Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2007 m. gruodžio 12 d. - Strasbūras

12. Kova su didėjančiu ekstremizmu Europoje (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas yra Komisijos pareiškimas dėl kovos su didėjančiu ekstremizmu Europoje.

  Franco Frattini, Komisijos narys. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia noriu išreikšti asmeninį susirūpinimą Europoje aktyvėjančia ekstremistų grupių ir organizacijų veikla.

Manau, šiandieninės diskusijos labai svarbios, nes ne tik šiuose Rūmuose aptartas ekstremizmas skatina terorizmą – tai ir rasizmas, antisemitizmas, ksenofobija, nacionalistinis ekstremizmas, islamofobija ir kitos Europoje dažnai pasitaikančios netolerancijos formos, prieštaraujančios šįryt paskelbtai Europos Pagrindinių teisių chartijai. Ekstremizmas neabejotinai kursto nesantaiką ir skatina smurtą.

Manau, svarbiausias tikslas – politinis. Tenka paminėti saugumo ir kontrolės priemones, tačiau susidūrę su ekstremizmu ir jo priežastimis turime remti Europos Sąjungą, kuri savo piliečiams sugeba perduoti tolerancijos, solidarumo ir pagarbos chartijai žinią. Ši chartija yra kertinis akmuo, jungiantis valstybes nares ir jų piliečius.

Ekstremizmas yra nepateisinamas. Daug kartų tai teigėme apie terorizmą, bet tą patį reikia pasakyti ir apie rasizmą bei ksenofobiją. Mes taip pat turėtume išnagrinėti gilias ekstremizmo ir smurto priežastis. Tai mūsų pareiga, nes privalome taikyti Europos politikos priemones, ne tik padedančias susidoroti, bet ir išvengti plintančios ekstremistinės veiklos.

Noriu paminėti kelis pavyzdžius, kurie parodo, kad Europos politika galėtų būti naudingesnė už valstybinę politiką. Kalbant apie piliečių dalyvavimą politiniame Europos gyvenime svarbu, kad ši pagrindinių teisių ir pilietiškumo programa, kurią Europos Komisija finansuoja neatsitiktinai, siūlytų politiką ir priemones, skatinančias piliečius labiau įsitraukti į politinį gyvenimą, institucijų veiklą ir Europos rinkimus. 2009 m. siūlo puikią galimybę diskutuoti ir skatinti balsuoti, teigiamai prisidedant prie institucijų veiklos.

Kita būtina priemonė, kurią Europa labai skatina, yra jaunosios kartos švietimas. Labai svarbu jaunajai kartai, mokiniams ir jauniems žmonėms priminti praeities tragedijas. Pavyzdžiui, mūsų remiamos ir skatinamos programos, primenančios Europą naikinusių diktatūrų, totalitarinių režimų aukas, yra tinkamos ekstremizmo ir rasizmo šalinimo priemonės. Pasitelkdami koncentracijos stovyklų istoriją šiandien galime šviesti jaunus žmones, kad tokios tragedijos niekada nebeįvyktų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Yra dar viena politinė priemonė, kurios neturėtume pamiršti: toleranciją ir skirtingų kultūrų bei religijų dialogą skatinanti priemonė. Turime dvi puikias galimybes: šiemet minimi Europos lygių galimybių visiems metai, kuriais planuojame persvarstyti metų iniciatyvas, ir 2008 m. minimi Europos tarpkultūrinio dialogo metai, paskatinsiantys skirtingų kultūrų ir civilizacijų dialogą. Manau, 2007 m. apžvalga ir 2008 m. programa suteikia galimybę jauniems žmonėms įsijungti į praturtinantį dialogą, kuris padeda augti visiems.

Labai svarbu informuoti visuomenę apie jos teisių svarbą ir ekstremizmo, smurto bei netolerancijos žalą. Šiuo atveju svarbus Europos Pagrindinių teisių agentūros vaidmuo, kurį remiame drauge su šiais Rūmais. Rasizmo, ksenofobijos ir antisemitizmo kontrolės centras Vienoje buvo svarbaus sektoriaus įrankis. Pagrindinių teisių agentūra irgi taps įrankiu. Svarbiausią vaidmenį atliekanti agentūra šioje srityje turi daug ką nuveikti. Ruošdami daugiametį planą bendradarbiaujame su M. Cashmanu ir manome, kad daugiametis agentūros planas suteiks mums naudingų kovos su ekstremizmu priemonių.

Be to, turime ir reaguoti. Prevencinė politika labai svarbi, bet ne mažiau svarbu reaguoti. Ministrų Taryboje asmeniškai kovojau už Europos įstatymą, dėl kurio pavyko susitarti praėjusį balandžio mėn. Jis numato bausmes už rasistinius ir ksenofobiškus veiksmus, o atlikę šiuos nusikaltimus visose Europos Sąjungos šalyse baudžiami vienodai.

Tai ne tik fiziniai veiksmai, bet ir išraiškos laisvei nepriskiriamas akivaizdus kurstymas, neapykantos skleidimas. Kalbame apie akivaizdų kurstymą veikti, smurtauti. Praėjusį balandžio mėn. valstybės narės patvirtino šį sprendimo projektą. Prisiminkime baisias rasizmo apraiškas sporto renginiuose, futbolo rungtynėse, kur skamba neonacių šūkiai – sprendimo projekte kalbama apie šiuos veiksmus, kurie pirmininkaujančioje Vokietijoje sulaukė visuotinio pritarimo ir bus baudžiami. Naudoju būsimąjį laiką, nes, deja, iki šiol kai kurių valstybių narių valstybiniai parlamentai blokuoja bausmes už rasizmą ir ksenofobiją numatančio Europos įstatymo įsigaliojimą.

Sakau tai gerbdamas valstybinius parlamentus, tačiau Ministrų Tarybai pirmininkaujanti vyriausybė sutiko ir turi imtis veiksmų savo pačios parlamente. Būtina kuo skubiau išsklaidyti abejones ir užtikrinti sprendimo projekto įsigaliojimą po trijų su puse metų diskusijų.

Ponios ir ponai, kituose sektoriuose rasinę ir etninę diskriminaciją baudžiantys įstatymai jau išleisti, tad šio įstatymo priėmimą prižiūrės Europos Komisija, atsakinga už atitiktį Europos įstatymams. Pavyzdžiui, neseniai patvirtinta „neribotų“ audiovizualinių paslaugų direktyva nuo pat įsigaliojimo aiškiai numato, kad audiovizualinės paslaugos negali skatinti neapykantos dėl seksualinės orientacijos, rasės, religijos arba tautybės.

Nepakanka politinių priemonių, kriminalinės teisės ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Svarbiausia skatinti asmeninių teisių kultūrą ir žmogišką vertę! Apie tai kalbėjome šį rytą pritardami Europos Pagrindinių teisių chartijai. Tikiu, kad tai svarbus žingsnis ruošiantis Lisabonos sutarties ratifikavimui. Jos pagalba Europa parodys pasauliui pavyzdį, kaip turi būti kovojama su nusikaltimais iš neapykantos, nukreiptos į žmones.

PIRMININKAVO: M. A. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Manfred Weber, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, tai neįtikėtina. Prieš keturias ar penkias savaites buvau pakviestas dalyvauti demonstracijoje prieš mano regiono kraštutinių dešiniųjų partijų organizuotą demonstraciją. Dalyvavo tik 30 ekstremistų, tuo tarpu į demonstraciją prieš juos susirinko daugiau nei tūkstantis žmonių. Tokiomis aplinkybėmis stovėdamas prieš dešiniojo sparno ekstremistus nenoromis pasakai: „Tai neįtikėtina“. Po Europos išgyvento amžiaus neįtikėtina, kaip kažkas gali skleisti neapykantą, aroganciją ir susipriešinimą.

Šios dienos diskusijos labai svarbios. Ekstremizmas yra mūsų visuomenės rykštė. Politikai vėl apeliuoja į žmonių moralinę drąsą, tikėdamiesi jų pasipriešinimo ekstremizmui. Manau, laikas pasidžiaugti, kad daug žmonių drąsiai protestuoja. Kas yra ekstremizmas? Noriu pabrėžti, kad kalbėdami apie politinių partijų, visuomenės nuomonės ir pozicijos reiškimo uždraudimą neturėtume remtis politiniais vertinimais. Būtina remtis objektyviais kriterijais. Objektyvius kriterijus šiandien apibrėžėme Pagrindinių teisių chartijoje, kuri atspindi mūsų vertybes. Jeigu partijos ar politikai prieštarauja šioms vertybėms, teismas turėtų spręsti, ar jų veiksmai teisėti, o jeigu ne, skirti bausmes.

Ką daryti, jeigu ekstremistų partijų kandidatai išrenkami į valdžią? Su tokiomis partijomis neturėtų būti bendradarbiaujama – esu dėkingas Socialistų partijos nariams, kurie pašalino iš savo tarpo slovakų partiją už bendradarbiavimą su ekstremistais. Taip pat svarbu atsižvelgti, kad tokia rinkiminė sėkmė atsiranda dėl visuomenės nepasitenkinimo, todėl reikia ne pykti ant rinkėjų, o spręsti gilumines problemas. Galiausiai noriu pabrėžti, kad ekstremizmo požymių dažnai ima atsirasti partijose – svarbu tai žinoti. Svarbiausia, neleiskime jiems įsišaknyti!

Politinis ekstremizmas būdingas ir kairiesiems, ir dešiniesiems. Jis smerktinas abiem atvejais. Būtina tai pabrėžti. Europa patyrė ekstremizmo pasekmes ir nuo jų nukentėjo. Kovodami su ekstremizmu pasiekėme pažangą. Šią kovą būtina tęsti. Mes būtinai ją laimėsime.

  Kristian Vigenin (PSE) – (BG) Gerb. pirmininke, Komisijos nary F. Frattini, dėkoju už supratimą ir pademonstruotus Komisijos ketinimus. Manau, simboliška, kad šiandien, kai buvo pasirašyta Pagrindinių teisių chartija, diskutuojame tiesiogiai susijusia tema. Augantis ekstremizmas ir didėjanti dešiniojo sparno ekstremistų partijų bei organizacijų įtaka yra tiesioginė grėsmė Europos Sąjungai.

Sąjunga paremta aiškiais principais ir ji egzistuoja dėl to, kad prieš 50 metų Europoje nugalėjo taika, solidarumas, tolerancija, pagarba tarp etninių ir religinių bendruomenių bei šalių taika. Šiandien dešiniojo sparno ekstremistai kėsinasi į tuos principus. Jie kėsinasi į Europos Sąjungos esmę, be kurios ši neegzistuotų. Bet Sąjunga nėra abstraktus darinys, ji ne tik administracinio lygio valdymo mechanizmas. Tai sąjunga, kurios misija – viso pasaulio vertybių gynimas.

