Posėdžio stenograma

Antradienis, 2007 m. gruodžio 11 d. - Strasbūras

7. Bendras vyno rinkos organizavimas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Giuseppe Castiglione pranešimas (A6-0477/2007) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendro vyno rinkos organizavimo ir iš dalies keičiančio tam tikrus reglamentus (COM(2007)0372 - C6-0254/2007 - 2007/0138(CNS)).

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, dėkoju už galimybę pateikti keletą pastabų apie mūsų vyno sektoriaus reformą.

Visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui G. Castiglione už jo ypač sunkų darbą rengiant šį projektą. Parlamentas taip pat vertingai prisidėjo prie šių diskusijų, kurios, mano manymu, kartais vykdavo labai emocingai. Esu pasirengęs sutikti su jūsų pasiūlymais daugelyje sričių, bent jau iš dalies. Pvz., kalbant apie išnaikinimo programą, mano manymu, būtų naudinga sumažinti laikotarpį nuo penkerių iki trejų metų, kaip siūloma pranešime. Taip pat išklausiau jums susirūpinimą keliančius dalykus dėl galimybių nukreipti dalį išlaidų vynui per kaimo plėtros biudžetą. Leiskite priminti jums, kad vyno biudžeto lėšos bus skiriamos konkrečiai vynininkystės regionams. Tačiau ketinu pasiūlyti pervesti mažiau išlaidų į kaimo plėtros biudžetą.

Tačiau lieka dar trys svarbūs klausimai, dėl kurių Komisija, pirmininkaujanti valstybė ir daugelis valstybių narių turės susitarti, norint iki galo įgyvendinti reformą jau šį mėnesį. Pirmasis klausimas – tai nacionaliniai paketai. Žinoma, veikiausiai niekada nepavyks išvengti ginčų dėl leistinų priemonių, t. y. meniu įtraukimo į šiuos paketus. Šioje vietoje galima šiek tiek derėtis. Pavyzdžiui, sutikčiau paketą papildyti idėjomis dėl inovacijų ir vyno pardavėjų restruktūrizacijos, tačiau, mano manymu, turime išlaikyti aiškią ribą tarp to, kas leistina pagal nacionalinius paketus, ir to, kas leistina pagal kaimo plėtros politiką, kad išvengtume investicijų faktinio finansavimo iš abiejų krypčių, arba vadinamųjų „dvigubo langelio“ atvejų.

Kita vertus, nacionaliniai paketai nėra skirti įtraukti nuolatines kovos su krize priemones. Parama distiliavimui krizių atveju stabdo konkurencingumą, todėl privalome jos visiškai atsisakyti ir nemėginti vėl įtraukti per užpakalines duris. Taip pat nėra galimybės pakartotinai pradėti bendrą diskusiją dėl įvairių valstybių narių paketų dydžio. Esu tikra, kad pakartotinai grįžus prie šių diskusijų (Pandoros skrynios) mums nepavyktų pasiekti susitarimo iki pat metų galo. Manau, kad tokiu atveju mūsų lauktų labai ilga ir sudėtinga diskusija.

Antrasis svarbus klausimas yra kapitalizacija. Šia tema buvo nemažai ginčytasi ir aš anaiptol nenusisukau nuo šios diskusijos. Tačiau status quo iš tiesų susiduriame su spręstina problema. Praturtinimui skirta parama yra senamadiška, neveiksminga, neefektyvi, brangi ir, be kita ko, iškreipia prekybą. Todėl atsižvelgiant į tai, visiškai suprantu, kaip svarbu išlaikyti praturtinimo cukrumi pusiausvyrą, norint pasiekti kompromisą, kurį paremtų vyno gamintojai iš Pietų ir Šiaurės Europos. Esu tikra, kad rasime problemos sprendimą. Išklausiau visuotinį raginimą ir toliau leisti praturtinimą cukrumi, tačiau kalbėkime aiškiai – nesu nusiteikusi susitaikyti su status quo, todėl kompromisai galimi tik naujomis sąlygomis.

Trečiasis klausimas – diskusija dėl teisės sodinti sistemos. Išklausiau argumentus dėl siūlomo sistemos taikymo nutraukimo termino, tad negalime sau leisti šį klausimą atidėlioti. Akivaizdu, kad vyno sektoriui būtina suteikti daugiau laisvės ir galimybę reaguoti į paklausą per įmanomai trumpesnį laiką, todėl pasiūliau pratęsti sistemą, pagal kurią teisės sodinti suteikiamos iki 2013 m. pabaigos, nes buvau aiškiai įsitikinusi, kad pusiausvyrą šiame sektorių pavyks pasiekti taikant dviejų pakopų metodą – iš pradžių išnaikinsime (gamyba sumažės), o tada liberalizuosime ir suteiksime sėkmingiems gamintojams galimybę plėstis. Išklausiau sektoriaus atstovų pastabas, tačiau aišku viena: būtina skirti datą, kai teisės sodinti sistema nebebus taikoma. Na, o dėl tikslios datos reikėtų susitarti, siekiant galutinio kompromiso.

Taigi išklausiau visų šalių ir Europos Parlamento argumentus, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: mūsų vyno sektorių būtina reformuoti, kitaip jis pasitrauks iš pirmaujančios pozicijos. Turime pasinaudoti šia galimybe dabar ir susitarti dėl realios reformos. Jai atlikti reikės pastangų, tačiau esu visiškai įsitikinusi, kad tai atsipirktų. Neveikimas iš tiesų kainuotų per daug, todėl tikiuosi susitarimo šiuo klausimu.

  Giuseppe Castiglione, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, esu dėkingas Komisijos narei, kad per šį ilgą procesą ji bendradarbiavo su Parlamentu. Taip pat dėkoju jai už tai, kad ji įvertino Europos Parlamento darbą, kuris yra svarbus ir įdomus, susijęs su Žemės ūkio ir regioninės plėtros komiteto, taip pat visų Rūmų ir visų kolegų pastangomis. Dėkoju, Komisijos nare, pasiūlius labai ambicingą reformą, kurios tikslams negalima nepritarti.

Vartojimas mažėja, o importas didėja, vadinasi, radikali forma yra nepaprastai svarbi. Mūsų vyno ūkių sektoriui reikalinga nauja pradžia: nauja gyvybė, nauja energija ir nauji pasiūlymai. Esate teisi, sakydama, kad jei norime likti konkurencingi, jei norime išlikti šio sektoriaus pasaulio lyderiais, turime investuoti į vyno sektorių. Turime akylai stebėti rinką, turime gaminti rinkai ir pripildyti ją aukščiausios kokybės gaminiais.

Dėl šios priežasties, Komisijos nare, kartu su savo kolegomis iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Europos Parlamento, kuriems dar kartą dėkoju, aš mėginau pranešime pavaizduoti išsamią, nuoseklią reformą, kuri pirmiausia yra skaidri. Norint, kad mūsų gamintojai būtų konkurencingi ir sėkmingi, sistema turi būti pajėgi tenkinti jų reikmes ir jiems teikti lėšas.

Apskritai siekėme parengti tekstą, kuriame būtų pateiki tinkami atsakymai į bendrus reikalavimus, bet taip pat siekėme paisyti, skatinti, o kai kuriais atvejais suderinti įvairius nacionalinius nustatymus. Turiu tik vieną išankstinę pastabą: mums iš esmės reikia keisti mąstyseną dėl gamybos strategijos. Derėtų atsikratyti kiekybės logikos ir vietoj jos siekti kokybiškos produkcijos – pranašumo – taip, kad tai garsintų specifines nacionalines, regionų ir vietos Europos vyno ūkių ypatybes.

Dėl šios priežasties, Komisijos nare, mes pritariame rinkos mechanizmų, kurie pasirodė esą neveiksmingi, nepaveikūs ir tik papildė perteklių ir prastos kokybės produkciją, panaikinimui. Pateikčiau tik vieną pavyzdį: distiliavimas krizės atveju, kuris dabar tapo įprasta struktūrine priemone ir jau nebėra atsako priemonė kritiniu atveju. Distiliavimui skiriami 500 mln. EUR per metus tapo nepagrįsti. Todėl pritariame veiksmingesniam ekonominių išteklių panaudojimui: nacionalinėms vystymosi programoms ir geriau prie specifinių kiekvienos gamintojos šalies poreikių pritaikytoms įgyvendinimo priemonėms.

Todėl, Komisijos nare, mes pamanėme, kad pranešime tiktų išplėsti turimų priemonių sąrašą: nutarėme įtraukti sektoriaus struktūrizavimą, mokslinius tyrimus, naujoves ir kokybinius pagerinimus. Visi šie veiksmai paskatins verslininkų kūrybingumą, kuris labai reikalingas mūsų vynams. Kartu būtina skatinti reklamos kampanijas ne tik tarptautinėse rinkose, bet ir vidaus rinkose. Apie tai kalbėjome anksčiau, ir šis aspektas pasirodė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto atliktame tyrime.

Absurdiška manyti, kad galime konkuruoti už savo sienų, jei namuose negalime pirmauti, jei savo bendrapiliečių negalime įtikinti mūsų gaminamo vyno kokybe. Todėl pranešime pritariama suderintai kilmės vietos ar geografinės nuorodos apsaugos sistemai, aiškiam ir skaidriam ženklinimui etiketėmis ir aiškiai nustatytoms vynininkystės metodų taisyklėms. Tik tuomet vartotojai, kurie čia yra svarbiausi, tikės tuo, ką perka.

Todėl svarbu, Komisijos nare, kad kilmės vietos arba geografinė nuorodos, kurios įkūnija Europos vynininkystės kokybę, būtų gerai apsaugotos. Apsauga – tai prievolė gaminti nurodytoje srityje, ji taip pat reiškia, kad nuoroda į derliaus metus etiketėje turi būti taikoma tik vynams, turintiems kilmės vietos arba geografinę nuorodą. Tik šie vynai turi būti nuolat tikrinami ir dėl to vieninteliai, kurių pateiktos informacijos tikrumą galima laiduoti; antraip kokybiško vyno gamintojai atsidurtų nepalankioje padėtyje, o vartotojai suklaidinti.

Vadovaujantis ta pačia logika ir nuoseklumo dėlei pranešime pritariama pasiūlymui dėl savanoriško išnaikinimo schemos su išmokomis, kad norintys išeiti iš rinkos tai galėtų padaryti oriai. Be to, negaliu susilaikyti neišreiškęs savo pasitenkinimo tuo, kad Komisija ką tik pritarė mano minčiai penkerių metų laikotarpį sumažinti iki trejų metų. Regis, tikrai išnaikinimui tinkančių hektarų skaičius sumažėjo nuo 200 000 iki 175 000.

Ne taip, kaip mūsų pirminiame pasiūlyme, pranešime taip pat siekiama atsakyti į augintojų poreikį užsitikrinti ateitį. Atsižvelgdami į šį tikrumo poreikį, dabar, kol įsitikinsime, ar gerai veikia nauja sistema, o svarbiausia – kaip veikia, negalime nuspręsti liberalizuoti sodinimo teisių.

Dėl to pranešime numatoma sodinimo teises išsaugoti nors iki 2013 m., o Komisija raginama pateikti pirmojo reformos tarpsnio poveikio vertinimą, kad būtų galima nuspręsti, ką toliau daryti atsižvelgiant į duomenis. Be abejo, derėtų atsižvelgti į tai, kad srityse su geografinėmis nuorodomis priimami sprendimai turi būti priimami tinkamai atsižvelgiant į tuos, kurie į šiuos projektus investavo savo kapitalą ir darbą, ir jiems prižiūrint. Jei tada pasirodo, kad sistema trukdo vystytis konkurencingiems, galima padidinti apyvartą Bendrijos lygmeniu ir užtikrinti, kad ten, kur esama rezervų, jie naudojami tinkamai.

