Pirmininkė. − Kitas klausimas yra K. H. Lehne‘o pranešimas (A6-0453/2007) Teisės reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos [COM(2004)0582 – C6-0119/2004 – 2004/0203(COD)].
Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti Teisės reikalų komitetui ir pranešėjui K. -H. Lehne‘o už sunkų ir puikų darbą rengiant šį pranešimą dėl pasiūlymo pakeisti dizaino direktyvą. Džiaugiuosi tuo, kad šis darbas galiausiai leido komitetui liberalizuoti atsarginių dalių rinką visoje Bendrijoje.
Šiuo metu galioja skirtingi ir prieštaringi dizaino apsaugos režimai, 10 valstybių narių yra liberalizavusios, o 17 valstybių narių taiko dizaino apsaugą atsarginėms dalims. Tokia vidaus rinkos padėtis visiškai nepriimtina. Labiausiai paveiktame automobilių sektoriuje veikia vieninga automobilių rinka, tačiau to negalima pasakyti apie jų atsargines dalis. Todėl iškraipomos kainos ir atsiranda kliūčių prekybai.
Siūloma išimtis iš dizaino apsaugos atsarginių dalių rinkoje – tai vienintelis tinkamas ir veiksmingas būdas vieningai atsarginių dalių rinkai pasiekti. Tai matyti iš išplėstinio Komisijos atlikto poveikio vertinimo, kuriame analizuojamos pasirinkimo galimybės šiai problemai išspręsti.
Komisijos turimi duomenys rodo, kad šiuo metu vartotojai už atsargines dalis moka 6–10 proc. daugiau dizaino apsaugą teikiančiose valstybėse narėse. Liberalizavus šią sritį vartotojai tiesiogiai laimės dėl padidėjusios konkurencijos ir vidaus rinkos įgyvendinimo.
Nepriklausomo paskirstymo sektorius galės pasiūlyti platesnį dalių asortimentą, įskaitant originalios įrangos tiekėjų dalis bei nepriklausomų gamintojų gaminamas dalis, kurios paprastai kainuoja mažiau. Todėl atsarginių dalių pasirinkimas padidės, o kaina sumažės.
Dėl liberalizavimo taip pat atsivers verslo galimybės nepriklausomiems atsarginių dalių gamintojams, kurių didžiąją dalį sudaro MVĮ, ir bus sukurta pakankamo dydžio Europos rinka, pakankama naujiems dalyviams pritraukti. Pagrindinė dizaino apsaugos paskirtis – skatinti formų konkurenciją įgyvendinant dizaino naujoves. Tačiau tai gali būti netaikoma atsarginėms dalims, kurios pagal paskirtį tinkamos naudoti tik tuomet, jei yra identiško dizaino kaip ir originalios dalys. Vartotojas sumoka už dizainą, įsigydamas naują automobilį ar kitą gaminį. Nederėtų jo versti mokėti pakartotinai kas kartą prireikus atsarginės dalies.
Siūloma sąlyga dėl remonto užtikrinama sąžininga ir teisinga pusiausvyra tarp reikiamų inovacijų ir esant reikalui išlaikant laisvą prekybą ir konkurenciją.
Šiuo metu Europos piliečiams ir įmonėms reikalinga vieninga atsarginių dalių rinka, sudaranti sąlygas didesnei konkurencijai. Šia direktyva galime suteikti rinkai tinkamą priemonę tam pasiekti.
Klaus-Heiner Lehne, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandien nusimato daugiau nei 17 metų trukusios diskusijos pabaiga. Pamenu, kad kai 1994 m. pirmą buvau išrinktas į šį Parlamentą, mes jau tada bandėme sukti galvas šiuo klausimu. Tuomet nepriėjome prie išvados. Viskas, ką mums pavyko padaryti taikinimo procedūrose, tai užšaldyti šį reikalą. Prieš keletą metų Komisija pateikė naują pasiūlymą, kuriam apsvarstyti taip pat prireikė laiko, tačiau dabar galiausiai galima tai užbaigti pirmojo svarstymo metu.
Tai, kas buvo pasiūlyta ir dabar yra priešais mus ant stalo, visų pirma yra tai, ką akcentavo Komisija, tai yra atsarginių dalių rinkos liberalizavimas, nors ir su penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu valstybėms narėms, kuriuose atsarginėms dalims yra taikoma dizaino apsauga.
17 metų aš klausiausi argumentų už ir prieš. Dauguma jų nėra įtikinami. Leiskite man paminėti keletą pavyzdžių. Visų pirma buvo pateiktas argumentas, kad vartotojų kainos turėtų būti mažesnės, jei bus įtraukta remonto sąlyga. Tačiau patirtis rodo visai ką kita. Lyginamieji duomenys apie atsarginių dalių kainas Didžiojoje Britanijoje, kur rinka yra liberalizuota, ir Vokietijoje, kur taip nėra, paradoksaliai rodo, kad atsarginių dalių kainos Didžiojoje Britanijoje yra didesnės nei Vokietijoje.
Be to, nesunku suprasti, kad transporto priemonių gamintojams kažkaip turi atsipirkti dizaino išlaidos. Jei kai kurios iš jų negali atsipirkti parduodant atsargines dalis, taip pat logiška, kad gamintojai turės jas parduoti už naujų automobilių kainą, taigi, automobiliai taps brangesni. Šiuo atveju taip pat už tai mokės vartotojai.
Tarp kitko, tas pats yra taikoma draudimo įmokoms. Kaip žinome, kai kurias naujų automobilių pirkimo išlaidas padengia draudimo politika. Jei įmokos išaugs, tai taip pat nepadės vartotojams. Šiaip ar taip jiems visada reiks apmokėti sąskaitas.
Taip pat mane nelabai įtikina argumentas, kad automobilių pramonei reikia apsaugos ginantis nuo konkurentų iš Tolimųjų Rytų, kurie kelia grėsmę jų rinkoms, kadangi mes niekada nepamatysime, kaip pramonė randa kitų būdų apsaugoti savo atsargines dalis: patentuoja sumanius automobilių gaubtus ir šoninius veidrodėlius, apsaugo kitas dalis naudodamiesi prekės ženklo teisės aktais tiesiog į juos įtraukdami atskirus logotipus, nustatydami garantines sąlygas ir taikydami kitą patirtį.