Turime suprasti, kad yra žmonių, iš kurių atimtos pagrindinės teisės. Visame pasaulyje jie kenčia politinę priespaudą, nedemokratiškus režimus arba yra diskriminuojami dėl rasės, etninės kilmės ir religijos. Kai kuriose pasaulio šalyse žmonės tikisi, kad Europos Sąjunga juos palaikys, kad ir jų šalyje gali gyvuoti tolerancija, užtikrintos žmogaus teisės ir socialinė apsauga. Ar turėsime galios įtikinti išorinį pasaulį, jeigu nesusidorosime su savo vidinėmis problemomis? Kaip paaiškinsime žmonėms, paskutinę savo viltį siejantiems su mūsų veiksmais, kodėl imigrantai miršta dėl savo kilmės, etninės mažumos pasmerktos nuolatinei diskriminacijai, fanatiškos ideologijos neigia moterų lygybę arba homoseksualumą laiko liga? Kaip paaiškinsime, kodėl pamirštame liūdniausius savo istorijos puslapius, o jauni žmonės aukština Hitlerį, antisemitizmą paversdami paskutiniu mados klyksmu? Aš ir mano kolegos Socialistų partijos nariai su tuo nesutinkame.

Netikiu, kad šiame Parlamente bent viena politinė frakcija abejinga vėl plintančiam dešiniojo sparno ekstremizmui, rasizmui ir ksenofobijai. Ar nebuvome liudininkais, kaip triukšminga mažuma suteršė istorinį Europos Sąjungos vystymąsi? 2009 m. ji gali grįžti galingesnė, agresyvesnė ir geriau organizuota. Prisidengusi veidmainišku referendumo reikalavimu ji metė iššūkį ne Pagrindinių teisių chartijai, o pačioms pagrindinėms teisėms. Toks elgesys pastebimas daugelyje valstybinių parlamentų. Šis politinis cirkas skatina ekstremistus, kurie netrukus vėl imsis smerktinų veiksmų. Privalome aiškiai įvardyti problemas ir drauge ieškoti sprendimų. Todėl šiuo klausimu Parlamente diskutuosime dar ne kartą. Ekstremizmas yra visai Europai mestas iššūkis, kuriam atremti reikia Europos, valstybiniu, regioniniu ir vietiniu lygiu sutelktų pastangų.

Europos Komisija prižiūri ES sutartis, o Europos Parlamentas – vertybes, todėl tikiu, kad drauge pasipriešinsime praeityje nugalėtam judėjimui. Mes jį sustabdysime nepažeisdami pagrindinių teisių, t. y. išraiškos laisvės, susivienijimų teisės ir žiniasklaidos laisvės. Už demokratiją galima kovoti tik demokratinėmis priemonėmis. Pažeisdami šias taisykles leisime ekstremizmui nugalėti. Ačiū.

  Ignasi Guardans Cambó, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, prieš kelias savaites susidūrime su dešiniojo sparno ekstremistais Madrido metro buvo subadytas Carlosas Palominas. Prieš tai Barselonos metro TV stebėjimo kameros užfiksavo beprotį, užpuolusį imigrantę, pasak jos, dėl odos spalvos. Jis nežinojo, kad buvo filmuojamas ir kad jo veiksmus pamatys visas pasaulis.

Šie ir panašūs įvykiai pasikartojo keliose Europos vietose. Dažnai, jausdami didelę atsakomybę, šiuo reiškiniu susirūpinę politikai bando sumenkinti tokių užpuolimų reikšmę sakydami: „Neverta nerimauti, tai tik pavieniai incidentai, bepročių nėra daug, nereikia sureikšminti, problema nėra rimta.“

Vadiname šiuos užpuolimus smulkiais, nes baisu pripažinti, kad jie nėra smulkmena. Rezoliucija, kurią rytoj pasirašysime, teigia, kad dauguma neonacių ir dešiniojo sparno ekstremistų organizacijų žaidžia visuomenės baime, kurios negalime paslėpti.

Todėl smerkti nepakanka. Turime atsimerkti, veikti atsakingai ir nekeldami panikos pripažinti šio reiškinio mastą ir tai, kad jis ne pavienis. Pagrindinių teisių chartijos pasirašymo dieną verta prisiminti Europos Sąjungos vaidmenį ir atsakomybę šioje srityje.

Ginant žmonių orumą arba smerkiant rasizmą, ksenofobiją ir netoleranciją atsakomybės perleisti negalima. Reikia imtis veiksmų Europos lygiu. Pirmiausia Komisija ir Pagrindinių teisių agentūra turi ištirti veikiančias atšakas ir tinklus, jeigu tokių esama, ir ryšius tarp skirtingų dešiniojo sparno ekstremistų judėjimų. Tada galėsime taikyti įstatymus, formuoti švietimo politiką, remti apie įvairovę mokančius pedagogus, prireikus demaskuosime pasyviai arba aktyviai prie nusikalstamų veiksmų prisidedančius politikus, visuomenės lyderius, sportininkus ir t. t.

  Bogusław Rogalski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Europoje plintantis ekstremizmas yra faktas, apie kurį būtina diskutuoti. Komisijos narys pasakė daug svarbių bendro pobūdžio, taip pat antraeilės svarbos dalykų, pavyzdžiui, apie rasizmą futbolo rungtynėse. Reikia kalbėti apie faktus, apie šiuo metu Europos Sąjungoje egzistuojantį politinį ekstremizmą.

Gerb. pirmininke, vakar neofašistų partijos (NPD) vadovas pasirodė Vokietijos valstybinėje televizijoje ARD ir pareikalavo, kad Lenkija nedelsdama grąžintų Vokietijai Pomeraniją ir Sileziją. Jis pareiškė, kad Kaliningradas, Gdanskas ir Vroclavas yra Vokietijos miestai ir pareikalavo Vokietijos jurisdikcijos. Jis pabrėžė, kad šie Lenkijos miestai ir teritorijos turi būti grąžinti Vokietijai nedelsiant.

Kalbame apie įvykius Vokietijoje – pirmaujančioje Europos Sąjungos šalyje. Kelerius metus vokiečių NPD fašistai reikalauja pertikrinti sienas, nepripažįsta Antrąjį pasaulinį karą pabaigusių tarptautinių sutarčių ir tvirtina, kad sienos turi būti perkeltos. Komisijos nary, negalime šito leisti. Būtina reaguoti kategoriškai. Negalime leisti jokios šalies, šiuo atveju Vokietijos, valstybinei televizijai tiesioginiame eteryje transliuoti neofašistų revizionistinių pažiūrų ir naujo karo skatinimų.

Ponios ir ponai, tai ne periferinė problema. Tai tikra. Minimos partijos atstovų yra septynių regionų parlamentuose. To negalima toleruoti šiandieninėje Europoje, negalima žeminti demokratinių principų, įvairovės ir žodžio laisvės, kaip šiandien pasielgė D. Cohn-Bendit ir G. Watson, kuris dėl Pagrindinių teisių chartijos ar, tiksliau, ES Reformų sutarties jam nepritarusius narius pavadino idiotais. Negalima šito leisti. Tai ne demokratinis požiūris ir ne ta Europos Sąjunga, apie kurią turėtume mokyti jaunus žmones. Būkime vieningi savo skirtumais.

  Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, manau, iš tiesų nagrinėjame šią klausimo dalį: kaip kovoti su tuo, kas paprastai laikoma ekstremizmu, kito asmens baime, šiuo troškimu apsaugoti savo kultūrą, lyg tai būtų vienintelė kultūra, nekintanti, per visą gyvenimą. Pakanka tik pažvelgti 50 ar 60 metų atgal, ir pamatysime didžiulius pokyčius, įvykusius ir mūsų sutikimu.

Manau, kad noras apsaugoti dažnai kyla iš baimės jausmo. Kad kažkas ar kažkokiu būdu jūs ir jūsų mintys pradings, todėl turite projektuoti savo jėgą prieš kitus asmenis ir paneigti jų teisę egzistuoti.

Manau, visi čia esantys didžiuojamės tuo, kuo esame, savo kilmės šalimi ar regionu ar savo paveldu. Tačiau daugelis iš mūsų nesitiki tai perduoti išskirtinai kraujo ryšiu; mūsų ryšys su teritorija pagrįstas pilietybe, teise ir mūsų teisėmis.

Kaip minėta, pagrindinių teisių chartijos pasirašymas šiandien Parlamente buvo ypač svarbus su šiomis diskusijomis susijęs simbolis.

Tačiau pažvelgę į ekstremistinių partijų rinkimus, kurios laikosi nuostatos, kad vienintelė teisinga pozicija yra jų pozicija, manau, kad prieš akis – prievartos, neapykantos, prieš kitus, kurie laikomi skirtingais, nukreiptų veiksmų įteisinimas.

Prisimenu, kai prieš daugelį metų išgirdome apie vieno Didžiosios Britanijos nacionalistų partijos nario išrinkimą į Londono vietos Tarybą. Šioje vietoje rasistinės prievartos atvejų pagausėjo.

(Šūksnis „Bravo”!)

Nėra ko šaukti „Bravo!“ Tai gėdinga! Kaip galima taip sakyti ir būti Parlamente, bei vadintis demokratiškais?

Rasistinė prievarta smerktina. O pažvelgę į ekstremizmą manau, turėtume žinoti, kad moterų diskriminacija ir neapykanta vis dar gyvuoja.

Tačiau išrinkus tokias partijas padaugėja baimės, todėl turime pagalvoti dėl atsakomųjų veiksmų. Todėl turėtume imtis veiksmų žmogaus teisėms ir mums brangioms vertybėms paremti. Turime žinoti, kad patys nepriimame įstatymų, kuriais, siekiant išspręsti vieną ekstremizmo klausimą, iš tiesų pagelbėjame tiems asmenims ar sėjame baimę kitose bendruomenėse.

Palaikau bendrą siūlymą Parlamentui ir dėkoju jį parengusiems kolegoms.

  Giusto Catania, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, noriu padėkoti drauge dirbusiam Pirmininko pavaduotojui F. Frattiniui, kolegoms nariams, taip pat visiems, siūliusiems priimti šią rezoliuciją.

Europos rasizmo, ksenofobijos ir antisemitizmo kontrolės centro duomenimis, pastaraisiais metais padaugėjo rasizmo ir ksenofobijos apraiškų. Tai susiję su augančiomis politinėmis jėgomis, kurios neteisingai interpretuoja Europoje kylančias imigracijos problemas, dažnai pasirinkdamos rasę ir tapatybę ginančius šūkius, skatindamos prieš atvykėlius nukreiptus savisaugos jausmus, apibūdindamos juos kaip terorizmo pavojų arba nusikaltėlius, ar net vartodamos nepriimtinus antropologinius apibūdinimus, ksenofobiškus ir rasistinius šūkius.

Pastaraisiais metais augančios rasistinės partijos ir judėjimai pasižymi antieuropine nacionalistine pakraipa. Jų politinė propaganda skatina socialinį nesaugumą ir civilizacijų karą. Ši propaganda yra vyraujanti politinių ir institucinių diskusijų tema ir kai kuriais atvejais pasigirsta iš vyriausybių arba yra susijusi su jų veikla.