Turiu dar vieną paskutinę pastabą, Komisijos nare: negalima neigti, kad diskusijoje vyravo klausimas dėl saldinimo. Kilus iš tokios šalies, kaip Italija, kur sacharozės naudojimas draudžiamas, o ypač kilus iš Sicilijos, kur gaminama vynuogių misa, niekas taip nesupras Komisijos narės nusivylimo šiuo klausimu, kaip aš. Vis dėlto kalbame apie tai, kad Europos vynams reikia grąžinti gyvenimą ir padaryti juos konkurencingus, kad jie būtų pasirengę varžytis rinkoje.

Tai mūsų tikslas, o tam, kad jį pasiektume, pabandėme pažvelgti anapus nacionalinių skirtumų. Dėkoju, jums, Komisijos nare, už jūsų bendradarbiavimą, o labiausiai už Europos Parlamento darbo pripažinimą. Į šią reformą įtraukėme...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją…)

  Elisabeth Jeggle, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mūsų diskusija šia tema buvo ilga ir kartais karšta. Norėčiau padėkoti pranešėjui. Jis nusipelnė didelės pagarbos už darbą, kurį nuveikė susitelkęs, puikiai bendradarbiaudamas su visais savo komiteto nariais.

Taip, bendrą vyno rinkos organizavimą privalu reformuoti. Ji turi būti pritaikyta atsižvelgiant į dabartines aplinkybes ir ateities rinkas. Kartu, Komijos nare, šiame pranešime keliamas klausimas, ar Komisijai derėtų kištis į nereikšmingus dalykus, kurie padeda kurti regiono tapatybę tais būdais, kurie tam tikruose regionuose buvo naudojami šimtmečiais ir yra tų regionų kultūros pagrindas. Toks kišimasis tikrai nepadeda paprastiems žmonėms. Kartais žmonės nesupranta, kas vyksta. Nesuvokiama, kad turėtume uždrausti naudoti sukrozę, kai kartu pasirašome susitarimus dėl sukrozės turinčio vyno importo iš ne Europos Sąjungos šalių.

Komisijos nare, kaip trečiajai institucijai kartu su Taryba ir Parlamentu, Komisijai derėtų susitelkti į savo pačios specifinį darbą, t. y. rengti pasiūlymus, kurie skatina nenutrūkstamą Bendrijos vystymąsi, kurie skatina visą plėtros procesą. Bendras vyno rinkos organizavimas yra to proceso dalis.

Šiuo klausimu norėčiau pasakyti, kad komitete pasiekti susitarimai, dėl kurių mes grūmėmės, o kai kuriais atvejais vis dar grumiamės, tinka visiems Rūmams. Aš jiems pritariu PPE-DE frakcijos vardu: mes visi pritariame kompromisams. Mes atmetame bet kuriuos jiems prieštaraujančius pakeitimus.

  Katerina Batzeli, PSE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, šiandien Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turi nuspręsti dėl vienos iš sudėtingiausių Europos žemės ūkio rinkų bendro organizavimo ateities. Europos Parlamentas savo nuomonę pateikė daug anksčiau prieš Tarybos nuomonę ir tai dėl didelių mūsų pranešėjo G. Castiglione pastangų ir visų politinių frakcijų pastangų.

Komisijos nare, norėčiau pabrėžti tam tikrus aspektus, į kuriuos privalu atsižvelgti galutiniame Tarybos sprendime dėl bendro vyno rinkos organizavimo reformos.

Pirmiausia vyno rinkos reformos nevalia vykdyti vadovaujantis siauru, buhalteriniu modeliu, kaip tas, kurį naudojote bendrai organizuodami cukraus rinką, kurią prieš du mėnesius buvome paraginti ištirti iš naujo, nes ji pasiekė aklavietę. Vyno rinkos reformos negalima grįsti pražūtingu bendru medvilnės ir tabako rinkų organizavimo modeliu lėšas pervedant į antrąjį ramstį, dėl ko sumažėjo šių dviejų produktų gamyba, o kaimo vietovės ištuštėjo. Vyno rinkai reikalingas stiprus biudžetas pirmajame ramstyje siekiant sustiprinti priemones tiesiogiai skirtas vynuogių augintojams, kurie bus raginami gerinti kokybę ir stebėti savo produkciją, taip pat stiprinti visų vynų reklamavimo politiką Europoje ir už jo ribų taip skatinant jų komercinį platinimą rinkose.

Komisijos nare, Europos Parlamentas nori naujo bendro rinkos organizavimo, kur dėmesys pirmiausia bus skiriamas agresyvios reklamos politikai, o ne gynybinei importo politikai. Europos Parlamento pranešimas užtikrins paramą vynuogių augintojams, kurie taiko priemones pasiūlai stabilizuoti, kokybei pakelti ir aplinkai apsaugoti. Rinkos reguliavimo priemonės išsaugotos ir pritaikytos prie dabartinių poreikių, pvz., šalutinių produktų distiliavimui, kuris veikia kaip kokybės gerinimo mechanizmas ir kartu reguliuoja rinką ir pasiūlą. Pranešime siūloma patobulinta išnaikinimo schema, pagal kurią brangios Bendrijos lėšos nešvaistomos Europos vyno sektoriaus dinamikai mažinti, o parama vynuogių augintojams skiriama pagal paramos regioninį vidurkį neapsiribojant 350 EUR už hektarą.

Komisijos nare, mes manome, kad privalu riboti tas priemones, kurios sukuria perteklių, išveda rinką iš pusiausvyros ir kitų vynų sąskaita sukuria iškreiptas ir neteisingas kainas. Čia Socialistų frakcijos vardu ir asmeniškai aš, Katerina Batzeli, pritariu bet kuriai Komisijos pasiūlytai priemonei, kuri išlaiko pusiausvyrą gerinimo cukrumi klausimu, nes kaip sakė Socialistų frakcija, mes prisidėjome prie darnaus pasiūlymo, kad išvengtume pereinamųjų problemų.

Vis dėlto naujas bendras rinkos organizavimas turėtų praturtinti vyno vartotojų išmanymą ir taip pat į jį atsižvelgti, ir žymint etiketėmis labiau apsaugoti vartotojus. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, be kitų klausimų, patikslino 166 pakeitimo SO2 procentinę dalį, 157 pakeitimą dėl visuomenės sveikatos klausimų ir Friedricho-Wilhelmo Graefe zu Baringdorfo pakeitimą dėl vyno iš hibridinių ar genetiškai modifikuotų vynmedžių vyno gamybos. Pagarbą vartotojui turėtume sustiprinti žymėdami etiketėmis, kuriose nurodyta išsami informacija apie naudojamus vyno gamybos metodus.

Komisijos nare, norėtume pritarti naujai politikai dėl dviejų vyno kategorijų: geografines nuorodas ar kilmės vietą turinčiai kategorijai ir stalo vynui. Tai du skirtingi gaminiai ir abu turi savo vietą tarptautinėje Europos rinkoje, ir nemanau, kad mums reikia brėžti skiriamąsias linijas, kurios turi regioninį poveikį.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad bendros žemės ūkio politikos reformos kompleksiškumo negalima laikyti aklavietės ar institucijų nesėkme. Komisijos nare, savo pasiūlymuose mums derėtų atsižvelgti į šio gaminio kultūrinį aspektą.

  Jorgo Chatzimarkakis, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, in vino veritas arba, pasak Goethe, gyvenimas per trumpas, kad gertume blogą vyną. Šie posakiai apibendrina ES vyno rinkos reformavimo esmę. Mūsų pranešimas yra apie Europos vyno kokybę, kuri tikrai nėra prastesnė už iš Naujojo pasaulio importuojamų vynų kokybę. Tai koks gi status quo? 2006 m. vyno gamyba siekė 5 proc. visos ES žemės ūkio gamybos vertės. 45 proc. pasaulio vynuogynų ploto, 65 proc. vyno gamybos, 57 proc. jo suvartojimo ir 70 proc. eksporto apimties Europos vynui suteikė pirmaujančią poziciją pasaulio rinkoje. Vyno pasaulyje mes esame didžioji pasaulio galybė!

Todėl reikėjo veiksmų mūsų didžiosios galybės statusui sutvirtinti ir ypač vyno kokybei pakelti. Jūsų siūlomose reformose, Komisijos nare, numatytas distiliavimo krizės atveju skubus nutraukimas. Aš manau, kad daugybė jūsų minėtų dalykų, pvz., privatus saugojimas ir eksporto subsidijų nutraukimas, parama misai ir, be abejo, vyno stiprinimas cukrumi, yra pagrindiniai jūsų pasiūlymų klausimai. Tačiau turime pasakyti, kad nuo pat pradžių jie atspindėjo gana technokratinį požiūrį, pavyzdžiui, sprendžiant klausimus, ar saldinimą derėtų sieti su parama misai.

Mano nuomone, šis Parlamentas susitarė dėl gana gero šiaurės ir pietų šalių kompromiso atsižvelgiant į tai, kad šiam klausimui poveikį darė atitinkami šių šalių interesai. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete mes radome labai teisingą sprendimą dėl kompromisų. Į tai atsižvelgdamas, aš dėkoju pranešėjui, G. Castiglione, kuris labai stengėsi pasiekti tarpinius kompromisus ir mes sugebėjome atsižvelgti į visų interesus.

Manau, kad pirminiam technokratiniam požiūriui suteikėme naują grakštų pavidalą. Mes radome pusiausvyrą tarp šiaurės ir pietų šalių. Taip pat norėčiau padėkoti jums, Komisijos nare, kad savo kalboje nurodėte, jog iš esmės ketinate laikytis šios linijos.

Kokie gi pagrindiniai klausimai? Be kompromiso, kuris leidžia ir toliau saldinti, kitas pagrindinis mūsų pranešimo aspektas yra regiono gaminių apsauga.

Atsižvelgiant į skatinimą siekti Europos vyno kokybės, reikalingos ir nuolatinės nacionalinės paramos priemonės, kurioms buvo skirta 1,3 mlrd. EUR. Mes manome, kad šie klausimai turėtų būti pirmojo ramsčio dalis, kad išmokos iš tikrųjų būtų skiriamos tiesiogiai augintojams. Be to, reikėjo nurodyti į tai, jog ypatingas dėmesys skirtinas etiketėse nurodomoms kilmės vietoms ir geografinėms nuorodoms, o tai manau esant vienu iš pagrindinių mūsų pasiekimų. Mūsų požiūriu, tai nepaprastai svarbus klausimas, nes geografinės vyno kilmės nuorodos neabejotinai yra intelektinės nuosavybės, kuri turi būti saugojama, klausimas. Ir manau, kad šiuo klausimu mes pasiekėme labai gerą kompromisą.

ALDE frakcija šiems kompromisams, t. y., visam kompromisų paketui, pritars, nes manome, jog tai geras sprendimas. Viliamės, kad Taryba dabar priims mūsų pasiūlymus. Europos Parlamento balsas – tai liaudies, taip pat vartotojų ir vyno gamintojų balsas. Komisijos nare, prašome jūsų už tai kovoti bendraujant su Taryba ir apskritai turint reikalų su visuomenės nuosavybe.

  Sergio Berlato, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tekstas, dėl kurio balsuosime, yra geras kompromisas ir labai pagerina pirminį Komisijos pasiūlymą.

Mūsų tikslas vis dar yra pradėti reformą, skirtą sektoriui vidaus ir tarptautinėse rinkose atgaivinti. Paklausa pasaulyje ne mažėja, o kyla, todėl teisingas požiūris yra ne mažiau gaminti, bet investuoti į kokybę ir Europos vynų ypatybes mažinant išlaidas, reklamuojant vynus rinką išplėsti ir padedant jauniems žmonėms užveisti vynuogynus.

Lygiai taip pat reikia riboti Europos vyno gamybos mažinimą, kaip siūlė Komisija, didinant valstybių narių savarankiškumą išnaikinimo schemoms valdyti. Turime išvengti vynuogynų, kurie galbūt kol kas ir neužima stiprių pozicijų rinkoje, bet gamina aukštos kokybės regionų vynus, turi įsigalėjusias istorines tradicijas ir net šiandien sudaro viso regiono vietovių socialinę struktūrą, išnaikinimo.