Kaip parodė mūsų poveikio tyrimas, saugumo argumentas nėra visiškai pagrįstas, kadangi kaip mes gerai žinome, saugumas gali būti užtikrintas modelio testavimo priemonėmis.
Sakau tai todėl, kad manau, jog visi pateikti argumentai yra visiškai neteisingi ir mes nedavėme aiškių atsakymų į esminį klausimą.
Kai viskas pasakyta ir padaryta, belieka du pagrindiniai argumentai, kuriuos aš pripažįstu. Vienas iš jų yra autoriaus teisių argumentas, kuris teigia, kad Europoje turi būti suteikta pavyzdinė apsauga intelektinės nuosavybės teisėms, ir, žinoma, aš manau, kad tai, ką mes dabar priimame, galbūt duos klaidingą ženklą Kinijai ir Indijai ir kad mūsų, kaip europiečių, užduotis iš tiesų yra apsaugoti su intelektine nuosavybe susijusias teises.
Tačiau eisiu tiesiai prie kontrargumento. Kaip teisingai pastebėjo Komisijos narys P. B. C. McCreevy, mes turime bendrą Europos rinką. Šioje situacijoje du trečdaliai valstybių narių yra liberalizavusios savo rinkas, todėl nesaugo atsarginių dalių dizaino, kaip kad daro likęs trečdalis. Faktas yra toks, kad dėl bendros Europos rinkos sukūrimo, yra kuriamos bendros teisinės taisyklės ir tokiais atvejais gana įprasta laikytis daugumos principo.
Mano nuomone, visada buvo kompromisinė išeitis, už kurią dešimtajame dešimtmetyje aš pasisakau kartu su Komisijos nariu M. Monti. Tai buvo privalomos licencijos idėja, kuri būtų reiškusi, kad bet kuris gamintojas galėtų atgaminti dalis mokėdamas licencijos mokestį dizaino teisių savininkui.
Atsitiktinai labai panaši situacija yra autoriaus teisių srityje, taigi niekas negali man pasakyti, kad tai yra ne viena iš galimybių. Tai būtų padėję apsaugoti dizainą ir sukurti rinką. Deja, aš nesulaukiau Parlamento ar Tarybos daugumos palaikymo.
Taigi, mums beliko padaryti išvadą, kad turime liberalizuoti ir sukurti pereinamąjį laikotarpį, kad apsaugotume tas valstybes nares, kurioms reikia šiek tiek laiko prisitaikyti. Tuomet liko atsakyti į klausimą, kiek metų pereinamojo laikotarpio, penkeri ar aštuoneri, bus suteikta. Mano frakcija, kaip ir Teisės reikalų komitetas, pasisakė už penkerius metus, o kiek girdėjau, Socialistų frakcija pasisako už aštuonerius metus.
Svarbiausia yra tai, kad kai Parlamentas rytoj balsuos dėl šio klausimo: ar tekste turi būti parašyta penkeri ar aštuoneri metai, tai bus ženklas, kad Taryba turi pritarti pereinamajam laikotarpiui. Iš kalbų su Tarybai pirmininkaujančia Slovėnija žinau, kad jų pasiūlymas bus bandyti siekti ilgesnio, o ne trumpesnio pereinamojo laikotarpio. Tikrai linkiu Tarybai pirmininkaujančiai Slovėnijai sėkmės.
Yra vienas dalykas, į kurį, mano nuomone, turėtume atsižvelgti antrojo svarstymo metu. Jei Taryba dabar pasieks susitarimą, mes, Parlamentas, padėties turėtume nekomplikuoti antrojo svarstymo metu. Šis klausimas nenusipelno užsitęsusių ginčų ir dabar pats laikas tai užbaigti. Šis projektas yra mūsų įnašas siekiant šio tikslo.
Wolf Klinz, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. – (DE) Komisijos nary, ponios ir ponai, po ilgų diskusijų Teisės reikalų komitetas pasisakė už visišką antrinės matomų atsarginių dalių rinkos liberalizavimą. Kaip ką tik girdėjome, Teisės reikalų komitete pasiektas kompromisas numato laisvą rinką po penkerių metų pereinamojo laikotarpio.
Aš šiltai sveikinu šį žingsnį, nors asmeniškai manau, kad geriau jau per ilgas negu per trumpas pereinamasis laikotarpis. Tai yra seniai lauktas žingsnis. Mes ką tik girdėjome iš K. H. Lehne‘o, kad šiuo klausimu buvo diskutuojama 17 metų. Prieš dvejus su puse metų, 2005 m., kaip Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešėjas, aš raginau imtis ankstyvo liberalizavimo. Deja, pradinis vadovaujančio komiteto – Teisės reikalų komiteto – pranešėjas pasirinko delsimo procesą. Nežinau, ar jis turėjo kokių nors asmeninių abejonių dėl projekto, ar nepajėgė atsilaikyti sunkiam transporto priemonių gamintojų savo paties federalinėje šalyje spaudimui.
Kad ir kokia būtų priežastis, neracionalu yra tai, kad naujiems automobiliams mes turėtume turėti bendrą rinką, o jų atsarginėms dalims, – ne. Rinkos liberalizavimas sustiprins konkurenciją, bandys daryti spaudimą kainoms ir padidins vartotojų pasirinkimą. Tai nekliudys naujovėms; priešingai, tai galėtų paskatinti inovacinę veiklą, kadangi automobilių gamintojai bandys sukurti tokį produktų dizainą, kad atskirų dalių gamintojams būtų sunkiau jas pagaminti. Aš, savaime suprantama, pritariu intelektinės nuosavybės teisei ir jos apsaugai, dėl to nėra jokių abejonių, tačiau ši teisė nėra kliūtis rinkos liberalizavimui. Galiausiai buvo vienintelis atvejis, kai automobilių gamintojas ėmėsi veiksmų prieš kitą gamintoją dėl dizaino teisių pažeidimo pirminėje rinkoje, nepaisant to, kad iš tiesų buvo tam tikrų labai stulbinančių panašumų tarp skirtingų gamintojų gaminamų modelių.
Smulkusis ir vidutinis verslas taip pat turės naudos iš liberalizavimo, atsivėrus naujoms rinkos galimybėms, kurios turėtų paskatinti užimtumą ES ir pakeisti daugelį importuojamų produktų. Galiausiai vartotojai nuo šiol galės laisvai pasirinkti iš kelių tiekėjų. Esu tikras, kad jie džiaugsis tokia galimybe.
