Pirmininkas. − Kitas diskusijų klausimas – O. Juknevičienės pranešimas (A6-0471/2007) Darbo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos gyventojų ir būstų surašymo reglamento (COM(2007)0069 – C6-0078/2007 – 2007/0032(COD)) pasiūlymo.
Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, gyventojų ir būsto surašymas labai svarbu statistiniams duomenims apie Europos Sąjungos gyventojus kaupti. Nepriklausomai nuo ES politikos srities (ekonominės, socialinės ar aplinkos apsaugos), kokybiški duomenys apie gyventojus reikalingi veiklos tikslams suformuoti ir pažangai įvertinti. Surašymo duomenų reikia tarptautinėms, Europos ir šalių institucijoms, norint pagrįstai palyginti tarpusavyje ES valstybes nares.
Tikslių gyventojų duomenų reikia, norint laikytis svarbių teisės aktų reikalavimų. Pavyzdys – balsavimas, kai sprendimai Taryboje priimami kvalifikuota balsų dauguma ar skirstant struktūrinių fondų lėšas (pagal duomenis „BVP asmeniui“).
Šiuo reglamentu siekiama aiškios Europos sistemos, norint tarpusavyje palyginamų ES valstybėse narėse atliktų surašymų rezultatų. Jame paaiškinami statistikos institucijų šalies ir Europos lygiu įsipareigojimai ir vaidmuo bei nustatomi bendri rezultatų kokybės, skaidrumo ir naudojamos technologijos reikalavimai.
Tai bus reikšmingas žingsnis derinant demografinius ir socialinius statistinius duomenis. Gyventojų surašymai dabartinės Europos Sąjungos šalyse žinomi jau seniai, pirmieji įvyko jau prieš kelis šimtus metų. Pirmą kartą turėsime Europos surašymo teisės sistemą. Šiuo atveju plėtrą galime pagrįstai vadinti istorine. Šis reglamentas taip pat svarbus tarptautiniam bendradarbiavimui gyventojų ir būsto surašymo, kur Europos Komisija daug metų veikė pasitelkusi Eurostat, srityje.
Visos dalyvaujančios institucijos (Komisija, Taryba ir Parlamentas) sutaria dėl šio teisės akto svarbos. Visiškai natūralu ir vertinama tai, kad dėl šių teisės aktų surašymo srityje kyla ginčai. Galiausiai jums teks nuspręsti dėl duomenų apie visus Europos piliečius rinkimo ir šio didžiulių išlaidų reikalaujančio statistinio uždavinio.
Tai politiškai jautrus klausimas, kuriam reikia daug mokesčio mokėtojų pinigų ir geros valstybių narių piliečių valios.
Tačiau nedera pamiršti, kad nepavykus gauti šių subjektyvių ir palyginamų surašymo duomenų laukia neigiami padariniai. Šie duomenys naudojami politikai formuluoti ir vertinti, administraciniais tikslais ir socialiniams tyrimams; visa tai prisideda prie Europos Sąjungos gerovės. Taigi suderinto surašymo duomenų privalumai gerokai atsveria jiems surinkti reikalingas pastangas.
Valstybės narės jau daugelį dešimtmečių atlieka nacionalinius surašymus. Šio Europos Sąjungos teisės aktas padėtų šias pastangas panaudoti dar veiksmingiau, nes gauti kokybiški surašymo duomenys būtų, be kita ko, palyginami tarp atskirų Europos Sąjungos regionų.
Todėl Europos Komisija remia šiuo metu vykstančias diskusijas ir nuoširdžiai tikisi šio Parlamento narių daugumai bei Taryboje atstovaujamoms valstybėms narėms priimtino sprendimo. Kreipiamės į visus ragindami, siekiant šio kompromiso, paremti pranešėją O. Juknevičienę.
Ona Juknevičienė, pranešėja. − Komisarė ką tik pasakė, kad šis reglamentas – istorinis įvykis. Norėčiau pradėti nuo to, kad tai ne tik istorinis įvykis, bet ir turbūt vienas iš skandalingiausių Europoje. Ar galėtume šiandien pasakyti, kad iki šiol neturėjome patikimos statistikos, kad iki šiol nežinojome, kiek mūsų Bendrijoje gyvena žmonių ir kokiuose būstuose jie gyvena. Todėl pirmiausia norėčiau padėkoti savo kolegoms, ypač šešėliniams pranešėjams, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto darbuotojams, už glaudų bendradarbiavimą rengiant šį dokumentą. Taip pat noriu padėkoti Komisijos ir Tarybos darbuotojams, kurie aktyviai dalyvavo diskusijose ir ieškojo su mumis kompromiso, kad į šį reglamentą būtų įtraukti tik būtinai renkami duomenys ir būtų atsisakyta rinkti informaciją, kuri nereikalinga arba gali pažeisti žmogaus teisę į privatumą.
Bendrijos statistika, taigi ir šis reglamentas turi teisinį pagrindą, numatytą Steigimo sutarties 285 straipsnyje. Todėl nėra abejonės, kad mes turime pagrindą šiam dokumentui. Bendrijos sutarties straipsnyje reikalaujama laikytis labai svarbių kriterijų – nešališkumo, patikimumo, objektyvumo, mokslinio nepriklausomumo, ekonomiškumo ir duomenų konfidencialumo principų.
Pagrindinis šio reglamento tikslas – pateikti detalų gyventojų struktūros ir ypatumų vaizdą, kad būtų galima atlikti išsamią analizę planuojant ir rengiant strategiją daugelyje Bendrijos politikos sričių.