Be to, kad per šią reformą siekiama sukurti geresnes konkurencijos sąlygas, privalu išlaikyti ryšius su praeitimi ir skatinti vynuogių auginimo, kuris yra žemės ir aplinkos išsaugojimo veiksnys, tęstinumą. Todėl pritariame tam, kad numatyti ištekliai būtų paskirstomi per trejus, o ne penkerius metus, ir išdalyti pirmiausia remiantis istoriniais duomenimis, daugiausia vadovaujantis tuo pačiu kriterijumi, kuris buvo naudojamas iki šiol visoms priimtoms reformoms.

Komisijos nare, mes prieštaraujame naujų vynininkystės metodų liberalizavimui ir importuotos misos mūsų vynams pagerinti naudojimui ar jų maišymui su vynu iš trečiųjų šalių, nes manome, kad tai pakenktų vyno įvaizdžiui ir vartotojų pasitikėjimui gaminiu, o tai turėtų ypač rimtų padarinių vartojimui. Kita vertus, manome, jog būtina teikti paramą koncentruotai misai ir koncentruotai rektifikuotai misai naudojamai gerinimo tikslais siekiant apsaugoti daugelio Bendrijos regionų vynininkystės metodus.

Mes manome, kad privalu atsižvelgti į gamintojų investicijas ir išvengti bet kurių prekybos srautų sutrikimų, kurie padidintų turimus išteklius. Ši reforma turi skatinti geografinių ir kilmės vietų nuorodų apsaugą kaip priemonę, kuri geriau apsaugotų Europos vynus daugiašalių derybų ir dvišalių prekybos susitarimų aplinkybėmis.

Pagaliau, Komisijos nare, mes prieštaraujame, kad nuo 2014 m. būtų visiškai liberalizuotos sodinimo teisės vynams, kurie turi kilmės vietos ir geografines nuorodas, ir galime pritarti pranešėjo pasiūlymui, kad naujoji reforma įsigaliotų nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, mes norime, kad vynas būtų unikalus gėrimas ir gamybos, ir vartojimo požiūriu. Galvoje turiu tai, jog nenorime jokių vynininkystės metodų, kurie vestų mus „Coca-Cola“ kryptimi; norime, kad būtų apsaugotos kilmės vietų ir geografinės nuorodos. Norime matyti, kad remiami ekologinės gamybos būdai, ir pageidaujame (dėl to pateikėme pakeitimą), kad regionai patys balsų dauguma galėtų spręsti, ar jų vynais galima būtų prekiauti tik buteliuose. Mes sutinkame su jumis, kad nedera vyno nuolat distiliuoti ir kad privalu užkirsti kelią anonimiškam distiliavimo krizės atveju įdiegimui. Šiuo klausimu mes pritariame jūsų požiūriui.

Sodinimo teisių klausimu manome, kad turi būti galimybė rinktis išnaikinimą. Iš esmės, jei nėra jokių ženklų, kad kažkada toje vietoje bus leista vėl sodinti, sprendimas išnaikinti negrindžiamas vyno kiekiu, kurį galimu parduoti. Trumpai tariant, ši sąsaja būtina ir mes jai pritariame.

Kai kalbate apie pagerinimą vynuogių misa ar cukrumi ir sakote, kad tarp šių dviejų metodų privalu rasti pusiausvyrą, mus tai tenkina, nes iš esmės tai reiškia, kad saldinimas išliks teisėtas. Jei tuo remiantis būtų rastas sprendimas, mes jį laikytume priimtinu rezultatu. Saldinimas – tai senas vynininkystės metodas. Todėl mums derėtų jį išsaugoti ir atmesti daugelį nepagrįstų amerikiečių reikalavimų dėl mūsų vyndarystės procesų.

Jei mūsų pakeitimai priimti, mes pritariame visam pranešėjo projektui.

  Vincenzo Aita, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, gerb. G. Castiglione, pasakyčiau, kaip pasakė ministras Paolo de Castro, kad pasiūlymas, kuris gimė atsakingame komitete ir dabar pateiktas Parlamentui, yra blogesnis už tą, kurį iš pradžių pateikė Komisijos narė. Mes čia kalbame apie milijonus žmonių, atsidavusius gaminiui, kuris savo kokybe ir ryšiais su žeme išaukštino Europą.

Pirmas klausimas, kurį norėčiau paliesti, yra susijęs su išnaikinimu. Mums pasakė, kad su tuo susijusios žemės, plotas siekia 175 000–200 000 hektarų. Mano pirmas klausimas toks: kas išnaikins vynmedžius ir kas perims šią išnaikintą žemę ir ar negerai yra pasiūlyti, kad lėšos būtų naudojamos, ir galbūt net mažinamos, užuot jas didinus, šių vynuogynų restruktūrizavimui siekiant pagerinti kokybę? Parlamento paklausčiau, kodėl turime išvaryti dešimtis ar net šimtus darbuotojų ir ūkininkų, kad užleistume vietą tarptautinėms bendrovėms, kaip tai vyksta Sicilijoje, gerb. G. Castiglione?

Taigi klausimo esmė tokia: kodėl Europos lėšų nepanaudojus kokybei gerinti ir verslui restruktūrizuoti, užuot jas naudojus išnaikinimui? Juk per pastaruosius metus šiuose Rūmuose ir Bendrijos politikoje priėmėme tiek daug priemonių!

Antras mano klausimas susijęs su laisvąja rinka vynuogynų plotų teisių požiūriu. Kodėl rinką derėtų liberalizuoti visoje Europoje? Kokia prasmė yra pirkti vynuogyno hektarą Sicilijoje, Kampanijoje, Graikijoje ar kur nors kitur ir jį perkelti į kitą vietovę? Tas vynuogyno hektaras susijęs su tam tikra kokybe ir gamyba, tipiniu gaminiu, toje vietovėje nustatytu ekologiniu tipu. Ką duoda toks pasiūlymas?

Ar mes čia taip pat siekiame paskatinti didelės apimties pirkimus, kurie vyksta kai kuriose Viduržemio jūros regiono dalyse? Tai pagrindinis dalykas, ir todėl manome, kad Komisijos pasiūlymas buvo geresnis. Parlamento pateiktas pasiūlymas yra prastesnis nei tas, kuriam pritaria Komisija, jei mes norime reformos, kuri gerintų kokybę ir ūkininkus bei kitus darbuotojus išlaikytų prie žemės. Dėl to balsuojame prieš tokio pobūdžio reformą.

  Vladimír Železný, IND/DEM frakcijos vardu. – (CS) Gerb. pirmininke, dėl pasiūlytos vyno sektoriaus reformos Čekijos padėtis tampa nepalanki ir ji yra diskriminuojama. Europos Sąjunga, kuri neprieštaravo JAV vynų miešimui, kurie atmiešti 30 proc. vandeniu dabar teisėtai patenka į ES rinką, ir kuri leidžia Pietų Europos šalims į persaldintus vynus pridėti rūgšties, ta pati Europos Sąjunga siūlo labiau į šiaurę nutolusiose Europos šalyse drausti sukrozės naudojimą. Mūsų šalyje sukrozė tradiciškai naudojama daugiau kaip 200 metų. ES nori ją pakeisti misos koncentratu, kurį Pietų Europos šalys noriai teiks išpūstomis kainomis. Čekijos subsidija sudaro 85 EUR už vynuogyno hektarą, o kai kurios privilegijuotos šalys gauna 245 EUR. Taip yra todėl, kad Europos Sąjunga siekia nustatyti vadinamąjį istorinį principą, kuris diskriminuos naująsias valstybes nares. Tačiau Čekijoje auginamos vynuogės ir iš jų gaminamas vynas ten ir suvartojamas. Jis jokiu būdu neprisideda prie Europos produkcijos pertekliaus. Be to, ta pati Europos Sąjunga dabar reikalauja, kad Čekija finansiškai prisidėtų prie Europos perteklinio vyno reklamos trečiosiose šalyse. Todėl mes reikalaujame, kad pinigai, skirti vyno sektoriaus reformai, būtų įtraukti į nacionalinius paketus, kad valstybės narės galėtų juos skirti atsižvelgdamos savo pačių poreikius.

Perteklinio vyno gamybos klausimą Europos Sąjunga sprendžia dvejopai. Vienas būdas – tai beprasmis ir barbariškas vyno distiliavimas į pramoninį spiritą, o kitas – tai vynuogynų išnaikinimas: išnaikinti visur, išskyrus ten, kur tai derėtų padaryti. Tiesą sakant, užtektų išnaikinti visus neteisėtai pasodintus vynuogynus tose tradicinėse pietų šalyse, ypač vienoje iš jų, ir visa reforma būtų baigta. Visas tų neteisėtų vynuogynų plotas iš tiesų prilygsta hektarų, kuriuos ES reikia išnaikinti, skaičiui. Tarsi ES nežinotų tikslios vietos ir neturėtų, pavyzdžiui, Italijos vynuogynų, kurie buvo pasodinti paslapčia ir viršijo kvotą, palydovinių nuotraukų. Baigdamas paliesiu kitą eurokratų mėgstamą temą, kuri vėl pasirodo pasiūlytoje reformoje: Tarybos kompetencijos šiuo klausimu perdavimas Komisijai, kitaip tariant, neišrinktiems ES pareigūnams. Taip iš mažesnių šalių bus atimta jų teisė spręsti, o vynas, tradiciškai auginamas nuo Romos legionų laikų Čekijoje, bus dar vienas iš mūsų atimtas gaminys pietų ES šalių dažnai neteisėtos gamybos naudai. Tačiau mes neketiname leisti joms atimti iš mūsų šią nuostabią mūsų tradiciją.

  Peter Baco (NI). - (SK) Aš savęs klausiu, ar ši reforma iš tiesų susijusi su vyno kokybe? Kaip žinia, geras vynas yra parduodamas. Tai reiškia, kad jo kokybė už prašomą kainą tenkina klientą. Tačiau kai kurios ES šalys gamina neparduodamą vyną, kuris ES kainuoja 500 mln. EUR per metus.

Slovakijos Respublika ir kitos valstybės narės bekompromisiškai sumažino savo vyno sektorių, todėl jos daugiau negamina neparduodamo vyno. Nacionalinių finansinės paramos paketų sukūrimas remiantis vadinamuoju „istoriniu principu“ prieštarauja rinkos taisyklėms. Jis mus diskriminuoja nuolat mus baudžiant už tai, kad nerėmėme neparduodamų vynų gamybos.

Pagal siūlomą reformą mes turėtume nuolat gauti tik dalelę tos paramos, kuri skiriama neparduodamų vynų gamintojams. Dėl šios priežasties reikalaujame, kad parama būtų grindžiama tik vynuogynų plotu, o dėl tų pačių diskriminavimo priežasčių mes nesutinkame su pakeitimas dėl vynų žymėjimo etiketėmis ir norime išlaikyti esamą sistemą.

  Esther Herranz García (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, kitą savaitgalį Žemės ūkio ministrų taryba veikiausiai priims politinį sprendimą dėl šios COM vyno rinkos reformos.

Vynas – tai ne tik maisto produktas, tai ir žemės ūkio sektoriaus, kurį Komisija savo pastarųjų metų sprendimais griežtai baudžia, ekonomikos brangakmenis. Mes per ilgą laiką pirmą kartą suspėjome laiku: Parlamentas ketina parengti pranešimą, kurį Taryba gali panaudoti, kad šį savaitgalį priimtų savo galutinį politinį sprendimą. Turiu pasakyti, kad iš esmės šiuo pranešimu esu patenkinta ir norėčiau pasveikinti pranešėją nuveikus darbą, nes pirmą kartą EP nusprendė dėmesį sutelkti į kokybę, kultūrą, tradiciją, Viduržemio jūros gaminį, kuris pasiekė ir kitus Europos kraštus, gaminys, kuris suteikia mums didesnės svarbos ne tik mūsų pačių žemyne, bet ir visame pasaulyje.

Mūsų vynas, ir tuo nereikia abejoti, ponios ir ponai, yra geriausias pasaulyje; Europos vynas yra geriausias vynas pasaulyje. Todėl turime jį saugoti ir susitelkti į jo reklamą: reklamuoti ne tik už ES ribų, bet ir čia, nes pastaraisiais metais Europos jaunimas liovėsi gerti vyną. Kodėl jie liovėsi gerti vyną? Nes mes nepasivarginome jo reklamuoti ir raginti jį gerti.