Manuel Medina Ortega, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. − (ES) Gerb. pirmininke, kaip minėjo pranešėjas K. H. Lehne, šį klausimą Parlamentas sprendžia jau 17 metų. Aš turėjau galimybę sekti jį nuo pat pradžių, kadangi dirbau Teisės reikalų komiteto pranešėju dėl Direktyvos dėl pramoninių dizainų ir modelių. Paskui buvau Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas tuo pačiu klausimu ir sekiau jo pažangą kaip Socialistų frakcijos Teisės reikalų komitete atstovas.
Norėčiau pradėti pasveikindamas K. H. Lehne‘ą dėl jo suderinto požiūrio. Jaučiu, kad jis puikiai pristatė iškilusius sunkumus. Tai yra nelengva tema, visiškai nelengva; ji yra teisiškai komplikuota ir turi ekonominių pasekmių.
Aš su juo sutinku. Pamenu ilgą diskusijų su Taryba dėl Taikinimo komiteto, vakarą siekiant galutinės formulės – tuo metu mes svarstėme kokios nors privalomos licencijos galimybę, nors tai buvo atmesta, – tačiau manau, kad tiek pranešėjas, tiek ir aš pats bei prieš mane kalbėjęs W. Klinz pasisakome už intelektinės nuosavybės teisių gynimą.
Tačiau teisiniu požiūriu problema dėl modelių ir pramoninių dizainų yra ta, kad mes turime teikti apsaugą visam produktui. Svarbiausias bruožas yra estetinė bendro produkto vertė, kitaip sakant, dizainas, ir dažniausiai tai būna automobilių dizainas.
Remontuotinos dalys, kitaip sakant, dalys, kurios sulūžo arba buvo pamestos avarijos metu ar dėl kokių kitų priežasčių, turi būti pakeistos ir, kaip sakė Komisijos narys P. B. C. McCreevy, normalus formatas yra dalis ekvivalentiška pakeistai daliai. Kai kas nors taiso dalį ir pakeičia ją identiška dalimi, nepažeisdamas bendro dizaino, žinoma, toks žmogus nieko neplagijuoja, o tiesiog remontuotiną dalį pakeičia kita tinkama dalimi. Tai garsioji „turi tikti (turi atitikti)“ koncepcija.
Jaučiu, kad pranešėjo pasiūlyta formulė yra tinkama išeitis, tačiau jis taip pat sprendė kitą klausimą: žinoma, čia yra kitas aspektas, tai yra ekonominė dalyko pusė. Kitaip sakant, šiuo metu yra daug šalių, kurioms reikia papildomų pajamų, kurias neštų intelektinės nuosavybės teisės. Tačiau Komisijos narys pasakė, kad, siekdami apsaugoti vidaus rinką, mes privalome suvienyti teisę visoje Europoje ir svarbiausia yra tai, kaip suderinti šiuos dalykus.
Vienintelis būdas tai padaryti yra pereinamasis laikotarpis. Tai reiškia, kad mes privalome suteikti pramonei galimybę pasiruošti per ilgą laikotarpį, siekiant atsižvelgti į kompensuojančias papildomas pajamas iš jau pagamintų dalių nuosavybės teisių – sąvokos, kuri šiuo metu neturi jokios prasmės, kadangi mes remiamės pagrindu, kad nuosavybė yra susijusi su visu dizainu.
Pagrindinis klausimas yra šis laikotarpis, kaip sakė H. H. Lehne. Kai kurie mano, kad laikotarpis turėtų būti penkeri metai, galima sakyti du plius trys, o kiti mano, kad jis turėtų būti ilgesnis, tai yra aštuoneri metai.
Rytoj mes sužinosime visų politinių frakcijų bei įvairių nacionalinių delegacijų ir narių pozicijas. Man atrodo, kad šis klausimas bus diskutuojamas ne remiantis politinėmis partijomis, bet nacionalinėmis, individualiomis pirmenybėmis arba sektorių apsaugos pirmenybėmis.
Bet kuriuo atveju, manau, kad tai, jog mes 17 metų diskutavome apie tai Taryboje ir Komisijoje, nėra blogai, kadangi yra bendra tendencija naudoti teisėkūros priemones atsitiktinėms problemoms spręsti, o čia du įstatymų leidėjai – Taryba ir Parlamentas – kurį laiką dirbo ieškodami suderintos išeities, išeities, kuri pripažįsta teisę į intelektinės nuosavybės apsaugą, gamintojų interesus, vartotojų interesu bei –.kodėl gi ne? – smulkių realizavimo rinkų ar netgi smulkių draudimo bendrovių interesus.
Jaučiu, kad pranešėjo pasiūlyta formulė yra tinkama išeitis. Kaip jau buvo minėta, reikia apibrėžti vienintelį dalyką, kurį sužinosime iš rezultatų, tai yra tinkamą laikotarpį. Tačiau manau, kad esant tokioms aplinkybėms Parlamentas suteikia Komisijai galimybę per trumpą laikotarpį parengti naują teisinę formulę, kuri sutaupytų mums įprastas Teisingumo teismo išlaidas su bylinėjimaisis susijusiais klausimais.
Todėl manau, kad Parlamentas turėtų iš esmės patvirtinti pranešimą, nepažeisdamas jokių minimalių sunkumų, kuriuos gali sukelti kai kurie pakeitimai.
Piia-Noora Kauppi, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kaip ir daugelis kolegų pirmiausia norėčiau pabrėžti intelektinės nuosavybės teisių ir dizaino apsaugos apskritai svarbą. Šios teisės reikalingos norint išlikti konkurencingiems, dinamiškiems ir novatoriškiems bei plėtoti mūsų visuomenę.
Tačiau taip pat būtina užtikrinti veiksmingą mūsų rinkų veikimą. Komisijos pasiūlymas pateiktas pačiu laiku. Kaip daug kartų pabrėžta, mes ir taip laukėme 17 metų ir turime laukti dar penkerius. Manau, kad lengvatinis penkerių metų laikotarpis ir taip pakankamai ilgas, o automobilių pramonei suteikiama laiko tinkamai pritaikyti šią pramonės sritį.
Tai yra tinkama intelektinės nuosavybės teisių ir vartotojų teisių pusiausvyra. Europoje yra 260 mln. transporto priemonių savininkų, norinčių tinkamos nuostatos atsarginių dalių ir remonto srityje.