Rytoj balsuosime už rezoliuciją dėl ekstremizmo. Tai miglotas pavadinimas. Leninas teigė, kad ekstremizmas yra vaikiška komunizmo liga. Galėtume perfrazuoti Lenino pasakymą ir teigti, kad ekstremizmas yra vaikiška visų politinių, religinių, ekonominių ir ideologinių programų liga. M. Weber teisus: egzistuoja kairiojo ir dešiniojo sparno ekstremizmas, bet yra ir neoliberalusis ekstremizmas, katalikų ekstremizmas, musulmonų ekstremizmas, ekologinis ekstremizmas ir anarchistinis – maištaujantis ekstremizmas.

Problema Europoje yra augantis dešiniojo sparno ekstremizmas ir jo augimą skatinančios problemos. Pastaraisiais metais Europoje pradėjo kurtis neonacių ir neofašistų politinės jėgos bei judėjimai. Jų tikslas – priešintis Europos integracijai. Stebėjome jas Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Danijoje ir Šveicarijoje. Naujieji dešinieji atspindi krizę, o intelektualas Alfius Mastropaolas juos pavadino pamišusia demokratijos karve.

Demokratinis tam tikrų politinių jėgų įteisinimas padėjo pavojingoms idėjoms pasklisti Europos visuomenėje ir paskatino reakcingas pakraipas. Pavojinga ir kai kada neįvertinta liga skatina etnocentristines pakraipas, dažnai maskuojama iš pažiūros demokratiškais ir teisėtais veiksmais. Turime kelti klausimą apie savo pasirinkimus ir politines iniciatyvas.

Vis labiau akcentuojama būtinybė kurti ir sutvirtinti bendrą europietišką kultūrą ir tapatybę. Tikiu, kad bendrą europietišką tapatybę ir kultūrą reikia kurti dialogu ir sąlyčiu ne vien tarp pastaraisiais metais įsitvirtinusių kultūrų – taip įgyvendinsime Europos idėją ir sukursime Europos kultūrą.

Baigdamas darau išvadą, kad reikia didelės kultūrinės kovos. Policijos ir viešojo saugumo veiksmų nepakanka. Būtinos kultūrinės pastangos – tik tokiu būdu 2008 m. iš tiesų taps Europos tarpkultūrinio dialogo metais, nes Europa turi būti kuriama tarpkultūriniais principais.

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE). - (ES) Gerb. pirmininke, būčiau dėkingas, jeigu pasinaudotumėte Pirmininko įgaliojimais ir sudrausmintumėte narius, manančius, kad jie ne Parlamente, o cirke, ir savo juokais kenkiančius diskusijų kokybei.

  Pirmininkas. − Artėjant metų pabaigai įprasta pietaujant šiek tiek išgerti, bet kartais peržengiama riba. Tokioje situacijoje geriausia pasidaryti siestą ir netrukdyti diskusijoms, kuriose labai svarbu gerbti pranešėjus.

Ačiū už reakcijas, bet tie, kurie pietaudami išgėrė, geriau jau pailsėtų ir grubiai nepertraukinėtų diskusijų. Parlamente taip elgtis nedera.

  Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kaip ir visi, nekenčiu ekstremizmo. Mes, Didžiosios Britanijos gyventojai, jo neapkenčiame ir daugelį šimtmečių kovojame su jo apraiškomis.

Kovoje su Europoje plintančiu ekstremizmu, būtina panagrinėti jo priežastis ir tik tada imtis teisėkūros, nes ji tik nustato papildomus suvaržymus ir prisideda prie ekstremizmo. Panagrinėkime atvejį, kai Europoje ekstremizmas pasireiškė labiausiai – fašistinį XX a. 4-ąjį dešimtmetį. Didžiojoje Britanijoje sero Oswald Mosley žygius gynė įstatymas, todėl visuomenė atmetė nuobodžią neapykantos politiką, iškeltą į dienos šviesą. Visoje Europoje fašistų vadovai buvo juodinami ir trukdomi dirbti. Pats Hitleris buvo įkalintas, todėl jo kaip ir kitų. galios išaugo.

Šį rytą matėme ekstremizmo apraišką Parlamente pasirašant Pagrindinių teisių chartiją – sudėtinę Konstitucijos Europai, numatomos pasirašyti rytoj, dalimi; dėl pastarosios keletas šalių ketina surengti nacionalinius referendumus. Dviejose šalyse pasisakyta už, dviejose – prieš, nors į jas nekreipta dėmesio, o kiti laukė. JK sulaužė raštu duotą pažadą. Taigi, tuo apsiriboja Parlamento kalbos apie įsiklausymą į žmonių nuomonę!

Dabartiniai ekstremistai – pati ES, kurioje siekiama primesti savo valią šiuo iškreiptu dokumentu. Ji sąmoningai parašyta taip, kad ją suprastų tik patyrę teisininkai, o sunumeruotos dalys paimtos iš pradinės ir galiojančios sutarčių, tačiau jų neatitinka. Prieš pasirašymą numeraciją planuojama pakeisti, o dar kartą tai padaryti planuojama vėliau, kad Europos gyventojai Sutarties nesuprastų.

Ir šį pseudo demokratinį iškraipymą norima primesti Didžiosios Britanijos gyventojams? Ačiū, nereikia – mes jau turime savo teises, įtvirtintas didžiojoje nuostabioje 1215 m. Magna Carta, papildytoje 1689 m. Teisių biliu. Kodėl manote turintys teisę pakeisti šiuos demokratinius dokumentus?

Neišmoktos istorijos pamokos kartojasi. Daugelį šimtmečių atsisakėte mumis sekti ir už tai sumokėjote! Dar kartą atmeskite mūsų pavyzdį ir jūsų laukia kelias pražūtį.

(Plojimai iš jo frakcijos)

  Bruno Gollnisch (NI) . – (FR) Gerb. pirmininke, tai jau turbūt šimtasis pranešimas apie vadinamą ekstremizmo Europoje augimą. Taryba, Komisija ir politinės frakcijos nepasiūlė nieko naudingo, o jų retorika intelektualiai apgailėtina, politiškai gėdinga ir moraliai iškreipta.

Intelektualiai apgailėtina, nes visos naujos religinės idėjos, įskaitant krikščionybę, kurią kai kurie neva palaiko, politinės idėjos, įskaitant liberalizmą ar socializmą, mokslinės idėjos, įskaitant savaime suprantamas sąvokas – žemė apvali ir sukasi aplink saulę – kažkada buvo laikomos ekstremistinėmis, ereziškomis, pražūtingomis ir nepriimtinomis. Negalima atmesti idėjos apkaltinus ją blogio skleidimu – būtina paaiškinti jos trūkumus.

Politiką gėdinga paverčiate jūs patys – įgalioti žmonės, kurie ne sprendžia problemas, bet kovoja su opozicija. Jūs parodote savo nesugebėjimą spręsti imigracijos, invazijos problemą, kurią tyčia ar iš bailumo patys sukūrėte. Pripažįstate, kad jums nepavyko ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, moralinėje, švietimo srityse ir kad nenorite keisti pražūtingos politikos – verčiau atsikratysite jums prieštaraujančių ir kritikuojančių žmonių.

Moraliniu atžvilgiu jūsų požiūris labiausiai atstumiantis. Melagingai prilyginate smurtą ir terorizmą teisėtai Europos žmonių reakcijai į jų tapatybės naikinimą. Kokie jūs veidmainiai! Norite nutildyti tuos žmones ir atimti jų politinio atstovavimo teisę – jūs demokratijos fariziejai! Biblijoje tokius kaip jūs apibūdina nubaltintais antkapiais, nes jūsų nuoširdumas netikras! Kalbate apie žmogaus teises ir išraiškos laisvę, apie Europos vertybes ir toleranciją, bet po šiuo įvaizdžiu – puvėsiai. Atimate teises, apie kurias čia suokiate, iš visų, kurie jums nepritaria. Būtų bjauru, jeigu nebūtų absurdiška. Ateities kartos jus pasmerks taip, kaip barbarai pasmerkė Romą. Tikiuosi, kad barbarai sumokės jums už viską!

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Ponios ir ponai, šiandienos diskusijos labai svarbios Europos Sąjungos ateičiai, piliečių ir mūsų vertybių saugumui.

Pastaraisiais metais ekstremizmo apraiškų Europos visuomenės gyvenime padaugėjo. Šis reiškinys yra pavojaus signalas, iškėlęs daug klausimų, kaip kovoti. Šio reiškinio plitimą paskatino daug skirtingų priežasčių, bet aš noriu pabrėžti svarbiausią ekstremizmo aspektą – imigraciją.

Ekstremistų grupės imigraciją laiko didžiausiu blogiu Europos šalyse, nes ji visuomenėje sukelia nepageidaujamus pokyčius. Nepaisant to, imigracija yra esminis Europos šalių ekonomikos augimą skatinantis faktorius.

Dėl imigrantų neprisitaikymo naujose visuomenėse kylančias nepageidaujamas pasekmes reikia spręsti Europos Sąjungai pritaikytais metodais. Jeigu ne, teks keisti esmines Europos sandaros vertybes.

Negalime leisti ekstremistų partijoms keisti tradicinių partijų darbotvarkės.

Jeigu naudosime tokią strategiją mažindami šių frakcijų keliamą pavojų ir mūsų piliečių joms atiduodamų balsų skaičių, sukursime teisinį pagrindą jų idėjoms ir metodams. Negalima leisti valstybėse narėse priiminėti ekstremistinio pobūdžio įstatymų. Tokie veiksmai griauna daugiakultūrinės ir daugiatautės Europos viziją.

Romų problemos ir ekstremistinių apraiškų Italijoje sukelta krizė neturi Europos Sąjungoje sukurti neigiamo precedento, susijusio su prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių laisvėmis. Turime paaiškinti piliečiams, kad toks požiūris kenktų ir jų visuomenėms, ir visai Europos Sąjungai.

Europos Parlamento rinkimų Rumunijoje rezultatai yra geras pavyzdys. Nė viena ekstremistų partija nesurinko pakankamai balsų išsiųsti savo atstovus į Europos Parlamentą.

  Bárbara Dührkop Dührkop (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, noriu skirti kelias sekundes kreiptis į sėdinčiuosius gale, dešinėje. Pasak tradicinės kastiliečių patarlės, kvaili žodžiai eina į kurčią ausį. Toliau tęsiu anglų kalba.

– Šiandien, kai labai didžiuojamės pasirašyta Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija, yra praėję daugiau kaip pusė šimtmečio nuo tų laikų, kai Europa dalyvavo žiauriausiame ksenofobijos ir rasizmo nusikaltime – holokauste.

Milijonai žmonių išžudyti dėl tikėjimo, etninės kilmės ir politinių įsitikinimų. Todėl dabar kaip niekad svarbu a nepamiršti istorinių įvykių, gyvenant dabartyje ir rengiantis ateičiai.

Turime būti pasirengę ir budrūs; kaip mokė Ingmar Bergman, saugokitės gyvatės kiaušinių. Šiandien Komisijos narys F. Frattini patvirtino, kad valstybėse narėse pagausėjo prievartos veiksmų įkvėptų rasizmo ir ksenofobijos.

Tačiau man dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad šioje veikloje dalyvauja vis daugiau jaunimo. Todėl absoliučiai būtina mokyti juos pilietiškumo ir žinojimo apie rasizmą.