Vyno sektoriui privalu suteikti konkurencingumo priemones, kad jį išlaikytume konkurencingą ir Europos Sąjungos viduje, ir už jos ribų. Turime skatinti vyno vartojimą ir įtraukti jaunimą ir apskritai visą Europos visuomenę į vyno kultūrą, vyno turizmo kultūrą, į vyno vartojimo kultūrą, vyno išmanymo kultūrą, į diskusijų kultūrą ir į dalyvavimo visuomenėje kultūrą.

Ponios ir ponai, kaimo plėtrai trūksta lėšų, nes pagal 2005 m. gruodžio mėn. priimtą politinį sprendimą antrajam ramsčiui nebuvo suteikta užtektinai pinigų. Tačiau finansavimo nevalia užtikrinti kenkiant COM, bet raginant valstybes nares iš savo nacionalinių biudžetų skirti šiek tiek daugiau lėšų Bendrijos biudžetui. Atimdami pinigus iš ūkininkų, tokios milžiniškos spragos, kaip kaimo plėtra Europos biudžete pagal šią finansinę perspektyvą, neužkamšysime.

Ponios ir ponai, kalbant apie sodinimo teises, neabejotina, kad sektoriui reikia suteikti priemones, kurios sudarys sąlygas jam pačiam save reguliuoti. Šios priemonės turi būti teisėtos ir priimtos čia, kad ir toliau būtų saugomos sodinimo teisės, kurios sudarys galimybę kontroliuoti produkciją. Jau esama ženklų, kad tokią produkciją būtų naudinga kontroliuoti, taip pat kaip griežtai kontroliuojamos kilmės vietos.

Įsipareigojimų reikia laikytis ir todėl mes balsuojame prieš visus pateiktus pasiūlymus, ypač prieš pasiūlymus, kuriuose nepaisoma jau prisiimtų įsipareigojimų, ir čia aš kalbu apie Socialistų frakciją.

  Luis Manuel Capoulas Santos (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, aš taip pat iš pradžių noriu pasveikinti pranešėją atlikus darbą, o taip pat PSE frakcijos šešėlinę pranešėją, ne tik kaip šio pranešimo šešėlinę pranešėją, bet ir pranešimo savo iniciatyva, kuris buvo pirma šios diskusijos, pranešėją.

Jos darbas įkūnija Socialistų frakcijos kompromiso dvasią ir konstruktyvų požiūrį ieškant tinkamo sprendimo. Ilgi diskusijų mėnesiai patvirtino tris dalykus: šio sektoriaus svarbą ekonominiu ir socialiniu požiūriu nepaisant to, kad pagal buvusią bendrą žemės ūkio politiką su šiuo sektoriumi buvo labai blogai elgiamasi; tai, kad dabartinės taisyklės atsilieka nuo dabartinės rinkos ir pasikeitusių vartojimo modelių; ir tai, kad siekiant išspręsti šias problemas būtina reforma.

Ši diskusija taip pat atskleidė didelį sutarimą dėl išvardytų sektoriui poveikį turinčių problemų. Tačiau ne visi mes pritarėme Komisijos pasiūlytiems sprendimams, dėl to Europos Parlamento konstruktyvų požiūrį patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pasiektas bendras kompromisas ir PSE frakcijos išsamūs pasiūlymai. Šiais pasiūlymais siekiama papildyti šį kompromisą pačiais opiausiais klausimais, pvz., dėl sodinimo teisių liberalizavimo; vynmedžių išnaikinimo; saldinimo cukrumi ir paramos misai; geriamo spirito išlaikymo, kuris labai svarbus kai kuriems prestižiniams vynams, pvz., portui, kurio konkurencingumą privalu užtikrinti, krizės prevencijos, reklamos ir kt.

Todėl Parlamento pozicija suteikia tikrą postūmį ir nurodo Tarybai bei Komisijai, kuriuo keliu mums reikia eiti. Pagrindinės Parlamento pozicijos linijos rodo, kad galų gale galima rasti sprendimą, kuris atlieptų pagrindines sektoriaus problemas ir taip pat specifinius gamybos regionų klausimus.

Komisijos nare, šiuo metu, kai pradėsime svarstyti būklės patikras ir mums ypač rūpimą klausimą, t. y., žemės ūkio scenarijų nuo 2013 m., labai svarbu šią reformą greitai užbaigti. Todėl viliuosi, kad Parlamentas įkvėps Tarybą priimti sprendimus, nes Parlamento požiūris ir pagrindinės jo pasiūlymų gairės yra geras ženklas Europos vynuogynams ir vynui.

  Donato Tommaso Veraldi (ALDE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, esu dėkingas Komisijos narei, bet norėčiau ypač padėkoti pranešėjui G. Castiglione puikiai atlikus šį išsamų ir naudingą darbą.

Pagrindinis Europos vyno rinkos reformos tikslas, kurio reikia siekti vykdant Europos vyno rinkos reformą, yra įveikti tarptautinės konkurencijos metamus iššūkius pasitelkiant programas, skirtas kokybei pagerinti ir tipinėms ypatybėms išsaugoti. Tačiau svarbu užtikrinti, kad išlaikome paramą Europos bendrijoje gaminamai koncentruotai vynuogių misai ir rektifikuotai koncentruotai misai, nes šis vynininkystės metodas būdingas daugeliui Bendrijos regionų. Kalbant apie saldinimą, tai siekiant didesnio skaidrumo ir norint suteikti daugiau informacijos vartotojui, bet kuris sukrozės panaudojimas gerinimo tikslais turėtų būti nurodomas etiketėje.

Nacionalinės paramos programos turi būti nukreiptos reklamos kampanijoms Europos Sąjungos viduje, taip pat krizės prevencijai, moksliniams tyrimams, plėtotei ir svarbiausia vyno kokybės gerinimui.

Kalbant apie sodinimo teisių liberalizavimą, tai jį atidėti iki 2013 m. tiktų vynams, kurie apsaugoti kilmės vietų ir geografinių nuorodomis. Bet kad būtų pasiekta pusiausvyra kitų vynų atžvilgiu, liberalizuoti derėtų tik po Komisijos poveikio įvertinimo, kurį derėtų atlikti iki 2012 m. pabaigos.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, viena iš pagrindinių vyno rinkos problemų yra tai, kad vis daugiau vyno importuojama iš trečiųjų šalių. Galime savęs paklausti, ar vynas iš tų šalių geresnis. Atsakymas būtų „ne“. Vyno iš trečiųjų šalių kokybė nėra geresnė už mūsų vynų, bet jų vynas daug pigesnis.

Mano gimtinė iš esmės yra vyno vartotoja. Mano bendrapiliečius domina du kriterijai, t. y. kaina ir kokybė. Jiems tapatybę nustatanti etiketė yra ne tokia svarbi, vis dėlto paprastai daugiau mokama už prekės ženklą nei už vyno kokybę. Vien reklama nieko nepasieksime. Ji neprivilios į kainą atsižvelgiančių vartotojų ir penkiolikoje senbuvių. Tai pats pastebėjau Briuselio parduotuvėse.

Aš labai džiaugiuosi, kad buvo išlaikyta galimybė vartoti sąvoką „vaisinis vynas“. Tai specifinis tradicinės rinkos segmentas, kuris nesivaržo su vynuogių vyno rinka. Degtinės apibrėžimo atveju nevalia veikti kenkiant tam tikrų šalių tradicijoms, prekės ženklams ar kokybei tik dėl to, kad vyno sektorius išgyvena sunkumus.

  Marie-Hélène Aubert (Verts/ALE). - (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, mes tikrai pritariame jūsų pageidavimui nutraukti subsidijas, kurios skatina perprodukciją ir turi nepageidautiną žalingą poveikį, bet negalime priimti to, kad ketinate gaminti vyną, kuris visų pirma pririštas prie terroir (pranc. „žemės“), ir yra ypač standartizuotas visame pasaulyje parduodamas gaminys, kuris priklauso nuo mados kaprizų ir rinkodaros. Čia norėčiau pabrėžti du dalykus.

Pirma būtinai reikia apsaugoti geografines nuorodas ir kilmės vietas, dėl kurių dažnai abejojama, bet vis dėlto būtina nustatyti ryšį su žeme, kuri apibūdina Europos žemės ūkio modelį. Norime, kad dėmesį atkreiptumėte šį modelį ir vien dėl gobšuolių naudos jo neaukotumėte ant didesnių rinkų altoriaus. Mes taip pat raginame daugiau dėmesio skirti ekologiniams vynuogių auginimo būdams, kuriems vis dar reikia daug įvairių chemijos gaminių ir priedų. Dėl to prašytume ypatingą paramą teikti ekologiniam vynui, kuriam dabar rengiama specifikacija.

Biologinė žemių įvairovė, kultūros ir skoniai, plėtotė ir kokybės skatinimas, ir nepaprasta Europos vynuogių gausa – visa tai ateitis ir principai, kurie turėtų sudaryti šios reformos pagrindą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Gerb. pirmininke, mes ypač kritiškai vertiname Europos Komisijos pasiūlymą reformuoti bendrą vyno rinkos organizavimą. Be vynmedžių išnaikinimo, ypatingą nerimą kelia pasiūlymas liberalizuoti sodinimo teises. Mes manome, kad šiuo požiūriu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto priimtas pranešimas nesuteikia jokios apsaugos. Pavojus gresia Europos vynuogių auginimo paveldui ir milžiniškų regionų, kurie ne tik sudaro vyndarystės zonas, turinčias kilmės vietų ir geografines nuorodas, ateičiai, bet taip pat vietovėms, kurios gamina gerą stalo vyną. Dėl to siekiant išsaugoti tradicinę vynuogynų ir vyno kultūrą, užimtumą ir biologinę įvairovę, mes primygtinai reikalaujame ginti sodinimo teises ir išlaikyti paramą, skirtą vynuogynų restruktūrizavimui, gamybos stebėsenai ir kokybės išsaugojimui ypatingą dėmesį teikiant šeimos žemės ūkio įmonių ir kooperatyvų gamintojams, remiant geriamojo vyno distiliavimą ir regione gaminamos vynuogių misos naudojimą. Tačiau mes nepritariame saldinimui.

  Jean-Claude Martinez (NI). - (FR) Komisijos nare, be šio projekto (kuris yra trečiasis per penkiolika metų) metodikos dėl paketų, išmokų ar sodinimų, jis sumažėja iki trijų į vieną tikslą sutelktų sumanymų. Pirmasis – tai T.R. Mathuso idėjos. Komisija tikrai nemėgsta vyndarių, todėl ji nori išnaikinti, išmesti vynuoges, uždrausti saldinimą ir pažaboti gamybą taip pat kaip buvo sukeltas pieno ar kviečių stygius.

Antrasis sumanymas – tai laissez-faire (valstybės nesikišimo į ekonomiką politikos) pelno kapitalizmas, laissez-faire sodinimai, importai, miešimas vandeniu, skiedrų pridėjimas, suklastotas vynas, importuota misa siekiant pagaminti pasaulinį vyno skystimą.

Trečias sumanymas – tai globalizavimas. Po bendros rinkos ir bendros valiutos eina bendras vynas – aromatizuotas mediena „praturtintas“ „Coca-Cola“ pobūdžio vynas, kuriam nereikia jokių vyndarių, nes tikrasis tikslas yra atlaisvinti Viduržemio jūros regiono vynuogynų žemes, ypač tuos 250 000 hektarų aplink Languedoc-Roussilloną, du su puse milijardų kvadratinių metrų žemės, kur vynuogynai bus išnaikinti namams statyti – rinka, kuri verta vieno tūkstančio milijardų eurų. Vyno COM galiausiai tampa žemės nuosavybės COM.

