Rodyklė 
Posėdžio stenograma
PDF 1489k
Antradienis, 2007 m. gruodžio 11 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Balsavimas dėl prašymo taikyti skubos tvarką
 3. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų (žr. protokolą)
 4. Komisijos teisėkūros ir darbo programa 2008 m. (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos) (žr. protokolą)
 5. Ekonominės partnerystės susitarimai (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos) (žr. protokolą)
 6. Gauti dokumentai (žr. protokolą)
 7. Bendras vyno rinkos organizavimas (diskusijos)
 8. Tiesioginė parama ūkininkams (BŽŪP) ir parama kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (diskusijos)
 9. Balsuoti skirtas laikas
  9.1. EB ir Maroko susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų dalinis pakeitimas siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į ES (balsavimas)
  9.2. Protokolai, iš dalies keičiantys susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų su Gruzija, Libanu, Maldyvais, Moldova, Singapūru ir Urugvajumi, atsižvelgiant į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į ES (balsavimas)
  9.3. Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akto VIII priedo pritaikymas (balsavimas)
  9.4. Monitoringas, atliekamas eksportuojant žemės ūkio produktus, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos (balsavimas)
  9.5. Žemės ūkio ir miškų ūkio ratinių traktorių vilkties ir atbulinės eigos įtaisai (Kodifikuota redakcija) (balsavimas)
  9.6. Neautomatinės svarstyklės (Kodifikuota redakcija) (balsavimas)
  9.7. Didžiausi leistini maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygiai (Kodifikuota redakcija) (balsavimas)
  9.8. Būtiniausi veršelių apsaugos standartai (Kodifikuota redakcija) (balsavimas)
  9.9. Prekyba vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais (nauja redakcija) (balsavimas)
  9.10. Laikinosios nuostatos dėl PVM tarifų (balsavimas)
  9.11. Bendros įmonės ARTEMIS įsteigimas (balsavimas)
  9.12. Bendros įmonės ENIAC steigimas (balsavimas)
  9.13. Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės steigimas (balsavimas)
  9.14. „Švaraus dangaus“ bendrosios įmonės steigimas * (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)
  9.15. Europos Sąjungos piliečio diplomatinė ir konsulinė apsauga (balsavimas)
  9.16. 2007 m. taisomojo biudžeto Nr. 7 projektas (balsavimas)
  9.17. Nepopierinė muitinės ir verslo aplinka (balsavimas)
  9.18. Bendrijos jūrų aplinkos politika (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (balsavimas)
  9.19. Aplinkos oro kokybė ir švaresnis oras Europoje (balsavimas)
  9.20. Bendrijos geležinkelių sistemos sąveika (Nauja redakcija) (balsavimas)
  9.21. Tiesioginė parama ūkininkams (BŽŪP) ir parama kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (balsavimas)
 10. Sacharovo premijos įteikimas(iškilmingas posėdis)
 11. Paaiškinimai dėl balsavimo
 12. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
 13. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)
 14. 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas, pataisytas Tarybos (visi skirsniai) (diskusijos)
 15. Europos Sąjungos metinė ataskaita dėl žmogaus teisių (diskusijos)
 16. Antrasis ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas (2007 m. gruodžio 8– 9 d., Lisabona) (diskusijos)
 17. Klausimų valanda (Klausimai Komisijai)
 18. Europos aviacijos saugos agentūra (diskusijos)
 19. Eurovinjetė (diskusijos)
 20. Žemės ūkio produktams skirtos informavimo ir skatinimo priemonės (diskusijos)
 21. Teisinė dizaino apsauga (diskusijos)
 22. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)
 23. Posėdžio pabaiga


  

PIRMININKAVO: Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
1. Posėdžio pradžia
  

(Posėdis pradėtas 09.05 val.)

 

2. Balsavimas dėl prašymo taikyti skubos tvarką
  

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 21/2004 dėl avių ir ožkų elektroninio identifikavimo įdiegimo datos (COM(2007)0710 - C6-0448/2007 - 2007/0244(CNS))

 
  
MPphoto
 
 

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (Verts/ALE). - (DE) Gerb. pirmininke, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas šį pasiūlymą apsvarstė vakar vakare ir balsavo dėl skubos tvarkos taikymo. Todėl aš komiteto sprendimą teikiu Rūmams.

 
  
  

(Prašymas taikyti skubos tvarką patenkintas)(1)

 
  

(1)Dėl išsamesnės informacijos žr. protokolą.


3. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų (žr. protokolą)

4. Komisijos teisėkūros ir darbo programa 2008 m. (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos) (žr. protokolą)

5. Ekonominės partnerystės susitarimai (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos) (žr. protokolą)

6. Gauti dokumentai (žr. protokolą)

7. Bendras vyno rinkos organizavimas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Giuseppe Castiglione pranešimas (A6-0477/2007) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendro vyno rinkos organizavimo ir iš dalies keičiančio tam tikrus reglamentus (COM(2007)0372 - C6-0254/2007 - 2007/0138(CNS)).

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. Gerb. pirmininke, dėkoju už galimybę pateikti keletą pastabų apie mūsų vyno sektoriaus reformą.

Visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui G. Castiglione už jo ypač sunkų darbą rengiant šį projektą. Parlamentas taip pat vertingai prisidėjo prie šių diskusijų, kurios, mano manymu, kartais vykdavo labai emocingai. Esu pasirengęs sutikti su jūsų pasiūlymais daugelyje sričių, bent jau iš dalies. Pvz., kalbant apie išnaikinimo programą, mano manymu, būtų naudinga sumažinti laikotarpį nuo penkerių iki trejų metų, kaip siūloma pranešime. Taip pat išklausiau jums susirūpinimą keliančius dalykus dėl galimybių nukreipti dalį išlaidų vynui per kaimo plėtros biudžetą. Leiskite priminti jums, kad vyno biudžeto lėšos bus skiriamos konkrečiai vynininkystės regionams. Tačiau ketinu pasiūlyti pervesti mažiau išlaidų į kaimo plėtros biudžetą.

Tačiau lieka dar trys svarbūs klausimai, dėl kurių Komisija, pirmininkaujanti valstybė ir daugelis valstybių narių turės susitarti, norint iki galo įgyvendinti reformą jau šį mėnesį. Pirmasis klausimas – tai nacionaliniai paketai. Žinoma, veikiausiai niekada nepavyks išvengti ginčų dėl leistinų priemonių, t. y. meniu įtraukimo į šiuos paketus. Šioje vietoje galima šiek tiek derėtis. Pavyzdžiui, sutikčiau paketą papildyti idėjomis dėl inovacijų ir vyno pardavėjų restruktūrizacijos, tačiau, mano manymu, turime išlaikyti aiškią ribą tarp to, kas leistina pagal nacionalinius paketus, ir to, kas leistina pagal kaimo plėtros politiką, kad išvengtume investicijų faktinio finansavimo iš abiejų krypčių, arba vadinamųjų „dvigubo langelio“ atvejų.

Kita vertus, nacionaliniai paketai nėra skirti įtraukti nuolatines kovos su krize priemones. Parama distiliavimui krizių atveju stabdo konkurencingumą, todėl privalome jos visiškai atsisakyti ir nemėginti vėl įtraukti per užpakalines duris. Taip pat nėra galimybės pakartotinai pradėti bendrą diskusiją dėl įvairių valstybių narių paketų dydžio. Esu tikra, kad pakartotinai grįžus prie šių diskusijų (Pandoros skrynios) mums nepavyktų pasiekti susitarimo iki pat metų galo. Manau, kad tokiu atveju mūsų lauktų labai ilga ir sudėtinga diskusija.

Antrasis svarbus klausimas yra kapitalizacija. Šia tema buvo nemažai ginčytasi ir aš anaiptol nenusisukau nuo šios diskusijos. Tačiau status quo iš tiesų susiduriame su spręstina problema. Praturtinimui skirta parama yra senamadiška, neveiksminga, neefektyvi, brangi ir, be kita ko, iškreipia prekybą. Todėl atsižvelgiant į tai, visiškai suprantu, kaip svarbu išlaikyti praturtinimo cukrumi pusiausvyrą, norint pasiekti kompromisą, kurį paremtų vyno gamintojai iš Pietų ir Šiaurės Europos. Esu tikra, kad rasime problemos sprendimą. Išklausiau visuotinį raginimą ir toliau leisti praturtinimą cukrumi, tačiau kalbėkime aiškiai – nesu nusiteikusi susitaikyti su status quo, todėl kompromisai galimi tik naujomis sąlygomis.

Trečiasis klausimas – diskusija dėl teisės sodinti sistemos. Išklausiau argumentus dėl siūlomo sistemos taikymo nutraukimo termino, tad negalime sau leisti šį klausimą atidėlioti. Akivaizdu, kad vyno sektoriui būtina suteikti daugiau laisvės ir galimybę reaguoti į paklausą per įmanomai trumpesnį laiką, todėl pasiūliau pratęsti sistemą, pagal kurią teisės sodinti suteikiamos iki 2013 m. pabaigos, nes buvau aiškiai įsitikinusi, kad pusiausvyrą šiame sektorių pavyks pasiekti taikant dviejų pakopų metodą – iš pradžių išnaikinsime (gamyba sumažės), o tada liberalizuosime ir suteiksime sėkmingiems gamintojams galimybę plėstis. Išklausiau sektoriaus atstovų pastabas, tačiau aišku viena: būtina skirti datą, kai teisės sodinti sistema nebebus taikoma. Na, o dėl tikslios datos reikėtų susitarti, siekiant galutinio kompromiso.

Taigi išklausiau visų šalių ir Europos Parlamento argumentus, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: mūsų vyno sektorių būtina reformuoti, kitaip jis pasitrauks iš pirmaujančios pozicijos. Turime pasinaudoti šia galimybe dabar ir susitarti dėl realios reformos. Jai atlikti reikės pastangų, tačiau esu visiškai įsitikinusi, kad tai atsipirktų. Neveikimas iš tiesų kainuotų per daug, todėl tikiuosi susitarimo šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Giuseppe Castiglione, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, esu dėkingas Komisijos narei, kad per šį ilgą procesą ji bendradarbiavo su Parlamentu. Taip pat dėkoju jai už tai, kad ji įvertino Europos Parlamento darbą, kuris yra svarbus ir įdomus, susijęs su Žemės ūkio ir regioninės plėtros komiteto, taip pat visų Rūmų ir visų kolegų pastangomis. Dėkoju, Komisijos nare, pasiūlius labai ambicingą reformą, kurios tikslams negalima nepritarti.

Vartojimas mažėja, o importas didėja, vadinasi, radikali forma yra nepaprastai svarbi. Mūsų vyno ūkių sektoriui reikalinga nauja pradžia: nauja gyvybė, nauja energija ir nauji pasiūlymai. Esate teisi, sakydama, kad jei norime likti konkurencingi, jei norime išlikti šio sektoriaus pasaulio lyderiais, turime investuoti į vyno sektorių. Turime akylai stebėti rinką, turime gaminti rinkai ir pripildyti ją aukščiausios kokybės gaminiais.

Dėl šios priežasties, Komisijos nare, kartu su savo kolegomis iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Europos Parlamento, kuriems dar kartą dėkoju, aš mėginau pranešime pavaizduoti išsamią, nuoseklią reformą, kuri pirmiausia yra skaidri. Norint, kad mūsų gamintojai būtų konkurencingi ir sėkmingi, sistema turi būti pajėgi tenkinti jų reikmes ir jiems teikti lėšas.

Apskritai siekėme parengti tekstą, kuriame būtų pateiki tinkami atsakymai į bendrus reikalavimus, bet taip pat siekėme paisyti, skatinti, o kai kuriais atvejais suderinti įvairius nacionalinius nustatymus. Turiu tik vieną išankstinę pastabą: mums iš esmės reikia keisti mąstyseną dėl gamybos strategijos. Derėtų atsikratyti kiekybės logikos ir vietoj jos siekti kokybiškos produkcijos – pranašumo – taip, kad tai garsintų specifines nacionalines, regionų ir vietos Europos vyno ūkių ypatybes.

Dėl šios priežasties, Komisijos nare, mes pritariame rinkos mechanizmų, kurie pasirodė esą neveiksmingi, nepaveikūs ir tik papildė perteklių ir prastos kokybės produkciją, panaikinimui. Pateikčiau tik vieną pavyzdį: distiliavimas krizės atveju, kuris dabar tapo įprasta struktūrine priemone ir jau nebėra atsako priemonė kritiniu atveju. Distiliavimui skiriami 500 mln. EUR per metus tapo nepagrįsti. Todėl pritariame veiksmingesniam ekonominių išteklių panaudojimui: nacionalinėms vystymosi programoms ir geriau prie specifinių kiekvienos gamintojos šalies poreikių pritaikytoms įgyvendinimo priemonėms.

Todėl, Komisijos nare, mes pamanėme, kad pranešime tiktų išplėsti turimų priemonių sąrašą: nutarėme įtraukti sektoriaus struktūrizavimą, mokslinius tyrimus, naujoves ir kokybinius pagerinimus. Visi šie veiksmai paskatins verslininkų kūrybingumą, kuris labai reikalingas mūsų vynams. Kartu būtina skatinti reklamos kampanijas ne tik tarptautinėse rinkose, bet ir vidaus rinkose. Apie tai kalbėjome anksčiau, ir šis aspektas pasirodė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto atliktame tyrime.

Absurdiška manyti, kad galime konkuruoti už savo sienų, jei namuose negalime pirmauti, jei savo bendrapiliečių negalime įtikinti mūsų gaminamo vyno kokybe. Todėl pranešime pritariama suderintai kilmės vietos ar geografinės nuorodos apsaugos sistemai, aiškiam ir skaidriam ženklinimui etiketėmis ir aiškiai nustatytoms vynininkystės metodų taisyklėms. Tik tuomet vartotojai, kurie čia yra svarbiausi, tikės tuo, ką perka.

Todėl svarbu, Komisijos nare, kad kilmės vietos arba geografinė nuorodos, kurios įkūnija Europos vynininkystės kokybę, būtų gerai apsaugotos. Apsauga – tai prievolė gaminti nurodytoje srityje, ji taip pat reiškia, kad nuoroda į derliaus metus etiketėje turi būti taikoma tik vynams, turintiems kilmės vietos arba geografinę nuorodą. Tik šie vynai turi būti nuolat tikrinami ir dėl to vieninteliai, kurių pateiktos informacijos tikrumą galima laiduoti; antraip kokybiško vyno gamintojai atsidurtų nepalankioje padėtyje, o vartotojai suklaidinti.

Vadovaujantis ta pačia logika ir nuoseklumo dėlei pranešime pritariama pasiūlymui dėl savanoriško išnaikinimo schemos su išmokomis, kad norintys išeiti iš rinkos tai galėtų padaryti oriai. Be to, negaliu susilaikyti neišreiškęs savo pasitenkinimo tuo, kad Komisija ką tik pritarė mano minčiai penkerių metų laikotarpį sumažinti iki trejų metų. Regis, tikrai išnaikinimui tinkančių hektarų skaičius sumažėjo nuo 200 000 iki 175 000.

Ne taip, kaip mūsų pirminiame pasiūlyme, pranešime taip pat siekiama atsakyti į augintojų poreikį užsitikrinti ateitį. Atsižvelgdami į šį tikrumo poreikį, dabar, kol įsitikinsime, ar gerai veikia nauja sistema, o svarbiausia – kaip veikia, negalime nuspręsti liberalizuoti sodinimo teisių.

Dėl to pranešime numatoma sodinimo teises išsaugoti nors iki 2013 m., o Komisija raginama pateikti pirmojo reformos tarpsnio poveikio vertinimą, kad būtų galima nuspręsti, ką toliau daryti atsižvelgiant į duomenis. Be abejo, derėtų atsižvelgti į tai, kad srityse su geografinėmis nuorodomis priimami sprendimai turi būti priimami tinkamai atsižvelgiant į tuos, kurie į šiuos projektus investavo savo kapitalą ir darbą, ir jiems prižiūrint. Jei tada pasirodo, kad sistema trukdo vystytis konkurencingiems, galima padidinti apyvartą Bendrijos lygmeniu ir užtikrinti, kad ten, kur esama rezervų, jie naudojami tinkamai.

Turiu dar vieną paskutinę pastabą, Komisijos nare: negalima neigti, kad diskusijoje vyravo klausimas dėl saldinimo. Kilus iš tokios šalies, kaip Italija, kur sacharozės naudojimas draudžiamas, o ypač kilus iš Sicilijos, kur gaminama vynuogių misa, niekas taip nesupras Komisijos narės nusivylimo šiuo klausimu, kaip aš. Vis dėlto kalbame apie tai, kad Europos vynams reikia grąžinti gyvenimą ir padaryti juos konkurencingus, kad jie būtų pasirengę varžytis rinkoje.

Tai mūsų tikslas, o tam, kad jį pasiektume, pabandėme pažvelgti anapus nacionalinių skirtumų. Dėkoju, jums, Komisijos nare, už jūsų bendradarbiavimą, o labiausiai už Europos Parlamento darbo pripažinimą. Į šią reformą įtraukėme...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją…)

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Jeggle, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mūsų diskusija šia tema buvo ilga ir kartais karšta. Norėčiau padėkoti pranešėjui. Jis nusipelnė didelės pagarbos už darbą, kurį nuveikė susitelkęs, puikiai bendradarbiaudamas su visais savo komiteto nariais.

Taip, bendrą vyno rinkos organizavimą privalu reformuoti. Ji turi būti pritaikyta atsižvelgiant į dabartines aplinkybes ir ateities rinkas. Kartu, Komijos nare, šiame pranešime keliamas klausimas, ar Komisijai derėtų kištis į nereikšmingus dalykus, kurie padeda kurti regiono tapatybę tais būdais, kurie tam tikruose regionuose buvo naudojami šimtmečiais ir yra tų regionų kultūros pagrindas. Toks kišimasis tikrai nepadeda paprastiems žmonėms. Kartais žmonės nesupranta, kas vyksta. Nesuvokiama, kad turėtume uždrausti naudoti sukrozę, kai kartu pasirašome susitarimus dėl sukrozės turinčio vyno importo iš ne Europos Sąjungos šalių.

Komisijos nare, kaip trečiajai institucijai kartu su Taryba ir Parlamentu, Komisijai derėtų susitelkti į savo pačios specifinį darbą, t. y. rengti pasiūlymus, kurie skatina nenutrūkstamą Bendrijos vystymąsi, kurie skatina visą plėtros procesą. Bendras vyno rinkos organizavimas yra to proceso dalis.

Šiuo klausimu norėčiau pasakyti, kad komitete pasiekti susitarimai, dėl kurių mes grūmėmės, o kai kuriais atvejais vis dar grumiamės, tinka visiems Rūmams. Aš jiems pritariu PPE-DE frakcijos vardu: mes visi pritariame kompromisams. Mes atmetame bet kuriuos jiems prieštaraujančius pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Katerina Batzeli, PSE frakcijos vardu. (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, šiandien Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turi nuspręsti dėl vienos iš sudėtingiausių Europos žemės ūkio rinkų bendro organizavimo ateities. Europos Parlamentas savo nuomonę pateikė daug anksčiau prieš Tarybos nuomonę ir tai dėl didelių mūsų pranešėjo G. Castiglione pastangų ir visų politinių frakcijų pastangų.

Komisijos nare, norėčiau pabrėžti tam tikrus aspektus, į kuriuos privalu atsižvelgti galutiniame Tarybos sprendime dėl bendro vyno rinkos organizavimo reformos.

Pirmiausia vyno rinkos reformos nevalia vykdyti vadovaujantis siauru, buhalteriniu modeliu, kaip tas, kurį naudojote bendrai organizuodami cukraus rinką, kurią prieš du mėnesius buvome paraginti ištirti iš naujo, nes ji pasiekė aklavietę. Vyno rinkos reformos negalima grįsti pražūtingu bendru medvilnės ir tabako rinkų organizavimo modeliu lėšas pervedant į antrąjį ramstį, dėl ko sumažėjo šių dviejų produktų gamyba, o kaimo vietovės ištuštėjo. Vyno rinkai reikalingas stiprus biudžetas pirmajame ramstyje siekiant sustiprinti priemones tiesiogiai skirtas vynuogių augintojams, kurie bus raginami gerinti kokybę ir stebėti savo produkciją, taip pat stiprinti visų vynų reklamavimo politiką Europoje ir už jo ribų taip skatinant jų komercinį platinimą rinkose.

Komisijos nare, Europos Parlamentas nori naujo bendro rinkos organizavimo, kur dėmesys pirmiausia bus skiriamas agresyvios reklamos politikai, o ne gynybinei importo politikai. Europos Parlamento pranešimas užtikrins paramą vynuogių augintojams, kurie taiko priemones pasiūlai stabilizuoti, kokybei pakelti ir aplinkai apsaugoti. Rinkos reguliavimo priemonės išsaugotos ir pritaikytos prie dabartinių poreikių, pvz., šalutinių produktų distiliavimui, kuris veikia kaip kokybės gerinimo mechanizmas ir kartu reguliuoja rinką ir pasiūlą. Pranešime siūloma patobulinta išnaikinimo schema, pagal kurią brangios Bendrijos lėšos nešvaistomos Europos vyno sektoriaus dinamikai mažinti, o parama vynuogių augintojams skiriama pagal paramos regioninį vidurkį neapsiribojant 350 EUR už hektarą.

Komisijos nare, mes manome, kad privalu riboti tas priemones, kurios sukuria perteklių, išveda rinką iš pusiausvyros ir kitų vynų sąskaita sukuria iškreiptas ir neteisingas kainas. Čia Socialistų frakcijos vardu ir asmeniškai aš, Katerina Batzeli, pritariu bet kuriai Komisijos pasiūlytai priemonei, kuri išlaiko pusiausvyrą gerinimo cukrumi klausimu, nes kaip sakė Socialistų frakcija, mes prisidėjome prie darnaus pasiūlymo, kad išvengtume pereinamųjų problemų.

Vis dėlto naujas bendras rinkos organizavimas turėtų praturtinti vyno vartotojų išmanymą ir taip pat į jį atsižvelgti, ir žymint etiketėmis labiau apsaugoti vartotojus. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, be kitų klausimų, patikslino 166 pakeitimo SO2 procentinę dalį, 157 pakeitimą dėl visuomenės sveikatos klausimų ir Friedricho-Wilhelmo Graefe zu Baringdorfo pakeitimą dėl vyno iš hibridinių ar genetiškai modifikuotų vynmedžių vyno gamybos. Pagarbą vartotojui turėtume sustiprinti žymėdami etiketėmis, kuriose nurodyta išsami informacija apie naudojamus vyno gamybos metodus.

Komisijos nare, norėtume pritarti naujai politikai dėl dviejų vyno kategorijų: geografines nuorodas ar kilmės vietą turinčiai kategorijai ir stalo vynui. Tai du skirtingi gaminiai ir abu turi savo vietą tarptautinėje Europos rinkoje, ir nemanau, kad mums reikia brėžti skiriamąsias linijas, kurios turi regioninį poveikį.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad bendros žemės ūkio politikos reformos kompleksiškumo negalima laikyti aklavietės ar institucijų nesėkme. Komisijos nare, savo pasiūlymuose mums derėtų atsižvelgti į šio gaminio kultūrinį aspektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jorgo Chatzimarkakis, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, in vino veritas arba, pasak Goethe, gyvenimas per trumpas, kad gertume blogą vyną. Šie posakiai apibendrina ES vyno rinkos reformavimo esmę. Mūsų pranešimas yra apie Europos vyno kokybę, kuri tikrai nėra prastesnė už iš Naujojo pasaulio importuojamų vynų kokybę. Tai koks gi status quo? 2006 m. vyno gamyba siekė 5 proc. visos ES žemės ūkio gamybos vertės. 45 proc. pasaulio vynuogynų ploto, 65 proc. vyno gamybos, 57 proc. jo suvartojimo ir 70 proc. eksporto apimties Europos vynui suteikė pirmaujančią poziciją pasaulio rinkoje. Vyno pasaulyje mes esame didžioji pasaulio galybė!

Todėl reikėjo veiksmų mūsų didžiosios galybės statusui sutvirtinti ir ypač vyno kokybei pakelti. Jūsų siūlomose reformose, Komisijos nare, numatytas distiliavimo krizės atveju skubus nutraukimas. Aš manau, kad daugybė jūsų minėtų dalykų, pvz., privatus saugojimas ir eksporto subsidijų nutraukimas, parama misai ir, be abejo, vyno stiprinimas cukrumi, yra pagrindiniai jūsų pasiūlymų klausimai. Tačiau turime pasakyti, kad nuo pat pradžių jie atspindėjo gana technokratinį požiūrį, pavyzdžiui, sprendžiant klausimus, ar saldinimą derėtų sieti su parama misai.

Mano nuomone, šis Parlamentas susitarė dėl gana gero šiaurės ir pietų šalių kompromiso atsižvelgiant į tai, kad šiam klausimui poveikį darė atitinkami šių šalių interesai. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete mes radome labai teisingą sprendimą dėl kompromisų. Į tai atsižvelgdamas, aš dėkoju pranešėjui, G. Castiglione, kuris labai stengėsi pasiekti tarpinius kompromisus ir mes sugebėjome atsižvelgti į visų interesus.

Manau, kad pirminiam technokratiniam požiūriui suteikėme naują grakštų pavidalą. Mes radome pusiausvyrą tarp šiaurės ir pietų šalių. Taip pat norėčiau padėkoti jums, Komisijos nare, kad savo kalboje nurodėte, jog iš esmės ketinate laikytis šios linijos.

Kokie gi pagrindiniai klausimai? Be kompromiso, kuris leidžia ir toliau saldinti, kitas pagrindinis mūsų pranešimo aspektas yra regiono gaminių apsauga.

Atsižvelgiant į skatinimą siekti Europos vyno kokybės, reikalingos ir nuolatinės nacionalinės paramos priemonės, kurioms buvo skirta 1,3 mlrd. EUR. Mes manome, kad šie klausimai turėtų būti pirmojo ramsčio dalis, kad išmokos iš tikrųjų būtų skiriamos tiesiogiai augintojams. Be to, reikėjo nurodyti į tai, jog ypatingas dėmesys skirtinas etiketėse nurodomoms kilmės vietoms ir geografinėms nuorodoms, o tai manau esant vienu iš pagrindinių mūsų pasiekimų. Mūsų požiūriu, tai nepaprastai svarbus klausimas, nes geografinės vyno kilmės nuorodos neabejotinai yra intelektinės nuosavybės, kuri turi būti saugojama, klausimas. Ir manau, kad šiuo klausimu mes pasiekėme labai gerą kompromisą.

ALDE frakcija šiems kompromisams, t. y., visam kompromisų paketui, pritars, nes manome, jog tai geras sprendimas. Viliamės, kad Taryba dabar priims mūsų pasiūlymus. Europos Parlamento balsas – tai liaudies, taip pat vartotojų ir vyno gamintojų balsas. Komisijos nare, prašome jūsų už tai kovoti bendraujant su Taryba ir apskritai turint reikalų su visuomenės nuosavybe.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tekstas, dėl kurio balsuosime, yra geras kompromisas ir labai pagerina pirminį Komisijos pasiūlymą.

Mūsų tikslas vis dar yra pradėti reformą, skirtą sektoriui vidaus ir tarptautinėse rinkose atgaivinti. Paklausa pasaulyje ne mažėja, o kyla, todėl teisingas požiūris yra ne mažiau gaminti, bet investuoti į kokybę ir Europos vynų ypatybes mažinant išlaidas, reklamuojant vynus rinką išplėsti ir padedant jauniems žmonėms užveisti vynuogynus.

Lygiai taip pat reikia riboti Europos vyno gamybos mažinimą, kaip siūlė Komisija, didinant valstybių narių savarankiškumą išnaikinimo schemoms valdyti. Turime išvengti vynuogynų, kurie galbūt kol kas ir neužima stiprių pozicijų rinkoje, bet gamina aukštos kokybės regionų vynus, turi įsigalėjusias istorines tradicijas ir net šiandien sudaro viso regiono vietovių socialinę struktūrą, išnaikinimo.

Be to, kad per šią reformą siekiama sukurti geresnes konkurencijos sąlygas, privalu išlaikyti ryšius su praeitimi ir skatinti vynuogių auginimo, kuris yra žemės ir aplinkos išsaugojimo veiksnys, tęstinumą. Todėl pritariame tam, kad numatyti ištekliai būtų paskirstomi per trejus, o ne penkerius metus, ir išdalyti pirmiausia remiantis istoriniais duomenimis, daugiausia vadovaujantis tuo pačiu kriterijumi, kuris buvo naudojamas iki šiol visoms priimtoms reformoms.

Komisijos nare, mes prieštaraujame naujų vynininkystės metodų liberalizavimui ir importuotos misos mūsų vynams pagerinti naudojimui ar jų maišymui su vynu iš trečiųjų šalių, nes manome, kad tai pakenktų vyno įvaizdžiui ir vartotojų pasitikėjimui gaminiu, o tai turėtų ypač rimtų padarinių vartojimui. Kita vertus, manome, jog būtina teikti paramą koncentruotai misai ir koncentruotai rektifikuotai misai naudojamai gerinimo tikslais siekiant apsaugoti daugelio Bendrijos regionų vynininkystės metodus.

Mes manome, kad privalu atsižvelgti į gamintojų investicijas ir išvengti bet kurių prekybos srautų sutrikimų, kurie padidintų turimus išteklius. Ši reforma turi skatinti geografinių ir kilmės vietų nuorodų apsaugą kaip priemonę, kuri geriau apsaugotų Europos vynus daugiašalių derybų ir dvišalių prekybos susitarimų aplinkybėmis.

Pagaliau, Komisijos nare, mes prieštaraujame, kad nuo 2014 m. būtų visiškai liberalizuotos sodinimo teisės vynams, kurie turi kilmės vietos ir geografines nuorodas, ir galime pritarti pranešėjo pasiūlymui, kad naujoji reforma įsigaliotų nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, mes norime, kad vynas būtų unikalus gėrimas ir gamybos, ir vartojimo požiūriu. Galvoje turiu tai, jog nenorime jokių vynininkystės metodų, kurie vestų mus „Coca-Cola“ kryptimi; norime, kad būtų apsaugotos kilmės vietų ir geografinės nuorodos. Norime matyti, kad remiami ekologinės gamybos būdai, ir pageidaujame (dėl to pateikėme pakeitimą), kad regionai patys balsų dauguma galėtų spręsti, ar jų vynais galima būtų prekiauti tik buteliuose. Mes sutinkame su jumis, kad nedera vyno nuolat distiliuoti ir kad privalu užkirsti kelią anonimiškam distiliavimo krizės atveju įdiegimui. Šiuo klausimu mes pritariame jūsų požiūriui.

Sodinimo teisių klausimu manome, kad turi būti galimybė rinktis išnaikinimą. Iš esmės, jei nėra jokių ženklų, kad kažkada toje vietoje bus leista vėl sodinti, sprendimas išnaikinti negrindžiamas vyno kiekiu, kurį galimu parduoti. Trumpai tariant, ši sąsaja būtina ir mes jai pritariame.

Kai kalbate apie pagerinimą vynuogių misa ar cukrumi ir sakote, kad tarp šių dviejų metodų privalu rasti pusiausvyrą, mus tai tenkina, nes iš esmės tai reiškia, kad saldinimas išliks teisėtas. Jei tuo remiantis būtų rastas sprendimas, mes jį laikytume priimtinu rezultatu. Saldinimas – tai senas vynininkystės metodas. Todėl mums derėtų jį išsaugoti ir atmesti daugelį nepagrįstų amerikiečių reikalavimų dėl mūsų vyndarystės procesų.

Jei mūsų pakeitimai priimti, mes pritariame visam pranešėjo projektui.

 
  
MPphoto
 
 

  Vincenzo Aita, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, gerb. G. Castiglione, pasakyčiau, kaip pasakė ministras Paolo de Castro, kad pasiūlymas, kuris gimė atsakingame komitete ir dabar pateiktas Parlamentui, yra blogesnis už tą, kurį iš pradžių pateikė Komisijos narė. Mes čia kalbame apie milijonus žmonių, atsidavusius gaminiui, kuris savo kokybe ir ryšiais su žeme išaukštino Europą.

Pirmas klausimas, kurį norėčiau paliesti, yra susijęs su išnaikinimu. Mums pasakė, kad su tuo susijusios žemės, plotas siekia 175 000–200 000 hektarų. Mano pirmas klausimas toks: kas išnaikins vynmedžius ir kas perims šią išnaikintą žemę ir ar negerai yra pasiūlyti, kad lėšos būtų naudojamos, ir galbūt net mažinamos, užuot jas didinus, šių vynuogynų restruktūrizavimui siekiant pagerinti kokybę? Parlamento paklausčiau, kodėl turime išvaryti dešimtis ar net šimtus darbuotojų ir ūkininkų, kad užleistume vietą tarptautinėms bendrovėms, kaip tai vyksta Sicilijoje, gerb. G. Castiglione?

Taigi klausimo esmė tokia: kodėl Europos lėšų nepanaudojus kokybei gerinti ir verslui restruktūrizuoti, užuot jas naudojus išnaikinimui? Juk per pastaruosius metus šiuose Rūmuose ir Bendrijos politikoje priėmėme tiek daug priemonių!

Antras mano klausimas susijęs su laisvąja rinka vynuogynų plotų teisių požiūriu. Kodėl rinką derėtų liberalizuoti visoje Europoje? Kokia prasmė yra pirkti vynuogyno hektarą Sicilijoje, Kampanijoje, Graikijoje ar kur nors kitur ir jį perkelti į kitą vietovę? Tas vynuogyno hektaras susijęs su tam tikra kokybe ir gamyba, tipiniu gaminiu, toje vietovėje nustatytu ekologiniu tipu. Ką duoda toks pasiūlymas?

Ar mes čia taip pat siekiame paskatinti didelės apimties pirkimus, kurie vyksta kai kuriose Viduržemio jūros regiono dalyse? Tai pagrindinis dalykas, ir todėl manome, kad Komisijos pasiūlymas buvo geresnis. Parlamento pateiktas pasiūlymas yra prastesnis nei tas, kuriam pritaria Komisija, jei mes norime reformos, kuri gerintų kokybę ir ūkininkus bei kitus darbuotojus išlaikytų prie žemės. Dėl to balsuojame prieš tokio pobūdžio reformą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Železný, IND/DEM frakcijos vardu. – (CS) Gerb. pirmininke, dėl pasiūlytos vyno sektoriaus reformos Čekijos padėtis tampa nepalanki ir ji yra diskriminuojama. Europos Sąjunga, kuri neprieštaravo JAV vynų miešimui, kurie atmiešti 30 proc. vandeniu dabar teisėtai patenka į ES rinką, ir kuri leidžia Pietų Europos šalims į persaldintus vynus pridėti rūgšties, ta pati Europos Sąjunga siūlo labiau į šiaurę nutolusiose Europos šalyse drausti sukrozės naudojimą. Mūsų šalyje sukrozė tradiciškai naudojama daugiau kaip 200 metų. ES nori ją pakeisti misos koncentratu, kurį Pietų Europos šalys noriai teiks išpūstomis kainomis. Čekijos subsidija sudaro 85 EUR už vynuogyno hektarą, o kai kurios privilegijuotos šalys gauna 245 EUR. Taip yra todėl, kad Europos Sąjunga siekia nustatyti vadinamąjį istorinį principą, kuris diskriminuos naująsias valstybes nares. Tačiau Čekijoje auginamos vynuogės ir iš jų gaminamas vynas ten ir suvartojamas. Jis jokiu būdu neprisideda prie Europos produkcijos pertekliaus. Be to, ta pati Europos Sąjunga dabar reikalauja, kad Čekija finansiškai prisidėtų prie Europos perteklinio vyno reklamos trečiosiose šalyse. Todėl mes reikalaujame, kad pinigai, skirti vyno sektoriaus reformai, būtų įtraukti į nacionalinius paketus, kad valstybės narės galėtų juos skirti atsižvelgdamos savo pačių poreikius.

Perteklinio vyno gamybos klausimą Europos Sąjunga sprendžia dvejopai. Vienas būdas – tai beprasmis ir barbariškas vyno distiliavimas į pramoninį spiritą, o kitas – tai vynuogynų išnaikinimas: išnaikinti visur, išskyrus ten, kur tai derėtų padaryti. Tiesą sakant, užtektų išnaikinti visus neteisėtai pasodintus vynuogynus tose tradicinėse pietų šalyse, ypač vienoje iš jų, ir visa reforma būtų baigta. Visas tų neteisėtų vynuogynų plotas iš tiesų prilygsta hektarų, kuriuos ES reikia išnaikinti, skaičiui. Tarsi ES nežinotų tikslios vietos ir neturėtų, pavyzdžiui, Italijos vynuogynų, kurie buvo pasodinti paslapčia ir viršijo kvotą, palydovinių nuotraukų. Baigdamas paliesiu kitą eurokratų mėgstamą temą, kuri vėl pasirodo pasiūlytoje reformoje: Tarybos kompetencijos šiuo klausimu perdavimas Komisijai, kitaip tariant, neišrinktiems ES pareigūnams. Taip iš mažesnių šalių bus atimta jų teisė spręsti, o vynas, tradiciškai auginamas nuo Romos legionų laikų Čekijoje, bus dar vienas iš mūsų atimtas gaminys pietų ES šalių dažnai neteisėtos gamybos naudai. Tačiau mes neketiname leisti joms atimti iš mūsų šią nuostabią mūsų tradiciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Baco (NI). - (SK) Aš savęs klausiu, ar ši reforma iš tiesų susijusi su vyno kokybe? Kaip žinia, geras vynas yra parduodamas. Tai reiškia, kad jo kokybė už prašomą kainą tenkina klientą. Tačiau kai kurios ES šalys gamina neparduodamą vyną, kuris ES kainuoja 500 mln. EUR per metus.

Slovakijos Respublika ir kitos valstybės narės bekompromisiškai sumažino savo vyno sektorių, todėl jos daugiau negamina neparduodamo vyno. Nacionalinių finansinės paramos paketų sukūrimas remiantis vadinamuoju „istoriniu principu“ prieštarauja rinkos taisyklėms. Jis mus diskriminuoja nuolat mus baudžiant už tai, kad nerėmėme neparduodamų vynų gamybos.

Pagal siūlomą reformą mes turėtume nuolat gauti tik dalelę tos paramos, kuri skiriama neparduodamų vynų gamintojams. Dėl šios priežasties reikalaujame, kad parama būtų grindžiama tik vynuogynų plotu, o dėl tų pačių diskriminavimo priežasčių mes nesutinkame su pakeitimas dėl vynų žymėjimo etiketėmis ir norime išlaikyti esamą sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Esther Herranz García (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, kitą savaitgalį Žemės ūkio ministrų taryba veikiausiai priims politinį sprendimą dėl šios COM vyno rinkos reformos.

Vynas – tai ne tik maisto produktas, tai ir žemės ūkio sektoriaus, kurį Komisija savo pastarųjų metų sprendimais griežtai baudžia, ekonomikos brangakmenis. Mes per ilgą laiką pirmą kartą suspėjome laiku: Parlamentas ketina parengti pranešimą, kurį Taryba gali panaudoti, kad šį savaitgalį priimtų savo galutinį politinį sprendimą. Turiu pasakyti, kad iš esmės šiuo pranešimu esu patenkinta ir norėčiau pasveikinti pranešėją nuveikus darbą, nes pirmą kartą EP nusprendė dėmesį sutelkti į kokybę, kultūrą, tradiciją, Viduržemio jūros gaminį, kuris pasiekė ir kitus Europos kraštus, gaminys, kuris suteikia mums didesnės svarbos ne tik mūsų pačių žemyne, bet ir visame pasaulyje.

Mūsų vynas, ir tuo nereikia abejoti, ponios ir ponai, yra geriausias pasaulyje; Europos vynas yra geriausias vynas pasaulyje. Todėl turime jį saugoti ir susitelkti į jo reklamą: reklamuoti ne tik už ES ribų, bet ir čia, nes pastaraisiais metais Europos jaunimas liovėsi gerti vyną. Kodėl jie liovėsi gerti vyną? Nes mes nepasivarginome jo reklamuoti ir raginti jį gerti.

Vyno sektoriui privalu suteikti konkurencingumo priemones, kad jį išlaikytume konkurencingą ir Europos Sąjungos viduje, ir už jos ribų. Turime skatinti vyno vartojimą ir įtraukti jaunimą ir apskritai visą Europos visuomenę į vyno kultūrą, vyno turizmo kultūrą, į vyno vartojimo kultūrą, vyno išmanymo kultūrą, į diskusijų kultūrą ir į dalyvavimo visuomenėje kultūrą.

Ponios ir ponai, kaimo plėtrai trūksta lėšų, nes pagal 2005 m. gruodžio mėn. priimtą politinį sprendimą antrajam ramsčiui nebuvo suteikta užtektinai pinigų. Tačiau finansavimo nevalia užtikrinti kenkiant COM, bet raginant valstybes nares iš savo nacionalinių biudžetų skirti šiek tiek daugiau lėšų Bendrijos biudžetui. Atimdami pinigus iš ūkininkų, tokios milžiniškos spragos, kaip kaimo plėtra Europos biudžete pagal šią finansinę perspektyvą, neužkamšysime.

Ponios ir ponai, kalbant apie sodinimo teises, neabejotina, kad sektoriui reikia suteikti priemones, kurios sudarys sąlygas jam pačiam save reguliuoti. Šios priemonės turi būti teisėtos ir priimtos čia, kad ir toliau būtų saugomos sodinimo teisės, kurios sudarys galimybę kontroliuoti produkciją. Jau esama ženklų, kad tokią produkciją būtų naudinga kontroliuoti, taip pat kaip griežtai kontroliuojamos kilmės vietos.

Įsipareigojimų reikia laikytis ir todėl mes balsuojame prieš visus pateiktus pasiūlymus, ypač prieš pasiūlymus, kuriuose nepaisoma jau prisiimtų įsipareigojimų, ir čia aš kalbu apie Socialistų frakciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Luis Manuel Capoulas Santos (PSE). (PT) Gerb. pirmininke, aš taip pat iš pradžių noriu pasveikinti pranešėją atlikus darbą, o taip pat PSE frakcijos šešėlinę pranešėją, ne tik kaip šio pranešimo šešėlinę pranešėją, bet ir pranešimo savo iniciatyva, kuris buvo pirma šios diskusijos, pranešėją.

Jos darbas įkūnija Socialistų frakcijos kompromiso dvasią ir konstruktyvų požiūrį ieškant tinkamo sprendimo. Ilgi diskusijų mėnesiai patvirtino tris dalykus: šio sektoriaus svarbą ekonominiu ir socialiniu požiūriu nepaisant to, kad pagal buvusią bendrą žemės ūkio politiką su šiuo sektoriumi buvo labai blogai elgiamasi; tai, kad dabartinės taisyklės atsilieka nuo dabartinės rinkos ir pasikeitusių vartojimo modelių; ir tai, kad siekiant išspręsti šias problemas būtina reforma.

Ši diskusija taip pat atskleidė didelį sutarimą dėl išvardytų sektoriui poveikį turinčių problemų. Tačiau ne visi mes pritarėme Komisijos pasiūlytiems sprendimams, dėl to Europos Parlamento konstruktyvų požiūrį patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pasiektas bendras kompromisas ir PSE frakcijos išsamūs pasiūlymai. Šiais pasiūlymais siekiama papildyti šį kompromisą pačiais opiausiais klausimais, pvz., dėl sodinimo teisių liberalizavimo; vynmedžių išnaikinimo; saldinimo cukrumi ir paramos misai; geriamo spirito išlaikymo, kuris labai svarbus kai kuriems prestižiniams vynams, pvz., portui, kurio konkurencingumą privalu užtikrinti, krizės prevencijos, reklamos ir kt.

Todėl Parlamento pozicija suteikia tikrą postūmį ir nurodo Tarybai bei Komisijai, kuriuo keliu mums reikia eiti. Pagrindinės Parlamento pozicijos linijos rodo, kad galų gale galima rasti sprendimą, kuris atlieptų pagrindines sektoriaus problemas ir taip pat specifinius gamybos regionų klausimus.

Komisijos nare, šiuo metu, kai pradėsime svarstyti būklės patikras ir mums ypač rūpimą klausimą, t. y., žemės ūkio scenarijų nuo 2013 m., labai svarbu šią reformą greitai užbaigti. Todėl viliuosi, kad Parlamentas įkvėps Tarybą priimti sprendimus, nes Parlamento požiūris ir pagrindinės jo pasiūlymų gairės yra geras ženklas Europos vynuogynams ir vynui.

 
  
MPphoto
 
 

  Donato Tommaso Veraldi (ALDE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, esu dėkingas Komisijos narei, bet norėčiau ypač padėkoti pranešėjui G. Castiglione puikiai atlikus šį išsamų ir naudingą darbą.

Pagrindinis Europos vyno rinkos reformos tikslas, kurio reikia siekti vykdant Europos vyno rinkos reformą, yra įveikti tarptautinės konkurencijos metamus iššūkius pasitelkiant programas, skirtas kokybei pagerinti ir tipinėms ypatybėms išsaugoti. Tačiau svarbu užtikrinti, kad išlaikome paramą Europos bendrijoje gaminamai koncentruotai vynuogių misai ir rektifikuotai koncentruotai misai, nes šis vynininkystės metodas būdingas daugeliui Bendrijos regionų. Kalbant apie saldinimą, tai siekiant didesnio skaidrumo ir norint suteikti daugiau informacijos vartotojui, bet kuris sukrozės panaudojimas gerinimo tikslais turėtų būti nurodomas etiketėje.

Nacionalinės paramos programos turi būti nukreiptos reklamos kampanijoms Europos Sąjungos viduje, taip pat krizės prevencijai, moksliniams tyrimams, plėtotei ir svarbiausia vyno kokybės gerinimui.

Kalbant apie sodinimo teisių liberalizavimą, tai jį atidėti iki 2013 m. tiktų vynams, kurie apsaugoti kilmės vietų ir geografinių nuorodomis. Bet kad būtų pasiekta pusiausvyra kitų vynų atžvilgiu, liberalizuoti derėtų tik po Komisijos poveikio įvertinimo, kurį derėtų atlikti iki 2012 m. pabaigos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, viena iš pagrindinių vyno rinkos problemų yra tai, kad vis daugiau vyno importuojama iš trečiųjų šalių. Galime savęs paklausti, ar vynas iš tų šalių geresnis. Atsakymas būtų „ne“. Vyno iš trečiųjų šalių kokybė nėra geresnė už mūsų vynų, bet jų vynas daug pigesnis.

Mano gimtinė iš esmės yra vyno vartotoja. Mano bendrapiliečius domina du kriterijai, t. y. kaina ir kokybė. Jiems tapatybę nustatanti etiketė yra ne tokia svarbi, vis dėlto paprastai daugiau mokama už prekės ženklą nei už vyno kokybę. Vien reklama nieko nepasieksime. Ji neprivilios į kainą atsižvelgiančių vartotojų ir penkiolikoje senbuvių. Tai pats pastebėjau Briuselio parduotuvėse.

Aš labai džiaugiuosi, kad buvo išlaikyta galimybė vartoti sąvoką „vaisinis vynas“. Tai specifinis tradicinės rinkos segmentas, kuris nesivaržo su vynuogių vyno rinka. Degtinės apibrėžimo atveju nevalia veikti kenkiant tam tikrų šalių tradicijoms, prekės ženklams ar kokybei tik dėl to, kad vyno sektorius išgyvena sunkumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Hélène Aubert (Verts/ALE). - (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, mes tikrai pritariame jūsų pageidavimui nutraukti subsidijas, kurios skatina perprodukciją ir turi nepageidautiną žalingą poveikį, bet negalime priimti to, kad ketinate gaminti vyną, kuris visų pirma pririštas prie terroir (pranc. „žemės“), ir yra ypač standartizuotas visame pasaulyje parduodamas gaminys, kuris priklauso nuo mados kaprizų ir rinkodaros. Čia norėčiau pabrėžti du dalykus.

Pirma būtinai reikia apsaugoti geografines nuorodas ir kilmės vietas, dėl kurių dažnai abejojama, bet vis dėlto būtina nustatyti ryšį su žeme, kuri apibūdina Europos žemės ūkio modelį. Norime, kad dėmesį atkreiptumėte šį modelį ir vien dėl gobšuolių naudos jo neaukotumėte ant didesnių rinkų altoriaus. Mes taip pat raginame daugiau dėmesio skirti ekologiniams vynuogių auginimo būdams, kuriems vis dar reikia daug įvairių chemijos gaminių ir priedų. Dėl to prašytume ypatingą paramą teikti ekologiniam vynui, kuriam dabar rengiama specifikacija.

Biologinė žemių įvairovė, kultūros ir skoniai, plėtotė ir kokybės skatinimas, ir nepaprasta Europos vynuogių gausa – visa tai ateitis ir principai, kurie turėtų sudaryti šios reformos pagrindą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). (PT) Gerb. pirmininke, mes ypač kritiškai vertiname Europos Komisijos pasiūlymą reformuoti bendrą vyno rinkos organizavimą. Be vynmedžių išnaikinimo, ypatingą nerimą kelia pasiūlymas liberalizuoti sodinimo teises. Mes manome, kad šiuo požiūriu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto priimtas pranešimas nesuteikia jokios apsaugos. Pavojus gresia Europos vynuogių auginimo paveldui ir milžiniškų regionų, kurie ne tik sudaro vyndarystės zonas, turinčias kilmės vietų ir geografines nuorodas, ateičiai, bet taip pat vietovėms, kurios gamina gerą stalo vyną. Dėl to siekiant išsaugoti tradicinę vynuogynų ir vyno kultūrą, užimtumą ir biologinę įvairovę, mes primygtinai reikalaujame ginti sodinimo teises ir išlaikyti paramą, skirtą vynuogynų restruktūrizavimui, gamybos stebėsenai ir kokybės išsaugojimui ypatingą dėmesį teikiant šeimos žemės ūkio įmonių ir kooperatyvų gamintojams, remiant geriamojo vyno distiliavimą ir regione gaminamos vynuogių misos naudojimą. Tačiau mes nepritariame saldinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Martinez (NI). - (FR) Komisijos nare, be šio projekto (kuris yra trečiasis per penkiolika metų) metodikos dėl paketų, išmokų ar sodinimų, jis sumažėja iki trijų į vieną tikslą sutelktų sumanymų. Pirmasis – tai T.R. Mathuso idėjos. Komisija tikrai nemėgsta vyndarių, todėl ji nori išnaikinti, išmesti vynuoges, uždrausti saldinimą ir pažaboti gamybą taip pat kaip buvo sukeltas pieno ar kviečių stygius.

Antrasis sumanymas – tai laissez-faire (valstybės nesikišimo į ekonomiką politikos) pelno kapitalizmas, laissez-faire sodinimai, importai, miešimas vandeniu, skiedrų pridėjimas, suklastotas vynas, importuota misa siekiant pagaminti pasaulinį vyno skystimą.

Trečias sumanymas – tai globalizavimas. Po bendros rinkos ir bendros valiutos eina bendras vynas – aromatizuotas mediena „praturtintas“ „Coca-Cola“ pobūdžio vynas, kuriam nereikia jokių vyndarių, nes tikrasis tikslas yra atlaisvinti Viduržemio jūros regiono vynuogynų žemes, ypač tuos 250 000 hektarų aplink Languedoc-Roussilloną, du su puse milijardų kvadratinių metrų žemės, kur vynuogynai bus išnaikinti namams statyti – rinka, kuri verta vieno tūkstančio milijardų eurų. Vyno COM galiausiai tampa žemės nuosavybės COM.

Todėl čia aš esu vyndarystės indėnų narys. Komisijos nare, nenoriu nuimti jūsų skalpo; visa ko noriu, tai kad vyndarius, kurie daugiau kaip 2000 metų linksmino žmones, paliktumėte ramybėje

 
  
MPphoto
 
 

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui padarius viską, kas žmogui įmanoma, kad būtų pasiektas šis kompromisas. Nuo tada, kai Komisija pirmą kartą pateikė dokumentą dėl bendro vyno rinkos organizavimo reformos, ir dar kartą šios dienos diskusijoje matėme, kad vynas yra vienas iš opiausių žemės ūkio gaminių; jis vienas iš rafinuočiausių, bet kaip nedaugelis kitų gaminių, sukelia karštas emocijas. Aš manau, jog Europos Parlamentui ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui pavyko surinkti ir pateikti kompromisinį paketą, kuriame atsispindi išmintingai pasirinktas požiūris, kuris užtikrina, pavyzdžiui, kad valstybėse narėse naudojami tradiciniai vynininkystės metodai yra gerai išaiškinti remiantis Europos vynui skirtų vynuogių auginimo skirtumais, ir (manau, jog tai labai svarbu), kad kokybiški vynai atskiriami nuo stalo vynų. Privalu, kad kilmės vietos išliktų savo vietoje. Jos naudingos vyno gamintojams, bet labiausiai – vyno vartotojams.

Išlaikant gerinimo apribojimus išsaugoma tradicinė Europos vyno gamyba. Reikia atsižvelgti į įvairias klimato, geografines ir struktūrines sąlygas, kuriomis auginamos vynuogės Europoje. Kaip austras, žinau, kad tam tikros priemonės labai reikalingos, bet prieštarauju priverstiniam išnaikinimui, nes reikia labai atidžiai stebėti vartotojų vyno pasirinkimus ir nustatyti, kur labiau didės vartojimas. Tai, ką per šias reformas sutapysime (dėl taupymo aš taip pat nerimauju), turi likti pirmajame ramstyje ir vienaip ar kitaip panaudota toliau remiant vynui skirtų vynuogių auginimą ir vyno gamintojus.

Norėčiau užbaigti sakydamas, jog manau, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui pavyko pateikti aiškų ir apdairų paketą ir viliuosi, kad rytoj Parlamentui nubalsavus Tarybai ir Komisijai bus pasiųstas aiškus signalas, kad mes norime, kad ir vynui skirtų vynuogių auginimas Europoje turėtų ateitį.

 
  
MPphoto
 
 

  Rosa Miguélez Ramos (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti EP pranešėją G. Castiglione nuveikus puikų darbą. Šio pranešimo pranašumas yra tas, kad jis aprėpia daugybę ne tik pačių Europos Parlamento narių, bet taip pat ir Europos vyno pramonės išreikštų klausimų.

Komisijos nare, nuo tada, kai pateikėte šį pranešimą dėl naujo vyno COM, būta tam tikrų pokyčių. Kai kurie tam tikri aspektai neryškiai pasikeitė, o kiti – labai, bet manau, jog daugelis pokyčių yra teigiami. Pavyzdžiui, išnaikinimas daugiau nebėra pagrindinis reformos tikslas, ir džiaugiuosi išgirdęs jus anksčiau sakant, kad Komisija dabar svarsto trijų metų laikotarpio galimybę, kaip pageidauja Parlamentas, o ne penkerių, kaip siūlėte jūs.

Tai COM reforma, kuri labai svarbi Europos žemės ūkiui, kaip sakyta iš pradžių, ir turi ypač teigiamų aspektų, ir už tai jums dėkoju. Pvz., reglamentai buvo supaprastinti ir padaryti lankstesni, o tai mums padės tapti konkurencingesniais. Šį klausimą paminėjo E. Herranz kalbėdama apie Europos vyno reklamą Europoje ir už jos ribų.

Jūsų pasiūlymui buvo pateikta daugybė pakeitimų siekiant panaikinti dabartinę rinkos schemą ir ją pakeisti nacionalinių paketų meniu. Akivaizdu, kad rinkos priemonės jau padėjo ūkininkams išlaikyti pajamas ir ekonominę veiklą kaimo vietovėse ir tai daro toliau. Todėl nekeldamas pavojaus G. Castiglione kompromisui, norėčiau pateikti naują pakeitimą, kad būtų užtikrinta tiesioginė parama įvairinimui; parama, kurią valstybės narės galėtų įtraukti į savo nacionalinius asignavimus, kad padėtų ūkininkams pereinant prie naujojo COM. Trukmę ir naudojamus metodus parengtų valdymo komitetas.

Komisijos nare, aš manau, kad suinteresuotosioms šalims, įpratusioms dirbti su šiuo COM, paramą iš dabartinių rinkos priemonių padėtų pereiti prie įvairinimo ir įvestų jas į naująjį COM, kurį, viliuosi, Rūmai priims rytoj.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Laperrouze (ALDE). - (FR) Komisijos nare, viliuosi, kad girdite Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kuris reikšmingai pakeitė jūsų pasiūlymą dėl reformos, žinią. Aš pritariu atsisakymui leisti automatiškai liberalizuoti sodinimo teises 2014 m., ypač vynams, kuriuos saugo kilmės vietų ir geografinės nuorodos. Kalbant apie kitus vynus, sprendimas liberalizuoti sodinimo teises turėtų būti priimtas tik nustačius COM reformos poveikį.

Kalbant apie saldinimą, manau, jog šiam klausimui nederėtų švaistyti savo energijos. Svarbu išlaikyti vynininkystės metodus, kurie Europos vynams teikia kokybę ir tapatybę.

Ypač norėčiau paminėti stalo vynus. Komisijos pasiūlymas teikia galimybę nurodyti konkrečią kilmės vietą, pvz., vynas iš Provanso pakrančių, vynas iš Andalūzijos, vynas iš Toskanos ir pan. Tai tikrai painios vartotojus ir skatins nesąžiningą konkurenciją tarp kilmės vietų, kurios laikosi griežtos specifikacijos, ir stalo vynų, kurių gamybos kriterijai kur kas laisvesni, kokybės. Dėl to išlaikykime dabartinį teisės aktą, nes vienintelė nuoroda turėtų būti į šalį, kurioje pagamintas vynas: Ispanijos vynas, Italijos vynas, Prancūzijos vynas ir t. t.

Dėl etiketėse teiktinos informacijos manau, jog svarbu paminėti išpilstytojo pobūdį: ar tai savarankiškas vyndarys, ar grupė gamintojų, ar dar kito pobūdžio. Vyndario profesija Prancūzijoje yra labai garbinga, tačiau nebūtinai taip yra kitose pasaulio šalyse gaminamo vyno atveju. Todėl manau, kad šiuo požiūriu svarbu suteikti tam tikros informacijos.

Galiausiai noriu pasveikinti mūsų pranešėją, kuriam per diskusiją, kuri dažnai sukeldavo dideles aistras, iš esmės pavyko suvienyti narius dėl kompromisinio teksto, kuris siunčia žinią, kad ES išlieka pirmaujančia pasaulio vyno gamintoja, užtikrina ateitį daugiau kaip vienam su puse milijono vyno bendrovių ir išlaiko savo, kaip pirmaujančios eksportuotojos atskyrį.

 
  
MPphoto
 
 

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE). - (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, norėčiau dėmesį sutelkti į sodinimo teises, nes visi žinome, kad per reformą rinką ketinama liberalizuoti iki 2013 m. panaikinant sodinimo teises ir užšaldant lėšas be jokios alternatyvos 2,4 mln. Europos vynuogynų augintojams. Tai vienu smūgiu sunaikintų mažas ir vidutines vyndarystės įmones ir dar kartą atiduotų mūsų kultūrai būdingą rinką į tuzino ar panašiai tarptautinių bendrovių rankas.

Manau, jog tai nepriimtina. Ar Komisija nesupranta, kad nepalaužiamiausi sodinimo teisių gynėjai yra kilmės vietos, mano atveju, pavyzdžiui, Rioja: jie gamina, parduoda ir eksportuoja daugiausia vyno ir geriausios kokybės vyną? Aš esu iš Navaros, kur liberalizavimas jau įgyvendintas: sodinimo teisės yra bevertės. Jei vynuogių kilogramas parduodamas už 15 centų, tai vos 10 km nuo Navaros, La Rioja tas pats kilogramas vynuogių kainuoja daugiau nei 1 EUR.

Jei La Rioja parduoda viską, ką turi, mes Navaroje turime griebtis distiliavimo. Todėl negalima neigti, kad palaipsniui šalinti protekcionizmą yra gerai, bet tai neturėtų tapti dogma. Komisija nepateikė vieno rimto pranešimo, kad įrodytų, jog liberalizavimas, šių teisių panaikinimas 2013 m. vyno rinkai bus naudingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos pasiūlyme siekiama mažinti finansavimą ir šį sektorių sutelkti į didelius kartelius. Mes labai gerai žinome, kokie bus rezultatai, nes matėme kaip tai vyksta su kitomis kultūromis. Kai bus išnaikinta tūkstančiai hektarų, bus išnaikinta tūkstančiai mažų ir vidutinių vynuogių augintojų, o vietovės, ypač kalnuotos ar ne tokios palankios, bus apleistos ir paliktos be gyventojų, o tai atsilieps biologinei įvairovei. Atoveiksmis bus sukrečiantis: išaugs nedarbas, didės aplinkos problemos, išaugs importas, taip pat abejotinos kokybės vyno visuomenės sveikatos kaina.

Mes atmetame Komisijos pasiūlymą, taip pat Žemės ūkio komiteto pranešimą, nes jame priemonės, kurios dar blogesnės: leidžiama saldinti, t. y. naudojant svetimą medžiagą pasiekti didesnę alkoholio koncentraciją, kai tą patį rezultatą galima pasiekti naudojant misą. Jame taip pat pritariama „vyno“ sąvokos vartojimui gaminiams, kurie nepagaminti iš vynuogių, apibūdinti; taip menkinama Europos, pasaulio vyno eksporto lyderės, vyno kokybė.

Ši klastinga, atžagari politika yra kenksminga Europos vynams bei mažiems ir vidutiniams vynuogių augintojams ir stiprina didelį verslą. Dėl to šiuos pasiūlymus derėtų atmesti ir pasmerkti.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitar Stoyanov (NI). - (BG) Gerb. Komisijos nare, savo kalboje jūs pakartotinai nurodėte, kad mūsų vyno rinką reikia reformuoti. Prašyčiau paaiškinti, gerb. Komisijos nare, kokia vyno rinką turite galvoje, nes jūsų pateikiamame Komisijos pasiūlyme nenumatyta Bulgarijos rinkos apsauga. Kadangi Komisijos pasiūlyme esama baisios diskriminacijos, Rytų Europos šalims taikomi dvigubi standartai, kur vyno gamybos sąlygos yra ne tokios palankios.

Kai mano šalis įstojo į Europos Sąjungą, ji tikėjosi laisvos rinkos ir ekonomikos augimo, bet mainais gavo tik aukštas kainas, didelius infliacijos rodiklius ir tokį reguliavimą, kurio mano tautiečiai nematė net socializmo ir planinės ekonomikos laikais. Dėkoju.

 
  
  

PIRMININKAVO: DELL'ON LUISA MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, aš sveikinu pranešėją G. Castiglione parengus šį pranešimą. Apie vyno rinkos reformą jau daug pasakyta, ir nors aš visuomet rėmiau požiūrį, kad Bendrijos vynai turi išlaikyti savo kokybę, tradiciją ir autentiškumą, jei norima siekti pažangos ir įgyti konkurencingą poziciją, aš vis dėlto pripažįstu, kad Pietų Europos turimas pranašumas saulėkaitos požiūriu neturėtų trukdyti ES šiaurės šalių vyno gamybai.

Esu tikras, kad kiekvienas čia, šiuose Rūmuose, nori proporcingo sprendimo. Todėl manau, kad dėl to, kad pati Taryba siekia leisti saldinti, būtų gerai, kad ji parengtų nuostatą status quo išlaikyti, t. y. dėl paramos misai, kuri skirta vynui pagerinti, kad didelis cukraus ir misos kainų skirtumas nebūtų rimtas smūgis gamintojams, kurie tradiciškai naudoja koncentruotą misą alkoholio koncentracijai didinti, ypač kai kalbame apie autentišką vyno gaminį.

Pagaliau norėčiau pridurti, kad vynmedžių išnaikinimo priemonę galima laikyti Bendrijos gamybos apribojimu, tačiau privalu atsižvelgti į mažus salų plotus, kur valstybės narės privalo turėti galimybę riboti išnaikinimą dėl socialinių, ekonominių ir svarbiausia aplinkos apsaugos priežasčių. Be to, tie vynuogynai nėra Bendrijos perteklinės produkcijos priežastis; atvirkščiai, daugeliu atvejų iš jų vynuogių gaminamas puikios kokybės vynas.

Baigsiu sakydamas, kad Europos vynas yra geriausias pasaulyje. Tai vynas, kuris turi tradiciją. Vynas kilo čia! Todėl turime išlaikyti kokybę ir tradicijas, taip pat priimti agresyvesnį požiūrį: reklamuoti derėtų todėl, kad tik čia, Europoje, jaunimas vartoja vis daugiau alkoholio (ypač nepageidautinas faktas), nors vyno jie vartoja mažiau; tai rodo, jog stokojama informacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vincenzo Lavarra (PSE). - (IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, ši reforma neabejotinai pakeis vyno sektoriaus pagrindus, kad jis galėtų varžytis pasaulio rinkose. G. Castiglione pranešimu mes pabrėžėme, kad Europos vyno konkurencingumo stiprybė ir tai, kas suteikia jam galimybę įveikti varžovus iš Naujojo pasaulio, yra jo kokybė.

Be to, dėl kokybės patobulinome tam tikrus Komisijos pasiūlymo punktus, pvz., dėl išnaikinimo su nuoroda į trukmę ir ekologinius suvaržymus ir dėl sodinimo teisių liberalizavimo išlygomis, kurios per šią diskusiją buvo atšauktos. Mes pritarėme minčiai, kad tikrinti derėtų rūpestingiau norint užtikrinti, kad vynininkystės metodai nėra pernelyg lengvai patvirtinami, ir mes pritarėme didinti bendrą Bendrijos reklaminių kampanijų finansavimą.

Vis dėlto mūsų parama kokybei nesuderinama su saldinimu. Ponios ir ponai, mes tikrai suprantame, kad kai kuriose šalyse šiai praktikai pritariama ekonominiais sumetimais ir bet tuo atveju mes raginame laikytis tų pačių standartų, tos pačios paramos misai schemos, kaip numatyta pirmesniame teisės akte. Svarbiausia manome, kad siekiant skaidrumo ir suteikti tikslią informaciją vartotojams, kai naudojama sukrozė, tai privalu nurodyti etiketėje.

Ponios ir ponai, čia kreipiuosi ypač į kai kuriuos: šis klausimas susijęs su atsekamumo principo paisymu, dėl kurio šiuose Rūmuose kovojome siekdami pritarti raginimui apsaugoti vartotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kokybė ir sveikata. Mano atveju cukrus mane vimdo, todėl prisiminkime, kad šie du dalykai eina išvien.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Vynas – tai ilgaamžes tradicijas turintis gėrimas, kuris neatsiejamas nuo Europos kultūros. In vino veritas, sakydavo senovės romėnai. Bet vynas – tai ir alkoholinis gėrimas, kuris kenkia visuomenės sveikatai, ypač jei jis vartojamas dideliais kiekiais. Vynuogių auginimas – tai svarbi daugelio ES valstybių narių pramonės šaka, kuri teikia darbo vietas ir gyvybingumo kaimo vietovėms. Apie vyną mąstau kaip apie gaminį, kuris iš esmės, jei yra geros kokybės, turėtų gebėti pats save parduoti. Todėl pranešime esančius pasiūlymus labiau ir daugiau remti jo rinkodarą sunku suprasti. Ne Europos mokesčių mokėtojų pareiga yra remti Europos vynuogių augintojų išlaidas, kad jie galėtų parduoti savo gaminius, kurie negali varžytis laisvosios rinkos sąlygomis.

Viena vertus, ES kalba apie saikingą gėrimą, kita vertus, ji nori parduoti daugiau vyno. Šie du dalykai nesuderinami. Be abejo, ES vyno rinką reikia reformuoti, tačiau darykime tai protingai. Vyno rinkos keičiasi ir pagal tradiciją veikia įvairiai, o ES visuomenės pageidavimai ir reikalavimai taip pat keičiasi.

 
  
MPphoto
 
 

  Adamos Adamou (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, išryškėja dvi pasiūlytos priemonės: vynmedžių išnaikinimas ir vyno saldinimas.

Pirmoji nenaši ir nepalanki aplinkai procedūra iš esmės privers tūkstančius mažų ir vidutinių augintojų palikti savo darbo vietas, kurie užuot gavę paramą pasilikti savo darbo vietose, išsiunčiami, kad sudarytų pigią darbo jėgą.

Dėl saldinimo, mūsų prieštaravimas grindžiamas tuo, kad leidimas alkoholio koncentraciją didinti iki 4,5 proc. ir sąvokos „vynas“ vartojimas gėrimams, kurie nėra gaminami iš vynuogių, apibūdinti menkins vyno kokybę ir nepaprastas jo ypatybes. Be to, vadinamasis „žymėjimo etiketėmis supaprastinimas“ papildomai prisidės prie kokybės prastinimo, nes nebebus prievolės nurodyti vietovės, kurioje vynas pagamintas.

Čia norėčiau nurodyti, kad teisingai ar neteisingai, mano šalyje anksčiau buvo vykdomos masinio išnaikinimo operacijos, kurioms vis dėlto dabar nenumatyta jokių finansinių paramos priemonių Europos lygmeniu. Švaria sąžine balsuosime prieš šį pasiūlymą ir pritarsime mažumos pasiūlymui, kuriame nagrinėjami mano šalies, Kipro, ir kitų Europos gamintojų socialiniai ir ekonominiai klausimai.

Dabar būtų pats laikas pagelbėti gamintojams užuot siuntus juos į nedarbo ir sumažėjusių pajamų tolygiai didėjančių apsisukimų kreivę.

 
  
MPphoto
 
 

  Struan Stevenson (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, esu kilęs iš Škotijos rinkimų apygardos, kurioje vynas negaminamas. Iš tiesų be esminės klimato kaitos vyną gaminti Škotijoje bus neįmanoma! Tačiau gaminame keletą labai kokybiško ir mano rekomenduojamų viskio rūšių.

Kalbu savo kolegos N. Parish, turėjusio dalyvauti susitikime su Michel Barnier Paryžiuje, ir JK vyno sektoriaus atstovų vardu; šis sektorius, kaip Parlamento nariams žinoma, yra labai nedidelis ir sudaro 0,01 proc. viso ES pagaminamo vyno, tačiau nereikalaujama jokių subsidijų ar Europos Sąjungos finansinės paramos. Tačiau JK privalės įvesti draudimą sodinti iki pat 2014 m., nebent minimalus gamybos lygis būtų padidintas iki 50 000 hl. Panašaus smulkiojo sektoriaus atveju, susidūrus su poreikiu plėstis, akivaizdu, kad tai būtų nesąžininga mūsų atžvilgiu. Net jei JK sektorius padidėtų keturis kartus iki teisės sodinti sistemos termino pabaigos (kas yra neįtikėtina), jis siektų tik 0,05 proc. bendro ES pagaminamo vyno kiekio, t. y. vieną dutūkstantąją viso ES pagaminamo vyno dalį.

Todėl tikiuosi, kad Parlamento nariai palankiai vertins N. Parish pakeitimus. Anaiptol neketinau atsisakyti kompromiso. G. Castiglione puikiai padirbėjo (iš viso pateikti net 795 pakeitimai), o siekiant kompromiso jų skaičius sumažintas iki realių apimčių. Visiškai nenoriu apsunkinti padėties, tačiau tikiuosi palankau JK pozicijos vertinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Gilles Savary (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti mūsų pranešėją G. Castiglione labai pakeitus Komisijos pozicijas. Čia mes tikrai susidūrėme su paradoksu: viena vertus, visame pasaulyje niekada nebuvo geriama tiek daug vyno, kita vertus, nors po 10–15 metų liudysime rekordinį vyno suvartojimą pasaulio mastu, mums teigiama, kad Europa gamina perteklių. Todėl manau, kad vietoj perteklinės gamybos susiduriame su pardavimo problema, daugiausia dėl rinkodaros, ir todėl nenoriu, kad per šiandien mums siūlomą reformą būtų net ir šiek tiek sumažinti sektoriaus standartai, kad lygiuotumėmės su naujomis vyną gaminančiomis šalimis.

Turime atminti, kas nutiko Europos pramonei. Šiandien pirmaujanti Europos pramonės gamintoja yra Vokietija. Vokietija išlaikė aukščiausią kokybę, ji atsisakė sumažinti gamybą ir šiandien ji yra pirmaujanti eksportuotoja pasaulyje net kai tarptautinėje arenoje pasirodė Kinija ir Indija.

Mes negalime menkinti savo vynuogynų kokybės ir jų prekės ženklo įvaizdžio. Todėl negalime pasiduoti primityviam vyno pramonės industrializavimui, kuri ateityje mums tieks „Heineken“ vyną, „Danone“ vyną, „Coca-Cola“ vyną ir „Pepsi-Cola“ vyną. Tačiau iš tikrųjų manau, kad Komisija yra gundoma atsikratyti mažesnių ir suteikti pirmenybę didžiausiems. Tai pražudytų mūsų sielas!

Todėl prašau jūsų, Komisijos nare, užtikrinti, kad visos sudėtinės dalys, kurios prisideda prie vyno kokybės ir ją gerina, t. y., derliaus mažinimas, parama rinkodarai, rūpestinga geografinių nuorodų ir kilmės vietų apsauga, būtų išsaugotos ne tik ES viduje, bet ir už jos ribų, kai kalbama apie pagrindines daugiašales derybas. Manau, jog tai ypač svarbu, antraip mes prarasime tai, kas, be abejonės, yra viena iš svarbiausių mūsų žemės ūkio pramonės sudėtinių dalių, ir savo europietišką civilizaciją, nes vynas yra mūsų kultūros ir civilizacijos gaminys. Todėl negalime patikėti rinkos ir industrializavimo miražu.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, politika – tai galimybių menas. Ši maksima taikoma ir šiai naujausiai bendro vyno rinkos organizavimo reformai. Tačiau derėtų pasakyti, kad Komisijos prielaida 2006 m. buvo neparduodami vyno pertekliai ES, kuri nesimaterializavo ir jos teisiniame pasiūlyme iš esmės buvo nepaisyta vasario mėn. pateiktos Parlamento nuomonės.

1999 m. mes per atkaklumą, sumanumą ir glaudžiai bendradarbiaudami su prekyba, ypač tarppartinėje darbo grupėje dėl vyno, sugebėjome rasti kompromisą, pagal kurį vyno prekyba ir pietų, ir šiaures Europoje turėtų gyvuoti, jei augintojai gamins gerą vyną, o vynininkai galės jį veiksmingai parduoti ES viduje ir už jos ribų. Mes norime sukurti būtiną priemonių rinkinį ir atsakomybę už jų panaudojimą pagal atitinkamą finansinę programą suteikti regionams.

Varginančioje diskusijoje apie vyndarystės procesus, kurią be reikalo pakurstė Komisija, didžia dalimi remdamiesi 1999 m. pasiektu kompromisu, mes vėl pasiekėme susitarimą, nors Komisija vis tiek juo nepatenkinta. Šiandien laimėjo sveikas protas ir suvokimas, kad pardavimo problemos pietuose nebus išspręstos uždraudus šiaurėje gaminti parduodamą vyną, ir viliuosi, kad ir didžioji dauguma tai užtikrins.

Kaip visuomet mažas grumstas visą vežimą išverčia. Aš atsižvelgiu į kompromisą, dėl kurio pats pranešėjas irgi turėjo nusileisti, ir už tai jis nusipelno pagarbos. Dėl to aš neketinu teikti jokio naujo pakeitimo, nors nesusilaikysiu neišreiškusi savo nuomonės balsuojant dėl pražūtingų specifinių pasiūlymų, kurie su kompromisu neturi nieko bendra.

Pavyzdžiui, primygtinis reikalavimas nurodyti ES vynuogių misos, kuri naudojama vynui gerinti, kilmę, jei siekiama skatinti tokį gerinimo būdą, duos visiškai priešingus rezultatus. Svarbu tai, kad reformos padeda užtikrinti pakankamą gamybos pajėgumą kokybės ir kiekybės požiūriu, kad išlaikytume pirmaujančią poziciją pasaulio rinkoje ir užtikrintume, jog Europos Sąjungoje ir kitur geriame daug daugiau vyno „į sveikatą“!

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Golik (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti pranešėjui. Be to, savo dėkingumą norėčiau išreikšti ir visiems Žemės ūkio komiteto nariams už įdėtą sunkų darbą siekiant sutarimo tokiu svarbiu, bet ir labai sudėtingu klausimu, kaip vyno rinkos reforma.

Manau, jog visi sutinkame su tuo, kad atsiliepiant į globalizavimo ir prekybos liberalizavimo procesus, reikalingi pokyčiai. Dėl to yra dar didesnė priežastis manyti, kad susitarimas, pasiektas dėl pagrindinių su vyno gamintojais susijusių klausimų, yra bendra sėkmė. Susitarime atsižvelgiama į įvairių Bendrijos regionų poreikius ir sąlygas, kurios skiriasi gamtos ir klimato požiūriu. Dėl to atitinkamai ir skiriasi vyno gamybos būdai.

Aš ypač norėčiau atkreipti dėmesį į pakeitimą, kuris leidžia valstybėms narėms vartoti sąvoką „vynas“ kalbant apie kitus, ne vynuogių vynus. Tam tikrose Europos dalyse vaisių vyno tradicija datuojama nuo XII amžiaus. Visa tai yra mūsų bendro kultūrinio paveldo dalis. Dėl to svarbu nenustatyti jokių galimai painių pakeitimų dėl vaisų vyno žymėjimo etiketėmis. Vynu, gaminamu iš vaisių, pvz., obuolių ir serbentų, prekiaujama su vaisių vyno pavadinimu ar vyno, pavadinto pagal atitinkamą vaisių, pavadinimu. Šie vynai Europos rinkoje įsitvirtino prieš daugelį metų ir aš džiaugiuosi, kad nuostata dėl vaisių vyno yra išlaikyta.

 
  
MPphoto
 
 

  Béla Glattfelder (PPE-DE). - (HU) Labai jums dėkoju. Norėčiau iškelti tris klausimus, nes, mano požiūriu, vyno sektorius pernelyg didelis visiems klausimams aptarti. Pirmasis klausimas yra dėl paramos išnaikinimui, antrasis – dėl restruktūrizavimo paramos vynuogynams gerinti, o trečiasis – dėl šalutinių produktų priverstinio distiliavimo.

