Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2007 m. lapkričio 29 d. - Briuselis

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: PÖTTERING
Pirmininkas

(Posėdis pradėtas 9.05 val.)

2. Gauti dokumentai: žr. protokolą

3. Audito rūmų 2006 m. metinės ataskaitos pristatymas (diskusija)

  Pirmininkas. − Pirmasis darbotvarkės klausimas yra Auditorių Rūmų metinio pranešimo dėl 2006 m. veiklos pateikimas.

  Hubert Weber, Audito rūmų pirmininkas. – (DE) Pone Pirmininke, vicepirmininke Kallas, ponios ir ponai, man labai malonu šiandien dalyvauti jūsų diskusijoje dėl Audito rūmų metinės ataskaitos už 2006 finansinius metus. Lapkričio 12 d. Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui pristačiau metines ataskaitas, o kitą dieną jas pristačiau Ekonomikos ir finansinių reikalų tarybai.

Leiskite pradėti trumpai apžvelgiant pagrindines 2006 m. metinių ataskaitų mintis. Pirmasis dalykas yra susijęs su 2006 m. metinių ataskaitų patikimumu. Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2006 finansinius metus atspindi tikrąjį Bendrijų turto, įsipareigojimų, finansinės padėties ir jų veiklos rezultatų tais metais vaizdą, išskyrus išpūtimą turto ir įsipareigojimų, mokėtinų sumų ir išankstinių mokėjimų ataskaitoje. Komisija padarė pažangą įgyvendindama kaupiamosios apskaitos principus, nors dar galima pastebėti kai kurių trūkumų.

Audito rūmai pastebėjo, kad Komisija padarė nemažą pastangą šalindama ES finansų rizikos valdymo sistemos trūkumus. Kai kurie pakeitimai jau duoda matomos naudos tokiose srityse, kaip pvz., žemės ūkio biudžetas.

Dabar pereisiu prie teisėtumo ir reguliarumo. Tačiau Audito rūmai dar kartą pateikė besąlygišką palankią nuomonę dėl įplaukų ir įsipareigojimų pagrindą sudarančių sandorių, valdymo išlaidų ir išlaidų pagal pasirengimo narystei strategiją, išskyrus išlaidas pagal Sapard programą. Be to, tiesiogiai Komisijos delegacijų valdomų ir kontroliuojamų išmokų, susijusių su išoriniais veiksmais, klaidų lygis buvo minimalus. Tačiau Audito rūmai dar kartą pateikė nepalankią nuomonę dėl didžiosios dalies ES išlaidų sandorių teisėtumo ir reguliarumo. Tai pirmiausia taikoma bendrosios žemės ūkio politikos, kuri nėra integruotos valdymo ir kontrolės sistemos dalis (sutrumpintai IVKS), išlaidoms ir struktūrinių priemonių, vidaus politikos išlaidoms bei didelei išorinių veiksmų išlaidų daliai. Šiose srityse išmokose galutiniams gavėjams vis dar yra esminių klaidų, nors ir skirtingų lygių.

Audito rūmų pastebėjimai dėl biudžeto sričių, kurios yra bendro valdymo objektas, yra tokie: žemės ūkio sritis, kuriai 2006 m. buvo skirtas 49,8 mlrd. eurų biudžetas, Audito rūmai pastebėjo ryškų bendro klaidų lygio sumažėjimą, nors klaidų lygis vis dar šiek tiek viršija reikšmingumo ribą. Tinkamai taikoma IVKS, kuri apima maždaug 70 % žemės ūkio išlaidų, gali padėti efektyviai sumažinti neteisėtų išlaidų išmokas. Finansinės žemės ūkio išmokų korekcijos, pvz., susigrąžintos pagal Komisijos metinius sąskaitų patvirtinimo sprendimus kompensavimo procedūrų sistemoje, yra susiję su didelėmis sumomis, kurias valstybės narės turi grąžinti į Bendrijos biudžetą kaip korekcijas ar pinigines nuobaudas dėl tinkamų kontrolės sistemų nesukūrimo. Šias kompensacijas Bendrijos biudžetui ir toliau finansuoja valstybių mokesčių mokėtojai, o ne naudos gavėjai, kurie gavo Bendrijos išteklių neteisėtais būdais.

Audito rūmai taip pat mano, kad be probleminių sričių išryškinimo pateikiant vaizdžius pavyzdžius, jų pareiga pranešti apie pokyčius, apie kuriuos politinius sprendimus priimantiems asmenims gali būti svarbu žinoti. Pavyzdžiui, Audito rūmai pabrėžė, kad vieninga mokėjimo sistema palengvina paraiškų teikimo ir mokėjimo procedūras, tačiau ji turi ir šalutinį poveikį, pvz., išmokos skiriamos žemės savininkams, kurie niekada nėra ūkininkavę. Tai galbūt leistina teisiškai, tačiau tai pastebimai pakeitė ES paramos tikslą iš ūkių savininkus į žemės savininkus. Naujieji žemės ūkio subsidijų gavėjai apima geležinkelio bendroves, arklides, žirgynus, golfo ir laisvalaikio klubus ir vietos valdžios institucijas. Be to, vieningą mokėjimo sistemą reglamentuojančios teisinės nuostatos suteikė valstybėms narėms didelę laisvę skirti išmokas, o pasireiškė nevienodu gavėjų traktavimu.

Kalbant apie struktūrines priemones, kurioms 2006 m. iš viso buvo skirta 32,4 mlrd. eurų, pastaraisiais metais dominavusi padėtis nepasikeitė. Audito rūmai pastebėjo reikšmingą klaidų lygį, kuris sudaro apie bent 12 % visos išmokų naudos gavėjams sumos. Dažniausiai pasitaikančios klaidos – paraiškos kompensuoti netinkamas išlaidas ir konkurso procedūrų nevykdymas. Be to, dažnai trūko dokumentų, pagrindžiančių pridėtines išlaidas ir personalo sąnaudas.

Audito rūmų nuomone, Komisija turėtų rodyti gerą pavyzdį tvarkydama tiesiogiai savo valdomas išlaidas, t.y., išlaidas Sąjungos vidaus politikos sritims ir išorės veiksmams. Nors pagerėjimas pastebimas, Komisijos valdomose vidaus politikos srityse, kurioms 2006 m. buvo išleisti devyni milijardai eurų, buvo pastebėtas esminių klaidų lygis. Pagrindinė to priežastis buvo kompensacijų mokėjimas gavėjams, pateikusiems deklaracijas viršijančias projekto sąnaudas. Klaidų esamuose sandoriuose priežastys apima aplaidumą, nepakankamą taisyklių, kurios dažnai yra sudėtingos, išmanymą ir sąmoningus pareiškėjų bandymus neteisėtai gauti lėšų iš ES biudžeto. Be to, į IVKS nepatenkančių žemės ūkio išlaidų ir išlaidų struktūrinėms priemonėms ir vidaus politikos sritims mokėjimo paraiškų patikrinimai, kurie daugiausia yra pagrįsti gavėjų pateikiama informacija, dažnai yra netinkami dažnumo ir apimties požiūrio, jiems taip pat dažnai trūksta kokybės.

Ankstesniais metais Komisija ėmėsi veiksmų išmokų susigrąžinimo sistemai ir Sąjungos finansinių interesų apsaugai pagerinti. Tačiau dėl savo procedūrų sudėtingumo Komisija vis dar nėra patikimai informuojama apie įvairias netinkamai išmokėtų lėšų sumas ir jų gavėjus ir apie finansines to pasekmes ES biudžetui. Beje, praėjusių metų lapkritį į Komisijos prašymą pateikti ataskaitą apie neteisėtų išmokų susigrąžinimą sureagavo tik šešios valstybės narės. Pagal savo vieningo audito modelį Audito rūmai rekomendavo sukurti veiksmingą visų vidaus kontrolės sistemų susijusių su ES lėšomis sistemą. Visos tokios sistemos turėtų būti pagrįstos bendrais principais ir standartais, jos turėtų atsižvelgti į neatsiejamą riziką ir sukurti tinkamą pusiausvyrą tarp kontrolės priemonių sąnaudų ir jų teikiamos naudos.

Viena pastarųjų naujovių yra valstybėms narėms įvesta prievolė pateikti metines jų audito ir kontrolės įstaigų išvadų apžvalgas. Taip pat kai kurių valstybių audito institucijos pradėjo savanoriškas iniciatyvas dėl valstybių deklaracijų paskelbimo ir rengia audito ataskaitas apie ES lėšų valdymą atitinkamose šalyse. Audito rūmai mano, kad valstybių deklaracijos ir valstybių auditavimo pastangos gali padėti padidinti sąmoningumą dėl vidinės ES lėšų kontrolės svarbos valstybėse narėse. Audito rūmai savo nuomonėje Nr. 6/2007 pareiškė, kad tokios valstybių procedūros yra priemonė, sutelkianti dėmesį ties ir rodanti valstybių atskaitingumą už ES lėšų panaudojimą. Be to, jos gali padėti aptikti ištaisomus trūkumus ir geros praktikos pavyzdžius, taip pat padidinti skaidrumą ir atskaitingumą finansų valdymo srityje.

Audito rūmai ir toliau aktyviai dalyvauja skatindami bendradarbiavimą su aukščiausiomis audito institucijomis valstybėse narėse ir yra vadovaujanti institucija naujoje darbo grupėje, nagrinėjančioje bendrus audito standartus ir palyginamus audito kriterijus, sukurtus ES kontekste.

Taip prieinu prie išvadų. Nepaisant reikšmingų Komisijos pastangų pašalinti ES lėšų rizikos valdymo sistemos trūkumus, Audito rūmai dar kartą pateikė nepalankią nuomonę dėl sandorių teisėtumo ir reguliarumo daugelyje biudžeto sričių. Didžiausia pažanga pastebėta bendrosios žemės ūkio politikos srityje. Didelis klaidų lygis esamuose sandoriuose yra iš dalies dėl sudėtingų teisinių reikalavimų, nuostatų ir neaiškių gavėjų tinkamumo kriterijų, kurie kartais verčia gavėjus prašant kompensacijos padidinti savo sąnaudas, tačiau iš dalies ir dėl nuolatinių trūkumų vidaus kontrolės srityje.

Esminė efektyvaus biudžeto lėšų valdymo sąlyga yra patikimų vidaus kontrolės sistemų buvimas visų valstybių narių ir gavėjų valstybių visuose valdymo lygiuose. Mano nuomone Europos žmonės turi teisę į tinkamą ES lėšų valdymą ir kontrolę visoje Sąjungoje.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, Komisija teigiamai vertina Rūmų ataskaitą ir Pirmininko Huberto Weberio pastabas.

Apskritai Rūmų 2006 m. metinė ataskaitoje pateiktas labiau teigiamas vertinimas nei jos 2005 m. leidime. Dėl Rūmų šviesoforo sistemos dabar yra galimybė išsamiai įvertinti pažangą. Rūmų ataskaitoje nurodytos visos skiriamų lėšų sritys, kuriose mūsų sistemos yra laikomos patenkinamomis ir kuriose nustatytos klaidos yra mažesnės už 2 proc. Rūmų reikšmingumo ribą.

Lyginant su praėjusiais metais, Komisija yra patenkinta, kad iš viso Rūmai dabar suteikė žalią šviesą apytiksliai 40 proc. visų mokėjimų, palyginus apytikriai su trečdaliu praėjusiais metais ir tik 6 proc. prieš dvejus metus. Tai yra tikra pažanga siekiant bendrojo tikslo gauti teigiamą patikinimo pareiškimą (angl. DAS).

Rūmai taip pat praneša apie pagerinimus vidaus politikoje, pvz., mokslinių tyrimų programose, ir išorės veiksmuose. Rūmai teigė, kad mūsų 2006 m. ataskaitos yra tikros ir teisingos visais esminiais atžvilgiais, išskyrus nedidelį skaičių didesnių išlaidų, kurios sudaro 0,13 proc. einamųjų išlaidų, ataskaitas. Rūmai pripažįsta, kad Komisija įdėjo didžiules pastangas, kad atsižvelgtų į ES lėšų rizikos valdymo trūkumus.

Nors, deja, apskritai yra neigiamas DAS dėl operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Nors mes judame teisinga linkme, norėčiau atkreipti dėmesį į pagrindinę kliūtį mūsų kelyje siekiant teigiamo DAS. Likęs didžiulis sunkumas yra užtikrinti, kad struktūrinės politikos kryptys yra tinkamai įgyvendinamos. Kalbant apie struktūrinių politikos krypčių išlaidas – 32,4 mld. EUR 2006 m. – panaši į praėjusius metus padėtis išlieka ir Rūmai ir vėl nustatė esminį klaidos lygį.

Dažniausiai pasitaikiusios klaidos yra susijusios su netinkamų išlaidų deklaravimu ir konkurso tvarkos nevykdymu ir taip pat įrodymų, pagrindžiančių pridėtinių išlaidų arba susijusių su personalo išlaidų apskaičiavimu, stoka.

Toliau Rūmai teigia, kad logiška, jog mažiausiai 12 proc. struktūrinio ir sanglaudos fondo mokėjimų 2006 m. neturėjo būti kompensuota. Pritariame, kad yra realių problemų šioje srityje. Komisijos 2006 m. suvestinės ataskaitoje nurodoma, kad ji nepasitiki sistemomis, kuriomis valdomi struktūriniai fondai Italijoje, Latvijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Generaliniai direktoratai savo metinėse veiklos ataskaitose išreiškė susilaikymą.

Rūmai vertino 19 atrinktų regionų 2006 m. ir nustatė, kad nė viena nėra visiškai veiksminga. Rūmai nustatė įvairias kontrolės sistemas, kurios yra neveiksmingos Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Škotijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje ir programai Interreg projektams – regione tarp Austrijos ir Vengrijos.

Manome, kad reikalai pagerės pagal naują teisėkūrą, bet tai nesumažins tolesnės didelės mokėjimų, įvykdytų 2000–2006 m. programoms, rizikos, kai situacija išlieka kritinė iki jų baigimo 2009–2010 m. Turime veikti išvien, esant tokiai padėčiai. Parašiau Tarybos Pirmininkui, valstybėms narėms ir Europos Parlamentui, nurodydamas papildomas Komisijos pastangas.

Šio mėnesio pradžioje vykusiame Ecofin susitikime taip pat raginau valstybes nares įvykdyti savo įsipareigojimą ir pateikti metines audito ir deklaracijų santraukas iki 2008 m. vasario 15 d. Tai buvo sandoris, kuri mes pasiekėme su Parlamentu ir Taryba, priimdami peržiūrėtą Finansinį reglamentą.

Metinė santrauka turi būti daugiau nei tik dar kitas pranešimas be pridėtinės vertės. Joje turi būti nurodyta tikra analitinė informacija Komisijai, kad panaudotų teikiant užtikrinimą Rūmams ir Parlamentui apie patikrinimų padėtį kiekvienoje valstybėje narėje.

2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausyme, kurį Biudžeto kontrolės komitetas organizavo 2007 m. gruodžio 18 d., dėl pagrindinio struktūrinio fondo, Komisijos narius atstovaus valstybių narių biudžeto kontrolės komitetų atstovai. Komisija teigiamai vertina šią naujovę ir tikisi, kad ji padės mobilizuoti įsipareigojimą nacionaliniu lygmeniu, kad pagerintų ES lėšų valdymą.

Mums reikia vadovautis įspėjimo, sprendimo arba sustabdymo politika. Komisija nurodė savo ketinimą sustabdyti struktūrinio fondo mokėjimus, kai Komisija negali gauti būtino užtikrinimo, kad valstybės narės sistemos gerai veikia. Tai gali lemti, kad Komisija priims keletą nemėgstamų sprendimų, bet ji padarė išvadą, kad pažanga bus per lėta, jei nerodysime svarbos primygtinumui.

Prieš baigiant leiskite pasakyti keletą žodžių, kaip žiniasklaida pateikė šių metų ataskaitą. Per pastarąsias dvi savaites žurnalistai prašė Komisijos pakomentuoti du pagrindinius klausimus. Pirmiausia jos buvo paprašyta pakomentuoti Rūmų nustatytus faktus, kad golfo klubai ir kiti organai, neoficialiai susiję su ūkininkavimu, praėjusiais metais gavo ES subsidijas. Kitame rimtame laikraštyje nusidriekė antraštė „ES pagalba vargšų tuščiam švaistymui golfo klubuose“. Jis sugebėjo pateikti neteisingai tris faktus tik aštuoniais žodžiais. Leiskite paaiškinti. Pirmiausia ūkių subsidijos nėra pagalba vargšams; antra, aptariama pagalba nebuvo skirta golfo klubams, bet kaip subsidijos reikalavimus atitinkančiai žemės ūkio veiklai – šiais atvejais besiribojančiai žemei, priklausančiai skirtingiems savininkams. Trečia, iš to seka, kad pinigai nebuvo išvaistyti, bet buvo iš tikrųjų nustatytos teisėtos ir tvarkingos išlaidos, kurių Rūmai neginčija. Greičiau Rūmai atkreipė dėmesį į politikos klausimą ir į suderintos politikos galutinį rezultatą: bendros išmokos schemos įvedimą.

Teigiamai vertiname šias diskusijas, kurios, jo manymu, pasireiškia geriau informuotomis politikos, pvz., mano kolegos Mariano Fischerio Boelo šio mėnesio pradžioje pradėtos bendrosios žemės ūkio politikos, susijusios su sveikatos patikromis, diskusijomis ir, kaip gerbiamiems nariams bus žinoma, ši Komisija sunkiai dirbo, kad pasiektų visišką skaidrumą dėl ES lėšų naudos gavėjų .

Tas pats požiūris slypi už Komisijos iniciatyvos nusiųsti aukščiausioms audito institucijoms visose valstybėse narėse visų gavėjams įvykdytų mokėjimų toje valstybėje narėje išsamų sąrašą.

Deja, kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose šis golfo klubo klausimas visiškai nustelbė Rūmų pareiškimą, kad žemės ūkis yra sritis, kurioje Komisija ir valstybės narės pasiekė didžiausią pažangą ir kuriai Rūmai beveik suteikia bendrą žalią šviesą. Todėl jaučiau būtinybę paaiškinti tai šiandien.

Antras klausimas – 12 proc. struktūrinių fondų, pasak Rūmų, neturėjo būti kompensuoti. Dauguma žurnalistų užkabino Rūmus, vertindami tai kaip problemą, kai beveik 4 mld. EUR praėjusiais metais buvo išmokėti. Šį pastebėjimą taip pat būtina paaiškinti. Nėra aiškaus vaizdo, ar lėšos buvo prarastos arba pavogtos ir ar klaidos yra sisteminės arba vienkartinės. Todėl Komisijai tenka paaiškinti 12 proc. Šioje kalboje aš pateikiau kai kuriuos paaiškinimus ir nurodžiau kai kurias problemas, su kuriomis susiduriame, ir veiksmus, kurių ketiname imtis.

Mano kolegos Komisijos nariai Danuta Hübner ir Vladimir Špidla toliau išsamiai paaiškins jų Biudžeto kontrolės komiteto klausymuose kitą mėnesį.

Kaip paskutinę pastabą norėčiau pabrėžti, kad, nepaisant kai kurių aptarimų žiniasklaidoje, manome, kad Rūmų ataskaita iš tikrųjų padeda mums susitelkti ties realiais klausimais. Komisija dirba sunkiai, kad užtikrintų, jog bus pagerinti šie pagrindiniai pastebėjimai.

  José Javier Pomés Ruiz, PPE-DE grupės vardu. – (ES) Pone Pirmininke, Hans-Gert Pöttering, man malonu, kad dalyvaujate šioje diskusijoje, pabrėžiančioje svarbą, kurią Parlamentas teikia savo ataskaitų auditavimui, ir malonu, kad vicepirmininkas Kallas ir pirmininkas Weber taip pat yra čia, bet kur Taryba? Kur yra atstovas, galintis mums pasakyti ką Taryba daro su visais pasiūlymais ir pastabomis, kuriuos Audito rūmų primininkas, vicepirmininkas Kallas ir aš teikėme Tarybai?

Pone Pirmininke, dėkoju, kad dalyvaujate šioje diskusijoje.

(Plojimai iš skirtingų salės vietų)

Norėčiau pradėti padėkodamas Audito rūmams už puikų darbą, ypač už 2 pranešimo skyrių, kuris buvo labai gerai pristatytas. Jūs vis geriau atliekate šį darbą ir padedate ne tik Parlamentui, bet ir paprastiems žmonėms, suprasti, kiek kainuoja Europos Sąjungos veikimas.

Ūkininkai turėtų džiaugtis, nes dabar kai mažiname tiesiogines išmokas jiems, jiems pavyko žymiai pagerinti jų gaunamų pinigų valdymą.

Tačiau tokių liaupsių negalima pasakyti struktūriniams fondams. Dabar jau yra trys metai nuo to, kai Parlamentas pasakė, kad Taryba, didžioji pravaikštininkė, turėtų dalyvauti ir atsiskaityti už tai, kaip išleidžia didžiąją dalį savo kontroliuojamo biudžeto. Vienas dalykas yra aiškus: dabar pagal naująjį finansinį reglamentą valstybėms narėms yra privaloma pateikti nacionalinių valdymo deklaracijų santraukas. Tai nėra pasirenkama, tai yra privaloma. Valstybės narės turi tai padaryti iki kitų metų vasario vidurio ir kaip mes žinome, čia sutinkame su ponu Kallas, valstybės narės to nenori daryti: atrodo, kad pateikti ataskaitų iš jų nėra reikalaujama. Jei jos turi tokį įsipareigojimą, jos turėtų būti pirmosios ir parodyti pavyzdį. Sakėte, kad tik šešios valstybės narės atsiskaito už tai, kaip jos susigrąžina lėšas. Tai juk skandalas, vertas antraštės: tik šešios valstybės narės mums praneša, ką jos ketina daryti dėl neteisingai panaudotų lėšų kompensavimo. Tai iš tiesų yra skandalas.

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad šis Parlamentas pratęs savo darbą, o jūs tęskite savo. Mes visiškai remiame jūsų ir pono Kallas nuolatinį tikslo — teigiamo patikinimo pareiškimo — siekimą ir prisiimame savo kaltės dalį už visas tas ypač varginančias procedūras, čia reikėtų kaltinti mus, nes kartais reikalaujame neįmanomų dalykų. Siekiant kiek įmanoma labiau supaprastinti procedūras, siūlome savo bendradarbiavimą.

Pone Weber, dėkoju už nuostabų pranešimą.

  Herbert Bösch, PSE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Sąjungos finansinio valdymo padėtis yra įvairi. Teigiamai vertinu Komisijos padarytas pastangas dėl žemės ūkio. Rūmai praneša apie ryškų bendrą klaidų mažėjimą žemės ūkio išlaidose. Tai turi būti vertinama kaip svarbiausia sėkmė.

Kita vertus, nedaug teigiamo pasakyta apie struktūrinius fondus. Rūmai mano, kad patikrinimo sistemos valstybėse narėse yra apskritai neveiksmingos arba vidutiniškai veiksmingos. Todėl Parlamento kvietimas teikti nacionalines valdymo deklaracijas kaip priemonę gerinti nacionalinę atskaitomybę yra svarbus nei bet kada.

Taip pat esu labai nusivylęs, kad vidaus patikrinimo sistema Komisijoje nėra iki galo sudaryta po septynerių reformos metų. Yra reikšmingų trūkumų ir aš teigiamai vertinu Rūmų glaudžią analizę jo metinės ataskaitos antrajame skyriuje.

Pažiūrėkime į ateitį. Rūmai pasiūlė tarpinstitucines diskusijas dėl sąvokos „kontroliuojama klaidų rizika“. Teigiamai vertinu tą iniciatyvą. Parlamentas ir Komisija jau skirtingais būdais pristatė tolesnius šio pasiūlymo veiksmus. Kada Taryba – kurios šiandien nėra – pateiks savo nuomonę šiuo klausimu?

Reformos sutartyje nurodyta, kad: „reglamentai nustato valstybių narių patikrinimo ir audito įsipareigojimus įgyvendinant biudžetą ir iš to kylančias pareigas“. Parlamentas atidžiai seks naujos taisyklės įgyvendinimą.

Kalbėdamas apie Sąjungos audito priemones, neketinu kartoti tai, ką jau sakiau 2007 m. spalio 18 d. Liuksemburge. Tik noriu pabrėžti, kad Parlamentas yra labai suinteresuotas tebesitęsiančios partnerių peržiūros Rūmuose rezultatais. Dėkoju Hubertui Weberiui ir ypač Maartenui Engwirdui, kad sugebėjo pradėti šį vykdymą.

  Jan Mulder, ALDE grupės vardu. – (NL) Pone Pirmininke, norėčiau pradėti padėkodamas Audito rūmams už naują ataskaitų teikimo sistemą Europos Parlamentui. Daugelį metų klausėme, ar klaidų įvairiuose skyriuose skaičius gali būti nustatomas nelabai tiksliai. Daugelį metų Audito rūmai sakė, kad taip gali būti, o dabar laimei pirmą kartą matome, kad Audito rūmai taip pat gali pakeisti nuomonę. Dabar ataskaitose jie naudoja „šviesoforo sistemą“ — raudoną, geltoną ir žalią spalvas. Mes tam labai pritariame ir tikimės, kad ateityje sistema bus dar patobulinta, kad galėtume matyti ar buvo pasiekta pažangos. Kalbant apie tobulėjimą, ponas Kallas jau minėjo, kad Komisija žinoma gali didžiuotis, nes prieš tris metus tik 6 % išlaidų buvo laikomi teisėtais. Dabar skaičius yra 40 % ir Komisija jau tuoj uždegs žalią šviesą žemės ūkiui. Tai yra pažanga. Didžiausias klausimas yra, ar paprastas žmogus galvoja, kad padaryta pakankama pažanga? Na galiu jums pasakyti, kad atsakymas yra ne. Neįmanoma patikėti, kad po tiek metų patikinimo pareiškimas vis dar nėra teigiamas ir tai kelia didelį nerimą.

O dar didesnė problema yra struktūriniai fondai, 12 % žinoma yra gerokai per daug. Būtų gerai jei ateityje Audito rūmai ataskaitose galėtų paaiškinti iš kur būtent yra šie 12 %. Iš neteisingai užpildytų formų? Ar tai tikros klaidos? Kai girdžiu, kaip sunku gauti pinigų iš struktūrinių fondų, manau mažai tikėtina, kad kontrolės procedūros yra netinkamos, nes vis dažniau išgirstu žmones sakant, kad „kas nors kitas gali pasiimti mano dalį, nes per daug sudėtinga užsiimti visais tais reikalais su fondais“. Galiausiai būtent tai girdžiu kai kuriose Nyderlandų provincijose.

Dabar, kai pradedame Komisijos patvirtinimo procedūrą, manau, kad svarbiausia yra, ką Komisija padarė, reaguodama į ankstesnes Parlamento rekomendacijas savo patvirtinimo nutarimuose? Argi Sutartyje nėra sakoma, kad Komisija privalo imtis visų atitinkamų veiksmų, kad kiek įmanoma labiau veiktų pagal minėtus nutarimus? Mano nuomone juose yra du dalykai, kuriuos reikėtų pasakyti aiškiau, t.y., ne tik nutarime, bet ir Sutartyje skirsnyje apie daugiametį biudžetą dėl valstybių narių deklaracijų. Kiti žmonės taip pat tai minėjo, dviejuose Parlamento nutarimuose teigiama, kad komisarai privalo pasirašyti kasmet bet kokia forma generalinių direktorių pateikiamas deklaracijas. Parlamentui tai reiškia, kad atsakomybė tenka ne Komisijai, kaip kolegialiai institucijai, bet tai, kad komisarai yra asmeniškai atsakingi už savo biudžetus. Norėčiau apie tai išgirsti daugiau.

Galiausiai naujojoje Sutartyje sakoma, kad Komisija ir valstybės narės yra atsakingos bendrai. Šių valstybių narių pareiškimų kontekste būtų įdomu sužinoti, kaip Komisija rengiasi įgyvendinti naująją Sutartį dabar ir ateityje.

