Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, noriu tik pasakyti, kad dėl daugybės priežasčių nepritariu rezoliucijai dėl ES ir Kinijos dialogo dėl žmogaus teisių. Ypač todėl, kad mes čia išnagrinėjome daugiau nei reikia perpildytų tekstų, o Europos institucijos labai retai, jei apskritai kada nors, savo veiksmuose vadovaujasi šiais perpildytais tekstais ir perdėtais pareiškimais.
Artėjant Pekino olimpinėms žaidynėms, Europos pareigūnai dar kartą padarys paslaugą Kinijos pareigūnams. Tai akivaizdžiai įrodo dabartinė rezoliuciją, kuri kartu su labai iškalbingais elementais patvirtina, kad pastarajame Kinijos komunistų partijos tautiname kongrese – cituoju – „iškilo aukštesnio tarptautinių žmogaus teisių etalono taikymo perspektyva“. Kaip naivu iš šių Rūmų pusės; nes šiandienos Pekino realybė – tai bauginimas, deportavimas, areštai ir darbo stovyklos. Pats metas baigti taikyti dvigubų standartų politiką Kinijos atžvilgiu.
Dimitar Stoyanov (NI). - (BG) Aš balsavau prieš rezoliuciją dėl ekstremizmo, nes tai yra tos pačios neapykantos, kurią norima pasmerkti, vaisius. O kas išmoko ekstremizmo? Draugas M. Schulz ir draugas D. Cohn-Bendit, šie marksizmo ir leninizmo šalininkai, tos pačios ideologijos, dėl kurios praeito amžiaus pradžioje buvo nužudyta milijonai rusų ir ukrainiečių? Ar draugas K. Vigenin, kurio partija penkiasdešimt metų savo gniaužtuose laikė surakinusi Bulgarijos piliečius ir per tą laiką tūkstančiai bulgarų buvo nužudyta koncentracijos stovyklose? Ar jūs esate tie, kurie gali pasakyti, kas yra ekstremizmas? Ačiū.
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, taip, būtent taip elgiamasi šiuose Rūmuose. Jei jūs nesate M. Schulz, turite aiškintis dėl balsavimo, kad galėtumėt išreikšti savo nuomonę. Šiuose rūmuose padėtas dar vienas kiaušinis kaip būtinybė kovoti su ekstremizmu, tačiau apie tikrąjį ekstremizmą ir ikrą smurtą nekalbama, pavyzdžiui, apie islamo pakilimą Europoje. Vietoj to šimtąjį kartą kalbama apie tų, kurie taikiai kovoja už asmenines teises, už teisę ginti ir saugoti mūsų kalbas, tapatybes, kultūras ir laisves, saviraiškos laisvės pažeidimą
Tai beveik tragedija, kad šiuose Rūmuose nuolatos kalbama apie laisvę ir žmogaus teises, bet žmonėms, kurie turi kitą nuomonę šiuo klausimu ir, pavyzdžiui, nesutinka prisijungti prie tos Rūmų dalies, kuri garbina šventą gerai žinomą daugiakultūrės visuomenės karvę, taikomos griežtos ir drastiškai ribojančios taisyklės. Aš savo ruožtu šios rezoliucijos nelaikau rimtu dokumentu ir, kiek man žinoma, nepasiekus visiškos politinės saviraiškos laisvės, negalima kalbėti apie kokią nors laisvę apskritai.
Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat balsavau prieš rezoliuciją dėl ekstremizmo. Ne todėl, kad manau, jog tai taikoma man – nes iš tikrųjų yra atvirkščiai, – bet todėl, kad šimtąjį kartą su ekstremizmu ir murtu siejamas teisiškas politinis diskursas, nukreiptas prieš tolesnę masinę imigraciją, ir griežto koregavimo politika.
Netgi rezoliucijos pavadinimas yra klaidinantis ir šališkas. Akivaizdu, kad kairiųjų ekstremizmas yra kažkas, ko pagal apibrėžimą negali būti, ir akivaizdu, kad nė vienas iš čia esančių nėra girdėjęs apie islamišką fundamentalizmą. Situacija kaip iš Kafkos romano. Būtų juokinga, jei nebūtų taip liūdna. Nusikaltėliu laikomas kiekvienas, kas elgiasi neatsižvelgdamas į tai, kas politiškai korektiška. Galbūt kas nors gali paaiškinti, kaip tokį reiškinį galima suderinti su pagrindinių teisių chartija, kurią vakar pasirašėme.
Koenraad Dillen (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat labai nuoširdžiai balsavau prieš šią rezoliuciją, nes žinau, kad kai lapė pamokslauja, reikia saugoti savo žąsis. Labai retai tenka pamatyti labiau veidmainišką dokumentą nei šis pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl didėjančio ekstremizmo Europoje ir tik vienas Dievas žino veidmainiavimo rekordus, kurie jau sumušti Europoje ir šiuose Rūmuose.
Galų gale, kaip jau minėjo mano kolegos, nėr tokio reiškinio kaip kairysis ekstremizmas. Iš tikrųjų nenurodomas netgi islamiškas ekstremizmas. Sudeginti Paryžiaus priemiesčiai, bet problema tikriausiai susijusi dėl mažos nekonformistų grupės, kuri tapo šios didingos institucijos pražūtimi.
Galbūt dėl tų, kurie vis dar drįsta kritikuoti Europos kultą ir šventą bei neliečiamą daugiakultūrę visuomenę, verta vėl atverti gulago vartus arba vykdyti inkvizicijas ir ištremti į velnio salą kaip eretikus. Tik taip Europai pavyks atsikratyti paskutiniaisiais likusiais kritikais ir Europos kultas toliau klestės netrukdomai vykdydamas savo atvertimo misiją.
