Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2007 m. gruodžio 12 d. - Strasbūras

4. Pagrindinių teisių chartijos paskelbimas ir pasirašymas

  Pirmininkas. − Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas José Sócrates, gerb. Europos Komisijos Pirmininke José Manuel Durão Barroso, ponai ir ponios, man labai džiugu pasveikinti jus čia, Europos Parlamente, pačioje Europos demokratijos širdyje, susirinkus oficialaus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pasirašymo proga. Tai iš tiesų laiminga diena, ypač Europos Sąjungos piliečiams.

Praėjus penkiasdešimčiai metų po to, kai iš nusiaubto Europos žemyno griuvėsių buvo sukurtos Europos Bendrijos, šiandien mes ketiname iškilmingai paskelbti bendrąsias vertybes, sudarančias Europos tapatybės pagrindą.

Pagrindinių teisių chartija, kurią šiandien susirinkome paskelbti, simbolizuoja reikšmingą kelią, praeitą einant link Europos žmonių Sąjungą, kurią mes kartu sukūrėme per pastaruosius 50 metų.

Ši Chartija įrodo, kad Europos Sąjungos pamatai buvo dedami atsižvelgus į svarbiausiais Europos istorijos pamokas, ir šiandien mes nesiliaujame gerbti kiekvieno žmogaus orumą, puoselėti iškovotą laisvę, taiką, demokratiją ir teisinę valstybę kaip varomąsias Europos suvienijimo jėgas.

Laisvė negerbiant kitų tautų ir žmonių teisių negalima, taip kaip negalima taika neprisitaikant prie vieni kitų interesų. Laisvės, taikos, teisingumo ir socialinės gerovės vertybės pasiekiamos tik kaip neatsiejama visuma. Nė vienas iš šių siekių negali būti įgyvendintas kitų siekių sąskaita.

Pradininkai suprato tai ir sukūrė Europą kaip bendriją, pastatytą ant teisinės valstybės pamato. Europos Sąjungos valdymas grindžiamas principu, kad valdžios galia kyla iš įstatymo, o ne principu „kur galybė, ten ir teisybė“. Būtent čia slypi tikrasis mūsų Sąjungos, bendrų vertybių siejamos bendrijos, modernumas ir tikroji jos vizija. Tik tikras teisingumas gali užtikrinti taiką visoms mūsų valstybėms.

Mūsų pradininkų vizija ne tik išsipildė, bet ir atlaikiusi kovos tarp dviejų sistemų, kurioje laisvė ir demokratija grūmėsi su diktatūra ir žmonių priespauda, išbandymą įrodė esanti dar stipresnė ir vaisingesnė.

Žemyno pasidalijimo pabaiga yra stebuklas, kurio liudininke ir dalyve tapo mūsų karta. „Geležinės uždangos“ kritimas ir dvylikos valstybių įstojimas į Europos Sąjungą tapo įmanomu dalyku tik todėl, kad laisvės ir demokratijos balso bei lygių teisių visiems siekio galia nustelbė visas tas nežmoniškas XX amžiaus ideologijas.

Berlyno deklaracijoje, priimtoje šių metų kovo 25 d. Romos sutarties 50-čio proga, yra labai svarbus teiginys − „Laimei, mes, Europos Sąjungos pilietės ir piliečiai, susivienijome“. Iš tiesų mes laimingi, kad laisvė, demokratija ir pagarba žmogaus teisėms visiems mums Europos Sąjungoje tapo realybe.

Šiandieninis iškilmingas Pagrindinių teisių chartijos paskelbimas įpareigoja mus ir suteikia galimybę atkurti tikrąją Europos susivienijimo esmę šiandien Europos Sąjungoje gyvenantiems žmonėms, kurių gretos skaičiuoja beveik 500 mln., ir ateities kartoms.

Europos Sąjungos esmė, ponai ir ponios, peržengia ekonominių išlaidų ir pelno skaičiavimų ribas. Nors ekonominiai aspektai yra svarbūs ir tebeturės įtakos mūsų gyvenimui ES, pirmiausia mes esame bendromis vertybėmis grindžiama bendrija, kur solidarumas, laisvė ir lygios teisės sudaro neatskiriamą mūsų kasdienio gyvenimo dalį. Būtent šios bendros vertybės, iš kurių pagrindinė yra pagarba žmogaus orumo neliečiamumui, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnyje, ir sudaro Europos suvienijimo pamatus.