  Bart Staes, Verts/ALE grupės vardu. – (NL) Pone Pirmininke, Audito rūmų nariai, Komisare, ponios ir ponai, 2006 m. Europos biudžetas buvo apie 106 mlrd. eurų. Reikia pripažinti, kad yra tik 1 % 27 valstybių narių bendrojo vidaus produkto, tačiau vis tiek nemaža suma. Tai pinigai, kuriuos sumokėjote jūs, aš ir visi mokesčių mokėtojai, todėl juos reikia kruopščiai stebėti. Tai viena pagrindinių Europos Parlamento pareigų. Dabar tryliktą kartą iš eilės matome, kad Audito rūmai negali garantuoti visiško šių išlaidų teisėtumo ir reguliarumo.

Ponios ir ponai, tai nėra nesvarbus atvejis. Tai pasipiktinimo priežastis. Tai rimtas įspėjimas Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms, kad jie turi kažką daryti. Karel Pinxten Audito rūmų narys iš Belgijos apie tai rašė „De Tijd“ ir „Echo de la Bourse“ leidiniuose, sakydamas, kad jei įregistruotos bendrovės, turinčios ES biudžeto dydžio turtą, vidaus ar išorės auditorius atsisakytų pasirašyti ataskaitas, tai sukeltų didžiulį šoką finansų rinkose. Jis yra labai teisus ir negalime leisti, kad padėtis liktų tokia pati.

Kokios yra kliūtis susitarti? Žemės ūkis vis dar svarbiausia biudžeto antraštė, sudaranti apie 50 mlrd. eurų. Pagėrėjimas šioje srityje yra neabejotinas, labiausiai dėl integruotos valdymo ir kontrolės sistemos. Tačiau, ponios ir ponai, norime, kad būtų aišku, kad kai kurios valstybės narės, ypač Graikija, atsisako būti sistemos dalimi. Taigi šiuos pinigus valdo valstybių narių valdžia ir aš manau, kad čia Graikijai turėtume aiškiai parodyti raudoną kortelę. Turėtume pakartoti savo raginimą suspenduoti žemės ūkio išmokų mokėjimą Graikijai, kol ji prisijungs prie sistemos.

Antroji su žemės ūkio susijusi problema yra žemės ūkio pinigų išmokos, apie kurias ponas Weber užsiminė, o ponas Kallas prie jų sugrįžo, golfo klubams, geležinkelio bendrovėms, žirgynams ir žemės savininkams, kurie aiškiai nėra tikrieji ūkininkai, o į kišenes dedasi pinigus iš žemės ūkio biudžeto. Ir paprastai tai yra aristokratijos arba karališkųjų šeimų nariai. Čia vyksta nedidelis „o taip, taip yra, ne, taip nėra“ žaidimas: ponas Weber sako, kad tai tiesa, o ponas Kallas, kad ne. Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas surengė posėdį, kuriame Žemės ūkio Komisarė ponia Fischer Boel pasakė, kad tai tebuvo išpūstas reikalas ir sumenkino šio dalyko svarbą. Dabar norėčiau išgirsti pono Kallas ir pono Weber atsakymus mums, apie tai, kokia yra tiesa. Ar Audito rūmai gali pagrįsti savo teiginius? Ar Audito rūmai juos palaiko?

Antra didelė biudžeto antraštė vis dar yra struktūriniai fondai. Pagal Audito rūmų ataskaitą dvylika procentų šių pinigų iš teisų neturėjo buvo sumokėta. Tai nėra gerai. Turime kažką daryti. Taigi raginame valstybes nares, jų vyriausybes ir poną Pirmininką, nes dalis atsakomybės yra jų. 80 % Europos lėšų valdo jie. Taigi kartoju Parlamento primygtinį reikalavimą plenariniame posėdyje, kad jie privalo pasirašyti deklaraciją, kad Europos pinigai buvo tinkamai išleisti ir taip įvykdyti savo politines pareigas. Danija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė taip padarė. Kur kitų valstybių narių vyriausybės? Kur Belgija, Prancūzija, Vokietija? Ar jos taip pat neturėtų vykdyti savo politinių pareigų?

  Esko Seppänen, GUE/NGL grupės vardu. – (FI) Pone Pirmininke, Komisare, dar kartą atėjo laikas, kai Audito rūmai pateikia neigiamą nuomonę apie praėjusių metų išlaidų teisėtumą ir tinkamumą. Pavasarį, nepaisant neigiamos ataskaitos, bus laikas Parlamentui patvirtinti biudžeto įvykdymą suinteresuotų šalių atžvilgiu. Bent jau tokia praktika buvo vykdoma pastaraisiais metais, išskyrus vienus metus, kai vyko rinkimai.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į V ir VI grafikus Audito rūmų ataskaitos priede, kurie pateikti valstybių narių grynosioms įmokoms apskaičiuoti. Valstybių narių tarifai, įskaitant į kitas valstybes pervežamoms prekėms taikomus, buvo įtraukti, kaip įprastiniai savi ištekliai. Tai sudaro šiek tiek klaidinantį vaizdą dėl realaus grynojo kai kurių valstybių narių indėlio, būtent Nyderlandų ir Belgijos, ypač kai atsižvelgiama į nepagrįstai didelius 25 % tarifo komisinius.

Taip pat sunku priimti skaičiavimo metodą, kuris aiškiai atėjo iš Komisijos, pagal kurį į Sąjungos išlaidas šiame kontekste nėra įtraukiamos valdymo išlaidos. Audito pateikti skaičiai paprasčiausiai neatskleidžia visos tiesos apie išteklių panaudojimą, todėl juose taip pat yra politinių elementų. Tai, kad valstybė, kuri netinkamai taikė žemės ūkio išlaidų stebėjimo ir valdymo sistemą yra konkrečiai įvardijama, t.y., Graikija, yra geras ženklas. Audito rūmų pirmininko kalboje pacituoti pavyzdžiai apie netinkamą žemės ūkio išmokų naudojimą turėtų būti pataisyti. Problemų yra ne tik dėl golfo klubų, Komisare Kallas.

Teigiamos auditorių rekomendacijų įtakos geras pavyzdys yra tai, kad buvo atkreiptas dėmesys į Europos Parlamento narių padėjėjų atlygį. Peržiūrėtos taisyklės yra aiškiai per griežtos, tačiau tai yra geriau nei leisti įsikeroti aplaidumui.

(Plojimai)

  Nils Lundgren, IND/DEM grupės vardu. – (SV) Pone Pirmininke, taigi jau tryliktus metus iš eilės Audito rūmai ES biudžeto įgyvendinimą pripažino netinkamu. Kas nutiko? Ar ES politikai, biurokratai ir piliečiai yra pagarsėję sukčiai? Žinoma ne! Problema yra tai, kad ES nori išsamiai reglamentuoti, kas vyksta 23 valstybių ir pusės milijardo gyventojų regione. Tai atveria duris sukčiavimui, piktnaudžiavimui ir klaidoms. Reikia reformuoti visą organizaciją iš esmės. Yra du būdai tą padaryti.

Visų pirma, turime pereiti nuo perdėtai išsamaus reglamentavimo prie sistemų, pagal kurias skurdžios valstybės narės gauna paramą be išsamių išlygų, kaip jos ją panaudos. Antra, privalome užtikrinti, kad būtų įvardinti kaltieji. Tam reikia didžiausio skaidrumo, kad skundikai būtų traktuojami kaip didvyriai, o ne išdavikai ir kad žurnalistai būtų maloniai kviečiami atidžiai stebėti ES tvarkdario darbą. Realybėje netenkinamas nei vienas šių veiksnių. Tinkamu pavyzdžiu galėtų būti žurnalisto Hans-Martin Tillack likimas. Jis aptiko sukčiavimo atvejį Eurostat, tačiau Europos kovos su sukčiavimu tarnyba apkaltino jį patį. Jis pralaimėjo bylą Belgijos sistemoje ir Europos Teisingumo Teisme, tačiau dabar jį išteisino Europos Žmogaus Teisių Teismas. ES vaidmuo šioje liūdnoje istorijoje rodo, keik daug mums reikia padaryti, jei norime pakeisti jos, kaip biurokratinės institucijos, pobūdį. Ar yra valios tą daryti? Abejoju tuo.

  Hans-Peter Martin (NI). - (DE) Ponas despotiškasis Pirmininke, įstatymo viršenybės principas, lygybės principu pagrįsta demokratija ir kontrolė būtų atsvara despotizmui, tačiau būtent šių dalykų čia labiausiai trūksta.

Tačiau ši Europos Audito rūmų metinė ataskaita gali padėti ir šiek pataisyti padėtį. Aš dar kartą miniu faktus, kurie jūsų, pone Weber, atsakomybėje pagaliau buvo įvertinti nuo 10,9 iki 10,12 taškų imtinai. Tai yra įspėjimas Europos Parlamentui. Toje ataskaitos dalyje Audito rūmai pastebi, kad Parlamento narių išlaidų kontrolė yra ypač netinkama ir pateikia eilę neatitikimų. Kokios yra praktinės išvados? Tai reiškia, pone Pirmininke, pone generalini šių rūmų sekretoriau, kad nepageidaujami asmenys yra išskiriami, pone Herbert Bösch, kad po bailios Europos kovos su sukčiavimu tarnybai pateiktos ataskaita ir po daugelio tyrimo metų, pasirodo, kad nieko nebuvo, jokio sukčiavimo. Tačiau čia, kur iš tiesų kažkas buvo ir kaip jūs, pone Weber, pats sakėte tik 22 % visų išlaidų buvo tinkamai įformintos, niekas neatkreipė dėmesio. O tai despotiškas elgesys.

Žmonės šiuose Rūmuose, įskaitant Pirmininką ir generalinį sekretorių poną Rømer, žino, kad bent 80 mln. eurų parlamento narių išlaidų nėra patvirtintos atitinkamais dokumentais. Kodėl tai netiriama? Kodėl nesiimama atitinkamų veiksmų? Kodėl nuolat pratęsiami įvairūs nustatyti terminai? Čia vykstantys dalykai, leiskite man pakartoti padėką Audito rūmams už tai, kad bedė pirštu į juos, veda į despotišką sistemą ir ši institucija negali būti rimtai vadinama parlamentu. O tie, kurie yra atsakingi, kategoriškai nesutinka. Tai negali tęstis.

Kreipiuosi į jus Parlamente ir Audito rūmuose: prašau kruopščiai ištirti šiuos atvejus ir rasti sprendimą. Faktas tas, kad didžioji dalis tikrojo sukčiavimo slypi giliau.

  Herbert Bösch (PSE). - (DE) Pone Pirmininke, iš pono Martin išmokau susitaikyti su daugeliu dalykų šiuose Rūmuose, tačiau privalau prieštarauti apibūdinimui „baili ataskaita“. Būčiau labai dėkingas, jei būtų pažymėta būtent ši pastaba, nes esu įsitikinęs, kad ponas Martin yra paskutinis, turintis teisę mesti tokius kaltinimus.

  Alexander Stubb (PPE-DE). – Pone pirmininke, ketinau baigti savo kalbą sakydamas, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo pranešimas yra nuostabus prieš Europą nukreiptos propagandos šaltinis, bet kadangi tai ką tik pasakė Hans-Peter Martin, vietoj to pridėsiu, kad esu patenkintas, jog Peter Bösch įsiterpė.

Norėčiau pateikti tris pastebėjimus. Pirmasis yra bendrojo pobūdžio pastebėjimas, apimantis Audito Rūmų pasveikinimą už jų ataskaitą. Kadangi tai yra geresnė ataskaita už praėjusių metų ataskaitą, taip pat turėtume pasveikinti Komisiją. Man patinka šviesoforų sistema. Paprastam EPN kaip man ji sudaro pakankamai gerą vaizdą apie tai, kas yra gerai ir kas yra blogai. Vis dėlto kaip visada mes Europos Parlamente turime tris galimybes. Pirmiausia patvirtinti ir suteikti patvirtinimą Komisijai, antra, atidėti ir trečia, atmesti. Tai turime turėti omenyje kiekvienos diskusijos pradžioje.

Mano pirmasis pastebėjimas yra susijęs su politikos kryptimis ir pirmiausiai su bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP). Mano sveikinimai jai. Vienintelė problema šioje srityje regis kyla dėl Graikijos, kaip dauguma pažymėjo. Golfo kursų problema, kaip jau buvo sakyta, iš tikrųjų nėra problema. Tai žiniasklaida perdėtai įvertino. Aš taip sakau ne vien todėl, kad kažkada žaidžiau Suomijos nacionalinėje golfo komandoje, ir neturiu jokie tiesioginio intereso!

Kita sritis yra struktūrinė politika, kurioje nustatyta 12 proc. klaidų. Tai galima pagerinti. Taip pat yra taip vadinami „RAL“ (neįvykdyti įsipareigojimai) arba restes ą liquider, kurie siekia 130 mld. EUR. Komisija turi sunkiai dirbti toje srityje.

Mano trečiasis ir paskutinis pastebėjimas yra tai, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra sudaro lengvą taikinį prieš Europą nukreiptai propagandai, kaip mes tik matėme, ir kad iš tikrųjų yra tam tikrų blogų žinių šioje ataskaitoje, jog ne viskas yra gerai ir yra ką gerinti Tačiau geros žinios, kad jau buvo padarytas pagerinimas. Turime patikimas ataskaitas ir pasiekėme pagerinimus BŽŪP. Taip pat turėtų būti padėkota Komisijai, kad suteikė žaliąją šviesą savo administracijai.

Dėl to reikalaučiau kritiškos, bet konstruktyvios diskusijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros su tolima viltim, kad bus pasiektas teigiamas DAS 2009 m.

  Dan Jørgensen (PSE) - (DA) Pone Pirmininke, norėčiau pradėti padėkodamas Audito rūmams už puikią ataskaitą ir gerą šios dienos pristatymą. Aišku, kad tai yra nepaprastai naudinga priemonė mūsų darbe, užtikrinanti, kad ES piliečių pinigai yra gerai, teisėtai ir tinkamai tvarkomi. Deja, bendra ataskaitos išvada nėra patenkinama. Aišku, kad kai 13 metų iš eilės neįmanoma pateikti teigiamos audito ataskaitos yra priežastis didelei kritikai. Deja, tai rodo, kad nėra mokesčių mokėtojų pinigų kontrolės ir kad, čia Parlamente, drauge su Komisija ir valstybėmis narėmis turime atlikti didžiulę užduotį. Reikia dirbti geriau. Privalome dirbti geriau.

Biudžeto kontrolės komitete dabar jau vyksta kasmetinė procedūra, t.y., mes tariamės su atitinkamais komisarais ir kruopščiai peržiūrimi dabar turimus dokumentus. Tik baigę šią procedūra galėsime pasakyti, ar galime techniškai sakant patvirtinti biudžetą, kitaip tariant, ar galime patvirtinti 2006 m. biudžetų ataskaitas ir įgyvendinimą. Yra keletas argumentų už patvirtinimą: kai kuriose srityse padaryta pažanga. Tačiau deja, yra ir labai rimtos kritikos bei žinoma labai rimtų argumentų prieš 2006 m. ataskaitų patvirtinimą .

Leiskite pradėti nuo teigiamų aspektų. Laimei, kaip savo kalbose minėjo kiti parlamento nariai, Audito rūmai ir ponas Kallas, žemės ūkio sektoriuje viskas sekasi gerai. Integruota finansine kontrolės sistema vadinama sistema pasirodė esanti veiksminga. Paminėtina, kad tų sričių, kuriose ji buvo įgyvendinta, finansinė kontrolė buvo gera. Galime pažvelgti piliečiams į akis ir pasakyti, kad jų sumokėti mokesčių pinigai buvo gerai ir tinkamai tvarkomi. Graikijos atveju, kai sistema nebuvo tinkamai įgyvendinta, esu įsitikinęs, kad Komisija, sakydama, kad suspenduos mokėjimus, pasielgė atsakingai. Tai yra gerai ir sveikintina. Tyrimų sektoriuje taip pat yra kuo džiaugtis. Tai beveik vadovėlinis pavyzdys. Per praėjusius metus mes išsakėme nemažai kritikos, į kurią Komisaras Potočnik vėliau sureagavo ir žinoma tokiu būdu mes ir dirbsime. Žinoma labai gerai, kad nesame populistais, kaip norėtų kai kurie parlamento nariai. Čia esame ne tam, kad vykdytume ES oponentų pavedimus, čia esame tam, kad išryškintume kritikos vertus dalykus ir pasiūlytume gerus ir konstruktyvius sprendimus.

Kaip jau minėta yra didelių problemų dėl struktūrinių fornų. Mums nebuvo paaiškinta apie 12 %, kuriuos jūs, pone Kallas, minėjote. Galbūt paaiškinimas yra. Tikimės, kad yra. Tačiau mes jo negavome. Deja, taip pat nemalonu matyti, kad kontrolės sistemos įvardijamos kaip neefektyvios beveik visais Audito rūmų tirtais atvejais. Be to, privaloma pasakyti, kad trūksta kontrolės dėl užsienio politikos 1 mlrd. eurų, kuris yra panaudojamas drauge su kitomis institucijomis tarptautiniuose fonduose. Pabaigai pasakysiu, kad atsakymai, į kai kuriuos klausimus, turi būti labai aiškūs. Jei mes rekomenduosime patvirtinti biudžeto įgyvendinimą, tam turi būti pateikti labai geri paaiškinimai.

  Helga Trüpel (Verts/ALE). - (DE) Pone Pirmininke, Komisare Kallas, ponios ir ponai, mes, Žalieji, palankiai vertiname Audito rūmų darbą. Mums reikia jų teikiamos informacijos, tačiau gaila, kad daugelyje sričių metų metus nematyti pagerėjimo, nes šios išvados užtraukia Europos Sąjungai prastą. Neturime jokių norų, kuriuos būtų galima ignoruoti, galiausiai norime veiksmingumo.

Ponas Kallas šiandien pateikė skaičių, su kuriuo galim susitaikyti, tačiau paviešinus Audito rūmų ataskaitos turinį, jis pavadino jį per griežtu ir užsipuolė valstybes nares. Tai nebuvo protingas Komisijos žingsnis, nes ji turi politinę atsakomybę ir mes tikimės, kad Komisija pasinaudos ta atsakomybe ir užtikrins, kad pagerėjimas pagaliau būtų realus.

Mes, žalieji, turime rimtų abejonių dėl to, ar galime patvirtinti 2006 metų biudžeto įvykdymą, o tai, ką tik ką išgirdome gali turėti politinių pasekmių kai kuriems Komisarams. Todėl primygtinai raginame Komisiją pakeisti biudžeto sudarymo praktiką ir imtis reikšmingų pokyčių.

  Jeffrey Titford (IND/DEM) . – Pone pirmininke, turime velnio tuziną! Dabar turime 13 metų nepatvirtintas ataskaitas. Ne naujų auditorių reikia, bet naujos mokėjimų sistemos. Mane visada stebina, kiek šiuose ir Vestminsterio Rūmuose yra daug politikų, pasirengusių sąmoningai net tik toliau toleruoti ES ataskaitų pavojingą padėtį, bet toliau didinti mokesčių mokėtojų pinigų, perduotų ES, sumą. Kaip visada girdime tuos pačius atsiprašymus dėl nekompetentingumo ir nepastabumo, o daugiausia kaltinimus perkeliame valstybėms narėms, bet jie niekur nedings.

Kaip gali Europos Komisija perduoti pinigus valstybėms narėms, nematydama dokumentų, patvirtinančių, kiek ir kur išleidžiama? Negaliu įsivaizduoti kitos profesionalios organizacijos, sudarančios sąlygų, kad taip atsitiktų ir taip vyktų taip ilgai. Jeigu valstybės narės nėra pasirengusios teikti būtinų dokumentų – pvz., kvitų ir čekių – tada finansinis čiaupas turėtų būti užsuktas. Iš tikrųjų čiaupas turėtų būti užsuktas abiejuose galuose. Jeigu ES nėra pasirengusi sutvarkyti namų, tada Vestminsterio politikai turėtų nepilti mokesčių mokėtojų pinigų į ES kibirą, kuris vis dar, regis, turi daugiau skylių nei kiaurasamtis.

  Jana Bobošíková (NI). - (CS) Ponios ir ponai, toleravome ypač nerimą keliančią ir nepriimtiną padėtį jau 13 metų. Komisija ir valstybės narės prastai ir neteisėtai tvarko mokesčių mokėtojų pinigus. Europos Audito rūmų ataskaita aiškiai rodo, kad Komisija ir valstybės narės ir toliau aplaidžiai elgiasi bei nėra nuosekliai susipažinę su biudžeto išlaidų taisyklėmis.

Taip pat yra įtarimų dėl bandymų piktnaudžiauti Sąjungos biudžeto lėšomis. Prieštaraujant Komisijos taisyklėms ir atskirų valstybių įstatymams nėra vykdomos viešųjų konkursų procedūros, pateikiamos paraiškos netinkamoms išlaidoms padengti, gavėjai negali pagrįsti papildomų išlaidų ar personalo sąnaudų teisėtumo, kadangi kontrolės procedūros vis dar vykdomos neryžtingai.

Ponios ir ponai, jei piliečiai, kurių pinigus mes taip begėdiškai tuščiai švaistome taip pat tvarkytų savo firmų ir namų ūkių biudžetus, Europos Sąjunga būtų pilna socialiai atskirtų benamių. Dabar prašau Komisiją ir Tarybą susiimti ir pradėti elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais, kaip su savo pačių. Tai vienintelis būdas padidinti pasitikėjimą Europos integracijos procesu.

  Gabriele Stauner (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, pone Weber, ponios ir ponai, audito tarnybų ataskaitos visuomet būna įdomios ir svarbios. Tai ypač pasakytina apie Europą, nes išmintingas ir efektyvus Europos lėšų panaudojimas visuomet susilaukia ypatingai atidaus visuomenės dėmesio.

Ataskaitoje taikliai didžiausias dėmesys sutelkiamas ties lėšų panaudojimu valstybėse narėse. Čia dar daug reikia nuveikti, ypač struktūrinių fondų srityje. Tačiau tai neturėtų nukreipti mūsų žvilgsnio nuo savo institucijų, ypač Komisijos ir Tarybos, išlaidų praktikos. Komisijai labiausiai reikia tobulėti tiesiogiai valdomų išlaidų srityje. Trumpai tariant Komisija yra ne tik sutarčių saugotoja, ji taip pat turi būti ir teisingo finansinio valdymo pavyzdys. Kai žvelgiu į pokyčius žemės ūkio politikoje, pradedant subsidijomis ir baigiant kraštovaizdžio išsaugojimo skatinimu, man atrodo, kad jų tikslas yra tikriausiai finansuoti jojimo sporto ir golfo klubus. Toks tikslas nesiderina su tikrąją žemės ūkio paramos paskirtimi.

Pastatų politika vis dar reikalauja didelių Audito rūmų apmąstymų, ar tai būtų Europos Teisingumo Teismo rūmų Liuksemburge priestatas ar Tarybos ir Parlamento pastatai Briuselyje. Teisingumo Teismas teisingai laikosi nuoseklaus nepatogios tiesos atskleidimo metodo, ypač tais atvejais, kai viešųjų pirkimų procedūros turėjo trūkumų arba jų išvis nebuvo. Žinoma negali būti teisinga, kad Teisingumo Teismas turi apmokėti sąskaitą, bet nedalyvauja rengiant sutartį ir paskelbiant konkursą.

Leiskite pasinaudoti galimybe ir priminti Komisijai apie jos atsakymą į mano rašytinį klausimą rugpjūčio 2 d. šia tema. Tiesiog sudaromas prastas bendras įspūdis, jei kiekvienos mažos savivaldybės ES vietos valdžia turi išplatinti kvietimą į konkursą visoje ES prieš išrinkdama didesnės nei 200 000 eurų sutarties laimėtoją, tuo tarpu pačios ES institucijos gali atsainiai apsieiti su viešųjų konkursų procedūromis dėl milijonų vertų sutarčių. Mūsų piliečiai tone gali suprasti.

Taip pat norėčiau kreiptis į Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą, kurie privalo pateikti po ataskaitą, kurios mes prašėme. Taip pat norėčiau paprašyti Tarybos užtikrinti, kad padidėjusios veiklos išlaidos bendrajai užsienio ir saugumo politikai nebūtų nepastebimai įtraukiamos po valdymo išlaidų antrašte.

  Paulo Casaca (PSE). - (PT) Pone Pirmininke, norėčiau pradėti pasveikindamas Audito rūmus, ypač pirmininką Hubert Weber, kuris jau baigia savo kadenciją ir su kuriuo mes, socialistai, Biudžeto kontrolės komitete mėgavomės puikiu bendradarbiavimu. Noriu jam labai padėkoti už darbą ir ypač noriu pabrėžti Audito rūmų atliktą darbą dėl daugelio konkrečių klausimų, pvz., pagalbą aiškinantis Europos Sąjungos politiką dėl eksporto kompensacijų.

Norėčiau pasakyti, kad esu labai susirūpinęs dėl Europos Sąjungos išorės paramos biudžeto. 2006 m. buvo išleista didelė 5 mlrd. eurų sumos, apie 1 mlrd. eurų išleido daugiašaliai fondai. Be to, kitas lėšas išleido tam tikros Europos Komisijos finansuojamos tarptautinės organizacijos, norėčiau sužinoti kokiu pagrindu tai buvo padaryta ir ar tai leistina, teisėta ir skaidru. Nors mes jau prašėme išsamių skaičių ir paaiškinimų praėjusiais metais, tačiau Komisija ir toliau nepaiso finansinio reglamento ir mums vis dar nepateikė ataskaitos apie tai, kaip Europos pinigai leidžiami artimųjų rytų valstybėse.

Tuo pat metu Europos Komisija atsisako mus išklausyti, kai sakome, kad Europos rekonstrukcijos agentūra buvo pagrindinis Europos buvimo Vakarų Balkanuose matomumą užtikrinantis mechanizmas, užtikrinantis Europos politinę lyderystę, teisingą ir efektyvų finansų valdymą. Dar ji nori šią agentūrą uždaryti, nors tai yra vienintelė šiuo metu turima priemonė darbui, kuris mūsų įsitikinimu yra efektyvus, atlikti situacijose, kuriose yra skaidrios. Tai nepriimtina ir norėčiau pasakyti, ypač vicepirmininkui Kallas, kad jis negali paprasčiausiai nuo to nusigręžti ir, kad patvirtinimo procedūros metu rengiamės atidžiai tikrinti viską šiame biudžete, įskaitant visas organizacijas, kurios neskaidriai panaudoja lėšas.

  Sylwester Chruszcz (NI). - (PL) Pone Pirmininke, ES lėšų valstybėse narėse auditavimo ir kontrolė yra būtinas efektyviam ir skaidriam Bendrijos biudžeto išteklių valdymui. Tačiau naujausi Komisijos siūlymai kelia nerimą, kadangi jie gali turėti rimtos įtakos ES lėšų gavėjams. Komisija nori sugriežtinti procedūras ir įvesti baudas už konkursų tvarkos nesilaikymą, dažnai net be objektyvių priežasčių.

Kalbu apie dokumentą, pavadintą „Struktūriniai fondai: rekomendacijos dėl Komisijos padalinių taikytinų principų, kriterijų ir orientacinių normų nustatant finansines pataisas“. ES pasiūlymas dėl baudų ypač kelia grėsmę vietos ir regionų valdžiai. Negalime turėti tokios situacijos, kaip jau minėjo Parlamento nariai, kai 15 senųjų valstybių narių ES lėšos skiriamos be apribojimų ir tuo pačiu kuriama sankcijų bei baudų sistema, smogsianti mažiau išsivysčiusioms Europos šalims, įskaitant Lenkiją.

  Ingeborg Gräßle (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, Audito rūmų nariai ir pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, norime išreikšti nuoširdžią padėką Audito rūmams už geriau sudaryta ataskaitą ir paprašyti jūsų ir toliau eiti šiuo keliu. Dar nepasiekėme galimybių ribų, kuo išsamesnes ataskaitas jūs pateikiate, tuo labiau jos padeda mums ir Komisijai veikti pagal jūsų išvadas. Taigi prašome ir toliau taip dirbti. Esame labai patenkinti tuo, ką kol kas gavome.