Mogens Camre (UEN). - (DA) Gerb. pirmininke, Šioje rezoliucijoje pateikta pagrįsta kritika neofašistinių ir fundamentalistinių judėjimų konkrečiuose Europos regionuose atžvilgiu. Tačiau pasirodo, kad apskritai ji vienašališkai nukreipta į problemą, kuri įvardijama kaip fašistines ir rasistines pažiūras puoselėjantys Europos piliečiai, todėl rezoliucija yra beprasmė. Danijoje pakartotinai organizuota nuomonės apklausa įrodė, kad imigrantai iš ne Vakarų valstybių nejaučia, kad būtų laikomi kokios nors rasizmo formos taikiniu ar priešiško elgesio objektu. Tačiau kai kurie imigrantai iš ne Europos valstybių yra įvykdę plataus masto smurto aktų, nukreiptų prieš Danijos piliečius ir kitus imigrantus. Pasak oficialios nusikaltimų statistikos, imigrantai iš ne Vakarų valstybių yra neproporcingai plačiai atstovaujami.
Pastaraisiais mėnesiais kiekvieną savaitę teko patirti nemažai susišaudymo incidentų gatvėse, kuriuose dalyvavo imigrantų gaujos, užfiksuota ir pavienių užpuolimų. Imigrantų pareigūnams, kurie patys nėra danai, buvo grasinta susidoroti ir buvo liepta palikti savo tarnybas – to reikalavo ne danai, o užsienio kultūrų žmonės, kuriems yra stengiamasi padėti integruotis Danijos visuomenėje. Pas mus dirba garsus iš Sirijos kilęs politikas imigrantas. Jį reikia saugoti 24 valandas per parą – ne nuo danų, bet nuo islamiškus įsitikinimus skelbiančių fundamentalistų. Mūsų informacijos tarnyba nuolatos stengiasi užkirsti kelią smurtui, nukreiptam prieš danus ir Danijos socialines institucijas – saugoti reikia ne nuo danų, bet nuo užsieniečių. Todėl žvelgiant iš Danijos perspektyvos, ši rezoliucija yra absurdiška. Danijoje smurtinis rasizmas yra nukreiptas prieš demokratiją ir žmogaus teises. Dėl šios priežasties aš negalėjau balsuoti už šią rezoliuciją.
Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Gerb. pirmininke, Juodoji jūra tampa vienu iš pagrindinių naftos eksporto maršrutų šiame regione ir per pastaruosius metus čia, deja, dažnai įvyksta tanklaivių ir krovininių laivų avarijų. Per smarkią audrą nuskendo ar nugrimzdo dvylika laivų. Šių įvykių pasekmės labai rimtos, nes yra susijusios su žmonių gyvybėmis ir didžiuliais padariniais aplinkai.
Tanklaivio „Exxon Valdez“ avarija prie Aliaskos, įvykusi prieš 18 metų, yra didelio masto nelaimės, kurios pasekmes juntame ir šiandien, pavyzdys.
Atsižvelgdamas į tai, kad kiekvieną dieną pasaulio jūromis plaukia maždaug 200 tankerių, manau, jog reikia reguliariai ir atidžiai stebėti situaciją ne vien Juodojoje jūroje, bet ir kitose jūrose. Valstybės narės kaip ir kitos Europos Sąjungai kaimyninės šalys turi užtikrinti, kad būtų griežčiau taikomi dabartiniai Bendrijos įstatymai ir laivybos saugumo standartai. Todėl prašau Tarybos paspartinti savo svarstymus ir priimti bendrą nuostatą dėl likusių įstatymų aktų trečiajame jūrų laivininkystės pakete dėl laivybos saugumo.
Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, kitais metais panaikinus kvotas ir įdiegus tekstilės gaminių importo iš Kinijos stebėjimo sistemą, be abejo, pavyks patobulinti kontroliavimo mechanizmą. Tačiau aš nesutinku, kad nereikia stebėti vilnos gaminių. Mūsų rezoliucija yra politinis kreipimasis į Komisiją, joje išreikštas mūsų noras atkreipti daugiau dėmesio į tai, kad būtų reikalaujama vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, taip pat išreikštas protestas prieš Kinijoje taikomus barjerus iš Europos importuojamiems produktams. Mane džiugina tai, kad Kinija turės išduoti importo licencijas, nes tada bus įmanoma vykdyti kontrolės procedūrą Kinijos uostuose ir taip efektyviau apsaugoti Europą nuo padirbtų prekių. Tuo pačiu metu Komisija savo pareiga turi laikyti Europos vartotojų apsaugą nuo nuodingų medžiagų, tokių kaip azotiniai dažikliai, kurie kartais naudojami gaminant prekes Kinijoje. Todėl aš skatinu Komisiją reikalauti prie Europos Sąjungos sienos konfiskuoti tekstilės gaminius, jei jie kelia riziką sveikatai.
Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo
- Pranešimas: Kyösti Virrankoski ir Ville Itälä (A6-0492/2007)
Bastiaan Belder (IND/DEM), raštu. – (NL) Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimo dėl papildomo Galilėjaus palydovinės sistemos finansavimo ir užsienio reikalų išlaidų, įskaitant policijos misiją Kosove. Todėl buvo padidintas 2007–2013 kelerių metų finansavimo pagrindas ir panaudotas lankstus įstatymas, taip pat perkeltos dabartinės biudžeto nuostatos. Šie perkėlimai galėjo būti platesnio masto.
