Posėdžio stenograma

Antradienis, 2007 m. gruodžio 11 d. - Strasbūras

11. Paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0457/2007)

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Aš balsavau už P. Costa pranešimą dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų pakeitimo. Tai susiję su pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, iš dalies keičiančio Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimą dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų, kuriuo siekiama atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo.

Protokole numatyti esminiai dvišalių susitarimų dėl Maroko Karalystės ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos Respublikos oro susisiekimo pakeitimai pastarosioms dviem šalims įstojus į Europos Sąjungą.

Bulgarija ir Rumunija aviacijos susitarimus su Maroko Karalyste sudarė atitinkamai 1966 m. ir 1971 m. Tačiau Europos bendrija ir Marokas 2006 m. gruodžio mėn. pasirašė horizontalųjį oro susisiekimo susitarimą. Todėl reikia suderinti šiuos susitarimus su Bendrijos teisės aktais ir sudaryti sąlygas šioms naujoms valstybėms narėms tapti horizontaliojo susitarimo šalimis.

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0456/2007)

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Europos Parlamento nariai rumunai iš Europos Socialistų frakcijos susilaikė nuo balsavimo dėl pranešimo dėl EB ir Gruzijos, Libano, Maldyvų, Moldovos, Singapūro ir Urugvajaus susitarimų dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų dėl susitarime su Moldovos Respublika esančios nurodos į moldavų kalbą frazėje: „Sudarytas Liuksemburge dviem egzemplioriais bulgarų, čekų, danų, olandų, anglų, estų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, vengrų, italų, latvių, lietuvių, maltiečių, lenkų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, ispanų, švedų ir moldavų kalbomis“.

Rumunijos socialdemokratų delegacija pabrėžia, kad Rumunijos dalyvavimas šiame susitarime nėra priežastis „moldavų“ kalbos pavadinimui pripažinti. Europos Socialistų frakcijos nariai rumunai pakartoja, kad pagal faktinius ir mokslinius įrodymus, tarp jų 1994 m. rugsėjo mėn. Moldovos Respublikos Mokslų akademijos aiškinimą, teisingas pavadinimas yra rumunų kalba.

Būtina atsižvelgti į tai, kad daugelyje kitų susitarimų Komisija vartojo neutralią formuluotę: „Sudarė….. (data, vieta) dviem, vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais kiekvienos Šalies oficialia kalba“.

Mes apgailestaujame, kad ši formuluotė nebuvo naudojama susitarimuose su Moldovos Respublika ir siūlome oficialiuose dokumentuose dėl ES santykių su Moldovos Respublika naudoti šią neutralią formuluotę.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Norėčiau išreikšti savo pritarimą šiam pranešimui ir trumpai paminėti problemas, su kuriomis susiduria ES oro linijos dėl teisės kirsti Rusijos oro erdvę.

Šios teisės ne tik ribojamos Rusijos institucijų, nemažai kainuoja, suteikiamos pasirinktinai, o ES vežėjai aiškiai pastatomi į mažiau palankią padėtį (pirmiausia vykdantys reisus į Tolimuosius Rytus).

Ši problema žinoma jau kurį laiką, tačiau dėl Rusijos institucijų nenoro pakartotinai derėtis su ES šiuo klausimu patiriamos išlaidos ir neprisidėta prie jos sprendimo.

Todėl dabar siekiame, kad Komisija ir Rusijos institucijos padidintų pastangas šiai labai sudėtingai problemai išspręsti.

- Pranešimas: Hans-Peter Mayer (A6-0475/2007)

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Nors įvairių reaktorių avarijų būta daug metų atgal, mes vis dar mokame už praeities klaidas. Iš karto po branduolinių avarijų, tokie dalykai, kaip žvėriena, uogos ir grybai laikinai pašalinami iš mūsų valgiaraščio tik tam, kad netrukus vėl pasirodytų. Svarbu nustatyti ribojamus didžiausius leistinus lygius, tačiau kaip nepakankamai ištirta genetinė inžinerija, taip vis dar stinga tyrimų dėl spinduliuotės poveikio žmonėms.

ES privalo nedelsdama atsidėti šiems svarbiems ir labai laukiamiems poveikio tyrimams, pasirengti atsisakyti branduolinės energetikos ir leisti valstybėms narėms pačioms spręsti dėl genetinės inžinerijos naudojimo. Kadangi pirmiau minėti klausimai pranešime nepakankamai išnagrinėti, aš susilaikiau.

- Pranešimas: Francesco Enrico Speroni (A6-0476/2007)

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Bendrąja žuvininkystės produktų rinkos organizacija siekiama užtikrinti rinkos stabilumą ir apsaugoti sektoriaus dalyvių pajamas. Šių ir ES sutartyje įtvirtintų tikslų siekti verta, nes tai būdas Europos žuvininkystės bendruomenių gerovei pasiekti.

Deja, per pastaruosius du su pusę dešimtmečius centralizuotos Briuselio kontrolės, išreikštos per BŽP, rezultatai šioms bendruomenėms buvo katastrofiški. Laikantis BŽP neįmanoma užtikrinti klestinčios rinkos ir saugių darbo vietų, todėl žuvininkystės valdymo kontrolę būtina sugrąžinti nuo žuvininkystės priklausančioms valstybėms.

- Pranešimas: Ioannis Gklavakis (A6-0480/2007)

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Aš balsavau prieš šį pranešimą, nes jame nagrinėjamos bendros žemės ūkio politikos nuostatos, kurias norime panaikinti. Bendrą žemės ūkio politiką reikia iš esmės keisti. Jau kelis metus mes raginame kiek galima anksčiau pradėti diskusiją. Mes manome, kad po vadinamojo ilgalaikio 2007–2013 m. biudžeto būklės patikrinimo ES jau 2010 m. turėtų pradėti mažinti paramą žemės ūkiui.

Dėl to „Junilistan“ frakcijos nariai negali balsuoti už Europos Parlamentui pateikiamus įvairius pranešimus dėl žemės ūkio.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Augalų higiena ir vaisinių augalų bei vaismedžių dauginimo medžiagos sertifikavimas yra labai svarbūs gamintojui, nes kai iš pat pradžių sodas užveisiamas tinkamai, jis laiduoja gerą produkciją. Neabejotina, kad šį teisės aktą reikia pritaikyti prie sektoriaus aplinkybių.

Nors ir pritariame daugybei I. Gklavakio pranešimo pakeitimų, mes abejojame ir nesutinkame su tais pakeitimais, kuriuose pritariama genetiškai modifikuotai dauginimo medžiagai, net jei tai šakniastiebis, nes jis kelia pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai, kadangi dar nėra mokslinių tyrimų, laiduojančių, jog nėra jokio poveikio. Kalbant apie importą iš trečiųjų šalių, mes pritariame, kad neturėtų būti jokių nukrypimų, nes kyla pavojus, kad Europos Sąjungoje pasklis patogenai ir tai atsilieps gamybai, produkcijos kokybei ir žemės ūkio pajamoms.