Taip pat sveikiname Komisiją. Žemės ūkio srityje pasiekta išties daug ir tai rodo, kad ilgi sunkaus darbo metai duoda rezultatų.

Dabar pereikime prie struktūrinių fondų. Šioje srityje taip pat turime padaryti tvarką ir bent jau pasiekti tokį lygį, koks pasiektas žemės ūkio srityje. Esame pasirengę būtinos diskusijoms. Nesiekiame neįmanomų dalykų. Būtent todėl kalbame apie toleruotiną rizikos lygį. Žinome apie Komisijos problemas, tačiau taip pat žinome, kad vienintelis būdas siekti pažangos remiant Komisiją. Todėl šis Parlamentas, jo Biudžeto kontrolės komitetas ir Komisaras Kallas jus visiškai remia dėl struktūrinių fondų gairių. Nuoširdžiai skatiname jus daryti apčiuopiamą pažangą šioje srityje. Privalome judėti pirmyn.

Deja, nėra nė vieno žmogaus iš Tarybos, į kurį galėtume kreiptis. Tačiau mes išbarsime Tarybą pasitaikius kitai gerai progai. Taip tęstis toliau negali. Negalime susirinkti čia kitais metais ir vėl daryti tas pačias išvadas. Jau pakankamai ilgai buvome pajuokos objektu.

Galiausiai, keletas žodžių dėl parlamento biudžeto: to, ko Europos Parlamento nariai tikisi iš kitų, jie žinoma reikalauja ir iš savęs. Norėčiau padėkoti Audito rūmams už galimybę mums perkelti 2006 m. parlamento biudžetą, susijusį su parlamento narių padėjėjų išmokomis. Tuo tarpu, 2006 m. paminėta problema dėl parlamento narių padėjėjų išmokas pagrindžiančių dokumentų buvo sutvarkyta ir išspręsta, išskyrus šešis parlamento narius. Tai, Pirmininke Pöttering, yra žinia, kurią turime perduoti Europos mokesčių mokėtojams. Norime išspręsti senas bylas ir padarysime tą drauge su parlamento administracija. Rasime sprendimą ir sprendimas bus toks, kokio mes tikimės ir iš kitų.

  Francesco Musotto (PPE-DE). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausiai norėčiau pabrėžti ypač teigiamą Audito rūmų požiūrį ir vertingą darbą ir ypač atkreipti dėmesį į skaičius, kuriuos gavome iš 2006 metų metinės ataskaitos.

Padaryta pažanga naudojant Bendrijos lėšas. Šiais metais Audito rūmai teigiamai įvertino tai, kaip buvo išleista 40 % lėšų, lyginant su 30 % praėjusiais metais. Nors lėšos ir nėra pilnai panaudojamos, teigiamas postūmis, kuriuo galime būti tikri, yra pažanga, kurią darome kasmet. Prieš daugelį metų Audito rūmai uždegė žalią šviesą tik 6 % visų išlaidų.

Todėl įdomu pastebėti, kad daugiausia problemų kilo dėl nukrypimų nuo normos, o ne dėl sukčiavimo. Dažniausiai pasitaikančios klaidos — trūkstami dokumentai, tinkamumo kriterijų nepaisymas, netikslios deklaracijos ir procedūrų nesilaikymas. Formalumų laikymasis yra akivaizdi problema.

Naujas finansinis reglamentas yra žingsnis paprastesnio ir skaidresnio valdymo link. Ypač svarbus privalomas informacijos apie tiesiogiai nacionalinės ir regioninės valdžios administruojamas lėšas, kurios sudaro apie 80 % Bendrijos biudžeto, atskleidimas.

Dar daug reikia padaryti supaprastinant formalumus dėl finansavimo perdavimą reglamentuojančių nuostatų. Taip būtų galima iš esmės sumažinti tvarkos pažeidimus, ypač iš smulkių gavėjų pusės, daugumai kurių trūksta įgūdžių atlikti reikiamas procedūras.

Galiausiai, svarbiausiu Europos finansinės kontrolės sistemos dalyku ir toliau lieka lėšų susigrąžinimo klausimas. Jei kompensavimas būtų paprastesnis, Audito rūmai, Parlamentas ir Komisija turi pateikti išsamesnę informaciją ir duomenis ir imtis griežtesnių teisinių priemonių, pvz., garantijų ar tinkamo vykdymo įsipareigojimų sistemų.

Nors Audito rūmų metinėje ataskaitoje išdėstyti rezultatai rodo šiokią tokią pažangą, norėčiau baigti sakydamas, kad procedūrų supaprastinimas ir bendradarbiavimo tarp valstybių kontrolės etape gerinimas lieka didžiausiais iššūkiais.

PIRMININKAVO: MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Vicepirmininkas

  Richard James Ashworth (PPE-DE). – Pone pirmininke, pirmiausiai noriu padėkoti Hubertui Weberiui ir Audito Rūmams už jų šiais metais pateiktą ataskaitą, kurią skaičiau su dideliu susidomėjimu. Dažnai pastebėdavau, kad apgailėtina, jog auditoriai neadekvačiai vadina sritis ir užtraukia gėdą sritims, kurioms nedelsiant būtinas pagerinimas. Jeigu jie taip darytų, tai suteiktų šių Rūmų nariams informaciją, kurios ji būtina tiksliau nukreipti savo pastangas siekiant teigiamo patikinimo pareiškimo arba DAS.

Nepaisant to, visiškai aišku, kad iki šiol didžiausias vienas klausimas, kurį būtina išspręsti, yra tai, kad 80 proc. arba daugiau Europos Sąjungos operacijų vykdomos pagal bendro valdymo susitarimus valstybėse narėse ir dažniausiai jas vykdo agentūros. Tai teigdamas, neturiu omenyje, kad 80 proc. vykdo agentūros, bet kad tose agentūrose yra skirtinga atskaitomybė už pinigus, kuriuos jos tvarkos Europos Sąjungos vardu. Didelis Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto nuopelnas, kad jie pripažino šį trūkumą ir privertė įtraukti 2006 m. Tarpinstitucinio susitarimo 44 straipsnį. Tame straipsnyje, norėčiau priminti jums, numatytas reikalavimas valstybėms narėms pateikti savo sertifikatus už pinigus ir jų įvykdytas operacijas.

Tai buvo teigiamas žingsnis, bet iki šiol, nedidelė reali pažanga, jeigu tokia pasiekta, padaryta siekiant to tikslo. Dėl to protinga manyti, kad, jeigu pažanga būtų dabar pasiekta, apie 2012 m. prieš tai, kai turėsime bet kokią galimybę pasiekti teigiamą DAS, rengsime jį 18 metų, per kuriuos mums nepavyks gauti teigiamos DAS.

Taryba ir Komisija turi suprasti, kad tai nėra priimtina. Jie turi suprasti, kad ši kasmetinė nesėkmė pasiekti teigiamą DAS yra ypač žalinga šiems Rūmams. Atėjo laikas išrinktiems šių Rūmų nariams daryti didesnį spaudimą Tarybai ir Komisijai, kad suteiktų didesnio primygtinumo šiai svarbiai užduočiai. Pavyzdžiui, aš niekada nebalsavau už ataskaitų patvirtinimą. Aš ir toliau atsisakysiu tai daryti, kol matysiu, kad Taryba ir Komisija teikia daugiau primygtinumo.

  Hubert Weber, Audito rūmų pirmininkas. − (DE) Pone Pirmininke, leiskite visų pirma padėkoti už visus gerus žodžius apie Audito rūmus, šią ataskaitą ir jos pristatymą. Teikiu didžiulę svarbą šioms pastaboms ir mielai perduosiu jas į Liuksemburgą. Esu įsitikinęs, kad jos bus labai stiprus motyvuojantis veiksnys mūsų darbuotojams. Man taip pat buvo malonu girdėti dažnai minint naujus bendrosios žemės ūkio politikos gavėjus. Nepaisant to, manau, kad turiu galimybę tiesiai išsakyti keletą dalykų, kaip, beje, manęs ponas Staes ir paprašė.

Turiu pradėti pateikdamas šiek tiek foninės informacijos. Vieninga mokėjimo sistema iš esmės yra ta priemonė, kuriai Audito rūmai pritarė nuo pat pradžių. Ji žymiai viską supaprastina ir mes matome to rezultatus. Drauge su IVKS ji padėjo markiai sumažinti klaidų dažnumą. Tačiau žinoma, kai kuriamos naujos taisyklės, visada yra tikimybė, kad jų nebus laikomasi. Taip pat turėtu žvelgti į visą šią sritį, o ne susitelkti išimtinai ties vienu reiškiniu, pvz., dešimties mėnesių taisyklės nesilaikymu, kuris atneša didelių finansinių nuostolių.

Žinoma, tai pat privalome prisiminti, kad taisyklės buvo suformuluotos labai plačiai ir kad daug dalykų palikta spręsti valstybėms narėms. Tai lėmė tam tikro reiškinio atsiradimą. Tiksliau sakant tai buvo pavadinta šalutiniu poveikiu, kuris gali turi mažesnę finansinę reikšmę, bet galbūt pritraukti didesnį visuomenės dėmesį. Tai pat pažymėtina, kad bendra žemės ūkio veiklos sąvoka buvo apibrėžta labai plačiai. Šiandien pakanka valdyti žemės plotą remiantis gera žemės ūkio ir aplinkosaugos praktika. Pakanka pjauti veją ir prašyti subsidijų. Norime pabrėžti šį dalyką, kad galėtume pareikšti abejonių dėl jo. Iš viso turime 700 atvejų ir dabar negaliu pasakyti ar visi šie atvejai yra teisiškai tinkami, kiekvienas jų turės būti išnagrinėtas iš esmės. Savaime aišku, kad jei paramą gauna golfo klubas už golfo laukų užimamą plotą toks atvejis bus laikomas neteisėtu. Tačiau kaip jau sakiau privalome nagrinėti kiekvieną atvejį ir raginame Komisiją daryti tą patį.

Tačiau taip pat pabrėžiau, kad reikia apsvarstyti ir kitas pasekmes. Dinamiško modelio įvedimas reiškia, kad lėšų perskirstymas vyks iš žemės valdytojų ūkininkams ir žemės savininkams. Man taip pat labai malonu, kad buvome paprašyti pakomentuoti ir politikos sričių reikšmę.

  Siim Kallas , Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiems jų komitetų nariams. Pagrindinis klausimas, apimantis struktūrinių fondų geresnį valdymą, bus išsamiai aptariamas Biudžeto kontrolės komiteto klausymuose gruodžio 18 d. Po jų vyks išplėsti klausymai dėl bendro valdymo ir vidaus kontrolės sistemų sausio mėn.

Dar kartą dėkoju už jūsų pastabas. Komisija bus pasirengusi išsamiai atsakyti į visus jūsų klausimus klausymų metu.

  Pirmininkas. − Diskusija šia tema baigta.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Mairead McGuinness (PPE-DE), pateikta raštu. – Teigiamai vertinu Europos Audito Rūmų 2006 m. metinę ataskaitą, nes joje nustatyti teigiami pagerinimai, ypač susiję su žemės ūkio išlaidomis. Nustatytos klaidos daugiausia susiję su trūkumais vidaus kontrolės sistemose valstybėse narėse ir Komisijoje.

Teigiami pasiekimai dėl išlaidų žemės ūkio srityje pabrėžia integruotos administracinės ir kontrolės sistemos (angl. IACS) veiksmingumą ir reikalavimų supaprastinimą, ir mokėjimų tvarką naujoje bendros išmokos schemoje.

Visam žemės ūkiui – 49,8 mld. EUR 2006 m. – Rūmai nustatė ryškų apskaičiuoto bendros klaidos lygio sumažėjimą.

Rūmai pažymi, kad bendros išmokos schema turi šalutinį poveikį, pvz., teisių paskirstymui tarp žemės savininkų, kurie anksčiau niekada nevykdė žemės ūkio veiklos, lemiantį esminį ES pagalbos perskirstymą perkeliant ūkininkų lėšas žemės savininkams.

Nepritariu šiam plataus pobūdžio pareiškimui – nes bendra ūkio išmoka mokama viename ūkyje praktikuojantiems gamintojams, NE žemės savininkams.

Rūmai klaidingai teigia, kad golfo klubai gauna bendrą ūkio išmoką. Jeigu jie gauna, tai neturėtų gauti, nes mokėjimas gali būti tik vykdomas praktikuojantiems gamintojams, kurie ūkininkauja ir prižiūri žemę geromis žemės ūkio sąlygomis. Golfo kursai to neatitinka.

4. Audito rūmų narių skyrimas (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas yra jungtinės diskusijos dėl septynių pranešimų, kuriuos pateikė ponia Ayala Sender iš Biudžeto kontrolės komiteto dėl David Bostock, Michel Cretin, Maarten B. Engwirda, Henri Grethen, Harald Noack, Ioannis Sarmas ir Hubert Weber paskyrimo Audito rūmų nariais.

  Inés Ayala Sender, pranešėja. − (ES) Pone Pirmininke, kaip visi žinote, Audito rūmų narius šešerių metų kadencijai skiria Taryba, pasitarusi su Parlamentu. Už Parlamento nuomonės parengimą yra atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.

Šiuo metu Audito rūmus sudaro 27 nariai iš Europos Sąjungos valstybių narių ir dabar siūlome atnaujinti keturių kandidatų kadenciją: David Bostock iš Jungtinės Karalystės, Maarten B. Engwirda iš Nyderlandų, Ioannis Sarmas iš Graikijos ir Hubert Weber iš Austrijos ir pasiūlyti tris naujus narius: Michel Cretin iš Prancūzijos, Henri Grethen iš Liuksemburgo ir Harald Noack iš Vokietijos.

Procedūros Biudžeto kontrolės komitete metu buvo pritarta visoms kandidatūroms, tik ne visoms vienbalsiai. Tačiau matysime, kad jei nėra daugiau pastabų dėl kelių paaiškinimų, siūlyčiau patvirtinti visas šias kandidatūras.

Po asmeninių pokalbių su trimis naujais kandidatais, norėčiau pabrėžti Prancūzijos kandidato pono Cretin paliktą gerą įspūdį, kuris į Audito rūmus atsineš savo reikšmingą tarptautinio audito patirtį, susijusią su JT ir NATO. Biudžeto kontrolės komitetas šią patirtį laiko svariu pranašumu.

Asmeninių pokalbių su tai keturiais nariais, kurių kadencijų pratęsimą reikia patvirtinti, metu svarbiausia tema buvo jų nuomonė apie Audito rūmų pradėtą savęs vertinimo procedūrą, kuri turėtų baigtis 2008 m. pabaigoje, taip pat kiekvieno kandidato indėlis į dabartinę diskusiją dėl poreikio reformuoti Audito rūmų organizaciją, ypač išsiplėtus ES, atsižvelgiant į tai, kad dabar valdybą sudaro 27 nariai ir siekį gerinti institucijos efektyvumą ir didinti modernumą.

Šiame kontekste norėčiau pasakyti, kad ypatingą įspūdį padarė ponas Sarmas, Komitetas jį palaikė vienbalsiai, I manau, kad dėl to jog jis buvo ypač linkęs bendradarbiauti patvirtinimo proceso metu.

Kita vertus pono Engwirda ir Nyderlandų vyriausybės pasiektas susitarimas nebuvo visiškai skaidrus ir tai sukėlė šiokių tokių įtarimų Komitete.

Dėl dabartinio Audito rūmų pirmininko pono Weber prieš balsavimą norėčiau išsiaiškinti vieną dalyką, kuris man kelia ypatingą susirūpinimą, kuris iškilo po patvirtinimo posėdžio Biudžeto kontrolės komitete ir manau, kad šioje diskusijoje yra puiki galimybė tai išsiaiškinti.

Pone Pirmininke, turėdama tai galvoje norėčiau paprašyti po to kai baigsiu savo kalbą leisti pasisakyti ponui Weber, siekiant išsiaiškinti šį dalyką.

2007 m. lapkričio 13 d. po Audito rūmų, kurių pirmininku yra ponas Weber, metinės ataskaitos pristatymo BBC News programoje buvęs Komisijos vyriausiasis finansininkas padarė keletą pareiškimų, teigdamas, kad 80 % Bendrijos biudžeto buvo įtartinas. Nedelsiant po to sekė pono Weber citata, kurioje sakoma, kad analizė buvo atlikta labiau remiantis tradiciniu metodu, tačiau, kad gana skirtingas pono Kallas teiginys buvo taip pat teisingas.

Norėčiau išgirsti tiesą ir pono Weber patvirtinimą, ar tai buvo jo teiginiai ir jei ne, tai norėčiau, kad jis išplatintų paneigimą ir jo kopiją atsiųstų šiems rūmams, siekiant išvengti tokio prieštaravimo viešajai nuomonei padaryto žalos.

Grįžtant prie mano pranešimo turinio, norėčiau išreikšti nusivylimą, kad Taryba, kuri pasikartosiu apgailėtinai nedalyvauja posėdyje, dar kartą ignoravo 1992 m. Parlamento nutarime nustatytus kriterijus siekiant didesnio skaidrumo.

Iš esmės dviem atvejais Taryba ignoravo rekomendacijas neviršyti savo įgaliojimų, kitaip sakant, 12 metų darbo Audito rūmuose. Tačiau blogiausia, kad ji nepaisė šio Parlamento rekomendacijos dėl būtinybės sudaryti geresnę pusiausvyrą tarp vyrų ir moterų Audito rūmuose. Kadangi iki šiol ten iš 27 narių yra 5 moterys, o dabar siūloma sumažinti jų skaičių iki keturių. Todėl manau, kad Taryba turi imtis ypatingų priemonių.

Todėl privalome reikalauti, kad Taryba pripažintų, kad geri Parlamento ir Audito rūmų santykiai yra būtini, jei norime, kad kontrolės sistema tinkamai veiktų. Todėl turėtume sulaukti Tarybos siūlymo su jos siūlomais kandidatais laiku, kad prieš priimdami sprendimą galėtume glaudžiau bendradarbiauti su Audito rūmų nariais.

Dar svarbiau priminti Tarybai apie būtinybę gerbti Europos Parlamento nuomonę, norint išvengti to, kas įvyko 2004 m. pasikartojimo, t.y., neigiamos nuomonės dėl vieno iš Tarybos pasiūlyto kandidatų, kurią Taryba visiškai ignoravo.

Turėdama galvoje Audito rūmų ateitį norėčiau paminėti daugelio Europos Parlamento narių jaučiamą susirūpinimą dėl tokios svarbios institucijos veiksmingumo, kuri yra valdoma 27 narių valdybos. Todėl nekantriai laukiame Audito rūmų savęs vertinimo procedūros išvadų ir, beje, savo pranešime rekomenduoju Parlamentui kruopščiai jas išnagrinėti, kai jos bus pateiktos 2008 m. pabaigoje ir turėti poziciją dėl įvairių variantų.

Tačiau tuo tarpu galima tobulėti ir aš raginu Audito rūmus pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis darbui racionalizuoti ir supaprastinti, ypač naudojant pagal dabartinę Sutartį suteikiamas galimybes: pvz., galimybę patvirtinti ataskaitas daugumos nuomone, o ne konsensuso pagrindu, galimybę sukurti grupes, atsakingas už tam tikras ataskaitas, kurių nebūtina tvarkyti visai valdybai.

Be to, rekomenduoju, kad priimant pasiūlymą patvirtinti Audito rūmų narių kandidatūras, su minėtomis išlygomis, Parlamentas bent pareikštų norą gauti paaiškinimus dėl mano pirmiau siūlytų dalykų.

  Pirmininkas. − Dėkoju, ponia Ayala. Pono Weber nėra šioje salėje, todėl tikiuosi, kad jūsų kreipimąsi jam perduos vienas iš jo kolegų ir ponas Weber galės atsakyti į jums rūpimus klausimus.

  Petya Stavreva, PPE-DE grupės vardu. – (BG) Šiandien rengiamės balsuoti dėl septynių naujų Audito rūmų narių kandidatūrų. Europos Parlamentas ir Europos Parlamento nariai visada laikė šią institucija labai svarbia. Būdama Bulgarijos Europos Parlamento nare ir naujos valstybės narės atstove, manau, kad tinkamas Audito rūmų darbas ir jų efektyvus bendradarbiavimas su Europos Parlamento nariais yra ypač svarbus visos Europos Sąjungos finansinei sveikatai.

Posėdžių su kandidatais Biudžeto kontrolės komitete metu turėjome galimybę sužinoti jų profesinę kompetenciją, jų asmenines žinias ir asmeninę motyvaciją. Žinoma, galime tik apgailestauti, kad tarp kandidatų nebuvo nei vienos moters ar jauno žmogaus, tačiau Europos Parlamentas neturi įtakos valstybėms narėms ir jų pasirinkimui nacionaliniu lygiu.

Mūsų, Europos Parlamento narių, pareiga įvertinti kandidatus ir tikiu, kad tie, kurių išklausėme Biudžeto kontrolės komitete yra verti būti išrinktais į Audito rūmus. Dauguma, kuria buvo patvirtinti septyni kandidatai balsavimo Komitete metu, yra didelio pripažinimo, kurį rodome kiekvienam šių kandidatų, įrodymas. Jų politinė ir profesinė nepriklausomybė buvo vienas esminių kriterijų, kuriuo vadovavomės vertindami kandidatus. EPP-ED grupė Europos Parlamente pritars visoms kandidatūroms, tikėdamasi gero ir vaisingo bendradarbiavimo su Europos Audito rūmų nariais.

  Gabriele Stauner (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, pritariu siūlymams dėl septynių Audito rūmų narių skyrimo ir galiu tik pakartoti, koks yra svarbus Audito rūmų darbas saugant finansinius ES ir valstybių narių interesus. Audito rūmų vaidmuo siekiant šio tikslo yra nepaprastai svarbus, jie taip pat turi nepriekaištingą reputaciją. Jie be baimės, sąžiningai, profesionaliai ir nepriklausomai atlieka šią savo užduotį, tačiau žinoma visuomet turi pasikliauti žmonėmis, nes juk žmonės kuria institucijos reputaciją. Kadangi narius siūlo valstybės narės, pastarosioms svarbu atkreipti dėmesį į mano pastabas.

Svarstydami šias kandidatūras kai kurie gali prieštarauti dėl sąlyginai didelio jų amžiaus. Tačiau būtent šioms pareigoms manau asmeninė ir profesinė patirtis yra esminiai veiksniai ir 25, 30 ar 35 metų auditorių šios savybės paprasčiausiai nėra pakankamos. Manau, labiau pateisinama kritika dėl moterų skaičiaus, kuris yra labai mažas. Tačiau manau, kad kandidatų kokybė turi būti viršesnė už jų lytį. Grupinės dvasios, esprit de corps kūrimą ir glaudžių ryšių su valstybių audito tarnybomis ieškojimą laikau labai svarbiu dalyku. Tai turėtų būti bendradarbiavimas, o ne priklausomybė.

Kaip žinote klausimas, ar Audito rūmai neturi per daug narių buvo neseniai karštai aptartas. Dabar Reformų sutarties dėka buvo priimtas sprendimas. Tačiau susirūpinimas vis dar išlieka ir tai yra pagrįstas susirūpinimas dėl to, ar 27 narius turintys Audito rūmai gali dirbti didžiausiu veiksmingumu. Narių skaičius ir profilis turi būti tinkamas. Be to, ypač šioje srityje, profesinė kompetencija neturėtų būti priklausoma nuo politinių svarstymų. Galvojant apie restruktūrizacijos planus, kurių tikrai bus, ateityje norėčiau pateikti federalinės audito tarnybos šalyje, iš kurios esu, pavyzdį, minėtoje tarnyboje yra daug narių, manau, kad jų yra daugiau 50, tačiau kiekvienas narys ten vadovauja padaliniui ir pilnai dalyvauja audito veikloje bei tuo pačiu turi teisminę nepriklausomybę.

Kokia bebūtų federalinės audito tarnybos ateitis, ji lieka mūsų pagrindine sąjungininke vykdant kruopštaus biudžeto tikrinimo užduotį.

  Pirmininkas. − Norėčiau paklausti, ar ponas Weber norėtų keliais žodžiai pakomentuoti apeliaciją, kurią pateikė šių diskusijų pranešėja, ponia Ayala?

Pone Weber, ar norėtumėte tarti kelis žodžius?

  Hubert Weber, Audito rūmų pirmininkas. − (DE) Pone Pirmininke, jau buvau išėjęs iš salės kai buvo užduotas šis klausimas. Nereikia nė sakyti, kad norėčiau tai paaiškinti. BBC interviu buvo manoma, kad aš palaikiau ponios Andreasen pusę. Galiu pasakyti, kad iš teisų daviau interviu BBC, tačiau Andreasen vardas jame net nebuvo paminėtas. Du čia esantys mano darbuotojai tą gali paliudyti.

Kitas svarbus dalykas yra tai, kad manoma, kad aš pasakiau, kad 80 % išlaidų buvo uždegta raudona šviesą, jei galima taip paprasčiau pasakyti. Tačiau aš pasakiau visiškai priešingai. Žurnalistas, kuris žinoma laisvai gali rinktis kaip pateikti dalykus, manęs paklausė, ar aš neprieštaravau pono Kallas pareiškimui, kad 40 % išlaidų buvo parodytas žalios spalvos signalas. Atsakiau, kad tam neprieštaravau. Sakau tai, norėdama paaiškinti, kad tarp pono Kallas ir mano paties supratimo skirtumo nėra. Dėl procentų galima ginčytis visada. Galbūt šis skaičius net galėtų būti didesnis nei 40 %, tačiau turiu dar kartą patvirtinti, kad skaičiaus 80 aš neištariau. Taip pat neminėjau ponios Andreasen, nes Komisijos ir ponios Andreasen klausimas nėra susijęs, o Audito rūmai neturėjo jokio noro į tai kištis. Labai dėkoju jums už suteiktą galimybę atsakyti.

  Pirmininkas. − Dėkoju už paaiškinimą, kuriuo atsakėte į pranešėjos klausimus. Jungtinė diskusija baigta.

Balsavimas vyks šįryt 11 val.

5. Sutartinėms prievolėms taikytina teisė (Roma I) (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas yra pono Dumitrescu pranešimas (A6-0450/2007) Teisinių reikalų komiteto vardu dėl sutartinės prievolės taikytinos teisės (Romai 1).

  Franco Frattini, Komisijos narys. − (FR) Pone Pirmininke, man labai malonu, kad darybos davė tokį puikų rezultatą. Mes pritariame šiuo metu siūlomam kompromisui. Ponios ir ponai, jei ir jam jūs pritarsite, baigsime dvejus metus trukusias diskusijas, kurios aiškiai parodė, koks svarbus yra šis dalykas Europos teisminei sričiai ir vidaus rinkai. Norėčiau ypač pasveikinti pranešėją, poną Dumitrescu, kurio efektyvus požiūris labai padėjo pasiekti sėkmingo rezultato, taip pat visų politinių grupių šešėliniams pranešėjams.

Manau, kad 2007 m. buvo svarbūs metai suderinant Bendrijos privatinę tarptautinę teisė civilinių ir komercinių įsipareigojimų srityje. Briuselis I reglamentas dėl jurisdikcijos, kuri apima sutartis ir civilinės teisės pažeidimus / deliktus, dabar bus papildytas Roma II reglamentu dėl civilinės teisės pažeidimams / deliktams taikytinos teisės, kurie leido įvykti pirmajai susitaikymo procedūrai teisingumo ir saugumo srityje šių metų gegužės mėn. ir Roma I reglamentu.