Probleminiu dalyku laikau prieš tai sutartos ES finansavimo ribos pakeitimą iki 2013 m. ir lankstaus įstatymo naudojimą, siekiant tai įgyvendinti. Reikia vengti naudoti šį įstatymą ir visais įmanomais būdais siekti, kad jis būtų naudojamas tik išskirtiniais atvejais. Visi išlaidų pakeitimai visų prima turi būti susiję su kitų biudžeto punktų mažinimu. Aš kalbu apie išlaidas, kurios nėra susiję su kritiniais Europos Sąjungos tikslais ir biudžeto linijas, kurių taikymas jau neatitinka planuotų išlaidų.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Susitarimas, kurio pasiekė Komisija, Taryba ir Parlamentas dėl 2008 finansinių metų ES biudžeto, atskleidžia tikrąją didžiųjų ir turtingųjų valstybių galybę, nes čia atsižvelgiama į jų reikalavimus kuo galima labiau apriboti ES biudžeto aukščiausiąją ribą.
Nepaisant visų mėginimų tai nuslėpti, tiesa yra ta, kad Komisijos, Tarybos ir EP pasiūlymuose dėl ES biudžeto, taip pat šiame susitarime nurodomas 2008 finansinių metų skaičius yra mažesnis, nei numatyta 2007–2013 m. finansų pagrinduose. Toks pat atvejis nutiko ir pernai dėl 200–2006 finansinių pagrindų.
Iš tikrųjų šis 2008 finansinių metų ES biudžetas sumažintas daugiau nei 9 mln. EUR, kalbant apie mokesčius, palyginus su tuo, dėl ko buvo susitarta finansų pagrinduose dėl 2008 finansinių metų, t. y. mokesčių sąskaita ES biudžetas sumažintas nuo 1,04 proc. iki 0,96 proc. iš Bendrijos GNI. Kita vertus, numatant ES biudžetą palaipsniui perkeliami prioritetai siekiant finansuoti neoliberalią, federacinę ir karinę ES politiką.
Todėl mes šį susitarimą atmetame.
Gunnar Hökmark (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes pritariame pagrindiniams 2008 finansinių metų ES biudžeto principams ir norime atkreipti dėmesį, kad mokesčių mokėtojams jis turi leisti pajusti tikrąją pinigų vertę. Finansinės perspektyvos nustatytus pagrindus reikia gerbti, todėl mus džiugina tai, kad biudžetas pernelyg neperžengs šių pagrindų ribų.
Parama žemės ūkiui yra viena iš sričių, kurią galima apkarpyti, siekiant įgyvendinti Lisabonos sutarties ambicijoms artimesnius tikslus, kitaip sakant, ES turi tapti sėkmingiausios ekonominės plėtros regionu visame pasaulyje.
Gay Mitchell (PPE-DE), raštu. − Derybų dėl biudžeto metu Parlamentas ir Taryba nusprendė pakartotinai skirti 50 mln. EUR iš decentralizuotų agentūrų ir skirti šią sumą iš dalies Europos GNSS programoms (EGNOS/GALILEO) ir Europos technologijų institutui finansuoti. Nebuvo nurodyta, kurias agentūras tai paveiks.
Perprogramavimas susijęs su agentūromis, nurodytomis ties 1A išlaidų kategorija, kur priskirtas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas. Fondas įsikūręs Dubline. Šis fondas teikia svarbias paslaugas darbo rinkos ir darbo sąlygų srityje, jo finansavimo mažinimas nepriimtinas, nes tai turėtų neigiamos įtakos jo darbui.
José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pasiūlytą 2008 finansinių metų biudžetą visų prima todėl, kad pasiūlymas akivaizdžiai atitinka 2007–2013 finansinėje perspektyvoje išdėstytus principus.
Antra priežastis ta, kad balsuoti pasiūlymas buvo pateiktas po Komisijos ir Tarybos diskusijos, kai pagaliau pavyko išspręsti rimtą Galilėjaus programos finansavimo problemą. Priimtas sprendimas taip pat labai efektyvus, nes tapo įmanoma teikti tam reikiamo lygio finansavimą įgyvendinant su europiniais tinklais susijusius projektus.
Trečia, manau, kad reikia džiaugtis, jog pavyko rasti vertingą sprendimą, kai tai susiję su mokesčių biudžetu, skirtu finansuoti Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo projektus, kurie yra labai svarbūs, siekiant, kad Portugalija galėtų vykdyti projektus, užtikrinančius efektyvesnę nei pastaraisiais metais ekonominę plėtrą, ir taip priartėti prie ES vidurkio.
Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Maždaug prieš 50 metų Europos Taryba sudarė taisyklių ir teisinių bei teisminių įstatymų sistemą, kurios tikslas – ginti ir diegti pagrindines teises, kurios šiuo metu laikomos žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratiškos Europos etalonu.
Pagrindinių teisių agentūra, kuri yra Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro darbo tęsėja, turi padėti siekti darnios ir nuoseklios ES pagrindinių teisių politikos.
Abiejų institucijų tikslas tas pats (stiprinti pagrindinių teisių apsaugą), todėl svarbu užtikrinti glaudų bendradarbiavimą.
Šia sutartimi siekiama užtikrinti papildomą ir pridėtinę vertę, taip pat vengti veiklos dubliavimo Europos Taryboje, kaip nurodyta reglamento, nustatančio Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros veiklą, 9 straipsnyje.