Šiuo direktyvos pasiūlymu ir Teisės reikalų komiteto parengtu kompromisu užtikrinama, kad dalims, prijungtoms prie galutinio gaminio jau po jo pagaminimo (tai yra suprantant atsargines dalis netradiciškai), būtų taikoma visiška apsauga pagal dizaino direktyvą.
Esu įsitikinęs, kad ši direktyva bus naudinga Europos vartotojams. Automobilių pramonės atstovai visiškai nepagrįstai panikuoja, kad teks atleisti 50 000 automobilių sektoriaus darbuotojų ar transporto priemonių gamintojai patirs 2 mlrd. EUR nuostolius. Manau, kad tai suteiks verslo galimybes daugeliui Europos mažųjų ir vidutinių įmonių bei sukurs Europos gyventojams naujas darbo vietas.
Dar pamatysime ir iš tiesų nekantriai laukiame rezultato po penkerių, o ne aštuonerių metų. Manau, kad rytoj pavyks pasiekti šį kompromisą.
Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, direktyvos dėl pramoninių dizainų teisinės apsaugos pasiūlymas yra susijęs su automobilių pramonės atsarginių dalių rinkos liberalizavimu. Numatoma, kad Sąjungoje jos vertė yra 10 mlrd. EUR.
Šiuo metu bendroji vidaus rinka apima tik naujų motorinių transporto priemonių pardavimą ir dauguma valstybių narių savo nacionalinėse teisės sistemose išlaiko nuostatas, ginančias dizainą ir turinčias atitikti atsargines dalis. Tai reiškia, kad dalių, pvz., variklio dangčių, durų ir sparnų, gamyba ir prekyba jomis nėra nevaržoma. Konkurencijai kenkia įvairios nuostatos, susijusios su sektoriumi.
Šalyse, kurios taiko visišką dizaino apsaugą, tokiose kaip Austrija, Prancūzija, Vokietija ir Čekija, atsarginių dalių kainos yra vidutiniškai 6–10 proc. didesnės. Labiausiai nuo to nukenčia Europos vartotojai ir MVĮ, kurie norėtų patekti į rinką ir dalyvauti skaidrioje konkurencijoje su įgaliotais atstovais. Liberalizavimo oponentai daugiausia yra stambūs automobilių gamintojai, kurie įrodinėja, kad nepriklausomi gamintojai parduos dalis pigiau, kadangi jie neturi nešti dizaino išlaidų ir naujų produktų vystymo naštos.
Komisijos pasiūlymas yra tolesnis žingsnis link visiško Europos motorinių transporto priemonių rinkos liberalizavimo. Remonto sąlyga yra naudinga vartotojams. Ji užsipuola monopoliją atsarginių dalių rinkoje ir skatina gamintojų konkurenciją. Dėl to atsarginės dalys bus pigesnės ir geresnės kokybės. Reikia pabrėžti, kad 11 Europos Sąjungos valstybių narių jau įgyvendino remonto sąlygą ir tai turi teigiamų pasekmių vartotojams. Šios šalys pasižymi dideliu konkurencingumu ir greitu ekonomikos augimu. Tarp jų yra Airija, Jungtinė Karalystė ir tokios naujosios šalys kaip Latvija, Vengrija ir Lenkija.
Iš tiesų paprastai vienintelis skirtumas tarp nepriklausomų gamintojų gaminamų dalių bendrovės logotipais pažymėtų dalių yra pakuotė. Nepriklausomi gamintojai gamina 80 proc. dalių ir tik 20 proc. gamina tiesiogiai didelės bendrovės. Dizaino apsauga visiškai nėra susijusi su dalių saugumu, kadangi dizainas yra susijęs tik su išvaizda, kaip tai patvirtino visoje Europoje atlikti patikimi tyrimai. Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad penkerių metų laikotarpis yra maksimalus laikas, kuriam gali pritarti Europos vartotojai.
Alexander Lambsdorff, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, matomų transporto priemonių atsarginių dalių rinkos liberalizavimas yra sveikintinas dėl trijų priežasčių. Pirmoji yra tai, kad vartotojai turės didesnį pasirinkimą ir konkurenciją. Antroji – kad mes galime tikėtis kainų kritimo, ir tikrai galime tikėtis, kad kainos taps skaidrios, o dizaino išlaidos bus išskaidytos į naujų transporto priemonių išlaidas ir nebus susigrąžintos per pasroviui plaukiančią atsarginių dalių rinkos monopoliją.
Trečioji priežastis yra ta, kad Europos Sąjungos darbo rinka turės naudos, kadangi Europos atsarginių dalių gamintojai taip pat galės gaminti atsargines dalis į ES importuojamoms transporto priemonėms. Anksčiau tai buvo įmanoma tik gamintojams už Europos ribų. 2004 m. rinkiminės kampanijos metu aš aplankiau dalių gamyklą Giutersle. Šiai bendrovei patiks naujos taisyklės.
Aš taip pat sveikinu tai, kad svarbios Komisijos pasiūlymo sudedamosios dalys, tokios kaip remonto sąlyga, yra įtrauktos į Teisės reikalų komiteto priimtą projektą. Kaip savo frakcijos Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete šešėlinis pranešėjas, aš pasisakiau už šios sąlygos išlaikymą. Manau, kad projektas bus dar vienas žingsnis link tikros bendros rinkos.
Yra du pagrindiniai trūkumai, apie kuriuos jau kalbėjo kai kurie mano kolegos. Vienas jų yra tai, kad buvęs pranešėjas vėlavo pateikti pranešimą. Taip elgdamasis, A. Radwan elgėsi ne kaip Europos žmonių atstovas, bet kaip – BMW atstovas. Tai buvo nemalonus epizodas.
Antrasis trūkumas yra tai, kad penkerių metų pereinamasis laikotarpis yra gana ilgas atidėjimas. Penkeri metai iki to, kol įsigalios liberalizavimas, yra ilgas laikotarpis; dėl to vėluos konkurencija ir teigiamos liberalizavimo pasekmės. Girdėjau, kad Vokietijos vyriausybė ketina tam pasipriešinti. Tai yra antikonkurencinė kvailystė. Liūdna, kad tai tapo Vokietijos vyriausybės prekės ženklu. Tikiuosi, kad Taryba liausis taip elgtis.
Svarbiausia yra tai, kad mes sudarėme kompromisą, su kuriuo galime gyventi ir kurį turime pritaikyti. Galiu tik atkartoti K. H. Lehne‘o, kuriam norėčiau padėkoti už jo darbą, žodžius: turime išspręsti šį klausimą dabar ir išvengti bet kokių vėlavimų antrojo svarstymo metu.
Marcin Libicki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, šiandienos diskusijų tema yra atsarginių dalių rinkos liberalizavimas. Tai leis ne motorinių transporto priemonių gamintojams gaminti tokias dalis. K. H. Lehne‘o pranešimas iš tiesų yra žingsnis teisinga kryptimi. Norėčiau išreikšti paramą pranešimo išvadoms, tiek savo vardu, tiek Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu.
Kaip liberalios ekonomikos rėmėjas, aš suprantu kaip, manau, ir mes visi, kad yra dvi esminės tvirtos ir veiksmingos liberalios ekonomikos sąlygos. Viena vertus, tai yra laisvė gaminti ir parduoti įvairius produktus, ir kita vertus, originalaus gamintojo intelektinės nuosavybės apsauga, tolygi jo autoriaus teisių apsaugai.
Esmė yra tai, kad visiška ekonominė laisvė nebus efektyvi, jei mes tinkamai negerbsime žmogaus, kuris pasiūlė pirminę idėją. Svarbiausia yra tai, kad tas žmogus turi moralinę teisę į produktą, kurį jis pirmasis sugalvojo ir įgijo. Kita vertus, negali būti ekonominės laisvės, jei autoriaus teisės pavirs rinkos monopolija ir apribos ekonominę laisvę.
Esu įsitikinęs, kad šiame sektoriuje, būtent atsarginių dalių sektoriuje, iki šiol situacija šalyse, kuriose buvo taikomi originalaus gamintojo autorinių teisių apribojimai, iš tiesų buvo ekonominis suvaržymas. Produktų kainos buvo aukštesnės ir intelektinės nuosavybės savininkai, tai yra motorinių transporto priemonių gamintojai, turėjo monopolį. Jei norime pasiekti pusiausvyros tarp laisvos rinkos teisės aktų ir intelektinės nuosavybės, vis dėlto turime kažkiek apriboti intelektinės nuosavybės teises.
Manau, kad šis pranešimas yra žingsnis šia linkme. Todėl aš palaikau ir sveikinu jo autorių K. H. Lehne‘ą. Taip elgdamasis, aš remiuosi ekonominiu liberalizmu, kuris yra sistema, gaminanti veiksmingiausią ir geriausios kokybės produkciją, jei yra laikomasi tam tikrų gairių.
Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, aš nesu iš tų senųjų narių, kurie šį klausimą sprendė 17 metų, tačiau aš nemažiau džiaugiuosi, kad Teisės reikalų komitetui pavyko pasiekti šį kompromisą – už tai turime padėkoti pranešėjui, – kadangi galiausiai galėsime pereiti į naują etapą.
Reikia nenuvertinti to, kokia svarbi vartotojams yra, pavyzdžiui, remonto sąlyga, taip pat yra svarbu, ar vartotojai kai kuriose valstybėse narėse išlieka priklausomi nuo didžiųjų gamintojų monopolinės politikos malonės. Panašu, kad kai kurios bendrovės naudoja aukštas kainas, kad atsarginės dalys pačios save kompensuotų esant nuožmiai kainų konkurencijai ir siekdamos pateisinti tokią politiką kalba apie dizaino apsaugą. Gana natūralu, kad daugelis lobistų, pateikusių mums pristatymus, nenori, kad iš jų būtų atimta tokia galimybė, tačiau visi, kurie tvirtina, kad mes turime apsaugoti transporto priemonių pramonę išlaikydami monopolijos dalis, nesupranta viso ekonomikos sudėtingumo. Automobilių pramonė verkšlena dėl priemonių, kurias reikia taikyti siekiant kovoti su klimato kaita, ir skundžiasi dėl nepakankamos dizainų apsaugos. Tačiau manau, kad naujoviškos šios pramonės dalys nesiskundžia, o skuba kurti naujoves. Galiausiai tai yra tik dizaino, o ne patentų apsaugos klausimas. Mes pačiu laiku išmokome staigiau pasirinkti iš dviejų.
Saugumo argumentas, kurį taip pat pateikė dauguma gamintojų, poveikio vertinime buvo visiškai atmestas, ir taip pat reikia pažymėti, kad Europos vartotojų institucijos davė teigiamą postūmį šiam kompromisui. Dabar vėl mėginama pratęsti pereinamąjį laikotarpį iki aštuonerių metų šalims, kuriose jau galioja aukšti apsaugos lygmenys. Sakau jums, kad penkeri metai yra daugiau nei pakankama. Nenorėčiau, kad būtų vėl išvyniotas kompromisinis paketas. Mes, žalieji, pritarsime šiam kompromisui ir manau, jog labai svarbu ir labai pageidautina, kad visas Parlamentas pasielgtų panašiai.
Daniel Strož, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, leiskite man iš esmės nesutikti su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos. Aš nesutinku su visu pasiūlymu, o ne tik su kai kuriomis nedidelėmis problemomis, susijusiomis su Komisijos pasiūlymu. Pasiūlymu siekiama spręsti konkurencijos problemą automobilių pramonėje, beprecedentiškai sumažinant teisinę apsaugą, kurią pramonės dizaino teisės suteikia atsarginėms dalims. Toks metodas prasilenkia ne tik su Lisabonos strategija, bet ir su visuotinai priimta ir dažnai minima kryptimi link didesnės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, įskaitant jų stiprinimą. Yra įrodyta, jog nėra jokių priežasčių: nei ekonominių, nei teisinių ar susijusių su užimtumu, apriboti dizaino teisių turėtojų teises.
Taip pat norėčiau pažymėti tai, kad bet kokia ekonomika turi naudos iš monopolio, kuriam yra suteikta teisinė dizaino apsauga, kadangi tai skatina augimą. Be to, reikėtų atsižvelgti į principą, kad intelektinės nuosavybės teisės, įskaitant dizaino teises, gali būti apribotos tik išskirtinėmis aplinkybėmis, siekiant viešojo intereso, o taip šiuo atveju tikrai nėra. Jei ši direktyva bus priimta, jos neigiamas pasekmes labiausiai pajus Europos automobilių pramonė. Yra daugybė argumentų, leidžiančių manyti, kad Komisijos pasiūlytas atsarginių dalių rinkos liberalizavimas iš tiesų pakenks vartotojams, kadangi į rinką pateks prastos kokybės ir pavojingos atsarginės dalys. Jei vadinamieji nepriklausomi gamintojai gamintų standartines auštos kokybės dalis, tokiu būdu reikalaudami pažengusių technologijų, tokia produkcija jiems nebūtų ekonomiškai patraukli.
Tai, kad ši direktyva yra perdėta, galima pailiustruoti keista ir nesuprantama Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto išreikšta nuomone, kuria, viena vertus yra palaikomas visas pasiūlymas švento vidaus rinkos liberalizavimo šūkio vardan, o kita vertus, sakoma, kad „dizaino apsaugos panaikinimas prieštarauja tarptautiniu mastu pripažintiems intelektinės nuosavybės apsaugos principams kitose srityse, ir tuo metu, kai Europos Sąjunga ėmėsi, ypač PPO viduje, daryti spaudimą, kad trečiosios šalys pritartų intelektinės nuosavybės teisių, kurios padarytų galą imitavimui ir klastotėms, apsaugos režimui“. Čia tikrai nereikalingi komentarai.
Christoph Konrad (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ši Dizaino direktyvos peržiūra sukasi aplink klausimą dėl to, ar automobilių gamintojams teisėtai teikiama apsauga turėtų būti išplėsta, kad apimtų matomas atsargines dalis, kaip kad šoniniai veidrodėliai ir priekinės lempos.
Išplėtimo pasekmė, mano nuomone, bus tokia, kad dizaino apsauga suteiks automobilių gamintojams monopoliją 13 mlrd. EUR vertės rinkoje. Dėl atsarginių dalių dizaino apsaugos apie 25 proc. visos atsarginių dalių rinkos būtų pašalinta iš Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento taikymo srities.
Europos Komisijos pasiūlyta remonto sąlyga užtikrina, kad Bendrosios išimties reglamentas, kuris yra pagrindinis teisės aktas motorinių transporto priemonių sektoriuje, bus taikomas visai atsarginių dalių ir remonto rinkai, kaip kad šiuo metu yra tik Belgijoje, Airijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
PPE-DE frakcijos pasiūlytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis direktyvos įsigaliojimui, mano nuomone, yra adekvatus ir daugiau nei dosnus. Tačiau noriu įspėti, kad daugiau nebūtų vėlavimų, įskaitant ir tuos, dėl kurių gali būti kalta Taryba, kadangi vartotojai jau pakankamai ilgai laukė mažesnių sąskaitų už remontą ir pigesnių draudimo įmokų, kol šiame parlamente ir valstybėse narėse vyko šios ilgos diskusijos.
Be to, mes neturėtume palikti Europos Teisingumo Teismui nustatyti neišvengiamas tolesnio neveiksnumo pasekmes, o turėtume kūrybiškai atlikti savo, kaip teisės aktų leidėjų, vaidmenį. Remdamasi standartais, kuriuos nustatysime rytoj, Taryba taip pat turėtų pasistengti priimti sprendimą.
Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, teisine pramoninio dizaino apsauga ketinama apsaugoti produktų dizaino privalumus, tačiau neturi būti leidžiama apriboti konkurenciją ir sulaukti rezultato – nepagrįstai didelių kainų. Įtraukus remonto sąlygą, pasiekiama teisinga pusiausvyra tarp teisinės intelektinės nuosavybės apsaugos ir konkurencijos laisvės poreikio. Tai taip pat apsaugo 260 mln. europiečių nuo monopolijos, perkant labiausiai „turinčias tikti“ atsargines dalis motorinių transporto priemonių remontui.
Aš pritariu 1, 2, 3, 5 ir 8 pakeitimams, kurie buvo pateikti. Aš nepritariu 6, 7 ir 9 pakeitimams. Šie pokyčiai yra naudingi bendrai rinkai, MVĮ ir vartotojams. Norėčiau padėkoti pranešėjui H. K. Lehne‘ui už visą jo darbą ir už kompromisą, kurio jis pasiekė dėl Direktyvos dėl dizaino apsaugos pakeitimo.
Malcolm Harbour (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, manau, kad ši diena istorinė, nes pagaliau pavyks išspręsti šį klausimą ir pašalinti šią vidaus rinkos anomaliją. Manau, derėtų trumpai prisiminti mūsų nueitą kelią.
Prieš pradedant dirbti Parlamente man teko susidurti su šiuo klausimu, dėl kurio kilo rinkos neatitikimai. Tiesą sakant, tai iš tiesų nėra susiję su intelektine nuosavybe ir jos šventumu. Iš tiesų mums prieš akis yra gerokai fundamentalesnis klausimas. Apskritai intelektinė nuosavybė yra gamintojams suteikta teisė, kurios šie neturi teisės naudoti konkurencijai riboti. Daugelyje šalių, pirmiausia Jungtinėje Karalystėje, kur šis judėjimas prasidėjo, Antimonopolinei komisijai savo laiku buvo pakankamai aišku, kad automobilių gamintojai šia monopolija piktnaudžiavo, todėl ji buvo pašalinta. Žinoma, tai jokiu būdu nepaneigia intelektinės nuosavybės apsaugos svarbos. Tiesiog noriu tai aiškiai pabrėžti tai minėjusiems kolegoms.
Taip pat norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į svarbią Vidaus rinkos komiteto įvestą priemonę (man teko garbė būti pranešėju) dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo. Pirmą kartą pavyko pasiekti, kad nepriklausomai pagamintos dalys, labai svarbios automobilių saugumo ir aplinkos apsaugos sistemos dalys, būtų nepriklausomai bandomos norint nustatyti atitiktį tiems patiems standartams, kurie taikomi ir tikrinant automobilių gamintojo gaminamas dalis. Šiuo nauju pasiūlymu iš tiesų visiškai atmetamas daugelį kartų D. Strož išsakytas argumentas dėl saugumo. Ši kliūtis pašalinta; tai padaryta Parlamento pastangomis.