Dėl 5 straipsnio rastas kompromisas reiškia žingsnį į priekį vartotojų naudai. Straipsnis taip pat suderinamas su Briuselis I reglamentu, pagal kurį vartotojas negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn jokioje kitoje šalyje, išskyrus šalį, kurioje jis gyvena. Taip pat norėčiau patvirtinti, kad Komisija įsipareigojo pateikti vienam iš teisės aktų leidėjų, kaip pranešimo dėl Roma I reglamento taikymo dalį, tyrimus dėl dviejų svarbių klausimų, dėl kurių nebuvo galima pasiekti kompromiso dėl taisyklių suderinimo Bendrijos lygiu: ieškinių perdavimo ir draudimo sutarčių. Vėliau bus imtasi atitinkamų priemonių, jei pasirodys, kad jos reikalingos. Bendras pranešimas taip pat apims 5 straipsnį dėl vartotojų sutarčių, ypač dėlto, ar jos yra suderinamos su tarptautinės privatinės teisės taikos vartotojų sutartims taisyklėmis. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šiame pranešime nebus nagrinėjama materialinė vartotojų teisė.

Tiek Komisija, tiek Taryba manė, kad būtina išplatinti pareiškimą, kuriame būtų sakoma, kad specialių taisyklių įtraukimas į Roma I reglamentą neturi užlaikyti darbo dėl Komisijos siūlymo „Mokumas II“ dėl draudimo sutarčių. Jei nori, Parlamentas taip pat gali pritarti šiam pareiškimui.

Norėdama pabrėžti savo iniciatyvos teisę išorinės kompetencijos srityje Komisija, kaip žinote, paskelbė antrą pareiškimą dėl 16b konstatuojamosios dalies. Norėčiau pabrėžti, kad ketiname siūlyti horizontalų mechanizmą, leisiantį valstybėms narėms sudaryti dvišales sutartis su trečiosiomis šalimis tose srityse, kurios patenka į Bendrijos atsakomybės ribas. Nepaisant to, Komisija pritarė 16b konstatuojamai daliai, siekiant išvengti susitarimo pirmojo skaitymo metu.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad mes pritariame Parlamento požiūriui dėl alternatyvių ginčų dėl internetu sudaromų sutarčių sprendimo būdų svarbos. Todėl aktyviai skatinome tokių metodų kūrimą pasitelkdami tarpininkavimo direktyvą ir sukurdami Europos vartotojų, norinčių pradėti su bylinėjimusi teisme nesusijusias procedūras kitoje valstybėje narėje, pagalbos tinklą.

Todėl tikiuosi, kad Parlamentas šiandien patvirtins derybose su Taryba apsiektą susitarimą, kad Taryba galėtų patvirtinti Parlamento pataisas savo posėdyje kitą savaitę 2007 m. gruodžio 6 ir 7 d.

  Cristian Dumitrescu, pranešėjas. − (FR) Pone Pirmininke, Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, šiandien rengiamės balsuoti dėl antrosios tarptautinės privatinės teisės priemonės, būsimo reglamento dėl sutartiniams įsipareigojimams taikytinos teisės, o tai labai retas atvejis Bendrijos teisėje: grynai teisiniam klausimui skirtas dokumentas.

Tačiau nepaisant techninio pobūdžio šis reglamentas yra ypač aktualus Europos piliečiams. Sutarčių teisė yra ekonomikos ir socialinio gyvenimo pagrindas, o bendrojoje rinkoje vis daugėja sutarčių tarp skirtingose valstybėse narėse esančių subjektų. Todėl ši vienodas taikytinos teisės taisykles nustatanti priemonė yra labai svarbi. Galiausiai priimti sprendimai prieš jus gulinčiose pataisose, pateiktose balsavimui yra draugiško, ambicingo ir pažangaus bendradarbiavimo su šešėliniai pranešėjais: ponu Gauzès, ponia Wallis ir ponia Frassoni, pirmininkaujančia Portugalija ir Teisės reikalų komiteto politinių grupių koordinatoriais ponu Medina Ortega ir ponu Lehne, rezultatas. Taip esame labai dėkingi poniai Maria Berger, kuri buvo ankstesnė pranešėja.

Pradžioje problemos atrodė neįveikiamos, ypač dėl Europos Parlamento nario iš vienos naujausių valstybių narių. Turiu pabrėžti, kad bandydama pakeisti Romos konvenciją dėl sutartiniams įsipareigojimams taikytinos teisės Europos Komisija galbūt gan naiviai teigė, kad bando esamas priemones paversti Bendrijos priemonėmis, nors iš teisų darė radikalius pakeitimus. Tai paskatino didelę kritiką, kad Komisija neįvykdė savo pareigos ir neatliko poveikio analizės.

Prieš pažvelgdamas į 5 straipsnį, kuris buvo didžiausia problema, kurią turėjome išspręsti, trumpai papasakosiu apie pagrindinius mūsų pasiektus dalykus. Sunkiausia šio reglamento dalis yra ne 5, o 3 straipsnis, kuriuo nustatomas pagrindinis principas, kad sutarties šalys yra nepriklausomos ir 4 straipsnis, apimantis taisykles dėl taikytinos teisės tais atvejais, kai sutarties šalys nepasirinko kokią teisę taikyti. Taryba čia laikėsi Teisės reikalų komiteto patvirtinto požiūrio. Pasakytina, kad Parlamentas ir Taryba ėmėsi iniciatyvos šioje bendro sprendimo priėmimo procedūroje, išplėsdama būsimo reglamento apimtį iki draudimo ir prekių pervežimo sutarčių ir paaiškindama taisykles dėl pagrindinių privalomų nuostatų ir privalomų taisyklių.

Grįžtant prie ginčytino klausimo dėl 5 straipsnio, reikia pasakyti, kad Parlamentas čia, atspindėdamas glaudų ir draugišką pranešėjo ir šešėlinių pranešėjų bendradarbiavimą, pasiekė visišką pergalę. Problema buvo ta, kad Komisijos siūlymas nukrypo nuo Romos konvencijos, nes jame buvo sakoma, kad be tam tikrų išimčių sutartims tarp vartotojų ir profesionalų turėtų būti taikoma vartotojo teisė. Problema dėl šios Komisijos pasiūlytos 5 straipsnio versijos kilo, nes prekybininkai ypač elektronine prekyba užsiimantys prekiautojai būtų turėję sudaryti nuostatas ir sąlygas specialiai kiekvienai ES valstybei narei. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms tai nebūtų buvę įmanoma, nes jos neturi tokių išteklių, kaip stambios tarptautinės bendrovės, to pasekoje smulkioms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms užsiimti elektronine prekyba bendrojoje rinkoje, būtų buvusi sukurta didžiulė kliūtis. Pranešėjas taip pat žino, kad smulkios ir vidutinės įmonės yra Europos ekonomikos varomoji jėga, kurianti darbo vietas ir naujoves. Mažesnės valstybės narės taip pat buvo sunerimę, kad jos bus atskirtos nuo elektroninės prekybos rinkos.

Galiausiai priimtas sprendimas sugrįžti prie supaprastintos Romos konvencijos 5 straipsnio versijos. Naujasis 5 straipsnis nustato principą, kad turėtų būti taikoma vartotojo teisė, tačiau taikytiną teisę leidžia šalims pasirinkti. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje dauguma vartotojų ir profesionalų sutarčių yra standartinės, tokios, kokios pateiktos, tai reiškia, kad prekiautojai taikytina teise padarys savo šalies teisę. Tačiau kadangi 5 straipsnis numato, kad taikytinos teisės pasirinkimui taikomos privalomos vartotojo gyvenamos šalies taisyklės, siūlomas vartotojams labai naudingas sprendimas. Todėl naujasis mūsų siūlomas 5 straipsnis numato abiems pusėms palankų sprendimą, kai vartotojui garantuojama didžiausia apsauga, o smulkios ar vidutinės įmonės galės siūlyti savo prekes ir paslaugas internetu pagal jų šalies teisės reglamentuojamas sutartis.

Galiausiai, privalau atkreipti jūsų dėmesį, kad trumpa konstatuojamoji dalis, kurioje numatoma, kad Bendrija ateityje gali patvirtinti standartines elektroninių sutarčių tarp vartotojų ir profesionalų nuostatas ir sąlygas. Galutinis svarbiausias žingsnis į priekį yra draudimo sutarčių įtraukimas, kuris buvo ilgų derybų tarp valstybių narių objektu, kaip komisaras Frattini jau minėjo, ir prekių pervežimo sutarčių įtraukimas.

Jau visai paskutinis dalykas, kurį turiu paminėti yra tai, kad Jungtinė Karalystė, kuri pradžioje nusprendė nedalyvauti patvirtinant reglamentą dėl savo abejonių dėl Romos konvencijos, dabar derybų metu parengtos formuluotės kontekste pasirodo nusprendė galiausia dalyvauti.

Todėl rekomenduojame šį tekstą Parlamentui. Mūsų nuomone jis atneš labai teigiamų rezultatų vartotojams ir įmonėms. Tai taip pat yra iškalbingas pavyzdys, kad Parlamentas gali ypač efektyviai prisidėti prie bendros sprendimų priėmimo procedūros, net ir labai kebliais klausimais, kaip šis.

Tarybos Pirmininkas patikino mus, kad jei pirmojoje balsavimo sąrašo grupėje esančios pataisos bus priimtos, susitarimas bus pasiektas primojo skaitymo metu. Tai būtų nepaprasta ir netikėta sėkmė Parlamentui ir pirmininkaujančiai šaliai ir būdamas naujosios valstybės narės, Rumunijos, pranešėju esu patenkintas atlikęs savo nedidelį darbą. Kadangi jau baigiu savo Rumunijos Europos Parlamento nario kadenciją noriu pasakyti, kad labai didžiuojuosi.

  Pirmininkas. − Pone Dumitrescu, pasinaudodamas proga norėčiau palinkėti jums visokeriopos sėkmės ir laimės jūsų siekiuose kai paliksite šią kėdę, kurioje jūs taip oriai sėdėjote visus šiuos mėnesius.

  Klaus-Heiner Lehne, PPE-DE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, PPE-DE grupė yra patenkinta šio proceso rezultatu. Taip pirmiausia yra dėl to, kad pranešėjui dėl meistriškų derėjimosi įgūdžių, didelės kantrybės ir atkaklaus užsispyrimo pavyko susiderėti ir pasiekti kompromisą, kuri galiausiai visas Teisės reikalų komitetas galėjo patvirtinti. Todėl ypač norėčiau padėkoti pranešėjui.

Iš rezultatų aiškiai matyti, kad kantrybė buvo geriausia taktika. Teisingiau buvo pasirinkti tolimesnes derybas su Taryba ir Komisija, o ne priimti staigius sprendimus pirmojo skaitymo metu, nes tai yra būtent toks klausimas, kurį reikėjo išnagrinėti vieno skaitymo metu, išsprendžiant visas sudėtingas problemas, o ne dvejus metus ilgai deginant šviesą Sutaikymo komiteto posėdžiuose, nes būtume turėję aptarinėti tas pačias problemas, kurias nagrinėjame šiandien.

Kaip matau 5 straipsnis yra šio reglamento pagrindas ir mums malonu, kad sugebėjome pakeisti 5 straipsnio esmę, kad ji atspindėtų pirminį Romos konvencijos tikslą, būtent subalansuoti vartotojų ir tiekėjų interesus. Jei būtų buvęs patvirtintas Komisijos siūlymas, žinome, kad jis būtų turėjęs rimtų pasekmių elektroninei prekybai ir smulkioms ir vidutinėms įmonėms, o tai būtų neigiamai paveikę prekių ir paslaugų tiekimą vartotojams.

Mes nuolat kritikavome tai, kad vietoje 2003 m. gruodžio tarpinstitucinės sutarties Komisija šiuo atveju neįvykdė savo pareigos atlikti poveikio analizę. Tačiau esame tvirtai įsitikinę, kad tai paskutinis toks nevykdymas ir, kad tokios klaidos nepasikartos ateityje dėl Komisijos siūlomų teisės aktų projektų.

Galiausiai, tik noriu pamatyti, kad visos diskusijos dėl vartotojų sutarčių, dėl paskirties vietos valstybės principo, dėl kilmės šalies principo ir dėl tiekėjų ar teikėjų ir vartotojų santykių tik paskatino Parlamentą pakartoti tai, kad galiausiai mums reikia laisvai pasirenkamos sutarčių teisės priemonės, reglamentuojančios tarpvalstybinę prekybą ir mums malonu, kad šis reikalavimas yra išdėstytas prieš mus gulinčio siūlymo dėl sprendimo konstatuojamosiose dalyse.

  Manuel Medina Ortega, PSE grupės vardu. – (ES) Pone Pirmininke, esu įsitikinęs, kad tai geras tinkamo Europos institucijų veikimo pavyzdys. Nepaisant mūsų institucijų sudėtingumo, Parlamentas, Komisija ir Taryba dabar visi kartu dirba ties šiuos klausimu ir tikiuosi, kad palankaus balsavimo šiame parlamento posėdyje dėka galėsime priimti nutarimą pirmojo skaitymo metu, be jokių atidėliojimų.

Esu dėkingas ponui Frattini rezultatų palengvinimą ir pranešėjui už jo sunkų darbą siekiant šio susitarimo.

Kaip jau buvo ne kartą sakyta mūsų diskusijų objektas buvo 5 straipsnis, susijęs su vartotojų teisių apsauga. Sudarant sutartis vartotojas paprastai nebūna lygus, jis yra nenaudingoje padėtyje. Paprastas pavyzdys, imkime žmogų, kuris turi pasirašyti automobilio nuomos sutartį oro uoste: vartotojas negali perskaityti sutarties turinio, jis neišmano sutarčiai taikomos teisės ir jei jis nėra apsaugotas teisiškai jis praktiškai atsiduria sutartį sudaryti siūlančio asmens rankose.

Šiuo reglamento projektu siekiama neaukojant taikytinos teisės pasirinkimo principų užtikrinti vartotojų apsaugos sistemą ir dabar tai atspindima tarybos pasiūlyta formule, pagal kurią taikytinos teisė pasirinkimas vartotojui nereiškia apsaugos praradimo pagal neatimamas sutartines nuostatas tos tiesės, kuri, nepasirinkus kitos teisės, būtų taikoma pagal 1 pastraipą.

Bendrai kalbant pagrindinė problema Europos Sąjungoje yra materialinės teisės suderinimo trūkumas. Šios teisės kolizijos taikymo formulės tėra pagalbinės formulės ir tikimės, kad Komisija tęs teisėkūros procesą, siūlydama tekstus, užtikrinančius vieningą materialinę vartotojų apsaugą visoje Europos Sąjungoje, taip panaikindama būtinybę griebtis šių sudėtingų teisės kolizijos nuostatų.

  Katalin Lévai (PSE). - (HU) Dėkoju, Pone Pirmininke. Komisare, ponios ir ponai, šis prieš mūsų akis esantis dokumentas yra ypač reikšmingas ekonominiu, socialiniu ir politiniu požiūriu ir pagrindinis jo tikslas yra suderinti Briuselio I reglamento turinį su Roma II susijusiu teisėkūros darbu, sukuriant atitinkamą pusiausvyrą. Pavyko rasti gerą kompromisinį sprendimą, kadangi išklausėme mūsų kolegų parlamento narių pastabas, tačiau tą pavyko padaryti didžiąja dalimi dėl pavyzdinio Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento bendradarbiavimo. Sąjunga nusistatė uždavinį sukurti laisve, saugumu ir įstatymo viršenybe pagrįsta erdvę, tam reikia kompromisinių sprendimų, kuriuos matome, tai žymi reikšmingą pažangą vartotojų atžvilgiu. Vartotojas gali būti paduotas į teismą tik savo šalyje, toks sutarčių teisės sprendimas, kuris yra labai svarbus ekonominiam gyvenimui, taip pat bet kokiu atveju rodo tinkamą kryptį. Dėkoju.

  Andrzej Jan Szejna (PSE). - (PL) Pone Pirmininke, norėčiau pradėti padėkodama pranešėjui už pasisakymą dėl reglamento, kuris yra labai svarbus Europos Sąjungos ateičiai, sudarymo. Turime prisiminti, kad Romos Konvencija yra vienintelis teisinis instrumentas (kuris dabar yra sutarties formos) tarptautinės privatinės teisės srityje bendrijos lygiu.

Konvenciją reikia pataisyti, kad būtų atsižvelgiama į dabartinius ir būsimus Europos Sąjungos vidaus rinkos poreikius. Dėl šios priežasties pasiūlytas reglamentas yra politiškai labai opus klausimas, ypač dėl vartotojų apsaugos ir smulkių ir vidutinių įmonių galimybių siūlyti gaminius ir paslaugas internetu.

Mums pateiktame pranešime siūlomas kompromisas tarp vartotojų apsaugos galimybių ir smulkių bei vidutinių įmonių veiklos palengvinimo ES bendroje rinkoje. Pranešime taip pat prabylama apie svarbų sutarčių dėl internetu sudaromų sandorių dalių standartizavimo klausimą. Sutinku, kad Europos Komisija turėjo imtis atitinkamų veiksmų šioje srityje. Ji taip ir padarė ir aš pritariu kompromisui, kuris buvo pasiektas. Dar kartą norėčiau pasveikinti pranešėją ir pritarti reglamento priėmimui.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 11 val.

(posėdis nutrauktas 10.50 ir atnaujintas 11 val.)

PIRMININKAVO: ONESTA
Vicepirmininkas

6. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: žr. Protokolą

  Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, vėlyvajame vakar vakaro posėdyje ponia McCarthy čia, Parlamente, turėjo ginklą. Norėčiau paklausti, kas išdavė leidimą įsinešti ginklą į šiuos Rūmus.

  Pirmininkas. – Puikus klausimas. Perduosiu jį atitinkamoms institucijoms ir jos jus informuos.

7. Balsavimo laikas (Dėl balsavimo rezultatų ir kitos informacijos, žr. protokolą)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra balsavimas.

(Rezultatai ir kita išsami balsavimo informacija pateikta protokole)

7.1. Elektrinė medicininė įranga, naudojama veterinarijoje (balsavimas)

- pranešimas: Arlene McCarthy (A6-0431/2007)

7.2. Matavimo vienetai (balsavimas)

- pranešimas: Arlene McCarthy (A6-0431/2007)

- Prieš balsavimą

  Siim Kallas, Komisijos vicepirmininkas. − Pone Pirmininke, Komisija patvirtina, kad ir toliau stebės su šia direktyva ir jos įgyvendinimu susijusius darbus ir, kad atsižvelgdama į minėto stebėjimo rezultatus ji apsvarstys tolimesnių priemonių taikymo galimybes.

7.3. Dalinis direktyvos 2003/54/EB pakeitimas, aktualus Estijai (balsavimas)

- pranešimas: Angelika Niebler (A6-0440/2007)

7.4. EB ir Egipto sutartis dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo (balsavimas)

- pranešimas: Angelika Niebler (A6-0429/2007)

7.5. Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, iš dalies pakeičiantį reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (finansinį reglamentą) (balsavimas)

- pranešimas: Jo Leinen (A6-0465/2007)

7.6. Makrofinansinė pagalba Libanui (balsavimas)

- pranešimas: Kader Arif (A6-0452/2007)

7.7. Europos teisminės priežiūros orderis ikiteisminėse procedūrose (balsavimas)

- pranešimas: Ioannis Varvitsiotis (A6-0428/2007)

7.8. Kova su rasizmu ir ksenofobija (balsavimas)

- pranešimas: Martine Roure (A6-0444/2007)

- Prieš balsavimą

  Martine Roure (PSE). - (FR) Pone Pirmininke, tik norėčiau pasakyti, kad Europos Parlamentas dar kartą parodė savo brandumą ir atsakomybės jausmą ir norėčiau pabrėžti Tarybai, kurios čia nėra, kad ji turėtų pasekti mūsų pavyzdžiu: parengėme tekstą, kuriam vieningai pritarė beveik visas mūsų komitetas ir tuo galime didžiuotis. Dėkoju visiems savo komiteto kolegoms nariams.

7.9. prejudicinių sprendimų, susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, traktavimas (balsavimas)

- pranešimas: Diana Wallis (A6-0451/2007)

7.10. Renato Brunetta parlamentinis imunitetas (balsavimas)

- pranešimas: Aloyzas Sakalas (A6-0449/2007)

7.11. Valstybių narių tam tikrų nuostatų dėl televizijos transliacijos koordinavimas (balsavimas)

- pranešimas: Ruth Hieronymi (A6-0442/2007)

7.12. Bendrijos kodeksas, reglamentuojantis žmonėms skirtus vaistus (Komisijai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimas) (balsavimas)

- pranešimas: Françoise Grossetête (A6-0277/2007)

  Komisijos pareiškimas Komisija rengia teisės akto projektą, kuris yra jos 2008 m. teisėkūros programoje, pakeisiantį Bendrijos žmonėms skirtų vaistų stebėjimo sistemą. Bus iš esmės peržiūrėta 2001/83/EB direktyvos IX antraštė (Farmakologinis budrumas).

Šiuo projektu Komisija įsipareigoja siūlyti pasinaudoti 1999/468/EB sprendimo 5 ir 7 straipsniuose minėta reglamentavimo procedūra dėl galutinių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių patvirtinimo susijusių su rinkodaros liudijimais, kurių gali būti reikalaujama dėl farmakologinio budrumo duomenų įvertinimo (naujame pasiūlyme pateiktos priemonės pakeis 2001/83/EB direktyvos 107 straipsnio 2 dalies ketvirtą subpastraipą).

Savo būsimuose pasiūlymuose Komisija taip pat ketina išlaikyti esamą padėtį, kuriais pagal 107 straipsnį Komisija gali paprašyti valstybių narių nedelsiant imtis laikinų priemonių, kai reikia skubiai reaguoti siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, nepasinaudojus jokia komiteto procedūra; Komisija toliau pasinaudos 1999/468/EB sprendimo 4 ir 7 straipsniuose minėta valdymo procedūra bet kokiems kitiems atskiriems sprendimams dėl medicininės paskirties gaminių rinkodaros liudijimų priimti.

7.13. Dalinis direktyvos 2004/49/EB dėl Bendrijos geležinkelių saugos pakeitimas (balsavimas)

- pranešimas: Paolo Costa (A6-0346/2007)

7.14. Reglamento (EB) Nr. 881/2004, įsteigiančio Europos geležinkelio agentūrą, pakeitimas (balsavimas)

- pranešimas: Paolo Costa (A6-0350/2007)

7.15. Ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolė (balsavimas)

- pranešimas: Gisela Kallenbach (A6-0276/2007)

- Prieš balsavimą

  Gisela Kallenbach (Verts/ALE). - (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, vertimu tai, kaip didelę sėkmę, kad šis kompromisas tarp Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Tarybos ir Komisijos leido pasiekti rezultatų jau pirmajame posėdyje dėl jautraus šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo klausimo. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems dalyvavusiems.

- Po balsavimo

  Arlene McCarthy (PSE). – Pone pirmininke, Paul Rübig du kartus apkaltino mane, kad atsinešiau šaunamąjį ginklą į Rūmus. Noriu paaiškinti, kad tai buvo suderinta su apsaugos tarnybomis, o pirmininkaujantieji žinojo apie tai.

Iki šio balsavimo tai nebuvo šaunamasis ginklas. Dabar, kai Rūmuose buvo surengtas balsavimas, kad tai yra šaunamasis ginklas, aš pasirengusi jį perduoti valdžios institucijoms!

  Pirmininkas. – Manau, kad vienintelis ginklas, kuriuo galime pasinaudoti yra mūsų įsitikinimų tvirtumas.

7.16. Sutartinėms prievolėms taikytina teisė (Roma I) (balsavimas)

- pranešimas: Cristian Dumitrescu (A6-0450/2007)

- Prieš balsavimą dėl 77 pataisos 5 straipsnio

  Cristian Dumitrescu, pranešėjas. − (FR) Pone Pirmininke, aš jau prašiau žodžio, tačiau jūs vietoje manęs pakvietėte ponią McCarthy, aš tą suprantu, nes moterims turėtų būti teikiama pirmenybė.

Mes dalyvaujame balsavime ir norėčiau paprašyti jūsų pradėti 5 straipsniu ir 77 pataisa.

Siūlau atmesti GUE grupės pataisą, kad galėtume balsuoti dėl paketo pagal su visomis kitomis politinėmis grupėmis pasiektą kompromisą. Tokiu būdu Tarybos ir Komisijos dėka galime tikėtis pritarimo jau pirmojo skaitymo metu. Ačiū.

  Pirmininkas. - Pone Dimitrescu tai puiku, nes būtent tai ir rengiausi siūlyti.

7.17. Genetiškai modifikuoti pašarai (Komisijai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimas) (balsavimas)

- pranešimas: Karin Scheele (A6-0299/2007)

7.18. Reglamentai, reglamentuojantys Europos lygmens politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisykles (balsavimas)

- pranešimas: Jo Leinen (A6-0412/2007)

- Prieš balsavimą

  Jo Leinen, pranešėjas. − (DE) Pone Pirmininke, išties veiksmingai ir su atsidavimu pirmininkaujančios Portugalijos pravestų derybų šiuo sudėtingu klausimu dėka šiandien galime priimti šią rezoliuciją pirmojo skaitymo metu. Visos kompromisinės pataisos yra 1 pakete, tai reiškia, kad visos kitos pataisos atkrenta.

Šis reglamentas pagaliau leis Europos politinėms partijoms dalyvauti europiniuose rinkimuose. Tai gali būti laikoma visiškai normaliu dalyku, tačiau anksčiau padėtis nebuvo normali. Viliuosi, kad šis naujas reglamentas išties leis dešimčiai politinių partijų šeimų įnešti dinamiškumo į 2009 m. Europos rinkimus. Dėkoju visiems, dirbusiems su manimi prie šio teisės akto.

(Plojimai)

7.19. Pesticidų likučiai maiste ir pašaruose bei ant jų (Komisijai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimas) (balsavimas)

- pranešimas: Robert Sturdy (A6-0342/2007)

- Prieš balsavimą

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, Komisija nori padėkoti Europos Parlamentui už jo konstruktyvią paramą ir teigiamai vertina pasiektą gerą kompromisą. Kaip dalį to kompromiso Komisija susitarė pateikti šią formuluotę:

„Įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai nustatyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 ir 4 dalyse. Leidžiančios nukrypti nuo 3 ir 4 dalių nuostatos gali būti taikomos tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais. Terminų sutrumpinimo tikslas pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, įtrauktą pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, yra per mažiau nei vienus metus užbaigti procesą nuo didžiausio pesticidų likučių lygio taikymo iki patvirtinimo. Šie suderinimai yra būtini, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su pasiūlytu vienų metų galutiniu terminu augalų apsaugos produktų leidimams, įtrauktiems pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai.

Europos Komisija patikrins terminų sutrumpinimo tinkamumą pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu po dvejus metus trukusios patirties leidimų procedūroje, nurodytoje pasiūlyme dėl Europos Pralemento ir Tarybos reglamento dėl augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai, atsižvelgiant į taikant šias procedūras įgytą patirtį Europos Parlamente ir Taryboje.“

7.20. Audito rūmų nario (David Bostock) skyrimas (balsavimas)

- pranešimas: Inés Ayala Sender (A6-0439/2007)

7.21. Audito rūmų nario (Michel Cretin) skyrimas (balsavimas)

- pranešimas: Inés Ayala Sender (A6-0438/2007)

7.22. Audito rūmų nario (Maarten B. Engwirda) skyrimas (balsavimas)

- pranešimas: Inés Ayala Sender (A6-0437/2007)

7.23. Audito rūmų nario (Henri Grethen) skyrimas (balsavimas)

- pranešimas: Inés Ayala Sender (A6-0436/2007)

7.24. Audito rūmų nario (Harald Noack) skyrimas (balsavimas)

- pranešimas: Inés Ayala Sender (A6-0435/2007)

7.25. Audito rūmų nario (Ioannis Sarmas) skyrimas (balsavimas)

- pranešimas: Inés Ayala Sender (A6-0434/2007)

7.26. Audito rūmų nario (Hubert Weber) skyrimas (balsavimas)

- pranešimas: Inés Ayala Sender (A6-0433/2007)

7.27. Konsensuso dėl humanitarinės pagalbos paskelbimas (balsavimas)

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0484/2007

7.28. Padėtis Gruzijoje (balsavimas)

- Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B6-0481/2007

- Prieš balsavimą dėl 9 pastraipos

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). - (FR) Pone Pirmininke, 9 pastraipą norėčiau pakeisti.