Į nacionalinius parlamentus išrenkama vis daugiau ekstremistinių dešiniųjų partijų, grindžiančių savo ideologiją ir politinę veiklą tolerancijos stoka ir atskirtimi. Čia jie turi puikią progą perduoti savo neapykantos kupinus pranešimus. Turėtume to nepamiršti ir siekti savo veiksmais užkirsti tam kelią.

Rasizmas ir ksenofobija yra tiesioginiai laisvės, demokratijos principų ir pagrindinių teisių pažeidimai. Todėl Europos institucijos ir mes, Parlamento nariai, privalome dar kartą patvirtinti mūsų apsisprendimą paremti pagrindines laisves ir pasmerkti bei kovoti su rasizmo ir ksenofobijos apraiškomis įstatymo suteikiamomis priemonėmis.

Šiandien, labiau nei kada nors anksčiau būtina kovoti su rasizmu ir ksenofobija ir visiškai nesitaikyti su šiais reiškiniais. Šiandien, labiau nei kada nors anksčiau turime kovingai ginti mūsų vertybes pasitelkiant ir stiprinant Europos Sąjungos ir valstybių narių turimas priemones.

Nė vienas pilietis neturėtų būti persekiojamas dėl rasės, tikėjimo, lyties, socialinės padėties, kalbos, tautybės ar lytinės orientacijos. Visiems demokratijos šalininkams kyla iššūkis – panaikinti rasizmą ir ksenofobiją, suteikti teisę gyventi taikiai; o ginti pilietines laisves yra kiekvieno demokrato pareiga.

  Viktória Mohácsi (ALDE). - (HU) Dėkoju, gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai. Vakar beveik dvi valandas diskutavome apie kovą su augančiu ekstremizmu ir galutinį liberaliomis iniciatyvomis paremtą rezoliucijos tekstą. Atsižvelgėme į visų frakcijų idėjas ir prašymus. Esu nusiteikusi optimistiškai ir tikiu, kad šiuo opiu klausimu rasime bendrą poziciją.

Apgailestauju, kad 2007 m., lygių galimybių metais, vis dar turime kovoti su XX amžiuje žlugusių diktatūrų šešėliu. Nė viena valstybė narė nėra išimtis. Galiu kelias išvardyti: Pospolitos Slovakijoje, Jaunieji nacionalistai Čekijoje, naujieji dešinieji Rumunijoje, nacionalinė demokratų partija Vokietijoje, Nacionalinis aljansas Italijoje – visur susiduriame su ekstremizmu.

Man nepriimtina, kad mano šalyje ekstremistų partijos ir organizacijos, pavyzdžiui, Judėjimas už geresnę Vengriją arba Vengrijos saugumas savo pranešimuose absurdiškai aiškina romų vagystes genetinėmis priežastimis. Vietoje romų integracijos į visuomenę jie reikalauja segregacijos ir getų, o patys žygiuoja juodomis uniformomis Tatárszentgyörgy, o penktadieniais Kerepese. Noriu dar kartą atkreipti kolegų narių dėmesį į tai, kad romų taborai iki šiol yra ekstremistų taikiniai.

Savo pranešimą noriu baigti keliomis naujienomis. Vengrijos ombudsmenas, Respublikos Prezidentas ir Vengrijos vyriausybė oficialiai pasmerkė Vengrijos saugumą ir Judėjimą už geresnę Vengriją. Prašome atsakingų Europos vyriausybių ekstremizmo akivaizdoje elgtis taip pat. To siekiant rytoj labai svarbūs kolegų narių balsai už Parlamento poziciją kovoti su augančiu ekstremizmu. Ačiū.

  Eoin Ryan (UEN). - Gerb. pirmininke, šiandien liudijome pagrindinių teisių chartijos paskelbimą, o dabar aptariame ekstremizmo plitimą Europoje. Mano nuomone, šie klausimai glaudžiai tarpusavyje susiję. Iki šiol ES pagrindinių teisių agentūra vadinosi Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centru. Su ekstremizmu kovoti galime tik spręsdami rasizmo ir ksenofobijos klausimus; šie dalykai pernelyg dažnai sutinkami Europoje. Ekstremizmas sukelia ekstremizmą, o mums Europoje kyla pavojus patekti į šį ydingą ratą, jei nesiimsime skubių veiksmų šioms priežastims įveikti ir panaikinti.

Teko B. Gollnisch klausytis ir anksčiau kreipiantis į Parlamento narius ir kitus barbarus. Jis neišsakė nė vienos įtikinamos, teigiamos minties, kaip šią problemą įveikti Europoje, ir apsiribojo jam būdingais pagiežingais teiginiais. Jis su savo vadovu J. -M. Le Penu nori atvykti į Airiją dėl Sutarties. Galiu jus patikinti: tokios ekstremistinės idėjos negali būti ir nebus toleruojamos mano šalyje. Taigi prašau atvykti ir esu įsitikinęs, kad Sutarties bus priimta, išgirdus, kokios žemyninės Europos siekiate, ir išgirdus jūsų idėjas. Jau įrodyta, kad nuostatos, dėl kurių darbuotojai palinko...

(B. Gollnisch pertraukia)

Žinome jūsų poziciją, gerb. B. Gollnisch, ir daug kartų girdėjome jus ir jūsų vadovą.

Įrodyta, kad nuostatos dėl kurių darbuotojai palinko link dešinės pakraipos populizmo – tai nusistatymas prieš migrantus, nacionalizmą, autoritarizmą, socialinį dominavimą ir politinį silpnumą, tačiau svarbiausias iš paminėtų veiksnių – nusistatymas prieš migrantus. Šalyse, kuriose taikomos tinkamos ataskaitų teikimo priemonės, dažniausiai nurodomos priežastys susijusios su atskiromis sritimis. Galimybių panaikinti šį nusistatymą ir diskriminavimą nagrinėjimas – tai reikšmingas žingsnis į priekį kovoje su ekstremizmu.

Todėl raginu visus Parlamento narius skatinti diskusijas ir keitimąsi nuomonėmis socialinės nelygybės, kilmės, rasės, tikėjimo ir socialinių ir ekonominių pokyčių vietos, nacionaliniu ir Europos lygiu klausimais bei atsisakyti emocinės kalbos ir nevadinti žmonių barbarais. Todėl džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas, rengdamasis Europos tarpkultūrinio dialogo metams, pakvietė popiežių Benediktą, Afrikos Sąjungos Prezidentą, Dalai Lama, Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinį sekretorių, vyriausiąjį Jungtinės Karalystės rabiną ir didįjį Damasko mufti kreiptis į Europos Parlamentą 2008 m. Džiaugiuosi tokiomis iniciatyvomis.

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusį)

  Koenraad Dillen (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, gerbdamas jus vis dėlto noriu paklausti, kodėl jūsų frakcijos nariams arba pasisakantiems kaip jūsų frakcija leidžiama kalbėti ilgiau, o akivaizdžiai jums prieštaraujančius žmones nutraukiate po dešimties sekundžių. Jūs taikote dvigubą standartą, tai nepriimtina.

  Pirmininkas. − Gerb. K. Dillenai, Pirmininkas moderuoja diskusijas pagal savo, o ne kitų asmenų kriterijus.

Neprivalau jums aiškintis. Visi pranešėjai, net ir kalbėjusieji tarpusavyje, turėjo daugiau laiko nei skirta.

Noriu paprašyti visų narių kreiptis į Pirmininką ir Rūmus, o ne komentuoti kolegas narius. Taip išvengsime įsiterpimų ir pertraukinėjimo.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL). - (SV) Gerb. pirmininke, ekstremizmas ES pastebimai auga. Turėtume paklausti savęs kodėl. Kodėl daugėja ksenofobijos ir kitų ekstremistinių pažiūrų? Manau, priežastis yra atskirtis ir įtraukties į visuomenę stoka. Žmonių lygiavertiškumas yra pagrindinis civilizuotos visuomenės principas, todėl privalome kovoti su ksenofobija, diskriminuojančia kitokią etninę kilmę, seksualinę pakraipą, lytį arba neįgalumą.

Šios grupės smurtauja ir grasina. Mano šalyje žuvo žmonės, gynę žmogaus teises. Jauni žmonės žudomi vien dėl jų etninės kilmės. Tokie dalykai negali pasikartoti.

Mes skatiname žmonių lygiavertiškumą, todėl negalime tylėti. Bet ir to negana. Ksenofobų ir ekstremistų grupės naudojasi ekonomiškai bei socialiai atskirtais jaunais žmonėmis ir tarp skirtingų grupių skatina baimę, neramumus bei neapykantą. Taigi, kovą su ekstremizmu būtina derinti su solidarios visuomenės kūrimu.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, šis pasiūlymas – tai dar vienas nežinojimo ir veidmainiškumo pavyzdys. Jame rašoma be kita ko, kad kai kurios politinės partijos ir judėjimai, taip pat ir esantys valdžioje kai kuriose šalyse ar kurioms atstovaujama vietos, nacionaliniu ar Europos lygiu, sąmoningai į savo darbotvarkę įtraukė tolerancijos stoką ir prievartą dėl rasės, kilmės ar tautybės.

Taip pat jame skaitome, kad šis Parlamentas smerkia išpuolius dėl rasės ir neapykantos ir ragina institucijas daryti visa, kas įmanoma, norint nubausti atsakingus asmenis.

Parlamente, kur priimamos rezoliucijos, vienas iš mano kolegų pasirinko įžeidžiamus propagandinius posakius, labai artimus naudojamiems ekstremistų; tai susiję su šmeižtu ir atitinka išpuolį iš neapykantos. Jis užsiminė, kad mano veiksmai primena Dachau. Na, norėčiau priminti: pirma, Dachau buvo mirties stovykla Vokietijoje, antra – Dachau yra Vokietijoje, o aš nesu vokietis. Jis net pareiškė, kad apsilankęs Lenkijoje su keturių dienų vizitu ją pažino geriau už mane, o aš priklausau Dachau, o ne savo šaliai.

Ši neapykantos kalba cituojama, kartojasi pernelyg dažnai ir girdima iš pernelyg daug politikų. Tie patys politikai nori mus mokyti apie demokratiją, nors patys jos praktiškai negerbia ir nesilaiko principo, kad įstatymas visiems vienodas. Atrodo, šiandieninėje Europoje, kaip George Orwell rašė prieš daugelį metų, kai kurios kiaulės lygesnės už kitas. Kai kurie prisidengia imuniteto privilegija, daliai pavyksta išvengti teisingumo ir net Europos arešto orderio. Su nusikaltėliais komunistais kažkodėl elgiamasi geriau nei su įprastiniais nusikaltėliais, o mums čia kalbant prieš ekstremistines grupuotes kai kurie vokiečių politikai atvirai remia politinius judėjimus pasisakančius už istorijos peržiūrą. Gerb. kolegos, mūsų rezoliucijose kalbama Europa labai skiriasi nuo tikrosios Europos.