Pagal metinius gyventojų skaičiavimus, kaip jau minėjo Komisijo narė, nustatomi tokie svarbūs kriterijai, kaip balsavimas ir balsuotojų daugumos nustatymas Taryboje. Aukštos kokybės regioninio lygio duomenys turi būti nustatyti tam, kad būtų galima nuspręsti, kurie regionai iš tikrųjų atitinka reikalavimus Bendrijos paramai gauti, ir taip pat įvertinti regioninės sanglaudos pažangą. Ar gali būti kas nors dar svarbiau, nei šis dokumentas, kad galėtume palyginti duomenis ir pasitikėti jais?
Šis reglamentas taip pat garantuotų aukštos kokybės ir palyginamus duomenis apie gyventojų būstus. Jie reikalingi siekiant nustatyti energijos, vandens ir kitų paslaugų vartotojus, įvertinti butų pasiūlą ir paklausą, finansų ir statybos poreikį.
Paskutinis surašymas 2001 m. buvo pagrįstas džentelmenišku sutarimu ir jis nedavė jokių teigiamų rezultatų. Duomenys yra neišsamūs, nepatikimi, sunkiai palyginami, pateikti už skirtingus laikotarpius. Todėl ir kyla abejonių, kad Bendrijos lėšos paskirstytos ir panaudotos nepagrįstai. Sunku, aišku, parengti ir ateities planus.
Siūlomas reglamentas garantuotų patikimus, skaidrius ir pakankamai palyginamus rezultatus. Jis taip pat reikalaus tik būtinų duomenų apie susitartas temas.
Todėl, mieli kolegos, prašau jūsų pritarti mano pakeitimams, kurie padėtų neužkrauti Bendrijos narių nereikalinga informacija ir jos rinkimu.
Balsavimas dėl šio reglamento atidėtas kitai plenarinei sesijai. Labai svarbu, kad surastume kompromisą. Toks sutarimas būtinas, norint pasiekti tikslą.
Taip pat privalome gauti Bendrijos piliečių pritarimą, kad jie suprastų ir pritartų duomenų rinkimui. Žmonės turi būti tikri, kad bendra statistinė sistema yra patikima ir reikalinga jų gerovei. Svarbu ir svarbiausia, kad surinkti duomenys būtų griežtai saugomi ir naudojami tik pagal paskirtį.
José Albino Silva Peneda, PPE-DE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, būdamas šešėlinis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pranešėjas, sekiau šio pranešimo rengimą bei derybas su Komisija. Tai iš tikrųjų − labai svarbus pranešimas dėl regioninės ir socialinės politikos planavimo ir vertinimo įvairiose valstybėse narėse, ir šiuo atžvilgiu Europos gyventojų socialinis bei ekonominis profilis ir jų apgyvendinimo sąlygos − vienas svarbiausių aspektų, kaip išmatuoti, kiek pagerėjo gyvenimo sąlygos.
Mūsų nuomone, Komisija elgiasi teisingai dėl rodiklių, leidžiančių atlikti šią analizę, ir mes palaikome Komisijos pasirinkimą. Todėl turime ir toliau gerinti šių statistinių duomenų apimtį, kokybę ir patikimumą. Tačiau manome, kad visada reikia stengtis išlaikyti išlaidų ir naudos pusiausvyrą dėl pateiktinos informacijos detalumo laipsnio, taip pat reikia atsižvelgti į asmens privatumo teisę.
Šis pranešimas bus naudingas tik tada, jei padės padidinti šitų duomenų dažnumą, sulyginamumą ir tikslumą Europos Sąjungos lygmeniu. Dėl to būtina labai atidžiai vertinti valstybių narių pateiktus duomenis, kurie turi būti nuoseklūs, išbaigti ir patikimi. Tai vienintelis būdas atlikti lyginamuosius socialinės ir ekonominės situacijos tyrimus bei analizes regioniniu, šalies ir Bendrijos lygmeniu. Dar svarbiau, kaip tie duomenys bus apdoroti, nes regionų klasifikacija, naudojama taikant struktūrinius fondus, daugiausia remiasi tokiais rodikliais, o tai reiškia, kad esant normaliai įvykių eigai dėl šio proceso gali būti priimti sprendimai, galintys turėti rimtų padarinių įvairiems Europos regionams ir pačioms valstybėms narėms.
Tikiuosi, kad per derybas su Taryba pasieksime daugiau darnos, aiškumo ir tikslumo. Aš tik norėčiau pabrėžti, kad PPE DE frakcija nepakeitė savo nuomonės dėl šio pranešimo, net ir išklausiusi Komisijos pateiktą paaiškinimą dėl pranešėjos išdėstytų nuostatų; tikiuosi, kad ir toliau nekeisime savo nuomonės; Mes pasisakome už priedo 1.3 ir 2.3 skyrių pašalinimą, taip pat ir už tam tikrus kitus pakeitimus, kurie, mūsų nuomone, nėra suderinami su tikslais gerinti informacijos kokybę ir patikimumą.
Emanuel Jardim Fernandes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, gerbiamieji Parlamento nariai, J. Madeira, kuri turėjo Europos Parlamente kalbėti Socialistų frakcijos vardu, negali būti su mumis dėl transporto problemų. Todėl aš pristatysiu jos nuomonę dėl šio pranešimo svarbos ir jos susirūpinimą, kuriam pritariu ir kurį anksčiau išsakiau šiame plenariniame posėdyje dėl plėtros politikos.