„pritaria Gruzijos valdžios pasirengimui įsileisti tarptautinius stebėtojus stebėti rinkimų“ keisti į „pritaria Gruzijos valdžios kvietimui tarptautiniam stebėtojams stebėti rinkimus“.

Tokiu būdu tekstas geriaus atspindi, tai, kas iš tiesų vyksta.

(Žodinė pataisa priimta)

- Prieš balsavimą dėl 4 pataisos

(Žodinė pataisa priimta)

- Prieš balsavimą dėl D konstatuojamosios dalies

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone pirmininke, teksto pabaigoje pasiūlyti įterpti po 10 dalies, kuri nurodyta balsavimo sąraše kaip 4 pakeitimas, žodžiai „Rusijos požiūriu“ nėra tikslūs. Ar tas požiūris yra geras, ar blogas? Dėl to siūlau, kad tai būtu apibrėžta įterpiant vieną žodį „apgailėtinas“, kuris skambėtų „Rusijos apgailėtinu požiūriu ...“. Prašyčiau narių paremti šį paaiškinimą.

  Pirmininkas. – Pone Landsberi, gal galėtume paaiškinti, ar jūs kalbate apie 10 skirsnį, ar apie 4 pataisą?

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone Pirmininke, pagal balsavimo sąrašą tai turi būti po 14 dalies. 14a dalis yra Michaelo Gahlerio ir kitų 4 pakeitimas.

  Pirmininkas. – Dabar aišku, dėkoju.

(žodinė pataisa priimta)

- Prieš balsavimą dėl D konstatuojamosios dalies

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). - (FR) Pone Pirmininke, dar kartą aiškumo dėlei, prieš saugumo pajėgas norėčiau pridurti žodį policija, kad tekstas skambėtų taip:

„kadangi šešių dienų opozicijos mitinguose prasidėjo smurtas, kai policijos saugumo pajėgos“.

(Žodinė pataisa priimta)

- Prieš balsavimą dėl G konstatuojamosios dalies

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). - (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, dar kartą aiškumo dėlei ir todėl, kad šiuo metu atliekamas tyrimas norėčiau ištrinti minimus 90 %, taigi tai ištrinsime.

90 %“ ir pakeisti į „dalį“, kad skambėtų „su dalimi stoties...“ ir t.t.

(Žodinė pataisa priimta)

- Prieš balsavimą dėl H konstatuojamosios dalies

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). - (FR) Pone Pirmininke, Gruzijos konstitucijoje yra žodžiai „referendumas“ ir „plebiscitas“, kurie reiškia ne ta patį. Todėl siekiant, kad ši nuostata atitiktų Gruzijos Konstituciją, siūlau pakeisti žodį „referendumas“ į „plebiscitas“.

(Žodinė pataisa priimta)

- Po balsavimo dėl J konstatuojamosios dalies

  Hannes Swoboda (PSE). – Pone pirmininke, kadangi taip pat buvo ir socialinių šių įvykių priežasčių, mes turėtume bent jau turėti neutralią nuorodą į juos. Dėl to pagal mano pakeitimą būtų sakoma: „kadangi Gruzijos ekonominės ir socialinės reformos turėtų padidinti didesnės gyventojų dalies pragyvenimo lygį“.

(Žodinė pataisa priimta)

7.29. Europos Parlamento pritarimas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai (balsavimas)

- pranešimas: Jo Leinen (A6-0445/2007)

- Prieš balsavimą

  Jo Leinen, pranešėjas. − (DE) Pone Pirmininke, šia rezoliucija grindžiame kelią oficialiam pagrindinių teisių chartijos paskelbimui visose trijose institucijose Strasbūre gruodžio 12 d.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į svarbią pataisą, būtent į pataisą nr. 3 , kurią palaikau ir kuria Didžioji Britanija ir Lenkija yra raginamos padvigubinti savo pastangas permąstant ir pakeičiant savo sprendimą nusišalinti. Kai kalbama apie pagrindines teises ir laisves ES privalo būti vieninga tiek viduje, tiek užsienyje. Todėl pataisa nr. 3 yra labai svarbi.

7.30. Bendri darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų principai (balsavimas)

- pranešimas: Ole Christensen (A6-0446/2007)

- Prieš balsavimą

  Stavros Lambrinidis (PSE). - (EL) Pone Pirmininke, norėčiau paprasčiausiai pabrėžti, kad yra keletas rimtų problemų dėl šio teksto vertimo į graikų kalbą, ypač dėl 4, 5, 6, 8 konstatuojamųjų dalių, 20 straipsnio ir t.t., todėl angliška dokumento versija laikoma patikima.

  Pirmininkas. - Jūs teisus, pone Lambrinidis, lankstumas neturėtų būti taikomas kalbos klaidoms.

7.31. Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti (balsavimas)

- pranešimas: Paolo Costa (A6-0399/2007)

7.32. Prekyba ir klimato kaita (balsavimas)

- pranešimas: Alain Lipietz (A6-0409/2007)

- Prieš balsavimą dėl 4 pastraipos

  David Martin (PSE). – Pone pirmininke, labai trumpai, PPE-DE frakcijos parengta 4 dalis yra pagrindinis klausimas šiame pranešime. Būtume balsavę už jį, bet nebalsuosime, jeigu jie pasieks susitarimą dėl pranešimo. Siūlome susilaikyti. Prašau, kad PSE frakcijos nariai susilaikytų dėl šios dalies.

  Pirmininkas. – Rūmai atsižvelgė į šią pastabą.

- Prieš balsavimą dėl 18 pataisos

  David Martin (PSE). – Kad būtų pasiektas susitarimas, siūlome, kad kur tekste sakoma „būtų tinkama peržiūrėti taisykles dėl prekybos apsaugos priemonių“, žodis „peržiūrėti“ būtų išbrauktas ir pakeistas žodžiu „įvertinti“.

(Žodinė pataisa priimta)

7.33. Afrikos žemės ūkio skatinimas — Pasiūlymas dėl žemės ūkio plėtros ir maisto saugumo Afrikoje

- pranešimas: Luisa Morgantini (A6-0432/2007)

8. Balsavimo aiškinimai

Žodiniai balsavimo aiškinimai

- pranešimas: Jo Leinen (A6-0412/2007)

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke, Leinen pranešimas yra dar vienas žalingos savitarnos sistemos, kurią ši Europos Sąjunga kuria visose politinėse partijose, pavyzdys. Mano nuomone tipiška, kad Europos rinkimų kampanijas dabar finansuoja mokesčių mokėtojai, suprantama proeuropietiškai nusiteikusių partijų vykdomas kampanijas, nes žinome, kad kartelė yra tyčia užkelta labai aukštai ir euroskeptikams neįmanoma atitikti finansavimo kriterijų. Tai n-tasis mokesčių vagystės atvejis, įvilktas ir šiuose Rūmuose parduodamas kaip demokratizacija. Dabar iš Bendrijos puodo pinigus į savo lėkštes besikraunantys žmonės yra tie patys, kurie visiškai atsisakė surengti demokratišką referendumą Prancūzijoje ir Nyderlanduose, o anksčiau ir Danijoje, ir atsisako surengti dar vieną referendumą dabar. Tai tie patys žmonės, kurie sako, kad mūsų piliečiai negali reikšti savo nuomonės dėl Turkijos stojimo į ES. Dėl Dievo meilės užčiaupkime jų šnekas apie demokratizaciją ir nustokime slėpti jų nepasotinamą apetitą pinigams, kaip troškimą padėti visuomenei.

- pranešimas: Martine Roure (A6-0444/2007)

  Philip Claeys (NI). - (NL) Pone Pirmininke, balsavau prieš Roure pranešimą dėl daugelio paprastų priežasčių. Viena jų yra tai, kad valstybės narės puikiai gali priimti įstatymines apsaugos priemones prieš rasizmą, kitaip sakant, ES veiksmai šioje srityje iš esmės prieštarauja subsidiarumo principui. Pagrindų direktyva taip pat yra išpuolis prieš saviraiškos laisvę. Kovoti su rasizmu yra priimtina, sakydamas „rasizmas“ turiu galvoje smurto kurstymą arba panaudojimą, tuo tarpu painioti šią sąvoką su teisėta vieša diskusija, pvz., dėl prieštaravimo masinei migracijai, prieštaravimo islamizacijai arba tautinės tapatybės gynimui yra nepriimtina.

  Jean-Louis Bourlanges (ALDE). - (FR) Pone Pirmininke, kaip ir visi mano kolegos balsavau už pono Roure pranešimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija kriminalinės teisės priemonėmis. Taip pasielgiau, nes pritariu jame išdėstytoms mintims, taip pat dėl to, kad pranešėjas ir Pilietinių laisvių komitetas pateikė mums pranešimą, kuriuo siekiama apsaugoti minties, tyrimų ir saviraiškos laisves. Bet kokio panašaus tipo sprendimo priėmimas reiškia riziką: riziką politinei valdžiai suteikti teisę sakyti žmonėms ką jie pagal įstatymus gali ir ko jie negali mąstyti, sakyti ir rašyti.

Mano šalyje matėme keletą netinkamų teisės aktų: pvz., ponas Gollnisch norėjo į mokyklos mokymo programą įtraukti savimeilę glostančią informaciją apie Prancūzijos kolonijinius nuopelnus. Dar sumaniau buvo klaidingai aiškinami ar taikomi įstatymai, kurių ketinimai buvo labai aiškūs, kaip pvz., ponios Taubira, siekiant neteisėtai patraukti teisinėn atsakomybėn už istorinius darbus, kurių objektyvumas, intelektinis tikslumas ir akademinis meistriškumas yra istorikų visuotinai palankiai vertinamas.

Mūsų priimta nuomonė atrodo padės išvengti tokių netinkamo taikymo atvejų visų pirma todėl, kad remiantis šia nuomone saviraiškos laisvė oficialiai pripažįstama kaip pagrindinė teisė, antra, todėl, kad pagrindų sprendimu nesiekiama nubausti už pastabas, tyrimus ar nuomones, o už neapykantos kurstymą, o tai jau yra visai kitas dalykas. Tikėkimės, kad visos valstybės narės ir politinės grupės gali laikytis tokio pat harmoningo ir išmintingo požiūrio, kaip ir mūsų pranešėjas.

- pranešimas: Jo Leinen (A6-0412/2007)

  Koenraad Dillen (NI). - (NL) Pone Pirmininke, balsavau prieš Leinen pranešimą dėl Europos politinių partijų finansavimo, todėl, kad yra nepriimtina, kad Europos lėšos būtų skiriamos esamoms Europos politinėms asociacijoms, tokiu būdu diskriminuojant tas grupes, kurios nejaučia poreikio burtis į europinio lygio organizacijas. Ir labai ciniška vaizduoti Europos rinkimų kampanijų ir Europos politinių fondų finansavimą, kaip Europos demokratijos stiprinimo priemones. Kadangi nutinka taip, kaip ką tik sakė ponas Claeys, kad suinteresuotos partijos yra būtent tos, kurios choru kartojo, kad turime nubraukti Prancūzijos ir Olandijos nebalsavimą dėl Europos Konstitucijos ir apsieiti tik su ratifikacija. Šios partijos taip pat buvo labai tylios referendume dėl Turkijos stojimo. Tai vis dar reiškia europietiškos demokratijos stiprinimą. Tačiau akivaizdu, kad finansuoti tinkama tik politiškai korektiškai apie Europą mąstančias partijas. Todėl turime balsuoti prieš šį pranešimą.

- pranešimas: Martine Roure (A6-0444/2007)

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke, kadangi ką tik visapusiškai kritikavau pirmąjį Leinen pranešimą, norėčiau paprasčiausiai pakartoti savo draugo Philip Claeys nuomonę, kuris, beje, atitinkamai sureagavo į šiek tiek keistas pono Bourlanges pastabas. Rasizmo ir teisėtų viešųjų diskusijų sąvokos yra visiškai painiojamos. Tai akivaizdu iš Europos rasizmo stebėsenos centro pastabų, kai jo atstovai pasakė, kad islamofobija yra nauja diskriminacijos forma ir, kad atsakas į daniškas karikatūras buvo šventvagystės įstatymas. Tai labai pavojinga, kadangi žinome, kad įprastos viešos diskusijos apie islamą arba islamizaciją gali būti palaikytos neapykantos musulmonams kurstymu. Dėl visų šių priežasčių visą diskusiją laikome nepriimtina ir balsavome prieš abu Leinen ir Roure pranešimus.

- pranešimas: Jo Leinen (A6-0412/2007)

  Philip Claeys (NI). - (NL) Pone Pirmininke, balsavau prieš Leinen pranešimą, nes Europos partijų finansavimo taisyklės, kurias savaime vertinu kaip nepriimtinas, yra išplečiamos. Norint įgyti teisę į finansavimą bus taikomi ne tik kiekybiniai, bet ir ideologiniai kriterijai, o tai reiškia, kad prieš srovę plaukiančios partijos neturės jokių galimybių. Pripažintos partijos ir politinės grupės spręs, kas gaus finansavimą. Net nėra jokių nuostatų dėl apeliacijų pateikimo dėl tokių sprendimų.

Taip pat privalome saugotis pataikūniškų sprendimų priėmimo, nes čia naudojama tipiška „saliami taktika“. Europos partijų finansavimo principas prieš keletą metų buvo atsargiai pateiktas svarstyti. Tuomet buvo aiškiai nuspręsta, kad pinigai neturi būti naudojami rinkiminėms kampanijoms finansuoti. O dabar? Rinkiminės kampanijos bus iš tiesų finansuojamos. Ir be viso to pinigai bus skiriami įvairiausiems politiniams fondams. Tokiomis aplinkybėmis, Pone Pirmininke, suprasite, kad balsavau prieš šią savitarnos formulę.

- Rezoliucija dėl Gruzijos (RC-B6-0481/2007)

  Sylwester Chruszcz (NI). - (PL) Pone Pirmininke, šiandien balsavau už rezoliucijos dėl padėties Gruzijoje priėmimo. Norėčiau išreikšti gilų susirūpinimą pastaraisiais įvykiais Tbilisyje ir saugumo pajėgų smurtu.

Padėtis regione verčia pradėti dialogą su visomis šalimis, įskaitant opozicijos lyderius. Tarptautinė bendruomenė, kurios dalimi yra Europos Sąjunga ir Rusijos Federacija, privalo dėti visas pastangas siekdama užtikrinti, kad būsimi rinkimai Gruzijoje būtų demokratiški, juose būtų gerbiamos žmogaus teisės ir žiniasklaidos laisvė.

Tačiau mane nustebino, kad UEN grupės nariai norėjo ištrinti žodžių junginį C pastraipoje, kur kalbama apie politiniais kaliniais laikomų žmonių paleidimą.

Pone Pirmininke, man atrodo, kad pradžioje jūs ne visai tiksliai supratote mano pavardę, taigi įžanga ilgesnė. Nebuvau tikras, ar jau suteikėte man žodį.

- pranešimas: Jo Leinen (A6-0445/2007)

  Jaroslav Zvěřina (PPE-DE). - (CS) Nesu taip entuziastingai nusiteikęs dėl šio teksto, kaip čia esanti dauguma. Mano nuomone seniai pasauliui Mozės susakyti dešimt Dievo įsakymų turi būti gerai suprantami žmogaus teisių srityje. Akivaizdu, kad Jungtinių Tautų Organizacijos žmogaus teisių deklaracija taip pat gerai suprantama.

Didžiausia vertybe mums turi būti individo laisvė, kuri turi būti ribojama tik siekiant išsaugoti kitų žmonių laisvę. Ypač kai kurios su socialinėmis teisėmis susijusios nuostatos nėra aiškiai apibrėžtos ir jas gali būti sudėtinga aiškinti. Tai pirmiausia yra susiję su antidiskriminacinėmis nuostatomis, tačiau taip pat su tokiomis teisėmis, kaip pvz., akivaizdi pagyvenusių žmonių teisė dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Esu įsitikinęs, kad savaime suprantamų tiesų nereikia įteisinti teisės aktais. Su darbuotojų teisėmis susijusi nuostata kelia daugiau problemų, o ne nustato aiškius principus.

Mano nuomone Europos Sąjunga nėra tik samdomų darbuotojų klanas. Todėl kai nepakankamai pabrėžiama privačios nuosavybės, savininkų ir įmonių teisių apsauga, chartija veikia neharmoningai. Priėjau išvadą, kad chartijos buvimas nepraturtins mūsų gyvenimo iš esmės.

  Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Pone Pirmininke, balsuoju už šį pranešimą, nes tvirtai tikiu, kad Reformų sutartis arba Lisabonos sutartis suteikia Pagrindinių teisių chartijai ir 54 atskiroms laisvėms, įskaitant teisę į gyvenimą, kankinimų uždraudimą teisinį, lygybę prieš įstatymą, pagarbą šeimos gyvenimui ir teisę į teisingumą, statusą.

Tikiu, kad dauguma Airijos žmonių, kaip ir vyriausybė, pritaria šiai chartijai, turėdami galvoje, tai, kad prieš porą metų buvo pavirtinta Europos Konstitucija.

Pone Pirmininke, Airijoje turėsime surengti referendumą dėl Europos reformos, t.y., dėl Lisabonos sutarties, ir jei jis bus sėkmingas, turėsime surengti aiškią, skaidrią, matomą ir profesionalią kampaniją. Manau, kad palankus Airijos balsavimas labai priklausys nuo veiksmų, kurių bus imtasi Europoje siekiant užtikrinti, kad Sutartyje būtų visiškai gerbiamos žmogaus teisės.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Pone pirmininke, Europos pagrindinių žmogaus teisių chartijos 3 straipsnio d punkte leidžiamas terapinis klonavimas, draudžiant tik reprodukcinį klonavimą. Tai prieštarauja Jungtinių Tautų 2005 m. kovo 8 d. deklaracijai dėl žmogaus klonavimo, kurioje pripažįstama būtinybė drausti visas žmogaus klonavimo formas. Klonavimas bet kokiu tikslu sugrauna žmogaus embrioninį individą. Negalėčiau balsuoti už tai. Greičiau jau būčiau palaikiusi 26 straipsnį dėl asmenų su negalia integracijos teisių.

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke nenoriu, kad būtų kokių nors nesusipratimų. Tai, kad balsavau prieš Leinen pranešimą dėl pagrindinių teisių jokiu būdu nereiškia, kad esu pieš tai, kad europiečiams būtų suteikta daugiau pagrindinių teisių ir laisvių, kaip tik priešingai. Tiek šiuose Rūmuose, tiek už jų ribų dažnai pasisakydavau gindamas saviraiškos teisę ir prieš žmones tildančius įstatymus. Tačiau esmė yra tai, kad pranešimas nėra apie pagrindines laisves. Laimei europiečiai jau yra apsiginklavę pačiomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, kuriomis gali kovoti prieš piktnaudžiavimą jais savo valstybėse ir Europos Sąjungos lygiu. Balsavau prieš, nes privalomas šios chartijos įvedimas būtų didelis žingsnis federalinės Europos link. Pritariu Europai kaip laisvų tautų konfederacijai, todėl balsavau prieš šį pranešimą dėl pagrindinių teisių, žinoma neprieštaraudamas pačioms pagrindinėms teisėms savaime.

  Mario Borghezio (UEN). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Briuselio mero ir kompetentingų institucijų tylėjimo dėka septynios valandos kameroje po žeme Belgijos Palais de Justice davė man daug laiko pamąstymams apie pagrindines teises.

Bedu į tai pirštu ir taip darau todėl, kad Lega Nord balsavo prieš pagrindinių teisių chartiją dėl per mažo dėmesio, skirto nuo 10 straipsnio neatsiejamiems pavojams. Dėl religijos laisvės klausimų nekyla, tačiau kaip dėl apeigų laisvės, ji neribojama? Tos ribos nustatytos mano šalies, Italijos Konstitucijoje: viešo padorumo, saugumo, įstatymo ir tvarkos ribos.

Ar Europos Sąjunga žino, kad kanibalizmas tebėra aktuali problema? Ar ji žino, kokie yra vudu ritualai? Tikiu, kad mūsų kolegos iš Flamandijos buvo teisūs labai aiškiai pabrėždami Europos Sąjungos teikiamų tekstų, pvz., dėl islamofobijos, dviprasmiškumą. Tačiau niekada nekalbama apie krikščionybės fobiją arba rasizmą prieš baltuosius. Tai yra tikros problemos ir Europos Sąjunga turėtų būti atidi šiems pavojams bei ginti savo piliečius, savo kultūrą, tradicijas, Europos tautų tapatybę, jei norime tautų Europos, o ne tautų katilu, kuriame pagrindinės teisės iš tiesų nėra saugomos, virstančios Europos.

Esame to įrodymas, mes, kurie buvome įmesti į kalėjimą už tai, kad gynėme savo mintis ir Europos piliečių teises, kai Europa tai tylėdama stebėjo.

  Francesco Enrico Speroni (UEN). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat balsavau prieš parnešimą dėl pagrindinių teisių chartijos ne todėl, kad esu prieš šias teises, bet norėdamas pabrėžti dviprasmiškumą, neatsiejamą nuo šių teisių formuluočių, kaip jau minėjo ponas Borghezio, pavojus slypi 10 straipsnyje, kur nėra nustatomos religinio garbinimo, religijos praktikavimo ir ritualų laisvės ribos.

Kadangi nėra ribų, tai labai lengvai gali būti leidžiamos ir praktikuojamos šėtoniškos apeigos, vudu ritualai, viešajai tvarkai, moralei ir kitoms teisėms prieštaraujantys ritualai. Teisingumo teismas Liuksemburge, kuris aiškins šį tekstą pažodžiui, neturės kitos išeities, kaip priimti palankų sprendimą dėl bet kokio tokius ritualus praktikuojančiųjų pateikto ieškinio, tai ne tik prieštarautų senoms tradicijoms, bet ir sveikam protui.

- pranešimas: Alain Lipietz (A6-0409/2007)

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – Pone pirmininke, PPE-DE frakcija nusprendė balsuoti už Alaino Lipietzo pranešimą dėl prekybos ir klimato kaitos šioje trumpoje plenarinėje sesijoje. Pranešimas yra vertingas ir jame atkreipiamas dėmesys į daugumą mums susirūpinimą keliančių klausimų, kuriems mes visi pritariame. Tačiau nusprendėme balsuoti prieš kai kuriuos dalių pakeitimus, nes manome, kad pasaulinis atšilimas turi būti sprendžiamas tvariomis priemonėmis, kurios neturi neigiamo poveikio ekonominiam augimui arba Europos socialinio modelio ilgalaikėms perspektyvoms.

Kaip politinei frakcijai, mums klimato kaitos klausimas yra labai opus. Europos Sąjunga prisiėmė vadovaujamąjį vaidmenį siūlydama ilgalaikius sprendimus dėl susidorojimo su klimato kaita priemonių. Manome, kad Europos pasiūlymai tapo pavyzdžiu bet kokioms ateities diskusijoms ir kad jie atitinka mūsų ekonominį modelį.

Manome, kad pasaulinė prekyba davė naudos pasaulio ekonomikai, bet tuo pačiu metu pripažįstame, kad būtina daugiau nuveikti, ypač transporto sektoriuje, kad sumažintume žalingas emisijas. Žinoma, pasaulio prekyba kaip tokia neturėtų būti iškraipoma.

Žodiniai balsavimo aiškinimai

- pranešimas: Arlene McCarthy (A6-0430/2007)

  Brian Simpson (PSE), pateikta raštu. − Balsuosiu už šį pranešimą, nes pagaliau jame leidžiama valstybėms narėms, ir ypač Jungtinei Karalystei, toliau naudoti Jungtinės Karalystės matavimo vienetus.

Asmeniškai man patinka dešimtainė matų sistema, bet yra tam tikrų sričių, kuriose atliekamo darbo pobūdis reikalauja naudoti Jungtinės Karalystės matavimo vienetus. Nekalbu apie daržovių pardavimą, bet apie darbą, pvz., istorinių ir paveldo transporto priemonių ir ypač paveldo geležinkelių renovaciją.

Pabrėžčiau, kad JK ne visi prisirišę prie Jungtinės Karalystės matavimo vienetų. Jau seniai didysis regbio lygos žaidimas perėjo į dešimtainę metrinę matų sistemą.

  Peter Skinner (PSE), pateikta raštu. − Dabar aišku, kad nepaisant blogiausių kai kurių pastangų šmeižti Europos Sąjungą matų sistemos pagrindu, ES sugeba spręsti klausimus praktiškai. Jungtinės Karalystės matavimų vienetus naudoja kartu su dešimtainės metrinės sistemos vienetais JT piliečiai jau kurį laiką. Nors dabar mokyklose naudojama dešimtainė matų sistema ir dauguma užaugo su šiais matų vienetais, poreikis naudoti Jungtinės Karalystės matų vienetus daugumai kitiems išlieka. Tai yra vertinama ir turi nuraminti daugumą, kuriuos supainiojo priešingi spaudos pranešimai.

- pranešimas: Kader Arif (A6-0452/2007)

  David Martin (PSE), pateikta raštu. − Dabar Libanas yra labiausiai įsiskolinusi šalis pasaulyje ir ES makroekonominės finansinės pagalbos teikimas yra visiškai pateisinamas. Žinoma, turi būti nustatytos sąlygos užtikrinti, kad už ES finansus yra tinkamai atsiskaitoma, o apgaulė ir neteisėtas valdymas netoleruojami. Dar kartą verta pažymėti, kad būtent ES moka už Izraelio išpuolius kaimyninėje šalyje.

- pranešimas: Ioannis Varvitsiotis (A6-0428/2007)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Privalome užtikrinti, kad teisingumo Europoje tarp valstybių narių neribotų valstybinės sienos, kurios jau praktiškai buvo panaikintos.

Svarbu užtikrinti visų ES piliečių vienodas teises neatsižvelgiant į jų tautybę ar gyvenamąją valstybę. Su įtariamuoju, kuris negyvena toje valstybėje, kurioje yra teisimas, neturi būti elgiamasi skirtingai negu su toje šalyje gyvenančiu įtariamuoju.

Su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės negali būti perkeliamos į kitą valstybę narę, nes tai nėra bendrai pripažinto priemonės. Dėl to kyla klausimų dėl teisminės asmeninių teisių apsaugos.

Aš remiu šį pasiūlymą dėl pamatinio sprendimo dėl Europos teisminės priežiūros orderio galiojimo ikiteisminių procedūrų metu, kuris turėtų skatinti abipusį ikiteisminių priežiūros priemonių pripažinimą ir suteikti įtariamajam galimybę grįžti į gyvenamąją valstybę narę tyrimo etapu.

Tai sumažintų suėmimų apimtį (ypač nesunkių nusikaltimų atveju) ir skatintų efektyvesnį bendradarbiavimą teisės srityje.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip ir ankstesni procesai, šis Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos teisminės priežiūros orderio ikiteisminėse procedūrose tarp valstybių narių, kuris buvo ką tik patvirtintas Europos Parlamento pranešimu, yra bandymo pagal Tampere ir Hagos programas sustiprinti ir sukurti bendrą Europos teisingumo erdvę dalis, siekiant Europos be (vidinių) sienų.

Be kitų aspektų pasiūlyme dėl pagrindų sprendimo ir pranešime pritariama Europos arešto orderio naudojimo išplėtimui visiems nusikaltimams (nenustatant ribos).

Šios ir kitos suplanuotos priemonės yra skirtos labiau suderinti baudžiamąją teisę skirtingose ES valstybėse narėse, sustiprinti federacinį Europos Sąjungos pobūdį, paspartinti ir pasisemti stiprybės iš Reformų sutarties, kuri valstybėms panaikina naujas teisės ir vidaus reikalų jurisdikcijos sritis.

- pranešimas: Martine Roure (A6-0444/2007)

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Po daugiau nei penkerių derybų metų taryba galiausiai susitarė dėl pagrindų sprendimo dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Galime pasveikinti su šiuo laimėjimu, tačiau tuo pačiu gailimės, kad jis įvyko mažiausiomis apsaugos sąnaudomis.

