Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2007 m. gruodžio 12 d. - Strasbūras

15. Dėl audros Juodojoje ir Azovo jūrose nuskendusių laivų sukelta tarša (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Komisijos pareiškimas dėl audros Juodojoje ir Azovo jūrose nuskendusių laivų sukeltos taršos.

  Markos Kyprianou, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad mano kolega S. Dimas apgailestauja dėl to, kad negali šiandien dalyvauti diskusijose, nes, kaip žinote, šiuo metu dalyvauja pasaulinėje atšilimui skirtoje konferencijoje, kurioje atstovaujama Bendrijai.

Šis klausimas labai svarbus. Kaip žinia, dėl smarkių audrų Juodosios jūros regione lapkričio mėnesį netekome gyvybių ir turto, taip pat padaryta žala aplinkai, kai mūsų duomenimis nutekėjo apie 1 300 tonų naftos ir nuskendo sierą gabenę laivai. Pagal dvišalį susitarimą Komisija išsiuntė penkių ES ekspertų grupę, prie kurių prisijungė Komisijos ir JTO aplinkos apsaugos programos atstovai. ES ekspertai nustatė, kad Ukraina jau ėmėsi vykdyti valymo operacijas. Turimos technologijos ir ištekliai pripažinti pakankamais, o Ukraina nepareiškė esant papildomos įrangos nelaimės atveju poreikio. Pagrindinius šios misijos rezultatus ketinama pristatyti Ukrainos valdžios institucijoms Kijeve gruodžio 14 d. Per susitikimą vykstančiose diskusijose pagrindinį dėmesį numatoma skirti bendradarbiavimui Juodosios jūros aplinkos apsaugos kokybės stebėjimui pagerinti.

Pagal tarptautinius statistinius duomenis apie išsiliejusius naftos produktus, kalbamas naftos išsiliejimas laikytinas vidutinio dydžio, todėl neturėtų sukelti didelės aplinkos nelaimės. Be abejonės, tai nereiškia, kad neturėtume reikšti susirūpinimo visų pirma todėl, kad išlieka antrinės taršos grėsmė. Padėtį būtina vertinti nuosekliau dėl aplinkos apsaugai daromo spaudimo, jautrių rūšių buvimo sąsiauryje, politinio zonos jautrumo ir tolesnių papildomų incidentų ateityje rizikos. Todėl Europos Komisija svarsto tolesnių veiksmų galimybę pasitelkiant kitas priemones, pvz., misiją žalai įvertinti, ir laukiu diskusijų šiuo klausimu.

  Stanisław Jałowiecki, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, šiandienos galimybė aptarti praėjusį mėnesį Juodojoje jūroje nuskendusių laivų atvejį yra labai sveikintina, bent jau dėl dviejų priežasčių.

Pirmoji yra ta, kad daugybės šalių, įskaitant ir Rusiją, atžvilgiu Europos Parlamentas turi vaidinti pavaduojantį viešosios nuomonės vaidmenį. Įsivaizduokite, kas nutiktų Europos žiniasklaidoje, jeigu panašus nuskendusių laivų atvejis įvyktų, pavyzdžiui, Baltijos jūroje. Televizija ištisai mums pateiktų daugybę sunaikintos faunos ir floros vaizdų. Mus užpultų būrys ekspertų, aiškinančių grėsmingus nelaimės padarinius. Tačiau Rusijoje žiniasklaida tyli. Vargais negalais man pasisekė surinkti keletą informacijos nuotrupų, ir tai daugiausia iš Ukrainos šaltinių. Todėl šiuo klausimu mūsų balsas yra nepaprastai svarbus.

Antroji priežastis yra ta, kurią aš pavadinčiau mūsų Europos suvokimo padidinimu: suvokimo, kad tie regionai, į kuriuos mes iki šiol kreipėme labai mažai dėmesio ar iš viso dėmesio nekreipėme, – kaip į Juodosios jūros regioną – yra neatskiriama mūsų žemyno dalis ne vien geografine prasme, o ir gamtos, ekologijos, ekonomikos ir kultūros aspektais; suvokimo, kad mes esame visumos dalys ir tos dalys viena kitą veikia.

Toks suvokimas turėtų padidinti mūsų atsakomybės, kuri turėtų apimti ir Juodosios jūros regioną, jausmą. Mūsų atsakomybė suteikia mums teisę reikalauti, kad Juodosios jūros baseinas taptų saugesniu, nei buvo iki šiol. Reikėtų trumpai paminėti, kad mažesnio masto įvykiai neseniai jau neseniai buvo kelis kartus nutikę.

