Pirmininkas. − Kitas klausimas yra diskusijos dėl:
– Komisijos pareiškimo dėl Juodkalnijos,
– Marcello Vernolos rekomendacijos Užsienio reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo (COM(2007)0350 – C6 0463/2007 – 2007/0123(AVC)) (A6-0498/2007).
Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, noriu padėkoti M. Vernolai už labai solidų pranešimą, kurį ketinama priimti šiuo esminiu mūsų santykių su Juodkalnija etapu.
Pirmiausia norėčiau pasisakyti apie Europos Vakarų Balkanų perspektyvą. ES užsienio reikalų Tarybos susitikime pirmadienį dar kartą patvirtinta, kad Vakarų Balkanai yra Vakarų Europos dalis. Tam įrodyti per pastaruosius du mėnesius su Juodkalnija pasirašėme Stabilizacijos ir asociacijos sutartį ir iniciavome jas su Serbija bei su Bosnija ir Hercegovina.
Norėčiau padėkoti pirmininkaujančiai Portugalijai už jos svarbų indėlį imantis šių teikiančių vilties veiksmų. Tikiuosi netrukus pasirašysime dvi minėtas sutartis, kai tik šios šalys įvykdys keliamas sąlygas.
Juodkalnija atkūrus nepriklausomybę padarė didelę pažangą, taip pat ir sklandžių gerai veikiančių santykių su Serbija plėtros srityje. Be abejonės, lemiamą reikšmę Juodkalnijos kelyje į Europą turėjo šių metų spalio 15 d. žengtas žingsnis, pasirašius SAA su šia šalimi. Džiaugiuosi tuo, kad Juodkalnijos parlamentas vienbalsiai ratifikavo šią sutartį. SAA numatoma stabili ekonominės, politinės, institucinės Juodkalnijos plėtros sistema ir tai yra svarbus žingsnis šaliai siekiant integruotis į Europą, tinkamai įgyvendinant sutartį.
Prie kitų teigiamų pokyčių priskiriu ir džiaugiuosi Juodkalnijos Konstitucijos priėmimu, praėjus vos kelioms dienoms nuo SAA pasirašymo. Naujoji konstitucija didžiąja dalimi atitinka Europos standartus ir padeda stiprinti šios šalies demokratines institucijas. Jai visiškai įgyvendinti reikės papildomų pastangų ir apsisprendimo.
Nuolatinėje Komisijos ataskaitoje dėl pažangos, priimtoje lapkričio 6 d. pabrėžiami šie teigiami pokyčiai. Pagirtina tai, kad Juodkalnijoje atkūrus po nepriklausomybę nustatyta teisinė ir institucinė sistema. Joje taip pat pabrėžiamos Juodkalnijos pastangos rengiantis įgyvendinti SAA ir stiprinti administravimo gebėjimus. Mūsų ataskaitoje dėl pažangos taip pat kalbama apie kelis pagrindinius Juodkalnijos ateityje laukiančius iššūkius. Pavyzdžiui, Juodkalnijos administravimo gebėjimai išlieka gana silpni, todėl administravimo reformą būtina tęsti visais lygmenimis. Kovoje su korupcija būtina imtis neatidėliotinų veiksmų konkretiems ir jaučiamiems rezultatams pasiekti. Pinigų plovimas ir organizuotas nusikalstamumas vis dar kelia susirūpinimą. Šie dalykai taip pat pagrįstai aptariami jūsų ataskaitoje.
Naujojoje konstitucijoje sustiprinamas teismų sistemos nepriklausomumas, įsteigiama nauja konstitucinė institucija – teismų taryba, kuriai pavesta skirti į pareigas ir atleisti teisėjus. Vyriausybė taip pat priėmė teismų sistemos reformos strategiją 2007–2012 m. Jos įgyvendinimas bus susijęs su dideliais iššūkiais, tačiau akivaizdu, kad Juodkalnija privalo užtikrinti šalies teisėjų ir prokurorų nepriklausomumą, atskaitingumą ir profesionalumą.
Juodkalnija aktyviai dalyvauja regioniniame bendradarbiavime. Ji palaiko gerus santykius su kaimynais. Daugelis klausimų su Serbija buvo išspręsta atkūrus nepriklausomybę. Juodkalnija taip pat laikosi konstruktyvaus požiūrio Kosovo klausimu, o šalies pozicija atitinka ES poziciją.
Dabar pagrindinį dėmesį reikėtų skirti siekiant visiškai įgyvendinti tarpinį susitarimą dėl pasirengimo SAA ir rekomendacijoms dėl Europos partnerystės. Juodkalnija turi pasirodyti kaip šalis, įgyvendinanti įsipareigojimus ir reformas. Stabilizacijos ir asociacijos proceso pradžia labai gera ir tikiuosi, kad šalis išnaudos šį teigimą pagreitį.
Nekantriai laukiame dar glaudesnio bendradarbiavimo su Juodkalnijos vyriausybe, Parlamentu, kitomis institucijomis ir šalies pilietine visuomene Europos reformų darbotvarkės klausimais. Man malonu pranešti jums, kad naujoji Komisijos delegacija dirba nuo lapkričio 1 d. ir rengiasi perimti Europos rekonstrukcijos agentūros vykdomus darbus reikiamu laiku kaip planuota. Tikimasi, kad Juodkalnijai bus skirta apie 100 mln. EUR pagal priemonę iki įstojimo per ateinantį trejų metų laikotarpį iki 2009 m. Šios lėšos padės Juodkalnijai teisėtvarkos srityje, stiprinant administravimo gebėjimus ir įgyvendinant SAA. Neabejotinai kitas prioritetas – ekonominė ir socialinė plėtra ir pilietinės visuomenės plėtra. Todėl tikiuosi tvirtos Europos Parlamento paramos, kuri kaip visada yra labai svarbi.
Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, buvo pranešta, kad vyks diskusijos arba bus pateikti Tarybos ir Komisijos pareiškimai. Norėjau paklausti, ar Tarybai yra ir bus atstovaujama Tarybos klausimų valandą arba šiose diskusijose.
Pirmininkas. − Tarnybos praneša, kad šios diskusijos vyksta Pirmininkų sueigos sprendimu, nes Taryba ruošiasi rytojaus susitikimui Lisabonoje.
Marcello Vernola, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Balkanų šalių ateitis yra įsijungimas į Europą – 2003 m. Europos Vadovų Taryba tai patvirtino Tesalonikuose ir ne kartą su tuo sutikome, šiuo klausimu baigdami visas diskusijas.
Juodkalnija pirmoji įstos į Europos Sąjungą. Tai įrodo faktai: 2006 m. demokratinio referendumo būdu atsiskyrusi nuo Serbijos ir pasiekusi susitarimą su Serbijos vyriausybe, ji vėl pradėjo ir per du mėnesius baigė derybas dėl šalies stabilizavimo ir asociacijos susitarimo. Susitarimai buvo parafuoti 2007 m. kovo 15 d. Deja, iškilo tolesnę pažangą sulėtinusių problemų, nors pabaigą prognozuoti jau galima. Komisijos narys ką tik pranešė, kad Podgoricoje buvo įsteigtas biuras – dėl to sveikiname – ir šiuo metu viskas parengta susitarimo ratifikavimui.
Paskutinių metų Juodkalnijos pažanga, jos įsipareigojimai Europos Bendrijai ir tęsiamos reformos formuoja teigiamą nuomonę apie šį susitarimą. Tai nėra galutinis tikslas, greičiau atskaitos taškas.