- Pranešimas: Ieke van den Burg (A6-0469/2007)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes giname subsidiarumo principo taikymą. Todėl sutinkame, kad Bendrija neturėtų kėsintis į valstybių narių kompetenciją. Pavyzdžiui, taip yra vietoje teikiamų paslaugų, kurios nesusijusios su tarpvalstybine veikla ir todėl iš principo neturi poveikio vidaus rinkos veiklai, atveju. Todėl netiesioginio apmokestinimo srityje ir PVM tarifų nustatymo požiūriu kiekviena valstybė privalo turėti visišką veikimo laisvę.

Net jei Taryba priims sprendimą dėl Bendrijos vidaus operacijų galutinės apmokestinimo sistemos, valstybės narės turėtų (galėti) taikyti mažesnius tarifus arba gal net taikyti nulinius tarifus būtino naudojimo prekėms ir paslaugoms, pvz., maistui ir vaistams, ir taip pat vietoje teikiamoms paslaugoms, įskaitant paslaugas ir prekių tiekimą, susijusius su švietimu, socialiniu aprūpinimu, socialine apsauga ir kultūra.

Net jei bus priimtas sprendimas (iki 2010 m. pabaigos) dėl galutinės Bendrijos vidaus operacijų apmokestinimo tvarkos, valstybės narės turėtų (galėti) taikyti mažesnius PVM tarifus, kad paremtų ir išlaikytų vietose teikiamas paslaugas, taip pat kad sustiprintų šių paslaugų vaidmenį oficialioje ekonomikoje ir valstybėse narėse.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Nors kartą šis Parlamentas mus sugundė balsuoti už pranešimą dėl PVM. Jame pritariama atsisakyti galutinių procedūrų, grindžiamų apmokestinimu vartojimo šalyje, siekio, nes vien tik šis tikslas pateisino didesnį tarifų derinimą. Jame taip pat pritariama subsidiarumo principo taikymui, kuris leistų valstybėms narėms taikyti nulinį PVM vietoje teikiamoms paslaugoms, pvz., viešajam maitinimui ar kitiems aspektams, kaip socialinių, švietimo ir kultūros bei pan. tikslų sprendimą. Jame taip pat siekiama išlaikyti daug leidžiančių nukrypti nuostatų, kurių galiojimas turėjo baigtis 2007–2010 m. Mes su viskuo sutinkame.

Tačiau negalime pritarti troškimui išlaikyti Europos teisės aktus dėl PVM ir norui užtikrinti vienodus tarifus, kad ir kas bebūtų, siekiant prekybos ir ES vidaus prekybos muitinės formalumų supaprastinimo. Apmokestinimas – tai visiška kiekvienos šalies iniciatyva ir vieno pobūdžio mokesčius dažnai atsveria kitų mokesčių skirtumai. Todėl jie ne visuomet teisėti.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Vykstančios diskusijos dėl pereinamųjų PVM tarifų kontekste Europos Parlamento buvo paklausta jo nuomonės dėl laikinų su šiais tarifais susijusių nuostatų. Šiandien balsuojame dėl šios nuomonės. Kažkaip pavėluotai, nes žinome, kad Europos Sąjunga nutarė nuo 2008 m. sausio 1 d. ir toliau taikyti lengvatinius PVM tarifus. Vis dėlto manau, kad ši nuomonė yra labai svarbi.

Tai neabejotinai teisingas sprendimas šalims, kurios 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą, ir aš šiam sprendimui visiškai pritariu. Parlamento nuomonė šiuo klausimu yra vienareikšmė ir pritaria tam, kad būtų išlaikytos tam tikros laikinos nuostatos dėl PVM tarifų. Sprendimas vertas plataus pritarimo.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už I. van den Burg pranešimą dėl PVM. Pranešime pabrėžiama subsidiarumo principo svarba apmokestinimo klausimais ir aš teisingai manau, kad valstybės turėtų šį principą taikyti tarpvalstybinio aspekto neturinčioms paslaugoms, kurios atitinkamai neturi poveikio vidaus rinkai.

  Jean-Claude Martinez (NI), raštu. – (FR) Komisijos niekada netenkina PVM dalykas. Devintojo dešimtmečio Cockfieldo pranešime buvo skatinami įvairūs PVM tarifai. Iš esmės mažiausias tarifas buvo tik 15 proc., 5 proc. normalus ir mažesnis tarifas.

Tada Europos Komisija panoro PVM kilmės šalies taikomu tarifu. Praktiškai PVM buvo apmokestinama paskirties šalyje taikomu PVM tarifu. Tai buvo laikina sistema, kuri tapo galutine: vadinamasis „Bolkensteino PVM“ nebuvo įdiegtas. Mažesnių PVM tarifų Prancūzijos viešojo maitinimo įmonėms, kompaktinėms plokštelėms ir darbo jėgą teikiančiai veiklai nebuvo.

1977 m. Komisija nors laikinai nusileido Šeštosios direktyvos savo H priedo sąraše, nes suprato, kad, vargu ar vokiečiai savo „Mercedesais“ važiuos į kitą valstybę papietauti į restoraną, kuriame taikomas mažas PVM.

Kokia gėda, kad 1993 m. ji nesuprato, jog be sienų kontrolės Bendrijos vidaus PVM yra neišsenkantis sukčiavimo stambiu mastu šaltinis. Filosofinė PVM, protingo mokesčio, nes jis ekonomiškai neutralus, logika nesuprantama didelei Komisijos pareigūnų daugumai. Dėl to per pastaruosius 20 metų jų teisės aktai nuolat patiria nesėkmę.

  Joseph Muscat (PSE), raštu. − (MT) Norėčiau atkreipti dėmesį į du mano pateiktus pakeitimus, kurie buvo įtraukti į galutinį pranešimą.

Pirmajame pasiūlyme sakoma, kad kiekviena šalis turėtų (galėti) taikyti mažesnius tarifus, arba, išskirtinėmis aplinkybėmis, gal net taikyti nulinius tarifus pagrindinėms prekėms ir paslaugoms, pvz., maistui ir vaistams, dėl socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių priežasčių ir kad galutinis vartotojas turėtų naudos.

Antrajame pasiūlyme teigiama, kad mažesnius ar net nulinius PVM tarifus galima būtų taikyti su švietimu, socialiniu aprūpinimu, socialine apsauga ir kultūra susijusioms prekėms.

Šiuo metu mažesni PVM tarifai jau gali būti taikomi su švietimu susijusioms prekėms. Šis pakeitimas dar kartą tai patvirtina.

Aš kreipiuosi į Ministrų Tarybą prašydamas vadovautis Europos Parlamento politika.