  Jana Bobošíková (NI). - (CS) Ponios ir ponai, guodžiamės, kad ekstremizmo augimas atspindi blogėjančią ekonominę situaciją ir bedarbystę. Deja, toks vertinimas nebeturi pagrindo. Daugelio ES šalių ekonomika auga, bedarbystės lygis krinta, o ekstremizmas neišnyksta. Atvirkščiai – išaugo rasinių nusikaltimų skaičius, steigiamos nacionalistinės saugumo organizacijos, SS veteranai žygiuoja kai kuriose ES valstybėse arėse, o žydus ir romus visuomenės „piktžaizdėmis“ vadinantys politikai garbinami. Politikų ir kariuomenės gretose infiltruojami neonaciai ir rasistai. Mano šalies, Čekijos ministras pirmininkas savo kalbose vartoja neonacių retoriką. Be to, ES tapo neturtingų žmonių migracijos vieta ir niekas nežino, ką daryti – tai irgi vaidina tam tikrą vaidmenį.

Ponios ir ponai, jokia rezoliucija, jokie žodžiai nenutrins svastikos nuo Mitveidoje, Vokietijoje gyvenančios septyniolikmetės klubo. Neonaciai vokiečių Saksonijoje išpjaustė svastiką ant jos kūno dienos šviesoje, stebint abejingiems praeiviams, nes ji apgynė mažą rusę mergaitę. Tikiu, kad ekstremizmui užkirsti kelią gali tik aktyvūs piliečių veiksmai, viešas politinio elito pasipriešinimas, atviras ir suprantamas XX amžiaus istorijos aiškinimas, policija ir teismai, kurie turi nedelsdami bausti rasistų, ksenofobų ir neonacių veiksmus.

  Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Ačiū, gerb. pirmininke. Kalbu kaip vienas iš raštiško pranešimo Nr. 93 autorių. Šį pranešimą pateikiau drauge su kolegomis nariais C. S. Tabajdi, I. Szent-Iványi, K. Vigeninu ir M. I. Amezaga. Pranešime smerkiamas sukarintos ekstremistų grupės veiksmai Sąjungoje. Tai viena akivaizdžiausių ekstremizmo formų.

Nors dauguma žmonių jaučia moralinę ir politinę pareigą užkirsti kelią ekstremizmo idėjų plėtrai, jie patys nesiima smerkti ekstremizmo raštiška ar kokia kita forma. Tam yra daug priežasčių. Viena jų – bandant viešinti tas idėjas, sąrašas niekada nebūna galutinis ir tikslus. Dėl to nemažai žmonių jo nepalaiko. Svarbu suprasti, kad tas sąrašas niekada nebus baigtas, o sąvokos ir apibrėžimai niekada nebus tikslūs. Todėl būtina nedelsiant rauti ekstremizmo idėjų šaknis.

Šiandien Rūmuose šventė, bet Pagrindinių teisių chartija buvo pasirašyta neramiomis aplinkybėmis. 50 chartijos pastraipų apibendrina Sąjungoje gerbiamas ir ginamas vertybes. Tai antidiskriminacijos, išraiškos, religijos ir susivienijimų laisvės chartija, asmenų, duomenų, jaunų ir senų žmonių gynimo chartija. Negalime išsirinkti iš jos, kas labiau patinka, suteikti kai kuriems žmonėms pirmenybę arba išnaudoti trumpalaikiais vidinės politikos tikslais. Gerbti ir ginti reikia visus vienodai – tik taip užtikrinamas žmogiškas orumas. Mes, Parlamento nariai, prisiekėme tai daryti. Chartijoje suformuluotų idėjų ir teisių priešininkai įvardijami ekstremistais nepaisant amžiaus, lyties, religijos ar tautybės. Prašau kolegų narių palaikyti pranešimą Nr. 93. Ačiū.

  Martine Roure (PSE) . – (FR) Gerb. pirmininke, rasistinių veiksmų ir nusikaltimų Europoje daugėja. Romai, migrantai ir „kitokie“ patiria įvairių formų diskriminaciją darbe, švietimo įstaigose ir namuose.

Nepakanka kartoti, kad norime žmogiškomis vertybėmis, tolerancija ir pagrindinių teisių apsauga pagrįstos Europos Sąjungos. Lapkričio 29 d. didžiąja dauguma Rūmuose priimtas sprendimo projektas dėl baudžiamosios teisės taikymo prieš rasizmo ir ksenofobijos formas yra labai svarbus. Jis leis mums imtis tų pačių priemonių prieš rasistines idėjas ir neapykantos skleidimą Europos Sąjungoje.

Ekstremistų partijos išnaudoja „kitokių“ žmonių ir užsieniečių baimę, todėl siūlo globalizacijai greitą atsaką. Tačiau skelbiantys tautinį pranašumą, kaip panacėją, yra neatsakingi. Tikrasis atsakas į globalizacijos iššūkius – šiuolaikinių žmogiškų iššūkių priėmimas. Turėtume aiškiai pripažinti, kad uždarumas ir abejingumas priartins tragediją.

  Vălean, Adina-Ioana (ALDE). - Gerb. pirmininke, Europoje liudijame nuolatinį ekstremistinių, nacionalistinių ir populistinių judėjimų augimą, keliantį grėsmę mūsų demokratijos sistemai.

Idealiame pasaulyje demokratija yra pačių žmonių valdymas žmonių labui. Faktiškai demokratija – tai mažiausiai netinkama politinė sistema, įgyvendinus tinkamą pusiausvyrą. Tačiau demokratijos paradoksas – tai, kad ji neatmeta savo žlugimo galimybę, nes sudaromos sąlygos platinti populistines ir ekstremistines nuotaikas, griaunančias pačią demokratijos sistemą.

Daugelyje Europos šalių veikia partijos, sėkmingai radusios savo vietą politinio gyvenimo širdyje, skelbiant populistinius ir demagoginius pasisakymus. Europos istorija parodė, kaip ekstremistinės partijos, apvilktos demokratijos drabužiais, ir pasinaudojusios populizmo ir nacionalizmo propaganda atvedė demokratiją prie diktatūros.

Geriausias būdas kovoti su tolerancijos stoka – tvirtai laikytis savo, ginti mūsų asmens teises, teisingumą, lygias galimybes ir įvairovę bei sankcionuoti bet kokį pranešimą, kuriuo skatinama neapykanta, segregacija ar diskriminacija.

Kaip pasakė Robert Kennedy, „ekstremistai pavojingi ne dėl savo pažiūrų, bet dėl tolerancijos stokos. Blogis kyla ne dėl jų atsiliepimų apie priežastį, bet apie savo oponentus“.

Sveikai demokratijai reikia aktyvių piliečių. Demokratija gali egzistuoti tik tuomet, jei piliečiai yra sąmoningi ir tikisi savo pilietinių teisių ir laisvių. Turime iš naujo atrasti pilietybę, turime naujai mokytis demokratijos, turime užtikrinti, kad mūsų švietimo sistema skatins aktyvių, kritiškai mąstančių ir įsipareigojusių piliečių ugdymą. Globaliame pasaulyje mums būtina pilietybė, vertinanti įvairovę ir skatinanti supratimą ir toleranciją.

  Wojciech Roszkowski (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, nežinau, ar politinis ekstremizmas auga. Žinau, kad jam reikia priešintis ir pasmerkti jo ideologiją bei metodus. Tačiau šiandien priimta Pagrindinių teisių chartija nėra problemos sprendimas. Atvirkščiai – ji gali paskatinti naujas problemas.

21 chartijos straipsnis draudžia politinės ar bet kokios kitos nuomonės diskriminaciją. Taigi, draudžiama diskriminuoti ir NPD partijos vadovo pasirodymą Vokietijos valstybinėje televizijoje bei skatinimus perkelti Lenkijos sieną.

Banalybės kenkia jas skleidžiantiems. Noriu paklausti Pagrindinių teisių chartijos šalininkų, kaip jie ketina kovoti su politiniu ekstremizmu, jeigu jį gina.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, man kelia susirūpinimą sąvokos „ekstremizmas“ vartojimas be apibrėžimo, nepasmerkiant ekstremistinių veiksmų, tai yra bet kokios neteisėto smurto formos. Taip pat svarbu paminėti bandymus „atverti piliečių akis“ radikalizmo pavojams ir tuo pat metu kuriamas lanksčias galimų nusikaltėlių kategorijas.

Noriu priminti, kad šiuolaikinėje istorijoje pažabojant laisves ir teises dėl saugumo, politikos ir griežtos kontrolės bei pateisinant stereotipais paremtą persekiojimą išauga ideologinis fanatizmas, rasizmas ir ksenofobija bei vykdomi sunkūs nusikaltimai. Tokios klaidos gali paskatinti politinių partijų ir profesinių sąjungų uždraudimą. Tai būtų smūgis demokratijai, įstatymams ir pilietinėms laisvėms. Privalome užtikrinti, kad demokratija netaptų bausmių priedanga. Taip pat turime švelninti tikrąsias ekstremistinių veiksmų priežastis, kurios žemina žmogišką orumą, nes peržengia išraiškos laisvės ribas.

Mūsų pareiga kovoti su skurdu, bedarbyste, nepritekliumi, darbuotojų išnaudojimu ir visuomenine atskirtimi. Šviesdami ateities kartas turime jas apsaugoti nuo agresyvių nacionalistinių ir fašistinių organizacijų, kurios ekstremistinius veiksmus laiko išraiškos laisve.

  Irena Belohorská (NI). - (SK) Dėkoju, gerb. pirmininke, ponios ir ponai. Manau, svarbiausia priimti bendrą rezoliuciją prieš vis dažniau pasitaikantį ekstremizmą. Simboliška, kad ši diskusija vyksta tą pačią dieną, kai Europos Parlamento Pirmininkai, Komisija ir Europos Vadovų Taryba pasirašė ES Pagrindinių teisių chartiją.

Negalime leisti pavieniams ekstremistams arba jų organizacijoms pulti piliečių. Būtina užtikrinti jų teises civilizuotoje visuomenėje. Europos istorija parodo, kokias formas gali įgyti ekstremizmas, aktyvus nacionalizmas ir ideologinis radikalizmas. Mūsų pareiga – Europos teritorijoje kontroliuoti šių grupių ir asmenų veiksmus ir į juos reaguoti.

Apgailestauju, kad ekstremizmas Europoje plinta būtent tarp jaunų žmonių. Tai atspindi savotišką politikų nesėkmę. Dauguma teigiamų ir profesinių savybių stokojantys politikai platina savo politines pažiūras bei remia kapitalą provokuodami mažiausiai patyrusią ir informuotą visuomenės dalį. Mūsų atsakomybė – laiku įteisinti griežtesnes priemones.

PIRMININKAVO: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

  Pilar del Castillo Vera (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, šia tema beveik viskas jau pasakyta. Noriu atkreipti dėmesį į Komisijos nario raginimą žvelgti į ekstremizmo šaknis.

Manau, ekstremizmo problema – ne tai, kad kelios grupės vykdo smurtinius puolimus. Su šia problema reikia kovoti įstatymų pagalba, o nusikaltusius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Blogiau, kai besikartojantis smurtas ir jo priežastys kenkia dideliam gyventojų sektoriui arba keliems sektoriams. Socialiniu ir politiniu požiūriu būtent tada smurtas tampa problema. Yra trys būdai užkirsti jam kelią.