Juodkalnija turi diegti visas priemones, reikalingas baigti reformų procesą bei vykdyti stabilizavimo ir asociacijos susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Reikia pagirti sėkmingą Europos ir Juodkalnijos parlamentų bendradarbiavimą. Kitą savaitę turėsime galimybę tai įvertinti Podgoricoje. Juodkalnijai nieko netrūksta norint greitai pasiekti susitarimą ir tapti įstojimo kandidate.
Pastaraisiais metais Juodkalnijos ekonomika augo ir dėl įmonėms palankios iždo politikos pritraukė dideles užsienio investicijas. Bedarbystės lygis krito nuo 33 proc. iki 12 proc.
Prieš kelis mėnesius buvo priimta nauja Konstitucinė chartija. Ji rodo, kaip šalis stiprina demokratines prerogatyvas ir išsiskiria iš kitų Balkanų šalių. Juodkalnijos valdžios institucijos sparčiai artėja link Europos standartų. Paskutinės naujienos paskatino mus pateikti penkis pakeitimus ir įvertinti naujausius pasiekimus.
Pastarosiomis dienomis Tarptautinis baudžiamasis tribunolas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su buvusia Jugoslavija siekiant reguliuoti tribunolo techninę paramą. Reikia nepamiršti, kad besąlygiškas bendradarbiavimas su specialiu tribunolu Hagoje labai svarbus visoms buvusios Jugoslavijos šalims. Taip pat reikia nepamiršti, kad Juodkalnija niekada nevengė tarptautinių įsipareigojimų ir visada veiksmingai bendradarbiavo su teisėtvarkos ir užsienio valdžios institucijomis.
Juodkalnija turi stengtis kovoti su organizuotu nusikalstamumu pasienio kontrabandos srityje. Europos Parlamento nuomone, būtina kovoti su korupcija viešojo administravimo ir teisėtvarkos srityse. Šalis teigiamai atsižvelgia į Europos valdžios institucijas. Tai įrodo naujoji konstitucija, siūlanti teisėtvarkos autonomijos ir nepriklausomybės mechanizmus.
Valdančiosios klasės kompetencija išaugo dalyvaujant Bendrijos valstybių narių sudvejinimo programose ir mainuose. Kai kurios minėtos programos skatina jaunų žmonių ir tyrinėtojų vystymą. Jaunimo ir tyrinėtojų laisvo judėjimo programos supaprastinant trumpalaikių vizų išdavimą yra vienas iš siekiamų tikslų. Praėjusį rugsėjo mėn. su Europos Sąjunga buvo pasirašyti specialūs susitarimai. Galutinis tikslas yra vizų liberalizavimas ir veiksminga judėjimo laisvė, augimo ir švietimo kanalų sukūrimas – tai viena pagrindinių stabilizavimo ir asociacijos susitarimo sąlygų. Manome, kad kultūros organizacijos turi klestėti skatindamos savanorišką sektorių ir gindamos pilietinės visuomenės atstovus. Teisė į informacija turi būti užtikrinta drauge su minties laisve.
Būtina paminėti aplinkosaugą: Ankstesnė konstitucija apibūdino Juodkalniją kaip ekologišką respubliką – ji buvo pirma pasaulyje taip save apibūdinusi šalis. Jos gamta įspūdinga: graži pakrantė, natūrali Kotoro įlanka, Durmitoro kalnų masyvas, įtraukas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Paveldas turi būti saugomas pagal specialius įstatymus. Jie įtraukti į statutą, bet ne visada griežtai taikomi dėl finansinių išteklių stokos.
Šalis gauna nemažai pajamų iš turizmo, bet jis gali neigiamai paveikti aplinką, nes turimai infrastruktūrai trūksta tinkamų ekologinių sistemų valdyti turistų antplūdį. Todėl ankstesnėse diskusijose paprašėme Komisijos nario O. Rehno atkreipti Komisijos dėmesį į aplinkosaugos politikos skatinimą ir didžiausią dėmesį skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams, atliekų ir vandens valymą bei pakrantės apsaugą. Juodkalnija supranta šias problemas ir stengiasi įdiegti gamtinių išteklių valdymo priemones. Siekiant apsaugoti pakrantę neseniai buvo patvirtintas statybas reguliuojantis erdvinis planas.
Doris Pack, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, PPE-DE frakcijos vardu džiaugiuosi nuo Juodkalnijos nepriklausomybės paskelbimo atlikta pažanga, leidusia greitai pasirašyti stabilizavimo ir asociacijos susitarimą.
Juodkalniečiai neturėtų sustoti – būtina vykdyti pasirašytą susitarimą. Jie turėtų vykdyti priimtas direktyvas ir suteikti administracijai galimybę taikyti įsigaliojusius įstatymus. Taip pat svarbu sukurti teisminę sistemą ir kovoti su korupcija, ypač administracinėje ir teisminėje srityse.
Esu susipažinusi su 1990 m. regione vyravusia situacija, dėl kurios įsigalėjo korupcija ir šiandien sunku ją pašalinti, tačiau Europos Sąjungos šalių kontekste Juodkalnijai nenaudinga, kad šalies pavadinimas dažnai susiejamas su kontrabandos, korupcijos ir pinigų plovimo istorijomis. Juodkalnijos politikai privalo pakeisti šį įvaizdį. Juk Europos Sąjungos piliečiai turėtų sveikinimais priimti Juodkalniją į savo gretas. Taigi, demokratijos ir rinkos ekonomikos augimas Juodkalnijoje turi vykti skaidriai.
Neketinu kalbėti šiandien minėtais ar ateityje keliamais klausimais, taip pat necituosiu mūsų rezoliucijos. Tačiau noriu pabrėžti, kad Juodkalnijos gamta yra brangakmenis ir būtina imtis specialių priemonių išsaugant jos unikalumą. Kaip teigė Marcello Vernola, Juodkalnijos vadinimas ekologiška šalimi naujoje konstitucijoje neturėtų būti vien tik žodžiai. Pakrantė ir gilesnė sausumos teritorija turi būti saugoma. Negalima leisti vykdyti megalitinių investicinių projektų. Svarbu saugoti gamtą, kultūros bei istorijos objektus ir neiššvaistyti Juodkalnijos, kaip turizmo šalies, žavesio. Vakarų Europoje pilna tokio išniekinimo pavyzdžių.
Reikia užkirsti kelią antplūdžiui pakrantėje ir gilesnėje sausumos teritorijoje, protingai vykdyti turizmo ir žemėnaudos plėtrą. Būtina pradėti riboti pakrantės plėtrą ir žemės bei nekilnojamojo turto spekuliacijas. Džiaugiuosi, kad tai zonai sudarytas žemės panaudojimo planas. Palaikau bendradarbiavimą su buvusios Jugoslavijos Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu (ICTY) ir tikiuosi, kad jis padės sulaikyti R. Karadžićių.
Taip pat tikiuosi, kad Juodkalnija įsteigs valstybinę agentūrą ir suteiks savo studentams ir mokytojams galimybę dalyvauti švietimo programose Erasmus ir Leonardo.
Kitą savaitę susitiksime su kolegų iš Juodkalnijos parlamento delegacija ir paskatinsime jų vyriausybę siekti konvergencijos Europos Sąjungoje bei kovoti su visais minėtais trukdžiais.