- Pranešimas: Gianni De Michelis (A6-0484/2007)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsuodami dėl šio pranešimo susilaikėme dėl abejonių, kurios gaubia ARTEMIS įmonės įsteigimą, jos veiklą ir valdymą. Bendrųjų įmonių sudarymas viešųjų ir privačiųjų partnerysčių sąlygomis, kaip kad yra ARTEMIS steigimo atveju, siekiant įgyvendinti įterptųjų kompiuterinių sistemų bendrą technologijų iniciatyvą, kaip teigiama šiame pranešime, susijęs su mintimi apie viešųjų lėšų panaudojimą privatiems tikslams ir interesams, nes atrodo, kad bendradarbiavimo kita kryptimi – finansine ar žinių perdavimo – nėra.

Šiame kontekste tikslai atrodo prieštaringai, nes privati iniciatyvos pagrindas yra pelno kaupimas, o viešųjų paslaugų pagrindas yra viešųjų interesų paslaugos ir gyventojų interesų tenkinimas.

Tačiau investicijos į mokslinius tyrimus, ypač integruotų IT sistemų srityje, tai, anot mūsų, būtinas įnašas į Europos technologijų plėtotę.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, ARTEMIS – tai pirmoji iš keturių pasiūlytų įmonių, turinčių bendrą tikslą ir pagrindą. Kitos – tai „Švarus dangus“, ENIC ir naujoviškų vaistų įmonės. Visos keturios įmonės turi net bendrą buveinę Briuselyje, kuri išlieka bendra flamandų ir volonų sostine.

Parlamento Biudžeto komitetas pritarė keturioms naujoms institucijoms, kurios numatytos pagal Septintąją bendrąją programą. Jis taip pasielgė vildamasis, kad šioms įmonėms sudarytas viešosios ir privačiosios partnerystės modelis pasirodys esąs realesnis nei Galilėjo programos atveju. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ARTEMIS ir kitų bendrų įmonių trukmė ir biudžeto planai (2008–2013 m.) neatitinka septynerių metų finansinės perspektyvos (2007–2013 m.) standartinių finansinių planų. Ateityje tai gali sukelti tam tikrų problemų.

Mes taip pat pastebėjome, kad visų keturioms bendroms įmonėms skiriamų išlaidų kategorijose administracinėms išlaidoms skirta palyginti maža suma, t. y. 84 mln. EUR 2008–2017 m. Tačiau klausimas dėl ES institucijų daugėjimo lieka atviras ir apima ne tik Septintosios bendrosios programos institucijų rekonstrukciją.

- Pranešimas: Françoise Grossetête (A6-0479/2007)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Naujoviškų vaistų iniciatyva – tai unikali Europos Komisijos ir Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (angl. EFPIA) pradėta iniciatyva, kurios biudžetas iki 2013 m. yra 2 mlrd. EUR. Dėl šios priežasties aš taip pat balsavau už šį pranešimą.

Esu įsitikinęs, kad ši privačiųjų ir viešųjų sektorių partnerystė padės paspartinti geresnių ir saugesnių vaistų platinimą.

Esu patenkintas, kad Naujoviškų vaistų iniciatyva pagerins mokslinių tyrimų sąlygas ir kartu galimybes kurti geresnius vaistus, skirtus užleistoms ligoms gydyti.

Antra, kaip mažų ir vidutinių įmonių asociacijos narys, džiaugiuosi šia pirma viešąja ir privačiąja partneryste, kuri susijusi su mažų ir vidutinių įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų centrų, akademijų ir asociacijų, kurios yra EFPIA narės, bendradarbiavimo finansavimu.

Šis finansavimo būdas bent suteiks galimybę naudotis reikalingais ištekliais ir taip sukurs palankią aplinką moksliniams tyrimams Europos Sąjungoje ir padidins jos konkurencingumą. Mūsų valstybės narės turėtų tikėtis rezultatų…

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, aš esu viena iš didelių bendrovių ir universitetų bendradarbiavimo stokos kritikių ir tai pat esu nepatenkinta ES turimais moksliniams tyrimams skirtais mažais ištekliais dėl to, kad palyginti su JAV, tik viena trečioji lėšų čia ateina iš privataus sektoriaus. Pagaliau šiandien priimdami 2 mlrd. EUR kainuojantį septynerių metų naujoviškų vaistų planą, iš Strasbūro siunčiame labai gerą žinią Europos mokslinių tyrimų pramonei. Pats šios įmonės pobūdis yra naujas, nes įkūnija privačiojo ir viešoj sektoriaus partnerystę. Tai gali padvigubinti turimus išteklius ir kartu padeda sujungti mokslinių tyrimų tikslus. Manau, kad tai suteiks naują paskatą žinių valdymui, švietimui ir profesiniam rengimui. Esu įsitikinusi, kad Europos farmacijos pramonės našumo mažėjimo tendenciją galime nukreipti priešinga linkme ir pasiekti paprasčiau prieinamą aukštos kokybės, ypač vėžio ir Alzhaimerio ligų gydymą. Norėčiau padėkoti pranešėjui, kad jis sugebėjo pranešimą pateikti jo sėkmingam antrajam svarstymui.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Kaip pranešėja, labai džiaugiuosi priėmus šį pranešimą dėl Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės įsteigimo (IMI).

Šios Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos ir Europos Komisijos viešosios ir privačiosios partnerystės įgyvendinimas yra mokslinių tyrimų programų didelis daug žadantis žingsnis į priekį. Europos Komisijos pareiga bus Europos reikmes apsvarstyti kitu požiūriu.

2008–2013 m. IMI bendras biudžetas bus 2 mlrd. EUR. Europos Komisijos 1 mlrd. EUR įnašas bus išmokėtas MVĮ ir universitetams. Savo ruožtu pagrindinės bendrovės prisidės prie šio sumos panašiu indėliu. Jos įtrauks MVĮ ir universitetus suteikdamos jiems priemones ir metodikas siekiant geriau numatyti vaistų nekenksmingumą ir veiksmingumą, sumanias infrastruktūras ir žinių valdymą.

Pirmaujančių įmonių, mažų mokslinių tyrimo centrų, MVĮ ir universitetų bendradarbiavimas padės sudaryti jų mokslinius tyrimų projektus. IMI taip pat pagerins žinių perteikimą universitetuose ir įmonėse ir padės mažesnėms bendrovėms dalyvauti Europos moksliniuose tyrimuose.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Naujų vaistų tema man itin artima, nes Lenkijoje aktyviai dalyvauju padedant retomis genetinėmis ligomis sergantiems vaikams. Deja, šiems vaikams sveikatos draudimo programos netaikomos, o jiems reikalingi vaistai pernelyg brangūs. Daugelyje Europos šalių išlaidos šiems vaistams reikalingiems vaikams išgyventi ir gyventi beveik įprastai yra grąžinamos.

