėra įprasti produktai. Jie kelia didelę grėsmę ypač vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems gresia internetu plintanti ginklų naudojimo kultūra. Pastaruoju metu Europoje buvo keletas incidentų, kurių pagrindiniais veikėjais buvo jauni ginklus naudojantys žmonės. Džiaugiuosi, kad nelikome nuošalyje dėl įvykių Suomijoje ir Antverpene, Belgijoje.
Suprantu, kad ginklų draudimas reikštų padidėjusią nelegalią prekybą, taigi tai yra labai jautrus politinis klausimas. JT protokolai davė pradžią šiai direktyvai. Prieš juos ratifikuojant jų prievoles reikėjo perkelti į Europos teisę.
Balsavau už pranešimą, nes jame siūlomas įgyvendinamas kompromisas, ribojantis neteisėtą ginklų pardavimą, tačiau tuo pat metu paisantis leidimus turinčių medžiotojų ir teisėtų sportinių ginklų savininkų interesų. Direktyva taip pat padės ginklų ženklinimą, joje taip pat pripažįstama, kad kiekviena valstybė narė turi savo ginklų naudojimo tradicijas ir kultūrą. Direktyva bus draudžiama naudoti ginklus jaunesniems nei 18 metų asmenims. Jauni žmonės galės užsiimti sportu tik prižiūrimi trenerių arba tėvų.
Tikiu, kad atsakingo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto darbo dėka Europa turės modernius teisės aktus reglamentuojančius ginklų naudojimą. Dalinis taisyklių suderinimas Sąjungoje ne tik padės panaikinti neteisėtą pardavimą, tačiau taip pat užtikrins, kad pavojingi ginklai, kurie yra grėsmė nekaltiems žmonėms, palaipsniui išnyktų iš mūsų gatvių.
Catherine Stihler (PSE), pateikta raštu. − Šis pranešimas dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės turi būti teigiamai vertinamas. Susidorojimas su ginklų nusikaltimais ir neteisėta ginklų kontrabanda į ES turi būti prioritetas.
Astrid Lulling (PPE-DE) , raštu. – (FR) Balsavau už Dumitrescu pranešimą ir man labai malonu, kad Parlamento pastangų dėka galėjome priimti įgyvendinamus kompromisus, tenkinančius visas suinteresuotas puses. Liuksemburgui yra gyvybiškai svarbus reglamento 5 straipsnis.
Šiuo straipsniu atkuriama sutarties laisvė, leidžianti dviem sutarties šalims, vartotojui ir profesionalui pasirinkti, kurios valstybės teisę taikyti jų sutarčiai, vartotojo arba profesionalo gyvenamos valstybės narės.
Savo siūlymu Komisija bandė pakeisti tai, sakydama, kad būtų taikoma tik vartotojo gyvenamos valstybės teisė. Tai būtų turėję pražūtingų pasekmių mažesnėms valstybėms narėms, kadangi bendrojoje rinkoje veikiančios įmonės iš šių šalių būtų buvę priverstos taikyti 27 skirtingų valstybių teisės sistemas, kurios būtų atgrasiusios ypač smulkias ir vidutines įmones nuo komercinės veiklos už savo valstybės sienų.
Vartotojams mažesnėse valstybėse narėse ženkliai sumažėtų pasiūla, kadangi dėl šio pasiūlymų padaugėjus biurokratinių problemų kai kurie operatoriai gali nutraukti paslaugų teikimą vartotojams, gyvenantiems tose valstybėse.
Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Mes Švedijos socialdemokratai balsavome už pranešimą, kadangi manome, kad jis svarbus teisinio saugumo požiūriu ir prekyboje bei rinkodaroje įvykusių pasikeitimų kontekste, taip pat svarbu turėti šiuolaikiškas bendras taisykles renkantis teisę susijusią su sutartiniais įsipareigojimais. Tačiau mūsų netenkina atsiradęs kompromisas, todėl balsavome prieš 77 pataisos 2 pastraipą, kuri yra susijusi su vartotojų sutartimis. Manome, kad Europai reikia didesnės vartotojų apsaugos su aiškiomis taisyklėmis verslininkams ir vartotojams. Mūsų požiūriu kompromisas nėra patenkinamas šio klausimo sprendimo būdas.
Saugūs vartotojai, žinantys savo teises ir pasitikėdami perkantys užsienyje yra svarbūs Europos ekonomikai ir klestėjimui. Tačiau kaip ir smulkios įmonės esame susirūpinę dėl elektronine prekyba Europoje užsiimančioms įmonėms primetamos naštos, susijusios su įvairių valstybių narių vartotojų teisės aktų išmanymu. Tai svarbus klausimas, kurį reikia išspręsti.
Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už Karin Scheele pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, pakeičiančio reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašaro, nes esu įsitikinusi, kad šiame pranešime pristatomi pakeitimai, kuriais siekiama išplėsti reglamento taikymo sritį, sustiprina Europos Parlamento vaidmenį jo įgyvendinime ir tuo pačiu skatina geresnį reglamentavimą.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiandien Europos Parlamentas pritarė Scheele pranešimui dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų. Gerai žinoma, kad vis dar yra daug abejonių dėl genetiškai modifikuoto maisto, ypač kalbant apie jo poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai. Todėl, neturint mokslinio pagrindimo, reikėtų laikytis atsargumo principo.
Be to, šeriant gyvulius genetiškai modifikuotu maistu įvedame šiuos produktus į savo maisto grandinę, nors ir nėra mokslinių garantijų, kad tai nekenkia sveikatai.
Šiame pranešime, Europos Parlamentas pritaria Komisijos pozicijai dėl įgyvendinimo galių suteiktų Komisijai ir kelia daugybę sąlygų esamiems teisėms aktams, neišspręsdamas esminių problemų.
Todėl negalime balsuoti „už“. Nors sąlygos galbūt ir palankios, tačiau jos neišsprendžia esminės problemos.
Ian Hudghton (Verts/ALE), pateikta raštu. − Mano frakcija pateikė svarbų pakeitimą Karin Scheele pranešime. Manome, kad Europos Parlamentas turėtų turėti visapusišką priežiūros teisę srityse, susijusiose su GMO. Manau, kad GMO kelia didelę grėsmę sveikatai ir aplinkai ES ir kad visi sprendimai dėl šių klausimų nusipelnė visos įmanomos priežiūros.
Renate Sommer (PPE-DE), raštu. − (DE) Po ilgų svarstymų, mes šių Rūmų politinių grupių pranešėjai sutarėme dėl kompromiso dėl reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų pataisos dėl Komisijai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo. Šį kompromisą pasiekėme pasitarę su kitomis institucijomis, įskaitant Tarybą. Ji kruopščiai prisiima visą atsakomybę už naują kontrolės procedūrą.
Iš vienos pusės mums pasisekė išplėsti Parlamento galias lyginant su tomis, kurios buvo numatytos Komisijos projekte. Mums taip pat pavyko pataisyti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugumo komiteto pranešimo projektą ir paversto jį įgyvendinamu ir tikrovišku pasiūlymu. Buvo atmestos visos pataisos, skirtos piktnaudžiauti naująją komitologijos procedūra, norint iš kitos pusės pakeisti esamus teisės aktų dėl genetiškai modifikuotų organizmų.
Negalime sau leisti atsukti nugaras žaliajai genų inžinerijai. Priešingai, genetiškai modifikuoti organizmai yra būtini mūsų ateičiai. Diskusijų dėl klimato kontekste jau turėtų būti visiškai aišku net ideologija perkrautiems žaliesiems politikams, kad turime taikyti bioinžinerijos metodus norėdami pagerinti atsinaujinančius energijos šaltinius energijos ir biomasės gamybai. Paprasčiausiai neturime pakankami dirbamos žemės, kad galėtume auginti pakankamą kiekį tradiciškai energijai naudojamų pasėlių. Be to, privalome užtikrinti, kad maistui ir energijai skirti pasėliai nekonkuruotų tarpusavyje dėl ploto. Leistini genetiškai modifikuoti organizmai yra saugūs, o ideologija nepadeda prikimšti pilvo!
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes pasisakome prieš daugiau subsidijų politinėms partijoms ES lygiu. Demokratijos prigimtis yra tokia, kad partijos yra kuriamos iš apačios, viešosios nuomonės formavimo pagrindu, kurį seka politinės programos ir partijų, kurios užsitikrina paramą visuotiniuose rinkimuose kūrimas. Mintis, kad būtų leidžiama politinei ir technokratinei institucijai kurti ES partijas iš viršaus, naudojant mokesčių mokėtojų pinigus, demokratijai yra atstumianti. To rezultatas būtų nuo partijų narių nepriklausomos, tačiau priklausančios nuo politinio elito, partijos.