Po Lisabonos sutarties patvirtinimo, kurį šią savaitę turi pasirašyti valstybių ar jų vyriausybių vadovai, mums labai svarbu turėti patikimus duomenis apie Europos Sąjungos gyventojus. Toje Sutartyje numatytas naujas balsavimo metodas, pagal kurį nuo šiol bus atsižvelgiama ne tik į valstybių narių balsus, bet taip pat ir į gyventojų skaičių – reiškia, jog turime įsidėmėti, kad gyventojų surašymai yra svarbūs efektyviam Europos Sąjungos veikimui. Tačiau šis reglamentas yra svarbus dėl kitų priežasčių, ne tik dėl balsavimo metodo – jis taip pat svarbus dėl visų rodiklių, susijusių su darbo, regioniniais, struktūriniais ar socialiniais reikalais, kuriuose atspindimi kiekvienos valstybės narės pateikti duomenys ir kurie dažnai dėl skirtingų taikomų duomenų surinkimo metodų ar dėl apskaičiavimo laikotarpių neleidžia atlikti adekvačių analizių ir gauti patikimus rezultatus. Kai 2000 m. buvo paskutinį kartą atliktas šis tyrimas, duomenys buvo prieinami tik 2005 m., todėl jie buvo abejotino patikimumo.
Šiandien svarstomame reglamente, iš kurio pašalinti tam tikri neatitikimai, stebinę net neatidžiausią skaitytoją, atsižvelgiama į nemažai veiksnių, kurie būtini siekiant gauti gerų rezultatų iš gyventojų ir būstų surašymų, ir šis reglamentas leis mums iš anksto nustatyti bendrus valstybėms narėms atskaitos metus bei klausimus, leisiančius atlikti patikimus palyginimus.
Taip pat noriu pakartoti, kad pasisakau už neprivalomų temų įtraukimą į reglamentą. Panaudojant į privalomas temas neįtrauktus klausimus, valstybės narės gaus nuoseklų sąrašą, kuris galėtų pasitarnauti kaip pagrindas rinkti kitus duomenis, ir taip elgtis yra prasmingiau nei palikti šiuos klausimus valstybėms narėms, nes taip būtų galima gauti įdomių, bet visiškai nereikalingų rezultatų. Nepagrįstas argumentas, kad surašymus reikia pašalinti iš teksto, nes tai nemažai kainuoja. Būtent todėl, kad tai daug kainuoja, turime aiškiai išdėstyti temas, kurios bus analizuojamos teisiškai, kad rezultatai nepasirodytų esą beverčiai, kai jie bus naudojami ateityje įvairiems tikslams.
Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, reglamento dėl gyventojų ir būstų surašymų projektas − labai svarbus dokumentas. Per gyventojų ir būstų surašymus surinkti duomenys leidžia racionaliai parengti plėtros strategijas ir intervencinius veiksmus, kurių ketinama imtis. Todėl taip svarbu, kad duomenys būtų skaidrūs ir palyginami. Tada Bendrijos sprendimai bus taikomi tikriems ir gerai ištirtiems reiškiniams.
Palyginamumas nėra vien klausimas dėl duomenų apibrėžtumo; jis taip pat reiškia, kad tokie duomenys buvo surinkti per tuos pačius laikotarpius. Labai svarbu aiškiai nustatyti duomenų rinkimo ir atnaujinimo laikotarpius, taisymo ir paskelbimo datas, ir tai buvo aiškiai išdėstyta dokumente ir pakeitimuose.
Vienas svarbus klausimas yra dėl to, kaip bus renkami duomenys apie vietos bendruomenes. Palaikau pakeitimą, kuriame tam įvedamas atskiras apibrėžimas. Taip pat palaikau pakeitimą, kuriuo šalia regioninės įvedama aplinkos politika. Neabejotinai būtina reguliariai atlikti statistinius tyrimus apie šeimos, socialinę, ekonominę ir būsto padėtį, atsižvelgiant į demografines ir socialines problemas, su kuriomis susiduria Europa.
Todėl manau, kad neteisingi tie pakeitimai, kuriais pašalinamos rekomenduotos temos geografiniams lygmenims ir ypač neišvestinės temos, pvz., mokyklų ir aukštojo išsilavinimo įstaigų vieta, priemonės nuvykti į darbą ar mokyklą, atstumas nuo darbo ar mokyklos, vaikų, kurie gimė gyvi, skaičius, ekonominės veiklos pobūdis, bedarbystės trukmė, svarbiausias pragyvenimo, pajamų šaltinis, būsto sąlygos ar nedarbingumas, kurios apibūdina tikras šeimų gyvenimo sąlygas.
Pabrėžimas tekste, kad bus laikomasi nacionalinių asmens duomenų apsaugos teisių, yra svarbus, ir čia buvo tinkamai išlaikytas subsidiarumo principas. Sveikinu O. Juknevičienę už kruopštų darbą rengiant pranešimo projektą.
Pirmininkas. − Leiskite man atkreipti jūsų dėmesį, kad prie mūsų diskusijos prisijungė Parlamento narys, kuris tik vakar tapo pilnateisiu Parlamento nariu, Krzysztof Hołowczyc, Lenkijoje gerai žinomas asmuo. Sveiki atvykę, K. Hołowczycai! Prašom susipažinti su mūsų darbu.