Komisijos narys minėjo istorijos žinias – tikiu, kad labai svarbu žinoti apie tragedijas, sėkmę ir apie žmogišką mūsų prigimtį. Tačiau istorijos neturėtume naudoti kaip ginklo dėl trumpalaikės politinės naudos. Kai kuriose šalyse, įskaitant mano gimtąją Ispaniją, taip yra.

Antra, yra dar du neįvertinti faktoriai.

Pirmiausia švietimas. Pamirštame tokias vertybes kaip darbas, disciplina, savarankiškumas – šios savybės formuoja sąmoningą pilietį.

Europos Sąjungos kontekste svarbiausia nesugriauti aplinkos, kurioje europiečiai gali išnaudoti globalizacijos sukurtus tinklus. Kaip ir XX amžiuje, taip ir dabar išgyvename netikrumo jausmą, netgi desperaciją, betiksliškumą. Mums reikia vilties, tikėjimo ateitimi ir gero vadovavimo – tada visi jausis Europos Sąjungos nariais.

  Józef Pinior (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, Europos žemyno ir Sąjungos teritorijoje vis dažniau susiduriama su ksenofobija, kraštutiniu nacionalizmu, antisemitizmu, rasizmu ir islamofobija. Po Antrojo pasaulinio karo Europoje trūksta liberaliai demokratiško konsensuso. Europos politikai stokoja politinės valios spręsti šias problemas.

Priešinimasis rasizmo, islamofobijos, antisemitizmo ir ksenofobijos protrūkiams yra bendra Europos švietimo, žiniasklaidos, bažnyčių, sporto aktyvistų ir ypač politikų užduotis. Tokios kraštutinės politinės veiklos formos priverčia mus pasijusti beginkliais. Kai kurie politikai ir partijos netgi išnaudoja ekstremistinius ar populistinius judėjimus savo tikslais.

Šiose Europos Parlamento diskusijose nesiekiu įgyti pranašumo, bet galėčiau išvardyti daug tokių pavyzdžių. Kovojant su ekstremizmu svarbiausia sukurti bendrą politiką švietimo, sporto, kultūros ir politikos srityse Europos Sąjungos lygiu.

  Sarah Ludford (ALDE). - Gerb. pirmininke, prieš aštuonerius metus Jörg Haider prieš migrantus nusistačiusi partija Austrijoje sudarė koalicinę vyriausybę. ES šalių vyriausybės pasimetė. Dėl šios suirutės Europos Sąjungos Sutartis papildyta 7 straipsniu. Jis nė karto nebuvo taikytas ir akivaizdu, kad valstybėms narėms dėl kultūrinių sumetimų sudėtinga kritikuoti viena kitą. Tačiau mūsų valstybių narių tarpusavio kritikos politika turi būti aktyvesnė, o valstybės narės turi būti kviečiamos atsiskaityti, nes ekstremistams ir netolerantiškoms partijoms patekus į vyriausybę ES šalyje tai jau tampa visos ES susirūpinimo dalyku.

Baudžiamojoje teisėje nustatyta atsakomybė už neapykantos skatinimą kaip ir kitos nuostatos draudžiančios diskriminaciją. Įstatymu iš tiesų galima keisti požiūrį ir elgesį. Visuomenė iš dalies parodo jei priimtino elgesio ribas, nustatydama baudžiamąsias veikas ar jas uždrausdama. Todėl mane nuvylė Komisijos pozicija, kuria Italijos vyriausybės veiksmai iškeldinant dalį Romos gyventojų (didžioji jų dalis priklauso romams) ir lydimieji pareiškimai pripažinti atitinkančiais ES įstatymus, laisvo asmenų judėjimo ir kovos su rasizmu srityje. Mano nuomonė kita.

Tačiau yra ir įstatymo taikymo ribos. Pavyzdžiui, klausimas dėl Holokausto neigimo kriminalizavimo Europoje yra prieštaringas. Mano nuomone, neseniai priimtame naujame ES teisės akte, kuriuo draudžiama skatinti rasinę ir religinę neapykantą, pagrįstai suteikiama tokia galimybė atskiroms šalims. Mano šalyje pagal tradiciją ir paprastai tokie asmenys, kaip David Irving, paliekami savo pačių pasmerkimui dėl istorijos neatitinkančių absurdiškų teiginių arba įveikiami energingose diskusijose.

Mes, priklausantys pagrindinėms partijoms, neturėtume leistis įbauginami šantažuotojų ir kraštutinės dešinės, kairės ar kitų fundamentalistų. Liberaldemokratai (šį žodį rašau iš mažosios raidės) iš visų demokratinių partijų demonstruoja vienodą pasitikėjimą ir atsidavimą mūsų įsipareigojimui siekti Europos vizijos kaip ir savo neapykantos pažiūroms. Turėtume nuolat tai išreikšti.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, ekstremizmą palaiko politikai, rasizmą, nacionalizmą ir ksenofobiją išnaudojantys savo tikslais. Siekiant šių tikslų dažnai pasitelkiamas ir terorizmas.

Ekstremizmas nesuvienija žmonių ir visuomenės grupių, jis jas skaldo. Tai demokratinės visuomenės priešas. Jis prieštarauja Europos Sąjungos vertybėms, smerkiančioms neapykantą ir fašistų bei nacionalistų sukeltą karą, XX amžiuje Europai kainavusį milijonus gyvybių.

Didžiausia teroristų organizacija al-Qaeda, ekstremizmą bei terorizmą naudojanti politiniais tikslais, gali sugriauti trapią demokratiją ir įgyti politinės galios.

Palaikau rezoliuciją, kuria siekiama mobilizuoti Europos institucijas priešinantis terorizmui ir ekstremizmui.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, kraštutinių dešiniųjų rasistinių grupių ir organizacijų augimas Europoje neatsitiktinis. Tai Europos Sąjungos nepopuliarios, reakcingos, imperialistinės politikos pasekmė. Vienintelis šios politikos principas – Europos monopolijų pelno didinimas ir turto kaupimas išnaudojant darbo klasę. Dėl to daugėja skurdo, nelygybės ir atskirties. Tai smarkiai kenkia darbo klasių atstovams ir didina jų problemas.

Tokiomis aplinkybėmis atskirtuose visuomenės sluoksniuose, kur politinės žinios ir patirtis menkesnė, įsišaknija populistinės ir demagoginės kraštutinių dešiniųjų bei fašistų idėjos. Šiais laikais tokios grupės sparčiai kuriasi todėl, kad vyrauja antikomunistinė isterija, noras perrašyti istoriją, gėdingas siekis sumenkinti TSRS indėlį laimint prieš fašizmą ir komunizmą sutapatinti su nacizmu bei fašizmu. Tai akivaizdu, nes Baltijos šalių vyriausybės pripažino ir įteisino vietines fašistų grupes, Antrojo pasaulinio karo metu ten bendradarbiavusias su SS ir naciais.

Fašizmas, rasizmas ir ksenofobija yra ta pati medalio pusė. Kapitalizmas kuria, palaiko ir skatina šias fašistų grupes. Todėl susirūpinimą Europos kraštutinių dešiniųjų bei sukarintų organizacijų augimu laikome veidmainišku. Nepritariame bandymui sulyginti klasių kovą, darbininkų ir populistinius judėjimus bei komunistinę ideologiją su ekstremistinėmis ideologijomis – tai bandymas sukelti žmonių baimę.

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). - (BG) Gerb. pirmininke, kolegos, šiandien Europos Parlamentas įsipareigojo ginti ne tik daugumos teises, bet ir kitokias nuomones. Jeigu nacionalistai būtų pasiekę savo tikslus, nė vienas neturėtume teisės į kitokią nuomonę, nei šiandien buvo išsakyta. Netoleranciją ir ekstremizmą nugalėsime argumentais, o ne emocijomis, faktais, o ne triukšmu. Deja, niekas nesiklauso faktų. Tai nėra gerai.

Vis dėlto tikiuosi, kad mūsų rėmėjai ir už mus balsavusieji valstybėse narėse išgirs, ką sakė Komisijos narys F. Frattinis. Pirmiausia netolerancija ir ekstremizmas kyla pamiršus praeitį. Turime prisiminti praeitį ir dvi žiaurias Europos diktatūras. Prašau Komisijos ir jūsų visų: prisiminkime Europos istoriją ir suteikime Europos Komisijai daugiau galimybių finansuoti atminimą išsaugančius projektus. Antra, turime nepamiršti piliečių įsitraukimo į politinį procesą.

Kolegos, esame iš dalies kalti dėl Europoje augančio nacionalizmo ir ksenofobijos. Daugelis kalbėjo kaip biurokratai, o ne politikai. Jie kalba institucijų kalba, o ne ta, kurią supranta balsuotojai. Pasiryžkime šiose diskusijose nugalėti ypač naujoms valstybėms narėms būdingą problemą. Įvardykime esamas problemas ir spręskime jas tiesiogiai. Dažnai politinės partijos laimi rinkimus žadėdamos vieną, paskui darydamos kitą, o vėliau stebisi augančiu ekstremizmu ir žmonių nepasitenkinimu. Europos Parlamentas privalo priešintis Europos Sąjungos rytuose augančiam ekstremizmui ir netolerancijai – tai kelia pavojų visiems. Ačiū.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Gerb. pirmininke, nepakanka kovoti su ekstremizmu. Visi turime kovoti su nacionalizmo ir ekstremizmo tendencijomis savo šalyse. Pirmiausia kiekvienas savo šalyje turėtų pasmerkti kraštutinius nacionalistus ir nuo jų atsiriboti. Tai labai svarbu. Šios diskusijos parodo, kad būtina kovoti su ekstremizmu tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis.

Tiesiogines priemones reikėtų naudoti baudžiant už neapykantos skleidimą žodžiu. Kai kurie kalba apie išraiškos laisvę ir sako, kad prieš ją negalima naudoti baudžiamosios teisės, bet man atrodo, kad kol kas nepasiekėme reikiamos pusiausvyros. Demokratinės jėgos turi rodyti pavyzdį dešiniajam sparnui. Demokratinis dešinysis sparnas privalo atsiriboti nuo Europą kiršinančio kraštutinio dešiniojo sparno.

Kai kurie mano kolegos kalbėjo apie būtinybę reaguoti netiesioginėmis priemonėmis, nes daugumos ekstremistinių incidentų priežastis yra socialinis nesaugumas arba tautinio identiteto nesuvokimas. Šios diskusijos labai svarbios. Manau, Komisijos narys F. Frattinis, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos Parlamentas turi atidžiai stebėti ekstremistinius incidentus. Dėkoju už dėmesį.

  Sophia in 't Veld (ALDE). - (NL) Gerb. pirmininke, ekstremistų yra visur, bet pastaraisiais metais jie ėmė diktuoti politinės dienotvarkės toną ir turinį. Vyraujančios demokratinės partijos neskuba atsiriboti nuo ekstremistų, nes bijo prarasti balsus. Tokiu būdu ekstremizmas ir netolerancija politiškai pripažįstama.