Aš pritariu reformos pagrindiniams dalykams. Dabartinės vyno sektoriaus taisyklės yra netvarios. Paramą distiliavimui privalu nutraukti, nes ji švaistoma veltui. Vietoj to kuriamas perteklius, ir norėdami jį pažaboti, turime išnaikinti didelę vynuogynų dalį. Iki šiol viskas buvo gerai. Čia ir prasideda bėdos, nes tai tinkamai tai padaryti galima tik tuomet, jei mes išnaikinsime vynuogynus ir paramą išnaikinimui sutelksime regionuose, kuriuose buvo gaminamas perteklius. Taip nėra. Iš tikrųjų pagal šią reformą valstybės narės ir regionai, kurie pertekliaus negamina, turės nešti neteisingai didelę naštą. Tai ypač nepriimtina naujosioms valstybėms narės, nes iki įstojimo, kai dar nebuvome Europos Sąjungoje, mes negaudavome jokios paramos distiliavimui ir negaminome jokio pertekliaus. Nuo tada išnaikinta beveik 10 proc. mūsų Vengrijos vynuogynų. Reformoje į tai neatsižvelgiama, dar daugiau, mes ne tik negaminame pertekliaus, bet tapome grynu importuotoju. Ši reforma labiausiai apsunkina tas šalis, kurių vyno gamyba yra subalansuota. Ir tikrai mes gaminame maždaug tiek vyno, kiek buvo suvartota.

Antrą klausimą, kurį norėčiau iškelti, tai dėl paramos vynuogynų gerinimui. Ypač nepriimtina tai, kad šio pobūdžio parama Vengrijoje mažėja. Gerb. Komisijos narei nederėtų bijoti, kad ji atidaro Panodoros skrynią! Kur kas geriau diskutuoti, negu priimti neteisingą sprendimą. Parlamento sprendimas suteiks tinkamą sprendimą ir pasiūlys, kad parama gerinimui bet kurioje valstybėje narėje neturėtų būti mažesnė nei ji buvo 2007–2008 m.; tai būtų geras sprendimas.

Aš taip pat pritariu taisyklių dėl priverstinio šalutinių produktų distiliavimo panaikinimui, nes tai išlaidi, niekam nereikalinga priemonė, kuri netausi ir aplinkos apsaugos požiūriu. Labai jums dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Ponios ir ponai, aš sutinku, kad vyno sektoriaus reguliavimas iki šiol buvo prastas, bet kartu labai abejotina, ar ši vyno sektoriaus reforma bus gera. Kyla begalė klausimų, nes akivaizdu, kad reforma būtina, bet ji pakenks vargingiausiems vyną gaminantiems regionams. Nacionalinių paketų paskirstymo sistema, apie kurią kalbėjo Komisijos narė, yra itin žalinga naujosioms valstybėms narėms. Ši vyno sektoriaus reforma yra diskriminacinė ir apdovanoja tuos, kurie iki šiol gamina prastos kokybės distiliavimui skirtą vyną, nes vis tiek gauna savo pinigus.

Parlamentas žengė teisinga kryptimi ir galutinis kompromisas galėtų būti: dvi trečiosios yra plotas ir kiekybė, o viena trečioji – istorinė nuoroda. Būtų labai naudinga vis tiek turėti galimybę didinti alkoholio koncentraciją saldinimu. Rinkodara – tai ypač svarbus veiksnys, kurį Europos Sąjungoje taip pat privalu užtikrinti. Aš visiškai pritariu distiliavimo panaikinimui, ir tai yra teigiamiausia reformos dalis, bet kartoju, kad tuos pinigus gaus tie, kurie iki šiol gamino distiliavimui. Paramos išnaikinimui sumanymas yra ydingas, nes ji labai patraukli vargingiausioms valstybėms narėms. Mes naujose valstybėse narėse taip pat turėsime išnaikinti vynmedžius, kurie veda geros kokybės vaisius. Dėkoju už jūsų dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, pagrindinis šio reformos tikslas turėtų būti ES vyno sektoriaus tvarumas ir konkurencingumas. Taip pat svarbu stiprinti pripažintų Europos vynų, kurie garsėja šimtametėmis tradicijomis, pozicijas, kad jie jų neužleistų vadinamiesiems Naujojo pasaulio vynams. Mums derėtų išmintingiau naudoti rinkai skirtą biudžetą ir nederėtų skatinti distiliavimo. Vietoj to siekdami atgauti prarastas rinkas ir užkariauti naujas turėtume reklamuoti Europos vynus.

Norėčiau paminėti tris svarbius klausimus. Pirmas susijęs su galimybe saldinti; privaloma išlaikyti status quo. Antra, status quo privaloma išlaikyti ir dėl vaisių vyno. Tai reiškia, kad vyno sąvoką ir toliau leisti vartoti vaisių vynams apibūdinti. Trečia, derėtų pakelti de minimis lygį, pvz., iki 50 000 hektolitrų. Tai skatintų gamybą ir prisidėtų prie vietos vynadrystės plėtros šalyse, kurios vyno negamina dideliais kiekiais. Šis pakeitimas neturėtų jokio poveikio Bendrijos vyno rinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Christa Prets (PSE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, kaip šiandien girdėjome, vynuogių auginimo tradicija siekia šimtmečius. Dešimtmečiais siekėme gerinti savo vyno kokybę ir šios pastangos buvo itin sėkmingos, ką, kaip austras, galiu pasakyti ir apie savo šalies, ypač savo gimtosios Burgenland provincijos, pastangas.

Tačiau iš dalies šią sėkmę lėmė sukrozės naudojimas, kai reikalinga. Prievolė didinti vyno cukraus kiekį misos koncentratu iš kitų regionų paveiktų ir net pakeistų mūsų regiono vynų charakterį. Mes tikrai negalime tam pritarti, ir tai neturėtų jokios prasmės mūsų vynuogių augintojams, kurie daugelį metų puoselėjo aukštus kokybės standartus.

Neįtikėtina, kad sukrozę, kaip priedą, derėtų uždrausti ir pakeisti misos koncentratu, kad būtų atlyginama už tai, kad atsisakoma labai brangaus distiliavimo krizės atveju. Dėl šios priežasties, aš manau, kad mums derėtų pritarti senam kompromisiniam paketui, kuris be kitų dalykų suteikia mums galimybę išsaugoti regionų vyndarystės kultūrą ir tradicijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, nėra abejonės, kad vyndarystės sektoriui reikalingos naujos žaidimo taisyklės. Europos vynuogių auginimas yra paskutinė mūsų žemės ūkio politikos dalis, kuri dar nereformuota ir vis dar vadovaujasi principu „kuo didesnis derlius, tuo daugiau pinigų iš Briuselio“. Tai dažnai skatina vyno gamintojus daugiau dėmesio skirti kiekybei, o ne kokybei, principas, kuris neaplenkė ir Europos vartotojų. Jie vis labiau pirmenybę teikia vynams iš Kalifornijos, Čilės ir Pietų Afrikos, užuot pirkę mūsų Moravijos, Čekijos ar Italijos vynus. Mums derėtų remti kokybę ir konkurencingumą. Tačiau šito siekdami neturėtume diskriminuoti vienų valstybių narių, o kitoms teikti pirmenybę. Jei iš tikrųjų norime sutarti dėl vyno sektoriaus reformos, negalima įtraukti pasiūlyto draudimo dėl runkelių cukraus naudojimo vynui gerinti.

Kiekvienos mūsų šalies klimatinės sąlygos ir tradicijos skiriasi. Geografinės labiau į šiaurę nutolusių Europos šalių sąlygos labai skiriasi nuo pietų šalių. Mūsų šaltesnis klimatas dažnai verčia mus gerinti vynus cukrumi. Mano šalyje vyno gerinimas cukrumi buvo naudojamas daugiau kaip 200 metų; tai tradicinis metodas. Europos Komisija siūlo drausti gerinimą cukrumi ir jį pakeisti vynuogių misos koncentratu. Vynuogių misa, jei ji nebus dotuojama, kainuos dvigubai daugiau nei cukrus, be to, ji gaminama tik keliose šalyse. Jei mes turėsime naudoti vynuogių misos koncentratą ar rektifikuotą misos koncentratą savo vynams gerinti, ją turėtume importuoti iš kitų šalių, o tai prieštarautų vienam iš pagrindinių Europos vynuogių auginimo principų, pagal kurį vyno kilmė nustatoma pagal vynuogių kilmę. Be šito, tai pakeltų vyno kainą ir dėl to jis taptų nebe toks konkurencingas rinkoje. Mano nuomone, tai būtų diskriminavimas. Nors Komisija ir prieštarauja vyno saldinimui, atrodo, kad niekam nerūpi jo rūgštinimas, t. y., papildomai dedant vyno rūgšties daugiausia pietų Europos šalyse. Aš norėčiau pakelti tikro vyno taurę už sąžiningą reformą be diskriminavimo ir šališkumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Bijau, kad vyną reikėtų spausti iš vynuogių!

 
  
MPphoto
 
 

  Gábor Harangozó (PSE). - (HU) Dėkoju, gerb. pirmininke, už suteiktą žodį. Komisijos nare, ponios ir ponai, vyno rinkos reformavimo tikslas yra skatinti tinkamų, geros kokybės vynų gamybą. Mes džiaugiamės tuo, kad pasiūlymuose ir toliau suteikiama galimybė didinti alkoholio koncentraciją cukrumi tose srityse, kur šis būdas laikomas tradiciniu. Gero vyno esama naujosiose valstybėse narėse, taip pat Vengrijoje, ir mes paprastai pertekliaus negaminame. Jei vynas yra geros kokybės, visai nesvarbu, ar jis buvo pagamintas saldinant, ar ne.

Tačiau siekiant vyną padaryti konkurencingesnį būtinas modernizavimas ir restruktūrizavimas. Rinkodaros vaidmuo ir numatytos didesnės nacionalinio biudžeto lėšos yra ypač svarbu siekiant investuoti, kad būtų skatinamas struktūros pokytis ypač naujose valstybėse narėse. Būtent dėl šios priežasties negalime priimti pasiūlymo, kad istoriškai grindžiamas paskirstymas atliktų pagrindinį vaidmenį sudarant nacionalinius paketus, nes tai skatintų diskriminavimą ir labiausiai būdų naudinga šalims, kurios ir pagamina produkcijos perteklių. Dėkoju už jūsų dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Europos Sąjunga yra pasaulinės svarbos vyno gamintoja. Gamindama aukštos kokybės vyną, ji pasaulio rinkoje užsitikrino vyraujančią padėtį. Tačiau dėl globalizacijos, Europos vyno gamyba susiduria su pigaus vyno, importuojamo iš JAV, Pietų Amerikos, Pietų Afrikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos, keliama grėsme.

Pigesni vynai iš trečiųjų šalių galbūt teikia džiaugsmą Europos vartotojams, bet jie kelia galvos skausmą Europos gamintojams. Dėl didesnių gamybos išlaidų Europos vyno gamintojai varžysis visiškai atviroje rinkoje ir todėl mums reikalinga mūsų vyno sektoriaus reforma.

ES biudžete vyno sektoriui skirta 1,3 mlrd. EUR. Tuos pinigus privalome panaudoti, kad imtumėmės teigiamų veiksmų mūsų vynų kokybei ir patrauklumui gerinti, taip pat šio sektoriaus moksliniams tyrimams ir plėtrai.

Vynuogių auginimas Slovakijoje turi ilgą istoriją ir jis visuomet buvo ir vis dar šiandien yra sunkus verslas. Kadangi vyno prekiautojai spaudžia gamintojus mažinti kainas, tie, savo ruožtu, negali mokėti augintojams atitinkamos kainos už vynuoges. Todėl esama pagrįstos baimės, kad kovojant už išlikimą, subsidijos suvilios augintojus išnaikinti savo vynuogynus. Pavojinga, kad vynuogynai bus išnaikinti ir tose srityse, kur perteklinis vynas negaminamas.

Mėginti ir apsiriboti išnaikinimu Europos pietuose, kur esama pertekliaus ir jis sprendžiamas subsidijuojant distiliavimą krizės atveju, būtų politiškai nepagrįsta, kaip ir drausti saldinimą Europos šiaurėje. Slovakijoje, kaip ir Vokietijoje, bei Austrijoje, vyno saldinimas cukrumi yra labai sena tradicija.

Aš norėčiau padėkoti pranešėjui G. Castiglione, kuris priėmė tokį subalansuotą požiūrį į tokią daug emocijų keliančią temą, kaip vynas. Jis sugebėjo susitarti dėl įgyvendinamo kompromiso, kuriame atsižvelgiama į visus vyno sektoriaus aspektus. Svarbiausia jis siekia suderinti visų gamintojų, pietuose ir šiaurėje, interesus. Tik gera vyno sektoriaus reforma gali padėti išsaugoti geriausias ES vyndarystės tradicijas, sustiprinti socialines struktūras ir pagerinti kokybę ir mūsų kaimo vietovių patrauklumą ir kartu saugoti aplinką. Esu tikras, kad visų įvairiausių Europos vynuoges auginančių regionų lankytojai įvertins ir mėgausis ragaudami iš vietoje auginamų vynuogių pagamintus charakteringus vynus.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE-DE). - (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, taip, vyno sektoriaus COM reforma pageidaujama, bet ar Komisijos pasiūlytos priemonės yra tinkamiausios? Briuselio požiūriu, mes suprantame gamybos mažėjimo ir gamintojų skaičiaus mažėjimo matematinę lygtį, bet pietvakarių Prancūzijos, Italijos lygumų, Ispanijos ar Portugalijos pakrančių požiūriu, Komisijos nare, galiu jus patikinti, kad tai ne tas pats ; tai klausimas, į kurį nederėtų žiūrėti per ekonomisto akinių prizmę. Vyndarystė reiškia, kad vyrai ir moterys gyvena iš savo darbo vaisiaus. Vynuogės – tai jų pragyvenimo šaltinis ir mes negalime stumti jų išėjimo link patys nepasivargindami pasidomėti, ką jie darys, kad užsidirbtų pragyvenimui. Be to, kur logika, kai viena vertus siūlomas išnaikinimas, o kita vertus– iki 2013 m. visiškai liberalizuoti sodinimo teises?

Antras mano klausimas toks: kodėl reikia panaikinti šią reguliavimo priemonę, kai neturime jokių garantijų dėl to, kaip plėtosis rinka? Jei iš tiesų norime kovoti su pertekline produkcija, siūlau pirmiausia išnaikinti neteisėtai užsodintus plotus. Nes jūs, kaip ir aš, žinote kad Europoje jų yra ne vienas.

Pranešime taip pat numatyta didesnė priemonių įvairovė, kurios prieinamos per nacionalines paramos programas. Tai gerai, nes Komisijos pasiūlymas šiuo klausimu yra ypač griežtas. Todėl apgailestauju dėl skirsnio, pagal kurį sprendžiama krizės prevencija, trūkumo. Mes žinome, kaip vyno gamyba kasmet priklauso nuo pokyčių, kuriuos lemia oro sąlygos, o krizės prevencijos priemonės tik padės sušvelninti svyravimus.

Norėčiau užbaigti sakydamas, jog suprantu pranešėjo apdairumą dėl gerinimo, kuris yra opus klausimas, tačiau apgailėtina, kad nebuvo pasiūlyta leista derinti pridėtinio ir atimtinio gerinimo būdų, kurie leistų gamintojams mažiau naudoti sukrozę.

Dėl likusio pranešimo, tai atrodo, kad bendras požiūris yra teisingos linkmės ir aš pritarsiu puikiam pranešėjo darbui.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. Gerb. pirmininke, teko girdėti, kad jūs ir likusieji Europos Parlamento nariai labai domitės Europos vyno sektoriaus ateitimi. Šiuo metu neturiu pakankamai laiko leistis į smulkmenas, nes ir taip tam skyrėme nemažai laiko Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, todėl paprasčiausiai jums pateiksiu pakankamai paprastą pranešimą dėl mūsų vyno reformos ateities.

Laikas pasiekti susitarimą. Esu įsitikinusi, kad reforma bus labai reikšminga mūsų vyno sektoriui, o kaip tik dabar yra tinkamas metas susitarti, nes, kaip buvo pagrįstai pastebėta šiandien, nepaisant importo ir gamybos augimo, vidaus vartojimas smunka. Laikas susitarti, nes tai mums leistų vyno sektoriui skirtą biudžetą panaudoti gerokai racionaliau arba geriau nei tai daroma šiuo metu bei šį sektorių sustiprinti ir geriau pasirodyti mūsų visuomenės ir mokesčių mokėtojų akyse.

Manau, kad susitarimas pasiekiamas, tačiau, be abejo, jis turi būti tinkamas. Gyvename realiame pasaulyje, todėl buvau pakankamai lanksti daugelio savo pradinių pasiūlymų atžvilgiu, tačiau neketinu susitaikyti su pasiūlymo koregavimo tokia apimtimi, kad galutinis produktas būtų beskonis ir bevertis. Šiuo kompromisu turime įtvirtinti reformą, kuri būtų verta savo vardo ir suteiktų mums realią galimybę iškeltus tikslus pasiekti.

Galime sustiprinti savo vyno sektoriaus konkurencingumą, geriau suderinti pasiūlą ir paklausą bei reikšmingai pagerinti ženklinimo taisykles ir pasiekti pažangos kitose srityse. Visa tai įmanoma, kartu išlaikant vyno gamybos padėtį, kuri vainikuoja Europos žemės ūkio sektorių, kaip šiandien labai teisingai pažymėjo Herranz García.

Dabar ne laikas atsiprašinėti dėl neveikimo ir stebėti, kaip naujos galimybės slysta mums pro pirštus. Būtent dabar atėjo laikas tvirtai nukreipti mūsų vyno sektorių naujos sėkmės kelyje. Žinau, kad galiu būti tikra, jog strategijos kūrėjai tinkamai pasielgs ir atsižvelgs į sektoriaus interesus bei Europos Parlamento bendradarbiavimą. Norėčiau dar kartą padėkoti jums ir G. Castiglione už šią labai sudėtingą užduotį apibendrinant skirtingas nuomones čia, Europos Parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Dėkoju jums, Komisijos nare. Šiandien leidau sau savotišką pastabą, nes nestokojame laiko. Jūs pataikėte kaip pirštu į akį: kai buvau maža, vos nenumiriau nuo kubile kojomis spaudžiamų vynuogių išleidžiamų garų, taigi ryšys tarp gyvenimo ir mirties yra glaudus.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį 11.00 val.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Italija ir šių Rūmų Italijos nariai visuomet gynė Europos projektą socialinių teisų, vartotojų apsaugos ir mūsų piliečių gyvenimo kokybės naudai. Europos žemės ūkio politika buvo pradėta siekiant paremti savo ūkininkus ir pagerinti Europos gaminių kokybę, kad sustiprėtų ES pozicija pasaulio rinkoje.

Tačiau šiandien balsuodami dėl vyno rinkos reformos, mes žengėme kelis žingsnius atgal šiame sektoriuje, ypač Viduržemio jūros šalyse ir regionuose, kuriems Europa turi būti dėkinga už uolumu Europos vynams įgytą pasaulinę šlovę ir sėkmę. Pritarimas gerinimui sukroze net nereikalaujant, kad tai būtų nurodyta etiketėje vartotojams informuoti, pirmenybės išnaikinimui, o ne žemės atkūrimui teikimas, sodinimo teises į apyvartą visoje ES leidimas – visa ši veikla, kurią, mes, kaip europiečiai ir ypač kaip italai, laikome nepriimtina, nes ji kenkia vieno iš gaminių, kurie geriausiai simbolizuoja Europos žemės ūkio kokybę visame pasaulyje, kokybei ir įvaizdžiui. Viliuosi, kad mano kolegoms Taryboje geriau pavyks apginti mūsų vyno ir visų mūsų vynuogių augintojų ateitį.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Navarro (PSE), raštu. – (FR) Europos Komisijai tikrai sunku atsisakyti stereotipinių požiūrių, kuriuos ji beatodairos taiko visiems sektoriams. Vyno negalima traktuoti kaip automobilio atsarginių dalių ar kažkurio kito pramoniniu būdu pagaminto gaminio. Tai gaminys, kuris formuoja regionus, kultūras ir gyvenseną.

Kalbant apie COM reformą, ji būtinai turi išsaugoti Europos vyndarystę, o ne jos atsikratyti ar ją sudarkyti. Ši reforma privalo padėti vyno gamintojams prisitaikyti, ypač po sektoriaus restruktūrizavimo, ir suteikti jiems priemones iš naujo užkariauti vidaus rinką. Nederėtų panaikinti ir sodinimo teisių apribojimų. Jos suteikia garantiją kontroliuoti gamybą ir toliau siekti kokybės. Kalbant apie krizės valdymo priemones, jei EP gerins padėtį atsižvelgęs į pirminį Komisijos pasiūlymą, aš galiu tik apgailestauti, kad distiliavimas krizės atveju kuris, jei privalomas, nesukurtų dabar turimo pertekliaus, daugiau nėra pasirinktinas tarp galimų priemonių laikinoms krizėms valdyti.

 

8. Tiesioginė parama ūkininkams (BŽŪP) ir parama kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Jano Mulderio pranešimas (A6-0470/2007) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, ir Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (COM(2007)0484 - C6-0283/2007 - 2007/0177(CNS)).

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Parlamentui už jo pastangas rengiant šį pranešimą ir, be abejo, pirmiausia pranešėjui J. Mulderiui ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariams.

Iš įvairių pokalbių man žinoma, kad J. Mulder pakankamai daug domisi šia tema, todėl mano padėjėjai ir aš pati atidžiai įvertinau įvairius siūlomus pakeitimus. Mane labai sudomino J. Mulderio pranešimas. Iš tiesų vertinu tvirtą J. Mulderio ir Europos Parlamento susidomėjimą šia tema. Taip pat vertinu pakartotinai pranešėjo išreikštą paramą dėl šio pranešimo laikymosi.

Kaip esu keletą kartų minėjusi, ši sistema yra tinkama ir būtina, todėl išlaikytina, nes kitaip galime prarasti visuomenės paramą mūsų žemės ūkio išmokoms. Žinau, kad šiuo klausimu visiškai sutariame.

Iš esmės galėčiau sutikti su paaiškinimu, pridedamu prie pakeitimų, siūlomų šiame pranešime. Visų pirma sutinku su raginimu įtvirtinti kaip įmanoma paprastesnę sistemą, kartu neaukojant jos veiksmingumo. Manau, šį uždavinį didžiąja dalimi įvykdėme, parengę pasiūlymą dėl kontrolės ir sankcijų sistemos. Be abejonės, turime galimybę ir progą tęsti darbą atliekant peržiūrą, kai pagrindinis dėmesys bus skirtas kompleksinio paramos susiejimo sistemos taikymo apimčiai.

Kalbant apie pakeitimus, į pasiūlymą įtrauktus pagal Tarybos reglamentą, būtina turėti omenyje, kad šioje institucijoje vyko labai gyvos diskusijos. Todėl mūsų pradinis pasiūlymas šiek tiek pasikeitė ir dabar pieš akis kompromisinis, kilęs po intensyvių diskusijų ir su Komisija suderintas tekstas.

Pirmininkaujanti Portugalija pagal galimybes į kompromisą įtraukė jūsų pranešimo rengimo metu iškeltas idėjas.

Kalbant apie konkrečius jūsų siūlomus teisės aktų nuostatų pakeitimus, turiu pasakyti, kad pastarieji nėra susiję su mūsų aptariamu Tarybos reglamentu; daugelis jų susiję su Komisijos kompetencijai priklausančio tikrinimo taisyklėmis, o, kaip sakiau, netrukus bus galutinai patvirtintos naujos Komisijos taisyklės.

Manau, kad buvo atsižvelgta į J. Mulderio pagrindinį susirūpinimą ir šiuo atveju, visų pirma kalbant apie geresnį lankstumą valstybėms narėms pritaikant kontrolės sistemą prie savo administracinės organizacijos. Taip pat plačiai išplėtėme galimybę pateikti išankstinį įspėjimą apie vykdomą kontrolę.

Kita Parlamento pasiūlymų grupė buvo išsamiai aptarta Taryboje, o kompromise atsispindi visos skirtingos nuomonės. Tai galimybė atsisakyti 10 mėnesių taisyklės (mano nuomone, gerokai geriau nustatyti konkretų terminą), sekusios po mažareikšmių pažeidimo atvejų ir parengti kompleksinio susiejimo sistemą naujosios valstybėms narėms, taikant supaprastintą sistemą. Norime laikytis šio kompromisinio, po intensyvių diskusijų parengto teksto.

Galiausiai pasinaudosime galimybe aptarti jūsų pasiūlymą pratęsti terminą supaprastintai vienkartinės išmokos už plotus schemai (SAPS) taikyti; šią galimybę turėsime diskusijų dėl peržiūros metu. Kaip veikiausiai pastebėjote, mano manymu, tai labai gera mintis.

Netrukus grįšiu baigiamosioms pastaboms.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Mulder, pranešėjas. – (NL) Gerb. pirmininke, po Komisijos narės pristatymo daugiau diskusijų iš tikrųjų nereikia, bet vis dėlto norėčiau paaiškinti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto poziciją.

Pirmasis elementas yra kompleksinis paramos susiejimas. Nežinau, kaip tai vadinama kitomis kalbomis, bet šią frazę mes įdiegėme į olandų kalbą. Šis terminas ūkininkams pažįstamas. Mes iš tiesų tam pritariame, kaip ką tik pasakė Komisijos narė: tai pagrindinis žemės ūkio gamybos aspektas, ir mes manome, kad tai pateisinama, nes taip nustatomi žemės ūkio produkcijos reikalavimai, kurie pranoksta tai, kas būtina užtikrinti, kad žemės ūkio gaminiai tinka žmogui vartoti. Mes tai pranokstame visokiomis direktyvomis: Paukščių ir Buveinių direktyvomis, aplinkos apsaugos direktyvomis, gyvūnų gerovės standartais ir pan.

Pagrindinis viso to klausimas yra šis: kokio pobūdžio tūrėtų būti patikrinimai? Kalbant apie patikrinimus, aš manau, kad dėl to, kad vyksta vis daugiau reformų, būtinai reikės plačios ūkininkų paramos ir kompleksinio paramos susiejimo sistemos išmanymo. Jei metodai yra pernelyg biurokratiniai, kokie jie yra šiuo metu, jie nebus puoselėjami. Ką šioje srityje galėtume pakeisti?

Pirma šiuo metu atskirose valstybėse narėse yra per daug kontroliuojančių agentūrų ir jos vis dar apsilanko skirtingomis dienomis. Šiame pranešime mes įsitikinę, kad derėtų kuo labiau sumažinti kontrolės agentūrų skaičių, kad patikrinimai turėtų būti vykdomi vieną dieną ir kad ūkininkams gerokai iš anksto būtų pranešta apie apsilankymą. Kada pranešti bus nuspręsta šiandien balsuojant.

Mes taip pat manome, kad de minimus nuostata turėtų būti taikoma už nedidelius nusižengimams, už smulkius pažeidimus; tokiais atvejais valdžios institucijos neturėtų bausti pernelyg griežtai. Negalite visur ieškoti priekabių, o be to, ūkininkų niekada nederėtų bausti du kartus už tai, kam taikoma ir Europos, ir nacionalinė teisė. Tai reikštų, kad bauda mokama dukart, o tam mes prieštaraujame.

Svarbus pranešimo klausimas, ir manau, jog Komisija jam taip pat pritaria, yra tai, kad daugelį dalykų, kuriuos pagal kompleksinės paramos susiejimą tikrina valdžios institucijos, tikrina ir privačios pramonės. Kodėl mums reikalingos dvi patikrinimų sistemos? Kodėl nėra taip, kad jei privati pramonė kažką tikrina, tada valdžios institucijos sako: „Puiku, mes retkarčiais patikrinsime privačios pramonės schemas ir jei jos geros, mums daugiau nebereikia patiems vykdyti patikrinimų ūkiuose“. Skirtumas būtų milžiniškas, ypač ūkininkų atžvilgiu. Manau, jog tai būtų puikus bendradarbiavimo su privačia pramone būdas.

Kalbant apie Komisiją ir Tarybą, o mes sutariame dėl 10 mėnesių taisyklės panaikinimo. Aš manau, kad paraiškos pateikimo valstybėse narėse galutinis terminas yra orientacinė paraiškos dėl paramos pateikimo data.

Mes Žemės ūkio komitete manome, kad protinga būtų naujosioms valstybėms narėms duoti daugiau laiko prisitaikyti ir sakėme, kad jei jos galiausiai gaus 100 proc. žemės ūkio paramos išmokas, jos taip privalo laikytis visų kompleksinio paramos susiejimo taisyklių. Mes nežinome, kokia bus sistemos ateitis, bet tikrai žinome, kad šiuo metu ji neįtikėtinai brangi.

Ar Komisija galėtų apytiksliai paskaičiuoti, kiek kainuoja tai įgyvendinti kiekvienoje valstybėje narėje, kokia kaina vienoje valstybėje narėje palyginti su kita ir kaip ji skiriasi nuo visų su kompleksiniu paramos susiejimu susijusių išlaidų? Šiame tyrime taip pat galėtų būti pasiūlytos įvairios galimybės, kaip bendradarbiaujant su privačiomis pramonės šakomis, tai būtų galima padaryti pigiau.

Apytikriais paskaičiavimais dabar esama 18 direktyvų, kurių turi laikytis ūkininkai, kad jiems nebūtų nutrauktos subsidijos. Direktyvų gali daugėti, pavyzdžiui, rengiama dirvos direktyva. Komisija turėtų ištirti, ar negalima būtų sumažinti jų skaičių ir galvoje turiu vieną ar dvi direktyvas.

Juokinga, kad turime ir nitratų direktyvą, ir požeminio vandens direktyvą. Požeminio vandens direktyvoje sakoma, kad leistinas nitratų kiekis požeminiame vandenyje yra 50 mg/l (jei šį kiekį viršijate, esate baustinas); Nitratų direktyvoje sakoma 1,7 galvijo vienam hektarui. Mums reikėtų vienos arba kitos, o ne abiejų. Šio gero pernelyg daug. Viena iš jų reikėtų panaikinti ir sakyčiau, kad Nitratų direktyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness, PPE-DE frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos narei už jos pastangas šį rytą bei J. Mulderiui už bendradarbiavimą rengiant pranešimą.

Praėjusią savaitę per televizijos RTE programą (kurią vienu metu teko redaguoti ir vesti), buvo iškeltas labai paprastas klausimas: „Kiek reikia inspektorių ūkiui patikrinti?“. Vieno ūkininko, Eamon Healy iš Redcross miesto, Wicklow apylinkės atveju prireikė septynių kartų, kad devyni inspektoriai per tris mėnesius patikrintų jo ūkį! Ir manau, kad toks patikrinimas buvo, be abejonės, neproporcingas ir trukdęs ūkio veiklai. Manau, iš to matyti, kaip reikia iš esmės pakeisti ūkių tikrinimo būdą; be to, reikia, J. Mulderio žodžiais tariant, racionalizuoti daugelį patikrinimų (reikalaujamų valstybės narės, privačios pramonės ar ES).

Apie 68 proc. reikalavimų nesilaikymo atvejų laikomi smulkiais, tačiau nuobaudos vis dėlto skiriamos, todėl, mano manymu, šioje srityje reikalingas lankstumas. Esu įsitikinusi, kad nereikėtų skirti mažesnės kaip 250 EUR baudos. Žinau, kad Komisija mano kitaip, tačiau tikiuosi, kad mūsų argumentai ją įtikins.

Apie 70 proc. atvejų susiję su ausies įsago praradimu ar kitais smulkiais ženklinimo tvarkos pažeidimais, kai nekyla jokių problemų ar rizikos žmonių ar gyvulių sveikatai, todėl, mano manymu, būtina lanksčiau žiūrėti į šią konkrečią problemą. Mūsų veiksmai turi būti proporcingi. Manau, kad apie patikrinimą būtina ūkininkus įspėti iš anksto. Daugelis jų dirba nepilną darbo dieną, todėl iš anksto įspėję suteiktume jiems laiko patikrinimui pasirengti. Juk iš tiesų nėra galimybės pakeisti daugelį dalykų ūkyje per trumpą laiką.

Todėl manau, kad reikia imtis praktinių veiksmų. Labai abejoju, ar mano minėtas ūkininkas Eamon Healy žino apie mūsų šio ryto diskusijas. Nemanau, kad jis klausosi transliacijos. Tačiau žinau, kad jam labai rūpės sužinoti mūsų darbo ir balsavimo rezultatus. Jis tikrai nenori, kad jo ūkyje per tris mėnesius devyni inspektoriai atliktų septynis patikrinimus iš jis sako, kad turime geriau organizuoti savo darbą. Manau, kad turime būti dėkingi už jo ir kitų ūkininkų atliekamą darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Bourzai, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirma norėčiau padėkoti ir pasveiktini J. Mulderį už jo darbą ir jo metodiką bei įvairias konsultacijas, kurias jis vykdė.

Jo pranešime dėl žemės ūkio kompleksinės paramos susiejimo įgyvendinimo pripažįstamas šios gana sudėtingos sistemos taikymo pradinis tarpsnis. Siekiama, kad visi pagrindiniai dalyviai ją labiau priimtų. Jame siūloma pagal Bendrijos programas kylančius klausimus atskirti nuo tų, kurie priklauso nacionaliniam įgyvendinimui. Pranešime pabrėžiama ne tik subsidiarumo principo, reglamentų ir prie rizikos veiksnių ir vietos reikalavimų pritaikytų reikalavimų svarba, bet ir bendrosios programos, kuri užtikrina vienodą požiūrį į Europos ūkininkus, svarba.

Šios dvigubos taisyklės padaro šią sistemą ypač sunkiai įgyvendinamą. Ūkininkams suteikta nepakankamai informacijos; labai retai naudojami rizikos veiksnių kriterijai; valdymo, kontrolės ir mažinimo sistema yra pernelyg sudėtinga; nepakankamai atsižvelgiama į smulkių pažeidimų atvejus; nesuderinti kontrolės rodikliai, problemų kelia išankstiniai pranešimai apie patikrinimus.

Aš asmeniškai nenoriu abejoti kompleksinio paramos susiejimo, kuris tenkina teisėtus mūsų visuomenės lūkesčius (aplinkos paisymas, atsekamumas, maisto sauga ir skaidrumas), esme. Kita vertus, tikrai norėčiau atkreipti dėmesį į sunkią reglamentų naštą, į sunkumus, kurie susiję su jų taikymu vietoje, ir kai kurių ūkininkų neigiamą požiūrį į juos, kai manoma, kad jų profesionalumu ir išmanymu abejojama. Todėl noriu atkreipti dėmesį į tai, kad reikalingas supaprastinimas.

Aš nusivyliau Komisijos pasiūlymais, kurie labai riboti, ir viliuosi, kad Parlamento pasiūlymai pakeis Komisijos ir kad per būklės patikrą Komisija pateiks ambicingesnių pasiūlymų.

Norėčiau pabrėžti, kad visai nesutinku su kompensavimo logika, jog dėl to, kad Europos ūkininkai privalo laikytis griežtų gamybos sąlygų (gyvūnų gerovės, aplinkosaugos klausimų, veterinarijos tvarkos), jie turėtų gauti žemės ūkio paramą. Parama žemės ūkiui tam tikru mastu nustatytų vienodas konkurencijos sąlygas kalbant apie konkurenciją su trečiųjų šalių ūkininkais, kurie neverčiami laikytis tų pačių gamybos sąlygų. Tačiau manau, kad dėl to, kad ūkininkai gauna viešąją paramą, kad jie mainais turėtų laikytis daugybės gamybos taisyklių. Ūkininkai ir ES turėtų sudaryti tikrą sutartį. Nuo suvaržymų kaip nors turime pereiti prie susitarimo.

Todėl esu patenkinta, kad mano pakeitimas šiuo klausimu buvo priimtas, ir kai ūkininkas pateikia vieną paraišką ir deklaruoja žemės ūkio tikslais naudojamą plotą, jis taip pat privalo sutikti laikytis kriterijų, kurie susiję su visuomenės sveikata, gyvūnų gerove ir aplinkos apsauga.

Išmokų sumažinimas turi skirtis priklausomai nuo to, ar pažeidimas yra tyčinis, ar padarytas dėl neapdairumo. Aš taip pat siekiau, kad poveikio priemonės būtų proporcingos veiklos srities, kurios pažeidimas buvo padarytas tame ūkyje, svarbai, ypač jei tai mišrus pasėlių ir gyvulininkystės ūkis.

Įvairių valstybių narių ūkininkus privalu įpareigoti laikytis tų pačių taisyklių ir todėl svarbu užtikrinti darnų direktyvose išdėstytų valdymo reikalavimų perkėlimą. Aš taip pat džiaugiuosi naujų valstybių narių pritaikymo priemonėms.

Kita vertus, nors ir pritariu nustatytai ribinei sumai, virš kurios valstybės narės gali nuspręsti nemažinti tiesioginės paramos – de minimis ribinės sumos, aš visiškai prieštarauju, kad ši ribinė suma būtų padidinta iki 205 EUR, kaip pasiūlyta 16 pakeitime. Jei taip būtų, dauguma pažeidimų, vedančių prie paramos sumažinimo, būtų nepatvirtinti, o kompleksinio paramos susiejimo sistema neturėtų prasmės. Todėl prašau jūsų pritarti J. Mulderio 31 pakeitimui, kuriame siūloma 100 EUR ribinė suma – kompromisas, kuris, manau, būtų priimtinas visiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck, ALDE frkcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, aš taip pat norėčiau padėkoti mūsų kolegai Janui Mulderiui už jo šios dienos pranešimą ir už jo metodiką. Džiaugiuosi, kad mūsų Parlamentas nagrinėja BŽŪP kompleksinio paramos susiejimo mechanizmus, kurie nuo svarbiausios 2003 m. reformos atskleidė sistemos, kurios taisyklės dažnai yra pernelyg smulkmeniškos, trūkumus ir ūkininkų darbą pavertė į kažką panašaus į Europos administracijos ad hoc pareigūno darbą, kai iš tiesų jie vykdo žmonijai būtiną misiją – mus maitina.

2003 m. reforma – tai neabejotinai žingsnis pirmyn, kuris turėtų padėti mūsų žemės ūkio sektoriui išsaugoti aplinką ir sveikatą ir vadovaudamiesi šia dvasia 2005 m. balsavome už naują EŽŪFKP reglamentą, keičiantį EAGGF (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą).

Šiandien šioje diskusijoje dalyvauju kaip Biudžeto komiteto struktūrinių fondų nuolatinė pranešėja, kad pabrėžčiau, kaip ir daugelis mano kolegų padarytų, kaip svarbu mažinti pernelyg didelę biurokratiją valdant šiuos fondus. Kalbant apie biudžetą, pirmiausia manau, jog būtina, kad visi žemės ūkio ekonomikos ir kaimo plėtros dalyviai, pagrindiniai aplinkos apsaugos laiduotojai, mažintų nereikalingas administracines naštas, kad jie galėtų susitelkti į savo pagrindinę veiklą ir toliau siektų mūsų laukiamos žemės ūkio kokybės ir dar aplinkai palankaus žemės ūkio.

Antra, taip pat norėčiau, kad per patikrinimus dėmesys būtų telkiamas į du klausimus, kurie itin naudingi užtikrinant tinkamą išlaidų ir pelno santykį. Manau, jog labai svarbu, kad mūsų kuriamos taisyklės netrukdytų naudoti turimus kreditus, dėl kurių Taryboje taip žiauriai kovojame su valstybėmis narėmis per kiekvieną derybų ratą. Nenormalu matyti tiek nepanaudotų asignavimų 2007 m. pabaigoje.

Taigi ketinu balsuoti už visas šias priemones taip, kad jos padėtų mažinti administracinę naštą.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Wojciechowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu norėčiau išreikšti savo paramą J. Mulderiui. Pagrindinis pranešimo klausimas – tai siekis užtikrinti, kad kompleksinio paramos susiejimo principas ir su juo susiję patikrinimai nebūtų naudojami ūkininkams nepagrįstai bausti.

Žemės ūkis nėra tik dar viena ekonominė veikla. Jis atlieka ypatingą socialinį vaidmenį. Daugybės aplinkosaugos reikalavimų sąlygojamos išmokos naudingos ne tik ūkininkams, bet ir apskritai visuomenei. Šį svarbų socialinį išmokų atliekamą vaidmenį derėtų nuolat pabrėžti. Reikšmingas visuomenės sektorius šio vaidmens nesuvokia ir jiems derėtų jį išaiškinti.

Norėčiau pasakyti vieną labai svarbų dalyką. Mes reikalaujame, kad ūkininkai tvirtai laikytųsi kompleksinio paramos susiejimo principo. Jiems nustatome sąlygas. Tas pačias sąlygas turėtume nustatyti ir tiems, kurie savo žemės ūkio gaminius eksportuoja į Europą. Visam importui be išimties derėtų nustatyti reikalavimus dėl gyvūnų gerovės. Šito derėtų reikalauti vadovaujantis ekonominiais ir humanitariniais interesais.

 
  
MPphoto
 
 

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, pirmiausia padėkos žodį skiriu pranešėjui, kuris tikrai labai pasistengė, net jei ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas nepriėmė visų jo pasiūlymų. Dėl to apgailestauju. Dabar neketinu leistis į smulkmenas, bet kalbant bendrai, tai privalomas reikalavimas, be abejo, yra laikytis įstatymo. Nauja yra tai, kad nutraukus ryšį tarp gamybos apimties ir paramos, dabar įstatymo laikymasis yra išmokų mokėjimo pagrindas.

Tiems, kurie išmokų negauna, jų negalima nutraukti. Augintojams tereikia susilaikyti nuo paraiškų teikimo. Vis dėlto jiems vis tiek reikia laikytis įstatymo. Gerb. M. McGuinness, kai kalbate apie septynis patikrinimus ir devynis inspektorius, ar atvirkščiai, turėtumėte griebtis vėzdų prieš savo pačių nacionalinę valdžią, nes valstybių narių reikalas yra nuspręsti, kaip atliekami patikrinimai, o jei jūs nekoordinuojate, nes daugybė įvairių administracijos institucijų atsakingos už tai, kad priverstų vykdyti tam tikrus įstatymus, ir kiekviena valdžios institucija siunčia savo inspektorius atskirai, taip užkraudamos ūkininkams nesuskaičiuojamas naštas, tai ne ES reikalas, bet pačios nacionalinės valdžios pakopos reikalas. Tai sutvarkykite ir viskas bus gerai.

Aš manau, kad šias lėšas būtina skubiai sąlygoti. Susitikime girdėjome sakant, kad tai ūkininkų lėšos. Ne, tai ne ūkininkų lėšos – jos teikiamos ūkininkams. Nesupraskite manęs neteisingai: gerai, kad šios lėšos skiriamos, bet gerai ir tai, kad visuomenė tikisi, jog jos bus skiriamos tiems, kurie tenkina tam tikras sąlygas.

Mane pačią ką tik patikrino. Pranešę apie savo apsilankymą atėjo du žmonės. Nors vizito laiko jie man neleido pasirinkti, apie jį aš buvau informuota. Jie atvyko laiku ir viskas praėjo sklandžiai. Be abejo, Komisijos nare, šiuos patikrinimus derėtų panaudoti ir tam, kad būtų išplėtota patariamoji paslauga, ir ūkininkams būtų pagelbėta informuojant juo apie tai, kaip geriausiai laikytis įstatymo ir jį taikyti savo ūkiuose.

Šis aspektas, kaip žinia, anuomet buvo pradėtas Parlamento iniciatyva, taigi galimybė yra. Prašau padarykite tai privaloma valstybėms narėms ir tuomet žengsime vieną žingsnį į priekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacky Hénin, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, teoriškai bendroji žemės ūkio politika buvo sumanyta siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu, ES gamybos ir kainų stabilumą, taip pat padorias visų ūkininkų pajamas. Deja, dėl aršios konkurencijos dogmos, 2003 m. BŽŪP ir jos paramos atsiejimo sistema yra kitas žingsnis šių tikslų atsisakymo link, nors tai labai svarbios Europos sudėtinės dalys.

Teisės į bendrąją išmoką tai pat kelia didelių sunkumų vyno, pieno, mėsos, runkelių, vaisių ir daržovių sektoriuose. Pavadinimo aplinkos apsaugos kompleksinio paramos susiejimo principas – tai ne daugiau nei sumanyta gudrybė siekiant šią reformą parduoti žmonėms iš Bohemijos, kurie sakosi esą aplinkosaugininkai tik dėl to, kad tai madinga. Kaip mes galime manyti, kad aplinką galima labiau apsaugoti skatinant konkurenciją žemės ūkio sektoriuje ir kartu mažinant maisto produktų kainas? Šie du reikalavimai yra prieštaringi: mažesnių gamybos išlaidų neįmanoma suderinti su vis didėjančiu aplinkos apsaugos reglamentų skaičiumi.

 
  
MPphoto
 
 

  Jeffrey Titford, IND/DEM frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, pranešėjo paaiškinime kalbama apie laikymąsi, kaip sąlygą nuolatiniam visuomenės palaikymui gauti, ir teigiama, kad ūkininkams dabar mokama už „Bendrijos teisės aktų aplinkos apsaugos, visuomenės, gyvulių ir augalų sveikatos ir gyvulių gerovės srityje laikymąsi“. Taip pat nurodoma, kad šie teisės aktai yra labai griežti, palyginus su galiojančiais kitose pasaulio šalyse.

Taip trumpai apibūdinama visa, kas yra netinkama ES požiūryje į žemės ūkį, kai dėl agresyvaus reguliavimo režimo ūkininkai priversti nukreipti dėmesį nuo įprastinės veiklos – maisto gamybos ir paverčiami aplinkos saugotojais arba, šio pranešimo žodžiais, priverčiami domėtis kaimo plėtros politika; visa tai gerokai padidina išlaidas ir sumažina našumą. Tai irgi prisidėjo prie to, kad ūkininkai dabar priversti tiesiogiai konkuruoti su institucijomis, pvz., regioniniais parkais ir laukinės gyvūnijos rezervatais, nors paprastai šie subjektai tarpusavyje nekonkuruoja.

Žinau, kad šiuo pasiūlymu siekiama supaprastinti kompleksinį susiejimą, nes atvirai pripažįstama, kad tai ūkininkams ir valstybėms narėms tapo sunkia biurokratine našta, kurią privalu vykdyti. Manau, kad tai buvo esminė klaida; suprastinus šią tvarką, uždėsime tik kompresą uždėjimui, tačiau nesiimsime gydymo. Kaip paprastai, kalbant ES žargonu, „supaprastinti“ – tai įvesti dar daugiau standartų ir dar didesnę Komisijos kontrolę. Taigi nėra galimybės taip paprastai pritaikyti vienodus standartus tokiai didelei žemės ūkio tradicijų įvairovei ir tokiam skirtingam klimatui. Pranešime entuziastingai pasisakoma už tai, kad kompleksiniu susiejimu ūkininkams pavyks užtikrinti visuomenės paramą. Aš abejoju, kad apie kompleksinį susiejimą būtų girdėję daugiau kaip vienas procentas gyventojų, nekalbant jau apie šio termino suvokimą. Jei mes iš tiesų norime supaprastinti, turėtume iš viso atsisakyti kompleksinio susiejimo, kad ūkininkai galėtų užsiimti tuo, ką jie geriausio moka, tai yra, auginti derlių ir gyvulius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, ūkininkai – protingi žmonės; paprastai, su retomis išimtimis, jie dar ir sąžiningi, tačiau kompleksinio susiejimo metodu su jais elgiamasi nesąžiningai, už nedidelius pažeidimus ir patikrinimus be įspėjimo skiriant neproporcingai dideles baudas. Kaip buvo kalbėta, 68 proc. visų nesilaikymo atvejų priskiriami smulkiems, tačiau sankcijos skiriamos pernelyg dažnai ir sunkiai besiverčiančiam ūkininkui gali būti beveik pražūtingos. Prie neigiamo nusistatymo taip pat prisideda tai, kad skirtingose šalyse už kompleksinis paramos susiejimas taikomas skirtingai.

Mano rinkimų apygardoje Šiaurės Airijoje susidūrėme su besikartojančių laukų problema, susijusia su šalyje naudojama žemės dirbimo sistema. Užuot pragmatiškai ieškojus sprendimo, pasielgta griežtai ir be nukrypimų. Didelė dalis kaltės tenka vietos žemės ūkio departamentui, nes čia, kaip ir Briuselyje buvo galima padaryti daugiau problemai išspręsti. Todėl siūlau supaprastinti galiojančią tvarką ir įdiegti didesnį lankstumą, neatsisakant sveiko proto, kuris pakeistų kai kurių pernelyg uolių vykdytojų nelankstumą.

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau pasidžiaugti šios dienos pranešimu ir pasveikinti pranešėją už jo darbą.

Kompleksinis paramos susiejimas ir jo įgyvendinimas valstybių narių lygmeniu yra labai svarbu. Privalome neleisti vieni kitiems ir valstybėms narėms aiškinti savaip. Įsiklausykime į tai, ką šįryt pasakė M. McGuinness ir F. W. Graefe zu Baringdorf: vien iš to matyti, kaip skirtingai šie dalykai aiškinami skirtingose valstybėse narėse. Turime pradėti nuo valstybių narių ir reikalauti, kad pastarosios šią direktyvą taikytų tinkamai ir teisingai.

Ūkininkams iš tiesų reikia (ir jie pageidauja) mažiau, o ne daugiau tikrinimų. Prieš atliekant patikrinimą ūkininką būtina perspėti ir suteikti pakankamai laiko pasirengti. Mano nuomone, neprotinga skirti baudas ūkininkams už pačius smulkiausius pažeidimus, nors tai jau dabar vyksta. Reikėtų suteikti ūkininkams laiko pašalinti nustatytus trūkumus, o ne tiesiog nurodyti, kad jie neįvykdė įsipareigojimų ir pranešti apie jiems skiriamą baudą. Būtina iš esmės sumažinti biurokratiją ir jos kliūtis ūkininkavimo srityje. Kompleksinis paramos susiejimas neturi tapti sistema ūkininkams bausti ir griežtai kontroliuoti. Turėtume padėti ūkininkams ir patarti, kokius geresnius veiklos metodus naudoti. Kompleksinį susiejimą galėtume panaudoti tinkamai, be to, reikėtų aiškiai ir tinkamai apmokyti patikrinimus atliekančius asmenis bei supažindinti juos su tenkančiais įsipareigojimais.

Taip, F. W. Graefe zu Baringdorf yra teisus. Mano paties ūkyje buvo atliktas septynias valandas trukęs patikrinimas. Vienintelis neigiamas nustatytas dalykas – tai, kad, paaiškėjus, jog nedidelis plotas žemės nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, pastatėme paukštininkystės bloką ir apie tai jiems nepranešėme. Tik pagalvokite: pažeidimo esmė – tai, kad apie jums priklausančiame ūkyje pastatytą paukštininkystės bloką nepranešėte per 12 mėnesių; iš tiesų nemanau, kad už tai reikėtų skirti baudą. Reikėtų sudaryti galimybę nustatytus trūkumus pašalinti per įmanomai trumpiausią laiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Francesco Ferrari (ALDE). - (IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, manau, jog J. Mulderio pranešimas kelia pasigėrėjimą pastangomis gerinti Europos žemės ūkio politiką.

Žemės ūkio politika kelia vis didesnį Europos susidomėjimą. Turint galvoje, kad pusė Europos Sąjungos paviršiaus ploto atiduota žemės ūkiui, aš manau, jog sąlygojimas – tai vienas iš svarbiausių politinių signalų, rodančių, jog mes tikrai norime paremti ūkio sektorių ir kartu paramą susieti su aplinkos saugojimu. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip šios taisyklės susijusios su mūsų piliečiais: mes turime labai geras priemones sąmoningumui dėl tokio dalyko, kaip aplinkos apsauga, kelti.

Aš pritariu pranešėjo pastangoms supaprastinti sąlygojimą. Iš tiesų manau, kad pernelyg griežti reikalavimai ūkininkams laikytis teisės aktų duoda priešingus rezultatus. Pristatydama naujus klausimus, kaip antai, klimato kaita, biodegalai, vandens ištekliai ir rizikos valdymas, Komisija parodė norinti eiti pirmyn, nors tam tikras neaiškumas vis dėlto gaubia būdą, kuriuo turi būti sprendžiamas sąlygojimo klausimas, jei Komisija apsiribos tik bendru reikalavimu supaprastinti nepaaiškindama, kaip ir kodėl jis turi būti įgyvendintas.

Tokios dalys, kaip supaprastinimas, reguliavimo mažinimas ir, pats pridursiu, skaidrumas, visuomet turi būti Europos Sąjungos iniciatyvų pagrindas. Čia stabtelėsiu, nes, Komisijos nare, žinau, kad prieš dešimt dienų jūs lankėtės Brešoje, mano provincijoje, ir nors tai ne visai susiję su dabartine diskusija, jūs galėjote paragauti vynų ir Brešai būdingų gaminių. Aš manau, kad vyno nesaldinti cukrumi – tai priemonė teisingam sprendimui dėl kokybės rasti ir gamintojams teisingai atlyginti.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). (GA) Gerb. pirmininke, ES paramą ūkininkams derėtų užtikrinti pagal 2007–2013 m. bendrą žemės ūkio politiką. Todėl negaliu pritarti, kad Komisija turėtų stengtis mažinti šią paramą per neseniai paskelbta BŽŪP „patikrinimą“. Komisija siekia sumažinti tiesioginių išmokų ūkininkams sumą iki mažiau nei 13 proc. Šis garantijų panaikinimas, mano nuomone, nepriimtinas, nes ūkininkai pradėjo valdyti tiems metams atskirtus pasėlius, ir būtų neteisinga juos išduoti.

Dėl standartų norėčiau pasakyti štai ką: jei jie bus įgyvendinti visoje ES, jie turėtų būti vienodai taikomi ir į ES įvežtam maistui, ir ūkininkų visoje Europoje nederėtų beprasmiškai tikrinti.

Mums derėtų apsvarstyti į Europą įvežamam maistui taikomą standartą, o Komisijai užuot varginus ūkininkus, kurie labai stengiasi visose ES šalyse, neabejotinai ir mano šalyje, Airijoje, derėtų imtis veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Petre (PPE-DE). - (RO) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti mūsų kolegas, pranešėjus ir netikrus pranešėjus, kurie ėmėsi šios sunkios misijos pristatyti mums šį sudėtingų pakeitimų, kurie būtini būsimai bendros žemės ūkio politikai, paketą.

Akivaizdu, kad itin didelis Europos reglamentų ir direktyvų skaičius, kurių turi laikytis ūkininkai, apsunkina jų galimybę pasinaudoti paramos schemomis. Atsižvelgiant į sąlygotumą, privalu supaprastinti bendrosios išmokos schemos taisykles. Teisinis pagrindas sudaro sąlygas taikyti minimalią išmokos mažinimo taisyklę, o nedidelių nusižengimų atveju atleisti nuo sumažinimo.

Mažiau administracinių prievolių, suderinti patikrinimai, patikrinimų sujungimas, tarp jų Europos institucijų lygmeniu, ir laiku mokamos išmokos pagerintų bendrą ūkininkams teikiamą pagalbą ir taip padidintų bendros žemės ūkio politikos paveikumą.

Taip pat reikia daugiau padėti rengiantis patikrinimams, apie kuriuos, mano nuomone, derėtų pranešti per ribotą laiko trukmę, ir kuriuos atlikti turėtų atitinkamos kvalifikacijos žmonės.

Galiausiai Bulgarijos ir Rumunijos, kaip naujųjų valstybių narių, atveju manau, kad 3,4,6,7 ir 9 neprivalomų straipsnių pratęsimas iki 2013 m. yra apgalvotas, nes šių straipsnių nuostatose nurodoma į įstatymo nustatytus reikalavimus administravimo klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, visos žemės ūkio veiklos rūšys ir gamyba turi atitikti aplinkos apsaugos, saugos, kokybės ir gyvūnų gerovės reikalavimus. Tuo požiūriu J. Mulderio pranešime yra daug svarbių nuostatų.

Paprašyčiau Komisijos narės ypač atkreipti dėmesį į keturis pakeitimus, t. y., 19, 26, 27 ir 29. Jei kompleksinio paramos susiejimo sistemą siekiama įgyvendinti tinkamai ir kartu patenkinti visuomenės lūkesčius, ji turi būti įgyvendinta pakopomis.

2013 m. tose šalyse turėtų įsigalioti visi reikalavimai, kai jos pradės gauti visas tiesiogines išmokas. Turėtume atsižvelgti į tai, kad 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje tikrai numatyti ištekliai, kurie suteiks galimybę ūkiams prisitaikyti ir investuoti. Komisijos nare, mūsų ūkininkams nustatomi reikalavimai ir standartai yra griežtesni, nei trečiosiose šalyse. Mums reikia remti savo ūkininkus ir apsaugoti juos nuo neteisingos konkurencijos. Importuojami gaminiai turi atitikti tuos pačius gamybos proceso standartus, kaip ir ES gaminiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, norėčiau labai padėkoti Parlamento nariams už indėlį šiose diskusijose.

Kaip žinote Komisija iš pat pradžių iškėlė prioritetinį tikslą – mažinti biurokratijos kliūtis ir supaprastinti reikalus. Būtent todėl mums pradėjus šias diskusijas dėl kompleksinio paramos susiejimo pavedėme bendrovei „Rambøll Management“ parengti pranešimą dėl BŽŪP supaprastinimo, konkrečiai susiejant jį su kompleksiniu paramos susiejimu. Nors šiame ribotame tyrime aptariamos tik penkios valstybės narės, tačiau pranešimas labai įdomus, todėl sudarysiu jums galimybę su juo susipažinti.

Jame, kaip teisingai pastebėjo F. W. Graefe zu Baringdorf, matyti didžiulis valstybių narių skirtumas. Skirtingose valstybėse narėse kompleksinio paramos susiejimo sistema įgyvendinama nevienodai. Todėl, kaip teisingai pastebėta, didžiulis vaidmuo tenka patariamajai sistemai.

Manau, šis tyrimas mums praverstų tolesnių diskusijų metu, atliekant peržiūrą ir sprendžiant dėl galimybių supaprastinti sistemą, kartu išlaikant jos pagrindą.

Tai, be Taryboje vykstančių diskusijų ir J. Mulderio pranešimo, yra pirmasis, tačiau ne paskutinis žingsnis. Siūlau tęsti peržiūrą ir nustatyti savo galimybes ir tam panaudoti visą turimą informaciją. Šiame pranešime matyti turimos mūsų ir valstybių narių galimybės bei būdau valstybėms narėms tarpusavyje nustatyti gerą praktiką, norint visiems vienodų žaidimo sąlygų.

Dėkoju už diskusiją. Neabejoju, kad prie šio klausimo dar grįšime.

 
  
  

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Witold Tomczak (IND/DEM), raštu. (PL) Aš pritariu brangių reikalavimų, susijusių su kompleksinio paramos susiejimo, įgyvendinimo naujose valstybėse narėse (vadinamajam naujajam dešimtukui) atidėjimui. Tai tikrai pagrįsta. Šios šalys dar negauna visų tiesioginių išmokų, kurios jau dabar sudaro visų išlaidų ES žemės ūkiui liūto dalį.

Aš taip pat pritariu pratęsta galimybe naujoms valstybėms narėms pasinaudoti vienkartine išmoka už plotą (VIP) nuo 2010 iki 2013 m. Tai neleis užkrauti naujoms valstybėms narėms sunkios ir nereikalingos naštos, kuri susijusi su bendrosios išmokos schemos (BIS) įgyvendinimu.

Tai žingsnis teisinga kryptimi, tačiau neturėtume leisti, kad jis nustelbtų su išteklių paskirstymu senosioms ir naujosioms valstybėms narėms susijusios rimtos padėties. Remiantis naujausiais turimais duomenimis, nuo 2005 m. naujosios valstybės narės gavo 1,5 mlrd. EUR tiesioginių išmokų. Tai 21 kartą mažiau už penkiolikos senbuvių išmokas. Tačiau gavėjai gavo tik 2,4 kartų mažiau (2 mln. EUR ir 4,9 mln. EUR nurodyta tvarka). Šie milžiniški skirtumai atsispindi ir vidutinėje išmokoje, kurią gauna kiekvienas gavėjas. Naujoms valstybėms narėms ši suma siekė 723 EUR, o penkiolikoje senbuvių ji buvo 6 327 EUR, t. y. beveik devynis kartus daugiau!

Tebevykdoma naujųjų valstybių narių diskriminacija kenkia tų šalių ūkininkams. Dėl to abejojama pačia bendros žemės ūkio politikos dvasia ir žemės ūkio plėtote visoje Europos Sąjungoje.

 
  
  

(Posėdis sustabdytas 11.25 val. ir atnaujintas 11.30 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: Martine ROURE
Pirmininko pavaduotoja.

 

9. Balsuoti skirtas laikas
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Kitas klausimas – balsuoti skirtas laikas.

(Balsavimo rezultatai ir kita išsami informacija (žr. protokolą.)

 

9.1. EB ir Maroko susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų dalinis pakeitimas siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į ES (balsavimas)
  

-Pranešimas: Paolo Costa (A6-0457/2007)

 

9.2. Protokolai, iš dalies keičiantys susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų su Gruzija, Libanu, Maldyvais, Moldova, Singapūru ir Urugvajumi, atsižvelgiant į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į ES (balsavimas)
  

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0456/2007)

 

9.3. Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akto VIII priedo pritaikymas (balsavimas)
  

- Pranešimas: Neil Parish (A6-0455/2007)

 

9.4. Monitoringas, atliekamas eksportuojant žemės ūkio produktus, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos (balsavimas)
  

- Pranešimas: Herbert Bösch (A6-0478/2007)

 

9.5. Žemės ūkio ir miškų ūkio ratinių traktorių vilkties ir atbulinės eigos įtaisai (Kodifikuota redakcija) (balsavimas)
  

- Pranešimas: Hans-Peter Mayer (A6-0474/2007)

 

9.6. Neautomatinės svarstyklės (Kodifikuota redakcija) (balsavimas)
  

- Pranešimas: Hans-Peter Mayer (A6-0473/2007)

 

9.7. Didžiausi leistini maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygiai (Kodifikuota redakcija) (balsavimas)
  

- Pranešimas: Hans-Peter Mayer (A6-0475/2007)

 

9.8. Būtiniausi veršelių apsaugos standartai (Kodifikuota redakcija) (balsavimas)
  

- Pranešimas: Francesco Enrico Speroni (A6-0476/2007)

 

9.9. Prekyba vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais (nauja redakcija) (balsavimas)
  

- Pranešimas: Ioannis Gklavakis (A6-0480/2007)

- Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Gklavakis, pranešėjas. (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems nariams už jų paramą rengiant šį pranešimą. Džiaugiuosi, kad plenariniame posėdyje jis buvo vieningai pateiktas balsavimui, tačiau tai negali sustabdyti mūsų atvirai griežtai pasisakyti prieš pakeitimo procedūrą, kurią Komisija pasirinko dėl šios konkrečios pasiūlytos direktyvos.

Šis pranešimas yra labai svarbus, nes juo siekiama suteikti tvirtą vaismedžių paskirstymo pagrindą, kad jie būtų sertifikuoti ir apsaugoti augalų higienos požiūriu siekiant apsaugoti ūkininkus, vartotojus ir aplinką. Ypač svarbu, kad gamintojas galėtų įsigyti sveikos dauginamosios medžiagos, kad būtų užkirstas kelias naujų ligų išplitimui, apsaugotos ūkininko pajamos, ir būtų mažiau naudojama pesticidų, kurie, kaip visi žinome, yra labai žalingi aplinkai. Todėl mes pateikėme daug pakeitimų.

Nepamirškime, kad Europos Sąjungai išsiplėtus iki 27 narių, prekių judėjimas palengvėjo, supaprastėjo, nebėra biurokratijos. Tačiau esama pavojų. Reikia būti budriems, nes netikrinant, augalų gaminių judėjimas kelia ligų išplitimo pavojų, kurio padariniai pražūtingi ir aplinkai, ir ekonomikai.

Baigdamas norėčiau pakartotinai išreikšti savo prieštaravimą pakeitimo procedūrai, kuri neleidžia mums imtis gerinimo, kai manome, jog ji būtinas. Manau, jog ši politika pavojinga, ypač jei Komisija pasirinks ją ateityje keisdama kitus pasiūlytus reglamentus ir direktyvas.

 

9.10. Laikinosios nuostatos dėl PVM tarifų (balsavimas)
  

- Pranešimas: Ieke van den Burg (A6-0469/2007)

- Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Pervenche Berès (PSE), Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkė. – (FR) Gerb. pirmininke, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas 2007 m. lapkričio 21 d. balsavo už Ieke van den Burg pranešimą, o Taryba dėl to paties klausimo sprendimą priėmė praėjusią savaitę. Tai ne pirmas kartas, kai dėl šių klausimų mums reikėjo padaryti skubų pranešimą, ir norėtume Komisijos narei pasiūlyti savo paramą siekiant stabilizuotos sistemos.

Tačiau šiuo požiūriu mes naudojamės pranešimo teikiama galimybe pasiųsti labai aiškiais žinias. Pirmoji yra ta, kad mums reikia nuspręsti, ar galutinių procedūrų, kurios grindžiamos kilmės šalies PVM sistema, sumanymas vis dar yra Europos Sąjungos tikslas. Dėl socialinių, ekonominių, kultūros ir aplinkos apsaugos priežasčių mums taip pat reikia pasiūlyti valstybėms narėms lanksčiau naudoti mažesnius tarifus pirmojo būtinumo prekėms. Mes taip pat turime joms pasiūlyti erdvės naudoti mažesnius tarifus politinių tikslų požiūriu.

Pagaliau turime leisti mažesnius PVM tarifus siekiant pagelbėti darbui imlioms paslaugoms. Parlamentas pasirengęs atlikti savo vaidmenį ir pritarti Komisijos narės pasiryžimui rasti įgyvendinamą šio klausimo sprendimą.

 

9.11. Bendros įmonės ARTEMIS įsteigimas (balsavimas)
  

- Pranešimas: Gianni De Michelis (A6-0484/2007)

 

9.12. Bendros įmonės ENIAC steigimas (balsavimas)
  

- Pranešimas: Nikolaos Vakalis (A6-486/2007)

 

9.13. Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės steigimas (balsavimas)
  

- Pranešimas: Françoise Grossetête (A6-479/2007)

 

9.14. „Švaraus dangaus“ bendrosios įmonės steigimas * (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)
  

- Pranešimas: Lena Ek (A6-483/2007)

 

9.15. Europos Sąjungos piliečio diplomatinė ir konsulinė apsauga (balsavimas)
  

- Pranešimas: Ioannis Varvitsiotis (A6-484/2007)

- Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Varvitsiotis, pranešėjas. (EL) Gerb. pirmininke, aš manau, jog privalau padėkoti trims šešėliniams pranešėjams. S -Y. Kaufmann, J. Moreno Sánchezui ir I. Guardans Cambó už glaudų ir išsamų bendradarbiavimą ir visiems Komisijos nariams už tai, kad priėmė mano argumentus.

Tai, kad Komisija mano pranešimą priėmė didele balsų dauguma, rodo, jog valstybės narės turi atidėti į šalį savo menkus prieštaravimus ir greitai imtis veiksmų, kad ši Žalioji knyga taptų tikrove, teisine priemone, kuri pagelbėtų visiems ES piliečiams.

 

9.16. 2007 m. taisomojo biudžeto Nr. 7 projektas (balsavimas)
  

- Pranešimas: James Elles (A6-0493/2007)

 

9.17. Nepopierinė muitinės ir verslo aplinka (balsavimas)
  

- Pranešimas: Christopher Heaton-Harris (A6-0466/2007)

 

9.18. Bendrijos jūrų aplinkos politika (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (balsavimas)
  

- Pranešimas: Marie-Noëlle Lienemann (A6-0389/2007)

 

9.19. Aplinkos oro kokybė ir švaresnis oras Europoje (balsavimas)
  

- Pranešimas: Holger Krahmer (A6-0398/2007)

 

9.20. Bendrijos geležinkelių sistemos sąveika (Nauja redakcija) (balsavimas)
  

- Pranešimas: Josu Ortuondo Larrea (A6-0345/2007)

 

9.21. Tiesioginė parama ūkininkams (BŽŪP) ir parama kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (balsavimas)
  

- Pranešimas: Jan Mulder (A6-0470/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Dabar prieš iškilmingą Sacharovo premijos įteikimo posėdį padarysime šio posėdžio pertrauką. Po to ir toliau aiškinsime balsavimą.

(Posėdis sutabdytas11.50 val. ir atnaujintas 12.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: Hans-Gert PÖTTERING
Pirmininkas

 

10. Sacharovo premijos įteikimas(iškilmingas posėdis)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Gerb. nariai, ponios ir ponai, beveik du dešimtmečius Europos Parlamentas A. Sacharovo premiją už minties laisvę skiria visų pasaulio šalių vyrams ir moterims, kurie skelbia žmogaus teises, kalbos laisvę ir išraiškos laisvę.

Šiandien džiaugiuosi galėdamas nuoširdžiai pasveikinti čia, Europos Parlamente, 2007 m. Sacharovo premijos laimėtoją Salihą Mahmoudą Osmaną.

(Plojimai)

Man taip pat labai malonu nuoširdžiausiai pasveikinti ir jo žmoną Salwa Ahmed Faragalla Ali, kuri sunkiais gyvenimo tarpsniais visuomet buvo šalia savo vyro. Sveikiname jus esant tarp mūsų.

(Plojimai)

Pirmininkų sueigoje, kurią sudaro politinių frakcijų pirmininkai, remiantis daugelio Europos Parlamento narių iš įvairių frakcijų priimtu pasiūlymu, buvo vieningai nuspręsta 2007 m. A. Sacharovo premiją suteikti Salihui Mahmoudui Osmanui. Taip Europos Parlamentas vėl patvirtino savo solidarumą su Darfūro žmonėmis ir savo įsitikinimą, kad tvarų to regiono sprendimą galima pasiekti tik teisingumu, demokratija ir pagarba žmogaus teisėms.

Konfliktas, kuris Darfūrą kamuoja nuo 2003 m., blogina ir taip sunkią, daugiau nei dvidešimties metų pilietinio karo nualintos šalies padėtį. Kaip dažniausiai per konfliktus labiausiai civiliai gyventojai kenčia nuo kariuomenės antpuolių, sugriautų kaimų, išdegintos žemės taktikos ir prievartinių iškeldinimų

Nepaisant 2006 m. Darfūre pasirašyto taikos susitarimo, karas pareikalavo mažiausiai 400 000 žmonių gyvybių ir dėl jo du su pusę milijono žmonių buvo išvyti iš savo gyvenamų vietų ir yra pabėgėliai.

Kaip Europos Parlamentas, 2007 m. A. Sacharovo premijos laimėtojas ne tik nesitaiksto su šia neteisinga padėtimi, bet protestuoja prieš nebaudžiamumą tų, kurie jį sukėlė. Daug metų Salihas Mahmoudas Osmanas gina Darfūro karo aukų teises. Tūkstančiams be teismo įkalintiems, kankinamiems, mirtimi grasinamiems žmonės, išvarytiems iš savo namų, iškeldintiems ar patyrusiems seksualinę prievartą žmonių žinomas Saliho Mahmoudo Osmano vardas.

Jo atsidavimas stebina keliais atžvilgiais. Šalyje, kur nuolat didėja smurtas, Salihas Osmanas dėl žmogaus orumo ir teisingumo kasdien rizikuoja savo gyvybe.

Dėl žmogaus orumo Salihas Osmanas patikina tuos puolusius užmarštin beturčius, negalinčius apsiginti ir įbaugintus žmones, kad pasaulis žino apie jų kančias, kad jie neužmiršti ir kad yra priežastis viltis grįžti prie visiškai įprasto ir paprasto žmogaus gyvenimo.

Nuo 2004 m. Salihas Osmanas atsidavė Njalos Amalo centro (amal arabiškai reiškia viltį), skirto smurtą ir seksualinę prievartą patyrusių aukų reabilitavimui, įsteigimui ir vadovavimui. Šalyje, kurioje gyvena daugiausia musulmonai, Salihas Osmanas yra vienas iš nedaugelio vyrų, kurie aktyviai skelbia paramą moterų teisėms ir ypač dėl seksualinio smurto aukų teisės į kompensaciją pripažinimo.

Dėl teisingumo Salihas Osmanas kasdien siekia užtikrinti, kad tie, kurie kalti dėl karo nusikaltimų, stotų prieš teismą ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmeniu. Nors Sudano teisinė sistema vis dar turi daug trūkumų, kurie neleidžia nutraukti šalyje vyraujančios savivalės, atrodo, kad išeitis yra tarptautinis teisingumo vykdymas.

Tačiau tai, kad Sudano valdžios institucijos atsisako perduoti karo nusikaltimais įtariamus asmenis Tarptautiniam baudžiamajam teismui, pabrėžia tarptautinio teisingumo ribas ir rodo, kokių dar didelių pastangų reikia, kol Darfūre ir visame Sudane įsiviešpataus įstatymas.

Todėl Saliho Osmano darbas neapsiriboja teisinės pagalbos teikimu aukoms. Nuo 2005 m., kaip Sudano Parlamento narys, jis nedvejodamas reiškia savo įsitikinimus Sudano politinėje arenoje ir stengiasi iš esmės pakeisti teisinę sistemą.

Praėjusį savaitgalį Lisabonoje vykusio ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo išvakarėse Europos Parlamento ir visos Afrikos parlamento susitikime turėjau galimybę ir didelį malonumą susipažinti su Salihu Osmanu. Mane iš karto sužavėjo jo stipri asmenybė ir nepalaužiama valia nepaisant visų persekiojimų ir priešiškumo, kuriuos patiria jis ir jo šeima, kovoti už žmogaus teises. Neseniai sužinojau, kad jūs su Ali turite tris vaikus, kurie šiandien taip pat mūsų mintyse.

2004 m. Salihas Osmanas pats be kaltinimo buvo įkaltintas septyniems mėnesiams ir tik, kai pradėjo bado streiką, buvo paleistas. Jo šeimos nariai buvo kankinami ir nužudyti, o nereguliari kariuomenė padegė jų namus.

Didysis vokiečių rašytojas Johannas Wolfgangas von Goethe rašė: „Žinoti nepakanka, privalome taikyti. Norėti nepakanka; privalome daryti“. Tą valią ir ryžtą Salihas Omanas įkūnija kasdien drąsiai kovodamas dėl savo šalies žmonių. Jis yra pavyzdinis didesnės pagarbos įstatymo viešpatystei savo regione šalininkas. Salihai Mahmoudai Osmanai, mes tvirtai jus remiame ir nuoširdžiai sveikiname.

Kaip žinote, Europos Parlamentas visuomet ypač jautriai reaguodavo į afrikiečių kančias. Salihas Osmanas yra vienas iš daugelio Afrikos laureatų, kurį anksčiau rėmė ir toliau remia Parlamentas. A. Sacharovo premija Nelsonui Mandelai buvo įteikta 1988 m., Selimai Ghezali – 1997 m., Domui Zacarias Kamwenho – 001 m. ir Hauwa Ibrahimui – 2005 m.

Salihai Osmanai, sveikiname jus šia dvasia nenuilstamai kovojant dėl šio reikalo ir viliamės, kad tas pripažinimas, kurį suteikia ši premija, teiks jums stiprybės ir saugos jus, kol nepaliausite kovoti. Mes su jumis.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Salih Mahmoud Osman, karo Darfūre aukoms atstovaujantis advokatas iš Sudano. − Gerb. pirmininke, dėkoju jums už didžiulę suteiktą garbę. Ši vienbalsiai Europos Parlamento suteikta premija man labai maloni; tačiau dar svarbiau tai, kad ta proga galiu kalbėti jums.

Esu kilęs iš Darfūro, gimęs Jebel Marra mieste, kalnuotame Darfūro valstijos centro regione. Daugelį metų dirbau teisininku Sudane, Darfūre. Dėl savo darbo buvau sulaikytas ir kankintas. Net mano šeimos nariai kankinti ir perkelti kitur Darfūro nereguliariosios kariuomenės pastangomis. Daugelį metų dirbau ir atstovavau tūkstančiams asmenų, kuriems reikėjo pagalbos teisme. Mačiau tūkstančius kankintų žmonių; mačiau šimtus jaunų merginų ir moterų, tapusių lytinio išnaudojimo aukomis, mačiau keturi milijonus priverstinai iš namų iškeldintų asmenų ir du su puse milijono, dabartiniais terminais kalbant, įkalintų stovyklose netoli Darfūro regiono miestų: Nyala, Al Fashir, Zalingi ir Al Geneina.

JTO Saugumo Taryba priėmė keletą su padėtimi Darfūre susijusių rezoliucijų. Deja, nė viena jų nebuvo veiksmingai įgyvendinta. Aukos nusivylusios. Jos laukia jūsų, Europos gyventojų, žinių. Jūsų vadovai griežtai atsiliepė apie Sudano vyriausybės Darfūre taikomą politiką. Tačiau kol kas konkrečių veiksmų padėčiai spręsti tvirtai ir tikslingai nematyti.

Atstovauju konflikto aukoms ir šiandien man suteikta precedento neturinti galimybė tiesiogiai kalbėti Europos vadovams. Darfūro gyventojams reikia tvirtos ir vieningos Europos Sąjungos pozicijos dėl nekaltų civilių gyventojų apsaugos. Darfūro gyventojai prašo jūsų apsaugoti juos nuo prievartos, žudynių ir išnaudojimo, kurie jau tapo kasdienybe. Darfūro gyventojai nori apsaugoti savo moteris ir vaikus nuo išžaginimų ir lytinės prievartos, kad nebūtų naudojami kaip karo ginklai. Šią apsaugą galėtų užtikrinti bendros JTO-AS pajėgos, atsiųstos į regioną. Tarptautinių ir pirmiausia Europos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimas yra būtinas, nors galimas daiktas Sudano vyriausybei tai šiuo metu atrodytų nepriimtina. Tačiau Europa privalo būti tvirtesnė Sudano vyriausybės atžvilgiu ir sudaryti palankesnes sąlygas dislokuoti minėtus karius ir užtikrinti Darfūro gyventojų apsaugą.

Patvirtinu, kad šiuo metu Darfūre ir Sudane taika be teisingumo ir apsaugos neįmanoma.

Europa taip pat gali prisidėti prie taikos. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi prisidėti prie taikos tarptautinėje arenoje. Europos vadovai taip pat galėtų vadovauti taikos procesui Sudane. Taip pat prašau jūsų sustiprinti pastangas nukreiptas prie derybų stalo susodinti sukilėlių grupuotes bei Sudano vyriausybės atstovus ir tai padaryti nedelsiant.

Deja, sukilėlių grupės taip pat nesutaria tarpusavyje ir todėl padėtis Darfūre tampa dar sudėtingesnė. Siūlau jums apgalvoti mintį į procesą įtraukti ir kitus suinteresuotus asmenis: milijonus aukų tyliai kenčiančių stovyklose ir kitus tiesiogiai veikiamus Darfūro gyventojus. Taip pat siūlau įtraukti pilietinės visuomenės judėjimus, NVO ir bendruomenių vadovus. Tuomet padėtis Darfūre pagerėtų.