K. Hołowczyc − ralio vairuotojas, gerai žinomas Lenkijoje, ir šeštadienį jis laimėjo legendinį „Barbórka“ ralio etapą. Nuoširdžiai sveikinu. Tačiau mes čia užsiimame kitokia sporto rūšimi, K. Hołowczycai, taigi, prašome skubiai persėsti, jei pageidaujate.
Elisabeth Schroedter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, gerbiamieji Parlamento nariai, Europos Sąjungai iš tiesų yra būtina surinkti ir suderinti statistiką apie svarbiausias ekonomines ir socialines regionų savybes. Struktūrinių fondų, kurie sudaro trečdalį biudžeto, paskyrimas iš tikrųjų remiasi šiais pagrindiniais duomenimis. Dabar Komisija čia siūlo reglamentą dėl gyventojų surašymų, tačiau tai iš tikrųjų neturi nieko bendro su šiais pirmo būtinumo dalykais. Duomenys, kuriuos ji nori surinkti ir suderinti šiame įstatyminiame tekste, tiesiogiai taikomame visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra asmeniniai duomenys apie paprastus žmones, ir tie duomenys iš tikrųjų nėra svarbūs Europos Sąjungai. Ten įtraukti asmeniniai duomenys apie šeimą ir lytinį gyvenimą, būsto situaciją ir priklausomybę religinėms bendruomenėms. Be to, Komisija taip pat turi drąsos teisiškai įtraukti šiuos duomenis į vienodus standartus, niekur teisės akte neminėdama duomenų apsaugos.
Todėl mes, kaip piliečių atstovams, privalome sustabdyti šį brovimąsi į asmenų teises, ypač todėl, kad nėra jokios priežasties suderinti duomenis apie šeimų gyvenimą, asmenines aplinkybes ar būstų situaciją, nes tai bet kokiu atveju nėra Europos Sąjungos kompetencija ir nenumatoma Reformų sutartyje. Negalima leisti, kad Europos Sąjunga per užpakalines duris reikalautų kompetencijos tose srityse, kurios atitenka vien valstybėms narėms, o duomenų rinkimo priežiūra tai preziumuotų. Mums tai nėra laiko ar greičio klausimas, bet svarbiausios būtinybės, kad anketos duomenų apsaugai būtų suteiktas absoliutus prioritetas, klausimas. Šis Komisijos tekstas to negarantuoja. Džiaugiuosi, kad pranešėja sutinka pašalinti neprivalomą tekstą šioje vietoje. Mes jau palaikėme tai net komiteto lygmeniu. Deja, tada ji nesulaukė daugumos pritarimo.
Gyventojai tikisi iš mūsų, kad užtikrinsime tai, ko reikalauja sveikas protas, būtent atidėti šį svarstymą, ir taip Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas bus iš tikrųjų priverstas pasirūpinti, kad duomenų apsauga čia būtų patikrinta dar kartą ir tik tada bus priimtas sprendimas dėl Parlamento nuomonės ir pirmojo svarstymo. Norėčiau paprašyti visų frakcijų laikytis savo žodžio.
Jiří Maštálka, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad Komisijos pristatytas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos gyventojų ir būstų surašymų reglamento yra žingsnis teisinga kryptimi, kaip ir ankstesni pasiūlymai dėl statistikos dėl sveikatos ir saugos darbe bei laisvų darbo vietų. Taip pat sutinku su Komisijos pareiškimu per paskutinius gyventojų ir būstų surašymus 2001 m., kad duomenų rinkimas iš atskirų valstybių narių, remiantis tik „džentelmenišku susitarimu“, neleidžia pasiekti pakankamai palyginamų rezultatų. Todėl reikia priimti teisės aktus Europos lygmeniu. Tik taip galime užtikrinti rezultatų patikimumą, skaidrumą ir palyginamumą.
Kita vertus, pajutau pavojų pamatęs Eurostato prašomų duomenų sąrašą pasiūlyto reglamento priedo 1.3 skyriuje. Net atsižvelgdamas į tai, kad tai tik rekomenduoti rodikliai, manau, kad Komisija šiuo atžvilgiu nuėjo per toli. Nėra jokio reikalo užduoti žmonėms asmeninių klausimų apie jų privatų gyvenimą. Mane dar labiau apstulbino faktas, kad šiuos duomenis buvo ketinama rinkti tik iš moterų. Todėl aš visiškai pritariau Darbo ir socialinių reikalų komiteto sprendimui išbraukti iš Komisijos pasiūlymo šiuos nemalonius ir netinkamus reikalavimus.
Tokia informacija galbūt labiau tinka sveikatos priežiūros centrui. Kalbant apie šių duomenų anonimiškumą, tai, mano nuomone, jis turi prilygti bankininkystės duomenų anonimiškumui. Manau, kad renkant bet kokią statistinę informaciją pirmiausia turime užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir gerbti asmens privatumą bei turime neleisti neproporcingai padidinti duomenų teikėjams užduodamų klausimų skaičių. Rekomenduosiu, kad GUE/NGL frakcija balsuotų laikydamasi šių nuostatų.
Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, lapkričio 20 d. Užimtumo ir socialinių reikalų komitete man buvo malonu paremti pranešėją O. Juknevičienę teikiant 32 pakeitimą, kuriuo siekiama panaikinti 1.3.2 dalį ir išbraukti įžeidžiamą klausimą apie pirmąjį moters lytinį aktą įvardijant jį sutikimu pagrįsta sąjunga. Komisijos atstovė komitete tuo metu man pažadėjo, kad šis abejotinas klausimas bus negrįžtamai išbrauktas. Tai vertinu kaip savo ir savo partijos UKIP, tačiau pirmiausia sveiko proto pergalę ir buvau pasirengęs ta proga pasveikinti Komisiją. Beje, tai įrodo, jog pagrįstai apibūdinau šį klausimą kaip susijusį su lytiniu aktu, nes, jei tai būtų susiję tik su bendru gyvenimu nesusituokus, kaip bandyta teigti, kodėl Komisijos atstovė pažadėjo pašalinti šį nekaltą klausimą. Taigi buvau teisus.
Taigi, kai šiandien pamačiau, kad planuotas balsavimas dėl šio pasiūlymo rytoj neįvyks ir yra atidedamas neapibrėžtam laikui, nors diskusijos akivaizdžiai tęsiasi, supratau, kad vyksta kažkas negero, nes paprastai balsuojama iš karto po diskusijų. Neklydau. Kaip matyti iš naujausios kompiuterinės versijos, kurią atsispausdinau vos prieš valandą, 1 psl. pateiktas Komisijos tekstas su nauju 39 pakeitimu. Tai visiškai nesusiję su pirminiu 39 pakeitimu (nekaltu techniniu klausimu); tai senoji 1.3.2 dalis, kurioje įtrauktas išsamus klausimų sąrašas, taip pat ir klausimas apie moters sutikimu pagrįstą sąjungą.
Tuo metu komitete man nepatiko tai, kad balsuojant kitą dieną pranešėja neprieštaravo 32 pakeitimą susilpninti iki A kompromiso, iš jo pašalinus tik 1.3.2 dalyje išvardintų klausimų sąrašą ir palikus 1.3 ir 1.3.1 įžangines dalis; tuo siekta vėliau prijungti papildomus klausimus, taigi mano įtarimai pasitvirtino.
Šį prieštaravimą keliantį ir įžeidžiamą klausimą Komisija negarbingai pakartotinai įtraukė kaip 39 pakeitimą, nors komitete man ir buvo žadėta priešingai; taigi, gerb. Pirmininke, dabar turiu dar didesnę teisę reikšti nepasitenkinimą. Man buvo žadėta šią dalį panaikinti, o ją vėl įtraukė pati Komisija (tai gėdingas klausimas, su kuriuo moterys neturėtų taikytis). Jis nedaro garbės moterims; jis nedaro garbės ir komitetui, turinčiam šį klausimą svarstyti. Todėl prašau visų kolegų balsuoti prieš 39 pakeitimą ir būtinai balsuoti prieš visą šį bjaurų, iškreiptą pasiūlymą.
Andreas Mölzer (NI). - (DE) Gerb. Pirmininke, atsižvelgiant į nuolat įsiplieskiančius etninius konfliktus, kurie, pvz., ypač išryškėjo per neseniai kilusias Paryžiaus riaušes, malonu pažymėti, kad mes Europos Sąjungoje, atrodo, pagaliau prabundame iš savo daugiakultūrinių sapnų ir norime užduoti klausimus dėl etninės kilmės ir religijos per visos Europos Sąjungos gyventojų surašymą 2011 m.
Šiuos duomenys neabejotinai reikia rinkti taip, kad galėtume geriau įvertinti galimą pavojų. Kultūriniai skirtumai gali – nes mes tai pastaruoju metu vis dažniau matome – visa tai labai lengvai sukelti. Šiuo atžvilgiu mes Europoje – kur kai kurios šalys pagyrūniškai pasiskelbė esančios imigracijos šalimis – net didžiųjų miestų priemiesčiuose sėdime tiesiai ant parako statinės, į kurią negalima nekreipti dėmesio.
Kaip visiems žinoma, dėl pastarojo meto konfliktų tarp kurdų ir turkų reikėjo masiškai įvesti policijos pajėgas į mūsų miestus ir miestelius. Todėl būtų labai svarbu turėti statistiką apie etninę ir kultūrinę gyventojų sudėtį, ir tai būtų naudinga užtikrinant smurto prevenciją.
PIRMININKAUJA E. McMILLAN-SCOTT Pirmininko pavaduotojas
Jan Březina (PPE-DE). - (CS) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pasiūlymas dėl gyventojų ir būstų surašymų − visiškai naujas Europos Sąjungos teisės aktas iki šiol nereglamentuotoje srityje. Kyla klausimas, ar reikia tokio teisės akto. Komisijos argumentai dėl reikalingumo užtikrinti palyginamumą ir statistinių duomenų kokybę gana įtikinantys, ypač imant bendrai. Tačiau turime kritiškai žiūrėti į pasiūlytas rinktinos ir įvertintinos informacijos sritis. Komisijos pasiūlyme yra didelė duomenų grupė, kurios tvarumas labai abejotinas. Manau, kad prieštaringas pasiūlymas rinkti būstų duomenis, remiantis Laekeno Europos Vadovų Tarybos išvadomis. Jas galima laikyti vien išreikšta politine valia, o ne galiojančiu teisiniu dokumentu. Be to, Europos Sąjunga neturi jokios kompetencijos būstų klausimais, todėl apie būstus surinkta statistika, skirtingai nei kiti duomenys, negali padėti vykdyti esamų politikų, nebent šie rezultatai galėtų padėti parengti naują bendrąją būstų politiką. Tačiau tai reikštų įgaliojimų viršijimą ir Sutarties pažeidimą.