Vural Öger, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ES aukščiausio lygio susitikimo Salonikuose 2003 m. birželio mėn. metu ES valstybių ir vyriausybių vadovai vėl patvirtino paramą Europos perspektyvos plėtrai Vakarų Balkanuose, kur Juodkalnija yra naujausia buvusią Jugoslaviją pakeitusi šalis, 2006 m. paskelbusi savo nepriklausomybę nuo Serbijos.
Nuo tada jos ryšiai su Europos Sąjunga tapo glaudesni, o Juodkalnija aiškiai pasirinko laikytis Europos krypties. Aš ypač palaikau spalio 18 d. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymą, kuris yra labai svarbus Juodkalnijos ir ES santykių įvykis. Šiai mažai Balkanų šaliai susitarimas bus labai naudingas, ypač jos verslui ir prekybai, kadangi suteiks laisvosios prekybos zoną, taip pat palengvins investicijų ir verslo bendradarbiavimą.
2007 m. spalio 19 d., praėjus trupučiui daugiau nei vieniems metams po šalies nepriklausomybės paskelbimo, buvo pasiektas dar vienas reikšmingas tikslas – Juodkalnijos vyriausybė priėmė pirmąją šalies Konstituciją, kuri vaidins ypatingą vaidmenį suvienijant šios jaunos tautos tapatumą. Tai įrodo, kad Juodkalnija yra demokratinė, liberali, aplinkos apsauga besirūpinanti teisės aktais paremta valstybė. Tai yra didžiulis pasiekimas. Juodkalnijai dar reikės nueiti ilgą kelią, kol ji taps ES nare, tačiau esamos kliūtys yra pamažu šalinamos.
Kovoje su šešėline ekonomika ir korupcija šaliai vis dar reikia pažangos. Šaliai ir jos ateičiai ES yra būtina vystyti laisvos ir nepriklausomos teismų sistemos funkcionavimą, bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu dėl buvusios Jugoslavijos ir, be visa ko, demokratizavimo, žmogaus teisių ir mažumų apsaugos sričių reformos procesus. Didžiausias prioritetas turi būti skiriamas sėkmingų Stabilizacijos ir asociacijos susitarime nurodytų pertvarkymų įgyvendinimui.
2008 m. sausio 1 d. pirmininkavimą ES Tarybai perims Slovėnija – kita buvusią Jugoslaviją pakeitusi šalis. Malonu, kad vienas iš Slovėnijos pirmininkavimo prioritetų bus Vakarų Balkanų klausimas. Vakarų Balkanų saugumo ir stabilumo užtikrinimas yra pirmaeilis paties regiono ir visos Europos interesas.
Stabili ir demokratiška Juodkalnija gali ir turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį siekiant įgyvendinti šiuos tikslus. Leiskite man užbaigti šį pasisakymą pabrėžiant, kad Juodkalnijos ateities planai vieną gražią dieną, nors ir ne artimiausioje ateityje, prisijungti prie ES yra svarbiausias tolesnių reformos procesų generatorius. Mes Europos Parlamente turėtume paremti Juodkalniją, šiai siekiant prisijungti prie ES.
Jelko Kacin, ALDE frakcijos vardu. – (SL) Prieš daugiau nei šimtą metų Juodkalnija Europos politiniame žemėlapyje buvo karalystė. Ji buvo pripažinta ir vertinama tiek kultūros atžvilgiu, tiek ir politikos.
Dalis pakrantės, būtent Kotoro įlanka buvo neatskiriama Austrijos – Vengrijos dalis, ir tuo metu kartu su dabartine Hercegovina suteikė šaliai priėjimą prie jūros. Kartą Juodkalnija buvo modernios Europos dalis, o dabar ji ruošiasi tapti Europos Sąjungos nare ir visateisiškai su ja bendradarbiauti.
Nuo 2006 m. gegužės mėn., tapusi nauja Europos valstybe, Juodkalnija Europos darbotvarkės įgyvendinimo srityje padarė daug vilčių teikiančią pažangą. Už tai, kad spalio mėn. pasirašė Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir priėmė naujus įstatymus, šalis nusipelno širdingų sveikinimų. Podgorica dėl bendradarbiavimo su Hagos tribunolu ir dėl teigiamo vaidmens bei prisidėjimo prie ilgalaikio regiono stabilumo užtikrinimo taip pat nusipelno pripažinimo.
Tačiau nuo šiandien mūsų Europos Sąjunga skirsis nuo anksčiau buvusios, kadangi prieš kelias valandas šioje salėje mes buvome nepaprasto istorinio įvykio – Pagrindinių teisių chartijos pasirašymo – liudininkais. Juodkalnijos piliečiai taip pat nusipelno stipresnės demokratijos, didesnės pagarbos, didesnės įvairovės ir didesnio teisinio užtikrintumo. Didžiausi šiai jaunai šaliai kylantys iššūkiai yra susiję su kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, o šioje srityje daug dalykų turi ir gali būti padaryta. Aš norėčiau paprašyti kompetentingųjų valdžios institucijų, kad jos, kovodamos su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir nelegalia prekyba žmonėmis, ginklais bei narkotikais, būtų iniciatyvesnės.
Šiame kontekste aš pritariu griežtai teisės aktų sistemai. Tačiau aš norėčiau pabrėžti, jog teisės aktų įgyvendinimas praktiškai yra toks procesas, kuris reikalauja atitinkamų administracinių ir politinių išteklių. Man vis dar kelia didžiulį nerimą skaidrumo ir politinės kultūros stoka tiek politinėse, tiek ekonominėse struktūrose. Tai neleidžia Juodkalnijai toliau vystyti demokratinės visuomenės ir laisvosios rinkos.
Juodkalnija dar turi daug ką nuveikti žiniasklaidos laisvės, jos gausumo ir profesionalumo srityse. Juodkalnija turi iki galo įvykdyti priimtas reformas ir užtikrinti šalies radijo ir televizijos nepriklausomybę.
Man labai gaila, kad vis dar nėra jokių bylos dėl nužudyto žurnalisto Duško Jovanovičiaus, kuris kartą buvo išspausdinęs seriją straipsnių apie organizuotą nusikalstamumą Juodkalnijoje, tyrimo rezultatų.
Žurnalistai ir pilietinė visuomenė vaidina svarbų demokratijos vystymo vaidmenį, ypač atkreipdami dėmesį į opias socialines problemas. Todėl aš norėčiau paprašyti vyriausybės, kad sprendžiant šias problemas ji būtų aktyvesnė ir įtrauktų bei tartųsi su pilietine visuomene, taip pat suteiktų jai geresnes sąlygas, kuriomis ji (visuomenė) galėtų veikti.
Gisela Kallenbach, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, aš norėčiau šiltai padėkoti M. Vernolai už jo pranešimą ir už linkusį bendradarbiauti būdą, kuriuo buvo dirbama kartu su Užsienio reikalų komitetu. Su dar didesniu dėkingumu aš sveikinu mūsų kolegas iš Juodkalnijos ir Komisiją, kurie dar kartą įrodė, jog Europos perspektyva skatina demokratijos vystymąsi, teisinės valstybės ir stabilumo kūrimą
Tačiau aš iš tikro manau, kad procesas į priekį eina pernelyg lėtai. Todėl aš kreipiuosi į abi puses, pradėdama nuo mūsų pačių, Europos valdžios institucijų, ir primenu, kad Juodkalnija, o iš tikro ir visi Vakarų Balkanai, yra Europos dalis. Ilgalaikės taikos ir demokratijos įsigalėjimas Juodkalnijoje yra mūsų pačių interesas. Mes turime padidinti savo įsipareigojimus visam regionui. Mūsų ypatingos darbotvarkės pasiūlymas dėl artimos ekonominės ir aplinkos apsaugos partnerystės su Vakarų Balkanais turi būti priimtas. Kaip įmanoma greičiau panaikinkime reikalavimus vizoms.