Yra dar kai kas. Be rasizmo ir nacionalizmo egzistuoja prieš moteris ir homoseksualus nukreiptas ekstremizmas, apie kurį šiandien dar nekalbėjome – jis dažnai paremtas religinėmis nuostatomis. Apima baimė stebint vyriausybėje valdančias arba parlamente dirbančias partijas, taip pat ir mano šalyje, kurios skatina moterų, gėjų ir kitų religijų atstovų diskriminaciją.

Gerb. pirmininke, noriu baigti šiek tiek prieštaringa mintimi. Gerbdama E. Ryano nuomonę, nevisiškai pritariu siūlymui pakviesti didžiausių pasaulio religijų atstovus į mūsų plenarinį posėdį. Nebent jie pasiruošę atsisakyti moterų ir gėjų diskriminacijos.

  Jan Tadeusz Masiel (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, kovoti su ekstremizmu ir mažinti ekstremistinių partijų elektoratą galima atidžiau įsiklausant į piliečiams svarbius klausimus ir analizuojant ekstremizmo priežastis.

Jeigu Europos piliečiai balsuoja už ekstremistines partijas, jie nemano, kad vadovaujantys asmenys jų paiso. Neginu ekstremizmo, bet jis neatsiranda iš niekur. Prancūzijoje Nicholas Sarkozy tai jau suprato. Sąžiningai ir drąsiai spręsdamas imigracijos bei Turkijos įstojimo problemas jis susilpnino ekstremistines partijas. Raginu Europos Komisiją pasekti Prancūzijos pavyzdžiu.

  Adrian Severin (PSE). - Gerb. pirmininke, vienas meras kaltina migrantus sukeliant nesaugumą; kitas – pareiškia, kad jo miestas uždaras užsieniečiams; valstybės vadovas atsiliepia apie Parlamentą kaip nusikaltėlių būrį, ragina žmones maištauti prieš įstatymų leidėjus ir garbina demokratiją jo pozicijos ir partijų.

Šiandien Parlamento narių grupė chuliganiškai paragino įvesti vadinamąją liaudies demokratiją, pakeičiančią rinkimus referendumai. Žinomas visuomenės veikėjas reiškia paramą smurtinėms grupuotėms, šturmavusioms demokratinės valstybės Parlamento pastatą ir ragino peržiūrėti taikos sutartis.

Daug žurnalistų kasdien, kartais net vartodami politiškai korektišką terminologiją reiškia ksenofobines prieš Parlamentą, pliuralizmą, romus, islamą nukreiptas, atskirtį propaguojančias, prieš toleranciją nukreiptas, diskriminuojančias ir šovinistines pažiūras.

Ministras paprašė Europos Komisijos skirti pinigų, norint sutelkti tam tikrą nepageidaujamą etninę bendruomenę skurdžiausiose Sąjungos šalyse.

Visa tai vyksta Europos Sąjungoje, dalyvaujant asmenims, žinomiems pagrindinių demokratinių partijų atstovams. Šiandien smerkiame ekstremistines partijas ir jų organizaciją. Visa tai dėl to, kad jie vykdo netolerantiškus veiksmus, o su netolerancija negalima taikytis. O kaip dėl asmenų, prisidedančių prie šių veiksmų? Kaip dėl populistų, kurie dedasi demokratais, silpnina demokratines institucijas ir paverčia demokratinius principus santykiniais, todėl sukuria palankiausią aplinką ekstremistams?

Jei kalbėsime tik apie simptomus ir vykdytojus, o nė žodžio neužsiminsime ar išliksime pasyvūs, kalbant apie priežastis ir prisidedančius asmenis pakenksime savo vertybėms. Tai visiškai nepriimtina

Gerb. pirmininke, vienas meras kaltina migrantus sukeliant nesaugumą; kitas – pareiškia, kad jo miestas uždaras užsieniečiams; valstybės vadovas atsiliepia apie Parlamentą kaip nusikaltėlių būrį, ragina žmones maištauti prieš įstatymų leidėjus ir garbina demokratiją jo pozicijos ir partijų.

Šiandien Parlamento narių grupė chuliganiškai paragino įvesti vadinamąją liaudies demokratiją, pakeičiančią rinkimus referendumai. Žinomas visuomenės veikėjas reiškia paramą smurtinėms grupuotėms, šturmavusioms demokratinės valstybės Parlamento pastatą ir ragino peržiūrėti taikos sutartis.

Daug žurnalistų kasdien, kartais net vartodami politiškai korektišką terminologiją reiškia ksenofobines prieš Parlamentą, pliuralizmą, romus, islamą nukreiptas, atskirtį propaguojančias, prieš toleranciją nukreiptas, diskriminuojančias ir šovinistines pažiūras.

Ministras paprašė Europos Komisijos skirti pinigų, norint sutelkti tam tikrą nepageidaujamą etninę bendruomenę skurdžiausiose Sąjungos šalyse.

Visa tai vyksta Europos Sąjungoje, dalyvaujant asmenims, žinomiems pagrindinių demokratinių partijų atstovams. Šiandien smerkiame ekstremistines partijas ir jų organizaciją. Visa tai dėl to, kad jie vykdo netolerantiškus veiksmus, o su netolerancija negalima taikytis. O kaip dėl asmenų, prisidedančių prie šių veiksmų? Kaip dėl populistų, kurie dedasi demokratais, silpnina demokratines institucijas ir paverčia demokratinius principus santykiniais, todėl sukuria palankiausią aplinką ekstremistams?

Jei kalbėsime tik apie simptomus ir vykdytojus, o nė žodžio neužsiminsime ar išliksime pasyvūs, kalbant apie priežastis ir prisidedančius asmenis pakenksime savo vertybėms. Tai visiškai nepriimtina.

  Inger Segelström (PSE). - (SV) Gerb. pirmininke, noriu padėkoti visoms partijoms už pasirašytą rezoliuciją. Šiandien visose ES šalyse, net ir mano gimtojoje Švedijoje, pasitaiko ekstremizmo apraiškų. Paskutiniuose 2006 m. rinkimuose Švedijos demokratai laimėjo vietas dviejuose trečdaliuose savivaldybių. Gali būti, kad kitas jų taikinys – 2009 m. Europos Parlamento rinkimai ir 2010 m. Švedijos parlamento rinkimai. Mes, Švedijos parlamentarai, prašome padėti užkirsti tam kelią. Kiti savo šalyse taip pat neturėtų leisti plisti Europoje augančiam dešiniojo sparno ekstremizmui.

Europai reikalingos demokratinės partijos, kurių programos rūpinasi visais, o ne mažuma. 2006 m. rinkimuose Švedijos Socialdemokratų šūkis buvo „Svarbūs visi“. Šiose diskusijose aptariamų partijų ir grupių programose stinga pagarbos ES vertybėms ir visų žmonių lygiavertiškumui. Esu Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narė, todėl prieglobsčio ir pabėgėlių politikos klausimai man labai svarbūs. Dešiniojo sparno ekstremistų partijos priešinasi Europos atvirumui ir ES vystymuisi.

Jie aukština uždaras tautų sienas. Šią grėsmę pastebiu Švedijoje ir visoje ES. Norėčiau pakomentuoti rezoliuciją. Ekstremistų grupės skleidžia propagandą tarp vaikų ir jaunuolių pasitelkdamos „baltosios galios“ muziką. Jie naudojasi žiniasklaida bei ryšių priemonėmis ir apeina mokyklą, šeimą, aukštesnį išsilavinimą ir mūsų politines pažiūras. Mums, išrinktiems atstovams, šiose diskusijose reikia prisiimti atsakomybę. Turime pradėti dabar iki pat 2009 m. Europos Parlamento rinkimų. Pasidžiaukime rezoliucija plojimais.

(Plojimai)

  Kostas Botopoulos (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, Europos demokratijai iškilo grėsmė. Abejoju, ar visi suprantame jos reikšmę. Tai ne kraštutinių dešiniųjų idėjų skleidimas, bet jų perėjimas nuo idėjų prie metodų. Kitaip tariant, sukarintos kraštutinių dešiniųjų organizacijos imasi brutalios jėgos.

Svarbu suvokti skirtumą: kovojame su idėjomis, kurioms nepritariame. Šios idėjos Europoje skleidžia nacionalizmą, rasizmą, ksenofobiją, moterų ir mažumų priespaudą. Priešinamės savo idėjomis ir pastangomis nugalėti politines priežastis, glūdinčias įvairovės problemoje – Europos piliečiai nepriima įvairovės, ją remiančios politikos ir pačios Europos.

Bet, kita vertus, su šių idėjų plitimu kovojame baudžiamosiomis priemonėmis, kurios skatina smurtą. Iš šios pozicijos visų Parlamento demokratinių partijų priimta rezoliucija yra labai subalansuota. Didžiuojuosi, kad ją inicijavo Socialistų frakcija.

  Ana Maria Gomes (PSE). - (PT) Rugsėjo 6 d. Lisabonos žydų kapinėse buvo išniekinta apie dvidešimt kapaviečių. Ant antkapių buvo nupaišytos svastikos. Du kaltininkai buvo sulaikyti. Jie yra Nacionalinio fronto nariai. Tai ekstremistinė dešiniojo sparno portugalų skustagalvių organizacija, atvirai pasisakanti už rasinį karą bei smurtą ginant baltosios rasės pranašumą. Šis ir kiti atvejai atspindi Europos miestus apėmusią antimusulmonišką isteriją, o į Italijos romų bendruomenę nukreiptas rasinis smurtas parodo, kad ksenofobijos ir smurtinio rasizmo mastas negali būti sumenkintas.

Portugalijos valdžios institucijos norėjo užglaistyti šį atvejį ir paskelbti, kad antisemitizmas nesuderinamas su tariamai tolerantiška portugalų visuomenės prigimtimi. Bet Teisingumo ir vidaus reikalų administravimo ministrų dalyvavimas žydų kapų pašventinimo ceremonijoje ir viešumas, kurio portugalų žiniasklaidoje sulaukė šis solidarumo įrodymas, yra pamoka ir Portugalijai, ir kitoms šalims. Efektyviai kovoti su ekstremizmu Europoje galima tik jeigu politiniai atstovai ir žiniasklaida prisiims atsakomybę ir viešins tokius nusikaltimus, įvardydami juos kaip tiesioginius ir niekingus demokratijos, Europos ir žmogiškumo puolimus.

  Pierre Schapira (PSE) . – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ekstremizmo augimas Europoje kelia didelį susirūpinimą. Visos Europos institucijos turi sutelkti ir užkirsti kelią pavojingiems ekstremistiniams dešiniojo sparno judėjimams, kurie ne tik propaguoja abejotinas vertybes, bet remdamiesi rasistine ideologija vis dažniau pažeidžia žmogaus teises. Tokia grėsmė Europos Sąjungoje nepriimtina!

Manau, Komisija turėtų veikti dviem kryptimis, atspindėdama rašytiniame pareiškime išdėstytas vertybes ir PSE rezoliucijoje išdėstytas vertybes: bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis būtina įvesti tinkamas politines ir teisines priemones, skirtas bausti už žmogaus teisių pažeidimus, ir užkirsti kelią ekstremizmo plitimui tarp jaunų žmonių šviečiant apie Sąjungos pagrindines vertybes. Taip pat svarbu užtikrinti, kad institucijos ir organizacijos, palaikančios ksenofobiško, rasistinio smurto idėjas ar darančios atitinkamus pareiškimus, negalėtų pasinaudoti Europos finansavimu.