Visiškai nepateisinamas pasiūlymas rinkti didelį kiekį duomenų apie gyventojų privatų gyvenimą. Bendrų politikų įgyvendinimo požiūriu nėra jokio reikalo Europos Sąjungos įstaigoms turi duomenis apie visų moteriškos lyties gyventojų santuokų ir partnerių skaičių ar šių santykių trukmę. Tai panašu į „Didžiojo brolio“ žaidimą, kai kišamasi į privatų žmonių gyvenimą ir netinkamai pažeidžiama jų asmeninė laisvė. Jei kai kurios Europos Sąjungos įstaigos nori taip daryti, būtų teisinga įsikišti ir nustatyti aiškias ribas, kurių negalima peržengti. Mano nuomone, Darbo ir socialinių reikalų komitetas taip pasielgė iš esmės apribodamas rinktinų duomenų sritis, ir jį reikia už tai pagirti. Mano frakcija, PPE-DE, pasiūlė patį skaidriausią sprendimą, pagal kurį neįtraukiamos visos nuorodos priede į konkrečius statistinių duomenų tipus. Rekomenduoju atkreipti dėmesį į šį pasiūlymą ir jį palaikyti.
Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją ir įvertinti šio pasiūlymo dėl valstybių narių surinktos statistikos apie būstus reglamento svarbą.
Valstybės narės turi naudoti bendrą sistemą reguliariai renkamiems ir pranešamiems standartiniams duomenims. Tiksli statistika apie būstus leidžia Sąjungai ir valstybėms narėms įgyvendinti tinkamą politiką šioje srityje. Vis dėlto renkant bet kokius duomenis, reikia nepažeisti asmenų privataus gyvenimo. Sąjunga remiasi ne tik ekonominiais kriterijais, mes taip pat turime sukurti socialinę Europą.
Padorus gyvenimas, žinoma, apima padorius būstus. Deja, šiandien daugiau kaip 60 mln. gyventojų Europos Sąjungoje gyvena žemiau skurdo ribos, o vaikams kyla didžiausias skurdo pavojus. Žinoma, šiems žmonėms taip pat sunku gauti padorų būstą.
Svarbiausios socialinės ir demografinės tendencijos, paveikiančios subsidijuojamų būstų politiką, kyla dėl gyventojų senėjimo, gyventojų migracijos Sąjungoje, gyventojų persikėlimo iš kaimo vietovių į miestus ir dėl vyraujančios miestų zonų plėtros.
Tačiau nėra vieno modelio, taikytino visoms valstybėms narėms: kai kuriose valstybėse narėse yra daug namų, kuriuose daug tos pačios šeimos kartų gyvena kartu. Austrija, Suomija, Čekija ir Lenkija turi programas, skirtas aprūpinti jaunimą subsidijuojamais būstais. Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje padaugėjo namų, kuriuose yra tik vienas nuomininkas. Rumunijoje 95 proc. namų privatūs ir tik 5 proc. namų yra išnuomoti arba tai yra subsidijuoti namai. Danijoje 47 proc. namų išnuomoti arba yra subsidijuoti namai, Austrijoje 42 proc., Suomijoje 37 proc., Prancūzijoje 44 proc. ir Vokietijoje 57 proc..
Statistika rodo tik pradinį tašką vystant tinkamą būstų politiką kiekvienai valstybei narei. Ši politika priklauso nuo valstybės lėšų skyrimo šalies, regioniniu ar vietiniu lygmeniu, o taip pat ir nuo nekilnojamojo turto rinkos vystymosi. Manau, kad valstybės narės taip pat turi panaudoti struktūrinius fondus namų statybai, ypač fondus, skirtus regioninei plėtrai.
Tačiau sprendžiant būstų problemą reikia metodo, paremto statistiniais duomenimis; jis taip pat turi būti globalus, apimantis daug matmenų ir besiremiantis šalies bei Bendrijos teise. Vis dėlto taip pat reikia vadovautis ir pragmatiniu metodu, kuris remiasi gyventojų poreikiais. Deja, yra Europos gyventojų, gyvenančių netinkamuose, pavojinguose namuose, bet taip pat yra Europos gyventojų, neturimčių jokio namo ar net stogo virš savo galvos. Kaip Europa gali paremti šiuos gyventojus?
Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, Europos Sąjunga gali teikti vieną svarbią paslaugą – remti patikimos ir palyginamos informacijos rinkimą. Todėl galiu pagrįstai paremti Europos surašymo idėją.
Tačiau būtina atsižvelgti į keletą aplinkybių. Visų pirma būtina atsižvelgti į nacionalinius surašymus šioje srityje. Valstybės narės jau atlieka surašymus, o dabar jos galės rengti šalies ir Europos surašymus.
Surašymas labai brangus ir reikalauja didžiulių darbo sąnaudų, todėl protinga tikėtis, kad valstybės narės rengiasi vis labiau jungti šalių ir Europos surašymus. Būtina į tai atsižvelgti. Labai svarbu leisti valstybėms narėms pasinaudoti Europos surašymo galimybe ir pateikti su savo gyventojais susijusius klausimus bei sugretinti šiuos klausimus atskirai nuo bendrų ar išimtinai Europos Sąjungos klausimų.