Šiuo atžvilgiu kiti reikalavimai yra ypač svarbūs. Pirmiausia situacijos Juodojoje jūroje stebėjimas – tiek dabar, praėjus mėnesiui po laivų nuskendimo, tiek ir vėliau.

Kitas reikalavimas yra reikalavimas Europos Sąjungos kaimyninėms šalims galų gale pradėti modernizuoti savo laivynus, o ypač tanklaivius. Juodoji jūra ne dėl natūralių priežasčių, dėl kurių kilo jos pavadinimas, bet nuo žaliavinės naftos spalvos tampa vis juodesne ir juodesne. Ji gali tapti milžinišku naftos rezervuaru. Reikia daryti spaudimą ES kaimyninėms valstybėms, kad jos skubiai uždraustų naudoti pasenusius vieno korpuso tanklaivius.

Todėl aš prašau šių Rūmų priimti pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriuo mes raginame Tarybą ir Komisiją padidinti bendradarbiavimą su Europos Sąjungai nepriklausančioms pakrantės valstybėmis. Sausumos sieną galime palyginti lengvai uždaryti, tačiau jūros sienos taip uždaryti negalima. Kadangi mes užtvarų nestatysime, pasiūlytas mechanizmas yra mūsų pačių labui.

  Silvia-Adriana Ţicău, PSE frakcijos vardu. – (RO) Gerb. pirmininke, po nesenų smarkių audrų Juodojoje jūroje nuskendo keturi laivai, o septyni, iš kurių du buvo naftovežiai, buvo apgadinti.

Šie nelaimingi atsitikimai įvyko Kerčės sąsiauryje, kuris jungia Juodąją jūrą su Azovo jūra, ir kuris yra pagrindinio Rusijos naftos eksporto į Europą maršruto dalis.

Į jūrą išsiliejo 2000 tonų mazuto, o nuskendę laivai gabeno daugiau nei 7 tonas sieros. Bendrijos civilinės saugos mechanizmas į nelaimės vietą pasiuntė 7 ekspertų komandą, kad ši įvertintų pasekmes ir nustatytų, kokių veiksmų reikia imtis.

Būdama Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto patvirtinimo dėl Komisijos komunikato dėl Juodosios jūros sinergijos pranešėja, aš pakviečiau Sąjungą vadovauti bendros jūrų politikos principų rėmimui ir šio regiono jūrų transporto maršrutų plėtojimui.

Jūrų transporto teisės aktų paketas Juodosios jūros regionui yra labai svarbus. Direktyva dėl uostų kontrolės ir Direktyva 65/2005 dėl uostų saugumo padidins šio regiono jūrų transporto saugumą.

2006 m. pagal Juodosios jūros susitarimo memorandumą buvo atlikta daugiau kaip 4650 laivų, priklausančių 86 šalims, patikrinimų. Pagal patikrinimus, kurie buvo atlikti Bulgarijos, Gruzijos, Rumunijos, Rusijos Federacijos, Turkijos ir Ukrainos valdžios institucijų, buvo nustatyta, kad 69,39 proc. laivų turėjo trūkumų, o apytiksliai 6 proc. iš jų buvo užlaikyti. Iš visų užlaikytų laivų 8,7 proc. buvo krovininiai laivai, 2,9 proc. – keleiviniai, 2,7 proc. gabeno chemines medžiagas ir 0,5 proc. buvo naftos tanklaiviai. Šie užlaikymai kilo dėl navigacinių saugumo sistemų trūkumo, gelbėjimo įrangos nebuvimo ir dėl įrangos bei sandaros, užtikrinančių laivo tvirtumą, defektų.

Taip pat šalys, turinčios jūrinę sieną su Juodąja jūra, kaip, pavyzdžiui, Gruzija, yra įtrauktos į „juodąjį“ Paryžiaus susitarimo memorandumo sąrašą, o kitos 5 šalys, turinčios jūrinę sieną su Juodąją jūra, yra įtrauktos į šio susitarimo memorandumo „pilkąjį“ sąrašą.

Manau, kad Sąjunga turėtų daugiau prisidėti prie šio regiono jūrų transporto saugumo padidinimo.