Taigi manome, kad neteisinga dabar didinti subsidijas ES partijoms skiriant lėšas politiniams fondams Europos lygiu kurti. ES partijos mokesčių mokėtojams jau kainavo daugiau nei 10 mln. eurų 2007 m. ES biudžete ir atrodo, kad politiniai fondai vėl gaus tiek pat per finansines įmokas. Tai reiškia, kad ateityje ES mokesčių mokėtojai ES partijoms ir su jomis susijusioms organizacijoms turės mokėti apie 190 mln. Švedijos kronų. Lėšos tenka ES partijoms, kurios yra gryniausios Briuselio popierinės intervencijos, partijos kurių nei piliečiai, nei mokesčių mokėtojai niekada neprašė.
Moralinių abejonių kelia ir tai, kad politikai šiuose Rūmuose taip gražbyliaudami skirsto mokesčių mokėtojų pinigus savo organizacijoms tuo metu, kai valstybių narių išlaidos yra apkarpomos.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Bandydamos įvesti sutarties siūlymo, kuris jau buvo atmestas ir vadinamas įvairiai — konstituciniu, mini, supaprastintu ir reformų siūlymu, esmę ES viršvalstybinės institucijos ir toliau propaguoja dirbtinį viešosios Europos nuomonės sukūrimą.
Be to, primename, kad šis pasiryžimas po to, kai Prancūzija ir Nyderlandai atmetė Europos Konstituciją tapo tarsi žygiu ir siekiant skatinti europietiškos sąmonės formavimosi griebiamasi visų įmanomų priemonių, įskaitant Europos politines partijas, o dabar ir jų politinius pagrindus.
Kaip sakė pirmininkaujanti Portugalija „visų piliečių dalyvavimas šiame Europos kūrimo patraukliame procese“ yra tikroji esmė, tikroji priežastis ir tikrasis klausimas. Todėl turėtume paklausti kodėl, nepaisant tokio didelio entuziazmo, vengiama rengti referendumus dėl Europos sutarties.
Tačiau, tai nėra tai, ko nori ES dominuojančios jėgos. Dabar jos be kitų dalykų nori finansavimo iš Bendrijos biudžeto rinkiminėms kampanijos į Europos Parlamentą Europos politinėms partijoms, kurios galėtų aiškia kištis į vidaus politikos reikalus ir kiekvienos valstybės demokratinį veikimą.
Kartika Tamara Liotard ir Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Šalyse, kuriose kartu gyvena skirtingos tautos įprasta, kad nėra visoje šalyje veikiančių partijų. Buvusioje Austro-Vengrijoje buvo daugybę socialdemokratų, katalikų ir liberalų partijų, kurių kiekviena atstovavo skirtingoms gyventojų grupėms ir kiekvieną jų siejo grupiniai interesai ir kalba. Belgija taip pat dešimtmečius taip pat neturėjo nacionalinių partijų, tik flamandų ir valonų partijas. Tai kaip ES gali būti Europos partijos?
Mūsų socialistų partija Nyderlanduose partijas vertina kaip pirmines organizacijas, populiarius judėjimus, kurie kartu dirba įgyvendindami savo vizijas, kokia turėtų būti visuomenė ir siekia grupių, kurios pasitiki minėta partija, interesų. Partijos nėra valstybės mechanizmo dalis ir neturėtų būti steigiamos naudojant iš mokesčių gautas pajamas. Todėl balsavome prieš ankstesnius sprendimus dėl Europos partijų finansavimo ir taip pat esame prieš finansavimo padidinimą iki 85 %. Taip pat manome, kad būsimuose rinkimuose nerealu skatinti Europos, o ne nacionalines rinkimines kampanijas. Dvidešimt septyniose valstybėse nacionaliniai rinkimai vyksta visiškai skirtingai. Jos išrenka vieną parlamentą, sudarytą iš panašiai mąstančių narių grupių iš skirtingų valstybių. Mes esame už tarptautinį panašiai mąstančių žmonių bendradarbiavimą, tačiau tam nereikia ES finansavimo.
Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europoje politinės partijos turi skirtingas ir kartais prieštaraujančias politines pozicijas dėl Europos politikos įvairiose srityse. Todėl bet kokios Europos politinės organizacijos, susiję su politinėmis partijomis, turi būti nepriklausomos, kad galėtų propaguoti savo politines nuostatas, kaip tinkamos.
Pagal šį reglamentą Europos politinėms organizacijoms bus duota užduotis propaguoti oficialią Europos politiką, kuri dažnai prieštarauja politinių partijų skelbiamoms pozicijoms. Tai yra tiesioginis kišimasis į Europos ir nacionalinių (iš kurių sudarytos Europos partijos) politinių partijų veiksmus. Tai taip pat prilygsta netiesioginiam kišimuisi į valstybių narių politinį ir rinkimų procesus, kadangi planuojamas finansavimas leis atsirasti „palankioms“ ir „nepalankioms“ politinėms partijoms, o tai turėtų atitinkamų pasekmių rinkimuose į Europos Parlamentą.
Todėl bet koks teisės aktas turi skatinti nuomonės laisvę ir skaidrumą be jokios tarpusavio priklausomybės, kuri varžytų Europos ir nacionalinių politinių partijų pozicijas ir veiklą.
David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad maiste ir pašaruose ar ant jų pesticidų likučių būtų mažiausiai. Tai svarbu gyvūnų ir žmonių sveikatai.
- Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos paskelbimas (B6-0484/2007)
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip pabrėžėme pirmiau, negalime pritarti konsensusui dėl ES humanitarinės pagalbos trečiosioms šalims, kuris reikalauja mus skatinti vadinamąją „humanitarinę“ intervenciją, kaip teisę ar labiau kaip pareigą, teikimo principų, tikslų ir strategijos ir taikyti prievartos priemones, įskaitant karinę intervenciją, kraštutiniu atveju, nes tai prieštarauja pagrindiniams tarptautinės teisės principams.
Deja, tokios politikos pasekmės yra labai akivaizdžios (nepaisant to, kad yra slepiamos). Politika slepia nepriimtinus tikslus ir interesus po gerų ketinimų skraiste, lyg nepakaktų nuolatinių kaltinimų karine agresija ir Jungtinių Amerikos Valstijų ir jos sąjungininkių vykdoma Irako okupacija, kuri atnešė šimtus tūkstančių mirčių ir leido grobstyti neišsemiamus šalies gamtinius išteklius.
„Humanitarinė intervencija“ yra priemonė kurią naudoja pagrindinės jėgos savo įsikišimui į situacijas, kurias dažnai pačios sukėlė ar pablogino, pateisinti, ilgus metus trunkantis jų įsikišimas buvo vedamas strateginių interesų ir remiant nesąžiningus didelių tarptautinių bendrovių manevrus.
Sprendžiant milijonus žmonių liečiančias problemas reikia gerbti nacionalinį suverenumą, paisyti taikaus tarptautinių konfliktų sprendimo principų ir tenkinti neatidėliotinus ekonomiškai skurdžiausių valstybių poreikius.
Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasi, kad ji turės konkretų poveikį padėčiai Gruzijoje ir jos sprendimui tvirtai tęsti demokratišką reformą, taip pat ES veiksmų šioje šalyje ir rytinėse kaimynėse apskritai sutelkimo procesui.
Būdama pranešėja dėl bendradarbiavimo Juodosios jūros regione, norėčiau pakartoti, kaip svarbu šiame regione sukurti politinio stabilumo ir tikros demokratijos zoną. Mano pranešimo projekte be kitų regionų bendradarbiavimo prioritetų nurodoma ši sritis, o padėtis Gruzijoje patvirtina, kad privalu skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą šiame regione. Esu įsitikinusi, kad šiam tikslui būtini trys elementai: sustiprinti demokratinę reformą Gruzijoje, sukurti gerus kaimyninius santykius regione, konstruktyvus Rusijos dalyvavimas šiame procese ir galiausiai įžvalgus ir aktyvesnis ES dalyvavimas stabilizavimo ir demokratijos procese Gruzijoje ir apskritai Juodosios jūros regione.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Keletas pastabų dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl padėties Gruzijoje.
Pirma, nors joje ir pastebimas politinės Gruzijoje padėties blogėjimas ir slopinimas, tai dar viena ES kišimosi išraiška, kuri vadinama parama, „būtina politinėms ir ekonominėms reformoms“ ir „Euroatlantinėmis vertybėmis“.
Antra, to pasekoje pripažįstama „dabartinio Gruzijos prezidento ir vyriausybės pasiekta politinė, demokratinė ir ekonominė pažanga“, nors rezoliucijos turinyje sakoma visiškai priešingai ir neminima slopinimo banga ilgą laiką taikyta šalies progresyvioms grupėms.
Trečia, rezoliucijoje ignoruojamas faktas, kad socialinės ir ekonominės padėties Gruzijoje ir didžiosios dalies gyventojų gyvenimo sąlygų blogėjimas sumažėjus pajamoms ir užimtumui yra dabartinio socialinio nepasitenkinimo priežastis ir sustiprino vidinius skirtumus, kuriais valdžioje esantys asmenys siekia pasinaudoti ir manipuliuoti, kaip jie jau darė netolimoje praeityje.