Be to, būtina daugiau dėmesio skirti surašymo klausimams. Juos būtina parinkti atidžiai ir nepažeisti teisėtą informaciją ir kišimąsi bei įsibrovimą į privatumą skiriančios ribos. Norime suprasti tendencijas, padaryti politiką aktualesnę, ir visiškai nenorime kištis į privatų žmonių gyvenimą. Parinkus atitinkamus klausimus būtina užtikrinti, kad jie bus tinkamai išversti (ne tik kalbiniu, bet ir kultūriniu požiūriu). Kadangi šiuo pranešimu neketinama harmonizuoti taisyklių surašymo srityje, šis žingsnis būtinas, siekiant galimybės tiksliai tarpusavyje palyginti valstybių narių duomenis.
Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į santykį tarp tikslo surinkti duomenis ir duomenų kiekį, kuris iš tikrųjų bus įtrauktas į tokią analizę kaip ši, nes šiuo atžvilgiu kažkas yra aiškiai netvarkoj. Kažkas yra ne taip tarp, pvz., Europos Sąjungos užduočių dėl apgyvendinimo politikos, ir to, ko dabar reikalaujame. Sąjunga neturi kompetencijos šioje srityje. Taip pat ir šis Parlamentas neturi kompetencijos aptarti santykį tarp religinių tikėjimų, etninės kilmės ir galimų integracijos problemų; ne visos Europos Sąjungos reikalas dėl to daryti pareiškimus.
Tačiau turime apsvarstyti, kaip skirstysime lėšas, kaip padalinsime struktūrinius fondus. Čia svarbu tiksliai žinoti gyventojų skaičių atitinkamuose regionuose, regionuose pagal NUTS teritorinių vienetų klasifikaciją statistikai. Kol apie tai neturime tikslių duomenų, kol galima orientuotis į rezultatus finansine prasme, tol šis veiksmas iš tikrųjų bus būtinas. Čia pirmiausia reikia apsvarstyti homogeniškumą ir patikimumą.
Norėčiau pasakyti dar vieną dalyką, dėl kurio L. Novak pateikė kai kuriuos labai įdomius pasiūlymus Regioninės plėtros komitete. Dėl kišimosi į šeimos reikalus, privačią gyventojų sferą, balsuosime prieš pasiūlymą, jei tai nebus iš jo pašalinta. Galbūt šitie aspektai bus pašalinti per trialogą – aš šiuo atžvilgiu pasitikiu pranešėja. Tiktai tuo atveju Parlamentas ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija galų gale galės paremti pasiūlymą; tik su šia sąlyga.
Maria Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). - (EL) Gerb. Pirmininke, kaip minėjo pranešėja ir beveik visi kalbėtojai, svarbu palyginti duomenis iš valstybių narių apie gyventojus ir pagrindinius socialinius, ekonominius, šeimos ir būsto rodiklius, kad remdamasi šia informacija kiekviena valstybė narė galėtų geriau spręsti jai svarbius klausimus pagal savo politikos struktūrą. Tačiau Europos lygmeniu mes turime atsižvelgti į duomenis, kurie leis pasiekti geresnę sanglaudos politiką ir regioninę plėtrą, kad būtų pašalinti nevienodumai ir sumažinta atskirtis tarp skirtingų socialinių grupių bei skirtingų Europos regionų.
Pasiūlytame reglamente išdėstant bendrus apibrėžimus ir rodiklius yra užtikrinamas duomenų palyginamumas, todėl tai turėtų skatinti taikyti geresnę praktiką valstybėse narėse. Tačiau reikia reguliariai įvertinti ir patvirtinti kompetentingų agentūrų surinktą statistiką, ir šioms agentūroms turi būti taikoma kokybės kontrolė ir skaidrumo patikrinimai. Duomenų objektyvumas, atitikimas ir tikslumas − svarbiausi klausimai. Paradoksalu, kad nors Komisija atšaukia reglamento priedus, šių rekomenduotų temų įtraukimas padėtų padidinti duomenų skaidrumą ir tikslumą, nes dabar reglamentas leidžia valstybėms narėms elgtis taip, kaip jos nori. Jei pasiūlymo tikslas – priimti privalomus teisės aktus, nustatančius bendrus apibrėžimus duomenų palyginamumui, manau, šiuos punktus reikia pašalinti.
Turime vėl imtis išlaidų ir naudos analizės, kaip numatyta 5a straipsnyje, nes tokius duomenis rinkti labai brangu valstybėms narėms, kurios apribojo galimybes analizuoti detales.
Baigdama norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jei pakeitimai nebus patvirtinti, reglamento projekte bus minimi labai jautrūs klausimai, susiję su asmeniniu, šeimos ir privačiu gyvenimu, pvz., prašymas rinkti duomenų apie gyvenimą kartu – jį reikia pašalinti – ar maudymosi vonioje temperatūrą. Kodėl turime rinkti informaciją ir detales, nesusijusias su Europos politika? Skurdo skaičiai ir duomenys nekontroliuoja.
Ljudmila Novak (PPE-DE). – (PL) Palaikau reglamentą dėl gyventojų ir būstų surašymų.
Turėdami šio reglamento pagrindu surinktus duomenis, galėsime geriau įvertinti socialines ir ekonomines sąlygas, kuriomis gyvena Europos Sąjungos gyventojai regioniniu, šalies bei Europos Sąjungos lygmeniu. Be to, turint šiuos duomenis, bus galima tiksliau įvertinti regioninės politikos įgyvendinimo efektyvumą ir pažangą siekiant regioninės sanglaudos, kuriai Europos Sąjunga skiria vis daugiau lėšų.