Aš pritariu šio susitarimo išvadoms, nes jose juntama bendradarbiavimo, skaidrumo ir papildymo dvasia, ypač tai pasakytina apie bendradarbiavimo pagrindų tarp dviejų institucijų nustatymą, kuris užtikrina, kad bus palaikomi reguliarūs santykiai ir bus rengiami susitikimai, bus keičiamasi informacija, taip pat koordinuojama veikla, siekiant išvengti jos dubliavimo ir garantuoti kuo įmanoma efektyvesnį resursų panaudojimą.
Marine Le Pen (NI), raštu. – (FR) Apie Europos Parlamento veiklos paradoksą arba galbūt veidmainystę byloja tai, kad skelbiami demokratiniai principai ir vertybės, bet jų nepaisoma atsisakant juos taikyti tada, kai tai nepatogu.
Tokį atvejį teko stebėti vakar, kai Europos Parlamentas plenarinio posėdžio metu nepaisant visuotino pasipiktinimo formaliai deklaravo pagrindinių teisių chartiją, taip ignoruodamas separatistų demonstruojamą protestą ir reikalavimą organizuoti referendumą dėl naujos konstitucinės sutarties priėmimo.
Europos Parlamentas save diskredituoja atsisakydamas diskutuoti ir užtraukia nepasitikėjimą savo pačių išrinktais nariais, kurie yra priversti skatinti tautinės tapatybės ir suvereniteto priežiūrą.
Saviraiškos laisvė prasminga tik tada, kai ja gali pasinaudoti ir politiniai oponentai. Pažvelgus į konservatoriškas politines grupes atrodo, kad kai kurios kalbos yra neteisėtos ir jas reikia bet kokia kaina uždrausti. Europos Parlamentas susikompromituoja pateikdamas pareiškimą dėl pagrindinių teisių chartijos, todėl išrinktieji nariai iš tautinio fronto garsiai ir aiškiai teigia, kad jų nuomonė apie žmogaus teises yra kitokia ir kad jie toliau kovos už pagarbą suverenitetui ir Europos tautų identitetui.
- Pranešimas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (A6-0501/2007)
Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Aš balsavau už F. -W Graefe zu Baringdorfo pranešimą, nes tikrai būtina įdiegti avių ir ožkų elektroninio identifikavimo sistemą. Apgailestauju, kad Komisija siūlo įdiegimą atidėti 17 mėnesių.
Sutinku su Komisijos pasiūlymo pataisymu dėl to, kad turi būti nustatyta data, kai sistema ims galioti, ir kad 2009 m. gruodžio 31 d. yra pati tinkamiausia data, kaip siūlė F. -W Graefe zu Baringdorf savo pranešime.
Aš nepritariu 4 ir 5 pataisoms, kuriomis siekiama atidėti greitą sistemos įdiegimą. Taip pat nepritariu 3 pataisai, nes, mano nuomone, aptariamame dokumente siekiama sudaryti grafiką, o ne diskutuojama dėl principų.
Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už pranešimą, nes svarbu panaikinti dabartines kliūtis renkant išlaikymo prievoles iš piliečių, gyvenančių ne toje valstybėje narėje, kurioje asmuo yra įpareigotas vykdyti išlaikymo prievoles. Todėl itin svarbu apginti silpnesniąją pusę rinkimo procedūros metu. Tačiau mes nepritariame 9 ir 26 pataisų, kuriomis reikalaujama, kad šalys, gavę nepriklausomą teisinį patarimą, sudarytų rašytinį susitarimą dėl teisminės jurisdikcijos ir nacionalinių įstatymo, kuris turės būti taikomas norint, kad susitarimas būtų laikomas galiojančiu teisme, formuluotėms. Tokie reikalavimai nesuderinami su Švedijos teisės tradicijomis.
Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Dėl didesnių mobilumo ES galimybių ir vis daugiau besiskiriančių porų, padaugėjo tarpvalstybinių disputų dėl išlaikymo pareiškimų.
Dabartinės procedūros, siekiant skirti išlaikymo prievoles, yra ilgos ir sudėtingos, be to, dažnai nepavyksta pasiekti norimo rezultato. Šiuo metu išlaikymo kreditoriai, kurių didžiąją daugumą sudaro vaikai, gyvena labai skurdžiose sąlygose ir dažnai neturi pinigų net būtinosioms reikmėms.
Todėl ši iniciatyva yra labai svarbi, nes ji turėtų užtikrinti vidaus rinkos funkcijas, taip pat judėjimo laisvę, nes turės būti pašalintos kliūtys, kurių priežastis – valstybių narių skirtumai dėl išlaikymo prievolių skyrimo. Būtina užtikrinti, kad tokie sprendimai būtų pripažįstami ir galiotų visoje Europos Sąjungoje kuo įmanoma greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis.
Taip pavyktų supaprastinti piliečių gyvenimą, be to, turėtų teigiamo socialinio poveikio, nes kitoje valstybėje narėje gyvenantiems išlaikymo kreditoriams būtų paprasčiau pateikti pareiškimą kompetentingam teismui, ir jei teismo sprendimas bus priimtas, jis bus laikomas galiojančiu visose valstybėse narėse be papildomų formalumų.
Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, aš balsuoju už pranešimą Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (COM(2005)0649 – C6-0079/2006 – 2005/0259(CNS)).
G. Grabowska teisi teikdama, kad šiuo metu nėra bendros, vientisos, visoje ES galiojančios išlaikymo prievolių pripažinimo ir įteisinimo sistemos.
Pritariu iniciatyvai dėl greito, nemokamo išlaikymo pareiškimų pripažinimo, ypač kai tai susiję su asmenų išvykimu į kitas valstybes.