Galiausiai, reaguodamas į šiuos reikšmingus įvykius Europos Parlamentas primygtinai ragina prezidentą Saakasshvili ir Gruzijos valdžią pasmerkti, nes kitus pasmerkė už gerokai mažiau.
Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) 2000 m. Nicoje patvirtinta pagrindinių teisių chartija yra bendrų Europos vertybių, su kuriomis gali susitapatinti visi piliečiai, sąrašas.
Tos vertybės kyla iš turtingo skirtingų ES šalių kultūrinio paveldo, jų konstitucinių tradicijų ir normų ir apibūdina Europos Sąjungą ne tik kaip ekonominį vienetą, bet ir kaip bendrų vertybių sąjungą.
Europos Parlamentas sistemingai reikalavo, kad chartijai būtų suteiktas pirmaeilio įstatymo statusas, padarydamas šį dokumentą Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų atskaitos tašku ir teisiškai privalomu teisės aktu.
Todėl esu labai patenkintas matydamas, kad chartija pagaliau patvirtinta ir man malonu pastabėti, kad Reformų sutartyje išlaikoma Europos konstituciją nustatančios sutarties II dalies esmė.
Man gaila, kad chartija buvo įtraukta kaip Sutarties priedas, o ne kaip pagrindinis tekstas, kaip turėjo būti padaryta atsižvelgiant į jos svarbą. Man gaila, kad Jungtinė karalystė ir Lenkija pasinaudojo savo teise atsisakyti šio pagrindinių teisių įsipareigojimo, nors pastarieji naujosios Lenkijos vyriausybės pareiškimai atrodo rodo kitokį požiūrį, kuris atrodo yra daug palankesnis bendrai dvasiai.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Aišku, kad pagrindinių teisių chartija yra naudojama kaip priedanga atgaivinti Europos konstituciją ir apeiti suverenią Prancūzijos ir Nyderlandų žmonių, kurie ją atmetė, valią, siekiant išvengti referendumų dėl vadinamosios Reformų sutarties rengimo. Tai nepriimtina ir todėl mes balsavome prieš.
Tam tikra prasme veidmainiška kalbėti apie pagrindinių teisių gynimą kai bandoma nuo žmonių nuslėpti šios sutarties turinį, bandant išvengti atvirų diskusijų problemoms išaiškinti ir bandant neleisti piliečiams išreikšti savo nuomonę biuleteniuose nacionalinių referendumų metu.
Tačiau dar kartą privalome pabrėžti, kad chartija yra silpnesnė už kitas priemones, pvz., Portugalijos Respublikos konstituciją, Europos socialinę chartiją ir Europos Tarybos konvenciją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, kurios galioje tarptautiniu lygiu, yra išsamesnės ir pripažintos teisėtomis.
Galiausiai turime nepamiršti, kad pagrindinis chartijos tikslas palengvinti neoliberalių, federalistinių ir militaristinių jėgų šuolį link jų tikslo, vadinamosios Reformų sutarties.
Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Tai, kad Europos Sąjunga dar kartą rengiasi patvirtinti pagrindinių laisvių chartiją tik rodo, kaip yra apgaudinėjami Europos žmonės. Pradinė chartija buvo pataisyta ypač tai, aks susiję su jos teisminiu poveikiu, siekiant užtikrinti, kad Didžioji Britanija Romoje galėtų pasirašyti Konstitucinę sutartį. Tai buvo britų laimėta nuolaida.
Tačiau būsimos Lisabonos sutarties 7 protokolas, kuriame numatomas Didžiosios Britanijos ir Lenkijos atsisakymas, „siekiant išvengti abejonių“ numato, kad chartija neišplečia Europos Sąjungos teisingumo teismo galimybių priimti sprendimų dėl tų valstybių įstatymų ar teisės aktų remiantis chartija, taip pat „nesukuria Lenkijai ar Didžiajai Britanijai teisių, galimų nagrinėti teisme“. Tai reiškia, kad chartijoje išdėstytos teisės nebus Bendrijos teisės. Neturėsiu nieko bendra su tokia apgavyste.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Visos ES institucijos jau yra įpareigotos tarptautinės teisės, garantuojančios žmogaus teisių apsaugą. Tai gan akivaizdu iš Europos Teisingumo Teismo nutarties Racke byloje. Be to, visos ES valstybės ratifikavo Europos konvenciją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos. Konvencija yra privaloma visoms valstybėms narėms ir puikiai atlieka savo funkciją.
Kita vertus, naujasis tekstas keltų teisinio nesaugumo grėsmę, kad Europos Teisingumo teismas Liuksemburge gali priimti nuosprendžius, kurie prieštarautų Europos žmogaus teisių teismo Strasbūre, kuris jau veikia patenkinamai, priimtiems sprendimams.
Mes prieštaraujame idėjai, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, kurios tekstas pridėtas prie šio pranešimo, būtų suteiktas teisiškai privalomo teisės akto statusas.
Manome, kad neteisinga suteikti pirmininkui įgaliojimus oficialiai paskelbti chartiją prieš pasirašant sutartį ir prieštaraujame veiksmams paskelbti ją oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje prie ratifikavimo procedūros teigiamą pabaigą, žinoma jei taip atsitiks.
Mes užuot raginame valstybes nares pradėti derybas siekiant leisti ES prisijungti prie Europos konvencijos dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, kad ES institucijoms šios bendros žmogaus teisių nuostatos būtų privalomos taip pat privalėtų.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Atrodo, kad Europos Parlamentas patvirtino pagrindinių teisų chartiją antrą kartą, po septynerių metų nuo pirmo patvirtinimo.
Čia turėtume pastebėti, kad pagrindinių teisų chartija buvo sudaryta pagal vadinamąją konvenciją, sukurtą tam tikslui, kuriuo remiantis mažiausiu bendru vardikliu esant spaudimui iš už labiausiai reakcingas pozicijas pasisakančių jėgų, būtent Didžiosios Britanijos leiboristų vyriausybės, vadovaujamos Tony Blair, pasiektas konsensusas.
Šios procedūros rezultatas — pagrindinių teisų chartija, kuri daug silpniau gina socialines teises, nei pvz., Portugalijos Respublikos Konstitucija ar Europos socialinė chartija, kurią Portugalija ratifikavo.
Pavyzdžiui, teisės į darbą apsauga akivaizdžiai ir aiškiai saugoma Portugalijos Respublikos Konstitucijos (58 straipsniu) ir Europos socialinės chartijos (1 straipsniu) pagrindinių teisų chartijoje yra pritaikyta ir sumoderninta, ir tampa „teise užsiimti darbu“.
Yra ir kitų pavyzdžių, kuriuos galima matyti „Konvencijos prezidiumo, kuris parengė chartiją ir ją atnaujino pagal Europos konvencijos prezidiumo įgaliojimus, parengtuose paaiškinimuose“. Prezidiumo, kuris sudarė ir Europos konstituciją. Šie paaiškinimai yra esminiai pagrindinių teisų chartijos turinio aiškinimui, tačiau beveik niekada nepateikiami drauge. Man įdomu kodėl?
Jules Maaten (ALDE), raštu. − (NL) „Europos tautos, kurdamos dar glaudesnę tarpusavio sąjungą, yra pasiryžusios bendrų vertybių pagrindu siekti taikios ateities“. Toks yra pirmasis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kurią 2000 m. gruodžio 7 d. ES lyderiai pasirašė Nicoje, preambulės sakinys.
Šiame vieninteliame sakinyje glūdi tiesa. Mūsų Sąjungoje turime bendras vertybes ir standartus, kuriuos kaip teises dabar saugo chartija: laisves, lygybę, žmogiškąjį orumą, solidarumą, piliečių teises ir teisingumą.
Mano nuomone, būtų buvę geriau jei ES tiesiog būtų pasirašiusi Europos Tarybos Europos žmogaus teisių konvenciją. Tačiau galiausiai tai yra priimtinas sprendimas. Tai aiškus žmogaus teisių pripažinimas ES.
David Martin (PSE), pateikta raštu. − Teigiamai vertinu ir balsavau už Jo Leineno pranešimą dėl pagrindinių teisių chartijos. Tačiau susilaikiau dėl pakeitimo, kuriame raginama Lenkija dėti visas pastangas visapusiškai taikyti Pagrindinių teisių chartiją – kaip Britanijos narys maniau, kad tai galėtų būti truputi veidmainiška.
José Ribeiro e Castro (PPE-DE), raštu. − (PT) Balsavime dėl šio pasiūlymo susilaikiau, nes Portugalijos konstitucija suteikia geresnę pagrindinių teisių apsaugą ir todėl, kad kai kurių nuomonė, kad Bendrijos teisė yra viršesnė už valstybių narių teisę, gali sukelti labai žalingų teisinių ginčų.
Marek Siwiec (PSE), pateikta raštu. − Šiandien balsavau už tai, kad iš naujo būtų priimta Chartija nauja forma ir kad ji taptų privaloma Europos institucijoms. Mano socialistų partija Lenkijoje ir Europoje stipriai palaiko Chartijos priėmimą ir aš taip pat. Mūsų Sąjungoje Chartija yra pagrindinė priemonė, suteikianti teises – individualias teises ir taip pat su pilietybe susijusias teises – visiems Sąjungos piliečiams. Šia Chartija mes užpildome pagrindinę spragą. Išlyga dėl reikalavimų netaikymo nėra realus reikalavimų netaikymas, nes Chartija išlieka privaloma Institucijoms ir Bendrijos teisei, net jeigu kai kurios šalys vis dar tikisi, kad ji neturės įtakos nacionalinei teisei. Teisingumo Teismas užtikrins, kad Chartija būtų taikoma teisingai. Peržiūrėtos Chartijos paskelbimas ir nuoroda naujoje Sutartyje padarys Europos Sąjungą stipresnę kaip bendrą bendrų vertybių ir bendrų teisių erdvę. Todėl vis dar tikiuosi, kad Chartija bus taikoma visose 27 valstybėse narėse, be išimties – įskaitant pirmoje vietoje mano gimtinę Lenkiją.
Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsuoju už Europos Parlamento pritarimą pono Leinen pranešimui dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.
Mano nuomone, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi būti patvirtinta be išlygų ir mano šalyje, Lenkijoje.
Kartu su naująja Reformų sutartimi ši chartija bus privalomas teisinis dokumentas, turintis tokią pačią galią, kaip ir Bendrijos sutartys. Ji yra svarbi mūsų piliečiams. Tai taip pat yra paskata kontroliuoti ES institucijų veiksmus tose srityse, kuriose valstybės narės suteikė joms teisę veikti. Kiekvienas pilietis galės tiesiogiai remtis šią chartija ir ES teisės pagrindu siekti savo teisių visos Europos Sąjungos teismuose.
Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Pagrindų teisių chartija apsunkina pagrindinių teisių apsaugos Europoje sistemą. Ji daro sistemą dar menkiau suprantama piliečiams ir dauguma europiečių ja abejoja. Todėl dvi valstybės narės apsisprendė dėl jas nuo bet kokių netikėtų chartijos pasekmių saugančių protokolų. Ir todėl aš balsuoju prieš Leinen pranešimą.
Jan Andersson, Ole Christensen, Göran Färm, Anna Hedh, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose, Inger Segelström ir Britta Thomsen (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos ir Danijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti už pranešimo 41 pataisą. Dėl nesaugių darbo sutarčių ir atlyginimų, už kuriuos neįmanoma pragyventi, darbo rinkoje yra problemų. Jas reikia pašalinti. Kai kuriose valstybėse tai daroma teisiškai nustatant minimalius atlyginimus. Kitose valstybėse šie klausimai sprendžiami derybomis tarp socialinių partnerių. Šiaurės šalyse mes pasirinkome pastarąjį modelį. Mes, Švedijos ir Danijos socialdemokratai, manome, kad norėdami užtikrinti darbuotojams padorius atlyginimus turėtume ir toliau laisvai naudotis savo kolektyvinių sutarčių modeliu.
Kadangi pateiktoje pataisoje raginama šį klausimą spręsti valstybių narių nacionalinėse sistemose, manome, kad tai suderinama su kolektyvinių sutarčių modeliu, kurį pasirinkome taikyti.
Philip Bushill-Matthews (PPE-DE), raštu. − PPE-DE grupė tvirtai remia lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų principą bei pritaria pagalbai darbuotojams ir darbdaviams prisitaikant prie globalizacijos iššūkių. Glaudžiai bendradarbiavome su kitomis politinės grupėmis ir PSE pranešėju, kad parengtume teigiamą, harmoningą pranešimą ir iš esmės sutarėme dėl visų esminių klausimų.
Tačiau taip pat aiškiai pasakėme, kad negalėsime pritarti galutiniam pranešimui, jei bus priimtos dvi pavėluotos pataisos. Negalėjome priimti paskutinę minutę GUE/NGL grupės pateiktos pataisos (41) dėl priverstinio darbo valandų mažinimo, kuris apribotų žmogaus pasirinkimo laisvę ir atlygį, taip pat negalėjome priimti 45 jų pataisos dėl visoje ES taikomo minimalaus atlyginimo, kadangi Sutartyje teigiama, kad tai yra kiekvienos valstybės narės reikalas, tai nėra ES kompetencija ir šiai pataisai vietos pranešime nėra.
Toliau glaudžiai bendradarbiausime su visomis politinėmis grupėmis, kurios siekia patikti konstruktyvių idėjų, padėsiančių darbuotojams susidoroti su pokyčių iššūkiais. Tačiau mūsų nežavi parlamento grupės, kurios mieliau renkasi centrinę tribūną rinkimų tikslais, užuot rūpinęsi tikrais žmonių poreikiais.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome prieš, nes mums nepriimtina, kad Europos Parlamentas pritaria Europos Komisijai dėl pagrindinių lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų tikslų. Pripažįstant, kad darbuotojai ir darbdaviai yra suinteresuoti lankstumu, pranešime patvirtinama Europos Komisijos Komunikato, kuriuo siekiama panaikinti darbo rinkos reguliavimą, liberalizuojama teisė atleisti darbuotojus be priežasties, nuvertinamos kolektyvinės sutartys, susilpninamos profesinės sąjungos ir darbuotojų pastangos, esmė, nors kai kuriais atžvilgiais pranešime kritikuojamas šis komunikatas.
Tekste nuolat minimas lanksčios darbo rinkos, adaptyvių susitarimų ir adaptyvios darbo jėgos poreikis. Tokiu būdu nelieka vietos abejonėms dėl šio pranešimo tikrųjų ketinimų, dviejų pagrindinių Europos Parlamento politinių grupių PPE ir PSE, kuriose yra PS, PSD ir CDS/PP Portugalijos Europos Parlamento narių, susitarimo rezultato.
Mums gaila, kad mūsų pateikti siūlymai buvo atmesti, įskaitant mūsų prieštaravimą įtraukti lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų principus į Lisabonos strategiją, įdarbinimo gairių 2008—2010 m. peržiūrėjimą ir nacionalinius reformų planus ir Bendrijos lėšų panaudojimą išpuoliams prieš darbuotojų teises.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Įdarbinimo politika valstybėse narėse turi būti nustatoma nacionaliniu lygiu pasitelkus plačias ir demokratiškai patvirtintas diskusijas, pagrįstas tyrimais ir valstybės patirtimi. Įvairių ES valstybių įdarbinimo politika turėtų atsirasti iš institucijų konkurencijos proceso.
Dabar jau galime džiaugsmingai diskutuoti apie Danijos lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų modelį, nes ES neįvedė bendros darbo rinkos politikos gal maždaug prieš 25 metus. Jei taip būtų įvykę, kai kurios žemyno valstybės, vadovaujamos Vokietijos, būtų įgyvendinę ES teisės aktus, kurie būtų turėję katastrofiškų pasekmių užimtumui ir augimui Europoje ir kurių nebūtų buvę įmanoma pakeisti. Naujosios valstybės narės būtų buvę priverstos priimti tokią politiką, kaip acquis communautaire dalį, taigi būtų priverstos pradėti egzistuoti kai naujos valstybės narės nepagrįstomis sąlygomis.
Todėl, kad nėra bendros politikos šioje srityje, dabar galime kurti lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų modelį, šiaurietišką, britišką ir žemyninį modelį bei juos lyginti. Dėl institucinės konkurencijos ieškant gerų sprendimų, šie sprendimai egzistuoja tikrame pasaulyj ir galime juos palyginti.
Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, galutiniame balsavime mes balsavome prieš siūlymą ir prieš visas pateiktas pataisas, kuriose išdėstytas požiūris kokios įdarbinimo politikos formos turėtų laikytis valstybės narės.
Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Naujų žodžių plitimas yra vienas iš nepagydomos problemos simptomų: nepaisant esamo žodyno turtingumo talento ar kompetencijos stokos. Tai taip pat žingsnis vienodos, elito naudojamos, kalbos, kuri neturi tėvynės, tikėjimo ir dėsnių link ir tai yra propagandos mechanizmai.
Terminas „lankstumas darbo rinkoje ir užimtumo garantijos“ turėtų būti būdas pasiekti klestėjimo visoje Europoje harmoningai derinant lankstumą ekonomikos srityje ir saugumą socialinėje, tėra naujas europietiškas globalizaciją ginantis triukas.
Europos Komisijai iš esmės tai reiškia darbo teisės susilpninimą, siekiant kovoti su nedarbu. Tačiau tikrovėje pagrindinis šios liberalios sąvokos poveikis bus palengvinti ir atpiginti įmonėms darbuotojų atleidimą, norint pasisamdyti pigesnės darbo jėgos. Tai pritrauks dar daugiau migrantų iš už Europos ribų esančių valstybių, tačiau taip pat sukels socialinę grėsmę dėl domino efekto, nes menkai mokami darbai taps mažiau saugūs, vėliau tai paveiks ir geriau mokamus darbus.
Parlamento Darbo ir socialinių reikalų komitetas bandė taisyti šį tekstą, siekdamas sušvelninti jo poveikį užimtumui , tačiau to nepakaks pažaboti europietiškam ultra liberaliam apetitui.
Astrid Lulling (PPE-DE) , raštu. – (FR) Balsavau už Christensen pranešimą, nes jame laikomasi tinkamo ir visuotinai remiamo požiūrio į lankstumo ir saugumo derinimą. Pranešime aiškiai sakoma, kad lanksti darbo rinka gali sėkmingai egzistuoti drauge su darbo saugumu.
Terminas „lankstumas darbo rinkoje ir užimtumo garantijos“ dažnai laikomas blogio įsikūnijimu, tačiau šiame pranešime mums pavyko atsikratyti neigiamų asociacijų dėl to, kokie turėtų būti pagrindiniai užimtumo politikos principai Europoje. Darbo vietų kūrimas yra gyvybiškai svarbus kovojant su nedarbu Europoje, kuris nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos vis dar per aukštas. Lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų principas yra tikroviška perspektyva siekiant Lisabonos Strategijos tikslų.
Jei juos įgyvendinsime, turime rasti būdų, kaip palengvinti prieigą prie darbo ir mokymų, bei kvalifikuotą, lanksčią, mobilią ir motyvuotą darbo jėgą.
Darbas yra geriausia apsauga nuo bet kokios formos socialinės atskirties. Europa privalo skatinti valstybes nares, kad jos lengvintų įsidarbinimą tiems, kurie bando įeiti ar pakartotinai ateiti į darbo rinką.
Visi teisės aktai dėl įdarbinimo ir darbo sąlygų yra valstybių narių reikalas ir aš pritariu visoms pataisoms, kurios stiprina subsidiarumo principą.
David Martin (PSE), pateikta raštu. − Ypač teigiamai vertinu postūmį Komisijos dokumentu dėl lankstumo ir užimtumo principo. Šiame pranešime Parlamentas aiškiai nurodo, kad lankstumas ir užimtumas turėtų pagerinti darbo vietų saugumą ir skatinti užimtumo saugumą. Nei vienam darbuotojui negali būti atimta teisė į vienodą vertinimą, į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi arba į socialinės apsaugos išmokas.
Jean-Claude Martinez (NI), raštu. – (FR) Lankstumo ir užimtumo garantijų principas yra priedanga darbo ir darbuotojų pavertimu prekėmis.
Ši priedanga pasirodo kilo iš Danijos. Po Švediško modelio praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, Jugoslaviško savarankiškumo modelio praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, amžino Mao modelio, buvusio Sovietinio modelio, bleiristų ir net zapatistų modelio dabar turime danišką modelį. Tai Anderseno manija, Margaret Thatcher persirengusi undinėle, kad mes galvotume, kad jei „vienkartiniams darbuotojams“ duosime keletą pašalpų, šiek tiek mokymų ir greitai vėl integruosime į darbo rinką, taip juos apsaugosime.
Danijoje streikuojama daugiau dienų nei Prancūzijoje, bet nekreipkite į tai dėmesio. Lankstumo ir užimtumo garantijų principas sukūrė lanksčių darbo rinkų ir laimingų darbuotojų rojų (nors jums turėtų būti įdomu kodėl jie vis dar streikuoja…).
Kokia yra tiesa? Tiesa yra tai, kad Europoje bandome sukurti mindongus, tai pusiau ūkininkai, pusiau darbininkai kinai, dirbantys blogiausiomis įmanomomis sąlygomis.
Pati mintis yra sumažinti socialinio saugumo kodekso ir darbo kodekso teikiamą apsaugą.
Lankstumo ir užimtumo garantijų principas yra veidmainiškai vadinama darbo teisė. Ekonominis rezultatas, kaip ir su socialinio draudimo įmokomis, kurioms nepavyko panaikinti disbalanso tarp gamybos kaštų Europoje ir Azijoje, bus apgaulingas.
Bairbre de Brśn ir Mary Lou McDonald (GUE/NGL), pateikta raštu. − Mes teigiamai vertiname tai, kad pranešime kažkaip iš naudo suderinamas Komisijos komunikatas darbuotojų teisių apsaugos naudai. Nors teigiamai vertiname poreikį kurti kokybiškas darbo vietas, nuolat aprūpinti lėšomis visą gyvenimą trunkantį mokymosi, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programas, pripažinimą ir turėti konkrečias strategijas, kad apimtų jaunesnius darbuotojus ir moteris, mes apgailestaujame, kad įsipareigojimai yra neaiškūs ir kad nėra konkrečių tikslų tose srityse.
Dinamiška ir lanksti ekonomika turi tarnauti darbuotojų teisėms ir poreikiams ir taip pat įmonių interesams. Mes atmetame pristatytą vienpusišką lankstumo ir užimtumo principo versiją.
Mes nesutinkame su pranešimu dėl to, kad, nepaisant tebesitęsiančios konsultacijos ir piktnaudžiavimo netipiško darbo darbuotojais, ES ir valstybės narės nesiėmė veiksmų, ypač dėl laikinosios agentūros darbuotojų.
Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš Christensen pranešimą dėl lankstumo ir užimtumo garantijų principo, nes darbo santykių lankstumas silpnina įprastinimo užimtumo apsaugą ir darbuotojų saugumą. Nepaisant Europos kairiųjų grupės pastangų ir siūlymų Europos Parlamentas per Europos dešiniųjų / socialistų kompromisą, kuriam jie pritarė, patvirtino esminę neoliberalių Komisijos pasiūlymų filosofiją, nepaisant kai kurių pavienių pakeitimų. Konkurencingumo ir bendrovių pelno dėlei į profesinių sąjungų pasiekimus dabar žiūrima, kaip į nelankstumą ir naštą. Atleidimas dabar bus paprastesnis ir nereikš bendrovėms jokių išlaidų, o jaunų bedarbių apsaugos sąnaudos bus permestos visai bendruomenei. Bendrovių atsakomybė darbuotojams yra pakeičiama visuomenės atsakomybe bedarbiams. Kolektyvinis derėjimasis ir profesinių sąjungų vaidmuo šiame naujame modelyje yra smarkiai susilpnintas. Europos kairieji, bendradarbiaudami su profesinėmis sąjungomis, savo pasiūlymais Darbo ir socialinių reikalų komitetui ir plenariniame posėdyje reikalauja apsaugos visiems darbuotojams, nepaisant darbo sutarties, pagal kurią jie dirba tipo. Teisė imtis kolektyvinių veiksmų yra svarbi darbo teisės dalis. Raginame valstybes nares skatinti įprastinį įdarbinimą, užtikrinti reguliarų darbą, saugoti ir gerinti darbuotojų teises, nustatant aukštus socialinės apsaugos standartus.
Pierre Pribetich (PSE), raštu. – (FR) Deja, Europos Parlamento dauguma atmetė esmines Ole Christensen pranešimo apie bendrus lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų principus pataisas, todėl aš balsavau prieš šį pranešimą.
41 pataisoje dėl Europos atlyginimų politikos skatinimo buvo siūlomas minimalus bent 50 % nacionalinio vidutinio atlyginimo sudarantis atlyginimas ir tai man pasirodė būtina sąlyga, norit kovoti su mažu darbo užmokesčiu, kuris dažnai veda į skurdą.
Minimalaus atlyginimo dydžio nustatymas Europos lygiu galėtų padėti pasiekti gyvybiškai svarbią pažangą gerinant Europos darbuotojų įdarbinimo sąlygas. Man labai gaila, kad šis balsavimas dar kartą neleido socialinei Europai pajudėti didesnio sąžiningumo ir sanglaudos link.
Peter Skinner (PSE), raštu. − darbo jėgos judėjimui ES būtina turėti begalę nustatytų pagrindinių teisių, kurias jei reikia galima remti teisinėmis priemonėmis.
Atsižvelgiant į milijonų žmonių modernioje liberalizuotoje ekonomikoje spaudimą dėl darbo ir bendros rinkos įgyvendinimo pasekmes, būtina sukurti tinkamą ir veiksmingą pusiausvyrą. Pritariau šio pranešimo elementams, kuriais atkreipiamas dėmesys į susirūpinimą keliančius dalykus, dėl ką tik mano paskelbtų priežasčių.
Renate Sommer ir Gabriele Stauner (PPE-DE), raštu. − (DE) Balsavome prieš šį pranešimą, nes tai yra prieštaringų teiginių kratinys be jokios aiškios linijos kokiu nors socialiniu klausimu. Jame neįmanoma nieko perskaityti. Be to, juo Komisijai suteikiama laisvė veikti be jokio tinkamo teisinio pagrindo. Be to, atmetame „lankstumo ir užimtumo garantijų“ terminą, kaip bereikšmį žodžių derinį.
Catherine Stihler (PSE), pateikta raštu. − Lankstumo ir užimtumo principas gali būti veiksmingas, jeigu tik yra teikiama tinkama, tiek finansinė parama, tiek pagalba rasti naują darbą kažkam, kurie praranda savo darbo vietą.
Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Deja, lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų sąvoka dabar užėmė tokią tvirtą poziciją diskusijoje, kad neįmanoma jos išvengti. Konfliktas kyla dėl to, kieno apibrėžimas turėtų dominuoti. Paprasčiau sakant konservatoriai pabrėžia lankstumą, o socialistai saugumą. Pranešime dėl lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų, dėl kurio šiandien balsavome Europos Parlamente, laimei dominuoja ankstesnis apibrėžimas. Todėl galėjau pritarti pranešimui, nepaisant daugybės mažiau sėkmingų svarstymų. Jei norime įveikti atskirtį, griežtumo, kuris ypač neleidžia jauniems žmonėms ir vyresniems darbuotojams patekti į darbo rinką, panaikinimas turi būti didžiausias prioritetas.
Emanuel Jardim Fernandes (PSE), raštu. − (PT) Europos Komisijos pasiūlymas dėl naujos Europos turizmo politikos pristatytas Komisijos komunikate „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“, kuris yra šio pranešimo objektas, nusipelnė mūsų visiško pritarimo.
Pranešimas stiprina ir papildo Komisijos pasiūlymo nuostatas ir juo siekiama:
- ginti turistų apgyvendinimo kokybės standartų Europoje suderinimą ir remti Europos kokybės valdymo sistemų „skėčio“ sukūrimą;
- saugoti vartotojus ypač elektroninių turizmo paslaugų srityje (rezervacijos ir mokėjimai);
- prieinamo turizmo srityje skirti reikiamą dėmesį ribotai judėti galintiems turistams, taip pat pasiekiamumo problemoms regionuose, turinčiuose specifinių gamtinių ar geografinių ypatumų, pvz., atokiausiems regionams;
- skatinti (ekonominiu, socialiniu, teritorijų, aplinkos ir kultūros požiūriu) tvarų turizmą;
- stiprinti keleivių teises oro transporto sektoriuje;
- populiarinti Europą ir Europos turistinius maršrutus.
Dėl šių priežasčių balsavau „už“.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors pritariame kai kuriems šio pranešimo aspektams, pvz., turistų apgyvendinimo kokybės standartų didinimui, vartotojų apsaugai, turistinių maršrutų prieinamumo ir apskritai turizmo gerinimui, bet gailimės, kad buvo atmesti mūsų pasiūlymai, kurių būtinybę pabrėžėme:
- saugoti darbuotojų teises ir gerus darbus investuojant į personalo mokymą ir tobulėjimą, užtikrinant saugias darbo sutartis, sąžiningus ir padorius atlyginimus;
- imtis horizontalaus požiūrio į šį sektorių Bendrijos politikos ir finansavimo atžvilgiu sukuriant specialią Bendrijos programą valstybių narių iniciatyvoms skatinti;
- sumažinti paklausos sezoniškumą, sumažinti išteklių naudojimo ir atliekų poveikį ir plėtoti visiems be išimties prieinamą turizmą.
Pritariame patvirtinimui pasiūlymų, kurie:
- užtikrina tvarų turizmą, kuris remia kitokią ekonominę veiklą, vertina kraštovaizdį ir mūsų kultūrą, istorinį ir aplinkos paveldą ir skatina teritorinę sanglaudą;
- prieštarauja turistinės infrastruktūros pagrįstos masiniu turizmu atsiradimui, kuris turėtų didelės neigiamos įtakos vietos bendruomenėms, aplinkai, istoriniam ir kultūriniam paveldui.
.
Ian Hudghton (Verts/ALE), pateikta raštu. − Balsavau už Paolo Costos pranešimą dėl turizmo politikos. Turizmo pramonė atlieka svarbų vaidmenį kiekvienos Europos valstybės ekonomikoje ir ypač gyvybiškai svarbus daugumoje kaimo sričių, pvz., Škotijos šiaurės ir šiaurės vakarų aukštumose ir salose. Svarbu, kad mes ES teiktume visapusišką paramą turizmo pramonės vystymuisi, kuria atsižvelgia į vietos ekonomiką, kultūrinę ir kalbinę įvairovę ir aplinkosaugos gerovę.
Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Atsižvelgiant į galimybes, kurias turizmo pramonei teikia naujosios technologijos, turistai vis dažniau vengia tarpininkų ir kelionių agentų ir elektroniniu būdu rezervuoja keliones bei apgyvendinimo paslaugas.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai vartotojai yra nepatenkinti, kai negauna paslaugų, už kurias sumokėjo iš anksto. Neseniai man pranešė apie „Victoria Garden Suites“ viešbutyje Strasbūre taikomą praktiką, kai slovakų turistai buvo nuvertinti nuo trijų iki dviejų žvaigždučių viešbučio ir su jais buvo elgiamasi tarsi su antrarūšiais žmonėmis. Viešbutis jiems nekompensavo skirtumo tarp paslaugų, už kurias jie sumokėjo ir tų, kurios realiai buvo suteiktos, nors būtų buvę maža to reikalauti.
Šis perėjimas prie informacinių technologijų turizmo paslaugų srityje reikalauja elektroninio rezervavimo vartotojų ir asmens duomenų apsaugos sistemos. Svarbu, kad vartotojai gautų teisingą, ne klaidinančią, atnaujintą ir nedviprasmišką informaciją. Siekiant apsaugoti vartotojus praverstų informaciją teikiančių ir elektroninio pobūdžio turizmo paslaugas (rezervavimą ir apmokėjimą) siūlančių tinklalapių sertifikavimas.
Turizmui nėra nieko blogiau nei Europos vartotojų nepasitenkinimas taigi visiškai pritariau pranešimui „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“, kai pranešėjas ponas Costa ir siūlė, aš ypač palaikau jo susitelkimą vartotojų apsaugai.
Brian Simpson (PSE), pateikta raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikta daug gerų idėjų, kaip daryti pažangą mūsų turizmo politikoje. Tačiau noriu pabrėžti pramoninio paveldo svarbą ir kaip jis gali padėti atnaujinti senas pramonines sritis ir vis dar teikti mums kultūrą ir istoriją.
Mūsų pramoninio paveldo išsaugojimas yra taip pat svarbus kaip senoviškų istorinių dirbinių arba geografinių reiškinių išsaugojimas. Aš kilęs iš regiono, kuris pagimdė Pramoninę revoliuciją, revoliuciją, kuri yra svarbiausia daugumos žmonių gyvenimams, kad ji nusipelnė pripažinimo kaip mūsų unikalios Europos kultūros dalis.
Vis dar ištekliai, skiriami pramoniniam paveldui nacionaliniu ir Europos lygmeniu, yra nedideli palyginus su kitais turizmo sektoriais.
Pavyzdžiui, Europos paveldo institucija ir geležinkelių muziejų federacija FEDECRAIL vadovauja pasaulyje geležinkelio išsaugojimo srityje ir dar gauna menką pagalbą iš Europos Sąjungos.
Europos Sąjunga turi pripažinti pramoninio paveldo svarbą ir teikti prioritetą šiai ypatingai turizmo šakai, kad jaunimas galėtų suprasti mūsų pramoninės praeities reikšmę.
Iš tikrųjų dabar yra tinkamas laikas pripažinti pramoninio paveldo potencialą, kuris vaidina pagrindinį vaidmenį visoje būsimoje Europos turizmo politikoje.
Renate Sommer (PPE-DE), raštu. − (DE) Tvirtinu pranešimą dėl naujos ES turizmo politikos. Jame pabrėžiamos ES galimybės veikti turizmo srityje.
Nors ES turi visas galias šioje srityje, tačiau ji vis dar gali imtis priemonių turizmui skatinti. Tokiu būdu Sąjunga gali padėti padidinti turizmo pramonės konkurencingumą, kuris yra reikšmingas ekonominis rodiklis ir dar reikšmingesnis darbo šaltinis.
Ypatingai svarbiu laikai tikslą skatinti tvarų turizmą, kitaip sakant, tokią turizmo formą, kai vienodas dėmesys skiriamas aplinkai, ekonomikai ir socialiniam elementui. Tvarus turizmas yra turizmo veiklos vystymo ir tęsimo pagrindas bei esminis veiksnys mūsų gamtinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimui bei modernizacijai. Gamtinio paveldo išsaugojimas yra ypač svarbus tęsiant šios ekonomiškai svarbios pramonės sėkmę ir leidžia Europos turistiniams maršrutams išlaikyti savo dalį tarptautinės konkurencijos sąlygomis. Be to, turime nepamiršti, kad ES taip pat yra lyg vitrina. Vis dažniau įvairiose pasaulio vietose daugelyje veiklos sričių sekama mūsų pavyzdžiu. Tai reiškia didžiulę atsakomybę mums. Todėl paprašysiu jūsų, kolegos Parlamento nariai, ypač tų, kurie yra iš su turizmu siejamų regionų, palaikyti tvarumo idėją.
Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Naujoji ES turizmo politiką privalo numatyti geresnę vartotojų apsaugą, todėl reikalauju sertifikuoti turizmo paslaugas siūlančius tinklalapius. Vartotojams turi būti siūlomos aiškios ir skaidrios paslaugos, atitinkančios reikiamus saugumo standartus kalbant apie išankstinį rezervavimą ir mokėjimą.
Nepaisant realios pažangos reklamuojant Europą, kaip kelionės tikslą sukūrus turistų kelionių maršrutų portalą, raginčiau Komisiją ir valstybes nares ir toliau stengtis vystyti atsiskyrusius regionus, turinčius didelį turistinį potencialą (ypač atokiausius regionus), kur turizmas yra pagrindinė veikla ir yra gyvybiškai svarbus jų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi.
Taip pat primygtinai raginu profesines šio sektoriaus institucijas susitarti dėl suderintos apgyvendinimo paslaugų vertinimo sistemos ir tuo tikslu įkurti viešojo ir privataus sektoriaus bendrijas.
Galiausiai primygtinai raginu Komisiją atlikti poveikio analizę dėl sezoninio turizmo pasekmių regionų lygiu ir praeityje. Jei geriau suprasime šį reiškinį, galėsime efektyviau su juo kovoti.
Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Pačioje pradžioje, A konstatuojamojoje dalyje, pranešime pastebima, kad Europos turizmo politikai nėra teisinio pagrindo. Tuomet pereinama prie to, koks svarbus turizmas gali būti skatinant socialinę integraciją ir didesnio bendradarbiavimo svarbos sudarant sąlygas turistams. Daug pasakyta apie statistikos rinkimą, bendrąsias kokybės užtikrinimo priemones ir vartotojų apsaugą. Taip pat yra svarstymų dėl būtinybės saugoti, išlaikyti ir atkurti Europos kultūrinį paveldą.
Parlamentas prašo Komisijos pateikti valstybėms narėms principus, kaip pagerinti turizmo plėtros nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu plėtros politinį koordinavimą. Europos Parlamentas taip pat nori įvesti Europos paveldo ženklą, siekiant padidinti paramą vertais saugoti laikomiems elementams (kaip pavyzdžiai paminėti Europos kultūriniai maršrutai ir paminklai).
Mano požiūriu ir pagal esamus teisės aktus turizmo politika yra valstybės reikalas. Turizmo pramonėje turi rastis konkurencija su kitų valstybių turizmo veikla, o kiekviena valstybė turi turėti laisvę formuoti savo politiką. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.
Daniel Caspary (PPE-DE), pateikta raštu. − Nusprendžiau balsuoti už Alaino Lipietzo pranešimą dėl prekybos ir klimato kaitos lapkričio mėn. trumpoje plenarinėje sesijoje, Briuselyje. Pranešimas yra vertingas ir jame atkreipiamas dėmesys į daugumą mums susirūpinimą keliančių klausimų, kuriems mes visi pritariame. Tačiau nusprendžiau balsuoti prieš kai kuriuos pakeitimus ir dalis, nes manau, kad pasaulinis atšilimas turi būti sprendžiamas tvariomis priemonėmis, kurios neturi neigiamo poveikio pasauliniam ekonominiam augimui arba Europos socialinio modelio ilgalaikėms perspektyvoms.
Man klimato kaitos klausimas yra labai opus. Europos Sąjunga prisiėmė vadovaujamąjį vaidmenį siūlydama ilgalaikius sprendimus dėl susidorojimo su klimato kaita priemonių. Manau, kad Europos pasiūlymai tapo pavyzdžiu bet kokioms ateities diskusijoms, ir manau, kad jie atitinka mūsų ekonominį modelį.
Manau, kad pasaulinė prekyba davė naudos pasaulio ekonomikai, bet tuo pačiu metu pripažįstu, kad būtina daugiau nuveikti, ypač transporto sektoriuje, kad būtų sumažintos žalingos emisijos. Žinoma, pasaulio prekyba kaip tokia neturėtų būti iškraipoma.
Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už Lipietz pranešimą dėl prekybos ir klimato kaitos, nes tikiu, kad Europa turėtų būti pasaulio lyderė kovoje su klimato kaita ir todėl tikiu, kad Europos Sąjungos prekybos politika turi būti iš esmės pakeista, siekiant skatinti mažai anglies išmetančią ekonomiką.
Pranešime pabrėžiamas poreikis kurti gamybos, vartojimo ir prekybos sistemą, kuri švelnintų klimato kaitą ir jos poveikį ekonomikai. Todėl būtinos priemonės vietos gamybai, kaip priemonei, mažinančiai transporto poreikį, skatinti, reikia įvesti bendrus Europos Sąjungos standartus ir ženklinimo schemas, kurios didintų vartotojų sąmoningumą dėl įvairių gaminių reikšmės aplinkai.
Christofer Fjellner (PPE-DE), raštu. − (SV) Mums, nuosaikiesiems, šiandien pavyko įtikinti Europos Parlamentą balsuoti prieš siūlymą įvesti tarifus prekėms iš tų šalių, kurios nėra pasirašiusios Kioto protokolo. Panašiai įtikinome Europos Parlamentą nepalaikyti požiūrio, kad dėl pasaulio aplinkos problemų reikia kaltinti rinkos ekonomiką. Todėl balsavome už pranešimą apie prekybą ir klimato kaitą.
Prekyba savaime nėra grėsmė aplinkai, kaip tik priešingai. Prekyba sukuria klestėjimą, kurio mums reikia, norint kovoti su ateities aplinkosaugos iššūkiais. Prekyba leidžia mums efektyviau naudoti menkus išteklius ir padeda žmonėms apkilti iš skurdo, kuris yra daugumos pasaulio aplinkos problemų priežastis. Atvirumas ir prekyba taip pat yra technologijos perdavimo, kuris leistų besivystančioms valstybėms mėgautis geresne aplinka greičiau, nei galėtume mes patys, sąlygos.
Kita vertus didelė problema yra transporto sektorius, kuris neprisiima aplinkos sąnaudų. Mes, nuosaikieji, manome, kad Parlamentas šiandienos balsavime laikosi klaidingo požiūrio, teikdami siūlymus blokuoti ir riboti prekybą. Parlamentas turėtų užuot priversti transporto sektorių prisiimti aplinkos sąnaudas. Mūsų susirūpinimas aplinka neturėtų tapti pretekstu protekcionizmui, nes jis yra grėsmė plėtrai, taigi grėsmė ir gerai aplinkai.
Glyn Ford (PSE), pateikta raštu. − Alaino Lipietzo pranešime nagrinėjamas svarbus klausimas. Jeigu mes rimtai stengiamės suvaldyti „šiltnamio“ efektą sukeliančias dujas, turime užtikrinti, kad šios išlaidos skaidomos atskirai kiekvienam ir visiems atvejams. Prekyba – laisva prekyba – yra svarbus pasaulinės ekonomikos variklis ir ją turime remti. Nepaisant to, negalime ilgai toliau gabenti prekių tūkstančius kilometrų po visą pasaulį, kurios yra iš esmės vienodos gabenamoms priešinga kryptimi, neužtikrindami, kad visos išlaidos yra kompensuojamos. Vis dėlto šis pereinamasis laikotarpis turi būti atsargiai valdomas, jeigu kai kurie iš neturiningiausių žmonių pasaulyje negali pakelti pramoninio pasaulio išlaidumo naštos nerūpestingai piktnaudžiaudami planetos aplinkosaugos ištekliais. Europa turi atsakomybę apsaugoti šiuos žmones, kurių pragyvenimo šaltinis ne dėl jų kaltės paremtas nesugebėjimu vertinti ilgalaikį planetos gyvybingumą, o trumpalaikio pelno vertinimu.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Junilistan partija mano, kad ES turi imtis svarbaus vaidmens kovojant už žmonijos įtakos Žemės klimatui mažinimą. Būdama viena svarbiausių pasaulio prekybos dalyvių ES turi galimybę pasinaudoti įtaka dėl gamybos ir transporto įtakos aplinkai.
Tačiau yra ir didelių su šiuo pranešimu susijusių grėsmių. Galime skaityti kas parašyta, tačiau galime skaityti ir tarp eilučių, kad tokiais svarstymais pagrįsta politika atvers duris protekcionistinėms tendencijoms, kurioms gali pritarti daugelis ES interesų grupių ir valstybių. Ypatingi interesai visuomet nori būti visuomenės interesų lyderiais. Todėl pritarti šiam pranešimui būtų labai rizikinga. Nes tai galėtų baigtis padidintu protekcionizmu, taigi ir didelėmis kainomis pasaulio neturtingiesiems ir ES vartotojams.