Kaip savo pranešime pažymi ponia Roure, pagrindų sprendimas nustato tik minimalų suderinimo lygį, o jo efektyvumas ir apimtis yra labai ribojami daugelio suvaržymų.

Nepaisant Europos Parlamento pastangų konsultuojantis dėl šio teksto, siekiant jam suteikti didesnę jėgą, pagrindų sprendimui trūksta ambicingumo ir jo nepakaks problemoms, su kuriomis susiduriam spręsti: kovoti su rasizmu ir užtikrinti dalijimąsi visuotinėmis vertybėmis.

Šis pagrindų sprendimas turi būti vertinamas kaip pirmasis žingsnis šiame procese tvarkantis su rasizmo ir ksenofobijos problemoms Europos lygiu ir didinant suderinamumą šioje srityje.

Nepaisant šių trūkumų, plenariniame posėdyje balsavau už šio pranešimo patvirtinimą, nes gyvybiškai svarbu Europos Sąjungai ir ypač Europos Parlamentui duoti tvirtą politinę žinią pripažįstant pagrindines teises.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pritariu pono Dillen oficialiai pareikštai mažumos nuomonei. Pagrindų direktyva dėl „tam tikrų rasizmo ir ksenofobijos formų ir paraiškų“ kriminalizavimo yra laisves varžantis Europos teisės aktas, kuris kenkia minties ir saviraiškos laisvei ne mažiau nei Gayssot ir Taubira įstatymas Prancūzijoje.

Dabar jokios kalbos ginančios nacionalinę tapatybę, reiškiančios pasididžiavimą valstybės istorija ar prieštaraujančios migracijos plitimui ir nepaliaujamam islamizacijos plitimui mūsų žemyne keliamam visuotiniam pavojui neišvengs minčių policijos rūstybės. Europa dar kartą nepalaiko savo piliečių pusės, nes tie, kurie parengė šią direktyvą ir Europos Parlamento nariai, kurie ją ką tik patvirtino, jau nusprendė, kurie yra tariami nusikaltėliai, o kurie tariamos aukos.

Kalbant apie baudžiamosios teisės suderinimą, manau, kad tuo metu, kai Prancūzijos priemiesčiuose kasamas karo kirvis policijai, kai mūsų žemynui vis dar gresia teroristų skerdynės ir kai užkietėję nusikaltėliai naudojasi sienų panaikinimu šiurpiems nusikaltimams vykdyti vienoje šalyje po kitos manau yra skubesnių darbų, nei kurti intelektinius ir teisminius diktatorius iš tų, kurie visiems užsienietiškiems dalykams ir priverstinei kultūrų įvairovei.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Ponios Roure pranešimo tikslas kovoti su rasizmu. Tai labai sveikintinas tikslas, tačiau deja, naudojamas, kaip pasiteisinimas taikyti valstybių narių piliečius, kurie savo valstybėse tampa antrarūšiais gyventojais, diskriminuojančią politiką.

Du tragiški praėjusio sekmadienio įvykiai tai iliustruoja. Jaunos prancūzės Anne-Lorraine Schmitt žmogžudystė priešingai nei dviejų „jaunuolių“ mirtys tą pačią dieną nepasiglemžė laikraščių antraščių. Moterį nužudė teistas turkų kilmės prievartautojas. Moushin ir Larami viršijo greitį licencijos neturinčiais mini mopedais be apsaugos šalmų ir susidūrė su policijos automobiliu. Avariją plačiai nušvietė televizijos naujienų laidos, o Prancūzijos prezidentas susitiko su dviejų paauglių tėvais.

Taigi jei norite valstybės užuojautos ar turite sudeginti ir apiplėšti miestelį, kaip padarė šimtai banditų, tvirtindami, kad jie keršija už savo „bičiulių“ Moushin ir Larami mirtį? Kodėl nekaltos aukos susilaukia mažesnio aptarinėjimo nei teisės pažeidėjai? Pats laikas baigti tokius nukrypimus: švelnus valdžios požiūris, nesveika migracijos politika pastaruosius 30 metų ir tariamas antirasizmas, kuris Prancūzijoje vis labiau pasireiškia kaip prieš prancūzus nukreiptas rasizmas.

  Martine Roure (PSE), raštu. – (FR) Europos Sąjunga nėra tik vieninga rinka, ji taip pat ir tautų, kurias vienija tos pačios vertybės, ypač žmogaus pagrindinių teisių apsauga, sąjunga. Todėl skubiai reikėjo priimti pagrindų sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis.

Europa imasi veiksmų kovai su rasizmu ir diskriminacija, todėl reikia priemonių, garantuojančių tokią pačią apsaugą nuo rasizmo ir ksenofobijos išpuolių visose valstybėse narėse. Turime sukurti teisingą pusiausvyrą užtikrindami vienodas bausmes už žodžius ir veiksmus, kurie kursto smurtą ir neapykantą ir tuo pat metu garantuodami saviraiškos laisvę. Todėl pavyzdžiui mes gerbiame valstybių tradicijas, kai smerkiame revizionizmą.

Tačiau man gaila, kad šio pasiūlymo apimtis buvo susiaurinta dėl Tarybos vieningumo reikalavimo ir primygtinai raginčiau valstybes nares ir Europos Parlamentą veikti toliau, kai šis tekstas bus pakartotinai išnagrinėtas.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SE) Ponios Roure pranešimas sukėlė daug galvų kasymosi. Žinome iš visos širdies pritariu troškimui kovoti su rasizmu ir ksenofobija keliais frontais, kai šie reiškiniai tik pasirodo. Yra rimtų priežasčių padiskutuoti apie teisės aktus ES lygiu. Tiek geros, tiek blogos idėjos greitai sklinda tarp sienų ir žmonių. Teisminė apsauga Europoje turi spragų.

Tuo pat metu, turime pagrindo būti atsargūs, kai kalbama apie baudžiamosios teisės suderinimą, bent jau ne toje srityje, kuri turi konstitucinę reikšmę. Švedijos požiūris į saviraiškos, spaudos ir religijos laisvę yra labai kilniaširdiškas. Kai kuriose Europos dalyse dėl akivaizdžių priežasčių šis požiūris nėra toks pat. Tarybos sprendimas, dėl kurio atsiradimo uoliai derėjosi pirmininkaujanti Vokietija, garantuoja minimalią apsaugą. Ponios Roure pranešime buvo stengiamasi eiti gilyn ir buvo gausu labai neaiškių svarstymų. Todėl galiausiai balsavau prieš šį pranešimą.

Žinoma saviraiškos laisvė negali būti absoliuti. Tačiau nėra aiškiai pasakoma, kad visi apribojimai privalo būti ypač gerai motyvuoti.

- pranešimas: Ruth Hieronymi (A6-0442/2007)

  Marie-Hélène Descamps (PPE-DE), raštu. – (FR) Šiandien priimtas tekstas yra svarbus žingsnis audiovizualinės terpės sektoriui ir Europos piliečiams.

Tai ilgų derybų, kuriose Europos Parlamentas suvaidino pagrindinį vaidmenį, rezultatas.

Jame reikšmingai patobulintas pirminis Europos Komisijos pasiūlymas, ypač išplečiant direktyvos apimtį iki naujų perdavimo priemonių bei praktinėmis priemonėmis Europos audiovizualinės gamybos skatinimui.

Šie dalykai užtikrina, kad įprastinės ir audiovizualinės perdavimo priemonės gali būti kuriamos konkurencingai tuo pat metu užtikrinant kultūrinę įvairovę, kuri Europai suteikia savitumo.

Teisės naudoti trumpas ištraukas pripažinimas transliuojančioms įstaigoms, įskaitant apimančias visą Europą, reiškia, su sąlyga, kad šia teise naudojami protingai.

Galiausiai, pirmą kartą turėsime aiškias taisykles dėl prekių rodymo programose. Ši praktika jau egzistuoja, tačiau ji šiuo metu kuriasi be teisinės sistemos, todėl ir be reikiamo skaidrumo at teisinio užtikrintumo. Siūlomos garantijos prekių rodymas atvers naujas galimybes Europos audiovizualinės gamybos ir kūrybos srityje ir tuo pačiu užtikrins būtina vartotojų apsaugą ir informaciją jiems.

  Henri Weber (PSE), raštu. – (FR) Esame ilgo ir sunkaus proceso pabaigoje. Iš Tarybos paėmėme viską, ką ji galėjo mums duoti. Atkūrėme šiame tekste viską, kas manėme yra būtina ir mūsų nuostabai ir malonumui turime pripažinti, kad beveik visi nauji mūsų siūlymai buvo patvirtinti.

Žinome būtume buvę laimingesni, jei būtume galėję pažaboti privačius transliuotojus ir operatorius kalbant apie reklamos liberalizavimą. Žinome mums būtų labiau patikę uždrausti prekių rodymą programose. Žinome mums būtų labiau patikusi griežtesnė pozicija dėl reklamos vaikams. Tačiau aišku tai nebuvo daugumos šiuose Rūmuose ar Taryboje pozicija.

Kadangi audiovizualinės terpės paslaugų sektoriui reikia šio naujo teisės akto kiek įmanoma skubiau ir kadangi turime pripažinti, kad Taryba ir pirmininkaujanti Vokietija užtikrino atvirą ir galiausiai produktyvų bendradarbiavimą, dabar galime sakyti, kad stiklinė yra puspilnė. Todėl socialistų grupė remia siūlymą patvirtinti derybose gautą tekstą.

- pranešimas: Gisela Kallenbach (A6-0276/2007)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių, elementų ir šaudmenų gamyba ir prekyba turi žalingą poveikį visų ES gyventojų saugumui. Be to, kovoje su organizuotu nusikalstamumu ypač svarbu atsekti šaunamuosius ginklus.

Būtina imtis priemonių, reikalingų išvengti, kovoti ir panaikinti tokio tipo nusikaltimus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarpasmeninis smurtas ir savižudybės užima atitinkamai trečią ir ketvirtą vietas tarp pagrindinių 15–44 m. žmonių sveikatos problemų ir ankstyvo mirtingumo (dažnai dėl šaunamųjų ginklų panaudojimo) priežasčių pasaulyje.

Todėl šios iniciatyvos tikslas yra priimti direktyvą dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės ir nustatyti bendras taisykles, kurios leistų valstybėms narėms stebėti šaunamųjų ginklų įsigijimą, laikymą ir jų perdavimą į kitas valstybes nares.

Nors Komisijos siūlymas iš esmės yra geras, jis apsiriboja JT 2001 m. protokolo aspektų įtraukimu. Svarbu, kad jame taip pat būtų atsižvelgta į pokyčius, kurie 2000 m. Komisijos ataskaitos buvo įvardyti, kaip būtini.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), pateikta raštu. − Balsavau už mano frakcijos kolegės Giselos Kallenbach pranešimą dėl ginklų, kuris simbolizuoja ypač pelnytą kompromisą.

Teisėtas šaunamųjų ginklų naudojimas atlieka svarbų vaidmenį visoje Europos Sąjungoje. Šaunamieji ginklai daro įtaką įvairioms ekonomikos dalims, tiek jų gamyboje, tiek prekyboje arba žemės ūkio ekonomikos dalyse, kuriose šaudymas yra būtinybė. Tūkstančiai žmonių savo laisvalaikiu taip pat dalyvauja šaudymo veikloje.

Vis dėlto svarbu, kad būtų nustatyta atitinkama kontrolė, kad uždraustų teisėtus šaunamuosius ginklus perduoti į nusikalstamumo sritį. Šiandieniniame pranešime nustatyta jautri pusiausvyra, kuri sudarys sąlygas tiems, kurie naudoja šaunamuosius ginklus teisėtai toliau jais naudotis ir tuo tarpu trukdys tiems, kurie siekia veikti už įstatymo ribų.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Pone Pirmininke, balsuoju už ponios Kallenbach pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pakeičiančios Tarybos Direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (COM(2006)0093 – C6-0081/2006 – 2006/0031(COD)). Sutinku, kad neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių ir elementų bei šaudmenų gamyba ir prekyba turi žalingą poveikį visų ES gyventojų saugumui.

Pranešime teisingai pažymima, kad smulkūs ginklais yra smurto visuomenėje įrankiai, nes jų galima įsigyti gatavų, jie pigūs, nešiojami ir lengvai naudojami.

Pranešime taip pat pabrėžiama būtinybė įtraukti į direktyvos apimtį prekybą internetu ir nuostatą dėl prekybos ginklais interneto platformų.

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą ir pritariu Europos Bendrijų prisijungimui prie JT protokolo dėl šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo. Protokolas leis geriau apsaugoti vartotojus, nes bus sustiprinta rinkas priežiūra, naudojantis kompiuterizuotomis duomenų bazėmis bus galima greitai susekti ginklus, o nelegalių ginklų sunaikinimas padės sumažinti nelegalią gamybą ir prekybą šaunamaisiais ginklais valstybių narių teritorijose.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Ginklai nėra įprasti produktai. Jie kelia didelę grėsmę ypač vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems gresia internetu plintanti ginklų naudojimo kultūra. Pastaruoju metu Europoje buvo keletas incidentų, kurių pagrindiniais veikėjais buvo jauni ginklus naudojantys žmonės. Džiaugiuosi, kad nelikome nuošalyje dėl įvykių Suomijoje ir Antverpene, Belgijoje.

Suprantu, kad ginklų draudimas reikštų padidėjusią nelegalią prekybą, taigi tai yra labai jautrus politinis klausimas. JT protokolai davė pradžią šiai direktyvai. Prieš juos ratifikuojant jų prievoles reikėjo perkelti į Europos teisę.

Balsavau už pranešimą, nes jame siūlomas įgyvendinamas kompromisas, ribojantis neteisėtą ginklų pardavimą, tačiau tuo pat metu paisantis leidimus turinčių medžiotojų ir teisėtų sportinių ginklų savininkų interesų. Direktyva taip pat padės ginklų ženklinimą, joje taip pat pripažįstama, kad kiekviena valstybė narė turi savo ginklų naudojimo tradicijas ir kultūrą. Direktyva bus draudžiama naudoti ginklus jaunesniems nei 18 metų asmenims. Jauni žmonės galės užsiimti sportu tik prižiūrimi trenerių arba tėvų.

Tikiu, kad atsakingo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto darbo dėka Europa turės modernius teisės aktus reglamentuojančius ginklų naudojimą. Dalinis taisyklių suderinimas Sąjungoje ne tik padės panaikinti neteisėtą pardavimą, tačiau taip pat užtikrins, kad pavojingi ginklai, kurie yra grėsmė nekaltiems žmonėms, palaipsniui išnyktų iš mūsų gatvių.

  Catherine Stihler (PSE), pateikta raštu. − Šis pranešimas dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės turi būti teigiamai vertinamas. Susidorojimas su ginklų nusikaltimais ir neteisėta ginklų kontrabanda į ES turi būti prioritetas.

- pranešimas: Cristian Dumitrescu (A6-0450/2007)

  Astrid Lulling (PPE-DE) , raštu. – (FR) Balsavau už Dumitrescu pranešimą ir man labai malonu, kad Parlamento pastangų dėka galėjome priimti įgyvendinamus kompromisus, tenkinančius visas suinteresuotas puses. Liuksemburgui yra gyvybiškai svarbus reglamento 5 straipsnis.

Šiuo straipsniu atkuriama sutarties laisvė, leidžianti dviem sutarties šalims, vartotojui ir profesionalui pasirinkti, kurios valstybės teisę taikyti jų sutarčiai, vartotojo arba profesionalo gyvenamos valstybės narės.

Savo siūlymu Komisija bandė pakeisti tai, sakydama, kad būtų taikoma tik vartotojo gyvenamos valstybės teisė. Tai būtų turėję pražūtingų pasekmių mažesnėms valstybėms narėms, kadangi bendrojoje rinkoje veikiančios įmonės iš šių šalių būtų buvę priverstos taikyti 27 skirtingų valstybių teisės sistemas, kurios būtų atgrasiusios ypač smulkias ir vidutines įmones nuo komercinės veiklos už savo valstybės sienų.

Vartotojams mažesnėse valstybėse narėse ženkliai sumažėtų pasiūla, kadangi dėl šio pasiūlymų padaugėjus biurokratinių problemų kai kurie operatoriai gali nutraukti paslaugų teikimą vartotojams, gyvenantiems tose valstybėse.

  Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Mes Švedijos socialdemokratai balsavome už pranešimą, kadangi manome, kad jis svarbus teisinio saugumo požiūriu ir prekyboje bei rinkodaroje įvykusių pasikeitimų kontekste, taip pat svarbu turėti šiuolaikiškas bendras taisykles renkantis teisę susijusią su sutartiniais įsipareigojimais. Tačiau mūsų netenkina atsiradęs kompromisas, todėl balsavome prieš 77 pataisos 2 pastraipą, kuri yra susijusi su vartotojų sutartimis. Manome, kad Europai reikia didesnės vartotojų apsaugos su aiškiomis taisyklėmis verslininkams ir vartotojams. Mūsų požiūriu kompromisas nėra patenkinamas šio klausimo sprendimo būdas.

Saugūs vartotojai, žinantys savo teises ir pasitikėdami perkantys užsienyje yra svarbūs Europos ekonomikai ir klestėjimui. Tačiau kaip ir smulkios įmonės esame susirūpinę dėl elektronine prekyba Europoje užsiimančioms įmonėms primetamos naštos, susijusios su įvairių valstybių narių vartotojų teisės aktų išmanymu. Tai svarbus klausimas, kurį reikia išspręsti.

- pranešimas: Karin Scheele (A6-0299/2007)

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už Karin Scheele pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, pakeičiančio reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašaro, nes esu įsitikinusi, kad šiame pranešime pristatomi pakeitimai, kuriais siekiama išplėsti reglamento taikymo sritį, sustiprina Europos Parlamento vaidmenį jo įgyvendinime ir tuo pačiu skatina geresnį reglamentavimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiandien Europos Parlamentas pritarė Scheele pranešimui dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų. Gerai žinoma, kad vis dar yra daug abejonių dėl genetiškai modifikuoto maisto, ypač kalbant apie jo poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai. Todėl, neturint mokslinio pagrindimo, reikėtų laikytis atsargumo principo.

Be to, šeriant gyvulius genetiškai modifikuotu maistu įvedame šiuos produktus į savo maisto grandinę, nors ir nėra mokslinių garantijų, kad tai nekenkia sveikatai.

Šiame pranešime, Europos Parlamentas pritaria Komisijos pozicijai dėl įgyvendinimo galių suteiktų Komisijai ir kelia daugybę sąlygų esamiems teisėms aktams, neišspręsdamas esminių problemų.

Todėl negalime balsuoti „už“. Nors sąlygos galbūt ir palankios, tačiau jos neišsprendžia esminės problemos.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), pateikta raštu. − Mano frakcija pateikė svarbų pakeitimą Karin Scheele pranešime. Manome, kad Europos Parlamentas turėtų turėti visapusišką priežiūros teisę srityse, susijusiose su GMO. Manau, kad GMO kelia didelę grėsmę sveikatai ir aplinkai ES ir kad visi sprendimai dėl šių klausimų nusipelnė visos įmanomos priežiūros.

  Renate Sommer (PPE-DE), raštu. − (DE) Po ilgų svarstymų, mes šių Rūmų politinių grupių pranešėjai sutarėme dėl kompromiso dėl reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų pataisos dėl Komisijai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo. Šį kompromisą pasiekėme pasitarę su kitomis institucijomis, įskaitant Tarybą. Ji kruopščiai prisiima visą atsakomybę už naują kontrolės procedūrą.

Iš vienos pusės mums pasisekė išplėsti Parlamento galias lyginant su tomis, kurios buvo numatytos Komisijos projekte. Mums taip pat pavyko pataisyti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugumo komiteto pranešimo projektą ir paversto jį įgyvendinamu ir tikrovišku pasiūlymu. Buvo atmestos visos pataisos, skirtos piktnaudžiauti naująją komitologijos procedūra, norint iš kitos pusės pakeisti esamus teisės aktų dėl genetiškai modifikuotų organizmų.

Negalime sau leisti atsukti nugaras žaliajai genų inžinerijai. Priešingai, genetiškai modifikuoti organizmai yra būtini mūsų ateičiai. Diskusijų dėl klimato kontekste jau turėtų būti visiškai aišku net ideologija perkrautiems žaliesiems politikams, kad turime taikyti bioinžinerijos metodus norėdami pagerinti atsinaujinančius energijos šaltinius energijos ir biomasės gamybai. Paprasčiausiai neturime pakankami dirbamos žemės, kad galėtume auginti pakankamą kiekį tradiciškai energijai naudojamų pasėlių. Be to, privalome užtikrinti, kad maistui ir energijai skirti pasėliai nekonkuruotų tarpusavyje dėl ploto. Leistini genetiškai modifikuoti organizmai yra saugūs, o ideologija nepadeda prikimšti pilvo!

- pranešimas: Jo Leinen (A6-0412/2007)

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes pasisakome prieš daugiau subsidijų politinėms partijoms ES lygiu. Demokratijos prigimtis yra tokia, kad partijos yra kuriamos iš apačios, viešosios nuomonės formavimo pagrindu, kurį seka politinės programos ir partijų, kurios užsitikrina paramą visuotiniuose rinkimuose kūrimas. Mintis, kad būtų leidžiama politinei ir technokratinei institucijai kurti ES partijas iš viršaus, naudojant mokesčių mokėtojų pinigus, demokratijai yra atstumianti. To rezultatas būtų nuo partijų narių nepriklausomos, tačiau priklausančios nuo politinio elito, partijos.

Taigi manome, kad neteisinga dabar didinti subsidijas ES partijoms skiriant lėšas politiniams fondams Europos lygiu kurti. ES partijos mokesčių mokėtojams jau kainavo daugiau nei 10 mln. eurų 2007 m. ES biudžete ir atrodo, kad politiniai fondai vėl gaus tiek pat per finansines įmokas. Tai reiškia, kad ateityje ES mokesčių mokėtojai ES partijoms ir su jomis susijusioms organizacijoms turės mokėti apie 190 mln. Švedijos kronų. Lėšos tenka ES partijoms, kurios yra gryniausios Briuselio popierinės intervencijos, partijos kurių nei piliečiai, nei mokesčių mokėtojai niekada neprašė.

Moralinių abejonių kelia ir tai, kad politikai šiuose Rūmuose taip gražbyliaudami skirsto mokesčių mokėtojų pinigus savo organizacijoms tuo metu, kai valstybių narių išlaidos yra apkarpomos.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Bandydamos įvesti sutarties siūlymo, kuris jau buvo atmestas ir vadinamas įvairiai — konstituciniu, mini, supaprastintu ir reformų siūlymu, esmę ES viršvalstybinės institucijos ir toliau propaguoja dirbtinį viešosios Europos nuomonės sukūrimą.

Be to, primename, kad šis pasiryžimas po to, kai Prancūzija ir Nyderlandai atmetė Europos Konstituciją tapo tarsi žygiu ir siekiant skatinti europietiškos sąmonės formavimosi griebiamasi visų įmanomų priemonių, įskaitant Europos politines partijas, o dabar ir jų politinius pagrindus.

Kaip sakė pirmininkaujanti Portugalija „visų piliečių dalyvavimas šiame Europos kūrimo patraukliame procese“ yra tikroji esmė, tikroji priežastis ir tikrasis klausimas. Todėl turėtume paklausti kodėl, nepaisant tokio didelio entuziazmo, vengiama rengti referendumus dėl Europos sutarties.

Tačiau, tai nėra tai, ko nori ES dominuojančios jėgos. Dabar jos be kitų dalykų nori finansavimo iš Bendrijos biudžeto rinkiminėms kampanijos į Europos Parlamentą Europos politinėms partijoms, kurios galėtų aiškia kištis į vidaus politikos reikalus ir kiekvienos valstybės demokratinį veikimą.

  Kartika Tamara Liotard ir Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Šalyse, kuriose kartu gyvena skirtingos tautos įprasta, kad nėra visoje šalyje veikiančių partijų. Buvusioje Austro-Vengrijoje buvo daugybę socialdemokratų, katalikų ir liberalų partijų, kurių kiekviena atstovavo skirtingoms gyventojų grupėms ir kiekvieną jų siejo grupiniai interesai ir kalba. Belgija taip pat dešimtmečius taip pat neturėjo nacionalinių partijų, tik flamandų ir valonų partijas. Tai kaip ES gali būti Europos partijos?

Mūsų socialistų partija Nyderlanduose partijas vertina kaip pirmines organizacijas, populiarius judėjimus, kurie kartu dirba įgyvendindami savo vizijas, kokia turėtų būti visuomenė ir siekia grupių, kurios pasitiki minėta partija, interesų. Partijos nėra valstybės mechanizmo dalis ir neturėtų būti steigiamos naudojant iš mokesčių gautas pajamas. Todėl balsavome prieš ankstesnius sprendimus dėl Europos partijų finansavimo ir taip pat esame prieš finansavimo padidinimą iki 85 %. Taip pat manome, kad būsimuose rinkimuose nerealu skatinti Europos, o ne nacionalines rinkimines kampanijas. Dvidešimt septyniose valstybėse nacionaliniai rinkimai vyksta visiškai skirtingai. Jos išrenka vieną parlamentą, sudarytą iš panašiai mąstančių narių grupių iš skirtingų valstybių. Mes esame už tarptautinį panašiai mąstančių žmonių bendradarbiavimą, tačiau tam nereikia ES finansavimo.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europoje politinės partijos turi skirtingas ir kartais prieštaraujančias politines pozicijas dėl Europos politikos įvairiose srityse. Todėl bet kokios Europos politinės organizacijos, susiję su politinėmis partijomis, turi būti nepriklausomos, kad galėtų propaguoti savo politines nuostatas, kaip tinkamos.

Pagal šį reglamentą Europos politinėms organizacijoms bus duota užduotis propaguoti oficialią Europos politiką, kuri dažnai prieštarauja politinių partijų skelbiamoms pozicijoms. Tai yra tiesioginis kišimasis į Europos ir nacionalinių (iš kurių sudarytos Europos partijos) politinių partijų veiksmus. Tai taip pat prilygsta netiesioginiam kišimuisi į valstybių narių politinį ir rinkimų procesus, kadangi planuojamas finansavimas leis atsirasti „palankioms“ ir „nepalankioms“ politinėms partijoms, o tai turėtų atitinkamų pasekmių rinkimuose į Europos Parlamentą.

Todėl bet koks teisės aktas turi skatinti nuomonės laisvę ir skaidrumą be jokios tarpusavio priklausomybės, kuri varžytų Europos ir nacionalinių politinių partijų pozicijas ir veiklą.

- pranešimas: Robert Sturdy (A6-0342/2007)

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad maiste ir pašaruose ar ant jų pesticidų likučių būtų mažiausiai. Tai svarbu gyvūnų ir žmonių sveikatai.

- Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos paskelbimas (B6-0484/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip pabrėžėme pirmiau, negalime pritarti konsensusui dėl ES humanitarinės pagalbos trečiosioms šalims, kuris reikalauja mus skatinti vadinamąją „humanitarinę“ intervenciją, kaip teisę ar labiau kaip pareigą, teikimo principų, tikslų ir strategijos ir taikyti prievartos priemones, įskaitant karinę intervenciją, kraštutiniu atveju, nes tai prieštarauja pagrindiniams tarptautinės teisės principams.

Deja, tokios politikos pasekmės yra labai akivaizdžios (nepaisant to, kad yra slepiamos). Politika slepia nepriimtinus tikslus ir interesus po gerų ketinimų skraiste, lyg nepakaktų nuolatinių kaltinimų karine agresija ir Jungtinių Amerikos Valstijų ir jos sąjungininkių vykdoma Irako okupacija, kuri atnešė šimtus tūkstančių mirčių ir leido grobstyti neišsemiamus šalies gamtinius išteklius.

„Humanitarinė intervencija“ yra priemonė kurią naudoja pagrindinės jėgos savo įsikišimui į situacijas, kurias dažnai pačios sukėlė ar pablogino, pateisinti, ilgus metus trunkantis jų įsikišimas buvo vedamas strateginių interesų ir remiant nesąžiningus didelių tarptautinių bendrovių manevrus.

Sprendžiant milijonus žmonių liečiančias problemas reikia gerbti nacionalinį suverenumą, paisyti taikaus tarptautinių konfliktų sprendimo principų ir tenkinti neatidėliotinus ekonomiškai skurdžiausių valstybių poreikius.

- Padėtis Gruzijoje (RC-B6-0481/2007)

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, tikėdamasi, kad ji turės konkretų poveikį padėčiai Gruzijoje ir jos sprendimui tvirtai tęsti demokratišką reformą, taip pat ES veiksmų šioje šalyje ir rytinėse kaimynėse apskritai sutelkimo procesui.

Būdama pranešėja dėl bendradarbiavimo Juodosios jūros regione, norėčiau pakartoti, kaip svarbu šiame regione sukurti politinio stabilumo ir tikros demokratijos zoną. Mano pranešimo projekte be kitų regionų bendradarbiavimo prioritetų nurodoma ši sritis, o padėtis Gruzijoje patvirtina, kad privalu skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą šiame regione. Esu įsitikinusi, kad šiam tikslui būtini trys elementai: sustiprinti demokratinę reformą Gruzijoje, sukurti gerus kaimyninius santykius regione, konstruktyvus Rusijos dalyvavimas šiame procese ir galiausiai įžvalgus ir aktyvesnis ES dalyvavimas stabilizavimo ir demokratijos procese Gruzijoje ir apskritai Juodosios jūros regione.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Keletas pastabų dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl padėties Gruzijoje.

Pirma, nors joje ir pastebimas politinės Gruzijoje padėties blogėjimas ir slopinimas, tai dar viena ES kišimosi išraiška, kuri vadinama parama, „būtina politinėms ir ekonominėms reformoms“ ir „Euroatlantinėmis vertybėmis“.

Antra, to pasekoje pripažįstama „dabartinio Gruzijos prezidento ir vyriausybės pasiekta politinė, demokratinė ir ekonominė pažanga“, nors rezoliucijos turinyje sakoma visiškai priešingai ir neminima slopinimo banga ilgą laiką taikyta šalies progresyvioms grupėms.

Trečia, rezoliucijoje ignoruojamas faktas, kad socialinės ir ekonominės padėties Gruzijoje ir didžiosios dalies gyventojų gyvenimo sąlygų blogėjimas sumažėjus pajamoms ir užimtumui yra dabartinio socialinio nepasitenkinimo priežastis ir sustiprino vidinius skirtumus, kuriais valdžioje esantys asmenys siekia pasinaudoti ir manipuliuoti, kaip jie jau darė netolimoje praeityje.

Galiausiai, reaguodamas į šiuos reikšmingus įvykius Europos Parlamentas primygtinai ragina prezidentą Saakasshvili ir Gruzijos valdžią pasmerkti, nes kitus pasmerkė už gerokai mažiau.

- pranešimas: Jo Leinen (A6-0445/2007)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) 2000 m. Nicoje patvirtinta pagrindinių teisių chartija yra bendrų Europos vertybių, su kuriomis gali susitapatinti visi piliečiai, sąrašas.

Tos vertybės kyla iš turtingo skirtingų ES šalių kultūrinio paveldo, jų konstitucinių tradicijų ir normų ir apibūdina Europos Sąjungą ne tik kaip ekonominį vienetą, bet ir kaip bendrų vertybių sąjungą.

Europos Parlamentas sistemingai reikalavo, kad chartijai būtų suteiktas pirmaeilio įstatymo statusas, padarydamas šį dokumentą Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų atskaitos tašku ir teisiškai privalomu teisės aktu.

Todėl esu labai patenkintas matydamas, kad chartija pagaliau patvirtinta ir man malonu pastabėti, kad Reformų sutartyje išlaikoma Europos konstituciją nustatančios sutarties II dalies esmė.

Man gaila, kad chartija buvo įtraukta kaip Sutarties priedas, o ne kaip pagrindinis tekstas, kaip turėjo būti padaryta atsižvelgiant į jos svarbą. Man gaila, kad Jungtinė karalystė ir Lenkija pasinaudojo savo teise atsisakyti šio pagrindinių teisių įsipareigojimo, nors pastarieji naujosios Lenkijos vyriausybės pareiškimai atrodo rodo kitokį požiūrį, kuris atrodo yra daug palankesnis bendrai dvasiai.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Aišku, kad pagrindinių teisių chartija yra naudojama kaip priedanga atgaivinti Europos konstituciją ir apeiti suverenią Prancūzijos ir Nyderlandų žmonių, kurie ją atmetė, valią, siekiant išvengti referendumų dėl vadinamosios Reformų sutarties rengimo. Tai nepriimtina ir todėl mes balsavome prieš.

Tam tikra prasme veidmainiška kalbėti apie pagrindinių teisių gynimą kai bandoma nuo žmonių nuslėpti šios sutarties turinį, bandant išvengti atvirų diskusijų problemoms išaiškinti ir bandant neleisti piliečiams išreikšti savo nuomonę biuleteniuose nacionalinių referendumų metu.

Tačiau dar kartą privalome pabrėžti, kad chartija yra silpnesnė už kitas priemones, pvz., Portugalijos Respublikos konstituciją, Europos socialinę chartiją ir Europos Tarybos konvenciją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, kurios galioje tarptautiniu lygiu, yra išsamesnės ir pripažintos teisėtomis.

Galiausiai turime nepamiršti, kad pagrindinis chartijos tikslas palengvinti neoliberalių, federalistinių ir militaristinių jėgų šuolį link jų tikslo, vadinamosios Reformų sutarties.

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Tai, kad Europos Sąjunga dar kartą rengiasi patvirtinti pagrindinių laisvių chartiją tik rodo, kaip yra apgaudinėjami Europos žmonės. Pradinė chartija buvo pataisyta ypač tai, aks susiję su jos teisminiu poveikiu, siekiant užtikrinti, kad Didžioji Britanija Romoje galėtų pasirašyti Konstitucinę sutartį. Tai buvo britų laimėta nuolaida.

Tačiau būsimos Lisabonos sutarties 7 protokolas, kuriame numatomas Didžiosios Britanijos ir Lenkijos atsisakymas, „siekiant išvengti abejonių“ numato, kad chartija neišplečia Europos Sąjungos teisingumo teismo galimybių priimti sprendimų dėl tų valstybių įstatymų ar teisės aktų remiantis chartija, taip pat „nesukuria Lenkijai ar Didžiajai Britanijai teisių, galimų nagrinėti teisme“. Tai reiškia, kad chartijoje išdėstytos teisės nebus Bendrijos teisės. Neturėsiu nieko bendra su tokia apgavyste.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Visos ES institucijos jau yra įpareigotos tarptautinės teisės, garantuojančios žmogaus teisių apsaugą. Tai gan akivaizdu iš Europos Teisingumo Teismo nutarties Racke byloje. Be to, visos ES valstybės ratifikavo Europos konvenciją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos. Konvencija yra privaloma visoms valstybėms narėms ir puikiai atlieka savo funkciją.

Kita vertus, naujasis tekstas keltų teisinio nesaugumo grėsmę, kad Europos Teisingumo teismas Liuksemburge gali priimti nuosprendžius, kurie prieštarautų Europos žmogaus teisių teismo Strasbūre, kuris jau veikia patenkinamai, priimtiems sprendimams.

Mes prieštaraujame idėjai, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, kurios tekstas pridėtas prie šio pranešimo, būtų suteiktas teisiškai privalomo teisės akto statusas.

Manome, kad neteisinga suteikti pirmininkui įgaliojimus oficialiai paskelbti chartiją prieš pasirašant sutartį ir prieštaraujame veiksmams paskelbti ją oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje prie ratifikavimo procedūros teigiamą pabaigą, žinoma jei taip atsitiks.

Mes užuot raginame valstybes nares pradėti derybas siekiant leisti ES prisijungti prie Europos konvencijos dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, kad ES institucijoms šios bendros žmogaus teisių nuostatos būtų privalomos taip pat privalėtų.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Atrodo, kad Europos Parlamentas patvirtino pagrindinių teisų chartiją antrą kartą, po septynerių metų nuo pirmo patvirtinimo.

Čia turėtume pastebėti, kad pagrindinių teisų chartija buvo sudaryta pagal vadinamąją konvenciją, sukurtą tam tikslui, kuriuo remiantis mažiausiu bendru vardikliu esant spaudimui iš už labiausiai reakcingas pozicijas pasisakančių jėgų, būtent Didžiosios Britanijos leiboristų vyriausybės, vadovaujamos Tony Blair, pasiektas konsensusas.

Šios procedūros rezultatas — pagrindinių teisų chartija, kuri daug silpniau gina socialines teises, nei pvz., Portugalijos Respublikos Konstitucija ar Europos socialinė chartija, kurią Portugalija ratifikavo.

Pavyzdžiui, teisės į darbą apsauga akivaizdžiai ir aiškiai saugoma Portugalijos Respublikos Konstitucijos (58 straipsniu) ir Europos socialinės chartijos (1 straipsniu) pagrindinių teisų chartijoje yra pritaikyta ir sumoderninta, ir tampa „teise užsiimti darbu“.

Yra ir kitų pavyzdžių, kuriuos galima matyti „Konvencijos prezidiumo, kuris parengė chartiją ir ją atnaujino pagal Europos konvencijos prezidiumo įgaliojimus, parengtuose paaiškinimuose“. Prezidiumo, kuris sudarė ir Europos konstituciją. Šie paaiškinimai yra esminiai pagrindinių teisų chartijos turinio aiškinimui, tačiau beveik niekada nepateikiami drauge. Man įdomu kodėl?

  Jules Maaten (ALDE), raštu. − (NL) „Europos tautos, kurdamos dar glaudesnę tarpusavio sąjungą, yra pasiryžusios bendrų vertybių pagrindu siekti taikios ateities“. Toks yra pirmasis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kurią 2000 m. gruodžio 7 d. ES lyderiai pasirašė Nicoje, preambulės sakinys.

Šiame vieninteliame sakinyje glūdi tiesa. Mūsų Sąjungoje turime bendras vertybes ir standartus, kuriuos kaip teises dabar saugo chartija: laisves, lygybę, žmogiškąjį orumą, solidarumą, piliečių teises ir teisingumą.

Mano nuomone, būtų buvę geriau jei ES tiesiog būtų pasirašiusi Europos Tarybos Europos žmogaus teisių konvenciją. Tačiau galiausiai tai yra priimtinas sprendimas. Tai aiškus žmogaus teisių pripažinimas ES.

  David Martin (PSE), pateikta raštu. − Teigiamai vertinu ir balsavau už Jo Leineno pranešimą dėl pagrindinių teisių chartijos. Tačiau susilaikiau dėl pakeitimo, kuriame raginama Lenkija dėti visas pastangas visapusiškai taikyti Pagrindinių teisių chartiją – kaip Britanijos narys maniau, kad tai galėtų būti truputi veidmainiška.

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE), raštu. − (PT) Balsavime dėl šio pasiūlymo susilaikiau, nes Portugalijos konstitucija suteikia geresnę pagrindinių teisių apsaugą ir todėl, kad kai kurių nuomonė, kad Bendrijos teisė yra viršesnė už valstybių narių teisę, gali sukelti labai žalingų teisinių ginčų.

  Marek Siwiec (PSE), pateikta raštu. − Šiandien balsavau už tai, kad iš naujo būtų priimta Chartija nauja forma ir kad ji taptų privaloma Europos institucijoms. Mano socialistų partija Lenkijoje ir Europoje stipriai palaiko Chartijos priėmimą ir aš taip pat. Mūsų Sąjungoje Chartija yra pagrindinė priemonė, suteikianti teises – individualias teises ir taip pat su pilietybe susijusias teises – visiems Sąjungos piliečiams. Šia Chartija mes užpildome pagrindinę spragą. Išlyga dėl reikalavimų netaikymo nėra realus reikalavimų netaikymas, nes Chartija išlieka privaloma Institucijoms ir Bendrijos teisei, net jeigu kai kurios šalys vis dar tikisi, kad ji neturės įtakos nacionalinei teisei. Teisingumo Teismas užtikrins, kad Chartija būtų taikoma teisingai. Peržiūrėtos Chartijos paskelbimas ir nuoroda naujoje Sutartyje padarys Europos Sąjungą stipresnę kaip bendrą bendrų vertybių ir bendrų teisių erdvę. Todėl vis dar tikiuosi, kad Chartija bus taikoma visose 27 valstybėse narėse, be išimties – įskaitant pirmoje vietoje mano gimtinę Lenkiją.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsuoju už Europos Parlamento pritarimą pono Leinen pranešimui dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

Mano nuomone, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi būti patvirtinta be išlygų ir mano šalyje, Lenkijoje.

Kartu su naująja Reformų sutartimi ši chartija bus privalomas teisinis dokumentas, turintis tokią pačią galią, kaip ir Bendrijos sutartys. Ji yra svarbi mūsų piliečiams. Tai taip pat yra paskata kontroliuoti ES institucijų veiksmus tose srityse, kuriose valstybės narės suteikė joms teisę veikti. Kiekvienas pilietis galės tiesiogiai remtis šią chartija ir ES teisės pagrindu siekti savo teisių visos Europos Sąjungos teismuose.

  Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Pagrindų teisių chartija apsunkina pagrindinių teisių apsaugos Europoje sistemą. Ji daro sistemą dar menkiau suprantama piliečiams ir dauguma europiečių ja abejoja. Todėl dvi valstybės narės apsisprendė dėl jas nuo bet kokių netikėtų chartijos pasekmių saugančių protokolų. Ir todėl aš balsuoju prieš Leinen pranešimą.

- pranešimas: Ole Christensen (A6-0446/2007)

  Jan Andersson, Ole Christensen, Göran Färm, Anna Hedh, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose, Inger Segelström ir Britta Thomsen (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos ir Danijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti už pranešimo 41 pataisą. Dėl nesaugių darbo sutarčių ir atlyginimų, už kuriuos neįmanoma pragyventi, darbo rinkoje yra problemų. Jas reikia pašalinti. Kai kuriose valstybėse tai daroma teisiškai nustatant minimalius atlyginimus. Kitose valstybėse šie klausimai sprendžiami derybomis tarp socialinių partnerių. Šiaurės šalyse mes pasirinkome pastarąjį modelį. Mes, Švedijos ir Danijos socialdemokratai, manome, kad norėdami užtikrinti darbuotojams padorius atlyginimus turėtume ir toliau laisvai naudotis savo kolektyvinių sutarčių modeliu.

Kadangi pateiktoje pataisoje raginama šį klausimą spręsti valstybių narių nacionalinėse sistemose, manome, kad tai suderinama su kolektyvinių sutarčių modeliu, kurį pasirinkome taikyti.

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE), raštu. − PPE-DE grupė tvirtai remia lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų principą bei pritaria pagalbai darbuotojams ir darbdaviams prisitaikant prie globalizacijos iššūkių. Glaudžiai bendradarbiavome su kitomis politinės grupėmis ir PSE pranešėju, kad parengtume teigiamą, harmoningą pranešimą ir iš esmės sutarėme dėl visų esminių klausimų.

Tačiau taip pat aiškiai pasakėme, kad negalėsime pritarti galutiniam pranešimui, jei bus priimtos dvi pavėluotos pataisos. Negalėjome priimti paskutinę minutę GUE/NGL grupės pateiktos pataisos (41) dėl priverstinio darbo valandų mažinimo, kuris apribotų žmogaus pasirinkimo laisvę ir atlygį, taip pat negalėjome priimti 45 jų pataisos dėl visoje ES taikomo minimalaus atlyginimo, kadangi Sutartyje teigiama, kad tai yra kiekvienos valstybės narės reikalas, tai nėra ES kompetencija ir šiai pataisai vietos pranešime nėra.

Toliau glaudžiai bendradarbiausime su visomis politinėmis grupėmis, kurios siekia patikti konstruktyvių idėjų, padėsiančių darbuotojams susidoroti su pokyčių iššūkiais. Tačiau mūsų nežavi parlamento grupės, kurios mieliau renkasi centrinę tribūną rinkimų tikslais, užuot rūpinęsi tikrais žmonių poreikiais.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome prieš, nes mums nepriimtina, kad Europos Parlamentas pritaria Europos Komisijai dėl pagrindinių lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų tikslų. Pripažįstant, kad darbuotojai ir darbdaviai yra suinteresuoti lankstumu, pranešime patvirtinama Europos Komisijos Komunikato, kuriuo siekiama panaikinti darbo rinkos reguliavimą, liberalizuojama teisė atleisti darbuotojus be priežasties, nuvertinamos kolektyvinės sutartys, susilpninamos profesinės sąjungos ir darbuotojų pastangos, esmė, nors kai kuriais atžvilgiais pranešime kritikuojamas šis komunikatas.

Tekste nuolat minimas lanksčios darbo rinkos, adaptyvių susitarimų ir adaptyvios darbo jėgos poreikis. Tokiu būdu nelieka vietos abejonėms dėl šio pranešimo tikrųjų ketinimų, dviejų pagrindinių Europos Parlamento politinių grupių PPE ir PSE, kuriose yra PS, PSD ir CDS/PP Portugalijos Europos Parlamento narių, susitarimo rezultato.

Mums gaila, kad mūsų pateikti siūlymai buvo atmesti, įskaitant mūsų prieštaravimą įtraukti lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų principus į Lisabonos strategiją, įdarbinimo gairių 2008—2010 m. peržiūrėjimą ir nacionalinius reformų planus ir Bendrijos lėšų panaudojimą išpuoliams prieš darbuotojų teises.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Įdarbinimo politika valstybėse narėse turi būti nustatoma nacionaliniu lygiu pasitelkus plačias ir demokratiškai patvirtintas diskusijas, pagrįstas tyrimais ir valstybės patirtimi. Įvairių ES valstybių įdarbinimo politika turėtų atsirasti iš institucijų konkurencijos proceso.

Dabar jau galime džiaugsmingai diskutuoti apie Danijos lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų modelį, nes ES neįvedė bendros darbo rinkos politikos gal maždaug prieš 25 metus. Jei taip būtų įvykę, kai kurios žemyno valstybės, vadovaujamos Vokietijos, būtų įgyvendinę ES teisės aktus, kurie būtų turėję katastrofiškų pasekmių užimtumui ir augimui Europoje ir kurių nebūtų buvę įmanoma pakeisti. Naujosios valstybės narės būtų buvę priverstos priimti tokią politiką, kaip acquis communautaire dalį, taigi būtų priverstos pradėti egzistuoti kai naujos valstybės narės nepagrįstomis sąlygomis.

Todėl, kad nėra bendros politikos šioje srityje, dabar galime kurti lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų modelį, šiaurietišką, britišką ir žemyninį modelį bei juos lyginti. Dėl institucinės konkurencijos ieškant gerų sprendimų, šie sprendimai egzistuoja tikrame pasaulyj ir galime juos palyginti.

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, galutiniame balsavime mes balsavome prieš siūlymą ir prieš visas pateiktas pataisas, kuriose išdėstytas požiūris kokios įdarbinimo politikos formos turėtų laikytis valstybės narės.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Naujų žodžių plitimas yra vienas iš nepagydomos problemos simptomų: nepaisant esamo žodyno turtingumo talento ar kompetencijos stokos. Tai taip pat žingsnis vienodos, elito naudojamos, kalbos, kuri neturi tėvynės, tikėjimo ir dėsnių link ir tai yra propagandos mechanizmai.

Terminas „lankstumas darbo rinkoje ir užimtumo garantijos“ turėtų būti būdas pasiekti klestėjimo visoje Europoje harmoningai derinant lankstumą ekonomikos srityje ir saugumą socialinėje, tėra naujas europietiškas globalizaciją ginantis triukas.

Europos Komisijai iš esmės tai reiškia darbo teisės susilpninimą, siekiant kovoti su nedarbu. Tačiau tikrovėje pagrindinis šios liberalios sąvokos poveikis bus palengvinti ir atpiginti įmonėms darbuotojų atleidimą, norint pasisamdyti pigesnės darbo jėgos. Tai pritrauks dar daugiau migrantų iš už Europos ribų esančių valstybių, tačiau taip pat sukels socialinę grėsmę dėl domino efekto, nes menkai mokami darbai taps mažiau saugūs, vėliau tai paveiks ir geriau mokamus darbus.

Parlamento Darbo ir socialinių reikalų komitetas bandė taisyti šį tekstą, siekdamas sušvelninti jo poveikį užimtumui , tačiau to nepakaks pažaboti europietiškam ultra liberaliam apetitui.

  Astrid Lulling (PPE-DE) , raštu. – (FR) Balsavau už Christensen pranešimą, nes jame laikomasi tinkamo ir visuotinai remiamo požiūrio į lankstumo ir saugumo derinimą. Pranešime aiškiai sakoma, kad lanksti darbo rinka gali sėkmingai egzistuoti drauge su darbo saugumu.

Terminas „lankstumas darbo rinkoje ir užimtumo garantijos“ dažnai laikomas blogio įsikūnijimu, tačiau šiame pranešime mums pavyko atsikratyti neigiamų asociacijų dėl to, kokie turėtų būti pagrindiniai užimtumo politikos principai Europoje. Darbo vietų kūrimas yra gyvybiškai svarbus kovojant su nedarbu Europoje, kuris nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos vis dar per aukštas. Lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų principas yra tikroviška perspektyva siekiant Lisabonos Strategijos tikslų.

Jei juos įgyvendinsime, turime rasti būdų, kaip palengvinti prieigą prie darbo ir mokymų, bei kvalifikuotą, lanksčią, mobilią ir motyvuotą darbo jėgą.

Darbas yra geriausia apsauga nuo bet kokios formos socialinės atskirties. Europa privalo skatinti valstybes nares, kad jos lengvintų įsidarbinimą tiems, kurie bando įeiti ar pakartotinai ateiti į darbo rinką.

Visi teisės aktai dėl įdarbinimo ir darbo sąlygų yra valstybių narių reikalas ir aš pritariu visoms pataisoms, kurios stiprina subsidiarumo principą.

  David Martin (PSE), pateikta raštu. − Ypač teigiamai vertinu postūmį Komisijos dokumentu dėl lankstumo ir užimtumo principo. Šiame pranešime Parlamentas aiškiai nurodo, kad lankstumas ir užimtumas turėtų pagerinti darbo vietų saugumą ir skatinti užimtumo saugumą. Nei vienam darbuotojui negali būti atimta teisė į vienodą vertinimą, į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi arba į socialinės apsaugos išmokas.

  Jean-Claude Martinez (NI), raštu. – (FR) Lankstumo ir užimtumo garantijų principas yra priedanga darbo ir darbuotojų pavertimu prekėmis.

Ši priedanga pasirodo kilo iš Danijos. Po Švediško modelio praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, Jugoslaviško savarankiškumo modelio praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, amžino Mao modelio, buvusio Sovietinio modelio, bleiristų ir net zapatistų modelio dabar turime danišką modelį. Tai Anderseno manija, Margaret Thatcher persirengusi undinėle, kad mes galvotume, kad jei „vienkartiniams darbuotojams“ duosime keletą pašalpų, šiek tiek mokymų ir greitai vėl integruosime į darbo rinką, taip juos apsaugosime.

Danijoje streikuojama daugiau dienų nei Prancūzijoje, bet nekreipkite į tai dėmesio. Lankstumo ir užimtumo garantijų principas sukūrė lanksčių darbo rinkų ir laimingų darbuotojų rojų (nors jums turėtų būti įdomu kodėl jie vis dar streikuoja…).

Kokia yra tiesa? Tiesa yra tai, kad Europoje bandome sukurti mindongus, tai pusiau ūkininkai, pusiau darbininkai kinai, dirbantys blogiausiomis įmanomomis sąlygomis.

Pati mintis yra sumažinti socialinio saugumo kodekso ir darbo kodekso teikiamą apsaugą.

Lankstumo ir užimtumo garantijų principas yra veidmainiškai vadinama darbo teisė. Ekonominis rezultatas, kaip ir su socialinio draudimo įmokomis, kurioms nepavyko panaikinti disbalanso tarp gamybos kaštų Europoje ir Azijoje, bus apgaulingas.

  Bairbre de Brśn ir Mary Lou McDonald (GUE/NGL), pateikta raštu. − Mes teigiamai vertiname tai, kad pranešime kažkaip iš naudo suderinamas Komisijos komunikatas darbuotojų teisių apsaugos naudai. Nors teigiamai vertiname poreikį kurti kokybiškas darbo vietas, nuolat aprūpinti lėšomis visą gyvenimą trunkantį mokymosi, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programas, pripažinimą ir turėti konkrečias strategijas, kad apimtų jaunesnius darbuotojus ir moteris, mes apgailestaujame, kad įsipareigojimai yra neaiškūs ir kad nėra konkrečių tikslų tose srityse.

Dinamiška ir lanksti ekonomika turi tarnauti darbuotojų teisėms ir poreikiams ir taip pat įmonių interesams. Mes atmetame pristatytą vienpusišką lankstumo ir užimtumo principo versiją.

Mes nesutinkame su pranešimu dėl to, kad, nepaisant tebesitęsiančios konsultacijos ir piktnaudžiavimo netipiško darbo darbuotojais, ES ir valstybės narės nesiėmė veiksmų, ypač dėl laikinosios agentūros darbuotojų.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš Christensen pranešimą dėl lankstumo ir užimtumo garantijų principo, nes darbo santykių lankstumas silpnina įprastinimo užimtumo apsaugą ir darbuotojų saugumą. Nepaisant Europos kairiųjų grupės pastangų ir siūlymų Europos Parlamentas per Europos dešiniųjų / socialistų kompromisą, kuriam jie pritarė, patvirtino esminę neoliberalių Komisijos pasiūlymų filosofiją, nepaisant kai kurių pavienių pakeitimų. Konkurencingumo ir bendrovių pelno dėlei į profesinių sąjungų pasiekimus dabar žiūrima, kaip į nelankstumą ir naštą. Atleidimas dabar bus paprastesnis ir nereikš bendrovėms jokių išlaidų, o jaunų bedarbių apsaugos sąnaudos bus permestos visai bendruomenei. Bendrovių atsakomybė darbuotojams yra pakeičiama visuomenės atsakomybe bedarbiams. Kolektyvinis derėjimasis ir profesinių sąjungų vaidmuo šiame naujame modelyje yra smarkiai susilpnintas. Europos kairieji, bendradarbiaudami su profesinėmis sąjungomis, savo pasiūlymais Darbo ir socialinių reikalų komitetui ir plenariniame posėdyje reikalauja apsaugos visiems darbuotojams, nepaisant darbo sutarties, pagal kurią jie dirba tipo. Teisė imtis kolektyvinių veiksmų yra svarbi darbo teisės dalis. Raginame valstybes nares skatinti įprastinį įdarbinimą, užtikrinti reguliarų darbą, saugoti ir gerinti darbuotojų teises, nustatant aukštus socialinės apsaugos standartus.

  Pierre Pribetich (PSE), raštu. – (FR) Deja, Europos Parlamento dauguma atmetė esmines Ole Christensen pranešimo apie bendrus lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų principus pataisas, todėl aš balsavau prieš šį pranešimą.

41 pataisoje dėl Europos atlyginimų politikos skatinimo buvo siūlomas minimalus bent 50 % nacionalinio vidutinio atlyginimo sudarantis atlyginimas ir tai man pasirodė būtina sąlyga, norit kovoti su mažu darbo užmokesčiu, kuris dažnai veda į skurdą.

Minimalaus atlyginimo dydžio nustatymas Europos lygiu galėtų padėti pasiekti gyvybiškai svarbią pažangą gerinant Europos darbuotojų įdarbinimo sąlygas. Man labai gaila, kad šis balsavimas dar kartą neleido socialinei Europai pajudėti didesnio sąžiningumo ir sanglaudos link.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − darbo jėgos judėjimui ES būtina turėti begalę nustatytų pagrindinių teisių, kurias jei reikia galima remti teisinėmis priemonėmis.