Esu Europos Parlamento narė ir suprantu, kad Europos požiūris į šį vaistų klausimą apskritai yra labai svarbus. Kalbu apie inovacijas Sąjungos paramą tyrimams ir mokslininkams ir Sąjungos veiksmus, skatinant farmacijos bendrovių susidomėjimą ir raginant jas kurti naujus vaistus. Mano nuomone, F. Grossetête pranešimas yra iš tiesų labai svarbus.

Sutinku, kad Sąjunga privalo pereiti prie naujo ir efektyvesnio tyrimų ir inovacijų, kuriomis siekiama skatinti mūsų žemyno ekonominę plėtrą palengvinant mūsų piliečių dalią ir kai kuriais atvejais net išgelbėjant jų gyvybes, metodo. Europos Komisijos pasiūlymu dėl bendrų technologijų iniciatyvų sukūrimo siekiama suderinti ir supaprastinti projektų finansavimą.

Kalbant apie naujų vaistų tyrimų programas pažymėtina, kad svarbu įtraukti MVĮ, universitetus, pacientus, ligonines ir farmacijos pramonę norint užtikrinti saugesnius, pigesnius ir nedelsiant prieinamus vaistus. Todėl Komisijos siūloma viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė yra puikus sprendimas. Ši partnerystė teikia naujas farmacijos tyrimų sektoriaus galimybes.

- Pranešimas: Lena Ek (A6-0483/2007)

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. − (ES) Ispanijos socialistų delegacija balsavo už L. Ek pranešimą dėl „Švaraus dangaus“ bendros įmonės įsteigimo, tačiau norėčiau aiškiai pasakyti, kad visoms Bendrosioms technologijų iniciatyvoms privalu griežtai laikytis atvirumo ir skaidrumo principų. Konkrečiai, kalbant apie „Švarų dangų“, Ispanijos socialistų delegacija visuomet rėmė poreikį atviroms ir konkurencingoms iniciatyvoms dalyvauti konkursuose ir užtikrinti lygias galimybes dalyvauti visiems valstybių narių dalyviams, priklausomai nuo jų tinkamumo.

Todėl Ispanijos socialistų delegacija nori į protokolą įrašyti tai, kad „Švaraus dangaus“ įmonė neturi tapti būsimų bendrų technologijų iniciatyvų ar kitų Septintosios pagrindų programos priemonių precedentu, ir mano, kad šioje srityje visos valstybės narės turi dalyvauti lygiais pagrindais.

- Pranešimas: Ioannis Varvitsiotis (A6-0454/2007)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Mes, Europos piliečiai, naudojamės daugeliu teisių, įskaitant teisę į diplomatinę ir konsulinę apsaugą. Visi ES piliečiai gali tikėtis kitų valstybių narių institucijų diplomatinės ir konsulinės apsaugos, jei šių piliečių šalis trečiosios šalies teritorijoje neturi ambasados ar konsulato.

Šis klausimas dar svarbesnis, nes visoms ES valstybėms narėms diplomatine ir konsuline tvarka atstovaujama tik trijose šalyse: Kinijoje, Rusijoje ir JAV.

Be galimų reikšmingų atstovavimo valstybėms narėms trečiosiose šalyse skirtumų pasitaiko atvejų, kai šis atstovavimas neegzistuoja (pvz., Maldyvuose).

Palaikau šią iniciatyvą, kuria siekiama, kad EB Sutarties 20 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnio nuostatos būtų praktiškai įgyvendinamos, nustatant tikrą ir suderintą visų ES piliečių, nepriklausomai nuo pilietybės, pagrindinę teisę į diplomatinę ir konsulinę apsaugą.

Taip pat teigiamai vertinu Lisabonos sutartyje numatytą įsteigti Europos užsienio tarnybą, nustatyti jos įgalinimus ir pareigas.

Sutinku, kad apie tai labai svarbu informuoti gyventojus ir pritariu pasiūlymui įsteigti vieningą Europos pagalbos telefono numerį, kuriuo ES piliečiai galėtų gauti reikiamą informaciją, pirmiausia kritinėje padėtyje ar atsitikus nelaimei.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už I. Varvitsiočio pranešimą, kuriuo siekiama sustiprinti diplomatinę ir konsulinę ES piliečių, gyvenančių ar keliaujančių šalyse, kuriose jų kilmės valstybei narei nėra atstovaujama, apsaugą. Šiuo metu mano šalis, Škotija, neturi nė vienos nepriklausomos diplomatinės atstovybės užsienio šalyse. Tikiu, kad padėtis pasikeis per artimiausius keletą metų ir tikiuosi, kad netrukus Škotijos atstovai užsienyje galės, reikalui esant, padėti ES piliečiams.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Meškiuko Muhamedo atvejis dar kartą mums priminė, kaip lengva užsienio šalyje patekti į sudėtingą padėtį. Visai nereikia susidurti su stichine nelaime, nelaime ar prarasti pasą; gali pakakti ir nesusipratimo dėl skirtingos kultūros. Šioje srityje mums dar reikia daug nuveikti. Pvz., Turkijoje, pareiškusioje paraišką įstoti į ES, turistams iš Vakarų gali būti pavojinga, nes visiškai neseniai atlikta studija rodo, kad dažnai grasinama geresnė mažumų apsauga iš tiesų egzistuoja tik popieriuje, o reali padėtis iš tiesų pablogėjo.

Todėl būtina nuveikti du dalykus. Pirma – įsteigti tvirtą diplomatinių misijų, skirtų suteikti mūsų piliečiams atramą, tinklą, o antra – užtikrinti, kad keliautojams būtų žinomos ne tik ambasadoriaus pareigos, bet ir tai, kad jie pagalbos gali kreiptis į bet kurios valstybės narės ambasadą. Atsižvelgiant į tai, balsavau už siūlomą veiksmų planą.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Pasaulyje tik trijose šalyse visos Europos Sąjungos valstybės narės turi diplomatines ir konsulines atstovybes: Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijoje. Kai kuriose populiariose turistų lankomose vietose valstybėms narėms visiškai neatstovaujama.

Pagal Komisijos iniciatyvą visi Europos piliečiai turi teisę kreiptis diplomatinės ir konsulinės apsaugos į kitą valstybę narę, kuriai atstovaujama trečiojoje šalyje, lygiais pagrindais su pastarosios valstybės narės piliečiais. Tačiau tai taikoma tik tuomet, kai piliečių valstybė narė trečiojoje šalyje neturi ambasados ar kitos diplomatinės atstovybės. Todėl pasisakau už šį sprendimą.

Deja, atsižvelgiant į antrąją pasiūlymo dėl rezoliucijos dalį, buvau priverstas balsuoti prieš. Abipusė praktinė diplomatinė ir konsulinė parama plačiąja šio žodžio prasme negali apimti kitų valstybių narių įgalinimų prisiėmimo. Tenka apgailestauti, kad būtent to siekiama šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos.