Net jei mums pavyktų užtikrinti apsaugą ir skatinti taiką Darfūre, teisingumo ir atskaitomybės negalima sumenkinti politiniu susitarimu. Šiuo metu aukos negali grįžti į savo namus, nes saugumas neegzistuoja ar yra nepakankamas. Mūsų bendruomenes atakuoja ne tik nereguliarioji kariuomenė, bet pačios Sudano vyriausybės ginkluoti sraigtasparniai bombarduoja mūsų kaimus. Nepaisant šių rimtų žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, atsakomybėn nepatrauktas nei vienas šių nusikaltimų vykdytojų, nes Sudano teisinė sistema nepajėgi, nepasirengusi ir nenori vykdyti teisingumo. Nusikaltimų vykdytojai nepasiekiami mūsų teisingumo sistemai. Visam konfliktui būdingas išsikerojęs nebaudžiamumas.

Esu teisininkas ir Darfūro gyventojas, todėl žinau, kad be teisingumo ilgalaikė taika regione neįmanoma. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) žengė keletą svarbių ir reikšmingų žingsnių, prisidedant prie atskaitomybės. Tačiau nebaudžiamumas vis dar klesti. Darfūro gyventojai prašo jūsų paremti TBT darbą. TBT yra geriausiai pasirengęs tarptautinis baudžiamasis teismas, galintis patraukti atsakomybėn daugelį žinomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai vykdytojų už jų veiksmus.

Šiuo metu du nustatyti įtariamieji A. Kosheib ir A. Haroun vis dar nepasiekiami teisingumui. Sudano vyriausybė be išlygų atsisako perduoti juos TBT.

Darfūras nėra vienintelis Sudano regionas, kuriame pažeidinėjamos žmogaus teisės. Faktiškai viso Sudano gyventojai kasdien susiduria su žodžio, asociacijų laisvės ir kitų pagrindinių teisių suvaržymais, kurias daugelius Europos gyventojų priima kaip savaime suprantamas. Taip pat raginu jus skatinti ir platinti įstatymų viršenybę mano šalyje, kad visi Sudano piliečiai galėtų naudotis savo individualiomis ir kolektyvinėmis teisėmis. Būtina užtikrinti, kad artėjantys 2009 m. rinkimai vyktų laisvai ir sąžiningai, o šį laisvu ir sąžiningu būdu pasiektą rezultatą gerbtų visos šalys.

Galiausiai norėčiau padėkoti Europos Parlamento nariams, atvykusiems į Sudaną šių metų birželio mėn. savo akimis pamatyti mano apibūdintus įvykius. Šį vizitą koordinavo Europos Komisijos biuras Khartoum mieste. Europos Komisijos biuras jau daugelį metų mane labai remia ir padeda dirbti savo darbą. Europos Komisijos ir jūsų, Europos Parlamento, žmogaus teisių gynėjų darbo Sudane pripažinimas mus padrąsina bei suteikia tvirtesnį nusistatymą ir toliau kalbėti aukų vardu ir šiek tiek sumažinti jų kančias.

Pabaigoje pasakysiu, kad didžiuojuosi man suteikta garbe kitų kandidatų jam gauti vardu: praėjusiais metais nužudytosios Rusijos žurnalistės Anos Politkovskajos; kinų disidentų Zeng Jinyan ir Hu Jia; ir Afganistano parlamento narės ir moterų teisių aktyvistės Joya Malalai, ir daugelio Sudano gyventojų vardu, kurie, kaip ir aš, tiki žmogaus orumu ir teisingumo vykdymu.

Dėkoju.

(Parlamento nariai atsistojo ir paplojo kalbėjusiam)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, paprašyčiau jūsų atsistoti ar likti stovėti, kai Saliho Osmano garbei bus giedamas Europos Sąjungos himnas.

 
  
  

PIRMININKAVO: Martine ROURE
Pirmininko pavaduotoja

 

11. Paaiškinimai dėl balsavimo
  

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0457/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Aš balsavau už P. Costa pranešimą dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų pakeitimo. Tai susiję su pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, iš dalies keičiančio Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimą dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų, kuriuo siekiama atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo.

Protokole numatyti esminiai dvišalių susitarimų dėl Maroko Karalystės ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos Respublikos oro susisiekimo pakeitimai pastarosioms dviem šalims įstojus į Europos Sąjungą.

Bulgarija ir Rumunija aviacijos susitarimus su Maroko Karalyste sudarė atitinkamai 1966 m. ir 1971 m. Tačiau Europos bendrija ir Marokas 2006 m. gruodžio mėn. pasirašė horizontalųjį oro susisiekimo susitarimą. Todėl reikia suderinti šiuos susitarimus su Bendrijos teisės aktais ir sudaryti sąlygas šioms naujoms valstybėms narėms tapti horizontaliojo susitarimo šalimis.

 
  
  

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0456/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Europos Parlamento nariai rumunai iš Europos Socialistų frakcijos susilaikė nuo balsavimo dėl pranešimo dėl EB ir Gruzijos, Libano, Maldyvų, Moldovos, Singapūro ir Urugvajaus susitarimų dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų dėl susitarime su Moldovos Respublika esančios nurodos į moldavų kalbą frazėje: „Sudarytas Liuksemburge dviem egzemplioriais bulgarų, čekų, danų, olandų, anglų, estų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, vengrų, italų, latvių, lietuvių, maltiečių, lenkų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, ispanų, švedų ir moldavų kalbomis“.

Rumunijos socialdemokratų delegacija pabrėžia, kad Rumunijos dalyvavimas šiame susitarime nėra priežastis „moldavų“ kalbos pavadinimui pripažinti. Europos Socialistų frakcijos nariai rumunai pakartoja, kad pagal faktinius ir mokslinius įrodymus, tarp jų 1994 m. rugsėjo mėn. Moldovos Respublikos Mokslų akademijos aiškinimą, teisingas pavadinimas yra rumunų kalba.

Būtina atsižvelgti į tai, kad daugelyje kitų susitarimų Komisija vartojo neutralią formuluotę: „Sudarė….. (data, vieta) dviem, vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais kiekvienos Šalies oficialia kalba“.

Mes apgailestaujame, kad ši formuluotė nebuvo naudojama susitarimuose su Moldovos Respublika ir siūlome oficialiuose dokumentuose dėl ES santykių su Moldovos Respublika naudoti šią neutralią formuluotę.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. Norėčiau išreikšti savo pritarimą šiam pranešimui ir trumpai paminėti problemas, su kuriomis susiduria ES oro linijos dėl teisės kirsti Rusijos oro erdvę.

Šios teisės ne tik ribojamos Rusijos institucijų, nemažai kainuoja, suteikiamos pasirinktinai, o ES vežėjai aiškiai pastatomi į mažiau palankią padėtį (pirmiausia vykdantys reisus į Tolimuosius Rytus).

Ši problema žinoma jau kurį laiką, tačiau dėl Rusijos institucijų nenoro pakartotinai derėtis su ES šiuo klausimu patiriamos išlaidos ir neprisidėta prie jos sprendimo.

Todėl dabar siekiame, kad Komisija ir Rusijos institucijos padidintų pastangas šiai labai sudėtingai problemai išspręsti.

 
  
  

- Pranešimas: Hans-Peter Mayer (A6-0475/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Nors įvairių reaktorių avarijų būta daug metų atgal, mes vis dar mokame už praeities klaidas. Iš karto po branduolinių avarijų, tokie dalykai, kaip žvėriena, uogos ir grybai laikinai pašalinami iš mūsų valgiaraščio tik tam, kad netrukus vėl pasirodytų. Svarbu nustatyti ribojamus didžiausius leistinus lygius, tačiau kaip nepakankamai ištirta genetinė inžinerija, taip vis dar stinga tyrimų dėl spinduliuotės poveikio žmonėms.

ES privalo nedelsdama atsidėti šiems svarbiems ir labai laukiamiems poveikio tyrimams, pasirengti atsisakyti branduolinės energetikos ir leisti valstybėms narėms pačioms spręsti dėl genetinės inžinerijos naudojimo. Kadangi pirmiau minėti klausimai pranešime nepakankamai išnagrinėti, aš susilaikiau.

 
  
  

- Pranešimas: Francesco Enrico Speroni (A6-0476/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Bendrąja žuvininkystės produktų rinkos organizacija siekiama užtikrinti rinkos stabilumą ir apsaugoti sektoriaus dalyvių pajamas. Šių ir ES sutartyje įtvirtintų tikslų siekti verta, nes tai būdas Europos žuvininkystės bendruomenių gerovei pasiekti.

Deja, per pastaruosius du su pusę dešimtmečius centralizuotos Briuselio kontrolės, išreikštos per BŽP, rezultatai šioms bendruomenėms buvo katastrofiški. Laikantis BŽP neįmanoma užtikrinti klestinčios rinkos ir saugių darbo vietų, todėl žuvininkystės valdymo kontrolę būtina sugrąžinti nuo žuvininkystės priklausančioms valstybėms.

 
  
  

- Pranešimas: Ioannis Gklavakis (A6-0480/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Aš balsavau prieš šį pranešimą, nes jame nagrinėjamos bendros žemės ūkio politikos nuostatos, kurias norime panaikinti. Bendrą žemės ūkio politiką reikia iš esmės keisti. Jau kelis metus mes raginame kiek galima anksčiau pradėti diskusiją. Mes manome, kad po vadinamojo ilgalaikio 2007–2013 m. biudžeto būklės patikrinimo ES jau 2010 m. turėtų pradėti mažinti paramą žemės ūkiui.

Dėl to „Junilistan“ frakcijos nariai negali balsuoti už Europos Parlamentui pateikiamus įvairius pranešimus dėl žemės ūkio.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. (EL) Augalų higiena ir vaisinių augalų bei vaismedžių dauginimo medžiagos sertifikavimas yra labai svarbūs gamintojui, nes kai iš pat pradžių sodas užveisiamas tinkamai, jis laiduoja gerą produkciją. Neabejotina, kad šį teisės aktą reikia pritaikyti prie sektoriaus aplinkybių.

Nors ir pritariame daugybei I. Gklavakio pranešimo pakeitimų, mes abejojame ir nesutinkame su tais pakeitimais, kuriuose pritariama genetiškai modifikuotai dauginimo medžiagai, net jei tai šakniastiebis, nes jis kelia pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai, kadangi dar nėra mokslinių tyrimų, laiduojančių, jog nėra jokio poveikio. Kalbant apie importą iš trečiųjų šalių, mes pritariame, kad neturėtų būti jokių nukrypimų, nes kyla pavojus, kad Europos Sąjungoje pasklis patogenai ir tai atsilieps gamybai, produkcijos kokybei ir žemės ūkio pajamoms.

 
  
  

- Pranešimas: Ieke van den Burg (A6-0469/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes giname subsidiarumo principo taikymą. Todėl sutinkame, kad Bendrija neturėtų kėsintis į valstybių narių kompetenciją. Pavyzdžiui, taip yra vietoje teikiamų paslaugų, kurios nesusijusios su tarpvalstybine veikla ir todėl iš principo neturi poveikio vidaus rinkos veiklai, atveju. Todėl netiesioginio apmokestinimo srityje ir PVM tarifų nustatymo požiūriu kiekviena valstybė privalo turėti visišką veikimo laisvę.

Net jei Taryba priims sprendimą dėl Bendrijos vidaus operacijų galutinės apmokestinimo sistemos, valstybės narės turėtų (galėti) taikyti mažesnius tarifus arba gal net taikyti nulinius tarifus būtino naudojimo prekėms ir paslaugoms, pvz., maistui ir vaistams, ir taip pat vietoje teikiamoms paslaugoms, įskaitant paslaugas ir prekių tiekimą, susijusius su švietimu, socialiniu aprūpinimu, socialine apsauga ir kultūra.

Net jei bus priimtas sprendimas (iki 2010 m. pabaigos) dėl galutinės Bendrijos vidaus operacijų apmokestinimo tvarkos, valstybės narės turėtų (galėti) taikyti mažesnius PVM tarifus, kad paremtų ir išlaikytų vietose teikiamas paslaugas, taip pat kad sustiprintų šių paslaugų vaidmenį oficialioje ekonomikoje ir valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Nors kartą šis Parlamentas mus sugundė balsuoti už pranešimą dėl PVM. Jame pritariama atsisakyti galutinių procedūrų, grindžiamų apmokestinimu vartojimo šalyje, siekio, nes vien tik šis tikslas pateisino didesnį tarifų derinimą. Jame taip pat pritariama subsidiarumo principo taikymui, kuris leistų valstybėms narėms taikyti nulinį PVM vietoje teikiamoms paslaugoms, pvz., viešajam maitinimui ar kitiems aspektams, kaip socialinių, švietimo ir kultūros bei pan. tikslų sprendimą. Jame taip pat siekiama išlaikyti daug leidžiančių nukrypti nuostatų, kurių galiojimas turėjo baigtis 2007–2010 m. Mes su viskuo sutinkame.

Tačiau negalime pritarti troškimui išlaikyti Europos teisės aktus dėl PVM ir norui užtikrinti vienodus tarifus, kad ir kas bebūtų, siekiant prekybos ir ES vidaus prekybos muitinės formalumų supaprastinimo. Apmokestinimas – tai visiška kiekvienos šalies iniciatyva ir vieno pobūdžio mokesčius dažnai atsveria kitų mokesčių skirtumai. Todėl jie ne visuomet teisėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Vykstančios diskusijos dėl pereinamųjų PVM tarifų kontekste Europos Parlamento buvo paklausta jo nuomonės dėl laikinų su šiais tarifais susijusių nuostatų. Šiandien balsuojame dėl šios nuomonės. Kažkaip pavėluotai, nes žinome, kad Europos Sąjunga nutarė nuo 2008 m. sausio 1 d. ir toliau taikyti lengvatinius PVM tarifus. Vis dėlto manau, kad ši nuomonė yra labai svarbi.

Tai neabejotinai teisingas sprendimas šalims, kurios 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą, ir aš šiam sprendimui visiškai pritariu. Parlamento nuomonė šiuo klausimu yra vienareikšmė ir pritaria tam, kad būtų išlaikytos tam tikros laikinos nuostatos dėl PVM tarifų. Sprendimas vertas plataus pritarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už I. van den Burg pranešimą dėl PVM. Pranešime pabrėžiama subsidiarumo principo svarba apmokestinimo klausimais ir aš teisingai manau, kad valstybės turėtų šį principą taikyti tarpvalstybinio aspekto neturinčioms paslaugoms, kurios atitinkamai neturi poveikio vidaus rinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Martinez (NI), raštu. (FR) Komisijos niekada netenkina PVM dalykas. Devintojo dešimtmečio Cockfieldo pranešime buvo skatinami įvairūs PVM tarifai. Iš esmės mažiausias tarifas buvo tik 15 proc., 5 proc. normalus ir mažesnis tarifas.

Tada Europos Komisija panoro PVM kilmės šalies taikomu tarifu. Praktiškai PVM buvo apmokestinama paskirties šalyje taikomu PVM tarifu. Tai buvo laikina sistema, kuri tapo galutine: vadinamasis „Bolkensteino PVM“ nebuvo įdiegtas. Mažesnių PVM tarifų Prancūzijos viešojo maitinimo įmonėms, kompaktinėms plokštelėms ir darbo jėgą teikiančiai veiklai nebuvo.

1977 m. Komisija nors laikinai nusileido Šeštosios direktyvos savo H priedo sąraše, nes suprato, kad, vargu ar vokiečiai savo „Mercedesais“ važiuos į kitą valstybę papietauti į restoraną, kuriame taikomas mažas PVM.

Kokia gėda, kad 1993 m. ji nesuprato, jog be sienų kontrolės Bendrijos vidaus PVM yra neišsenkantis sukčiavimo stambiu mastu šaltinis. Filosofinė PVM, protingo mokesčio, nes jis ekonomiškai neutralus, logika nesuprantama didelei Komisijos pareigūnų daugumai. Dėl to per pastaruosius 20 metų jų teisės aktai nuolat patiria nesėkmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Joseph Muscat (PSE), raštu. − (MT) Norėčiau atkreipti dėmesį į du mano pateiktus pakeitimus, kurie buvo įtraukti į galutinį pranešimą.

Pirmajame pasiūlyme sakoma, kad kiekviena šalis turėtų (galėti) taikyti mažesnius tarifus, arba, išskirtinėmis aplinkybėmis, gal net taikyti nulinius tarifus pagrindinėms prekėms ir paslaugoms, pvz., maistui ir vaistams, dėl socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių priežasčių ir kad galutinis vartotojas turėtų naudos.

Antrajame pasiūlyme teigiama, kad mažesnius ar net nulinius PVM tarifus galima būtų taikyti su švietimu, socialiniu aprūpinimu, socialine apsauga ir kultūra susijusioms prekėms.

Šiuo metu mažesni PVM tarifai jau gali būti taikomi su švietimu susijusioms prekėms. Šis pakeitimas dar kartą tai patvirtina.

Aš kreipiuosi į Ministrų Tarybą prašydamas vadovautis Europos Parlamento politika.

 
  
  

- Pranešimas: Gianni De Michelis (A6-0484/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsuodami dėl šio pranešimo susilaikėme dėl abejonių, kurios gaubia ARTEMIS įmonės įsteigimą, jos veiklą ir valdymą. Bendrųjų įmonių sudarymas viešųjų ir privačiųjų partnerysčių sąlygomis, kaip kad yra ARTEMIS steigimo atveju, siekiant įgyvendinti įterptųjų kompiuterinių sistemų bendrą technologijų iniciatyvą, kaip teigiama šiame pranešime, susijęs su mintimi apie viešųjų lėšų panaudojimą privatiems tikslams ir interesams, nes atrodo, kad bendradarbiavimo kita kryptimi – finansine ar žinių perdavimo – nėra.

Šiame kontekste tikslai atrodo prieštaringai, nes privati iniciatyvos pagrindas yra pelno kaupimas, o viešųjų paslaugų pagrindas yra viešųjų interesų paslaugos ir gyventojų interesų tenkinimas.

Tačiau investicijos į mokslinius tyrimus, ypač integruotų IT sistemų srityje, tai, anot mūsų, būtinas įnašas į Europos technologijų plėtotę.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, ARTEMIS – tai pirmoji iš keturių pasiūlytų įmonių, turinčių bendrą tikslą ir pagrindą. Kitos – tai „Švarus dangus“, ENIC ir naujoviškų vaistų įmonės. Visos keturios įmonės turi net bendrą buveinę Briuselyje, kuri išlieka bendra flamandų ir volonų sostine.

Parlamento Biudžeto komitetas pritarė keturioms naujoms institucijoms, kurios numatytos pagal Septintąją bendrąją programą. Jis taip pasielgė vildamasis, kad šioms įmonėms sudarytas viešosios ir privačiosios partnerystės modelis pasirodys esąs realesnis nei Galilėjo programos atveju. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ARTEMIS ir kitų bendrų įmonių trukmė ir biudžeto planai (2008–2013 m.) neatitinka septynerių metų finansinės perspektyvos (2007–2013 m.) standartinių finansinių planų. Ateityje tai gali sukelti tam tikrų problemų.

Mes taip pat pastebėjome, kad visų keturioms bendroms įmonėms skiriamų išlaidų kategorijose administracinėms išlaidoms skirta palyginti maža suma, t. y. 84 mln. EUR 2008–2017 m. Tačiau klausimas dėl ES institucijų daugėjimo lieka atviras ir apima ne tik Septintosios bendrosios programos institucijų rekonstrukciją.

 
  
  

- Pranešimas: Françoise Grossetête (A6-0479/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Naujoviškų vaistų iniciatyva – tai unikali Europos Komisijos ir Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (angl. EFPIA) pradėta iniciatyva, kurios biudžetas iki 2013 m. yra 2 mlrd. EUR. Dėl šios priežasties aš taip pat balsavau už šį pranešimą.

Esu įsitikinęs, kad ši privačiųjų ir viešųjų sektorių partnerystė padės paspartinti geresnių ir saugesnių vaistų platinimą.

Esu patenkintas, kad Naujoviškų vaistų iniciatyva pagerins mokslinių tyrimų sąlygas ir kartu galimybes kurti geresnius vaistus, skirtus užleistoms ligoms gydyti.

Antra, kaip mažų ir vidutinių įmonių asociacijos narys, džiaugiuosi šia pirma viešąja ir privačiąja partneryste, kuri susijusi su mažų ir vidutinių įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų centrų, akademijų ir asociacijų, kurios yra EFPIA narės, bendradarbiavimo finansavimu.

Šis finansavimo būdas bent suteiks galimybę naudotis reikalingais ištekliais ir taip sukurs palankią aplinką moksliniams tyrimams Europos Sąjungoje ir padidins jos konkurencingumą. Mūsų valstybės narės turėtų tikėtis rezultatų…

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, aš esu viena iš didelių bendrovių ir universitetų bendradarbiavimo stokos kritikių ir tai pat esu nepatenkinta ES turimais moksliniams tyrimams skirtais mažais ištekliais dėl to, kad palyginti su JAV, tik viena trečioji lėšų čia ateina iš privataus sektoriaus. Pagaliau šiandien priimdami 2 mlrd. EUR kainuojantį septynerių metų naujoviškų vaistų planą, iš Strasbūro siunčiame labai gerą žinią Europos mokslinių tyrimų pramonei. Pats šios įmonės pobūdis yra naujas, nes įkūnija privačiojo ir viešoj sektoriaus partnerystę. Tai gali padvigubinti turimus išteklius ir kartu padeda sujungti mokslinių tyrimų tikslus. Manau, kad tai suteiks naują paskatą žinių valdymui, švietimui ir profesiniam rengimui. Esu įsitikinusi, kad Europos farmacijos pramonės našumo mažėjimo tendenciją galime nukreipti priešinga linkme ir pasiekti paprasčiau prieinamą aukštos kokybės, ypač vėžio ir Alzhaimerio ligų gydymą. Norėčiau padėkoti pranešėjui, kad jis sugebėjo pranešimą pateikti jo sėkmingam antrajam svarstymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. (FR) Kaip pranešėja, labai džiaugiuosi priėmus šį pranešimą dėl Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės įsteigimo (IMI).

Šios Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos ir Europos Komisijos viešosios ir privačiosios partnerystės įgyvendinimas yra mokslinių tyrimų programų didelis daug žadantis žingsnis į priekį. Europos Komisijos pareiga bus Europos reikmes apsvarstyti kitu požiūriu.

2008–2013 m. IMI bendras biudžetas bus 2 mlrd. EUR. Europos Komisijos 1 mlrd. EUR įnašas bus išmokėtas MVĮ ir universitetams. Savo ruožtu pagrindinės bendrovės prisidės prie šio sumos panašiu indėliu. Jos įtrauks MVĮ ir universitetus suteikdamos jiems priemones ir metodikas siekiant geriau numatyti vaistų nekenksmingumą ir veiksmingumą, sumanias infrastruktūras ir žinių valdymą.

Pirmaujančių įmonių, mažų mokslinių tyrimo centrų, MVĮ ir universitetų bendradarbiavimas padės sudaryti jų mokslinius tyrimų projektus. IMI taip pat pagerins žinių perteikimą universitetuose ir įmonėse ir padės mažesnėms bendrovėms dalyvauti Europos moksliniuose tyrimuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Naujų vaistų tema man itin artima, nes Lenkijoje aktyviai dalyvauju padedant retomis genetinėmis ligomis sergantiems vaikams. Deja, šiems vaikams sveikatos draudimo programos netaikomos, o jiems reikalingi vaistai pernelyg brangūs. Daugelyje Europos šalių išlaidos šiems vaistams reikalingiems vaikams išgyventi ir gyventi beveik įprastai yra grąžinamos.

Esu Europos Parlamento narė ir suprantu, kad Europos požiūris į šį vaistų klausimą apskritai yra labai svarbus. Kalbu apie inovacijas Sąjungos paramą tyrimams ir mokslininkams ir Sąjungos veiksmus, skatinant farmacijos bendrovių susidomėjimą ir raginant jas kurti naujus vaistus. Mano nuomone, F. Grossetête pranešimas yra iš tiesų labai svarbus.

Sutinku, kad Sąjunga privalo pereiti prie naujo ir efektyvesnio tyrimų ir inovacijų, kuriomis siekiama skatinti mūsų žemyno ekonominę plėtrą palengvinant mūsų piliečių dalią ir kai kuriais atvejais net išgelbėjant jų gyvybes, metodo. Europos Komisijos pasiūlymu dėl bendrų technologijų iniciatyvų sukūrimo siekiama suderinti ir supaprastinti projektų finansavimą.

Kalbant apie naujų vaistų tyrimų programas pažymėtina, kad svarbu įtraukti MVĮ, universitetus, pacientus, ligonines ir farmacijos pramonę norint užtikrinti saugesnius, pigesnius ir nedelsiant prieinamus vaistus. Todėl Komisijos siūloma viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė yra puikus sprendimas. Ši partnerystė teikia naujas farmacijos tyrimų sektoriaus galimybes.

 
  
  

- Pranešimas: Lena Ek (A6-0483/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. − (ES) Ispanijos socialistų delegacija balsavo už L. Ek pranešimą dėl „Švaraus dangaus“ bendros įmonės įsteigimo, tačiau norėčiau aiškiai pasakyti, kad visoms Bendrosioms technologijų iniciatyvoms privalu griežtai laikytis atvirumo ir skaidrumo principų. Konkrečiai, kalbant apie „Švarų dangų“, Ispanijos socialistų delegacija visuomet rėmė poreikį atviroms ir konkurencingoms iniciatyvoms dalyvauti konkursuose ir užtikrinti lygias galimybes dalyvauti visiems valstybių narių dalyviams, priklausomai nuo jų tinkamumo.

Todėl Ispanijos socialistų delegacija nori į protokolą įrašyti tai, kad „Švaraus dangaus“ įmonė neturi tapti būsimų bendrų technologijų iniciatyvų ar kitų Septintosios pagrindų programos priemonių precedentu, ir mano, kad šioje srityje visos valstybės narės turi dalyvauti lygiais pagrindais.

 
  
  

- Pranešimas: Ioannis Varvitsiotis (A6-0454/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Mes, Europos piliečiai, naudojamės daugeliu teisių, įskaitant teisę į diplomatinę ir konsulinę apsaugą. Visi ES piliečiai gali tikėtis kitų valstybių narių institucijų diplomatinės ir konsulinės apsaugos, jei šių piliečių šalis trečiosios šalies teritorijoje neturi ambasados ar konsulato.

Šis klausimas dar svarbesnis, nes visoms ES valstybėms narėms diplomatine ir konsuline tvarka atstovaujama tik trijose šalyse: Kinijoje, Rusijoje ir JAV.

Be galimų reikšmingų atstovavimo valstybėms narėms trečiosiose šalyse skirtumų pasitaiko atvejų, kai šis atstovavimas neegzistuoja (pvz., Maldyvuose).

Palaikau šią iniciatyvą, kuria siekiama, kad EB Sutarties 20 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnio nuostatos būtų praktiškai įgyvendinamos, nustatant tikrą ir suderintą visų ES piliečių, nepriklausomai nuo pilietybės, pagrindinę teisę į diplomatinę ir konsulinę apsaugą.

Taip pat teigiamai vertinu Lisabonos sutartyje numatytą įsteigti Europos užsienio tarnybą, nustatyti jos įgalinimus ir pareigas.

Sutinku, kad apie tai labai svarbu informuoti gyventojus ir pritariu pasiūlymui įsteigti vieningą Europos pagalbos telefono numerį, kuriuo ES piliečiai galėtų gauti reikiamą informaciją, pirmiausia kritinėje padėtyje ar atsitikus nelaimei.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už I. Varvitsiočio pranešimą, kuriuo siekiama sustiprinti diplomatinę ir konsulinę ES piliečių, gyvenančių ar keliaujančių šalyse, kuriose jų kilmės valstybei narei nėra atstovaujama, apsaugą. Šiuo metu mano šalis, Škotija, neturi nė vienos nepriklausomos diplomatinės atstovybės užsienio šalyse. Tikiu, kad padėtis pasikeis per artimiausius keletą metų ir tikiuosi, kad netrukus Škotijos atstovai užsienyje galės, reikalui esant, padėti ES piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Meškiuko Muhamedo atvejis dar kartą mums priminė, kaip lengva užsienio šalyje patekti į sudėtingą padėtį. Visai nereikia susidurti su stichine nelaime, nelaime ar prarasti pasą; gali pakakti ir nesusipratimo dėl skirtingos kultūros. Šioje srityje mums dar reikia daug nuveikti. Pvz., Turkijoje, pareiškusioje paraišką įstoti į ES, turistams iš Vakarų gali būti pavojinga, nes visiškai neseniai atlikta studija rodo, kad dažnai grasinama geresnė mažumų apsauga iš tiesų egzistuoja tik popieriuje, o reali padėtis iš tiesų pablogėjo.

Todėl būtina nuveikti du dalykus. Pirma – įsteigti tvirtą diplomatinių misijų, skirtų suteikti mūsų piliečiams atramą, tinklą, o antra – užtikrinti, kad keliautojams būtų žinomos ne tik ambasadoriaus pareigos, bet ir tai, kad jie pagalbos gali kreiptis į bet kurios valstybės narės ambasadą. Atsižvelgiant į tai, balsavau už siūlomą veiksmų planą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Pasaulyje tik trijose šalyse visos Europos Sąjungos valstybės narės turi diplomatines ir konsulines atstovybes: Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijoje. Kai kuriose populiariose turistų lankomose vietose valstybėms narėms visiškai neatstovaujama.

Pagal Komisijos iniciatyvą visi Europos piliečiai turi teisę kreiptis diplomatinės ir konsulinės apsaugos į kitą valstybę narę, kuriai atstovaujama trečiojoje šalyje, lygiais pagrindais su pastarosios valstybės narės piliečiais. Tačiau tai taikoma tik tuomet, kai piliečių valstybė narė trečiojoje šalyje neturi ambasados ar kitos diplomatinės atstovybės. Todėl pasisakau už šį sprendimą.

Deja, atsižvelgiant į antrąją pasiūlymo dėl rezoliucijos dalį, buvau priverstas balsuoti prieš. Abipusė praktinė diplomatinė ir konsulinė parama plačiąja šio žodžio prasme negali apimti kitų valstybių narių įgalinimų prisiėmimo. Tenka apgailestauti, kad būtent to siekiama šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN), raštu. – (PL) Balsuojant dėl diplomatinės ir konsulinės Europos Sąjungos valstybių narių piliečių apsaugos susilaikiau. Tačiau, be abejonės, norėčiau, kad ši apsauga būtų suteikta.

2007 m. rugsėjo 11 d. Belgijos policija priešais Europos Parlamento pastatą sumušė ir suėmė Europos Parlamento narį M. Borghezio, nors šis parodė esąs Europos Parlamento narys ir pranešė policijai apie savo Parlamento nario neliečiamybę. Šis įvykis rodo, kad nėra būtina ieškoti pavyzdžių trečiosiose šalyse, norint įvertinti, kad šiuo metu teikiama apsauga nepakankamai gera net kalbant apie Parlamento narius. Manau, pirmiausia turėtume skirti dėmesio šalia mūsų esamai padėčiai.

 
  
  

- Pranešimas: James Elles (A6-0493/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame septintajame biudžete dėl pakeitimo 2007 m. įtraukta papildomai 4 324,8 mln. EUR pajamų ir 1 651,4 mln. EUR mažiau išlaidų, todėl valstybės narės galėjo sumažinti savo įnašą į Bendrijos biudžetą apie 5 976,2 mln. EUR.

Nors pajamų padidėjimas daugiausia susijęs su PVM ir BNP balansu, su reikšmingu išlaidų sumažėjimu pirmiausia sietinas nepakankamas biudžeto įgyvendinimas, kai sumažinimas pirmiausia turi įtakos Sanglaudos, žuvininkystės, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio straipsniams.

Komisija ir Taryba paprasčiausiai teisinasi vėlai priimtomis daugeliu darbinių struktūrinių fondų programomis 2007–2013 laikotarpiu (ir kitais) dėl to, kad nepanaudoti 2007 m. planuoti asignavimai. Tačiau šios sumos nėra perkeltos į 2008 m. biudžetą, siekiant atitinkamai padidinti šioms politikos sritimis skiriamus asignavimus. Pažymėtina, kad 2008 m. biudžeto planuojamos sumos šiuose straipsniuose atitinka sumas, suderintas 2007–2013 m. daugiametėje finansinių pagrindų programoje.

Tai, kad šios sumos Bendrijos biudžete liko nepanaudotos, kelia rimtą susirūpinimą ir reikalauja didelio dėmesio, nes 2007 m. yra pirmieji naujos finansinės programos 2007–2013 m. metai, o taisyklė N+2 vis dar taikoma ankstesnei finansinei programai, pagal kurią asignavimus reikia visiškai panaudoti iki 2008 m.

 
  
  

- Pranešimas: Christopher Heaton-Harris (A6-0466/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Gyvename XXI a. ir paprasčiausiai esame priversti prisitaikyti prie naujų sparčiai besikeičiančių aplinkybių.

Būtent todėl labai džiaugiuosi C. Heatono Harriso pranešimu dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos.

Šio dokumento nuostatos yra labai svarbios šiuolaikinei Europai, todėl jas derėtų priimti skubos tvarka. Jos susijusios su priemonėmis naujos kartos darbinei muitinės ir verslo aplinkai sukurti. Turiu omenyje nepopierinės aplinkos sukūrimą, nes tai labai palengvintų mūsų pareigūnų darbą, kuriems tenka dirbti su daugeliu nereikalingų popierinės formos dokumentų. Taip pat derėtų apsvarstyti aplinkos apsaugos klausimus ir medžius, kuriuos tenka paaukoti, siekiant patenkinti šiam tikslui reikalingo popieriaus paklausą.

Manau, kad itin svarbu ir neatidėliotina įdiegti elektronines muitų sistemas. Taip pat remiu Vieno langelio ir Vieno sustojimo sąlygų sukūrimą. Esu įsitikinusi, kad Europoje derėtų daugiau investuoti į šį sprendimą, tam, kad Lisabonos strategijos teiginiai neliktų tuščiais žodžiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Susidūrėme su rimta problema, siekiant suvaldyti didžiulį daugiausia iš Azijos importuojamų prekių kiekį. Šiai problemai išspręsti reikalingos tarpusavyje sujungtos elektroninės sistemos. Elektroninė prekyba ir muitai jau tapo būtina prielaida veiksmingai Europos rinkai dar nenustačius šiuolaikiško muitinės kodekso. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mums taip pat reikalinga sistema perimti prekes, kurios neatitinka Europos saugos standartų ir užkirsti kelią šioms prekėms patekti į ES. Šiandien priimtu tekstu numatoma gerokai efektyvesnė importo valdymo galimybė. Taip pat numatoma įdiegti vieno langelio ir vieno sustojimo privalumus ir leisti pasinaudoti su tarptautiniais sandoriais susijusia informacija ne tik muitų institucijoms, bet ir tiekėjams, pirkėjams ir vežėjams. Šia sistema neabejotinai naudosis nacionalinės priežiūros institucijos, atsakingos už rinkoje esančių prekių saugos kontrolę. Komisija sulėtino sistemos įgyvendinimą ir padalijo jį į tris etapus, kuriuos numatoma įdiegti atitinkamai po 3, 5 ir 6 metų. Tačiau tenka nuogąstauti, kad reikalingi gerokai spartesni veiksmai ir tikiuosi, kad Komisija netrukus bus primygtinai paskatinta savo sprendimą persvarstyti.

 
  
  

- Pranešimas: Marie-Noëlle Lienemann (A6-0389/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). (LT) Džiaugiuosi, kad Baltijos jūra, labiausiai užteršta Europos jūra, pasirinkta bandomąja jūrų strategijos įgyvendinimo sritimi.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva numato, kad Jūrų strategijos pagrindų direktyvą įgyvendins valstybės narės, parengusios bendrą Baltijos jūrų regiono priemonių programą.

Devynios Baltijos regiono valstybės priklauso ES ir tik viena yra trečioji šalis – Rusija. Kyla abejonių, ar iki 2010 m. pagerės Baltijos regiono ekologinė būklė. Abejonių pagrindas – Vokietijos – Rusijos dujotiekis, kirsiantis išilgai visą Baltijos jūrą. Visi patirs vamzdyno tiesimo ir eksploatavimo poveikį. Dujotiekio vamzdynų slėgio bandymai bus vykdomi naudojant jūros vandenį, kuris bus išpumpuojamas atgal į jūrą.

Be to, pavojų kelia jūros dugne esantys Antrojo pasaulinio karo cheminiai ginklai.

Aš pritariau svarstytam dokumentui, tačiau sunkiai įsivaizduoju bendrą ES valstybių programą Baltijos jūros ekologijai gerinti. Be to, manau, kad Rusiją reikia įtraukti į programos rengimą ir įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už M. N. Lienemann rekomendacijos dėl antrojo svarstymo (A6-0389/2007) dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva).

Europos Parlamento ir Tarybos pasiektu kompromisu pavyks nustatyti jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo sistemą, užkirsti kelią jo būklei blogėti ir esant galimybei šią aplinką atstatyti po patirto neigiamo poveikio.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiandien priėmėme rekomendaciją dėl antrojo bendrosios pozicijos Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindų.

Atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus, atrodo pakankamai svarbu parengti jūrų aplinkos politiką užsitikrinant reikiamą įvairių šalių bendradarbiavimą ir koordinavimą pastarosioms išlaikant visišką suverenumą savo teritorijos ir išteklių atžvilgiu. Tačiau svarbiausia yra gerbti valstybių narių suverenumą pirmiausia jų išimtinės ekonominės zonos atžvilgiu ir jų galimybę imtis savarankiškų priemonių savo ištekliams apsaugoti.

Todėl negalime pamiršti, kad viena siūlomos Reformų sutarties nuostatų siekiama Europos Sąjungai suteikti išimtinius įgalinimus jūrų ištekliams valdyti bendrosios žuvininkystės politikos pagrindu.

Be to, būtina atsižvelgti į jūrų taršos ir intensyvaus jūrų transporto įtaką žvejybos veiklai ir jūrų išteklių apsaugai. Todėl žvejai turėtų būti pirmiausia suinteresuoti saugoti ir atnaujinti jūrų išteklius. Todėl į priemones atsargoms atstatyti būtina įtraukti tinkamai finansuojamas priemones, norint užtikrinti ekonominį ir socialinį atlyginimą šiam sektoriui ir jame dirbantiems darbuotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau prieš šį pranešimą, kuriuo valstybės narės raginamos imtis būtinų priemonių iki 2020 m. pasiekti „tinkamą aplinką“ jūrų srityje.

Jūsų aplinkoje randama gyvybiškai svarbių išteklių, o jos ekosistema teikia būtinas paslaugas, pvz., reguliuoja klimatą ir gamina deguonį.

Jūsų transporto, žvejybos, energetikos ar net turizmo politikos sritys vystėsi atskirai, tai kartais baigdavosi nesėkmingai, nesuderintais rezultatais ar naudojimo prieštaravimais.

Iškilo platesnio požiūrio būtinybė atsižvelgiant į visus tvaraus vystymosi politikos Europos jūrų aplinkos srityje aspektus.

Valstybės narės privalo laipsniškai parengti jūrų aplinkos strategijas savo suvereniems vandenims. Iki 2015 m. dėl šių strategijų turėtų pavykti parengti priemonių gerai aplinkos padėčiai pasiekti. Tuo pačiu jūrų regionu ar jo dalimi besidalijančios valstybės narės turės bendradarbiauti siekiant koordinuoti įvairias jūsų aplinkos strategijos sudėtines dalis.

Būtina toliau aktyviai veikti steigiant jūrų parkus kaip pabrėžta Grenelle aplinkos forume. Šiame pranešime numatyta įsteigti saugomas zonas, tačiau galima laikytis dar labiau ribojančio požiūrio.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Parėmiau šį kompromisinį paketą, pagrįstą M. -N. Lienemann pranešimu apie jūrų aplinką. Būtina imtis visa apimančio ir suderinto metodo, norint užtikrinti būsimą politiką šioje srityje. Bendrojoje žuvininkystės politikoje pateikiamos pagrindinės gairės, kaip tik neleidžiančios brandinti jūrų aplinkos. Centrinė kontrolė iš Briuselio netinka jūroms ir vandenynams Europoje ir už jos ribų tvarkyti. Todėl nors ir sutinku, kad ES vaidmuo nustatant jūrų aplinkos politiką yra reikšmingas, tačiau taip pat esu įsitikinęs, kad būtina atsižvelgti ir į atskirų nuo jūros priklausančių bendruomenių poreikius ir poziciją.

 
  
  

- Pranešimas: Holger Krahmer (A6-0398/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes atstovauju vienai iš aštuonių šalių, kurioms tai turės didžiausios įtakos, ir dėl to, kad man puikiai žinomas jo turinys. Pasielgiau taip, nes Lenkijoje reikšminga dalelių koncentracija viršija leistinus dienos ir metinius lygius. Silezijoje poveikis didžiausias. Tai labiausiai pramoninis šalies regionas. Manau, kad tai yra žingsnis labai teigiama linkme, siekiant apsaugoti aplinką mano šalyje apskritai ir Silezijoje konkrečiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) (kalbos pradžios nesigirdėjo) ...ir švaresnis oras Europai yra labai geras Sąjungos veiklos pavyzdys. Bendra veikla grindžiama EB sutarties 251 straipsniu. Šia direktyva teisės aktai supaprastinami, keletas kitų direktyvų pakeičiama ir nustatomi leistini smulkiųjų dalelių lygiai ore. To pavyko pasiekti frakcijų ir šalių susitarimo pagrindu. Be to, tai – subtilaus požiūrio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos atribojimui pavyzdys. Vertinu pranešėjų darbą ir džiugu, kad priėmėme šią šiuolaikišką direktyvą, kuria supaprastinamos ir grindžiamos mūsų didelės ambicijos šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už H. Krahmerio rekomendaciją dėl antrojo svarstymo (A6-0398/2007) dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje. Taip pasielgiau, nes, mano manymu, Parlamento ir Tarybos suderintas tekstas apskritai yra teigiamas tiek kalbant apie visuomenės sveikatos, tiek ir apie aplinkos apsaugą.

Europoje 360 000 žmonių miršta dešimčia metų anksčiau dėl oro taršos. Studijos rodo, kad oro taršos poveikis itin didelis vaikų sveikatai, todėl į oro kokybės planus būtina įtraukti priemones, skirtas konkrečiai apsaugoti pažeidžiamas gyventojų grupes, pvz., vaikus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Gamtiniai oro ištekliai kasdien tampa vis labiau užteršti pirmiausia miestų centruose ir ES valstybių narių regionuose pirmaujančiuose pagal gyventojų skaičių. Oro tarša kenkia žmogaus sveikatai, sukelia kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemų ligas; taip pat kenkia ekosistemoms. Žinome, kad prie labiausiai pažeidžiamų grupių priskirtini vyresnio amžiaus ir žmonės, gyvenantys didžiausią gyventojų skaičių turinčiuose miestų centruose ir netoliese stambių eismo maršrutų.

Europos Parlamentas šiandien antrojo svarstymo metu išreiškė poziciją dėl bendros Tarybos pozicijos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje. Į šios bendrosios pozicijos tekstą įtraukta keletas Parlamento pirmojo svarstymo metu pateiktų pasiūlymų. Tačiau esama keletas momentų, kuriais Tarybos pozicija nepajudinama; pvz., Taryba nesutinka keisti nuostatų dienos ir metinių ribinių dydžių.

Europos Parlamentas savo ruožtu ketina ginti tris pagrindinius savo pozicijos momentus: nustatyti ambicingesnius tikslinius ir ribinius dydžius; didesnį lankstumą priimant griežtesnes priemones prie šaltinio ir nustatyti ilgalaikius tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą.

Iš visų taršos rūšių oro tarša kelia didžiausią susirūpinimą 54 proc. Prancūzijos gyventojų. Todėl svarbu kasdien informuoti visuomenę pirmiausia alergiškus jos narius apie aplinkos ore esamas daleles.

Nuo 1991 m. pirmininkauju Luaros departamento oro kokybės tinklui ir man itin malonu, kad priimti teisės aktai dėl smulkiųjų dalelių, kurios daro didžiausią žalą ir iki šiol nebuvo aptartos. Todėl galėsime geriau atsižvelgti į kvėpavimo takų ligų, pvz., astmos, bronchito ir emfizemos skaičiaus didėjimą.

Saugant išorės oro kokybę neleistina pamiršti oro uždarose erdvėse, kuriose praleidžiame daugiau nei 80 proc. savo laiko. Kol kas mažai dėmesio skiriama oro kokybės pastatuose studijoms, nors šis oras daro nemažesnę įtaką mūsų sveikatai nei išorės oras.

Ši nauja direktyva reiškia, kad valstybės narės taip pat turės nustatyti dalelių rinkimo centrus miestų zonose. Ši priemonė atitinka mūsų darbą Prancūzijoje Grenelle aplinkos forume.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Parėmiau šį kompromisinį įvairių frakcijų sutarimu pasiektą H. Krahmerio pranešimą apie oro kokybę. Oro tarša daro didžiulę žalą sveikatai visoje ES; su ja siejamas ir didelis ankstyvų mirčių skaičius. Šiuo kompromisiniu paketu nustatomas įsipareigojimas atlikti tam tikrų smulkiųjų dalelių stebėjimą ir tikiuosi, kad tai dar vienas žingsnis gerinant oro ir atitinkamai Europos Sąjungos piliečių gyvenimo kokybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą ne todėl, kad, mano įsitikinimu, tai svarbus žengtinas žingsnis į priekį gerinant oro kokybę, tačiau dėl tam tikros pažanga (nepaisant to, kad kai kurie Parlamento nariai siekia šią apsaugą susilpninti).

Šiuo metu jau pripažįstama su smulkiomis dalelėmis susijusią problemos sprendimo svarba; pastarosios daro didelę žalą sveikatai, todėl pavyko išvengti vis ilgesnių įgyvendinimo laikotarpių.

Vietos institucijoms tenka labai svarbus uždavinys įgyvendinant oro kokybės direktyvas, o į šiuos standartus būtina atsižvelgti planuojant naujus žingsnius į priekį, pvz., priimant sprendimą išplėsti oro uostą ar tiesti naujus kelius netoli nuo mokyklų ar ligoninių.

 
  
MPphoto
 
 

  Jules Maaten (ALDE), raštu. – (NL) Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija šiandien balsavo už oro kokybės susitarimą, kuriame susitarta ir dėl griežtų standartų ore esančių dalelių srityje. 2015 m. leistinas ore esančių smulkiųjų dalelių (PM2.5) skaičius sudarys 25 mikro gramus. Taip pat sutarta, kad galima daryti išimtį kai kurioms aukštą koncentracija pasižyminčioms zonoms parodžius, kad imtasi visų galimų priemonių oro kokybei pagerinti ir nustačius veiksmingą kontrolės ties šaltiniu politiką. Tai labai svarbu Nyderlandams, nes tai reikš, kad statybų projektai nebus stabdomi. Tai leis apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką kartu atsižvelgiant į ekonomikos vystymosi intervalus.

Vis dėlto ALDE frakcijos manymu kompromise nurodytas planinis 20 PM2.5 mikro gramų planinis rodiklis iki 2020 m. yra nerealus. Būtų išmintingiau palaukti įvertinimo datos 2013 m. ir tik tuomet nustatyta vėlesnius planinius rodiklius.

 
  
  

- Pranešimas: Josu Ortuondo Larrea (A6-0345/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo pranešimu siekiama pagerinti Bendrijos geležinkelio sistemos sąveikos galimybes, kitaip tariant padidinti galimybę gauti leidimą traukiniui iš vienos valstybės narės vykstant per kitą valstybę narę.

Be kitų svarbių šiame pranešime aptariamų aspektų, įskaitant tam tikrus techninius aspektus, pagrindinis šios direktyvos tikslas – pašalinti kliūtis judėjimui „Bendrijos traukiniai“.

Derėtų nepamiršti, kad šis pranešimas atitinka ES geležinkelio transporto liberalizavimo (ir privatizavimo) strategiją. Kaip matėme kitose Bendrijos teisės aktų leidybos iniciatyvose transporto srityje, kaip ir šiuo atveju, pagrindinis tikslas – pašalinti kliūtis tarptautiniam geležinkelių transportui liberalizuoti, šiuo atveju – derinimo pagrindu pašalinant skirtingas taisykles ar reikalavimus, taikomus geležinkelių parkui kiekvienoje šalyje.

Galiausiai pažymėtina, kad nacionalinių leidimų išdavimo procedūrų derinimas ir supaprastinimas bei abipusio pripažinimo principas neturėtų įgyti viršenybės kitų tinkamesnių taisyklių nustatytų valstybės narės lygmeniu, ar pašalinti valstybių narių prerogatyvą šias taisykles nustatyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Navarro (PSE), raštu. – (FR) Balsavau už J. Ortuondo Larrea pranešimą dėl direktyvos, nes sąveika yra gyvybiškai svarbi mūsų Europos geležinkelių sistemai. Iš tiesų geležinkelio transportas gali tapti konkurencingas, pirmiausia lyginant su kelių transportu, tik pakilęs į žemyno lygmenį, o tai daugiausia priklauso nuo traukinių galimybės kirsti sienas. Nors didžioji administracinių kliūčių dalis panaikinta, mums liko keletas labai reikšmingų techninių kliūčių. Todėl man malonu, kad dėl šio teksto susitarta per pirmąjį svarstymą, nes būtina siekti skubios pažangos šioje srityje. Šis tekstas įvardijantis geležinkelių suderinamumą kaip politinį prioritetą turėtų reikšti didžiulį žingsnį pirmyn Europos geležinkeliams.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Pranešimas dėl Bendrijos geležinkelio sistemos sąveikos, dėl kurio balsavome šiandien, yra itin svarbus skatinant investicijas į geležinkelio transportą ir gyvybiškai svarbus užtikrinant tikrąją judėjimo laisvę Europos teritorijoje.

Priemonės, kuriomis siūloma padidinti lokomotyvų sąveiką Bendrijoje, yra iš tiesų ilgai lauktos. Norint sukurti Europos transporto zoną be sienų, kuri iš tiesų skatintų laisvą asmenų ir prekių judėjimą, privalome sudaryti tam reikiamas sąlygas, kad kelionė iš Lisabonos iki Helsinkio būtų galima visomis transporto rūšimis.

Geležinkelio transportas turi vystytis ir būti lygiavertis partneris, kad atitiktų bendrosios transporto politikos tikslus. Negalime pamiršti, kad ši transporto priemonė yra saugi ir nedaranti žalos aplinkai kartu leidžianti pervežti daugelį prekių ir keleivių. Ši transporto rūšis labai svarbi kovojant su neigiama oro taršos įtaka, pavojais ir transporto grūstimis keliuose. Todėl balsavau už šį mano kolegos J. Ortuondo Larrea parengtą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Sveikinu iniciatyvas, skirtas iš esmės pagerinti geležinkelio sistemas visoje Europoje. Rytų Anglijai verkiant reikalingos priemonės keleivių ir krovinių vežimo pajėgumams pagerinti; o linijoms, vedančioms į rytinės pakrantės uostus, taip pat reikėtų geriau panaudoti finansavimo galimybes pagal TEN. Tačiau yra dar vienas šio klausimo aspektas: tai traukinių iš Europos žemyninės dalies susisiekimo ir su tuo susijusios galimybės neteisėtai patekti į šalį. Pranešime siekiama gerokai pagerinti laisvą traukinių judėjimą, pašalinus technines ir darbines kliūtis. Tačiau visiškai neužsimenama apie saugumą. Frethun geležinkelio krovinių stotyje Šiaurės Prancūzijoje rimtos problemos, trukdžiusios Lamanšo tunelio darbui, liovėsi tik 2002 m., įgyvendinus papildomas saugumo priemones. Kadangi į tai nebuvo atsižvelgta, susilaikiau balsuojant dėl pranešimo.

 
  
  

- Pranešimas: Jan Mulder (A6-0470/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), raštu. (SV) Balsavome už Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos. Manome, kad bendros nuostatos dėl tiesioginės paramos sistemų yra reikalingos, o tai yra teigiamas žingsnis, siekiant pakeisti sistemą, kai parama siejama su gamyba iš kurios, pvz., daugiausia dėmesio skiriama kaimo plėtrai, atviram kraštovaizdžiui ir kokybei.

Remiame Komisijos pasiūlymus supaprastinti. Supaprastinta procedūra yra žingsnis į priekį, nes kitaip nesulauksime pačių ūkininkų palaikymo. Skirtingai nei komitetas manome, kai taip pat svarbu kontrolė, kad sistema ES mokesčių mokėtojui atrodytų patikima. Tačiau kontrolė turi būti proporcinga siekiamoms aplinkybėms. Reguliavimo sistemą būtina organizuoti taip, kad nekiltų nesusipratimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nesutinkame su pranešime reiškiama nuomone dėl pagalbos gamybai sumažinimo vienkartinės išmokos sistemos gamintojams naudai atsižvelgiant į jų gamybos istoriją, tokiu būdu priverčiant juos siekti kompleksinio susiejimo sistemos tikslų. Dėl šios sistemos nemažai mažų ir vidutinių ūkininkų ir šeimos ūkių buvo priversti atsisakyti gamybos ir apleisti kaimo vietoves, sukėlė bioįvairovės nuostolius ir sumažino galimybę užtikrinti kai kurių valstybių narių, pirmiausia Portugalijos, maisto suverenumą.

Tačiau sutinkame, kad reikalinga išsamesnė informacija žemės ūkio sektoriuje, kad šio dalyviai galėtų prisitaikyti prie kompleksinio susiejimo taisyklių. Taip pat manome, kad yra gyvybiškai svarbu suteikti tinkamą mokymą asmenims, atliekantiems ūkininkų veiklos patikrinimus, ir suteikti inspektoriams teisę savo nuožiūra atsižvelgti į nesezoninius ir netikėtus veiksnius, trukdančius visiškai laikytis reikalavimų ir nepriklausančių nuo ūkininko valios.

Derėtų atsižvelgti į žemės ūkio veiklos svarbą, nes ūkininkai visuomenei teikia iš tiesų labai svarbias viešąsias paslaugas. Būtent todėl būtina išlaikyti paramos priemones, įskaitant savalaikį pagalbos mokėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pateikti Komisijos pasiūlymo pakeitimai iš dalies vertintini gerai ir iš dalies – labai blogai. Junilistan partija sutinka, kad šiuo metu atskiroms žemės ūkio įmonėms yra pernelyg sudėtinga suprasti įvairių ES direktyvų ir reglamentų žemės ūkio srityje, turinį. Absoliučiai būtina supaprastinti šiuos teisės aktus.

Tačiau prieštarauju Žemės ūkio komiteto siūlomam tekstui, kuriame teigiama, kad sistemos visiškai neatitinka patikrinimų apie kuriuos iš anksto nepranešama, nes šie prisideda prie neproporcingo baimės jausmo. Būtina numatyti veiksmingus patikrinimus visuomenines lėšas išmokant asmenims. Šiuo požiūriu kompromisas mums nepriimtinas, tačiau būtent to Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas siekia dėl tam tikrų priežasčių.

Todėl balsavau prieš Europos Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. (EL) Iš tiesų pageidautina supaprastinti ir sumažinti biurokratiją, tačiau šiuo atveju tuo naudojamasi ūkininkų kontrolei sustiprinti.

Todėl įvairiapusė atitiktis yra ypač veidmainiška sąvoka, nes tokiu būdu žinomai neatsižvelgiama į esminius aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos klausimus, pvz., GMO, ir daugiausia dėmesio skiriama nereikšmingiems klausimams. Gyvulių gerovės srityje tai pagrindas pasitarnauti išoriniams interesams, pirmiausia transporto bendrovių gyvulių augintojų ir vartotojų sąskaita, nes išlaidos didinamos be esminės naudos bendrijai.

Įvairiapusė atitiktis neatnešė esminės naudos Bendrijai, visuomenės sveikatai ar gyvulių sveikatai (nors dėl šių priežasčių tai buvo tariamai nustatyta), tačiau tapo sunkia finansine našta ūkininkams ir gyvulių augintojams. Mūsų šalyje išlaidos kompleksinio laikymosi išlaidos yra nepakeliamos auginantiems ožkas ir avis, nauda aplinkai, visuomenės sveikatai ir gyvulių sveikatai yra abejotina, nors būtent šiose srityse problemas galima veiksmingai spręsti pritaikius gamybos metodus prie gyvulių ir augalų fiziologijos. Pvz., uždraudus genetiškai modifikuotus grūdus, mėsą, mineralinę alyvą ir hormonus bei sistemingai tikrinant pesticidų žemės ūkio produkcijoje likučius pavyktų pasiekti išties geresnių rezultatų visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos srityse.

 

12. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
  

(Posėdis sustabdytas 12.40 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: M. A. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 

13. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

14. 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas, pataisytas Tarybos (visi skirsniai) (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Kyösti Virrankoskio ir Ville Itälä pranešimas (A6-0492/2007) Biudžeto komiteto vardu dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, pataisyto Tarybos (visi skirsniai) ir 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomųjų raštų Nr. 1/2008 (13659/2007 – C6-0341/2007) ir Nr. 2/2008 (15716/2007 – C6-0435/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Ville Itälä, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, kaip pranešėjas norėčiau nuoširdžiai padėkoti Biudžeto komiteto pirmininkui R. Böge‘ui. Būtent jam tenka nemaža dalis nuopelnų dėl šio taikinimo metu pasiekto rezultato. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegai pranešėjui K. Virrankoskiui už bendradarbiavimą šios biudžeto procedūros metu. Man labai džiugu, kad K. Virrankoskio dėka atsirado galimybė įgyvendinti bandomuosius projektus, remiant Baltijos jūros tvarumą.

Buvau pranešėjas Parlamento ir kitų institucijų biudžeto klausimais, ir pirmiausia siekiau kuo mažesnio padidėjimo. Todėl šį biudžetą pavadinau „mokesčių mokėtojų biudžetu“. Šio tikslo pavyko pasiekti; biudžetas yra mažiau nei 4 proc. didesnis nei ankstesnis.

pranešėjas. − (FI) Paprasčiausiai norėčiau visiems priminti, kad pasiūlymo dėl rezoliucijos 48 dalis susijusi su Europos Parlamento narių statuto 29 straipsniu. Šiuo požiūriu administracija pageidavo, kad mes išsiųstume laišką visų valstybių narių vyriausybėms ir paklaustume, kaip, jų nuomone, Parlamento nariai turėtų pasielgti juos perrinkus pagal Naujų narių statutą. Tikiuosi, kad mano pateiktas pakeitimas šiuo klausimu susilauks paramos ir šį klausimą galėsime spręsti pasitelkę kvestorius, nes toks būdas būtų tinkamiausias.

Kadangi šiuo klausimu taip pat vyko ir viešos diskusijos, norėčiau pasakyti, kad šis Tarybos priimtas 29 straipsnis reiškia, kad valstybių narių vyriausybės sprendžia dėl senų ar naujų taisyklių taikymo perrinktiems Parlamento nariams. Iš tiesų teisė spręsti šį klausimą nesuteikiama patiems Parlamento nariams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas pavedamas kvestoriams, visiškai pagrįstai reikėtų suteikti jiems teisę spręsti dėl šio laiško siuntimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Pranešėjui K. Virrankoskiui žodis dar suteikiamas dviem su puse minutės.

 
  
MPphoto
 
 

  Kyösti Virrankoski, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, prašau atleisti, ar aš turiu dvi su puse ar penkias minutes?

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Sekretoriato pastaba rodo, kad yra du pranešėjai, o kiekvienam suteikiama po dvi su puse minutės.

Ponios ir ponai, tai nėra bendros diskusijos su dviem pranešimais, kai kiekvienu pranešimu pasisako po pranešėją, kaip pasitaiko kitais atvejais. Šiuo atveju kalbama apie vieną pranešimą ir du bendrus pranešėjus, kurie kartu dalijasi penkias minutes.

Bet kokiu atveju, gerb. K. Virrankoski, prašom tarti žodį ir pamėginti pateikti apibendrinimą. Kaip visiems Parlamento nariams žinoma, į pasisakymo laiką žiūriu pakankamai lanksčiai, todėl norėčiau paprašyti jūsų pradėti diskusijas, nes mes ir taip praradome pusantros minutės dėl šio pertraukimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Kyösti Virrankoski, pranešėjas. (FI) Gerb. pirmininke, bendras kitų metų Europos Sąjungos biudžetas sudaro 129 149 700 000 EUR (įsipareigojimams) ir 120 346 800 000 EUR (mokėjimų asignavimams). Nors tai net 5,71 proc. daugiau, mokėjimai sudaro tik 0,96 proc. BNP, t. y. 9,3 mlrd. EUR mažiau, nei numatyta daugiametėje finansinėje programoje.

Besąlyginis Parlamento prioritetas buvo 1 straipsnis: tvari plėtra ir konkurencingumas. Parlamentas nemažai prisidėjo skatinant dvejų metų projekto „Galileo“ pozicionavimo sistema ir Europos inovacijų ir technologijos instituto finansavimą. Šia prasme mums pasisekė. Taryba sutiko patikslinti daugiametę finansavimo programą, kad projektą „Galileo“ būtų galima visiškai finansuoti iš ES biudžeto. Pasitraukus privačiam sektoriui, susidarė 2,4 mlrd. EUR trūkumas. Parlamentas reikalavo trūkstamą sumą papildyti iš ES biudžeto. Nebeliko abejonių dėl tolesnių darbų vykdomų taip neapibrėžtai ir fragmentuotai. Šioje biudžeto procedūroje reikėjo pasirinkti: toliau dirbti ir skirti visus reikiamus išteklius arba nedelsiant nutraukti projektą.

Europos laimei, Taryba pasirinko projektą tęsti. Už tai esame dėkingi patyrusiam pirmininkaujančios Portugalijos darbui. Reikiamas lėšas: 1,6 mlrd. EUR, gavome iš šių metų nepanaudotų žemės ūkio išlaidų, 200 mln. EUR iš lankstumo priemonės, o likusią sumą gavome paskirstę ir nustatę 1a straipsnio prioritetus. Projekto „Galileo“ išgelbėjimas Parlamento dėka yra didžiulė sėkmė ir didžiulė šios biudžeto procedūros sėkmė.

Kitas svarbus pasiekimas – ES išorinės veiklos skatinimas. Tuo tikslu 70 mln. EUR gauta iš lankstumo priemonės. To reikia operacijoms, pvz., pasirengti policijos tarnybai Kosove ir nuolatiniams sunkiems iššūkiams Palestinoje bei šioms operacijoms pasirengti.

Biudžeto komitetas parengė atskirą rezervą, skirtą aktyviam valdymui. Prie šio klausimo rezoliucijoje dar grįžtama.

Atskira problema – struktūrinių fondų valdymas. Daugiau kaip pusė veikiančių programų dar nepatvirtintos. Svarbu jas patvirtinti nedelsiant.

Galiausiai visų pirma norėčiau padėkoti pirmininkaujančio Portugalijos atstovams už puikų darbą. Dėkoju ir Komisijos narei D. Grybauskaitei už konstruktyvų požiūrį ir iniciatyvą. Taip pat norėčiau padėkoti Biudžeto komiteto pirmininkui R. Böge‘ui ir visiems koordinatoriams ir nariams. Taip pat dėkoju Biudžeto komiteto ir savo frakcijos nariams už gerus rezultatus rengiant biudžetą ir darbą nuolatinėje įtampoje pagal įtemptą grafiką.

Šiais žodžiais palieku biudžetą Parlamentui svarstyti plenariniame posėdyje.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Dėkoju jums, gerb. K. Virrankoski, ir prašau atleisti už nesusipratimą, privertusį jus kiek paspartinti savo pasisakymą dėl laiko stokos.

 
  
MPphoto
 
 

  Emanuel Santos, einantysis Tarybos pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, džiugu dalyvauti jūsų diskusijoje per antrąjį 2008 m. biudžeto svarstymą. Atidžiai klausiausi pirmų dviejų pasisakymų ir norėčiau padėkoti už padėkas mūsų bendrams darbui.

Kaip paprastai, 2008 m. biudžeto procedūra buvo itin sudėtinga ir man malonu pastebėti jūsų ketinimą 2008 m. biudžete visiškai laikytis mūsų dviejų institucijų 2007 m. lapkričio 23 d. taikinimo susitikime pasiekto susitarimo. Šiuo susitarimu buvo siekiama dviejų skirtingų, bet vienodai svarbių tikslų: pirma, apibrėžti 2008 m. biudžeto programą, kad Europos Sąjunga veiktų tinkamai, o jos politikos sritys būtų tinkamai įgyvendinamos; antra, užtikrinti „Galileo“, vieno iš svarbiausių Europos Sąjungos pastaraisiais metais vykdomų politiniu, pramoniniu ir finansiniu lygiu finansavimą. Šiame kontekste norėčiau išreikšti pasididžiavimą bendru Europos Parlamento ir biudžeto institucijos, Tarybos, vadovaujančiu vaidmeniu, padedant Komisijai, siekiant bendro susitarimo dėl projekto „Galileo“.

2007 m. lapkričio 23 d. mums pavyko pasiekti susitarimą dėl Bendrijos biudžeto, kuris atitinka šį gyvybiškai svarbų projektą ir paspartinti kitų teisės aktų leidybos ir techninių aspektų tvirtinimą. Šis finansavimo sprendimas buvo neabejotinai lemiamas pradedant projektą „Galileo“ jo galutinio etapo metu.

Be to, norėčiau išreikšti Tarybos pasitenkinimą pasiektu susitarimu dėl biudžeto bendrajai užsienio ir saugumo politikai 2008 m. Tai ypač svarbus Europos Sąjungos politikos prioritetas. Taip pat aš manau, kad 2008 m. biudžetas apskritai yra suderintas kompromisas, apimantis viena vertus poreikį užtikrinti reikiamą biudžetinę discipliną ir tvirtą finansinį valdymą, o kita vertus, mūsų pareigą patenkinti Europos piliečių lūkesčius.

Norėčiau pridurti, kad šis patenkinamas rezultatas buvo įmanomas tik visų dalyvaujančių asmenų pastangomis ir dėl puikaus ir konstruktyvaus klimato, mūsų nuomone, būdingo visam procesui nuo pradžios.

Todėl pasisakymo pabaigoje negaliu nepasinaudoti galimybe asmeniškai padėkoti Biudžeto komiteto pirmininkui Reimeriui Böge‘ui už jo atvirumą ir dialogo dvasią, parodytą derybų metu bei abiems pranešėjams, K. Virrankoskiui ir V. Itälä už jų konstruktyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Taip pat noriu išreikšti padėką savo kolegoms biudžetui skirtoje vadovų taryboje bei visiems su jais bendradarbiavusiais už tvirtą pirmininkaujančiai valstybei parodytą paramą. Ypač norėčiau padėkoti Komisijos narei Daliai Grybauskaitei, puikiai atlikusiai savo neutralaus tarpininko vaidmenį ir galiausiai norėčiau padėkoti visų trijų institucijų, dalyvavusių šiose derybose, darbuotojams už jų labai vertingą ir profesionalų indėlį. Dėkoju visiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Dalia Grybauskaitė, Komisijos narė. – (LT) Prisidėdama prie visų sveikinimų norėčiau priminti, kad Europos Komisija, pristatydama preliminarų 2008 m. biudžetą, didžiausią išlaidų dalį numatė investicijoms į ekonomikos pažangą. Tai pirmasis kartas Europos finansų istorijoje, kai ekonomikos konkurencingumui išlaidos tapo didžiausiu biudžeto segmentu.

Tai nauja istorinė Europos Sąjungos biudžeto kokybė, kurioje atsispindi Europos politiniai prioritetai – konkurencingumas, ekonomikos augimas, sanglauda, socialinė darna.

Neatsiejama derybų dėl 2008 m. biudžeto dalimi taip pat buvo būtinybė apsispręsti dėl dviejų Trans-Europinių svarbių inovacinių projektų – tai projekto „Galileo“ ir Europos Technologijų instituto – papildomo finansavimo.

Derybos dėl 2008 m. biudžeto buvo tikrai sudėtingos. Tačiau konstruktyvus tiek Europos Parlamento, tiek Tarybos vaidmuo derybų proceso metu leido pasiekti teigiamų ir pozityvių rezultatų.

Norėčiau padėkoti Parlamentui ir ypač biudžeto pranešėjui K. Virrankoskiui, kad buvo atsižvelgta į Europos Komisijos pateiktus paaiškinimus dėl tam tikrų rezervų ir po pirmojo svarstymo kai kurie rezervai asignavimams buvo nuimti. Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad liko kelios problemos, į kurias Komisija ypač atkreipė Parlamento dėmesį.

Komisijos narė. – (LT) Tačiau dėl likusių kelių rezervų biudžeto įgyvendinimas taps sunkesnis ir sudėtingesnis, todėl tikiuosi, kad pavyks jų atsisakyti kaip įmanoma anksčiau.

Mums didžiausią susirūpinimą kelia du rezervai, į kuriuos norėčiau atkreipti plenarinio posėdžio dalyvių dėmesį. Pirmas rezervas – darbuotojų darbo užmokestis centrinėje išorinės veiklos politikos srities būstinėje sumažinamas 17 mln. EUR, todėl Komisija būtų priversta dalį vietų palikti neužpildytų ir nuo sausio mėn. pradžios nebepriimti naujų darbuotojų. Faktiškai tai reiškia, kad jungtiniame darbuotojų darbo užmokesčio rezerve iš viso susidarytų 22 mln. EUR suma; tikiuosi, kad Parlamentas sutiks persvarstyti savo poziciją šiuo klausimu plenarinės sesijos metu.

Kalbant apie bendrąjį darbuotojų darbo užmokesčio 5 mln. EUR rezervą, Komisija tvirtai siekia parengti pageidaujamą studiją dėl veiklomis pagrįsto valdymo (ABM) įgyvendinimo ir Parlamento prašytų pranešimų dėl tolesnių veiksmų ar analitinio nagrinėjimo bei Tarpinstitucinio susitarimo 44 straipsnio įgyvendinimo.

Tačiau apie prašytą veiksmų planą reorganizuoti koordinacinę ir paramos veiklą Komisijos vardu noriu kalbėti labai aiškiai. Europos Parlamentas bus išsamiai informuotas apie įvairius žingsnius, kurių imamasi baigus analitinį nagrinėjimą. Šiuo požiūriu Komisijos vardu jus užtikrinu. Tačiau taip pat noriu pabrėžti, kad Komisija negali pradėti stambaus reorganizacijos nagrinėjimo paskutiniais šios Komisijos veiklos metais, todėl šioje srityje nebus rengiamas ir veiksmų planas. Tik kitos kadencijos Komisija galės nuspręsti dėl stambių organizacijos pokyčių šioje srityje.

Komisija siekia laipsniškai įgyvendinti dabartinio nagrinėjimo metu nustatytus įvertinimo rezultatus. Pasirinkome laipsnišką metodą. Pradėjome darbą ryšių veiklos, delegacijų tinklų, balanso ir Komisijos įgyvendinimo plano kategorijų struktūros srityse. Šį savo pažadą įvykdysime.

Tikimės, kad Parlamentas atsižvelgs į mūsų įsipareigojimus ir į pajėgumus pasiekti rezultatų šiuo klausimu ir balsavimo ketvirtadienį metu persvarstys savo pasiūlymus.

Komisijos narė. – (LT) Baigdama norėčiau dar kartą padėkoti Europos Parlamentui, ypač Biudžeto komiteto pirmininkui R. Böge‘ui, taip pat K. Virrankovskiui, biudžeto pranešėjui, taip pat Tarybai, ypač ponui M. A. Santosui už tikrai labai gerą bendradarbiavimą, konstruktyvų vaidmenį, kurį suvaidino šie paminėti asmenys. Tikiuosi, kad šiandienos diskusijos bus naudingos ir produktyvios ir paskatins Europos Parlamentą ketvirtadienį balsuoti už Europos 2008 m. biudžetą.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard James Ashworth, PPE-DE frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, šis 2008 m. biudžetas yra tinkamas ir norėčiau padėkoti savo kolegoms Biudžeto komitete, visų pirma mūsų pirmininkui R. Böge‘ui ir dviem pranešėjams K. Virrankoskiui ir V. Itälä už jų, mano manymu, puikų darbą. Kaip ir Komisijos narė esu įsitikinęs, kad šis biudžetas geriau atspindės besikeičiančius dabartinius Sąjungos prioritetus ir yra tinkamesnis atsakant į mūsų laukiančius iššūkius.

Džiaugiuosi, kad jis sudaro 0,96 proc. BNP; man taip pat malonu, kad Frontex finansavimas gerokai labiau atitinka šios organizacijos sutinkamus iššūkius.

Tačiau dvi sritys kelia susirūpinimą. Pirmoji sritis – „Galileo“ ir nors negaliu pasisakyti dėl techninės šio projekto vertės, galiu ir privalau pasisakyti dėl taikomos finansinės drausmės. Man kėlė susirūpinimą tai, kad privatus sektorius rodė labai nedidelį investicijų į šį projektą poreikį. Man atrodė, kad šiame projekte nenumatytas išlaidų ir laiko perviršis, nors tai beveik neišvengiama. Man susirūpinimą kelia ir tai, kad verslo modelio vizija po projektavimo etapo dar labai smarkiai tobulintina.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šis vėl neigiamai įvertintas Audito Rūmų ataskaitoje. Pasakytina, kad tai vertintina labai rimtai, nes jau 13 kartų mums nepasisekė. Tai ypač kenkia visuomenės Europos Sąjungos suvokimui.

Visiškai neginčytini du momentai. Dabar savo poziciją išreiškiau pirmininkaujančiai valstybei, valstybėms narėms ir Komisijai. Jie privalo imtis neatidėliotinų pastangų gauti teigiamam DAS įvertinimui, nes priešinga padėtis, pasikartosiu, tai labai kenkia Sąjungos suvokimui. Antra, esu įsitikinęs, kad šį kartą Parlamentas turi būti reiklesnis ir užtikrinti Tarpinstitucinio susitarimo sąlygų laikymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Guy-Quint, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, pirmininkai, ponios ir ponai, bendrasis ES biudžetas atspindi sudėtingas šalių tendencijas ir dabartines finansines perspektyvas. Numatoma skirti 120 mlrd. EUR mokėjimo asignavimų, o tai sudaro 0,96 proc. bendro valstybių narių BNP. Tai pakankamai kukli suma, anaiptol neatitinkanti dabartinių Europos strategijos formuotojų Taryboje, Komisijoje ir Parlamente paskelbtų politinio projekto poreikių.

Dažnai esame nurodę to priežastis šiame Parlamente: nacionalinio egoizmo apraiškų siūbuojamą bendrą valtį, pernelyg didelį Komisijos atsargumą įgyvendinant mūsų biudžeto gaires ar ES nepajėgumą apskritai parengti naujų ir realių projektų. Šiais metais dar kartą vedami mūsų puikių pranešėjų, įskaitant K. Virrankoski, turėjome rasti sprendimus plėtoti politikos sritis, kurios mūsų manymu yra esminės ir naujus bandomuosius projektus, atitinkančius mūsų piliečių lūkesčius. Šiais metais dar kartą tapome finansinės sistemos liudytojais, tačiau tai mums nepadėjo prisiimti įsipareigojimų dėl Palestinos ir Kosovo.

Tačiau šiais metais vienam projektui – „Galileo“ – šį nelankstumą pavyko įveikti. Pirmiausia norėčiau padėkoti Komisijos narei D. Grybauskaitei, pirmininkui R. Böge‘ui ir K. Virrankoskiui, bei visiems Biudžeto komiteto nariams (Parlemento nariams ir administratoriams), už kurių tvirtą nusistatymą ir derybų strategiją atlyginta finansavimo susitarimu su Taryba. Noriu ištarti: „Laimei, turėjome Komisiją ir Parlamentą“, tačiau negaliu neįvertinti ir pirmininkaujančios Portugalijos ir D. Santos vaidmens, nes būtent jie savo patirtimi ir gebėjimu įsiklausyti išjudino šį reikalą. Derėtų atsiminti, kad po derybų būtent Europa apskritai užtikrino visišką „Galileo“ finansavimą Bendrijos lėšomis. Kartu su Europos technologijų institutu paketas siekia 2,7 mlrd. EUR, kartu nekenkiant kitoms ES politikos sritims.

Šis bendro politinio reikalavimo pavyzdys yra retas atvejis EP biudžeto istorijoje. Socialistų aiškinimu tai teikia vilčių ne tik dėl ES palydovinės navigacijos autonomijos nuo 2013 m. bet ir rodo Parlamento sugebėjimą pasinaudoti savo galiomis ir vykdyti savo įsipareigojimus, rengiant ES biudžeto ateitį.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu. (DA) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, einantysis Tarybos pirmininko pareigas, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu norėčiau pabrėžti puikų derybų rezultatą, kurį galime pažymėti ketvirtadienį priėmus 2008 m. biudžetą. Sveikinu savo kolegą, Komisijos biudžeto pranešėją K. Virrankoski. Jam pavyko tai, kas daugeliui atrodė neįmanoma, konkrečiai – pasiekti kompromisą ir sėkmingai patikslinti daugiametę biudžeto programą ir finansinę perspektyvą, kartu išvengiant pareigos įtraukti valstybių ar vyriausybių vadovus ar surengti stambią derybinę dramą gruodžio mėn. pabaigoje.

Dabartiniai derybų rezultatai numato reikiamus milijardus palydovinei navigacijos sistemai „Galileo“ finansuoti, kartu išvengiant būtinybės mažinti kitų esminių programų finansavimą. Kalbame apie žemės ūkio pinigus, pinigus pagal lankstumo priemonę ir pinigus, nepanaudotus kitais būdais; juos visus numatoma išleisti siekiant užtikrinti, kad ES galėtų tęsti svarbias investicijas į „Galileo“. Dėl jų ES galės visiškai pasinaudoti svarbiausia infrastruktūra ir svarbiais įgūdžiais. Taip pat pavyko rasti papildomų pinigų Palestinai, Kosovui, pasinaudojant lankstumo priemone.

Apskritai mums šiuo atveju pavyko rasti istoriškai gerą sprendimą. Mums reikalingas lankstesnis ES biudžetas, kad kasmet galėtume užtikrinti svarbiausių poreikių finansavimą. Tai nebūtinai reiškia brangesnį biudžetą, bet griežtesnį taisyklių įgyvendinimą ir dėmesio skyrimą atitinkamoms problemoms. Daugelis žmonių prisidėjo prie šio puikaus sprendimo. D. Grybauskaitė vedė mus protingai ir autoritetingai. Parlamentas pasirodė esąs vieningas ir užtikrino paramą Komisijos pageidavimams. Norėčiau padėkoti Biudžeto komiteto pirmininkui R. Böge‘ui už tvirtą ir pajėgią lyderystę bei kitų frakcijų koordinatoriams už puikų bendradarbiavimą. Taip pat norėčiau padėkoti V. Itälä už jo tvirtas pastangas ir pirmininkaujančiai Portugalijai už darbą, siekiant puikaus rezultato. Tai yra ES ir sveiko proto pergalė.