Todėl čia aš esu vyndarystės indėnų narys. Komisijos nare, nenoriu nuimti jūsų skalpo; visa ko noriu, tai kad vyndarius, kurie daugiau kaip 2000 metų linksmino žmones, paliktumėte ramybėje

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui padarius viską, kas žmogui įmanoma, kad būtų pasiektas šis kompromisas. Nuo tada, kai Komisija pirmą kartą pateikė dokumentą dėl bendro vyno rinkos organizavimo reformos, ir dar kartą šios dienos diskusijoje matėme, kad vynas yra vienas iš opiausių žemės ūkio gaminių; jis vienas iš rafinuočiausių, bet kaip nedaugelis kitų gaminių, sukelia karštas emocijas. Aš manau, jog Europos Parlamentui ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui pavyko surinkti ir pateikti kompromisinį paketą, kuriame atsispindi išmintingai pasirinktas požiūris, kuris užtikrina, pavyzdžiui, kad valstybėse narėse naudojami tradiciniai vynininkystės metodai yra gerai išaiškinti remiantis Europos vynui skirtų vynuogių auginimo skirtumais, ir (manau, jog tai labai svarbu), kad kokybiški vynai atskiriami nuo stalo vynų. Privalu, kad kilmės vietos išliktų savo vietoje. Jos naudingos vyno gamintojams, bet labiausiai – vyno vartotojams.

Išlaikant gerinimo apribojimus išsaugoma tradicinė Europos vyno gamyba. Reikia atsižvelgti į įvairias klimato, geografines ir struktūrines sąlygas, kuriomis auginamos vynuogės Europoje. Kaip austras, žinau, kad tam tikros priemonės labai reikalingos, bet prieštarauju priverstiniam išnaikinimui, nes reikia labai atidžiai stebėti vartotojų vyno pasirinkimus ir nustatyti, kur labiau didės vartojimas. Tai, ką per šias reformas sutapysime (dėl taupymo aš taip pat nerimauju), turi likti pirmajame ramstyje ir vienaip ar kitaip panaudota toliau remiant vynui skirtų vynuogių auginimą ir vyno gamintojus.

Norėčiau užbaigti sakydamas, jog manau, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui pavyko pateikti aiškų ir apdairų paketą ir viliuosi, kad rytoj Parlamentui nubalsavus Tarybai ir Komisijai bus pasiųstas aiškus signalas, kad mes norime, kad ir vynui skirtų vynuogių auginimas Europoje turėtų ateitį.

  Rosa Miguélez Ramos (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti EP pranešėją G. Castiglione nuveikus puikų darbą. Šio pranešimo pranašumas yra tas, kad jis aprėpia daugybę ne tik pačių Europos Parlamento narių, bet taip pat ir Europos vyno pramonės išreikštų klausimų.

Komisijos nare, nuo tada, kai pateikėte šį pranešimą dėl naujo vyno COM, būta tam tikrų pokyčių. Kai kurie tam tikri aspektai neryškiai pasikeitė, o kiti – labai, bet manau, jog daugelis pokyčių yra teigiami. Pavyzdžiui, išnaikinimas daugiau nebėra pagrindinis reformos tikslas, ir džiaugiuosi išgirdęs jus anksčiau sakant, kad Komisija dabar svarsto trijų metų laikotarpio galimybę, kaip pageidauja Parlamentas, o ne penkerių, kaip siūlėte jūs.

Tai COM reforma, kuri labai svarbi Europos žemės ūkiui, kaip sakyta iš pradžių, ir turi ypač teigiamų aspektų, ir už tai jums dėkoju. Pvz., reglamentai buvo supaprastinti ir padaryti lankstesni, o tai mums padės tapti konkurencingesniais. Šį klausimą paminėjo E. Herranz kalbėdama apie Europos vyno reklamą Europoje ir už jos ribų.

Jūsų pasiūlymui buvo pateikta daugybė pakeitimų siekiant panaikinti dabartinę rinkos schemą ir ją pakeisti nacionalinių paketų meniu. Akivaizdu, kad rinkos priemonės jau padėjo ūkininkams išlaikyti pajamas ir ekonominę veiklą kaimo vietovėse ir tai daro toliau. Todėl nekeldamas pavojaus G. Castiglione kompromisui, norėčiau pateikti naują pakeitimą, kad būtų užtikrinta tiesioginė parama įvairinimui; parama, kurią valstybės narės galėtų įtraukti į savo nacionalinius asignavimus, kad padėtų ūkininkams pereinant prie naujojo COM. Trukmę ir naudojamus metodus parengtų valdymo komitetas.

Komisijos nare, aš manau, kad suinteresuotosioms šalims, įpratusioms dirbti su šiuo COM, paramą iš dabartinių rinkos priemonių padėtų pereiti prie įvairinimo ir įvestų jas į naująjį COM, kurį, viliuosi, Rūmai priims rytoj.

  Anne Laperrouze (ALDE). - (FR) Komisijos nare, viliuosi, kad girdite Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kuris reikšmingai pakeitė jūsų pasiūlymą dėl reformos, žinią. Aš pritariu atsisakymui leisti automatiškai liberalizuoti sodinimo teises 2014 m., ypač vynams, kuriuos saugo kilmės vietų ir geografinės nuorodos. Kalbant apie kitus vynus, sprendimas liberalizuoti sodinimo teises turėtų būti priimtas tik nustačius COM reformos poveikį.

Kalbant apie saldinimą, manau, jog šiam klausimui nederėtų švaistyti savo energijos. Svarbu išlaikyti vynininkystės metodus, kurie Europos vynams teikia kokybę ir tapatybę.

Ypač norėčiau paminėti stalo vynus. Komisijos pasiūlymas teikia galimybę nurodyti konkrečią kilmės vietą, pvz., vynas iš Provanso pakrančių, vynas iš Andalūzijos, vynas iš Toskanos ir pan. Tai tikrai painios vartotojus ir skatins nesąžiningą konkurenciją tarp kilmės vietų, kurios laikosi griežtos specifikacijos, ir stalo vynų, kurių gamybos kriterijai kur kas laisvesni, kokybės. Dėl to išlaikykime dabartinį teisės aktą, nes vienintelė nuoroda turėtų būti į šalį, kurioje pagamintas vynas: Ispanijos vynas, Italijos vynas, Prancūzijos vynas ir t. t.

Dėl etiketėse teiktinos informacijos manau, jog svarbu paminėti išpilstytojo pobūdį: ar tai savarankiškas vyndarys, ar grupė gamintojų, ar dar kito pobūdžio. Vyndario profesija Prancūzijoje yra labai garbinga, tačiau nebūtinai taip yra kitose pasaulio šalyse gaminamo vyno atveju. Todėl manau, kad šiuo požiūriu svarbu suteikti tam tikros informacijos.

Galiausiai noriu pasveikinti mūsų pranešėją, kuriam per diskusiją, kuri dažnai sukeldavo dideles aistras, iš esmės pavyko suvienyti narius dėl kompromisinio teksto, kuris siunčia žinią, kad ES išlieka pirmaujančia pasaulio vyno gamintoja, užtikrina ateitį daugiau kaip vienam su puse milijono vyno bendrovių ir išlaiko savo, kaip pirmaujančios eksportuotojos atskyrį.

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE). - (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, norėčiau dėmesį sutelkti į sodinimo teises, nes visi žinome, kad per reformą rinką ketinama liberalizuoti iki 2013 m. panaikinant sodinimo teises ir užšaldant lėšas be jokios alternatyvos 2,4 mln. Europos vynuogynų augintojams. Tai vienu smūgiu sunaikintų mažas ir vidutines vyndarystės įmones ir dar kartą atiduotų mūsų kultūrai būdingą rinką į tuzino ar panašiai tarptautinių bendrovių rankas.

Manau, jog tai nepriimtina. Ar Komisija nesupranta, kad nepalaužiamiausi sodinimo teisių gynėjai yra kilmės vietos, mano atveju, pavyzdžiui, Rioja: jie gamina, parduoda ir eksportuoja daugiausia vyno ir geriausios kokybės vyną? Aš esu iš Navaros, kur liberalizavimas jau įgyvendintas: sodinimo teisės yra bevertės. Jei vynuogių kilogramas parduodamas už 15 centų, tai vos 10 km nuo Navaros, La Rioja tas pats kilogramas vynuogių kainuoja daugiau nei 1 EUR.

Jei La Rioja parduoda viską, ką turi, mes Navaroje turime griebtis distiliavimo. Todėl negalima neigti, kad palaipsniui šalinti protekcionizmą yra gerai, bet tai neturėtų tapti dogma. Komisija nepateikė vieno rimto pranešimo, kad įrodytų, jog liberalizavimas, šių teisių panaikinimas 2013 m. vyno rinkai bus naudingas.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos pasiūlyme siekiama mažinti finansavimą ir šį sektorių sutelkti į didelius kartelius. Mes labai gerai žinome, kokie bus rezultatai, nes matėme kaip tai vyksta su kitomis kultūromis. Kai bus išnaikinta tūkstančiai hektarų, bus išnaikinta tūkstančiai mažų ir vidutinių vynuogių augintojų, o vietovės, ypač kalnuotos ar ne tokios palankios, bus apleistos ir paliktos be gyventojų, o tai atsilieps biologinei įvairovei. Atoveiksmis bus sukrečiantis: išaugs nedarbas, didės aplinkos problemos, išaugs importas, taip pat abejotinos kokybės vyno visuomenės sveikatos kaina.

Mes atmetame Komisijos pasiūlymą, taip pat Žemės ūkio komiteto pranešimą, nes jame priemonės, kurios dar blogesnės: leidžiama saldinti, t. y. naudojant svetimą medžiagą pasiekti didesnę alkoholio koncentraciją, kai tą patį rezultatą galima pasiekti naudojant misą. Jame taip pat pritariama „vyno“ sąvokos vartojimui gaminiams, kurie nepagaminti iš vynuogių, apibūdinti; taip menkinama Europos, pasaulio vyno eksporto lyderės, vyno kokybė.

Ši klastinga, atžagari politika yra kenksminga Europos vynams bei mažiems ir vidutiniams vynuogių augintojams ir stiprina didelį verslą. Dėl to šiuos pasiūlymus derėtų atmesti ir pasmerkti.

  Dimitar Stoyanov (NI). - (BG) Gerb. Komisijos nare, savo kalboje jūs pakartotinai nurodėte, kad mūsų vyno rinką reikia reformuoti. Prašyčiau paaiškinti, gerb. Komisijos nare, kokia vyno rinką turite galvoje, nes jūsų pateikiamame Komisijos pasiūlyme nenumatyta Bulgarijos rinkos apsauga. Kadangi Komisijos pasiūlyme esama baisios diskriminacijos, Rytų Europos šalims taikomi dvigubi standartai, kur vyno gamybos sąlygos yra ne tokios palankios.

Kai mano šalis įstojo į Europos Sąjungą, ji tikėjosi laisvos rinkos ir ekonomikos augimo, bet mainais gavo tik aukštas kainas, didelius infliacijos rodiklius ir tokį reguliavimą, kurio mano tautiečiai nematė net socializmo ir planinės ekonomikos laikais. Dėkoju.

PIRMININKAVO: DELL'ON LUISA MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, aš sveikinu pranešėją G. Castiglione parengus šį pranešimą. Apie vyno rinkos reformą jau daug pasakyta, ir nors aš visuomet rėmiau požiūrį, kad Bendrijos vynai turi išlaikyti savo kokybę, tradiciją ir autentiškumą, jei norima siekti pažangos ir įgyti konkurencingą poziciją, aš vis dėlto pripažįstu, kad Pietų Europos turimas pranašumas saulėkaitos požiūriu neturėtų trukdyti ES šiaurės šalių vyno gamybai.

Esu tikras, kad kiekvienas čia, šiuose Rūmuose, nori proporcingo sprendimo. Todėl manau, kad dėl to, kad pati Taryba siekia leisti saldinti, būtų gerai, kad ji parengtų nuostatą status quo išlaikyti, t. y. dėl paramos misai, kuri skirta vynui pagerinti, kad didelis cukraus ir misos kainų skirtumas nebūtų rimtas smūgis gamintojams, kurie tradiciškai naudoja koncentruotą misą alkoholio koncentracijai didinti, ypač kai kalbame apie autentišką vyno gaminį.

Pagaliau norėčiau pridurti, kad vynmedžių išnaikinimo priemonę galima laikyti Bendrijos gamybos apribojimu, tačiau privalu atsižvelgti į mažus salų plotus, kur valstybės narės privalo turėti galimybę riboti išnaikinimą dėl socialinių, ekonominių ir svarbiausia aplinkos apsaugos priežasčių. Be to, tie vynuogynai nėra Bendrijos perteklinės produkcijos priežastis; atvirkščiai, daugeliu atvejų iš jų vynuogių gaminamas puikios kokybės vynas.

Baigsiu sakydamas, kad Europos vynas yra geriausias pasaulyje. Tai vynas, kuris turi tradiciją. Vynas kilo čia! Todėl turime išlaikyti kokybę ir tradicijas, taip pat priimti agresyvesnį požiūrį: reklamuoti derėtų todėl, kad tik čia, Europoje, jaunimas vartoja vis daugiau alkoholio (ypač nepageidautinas faktas), nors vyno jie vartoja mažiau; tai rodo, jog stokojama informacijos.

  Vincenzo Lavarra (PSE). - (IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, ši reforma neabejotinai pakeis vyno sektoriaus pagrindus, kad jis galėtų varžytis pasaulio rinkose. G. Castiglione pranešimu mes pabrėžėme, kad Europos vyno konkurencingumo stiprybė ir tai, kas suteikia jam galimybę įveikti varžovus iš Naujojo pasaulio, yra jo kokybė.

Be to, dėl kokybės patobulinome tam tikrus Komisijos pasiūlymo punktus, pvz., dėl išnaikinimo su nuoroda į trukmę ir ekologinius suvaržymus ir dėl sodinimo teisių liberalizavimo išlygomis, kurios per šią diskusiją buvo atšauktos. Mes pritarėme minčiai, kad tikrinti derėtų rūpestingiau norint užtikrinti, kad vynininkystės metodai nėra pernelyg lengvai patvirtinami, ir mes pritarėme didinti bendrą Bendrijos reklaminių kampanijų finansavimą.

Vis dėlto mūsų parama kokybei nesuderinama su saldinimu. Ponios ir ponai, mes tikrai suprantame, kad kai kuriose šalyse šiai praktikai pritariama ekonominiais sumetimais ir bet tuo atveju mes raginame laikytis tų pačių standartų, tos pačios paramos misai schemos, kaip numatyta pirmesniame teisės akte. Svarbiausia manome, kad siekiant skaidrumo ir suteikti tikslią informaciją vartotojams, kai naudojama sukrozė, tai privalu nurodyti etiketėje.

Ponios ir ponai, čia kreipiuosi ypač į kai kuriuos: šis klausimas susijęs su atsekamumo principo paisymu, dėl kurio šiuose Rūmuose kovojome siekdami pritarti raginimui apsaugoti vartotojus.

  Pirmininkė. − Kokybė ir sveikata. Mano atveju cukrus mane vimdo, todėl prisiminkime, kad šie du dalykai eina išvien.

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Vynas – tai ilgaamžes tradicijas turintis gėrimas, kuris neatsiejamas nuo Europos kultūros. In vino veritas, sakydavo senovės romėnai. Bet vynas – tai ir alkoholinis gėrimas, kuris kenkia visuomenės sveikatai, ypač jei jis vartojamas dideliais kiekiais. Vynuogių auginimas – tai svarbi daugelio ES valstybių narių pramonės šaka, kuri teikia darbo vietas ir gyvybingumo kaimo vietovėms. Apie vyną mąstau kaip apie gaminį, kuris iš esmės, jei yra geros kokybės, turėtų gebėti pats save parduoti. Todėl pranešime esančius pasiūlymus labiau ir daugiau remti jo rinkodarą sunku suprasti. Ne Europos mokesčių mokėtojų pareiga yra remti Europos vynuogių augintojų išlaidas, kad jie galėtų parduoti savo gaminius, kurie negali varžytis laisvosios rinkos sąlygomis.

Viena vertus, ES kalba apie saikingą gėrimą, kita vertus, ji nori parduoti daugiau vyno. Šie du dalykai nesuderinami. Be abejo, ES vyno rinką reikia reformuoti, tačiau darykime tai protingai. Vyno rinkos keičiasi ir pagal tradiciją veikia įvairiai, o ES visuomenės pageidavimai ir reikalavimai taip pat keičiasi.

  Adamos Adamou (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, išryškėja dvi pasiūlytos priemonės: vynmedžių išnaikinimas ir vyno saldinimas.

Pirmoji nenaši ir nepalanki aplinkai procedūra iš esmės privers tūkstančius mažų ir vidutinių augintojų palikti savo darbo vietas, kurie užuot gavę paramą pasilikti savo darbo vietose, išsiunčiami, kad sudarytų pigią darbo jėgą.

Dėl saldinimo, mūsų prieštaravimas grindžiamas tuo, kad leidimas alkoholio koncentraciją didinti iki 4,5 proc. ir sąvokos „vynas“ vartojimas gėrimams, kurie nėra gaminami iš vynuogių, apibūdinti menkins vyno kokybę ir nepaprastas jo ypatybes. Be to, vadinamasis „žymėjimo etiketėmis supaprastinimas“ papildomai prisidės prie kokybės prastinimo, nes nebebus prievolės nurodyti vietovės, kurioje vynas pagamintas.

Čia norėčiau nurodyti, kad teisingai ar neteisingai, mano šalyje anksčiau buvo vykdomos masinio išnaikinimo operacijos, kurioms vis dėlto dabar nenumatyta jokių finansinių paramos priemonių Europos lygmeniu. Švaria sąžine balsuosime prieš šį pasiūlymą ir pritarsime mažumos pasiūlymui, kuriame nagrinėjami mano šalies, Kipro, ir kitų Europos gamintojų socialiniai ir ekonominiai klausimai.

Dabar būtų pats laikas pagelbėti gamintojams užuot siuntus juos į nedarbo ir sumažėjusių pajamų tolygiai didėjančių apsisukimų kreivę.

  Struan Stevenson (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, esu kilęs iš Škotijos rinkimų apygardos, kurioje vynas negaminamas. Iš tiesų be esminės klimato kaitos vyną gaminti Škotijoje bus neįmanoma! Tačiau gaminame keletą labai kokybiško ir mano rekomenduojamų viskio rūšių.

Kalbu savo kolegos N. Parish, turėjusio dalyvauti susitikime su Michel Barnier Paryžiuje, ir JK vyno sektoriaus atstovų vardu; šis sektorius, kaip Parlamento nariams žinoma, yra labai nedidelis ir sudaro 0,01 proc. viso ES pagaminamo vyno, tačiau nereikalaujama jokių subsidijų ar Europos Sąjungos finansinės paramos. Tačiau JK privalės įvesti draudimą sodinti iki pat 2014 m., nebent minimalus gamybos lygis būtų padidintas iki 50 000 hl. Panašaus smulkiojo sektoriaus atveju, susidūrus su poreikiu plėstis, akivaizdu, kad tai būtų nesąžininga mūsų atžvilgiu. Net jei JK sektorius padidėtų keturis kartus iki teisės sodinti sistemos termino pabaigos (kas yra neįtikėtina), jis siektų tik 0,05 proc. bendro ES pagaminamo vyno kiekio, t. y. vieną dutūkstantąją viso ES pagaminamo vyno dalį.

Todėl tikiuosi, kad Parlamento nariai palankiai vertins N. Parish pakeitimus. Anaiptol neketinau atsisakyti kompromiso. G. Castiglione puikiai padirbėjo (iš viso pateikti net 795 pakeitimai), o siekiant kompromiso jų skaičius sumažintas iki realių apimčių. Visiškai nenoriu apsunkinti padėties, tačiau tikiuosi palankau JK pozicijos vertinimo.

  Gilles Savary (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti mūsų pranešėją G. Castiglione labai pakeitus Komisijos pozicijas. Čia mes tikrai susidūrėme su paradoksu: viena vertus, visame pasaulyje niekada nebuvo geriama tiek daug vyno, kita vertus, nors po 10–15 metų liudysime rekordinį vyno suvartojimą pasaulio mastu, mums teigiama, kad Europa gamina perteklių. Todėl manau, kad vietoj perteklinės gamybos susiduriame su pardavimo problema, daugiausia dėl rinkodaros, ir todėl nenoriu, kad per šiandien mums siūlomą reformą būtų net ir šiek tiek sumažinti sektoriaus standartai, kad lygiuotumėmės su naujomis vyną gaminančiomis šalimis.

Turime atminti, kas nutiko Europos pramonei. Šiandien pirmaujanti Europos pramonės gamintoja yra Vokietija. Vokietija išlaikė aukščiausią kokybę, ji atsisakė sumažinti gamybą ir šiandien ji yra pirmaujanti eksportuotoja pasaulyje net kai tarptautinėje arenoje pasirodė Kinija ir Indija.

Mes negalime menkinti savo vynuogynų kokybės ir jų prekės ženklo įvaizdžio. Todėl negalime pasiduoti primityviam vyno pramonės industrializavimui, kuri ateityje mums tieks „Heineken“ vyną, „Danone“ vyną, „Coca-Cola“ vyną ir „Pepsi-Cola“ vyną. Tačiau iš tikrųjų manau, kad Komisija yra gundoma atsikratyti mažesnių ir suteikti pirmenybę didžiausiems. Tai pražudytų mūsų sielas!

Todėl prašau jūsų, Komisijos nare, užtikrinti, kad visos sudėtinės dalys, kurios prisideda prie vyno kokybės ir ją gerina, t. y., derliaus mažinimas, parama rinkodarai, rūpestinga geografinių nuorodų ir kilmės vietų apsauga, būtų išsaugotos ne tik ES viduje, bet ir už jos ribų, kai kalbama apie pagrindines daugiašales derybas. Manau, jog tai ypač svarbu, antraip mes prarasime tai, kas, be abejonės, yra viena iš svarbiausių mūsų žemės ūkio pramonės sudėtinių dalių, ir savo europietišką civilizaciją, nes vynas yra mūsų kultūros ir civilizacijos gaminys. Todėl negalime patikėti rinkos ir industrializavimo miražu.

  Astrid Lulling (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, politika – tai galimybių menas. Ši maksima taikoma ir šiai naujausiai bendro vyno rinkos organizavimo reformai. Tačiau derėtų pasakyti, kad Komisijos prielaida 2006 m. buvo neparduodami vyno pertekliai ES, kuri nesimaterializavo ir jos teisiniame pasiūlyme iš esmės buvo nepaisyta vasario mėn. pateiktos Parlamento nuomonės.

1999 m. mes per atkaklumą, sumanumą ir glaudžiai bendradarbiaudami su prekyba, ypač tarppartinėje darbo grupėje dėl vyno, sugebėjome rasti kompromisą, pagal kurį vyno prekyba ir pietų, ir šiaures Europoje turėtų gyvuoti, jei augintojai gamins gerą vyną, o vynininkai galės jį veiksmingai parduoti ES viduje ir už jos ribų. Mes norime sukurti būtiną priemonių rinkinį ir atsakomybę už jų panaudojimą pagal atitinkamą finansinę programą suteikti regionams.

Varginančioje diskusijoje apie vyndarystės procesus, kurią be reikalo pakurstė Komisija, didžia dalimi remdamiesi 1999 m. pasiektu kompromisu, mes vėl pasiekėme susitarimą, nors Komisija vis tiek juo nepatenkinta. Šiandien laimėjo sveikas protas ir suvokimas, kad pardavimo problemos pietuose nebus išspręstos uždraudus šiaurėje gaminti parduodamą vyną, ir viliuosi, kad ir didžioji dauguma tai užtikrins.

Kaip visuomet mažas grumstas visą vežimą išverčia. Aš atsižvelgiu į kompromisą, dėl kurio pats pranešėjas irgi turėjo nusileisti, ir už tai jis nusipelno pagarbos. Dėl to aš neketinu teikti jokio naujo pakeitimo, nors nesusilaikysiu neišreiškusi savo nuomonės balsuojant dėl pražūtingų specifinių pasiūlymų, kurie su kompromisu neturi nieko bendra.

Pavyzdžiui, primygtinis reikalavimas nurodyti ES vynuogių misos, kuri naudojama vynui gerinti, kilmę, jei siekiama skatinti tokį gerinimo būdą, duos visiškai priešingus rezultatus. Svarbu tai, kad reformos padeda užtikrinti pakankamą gamybos pajėgumą kokybės ir kiekybės požiūriu, kad išlaikytume pirmaujančią poziciją pasaulio rinkoje ir užtikrintume, jog Europos Sąjungoje ir kitur geriame daug daugiau vyno „į sveikatą“!

(Plojimai)

  Bogdan Golik (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti pranešėjui. Be to, savo dėkingumą norėčiau išreikšti ir visiems Žemės ūkio komiteto nariams už įdėtą sunkų darbą siekiant sutarimo tokiu svarbiu, bet ir labai sudėtingu klausimu, kaip vyno rinkos reforma.

Manau, jog visi sutinkame su tuo, kad atsiliepiant į globalizavimo ir prekybos liberalizavimo procesus, reikalingi pokyčiai. Dėl to yra dar didesnė priežastis manyti, kad susitarimas, pasiektas dėl pagrindinių su vyno gamintojais susijusių klausimų, yra bendra sėkmė. Susitarime atsižvelgiama į įvairių Bendrijos regionų poreikius ir sąlygas, kurios skiriasi gamtos ir klimato požiūriu. Dėl to atitinkamai ir skiriasi vyno gamybos būdai.

Aš ypač norėčiau atkreipti dėmesį į pakeitimą, kuris leidžia valstybėms narėms vartoti sąvoką „vynas“ kalbant apie kitus, ne vynuogių vynus. Tam tikrose Europos dalyse vaisių vyno tradicija datuojama nuo XII amžiaus. Visa tai yra mūsų bendro kultūrinio paveldo dalis. Dėl to svarbu nenustatyti jokių galimai painių pakeitimų dėl vaisų vyno žymėjimo etiketėmis. Vynu, gaminamu iš vaisių, pvz., obuolių ir serbentų, prekiaujama su vaisių vyno pavadinimu ar vyno, pavadinto pagal atitinkamą vaisių, pavadinimu. Šie vynai Europos rinkoje įsitvirtino prieš daugelį metų ir aš džiaugiuosi, kad nuostata dėl vaisių vyno yra išlaikyta.

  Béla Glattfelder (PPE-DE). - (HU) Labai jums dėkoju. Norėčiau iškelti tris klausimus, nes, mano požiūriu, vyno sektorius pernelyg didelis visiems klausimams aptarti. Pirmasis klausimas yra dėl paramos išnaikinimui, antrasis – dėl restruktūrizavimo paramos vynuogynams gerinti, o trečiasis – dėl šalutinių produktų priverstinio distiliavimo.

Aš pritariu reformos pagrindiniams dalykams. Dabartinės vyno sektoriaus taisyklės yra netvarios. Paramą distiliavimui privalu nutraukti, nes ji švaistoma veltui. Vietoj to kuriamas perteklius, ir norėdami jį pažaboti, turime išnaikinti didelę vynuogynų dalį. Iki šiol viskas buvo gerai. Čia ir prasideda bėdos, nes tai tinkamai tai padaryti galima tik tuomet, jei mes išnaikinsime vynuogynus ir paramą išnaikinimui sutelksime regionuose, kuriuose buvo gaminamas perteklius. Taip nėra. Iš tikrųjų pagal šią reformą valstybės narės ir regionai, kurie pertekliaus negamina, turės nešti neteisingai didelę naštą. Tai ypač nepriimtina naujosioms valstybėms narės, nes iki įstojimo, kai dar nebuvome Europos Sąjungoje, mes negaudavome jokios paramos distiliavimui ir negaminome jokio pertekliaus. Nuo tada išnaikinta beveik 10 proc. mūsų Vengrijos vynuogynų. Reformoje į tai neatsižvelgiama, dar daugiau, mes ne tik negaminame pertekliaus, bet tapome grynu importuotoju. Ši reforma labiausiai apsunkina tas šalis, kurių vyno gamyba yra subalansuota. Ir tikrai mes gaminame maždaug tiek vyno, kiek buvo suvartota.

Antrą klausimą, kurį norėčiau iškelti, tai dėl paramos vynuogynų gerinimui. Ypač nepriimtina tai, kad šio pobūdžio parama Vengrijoje mažėja. Gerb. Komisijos narei nederėtų bijoti, kad ji atidaro Panodoros skrynią! Kur kas geriau diskutuoti, negu priimti neteisingą sprendimą. Parlamento sprendimas suteiks tinkamą sprendimą ir pasiūlys, kad parama gerinimui bet kurioje valstybėje narėje neturėtų būti mažesnė nei ji buvo 2007–2008 m.; tai būtų geras sprendimas.

Aš taip pat pritariu taisyklių dėl priverstinio šalutinių produktų distiliavimo panaikinimui, nes tai išlaidi, niekam nereikalinga priemonė, kuri netausi ir aplinkos apsaugos požiūriu. Labai jums dėkoju.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Ponios ir ponai, aš sutinku, kad vyno sektoriaus reguliavimas iki šiol buvo prastas, bet kartu labai abejotina, ar ši vyno sektoriaus reforma bus gera. Kyla begalė klausimų, nes akivaizdu, kad reforma būtina, bet ji pakenks vargingiausiems vyną gaminantiems regionams. Nacionalinių paketų paskirstymo sistema, apie kurią kalbėjo Komisijos narė, yra itin žalinga naujosioms valstybėms narėms. Ši vyno sektoriaus reforma yra diskriminacinė ir apdovanoja tuos, kurie iki šiol gamina prastos kokybės distiliavimui skirtą vyną, nes vis tiek gauna savo pinigus.

Parlamentas žengė teisinga kryptimi ir galutinis kompromisas galėtų būti: dvi trečiosios yra plotas ir kiekybė, o viena trečioji – istorinė nuoroda. Būtų labai naudinga vis tiek turėti galimybę didinti alkoholio koncentraciją saldinimu. Rinkodara – tai ypač svarbus veiksnys, kurį Europos Sąjungoje taip pat privalu užtikrinti. Aš visiškai pritariu distiliavimo panaikinimui, ir tai yra teigiamiausia reformos dalis, bet kartoju, kad tuos pinigus gaus tie, kurie iki šiol gamino distiliavimui. Paramos išnaikinimui sumanymas yra ydingas, nes ji labai patraukli vargingiausioms valstybėms narėms. Mes naujose valstybėse narėse taip pat turėsime išnaikinti vynmedžius, kurie veda geros kokybės vaisius. Dėkoju už jūsų dėmesį.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, pagrindinis šio reformos tikslas turėtų būti ES vyno sektoriaus tvarumas ir konkurencingumas. Taip pat svarbu stiprinti pripažintų Europos vynų, kurie garsėja šimtametėmis tradicijomis, pozicijas, kad jie jų neužleistų vadinamiesiems Naujojo pasaulio vynams. Mums derėtų išmintingiau naudoti rinkai skirtą biudžetą ir nederėtų skatinti distiliavimo. Vietoj to siekdami atgauti prarastas rinkas ir užkariauti naujas turėtume reklamuoti Europos vynus.

Norėčiau paminėti tris svarbius klausimus. Pirmas susijęs su galimybe saldinti; privaloma išlaikyti status quo. Antra, status quo privaloma išlaikyti ir dėl vaisių vyno. Tai reiškia, kad vyno sąvoką ir toliau leisti vartoti vaisių vynams apibūdinti. Trečia, derėtų pakelti de minimis lygį, pvz., iki 50 000 hektolitrų. Tai skatintų gamybą ir prisidėtų prie vietos vynadrystės plėtros šalyse, kurios vyno negamina dideliais kiekiais. Šis pakeitimas neturėtų jokio poveikio Bendrijos vyno rinkai.

  Christa Prets (PSE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, kaip šiandien girdėjome, vynuogių auginimo tradicija siekia šimtmečius. Dešimtmečiais siekėme gerinti savo vyno kokybę ir šios pastangos buvo itin sėkmingos, ką, kaip austras, galiu pasakyti ir apie savo šalies, ypač savo gimtosios Burgenland provincijos, pastangas.

Tačiau iš dalies šią sėkmę lėmė sukrozės naudojimas, kai reikalinga. Prievolė didinti vyno cukraus kiekį misos koncentratu iš kitų regionų paveiktų ir net pakeistų mūsų regiono vynų charakterį. Mes tikrai negalime tam pritarti, ir tai neturėtų jokios prasmės mūsų vynuogių augintojams, kurie daugelį metų puoselėjo aukštus kokybės standartus.

Neįtikėtina, kad sukrozę, kaip priedą, derėtų uždrausti ir pakeisti misos koncentratu, kad būtų atlyginama už tai, kad atsisakoma labai brangaus distiliavimo krizės atveju. Dėl šios priežasties, aš manau, kad mums derėtų pritarti senam kompromisiniam paketui, kuris be kitų dalykų suteikia mums galimybę išsaugoti regionų vyndarystės kultūrą ir tradicijas.

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, nėra abejonės, kad vyndarystės sektoriui reikalingos naujos žaidimo taisyklės. Europos vynuogių auginimas yra paskutinė mūsų žemės ūkio politikos dalis, kuri dar nereformuota ir vis dar vadovaujasi principu „kuo didesnis derlius, tuo daugiau pinigų iš Briuselio“. Tai dažnai skatina vyno gamintojus daugiau dėmesio skirti kiekybei, o ne kokybei, principas, kuris neaplenkė ir Europos vartotojų. Jie vis labiau pirmenybę teikia vynams iš Kalifornijos, Čilės ir Pietų Afrikos, užuot pirkę mūsų Moravijos, Čekijos ar Italijos vynus. Mums derėtų remti kokybę ir konkurencingumą. Tačiau šito siekdami neturėtume diskriminuoti vienų valstybių narių, o kitoms teikti pirmenybę. Jei iš tikrųjų norime sutarti dėl vyno sektoriaus reformos, negalima įtraukti pasiūlyto draudimo dėl runkelių cukraus naudojimo vynui gerinti.

Kiekvienos mūsų šalies klimatinės sąlygos ir tradicijos skiriasi. Geografinės labiau į šiaurę nutolusių Europos šalių sąlygos labai skiriasi nuo pietų šalių. Mūsų šaltesnis klimatas dažnai verčia mus gerinti vynus cukrumi. Mano šalyje vyno gerinimas cukrumi buvo naudojamas daugiau kaip 200 metų; tai tradicinis metodas. Europos Komisija siūlo drausti gerinimą cukrumi ir jį pakeisti vynuogių misos koncentratu. Vynuogių misa, jei ji nebus dotuojama, kainuos dvigubai daugiau nei cukrus, be to, ji gaminama tik keliose šalyse. Jei mes turėsime naudoti vynuogių misos koncentratą ar rektifikuotą misos koncentratą savo vynams gerinti, ją turėtume importuoti iš kitų šalių, o tai prieštarautų vienam iš pagrindinių Europos vynuogių auginimo principų, pagal kurį vyno kilmė nustatoma pagal vynuogių kilmę. Be šito, tai pakeltų vyno kainą ir dėl to jis taptų nebe toks konkurencingas rinkoje. Mano nuomone, tai būtų diskriminavimas. Nors Komisija ir prieštarauja vyno saldinimui, atrodo, kad niekam nerūpi jo rūgštinimas, t. y., papildomai dedant vyno rūgšties daugiausia pietų Europos šalyse. Aš norėčiau pakelti tikro vyno taurę už sąžiningą reformą be diskriminavimo ir šališkumo.

  Pirmininkė. − Bijau, kad vyną reikėtų spausti iš vynuogių!

  Gábor Harangozó (PSE). - (HU) Dėkoju, gerb. pirmininke, už suteiktą žodį. Komisijos nare, ponios ir ponai, vyno rinkos reformavimo tikslas yra skatinti tinkamų, geros kokybės vynų gamybą. Mes džiaugiamės tuo, kad pasiūlymuose ir toliau suteikiama galimybė didinti alkoholio koncentraciją cukrumi tose srityse, kur šis būdas laikomas tradiciniu. Gero vyno esama naujosiose valstybėse narėse, taip pat Vengrijoje, ir mes paprastai pertekliaus negaminame. Jei vynas yra geros kokybės, visai nesvarbu, ar jis buvo pagamintas saldinant, ar ne.

Tačiau siekiant vyną padaryti konkurencingesnį būtinas modernizavimas ir restruktūrizavimas. Rinkodaros vaidmuo ir numatytos didesnės nacionalinio biudžeto lėšos yra ypač svarbu siekiant investuoti, kad būtų skatinamas struktūros pokytis ypač naujose valstybėse narėse. Būtent dėl šios priežasties negalime priimti pasiūlymo, kad istoriškai grindžiamas paskirstymas atliktų pagrindinį vaidmenį sudarant nacionalinius paketus, nes tai skatintų diskriminavimą ir labiausiai būdų naudinga šalims, kurios ir pagamina produkcijos perteklių. Dėkoju už jūsų dėmesį.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Europos Sąjunga yra pasaulinės svarbos vyno gamintoja. Gamindama aukštos kokybės vyną, ji pasaulio rinkoje užsitikrino vyraujančią padėtį. Tačiau dėl globalizacijos, Europos vyno gamyba susiduria su pigaus vyno, importuojamo iš JAV, Pietų Amerikos, Pietų Afrikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos, keliama grėsme.

Pigesni vynai iš trečiųjų šalių galbūt teikia džiaugsmą Europos vartotojams, bet jie kelia galvos skausmą Europos gamintojams. Dėl didesnių gamybos išlaidų Europos vyno gamintojai varžysis visiškai atviroje rinkoje ir todėl mums reikalinga mūsų vyno sektoriaus reforma.

ES biudžete vyno sektoriui skirta 1,3 mlrd. EUR. Tuos pinigus privalome panaudoti, kad imtumėmės teigiamų veiksmų mūsų vynų kokybei ir patrauklumui gerinti, taip pat šio sektoriaus moksliniams tyrimams ir plėtrai.

Vynuogių auginimas Slovakijoje turi ilgą istoriją ir jis visuomet buvo ir vis dar šiandien yra sunkus verslas. Kadangi vyno prekiautojai spaudžia gamintojus mažinti kainas, tie, savo ruožtu, negali mokėti augintojams atitinkamos kainos už vynuoges. Todėl esama pagrįstos baimės, kad kovojant už išlikimą, subsidijos suvilios augintojus išnaikinti savo vynuogynus. Pavojinga, kad vynuogynai bus išnaikinti ir tose srityse, kur perteklinis vynas negaminamas.

Mėginti ir apsiriboti išnaikinimu Europos pietuose, kur esama pertekliaus ir jis sprendžiamas subsidijuojant distiliavimą krizės atveju, būtų politiškai nepagrįsta, kaip ir drausti saldinimą Europos šiaurėje. Slovakijoje, kaip ir Vokietijoje, bei Austrijoje, vyno saldinimas cukrumi yra labai sena tradicija.

Aš norėčiau padėkoti pranešėjui G. Castiglione, kuris priėmė tokį subalansuotą požiūrį į tokią daug emocijų keliančią temą, kaip vynas. Jis sugebėjo susitarti dėl įgyvendinamo kompromiso, kuriame atsižvelgiama į visus vyno sektoriaus aspektus. Svarbiausia jis siekia suderinti visų gamintojų, pietuose ir šiaurėje, interesus. Tik gera vyno sektoriaus reforma gali padėti išsaugoti geriausias ES vyndarystės tradicijas, sustiprinti socialines struktūras ir pagerinti kokybę ir mūsų kaimo vietovių patrauklumą ir kartu saugoti aplinką. Esu tikras, kad visų įvairiausių Europos vynuoges auginančių regionų lankytojai įvertins ir mėgausis ragaudami iš vietoje auginamų vynuogių pagamintus charakteringus vynus.

  Christine De Veyrac (PPE-DE). - (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, taip, vyno sektoriaus COM reforma pageidaujama, bet ar Komisijos pasiūlytos priemonės yra tinkamiausios? Briuselio požiūriu, mes suprantame gamybos mažėjimo ir gamintojų skaičiaus mažėjimo matematinę lygtį, bet pietvakarių Prancūzijos, Italijos lygumų, Ispanijos ar Portugalijos pakrančių požiūriu, Komisijos nare, galiu jus patikinti, kad tai ne tas pats ; tai klausimas, į kurį nederėtų žiūrėti per ekonomisto akinių prizmę. Vyndarystė reiškia, kad vyrai ir moterys gyvena iš savo darbo vaisiaus. Vynuogės – tai jų pragyvenimo šaltinis ir mes negalime stumti jų išėjimo link patys nepasivargindami pasidomėti, ką jie darys, kad užsidirbtų pragyvenimui. Be to, kur logika, kai viena vertus siūlomas išnaikinimas, o kita vertus– iki 2013 m. visiškai liberalizuoti sodinimo teises?

Antras mano klausimas toks: kodėl reikia panaikinti šią reguliavimo priemonę, kai neturime jokių garantijų dėl to, kaip plėtosis rinka? Jei iš tiesų norime kovoti su pertekline produkcija, siūlau pirmiausia išnaikinti neteisėtai užsodintus plotus. Nes jūs, kaip ir aš, žinote kad Europoje jų yra ne vienas.

Pranešime taip pat numatyta didesnė priemonių įvairovė, kurios prieinamos per nacionalines paramos programas. Tai gerai, nes Komisijos pasiūlymas šiuo klausimu yra ypač griežtas. Todėl apgailestauju dėl skirsnio, pagal kurį sprendžiama krizės prevencija, trūkumo. Mes žinome, kaip vyno gamyba kasmet priklauso nuo pokyčių, kuriuos lemia oro sąlygos, o krizės prevencijos priemonės tik padės sušvelninti svyravimus.

Norėčiau užbaigti sakydamas, jog suprantu pranešėjo apdairumą dėl gerinimo, kuris yra opus klausimas, tačiau apgailėtina, kad nebuvo pasiūlyta leista derinti pridėtinio ir atimtinio gerinimo būdų, kurie leistų gamintojams mažiau naudoti sukrozę.

Dėl likusio pranešimo, tai atrodo, kad bendras požiūris yra teisingos linkmės ir aš pritarsiu puikiam pranešėjo darbui.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, teko girdėti, kad jūs ir likusieji Europos Parlamento nariai labai domitės Europos vyno sektoriaus ateitimi. Šiuo metu neturiu pakankamai laiko leistis į smulkmenas, nes ir taip tam skyrėme nemažai laiko Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, todėl paprasčiausiai jums pateiksiu pakankamai paprastą pranešimą dėl mūsų vyno reformos ateities.

Laikas pasiekti susitarimą. Esu įsitikinusi, kad reforma bus labai reikšminga mūsų vyno sektoriui, o kaip tik dabar yra tinkamas metas susitarti, nes, kaip buvo pagrįstai pastebėta šiandien, nepaisant importo ir gamybos augimo, vidaus vartojimas smunka. Laikas susitarti, nes tai mums leistų vyno sektoriui skirtą biudžetą panaudoti gerokai racionaliau arba geriau nei tai daroma šiuo metu bei šį sektorių sustiprinti ir geriau pasirodyti mūsų visuomenės ir mokesčių mokėtojų akyse.

Manau, kad susitarimas pasiekiamas, tačiau, be abejo, jis turi būti tinkamas. Gyvename realiame pasaulyje, todėl buvau pakankamai lanksti daugelio savo pradinių pasiūlymų atžvilgiu, tačiau neketinu susitaikyti su pasiūlymo koregavimo tokia apimtimi, kad galutinis produktas būtų beskonis ir bevertis. Šiuo kompromisu turime įtvirtinti reformą, kuri būtų verta savo vardo ir suteiktų mums realią galimybę iškeltus tikslus pasiekti.

Galime sustiprinti savo vyno sektoriaus konkurencingumą, geriau suderinti pasiūlą ir paklausą bei reikšmingai pagerinti ženklinimo taisykles ir pasiekti pažangos kitose srityse. Visa tai įmanoma, kartu išlaikant vyno gamybos padėtį, kuri vainikuoja Europos žemės ūkio sektorių, kaip šiandien labai teisingai pažymėjo Herranz García.

Dabar ne laikas atsiprašinėti dėl neveikimo ir stebėti, kaip naujos galimybės slysta mums pro pirštus. Būtent dabar atėjo laikas tvirtai nukreipti mūsų vyno sektorių naujos sėkmės kelyje. Žinau, kad galiu būti tikra, jog strategijos kūrėjai tinkamai pasielgs ir atsižvelgs į sektoriaus interesus bei Europos Parlamento bendradarbiavimą. Norėčiau dar kartą padėkoti jums ir G. Castiglione už šią labai sudėtingą užduotį apibendrinant skirtingas nuomones čia, Europos Parlamente.

  Pirmininkė. − Dėkoju jums, Komisijos nare. Šiandien leidau sau savotišką pastabą, nes nestokojame laiko. Jūs pataikėte kaip pirštu į akį: kai buvau maža, vos nenumiriau nuo kubile kojomis spaudžiamų vynuogių išleidžiamų garų, taigi ryšys tarp gyvenimo ir mirties yra glaudus.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį 11.00 val.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Italija ir šių Rūmų Italijos nariai visuomet gynė Europos projektą socialinių teisų, vartotojų apsaugos ir mūsų piliečių gyvenimo kokybės naudai. Europos žemės ūkio politika buvo pradėta siekiant paremti savo ūkininkus ir pagerinti Europos gaminių kokybę, kad sustiprėtų ES pozicija pasaulio rinkoje.

Tačiau šiandien balsuodami dėl vyno rinkos reformos, mes žengėme kelis žingsnius atgal šiame sektoriuje, ypač Viduržemio jūros šalyse ir regionuose, kuriems Europa turi būti dėkinga už uolumu Europos vynams įgytą pasaulinę šlovę ir sėkmę. Pritarimas gerinimui sukroze net nereikalaujant, kad tai būtų nurodyta etiketėje vartotojams informuoti, pirmenybės išnaikinimui, o ne žemės atkūrimui teikimas, sodinimo teises į apyvartą visoje ES leidimas – visa ši veikla, kurią, mes, kaip europiečiai ir ypač kaip italai, laikome nepriimtina, nes ji kenkia vieno iš gaminių, kurie geriausiai simbolizuoja Europos žemės ūkio kokybę visame pasaulyje, kokybei ir įvaizdžiui. Viliuosi, kad mano kolegoms Taryboje geriau pavyks apginti mūsų vyno ir visų mūsų vynuogių augintojų ateitį.

  Robert Navarro (PSE), raštu. – (FR) Europos Komisijai tikrai sunku atsisakyti stereotipinių požiūrių, kuriuos ji beatodairos taiko visiems sektoriams. Vyno negalima traktuoti kaip automobilio atsarginių dalių ar kažkurio kito pramoniniu būdu pagaminto gaminio. Tai gaminys, kuris formuoja regionus, kultūras ir gyvenseną.

Kalbant apie COM reformą, ji būtinai turi išsaugoti Europos vyndarystę, o ne jos atsikratyti ar ją sudarkyti. Ši reforma privalo padėti vyno gamintojams prisitaikyti, ypač po sektoriaus restruktūrizavimo, ir suteikti jiems priemones iš naujo užkariauti vidaus rinką. Nederėtų panaikinti ir sodinimo teisių apribojimų. Jos suteikia garantiją kontroliuoti gamybą ir toliau siekti kokybės. Kalbant apie krizės valdymo priemones, jei EP gerins padėtį atsižvelgęs į pirminį Komisijos pasiūlymą, aš galiu tik apgailestauti, kad distiliavimas krizės atveju kuris, jei privalomas, nesukurtų dabar turimo pertekliaus, daugiau nėra pasirinktinas tarp galimų priemonių laikinoms krizėms valdyti.