  Ewa Tomaszewska (UEN), raštu. – (PL) Balsuojant dėl diplomatinės ir konsulinės Europos Sąjungos valstybių narių piliečių apsaugos susilaikiau. Tačiau, be abejonės, norėčiau, kad ši apsauga būtų suteikta.

2007 m. rugsėjo 11 d. Belgijos policija priešais Europos Parlamento pastatą sumušė ir suėmė Europos Parlamento narį M. Borghezio, nors šis parodė esąs Europos Parlamento narys ir pranešė policijai apie savo Parlamento nario neliečiamybę. Šis įvykis rodo, kad nėra būtina ieškoti pavyzdžių trečiosiose šalyse, norint įvertinti, kad šiuo metu teikiama apsauga nepakankamai gera net kalbant apie Parlamento narius. Manau, pirmiausia turėtume skirti dėmesio šalia mūsų esamai padėčiai.

- Pranešimas: James Elles (A6-0493/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame septintajame biudžete dėl pakeitimo 2007 m. įtraukta papildomai 4 324,8 mln. EUR pajamų ir 1 651,4 mln. EUR mažiau išlaidų, todėl valstybės narės galėjo sumažinti savo įnašą į Bendrijos biudžetą apie 5 976,2 mln. EUR.

Nors pajamų padidėjimas daugiausia susijęs su PVM ir BNP balansu, su reikšmingu išlaidų sumažėjimu pirmiausia sietinas nepakankamas biudžeto įgyvendinimas, kai sumažinimas pirmiausia turi įtakos Sanglaudos, žuvininkystės, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio straipsniams.

Komisija ir Taryba paprasčiausiai teisinasi vėlai priimtomis daugeliu darbinių struktūrinių fondų programomis 2007–2013 laikotarpiu (ir kitais) dėl to, kad nepanaudoti 2007 m. planuoti asignavimai. Tačiau šios sumos nėra perkeltos į 2008 m. biudžetą, siekiant atitinkamai padidinti šioms politikos sritimis skiriamus asignavimus. Pažymėtina, kad 2008 m. biudžeto planuojamos sumos šiuose straipsniuose atitinka sumas, suderintas 2007–2013 m. daugiametėje finansinių pagrindų programoje.

Tai, kad šios sumos Bendrijos biudžete liko nepanaudotos, kelia rimtą susirūpinimą ir reikalauja didelio dėmesio, nes 2007 m. yra pirmieji naujos finansinės programos 2007–2013 m. metai, o taisyklė N+2 vis dar taikoma ankstesnei finansinei programai, pagal kurią asignavimus reikia visiškai panaudoti iki 2008 m.

- Pranešimas: Christopher Heaton-Harris (A6-0466/2007)

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Gyvename XXI a. ir paprasčiausiai esame priversti prisitaikyti prie naujų sparčiai besikeičiančių aplinkybių.

Būtent todėl labai džiaugiuosi C. Heatono Harriso pranešimu dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos.

Šio dokumento nuostatos yra labai svarbios šiuolaikinei Europai, todėl jas derėtų priimti skubos tvarka. Jos susijusios su priemonėmis naujos kartos darbinei muitinės ir verslo aplinkai sukurti. Turiu omenyje nepopierinės aplinkos sukūrimą, nes tai labai palengvintų mūsų pareigūnų darbą, kuriems tenka dirbti su daugeliu nereikalingų popierinės formos dokumentų. Taip pat derėtų apsvarstyti aplinkos apsaugos klausimus ir medžius, kuriuos tenka paaukoti, siekiant patenkinti šiam tikslui reikalingo popieriaus paklausą.

Manau, kad itin svarbu ir neatidėliotina įdiegti elektronines muitų sistemas. Taip pat remiu Vieno langelio ir Vieno sustojimo sąlygų sukūrimą. Esu įsitikinusi, kad Europoje derėtų daugiau investuoti į šį sprendimą, tam, kad Lisabonos strategijos teiginiai neliktų tuščiais žodžiais.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Susidūrėme su rimta problema, siekiant suvaldyti didžiulį daugiausia iš Azijos importuojamų prekių kiekį. Šiai problemai išspręsti reikalingos tarpusavyje sujungtos elektroninės sistemos. Elektroninė prekyba ir muitai jau tapo būtina prielaida veiksmingai Europos rinkai dar nenustačius šiuolaikiško muitinės kodekso. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mums taip pat reikalinga sistema perimti prekes, kurios neatitinka Europos saugos standartų ir užkirsti kelią šioms prekėms patekti į ES. Šiandien priimtu tekstu numatoma gerokai efektyvesnė importo valdymo galimybė. Taip pat numatoma įdiegti vieno langelio ir vieno sustojimo privalumus ir leisti pasinaudoti su tarptautiniais sandoriais susijusia informacija ne tik muitų institucijoms, bet ir tiekėjams, pirkėjams ir vežėjams. Šia sistema neabejotinai naudosis nacionalinės priežiūros institucijos, atsakingos už rinkoje esančių prekių saugos kontrolę. Komisija sulėtino sistemos įgyvendinimą ir padalijo jį į tris etapus, kuriuos numatoma įdiegti atitinkamai po 3, 5 ir 6 metų. Tačiau tenka nuogąstauti, kad reikalingi gerokai spartesni veiksmai ir tikiuosi, kad Komisija netrukus bus primygtinai paskatinta savo sprendimą persvarstyti.

- Pranešimas: Marie-Noëlle Lienemann (A6-0389/2007)

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Džiaugiuosi, kad Baltijos jūra, labiausiai užteršta Europos jūra, pasirinkta bandomąja jūrų strategijos įgyvendinimo sritimi.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva numato, kad Jūrų strategijos pagrindų direktyvą įgyvendins valstybės narės, parengusios bendrą Baltijos jūrų regiono priemonių programą.

Devynios Baltijos regiono valstybės priklauso ES ir tik viena yra trečioji šalis – Rusija. Kyla abejonių, ar iki 2010 m. pagerės Baltijos regiono ekologinė būklė. Abejonių pagrindas – Vokietijos – Rusijos dujotiekis, kirsiantis išilgai visą Baltijos jūrą. Visi patirs vamzdyno tiesimo ir eksploatavimo poveikį. Dujotiekio vamzdynų slėgio bandymai bus vykdomi naudojant jūros vandenį, kuris bus išpumpuojamas atgal į jūrą.

Be to, pavojų kelia jūros dugne esantys Antrojo pasaulinio karo cheminiai ginklai.

Aš pritariau svarstytam dokumentui, tačiau sunkiai įsivaizduoju bendrą ES valstybių programą Baltijos jūros ekologijai gerinti. Be to, manau, kad Rusiją reikia įtraukti į programos rengimą ir įgyvendinimą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už M. N. Lienemann rekomendacijos dėl antrojo svarstymo (A6-0389/2007) dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva).