 
  
MPphoto
 
 

  Wiesław Stefan Kuc, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, šiandien paskutinį kartą aptariame 2008 m. Europos Sąjungos biudžeto projektą. Atrodo, kad jis atitinka mūsų lūkesčius, nors karščiausios diskusijos kaip paprastai vyko dėl jo dydžio. Tačiau turime veikti pagal sutartą sistemą ir atitinkamai priderinti asmenines pozicijas.

Pamėginome atsižvelgti į visus pakeitimus, tačiau kartais tai dėl jų prieštaraujančio pobūdžio pasirodė neįmanoma. Man itin malonu dėlto, kad mes, vykdydami Europos, kaip pasaulinio partnerio įsipareigojimus, pamėginome kaip įmanoma labiau padidinti tokiai veiklai skiriamus išteklius. Kaip paminėta šios dienos Sacharovo premijos laureato Salih Mahmoud Osman pranešime, pasaulis daugiausia tikisi iš Europos Sąjungos.

Šiuo požiūriu norėčiau pasakyti, kad Sąjungos už tautų Europą frakcija, kurios vardu kalbu, ketina balsuoti už pateiktą biudžeto projektą. Norėčiau padėkoti savo kolegoms už mūsų pasiekimą. Prisidėjo visi. Dar kartą dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, Verts/ALE frakcijai svarbiausias klausimas – ar Europos biudžetas iš tiesų parengtas pagal būsimus poreikius ir ar atitinka mūsų įsipareigojimus užsienio politikos, tyrimų ir plėtros, švietimo ir, be abejonės, kovos su klimato kaita, srityje.

Mūsų manymu, šis biudžetas apskritai dar nepakankamai tinkamas atsakyti į šiuos svarbiausius iššūkius. Tačiau mums malonu, kad priimtas sprendimas paremti „Galileo“. Tai vertintina kaip atskaitos taškas, kuris leidžia mums pakeisti biudžetą ir jį labiau pritaikyti ateities poreikiams; tai ir istorinis Europos Sąjungos žingsnis sėkmingai paleidus tokį ambicingą pramoninės politikos srities projektą.

Mano manymu, Europos Sąjungai labai svarbu pirmiausia Lisabonos darbotvarkės kontekste nepalikti šių naujų technologinių pokyčių, šios navigacijos sistemos Jungtinėms Amerikos Valstijoms ar Kinijai; mūsų tikslas turėtų būti atlikti užtikrintą savo vaidmenį pasaulyje ir pasaulinėje rinkoje.

Dėl šios priežasties esu tikra, kad mums reikia dar daugiau nuveikti artimiausiais metais, siekiant parengti šiuos pokyčius ir atrasti tinkamus atsakymus į pasaulinius klausimus. Man taip pat malonu, kad mums pavyko perskirstyti Euratom programos išteklius ir finansuoti „Galileo“. Mano nuomone, sprendimas išleisti turimus pinigus geresnėms ir mažiau aplinkai žalingoms technologijoms yra dar vienas žingsnis į priekį.

Norėčiau taip pat padėkoti savo kolegoms komiteto nariams, R. Böge‘ui ir abiem pranešėjams už jų sudėtingą darbą ties šiuo biudžetu. Esu tikra, kad tai žingsnis teisinga linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, šiandien priimsime kitų metų ES biudžetą, kuriame mokėjimai aiškiai nesiekia 1 proc. ribos, nekalbant apie tai, kad tai sudaro 1,24 proc. BNP. Tuo požiūriu rezultatas tenkina mūsų frakcijos narius, siekiančius taupyti savo šalių mokesčių mokėtojų pinigus. Kita vertus, nemažai mūsų frakcijos narių būtų atidavę pirmenybę tam, kad Komisijos biudžetas atitiktų Parlamento priimtą politiką ir išteklių panaudojimą, tokiu būdu atsisakant prastesnės biudžeto disciplinos. Komisija visuomet siekia rasti naujų išlaidų sričių, nors pinigai ir nebūtų visiškai tinkamai panaudoti.

Mano frakcijoje dėl projekto „Galileo“ susidarė dvi nuomonės. Kai kurie nariai norėtų jį finansuoti iš ES biudžeto; kiti visiškai atmeta „Galileo“ dėl jo didžiulių išlaidų. Reiškiama nuogąstavimų, kad tokiu būdu bus nepakankamai gerai panaudoti visuomenės pinigai. Pasitraukus privačioms bendrovėms „Galileo“ ateitis dabar priklauso nuo ES finansavimo. Mūsų frakcija nepalankiai vertina didesnį projekto „Galileo“ karinį aspektą, nors iš pradžių jį buvo numatyta skirti išimtinai civiliam naudojimui.

Taip pat nepalankiai vertiname papildomą finansavimą iš ES biudžeto skiriamą Sąjungos užsienio saugumo ir gynybos politikai. Laikomės nuostatos, kad ES yra taiki organizacija, kurios nederėtų militarizuoti ar siekti tapti supervalstybės agentu. Būtent toks likimas laukia ES, jei Taryba siekia skirti daugiau pinigų bendrajai užsienio ir saugumo politikai finansuoti. Nenorime dalyvauti naudojant ES biudžeto lėšas skatinti politinį senų pereinamojo pobūdžio Afrikos valstybių palikimą ar neteisėtus Jungtinių Amerikos Valstijų veiksmus, vykdžiusios kankinimus Irake ir Afganistane.

Atsižvelgiant į tai, kad paminėta, mano frakcija ketina vienbalsiai balsuoti prieš K. Virrankoskio biudžeto pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. (SV) Gerb. pirmininke, norėčiau pagerbti ir padėkoti pranešėjams K. Virrankoskiui ir V. Itälä. Jie iš tiesų labai kompetentingai ir atsakingai padirbėjo ir tokiu būdu jiems pavyko išlaikyti biudžeto lygį bei pranokti mano paskaičiavimus pradžioje. Tačiau jiems, be abejo, teko dirbti nustatytu laiku ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad šios ribos yra neprotingos.

Pirma, pajamų dalis yra iš esmės nustatyta iš anksto. ES skiriama apie 1 proc. bendrų nacionalinių pajamų. Tačiau protingoje sistemoje turėtų būti kitaip. Tinkamas požiūris reikalautų pirmiausia nuspręsti, ką ES privalo padaryti, tuomet apskaičiuoti tam numatomas išlaidas ir galiausiai surinkti tam skirtus pinigus. Nereikėtų iš pradžių surinkti pinigus, o tuomet galvoti kam juos išleisti. Kaip visiems žinoma, tai yra netinkamas pasirinkimas. Siūlau jį pakeisti!

Antra, kaip žinoma, ne mažiau kaip 75 proc. ES išleidžiamų pinigų skiriami visiškai nenaudingiems ir žalingiems tikslams. Todėl turime didžiulę pinigų sumą išleisti naudingiems projektams. Šiuo metu vis dar apie pusė pinigų išleidžiama žemės ūkio politikai, nuo ketvirčio iki trečdalio – struktūrinės srities struktūriniams fondams. Faktiškai ES neturėtų tuo užsiimti.

ES turėtų parengti ir prižiūrėti vidaus rinkos ir aplinkos apsaugos bendradarbiavimo valdymo sistemas. Tai kainuotų neįtikėtinai nedaug. Jei ateityje prie to pereisime, galėsime sumažinti ES indėlį ir pasilikti pinigų kitiems dalykams, kuriais ES turėtų užsiimti. Mano nuomone, prie šių priskirtina ir „Galileo“, kurį numatoma dabar finansuoti. Tai sėkminga baigtis. Turėtume gausiai investuoti į pagrindinius tyrimus, nes tai leistų sukurti sintezės energiją. Tai iš tiesų yra ES užduotis. Neturėtume būti agentais gaisrams miškuose gesinti, struktūriškai prisitaikyti prie globalizacijos ir kitų programų, nes šios išlaidos tampa propagandos išlaidomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergej Kozlík (NI). - (SK) Gerb. pirmininke, Parlamente, ponios ir ponai, daugelis bendrųjų politikos sričių finansuojamų iš ES biudžeto nėra tinkamos. Jomis neskatinama veiksminga Europos Sąjungos gamybos struktūros plėtra ir nedidinamas jų konkurencingumas.

Šiuo požiūriu žemės ūkio sektorius, kuriam skiriama beveik 40 proc. ES biudžeto yra tipiškas. Bendros plėtros kontekste ES bendra žemės ūkio politika atrodo labai nelanksti ir griežta. Savo vystymosi metu ji ne kartą iškreipta, darant laipsniškomis nuorodomis pagrįstus kompromisus, daugiausia didžiųjų valstybių narių naudai.

Iki šiol, nepaisant visų reformų, mes daugmaž išlaikėme neefektyvų išteklių perskirstymą. Padėtis šiandien vis tokia, kad 80 proc. Europos išteklių naudoja 20 proc. bendrovių daugiausia susitelkusių senosiose valstybėse narėse. Tai sudaro nevienodas sąlygas naujosioms valstybėms narėms ir jas diskriminuoja.

Pagrindinėms rinkos taisyklėms aiškiai prieštarauja nacionalinių apsaugos priemonių sukūrimas vadovaujantis vadinamuoju istoriniu principu, kaip svarstoma vyno sektoriaus reformos kontekste. Bendra ES žemės ūkio politika privalo užtikrinti, kad jos įrankiai bus lygiaverčiai ir bus sudaryta galimybė susipažinti su ES ir valstybių narių nacionaliniais biudžetais.

Teigiama, kad biudžetai atspindi numatomą ekonominę politiką. Bijau, kad ne dėl mano kaltės Europos biudžeto dalis, kurioje svarstomas žemės ūkis, tampa kreivu veidrodžiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Salvador Garriga Polledo (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, einantysis Tarybos pirmininko pareigas, pranešėjai, ponios ir ponai, šis biudžeto projektas puikus ir visi turėtume pasveikinti vieni kitus ta proga. Tačiau jau buvo pakankamai pasisakyta dėl dokumento projekto turinio.

Norėčiau pažymėti, kad man labai malonu dėl dviejų aspektų: biudžeto įgyvendinimo ir sėkmingos sutaikinimo procedūros.

Norėčiau pradėti nuo biudžeto įgyvendinimo; manau, šiais metais mums pavyko užtikrinti biudžeto išleistų pinigų vertę ir įvykdyti savo įsipareigojimus sėkmingiau; mums pavyko užsitikrinti gerą bendradarbiavimą ir sveiką keitimąsi informacija su Taryba. Manau, galima drąsiai teigti daugelyje biudžeto sričių, kad įgyvendinimas 2007 m. buvo patenkinamas; tai, be kita ko, reiškia, kad galime nustatyti mažesnius rezervus Komisijai, nei ankstesniais metais. Tai savo ruožtu skatina gerokai sklandesnę procedūrą, net ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu gyvename vienu iš pradinių finansinio programavimo, naujos finansinės perspektyvos laikotarpiu: vadinasi, struktūrinių fondų įgyvendinimas gali šiek tiek šlubuoti, tačiau esu tikras, kad padėtis pagerės.

Kalbant apie sutaikinimą – šio puikaus susitarimo pagrindu, dar kartą norėčiau pasveikinti Europos Komisiją su visa iš Komisijos narės, EP delegacijos ir, be abejonės, pirmininkaujančios Portugalijos, dirbusios labai darniai, gauta parama. Jie buvo tikra komanda ir grupės nariai net atvyksta čia ryšėdami vienodus kaklaraiščius, norėdami parodyti norą dirbti komandoje: neabejotinai dėkoju jiems už tai, kad mums pavyko skirti lėšų technologijų plėtrai ir apsaugoti mokesčių mokėtojus, nes mokėjimo asignavimais naudotasi saikingai.

Ateinančiais metais nederėtų keisti šios formulės, o per vėlesnes biudžeto taikinimo procedūras privalu nuolat atsiminti, kad šiame Parlamente atstovaujama piliečiams, o frakcijos išreiškia jų valią. Taip pat nederėtų pamiršti, kad biudžetas yra politinis veiksmas kaip toks.

 
  
MPphoto
 
 

  Jutta Haug (PSE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, einantysis pirmininko pareigas, ponios ir ponai, 2008 m. biudžeto procedūra parodė, kiek Europos Parlamentas gali pasiekti derybose su Taryba, jei būsime apsisprendę įgyvendinti savo Europos politikos idėjas.

Jau iš pat pradžių sakėme, kad atsisakius viešo ir privataus sektoriaus partnerystės idėjos „Galileo“ reikėtų finansuoti Europos lėšomis pagal Bendrijos metodą. Bet koks kitas variantas Parlamentui būtų nepriimtinas. Parlamentas išlaikė savo poziciją šiuo klausimu ir tuomet parodė spaudimą Tarybai arba, būkime atviri, privertė Tarybą žengti į naują teritoriją balsų dauguma, nors atkreipiu dėmesį nevienbalsiai privertęs patvirtinti kompromisą su mumis, kuris apima vadinamąjį nedidelį patikslinimą. Tai sakau kaip pirmininkaujančiai Portugalijai dėkinga vokietė.

Todėl mums pavyks tinkamai iki 2013 m. finansuoti „Galileo“ ir Europos technologijų institutą. Nors tai mane skatina didžiuotis mūsų Parlamentu, be abejonės, negaliu pamiršti ypač reikšmingo Komisijos vaidmens biudžeto procese. Nuoširdžiai dėkoju jums, Komisijos nare, ir visiems jūsų departamento darbuotojams. Jūs neabejotinai padėjote užtikrinti, kad Taryba eis tinkamu keliu ne tik mūsų konkurencijos ir inovacijų politikos srityse, bet ir užsienio politikos srityse. Iš mūsų kompromiso taip pat gausime pakankamai lėšų šiuo metu laikytis Europos įsipareigojimų Kosove ir Palestinoje.

Savaime suprantama, kad Parlamentas už pasiektą pažangą turėjo sumokėti. 2008 m. bendrai užsienio ir saugumo politikai bus skirta 285 mln. EUR. Nors šie asignavimai 125 mln. EUR viršija skirtus 2007 m., mums visiems puikiai žinoma, kad 4 straipsnis ir toliau išliks nepakankamai finansuojamu iki laikotarpio, kuriam taikoma finansinė perspektyva, pabaigos. Nepaisant mūsų džiaugsmo Parlamente šiuo Tarybos pozicijos pokyčiu, privalome tvirtai pabrėžti, kad Taryba ne tik išliko ištikima savo pagrindiniam tikslui – išmokėti kiek įmanoma mažiau, bet tą tikslą iš tiesų pasiekė. Visos planuojamos išlaidos sudaro 120,3 mlrd. EUR, t. y. tik 0,96 proc. visų bendrų valstybių narių nacionalinių pajamų, nors finansinėje perspektyvoje numatyta 1,04 proc.

Todėl 2008 m. mūsų laukia pakankamai ankštas biudžetas, nors būtume linkę turėti patogesnį variantą. Tai dar viena priežastis imtis suderintų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Komisija sparčiai ir teisingai įgyvendins daugiametes programas, kad ji savo veikloje atsižvelgs į mūsų pastabas dėl atskirų biudžeto eilučių pagal mūsų ketinimus, kad iš pat pradžių gavusi mūsų pasiūlymus bandomiesiems projektams ir parengiamosioms priemonėms ieškos būdų jiems įgyvendinti, o ne apibūdinti visas tam kylančias kliūtis. Raginu visus Parlamento narius, taip pat ir priklausančius specializuotiems komitetams sistemingai ir kritiškai stebėti 2008 m. biudžeto įgyvendinimą.

Galiausiai norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui, visiems Parlamento nariams ir sekretoriatui už atsidavusį konstruktyvų bendradarbiavimą 2007 m. Tikiuosi, kad 2008 m. gavęs užduotį parengti pranešimą susilauksiu tokio paties bendradarbiavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Gérard Deprez (ALDE). - (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasveikinti mūsų pranešėjus ir generalinį pranešėją, draugą Kyösti Virrankoski bei visą EP delegaciją, kuriai puikiai vadovavo R. Böge. Taip pat sveikinu Komisiją ir kitaip nei įprasta, pirmininkaujančią Tarybai, išdrįsusiai vykdyti savo pareigas. Ministre, jei Europoje būtų légion d’honneur, manau, jūs išties būtumėte jo vertas.

Man ir mano kolegoms didžiausią susirūpinimą dėl 2008 m. biudžeto kėlė tai, kaip užtikrinti visišką Bendrijos finansavimą, reikalingą projektui „Galileo“ pradėti ir atitinkamai Europos technologijų institutui, nemažinant Lisabonos strategijai įgyvendinti skirtų programų finansavimo. Rezultatas pasiektas: tai gera žinia visai Europai ir gera žinia, kurią mes galime lengvai ir paprastai paaiškinti savo piliečiams, kurie supranta jos apimtį.

Jei galėčiau trumpam pabūti LIBE pirmininku, norėčiau išreikšti savo pasitenkinimą tuo, kad Komisija biudžeto klausimais parėmė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę dėl atsargų SIS II ir Frontex panaikinimo. Šios dvi priemonės yra svarbiausios užtikrinti ES išorinių sienų stebėjimą, todėl privalu didinti jų darbines galimybes. Kita vertus prašau palikti rezerve visus su Europos Grąžinimo fondu susijusius asignavimus, kol Parlamentas ir Taryba priims pasiūlymą dėl direktyvos dėl bendrų valstybių narių standartų ir procedūrų neteisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, sunku optimistiškai žvelgti į 2008 m. biudžetą, nes jis yra mažiausiais per daugelį metų palyginti su bendromis nacionalinėmis valstybių narių pajamomis, kalbant apie asignavimus įsipareigojimams ir mokėjimams.

Norėčiau Parlamentui priminti, kad 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje 2008 m. įsipareigojimų asignavimų riba nustatyta ties 1,08 proc. bendrų nacionalinių pajamų. 1,06 proc. bendrų nacionalinių pajamų riba nustatyta mokėjimų įsipareigojimams. Todėl tai, ką Europos Sąjunga buvo pasirengusi finansuoti vos prieš dvejus metus ir ką pasirengusi finansuoti dabar labai skiriasi. Negalime turėti daugiau Europos, esant tokiam ribotam finansavimui nei vienoje iš sričių, kurioms Europos Sąjunga skiria finansinius išteklius.

Džiaugiuosi tuo, kad sutaikinimo procedūra pavyko pasiekti susitarimą dėl programos „Galileo“ ir Europos technologijų instituto finansavimo. Taip pat tikiuosi, kad Europos Parlamentas sutiks, jog biudžeto atsargas galima pritraukti agentūrai Frontex finansuoti. Tai ypač svarbu šalims, kaip Lenkija. Jau gruodžio mėn. šių šalių sienos taps išorinėmis Europos Sąjungos sienomis tikrąja ta žodžio prasme.

 
  
MPphoto
 
 

  Hans-Peter Martin (NI). - (DE) Gerb. pirmininke, svarbiausia politikos dalis, atmetus visokius -izmus, yra patikimumas. Patikimumas didele dalimis susijęs su tuo, kam skiriamos surenkamos mokestinės pajamos, o žmonės tai aiškiausiai mato iš administravimo institucijoms skiriamų sumų. Deja, šiame biudžete vėl nepavyko tiksliai parodyti, kiek iš tiesų yra išleidžiama administracijai. Nurodytas 6,6 mlrd. EUR straipsnis, tačiau administracinės išlaidos taip pat slypi daugelyje kitų asignavimų.

Be to, politinių klasių gyvenimo būdo sąsajos su didžiosios gyventojų daugumos gyvenimo sąlygomis šį tą esminio sako apie demokratinį visuomenės pobūdį. Turime puikų pavyzdį, koks Europoje egzistuoja atotrūkis nuo pareigūnų ir šio Parlemento narių pensijų programos; pastarieji naudojasi papildoma liukso klasės pensijos schema. Pareigūnų atveju bendras metinių išmokų skaičius sudaro 963 mln. EUR, iš kurių ne pačių pareigūnų įnašai sudaro ne daugiau kaip trečdalį. Tačiau sąskaitos vis didėja. Vien pensiją gaunančių asmenų skaičius turėtų padidėti 5,5 proc. Automatiškai įtraukiamas infliacijos dydis. Tokiu būdu Briuselis vis labiau tolsta nuo tų, kuriems, kaip teigia, jis atstovauja, o tai nepriimtina demokratijai.

Tai būtų racionalios biudžeto reformos atskaitos taškas bei raginimas jums, Komisijos nare.

 
  
MPphoto
 
 

  Reimer Böge (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti abiems pranešėjams V. Itälä ir K. Virrankoskiui, kurie per pastaruosius du mėnesius labai pasistengė ir parengė ypač tvirtus pranešimus. Taip pat dėkoju frakcijų koordinatoriams ir darbuotojams bei nuoširdžiai dėkoju komiteto sekretoriatui. Norėčiau paminėti Anne Vitrey, Ian Vollbracht ir Marie-Cécile Bernard ir kartu padėkoti visai komandai už puikų darbą. Taip pat privalau pasakyti, kad galutinio rezultato, dėl kurio balsuosime ketvirtadienį, pavyko pasiekti tik dėl didžiulio Europos Parlamento solidarumo.

Komisijos nare, jums sumaniai pasinaudojus tinkamu momentu, kaip jums dar kartą pavyko šių derybų metu, pavyko labai svarbiai prisidėti prie labai sėkmingos jų baigties, už ką jums nuoširdžiai dėkoju. Man teko dalyvauti kelete gerų biudžeto koordinavimo procesų, todėl norėčiau padėkoti pirmininkaujančiai Portugalijai už vadovavimą Tarybos derybos tokiu sudėtingu metu. Ji parašė naują skyrių ES institucijų istorijoje, nes užtikrino galutinį balsavimą ir Tarybos sutikimą, o šį pasiekimą mes iš tiesų vertiname.

Galiausiai pagaliau turime biudžetą antriesiems finansinės perspektyvos laikotarpio metams, kurį sudaro 120,3 mlrd. EUR, o tai atitinka 0,96 proc. bendrų valstybių narių nacionalinių pajamų; šis biudžetas griežtai atitinka biudžeto discipliną.

Šis biudžetas apsaugo programas, kuriančias Europos pridėtinę vertę, pvz., kaip neseniai priimta. Šis biudžetas apsaugo strateginio projekto „Galileo“ pagrindus iki 2013 m.; paslaptis – tinkamas tikslinimo lankstumo ir perskirstymo derinys. Šis biudžetas suteikia papildomų išteklių Frontex, todėl leidžia rasti svarbiausius atsakymus į neatidėliotinus iššūkius, o šis biudžetas finansuoja bendrąją užsienio ir saugumo politiką, nors tik 2008 m. ir suteikia galimybę pasinaudoti lankstumo priemone BUSP tikslais.

Norėčiau pasakyti, kad mums būtų labiau priimtinas daugiametis ilgalaikis požiūris, kuris būtų leidęs atstatyti nuolat nepakankamai finansuojamą 4 straipsnį „Europa, pasaulinė partnerė“. Tačiau tai jau klausimas dėl kurio BUSP, Palestina ir Kosovas privers mus sugrįžti dėl artėjančio J. Haug pranešimo dėl šio biudžeto prioritetų. Siūlau Parlamentui dabartinį suderintą biudžetą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Maňka (PSE). - (SK) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pateikti trumpą kitų skyrių apibendrinimą.

Europos Parlamento darbas ties biudžetu vainikuotas reikšmingais pasiekimais, tačiau paminėsiu tik keletą. Pirma, pasiekėme kompromisą dėl bendro biudžeto dydžio.

Antra, kalbant apie ES piliečių informavimą apie Europos Parlamento darbą ir jo rezultatus, turime priemones geriau bendradarbiauti ir bendrauti su piliečiais. Tačiau būtina pabrėžti, kad pažanga gerinant Parlamento informavimo ir ryšių strategiją nėra savitikslė. Tam, kad ji būtų efektyvi, reikalinga įtraukti Komisiją ir atskirų šalių Europos biurus. Ją būtina koordinuoti, o rezultatus vertinti nuolat. Tokiu būdu galime pasiekti ne tik geresnę prieigą prie informacijos, bet ir daugiau skaidrumo ir geriau panaudoti išteklius.

Trečia, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti jums už tai, kad remiate mūsų pastangas kurti savo žinių valdymo sistemą. Ji jums padės vėlesniame teisėkūros darbe.

Ketvirta, pavyko pasiekti daugiau lankstumo lankytojų grupėms.

Penkta, manau, kad dėl priemonių kalbos tarnyboms paremti paslaugų kokybė pagerės, o ištekliai bus naudojami geriau.

Galiausiai pavyko susitarti dėl keleto momentų, susijusių su aplinka ir neįgaliųjų užimtumu.

Biudžeto kitiems skyriams svarbu įvertinti kiekvieną instituciją atskirai. Norėčiau paminėti gerą biudžeto rengimo geros praktikos pavyzdį – Audito Rūmus. Kai kuriose biudžeto eilutėse sutaupyta lėšų dirbant su biudžetu, atsižvelgiant į realias išlaidas, o ne į indeksuotus apskaičiavimus.

Ponios ir ponai, norėčiau padėkoti mūsų pranešėjams ir Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento grupėms. Man labai gerą įspūdį paliko mūsų susitikimai, diskusijos ir taikinimo procedūros. Kai jauti visų dalyvių norą pasiekti susitarimą, kuriame teigiama aplinka, kuri neabejotinai veda prie gerų rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE). - (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kaip žinote 2006 m. daugelis mūsų nenorom balsavome už daugiametį finansinės perspektyvos biudžetą. Iš tiesų mums buvo puikiai žinoma, kad valstybių narių įnašų nepakaks atsiliepti į didžiausius 27 valstybes nares ir, atkreipkite dėmesį – pusę milijardo gyventojų turinčios ES iššūkius. Šis neadekvatus biudžetas, kurį dar labiau apsunkino privačių partnerių pasitraukimas iš projekto „Galileo“ dalyvių, padarė mus pažeidžiamus rimtoms problemoms ir sukėlė nemažai susirūpinimo.

Todėl man malonu, kad Parlamentas šį kartą buvo išgirstas po labai ilgos kovos su valstybėmis narėmis Taryboje. Šis 2008 m. biudžetas iš tiesų reiškia Europos gyventojų ir Parlamento pergalę, taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti mūsų generaliniam pranešėjui ir visai jo komandai už sunkias derybas ir, be abejonės, pirmininkui K. Böge‘ui ir COBU nariams ir administracijos darbuotojams.

Man malonu, kad po ilgų ir sunkių derybų pavyko užtikrinti iš viso beveik 120 mlrd. EUR kredito, kas sudaro 0,96 proc. ES BNP. Tai pirmiausia pavyko pasitelkus lankstumo priemonę, leisiančią smarkiai padidinti BUSP asignavimus (4 straipsnis), daugiausia dėmesio skiriant Kosovui ir Palestinai.

Galiausiai aš, Transporto ir turizmo komiteto narys, kartu su kolegomis džiaugiuosi „Galileo“ užtikrintais mokėjimais; tai stambus esminę reikšmę turintis projektas, leisiantis Europai išlaikyti ir pagerinti savo, kaip kosmoso galios padėtį ir užtikrins mums nepriklausomybę nuo kitų šalių. Tai didžiulė politinės ir užimtumo, patrauklumo ir pirmiausia Europos integracijos srities sėkmė mūsų piliečiams: paprastai kalbant tai didžiulė mūsų ateities sėkmė.

 
  
MPphoto
 
 

  László Surján (PPE-DE). - (HU) Gerb. pirmininke, kaip neva pasakė Galileo Galilei: „O vis dėlto ji sukasi!“. Dabar po daugelio bandymų metų programa „Galileo“ juda. Norėčiau pasveikinti pranešėją, Komisiją, Komisijos narę ir Parlamentą už tai, kad šio susitarimo pavyko primygtinai pasiekti. Tačiau kodėl reikalinga jėga? Kodėl Taryba nesiėmė veiksmų anksčiau? Kodėl ji sukrėsta ir pasibaisėjusi, kad Sąjunga vėl turi mokėti? Kodėl mes nesidžiaugiame tuo, kad Sąjunga nori ir gali įgyvendinti svarbias programas, pvz., „Galileo“. Kodėl reikėjo sukrapštyti likusią reikalingą sumą, užuot kartu pasidalijus investicijų išlaidas ir pelną? Kodėl Taryba mėgina sumažinti išteklius bendro sprendimo priėmimo politikai kasmet ir šiemet skiriamą sumą sumažinti daugiau kaip 100 mln. EUR? Kam reikėjo neskirti žemės ūkio paramos naujosioms valstybėms narėms dešimt metų ir priversti Europos piliečius, kuriems padedama skirtingai, tarpusavyje konkuruoti bendroje rinkoje?

Kai Austrijos imperatorius ir Vengrijos karalius paprašė pagalbos karams Marijos Teresės, vengrų didikai karštai atsiliepė: „Mūsų gyvybė ir mūsų kraujas!“. Tačiau jie pridūrė „Jokių avižų“, kitaip tariant, išlaidų mes nepadengsime. Nederėtų traktuoti Sąjungos biudžeto kaip iššvaistytų pinigų. Tai priemonė Europos piliečiams gauti savo pinigų naudą Parlamentas, Komisija ir galiausiai Taryba kartu to siekė. Jei tik pavyktų anksčiau suartinti mintis ir ketinimus. Dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Mulder (ALDE). – (NL) Gerb. pirmininke, dar kartą galime pasveikinti vieni kitus su po daugelio bandymų pasiektu susitarimu. Šis procesas buvo ilgas ir skausmingas, o visi jame dalyvavę dabar gali ramia sąžine pažvelgti atgal. Pagrindinis klausimas – ar ši procedūra geriausiai tinka biudžetui priimti. Manau, ratifikavus sutartį vertėtų pažvelgti atgal ir pamėginti surasti greitesnį ir efektyvesnį būdą tam pasiekti.

Taip pat galėtume, pvz., apsvarstyti klausimą ar sprendimas dėl bandomųjų schemų ir parengiamųjų veiksmų vėlyvu etapu yra geriausias metodas, o gal mums tai derėtų padaryti anksčiau. Sutikčiau su antruoju variantu. Pažvelgę į derybas labiausiai šiame biudžete pasisekė su projektu „Galileo“ ir Europos technologijų institutu.

Skaitant spaudos pranešimus apie visas derybas, visuomet atrodo, kad svarbi tik vien institucija – Ministrų Taryba. Pasiekus susitarimą ir atsivertus spaudos pranešimus visuomet randame: „Ministrų Taryboje pasiektas susitarimas“. Negi neįmanoma visuomenę informuoti, kad buvo ne visai taip? Buvo sunku įtikinti Tarybą pakoreguoti daugiametį biudžetą.

Savaime tai pagirtina: sutartis vis dar nauja, tačiau šis poreikis buvo neatidėliotinas. Manau, turėtume laikytis sutarties ir daugiamečio biudžeto, tačiau tas pats taikoma ir Tarybai pirmiausia kalbant apie 44 straipsnį dėl šalių pareiškimų dėl tvirto finansų valdymo. Galbūt Taryba taip pat galėtų tam skirti dėmesio.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Lewandowski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, 2008 m. biudžetas tiek savo struktūra ir dydžiu rodo, kad mes dar esame ankstyvajame naujos kartos daugiamečių programų, susietų su 2007–2013 m. finansine perspektyva, nustatymo etape. Tinkamas pavyzdys – kaip niekad maži mokėjimai palyginti su bendromis nacionalinėmis pajamomis.

Norėčiau išreikšti atsargią viltį, kad 2008 m. šio biudžeto naudos gavėjai pateiks Europos Parlamentui malonią staigmeną ir kartu nemalonią staigmeną – finansų ministrams, paraginę apsvarstyti biudžeto pakeitimą dėl aukštesnio įgyvendinimo, nei dabar vertinama, pirmiausia kalbant apie struktūrinius fondus.

Taikinimas buvo ypač sėkmingas ir reiškė bendrą visų trijų dalyvaujančių institucijų sėkmę. Sveikinu Parlamento delegacijos vadovą K. Böge‘ą. Taip pat dėkoju pranešėjams, sekretoriatui ir kitiems dalyvavusiems asmenims. Kaip minėta šios dienos diskusijose, taikinimo procedūra paliko nemalonų įspūdį. Atrodė, kad užuot aktyviai dalyvavus siekiant susitarimo ir dalyvavimo jame, Parlamento delegacijos vaidmuo tapo stebėtoju tam tikroms nacionalinėms delegacijoms derinant susitarimus. Pastarosios buvo itin suinteresuotos finansavimo metodu ir dar labiau – su programa „Galileo“ susijusiomis viešųjų pirkimų sutartimis.

Šis nemalonus įspūdis atsispindėjo ir žiniasklaidos komentaruose. Derėtų atsiminti, kad pirmiausia siekta biudžeto taikinimo. Tai buvo daugiau nei paprasčiausias suinteresuotų šalių finansų ministrų susitikimas. Europos Parlamento vardu pasižadu, kad mes pasimokysime iš šios patirties vėlesniems panašiems susitikimams 2008 m.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. SIWIEC
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Ingeborg Gräßle (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, pirmiausia norėčiau pasveikinti Tarybos pirmininką. Manau, jūs savo ryšiais su Pirmininkaujančia Portugalija išpuošėte šį Parlamentą ir Taryboje sukūrėte esprit de corps, nors mums tai atrodė neįmanoma.

Kalbant apie biudžeto kontrolės perspektyvą paminėtini du momentai, kuriuos mes norėtume itin pabrėžti kitais finansiniais metais. Pirmas, Komisijos narės jau paminėtas momentas – tikrinimo tąsa, daugiausia dėmesio skiriant naujiems darbuotojams teikiantiems koordinacinę ir administracinę paramą. Mums žinoma, kad pati Komisija turi abejonių, ar jai iš tiesų reikia 1 700 ryšių srities, 3 500 dokumentų tvarkymo ar 1 700 darbuotojų personalo direktorate. Visus juos sudėję gauname beveik trečdalį darbuotojų, dirbančių paramos ir koordinacinėse tarnybose. Siekiame užtikrinti, kad administracija nebūtų savitikslė, tačiau savo darbuotojais prisidėtų prie Komisijos ir Parlamento politikos prioritetų įgyvendinimo.

Dėl šios priežasties ir toliau raginame Komisiją aiškiau nušviesti šias veiklos sritis veiksmų plane. Šis klausimas turėtų išlikti darbotvarkėje ir jis iš tiesų išliks (su išlyga ar be jos) įtraukiant ar praleidžiant mūsų rezoliucijos 11 dalį ir net nepriklausomai nuo ankstesnių sąlygų įvykdymo. Primygtinai raginu jus dirbti toliau šioje srityje. Jūs šiuo klausimu pasisakėte; šias pastabas išklausiau ir savo nuomonę apie jus grindžiu būtent jomis. Manau, kad ši Komisija neabejotinai gali parengti veiksmų planą, nes ji gali tai padaryti. Tačiau jos pasekėjams nebus galimybių tai padaryti. Todėl manau, kad labai svarbu jums įvykdyti šią išankstinę sąlygą ir atlikti tinkamus parengiamuosius darbus. Aš asmeniškai šiuo klausimu labai domiuosi ir visuomet esu pasirengusi jį su jumis aptarti.

Antrasis mūsų manymu svarbus momentas susijęs su nacionalinėmis valdymo deklaracijomis bendro valdymo lėšų srityje. Gerb. einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, mūsų sutaikinimo procedūros metu padarėte tam tikrų pareiškimų ir nurodėte mums spręsiąs šį klausimą. Kol kas nepatikslinote kaip ketinate tai padaryti. Mūsų raginimas imtis veiksmų šiuo klausimu taip pat skirtas pirmininkaujančiai Slovėnijai. Raginame Komisiją pasitelkti atitinkamas gaires ir pirmiausia nustatyti sąlygas mums pradėti derybas su valstybėmis narėmis. Be šių gairių ir atitinkamos valstybių narių veiklos veiksmų imtis bus daug sunkiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). - (RO) Gerb. pirmininke, Europos Sąjungos 2008 m. biudžetas yra pragmatinis, orientuotas į rezultatus ir priklausomas nuo dabartinių Europos Sąjungos vystymosi prioritetų. Visos biudžeto procedūros metu Europos Parlamentas naudojosi savo institucijų kontrolės prerogatyva, siekiant skatinti pagrindinius Lisabonos strategijos tikslus, ekonomikos konkurencingumą ir užimtumą.

Parlamentas į rezervą perkėlė Komisijai skirtas lėšas dėl darbinių programų tvirtinimo sistemos trūkumų, nes praleidus terminus prarandami Europos piliečių pinigai. Tas pats pasakytina ir delsiant priimti į darbą naujųjų valstybių narių darbuotojus, nes tai sukėlė reikšmingas išlaidas ir turėjo įtakos Europos institucijų veiklai.

Todėl, manau, labai svarbu, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamento kompetencija reikšmingai padidės, bendro sprendimo priėmimo procedūra taps bendrąja taisykle, o Parlamento veto biudžeto priėmimo metu bus išplėstas ir žemės ūkio sričiai.

Dėl surastų svarbiausių Europos Sąjungos technologinių projektų, konkrečiai „Galileo“ ir Europos technologijų instituto, finansavimo sprendimų tyrimai ir plėtra susilauks didžiulės paramos. Tačiau būtina užtikrinti, kad Europos parama bus skirstoma vienodai bei neprisidės prie šiuo metu egzistuojančių valstybių narių technologinio ir informacinio vystymosi atotrūkių didinimo. Nors sprendimas finansuoti šias programas yra techninio pobūdžio, žemės ūkio maržos naudojimas neturėtų tapti norma. Žemės ūkio srities likimas neturėtų būti sprendžiamas iš anksto kartu nuolat perkeliant iš jos dalį lėšų. Man labai džiugu dėl jūsų paramos Europos pieno mokykloms programai skirtoms sumoms padidinti bei išplėsti ir kitiems produktams.

Galiausiai, manau, labai svarbu Europos Sąjungai didinti dalyvavimą švietimo srityje apskritai ir plečiant studijas ir tęstinio mokymo programas apskritai. Dėl šios priežasties dėkoju jums už paramą pakeitimui dėl reikšmingo šios srities biudžeto padidinimo kitiems metams.

 
  
MPphoto
 
 

  Margaritis Schinas (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, šių metų biudžetas aiškiai įrodo, kad Bendrijos metodas pasiteisina. Šiais metais mes parodėme, kokią pridėtinę vertę Europos Sąjunga gali suteikti sprendžiant sudėtingas problemas, kai nepavyksta įgyvendinti pirminių planų.

Tai patvirtina ne tik nuostabi programą „Galileo“, bet ir tai, kaip sugebėjome pasirūpinti nauju būtinu Frontex finansavimu, siekiant atsiliepti į naujus iššūkius; taip pat bandomosios schemos ir Europos technologijų institutas. Paprastai kalbant, Europos Sąjunga parodo galinti rasti Bendrijos sprendimus, susidūrus su stambiomis ir sudėtingomis problemomis, kuriose kitus lydėjo nesėkmė.

Tai pirmoji teigiama žinia. Tačiau kita neigiama žinia, susijusi su platesnėmis biudžeto skaičių tendencijomis yra tai, kad šiais metais kitiems metams išleidžiame 0,95 proc. Bendrijos BVP. Teko girdėti, kaip kai kurie kiti Parlamento nariai tai vertina palankiai. Mano manymu yra kitaip. Tai įrodo, kad šiuo metu mes, turėdami 27 valstybes nares, išleidžiame tiek, kiek turėdami 15 valstybių narių. Šio lygio biudžetas neparodo Europos ambicijos lygio. Mums, atsižvelgiant į sėkmingus šiuos metus, derėtų pradėti pasirengimą būsimiems asignavimams tinkamu metu ir man malonu, kad diskusijos šiuo klausimu jau prasidėjo.

Norėčiau baigti asmenine pastaba: ketvirtadienį, mums balsuojant dėl biudžeto bus praėję metai nuo Loyola de Palacio, šios didžios Europos projekto architektės, mirties. Tai buvo didi europietė, didi moteris, pradėjusi šį procesą dėl kurio sėkmingos pabaigos balsuosime ketvirtadienį. Manau, kad darbais kalbančiam politikui negali būti geresnio atminimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Simon Busuttil (PPE-DE). – (MT) Dėkoju, gerb. pirmininke. Parlamentas ir Taryba, be kita ko, susitarė iš esmės didinti Frontex agentūros biudžetą; iš tiesų jis padvigubintas. Norėčiau pažymėti, kad tarp pirmojo ir antrojo biudžeto svarstymų, kai biudžetą numatoma patvirtinti ši savaitę, Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas surengė intensyvų posėdį su Frontex agentūros vadovu, kurio metu kalbėjomės ir išklausėme išsamų agentūros darbo programos kitiems metams pristatymą. Šis pristatymas, gerb. pirmininke, mus įtikino, kad mes pagrįstai didiname šios agentūros biudžetą ir agentūra dėl savo turimų lėšų kitais metais galės veikti dar efektyviau. Agentūros vadovas taip pat išsamiai informavo mus apie keletą naujų kitais metais prie Sąjungos išorinių sienų numatytų misijų (sausumos, oro ir jūrų). Jūrų misijų srityje mums labai malonu įsitikinti, kad numatoma gerokai padidinti Frontex veiklą jūrų sienų klausimų pirmiausia Viduržemio jūros centre ir rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kur neseniai susidūrėme su padidėjusiomis problemomis. Numatoma tęsti misijas ties Kanarų salomis. Gerb. pirmininke, neabejoju, kad susijusių šalių piliečiai džiugiai sutiks veiksmingesnį Frontex buvimą, padėsiantį jiems kovoti su migrantų antplūdžiu, kuris, kaip visi žinome, kelia didelį šių šalių piliečių susirūpinimą. Todėl jie turėtų palankiai vertinti mūsų biudžeto klausimu priimtus sprendimus. Be to, neabejoju, kad šiuo biudžetu aiškiai parodysime organizuotam nusikaltėlių tinklui, kuriam naudinga prekyba migrantais, kad jų veikla nebus toleruojama. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Emanuel Santos, einantis Tarybos pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, labai įdėmiai klausiausi Parlamento narių pasisakymų ir privalau pasakyti, kad nors pradžioje išreiškiau savo pasitenkinimą pasiekta pažanga, dabar tam atsirado dar daugiau priežasčių – tiek savo, tiek Tarybos vardu dėl mūsų visų bendromis jėgomis pasiektų rezultatų.

Norėčiau pridurti, kad šie rezultatai mus ne tik tenkina, bet ir didina mūsų institucijų – Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos prestižą. Europos piliečiams parodėme bendrą valią ir bendras ambicijas toliau kurti jau 27 valstybes nares turinčią Europos Sąjungą kaip taikos, demokratijos, laisvės, teisingumo ir klestėjimo zoną. Privalau pasinaudoti šia proga ir išreikšti viltį, kad ne tik biudžetas, kurį ketinama priimti, bet ir kiti derybose aptarti projektai bus tinkamai įgyvendinti. Dėkoju visiems už Tarybai skirtus dosnius žodžius. Gerb. pirmininke, nuoširdžiai dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Stubb (PPE-DE), raštu. (FI) Turėtume pasveikinti Parlamento pranešėjus, parengusius puikų biudžetą: K. Virrankoski už Komisijos biudžetą ir V. Itälä už Parlamento ir kitų institucijų biudžetą.

Rezultatas išties istorinis. Pirmą kartą struktūriniams fondams ir Sanglaudos fondui tenka biudžeto liūto dalis. Tai atspindi pasikeitusius Komisijos prioritetus. Biudžeto dydis žinomas ilgai: kiek mažiau nei 1 proc. BNP, o tai 2008 m. sudaro apie 120,3 mlrd. EUR.

Šis biudžetas taip pat orientuotas į ateitį, nes 3,4 mlrd. EUR bus skirta palydovinei radijo navigacijos sistemai „Galileo“ bei 309 mln. EUR – Europos technologijų institutui (ETI). Taip pat padidintos investicijos bendrajai užsienio ir saugumo politikai. Tai išties labai svarbu mūsų patikimam tarptautiniam vaidmeniui stiprinti.

Kalbant apie Parlamentą, V. Itälä pabrėžė biudžetinės disciplinos ir atsakingo viešųjų lėšų naudojimo svarbą.

Todėl manau, kad šis biudžetas puikus.

 

15. Europos Sąjungos metinė ataskaita dėl žmogaus teisių (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Europos Sąjungos metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, man didelė garbė būti čia ir stebėti diskusijas dėl devintosios metinės ES ataskaitos dėl žmogaus teisių. Ši ataskaita apima laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d.; ji lapkričio 26 d. Briuselyje oficialiai pateikta Europos Parlamentui.

Kaip ir ankstesniais metais, devintoji metinė ES ataskaita dėl žmogaus teisių 2007 m. yra iš tiesų bendra ataskaita, kurią parengė pirmininkaujanti valstybė, Europos Komisija ir Tarybos generalinis sekretoriatas. Šios ataskaitos paskirtis – apžvelgti Europos Sąjungos darbą žmogaus teisių srityje Suomijos ir Vokietijos pirmininkavimo laikotarpiu. Ataskaita siekiama parodyti, kaip bendros vertybės, kuriomis grindžiama ES, paverčiamos konkrečia veikla žmogaus teisių srityje dvišaliuose santykiuose su trečiosiomis šalimis, daugiašaliuose forumuose ir susidūrus su daugeliu teminių klausimų. Antrasis ataskaitos tikslas – užtikrinti ES veiklos žmogaus teisių srityje skaidrumą bei šios įvairios ir ypač svarbios veiklos matomumą.

Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į ryškiausius bendruosius ES politikos žmogaus teisių srityje aspektus kalbamu laikotarpiu. Tai yra: ES gairių žmogaus teisių klausimu įgyvendinimas – kaip žinote, jau esame priėmę gaires dėl kankinimų, mirties bausmės, žmogaus teisių gynėjų ir vaikų ginkluoto konflikto metu; naujų, išsamesnių ES gairių vaiko teisių klausimu parengimas, kurios pirmiausia buvo skirtos prievartai prieš vaikus; pirmieji metai, kai veikia JTO Žmogaus teisių taryba, šios naujos institucijos kūrimo proceso pabaiga ir galiausiai žmogaus teisių perkėlimas į visus ES politikos sričių aspektus, įskaitant krizių valdymą Europos saugumo ir gynybos politikos operacijų ir misijų metu.

Nors šios ataskaitos struktūra didele dalimi atitinka praėjusiais metais naudotąją, šių metų leidimu siekiama skirti papildomo dėmesio analizei, norint pateikti išsamesnę ir gilesnę ES veiksmų žmogaus teisių ir demokratizavimo įtakos ir efektyvumo srityje apžvalgą. Šis dėmesys analizei išplaukia iš Europos Parlamento pasiūlymų pateiktų balandžio mėn. Conevey pranešime.

Todėl šioje ataskaitoje ES veikla žmogaus teisių srityje pateikiama iš teminės ir atskirų šalių perspektyvų. Šiais metais pranešimas papildytas dviem naujais skyriais: vienu skyriumi dėl kaimynystės politikos ir kitu – dėl tikėjimo ir įsitikinimų laisvės. Tokiu būdu norėjome pabrėžti mūsų teikiamą svarbą kovai su įsitikinimais ar religija pagrįsta tolerancijos stoka.

Metinėje ataskaitoje taip pat pateikiamos pastabos dėl Europos Sąjungos pateiktos rezoliucijos šiuo klausimų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. sesijoje. Man malonu pranešti, kad šiais metais mes vėl pateikėme rezoliuciją dėl religijos ir įsitikinimų nepakantumo, kuri buvo bendru sutarimu priimta JTO trečiajame komitete.

Vakar, gruodžio 10 d., Ženevoje prasidėjusioje žmogaus teisių tarybos sesijoje numatoma pateikti dar vieną ES rezoliuciją dėl religinio nepakantumo. Šia konkrečia rezoliucija siekiama atnaujinti specialiojo pranešėjo mandatą. Tikimės, kad ši rezoliucija taip pat bus priimta bendru sutarimu. Šioje ataskaitoje yra ir išsamesnis skyrius, skirtas Europos Parlamento veiklai žmogaus teisėms ir demokratijai skatinti ir ginti, pirmiausia pasitelkiant rezoliucijas bei Žmogaus teisių pakomitečio, Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto organizuojamas diskusijas dalyvaujant ir trečiųjų šalių atstovams.

Neginčytinas gyvybiškai svarbus Europos Parlamento indėlis į mūsų bendras pastangas skatinti ir ginti žmogaus teises. Šiuo požiūriu paminėtinas šių metų kovo 1 d. Pagrindinių teisių agentūros įsteigimas; pastaroji pakeitė Europos rasizmo ir ksenofobijos priežiūros centrą. Ataskaitoje, be kita ko, aptariama ir kita veikla bei priemonės, kurių imtasi ES gairėms žmogaus teisių klausimu įgyvendinti.

Norėčiau pirmiausia paminėti veiksmus, kurių šiais metais imtasi gairėms dėl mirties bausmė įgyvendinti. ES, bendradarbiaudama su šalimis visuose regionuose, labai smarkiai paskatino savo kampaniją prieš mirties bausmę. Viso ataskaitinio laikotarpio metu ES ėmėsi daugelio priemonių prieš mirties bausmę, siekė įtikinti šalis pakeisti savo poziciją šiuo klausimu ir mėgino išgelbėti žmonių gyvybes. Taip pat atsižvelgiant į šias gaires mes 2006 m. Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje pateikėme deklaraciją, kurios pagrindu lapkričio 15 d. buvo priimta rezoliucija prieš mirties bausmę.

Taip pat sustiprinome savo poziciją prieš kankinimus šių gairių kontekste ir toliau gerinome gairių dėl vaikų ginkluotuose konfliktuose ir žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimą. Šiais metais ES taip pat ėmėsi naujos iniciatyvos ir parengė rekomendacijas dėl vaiko teisių, kurias kaip pagrįstai tikimasi, Taryba turėtų priimti metų pabaigoje.

Šios ataskaitos esmė išlieka ES veikla bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje, dialogai žmogaus teisių klausimu su įvairiomis šalimis ir trišaliu pagrindu veikiančios konsultacijos. Pateikiama informacija apie politikos sričių ir veiksmų 20 skirtingų teminių klausimų plėtrą, įskaitant ne tik sritis, kuriose ES priėmė žmogaus teisių gaires, bet ir kitas svarbias temines sritis, pvz., moterų teisių, vaiko teisių, kovos su rasizmu ir prekyba žmonėmis.

Ataskaitoje analizuojama ES veikla kaimyninėse šalyse bei apžvelgiama ES veikla tarptautinėse organizacijose. Šiuo požiūriu norėčiau priminti, kad šioje ataskaitoje analizuojamas laikotarpis sutampa su pirmaisiais Žmogaus teisių tarybos veikos metais Europos Sąjungai aktyviai prisidedant prie pastarosios darbo.

Kitas ES prioritetas žmogaus teisių srityje pastaraisiais metais buvo žmogaus teisių integravimas į visus ES politikos sričių aspektus. Turiu omenyje krizių valdymo operacijų ir misijų pagal Europos saugumo ir gynybos politiką planavimą ir vykdymą bei žmogaus teisių ir lyčių patarėjų skyrimą į misijas. Šioje srityje specialiųjų Europos Sąjungos atstovų mandatams taip pat skirtos konkrečios instrukcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, taip pat džiaugiuosi bendromis Tarybos ir Europos Komisijos pastangomis parengta ES ataskaita. Tie, kurie dalyvavo man pirmą kartą kalbant Komisijos vardu, žino, kad visuomet siekiau šį klausimą spręsti kartu. Taip pat norėčiau padėkoti prie mūsų ataskaitos prisidėjusiems Parlamento nariams. Galiausiai pavyko parengti labai gerą dokumentą, kuriame išreiškiama tai, ką norime pasakyti ir parodomi mūsų veiksmai žmogaus teisių srityje.

Vakar pasaulis šventė tarptautinę žmogaus teisių dieną, kuri šiais metais yra ypač reikšminga, nes ja pradedamos iškilmės 60-osioms visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo metinėms pažymėti. Tai buvo pirmas žingsnis norint įtvirtinti tarptautinę žmogaus teisių apsaugos sistemą; šiuo metu ją papildo per praėjusius dešimtmečius susidariusi įspūdinga tarptautinių žmogaus teisių kodifikacija.

Šiandien mums kyla užduotis praktiškai jas įgyvendinti visame pasaulyje. Pavyzdžiui, šį iššūkį mums kelia pasibaisėtina žmogaus teisių padėtis Birmoje /Mianmare, Sudane/Darfūre, Irane ir Zimbabvėje, kaip mums šiandien kalbėjo Sacharovo premijos laureatas S. M. Osman. Jis išties mums parodė kelią.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keturis pagrindinius Europos Sąjungos veiklos pokyčius praėjusiais metais. Visų pirma tapome svarbių Jungtinių Tautų žmogaus teisių sistemos pokyčių liudytojais. Iš esmės sėkmingai užbaigtas žmogaus teisių tarybos institucijų kūrimo etapas ir galime atsargiai reikšti optimizmą, jei tik Taryba laiku skirs dėmesio žmogaus teisių pažeidimams.

Šiame kontekste mums buvo malonu matyti, kad po ES iniciatyvos Žmogaus teisių taryba ėmėsi veiksmų spręsti sunkius žmogaus teisių pažeidimus Birmoje/Mianmare ir Sudane/Darfūre. Be to, taip pat džiaugiamės universalios periodinės peržiūros sistemos sukūrimu, nes jau nuo kitų metų galėsime išsamiai ir reguliariai ištirti visų JTO valstybių narių žmogaus teisių padėtį.

Nepaisant Žmogaus teisių tarybos įkūrimo, JTO Generalinės Asamblėjos trečiasis komitetas, be abejonės, taip pat išlieka svarbus forumas žmogaus teisių klausimams aptarti. Europos Komisija ir toliau ketina bendradarbiauti su šiuo komitetu, teikiant temines ir su atskiromis šalimis susijusias rezoliucijas. Šių metų sesija buvo ypač sėkminga; visų pirma paminėtina pirmą kartą priimta rezoliucija, kuria raginama nustatyti mirties bausmės taikymo moratoriumą. Dėl ES iniciatyvos ir sukurtos tarpregioninės koalicijos pastangos mirties bausmei pasmerkti dar labiau priartėjo prie tarptautinio susitarimo ir galutinio jos panaikinimo.

Antra, dialogai žmogaus teisių klausimais yra viena svarbiausių mūsų turimų priemonių iškeliant žmogaus teisių klausimus santykiuose su trečiosiomis šalimis. Juose taip pat galime išreikšti konkrečius su šalimi partnere susijusius susirūpinimą keliančius dalykus žmogaus teisių srityje, pateikti rekomendacijas padėčiai pagerinti ir aptarti galimus būdus reformai skatinti, pasitelkiant mokomuosius projektus ar bendradarbiavimą. Praėjusiais metais įvyko gerokai daugiau, nei įprastai, žmogaus teisių dialogų.

Šiuo metu dialogą palaikome su maždaug 25 šalimis partnerėmis. Pvz., įsteigėme dialogus žmogaus teisių klausimais su daugeliu Europos šalių kaimynių, o pradiniai susitikimai paprastai būdavo paprastai (o kartai – labai) konstruktyvūs.

Jau pirmajame žmogaus teisių ekspertų dialogų raunde, įskaitant ir su Afrikos Sąjunga, atsirado naujos galimybės bendrauti su Afrikos žemynu žmogaus teisių klausimais. 2007 m. gegužės mėn. Europos Sąjunga surengė pirmąjį dialogą žmogaus teisių klausimais su Uzbekistanu, o ES strategijoje su Centrine Azija numatoma įsteigti tokius dialogus su visomis Centrinės Azijos šalimis.

Tačiau daugėjant dialogų, privalome užtikrinti jų nuoseklumą ir veiksmingumą, kaip Europos Parlamentas pagrįstai nurodė savo 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijoje.

Trečia, norėčiau pakalbėti apie ES žmogaus teisių gaires. Man malonu (tai pastebėjo ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė), kad 2007 m. priimtos naujos gairės dėl vaiko teisių skatinimo ir apsaugos bei jų įgyvendinimo strategija. Pirmiausia šiose gairėse pamėginsime išspręsti esminį prievartos prieš vaikus klausimą.

Kaip ir kitų ES gairių atveju svarbiausia – įgyvendinimas. Europos Sąjunga buvo ypač aktyvi, veikiant pagal gaires dėl mirties bausmės, kankinimo ir netinkamo elgesio; padaryta daugybė bendro pobūdžio demaršų ir nemažai konkrečių pareiškimų dėl atskirų mirties bausmės ar kankinimo atvejų daugelyje trečiųjų šalių. Ketiname šiuos klausimus nuolat kelti politinio dialogo susitikimuose su trečiosiomis šalimis

Galiausiai privalau paminėti Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvą (EIDHR), galiojančią nuo 2007 m. sausio mėn. Pagal EIDHR galima tiesiogiai finansuoti pilietinės visuomenės organizacijas visame pasaulyje be vyriausybės įsikišimo. Tai labai svarbi priemonė stiprinant pamatines organizacijas, be kurių žmogaus teisės ir demokratija būtų neįmanomos, visame pasaulyje. EIDHR pakartotinai akcentuojamas demokratijos skatinimas, o mes galime paremti veiksmus, kuriais remiamos ES žmogaus teisių gairės.

Dabar galime pasinaudoti naujausiu pakeitimu ir sutelkti šias lėšas padėti pavojuje dėl savo veiklos atsidūrusiems žmogaus teisių gynėjams. Iš viso kasmet pagal šią priemonę bus galimybė gauti iki 140 mln. EUR; kvietimas pateikti projekto pasiūlymus jau išplatintas.

Dėl laiko stokos šiandien galėjau užsiminti tik apie kelis klausimus. Tačiau tikiuosi, kad šios geros ir įdomios metinės ataskaitos skaitytojas bus neabejingas mūsų veiklos žmogaus teisių srityje didžiulei geografinei apimčiai ir nagrinėjamų teminių klausimų spektrui.

Be mano jau paminėtų temų norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjunga aktyviai veikia tokiose įvairiose srityse kaip skatinant Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) statuto ratifikavimą, moterų teisių ir neįgaliųjų asmenų teisių srityje.

2007 m. iš tiesų daug pasiekėme. Tačiau taip pat žinome, kad žmogaus teisių pažeidimai, deja, tęsiasi visame pasaulyje. Minint 60-ąsias visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metines neabejotinai tęsime savo pastangas užtikrinti, kad deklaracijoje išvardytos teisės taptų visuotina realybe.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė, PPE-DE frakcijos vardu. – (LT) Pirmiausia noriu padėkoti metinės ataskaitos rengėjams. Šio dokumento laukė ne tik Europos Parlamentas, bet ir tokios institucijos, kaip Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba, Europos Taryba, taip pat nevyriausybinės organizacijos, savo veiklą plėtojančios žmogaus teisių gynimo srityje, dialogo su kuriomis prasmę sunku pervertinti. Turiu galvoje ir Europos Parlamento, ir jo Žmogaus teisių pakomitečio, ir JT Žmogaus teisių tarybos dialogą su pilietine visuomene, jos grupėmis.

Visiškai sutinku su Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės ir Komisijos narės pasakytomis mintimis, tačiau noriu pastebėti dar keletą momentų.

Ši metinė ataskaita yra pakankamai detali ES veiksmų žmogaus teisių srityje apžvalga visame pasaulyje. Ji apima ES valstybių narių, Komisijos ir Europos Parlamento veiklą. Šioje ataskaitoje galima rasti ir situacijos konkrečiuose pasaulio regionuose apžvalgą, tačiau aš pasigendu kelių dalykų, kurie padarytų ataskaitą dar vertingesnę.

Pirmiausia pasigedau ES politikos žmogaus teisių gynimo srityje vertinimo. Metams pasibaigus būtų labai gerai žinoti, kaip ES Taryba kartu su Komisija vertina savo veiksmų rezultatus, jų poveikį. Būtent tokia ataskaita būtų daug vertingesnė, nei veiksmų išvardijimas, koks ilgas tas sąrašas bebūtų. Į rezultatą orientuotas požiūris padarytų visus ES veiksmus žmogaus teisių gynimo srityje labiau matomus ir vertus pripažinimo. Tai galioja ir kalbant apie individualius atvejus, kurie minimi ataskaitoje: ką vis dėlto per metus pavyko Europos Sąjungai pasiekti? O gal mūsų taktika ir veiksmai nedavė jokio efekto, gal atvirkščiai – pasekmės buvo priešingos, nei buvo tikėtasi?

Kita vertus, ataskaitoje pasigedau ir to, kas susiję su Europos Parlamento darbu, mūsų priimtų rezoliucijų rekomendacijomis. Europos Parlamentui būtų pravartu žinoti, į kokias EP rekomendacijas Komisija ir Taryba atsižvelgė, ką iš mūsų siūlymų įgyvendino ir kokie buvo to rezultatai.

 
  
MPphoto
 
 

  Raimon Obiols i Germà, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, noriu pateikti tris greitas pastabas dėl devintojo pranešimo bei trumpai aptarti būsimus pranešimus.

Šios pastabos yra teigiamo pobūdžio. Pirmiausia noriu pasakyti, kad nepaisant to, jog šios ataskaitos struktūra atitinka ankstesniųjų versijų struktūrą, daugiau dėmesio skiriama detaliai analizei. Kai kurie klausimai net analizuojami iš dvejopos perspektyvos: geografinės ir techninės. Tai teigiamas bruožas.

Antra, kitas teigiamas bruožas yra tai, kad ataskaitoje daugiau dėmesio skiriama mirties bausmės panaikinimui, kankinimams, vaiko teisėms bei reiškiamas didesnis susirūpinimas dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos.

Mums taip pat malonu dėl didesnio reiškiamos susirūpinimo apie ypatingą moterų pažeidžiamumą ir atitinkamai poreikį stiprinti jų apsaugą.

Trečioji mano pastaba – šioje ataskaitoje aptariami pirmieji JTO Žmogaus teisių tarybos metai. ES aktyviai veikė įgyvendinant mechanizmą, o tai galėtų prisidėti prie itin teigiamų sinergizmų.

Galiausiai norėčiau pasidalyti savo apmąstymais, kurie iš dalies sutampa su L. Andrikienės mintimis. Darome reikiamą pažangą, siekiant gerokai išsamesnės diagnozės kasmet, tačiau mums dar reikia daug nuveikti, kad ši išsami ir įžvalgi analizė peraugtų į labiau apčiuopiamus ir veiksmingus Europos Sąjungos veiklos rezultatus.

Todėl tai reiškia, kad privalome išplėtoti konceptualią ir analitinę priemonę padėsiančią mums įvertinti savo naująsias priemones. Mūsų manymu, derėtų išsamiai išanalizuoti dialogą su trečiosiomis šalimis, sąlyginumas, mūsų kalbėjimo tam tikrais atvejais būdas, dvigubų standartų taikymas atsižvelgiant į konkrečios šalies proporcijas ar jos strateginę reikšmę, todėl tikimės, kad į šiuos dalykus bus atsižvelgta rengiant metines ataskaitas ateityje.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Sarah Ludford, ALDE frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, manau, kad Europos Parlamentas pradėjo tinkamai rengtis atšvęsti 60-ąsias universaliosios žmogaus teisių deklaracijos metines ir suteikė Sacharovo minties laisvės premiją įspūdingam Salih Mahmoud Osman.

Tačiau jis mums pasakė, kad nevykdome savo pareigos apsaugoti Darfūro gyventojus ir kad ES turi parodyti griežtesnį nusistatymą ir skirti išteklių bei karių šioms pastangoms įgyvendinti. Tačiau kaip gali ES, pamokslaujanti žmogaus teisių klausimais, leisti nužudyti 600 000 ir priverstinai perkelti 4 mln. žmonių? ES privalo būti pasirengusi intervencijai panašių krizinių situacijų atveju. Jei nesiimsime veiksmų, mūsų žodžiai apie bendrų vertybių skatinimą bus nieko verti. Manau, daugelis mano rinkėjų ir kenčiantys Darfūro žmonės buvo priblokšti pamatę kaip ES vadovai Lisabonoje mėgavosi kokteiliais su Zimbabvės ir Sudano prezidentais.

Didžiulė 2007 m. Tarybos ir Komisijos žmogaus teisių ataskaitos spraga – delsimas imtis veiksmų iš Parlamento sužinojus apie ES šalių vyriausybių slaptą susitarimą dėl nepaprastojo perdavimo. Teigiama, kad ES ėmėsi aktyvių veiksmų kankinimų klausimu. Kaip tai suprasti, kai ES, pasisakanti už žmogaus teises ir prievartos panaikinimą, nepasiūlė būdų patraukti atsakomybėn ar nustatyti tiesą, tačiau paprasčiausiai tai neigė ir užtikrino neturinti nieko bendra su šiais žiaurumais? Šią savaitę numatoma pasirašyti Pagrindinių teisių chartiją – sveikintinas žingsnis, dar ir dėlto, kad diskriminacija dėl lytinės orientacijos pirmą kartą uždraudžiama tarptautiniame žmogaus teisių dokumente, tačiau šis žingsnis nieko vertas, jei toliau veidmainiausime.

Galiausiai S. M. Osman taip pat perspėjo, kad teisingumo ir atskaitomybės negalima sumenkinti politiniu susitarimu; būtina sustabdyti įsigalėjusį nebaudžiamumą. Mano nuomone, šis perspėjimas tinka ir dabartinei padėčiai Balkanuose. Europos Sąjunga negali pasiduoti Serbijos šantažui ir šią asociacijos sutartį turėtų pasirašyti ir Kosovo netektis sušvelninti tik perdavus Ratko Mladićių ir Radovaną Karadžićių Hagos tribunolui. Negalime ignoruoti Hagos prokurorės Carla Del Ponte sprendimo, kad Serbijos vyriausybė sąmoningai neperdavė R. Mladićiaus ir R. Karadžićiaus teismui. Negalime apdovanoti Serbijos už susilaikymą nuo energingos reakcijos į Kosovą.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, žmogaus teisių apsauga vertintina kaip sąžinės reikalas, o ne siekis laikytis naujausių intelektinių madų. Todėl raginu, kad Europos Sąjungos veikla šioje srityje būtų jautresnė religijos laisvės klausimu. Vis dažniau tikinčiųjų sąmonė tampa puolimo objektu, o problema tapo iš tiesų dramatiška.

Galėčiau paminėti Kiniją, Birmą, Šiaurės Korėją, Iraną, Sudaną, Eritrėją, Vietnamą, Rusiją, Saudo Arabiją, Uzbekistaną ir Kubą. Ar šis sąrašas pakankamai ilgas? Todėl stebime tai, kiek mažai dėmesio skiriama šiai problemai, pirmiausia pirmojoje pranešimo dalyje. Džiaugiuosi tuo, kad lyčių klausimai ir vaiko teisės tapo prioritetiniais mūsų darbotvarkės klausimais, tačiau apgailestauju dėl nepakankamo dėmesio tikėjimo laisvei. Tai galima aiškinti tuo, kad Europoje esama prieš tikėjimą per se nusistačiusių žmonių.

Europos Sąjunga turėtų skubiai parengti bendras gaires dėl tikėjimo laisvės. Šiuolaikiniame pasaulyje tikėjimo laisvė yra dažniausiai nebaudžiamai pažeidžiama žmogaus teisė.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Flautre, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi metine ataskaita. Tai svarbus darbas, suteikiantis mums galimybę išsamiai apžvelgti per vienerius metus ir pirmininkaujant dviem valstybėms įgyvendintas iniciatyvas, kuriomis siekiama įgyvendinti ES žmogaus teisių politiką. Tai iš tiesų nemažas žygdarbis: tai ir praktinė priemonė, ir atskaitos dokumentas.

Dėl viso sutinku su L. Andrikiene. Ataskaitoje trūksta tam tikro objektyvaus įvertinimo, analizės ir kritinės dvasios, nes joje iš aptariamų klausimų nedaroma jokių išvadų, taip pat nepateikiama rekomendacijų. Šios politikos sėkminga ar nesėkminga baigtis ataskaitoje nepakankamai aptariama. Tikiuosi, kad tai teks padaryti Parlamento nariams pavasarį: jų darbas turėtų vykti šia linkme.

Ataskaitoje taip pat palikta keletas neaptartų klausimų, kas kelia nerimą. S. Ludford paminėjo, kad skyrius dėl žmogaus teisių kovos su terorizmu srityje laimei baigiamas nuoroda į Parlamento darbą dėl CŽV skrydžių ir nepaprastų perdavimų, tačiau nieko neužsimenama apie nepakankamus Tarybos veiksmus tęsiant tyrimą atsakingų asmenų atsakomybę ar tuo labiau apie kompensacijas neteisėtai perkeltiems įkalintiems ar kankintiems asmenims.

Atitinkamai skyriuje apie prieglobstį ir migraciją nieko neužsimenama apie migrantų teisių pažeidimus; nėra vertinamas susitarimų dėl readmisijos įgyvendinimas, nepasisakoma dėl pusiau militarizuoto sienų administravimo, tūkstančių asmenų, kurie miršta mėgindami pasiekti mūsų krantus, nors Parlamento nariai plačiai ir nuolat dirba šiais klausimais.

Taip pat skaitant šią ataskaitą nesuprantama, kodėl mūsų valstybės narės užėmė ypač nepatogią padėtį su mūsų partneriais ir tarptautine teise, paprasčiausiai atsisakiusios ratifikuoti Konvenciją dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimų. Šiais klausimais mūsų vidaus politika sukelia pasekmes žmogaus teisių srityje už mūsų sienų.

Džiaugiuosi pagrindinių teisių chartijos priėmimu, nes ji padės mums įskaitant Didžiąją Britaniją ir Lenkiją pažvelgti į save išmintingiau. Mūsų pasisekimų analizė taip pat gali būti naudinga ir įkvėpti mūsų būsimas strategijas. B. Ferrero-Waldner yra teisi: būtina analizuoti lemiamą ES vaidmenį JTO žmogaus teisių tarybai priimant daug žadančius ir reikalaujančius darbinius mechanizmus, pvz., neseniai priimtą rezoliuciją, kurioje raginama sustabdyti mirties bausmę. Aktyvi pirmininkaujanti valstybė, sutelkta Taryba, Europos Parlamentas ir veikiančios ir tvirtos pilietinės organizacijos padeda formuoti Europą kaip veiksmingą pasaulio bendruomenės dalyvį. Tai labai gera ir vilčių teikianti žinia.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Louis, IND/DEM frakcija. – (FR) Ponios ir ponai, „štai gimė naujos žmogaus teisės, kurios su savo 1789 m. pirmtakėmis dalijasi tik pavadinimu“ – štai kaip pasakė filosofas Marcel Gauchet, apibūdindamas Pagrindinių teisių chartiją, kuri čia buvo paskelbta ir pagal Lisabonos sutarties 6 straipsnį tapo privaloma.

Žinome, kad daugeliu atžvilgių nemažai joje nurodytų teisių prieštarauja mūsų nacionalinėse konstitucijose saugomoms teisėms ir laisvėms. Europos teisė yra viršesnė už nacionalinę teisę, taip pat ir Konstituciją. Kas šiuo atveju lieka iš principo, susidūrus su Chartijos 10 straipsniu, kuriame teigiama, kad religijos laisvė užtikrina laisvę viešai ar privačiai laisvai skelbti savo religiją? Kaip dėl lygybės principo, atsižvelgiant į Chartijos 20 ir vėlesnius straipsnius, kuriuose pateikiamas aukų teisių sąrašas, atsižvelgiant į priklausomybę konkrečiai grupei? Kaip dėl laisvės principo, įskaitant teisę į apsisprendimą, atsižvelgiant į 6–19 straipsnius, kuriuose tai painiojama su asmens teisėmis ir paprasčiausia teise reikalauti kitų asmenų paslaugų?

Mes siekiame paspartinti savo ateitį valdančius asmenis į paprasčiausius vartotojus, pasyvius paslaugų teikėjus ir mums tai puikiai sekasi. Savo kolegoms Parlamento nariams vertinantiems savo šalių konstitucijų saugomas pasaulietines teises ir laisves galiu pasakyti tik tiek: prabuskite.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). (NL) Gerb. pirmininke, nenuosekli žmogaus teisių politika yra veidmainiška ir nepatikima. Europos Sąjunga gali pagrįstai norėti remti žmogaus teises trečiosiose šalyse, tačiau patikimi būsime tik tuomet, jei tarpusavyje užtikrinsime visų pagrindinių demokratinių teisių pagarbą.

Anaiptol ne visuomet taip yra, pirmiausia kalbant apie žodžio laisvę. Tai viena iš pagrindinių teisių, jei ne pati pagrindinė. Tačiau vis dažniau traktuojama kaip problema. Konkrečiai nepasiteisinusios migracijos ir integracijos politikos kritika visuomet pavadinama rasizmu ir kriminalizuojama.

Šios klaidos taip pat neišvengta ir aptariamoje ataskaitoje. Kyla grėsmė, kad asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti ne už savo veiksmus, bet už savo nuomonę ir jos reiškimą. Tokiu būdu vykdoma politika problemų nesprendžia, bet jas papildo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ari Vatanen (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėkoju už šią ataskaitą, tačiau norėčiau pastebėti, kad mūsų žmogaus teisės vis dar taikomos pasirinktinai (yra politiškai priimtinos). Net šiame Parlamente negalėtume surengti žiaurumus Čečėnijoje liudijančių nuotraukų parodos, bijodami galimos neigiamos Rusijos reakcijos.

Per mūsų dialogą žmogaus teisių klausimais su Kinija, visiškai neužsiminta apie 30-40 mln. mergaičių, kurios Kinijoje, demografijos terminais kalbant, neegzistuoja. Kur tie vaikai? Jie tapo aborto aukomis, nužudyti gimę, palikti be priežiūros ar pateko į organizuotų nusikaltėlių aukas. Todėl šį klausimą reikėtų iškelti pokalbyje su Kinijos valdžios institucijomis.

Ar pačioje ES padėtis geresnė? Visiškai nenoriu niekam sukelti kaltės jausmo. Tiesiog prašau jūsų pagalvoti apie žmoniškumo pagrindus. Kodėl mes rodome pirštais (pakankamai pagrįstai) į šalis, kuriose taikoma mirties bausmė, kai ji taikoma ir ES (čia kasmet nužudoma daugiau kaip 1 mln. vaikų iki gimimo). Aš tiesiog klausiu: ar tai žmogiška? Ar galime sukurti sveikesnę visuomenę, nesuteikę žmogaus gyvybei absoliučios vertės?

Pirmiausia turėtume apginti negalinčius apsiginti, nes jie labiausiai pažeidžiami. Tai – tikrasis solidarumas. Gal tai nėra politiškai priimtinas mąstymas, tačiau turime susimąstyti, kur slypi mūsų vertybės, ir ar jos gali būti diskusijų objektas? Ar žmogaus teisių vertybės priklauso nuo konkrečiu laiku pasiektos daugumos, kai kitą dieną galimi priešingi balsavimo rezultatai? Paprastai kalbant, pirmoji žmogaus teisė – teisė gimti. Man labai pasisekė, kad gimiau ir esu tikra, kad ir mano kolegos panašiai mąsto. Tik pripažinę žmogaus gyvybei absoliučią vertę galime sukurti supratimo ir meilės visuomenę. Geresnė ateitis negalima ant smėlio, kuris permirkęs negimusių vaikų ašaromis.

 
  
MPphoto
 
 

  Józef Pinior (PSE). (PL) Gerb. pirmininke, aptariame ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių. Tai puiki ataskaita. Iš tiesų tai vienas iš geriausių pastaruoju metu Europos Sąjungoje parengtų dokumentų ir puikus koordinuotų veiksmų visose pagrindinėse Europos institucijose, šiuo atveju Taryboje ir Komisijoje, žmogaus teisių srityje, pavyzdys.

Iš visų Europos Sąjungos politikų, politika žmogaus teisių srityje labiausiai išvystyta. Ji simbolizuoja tai, ką Europos Sąjunga reiškia šiuolaikinėje civilizacijoje XXI a. pradžioje, neskaitant bendrosios rinkos. Europos Sąjunga nekalba vienu balsu žmogaus teisių klausimais tarptautinėje arenoje. Ji neabejotinai reiškia savo nuomonę, kuri ne visuomet atitinka Jungtinių Amerikos Valstijų nuomonę. Sąjunga vis efektyvesnė ir vis labiau padeda nedemokratiniuose režimuose visame pasaulyje persekiojamiems asmenims.

Tačiau, gerb. pirmininke, suprantame, kad dar reikia daug nuveikti. Šių metų Sacharovo premijos laureatas Salih Mahmoud Mohamed Osman tai aiškiai nurodė šios dienos kreipimesi į Parlamentą. Turėtume apsvarstyti reikiamus veiksmus, kad Europos Sąjungos žmogaus teisių politika taptų efektyvesnė. Turiu omenyje konkrečiai studiją dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje po rinkimų šioje šalyje. Taip pat mąstau apie padėtį Kinijoje, rengiantis kitais metais vyksiančioms Olimpinėms žaidynėms. Europos Sąjungos laukia nemažai darbų – pirmiausia žmogaus teisių srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos pirmininko pareigas pasakė, kad į žmogaus teisių klausimus reikėtų atsižvelgti visoje politikoje. Tai tiesa ir būtent tai turėtų būti daroma užsienio reikalų srityje, tačiau ES taip pat derėtų apsižiūrėti savo kieme. Ar su ES dirbančiais užsienio darbuotojais elgiamasis atsižvelgiant į visų žmogaus teises? Čia nėra kuo girtis. Iš tiesų tai nepatenka į oficialią ES politiką. Tai perduota bažnyčiai ir labdaros organizacijoms. ES privalo užimti tvirtesnę padėtį žmogaus teisių klausimu; tik darbai, o ne žodžiais yra ko nors verti.

Galiausiai norėčiau iškelti humanitarinės krizės Irake klausimą, nes ši netrukus pasieks katastrofinį mąstą. Apie 4,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, o irakiečiai praėjusiais metais buvo didžiausia prieglobsčių prašytojų grupė Europoje. ES į krizę atsakė skyrusi 4 mln. EUR JTO pabėgėlių agentūrai ir Nyderlandų raudonajam kryžiui; papildomai 11 mln. EUR planuojama skirti šios šalies sveikatos tarnyboms ir mokykloms. Tačiau ar tai pakankama turtingos Europos Sąjungos parama šiems 4,5 mln. žmonių, kurie ne dėl savo kaltės pateko į tokią bėdą? Krizė Irake yra viena iš sunkiausių pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, šiame pranešime man labiausiai patiko skyrius dėl šio Parlamento narių veiklos. Suteikus Sacharovo premiją Aleksandrui Milinkevičiui ir tvirtai ir vienareikšmiškai pasmerkus Anos Politkovskajos nužudymą pasirodė, kad Europa neketina apsiriboti stebėtojo vaidmeniu, nekreipti dėmesio į žmogaus teisių pažeidimus už mūsų rytinės sienos. Tačiau šioje srityje dar reikia daug nuveikti.