Vietoje to ES turėtų toliau eiti pasirinktu keliu ir būti pavyzdžiu bei sąjungininke visų pasaulio valstybių, kurios nori atsakingai veikti prieš klimato kaitą. Todėl Junilistan partija nusprendė balsuoti prieš šį pranešimą.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Visiškai sutinkame su pranešimu, kuriame sakoma, kad „dabartinis ekonominis modelis, pagrįstas nuolatiniu vartojimo, gamybos ir prekybos didinimu, nėra tvarus, kadangi jį taikant nuolat auga išteklių ir transporto poreikis, didėja atliekų ir teršalų kiekis“ ir, kad dabartinė prekybos sistema sukuria „pasaulinį darbo pasidalijimą, pagrįsta didžiuliu gaminių transportavimo indėliu“, kai tuo tarpu tie gaminiai galėtų būti tvariau gaminami vietoje.
Tačiau norėtume pabrėžti kai kuriuos neigiamus aspektus, pvz., susitarimą dėl tarifų ir netarifinių kliūčių panaikinimo „žalioms prekėms ir paslaugoms“, kaip dalį dabartinio PPO Dohos derybų etapo, ir besąlygišką pritarimą deryboms dėl laisvosios prekybos sutarčių, kas prieštarauja tam, kas buvo anksčiau sakyta pranešime apie dabartinę prekybos sistemą.
Taip pat griežtai prieštaraujame „teršėjas moka principo įvedimui, idealiai išplėtus išmetamųjų teršalų leidimų prekybos schemą pasauliniu mastu“, kurį mes atmetame dėl pasekmių, kurias turėtų jo įvedimas.
Ian Hudghton (Verts/ALE), pateikta raštu. − Balsavau už Alaino Lipietzo pranešimą dėl prekybos ir klimato kaitos. Klimato kaitos klausimas dabar yra vienas iš daugiausiai darančių spaudimą ir reikalauja realių veiksmų nacionaliniu, ES ir pasauliniu lygiu.
Nors ir palaikydamas šiandieninį pranešimą, kuriuo atkreipiamas dėmesys į daugumą svarbių tarptautinių klausimų, taip pat norėčiau pabrėžti Škotijos vyriausybės pasiūlymus dėl klimato kaitos bilio. Vyriausybė nustatė privalomą ilgalaikį tikslą įgyvendinti 80 proc. Škotijos emisijų sumažinimą iki 2050 m. Manau, kad tai yra pagirtina ir tikiuosi, kad kitos ES valstybės priims vienodai ambicingus tikslus savo jėgomis susidoroti su pasauliniu atšilimu.
Syed Kamall (PPE-DE), pateikta raštu. − Nors yra bendras sutarimas dėl poreikio sumažinti žalingas emisijas, šio pranešimo autorius reikalavo taikyti priemones, kurios apribotų prekybą su neturtingiausiomis šalimis – pasmerkiant jų piliečius skurdui, iškraipant tiekimo grandines ir įvedant nerealias bausmes.
Konservatoriai mano, kad geriausias būdas sumažinti žalingas emisijas yra skirti daugiau dėmesio technologijoms, susitariant dėl realių tikslų ir didinant prekybą su neturtingiausiomis šalimis, kad jos galėtų įstengti investuoti į švaresnes, ekologiškesnes technologijas ir procesus.
Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Siūlymas rezoliucijai įvilktas į pigių aplinką tausojančių spalvų ir apibendrintų gerais ketinimais pagrįstų pasakymų apdarą, kad būtų paslėptas jo reakcinis turinys, turintis imperialistinių grupuočių ir organizacijų įspaudą.
Jame kritikuojamas oro ir kelių transportas, kuris sukelia daugiausia CO2, lyginant su jūrų transportu ir geležinkeliais, taip pat pranešime sakoma, kad pasirinkimo laisvė (didelėms tarptautinėms bendrovėms) yra svarbiausia pasaulio prekybai.
Transporto sektoriui reikalaujama šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimų prekybos sistemos, kuri nepadėjo sumažinti CO2 emisijų, tačiau pasirodė esąs pelningas vertybinių popierių biržos mechanizmas kapitalui. Pranešime pritariama tarptautinio monopolio tikslams dėl Švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) dosnaus finansavimo.
Pagal šį mechanizmą Europos investicijų bankui suteikiamas aplinką tausojančio prižiūrėtojo vaidmuo, kuris veiks „pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir 8 didžiųjų pasaulio valstybių rekomendacijas“ ir reikalaujama, kad būsimi pasiūlymai būtų padiktuoti PPO.
Esminis dalykas yra tai, kad gamtinius išteklius vis dar grobsto didelės tarptautinės bendrovės, miškai nyksta, švaraus vandens šaltiniai mažėja ir prastėja, plinta dykumėjimas, vis labiau plinta genetiškai modifikuoti pasėliai, nuodingi chemikalai sukelia taršą, nesibaigia ginkluoti konfliktai ir imperialistinės intervencijos kaupiasi šiltnamio efektą sukeliančios dujos, milijardai žmonių kenčia dėl kapitalo grobstymo ir pelno siekimo, o ši rezoliucija suteiks paramą ir pagalbą tokiems dalykams.
Todėl mes, Graikijos komunistų partijos Europos Parlamento nariai balsuosime prieš šį pasiūlymą.
David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriame numatoma daug tikroviškų priemonių, kaip būtų galima panaudoti kaip dalį kovos su klimato kaita mechanizmo. Reikėtų skatinti tokius sprendimus, pvz., nulinių tarifų suteikimą gaminiams, kurių gamyba / vartojimas išskiria nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, egzotiškos medienos importo draudimą, energiją tausojančių gaminių ženklinimo politiką ir aviacijos įtraukimą į išmetamųjų teršalų prekybos schemą.
Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Pono Lipietz pranešime apie prekybą ir klimato kaitą minimos dvi sritys, kuriose ES turi didžiausią galią daryti poveikį tarptautiniu mastu. Todėl ypač svarbu, kad mes Europos Parlamente paviešintume savo požiūrį į šiuos dalykus. Visos pasaulio valstybės turi turėti savo dalį pasaulio ekonomikoje per prekybą. Tik išplėtota prekybos sistema ir ekonominė plėtra sudaro tikrą pagrindą, leidžiantį išgelbėti žmones nuo skurdo ir daryti poveikį aplinkai. Europos įsipareigojimai dėl aplinkos ir plėtros ir toliau turi būti tvarios ekonomikos, pagrįstos prekyba, o ne kliūtimis jai, katalizatoriumi. Todėl man gaila, kad pranešimas, dėl kurio šiandien buvo balsuojama, iš širdies nepasisako už prekybą ir vystymąsi. Todėl nepaisant didelių būgštavimų nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą, kadangi daugiausia keblumų keliančios formuluotės buvo pašalintos.
Jim Allister (NI), pateikta raštu. − Balsuodami dėl 6 pakeitimo dėl Luisos Morgantini pranešimo dėl Afrikos žemės ūkio skatinimo, mes įžvelgėme GUE/NGL frakcijos ir didesnės kairiųjų šeimos giminingumą ir simpatijas. Pasirodydami kaip Roberto Mugabe despoto draugas ir prieštaraudami opozicijai dėl jo dalyvavimo Lisabonos ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime, jie parodė savo tikruosius veidus. Tikėdamas Roberto Mugabe niekingu despotizmu, kuris paklupdė savo valstybę ant kelių, buvau labai patenkintas balsuodamas prieš 6 pakeitimą kaip priemonę įtvirtinti pasipiktinimą jo elgesiu ir jo numatomu dalyvavimu aukščiausio lygio susitikime. Tai, kad Parlamentas, nors ir nedideliu skirtumu, jį patvirtino, yra pasibaisėtinas to despoto skatinimas.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Smerkiame labiausiai reakcingų Europos Parlamento sektorių nepriimtiną politinį manevrą bandyti panaudoti pranešimą apie Afrikos žemės ūkį Zimbabvės Respublikos, pilnateisės Afrikos Sąjungos narės, prezidento teisėtam dalyvavimui būsimame ES-Afrikos aukščiausio rango vadovų susitikime kritikuoti. Šis manevras žlugo su visais ketinimais ir tikslais.
Kalbant apie patį pranešimą, esame įsitikinę, kad jame yra nemažai gerų dalykų, pvz., kritikos, kad parama „Afrikos žemės ūkio pažangai“ siekiant „sudaryti palankesnes sąlygas prekybai“ tik pagal ekonominės partnerystės susitarimus yra šantažo forma, skirta prekybos žemės ūkio gaminiais liberalizavimui skatinti.
Daugelio šių valstybių skatinimas padaryti savąsias ekonomikas priklausomas nuo ES yra bandymas pririšti šias šalis sutartimi, kuria joms primetamas viena kultūra eksportui pagrįstas žemės ūkio modelis, akivaizdžiai vedantis rimtų ekonominių, socialinių ir aplinkos problemų tiek daugelio Afrikos valstybių žmonėms, tiek ES valstybių narių gyventojams link.
Todėl tikime, kad pagalba Afrikos žemės ūkiui reiškia paramą socialiai atsakingos plėtros žemės ūkio modeliui, pagrįstam konkrečiais kiekvienos šalies poreikiais, maisto suverenumu ir saugumu.