Europos Parlamento ir Tarybos pasiektu kompromisu pavyks nustatyti jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo sistemą, užkirsti kelią jo būklei blogėti ir esant galimybei šią aplinką atstatyti po patirto neigiamo poveikio.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiandien priėmėme rekomendaciją dėl antrojo bendrosios pozicijos Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindų.

Atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus, atrodo pakankamai svarbu parengti jūrų aplinkos politiką užsitikrinant reikiamą įvairių šalių bendradarbiavimą ir koordinavimą pastarosioms išlaikant visišką suverenumą savo teritorijos ir išteklių atžvilgiu. Tačiau svarbiausia yra gerbti valstybių narių suverenumą pirmiausia jų išimtinės ekonominės zonos atžvilgiu ir jų galimybę imtis savarankiškų priemonių savo ištekliams apsaugoti.

Todėl negalime pamiršti, kad viena siūlomos Reformų sutarties nuostatų siekiama Europos Sąjungai suteikti išimtinius įgalinimus jūrų ištekliams valdyti bendrosios žuvininkystės politikos pagrindu.

Be to, būtina atsižvelgti į jūrų taršos ir intensyvaus jūrų transporto įtaką žvejybos veiklai ir jūrų išteklių apsaugai. Todėl žvejai turėtų būti pirmiausia suinteresuoti saugoti ir atnaujinti jūrų išteklius. Todėl į priemones atsargoms atstatyti būtina įtraukti tinkamai finansuojamas priemones, norint užtikrinti ekonominį ir socialinį atlyginimą šiam sektoriui ir jame dirbantiems darbuotojams.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį pranešimą, kuriuo valstybės narės raginamos imtis būtinų priemonių iki 2020 m. pasiekti „tinkamą aplinką“ jūrų srityje.

Jūsų aplinkoje randama gyvybiškai svarbių išteklių, o jos ekosistema teikia būtinas paslaugas, pvz., reguliuoja klimatą ir gamina deguonį.

Jūsų transporto, žvejybos, energetikos ar net turizmo politikos sritys vystėsi atskirai, tai kartais baigdavosi nesėkmingai, nesuderintais rezultatais ar naudojimo prieštaravimais.

Iškilo platesnio požiūrio būtinybė atsižvelgiant į visus tvaraus vystymosi politikos Europos jūrų aplinkos srityje aspektus.

Valstybės narės privalo laipsniškai parengti jūrų aplinkos strategijas savo suvereniems vandenims. Iki 2015 m. dėl šių strategijų turėtų pavykti parengti priemonių gerai aplinkos padėčiai pasiekti. Tuo pačiu jūrų regionu ar jo dalimi besidalijančios valstybės narės turės bendradarbiauti siekiant koordinuoti įvairias jūsų aplinkos strategijos sudėtines dalis.

Būtina toliau aktyviai veikti steigiant jūrų parkus kaip pabrėžta Grenelle aplinkos forume. Šiame pranešime numatyta įsteigti saugomas zonas, tačiau galima laikytis dar labiau ribojančio požiūrio.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Parėmiau šį kompromisinį paketą, pagrįstą M. -N. Lienemann pranešimu apie jūrų aplinką. Būtina imtis visa apimančio ir suderinto metodo, norint užtikrinti būsimą politiką šioje srityje. Bendrojoje žuvininkystės politikoje pateikiamos pagrindinės gairės, kaip tik neleidžiančios brandinti jūrų aplinkos. Centrinė kontrolė iš Briuselio netinka jūroms ir vandenynams Europoje ir už jos ribų tvarkyti. Todėl nors ir sutinku, kad ES vaidmuo nustatant jūrų aplinkos politiką yra reikšmingas, tačiau taip pat esu įsitikinęs, kad būtina atsižvelgti ir į atskirų nuo jūros priklausančių bendruomenių poreikius ir poziciją.

- Pranešimas: Holger Krahmer (A6-0398/2007)

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes atstovauju vienai iš aštuonių šalių, kurioms tai turės didžiausios įtakos, ir dėl to, kad man puikiai žinomas jo turinys. Pasielgiau taip, nes Lenkijoje reikšminga dalelių koncentracija viršija leistinus dienos ir metinius lygius. Silezijoje poveikis didžiausias. Tai labiausiai pramoninis šalies regionas. Manau, kad tai yra žingsnis labai teigiama linkme, siekiant apsaugoti aplinką mano šalyje apskritai ir Silezijoje konkrečiai.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) (kalbos pradžios nesigirdėjo) ...ir švaresnis oras Europai yra labai geras Sąjungos veiklos pavyzdys. Bendra veikla grindžiama EB sutarties 251 straipsniu. Šia direktyva teisės aktai supaprastinami, keletas kitų direktyvų pakeičiama ir nustatomi leistini smulkiųjų dalelių lygiai ore. To pavyko pasiekti frakcijų ir šalių susitarimo pagrindu. Be to, tai – subtilaus požiūrio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos atribojimui pavyzdys. Vertinu pranešėjų darbą ir džiugu, kad priėmėme šią šiuolaikišką direktyvą, kuria supaprastinamos ir grindžiamos mūsų didelės ambicijos šioje srityje.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už H. Krahmerio rekomendaciją dėl antrojo svarstymo (A6-0398/2007) dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje. Taip pasielgiau, nes, mano manymu, Parlamento ir Tarybos suderintas tekstas apskritai yra teigiamas tiek kalbant apie visuomenės sveikatos, tiek ir apie aplinkos apsaugą.

Europoje 360 000 žmonių miršta dešimčia metų anksčiau dėl oro taršos. Studijos rodo, kad oro taršos poveikis itin didelis vaikų sveikatai, todėl į oro kokybės planus būtina įtraukti priemones, skirtas konkrečiai apsaugoti pažeidžiamas gyventojų grupes, pvz., vaikus.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Gamtiniai oro ištekliai kasdien tampa vis labiau užteršti pirmiausia miestų centruose ir ES valstybių narių regionuose pirmaujančiuose pagal gyventojų skaičių. Oro tarša kenkia žmogaus sveikatai, sukelia kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemų ligas; taip pat kenkia ekosistemoms. Žinome, kad prie labiausiai pažeidžiamų grupių priskirtini vyresnio amžiaus ir žmonės, gyvenantys didžiausią gyventojų skaičių turinčiuose miestų centruose ir netoliese stambių eismo maršrutų.

Europos Parlamentas šiandien antrojo svarstymo metu išreiškė poziciją dėl bendros Tarybos pozicijos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje. Į šios bendrosios pozicijos tekstą įtraukta keletas Parlamento pirmojo svarstymo metu pateiktų pasiūlymų. Tačiau esama keletas momentų, kuriais Tarybos pozicija nepajudinama; pvz., Taryba nesutinka keisti nuostatų dienos ir metinių ribinių dydžių.

Europos Parlamentas savo ruožtu ketina ginti tris pagrindinius savo pozicijos momentus: nustatyti ambicingesnius tikslinius ir ribinius dydžius; didesnį lankstumą priimant griežtesnes priemones prie šaltinio ir nustatyti ilgalaikius tikslus.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą.

Iš visų taršos rūšių oro tarša kelia didžiausią susirūpinimą 54 proc. Prancūzijos gyventojų. Todėl svarbu kasdien informuoti visuomenę pirmiausia alergiškus jos narius apie aplinkos ore esamas daleles.

Nuo 1991 m. pirmininkauju Luaros departamento oro kokybės tinklui ir man itin malonu, kad priimti teisės aktai dėl smulkiųjų dalelių, kurios daro didžiausią žalą ir iki šiol nebuvo aptartos. Todėl galėsime geriau atsižvelgti į kvėpavimo takų ligų, pvz., astmos, bronchito ir emfizemos skaičiaus didėjimą.

Saugant išorės oro kokybę neleistina pamiršti oro uždarose erdvėse, kuriose praleidžiame daugiau nei 80 proc. savo laiko. Kol kas mažai dėmesio skiriama oro kokybės pastatuose studijoms, nors šis oras daro nemažesnę įtaką mūsų sveikatai nei išorės oras.

Ši nauja direktyva reiškia, kad valstybės narės taip pat turės nustatyti dalelių rinkimo centrus miestų zonose. Ši priemonė atitinka mūsų darbą Prancūzijoje Grenelle aplinkos forume.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Parėmiau šį kompromisinį įvairių frakcijų sutarimu pasiektą H. Krahmerio pranešimą apie oro kokybę. Oro tarša daro didžiulę žalą sveikatai visoje ES; su ja siejamas ir didelis ankstyvų mirčių skaičius. Šiuo kompromisiniu paketu nustatomas įsipareigojimas atlikti tam tikrų smulkiųjų dalelių stebėjimą ir tikiuosi, kad tai dar vienas žingsnis gerinant oro ir atitinkamai Europos Sąjungos piliečių gyvenimo kokybę.

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą ne todėl, kad, mano įsitikinimu, tai svarbus žengtinas žingsnis į priekį gerinant oro kokybę, tačiau dėl tam tikros pažanga (nepaisant to, kad kai kurie Parlamento nariai siekia šią apsaugą susilpninti).

Šiuo metu jau pripažįstama su smulkiomis dalelėmis susijusią problemos sprendimo svarba; pastarosios daro didelę žalą sveikatai, todėl pavyko išvengti vis ilgesnių įgyvendinimo laikotarpių.

Vietos institucijoms tenka labai svarbus uždavinys įgyvendinant oro kokybės direktyvas, o į šiuos standartus būtina atsižvelgti planuojant naujus žingsnius į priekį, pvz., priimant sprendimą išplėsti oro uostą ar tiesti naujus kelius netoli nuo mokyklų ar ligoninių.

  Jules Maaten (ALDE), raštu. – (NL) Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija šiandien balsavo už oro kokybės susitarimą, kuriame susitarta ir dėl griežtų standartų ore esančių dalelių srityje. 2015 m. leistinas ore esančių smulkiųjų dalelių (PM2.5) skaičius sudarys 25 mikro gramus. Taip pat sutarta, kad galima daryti išimtį kai kurioms aukštą koncentracija pasižyminčioms zonoms parodžius, kad imtasi visų galimų priemonių oro kokybei pagerinti ir nustačius veiksmingą kontrolės ties šaltiniu politiką. Tai labai svarbu Nyderlandams, nes tai reikš, kad statybų projektai nebus stabdomi. Tai leis apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką kartu atsižvelgiant į ekonomikos vystymosi intervalus.

Vis dėlto ALDE frakcijos manymu kompromise nurodytas planinis 20 PM2.5 mikro gramų planinis rodiklis iki 2020 m. yra nerealus. Būtų išmintingiau palaukti įvertinimo datos 2013 m. ir tik tuomet nustatyta vėlesnius planinius rodiklius.

- Pranešimas: Josu Ortuondo Larrea (A6-0345/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo pranešimu siekiama pagerinti Bendrijos geležinkelio sistemos sąveikos galimybes, kitaip tariant padidinti galimybę gauti leidimą traukiniui iš vienos valstybės narės vykstant per kitą valstybę narę.

Be kitų svarbių šiame pranešime aptariamų aspektų, įskaitant tam tikrus techninius aspektus, pagrindinis šios direktyvos tikslas – pašalinti kliūtis judėjimui „Bendrijos traukiniai“.

Derėtų nepamiršti, kad šis pranešimas atitinka ES geležinkelio transporto liberalizavimo (ir privatizavimo) strategiją. Kaip matėme kitose Bendrijos teisės aktų leidybos iniciatyvose transporto srityje, kaip ir šiuo atveju, pagrindinis tikslas – pašalinti kliūtis tarptautiniam geležinkelių transportui liberalizuoti, šiuo atveju – derinimo pagrindu pašalinant skirtingas taisykles ar reikalavimus, taikomus geležinkelių parkui kiekvienoje šalyje.

Galiausiai pažymėtina, kad nacionalinių leidimų išdavimo procedūrų derinimas ir supaprastinimas bei abipusio pripažinimo principas neturėtų įgyti viršenybės kitų tinkamesnių taisyklių nustatytų valstybės narės lygmeniu, ar pašalinti valstybių narių prerogatyvą šias taisykles nustatyti.

  Robert Navarro (PSE), raštu. – (FR) Balsavau už J. Ortuondo Larrea pranešimą dėl direktyvos, nes sąveika yra gyvybiškai svarbi mūsų Europos geležinkelių sistemai. Iš tiesų geležinkelio transportas gali tapti konkurencingas, pirmiausia lyginant su kelių transportu, tik pakilęs į žemyno lygmenį, o tai daugiausia priklauso nuo traukinių galimybės kirsti sienas. Nors didžioji administracinių kliūčių dalis panaikinta, mums liko keletas labai reikšmingų techninių kliūčių. Todėl man malonu, kad dėl šio teksto susitarta per pirmąjį svarstymą, nes būtina siekti skubios pažangos šioje srityje. Šis tekstas įvardijantis geležinkelių suderinamumą kaip politinį prioritetą turėtų reikšti didžiulį žingsnį pirmyn Europos geležinkeliams.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Pranešimas dėl Bendrijos geležinkelio sistemos sąveikos, dėl kurio balsavome šiandien, yra itin svarbus skatinant investicijas į geležinkelio transportą ir gyvybiškai svarbus užtikrinant tikrąją judėjimo laisvę Europos teritorijoje.