Taigi išsprendėme du esminės svarbos turinčius klausimus ir, manau, laikas eiti pirmyn. Man malonu, kad automobilių gamintojai galiausiai susitaikė su tuo, kad nebebus galima iš naujo reguliuoti rinkos. Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, kad negalime pakartotinai reguliuoti rinkos. Tai yra neeilinė anomalija. Su ja buvo taikytasi ilgą laiką. Tai buvo būtina vidaus rinkai pasiekti. Manau, labai gražu iš mūsų pusės pasiūlyti net penkerių metų pereinamąjį laikotarpį. Tikiuosi, Taryba tam pritars. Todėl norėčiau šį klausimą baigti ir pereiti prie rimtų klausimų, t. y. dėl būdų, kaip pasiekti klestinčią automobilių pramonę ateityje.
Jean-Paul Gauzès (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, po keleto pakeitimų Teisės reikalų komitetas priėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl teisinės dizaino ar modelių apsaugos.
Apgailestauju, kad priimtas tekstas numato per trumpą laiką panaikinti matomų automobilių detalių dizainų ir modelių apsaugą. Jei šis sprendimas susilauks pritarimo, jis turės neigiamų atgarsių ES automobilių gamintojams ir neturės jokios realios naudos vartotojams. ES reguliariai primena apie lemiamą intelektinės nuosavybės apsaugos vaidmenį konkurencingumo versle. Daug metų institucijos ir valstybės narės sunkiai dirbo, kad apsaugotų Bendrijos reglamentus, reglamentuojančius intelektinės nuosavybės teises vidaus rinkoje.
Dabartinis pasiūlymas visiškai prieštarauja šiai politikai ir smarkiai pakenks Bendrijos intelektinės nuosavybės teisių apsaugai. Neturi būti atsisakyta teikti pagalbą atsarginėms dalims ar daugeliui kitų kompleksinių produktų, kurie yra originalios meninės kūrybos ir didžiųjų investicinių paketų rezultatas.
Priešingai tam, kas buvo pasakyti, nors niekada nepadaryta, atsarginių automobilių detalių atsaugos panaikinimas neduos jokios naudos vartotojams. Ir vartotojų laimėjimų neparodo kokybės ir kainos santykis. Netgi Europos Komisijos užsakytame tyrime matyti, kad visiškas atsarginių automobilių dalių rinkos liberalizavimas nebūtinai bus naudingas vartotojams kainų atžvilgiu dėl to, kad tarp atsarginių dalių tiekėjų ir galutinio vartotojo yra daug tarpininkų. Apsaugos panaikinimas iš tiesų būtų naudingas tik ekonomikos operatoriams, kurie nebus priversti padengti sukūrimo išlaidų ir, priešingai nei gamintojai, kurie turi išlaikyti savo įvaizdį, mažiau rūpinsis, kad būtų išlaikytos charakteristikos, kurių pirkėjai gali tikėtis iš produktų. Todėl Komisijos pasiūlymas gali privesti prie to, kad atsiras prastesnės kokybės dalių arba bent jau paskatins klastojimą.
Dėl visų šių priežasčių aš apgailestauju dėl Komisijos priimtos pozicijos. Aš tai pasakiau ir toliau pritariu dviem pakeitimams, kuriuos pateikiau plenarinės sesijos metu kartu su dvidešimt kolegų Parlamento narių, už aštuonerių metų pereinamąjį laikotarpį, siekiant apsaugoti dizainus ir modelius.
Marianne Thyssen (PPE-DE). – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, diskusijos apie matomų dalių dizaino apsaugos jau vyksta beveik visą šio Parlamento narių kadenciją. Mes apie tai diskutavome 17 metų, tačiau iki šiol nesugebėjome pasiekti galutinio susitarimo dėl šio svarbaus ekonominio teisės akto arba pakankamai suderinti valstybių narių įstatymų.
Jau praėjo treji metai nuo tada, kai buvo pateiktas dabartinis Komisijos pasiūlymas, ir galiausiai mes rytoj, antrojo svarstymo metu, dėl jo balsuosime. K. H. Lehne‘o pranešimas mus nukreipia teisinga kryptimi. Pranešime gerbiama visa kompleksinių produktų dizaino intelektinė nuosavybė ir kartu suteikiama galimybė tinkamai veikti atsarginių dalių rinkai.
Dabartinis rinkos suskaidymas yra nebepateisinamas. Tai atima iš atsarginių dalių gamintojo, turiu galvoje nepriklausomą gamintoją, vidaus rinkos teikiamos naudos galimybę. Tai atima iš nepriklausomų remonto bendrovių galimybę pasirinkti savo pačių tiekėjus ir atima iš vartotojų galimybę ar privalumą daryti spaudimą kainoms, kuris normaliai turėtų būti jiems suteiktas, kai konkurencinga rinka funkcionuoja tinkamai.
Dabar su nauja direktyva – Malcolm Harbour taip pat ką tik tai akcentavo – yra pašalinta paskutinė kliūtis – saugumas. Todėl atėjo laikas surizikuoti ir priimti galutinį sprendimą. Mano manymu, mums nebereikia nei šio penkerių metų pereinamojo laikotarpio, tačiau per tuos 16 ar 17 diskusijų metų aš taip pat supratau, kad politika yra įmanomumo menas, ir su šiuo kompromisu galiu išgyventi be tų penkerių metų.
Gerb. pirmininke, ilgiau tai atidėlioti būtų tikrai nepriimtina. Išsirinkime vidaus rinką. Šis vidaus rinkos aspektas, kurį mes galime labai aiškiai pademonstruoti, yra vartotojui naudai. Pasirinkime taip, kaip naudinga vartotojams.
Jacques Toubon (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos pasiūlymu ketinama leisti ne gamintojų bendrovėms gaminti atsargines dalis, manant, kad tai sumažins dalių ir draudimo kainas. Tai yra idiliškas pristatymas, kurį mes girdėjome iš Komisijos nario, atsakingo už vidaus rinką ir paslaugas.
Niekas nerodo, kad bus kokios nors realios naudos vartotojams. Šalys, kurios jau panaikino apsaugą, nepastebėjo jokios akivaizdžios pažangos. Tai patvirtina tik pačios Komisijos tyrimai, kaip ką tik sakė mūsų pranešėjas Klaus-Heiner Lehne. Tačiau intelektinės dizainų ir modelių nuosavybės panaikinimas daugelyje pramonės šakų, ne tik automobilių pramonėje, tiesiogiai kertasi su ES ekonomine ir komercine strategija. Tai reiškia, kad bus atvertos durys klastojimui ir pavojingiems konkurentams, tokiems kaip Kinija ar Indija, bus suteikta galimybė imtis pašėlusios šių prekių gamybos. Tai visiškai prieštarauja Lisabonos strategijai, kuria buvo norima, kad intelektinė nuosavybė būtų konkurencingumo ir naujovių ginklas. Su šia strategija mes tikrai duosime klaidingą signalą savo varžovams ir tai prieštaraus ES interesams globalizacijos kontekste.