Pranešime teisingai akcentuojama būtinybė imtis tokių veiksmų, kad sprendimai būtų laikomi galiojančiais, kokiais jie laikomi toje valstybėje narėje, kurioje buvo priimti, be jokių papildomų formalumų.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pagal praėjusio lapkričio mėnesio duomenis nuo 1997 m. Otavos konvenciją pasirašė 156 valstybės. Labai svarbu, kad tarp šių valstybių nėra JAV.
Šiandien priimtoje rezoliucijoje pabrėžiamas Europos Komisijos veiksmų nenuoseklumas paskelbiant siekį aktyviai kovoti už pėstininkų minų sunaikinimą ir remti aukas, kurių daugumą sudaro vaikai bei priimant sprendimą panaikinti pėstininkų minų naikinimo biudžetą 2006 m. pabaigoje.
Atsižvelgdami į šio veiksmo svarbą ir faktą, kad parama aukoms tikrai neatitinka jų poreikių, mes manome, kad konkretus priešpėstinių minų biudžetas, skirtas rinkti minas, padėti aukoms ir naikinti minų atsargas turi būti pasiūlytas iš naujo, be to, jis turi būti daug didesnis, negu buvo anksčiau.
Apgailestaujame, kad nebuvo priimtas mūsų parlamentinės grupės pasiūlymas visoms šalims nedelsiant nutraukti minų gamybą ir raginimas, kad ES kariai jokiomis aplinkybėmis ar sąlygomis nenaudotų minų.
Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau dėl rezoliucijos dėl ES-Kinijos ryšių, nes nenoriu susieti savęs su šiais tėviško pobūdžio papeikimais ar moralizuojančiomis paskaitomis, kurios dažnai sudaro tokio pobūdžio rezoliucijas. Europos Sąjunga, kuri nesugeba patvirtinti visoje jos teritorijoje galiojančios Pagrindinių teisių chartijos, tikrai nenusipelnė mokyti viso likusio pasaulio.
Jim Allister (NI), raštu. − Kaip Šiaurės Airijos regiono, kuriame koaliciją su demokratinėmis partijomis sudariusios ir su teroristine organizacija, neseniai nužudžiusia jaunuolį Paul Quinn, susijusios Sinn Fein partijos nariai buvo išrinkti į vyriausybę, atstovas balsavau už 14 pataisą, kurioje:
„Smerkiamas faktas, kad tam tikros vyraujančios partijos paskelbė savo prielankumą ekstremistinėms partijoms ir sudarė su jomis koalicijos sutartis bei taip paaukojo savo moralinius principus dėl trumpalaikės politinės naudos.“
Gerard Batten (IND/DEM), raštu. − Nors UKIP prieštarauja bet kokioms ekstremizmo apraiškoms, jos nariai nemano, kad Jungtinės Karalystės gyventojams šiuo požiūriu reikėtų ES patarimo, todėl UKIP neketina raginti ES imtis veiksmų šiuo klausimu. Šis ir kiti klausimai turėtų likti nepriklausomų demokratinių tautinių valstybių prerogatyva.
Derek Roland Clark (IND/DEM), raštu. − Nors UKIP prieštarauja bet kokioms ekstremizmo apraiškoms, jos nariai nemano, kad Jungtinės Karalystės gyventojams šiuo požiūriu reikėtų ES patarimo, todėl UKIP neketina raginti ES imtis veiksmų šiuo klausimu. Šis ir kiti klausimai turėtų likti nepriklausomų demokratinių tautinių valstybių prerogatyva.
Hanna Foltyn-Kubicka, Wojciech Roszkowski ir Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, mes esame prieš rasizmą, ksenofobiją ir politinį ekstremizmą. Europos Parlamente, kur šios koncepcijos dažnai minimos politinių diskusijų metu, kyla grėsmė žodžio laisvei. Pasipiktinimą keliantis pavyzdys buvo gruodžio 12 dieną įvykę incidentai, kurie teikia pagrindo manyti, kad Pagrindinių teisių chartijos, kuri beatodairiškai draudžia bet kokią diskriminaciją, pagrįstą „bet kuria politine nuomone“, rėmėjai patys pažeidė savo skelbiamus principus.
Tikslaus politinio ekstremizmo ir ksenofobijos apibrėžimo trūkumas rezoliucijoje, skirtoje kovai su ekstremizmu paskatino mus susilaikyti nuo balsavimo.
Bruno Gollnisch (NI) , raštu. – (FR) Nacionalinis Frontas, Vlaams Belang ir FPOE nėra ekstremistinės, rasistinės ar ksenofobiškos partijos. Klaidinantis ir neteisingas jų apibūdinimas yra taip vadinamų konservatyviųjų partijų bandymas apkaltinti jas ekstremizmu vien todėl, kad jos skatina išsaugoti tautinę tapatybę.
Demokratijai kilo tikras pavojus, bet tie, kuriuos sistema iš anksto pripažino kaltais, nėra tie, kurie kelia grėsmę demokratijai. Žmonės, kurie kritikuoja vykdomą politiką, ypač imigracijos klausimais, ir kurie yra apkaltinti ekstremizmu, nekelia pavojaus. Pavojų kelia tie, kurie nuolat slopina saviraiškos laisvę teisindamiesi žmogaus teisėmis ir politiniu korektiškumu ir kurie iš tikrųjų tik slepia savo nesėkmes sprendžiant imigracijos, saugos trūkumo ir tapatybės problemas.
Vietoje to, kad sparčiai didintų kovai su ekstremizmu skirtų įstatymų skaičių Europos Parlamentas galėtų padėti efektyviai skatinti demokratijos principus ir vertybes. Deja, viskas vyksta atvirkščiai. Vietoje to, kad Parlamentas kritikuotų radikaliojo islamizmo ar totalinio komunizmo režimus Parlamentas tik dar kartą savo antinacionalines ir globalistines aistras.
Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, mes kategoriškai pasisakome prieš rasizmą, ksenofobiją ir politinį ekstremizmą. Tačiau manau, kad šiuose Europos Parlamento globojamuose dokumentuose turi būti nurodyti aiškūs terminų apibrėžimai, ypač politinio ekstremizmo ir ksenofobijos apibrėžimai. Jei apibrėžimai nebus nurodyti, poveikis gali būti tiesiog priešingas ir tapti nesutarimų pagrindu dėl viešųjų politikų veiksmų taip ribojant saviraiškos laisvę.
Vienas iš tokio pasirinktinio šių koncepcijų interpretavimo pavyzdžių buvo situacija, kilusi šių metų gruodžio 12 d. Europos Parlamento plenarinės sesijos metu Strasbūre. Pavyzdžiui, kaip Pagrindinių teisių chartijos nuostata, kad „bet kokia diskriminacija, pagrįsta ... politine ar bet kuria kita nuomone ... turi būti uždrausta“ atitinka prievartinį dokumento, kuriame buvo užrašas REFERENDUMAS išplėšimą iš narių rankų? Tai buvo tik kelių narių taikus nuomonės išreiškimas.
Atsižvelgdamas į šią situaciją aš susilaikiau nuo balsavimo dėl rezoliucijos, skirtos kovais su Europoje plintančiu ekstremizmu.
Carl Lang (NI) , raštu. – (FR) Net nuostabu matyti, koks viena puse paralyžiuotas gali būti Europos Parlamentas, kuris sugeba žiūrėti tik į dešinę pusę! Įvairios rezoliucijos, kurias siūlo PSE, liberalai, žalieji ar net komunistai yra laikomos ekstremistinėmis ir priskiriamos „ekstremaliems dešiniesiems“.
O kaip dėl radikaliojo islamizmo, visų tų trotskiečių ir komunistų? Šio tipo ekstremizmas nebuvo nė karto paminėtas.
Tai įžeidimas visoms totalitarinio komunizmo režimų aukoms ir tiems, kurie kasdien kenčia nuo radikaliojo islamizmo dogmų bei apeigų. Europos Parlamentas netiki, kad šie ekstremizmo tipai yra smerktini. Jų tiesiog nėra, nes jie neįtraukti į standartinį tarp šių sienų galiojantį politinio korektiškumo žodyną.
Atsižvelgdama į demokratijos, lygybės ir tolerancijos principus bei vertybes PSE grupė pritaria ekstremaliosios dešiniosios politinės grupės Nepriklausomybė, tradicija ir suverenumas (ITS) išformavimui ir skatina sugriežtinti Parlamento politinių grupių formavimo sąlygas. Pagrindinis šių išrinktų narių leitmotyvas yra sisteminis politinių oponentų juodinimas siekiant visiems primesti savo konservatyvias idėjas.
Šios rezoliucijos yra veidmainiškos, aklos ir tamsios. Mes balsuosime prieš jas.
Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Nors visiškai pritariu priemonėms rasizmui ir ekstremizmui įveikti, ši kairiųjų parengta rezoliucija yra visiškai nenaudinga ir ja siekiama išimtinai platinti savo iškreiptą darbotvarkę. Faktiškai nėra didelių kraštutinės kairės ir kraštutinės dešinės skirtumų; jos net viena kitą papildo. Tačiau kairiesiems pavyko nukreipti dėmesį nuo savo kraštutinių pažiūrų ir pasisakyti už institucijas ir strategijas, prisidedančias prie jų tikslų. ES, kurioje nuolat mėginama viršyti apibrėžtus įgaliojimus, prie to palankiai prisideda. Nepritariu ES pusiau savarankiškoms nevalstybinėms organizacijoms, pvz., vadinamajai ES pagrindinių teisių agentūrai ar daugelio nevyriausybinių organizacijų, remiančių kairiųjų darbotvarkę, finansavimui valstybės pinigais, todėl susilaikiau balsuojant dėl šios rezoliucijos.
Thomas Wise (IND/DEM), raštu. − Prieštarauju bet kokiam ekstremizmui, tačiau nesutinku, kad Jungtinės Karalystės gyventojams privalu teirautis ES patarimo šiais ar bet kokiais kitais klausimais. Mane išrinko ne tam, kad prisidėčiau prie ES kontrolės JK atžvilgiu išplėtimo ar stiprinimo. Šis klausimas turėtų likti nepriklausomų demokratinių tautinių valstybių prerogatyva.
Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. – (NL) 1918 m. nepriklausoma Juodkalnija savanoriškai pasirinko susijungimą su kaimyninėmis šalimis Serbija, Bosnija-Hercegovina ir Slovėnija. 2006 m. po Jugoslavijos iširimo Juodkalnijos, paskutinės valstybės, kuri buvo susijungusi su Serbija, rinkėjai demokratiškai nusprendė nutraukti šią sąjungą. Taip Juodkalnija tapo 49 nepriklausoma Europos valstybe. Labai svarbu, kad Juodkalnija taptų normalia valstybe, o ne didesniąja Monako versija – turtingų užsieniečių pageidaujančių mokėti mažesnius mokesčius, plauti pinigus ir statyti rūmus, rojumi. Juodkalnija turėtų aktyviau kovoti su aplinkos tarša ir cigarečių kontrabanda.