(Plojimai)

Būtent todėl Europos Parlamentas laikėsi principo, kad teisiškai privalomas Pagrindinių teisių chartijos pripažinimas turėtų būti svarbiu bet kokio susitarimo dėl Europos sutarčių reformavimo elementu, ir surado būdą realizuoti šį principą.

Rytoj vyriausybių ir vadovų pasirašomos Lisabonos sutarties 6 straipsnyje pateikta nuoroda į Pagrindinių teisių chartiją suteikia Chartijai tą patį teisiškai privalomą pobūdį, kokį turi pačios Sutartys.

Reikalavimas, kad XXI amžiaus Europa turėtų išsamų visiems Sąjungos piliečiams vienodai galiojančių ir taikomų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių katalogą, yra ne tik visiškai suprantamas, bet ir išreiškia pačią europinės tapatybės sąvokos esmę.

(Plojimai)

Visos mūsų politikos ir veiklos centre pastatomas žmogus ir žmogaus orumas. Taip Europos Sąjunga tampa pagrindu, leidžiančiu mums, Sąjungos piliečiams, taikingai kuisit savo bendrą ateitį.

Be tvirtų bendrų vertybių pamatų, apie kuriuos mes privalome visada atminti, Europos Sąjunga neturėtų ateities. Nepripažinę savo vertybių kaip teisiškai privalomų nuostatų, galiojančių visoje Europos Sąjungoje, taip pat neturėtumėme pagrindo primygtinai reikalauti, kad žmogaus teisės būtų gerbiamos ir kitose pasaulio šalyse.

(Plojimai)

Taip pat mes neturėtumėme leisti, kad kas nors Europos Sąjungos viduje ar už jos ribų bandytų nustatyti ribas mūsų ryžtingam žmogaus teisių gynimui. Mes Europos Parlamente esame morališkai ir politiškai įsipareigoję visada ginti žmogaus orumą.

(Plojimai)

Šiuolaikiniame pasaulyje mes, europiečiai, turime projektuoti save kaip bendriją, susivienijusią bendrų vertybių ir žmogaus orumo gynimo pagrindu, ir siekti tarpkultūrinio dialogo. Mes galime daryti tai pasitikėdami savimi ir privalome daryti tai su nepailstamu pasišventimu ir tada niekas negalės priversti mus liautis darius tai.

(Plojimai)

Rengiant Pagrindinių teisių chartijos projektą, pirmą kartą Europos suvienijimo istorijoje buvo pritaikytas naujas atviras ir demokratiškas konvencijos metodas. Šis metodas pasirodė esąs labai efektyvus, todėl konvencija tapo viso reformų proceso modeliu ir pradžios tašku.

Rengiant Pagrindinių teisų chartijos projektą, Europos Parlemtas atliko ypač aktyvų vaidmenį, turėjusį lemiamos įtakos teksto turiniui.

Chartija yra pirmoji priemonė, kurioje ekonominės ir socialinės teisės įtvirtintos tuo pačiu statusu, kaip ir politinės teisės bei asmeninės laisvės. Ji gina pagrindines teises Sąjungos veiklos sferoje ir taikant Bendrijos teisę. Ji taip pat suteikia Europos Sąjungos piliečiams regreso teisę kreipiantis į Europos Teisingumo Teismą Liuksemburge. Mes puoselėjame viltį, kad išaus tokia diena, kai Pagrindinių teisių chartija taps teisiškai privaloma visose valstybėse narėse.

(Plojimai)

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra neatsiejamos. Todėl aš kreipiuosi į visas Europos Sąjungos valstybes nares be išimčių prisijungti visų Sąjungos piliečių labui prie šio europinio konsensuso.

Šiandieninis iškilmingas Chartijos paskelbimas taip pat turėtų tapti proga visiems Europos piliečiams, galintiems ginti savo teises šios Chartijos pagrindu, apmąstyti savo pareigą europiečių bendrijai, platesniam pasauliui ir ateities kartoms. Teisės ir pareigos neatsiejamos. Tai, kas mus vienija, yra solidarumas.