Paskutiniai Parlamento rinkimai Rusijoje įrodė, kad šioje šalyje nuolat pažeidžiami pagrindiniai principai ir teisės. Įvykiais Rusijoje verčia abejoti dėl nuolatinių Europos Sąjungos ir Rusijos federacijos konsultacijų žmogaus teisių klausimu. Galbūt atėjo laikas iš naujo apibrėžti šių susitikimų pobūdį, nustatyti sankcijas už nepakankamą pažangą, įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus ir įsteigti stebėjimo mechanizmus. Aišku viena: Rusija vis labiau tolsta nuo demokratijos.

Galime tik tikėtis, kad kitais metais galėsime pasveikinti vieni kitus dėl to, kad nešvaistėme laiko ir galimybių padaryti pasaulį geresnį.

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Horáček (Verts/ALE). (DE) Pone pirmininke, ataskaitoje pateikiama gerų naujovių. Pvz., įtrauktas skyrius apie Europos kaimynystės politiką. Ataskaitoje taip pat apibūdinama blogėjanti žmogaus teisių padėtis Rusijoje, tačiau primena įspėjimą nesiimti veiksmų šiai šaliai izoliuoti. Vis dėlto svarbu į tolesnį dialogą įtraukti papildomas diskusijas, be kita ko, dėl žodžio laisvės, spaudos laisvės ir tikėjimo laisvės, teisės aktų nukreiptų prieš NVO ir ekstremizmą, kovos su terorizmu ir Čečėnijos klausimo. Taryba ir Komisija turėtų nustatyti tolesnį mechanizmą. Be to, iš Rusijos pusės visiškai pasigendama noro kalbėtis su NVO. Būtina tikėtis, kad Rusijos vyriausybė sutiks galiausiai dalyvauti konsultacijose vedančiose žmogaus teisių dialogą.

Iš ataskaitos matyti, kad ES tapo aktyvesnė žmogaus teisių srityje, tačiau, deja, nepasinaudota proga pateikti kritiškesnės studijos dėl žmogaus teisių padėties pačioje ES. Tačiau tai būtina norint vykdyti patikimą politiką žmogaus teisių srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti Europos institucijas, parengus šią ataskaitą, nes ji iš tiesų rodo Europos Sąjungos žmogaus teisėms ir demokratinių vertybių platinimui visame pasaulyje teikiamą svarbą. Ši ataskaita detali ir siūlyčiau išplėsti šią iniciatyvą ir kitoms sritims. Kartu kalbant apie pagerėjimą, norėčiau atkreipti dėmesį į tris svarbiausius aspektus, kurie turėtų būti vėlesnės Europos veiklos prioritetai.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti kaip svarbu skatinti ir gerbti žmogaus teises, norint užtikrinti taiką Europoje. Šiandieninė Europa yra globali ir daugiatautė, todėl tolerancijos ir supratimo skatinimas grįstinas mūsų teisių ir laisvių pripažinimu ir abipuse pagarba. Todėl labai svarbu užtikrinti mažumų teises, pirmiausia Vakarų Balkanuose ir pagal kaimynystės politiką bei padaryti Europos Sąjungos pastangas šia linkme intensyvesnes.

Kartu derėtų ir toliau konsoliduoti veiksmus, siekiant skatinti romų padėtį ir jų integraciją į Europos bendriją.

Ne mažiau svarbi ir žmogaus teisių padėtis Europos Sąjungos teritorijoje, siekiančioje būti žmogaus teisių skatintoja. Šia prasme norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl neseniai pablogėjusios rumunų padėties Italijoje, pasibaigusioje masiškais jų teisių pažeidimais. Todėl prašau Komisiją ir Tarybą imtis tvirtų veiksmų, rumunų teisėms atstatyti ir užkirsti kelią šiai padėčiai kilti ateityje.

Galiausiai norėčiau atkreipti Tarybos ir Komisijos dėmesį į būtinybę konsoliduoti Europos Sąjungos vertinimo mechanizmus metiniuose žmogaus teisių pranešimuose. Mums pavyks nuosekliai ir veiksmingai plėtoti šią veiklą tik žinant konkrečius rezultatus. Be to, Europos Sąjungos regionų veiksmų tyrimas ir vertinimas turėtų būti integruoti į vėlesnius pranešimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE). - Gerb. pirmininke, taip pat norėčiau pasidžiaugti šių metų Tarybos ir Komisijos metine ataskaita. Ji išties gerokai detalesnė, ko mes ir prašėme kelis praėjusius metus. Tačiau mano nuomone, jos aprašomoji dalis per didelė, o analizei skirta per mažai dėmesio.

Tačiau noriu nuoširdžiai pasveikinti pirmininkaujančią Portugaliją dėl naujų vaiko teisių gairių; tai išties didelis žingsnis į priekį.

Tikiuosi, kad kitais metais pirmininkausiančios valstybės užtikrins reikiamą Pagrindinių teisių agentūros vaidmenį ir patobulins ES teisės aktus, siekiant numatyti veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos bet kokiais pagrindais; taip pat kad išlaikysime reikalavimą Vakarų Balkanų šalims perduoti karo nusikaltėlius teisingumui.

Šiandien raginu skirti konkrečią Europos paramą ateinančiais metais rengiamam baigiamajam JTO Generalinio Sekretoriaus asmeninio atstovo verslo ir žmogaus teisių klausimais ataskaitai. Esu Parlamento pranešėjas šiuo klausimu ir man kelia neimą tai, kad Bangalore šią savaitę Indijos teismuose bus siekiama išduoti tarptautinį arešto orderį dėl septynių Danijos aktyvistų, vykdančių kampaniją „Clean Clothes“, nes šie internete paskelbė ataskaitą apie madingo Indijos prekės ženklo tiekėjo „G-Star“ darbo teisės pažeidimus (ir priverstinį viršvalandinį darbą, fizinį ir žodinį piktnaudžiavimą).

Tai pažeidžia Indijos vyriausybės įsipareigojimus pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnį. Prašau Tarybos ir Komisijos ištirti šį atvejį ir kreipiuosi į visų ES šali vyriausybes su prašymu atsisakyti bendradarbiauti pagal šį arešto orderį, nes šis esminis klausimas susijęs su darbo teisėmis ir žodžio laisve.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, ataskaitoje pateikiama informacija apie derybas su Rusijos ir Kinijos vadovais apie pagarbą žmogaus teisėms. Deja, ši informacija nėra itin konkreti. O štai Rusijoje tęsiasi policijos ir kariuomenės konfliktas dėl čečėnų organų. Čečėnai suimami namuose, ir pašalinus visus transplantuoti tinkamus organus, išmetami.

Kinijoje organai paimami iš politinių kalinių. Europos Taryba pareiškimus dėl šių atvejų išleido kiek anksčiau šiais metais. Parlamentas viso labo sugebėjo išmontuoti parodą, kurioje vaizduojami Rusijos nusikaltimai čečėnams. Šis paroda buvo nuimtas vieną vakarą, nes pripažinta pernelyg sukrečiančia. Norėčiau pabrėžti, kad būtent paroda, o ne joje parodyti veiksmai pripažinta pernelyg sukrečiančia.

Kiek ilgai dar atleisime už genocidą? Norėčiau paprašyti paaiškinti, ar mano nurodyta problema iškelta derybose su Rusija ir Kinija.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes (PSE). (PT) Privalau pasveikinti Pirmininkaujančią Portugaliją su šiuo pranešimu, kuriame smulkiai aprašomi vertingi nuveikti darbai, man asmeniškai – sustabdyta mirties bausmė. Tačiau ataskaitoje stokojama vienos kritinės, svarbiausia – savikritiškos analizės. Turiu omenyje Europos Vadovų Tarybos atsako nebuvimą gavus šio Parlamento ir senatoriaus Dick Marty rekomendacijas dėl vadinamųjų CŽV skrydžių. Nepaisant pateiktų įrodymų, kad įvairių valstybių narių teritorija ir agentai įsipainioję grobiant ir kankinant terorizmu įtariamus asmenis, kuriems atimta teisė į teisingą teismą, Europos Vadovų Taryba ir konkrečiai Pirmininkaujanti Portugalija iki šiol nesiėmė veiksmų tinkamai išsiaiškinti aplinkybes, paskirstyti kaltę ir užkirsti kelią šiai nusikalstamai veikai pasikartoti.

Nepaisant JAV gautų prisipažinimų ir tyrimų, Europos šalių vyriausybės vis dar lyg stručiai slepiasi smėlyje, ir taip įžeidžia pagrindines Europos vertybes ir interesus bei darydami didelę žalą Europos patikimumui žmogaus teisių platinimo srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE). (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau pasidžiaugti tuo, kad mano šalis, Lenkija, nusprendė atšaukti savo išlygą dėl Pasaulinės dienos prieš mirties bausmę įsteigimo. Šis sprendimas ne tik tiksliai atspindi lenkų tautos jausmus, bet ir leidžia Sąjungai kalbėti vienbalsiai.

Džiaugiuosi pateiktos ataskaitos 4.5 skyriumi „Moterų teisės ir lyčių lygybė“. Šaunu, kad Europos Komisija lyčių lygybę ir moterų teises įtraukė tarp savo prioritetų ir veiksmų planų 2010 m. Visos valstybės narės privalo nepamiršti šių klausimų ir į juos atsižvelgti rengiant politines iniciatyvas ir bendradarbiavimą plėtros labui.

Derėtų panagrinėti realią padėtį šioje srityje. Ar mus išties tenkina informacija apie įvykius? Pvz., galėčiau paminėti 24 metų iranietę Delaram Ali, nuteistą kalėti 32 mėnesius ir gavusią 10 kirčių vien už dalyvavimą demonstracijoje prieš moterų persekiojimą. Be to, šių metų liepos mėn. Basroje rasti 42 moterų kūnai. Kaip reaguotumėte sužinoję, kad šios moterys nužudytos vien todėl, kad nevilkėjo galvos apdangalų ar pasidažė? Negi atleisime bereikalingas šių moterų mirtis?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, kalbėsiu labai trumpai. Pirma, privalau padėkoti jums už paramą šiandien pateiktai ir aptartai ataskaitai. Dar daugiau, privalau jums padėkoti už Tarybos, Komisijos ir Tarybos generalinio sekretoriato atlikto darbo rengiant šią ataskaitą ir jos turinio pripažinimą. Jūsų pateiktos pastabos glostė mūsų ausis, nes jūs pripažinote šios ataskaitos išsamumą, nuopelnus ir jai aprengti įdėtas pastangas. Taip pat išsakyta kritikos, pirmiausia dėl geresnės analizės atskirais klausimais ir išsamesnio priežasčių ir pasekmių tyrimo. Ši ataskaita neabejotinai prie to artėja: ji tampa vis labiau analitine (ar bent jau to siekiama), palyginti su ankstesnėmis ataskaitomis, todėl neverta abejoti, ponios ir ponai, kad toliau dirbsime atsižvelgiant į jūsų rekomendacijas ir pasiūlymus.

Pareikšta ir esminių pastabų. Vienas Parlamento narys nurodė, kad Europa šį tą ar daug nuveikė, tačiau dar reikia daug padaryti. Manau, kad Europa veikiausiai yra didžiausia laisvės, teisingumo, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės zona. Ji eina nuosekliu ir nuolatiniu keliu vis stipriau ir tvirčiau ginant žmogaus teises. Tačiau akivaizdu, kad visada laukia nauji darbai, nes laisvės ir žmogaus teisių srityje ribų nėra: visuomet reikės ką nors ginti, plėtoti, ir saugoti. Tačiau turime pripažinti, kad Europos Sąjunga vis dėlto daug nuveikė viduje ir už savo ribų. Nurodytas nesenas atvejis: mūsų priimti sprendimai ar priemonės, pvz., vaiko teisių apsaugos srityje. Mums pavyko.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į keturias ar penkias iniciatyvas žmogaus teisių srityje, kurios neginčytinai įrodo ES pastangas šioms žmogaus teisėms apginti. Čia, jau rytoj, ketiname iškilmingai paskelbti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Šiame 2007 m. pusmetyje Europos Sąjunga užtikrino, kad Jungtinėse Tautose bus priimta rezoliucija dėl mirties bausmės sustabdymo. Įsteigėme Europos pagrindinių teisių agentūrą, kuri netrukus pradės veikti. Taip pat įsteigėme Europos dieną prieš mirties bausmę. Tai – konkretūs, specifiniai ir naujausi mūsų nuolatinių, nuoseklių ir tvirtų veiksmų žmogaus teisėms apginti pavyzdžiai. Sutinkame, kad problemų išvengti nepavyks, ir galbūt išliks nevisiškai tobulų priemonių, veiksmų ar požiūrių!

Tačiau taip pat privalome pripažinti savo pasiekimus šioje srityje. Konkrečiai, išorinių veiksmų srityje, užsiminta apie kitą klausimą – ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimą. Neabejotinai žmogaus teisių ir tinkamo valdymo klausimas buvo svarbus, tiesą sakant – labai svarbus Lisabonoje įvykusio ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo metu įvykusiame dialoge. Jums visiems, ponios ir ponai, gerai žinoma, kaip ir Europos piliečiams, kad mūsų dialoge su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių apsaugos klausimas yra nuolatinė ir prioritetinė tema mūsų darbotvarkėje ir dvišaliame dialoge. Tai įrodome pasmerkę žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse ir ėmęsi priemonių jiems pasmerkti, pirmiausia imantis sankcijų, konkrečiai skirtų užkirsti kelią šiems pažeidimams. Todėl derėtų pripažinti mūsų nuopelnus ir įdėtas pastangas. Be abejonės, negalime užmigti ant laurų, tačiau šiuo požiūriu turėtume laikytis pasitikinčiai ir pozityviai, bei tikėtis, kad einame savo humanizmo tradicijas atitinkančiu teisingu keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. Gerb. pirmininke, prieš atsakant į kai kuriuos diskusijose iškeltus klausimus, norėčiau pasakyti, kad esame parengę tam tikrą skaičių kopijų, jei norėtume su jomis susipažinti. Taigi galite tai padaryti.

Diskusiją norėčiau pradėti nuo bendrų pastabų dėl ataskaitos. Džiaugiuosi, kad daugeliui jūsų ataskaita pasirodė naudinga; taip pat pasižymėjome jūsų diskusijose pateiktus pasiūlymus ir rekomendacijas. Į Parlamento narių iškeltą klausimą dėl mūsų pačių politikos veiksmingumo analizės norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad šiam klausimui skirtame 7 skyriuje kalbama apie įvertinimą ir analizę, tačiau neginčytina, kad galime pasirodyti ir geriau; galime nuveikti daugiau. Taip pat norėčiau pasakyti, kad egzistuoja tam tikri apribojimai, nes žmogaus teisių klausimai labai dažnai susiję su visos visuomenės keitimu, todėl juos išmatuoti ne taip lengva, kaip kuriuos kitus greitai įgyvendinamus dalykus.

Taip pat norėčiau pateikti keletą bendrų pastabų. Buvo užsiminta apie tikėjimo laisvę. Be jokios abejonės, Europos Sąjunga pasisako prieš religinių grupių diskriminaciją, o mūsų dialogai su trečiosiomis šalimis turėtų sustiprinti savarankiškas atitinkamos vyriausybės pastangas, siekiant ir taikant žmogaus teisių principus, be kita ko, pasitelkiant nacionalines institucijas žmogaus teisių klausimais.

Dėl antrojo paminėto klausimo, pvz., romų padėties šalyse kandidatėse, metinėje ataskaitoje nurodoma, kad mes siekiame be išlygų gerbti visų žmonių žmogaus teises (taip pat ir priklausančiųjų mažumoms). Šiuo metu romų bendruomenės tiek ES, tiek šalyse kandidatėse buvo pripažintos kaip vienos iš labiausiai pažeidžiamų mažumų. Manau, privalome vis dėlto spręsti šį klausimą ir siekti pažangos šioje srityje.

Taip pat iškeltas klausimas apie perdavimą apskritai. Mūsų nuomone, perdavimas yra pagrindinių teisių pažeidimas. Tai buvo aiškiai paminėta. Komisija iš pat pradžių aktyviai rėmė ir sudarė palankias sąlygas atlikti Europos tarybos ir Europos Parlamento tyrimą perdavimo ir slapto sulaikymo srityje. Tiesiog norėčiau tai paminėti. Imtasi realių veiksmų.

Dėl Sudano: šiandien išklausėme S. M. Osman. Vienas iš pagrindinių aukščiausio lygio susitikime priimtos bendros strategijos elementų – partnerystės saugumo ir taikos srityje klausimas. Šiuo požiūriu pakankamai remiame pastangas konfliktų prevencijos, taikos operacijų srityje ir siekiame sustiprinti Afrikos pajėgumą įveikti regioninius ir nacionalinius konfliktus. Pirmininkas J. M. Barroso ir Komisijos narys L. Michel pasinaudojo turimomis galimybėmis ir per pastarąjį Afrikos ir ES aukščiausio lygio susitikimą likusioms kliūtims pašalinti.

Šiandien taip pat teko klausytis S. M. Osman kalbos, kurioje jis tiesiogiai užsiminė gavęs didelę Europos Komisijos delegacijų paramą. Taigi jau nemažai parėmėme, tačiau visada galime padėti dar daugiau.

Kalbant apie minėtą žmogaus teisių padėtį Irake: žinome, kad padėtis vis dar kelia didelį susirūpinimą, visų pirma dėlto, kad saugumo padėtis prasta ir kiek susiję su moterimis, vaikais, mažumomis ir priverstinai perkeltais asmenimis. Todėl manau, kad mūsų politikos prioritetai turėtų būti geras valdymas, demokratija, žmogaus teisės ir įstatymo viršenybė, norint laipsniškos pažangos šioje srityje.

Dėl Rusijos: du kartus per metus rengiame ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais ir apie Rusiją du kartus, 72 ir 73 psl., užsimenama mūsų ataskaitoje: pirma, atkreipiamas dėmesys į konsultacijas, o antra, aiškiai kalbama apie žmogaus teisių padėtį, įskaitant padėtį Čečėnijoje. Taigi, Čečėnija nepamiršta.

Galiausiai norėčiau pasakyti keletą žodžių apie Indiją. Žinome apie „Fibres and Fabrics International“ pareikštą ieškinį „Clean Clothes Campaign“. Šis klausimas ypač svarbus Komisijos generalinių direktoratų darbuotojams, kuruojantiems sąžiningą darbo praktiką. Komisijos delegacijos Delyje paprašėme mus informuoti apie padėtį Indijos teismuose, taip pat privalome panagrinėti nurodytą sritį.

Dar nepaminėta daugelis dalykų, tačiau manau, kad diskusijos yra bendro pobūdžio ir nenoriu užimti daugiau laiko.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

 

16. Antrasis ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas (2007 m. gruodžio 8– 9 d., Lisabona) (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl antrojo ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo, surengto 2007 m. gruodžio 89 d., Lisabonoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary L. Micheli, ponios ir ponai, praėjusį savaitgalį Lisabonoje įvykęs antrasis ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas buvo neabejotinai sėkmingas ir pažymėjo naujų, strateginiu dialogu pagrįstų Europos Sąjungos ir Afrikos santykių pradžią. Beveik 80 valstybių ir vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Visos Afrikos Parlamento pirmininkai bei pilietinės visuomenės atstovai pasiuntė aiškią žinią Europos ir Afrikos žmonėms ir visam pasauliui.

Konkrečiai nauji ES ir Afrikos santykiai išreikti mano manymu aukštos kokybės aukščiausio lygio susitikime priimtuose dokumentuose: bendrojoje strategijoje, veiksmų plane ir Lisabonos deklaracijoje. Šiuose dokumentuose išdėstyti konkretūs Europos ir Afrikos santykių bruožai. Naujasis požiūris itin palankus daugiašaliams kanalams, o antra – juo siekiama integruotai spręsti įvairias santykių dimensijas. Būtent dėl šio požiūrio ES gali būti naudinga pirmiausia lyginant su kitais tarptautinės arenos veikėjais.

Santykiai su Afrika, strateginio dialogo partneriu, taip pat atsispindi pasirinkus metodą tiek rengiantis aukščiausio lygio susitikimui, tiek rengiant dokumentų projektus aukščiausio lygio susitikimui priimti. Ši pirmą kartą iš tiesų bendra strategija ir veiksmų planas kilo iš intensyvaus ir nuodugnaus darbo su Afrikos šalimis (pirmiausia – Afrikos Sąjunga) ir juos galiausiai parengė bei iki galo suderino bendra ekspertų grupė.

Čia taip pat turiu atkreipti dėmesį į konstruktyvų Europos Parlamento vaidmenį teikiant dokumentus ir rengiantis Lisabonos aukščiausio lygio susitikimui. Bendroje strategijoje skiriamos keturios tarpusavyje susijusios bendrą susirūpinimą keliančios sritys: taika ir saugumas, demokratinis valdymas ir žmogaus teisės, prekyba ir regioninė integracija bei plėtra. Pirmuoju laikotarpiu, 2008–2010 m., pagal pirmąjį veiksmų planą numatoma surengti aštuonias partnerystes bendrą susirūpinimą keliančiose srityse; jomis pirmiausia siekiama teigiamai prisidėti prie kasdienio Afrikos ir Europos piliečių gyvenimo.

Aukščiausio lygio susitikime Lisabonoje patvirtinti svarbiausi Europoje, Afrikoje ir visame pasaulyje įvykę pokyčiai. Šiandieninėje 27 valstybes nares turinčioje Europoje esama daugybės įvairių išorinės politikos prioritetų ir metodų. Afrikos Sąjunga vis dažniau tampa mėgstama ES diskusijų partnere, o į šią darbotvarkę taip pat įtraukiami žmogaus teisių ir tinkamo valdymo klausimai. Taip pat esama plačiai paplitusio suvokimo, kad daugelis pasaulinių iššūkių, pvz., taika, saugumas ir tarptautinė prekyba reikalauja suderintų tarptautinės bendruomenės veiksmų kartu pateisiant naujų bendradarbiavimo formų atsiradimą. Tas pats pasakytina apie bandymus ieškoti Europai ir Afrikai aktualių problemų sprendimų (pirmiausia klimato kaitos įtaka, energetikos išteklių ir migracijos srautų valdymas).

Afrika ir ES supranta būtinybę pakylėti savo santykius į naują lygį, o šis aukščiausio lygio susitikimas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia šį bendrą troškimą. Tačiau antrasis ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas anaiptol nereiškia proceso pabaigos, bet veikiau lemiamą dviejų žemynų santykių tašką.

Todėl priimtuose dokumentuose, pirmiausia siekiant užtikrinti vidutinio ir ilgojo laikotarpio perspektyvą, labai svarbi nuoroda į tolesnius su sprendimais susijusius mechanizmus. Ne tik susitarta aukščiausio lygio susitikimus rengti kas trejus metus, planuojami ir ministrų ir ekspertų susitikimai sektorių pagrindu planuojami bei nuolatiniai Europos Sąjungos Komisijos ir Afrikos Sąjungos susitikimai. Tačiau įgyvendinant ir prižiūrinti planuojamas priemones labai svarbus vaidmuo laukia ir pilietinės visuomenės, NVO, profesinių Sąjungų, verslo forumų ir konsultacinių bendrovių.

Galiausiai privalau pabrėžti pagrindinį Europos ir Visos Afrikos parlamentų vaidmenį įgyvendinant šią naują partnerystę. Būtina stiprinti dabartinius Europos ir Afrikos parlamentinių atstovų ryšius. Pirmininkaujanti valstybė, kaip žinia, džiaugiasi bendru abiejų parlamentų pirmininkų per antrąjį ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimą padarytu pareiškimu. Neabejotinai tai atveria naują ir labai įdomų Europos ir Afrikos santykių kelią.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Gerb. pirmininke, ministre, ponios ir ponai, man malonu pranešti jums apie aukščiausio lygio susitikimo Lisabonoje rezultatus. Šiuo metu neturiu daug ką papildyti, nes manau, kad einantis Tarybos Pirmininko pareigas puikiai apibūdino rezultatus. Taip pat norėčiau pasveikinti pirmininkaujančią Portugaliją už šio aukščiausio lygio susitikimo organizavimą (mano manymu, jį reikėjo organizuoti neatidėliotinai) ir už jo didžiulę sėkmę.

Susitikimas neabejotinai reiškia naują ir aiškią žinią, kurią galima perduoti grįžę namo: Afrikos ir Europos santykiai iš esmės pasikeitė. Aukščiausio lygio susitikime Lisabonoje buvo, kaip jau minėta, priimta nauja bendra vizija su bendra strategija, lygių šalių politinė partnerystė (be kompleksų, išlaisvinta ir pragmatinė) ir abipusė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai šiame aukščiausio lygio susitikime taip pat buvo priimti aštuoni strateginiai planai konkrečiai šiai naujai vizijai įgyvendinti.

Aukščiausio lygio susitikime vyko intensyvios, turiningos ir kokybiškos diskusijos, susijusios su nauju mūsų santykių pobūdžiu, taigi ir su jų tikru ir išimtinai politiniu pobūdžiu. Taip, mes aptarėme Zimbabvę ir daugelis naujųjų Europos vadovų, pvz., prezidentas J. M. Barroso ir kanclerė A. Merkel aiškiai pareiškė, kad R. Mugabės politika yra visiškai nepriimtina, kad mes negalime toleruoti žmogaus teisių pažeidimų, o šalyje vykdoma politika trukdo įgyvendinti reformas Afrikos žemyne. Daugelis Afrikos vadovų šiai kritikai pritarė ir aš manau, kad ES turėtų visiškai paremti Afrikos tarpininkavimą Pietų Afrikos vystymo bendrijos (SADC) kontekste, vadovaujant prezidentui T. Mbeki.

Taip, kalbėta ir apie Darfūrą bei nepriimtiną humanitarinę ir saugumo padėtį ir kritikuota bendradarbiauti atsisakanti Sudano vyriausybės pozicija. Trišaliame susitikime su Sudano prezidentu aiškiai išdėstėme savo lūkesčius ir reikalavimus, kad šis priimtų sprendimą leisti nedelsiant dislokuoti hibridines pajėgas, siekiant per įmanomai trumpesnį laiką nutraukti mūsų duomenimis ten vykdomą prievartą. Pažymėtina, kad apskritai demokratija, valdymas ir žmogaus teisės nebėra tabu, o daugelis Afrikos šalių žengia pažangos keliu jų teigimu ne atsiliepdamos į Europos, bet į savo žmonių lūkesčius.

Taip pat kalbėta apie ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) ir su daugeliu Afrikos vadovų pavyko pasiekti susitarimų. Prezidentas J. M. Barroso ir aš ne kartą aiškinome tikruosius su EPS susijusius klausimus. Taip pat aiškinome, kad tikrieji iššūkiai artimiausiu laiku susiję su laikinų susitarimų, o ne EPS parengimu, iki sausio 1 d. siekiant užtikrinti suderinamumą su PPO taisyklėmis ir tokiu būdu užtikrinti, kad kitos šalys, nelaikomos mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, neatsidurs nepalankesnėje padėtyje nuo 2008 m. sausio 1 d. Man papasakota apie Dramblio Kaulo kranto pavyzdį, kuris būtų praradęs apie 750 mln. EUR prekybos plataus vartojimo prekėmis srityje, jei nebūtų parengtas laikinas susitarimas. Prezidentas J. M. Barroso pasiūlė kitais metais surengti EPS diskusijas aukščiausiu lygiu su kiekvienu susijusiu regionu, siekiant galutinai suderinti susitarimus, siekiant protingos ekonominės integracijos.

Šie klausimai, be abejonės, sudėtingi. Juos iškėlėme be jokios baimės nukrypti. Manau, kad tai neabejotinai suteiks mūsų naujajai partnerystei kokybės ir turinio, tačiau, ponios ir ponai, nuo rytojaus mūsų laukia dar didesnis iššūkis paversti šią naują politinę viziją konkrečiais veiksmais. Turime politinę pareigą pateikti konkrečius rezultatus iki 2010 m., kitaip tariant per mūsų ateinantį susitikimą trečiajame ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime. Mūsų laukia kolektyvinė pareiga pateikti rezultatus.

Pirmininko žodžiais tariant, bendra strategija ir pirmasis veiksmų planas yra mūsų partnerystės strateginis planas, dalijantis ją į labai konkrečius darbinius ir teminius tikslus. Šie du bendri aukščiausio lygio susitikime priimti dokumentai susilaukė vienbalsio palaikymo, atsižvelgiant į jų kokybę ir ambicingą pobūdį. Ši sėkmė vainikavo labai ilgą parengiamųjų darbų laikotarpį, prasidėjusį 2005 m. Komisijos komunikatu dėl Afrikos strategijos, kuris 2007 m. tapo bendra ES ir Afrikos strategija.

Europos Komisija ketina visiškai prisiimti savo įsipareigojimus įgyvendinimo etape. Tačiau sėkmė priklauso ne vien nuo Komisijos. Valstybės narės ir mūsų Afrikos partneriai privalo užtikrinti savo visapusiškai veikiančias priemones. Vienas iš svarbiausių Europos įsipareigojimų šios partnerystės įgyvendinimo metu susijęs su finansinių lėšų mobilizavimu. Norėčiau jums priminti, kad valstybės narės įsipareigojo skirti papildomai 20 mlrd. EUR iki 2010 m. Iš naujausių rezultatų matyti, kad einame teisinga linkme, tačiau atsižvelgiant į skolų nurašymo įtaką kai kuriose šalyse, dabartiniai geri rezultatai išlieka pakankamai sąlyginio pobūdžio.

Antra, vienas iš svarbiausių aspektų – geresnis donorų darbo paskirstymas. Būtent todėl labai svarbus elgesio kodeksas darbo pasidalijimo srityje.

Trečia, taip pat norėčiau jums priminti, kad valstybės narės Gleneagles mieste įsipareigojo rasti vieną milijardą eurų per metus Pagalbai prekybai, pusę šios sumos išmokant Afrikai. Tai vieši politiniai įsipareigojimai. Norėčiau jums priminti apie tai, nes būtent šios sudedamos dalys turėtų konsoliduoti strateginių planų tinkamumą ir pasiekimą.

Šiuo klausimu man kilo dar viena mintis: jau dabar aišku, kad Komisijos ir valstybių narių įsipareigojimai negali priklausyti vien užsienio reikalų ar plėtros ministrams. Norėčiau, kad mes institucionalizuotume bendrų ir nuolatinių ministrų susitikimų sektorių pagrindu šiais klausimais principą. Be abejonės, atskirų sričių ministrai, pvz., mokslinių tyrimų, prekybos, žemės ūkio ir finansų srityje gali labai daug prisidėti prie naujų santykių su Afrikos šalimis.

Kaip paaiškinau per Europos ir Visos Afrikos parlamentų konferenciją Lisabonoje, taip pat tikimės, kad Europos Parlamentas bei Afrikos ir Europos nacionaliniai parlamentai surinks ir perduos pilietinių visuomenių nuomones ir lūkesčius. Nauja tai, kad pagrindinė šios strateginės partnerystės ir jos įgyvendinimo vieta suteikta demokratiniams dalyviams ir Afrikos ir Europos pilietinėmis visuomenėms; tikiuosi, kad dėl to pavyks pasiekti tikrą į žmones orientuotą partnerystę. Europos ir Visos Afrikos parlamentų pirmininkų pasisakymai valstybių ir vyriausybių vadovams žymi oficialią įgyvendinimo pradžią.

Taip pat norėčiau jums pasakyti, kad reikiamai pasižymėjau jūsų kolegų Visos Afrikos Parlamente prašymą skirti šiai institucijai finansinę paramą užtikrinančią jos autonomiją. Be abejonės, mes esame pasirengę kartu su biudžeto institucijomis svarstyti galimybes teikti tiesioginę finansinę pagalbą. Dar kartą išreiškiu jums savo viltį, kad vieną dieną į biudžetą galėsime įtraukti Europos plėtros fondą, nes, mano manymu, jums dera vykdyti savo demokratinės kontrolės funkciją viešų vystymo lėšų asignavimo procese.

Ponios ir ponai, dar prieš aukščiausio lygio susitikimą sakiau, kad pagrindinis mūsų laukiantis iššūkis – pasiekti reikiamą ES ir Afrikos politinės partnerystės toną ir aiškiai pareikšti apie santykius be kompleksų, bendrus ir pragmatinius. Manau, kad aukščiausio lygio susitikimas Lisabonoje būtent tai ir reiškė. Kaip nurodė Portugalijos ministras pirmininkas José Socrates, jaučiu, kad ES ir Afrikos santykius galėsime skirstyti į santykius prieš ir po aukščiausio lygio susitikimą Lisabonoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Martens, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aukščiausio lygio susitikimas jau įvyko; tai istorinis momentas ir lemiamas taškas mūsų santykiuose su Afrika. Iš tiesų santykių pagrindas pasikeitė nuo dominavimo prie bendradarbiavimo, nuo monologo prie dialogo. Dera kalbėti apie lygių dalyvių partnerystę. Galiausiai su Afrikos vystymusi susijusiais įsipareigojimais privalo dalytis Europa ir Afrika. Europa atsako už Europos politiką; Afrikos vyriausybės atsako už savo politiką.

Iš tiesų labai reikėjo bendros, bendromis vertybėmis ir abipuse pagarba pagrįstos ir į žmonių gerovę orientuotos strategijos. Bendros strategijos mums taip pat reikėjo tam, kad galėtume spręsti abiems žemynams aktualias problemas. Man malonu, kad šis aukščiausio lygio susitikimas netapo R. Mugabės įkaitu. Padėtis Zimbabvėje nepriimtina, todėl jo vykdomos politikos sritys griežtai kritikuojamos. Tačiau aukščiausio lygio susitikimas nebuvo skirtas vien tik Zimbabvei. Afrikoje vyksta ir kitų daug aukų nusinešančių nelaimių. Pakanka pagalvoti apie Darfūrą, Somalį ir nepamirškime Kongo.

Gerb. pirmininke, spalio mėn. Parlamentas priėmė savo pranešimą dėl strategijos. Dar parlamentams susitikus iki aukščiausio lygio susitikimo pasirašyta bendra Parlamento ir Afrikos parlamento deklaracija. Abu prezidentai tai pristatė įžanginiame aukščiausio lygio susitikimo posėdyje. Iš tiesų parlamentų vaidmuo neturėtų apsiriboti išimtinai strategijų rengimu, bet ir stebėti jų įgyvendinimą.

Tenka pripažinti, kad, deja, veiksmų planas nepakankamai apibrėžtas, kaip ir finansavimo ir parlamentų struktūrinio dalyvavimo klausimai. Mane džiugina Komisijos nario pažadai šiuo klausimu. Veiksmų plane kalbama apie seminarus, studijas ir vertinimus. Visa tai, be abejonės, labai svarbu, tačiau galiausiai reikia rezultatų. Kaip visi žinome, esama pakankamai vandens, patirties ir pinigų, kad ši galėtų gyventi geriau. Nemažai priklauso nuo politinės valios. Linkiu, kad ši strategija taptų nauja tvaraus Afrikos vystymosi pradžia.

 
  
MPphoto
 
 

  Josep Borrell Fontelles, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti pirmininkaujančią Portugaliją. Buvo visiškai klaidinga, kad septynerius metus stambiausias pasaulio prekybos vienetas ir skurdžiausias žemynas nebuvo susėdę prie derybų stalo. Dabar ši kliūtis įveikta. Surengtas aukščiausio lygio susitikimas, kuriame neabejotinai pavyko daugeliu požiūrių pirmiausia, kad jis apskritai įvyko.

Parlamentai ir pirmiausia šis Parlamentas pasirengę nuo žodžių pereiti prie darbų, kaip sakoma ispaniškai, norint pasakyti, kad žodžiai atitiktų darbus. Tačiau Komisijos nary, tenka apgailestauti, kad nuoroda į parlamentinę dimensiją yra tušti žodžiai, nes į aukščiausio lygio susitikimo išvadas neįtrauktas nei vienas mūsų ankstesniuos aukščiausio lygio susitikimuose pareikštas pageidavimas dėl specialių veiklos planų ir lėšų parlamentų vaidmeniui vystyti.

Nepaisant to, Parlamentas ketina ir toliau dirbti ir atkreipti dėmesį į sritis, kuriose mums ne visiškai pasisekė. Privalau pasakyti, kad mums ne visiškai pasisekė kalbant apie šias svarbiau ekonominės partnerystės sutartis. Susiklostė padėtis, kai mūsų santykiai yra be kompleksų, pagrįsti lygybe. Kai kurie Afrikos vadovai aiškiai pareiškė problemas kylančias dėl kai kurių mūsų atkakliai gintų metodų. Nepakanka būti teisiems ar rasti savo elgesio priežastis. Mums reikia susitarimo. Susitarimai yra susitarimai, o ne priemonė valiai primesti. Turėtume intensyviau ir geriau dirbti siekiant užtikrinti susitarimus šiais lygybės pagrindais, kaip skelbėme aukščiausio lygio susitikimo dvasioje. Vienas svarbiausių šio aukščiausio lygio susitikimo požymių – šis prekybos susitarimas.

Kitas svarbiausias klausimas – žmogaus teisės. Ir čia pakankamai trūko esmės. Taip, Komisijos nary, jūs visai nedaug dėmesio skyrėte Darfūrui. Visiškai ne daug, o iš tiesų visiškai jo neaptarėte, nes kai kurie iš mūsų turėjome pasižymėti priminti jums, kad šis klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, o Afrika ir Europa tik gėdingai galėtų susitikti ir Darfūro neaptarti. Žmonės dar kartą išreiškė susirūpinimą, tačiau praktiškai tai pernelyg nepasireiškė. Kaip mums priminta šį rytą, mums tikrai laikas išreikšti susirūpinimą daug labiau ir efektyviau.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Thierry Cornillet, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau grįžti į tarpparlamentinį Visos Afrikos ir Europos parlamentų susitikimą ir pasisakyti dėl dviejų klausimų, kur bendroje strategijoje reikalinga ir bendra vizija. Čia kaip ir meilėje žodžių nepakanka. Reikalingi veiksmai ir įrodymai. Todėl manau, kad bendrą viziją galėtume įgyvendinti dviem momentais ir paversti ją bendra strategija.

Pirmas momentas, kurį paminėjote ir jūs, Komisijos nary, yra biudžeto kontrolė. Mūsų pareiga – kontroliuoti skiriamas lėšas, todėl visiškai būtina ir tik nuo mūsų priklauso, ar Europos plėtros fondas (EDF) bus įtrauktas į biudžetą, o mes galėsime vykdyti biudžeto kontrolę. Mūsų skiriamos lėšos, be abejonės, yra mūsų kolegų Afrikos parlamentuose gaunamos lėšos. Labai svarbu, kad šie pasinaudotų nacionaline parlamentine kontrole ir gaunamas lėšas valdytų, nes tai svarbus svertas nacionalinės politikos srityje. Todėl atėjo laikas pereiti prie klausimo dėl EDF įtraukimo į biudžetą ir suteikti jiems biudžeto kontrolės priemones bei reikalui esant suteikti pagalbą.

Antra, norėjau pasisakyti dėl to, kas susiję su bendrais veiksmais tarptautinės humanitarinės teisės srityje. Tarptautinė humanitarinė teisė jūsų, Komisijos nary, žodžiais tariant, yra nuolat niekinama ir paminama, kas yra visiškai nepriimtina ir karas dažnai kyla dėl itin keistų priežasčių. Tarptautinė humanitarinė teisė kaip tik ir taikoma tik karo metu, ji nėra skirta taikiam laikotarpiui. Todėl šiuo klausimu mes visi, Europos Parlamentas ir Visos Afrikos Parlamentas, vienbalsiai galime reikalauti, kad nė vienas tarptautinę humanitarinę teisę pažeidęs asmuo, pirmiausia kovoje dėl valdžios nebūtų atleistas nuo atsakomybės ir kad mes galime taikyti poveikio priemones atsakingiems asmenims. Tačiau šios poveikio priemonės savo tikrąją paskirtį atitiks ir bus tinkamai priimtos tik jas perduodant realiai Afrikoje ir užtikrinus, kad šis pasyvus bendrininkavimas bus apribotas. Manau, kad mūsų Parlamento kolegoms bus malonu, jei mes imtumėmės bendrų svarstymų šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eoin Ryan, UEN frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti pirmininką ir Komisijos narį L. Michel bei Afrikos vadovus už aukščiausio lygio susitikime pasiektą pažangą. Manau, kad labai dažnai žiūrime į neigiamus dalykus, tačiau negalima neigti ir daugelio teigiamų pokyčių.

Aukščiausio lygio susitikime, be kita ko, užsiminta apie partnerystę. Tai buvo lygių šalių aukščiausio lygio susitikimas. Tačiau negalime to palikti vien tuščiais žodžiais. Turime praktiškai parodyti įsipareigojimą siekti partnerystės. Todėl turėtume reikalauti savo partnerių taikyti vienodus standartus žmogaus teisių srityje ir elgtis su jais kaip lygiais prekybos ir ekonomikos klausimais.

Norime sukurti naują strateginę partnerystę su Afrika ir padėti sukurti taikią ir saugią ateitį Afrikos gyventojams; tai padėtų gerinti investicinę aplinką, augimą ir gerovę pasitelkiant glaudesnius ekonominius ryšius ir pagrįstą bendra Afrikos vizija.

Prieš aukščiausio lygio susitikimą buvo kilę tam tikrų abejonių dėl Prezidento R. Mugabės (tikiuosi, kad jis gavo labai aiškią žinią) ir dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPA). Man buvo džiugu girdėti Komisijos nario teiginius, kad jis su prezidentu J. M. Barroso daug kartų aiškino Afrikos šalių vadovams šios partnerystės privalumus. Noriu dar kartą jam padėkoti už susitikimą su manimi ir kitomis frakcijomis. Čia buvo labai aiškiai kalbama apie EPA naudą ilgalaikei ekonominei Afrikos ateičiai ir, be abejonės, visos Afrikos žmonėms.

Norėčiau dar kartą pasveikinti aukščiausio lygio susitikime dalyvavusius asmenis ir manau, kad buvo padaryta nemažai pažangos.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Anne Isler Béguin, Verts/ALE frakcijos vardu. (FR) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos pirmininko pareigas, Komisijos nary, pirmiausia norėjau pasakyti, kad mes, Europos Parlamento delegacijos nariai, dalyvavome dviejuose aukščiausio lygio susitikimuose: pirma, Parlamento susitikime su mūsų kolegomis iš Visos Afrikos Parlamento ir aukščiausio lygio susitikime. Einantis Tarybos pirmininko pareigas, manau, jums neabejotinai žinomas ten mums tekęs žeminantis stebėtojų vaidmuo: Europos Parlamento nariai, net jei jie būtų gerai dirbę anksčiau, negalėjo dalyvauti oficialiame aukščiausio lygio susitikime. Labai norėjau apie tai pranešti šiam Parlamentui ir manau, kad mes, Europos Parlamento nariai, atstovaujame Europos piliečiams analogiškai valstybių ir vyriausybių vadovams. Todėl ir mums turėtų būti atstovaujama kitame aukščiausio lygio susitikime.

Tačiau šis aukščiausio lygio susitikimas buvo puiki iniciatyva ir smagu žinoti, kad ji pavyko pirmą kartą po septynerių nesėkme pažymėtų metų. Tačiau manau, kad pirmiausia iš šio aukščiausio lygio susitikimo reikėtų pasimokyti, kad Afrikos žemynas galiausiai juda link emancipacijos ir siekia organizuotis kaip Afrikos vienetas, o tai, be abejonės, gera žinia. Tai man primena Parlamento susitikime su Komisijos nariu vykusias diskusijas, kuriose mes pabrėžėme prieštaravimą tarp ES vizijos ir naujo požiūrio į savo partnerius bei ES spaudimo pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo susitarimus prieštaravimą. Norėčiau paklausti Komisijos nario apie šios partnerystės, šių numatomų pasirašyti laikinų susitarimų statusą, nes privalau jums priminti, kad Afrikos šalys šiuos susitarimus ir spaudimą atmetė.

Galiausiai, Komisijos nary, kitas susirūpinimą keliantis klausimas: branduolinis klausimas. Žaliųjų frakcija klausia: kodėl su Afrikos šalimis pradėtos branduolinės derybos? Afrikos šalims šiuo metu reikia atsinaujinančios energijos. Mūsų technologijos, mūsų saulės energija ir fotogalvaninės sistemos ir vėjo energijos sistemos iš tiesų tinka Afrikai. Kas gi tuomet lėmė pirmiausia žinant apie galimus sunkumus, pvz., kilusius su Iranu? Kodėl, Pirmininko pavaduotojau? Šis klausimas labai svarbus. Taip pat norėčiau žinoti, kuri šalis privertė ES strategiją papildyti branduoliniu klausimu. Ar tai buvo mano šalies prezidentas, pasaulinis branduolinės prekybos atstovas? Tai visiškai neįtikėtina. Afrikai šiuo metu reikalingos atsinaujinančios energijos formos.

 
  
MPphoto
 
 

  Luisa Morgantini, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad apskritai įvykiai Lisabonoje mus tenkina. Galiausiai nepaisant Afrikos ir mūsų skirtumų šis žemynas rodo tam tikrą vienybę ir sugebėjimą įveikti globėjiškus tarp donorių ir gavėjų šalių kylančius santykius.

Mūsų strategija apima politinės, ekonominės, socialinės partnerystės kūrimą, todėl mums malonu, kad tai, ką teigėme savo dokumentuose nuo pat Romos sutarties 1957 m. šiandien tampa kūnu. A. O. Konaré nurodė, kad Afrika nori parengti savo darbotvarkę. Tai pakankamai ypatinga ir tikiuosi, kad tai galiausiai reiškia, kad Afrika prisiims atsakomybę, siekiant kartu įveikti skurdą, dykumų plėtrą ir ligas. Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) seniai kritikuoti Parlamente ir mano nuomone, turėtume atsižvelgti į tai, kad šiuo metu kritiką reiškia ne tik socialinės grupės, bet ir Afrikos vyriausybės, todėl derėtų ieškoti alternatyvų.

Visos Afrikos Parlamentas ir Europos Parlamentas įžengė į nusistatymo sritį padariusios bendrą pareiškimą, o tai iš tiesų nepaprasta. Tačiau, atsižvelgiant į mūsų laukiančias politikos sritis, mūsų ir pilietinės visuomenės organizacijų laukia iššūkis.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten, IND/DEM frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, R. Mugabe pareiškė apie diplomatinę pergalę Lisabonoje „nugalėjęs britus“. Su juo tam tikra prasme galima sutikti. Gordon Brown į konferenciją neatvyko, atsiuntęs baronienę V. Amos (su visa pagarba baronienei – tik pakankamai nereikšmingą Britanijos vyriausybės veikėją). Analogiškai jis ketina pasiųsti savo pasiuntinuką D. Miliband į Lisaboną ketvirtadienį Lisabonos sutarčiai pasirašyti.

Todėl Angela Merkel teko papriekaištauti R. Mugabei nuostabiu, beveik britams būdingu pasisakymu, kad „Zimbabvė neprisideda prie naujosios Afrikos įvaizdžio“. Na, su tuo ginčytis nedera!

G. Brown privalėjo dalyvauti konferencijoje ir pasinaudoti proga tiesiai pavadinti R. Mugabę kraujo trokštančiu tironu, kuriam šiuolaikinėje civilizuotų tautų bendruomenėje nėra vietos. Šie žodžiai būtų padrąsinę priespaudoje gyvenančius Zimbabvės gyventojus, tačiau tam taip pat reikėjo tikro vadovo savybių (būtent todėl taip ir neatsitiko).

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (NI). (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, turime turėti drąsos ir pažvelgti tiesai į akis. Iš tiesų praėjusį savaitgalį įvykęs ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas baigėsi nesėkme, o priežasčių tam nereikia toli ieškoti. Galime gražiai kalbėti apie naują strateginę partnerystę, tačiau neginčytina kaip sakiau Lisabonoje, kad patenkinama Europos ir Afrikos partnerystė grįstina bendromis vertybėmis ir principais, pvz., demokratija, žmogaus teisėmis ir tinkamu valdymu. Šiandien padėtis visiškai priešinga.

Europa M. Gaddafi ir R. Mugabei garbei tiesia raudoną kilimą: M. Gaddafi siekiant gauti pelningas sutartis, o R. Mugabei – norint neįžeisti kitų partnerių. Tačiau jei Afrikos sąjungos valstybės narės ir toliau atvirtai rems diktatorių R. Mugabę, kyla klausimas, ko iš tiesų verti jų pačių pažadai dėl demokratijos ir žmogaus teisių. Todėl dar kartą kartoju: Europa šiame aukščiausio lygios susitikime turėjo perduoti tik vieną žinią: tik įstatymų viršenybe pagrįstos demokratinės sistemos užtikrina tvarką savo kieme o plėtros pagalba turėtų būti siejama su šių sąlygų įgyvendinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE). (PT) Gerb. pirmininke, iš tiesų tik 2010 m. per kitą aukščiausio lygio susitikimą sužinosime, ar ES ir Afrikos aukščiausio lygios susitikimas buvo vertas į jį įdėtų pastangų, atsižvelgiant į tai, ar tuomet bus aptariami kiti, ar per šį susitikimą aptarti jau aptarti klausimai. Būtent tai bus kriterijus ir laikas įvertinti Lisabonos savaitgalio įvykių rezultatus. Tačiau ir šiuo metu galime šiek tiek nagrinėti padėtį.

Šis aukščiausio lygio susitikimas buvo pateiktas susitikimas, skirtas dialogui, tikrai dvišalei partnerystei ir dalijimuisi bendromis pareigomis. Šie tikslai iš tiesų vertingi. Naujuose Europos ir Afrikos santykiuose lyderių nebelieka, nes Afrikos žmonės turi būti atsakingi už savo likimą. Nuo mūsų, Europos kaimynų, priklauso mūsų dosnumas ir laikymasis pažado teikti vystymosi paramą. Jei 2010 m. būsime gerokai priartėję prie tūkstantmečio vystymo tikslų, mirčių ir bado sumažės, o demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms bei sąžiningos prekybos, plėtros ir vystymosi padaugės, tuomet šį aukščiausio lygio susitikimą galime laikyti sėkmingu. Jei valdžioje išliks tie patys diktatoriai ir toliau bus sudarinėjami sandoriai labai naudingi labai nedidelei asmenų grupei, tai beliks vertinti kaip neišnaudotą progą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Hutchinson (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pasibaigus ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimui, norėčiau pateikti keletą pastabų ir tam tikra prasme apibendrinti šį svarbų susitikimą. Kaip nurodė Komisijos narys, šio aukščiausio lygio susitikimo rezultatai vertintini teigiamai.

Pirmiausia jau daugelį mėnesių ar net ilgiau prašėme Komisijos persvarstyti ekonominio bendradarbiavimo susitarimo darbotvarkę ir turinį. Komisija ar jos atstovai kas kartą mums nurodydavo, kad mūsų išsakytai kritikai nepritaria Afrikos vyriausybės tarnautojai ar partneriai ir mes viso labo persakome (prisimenu atsakymą) keistus stambių NVO argumentus. Lisabonoje didžioji dauguma Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovų išsakė daugelį kritinių argumentų derybų metodikai ir jų turiniui. Išreikštas raginimas pasirašyti sąžiningus ir suderintus susitarimus, laikantis ES įsipareigojimų Afrikos plėtrai.

Komisijos jau ilgą laiką prašėme užtikrinti daugelio jos politikos sričių tikrą darnumą. Sutinkame, kad keletas dešimtmečių Europos vystymo bendradarbiavimo su Afrika baigėsi nesėkme, tačiau manytume, kad šio bendradarbiavimo ribas nuolat nustatė pati Komisija, atsigriebdama vienoje srityje už tai, ką buvo davusi kitoje. Todėl po Lisabonos susitikimo akivaizdu, kad klausimas susijęs su siekiu, kad abiem politikos sritimis būtų siekiama to paties tvaraus vystymosi tikslo, o ne pakeisti prekybą bendradarbiavimu.

Maisto saugos, kovos su ligomis, žmogaus teisių ir migracijos, pirmiausia trapesnėms valstybėms teikiamos paramos srityje taip pat nuolat prašėme Komisijos pasistengti daugiau ir geriau nuveikti Afrikai ir kartu su ja. Dabar matome, kad taip ir atsitiks, o tai teikia vilčių. Tačiau nebegalima ignoruoti to, kad šio Parlamento reikalavimai yra eilinių Afrikos piliečių ir jų politinių atstovų reikalavimai. Todėl mums malonu, kad į šį procesą pagaliau įtraukti parlamentai, į kuriuos taip ilgai nekreipta dėmesio. Tikimės, kad kitame aukščiausio lygio susitikime turėsime galimybę išmatuoti naujos strategijos efektyvumą operatyviau ir išvengiant per didelio delsimo, norint patvirtinti jos tikslų ir pasiekimų tinkamumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Miguel Portas (GUE/NGL). (PT) Šis aukščiausio lygio susitikimas įvyko pirmininkaujančios Portugalijos reikalavimu, o Afrikos sąjungai sutikus rizikuoti. Pralaimėjo tie europiečiai, kurie norėjo sumenkinti aukščiausio lygio susitikimą Robert Mugabės buvimu Lisabonoje. Tačiau sutinkantys Saudo Arabijos karalių Londone su reikiamomis iškilmėmis ir aplinka neturi vietos kalbėti apie žmogaus teises. Tuo pačiu metu vykstant aukščiausio lygio susitikimui daugelis pilietinių veiksmų smerkia šį žodžių ir darbų neatitikimą; tiek jame dalyvavusių, tiek ir neatvykusių dviveidiškumą.

Portugalijoje aukščiausio lygio susitikimas buvo proga žmonėms kalbėtis apie Afriką ir jos problemas ir vien tai pateisina jam dėtas pastangas. Tačiau asmenys klausęsi pirmininkaujančios valstybės ir Komisijos gali patikėti, jog tai buvo iš tiesų istorinis įvykis, o tai aiškiai perdedama. Faktiškai Portugalijos gyventojams tai buvo tam tikras Luso provincializmas, kaip nušviečiama Europos spaudoje. Pažangos pasiekta: iš tiesų didžiausia sėkmė – tai, kad Afrikos šalys parengė savo darbotvarkę. Tačiau visais kitai požiūriais tarp žodžių tuštybės ir pilkų rezultatų žiojėjo didžiulė praraja. Šis aukščiausio lygio susitikimas buvo geresnis nei aukščiausio lygio susitikimas Kaire, tačiau tai anaiptol nebuvo sunku! Sunkiausia prisiimti bendrą atsakomybę pradėjus nuo pirmos ekonominės partnerystės susitarimų idėjos.

 
  
MPphoto
 
 

  Michael Gahler (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, d-džiaugiuosi įvykusiu ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimu. Dabar tai aiškiai matyti. Turime strategiją ir pirmą veiksmų planą. Europos Parlamente ketiname atidžiai stebėti jų įgyvendinimą. Esu delegacijos santykiams su Visos Afrikos Parlamentu pirmininkas ir užtikrinu jus, kad tuo užsiimsime kartu su savo Afrikos kolegomis.

Tinkamo valdymo srityje priėmėme bendrą pareiškimą parengiamajame Parlamento aukščiausio lygio susitikime, kuriame išreiškėme savo įsitikinimą, kad dėl priemonių Afrikos Parlamentams stiprinti šios anksčiau nuošalyje paliktos institucijos galės efektyviai prisidėti prie tinkamo valdymo ir kontroliuoti politikos įgyvendinimą. Todėl mums reikia tinkamų išteklių, kad galėtume juos pažymėti specifinėse Komisijos ir valstybių narių programose.

Žmogaus teisių srityje matyti, kad afrikiečiai vienijasi išgirdę iš Europos pagrįstą kritiką dėl padėties konkrečiose šalyse. Nors prieš aukščiausio lygio susitikimą ir pasitaikė atskirų nuo Roberto Mugabės politikos atsiribojančių delegatų pastabų, susitikimo metu visi kalbėjo vieningai. Dėkoju Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, aiškiai mūsų visų vardu pasisakiusiai dėl Zimbabvės.

Tačiau manau, kad padėtis ekonominės partnerystės susitarimų srityje iš tiesų sudėtinga. ES negali siekti faktiškai sugriauti Pietų Afrikos vystymo bendriją ar Pietų Afrikos muitų sąjungą ir sudaryti tarpinius susitarimus su pasirinktomis šalimis. Tuo klausimu prezidentas T. Mbeki pateikia objektyvius argumentus, o kalbant apie Zimbabvę jis labiau linkęs būti šalininku. Todėl ekonominės partnerystės susitarimų klausimu raginu Tarybą suteikti Komisijai lankstesnį derybų mandatą siekiant išvengti nepageidaujamų padarinių, pvz., prekybos srautų nutraukimo kitoms šalims, nelaikomoms mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis nuo sausio 1 d., vien todėl, kad dabartiniai prekybos susitarimai neteks galios.

Taip, labai svarbu veiksmus derinti su PPO, tačiau tam tikra galimybė improvizuoti tikslui pasiekti būtina. Kartais galima tam tikram laikui sustabdyti chronometrą. Galiausiai juk visos mūsų šalys taip pat yra PPO nariai.

 
  
MPphoto
 
 

  Glenys Kinnock (PSE). - Gerb. pirmininke, anot Michael Gahler, akivaizdu, kad aukščiausio lygio susitikimą šiek tiek užgožė vykusios kandžios derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPA), todėl šios derybos neabejotinai apkartino santykius, nepaisant Komisijos nario ir Tarybos pastangų siekiant geros partnerystės.

Nemažai valstybių vadovų (ir Afrikos Sąjungos vadovas A. O. Konaré) išreiškė susirūpinimą; A. O. Konaré pareiškė, kad Komisija kiršino Afrikos regionus tarpusavyje. Bendrųjų reikalų taryba šią savaitę (reikia pripažinti, nuvylusi kai kuriuos iš čia esančių) nepasisakė už daugelio mūsų lauktą lankstumą, visų pirma šalių, nepriskiriamų prie mažiausiai išsivysčiusių, atžvilgiu, nors, kaip suprantu, to pirmiausia siekė JK ir Nyderlandai. Tačiau šis Damoklo kardas vis dar kybo virš šalių, nepriskiriamų prie mažiausiai išsivysčiusių, todėl jų laukia ir ekonominės ir socialinės pasekmės, taip pat ūkio sukrėtimai (ši galimybę mums net neįsivaizduojama).

EPA srityje dar likę neatsakytų klausimų dėl paramos plėtrai, kilmės taisyklių ir įsipareigojimų dėl žemės ūkio subsidijų pasekmių. Viso to prašė Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybės (ACP) apskritai ir Afrikos valstybės šiuo atveju. Komisija negali apsiriboti teiginiais, kad EPA kritikus finansiškai remia nevyriausybinės organizacijos, kad ACP valstybes šie asmenys prastai informuoja ir klaidina, bei kad Komisija siekia tik laikytis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Šie argumentai neįtikina, matant šalių, nepriskiriamų prie mažiausiai išsivysčiusių, padėtį.

Galiausiai noriu pasakyti, kad Europos Sąjungos piliečiai neketina taikytis su tuo, kad 2008 m. skurdžioms valstybėms bus dar sunkiau nei dabar, o mes negalime tiesiog likti nuošalyje ir tam netrukdyti. Raginame Komisiją elgtis lanksčiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Gabriele Zimmer (GUE/NGL ). – (DE) Gerb. pirmininke, leiskite paminėti kai kuriuos aukščiausio lygio susitikimo rezultatus, kurie labiau nei kas kitas atskleidžia vientiso vystymosi politiką. Geros sistemos, kurios buvo sukurtos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų bei klimato tikslų vėl yra griaunamos darant spaudimą dėl derybų dėl ekonominės partnerystės susitarimo ir, netgi, taikant energetikos politiką, nulemtą konglomeratų poreikių.

Susitarimai dėl laisvos prekybos bus išpešti iš individualių partnerių ir užtikrins, kad netgi nustatytos regioninės ekonominės sritys Afrikoje būtų dar labiau suskirstytos. Energetikos politikos srityje, vienintelis rūpestis yra patenkinti didžiųjų Europos investitorių interesus, o skubėjimas į Afriką eksportuoti branduolinius įrenginius, mano nuomone, yra skandalas.

Jūs, dar kartą, smarkiai pasižadėjote migracijos valdymo srityje. Tačiau šie pažadai prieštarauja direktyvų projektams dėl atrankios migracijos, kuriuos pateikė Komisijos narys F. Frattini. Aš manau, kad reikia skubiai atšaukti šiuos projektus, nes priešingu atveju judėjimo mobilumas ir laisvė tarp Europos ir Afrikos liks nepasiekiama svajone.

 
  
  

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Arlette Carlotti (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, Afrikos ir Europos politikai kalbėjosi Lisabonoje aukščiausiu lygmeniu ir tai yra labai gera naujiena. Todėl aš norėčiau būti tikra, kad jie kalbasi ta pačia kalba ir ypač trimis svarbiausiais klausimais. Visų pirma lygių partnerystė. Alpha Konaré pasakė susirinkimui, kad Afrikai nereikia nei geraširdiškumo, nei globos. Lisabonos deklaracija patvirtina tai: mes įvesime lygių partnerystę. Tačiau Europa dažnai į šį susitarimą žiūrėjo labiau paviršutiniškai arba ą la carte nustatydama savo darbotvarkę, kai jos interesai buvo pastatyti ant kortos: dėl terorizmo, migracijos, o šiuo metu ir ekonominės partnerystės susitarimų.

Antra, tai žmonių partnerystė. Šiuo klausimu mes tikimės kokių nors veiksmų. Nauja partnerystė turi daug sistemingiau suartinti pilietines visuomenes bei liaudies atstovus, kitaip tariant, parlamentus, visų pirma padedant Afrikos parlamentų pajėgumams. Ši žinia buvo perduota per bendrus Europos Parlamento ir Afrikos Sąjungos pareiškimus ir aš tikiuosi, kad ji bus išgirsta.

Galiausiai dėl migracijos: europiečiai ir afrikiečiai Lisabonoje turėjo galimybę nusiųsti aiškią politinę žinią, kuria mūsų partnerystės centre atsidūrė žmogaus teisės. Aš tikrai manau, kad Lisabonoje buvo prarasta galimybė. Naujojoje strategijoje vis tiek labiau akcentuojama sienų apsauga, o ne migrantų teisės. Tai reiškia, kad Europa gali ir toliau nepaisyti migrantų teisių tiek čia, tiek ir ten, kadangi ji šiuo metu prisiėmė labai nedaug įsipareigojimų savo „Migracijos, mobilumo ir užimtumo“ veiksmų plane.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes (PSE).(PT) ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas įvyko dėl Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos diplomatinio ir politinio atkaklumo. Europa pranešė apie sėkmę, tačiau abejotina, kad Afrika padarys tą patį, ypač tie vyrai ir moterys, kurie kovoja su engėjiškais ir kleptomaniškais režimais. Jie žino, kad didžioji dalis jų atstovų visiškai neketina laikytis to, dėl ko buvo teisėtai sutarta aukščiausio lygio susitikime. Būsimas sprendimas dėl bendros strategijos ir priimto veiksmų plano bus Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos rankose.

Kadangi aukščiausio lygio susitikime tragedijos, su kuriomis Afrika susiduria Darfūre ir Somalyje, yra tik trumpai paminėtos, mes turime imtis praktinių priemonių. Kada Europos pajėgos pajudės į Čadą, kaip buvo pažadėta praeitą vasarą? Kada ES imsis griežtų veiksmų prieš Sudano režimą, kuris užkerta kelią mišrioms JT Saugumo Tarybos paskirtoms pajėgoms saugoti Darfūro civilius gyventojus? Kada bus išsiųstos Europos pajėgos ir kita pagalba, siekiant iš Somalio išvesti jį užgrobusius būrius, kaip buvo nuspręsta JT Saugumo Tarybos?

Organizuojant aukščiausio lygio susitikimus, negalima užmiršti tokių skubių klausimų, kadangi tai yra klausimas, susijęs su ES patikimumo milijonų afrikiečių ir europiečių akyse. Mes turime parodyti, kad gyvybių apsauga Sudane, Somalyje ir Rytų Konge bei kitose Afrikos šalyse yra svarbesnė nei nusikalstamo Gaddafi polinkiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, aš būsiu atviras, kaip buvo ir kiti nariai, netgi dar atviresnis. ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas buvo sėkmingas. Be raštiško teksto apribojimų, pateiksiu savo komentarus. Labai gerai prisimenu, kaip Portugalijai pradėjus pirmininkauti Tarybai, ar tiksliau, ruošiantis Portugalijos pirmininkavimui, mes nurodėme, kad ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas buvo vienas iš mūsų tikslų, buvo komentarų, dvejonių ir kartais netgi kritikos dėl šio aukščiausio lygio susitikimo įtraukimo į mūsų tikslus.

Kai kurie sakė: „Pagal viešąją nuomonę, visuomenę, valstybes nares ar institucijas, Afrika nekelia būtino susidomėjimo ir įsipareigojimo vyksiančiam aukščiausio lygio susitikimui: jūs, Tarybai pirmininkaujanti valstybė, turėsite labai mažai palaikymo. Afrika nėra įtraukta į tarptautinę darbotvarkę ir tam nėra intereso“. Kiti sakė: „yra dalyvavimo ir organizacinių klausimų. Kurie bus sudėtingi, jei ne neįveikiami“. Mus ragino atsisakyti šios idėjos. Tačiau yra taip, kad mums pavyko surengti šį aukščiausio lygio susitikimą, kaip mes sakome Portugalijoje, „prieš vėją ir jūrą“ arba, kitais žodžiais tariant, prieš visus neatitikimus. Mums tai pavyko, kadangi mes susilaukėme pagalbos iš daugelio su mumis ir su Tarybai pirmininkavusia šalimi bendradarbiavusių valstybių narių, rengiant tekstus ir vykstant tiesioginėms deryboms dėl tekstų su Afrikos atstovais. Kritikų ir skeptikų nusivylimui, mes taip pat susilaukėme ES institucijų, Komisijos ir Parlamento, palaikymo. Mums taip pat pavyko išspręsti tam tikrus delikačius ir sudėtingus politinius klausimus. Aš nesiimsiu spręsti, ar šis aukščiausio lygio susitikimas buvo istorinės svarbos: tai mums parodys ateitis. Tačiau, be jokios abejonės, šis aukščiausio lygio susitikimas žymi naują Europos ir Afrikos santykių etapą, ir vien jau tai, kad jis įvyko, yra pasisekimas.

Komisijos narys L. Michel sakė, kad mes šiame aukščiausio lygio susitikime, savo išsamaus dialogo su Afrika metu, nevengėme problemų, sunkumų ir nuomonių išsiskyrimo. Priešingai! Mes kalbėjomės apie problemas, sunkumus ir apie tai, kas mus skiria. Mes, akis į akį, nuoširdžiai ir aiškiai, kalbėjome apie prekybą, saugumą, konfliktus ir žmogaus teisių pažeidimus. Tačiau aukščiausio lygio susitikimo tikslas, žinoma, buvo ne derybos dėl prekybos sutarčių – ten nebuvo tam tinkama vieta – ir tikrai ten nebuvo ketinama nedelsiant išspręsti Sudano problemos. Taip pat nebuvo ketinama, pamojus stebuklinga lazdele, nedelsiant išspręsti situaciją Zimbabvėje. Tačiau abi šalys kartu sprendė šiuos klausimus, diskutavo, pateikė savo nuomones, o kai jos išsiskirdavo, nevengdavo pripažinti, kad yra skirtumų.

Europos Sąjungos nusiųsta žinia visais šiais klausimais buvo absoliučiai aiški. Kaip jūs žinote, mes apie Sudaną diskutavome tiek plenarinės sesijos metu, tiek ir po jos, ministrų trejeto susitikime. Mes taip pat gynėme savo poziciją, ES poziciją, dėl ekonominės partnerystės sutarčių. L. Michel šiuo klausimu galėjo pasisakyti ir daugiau, tačiau mes turėjome galimybę aiškiai paaiškinti, kokia yra ES pozicija dėl ekonominės partnerystės sutarčių. Mes siekiame susitarimų, kurie būtų skaidrūs ir suderinti bei būtų palankūs Afrikai ir mūsų partneriams iš Afrikos: tai yra tik mūsų pozicija. Mes turime laikytis visiškai aiškios nuomonės šiuo klausimu! Mes stengiamės atsakyti į Afrikos rūpesčius bei lūkesčius ir nieko daugiau. Tie, kurie užsipuola, kritikuoja ar nuvertina Komisijos bei Komisijai padedančios Tarybos pastangas šioje srityje, siekiant kuo daugiau ekonominės partnerystės susitarimų, klysta.

Tačiau tie, kurie sako, kad aukščiausio lygio susitikimas, pats savaime nėra ir nebus kelio pabaiga ir iš pagrindų nepakeis santykių su Afrika, yra teisūs. Mes, be jokios abejonės, turime vadovautis priimtais sprendimais. Reali šio aukščiausio lygio susitikimo vertė, jo reali svarba, paaiškės vidutiniu laikotarpiu arba ilgu laikotarpiu iš to, kaip mes sugebėsime vykdyti tai, kas buvo sutarta, nuspręsta ir ko buvo imtasi. Todėl turime vadovautis priimtais sprendimais. Mes turime įvertinti pasiektus rezultatus ir tik tuomet, kai bus atliktas įvertinimas per vidutinį ar ilgą laikotarpį, galėsime pasakyti, ar aukščiausio lygio susitikimas buvo sėkmingas, vertinant pagal jo padarinius ir poveikį.

Kaip jau esu sakęs pritardamas bendrai strategijai, specialiems veiksmų planams ir konkretiems veiklos mechanizmams, diskutuojant tokiais svarbiais ir aktualiais klausimais kaip klimato kaita, integracija, energetika ir imigracija, aukščiausio lygio susitikimas yra aiškus žingsnis į priekį, sutvirtinantis mūsų santykius su Afrika. Mes laukėme septynerius metus, kad iš Kairo patektume į Lisaboną. Mes esame visiškai tikri, kad iki kito Europos ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo neteks taip ilgai laukti. Šio aukščiausio lygio susitikimo svarba, naudingumas ir reikšmė, be jokio abejonės, rodo, kad greitu laiku reikia surengti kitą aukščiausio lygio susitikimą. Jūs suprasite, kodėl Tarybai pirmininkaujanti Portugalija džiaugiasi šiuo įvykiu ir mūsų bendra iniciatyva. Mes visiems dėkojame už bendradarbiavimą, atsidavimą ir pastangas, dėl ko aukščiausio lygio susitikimas buvo sėkmingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau greitai atsakyti į pagrindinius klausimus ir tada ketinu trumpai aptarti ekonominės partnerystės sutartis (angl. EPA).

Du nariai kalbėjo apie tai, kad apgailestauja dėl neadekvataus Europos Parlamento dalyvavimo. Turiu pasakyti, kad galbūt galėtume viską padaryti geriau, tačiau tiesą sakant, atsižvelgdamas į kitus didelius tarptautinius susitikimus praeityje, aš jaučiu, kad šiandien bet kokiu atveju Parlamentas aktyviai dalyvauja šiame procese. Be to, kiek tai susiję su manimi, man visada labai malonu padiskutuoti su nariais ir netgi jiems paprieštarauti, kadangi tai padeda apšlifuoti mano paties poziciją. Dėl jūsų mano nuomonės nuolat kinta, ir ne dėl to, kad jums įtikčiau, bet tiesiog dėl to, kad jūs mane įtikinate.

Kitas punktas yra Darfūras ir Sudanas. Visų pirma aš, kaip pirmininkas, noriu pasakyti, kad šio aukščiausio lygio susitikimo prioritetas nebuvo rasti išeitį iš šio klausimo. Tačiau mums pavyko surengti trejeto susitikimą su Tarybai pirmininkaujančia Portugalija, Pirmininku J. M. Barroso, aukštu Bendrosios užsienio ir saugumo politikos atstovu bei manimi. Mes susitikome su Sudano prezidentu, ir galiu jums pasakyti, kad šio susitikimo metu perduotos žinios tonas ir turinys daugiau nei aiškiai atspindi čia mano girdėtus griežtus žodžius. Mes gana aiškiai pasakėme Bachirui, kad jis kuo greičiau turi teigiamai atsakyti JT, kad būtų galima greitai dislokuoti mišrias pajėgas, kurios, be jokios abejonės, yra būtinos, siekiant nors šiek tiek pagerinti Darfūro žmonių situaciją.

T. Cornillet, turiu jums pasakyti, kad visiškai sutinku su jūsų kalba dėl tarptautinės humanitarinės teisės. Kaip jūs žinote, pavyzdžiui, vakar, aš buvau susitikęs su ECHO partnerių operatoriais. Jų buvo daug ir aš su jais kalbėjausi apie šią tarptautinės humanitarinės teisės problemą. Aš susidomėjau jūsų paminėtu pasiūlymu ir mes susitarėme balandžio mėn. šiuo klausimu surengti didelę konferenciją. Nors ir neturėdamas teisės kviesti, aš taip pat jiems pasakiau, kad į šią konferenciją pakviesiu Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus, jei tai bus įmanoma ir jei Parlamentas susidomės tokiu pasiūlymu, kadangi iš tiesų kiekvieną dieną aš pastebiu, kad vis banaliau žiūrima į tarptautinę humanitarinę teisę ir tai yra labai rimta. Iš tiesų, kol buvau ten, kalbėjausi su žmogumi, atsakingu už priėjimą prie humanitarinės palydos. Pasakiau jam: „tačiau jūs visiškai negerbiate tarptautinės humanitarinės teisės“, o jis atsakė: „bet jūs turite suprasti, kad čia vyksta karas“. Žinoma, yra gana dramatiška tai girdėti, kadangi toks elgesys prieštarauja pačiai tarptautinės humanitarinės teisės esmei, pačioms jos šaknims. Todėl mes pasistūmėsime šiuo klausimu, patikėkite manimi.

Dėl branduolinio klausimo, Isler Béguin, turiu pasakyti, kad tai yra geras klausimas, patraukęs mano dėmesį. Jūs tiesiog turėtumėte žinoti, kad to klausė mūsų partneriai iš Afrikos, ir manau, kad tai labiau yra principų klausimas nei aktualus klausimas. Priešingu atveju aš sutinku su jūsų nuogąstavimais. Visų pirma jų buvo prašoma kalbėti apie masinio naikinimo ginklų neplatinimą ir jie atsakė: „gerai, mes galime apie tai kalbėti, tačiau tokiu atveju nėra reikalo kalbėti apie civilius branduolinius pritaikymus“. Taigi, visa tai yra dabartinės situacijos dalis. Kaip ir jūs, aš dėl to apgailestauju, tačiau mūsų partneriai to prašė ir mes nelabai galime atsisakyti apie tai kalbėti. Tai taip pat buvo labai neryšku ir niekas nekalba apie branduolinio sektoriaus vystymą Afrikoje. Mes sutikome diskutuoti branduoliniais klausimais ir sutikome, kad šią temą turėtume aptarti, kadangi nuo pat pradžių buvo aiškiai pasakyta, kad jokia tema nėra tabu. Todėl jaučiu, kad turime būti nuoseklūs.

Yra dar du klausimai, kuriuos norėčiau pakomentuoti, ir tuomet jau baigsiu kalbėti apie ekonominės partnerystės susitarimus. Berods, G. Zimmer sakė, kad viskas, ką gali panaudoti didieji Europos investitoriai, yra ypač svarbu. Prie to dar sugrįšiu kalbėdamas apie ekonominės partnerystės susitarimus, tačiau aš tikrai nesutinku su šiuo teiginiu. Jūs galite čia mane laikyti dar dvi savaites, dieną ir naktį, bet aš vis tiek nesutiksiu su šia kritika. Ir nesutiksiu dėl labai paprastos priežasties. Šiose derybose dalyvauju jau kelis mėnesius, nors turiu pasakyti, kad nesideru, tačiau dalyvauju derybose. Ir man niekada neatrodė, kad pagrindinis tikslas buvo dalyvauti arba Europos ekonomikoje, arba Europos versle. Tie, kurie pateikia tokius pareiškimus, tikriausiai yra arba suklaidinti, arba blogai informuoti, arba taip elgiasi iš blogos valios. Manau, kad jie yra blogai informuoti, kadangi niekas taip nesielgia iš blogos valios. Tačiau aš jaučiu, kad šio klausimo atžvilgiu pastabos yra labai nepagrįstos.

Dabar prieinu prie ekonominės partnerystės susitarimų. Dėl laikinų susitarimų norėčiau paklausti: koks jų tikslas? Ar jie buvo sumanyti kaip pagalba Europos verslui? Ne visai: iš tiesų tikslas yra teikti apsaugą šalims, turinčioms vidutines pajamas, kurios priešingu atveju, kaip jūs gerai žinote, pateks į apibendrintų pirmenybių sistemą. Tai, žinoma, turi daug mažiau privalumų nei sistema, kuria jie šiuo metu naudojasi ir kuri yra ekvivalentiška mažiausiai išsivysčiusių šalių sistemai (MIŠ), kitaip tariant, viskas, išskyrus ginklus. Todėl jei šių metų pabaigoje, nepaisant viso mano geranoriškumo, atitinkamos šalys neturės jokios kitos sutarties, suteikiančios joms tokią pat atramą, kokią jos turėjo iki šiol, jos tikrai praras rinkas, ir aš jau minėjau Dramblio Kaulo Kranto pavyzdį. Ši kita sutartis yra laikina sutartis. Su kuo mes sudarėme šią laikiną sutartį? Daugeliu atvejų mes šias sutartis sudarėme su šalimis, turinčiomis vidutines pajamas, kurios priešingu atveju taikytų daug nepalankesnę sistemą nei iki šiol. Ar tai buvo daroma siekiant apsaugoti savo verslą, atverti kanalus mūsų bendrovėms judėti į Afriką, ar užgrobti Afriką? Ne, tai netiesa.

Tai ką tuomet mes pasiūlėme? Dabar aš artėju prie susitarimų esmės, kadangi tiesa turi būti išgirsta. Aš noriu išklausyti visus, aš noriu suprasti visus, ir netgi noriu sutikti su tam tikromis Rūmų išsakytomis pastabomis bei kritika. Taigi, ką mes pasiūlėme? Pasiūlėme pereinamuosius laikotarpius nuo 15 iki 25 metų. A. Wadef reikalauja, kad jo rinka būtų užpildyta subsidijuojamais Europos žemės ūkio produktais. Tai yra mano požiūris. Žemės ūkio produktai gali suteikti jam apsaugą nuo 20 proc. to, kas nėra liberalizuota. Aš tiksliai nesuprantu, ką tai reiškia. Su visu kitu A. Wade nėra tiesiogiai susijęs. Tiesa, kad jis yra paskirtas kalbėti visos Afrikos vardu, tačiau jis nėra susijęs, kadangi jis atstovauja MIŠ ir turi „Viskas išskyrus ginklus sistemą“. T. Mbeki, kuriuo aš labai žaviuosi ir, žinoma, su kuriuo sutariu, mėgsta demaskuoti ekonominės partnerystės susitarimus, tačiau tai labai lengva padaryti. Jis su mumis yra sudaręs specialią asociacijos sutartį. Tai reiškia, kad mes galime savęs paklausti, kiek jis yra abejingas tam, kad visos to regiono šalys susiburs kaip jo varžovai. Aš taip kalbu ne iš blogos valios; tiesiog sakau, kad mes galime užduoti jam tokį klausimą. Nemanau, kad taip yra, tačiau galime jo paklausti.