Džiaugiuosi, kad Užsienio reikalų komitetas priėmė mano pataisas dėl pabėgėlių iš Serbijos ir Kosovo apgyvendinimo ir įdarbinimo. Pilietybės neturintys asmenys negali tokiais likti ir Juodkalnija privalo atsižvelgti į Europos Tarybos priimtus nutarimus. Buvo priimtas net pasiūlymas atstatyti šiaurės-pietų geležinkelio liniją iki Nikšić Bosnijos pasienyje ir Shkoder Albanijoje. Didėjantis kelių transportas nėra tinkamas sprendimas. Gerai, kad pranešėjas, M. Vernola, kitaip nei ankstesniame metiniame pranešime nesiūlo greito priėmimo į NATO ar ekonominės politikos, kuri būtų daug liberalesnė nei taikoma likusioje Europoje. Narystė NATO negali būti būtina priėmimo į Europos Sąjunga sąlyga.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiandien Europos Parlamento priimta rezoliucija mes išreiškiame solidarumą su laivų katastrofų, sukėlusių aplinkos katastrofą ir įvykusių Kerčės sąsiauryje, aukomis. Šis sąsiauris yra tarp Juodosios ir Azovo jūrų.
Žalą aplinkai padidino greitas naftos gaminių pasiskirstymas sąsiauryje dėl vyravusio stipraus vėjo ir didelių bangų.
Mes pritariame rezoliucijoje išsakytai nuomonei, pabrėžiančiai svarbų valstybių narių vaidmenį užtikrinant, kad į nacionalinius registrus įtraukti laivai turi atitikti tarptautinius standartus ir būtų užkirstas kelias tokioms jūrinėms nelaimėms bei būtų sparčiai šalinamos jų pasekmės.
Sutikdami, kad reikia imtis priemonių siekiant sumažinti pavojų aplinkai ir didinti laivybos saugą mes manome, kad bet kuri ES lygmeniu pareikšta iniciatyva turi būti pagrįsta glaudesniu valstybių narių bendradarbiavimu nesiekiant atsiriboti nuo atsakomybės šioje srityje.
Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE), raštu. – (FR) Europos Sąjungos plėtra skatina mus būti solidariais su 431 000 km2 ploto teritorijos, esančios šalie Juodosios jūros, gyventojais.
Šis solidarumas išreikštas nutarimu pradėti derybas su Turkija, kaimynystės strategijos taikymas su Gruzija ir Ukraina bei strateginė partnerystė su Rusija. Audros smarkumas priverčia susimąstyti apie klimato kaitos padarinius mūsų kaimynystėje. Būtina sukurti rizikos valdymo strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į bioįvairovės prevenciją ir apsaugą.
Mes nepamiršome, kad audra užklupo keturis laivus ir buvo aštuonių jūreivių mirties priežastimi. Rusijos krovininis laivas lūžo pusiau ir ant iš Sibiro keliaujančių nardančių paukščių migracijos kelio iš jo išbėgo 4000 tonų kuro. Atsižvelgdama į Stebėjimo ir informacijos centro reikalavimus Europos Sąjunga išsiuntė į įvykio vietą specialistų komandą. Tačiau privalome imtis efektyvesnių veiksmų. Norėdama ateityje išvengti tokių nelaimių ES turi užtikrinti, kad Rusijos laivyno laivams būtų taikomi griežti saugumo standartai. ES turi pareikalauti, kad Rusija naftos pervežimui naudotų dvigubo korpuso laivus. Susirinkus BSEC parlamentinė asamblėjai turėtume pareikalauti, kad į Europos laivybos saugumo paketą būtų įtraukti šie standartai.
Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už Ch. Ehlerio pranešimą dėl indėlių garantijų schemų.
Pranešėjas paruošė labai išsamų pranešimą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas naujiems iššūkiams, susijusiems su garantijų schemomis ir didėjančia rinkų integracija. Norėdami užtikrinti finansų rinkų stabilumą privalome reaguoti į šiuos iššūkius. Indėlių garantijų sistemos yra labai svarbi ES finansų rinkos sistemos dalis, kurios veikimas turi būti nuolat tobulinamas.
Pranešėjas tinkamai atkreipė dėmesį į krizių valdymo problemą ir tarpvalstybinių indėlių krizės atveju apsaugos užtikrinimą.
Sutinku, kad krizės valdymas turėtų būti pagrįstas geresniu rizikos veiksnių nustatymu, tiksliau apibrėžtomis ir suplanuotomis visų susijusių šalių tarpusavio veiksmų procedūromis ir išaiškinimu, kada turi būti dalijamasi našta. Privalome atsižvelgti į sistemų skirtumus ir susijusių viešojo bei privataus sektoriaus dalyvių įvairovę.
Bruno Gollnisch (NI) , raštu. – (FR) Tekstilės sektoriuje, kaip ir kituose sektoriuose, kiekviena šio Parlamento rezoliucija dėl prekybinių ryšių su Kinija atrodo labai panašiai: masinis importavimas, iškreiptas euro vaidmuo atsižvelgiant į tikslingai nuvertintas užsienio valiutas, socialinis ir aplinkos dempingas, klastotės, piratavimas, pavojingi produktai ir mokesčių netaikymas, kuris žlugdo Europos gamybą.
Kodėl Kinija buvo priimta į TPO tokiomis aplinkybėmis? Mes balsavome prieš. Kodėl nenorima suprasti, kad prekybos liberalizavimas su šalimis, kurios nusprendė nesilaikyti taisyklių – ir šį liberalizavimą vėliau labai sunku apriboti – tik sukelia ištisų regionų ir sektorių ekonomines katastrofas ir socialinį susiskaidymą? Kodėl turėtume patvirtinti tekstilės ir jos gaminių kvotų atšaukimą ir atleisti dešimtis tūkstančių Europos darbuotojų? Esate tuo susirūpinę, bet iš tikrųjų tik nedrąsiai užsimenate apie galimas komercinės apsaugos priemones ir jungtinį eksporto stebėjimą. Tai nėra daug ir to tikrai nepakanka, nors tokios priemonės ir geriau negu nieko.