Kad padidintų jūrų transporto saugumą, Europos jūrų saugumo agentūra, kartu su Paryžiaus susitarimo memorandumo sekretoriatu ir su valstybėmis narėmis finansuos (mokslinius) tyrinėjimus ir programas. Nuo 2007 m. agentūra, suteikdama pagalbą, padės valstybėms narėms vystyti gebėjimus, reikalingus prevencijai ir kovai su jūros tarša nuodingomis medžiagomis.

Per Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) biudžetą Komisija jau sukūrė projektus, skirtus Baltijos jūros, Viduržiemio jūros ir kitų jūrų, esančių vakarinėje Europos dalyje, regionų jūrų maršrutų vystymui. Aš prašau, kad panašius tyrinėjimus Komisija atliktų ir Juodosios jūros regione, ir taip pat prašau naudotis agentūros išplėtotomis taršos iš laivų sekimo ir nustatymo operacinės sistemos „CleanSeaNet“ paslaugomis, leidžiančiomis nustatyti ir susekti naftos išsiliejimą Europos vandenyse, taip pat ir Juodosios jūros regione.

  Roberts Zīle, UEN frakcijos vardu. – (LV) Dėkoju, gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, pirmiausia aš norėčiau padėkoti P. Costai, kuris Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl diskutuojamo klausimo pateikė pasiūlymą dėl rezoliucijos. Nors politiškai aš norėčiau gerokai greitesnės reakcijos, negu paprasčiausias poreikio neuždelsti užimti tam poziciją dėl septynių trečiojo saugios laivybos paketo teisėkūros pasiūlymų Tarybai akcentavimas. Mano nuomone, tai neišsprendžia jokio ekologinio pavojaus klausimo vidinėse jūrose, tokiose kaip Juodoji ar Baltijos jūros, kurios yra apsuptos tiek ES valstybių narių, tiek Rusijos, kaip pajūrio, valstybės. Atsižvelgiant į naftos kainų lygį ir iš jo gaunamą pelną, Rusijos naftos eksportas jūromis ateityje augs itin sparčiai. Tai atitinka Rusijos transportavimo politiką: eksportuoti naftą per savo šalies uostus, o tuo tarpu naftotiekius ES naftos terminaluose Ventspilyje ir Būtingėje laikyti uždarytus. Ar mes galime tikėtis tanklaivių poreikio padidėjimo ir ar Rusijos tanklaivių laivynas sulauks reikalingų investicijų, kad daugiau nebereikėtų naudoti vieno korpuso keturiasdešimties metų senumo tanklaivių ir laivų, skirtų plaukioti upėmis? Aš manau, kad ne. Pagrindinis potencialaus naftos gabenimo jūra stimulas bus seni kaip įmanoma pigesni griuvėsiai. Aš manau, kad jei griežtos saugios laivybos priemonės yra palaikomos tik Europos Sąjungos ir jei ji negalės įvesti tarptautinių standartų, tai neapsaugos jūrinės aplinkos. Dėkoju.

  Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Per pastaruosius dešimtmečius mes matėme staigų daugelio sričių augimą, tačiau niekas neprilygs augimui, kuris vyko pasaulinės prekybos srityje, taigi, ir prekių transportavimo srityje. Šiame augime transportavimas jūromis vaidino svarbų vaidmenį, kadangi 90 proc. Europos Sąjungos užsienio prekybos yra vykdoma šioje srityje. Kadangi tai yra labiausiai paplitęs transportavimo būdas, aš manau, kad žmonės yra teisūs tikėdamiesi, kad žmonių ir prekių pervežimas bus saugus bei švarus, o nelaimingų atsitikimų jūroje pavojus ir sudužusių laivų keliama tarša – mažesni.