Atsižvelgiant į milijonų žmonių modernioje liberalizuotoje ekonomikoje spaudimą dėl darbo ir bendros rinkos įgyvendinimo pasekmes, būtina sukurti tinkamą ir veiksmingą pusiausvyrą. Pritariau šio pranešimo elementams, kuriais atkreipiamas dėmesys į susirūpinimą keliančius dalykus, dėl ką tik mano paskelbtų priežasčių.

  Renate Sommer ir Gabriele Stauner (PPE-DE), raštu. − (DE) Balsavome prieš šį pranešimą, nes tai yra prieštaringų teiginių kratinys be jokios aiškios linijos kokiu nors socialiniu klausimu. Jame neįmanoma nieko perskaityti. Be to, juo Komisijai suteikiama laisvė veikti be jokio tinkamo teisinio pagrindo. Be to, atmetame „lankstumo ir užimtumo garantijų“ terminą, kaip bereikšmį žodžių derinį.

  Catherine Stihler (PSE), pateikta raštu. − Lankstumo ir užimtumo principas gali būti veiksmingas, jeigu tik yra teikiama tinkama, tiek finansinė parama, tiek pagalba rasti naują darbą kažkam, kurie praranda savo darbo vietą.

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Deja, lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų sąvoka dabar užėmė tokią tvirtą poziciją diskusijoje, kad neįmanoma jos išvengti. Konfliktas kyla dėl to, kieno apibrėžimas turėtų dominuoti. Paprasčiau sakant konservatoriai pabrėžia lankstumą, o socialistai saugumą. Pranešime dėl lankstumo darbo rinkoje ir užimtumo garantijų, dėl kurio šiandien balsavome Europos Parlamente, laimei dominuoja ankstesnis apibrėžimas. Todėl galėjau pritarti pranešimui, nepaisant daugybės mažiau sėkmingų svarstymų. Jei norime įveikti atskirtį, griežtumo, kuris ypač neleidžia jauniems žmonėms ir vyresniems darbuotojams patekti į darbo rinką, panaikinimas turi būti didžiausias prioritetas.

- pranešimas: Paolo Costa (A6-0399/2007)

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE), raštu. − (PT) Europos Komisijos pasiūlymas dėl naujos Europos turizmo politikos pristatytas Komisijos komunikate „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“, kuris yra šio pranešimo objektas, nusipelnė mūsų visiško pritarimo.

Pranešimas stiprina ir papildo Komisijos pasiūlymo nuostatas ir juo siekiama:

- ginti turistų apgyvendinimo kokybės standartų Europoje suderinimą ir remti Europos kokybės valdymo sistemų „skėčio“ sukūrimą;

- saugoti vartotojus ypač elektroninių turizmo paslaugų srityje (rezervacijos ir mokėjimai);

- prieinamo turizmo srityje skirti reikiamą dėmesį ribotai judėti galintiems turistams, taip pat pasiekiamumo problemoms regionuose, turinčiuose specifinių gamtinių ar geografinių ypatumų, pvz., atokiausiems regionams;

- skatinti (ekonominiu, socialiniu, teritorijų, aplinkos ir kultūros požiūriu) tvarų turizmą;

- stiprinti keleivių teises oro transporto sektoriuje;

- populiarinti Europą ir Europos turistinius maršrutus.

Dėl šių priežasčių balsavau „už“.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors pritariame kai kuriems šio pranešimo aspektams, pvz., turistų apgyvendinimo kokybės standartų didinimui, vartotojų apsaugai, turistinių maršrutų prieinamumo ir apskritai turizmo gerinimui, bet gailimės, kad buvo atmesti mūsų pasiūlymai, kurių būtinybę pabrėžėme:

- saugoti darbuotojų teises ir gerus darbus investuojant į personalo mokymą ir tobulėjimą, užtikrinant saugias darbo sutartis, sąžiningus ir padorius atlyginimus;

- imtis horizontalaus požiūrio į šį sektorių Bendrijos politikos ir finansavimo atžvilgiu sukuriant specialią Bendrijos programą valstybių narių iniciatyvoms skatinti;

- sumažinti paklausos sezoniškumą, sumažinti išteklių naudojimo ir atliekų poveikį ir plėtoti visiems be išimties prieinamą turizmą.

Pritariame patvirtinimui pasiūlymų, kurie:

- užtikrina tvarų turizmą, kuris remia kitokią ekonominę veiklą, vertina kraštovaizdį ir mūsų kultūrą, istorinį ir aplinkos paveldą ir skatina teritorinę sanglaudą;

- prieštarauja turistinės infrastruktūros pagrįstos masiniu turizmu atsiradimui, kuris turėtų didelės neigiamos įtakos vietos bendruomenėms, aplinkai, istoriniam ir kultūriniam paveldui.

.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), pateikta raštu. − Balsavau už Paolo Costos pranešimą dėl turizmo politikos. Turizmo pramonė atlieka svarbų vaidmenį kiekvienos Europos valstybės ekonomikoje ir ypač gyvybiškai svarbus daugumoje kaimo sričių, pvz., Škotijos šiaurės ir šiaurės vakarų aukštumose ir salose. Svarbu, kad mes ES teiktume visapusišką paramą turizmo pramonės vystymuisi, kuria atsižvelgia į vietos ekonomiką, kultūrinę ir kalbinę įvairovę ir aplinkosaugos gerovę.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Atsižvelgiant į galimybes, kurias turizmo pramonei teikia naujosios technologijos, turistai vis dažniau vengia tarpininkų ir kelionių agentų ir elektroniniu būdu rezervuoja keliones bei apgyvendinimo paslaugas.

Dažnai pasitaiko atvejų, kai vartotojai yra nepatenkinti, kai negauna paslaugų, už kurias sumokėjo iš anksto. Neseniai man pranešė apie „Victoria Garden Suites“ viešbutyje Strasbūre taikomą praktiką, kai slovakų turistai buvo nuvertinti nuo trijų iki dviejų žvaigždučių viešbučio ir su jais buvo elgiamasi tarsi su antrarūšiais žmonėmis. Viešbutis jiems nekompensavo skirtumo tarp paslaugų, už kurias jie sumokėjo ir tų, kurios realiai buvo suteiktos, nors būtų buvę maža to reikalauti.

Šis perėjimas prie informacinių technologijų turizmo paslaugų srityje reikalauja elektroninio rezervavimo vartotojų ir asmens duomenų apsaugos sistemos. Svarbu, kad vartotojai gautų teisingą, ne klaidinančią, atnaujintą ir nedviprasmišką informaciją. Siekiant apsaugoti vartotojus praverstų informaciją teikiančių ir elektroninio pobūdžio turizmo paslaugas (rezervavimą ir apmokėjimą) siūlančių tinklalapių sertifikavimas.

Turizmui nėra nieko blogiau nei Europos vartotojų nepasitenkinimas taigi visiškai pritariau pranešimui „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“, kai pranešėjas ponas Costa ir siūlė, aš ypač palaikau jo susitelkimą vartotojų apsaugai.

  Brian Simpson (PSE), pateikta raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikta daug gerų idėjų, kaip daryti pažangą mūsų turizmo politikoje. Tačiau noriu pabrėžti pramoninio paveldo svarbą ir kaip jis gali padėti atnaujinti senas pramonines sritis ir vis dar teikti mums kultūrą ir istoriją.

Mūsų pramoninio paveldo išsaugojimas yra taip pat svarbus kaip senoviškų istorinių dirbinių arba geografinių reiškinių išsaugojimas. Aš kilęs iš regiono, kuris pagimdė Pramoninę revoliuciją, revoliuciją, kuri yra svarbiausia daugumos žmonių gyvenimams, kad ji nusipelnė pripažinimo kaip mūsų unikalios Europos kultūros dalis.

Vis dar ištekliai, skiriami pramoniniam paveldui nacionaliniu ir Europos lygmeniu, yra nedideli palyginus su kitais turizmo sektoriais.

Pavyzdžiui, Europos paveldo institucija ir geležinkelių muziejų federacija FEDECRAIL vadovauja pasaulyje geležinkelio išsaugojimo srityje ir dar gauna menką pagalbą iš Europos Sąjungos.

Europos Sąjunga turi pripažinti pramoninio paveldo svarbą ir teikti prioritetą šiai ypatingai turizmo šakai, kad jaunimas galėtų suprasti mūsų pramoninės praeities reikšmę.

Iš tikrųjų dabar yra tinkamas laikas pripažinti pramoninio paveldo potencialą, kuris vaidina pagrindinį vaidmenį visoje būsimoje Europos turizmo politikoje.

  Renate Sommer (PPE-DE), raštu. − (DE) Tvirtinu pranešimą dėl naujos ES turizmo politikos. Jame pabrėžiamos ES galimybės veikti turizmo srityje.

Nors ES turi visas galias šioje srityje, tačiau ji vis dar gali imtis priemonių turizmui skatinti. Tokiu būdu Sąjunga gali padėti padidinti turizmo pramonės konkurencingumą, kuris yra reikšmingas ekonominis rodiklis ir dar reikšmingesnis darbo šaltinis.

Ypatingai svarbiu laikai tikslą skatinti tvarų turizmą, kitaip sakant, tokią turizmo formą, kai vienodas dėmesys skiriamas aplinkai, ekonomikai ir socialiniam elementui. Tvarus turizmas yra turizmo veiklos vystymo ir tęsimo pagrindas bei esminis veiksnys mūsų gamtinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimui bei modernizacijai. Gamtinio paveldo išsaugojimas yra ypač svarbus tęsiant šios ekonomiškai svarbios pramonės sėkmę ir leidžia Europos turistiniams maršrutams išlaikyti savo dalį tarptautinės konkurencijos sąlygomis. Be to, turime nepamiršti, kad ES taip pat yra lyg vitrina. Vis dažniau įvairiose pasaulio vietose daugelyje veiklos sričių sekama mūsų pavyzdžiu. Tai reiškia didžiulę atsakomybę mums. Todėl paprašysiu jūsų, kolegos Parlamento nariai, ypač tų, kurie yra iš su turizmu siejamų regionų, palaikyti tvarumo idėją.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Naujoji ES turizmo politiką privalo numatyti geresnę vartotojų apsaugą, todėl reikalauju sertifikuoti turizmo paslaugas siūlančius tinklalapius. Vartotojams turi būti siūlomos aiškios ir skaidrios paslaugos, atitinkančios reikiamus saugumo standartus kalbant apie išankstinį rezervavimą ir mokėjimą.

Nepaisant realios pažangos reklamuojant Europą, kaip kelionės tikslą sukūrus turistų kelionių maršrutų portalą, raginčiau Komisiją ir valstybes nares ir toliau stengtis vystyti atsiskyrusius regionus, turinčius didelį turistinį potencialą (ypač atokiausius regionus), kur turizmas yra pagrindinė veikla ir yra gyvybiškai svarbus jų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi.

Taip pat primygtinai raginu profesines šio sektoriaus institucijas susitarti dėl suderintos apgyvendinimo paslaugų vertinimo sistemos ir tuo tikslu įkurti viešojo ir privataus sektoriaus bendrijas.

Galiausiai primygtinai raginu Komisiją atlikti poveikio analizę dėl sezoninio turizmo pasekmių regionų lygiu ir praeityje. Jei geriau suprasime šį reiškinį, galėsime efektyviau su juo kovoti.

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Pačioje pradžioje, A konstatuojamojoje dalyje, pranešime pastebima, kad Europos turizmo politikai nėra teisinio pagrindo. Tuomet pereinama prie to, koks svarbus turizmas gali būti skatinant socialinę integraciją ir didesnio bendradarbiavimo svarbos sudarant sąlygas turistams. Daug pasakyta apie statistikos rinkimą, bendrąsias kokybės užtikrinimo priemones ir vartotojų apsaugą. Taip pat yra svarstymų dėl būtinybės saugoti, išlaikyti ir atkurti Europos kultūrinį paveldą.

Parlamentas prašo Komisijos pateikti valstybėms narėms principus, kaip pagerinti turizmo plėtros nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu plėtros politinį koordinavimą. Europos Parlamentas taip pat nori įvesti Europos paveldo ženklą, siekiant padidinti paramą vertais saugoti laikomiems elementams (kaip pavyzdžiai paminėti Europos kultūriniai maršrutai ir paminklai).

Mano požiūriu ir pagal esamus teisės aktus turizmo politika yra valstybės reikalas. Turizmo pramonėje turi rastis konkurencija su kitų valstybių turizmo veikla, o kiekviena valstybė turi turėti laisvę formuoti savo politiką. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

- pranešimas: Alain Lipietz (A6-0409/2007)

  Daniel Caspary (PPE-DE), pateikta raštu. − Nusprendžiau balsuoti už Alaino Lipietzo pranešimą dėl prekybos ir klimato kaitos lapkričio mėn. trumpoje plenarinėje sesijoje, Briuselyje. Pranešimas yra vertingas ir jame atkreipiamas dėmesys į daugumą mums susirūpinimą keliančių klausimų, kuriems mes visi pritariame. Tačiau nusprendžiau balsuoti prieš kai kuriuos pakeitimus ir dalis, nes manau, kad pasaulinis atšilimas turi būti sprendžiamas tvariomis priemonėmis, kurios neturi neigiamo poveikio pasauliniam ekonominiam augimui arba Europos socialinio modelio ilgalaikėms perspektyvoms.

Man klimato kaitos klausimas yra labai opus. Europos Sąjunga prisiėmė vadovaujamąjį vaidmenį siūlydama ilgalaikius sprendimus dėl susidorojimo su klimato kaita priemonių. Manau, kad Europos pasiūlymai tapo pavyzdžiu bet kokioms ateities diskusijoms, ir manau, kad jie atitinka mūsų ekonominį modelį.

Manau, kad pasaulinė prekyba davė naudos pasaulio ekonomikai, bet tuo pačiu metu pripažįstu, kad būtina daugiau nuveikti, ypač transporto sektoriuje, kad būtų sumažintos žalingos emisijos. Žinoma, pasaulio prekyba kaip tokia neturėtų būti iškraipoma.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už Lipietz pranešimą dėl prekybos ir klimato kaitos, nes tikiu, kad Europa turėtų būti pasaulio lyderė kovoje su klimato kaita ir todėl tikiu, kad Europos Sąjungos prekybos politika turi būti iš esmės pakeista, siekiant skatinti mažai anglies išmetančią ekonomiką.

Pranešime pabrėžiamas poreikis kurti gamybos, vartojimo ir prekybos sistemą, kuri švelnintų klimato kaitą ir jos poveikį ekonomikai. Todėl būtinos priemonės vietos gamybai, kaip priemonei, mažinančiai transporto poreikį, skatinti, reikia įvesti bendrus Europos Sąjungos standartus ir ženklinimo schemas, kurios didintų vartotojų sąmoningumą dėl įvairių gaminių reikšmės aplinkai.

  Christofer Fjellner (PPE-DE), raštu. − (SV) Mums, nuosaikiesiems, šiandien pavyko įtikinti Europos Parlamentą balsuoti prieš siūlymą įvesti tarifus prekėms iš tų šalių, kurios nėra pasirašiusios Kioto protokolo. Panašiai įtikinome Europos Parlamentą nepalaikyti požiūrio, kad dėl pasaulio aplinkos problemų reikia kaltinti rinkos ekonomiką. Todėl balsavome už pranešimą apie prekybą ir klimato kaitą.

Prekyba savaime nėra grėsmė aplinkai, kaip tik priešingai. Prekyba sukuria klestėjimą, kurio mums reikia, norint kovoti su ateities aplinkosaugos iššūkiais. Prekyba leidžia mums efektyviau naudoti menkus išteklius ir padeda žmonėms apkilti iš skurdo, kuris yra daugumos pasaulio aplinkos problemų priežastis. Atvirumas ir prekyba taip pat yra technologijos perdavimo, kuris leistų besivystančioms valstybėms mėgautis geresne aplinka greičiau, nei galėtume mes patys, sąlygos.

Kita vertus didelė problema yra transporto sektorius, kuris neprisiima aplinkos sąnaudų. Mes, nuosaikieji, manome, kad Parlamentas šiandienos balsavime laikosi klaidingo požiūrio, teikdami siūlymus blokuoti ir riboti prekybą. Parlamentas turėtų užuot priversti transporto sektorių prisiimti aplinkos sąnaudas. Mūsų susirūpinimas aplinka neturėtų tapti pretekstu protekcionizmui, nes jis yra grėsmė plėtrai, taigi grėsmė ir gerai aplinkai.

  Glyn Ford (PSE), pateikta raštu. − Alaino Lipietzo pranešime nagrinėjamas svarbus klausimas. Jeigu mes rimtai stengiamės suvaldyti „šiltnamio“ efektą sukeliančias dujas, turime užtikrinti, kad šios išlaidos skaidomos atskirai kiekvienam ir visiems atvejams. Prekyba – laisva prekyba – yra svarbus pasaulinės ekonomikos variklis ir ją turime remti. Nepaisant to, negalime ilgai toliau gabenti prekių tūkstančius kilometrų po visą pasaulį, kurios yra iš esmės vienodos gabenamoms priešinga kryptimi, neužtikrindami, kad visos išlaidos yra kompensuojamos. Vis dėlto šis pereinamasis laikotarpis turi būti atsargiai valdomas, jeigu kai kurie iš neturiningiausių žmonių pasaulyje negali pakelti pramoninio pasaulio išlaidumo naštos nerūpestingai piktnaudžiaudami planetos aplinkosaugos ištekliais. Europa turi atsakomybę apsaugoti šiuos žmones, kurių pragyvenimo šaltinis ne dėl jų kaltės paremtas nesugebėjimu vertinti ilgalaikį planetos gyvybingumą, o trumpalaikio pelno vertinimu.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Junilistan partija mano, kad ES turi imtis svarbaus vaidmens kovojant už žmonijos įtakos Žemės klimatui mažinimą. Būdama viena svarbiausių pasaulio prekybos dalyvių ES turi galimybę pasinaudoti įtaka dėl gamybos ir transporto įtakos aplinkai.

Tačiau yra ir didelių su šiuo pranešimu susijusių grėsmių. Galime skaityti kas parašyta, tačiau galime skaityti ir tarp eilučių, kad tokiais svarstymais pagrįsta politika atvers duris protekcionistinėms tendencijoms, kurioms gali pritarti daugelis ES interesų grupių ir valstybių. Ypatingi interesai visuomet nori būti visuomenės interesų lyderiais. Todėl pritarti šiam pranešimui būtų labai rizikinga. Nes tai galėtų baigtis padidintu protekcionizmu, taigi ir didelėmis kainomis pasaulio neturtingiesiems ir ES vartotojams.

Vietoje to ES turėtų toliau eiti pasirinktu keliu ir būti pavyzdžiu bei sąjungininke visų pasaulio valstybių, kurios nori atsakingai veikti prieš klimato kaitą. Todėl Junilistan partija nusprendė balsuoti prieš šį pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Visiškai sutinkame su pranešimu, kuriame sakoma, kad „dabartinis ekonominis modelis, pagrįstas nuolatiniu vartojimo, gamybos ir prekybos didinimu, nėra tvarus, kadangi jį taikant nuolat auga išteklių ir transporto poreikis, didėja atliekų ir teršalų kiekis“ ir, kad dabartinė prekybos sistema sukuria „pasaulinį darbo pasidalijimą, pagrįsta didžiuliu gaminių transportavimo indėliu“, kai tuo tarpu tie gaminiai galėtų būti tvariau gaminami vietoje.

Tačiau norėtume pabrėžti kai kuriuos neigiamus aspektus, pvz., susitarimą dėl tarifų ir netarifinių kliūčių panaikinimo „žalioms prekėms ir paslaugoms“, kaip dalį dabartinio PPO Dohos derybų etapo, ir besąlygišką pritarimą deryboms dėl laisvosios prekybos sutarčių, kas prieštarauja tam, kas buvo anksčiau sakyta pranešime apie dabartinę prekybos sistemą.

Taip pat griežtai prieštaraujame „teršėjas moka principo įvedimui, idealiai išplėtus išmetamųjų teršalų leidimų prekybos schemą pasauliniu mastu“, kurį mes atmetame dėl pasekmių, kurias turėtų jo įvedimas.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), pateikta raštu. − Balsavau už Alaino Lipietzo pranešimą dėl prekybos ir klimato kaitos. Klimato kaitos klausimas dabar yra vienas iš daugiausiai darančių spaudimą ir reikalauja realių veiksmų nacionaliniu, ES ir pasauliniu lygiu.

Nors ir palaikydamas šiandieninį pranešimą, kuriuo atkreipiamas dėmesys į daugumą svarbių tarptautinių klausimų, taip pat norėčiau pabrėžti Škotijos vyriausybės pasiūlymus dėl klimato kaitos bilio. Vyriausybė nustatė privalomą ilgalaikį tikslą įgyvendinti 80 proc. Škotijos emisijų sumažinimą iki 2050 m. Manau, kad tai yra pagirtina ir tikiuosi, kad kitos ES valstybės priims vienodai ambicingus tikslus savo jėgomis susidoroti su pasauliniu atšilimu.

  Syed Kamall (PPE-DE), pateikta raštu. − Nors yra bendras sutarimas dėl poreikio sumažinti žalingas emisijas, šio pranešimo autorius reikalavo taikyti priemones, kurios apribotų prekybą su neturtingiausiomis šalimis – pasmerkiant jų piliečius skurdui, iškraipant tiekimo grandines ir įvedant nerealias bausmes.

Konservatoriai mano, kad geriausias būdas sumažinti žalingas emisijas yra skirti daugiau dėmesio technologijoms, susitariant dėl realių tikslų ir didinant prekybą su neturtingiausiomis šalimis, kad jos galėtų įstengti investuoti į švaresnes, ekologiškesnes technologijas ir procesus.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Siūlymas rezoliucijai įvilktas į pigių aplinką tausojančių spalvų ir apibendrintų gerais ketinimais pagrįstų pasakymų apdarą, kad būtų paslėptas jo reakcinis turinys, turintis imperialistinių grupuočių ir organizacijų įspaudą.

Jame kritikuojamas oro ir kelių transportas, kuris sukelia daugiausia CO2, lyginant su jūrų transportu ir geležinkeliais, taip pat pranešime sakoma, kad pasirinkimo laisvė (didelėms tarptautinėms bendrovėms) yra svarbiausia pasaulio prekybai.

Transporto sektoriui reikalaujama šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimų prekybos sistemos, kuri nepadėjo sumažinti CO2 emisijų, tačiau pasirodė esąs pelningas vertybinių popierių biržos mechanizmas kapitalui. Pranešime pritariama tarptautinio monopolio tikslams dėl Švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) dosnaus finansavimo.

Pagal šį mechanizmą Europos investicijų bankui suteikiamas aplinką tausojančio prižiūrėtojo vaidmuo, kuris veiks „pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir 8 didžiųjų pasaulio valstybių rekomendacijas“ ir reikalaujama, kad būsimi pasiūlymai būtų padiktuoti PPO.

Esminis dalykas yra tai, kad gamtinius išteklius vis dar grobsto didelės tarptautinės bendrovės, miškai nyksta, švaraus vandens šaltiniai mažėja ir prastėja, plinta dykumėjimas, vis labiau plinta genetiškai modifikuoti pasėliai, nuodingi chemikalai sukelia taršą, nesibaigia ginkluoti konfliktai ir imperialistinės intervencijos kaupiasi šiltnamio efektą sukeliančios dujos, milijardai žmonių kenčia dėl kapitalo grobstymo ir pelno siekimo, o ši rezoliucija suteiks paramą ir pagalbą tokiems dalykams.

Todėl mes, Graikijos komunistų partijos Europos Parlamento nariai balsuosime prieš šį pasiūlymą.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriame numatoma daug tikroviškų priemonių, kaip būtų galima panaudoti kaip dalį kovos su klimato kaita mechanizmo. Reikėtų skatinti tokius sprendimus, pvz., nulinių tarifų suteikimą gaminiams, kurių gamyba / vartojimas išskiria nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, egzotiškos medienos importo draudimą, energiją tausojančių gaminių ženklinimo politiką ir aviacijos įtraukimą į išmetamųjų teršalų prekybos schemą.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Pono Lipietz pranešime apie prekybą ir klimato kaitą minimos dvi sritys, kuriose ES turi didžiausią galią daryti poveikį tarptautiniu mastu. Todėl ypač svarbu, kad mes Europos Parlamente paviešintume savo požiūrį į šiuos dalykus. Visos pasaulio valstybės turi turėti savo dalį pasaulio ekonomikoje per prekybą. Tik išplėtota prekybos sistema ir ekonominė plėtra sudaro tikrą pagrindą, leidžiantį išgelbėti žmones nuo skurdo ir daryti poveikį aplinkai. Europos įsipareigojimai dėl aplinkos ir plėtros ir toliau turi būti tvarios ekonomikos, pagrįstos prekyba, o ne kliūtimis jai, katalizatoriumi. Todėl man gaila, kad pranešimas, dėl kurio šiandien buvo balsuojama, iš širdies nepasisako už prekybą ir vystymąsi. Todėl nepaisant didelių būgštavimų nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą, kadangi daugiausia keblumų keliančios formuluotės buvo pašalintos.

- pranešimas: Luisa Morgantini (A6-0432/2007)

  Jim Allister (NI), pateikta raštu. − Balsuodami dėl 6 pakeitimo dėl Luisos Morgantini pranešimo dėl Afrikos žemės ūkio skatinimo, mes įžvelgėme GUE/NGL frakcijos ir didesnės kairiųjų šeimos giminingumą ir simpatijas. Pasirodydami kaip Roberto Mugabe despoto draugas ir prieštaraudami opozicijai dėl jo dalyvavimo Lisabonos ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime, jie parodė savo tikruosius veidus. Tikėdamas Roberto Mugabe niekingu despotizmu, kuris paklupdė savo valstybę ant kelių, buvau labai patenkintas balsuodamas prieš 6 pakeitimą kaip priemonę įtvirtinti pasipiktinimą jo elgesiu ir jo numatomu dalyvavimu aukščiausio lygio susitikime. Tai, kad Parlamentas, nors ir nedideliu skirtumu, jį patvirtino, yra pasibaisėtinas to despoto skatinimas.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Smerkiame labiausiai reakcingų Europos Parlamento sektorių nepriimtiną politinį manevrą bandyti panaudoti pranešimą apie Afrikos žemės ūkį Zimbabvės Respublikos, pilnateisės Afrikos Sąjungos narės, prezidento teisėtam dalyvavimui būsimame ES-Afrikos aukščiausio rango vadovų susitikime kritikuoti. Šis manevras žlugo su visais ketinimais ir tikslais.

Kalbant apie patį pranešimą, esame įsitikinę, kad jame yra nemažai gerų dalykų, pvz., kritikos, kad parama „Afrikos žemės ūkio pažangai“ siekiant „sudaryti palankesnes sąlygas prekybai“ tik pagal ekonominės partnerystės susitarimus yra šantažo forma, skirta prekybos žemės ūkio gaminiais liberalizavimui skatinti.

Daugelio šių valstybių skatinimas padaryti savąsias ekonomikas priklausomas nuo ES yra bandymas pririšti šias šalis sutartimi, kuria joms primetamas viena kultūra eksportui pagrįstas žemės ūkio modelis, akivaizdžiai vedantis rimtų ekonominių, socialinių ir aplinkos problemų tiek daugelio Afrikos valstybių žmonėms, tiek ES valstybių narių gyventojams link.

Todėl tikime, kad pagalba Afrikos žemės ūkiui reiškia paramą socialiai atsakingos plėtros žemės ūkio modeliui, pagrįstam konkrečiais kiekvienos šalies poreikiais, maisto suverenumu ir saugumu.

9. Balsavimų pataisymai ir balsavimo ketinimai: žr. protokolą

10. Asignavimų pervedimai: žr. protokolą

11. Sprendimai dėl tam tikrų dokumentų: žr. protokolą

12. Posėdžio metu patvirtintų tekstų persiuntimas: žr. protokolą

13. Harmonogram nadcházejících zasedání: viz zápis

14. Přerušení zasedání

  Předsedající. – Prohlašuji zasedání Evropského parlamentu za přerušené.

(Zasedání bylo ukončeno ve 12:20.)