Reikia užtikrinti du dalykus, kad šiuo reglamentu pasiektume pageidaujamų tikslų: pagal šį reglamentą renkamų duomenų apimtis neturi būti per didelė, o surinkti duomenys turi būti aukštos kokybės ir palyginami. Reikia pašalinti duomenis, kurie nekuria būtinos pridėtinės vertės ir paprasčiausiai didina administravimą ir išlaidas. Tai pasiūlymai, pateikiami 1.3 ir 2.3 prieduose, ir dėl jų valstybės narės turi pranešti apie savo sutarimą.
Taip pat reikia pasirūpinti, kad pernelyg nesikėsintume į Europos Sąjungoje gyvenančių vyrų ir moterų privatumą. Taip pat neturime teisės naudoti šių duomenų rinkimo, kad diskriminuotume vieną ar kitą lytį.
Pagrindinių duomenų iš valstybių narių palyginamumas ir per surašymą surinktų duomenų patikimumas yra būtini, siekiant įvertinti Europos politikas ir palyginti šalių politikų rezultatus Europos lygmeniu. Todėl reglamentas turi užtikrinti, kad visos valstybės narės, rinkdamos duomenis, naudotų tą patį metodą ir kriterijus.
Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Gerb. Pirmininke, tikslūs gyventojų duomenys ir patikimi duomenys apie būstus Europos Sąjungoje dabar yra būtina sąlyga, norint teisingai įvertinti visas Europos politikos sritis ir suformuluoti veiklos tikslus bei įvertinti atskirų valstybių narių pažangą.
Kadangi jie padeda pasiekti daugelį svarbių tikslų, labiausiai norėčiau pabrėžti šių duomenų patikimumo ir kokybės svarbą. Iš daugelio pavyzdžių, kuriems yra tinkami tikslūs surašymo duomenys, norėčiau paminėti du: kvalifikuotos daugumos balsavimo Taryboje procesą ir lėšų iš struktūrinių fondų paskyrimą nepalankiose sąlygose esančių regionų plėtrai. Manau, svarbu, kad ši sritis būtų reglamentuota vienodai. Taip atskirų valstybių narių pateikti duomenys bus palyginami ir Europos, ir regioniniu lygmeniu, nes to dažnai reikia.
Kaip Regioninės plėtros komiteto narys, norėčiau pabrėžti statistinių vienetų klasifikacijos svarbą. Šios rūšies informacijos kokybė ir palyginamumas gali būti užtikrinami tik naudojant aiškią Europos struktūrą, kitaip sakant, Europos teisės aktus dėl gyventojų ir būstų surašymų.
Sutinku su nuomone, kad teisės aktai turi būti daugiausia skirti galutiniam rezultatui pasiekti, o ne pačiai informacijai rinkti. Tai patikimai užtikrins statistinių duomenų palyginamumą, nes be teisės aktų gali kristi duomenų kokybė.
Valstybės narės turi turėti teisę laisvai išrinkti geriausius surašymo būdus ir metodus, tačiau jie turi atitikti tam tikrus privalomus standartus ir kokybės reikalavimus. Savaime suprantama, kad temos, įgyvendinimo laikotarpiai ir galutinis terminas turi likti tokie patys visoms šalims. Tiktai taip surašymo duomenys bus skaidrūs, patikimi ir palyginami, o tai − esminis veiksnys norint pasiekti daugelį svarbių tikslų.
Pirmininkas. − Prieš suteikiant žodį Komisijos nariui, man priminta, kad maždaug prieš 2 000 metų karalius Erodas pirmą kartą surašė gyventojus, tiesa, vien berniukus.
Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, tokia pradžia man teikia daug vilčių.
Man malonu pranešti, kad Komisija pasirengusi pritarti daugeliui Parlamento pakeitimų. Šios diskusijos parodė, kad į jums rūpimus klausimus mėginama atsakyti šiuo metu vykstančiose derybose. Pasiekus kompromisą atsirastų plėtros tikimybė ateityje. Komisija remia šiuo metu vykstančias diskusijas ir nuoširdžiai tikisi, kad pavyks rasti šio Parlamento didžiajai narių daugumai ir Taryboje atstovaujamoms valstybėms narėms priimtiną sprendimą.
Tačiau nedera pamiršti, kad įtraukti naujus su surašymu susijusius klausimus pavyks tik po išsamaus ir ilgalaikio pasirengimo. Esu tikra, kad pavyks tinkamai suderinti labai svarbų duomenų apie ES gyventojus ir būstą rinkimą bei tam reikalingas išlaidas ir pastangas.
Ypatingą dėmesį norėčiau atkreipti į E. Schroedterio keliamą klausimą. Pagrindinė mintis – tai, kad šiuo teisės aktu nepakankamai užtikrinamas duomenų konfidencialumas. Galiu patvirtinti, kad Eurostat ir šalių statistikos institucijose duomenų konfidencialumas vertinamas labai rimtai. Duomenų konfidencialumo srityje priimti pagrindiniai teisės aktai šalių ir Europos lygiu. Pasiūlymu dėl surašymo šie teisės aktai nepažeidžiami ir nekeičiami. Priešingai, pasiūlymas atitinka šalių ir Europos Sąjungos nuostatas.
Nėra būtina šiame konkrečiame pasiūlyme dėl surašymo kartoti priimtų pagrindinių teisės aktus duomenų konfidencialumo srityje nuostatas. Iš Eurostat perduotų duomenų nėra galimybės atsekti konkretaus asmens duomenimis. Šie duomenys anonimiški. Be to, teisės aktais šiame projekte leidžiama perduoti tik apibendrintus, o ne smulkius duomenis.