Noriu priminti, kad Marijos radijas Lenkijoje, skleidžiantis antihumaniškas pažiūras, prašo Europos pašalpos. Pasinaudosiu galimybe Komisijos nario akivaizdoje paraginti neteikti Europos finansavimo visuomenei pavojingas rasistines idėjas platinančioms žiniasklaidos priemonėms.

  Franco Frattini , Komisijos narys. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandieninės diskusijos labai įdomios ir aukšto politinio lygio. Noriu padėkoti pranešėjams, net ir tiems, su kuriais nesutinku. Kai kurie pranešėjai klausė, ar svarbu Rūmuose kelti šį klausimą. Manau, labai svarbu.

Iškelta svarbi politinė problema: pusiausvyra tarp Pagrindinių teisių chartijos pripažįstamos laisvės reikšti mintis ir kitų pagrindinių teisių – asmens orumo, lygybės ir nediskriminavimo. Iškėlę šį klausimą ir manantys, kad minties laisvė leidžia įžeidinėti ir aukštinti pagrindinėms asmens teisėms prieštaraujančias vertybes, iškraipo minties laisvės prasmę.

Kalbu apie tai, ką girdėjau, nors mano nuomonė priešinga. Kažkas pasakė: „Jeigu referendume piliečiai pasisako prieš Pagrindinių teisių chartiją, tai yra laisvės išraiška.“ Nesutinku, nes referendumas prieš Pagrindinių teisių chartiją būtų referendumas prieš piliečius, o jie yra mūsų saugomų pagrindinių teisių turėtojai ir šalininkai. Šio principo nereikia atmesti, nes ginantieji pagrindines teises nėra ekstremistai – ekstremistai yra jas pažeidžiantys ir jų nepaisantys, gaują ar smurtautojų grupę skatinantys išniekinti žydų kapus. Tai ne išraiškos laisvė – tai smurtas, kurį reikia šalinti politinėmis priemonėmis ir bausti pagal įstatymus. Manau, Europa turi kuo greičiau imtis šių dviejų priemonių.

Negalime nutylėti. Neturime galvoti, kad vienas įvykis nieko nereiškia, nes jis yra rasizmo, netolerancijos, paniekos žmogiškoms vertybėms simptomas. Negalime tylėti apie pavienį įvykį ar smurto atvejį!

Daugelis iškėlė kitą svarbų klausimą: ar politinių jėgų rasistinės pažiūros gali būti toleruojamos remiantis laisve reikšti politines pažiūras? Jas išrenka piliečiai, bet politikai turi svarbią pareigą ir negali skatinti gaujos pulti kitus piliečius – tai asmeninė atskaitomybė.

Atvirai kalbant, sunku tirti partijų veiklą įstatymų, policijos ar slaptųjų tarnybų priemonėmis. Tačiau kai partijos viešai teigia, kad jų tikslas yra išlaikyti rasinį pranašumą, tai ne išraiškos laisvė, bet kėsinimasis į Europos pamatus. Kai pateisinami represiniai veiksmai, negalima kalbėti apie cenzūrą ar išraiškos laisvės ribojimą.

Ginsiu man prieštaraujančiųjų teises, bet negaliu ginti skatinančių gaujas ar pavienius asmenis užpuldinėti, žaloti ir žudyti. Tai tikrai ne minties laisvė!

Todėl šiandien aptariama problema tokia rimta. Pasitelksiu panašius argumentus diskutuodamas apie žiaurią ekstremizmo formą – terorizmą: negalime lyginti rasinės neapykantos ir įsitikinimo, kad žudant žmones terorizmo aktuose galima išspręsti visuomenės problemas. Abi problemas būtina spręsti Europos lygiu švietimo ir prevencijos pagalba, ugdant toleranciją, panaudojant įstatymų ir teisėsaugos priemones. Galėsime nurimti tik tada, kai Europoje neliks vietos rasistams, fanatikams ir teroristams.

  Pirmininkas. − Gauti penki pasiūlymai rezoliucijai⁽¹⁾pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2007 m. gruodžio 13 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Glyn Ford (PSE), raštu. – Ketinu balsuoti už šią rezoliuciją su tam tikru nenoru. Ji skirta svarbiai sričiai ties kuria šiame Parlamente dirbau nuo pat išrinkimo 1984 m. kai man teko garbė pirmininkauti Parlamento komitetui dėl rasizmo ir fašizmo Europoje augimo tyrimo.

Man susirūpinimą kelia tai, kad rezoliucija tokia silpna, kad asmenys, kurie XX a. 9 dešimtmetyje buvo neofašistinių partijų, pvz., Movimento Sociale Italiano nariai šiandien gali pasirašyti ir balsuoti už šią rezoliuciją. Todėl ji neabejotinai turi daugybę trūkumų.

  Lívia Járóka (PPE-DE), raštu. – (HU) Ekstremistų judėjimų stiprėjimas Europoje kelia susirūpinimą, nes jų politinė veikla paremta neapykantos kurstymu prieš pažeidžiamiausias visuomenės grupes, netolerancija ir socialine atskirtimi. Tai nesuderinama nei su Europos Sąjungos įkūrimo sutartyse išdėstytomis vertybėmis, žmogišku orumu, teisių ir pagrindinių laisvių lygybe, nei su šiandien paskelbtais Pagrindinių teisių chartijos principais. Šie judėjimai ir jų skleidžiamos pažiūros kelia mažumų ir įstatymams paklūstančios demokratiškos piliečių daugumos baimę. Išaugus žiniasklaidos susidomėjimui ekstremistų grupėmis daromi klaidingi apibendrinimai, dažnai skelbiama tik dalis tiesos. Tai nepriimtina ir labai pavojinga, nes dažnėja išankstinės nuostatos ir neigiamos diskriminacijos sukelti incidentai, kurie trukdo spręsti socialines problemas.

Noriu atskirai paminėti prieš romus nukreiptus puolimus – jų taip pat dažnėja. Europoje gyvena daugiau kaip dešimt milijonų romų. Jie yra didžiausia ir pažeidžiamiausia Europos etninė mažuma. Jos padėtis pastaraisiais metais nepagerėjo, o kai kuriose srityse pablogėjo. Europos Sąjunga kartu su pilietinėmis organizacijomis privalo išspręsti bedarbystės bei skurdo problemas ir užkirsti kelią romų gyvenamosios vietos bei švietimo segregacijai. Šių problemų sprendimas – svarbiausias Europos Sąjungos mažumų klausimas.

  Magda Kósáné Kovács (PSE), raštu. – (HU) Europos politika negali toleruoti, kad ekstremistų partijos laimi vietas daugelyje Sąjungos valstybių narių ir net EP. Jų numalšinimas – visos Europos Bendrijos visuomenės atsakomybė, nors ir žinoma, kad kai kurie piliečiai, oficialiai reikalaujantys demokratijos ir žmogaus teisių, slepia rasistines ir ksenofobiškas pažiūras.

Rizikingiausia grupė – jauni žmonės, kuriems holokaustas ir Berlyno sienos griūtis tėra istoriniai faktai. Europa be sienų pervertina tautinį sąmoningumą, todėl nesunku skleisti netgi beprotiškas idėjas. Iki šiol Europos įstatymai atitinka valstybines priemones, jie nėra viršesni ir neparodo krypties. Tačiau į šią problemą reikia reaguoti ne tik politinėmis ir teisinėmis priemonėmis, tik veiksmai neturi būti mūsų tikslas. Svarbu, kad viešajame gyvenime aktyviai veiktų Europos vertybes išpažįstančios pilietinės organizacijos ir bažnyčios.

Popiežius Jonas Paulius II daug kartų pasisakė prieš rasizmą ir ksenofobiją. Jis suvokė religiją kaip tiesos, taikos, atlaidumo, gyvybės ir meilės skatintoją. Šių vertybių radikalios grupės nepripažįsta arba pripažįsta kraštutine prasme.

Noriu paprašyti EP Pirmininko ir Komisijos narių dialogo su bažnyčiomis metu paprašyti bažnyčių veikti prieš ekstremistus ir jokiais būdais jų neremti.

  Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ekstremistų idėjos ir organizacijos kelia nerimą mūsų kasdieniame gyvenime. Šie reiškiniai pasitaiko visur be išimties. Europos integracijos pradininkų pagrindinė koncepcija buvo minties ir nuomonės laisvė. Tai mūsų pagrindinės vertybės. Demokratija užtikrina išraiškos laisvę, kuri neleidžia pažeidinėti teisių ir kelti grėsmę taikai, gyvybei ir buvimui. Šiandien patiriame grėsmę. Negalime leisti, kad organizacijos skleistų holokaustą ir valstybių bei tautų neapykantą sukėlusias idėjas. Kraštutinis dešinysis sparnas ieško ir randa savitus socialinių problemų sprendimus, skatindamas segregaciją ir neapykantą, o ne socialinį suderinamumą ir integraciją. Europos Sąjunga atstovauja žmogaus teisėms bei humanitarinei apsaugai ir turi išnaikinti šias idėjas bei organizacijas iš mūsų kasdienio gyvenimo, jeigu jų agresija kenkia sveikam visuomenės gyvenimui.

Rekomenduoju Sąjungai labiau informuoti apie jos komunikacijų veiklą. Deja, svarbios visuomenės dalys dėl žinių stokos pasiduoda ekstremistinėms ir populistinėms apraiškoms. Labiausiai rizikuoja jaunoji karta, neturinti istorinės patirties rinktis teisingą kryptį. Mūsų užduotis jai padėti. Jeigu pasiduosime, sugriausime savo ateities pamatus.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Europos Sąjunga turi kovoti su bet kokiu ekstremizmu, nes jis prieštarauja jos pagrindui – laisvei, demokratijai ir pagarbai žmogaus teisėms. Europos lygiu antiekstremistiniai ir antiteroristiniai veiksmai neturėtų paveikti pagrindinių piliečių teisių. Sukarinti ekstremistų judėjimai, kraštutinis nacionalizmas ir ksenofobija skatina smurtą. Vietiniai etniniai ir religiniai konfliktai kelia grėsmę Europos Sąjungos stabilumui, taip pat kultūrinei ir tradicinei valstybių narių įvairovei. Valstybės narės turėtų bendrai kovoti su ekstremizmu, identifikuodamos tokių veiksmų kurstytojus ir organizuotojus. Europos Pagrindinių teisių agentūra suvaidins svarbų vaidmenį užkirsdama kelią rasizmui bei ksenofobijai ir Europos Sąjungos teritorijoje užtikrindama saugią atmosferą.

Dialogas, švietimas ir viešas informavimas apie toleranciją bei kovą su rasizmu prisideda skleidžiant laisvės ir demokratijos principus. Valstybės narės bendradarbiaudamos turėtų integruoti atskirtas socialines ir etnokultūrines kategorijas, kad kova su diskriminacija ir smurto kurstymu Europos Sąjungoje užtikrintų etninę ir politinę harmoniją.

(1) Žr. protokolą