(Plojimai)

Mes kuriame žmonių Europą ir klojame Europos Sąjungoje tvirtą bendrų pagrindinių demokratinių teisių pagrindą. Šiandieninis iškilmingas Chartijos paskelbimas byloja apie tai, kad mūsų bendrija, grindžiama bendromis vertybėmis, gyvuoja ir auga. Šiandien bendrų vertybių rinkinys bus įtvirtintas Sąjungos gyventojų gyvenimuose ir mintyse. Šiandien yra didi Europos Sąjungos piliečių triumfo diena ir mūsų visų širdys ir sielos džiaugiasi.

(Garsūs plojimai)

(Šurmulys salėje)

(Keli nariai su transparantais ir plakatais garsiai protestuoja)

  Pirmininkas. − Prašom nuleiskite dabar tuos plakatus. Parodykite šiek tiek pagarbos čia esantiems Europos Parlamento svečiams.

Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, dabar norėčiau perduoti žodį jums.

  José Sócrates, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. Europos Parlamento Pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponai ir ponios. Šiandien mes susirinkome į iškilmingą Europos Parlamento posėdį paskelbti Europos Sąjungos Pagrindinių teisių ir aš norėčiau aiškiai pareikšti jums, kad ši diena – gruodžio 12 d. – bus įrašytą į Europos integracijos istoriją kaip svarbiausia data. Svarbiausia data Europos istorijoje.

(Plojimai)

(Šurmulys NI ir IND/DEM eilėse)

  Pirmininkas. − Kantrybės prašom. Bent jau turėkite padorumo leisti mūsų kalbėtojui kreiptis į auditoriją.

Gerb. pirmininke, prašom tęsti.

  José Sócrates, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Kaip nesistengtų kai kurie sutrukdyti kitiems kalbėti, ši diena yra svarbiausia Europos istorijos data. Tokią dieną aš taip pat norėčiau jums pasakyti, kad ši ceremonija greičiausiai yra svarbiausia ceremonija iš visų, kuriose man teko garbė dalyvauti. Svarbiausia ceremonija per visą mano politinę karjerą.

Man, kaip europiečiui, didžiulė garbė pasirašyti ir paskelbti Pagrindinių teisių chartiją ir aš ypač didžiuojuosi, kad tai vyksta Portugalijos pirmininkavimo Tarybai kadencijos metu. Aš didžiuojuosi tuo kaip europietis ir kaip Portugalijos pilietis, ypač dar ir todėl, kad Konvencija, davusi pradžią šiai Chartijai, pradėjo galioti būtent mūsų pirmininkavimo kadencijos 2000 m. metu. Todėl aš noriu pasakyti Europos Parlamentui, kad mano šaliai yra didelė garbė būti tokiu būdu susietai su tokiu svarbiu Europos pilietybės projekto etapu.

Ši Chartija yra įsipareigojimo vertybėms, kurios davė pradžią europinei civilizacijai, vertybėms, kurių pagrindą sudaro žmogaus orumo gynimas, pavyzdys ir mes susirinkome čia paskelbti apie tai, kad esame ištikimi toms vertybėms, vertybėms, kurių ištakos yra konstitucinėje tradicijoje, vienijančioje visas Sąjungos valstybes nares, ir taip pat tarptautinėse teisės priemonėse, kaip yra Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos atveju. Pažymint šį suderinamumą, reikėtų pasakyti, kad pati Lisabonos sutartis, numatydama Sąjungos prisijungimą prie Europos Konvencijos Tarybos, supranta, kas yra pagrindinių teisių gynimas šiuolaikinėse demokratijose.

Todėl ši diena yra išskirtinė, nes nuo šiol, nors kai kurie to ir nenorėtų, pagrindinės teisės bus oficialiai ir negrįžtamai paskelbtos bendro Sąjungos moralinio, politinio, pilietinio ir kitų geriausių europinės civilizacijos aspektų paveldo dalimi.

Tačiau ši Chartija yra ir priemonė, skirta politiniams veiksmams, bei priemonė, skirta institucijoms, nes Chartija formuos jų veiklą. Chartija įpareigoja politikus ir institucijas, kurie privalės gerbti joje įtvirtintas teises ir principus ir propaguoti šių teisių ir principų taikymą, bet ji taip pat yra ir priemonė, skirta piliečių veiksmams, nes ji rodo, kad Sąjungos projektas yra pilietybės projektas ir kad Sąjunga tarnauja savo piliečiams, gina ir propaguoja jų teises.