Per paskutinį mėnesį įvyko trys rimtos laivų katastrofos, kurių bendras mastas yra lygus 1989 m. tanklaivio „Exxon Valdez“ avarijos sukeltam taršos lygiui. Vadinasi, tai turės rimtų padarinių. Reikia atkreipti dėmesį į prevencijos ir efektyvių priemonių svarbą. Tokių nelaimingų atsitikimų, kaip šis, sukelta žala aplinkai nesustoja ties vienos ar dviejų valstybių ar žemyno sienomis; ji stato į pavojų ir galų gale nesugrąžinamai sunaikins bendrąsias mūsų vertybes ir bendruosius mūsų gamtos turtus. Todėl yra skubus veiksmingesnės už dabar esančią tarptautinės koordinacijos poreikis, taip pat reikia vaidinti rimtą vaidmenį aktyvios prevencijos bei po nelaimingų atsitikimų šalinant jų sukeltus padarius veiklose. Taip pat be jokio delsimo reikia peržiūrėti šio regiono išleistus tarptautinius teisės aktus, užpildyti esamas spragas, uždrausti laivams, kurie yra suprojektuoti plaukioti upėse, išplaukti į jūrą bei priversti veiksmingai laikytis „teršėjo mokesčio“ principų. Pagrindinė Europos Sąjungos pareiga yra reikalauti tarptautiniu lygmeniu laikytis priemonių, siekiančių saugaus gabenimo jūromis užtikrinimo, kaip jau yra įgyvendinta Europos Sąjungoje. Dėkoju.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE). - (RO) Gerb. pirmininke, lapkričio mėn. įvykęs atsitikimas padarė ekologinės žalos tiek Juodajai, tiek Azovo jūroms įrodydamas, kad jūros vanduo neturi jokių sienų, o už Europos ribų įvykstančių nelaimingų atsitikimų metu išsiliejusi nafta taip pat gali pakenkti valstybių narių pakrančių ekosistemoms.

Juodosios jūros taršą sukėlę nuskendę laivai buvo pritaikyti vidaus vandenų, o ne jūros laivininkystei, todėl tonos naftos išsiliejo į jūrą ir pakenkė natūraliai jūros gyvūnijai. Daugiau nei 15000 paukščių ir delfinų permirko mazutu, o kelios retos augalijos ir gyvūnijos rūšys nuo pat Juodosios jūros pakrantės iki dugno buvo sunaikintos. Juodosios jūros ekosistemos vientisumui atstatyti prireiks didžiulių pastangų.

Vandens gyvenimo ritmo pažeidimas atneš daugybę neigiamų pasekmių, kadangi jis (pažeidimas) paveikia ekologinį saugumą ir populiacijos gyvenimo kokybę bei sveikatą. Dėl nepertraukiamo ekosistemos blogėjimo, nelegalios žvejybos ir pernelyg didelio natūralių šaltinių išeikvojimo smarkus Juodosios jūros bioįvairovės sumažėjimas kelia nerimą, o naftos išsiliejimas prisideda prie šio regiono, kuris yra laikomas labiausia užterštu visame pasaulyje, aplinkos sąlygų blogėjimo.

Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai prisiėmė įsipareigojimus iki 2010 m. sustabdyti bioįvairovės mažėjimą, o šie tikslai turi būti pasiekti ir jūriniame sektoriuje.

Mes Europos Sąjungoje turime užtikrinti, jog jūrų transportas atitinka saugumo sąlygas, o jūrinės sienos nuo už jų esančios grėsmės yra saugomos kaip įmanoma veiksmingiau. Be to, naujoji Žalioji knyga dėl rinkos poreikiu pagrįstų aplinkos apsaugos prietaisų ir atitinkami politikos pasiūlymai siekia geresnio „teršėjo mokesčio“ principo įgyvendinimo, o aš tikiuosi, kad jis teigiamai paveiks metodus, užkertančius kelią tokiam ekologinės nelaimės tipui.

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). - (BG) Gerb. pirmininke, gerb. kolegos, po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo Juodoji jūra yra ne vien išorinė Europos Sąjungos siena, ji taip pat yra didžiulio ekonominio mūsų Sąjungos vystymosi potencialo jūra. Jeigu paimsime Juodąją ir Kaspijos jūras kaip vieną regioną, jo užsienio prekybos rinkos galimybės būtų vertos daugiau kaip 200 mln. EUR, o populiacija viršytų 350 mln.