Nors ši rezoliucija yra taip pat naudinga, kaip ir šokoladinis arbatinukas, mes balsuosime už.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes džiaugiamės, kad buvo priimti mūsų pasiūlymai dėl to, kad
- dvejopo tikrinimo priežiūros sistema nebus efektyvi, jei nesugebės užkirsti kelio tokiai situacijai, kuri buvo 2005 m. ir kad reikia naujų apsaugos priemonių.
- turi būti sudaryta tekstilės ir drabužių sektorių Bendrijos programa, ypač regionuose, kuriuose šios pramonės šakos yra gerai išvystytos bei turi būti teikiama pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Mes apgailestaujame, kad Europos Parlamento dauguma atmetė tokius mūsų pasiūlymus, kaip:
- tuos, kurie buvo susiję su rimtomis liberalizavimo pasekmėmis tekstilės ir drabužių sektoriuose pasauliniu lygmeniu, įmonių uždarymu ar perkėlimu, nedarbu ir didelėmis socialinėmis-ekonominėmis krizėmis.
- tos, kurios nurodė, kad tam tikros šalys ėmėsi taikyti apsaugos priemones iki 2008 m. pabaigos, todėl nesupratome, kodėl ES nesugebėjo pasekti jų pavyzdžiu.
- sukurti reguliavimo pagrindą, pagal kurį būtų galima skirti baudas už bendrovių perkėlimą, padėti verslo įmonėms vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus regionų plėtros ir užimtumo srityse, įskaitant reikalavimą grąžinti paramą, jei šios sąlygos nevykdomos.
- skatinančius skirti didesnį vaidmenį darbuotojų atstovams įmonės tarybose ir priimant svarbius organizacinius sprendimus.
Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Baigus galioti sutarčiai dėl tekstilės importo apribojimo Prancūzijos ir Europos tekstilės sektoriai pavirto į ekonomines ir socialines dykumas. Tūkstančiai darbą praradusių vyrų ir moterų kenčia skurdą ir nepriteklius.
Šių įmonių sunaikinimas globalizacijos ir proeuropietiško ultraliberalizmo vardan yra vienos didžiausių Europos Sąjungos ekonominių nesėkmių simbolis.
Daug metų dėl tokio požiūrio visų sektorių gamybos įmonės buvo perkeliamos į kitas pasaulio šalis, nors šios įmonės ir vadovavosi labai aukštais standartais. Jos buvo perkeliamos į Šiaurės Ameriką ir ypač Aziją. Šis pasaulinis perkėlimas tikrai nepadėjo trečiosioms šalims, o tik paskatino ekonominę jų vergiją ir padėjo keliems išrinktiesiems Kinijos fabrikams bei sukūrė ilgalaikį nedarbą Europoje vis didėjančios ekonominės krizės akivaizdoje.
Visiškai akivaizdu, kad pasaulinė konkurencija, kurią skatina PPO, yra pagrindinė neturto ir dinamiškumo trūkumo Europoje priežastis. Europos Sąjunga privalo nedelsdama nutraukti šią beprotybę bei nustatyti Bendrijos apsaugos būdus bei svarbiausias sritis.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Be kitų dalykų šiame pranešime pateikiama daug neteisingų pažiūrų. Jame pripažįstama, kad „skurdas lieka neišspręsta ir didėjančia problema Korėjoje, kuri, pagal EBPO statistiką yra viena iš trijų šios organizacijos šalių, kurios gyventojai gauna didžiausią pajamas ir pasižyminčių didžiausiu pajamų augimo šuoliu“ (galėtume pridurti, kad tai nėra vienintelis atvejis, nes ES šalyse pajamų skirtumas tarp turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų irgi padidėjo, ypač Portugalijoje, kur jis nuolat didėja, o beveik du milijonai portugalų gyvena ant skurdo ribos).
Pranešime siūloma priimti „laisvosios prekybos“ ir liberalizavimo susitarimą tarp ES ir Korėjos, nors puikiai žinome, kad tokia politika buvo ir bus naudinga didelėms ES ir Korėjos ekonominėms ir finansinėms grupėms. Pagal tokį susitarimą darbininkų sąlygos dar labiau pablogėtų, jie būtų priversti sutikti su mažesniais atlyginimais bei dėl „konkurencingumo“ netektų teisių ir socialinių privilegijų besistengdami padidinti kelių išrinktųjų pelną.
Tuo tarpu laivų statybos pramonės šaka pranešime neminima...
Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už D. Martino pranešimą dėl prekybinių ir ekonominių santykių su Korėja.
Pranešėjas pateikė labai išsamų pranešimą, kuriame apibūdino Korėjos, kaip Europos Sąjungos ekonominės partnerės, svarbą. Sprendimas pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su Korėja yra Europos dalyvavimo pasaulinėje rinkoje strategijos dalis.
Laisvosios prekybos sutartis tarp Korėjos ir Europos Sąjungos galėtų būti aukštų socialinių ir aplinkos standartų įgyvendinimo pagrindu ir puikiu pavyzdžiu kitiems susitarimams, dėl kurių dabar vyksta derybos.
Pritariu, kad turi būti dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga ir Korėja šia prekybos sutartimi arba atskira sutartimi prisiimtų įsipareigojimus dėl žmogaus teisių.
(Posėdis nutrauktas 12.50 val. ir atnaujintas 15 val.)