Chartija įkūnija, Europos kontekste, žmogaus orumo projekciją ir socialinių teisių viešpatavimą. Todėl ji taip pat apima ir socialinį komponentą, nes ji iškelia žmogaus orumą darbo veiklos, užimtumo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir rūpybos ir aplinkos apsaugos pasaulyje. Tai yra lygybės ir solidarumo Chartija, kovos su bet kokios rūšies diskriminacija Chartija, taip pat Chartija, kovojanti su nelygybe, nes ji puoselėja ypatingą dėmesį, tokį dėmesį, kurį skiriame vaikams ir jaunimui, lyčių lygybei, pagyvenusių žmonių vaidmeniui, taip pat esminiams su asmeninių teisių ir asmens duomenų apsauga susijusiems klausimams.

Aš taip pat turėčiau atkreipti dėmesį į Chartijoje įkūnytas laisves, laisves, susijusias su Europos pilietybe ir atitinkamomis politinėmis teisėmis, taip pat ekonomines laisves, grindžiamas Romos sutartimi, kurios 50 metų jubiliejų šiais metais švenčiame. Todėl mes esame ištikimi savo tradicijai ir pakartotinai uždraudžiame mirties bausmę ir šiuo atžvilgiu aš ypač palaikau praeitą savaitę Tarybos priimtą sprendimą pažymėti kalendoriuje Europos dieną prieš mirties bausmę.

Galiausiai aš turėčiau pažymėti tai, kad Chartija aprėpia piliečių teises ir žmonių teises, todėl ji yra nukreipta į daug didesnę visuomenės dalį, neapsiribojant vien tik valstybių narių piliečiais. Tai yra ne mažiau svarbu, nes šiandien mes esame įsitikinę, kad geresnis pasaulis yra toks pasaulis, kuriame vyrauja visuotinė pagarba šioms teisėms ir laisvėms.

Ši Chartija nuo šios dienos tai pat tarnaus Europos Sąjungos išorės politikai, kuria siekiama sukurti tokį pasaulį, kuriame visos šios teisės ir laisvės būtų visuotinai gerbiamos ir užtikrintos. Todėl ji bus lyg rodyklė, rodanti Europos Sąjungos poziciją tarptautinėje arenoje ir įgyvendinant bet kokią priemonę, siūlomą tam, kad būtų užtikrinta visuotinė pagarba pagrindinėms teisėms.

Todėl tokiu būdu Europos piliečiai gali suvokti save Sąjungoje, kuri yra jų Sąjunga. Jie gali suvokti teises, kurias Sąjunga jiems užtikrina, ir supranta, kad Europa yra taikos ir demokratijos projektas, projektas, kuriame užtikrinta visiška žmogaus teisių pagarba. Mūsų moralinis autoritetas ir šios ceremonijos nuotaika yra tie dalykai, kurie vienija visas tris institucijas. Mes skelbiame šią Chartiją Lisabonos sutarties pasirašymo išvakarėse, skelbiame Chartiją, turinčią pagrindinio įstatymo teisinį statusą ir statusą, prilyginamą Sutarčių statusui, daugelių džiaugsmui ir kai kurių nepasitenkinimui. Ši Chartija yra Sutartyje.

(Plojimai stovint)

(Nauja šurmulio banga NI ir IND/DEM frakcijų eilėse)

  Pirmininkas. − Bent jau turėkite padorumo leisti mūsų svečiui baigti savo kalbą.

Garsus šauksmai nėra argumentas. Palikite Rūmus!

  José Sócrates, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Šiame globalizuotame pasaulyje, kurį, kaip daug kas teigia, valdo ekonomika ir finansai, tai, kad dvidešimt septynios valstybės narės pakartoja šios Sąjungos kontekste savo tvirtą įsipareigojimą vertybėms ir pagrindinių teisių gynimo ir apsaugos tikslams, yra indėlio į pačios globalizacijos reguliavimą ženklas. Pagrindinės teisės yra bendra demokratinių šalių, kuriose įtvirtinta teisinė valstybė, valdžios įgaliojimų ribojimo mechanizmai ir pagrindinės žmogaus teises ginančios priemonės, tradicija.