Leiskite man trumpai priminti rugsėjo mėn. vykusią diskusiją po didžiulių Europą nusiaubusių potvynių ir gaisrų. Tada mes diskutavome apie poreikį įkurti jungtines pajėgas, kurios padėtų valstybėms narėms kovoti su tokiomis stichinėmis nelaimėmis, kokios smogė mums šiais metais. Juodosios jūros regione dabar galima atpažinti panašų poreikį. Pirmiausia aš kreipiuosi į Europos Komisiją ir, žinoma, į valstybes nares, o ypač į Bulgariją su Rumunija, kad jos pradėtų prioritetinius tyrinėjimus dėl regioninio pagalbos centro, kuris padėtų šalims susidoroti su tokiomis rimtomis situacijomis, kokios liudininkais mes buvome prieš kelis mėnesius, Juodosios jūros regione poreikio. Antra, turi būti atlikta išsami pagrindinių šių ir visų kitų Juodosios jūros regiono nelaimių priežasčių analizė, kuri padėtų išmokti šią pamoką ir patartų mūsų politikai šiame regione. Trečia, pats laikas įkurti Juodajai jūrai regioninį laivininkystės informacijos centrą, kuris prisidėtų prie transporto maršrutų saugumo ir apskritai prie visos regiono laivininkystės.

Kerčės sąsiaurio tragedija yra kažkas tokio, su kuo mes turime susitaikyti ir susitvarkyti per trumpiausią įmanomą laiko terminą, ypač tie iš mūsų, kurių šalys ribojasi su Juodosios jūros regionu. Tačiau pasinaudokime šios tragedijos pamoka atrasti tiek priežastis, tiek bendradarbiavimo galimybes valstybių narių, Komisijos ir kitų šalių, besiribojančių su Juodąja jūra, kad taip padidintume šio svarbaus Europos maršruto saugumą. Dėkoju.

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Gerb. Parlamento nariai, kaip regioninio Juodosios jūros bendradarbiavimo pranešėja, aš pritariu šių diskusijų iniciatyvai, tačiau tuo pat metu labai apgailestauju dėl to, kad mūsų diskusijos tema, iš tikro yra liūdnas pripažinimas, jog Juodoji jūra negauna reikiamo Europos Sąjungos dėmesio ir pakankamo numatytų veiksmų įgyvendinimo lygmens.

Vis dėlto aš norėčiau jums priminti, kad nuo tada, kai prie Europos Sąjungos prisijungė Bulgarija ir Rumunija, Juodoji jūra tapo iš dalies vidine jūra, ir mes negalime ignoruoti jos strateginės reikšmės visam pasauliui.

Juodosios jūros regionas turi didžiulę reikšmę Europos Sąjungos energetikos politikos ir transporto politikos požiūriu. Todėl tai verčia mus visame regione vystyti pasaulinę ir nuoseklią strategiją, strategiją, kuri siektų saugumo užtikrinimo, tvaraus vystymosi ir nuodugnios visų aplinkos apsaugos aspektų integracijos. Dar daugiau: kad skatintų tikrą regioninio lygmens politiką, yra reikalingos bendros visų besiribojančių su jūra šalių pastangos, kurios peržengtų nacionalinę ir dvišalę struktūras.

Todėl aš palaikau 2007 m. pradedamą Juodosios jūros sinergiją, tačiau aš taip pat kartoju esminį savo pranešimo aspektą, būtent poreikį žengti konkrečius ir ryžtingus žingsnius siekiant vystyti ir pasiekti šią bendradarbiavimo iniciatyvą, tiek regione, tiek tarp regiono ir Europos Sąjungos.

2007 m. lapkričio mėn. 11 d. juodos bangos tragedija mums įrodė, kad šioje srityje savo pastangas mums reikia sujunti. Europos Sąjunga turi vaidinti pagrindinį vaidmenį tiek labiau įsitraukdama į Juodosios jūros sinergijos vystymąsi, tiek padrąsindama eiti šia kryptimi savo partnerius ir kaimynes. Tai yra vienintelis būdas, kurio mes galėsime veiksmingai reaguoti į mūsų piliečių, kurie šiandien susiduria su tiesioginiais lapkričio 11 d. nelaimės padariniais, viltis ir poreikius.

  Rumiana Jeleva (PPE-DE). - (BG) Pirmiausia aš norėčiau pasidžiauti, kad Komisija iškėlė šį klausimą. Ši diskusija rodo, kad dabar Juodoji jūra yra svarbiausias dalykas Europos politikoje ir Europos politikams. Aš gerai vertinu šį požiūrį ir manau, kad jis bus naudingas visiems Europos Sąjungos piliečiams. Kaip buvo paminėta anksčiau, daug daugiau turėtų būti padaryta Juodosios jūros regionui apsaugoti. Esmė yra tame, kaip užkirsti kelią tokioms nelaimėms, kokia įvyko Kerčės sąsiauryje. Kelias nelaimėms niekuomet negali būti visiškai užkirstas, tačiau pagrindinės jų priežastys gali neabejotinai būti sumažintos iki minimumo.