Kalbant apie A. O. Konaré, Afrikos Sąjungos Komisijos Pirmininką, jis yra puikus teisininkas, ir jo pašaukimas yra surinkti visus aplink girdimus susirūpinimus. Visa tai yra teisėta. Tačiau, gerb. A. Hutchinson, kai jūs pasakėte, kad „visi Afrikos vadovai sakė…“, tai yra netiesa. Tai tinka ne visiems Afrikos lyderiams. Tiesa, kai kurie jų uždavė mums tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui: „Gerb. L. Micheli, kas nutiks, jei bus panaikintos tarifo kliūtys? Mes, be jokios abejonės, prarasime pinigus bei savo biudžeto būdus bei priemones. Kaip mes mokėsime savo mokytojams, policininkams, civiliams tarnautojams ir panašiai, ir mes atsakėme: „jūs galite įsteigti regioninius fondus ir mes parengsime tai, ką vadiname pagalbos susitarimais, kurie reiškia finansinių išteklių tiekimą, kuris bent jau atitiktų gryną tarifų kliūčių pašalinimo biudžetinį poveikį, siekiant kompensuoti praradimus, ir tai suteiks jums priemonių finansuoti valstybės paslaugas ir pan.“

Tai yra asimetriška sistema, pereinamasis laikotarpis. Ką dar mes padarėme? Mes nustatėme bendras matricas su šiomis šalimis jų pačių prašymu ir jos pačios pateikė susitarimų turinį. Ką reiškia šis biurokratinis terminas? Bendrosios matricos yra toks planas, apimantis visus projektus, visus sektorius ir, žinoma, tai, ką jie norėtų matyti kaip lydinčias priemones, einančias koja kojon su laipsnišku jų rinkų atidarymu, jei jie patys to nori: technologijų perkėlimu, didesniais pajėgumais, didesne patirtimi, darbu su infrastruktūromis, pagerintos prieigos sąveika, visais šiais aspektais.

Aš taip pat parengiau finansinį regioninės ekonominės bendrijos memorandumą. Tai yra savotiškas įsipareigojimas popieriuje su įtrauktais skaičiais išteklių, kurie turi būti jiems prieinami iš ES. Negaliu padaryti vienintelio dalyko, tai yra, pažadėti jiems tų pinigų, kuriuos „Gleneagles“ pažadėjo valstybės narės. Jos pažadėjo milijardą eurų, iš kurių mažiausiai pusė buvo skirta Afrikai. Tikiuosi, kad jos tai įgyvendins. Šie pinigai bus skiriami nuo 2010 m. ir yra numatyti kaip pagalba prekybai. Todėl tai yra papildomi pinigai. Mes padvigubinome regionines lėšas, kurias minėjau prieš tai. Visa tai yra ant stalo.

Turiu prisipažinti, kad esu labai susirūpinęs „ekonomine integracija“, kadangi jaučiu, kad dėl „vystymosi“ aspekto pradžioje gerovę, kurią jie, be abejo, gali panaudoti socialinėms paslaugoms ir savo žmonių klestėjimui, leidžia kurti „ekonominė integracija“. Tiesa, kad mes labai mažai pasistūmėjome šiuo klausimu, dėl tai minėtos priežasties.

Todėl tikriausiai visus ateinančius metus mes diskutuosime šiuo regioninių EPS klausimu, siekdami sukurti, išlaikyti ir sutvirtinti šį ekonominės integracijos aspektą. Todėl aš tam pritariu, tačiau tai įvykis tik tada, kai viskas bus suteikta. Dėl visko, ko jie mūsų prašė, buvo suteiktas teigiamas atsakymas. Tai buvo tiesa finansiniu požiūriu arba bet kuriuo atveju biudžeto ribose ir tais atvejais, kurie buvo susiję su techniniais teisiniais klausimais, instituciniais ir netgi politiniais klausimais. Taip pat tiesa yra tai, kad kai turėsime vesti derybas 2008 m., siekdami apsaugoti regioninę integraciją, turime būti labai įtikinantys ir, žinoma, turime turėti argumentų. Nesijaudinkite. Jie bus išgirsti ir mes juos išklausysime. Aš tikrai pasistengsiu padaryti viską, kad atsakyčiau į jų nuogąstavimus, netikrumą ir klausimus, kad galėtume iš tiesų juos nuraminti. Tačiau turiu jums pasakyti, kad be šios papildomos vieno milijardo eurų sumos, kurios pusė turi būti skirta Afrikai, aš daugiau neturiu argumentų. Pažiūrėsime, kas iš to išeis.

Tačiau mane šiek tiek skaudina tai, kad girdėjau, jog mes šantažavome savo partnerius. Mes niekada nešantažavome savo partnerių dėl labai paprastos priežasties – mes neturėjome galios juos šantažuoti. Visų pirma ir visų svarbiausia, aš nebūčiau taip elgęsis. Mes negalime tiesiog priversti savo partnerių pasirašyti sutartis. Atleiskite man, tačiau tai pernelyg supaprastinta. Matau to rezultatą. Netgi noriu pranešti jums apie dabartinį pasirašiusių šalių statusą, kad parodyčiau jums, jog yra daug daugiau šalių, nei jūs manote, kurios pasirašė ir suprato šį mechanizmą.

Paskutinis punktas yra MIŠ, kurios šiuo metu gauna paramą iš programos „Viskas išskyrus ginklus“ ir turi visišką ir neribotą priėjimą prie mūsų rinkos, rūpesčių apibendrinimas. Šiuo atveju manęs buvo paklausta, ką jos gali prarasti. Iš tiesų jos visiškai nieko nepraranda, tačiau gauna galimybę pasinaudoti ypač palankiomis kilmės taisyklėmis. Kas yra šios ypač palankios kilmės taisyklės? Šiuo metu, kad produktas būtų laikomas kilusiu iš šalies partnerės, jis turi būti praėjęs mažiausiai dvi transformacijas. Nuo šiol, tai bus vienintelė transformacija. Pavyzdžiui, jų vandenyse gaudomos, tačiau importuojamos čia žuvies atveju to pakaks. Tai bus laikoma viena transformacija, taigi tokia žuvis į mūsų rinkas gali patekti be kvotų ir neapmuitinama. Taigi, tai yra didelis skirtumas. Čia yra didelis galimybių, kurių jos šiuo metu neturi, potencialas.

Aš norėjau jums tai pasakyti ir, be jokios abejonės, jei jūs norite, esu pasiruošęs atkartoti patirtį. Užduokite man klausimus arba atsiųskite man klausimus raštu. Pažadu, kad pasistengsiu atsakyti nuoširdžiai ir išsamiai. Jei pasirodys, kad mano atsakymas į kokį nors jūsų klausimą yra nepakankamai geras arba neteisingas, aš su džiaugsmu tai pripažinsiu ir ištaisysiu, galite būti tuo tikri. Iki šiol aš išklausiau visus klausimus, patikrinau visus klausimus ir atitinkamai dalyvavau į juos atsakant. Dar negirdėjau klausimo, į kurį nebūtų tiksliai, specifiškai ir garbingai atsakyta.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. Europos Sąjungos ir Afrikos valstybių aukščiausio lygio susitikimas Lisabonoje, Portugalijoje, įvyko gruodžio 8–9 d. Jame dalyvavo daugiau kaip 70 valstybių ir vyriausybių vadovų.

Malta daugiausia prisidėjo keliant nelegalios migracijos klausimą.

Maltai naudinga atsakomybę už Afriką priskirti Europos Sąjungai. Suteikus paramą ir investavus Afrikos valstybėse mažiau šio žemyno gyventojų bus priversti ieškoti geresni gyvenimo už savo šalies ribų. Daugelis nelegalių, ekonominių migrantų į Maltą atvyksta iš Afrikos į Pietus nuo Sacharos. Tačiau padėtis gali pablogėti 2007 m. gruodžio 31 d. netekus galios bendriesiems preferenciniams prekybos susitarimams.

Daugelis Afrikos šalių „atskirų partnerystės susitarimų“ pasiūlymą atmetė. Tik kas penkta pasirašė laikinuosius susitarimus. Net atidėjus galiojimo terminą, visoms šalims naudinga pasirašyti laikinuosius susitarimus, padėsiančius sušvelninti neigiamas ekonomines pasekmes laikinųjų susitarimų galiojimo terminui pasibaigus.

Likusieji nelegalūs į Maltą atvykstantys migrantai – politiniai migrantai. Tai, kad žmogaus teisių klausimai Darfūre ir Zimbabvėje buvo išbraukti iš pradinės darbotvarkės, nieko gero nežada tyliai kenčiantiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE), raštu. Europos Taryba privalo atkreipti dėmesį į Birmą, nes čia padėtis vis dar labai prasta.

Spalio 15 d. priimtomis ES sankcijomis siekiama paveikti režimo vadovus, jų rėmėjus ir tuos, kam jų vykdoma politika naudinga (čia turimos omenyje ir šių sektorių – medienos, mineralų, metalų, brangiųjų akmenų – prekybos sankcijos); būtent iš čia režimas gauna didžiąja dalį pajamų.

Tačiau ar to pakaks? Europos Vadovų Taryba privalo įvertinti padėtį ir nustatyti, kokių papildomų priemonių ES gali imtis siekiant Birmoje realių pokyčių. Laikas taikyti papildomas ribojančias priemones (taip pat riboti naujas investicijas).

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu.(PT) Nors dar per anksti nustatyti tikrą ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo metu priimtų sprendimų poveikį ir nepaisant tam tikrų prieštaravimų, reikėtų pasveikinti tai, kad Afrikos šalys atmetė ES laisvos prekybos susitarimus (žinomus kaip „ekonominės partnerystės susitarimai“).

Kažkiek ironiška, bet tai, kad nepaisant viso nepriimtino ES spaudimo ir šantažo Afrikos šalys atmetė šiuos „ekonominės partnerystės susitarimus“, yra tikras pavyzdys to, kas galiausiai yra ES taip liaupsinamas liūdnai pagarsėjęs „geras valdymas. Kitaip sakant, tai yra šalies išdidumas ir gynimasis nuo jos ekonomikos kontrolės.

Mūsų nuomone, veiksmingas bendradarbiavimas dėl vystymosi, reikalauja pagarbos nacionaliniam suverenitetui, politinei ir ekonominei nepriklausomybei ir visų žmonių teisei spręsti dėl savo dabarties ir ateities bei apibrėžti ir kurti savo šalį bei savo vystymosi projektą. Toks bendradarbiavimas yra nesulyginamas su daugiau ar mažiau paslėptais kišimosi, išnaudojimo, išteklių grobstymo ir politinės bei ekonominės kontrolės tikslais ir idėjomis.

Buvo pasakyta, kad ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas atvertė „naują puslapį“. Savo ruožtu, mes ir toliau atvirai sakysime, kad neokolonistinės ES ir jos didžiųjų tarptautinių įmonių ambicijos nėra perrašytos šiame puslapyje.

 

17. Klausimų valanda (Klausimai Komisijai)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – klausimų valanda (B6-0384/2007).

Diskusijoms skyrėme daug laiko dėl jų svarbos; tikimės, šį skirtumą pavyks išlyginti per šią klausimams skirtą valandą.

Vėluojame, todėl pirmiausia pamėginsime atsakyti į papildomus klausimus, kad šią popietę spėtume atsakyti į daugiau jų; be to, kaip paprastai, raginu Parlamento narius prieiti arčiau ir aktyviau dalyvauti šioje klausimų valandoje.

Gerb. Komisijos nary, apgailestauju, kad jums teko palaukti, tačiau šios diskusijos iš tiesų svarbios; esu tikra, su manimi sutiksite.

Šie klausimai skirti Komisijai.

Pirma dalis

Klausimas Nr.34, kurį pateikė Lambert van Nistelrooij (H-0934/07)

Tema: Energetika. Pasaulio prekybos organizacija

Nors rengiant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles nebuvo konkrečiai galvota apie energetikos produktus ir paslaugas, taisyklės taikomos ir jiems bei saugo investicijas energetikos sektoriuje. . Atitinkamai draudžiami eksporto apribojimai ir gaminių diskriminavimas, kartu užtikrinant laisvą prekybą, nors yra ir priemonių išimčių saugumo sumetimais.

Tačiau prekybos energija srityje ne visuomet lengva atskirti gaminius ir paslaugas.

Kokių priemonių Komisija planuoja imtis, rengiantis priskirti energetikos politiką Europos Sąjungos kompetencijai naujojoje Sutartyje, kad pritaikytų PPO taisykles ir investicijoms į energetiką ir energijos paslaugoms?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (DE) Gerb. pirmininke, kaip pastebėjo gerbiamasis narys, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje prekybai energetikos produktais yra taikomos Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos (angl. GATT) nuostatos, o prekybai energetikos paslaugomis, įskaitant tiesioginį investavimą į tokias paslaugas, taikomos Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis, nuostatos. Susitarimas dar neišsiplečia iki tiesioginių investicijų į su energetika susijusią veiklą, vykdomą paties investuotojo sąskaita antriniame sektoriuje, kaip kad kasyba, valymas, energijos generavimas ir energijos paskirstymas.

Pagal EB sutarties 133 straipsnį, kuris reglamentuoja bendrąją prekybos politiką, Europos bendrijai yra specialiai suteikta išskirtinė galia leisti teisės aktus ir tartis dėl susitarimų dėl prekybos energetikos produktais bei tartis dėl susitarimų dėl prekybos energetikos paslaugomis. Be to, Komisijai yra pavesta derėtis tiek Bendrijos, tiek jos valstybių narių labui dėl tiesioginių investicijų už paslaugų sektoriaus ribų liberalizavimo, vykstant deryboms su ne ES šalimis, susijusiomis su laisvos prekybos sutartimis. Tai reiškia, kad Komisija jau gali imtis pagrindinių klausimų, susijusių su prekyba ir investavimu į energetikos sektorių, bei atstovauti Europos interesams šiais klausimais dvišalėse ir daugiašalėse PPO derybose ir iš tikrųjų Komisija būtent tai ir daro.

Energetikos politikoje, kuris bus suplanuota naujoje Sutartyje, bus akcentuojami tokie klausimai kaip Sąjungos energetikos tiekimo saugumas ir ryšių tarp energetikos tinklų skatinimas, ir šiuo požiūriu ji papildo bendrąją prekybos politiką energetikos sektoriuje, bet jos nepakeičia.

 
  
MPphoto
 
 

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE)(NL) Gerb. pirmininke, G. Verheugenai, tai, žinoma, yra gera žinia naujosios Sutarties kontekste. Mes, pavyzdžiui, taip pat šiandien nusprendėme finansuoti keturias Bendras technologijų iniciatyvas (angl. JTI), skirdami joms 3 mlrd. EUR ir dar 3 mlrd. EUR gaudami iš švarių technologijų pramonės, aviacijos įrengimų ir panašiai.

Kita vertus, man nerimą kalia tai, kad ypač su besivystančiomis šalimis vis dar yra prekiaujama atgyvenusiomis technologijomis, kurios yra kenksmingos aplinkai. Yra sudarytos visos sąlygos atgyvenusioms technologijoms, tokioms kaip anglimi kūrenamos jėgainės, atėjusios iš praeito šimtmečio.

Kokias galimybes Komisijos narys ir Sąjunga mato PPO, kad bent jau būtų nustatytas naujas pagrindas ir būtų paraginta sustabdyti kai kuriuos iš šių dalykų?

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE).(DE) PPO derybų metu, bus labai svarbu padiskutuoti dėl skyriaus, pagal kurį ateityje turėtų būti naudojamas bioetanolis. Ar jis bus priskirtas prie žemės ūkio produktų, ar priklauso ne žemės ūkio produktų kategorijai? Kokią Komisijos narys mato būsimą struktūrą? Ar labiausiai tikėtinas tikslas yra diskutuoti apie tai žemės ūkiui skirtame skyriuje, ar tai labiau yra pramoninis produktas? Bioetanolis yra išgaunamas iš auginamų pasėlių ir iš esmės yra žemės ūkio žaliava. Tačiau, kita vertus, kaip energetikos produktas, jis gali būti priskiriamas ne žemės ūkio patekimui į rinką (angl. NAMA). Ar Komisija jau suformavo nuomonę šiuo klausimu ir, jei taip, kokios nuostatos ji laikysis derybose?

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE).(DE) Komisijos nary, kai mano rinkėjai diskutuoja apie prekybą energijos šaltiniais, apie Europos Komisiją, naująją Sutartį ir ypač apie PPO, jie visą laiką baiminasi, kad mes neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik importuoti branduolinę energiją, ir kad jei ir toliau tęsis tokios tendencijos, mums netgi reikės statyti branduolines elektrines. Prašau, nuraminkite mane ir pasakykite, kad taip nėra, ir duokite tam kokių nors įrodymų.

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (DE) Gerb. pirmininke, kai kuriais atvejais man sunku įžvelgti ryšį tarp papildomo ir pradinio klausimo, tačiau jei jūs liberaliai žiūrite į šiuos dalykus, aš taip pat būsiu liberalus atsakydamas.

Atsakydamas į pirmąjį klausimą, aš pritariu L. van Nistelrooijaus nuomonei, kad produktų, gaminamų naudojant nestandartines technologijas energijos veiksmingumo ir CO2 emisijų, požiūriu pardavimas tikrai nėra tarp mūsų interesų. Mes su Komisijos nariu S. Dimasu šiuo metu dirbame ties pasiūlymais dėl to, kaip pasiekti mažai CO2 gaminančios ekonomikos Europoje, tiek pramonės politikos ir gamybos, tiek vartojimo praktikos atžvilgiu. Tikiuosi, kad šiuo darbu bus pasiekti standartai, kurie taip pat galės suteikti medžiagos tarptautinėms deryboms.

Jūs žinote, kokia yra dabartinė situacija. Šiuo metu mes neturime galimybės apie tokius papildomus standartus PPO sistemoje ir jų įtraukimą padaryti saugų. Tačiau mūsų vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis tikslas, kaip jūs žinote, yra parengti aukštus aplinkosaugos ir socialinius standartus, pagrįstus daugiašaliais susitarimais, siekiant išvengti konkurencinių trūkumų, nuo kurių priešingu atveju nukentėtų mūsų įmonės.

Taip pat noriu pažymėti, kad mes esame ypač suinteresuoti sėkmingu tokios daugiakryptės politikos vykdymu, kadangi tikime, kad auksinė galimybė Europos bendrovėms priklauso nuo mūsų pajėgumo tapti rinkos lyderiais palankių aplinkai, taupančių energiją produktų srityje.

Kalbant apie P. Rübigo klausimą, turiu prisipažinti, kad nežinau, kaip į jį atsakyti. Ši tema nėra mano sritis, gerb. P. Rübig. Paprašysiu Komisijos nario P. Mandelsono, kad jis pateiktų jums raštišką atsakymą. Tikrai nenoriu pasakyti ką nors klaidinančio šiuo klausimu. Žinau, kad ši tema yra charakteringa laisvos prekybos sutarčių, apie kurias mes šiuo metu diskutuojame, kontekste, pavyzdžiui, tokių sutarčių kaip susitarimas su Afrika, tačiau kurioje kategorijoje ji yra diskutuojama, man nėra žinoma. Visą informaciją jūs gausite vėliausiai rytoj.

Dėl branduolinių jėgainių, tai Europos Komisija turi tobulai aiškią politiką, kuri yra visos Europos Sąjungos politika. Visos valstybės narės yra visiškai nepriklausomos ir gali laisvai pasirinkti energijos rūšis. Nė vienai valstybei narei negali būti parekomenduota ir nurodyta, ar naudoti branduolinę energiją, ar ne. Ir Komisija nesistengia daryti jokios įtakos. Šiuo klausimu mes esame visiškai neutralūs ir tokie ir liksime. Nebus visiškai jokių rekomendacijų, dėl kurių jūs nuogąstaujate.

Tačiau jūs tikrai žinote, kad Euratomo sutartis buvo integruota į EB sutartį, o tai reiškia, kad taikaus branduolinės energijos naudojimo skatinimas, be jokios abejonės, yra vienas iš Europos Sąjungos uždavinių. Tai yra daroma teikiant paramą moksliniams tyrimams, kurie visiškai gali būti valdomi branduolinės energijos srityje ir jau keletą dešimtmečių jiems buvo skiriamas finansavimas, ir tai yra daroma per Europos investicijų banką, kuris kai kuriais atvejais padėjo finansuoti branduolines jėgaines.

Kitaip sakant, nėra apibendrinto branduolinės energijos naudojimo ES politikos, kaip ir nėra jokios politikos apibendrintam branduolinės energijos atsisakymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 35, kurį pateikė Justas Vincas Paleckis (H-0879/07)

Tema: Tvarus miestų plėtros modelis

Miestai ES valstybėse narėse, ypač įstojusiose XXI amžiuje, plečiasi sparčiai ir dažnai be aiškios vizijos. Gyvenamieji rajonai tolsta nuo centro, ryškėja transporto, išteklių paskirstymo ir inžinerinių tinklų vystymo problemos. Todėl miestų plėtra neigiamai veikia aplinką ir didėja energijos suvartojimas.

1990 m. Europos Komisijos žaliojoje knygoje dėl miestų aplinkos kompaktiškas miestas buvo rekomenduojamas kaip plėtros modelis, tausojantis aplinką. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad daugiacentris miesto plėtros modelis įgyja daugiau svorio. Kokios yra ES rekomendacijos dėl tvarios aplinką tausojančios miestų raidos? Kokie argumentai pateikiami už vieną ar kitą plėtros modelį ir kokiais duomenimis remiamasi, teikiant rekomendacijas?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. Komisija tvirtai remia tvarią miestų plėtrą, kuria visiškai nekenkiama aplinkai. Komisija 2006 m. priėmė teminę miestų aplinkos strategiją. Strategijoje pripažįstama tvari miestų plėtra ir jos santykis su gyvenimo kokybe; joje taip pat pripažįstama Europos Sąjungos piliečių įvairovė.

Dėl šios priežasties ir po išsamių konsultacijų su vietos valdžios institucijomis ir valstybėmis narėmis strategijoje, laikantis subsidiarumo principo, daroma išvada, kad vietos ir nacionalinės institucijos gali rasti ir įgyvendinti vietos aplinkybėmis tinkamiausius sprendimus.

Atsižvelgiant į miesto padėčių įvairovę, Komisija nerekomenduoja konkretaus kiekvienam Europos miestui tinkamos plėtros modelio. Komisija mano, kad svarbiausia nustatyti tinkamas valdymo ir planavimo priemones, tačiau laikosi nuomonės, kad prievolė nustatyti konkrečius planus, pvz., aplinkos valdymo planus ir tvarių miesto transporto planus, nesukurs pridėtinės vertės.

Tačiau Komisija išleido gaires dėl tvaraus miesto transporto planų ir integruotų aplinkos tvarkymo planų, siekiant padėti vietos institucijoms įgyvendinti strategijos tikslus. Gaires reikėtų vertinti kaip proceso aprašymą; jose primenami pagrindiniai elementai, į kuriuos galima atsižvelgti rengiant integruotas aplinkos tvarkymo programas ir tvaraus miesto transporto planus vietoje. Abu dokumentai grindžiami išsamiomis konsultacijomis ir pačių miestų parengtos geros patirties pavyzdžiais.

Šiuo metu galioja teisės aktai, turintys įtakos miestų vietovėms, pvz., oro kokybės, vandens tvarkymo, triukšmo ir atliekų srityje. Būtina juos geriau įgyvendinti. Miestų rajonų gyvenimo sąlygos pastebimai ir reikšmingai pagerės, visiškai įgyvendinus galiojančius teisinius dokumentus.

Komisija primena gausybę idėjų miestų plėtros tema, kurių pagrindu už miestų reikalus atsakingiems ministrams pavyko pasiekti susitarimą, pagrįstą Lilio veiksmų programą, Roterdamo miestų teisynu, Bristolio susitarimu ir visai neseniai – Leipcigo tvarių Europos miestų chartija, priimta neoficialiame Tarybos susitikime 2007 m. gegužės 25 d. 2007 m. rugsėjo mėn. ji patvirtino Miestų mobilumo žaliąją knygą; šiuo metu ji vertinama konsultuojantis su visuomene. Šie dokumentai – tai bendras kontekstas; juose išvardijamos pagrindinės sąlygos, būtinos tvariai miestų plėtrai pasiekti. Be to, Komisija aktyviai ragina miestų dialogą ir keitimąsi gerąja patirtimi pagal Europos regioninės plėtros fondo finansuojamas programas.

Kalbant apie turimus duomenis apie Europos miestų padėtį, kurie padėtų priimti strateginius sprendimus, Komisija nustatė Miestų auditą, kuriame kaupiami duomenys apie padėtį Europos miestuose; šiuo metu jis atnaujinamas. Komisija neseniai išleido Europos miestų būklės studiją, kurioje smulkiau analizuojami miesto patikrinimo rezultatai.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE). (LT) Labai ačiū Komisijos nariui už išsamų ir įtikinamą atsakymą. Tikrai Komisija daro daug tam, kad paskatintų miestus ieškoti gerų iniciatyvų ir keistis jomis. Aš norėčiau vis dėlto paklausti, kokie, jūsų nuomone, Europos Sąjungos regionai visgi labiausiai priartėjo prie to idealo, kuris yra, aišku, nepasiekiamas? Kurios Europos Sąjungos valstybės narės vis dėlto labiausiai įgyvendino tas Europos Komisijos rekomenduojamas idėjas.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE).(DE) Gerb. Pirmininko pavaduotojau, jūs ką tik jau atsakėte į mano papildomą klausimą, tačiau kadangi nieko nageli būti aiškiau už pareiškimą mūsų gimtąja kalba, man būtų labai malonu, jei jūs vokiečių kalbą tai pakartotumėte tai, ką prieš tai sakėte dėl to, kad Komisija nesiekia veikti kaip aukščiausia Europos planavimo institucija, kišdamasi į visas sritis, ypač nustatydama ar rekomenduodama specifinį vystymosi modelį. Kaip pranešėjas dėl jūsų minėtos žaliosios knygos pavadinimu „Nauja mobilumo mieste kultūra“ galiu jus patikinti, kad Parlamentas tikrai seks paskui jus paramos įvairovės keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. Jums leidus, gerb. pirmininke, norėčiau pradėti nuo antrojo klausimo; dar kartą perskaitysiu, ką esu sakęs, ir trumpai pakomentuosiu.

Atsižvelgiant į miesto padėčių įvairovę, Komisija nerekomenduoja konkretaus kiekvienam Europos miestui tinkamos plėtros modelio. Tai – subsidiarumo ir įvairovės principų išraiška; kitaip mano paties žodžiais tariant, tai reiškia, kad nėra vieno universalaus modelio. Šiuo metodu to ir nesiekiama; juo veikiau atsižvelgiama į konkrečias miestų ypatybes, poreikius, interesus ir pajėgumus, tačiau manau, kad jis apima visa, ko reikia – gaires, rekomendacijas ir keitimąsi gerąja patirtimi.

Į pirmąjį klausimą kyla pagunda atsakyti iš savo patirties, todėl, be abejonės, galėčiau jums nurodyti miestą, kuriame norėčiau gyventi, tačiau tai su politika nesusijęs klausimas. Šiuo požiūriu Komisija nėra atlikusi nuomonių tyrimo, o šiuo metu nėra visus šiuos elementus sujungiančios Europos miestų vertinimo sistemos.

Deja, dėl objektyvių priežasčių negaliu atsakyti į jūsų klausimą; būtų labai neišmintinga atsakyti iš asmeninės pozicijos, tuo pakenkiant kitiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 36, kurį pateikė Karin Riis-Jørgensen (H-0933/07)

Tema: Tinklų neutralumas vykdant telekomunikacijų reformą

Per pastaruosius penkerius metus matėme labai gyvas diskusijas JAV dėl tinklų neutralumo; buvo svarstomas ir klausimas dėl tinklų operatorių teisės riboti ir valdyti vartotojų srautą internete. Šiam klausimui skiriama dėmesio telekomunikacijų reformų pakete; jį siekiama išspręsti pareikalavus daugiau skaidrumo vartotojams apie jų įsigyjamas paslaugas. Tačiau kaip jau įsitikinome įsikišimo į tarptinklinio ryšio kainas atveju, skaidrumo ne visada pakanka vartotojui apsaugoti. Neribota interneto prieiga skatina inovacijas (pvz., Skype, Joost, web 2.0 ir t. t.). Tačiau telekomunikacijų bendrovėms suteikus teisę nustatyti prioritetus ir galbūt net blokuoti interneto vartotojų srautą, ar Komisija mano, kad telekomunikacijų reformų paketu vartotojai bus pakankamai apsaugoti, o inovacijos interneto srityje bus skatinamos? Koks būtų geriausias sprendimas?

 
  
MPphoto
 
 

  Viviane Reding, Komisijos narė. Gerbiamojo Parlamento nario iškeltas klausimas labai svarbus vartotojams, telekomunikacijų paslaugų teikėjams, turinio teikėjams ir, be abejo, telekomunikacijų reguliavimo institucijoms. Jis susijęs su tinklų teikėjų noro pasiūlyti skirtingos kokybės paslaugas interneto vartotojams (siekiant optimizuoti jo interneto išteklių naudojimą) ir vartotojų laisvės platinti ar galėti naudotis teisėta tinklų medžiaga nesusiduriant su trukdžiais (pvz., blokavimu ar vertės mažinimu) pusiausvyra.

Komisija siekia atviro interneto paslaugų teikėjams, norintiems teikti naujas paslaugas, ir vartotojams, norintiems pasinaudoti pasirinktomis paslaugomis ir savarankiškai kurti ir siųsti turinį.

Šiuo metu vykstančioms diskusijoms Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl tinklų neutralumo turi didelę įtaką tai, kad JAV nepakanka teisės aktų užtikrinti atvirą prieigą, todėl atsižvelgiant į tinklų nuosavybės koncentraciją dėl prieigos reglamentavimo nebuvimo vartotojai ir turinio teikėjai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl teisės naudotis internetu praradimo.

Europoje tinklų neutralumo ir teisių tinkle padėtis pakankamai gera, nes tinklų reguliavimo sistema veikia pagal ES telekomunikacijų taisykles, o vartotojai Europoje gali pasirinkti iš didelio plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjų skaičiaus. Kadangi vartotojai turi didesnę galimybę pasirinkti, o konkurencija didesnė, vienam teikėjui apribojus vartotojų teises, į rinką su geresniu pasiūlymu gali ateiti kitas teikėjas. Kol kas ES norminė bazė leido užtikrinti telekomunikacijų rinkos atvirumą, vartotojams teikiamų pasiūlymų skaidrumą ir veiksmingą konkurenciją.

Suprantu gerbiamojo Parlamento nario klausimą, nes kyla rizika, kad ateityje srauto pirmenybė gali būti nustatoma vis dažniau. Anksčiau informacija, jos paketai ir duomenų bitai buvo traktuojami vienodai. Tačiau šiuo metu naujos technologijos leidžia atskirti paketus ir norint suteikti pirmenybę skubiems ryšio pranešimams ar vartotojams, sumokėjusiems papildomai už aukštesnės kokybės paslaugas.

Šios technologijos yra teisėtos, kai paslaugų lygių užtikrinimas reikalingas veiksmingai paslaugoms teikti. Pvz., paslaugoms, kai balsas perduodamas internetu, reikia bazinio minimalaus ryšio lygio, priešingu atveju jo kokybė bus nepatenkinama, visų pirma kalbant apie avarinius ar verslo skambučius. Be to, prioritetų nustatymas skatina tinklų operatorius investuoti į plačiajuosčio ryšio patobulinimus, didėjant paklausai. Tai gražioji dalyko pusė. Problema ta, kad tomis pačiomis technologijomis galima sumažinti paslaugos kokybę iki nepriimtinai žemo lygio. Tokia diskriminacija savo ruožtu lemtų standartų neatitinkančias vartotojams ir alternatyviems teikėjams teikiamas paslaugas.

Todėl 2007 m. lapkričio 13 d. Komisijoje priimtame ir tą pačią dieną Parlamentui pateiktame telekomunikacijų reformos pakete pasiūlėme suteikti nacionalinėms telekomunikacijų reguliavimo institucijoms įgaliojimus nustatyti minimalius tinklų perdavimo paslaugų kokybės lygius, atsižvelgiant į ES nustatytus techninius standartus. Be to, įtvirtintas naujas telekomunikacijų taisyklių reikalavimas iš anksto pranešti vartotojams apie taikytas priemones prioritetams nustatyti. Tai mes vadiname skaidrumo taisykle.

Mes, Komisija, esame įsitikinę, kad šiuo metodu pavyks pasiekti balansą, apsaugoti konkurenciją ir vartotojų prieigą, kartu išvengiant nereikalingų tinklų teikėjų galimybės eksperimentuoti taikant skirtingus verslo modelius suvaržymo.

Be to, Parlamentui žinoma, kad Komisija atidžiai stebi pokyčius tinklų laisvių srityje. Po 2006 m. įvykusio pasaulio aukščiausio lygio susitikimo dėl informacinės visuomenės, Parlamentui pateikėme komunikatą, kuriame aiškiai nurodytas Komisijos ketinimas stebėti ir saugoti neutralumą internete. Tarybos 2005 m. išvadose taip pat tiesiogiai paminėti atviro interneto ir atviro prisijungimo architektūriniai principai.

Šiuos klausimus nuolat analizuojame, stebime ir reguliariai aptariame su valstybėmis narėmis, pvz., 2010 m. aukšto lygio darbo grupėje ir su trečiosiomis šalimis. Tai svarbu, nes internete sienų nėra. Komisija ketina nuolat skatinti atvirto interneto ir nediskriminuojančios prieigos poreikį. Būtent tai yra reguliavimo metodo pagal ES telekomunikacijų taisykles, kurias dar labiau ketinama sustiprinti mūsų reformų projektu, kurį numatoma aptarti Parlamente per artimiausius keletą mėnesių, pagrindas.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Riis-Jørgensen (ALDE). - Dėkoju jums, Komisijos nare. Esu labai patenkinta jūsų atsakymu. Jis buvo labai išsamus; iš jo matyti jūsų susidomėjimas ir šio svarbaus klausimo išmanymas.

Tikiuosi, laikysitės pažado ir atidžiai stebėsite sistemą. Tikiuosi, po metų pateiksite mums ataskaitą, iš kurios bus matyti, ar skaidrumo sąlygos ir nustatyta stebėjimo sistema leido užtikrinti tinklų neutralumą. Tikiuosi, prie šios temos galėsime grįžti po šešių – dvylikos mėnesių; matysime, kaip sistema veikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Malcolm Harbour (PPE-DE). - Norėčiau padėkoti Komisijos narei už labai išsamų atsakymą. Praėjusią savaitę kalbėjausi su Kongreso nariais ir jiems analogiškai atsakiau, todėl malonu girdėti jūsų patvirtinimą. Tačiau ar galėtumėte pasisakyti dėl atviros prieigos išsaugojimo, atsižvelgiant į tai, kad pereiname į naują laikotarpį (didžiulių investicijų į kitos kartos optinio pluošto tinklus į namus); ar, pramonės atstovų nuomone, verta į juos investuoti? Ar galėtumėte Parlamentui patvirtinti, kad ketinate išlaikyti atviros prieigos principus dėl atsakyme į K. Riis-Jørgensen klausime nurodytų priežasčių?

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE).(DE) Aš taip pat norėčiau pasveikinti Komisijos narę su tuo, kad ji buvo išrinkta metų Komisijos nare. Šioje srityje, mes iš tiesų susiduriame su tam tikromis puikiomis užduotimis. Viena vertus, yra viešų televizijos korporacijų, kurios savo produkcijai gavo dideles pinigų sumas, žinoma, leidusias joms parengti geras švietimo programas. Kita vertus, mobiliąją televiziją šiuo metu pasiekia vis daugiau žmonių. Kaip jūs vertinate vystymąsi šioje srityje?

 
  
MPphoto
 
 

  Viviane Reding, Komisijos narė. Pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamajam Parlamento nariui už pagalbą siekiant pažangos šioje politikos srityje. Ši politikos sritis pagrįsta atviru tinklu ir atviru internetu, kuris visuomet buvo ir liks Europos požiūris, metodas ir siekiama vertybė.

Šiuo metu neturėtume pernelyg nerimauti, nes, laimei, dėl mūsų norminė bazės mūsų padėtis palankesnė nei kitose šalyse. Anaiptol neturėtume sėdėti sudėję rankas, todėl, kaip sakiau, ketiname labai atidžiai stebėti šią sritį. Ketinu pateikti ataskaitą Parlamentui ir esu tikra, kad prie šių klausimų dar grįšime diskusijų dėl telekomunikacijų norminių taisyklių reformų paketo metu. Taip pat manau, kad dėl technologijų pažangos padėtis keisis labai sparčiai, ir galbūt man nereikės čia grįžti per artimiausius keletą mėnesių.

Na, o kalbant apie atvirą prieigą prie modernių technologijų ir naujų investicijų į plačiajuostę radijo signalų sistemą, Parlamento nariui puikiai žinoma, kad Komisija vetavo Vokietijos Vyriausybės pasiūlymą įsteigti naują optinio pluošto monopoliją. Manome, kad monopolija netinka atvirtos interneto prieigos ar kitose srityse. Todėl remiame ir konkurenciją, nes tai, mūsų nuomone, yra priemonė naujoms investicijų galimybėms rasti. Valstybėse narėse, kuriose infrastruktūros srityje konkurencija intensyviausia, tas pat pasakytina ir apie atviras rinkas. Konkurencija infrastruktūros srityje reiškia vartotojo galimybę pasinaudoti ir pasirinkti paslaugų turinį. Tai – mūsų tikslas.

(DE) Viviane Reding, Komisijos narė. Leiskite štai ką pasakyti, gerb. P. Rübig: yra gerai žinoma, kad aš aršiai pasisakiau už Europos standartą, kuris leistų mums paversti mobiliąją televiziją sėkmės istorija visoje Europoje per kuo trumpesnį laiką, kaip kad mes padarėme su savo GSM standartu. Visų pirma aš mąstau apie tokius dalykus, kaip turinys, kadangi šiems mažesniems formatams reikės specifinio turinio, kuris mūsų kūrybingai pramonei suteiks puikią galimybę, jei mums pavyks kuo greičiau, tai yra iki kitų metų didžiųjų futbolo varžybų ir Olimpinių žaidynių. Tai yra galimybė, kurios Europa neturėtų praleisti.

 
  
  

Antra dalis

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 37, kurį pateikė Colm Burke (H-0897/07)

Tema: Europos mažųjų įmonių chartija

Europos mažųjų įmonių chartija gali būti labai reikšminga gerinant mažųjų įmonių verslo aplinką ES.

Ar Komisija galėtų pasisakyti dėl pagal Chartiją teikiamos pagalbos ir paramos mažosioms įmonėms?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. Per septynerius metus Europos mažųjų įmonių chartija tapo pagrindiniu mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) politikos Europoje dokumentu. Pradžioje, 2000 m., ji buvo skirta 15 valstybių narių; šiuo metu 44 šalys yra ją pasirinkusios kaip šaltinį; ji taip pat naudojama regioniniu lygmeniu.

Nuo 2005 m. MVĮ politika tapo pagrindine atnaujintos Lisabonos partnerystės plėtrai ir darbo vietoms sudėtine dalimi, o Chartija integruota į Lisabonos ataskaitos teikimo procesą. Tokiu būdu jai užtikrintas reikiamas prioritetinis politinis dėmesys. Prie to taip pat prisidedama kasmetiniu veiklos įvertinimu ir chartijai skiriamomis konferencijomis; tai gera proga persvarstyti jos įgyvendinimą. Veiklos įvertinimas ir kasmetinės chartijai skirtos konferencijos yra labai sėkmingi.

Iš veiklos įvertinimo iki šiol gauta daugiau kaip 250 sėkmingų MVĮ politikos priemonių pavyzdžių. Apie 80 šių atvejų valstybės narės nurodė, kad jas įkvėpė kitų valstybių narių taikytos priemonės, rengiant savo politiką.

Ketinu pateikti jums keletą pavyzdžių, nors išties jų yra labai daug. Graikijos „vieno langelio“ paslaugų sistema parengta pagal Airijos pristatytą pavyzdį 2004 m. Dubline įvykusioje Chartijai skirtoje konferencijoje. Analogiškai Austrijos pasirinktas investuoto pelno neapmokestinimo modelis parengtas pagal panašią priemonę Italijoje. Danija remia MVĮ e. verslo panaudojimo srityje pagal panašias iniciatyvas Airijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Visais šiais atvejais valstybės narės patvirtino, kad Chartija buvo labai naudinga.

Didžiulį susidomėjimą Chartija taip pat rodo nuolat augantis metinių jai skirtų konferencijų dalyvių skaičius. Berlyne šiais metais atvyko kaip niekada daug – net 350 dalyvių; man buvo labai malonu ten dalyvauti ir kreiptis į daugiau kaip iš 40 šalių atvykusius dalyvius. Kita Chartijai skirta konferencija vyks 2008 m. birželio 3–4 d. Blede, Slovėnijoje. Prie jos organizavimo ketina prisidėti ir pirmininkaujanti Slovėnija, ir tikiuosi dar didesnio dalyvių skaičiaus.

Komisija laiko Chartiją labai naudinga, skatinant valstybes nares tobulinti mažųjų įmonių verslo aplinką visoje Europoje. Savo septintaisiais metais Chartija išlieka labai svarbia politikos priemone. Todėl į jūsų klausimą nedvejodamas atsakau „taip“.

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke (PPE-DE). - Dėkoju gerbiamajam Komisijos narui už išsamų atsakymą. Esu kilęs iš ten (skirtingai nei jūs), kur interneto paslaugų ir plačiajuosčio interneto paslaugų plėtra labai svarbi. Europoje susidomėjimas siekia 19 proc. Mano šalyje jis siekia apie 16 proc.; tai susiję su mažosiomis įmonėmis kaimo vietovėse, visų pirma ten, iš kur esu kilęs. Pvz., į Parlamentą skrendu iš labiausiai į Vakarus nutolusio Tralee mieste esančio oro uosto.

Paprasčiausiai noriu pasakyti, kad savanoriškos mažųjų įmonių organizacijos, remiančios savo narius, pateikė labai naudingos informacijos; įdomu, ar galime jas pasitelkę nuveikti daugiau, padėti joms perduoti informaciją savo nariams.

 
  
MPphoto
 
 

  Malcolm Harbour (PPE-DE). - Dėkoju, gerb. G. Verheugen, už šį daug vilčių teikiantį atsakymą. Norėčiau papildomu klausimu iškelti du momentus: dėl galimybių plėtoti šią iniciatyvą ir didinti jos sėkmę. Pirmas momentas susijęs su Chartijos perkėlimu į jūsų idėjas dėl mažųjų įmonių akto (manau, ši plėtra labai reikšminga ir teikia daug vilčių). Antra, siejant šį klausimą su Lisabonos darbotvarke, ar sutiktumėte su manimi, kad vienas iš svarbiausių klausimų – padėti smulkiajam verslui, visų pirma mažosioms įmonėms, turinčioms gerų idėjų, tačiau susiduriančioms su sunkumais kapitalui gauti, sparčiai plėstis ir kurti naujas darbo vietas? Ar pagal chartijos programą egzistuoja galimybė priimti mini chartiją sparčiai augančioms įmonėms?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. Dėl pirmojo klausimo: norėčiau patvirtinti, kad MVĮ organizacijos išties yra visiškai įsitraukusios, o pagal mūsų parengtą projektą bus įsteigtas tinklas smulkiajam verslui visoje Europos Sąjungoje paremti. Viena iš svarbiausių šio tinklų sudedamųjų dalių – IRT panaudojimas platesne prasme.

Aiškiai nustatėme vieną iš priežasčių, dėl kurių Europos MVĮ yra ne tokios dinamiškos nei pvz., Amerikos MVĮ, t. y., kodėl Amerikos MVĮ auga sparčiau, yra pelningesnės, sukuria daugiau inovacijų ir jose vidutiniškai dirba daugiau žmonių. Viena iš priežasčių yra tai (mes tai aiškiai išanalizavome), kad IRT panaudojimas Jungtinėse Amerikos Valstijose yra gerokai geresnis. Skyrium imant, šioje šalyje taip pat naudojamos naujausios technologijos. Europoje džiaugiamės, jei nedidelio šeimos verslo savininkas iš viso pateikia informaciją apie save internete! Tai faktas. Iš tiesų Europos įmonėms būdinga, kad mažosiose mikro įmonėse paprastai dirba mažiau nei 10 žmonių. Iš tiesų Europos įmonėms būdinga, kad mažosiose mikro įmonėse paprastai dirba mažiau nei 10 žmonių. Būtent todėl susidaro tokia padėtis. Todėl sunku įtikinti šias įmones imtis modernizacijos, aktyviau dalyvauti rinkoje ir poreikiu plėstis.

Visiškai sutinku su jumis ir galiu tik pridurti, kad jau dabar taikoma daugelis iniciatyvų šioms įmonėms paremti; kai kurios šių iniciatyvų parengtos kartu su atitinkamų pramonės sričių atstovais, kurie, be abejonės, yra suinteresuoti parduoti savo gaminius. Todėl mes jungiame abu elementus, o šios iniciatyvos nėra išimtinai skirtos MVĮ. IRT panaudojimo MVĮ srityje problema vertintina kartu su problema, kai kaimo vietovėse nėra tinklų ir infrastruktūros. Komisija šiuo metu taip pat dirba šioje svarbioje srityje. Tai neabejotinai patenka į Chartijos procesą ir yra sistemos dalis.

Dėl antrojo, M. Harbouro pateikto, klausimo: kaip jam žinoma, man visuomet malonu atsakyti į jo klausimus, tačiau klausimas apie smulkiojo verslo aktą pateiktas pernelyg anksti. Kaip žinia, Chartija – tai procesas, todėl būtų protinga dėmesį skirti dabartiniams dalykams, t. y. bendradarbiavimo tinklui, naujų idėjų ir gerosios patirties srityje. Abejoju, ar verta priimti pernelyg daug priemonių, tačiau akivaizdu, kad rengdami smulkiojo verslo aktą privalome ištirti visas esamas priemones, nustatyti jų tinkamumą ir spręsti dėl galimybės jas patobulinti šiame kontekste.

Iš esmės turiu pasakyti, kad man labai džiugu dėlto, kad visoje Europoje jau pripažįstama, kad būtent MVĮ inovacijų, augimo ir darbo vietų kūrimo galimybės didžiausios. Visos mūsų rengiamos iniciatyvos turėtų padėti MVĮ iki galo pasinaudoti ir atskleisti savo galimybes.

Jau pora metų visiems mums neabejotinai žinomos pagrindinės problemos: nepakankamai stiprios inovacijų galimybės: finansinių priemonių stygius; rizikos kapitalas; verslo perleidimas (labai svarbus, kai kuriose valstybėse narėse nepakankamai įvertintas aspektas). Kasmet Europoje prarandame šimtus tūkstančių įmonių, kurios galėtų toliau veikti, jei pavyktų geriau organizuoti verslo perleidimą iš vienos kartos į kitą. Šis klausimas labai svarbus. Taip pat labai svarbi MVĮ mokestinė aplinka ir mano labiausiai mėgstamas klausimas – pernelyg didelis reglamentavimas; tai MVĮ yra daug svarbiau nei stambioms bendrovėms.

Stambios bendrovės gali susidoroti su labai sudėtingu ir sunkiu reglamentavimu. Tam jose veikia teisės skyriai. Beje, aš irgi esu įsitikinęs, kad stambios įmonės net nėra taip suinteresuotos vidaus rinka, palyginti su mažosiomis įmonėmis. Stambesnės bendrovės paprasčiausiai gali pasinaudoti įsisteigimo teise ir veikti bet kur. Mano nuomone, visą vidaus rinkos filosofiją būtina sutelkti į MVĮ ir, deja, turiu pasakyti, kad tik 8 proc. Europos įmonių dalyvauja tarptautiniame versle.

Panagrinėję šiuos duomenis pamatysite, kad Europos vidaus rinkos galimybės ir nepakankamai išnaudojamos, jei čia dalyvauja tik 8 proc. paprastai stambesnių įmonių. Taigi, dar turime nemažai nuveikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 38, kurį pateikė Jim Higgins (H-0899/07)

Tema: Transporto priemonių keliamas triukšmas

Ar Komisija galėtų trumpai apibūdinti galiojančius teisės aktus ir gaires kovos su transporto priemonių keliamu triukšmu srityje, visų pirma konkrečiu dBA lygiu, ir nurodyti tolesnes priemones, kurių ketinama imtis norint pažaboti transporto priemonių keliamą triukšmą?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. Triukšmui iš keturračių transporto priemonių (automobilių, furgonų, sunkvežimių ir autobusų) skirtas UNECE reglamentas Nr. 51 ir jį atitinkanti Direktyva 70/157/EEB, kuria nustatomi triukšmo bandymai ir ribinės vertės.

Ribinės vertės anksčiau buvo nustatytos keletą kartų, paskutinį kartą – 1995 m. Šiuo metu maksimalus leistinas garso lygis svyruoja nuo 74 dBA (keleiviniams automobiliams) iki 80 dBA (sunkiesiems sunkvežimiams). Šią normą leidžiama šiek tiek viršyti tiesioginio įpurškimo dyzeliniams varikliams, bekelėms transporto priemonėms ir sportiniams automobiliams.

Sumažinus normas paskutinį kartą laukiamo poveikio negauta, o vėlesnės studijos parodė, kad matavimų metodas neatitinka realaus vairuotojų elgesio.

Todėl buvo nuspręsta prieš dar kartą sumažinant ribas parengti naują bandymų ciklą ir vairavimo sąlygas triukšmo metu priartinti prie realių vairavimo veiksmų.

Šiuo metu darbas ties nauju bandymų ciklu jau baigtas. Jis pakeis galiojantį bandymų protokolą, o naujas matavimų metodas leis geriau atgaminti sunkiųjų transporto priemonių skleidžiamas garso lygį šiems įprastai važiuojant mieste.

Pagal naująją bandymų procedūrą numatoma atsisakyti galiojančių papildomų ribų tam tikroms transporto priemonėms ar technologijoms.

Tačiau prieš pradedant naudoti šį metodą pagal tikslinę paskirtį būtina pagal poveikio vertinimą nustatyti naujas šiam metodui taikomas ribines vertes. Norint gauti duomenis šioms vertėms nustatyti ir atlikti tvirtą poveikio vertinimą, transporto priemonių gamintojai privalo dvejus metus taikyti senus ir naujus matavimo metodus.

Senasis metodas ir toliau taikomas patvirtinimui gauti, o naujasis metodas stebėjimo tikslais naudojamas iki 2009 m. Surinkus duomenis Komisija ketina pateikti naujus teisės aktus ir nustatyti patikslintas ribines vertes.

Šiuo metu kaip tik baigiamas rengti naujas motociklų bandymų metodas. Pagrindinis UNECE vykstančių diskusijų dėmesys skiriamas papildomiems bandymams kelyje, kuriuos planuojama atlikti tipo patvirtinimo metu norint gauti triukšmo vertes; tuomet šias vertes galėsime palyginti su kelyje gautomis vertėmis ir nustatyti atvejus, kai motocikle atlikti neleistini pakeitimai ar priežiūra atliekama netinkamai.

Tikimasi, kad darbai bus baigti 2008 m. Tada Komisija ketina pasiūlyti laikytis atitinkamo UNECE reglamento, kuriame įtvirtinamos patikslintos ribinės vertės.

Be to, Komisija neseniai atliko konsultacijų ciklą dėl padangoms skirtų priemonių paketo, kuriuo, be kita ko, siekiama sumažinti dabartinį padangoms taikomą triukšmo lygį. Po konsultacijų siūloma sumažinti triukšmo lygį maždaug 4 dBA (keleivinių automobilių padangoms) ir 6 dBA (komercinių automobilių padangoms): tai išties nemažas pokytis. Tikimasi, kad naujos ribos įsigalios naujoms padangoms apie 2012 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE). - Dėkoju Komisijos narui už išsamų atsakymą. Džiaugiuosi žinia apie naują tyrimų aikštelę ir naujai numatomomis nustatyti ribinėmis vertėmis.

Dabar pakalbėsiu šiuo klausimu iš Airijos perspektyvos. Pastaruosius keletą metų susiduriame su vadinamuoju „mažųjų lenktynininkų“ reiškiniu; šie perdaro senus automobilius ir važinėjasi keliais bet kuriuo paros metu, todėl išleidžiamo garso problema, primenanti reaktyvinius lėktuvus, didžiulė, todėl pirmiausia miesto rajonuose kyla nemažų neramumų.

Džiaugiuosi dviem Komisijos nario paminėtais reglamentais: UNECE reglamentu Nr. 51 ir Direktyva 70/157/EEB. Tačiau išskirčiau vieną su UNECE reglamentu Nr. 51 susijusią problemą: jis taikomas tik naujiems automobiliams. Manau, reikėtų patikslinti, bent jau kiek susiję su Komisijos nario S. Dimaso atsakymu: reikėtų reglamentu įtvirtinti draudimą perdaryti automobilius ir nustatyti reguliarius bandymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Hubert Pirker (PPE-DE).(DE) Komisijos nary, kelių transporto priemonių atveju triukšmas neviršija nustatytų ribų. Geležinkelių transporto atveju ribos yra paremtos vidutiniais triukšmo lygmenimis, o tai reiškia, kad aplink geležinkelio linijas turi būti išlaikyti labai aukšti triukšmo lygmenys paprasčiausiai todėl, kad vidutinis triukšmo lygmuo neviršija leistinos ribos. Ar Komisija ketina taikyti priemones, panašias į tas, kurios yra taikomos motorinėms transporto priemonėms, siekdama ateityje sumažinti triukšmą triukšmingose, šalia geležinkelio linijos esančiose, vietovėse?

 
  
MPphoto
 
 

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE).(LT) Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes daug kalbame apie specifinius reikalavimus, tačiau mažai kalbame apie tų reikalavimų įgyvendinimą. Taršos srityje, norėčiau atkreipti gerbiamojo Komisijos Pirmininko pavaduotojo dėmesį į tai, kad tai yra labai fragmentuotas priežiūros mechanizmas tų visų reikalavimų, kuriuos mes ką tik aptarėme, ir tikriausiai reikėtų paruošti kažkokį pasiūlymą. ar galbūt Komisija ruošia kažkokį pasiūlymą siekdama suvienodinti administravimo tvarką tų taršos kriterijų ir taršos įvertinimo, todėl kad tai labai aktuali problema mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva, kurios priežiūros institucijos yra silpnos ir neturi galimybių įvykdyti visų reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dėl pirmojo klausimo, tai nėra jokios abejonės, kad transporto priemonių pakeitimai, dėl kurių jų skleidžiamas triukšmas viršija leistinas ribas, yra draudžiami. Tokie pakeitimai gali būti netgi nusikaltimu. Tačiau nereikia nė sakyti, kad valstybių narių atsakomybė vykdant įprastą eismo stebėjimą yra užtikrinti, tokie eismo pažeidėjai – o būtent tokie jie ir yra – būtų sugauti. Aš nematau jokios galimybės, ką mes Europos lygmeniu galėtume padaryti, kad valstybės narės imtųsi daugiau veiksmų, siekdamos pažaboti neabejotinai nelegalius veiksmus.

Automobilių lenktynės viešuosiuose keliuose, be jokios abejonės, yra nelegalios visose Europos šalyse. Nėra tokių Europos teisės aktų, kuriuos būtų galima pacituoti atsakant į kaltinimus dėl lenktynių viešuosiuose keliuose. Todėl šis klausimas yra visiškai susijęs su valstybių narių, kurios turi visas priemones, reikiamas norint užkirsti kelią tokiems pažeidimams, kompetencijomis.

Dėl geležinkelių transporto keliamo triukšmo, mano tiesioginė atsakomybė apsiriboja aktyvaus triukšmo prevencija, kitaip sakant, tuo, ką būtų galima padaryti su automobiliais, kad būtų apribotas jų keliamas triukšmas. Aš nesu tiesiogiai atsakingas už pasyvaus triukšmo prevenciją, apie kurią jūs kalbate. Tačiau aš labai noriu šiuo klausimu padiskutuoti su kompetentingu Komisijos nariu ir užtikrinti, kad jūs kuo greičiau gautumėte atsakymą į klausimą apie tai, ar Komisija turi kokių nors planų šiuo požiūriu.

Iš tiesų aš visiškai pritariu jūsų nuomonei. Tai yra labai svarbus klausimas. Pastangos dėl triukšmo prevencijos negali būti sutelktos vien tik ties kelių eismu. Modernios geležinkelių technologijos kelia ypač rimtų triukšmo problemų. Iš Vokietijos praktikos žinau, kad triukšmas yra labai svarbus moderniųjų technologijų atributas, kuriomis grindžiama vienbėgė sistema Transrapid. Todėl mes atsižvelgsime į šį klausimą, ir jūs gausite galutinį atsakymą.

Trečiasis klausimas buvo susijęs su kontrolės mechanizmais. Šiuo klausimu galiu tik pasakyti, kad mūsų teisės aktai yra vienareikšmiški. Taisyklės yra aiškios, ribos yra aiškios, o atsakomybė dėl to, kad būtų laikomasi nustatytų ribų, gula ant valstybių narių pečių. Komisija neturi kontrolės priemonių, su kuriomis galėtų kiekvienu atveju patikrinti, ar valstybėse narėse yra taikomi Europos teisės aktai.

Subsidiarumo principas yra gyvenimo faktas. Nematau, kaip mes galėtume pakeisti Europos teisės aktus, kad galėtume užtikrinti, jog jie būtų visur tinkamai taikomi. Visoms valstybėms narėms galioja tos pačios taisyklės. Jos turi aiškias instrukcijas, nurodančias, kaip tos taisyklės turėtų būti taikomos. Lietuvos atveju aš galiu tik pasakyti, kad mūsų kolegos šios šalies parlamente ir vyriausybėje yra atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, jog tokių problemų nekiltų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Dėkoju Komisijos nariui G. Verheugenui už tiek daug mums skirto laiko.

Klausimas Nr.40, kurį pateikė Giovanna Corda (H-0871/07)

Tema: Energetikos rinkos liberalizavimas siekiant naudos vartotojams

Iš neseniai paskelbtos Europos Komisijos užsakymu atliktos ataskaitos dėl Europos dujų ir elektros energijos rinkos reguliavimo panaikinimo įtakos ir labai didelių neseniai nustatytų ar paskelbtų kainų pokyčių vartotojams matyti, kad daugelis valstybių narių dar nebuvo pasirengusios atsakyti į rinkos liberalizavimo iššūkius.

Atsižvelgiant į tai, ar Komisija gali nurodyti, kaip ji ketina atsakyti į reikšmingą energijos kainų kilimą, ypač jaučiamą vartotojų, nors kaip tik jiems liberalizavimas turėjo būti naudingiausias? Ar Komisija gali nurodyti, ar su vartotojais bus tariamasi ir kokiu būdu, taip pat kaip ketinama juos įtraukti į Komisijos, Europos ir nacionalinių reguliavimo institucijų įsteigtas organizacijas norint palengvinti dabartines problemas ir sunkumus?

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Komisija atidžiai stebi pastaruoju metu valstybėse narėse įvykusius kainų pokyčius. Ji laikosi nuomonės, kad šis augimas nepaaiškinamas vienu veiksniu; jis vertintinas platesniame kontekste pasaulyje augant naftos ir dujų paklausai. Tačiau minėtinas ir augantis investicijų veiklos intensyvumas, visų pirma susijęs su perėjimu prie tvaresnės energijos gamybos. Be to, keleto valstybių narių rinkos atvėrimo atveju pradedama nuo labai žemų kainų. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tai iš tiesų neskatino reikiamų investicijų, o dabar tenka už tai mokėti.

O klausimas, ar šis kainų augimas sietinas su rinkos galios įgyvendinimu, jau aptartas Komisijos atliktoje studijoje; padaryta išvada, kad elektros energijos kainos kai kuriose valstybėse narėse buvo aukštesnės, nei įprasta visiškai konkurencingoje rinkoje. Šia prasme Komisija, Taryba ir konkurencijos institucijos pavedė reguliavimo institucijoms nustatyti konkurencijai prieštaraujantį elgesį ir imtis atitinkamų veiksmų.

Komisija taip pat tiria įtariamą kai kurių operatorių konkurencijai prieštaraujantį elgesį ir šiais metais iniciavo penkias antimonopolines procedūras. Komisijai, be abejonės, žinomos ir šiam sektoriui būdingos struktūrinės problemos. Todėl trečiajame energetikos pakete pateikiami išsamūs pasiūlymai šioms struktūrinėms problemoms spręsti, visų pirma siūloma atskirti perdavimo sistemų operatorių nuosavybę.

Komisija visada laikėsi nuomonės, kad vartotojams liberalizavimas turėtų atnešti daugiausia naudos. Todėl trečiajame energetikos pakete nurodytuose Komisijos pasiūlymuose išvardijama daugelis priemonių vartotojų vaidmeniui ir teisėms sustiprinti. Visų pirma pakete siūloma suteikti vartotojams teisę bet kada pakeisti tiekėją ir be apribojimų susipažinti su suvartojimo duomenimis. Komisija mano, kad suteikus vartotojams daugiau žinių ir teisių energijos suvartojimo srityje mažmeninė rinka veiks geriau.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanna Corda (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, man labai malonu, kad jūs siekiate, kad dujų ir elektros vartotojai gautų daugiausia naudos, taikant labiau ribojančias priemones šiame sektoriuje, kurios, tikimės, turės kokį nors teigiamą poveikį ES piliečių kainoms, žinoma, mažėjimo prasme. Galiu pateikti pavyzdį: paskelbta, kad Belgijoje kainos išaugo 20 proc., ir tai yra tiesiog neįmanomai blogai. Kaip humanistas, aš negaliu susitaikyti su tokia situacija.

Be to, Komisijos nary, ar galite mane patikinti, kad vartotojai iš tiesų bus įtraukti į visus liberalizavimo įgyvendinimo etapus, taps įvairių patariamųjų komitetų dalimi ir bus įtraukti į naujus diskusijų rengimo mechanizmus?

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (PSE).(ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, norėčiau užduoti klausimą apie vartotojų mažmeninį forumą, ties kuriuo, jūs sakėte, dirbtumėte.

Kada jūs ketinate pradėti šį forumą? Kas turėtų jame dalyvauti, siekiant, kad šis forumas iš tiesų būtų naudingas vartotojams? Kokia bus šio forumo funkcija, viso to, ką jūs ką tik pasakėte, atžvilgiu?

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE).(LT) Vokietijoje neseniai pabrango elektra iki 10 proc., ir buvo argumentuojama tuo, kad elektra suteikia tiek komforto, už kurį reikia brangiai mokėti. Ar trečiasis energetikos paketas ir kainų reguliavimo institucijos bus kaip tai susiję? Ar galima bus daryti įtaką kainų augimui, kuris yra realiai nepagrįstas? Ir ar nereikėtų taikyti, kaip tarptinklinio ryšio atveju, tam tikrų ribojimų elektros kainų augimui, jeigu matome, kad nėra pagrindo gauti viršpelnius.

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Pradėsiu nuo trečio klausimo.

Tam tikroms problemoms išspręsti pakanka rinkos ar vartotojų pastangų, tačiau kai kuriais atvejais būtini struktūriniai pokyčiai. Elektros energijos rinka išskirtinė tuo, kad kainų lygį nustato kraštinė elektrinė. Todėl akivaizdu, kad būtinas rinkos skaidrumas, todėl trečiajame energetikos pakete iš tiesų kalbama apie perdavimo veiklos ir tiekimo veiklos atskyrimą. Priešingu atveju nepavyks atsakyti į klausimą, ar mokame sąžiningą kainą.

Antra, užtikrinus konkurencijos sąlygas rinkoje, kainos nekils, o kris ar kils mažiau nei rinkoje, kurioje nėra konkurencijos, nes priešingu atveju pusiau monopolinę padėtį užimančios bendrovės galėtų diktuoti kainą. Vadinasi, abu klausimai faktiškai priklauso nuo šalių vyriausybių.

Priėmėme Vartotojų teisių chartiją, kurioje iš tiesų pateikiama visa informacija apie vartotojų teises, nustatytas galiojančiuose teisės aktuose. Šias teises mums pavyko dar labiau sustiprinti.

Dėl vartotojų forumo: iš tiesų ketiname kviesti tinkamai valstybėse narėse ir jų apsaugos organizacijoje atstovaujamas vartotojų organizacijas. Mūsų priemones konkurencingai rinkai visoje Europoje sukurti daugiausia remia įvairių vartotojų organizacijų atstovai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 41 praleidžiamas, nes autorius nedalyvauja.

Klausimas Nr.42, kurį pateikė Bernd Posselt (H-0892/07)

Tema: Pietryčių Europos valstybių bendradarbiavimas energetikos srityje

Kokių priemonių Komisija imasi sumažinti pietryčių Europos Sąjungos valstybių narių, šalių kandidačių ir į Salonikų procesą įtrauktų Balkanų valstybių priklausomybę nuo Rusijos energijos tiekimo?

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Komisija skiria daug dėmesio Pietryčių Europos tiekimo padėties saugumui. Tai buvo vienas iš pagrindinių tikslų steigiant energijos bendriją, pagrįstą ES teisės aktais ir skirtą vidaus dujų ir elektros energijos tinklams ir pirmiausia jos nuostatoms dėl energijos tiekimo saugumo ir solidarumo.

Pietryčių Europoje susikerta keletas pagrindinių energijos maršrutų. Keletas šio regiono valstybių gamina dujas. Paminėčiau Kroatiją ir Rumuniją. Neseniai buvo paleisti (ar gerokai pasistūmėta į priekį) nauji SGD terminalai Adrijos jūros pakrantėje ir nauji dujų ir elektros energijos sujungimai, kuriais susieti skirtingi energijos šaltiniai.

Tačiau tam tikros šalys priverstos pramoniniam sektoriui, šildymui ir elektros energijai gaminti skirtomis gamtinėmis dujomis apsirūpinti iš vieno tiekėjo.

Pagal Energijos bendrijos sutartį Komisija, pasitelkusi ES finansines priemones ir tarptautines finansų institucijas, skatina integruotos, su ES rinkomis susijusios, rinkos plėtrą.

Tačiau tai reiškia, kad dėl prekybos dujomis ir elektros energija regione, dėl naujų sujungimų ir kūrimo projektų bei stabilios reguliavimo sistemos įsteigimo tiekimo saugumas gerokai padidės.

Be to, nauji dujų šaltiniai leis plėtoti dujų sektorių šiuo metu jo dar neturinčiose šalyse. Taip pat labai aiškiai skiriamas pagrindinis dėmesys energijos efektyvumui. Komisija siekė stiprinti energijos saugumą, todėl pritaria siūlymui diversifikuoti tiekėjus ir transporto maršrutus. Konkrečiai, Komisija tvirtai remia projekto „Nabuko“ ir kitų dujų projektų bei SGD plėtrą regione, taip pat tinkamai pagrįstus naftos projektus, kuriais siekiama pasiekti diversifikavimo tikslų.

Komisija taip pat laiko Rusiją svarbiu būsimu energijos šaltiniu Pietryčių Europos šalims ateityje, tačiau nurodo ir kitus Viduržemio jūros baseino ir Kaspijos jūros regiono šaltinius.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE).(DE) Visų pirma labai jums dėkoju už labai gerą ir išsamų atsakymą. Turiu du trumpus papildomus klausimus. Visų pirma, ar vyksta kažkoks specialus bendradarbiavimas su dviem šalimis kandidatėmis regione, tai yra, Kroatija ir Makedonija? Antra, Kosovo priklausomybė energetikos srityje yra ypatinga problema. Ar įmanoma teikti specialią pagalbą vėjo ir hidro energijai kaimyninėje Albanijoje? Iš tiesų didelis hidro elektros potencialas yra ypač Kosove ir Albanijoje bei Makedonijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE).(LT) Prieš pora savaičių pasklido žinia, kad Italija ir Rusija susitarė dėl naujo dujotiekio pietų regione tiesimo. Dėl pietų srovės, kuri faktiškai dubliuoja projektą „Nabuko“. V. Putino komentaruose buvo pasakyta, kad jis dėkoja Komisijai, kuri parėmė šį projektą. Norėčiau Jūsų atsakymo į tokius teiginius.

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Dėl santykių su Kroatija: šalis dalyvauja stojimo derybose ir yra padariusi didžiausią pažangą, perimant Bendrijos teisyną, kartu dalyvauja visoje Energijos bendrijos veikloje. Kroatija yra labiau pažengusi perimant teisyną, be to, yra geriau integruota į ES energetikos rinką ir pati vadovauja keletui projektų.

Makedonija priklauso Energijos bendrijai ir taip pat daro pažangą teisyno įgyvendinimo srityje. Pagal pažangą šioje srityje šalis pirmauja regione.

Šiuo metu bendradarbiaujame su UNMIG ir remiame veiklą Kosove. Žinau apie tam tikrus nuolatinius, su apmokėjimu ir elektros energijos tiekėjais susijusius sunkumus, tačiau kol kas mums pavyko šiuos klausimus sėkmingai išspręsti, o žmonėms buvo užtikrintas reikiamas energijos tiekimas.

Kalbant apie Italijos ir Rusijos pietų srovės dujotiekį, niekada neteigiau, kad jis pakeis projektą „Nabuko“. Kaip Pranešė Taryba, projektas „Nabucco“ stumiasi į priekį. Taip pat man perduoti reguliavimo institucijų pranešimai dėl trečiųjų šalių prieigos klausimo ir projekte „Nabuko“ jau ieškoma naujų tiekimo šaltinių Azerbaidžiane, Turkmėnistane, Egipte, o atėjus laikui ir Irane.

Pietų srovės klausimas labai konkretus. Tai Rusijos dujų tiekimo šaltinis. Šuo metu projekte bendromis ENI ir „Gazprom“ pastangomis atliekama galimybių studija. Dabar tiesiog palaukime ir pamatysime, kaip vyks projekto plėtra. Be abejonės, tai dar vienas tiekimo maršrutas Europos Sąjungai, kuriuo padidinimas tiekimo saugumas, nes atvedus daugiau dujotiekių į ES tiekimo saugumas padidėtų, tačiau tai projekto „Nabuko“ nepakeistų.

Na, o dėl teigiamo Prezidento V. Putino atsiliepimo neturiu komentarų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 43, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0895/07)

Tema: Airijos integracija į ES energijos rinką

Airijos energijos tiekimo saugumas tampa vis svarbesnis vartotojams, įmonėms ir politikos formuotojams; todėl būtina visiškai susijungti su platesne Europos energijos rinka. Tam būtina reikiama infrastruktūra, siekiant užtikrinti saugų energijos tiekimą už protingą kainą.

Airijoje EIRGRID šiuo metu konsultuojasi dėl elektrinės projekto „Meath Cavane“ ir projekto „Cavan-Tyrone“ sujungimo; abu projektai iš dalies finansuojami ES TEN-T iniciatyva; tikėtina, kad ES prisidės statybos etape. Vietoje reiškiamas susirūpinimas dėl šių siūlomų projektų apimties, visų pirma galimos įtakos sveikatai gyvenantiems netoli elektros linijų srityje. Ar galėtų Komisijos narys pasisakyti dėl šio konkretaus problemos aspekto?

Be to, atsižvelgiant į tai, kad elektros linijų ilgis siekia iki 58 kilometrų, siūloma linijas tiesti po žeme. Ar Komisija galėtų trumpai apibūdinti savo poziciją šiuo aspektu, kalbant apie nurodytąjį ir panašius projektus visoje ES? Ar Komisija galėtų trumpai pateikti gerąją patirtį ir dalykus, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl antžeminių ar požeminių linijų tiesimo?

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Komisija nėra įgaliota spręsti dėl elektros energijos linijų vietos nustatymo; šis klausimas priklauso išskirtinei valstybių narių kompetencijai pagal atitinkamus ES teisės aktus aplinkos apsaugos srityje.

1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje dėl elektromagnetinių laukų poveikio plačiajai visuomenei ribojimo nustatoma minimalių apribojimų ir kontrolinių lygių sistema, tačiau atsakomybė už šių priemonių įgyvendinimą tenka valstybėms narėms.

Mokslinis komitetas dėl kylančių ir naujai nustatytų sveikatos rizikos rūšių neseniai priėmė nuomonę, kurioje įvertinama mokslinių žinių šioje srityje būklė.

Antžeminės elektros linijos – dažniausiai mažiausiai išlaidų reikalaujantis sprendimas perduodant ją didesniu kaip 50 km nuotoliu. Požeminiai kabeliai taip pat grindžiami technologiniais sprendimais, tačiau kol kas daugiausia naudojami tiesiant linijas trumpais ir vidutiniais atstumais; kol kas tai yra daugiau išlaidų reikalaujantis sprendimas.

Tiesiant antžemines elektros energijos linijas, jei įtampa ne mažesnė kaip 220 kW, o nuotolis ne mažesnis kaip 15 km, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Be to, antžeminių elektros energijos linijų planų ar projektų, kurie gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį Natura 2000 vietoms atžvilgiu taikomi Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje nustatytos procedūrinės apsaugos priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE). - Ar gali Komisijos narys pateikti konkrečių elektromagnetinių laukų visuomenės sveikatai keliamo pavojaus įrodymų (mokslinių įrodymų)? Žinau, kad valstybėms narėms, kaip jis teigė, priklauso galutinė kompetencijai sujungimų, kabelių ir pan. srityje.

Antra, tikriausiai Komisijos narys sutiktų, kad, nepaisant pramonės atstovų prieštaravimų, vaizdinio įsikišimo prasme būtų parankiau šiuos kabelius kloti po žeme?

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Atsakymą pradėsiu nuo kabelių tiesimo po žeme. Iki šiol kabelinės technologijos buvo ribotai naudojamos, pvz., Madrido oro uoste.

Iš esmės kabelių ilgis neribojamas. Klausimas kyla tik dėl išlaidų. Paprastai išlaidos nuo trijų iki penkių kartų viršija įprastinių antžeminių linijų išlaidas ir šiuo metu tai nebuvo naudojama kaip tik dėl galimybė pasirinkti. Iš tiesų šis būdas naudotas tik tada, kai tiesti antžemines linijas buvo neįmanoma.

Šiuo metu pasitaiko atvejų, kai savivaldybės svarsto galimybę pasinaudoti kabeliais; tai būtų pirmieji atvejai. Tačiau kartu tai reikštų didesnes vartotojams perkeliamas išlaidas.

Kalbant apie mokslinius elektromagnetinių laukų poveikio visuomenei įrodymus, paminėtinas bendrasis apribojimas, 1999 m. liepos 12 d. minėtos Tarybos rekomendacijos bei minimalūs pagrindiniai apribojimai ir kontrolės lygiai. Tačiau dėl vėlesnių mokslinių žalos sveikatai įrodymų, pasakysiu, kad man nėra žinoma apie poreikį išplėsti šias nuo 1999 m. galiojančias saugos rekomendacijas.

Iš esmės antžeminės linijos vis dar yra perspektyvesnis pasirinkimas; esu įsitikinęs, kad antžeminių linijų ar kabelių pasirinkimas turėtų priklausyti nuo susidariusios padėties, darant prielaidą, kad tiesiant kabelius taip pat susiduriama su tam tikrais sunkumais. Būtina nepamiršti, kad tai gali būti susiję su Natura 2000 vietomis ar galimu poveikiu aplinkai. Iš tiesų bet koks sprendimas daro poveikį aplinkai. Kartu bendrovėms su technologiniu aspektu esama galimų pasirinkimo variantų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Komisijos narys A. Piebalgs lieka su mumis ir atsakys į klausimus Komisijos nario S. Dimaso vardu.

Klausimas Nr.53, kurį pateikė Georgios Papastamkos (H-0875/07)

Tema: Europos aplinkos apsaugos srityje veikiančių NVO finansavimas ES lėšomis

Pilietinė visuomenė labiausiai pasireiškia tenkinant Europos integracijos proceso ir naujo Europos valdymo poreikius pasitelkiant NVO. Kokia galiojančia Bendrijos veiksmų programa šiuo metu remiamos Europos NVO, pirmiausia veikiančios aplinkos apsaugos srityje? Kokioms NVO ir kokiai veiklai, prisidedančioms prie tolesnio Bendrijos aplinkos apsaugos politikos ir teisės aktų aplinkos apsaugos srityje jau skirtas finansavimas? Kiek lėšų skirta atskiroms NVO? Ar dabartinė Bendrijos programa diferencijuota geografiniu aspektu? Kokios Graikijos NVO dalyvavo ar dalyvauja dabartinėje programoje (tiek nepriklausomai, tiek tarptautiniu lygmeniu)? Kokiais kriterijais pagrįsta atrankos stebėjimo ir vertinimo sistema, atsižvelgiant į poveikio rezultatus ir rodiklius?

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Komisijos vykdomas Europos aplinkos apsaugos NVO veiklos finansavimas numatytas nuo 1997 m. veikiančioje programoje. Teisinis dabartinės programos pagrindas – reglamentas LIFE+.

Tikslas – stiprinti Europos NVO dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant ES aplinkos apsaugos politiką.

Pagal šią programą buvo finansuota daug įvairių NVO. Su operacijų sąrašais ir sumomis galima susipažinti Aplinkos apsaugos generalinio direktorato interneto svetainėje. Dėl laiko stokos negaliu čia išvardyti visų NVO, tačiau gerbiamajam Parlamento nariui šį sąrašą atsiųsiu.

Programoje netaikoma geografinė diferenciacija, kadangi ji skirta Europos, o ne nacionalinėms organizacijoms. Į paramą gali pretenduoti tik ne mažiau kaip trijose ES valstybėse narėse veikiančios organizacijos. Tačiau Graikijoje yra įsteigta tik viena nuolatinį finansavimą gaunanti organizaciją, Viduržemio jūros informacijos biuras aplinkai, kultūrai ir tvariai plėtrai. Daugelis šių organizacijų jungia ir Graikijos organizacijas, pvz., Europos aplinkos apsaugos biuras, EUROPARC ir Tarptautiniai gamtos draugai.

Dotacijos skiriamos kasmet pateikus kvietimą pateikti pasiūlymus. Paraiškos vertinamos pagal dotacijų skyrimo kriterijus ir atrenkamos NVO, galinčios geriausiai prisidėti prie ES aplinkos apsaugos politikos prioritetų rengimo ir įgyvendinimo.

Komisija stebi ir vertina pagal naudos gavėjų pateiktas ataskaitas bei išsamaus patikrinimo rezultatus. Vertinama, kaip organizacija vykdė savo darbo programą ir kiek prisidėjo prie ES politikos rengimo ir įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nariui S. Dimasui, kuris atstovauja Europos Sąjungai Bolyje vykstančioje konferencijoje, linkiu visokeriopos sėkmės. Tačiau tikiuosi susilaukti daugiau aiškumo dėl atskirų mano užduotų klausimų, kadangi šie klausimai yra specifiniai, o atsakymas buvo pateiktas bendrais bruožais. Norėčiau tikėti, kad Komisijos narys A. Piebalgs įsikiš, kad užtikrintų, jog Komisija atsiųstų man informaciją dėl mano užduotų specifinių klausimų. Aš esu vienas iš tų, kas mano, kad nevyriausybinės organizacijos yra Europos valdymo forma, nors ir neoficialios, jos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį, ir tam vaidmeniu turi būti suteikta didesnė reikšmė. Taigi, aš laukiu informacijos, ne skaidrumo požiūriu, bet demokratinės atskaitomybės, kuri yra privaloma Komisijai, požiūriu.

Pabaigoje norėčiau paprašyti, kad kalbėdamas apie trečiąsias šalis Komisijos narys A. Piebalgs vartotų oficialius Europos Sąjungos priimtus pavadinimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE).(DE) Komisijos nary, norėčiau užduoti jums klausimą šia tema, kuri man jau ilgą laiką kelia nerimą. Aš pats esu keleto tokių organizacijų narys. Tačiau pastaruoju metu man vis dažniau iškyla klausimas, kaip demokratiškai šitos organizacijos dirba ir ar Komisija tikrina, ar šios NVO yra demokratinės organizacijos, kurios surengia vidaus rinkimus, ar jos yra įstaigos, turinčio komandos struktūrą, kuri nėra atvira tyrimui ir nėra atskaitinga organizacijos nariams ar kam nors kitam, kas reikštų, kad fondai tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti nukreipti ten, kur niekas net neįtartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Teisinis pagrindas yra labai aiškus – tai reglamentas LIFE+. Organizacijos vertinamos pagal šį reglamentą. Vadinasi, vadovaujamės konkrečiais kriterijais, pagal kuriuos organizacijos turi teisę teikti paraiškas, tačiau jų vidinė struktūra ir organizacija nevertinama.

Be abejonės, remiame skaidrumą. Raštu atsakysime į visus jūsų pateiktus klausimus ir pateiksime mano minėtą sąrašą. Manau, kad visuomenei svarbu turėti galimybę stebėti padėtį, nes NVO neabejotinai skiriami valstybės pinigai, todėl procesas turi būti visiškai skaidrus. Komisija daro visa, kas įmanoma proceso skaidrumui ir atskaitingumui užtikrinti reglamento LIFE+ nustatyta tvarka.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 54, kurį pateikė Claude Moraes ((H-0878/07)

Tema: Su atliekomis susiję pažeidimai. Baudžiamųjų įstatymų taikymas aplinkos apsaugos srityje

2007 m. vasario mėn. Europos Komisija pasiūlė direktyvą (COD/2007/0022), kuria valstybės narės įpareigojamos sunkius teisės pažeidimus aplinkai traktuoti kaip baudžiamąsias veikas ir nustatyti minimalias bausmes už nusikaltimus aplinkai pvz., už pažeidimus, susijusius su atliekomis Tai teigiamas žingsnis; kaip nurodė JK vyriausybės aplinkos apsaugos agentūra, viena didžiausių kovoje su nusikaltimais aplinkai problemų – pernelyg mažos baudos, todėl nepakankamai skatinama laikytis reikalavimų aplinkos apsaugos srityje.

Tačiau atsižvelgiant į šios direktyvos laukiančius sunkumus, kol ji dar netapo privaloma valstybėms narėms, kokių papildomų veiksmų Komisija rengiasi imtis kovojant su pažeidimais, susijusiais su atliekomis, visoje Europoje?

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Vienas iš svarbiausių Komisijos prioritetų – užtikrinti tinkamą valstybių narių ES teisės aktų atliekų srityje taikymą ir užkirsti kelią neteisėtai taršos veiklai. Siūloma nusikaltimų aplinkos apsaugai direktyva būtų pagrindas už sunkius pažeidimus aplinkai taikyti veiksmingas bausmes visoje Europos Sąjungoje. Siūloma direktyva taikoma visiems su tarša susijusiems nusikaltimams, pvz., neteisėtam atliekų apdorojimui, transportui, eksportui ir importui.

Tačiau nusikaltimų aplinkai iniciatyva anaiptol nėra vienintelė Komisijos priemonė, skirta užkirsti kelią pažeidimams, susijusiems su atliekomis. Komisija šiuo metu įgyvendina daug konkrečių veiksmų, jei pažeidimai, susiję su atliekomis, tampa sudėtinga valstybių narių problema. Tai visų pirma susiję su neteisėtais sąvartynais ir neteisėtu atliekų vežimu, kuriam taikomi svarbūs ES teisės aktai.

Komisija siekia anksti imtis veiksmų ir užkirsti kelią neigiamam su atliekomis susijusios veiklos poveikiui aplinkai ir sveikatai. Rengiami renginiai sąmoningumui didinti sąvartynų ir atliekų vežimo srityse, jei kyla didelė rizika. Praėjusiais metais surengta 16 renginių, o šiais metais planuojama dar 10. Taip pat nuolat rengiami daugiašaliai susitikimai su nacionalinėmis institucijomis ir dalyviais, norint užkirsti kelią netinkamam ES teisės aktų atliekų srityje taikymui.

Nuolat rengiame naujas gaires pagrindinių ES teisės aktų atliekų srityje, pvz., dėl atliekų vežimo ir kovos su konkrečiomis problemas keliančių atliekų programomis, pvz., elektros ir elektroninės įrangos bei lengvų transporto priemonių atliekų klausimu. Jei skirsime dėmesio šioms gairėms, ES teisės aktai visoje Europos Sąjungoje bus taikomi vienodai ir teisingai.

Labai svarbu žinoti įvykius valstybėse narėse ir tikrinti, kaip reikalavimų laikomasi vietoje. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su tinklu IMPEL, dėl pvz., bendrų įgyvendinimo veiksmų atliekų vežimo ir sąvartynų patikrinimų ir stebėjimo srityje.

Komisija, jei valstybė narė nuolat pažeidžia ES teisės aktų atliekų srityje, nuolat reiškia ieškinius ir net gali skirti baudą pagal EB sutartį. Pvz., 2003 m. Graikijai buvo skirta 20 000 EUR per dieną bauda už tai, nebuvo uždarytas neteisėtai veikęs sąvartynas Kretos saloje. Šiuo metu dėl daugelio neteisėtų sąvartynų valstybėse narėse Komisija yra pareiškusi rimtų ieškinių dėl pažeidimo.

Komisija taip pat skatina valstybes nares pasinaudoti ES finansavimo galimybėmis ir užtikrinti, kad atliekų programų išlaidomis pagal įvairias priemones būtų prisidedama prie geresnio teisės aktų atliekų srityje įgyvendinimo.

ES reglamentas dėl atliekų vežimo yra valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią neteisėtam atliekų siuntimui pagrindas. Šiuo metu nagrinėjame tolesnių veiksmų poreikį, norint sustiprinti ES teisės aktų atliekų srityje įgyvendinimą bei teisiškai privalomų taisyklių atliekų vežimo tikrinimo srityje. Parengus konkrečius kriterijus būtų lengviau užtikrinti pakankamą tikrinimų kokybę ir dažnumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Moraes (PSE). - Dėkoju gerb. Komisijos narui už išsamų atsakymą.

Neseniai pateikiau klausimą dėl šios direktyvos Jungtinės Karalystės aplinkos apsaugos agentūrai. Nors visuotinai džiaugiamasi tuo, kaip Komisija paskirsto prioritetus šioje srityje, namuose iš aplinkos apsaugos agentūros atstovų išgirdau susirūpinimą, kad bausmės ir galimos baudos valstybėse narėse bus pernelyg mažos ir nesuteiks pakankamos paskatos laikytis reikalavimų, todėl įgyvendinimo veiksmai nepasiektų tikslo. Todėl tai lemtų didžiulį neteisėtą atliekų šalinimą.

Kokia jūsų nuomonė, atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsaugos agentūra ir kitos nacionalinės agentūros labai džiaugiasi šias pasiūlymais?

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Kalbant apie valstybėms narėms taikomas baudas norėčiau paminėti, kad bauda Graikijai nurodyta dienai, o per metus susidaro pakankamai nemaža suma. Mano nuomone, valstybei narei tinkamai neįgyvendinus teisės aktų ir toliau turėtume taikyti pažeidimo procedūras, o baudos dydį turi nustatyti teismas.

Bendrovėms baudos taip pat skiriamos už pažeidimus nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl faktiškai valstybėms narėms paliekama teisė šias baudas didinti, nes Komisija laikosi nuomonės, kad daroma visa, kas reikalinga, todėl mes negalime nustatyti baudų už nepakankamai reiklų ES teisės aktų įgyvendinimą. Pagal Europos Sąjungos teisinę struktūrą šį klausimą reikėtų kelti teisme.

Prireikus griežtinti baudų sistemą, be jokios abejonės, šio patarimo labai rūpestingai išklausysime, nes iš esmės baudos skirtinos, norint užkirsti kelią teisės pažeidimams, o ne tam, kad bendrovės paprasčiausiai jų atsikratytų ar perkeltų jas vartotojams. Tačiau esu įsitikinęs, kad šioje srityje mūsų požiūriai į bendrą tikslą sutampa, taigi šiuo metu skiriamų baudų dydis iš tiesų nėra problema.

Mums turėtų rūpėti tai, kad teisės aktai nėra įgyvendinami pakankamai reikliai, o patikrinimai neatliekami pakankamai dažnai, todėl Komisija turėtų imtis papildomų priemonių ir patarti valstybėms narėms, kaip imtis griežtesnių veiksmų pažeidimų, susijusių su atliekomis, atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE).(DE) Komisijos nary, jūs teisingai pažymėjote, kad teisinių nuostatų stiprinimas yra ne mažiau svarbus nei jų priėmimas. Yra dar vienas kol kas jūsų nepaminėtas atvejis. Tai yra situacija, kurioje tam tikrų atliekų šalinimas padaromas kriminaliniu nusikaltimu vienoje šalyje, ir tuomet tos atliekos yra pervežamos į kitą šalį. Tokiu atveju iš tiesų valstybės narės tikriausiai pažeidžia Sutartį. Ar į šią galimybę taip pat buvo atkreiptas dėmesys?

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Šiuo metu galioja teisės aktai dėl atliekų siuntimo, todėl iš tiesų bendras pagrindas egzistuoja; be to, yra papildoma galimybė bendradarbiauti baudžiamosiose bylose, nes šis klausimas yra platesnis nei atliekų tvarkymo klausimai. Pastaruoju metu įvyko tam tikrų pokyčių ir šiuo metu yra galimybė skirti baudą neteisėtai atliekas vežančioms bendrovėms. Nemanau, kad turime sunkumų dėl nepakankamų teisės aktų; tai veikiau susiję su nepakankamu teisės aktų įgyvendinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 55, kurį pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0880/07)

Tema: Nuotekų tvarkymo įrenginiai Graikijoje

Ar Komisija gali nurodyti, keliuose (ir konkrečiai) Graikijos regionuose kilo problemų dėl nuotekų tvarkymo įrenginių? Kuriuose regionuose nuotekų tvarkymui reikėtų skirti daugiau dėmesio nei antriniam apdorojimui? Ar Graikijos valdžios institucijos pakartotinai išnagrinėjo jautrių regionų sąrašą ir priskyrė kitus vandens telkinius prie jautrių? Ar galima juos išvardyti?

Kaip Komisija vertina ryškų aglomeracijų, kuriose šiukšlių išmetama jautriose vietose, sumažėjimą, norint geriau laikytis Direktyvos 91/271/EEB? Ar Graikijai pareikštas ieškinys dėl pažeidimo? Jei taip, kuriais atvejais? Ar Graikija ėmėsi reikiamų priemonių vykdyti ETT sprendimą C-119/02 dėl Thriasio Pedio (triaso lygumos)?

Kaip Graikijos vandens valymo įrenginiuose panaudojamos Sanglaudos fondo, Darbinio aplinkos fondo ir regioninių darbinių programų lėšos?

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Yra sudėtinga patikrinti, kaip laikomasi Direktyvos 91/271/EEB dėl miestų vandens valymo, nes tenka vertinti tūkstančių aglomeracijų iš visos Europos Sąjungos duomenis. Komisijos tarnybos renka ir vertina informaciją. Pagrindinis dėmesys skiriamas nacionalinėse įgyvendinimo ataskaitose nurodytiems duomenims.

Kai iš įvertinimo matyti, kad valstybė narė nesilaiko šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų, Komisija reiškia ieškinį dėl pažeidimo pagal EB sutarties 226 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kad reikia patikrinti tūkstančius aglomeracijų, Komisija gali taikyti privilegijuotą metodą. Todėl Komisija, užuot pareiškusi ieškinį dėl pažeidimo kiekvienai aglomeracijai, kelia bendras bylas, kuriose aptariama kiekvienoje valstybėje narėje esama padėtis pagal pagrindinių įsipareigojimų sritis. Graikija – viena iš valstybių narių, susidurianti su sunkumais tinkamai įgyvendinant direktyvą.

Kalbant apie daugiau kaip 10 000 gyventojų turinčias aglomeracijas, Graikijoje yra 36 jautrios zonos. Iš 18 aglomeracijų 14 direktyvos reikalavimų laikomasi. Tačiau Komisija mano, kad jautriomis zonomis reikėtų įvardyti 10 kitų vandens telkinių. Šiuo metu pareikštas ieškinys dėl pažeidimo ir rengiama argumentuota nuomonė. Graikijos valdžios institucijos ginčija poreikį išskirti šias zonas kaip jautrias. Šiuo metu atsiųsta informacija vertinama ir esant reikalui Komisija nedvejodama kreipsis į teismą.

Kalbant apie konkretų aglomeracijos Thriasio Pedio klausimą, Teisingumo Teismas 2004 m. birželio 24 d. sprendime paskelbė, kad Graikija neįvykdė įsipareigojimo įrengti rinkimo sistemą ir sudaryti sąlygas tinkamai valyti. Todėl Komisija Sutarties 228 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškė ieškinį dėl pažeidimo.

Graikijos valdžios institucijos pritarė reikiamos infrastruktūros statybai, finansuojamai kartu su sanglaudos fondu. Pagal turimą informaciją, planuojama paleisti projektą iki 2009 m. pabaigos.

Kalbant apie aglomeracijas, turinčias daugiau kaip 15 000 gyventojų ar jų atitikmenų, iš 75 aglomeracijų 52 atitinka direktyvos nustatytus standartus miesto nuotekų vandenų surinkimo sistemų ir antrinio valymo srityje.

Dėl aglomeracijų, kuriose reikalavimų nesilaikoma: Komisija pareiškė ieškinį dėl pažeidimo. 2007 m. spalio 25 d. sprendimu teismas pripažino, kad 23 aglomeracijos vis dar neatitiko direktyvos reikalavimų. Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų pateikti informaciją apie planuojamas priemones šiam sprendimui įvykdyti.

Dėl aglomeracijų dydžio sumažinimo: Komisija tikrina turimą informaciją ir sprendžia dėl sistemos neatitikimo pareiškus ieškinį dėl pažeidimo.

Reikėtų pabrėžti, kad Graikija siekia vykdyti reikalavimus ir naudojasi prieinamu Europos bendrijos finansavimu. Graikijoje šiuo metu 41 projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis. Lėšų įsisavinimas siekia 49 proc. Šie projektai labai dažnai jungiami su projektais, kurie, be nuotekų ir su lietaus vandeniu susijusios infrastruktūros, taip pat apima vandens tiekimo infrastruktūrą.

Pagal ERDF veiksmų programą „Aplinka“ teikiamas bendras finansavimas devyniems nuotekų projektams. Šie projektai susiję su nuotekų tvarkymo gamyklų ir kanalizacijos tinklų statyba ir (arba) modernizavimu. Lėšų įsisavinimas siekia 19 proc.

Dėl ERDF regioninių veiklos programų vertinimo: įsisavinimo dydžius nuotekų dydžių sektoriuje klausimas perduotinas spręsti kompetentingoms regioninėms institucijoms.

Priešingai nei veiklos programos „Aplinka“ atveju, valstybės narės neprivalo pranešti Komisijai apie atskiro projekto atveju daromą pažangą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, savo atsakyme jūs paminėjote daugybę pagrindinių miestų Graikijoje, kurie lieka be tinkamo nuotekų tvarkymo dėl neužbaigtos biologinių valymo įrengimų statybos, nors dauguma jų buvo bendrai finansuoti iš Bendrijos fondų. Prašymas: gal galėtumėte man duoti sąrašą tų miestų, apie kurių skaičius kalbėjote, sąrašą? Antra, ką Komisija gali pasakyti apie tai, kad praėjus metams po Europos teisės aktų įgyvendinimo šios problemos vis dar nėra išspręstos? Ar jūs ketinate imtis Europos Teisingumo Teismo klausimo? Jei taip, tuomet kada?

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Šiuo metu ieškinys dėl pažeidimo reiškiamas keliais atvejais. Suteiksime teiktiną informaciją. Nors nurodytais atvejais galime pranešti jums apie pažangą pagal darbinę programą „Aplinka“, tačiau negalime pranešti apie kiekvieną projektą – su šia informacija gali susipažinti bet kuri valstybė narė. Todėl pateiksime jums turimą informaciją. Kaip jau minėjau, labai griežtai stengiamės įgyvendinti naująjį teisyną šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − 67 ir 83 klausimai nepriimtini.

Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Norėčiau padėkoti Komisijos nariui už mums skirtą laiką ir visų pirma vertėjams už viršvalandinį darbą.

Skelbiama klausimų valandos pabaiga.

(Posėdis sustabdytas 20.10 val. ir pratęstas 21.05 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 

18. Europos aviacijos saugos agentūra (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Kitas klausimas yra Transporto ir turizmo komiteto vardu pateikta Rekomendacija dėl antrojo svarstymo dėl Tarybos patvirtintos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos agentūrą, panaikinantį Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (10537/3/2007 - C6-0353/2007 - 2005/0228(COD)) (Pranešėjas: Jörg Leichtfried) (A6-0482/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried, pranešėjas. (DE) Gerb. pirmininke, Pirmininko pavaduotojau, ponios ir ponai, prieš šį pranešimą, kadangi procesas, matyt, eina į pabaigą, leiskite man pasinaudoti proga išreikšti nuoširdžią padėką visiems nariams, kurie mane palaikė daugiau nei pusantrų metų trukusio darbo metu. Ypač dėkoju Z. L. Becsey, A. Degučiui, E. Lichtenberger ir J. Kohlķčekui, Komisijai už jos stiprią paramą ir mūsų sekretoriatui bei ypač J.Vervloetui. Man tikrai buvo labai įdomu stebėti, kaip per tuos pusantrų metų dėl bendro darbo kolegos iš tiesų virsta draugais. Tai taip pat atsispindi mūsų pateiktame pranešime. Labai ačiū jums visiems.

Kalbant apie patį pranešimą, mes susidūrėme su paradoksu Europos oro erdvės atžvilgiu. Viena vertus, Europos oro erdvė buvo visiškai liberalizuota aviacijos pramonei ir oro vežėjams, o kita vertus, vis dar yra 27 skirtingos civilinės aviacijos valdžios institucijos su 27 taisyklių rinkiniais ir kartais išsiskiriančiais požiūriais. Dėl to dangus virš Europos netapo nė kiek saugesnis ir šiuo metu yra mažiau saugus nei anksčiau. Tai privertė kai kurias oro linijas imtis tokių licencijų pirkimų, bandant gauti licencijas tose šalyse, kur jas lengviau įsigyti ir kur galima taikyti taisykles ne taip griežtai. Kaip to pasekmė, Europos oro erdvėje įvyko labai daug nedidelių incidentų, keletas avarijų ir kelios didelės nelaimės.

Šiame pranešime pateikiama idėja, kuriai aš visiškai pritariu, dėl vienodų taisyklių oro operacijoms sukūrimo, lėktuvų ir lėktuvų dalių sertifikavimo bei plotų licencijavimo. Tikslas buvo ne tik sukurti vienodas taisykles, bet ir užtikrinti, kad jos būtų taikomos bendrai ir vienu metu. Toks buvo pradinis Komisijos ketinimas ir dauguma Europos Parlamento narių jam pritaria.

Tačiau mes siekėme eiti toliau ir palengvinti pageidaujamo tikslo siekimą. Mes norėjome, kad EASA, Europos aviacijos saugumo agentūra, taptų veiksmingesnė, pajėgtų veikti greičiau ir geriau reaguotų. Parlamentas norėjo, kad valdančiajai EASA institucijai, Valdymo tarybai, kuri savo veikla ir svarstymais kažkuria prasme vis dar atspindėjo ir gynė valstybių narių arba nacionalinių agentūrų interesus, būtų suteikta šiek tiek labiau nepriklausoma pozicija.

Antra mintis buvo apie tai, kad kadangi ligi šiol, kai reikėdavo greitai rasti atsakymus, EASA turėjo tik dvi galimybes spręsti klaidas ir problemas, tai yra arba nedaryti nieko, arba panaikinti operatoriaus licenciją.

Trečias punktas, kuris, mano nuomone, yra esminis, buvo tai, kad viena oro korporacijose dirbančio personalo grupė, turinti ypatingą atsakomybę už saugumą, tai yra lėktuvo įgulos, taip pat buvo vienintelė nesertifikuota personalo kategorija visoje aviacijos srityje, ir tai reikėjo pakeisti.

Ko buvo pasiekta? Dėl Valdymo tarybos mums pavyko pagerinti situaciją garantuojat jos narių prievolę pateikti pranešimą dėl kompetentingo Europos Parlamento komiteto. Taip pat mums pavyko įvesti baudų sistemą, leidžiančią EASA reaguoti laksčiai, o ne rinktis tarp vadinamojo „atominio varianto“ ir jokių veiksmų nesiėmimo. Svarbiausia yra tai, kad mums pavyko užtikrinti, kad lėktuvo įgula nuo šiol būtų licencijuojama. Kitaip tariant, dabar lėktuvo įgulai taip pat bus taikomi vienodai aukšti mokymo ir saugumo standartai bei visos juos lydinčios sudedamosios dalys.

Mums pavyko pateikti pranešimą, susilaukusį didelio visų šalių pritarimo. Pranešimu buvo patenkinta pramonė, profesinės sąjungos, darbuotojai, mūsų Parlamentas ir visos, išskyrus kelias, valstybės narės.

Tačiau visų didžiausia sėkmė yra tai, kad Europos lėktuvų keleiviai ateityje bus saugesni. Tai buvo svarbiausias dalykas, kurį mes galėjome pasiekti, ir mes tai pasiekėme.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (FR) Gerb. pirmininke, J. Leichtfriedai, ponios ir ponai, dabar, antrojo svarstymo metu, mes beveik pasiekėme susitarimą su Taryba dėl ypač svarbaus pasiūlymo. Mums pai pavyko visų pirma dėl puikaus pranešėjo J. Leichtfriedo, kurį aš ypač noriu pasveikinti, darbo. Taip pat šis rezultatas buvo pasiektas dėl visų šešėlinių pranešėjų kompromiso. Norėčiau padėkoti ir jiems.

Norėčiau jums priminti apie tai, kaip buvo priartėta prie šio pasiūlymo dėl reglamento. Priimant Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002, kuriame išdėstomos bendrosios taisyklės, susijusios su tinkamumu saugiai skristi ir Europos aviacijos saugumo agentūros įsteigimu, buvo sutarta, kad optimalus ir vienodas saugumo lygmuo gali būti pasiektas tik išplečiant šio teksto taikymo sritį, išplečiant Europos aviacijos saugumo agentūros galias oro operacijų, pilotų licencijų ir oro bendrovių saugumo trečiosiose šalyse atžvilgiu. Toks yra Reglamento (EB) Nr 1592/2002 tikslas. Be to, šiuo pasiūlymu ketinama nustatyti kontrolę bei bausmes tuo atveju, kai yra nesilaikoma šių taisyklių ir remiantis patirtimi, pagerinti Europos aviacijos saugumo agentūros funkcionavimą.

Tarybos bendroji pozicija paprastai seka po Komisijos pateikto pasiūlymo, nors buvo sumažinta daug nuostatų, tokių kaip su Agentūros valdymu susijusios nuostatos. Bendrojoje pozicijoje taip pat yra atsižvelgiama į daugelį pirmojo svarstymo metu Parlamento pateiktų pakeitimų.

Pastaruosius trejetą mėnesių mūsų trys institucijos sunkiai dirbo siekdamos susitarimo per antrąjį svarstymą. Parlamento pakeitimais buvo atlikta ir kitų patobulinimų. Kaip ką tik mums pranešė J. Leichtfried, taip buvo sukurta baudų sistema, kuri leis Komisijai duoti tinkamą atsaką tuo atveju, jei bus nors kiek pažeidžiamos saugumo taisyklės. Ši galimybė papildo sertifikatų anuliavimą ir suteiks lankstumo santykiams tarp Agentūros ir jos administruojamų subjektų.

Parlamento atkaklumu buvo iš naujo įtrauktas Komisijos pasiūlymas dėl lėktuvų įgulų atestavimo. Tai yra pagrindinis žingsnis link šios profesijos pripažinimo. Gana akivaizdu, kad gerai parengta lėktuvų įgula yra naudingesnė. Daugeliu atvejų jie išsprendė subtilias situacijas. Lėktuvo įgyla atlieka didžiausią saugumo funkciją. Siekiant įveikti laiko apribojimus, taip pat buvo rasta pragmatiška išeitis.

Taip pat vykstant specialioms diskusijoms dėl Agentūros biudžeto, susijusio su rinkliavomis ir įmokomis, Komisija atsižvelgė į specifinę mažųjų ir vidutinių įmonių situaciją, persvarstydama reglamentus dėl rinkliavų ir įmokų, ir ypač ekonominio įmanomumo poveikį.

Dėl sudėtinio lėktuvo apibrėžimo, jaučiu, kad kompromisas yra subalansuotas. Suprantu kai kurių narių susirūpinimą dėl to, kad kai kurie rinkos sektoriai nebūtų užversti reikalavimais. Šiuo atveju Komisija taip pat įvertins, koks bus ekonominis poveikis, jei bus ištraukta daugiau nei vienas turboreaktyvinis variklis arba turbosraigtinis variklis. Dėl galimų mikrolėktuvų sistemos pokyčių, Komisija paklaus Agentūros nuomonės šia tema.

Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad aptariau visus pagrindinius šio kompromiso punktus. Todėl Komisija gali lengvai pritaikyti šiuos pakeitimus, kurie atspindi sutartą kompromisą tarp institucijų. Dar kartą dėkoju Parlamentui, kad leido paspartinti antrąjį svarstymą. Greitas šio teksto priėmimas taip pat užtikrins Agentūros rezervą 2007 m. Taigi paskutinis nuoseklaus ir nekintamo saugumo taisyklių rinkinio įgyvendinimo etapas bus papildytas pasiūlymu, kurį aš 2008 m. birželio mėn. pateiksiu Kolegijai, dėl Europos aviacijos saugumo agentūros galių praplėtimo dėl oro uostų infrastruktūros saugumo, oro eismo kontrolės ir oro navigacijos tarnybų.

Todėl, ponios ir ponai, dėl jūsų apsisprendimo ir, pakartosiu, ypač jūsų pranešėjo dėka, mes galime pasiekti, kad Europos padangė būtų maksimaliai saugi.

 
  
MPphoto
 
 

  Zsolt László Becsey, PPE-DE frakcijos vardu. – (MT) Ačiū, gerb. pirmininke. Aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją ir šešėlinius pranešėjus ir manau, kad galbūt tokiu būdu rytoj, per antrąjį svarstymą, mums pavyks užbaigti šį skyrių. Mano frakcijai yra ypač svarbu, kad būtų trumpai aptartas kompromisas dėl antrojo svarstymo: pirmasis yra ne kartą iškilęs bausmės klausimas. Dabartinis tekstas jau yra daug geresnis ir manau, kad jame labai daug kalbama apie susijusių asmenų apsaugą. Tai, kad licencija neturi būti iš karto atimama, iš tiesų yra pažanga, ir aš taip pat tikiuosi, kad Komisijos nustatyta standartinė apeliacinė sistema iš tiesų veiks ir nesunaikins smulkiojo verslo.

Kitas mano frakcijai svarbus klausimas yra tarifai, daugiausia iš britų ir čekų pusės. Tai vis dar yra per brangu smulkiajam verslui ir aš manau, kad tam pritars ir mano kolegos britai. Taip pat tikiuosi, kad Komisijos prisiimtas įsipareigojimas, kad mes smulkiojo verslo situaciją dar labiau paminėsime audito metu, bus vertas dėmesio. Mano nuomone, valdymo institucijos ir valdymo administracijos vaidmuo yra labai svarbus ir Parlamentui tikrai buvo suteiktas politinės kontrolės vaidmuo, o tai, mano nuomone, yra labai svarbus žingsnis į priekį, kad valstybės narės nesiųstų administracijai visko, ką tik panori. Šios valdymo institucijos finansinė nepriklausomybė taip pat yra labai svarbi, kad galėtume įplaukas įtraukti į skirtingas kategorijas, priklausomai nuo to, iš kur jos buvo paimtos.

Apibendrinant, norėčiau pasveikinti visus savo kolegas ir pasakyti, kad tikiuosi, jog visi persismelkė atsakomybe. Tai taip pat rodo, kad suvienijus jėgas su Taryba bus įmanoma lėktuvų įgulos klausimą sugrąžinti į pirminį Komisijos lygmenį ir kad mums pavyko rasti labai gerą kompromisą dėl skrydžių laiko apribojimo. Norėčiau dar kartą padėkoti Tarybai, Komisijai ir pranešėjui už jų darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Inés Ayala Sender, PSE frakcijos vardu. (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti savo kolegą Jörgą Leichtfriedą dėl jo žmogiškųjų savybių ir dėl jo sugebėjimo būti draugiškam tokios sudėtingos parlamentinės konfrontacijos atveju sprendžiant tokį techninį, tačiau taip pat tokį gyvybiškai svarbų klausimą, siekiant užtikrinti saugumą tokiame svarbiame Europos ekonominiam vystymuisi sektoriuje kaip aviacija.

Taip pat noriu išreikšti pasitenkinimą pažanga, kurios buvo pasiekta saugumo požiūriu, tai yra pačiu sunkiausiu ir sudėtingiausiu klausimu, kokį tik mes esame sprendę. Kaip rodo šios dienos pranešimas, vienos sritys yra visiškai aiškios, o kitos yra daug nesuprantamesnės, nors aš būčiau linkęs nesakyti, su kuriomis sritimis susiduriu. Šiandien mes iš tiesų pasukome kita kryptimi link ilgo ir sudėtingo proceso pabaigos, kurio dalis prasidėjo prieš daugelį metų, JAR-OPS reikalavimus perkėlus į EU-OPS reikalavimus. Visų pirma aš kalbu apie pažangą poilsio ir skrydžio laiko atžvilgiu.

Tuo metu tiek Parlamentas, tiek Komisija pasižadėjome įpareigoti agentūrą pasistūmėti sprendžiant klausimą, kuris, nors ir sudėtingas, pagaliau užpildė nepaaiškinamą spragą ir šiuo ypatingu metu pareikalavo patobulinimų. Taigi, man labai malonu, kad dalyvavusieji pajėgė prisiimti šį įsipareigojimą, kuris, manau, buvo svarbus, ir Parlamentas privalėjo tai padaryti. Apibendrinant, manau, kad šį klausimą reikėtų persvarstyti remiantis tyrimu ir dabar Komisijos rengiamais pasiūlymais dėl situacijos aviacijos sektoriuje socialinių ir užimtumo klausimų, kurie kelia didelį susirūpinimą, atžvilgiu.

Aš taip pat labai džiaugiuosi susitarimu dėl lėktuvo įgulos, kurios profesionalumas ir sertifikavimas turi būti pripažinti. Kaip Komisija teisingai pasakė, saugumo požiūriu visi yra suinteresuoti mokymų tobulinimu.

Taip pat aš labai džiaugiuosi teigiamais sraigtasparnių, kurie kėlė susirūpinimą gamybos sektoriuje, apibrėžimo rezultatais.

Taip pat manau, kad rastos išeitys dėl baudų yra ypač svarbios kaip ir Parlamento kontrolė ne tik komitologijos atžvilgiu skrydžio laiko atveju, bet ir tuomet, kai tai yra susiję su teisinga informacija, administracinės valdybos atveju.

Noriu pasveikinti pranešėją dėl jo lankstumo ir aiškumo dėl Agentūros biudžeto, kadangi, kaip Biudžeto kontrolės komiteto narys, aš jaučiu, kad tai yra būtina tokio pobūdžio agentūrai.

Pabaigoje norėčiau išreikšti viltį, kad Agentūra galės vystytis nekonfliktuodama su Eurokontrole. Mano nuomone, Europos ir pasaulio aviacijos saugumui reikia abiejų institucijų ir jos abi turi būti vienodai veiksmingos.

 
  
MPphoto
 
 

  Arūnas Degutis, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Leiskite padėkoti pranešėjui, šešėliniams pranešėjams, Komisijos bei Tarybos atstovams. Man ši tema ir visas darbas buvo ne tik įdomus, bet ir naudingas.

Tačiau nepaisant to, kad po ilgų derybų daugeliui, t. y. beveik visiems klausimams, buvo rasti priimtini kompromisai, man kelia susirūpinimą Komisijos pozicija, susijusi su orlaivių iki 7500 kg klasifikavimu atsižvelgiant į jų sudėtingumą. Komisijos narys apie tai trumpai užsiminė. Iš pažiūros labai techninis klausimas slepia didelę svarbą aviacijos pramonei ir yra labai kompleksiškas ir todėl įvairiais aspektais turės įtakos tiek naujų technologijų atsiradimui, tiek jų tolesniam panaudojimui aviacijoje.

Apmaudu, tačiau iš pažiūros sveikintinos direktyvos svarstymas buvo panaudotas, mano supratimu, ir, atrodo, ne pirmą kartą vidaus konkurencinėje kovoje neįvertinus žalos visai Europos Sąjungai konkuruojant išorėje. Turiu omenyje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Brazilija ir galbūt netrukus su Kinija.

Asmeniškai, esu nusivylęs tokia Komisijos pozicija šiuo klausimu. Iš dalies man suprantama atskirų šalių narių pozicijų globa Europos Vadovų Taryboje, tačiau Europos Komisija turėjo į šį reikalą pažiūrėti ne iš siaurų atskiros šalies korporatyvių interesų, o atsižvelgti į visos Bendrijos naudą ar galimą žalą priėmus tokius sprendimus. Norėdamos išvengti biurokratizmo, mažos įmonės ir pavieniai orlaivių savininkai bus verčiami naudotis vienmotoriais, pasenusia technologija pagamintais orlaiviais, vietoj modernių, „Jet“ technologija paremtų dvimotorių.

O blogiausia yra tai, kad tai padaryta prisidengiant aviacijos sauga. Kur girdėta, kad vienmotoris orlaivis yra saugesnis už dvimotorį? Toks, deja, yra dalykinis Tarybos ir, deja, Komisijos supratimas apie aviacijos saugą šią dieną.

Aš nebijau būti kategoriškas šiuo atveju, nes pats būdamas pilotu kalbu „ne iš lubų“ ir man labiau rūpi praktinė, o ne deklaratyvi ar žinybinė reikalo pusė. Esu tikras, kad netrukus mes pajusime šios, mano giliu įsitikinimu, ydingos pozicijos rezultatus ir mums neišvengiamai teks aviacinei bendruomenei įvardyti jos autorius. Tikiu Aviacijos saugos agentūros efektyvumu ir pasiruošimu vykdyti papildomą studiją šiems teiginiams įvertinti ir galbūt paneigti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski , UEN frakcijos vardu.(PL) Gerb. pirmininke, J. Leichtfried puikiai atliko jam patikėtą darbą. Todėl norėčiau asmeniškai pasveikinti jį ir Sąjungos už tautų Europą narius. Tinkamas kompromisas turėtų suteikti mums galimybę užbaigti darbą dėl taisyklių, susijusių su civiline aviacija Sąjungoje ir oro transporto saugumu.

Tai taip pat taikytina už Sąjungos ribų esančių šalių oro transporto operacijoms, licencijoms, mokymams, įguloms ir orlaiviams. Darbas, kurį šiandien atliekame, yra pradinio 2002 m. reglamento pratęsimas. Mano nuomone, mes susiduriame su didele Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) kompetencijų plėtra ir finansinių bei valdymo procedūrų tobulinimu.

Tokioje situacijoje turi būti keliamas klausimas dėl to, ar tai būtina ir naudinga. Atsakymas turi būti taip, atsižvelgiant į tai, kad labai smarkiai išaugo orlaivių judėjimas per Europą ir poreikis koordinuoti ryšius išlaikant maksimalius saugumo lygmenis. Šios vienijančios priemonės iš tiesų neapima valstybių narių suvereniteto apribojimų. Vietoj to, jie pasiekia to, kad šios šalys priimtų maksimaliai galimus standartus civilinės aviacijos srityje.

Visapusiškas paties skrydžio bei sąlygų oro uostuose saugumas turi būti laikomas prioritetu ir neturi būti leidžiama, kad tai taptų konfliktų dėl kompetencijos su nacionalinėmis valdžios institucijomis pagrindu. Aš taip pat laukiu, kad Europos Agentūros kompetencija bus praplėsta, kad apimtų tas sritis, su kuriomis šiuo metu dirbo Eurokontrolė. Todėl reikia daugiau standartų.

Šiame kontekste labai svarbu į EASA veiksmų sritį įtraukti trečiųjų šalių orlaivius. Tai leis atlikti tikrinimus, siekiant nustatyti ex-ante, ar tam tikros šalies operatorius atitinka saugumo standartus prieš tai, kai jam yra suteikiamas leidimas skristi Sąjungos viduje ar įskristi į Sąjungą iš išorės.

Šioje srityje pagrindinį vaidmenį atlieka 1944 m. gruodžio 7 d. pasirašyta tarptautinės civilinės aviacijos konvencija. Iš tiesų tik prieš keturias dienas mes paminėjome jos sukaktį švęsdami Civilinės aviacijos dieną. Priminsiu Parlamentui 2007 m. šios dienos šūkis buvo: „Pasaulinis oro transportas – tvaraus ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi variklis“. Aš manau, kad tai nebus anksčiau, negu EASA prisiims vaidmenį ICAO (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos), kuri yra JT institucija, turinti reikalų su svarstomomis problemomis, priklausančiomis aviacijai pasauliniu lygmeniu, viduje. Galiausiai ši problema yra aktuali visam pasauliui.

Turi būti patikslintas rinkliavų ir įmokų klausimas. Aš labai tikiuosi, kad šiuo požiūriu Komisija atsižvelgs į mažųjų ir vidutinių įmonių interesus. Narys iš Vengrijos jau kalbėjo tuo tikslu. Mes sprendžiame labai svarbų klausimą, kuris bus naudingas mūsų piliečiams. Todėl mes tikime, kad ši avantiūra bus sėkminga. Be to, mes tikimės, kad šio įgyvendinimo detalės neerzins keleivių, kaip kad, deja, kartais atsitinka tokiose situacijose.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, savo kalbą aš taip pat norėčiau pradėti nuo padėkos pranešėjui J. Leichtfriedui. Jis artimai su mumis bendradarbiavo ir nuolat teikė mums informaciją. Tai buvo geras pradinis taškas, kadangi tai nebuvo tiktai techninis ir administracinis klausimas, kaip tai galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Galiausiai tapo labai aišku, kad, kaip dažnai atsitinka, tai buvo kova, kurioje susirėmė daug interesų.

Leskite man dabar pakalbėti apie konkrečius punktus. Aš tikiu ir tikiuosi, kad tai atspindi plačiai paplitusį įsitikinimą, jog vieningai oro erdvei reikia griežtos ir vieningos priežiūros. Skirtingi tyrimo standartai turi tapti praeitimi, ir galiausiai mes turime turėti priemonę – priemonę turinčią galios – kad tinkamai įgyvendintume ir priverstume įtraukti į juodąjį sąrašą taisykles lėktuvams, tiek Europos ekonominės erdvės viduje, tiek ir išorėje. Mes girdėjome, kad į juodąjį sąrašą įtraukti lėktuvai sukėlė daugiau nelaimingų atsitikimų negu kiti. Trumpai tariant, yra akivaizdu, kad Europos taisyklės yra labai išmintingos.

Žinoma, mes visi tikimės, kad dabar galėsime pasiekti tokios pat greitos pažangos oro erdvės blokų klausimu, kuris, kaip jūs žinote, vis dar kliudo kai kurių valstybių narių interesams. Dėl to labai gaila ir tai labai žalinga ilgalaikėje perspektyvoje oro eismo emisijų mažinimo atžvilgiu.

Vienas iš sudėtingiausių klausimų buvo tai, ar reikia nustatyti baudas. Taip, aš bijau, kad mūsų pasaulyje alternatyvos nėra. Mes pamatėme, kad veiksmingai sistemai reikia taikyti tarpines priemones ir dabar jos yra įvestos.

Mūsų paskutinis žodis dėl lėktuvų įgulų: man labai malonu, kad dabar mums pavyko viską sustatyti į vietas. Tai padarėme pačiu laiku. Turi būti toliau vykdomas profesinės grupės pripažinimas, o kitas darbotvarkės uždavinys bus sumažinti emisijas ir padaryti taip, kad aviacija būtų mažiau žalinga klimatui, nei ji buvo iki šiol.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček, . GUE/NGL frakcijos vardu. (CS) Ponios ir ponai, leiskite man išreikšti padėką visiems, kurių sunkaus darbo rezultatas yra taikinimo procedūra, ir ypač J. Leichtfriedui ir Propsui iš Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA). Sveikinu ambicingą EASA planą supaprastinti orlaivių iki vienos tonos ir orlaivių, kurių maksimali kilimo masė yra iki dviejų tonų, testavimo procedūras. Vykstančios diskusijos leidžia man manyti, kad 2 priedas bus išlaikytas toks, koks yra dabar.

Tikiuosi, kad visi kartu mes greitai vidaus rinkoje visiems ES šalių gamintojams atversime duris lengvų sportinių orlaivių (angl. LSA) kategorijai. Aš nemanau, kad kuri nors iš susijusių šalių norėtų pamatyti šio daug žadančio ir besivystančio sektoriaus, kuriame yra keli tuzinai mažųjų ir vidutinių įmonių, baigtį. Mums skubiai reikia komplekto laikinų taisyklių toms įmonėms, kurios yra išsidėsčiusios daugiausia Vokietijoje, Čekijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Aš taip pat tikiuosi, kad po malonaus Parlamento metodo Komisijos ir EASA atstovai parodys panašų lankstumą ir pateiks viziją šios greitai besivystančios pasaulio rinkos dalies dabartinės padėties atžvilgiu.

Aš manau, kad jų sprendimas palaikys tolesnį lengvų orlaivių sektoriaus Europos Sąjungoje vystymąsi, naudojant pripažintas testavimo ir sertifikavimo procedūras, mechanizmus ir organizacijas.

Tikiuosi, kad Komisijos ir Tarybos atstovai, remdamiesi Lisabonos strategija, palaikys tolesnį šios aviacijos pramonės šakos, kuri yra pažangi tiek technine, tiek technologine prasme, vystymąsi. Šiuo ypatingu vystymosi etapu pirmalaikiai sprendimai kaip ir per ilgai trunkantis dvejojimas gali turėti lemtingų pasekmių šiam sektoriui. Aš nekantriai laukiu tolesnių diskusijų ir pasiūlymo dėl pažangaus smulkiųjų gamintojų įnašų į aviacijos projektavimą mažėjimo. Taip pat norėčiau iš anksto jums padėkoti už paramą ir supratimą šioje srityje. Kaip geros valios ženklą aš norėčiau išreikšti savo visišką palaikymą pasiektam kompromisui.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aviacijos saugumas neabejotinai labai svarbus; nedera į tai žiūrėti atmestinai. Tačiau Europos aviacijos saugumo agentūros darbe ir toliau pasitaiko nemažai trūkumų, visų pirma kalbant apie jos gebėjimą veiksmingai dirbti ir taupyti lėšas.

Dėl šių trūkumų Parlamentas anksčiau buvo nusprendęs sustabdyti jos finansavimą. Todėl man nerimą kelia tai, kad nepaisant šių problemų Parlamentui priimtina pratęsti agentūros įgaliojimus.

Noriu pabrėžti EASA įtaką įmonėms visoje ES ir atkreipsiu Parlamento ir Komisijos nario dėmesį į vienos mano rinkimų apygardos bendrovės atvejį. Su šia bendrove nemažai susirašinėju; įsigaliojus naujai tvarkai, jos laukia staigus išlaidų priežiūros patvirtinimo mokesčių padidėjimas išduodant ir pratęsiant dokumentus.

Anot mano rinkimų apygardos dalyvio (turiu rašytinius duomenis apie išlaidų padidėjimą), priežiūros išlaidos padidės nuo 1 206 svarų sterlingų šiais metais iki daugiau kaip 3 000 svarų sterlingų kitais metais. Vadinasi, jos padidės 150 proc. Man tai, švelniai tariant, kelia nerimą – pratęsus EASA įgaliojimus, padidės tik biurokratinių procedūrų našta, o ne saugumas, kurio iš tiesų siekiame.

Su savo kolegomis, Didžiosios Britanijos konservatorių partijos atstovais, privalome prieštarauti šios agentūros įgaliojimų didinimui, kol EASA įrodys pasirengimą veikti nekenkiant verslui, visų pirma mažosioms įmonėms, o jos veikla bus susijusi su dar daugiau biurokratinių procedūrų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ulrich Stockmann (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mano nuomonė yra visiškai priešinga P. Bradbourno nuomonei, tačiau prieš pradėdamas norėčiau padėkoti J. Leichtfriedui už pranešimą ir, žinoma, už sumaniai pasiektą kompromisą. Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) galių praplėtimas yra žingsnis link kuo aukštesnių aviacijos saugumo standartų užtikrinimo, vienodų pilotų licencijų su atitinkamais mokymo standartais, Europos ekonominei erdvei nepriklausančių šalių oro linijų licencijavimo, vienodo kabinos įgulos mokymo ir atsakomybės už EU-OPS įgyvendinimą.

Leisdami EASA nustatyti baudas už saugumo reglamentų nesilaikymą, mano nuomone, mes labai padidiname jos priverstinio vykdymo galias. Tai, tikiuosi, greitai sustabdys kartais nereikalingą, neproduktyvų lenktyniavimą ir kovas dėl galios tarp nacionalinių valdžios institucijų ir EASA. Dėl greito aviacijos augimo Europoje būtina, kad EASA būtų stipri institucija, turinti centralizuotą atsakomybę dėl techninio saugumo numatymo. Mano nuomone, tai taip pat reiškia, kad EASA finansavimui turi būti suteiktas stabilus ilgalaikis pagrindas.

Tikiu, kad vienas iš žingsnių bus užtikrinti ne tik tai, kad būtų koordinuojamas Europos nacionalinių oro įvykių tyrimo institucijų darbas, bet ir tai, kad jų išvadas išanalizuotų EASA. Tai padidins saugumą Europoje ir neleis valstybėms narėms nuslėpti faktų. Ateityje, ir aš pabrėžiu, per ilgą laiką, Europoje mums reikės modelio, kuris ne tik suteiks labai daug nacionalinių pakopų, bet taip pat apims klausimus, susijusius su saugumu ir saugumo prevencija, kaip kad daro federalinė Aviacijos administracija Jungtinėse Valstijose. Tokia yra mano vizija.

 
  
MPphoto
 
 

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, jau baigėsi tris dienas trukusi diskusija šia tema ir mes tiesiog esame paraginti sutikti sutarti dėl šio sudėtingo klausimo. Sudėtingo todėl, kad juo siekiama rasti globalią išeitį iš problemų, kurios yra specifinės.

Taigi, yra pasiūlyta, kad Komisija galėtų nustatyti baudas, kaip alternatyvą EASA galiai pažeidimo atveju neišduoti oro linijų sertifikato. Pagal šį reglamentą, ši agentūra bus atsakinga už sertifikatų išdavimą. Tai sukels nuodugnų technokratišką pertvarkymą ir dėl šios priežasties pasiūlytas reglamentas agentūrai numato nepriklausomą biudžetą, kad ji neprarastų savo nepriklausomybės valstybių narių atžvilgiu.

Nors, atrodo, kad šis ambicingas planas pritapo prie deramos technokratiškos dirvos, įdomu, kas neš politinę atsakomybę dėl galimų būsimų klaidų, atsakomybę, kurią yra šiuo metu neša kompetentingas nacionalinis ministras ar Civilinės aviacijos institucijos administratorius. Tuomet šiuo atveju vardan politinio susivienijimo mes kuriame agentūrą, kuri neturi jokios priežasties egzistuoti, kadangi visa tai gali būti labai lengvai suorganizuota daugiašaliame lygmenyje esamų mechanizmų, tokių kaip ICAO, sistemoje. Be to, jei yra problemų dėl skrydžio saugumo, dėl to galima kaltinti tik Europos Komisiją, kuri privedė sektoriaus liberalizavimą iki ribos, todėl mažos privačios oro linijos dygsta kaip grybai, be būtinos infrastruktūros ar išmanymo.

Nemėginkime taisyti savo klaidų švaistydami mokesčių mokėtojų pinigus! Dabar Europos Sąjungoje turime 22 išorės agentūras. Kai kuria prasme turėsime apsiriboti tomis, kurios yra svarbiausios.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, Pirmininko pavaduotojau, ponios ir ponai, dažnai minima „Europos padangė“ dar toli gražu nėra tikra bendra oro erdvė, nors Europos bendrijai jau daugiau nei 50 metų. Valstybės narės iš esmės nėra linkusios atsisakyti savo suverenios oro erdvės dėl suvienytos Europos ar net pasidalyti savo suverenitetu su Europa. Be to, daugelyje specifinių techninių sričių taip pat trūksta bendrų Europos teisės aktų.

Mūsų tikslas yra įkuriant Europos aviacijos saugumo agentūrą arba veikiau praplečiant jos kompetenciją prasiveržti į priekį su mažu, bet svarbiu reglamentavimo paketu. Komisija pateikė subalansuotą pasiūlymą. Tikimės, kad Transporto ir turizmo komitetas bei jo pranešėjas jį patobulino.

Kitu proceso etapu dėl pranešimo buvo sėkmingai konsultuojamasi su Taryba, o tai reiškia, kad dabar mes galime tikėtis, kad rytoj, antrojo svarstymo metu, jis bus priimtas.

Galiausiai, kaip prieš mane jau darė daug narių, aš norėčiau taip pat padėkoti pranešėjui už gerą darbą. Kartu su savo šešėliniais pranešėjais J. Leichtfried atliko tikrai gerą darbą. Tačiau leiskite priminti Rūmams, kad vis dar reikia daug ką nuveikti. Šiandien ir vakar mes diskutavome daugeliu neišspręstų klausimų, susijusių su oro saugumu. Tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti sutarimą likusiais pagrindiniais finansavimo, komitologijos ir skysčių lėktuvuose (gal tai ir populiarus žodis, tačiau jis turi gilesnę potekstę) klausimais. Mums reikia sutarti dėl šių klausimų, jei norime, kad svajonė apie bendrą Europos padangę taptų realybe.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Gerb. pirmininke, pasiūlymo dėl Reglamento dėl bendrų taisyklių civilinės aviacijos srityje pakeitimo ir Europos aviacijos saugumo agentūros įsteigimo tikslas yra gerinti Europos civilinės aviacijos saugumą. Šiais pakeitimais siekiama išplėsti pradinius reglamentus, kad jie būtų taip pat taikomi Bendrijos oro erdvėje naudojamiems orlaiviams, žinoma, Čikagos konvencijos numatytose ribose.

Viena iš temų, sukėlusių prieštaravimų, yra susijusi su lėktuvo personalo sertifikavimu. Komisija nuolat ėmėsi veiksmų, siekdama pagerinti aviacijos saugumą; ji nuolat skelbdavo juoduosius sąrašus tų bendrovių, kurios nesilaikė Europos sąjungos nustatytų saugumo standartų. Tai yra jau šeštas paskelbtas sąrašas.

Oro transporto sritis smarkiai išsivystė ir šio išsivystymo negalima pasiekti nesilaikant saugumo standartų. Pigios bendrovės taip pat yra šio vystymosi dalis ir mes turėtume nurodyti, kad vien 2006 m. buvo sukurta apie 300 naujų kelių, kurie atlieka maždaug 1 800 skrydžių kiekvieną savaitę. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, vien 2006 m. pigios bendrovės pervežė 140 mln. keleivių ir tokių bendrovių esama 280 Europos oro uostų. Pigios bendrovės tiesiogiai ar netiesiogiai sukuria 427 000 darbo vietų.

Manau, kad šis reglamentas yra labai svarbus oro transporto saugumui. Nors ir yra galimybė bausti už saugumo taisyklių nesilaikymą, mes turime sukurti ne biurokratinę, o lanksčią sistemą, kuri prisidėtų prie oro transporto gerinimo.

Aš taip pat manau, kad yra svarbu pripažinti lėktuvo personalo sertifikatus. Sveikinu pranešėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope (PPE-DE) - Gerb. pirmininke, Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) nuo pat jos įsteigimo 2003 m. pasižymėjo išskirtine kompetencijos stoka. Taigi atėjo laikas atidžiai ištirti jos veiklą. Turime įrodymų, kad kartais būdavo nesilaikoma saugumo standartų, nors EASA uždavinys kaip tik yra juos užtikrinti. Kas gali būti svarbiau už saugumą? Akivaizdu, kad Agentūra susidūrė su dideliais sunkumais, trukdančiais jai tinkamai įsikurti ir veikti.

Jos vykdomos procedūros vis dar nepaaiškinamai vėluoja. Ji vis dar nepajėgia pasiekti savo tikslų, o dėl sumaišties ir ardymo ES atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje.

JK reguliavimo išlaidos neabejotinai didelės, nes civilinės aviacijos institucija turi savo išlaidas padengti iš teikiamų paslaugų. Tačiau dar reikėtų atsižvelgti į naują remonto priežiūros išlaidų padidėjimą ir neigiamas pasekmes remonto sektoriui dėl EASA.

Šios agentūros veikla turi įtakos ne tik stambioms komercinėms oro linijoms ar įmonėms. Ji taip pat siekia daryti įtaką privatiems pilotams, taip pat ir man. Man tai kelia nerimą. Pvz., skrydžio meteorologinėmis sąlygomis pagal prietaisus (IMC) vertinimas (turiu ir aš): pažymėjimas, suteikiantis teisę JK privatiems pilotams skristi pagal orlaivio prietaisus nepalankesnėmis sąlygomis – jam taip pat kyla grėsmė iš EASA pusės.

JK žurnale Flyer IMC atvejį dar pasunkina tai, kad jis skirtas specifinėms sąlygoms Didžiojoje Britanijoje. Dėl oro sąlygų JK pilotai turi dažniau nei kiti naudotis IMC vertinimu. Jo atsisakius JK lengvosios aviacijos laukia sunkios pasekmės; faktiškai tūkstančiams pilotų (ir man) pažymėjimai būtų atšaukti. Privalau paprašyti, Komisijai nagrinėjant ir kitus klausimus, patikinti mane ir daugelį kitų pilotų šiuo svarbiu klausimu.

EASA veiklos rezultatai iš tiesų nepatenkinami. Bijau, kad ji dar nepasirengusi tinkamai veikti. Bijau, kad ji dar nepasirengusi tinkamai veikti. Iškraipymai neprisidės prie vieningos aviacijos rinkos kūrimo, užsitęsus procedūroms, ir aviacijos sektoriuje nesivadovaujant sveiku protu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (FR) Gerb. pirmininke, aš pažįstu puikus pilotų T. Kirkhope. Jei jam iškyla kokių nors sunkumų dėl Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) – nors aš nemanau, kad Agentūra pastaruoju metu atliko kokius nors prieštaringus veiksmus – tačiau jei taip būtų, aš pirmasis pareikščiau protestą ir būčiau jūsų paslaugoms.

Tai pasakęs, aš taip pat noriu jus patikinti, kad Agentūros reglamentas ir kontrolės funkcija neapims jokių užduočių, reikalaujančių papildomų finansinių išteklių, kiek šios užduotys yra finansuojamos iš viešų lėšų. Aš tiesiog prašau Parlamento užtikrinti, kad Agentūra turėtų reikiamas lėšas ir kad, kaip mums sakė P. Bradbourn, ji nebūtų priversta siekti rinkliavų, kurios kai kuriais atvejais galėtų būti nesaikingos.

Aš nuoširdžiai tikiu, kad EASA duomenys buvo teigiami. Žinoma, yra suprantama, kad Agentūros veiklos priemonės turi būti tobulinamos, tačiau aš jaučiu, kad mes privalome nenuvertinti EASA potencialo visai Europos aviacijai. Tai įrodydamas, galiu jums pasakyti, kad Marion Blakey, buvusi EAFA administratorė Jungtinėse Valstijose, buvo susitikusi su Agentūra Kelne, kad aptartų bendradarbiavimą, kadangi ji jautė, jog EASA yra labai kokybiška agentūra. M. Blakey man tai pasakė asmeniškai.

Aš labai atidžiai klausiausi A. Degučio komentarų. Kaip jau sakiau, Komisija neignoravo jūsų argumentų. Ji įvertins ekonominį poveikį orlaivių rinkai, nepriklausomai nuo to, ar orlaiviai yra apibrėžiami kaip kompleksiniai, ar ne, ir noriu jums pasakyti, kad mes tinkamai atsižvelgėme į jūsų prašymą. Pažymiu, kad jūs taip pat esate pilotas, ir mes neužbaigsime šio klausimo, atidžiai jo neišstudijavę ir nesiėmę atitinkamų veiksmų. Jūs teisingai pasielgėte būdamas atkaklus.

Gerb. pirmininke, nebūtų gerai, jei aš pernelyg užtęsčiau diskusijas. Aš ypač noriu padėkoti Parlamentui. Jaučiu, kad mes gerokai pasistūmėjome saugumo srityje ir, kaip sakė R. Rack, bendros Europos padangės, nulemtos funkcinių oro erdvės blokų. J. Lichtenberger yra teisus sakydamas, kad blokai yra būtini, norint turėti daug efektyvesnį ir palankesnį aplinkai dangų.

Todėl, gerb. pirmininke, aš dėkoju parlamentui už jo ypač pozityvų darbą šiuo klausimu. Šiame procese bus ir kitų etapų, viskas vyks tinkama eiga, tačiau aš manau, kad dabar mes turime reglamentą, dėl kurio Europos padangė bus netgi saugesnė. Dar kartą noriu padėkoti Parlamentui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2007 m. gruodžio 12 d.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE-DE), raštu.(FR) Džiaugiuosi, kad mes turime saugų ir gerai subalansuotą susitarimą su Tarybą. Tai turi leisti mums greitai įgyvendinti tekstą, kuris neabejotinai atstovauja Europos Sąjungos pažangai ir keleivių saugumui.

Šiuo metu visi orlaiviai iš trečiųjų šalių bus tikrinami ir privalės gauti sertifikatą vežti keleivius ES viduje, ir tai taip pat yra pažanga Europos piliečių apsaugos harmonizavimo atžvilgiu. Tai plečia procesą, kuris prasidėjo nuo Europos juodojo sąrašo, kai visi keleiviai galėjo būti apsaugoti vienodai, nepriklausomai nuo to, kokiu oro uostu jie naudojasi Europos Sąjungos viduje.

Pabaigoje norėčiau paminėti dar vieną punktą, kuris, mano nuomone, yra svarbus. Neseniai priėmus projektą „Galileo“, iš keleto Europos agentūrų biudžetų buvo paimta 50 mln. EUR. Viena iš tų agentūrų buvo Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA). Aš visada palaikiau projektą „Galileo“, kadangi jis yra ypač svarbus mano regione, ir labai džiaugiuosi pasiektu susitarimu dėl to, kaip šis projektas bus finansuojamas. Tačiau noriu pažymėti, kad mes negalime tuo pat metu didinti agentūros galias ir mažinti jos biudžetą. EASA neturi būti taikomas šis apmokestinimas.

 

19. Eurovinjetė (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Kitas klausimas yra Paolo Costos žodinis klausimas Komisijai Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl Eurovinjetės (O-0072/2007 - B6-0386/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău, vietoje autoriaus. − (RO) Gerb. pirmininke, tema, kurią mes aptariame, yra jau kurį laiką Transporto komiteto turimas reikalavimas, kurį jis pateikė Europos Komisijai, pristatyti išorinių išlaidų internacionalizavimo modelį, taikomą visoms transporto priemonėms. Iš tiesų aš paprašiau Komisijos, kad ši vėliausiai iki 2008 m. birželio mėn. išnagrinėjusi visas galimybes – įskaitant išlaidų, susijusių su aplinkos apsauga, triukšmu, perkrovimu ir sveikata, galimybes – pateiktų bendrai pritaikomą, skaidrų ir suprantamą visų išorės išlaidų vertinimo modelį, kuris būtų apibrėžtas ir veiktų kaip tolesnių infrastruktūrų naudojimosi apmokestinimo skaičiavimų pagrindas.

Remdamasi tarpiniais rezultatais, gautais vystant šį modelį, Komisija turi parodyti, ar globalinės aplinkos apsaugos sąnaudos, tokios kaip išlaidos, susietos su klimato pasikeitimais ir neseniai publikuotomis išlaidomis, susijusiomis su sveikata, yra nagrinėtos tarpiniame pranešime ir ar į juos bus atsižvelgta kaip į esminius faktorius vykdant tolesnį vertinimą ir skaičiavimus.

Norėčiau paminėti tai, kad direktyva, apie kurią dabar kalbame, yra susijusi su valstybėms narėms siūloma galimybe įvesti kelių mokestį ir jį apskaičiuojant atsižvelgti į daugiau išlaidas sudarančių dalių nei anksčiau. Iš tiesų vyksta diskusija dėl vadinamųjų išorės išlaidų, kaip kad su aplinkos apsauga susijusios išlaidos, įtraukimo į kelių mokestį.

Daugelis valstybių narių yra prieš tokių mokesčių įtraukimą į kelių mokesčius, kadangi jos mano, kad nėra tvaraus skaičiavimo modelio, tačiau kitos šalys mano, kad tokie mokesčiai duos įplaukų, ir kad taip bus sukurtos būtinos lėšos infrastruktūros vystymui.

Taip pat norėčiau paminėti, kad labai svarbu užtikrinti skaidrią konkurenciją tarp skirtingų transporto priemonių ir užtikrinti eismo keliamo triukšmo mažinimą.

Manau, kad pasiūlymas, kurį pateiks Europos Komisija, taip pat padės mums pagerinti transporto veiksmingumą, o ypač veiksmingą įvairių transporto priemonių panaudojimą ir, žinoma, tai prisidės prie bendro tvaraus transporto vystymo.

24,1 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų 27 valstybėse narėse yra susijusios su transporto sritimi. Todėl mums svarbu žinoti, ar aplinkos išlaidos, pvz., išlaidos klimato kaitai, bus pasiūlymo dalimi.

Taip pat norėčiau paminėti, kad Eurovinjetės direktyva leidžia valstybėms narėms įtraukti papildomus mokesčius už kai kuriuos kelius pažeidžiamose srityse, kaip kad Alpių ir Pirėnų kalnų regionai. Visos tokiu būdu gautos pajamos turėtų būti investuotos į kitas alternatyvias transporto priemones ir turėtų būti susijusios su infrastruktūromis.

Taip pat noriu paklausti Komisijos, ar ji galėtų patvirtinti, kad po to, kai Europos Sąjunga ratifikavo Alpių Konvencijos transporto protokolą, šiame modelyje bus atsižvelgta į minėto protokolo dalis, susijusias su mokesčių prekių transportavimui stiprinimu. Tikiuosi, kad Komisijos narys J. Barrot pateiks mums detales, susijusias su tuo, tada Komisija pateiks naują galiojančios Eurovinjetės direktyvos pakeitimą.

Norėčiau baigti šį pristatymą dviem papildomais klausimais, o būtent norėčiau paklausti Komisijos, ar šitos išorinės išlaidos bus taikomos ne tiktai kelių transportui, bet ir kitoms transporto priemonėms, siekiant užtikrinti įvairių transporto priemonių išsivystymo pusiausvyrą. Taip pat norėčiau paklausti Komisijos, kaip ji ketina kontroliuoti šios Eurovinjetės direktyvos įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (FR) Gerb. pirmininke, Komisija atliko tyrimą, kad palygintų visas publikacijas šia tema ir nustatytų geriausią išorinių išlaidų vertinimo praktiką. Daugelis įvairių nustatytų metodikų buvo susijusios su Komisijos finansuojamais mokslinių tyrimų projektais: Unit, ExternE ir daug kitų nesenų projektų. Šiuo metu yra rengiamas vadovas ir greitu metu ketiname jį paskelbti. Tai yra pirmas punktas.

Antra, Komisija pradėjo darbą dėl poveikio vertinimo išorės išlaidų kompensavimo atžvilgiu. Buvo rasta daug apmokestinimo galimybių, kurios buvo pateiktos viešam konsultavimuisi. Konsultavimasis baigsis 2007 m. sausio 31 d., o 2008 m. sausio mėn. vyks aukšto lygio konferencija, kurios metus bus pristatytas vadovas ir viešo konsultavimosi rezultatai, kurie prisidės prie vykstančio poveikio vertinimo. Tokia yra mūsų darbotvarkė.

Kaip matote, ji gana intensyvi. Yra svarstomos šios išorės išlaidos: nelaimingi atsitikimai, perkrovimas, klimato kaita ir triukšmas. Vertinimas apima visas transporto priemones. Juo numatomos įvairios sistemos ir skirtingos ekonominės priemonės, tokios kaip apmokestinimas, vartotojų teisės ir prekyba emisijų teisėmis. Mes vertiname priemones naudodamiesi modeliu paremta kiekybine analize. Viso to tikslas yra mūsų transporto priemones padaryti vis palankesnes aplinkai. Remdamasi šio darbo rezultatais iki kitos vasaros Komisija pateiks komunikatą.

Norėčiau šiek tiek nesutikti su S. A. Žicću atsakymu dėl Alpių konvencijos. Konvencijos transporto protokolo tikslas yra nustatyti specialias apmokestinimo sistemas, kuriomis būtų atsižvelgta į dabartines išlaidas ir kurios paskatintų aplinkai palankias transporto sistemas. Sistema, į kurią 2006 m buvo įtraukta Eurovinjetės direktyva, siekiant paskatinti palankesnių aplinkai transporto sistemų naudojimą, siekiama tų pačių tikslų kaip ir Alpių konvencijos transporto protokolu. Ką šiuo metu sako dabartinė eurovinjetės direktyva? Tai sudaro sąlygas privalomai nuostolių moduliacijai, kuriuos nuo 2010 m. apmokės tos transporto priemonės, kurios 100 proc. daugiau negu ekologiškos transporto priemonės teršia aplinką. Kalnų regionuose direktyva siekiama įtraukti išorines žalos aplinkai išlaidas ir perkrovimą, taikant papildomą priemonę, 25 proc. viršijančią infrastruktūros priemonę. Iš šios papildomos priemonės gautos pajamos turi būti skiriamos projektams, kurie tiesiogiai prisideda prie žalos aplinkai mažinimo.

Dabar, ponios ir ponai, noriu labai aiškiai pasakyti: šis komunikatas viso mano minėto darbo kontekste yra labai sunki užduotis, patikėkite manimi. Tai leis mums įvertinti geriausius skaičiavimo metodus šioje srityje. Apibūdinsiu metodą, kuris gali būti panaudotas įvairioms transporto priemonėms. 2008 m. viduryje, prieš vasarą, tiksliau, birželio mėn., aš taip pat ketinau Kolegijai pateikti pranešimą dėl išorės išlaidų vertinimo ir įtraukimo. Aš paminėjau komunikatą, taigi, pateiksiu šį pranešimą su Kolegijos sutikimu kartu su pasiūlymu pakeisti dabartinę Eurovinjetės direktyvą. Tai aišku, tačiau reikia pasakyti, kad pasiūlymas, susijęs su dabartine eurovinjetės direktyva, yra pakeitimas, leisiantis į dabartinės direktyvos taikymo sritį įtraukti išorės išlaidas.

Tai ir turėjau pasakyti Parlamentui. Gerb. pirmininke, žinau, kad visa tai yra mūsų tvaraus vystymosi politikos pagrindas. Iš tiesų būtina įtraukti išorės išlaidas, tačiau siekdami tai padaryti, mes turime turėti Bendrijos apibrėžimą ir privalome pasirinkti geriausią įtraukimo metodiką.

Šį vakarą mėginau kalbėti kuo tiksliau ir ketinu sugrįžti į šį Parlamentą, kad praneščiau apie sudėtingas ar svarbias užduotis, kurias atlikti reikalaujama pranešime, kurį pristatysiu 2008 m. viduryje.

 
  
MPphoto
 
 

  Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, Pirmininko pavaduotojau, tai, ką pasakėte apie pavestus atlikti tyrimus ir rengiamas konferencijas, labai padrąsina, tačiau leiskite užduoti paprastą klausimą. Neketinu klausti, ar jūs ketinate pateikti komunikatą iki 2008 m. birželio 10 d., bet paklausiu, ar ketinate pateikti jį iki 2008 m. birželio 10 d., pagal dabartinės Eurovinjetės direktyvos 11 straipsnio trečią dalį, ką toje Direktyvoje raginama daryti – cituoju – „bendrai taikomam, skaidriam ir suprantamam visų išorinių išlaidų vertinimo modeliui“ ir šių išorės išlaidų perdavimui visų transporto priemonių operatoriams. Taigi, mes turėsime išorės išlaidų vertinimo ir paskyrimo modelį, ar ne? Toks paprastas yra mano pirmasis klausimas.

O dabar antrasis klausimas. Jei aš teisingai supratau situaciją, skirtingai nuo reikalavimo pristatyti modelį, jūs apskritai nesate įsipareigoję pateikti Eurovinjetės direktyvos pakeitimo 2008 m. Tai, be abejo, šiaip ar taip būtų neįmanoma, nes idėja, jei aš teisingai supratau, yra išvystyti kainų paskirstymo modelį o paskui, įgyvendinimo stadijoje, išorės išlaidas paskirstyti visų transporto priemonių operatoriams – vidaus navigacijai, laivybai, geležinkeliams, privatiems automobiliams ir taip toliau. Neturi atsitikti taip, kad pradėtumėte imtis Eurovinjetės direktyvos keitimo ir paskirstyti išorines prekių vežėjų išlaidas, bet nesiimti jokių veiksmų, kad garantuotumėte, jog laivų, traukinių ir kt. operatoriai taip pat apmokėtų savo išorines išlaidas. Todėl aš norėčiau sužinoti, ar jūs sugebėsite persvarstyti Eurovinjetės direktyvą tuo pat metu, kai pateiksite išorės išlaidų paskirstymą taip pat ir kitoms transporto priemonėms.

Du paprasti klausimai, į kuriuos tikiuosi sulaukti paprastų atsakymų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ulrich Stockmann, PSE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, leiskite man pradėti padėka Komisijos nariui už jo pastabas. Komisijos nary, kaip jums yra žinoma, ši diskusija dėl išorės išlaidų vertinimo vyksta jau nuo trečio dešimtmečio ir mes, Parlamento nariai, priimdami Eurovinjetės direktyvą taip pat pasiūlėme įvairius modelius. Tačiau kadangi tuo metu dėl politinių priežasčių mums nepavyko išorės išlaidų įtraukti į metodą, naudotą, siekiant apskaičiuoti sunkiasvorių prekes vežančių transporto priemonių kelių mokesčių, mes susitarėme, kad jūs – Komisija – iki 2008 m. vasaros pristatysite vientisą metodiką. Ta sutartis yra ypač svarbi dabartinės diskusijos apie klimato kaitą kontekste. Esant tokioms aplinkybėms, mes dabar turime klausimų. Kai kurie iš jų jau buvo užduoti.

Visų pirma ar Komisija iki kitų metų birželio mėn. pateiks bendrai pritaikomą ir skaidrų visų išorės išlaidų vertinimo modelį, kuris galėtų būti laikomas universaliai įpareigojančiu? Kai girdžiu kalbant apie vadovą, tai skamba gerai, tačiau panašu, kad šis terminas reiškia gerosios patirties pasirinkimo ir mišinio katalogą. Tačiau mes norime universaliai privalomo metodo, dėl kurio paskui nekiltų klausimų.

Antra, ar šiame modelyje bus atsižvelgta į ES nustatytus klimato ir aplinkos tikslus? To prašė mano gerbiama kolega S. A. Žicću. Metodo požiūriu tai nebus lengvas klausimas, kadangi visi esami būdai koncentruojasi grynai į dabartinių išlaidų įtraukimą, o ne į aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą. Jei šitų tikslų siekimas būtų išskaidytas, tai sukurtų nurodantį elementą – normatyvinį matmenį, kaip ir buvo anksčiau – o diskusijos toli gražu neapsiribojo einamosiomis išlaidomis.

Trečia, nereikia nė sakyti, kad mes norime galiausiai sulaukti pasiūlymo dėl teisės akto. Todėl norėčiau paklausti, kada Komisija ketina persvarstyti Eurovinjetės direktyvą? Ar tai įtraukta į jos planus, ar vis dar kabo ore?

Ketvirta, kada bus pradėta šį metodą ar modelį taikyti infrastruktūros mokesčių ir kitoms transporto priemonės vertinimui? Kaip sakė Georg Jarzembowski, mums rūpėjo šis tikslus klausimas. Mes norime pakelti uždangą nuo iškraipytos konkurencijos tarp transporto priemonių ir visas jas pakelti į bendrą, palyginamą lygmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Komisijos nary, labai jums ačiū už pastabas. Buvome ganėtinai sujaudinti to, ką jūs mums pasakėte apie procesą ir tvarkaraštį. Klausimas, kuris bus pateiktas birželio mėn., yra gyvybiškai svarbus, ir ne tik Alpių regionui. Tikiu, kad jūs, kalnų žmogus, kaip save apibūdinote, puikiai tai žinote ir jums tai yra svarbu. Tai turi didelę reikšmę visiems keliams bei visoms šalims, kurių transporto gatvėse, ir ypač keliuose, yra didelis eismas, ir visiems tiems, kurie gyvena šalia tokių judrių arterijų. Milžiniškos išlaidos, kurias sukelia toks sunkus eismas, sudaro labai daug sunkumų šalims, kurios yra labiausiai to paveiktos. Remiantis jau pasirodžiusiomis gausiomis studijomis, šiuos sunkumus labiau nei padvigubina išorės išlaidos. Į tai reikia atsižvelgti ir ši svarba turi dar aiškiau atsispindėti Komisijos veiksmuose.

Tačiau, Komisijos nary, mes nepasitenkinsime filosofiniu ir matematiniu išorės išlaidų vertinimo klausimo sprendimu. Mums reikia įgyvendinimo, tačiau mes negalime laukti dvidešimt metų, kol bus patenkintas paskutinis lobistas. Taip pat mes negalėsime laukti, kol bus suskaičiuota, kiek dviračiai teršia aplinką. Svarbiausia yra tai, kad turime veikti nedelsiant. Mums reikia pasiūlymo dėl reguliavimo priemonių 2008 m., mums reikia tai aptarti ir vykdyti šią diskusiją dabar, o ne po dvidešimt metų, kadangi mums reikėjo laukti, kol visi bus įtikinti tų šalių, kurios daugeliu atvejų yra daug mažiau paveiktos šios problemos nei centrinėje Europos Sąjungos dalyje esančios šalys, vyriausybių.

Komisijos nary, kalnams reikia, kad jūs imtumėtės veiksmų. Pažeidžiamoms sritims, tokioms kaip miestai ir kitos saugomos sritys, reikia reglamento, kuriame būtų aiškiai nurodyta tai, kas yra pripažįstama. Valstybės narės daugiau nebegali vienos nešti aplinkos užterštumo naštos ir ilgiau nebereiktų iš jų to reikalauti.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, Pirmininko pavaduotojau, kaip jau buvo minėta, diskusijos apie Europos mokėjimų diską, Eurovinjetę, metu jūs save apibūdinote kaip kalnų žmogų ir jūs tikrai nuėjote ilgą kelią, kol įgijote tokį vardą, bent jau ankstesnių diskusijų kontekste.

Tačiau dabar reikia imtis daugiau veiksmų, kurie tikriausiai yra svarbesni. Atėjo laikas įtraukti išorės išlaidas arba, jei leisite nuo Euro naujienų stiliaus pereiti prie žmonėms suprantamos kalbos, užtikrinti, kad mes visi mokėtume už tai, ką gauname transporto srityje, ir įgyti daugiau žinių apie tuos, kurie sukelia išlaidas, ir, žinoma, daugiau žinių apie tai, kaip mes galime susigrąžinti išlaidas iš tų, kurie jas sukelia.

Šiandien jūs mums pristatėte tvarkaraštį, kuriame yra pagrindinis elementas to, ką jūs tuomet pažadėjote. Tai, manau, yra gerai ir tai, ką jūs pristatėte, tikrai yra sveikintina. Tačiau, kaip jau buvo minėta, trūksta absoliučiai esminio žingsnio. Kada bus pateiktas pasiūlymas dėl teisinės priemonės, kuri užtikrins, kad įvairūs infrastruktūros vartotojai būtų apmokestinami remiantis tikromis jų veiksmų išlaidomis? Ir čia reikia atsižvelgti į didelę vartotojų įvairovę.

Mes drebančia širdimi laukiame, kol pamatysime, ar tai bus įmanoma, ir tikimės, kad bus įmanoma pasiekti šio tikslo šios kadencijos metu tik jei iš tiesų nustatysime šią priemonę pasiūlyme, o kiti pagrindiniai projektai, kurie buvo patvirtinti per pastarąsias savaites ir mėnesius (kai kuriuos iš jų pasiūlėte jūs) taps rimtomis investicijomis.

Jei mes sudėsime daug pinigų į Brenerio tunelio statybą, tai bus rimta investicija tik tuomet, jei išlaidų struktūros pakeitimas prives prie pageidaujamų pokyčių keliuose per Alpes. Todėl mes tikime, kad jūs, kaip kalnų žmogus, padėsite mums šiuo svarbiu klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Inés Ayala Sender (PSE).(ES) Gerb. pirmininke, po to, kai buvo priimta daug susitarimų dėl poreikio pritaikyti transportą prie klimato kaitos iššūkių bei kitų poveikių, kad jis taptų kuo tausesnis, kadangi tai yra vienintelis būdas pasiekti, kad transportas būtų konkurencingas ES ir visame pasaulyje, Eurovinjetė pasirodė esanti naudinga pradinė priemonė sprendžiant perkrovimo, užterštumo ir kitas problemas, suteikdama pakankamą ir gana įvairią moduliaciją jos pritaikomumo įvairioms sunkioms transporto priemonėms prasme.