Priemonės, kuriomis siūloma padidinti lokomotyvų sąveiką Bendrijoje, yra iš tiesų ilgai lauktos. Norint sukurti Europos transporto zoną be sienų, kuri iš tiesų skatintų laisvą asmenų ir prekių judėjimą, privalome sudaryti tam reikiamas sąlygas, kad kelionė iš Lisabonos iki Helsinkio būtų galima visomis transporto rūšimis.

Geležinkelio transportas turi vystytis ir būti lygiavertis partneris, kad atitiktų bendrosios transporto politikos tikslus. Negalime pamiršti, kad ši transporto priemonė yra saugi ir nedaranti žalos aplinkai kartu leidžianti pervežti daugelį prekių ir keleivių. Ši transporto rūšis labai svarbi kovojant su neigiama oro taršos įtaka, pavojais ir transporto grūstimis keliuose. Todėl balsavau už šį mano kolegos J. Ortuondo Larrea parengtą pranešimą.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Sveikinu iniciatyvas, skirtas iš esmės pagerinti geležinkelio sistemas visoje Europoje. Rytų Anglijai verkiant reikalingos priemonės keleivių ir krovinių vežimo pajėgumams pagerinti; o linijoms, vedančioms į rytinės pakrantės uostus, taip pat reikėtų geriau panaudoti finansavimo galimybes pagal TEN. Tačiau yra dar vienas šio klausimo aspektas: tai traukinių iš Europos žemyninės dalies susisiekimo ir su tuo susijusios galimybės neteisėtai patekti į šalį. Pranešime siekiama gerokai pagerinti laisvą traukinių judėjimą, pašalinus technines ir darbines kliūtis. Tačiau visiškai neužsimenama apie saugumą. Frethun geležinkelio krovinių stotyje Šiaurės Prancūzijoje rimtos problemos, trukdžiusios Lamanšo tunelio darbui, liovėsi tik 2002 m., įgyvendinus papildomas saugumo priemones. Kadangi į tai nebuvo atsižvelgta, susilaikiau balsuojant dėl pranešimo.

- Pranešimas: Jan Mulder (A6-0470/2007)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Balsavome už Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos. Manome, kad bendros nuostatos dėl tiesioginės paramos sistemų yra reikalingos, o tai yra teigiamas žingsnis, siekiant pakeisti sistemą, kai parama siejama su gamyba iš kurios, pvz., daugiausia dėmesio skiriama kaimo plėtrai, atviram kraštovaizdžiui ir kokybei.

Remiame Komisijos pasiūlymus supaprastinti. Supaprastinta procedūra yra žingsnis į priekį, nes kitaip nesulauksime pačių ūkininkų palaikymo. Skirtingai nei komitetas manome, kai taip pat svarbu kontrolė, kad sistema ES mokesčių mokėtojui atrodytų patikima. Tačiau kontrolė turi būti proporcinga siekiamoms aplinkybėms. Reguliavimo sistemą būtina organizuoti taip, kad nekiltų nesusipratimų.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nesutinkame su pranešime reiškiama nuomone dėl pagalbos gamybai sumažinimo vienkartinės išmokos sistemos gamintojams naudai atsižvelgiant į jų gamybos istoriją, tokiu būdu priverčiant juos siekti kompleksinio susiejimo sistemos tikslų. Dėl šios sistemos nemažai mažų ir vidutinių ūkininkų ir šeimos ūkių buvo priversti atsisakyti gamybos ir apleisti kaimo vietoves, sukėlė bioįvairovės nuostolius ir sumažino galimybę užtikrinti kai kurių valstybių narių, pirmiausia Portugalijos, maisto suverenumą.

Tačiau sutinkame, kad reikalinga išsamesnė informacija žemės ūkio sektoriuje, kad šio dalyviai galėtų prisitaikyti prie kompleksinio susiejimo taisyklių. Taip pat manome, kad yra gyvybiškai svarbu suteikti tinkamą mokymą asmenims, atliekantiems ūkininkų veiklos patikrinimus, ir suteikti inspektoriams teisę savo nuožiūra atsižvelgti į nesezoninius ir netikėtus veiksnius, trukdančius visiškai laikytis reikalavimų ir nepriklausančių nuo ūkininko valios.

Derėtų atsižvelgti į žemės ūkio veiklos svarbą, nes ūkininkai visuomenei teikia iš tiesų labai svarbias viešąsias paslaugas. Būtent todėl būtina išlaikyti paramos priemones, įskaitant savalaikį pagalbos mokėjimą.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pateikti Komisijos pasiūlymo pakeitimai iš dalies vertintini gerai ir iš dalies – labai blogai. Junilistan partija sutinka, kad šiuo metu atskiroms žemės ūkio įmonėms yra pernelyg sudėtinga suprasti įvairių ES direktyvų ir reglamentų žemės ūkio srityje, turinį. Absoliučiai būtina supaprastinti šiuos teisės aktus.

Tačiau prieštarauju Žemės ūkio komiteto siūlomam tekstui, kuriame teigiama, kad sistemos visiškai neatitinka patikrinimų apie kuriuos iš anksto nepranešama, nes šie prisideda prie neproporcingo baimės jausmo. Būtina numatyti veiksmingus patikrinimus visuomenines lėšas išmokant asmenims. Šiuo požiūriu kompromisas mums nepriimtinas, tačiau būtent to Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas siekia dėl tam tikrų priežasčių.

Todėl balsavau prieš Europos Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Iš tiesų pageidautina supaprastinti ir sumažinti biurokratiją, tačiau šiuo atveju tuo naudojamasi ūkininkų kontrolei sustiprinti.

Todėl įvairiapusė atitiktis yra ypač veidmainiška sąvoka, nes tokiu būdu žinomai neatsižvelgiama į esminius aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos klausimus, pvz., GMO, ir daugiausia dėmesio skiriama nereikšmingiems klausimams. Gyvulių gerovės srityje tai pagrindas pasitarnauti išoriniams interesams, pirmiausia transporto bendrovių gyvulių augintojų ir vartotojų sąskaita, nes išlaidos didinamos be esminės naudos bendrijai.

Įvairiapusė atitiktis neatnešė esminės naudos Bendrijai, visuomenės sveikatai ar gyvulių sveikatai (nors dėl šių priežasčių tai buvo tariamai nustatyta), tačiau tapo sunkia finansine našta ūkininkams ir gyvulių augintojams. Mūsų šalyje išlaidos kompleksinio laikymosi išlaidos yra nepakeliamos auginantiems ožkas ir avis, nauda aplinkai, visuomenės sveikatai ir gyvulių sveikatai yra abejotina, nors būtent šiose srityse problemas galima veiksmingai spręsti pritaikius gamybos metodus prie gyvulių ir augalų fiziologijos. Pvz., uždraudus genetiškai modifikuotus grūdus, mėsą, mineralinę alyvą ir hormonus bei sistemingai tikrinant pesticidų žemės ūkio produkcijoje likučius pavyktų pasiekti išties geresnių rezultatų visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos srityse.