Aš prašau Juodkalnijos užtikrinti, kad pažangos pranešimai daugiau neskelbtų, kaip jie darė metų metus, apie dedamas nepakankamas pastangas į kovą su korupcija, apie organizuotą nusikalstamumą ir apie visuomenes institucijas, kurios turi per mažai kompetencijos. Juodkalnija turi padidinti savo dedamas pastangas Europos vertybėms įgyvendinti. Tai apima ir atvirumo atmosferą, kurioje pilietinės visuomenės veikla gali iš tikro klestėti ir kurioje nevaržoma žiniasklaidos laisvė yra savaime suprantamas dalykas.
Galiausiai šalis turi prisiimti aiškesnį konstruktyvaus veikėjo vaidmenį visame regione, taip pat ir mėginant išspręsti Kosovo padėties klausimą. Galbūt ji taip pat gali permąstyti kai kuriuos iš žingsnių, kurie tam tikrose srityse privedė šalį prie priklausomybės nuo kitų šalių už Europos ribų. Šie žingsniai yra tiek dvišalės neliečiamumo sutarties su Jungtinėmis Valstijomis pasirašymas, tiek ir teisės aktų, leidžiančių nesveiką žemės ir turto spekuliaciją, kuri trukdo pastangoms apsaugoti aplinką ir užkerta kelią darniai stulbinančio grožio Juodkalnijos pakrantės regiono plėtrai, priėmimą.
Nesenas žemėtvarkos planavimo tikslų priėmimas yra labai svarbus žingsnis. Todėl aš dar kartą sveikinu ir noriu pradrąsinti tolesnę šalies pažangą pakeliui į narystę Europos Sąjungoje.
Helmuth Markov, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, 1918 m. nepriklausoma Juodkalnija savanoriškai nusprendė susijunti su kaimyninėmis Serbijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Slovėnijos valstybėmis. Žlugus Jugoslavijai, 2006 m. Juodkalnijos rinkėjai demokratiškai nusprendė, jog jie nenori, kad Juodkalnija liktų suvienyta su Serbija. Tokiu būdu Juodkalnija tapo 49-ąja nepriklausoma Europos valstybe – valstybe, kurioje didžioji dalis gyventojų yra slavai, išskyrus su Albanija ir Kosovu besiribojančias sritis, kuriose dominuoja etninė albanų grupė.
Yra svarbu, kad Juodkalnija netaptų prieglauda tiems užsieniečiams, kurie tenori mokėti mažesnius mokesčius ir išplauti neteisėtai įgytas pajamas. Juodkalnija privalo rasti aplinkos taršos ir keblios ilgalaikių pabėgėlių iš Serbijos ir Kosovo padėties problemų spendimo būdus.
Geležinkeliai vėl turi būti pritaikyti naudojimui, ir su kontrabanda privalu kovoti. Mūsų frakcijai džiugu matyti, kad Užsienio reikalų komitetas priėmė mūsų pakeitimus dėl pabėgėlių gyvenimo ir darbo sąlygų. Žmonės, kurie šiuo metu yra be pilietybės, neturi tokiais likti amžinai, o Juodkalnija turi vadovautis atitinkamomis Europos Vadovų Tarybos nustatytomis rekomendacijomis.
Mūsų pasiūlymas atnaujinti geležinkelių linijas iki pasienyje su Bosnija esančio Nikšičiaus ir netoli sienos su Albanija esančio Škoderio miestų taip pat buvo priimtas. Reikia imtis skubių priemonių, kad vėl būtų galima naudotis šiaurės – pietų geležinkelio linija ir kad būtų panaikintas disbalansas, kilęs dėl sprendimo naudotis vien tik mašinomis, autobusais ir sunkvežimiais.
Mes taip pat džiaugiamės dėl to fakto, kad pranešėjas nepakartojo ankstesniame pranešime dėl Juodkalnijos paminėto raginimo šiai šaliai greičiau prisijungti prie NATO. Reikalavimas prisijungti prie NATO negali būti primestas kaip būsimos narystės Europos Sąjungoje sąlyga.
Taip pat geras dalykas yra tas, kad šis pranešimas dar kartą nereikalauja Juodkalnijai siekti tam tikros neoliberalios ekonominės politikos, kuri būtų netgi stipresnė už tą, kuri šiuo metu yra Europos Sąjungoje. Juodkalnija turi galimybę tapti ES valstybe nare. Tai yra svarbu ne tik Juodkalnijai, bet ir kitoms buvusios Jugoslavijos šalims, kurios panašiai trokšta įstoti į ES.
Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, pranešėjas M. Vernola teisingai išreiškia mintį, jog Juodkalnijos ateitis priklauso nuo Europos Sąjungos. Tačiau kelias į Europos integraciją nėra rožėmis klotas. Tas kelias, kuriuo nepatyrusi Balkanų šalis vystosi, yra priežastis nerimauti. Teoriškai Juodkalnija gali būti nuostabiai „žalia“ šalis ir vystytis tiesiog idealiai, tačiau Podgorica augimą turi išlaikyti ilgesnį laiko tarpą. O dabartinė tvarka atrodo esanti tvirtai įsigalėjusi.
Vienas pavojus, pavyzdžiui, yra netolygaus turto kainų kilimas aplink Kotorą esančiame Auksiniame Krante. Be to, greitai augančios ir kartais nelegalios statybos sukelia perdėtą įtampą šalies vandens ir kanalizacijos sistemoms. M. Vernola tai mini, tačiau nepakankamai įtikinamai, kaip reikėtų kalbėti apie tokią rimtą problemą.
Didžiulis Juodkalnijos turizmo sektoriaus augimo potencialas taip pat turi savo tamsiąją pusę. Kol mažytė šalies Adrijos jūros pakrantė išgyvena plėtros pakilimą, bedarbystė šalies šiaurėje siekia daugiau nei 20 proc., o skurdas viršija nacionalinį vidurkį.
Karo palikimas šalyje taip pat dar yra matomas. Infrastruktūros lygis yra minimalus, o kai kuriose vietovėse žmonės yra priversti kovoti su vandens ir elektros stygiumi. Juodkalniečiai vis dar nepakankamai produktyviai investuoja į savo stiprios ekonomikos ateitį. Siekiant išsivystymo, siekiant prisijungti prie Europos, Juodkalnijai reikia tinkamos, gerai apgalvotos augimo strategijos, kuri apimtų visą šalį. Kalbant apie „Europos aukso krantą“ negali būti jokių neatsargių veiksmų.
PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT Pirmininko pavaduotojas
Alojz Peterle (PPE-DE). -(SL) Man be galo malonu paremti sutikimą, duotą dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo tarp Europos Sąjungos ir Juodkalnijos. Šis susitarimas yra vienas svarbių, teigiamų veiksmų, kurie per pastaruosius mėnesius įvyko pietryčių Europoje. Šis susitarimas yra Juodkalnijos atlikto darbo pripažinimas ir kartu – sutartinis įsipareigojimas Salonikų perspektyvos tendencijoje toliau tęsti šį darbą tikros narystės link.
Susitarimas aiškiai nustato pagrindinius politikos ir ekonomikos sričių, taip pat ir kitų sričių prioritetus. Šia prasme aš palaikau aiškų susitarimo sąryšį su turizmo, aplinkos apsaugos, transporto ir energijos gamybos plėtros prioritetais. Visi šie prioritetai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl yra be galo svarbu, kad Juodkalnija atliktų ar įvestų administracinę reformą, dėl kurios ji galėtų užtikrinti greitą vystymąsi ir sąlygų šalies kandidatės statusui įgauti įvykdymą. Aš nuoširdžiai linkiu Juodkalnijai sėkmės šiuo klausimu, kadangi sąlygų įgyvendinimas, kurį pabrėžė prieš mane pasisakę pranešėjai, priklauso būtent nuo to.
Aš esu tikras, kad slovėnams pirmininkaujat Europos Sąjungai, pastaroji atkreips dėmesį į bet kokią Juodkalnijos daromą pažangą įvykdant savo sutartinius įsipareigojimus. Juodkalnijos daroma pažanga, be abejo, yra ypatingas pietryčių Europos interesas, taigi, todėl ir visos Europos Sąjungos interesas.
Hannes Swoboda (PSE). - (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, gerb. Parlamento nariai, Juodkalnijoje yra tiek daug dalykų, dėl kurių galima žavėtis šia šalimi. Kraštovaizdis yra žavingas, kaip ir kelias, kuriuo buvo eita atsiskiriant nuo Serbijos. Abi šalys: ir Serbija, ir Juodkalnija, elgėsi labai atsakingai. Aš taip pat norėčiau pareikšti savo susižavėjimą dėl šalies politikos mažumų atžvilgiu, dėl kurios mažumos, apskritai paėmus, Juodkalnijoje yra linkusios jaustis kaip namie. Šie ir daugelis kitų dalykų tikrai nusipelno mūsų susižavėjimo.
Tačiau yra ir tamsiųjų šio reikalo pusių, kurios man kelia didžiulį nerimą ir kurias kiti pranešėjai jau paminėjo. Viena iš jų yra užsienio investuotojų, ypač iš Rusijos, veikla. Aš neturiu nieko prieš prieš rusų investavimą Juodkalnijoje ar bet kurioje kitoje šalyje. Tačiau juodkalniečiai turi saugotis, kad nesuirtų pusiausvyra, kuri privers juos priklausyti nuo vienos vienintelės šalies – ir tą aš patį galiu pasakyti apie priklausomybę nuo bet kurios šalies, nebūtinai vien nuo Rusijos. Kai kurios iš šių investicijų jau kelia grėsmę natūralioms vaizdingoms Juodkalnijos vietovėms ir vaizdingiems šalies kraštovaizdžiams
Kas dar mane be galo liūdina – tai korupcijos paplitimas, ką keli Parlamento nariai jau paminėjo. Mes turime daugybę žiniasklaidos šaltinių pranešimų, kuriuos galima bent jau pabandyti laikyti patikimais ir pabandyti pateikti visiškai proporcingą ataskaitą. Stambaus masto cigarečių kontrabandos ir daugybės kitų sričių korupcijos atvejai, apie kuriuos skaitėme, yra dalykai, kurie, kaip mes manėme, yra palikti istorijai. Aš prašau Komisijos šiuos įvykius padaryti prioritetiniais. Jeigu korupcija būtų vienintelis kriterijus, mes šiandien ar kurią kitą dieną neturėtume pritarti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimui. Mes jam pritarsime, tačiau – čia aš įskaitau ir Socialistų frakciją – todėl, kad mes norime padėti šios šalies reformų procesui.
Nereikia nė sakyti, kad mes tikimės, jog Komisija ir pati šalis savarankiškai dės pastangas, kad panaikintų korupciją, kuri – liūdna tai sakyti – plečiasi ir į politikos ratą. Bent jau buvo plačiai paplitusių rimtų tvirtinimų dėl dalies korumpuotų politikų. Kaip ir J. Kacinas, aš noriu pabrėžti tą faktą, jog Duško Jovanovičiaus nužudymo byla iki šiol dar nėra išaiškinta. Įdomu, ar tai yra tik atsitiktinumas, kad jis ir jo bendradarbiai daug prirašė apie organizuotą nusikalstamumą. Aš tikiuosi, jog tai yra tik atsitiktinumas ir čia nesama jokio ryšio. Aš tikrai linkiu, kad juodkalniečių valdžios institucijos netrukus išspręstų šią bylą ir imtųsi tolesnių veiksmų savo šalyje kovoti su korupcija.
Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL). Gerb. pirmininke, rekomendacijos dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo tarp Europos Bendrijų ir Juodkalnijos Respublikos sudarymo siejasi su ypatinga situacija. Pirmą kartą mes turėjome reikalų su šalimi, kuri savo nepriklausomybę pasiekė per referendumą.
Kaip Europos Vadovų Tarybos parlamentinės asamblėjos atstovė, aš buvau pirmųjų parlamento rinkimų, įvykusių Juodkalnijoje po referendumo, stebėtoja. Tiek Europos Vadovų Tarybos delegacija, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) patvirtino demokratinį rinkimų pobūdį. Mane sužavėjo piliečių įsitraukimo į rinkimų proceso stebėjimą mastas. Visuose mūsų aplankytuose rinkimų komitetuose dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai, rinkiminės komisijos pirmininkai. Didžiuliai rinkimų komitetų narių įsipareigojimai užtikrina, kad visos procedūros buvo atliekamos skaidriai. Taip pat reikėtų paminėti, kad Juodkalnija eurą įvedė kaip teisėtą mokėjimo priemonę.
Atsižvelgdama į pažangą, kuri buvo padaryta siekiant integracijos į Europos Sąjungą, aš palaikau susitarimo sudarymui skirtas rekomendacijas. Aš tikiuosi, kad adaptacijos procesas padės Juodkalnijai pagerinti savo gyventojų gyvenimo sąlygas.
(Pirmininkas nutraukė kalbančiąją)
Jaromír Kohlíček (GUE/NGL). - (CS) Gerb. Parlamento nariai, santykis tarp ES ir Balkanų yra subtilus klausimas, iš dalies todėl, kad didžiausios ES valstybės narės, vykdydamos savo politiką, prilygstančią metodui „skaldyk ir valdyk“, reikšmingai prisidėjo prie buvusios Jugoslavijos žlugimo, kuri nuo Pirmojo Pasaulinio karo buvo viso regiono pagrindinis stabilizuojantis faktorius. Išskyrus Slovėniją, visas šias šalis apibūdina nestabilumo, įtampos tarp etninių grupių, migracijos klausimų, aukšto korupcijos ir nedarbo lygio, išrinktų parlamentarų silpnos padėties bei ribotos įtakos ypatybės. Tokia aplinka yra puiki dirva nelegaliai ginklų, žmonių, narkotikų, alkoholio ir tabako produktų prekybai klestėti. Esant tokioms aplinkos sąlygoms, yra be galo sunku planuoti transporto, energijos ir ekonomikos plėtrą. Taip pat yra sunku ir apsaugoti aplinką. Nė vieno iš jūsų neturėtų nustebinti, kad mes apžvelgiame šiuos reiškinius, kurie Juodkalnijoje yra paplitę taip pat, kaip ir neatidėliotinos globalinės problemos žemėje. Rezoliucija yra tik silpnas pakaitalas to, ko mes turėtume imtis, norėdami išpirkti savo kaltę, kilusią dėl keleto šios srities esamos padėties narių kaltės. Ar Parlamentas tai žino?
Georgios Georgiou (IND/DEM). - (EL). Gerb. Pirmininke, mūsų bičiulis Parlamento narys M. Vernola nupiešė mums puikų – aš pasakyčiau, vaizdingą – Juodkalnijos, kuri yra žavingiausias Balkanų kampelis, paveikslą. Balkanų legendose visuomet buvo pasakojimų apie šią senovinę karalystę, kuri sugebėjo sugyventi su penkiomis kaimyninėmis valstybėmis. Šitiek daug kaimynių! Ji ribojasi su Bosnija ir su Kroatija, su Serbija ir su Albanija, o dabar ir su Kosovu, kuris dabar galbūt taps Juodkalnijos problema, nes iš to, ką mes matome laikraščiuose ir ką išgirdome iš bičiulių Parlamento narių, Kosovas žada vienašališkai paskelbti nepriklausomybę!
Tai gali tapti problema Juodkalnijai, kurios teritorija tapo daugelio albanų namais. Mano nuomone, stojimo susitarimo pasirašymas derybų pradžiai yra itin teigiamas žingsnis, ir jis padės viešojo administravimo ir teismo institucijų reformai, tačiau, be visa ko, jis padės kovoti su korupcija, o aš tikiuosi, kad tas pats susitarimas apribos bet kokias tendencijas, kurios gali kilti tarp albanų gyventojų.
Jacek Protasiewicz (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, politinė Balkanų padėtis daugelį metų šiame Parlamente buvo ypatingo susidomėjimo sulaukusi tema. Mes džiaugiamės, kad po kruvinų konfliktų laikotarpio dabar šiame regione taika ir tautų bendradarbiavimas tapo kasdieninio gyvenimo standartu.
Netgi patys opiausi klausimai, kaip naujos valstybės nepriklausomybės paskelbimas, dabar vyksta arba gali vykti tokiu būdu ir tokia forma, kurie atitinka aukščiausius tarptautinius standartus. Tai yra tikroji politinės Balkanų plėtros kryptis, kryptis, kuri sukuria galimybę pasiekti daugumos tame regione gyvenančių tautų strateginį tikslą, būtent artimesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga iki ir kai šalis taps visateise nare.
Juodkalnija yra puikus šios krypties pavyzdys. Po šalies nepriklausomybės paskelbimo ji išlaikė gerus santykius su savo artimiausiomis kaimynėmis, įskaitant ir Serbijos Respubliką, su kuria anksčiau buvo sudariusi federaciją. Šalis nedelsdama pradėjo įtemptas derybas dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, kurios baigėsi šio susitarimo pasirašymu šių metų spalio 15 d. Lygiagrečiai šalis sudarė laisvosios prekybos sutartį su ES, kuri įsigalios ateinančių metų sausio mėn.
Šio trumpo laikotarpio metu, vos per pusantrų metų, Juodkalnija padarė apčiuopiamą pažangą. Pokyčiai fiskalinės ir apmokestinimo politikų srityse, taip pat ir rinkos ekonomikos, pagrįstos konkurencija ir laisvu kapitalo judėjimu, įkūrimas turi būti įvertinti kaip teigiami pasiekimai.
Šalyje reikia dar daug ką nuveikti, ypač socialinės politikos ir užimtumo, energijos ir aplinkos apsaugos, saugumo ir civilinių teisių srityse. Veiksminga kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat ir visiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu Hagos tribunolu yra ypač svarbūs uždaviniai, kurių turės imtis Juodkalnijos vyriausybė.
Tačiau, susidurdama su šiomis problemomis, Juodkalnija nėra viena. Panašūs iššūkiai kyla visoms Balkanų šalims, kurios kreipiasi dėl narystės Europos Sąjungoje. Juodkalnija yra viena šio proceso lyderių, ir aš norėčiau išreikšti viltį, kad ji tokia ir išliks. Sąjunga yra pasirengusi priimti Balkanų šalis į savo bendruomenę. Ar ir kada tai nutiks, priklauso, visų pirma nuo Balkanų elito ir nuo Balkanų politikų išminties.
Libor Rouček (PSE). - (CS). Gerb. Komisijos nary, gerb. Parlamento nariai, Juodkalnija per savo trumpą gyvavimo laikotarpį padarė akivaizdžią pažangą. Buvo padėti pamatai naujai valstybei ir buvo priimta nauja konstitucija. Šalies ekonomika demonstruoja spartų 8 proc. augimą, o vidaus investicijos šiais metais prilygo 700 mln. EUR. Buvo pasirašytas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas, o Juodkalnija žengė pirmuosius žingsnius link visateisės narystės ES. Tačiau jei šį kelią narystės ES link norės padaryti kuo trumpesnį ir greitesnį, Podgorica turės priimti keletą esminių sprendimų. Reikia sutvirtinti teisės aktų funkcionavimą ir, be daugelio kitų dalykų, užtikrinti nepriklausomą teismų sistemą. Taip pat reikia – su dar didesniu įsitikinimu nei praeityje kovoti su korupcija, o siekiant užtikrinti demokratišką ir teisingą rinkos ekonomikos funkcionavimą, padidinti politinių bei ekonominių struktūrų priimamų sprendimų skaidrumą. Turizmas Juodkalnijos ekonomikai yra labai reikšmingais. Jo tvarumas turi būti užtikrintas priimant suvienytą teisės aktų sistemą, kuri leistų apsaugoti natūralią aplinką ir pakrantę.
Gerb. Parlamento nariai, Juodkalnijos ir jos kaimynių stojimo procesas ženkliai palengvina spartesnę regioninio bendradarbiavimo plėtrą. Aš esu įsitikinęs, kad regioninis bendradarbiavimas Centrinės Europos laisvosios prekybos susitarimo (angl. CEFTA) kontekste padės išspęsti daugybę viso regiono politinių, ekonominių ir socialinių klausimų. Aš norėčiau užbaigti savo pasisakymą paragindamas Komisiją padėti Juodkalnijai ir kitoms Vakarų Balkanų valstybėms plėtoti regioninį bendradarbiavimą, visų pirma energijos, transporto ir aplinkos srityse.
Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL). Gerb. pirmininke, H. Swoboda prieš minutėlę teisingai paminėjo plačiai Juodkalnijoje paplitusią korupciją. Greta to aš norėčiau pacituoti nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ pateiktus skaičiavimus, kurių duomenimis skalėje nuo 0 iki 10 (kur 10 žymi visišką korupcijos nebuvimą) Juodkalnijos įvertinimas siekia 3,3. Tai yra viena pirmaujančių šalių, kuriose korupcija yra svarbiausia problema.
Aš dar pridėčiau, kad kontrabanda taip pat yra jaudinanti Juodkalnijos problema. Šiuo atžvilgiu šalis iš tikro neturi jokių sienų. Neseniai buvo pateiktas pasiūlymas uždrausti rūkymą viešose vietose, o tuo tarpu pačiame sostinės centre galima įsigyti tūkstančius kontrabandinių cigarečių pakelių. Šiuo atžvilgiu Juodkalnijai neabejotinai reikės nueiti ilgą kelią link Europos Sąjungos.
Kita vertus, šalį reikia padrąsinti, kad ji kaip įmanoma greičiau stengtųsi atitikti Sąjungos keliamus kriterijus. Aš džiaugiuosi, kad teismų sistema arba, pavyzdžiui, administracijos funkcionavimas padarė pastebimą pažangą. Mes turime įvertinti tai, ką šioje srityje Juodkalnija padarė nuo tada, kai ji po referendumo gerokai netikėtai paskelbė savo nepriklausomybę.
Aš tikiu, kad kai tik atitinkami kriterijai bus įvykdyti, Europos Sąjunga pasiųs aiškų ženklą, kad kelias iki Sąjungos yra sutrumpinamas. Mes turime išlaikyti tikrą narystės perspektyvą – aišku, ne dvejų, trejų ar ketverių metų laikotarpyje – o tikrą paskatinimą juodkalniečių visuomenei sparčiau siekti Europos standartų įgyvendinimo.
Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Juodkalnija nėra tik viena gražiausių pasaulio valstybių ; ji taip pat yra Balkanų šalis, turinti seniausias šiuolaikinės epochos nepriklausomybės tradicijas. Kai buvo įkurta Belgija, Juodkalnija jau amžius buvo nepriklausoma ir turėjo savus valstybei būdingus bruožus. Aš pabrėžiu tai todėl, kad Juodkalnija yra dažnai neteisingai atmetama kaip pavyzdys nereikalingos mažutės šalies, kuri staiga tapo nepriklausoma tik dėl likimo išdaigos.
Leiskite man pasakyti H. Markovui, kad po Pirmojo Pasaulinio karo Juodkalniją aneksavo jos pačios sąjungininkė Serbija. Tuo metu nebuvo savanoriškos sąjungos jokio klausimo. Parlamentas balsavo tik pro forma, ir tai buvo viskas. Šalyje vyko masinis juodkalniečių išsivadavimo judėjimas, kurio veikla tęsėsi trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečius. Tada Jugoslavijos viduje Jozipas Brozas Tito atstatė Juodkalnijos nepriklausomybę, o pagal Tito Jugoslavijos konstituciją šalis turėjo teisę atsiskirti. Tačiau, kai Juodkalnija pabandė pasinaudoti šia jai suteikta teise, buvo statomos kliūtys. Šiandien Juodkalnija yra nepriklausoma šalis, siekianti narystės Europos Sąjungoje.
Mes turime palaikyti tos šalies demokratines jėgas. Kaip jau buvo sakyta, jos elgesys su mažumomis yra geras pavyzdys daugeliui kitų šio regiono šalių, nes būtent todėl mažumos palaikė nepriklausomybę. Tačiau ko dar trūksta, yra stipresnė nepriklausomo mokymo – tokio, kuris vedamas netoli Podgoricos esančiame Tuzio pranciškonų mokyklos centre, – sistema. Privataus mokymo iniciatyva yra reikalinga kraštui nuo savo kietumo išlaisvinti.
Aš raginu vyriausybę toliau sparčiai judėti šiuo keliu pliuralizmo link ne tik ekonomikos srityje, o ir išsimokslinimo, šalies konstitucijos bei demokratinės struktūrų srityse.
(Plojimai)
Józef Pinior (PSE). - (PL). Gerb. pirmininke, nėra abejonių, kad dėl valstybės struktūros, konstitucijos, teisės aktų, įsitraukimo į pasaulinę rinką ir rinkos ekonomikos sukūrimo Juodkalnija yra teigiamo vystymosi Balkanuose pavyzdys. Todėl, be jokios abejonės, Europos Parlamentas turėtų palaikyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Juodkalnijos Respublikos.
Tačiau tuo pat metu mes turime prisiminti, jog Juodkalnija turi daug ką pakeisti ir daug ką padaryti, ypač kas siejama su įstatymų viršenybe ir kova su korupcija. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2007 m. balandžio mėn. Juodkalnija pasirašė dvišalį susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl pasišalinimo iš Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos. Deja, šis susitarimas prieštarauja bendrajai Europos Sąjungos pozicijai ir pagrindiniams jos principams. ES politikos požiūriu Tarptautinis baudžiamasis teismas yra labai svarbi institucija. Todėl šis dvišalis susitarimas nemaloniai paveikė susitarimo su Sąjunga perspektyvą.
Aš tai sakau ne todėl, kad norėčiau nuteikti Europos Parlamentą prieš Juodkalniją. Priešingai, aš tikiu, kad Europos Komisija ir visos ES institucijos šiuo metu turėtų daug ką padaryti, kad padėtų tai šaliai – ypač kovojant su korupcija, stiprinant įstatymų viršenybę, kuriant rinkos ekonomiką ir priešinantis juodajai rinkai – tinkamai pasiruošti artimesniems ryšiams su Europos Sąjunga.
Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, gerb. Parlamento nariai, Juodkalnijos pavyzdys rodo, koks svarbus gali būti referendumas. Todėl aš suprantu, kodėl daugybė plakatų, reikalaujančių surengti referendumą, buvo šiandien iškelti šiuose Rūmuose, nes Lisabonos sutartis, be abejo, suteikia mus pasirinkimo pasiūlyti Europos žmonėms tokį referendumą, galimybę. Aš manau, kad yra svarbu įtraukti plačiąją visuomenę į specialistų pasitarimo procesą ir suteikti jai galimybę išreikšti savo pageidavimus.
Kalbant apie Juodkalniją, aš manau, kad reikia pagerinti šios šalies ekonomines struktūras; kaip jau pažymėjo B. Posseltas, mokymo įstaigos ir Europos Sąjungos programos šiuo atžvilgiu yra ypač svarbios. Kas dėl energijos, energijos produktyvumas ir atsinaujinimas Juodkalnijai meta didžiulius iššūkius, taip pat, kaip ir beprecedenčių galimybių siūlymas.
Taip pat ir telekomunikacijų sektoriuje būtų pageidautina, kad Juodkalnija tarptautinio ryšio direktyvą perkeltų į šalies teisę, nes tai pagrįstomis kainomis galėtų prisidėti prie geresnės komunikacijos su mūsų Europos šalimis.
Nereikia net sakyti, kad aplinkos apsauga yra vienas iš pagrindinių iššūkių, o atliekų tvarkymo, nuotėkų ir vandens valymo darbų sritis kelia ypatingų problemų. Jeigu mes kalbame apie didingą nepaliestą gamtos grožį, tada turime ir pagrindą ten taikyti vėliausius standartus. Europos Sąjunga siūlo aplinkos paramos sistemą, kuri turi būti kuo greičiau sukurta.
Justas Vincas Paleckis (PSE). – (LT) Dėkoju už atliktą darbą pranešėjui, kuriam teko garbė pristatyti šioje rezoliucijoje naują ir kartu seną Europos valstybę. Po „aksominių“ skyrybų su Serbija, Juodkalnija turi šansą parodyti nevaržomą nedidelės, išdidžios šalies potencialą. Antra vertus, Juodkalnija privalėtų pirmauti regioninio bendradarbiavimo stiprinime, dar labiau tvirtinti mažumų teises ir tuo prisidėti prie Balkanų pavertimo tautų oranžerija, o ne parako statine.
Kaip ir kitos neseniai žemėlapyje atsiradusios šalys Juodkalnija susiduria su daugeliu pavojingų iššūkių: išsikerojusi korupcija, nelegalus verslas, šešėlinė ekonomika ir t. t. Tenka apgailestauti, kad dalį užsienio investuotojų, ypač iš Rusijos, jauna šalis vilioja finansinių machinacijų įgyvendinimo lengvumu. Įsipareigojimas neperduoti JAV darbuotojų tarptautiniam baudžiamajam teismui mainais už karinę pagalbą silpnina pasitikėjimą Juodkalnijos noru taikiai bendradarbiauti su kaimynais ir netgi šalies europiniais siekiais.
Šiandien Juodkalniją, kaip ir kaimynes šalis, savo pavyzdžiu lyg magnetu iš praeities šešėlių traukia Europos Sąjunga. Pati narystės ES perspektyva stiprina demokratiją, žmogaus teises, gerina piliečių gyvenimą. Stabilizacijos ir asociacijos sutarties įgyvendinimas turėtų padėti Juodkalnijos reformų burėms pagauti europietišką vėją. Šalis gali pasinaudoti ta patirtimi, kurią artėdamos prie ES sukaupė kaimyninė Slovėnija ir kitos XXI amžiaus mūsų Sąjungos narės.
Sveikintinas Juodkalnijos noras pasiskelbti ekologine respublika, tačiau iki įtikinamesnio šio siekio įgyvendinimo dar laukia ilgas kelias.
Labai džiugu, kad plyšta Juodkalnijos ir kitų Balkanų valstybių vizų izoliavimo uždanga. Europos Komisija ir Taryba privalėtų nesustoti pusiaukelėje ir griauti tą uždangą, naikinti finansinius bei biurokratinius barjerus, kartu tvirtindamos užkardą nusikaltėliams ir įstatymų pažeidėjams.
Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Parlamento nariams už labai išsamias diskusijas ir M. Vernola už diskusijų skatinimą.
Daugelis Parlamento narių pagrįstai pabrėžė absoliučią būtinybę kovoti su korupcija ir nusikaltimais ir užtikrinti įstatymų viršenybės stiprinimą Juodkalnijoje. Visiškai sutinku: įstatymų viršenybė yra labai svarbi visoms visuomenės sritims, ja grindžiamas visos visuomenės ir šalies ūkio funkcionavimas. Būtent todėl Komisija primygtinai reikalauja teismų reformos ankstyvojoje pasirengimo narystei proceso stadijoje Juodkalnijoje bei kitose Vakarų Balkanų šalyse. Tai vienas iš svarbiausių politinių stojimo kriterijų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti pirmiausia.
M. Vernola ir daugelis kitų Parlamento narių taip pat pabrėžė ekologijos ir aplinkos apsaugos svarbą. Komisija padeda šiai senai karalystei tapti ekologine respublika tautų oranžerija, kaip nurodė J. V. Paleckis, stiprinant Juodkalnijos administracinius gebėjimus, dėl kurių savo ruožtu šalis gali geriau priderinti savo įstatymus prie mūsų teisės aktų, pvz., atliekų tvarkymo ir vandens valymo srityje.
Tačiau tai taip pat susiję su korupcija ir noriu pacituoti Komisijos pažangos ataskaitą. „Nesiimta veiksmų politinei korupcijai pažaboti. ... viešųjų išteklių valdymas verčia rimtai nerimauti. Daug galimybių korupcijai pasireikšti statybos ir žemėtvarkos, privatizavimo, koncesijų ir viešųjų pirkimų srityje“. Tai labai sudėtingas klausimas, todėl Juodkalnija privalo korupciją spręsti kaip prioritetinį klausimą.
Taip pat norėčiau pranešti gerbiamiesiems nariams apie Komisijos ketinimą priimti komunikatą kitų metų pradžioje, greičiausiai kovo mėn.; jame aptarsime pokyčius po susitikimo Tesalonikuose ir Zalcburge praėjusiais metais bei nurodysime siektinus tikslus. Vienas iš šių klausimų – daugelio pagrįstai paminėtas vizų liberalizavimas. Komisija ketina inicijuoti dialogą dėl veiksmų plano siekiant bevizių kelionių; tai padėtų Vakarų Balkanų šalims daryti pažangą, norint atitikti keliamus reikalavimus, todėl šių šalių piliečiams nebereikės vizų vykti į Europos Sąjungos šalis.
Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tai savaime nepatenka į Komisijos kompetenciją; už tai atsako Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės vyriausybės, todėl pagrindinis vaidmuo tenka vidaus reikalų ministrams ir ministerijoms. Todėl sutelkime pastangas ir užsiimkime veiksmingu lobizmu vidaus reikalų ministerijose ir šalyse, Vakarų Balkanų regione, nes turime įsitikinti, kad įvykdyti visi saugumo reikalavimai, pvz., dokumentų išdavimų ir pasienio kontrolės srityje; tik tuomet galima eiti vizų liberalizavimo linkme.
Galiausiai labai malonu girdėti apie sėkmingą Juodkalnijos parlamento ir Europos Parlamento parlamentinį bendradarbiavimą. Žinau, kad tai labai svarbu (tai ir tikros politinės integracijos dalis) bei padeda labiausiai priimtinu būdu formuoti institucijas Juodkalnijoje. Tikiu, kad galime kartu siekti stiprinti Juodkalnijos demokratines institucijas ir administravimo gebėjimus. Džiaugiuosi, kad galime matyti karty žvelgti į būsimus Juodkalnijos pokyčius žengiant į Europos Sąjungą.
(Plojimai)
Pirmininkas. − Gavau pasiūlymą dėl rezoliucijos nutraukti diskusijas Komisijos pareiškimu.
Bendros diskusijos baigtos.
Balsuoti dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos ir M. Vernola pranešimo planuojama ketvirtadienį, 2007 m. gruodžio 13 d.
Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)
Bogdan Golik (PSE), raštu. – (PL). Gerb. pirmininke, būdamas Europos Parlamento nariu, aš labai džiaugiuosi galėdamas pareikšti savo paramą dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo tarp Europos Bendrijų ir jų valstybių narių bei Juodkalnijos respublikos sudarymo.
Aš manau, kad Europos Sąjungos ir Juodkalnijos respublikos bendradarbiavimas ateityje bus naudingas abiem pusėms, ypač pamažu sukuriant dvišalę laisvosios prekybos zoną. Man taip pat labai džiugu matyti pažangą, kurią Juodkalnijos respublika padarė siekdama įvykdyti Europos Sąjungos paskirtus įsipareigojimus.
Tačiau aš trumpai paminėsiu sritis, kuriose Juodkalnija, kaip išdėstyta Komisijos rekomendacijose, turėtų toliau dėti pastangas, jeigu nori priartėti prie Europos Sąjungos. Svarbiausia užduotis yra pertvarkant viešąją administraciją pagerinti įstatymų viršenybę ir taip visais lygmenimis sustiprinti institucijas bei veiksmingai kovoti su jų politikavimu. Aš puikiai žinau ir vertinu Juodkalnijos teisėkūros pastangas šioje srityje, tačiau yra svarbiausia, kad joms palaipsniui būtų suteikiama didesnė praktinė galia. Juodkalnijos valdžios institucijoms taip pat reikėtų siekti didesnio biudžeto valdymo, valstybės lėšų reikalų ir mokėjimo priemonių procedūrų skaidrumo.
Aš tikiu, kad visų Europos Komisijos rekomendacijų įgyvendinimas įgalins Juodkalnijos respubliką greitai pasukti tiesioginiu keliu įstojimo link.