Tačiau problemos sudėtingumo požiūriu man iškyla daugybė klausimų, todėl noriu paklausti Komisijos nario, ar remiantis jo pasiūlymu ir šiame Parlamente pasiektu susitarimu šiuo metu vykstantys tyrimai apima tokią pat matuojamąją taisyklę visoms transporto priemonėms, pabrėžiu, visoms.

Taip pat norėčiau sužinoti, ar po to, kai buvo parengta metodologija, pateikti pasiūlymai taip pat bus taikomi visoms transporto priemonėms. Jaučiu, kad mes negalime praleisti galimybės taikyti tokį svarbų dalyką visoms transporto priemonėms, kadangi visos jos tame dalyvauja ir mums reikia patikimų išeičių, kad visos jos neprieštarautų pasiūlymui dėl įvairiarūšio transporto.

Aš taip pat įvertinčiau informaciją tais klausimais, kurie, mano manymu, yra svarbūs. Kaip jis ketina susieti pasiūlytą Eurovinjetės pakeitimą ir naują metodologiją, kaip įtraukti išorės išlaidas į „žaliuosius koridorius“, kurie atsiranda logistikos veiksmų planuose ir galbūt galėtų kažkiek atstovauti šiai metodologijai?

Kaip ši finansavimo priemonė bus įtraukta į diskusijas dėl ES politikos finansavimo? Ar Komisija bus pasirengusi praplėsti ją ir iki privačių transporto priemonių? Ar tai nebus mažiau veiksminga ir nediskriminuos? Kaip mes galėtume sumažinti poveikį papildomoms problemoms dėl didėjančios izoliacijos vis daugiau sričių ir regionų?

Galiausiai ar jis mano, kad vien šios priemonės, kurią jis šiuo metu rengia, pakaks, siekiant finansuoti viešuosius darbus, tokius kaip platūs tuneliai, sudarantys dalį transeuropinių kelių sistemų?

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, Pirmininko pavaduotojau, turėtumėte prisiminti, kad diskusijoje dėl paskutinio Eurovinjetės direktyvos pakeitimo aš buvau vienas iš tų, kurie atkakliai reikalavo įtraukti vežimo keliais operacijų išorės išlaidas. Mūsų pasiūlymas nepasisekė. Todėl, viena vertus, man labai malonu, kad dabar mes einame šia kryptimi.

Tačiau man nepatinka tai, kad pastaruoju metu aš to siekiau, tačiau matau, kas per trumpą įtraukimo laikotarpį atsitiko Austrijoje. Jau ne tik vakarų Austrija yra užtvindyta sunkiomis prekes vežančiomis transporto priemonėmis. Dabar susidarė tokia situacija, kai ir rytinė Austrija yra perpildyta, o kai kurie keliai yra visiškai užblokuoti, o aplink mūsų sostinę Vieną esanti sritis jau plyšta nuo perkrovimo. Todėl pačiu laiku mums pavyko SKTP operacijų išorės išlaidas įtraukti į Europos mokesčių diską.

Žinoma, aš pritariu tam, kad tokio pobūdžio sistema turi būti taikoma visoms transporto priemonėms, tačiau mes turime nustatyti taisykles vietoje SKTP. Nuo to turime ir pradėti. Nereikia nė sakyti, kad turime eiti toliau ir spręsti visų transporto rūšių klausimą. Aš prisidėsiu prie nuomonės tų kolegų, kurie klausė, kada mums bus pateiktas dabartinis teisėkūros projektas.

Antras punktas, į kurį aš noriu atkreipti dėmesį, yra tai, kad mes galbūt turime pagalvoti apie faktą, kad tai yra visos Europos problema, ir tik nurodydami dideles rinkliavas kai kurių mažų šalių dalyse negausime daug naudos. Vietoj to mes turime pasiūlyti bendrą sistemą. Šiame kontekste man iškyla klausimas, ar mes neturėtume įvertinti minimalių rinkliavų potencialo, bent jau transeuropinių tinklų keliuose, kaip modalinio balanso visoje Europoje priemonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (FR) Gerb. pirmininke, aš visada su susidomėjimu klausydavausi šio Parlamento, tačiau vis tiek noriu paaiškinti keletą punktų. Visų pirma kadangi kaip jūs sakote, tai yra modelio radimo klausimas, mes turime atsižvelgti į tai, kad valstybėse narėse esama tam tikros patirties ir kad prieš išrinkdami modelį mes turime iš pradžių aptarti skaičiavimo metodus, panaudotus įvairiose valstybėse narėse. Apgailestauju dėl to, tačiau vadovo nuopelnas yra bent jau tai, kad buvo pradėtos viešos diskusijos tik dėl to, kad būtų rastas geriausias modelis. Dabar aš negaliu suprasti, kodėl Komisija, kaip pamatoma, yra svarstomos problemos nuošalyje, kai ji pasirūpino nagrinėti visą valstybių narių patirtį, palaipsniui surasti tinkamą skaičiavimo modelį, kuris galėtų būti panaudotas Europoje: priešingai, aš jaučiu, kad mes esame pačioje dalyko esmėje.

Ponios ir ponai, turiu jums pasakyti, kad tai yra sunkios užduotys. Taip pat jaučiu, kad turiu ginti paslaugas, teikiamas Transporto generalinės tarybos, kuri šiuo metu yra priversta rasti patikimus metodus, nes jei mes neturėsime patikimų metodų, kaip sakė U. Stockmann, šie metodai ir modelis niekada nesusilauks pritarimo ES.

Taip pat mane labai nustebino G. Jarzembowski. Man buvo pasakyta: privalome veikti, privalome imtis veiksmų, siekdami tausesnio transporto, transporto, kuris būtų palankesnis aplinkai, turime remti geležinkelius, turime remti upių transportą, turime remti jūrų transportą. Kaip labai protingai pasakė J. Leichtfried, turime pradėti nuo pradžių, o vėliau galėsime taisyti. 2008 m. birželio mėn. pradėkime gerinti Eurovinjetės direktyvą, kuri yra mano pasiūlymas, jei Komisija sutiks su manimi.

Tačiau, gerb. G. Jarzembowski, tam tikra prasme, ateityje, mes taip pat taikysime skaičiavimo metodus ir kitoms transporto rūšims. Tai pasakę, mes privalome vienu metu imtis vieno dalyko. Negalime imtis veiksmų ir visko daryti vienu metu. Tai neįmanoma. Mums reikalingas metodas; jei norime, kad ES pritartų šiai politikai, patikėkite manimi, privalome elgtis protingai. Šiuo klausimu aš esu visiškai apsisprendęs.

Turiu padėkoti R. Rackui už tai, kad pagyrė mano alpinistinius sugebėjimus. Aš nesustoju pusiaukelėje, net kai kelias tampa stačiu šlaitu; kad pasiektum viršūnę, turi išlaikyti tinkamą tempą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

 
  
  

Jūsų išvados buvo puikios ir pateiktos su didele aistra.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, dar taip nebuvo, kad mano pavardę taip gerai ištartų britų vertėjai. Tik norėjau pasinaudoti galimybe ir išreikšti šiltą padėką. Pirmą kartą nuo to laiko, kai patekau į Parlamentą, mano pavardė buvo ištarta teisingai. Labai jums ačiū.

 

20. Žemės ūkio produktams skirtos informavimo ir skatinimo priemonės (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Kitas klausimas yra Bogdan Golik pranešimas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse COM(2007)0268 - C6-0203/2007 - 2007/0095(CNS)) (A6-0461/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. Gerb. pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti pranešėjui B. Golikui už puikų pranešimą dėl Komisijos pasiūlymo priimti vieningą Tarybos reglamentą, kuriuos siekiama platinti žemės ūkio produktų vartojimą vidaus ir išorinėse rinkose.

Šiuo pasiūlymu siekiama sujungti du galiojančius Tarybos reglamentus dėl vidinio ir išorinio platinimo į vieną reglamentą. Pagrindinis tikslas visiškai atitinka supaprastinimą; juo siekiama skaidresnės Europos Sąjungos žemės ūkio produktų platinimo programos. Juo nėra siekiama iš esmės pakeisti informavimo ir platinimo politiką.

B. Goliko ir jo kolegų siūlomuose pakeitimuose aptariami keli svarbūs su ES platinimo programa susiję klausimai, pvz., pirmiausia siūloma skirti didesnę reikšmę ir daugiau lėšų platinimo programoms trečiosiose šalyse; antra, siūloma nustatyti didesnę Bendrijos dalį platinimo priemonėms ir, trečia, – mažesnę finansinio indėlio dalį iš siūlančių organizacijų pusės.

Kalbant apie indėlio paskirstymą tarp skirtingų partnerių, jums žinoma, kad įprastinis Bendrijos indėlis yra 50 proc., o likusius 50 proc. dalijasi valstybė narė ir siūlanti organizacija (pastaroji moka ne mažiau kaip 20 proc.).

Šis finansinės naštos padalijimas tarp įvairių partnerių grindžiamas ilgalaike patirtimi platinimo programų srityje. Prisidedant ir finansiškai įsipareigojus visiems partneriams, neabejotinai padidėja veiksmingos ir gerai suplanuotos programos galimybės. Išimtiniais atvejais, pvz., pastaruoju metu pasitaikiusio moksleiviams skirtų vaisių ir daržovių atveju Bendrijos dalį leidžiama padidinti iki 60 proc.

Iš esmės pritarčiau jūsų idėjai daugiau dėmesio skirti platinimo programoms trečiosiose šalyse. Tačiau ją būtina nagrinėti tinkamame kontekste. Šiuo pasiūlymu paprasčiausiai siekiama sujungti abi direktyvas; jis nėra susijęs su diskusijomis politikos klausimais ar didesnėmis pinigų sumomis, todėl šias diskusijas reikėtų surengti svarstant bendros mūsų žemės ūkio politikos ateitį ir tuomet tinkamai atspindėti mūsų prioritetus skirstant biudžeto lėšas.

Tačiau tai nereiškia, kad platinimui neteikiu reikšmės. Kaip veikiausiai žinote, per mūsų dvi pastaruoju metu vykdytas reformas (pirmąją – dėl maisto ir daržovių ir antrąją, kurią tikimės iki galo užbaigti kitos savaitės pradžioje, konkrečiai – vyno reformą) daugiausia dėmesio skyrėme platinimo programoms ir pabrėžėme jų svarbą. Skyrėme kasmetinę 120 mln. EUR sumą platinti mūsų puikiems Europoje gaminamiems vynams trečiosiose šalyse.

Manau, žengiame teisingu keliu, tačiau norėčiau prie to grįžti truputėlį vėliau, o dabar apsiriboti dviejų reglamentų jungimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Golik, pranešėjas. − (PL) Gerb. pirmininke, iš tikrųjų šiuo pasiūlymu dėl Tarybos reglamento dėl informavimo ir skatinimo veiksmų žemės ūkio produktams vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, ketinama suderinti ir konsoliduoti du šiuo metu galiojančius reglamentus. Visa tai yra platesnio Bendrijos teisės aktų supaprastinimo ir jų skaidrumo didinimo proceso dalis.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šiuo atveju supaprastinimas yra suprantamas kaip išimtinai techninis procesas. Priešais mus esantis reglamento projektas, deja, nėra susijęs su pagrindiniais Europos Komisijos įgyvendinimo nuostatose išdėstytais skatinimo ir informavimo principais.

Nepaisydamas šitų apribojimų savo pranešime aš taikiau platesnį ir daugiau strateginį žemės ūkio produktų skatinimo Europos Sąjungos viduje metodą. Europos Parlamentas privalo sugebėti atsižvelgti pagrindinius klausimus, susijusius su tokiu svarbiu mechanizmu. Tai yra ypač svarbu, jei mes svarstome apie pažangą daugiašalių derybų PPO lygmeniu ir apie bendros žemės ūkio politikos veiklos sąlygas.

Visų rūšių eksporto subsidijos baigsis iki 2013 m. Tai apima ir Bendrijos transporto grąžinamąsias išlaidas. Yra planuojama sumažinti muitus. Šitomis aplinkybėmis aktyvesni veiksmai skatinimo ir informavimo srityje yra vienintelis būdas palaikyti Europos Sąjungos žemės ūkio produktų eksporto konkurencingumą. Tokie veiksmai taip pat turėtų padėti apsaugoti naujas rinkas trečiosiose šalyse ir pagerinti pirkėjų žinias apie Europos produktų naudą, taip skatinant paklausą.

Tuo pat metu nė vienas iš šių dalykų nedarys poveikio rinkos konkurencijos sąlygoms. Tai neturės neigiamo poveikio ir pasaulinei prekybai. Todėl mes negalime leisti, kad skatinimo ir informavimo veiksmai būtų nustumti į šalį. Priešingai, mes turėtume juos priimti kaip Europos Sąjungos prioritetą.

Dabartinėje sistemoje Europos Komisija parengia specifinių trečiųjų šalių produktų, kurių atžvilgiu galima vykdyti kampanijas, sąrašą. Šis sąrašas gali būti persvarstomas kas dvejus metus, kadangi pačios programos gali būti pateikiamos kartą per metus. Be to, Europos Komisija turi priimti galutinį sprendimą dėl to, ar bus priimta atskira programa ir dėl finansinės paramos, kurią ji gaus, apimties.

2007 m. biudžetas, skirtas skatinimo veiklas, siekia tik 45 mln. EUR ir kiekvienais metais vis mažėja. Tai yra labai stebinanti tendencija, atsižvelgiant į tai, kad šalių skaičius Europos Sąjungoje išaugo ir kad labai smarkiai padaugėjo veiksmų, apie kuriuos buvo diskutuota. Tokia politika negali efektyviai stiprinti Bendrijos pozicijos ir didinti suvokimą apie Europos kokybės standartus, ypač trečiųjų šalių rinkose.

Norint, kad būtų įgyvendinti šie ambicingi tikslai, reikalingi atitinkami finansiniai ištekliai. Todėl aš manau, kad Bendrijos finansinio dalyvavimo riba turi būti pakelta nuo 50 proc. realių programų išlaidų iki 60 proc. Taip pat siūlau, kad minimalus sektorių organizacijų dalyvavimas finansavimo programose būtų sumažintas iki 10 proc., būtent tam, kad galėtų būti įtrauktos mažesnės organizacijos. Be to, Bendrijos dalyvavimas galėtų siekti 70 proc. organinio ūkininkavimo ir programų, susijusių su veiksmais, sekančiais po krizinių situacijų, tokių kaip, pvz., gripas ir GSE, atveju.

Programos turėtų būti plačiai prieinamos ir lakstesnės. Įskaitant visus produktus ir visas šalis bei leidžiant organizacijoms bent du kartus per metus teikti programas, leis greitai reaguoti į bet kokias galimybes, kurios gali pasitaikyti rinkose ir į visas galimybes gamintojams plėsti trečiosiose šalyse.

Grįžtant prie šių reglamentų, susijusių su supaprastinimu, aspektų, būtų protinga į Reglamentą, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą, įtraukti skatinimo veiksmus. Tai pagerintų teisėkūros skaidrumą. Reikia pabrėžti, kad čia atsižvelgiama į Bendrijos skatinimo priemonę Reglamente dėl vaisių ir daržovių rinkos vyno reformos projekte, apie kurį jūs, gerb. pirmininke, kalbėjote. Reikia stengtis išvengti situacijos, kurioje nuostatos dėl išteklių skatinimo būtų pernelyg išsklaidytos.

Pabaigoje norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir padėkoti Žemės ūkio komiteto nariams, kurie vienbalsiai priėmė šį pranešimą, Europos Komisijos atstovams, su kuriais ne kartą buvau susitikęs, 24 žemės ūkio ministrams, iš kurių gavau laiškus šia tema, ir atitinkamoms nacionalinėms ir Europos sektorių organizacijoms. Norėčiau padėkoti už jų aktyvų bendradarbiavimą ir išmintingus komentarus. Šios konsultacijos leido man įvertinti esamą sistemą ir susipažinti su šių šalių bei organizacijos pageidavimais ir juos įtraukti.

Galiausiai aš manau, kad jei turėsime tinkamai didesnį biudžetą, skatinimo ir informavimo veiksmai leis įgyti naujas rinkas. Ženklas „Pagaminta Europoje“ taip pat taps geriausiai atpažįstamu pasaulio mastu, kaip ir turėtų būti.

 
  
  

PIRMININKAVO: LUISA MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Pilar Ayuso, PPE-DE frakcijos vardu.(ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją B. Goliką už jo puikų darbą ir padėkoti jam už nuostabų bendradarbiavimą su mumis, šešėliniais pranešėjais.

Šiandien, Komisijos nary, jūs teisingai pažymėjote, kad Komisija siūlo vieną teisinę sistemą, kuria du Tarybos reglamentai būtų sujungti į vieną reglamentą dėl žemės ūkio produktų skatinimo. Tikslas yra sumažinti ir supaprastinti procedūras, kad būtų galima taikyti politiką išlaikant specifinį naudojamų veiksmų pobūdį, priklausomai nuo vietos, kurioje ta politika turi būti taikoma.

Tai yra labai svarbus pasiūlymas, kaip tai yra pripažįstama dviejuose priimtuose pasiūlymuose ir pasiūlymuose, kurie bus priimti dėl bendro vyno rinkos organizavimo. Pasiūlyme teigiama, kad yra svarbu skatinti žemės ūkio produktus. Be to, jame ne tik kalbama apie skatinimą ES viduje ir išorėje, bet ir yra pasiekiamas daugialypis poveikis per nacionalinius ir privačius veiksmus sektorių viduje.

Nuo 2000 m. buvo nustatytos veiklos kryptys, skirtos skatinti Europos maisto produktų privalumus vartotojams, informuoti apie jų aukštos kokybės maistinę vertą, maisto saugumo, gamybos procesą, gyvūnų gerovę ir panašiai. Tačiau einamosios taisyklės, reglamentuojančios skatinimą – aš miniu tai todėl, kad buvau atsakingas už šiuos du reglamentus Ispanijos Žemės ūkio ministerijoje, – turi tendenciją kelti grėsmę sistemai ir turi būti persvarstytos, siekiant jas supaprastinti, kad jos galėtų efektyviau funkcionuoti tinkamo lėšų panaudojimo požiūriu.

Jei norime patenkinti operatorių lūkesčius, skatinimo politika turi būti moderni, lanksti ir ambicinga priemonė. Jaučiu, kad toks yra Komisijos pasiūlymo tikslas ir kad būtent toks yra Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vienbalsiai priimtų pakeitimų tikslas. Aš ypač norėčiau paminėti pakeitimus dėl tikslo ir apimties, kadangi būtų naudinga pareklamuoti prekės ženklus, o ne tik susitelkti į bendrą skatinimą.

Tikiuosi, kad Taryba ir Komisija atsižvelgs į šį pranešimą, ir dėkoju joms už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău, PSE frakcijos vardu. (RO) Gerb. pirmininke, bendrijos režimo supaprastinimas informavimui apie žemės ūkio produktus ir jų skatinimui vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse sutampa su Europos Parlamento tikslu supaprastinti teisinę sistemą.

Šis dokumentas yra ypač svarbus dar ir dėl to, kad šiuo laikotarpiu mes diskutuojame taip pat ir apie bendros žemės ūkio politikos reformą ir šiame kontekste Bendrijos mechanizmai, skirti reklamuoti žemės ūkio produktus, turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

Reformos vaisių ir daržovių srityje bei vynų srityje bus sėkmingos tik tuomet, jei Europai pavyks adekvačiai skatinti savo žemės ūkio produktus. 5 proc. žmonių, galinčių dirbti Europos Sąjungoje, tiesiogiai dirba žemės ūkio sektoriuje ir tai prisideda prie 1,6 proc. Europos Sąjungos BVP. Įsigaliojus naujai sutarčiai, bendro sprendimo procedūra taip pat bus taikoma ir bendrai žemės ūkio politikai.

Kaip socialistai, mes remiame bendrą ir laipsnišką rinkos atidarymą, tačiau su teisingomis ir ypač bendromis taisyklėmis. Mūsų žemės ūkio modelis apima aukštus standartus socialinėje ir aplinkos srityje bei maisto produktų kokybę. Tai taip pat reiškia, kad ūkininkams yra priskiriamos tam tikros išlaidos, tačiau mes turėtume patikslinti tai, kad taip pat reikia atsižvelgti ir į aplinkos apsaugą.

Mūsų produktų kokybė turėtų būti pagrindinis tarptautinės prekybos rūpestis. Kaip socialistai, mes tikime, kad turėtų būti ženklas „pagaminta Europoje“ įvestas, identifikuotas ir susietas su produktų kokybe remiantis Europos standartais. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų skatinimas taip pat yra ypač svarbus.

Sveikinu pranešėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, šis pranešimas man primena Alisą stebuklų šalyje ir negaliu atsispirti neiškėlus vertėjams iššūkio ir nesušukus: „Smalsutis ir Smalsutis! šaukė Alisa“. Kas čia vyksta? Ar tikrai verta ES naudoti Europos mokesčių mokėtojų pinigus reklaminėms kampanijoms, siekiant tuos pačius mokesčių mokėtojus įtikinti, kad jie turi pirkti prekes, kurias jau patys finansavo per subsidijas. Žinoma, kad ne. Vienas ES tikslų bendroje žemės ūkio politikoje yra užtikrinti vartotojams protingas kainas. Tačiau kai tai yra padaryta finansuojant iš mokesčių, vietoje to, kad būtų keliamas produktyvumas, vartotojai bet kuriuo atveju už maistą moka tiek pat, skiriasi tik priemonės. Galiausiai susilpnėja iniciatyva didinti produktyvumą. Taigi dėl tokios žemės ūkio politikos maistas tampa brangesnis.

Komitetas pasisako už konkurencijos apribojimus. Panaikinus tarifus, valstybių narių produkcijai kelia grėsmę pigesni produktai iš trečiųjų šalių; pranešime siūloma skirti daugiau lėšų kampanijoms, kuriomis siekiama sustiprinti Sąjungos prekės ženklą ir skatinti vartojimą Sąjungoje. Pasiūlymas atsiduoda slaptu protekcionizmu! Mes jau esame matę daug ES reklaminių kampanijų pavyzdžių.

1997 m. buvo vykdomos kampanijos, reklamuojančios ES išaugintas skintas gėles, kai panaikinus tarifus importuotos gėlės tapo pigesnės. Garsus švedų komunistas Johan Hakelius viename iš populiariausių Švedijos dienraščių rašė: „Kai Europos piliečiai perka tokias pat gėles visoje Europoje, žinoma, kad didėja sanglauda ir europietiška harmonija. Tulpės yra būtina taikos sąlyga“. Tačiau šiame Parlamente, tikriausiai būtina pažymėti, kad tai buvo sakoma su ironija.

2000 m. ES turėjo 450 000 tonų alyvų aliejaus atsargų ir nusprendė pradėti reklamines kampanijas šiaurinėse šalyse, kam informuotų mus, koks geras ir naudingas yra aliejus.

2007 m. Europos Parlamentas skyrė pinigų pieno sektoriaus reklamavimui, siekiant apsaugoti jį nuo padidėjusio rinkos liberalizavimo.

Šiuo metu vyksta bendros žemės ūkio politikos reforma. Pažanga vyksta lėtai, tačiau vyksta. Tačiau pranešėjo pasiūlyme yra žengiama keletas žingsnių atgal. Jie nori pakeisti reformas, kurios galiausiai vyksta taikant didesnes pardavimų reklamos priemones ir informacines kampanijas. Pranešėjas kaltina PPO ir nori padidinti skaičių tų produktų, kurie turėtų susilaukti jo palaikymo. Tai yra tik neskaidri konkurencija su žemės ūkio gamintojais už ES ribų. Esančiose šalyse. Ilgainiui bendra žemės ūkio politika turi būti panaikinta, o kainas ir gamybą turi nustatyti pasiūla ir paklausa, kaip kad yra kituose sektoriuose.

Dėl praeityje priimtų nesėkmingų sprendimų mes susiduriame su neprotinga sistema. Taigi, svarbiausia yra tai, kad mes judame teisinga kryptimi. Deja, rekomendacija yra tokia, kad mes turėtume pasukti neteisinga kryptimi. Pinigai, kurie dabar gali būti išleisti Europos gyventojų naudai mažinant tarifus, panaikinant eksporto nuostolių grąžinimą ir mažinant nacionalinę paramą, neturi būti švaistomi skiriant dar daugiau asignavimų pardavimų skatinimo priemonėms ir informacinėms kampanijoms. Reklaminės kampanijos ir prekių bei paslaugų reklamavimas turi būti apmokamas gamintojų, o ne sunkią naštą nešančių mokesčių mokėtojų.

Europa šioje srityje bei daugelyje kitų sričių yra gana prastame keltyje. ES privalo būti laisvės Europa, kurioje žmonės ir verslas konkuruotų vartotojų, o ne protekcionistų labui. Europos labui, norėčiau būti optimistas, tačiau, deja, negaliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Parlamento nariams už jų indėlį į šias labai svarbias diskusijas. Tikiuosi, visi galime susitarti, kad labai svarbu parengti biudžetą, norint paaiškinti vartotojams aukštą Europoje gaminamų gaminių kokybę tiek Europos Sąjungos, tiek užsienio rinkose.

Pripažinsiu, kad mane šiek tiek nustebino siūlymai šį požiūrį laikyti protekcionistiniu, nes dabartinėje padėtyje visos Europos Sąjungos valstybės narės ir kiti plataus vartojimo žemės ūkio produktų rinkos dalyviai platina savo gaminius vartotojui.

Šioje srityje Europos Sąjungoje galioja visiškai aiškūs standartai, nes mūsų aukštos kokybės produktai nekenkia aplinkai, gyvūnų gerovei ir laikomasi aukštų veterinarijos standartų.

Dėl nepakankamų biudžeto išlaidų ar dėl biudžeto mažinimo tendencijos pasakytina, kad pinigų išleisti nebuvo galimybės, nes užsienio rinkose veikiančios gamintojų organizacijos nepareiškė susidomėjimo. Tikiuosi, šią problemą pavyks išspręsti sujungus du skirtingus reglamentus, todėl šį klausimą spręsti bus gerokai lengviau ir lanksčiau.

Mielai surengčiau diskusiją šiuo klausimu galbūt per kitą peržiūrą dėl galimybės nustatyti mūsų būsimų žemės ūkio produktų platinimo kampanijų tikslus. Mano manymu, tinkamas laikas šias diskusijas surengti ateis po diskusijų dėl ateities biudžeto, t. y. po 2013 m.

Tačiau manau, kad išsiuntėme keletą aiškių su mūsų produktų platinimo svarba susijusių signalų dėl vaisių ir daržovių bei dėl vyno reformos.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks trečiadienį, 2007 m. gruodžio 12 d.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. Atsižvelgiant į dabartiniu metu vykdomas bendros žemės ūkio politikos reformas ir galimus būsimus pokyčius pasaulio prekybos organizacijos derybose matyti akivaizdus poreikis stiprinti Bendrijos žemės ūkio produktų platinimo priemones. Be to, supaprastinimo veiksmų planas iš tiesų reikalauja parengti vieningą teisės sistemą žemės ūkio produktams vidaus ir išorinėse rinkose platinti. Platinimo priemonėms ir kampanijoms reikėtų skirti didžiausią dėmesį atsižvelgiant į numatomus tarifų sumažinimus, eksporto kompensacijų panaikinimą ir Bendrijos vidaus paramos sumažinimą. Šia prasme akivaizdu, kad turėtume didinti mūsų žemės ūkio produkcijos paramą ir biudžetą, norint užtikrinti tolesnį mūsų produktų konkurencingumą vidaus ir išorinėse rinkose. Beje, taip pat būtina didinti biudžeto lėšas, norint užtikrinti kokybiškas platinimo ir skaidrumo priemones pagal vieningą ir supaprastintą teisės sistemą. Konkrečiai, šį rytą vykusios diskusijos apie bendros vyno rinkos organizavimo reformą yra puikus pavyzdys, parodantis būtinybę skubiai skirti pakankamas investicijas veiksmingoms platinimo ir rinkodaros priemonėms Sąjungoje ir už jos ribų.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. (PL) Gerb. pirmininke, mes visi sutinkame, kad informaciniai veiksmai ir žemės ūkio produktų skatinimas vidaus ir išorės rinkose yra esminiai dalykai. Mes taip pat sutinkame, kad reikia supaprastinti ir suderinti nuostatas bei apriboti administracines procedūras, susijusias su informacijos politikos įgyvendinimu. Be to, mes suprantame, kad atitinkama informacija ir reklama skatina prekybą ir padeda apsaugoti produktų rinkas. Taip pat mes visi sutinkame, kad 45 840 000 EUR suma, išreikšta kaip asignavimų 2007 m. suma, toli gražu nėra pakankama.

Kaip turėtume reaguoti į šią situaciją? Į ką turėtume labiausiai atkreipti dėmesį? Manau, kad turėtume susikoncentruoti ties sveikų, organinių, žemės ūkio produktų, kurių sudėtyje nėra GMO, skatinimu. Turėtume pradėti nuo jaunimo ir švietimo institucijų. Į specialias, moksleiviams skirtas programas, šalia vaisių, reikėtų įtraukti dar daugybę sveikų produktų.

Siekiant sėkmės, būtina žymėjimo sistema, teikianti svarbios informacijos vartotojams, pavyzdžiui, apie produkto kilmę, kokybę, gamybos metodą, saugumo ir maistingumo vertę. Tokia informacija turėtų būti teikiama ant pakuotės vietine vartotojų kalba. Turėtų būti atlikti atitinkami prekybos centrų prekybos ir ženklinimo pokyčiai, ypač naujosiose valstybėse narėse.

Siekiant norimų rezultatų, būtina imtis šių veiksmų: tirti naujas rinkas, gerinti visą kontrolės sistemą ir gerą bendradarbiavimą tarp visų valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, pranešimo, apie kurį mes šiandien diskutuojame, dėl žemės ūkio produktų pavadinime turėtų būti žodis organiškas. Galiausiai visuomenė gali suvartoti tik tam tikrą maisto kiekį, taigi, mes labiau rūpinamės ne tuo, kad būtų suvartojama daugiau, o sveika mityba ir maisto kokybe.

Dauguma viešojo maitinimo įstaigų Europos Sąjungos teritorijoje teikia maistą, kuriame yra tiek chemikalų ir trąšų, kad visiškai nestebina tai, jog kiekviena nauja europiečių karta yra vis storesnė už prieš tai buvusią. Nenoriu skatinti tokio maisto, dėl kurio Europos visuomenė yra labiau linkusi į ligas ir nutukimą. Jei mes pradėsime teikti piliečiams sveiką maistą, mūsų produkcija atsinaujins visame pasaulyje. Mums reikia įtikinti pasaulį, kad Europa gamina ir parduoda aukštos kokybės maistą.

Aš visiškai pritariu toms pranešimo dalims, kuriose pasisakoma apie tradicinių maisto produktų regioninį pakankamumą kiekvienoje srityje. Galiausiai norėčiau padėkoti B. Golikio už gerą pranešimą.

 

21. Teisinė dizaino apsauga (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas yra K. H. Lehne‘o pranešimas (A6-0453/2007) Teisės reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos [COM(2004)0582 – C6-0119/2004 – 2004/0203(COD)].

 
  
MPphoto
 
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti Teisės reikalų komitetui ir pranešėjui K. -H. Lehne‘o už sunkų ir puikų darbą rengiant šį pranešimą dėl pasiūlymo pakeisti dizaino direktyvą. Džiaugiuosi tuo, kad šis darbas galiausiai leido komitetui liberalizuoti atsarginių dalių rinką visoje Bendrijoje.

Šiuo metu galioja skirtingi ir prieštaringi dizaino apsaugos režimai, 10 valstybių narių yra liberalizavusios, o 17 valstybių narių taiko dizaino apsaugą atsarginėms dalims. Tokia vidaus rinkos padėtis visiškai nepriimtina. Labiausiai paveiktame automobilių sektoriuje veikia vieninga automobilių rinka, tačiau to negalima pasakyti apie jų atsargines dalis. Todėl iškraipomos kainos ir atsiranda kliūčių prekybai.

Siūloma išimtis iš dizaino apsaugos atsarginių dalių rinkoje – tai vienintelis tinkamas ir veiksmingas būdas vieningai atsarginių dalių rinkai pasiekti. Tai matyti iš išplėstinio Komisijos atlikto poveikio vertinimo, kuriame analizuojamos pasirinkimo galimybės šiai problemai išspręsti.

Komisijos turimi duomenys rodo, kad šiuo metu vartotojai už atsargines dalis moka 610 proc. daugiau dizaino apsaugą teikiančiose valstybėse narėse. Liberalizavus šią sritį vartotojai tiesiogiai laimės dėl padidėjusios konkurencijos ir vidaus rinkos įgyvendinimo.

Nepriklausomo paskirstymo sektorius galės pasiūlyti platesnį dalių asortimentą, įskaitant originalios įrangos tiekėjų dalis bei nepriklausomų gamintojų gaminamas dalis, kurios paprastai kainuoja mažiau. Todėl atsarginių dalių pasirinkimas padidės, o kaina sumažės.

Dėl liberalizavimo taip pat atsivers verslo galimybės nepriklausomiems atsarginių dalių gamintojams, kurių didžiąją dalį sudaro MVĮ, ir bus sukurta pakankamo dydžio Europos rinka, pakankama naujiems dalyviams pritraukti. Pagrindinė dizaino apsaugos paskirtis – skatinti formų konkurenciją įgyvendinant dizaino naujoves. Tačiau tai gali būti netaikoma atsarginėms dalims, kurios pagal paskirtį tinkamos naudoti tik tuomet, jei yra identiško dizaino kaip ir originalios dalys. Vartotojas sumoka už dizainą, įsigydamas naują automobilį ar kitą gaminį. Nederėtų jo versti mokėti pakartotinai kas kartą prireikus atsarginės dalies.

Siūloma sąlyga dėl remonto užtikrinama sąžininga ir teisinga pusiausvyra tarp reikiamų inovacijų ir esant reikalui išlaikant laisvą prekybą ir konkurenciją.

Šiuo metu Europos piliečiams ir įmonėms reikalinga vieninga atsarginių dalių rinka, sudaranti sąlygas didesnei konkurencijai. Šia direktyva galime suteikti rinkai tinkamą priemonę tam pasiekti.

 
  
MPphoto
 
 

  Klaus-Heiner Lehne, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandien nusimato daugiau nei 17 metų trukusios diskusijos pabaiga. Pamenu, kad kai 1994 m. pirmą buvau išrinktas į šį Parlamentą, mes jau tada bandėme sukti galvas šiuo klausimu. Tuomet nepriėjome prie išvados. Viskas, ką mums pavyko padaryti taikinimo procedūrose, tai užšaldyti šį reikalą. Prieš keletą metų Komisija pateikė naują pasiūlymą, kuriam apsvarstyti taip pat prireikė laiko, tačiau dabar galiausiai galima tai užbaigti pirmojo svarstymo metu.

Tai, kas buvo pasiūlyta ir dabar yra priešais mus ant stalo, visų pirma yra tai, ką akcentavo Komisija, tai yra atsarginių dalių rinkos liberalizavimas, nors ir su penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu valstybėms narėms, kuriuose atsarginėms dalims yra taikoma dizaino apsauga.

17 metų aš klausiausi argumentų už ir prieš. Dauguma jų nėra įtikinami. Leiskite man paminėti keletą pavyzdžių. Visų pirma buvo pateiktas argumentas, kad vartotojų kainos turėtų būti mažesnės, jei bus įtraukta remonto sąlyga. Tačiau patirtis rodo visai ką kita. Lyginamieji duomenys apie atsarginių dalių kainas Didžiojoje Britanijoje, kur rinka yra liberalizuota, ir Vokietijoje, kur taip nėra, paradoksaliai rodo, kad atsarginių dalių kainos Didžiojoje Britanijoje yra didesnės nei Vokietijoje.

Be to, nesunku suprasti, kad transporto priemonių gamintojams kažkaip turi atsipirkti dizaino išlaidos. Jei kai kurios iš jų negali atsipirkti parduodant atsargines dalis, taip pat logiška, kad gamintojai turės jas parduoti už naujų automobilių kainą, taigi, automobiliai taps brangesni. Šiuo atveju taip pat už tai mokės vartotojai.

Tarp kitko, tas pats yra taikoma draudimo įmokoms. Kaip žinome, kai kurias naujų automobilių pirkimo išlaidas padengia draudimo politika. Jei įmokos išaugs, tai taip pat nepadės vartotojams. Šiaip ar taip jiems visada reiks apmokėti sąskaitas.

Taip pat mane nelabai įtikina argumentas, kad automobilių pramonei reikia apsaugos ginantis nuo konkurentų iš Tolimųjų Rytų, kurie kelia grėsmę jų rinkoms, kadangi mes niekada nepamatysime, kaip pramonė randa kitų būdų apsaugoti savo atsargines dalis: patentuoja sumanius automobilių gaubtus ir šoninius veidrodėlius, apsaugo kitas dalis naudodamiesi prekės ženklo teisės aktais tiesiog į juos įtraukdami atskirus logotipus, nustatydami garantines sąlygas ir taikydami kitą patirtį.

Kaip parodė mūsų poveikio tyrimas, saugumo argumentas nėra visiškai pagrįstas, kadangi kaip mes gerai žinome, saugumas gali būti užtikrintas modelio testavimo priemonėmis.

Sakau tai todėl, kad manau, jog visi pateikti argumentai yra visiškai neteisingi ir mes nedavėme aiškių atsakymų į esminį klausimą.

Kai viskas pasakyta ir padaryta, belieka du pagrindiniai argumentai, kuriuos aš pripažįstu. Vienas iš jų yra autoriaus teisių argumentas, kuris teigia, kad Europoje turi būti suteikta pavyzdinė apsauga intelektinės nuosavybės teisėms, ir, žinoma, aš manau, kad tai, ką mes dabar priimame, galbūt duos klaidingą ženklą Kinijai ir Indijai ir kad mūsų, kaip europiečių, užduotis iš tiesų yra apsaugoti su intelektine nuosavybe susijusias teises.

Tačiau eisiu tiesiai prie kontrargumento. Kaip teisingai pastebėjo Komisijos narys P. B. C. McCreevy, mes turime bendrą Europos rinką. Šioje situacijoje du trečdaliai valstybių narių yra liberalizavusios savo rinkas, todėl nesaugo atsarginių dalių dizaino, kaip kad daro likęs trečdalis. Faktas yra toks, kad dėl bendros Europos rinkos sukūrimo, yra kuriamos bendros teisinės taisyklės ir tokiais atvejais gana įprasta laikytis daugumos principo.

Mano nuomone, visada buvo kompromisinė išeitis, už kurią dešimtajame dešimtmetyje aš pasisakau kartu su Komisijos nariu M. Monti. Tai buvo privalomos licencijos idėja, kuri būtų reiškusi, kad bet kuris gamintojas galėtų atgaminti dalis mokėdamas licencijos mokestį dizaino teisių savininkui.

Atsitiktinai labai panaši situacija yra autoriaus teisių srityje, taigi niekas negali man pasakyti, kad tai yra ne viena iš galimybių. Tai būtų padėję apsaugoti dizainą ir sukurti rinką. Deja, aš nesulaukiau Parlamento ar Tarybos daugumos palaikymo.

Taigi, mums beliko padaryti išvadą, kad turime liberalizuoti ir sukurti pereinamąjį laikotarpį, kad apsaugotume tas valstybes nares, kurioms reikia šiek tiek laiko prisitaikyti. Tuomet liko atsakyti į klausimą, kiek metų pereinamojo laikotarpio, penkeri ar aštuoneri, bus suteikta. Mano frakcija, kaip ir Teisės reikalų komitetas, pasisakė už penkerius metus, o kiek girdėjau, Socialistų frakcija pasisako už aštuonerius metus.

Svarbiausia yra tai, kad kai Parlamentas rytoj balsuos dėl šio klausimo: ar tekste turi būti parašyta penkeri ar aštuoneri metai, tai bus ženklas, kad Taryba turi pritarti pereinamajam laikotarpiui. Iš kalbų su Tarybai pirmininkaujančia Slovėnija žinau, kad jų pasiūlymas bus bandyti siekti ilgesnio, o ne trumpesnio pereinamojo laikotarpio. Tikrai linkiu Tarybai pirmininkaujančiai Slovėnijai sėkmės.

Yra vienas dalykas, į kurį, mano nuomone, turėtume atsižvelgti antrojo svarstymo metu. Jei Taryba dabar pasieks susitarimą, mes, Parlamentas, padėties turėtume nekomplikuoti antrojo svarstymo metu. Šis klausimas nenusipelno užsitęsusių ginčų ir dabar pats laikas tai užbaigti. Šis projektas yra mūsų įnašas siekiant šio tikslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Wolf Klinz, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. – (DE) Komisijos nary, ponios ir ponai, po ilgų diskusijų Teisės reikalų komitetas pasisakė už visišką antrinės matomų atsarginių dalių rinkos liberalizavimą. Kaip ką tik girdėjome, Teisės reikalų komitete pasiektas kompromisas numato laisvą rinką po penkerių metų pereinamojo laikotarpio.

Aš šiltai sveikinu šį žingsnį, nors asmeniškai manau, kad geriau jau per ilgas negu per trumpas pereinamasis laikotarpis. Tai yra seniai lauktas žingsnis. Mes ką tik girdėjome iš K. H. Lehne‘o, kad šiuo klausimu buvo diskutuojama 17 metų. Prieš dvejus su puse metų, 2005 m., kaip Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešėjas, aš raginau imtis ankstyvo liberalizavimo. Deja, pradinis vadovaujančio komiteto – Teisės reikalų komiteto – pranešėjas pasirinko delsimo procesą. Nežinau, ar jis turėjo kokių nors asmeninių abejonių dėl projekto, ar nepajėgė atsilaikyti sunkiam transporto priemonių gamintojų savo paties federalinėje šalyje spaudimui.

Kad ir kokia būtų priežastis, neracionalu yra tai, kad naujiems automobiliams mes turėtume turėti bendrą rinką, o jų atsarginėms dalims, – ne. Rinkos liberalizavimas sustiprins konkurenciją, bandys daryti spaudimą kainoms ir padidins vartotojų pasirinkimą. Tai nekliudys naujovėms; priešingai, tai galėtų paskatinti inovacinę veiklą, kadangi automobilių gamintojai bandys sukurti tokį produktų dizainą, kad atskirų dalių gamintojams būtų sunkiau jas pagaminti. Aš, savaime suprantama, pritariu intelektinės nuosavybės teisei ir jos apsaugai, dėl to nėra jokių abejonių, tačiau ši teisė nėra kliūtis rinkos liberalizavimui. Galiausiai buvo vienintelis atvejis, kai automobilių gamintojas ėmėsi veiksmų prieš kitą gamintoją dėl dizaino teisių pažeidimo pirminėje rinkoje, nepaisant to, kad iš tiesų buvo tam tikrų labai stulbinančių panašumų tarp skirtingų gamintojų gaminamų modelių.

Smulkusis ir vidutinis verslas taip pat turės naudos iš liberalizavimo, atsivėrus naujoms rinkos galimybėms, kurios turėtų paskatinti užimtumą ES ir pakeisti daugelį importuojamų produktų. Galiausiai vartotojai nuo šiol galės laisvai pasirinkti iš kelių tiekėjų. Esu tikras, kad jie džiaugsis tokia galimybe.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Medina Ortega, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. − (ES) Gerb. pirmininke, kaip minėjo pranešėjas K. H. Lehne, šį klausimą Parlamentas sprendžia jau 17 metų. Aš turėjau galimybę sekti jį nuo pat pradžių, kadangi dirbau Teisės reikalų komiteto pranešėju dėl Direktyvos dėl pramoninių dizainų ir modelių. Paskui buvau Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas tuo pačiu klausimu ir sekiau jo pažangą kaip Socialistų frakcijos Teisės reikalų komitete atstovas.

Norėčiau pradėti pasveikindamas K. H. Lehne‘ą dėl jo suderinto požiūrio. Jaučiu, kad jis puikiai pristatė iškilusius sunkumus. Tai yra nelengva tema, visiškai nelengva; ji yra teisiškai komplikuota ir turi ekonominių pasekmių.

Aš su juo sutinku. Pamenu ilgą diskusijų su Taryba dėl Taikinimo komiteto, vakarą siekiant galutinės formulės – tuo metu mes svarstėme kokios nors privalomos licencijos galimybę, nors tai buvo atmesta, – tačiau manau, kad tiek pranešėjas, tiek ir aš pats bei prieš mane kalbėjęs W. Klinz pasisakome už intelektinės nuosavybės teisių gynimą.

Tačiau teisiniu požiūriu problema dėl modelių ir pramoninių dizainų yra ta, kad mes turime teikti apsaugą visam produktui. Svarbiausias bruožas yra estetinė bendro produkto vertė, kitaip sakant, dizainas, ir dažniausiai tai būna automobilių dizainas.

Remontuotinos dalys, kitaip sakant, dalys, kurios sulūžo arba buvo pamestos avarijos metu ar dėl kokių kitų priežasčių, turi būti pakeistos ir, kaip sakė Komisijos narys P. B. C. McCreevy, normalus formatas yra dalis ekvivalentiška pakeistai daliai. Kai kas nors taiso dalį ir pakeičia ją identiška dalimi, nepažeisdamas bendro dizaino, žinoma, toks žmogus nieko neplagijuoja, o tiesiog remontuotiną dalį pakeičia kita tinkama dalimi. Tai garsioji „turi tikti (turi atitikti)“ koncepcija.

Jaučiu, kad pranešėjo pasiūlyta formulė yra tinkama išeitis, tačiau jis taip pat sprendė kitą klausimą: žinoma, čia yra kitas aspektas, tai yra ekonominė dalyko pusė. Kitaip sakant, šiuo metu yra daug šalių, kurioms reikia papildomų pajamų, kurias neštų intelektinės nuosavybės teisės. Tačiau Komisijos narys pasakė, kad, siekdami apsaugoti vidaus rinką, mes privalome suvienyti teisę visoje Europoje ir svarbiausia yra tai, kaip suderinti šiuos dalykus.

Vienintelis būdas tai padaryti yra pereinamasis laikotarpis. Tai reiškia, kad mes privalome suteikti pramonei galimybę pasiruošti per ilgą laikotarpį, siekiant atsižvelgti į kompensuojančias papildomas pajamas iš jau pagamintų dalių nuosavybės teisių – sąvokos, kuri šiuo metu neturi jokios prasmės, kadangi mes remiamės pagrindu, kad nuosavybė yra susijusi su visu dizainu.

Pagrindinis klausimas yra šis laikotarpis, kaip sakė H. H. Lehne. Kai kurie mano, kad laikotarpis turėtų būti penkeri metai, galima sakyti du plius trys, o kiti mano, kad jis turėtų būti ilgesnis, tai yra aštuoneri metai.

Rytoj mes sužinosime visų politinių frakcijų bei įvairių nacionalinių delegacijų ir narių pozicijas. Man atrodo, kad šis klausimas bus diskutuojamas ne remiantis politinėmis partijomis, bet nacionalinėmis, individualiomis pirmenybėmis arba sektorių apsaugos pirmenybėmis.

Bet kuriuo atveju, manau, kad tai, jog mes 17 metų diskutavome apie tai Taryboje ir Komisijoje, nėra blogai, kadangi yra bendra tendencija naudoti teisėkūros priemones atsitiktinėms problemoms spręsti, o čia du įstatymų leidėjai – Taryba ir Parlamentas – kurį laiką dirbo ieškodami suderintos išeities, išeities, kuri pripažįsta teisę į intelektinės nuosavybės apsaugą, gamintojų interesus, vartotojų interesu bei –.kodėl gi ne? – smulkių realizavimo rinkų ar netgi smulkių draudimo bendrovių interesus.

Jaučiu, kad pranešėjo pasiūlyta formulė yra tinkama išeitis. Kaip jau buvo minėta, reikia apibrėžti vienintelį dalyką, kurį sužinosime iš rezultatų, tai yra tinkamą laikotarpį. Tačiau manau, kad esant tokioms aplinkybėms Parlamentas suteikia Komisijai galimybę per trumpą laikotarpį parengti naują teisinę formulę, kuri sutaupytų mums įprastas Teisingumo teismo išlaidas su bylinėjimaisis susijusiais klausimais.

Todėl manau, kad Parlamentas turėtų iš esmės patvirtinti pranešimą, nepažeisdamas jokių minimalių sunkumų, kuriuos gali sukelti kai kurie pakeitimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Piia-Noora Kauppi, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kaip ir daugelis kolegų pirmiausia norėčiau pabrėžti intelektinės nuosavybės teisių ir dizaino apsaugos apskritai svarbą. Šios teisės reikalingos norint išlikti konkurencingiems, dinamiškiems ir novatoriškiems bei plėtoti mūsų visuomenę.

Tačiau taip pat būtina užtikrinti veiksmingą mūsų rinkų veikimą. Komisijos pasiūlymas pateiktas pačiu laiku. Kaip daug kartų pabrėžta, mes ir taip laukėme 17 metų ir turime laukti dar penkerius. Manau, kad lengvatinis penkerių metų laikotarpis ir taip pakankamai ilgas, o automobilių pramonei suteikiama laiko tinkamai pritaikyti šią pramonės sritį.

Tai yra tinkama intelektinės nuosavybės teisių ir vartotojų teisių pusiausvyra. Europoje yra 260 mln. transporto priemonių savininkų, norinčių tinkamos nuostatos atsarginių dalių ir remonto srityje.

Šiuo direktyvos pasiūlymu ir Teisės reikalų komiteto parengtu kompromisu užtikrinama, kad dalims, prijungtoms prie galutinio gaminio jau po jo pagaminimo (tai yra suprantant atsargines dalis netradiciškai), būtų taikoma visiška apsauga pagal dizaino direktyvą.

Esu įsitikinęs, kad ši direktyva bus naudinga Europos vartotojams. Automobilių pramonės atstovai visiškai nepagrįstai panikuoja, kad teks atleisti 50 000 automobilių sektoriaus darbuotojų ar transporto priemonių gamintojai patirs 2 mlrd. EUR nuostolius. Manau, kad tai suteiks verslo galimybes daugeliui Europos mažųjų ir vidutinių įmonių bei sukurs Europos gyventojams naujas darbo vietas.

Dar pamatysime ir iš tiesų nekantriai laukiame rezultato po penkerių, o ne aštuonerių metų. Manau, kad rytoj pavyks pasiekti šį kompromisą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, direktyvos dėl pramoninių dizainų teisinės apsaugos pasiūlymas yra susijęs su automobilių pramonės atsarginių dalių rinkos liberalizavimu. Numatoma, kad Sąjungoje jos vertė yra 10 mlrd. EUR.

Šiuo metu bendroji vidaus rinka apima tik naujų motorinių transporto priemonių pardavimą ir dauguma valstybių narių savo nacionalinėse teisės sistemose išlaiko nuostatas, ginančias dizainą ir turinčias atitikti atsargines dalis. Tai reiškia, kad dalių, pvz., variklio dangčių, durų ir sparnų, gamyba ir prekyba jomis nėra nevaržoma. Konkurencijai kenkia įvairios nuostatos, susijusios su sektoriumi.

Šalyse, kurios taiko visišką dizaino apsaugą, tokiose kaip Austrija, Prancūzija, Vokietija ir Čekija, atsarginių dalių kainos yra vidutiniškai 6–10 proc. didesnės. Labiausiai nuo to nukenčia Europos vartotojai ir MVĮ, kurie norėtų patekti į rinką ir dalyvauti skaidrioje konkurencijoje su įgaliotais atstovais. Liberalizavimo oponentai daugiausia yra stambūs automobilių gamintojai, kurie įrodinėja, kad nepriklausomi gamintojai parduos dalis pigiau, kadangi jie neturi nešti dizaino išlaidų ir naujų produktų vystymo naštos.

Komisijos pasiūlymas yra tolesnis žingsnis link visiško Europos motorinių transporto priemonių rinkos liberalizavimo. Remonto sąlyga yra naudinga vartotojams. Ji užsipuola monopoliją atsarginių dalių rinkoje ir skatina gamintojų konkurenciją. Dėl to atsarginės dalys bus pigesnės ir geresnės kokybės. Reikia pabrėžti, kad 11 Europos Sąjungos valstybių narių jau įgyvendino remonto sąlygą ir tai turi teigiamų pasekmių vartotojams. Šios šalys pasižymi dideliu konkurencingumu ir greitu ekonomikos augimu. Tarp jų yra Airija, Jungtinė Karalystė ir tokios naujosios šalys kaip Latvija, Vengrija ir Lenkija.

Iš tiesų paprastai vienintelis skirtumas tarp nepriklausomų gamintojų gaminamų dalių bendrovės logotipais pažymėtų dalių yra pakuotė. Nepriklausomi gamintojai gamina 80 proc. dalių ir tik 20 proc. gamina tiesiogiai didelės bendrovės. Dizaino apsauga visiškai nėra susijusi su dalių saugumu, kadangi dizainas yra susijęs tik su išvaizda, kaip tai patvirtino visoje Europoje atlikti patikimi tyrimai. Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad penkerių metų laikotarpis yra maksimalus laikas, kuriam gali pritarti Europos vartotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Lambsdorff, ALDE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, matomų transporto priemonių atsarginių dalių rinkos liberalizavimas yra sveikintinas dėl trijų priežasčių. Pirmoji yra tai, kad vartotojai turės didesnį pasirinkimą ir konkurenciją. Antroji – kad mes galime tikėtis kainų kritimo, ir tikrai galime tikėtis, kad kainos taps skaidrios, o dizaino išlaidos bus išskaidytos į naujų transporto priemonių išlaidas ir nebus susigrąžintos per pasroviui plaukiančią atsarginių dalių rinkos monopoliją.

Trečioji priežastis yra ta, kad Europos Sąjungos darbo rinka turės naudos, kadangi Europos atsarginių dalių gamintojai taip pat galės gaminti atsargines dalis į ES importuojamoms transporto priemonėms. Anksčiau tai buvo įmanoma tik gamintojams už Europos ribų. 2004 m. rinkiminės kampanijos metu aš aplankiau dalių gamyklą Giutersle. Šiai bendrovei patiks naujos taisyklės.

Aš taip pat sveikinu tai, kad svarbios Komisijos pasiūlymo sudedamosios dalys, tokios kaip remonto sąlyga, yra įtrauktos į Teisės reikalų komiteto priimtą projektą. Kaip savo frakcijos Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete šešėlinis pranešėjas, aš pasisakiau už šios sąlygos išlaikymą. Manau, kad projektas bus dar vienas žingsnis link tikros bendros rinkos.

Yra du pagrindiniai trūkumai, apie kuriuos jau kalbėjo kai kurie mano kolegos. Vienas jų yra tai, kad buvęs pranešėjas vėlavo pateikti pranešimą. Taip elgdamasis, A. Radwan elgėsi ne kaip Europos žmonių atstovas, bet kaip – BMW atstovas. Tai buvo nemalonus epizodas.

Antrasis trūkumas yra tai, kad penkerių metų pereinamasis laikotarpis yra gana ilgas atidėjimas. Penkeri metai iki to, kol įsigalios liberalizavimas, yra ilgas laikotarpis; dėl to vėluos konkurencija ir teigiamos liberalizavimo pasekmės. Girdėjau, kad Vokietijos vyriausybė ketina tam pasipriešinti. Tai yra antikonkurencinė kvailystė. Liūdna, kad tai tapo Vokietijos vyriausybės prekės ženklu. Tikiuosi, kad Taryba liausis taip elgtis.

Svarbiausia yra tai, kad mes sudarėme kompromisą, su kuriuo galime gyventi ir kurį turime pritaikyti. Galiu tik atkartoti K. H. Lehne‘o, kuriam norėčiau padėkoti už jo darbą, žodžius: turime išspręsti šį klausimą dabar ir išvengti bet kokių vėlavimų antrojo svarstymo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki, UEN frakcijos vardu.(PL) Gerb. pirmininke, šiandienos diskusijų tema yra atsarginių dalių rinkos liberalizavimas. Tai leis ne motorinių transporto priemonių gamintojams gaminti tokias dalis. K. H. Lehne‘o pranešimas iš tiesų yra žingsnis teisinga kryptimi. Norėčiau išreikšti paramą pranešimo išvadoms, tiek savo vardu, tiek Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu.

Kaip liberalios ekonomikos rėmėjas, aš suprantu kaip, manau, ir mes visi, kad yra dvi esminės tvirtos ir veiksmingos liberalios ekonomikos sąlygos. Viena vertus, tai yra laisvė gaminti ir parduoti įvairius produktus, ir kita vertus, originalaus gamintojo intelektinės nuosavybės apsauga, tolygi jo autoriaus teisių apsaugai.

Esmė yra tai, kad visiška ekonominė laisvė nebus efektyvi, jei mes tinkamai negerbsime žmogaus, kuris pasiūlė pirminę idėją. Svarbiausia yra tai, kad tas žmogus turi moralinę teisę į produktą, kurį jis pirmasis sugalvojo ir įgijo. Kita vertus, negali būti ekonominės laisvės, jei autoriaus teisės pavirs rinkos monopolija ir apribos ekonominę laisvę.

Esu įsitikinęs, kad šiame sektoriuje, būtent atsarginių dalių sektoriuje, iki šiol situacija šalyse, kuriose buvo taikomi originalaus gamintojo autorinių teisių apribojimai, iš tiesų buvo ekonominis suvaržymas. Produktų kainos buvo aukštesnės ir intelektinės nuosavybės savininkai, tai yra motorinių transporto priemonių gamintojai, turėjo monopolį. Jei norime pasiekti pusiausvyros tarp laisvos rinkos teisės aktų ir intelektinės nuosavybės, vis dėlto turime kažkiek apriboti intelektinės nuosavybės teises.

Manau, kad šis pranešimas yra žingsnis šia linkme. Todėl aš palaikau ir sveikinu jo autorių K. H. Lehne‘ą. Taip elgdamasis, aš remiuosi ekonominiu liberalizmu, kuris yra sistema, gaminanti veiksmingiausią ir geriausios kokybės produkciją, jei yra laikomasi tam tikrų gairių.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, aš nesu iš tų senųjų narių, kurie šį klausimą sprendė 17 metų, tačiau aš nemažiau džiaugiuosi, kad Teisės reikalų komitetui pavyko pasiekti šį kompromisą – už tai turime padėkoti pranešėjui, – kadangi galiausiai galėsime pereiti į naują etapą.

Reikia nenuvertinti to, kokia svarbi vartotojams yra, pavyzdžiui, remonto sąlyga, taip pat yra svarbu, ar vartotojai kai kuriose valstybėse narėse išlieka priklausomi nuo didžiųjų gamintojų monopolinės politikos malonės. Panašu, kad kai kurios bendrovės naudoja aukštas kainas, kad atsarginės dalys pačios save kompensuotų esant nuožmiai kainų konkurencijai ir siekdamos pateisinti tokią politiką kalba apie dizaino apsaugą. Gana natūralu, kad daugelis lobistų, pateikusių mums pristatymus, nenori, kad iš jų būtų atimta tokia galimybė, tačiau visi, kurie tvirtina, kad mes turime apsaugoti transporto priemonių pramonę išlaikydami monopolijos dalis, nesupranta viso ekonomikos sudėtingumo. Automobilių pramonė verkšlena dėl priemonių, kurias reikia taikyti siekiant kovoti su klimato kaita, ir skundžiasi dėl nepakankamos dizainų apsaugos. Tačiau manau, kad naujoviškos šios pramonės dalys nesiskundžia, o skuba kurti naujoves. Galiausiai tai yra tik dizaino, o ne patentų apsaugos klausimas. Mes pačiu laiku išmokome staigiau pasirinkti iš dviejų.

Saugumo argumentas, kurį taip pat pateikė dauguma gamintojų, poveikio vertinime buvo visiškai atmestas, ir taip pat reikia pažymėti, kad Europos vartotojų institucijos davė teigiamą postūmį šiam kompromisui. Dabar vėl mėginama pratęsti pereinamąjį laikotarpį iki aštuonerių metų šalims, kuriose jau galioja aukšti apsaugos lygmenys. Sakau jums, kad penkeri metai yra daugiau nei pakankama. Nenorėčiau, kad būtų vėl išvyniotas kompromisinis paketas. Mes, žalieji, pritarsime šiam kompromisui ir manau, jog labai svarbu ir labai pageidautina, kad visas Parlamentas pasielgtų panašiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Strož, GUE/NGL frakcijos vardu. (CS) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, leiskite man iš esmės nesutikti su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos. Aš nesutinku su visu pasiūlymu, o ne tik su kai kuriomis nedidelėmis problemomis, susijusiomis su Komisijos pasiūlymu. Pasiūlymu siekiama spręsti konkurencijos problemą automobilių pramonėje, beprecedentiškai sumažinant teisinę apsaugą, kurią pramonės dizaino teisės suteikia atsarginėms dalims. Toks metodas prasilenkia ne tik su Lisabonos strategija, bet ir su visuotinai priimta ir dažnai minima kryptimi link didesnės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, įskaitant jų stiprinimą. Yra įrodyta, jog nėra jokių priežasčių: nei ekonominių, nei teisinių ar susijusių su užimtumu, apriboti dizaino teisių turėtojų teises.

Taip pat norėčiau pažymėti tai, kad bet kokia ekonomika turi naudos iš monopolio, kuriam yra suteikta teisinė dizaino apsauga, kadangi tai skatina augimą. Be to, reikėtų atsižvelgti į principą, kad intelektinės nuosavybės teisės, įskaitant dizaino teises, gali būti apribotos tik išskirtinėmis aplinkybėmis, siekiant viešojo intereso, o taip šiuo atveju tikrai nėra. Jei ši direktyva bus priimta, jos neigiamas pasekmes labiausiai pajus Europos automobilių pramonė. Yra daugybė argumentų, leidžiančių manyti, kad Komisijos pasiūlytas atsarginių dalių rinkos liberalizavimas iš tiesų pakenks vartotojams, kadangi į rinką pateks prastos kokybės ir pavojingos atsarginės dalys. Jei vadinamieji nepriklausomi gamintojai gamintų standartines auštos kokybės dalis, tokiu būdu reikalaudami pažengusių technologijų, tokia produkcija jiems nebūtų ekonomiškai patraukli.

Tai, kad ši direktyva yra perdėta, galima pailiustruoti keista ir nesuprantama Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto išreikšta nuomone, kuria, viena vertus yra palaikomas visas pasiūlymas švento vidaus rinkos liberalizavimo šūkio vardan, o kita vertus, sakoma, kad „dizaino apsaugos panaikinimas prieštarauja tarptautiniu mastu pripažintiems intelektinės nuosavybės apsaugos principams kitose srityse, ir tuo metu, kai Europos Sąjunga ėmėsi, ypač PPO viduje, daryti spaudimą, kad trečiosios šalys pritartų intelektinės nuosavybės teisių, kurios padarytų galą imitavimui ir klastotėms, apsaugos režimui“. Čia tikrai nereikalingi komentarai.

 
  
MPphoto
 
 

  Christoph Konrad (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ši Dizaino direktyvos peržiūra sukasi aplink klausimą dėl to, ar automobilių gamintojams teisėtai teikiama apsauga turėtų būti išplėsta, kad apimtų matomas atsargines dalis, kaip kad šoniniai veidrodėliai ir priekinės lempos.

Išplėtimo pasekmė, mano nuomone, bus tokia, kad dizaino apsauga suteiks automobilių gamintojams monopoliją 13 mlrd. EUR vertės rinkoje. Dėl atsarginių dalių dizaino apsaugos apie 25 proc. visos atsarginių dalių rinkos būtų pašalinta iš Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento taikymo srities.

Europos Komisijos pasiūlyta remonto sąlyga užtikrina, kad Bendrosios išimties reglamentas, kuris yra pagrindinis teisės aktas motorinių transporto priemonių sektoriuje, bus taikomas visai atsarginių dalių ir remonto rinkai, kaip kad šiuo metu yra tik Belgijoje, Airijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

PPE-DE frakcijos pasiūlytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis direktyvos įsigaliojimui, mano nuomone, yra adekvatus ir daugiau nei dosnus. Tačiau noriu įspėti, kad daugiau nebūtų vėlavimų, įskaitant ir tuos, dėl kurių gali būti kalta Taryba, kadangi vartotojai jau pakankamai ilgai laukė mažesnių sąskaitų už remontą ir pigesnių draudimo įmokų, kol šiame parlamente ir valstybėse narėse vyko šios ilgos diskusijos.

Be to, mes neturėtume palikti Europos Teisingumo Teismui nustatyti neišvengiamas tolesnio neveiksnumo pasekmes, o turėtume kūrybiškai atlikti savo, kaip teisės aktų leidėjų, vaidmenį. Remdamasi standartais, kuriuos nustatysime rytoj, Taryba taip pat turėtų pasistengti priimti sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Leopold Józef Rutowicz (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, teisine pramoninio dizaino apsauga ketinama apsaugoti produktų dizaino privalumus, tačiau neturi būti leidžiama apriboti konkurenciją ir sulaukti rezultato – nepagrįstai didelių kainų. Įtraukus remonto sąlygą, pasiekiama teisinga pusiausvyra tarp teisinės intelektinės nuosavybės apsaugos ir konkurencijos laisvės poreikio. Tai taip pat apsaugo 260 mln. europiečių nuo monopolijos, perkant labiausiai „turinčias tikti“ atsargines dalis motorinių transporto priemonių remontui.

Aš pritariu 1, 2, 3, 5 ir 8 pakeitimams, kurie buvo pateikti. Aš nepritariu 6, 7 ir 9 pakeitimams. Šie pokyčiai yra naudingi bendrai rinkai, MVĮ ir vartotojams. Norėčiau padėkoti pranešėjui H. K. Lehne‘ui už visą jo darbą ir už kompromisą, kurio jis pasiekė dėl Direktyvos dėl dizaino apsaugos pakeitimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Malcolm Harbour (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, manau, kad ši diena istorinė, nes pagaliau pavyks išspręsti šį klausimą ir pašalinti šią vidaus rinkos anomaliją. Manau, derėtų trumpai prisiminti mūsų nueitą kelią.

Prieš pradedant dirbti Parlamente man teko susidurti su šiuo klausimu, dėl kurio kilo rinkos neatitikimai. Tiesą sakant, tai iš tiesų nėra susiję su intelektine nuosavybe ir jos šventumu. Iš tiesų mums prieš akis yra gerokai fundamentalesnis klausimas. Apskritai intelektinė nuosavybė yra gamintojams suteikta teisė, kurios šie neturi teisės naudoti konkurencijai riboti. Daugelyje šalių, pirmiausia Jungtinėje Karalystėje, kur šis judėjimas prasidėjo, Antimonopolinei komisijai savo laiku buvo pakankamai aišku, kad automobilių gamintojai šia monopolija piktnaudžiavo, todėl ji buvo pašalinta. Žinoma, tai jokiu būdu nepaneigia intelektinės nuosavybės apsaugos svarbos. Tiesiog noriu tai aiškiai pabrėžti tai minėjusiems kolegoms.

Taip pat norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į svarbią Vidaus rinkos komiteto įvestą priemonę (man teko garbė būti pranešėju) dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo. Pirmą kartą pavyko pasiekti, kad nepriklausomai pagamintos dalys, labai svarbios automobilių saugumo ir aplinkos apsaugos sistemos dalys, būtų nepriklausomai bandomos norint nustatyti atitiktį tiems patiems standartams, kurie taikomi ir tikrinant automobilių gamintojo gaminamas dalis. Šiuo nauju pasiūlymu iš tiesų visiškai atmetamas daugelį kartų D. Strož išsakytas argumentas dėl saugumo. Ši kliūtis pašalinta; tai padaryta Parlamento pastangomis.

Taigi išsprendėme du esminės svarbos turinčius klausimus ir, manau, laikas eiti pirmyn. Man malonu, kad automobilių gamintojai galiausiai susitaikė su tuo, kad nebebus galima iš naujo reguliuoti rinkos. Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, kad negalime pakartotinai reguliuoti rinkos. Tai yra neeilinė anomalija. Su ja buvo taikytasi ilgą laiką. Tai buvo būtina vidaus rinkai pasiekti. Manau, labai gražu iš mūsų pusės pasiūlyti net penkerių metų pereinamąjį laikotarpį. Tikiuosi, Taryba tam pritars. Todėl norėčiau šį klausimą baigti ir pereiti prie rimtų klausimų, t. y. dėl būdų, kaip pasiekti klestinčią automobilių pramonę ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Paul Gauzès (PPE-DE).(FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, po keleto pakeitimų Teisės reikalų komitetas priėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl teisinės dizaino ar modelių apsaugos.

Apgailestauju, kad priimtas tekstas numato per trumpą laiką panaikinti matomų automobilių detalių dizainų ir modelių apsaugą. Jei šis sprendimas susilauks pritarimo, jis turės neigiamų atgarsių ES automobilių gamintojams ir neturės jokios realios naudos vartotojams. ES reguliariai primena apie lemiamą intelektinės nuosavybės apsaugos vaidmenį konkurencingumo versle. Daug metų institucijos ir valstybės narės sunkiai dirbo, kad apsaugotų Bendrijos reglamentus, reglamentuojančius intelektinės nuosavybės teises vidaus rinkoje.

Dabartinis pasiūlymas visiškai prieštarauja šiai politikai ir smarkiai pakenks Bendrijos intelektinės nuosavybės teisių apsaugai. Neturi būti atsisakyta teikti pagalbą atsarginėms dalims ar daugeliui kitų kompleksinių produktų, kurie yra originalios meninės kūrybos ir didžiųjų investicinių paketų rezultatas.

Priešingai tam, kas buvo pasakyti, nors niekada nepadaryta, atsarginių automobilių detalių atsaugos panaikinimas neduos jokios naudos vartotojams. Ir vartotojų laimėjimų neparodo kokybės ir kainos santykis. Netgi Europos Komisijos užsakytame tyrime matyti, kad visiškas atsarginių automobilių dalių rinkos liberalizavimas nebūtinai bus naudingas vartotojams kainų atžvilgiu dėl to, kad tarp atsarginių dalių tiekėjų ir galutinio vartotojo yra daug tarpininkų. Apsaugos panaikinimas iš tiesų būtų naudingas tik ekonomikos operatoriams, kurie nebus priversti padengti sukūrimo išlaidų ir, priešingai nei gamintojai, kurie turi išlaikyti savo įvaizdį, mažiau rūpinsis, kad būtų išlaikytos charakteristikos, kurių pirkėjai gali tikėtis iš produktų. Todėl Komisijos pasiūlymas gali privesti prie to, kad atsiras prastesnės kokybės dalių arba bent jau paskatins klastojimą.

Dėl visų šių priežasčių aš apgailestauju dėl Komisijos priimtos pozicijos. Aš tai pasakiau ir toliau pritariu dviem pakeitimams, kuriuos pateikiau plenarinės sesijos metu kartu su dvidešimt kolegų Parlamento narių, už aštuonerių metų pereinamąjį laikotarpį, siekiant apsaugoti dizainus ir modelius.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Thyssen (PPE-DE).(NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, diskusijos apie matomų dalių dizaino apsaugos jau vyksta beveik visą šio Parlamento narių kadenciją. Mes apie tai diskutavome 17 metų, tačiau iki šiol nesugebėjome pasiekti galutinio susitarimo dėl šio svarbaus ekonominio teisės akto arba pakankamai suderinti valstybių narių įstatymų.

Jau praėjo treji metai nuo tada, kai buvo pateiktas dabartinis Komisijos pasiūlymas, ir galiausiai mes rytoj, antrojo svarstymo metu, dėl jo balsuosime. K. H. Lehne‘o pranešimas mus nukreipia teisinga kryptimi. Pranešime gerbiama visa kompleksinių produktų dizaino intelektinė nuosavybė ir kartu suteikiama galimybė tinkamai veikti atsarginių dalių rinkai.

Dabartinis rinkos suskaidymas yra nebepateisinamas. Tai atima iš atsarginių dalių gamintojo, turiu galvoje nepriklausomą gamintoją, vidaus rinkos teikiamos naudos galimybę. Tai atima iš nepriklausomų remonto bendrovių galimybę pasirinkti savo pačių tiekėjus ir atima iš vartotojų galimybę ar privalumą daryti spaudimą kainoms, kuris normaliai turėtų būti jiems suteiktas, kai konkurencinga rinka funkcionuoja tinkamai.

Dabar su nauja direktyva – Malcolm Harbour taip pat ką tik tai akcentavo – yra pašalinta paskutinė kliūtis – saugumas. Todėl atėjo laikas surizikuoti ir priimti galutinį sprendimą. Mano manymu, mums nebereikia nei šio penkerių metų pereinamojo laikotarpio, tačiau per tuos 16 ar 17 diskusijų metų aš taip pat supratau, kad politika yra įmanomumo menas, ir su šiuo kompromisu galiu išgyventi be tų penkerių metų.

Gerb. pirmininke, ilgiau tai atidėlioti būtų tikrai nepriimtina. Išsirinkime vidaus rinką. Šis vidaus rinkos aspektas, kurį mes galime labai aiškiai pademonstruoti, yra vartotojui naudai. Pasirinkime taip, kaip naudinga vartotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Toubon (PPE-DE).(FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos pasiūlymu ketinama leisti ne gamintojų bendrovėms gaminti atsargines dalis, manant, kad tai sumažins dalių ir draudimo kainas. Tai yra idiliškas pristatymas, kurį mes girdėjome iš Komisijos nario, atsakingo už vidaus rinką ir paslaugas.

Niekas nerodo, kad bus kokios nors realios naudos vartotojams. Šalys, kurios jau panaikino apsaugą, nepastebėjo jokios akivaizdžios pažangos. Tai patvirtina tik pačios Komisijos tyrimai, kaip ką tik sakė mūsų pranešėjas Klaus-Heiner Lehne. Tačiau intelektinės dizainų ir modelių nuosavybės panaikinimas daugelyje pramonės šakų, ne tik automobilių pramonėje, tiesiogiai kertasi su ES ekonomine ir komercine strategija. Tai reiškia, kad bus atvertos durys klastojimui ir pavojingiems konkurentams, tokiems kaip Kinija ar Indija, bus suteikta galimybė imtis pašėlusios šių prekių gamybos. Tai visiškai prieštarauja Lisabonos strategijai, kuria buvo norima, kad intelektinė nuosavybė būtų konkurencingumo ir naujovių ginklas. Su šia strategija mes tikrai duosime klaidingą signalą savo varžovams ir tai prieštaraus ES interesams globalizacijos kontekste.

Ponios ir ponai, šis pasiūlymas yra pasenęs. Jis yra įkvėptas ideologinio požiūrio, kuris 2007 m. yra rizikingai subalansuotas, kadangi dabar mes dalyvaujame žiaurioje kovoje su naujais ekonominiais gigantais, siekdami užtikrinti savo pramonės išlikimą. Dabar nelabai tinkamas laikas mesti ginklus. Komisijos narys P. Mandelson vyksta į Pekiną, kad priverstų Kiniją gerbti intelektinę nuosavybę, o čia mes statome ją į pavojų. Šio pasiūlymo reiktų tiesiog atsisakyti kaip nerealistinio ir neatsakingo. Dabar, kai diskutuojame šiuo klausimu, mes privalome elgtis kaip geri teisės aktų leidėjai. Todėl galiausiai mes pritariame pranešėjo kompromisui ir raginame Parlamentą balsuoti už 53 narių pasirašytą pakeitimą dėl aštuonerių metų pereinamojo laikotarpio.

 
  
MPphoto
 
 

  Christian Foldberg Rovsing (PPE-DE). - (DA) Gerb. pirmininke, mes buvome liudininkai to, kaip senų Europos monopolijų liberalizavimas sukūrė stimuliuojančią konkurenciją prekyboje ir pramonėje geresnių produktų ir mažesnių kainų vartotojams atžvilgiu. Automobilių atsarginių dalių rinka nėra išimtis. Daugelį metų automobilių gamintojai turėjo stiprią atsarginių dalių, kurios yra svarbi automobilių dizaino dalis, monopoliją. Praktiškai mes kalbame apie maždaug 20 proc. atsarginių dalių, parduodamų labai plačioje ES rinkoje. Remiantis Komisijos skaičiavimais, bendra metinė apyvarta siekia apie 42 mlrd. EUR arba 300 mlrd. DKK. Pagal beveik prieš dešimt metų priimtą direktyvą, valstybės narės vis dar turi galimybę išlaikyti monopolijas, kurios pakankamai apsaugo automobilių pramonę.

Komisijos pasiūlymas, kuris reikš pritarimą šios rinkos liberalizavimui, turės mažiausiai tris didelius privalumus. Visų pirma pramonė bus skatinama investuoti į atsarginių dalių gamybą, kuri paprastai reikalauja didelio kapitalo. Šiuo metu nėra tokio paskatinimo, kadangi daugelis ES rinkų yra apimtos monopolijų, todėl jos yra uždarytos neoriginalioms rinkos atsarginėms dalims. Antra, vartotojai patirs atsarginių dalių kainų kritimą, kadangi bus didesnė konkurencija tarp gamintojų. Ir galiausiai, trečia, visiškas remonto sąlygos įgyvendinimas turėtų baigtis draudimo įmokų mažėjimu. Labai didelė dalis atsarginių dalių rinkos, kuriai yra taikoma dizaino apsauga, atsiranda iš reikalavimų, kuriuos padengia draudimo politika.

Turiu paminėti M. Harbouro pastabas dėl kritiškai svarbių atsarginių dalių iš visų gamintojų saugumo. K. H. Lehne nusipelno didelio pagyrimo už darbą, kurį jis atliko rengdamas šį pranešimą, kurį aš visiškai palaikau.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems prie šių diskusijų prisidėjusiems EP nariams. Atidžiai klausiausi jų ir diskusijos bei kitų komentarų dėl šio pasiūlymo. Todėl pabaigoje norėčiau pabrėžti keletą svarbių dalykų.

Dėl mišraus dizaino apsaugos režimo taikymo iškraipoma prekyba; tai kenkia vidaus rinkai, verslui ir vartotojams. Visiškai įgyvendinta atsarginių dalių rinka turėtų būti naudinga daugeliu požiūrių. Tai sudarytų galimybę pasiekti didesnę konkurenciją ir MVĮ patekti ir dalyvauti rinkoje. Vartotojams būtų naudinga didesnis pasirinkimas ir mažesnės kainos. Be teisinio tikrumo, tai taip pat prisidėtų palengvinant kasdienį administracijos, teismų, bendrovių (visų pirma – MVĮ) ir vartotojų gyvenimą. Galiausiai siūloma remonto sąlyga kildinama iš intelektinės nuosavybės apsaugos pr