Ponios ir ponai, šis pasiūlymas yra pasenęs. Jis yra įkvėptas ideologinio požiūrio, kuris 2007 m. yra rizikingai subalansuotas, kadangi dabar mes dalyvaujame žiaurioje kovoje su naujais ekonominiais gigantais, siekdami užtikrinti savo pramonės išlikimą. Dabar nelabai tinkamas laikas mesti ginklus. Komisijos narys P. Mandelson vyksta į Pekiną, kad priverstų Kiniją gerbti intelektinę nuosavybę, o čia mes statome ją į pavojų. Šio pasiūlymo reiktų tiesiog atsisakyti kaip nerealistinio ir neatsakingo. Dabar, kai diskutuojame šiuo klausimu, mes privalome elgtis kaip geri teisės aktų leidėjai. Todėl galiausiai mes pritariame pranešėjo kompromisui ir raginame Parlamentą balsuoti už 53 narių pasirašytą pakeitimą dėl aštuonerių metų pereinamojo laikotarpio.
Christian Foldberg Rovsing (PPE-DE). - (DA) Gerb. pirmininke, mes buvome liudininkai to, kaip senų Europos monopolijų liberalizavimas sukūrė stimuliuojančią konkurenciją prekyboje ir pramonėje geresnių produktų ir mažesnių kainų vartotojams atžvilgiu. Automobilių atsarginių dalių rinka nėra išimtis. Daugelį metų automobilių gamintojai turėjo stiprią atsarginių dalių, kurios yra svarbi automobilių dizaino dalis, monopoliją. Praktiškai mes kalbame apie maždaug 20 proc. atsarginių dalių, parduodamų labai plačioje ES rinkoje. Remiantis Komisijos skaičiavimais, bendra metinė apyvarta siekia apie 42 mlrd. EUR arba 300 mlrd. DKK. Pagal beveik prieš dešimt metų priimtą direktyvą, valstybės narės vis dar turi galimybę išlaikyti monopolijas, kurios pakankamai apsaugo automobilių pramonę.
Komisijos pasiūlymas, kuris reikš pritarimą šios rinkos liberalizavimui, turės mažiausiai tris didelius privalumus. Visų pirma pramonė bus skatinama investuoti į atsarginių dalių gamybą, kuri paprastai reikalauja didelio kapitalo. Šiuo metu nėra tokio paskatinimo, kadangi daugelis ES rinkų yra apimtos monopolijų, todėl jos yra uždarytos neoriginalioms rinkos atsarginėms dalims. Antra, vartotojai patirs atsarginių dalių kainų kritimą, kadangi bus didesnė konkurencija tarp gamintojų. Ir galiausiai, trečia, visiškas remonto sąlygos įgyvendinimas turėtų baigtis draudimo įmokų mažėjimu. Labai didelė dalis atsarginių dalių rinkos, kuriai yra taikoma dizaino apsauga, atsiranda iš reikalavimų, kuriuos padengia draudimo politika.
Turiu paminėti M. Harbouro pastabas dėl kritiškai svarbių atsarginių dalių iš visų gamintojų saugumo. K. H. Lehne nusipelno didelio pagyrimo už darbą, kurį jis atliko rengdamas šį pranešimą, kurį aš visiškai palaikau.
Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems prie šių diskusijų prisidėjusiems EP nariams. Atidžiai klausiausi jų ir diskusijos bei kitų komentarų dėl šio pasiūlymo. Todėl pabaigoje norėčiau pabrėžti keletą svarbių dalykų.
Dėl mišraus dizaino apsaugos režimo taikymo iškraipoma prekyba; tai kenkia vidaus rinkai, verslui ir vartotojams. Visiškai įgyvendinta atsarginių dalių rinka turėtų būti naudinga daugeliu požiūrių. Tai sudarytų galimybę pasiekti didesnę konkurenciją ir MVĮ patekti ir dalyvauti rinkoje. Vartotojams būtų naudinga didesnis pasirinkimas ir mažesnės kainos. Be teisinio tikrumo, tai taip pat prisidėtų palengvinant kasdienį administracijos, teismų, bendrovių (visų pirma – MVĮ) ir vartotojų gyvenimą. Galiausiai siūloma remonto sąlyga kildinama iš intelektinės nuosavybės apsaugos principų ir visiškai juos atitinka.
Todėl prašau Europos Parlamento paramos bei kartoju tai, ką jau minėjo daugelis kalbėjusiųjų (visų pirma tai, ką nurodė K. -H. Lehne ir M. Harbour): Europos Parlamentas ketina aiškiai paremti Bendrijai skubiai reikalingą sprendimą.
Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.
Balsavimas vyks trečiadienį, 2007 m. gruodžio 12 d.
Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)
Andrzej Jan Szejna (PSE ), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti nuo didelės padėkos pranešėjui K. H. Lehne‘ui už jo darbą su šiuo dokumentu.
Manau, kad mes turėtume pritarti šiam pranešimui, kadangi vadinamoji remonto sąlyga suderina teisinę intelektinės nuosavybės apsaugą ir laisvą konkurenciją ir vartotojų apsaugą. Šia sąlyga siekiama išvengti nepagrįstų monopolijų atsiradimo ir jos įvedimas yra dar vienas žingsnis link bendros rinkos sukūrimo.
Pritariu kolegai Parlamento nariui, kad dabartiniame globaliame kontekste, geriausia yra išvengti susidarančios situacijos, kuri būtų žalinga Europos Sąjungos vidaus rinkai. Remiantis šiuo metu galiojančia direktyva, skirtingose valstybėse narėse dabar galiojo skirtinga praktika. Tyrimai rodo, kad tose valstybėse narėse, kurios savo teisės aktuose išlaikė atsarginių dalių dizaino apsaugą, atsarginės dalys kainuoja 6,4–10,3 proc. daugiau nei šalyse, kuriose rinka buvo liberalizuota.
Galiausiai norėčiau pažymėti, kad Lenkijoje ši rinka buvo visiškai liberalizuota.