Geresnei mūsų jūrų apsaugai užtikrinti yra galimi du būdai. Pirma, mes turime tęsti regioninio bendradarbiavimo skatinimą. Antra, greta regioninio bendradarbiavimo yra reikalinga geresnė laivybos politika. Priemonės, pasiūlytos trečiajame laivybos politikos pakete veda teisinga kryptimi, ir jos turėtų būti įgyvendintos pačiu geriausiu įmanomu būdu. Jų įgyvendinimas yra būtinas tokių įvykių, kaip nutikęs Juodosios jūros regiono Kerčės sąsiauryje, prevencijai. Kadangi Europos Parlamentas ir Komisija jau prieš kiek laiko išreiškė savo paramą priemonių paketui, pats laikas Tarybai būti aktyvesnei ir imtis reikiamų žingsnių šio paketo įvedimui. Sėkmingas pakete numatytų priemonių įgyvendinimas, kartu su padidintu regioninio bendradarbiavimo lygmeniu, pavyzdžiui, Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijų kartu su DABLAS aplinkos apsaugos iniciatyva galėtų būti didžiulė pagalba prisidedant prie mūsų jūrų saugumo ir tuo pat metu galėtų užtikrinti didesnį mūsų laivininkystės pramonės konkurencingumą.

Aš manau, kad ši nelaimė dar kartą įrodo svarstomos problemos, susijusios su mūsų vandenų baseinais ir poreikio atitinkamos politikos, kuri užkirstų kelią tokiems nelaimingiems atsitikimams bei saugotų aplinką, svarbą. Todėl aš manau, jog dabar yra tinkamas laikas trečiajam saugios laivybos sistemos priemonių paketui tapti tikrove ir įsigalioti. Dėkoju.

  Gabriele Albertini (PPE-DE). - (IT) Gerb. pirmininke, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, gerb. Komisijos nary, gerb. Parlamento nariai, Transporto ir turizmo komiteto vardu aš norėčiau paaiškinti, kodėl mes pateikėme šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl sudužusių laivų Juodosios jūros Kerčės sąsiauryje. Mes reiškiame solidarumą šios nelaimės aukoms!

Mes kviečiame Tarybą ir Komisiją atidžiai stebėti Juodosios jūros padėtį ir imtis konkrečių priemonių padėti sumažinti ekologinį nelaimės poveikį. Europa dar neturi reglamento, kuris yra reikalingas apsisaugoti nuo bet kokio itin rimtų nelaimingų atsitikimų, kartu ir Juodosios jūros atsitikimų pasikartojimo; be kita ko, šie reglamentai turi įvardyti valstybes kaip atsakingas už laivų, plaukiančių su savo valstybės vėliavomis, saugumą ir už patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, įskaitant civilinius teismo procesus, tų, kurie yra atsakingi už tokias aplinkos nelaimes.

Nors pirmojo svarstymo 2007 m. balandžio mėn. metu Europos Parlamentas priėmė trečiąjį saugios laivybos paketą, jam, nepaisant įsipareigojimo, kurį pirmininkaujanti Portugalija davė Transporto komitetui ir Parlamentui, Taryba dar ne visiškai pritarė ir jį nesuvokiamai sustabdė. Šis paketas, susidedantis iš septynių pranešimų, yra išsamus paketas: jis padidina saugios laivybos standartus, apsaugo keleivius, nelaimingų atsitikimų atveju apriboja aplinkai daromą žalą ir išdėsto šalių, transporto bendrovių bei laivų savininkų įsipareigojimus bei atsakomybę. Diskusijos nutraukimas ir prioritetų suteikimas vieniems aspektams, o ne kitiems įrodo, kad Taryba saugumo klausimo nenori rimtai išspręsti, o nori sustabdyti viso paketo priėmimą.

Saugios laivybos klausimas yra pernelyg svarbus, kad būtų priklausomas nuo taktikos, jis pernelyg rimtas dėl įvykių, kurie jau nutiko: „Erika“, „Prestige“, dar anksčiau „Segesta Jet“ Mesinos sąsiauryje ir „Sea Diamond“ Santorinio vulkaninėje lagūnoje! Dėl tų nelaimingų atsitikimų, kurie jau nutiko, ir dėl to, kad Europoje ir visame pasaulyje augantis jūrų transporto mastas gali ypač padidinti pavojų ateityje.