Įpareigodama Sąjungos institucijas ir valstybes, Chartija apriboja valdžios įgaliojimus vardan to, kad būtų apginti piliečių ir jų organizacijų interesai. Tokio valdžios įgaliojimų apribojimo formalizavimas užtikrina subsidiarumo principo, kurio bus griežtai laikomasi nustatant apribojimo taikymo ribas, įgyvendinimą ir stiprina ir taip itin demokratinę pačios Sąjungos prigimtį. Pagrindinių teisių gynimas akivaizdžiai yra vertybė, turinti esminės svarbos europinei tapatybei, nes tai yra dalis mūsų genetinio kodo, elementas, kuris susistemina visą Europos projektą ir leidžia Europą apibrėžti kaip vertybių Sąjungą. Būtent šių vertybių besąlygiško patvirtinimo pasaulis tikisi iš Europos.

Tokia yra Europa, kuriai noriu priklausyti, Europa, kuri gina savo vertybes. Ir mes, aš ir visi nariai, puikiai suvokiame, kad kova už pagrindines teises yra mūsų kasdienio ir tikriausiai niekad nesibaigiančio darbo užduotis, užduotis valstybėms, pilietinei visuomenei, pramonės įmonėms ir jų profesinėms sąjungoms, užduotis kiekvienam piliečiui. Todėl skelbdami šią Chartiją, mes džiaugiamės tuo, kad pavyko pasiekti sutarimą pripažįstant jos teisinės galios lygiavertiškumą teisinei galiai, kurią turi Sąjungos Steigimo sutartys.

Be to, kad šios Chartijos paskelbimas žymi mūsų džiaugsmo dieną, jis taip pat simbolizuoja Sąjungos institucijų susitarimą, kurį derėtų gerbti ir juo vadovautis kasdienėje Sąjungos veikloje. Tik tokiu būdu mes galėsime būti verti Europos istorijos ir tapti vertais mūsų geriausių kolektyvinės tapatybės savybių ir mūsų bendros tradicijos, kurios daro garbę Europai, kovojančiai už savo piliečių teises, laisves ir garantijas, įpėdiniais. Ačiū visiems.

(Nauja plojimų stovint banga, išskyrus GUE/NGL, NI ir IND/DEM frakcijų eiles)

  Pirmininkas. − Ponai ir ponios, norėčiau kai ką pranešti ir todėl prašyčiau tylos. Jordanijos Karalius yra jau Parlamento Rūmuose ir kreipsis į mus iš karto po iškilmingos Pagrindinių teisių chartijos paskelbimo ceremonijos. Prašom užtikrinti, bent jau iš pagarbos mūsų svečiui iš Jordanijos, kad nebūtų daugiau jokių trukdymų ir galėtumėme oriai baigti šią paskelbimo ceremoniją.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. − (PT) Gerb. Europos Parlamento Pirmininke, gerb. Portugalijos Ministre Pirmininke, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, ponai ir ponios, Lisabonos sutarties pasirašymo išvakarėse trijų Europos Sąjungos politinių institucijų – Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos – vadovai pasirašo čia, Strasbūre, Europos pagrindinių teisių chartiją.

Man yra didelė asmeninė garbė dalyvauti tokios svarbos įvykyje. Pagrindinių teisių chartijos paskelbimas įtvirtina teisės kultūrą Europoje. Europos Sąjungoje, kuri teisinėje valstybėje yra viršesnės už bendriją, instituciniai pokyčiai reikalauja sustiprinti pagarbą pagrindinėms teisėms.

Komisijos Pirmininkas. Gerb. Parlamento nariai, šiandien visos trys Europos institucijos ketina patvirtinti savo 2000 m. gruodžio mėn. duotą įsipareigojimą, kai Chartija paskelbta pirmą kartą. Tačiau šiandien, praėjus septyneriems metams, žengiamas esminis žingsnis į priekį.

2000 m. Chartija nebuvo teisiškai privaloma. Rytoj, pasirašius Lisabonos sutartį ir ją ratifikavus, Chartija taps pirminiu Sąjungos teisės šaltiniu ir teisine galia prilygs pačioms Sutartims. Šis procesas bus labai naudingas Europos piliečiams. Norėčiau šį dalyką pailiustruoti ir trumpai pažvelgti į Chartijos turinį. 54 straipsniuose aptariamos teisės, kurias iki šiol Teisingumo Teismas turėjo pripažinti kiekvienu konkrečiu atveju. Dabar jos įtrauktos į vieną dokumentą.

Chartijoje pripažįstami pagrindiniai žmogaus orumo principai, įtraukiamos klasikinės pilietinės laisvės, jau įtrauktos į Europos žmogaus teisių konvenciją: žodžio laisvė, susirinkimų laisvė, tikėjimo laisvė, lygybė prieš įstatymą ir diskriminacijos draudimas.

Chartijoje taip pat patvirtinamos ekonominės ir socialinės teisės. Čia priskiriama ir nuosavybės teisė ir ūkinės veiklos laisvė, darbuotojų ir socialinių partnerių teisės; į Chartiją pvz., įtraukti socialinio draudimo ir socialinės paramos klausimai.

Chartijoje taip pat aptariami visuomenės šiandien laukiantys nauji iššūkiai. Todėl čia priskiriamos duomenų apsaugos garantijos ir garantijos bioetikos ir tinkamo administravimo srityje, kartais vadinamos trečios kartos teisėmis. Jos bus labai reikšmingos daugelyje mūsų veiklos sričių, pradedant mokslinių tyrimų politika, laisvės, saugumo ir teisingumo srityje ar mums tęsiant nuolatines pastangas geram valdymui pasiekti.

Komisijos Pirmininkas. − (FR) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, Pagrindinių teisių chartija padės įtvirtinti Europos Sąjungą tikroje pagrindinių teisių kultūroje. Pasirašydami Chartiją, mes – trijų politinių institucijų vadovai – įsipareigojame, ir laikome šį įsipareigojimą prioritetiniu, gerbti šias teises visose savo veiklos srityse. Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, jog šio įsipareigojimo neturėtų būti sudėtinga laikytis, tačiau tikrovėje tai reiškia nuolatinį iššūkį užtikrinti pagarbą pilietinėms laisvėms visose ES veiklos kryptyse − priimant vidaus rinką reglamentuojančius teisės aktus, sprendžiant imigracijos klausimus ar kovojant su terorizmu.

Chartija yra pirmasis tarptautiniu lygiu priimtas teisiškai įpareigojantis dokumentas, aprėpiantis viename tekste ne tik pilietines ir politines teises, bet taip pat ekonomines ir socialines teises ir tokiu būdu įtraukiantis visas šias teises į vieną teisinės kontrolės sistemą. Tai neabejotinai yra didelis pasiekimas, pasiekimas, kuriuo Europos Sąjunga turėtų didžiuotis. Tai, kad tai tapo įmanoma dabar, naujoje išplėstoje Europoje, kuri anksčiau buvo suskaldyta totalitarinių ir autoritarinių režimų, o dabar suvienyta laisvės vertybių ir solidarumo pagrindu, laikau ypač reikšmingu aspektu.

(Plojimai)

Jeigu mes dirbsime išvien propaguodami žmogaus teisių kultūrą, mes padarysime didžiulį indėlį kuriant Europą, grindžiamą giliai šaknis įleidusiomis vertybėmis – apčiuopiamomis vertybėmis, kurios atrodo įtikinamos eilinių žmonių akyse. Sustiprinta Chartijos, Europa tapo dar labiau pasiryžusi propaguoti savo vertybes pasauliniu lygiu. Nuo to laiko, kai buvo pasirašyta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europa visada rodė kelią kovojant už pagrindines teises. Nuo šiol ji bus dar geriau apsiginklavusi tęsti savo sėkmingą kovą už laisvę, taiką ir demokratiją.

(Plojimai stovint)

(Keli nariai garsiai protestuoja, mojuodami vėliavomis, plakatais ir skanduodami žodį ‘Referendumas!’)

(Parlamento Rūmų Pirmininkas, José Sócrates ir José Manuel Barroso pasirašo Pagrindinių teisių chartijos dokumentą)