Visa tai dėl vienos priežasties, dėl priežasties, kad Europos Parlamentas mano, jog visi septyni pasiūlymai turi būti kuo greičiau priimti, kol neįvyko dar viena žmonių gyvybes nusinešusi aplinkos nelaimė: reikia suderinti visas klasifikavimo rūšis, priversti valstybes stebėti laivus, plaukiančius su jų vėliavomis, užtikrinti, kad laivai uostuose būtų tikrinami bei stebėti jų judėjimą, nuspręsti, kokių veiksmų turėtų būti imtasi nelaimingų atsitikimų atvejais ir stebėti bei valdyti savo įsipareigojimus tiek trečiosioms šalims, tiek keleiviams. Todėl mes primygtinai raginame Tarybą į šį tragišką Juodosios jūros įspėjimą nepažiūrėti pro pirštus.

  Markos Kyprianou, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, keletas momentų. Pirmiausia – dėl Rusijos; šį klausimą iškėlė keletas narių. Norėčiau pirmiausia pasakyti, kad Bendrijos pilietinės apsaugos priemonės taikomos tik šalies prašymu. Oficialūs raštai dėl paramos išsiųsti Ukrainai ir Rusijos federacijai; Ukraina atsakė teigiamai ir paprašė paramos, o Rusija pasiūlymą atmetė.

Tačiau dėl bendrojo jūrinio saugumo klausimo mano kolega pirmininko pavaduotojas J. Barrot gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į savo kolegą, Rusijos transporto ministrą I. Levitiną, norėdama išreikšti susirūpinimą keliančius dalykus ir pabrėžti tvirtesnio ES ir Rusijos bendradarbiavimo Juodojoje ir Baltijos jūroje svarbą, norint padidinti jūrų saugumą.

Jūrų aplinkos apsaugos problemų sprendimas regioniniu lygiu yra vienas iš kertinių Europos Sąjungos jūrų strategijos ir siūlomos jūrų strategijos direktyvos, dėl kurios dabar susitarė Taryba ir Parlamentas, akmenų. Manau, kad tai labai teigiamas poslinkis.

Komisija savo nuomonę dėl strategijos regione išdėstė komunikate „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“. Pasiūlyme išdėstoma iniciatyva, kuria siekiama sutelkti politinį dėmesį regiono lygiu. Neseniai įvykę nelaimingi atsitikimai Juodojoje jūroje aiškiai buvo susiję su tam tikrų kategorijų laivais, vadinamaisiais upiniais ar jūriniais naftos tanklaiviais, kuriems leidžiama plaukti tik atvirojoje jūroje su tam tikrais apribojimais.

Apskritai Komisijai kelia susirūpinimą galimybė, kad šios kategorijos laivais ketinama plaukioti kitose Europos Sąjungos jūrų zonose ar greta jų, visų pirma – Baltijos jūroje. ES taikomos griežtos normos jūrų saugumo ir sąlygų laivuose srityje, tačiau mums taip pat rūpi tai, kas vyksta tarptautiniuose vandenyse, nes tai gali paveikti Europos Sąjungą ir todėl, kad mums rūpi pasaulinė aplinkos apsauga. Todėl šie nelaimingi atsitikimai taip pat parodo spaudimo ES ir tarptautiniu lygiu saugos jūrose srityje svarbą.

Šia prasme kaip jau nurodė Parlamentas ir Parlamento nariai svarbu paspartinti septynių pasiūlymą pagal trečiąjį jūrų saugos paketą nagrinėjimą.

Galiausiai kalbant apie atsaką, Komisija taip pat įsipareigojusi nuolat stiprinti Bendrijos atsakomąsias priemones, pvz., pilietinės apsaugos priemones, norint užtikrinti spartų ir veiksmingą atsaką nelaimei pasikartojus. Tai taip pat susiję su bendradarbiavimu su ES kaimynais, pvz., Juodosios jūros šalimis ir, žinoma, kitomis trečiosiomis šalimis.

Norėčiau padėkoti Parlamento nariams už šias diskusijas ir, be abejo, perduosiu mano kolegai jūsų iškeltus įdomius klausimus.

  Pirmininkas. − Gavau vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2007 m. gruodžio 13 d., ketvirtadienį.

(Posėdis nutrauktas 19.30 val. ir pratęstas 21.00 val.)

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja