Diskusijos

Ketvirtadienis, 2007 m. gruodžio 13 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: L COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

  Richard Corbett (PSE). - Gerb. pirmininke, kalbu apie tvarką posėdžio metu ir norėčiau pasiteirauti dėl galimybės taikyti Darbo tvarkos taisyklių 147 straipsnį po vakarykščių įvykių, kai dalis mūsų kolegų, atvirai sakant, elgėsi chuliganiškai. Norėčiau paraginti pirmininką ir Pirmininkų sueigą išnagrinėti šį atvejį; padaryti tai tinkamai ir, jei reikia, skirti tam pakankamai laiko, tačiau, mano nuomone, šiuo atveju reikėtų bent apsvarstyti galimybę skirti nuobaudą, numatytą 147 straipsnyje.

Šį straipsnį patikslinome praėjusiais metais, norėdami aiškiai atskirti saikingus protestus, reiškiamus vizualiai, tačiau netrikdančius posėdžio eigos, nuo protestų, iš tiesų trukdančių Parlamentui posėdžiauti. Vakar pranešėjai ir mūsų svečias, Portugalijos ministras pirmininkas buvo perrėkti; jų paprasčiausiai nesigirdėjo. Toks elgesys pliuralistiniame, demokratiškai išrinktame Parlamente, visiškai nepriimtinas; čia vyksta tinkamos diskusijos, o ne siekiama kitus perrėkti.

Norėčiau paraginti pirmininką išnagrinėti šį atvejį ir galbūt sausio mėn. posėdyje paskelbti apie numatomas skirti nuobaudas: nuo numatomo papeikimo iki griežtesnių nuobaudų Darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

  Pirmininkas. − Gerb. R. Corbettai, palikdamas nuošaly savo asmeninę nuomonę, o būtent tai, kad pritariu jūsų įsitikinimui ir mintims, turiu pasakyti, kad problema bus tikrai perduota Biurui laikantis 147 straipsniu, ir esu įsitikinęs, kad pirmininkas atsižvelgs į 147 straipsnio nuostatas.

  Joseph Daul (PPE-DE). - (FR) Gerb. pirmininke, šiuo klausimu visiškai sutinku su R. Corbetto žodžiais. Tik norėčiau pridurti, kad dalyvavau rytiniame posėdyje ir tikėjausi išgirsti frakcijos pirmininko J. P. Bonde atsiprašymą dėl to, kas vakar įvyko dėl salės tvarkdarių.

Nepriimtina tai, kad Parlamento darbuotojas, kuris paprasčiausiai vykdė savo kaip pirmininko pareigas, buvo užpultas žodžiais ir frazėmis, kurios nebuvo labai griežtos, o, tiesą sakant, paprasčiausias šlamštas – atleiskite už šį žodį, aš tik vartoju tokią pačią kalbą.

Neišgirdau jokio oficialaus atsiprašymo, todėl privalome imtis reikiamų priemonių siekdami apginti Parlamento darbuotoją. Todėl šįryt esu čia.

  Pirmininkas. − Ačiū, gerb. J. Daulai. Kaip reikalauja procedūra, skelbiu, kad daugiau prašymų kalbėti šiuo klausimu nebepriimama, ir prašau pasisakyti Ch. Beazley.

  Christopher Beazley (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kalbėsiu labai trumpai. Tiesiog norėčiau išreikšti visišką sutikimą su R. Corbettu ir savo frakcijos pirmininku J. Daulu. Vakar dienos įvykiai visiškai nepateisinami. Tačiau, kita vertus, norėčiau įspėti Pirmininkų sueigą, kad ši turėtų omenyje pakankamai protingą D. Cohn-Bendito patarimą nesuteikti šiems asmenims galimybės susireikšminti; manau, būtent to jie ir siekė šiuo visiškai nepriimtinu elgesiu.

Aš mąsčiau apie Parlamento tarnybų galimybę skirti papildomas patalpas Parlamento lopšeliui; čia patektų sergantys „įžeidžiamosios faragijos“ sindromu (simptomai – asmuo pasijunta visagaliu ir elgiasi įžūliai; kai kuriais atvejais sindromas užkrečiamas) ir siūlau prižiūrėtoju skirti N. Farage‘ą; vienintelė žinoma terapija – vaikščioti aukštyn ir žemyn su plakatu, kuriame parašyta po vieną žodį, ir visa gerkle vieniems ant kitų rėkti. Karštinei atlėgus, nariai gali pailsėti ir prisijungti prie suaugusiųjų. Todėl linkiu tiems, kurie vakar iškėlė šiuos absurdiškus plakatus ir taip pasibaisėtinai elgėsi linksmų šv. Kalėdų; jei šie asmenys rastų laiko Kalėdų laikotarpiu apgalvoti savo elgesį, galbūt sugalvotų, ką norėtų nuveikti suaugę.

  Pirmininkas. − Mes taip pat atsižvelgsime į jūsų siūlymą, nors asmeniškai man kai kuriuos iš šių kolegų gana sunku įsivaizduoti vaikų lopšelyje, prisimenant pademonstruotą įžūlumą – galima „nekaltųjų žudynių“ rizika. Mes elgsimės būtent taip, kaip numatyta Darbo taisyklių 147 straipsnyje ir tikrai vykdysime jo nuostatas.

2. Veiksmai, kurių buvo imtasi įgyvendinant Parlamento rezoliucijas (žr. protokolą)

3. Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo dešimtosios metinės (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos) (žr. protokolą)

4. Tekstilė (diskusijos)

  Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje diskusija šiais klausimais:

– žodinis klausimas (O-0077/2007 - B6-0388/2007), kurį uždavė Pedro Guerreiro, Jacky Hénin, Roberto Musacchio, Marco Rizzo, Ilda Figueiredo ir Helmuth Markov GUE/NGL frakcijos vardu, Komisijai dėl ES Susitarimo memorandumo su Kinija dėl tam tikrų tekstilės gaminių ir drabužių;

– žodinis klausimas, kurį uždavė Gianluca Susta, Ignasi Guardans Cambó ir Johan Van Hecke ALDE frakcijos vardu, Robert Sturdy, Tokia Saïfi, Georgios Papastamkos ir Vasco Graça Moura PPE-DE frakcijos vardu, Erika Mann, Glyn Ford, Kader Arif ir Elisa Ferreira PSE frakcijos vardu, Cristiana Muscardini ir Eugenijus Maldeikis UEN frakcijos vardu, Caroline Lucas ir Alain Lipietz Verts/ALE frakcijos vardu, Komisijai dėl tekstilės (O-0074/2007 - B6-0383/2007).

  Patrizia Toia (ALDE), pavaduojanti autorių. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš kalbu ir savo kolegės Gianlucos Sustos, kuri pirmoji pateikė klausimą, vardu; šiandien ji nedalyvauja dėl svarbių reikalų, kuriuos turi išspręsti Italijoje. Dar kartą Parlamentas nori išnagrinėti sudėtingą tekstilės pramonės situaciją ir prašyti Komisijos pademonstruoti daugiau ryžto ir imtis tinkamų veiksmų.

Šiame sektoriuje dirba milijonai Europos darbuotojų, daugiausia valstybių konstatuojama didžiulė apyvarta, Europa užimą antrą vietą pasaulyje pagal eksporto mastą, o tai labai didelis įnašas į Europos eksportą. Mano nuomone, neteisinga sektorių laikyti brandžiu, nes daugumą sričių galima modernizuoti diegiant technologines naujoves ir atliekant naujų medžiagų tyrimus, be to, tai glaudžiai susiję su mados, stiliaus ir kitomis sritimis, kuriose daugiausia Europos valstybių yra pasiektas pasaulyje pripažintas profesionalumo lygis.

Žinoma, norint, kad sektorius būtų konkurencingas pasaulyje, parama jam turi būti teikiama formuojant atitinkamą pramonės politiką. Tokius pasiūlymus taip pat pateikė sudaryta aukšto lygio grupė, todėl mes klausiame Komisijos, kokių veiksmų ji ėmėsi, siekdama juos įgyvendinti. Šiuo metu aktualiausios problemos yra susijusios su priemonėmis, kurių reikia imtis iki lemtingos datos – 2008 m. sausio 1 d.

Noriu paminėti tik tris problemas. Būtina labai atidžiai patikrinti, kaip Komisija ketina įdiegti priežiūros sistemą, kad būtų užtikrintas efektyvus saugumas; kaip ji ketina išspręsti netiesioginių veiksmų ir dvigubo licencijų patikrinimo problemas? Iš esmės reikia nutarti, kaip praktiškai įgyvendinti visus įstatymus, kurie taip gražiai atrodo popieriuje. Iškyla klausimas, kaip garantuoti produktų autentiškumą, vadinasi, būtina kovoti su padirbinėjimu, piratavimu ir nesąžininga komercine veikla, todėl tikimės, kad Taryba, kurios šiandien čia nėra, priims tinkamą nuostatą, kuri tikrai būtina ir kurią bus galima laikyti tikra saugos priemone.

Žvelgiant iš sveikatos ir saugos perspektyvos, akivaizdu, kad egzistuoja vartotojų apsaugos problema. Importuojamiems produktams turi būti taikomi tokie patys sveikatos ir saugos standartai, kaip ir Europos rinkos gamintojų produktams.

Pagaliau, –šią pastabą skiriu Komisijai – egzistuoja problema, susijusi su noru imtis veiksmų. Jei 2008 m. pradžioje vėl patirsime importo bumą, jei vėl išgyvensime vieną piką po kito, kaip nutiko praeityje, tai norime paprašyti pademonstruoti tikrą geranoriškumą panaudoti naujus įstatymus ir galbūt taikyti naujas priemones ir apsaugos straipsnius.

  Tokia Saïfi (PPE-DE), autorė. – Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, prieš dvejus metus, kai buvo panaikintos kvotos, tekstilės sektorius patyrė tikrą didįjį sprogimą. Mėginant susidoroti su krize, gerb., Komisijos nary, jūs rekomendavote laikinai imtis švelninančių priemonių, kad pavyktų kontroliuoti ir apriboti kai kurių tekstilės gaminių importą iš Kinijos. Po keleto dienų šių saugos priemonių nebeliks ir prekyba tekstilės gaminiais bus patikėta bendrai Europos Sąjungos ir Kinijos vykdomai priežiūrai, kuri, tikiuosi, bus atliekama atidžiai ir akylai.

Šiandien nerimą kelia tai, kaip ši bendros priežiūros sistema bus parengta. Kokias turime garantijas, kad ši dvigubo patikrinimo sistema bus tinkama ir efektyvi? Tekstilės sektorius visada buvo globalus teik gamybos, tiek vartojimo požiūriu, bet už jo globalizavimą reikia mokėti atitinkamą kainą.

Tačiau globalizavimo procesą galima numatyti ir reguliuoti. Norint kad taip būtų, reikalingas politinis noras nustatyti Europos tekstilės pramonės konkurencinius pagrindus. Turime siekti, kad patekimo į rinką sąlygos būtų nešališkos ir abipusiai teisingos. Turime ir toliau nebijoti pasinaudoti ES galiojančiais įstatymais, kad apgintume savo prekybą; gintis nėra tas pat, kas būtų protekcionizmo šalininku. Pirmenybę turime teikti kovai su padirbinėjimu. Rytdienos Europoje neegzistuos pramonė, jei nekovosime už savo intelektines autoriaus teises ir patirtį. Jei visi kiekvienam taikys tas pačias taisykles, visoms suinteresuotoms šalims bus galima pasiūlyti tokį scenarijų, kuriame visi laimi.

Todėl linkiu, kad 2008 m., gerb. P. Mandelsonai, visi kartu apie šviesią tekstilės sektoriaus ateitį galėtume kalbėti kur kas ramiau.

  Kader Arif (PSE), autorius. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, svarbu, kad praėjus kelioms savitoms po derybų dėl Susitarimo memorandumo, kuriame numatyti apribojimai iš Kinijos importuojamiems tekstilės gaminiams, Europos Parlamentas išsakytų savo tvirtą poziciją dėl tekstilės sektoriaus ateities, struktūrų ir organizacinių metodų, kuriais grasinama staiga pradėti konkuruoti su Kinija.

Šiandien siūloma bendra rezoliucija Europos Komisiją ir kai kuriais atvejais valstybes nares raginame akivaizdžiai prisidėti.

Visų pirma reikia, kad sektoriui priklausančioms įmonėms ir darbuotojams, kuriems tenka susidurti su apribojimų keliama rizika, būtų užtikrintos atitinkamos socialinės priemonės, o jų gamybos įrenginiams modernizuoti būtų suteikiama Europos fondų parama.

Taip pat turime siekti didinti Europos tekstilės sektoriaus konkurencingumą bendresnės tvirtos ir ambicingos Europos pramonės politikos struktūroje. Šį tikslą pavyks pasiekti tik tada, kai žodžiai virs darbais ir kai skirsime dideles investicijas tyrimams ir plėtrai.

Be to, atsižvelgdami į nesąžiningus kai kurių mūsų varžovų, kurie savo konkurencinius pranašumus grindžia socialiniu arba aplinkos dempingu arba ir tuo, ir tuo, konkurencijos metodus, reikia pasakyti, kad Europai būtinos efektyvios savigynos priemonės. Didesnio efektyvumo nepavyks pasiekti, jei reforma bus vykdoma skubotai – taip tik susilpninsime Europos apsaugos priemones. Būtina skaidriau ir toliau numatyti dabartinių įstatymų naudojimą.

Galiausiai, Europai reikia pasinaudoti Europos ir Viduržemio jūros regiono partneryste, laikant ją integruotos gamybos teritorija, ir išnaudojant visus kaimynystės su Viduržemio jūros regiono valstybėmis teikiamus pranašumus didinti konkurencingumą tarptautinėje tekstilės rinkoje. Viduržemio jūros regiono valstybių, su kuriomis norime užmegzti partnerystės santykius, plėtrą lemia mūsų sugebėjimas pasiūlyti joms tvirtus įsipareigojimus ir visiems patrauklius sektorius.

  Cristiana Muscardini (UEN), autorė. – (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, likus kelioms dienoms iki lemtingo termino –2007 m. gruodžio 31 d., – kai bus galutinai panaikinta iš Kinijos įvežamiems tekstilės gaminiams taikoma kvotų sistema, kyla nerimas dėl Europos pramonės.

Neseniai Kinija įstojo į Pasaulinę prekybos organizaciją ir gavo iš to nemažai naudos, pavyzdžiui, draudimą vėl imti taikyti kvotas iš jos eksportuojamiems tekstilės gaminiams. Pasinaudodama šiai pranašumais ji turėjo atsakyti tuo pačiu stengdamasi vykdyti Pasaulinės prekybos organizacijos nurodytus ir patvirtintus reikalavimus. Tačiau mums neatrodo, kad taip yra, ir tai daro neigiamą poveikį tarptautinei konkurencijai, kuri vis dar toli gražu nėra sąžininga ir kurioje vis dar netaikomos visiems vienodos taisyklės.

Aš nekalbu apie reliatyvius socialinius ir aplinkos pranašumus, kurie, deja, vis dar neįtraukti į jokį daugiašalių prekybos derybų teisinį pagrindą, bet kurie, tikiuosi, vieną dieną bus į traukti į prekybos, kurią tikrai bus galima pavadinti sąžininga, struktūrą. Šiandien noriu kalbėti apie taisykles, kuriomis pagrįsta daug pastangų reikalaujanti kova su padirbinėjimu, saugos standartai, taikomi daugybei produktų nuo žaislų iki vaistų, mūsų įmonių galimybė dalyvauti tokios rinkose kaip Kinijos, kuri nėra vienintelė (kalbu ne viena apie tekstilės, bet ir apie kitus sektorius) vis dar taikanti muitų tarifų barjerus ir ypač ne tarifines kliūtis, dėl kurių Europos pramonei ir mažoms bei vidutinio dydžio sektoriaus įmonėms labai sunku įsiveržti į Kinijos rinką.

Atsižvelgdami į taip susiklosčiusią situaciją tarptautinėje prekyboje, mes neturime bijoti, juolab vykdydami visus teisinius ir ekonominius reikalavimus, pasinaudoti galimomis teisėtomis priemonėmis, kurios yra numatytos daugiašalėse tarptautinėse susitarimuose, ir ginti bei saugoti tekstilės pramonę, ypač siekiant kompensuoti galimai neigiamą kvotų panaikinimo poveikį. Aš kalbu apie aukšto lygio grupės funkcijas ir efektyvų darbą prižiūrint tekstilės rinką – jai teks užduotis stebėti veiksmus Europos rinkoje, pasitelkiant importo ir eksporto licencijų dvigubo tikrinimo sistemą. Tai vienas būdas, leisianti nustatyti netiesioginius prekybos veiksmus ir gauti informaciją apie importo srautus.

Turime sutelkti drąsą ir stiprybę ir taikyti apsaugos straipsnį, pagrįstą PPO taisyklėmis, ir vėl taikyti kvotas, bent jau laikinai, jei dėl nenormalaus importo lygio bus padaryta rimta žala mūsų pramonei. Manau, kad verta nuolat taikyti prekybos apsaugos įstatymus, tokius kaip antidempingo ir antisubsidinės taisyklės, taip pat manau, kad apskritai reikia užtikrinti, jog tarp Kinijos ir Europos Sąjungos visada turi būti atviras palyginimo kanalas.

Mūsų tekstilės pramonė nesibaimina konkurencijos, bet ji turi būti pajėgi priimti tokį iššūkį. Todėl mums reikia veikti dviem frontais. Viena vertus, svarbu skatinti modernizavimą ir struktūrinė pertvarką, kad pavyktų padidinti sektoriaus konkurencingumą, taip pat taikyti socialinius amortizatorius, kad nebūtų sukelta priešiška reakcija; kita vertus, būtina užtikrinti, kad sektorius kovoja lygioje aikštelėje, kurioje visiems galioja vienodos taisyklės.

Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, dėl šios priežasties mes norime, kad Komisija ir Taryba, užuot skatinusi produktų kilmės nustatymą, imtųsi drąsesnių ir ryžtingesnių veiksmų.

  Caroline Lucas (Verts/ALE), autorė. – Gerb. pirmininke, norėčiau pabrėžti, jog Žaliesiems puikiai žinoma, kad visiškai liberalizuotos tekstilės ir aprangos rinkos ES įsisteigusiems gamintojams vis dar yra neatidėliotinas klausimas; šiuo požiūriu pirmiausia paminėtinos konkrečios ES gamybos zonos, kuriose pasiekta aukšta pramonės koncentracija. Nuo 2005 m. pradžios prarasta keli šimtai tūkstančių darbo vietų, nors dalis niūriausių prognozių neišsipildė.

Žalieji iš pat pradžių reiškė savo susirūpinimą dėl konkurencijos įtakos Europos Sąjungos gamintojams. Manau, turėtume atidžiai stebėti padėtį ir būti pasirengę taikyti importo apribojimus, jei importo augimas kitais metais viršys ES įsisteigusių aprangos pramonės sričių galimybę prisitaikyti, bei į šį sektorių nukreipti mokslinius tyrimus ir plėtros išteklius.

Tačiau turime nepamiršti, kad ši problema yra gerokai sudėtingesnė kalbant apie kai kurias skurdžias Pietų valstybes, pvz., Bangladešą ir Filipinus, kurioms Pasaulio bankas ir kiti donorai ragino skirti dideles investicijas drabužių ir aprangos eksportui, o dabar, mažėjant eksporto galimybėms, šios šalys susiduria su nuolatine skolos našta, finansinių priemonių šiam sektoriui pakeisti nebuvimu ir skurdu (pirmiausia – milijonais naktimis ir praktiškai neatlygintai dirbančių moterų, norint pasiūlyti mažiausią rinkos kainą).

Iš šio pavyzdžio matyti, kad susidarius tokiai padėčiai, kai per daug gamintojų gamina per daug produktų, būtina taikyti tam tikras vadybos priemones pasiūlai valdyti; tai atitinka ir daugumos interesus. Todėl primygtinai raginu kolegas pritarti bendram Žaliųjų ir Socialistų pakeitimui, kuriame teigiama: „Komisija raginama įvertinti ekonomikos stimuliavimo srities vadybos priemonių drabužių sektoriuje naudingumą, norint atsverti pasaulinę konkurenciją ir išvengti mažiausio bendro daliklio metodo taikymo socialinių ir aplinkos apsaugos standartų atžvilgiu“.

Nuo visiško liberalizavimo šiose perprodukcija pasižyminčiose rinkose, nuo skurdo nukenčia visi – išimtys labai retos. Manau, šiuo požiūriu mums praverstų aprangos pramonės pavyzdys pradėti naujai apmąstyti rinkos reguliavimo politiką, siekiant bendros naudos. Vertinant ekonomikos stimuliavimo vadybos priemones reikėtų apsvarstyti galimybę pakartotinai įvesti tam tikras kvotas.

Kita bendroje rezoliucijoje nurodyta pasirinkimo galimybė, kurią derėtų išsamiau įvertinti – tai drabužių ir aprangos pramonės Euromed gamybos zonos įkūrimas. Iš tiesų ši galimybė ne tik pagerintų Viduržemio jūros Pietinės dalies valstybių vystymosi galimybes, bet ir suteiktų galimybes Pietų Europos Sąjungos valstybių tekstilės gamintojams, nes šie laimėtų dėl trumpesnio pervežimo į kitas ES rinkas laiko. Tai geras Europos ekonominės zonos protingo valdymo pavyzdžių užuot palikus visą Viduržemio jūros regioną visiškai liberalizuotoje rinkoje pagal laisvosios prekybos susitarimą. Mūsų frakcija šį pasiūlymą vertina kaip savarankišką galimybę, skatintiną nepriklausomai nuo ginčijamo 2010 m. Euromed laisvosios prekybos susitarimo projekto; pastarasis, anot Komisijos prekybos generalinio direktorato atlikto tvarumo poveikio vertinimo, yra susijęs su daugeliu neigiamų padarinių socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), autorius. – (PT) Džiugu, kad vyksta ši diskusija, kurioje mano frakcija Parlamente aktyviai dalyvauja. Tikimės, kad diskusijoje bus siekiama apginti darbo vietas tekstilės ir aprangos sektoriuje ir šio sektoriaus veiklą, nes tai strateginis Europos Sąjungos sektorius, kuris iš tikrųjų per mažai apsaugotas ir nepakankamai įvertins.

Kalbėdamas apie klausimus Komisijai nieko papildomo pasakyti negaliu – jie buvo pateikti. Kalbant apie bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurį šiandien Europos Parlamentas turi priimti, reikia pasakyti, kad nepaisant to, jog jame yra tam tikri punktai, kurie, praktiškai pritaikyti, gali padėti apsaugoti tekstilė ir aprangos sektorių ir skatinti jo plėtrą Europos Sąjungoje, kai kurie kiti kelia mums abejonių.

Noriu pateikti tik tris pavyzdžius. Suderinimo su globalizacija fondą reikia naudoti kaip laikiną apsisaugojimą nuo nepriimtinų socialinių ir ekonominių išlaidų, susijusių su įmonių uždarymu ir perkėlimu, kai dėl to prarandamas darbas. Tai yra, mes turime galvoti apie priežastis, o ne apie pasekmes. Reikia peržiūrėti dabartinę liberalizacijos politiką ir sukurti finansines priemones, leidžiančias efektyviai padėti išsaugoti darbo vietas, modernizuoti sektorių ir skatinti kitų pramonės šakų, taip pat susijusių su tekstilės ir pramonės sektoriumi, įdiegimą, ir taip užtikrinti pramonės diversifikavimą tuose regionuose, kuriuose ši veikla šiuo metu sukoncentruota.

Nėra prasminga skatinti, kad Europos Sąjungą ragintų kitus peržiūrėti savo pinigų politiką, kol ES pirmoji nepervertins stiprios euro politikos ir jos poveikio kai kurių ES valstybių eksportui. Taip pat nėra prasmės raginti įvesti prekybos apsaugos įstatymus, susijusius su Kinija, jei tuo pačiu metu nebus palaikoma Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos sritis.

Neturiu laiko čia kalbėdamas apibendrinti visus mūsų pasiūlymus dėl Europos Sąjungos aprangos ir tekstilės pramonės. Jie yra pateikti mūsų pasiūlyme dėl rezoliucijos. Tačiau mes norime paminėti kai kurias pateiktas pataisas dėl bendrosios rezoliucijos.

Jomis siekiama užtikrinti, kad nebūtų nutylimos rimtos liberalizacijos pasekmės tekstilės ir aprangos pramonei visuotiniu lygiu, kai uždaroma ir perkeliama daugybė įmonių, ypač į Šiaurės Afriką ir Aziją, ir tai sukelia nedarbą bei rimtas socialines ir ekonomines krizes; jose taip pat akcentuojama, kad dvigubo tikrinimo priežiūros sistema neduos jokios naudos, jei ji neužtikrins, kad nepasikartos 2005 m. susiklosčiusi situacija; primygtinai teigiama, kad būtinos naujos saugos priemonės, užtikrinančios užimtumo ir veiklos tekstilės ir aprangos sektoriuje saugumą ir plėtrą ES. Pasiūlymuose nurodoma, kad kai kuriose valstybėse yra patvirtintos saugos priemonės ir jas ketinama taikyti iki 2088 m. pabaigos, todėl sunku suprasti, kodėl ES nepasekė šiuo pavyzdžiu.

Pasiūlymuose taip pat išreiškiamas nerimas dėl Komisijos ketinimų peržiūrėti prekybos apsaugos įstatymus, atsižvelgiant į įmonių, perkeliančių savo gamybą į tokias šalis, kuriose dėl mažų atlyginimų ir žemų socialinių bei aplinkos standartų, gamybos išlaidos yra mažesnės, interesus. Jos siūlo sudaryti Bendrijos pagrindų programą dėl tekstilės ir aprangos sektoriaus, itin daug dėmesio skiriant ypač nepalankiose sąlygose esantiems regionams ir remti MVĮ. Tai pasiūlymai, kuriais siekiama, kad reguliavimo pagrindai neskatintų įmonių perkėlimo, o visuotinė parama būtų nukreipta į verslą bei ilgalaikius sprendimus, susijusius su regionine plėtra ir užimtumu, taip pat turi būti reikalaujama grąžinti teikiant pagalbą gautus pinigus, jei šios sąlygos nebus vykdomos. Galiausiai, tai yra pasiūlymų, kuriais siekiama įtvirtinti darbuotojų atstovų vietą įmonės taryboje ir fundamentalių organizacijos sprendimų priėmimo procese. Tai pasiūlymai, kuriuos, tikimės, Europos Parlamentas palaikys.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, kaip šio Parlamento nariams žinoma, 2005 m. ES ir Kinija sudarė susitarimo memorandumą, kuriame kalbama apie pereinamąjį dvejų su puse metų susitarimą norint šiek tiek palengvinti ES tekstilės gamintojų padėtį liberalizavus pasaulinę tekstilės ir drabužių rinką.

Susitarimu apribotas kasmetinis 10 ypač jautrių tekstilės ir drabužių produktų augimas. Šie apribojimai pasibaigia 2007 m. gruodžio 31 d., nors pats memorandumas galioja iki 2008 m. pabaigos; jame pramonės ir valdžios atstovai abiejose šalyse įpareigojami siekti stabilaus perėjimo prie laisvos prekybos tekstilės srityje.

Visuomet siekiau, kad Kinija laikytųsi šio įsipareigojimo. Komisija su Kinija susitarė dėl pakartotinio patikrinimo priežiūros sistemos, 2008 m. taikomos aštuonioms tekstilės produktų kategorijoms.

Vadinasi, Kinija galės be apribojimų suteikti eksporto leidimą; atitinkamai ES valstybių narių leidimų biurai suteiks leidimą importuoti. Tai gerai pažįstama sistema, kurią teigiamai įvertino gamintojai, importuotojai ir mažmeninės prekybos atstovai. Naudinga tai, kad galėsime stebėti tekstilės importo modelius, o kadangi licencija importui turi būti gauta prieš išsiunčiant prekes iš Kinijos, galime šiek tiek vertinti būsimą padėtį.

Aš pirmasis pripažinau tai, kad tekstilės ir drabužių pramonė išgyvena ilgalaikius struktūrinius pokyčius. Šis procesas prasidėjo dar gerokai prieš kvotų panaikinimą. Sėkmingai besiverčiančios Europos bendrovės nepasirinko tiesioginės konkurencijos su masinės produkcijos gamintojais, ir investuoja į technologijas ir kokybę. Visuomet verta pažymėti, kad mes ir toliau išliekame stambiausi tekstilės eksportuotojai pasaulyje. Europos Sąjungoje registruota daugiau mados ir kokybės prekių ženklų nei likusiose pasaulio šalyse kartu sudėjus. Tai įrodo Europos tekstilės gamintojų atsparumą ir užsispyrimą, nes jie neprašė pratęsti kvotų taikymo. Jie nurodė, kad jų konkurencingumas dabar labiau susijęs su veiksmingais žingsniais kovojant su padirbinėjimu ir patekimu į Kinijos rinką.

Savaime suprantama, visa mūsų prekybos politika priklauso nuo šių dviejų problemų. Per derybų ratą Dohos mieste ir visuose naujuose laisvosios prekybos susitarimuose sieksime naujų galimybių mūsų tekstilės prekėms patekti į rinką. Taip pat sudarėme konkrečią darbo grupę tekstilės sričiai pagal atnaujintą patekimo į rinką strategiją. Tinkama Europos padėtis leidžia mums išnaudoti didžiules naujas masinio vartojimo prekių rinkas stiprėjančios ekonomikos valstybėse, todėl neketiname paprasčiausiai stebėti padėtį ir tikėtis mums palankių tendencijų.

Padirbinėjimas – tai, be abejonės, dar didesnė problema. Prekių ženklų ir teisių į dizainą apsauga yra labai svarbi tekstilės pramonei, todėl šiuos klausimus iškeliu kiekviename susitikime su Kinijos atstovais.

Mums pavyko pasistūmėti į priekį bendradarbiaujant su Kinijos muitų tarnybomis, mugių organizatoriais ir Kinijos patentų biuru. Tačiau apskritai intelektinės nuosavybės teisių turėtojai Kinijoje susiduria su didžiulėmis problemomis. Vieną dieną išvalius rinkas nuo padirbtų produktų, prekiautojai netrukus jas vėl užpildo. Kaip sakiau anksčiau, neatmetame galimybės pasitelkti PPO, jei situacija ir toliau nesikeis. Kai P. Toia pasiūlė tekstilės gamintojams padėti įtraukiant prekių kilmės šalies nuorodą, parengiau šį pasiūlymą, pateikiau jį Komisijai, gavau jos pritarimą, tačiau didžioji valstybių narių dalis jam nepritarė. Todėl negaliu primygtinai reikalauti imtis tolesnių veiksmų, nes nuveikiau visa, kas nuo manęs priklauso.

Praėjusį mėnesį per ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime Pekine stengiausi labai atvirai išreikšti idėjas, taikomas tiek tekstilės sektoriuje, tiek ir kitur. ES ir Kinijos prekybos santykiai per pastaruosius du dešimtmečius visiškai pasikeitė. Tai buvo naudinga abiem šalims, tačiau pastaruoju metu pusiausvyra visiškai prarasta. Kinija dominuoja mūsų importo rinkose, o mūsų bendrovės pralaimi Kinijoje dėl padirbinėjimo ir patekimo į rinką kliūčių; nuostoliai dėl prarastų verslo galimybių kasdien siekia 55 mln. EUR. Šis geometrine progresija didėjantis prekybos deficitas atspindi abu minėtus dalykus.

Tai visiškai nesusiję su Europos gamintojų konkurencingumo stoka. Mūsų prekybos balansas su kitomis pasaulio šalimis yra teigiamas ir laisvos konkurencijos sąlygomis mums nėra lygių. Tačiau padėtis Kinijoje skiriasi. Ši šalis atsisakė žaisti lygiomis sąlygomis ir sudaro mums rimtas kliūtis. Mūsų atstovai susiduria su prekybos ir investicijų apribojimais, klestinčiu padirbinėjimu ir reguliavimo kliūtimis praktiškai visuose sektoriuose. Kinija vis dar nesilaiko didžiosios dalies įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė prieš šešerius metus tapusi PPO nare.

Tekstilės problemos atspindi platesnį problemų, su kuriomis susiduriame Kinijoje, ratą. Esame stambiausi Kinijos drabužių ir tekstilės produktų pirkėjai. Vertiname Kinijos lyginamąjį pranašumą dėl darbo ir gamybos kaštų. Dėmesį skiriame savo lyginamiesiems pranašumams. Savo gamybos procese didiname sukuriamą pridėtinę vertę. Tikimės analogiškų lygių galimybių ir sąžiningo elgesio Kinijos rinkoje kaip savo ruožtu suteikiame Kinijos gamintojams Europos Sąjungoje.

Neseniai įvykusiame aukščiausio lygio susitikime susidarė įspūdis, kad Kinijos premjeras Wen Jiabao išklausė ir suprato mums labiausiai susirūpinimą keliančius dalykus; jis pasiūlė nustatyti aukšto lygio strateginę priemonę su ES, ir pagal ją siekti atkurti mūsų prekybos su Kinija deficitą.

Džiaugiuosi tuo, tačiau įspėju: Europos eksportuotojams nereikia dar vieno dialogo ar veiksmų plano; jiems svarbu, kokia padėtis klostosi realiai – rinkoje ir teismuose. Šių veiksmų turi imtis ne tik prekybos ministerija, bet ir kitos reguliavimo agentūros ir ministerijos, ribojančios galimybę patekti į rinką, bei teisėsaugos institucijos visose Kinijos ūkio srityse. Jei šie veiksmai liks neįgyvendinti, Europos rinkos Kinijai atvėrimas praras savo politinį pagrindą.

Kalbu ne tik apie tekstilės ir drabužių produktus, bet ir kitus sektorius, į kuriuos Europa yra suinteresuota eksportuoti. Kinijos nuoširdumą geriausiai parodys tai, ar man su mūsų prekybos partneriais pavyks parengti ir paleisti naują veikiančią aukšto lygio priemonę prekybos deficitui įveikti. Tikiuosi, jie bus tokie pat nuoširdūs kaip ir mes sprendžiant šiuos klausimus ir abi šalys išvengs konfrontacijos.

  Robert Sturdy, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau Komisijos nariui pasakyti, kad pirmą kartą likau praktiškai be amo. Sveikinu! Manau, Parlamento nariai norėjo išgirsti būtent tai, ir, be abejo, tikiuosi, kad šiandien iškelti klausimai bus įtraukti į tolesnes derybas su Kinija. Tai teikia vilties ir, mano manymu, Komisijos narys puikiai supranta padėtį. Galbūt jis nesitikėjo iš manęs tai išgirsti, tačiau tai sakau, nes esu įsitikinęs, kad jis padarė tai, kas reikalinga.

Norėčiau tik papildyti vienu, na dviem ar trimis dalykais labai trumpai. Vakar Parlamente išklausiau vieną iš pačių geriausių valstybių vadovų, Jordanijos Karaliaus, pasakytų kalbų. Jis, be kita ko, paminėjo Euromed padėtį, kuri yra konkrečiai susijusi su tekstilės pramone ir, be abejo, labai svarbi siekiant viso Europos ir Viduržemio jūros regiono stabilumo. Galbūt Komisijos narys galėtų įtraukti šią pastabą, nes ji susijusi su įvyksiančiomis derybomis. Manau, tai ypač svarbu, nes iš vienos pusės veikia Turkija, o iš kitos – Marokas; visiems dalyviams didžiulės įtakos turėtų mūsų santykiai su Kinija.

Antra, netikiu prekybos apsaugos priemonėmis, tačiau tikiu laisva rinka, kurioje visi gali konkuruoti vienodomis sąlygomis, todėl malonu girdėti, kad šių gairių prisilaikoma.

Trečia, kas konkrečiai įvyks Komisijai atlikus pakartotinį patikrinimą; kiek pamenu, Komisijos narys nurodė, kad tai įvyks 2008 m. pabaigoje, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ką tik nustatė labai griežtas importo sąlygas? Ar tai reiškia, kad į Europos Sąjungos rinką pateks dar daugiau produktų nei iki šiol?

Galiausiai, gerb. Komisijos nary, norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir palinkėti jums, Renate, ir visam jūsų kolektyvui linksmų Šv. Kalėdų ir turtingų Naujųjų Metų.

  Harald Ettl, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ką naujo Europos Sąjungos tekstilės pramonei atneš 2008-ieji metai? Tikrai nieko gero. Kinija tapo visame pasaulyje agresyviai siautėjančiu tekstilė galiūnu ir vien 2006 metais nuo 50 iki 60 proc. aukštųjų tekstilės technologijų buvo įvežta į Kiniją ir įdiegta verpimo, audimo ir audinių gamybos sektoriuose. Dabar laukiama naujo galingo antplūdžio.

Europos mažmenininkai ir gamintojai nebeužsakinėja, bet laukia geresnių pasiūlymų iš Kinijos. Tolesni bankrotai neišvengiami. Europos dėmesys prekybai sukels didesnių problemų ir kituose sektoriuose, ne vien tekstilės.

Siūlomų produktų kiekis, žinoma, didės. Tačiau tekstilės gaminių įvairovė sumažės. Jei norime, kad dar būtų prasminga spręsti šį klausimą, turime toliau vykdyti struktūrinę Europos Sąjungos pramonės pertvarką, pažvelgti į ją iš šono ir užtikrinti efektyvesnę socialinę apsaugą. Išliks tik keli pelningą nišą radę gamintojai.

Tačiau ši plėtra taip pat turi papildomą dimensiją. Kinijoje tekstilės, aprangos ir odos gaminių sektorių darbuotojams siūlomos darbo ir užmokesčio sąlygos vis dar yra labai prastos. Be to, Europos mažmenininkai ir investuotojai dar labiau mažina kainas Kinijoje. Kartu su visais konkurencijos Kinijoje pranašumais, išsilaikyti dar sunkiau, nes likusiai Europos tekstilės pramonei suteikiama tvirta Europos parama. Galimybė greita pralobti visada išnaudojama silpniausių žaidėjų sąskaita.

Kaip profesinės sąjungos narys, tikiuosi, kad sporto ekonomikos sektorius, rengiantis Kinijos Olimpiadą, atskleistų, ką ten reiškia moterų darbo jėga. Šiandien Kinijos tekstilės fabrikuose kiekvieną dieną miršta nuo 350 iki 400 žmonių. Kiekvieną dieną net 100 patiria rankų traumas. Devyni iš dešimties Kinijos gamintojų pažeidžia tarptautinius darbo standartus ir net tuos darbo standartus, kurie numatyti Kinijos įstatymuose!

Tačiau mažmeninės prekybos verslas mus tenkina. Kai profesinės sąjungos narys ir tarptautinės tekstilės, aprangos ir odos dirbinių gamintojų federacijos vicepirmininkas, noriu pasakyti, kad jiems jau per vėlu, tačiau mes dar galime imtis socialinių priemonių.

  Ignasi Guardans Cambó, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, manau, kad kalbose, kurių tenka klausytis, visada išsakomi tie patys dalykai. Pastaruoju metu nedaug buvo diskutuota su žmonėmis iš kitos Rūmų pusės, ginančius kitokias politines pažiūras, bet kalbančius ta pačia kalba ir siekiančius to paties tikslo.

Mes, be abejo, palaikome laisvos prekybos idėją ir palaikome ją kaip labai aiškų principą. Todėl nereikia kurti barjerų. Reikia užtikrinti, kad žaidime visiems bus taikomos tos pačios taisyklės, ir pripažinti, kad nesąžininga Kinijos konkurencija, kai apribojama prieigą prie rinkos, susiduriama su labai rimtais, nuolatiniais ir sisteminiais intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių pažeidimais, taip pat neužtikrinama pakankama importo kontrolė, be to, iškyla skirtingo valiutos kurso problema, kuri akivaizdžiai turi įtakos ne vien tekstilės, bet ir daugybei kitų mūsų komercinių santykių sferų, taip pat kitos Kinijoje taikomos priemonės sudaro itin rimtos ir labai delikačios situacijos sąlygas. Pramonė tebeegzistuoja ir nori save apginti, kad pavyktų išlikti, bet ji neprašo apsaugos, kaip savo kalboje teisingai pasakė Komisijos narys P. Mandelson, už ką aš, žinoma, jį sveikinu. Prašoma ne kurti barjerus, o taikyti visiems vienodas žaidimo taisykles, prašome leisti žaisti vienodomis sąlygomis.

Iš tikrųjų nuo metų pabaigos situacija turi iš esmės pasikeisti ir Komisija negali to vien paminėti, tarsi tai būtų meteorologinis reiškinys. Savo žinioje ji turi daugybę ginklų ir įrankių, tokių kaip svarbios kontroliavimo priemonės, kuriuos panaudodama gali užtikrinti, kad žaidimo taisyklės visiems bus tos pačios, be to ji gali panaudoti savo žinioje turimą gynybos mechanizmą.

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary P. Mandelsonai, kaip britų džentelmenas nori žaisti šachmatais; bėda tik ta, kad jo oponentas, Kinijos partneris, iš tikrųjų nori žaisti kitą žaidimą, kuriame galioja visiškai kitos taisyklės.

Akivaizdu, kad galime čia kalbėti apie stebėjimą, importo iš Kinijos kontroliavimą, bet nepamirškime tokio reiškinio, kuris vadinamas pakartotinu eksportu, kai Kinija tam tikras prekes siunčia, pavyzdžiui, į Afrikos valstybes, o tada tos prekės atvežamos pas mus kaip afrikietiški produktai, nors iš tikrųjų tai yra tose valstybėse esančiuose Kinijos fabrikuose pagaminti produktai arba iš tikrųjų pagaminti Kinijoje.

Noriu akcentuoti tai, apie ką čia nebuvo daug kalbėta. Tai problema, susijusi su dirbtiniu Kinijos valiutos nuvertinimu. Akivaizdu, kad tai skatina eksportą į Europą. Tai rimta grėsmė.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, visų prima noriu kuo nuoširdžiausiai padėkoti Komisijos nariui P. Mandelsonui už jo aiškiai išsakytus argumentus. Jau teko apie juos išsamiai skaityti Europos spaudoje.

Dabar kalbėsiu nuo savęs. Pagrindinis šios diskusijos objektas yra Europos tekstilės ateitis Kinijos ekonominės plėtros kontekste. Kartais paaiškėja, kad Sąjunga negali adekvačiai numatyti Kinijos plėtros. To priežastis yra Sąjungos nesugebėjimas vykdyti nedviprasmiškos prekybos politikos. Europos Sąjunga yra padalyta į šiaurinę ir pietinę stovyklas, nesvarbu, ar kalbama apie tekstilės produktams taikomas kvotas, ar prekybos apsaugos priemones.

Todėl pats metas valstybėms narėms pažvelgti toliau, nei siekia vien jų pačių interesai. Pirmasis žingsnis šia kryptimi būtų šiaurinės stovyklos pripažinimas, kad savos pramonės apsauga nuo piratavimo ir neteisėtos valstybės paramos nėra protekcionizmas, ir kad norint užtikrinti tokią apsaugą būtina turėti efektyvius įstatymus. Pietinė stovykla turi suvokti, kad Kinijos plėtra sukels pasekmių.

Sąjunga negali ilgiau atlikti prižiūrėtojo vaidmenį, kaip tai nutiko 2005 m., kai baigė galioti „Multifiber“ sutartis. Europos pramonės šakos nišų rinkoje turi ieškoti palankiu metu. Galų gale, galimybė vėl taikyti kvotas apribota iki 2008 m. pabaigos.

  Luca Romagnoli (NI). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kadangi susitarimo memorandumas tarp ES ir Kinijos netrukus nebegalios, man atrodo, kad aiškiai užduotuose klausimuose išreiškiamas pramonės ir šio sektoriaus atstovų pagrįstas nerimas dėl poveikio, praeityje ir dabar, kurį teks patirti, kai į ES valstybes nares bus importuojama – o tiksliau sakant vyks masinė invazija – kiniški produktai.

Ne kartą esu išsakęs mintį – ir tai nėra vien mano išsakyta mintis, – kad tikra konkurenciją ir mūsų produktų konkurencingumą vidaus rinkoje, daug labiau nei išorinėje rinkoje, galima užtikrinti ne tik arba ne teik taikant kvotų sistemą, o iš tikrųjų ginant sektorių nuo nesąžiningos konkurencijos. Tokia konkurencija yra nesąžininga, nes ji pagrįsta labai mažomis išlaidomis ir blogomis gamybos sąlygomis. Pridėtinė Kinijos gamybos vertė už tokią kainą yra neproporcinga dėl gerai žinomų gamybos veiksnių, kurie nesuderinami su tais, kurie egzistuoja kur kas labiau civilizuotame mūsų žemyne.

Kaip mes įsivaizduojame konkurenciją su gamintojais, kurių išlaidos yra gerokai mažesnės, bet produktai, neatsižvelgiant net į abejotiną kokybę, vertinami beveik taip pat kaip dauguma europietiškų produktų? Manau, kad turime tik vieną pasirinkimą – vienintelę priemonę leisiančią atkurti tai, ką galėtume pavadinti sąžininga prekyba ir nuoseklia konkurencija. Tai – Kinijos importo priežiūros sistema, kur, mano nuomone, turi būti pagrįsta tikrinimu, ar gamybos sąlygos labai nesiskiria nuo tų, kurios suteikiamos mūsų pramonėje. Galbūt negalėsime reikalauti, tokių pačių gamybos išlaidų, bet tikrai galėsime reikalauti, kad gaminant produktus nebūtų išnaudojami vaikai, gamybos sąlygos nebūtų gėdingos ar panašios į vergovę, be to, kad produktai būtų pagaminti nedarant didelės žalos aplinkai, būtų visiškai užtikrinta aplinkos apsauga, vartotojo apsauga ir kokybė.

Kitokią politiką reikia taikyti ir ne ES teritorijoje esančioms Europos įmonėms; būtina uždrausti nesąžiningą konkurenciją įmonių, kurios veikia ES teritorijoje atžvilgiu. To siekti galbūt galima įvedant mokesčius, kurie atpirks pranašumą tų įmonių, kurios nebuvo perkeltos, atžvilgiu.

Baigdamas noriu pasakyti, kad reikia atidžiau stebėti ir platinimo sąlygas Europoje, nepamirštant to, kas iš tikrųjų vyksta bent jau Italijoje – čia didmeninės prekybos rinką bandoma dangstyti mažmeninio platinimo pavadinimu.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, mes kaip Europos Sąjunga esame raginami – netgi dabar – iš naujo parengti svarbaus tekstilės ir aprangos sektoriaus strategijos projektą.

Visos Europos strategijos kontūrai gali būti štai kokie. Visų pirma, siekiant kuo didesnio pasaulinio muitų suartėjimo ir panaikinant muitinių barjerus, būtina užtikrinti geresnes Europos produktų patekimo į kitas rinkas sąlygas.

Antra, importuojamoms prekėms reikia efektyviai taikyti prekių kilmės taisykles.

Trečia, per Suderinimo su globalizacija fondą reikia nuolatos remti liberalizacijos proceso paveiktas mažas ir vidutinio dydžio įmones. Taip pat manau, kad norint palaikyti sektorių ir ypač nepalankiausiose sąlygose esančius ES regionus, reikia sukurti Bendrijos pagrindų programą.

Ketvirta, reikia užtikrinti efektyvų kovos su piratavimu ir padirbinėjimu būdą, nepamirštant, kad tekstilės ir aprangos sektoriuje užfiksuojama 50 proc. Visų tokio pobūdžio veiklos atvejų.

Penkta, būtina palaikyti ir sugriežtinti prekybos apsaugos įstatymus, kurie yra esminė priemonė kovojant su neteisėta konkurenciją griaunančia veikla.

Šešta, reikia garantuoti, kad į Europos Sąjungą importuojamiems produktams taikomos tokios pačios saugos ir vartotojų apsaugos taisyklės.

Kalbant apie Kiniją, reikia pasakyti, kad dvigubo tikrinimo sistema kelia abejonių – galbūt geriau dešimčiai produktų kategorijų taikyti kvotas. Bet kokiu atveju mes prašome Komisijos – prašome jūsų, gerb. Komisijos nary P. Mandelsonai – sistemą taikyti griežtai ir efektyviai. Taip pat noriu priminti saugos priemonių ultimum remedium – Europos Sąjunga yra įsipareigojusi jas suaktyvinti.

Baigdamas norius pasakyti, gerb. pirmininke, kad pasaulio prekybos sistemos liberalizacija nėra tas pats, kas tolerancija nesąžiningos konkurencijos, neteisėtos prekybos taktikos, pagaliau, ekonominio ir socialinio modelio išardymo atžvilgiu.

  Joan Calabuig Rull (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, leiskite pasveikinti jus, Komisijos nary, kad pavyko pademonstruoti griežtą požiūrį ir spalio mėnesį su Kinija sudaryti sutartį dėl dvigubos į Europos Sąjungą eksportuojamų tekstilės gaminių kontrolės.

Kadangi šių metų pabaigoje bus panaikinta kvotų sistema, sutartis padės ar bent turės apdėti užtikrinti, kad perėjimas prie laisvosios rinkos 2008 m. įvykdytas sėkmingai. Tai labai svarbu Europos gamybos įmonėms, kurioms jau teko susidurti su dideliais iššūkiai, kaip minėjo kiti pasisakiusieji. Pramonė ir pareigūnai turės bendromis pastangomis atidžiai stebėti prekybą su Kinija ir stengtis užtikrinti, kad nepasikartotų 2005 m. susidariusi situacija.

Tačiau mes apgailestaujame, kad 2005 m. liepos mėnesio sutartyje nurodytos kategorijos apima aštuonis iš dešimties produktų, kuriems buvo taikomi apribojimai iki šių metų gruodžio 31 d. Todėl norėčiau išsiaiškinti, koki strategijos Komisija ketina imtis stebėdama šias dvi produktų kategorijas, kurios pašalintos iš susitartos dvigubos kontrolės sistemos, t. y. medvilniniai audiniai ir staltiesės bei virtuvės audiniai.

Tačiau nekyla abejonių, kad be šios sutarties vykdymo, taip pat reikės toliau dirbti kitose srityse, siekiant, kad Europos pramonė galėtų konkuruoti abipusiškai sąžiningomis sąlygomis, todėl reikės, pavyzdžiui, siekti įvesti gamintojo žymėjimą – nors čia iškyla sunkumų, kuriuos jūs nurodėte – arba skatinti sukurti atitinkamas darbo, socialines ir aplinkos sąlygas derybų dėl prekybos sutarčių metu.

Visos institucijos ir įmonės daug dėmesio turi skirti moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, pasinaudodamos įvairiomis septintos pagrindų programos siūlomomis galimybėmis, be to, turime laukti pokyčių ir tuo pačiu metu atsižvelgti į struktūrinės pertvarkos pasekmes ir priimti socialines priemones, kurių reikia darbuotojams apsaugoti.

Pagaliau, noriu pasidžiaugti sutartimi, kurią pavyko sudaryti dešimtojo Europos ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimo metu, ir kuri įpareigoja sudaryti aukšto lygio dirbančią grupę, kuri turės spręsti pagrindines problemas, tokias kaip prekybos deficitas, sunkumai stengiantis pasiekti Kinijos rinką ir intelektinės nuosavybės teisės.

Tai dar vienas žingsnis teisinga kryptimi siekiant gerinti santykius su Kinija ir kurti abiems šalims palankią aplinką.

  Johan Van Hecke (ALDE). - (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ar dar galima kalbėti apie Europos tekstilės pramonės ateitį? Atsakymą geriausiai žino Europos Komisija. Praeitą mėnesį Pekine Komisijos narys P. Mandelson pasmerkė netinkamą Kinijos produktų saugumą, milžinišką padirbtų prekių srautą ir iš Kinijos eksportuojamų prekių dempingą. Jis visiškai teisingai pagrasino pateikti skundą PPO. Kasdienis Europos importas iš Kinijos siekia pusę milijono eurų, o aštuonios iš dešimties padirbtų prekių yra gaunamos iš šios valstybės.

Tačiau lygiai kaip ir dėl padirbinėjimo, Europos tekstilėse sektorius šiuo metu kenčia ir dėl JAV dolerio susilpnėjimo. Dėl silpno dolerio ne vien užstatomas mūsų eksportas, bet taip pat dirbtinai sukuriamas pranašumas toms šalims, kuriose doleris tebenaudojamas kaip valiuta. Taip jau sutapo, kad tos šalys yra Azijoje ir taip jau sutapo, kad Kinija vis dar laikosi dolerio. To negali toleruoti tekstilės sektorius, dirbantis dideliu mastu ir gaunantis mažą pelną.

Mūsų pramonė negali ir neturi tapti stiprios Europos valiutos auka. Todėl prekybiniuose santykiuose reikia skatinti plačiau naudoti eurą. Galų gale, aš manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl prieš penkerius metus įvedėme vieningą valiutą.

  Vasco Graça Moura (PPE-DE). – (PT) Dėl globalizacijos poveikio produktyvios Europos įmonės atsidūrė nepalankioje situacijoje, o sėkmė lydi tas, kurios eksportuoja technologijas. Visa tai labai aiškiai atspindi vidinė sanglauda. Kalbant apie tekstilės pramonę, reikia pasakyti, jog tai, kad sektorių sudaro beveik vien mažos ir vidutinio dydžio įmonės nėra pranašumas rinkoje, kuri sudaro 6 proc. visos pasaulio prekybos, o jos apyvarta – 566 mln. EUR. Be to, daugybė gamintojų regionų išgyvena ekonominės struktūrinės pertvarkos pasekmes, todėl sektoriuje sunku pasiekti pastovumą.

Europos gamyba turi rungtyniauti su valstybėmis, kuriose dirbtinai devalvuota vietinė valiuta, nesilaikoma aplinkos apsaugos reikalavimų arba sumokama už gamtos apsaugą, kuriose dažnai pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės arba – dar rimčiau – egzistuoja neteisybė socialinėje ir užimtumo srityse: mokami gerokai mažesni atlyginimai, be to, netaikomos tokios griežtos darbuotojų apsaugos priemonės kaip Europoje. Todėl labai svarbu įsitikinti, kad nepažeidžiamos PPO taisyklės, o Komisija gali stebėti importą, dirbtinai nedangstydama pertekliaus, kurį praeityje teko patirti tekstilės gaminių importo iš Kinijos atveju.

Komisija turi imtis visų reikiamų priemonių Europos Sąjungos interesams apsaugoti, jei būtina, iki 2008 m. pabaigos reikia netgi taikyti Kinijai kvotas PPO teisiniuose pagrinduose, be to, būtina reikalauti gerbti sąžiningo žaidimo taisykles ir jų laikytis. Europos gamintojams trūksta iniciatyvos atlikti tyrimus ir plėstis, jie nededa pastangų tobulindami darbuotojų įgūdžius, jie neturi tinkamos prieigos prie išorinių rinkų, be to, netaiko efektyvių apsaugos nuo padirbinėjimo priemonių. Intelektinė nuosavybė yra sektoriaus pridėtinės vertės pagrindas, todėl ją būtina ginti pasitelkus visas įmanomas priemones, kad būtų skatinama gamyba su didele pridėtine verte. Pagaliau, gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, negalima pamiršti vartotojų saugumo. Komisijai teks stebėti, kad į Europos piliečių namus nepatektų joks produktas, kuris gali būti žalingas jų šeimoms.

  Stavros Arnaoutakis (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, Europos ir ypač Graikijos tekstilės sektorių sudaro mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Dauguma šių įmonių tebesiplečia. Mūsų, kaip Europos Sąjungos, pareiga – užtikrinti sėkmingą sektoriaus klestėjimą šiapus sienos, taip pat garantuoti, kad mūsų įmonės bus apsaugotos nuo nesąžiningos konkurencijos ir neteisėtos prekybos.

Būtina didinti Europos tekstilės sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu. Reikia imtis priemonių siekiant modernizuoti įmones, diegti naujoves, atlikti tyrimus ir užtikrinti plėtrą. Žinoma, reikia nepamiršti, kad 2008 m. sausio 1 d. baigiasi kvotų, taikomų iš Kinijos importuojamiems tekstilės gaminiams, laikotarpis. Tačiau mąstant išsamiau ir galvojant apie Europos vartotojų saugumą, pat reikia užtikrinti, kad etiketė su užrašu „pagaminta...“ būtų teisiškai privaloma ant tekstilės gaminių, o stebėjimo sistema būtų efektyviai taikoma importo iš trečiųjų šalių atžvilgiu.

  Anne Laperrouze (ALDE). - (FR) Gerb. pirmininke, kai šiuose Rūmuose ta pačia tema kalbėjau 2005 m. liepos mėnesį, minėjau, kad pamokos, kurias teks išeiti dėl tekstilės sektoriaus krizės, galų gale išmokys mus kaip palaikyti ir plėtoti kitus Europos ekonomikos sektorius. Manau, apie šiokį tokį progresą galima kalbėti, tačiau jis nėra didelis. Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai prašome atlikti tyrimus ir užtikrinti plėtrą, o iš Komisijos reikalaujame garantuoti pagarbą intelektinėms autoriaus teisėms. Tai lemiantys veiksniai, tačiau yra ir kitų. Pradedu galvoti, kad užuot skatinusi prekybos ir ekonomikos plėtrą, PPO ir jos taisyklės veikia kaip stabdys. Akivaizdu, kad prekyba yra plėtros šaltinis, tačiau norint, kad taip būtų, reikia užtikrinti judėjimą abiem kryptimis. Tekstilės klausimą galima suskirstyt į dvi pagrindines problemas. Tai – ES pramonės politikos nebuvimas ir Europos interesų klausimas.

Kalbant apie Europos interesą, mane džiugina Komisijos komunikacija, pavadinta „Europos interesas – sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius“, paskalbta spalio pradžioje, kurioje teigiama: „nustatyti tvirtas taisykles, kuriomis nebūtų pažeistas mūsų gebėjimas ginti savo interesus ir apsaugoti aukštus savo produktų standartus, susijusius su sveikata, saugumu, aplinka ir vartotojų apsauga“. Mes netoleruosime trečiųjų šalių veiksmų Europos Sąjungoje, jei jie neatitiks vidaus rinkoje taikomų taisyklių.

Gerb. Komisijos nary, galbūt verta pradėti taikyti šias taisykles tekstilės pramonėje.

  Ivo Belet (PPE-DE). - (NL) Gerb. pirmininke, noriu padėkoti Komisijos nariui už jo aiškų indėlį. Tačiau noriu pasakyti jam porą pastabų. Tekstilės pramonė yra ne vien svarbi pietinei Europos daliai; pavyzdžiui, Belgijoje tekstilės pramonė vis dar klesti ir šiame sektoriuje yra sukurta 25 000 darbo vietų.

Gerb. Komisijos nary, tai, kad sausio 1 d. kvotos nebebus taikomos 10 pagamintų produktų, kelia grėsmę ne vien šiam konkrečiam sektoriui, bet taip pat ir kitoms įmonėms. Kaip pavyzdį galima išnagrinėti džinsų sektorių: jie jis bus užverstas kiniškais produktais, nesvarbu, dempingo kainomis, ar ne, tai turės įtakos ir džinsinio audinio bei siūlų gamintojams. Todėl padariniai, žinoma, bus gerokai rimtesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Antroji mano pastaba, gerb. Komisijos nary, yra susijusi su stebėjimo sistema, kuri šiuo metu naudojama vien importuojamų prekių mastui stebėti. Ji veiktų daug efektyviau, jei būtų stebimos ir kainos, be to, jas reikia stebėti prieš išduodant licenciją arba tada, kai ji išduodama. Tik taip pavyks užtikrinti tikrai efektyvią apsaugą.

Gerb. Komisijos nary P. Mandelsonai, mes taip pat norime, kad pasakytumėte, kada Komisija planuoja imtis veiksmų, nes viskas atrodo gana painiai ir miglotai. Kitaip tariant, kiek dar turi išaugti importas iš Kinijos ir kiek dar turi nukristi importuojamų gaminių kainos, kad jūs pagaliau iš tikrųjų imtumėtės veiksmų? Būtų tiesiog logiška, jei mes iš anksto ką nors apie tai žinotume.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, iš esmės pritariu daugeliui šių diskusijų metu išsakytų minčių. Tačiau norėčiau iš karto paprieštarauti B. Belderio nuomonei, kad ES neturi bendros prekybos politikos, o valstybės narės yra taip susiskaldžiusios, kad bendra politika, pvz., tekstilės srityje, negalima.

Iš mūsų turimos patirties tekstilės srityje iš tiesų labai aiškiai matyti mūsų bendra prekybos politika; dėl jos mums pavyko sutelkti valstybes nares, pabrėžiant įvairius dalykus ir laikantis skirtingų tikslų, sujungti savo nuomones ir parengti bendrą nuolatinę prekybos tekstilės produktais politiką. Galbūt prekybos apsaugos priemonės skiriasi, tačiau noriu, pasitelkus peržiūrą ir laukiamą reformą, pasiekti naują sutarimą ir valstybių narių solidarumą dėl šių prekybos apsaugos priemonių naudojimo, visų pirma dėl priemonių, kurias daugiausia naudoja MVĮ; pastarųjų vardu pasiūlymus ir pateiksiu.

Išsakyti kai kurie konkretūs argumentai, pvz., nuo 2008 m. taikyti pakartotinio patikrinimo priežiūros sistemą. Komisija ketina kuo realesniu laiku stebėti tekstilės gaminių importą iš Kinijos. Tai apima pakartotinio patikrinimo priežiūros sistemą ir kitas Komisijos turimas stebėjimo priemones, pvz., TAXUD priežiūrą, pagal kurią gauname realia prekyba pagrįstus prekybos duomenis. Atsižvelgiant į staigų Kinijoje gaminamų tekstilės produktų kiekio padidėjimą, Komisija yra pasirengusi naudoti visas turimas priemones, jei to prireiktų.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad 2005 m. pasiektas susitarimas buvo vienkartinis ir Komisija neketina siūlyti pratęsti jo galiojimo sutartais pagrindais. Komisija nėra nusistačiusi prieš prekybos plėtrą ir tikisi jos augimo. Dėl išaugusio produktų kiekio, esant reikalui, bus imamasi veiksmų pagal galiojančius reikalavimus ir kriterijus. Iš tiesų sklandus perėjimas galimas tik užsitikrinus bendrą Kinijos atsakomybę. Kinijos atstovams gerai žinoma, kad 2005 m. įvykiai neatitiko Kinijos interesų. Mes taip pat tikimės, kad ūkio dalyviai imsis veiksmų savo interesams apsaugoti, kad 2005 m. padėtis nepasikartotų. Kadangi dabar tekstilės produktai bus priskiriami toms pačioms kategorijoms kaip ir kiti produktai, bus taikomos įprastinės priemonės (taip pat ir prekybos apsaugos srityje) pagal įprastinius standartus.

Iškeltas ES paramos tekstilės pramonei klausimas. Norėčiau pažymėti du dalykus. Komisija ES lygmeniu skyrė daugiau kaip 70 mln. EUR moksliniams tyrimams ir vystymui pagal Šeštąją pagrindų programą tekstilės ir drabužių projektams vystyti, o lėšos dviem pasiūlymams dėl inovacijų projektų skirtos pagal Europos Sąjungos programą Innova.

Pats globalizacijos fondas yra atviras tekstilės kaip ir kitiems sektoriams. Kol kas gautos aštuonios oficialios paraiškos dėl Europos globalizacijos fondo išmokų, iš jų keturios susijusios su tekstilės pramone. Kol kas nė vienam iš šių tekstilės pramonės atvejų nepritarė biudžeto institucija. Jas šiuo metu vertina Komisijos tarnybos.

Galiausiai norėčiau pakalbėti apie Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykius, kuriuos iškėlė R. Sturdy. Komisija inicijavo oficialų Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono valstybių dialogą dėl tekstilės ir drabužių pramonės ateities, norint apibrėžti bendras strategijas Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono valstybių zonos pramonės konkurencingumui padidinti. Šiuo dialogu siekiama prie vieno stalo sukviesti Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalis ir šalis kandidates ir rasti bendrą sprendimą jų konkurencingumui padidinti. Kaip tik laukiu šio dialogo metu kilsiančių pasiūlymų.

  Pirmininkas. − Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾, kurie pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 11.30 val.

(1) žr. protokolą

5. Ekonominiai ir prekybos santykiai su Korėja (diskusijos)

  Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje Tarptautinės prekybos komiteto vardu pranešimą (A6-0463/2007) dėl ekonominių ir prekybinių santykių su Korėja skaitys David Martin (2007/2186(INI)).

  David Martin (PSE), pranešėjas. − Gerb. pirmininke, šį pranešimą reikėjo parengti gana greitai, nes numatėme ir net tikėjomės, kad Europos Sąjunga ir Korėja sudarys laisvosios prekybos susitarimą iki šių metų pabaigos. Tai aiškiai neįvyks, tačiau vis tiek mums malonu, kad Parlamentas yra parengęs pranešimą, kuriuo tikimės padaryti įtakos Komisijos pozicijai.

Šis darbas pavyko tik dėl ypatingų kai kurių mano kolegų pastangų, todėl norėčiau padėkoti Prekybos komiteto atstovui G. Fordui ir PSE frakcijos atstovei E. Le Texier, kurie padarė gerokai daugiau, nei privalėjo, ir parengė šį pranešimą laiku. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui P. Mandelsonui ir jo tarnyboms už tinkamą Komisijos bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą bei Korėjos ambasadoriui, padėjusiam susipažinti su Korėjos pozicija šių derybų klausimu.

Istoriškai Europos Sąjungos ir Azijos valstybių prekybos susitarimuose prekybai nebuvo skiriama daug dėmesio; liko tik jų pavadinimai. Manau, šis susitarimas būtų išskirtinis šia prasme. Korėja parodė norą ir gebėjimą susitarti dėl ilgalaikio ir išsamaus dvišalio prekybos susitarimo.

Korėja yra svarbus Azijos regiono veikėjas. Tai – turtinga valstybė, užimanti vienuoliktą vietą pasaulyje pagal ūkio stiprumą. Jos grynosios pajamos vienam gyventojui prilygsta Ispanijai. Šios šalies ūkis sparčiai auga, o šių dviejų, Korėjos ir Europos Sąjungos, regionų prekybos mastas pernai siekė 60 mlrd. EUR. Taigi susitarti iš tiesų verta, nes, ėmusis tinkamų veiksmų, laimės abi šalys. Korėjos gamybos pramonė, pvz., laimėtų dėl galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos paslaugomis, nes Korėjos pramonei atsirastų galimybė plėstis ir konkuruoti palankesnėmis sąlygomis. Kai kuriems mūsų pagrindiniams prekių ir paslaugų gamintojams būtų naudinga patekti į Korėjos rinką.

Kaip minėjau, iš pradžių planuota susitarimą sudaryti iki metų pabaigos. Šiuo metu anksčiausias realus terminas – gegužės mėn., tačiau vilties teikia tai, kad po penkių derybų ratų pereita prie dalykinės pusės ir deramasi rimtai. Akivaizdu, vis dar lieka nemažai reikšmingų neatitikimų su Europos Sąjungos pozicija tokiais klausimais kaip kilmės šalies ženklinimas, automobilių pramonės techniniai standartai ir mažesni prekių tarifai. Tačiau svarbiausia, kad derybos šiuo metu vyksta rimtai ir nuodugniai.

Man susirūpinimą kelia klausimai socialinių ir aplinkos apsaugos standartų srityje. Tačiau net nepaisant delsimo panašu, kad susitarimas su Korėja bus pirmasis sėkmingai pasiektas naujos kartos susitarimas. Todėl jis galėtų tapti pavyzdžiu vėlesniems laisvosios prekybos susitarimams, taigi norėčiau derybų metu iškelti su aplinkos apsaugos ir socialiniais standartais susijusius klausimus. Taip pat norėčiau į susitarimą įtraukti ginčų sprendimo tvarką. Nemanau, kad mums derėtų nuolaidžiauti daugiau nei Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios į savo pranešimą įtraukė ginčų sprendimų tvarką. Manau, kad tokių klausimų, kaip pagrindinių TDO konvencijų ratifikavimo ir naujų sutarčių klimato kaitos tema taikymas po 2012 m., nederėtų palikti džentelmeniškiems susitarimams ar tiesiog skatinti asmenis vienaip ar kitaip elgtis. Mums iš tiesų reikalinga ginčų sprendimo tvarka. Todėl tikiuosi, kad Komisija dar grįš prie šio klausimo.

Taip pat norėčiau pasisakyti už palankų pramoninio komplekso Kaesong mieste vertinimą šio susitarimo prasme. Sutinku su Komisijos priekaištais, kad mums visų pirma reikia sudaryti LPS; tačiau, LPS esant pasiekiamam, prieš jį pasirašant turėtume išnagrinėti galimybę padėti Pietų Korėjai, paskatindami Šiaurės Korėją įsitraukti į realaus pasaulio gyvenimą. Pramoniniame komplekse Kaesong mieste, Šiaurės Korėjoje veiklą vysto Pietų Korėjos bendrovės; tuo Šiaurės Korėja įtraukiama į santykius su likusiomis pasaulio šalimis ir manau, kad šį procesą turėtume skatinti. Tikiu, kad mūsų parama Pietų Korėjai šia prekybos sutartimi būtų reikšminga. Tuo yra suinteresuota ne tik Pietų Korėja, bet ir visa pasaulio bendruomenė. Dėl Šiaurės ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo pasaulis taptų saugesnis.

Tikiu šio Laisvosios prekybos susitarimo svarba. Tikiu, kad pasiektas susitarimas būtų naudingas ES ir Korėjai. Pritariu Komisijos nuomonei, kad nedera siekti sudaryti susitarimą kuo skubiau ir kad tinkamas susitarimas yra geriau nei ankstyvas prastas susitarimas. Tikiuosi, kad naujai kitų metų pradžioje išrinktas Korėjos prezidentas paves savo administracijai nenutrūkstamai dirbti siekiant sudaryti šį susitarimą iki vasaros.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, džiaugiuosi puikiu ir sparčiu pranešėjo D. Martino, jo kolegų ir darbuotojų darbu. Pritariu šiam išsamiam ir suderintam pranešimui.

Jei Parlamentas parems šios rezoliucijos projektą, nusiųsime aiškų paramos signalą Komisijos vykdomai politikai, siekiant sudaryti ambicingą ir išsamų Laisvosios prekybos susitarimą (LPS) su Pietų Korėja, laikantis 2006 m. spalio mėn. priimtame komunikate dėl globalios Europos įtvirtintos strategijos. Tai, kad pasirinkome Pietų Korėją kaip savo partnerį šios kartos laisvosios prekybos susitarimui sudaryti, rodo šios šalies svarbias ekonomines ir politines galimybes ir juo pripažįstama, kad importo kliūtys egzistuoja iš tiesų ir trukdo glaudesniems abiejų šalių ekonominiams ir prekybos ryšiams.

Pasiūlymas pateiktas laiku: derybos su Pietų Korėja dėl Laisvosios prekybos pradėtos 2007 m. gegužės mėn. ir kol kas sparčiai žengta į priekį. Esame pasirengę sudaryti susitarimą pakankamai anksti, neaukojant sutarties esmės ir kokybės. Tai yra galutinė nekintama riba mūsų manevrams.

Mūsų LPS su Pietų Korėja turėtų visiškai atitikti PPO principus. Tai savaime suprantama. Siekiame iš esmės liberalizuoti prekybos prekėmis ir paslaugomis ir investicijų rinką. Ypatingą dėmesį skiriame netarifinėms kliūtims ir pagrindinių sričių, pvz., intelektinės nuosavybės teisių, konkurencijos ir valstybės pirkimų taisyklėms ir nuostatoms. Visiškai sutinku su šiame pranešime netarifinėms kliūtims ir veiksmingai ginčų sprendimo tvarkai teikiamai svarbai, šioje ir kitose būsimo susitarimo srityse.

Tyrimų metu nustatyta, kad kai kuriuose Korėjos sektoriuose netarifinės kliūtys yra svarbesnės nei patys tarifai. Ši LPS bus sudaryta tik pasiekus reikšmingos pažangos šalinant šias prekybos kliūtis, su kuriomis susiduriama kirtus sieną, ir suteikiant realią galimybę ES gamintojams patekti į Pietų Korėją.

Kalbant apie keletą kitų konkrečių susirūpinimą keliančių dalykų, Kaesong miesto klausimas kelia sudėtingus techninius ir politinius klausimus. Džiaugiamės šia prasme pateiktais pakeitimais, nes juose matyti klausimo sudėtingumas, kurį reikės atidžiai nagrinėti. Viena iš sudėtinių Laisvosios prekybos susitarimo su Pietų Korėja dalis bus susijusi su socialiniu ir aplinkos apsaugos aspektų prekybos srityje pripažinimu ir platinimu.

Sutinku, kad labai svarbu veiksmingai įgyvendinti standartus, siekiant ambicingų ir veiksmingų rezultatų norint nuoseklios šio susitarimo plėtros. Tačiau šioje srityje galima pasiekti daug daugiau bendraujant pasirinkus bendradarbiauti skatinančiu tonu nei užsimenant apie galimą prievartą. Tikimės aptarti daugiau daugiašalių susitarimų tarčių aplinkos apsaugos srityje ir įtraukti, be kitų, padoraus darbo ir tvirtesnio įsipareigojimo laikytis pagrindinių TDO konvencijų klausimus; tikimės viršyti kitus pastaruoju metu sudarytus susitarimus, pvz., išvardytuosius Korėjos ir JAV LPS. Ketiname į šį bendradarbiavimą įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę.

Pradėtas tvaraus poveikio vertinimas. Pagrindines pranešimo projekto išvados įvairiu metu planuojama aptarti su pilietinės visuomenės atstovais. Įsteigėme instituciją, kuriai pavesta užtikrinti nuolatinį ir operatyvų grįžtamąjį ryšį derybų procesu. Tam pasitelksime su pilietinės visuomenės atstovais turimus kontaktus derybų pradžioje.

Taip pat glaudžiai bendradarbiavome su Parlamentu. Bendradarbiauti su tarptautinės prekybos komitetu ir pranešėju sekėsi puikiai. Aš ir generalinis direktorius nuolat pranešdavome naujausius įvykius šiam komitetui. Ratifikavimo procedūra priklausys nuo sutarties turinio, tačiau Komisija siekia kuo labiau pagal Sutartį įtraukti Parlamentą.

Galiausiai visa apimančios ir išsamios ES santykių su Pietų Korėja sistemos dalis bus galimas ateityje sudarytinas LPS, kuriame aptariami dvišaliai prekybos santykiai su Pietų Korėja. Dabartinis dvišalis pagrindinis susitarimas ir toliau bus taikomas dvišaliam bendradarbiavimui ir politiniam dialogui.

Pabaigoje šiuo LPS siekiama papildyti ambicingus derybų Dohos mieste metu pasiektus rezultatus ir dvišaliuose santykiuose su Pietų Korėja pažengti toliau. Iš ankstesnės patirties matyti, kad šie susitarimai – tai galimybė išbandyti liberalizavimo sprendimus ir būsimos PPO plėtros pagrindas. Ambicingas ir išsamus LPS su Pietų Korėja svarbus ne tik komercine prasme, bet ir svarbus žingsnis į priekį dvišaliuose ES ir Korėjos santykiuose. Juo taip pat pripažįstami ES įsipareigojimai Korėjos pusiasalyje ir visame regione. Kalbant plačiau, šis susitarimas yra mūsų platesnių įsipareigojimų dalis, siekiant užtikrinti, kad ES prekybos politika Azijoje neatsiliktų nuo dramatinių pokyčių šiame regione ir užtikrintų abipusius privalumus darbo vietų, plėtros ir augančios prekybos srityje.

  Werner Langen (PPE-DE), ITRE komiteto nuomonės referentas. − (DE) Gerb. pirmininke, ITRE komitetas nori padėkoti pranešėjui už tai, kad jis atsižvelgė į mūsų pasiūlymus. Manome, kad susitarimas yra pagrįstas, bet vis dėlto norime paminėti, kad praeityje su Korėja buvo iškilę nemažai sektorių problemų. Kalbu, pavyzdžiui, apie pastarųjų metų kainų dempingą laivų statybos pramonėje, kur ir mums teko dalyvauti teismo procesuose. Mes norime įsitikinti, kad šios sektorių problemos yra išspręstos, nes norime būti garantuoti, kad abi pusės yra tikrai atviros ir Korėja vienašališkai nesiekia pelno, kad – galvojant apie vaistų, automobilių pramones, taip pat kitus pramonės sektorius – abipusiškumas garantuotas.

Viena konkreti tema buvo susijusi su Kesongu. Komisija ką tik nagrinėjo problemą, kaip įtraukti šias ypatingas Šiaurės Korėjos zonas. Iš to, ką teko išgirsti, aišku, kad planuojama įtraukti dar aštuonias ypatingas zonas. Pramonės komiteto nuomone, čia būtina taikyti tarptautinius standartus. Negalima taip pažeisti mūsų pačių laisvosios prekybos sutarčių. Todėl prašome ypač dėmesingai atsižvelgti į šį aspektą. O šiaip noriu labai padėkoti Komisijai, kad šios derybos įvyko!

  Peter Šťastný, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, pirmiausia leiskite pasveikinti savo kolegą pranešėją D. Martiną už kokybišką ir išsamų pranešimą. Šiuos dalykus turėtų pasižymėti mūsų derybininkai. Taip pat mums derėjo pasimokyti iš neseniai sudaryto JAV ir Korėjos LPS, iš kurio matyti, kad nors tempas yra svarbus, tačiau ne pats svarbiausias momentas. Akivaizdu, kad pagrindinis tikslas turėtų būti užtikrinti kokybiškas ir lygias sąlygas keistis prekybos srautais. Šiuo metu šie srautai vis dar susiduria su rimtomis neprekybinio pobūdžio kliūtimis.

Korėjoje netaikomos tarptautinės normos ar ženklinimo reikalavimai automobilių ar kitiems svarbiems produktams, pvz., farmacijos, kosmetikos ir elektronikos srityje. Taip pat reikėtų didesnio aiškumo intelektinės nuosavybės teisių ir padirbinėjimo srityje. Šiuos klausimus būtina išspręsti prieš pasirašant LPS laisvai ir sąžiningai prekybai užtikrinti. Patarčiau Komisijai šį susitarimą pasirašyti tik mums priimtinu būdu išsprendus visus šiuos klausimus.

Žaviuosi Pietų Korėjos ekonomikos stebuklu; ši šalis yra ketvirtoji pagal dydį Europos Sąjungos prekybos partnerė. Akivaizdu, kad prie to daug prisidėjo tvirtos demokratijos tradicijos, ir belieka tik apgailestauti dėl jų brolių ir sesių Šiaurės Korėjoje.

Turėtume būti pasirengę daryti visa, kas įmanoma, kad įvyktų emocinis susivienijimas, panašus į devintojo dešimtmečio pabaigoje – tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos. Be abejonės, tai turėtų būti pagrįsta demokratija, kuri tiek daug prisidėjo prie Pietų Korėjos sėkmės.

  Erika Mann, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, noriu paminėti tris aspektus. Visų pirma savo frakcijos vardu noriu padėkoti pranešėjui D. Martinui. Pranešimas parengtas labai atidžiai ir jame iš tikrųjų nurodyti visi svarbūs aspektai, apie kuriuos reikia diskutuoti. Čia taip pat įspėjama, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, susijusiais su automobilių sektoriumi, reikia elgtis atsargiai. Todėl aš manau, kad pranešimas yra puikus, o tai yra būtina sąlyga, todėl manau, kad Komisija ir Taryba turi būti tos pačios nuomonės. Džiugu girdėti tokį išsamų Komisijos nario atsakymą.

Antra, noriu paklausti Komisijos nario. Kaip, jūsų manymu, vyks derybos su Korėja? Iš tiesų derybos jau vyksta ir šiuo metu prieitas labai sudėtingas etapas. Manau, iš pat pradžių viskas atrodė gerokai geriau, nei atrodo dabar. Be to, prasidėjo paralelinės derybos su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos tautomis. Šios derybos, kiek teko susidaryti įspūdį iš protokolo, šiuo metu taip pat labai sudėtingame etape. Kaip Komisija tai vertina? Kokią įtaką vykdomos derybos su Pietryčių Azijos valstybių asociacija turi deryboms su Korėja?

Paskutinysis klausimas, kurį noriu pateikti Komisijos nariui, susijęs su tuo kad valstybių ir vyriausybių vadovai šiandien, gruodžio 13 d., ketina pasirašyti reformų sutartį. Šioje reformų sutartyje numatyta, kad ateityje Parlamentas turės gerokai daugiau įtakos mažmeninės prekybos sektoriuje – to dirbdami šiame Parlamente jau labai seniai siekėme. Noriu padėkoti Komisijai ir ypač Komisijos nariui P. Mandelsonui už tai, kad visada palaikėte šią idėją.

Tačiau mano klausimas štai koks. Ar galime tikėtis Komisijos paramos, kai prašysime Tarybos suteikti teisę, kuri jau yra suteikta pagal laisvosios prekybos susitarimą, kad Parlamentui būtų suteiktas atitinkamo patvirtinimo įpareigojimas? Ar galima tikėtis, gerb. Komisijos nary, kad palaikysite mūsų poziciją šiuo klausimu?

  Ignasi Guardans Cambó, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, aš taip pat savo frakcijos vardu ir formaliai norėčiau pasveikinti pranešėją Davidą Martiną, parengusį puikų pranešimą ir pristačiusį jį šiuose Rūmuose. Iš tikrųjų ne visi pranešimai vienodi. Svarbu, kad balsuodami už įvairiausius dokumentus, išsiaiškintume, ar juose yra išsakyta esmė, ar atskleistas rimtas požiūris, ar juos galima išsamiai nagrinėti, ar nurodyti visi klausimai apie kuriuos reikia diskutuoti. Todėl sveikinu pranešėją ir su juo dirbusią komandą – jums pavyko parengti deramą pranešią.

Tiesa, kad čia labai mažai kalbame apie Korėją; apie ją kalbame ne pakankamai, nors tai, be jokios abejonės, vienas iš didžiausių mūsų komercinių sąjungininkų ir ketvirtas pagal dydį ne Europoje, kaip minėta pranešime. Europos Sąjunga yra lyderė investicijų Korėjoje srityje; šioje šalyje, be jokios abejonės, stabiliausiai, palyginus su kitomis to regiono valstybėmis, įtvirtintos demokratinės nuostatos.

Jei viena vertus, atsižvelgsime į tai, ką neseniai pasakiau, o kita vertus, nepamiršime, kokie sunkumai glūdi daugiašaliame kontekste ir realybėje, kad iš tikrųjų Europos produktams ir paslaugoms nelengva prasiskverbti į rinką dėl ne tarifinių kliūčių, akivaizdu, jog būtina sudaryti dvišalį susitarimą, kurį šis Parlamentas visiškai palaiko. Tačiau šis susitarimas turi būti išsaus, aptartas ir ambicingas.

Sunkumų iškyla labai konkrečiose srityse. Orėčiau paminėti paslaugas, apie kurias jau buvo kalbėta, taip pat intelektinio priratavimo faktą vienoje iš šalių, kurioje labiausiai pasaulyje naudojamas internetas, todėl iškyla specifinių problemų, į autoriaus teises, ginančias garso ir vaizdo įrašus, rimtai nežiūrima.

Pagaliau, noriu paminėti ir Kesongo klausimą. Mano frakcija ketina pritarti tokiam pranešimo tekstui, koks jis yra; kitaip tariant, mes pripažįstame ir suprantame, kokia politinė situacija yra susidariusi tarp Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos, tačiau taip pat suprantame, kad jei laisvoji prekyba būtų paprasčiausiai įvestą į tokį kontekstą, kiltų rimtų problemų, todėl nepritariame paprasčiausiam Kesongo įtraukimui į galimą sutartį su Europos Sąjunga.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, kalbėdamas Europos tautų sąjungos vardu diskusijose dėl ekonominių ir prekybinių santykių tarp Europos Sąjungos ir Korėjos, noriu atkreipti dėmesį į kai kuriuos aspektus. Korėja yra pasirašiusi laisvosios prekybos sutartį su EFTA ir ASEAN šalimis, taip pat su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tačiau neketina pasirašyti tokios sutarties su Europos Sąjunga, todėl Europos įmonių konkurencingumas pasinaudojant bemuitės prieigos prie Korėjos rinkos galimybe sumažės. Tai darys neigiamą poveikį ekonominės plėtros lygiui, taip pat užimtumo ES valstybėse lygiui.

Antra, remiantis nepriklausomų tyrimų centrų atliktų analizių duomenimis, sudarius laisvosios prekybos sutartį, du trečdaliai tokios sutarties nešamo pelno atiteks Korėjai ir tik vienas trečdalis Europos Sąjungai. Todėl būtina, kad be šios sutarties Korėja įsipareigotų ES paisyti Europos socialinių standartų, ypatingą dėmesį skirdama pagrindiniams elementams, susijusiems su tinkamomis darbo sąlygomis, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartais.

Trečia, šis požiūris suteikia galimybę siekti sąžiningos konkurencijos tarp Korėjos ir Europos įmonių. Tik tokiu atveju į Korėjos įmonių gamybos išlaidas bus įtrauktos visos išlaidos, susijusios su darbu, aplinkos ir vartotojų apsauga, ir tik tada produktų kaina atitiks visas gamybos išlaidas.

  Caroline Lucas, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Davidui Martinui už jo pranešimą ir pabrėžti ypatingą šio klausimo svarbą. ES ir Korėjos susitarimas bus pirmas žingsnis taikant naująją ES prekybos doktriną dėl globalios Europos; ši doktrina yra ganėtinai prieštaringa, nes ja siekiama sudaryti sąlygas patekti į rinką ir panaikinti kliūtis visuotiniam importui kaip tik tuo metu, kai vis daugiau žmonių supranta, kad visiškai liberalizuotoje pasaulinėje ekonomikoje daugelis pralaimi ir tik nedaugelis laimi.

Teigiama tai, kad pranešime išdėstoma keletas labai gerų standartų prekybos, socialinės ir aplinkos apsaugos srityse; su jais Žalieji be išlygų sutinka, todėl manau, kad šis pranešimas yra labai svarbus precedentas tolesniems Parlamento žingsniams dėl kitų laisvosios prekybos susitarimų, pvz., su Indija ir ASEAN. Todėl džiaugiamės pranešėjo reikalavimu visiškai atsisakyti išimčių taisyklei, pagal kurią galimybė patekti į Europos rinką siejama su aplinkos apsaugos standartų laikymusi.

Džiaugiamės tuo, kad pranešime reikalaujama į prekybos sutartį su Korėja įtraukti privalomas sąlygas socialines ir aplinkos apsaugos srityje; mūsų manymu, vien dėl to sunku net svarstyti galimybę Šiaurės Korėjos Kaesong miesto pramoninį kompleksą priskirti LPS taisyklėms. Svarbiausia tai, kad juo siekiama suteikti realų veikimą šioms privalomoms sąlygoms, nes pareikalaujama esant reikalui pasitelkti standartinę ginčų sprendimo tvarką.

Tačiau yra keletas su šiuo pranešimu susijusių ginčytinų klausimų. Visų pirma jame reikalaujama panaikinti netarifines prekybos kliūtis (NTB) ir visiškai nemėginama atskirti teisėtų ir neteisėtų NTB. Neturėtume neteisėtoms kliūtims priskirti viso to, kas apsunkina laisvąją prekybą. Yra keletas labai pateisinamų priežasčių nustatyti sąlygas prekybai, visų pirma, kai valstybės politikos formuotojai nori įvesti kontrolę dėl socialinių, sveikatos ar aplinkos apsaugos priežasčių.

Taip pat prieštaraujame, kad į laisvosios prekybos susitarimą būtų visiškai įtraukti vadinamieji „Singapūro klausimai“. Pasikartosiu, kad yra pateisinamų priežasčių iš prekybos susitarimo taikymo srities išskirti visišką investicijų laisvę ar viešuosius pirkimus. Korėjos patirtis nustačius laisvus kapitalo srautus paskutinio XX a. dešimtmečio pabaigoje labai skaudi; nuo tada jiems pavyko atsistoti ant kojų naudojant apsaugotus viešuosius pirkimus. Iš tiesų ne mums spręsti, ar jie turėtų siūlyti šiuos klausimus, tačiau spręskime dėl savęs, o mano frakcija nepritaria siūlymui suteikti neribotą laisvę Europos Sąjungoje užsienio investuotojams ar panaikinti galimybę dalyvauti viešosiose išlaidose siekiant socialinių tikslų pasitelkiant konkrečias vidaus įsigijimo strategijas.

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, Pietų Korėja yra pagrindinis ne Europoje esantis ES prekybos partneris; tai aiškiai nurodyta šiame subalansuotame pranešime. Tai valstybė, kuriai negalima nejusti simpatijos dėl jos artimumo labiausiai atsilikusiam, totalitariniam komunistiniam režimui.

Per pastaruosius metus prekybiniai santykiai buvo nuolatos plėtojami ir tai pagirtina, bet tai nereiškia, kad nekyla problemų. Jei su Pietų Korėja sudarysime laisvosios prekybos sutartį, ji turi būti pagrįsta visišku abipusiškumu. Pietų Korėjoje vis dar yra nemažai tarifinių ir ne tarifinių barjerų, trukdančių kalbėti apie abipusiškumą.

Europa turi primygtinai reikalauti panaikinti visus šiuos barjerus, būtina pasiekti tokios susitartiems, kurios teikiami pranašumai prilygtų laisvosios prekybos sutarties tarp Korėjos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teikiamiems pranašumams.

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, kaip Europos Parlamento delegacijos santykiams su Korėjos pusiasaliu vadovas noriu ypač nuoširdžiai pasveikinti pranešėją ir pasakyti, kaip džiaugiuosi galėdamas pritarti šiam pranešimui.

Taip pat noriu akcentuoti kai ką, ko dauguma vis dar nežino. Korėjos Respublika yra svarbus prekybinis partneris. Kaip tik dėl šios priežasties yra labai svarbu sudaryti laisvosios prekybos sutartį. Šios sutarties tikslas – tai sąžiningos ir nešališkos prekybos sąlygos, leisiančios naudotis abiems pusėms naudingais pranašumais ir siekto abipusio pelno.

Taip pat galiu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog penktasis derybų ratas praėjo gerokai sklandžiau nei ketvirtasis. Noriu paskatinti Korėją priimti ES pasiūlymus greičiau panaikinti abipusiškai nenaudingus importo muitus. ES tikisi, kad iki 2015 m. to bus pasiekta.

Kaip visi žinome, motorinių transporto priemonių sektorius yra ir liks didžiausiu derybų iššūkiu. Mes kaip Europos Sąjunga tikimės, kad Korėja priims mūsų siūlomus saugos standartus, lygiai taip, kaip mes ketiname priimti Korėjoje šiam sektoriui taikomus standartus.

Optimistiškai manau, kad bus galima pašalinti barjerus vaistų produktų ir paslaugų sektoriuje, o ypač bankų ir teisinių patarimų sektoriuose. Kalbėdamas apie Kesongą galiu pasakyti, kad būtų gerai, jei derybų partneriai rastų būdą Kesongo projektui paremti ekonominiame ir politiniame kontekste, ypač įtraukiant Šiaurės Korėją į tarptautinę valstybių bendriją.

Apskritai mes einame teisingu keliu, todėl tikiuosi, kad 2008 m. pradžioje arba primoje jų pusėje bus galima daryti išvadas.

  Kader Arif (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, visų pirma noriu padėkoti D. Martinui, parengusiam kokybišką pranešimą. Būtų geria, jei vykdydami derybas dėl būsimos sutarties su Korėja, nepamirštume, jog prioritetu turime laikyti daugiašališkumą, nes puikiai žinome, kad dėl vis dažniau sudaromų dvišalių sutarčių yra reguliuojama daugiašalė struktūra, kuriai mes priklausome. Štai kodėl įžengę į dvišalių sutarčių erą, turime rūpintis, kad sutartyse būtų numatytos kai kurios D. Martino pranešime paminėtos garantijos ir principai.

Būsima laisvosios prekybos sutartis su Korėja turi būti šiuolaikiška, be to, į ją turi būti įtraukti apribojantys aplinkos ir socialiniai reikalavimai, pavyzdžiui, pagrindinės Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamas darbo sąlygas.

Be to, atsižvelgiant į Parlamento indėlį siekiant geresnės prieigos prie nepatentuotų vaistų, džiugu pastebėti, kad įtrauktos nuostatos dėl visuomenės sveikatos, pademonstruota pagarba mūsų normas neįtraukti jokių reikalavimų, jei jie riboja mūsų partnerių galimybes pasinaudoti lanksčiomis priemonėmis, numatytomis Dohos deklaracijos sutartyje.

Kita vertus, nepaisant teigiamų aspektų, negalima leisti, kad tekste nebūtų minimas Kesongo laisvosios prekybos regiono darbuotojų likimas, kaip to nori pranešėjas ir dėl ko aš apgailestauju.

  Bogusław Rogalski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, Korėja yra viena iš pasaulio ekonomikos lyderių, bet tuo pačiu metu ji turi didžiausią pajamų skirtumą tarp EBPO valstybių. Korėja yra ketvirta pagal dydį ne Europoje esanti ES partnerė, o 2006 m. ES buvo didžiausia užsienio investuotoja Korėjoje.

Pagrindinė dvišalių prekybinių santykių problema yra susijusi su prieiga prie rinkos, kurią sunkina ne tarifiniai barjerai, įskaitant tai, kad priimta nepakankamai normų ir tarptautinių standartų. Į laisvosios prekybos sutartį su Korėja būtina įtraukti užsienio investicijų apsaugą, konkurencijos politiką, viešosios tvarkos skaidrumą ir prekybos realizavimą.

Be to, negalima pamiršti, kad ši sutartis gali turėti neigiamą poveikį Europos automobilių sektoriui, todėl Komisija turi atidžiai apsvarstyti laipsniško ES importo muitų pašalinimo strategiją. Visų pirma būtina panaikinti ne tarifinius barjerus iš Korėjos pusės, kad nenutiktų taip, kad sutarti bus naudinga tik Korėjai.

  Glyn Ford (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau kartu su kitais kalbėjusiais pasveikinti D. Martiną už jo pranešimą apie laisvosios prekybos susitarimą su Pietų Korėja; ši šalis yra ketvirtoji pagal dydį ES prekybos partnerė už Europos ribų, užimanti vienuoliktą vietą pasaulyje pirmaujančių valstybių sąraše.

Norėčiau trumpai pakalbėti dviem klausimais. Pirma, dėl profesinių sąjungų ir ūkininkų grupių prieštaravimo laisvosios prekybos susitarimui su Korėja ir antra, dėl pramoninės zonos. Šiuo atveju šis prieštaravimas vertintinas iš tam tikros perspektyvos. Tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijose prieš JAV sutartį su Korėja, o nemažai žmonių susidegino. Pas mus protestavo ne tūkstančiais, o koks tuzinas asmenų, galbūt dėl to, kad mėginame į mūsų laisvosios prekybos susitarimą įtraukti su juo susijusį susitarimą dėl politinio bendradarbiavimo, tai yra, socialines, politines ir darbo sąlygas, teigiamai prisidėsiančias ir stiprinsiančias darbo standartų apsaugą šalies Pietuose. Kartu neketiname rengti diskusijų dėl ryžių, kurios buvo surengtos Korėjai derantis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Anaiptol nepasisakome už Kaesong miesto klausimo įtraukimą. Tiesiog teigiame, kad iš susitarimo nereikia automatiškai jo išskirti. Tuo ši pozicija skiriasi ir, tikiuosi, tai padės liberalams pakeisti savo nuomonę balsavimo metu. Kaip yra pasakęs buvęs Jamaikos ministras pirmininkas, už išnaudojimą blogiau tik neišnaudojimas. Daliai mūsų teko lankytis Kaesong mieste praėjusį mėnesį vykstant į Šiaurės Korėjoje surengtą ES seminarą ekonomikos reformos klausimais. Mačiau tūkstančius dailiai apsirengusių Šiaurės Korėjos gyventojų, plūstančių iš šios zonos; nes jų pragyvenimo standartas šešis kartus viršija Šiaurės Korėjos gyventojų standartus. Tai galimybė politiškai ir ekonomiškai faktiškai pakeisti šalies režimą ir siekti pažangos. Kaesong mieste galima prisidėti prie reformų šalies Šiaurėje ir nepaisant iškylančių sunkumų tai reikėtų skatinti, o ne stabdyti.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau trumpai paliesti tris klausimus. Visų pirma Kaesong miesto klausimu manau, kad reikėtų pritarti G. Fordo suformuluotai idėjai, kad nederėtų iš sutarties automatiškai išskirti Kaesong miesto klausimo. Šia tema Komisijoje ketiname elgtis ypač apdairiai, tačiau manau, kad šiuo pagrindu tai dėmesio vertas pakeitimas.

Antra, manęs buvo klausta dėl derybų perspektyvų apskritai. Na, man dirbant dar neteko susidurti su be nesklandumų vykstančiomis derybomis prekybos klausimais. Tačiau galėčiau pasakyti, kad šios derybos vyko sklandžiau nei kai kurios kitos.

Galiausiai T. Mann klausė, ar Europos Parlamentas įgytų teises prieš sutarties ratifikavimą šio susitarimo srityje. Kadangi šis klausimas buvo pateiktas kitame kontekste, aš peržengiau mano kolektyvinę Komisijos atsakomybę ir buvau pernelyg entuziastingas; todėl šiandien būsiu šiek tiek atsargesnis ir pabrėšiu, kad ketiname kuo labiau įtraukti Parlamentą.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 11.30 val.

PIRMININKAVO: G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

6. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. - Prieš balsavimą žodžio paprašė M. Schulz.

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, prašiau suteikti man žodį, nes savo vardu noriu paminėti du aspektus. Visų pirma kalbėsiu dėl vienos labai bendros priežasties – ji susijusi su vakar dienos įvykiais šiuose Rūmuose – tada pateiksiu klausimą dėl būsimo balsavimo.

Tačiau visų pirma noriu aptarti bendro pobūdžio klausimą. Gerb. pirmininke, ar jūs ketinate paskelbti pareiškimą dėl vakar dienos įvykių mano frakcijos vardu, ypač dėl vieno konkretaus atvejo, susijusio su tvarkos šiuose Rūmuose prižiūrėtojais. Noriu pasakyti štai ką. Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris turi visas teises reikšti savo nuomones šiuose Rūmuose. Mes taip pat pratę matyti plakatus ir marškinėlius – čia taip pat kiekvienas gali reikšti savo nuomonę. Visi, kurie pritaria referendumui, gali išsakyti tai šiuose Rūmuose. Tačiau to, ką teko patirti vakar, negalima toleruoti šiame nuomonės laisvės kontekste.

(Plojimai)

Galime ginčytis dėl to, ką čia veikia konkretūs kolegos nariai, kaip jie elgėsi, ar jie rėkė ar ne. Tačiau vieno dalyko toleruoti negalima – kad tvarkos šiuose Rūmuose prižiūrėtojai – ir aš kalbu visų savo kolegų narių vardu, tikiu, kad beveik visų šiuose Rūmuose esančių narių vardu, – kuriems jaučius didžiausią asmeninę ir profesinę pagarbą...

(Plojimai)

Negalima toleruoti – aš taip pat kalbu ir konkrečiai savo kolegos nario J. Daulo vardu, manau, kad ir G. Watsono, D. Cohn-Bendito ir F. Wurtzo vardu, – kad fiziškai ar žodžiais diskusijų įkarštyje būtų įžeidinėjami šių Rūmų tvarkos prižiūrėtojai. Prižiūrėtojai, einantys savo pareigas, vakar buvo pavadinti gestapu ir SS. Tai gėdinga, gerb. pirmininke! Manau, Rūmai turi pareikšti visišką solidarumą tvarkos prižiūrėtojų atžvilgiu.

(Garsūs plojimai)

Ponios ir ponai, Rūmų tvarkos prižiūrėtojai nėra privatūs asmenys; jie yra šio Parlamento pareigūnai. Jie yra ilgoji šių Rūmų Pirmininko ranka. Kai tvarkos prižiūrėtojas fiziškai užgauliojamas, kai jis čia kumščiuojamas, lieka tik viena išeitis. Būtina nustatyti, kuris narys taip elgėsi! Apie nusižengimą būtina pranešti policijai, be to, būtina nedelsiant pašalinti jo ar jos neliečiamumą!

(Plojimai)

Gerb. pirmininke, savo frakcijos vardu noriu kreiptis į Europos tautų sąjungos frakciją, ypač į B. Crowley, nors nežinau, ar jis čia yra, dėl balsavimo – t. y., balsavimo dėl rezoliucijos dėl ekstremizmo, ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogo, Juodkalnijos ir priešpėstinių minų uždraudimo. UEN frakcija yra šių rezoliucijų signatarė. Kadangi iš UEN frakcijos nesulaukėme jokio oficialaus atsiprašymo už vakarykštį incidentą šiuose Rūmuose, aš, kaip Europos Parlamento Socialistų frakcijos atstovas, jaučiuosi negalintis toliau bendradarbiauti su UEN frakcija.

Ypač noriu akcentuoti rezoliuciją dėl kovos su ekstremizmu Europoje. Trečiojo išdėstymo metu UEN frakcija nurodė, kad, be visa ko, smerkia rasizmo apraiškas Europoje ir daro tai nurodydama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Ją turėjome pasirašyti vakar, bet buvome perrėkti grupės narių iš šios frakcijos. Prašome pašalinti savo sąrašą iš šios bendros rezoliucijos. Jūs negalite priimti rezoliucijos, susijusios su pagrindinių teisių chartija, apie kurią vakar jūs visi rėkėte!

(Plojimai ir šurmulys)

Vakar išreiškėte savo nepritarimą šiai pagrindinių teisių chartijai. Išbraukite savo parašą! Mes su jumis toliau nebendradarbiaujame!

(Plojimai)

  Pirmininkas. - Ponios ir ponai, priešais save turiu šią krūvą popierių, todėl galite įsivaizduoti, kiek dar turėsime šįryt nuveikti. Kai kurie kolegos nariai vis tiek prašo žodžio. Aš nenoriu pradėti ilgų diskusijų. J. Daul prašė suteikti žodį, žodžio prašė ir Ch. Muscardini, todėl leisiu jiems kalbėti minutę ir ne ilgiau.

(Triukšmas)

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, kalbėsiu labai trumpai. Buvau rūmuose nuo devynių valandų ir laukiau atsiprašymo dėl asmeninio išpuolio prieš tvarkos prižiūrėtojus. Nesulaukiau, todėl šiandien devintą valandą ryte pats paskelbiau pareiškimą ir neketinu jo kartoti.

  Cristiana Muscardini, UEN frakcijos vardu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dirbu Parlamente daugiau nei 18 metų, ir šiame Parlamente kartu su savo kolegomis nariais visada stengiausi ginti žmogaus ir pilietines teises ir tai liudija mano kalbos Rūmuose, taip pat pateikti klausimai ir pasiūlymai dėl rezoliucijos.

Neketinu mokytis iš M. Schulzo, nes M. Schulz nėra tiesos enciklopedija nei šiuose Rūmuose, nei kur nors kitur. Demokratija, gerb. pirmininke, yra vertybė, kurią būtina ginti, todėl turime rodyti pagarbą asmenims ir grupėms. Man gėda dėl M. Schulzo, nes jis pasakė tai, dėl ko turėtų jausti gėdą.

UEN frakcija yra už visus Parlamento pareigūnus ir ypač už tvarkos prižiūrėtojus, kurie dauguma atvejų šiais metais stengėsi apginti kalbos ir saviraiškos laisvę, kurias taip dažnai pamina kelios Parlamento frakcijos. Dėl šios priežasties, gerb. pirmininke, UEN frakcija ketina palaikyti tvarkos prižiūrėtojus, UEN frakcija tiki pagrindinėmis teisėmis, UEN frakcija skatina rodyti pagarbą pareigoms ir žmonėms. Gerb. M. Schulzai, išbraukite savo parašą!

  Pirmininkas. - Ponios ir ponai, ar dar yra norinčių pasisakyti kokios nors frakcijos atstovų ar atstovių? Aš specialiai sakau „frakcijos grupės atstovų ar atstovių“, nes neketinu leisti šiuo klausimu pasisakyti visiems 185 nariams.

Nematau nė vieno frakcijos atstovo ar atstovės, todėl šio klausimo nagrinėjimą skelbiu baigtu.

(Plojimai)

Aš tik norėjau pasakyti tai, ką kartą yra pasakęs poetas – gražiausi himnai giedami krentant bomboms. Manau, kad tas, kurį teko girdėti vakar, buvo nuostabus kaip tik dėl šios priežasties!

(Plojimai)

J. I. Salafranca nori pasisakyti kitu klausimu.

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, vakar Beiruto mieste buvo įvykdytas brutalus teroristinis aktas, kurio metu žuvo libaniečių generolas François el Hajj.

Kaip Rūmams žinoma, gerb. pirmininke, Libaną su Europos Sąjunga sieja asociacijos susitarimas. Mažojoje plenarinėje sesijoje Briuselyje Parlamentas priėmė svarbią ataskaitą, kuria suteikiama makro finansinė parama šiai valstybei ir kaip pavyzdį galiu pateikti tai, kad užsienio reikalų komiteto delegacija, kurią sudaro V. De Keyser ir A. M. Gomes, B. Belder ir aš, praeitą savaitę apsilankė toje valstybėje, todėl kaip įvairūs ministrai iš įvairių valstybių narių mes galima išreikšti savo pritarimą tos valstybės taikos, supratimo, harmonijos ir susitaikymo siekiams.

Pirmininko noriu paprašyti perduoti mūsų paramą Ministrui Pirmininkui Siniora kaip reakciją į brutalią teroristinę ataką, taip pat mūsų vienareikšmišką ir neatšaukiamą raginimą siekti suvereniteto, demokratijos, stabilumo, perspektyvų ir ramybės Libane.

(Plojimai)

  Pirmininkas. - J. I. Salafranca, manau, kolegų narių plojimai visiškai aiškiai įrodo, kad jūsų deklaracijai pritariama. Aš perduosiu.

Paskutinis prašymas pasisakyti gautas iš H. Pirkerio, o tada pradėsime balsavimą.

  Hubert Pirker (PPE-DE). − (DE) Gerb. pirmininke, tai, ką ketinu pasakyti nėra susiję su diskusijomis, ir iš tikrųjų pasisakyti norėjau tuojau pat po paskutinių diskusijų. Šiuose Rūmuose labai šalta. Vakar tai gal ir buvo gerai, nes būtume tapę dar didesnio įsikarščiavimo liudininkais. Tačiau apskritai yra paprasčiausiai per šalta, todėl aš siūlau, kad diskutuodami dėl laisvosios prekybos sutarties su Korėja pamėgintume pasiekti atitinkamą temperatūrą galbūt pasinaudodami korėjietiška kondicionavimo sistema, jei jau to nepavyko padaryti su europietiška.

  Pirmininkas. - Manau, aptarėme viską, ką ketinome aptarti prieš balsavimą.

Todėl toliau darbotvarkėje balsavimas.

(Balsavimo rezultatai ir kita išsami informacija pateikta protokole)

6.1. 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas, pataisytas Tarybos (balsavimas)

- 2008 finansiniai metai

- Prieš balsavimą:

  Kyösti Virrankoski (ALDE), pranešimas. − Gerb. pirmininke, antrasis svarstymas siekiant dviejų biudžeto institucijos atstovų pusių susitaikymo biudžeto klausimais įvyko 2007 m. lapkričio 23 d. Parlamentas pasiekė rezultatus pagrindiniais tikslais: finansuoti Galileo (2,4 mlrd. EUR) patikslinus daugiametę finansinę programą (DFP) 2007–2013 m. ir pasitelkus lankstumo priemonę (200 mln. EUR); tolesnio reikšmingo lankstumo priemonės (70 mln. EUR) panaudojimo padidėjusioms Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) išlaidoms finansuoti.

Biudžeto komitetas 2007 m. lapkričio 29 d. balsavo dėl antrojo svarstymo pakeitimų, po sutaikinimo metu pasiektų rezultatų. Patikrinus skaičius techniniu požiūriu, padaryta keletas techninio pobūdžio pataisymų, norint visiškai laikytis lapkričio 23 d. pasiektų sutaikinimo rezultatų patikslintų finansinės programos ribų ir bendro išmokų lygio srityje.

Susitarta dėl šių pakeitimų:

Pirma, 1a išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimai pakoreguoti taip:

335 pakeitimas:

06 02 09 01 (Galileo priežiūros institucija) – 7 460 000 EUR

06 02 09 02 (Galileo priežiūros institucija) – 3 100 000 EUR

08 07 01 (bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir transporto srityje) – 348 922 000 EUR

331 pakeitimas:

02 02 01 (Konkurencingumas ir inovacijos) – 126 300 000 EUR

69 pakeitimas:

06 03 03 (TEN – T) – 955 852 600 EUR

Antra, 1b išlaidų kategorijoje, siekiant atitikti taikinimo procedūros metu pasiektą bendrą mokėjimų lygį, mokėjimų asignavimai pakoreguoti taip:

27 pakeitimas:

04 02 17 (ESF) – 3 823 198 181 EUR

140 pakeitimas:

13 03 16 (ERDF suartėjimo srityje) – 10 606 637 496 EUR

141 pakeitimas:

13 03 18 (ERDF konkurencingumo srityje) – 2 540 832 078 EUR

Visiems nurodytiems techniniams pakeitimams gruodžio 10 d., pirmadienį, vienbalsiai pritarė Biudžeto komitetas.

Trečia, numatoma padaryti daug techninių ar nomenklatūros pakeitimų, visų pirma bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų srityje. Šie pakeitimai pristatyti Parlamento pirmininkui. Dėl šių pakeitimų duomenys ir DFP klasifikacija nepasikeitė.

(Techniniai pakeitimai buvo patvirtinti)

- Po balsavimo:

  Emanuel Santos, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (PT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, prieš komentuodamas Europos Sąjungos 2008 m. biudžeto patvirtinimo rezultatus noriu akcentuoti, kad šiandien man yra ypač džiugi diena ne vien kaip europiečiui, bet taip pat kaip Portugalijos piliečiui. Aš, žinoma, noriu paminėti šį istorinį įvykį – tai, kad po daugiau nei valandos mano tėvynės sostinėje bus pasirašyta Lisabonos sutartis. Po to, kai Europos Sąjunga išsiplėtė iki 27 valstybių narių, tai dar vienas ryžtingas žingsnis siekiant Europos integracijos, kuris užtikrins, kad Europa bus dar demokratiškesnė, kad bus dar geriau atstovaujami gyventojų interesai, kad bus dar lanksčiau ir efektyviau dirbama nei anksčiau.

Jei leisite trupai apžvelgti Portugalijos, kaip pirmininkaujančiosios valstybės narės, pasiekimus, norėčiau paminėti tris sritis, kuriose pavyko itin daug nuveikti Europos Sąjungos ateities labui. Tai yra sutartys, dėl kurių šiandien bus galima pasirašyti ES reformų sutartį, Lisabonos sutartį, taip pat noriu paminėti vykstančius ES ir Afrikos valstybių bei ES ir Brazilijos aukščiausio lygio susitikimus. Taip pat galima paminėti ir svarbų susitarimą dėl strateginės Galilėjaus programos finansavimo, kurio pavyko pasiekti.

Ponios ir ponai, šiandien pradėjome antrąjį 2008 finansinių metų biudžeto svarstymą, kuris yra paskutinis ilgų derybų proceso etapas ir kuris šiandien buvo sėkmingai užbaigtas. Su džiaugsmu galiu pažymėti, kad į mūsų dviejų institucijų 2007 m. lapkričio 23 d. posėdyje pasiektą susitarimą buvo atsižvelgta visapusiškai, o visi pasiūlymai, kuriuos svarstėme tame posėdyje – įtraukti į 2008 finansinių metų biudžetą.

Remdamasis procedūra norėčiau pranešti, kad Taryba sutiko dėl maksimalios išlaidų didinimo ribos, kuri buvo aptarta per antrąjį svarstymą. Tačiau norėčiau pažymėti, kad dar reikės atlikti kai kurias nedideles pataisas, susijusias su išlaidų klasifikavimu, o tai priklauso Tarybos kompetencijai.

Baigdamas, gerb. pirmininke, norėčiau pasinaudoti proga ir išreikšti savo dėkingumą Biudžeto komiteto pirmininkui R. Böge‘ui ir dviem pranešėjams –K. Virrankoski‘ui ir V. Itälä, – taip pat savo kolegoms Taryboje, Komisijos narei D. Grybauskaitei ir visiems padėjusiems sėkmingai užbaigti šį sudėtingą biudžeto sudarymo procesą, kuris bus baigtas Parlamento patvirtinimu.

  Pirmininkas. - Ministre, be kitų pastebėjimų, jūs taip pat paminėjote tai, ko aš tikėjausi. Norėčiau pažymėti, kad biudžeto rengimo ir tvirtinimo procedūra buvo atliekama remiantis Sutarties ir 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo nuostatomis. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad pagal minėtojo susitarimo 13 dalį Taryba ir Parlamentas susitarė dėl maksimalios neprivalomų išlaidų padidinimo ribos, remiantis antruoju svarstymu Parlamente. Taigi atsižvelgiant į tai, biudžeto procedūrą galima laikyti baigta, o biudžetą – galutinai patvirtintu.

(Plojimai)

Kaip žinote, Pirmininkas šiuo metu yra Lisabonoje, kur vyksta nedidelė pasirašymo ceremonija. Mano kaip vicepirmininko įgaliojimai čia baigiasi. Oficialus 2008 finansinių metų biudžeto pasirašymas įvyks per kitą plenarinį posėdį Briuselyje antradienį, gruodžio 18 d.

6.2. 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas, pataisytas Tarybos (visi skirsniai) (balsavimas)

- Pranešimas: Kyösti Virrankoski, Ville Itälä (A6-0492/2007)

6.3. EB ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (balsavimas)

- Rekomendacija: Marcello Vernola (A6-0498/2007)

6.4. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos Tąrybos bendradarbiavimas (balsavimas)

- Pranešimas: Adamos Adamou (A6-0443/2007)

6.5. Avių ir ožkų elektroninio identifikavimo įdiegimo data (balsavimas)

- Pranešimas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (A6-0501/2007)

6.6. Įgaliojimai ir bendradarbiavimas išlaikymo prievolės klausimais (balsavimas)

- Pranešimas: Genowefa Grabowska (A6-0468/2007)

6.7. Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo dešimtosios metinės (balsavimas)

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0518/2207)

6.8. ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimas – ES ir Kinijos dialogas dėl žmogaus teisių (balsavimas)

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0543/2007)

- Po balsavimo:

  Toine Manders (ALDE). - (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau išsakyti kelias pastabas dėl 114 ir 166 straipsnių, kuriuos Komisijos narys P. Mandelson ketina pripažinti. Priėmimo Kinijoje metu mes naudojame oficialų simbolį – vėliavą. Dabar tai išbraukta iš susitarimo, tad kviečiu visas valstybes sekti Vokietijos pavyzdžiu ir dar kartą pripažinti, kad tai yra simbolis ir kad visame pasaulyje mes turime būti priimami su oficialiuoju simboliu.

  Pirmininkas. - Šis klausimas bus perduotas kompetentingiems pareigūnams.

6.9. Kova su didėjančiu ekstremizmu Europoje (balsavimas)

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0512/2007)

6.10. Juodkalnija (balsavimas)

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0494/2007)

6.11. Dėl audros Juodojoje ir Azovo jūrose nuskendusių laivų sukelta tarša (balsavimas)

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0503/2007)

6.12. Indėlių garantijų sistemos (balsavimas)

- Pranešimas: Christian Ehler (A6-0448/2007)

6.13. Investicijų valdymas II (balsavimas)

- Pranešimas: Wolf Klinz (A6-0460/2007)

- Prieš balsavimą dėl 2 pakeitimo:

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). - Gerb. pirmininke, norėčiau paaiškinti mūsų teikiamą pakeitimą ir papildyti jį žodžiais: „netiesiogiai, pavyzdžiui“, ir išdėstyti pakeitimą taip: „...produktus mažmeniniams investuotojams tiesiogiai ar netiesiogiai, pavyzdžiui susiejant juos su kitais mažmeniniais produktais“

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

6.14. Tekstilė (balsavimas)

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0495/2007)

  Pirmininkas. - Prieš balsavimą dėl paskutiniojo pranešimo leiskite skirti šį paskutinį balsavimą kolegai nariui, kuris po kelių dienų turės mus palikti ir kuris puikiai dirbo čia, Europos Parlamente, mūsų visų ir visos Europos labui. Kalbu, žinoma, apie Jean-Louis Bourlanges.

(Plojimai)

Gerb. J. -L. Bourlangesai, tikiuosi, kad šie nuoširdūs plojimai pasako jums daugiau nei žodžiai – mums jūsų labai trūks. Linkime jums visa ko geriausio.

6.15. Ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Korėja (balsavimas)

- Pranešimas: David Martin (A6-0463/2007)

7. Plenarinių sesijų kalendorinis planas (žr. protokolą)

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0543/2007)

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, noriu tik pasakyti, kad dėl daugybės priežasčių nepritariu rezoliucijai dėl ES ir Kinijos dialogo dėl žmogaus teisių. Ypač todėl, kad mes čia išnagrinėjome daugiau nei reikia perpildytų tekstų, o Europos institucijos labai retai, jei apskritai kada nors, savo veiksmuose vadovaujasi šiais perpildytais tekstais ir perdėtais pareiškimais.

Artėjant Pekino olimpinėms žaidynėms, Europos pareigūnai dar kartą padarys paslaugą Kinijos pareigūnams. Tai akivaizdžiai įrodo dabartinė rezoliuciją, kuri kartu su labai iškalbingais elementais patvirtina, kad pastarajame Kinijos komunistų partijos tautiname kongrese – cituoju – „iškilo aukštesnio tarptautinių žmogaus teisių etalono taikymo perspektyva“. Kaip naivu iš šių Rūmų pusės; nes šiandienos Pekino realybė – tai bauginimas, deportavimas, areštai ir darbo stovyklos. Pats metas baigti taikyti dvigubų standartų politiką Kinijos atžvilgiu.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0512/2007)

  Dimitar Stoyanov (NI). - (BG) Aš balsavau prieš rezoliuciją dėl ekstremizmo, nes tai yra tos pačios neapykantos, kurią norima pasmerkti, vaisius. O kas išmoko ekstremizmo? Draugas M. Schulz ir draugas D. Cohn-Bendit, šie marksizmo ir leninizmo šalininkai, tos pačios ideologijos, dėl kurios praeito amžiaus pradžioje buvo nužudyta milijonai rusų ir ukrainiečių? Ar draugas K. Vigenin, kurio partija penkiasdešimt metų savo gniaužtuose laikė surakinusi Bulgarijos piliečius ir per tą laiką tūkstančiai bulgarų buvo nužudyta koncentracijos stovyklose? Ar jūs esate tie, kurie gali pasakyti, kas yra ekstremizmas? Ačiū.

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, taip, būtent taip elgiamasi šiuose Rūmuose. Jei jūs nesate M. Schulz, turite aiškintis dėl balsavimo, kad galėtumėt išreikšti savo nuomonę. Šiuose rūmuose padėtas dar vienas kiaušinis kaip būtinybė kovoti su ekstremizmu, tačiau apie tikrąjį ekstremizmą ir ikrą smurtą nekalbama, pavyzdžiui, apie islamo pakilimą Europoje. Vietoj to šimtąjį kartą kalbama apie tų, kurie taikiai kovoja už asmenines teises, už teisę ginti ir saugoti mūsų kalbas, tapatybes, kultūras ir laisves, saviraiškos laisvės pažeidimą

Tai beveik tragedija, kad šiuose Rūmuose nuolatos kalbama apie laisvę ir žmogaus teises, bet žmonėms, kurie turi kitą nuomonę šiuo klausimu ir, pavyzdžiui, nesutinka prisijungti prie tos Rūmų dalies, kuri garbina šventą gerai žinomą daugiakultūrės visuomenės karvę, taikomos griežtos ir drastiškai ribojančios taisyklės. Aš savo ruožtu šios rezoliucijos nelaikau rimtu dokumentu ir, kiek man žinoma, nepasiekus visiškos politinės saviraiškos laisvės, negalima kalbėti apie kokią nors laisvę apskritai.

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat balsavau prieš rezoliuciją dėl ekstremizmo. Ne todėl, kad manau, jog tai taikoma man – nes iš tikrųjų yra atvirkščiai, – bet todėl, kad šimtąjį kartą su ekstremizmu ir murtu siejamas teisiškas politinis diskursas, nukreiptas prieš tolesnę masinę imigraciją, ir griežto koregavimo politika.

Netgi rezoliucijos pavadinimas yra klaidinantis ir šališkas. Akivaizdu, kad kairiųjų ekstremizmas yra kažkas, ko pagal apibrėžimą negali būti, ir akivaizdu, kad nė vienas iš čia esančių nėra girdėjęs apie islamišką fundamentalizmą. Situacija kaip iš Kafkos romano. Būtų juokinga, jei nebūtų taip liūdna. Nusikaltėliu laikomas kiekvienas, kas elgiasi neatsižvelgdamas į tai, kas politiškai korektiška. Galbūt kas nors gali paaiškinti, kaip tokį reiškinį galima suderinti su pagrindinių teisių chartija, kurią vakar pasirašėme.

  Koenraad Dillen (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat labai nuoširdžiai balsavau prieš šią rezoliuciją, nes žinau, kad kai lapė pamokslauja, reikia saugoti savo žąsis. Labai retai tenka pamatyti labiau veidmainišką dokumentą nei šis pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl didėjančio ekstremizmo Europoje ir tik vienas Dievas žino veidmainiavimo rekordus, kurie jau sumušti Europoje ir šiuose Rūmuose.

Galų gale, kaip jau minėjo mano kolegos, nėr tokio reiškinio kaip kairysis ekstremizmas. Iš tikrųjų nenurodomas netgi islamiškas ekstremizmas. Sudeginti Paryžiaus priemiesčiai, bet problema tikriausiai susijusi dėl mažos nekonformistų grupės, kuri tapo šios didingos institucijos pražūtimi.

Galbūt dėl tų, kurie vis dar drįsta kritikuoti Europos kultą ir šventą bei neliečiamą daugiakultūrę visuomenę, verta vėl atverti gulago vartus arba vykdyti inkvizicijas ir ištremti į velnio salą kaip eretikus. Tik taip Europai pavyks atsikratyti paskutiniaisiais likusiais kritikais ir Europos kultas toliau klestės netrukdomai vykdydamas savo atvertimo misiją.

  Mogens Camre (UEN). - (DA) Gerb. pirmininke, Šioje rezoliucijoje pateikta pagrįsta kritika neofašistinių ir fundamentalistinių judėjimų konkrečiuose Europos regionuose atžvilgiu. Tačiau pasirodo, kad apskritai ji vienašališkai nukreipta į problemą, kuri įvardijama kaip fašistines ir rasistines pažiūras puoselėjantys Europos piliečiai, todėl rezoliucija yra beprasmė. Danijoje pakartotinai organizuota nuomonės apklausa įrodė, kad imigrantai iš ne Vakarų valstybių nejaučia, kad būtų laikomi kokios nors rasizmo formos taikiniu ar priešiško elgesio objektu. Tačiau kai kurie imigrantai iš ne Europos valstybių yra įvykdę plataus masto smurto aktų, nukreiptų prieš Danijos piliečius ir kitus imigrantus. Pasak oficialios nusikaltimų statistikos, imigrantai iš ne Vakarų valstybių yra neproporcingai plačiai atstovaujami.

Pastaraisiais mėnesiais kiekvieną savaitę teko patirti nemažai susišaudymo incidentų gatvėse, kuriuose dalyvavo imigrantų gaujos, užfiksuota ir pavienių užpuolimų. Imigrantų pareigūnams, kurie patys nėra danai, buvo grasinta susidoroti ir buvo liepta palikti savo tarnybas – to reikalavo ne danai, o užsienio kultūrų žmonės, kuriems yra stengiamasi padėti integruotis Danijos visuomenėje. Pas mus dirba garsus iš Sirijos kilęs politikas imigrantas. Jį reikia saugoti 24 valandas per parą – ne nuo danų, bet nuo islamiškus įsitikinimus skelbiančių fundamentalistų. Mūsų informacijos tarnyba nuolatos stengiasi užkirsti kelią smurtui, nukreiptam prieš danus ir Danijos socialines institucijas – saugoti reikia ne nuo danų, bet nuo užsieniečių. Todėl žvelgiant iš Danijos perspektyvos, ši rezoliucija yra absurdiška. Danijoje smurtinis rasizmas yra nukreiptas prieš demokratiją ir žmogaus teises. Dėl šios priežasties aš negalėjau balsuoti už šią rezoliuciją.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0503/2007)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Gerb. pirmininke, Juodoji jūra tampa vienu iš pagrindinių naftos eksporto maršrutų šiame regione ir per pastaruosius metus čia, deja, dažnai įvyksta tanklaivių ir krovininių laivų avarijų. Per smarkią audrą nuskendo ar nugrimzdo dvylika laivų. Šių įvykių pasekmės labai rimtos, nes yra susijusios su žmonių gyvybėmis ir didžiuliais padariniais aplinkai.

Tanklaivio „Exxon Valdez“ avarija prie Aliaskos, įvykusi prieš 18 metų, yra didelio masto nelaimės, kurios pasekmes juntame ir šiandien, pavyzdys.

Atsižvelgdamas į tai, kad kiekvieną dieną pasaulio jūromis plaukia maždaug 200 tankerių, manau, jog reikia reguliariai ir atidžiai stebėti situaciją ne vien Juodojoje jūroje, bet ir kitose jūrose. Valstybės narės kaip ir kitos Europos Sąjungai kaimyninės šalys turi užtikrinti, kad būtų griežčiau taikomi dabartiniai Bendrijos įstatymai ir laivybos saugumo standartai. Todėl prašau Tarybos paspartinti savo svarstymus ir priimti bendrą nuostatą dėl likusių įstatymų aktų trečiajame jūrų laivininkystės pakete dėl laivybos saugumo.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0495/2007)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, kitais metais panaikinus kvotas ir įdiegus tekstilės gaminių importo iš Kinijos stebėjimo sistemą, be abejo, pavyks patobulinti kontroliavimo mechanizmą. Tačiau aš nesutinku, kad nereikia stebėti vilnos gaminių. Mūsų rezoliucija yra politinis kreipimasis į Komisiją, joje išreikštas mūsų noras atkreipti daugiau dėmesio į tai, kad būtų reikalaujama vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, taip pat išreikštas protestas prieš Kinijoje taikomus barjerus iš Europos importuojamiems produktams. Mane džiugina tai, kad Kinija turės išduoti importo licencijas, nes tada bus įmanoma vykdyti kontrolės procedūrą Kinijos uostuose ir taip efektyviau apsaugoti Europą nuo padirbtų prekių. Tuo pačiu metu Komisija savo pareiga turi laikyti Europos vartotojų apsaugą nuo nuodingų medžiagų, tokių kaip azotiniai dažikliai, kurie kartais naudojami gaminant prekes Kinijoje. Todėl aš skatinu Komisiją reikalauti prie Europos Sąjungos sienos konfiskuoti tekstilės gaminius, jei jie kelia riziką sveikatai.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Kyösti Virrankoski ir Ville Itälä (A6-0492/2007)

  Bastiaan Belder (IND/DEM), raštu. – (NL) Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimo dėl papildomo Galilėjaus palydovinės sistemos finansavimo ir užsienio reikalų išlaidų, įskaitant policijos misiją Kosove. Todėl buvo padidintas 2007–2013 kelerių metų finansavimo pagrindas ir panaudotas lankstus įstatymas, taip pat perkeltos dabartinės biudžeto nuostatos. Šie perkėlimai galėjo būti platesnio masto.

Probleminiu dalyku laikau prieš tai sutartos ES finansavimo ribos pakeitimą iki 2013 m. ir lankstaus įstatymo naudojimą, siekiant tai įgyvendinti. Reikia vengti naudoti šį įstatymą ir visais įmanomais būdais siekti, kad jis būtų naudojamas tik išskirtiniais atvejais. Visi išlaidų pakeitimai visų prima turi būti susiję su kitų biudžeto punktų mažinimu. Aš kalbu apie išlaidas, kurios nėra susiję su kritiniais Europos Sąjungos tikslais ir biudžeto linijas, kurių taikymas jau neatitinka planuotų išlaidų.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Susitarimas, kurio pasiekė Komisija, Taryba ir Parlamentas dėl 2008 finansinių metų ES biudžeto, atskleidžia tikrąją didžiųjų ir turtingųjų valstybių galybę, nes čia atsižvelgiama į jų reikalavimus kuo galima labiau apriboti ES biudžeto aukščiausiąją ribą.

Nepaisant visų mėginimų tai nuslėpti, tiesa yra ta, kad Komisijos, Tarybos ir EP pasiūlymuose dėl ES biudžeto, taip pat šiame susitarime nurodomas 2008 finansinių metų skaičius yra mažesnis, nei numatyta 2007–2013 m. finansų pagrinduose. Toks pat atvejis nutiko ir pernai dėl 200–2006 finansinių pagrindų.

Iš tikrųjų šis 2008 finansinių metų ES biudžetas sumažintas daugiau nei 9 mln. EUR, kalbant apie mokesčius, palyginus su tuo, dėl ko buvo susitarta finansų pagrinduose dėl 2008 finansinių metų, t. y. mokesčių sąskaita ES biudžetas sumažintas nuo 1,04 proc. iki 0,96 proc. iš Bendrijos GNI. Kita vertus, numatant ES biudžetą palaipsniui perkeliami prioritetai siekiant finansuoti neoliberalią, federacinę ir karinę ES politiką.

Todėl mes šį susitarimą atmetame.

  Gunnar Hökmark (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes pritariame pagrindiniams 2008 finansinių metų ES biudžeto principams ir norime atkreipti dėmesį, kad mokesčių mokėtojams jis turi leisti pajusti tikrąją pinigų vertę. Finansinės perspektyvos nustatytus pagrindus reikia gerbti, todėl mus džiugina tai, kad biudžetas pernelyg neperžengs šių pagrindų ribų.

Parama žemės ūkiui yra viena iš sričių, kurią galima apkarpyti, siekiant įgyvendinti Lisabonos sutarties ambicijoms artimesnius tikslus, kitaip sakant, ES turi tapti sėkmingiausios ekonominės plėtros regionu visame pasaulyje.

  Gay Mitchell (PPE-DE), raštu. − Derybų dėl biudžeto metu Parlamentas ir Taryba nusprendė pakartotinai skirti 50 mln. EUR iš decentralizuotų agentūrų ir skirti šią sumą iš dalies Europos GNSS programoms (EGNOS/GALILEO) ir Europos technologijų institutui finansuoti. Nebuvo nurodyta, kurias agentūras tai paveiks.

Perprogramavimas susijęs su agentūromis, nurodytomis ties 1A išlaidų kategorija, kur priskirtas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas. Fondas įsikūręs Dubline. Šis fondas teikia svarbias paslaugas darbo rinkos ir darbo sąlygų srityje, jo finansavimo mažinimas nepriimtinas, nes tai turėtų neigiamos įtakos jo darbui.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pasiūlytą 2008 finansinių metų biudžetą visų prima todėl, kad pasiūlymas akivaizdžiai atitinka 2007–2013 finansinėje perspektyvoje išdėstytus principus.

Antra priežastis ta, kad balsuoti pasiūlymas buvo pateiktas po Komisijos ir Tarybos diskusijos, kai pagaliau pavyko išspręsti rimtą Galilėjaus programos finansavimo problemą. Priimtas sprendimas taip pat labai efektyvus, nes tapo įmanoma teikti tam reikiamo lygio finansavimą įgyvendinant su europiniais tinklais susijusius projektus.

Trečia, manau, kad reikia džiaugtis, jog pavyko rasti vertingą sprendimą, kai tai susiję su mokesčių biudžetu, skirtu finansuoti Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo projektus, kurie yra labai svarbūs, siekiant, kad Portugalija galėtų vykdyti projektus, užtikrinančius efektyvesnę nei pastaraisiais metais ekonominę plėtrą, ir taip priartėti prie ES vidurkio.

- Pranešimas: Adamos Adamou (A6-0443/2007)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Maždaug prieš 50 metų Europos Taryba sudarė taisyklių ir teisinių bei teisminių įstatymų sistemą, kurios tikslas – ginti ir diegti pagrindines teises, kurios šiuo metu laikomos žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratiškos Europos etalonu.

Pagrindinių teisių agentūra, kuri yra Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro darbo tęsėja, turi padėti siekti darnios ir nuoseklios ES pagrindinių teisių politikos.

Abiejų institucijų tikslas tas pats (stiprinti pagrindinių teisių apsaugą), todėl svarbu užtikrinti glaudų bendradarbiavimą.

Šia sutartimi siekiama užtikrinti papildomą ir pridėtinę vertę, taip pat vengti veiklos dubliavimo Europos Taryboje, kaip nurodyta reglamento, nustatančio Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros veiklą, 9 straipsnyje.

Aš pritariu šio susitarimo išvadoms, nes jose juntama bendradarbiavimo, skaidrumo ir papildymo dvasia, ypač tai pasakytina apie bendradarbiavimo pagrindų tarp dviejų institucijų nustatymą, kuris užtikrina, kad bus palaikomi reguliarūs santykiai ir bus rengiami susitikimai, bus keičiamasi informacija, taip pat koordinuojama veikla, siekiant išvengti jos dubliavimo ir garantuoti kuo įmanoma efektyvesnį resursų panaudojimą.

  Marine Le Pen (NI), raštu. – (FR) Apie Europos Parlamento veiklos paradoksą arba galbūt veidmainystę byloja tai, kad skelbiami demokratiniai principai ir vertybės, bet jų nepaisoma atsisakant juos taikyti tada, kai tai nepatogu.

Tokį atvejį teko stebėti vakar, kai Europos Parlamentas plenarinio posėdžio metu nepaisant visuotino pasipiktinimo formaliai deklaravo pagrindinių teisių chartiją, taip ignoruodamas separatistų demonstruojamą protestą ir reikalavimą organizuoti referendumą dėl naujos konstitucinės sutarties priėmimo.

Europos Parlamentas save diskredituoja atsisakydamas diskutuoti ir užtraukia nepasitikėjimą savo pačių išrinktais nariais, kurie yra priversti skatinti tautinės tapatybės ir suvereniteto priežiūrą.

Saviraiškos laisvė prasminga tik tada, kai ja gali pasinaudoti ir politiniai oponentai. Pažvelgus į konservatoriškas politines grupes atrodo, kad kai kurios kalbos yra neteisėtos ir jas reikia bet kokia kaina uždrausti. Europos Parlamentas susikompromituoja pateikdamas pareiškimą dėl pagrindinių teisių chartijos, todėl išrinktieji nariai iš tautinio fronto garsiai ir aiškiai teigia, kad jų nuomonė apie žmogaus teises yra kitokia ir kad jie toliau kovos už pagarbą suverenitetui ir Europos tautų identitetui.

- Pranešimas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (A6-0501/2007)

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Aš balsavau už F. -W Graefe zu Baringdorfo pranešimą, nes tikrai būtina įdiegti avių ir ožkų elektroninio identifikavimo sistemą. Apgailestauju, kad Komisija siūlo įdiegimą atidėti 17 mėnesių.

Sutinku su Komisijos pasiūlymo pataisymu dėl to, kad turi būti nustatyta data, kai sistema ims galioti, ir kad 2009 m. gruodžio 31 d. yra pati tinkamiausia data, kaip siūlė F. -W Graefe zu Baringdorf savo pranešime.

Aš nepritariu 4 ir 5 pataisoms, kuriomis siekiama atidėti greitą sistemos įdiegimą. Taip pat nepritariu 3 pataisai, nes, mano nuomone, aptariamame dokumente siekiama sudaryti grafiką, o ne diskutuojama dėl principų.

- Pranešimas: Genowefa Grabowska (A6-0468/2007)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už pranešimą, nes svarbu panaikinti dabartines kliūtis renkant išlaikymo prievoles iš piliečių, gyvenančių ne toje valstybėje narėje, kurioje asmuo yra įpareigotas vykdyti išlaikymo prievoles. Todėl itin svarbu apginti silpnesniąją pusę rinkimo procedūros metu. Tačiau mes nepritariame 9 ir 26 pataisų, kuriomis reikalaujama, kad šalys, gavę nepriklausomą teisinį patarimą, sudarytų rašytinį susitarimą dėl teisminės jurisdikcijos ir nacionalinių įstatymo, kuris turės būti taikomas norint, kad susitarimas būtų laikomas galiojančiu teisme, formuluotėms. Tokie reikalavimai nesuderinami su Švedijos teisės tradicijomis.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Dėl didesnių mobilumo ES galimybių ir vis daugiau besiskiriančių porų, padaugėjo tarpvalstybinių disputų dėl išlaikymo pareiškimų.

Dabartinės procedūros, siekiant skirti išlaikymo prievoles, yra ilgos ir sudėtingos, be to, dažnai nepavyksta pasiekti norimo rezultato. Šiuo metu išlaikymo kreditoriai, kurių didžiąją daugumą sudaro vaikai, gyvena labai skurdžiose sąlygose ir dažnai neturi pinigų net būtinosioms reikmėms.

Todėl ši iniciatyva yra labai svarbi, nes ji turėtų užtikrinti vidaus rinkos funkcijas, taip pat judėjimo laisvę, nes turės būti pašalintos kliūtys, kurių priežastis – valstybių narių skirtumai dėl išlaikymo prievolių skyrimo. Būtina užtikrinti, kad tokie sprendimai būtų pripažįstami ir galiotų visoje Europos Sąjungoje kuo įmanoma greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Taip pavyktų supaprastinti piliečių gyvenimą, be to, turėtų teigiamo socialinio poveikio, nes kitoje valstybėje narėje gyvenantiems išlaikymo kreditoriams būtų paprasčiau pateikti pareiškimą kompetentingam teismui, ir jei teismo sprendimas bus priimtas, jis bus laikomas galiojančiu visose valstybėse narėse be papildomų formalumų.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, aš balsuoju už pranešimą Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (COM(2005)0649 – C6-0079/2006 – 2005/0259(CNS)).

G. Grabowska teisi teikdama, kad šiuo metu nėra bendros, vientisos, visoje ES galiojančios išlaikymo prievolių pripažinimo ir įteisinimo sistemos.

Pritariu iniciatyvai dėl greito, nemokamo išlaikymo pareiškimų pripažinimo, ypač kai tai susiję su asmenų išvykimu į kitas valstybes.

Pranešime teisingai akcentuojama būtinybė imtis tokių veiksmų, kad sprendimai būtų laikomi galiojančiais, kokiais jie laikomi toje valstybėje narėje, kurioje buvo priimti, be jokių papildomų formalumų.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0518/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pagal praėjusio lapkričio mėnesio duomenis nuo 1997 m. Otavos konvenciją pasirašė 156 valstybės. Labai svarbu, kad tarp šių valstybių nėra JAV.

Šiandien priimtoje rezoliucijoje pabrėžiamas Europos Komisijos veiksmų nenuoseklumas paskelbiant siekį aktyviai kovoti už pėstininkų minų sunaikinimą ir remti aukas, kurių daugumą sudaro vaikai bei priimant sprendimą panaikinti pėstininkų minų naikinimo biudžetą 2006 m. pabaigoje.

Atsižvelgdami į šio veiksmo svarbą ir faktą, kad parama aukoms tikrai neatitinka jų poreikių, mes manome, kad konkretus priešpėstinių minų biudžetas, skirtas rinkti minas, padėti aukoms ir naikinti minų atsargas turi būti pasiūlytas iš naujo, be to, jis turi būti daug didesnis, negu buvo anksčiau.

Apgailestaujame, kad nebuvo priimtas mūsų parlamentinės grupės pasiūlymas visoms šalims nedelsiant nutraukti minų gamybą ir raginimas, kad ES kariai jokiomis aplinkybėmis ar sąlygomis nenaudotų minų.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0543/2007)

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau dėl rezoliucijos dėl ES-Kinijos ryšių, nes nenoriu susieti savęs su šiais tėviško pobūdžio papeikimais ar moralizuojančiomis paskaitomis, kurios dažnai sudaro tokio pobūdžio rezoliucijas. Europos Sąjunga, kuri nesugeba patvirtinti visoje jos teritorijoje galiojančios Pagrindinių teisių chartijos, tikrai nenusipelnė mokyti viso likusio pasaulio.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0512/2007)

  Jim Allister (NI), raštu. − Kaip Šiaurės Airijos regiono, kuriame koaliciją su demokratinėmis partijomis sudariusios ir su teroristine organizacija, neseniai nužudžiusia jaunuolį Paul Quinn, susijusios Sinn Fein partijos nariai buvo išrinkti į vyriausybę, atstovas balsavau už 14 pataisą, kurioje:

„Smerkiamas faktas, kad tam tikros vyraujančios partijos paskelbė savo prielankumą ekstremistinėms partijoms ir sudarė su jomis koalicijos sutartis bei taip paaukojo savo moralinius principus dėl trumpalaikės politinės naudos.“

  Gerard Batten (IND/DEM), raštu. − Nors UKIP prieštarauja bet kokioms ekstremizmo apraiškoms, jos nariai nemano, kad Jungtinės Karalystės gyventojams šiuo požiūriu reikėtų ES patarimo, todėl UKIP neketina raginti ES imtis veiksmų šiuo klausimu. Šis ir kiti klausimai turėtų likti nepriklausomų demokratinių tautinių valstybių prerogatyva.

  Derek Roland Clark (IND/DEM), raštu. − Nors UKIP prieštarauja bet kokioms ekstremizmo apraiškoms, jos nariai nemano, kad Jungtinės Karalystės gyventojams šiuo požiūriu reikėtų ES patarimo, todėl UKIP neketina raginti ES imtis veiksmų šiuo klausimu. Šis ir kiti klausimai turėtų likti nepriklausomų demokratinių tautinių valstybių prerogatyva.

  Hanna Foltyn-Kubicka, Wojciech Roszkowski ir Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, mes esame prieš rasizmą, ksenofobiją ir politinį ekstremizmą. Europos Parlamente, kur šios koncepcijos dažnai minimos politinių diskusijų metu, kyla grėsmė žodžio laisvei. Pasipiktinimą keliantis pavyzdys buvo gruodžio 12 dieną įvykę incidentai, kurie teikia pagrindo manyti, kad Pagrindinių teisių chartijos, kuri beatodairiškai draudžia bet kokią diskriminaciją, pagrįstą „bet kuria politine nuomone“, rėmėjai patys pažeidė savo skelbiamus principus.

Tikslaus politinio ekstremizmo ir ksenofobijos apibrėžimo trūkumas rezoliucijoje, skirtoje kovai su ekstremizmu paskatino mus susilaikyti nuo balsavimo.

  Bruno Gollnisch (NI) , raštu. – (FR) Nacionalinis Frontas, Vlaams Belang ir FPOE nėra ekstremistinės, rasistinės ar ksenofobiškos partijos. Klaidinantis ir neteisingas jų apibūdinimas yra taip vadinamų konservatyviųjų partijų bandymas apkaltinti jas ekstremizmu vien todėl, kad jos skatina išsaugoti tautinę tapatybę.

Demokratijai kilo tikras pavojus, bet tie, kuriuos sistema iš anksto pripažino kaltais, nėra tie, kurie kelia grėsmę demokratijai. Žmonės, kurie kritikuoja vykdomą politiką, ypač imigracijos klausimais, ir kurie yra apkaltinti ekstremizmu, nekelia pavojaus. Pavojų kelia tie, kurie nuolat slopina saviraiškos laisvę teisindamiesi žmogaus teisėmis ir politiniu korektiškumu ir kurie iš tikrųjų tik slepia savo nesėkmes sprendžiant imigracijos, saugos trūkumo ir tapatybės problemas.

Vietoje to, kad sparčiai didintų kovai su ekstremizmu skirtų įstatymų skaičių Europos Parlamentas galėtų padėti efektyviai skatinti demokratijos principus ir vertybes. Deja, viskas vyksta atvirkščiai. Vietoje to, kad Parlamentas kritikuotų radikaliojo islamizmo ar totalinio komunizmo režimus Parlamentas tik dar kartą savo antinacionalines ir globalistines aistras.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, mes kategoriškai pasisakome prieš rasizmą, ksenofobiją ir politinį ekstremizmą. Tačiau manau, kad šiuose Europos Parlamento globojamuose dokumentuose turi būti nurodyti aiškūs terminų apibrėžimai, ypač politinio ekstremizmo ir ksenofobijos apibrėžimai. Jei apibrėžimai nebus nurodyti, poveikis gali būti tiesiog priešingas ir tapti nesutarimų pagrindu dėl viešųjų politikų veiksmų taip ribojant saviraiškos laisvę.

Vienas iš tokio pasirinktinio šių koncepcijų interpretavimo pavyzdžių buvo situacija, kilusi šių metų gruodžio 12 d. Europos Parlamento plenarinės sesijos metu Strasbūre. Pavyzdžiui, kaip Pagrindinių teisių chartijos nuostata, kad „bet kokia diskriminacija, pagrįsta ... politine ar bet kuria kita nuomone ... turi būti uždrausta“ atitinka prievartinį dokumento, kuriame buvo užrašas REFERENDUMAS išplėšimą iš narių rankų? Tai buvo tik kelių narių taikus nuomonės išreiškimas.

Atsižvelgdamas į šią situaciją aš susilaikiau nuo balsavimo dėl rezoliucijos, skirtos kovais su Europoje plintančiu ekstremizmu.

  Carl Lang (NI) , raštu. – (FR) Net nuostabu matyti, koks viena puse paralyžiuotas gali būti Europos Parlamentas, kuris sugeba žiūrėti tik į dešinę pusę! Įvairios rezoliucijos, kurias siūlo PSE, liberalai, žalieji ar net komunistai yra laikomos ekstremistinėmis ir priskiriamos „ekstremaliems dešiniesiems“.

O kaip dėl radikaliojo islamizmo, visų tų trotskiečių ir komunistų? Šio tipo ekstremizmas nebuvo nė karto paminėtas.

Tai įžeidimas visoms totalitarinio komunizmo režimų aukoms ir tiems, kurie kasdien kenčia nuo radikaliojo islamizmo dogmų bei apeigų. Europos Parlamentas netiki, kad šie ekstremizmo tipai yra smerktini. Jų tiesiog nėra, nes jie neįtraukti į standartinį tarp šių sienų galiojantį politinio korektiškumo žodyną.

Atsižvelgdama į demokratijos, lygybės ir tolerancijos principus bei vertybes PSE grupė pritaria ekstremaliosios dešiniosios politinės grupės Nepriklausomybė, tradicija ir suverenumas (ITS) išformavimui ir skatina sugriežtinti Parlamento politinių grupių formavimo sąlygas. Pagrindinis šių išrinktų narių leitmotyvas yra sisteminis politinių oponentų juodinimas siekiant visiems primesti savo konservatyvias idėjas.

Šios rezoliucijos yra veidmainiškos, aklos ir tamsios. Mes balsuosime prieš jas.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Nors visiškai pritariu priemonėms rasizmui ir ekstremizmui įveikti, ši kairiųjų parengta rezoliucija yra visiškai nenaudinga ir ja siekiama išimtinai platinti savo iškreiptą darbotvarkę. Faktiškai nėra didelių kraštutinės kairės ir kraštutinės dešinės skirtumų; jos net viena kitą papildo. Tačiau kairiesiems pavyko nukreipti dėmesį nuo savo kraštutinių pažiūrų ir pasisakyti už institucijas ir strategijas, prisidedančias prie jų tikslų. ES, kurioje nuolat mėginama viršyti apibrėžtus įgaliojimus, prie to palankiai prisideda. Nepritariu ES pusiau savarankiškoms nevalstybinėms organizacijoms, pvz., vadinamajai ES pagrindinių teisių agentūrai ar daugelio nevyriausybinių organizacijų, remiančių kairiųjų darbotvarkę, finansavimui valstybės pinigais, todėl susilaikiau balsuojant dėl šios rezoliucijos.

  Thomas Wise (IND/DEM), raštu. − Prieštarauju bet kokiam ekstremizmui, tačiau nesutinku, kad Jungtinės Karalystės gyventojams privalu teirautis ES patarimo šiais ar bet kokiais kitais klausimais. Mane išrinko ne tam, kad prisidėčiau prie ES kontrolės JK atžvilgiu išplėtimo ar stiprinimo. Šis klausimas turėtų likti nepriklausomų demokratinių tautinių valstybių prerogatyva.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0494/2007)

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. – (NL) 1918 m. nepriklausoma Juodkalnija savanoriškai pasirinko susijungimą su kaimyninėmis šalimis Serbija, Bosnija-Hercegovina ir Slovėnija. 2006 m. po Jugoslavijos iširimo Juodkalnijos, paskutinės valstybės, kuri buvo susijungusi su Serbija, rinkėjai demokratiškai nusprendė nutraukti šią sąjungą. Taip Juodkalnija tapo 49 nepriklausoma Europos valstybe. Labai svarbu, kad Juodkalnija taptų normalia valstybe, o ne didesniąja Monako versija – turtingų užsieniečių pageidaujančių mokėti mažesnius mokesčius, plauti pinigus ir statyti rūmus, rojumi. Juodkalnija turėtų aktyviau kovoti su aplinkos tarša ir cigarečių kontrabanda.

Džiaugiuosi, kad Užsienio reikalų komitetas priėmė mano pataisas dėl pabėgėlių iš Serbijos ir Kosovo apgyvendinimo ir įdarbinimo. Pilietybės neturintys asmenys negali tokiais likti ir Juodkalnija privalo atsižvelgti į Europos Tarybos priimtus nutarimus. Buvo priimtas net pasiūlymas atstatyti šiaurės-pietų geležinkelio liniją iki Nikšić Bosnijos pasienyje ir Shkoder Albanijoje. Didėjantis kelių transportas nėra tinkamas sprendimas. Gerai, kad pranešėjas, M. Vernola, kitaip nei ankstesniame metiniame pranešime nesiūlo greito priėmimo į NATO ar ekonominės politikos, kuri būtų daug liberalesnė nei taikoma likusioje Europoje. Narystė NATO negali būti būtina priėmimo į Europos Sąjunga sąlyga.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0503/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiandien Europos Parlamento priimta rezoliucija mes išreiškiame solidarumą su laivų katastrofų, sukėlusių aplinkos katastrofą ir įvykusių Kerčės sąsiauryje, aukomis. Šis sąsiauris yra tarp Juodosios ir Azovo jūrų.

Žalą aplinkai padidino greitas naftos gaminių pasiskirstymas sąsiauryje dėl vyravusio stipraus vėjo ir didelių bangų.

Mes pritariame rezoliucijoje išsakytai nuomonei, pabrėžiančiai svarbų valstybių narių vaidmenį užtikrinant, kad į nacionalinius registrus įtraukti laivai turi atitikti tarptautinius standartus ir būtų užkirstas kelias tokioms jūrinėms nelaimėms bei būtų sparčiai šalinamos jų pasekmės.

Sutikdami, kad reikia imtis priemonių siekiant sumažinti pavojų aplinkai ir didinti laivybos saugą mes manome, kad bet kuri ES lygmeniu pareikšta iniciatyva turi būti pagrįsta glaudesniu valstybių narių bendradarbiavimu nesiekiant atsiriboti nuo atsakomybės šioje srityje.

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE), raštu. – (FR) Europos Sąjungos plėtra skatina mus būti solidariais su 431 000 km2 ploto teritorijos, esančios šalie Juodosios jūros, gyventojais.

Šis solidarumas išreikštas nutarimu pradėti derybas su Turkija, kaimynystės strategijos taikymas su Gruzija ir Ukraina bei strateginė partnerystė su Rusija. Audros smarkumas priverčia susimąstyti apie klimato kaitos padarinius mūsų kaimynystėje. Būtina sukurti rizikos valdymo strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į bioįvairovės prevenciją ir apsaugą.

Mes nepamiršome, kad audra užklupo keturis laivus ir buvo aštuonių jūreivių mirties priežastimi. Rusijos krovininis laivas lūžo pusiau ir ant iš Sibiro keliaujančių nardančių paukščių migracijos kelio iš jo išbėgo 4000 tonų kuro. Atsižvelgdama į Stebėjimo ir informacijos centro reikalavimus Europos Sąjunga išsiuntė į įvykio vietą specialistų komandą. Tačiau privalome imtis efektyvesnių veiksmų. Norėdama ateityje išvengti tokių nelaimių ES turi užtikrinti, kad Rusijos laivyno laivams būtų taikomi griežti saugumo standartai. ES turi pareikalauti, kad Rusija naftos pervežimui naudotų dvigubo korpuso laivus. Susirinkus BSEC parlamentinė asamblėjai turėtume pareikalauti, kad į Europos laivybos saugumo paketą būtų įtraukti šie standartai.

- Pranešimas: Christian Ehler (A6-0448/2007)

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už Ch. Ehlerio pranešimą dėl indėlių garantijų schemų.

Pranešėjas paruošė labai išsamų pranešimą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas naujiems iššūkiams, susijusiems su garantijų schemomis ir didėjančia rinkų integracija. Norėdami užtikrinti finansų rinkų stabilumą privalome reaguoti į šiuos iššūkius. Indėlių garantijų sistemos yra labai svarbi ES finansų rinkos sistemos dalis, kurios veikimas turi būti nuolat tobulinamas.

Pranešėjas tinkamai atkreipė dėmesį į krizių valdymo problemą ir tarpvalstybinių indėlių krizės atveju apsaugos užtikrinimą.

Sutinku, kad krizės valdymas turėtų būti pagrįstas geresniu rizikos veiksnių nustatymu, tiksliau apibrėžtomis ir suplanuotomis visų susijusių šalių tarpusavio veiksmų procedūromis ir išaiškinimu, kada turi būti dalijamasi našta. Privalome atsižvelgti į sistemų skirtumus ir susijusių viešojo bei privataus sektoriaus dalyvių įvairovę.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0495/2007)

  Bruno Gollnisch (NI) , raštu. – (FR) Tekstilės sektoriuje, kaip ir kituose sektoriuose, kiekviena šio Parlamento rezoliucija dėl prekybinių ryšių su Kinija atrodo labai panašiai: masinis importavimas, iškreiptas euro vaidmuo atsižvelgiant į tikslingai nuvertintas užsienio valiutas, socialinis ir aplinkos dempingas, klastotės, piratavimas, pavojingi produktai ir mokesčių netaikymas, kuris žlugdo Europos gamybą.

Kodėl Kinija buvo priimta į TPO tokiomis aplinkybėmis? Mes balsavome prieš. Kodėl nenorima suprasti, kad prekybos liberalizavimas su šalimis, kurios nusprendė nesilaikyti taisyklių – ir šį liberalizavimą vėliau labai sunku apriboti – tik sukelia ištisų regionų ir sektorių ekonomines katastrofas ir socialinį susiskaidymą? Kodėl turėtume patvirtinti tekstilės ir jos gaminių kvotų atšaukimą ir atleisti dešimtis tūkstančių Europos darbuotojų? Esate tuo susirūpinę, bet iš tikrųjų tik nedrąsiai užsimenate apie galimas komercinės apsaugos priemones ir jungtinį eksporto stebėjimą. Tai nėra daug ir to tikrai nepakanka, nors tokios priemonės ir geriau negu nieko.

Nors ši rezoliucija yra taip pat naudinga, kaip ir šokoladinis arbatinukas, mes balsuosime už.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes džiaugiamės, kad buvo priimti mūsų pasiūlymai dėl to, kad

- dvejopo tikrinimo priežiūros sistema nebus efektyvi, jei nesugebės užkirsti kelio tokiai situacijai, kuri buvo 2005 m. ir kad reikia naujų apsaugos priemonių.

- turi būti sudaryta tekstilės ir drabužių sektorių Bendrijos programa, ypač regionuose, kuriuose šios pramonės šakos yra gerai išvystytos bei turi būti teikiama pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Mes apgailestaujame, kad Europos Parlamento dauguma atmetė tokius mūsų pasiūlymus, kaip:

- tuos, kurie buvo susiję su rimtomis liberalizavimo pasekmėmis tekstilės ir drabužių sektoriuose pasauliniu lygmeniu, įmonių uždarymu ar perkėlimu, nedarbu ir didelėmis socialinėmis-ekonominėmis krizėmis.

- tos, kurios nurodė, kad tam tikros šalys ėmėsi taikyti apsaugos priemones iki 2008 m. pabaigos, todėl nesupratome, kodėl ES nesugebėjo pasekti jų pavyzdžiu.

- sukurti reguliavimo pagrindą, pagal kurį būtų galima skirti baudas už bendrovių perkėlimą, padėti verslo įmonėms vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus regionų plėtros ir užimtumo srityse, įskaitant reikalavimą grąžinti paramą, jei šios sąlygos nevykdomos.

- skatinančius skirti didesnį vaidmenį darbuotojų atstovams įmonės tarybose ir priimant svarbius organizacinius sprendimus.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Baigus galioti sutarčiai dėl tekstilės importo apribojimo Prancūzijos ir Europos tekstilės sektoriai pavirto į ekonomines ir socialines dykumas. Tūkstančiai darbą praradusių vyrų ir moterų kenčia skurdą ir nepriteklius.

Šių įmonių sunaikinimas globalizacijos ir proeuropietiško ultraliberalizmo vardan yra vienos didžiausių Europos Sąjungos ekonominių nesėkmių simbolis.

Daug metų dėl tokio požiūrio visų sektorių gamybos įmonės buvo perkeliamos į kitas pasaulio šalis, nors šios įmonės ir vadovavosi labai aukštais standartais. Jos buvo perkeliamos į Šiaurės Ameriką ir ypač Aziją. Šis pasaulinis perkėlimas tikrai nepadėjo trečiosioms šalims, o tik paskatino ekonominę jų vergiją ir padėjo keliems išrinktiesiems Kinijos fabrikams bei sukūrė ilgalaikį nedarbą Europoje vis didėjančios ekonominės krizės akivaizdoje.

Visiškai akivaizdu, kad pasaulinė konkurencija, kurią skatina PPO, yra pagrindinė neturto ir dinamiškumo trūkumo Europoje priežastis. Europos Sąjunga privalo nedelsdama nutraukti šią beprotybę bei nustatyti Bendrijos apsaugos būdus bei svarbiausias sritis.

- Pranešimas: David Martin (A6-0463/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Be kitų dalykų šiame pranešime pateikiama daug neteisingų pažiūrų. Jame pripažįstama, kad „skurdas lieka neišspręsta ir didėjančia problema Korėjoje, kuri, pagal EBPO statistiką yra viena iš trijų šios organizacijos šalių, kurios gyventojai gauna didžiausią pajamas ir pasižyminčių didžiausiu pajamų augimo šuoliu“ (galėtume pridurti, kad tai nėra vienintelis atvejis, nes ES šalyse pajamų skirtumas tarp turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų irgi padidėjo, ypač Portugalijoje, kur jis nuolat didėja, o beveik du milijonai portugalų gyvena ant skurdo ribos).

Pranešime siūloma priimti „laisvosios prekybos“ ir liberalizavimo susitarimą tarp ES ir Korėjos, nors puikiai žinome, kad tokia politika buvo ir bus naudinga didelėms ES ir Korėjos ekonominėms ir finansinėms grupėms. Pagal tokį susitarimą darbininkų sąlygos dar labiau pablogėtų, jie būtų priversti sutikti su mažesniais atlyginimais bei dėl „konkurencingumo“ netektų teisių ir socialinių privilegijų besistengdami padidinti kelių išrinktųjų pelną.

Tuo tarpu laivų statybos pramonės šaka pranešime neminima...

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už D. Martino pranešimą dėl prekybinių ir ekonominių santykių su Korėja.

Pranešėjas pateikė labai išsamų pranešimą, kuriame apibūdino Korėjos, kaip Europos Sąjungos ekonominės partnerės, svarbą. Sprendimas pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su Korėja yra Europos dalyvavimo pasaulinėje rinkoje strategijos dalis.

Laisvosios prekybos sutartis tarp Korėjos ir Europos Sąjungos galėtų būti aukštų socialinių ir aplinkos standartų įgyvendinimo pagrindu ir puikiu pavyzdžiu kitiems susitarimams, dėl kurių dabar vyksta derybos.

Pritariu, kad turi būti dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga ir Korėja šia prekybos sutartimi arba atskira sutartimi prisiimtų įsipareigojimus dėl žmogaus teisių.

(Posėdis nutrauktas 12.50 val. ir atnaujintas 15 val.)

9. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

10. Posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

11. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (diskusijos)

11.1. Rytų Čadas

  Pirmininkė. - Kitas darbotvarkės klausimas yra šeši pasiūlymai dėl rezoliucijos dėl Rytų Čado⁽¹⁾.

  Adam Bielan (UEN), autorius. − (PL) Gerb. pirmininke, noriu pasakyti, kad man kelia didelį nerimą kovų suaktyvėjimas Čade ir nesugebėjimas rasti politinį konflikto sprendimą. Norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į EUFOR TCHAD/RCA operacijos vaidmenį. Pagrindinis Europos iniciatyvos, kurią remią ir JT, tikslas yra užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimo zonos apsaugą.

Atsižvelgdami į besitęsiančią Darfūro krizę ir tai, kaip ji destabilizuoja padėti regione, verta prisiminti, kad konfliktas jau peržengė Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos sienas. Manau, kad reikia kuo greičiau nusiųsti neutralių karinių pajėgų iš valstybių narių. Dar norėčiau pabrėžti, kad tokių taikos misijų sėkmė labai priklauso nuo politinių pastangų, būtinų siekiant tęsti taikos procesus.

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), autorė. − Gerb. pirmininke, norėčiau pateikti keletą svarbių esminių pastabų. Nėra abejonės, kad intervencija į Čadą būtina. Neabejotina, kad labai sunku matyti plačiai paplitusį pabėgėlių vargą šioje pasaulio dalyje, tačiau noriu labai aiškiai pasakyti, kad siūloma misija susidurtų su keletu esminių sunkumų.

Pirmiausia minėtinas neaiškus operacijos mandatas. Manome, kad šios pastangos priskiriamos taikos palaikymo ir humanitarinei sričiai. Tuomet būtina tai pakartotinai paaiškinti kalbant apie mūsų siunčiamus karius. Manau, kad šio aiškumo nepakanka.

Nemanau ir esu priversta nesutikti su savo kolega, kad tokia intervencija prisidėtų prie saugumo. Neseniai tapome didėjančio konflikto intensyvumo ir žiaurumo liudytojais. Taip pat girdėjome daugelio sukilėlių grupuočių vadovų atsiliepimus, kad bet kokia ir konkrečiai ši intervencija būtų laikoma priešiška. Todėl mūsų laukia nemaži sunkumai.

Taip pat turiu pasakyti ir vėl nesutikti su savo kolega, kad dabartinės konfigūracijos kariai negalės veikti kaip reikiamos neutralios pajėgos. Turiu pripažinti, su derama pagarba Prancūzijai ir jos žmonėms, kad misija rengiant taip glaudžiai laikantis Prancūzijos modelio, linkstama link provokacinio modelio, o tai, mano manymu, visiškai neišmintinga.

Nemanau, kad galime suformuluoti bendrą Europos gynybos ar saugumo politiką. Kilę sunkumai šiuo atveju susiję su Čadu labai aiškiai parodo priežastis. Manau, kad tai neįmanoma, nes mūsų tradicijos ir istorija, užsienio politikos tikslai ir požiūriai labai skiriasi. Todėl yra ypač nepatogu (jei taip galima pasakyti, nes esu kilusi iš bent nominaliai karinio neutralumo besilaikančios šalies), kad Europos Sąjungoje ir visų pirma Lisabonos sutartyje nepakankamai pripažįstami kariniu požiūriu neutralių valstybių įsipareigojimai, pareigos ir galimybės. Tikiu, kad šios tradicijos besilaikančios šalys galėtų šiuo pagrindu vertingai prisidėti laikantis mano kolegos nurodyti neutralumo.

Pabaigoje pridursiu, kad intervencija į Čadą būtina. Tačiau svarbiausias klausimas yra susijęs su intervencijos būdu. Operacijos turi turėti aiškų tikslą. Ji turi būti neutrali su realiais sėkmės lūkesčiais.

  Matsakis, Marios (ALDE). - Gerb. pirmininke, matau, kad lentoje nėra rodomas laikas. Ar tai reiškia, kad galėsime visą popietę panaudoti be apribojimų, ar tai techninė klaida?

  Pirmininkė. – Gerb. M. Matsakis, visi privalome atsižvelgti į mums skirtą laiką.

  Colm Burke (PPE-DE), autorius. − Gerb. pirmininke, šią skubią rezoliuciją inicijavau norėdamas sudaryti politinį ir visuomenės spaudimą bei pasiekti, kad ES taikos palaikymo misija į Rytų Čado pasienio regioną išvyktų kuo skubiau. Neseniai įvykę neramumai Rytų Čade ir sunkūs sukilėlių kovotojų ir Čado armijos susirėmimai pabrėžia mūsų buvimo šiame regione poreikį nekaltiems pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiesiems asmenims (IDP), kad šie nepatektų į kryžminę ugnį. Dėl šių karinių operacijų labai padidėjo nusikalstamumas, o IDP stovyklų apylinkėse tapo nesaugu. Humanitarinių organizacijų darbuotojams tapo sunkiau patekti į šias stovyklas; jie taip pat susiduria su banditizmu, todėl teikti reikiamą humanitarinę pagalbą tapo gerokai sunkiau.

Raginu ES ir valstybes nares laikytis priimto politinio sprendimo ir skirti šiai misijai daugiau karių bei tinkamą finansinę, logistinę ir oro paramą, įskaitant reikiamą malūnsparnių skaičių. Nuo ES sugebėjimo sutelkti pakankamai karių ir įrangos bei šiai misijai įgyvendinti priklauso jos patikimumas užsienio politikos srityje pasaulio akyse. Ši misija – tai ES taikos palaikymo misija, susijusi su visomis valstybėmis narėmis, nepriklausomai nuo šių šalių dalyvavimo.

Norėčiau čia ir dabar išsklaidyti mitą, kad pagrindinį vaidmenį šioje misijoje atliks Prancūzija. Šiai misijai karius skirs Švedija, Nyderlandai, Lenkija, Austrija ir Airija. Be to, jai vadovaus Airija. Jai vadovaus Airijos generolas leitenantas Pat Nash; jis ir duos įsakymus, atsiprašant už šį žodžių žaismą. Ši operacija įvyks, o tokios pastabos anaiptol neprisideda prie tinkamo vietos Čado gyventojų ir sukilėlių grupių misijos suvokimo ir galiausiai jos priėmimo.

Šią savaitę po Airijos raginimo tinkamai aprūpinti misiją reikiamais ištekliais iš kitų ES valstybių narių gauta keletas viltį teikiančių signalų. Atrodo, kad viena šalis pasiūlė medicininės pagalbos priemones, o kita valstybė narė šiuo metu aptaria galimybę skirti finansavimą ir padėti kitoms šalims teikti būtiną logistinę paramą, taip pat orlaivius. Būtina nedelsiant sušaukti kitą ketvirtos kartos konferenciją, norint parengti reikiamas priemones mūsų kariams vietoje apsaugoti, kad šie galėtų atlikti savo vaidmenį – apsaugoti pabėgėlius. Būtina veikti dabar. Neveikimas kainuos gyvybes.

  Alain Hutchinson (PSE), autorius. − (FR) Gerb. pirmininke, kovų tarp sukilėlių ir vyriausybinių pajėgų Čade atnaujinimas pareikalavo šimtų gyvybių ir sužeistųjų bei atnaujino įtampą Sudano ir Centrinės Afrikos Respublikos pasienyje. Ši situacija faktiškai apribojo prieigą prie pabėgėlių stovyklų tūkstančiams žmonių ir dar labiau apsunkino humanitarinės pagalbos darbuotojų darbą.

Norėčiau priminti, kad šiame pasaulio regione moterys ir vaikai vis dar yra žiaurios prievartos aukos, o nuo konflikto atnaujinimo daugiau negu 450 000 žmonių buvo priversti palikti savo gyvenamąsias vietas ir dabar gyvena baisiomis sąlygomis.

Atsižvelgdami į susidariusią padėtį mes galime reikalauti, kad kariaujančios pusės nutrauktų bet kokius kovinius veiksmus, ypač tuose regionuose, kur gyvena taikūs gyventojai. Mes dar reikalaujame, kad kovojančios pusės gerbtų pagrindinius tarptautinės humanitarinės pagalbos principus, tai yra, atsižvelgtų į humanitarinės pagalbos teikimo zonas ir leistų tiekti paramą bei nepultų humanitarinės pagalbos darbuotojų.

Didelį nerimą mums kelia faktas, kad konfliktuojančios pusės vis dažniau pažeidžiama humanitarinė teisė. Europos Sąjunga privalo kovoti su tokia įvykių eiga. Mes raginame Čado valdžios institucijas nuolat rūpinti, kad būtų nubausti prievartautojai, karo nusikaltėliai ir įvairūs žmogaus teisių pažeidėjai.

Tačiau mūsų žinia skirta daugiausia Europos Sąjungai, ypač Ministrų Tarybai, kuri tikrai galėtų padėti mums būti išgirstiems ir kurią mes raginame prisiminti savo atsakomybes. Spalio 15 d. Taryba patvirtino bendrus EUFOR Chaf/RCA veiksmus siekiant teikti apsaugą civiliams gyventojams bei vietos ir atvykusiems humanitariniams darbuotojams. Praėjus dviem mėnesiams EUFOR karinės pajėgos vis dar nepaskirtos dėl išteklių ir įrangos trūkumo. Tai nepriimtina ir Taryba bei Komisija privalo kuo greičiau paspartinti sprendimų priėmimo procesą, kad būtų galima neatidėliojant įgyvendinti šią operaciją.

Dar norėčiau pridurti, kad jokia taikos palaikymo misija Rytų Čade ar šiaurinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje nebus sėkminga, jei nesugebėsime organizuoti sutaikymo proceso, į kurį būtų įtrauktas visas regionas. Mes jau žinome, kad EUFOR pajėgų dislokavimas prie Sudano sienos apsunkins sukilėlių pajėgų sienos kirtimą bei užkirs kelią tam tikriems išpuoliams. Greita ir būtina pagalba, kurią pasiryžusi suteikti Europos Sąjunga gal pasirodyti nepakankama.

Būtina, kad ES visomis išgalėmis stengtųsi skatinti taikos derybų atnaujinimą viso regiono lygmeniu ir bendraudama su visomis susijusiomis šalimis bei įvairiais tarptautinės bendruomenės atstovais.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad mes manome, jog Europos karinių pajėgų neutralumas yra ypatingai svarbus strateginiu požiūriu. Sukilėliai grasino užpulti karines pajėgas, jei į šalį vyks tik Prancūzijos kariai, todėl mes prašome kitų valstybių narių dalyvauti sudarant šias pajėgas, kad visiems būtų aiškų, jog tai tikrai Europietiškos karinės pajėgos.

  Marios Matsakis (ALDE), autorius. − Gerb. pirmininke, Rytų Čadas tapo antruoju Darfūro regionu, o mus vėl pradeda persekioti déjà vu nekaltų civilių žudynių ir žalojimo vaizdai.

O mes, ES, privilegijuotojo pasaulio elito dalis, be paliovos tarpusavyje ginčijamės dėl galimo problemos sprendimo. Tuo metu, kai mes (labai išmintingai, bet labai lėtai) daug kartų svarstome sprendimą siųsti veiksmingas karines pajėgas taikai regione palaikyti, šie nusikaltėliai be kliūčių vykdo etninį valymą.

Viena iš svarbių galbūt net svarbiausių žinių, kurią turime pasiųsti šioms diskusijoms pasibaigus – tai tvirtas reikalavimas Komisijai ir Tarybai tinkamai įsteigti ir neatidėliotinai į regioną pasiųsti EUFOR. Tarybos ar Komisijos darbuotojai, delsiantys imtis veiksmų, turėtų prisiimti atsakomybę už tolesnį prievartos plitimą ir neišvengiamą tragediją.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), autorius. − (ES) Gerb. pirmininke, manau, labai svarbu, kad skubios rezoliucijos, apie kurias šiandien diskutuojame, turi kažką bendro, nes jos susijusios su skirtingais prieš moteris nukreipto smurto tipais. Tai parodo, kad smurtas daro įtaką visam pasauliui, nors kiekvienu atveju jis gali būti skirtingų apraiškų.

Pirmasis iš šiandien aptariamų atvejų, situacija Čade, yra liūdnas pavyzdys, kaip karo atveju moterys dažnai išnaudojamos kaip sekso objektai, o prievartavimas tampa karo ginklu. Šis reiškinys dažniausias pabėgėlių stovyklose, bet jį galime sutikti ne tik jose.

Šios rezoliucijos tikslas, bent jau kai kuriems iš mūsų, parodyti, kad tarptautinė bendruomenė ir ypač Europos Sąjunga, privalo reaguoti į susidariusią padėtį ir prisiimti atsakomybę siekiant apsaugoti nukentėjusius.

Atsižvelgiant į tai, specialios misijos, EUFOR CHAD/CAR, paskyrimas yra užduotis, kuri būti nedelsiant, bet ir atsakingai, įgyvendinta. Norėčiau prisijungti prie tų, kurie pabrėžia riziką, jei tokia misija būtų susijusi su viena šalimi – šiuo atveju Prancūzija. Manau, tai būtų nepalanku pačiai misijai ir prieštarautų jos tikslams.

Dar norėčiau pabrėžti, kad misijoje turėtų dalyvauti kelios Europos Sąjungos valstybės narės ir būtų išvengta šios misijos painiojimo su Prancūzijos karių vykdoma operacija Paukštvanagis. Be to, mes privalome pasmerkti išpuolių, kuriuos prieš civilius gyventojus vykdė Janjavid milicija ir kitos Čado grupuotės, žiaurumą, todėl raginu Tarybą ir Komisiją neatidėlioti šio klausimo sprendimo.

Labiausiai apgailėtina tai, kad seksualinė prievarta naudojama kaip karo ginklas, todėl negalime leisti, kad nusikaltėliai liktų nenubausti. Aš raginu Čado valdžios institucijas prisiimti atsakomybę sprendžiant klausimus dėl prievartavimų ir išnaudojimo ir iškelti bylas už šį smurtą atsakingiems asmenims.

  Bernd Posselt, PPE-DE grupės vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, sakoma, kad paskutinieji Burbonų dinastijos karaliai nuolat vėluodavo imtis veiksmų, ar tai būtų valdymo, ar kariniai veiksmai. Panašu, kad taip dabar elgiasi Vakarai ir Europa, nes mes jau leidome, kad įvyktų Darfūro ir Rytų Čado katastrofos. Kuo vėliau mes įsikišime, tuo daugiau išteklių pareikalaus mūsų operacijos. Kalbu ne tik apie finansinius, bet ir apie karinius bei politinius išteklius. Esu labai dėkingas K. von Wogau už karinius bei apsaugos politikos sprendimus bei A. Dessui už jos pastangas humanitarinėje srityje. Mes privalome nedelsdami imtis veiksmų. Tačiau šalys vilkina priimti sprendimus ne tik dėl reikiamos įrangos, bet ir dėl reikiamų karių. Mums reikia patyrusių karių, kurie išmanytų susidariusią padėtį. Visiškai pritariu nuomonei, kad operacijoje turėtų dalyvauti ne vien Prancūzijos kariai, bet mums reikalinga prancūzų įgyta patirtis ir žinios apie šį regioną. Mums taip pat būtinas ir bendradarbiavimas su Afrikos Sąjunga ir Arabų lyga, kurios, deja, laikosi visiškai nuošaliai. Tačiau tai neatleidžia europiečių nuo prisiimtos atsakomybės.

Sakau labai aiškiai: mes privalome dalyvauti sprendžiant konfliktą, bet negalime daryti tokių klaidų, kokias darėme Afganistane, ypač kištis nesukūrę politinės strategijos. Įsikišančios šalys privalo žinoti, kad jos turi sudaryti taikos derybų strategiją ir plėsti diskusijas tarp etninių grupių siekiant rasti sprendimą gentinės santvarkos aplinkoje ir plintant kitiems konfliktams Rytų Čade ir Darfūre. Kaip Europos Parlamentas mes turėtume raginti siųsti karius ir teikti humanitarinę pagalbą, bet kartu turime kuo greičiau sukurti šio regiono tvarios politinės taikos strategiją.

  Toomas Savi, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kalbėsiu labai trumpai. Antrasis ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas baigėsi visiška nesėkme: abiem šalims nepavyko pasiekti ekonominės partnerystės sutarties, o šių dviejų pasaulio dalių santykiai sustingo.

Prie to neigiamai prisidėjo įtempta padėtis Rytų Čade. Viena iš būtinų vaisingo bendradarbiavimo prielaidų – nutraukti dešimtmečius vykstančius Afrikos karinius konfliktus. Europos Sąjunga, spręsdama konfliktą Rytų Čade, privalo parodyti, kad mes nusiteikę pasiekti taikų sprendimą ir kuo skubiau pasiųsti mūsų taikos palaikymo misiją į Rytų Čadą.

  Koenraad Dillen (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, praėjusį savaitgalį Lisabonoje įvyko ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas. Jo tikslas buvo sukurti Europos ir Afrikos naujos partnerystės pagrindą: partnerystės, kuri, remiantis Europos Parlamento ir visos Afrikos Parlamento bendra deklaracija, turi būti paremta bendromis vertybėmis ir principais, pvz., demokratija, žmogaus teisėmis ir geru valdymu.

Deja, Europos požiūris į tokius asmenis kaip Robert Mugabe iš Zimbabvės ir Muammar Gaddafi iš Libijos, kurie abu buvo pasitikti raudonu kilimu (ir tai tik du pavyzdžiai), įrodo, jog tarp principo deklaravimų ir realybės tebeyra gili bedugnė. Jei reikia įrodymo, dabartinė padėtis Čade taip pat parodo, kad didžioji Afrikos dalis yra toli gražu nepasirengusi tapti „bendrijos su bendromis vertybėmis“ dalimi.

Todėl, jei mes, europiečiai, norime ir toliau būti įtikimi, kai kalbame apie žmogaus teises, o ne tiesiog praktikuoti realistinę politiką, įsikišimas išties turėtų būti aiškus signalas, kad neteisė ir savivalė turi kuo greičiau išnykti iš pagrindinių demokratijos principų. Deja, Čado vertinimas tinka ir daugeliui kitų Afrikos režimų. Čadas ne vienintelis ligonis Afrikoje.

  Pirmininkė. – Dėkoju Jums už paaiškinimą. Turiu paskelbti pranešėjus, užsiregistravusius kalbėti savo politinės frakcijos vardu. Niekas neabejoja Jūsų, kaip ir visų čia esančiųjų, politine frakcija ir visi susirinkusieji žino, kuriai frakcijai atstovaujate.

  Alain Hutchinson (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau patikslinti tai, ką Jūs ką tik pasakėte apie paskutinį įsikišimą: PSE frakcija kalbėjo per mane. Aš kalbėjau kaip autorius ir PSE frakcijos atstovas. Nenorėčiau, kad kas nors manytų, jog mums nerūpi ši problema.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, visi puikiai žinome siaubingą humanitarinę ir saugumo padėtį Rytų Čade. Tai neatsiejama nuo platesnės regioninės katastrofos Darfūre: 300 000 išžudyta, du milijonai perkelta, keturi milijonai gyvena iš vakarų valstybių teikiamos paramos maisto produktais. Jau trejus metus tarptautinė bendruomenė grąžo rankas. Sutinku, kad Europos Sąjunga finansavo stambaus masto humanitarinę pagalbą šiam regionui. Tai teigiami momentai.

Politine prasme ES indėlis ne toks pagirtinas. Mes Lisabonoje pagerbėme Sudano diktatorių Omarą El Bashirą, Zimbabvę priespaudoje laikantį R. Mugabe‘ą, kai šie veidmainiaudami iki šleikštulio pasirašo žmogaus teisių ir gero vadovavimo deklaraciją.

Kitas ES indėlis – pastangos surengti neapgalvotą misiją, siekiant dar vienos EUSP ženklu pažymėtos karinės operacijos. Iš tiesų siūloma misija prastai suplanuota, skiriamos pajėgos nepakankamos, jai trūksta esminių medicininės, logistinės ir transporto paramos elementų; jau dabar vėluojama tris mėnesius, be to, neparengta rezervo nenumatytiems atvejams, jei padėtis dar labiau pablogėtų.

Užtenka vien pažvelgti į atsitiktinį dalyvavimą misijoje, kurią galima laikyti iš esmės prancūzų operacija, ir suprasime, kodėl daugelis Čado, Sudano ir Centrinės Afrikos Respublikos, jau nekalbant apie mūsų karininkus skeptiškai vertina šį projektą. Leiskime kariauti kitiems.

Todėl manau, kad būtina kuo skubiau sustiprinti JTO-AS pastangas ir prisidėti prie nuoseklios strategijos visame regione. Politinis vadovavimas priklausytų JTO Saugumo Tarybai.

  Günter Verheugen , Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Komisija atidžiai stebi blogėjančią saugumo padėtį Rytų Čade ir pabrėžia savo visišką paramą EUFOR karių dislokavimui, siekiant apginti regiono pabėgėlius ir persikėlėlius. Šiuo tikslu Europos Sąjunga pasinaudos visomis Rytų Čade turimomis priemonėmis. Komisija ne tik pasiųs EUFOR karius, bet ir skirs 50 mln. EUR kaip bendrojo plano dalį.

Šiomis lėšomis bus finansuojamos toliau išvardytos trys pagrindinės sritys nuo skubiosios iki ilgalaikės plėtros pagalbos.

Pirmasis sektorius yra susijęs su humanitarine pagalba, kuriai 2007 m. ECHO jau davė 30,5 mln. EUR greitosios pagalbos priemonių, padedančių pabėgėliams ir persikėlėliams įvairiuose Čado sektoriuose, forma. Panaši suma taip pat palikta šių priemonių tęsimui 2008 m.

Antrasis sektorius apima Čado policijos pajėgų, kurios bus atsakingos už humanitarinės apsaugos priemonių vykdymą, organizavimą. ES ir JT misijų Čade kontekste, Jungtinės Tautos formuoja, apmoko ir apginkluoja iki 850 Čado policijos pajėgų ir policijos, kurios bus dislokuotos pabėgėlių stovyklose Rytų Čade. Europos Sąjunga remia šią JT programą, skirdama 10 mln. EUR iš Stabilumo priemonės.

Trečiasis sektorius yra susijęs su reintegracija ir reabilitacija. 2008 m. iš devintojo Europos plėtros fondo Komisija skirs 10,1 mln. EUR priemonių, stiprinsiančių rekonstrukciją, konfliktų sprendimą ir administracinių gebėjimų organizavimą, vystymui. Tai priemonės, kurių reikia, siekiant pagerinti saugumo situaciją JT ir ES misijos zonose. Kitos priemonės yra planuojamos kaip dešimtojo Europos plėtros fondo dalis, kuriai nuo 2008 m. iki 2013 m. nusimato 311 mln. EUR.

Netrukus šios priemonės turėtų padėti persikėlėliams grįžti į savo tėvynę. Jų ilgalaikis tikslas – ilgam stabilizuoti padėtį Čade ir visame regione.

Buvę pranešėjai teisingai paminėjo padažnėjusius valdžiai palankių sukilėlių ir prezidento Idriss Déby karių mūšius Rytų Čade, kurie aiškiai pasunkino humanitarinės pagalbos teikimą. Saugumo nebegalima garantuoti netgi teritorijose aplink pabėgėlių stovyklas. Be to, dėl greito pabėgėlių iš kovos zonų skaičiaus didėjimo, pavojinga humanitarinė padėtis sparčiai artėja link kritiškos. Esant tokiai labai neraminančiai situacijai, saugumo atstatymas regione yra neatidėliotina užduotis.

Siekiant susidoroti su šia užduotimi, būtinas kariuomenės dalyvavimas, todėl EUFOR kariai turėtų būti dislokuoti būtent į šias kritines teritorijas. Nepaisant to, jiems pasiseks tik tuomet, jei bus pašalintos konflikto priežastys ir tuo pat metu pristatyti politiniai procesai, siekiantys sumažinti slypinčią įtampą ir skurdą palengvinant ekonominį vystymąsi.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien po diskusijų.

(1) žr protokolą.

11.2. Moterų teisės Saudo Arabijoje

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra šeši pasiūlymai dėl rezoliucijos dėl moterų teisių Saudo Arabijoje.

  Adam Bielan (UEN), autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, vėl paminėdamas 2006 m. spalio incidentą, atsižvelgdamas į moterų teisinės apsaugos stoką Saudo Arabijoje, ir, svarbiausia, remdamasis faktais, kuriuos dar kartą pademonstravo prievartos aukų, bandančių pradėti viešas diskusijas šia tema, balso socialinis pasmerkimas, reikalauju, kad Saudo Arabijos institucijos tučtuojau nutrauktų tokio pobūdžio praktiką.

Gerb. pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga neturėtų tylėti, esant tokiam gėdingam moterų teisių ir asmens laisvių pažeidinėjimui trečiosiose šalyse. Valstybė, atsakinga už savo piliečių apsaugą, negali imti laužyti įstatymų viršenybės principų, prisidengdama teismų nešališkumo principo saugojimu, kaip kad nutiko tuomet, kai buvo priimtas nuosprendis dėl moters iš Qatifo. Reikalauju, kad Saudo Arabijos valdžia padvigubintų pastangas moterų pagrindinių teisių priežiūros srityje.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), autorė. – (SV) Gerb. pirmininke, turėčiau pasakyti, kad nepaprastai liūdna, jog atrodo, kad niekada nesibaigs prievartos ir smurto naudojimas prieš moteris. Tai taikytina ir šiai, ir kitai rezoliucijai. Noriu padėkoti visiems, padėjusiems paversti šią Rezoliuciją tikrove. Beveik nesuvokiama, kad 2007 m. moterys Saudo Arabijoje vis dar neturi visų žmogaus teisių.

Matyt, negana to, jog moterys yra žeminančiai ir gėdingai prievartaujamos grupiniu būdu. Institucijos taip pat turi jas bausti, kai nusikaltėliai išeina laisvi. Manau, kad visi mes, moterys ir vyrai, turime daryti viską, ką galime, kad solidarumo vardan ir Saudo Arabijoje užtikrintume žmogaus teisių taikymą moterims. Reikalaujame, kad Komisija ir Taryba bei, žinoma, visos valstybės narės iškeltų šiuos klausimus, bendraudamos su įvairiais Saudo Arabijos atstovais.

Turime daugybę tarptautinių konvencijų ir ES oficialių pareiškimų daugelyje kontekstų. Kartais erzina, kad mes kalbame ir kalbame, tuo tarpu ši prievarta ir toliau tęsiasi. Dėkoju visiems, kas ėmėsi iniciatyvos ir padėjo rengiant šią Rezoliuciją.

  Charles Tannock (PPE-DE), autorius. − Gerb. pirmininke, neseniai Saudo Arabijos karalius Abdullah su prieštaringai vertinamu valstybiniu vizitu lankėsi Jungtinėje Karalystėje. Mūsų ministro pirmininko pavaduotojas šlovino bendras JK ir Saudo Arabijos vertybes. Man šis meilikavimas absurdiškas, nes mano demokratijos, žmogaus teisių ir lyčių lygybės vertybės svetimos Saudo Arabijos tradicijoms.

Be abejo, ES ir Saudo Arabijos santykiai grindžiami regioniniu stabilumu ir svarbiais komerciniais ryšiais, visų pirma prekyba nafta ir ginklais. Iš tiesų šie santykiai tokie svarbūs, kad trejus metus trukęs JK tyrimas dėl įtarimų ginklų tiekėjų Saudo Arabijos ministrų papirkimo buvo nutrauktas ministro pirmininko Tony Blairo nurodymu nacionalinio saugumo pagrindais.

Nerimą kelia tai, kad Saudo Arabijoje propaguojama fundamentalizmo atmaina, vahabitų islamas, propaguojamas visame pasaulyje. Mano rinkimų apygardoje Londone patikrinus Saudo Arabijos finansuojamos mokyklos vadovėlius, rasta neapykantos kupinų ištraukų apie krikščionis ir žydus.

Pasaulį pašiurpino žinia apie Qatif rajone grupinio išžaginimo auka tapusiai moteriai skirtą bausmę – 200 kirčių. Parlamento bendrai pateiktame rezoliucijos projekte reiškiamas pasibjaurėjimas ir karalystės vertybių nepripažinimas. Prieš dvidešimt metų Didžiosios Britanijos televizija dokumentinėje laidoje panašiai papasakojo Saudo Arabijos princesės, kuriai viešai įvykdyta mirties bausmė už svetimavimą, istoriją.

ES ir Saudo Arabijos esminiai užsienio politikos interesai sutampa, pvz., abi šalys remia Artimųjų Rytų taikos procesą, ragina Saudo Arabijos gyventojus – musulmonus sunitus, tramdyti ekspansijos nuotaikas išpažįstančio šiitų Irano plėtrą ir remia Saudo Arabijos kovą su al-Qa’ida; nemažai šios organizacijos pasekėjų iš tiesų kilę iš Saudo Arabijos.

Tačiau kartu privalome priversti Saudo Arabiją vykdyti savo įsipareigojimus pagal JTO konvenciją ir panaikinti moterų diskriminaciją; moterys čia net neturi teisės vairuoti automobilio ar balsuoti ribotuose vietos rinkimuose. Tačiau neapgaudinėkime savęs apie bendras mūsų ir šio fundamentalistinio ir viduramžiško režimo vertybes.

  Marios Matsakis (ALDE), autorius. − Gerb. pirmininke, šiuo klausimu kalbėsiu savo vardu. Saudo Arabiją valdo žiaurius diktatoriaus režimas, kuriam gėdingai plačiai daugelyje Vakarų pasaulio valstybių, net ir tarp ES šalių, pritariama, nes Saudo Arabija yra nepaprastai turtinga dėl naftos; šie pinigai taip pat naudojami Vakarų valstybėms papirkti, tad šios apsimeta nematančioms, negirdinčioms ir nesuprantančioms to, kas vyksta šioje šalyje.

Tačiau net moksleiviai žino, kad komiški Saudo Arabijos valdovai, daugiausia iš vieno asmens, dieviško jo didenybės karaliaus Abdullah šeimos nariai, laiko savo žmones žiaurioje priespaudoje. Vienas aiškus pavyzdys – tai, kad moterys laikomos vergėmis ar namų apyvokos reikmenimis, tačiau kaip neseniai paminėjo Ch. Tannock, Abdullah ir jo šešiais lėktuvais atskridusi palyda buvo prašmatniai sutikta JK ir Vatikane vos prieš kelias savaites. Nei iš Anglijos karalienės, JK ministro pirmininko ar net Popiežiaus lūpų nebuvo net užsiminta apie žmogaus teises. Tai tiek pasakytina apie veidmainystę ir dvigubus standartus.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), autorius. – (ES) Gerb. pirmininke, dar 2005 m. turėjome galimybę pakalbėti apie moterų padėtį Saudo Arabijoje ir tai padarėme dėl municipalinių rinkimų ir fakto, kad moterys negalėjo balsuoti.

Nepaisant to, be šių politinių teisių diskriminacijos, yra ir kitų diskriminacijos tipų, apie kuriuos pastaruoju metu nuolatos pranešinėja žiniasklaida ir kurie paskatino šią antrąją rezoliuciją, apie kurią šiandien diskutuojame.

Tą, žinoma, paskatino nesuvokiamas nuosprendis, priimtas prieš moterį, žinomą kaip „merginą iš Qatifo“, kuriai buvo skirta 200 kirčių už tai, jog buvo aptikta automobilyje besikalbanti su vyru, kuris nėra jos šeimos narys. Ne tik tariamas nusikaltimas ir kartu bausmė yra nepriimtini, bet ir tai, jog juos pasunkino faktas, kad nuteista moteris negalėjo gauti tinkamos teisinės konsultacijos.

Deja, tai ne vienintelis atvejis, kai kam nors skiriama akivaizdžiai diskriminacinė bausmė už nusikaltimą ir kai teisinėje sistemoje nesugebama apginti moterų. Tai, deja, labiau norma nei išimtis. Kaip gali sistema būti teisinga, kai, pavyzdžiui, nusprendžiama, kad išprievartavimo auka yra kalta dėl tokio žvėriškumo?

Saudo Arabijai reikia struktūrinių pokyčių, o Europos Sąjunga turi padėti tiems, kurie šio tikslo vardan dirba už šalies ribų ir joje. Čia nesvarbus joks reliatyvizmas. Žmogaus teisės, įskaitant moterų teises, yra ir turi būti visuotinės ir ginamos bet kokiame kontekste.

Aš prisijungiu prie E. -B. Svensson reikalavimo ir prašau Komisijos ir Tarybos dar kartą pasinaudoti visomis galimybėmis ir paprašyti, kad Saugo Arabijos institucijos imtųsi tinkamų struktūrinių ir institucinių pokyčių panaikinti visas moterų diskriminacijos formas, įskaitant visų jų teisių pripažinimą privačiame ir viešame gyvenime, tiksliau, politinėje, teisinėje ir teisminėje srityse.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), autorė. – (PL) Gerb. pirmininke, Saudo Arabija yra valstybė, kurioje teisė įgyvendinama, vadovaujantis wahabi, kuri yra radikaliausia suni kryptis islame, principu. Suvaržoma politinė, socialinė ir religinė laisvė, kasdien taikomos bausmės, plakant, amputuojant rankas ar pėdas, skiriama mirties bausmė.

Valstybėje, kurią Žmogaus teisių stebėtojas vadina „žmogaus teisių dykuma“, būtent moterys dažniausiai tampa įvairių diskriminacijos formų privačiame ir viešame gyvenime aukos. Tik 2001 m. oficialiai pripažinta moterų tapatybė, išduodant tapatybės dokumentus su nuotrauka. Prieš tai jos įrodinėdavo savo tapatybę, naudodamos šeimos tapatybės dokumentus, kuriuose yra jų vyro arba tėvo nuotrauka. Net jei moterys gali nusipirkti automobilį, joms draudžiama jį vairuoti. Jos gali studijuoti, tačiau studentės turi žiūrėti vyrų vedamų paskaitų vaizdo įrašus. Joms atimta teisė balsuoti, o sprendimas dėl skyrybų ar vaiko priežiūros yra išimtinė vyrų prerogatyva.

Moterys pakartotinai yra neteisingų ir įžeidžiančių teismo sprendimų aukos. Merginos iš Qatifo pavyzdys yra susijęs su 19 metų grupinio išprievartavimo auka, kuri buvo nuteista 200 kirčių ir šešiems mėnesiams kalėjimo už tai, kad savo pagrobimo metu buvo viena su nepažįstamu vyru.

Nors ir pasirašiusi Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Saudo Arabija nesilaiko iš jos kylančių įsipareigojimų. Institucijos turi pradėti tai daryti, panaikindamos visus apribojimus moterims dėl judėjimo laisvės ir imtis veiksmų palaipsniui didinant moterų dalyvavimą politinių sprendimų priėmime lygiomis sąlygomis su vyrais. Moterims turi būti leista įsidarbinti visuose administracijos lygmenyse ir turėti galimybę vykdyti visas viešąsias funkcijas.

Taip pat būtina reikalauti visiškai uždrausti plakimo ir kitų žeminančių fizinių bausmių naudojimą, nes tai yra tarptautinės teisės ir Saudo Arabijos pasirašytos JT Konvencijos prieš kankinimą pažeidimas.

  Paulo Casaca , PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, norėčiau pridėti savo balsą prie visų kitų kalbėjusių narių, ir ypač pabrėžti, kad švenčiame Europos lygių galimybių visiems metus, kurie kaip tokie negali turėti jokių sienų. Mes tiesiog negalime likti abejingi tam, kas vysta moterims Saudo Arabijoje bei likusiuose Artimuosiuose Rytuose apskritai.

Ypač norėčiau pratęsti Ch. Tannocko iškeltą klausimą dėl teisės vairuoti automobilį. Rugsėjo 27 d. Rijade buvo įsteigtas Moterų teisės vairuoti automobilius reikalautojų komitetas. Lapkričio 6 d. komitetas paminėjo septynioliktąsias demonstracijos prieš šį draudimą metines. Jis jau surinko tūkstantį parašų ir įgavo nepaprastos jėgos. Šiam komitetui vadovauja Saudo Arabijos moterys. Norėčiau kreiptis į visus Rūmus, ypač pirmininkaujančią valstybę, kad jie suteiktų visišką paramą šiai Saudo Arabijos iniciatyvai. Taip pat norėčiau priminti, kad be Saudo Arabijos, Irake šiuo metu yra netgi daug rimtesnių problemų. Norėčiau priminti Jums šiais metais Basroje įvykdytą 40 moterų egzekuciją už tai, kad jos nesilaikė šiuo metu Irake, valstybėje, kurioje moterys gavo balsavimo teisę anksčiau nei Portugalijos moterys ir kur šiandien naudojamas žiauriausias fanatizmas, įvesto aprangos kodo. Negalime likti abejingi ir šiai situacijai.

  Toomas Savi, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, būtina turėti omenyje kai kuriuos dalykus nagrinėjant moterų teises Saudo Arabijoje. Tai yra, kad islamo visuomenėje religija ir valstybė neatskirti. Valstybė yra religija ir atvirkščiai. Nepakankamas dėmesys moterų teisėms kyla iš islamo teisės; supratus ir atsižvelgus į šią paprastą aplinkybę, mums pavyktų šiek tiek pagerinti padėtį.

Negalime primesti savo iš žydų ir krikščionių tradicijų kilusių vertybių, tačiau galime pradėti dialogą ir paraginti siekti abipusio supratimo ir parengti pagrindą reformai, nes šiuo metu kaip tik paneigiama kelios mūsų bendro požiūrio neatitinkančios sampratos.

Tačiau moterų padėtis Saudo Arabijoje yra siaubinga, todėl būtina ko nors imtis. Todėl raginu kolegas vienbalsiai pritarti šiam pranešimui.

  Koenraad Dillen (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandien čia vykstanti diskusija dėl Saudo Arabijos, ypač prastos padėties moterų teisių srityje, turėtų išties būti praplėsta ir apimti didelę islamiško pasaulio dalį. Tik kelios, pvz. Danijos pilietė Ayaan Hirsi Ali, išdrįso prabilti apie tai. Moterų diskriminacija ir pavergimas įsišakniję paties islamo šventuosiuose tekstuose.

Moterų diskriminacija Saudo Arabijoje ir beveik visame islamiškame pasaulyje yra grindžiama ir pateisinama Korane. Tai esminė tiesa, kurią privalome išdrįsti pripažinti šiose diskusijose. Tai buvo neseniai pademonstruota Sudane, kur 54 m. mokytojas buvo nuteistas 15 dienų įkalinimui už tai, kad pliušinį meškiuką pavadino Mahometu. Jam buvo atleista tik dėl tarptautinės diplomatijos spaudimo. Saudo Arabijoje grupinio išžaginimo auka tapusi 20 metų mergina buvo pati nuteista. Negali būti labiau simboliška nei tai.

Tačiau, žinoma, Saudo Arabija yra JAV sąjungininkė ir gali išsisukti iš tiek. Be to, kaip ir Kinija, Saudo Arabija yra turtinga šalis ir galime rizikuoti būti lankstesniais, kai kilnūs principai, apie kuriuos taip dažnai šią savaitę kalbame, yra pastatyti ant kortos. Europa turi reikalauti, kad Vašingtonas pasitelktų visą savo įtaką, kad pagerintų situaciją Saudo Arabijoje.

  Günter Verheugen, Komisijos vicepirmininkas. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Komisija yra nepaprastai dėkinga už galimybę šiandien pasakyti šį tą apie padėtį, susijusią su moterų teisėmis Saudo Arabijoje.

Po Jūsų rezoliucija slypintis atvejis suteikia mums pagrindo labai nerimauti. Jauna mergina buvo nuteista 200 kirčių ir šešiems mėnesių kalėjimo po to, kai ją išprievartavo septyni vyrai. ES nedelsdama ėmėsi šio reikalo. ES Troika kreipėsi į Saudo Arabijos valdžią Riade ir išreiškė ES nerimą dėl El Katifo teismo sprendimo. Sprendimas ne tik akivaizdžiai pažeidžia tarptautinius Saudo Arabijos įsipareigojimus, ypač JT Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, bet ir paskelbdamas auką kalta apverčia kaltės principą aukštyn kojomis.

Ši atvejis atkreipia dėmesį į valstybę, kurioje moterų diskriminacija, deja, yra kasdienio gyvenimo dalis. Europos Parlamentas keletą kartų pagrįstai reikalavo, kad Saudo Arabijos valdžia panaikintų moterų judėjimo laisvės suvaržymus, įskaitant draudimą vairuoti. Šis reikalavimas taip pat taikytinas ir moterų įsidarbinimui, jų teisinei asmenybei ir atstovavimui teismo procesuose. Besąlygiškai palaikau Parlamento nerimą dėl moterų padėties Saudo Arabijoje.

Tuo pat metu Saudo Arabija kaip JT Žmogaus teisių tarybos narė yra įsipareigojusi saugoti ir remti žmogaus teises. Saudo Arabija yra JT Konvencijos visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims sutarties šalis. Reikia pripažinti, kad ji ratifikavo Konvenciją su viena išlyga: esant prieštaravimams tarp Konvencijos nuostatų ir islamo teisės standartų, Karalystė neprivalo laikytis jokių Konvencijos sąlygų, prieštaraujančių šiai teisei. Europos Sąjunga ne kartą reikalavo, kad Saudo Arabija panaikintų šią JT Konvencijos išlygą, ypač dėl lygių teisių, susijusių su jų vaikų tautybe, suteikimo moterims ir vyrams, ir toliau to reikalaus.

Tokie žmogaus teisių klausimai, kaip moterų padėtis, yra dažna Europos Sąjungos Saudo Arabijai teikiamų nusiskundimų tema. Europos Sąjunga primena Saudo Arabijai jos įsipareigojimus pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus, kalba apie poreikį elgtis su moterimis ir vyrais lygiai ir kovoti su smurtu prieš moteris bei prašo Saudo Arabijos saugoti ir remti moterų teises.

Du pastebėti nauji pokyčiai galbūt galėtų – sakau tai labai atsargiai – galėtų būti ženklas, kad Saudo Arabija juda į priekį.

Šių metų gegužę Saudo Arabijos nacionalinė žmogaus teisių asociacija parengė savo pirmą ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Saudo Arabijoje. Šioje ataskaitoje pateikiami moterų, kalinių ir darbininkų teisių pažeidimai ir teismo sprendimai. Saudo Arabijos valdžia būtinai turėtų dirbti ir vadovautis šios ataskaitos rezultatais ir rekomendacijomis.

Be to, spalį karalius Abdullah paskelbė apie esminę teismų reformą, stiprinančią teisėjų savarankiškumą ir paprastinančią bylos fakto nustatymą pagal Šariato teisę, kuria vadovaujasi Aukščiausiasis Teismas.

Tokiai šaliai kaip Saudo Arabija tai yra vilčių teikiantys žingsniai, todėl turėtume ne tik kreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Saudo Arabijoje, bet ir, kur reikia, pasveikinti bei remti šiuo metu atsargiai pasirodančias reformas.

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien po diskusijų.

11.3. Teisingumas moterims, įtrauktoms į prostituciją

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra penki pasiūlymai dėl rezoliucijos dėl teisingumo moterims, įtrauktoms į prostituciją.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), autorius. – (ES) Gerb. pirmininke, turiu pasakyti, jog, kaip varančioji šios rezoliucijos jėga, esu ypač patenkintas, kad radome vietos ir pakankamai paramos šios temos pateikimui svarstyti, nes nuoširdžiai tikiu, kad ji nusipelnė to ir dar daugiau.

Mes kalbame apie beveik 200 000 moterų, eufemistiškai žinomų kaip „paguodos moterys“, kurias Japonijos imperatoriaus kariuomenė privertė būti sekso vergėmis per ir prieš Antrąjį pasaulinį karą. Po 62 metų tos, kurios išliko, vis dar siekia teisingumo.

Per savo gyvenimą jos kentėjo nuo prastos fizinės ir psichinės sveikatos, izoliacijos ir gėdos, dažnai nepaprastai didelio skurdo. Japonijos valdžia kol kas nesilaiko tarptautinių taisyklių dėl žalos atlyginimo, apimant restituciją, kompensaciją, reabilitaciją ir atsiteisimą, įskaitant visišką atkleidimą, atsiprašymą ir garantavimą, kad tokie veiksmai nebus kartojami. Tai ypač svarbu, turint omenyje, kad Japonija yra viena iš pagrindinių pagalbą teikiančių šalių pokario laikais.

Todėl buvo neatidėliotinas poreikis reaguoti ir parodyti, kaip tą jau daro išgyvenusios aukos, kad tiesa turi būti siejama su teisingumu ir kad atsiprašymas yra nieko vertas, jei jo nelydi atsakomybės prisiėmimas. Norėčiau pabrėžti, kad tai susiję ne tik su vienos aukos teisėmis, bet su bendromis teisėmis, kurios kartu atsineša atsakomybę nepamiršti, kad tokio pobūdžio pažeidimas daugiau nebepasikartotų.

Tai reiškia, kad privalome paprašyti Japonijos įvykdyti istorinį teisingumą ir ne tik pripažinti faktus, bet ir savo pirmtakų vardu atsiprašyti bei atlyginti aukoms.

Galiausiai norėčiau išreikšti savo didelę pagarbą ir pripažinimą moterims, kurios turėjo ir tebeturi drąsos kalbėti ir reikalauti teisingumo, bei tokioms organizacijoms kaip „Amnesty International“, kurios remia jas šioje kelionėje.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), autorė. – (SV) Gerb. pirmininke, Rezoliucija reikalauja teisingumo ir skriaudos atsitaisymo šimtam tūkstančių moterų, vadinamų „paguodos moterimis“, kurios buvo priverstos teikti seksualines paslaugas prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą. Visos šios pažemintos moterys, laikytos sekso vergijoje, vis dar laukia teisingumo ir skriaudos atitaisymo. Japonijos institucijos išties šiek tiek nuveikė, tačiau, kaip rodo Rezoliucija, dar daug ką Japonijos vyriausybė ir institucijos turi padaryti, kad suteiktų šioms moterims teisingumą ir atitaisytų padarytą skriaudą.

Dauguma moterų, įstumtų į šią siaubingą padėtį, tuo metu buvo labai jaunos. Tai reiškia, kad šie baisūs išgyvenimai sugadino visą jų gyvenimą. Jas privertė gyventi, būnant prastos fizinės ir psichinės sveikatos, izoliacijoje ir gėdoje, dažnai nepaprastai dideliame skurde. Faktas, kad šios moterys negavo visiško teisingumo ir joms nebuvo atitaisyta skriauda, taip pat reiškia, kad tie, kas įvykdė šiuos nusikaltimus, iš tiesų džiaugiasi imunitetą už savo veiksmus.

Vėlgi, aukos, moterys, yra baudžiamos, tuo tarpu nusikaltėliai išeina laisvi. Ši Rezoliucija taip pat svarbi dėl to, kad pabrėžia, kas visuomet vyksta karo ir konflikto zonose – būtent moterys visada yra pagrindinės aukos, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šį reikalą. Privalome tai sustabdyti.

  Marcin Libicki (UEN), autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, kalbėdami apie nusikaltimus ir kalbėdami apie XX a. nusikaltimus, dažniausiai galvojame apie vokiečių ir bolševikų, arba platesne prasme, komunistų įvykdytus nusikaltimus. Europoje mes mažiau žinome apie tai, kad Tolimuosiuose Rytuose Japonija vykdė didžiulius nusikaltimus nuo 1930 m. iki karo pabaigos. Vienas iš didžiausių to meto nusikaltimų buvo seksualinis moterų išnaudojimas.

Japonijos imperatoriaus ginkluotosios pajėgos į sekso vergiją įstūmė apie 100 000 moterų iš užkariautų valstybių Tolimuosiuose Rytuose. Ši sekso vergovė, kuri iš esmės yra visiškai nusikalstama, turėjo ir kitų pasekmių. Šios pasekmės – tai priverstiniai abortai, suluošinimai ir žmogžudystės plačiu mastu, daugybė šių moterų savižudybių pavyzdžių. Savaime supranta, tą išgyvenusios moterys šiandien yra pagyvenusio amžiaus.

Reikia pripažinti, kad pokario metu Japonijos vyriausybė padarė daug, kad kompensuotų šiuos siaubingus nusikaltimus prieš juos patyrusias moteris. Šiandien ši rezoliucija prašo Japonijos vyriausybės galutinai politiškai, morališkai ir finansiškai atsiskaityti su moterimis, kurios vis dar gyvos, ir su šeimomis tų, kurios jau mirė. Tai be jokios abejonės yra jos pareiga.

  Sophia in 't Veld (ALDE), autorė. – (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti išreikšdama savo solidarumą su šiomis moterimis, esu įsitikinusi, kad visų mūsų vardu. Malonu, kad šis klausimas yra šioje darbotvarkėje, nes tam prireikė labai daug laiko. Penkis mėnesius Europos Parlamentas dvejojo, ar moterų žmogaus teisės turėtų būti prioritetas, ar ne.

K. Dillen, kuris jau išėjo, ką tik paminėjo, kad moterų engimas yra tipiškas Koranui. Tai yra visiška nesąmonė, nes, kaip rodo „paguodos moterų“ atvejis, vyrams nereikia Korano, kad slopintų ir smurtautų prieš moteris.

Išties esu gana nusivylusi Europos Parlamento požiūriu. Kaip jau ką tik minėjau, šie Rūmai labai ilgai dvejojo dėl to. Girdėjau, kaip netgi Parlamento nariai naudoja tokius argumentus kaip „Ką gi, taip, tačiau 90 proc. šių moterų darė tai laisva valia“ ir „Ką padarysi, tokia jų kultūra ir reikia tai suprasti“. Atvirai pasakius, manau, jog tai šlykštu. Tai prievartavimas, o prievartavimas be jokių išimčių buvo nusikaltimas visais laikais ir visose kultūrose.

Dabar suprantu, kad japoniški mokyklos vadovėliai buvo adaptuoti. Tuomet išgirstu iš Japonijos ambasados, kad šią istoriją reikia pasakoti labai atsargiai, nes mokiniai dar nedaug težino apie seksualumą, todėl galėtų būti psichologiškai traumuojami. Niekas nekalba apie pačių „paguodos moterų“ psichologinę traumą. Atvirai kalbant, manau, jog tai gana šokiruoja. Kad ir kaip ten bebūtų, džiaugiuosi, kad dabar ši rezoliucija yra mūsų darbotvarkėje ir greit bus priimta.

Manau, jog svarbu, kad atsiprašymai būti nuoširdūs ir nedviprasmiški. Tai ne formalumo reikalas. Buvęs ministras pirmininkas Shinzo Abe dar kartą pasėjo abejonę dėl šio klausimo, todėl dabartinei valdžiai negana pasakyti „Tęsime buvusią politiką“. Reikia nuoširdumo ir nedviprasmiškumo.

Taip pat pastarosiomis dienomis girdėdama Japonijos ambasados argumentus – beje, pripažįstančius viską, kas jau padaryta – manau, kad reikia dar padirbėti su nuoširdumu. Todėl tikiuos, kad ši rezoliucija išreiškia visų mūsų solidarumą su aukomis.

  Karin Scheele (PSE), autorė. – (DE) Gerb. pirmininke, esu labai dėkinga pieš tai buvusiai pranešėjai, kad ji atkreipė dėmesį į faktą, jog jokia religija šioje žemėje nėra apsaugota nuo moterų žmogaus teisių pažeidimų. Tai labiau susiję su diktatūra ir autoritarinėmis sistemomis nei konkrečia religija.

Japonijos imperatoriaus ginkluotosios pajėgos įstūmė šimtus tūkstančių moterų į prostituciją prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą. Istorikų skaičiavimais apie 200 000 šių „paguodos moterų“ iš Korėjos, Kinijos, Taivano ir Filipinų buvo perduotos Japonijos kariams kaip sekso vergės. Paguodos moterų“ sistema yra vienas iš didžiausių prekybos žmonėmis atvejų XX a., paskatinęs masinius grupinius žaginimus ir priverstinius abortus.

Pasibaigus karui ginkluotosios pajėgos nužudė daugelį moterų arba neleido joms grįžti namo. Daugelis išgyvenusiųjų tylėjo, besigėdydamos savo praeities. Jos buvo pasmerktos gėdai ir ištremtos į visuomenės pakraščius. Priverstinės prostitucijos klausimas nebuvo nagrinėjamas karo nusikaltimų teismuose, nebuvo kalbėta ir apie skriaudos atlyginimą.

Tik devintajame dešimtmetyje buvo atskleistas „paguodos moterų“ likimas. Tai įvyko dėl sparčiai augančio moterų judėjimo Pietų Korėjoje, ne dėl automatiško supratimo pasikeitimo. Pamažu moterys įstumtos į prostituciją prabilo viešai. 1992 m. prasidėjo kassavaitinės demonstracijos prie Japonijos ambasados Seule su žodžiais: Japonijos vyriausybė turėtų gėdytis, ne mes.

1997 m. pirmą kartą Japonijos vyriausybės buvo paprašyta tarptautiniu mastu prisiimti teisinę ir moralinę atsakomybę už didžiausius žmogaus teisių pažeidimus, įvykdytus prieš moteris. Savo ataskaitoje JT specialioji įgaliotinė smurto prieš moteris klausimais reikalavo finansinės kompensacijos aukoms ir teismo nuosprendžių nusikaltėliams. Tuo metu Japonijos vyriausybės reakcija buvo šių reikalavimų atmetimas.

Jau kelis kartus šiandien buvo sakyta, kad būtina atsižvelgti į tiesą, todėl prašome Japonijos vyriausybės viešai paneigti pareiškimus, neigiančius ar kvestionuojančius „paguodos moterų“ pavergimą. Mes taip pat reikalaujame, kad ji prisiimtų moralinę ir teisinę atsakomybę už 200 000 žmonių pavergimą. Reikalaujame, kad Japonijos vyriausybė įgyvendintų priemones, kad visoms išgyvenusioms aukoms ir jų šeimoms būtų kuo greičiau suteikta kompensacija už patirtą žalą

Daugelis „paguodos moterų“ sistemos aukų mirė arba yra ne mažiau kaip 80 metų, o tai reiškia, kad tempas yra svarbus. Taip pat prašome savo kolegų Japonijos nacionalinėje asamblėjoje prisidėti parlamente ir padėti priimti šias priemones.

  Andrikienė, Laima Liucija, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, yra pasaulio istorijos puslapių, kurių niekada nenorėtume pakartoti.

Vienas šių puslapių – „paguodos moterys“. Kalbu apie oficialiai Japonijos vyriausybės atliktą jaunų moterų pirkimą nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos į vergovę išimtinai lytinėms paslaugoms Japonijos imperatoriškoms ginkluotosioms pajėgoms teikti. Tikslus vergėmis paverstų moterų skaičius nežinomas, tačiau neginčytina, kad „paguodos moterų“ sistema buvo susijusi su grupiniais išžaginimais, prievartiniais abortais, pažeminimais ir lytine prievarta, neretai pasibaigdavusia suluošinimu, mirtimi ar savižudybe; tai vienas stambiausių prekybos žmonėmis XX a. atvejų, nuo kurio nukentėjo tūkstančiai moterų.

Šiuo metu likusioms gyvoms moterims yra 80 ar daugiau metų amžiaus ir galima teigti, kad ši problema nebėra svarbi. Tačiau visiškai suprantu šių moterų ir jų šeimų norą reabilituotis. Šiandien reiškiame solidarumą su šios sistemos aukomis tapusiomis moterimis. Raginame Japonijos vyriausybę oficialiai pripažinti ir prisiimti istorinę ir teisinę atsakomybę bei įgyvendinti veiksmingas administracines priemones ir atlyginti gyvoms likusioms „paguodos moterų“ sistemos aukoms ir mirusių aukų šeimoms.

Atsižvelgiant į puikius Europos Sąjungos ir Japonijos santykius, pagrįstus abipusiškai pripažįstamomis įstatymų viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais, tikiuosi, kad Japonijos vyriausybė ir Parlamentas imsis būtinų priemonių pripažinti sekso vergių kančias ir pašalinti esamas kliūtis atlyginimui Japonijos teismuose gauti, o dabartinės ir ateities kartos bus informuotos apie šiuos įvykius. Esu tikra, kad oficialaus „paguodos moterų“ sistemos pripažinimo ir atsiprašymo Japonijos vyriausybės vardu dėka būtų nemažai prisidėta išgydant mūsų skausmingos bendros istorijos žaizdas.

  Marios Matsakis, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, žmonėms jų nuodėmės atleidžiamos, tačiau nusikaltimai nepamirštami. Tai taikoma tiek Japonijai, tiek nacistinei Vokietijai, tiek ir stalinistinei Rusijai.

Japonija kalta padariusi labai barbariškus karo žiaurumus XX a. ketvirtajame – penktajame dešimtmečiuose. Tam tikra prasme japonų tauta brangiai sumokėjo, kai du miestai Hirosima ir Nagasakis buvo sunaikinti galingo JAV sukelto branduolinio holokausto.

Tačiau praeityje Japonija atnešė pasauliui daug blogio. Ir vienas jų, „paguodos moterų“ lytinė vergovė buvo pagarsinta tik gana neseniai. Dalis šių vargšių ir šiuo metu jau silpnos sveikatos senyvo amžiaus moterų tebegyvena ir primena Japonijai nepatogią ir joms skausmingą praeitį.

Šios moterys turtingos ir galingos Japonijos prašo tik dviejų labai paprastų dalykų šiuolaikinės: oficialaus atsiprašymo ir labai kuklios humanitarinės pagalbos. Be jokios abejonės, Europos Parlamentas šiuo bendru rezoliucijos projektu tikisi ir reikalauja, kad Japonijos vyriausybė abu reikalavimus įvykdytų nedelsiant. Priešingu atveju, be gėdos ženklo, ES privalo svarstyti galimus veiksmus poimperialistinės Japonijos atžvilgiu.

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, šiandienos diskusijų tema yra žmogaus teisių pažeidimas, vykęs ketvirtajame dešimtmetyje, per Japonijos okupaciją, kai jaunos moterys buvo seksualiai išnaudojamos imperatoriaus ginkluotosiose pajėgose ir įstumiamos į prostituciją, nepaisant fakto, kad Japonijos vyriausybė pasirašė tarptautines konvencijas dėl kovos su moterų ir vaikų prekyba ir rėmė JT Rezoliuciją dėl moterų, taikos ir saugumo.

Nuoširdžią Japonijos ministro pirmininko užuojautą šiuo metu gadina Japonijos pareigūnai, kurie 2007 m. gegužę uždarė Azijos moterų fondo programą ir mandatą, iš kurio vienintelė piniginė kompensacija buvo mokama moterims.

Remdami rezoliuciją ir reikalavimą kompensuoti žalą, norėtume pažymėti, kad ir dabartiniais laikais riba tarp normalaus ir patologinio nyksta, o tai prieštarauja įprastoms normoms, todėl kovai su prostitucija kaip šių dienų vergovės forma reikia radikalių veiksmų. Prostitutės nėra tik karų, vykusių prieš 50 metų, aukos. Jos gali būti ir šiandienos moterys, išnaudojamos, pavyzdžiui, Belgijos Konge, kaip pranešama spaudoje, ir daugelyje kitų valstybių, net turtingose.

Pagarbos žmogui vardan taip pat turėtume praskleisti hedonistinės ir komercinės kultūros skraistę, tai yra parodyti prievartą, naudojamą lytiniame gyvenime, kuris net labai jaunas merginas ir mergaites įtraukia į prostituciją, ir kitas demoralizavimo formas.

Pagarba moterų identitetui ir orumui nėra paremta tik nusikaltimų, prievartos lytinės diskriminacijos srityje ar kitų skriaudų atskleidimu. Ji paremta pirmiausia plėtros programų rengimu ir principų, apimančių visas moters gyvenimo sritis, taikymu. Šie principai turi būti įsišakniję naujame moters kaip žmonos, motinos, globėjos ar darbuotojos, žmogaus ir asmens lygaus vyrui nepaisant visų skirtumų vertės supratimu.

  Günter Verheugen , Komisijos vicepirmininkas. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, 1993 m. tuometinis Japonijos vyriausybės atstovas Yohei Kono pratęsė Japonijos „nuoširdžius atsirašymus ir gailestį visoms toms, kurios kaip „paguodos moterys“ iškentė neapsakomą skausmą ir neišgydomas fizines ir psichologines žaizdas“. 1995 m. tuometinis ministras pirmininkas A. Murayama taip pat viešai atsiprašė „paguodos moterų“ penkiasdešimtųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių proga. Tais pačiais metais buvo įsteigtas Azijos moterų fondas, kurio tikslas – Japonijos vyriausybės ir žmonių vardu teikti kompensacijas ir medicininę pagalbą išgyvenusioms aukoms.

Šios pastangos teikti kompensaciją „paguodos moterims“ ir dar vienas Japonijos ministro pirmininko H. Koizumi viešas atsiprašymas šešiasdešimtųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių proga 2005 m. yra teigiami Japonijos žingsniai. Taip Japonija pripažino savo atsakomybę už šiuos neapsakomus žmogaus teisių pažeidimus. Vos prieš kelias dienas Japonijos užsienio reikalų ministras patvirtino, kad pradžioje mano cituotas vyriausybės atstovo Y. Kono pareiškimas yra oficiali Japonijos pozicija.

Dabar mes turime jaudinantį išgyvenusiųjų paliudijimą ir šis jaudinantis paliudijimas dar kartą paskatino susidomėjimą šiuo siaubingu laikotarpiu Europoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Australijoje.

Mūsų veiksmai čia nėra tiesiog susiję su praeitimi. Jei susiję su teisingų išvadų darymu, atsižvelgiant į įvykius, ir visko, kas tik mūsų galioje, darymu, siekiant kovoti su nūdienos vergovės, seksualinio išnaudojimo ir prekyba žmonėmis formomis.

Europos iniciatyva demokratijai ir žmogaus teisėms remti Komisija aktyviai remia nevyriausybines organizacijas visame pasaulyje, padedančias stabdyti smurtą prieš moteris ir vaikus ir kovojančias su prekyba žmonėmis seksualinės vergovės tikslu. 2007 m. lapkričio 23 d. Komisija davė kitą signalą dėl Tarptautinės smurto prieš moteris panaikino dienos, taip patvirtindama savo tvirtą įsipareigojimą kovoti su lytimi paremtu smurtu.

Europos Sąjunga palaiko nuolatinį dialogą su Japonija dėl žmogaus teisių, užsimindama apie visus ES nerimą keliančius klausimus, įskaitant moterų teises. Japonija yra vienmintė pasaulinė veikėja, konstruktyviai bendradarbiaujanti su mumis daugiašaliuose forumuose, siekiant padidinti pagarbą žmogaus teisėms ir jų apsaugą. Kartu su Europos Sąjunga, Japonija išleido rezoliuciją dėl žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje ir pasmerkė Mianmaro režimo veiksmus.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas dėl šių trijų temų vyks šiandien po diskusijų.

12. Balsuoti skirtas laikas

12.1. Rytų Čadas (balsavimas)

- Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B6-0527/2007)

12.2. Moterų teisės Saudo Arabijoje (balsavimas) 4-215 - Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B6-0526/2007)

- Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B6-0526/2007)

12.3. Teisingumas moterims, įtrauktoms į prostituciją (balsavimas)

- Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B6-0525/2007)

- Prieš balsavimą:

  Charles Tannock (PPE-DE), autorius. − Gerb. pirmininke, PPE-DE frakcijos balsavimo sąrašas šiek tiek pasikeitė. Norėčiau pasiūlyti kolegoms pereiti prie neigiamo aspekto. Pradiniame tekste B konstatuojamojoje dalyje prašoma, kad UEN frakcija balsuotų dėl pradinio teksto, todėl savo kolegoms siūlau balsuoti už šios dalies panaikinimą, t. y. balsuoti prieš. Šiuo metu tai sudaro teigiamą įspūdį. Norime tai pakeisti į „prieš“.

  Andrikienė, Laima Liucija (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau pateikti žodinį pakeitimą ir rezoliucijos projekto pavadinimą išdėstyti taip: „Teisingumas „paguodos moterims“ (sekso vergėms Azijoje prieš II pasaulinį karą ir jo metu)“.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, žodinis pakeitimas aiškiai pakeistas, kuriam autorius pritaria

(Priimtas žodinis pataisymas)

- Prieš balsavimą dėl 9 pataisos:

  Sophia in 't Veld, autorė. − Gerb. pirmininke, siūlome po pirmosios sakinio dalies įterpti žodžius „nes tai – visų šalių moralinė pareiga“ ir išdėstyti taip: „Ragina Japonijos gyventojus ir vyriausybę imtis priemonių ir pripažinti visą šalies istoriją, nes tai – visų šalių moralinė pareiga“.

(Priimtas žodinis pataisymas)

13. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

14. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)

15. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)

16. Asignavimų perkėlimas (žr. protokolą)

17. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis) (žr. protokolą)

18. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)

19. Kitų posėdžių kalendorinis planas ( žr. protokolą)

20. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkė. - Skelbiu Europos Parlamento sesijos atidėjimą.

(Posėdis baigtas 16.20)

Kokių veiksmų, Tarybos nuomone, turėtų būti imtasi siekiant panaikinti teisines spragas, atsiradusias po spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo, kuriuo panaikinta Tarybos pagrindų direktyva, skirta baudžiamosios teisės bazei sustiprinti ir taip priversti įgyvendinti teisės aktus, susijusius su tarša iš laivų?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Norėčiau pažymėti, kad panaikinus Pagrindų direktyvą, kurią paminėjo gerbiamas Parlamento narys, pagal ją parengti teisės aktai valstybėse narėse savaime netapo negaliojantys. Sprendimas dėl Bendrijos teisės akto paskelbimo negaliojančiu padarinių jį perkeliantiems nacionaliniams teisės aktams yra nacionalinės teisės prerogatyva (žr. 1975 m. spalio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje 23/75). Taigi Komisija dabar turi nuspręsti, ar pateikti pasiūlymą Tarybai, kad į galiojančią direktyvą būtų įtrauktas įpareigojimas valstybėms narėms imtis baudžiamųjų sankcijų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Bendrijos nustatytų standartų taršos iš laivų srityje.

Kaip pirmininkaujančiai valstybei narei Portugalijai sekasi puoselėti Europos švietimo erdvę ir kokie jos prioritetai iki programos pabaigos?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Rengdama Europos kvalifikacijų sąrangą, pirmininkaujanti valstybė narė Portugalija glaudžiai bendradarbiavo su EP pranešėju, kad būtų parengtas visoms šalims priimtinas teksto projektas, kuris po tam tikrų procedūrinių veiksmų turėtų būti oficialiai patvirtintas kitų metų pradžioje. Tikimasi, kad ši ambicinga nauja priemonė leis susieti skirtingų šalių kvalifikacijų sistemas, jos bus aiškesnės valstybėms narėms, darbdaviams ir asmenims ir leis visiems piliečiams lengviau keliauti iš vienos šalis į kitą dirbti arba mokytis.

Antroji sritis susijusi su Europos Parlamento ir Tarybos derybomis siekiant sutarimo dėl pasiūlymo įsteigti ETI (Europos technologijų institutą). Jeigu darbas ir toliau vyks taip sklandžiai ir konstruktyviai kaip dabar, tikėtina, kad susitarimą pavyks greitai pasiekti per antrąjį svarstymą 2008 m. pradžioje.

Šie du darbai aukštojo mokslo srityje nebuvo vieninteliai, į kuriuos pirmininkaujanti valstybė narė Portugalija sutelkė dėmesį. Galima išskirti dar tris aspektus. Pirma, 2007 m. spalio 4–5 d. Lisabonoje įvykusioje konferencijoje, skirtoje Erasmus programos dvidešimtosioms metinėms paminėti, buvo iškeltas klausimas, kaip išplėsti programos socialinį lygmenį. Šį klausimą svarstė ministrai 2007 m. lapkričio 15–16 d. įvykusiame Tarybos posėdyje. Antra, lapkričio 15 d. posėdyje ministrai taip pat svarstė klausimą dėl giminingos programos Erasmus Mundus išplėtimo (Taryba labai laukia Parlamento nuomonės šiuo klausimu). Pagaliau trečiasis aspektas – kaip rasti būdą Europos universitetams prisitaikyti prie modernizacijos darbotvarkės; minėtame lapkričio mėn. posėdyje Taryba priėmė rezoliuciją šiuo klausimu. Galima teigti, kad šie visi išvardyti žingsniai prisideda prie Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo.

Astma – tai Europoje plačiai paplitusi lėtinė vaikų liga, kuriai Europos bendrijoje išleidžiama daugiau kaip trys milijardai eurų per metus. Labdaros organizacijos „Asthma UK“ duomenimis, šiuo metu JK nuo astmos gydoma 5,2 mln. žmonių, iš jų 1,1 mln. – vaikai, taigi vienoje iš penkių JK šeimų gyvena astma sergantis ligonis.

Šiuo metu ES finansuoja didelį mokslinių tyrimų projektą (Gabriel), kuriame dalyvauja daugiau kaip 150 mokslininkų iš 14 Europos šalių; jį įgyvendinant siekiama nustatyti svarbiausius astmos vystymosi veiksnius. Kol kas iš turimų išvadų matyti, kad astmą sukelia genetinių ir aplinkos veiksnių visuma, o dėl spartėjančios urbanizacijos astmos paveiktų asmenų veikiausiai daugėja.

Kokių priemonių imasi valstybės narės šiems moksliniams tyrimams papildyti praktinėmis kovai su astma skirtomis priemonėmis?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Taryba jau išnagrinėjo kelis pagrindinius astmos plitimo veiksnius. Kalbėdama apie visuomenės sveikatos priemones, 2002 m. gruodžio 2 d. rekomendacijoje dėl rūkymo prevencijos ir iniciatyvų, skirtų tabako kontrolei pagerinti (OL L 22 2003 01 25, p. 31), Taryba pažymėjo, kad, atsižvelgdamos į grėsmę sveikatai (pvz., astmą), susijusią su pasyviu rūkymu, valstybės narės turėtų stengtis apsaugoti rūkančiuosius ir nerūkančiuosius nuo aplinkoje esančių tabako dūmų.

Taryba rekomenduoja valstybėms narėms įgyvendinti teisės aktus ir kitas veiksmingas priemones, kurios apsaugo nuo aplinkoje esančių tabako dūmų uždarose viešose vietose ir viešajame transporte. Kelios valstybės narės veiksmingai uždraudė rūkyti viešose vietose, visų pirma siekdamos apsaugoti vaikus ir nėščiąsias nuo tabako dūmų.

Dėl oro kokybės 2007 m. birželio 25 d. Taryba patvirtino Bendrąją poziciją dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje. Vienas iš pasiūlymo dėl aplinkos oro kokybės tikslų yra žmogaus sveikatos apsauga, įskaitant kovą su teršalų, sukeliančių astmos priepuolius, išmetimu. Kalbama ne tik apie pagrindinius teršalus, daug dėmesio šiame pasiūlyme skiriama smulkioms dulkėms (kitaip dar vadinamoms kietosiomis dalelėmis) ir troposferos ozonui, nes jie kelia didžiausią grėsmę žmonių sveikatai. Šiame pasiūlyme taip pat nustatytos taisyklės dėl ore esančių kietųjų dalelių KD 2.5, kurios giliai įsiskverbia į plaučius.

Siekiant užtikrinti, kad sergantieji astma turėtų galimybę pasinaudoti sveikatos paslaugas ir medicinine priežiūra, svarbu nepamiršti, kad atsakomybė už sveikatos paslaugas ir medicininę priežiūrą, ypač už galimybę pacientams pasinaudoti konsultavimo, diagnozavimo ir gydymo paslaugomis, tenka valstybėms narėms.

Ar Taryba priėjo bendros oficialios pozicijos, kad valstybės narės turėtų pasirašyti ir ratifikuoti JT tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, JT konvenciją prieš korupciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 protokolą (dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais) ir Europos konvenciją prieš prekybą žmonėmis?

Kaip Taryba gali užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendins šiuos ir kitus svarbius tarptautinius dokumentus žmogaus teisių srityje?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Europos Sąjungos Vadovų Taryba visada siekia užtikrinti, kad valstybės narės tuo pačiu metu deponuotų savo ratifikavimo dokumentus. Vis dėlto tai nėra valstybių narių pareiga.

Taryba norėtų informuoti gerbiamą EP narį, kad 17 valstybių narių yra ratifikavusios JT konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo.

JT konvenciją prieš korupciją pasirašė 25 valstybės narės, ratifikavo 17.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 protokolą ratifikavo 22 ES valstybės narės, o pasirašė penkiomis daugiau.

Be to, reikia pažymėti, kad Europos konvenciją prieš prekybą žmonėmis jau pasirašė 23 valstybės narės, o ratifikavo 6.

Ar svarstydama PVM normų sumažinimo klausimą Taryba ketina sumažinti PVM normą kai kurioms vaikų prekėms, atsižvelgdama į tai, kad tokios išimtys taikomos analogiškoms suaugusiųjų prekėms, pavyzdžiui, sauskelnėms? (Išimtys taikomos moterų ir suaugusiųjų, bet ne vaikų sauskelnėms).

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

2007 m. liepos mėn. komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl kitų nei standartiniai PVM tarifų Komisija sutiko, kad būtina pradėti politines diskusijas ir apibrėžti bendras gaires prieš pateikiant išsamesnį pasiūlymo dėl naujos sumažintų tarifų tvarkos projektą.

Taryboje dabar vyksta šios diskusijos, todėl ji dar negali atsakyti į gerbiamos EP narės klausimą.

2007 m. rugsėjo 26 d. Parlamentas per pirmąjį svarstymą išnagrinėjo pasiūlymą dėl Europos technologijų instituto (ETI), kuris turėtų pradėti veiklą 2008 m.

Todėl norėčiau paklausti, kiek pažengęs instituto buveinės pasirinkimo procesas? Kokie miestai buvo pasiūlyti ir kokiais atrankos kriterijais vadovaujasi Taryba?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Taryba dar nėra išsamiai apsvarsčiusi šio klausimo ir norėtų atkreipti gerbiamos EP narės dėmesį į Tarybos deklaraciją, kuri buvo įtraukta į 2007 m. birželio 25 d. Tarybos bendro požiūrio II priedą (Konkurencingumas) ir kurioje skelbiama, kad „Taryba pareiškia, kad sprendimas dėl ETI buveinės turėtų būti priimtas ne vėliau kaip praėjus 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo“. Tikėtina, kad ETI reglamentas įsigalios 2008 m. pirmoje pusėje, bet jau dabar reikia apsvarstyti ETI buveinės klausimą.

Dėl klausimo, susijusio su pasiūlytais miestais, Taryba kviečia gerbiamą EP narę kreiptis į Komisiją, nes jai buvo išsiųstos oficialios paraiškos.

Piktnaudžiavimo narkotiku Catha edulis atvejų Europoje pasitaiko vis dažniau. Vien tik per Zundo tiltą į mano gimtąjį Malmės miestą kasmet kontrabanda įvežama 60 tonų narkotiko Catha edulis. Jį vartojantys žmonės dažnai priklauso tradiciškai pažeidžiamoms, pavyzdžiui, pabėgėlių arba gyvenančiųjų socialiai atskirtose teritorijose, grupėms. Jaunimas ir vaikai jo vartoja daugiausia. Todėl muitinės siekis sustabdyti Catha edulis importą yra ne tik kovos su narkotikų vartojimu dalis, bet taip pat labai svarbus kovojant su atskirtimi ir visuomenės socialiniu pasmerkimu.

Deja, ES neturi vienos nuomonės dėl narkotiko Catha edulis. JK ir Nyderlanduose jis dar turi būti klasifikuotas kaip narkotikas. Dėl šios priežasties minėtos šalys yra tranzito taškas, iš kurio narkotikas Catha edulis (jis greitai genda ir negali būti ilgai laikomas) gali būti kontrabanda įvežamas į šalis, kuriose jis draudžiamas.

Ar pirmininkaujanti valstybė narė Portugalija ketina pritarti, kad narkotikas Catha edulis būtų uždraustas visoje ES, ir griežtesnei narkotikų politikai?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Narkotiko Catha edulis visiško uždraudimo klausimas nebuvo svarstytas atsakinguose Tarybos padaliniuose. Tarybos pagrindų sprendime 2004/757/JHA, nustatančiame minimalius nusikaltimų ir bausmių apibrėžimus neteisėtos narkotikų prekybos srityje, apimami narkotikai, kurie uždrausti pagal 1961 m. bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją, iš dalies pakeistą 1971 m. protokolu, 1972 m. Vienos konvenciją dėl psichotropinių medžiagų, taip pat medžiagos, kurios turi būti kontroliuojamos pagal bendrus veiksmus 97/396/JHA. Narkotikas Catha edulis neįtrauktas nė į vieną dokumentą ir iki šiol nebuvo imtasi iniciatyvos jį įtraukti.

Bulgarijos vyriausybė užsiminė apie savo ketinimus prašyti finansavimo iš Europos centrinio banko ir Euratomo investicijoms į Belenės atominę elektrinę.

Ar Taryba turi informacijos, ar Bulgarijos vyriausybė yra pateikusi paraišką finansuoti atominę elektrinę, taip pat informacijos apie finansavimo pobūdį ir prašomą sumą?

Kokius įsipareigojimus arba biudžeto planus ir kokio dydžio pagal Tarybos turimą informaciją turi Europos investicijų bankas, Euratomas arba kiti Europos fondai?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Tarybai nežinomi gerbiamo EP nario minėti projektai ir ji neturi informacijos, ar Bulgarijos vyriausybė pateikė paraišką ir kokios sumos ji prašo minėtos atominės elektrinės statybai finansuoti.

Jeigu paraiška būtų pateikta, svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal Tarybos sprendimą 77/270/Euratomas, suteikiantį Komisijai teisę išduoti Euratomo paskolas ir taip prisidėti prie atominių elektrinių finansavimo, paraiškos Euratomo paskoloms teikiamos Komisijai, nes ji turi sprendimo teisę šiuo klausimu.

Taip pat svarbu prisiminti, kad neatsižvelgiant į bendrąją paskolų politiką, apibrėžtą EB steigimo sutarties 267 straipsnyje, EIB yra nepriklausoma institucija, kuriai vadovauja valdytojų taryba ir direktorių valdyba.

Todėl į gerbiamo EP nario pateiktus klausimus turėtų atsakyti Komisija ir Europos investicijų bankas.

Paskutinės rezoliucijos dėl ES ir Turkijos santykių (P6_TA(2007)0472, 2007 m. spalio 24 d.) 12 dalyje Parlamentas ragina „naująją Turkijos vyriausybę visiškai įgyvendinti ES ir Turkijos asociacijos susitarime ir jo Papildomame protokole nustatytas sąlygas; primena, kad Stojimo partnerystės programoje numatytų Turkijos įsipareigojimų nevykdymas ir toliau turės labai didelę įtaką derybų procesui“.

Kokį spaudimą daro Taryba Turkijai, kad ji visiškai įgyvendintų EB ir Turkijos asociacijos susitarimą ir Papildomą protokolą? Ar Turkija Tarybai davė kokių nors pažadų, susijusių su Papildomo protokolo pasirašymo grafiku?

(PT) Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Praėjusių metų gruodžio mėn. Taryba pažymėjo, kad Turkija neįvykdė savo įsipareigojimo, susijusio su visapusišku nediskriminaciniu Asociacijos susitarimo Papildomo protokolo įgyvendinimu. Todėl valstybės narės per Tarpvyriausybinės konferencijos posėdį nusprendė nepradėti derybų dėl skyrių, apimančių veiksmus, susijusius su Turkijos taikomais apribojimais Kipro Respublikai, kol Komisija nepatvirtins, kad Turkija įvykdė įsipareigojimus, prisiimtus pagal Papildomą protokolą. Šie skyriai: 1 skyrius „Laisvas prekių judėjimas“; 3 skyrius „Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas“, 9 skyrius „Finansinės paslaugos“, 11 skyrius „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“; 13 skyrius „Žuvininkystė“; 14 skyrius „Transporto politika“, 29 skyrius „Muitų sąjunga“, 30 skyrius „Išorės santykiai“. Be to, Taryba susitarė, kad per tarpvalstybinę konferenciją susitikusios valstybės narės laikinai nepanaikins nė vieno skyriaus, kol Komisija nepatvirtins, kad Turkija įvykdė įsipareigojimus, prisiimtus pagal Papildomą protokolą.

Taryba taip pat susitarė prižiūrėti ir analizuoti pažangą, pasiektą dėl 2005 m. rugsėjo 21 d. deklaracijos klausimų, ir pakvietė Komisiją, jei reikės, įtraukti šią informaciją į kitas metines (2007 m., 2008 m. ir 2009 m.) ataskaitas. 2007 m. ataskaitoje dėl Turkijos Komisija pažymėjo, kad po Tarybos sprendimo, priimto praėjusių metų gruodžio mėn., Turkija nepasiekė jokios pažangos, susijusios su visišku nediskriminaciniu Papildomo protokolo įgyvendinimu. Gruodžio 10 d. posėdyje Taryba atliko išsamią ataskaitos analizę ir vertinimą. Išvadose Taryba apgailestaudama pažymėjo, kad Turkija neįvykdė įsipareigojimo, susijusio su visišku nediskriminaciniu Asociacijos susitarimo Papildomo protokolo įgyvendinimu, ir pridūrė toliau stebėsianti ir iš naujo apsvarstysianti pažangą šiais klausimais. Vis dėlto norėčiau pakartoti, kad Turkijai labai svarbu kuo greičiau išspręsti šį klausimą, nes jis turi didelę įtaką siekiant pažangos derybose dėl narystės.

Kokia Tarybos nuomonė dėl padėties Angoloje, nes čia ilgai tęsiasi karas ir pilietinis karas? Kas nuveikta 2007 m. siekiant paremti šią svarbią Europos Sąjungos partnerę?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Taryba atidžiai sekė padėtį Angoloje. ES ir Angolos santykių pagrindas tebėra Kotonu susitarimas, jie grindžiami politiniu dialogu pagal šio susitarimo 8 straipsnį ir vystomuoju bendradarbiavimu, remiantis Europos vystymo fondu. 8 straipsnyje numatytas dialogas, atspindėjęs įsipareigojimą, pradėtas 2003 m. gruodžio mėn., bet vėliau jis nebuvo toks aktyvus. ES dabar siekia atgaivinti ir konsoliduoti šią svarbią priemonę (paskutinės derybos įvyko 2007 m. spalio mėn.).

ES ir Angolos santykiai pagrindinėse bendradarbiavimo srityse, įtvirtintose Kotonu susitarime, ypač srityse, susijusiose su demokratizacija, pilietinės visuomenės vystymusi, pagarba žmogaus teisėms, geru valdymu ir kova su korupcija, buvo lėtai plėtojami. Todėl nuo paskutinio temos svarstymo Taryboje 2003 spalio 13 d. santykiai pagerėjo labai nedaug.

Angola turi specifinių interesų Kongo Demokratinėje Respublikoje, todėl tebėra svarbi partnerė siekiant stabilizuoti Didžiųjų ežerų regioną ir prisidėjo prie ES policijos misijos KDR („EUPOL Kinšasa“). Angola perkėlė 13 šalies policijos pareigūnų per rinkimų laikotarpį (2006 m. liepos – 2007 m. kovo mėn.) siekdama padėti Kongo policijai užtikrinti rinkimų saugumą. Tai buvo pirmas kartas, kai Angolos policija prisiėmė tokį tarptautinį įsipareigojimą. Be to, ESSA Didžiųjų ežerų regione palaiko nuolatinį ryšį su Angolos valdžios institucijomis.

Pasitraukus įmonių konsorciumui, keičiasi programos Galileo finansavimas. Iš pradžių buvo numatyta, kad šis projektas bus skirtas tik civiliniams tikslams. Ar pirmininkaujanti valstybė narė mano, kad keičiantis finansavimui į projektą galėtų būti įtraukti kariniai aspektai, ar tokia galimybė svarstoma?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Gerbiamas EP narys žino, kad Taryba kelis kartus yra pakartojusi, kad programa Galileo yra civilinė globali palydovinės navigacijos programa, kuriai taikoma civilinė ir ES kontrolė. Galimybė su programa Galileo susieti tam tikrus karinius elementus niekada nebuvo svarstyta kompetentinguose Tarybos padaliniuose dėl šio ypač svarbaus Europos projekto ateities dabar vykstančiose diskusijose.

Ar Taryba galėtų trumpai išdėstyti savo nuomonę dėl Reformų sutarties ratifikavimo visoje ES? Atsižvelgiant į tai, kad referendumas dėl Sutarties bus surengtas tik Airijoje, ar Tarybai kelia nerimo tai, kad referendumo kampanija taps svarbiausiu momentu ES asmenims ir grupėms, prieštaraujantiems Europos projektui apskritai ir Reformų sutarčiai konkrečiai? Ar Taryba galėtų padaryti pareiškimą šiuo klausimu?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Reformų sutarties ratifikavimo proceso pasirinkimas priklauso valstybių narių kompetencijai. Todėl Taryba negali pateikti nuomonės šiuo klausimu arba padaryti pareiškimo.

Ar Taryba ketina parengti konsoliduotą Reformų sutarties tekstą prieš sutartį ratifikuojant visoms valstybėms narėms ir konkrečiai prieš referendumą Airijoje, kurį ketinama surengti iki 2008 m. vasaros?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Šis klausimas bus apsvarstytas vėliau.

Ar Taryba gali nurodyti valstybes nares, be Airijos, Prancūzijos, Belgijos ir Lenkijos, skirsiančias karių ESDP misijai Čado, Darfūro ir Centrinės Afrikos Respublikos pasienyje? Ar Taryba ir ES valstybės narės gali sutelkti pakankamą politinę, finansinę, logistinę ir techninę paramą į šią misiją vykstantiems kariams?

Ar Taryba supranta, kaip svarbu tinkamai aprūpinti mūsų karius, kad nepasikartotų į apsiaustį patekusios Afrikos Sąjungos misijos Sudane (AMIS) istorija? Ar Taryba sutinka, kad privalome suteikti visas reikiamas priemones į nepastovią aplinką siunčiamiems kariams apginti?

Kokį įspūdį Tarybai padarė Tripolyje spalio pabaigoje įvykusios derybos Darfūro klausimu? Ko Taryba ėmėsi įtikinti daugelį susiskaldžiusių sukilėlių grupių sėsti prie derybų stalo? Ar Taryba sutinka, kad derybos laikytinos nesėkmingomis, nes nedalyvavo dalis svarbiausių Darfūro sukilėlių grupuočių? Ar Taryba primygtinai paragino Sudano vyriausybę ir sukilėlių grupuotes bendradarbiauti atliekant nepriklausomą išpuolio Haskanitos mieste tyrimą ir perduoti teismui atsakingus asmenis?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Toliau ruošiamasi ESDP misijai Rytų Čade ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurės rytuose, įskaitant planus dėl pajėgų sudėties. Belgija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija. Rumunija, Suomija ir Švedija jau yra pažadėjusios prisidėti formuojant pajėgas. Pajėgoms bus suteikta reikalinga amunicija ir parama. EUFOR/CHAD/CAR veiks pagal VII skyrių vieningai patvirtinus JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1779 ir suteikus reikalingą mandatą, kuris atitiks susiklosčiusią padėtį.

Paskutiniais mėnesiais Taryba buvo susirūpinusi dėl taikos derybų Darfūre. Todėl 2007 m. birželio, liepos ir spalio mėn. Tarybos (Išorės santykiai) išvadose aiškiai apibrėžtas politikos kursas, kurio laikomasi užmezgant daugelį dvišalių ir daugiašalių ryšių, įskaitant Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio Javiero Solanos ir ES specialiojo įgaliotinio Sudane užmegztus ryšius. Į šį politikos kursą įeina griežtas raginimas visoms šalims atlikti konstruktyvų vaidmenį derybose ir pasiekti susitarimą, kuris leistų nedelsiant nutraukti smurtą. Be to, Taryba pabrėžė būtinybę atlikti nepriklausomą išpuolio Haskanitos mieste tyrimą ir bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Taryba taip pat pažymėjo esanti pasiruošusi apsvarstyti naujas priemones, visų pirma Jungtinėse Tautose, nukreiptas prieš visas šalis, trukdančias įgyvendinti JT pagalbos paketą ir dislokuoti UMANID, taip pat priemones, kurios užtikrintų humanitarinės pagalbos teikimą ir civilių apsaugą.

Taikos derybose Darfūre Taryba tvirtai remia Afrikos Sąjungos ir JT tarpininkavimą, kuriam vadovauja Afrikos Sąjungos ir JT specialieji pasiuntiniai. Sunki derybų Sirte pradžia praėjusį spalio mėn. buvo didelė problema. Dabar dar neaišku ar, kada, kaip ir kurioje organizacijoje derybos gali būti atnaujintos. Nepaisydami sunkumų, mes siekiame, kad procesas tęstųsi, todėl įdedama daug darbo, kad taikos derybos būtų plačios ir jose dalyvautų daug šalių. Mes dalyvaujame sunkiame ir sudėtingame procese, ypač siekdami suvienodinti įvairių sukilėlių grupių pozicijas ir užtikrinti jų dalyvavimą būsimose derybose. Laikydamasis šio tikslo ES specialusis įgaliotinis Sudane ambasadorius T. Brylle palaiko glaudžius ryšius su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis šiame procese.

Ar Taryba galėtų pateikti vėliausią dabartinės Palestinos ir Izraelio padėties ir ES vaidmens šiame kontekste įvertinimą?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Izraelis ir palestiniečiai nuo praėjusios vasaros veda politinį dialogą, kuris prasidėjo nuo kelių Ministro Pirmininko E. Olmerto ir Prezidento M. Abbaso susitikimų. Taryba gyrė abiejų šalių pastangas, lapkričio 26–27 d. leidusias surengti Anapolio konferenciją. ES džiaugiasi, kad buvo surengta Anapolio konferencija ir paskelbtas bendras Ministro Pirmininko E. Olmerto ir Prezidento M. Abbaso pareiškimas dėl skubaus dvišalių derybų atnaujinimo remiantis geros valios principu ir siekiant pasirašyti taikos sutartį iki 2008 m. pabaigos. Po derybų Vakarų krante ir Gazoje turėtų būti sukurta nepriklausoma, demokratinė ir perspektyvi Palestinos valstybė, kuri suvienytų visus palestiniečius ir su Izraeliu ir savo kaimynais gyventų taikiai bei saugiai. Taip pat būtina, kad vesdamos derybas abi šalys įvykdytų įsipareigojimus pagal Taikos planą. ES džiaugiasi, kad konferencijoje dalyvavo daug arabų šalių partnerių, ir ragina juos toliau laikytis konstruktyvaus vaidmens.

Kalbant apie ES vaidmenį, apie kurį savo klausime teiraujasi gerbiamas EP narys, reikia paminėti, kad Vyriausiasis įgaliotinis, visapusiškai bendradarbiaudamas su Komisija, parengė „ES veiksmų strategiją“, kurioje analizuojami visi ES veiksmai siekiant toliau remti šalis per dabartines derybas ir po jų prasidėsiantį įgyvendinimo laikotarpį. Šis dokumentas bus ES darbo ateityje pagrindas, jame bus atsižvelgta į Anapolio konferencijos ir gruodžio 17 d. Paryžiuje įvyksiančios donorų konferencijos rezultatus. ES paspartins programas, skatinančias institucijų kūrimą, gerą valdymą, pilietinės visuomenės įnašą, ir paramą, kad padėtų augti Palestinos ekonomikai, glaudžiai bendradarbiaudama su Ketverto atstovu. Taryba džiaugiasi Tonio Blairo atliktu darbu, ypač pastaruoju jo pareiškimu, susijusiu su keliais greito poveikio projektais.

Kokių priemonių imasi Taryba politinei padėčiai Pakistane blogėjant?

2007 m. lapkričio 3 d. Pakistano prezidentas, kariuomenės vadas generolas Musharafas paskelbė nepaprastąją padėtį ir sustabdė pagrindinių Konstitucijos normų galiojimą; sulaikyta šimtai žmogaus teisių gynėjų, politinių darbuotojų ir teisininkų, pavyzdžiui, Aitzaz Ul Ahsan. Šie veiksmai prieštaravo tarptautiniams Pakistano įsipareigojimams žmogaus teisių srityje.

Pakistanas, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos narys, turėtų išlaikyti aukščiausius pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms standartus ir paleisti sulaikytuosius.

Ar Taryba gali nurodyti konkrečias priemones, kurių ji imasi ar ketina imtis norėdama užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bet kokiomis aplinkybėmis, laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir tarptautinių Pakistano ratifikuotų dokumentų?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Taryba greitai ir aiškiai reagavo į pastaruosius įvykius Pakistane. Prieš paskelbiant nepaprastąją padėtį Vyriausiasis įgaliotinis Javieras Solana telefonu kalbėjosi su generolu Pervezu Musharrafu ir stengėsi įtikinti jį nesiimti tokių veiksmų. Nepaprastajai padėčiai oficialiai įsigaliojus, ES nedelsdama nusprendė atidėti politinių vadovų trejeto susitikimą su savo kolegomis Islamabade. Taip ES aiškiai parodė, kad susiklosčius tokioms aplinkybėmis ES ir Pakistano santykiai negali išlikti nepakitę.

Misijų vadovai Islamabade susitiko iš karto, kai buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, ir paskelbė pareiškimą, kuris buvo plačiai išplatintas Pakistano žiniasklaidoje. Vyriausiasis įgaliotinis J. Solana taip pat paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė susirūpinimą ir paragino kuo greičiau grįžti prie teisinės valstybės principų. Trečiajame pareiškime pirmininkaujanti valstybė narė Portugalija išdėstė ES reikalavimus Pakistano vyriausybei: i) grąžinti Konstituciją; ii) sudaryti reikalingas sąlygas, kurios užtikrintų laisvus ir sąžiningus rinkimus, numatytus sausio mėn.; iii) paleisti visus politinius kalinius, įskaitant teisėjus, taip pat Asmą Jahangir, JT ypatingąją pranešėją religijos ir tikėjimo laisvės klausimais; iv) laikytis Prezidento įsipareigojimo iki lapkričio 15 d. pasitraukti iš kariuomenės vado pareigų; v) aktyviai siekti susitaikymo su politine opozicija; ir vi) sumažinti žiniasklaidai taikomus apribojimus.

Taryba taip pat sutinka su gerbiamu EP nariu, kad Pakistanas, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos narys, yra ypač įpareigotas išlaikyti pagarbą žmogaus teisėms ir JT priemonėms, susijusioms su žmogaus teisėmis. [Todėl JT ypatingųjų pranešėjų sulaikymas arba orderių juos sulaikyti išdavimas yra nepriimtinas.]

Taryba toliau atidžiai stebi padėtį Pakistane ir analizuoja, kokių priemonių galima būtų imtis. Per 2007 m. lapkričio 19 d. Tarybos (Bendrieji reikalai ir išorės santykiai) posėdžio pietus ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl pastarųjų įvykių Pakistane, išreiškė susirūpinimą dėl susiklosčiusios padėties ir paragino atšaukti nepaprastąją padėtį.

Remiantis Komisijos Pirmininko pareiškimu, Italija nepasinaudojo teise gauti ES paramą romų socialinei integracijai. Socialinis finansavimas, skirtas romų integracijai ES valstybėse narėse, yra 275 mln. eurų. 2000–2006 m. valstybėms narėms proporcingai buvo paskirstytos preliminarios sumos: Ispanijai – 52 mln. eurų; Lenkijai – 8,5 mln. eurų, Čekijos Respublikai – 4 mln. eurų, Vengrijai – 1 mln. eurų.

Ar Taryba galėtų nurodyti, kokia lėšų dalis teko kiekvienai valstybei narei? Kurios valstybės narės pateikė paraiškas gauti finansavimą, skirtą romų integracijai į visuomenę palengvinti, ir kiek šių asignavimų buvo panaudota ES valstybėse narėse?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Šis klausimas turėtų būti pateiktas Komisijai, nes patenka į jos kompetencijos sritį.

Egiptas ketina statyti keturias atomines elektrines, kurių bendra galia iki 2020 m. siektų 4000 Mw. Kitos Viduržemio jūros šalys priėmė tokius pačius sprendimus (anksčiau – Izraelis, visai neseniai – Marokas, Alžyras ir Libija), be to, pasirodė informacijos, kad Turkija ir Albanija taip pat turi branduolinių planų.

Ar, atsižvelgdama į tai, kad šios šalys yra ES kaimynės ir Europos ir Viduržemio jūros bendradarbiavimo partnerės arba ES šalys kandidatės, Taryba ketina paprašyti jų sukurti nepriklausomą atominės energetikos instituciją, kuriai būtų suteiktos veiksmingos galios? Ar ji prašys jų bendradarbiauti su Tarptautine atominės energetikos agentūra, kuri prižiūrėtų atominių elektrinių statybą ir užtikrintų, kad branduolinė energija būtų naudojama tik taikiems tikslams? Ar ji turės teisę pareikšti nuomonę dėl vietos, kurioje turėtų būti statomos šios atominės elektrinės, kadangi Viduržemio jūros regione ypač didelis seisminis aktyvumas? Ar, atsižvelgdama į tai, kad kai kurios iš šių šalių dar nėra ratifikavusios tarptautinių sutarčių dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir dėl visapusiško branduolinių ginklų bandymo draudimo, ji ketina rekomenduoti Europos įmonėms, kurios dalyvauja statant atomines elektrines ir branduolinio kuro cikle, nepasirašyti sutarčių su šiomis šalimis, kol nebus įvykdytas šis reikalavimas?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Kalbant apie šalis, kurios yra Barselonos proceso partnerės, ES neturi specialių priemonių kištis į trečiųjų šalių energijos pasirinkimą. Vis dėlto, kaip ir yra nurodžiusi valstybėms narėms, ES sieks užtikrinti, kad šis pasirinkimas neprieštarautų bendriesiems įtvirtintiems principams, visų pirma principams, susijusiems su klimato kaita. ES yra įsipareigojusi šioje srityje skatinti pažangiąją patirtį ir aukštus standartus, taip pat taikyti tarptautinius standartus, ypač tiesioginėje kaimynystėje. Egiptas, vienas iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros įkūrėjų, yra teoriškai įpareigotas laikytis šios tarptautinės organizacijos skatinamos pažangiosios patirties.

Ar Taryba gali išdėstyti savo poziciją dėl Europos Sąjungos atliekamos visą ES apimančios informacijos kampanijos geresnei fizinei būklei Europoje skatinti?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Taryba yra įsipareigojusi paremti didesnę fizinę veiklą ir yra priėmusi išvadas šiuo klausimu. Svarbu pažymėti šias išvadas, skirtas fizinei veiklai Europoje skatinti: 2005 m. birželio 3 d. Tarybos išvadas dėl nutukimo, mitybos ir fizinės veiklos⁽¹⁾ ir 2007 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadas dėl sveikatingumo skatinimo, pasitelkiant mitybą ir fizinę veiklą⁽²⁾.

Ar Taryba gali išsamiai įvertinti dabartinį heroino gamybos Afganistane mastą ir nurodyti koordinuotas ES lygiu įgyvendinamas priemones, siekiant užkirsti kelią heroino importui į Europos Sąjungos teritoriją?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Aukštas auginimo ir gamybos lygis lėmė, kad 2007 m. Afganistane opijaus gamyba išaugo 34 proc. Remiantis JT narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis, opijaus gamyba Afganistane 2007 m. pasiekė 8 200 tonų per metus. Pasaulyje pagaminamo opijaus dalis Afganistane išaugo nuo 92 proc. iki 93 proc. 2007 m.

Jeigu visas opijus būtų perdirbtas į heroiną, jo kiekis būtų 1170 tonų. JT narkotikų ir nusikalstamumo biuras taip pat praneša, kad didžioji Afganistane pagaminto opijaus dalis perdirbama į heroiną šalies viduje. 2007 m. heroino laboratorijų skaičius šalyje išaugo. Vis dėlto perdirbti reikalingų pirmtakų Afganistane negalima gauti. Jie importuojami iš kaimyninių šalių. Afganistanas eksportuoja dalį opiatų ir importuoja pirmtakus iš kaimyninių šalių.

Siekdama sustabdyti heroino importą į Europos Sąjungą Taryba 2006 m. gegužės mėn. priėmė dokumentą dėl priemonių, skirtų ES paramai kovai su narkotikų gamyba ir prekyba Afganistane padidinti bei sumažinti prekybai iš šios šalies, įskaitant tranzitinius maršrutus. Dokumente ypač daug dėmesio skirta padėti Afganistanui kovoti su narkotikų gamyba ir prekyba ir sustabdyti prekybą iš šios šalies. Komisija ir valstybės narės yra didžiausios tarptautinės pagalbos Afganistanui teikėjos (452 mln. eurų). Daugiausia dėmesio skiriama pakaitinėms žemės ūkio kultūroms ir išnaikinimui.

Tranzitiniuose maršrutuose taikomos Paryžiaus pakto priemonės. Iranas ir Pakistanas taip pat įtraukti. Neseniai Kabule surengtame susitikime dalyvavo šios šalys. Aukšto lygio susitikime, kuris buvo surengtas Hagoje pagal konsultacijų mechanizmą, Europos Sąjunga pasiūlė surengti apskritojo stalo derybas dėl Juodosios jūros regiono / Rytų Europos ir Rytų Afrikos.

Dirbdama Afganistane Europos Sąjunga siekia, kad parama būtų afganiška, todėl ji teikiama per Afganų patikos fondą. Siekis sustabdyti heroino srautą iš Afganistano paskatino parengti veiksmų planus Centrinėje Azijoje ir Vakarų Balkanuose. Irane reguliariai rengiami trejeto susitikimai, pirmasis aukšto lygio trejeto susitikimas, kuriame dalyvaus ir Pakistanas, įvyks 2007 m. gruodžio mėn.

Ar Taryba gali pateikti išsamius naujausius duomenis, kaip šiuo metu vykdoma ES taikos palaikymo misija Čade?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Dėl planavimo proceso Taryba 2007 m. lapkričio 12 d. patvirtino Operacijų koncepciją (CONOPS) ir pradėjo darbą, susijusį su pajėgų formavimu.

2007 m. lapkričio 9, 14 ir 21 d. Briuselyje įvyko trys pajėgų formavimo susitikimai. Šis procesas – kaip per visas operacijas – sudėtingas, nes trūksta pagrindinių pajėgumų. Prie kito etapo – operacijų planavimo – pereisime tada, kai bus įveikti šių ribotų išteklių suformavimo sunkumai. Kitas žingsnis yra Operacijų plano (OPLAN) patvirtinimas ir operacijų pradžia.

Suformuoti pajėgas oficialiai buvo pakviestos šios šalys: ES nepriklausančios NATO sąjungininkės ir šalys kandidatės (Turkija, Norvegija, Islandija, Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, JAV ir Kanada), taip pat Šveicarija, Ukraina ir Albanija. Nė viena iš šių šalių kol kas nėra padariusi materialinio įnašo.

Šiuo metu derybose su susijusiomis vyriausybėmis (Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR)) dėl susitarimo dėl pajėgų statuso pasiekta pažanga ir jos netrukus turėtų būti užbaigtos.

JT ir ES sekretoriatai nuo pradžių dirbo labai glaudžiai. ES nepriklausančios NATO narės Europoje ir mūsų Afrikos partneriai (Čado, CAR, Kamerūno ir Sudano vyriausybės), Afrikos Sąjunga (AS) ir Afrikos subregioninės organizacijos buvo reguliariai informuojamos.

Ar Taryba gali aiškiai įvertinti konkrečias vykdomas iniciatyvas siekiant padaryti plačiajuosčio ryšio technologijas plačiau prieinamas Europoje, visų pirma kaimo vietovėse?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Plačiajuostė radijo signalų sistema paminėta keliose politikos srityse: su plačiajuoste radijo signalų sistema susijusi e. įtrauktis, prieinamas skaitmeninis turinys, radijo dažnių spektro politika, moksliniai tyrimai ir plėtra, tinklų ir elektroninės komunikacijos paslaugų reguliavimo sistema, taip pat sanglaudos politika ir kaimo bei regioninės plėtros strategijos.

2006 m. birželio 11 d. įvykusioje ministrų konferencijoje dėl IRT integruotoje visuomenėje vieningai priimta ministrų deklaracija, kurioje ministrai susitarė teikti prioritetą skirtumams, susijusiems su galimybe naudotis internetu įvairiuose regionuose, sumažinti ir plačiajuostės radijo signalų sistemos galimybėms nepakankamai ja aprūpintose vietovėse padidinti. Iškeltas tikslas, kad plačiajuostis radijo ryšys iki 2010 m. pasiektų bent 90 proc. ES gyventojų. Šio tikslo būtų siekiama pasinaudojant struktūriniais fondais ir kaimo plėtros fondu ir, kai reikia, paremiant plačiajuostės radijo ryšio viešųjų interneto prieigos punktų sukūrimą. Jie taip pat nusprendė, kad reikia atnaujinti nacionalines i2010 plačiajuostės radijo signalų sistemos strategijas ir numatyti papildomas gaires bei tikslus, susijusius su veikimo zona ir prisijungimo galimybėmis viešojo valdymo įstaigose, mokyklose, sveikatos priežiūros centruose ir kitose pagrindinėse įstaigose.

Be to, Komisijos komunikate „Europos i2010 e. įtraukties iniciatyva „Dalyvavimas informacinėje visuomenėje“, kuris buvo pristatytas 2007 m. lapkričio 29 d. Tarybos posėdyje, nurodyta, kad Rygos deklaracijoje iškeltas tikslas iki 2010 m. pasiekti bent 90 proc. ES gyventojų jau įgyvendintas 2006 m. pabaigoje, kai plačiajuosčiu ryšiu galėjo naudotis 89 proc. ES gyventojų. 2007 m. šiuo ryšiu galėjo naudotis 70 proc. gyventojų kaimo vietovėse.

Šiame Komisijos komunikate taip pat nurodyta Europos e. įtraukties iniciatyva, kuri apima strateginį veiksmų pagrindą, skirtą Rygos ministrų deklaracijai įgyvendinti ir sudaryti sąlygoms visiems dalyvauti informacinėje visuomenėje panaikinus plačiajuosčio ryšio naudojimo, prieinamumo ir gebėjimų skirtumus.

Komisija skatins regionines traukiosios informacinės visuomenės iniciatyvas, panaudodama teminius tinklus pagal Europos Komisijos iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“. Sanglaudos politikos fondas ir toliau sieks nukreipti investicijas į tų sričių, kuriose komercinis IRT infrastruktūros ir paslaugų diegimas nepakankamas, žinias.

ES regioninės ir vietos valdžios institucijos privalo vadovauti pastangoms sumažinti plačiajuosčio ryšio naudojimo atotrūkį, įskaitant ES struktūrinių ir kaimo plėtros fondų panaudojimą, skatinti traukiosios informacinės visuomenės plėtojimą, ypač atokiose ir kaimo vietovėse. Jos turi remti infrastruktūrą, e. paslaugas ir jų pritaikymą piliečiams (e. sveikata, e. valdžia, e. mokymas ir e. įtrauktis).

Komisija pagal IRT ir politikos paramos programą (IRT-PPP) rems regioninės informacinės visuomenės iniciatyvų tinklavietės platformą ir atliks nuomonės apklausą apie ES regioninių informacinės visuomenės projektų finansavimą.

Taryba dabar nagrinėja du Komisijos pasiūlymus (pasiūlymą dėl GSM direktyvos panaikinimo ir dėl judriojo palydovinio ryšio paslaugų), siekdama išanalizuoti galimybes atlaisvinti dažnius belaidžiam ryšiui taikyti susiejant juos su judriojo palydovinio ryšio paslaugomis, nes tai galėtų būti naudinga kaimo ir atokioms vietovėms.

Tikimasi, kad, panaikinus GSM direktyvą ir sudarius galimybę naudoti dažnius 3G paslaugoms, tai bus naudinga Europos piliečiams, nes bus labai sumažintos kliūtys vystyti pažangiąsias judriojo ryšio paslaugas ir įveikta geografinė skaitmeninė atskirtis.

Kalbant apie sprendimą dėl judriojo palydovinio ryšio paslaugų svarbu pažymėti, kad šių paneuropinių sistemų veikimo zona leis padidinti plačiajuosčio ryšio veikimo zoną kaimo ir atokiose vietovėse, sumažinti geografinę skaitmeninę atskirtį.

Be to, valstybės narės planuoja savo plačiajuosčio ryšio strategijas nacionaliniuose reformų planuose, kurie yra Lisabonos strategijos dalis, o kai kurios naujosios valstybės narės rengia specialias nacionalines plačiajuosčio ryšio strategijas.

Komisija 2007 m. lapkričio mėn. Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui nurodė padengianti dalį Tony Blairo biuro išlaidų ir vieno padėjėjo išlaikymo išlaidas. Kiek moka Taryba?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Atsakydama į gerbiamo EP nario klausimą dėl Tony Blairo finansavimo Taryba gali patvirtinti, kad iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto II skirsnio (Taryba) šiam tikslui iki šiol nebuvo skirta mokėjimų.

Kokias diskusijas pastaruoju metu Taryba surengė dėl kovos su sukčiavimu, panaudojant asmens tapatybės duomenis?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Taryba norėtų informuoti gerbiamą EP narį, kad šia tema buvo diskutuota kalbant apie platesnę kovą su kibernetiniais nusikaltimais. Todėl Taryba norėtų atkreipti dėmesį į 2007 m. lapkričio 8 d. išvadas dėl kibernetinių nusikaltimų. Šiose išvadose Taryba paminėjo, kad ypač svarbu apsvarstyti, ar kiekvienoje valstybėje narėje būtina imtis veiksmų ir inicijuoti teisės aktus, susijusius su sukčiavimu panaudojant asmens tapatybės duomenis, visų pirma įvykdžius kibernetinį nusikaltimą, ir ar būtina imtis tolesnių veiksmų ES lygmeniu.

Nors TBT išdavė tarptautinį J. Kony ir keturių jo vadų arešto orderį, J. Kony ir jo Lordo pasipriešinimo armija tebėra Kongo Demokratinės Respublikos Garambos nacionaliniame parke, iš kurio jis destabilizuoja ir terorizuoja šiaurės Ugandą.

Taikos procese tarp LPA ir Ugandos vyriausybės, kurią plačiai remia Taryba, pasiekta nedaug pažangos. Be to, kaip teigiama naujausiuose pranešimuose, J. Kony pašalino savo padėjėją svarbų derybininką Vincentą Otti. Bendradarbiauti buvo nebeįmanoma, nes J. Kony įtaria V. Otti šnipinėjant Ugandos vyriausybei. V. Otti, kuris buvo laikomas pagrindiniu derybininku ir derybų šalininku, pasitraukimas yra didelis smūgis taikos deryboms. Taip pat atrodo, kad J. Kony jau persigrupuoja ir ginkluojasi ruošdamasis taikos derybų nesėkmei. Pasak TBT prokuroro Luiso Moreno-Ocampo, maisto pagalba LPA yra sistemingai parduodama už ginklus.

Ar Taryba, atsižvelgdama į pastaruosius įvykius, darys didesnį spaudimą KDR ir Sudano vyriausybėms atiduoti J. Kony Tarptautiniam baudžiamajam teismui, ar ji labiau linkusi pritarti taikos derybų atnaujinimui? Ar Taryba imsis priemonių griežtai prižiūrėti maisto pagalbą?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Taryba puikiai supranta, kaip svarbu vykdyti TBT išduotus keturis orderius (Josephui Kony, Vincentui Otti, Okotui Odhiambo ir Dominico Ongwenui sulaikyti).

2007 m. birželio 18 d. Taryba patvirtino išvadas dėl Ugandos. Taryba pakartojo remianti Juboje vykstančias taikos derybas ir Jo Didenybės Joaquimo Chissano paskyrimą JT Generalinio sekretoriaus specialiuoju įgaliotiniu nuo LPA nukentėjusiose teritorijose. Taryba pabrėžė, kad tebėra svarbu pasiekti taikos susitarimą, kuris vietos bendruomenėms dovanotų taiką ir teisingumą, atitiktų vietos bendruomenių lūkesčius, nacionalinius įstatymus ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą.

Taryba su atitinkamais tarptautiniais partneriais toliau kels klausimus dėl maisto pagalbos ir tikėtinai kitos tarptautinės pagalbos nukreipimo kitiems tikslams. Dėl maisto pagalbos Taryba norėtų pakartoti, kad pagal ES steigimo sutartis šis klausimas nepatenka į jos kompetenciją. ES, tiksliau EB, finansuoja PMP ir NVO skiriamą maisto pagalbą.

Paskutiniame JT Tarptautinės atominės energijos agentūros ir jos generalinio direktoriaus Mohamedo ElBaradei pranešime dėl Irano branduolinės programos nurodoma, kad programa taiki ir nenaudojama kariniams tikslams. Pranešime pažymėta, kad iki šiol priimti sprendimai taikyti sankcijas rėmėsi neteisinga informacija. Pranešime pažymėta, kad Irano valdžios institucijos visapusiškai bendradarbiauja ir kad suteikta informacija visiškai atitinka agentūros surinktus duomenis. Nepaisydamos šių patikinimų JAV ir ES toliau grasina sankcijomis Iranui. Vis dėlto patirtis rodo, kad sankcijos neteisingos ir kad nuo jų nukentės tos šalies žmonės.

Ar Taryba sutinka su TAEA pranešimo išvadomis? Ar ES nustos grasinti sankcijomis, kurios, kaip parodyta, remiasi neteisinga informacija, Iranui?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Paskutiniame TAEA generalinio direktoriaus pranešime, kuris buvo išnagrinėtas agentūros valdytojų taryboje lapkričio 22–23 d. įvykusiame posėdyje, yra teigiamų ir neigiamą aspektų.

Valdytojų tarybai nusiųstame pranešime ES išreiškė susirūpinimą dėl problemų, susijusių su Irano branduoline programa, kurias vis dar būtina išspręsti, ir apgailestavo, kad, kaip pažymėta pranešime, Irano bendradarbiavimas dažniau buvo reakcija, o ne iniciatyva. Jame taip pat išreikštas susirūpinimas, kad, kaip pažymėjo TAEA generalinis direktorius, agentūra gauna mažiau informacijos apie dabartinę Irano branduolinę programą ir kad visiškai neįgyvendinus Papildomo protokolo agentūra neturės galimybės užtikrinti, kad nėra jokių neskelbtų branduolinių medžiagų arba veiklos.

TAEA valdytojų tarybai nusiųstame pranešime ES su dideliu susirūpinimu taip pat pažymėjo, kad Iranas toliau nepaiso privalomų JT generalinio sekretoriaus reikalavimų, ir pabrėžė, kad, kaip pranešė TAEA, Irane tebėra vykdoma sodrinimo veikla ir statomas sunkiojo vandens reaktorius Arake. ES paragino Iraną atkreipti dėmesį į generalinio direktoriaus prašymą ir taikyti JT generalinio sekretoriaus numatytas priemones.

Spalio 15 d. posėdyje ES Ministrų Taryba dar kartą pareiškė remianti Saugumo Tarybos rezoliucijas 1696, 1737 ir 1747 ir pažymėjo, kad rezoliucijose 1737 ir 1747 Saugumo Taryba išreiškė ketinimą imtis atitinkamų naujų priemonių pagal Jungtinių Tautų Chartijos VII skyriaus 41 straipsnį, jeigu Iranas atsisakys nutraukti urano sodrinimo veiklą. Ji taip pat sutarė, kad ES turi apsvarstyti, kokių kitų priemonių būtų galima imtis JT procesui paremti ir tarptautinės bendrijos bendriems tikslams įgyvendinti.

Kaip Taryba vertina keturioliktosios AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos sesijos, kuri praėjusią savaitę baigėsi Kigalyje, Ruandoje, rezultatus, ypač rezultatus, susijusius su ES valstybių narių ir Afrikos šalių prekybos santykiais?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Taryba pažymi, kad AKR ir ES jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje, kuri įvyko Kigalyje, Ruandoje, 2007 m. lapkričio 19–22 d., buvo priimta Kigalio deklaracija dėl ekonominės partnerystės susitarimų. Deklaracija susijusi su ES ir visų AKR šalių, įskaitant Afrikos šalis, santykiais.

Taryba mano, kad tai iniciatyvi priemonė vedant konsultacijas ir dialogą dėl ekonominės partnerystės susitarimų. Taryba džiaugiasi ir skatina šį procesą.

Taryba skiria daug dėmesio plačioms konsultacijoms dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS). 2007 m. gegužės mėn. įvykusiose konsultacijose dėl EPS Taryba ypač pabrėžė AKR ir ES dialogo dėl EPS svarbą, taip pat dialogo su parlamentų nariais, pilietine visuomene ir AKR bei ES šalių verslininkais svarbą. Tai buvo pakartota 2007 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadose, susijusiose su EPS priežiūra.

Taryba pripažįsta ir džiaugiasi svarbiu Jungtinės parlamentinės asamblėjos vaidmeniu Kotonu sistemoje. Pagal Kotonu partnerystės susitarimo 17 straipsnio 2 dalį jos vaidmuo yra konsultacinis ir visų pirma skirtas demokratijos procesui per dialogą ir konsultacijoms skatinti bei klausimams, susijusiems su AKR ir EB partneryste, svarstyti.

2007 m. lapkričio 17 d. minint Politechnikos universiteto sukilimo metines, Asmens duomenų apsaugos tarnybos tyrimas atskleidė, kad Graikijos policija stebėjo eitynes į Politechnikos universitetą naudodamasi kameromis, įrengtomis tariamai stebėti, kaip tiesiami keliai. Asmens duomenų apsaugos tarnybos pirmininkas D. Gourgourakis, jo pavaduotojas ir dar keturi nariai atsistatydino protestuodami dėl to, kad nesilaikoma taisyklių, kuriomis paremtos jų organizacijos procedūros ir tikslai, ir nepaisoma tarnybos.

Ar Taryba smerkia Graikijos įstatymų ir tvarkos sergėtojus už tai, kad naudojosi kameromis darbininkų mitingams, demonstracijoms, manifestacijoms ir kitiems tokio pobūdžio įvykiams stebėti? Ar Taryba mano, kad kamerų įrengimas ir naudojimas darbininkams ir darbininkų mitingams stebėti nepažeidžia asmens duomenų apsaugos ir teisės į susirinkimų laisvę?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Taryba nekomentuoja priemonių, kurių imasi kompetentingos valstybių narių institucijos norėdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų. Įvertinimas, ar tokios įstatymų laikymąsi užtikrinančios priemonės suderinamos su asmens duomenų apsauga, nepatenka į Tarybos kompetenciją.

Per kelias artimiausias dienas Parlamentui turėtų būti pateikti keli nauji Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriuos parengė Latvijos teisingumo ministerija, siekdama kalėjimo bausmės iki penkerių metų už viešus pareiškimus dėl pritarimo sovietų režimui arba „sovietų okupacijos“ neigimą. Ministerija mano, kad šie pakeitimai atitinka ES gaires dėl baudžiamųjų bausmių už rasizmo ir ksenofobijos kurstymą visuomenėje ir paramą „nusikaltimams, kurie laikomi genocidu“.

Ar Taryba smerkia naujas Latvijos vyriausybės nustatytas nedemokratines priemones, pažeidžiančias pagrindines pilietines, demokratines ir politines darbininkų teises bei kalbos ir žodžio laisvę? Ar ji pritaria Latvijos vyriausybės pareiškimui, kad priemonės, kurių ji ketina imtis, yra ES politikos dalis, pagal kurią rasizmo ir ksenofobijos veiksmai laikomi kriminaliniais nusikaltimais ir už juos atitinkamai baudžiama?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

2007 m. balandžio mėn. Taryba pasiekė bendrą požiūrį dėl Tarybos pamatinio sprendimo projekto dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis teksto, apie kurį kalba gerbiamas EP narys.

Sprendimo tikslas – suvienodinti valstybių narių baudžiamųjų kodeksų nuostatas ir veiksmingiau kovoti su nusikaltimais dėl rasės, spalvos, tikėjimo ir nacionalinės arba etninės kilmės.

Pamatinis sprendimas nėra oficialiai priimtas, nes laukiama, kol įvairios delegacijos atšauks parlamentines išlygas.

Priėmus pamatinį sprendimą valstybės narės bus atsakingos už jo įgyvendinimą. Priemonių, reikalingų jam įgyvendinti, turi būti imtasi bent per dvejus metus nuo jo priėmimo.

Vėliausiai po penkerių metų nuo sprendimo priėmimo Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita, patikrins, ar valstybės narės ėmėsi reikalingų priemonių pamatiniam sprendimui įgyvendinti.

Todėl akivaizdu, kad Taryba negali pateikti nuomonės dėl gerbiamo EP nario iškeltų klausimų.

Atsižvelgdama į įsibėgėjančias ginklavimosi varžybas ir tarptautinių santykių militarizaciją (ją skatina JAV ir jos sąjungininkai), JAV vyriausybė planuoja įdiegti priešraketinės sistemos elementus Europoje.

Ką mano Taryba apie šiuos ketinimus, atsižvelgdama į karinių veiksmų paaštrėjimą, kurį sukeltų toks sprendimas?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Remiantis Europos Sąjungos sutartimi, ES vykdo bendrąją užsienio ir saugumo politiką, kuri neapima teritorinės gynybos, priklausančios nacionalinei kompetencijai. Kai kurios valstybes narės laikosi bendrosios gynybos politikos kaip NATO narės.

JAV ir kai kurių valstybių narių bendradarbiavimas dėl priešraketinės sistemos elementų įdiegimo yra dvišalis klausimas, kuris priklauso tų šalių nacionalinei kompetencijai. Todėl Taryba nenagrinėja JAV priešraketinės gynybos planų Europoje. Vis dėlto diskusijos šiuo klausimu vyksta NATO.

2007 m. lapkričio 16 d. pirmininkaujančios ES valstybės pareiškime apgailestaujama, kad „dėl precedento neturinčių apribojimų ir daugelio biurokratinių kliūčių, ESBO demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR) negali teigiamai atsiliepti į Rusijos Federacijos kvietimą stebėti gruodžio 2 d. Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus“. Tačiau pirmininkaujanti valstybė pakartojo visapusiškai remianti ODIHR rinkimų stebėjimo veiklą ir jos pastangas siųsti rinkimų stebėjimo misiją.

Kokių veiksmų ėmėsi Taryba šiems apribojimams ir kliūtims įveikti? Kaip Taryba vertina gruodžio 2 d. Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus? Ar jie buvo laisvi, sąžiningi ir atitiko tarptautinius standartus?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

Kaip pažymėjo gerbiama EP narė, ESBO demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR), ruošdamasis siųsti stebėtojus į Rusijos Parlamento rinkimus gruodžio 2 d., susidūrė su kliūtimis, todėl neturėjo galimybės išsiųsti stebėtojų misijos. Pirmininkaujanti valstybė narė apgailestauja, kad ODIHR buvo priverstas priimti šį sprendimą, nors kiekvienais metais siunčiant stebėtojus į įvairias ESBO šalis nekyla sunkumų. Vis dėlto ODIHR veiklos suvaržymai, visų pirma per vėlai gauti kvietimai, stebėtojų skaičiaus apribojimas ir sunkumai, su kuriais susidūrė stebėtojai, siekdami gauti vizas, nepaliko ODIHR kito pasirinkimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose Rusijos rinkimuose daugiau esminių trūkumų tarptautiniai stebėtojai užfiksuodavo prieš rinkimus, telieka apgailestauti, kad Rusijos valdžios apribojimai visų pirma palietė ilgalaikį stebėjimo misijos aspektą. Kad galėtų nepriklausomai įvertinti rinkimus, ODIHR būtina stebėti rinkimus ne tik balsavimo dieną, bet ir per rinkimų kampaniją.

Kalbėdama apie priemones, kurių ėmėsi Taryba, gerbiama EP narė turėtų tikrai žinoti, kad ODIHR turi išskirtinę atsakomybę nuspręsti, ar siųsti rinkimų stebėjimo misiją. Pirmininkaujanti valstybė narė išdėstė apie savo susirūpinimą Rusijai ir dar kartą tai padarys per artimiausias dienas.

Taryba ir toliau primins apie savo susirūpinimą Rusijos partneriams per reguliarius susitikimus ir ragins Rusiją gerbti tarptautinius įsipareigojimus.

Šengeno erdvės plėtra yra geriausia Kalėdų dovana naujųjų ES šalių piliečiams. Tai istorinis įvykis, turintis didžiulę simbolinę prasmę. Tačiau prieš rytines ES kaimynes – Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą, Moldovą – leidžiama nauja finansinė ir biurokratinė Europos uždanga. Dar nesenai mūsų rytiniai kaimynai galėjo be vizų keliauti į daugelį naujųjų ES valstybių, o dabar už vizą turės mokėti trečdalį ar ketvirtadalį mėnesinės algos. Pavyzdžiui, Baltarusijos piliečiams vizų į naująsias ES valstybes kainos išaugo nuo 5 iki 60 eurų.

Ar Europos Taryba ketina inicijuoti Šengeno vizų ES Rytų kaimyninėms valstybėms kainų persvarstymą?

Šį atsakymo projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir jis neprivalomas Tarybai arba valstybėms narėms.

2007 m. gruodžio 6 d. Taryba [nuspręs] [nusprendė]⁽¹⁾ dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų, kurios įsigalios 2007 m. gruodžio 21 d. Čekijos Respublikoje, Estijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Vengrijos Respublikoje, Maltos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Slovėnijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje, įgyvendinimo.

Remdamosi šiuo pagrindu minėtos valstybės narės pradės išduoti vizas pagal Bendrąsias konsulines instrukcijas diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms piliečiams iš trečiųjų šalių, nurodytų 2001 m. kovo 15 d. Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priede. Šiame priede nurodytos šalys, kurių piliečiai privalo turėti vizas, kirsdami išorės sienas, ir šalys, kurioms šis reikalavimas netaikomas. Reglamente nurodyta standartinė vizos kaina – 60 eurų.

Vis dėlto EB ir kitos šalys, įskaitant Rusiją, Ukrainą ir Moldovą, yra pasirašiusios vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus. Pagal vizų režimo supaprastinimo susitarimus šioms šalims taikomas mažesnis mokestis už vizą – 35 eurai.

Toks susitarimas tarp EB ir Baltarusijos nepasirašytas ir nesulaukta pasiūlymų dėl derybų mandato šiuo klausimu.

ES valstybių narių televizijos transliuoja gausybę sveikatos laidų, kurių tikrasis tikslas yra tiesioginė ir paslėpta vaistų ir ypač maisto papildų reklama. Žmonės neskatinami sveikai maitintis, sportuoti. Skatinama vartoti vis daugiau vitaminų ir vaistų, kurių vartojimo padariniai, nekontroliuojant gydytojui, gali sukelti sveikatos sutrikimų. Be to, reklama dažnai neatitinka realaus vaistų poveikio.

Ar galėtų Komisija pakomentuoti vaistų reklamos reglamentavimą ES?

ES teisės aktuose žmonėms skirtų vaistų srityje nustatytos labai aiškios taisyklės, kuriomis ribojama šių produktų reklama.

Šios taisyklės buvo nustatytos aštuntojo dešimtmečio pradžioje, priėmus vadinamąjį racionalaus vartojimo paketą. Tai atspindi pagrindinį tikslą – vartojama turi būti santūriai, o leidžiama reklama nebus skatinama nesaikingai vartoti vaistus.

Šios normos dabar įtvirtintos Direktyvoje 2001/83. Vadovaujantis direktyva, draudžiama tiesiogiai vartotojams reklamuoti receptinius vaistus ir leidžiama reklamuoti nereceptinius vaistus direktyvoje nustatytomis sąlygomis.

Nereceptinių vaistų reklama privalo atitikti produkto charakteristikų, suteiktų per rinkodaros leidimo procedūras, visumą. Ja skatinama racionaliai vartoti vaistus, o vaistas pristatomas objektyviai, jo savybės pateikiamos neperdedant ir neklaidinant. Todėl reklama neturėtų būti skatinama vartoti daugiau vaistų.

Direktyvoje 2002/46/EB, kurioje reglamentuojami maisto papildai, reklamuojami ir pateikiami kaip maisto produktai, nustatyta, kad reklama draudžiama priskirti maisto papildams ligas užkertančių ar gydymo savybių ar daryti į jas nuorodą. Be to, maisto papildų reklamoje negalima užsiminti, kad subalansuota, įvairi dieta negali tinkamai atstoti maistinių medžiagų savybių apskritai.

Reglamentas Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą taip pat taikomas maisto papildams ir šių produktų reklamai. Šiuo reglamentu užtikrinama, kad teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą turi būti aiškūs, tikslūs ir pagrįsti. Valstybės narės taiko reglamentą teiginiams nuo 2007 m. liepos 1 d., tačiau leistinų teiginių apie sveikatingumą sąrašas dar nepriimtas. Tai padaryti numatoma 2010 m. pradžioje, jų mokslinę vertę įvertinus Europos maisto saugos tarnybai.

Pažymėtina, kad valstybės narės atsako už galiojančių ES teisės aktų vaistų ir maisto papildų srityje įgyvendinimą ir taikymą.

Kodėl naftos kaina artėja prie 100 JAV dolerių už barelį? Ką tai reiškia vartotojams ES ir moksliniams alternatyvių kuro atsargų tyrimams?

Istoriškai didelės naftos kainos (beveik 100 JAV dolerių už barelį) susidarė dėl veiksnių sąveikos; pažymėtini šie:

pasaulinė naftos paklausa (visų pirma EBPO⁽¹⁾ nepriklausančiose šalyse, pažymėtina Kinija ir Indija) auga sparčiau ir viršija naujai atrastas atsargas ir investicijas į gavybos pajėgumus;

OPEC įsipareigojimas didinti gavybą buvo mažesnis, nei tikėtasi naftą naudojančiose šalyse ir laukė rinkos dalyviai;

neįprastai mažos naftos ir benzino produktų atsargos keliose stambiose naftą naudojančiose šalyse (visų pirma Jungtinėse Amerikos Valstijose); tai sukėlė rinkos dalyvių netikrumą dėl galimybių pakelti net santykinai nedidelius tiekimo sutrikimus;

dėl regioninių konfliktų stambiosiose eksportuojančiose šalyse (pvz., Irake, Nigerijoje) didelė dalis jų gavybos pajėgumų neveikia ar jie suvaržyti;

tęsiasi netikrumas dėl tiekimo iš Irano;

dėl silpno dolerio naftos tiekėjai reikalauja didesnių nominalių kainų (nes sutartys dėl naftos daugiausia sudaromos doleriais).

Vartotojai labiausiai šį kainos augimą jaučia mokėdami už benziną ir dyzeliną. Vis dėlto pažymėtina, kad ES vartotojai santykinai apsaugoti nuo kylančių naftos kainų nustatytais mokesčiais ir akcizais; jie sumažina smūgį. Kainų augimą taip pat sušvelnino dolerio atžvilgiu stiprėjantis euras. Kitas teigiamas dabartinės padėties rinkoje poveikis – tikėtina, kad padidės visuomenės suinteresuotumas taupyti energiją ir siekti veiksmingumo, naudoti alternatyvių rūšių degalus.

Kadangi alternatyvių rūšių transporto degalai šiuo metu brangesni nei dyzelinas ir benzinas, dėl pastarojo naftos kainų padidėjimo (darant prielaidą, kad tai bus ilgalaikis reiškinys) šis kainų skirtumas gerokai sumažėjo. Todėl investicijos į alternatyvių degalų technologijų mokslinius tyrimus, demonstravimą ir komercinį panaudojimą tapo gerokai patrauklesnės. Nepaisydama šių ekonomikos tendencijų, Komisija įsipareigojusi paskirti nemažą mokslinių tyrimų pagal 7-ąją mokslinių tyrimų energetikos srityje pagrindų programą biudžeto dalį biokuro rūšims ir energijos naudojimo veiksmingumui tarp galutinių vartotojų.

Komisija kiekvienai šaliai siūlo tikslus, leisiančius įgyvendinti ES tikslą, pagal kurį iki 2020 m. atsinaujinančios energijos šaltiniai turėtų vidutiniškai sudaryti 20 proc. pirminės energijos gamybos. Koks papildomas branduolinės energijos pajėgumų kūrimo ryšys su nacionaliniu tikslu? Ar energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių turėtų būti didinama pagal reikalavimus?

Komisijos nuomone, 2020 m. derėtų nustatyti privalomus šalims planinius rodiklius pagal atsinaujinančių energijos šaltinių procentinę bendro galutinio energijos suvartojimo išraišką. Todėl naujų branduolinės energijos pajėgumų kūrimas šiuo atžvilgiu nereikšmingas. Tačiau padidėjęs branduolinės energijos pajėgumas turi mažesnę įtaką bendram galutiniam, o ne pirminiam energijos suvartojimui.

Kalbant apie branduolinę energiją šiltnamio dujų planinių rodiklių srityje, pastaruoju atveju išsiskiria mažiau anglies nei gaminant energiją kietuoju kuru. Tačiau tai nepakeičia šalies įsipareigojimų siekti atsinaujinančios energijos planinių rodiklių.

Ataskaitoje „Bendros Europos užsienio politikos energijos srityje link“ (A6-0312/2007 - P6_TA(2007)0413) Europos Parlamentas paragino paskirti Vyriausiąjį įgaliotinį užsienio energetikos politikai, kuris būtų susijęs ir su Komisija, ir su Taryba. Ką mano Komisija apie pasiūlymą skirti ES užsienio energetikos ministrą, „Poną Energetika“? Kokios, jūsų nuomone, galėtų būti šio pareigūno funkcijos?

Ką Komisija mano apie tai, kad bendroji užsienio politika energijos srityje yra vienintelis veiksmingas būdas suteikti ES svarų užsienio politikos veikėjo balsą pasaulyje? Kaip būtų galima suderinti įvairias nacionalines šios politikos koncepcijas? Kaip ES galėtų tapti politiškai ir finansiškai svarbesnė geografinėse teritorijose, kurios svarbios energetikos politikai (pvz., Juodosios jūros ir Kaspijos jūros regione, Centrinėje Azijoje)?

Parlamento ataskaitoje⁽¹⁾ pripažįstamas ES poreikis rasti bendrą požiūrį dėl tarptautinių santykių energetikos srityje. Komisija pastebi, kad Parlamentas išnagrinėjo pasiūlymą dėl Bendrijos išorės politikos energetikos srityje vykdymo būdų. ES nuomonei dėl šio svarbaus klausimo ir būdų išreikšti mums reikės skirti daugiau dėmesio. Komisija vėliau pateiks savo poziciją dėl bendresnių išorinės energetikos politikos aspektų.

Komisija įsitikinusi, kad dėl aiškios ir nuoseklios bendros pozicijos ir atitinkamai aiškių ir nuoseklių valstybių narių ir Bendrijos veiksmų šiai politikai paremti ES taps stipresnė ir patikimesnė, o jos svoris tarptautiniuose santykiuose padidės.

Komisija pritaria nuomonei, kad valstybės narės turėtų viena kitai ir Komisijai teikti informaciją ir konsultuotis dėl strateginių sprendimų, kurie gali turėti įtakos kitų valstybių narių ir ES apskritai interesams. Tai taikytina svarbiausioms dvišalėms sutartims su trečiosiomis šalimis energetikos projektų srityje. Dėl solidarių ir skaidrių valstybių narių tarpusavio santykių ir santykių su Komisija buvo žymiai lengviau suderinti ES veiksmus su visos ES interesais. Tai visų pirma pasakytina apie santykius su Juodosios jūros, Kaspijos regiono ir Centrinės Azijos šalimis.

Ar gali Komisija, kalbant apie Europos Sąjungos politikos programą, kuria siekiama 20 proc. sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį iki 2020 m., tiksliai nurodyti naujas ir konkrečias vykdomas iniciatyvas didesniam energijos efektyvumui Europoje skatinti?

Energijos efektyvumas yra Komisijos prioritetas. Sausio mėn. numatoma pateikti pirmąjį iš valstybių narių gautų energijos efektyvumo planų įvertinimą. Vėliau numatoma imtis Energijos vartojimo veiksmų plane⁽¹⁾išvardytų veiksmų. Visų pirma 2008 m. planuojamos šios iniciatyvos:

gerinti pastatų energijos efektyvumą:

Pasiūlymas dėl naujos redakcijos direktyvos dėl pastatų energetinio naudingumo⁽²⁾

gerinti prietaisų energetinį naudingumą:

Pasiūlymas dėl pagrindinės suvartojimo ženklinimo direktyvos⁽³⁾

ekologinio projektavimo⁽⁴⁾ įgyvendinimo priemonės gaminių grupėms, įskaitant parengties būsenos esančių elektros prietaisų

darbo planas, kuriame artimiausiems 3 metams nustatomos gaminių grupės, laikomos prioritetinėmis taikyto ekologinio projektavimo priemonių atžvilgiu

gerinti energijos efektyvumą transporto srityje:

Pasiūlymas priimti reglamentą dėl papildomų saugos charakteristikų (padangų slėgio stebėjimo) ir nedidelės trinties padangų

Pasiūlymas priimti direktyvą dėl neteršiančių ir energiją taupančių kelių transporto priemonių skatinimo

Komisija, siekdama paremti mažai degalų naudojančių transporto priemonių patekimą į rinką, ketina patikslinti direktyvą dėl automobilių ženklinimo⁽⁵⁾.

Komisija pateikė pasiūlymą į Keitimosi išmetamosiomis dujomis sistemą⁽⁶⁾ įtraukti aviaciją. Tai bus dar viena finansinė paskata didinti efektyvumą orlaivių kūrimo ir eksploatavimo srityje.

Komisija pasiūlė⁽⁷⁾ nustatyti privalomą planinį rodiklį transportui skirtų degalų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarnavimo laikui sumažinti. Tai bus stipresnė paskata toliau gerinti energijos efektyvumą transportui skirtų degalų gamybos procesų srityje.

Be to, numatomos šios horizontaliosios priemonės:

patikslinti Energijos apmokestinimo direktyvą siekiant palengvinti tikslingesnį ir nuoseklesnį energijos apmokestinimą, atsižvelgiant visų pirma į energetikos efektyvumo sumetimus ir aplinkos apsaugos aspektus;

išnagrinėti, atsižvelgiant į debatus sumažintų PVM tarifų klausimu, galimybes tam tikromis aplinkybėmis sumažinti PVM tarifus;

kontrolinis dokumentas dėl geriausios turimos energijos naudingumo metodikos, pasikeitimo informacija pagal IPPC direktyvą⁽⁸⁾.

Siūloma priimti patikslintą reglamentą, pagal kurį organizacijoms būtų leista savanoriškai dalyvauti Bendrijos ekologinio valdymo ir audito sistemoje (EMAS). Šiuo reglamentu dalyvaujančios organizacijos įpareigojamos atsiskaityti dėl svarbiausių rodiklių, įskaitant energetikos efektyvumą, ir nuolat gerinti aplinkos apsaugos veiklos rezultatus. Šias ataskaitas tikrina ir tvirtina nepriklausomi aplinkos apsaugos tikrintojai, o jos skelbiamos viešai.

Komisija taip pat planuoja priimti Komunikatą dėl žaliųjų viešųjų pirkimų ir jiems keliamų tikslų nustatymo ir įdiegimo identifikavimo aplinkos apsaugos reikalavimų, nurodytinų konkurso dokumentuose (taip pat pagal energetinio naudingumo kriterijus).

Dėl įvairių priežasčių (mažėja maistinių žemės ūkio kultūrų, kyla maisto kainos, užsiimama finansinėmis spekuliacijomis ir pan.) aiškėja, kad skubant gaminti biokurą labai gali padidėti alkio problema Pietuose, ypač Afrikoje. 2007 m. spalio 25 d. JT ypatingasis pranešėjas teisės į maistą srityje paskelbė pranešimą, kuriame raginama priimti žemės ūkio kultūrų, skirtų kurui, gamybos moratoriumą penkeriems metams: siūloma pereiti tiesiogiai prie antrosios kartos biokuro iš žemės ūkio kultūrų atliekų. Kitas galimas sprendimas būtų gaminti biokurą iš nevalgomų žemės ūkio kultūrų, auginamų sausringose arba pusiau sausringose žemėse. Ar Komisija pritars moratoriumui ir (arba) paskatins paremti mokslinius antrosios kartos biokuro tyrimus, kad „žaliojo kuro“ globalizacija nevyktų silpniausiai išsivysčiusių šalių sąskaita, ypač atsižvelgdama į tai, kad didieji žemės ūkio produkcijos gamintojai ir transnacionalinės įmonės jau dabar gali puikiai pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi energijos rinkoje?

Komisija nepritaria Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo nuomonei. Žemės ūkio žaliavų kainos neseniai pakilo dėl prasto derliaus (dėl prastų oro sąlygų) ir padidėjusios besivystančių didžiųjų šalių paklausos. Komisija mano, kad skelbiant moratoriumą nebūtų atsižvelgta į biokuro rūšių galimybes pagerinti kaimo vietovių gyventojų sąlygas, visų pirma besivystančiose šalyse. Tačiau Komisija ketina atidžiai stebėti galimą pirmosios kartos biokuro rūšių įtaką maisto saugai.

Komisija sutinka, kad pastangas derėtų skirti antrosios kartos biokuro rūšių technologijoms plėtoti ir šioms kuro rūšims į rinką pateikti. Dėl jų padidės tiekimo saugumas, nes padaugės maistinių pašarų. Tačiau antrosios kartos biokuro rūšių pažanga daugiausia priklauso nuo pirmosios kartos biokuro rūšių plėtros. Komisija remia šių technologijų vystymą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programomis. Komisija yra išdėsčiusi tolesnę strategiją neseniai priimtame Europos strateginiame energijos technologijų plane⁽¹⁾. Komisija taip pat nagrinėja priemones jiems paskatinti ketinamoje priimti direktyvoje dėl atsinaujinančios energijos.

Pagal bendrą Direktyvos 2006/32/EB⁽¹⁾ interpretavimą tik priemonės, kuriomis bus naudojamasi 2016 m., gali būti taupymo rodiklis. Taigi taupymo priemonės, kurių poveikis bus trumpalaikis, nebus įgyvendintos iki pat 2016 m. (arba galbūt 2020 m.). Pagal tokią interpretaciją skatinama per anksti nepasinaudoti šiomis priemonėmis ir atidėti jas, kad būtų padidintas poveikis 2016 m. rodikliui.

Ar ši interpretacija teisinga ir kokių veiksmų Komisija pasiūlytų imtis, kad būtų išvengta tokių galimų padarinių?

Direktyva (2006/32/EB) dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų siekiama padidinti ekonomiškos energijos galutinio vartojimo efektyvumą. Direktyvoje tam nustatytas struktūrinis valstybių narių energetikos efektyvumo pagrindas. Direktyvoje nustatytas valstybėms narėms skirtas planinis rodiklis – 9 proc. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Santaupos šiuo laikotarpiu matuojamos pagal kaupiamąjį principą. Visos priemonės gali padėti taupyti. Tačiau santaupos turi būti patikrinamos ar pamatuojamos ar bent preliminariai įvertinamos po devynerių metų.

Taupymo priemonės trumpuoju laikotarpiu irgi gali būti siūlomos. Tačiau jos turi būti patikrinamos ar pamatuojamos arba bent preliminariai įvertinamos po devynerių metų. Tai nereiškia, kad rezultatų reikia matuojant ar vertinant.

Kokios, Komisijos nuomone, praktinės galimybės suformuoti ES bendrąją energetikos politiką po pastarojo ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo?

Patvirtinti ankstyvo įspėjimo mechanizmą buvo vienas iš konkrečių siektinų rezultatų per pastarąjį spalio mėn. Mafros mieste įvykusį ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimą. Sukuriant mechanizmą siekiama laiku nustatyti galimas pasiūlos, tranzito ir paklausos problemas ir riziką, norint kuo labiau sumažinti galimų sutrikimų poveikį. Šiuo metu rengiami techniniai susitarimai šiam mechanizmui įgyvendinti.

Šis mechanizmas – konkretus konstruktyvaus ir abipusiškai naudingo besitęsiančio ES ir Rusijos dialogo energetikos srityje rezultatas. Jis taip pat parodo, kad valstybių narių, taip pat valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas ir solidarumas gali padėti pasiekti konkrečių iniciatyvų ir veiksmų bendrosios išorinės energetikos politikos srityje.

Be to, veikla, kurią numato vykdyti ES ir Rusijos energetikos dialogo teminės grupės, pavyzdžiui, skirta abiem pusėms rūpimiems infrastruktūros projektams atnaujinti, taip pat padės formuoti bendrą ES poziciją.

Komisija įsitikinusi, kad valstybės narės turėtų toliau glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija išorinės energetikos politikos srityje, kad būtų apibrėžta aiški ir nuosekli bendra pozicija ir aiškūs ir nuoseklūs veiksmai šiai politikai paremti. Dėl šios nuolatinės koordinacijos ES įgis stiprybės ir patikimumo, galimybę paveikti trečiąsias šalis.

Europos lygmeniu atsiradęs suvokimas apie energetikos politikos poveikį aplinkos apsaugai ir regioninei plėtrai paskatino ateinantiems metams numatyti ambicingus tikslus, susijusius su atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra valstybėse narėse.

Ar atsižvelgiant į būtinybę imtis iniciatyvos aktyviai skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius parengti planai, kuriuose būtų numatyti ne tik nacionaliniai, bet ir regioniniai, vietos tikslai? Kokių priemonių bus imtasi siekiant padėti regioninėms ir vietos valdžios institucijoms įgyvendinti šiuos tikslus? Pavyzdžiui, ar bus imtasi veiksmų paskatinti ir padidinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius ir tinklus vietos lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad vietovėms, turinčioms didelį potencialą šioje srityje (pvz., Graikijos salos), trūksta būtinos energijos gamybos ir paskirstymo infrastruktūros? Galiausiai ar ketinama atlikti regionų tyrimą ir nustatyti, kuriose vietovėse atsinaujinančios energijos potencialas didžiausias, kad joms būtų teikiamas prioritetas?

Komisija neplanuoja siūlyti planinių rodiklių atsinaujinančios energijos suvartojimo srityje regionų ir vietos lygiu; ketinama apsiriboti šalims privalomais planiniais rodikliais.

Tačiau Komisija skatina regionus savarankiškai nustatyti planinius rodiklius atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl sanglaudos politikos ir kaimo plėtros programų. Nemažai regionų yra nustatę vietos planinius rodiklius atsinaujinančių energijos išteklių srityje. Faktiškai vienas iš suderintų bendrųjų planinių rodiklių regionų kaimo plėtros programose susijęs su padidėjusia atsinaujinančios energijos gamyba.

Kol kas valstybės narės skyrė apie 8 mlrd. eurų atsinaujinančių energijos išteklių ir energetikos efektyvumui vietos lygiu skatinti pagal sanglaudos politikos finansavimą 2007–2013 m. Tačiau sunku apskaičiuoti bendrą regionams skiriamos paramos sumą, nes šioje srityje taip pat taikomas finansavimas iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, pagal iniciatyvą „Protinga energetika Europai“ per konkurencingumo ir inovacijų programą (2007–2013 m.) ir Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondą; šie taip pat bus svarbūs skatinant atsinaujinančius energijos šaltinius vietos lygiu.

Komisija rengiasi pateikti pasiūlymą dėl pagrindinės direktyvos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių; pagal jį valstybės narės privalėtų pateikti šalies veiksmų planus ir būdus nacionaliniams tikslams pasiekti. Kai kuriose valstybėse narėse visų pirma reikėtų atsižvelgti į regioninius aspektus, pavyzdžiui, galimybę jais apsirūpinti skirtinguose regionuose. Komisija atliko darbą, kuriame buvo įvertintos atskirų valstybių narių galimybės, tačiau nebuvo įvertintos konkrečių valstybių narių regionų galimybės.

Komisija pasiūlė komunikatą, pavadintą strateginiu energijos technologijų planu (SET planu), kuriame numatytos pramoninės iniciatyvos ir didesnės pastangos mokslinių tyrimų srityje, siekiant vystyti nedidelius CO2 dujų kiekius išskiriančias technologijas ES, tačiau pasiūlymai dėl finansinių dalykų buvo atidėti ateinantiems metams.

Ar Komisija jau įvertino SET plano privalumus ir trūkumus ir kokie šio įvertinimo padariniai? Ar Komisija numatė SET plano finansavimo subjektus ir jo įgyvendinimo būdus?

Rengdama SET planą Komisiją atliko išsamią Europos energetikos technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos privalumų ir trūkumų, taip pat skirtingų šiuo metu vykdomų technologijos vystymo būdų analizę. Jie pateikiami pajėgumų ir technologijų plane, kuris pridedamas prie komunikato, ir SET plane. Vertinant nustatyta, kad įgyvendinant inovacijas energetikos srityje patiriama nemažai sunkumų, tačiau dėl glaudesnio bendradarbiavimo ES lygiu juos galima lengviau įveikti. Turime pripažinti gyvybiškai svarbią strateginę energetikos technologijų reikšmę atsiliepiant į energetikos ir klimato pokyčius; kartu planuoti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą; efektyviai siekti savo tikslų pasitelkiant tikslingesnes ir paveikesnes priemones; didinti finansinius ir žmogiškuosius išteklius; stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Komisija norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad finansavimo srityje reikia kolektyvinių pastangų, todėl mums reikėtų pasitelkti viešuosius fondus ir privatųjį sektorių tiek ES, tiek šalių lygmeniu. SET plane Komisija paskelbė apie 2008 m. pabaigoje numatomą priimti komunikatą, kuriame ketinama analizuoti galimus naujų investicijų šaltinius neišskiriant ir ES biudžeto.

Neseniai (2007 m. rugsėjo mėn.) atliktas JAV Blacksmith instituto tyrimas atskleidė, kad dėl besivystančiųs Kinijos, Indijos, Rusijos ir Argentinos ekonomikų teršiama ne tik milijonų žmonių, gyvenančių netoli sukeliančių taršą pramonės įmonių, aplinka, bet, deja, ir visa planeta, nes daugelis teršalų suteka į jūras ir patenka į beribę atmosferą. Dėl užterštos aplinkos kyla kai kurios ligos – tai rodo augantis susirgimų įvairių formų vėžiu skaičius.

Džiugu, kad Europos Sąjunga greitai įvertino aplinkos apsaugos svarbą žmogaus sveikatai, ir visose jos politikos kryptyse labai svarbus vaidmuo tenka aplinkos apsaugai. Tačiau kas vyksta pasaulyje? Pristatomi tarptautiniai tyrimai, pateikiamos oficialios išvados, tačiau esminiais klausimais nesiimama svarbių politinių iniciatyvų.

Ar Komisija ketina daryti spaudimą tarptautinei bendruomenei, kad ši imtųsi veiksmingų priemonių apsaugoti aplinką, kuri turi poveikį ir teršėjams, ir neteršiantiems, ir galėtume užtikrinti sveiką aplinką savo vaikams, kol nevėlu?

Komisija rimtai vertina didžiųjų valstybių, visų pirma Kinijos, Indijos ir Rusijos, įtaką aplinkai, todėl su šiomis šalimis vykdomas dvišalis bendradarbiavimas. Šiuo metu naudojamasi turimomis galimybėmis pareikšti susirūpinimą aplinkos apsaugos klausimais dvišaliu ir daugiašaliu lygiu siekiant įtraukti ir šias šalis.

Aplinkos apsauga tapo pagrindiniu dvišalės strateginės ES partnerystės su Kinija, Indija ir Rusija klausimu, o su šiomis šalimis vyksta nuolatinis aukščiausio lygio dialogas aplinkos apsaugos klausimais. Šių dialogų rezultatas – konkreti veikla oro ir vandens taršos, klimato kaitos, švaresnės gamybos ir atliekų tvarkymo srityse.

Per ES aukščiausio lygio susitikimą su Indija ir Kinija 2005 m. buvo susitarta stipinti bendradarbiavimą klimato kaitos klausimu ir įsteigti partnerystę klimato kaitai. Pagal ES ir Kinijos partnerystę vykdomas bendradarbiavimas siekiant įkurti Kinijoje be išmetamųjų dujų veikiančią demonstracinę anglies gamyklą, kurioje taikomu anglies surišimu ir kaupimu siekiama spręsti sparčiai augančių Kinijoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių poblemą naudojant anglis.

Komisija, pasitelkusi regionines strategines programas Azijos ir Lotynų Amerikos šalims, taip pat remia aplinkos apsaugą, geresnį aplinkos apsaugos valdymą ir didina patirtį.

Pagal teminę aplinkos apsaugos ir miškų biudžeto eilutę (2000–2006 m.) daugiau kaip 300 mln. eurų skirta užtikrinti, kad aplinkos apsauga bus įtraukta į regiono vystymo planus. Taip pat spręstas nuoseklaus gamtos išteklių naudojimo klausimas.

Aplinkos apsauga – taip pat vienas iš pagrindinių politikos sektorių, finansuojamų pagal Regioninę strategiją Azijos šalims (2007–2013 m.). Daugiau kaip 30 mln. eurų per metus ketinama skirti veiklai pagal aplinkos apsaugos, energetikos ir klimato kaitos straipsnius. Šiomis iniciatyvomis ketinama prisidėti kuriant reguliavimo, administravimo ir mokslinių tyrimų pajėgumus, kurių Azijos šalims reikia atsiliepti į dabartinius iššūkius aplinkos apsaugos srityje.

Komisija taip pat dirba pagal daugiašalį planą per įvairias Jungtinių Tautų (JT) organizacijas, visų pirma per JT komisiją tvariai plėtrai ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programą, ir primygtinai ragina imtis daugiau tarptautinių veiksmų pasaulinėms aplinkos apsaugos problemoms spręsti.

Komisija (atstovaudama Bendrijai) aktyviai veikia rengiant, ratifikuojant ir įgyvendinant daugiašales sutartis (konvencijas ar protokolus) aplinkos apsaugos srityje, šiuo metu esama daugiau kaip 50 aplinkos apsaugos sutarčių, klimato kaitos, ozono sluoksnio apsaugos, dykumų plitimo, gamtos apsaugos, chemikalų ir atliekų tvarkymo ir tarptautinės oro ir vandens taršos srityje.

Oro taršos srityje Komisija ėmėsi pagrindinio vaidmens, kad pasiektų susitarimą su partneriais (ir Rusija) ir sumažintų sunkiųjų metalų taršą bei išmetamos sieros kiekį pagal Tolimų oro teršalų pernašų konvenciją (CLRTAP).

Komisija pasauliniu lygiu ėmėsi priemonių tvirtai ir efektyviai įgyvendinti ir toliau plėtoti Stokholmo konvenciją, pagrindinę tarptautinę sutartį, skirtą aplinkai nuo toksiškų chemikalų, vadinamų POP (nuolatiniai organiniai teršalai). POP panaikinti reikia finansinių ir techninių išteklių. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su besivystančiomis šalimis, norėdama padėti panaikinti POP.

Čia tik trumpai apžvelgtos vykdomos ar planuojamos iniciatyvos, kurios parodo tikruosius Komisijos įsipareigojimus dirbti siekiant saugoti aplinką visai žmonijai.

Kokių veiksmų, atsižvelgdama į ES troškimą atsisakyti energijos netaupančių kaitrinių lempučių, Komisija imasi užtikrinti, kad valstybės narės laikysis savo įsipareigojimų pagal Direktyvą 2002/96/EB⁽¹⁾ norėdamos užtikrinti, kad mažmeninės prekybos atstovai sudarytų naudotojams galimybę atsiimti energiją taupančias lemputes, ypač atsižvelgiant į jose esančio gyvsidabrio kiekį?

Komisija vykdo keletą priemonių įsitikinti, kad valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų pagal direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų⁽²⁾.

Visų pirma Komisija tikrina, ar priemonės, kuriomis direktyva perkeliama į valstybių narių nacionalinius teisės aktus, atitinka techninius ir teisės reikalavimus. Šiomis priemonėmis turėtų būti nustatyta gamintojų atsakomybė už elektros ir elektroninės įrangos (visų pirma apšvietimo įrangos) surinkimą, valymą, atgavimą ir aplinkai nekenksmingo šalinimo organizavimą ir finansavimą. Nacionaliniais teisės aktais taip pat reikėtų užtikrinti, kad gamintojai informuos vartotojus apie šią atskirą rinkimo, grąžinimo ir surinkimo sistemą, kuria jie gali pasinaudoti, jos vaidmenį pakartotinai naudojant, perdirbant ir utilizuojant ir apie simbolio (perbrauktos šiukšlių dėžės su ratukais) reikšmę, kuriuo žymima elektroninė įranga. Patikrinus atitiktį dviem valstybėms narėms pareikšti du ieškiniai dėl pažeidimo (2007 m. spalio mėn.). Tikėtina, kad ieškinių dėl pažeidimų bus ir daugiau.

Antra, Komisija vertina privalomas valstybių narių ataskaitas apie direktyvos įgyvendinimą. Pirmą kartą ataskaitas reikėjo pateikti 2007 m. rugsėjo mėn. Šiuo metu Komisija ataskaitas analizuoja. Savo išvadas ji numato paskelbti 2008 m.

Trečia, valstybės narės privalo ataskaitoje nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekius ir kategorijas, surinktas, pakartotinai panaudotas, perdirbtas ir utilizuotas valstybėje narėje, taip pat eksportuotą kiekį. Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2008 m. vidurio.

Galiausiai su valstybėmis narėmis vidutiniškai tris kartus per metus rengiami nuolatiniai susitikimai pažangai įvertinti, problemoms spręsti ir keistis geriausia praktika.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet dėl priežasčių, tiesiogiai susijusių su aplinka, miršta daugiau kaip 3 mln. vaikų, o aplinkos veiksniai prisideda prie daugiau nei 80 proc. ligų.

Ar atsižvelgdama į būsimą Europos vaikų teisių strategiją, kurioje pripažįstama didelė aplinkos pokyčių įtaka vaikų sveikatai ir gerovei, Komisija galėtų pasakyti, kokių priemonių ji ketina imtis, kad užtikrintų vaikų teisę į švarią ir sveiką aplinką, ir nurodyti priemones, kurias ji siūlo, kad būtų sumažinti tam tikri pavojai, su kuriais susiduria vaikai, pavyzdžiui, uždarų erdvių užteršimas, atmosferos tarša ir toksiškų medžiagų naudojimas?

Ar ji galėtų pasakyti, kaip ji ketina sustiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, PSO ir UNICEF, rinkdama duomenis ir atlikdama tyrimus dėl vaikų gerovės švaresnėje aplinkoje?

Komisija skatina vaikų teisių apsaugą tiek Sąjungoje, tiek santykiuose su trečiosiomis šalimis. Iniciatyvos, kurių imamasi, skirtos vaiko teisėms, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje. Be to, jos atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas.

Taip pat pažymėtina, kad Lisabonos sutarties projekto 5 straipsnyje numatoma, kad „Sąjunga santykiuose su užsienio šalimis <…> prisideda <…> prie žmogaus teisių, pirmiausia – vaikų, apsaugos“.

Komisijai žinoma, kad aplinkos kaita ir specifiniai pavojai daro reikšmingą poveikį vaikų sveikatai ir gerovei.

Todėl vaikams, pažeidžiamai gyventojų daliai, taikoma Europos aplinkos apsaugos ir sveikatos strategija, kurią Komisija inicijavo 2003 m. birželio mėn., pavadinta iniciatyva SCALE⁽¹⁾, kur raidė C reiškia, jog vaikams skiriama daugiausia dėmesio.

Rūpinimasis vaikais taip pat įtrauktas į 2004 m. birželio mėn. priimtą aplinkos apsaugos ir sveikatos veiksmų planą.

Šioje srityje Komisija skiria dėmesio aplinkos apsaugos problemų daromam spaudimui vaikų sveikatai daugelyje mokslinių tyrimų projektų. Pavyzdžiui, finansuoti mokslinių tyrimų projektai „imlumo“ srityje, norint pritaikyti politikos atsaką prie vaikų poreikių, jei šie konkrečiai pažeidžiami.

Ypatingą susirūpinimą kelia oro tarša, nes ji kelia nemažą grėsmę žmogaus sveikatai. Jautrios grupės (ir vaikai) labiausiai jaučia neigiamą poveikį sveikatai.

Todėl, be taikomų Komisijos priemonių, kuriomis siekiama pagerinti aplinkos oro kokybę ir kurios skirtos plačiajai visuomenei, šioms jautrioms grupėms numatoma papildomų nuostatų. Vienas pavyzdžių – ozono informacijos slenkstis, norint nors trumpam užkirsti kelią pernelyg dideliam poveikiui gyventojams.

Be to, naujojoje Oro kokybės direktyvoje, kuri šiuo metu svarstoma antrą kartą⁽²⁾, reikalaujama konkrečiai sumažinti miesto foninių smulkiųjų dalelių PM 2.5 koncentraciją. Tikimasi, kad tai turės didžiausią teigiamą įtaką visų pirma šioms jautrioms grupėms ir vaikams.

Dėmesio reikia skirti ir vaikų patiriamam vidaus aplinkos poveikiui. Komisija sudarė ekspertų darbo grupę vidaus oro kokybės klausimams nagrinėti (jos paskirtis – patarti galimomis politikos iniciatyvomis šioje srityje) ir yra finansavusi kelias su tuo susijusias mokslinių tyrimų programas.

Ar gali Komisija paaiškinti naudojamus mechanizmus sąnaudoms, patirtoms teikiant vandens paslaugas, susigrąžinti, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus⁽¹⁾, 9 straipsnyje pagal III priede nurodytą ekonominę analizę. Ar nustatytas sąnaudų ginčijimo mechanizmas vartotojams, jei šios atrodo neįprastai didelės?

Vadovaudamosi direktyva, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (WFD)⁽²⁾, valstybės narės privalo iki 2010 m. parengti vandens sąnaudų politiką, kuri atliktų dvejopą paskirtį – padėtų susigrąžinti vandens paslaugų sąnaudas ir paskatintų paslaugų naudotojus vandenį vartoti subalansuotai.

Upės baseino valdymo planus (plg. WFD 13 straipsnį) sudaro priemonės šioms sąnaudoms (finansinėms ir aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudoms) įvertinti, atgauti ir skirtingų vandens vartotojų indėliui tinkamai įvertinti; šie planai turi būti nustatyti iki 2009 m. pabaigos. Apie juos valstybės narės privalo atsiskaityti Komisijai iki 2010 m. kovo 23 d.

WFD įtvirtinti pagrindiniai įsipareigojimai, o valstybės narės privalo, vadovaudamosi subsidiarumo principu, parengti išsamią savo vandens sąnaudų politiką.

Siekdama padėti tai įgyvendinti, Komisija inicijavo ir organizavo neoficialaus rekomendacinio dokumento ir kitų susijusių priemonių rengimą ekonominiams WFD dokumentams įgyvendinti. Šioje srityje glaudžiai bendradarbiauta su valstybėmis narėmis⁽³⁾.

Valstybės narės, rengdamos upės baseino valdymo planus, privalo tartis su visuomene. Upės baseino valdymo planų projektai pateikiami aptarti 2008 m. gruodžio mėn. Tuo metu suinteresuotosios šalys gali pareikšti savo nuomonę dėl planuojamų priemonių (ir priemonių sąnaudoms atgauti).

WFD nustatyta, kad valstybės narės turi teisę atsižvelgti į socialines ir ekonomines aplinkybes nustatant sąnaudų atgavimą skirtingų vartotojų atveju (plg. 9 str. 1 d.). Be to, valstybės narės gali netaikyti 9 str. 1 d. nuostatų konkrečiam vandens vartojimui, jei tai netrukdo pasiekti direktyvos tikslų (plg. 9 str. 4 d).

Be to, vandens sąnaudų struktūrų skaidrumas labai svarbus siekiant ekonominių instrumentų efektyvumo. WFD nenustato vartotojų apsaugos nuostatos; tai išeina už jos teisinio pagrindo ribų. Vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybės narės privalo nustatyti atitinkamus mechanizmus. Tačiau fiziniai asmenys turi teisę kreiptis teisinės gynybos pagal direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais⁽⁴⁾.

Komisija Teisingumo Teismui pateikė ieškinį Švedijai, nes ši nepertvarkė nuotekų valymo gamyklų, kad būtų geriau pašalinamas azotas. Tai pasakytina apie 60 gamyklų, kurias pertvarkyti kainuotų mažiausiai 1 mlrd. Švedijos kronų. Daugelis gamyklų įkurtos Norlande arba pietų vidurio Švedijoje. Nuotekų valymo gamykloms atstovaujanti Švedijos vandens ir nuotekų asociacija apkaltino Komisiją neįsigilinus į problemą. Švedijos aplinkos apsaugos agentūra nustatė, kad pertvarkymas neturėtų teigiamos įtakos. Švedijos mokslininkai ir valdžios institucijos sutaria, kad azotas nėra pirminė Baltijos jūros išsekimo priežastis, išsekimas visų pirma susijęs su fosforu, o jį Švedijos nuotekų valymo gamyklos beveik visiškai pašalina.

Kuo remdamasi Komisija nusprendė, kad Švedijos nuotekų valymo gamyklų pertvarkymas padidintų azoto pašalinimą? Kiek, Komisijos nuomone, dabartinės nuotekų valymo gamyklos prisideda prie tarpvalstybinių aplinkos problemų?

Baltijos jūra – dėl didelių fosforo ir azoto koncentracijų vienas labiausiai susilpnintų Europos vandens plotų.

Žemės ūkis ir nepakankamai išvalytas vanduo yra pagrindinis šių maistinių priedų šaltinis.

Ši išvada taip pat įtraukta į Baltijos jūros veiksmų planą, kurį HELCOM priėmė 2007 m. lapkričio 15 d., ir konvenciją dėl Baltijos jūros jūrų aplinkos apsaugos (Švedija – viena jos šalių).

HELCOM skaičiavimais, gerai ekologinei padėčiai Baltijos jūros pasiekti reikėtų sumažinti išmetamą fosforo kiekį maždaug 15 000 tonų, azoto – 135 000 tonų.

Norėdama apsaugoti aplinką nuo kenksmingų nuotekų, Europos Sąjunga 1991 m. priėmė direktyvą dėl miesto nuotekų valymo, kurioje nustatyti atitinkami galutiniai terminai ir sąlygos⁽¹⁾ šioje srityje. Esminė šios direktyvos ypatybė – joje apibrėžtos jautrios sritys, kuriose reikia kruopščiau išvalyti nuotekas.

Tai, kad aštuonios Baltijos jūros regiono valstybės savo pakrančių vandenis išskyrė kaip jautrią zoną pagal direktyvą dėl miesto nuotekų valymo, patvirtina, kad Baltijos jūros išsekimas yra tarptautinė aplinkos apsaugos problema.

Šiame klausime nurodytų gamyklų išleistas vanduo pasiekia sritis, kurias Švedija apibrėžusi kaip jautrias. Tokiose gamyklose griežtą vandens valymą reikėjo įvesti iki 1998 m. gruodžio 31 d.

Kadangi Švedija nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimo, Komisija 2002 m. pareiškė Švedijai ieškinį dėl pažeidimo. Iš tiesų Komisija laikėsi nuomonės, kad Švedija, atsižvelgiant į jos įsipareigojimus pagal direktyvą dėl miesto nuotekų valymo ir didelį Baltijos jūros užterštumą apskritai, privalo pašalinti azotą iš nuotekų.

Sumažinus Švedijos nuotekose išmetamą azoto kiekį pagerės Baltijos jūros padėtis.

Tačiau pagirtina, kad Švedija imasi kitų veiksmų šioje srityje. Paminėtina, kad, pavyzdžiui, 2007 m. balandžio mėn. Švedija Baltijos jūros valstybių taryboje įsipareigojo padidinti nuotekų valymą norėdama pašalinti dar daugiau azoto.

Sumažinę Baltijos jūros užterštumą, užtikrinsime geriausias aplinkos apsaugos sąlygas Europoje.

Bendrovė Mind Compass Parks A.E. ketina statyti druskos kiekio mažinimo gamyklą Koilados įlankoje, Kranidžio savivaldybėje, remdamasi tyrimu, kuris Graikijos technikos rūmų Aplinkos ir tvarios plėtros nuolatinio komiteto buvo įvertintas kaip turintis daug klaidų. Gamykla tieks vandenį turistų reikmėms (kaip ir statomose Delprizos vietovėje – Killada Hills ir Seascape Hills) ir gaus komercinę naudą iš pagaminto vandens. Gamyklos statyba turės didelį neigiamą poveikį žvejybai, žemės ūkio gamybai ir visuomenės sveikatai, taip pat aplinkai Koilados įlankoje, senoviniame Masitos mieste. Aplinka jau teršiama dėl nebaigtos biologinės nuotekų gamyklos Kranidyje statybos ir dėl žuvų ūkių Argolidės įlankoje.

Ar Komisijai žinomi planai statyti gamyklą? Ar ji gavo paraišką dėl jos finansavimo? Ar Komisijai žinoma, kokių aplinkos problemų regione sukels gamykla? Kokių priemonių ji imsis, kad išvengtų tolesnės Argolidės įlankos aplinkos taršos, atsirasiančios statant druskos kiekio mažinimo gamyklą?

Komisijai nežinomas šis druskos kiekio mažinimo gamyklos Koilados įlankoje, Kranidžio savivaldybėje, projektas. Šis projektas nėra iš dalies finansuojamas ES lėšomis.

Gėlinimo gamyklos nepriskiriamos prie projektų, kuriems taikoma Direktyva 85/337/EEB⁽¹⁾ dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su pakeitimais.

Iš gerbiamo nario pateiktos informacijos spręstina, kad dėl šio projekto vis dėlto buvo atliktas poveikio aplinkai įvertinimas (EIA).

Šiuo atveju atrodo, kad Graikijos institucijos viršijo griežtus įsipareigojimus pagal ES teisę. Todėl Komisijai nebėra pagrindo toliau nagrinėti šį klausimą.

Darytina išvada, kad, pasitaikius EIA procedūros, kurią atlieka kompetentingos Graikijos institucijos, trūkumų, šis klausimas patenka į išimtinę administracinių ir teisminių valstybės narės institucijų kompetenciją.

In the light of recent reports drawn up by the United Nations which point to the fact that the problems of climate change are more imminent than ever, does the Commission believe that the European Union should set even more ambitious targets to reduce CO2 emissions in Europe? The European Union is currently committed to reducing CO2 emissions by only 20% by the year 2020.

Šiuo metu už aplinkos apsaugą atsakingas komisaras dalyvauja Balio mieste vykstančioje Jungtinių Tautų konferencijoje klimato kaitos tema; ES drauge su daugeliu mūsų partnerių tikisi, kad tarptautinė bendruomenė sutiks pradėti derybas dėl naujos pasaulinės išsamios sutarties klimato kaitos tema laikotarpiui po 2012 m. Komisaras šia tema daug kalbėjo lapkričio mėn. Balio mieste vykusiuose plenariniuose debatuose⁽¹⁾.

Jis paaiškino, kad ES klimato ir energetikos strategija ir bendradarbiavimas su pagrindiniais pasaulio partneriais šiais metais, taip pat neseniai įvykusiuose ES ir Kinijos ir ES ir Indijos aukščiausio lygio susitikimuose teigiamai prisidėjo ambicingai nusiteikiant Balio susitikimui ir planuojant sutartį dėl klimato laikotarpiui po 2012 m.

Mūsų projektai rodo, kad norint pasiekti tikslą ir apriboti pasaulio klimato pokytį iki 2ºC, iki 2050 m. būtina ne mažiau kaip 50 proc. sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, palyginti su XX a. aštuntuoju dešimtmečiu. ES nustatyti įsipareigojimai atitinka šias ambicijas, tačiau tai neįmanoma be kitų šalių veiksmų.

ES privalo imtis lyderio vaidmens ir pirmiausia sėkmingai pasirodyti namuose. Komisija ketina ateinančių metų pradžioje priimti pasiūlymus, kuriais įgyvendinami pakeitimai klimato ir energetikos srityje; juose ketinama vienašališkai ne mažiau kaip 20 proc. sumažinti išmetamųjų dujų kiekį ir 30 proc. – tarptautinėmis sutartimis, kuriose kitos išsivysčiusos šalys įsipareigotų siekti panašių tikslų.

Šiuo metu būtent mūsų partneriai, išsivysčiusios šalys, privalo imtis lyderio vaidmens ir prisiimti ambicingus įsipareigojimus absoliučiais skaičiais sumažinti išmetamųjų dujų kiekį. Tik patys atitinkamai elgdamiesi galime tikėtis, kad kiti imsis norimų veiksmų.

Tačiau nebejotina (dėl išmetamųjų dujų kiekio didėjimo visame pasaulyje), kad būtinas ir besivystančių šalių indėlis – šiuo metu dar ne absoliučiais skaičiais išreikštu išmetamųjų dujų kiekio mažinimu, tačiau išmetamųjų dujų kiekio didėjimo mažinimu, o mes pasirengę padėti. Privalome apriboti pasaulinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį per ateinančius 10–15 metų. Tai vienintelis būdas išlaikyti ne daugiau kaip 2 ºC pasaulinės vidutinės temperatūros pokytį.

Ar Komisija gali pateikti politinių garantijų, kad Europos Sąjunga visais įmanomais būdais tarptautiniu lygiu skatins Kiniją ir Indiją be išlygų prisiimti tarptautinius įsipareigojimus sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį savo šalyje?

Komisija naudojasi turimomis galimybėmis dvišaliu ir daugiašaliu lygiu ir skatina pagrindinius tarptautinius partnerius pradėti tarptautines derybas siekiant susitarti dėl klimato kaitos sistemos po 2012 m. ir sutelkti pastangas nacionaliniu lygiu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui sumažinti.

Pastaruoju metu ES siekė su šiais klausimais supažindinti dar daugiau asmenų ir užtikrinti, kad tikroji klimato kaitos įtaka ir padariniai būtų nagrinėjami įtraukiant kuo daugiau dalyvių.

Šiais metais vyko kaip niekad daug aukšto lygio diskusijų klimato kaitos tema – Jungtinėse Tautose, Didžiajame aštuonete, Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusiame didžiausių šalių susitikime ir daugelyje dvišalių ES susitikimų, pavyzdžiui, praėjusį mėnesį vykusiuose ES ir ASEAN⁽¹⁾, ES ir Kinijos, ES ir Indijos aukšto lygio susitikimuose. Šiuo metu už aplinkos apsaugą atsakingas komisaras dalyvauja JT konferencijoje klimato kaitos klausimais Balio mieste, kur, tikimasi, pavyks užtikrinti šiuose forumuose pasiektus rezultatus ir pradėti derybas dėl globalios ir nuoseklios klimato kaitos po 2012 m. sistemos.

Matome, kad partneriai rimtai vertina savo įsipareigojimus. Kinija šiais metais paskelbė nacionalinę klimato kaitos programą, kurioje įtvirtinti ambicingi siekiai sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, o Indijos ministras pirmininkas sudarė patariamąjį komitetą klimato kaitos klausimams spręsti.

ES turi daug mechanizmų pagerinti dvišalius santykius su Indija ir Kinija klimato kaitos klausimais, tarp jų – ES ir Kinijos partnerystė klimato kaitos tema ir ES ir Indijos iniciatyva „Dėl švarios plėtros ir klimato kaitos“. Šie mechanizmai skirti konkrečioms praktinėms priemonėms siekiant vystyti nedaug anglies dvideginio išskiriančias technologijas ir įveikti klimato kaitą.

Be to, pagal ES paramą vystymui aplinkos apsaugos projektus galima finansuoti įvairiais finansavimo srautais.

Kokių veiksmų Komisija planuoja imtis išmetamos sieros kiekiui laivininkystėje sumažinti?

Jūrų sektorius – svarbus oro taršos šaltinis, kaip nurodyta Teminėje oro taršos strategijoje⁽¹⁾.

Direktyva 1999/32/EB⁽²⁾ su Direktyvos 2005/33/EB⁽³⁾ pakeitimais nustato du Europos jūrų regionus – sieros išmetamo kiekio kontrolės zonas (SECA). Tai Baltijos jūra ir Šiaurės jūra ir Lamanšo sąsiauris. Todėl per šiuos regionus plaukiantiems laivams leidžiama naudoti kurą, kuriame sieros kiekis negali viršyti 1,5 proc. svorio (arba 15 000 mg/kg ar ppm). Tai apytiksliai 40 proc. mažiau nei vidutiniškai naudojama tarptautinėje laivininkystėje (2,7 proc.). Šis reikalavimas taip pat taikomas keleiviniams laivams, nuolat plaukiantiems į Bendrijos uostus ir iš jų. Be to, nuo 2010 m. sausio 1 d. laivams uostuose leidžiama naudoti tik kurą, kuriame sieros mažiau kaip 0,1 proc. (1000 ppm).

Tačiau akivaizdu, kad reikia dar daug nuveikti oro taršai iš laivų sumažinti. Net ir įgyvendinus nurodytas priemones, bendras iš laivų išmetamo sieros oksido (ir azoto oksido) kiekis Europos vandenyse 2020 m. prilygs taršai iš visų sausumos šaltinių. Komisija su valstybėmis narėmis vykdo veiksmus tarptautiniu lygiu per Tarptautinę jūrų organizaciją (TJO). Tačiau Komisija nurodė ketinanti siūlyti Bendrijos priemones nepavykus pasiekti pažangos IMO lygiu⁽⁴⁾. Komisija taip pat numato 2008 m. patikslinti Direktyvą 1999/32/EB; čia ketinama atsižvelgti į IMO pasiūlymus, dėl kurių tikimasi susitarti ateinančių metų spalio mėn.

Vienas iš klausimų, kilusių po Viduržemio jūros šalis pastaraisiais metais nualinusios sausros, yra pakartotinis vandens panaudojimas. Išvalytų nuotekų pakartotinis naudojimas kelia grėsmę žmonių sveikatai, todėl daugelis šalių ir tarptautinių organizacijų nustatė tokių nuotekų pakartotinio naudojimo kriterijus. Europos Sąjungos direktyvos 91/271/EEB⁽¹⁾ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „išvalytos nuotekos, jei tik galima, naudojamos pakartotinai“.

Ar nustatyti bendri miesto nuotekų pakartotinio naudojimo kriterijai Europos lygmeniu? Jei taip, kokie tai kriterijai ir ar jie taikomi? Ar yra duomenų apie tokių nuotekų naudojimą Graikijoje ir kitose Viduržemio jūros šalyse? Ar yra Europos programų, skatinančių tokių nuotekų naudojimą?

Išvalytų miesto nuotekų pakartotinis naudojimas ypač svarbus šalims ir regionams, kuriose jaučiamas jo trūkumas.

Nors tarptautinės organizacijos priėmė gaires dėl išvalytų nuotekų pakartotinio naudojimo, šiuo metu nėra specialių ES teisės aktų. Kaip teisingai pastebėjo gerbiamas narys, direktyvoje dėl miesto nuotekų valymo⁽²⁾ nustatyta, kad „išvalytos nuotekos, jei tik galima, naudojamos pakartotinai“, laikantis tam tikrų sąlygų, tačiau direktyvoje nenustatyta suderintų kriterijų dėl pakartotinio naudojimo.

Tačiau šiuo atveju be išlygų taikoma ES teisės sistema (visų pirma su vandens naudojimu susijusios direktyvos⁽³⁾), o reglamentas dėl maisto produktų higienos⁽⁴⁾ be išlygų taikomas pakartotinai naudojant žemės ūkio srityje.

2000 m. vandens pagrindų direktyvoje nustatomas tikslas iki 2015 m. pasiekti gerą vandens kokybę („tinkamą padėtį“); šis reikalavimas taikomas visiems vandenims pagal Upės baseino valdymo planus ir priemonių programas, kurias reikia parengti iki 2009 m. Šiose nuostatose aptariamos skatinamosios priemonės taupiai vartoti vandenį efektyvumo ir pakartotinio naudojimo priemonės.

Komisijos 2007 m. liepos 18 d. komunikate Parlamentui ir Tarybai aptariamas vandens trūkumas ir sausros Europos Sąjungoje⁽⁵⁾. Be kita ko, komunikate puoselėjama „mažai vandens naudojančios technologijos ir veikla“.

Prie acquis communautaire įgyvendinimo prisidedama žemės ūkio ir sanglaudos politika ir panaudojant jų lėšas; todėl jomis galima prisidėti prie pirmiau nurodyto tikslo.

Šiuo metu ES ir Viduržemio jūros regiono šalyse ir už jų ribų nuotekų vanduo naudojamas pakartotinai.

Be to, pirmininkaujant Komisijai ir Maltai kartu buvo parengtas išsamus dokumentas „Pranešimas apie nuotekų vandens pakartotinį panaudojimą Viduržemio jūros šalyse“ pasitelkiant dalyvaujančių šalių ekspertus, dalyvius ir nevyriausybines organizacijas (NVO). Jame įvertinamas dabartinis žinių ir patirties lygis (taip pat išsamių studijų lygis), apžvelgiama su tuo susijusi nauda ir rizika, trumpai apibūdinami su aplinkos apsauga susiję Europos Sąjungos teisės aktai bei teisės sistema keliose šalyse ir pateikiama rekomendacijų.

Šis dokumentas turėtų būti pagrindas toliau planuoti ir veikti ES ir ES ir MED lygiu.

Per pastaruosius penkerius metus tigrų Indijoje sumažėjo perpus. Pagal labiausiai optimistinius duomenis Indijoje šiuo metu likę vos 1300 tigrų. Būtina imtis neatidėliotinų veiksmų. Indijos pastangos užkirsti kelią brakonieriavimui buvo nesėkmingos, nes Kinijoje ir Tolimuosiuose Rytuose padidėjo produktų iš tigrų paklausa.

Nykstantys tigrai nėra vien Indijos problema; mums visiems tai prilygtų mamutų išnykimui, todėl prašyčiau Komisiją paaiškinti apie galimą ES finansinę ir techninę paramą laukinei gyvūnijai, visų pirma kuriant naujus rezervatus, kad tigrai būtų apsaugoti ir sudarytos sąlygos jiems daugintis.

Ar Komisija ryšis su Kinija aptarti nelegalios prekybos klausimą ir būdus sumažinti su tigrais susijusių produktų paklausą visame pasaulyje?

Pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) komercinė prekyba tigrais ir jų produktais uždrausta nuo 1975 m.

Tačiau Komisija labai susirūpinusi dėl brakonieriavimo ir nelegalios prekybos, nes dėl to kyla grėsmė laukinėmis sąlygomis gyvenantiems likusiems tigrams.

Bendrija laikosi CITES ir atlieka svarbų vaidmenį pagal konvenciją visų pirma norėdama užtikrinti jos nuostatų veiksmingą įgyvendinimą ir taikymą. Bendrija visiškai remia sprendimus, kuriais siekiama sustiprinti įgyvendinimo ir išsaugojimo pastangas, kaip nuspręsta 14-ojoje CITES šalių konferencijoje (CITES CoP14) 2007 m. birželio mėn.

Komisija laikosi nuomonės, kad CITES šalys turi labiau atsižvelgti į būtinybę pažaboti nelegalią prekybą laukinės gyvūnijos srityje. Todėl Komisija birželio mėn. priėmė ES veiksmų planą dėl CITES įgyvendinimo. Bendrija taip pat pateikė pasiūlymą, priimtą CITES CoP14, kuriuo siekiama stiprinti teisės taikymą ir regioninį bendradarbiavimą.

Komisija jau daug kartų pareiškė norinti skirti Indijai finansavimą ir techninę paramą siekiant paremti laukinių rūšių išsaugojimo programas ir aptarti brakonieriavimą. Nors Indija ir neprašė finansavimo ir paramos, Komisija paskyrė finansavimą per daugiašalę programą, skirtą Azijos šalių CITES įgyvendinimo ir taikymo seminarui Kinijoje 2005 m. Šiame seminare buvo aptariami įgyvendinimo klausimai ir regioninis bendradarbiavimas kovojant su neteisėta prekyba gaminiais iš tigrų. Komisija taip pat ketina skirti finansavimą CITES prekybos tigrais įgyvendinimo susitikimui, numatytam surengti 2008 m.

Komisija paragino Kiniją padidinti pastangas kovojant su neteisėta prekyba laukinės gyvūnijos produktais. Komisija supranta, kad Kinija padarė pažangą įgyvendindama CITES, tačiau ketina pakartotinai iškelti šį klausimą šios šalies atstovams esant tinkamai galimybei, siekiant veiksmingai įgyvendinti CITES.

Bulgarijai leistinos išmetamųjų CO2 dujų normos, nustatytos EB 2007 m. spalio 26 d. sprendimu, 2007–2012 m. laikotarpiu sudaro 42,27 m t CO2. dydis gautas 37,4 proc. sumažinus prašytas kvotas, taip iš esmės sumažinamos plėtros ir augimo galimybės vienoje iš skurdžiausių ES valstybių narių; tai susiję su pagrindiniais šalies pramonės sektoriais. Kodėl susidarė toks didelis skirtumas?

Komisija nepagrįstai priėmė Bulgarijos 2005 m. plane pateiktus duomenis ir panaudojo juos kaip atskaitos tašką savo tyrimams ir skaičiavimams, tačiau neatsižvelgė į pagrindines šalies sąlygas, kaip to reikalaujama Direktyvoje 2003/87/EB⁽¹⁾. Komisija neatsižvelgė į tai, kad uždaryti 3 ir 4 Kozloduy atominės elektrinės reaktoriai, todėl CO2 kiekis sumažėja maždaug 17 m t per metus. Komisija Bulgarijos ūkio anglies intensyvumą vertina atsižvelgdama į nominalų BVP, o ne į BVP skaičiuojant vienam asmeniui. Be to, nebuvo parengti, koordinuoti ir uždelsti reikalingi pasirengti pagrindiniai dokumentai (PRIMES modelio atnaujinimas). Todėl dėl aiškių techninių kliūčių smarkiai sumažėjo šiai šaliai nustatytas išmetamųjų dujų kiekis.

Kaip Komisija rengiasi pataisyti šį nesąžiningą ir nepagrįstą elgesį?

Komisija vertino valstybių narių pateiktus nacionalinius paskirstymo planus (NAP) pagal skaidrią ir nuoseklią metodiką. Šios metodikos atveju pasitelkti duomenys apie išmetamųjų dujų kiekį 2005 m.; tai pagrindas prognozuoti galimą išmetamųjų dujų kiekį 2008–2012 m. atsižvelgiant į būsimą bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir numatomą pažangą mažinant anglies naudojimo intensyvumą. Metodika taikyta vienodai visoms be išimties valstybėms narėms. Kadangi duomenys apie išmetamųjų dujų kiekį 2005 m. Bulgarijos atveju nebuvo prieinami, Komisija naudojo Bulgarijos NAP nurodytus 2005 m. duomenis apie išmetamųjų dujų kiekį.

Komisija panaudojo 2005 m. duomenis kaip savo skaičiavimų pagrindą ir atsižvelgė į dviejų reaktorių Kozloduy atominės elektrinės uždarymą. Bulgarijai skiriamas ES finansavimas norint pagerinti likusių Kozloduy reaktorių panaudojimą ir investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius ir energetikos efektyvumą. Be to, Bulgarija eksportavo nemažą Kozloduy pagamintos elektros energijos dalį.

Komisija pasitelkė modelį PRIMES savo įvertinimui pagrįsti, nes tai geriausia jos turima priemonė. Tai nepriklausomų ekspertų parengtas ir šiuolaikinės ekonomikos teorija pagrįstas ekonomikos modelis. Duomenis tam nuolat teikia valstybės narės. Modelis jau panaudotas priimant Komisijos strateginius spendimus ir kitų valstybės institucijų atveju. Be to, jis apima visas 27 Europos Sąjungos valstybes nares.

Pretenzijos dėl techninių klaidų nepagrįstos. Komisijos sprendimas pagrįstas teisinga visoms be išimties valstybės narėms taikoma metodika.

Kokios Komisijos prognozės dėl galimų žemės ūkio produktų kainų pokyčių per artimiausius kelis mėnesius?

Žemės ūkio plataus vartojimo prekių kainos labai pakilo per pastaruosius kelis mėnesius (visų pirma javų, kukurūzų, paukštienos ir daugelio pieno produktų). Tai lemia kelios priežastys. Kai kurios iš jų – struktūrinio pobūdžio: dėl jų kainos augo pastaruosius 18 mėnesių, viršijo daugiau kaip dešimtmetį pastovų lygį, jos buvo iš anksto numatytos vidurinio laikotarpio žemės ūkio rinkų prognozėse, kurias Komisija paskelbė 2007 m. liepos mėn.

Be šių struktūrinių veiksnių, žemės ūkio sektorių per pastaruosius keletą mėnesių smarkiai paveikė klimato sąlygos gamybos ir eksporto regionuose. Dėl šių struktūrinių ir trumpalaikių veiksnių rinkos sąlygos pasidarė labai sudėtingos, todėl daugelio žemės ūkio plataus vartojimo prekių kainos gerokai išaugo.

Komisija kontroliuoja ir prižiūri žemės ūkio rinkas, pasitelkusi nuolatinę ir išsamią rinkos analizę trumpajam ir vidutiniam laikotarpiui, ir nors Komisija nerengia trumpalaikių kainų prognozių, akivaizdu, kad šių trumpalaikių veiksnių įtaka kainoms turėtų pamažu mažėti per keletą artimiausių mėnesių.

Kalbėdama apie vidurinio laikotarpio perspektyvą ir su reikiamu atsargumu analizuodama šiuos rinkos pokyčius, Komisija mano, kad dėl struktūrinių veiksnių, pavyzdžiui, pasaulinės maisto produktų paklausos augimo ir naujų rinkų maisto paklausos plėtros, yra pagrindas tikėtis, kad kainos išliks tvarios, nors turėtų būti mažesnės nei dabartinės.

Ar Komisija rengia priemones padaryti keliones geležinkeliu ES konkurencingesnes, palyginti su kelionėmis oru, kad būtų sumažintas skrydžių skaičius?

Vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos politikos tikslų geležinkelių sektoriuje yra parengti teisės sistemą ir skatinti šios transporto priemonės konkurencingumą, nes pastaruoju metu jis nuolat mažėjo. Priimtas sprendimas tolygiai atverti geležinkelio rinkas, kad laimėjimai vidaus rinkoje efektyvumo, patikimumo ir prieinamumo aspektu įgautų ir išorinį pobūdį, palyginti su kitų rūšių transportu, pavyzdžiui, oro transportu.

Atvėrus greitaeiges linijas, geležinkelio rinkos dalis gerokai padidėjo tose srityse, kuriose iki šiol vyravo oro transportas. Europos bendrija skyrė didžiulę finansinę paramą ir ėmėsi pastangų atlikti techninį suderinimą, kad galima būtų plėtoti Europos greitųjų geležinkelių tinklą.

Tai palengvintų neseniai priimti pasiūlymai dėl teisės aktų, kuriais siekiama atverti rinką ir teikti tarptautines keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas iki 2010 m. sausio mėn. Be to, Komisija šiuo metu rengia Europos standartą dėl vaizdinio geležinkelio transporto keleivių informavimo, kad naudojant moderniausias technologijas keleiviai būtų geriau informuoti ir galėtų pasinaudoti geležinkelių transporto paslaugomis.

Pastarieji gaisrai Graikijoje padarė didelę žalą vertingoms miškų ekosistemoms.

Nacionaliniu ir Europos lygmeniu labai svarbu, kad žala aplinkai ir ekonomikai būtų ištaisyta ir kad miškai būtų tinkamai valdomi ir saugomi. Ekspertai mano, kad miškų žemėlapiai yra būtina priemonė siekiant įgyvendinti šį tikslą.

Ar įmanoma gauti Bendrijos bendrąjį finansavimą miškų žemėlapių sudarymo projektui pagal bendrai finansuojamas programas 2007–2013 m.?

Ar Graikijos valdžios institucijos pateikė su tuo susijusį pasiūlymą rengiant 2007–2013 m. kaimo plėtros programą ir kokių Komisijos pastabų sulaukė?

Kokių 2000–2006 m. kaimo plėtros programos pakeitimų paprašė Graikijos valdžios institucijos, kad nuo gaisrų nukentėję regionai būtų greičiau atgaivinti? Koks yra Komisijos patvirtinimo procedūros etapas?

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 ir jį įgyvendinančias taisykles išlaidos dėl miškų žemėlapių rengimo negali gauti bendro finansavimo pagal Europos žemės ūkio plėtros fondą (ERDF). Šios priemonės negali būti įtrauktos ir į Graikijos kaimo plėtros programą 2007–2013 m.

Kalbant apie 3-iąjį programavimo laikotarpį (2000–2006 m.) ir atsižvelgiant į didelio projekto „Modernaus Graikijos kadastro duomenys ir IT infrastruktūra“ sistemą pagal ERDF bendrai finansuojamas dalinis projektas, kurio paskirtis –pažymėti miškingas vietoves. Todėl bendras ES finansavimas tokiam ar panašiam projektui svarstytinas pagal 4-ąjį programavimo laikotarpį 2007–2013 m.

Graikijos kaimo plėtros programa 2007–2013 m. patvirtinta Komisijos 2007 11 29 sprendimu⁽¹⁾. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 nuostatas į siūlomą programą įtrauktos priemonės siekiant atkurti gamtos nelaimių apgadintą žemės ūkio gamybos potencialą ir atkurti miškų potencialą ir norima imtis prevencinių veiksmų pagal abi priemones.

Dėl Kaimo plėtros programos 2000–2006 m. Graikijos valdžios institucijos dar nėra pateikusios pasiūlymo šią programą pakeisti atsižvelgiant į pastarojo meto miškų gaisrus.

Avys ir ožkos Kipre jau nukentėjo nuo nagų ir snukio ligos. Kkasdien nugalabijama šimtai nuo šios ligos kenčiančių gyvulių. Ši liga paveikė gyvulininkystę, gyvulių augintojus ir kitus susijusius sektorius Kipre, jos poveikis bus juntamas ateityje. Tai pasakytina ir apie Kipro ekonomiką: ligos poveikis bus labai didelis.

Kokias paramos priemones ir kompensaciją ES jau yra pasiūliusi (arba pasiūlys ateityje) nuo ligos nukentėjusiems gyvulių augintojams ir kaip ji ketina padėti Kipro Respublikai? Ar buvo parengtas specialus planas? Jei taip, kaip jis buvo įgyvendintas (arba bus ir toliau įgyvendinamas) kartu su Kipro Respublika?

Įsipareigojimas antspauduoti gyvulius ir su pašaro tiekimu susijusios problemos ir taip gana sunkiai slėgė Kipro avių ir ožkų augintojus. Nagų ir snukio ligos (FMD) protrūkis Kipro ūkininkų padėtį dar pasunkino.

Nors sanitariniai apribojimai neturės įtakos žymiojo sūrio eksportui, akivaizdu, kad sūrio gaminimo sąlygos taps sudėtingesnės. Pakeisti gyvulius dėl sveikatos bus įmanoma tik turint pakankamai gyvulių.

Bendrijos išlaidos FMD tvarkomos per vadinamąjį veterinarijos fondą. Pagal Tarybos sprendimą 90/424/EEB Komisijai suteikta teisė atlyginti valstybių narių patirtas išlaidas dėl FMD. FMD atveju savininkams 60 proc. mokamų kompensacijų dengiama pasitelkus bendrąjį finansavimą; padengiami nuostoliai dėl gyvulių skerdimo ir naikinimo, pieno naikinimo, ūkių valymo ir dezinfekavimo, užkrėstų pašarų naikinimo, nesant galimybės jų dezinfekuoti, taip pat užkrėstos įrangos atveju. Taip pat yra galimybė kompensuoti griaučių vežimo į gamyklas perdirbti išlaidas. Komisijos reglamente (EB) Nr. 349/2005 išdėstytos šių priemonių įgyvendinimo taisyklės.

Komisija ketina toliau stebėti padėtį.

Lisabonos strategija dėl plėtros ir darbo vietų – Europos atsakas į globalizaciją. Europa nesėkmingai bandė didinti globalizaciją remdamasi plačiu požiūriu, dėl kurio susitarta Hampton Court įvykusiame aukščiausio lygio susitikime 2005 m. spalio mėn.; daugiausia dėmesio skirta 2000 m. priimtai Lisabonos strategijai dėl plėtros ir darbo vietų, atnaujintai 2005 m. pavasarį. Globalizacija nuolat didėja, o Lisabonos tikslų siekis nelabai pasiteisino. Būtina stiprinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, tačiau uždaviniai turi būti realūs ir pagrįsti. Dabartinis 3 proc. ES BVP Lisabonos rodiklis, skiriamas moksliniams tyrimams ir plėtrai, neatitinka nė vieno šių reikalavimų ir jį reikėtų persvarstyti.

Kokių priemonių Komisija jau ėmėsi siekdama užtikrinti, kad Europa bendromis jėgomis stiprintų savo išorės ir vidaus politiką, norėdama pasirengti ją keisti atsižvelgiant į įvykius, pavyzdžiui, į energijos rinkos pokyčius ar nesenus finansų rinkos nestabilumo įvykius, kad būtų pasiekti Lisabonos planiniai rodikliai?

Europos Sąjungos atsakas į globalizaciją yra vienas iš svarbiausių ES politikos darbotvarkės klausimų. Atnaujinus Lisabonos strategiją 2005 m. pavasarį Europa vėl susiduria su konkurencija kaip esminiu augimo ir darbo vietų kūrimo klausimu šiuolaikinėje pasaulinėje ekonomikoje. Atsakydami į 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybą ir neoficialų susitikimą Hampton Court 2005 m. spalio mėn., valstybių ir vyriausybių vadovai pabrėžė būtinybę paspartinti atnaujintos Lisabonos strategijos dėl plėtros ir darbo vietų įgyvendinimą ir sutelkti Europos ekonomikos atsaką.

Šiuo metu ES rengiamasi atsiliepti į globalizacijos iššūkį. Teigiami atnaujintos Lisabonos strategijos rezultatai yra akivaizdūs artėjant prie pirmojo trejų metų reformų ciklo pabaigos. Biudžeto deficitas sumažintas nuo 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2005 m. iki planuoto 1,1 proc. 2007 m., o valstybės skola sumažėjo nuo 62,7 proc. 2005 m. iki kiek mažiau nei 60 proc. 2007 m. Našumo augimas siekė 1,5 proc. 2006 m., palyginti su metiniu augimo dydžiu 1,2 proc. laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2005 m. Našumo skirtumas tarp ES ir Jungtinių Valstijų (JAV) pradėjo mažėti ir esama tam tikrų prielaidų, kad su tuo susiję ir kiti veiksniai, ne tik palankus ciklas. 27 valstybės nares turinčios ES ekonominis augimas 2006 m. siekė 3,0 proc. (palyginti su 2005 m. – 1,8 proc.). Numatoma, kad jis sieks 2,9 proc. ir 2,4 proc. atitinkamai 2007 m. ir 2008 m. Per pastaruosius dvejus metus sukurta beveik 6,5 mln. naujų darbo vietų. Tikimasi, kad iki 2009 m. bus sukurta dar 5 mln. darbo vietų. Tikimasi, kad nedarbas sumažės ir sudarys mažiau kaip 7 proc., o tai būtų žemiausias lygis nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio vidurio. Užimtumo lygis, kuris šiuo metu siekia 66 proc., žymiai priartėjo prie bendrojo Lisabonos planinio 70 proc. rodiklio.

Pokyčiams spartėjant būtina intensyviau veikti šiose srityse, kad ES galėtų reikšmingiau prisidėti prie globalizacijos darbotvarkės. Komisija, atsiliepdama į šiuos pagrindinius iššūkius, teikia šias idėjas:

- Kaip geriausiai panaudoti vidaus rinką: ES bendroji rinka suteikia Europos gyventojams tvirtą pagrindą prisitaikyti prie globalizacijos ir struktūrinių pokyčių. Komisija 2007 m. lapkričio 20 d. bendrosios rinkos apžvalgoje išdėstė iniciatyvas, kaip modernizuoti Europos bendrąją rinką ir suteikti daugiau privalumų Europos gyventojams, atsižvelgiant į turimą sėkmingą patirtį. Bendroji rinka jau dabar sudaro galimybę steigti konkurencingas bendroves, mažinti kainas, suteikti didesnį pasirinkimą vartotojams ir daryti Europą patrauklesnę investuotojams. Komisijos priemonės grindžiamos išsamiomis konsultacijomis. Jomis norima užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje ketinama tik dar labiau pasinaudoti globalizacijos privalumais, suteikti daugiau galių vartotojams, sudaryti sąlygas steigti smulkias įmones, skatinti naujoves ir padėti išlaikyti aukštus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus. Iš svarbiausių pakete dėl bendrosios rinkos išdėstytų politikos veiksmų paminėtinos šios iniciatyvos: padėti vartotojams įgyvendinti savo sutartines teises ir pasinaudoti pagalba tarptautinėje srityje; geriau informuoti vartotojus ir mažas įmones, reaguoti į sektorių, kuriuose bendroji rinka galėtų daugiau pasireikšti, silpnąsias vietas; pasiūlyti smulkiojo verslo įstatymą; įvesti tyrėjo pasą; patikslinti, kaip ES normos taikomos paslaugoms ir visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms; skatinti socialinių paslaugų kokybę visoje ES. Dėl globalizacijos prie prioritetų priskiriami ir reguliavimo pobūdžio dialogai su mūsų pagrindiniais partneriais. Jais pirmiausia siekiama puoselėti tvirtesnę ekonominę integraciją. Ja taip pat siekiama aukštos kokybės sanglaudos standartų (pvz., apskaitos srityje) ir parengti daugiašalį atsaką į pasaulinius iššūkius, pavyzdžiui, dabartinės finansinės suirutės atveju. ES šiuos dialogus išplėtojo su JAV, Kinija, Japonija, Rusija ir Indija.

- Dėl atsako į naują Europos socialinę realybę: dabartinė Europos socialinė realybė sudaro galimybę manyti, kad bręsta dideli mūsų visuomenės pokyčiai. Todėl reikės parengti naują požiūrį į socialinę darbotvarkę. ES reikės daugiau veiksmingų priemonių užtikrinti dabartinėms piliečių teisėms į darbą, švietimą, socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą ir kitas socialinio draudimo formas visoje Europoje. Tose srityse, kuriose ES veikia tiesiogiai, ji privalo geriau pritaikyti savo dabartines priemones ir politiką, parengti naują politikos atsaką (pvz., globalizacijos prisitaikymo fondas).

- Tvari energetikos politika, siekiant mažesnio anglies naudojimo: Komisijos iniciatyvose dėl energetikos politikos aiškiai parodomas apsisprendimas stiprinti ES politiką ir prisitaikyti prie kintančių pasaulio aplinkybių. 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadose, patvirtintose Komisijos pasiūlymuose, išdėstytuose „Europos energetikos politikoje“⁽¹⁾, pateikiamas ambicingas ES požiūris į energiją ir klimato kaitą. Šis požiūris grindžiamas privalomais planiniais rodikliais – iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (artėjant tarptautiniam susitikimui jis padidėjęs iki 30 proc.) ir padidinti atsinaujinančios energijos šaltinių dalį ES energetikos sektoriuje nuo dabartinių 7 proc. iki 20 proc. 2020 m. Dokumente taip pat įsipareigojama 2020 m. 20 proc. sumažinti energijos paklausą ir užtikrinti gerai veikiančią vidaus energijos rinką. Šiuo metu Komisija įgyvendina Europos Tarybos patvirtintą veiksmų planą. Vidaus energijos rinkos paketą Komisija pateikė 2007 m. rugsėjo 19 d. Strateginis energijos technologijų planas pateiktas 2007 m. lapkričio 21 d. 2008 m. pradžioje Komisija ketina pateikti pagrindinius teisėkūros pasiūlymus, siekdama atsako į klimato kaitą ir energetikos tikslų, taip pat ir atsinaujinančios energijos ir anglies kaupimo srityje. Tarptautiniu mastu esminę reikšmę turi tai, kad 2007 m. gruodžio mėn. vyksiančioje klimato kaitos konferencijoje Balio mieste ES ketina veiksmingai siekti pradėti oficialias derybas dėl išsamaus tarptautinio susitarimo kovoje su klimato kaita po 2012 m., netekus galios dabartiniams įsipareigojimams pagal Kioto protokolą.

– Didesnė mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) dalis: kol kas ES pažanga R&D srityje buvo nedidelė ir sudarė vos 1,84 proc. BVP 2006 m., tai gerokai mažiau nei planuotas 3 proc. R&D planinis rodiklis 2010 m. Tačiau ir valstybės narės tik formaliai nustatė nacionalinius planinius rodiklius ir atitinkamai padidino šalies skiriamas išlaidas R&D. Visoms valstybėms narėms pasiekus nacionalinius planinius rodiklius, ES R&D išlaidos sudarytų 2,5 proc. BVP 2010 m.

Plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti skiriamas ES finansavimas gerokai išaugo. Pagal naują teisinę bazę sanglaudos politikos programose numatoma skirti apie 210 mlrd. eurų investicijoms į plėtrą ir darbo vietų kūrimą 2007–2013 m., t. y. 25 proc. daugiau nei 2000–2006 m. Imtasi priemonių pagrindines R&D ir inovacijų sąlygas pagerinti priėmus naujas valstybės paramos programas naujų R&D ir inovacijų srityje ir parengus mokesčių iniciatyvas ir žinių perdavimą. Kalbant apie išlaidas, priimta septintoji pagrindų programa, kurioje numatoma nuo 2007 iki 2013 m. ES išlaidas R&D srityje padidinti 75 proc. ir paremti stambias viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės idėjas.

– Dinamiškesnė verslo aplinka: į reformų darbotvarkę prioritetiniais pagrindais įtrauktos mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei verslumas. Europos Taryba paragino valstybės nares nustatyti savo nacionalinės administravimo naštos mažinimo planinius rodiklius iki 2008 m. atsižvelgiant į Komisijos nustatytą ambicingą rodiklį (t.y. 25 proc. sumažinimą). Šiuo metu devynios valstybės narės (AT, DE, DK, ES, IT, NL, SE, SK, UK) nustatė 25 proc. nacionalinį sumažinimo planinį rodiklį, o kitos dvi valstybės narės (CZ, FR) nustatė 20 proc. planinį rodiklį. Vidutinis laikas ir išlaidos įsteigti naują uždarąją akcinę bendrovę, palyginti su 2002 m., sutrumpėjo maždaug per pusę – šiuo metu tai trunka vidutiniškai 12 dienų ir kainuoja 485 eurus.

Komisija ketina panaudoti MVĮ ir jų atstovų nuomonę rengiant Europai skirtą smulkiojo verslo įstatymą, norėdama pateikti daugelį pasiūlymų MVĮ paremti iki 2008 m. pabaigos. Geresnio reglamentavimo „kultūra“ jau prigijo visoje ES: institucijos privalo žengti toliau. Komisija smarkiai pakeitė naujų pasiūlymų rengimo ir galiojančio teisyno įgyvendinimo stebėjimo tvarką. Reikėtų ne tik sumažinti dabartines kliūtis, bet ir peržiūrėti ES reikalavimus dėl MVĮ.

– Didesnės galimybės įsidarbinti ir investicijos į žmones: globalizacija ir technologinių pokyčių rizika padidino nelygybę ir kvalifikuotų bei nekvalifikuotų darbuotojų atotrūkį. Geresnių rezultatų pagrindas – modernizuoti švietimo ir mokymo politiką. Vis labiau domimasi lankstumu ir draudimu. Tai gali padėti žmonėms geriau susidoroti su darbo kaita sparčiai kintant ekonomikai. Komisija pasiūlė 2007 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Taryboje apsvarstyti bendruosius principus. Tai sudarytų valstybėms narėms pagrindą dirbti su nacionaliniais, socialiniais partneriais, leistų pritaikyti lankstumą ir draudimą prie nacionalinių aplinkybių ir šį požiūrį racionaliai perkelti į nacionalines reformų programas.

Vakarų šalyse cigarečių pramonė labai sumažėjo. Viena pagrindinių gamybos sumažėjimo priežasčių – griežtėja rūkymo viešose vietose reglamentavimas. Šalyse, uždraudusiose rūkyti viešose vietose, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, cigarečių vartojimas taip pat sumažėjo. Įvedus tokią politiką cigarečių vartojimas Europoje ir JAV iš viso sumažėjo 2–3 proc. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad iki 2010 m. išsivysčiusiose šalyse bus suvartojama 29 proc. cigarečių, o besivystančiose – 71 proc. Manoma, kad iki 2025 m. rūkančiųjų skaičius išaugs iki 500 mln. Iš jų 90 proc. gyvens ne Europoje ir JAV. Ar, atsižvelgdama į teigiamus griežto reglamentavimo rezultatus, kuriuos pasiekė valstybės narės, uždraudusios rūkyti viešose vietose, Komisija imsis tolesnių Bendrijos priemonių, kad apsaugotų vartotojų sveikatą nuo žalingo rūkymo poveikio?

Komisija dėkoja gerbiamam Parlamento nariui už klausimą, visų pirma už statistinius duomenis, kurie būtų naudingi vertinant poveikį pagal šaltinių prieinamumą.

Kalbant apie laisvos nuo rūkymo aplinkos politiką, už sveikatą atsakingas Komisijos narys iki 2008 m. pabaigos ketina pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, kuria siekiama palengvinti išsamių įstatymų dėl nerūkymo aplinkos nacionaliniu lygiu priėmimo.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje tabakas yra antra pagal dažnumą mirties priežastis; dėl jo kasmet miršta apie 4,9 mln. žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad nesiėmus tolesnių veiksmų 2020 m. mirtingumas dėl tabako visame pasaulyje padidės dvigubai, o apie 70 proc. šių mirčių bus besivystančiose šalyse.

ES siekia spręsti šiuos prioritetinius sveikatos klausimus bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis ir regionais ir spręsti dėl prioritetų ir priemonių pagal Europos susitarimą dėl plėtros ir Paryžiaus deklaracijos principus, gerbdama nuosavybę ir didindama paramos koordinavimą ir nusakomumą.

ES vadovavo ir rėmė pagrindinę konvenciją dėl tabako kontrolės (FCTC) kaip pagrindinę tarptautinę priemonę šiam tikslui pasiekti.

Europos bendrija ir 25 valstybės narės yra konvencijos šalys ir pagrindinės proceso dalyvės. Kitos pasaulio šalys dažnai kreipiasi į ES, naudojasi jos patirtimi tokiose srityse kaip reklamos draudimas ar kova su neteisėta prekyba.

EB siekia bendradarbiauti ir pasirengusi padėti kitoms šalims įgyvendint FCTC, pasitelkiant turimas priemones.

Komisija pritaria tabako kontrolei visame pasaulyje. EB besivystančiose šalyse skatina išsamią pagrindinių sveikatos problemų analizę ir remia šalių pastangas planuojant ir finansuojant nacionalines ir sveikatos strategijas. Atsižvelgiant į tai, jei šalys partnerės tabaką ir su pagrindine Tabako kontrolės konvencija susijusią veiklą išskiria kaip prioritetinius dalykus, EB rengia šių šalių strategijas tabako kontrolės srityje.

Oficialūs Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato duomenys rodo, kad pomidorų importas į ES iš Maroko 2006–2007 m. sudarė 16 259,27 tonos daugiau už palankesnę tarifinę kvotą, kuri siekia 235 330 tonų (įskaitant 1 proc. leistiną nukrypimą). Kainų krizė Europos kaime 2006 m. lapkričio mėn. ir šių metų balandžio mėn., t. y. kai į ES buvo įvežtas kvotą viršijantis pomidorų kiekis, sutapo su pomidorų iš Maroko pateikimu į vidaus rinką. Tai rodo tiesioginį ryšį tarp šio neteisėto importo ir Europos rinkos žlugimo.

Ar Komisija, laikydamasi ES ir Maroko asociacijos susitarimo 25 straipsnio nuostatų, ketina imtis veiksmingų priemonių, kad ištaisytų šią neteisėtai susiklosčiusią padėtį ne tik sumažindama kvotą kitiems metams? Ar Komisija ketina supaprastinti taisykles, susijusias su pradinių kainų sistema, kad būtų pagerinta kontrolė?

Komisijos turimais duomenimis, pagrįstais valstybių narių stebėjimo duomenimis, ES iš viso iš Maroko importavo 251 589 tonas pomidorų, t. y. 16 259 tonomis daugiau, nei nustatyta Asociacijų sutarties 1 priede. Vadovaudamasi galiojančiomis teisės normomis, Komisija sumažino papildomo tarifo kvotą 20 000 tonų nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.

Pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių sąlygas draudžiama nustatyti savanoriškus partnerių apribojimus (GATT XI straipsnis). Todėl Marokas turi teisę eksportuoti pomidorus be palankesnių tarifinių kvotų, tačiau šiam eksportui taikomi atitinkami muitų tarifai. Todėl Komisija negali laikyti pomidorų iš Maroko importo esant neteisėto, jei pomidorai eksportuojami ne pagal palankesnes kvotas, kaip nurodė gerbiamas Parlamento narys.

Pagal Asociacijos sutarties 25 straipsnį, jei nacionaliniai gamintojai, gaminantys panašius ar tiesiogiai konkuruojančius gaminius, vienos iš šalių teritorijoje ar jos dalyje tiesiogiai nukenčia ar patiria rimtų sukrėtimų šiame ūkio sektoriuje ar patiria sunkumų, kurie gali lemti rimtą regiono ekonominės padėties pablogėjimą. Komisija šiuo metu neturi duomenų šių nuostatų taikymui pagrįsti.

Komisija sutinka su gerbiamu Parlamento nariu dėl poreikio supaprastinti ir atnaujinti dabartines taisykles, susijusias su pradinių kainų sistema. Todėl Komisija 2007 m. lapkričio 21 d. valdymo komitete oficialiai pareiškė, kad „šiuos svarbius klausimus iš tiesų reikia aptarti“, o jie bus „tiriami siekiant pateikti atitinkamus pasiūlymus dėl pakeitimų iki 2008 m. liepos 1 d.“

Egiptas ketina statyti keturias atomines elektrines, kurių bendra galia iki 2020 m. siektų 4000 Mw. Kitos Viduržemio jūros šalys priėmė tokius pačius sprendimus (anksčiau – Izraelis, visai neseniai – Marokas, Alžyras ir Libija), be to, pasirodė informacijs, kad Turkija ir Albanija taip pat turi branduolinių planų.

Ar, atsižvelgdama į tai, kad šios šalys yra ES kaimynės ir Europos ir Viduržemio jūros bendradarbiavimo partnerės arba ES šalys kandidatės, Komisija ketina paprašyti jų sukurti nepriklausomą atominės energetikos instituciją, kuriai būtų suteikta veiksmingų galių? Ar ji prašys jų bendradarbiauti su Tarptautine atominės energetikos agentūra, kuri prižiūrėtų atominių elektrinių statybą ir užtikrintų, kad branduolinė energija būtų naudojama tik taikiems tikslams? Ar ji turės teisę tarti žodį dėl vietos, kurioje turėtų būti statomos šios atominės elektrinės, kadangi Viduržemio jūros regione ypač didelis seisminis aktyvumas? Ar, atsižvelgdama į tai, kad kai kurios iš šių šalių dar nėra ratifikavusios tarptautinių sutarčių dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir dėl visapusiško branduolinių ginklų bandymo draudimo, ji ketina rekomenduoti Europos įmonėms, kurios dalyvauja statnt atomines elektrines ir branduolinio kuro cikle, nepasirašyti sutarčių su šiomis šalimis, kol nebus įvykdytas šis reikalavimas?

Komisija labai atidžiai stebi pastaruosius branduolinės energijos pokyčius kaimyninėse ES šalyse, taip pat ir Viduržemio jūros regione.

Nors tai nėra tiesioginė Europos Sąjungos ar Komisijos kompetencija spręsti už trečiąsias šalis, ar naudoti branduolinę energiją, šių pokyčių negalima ignoruoti.

Naudinga pažymėti, kad visos Viduržemio jūros regiono šalys, išskyrus Izraelio Valstybę, pasirašė neplatinimo sutartį.

Komisija neseniai iškėlė šį klausimą dvišaliuose susitikimuose su kai kuriomis susijusiomis šalimis ir pabrėžė:

šalims, norinčioms plėtoti civilinę branduolinę programą, Komisija pirmiausia rekomenduoja kreiptis į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (IAEA) Vienoje. Šios šalys turėtų pasirašyti reikiamas sutartis, kad būtų užtikrinta, kad bus laikomasi branduolinės apsaugos reikalavimų ir visų susijusių tarptautinių konvencijų branduolinės saugos, fizinės apsaugos ir branduolinių atliekų tvarkymo srityse.

Visos šalys, siekiančios plėtoti civilinę branduolinę programą, privalo įgyvendinti pažangiausią branduolinės saugos programą. Tam reikėtų įsteigti nepriklausomą reguliavimo instituciją, kuri privalėtų užtikrinti reikiamų priemonių pagal aukštus saugos, saugumo ir neplatinimo standartus priėmimą ir laikymąsi. Tačiau branduolinių įrenginių saugumas išlieka išimtinė juos tvarkančių valstybių kompetencija.

Komisija galėtų pasireikšti branduolinės saugos srityje, remdama teisėkūros ir reglamentavimo sistemų rengimą; ji taip pat galėtų reikšmingai prisidėti kuriant branduolinės saugos kultūrą ES kaimyninėse šalyse.

Tačiau Komisija neprivalo remti ar sudaryti palankių sąlygų branduolinei įrangai kurti.

Ar gali Komisija patvirtinti, kad pagal galiojančius ES teisės aktus laisvės judėti srityje valstybės narės pilietybės pagrindu negali teisėtai nustatyti kvotų sporto klubų komandų žaidėjams?

Ar Komisija taip pat gali patvirtinti, ar vienos valstybės narės darbuotojas ar organizacija turi teisę atvirai pažadėti suteikti pirmenybę įsidarbinant bet kokiam šios ES valstybės narės piliečiui, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, net jei visi kandidatai turi teisę dirbti ir vienodus sugebėjimus?

Ar gali Komisija patvirtinti, kokiomis aplinkybėmis tokia diskriminacija leidžiama?

Europos Teisingumo Teismas keletą kartų yra išdėstęs nuomonę dėl Bendrijos teisės ir sporto santykio⁽¹⁾. Teismas nurodė, kad Bendrijos teisė sportui taikoma tik tada, kai sportas yra ūkinė veikla, nepriklausomai nuo to, ar ja užsiima atletai profesionalai ar mėgėjai. Jei sportas susijęs su įsidarbinimu mokant darbo užmokestį, jam taikomas EB sutarties 39 straipsnis ir draudimas diskriminuoti ES piliečių atžvilgiu pilietybės pagrindu pagal 12 straipsnį; taip pat taikomas EB sutarties 39 straipsnis.

Be to, pagal Reglamento Nr. 1612/68⁽²⁾ dėl judėjimo laisvės 7 str. 4 d. (jis taip pat taikomas) kolektyvinės sutartys ir taisyklės dėl įdarbinimo privalo būti nediskriminuojančios. Tai taikoma ir valstybinių institucijų, ir privačių asmenų, įskaitant sporto organizacijas, pavyzdžiui, UEFA⁽³⁾ sudarytoms sutartims. Tačiau Teismas padarė vieną bendrosios diskriminavimo draudimo taisyklės išimtį, taikomą žaidynėms išimtinai sportinio, o ne ekonominio pobūdžio (pvz., žaidynėms, kuriose varžosi nacionalinės komandos). Būtina priminti, kad Teismas paaiškino, jog remiantis direktyvos sporto aspektu būtina atlikti tyrimą dėl galimybės išskirti konkrečią nuostatą iš Sutarties taikymo srities.

Šiame kontekste bet kokia norma, susijusi su kvotų pilietybės pagrindu taikymu, formuojant profesionalų komandas (išskyrus nacionalines) prieštarauja Bendrijos teisei dėl laisvo darbuotojų judėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad EB sutarties 39 straipsnis taikomas tiesiogiai, asmenys, manantys tapę diskriminavimo aukomis, turi teisę imtis teisinių veiksmų pagal nacionalinius įstatymus ir taikomą tvarką.

Komisija pritarė susitarimui su Singapūru, pagal kurį iš Singapūro į Europos Sąjungos šalį vykstantys keleiviai, kurie vėliau tranzitu keliauja į kitą Europos Sąjungos oro uostą, neprivalės perduoti įsigytų be muito alkoholinių gėrimų ES oro uosto institucijoms. Tai pirmas tokio pobūdžio susitarimas, kurį Komisija pasiekė su trečiąja šalimi šiuo specifiniu klausimu.

Ar Komisija gali nurodyti, kokios kitos šalys artimiausioje ateityje su Europos Sąjunga gali sudaryti analogiškus susitarimus?

2007 m. liepos mėn. Komisija, Parlamentui pasinaudojus nuoseklaus tikrinimo teise, priėmė Reglamentą Nr. 915/2007⁽¹⁾, kuriuo nustatyta galimybė taikyti išimtis iš draudimo EB oro uostų tikrinimo taškuose paimti skysčius, jei šie buvo įsigyti trečiųjų šalių oro uostuose laikantis tam tikrų saugumo standartų.

Pagal šį reglamentą Komisija patikrino saugumo standartus Singapūre ir nustatė atitiktį reglamento reikalavimams. Tuomet ji pasiūlė taikyti išimtį Singapūro oro uoste įsigytiems skysčiams. Atlikusi komitologijos procedūras, Komisija 2007 m. liepos 31 d. priėmė reglamentą.

Priėmus Reglamentą Nr. 915/2007⁽²⁾, Argentina, Armėnija, Australija, Kroatija, Kanada, Dubajus, Izraelis, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Malaizija ir Mauricijus (be kitų) paprašė taikyti išimtis. Komisija šių šalių paprašė parengti ataskaitas, kuriose būtų parodyta atitiktis saugumo standartams; šiuo metu laukiama ataskaitų. Gavusi ataskaitas Komisija ketina atidžiai įvertinti kiekvienos šalies atitiktį standartams, tada veikiausiai atliktų oro uostų patikrinimą. Tuomet ketinama priimti sprendimą, kurioms šalims taikyti išimtis.

Atsakydama į šio klausimo autoriaus klausimą žodžiu H-0769/⁽¹⁾ dėl netinkamo Navaros (Ispanija) regioninės valdžios vykdomo Europos socialinio fondo valdymo, Komisija pažymėjo ketinanti parašyti ESF valdymo institucijai Ispanijoje ir paprašyti papildomos informacijos dėl susijusios ataskaitos ir priemonių, kurios jai atrodo būtinos, kad būtų pašalinti visi Navaros regioninių audito rūmų nustatyti trūkumai. Taigi ji įsipareigojo išnagrinėti regioninių audito rūmų ataskaitoje nurodytus trūkumus. Komisijai žinoma, kad ataskaita „Navaroje gautos Europos Sąjungos lėšos – socialinio fondo sritis 1997–2003 m.“ apima tik laikotarpį iki 2003 m.

Ar Komisija sieks gauti informaciją, susijusią su Navaros regioninės valdžios vykdytu ESF valdymu 2004–2007 m.?

Kaip nurodyta atsakyme į klausimą žodžiu (H-0769/07) dėl autonominės Navaros bendrijos audito rūmų ataskaitos „Navaroje gautos Europos Sąjungos lėšos socialinio fondo srityje 1997–2003 m.“, Komisija paprašė Ispanijos Europos socialinio fondo (UAFSE) valdybos pateikti papildomą informaciją dėl ataskaitos turinio ir priemonių Navaros audito rūmų nustatytiems trūkumams pašalinti.

Be to, Komisija ketina glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis Ispanijos valdžios institucijomis, norėdama užtikrinti, kad vėlesni prašymai dėl išmokų iš Navaros neapimtų nepagrįstų išlaidų, o jau patvirtintos išlaidos, jei reikėtų, būtų finansiškai koreguojamos.

Komisija taip pat patvirtina, kad autonominės Navaros bendrijos audito rūmų ataskaitos nuorašas išsiųstas Europos kovos su sukčiavimu biurui (OLAF). Komisija primena, kad OLAF nagrinėjama visa gaunama informacija, norint nustatyti, ar klausimas priklauso OLAF kompetencijai. Atlikus įvertinimą OLAF rengiasi priimti būtinas priemones, tarp jų (jei reikės) pradėti tyrimą pagal 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 dėl OLAF atliekamo tyrimo nustatytas procedūras⁽²⁾.

Komisija atsisakė panaikinti pernelyg didelio deficito procedūrą prieš Lenkiją, nors pagal pačios Komisijos prognozes Lenkijos biudžeto deficitas 2007 m. bus 2,7 proc. BVP, o pagal ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes 2008 m. biudžeto deficitas turėtų būti mažesnis nei 3 proc. Lenkija yra viena iš kelių ES valstybių narių, kurioje įgyvendinama pensijų reforma, dėl kurios kasmet biudžetui užkraunama kelių milijardų zlotų našta. Pavyzdžiui, dvi didžiausios euro zonos narės – Vokietija ir Prancūzija – 2002–2005 m., t. y. ketverius metus iš eilės, aiškiai viršijo deficito ribą, tačiau siekiant išvengti milijardus eurų siekiančių baudų, kurios turėjo būti skirtos pagal Stabilumo ir augimo paktą, šio pakto taisyklės šioms šalims buvo pakeistos. Abiejose šalyse pensijų reformos dar nebaigtos. Susidaro įspūdis, kad Komisija ES valstybes nares vertina nevienodai. Didžiosios valstybės narės, priklausančios euro zonai, gali nesilaikyti Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, o kitos šalys – norinčios prisijungti prie euro zonos – yra nuolat raginamos vykdyti ne tik dideles viešųjų finansų, bet ir kitas reformas. Kada Stabilumo ir augimo pakto taisyklės bus vienodos visoms valstybėms narėms?

Komisija 2007 m. lapkričio 20 d. išleido Tarybai skirtą komunikatą dėl Lenkijos veiksmų atsakant į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos rekomendaciją pagal 104 str. 7 d. dėl pernelyg didelio deficito procedūrų įvertinimo. Šioje Tarybos rekomendacijoje Lenkijai rekomenduota pakoreguoti pernelyg didelį deficitą iki 2007 m. ir tuo tikslu imtis veiksmų iki galutinio termino – 2007 m. rugpjūčio 27 d. Lenkijos vyriausybė pranešė Komisijai apie taikytus veiksmus, Komisija juos įvertino pagal 2007 m. rudens prognozę ir padarė išvadą, kad tolesni veiksmai pagal per didelio deficito tvarką (EDP) Lenkijos atžvilgiu įgyvendinti.

Komisijos komunikatas Tarybai yra tarpinis įvertinimas suėjus galutiniam terminui imtis veiksmų. Kitų šalių pagal EDP atveju Komisija taip pat priėmė komunikatus Tarybai suėjus galutiniam terminui imtis veiksmų su sąlyga, kad veiksmai įvertinti teigiamai; tokiu atveju Komisija priima rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma, kad veiksmai netinkami.

Sprendimas dėl panaikinimo yra pirmasis žingsnis dėl pernelyg didelės deficito Lenkijoje dalies. Pernelyg didelio deficito tvarkos atsisakymas gali būti grindžiamas tik faktiniais duomenimis. „Eurostatas“ 2007 m. faktinius biudžeto duomenis patvirtins iki 2008 m. balandžio mėn., todėl negali būti atsisakyta anksčiau. Be to, norint atsisakyti pernelyg didelio deficito tvarkos, svarbu užtikrinti biudžeto deficito korekcijos tvarumą. Tai ketinama patikrinti pagal Komisijos tarnybų 2008 m. pavasarį parengtas 2009 m. prognozes, kurias ketinama išleisti iki 2008 m. balandžio mėn.

Pagal reformuotą Stabilumo ir augimo paktą leidžiama atsižvelgti į su pensijų reformos nustatymu susijusias išlaidas, nustatant visiškai finansuojamą pensijų ramstį. Priimant sprendimą dėl per didelės deficito tvarkos Lenkijoje atsisakymo šios išlaidos vertinamos pagal Stabilumo ir augimo pakto sąlygas, t. y. su sąlyga, kad deficitas iš esmės sumažėjo, tai tęsiasi nuolat ir priartėjo prie kontrolės vertės.

Komisija visas šalis vertina vienodai. Stabilumo ir augimo pakto reforma vykdyta norint įvesti daugiau ekonominio pagrįstumo, geriau atspindėti padidėjusią ekonominę išsiplėtusios ES įvairovę ir stiprinti nacionalinę nuosavybę. Dėl reformuoto Stabilumo ir augimo pakto taisyklių buvo deramasi ir joms pritarė visų valstybių narių, įskaitant Lenkiją, vyriausybės. Komisija atidžiai stebi, kokie biudžeto pokyčiai vyksta visose valstybėse narėse ir ar tinkamai reaguojama, kai tai reikalinga.

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pramonės įmonės, esančios prie Axios upės, ypač Tito Veleso mieste, į upę leidžia pavojingąsias atliekas, čia taip pat suteka miesto atliekos. Axios upė teka ir per Graikiją ir įteka į Egėjo jūrą.

Ar Komisijai žinoma apie susiklosčiusią padėtį ir upės taršą? Jei taip, ar Komisija imsis veiksmų, kad apribotų grėsmę dėl sieros rūgšties išpylimo į upę ir galbūt sustabdytų su tuo susijusių pramonės įmonių veiklą, atsižvelgdama į Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos siekį įstoti į ES?

Ar, atsižvelgdama į tai, kad Axios upės delta yra pelkynų, kurie kontroliuojami ir saugomi pagal Ramsaro konvenciją ir Europos programą Natura 2000, zonoje ir kad ES teikia Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai finansinę paramą pagal Europos partnerystės susitarime su šia šalimi numatytą Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, Komisija imsis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad suteikta parama Makedonijoje būtų panaudota su aplinka susijusiose srityse?

Komisijai puikiai žinomos su Vardar/Axios upės tarša susijusios aplinkos problemos. Kaip nurodyta Komisijos atsakyme į klausimus Nr. E-0637/06 ir Nr. H-442/00, nuo 1997 m. teikiama finansinė parama šiai problemai išspręsti. Šiuo metu veikiantis stebėjimo taškų ir stočių tinklas leidžia nuolat stebėti hidrologinę ir aplinkos Vardar/Axios zonos būklę; tai sudarė galimybę išsamiai analizuoti vandens kokybę. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijos paskelbė ketinančios paskelbti ataskaitą ir pateikti reikiamus hidrologinius, morfologinius, cheminius ir biologinius upės vandens kokybės 2007 m. tyrimus.

Nacionalinės valdžios institucijos privalo kovoti su tarša. Kaip pabrėžta šių metų pažangos ataskaitoje, vandens kokybės srityje padaryta tik nedidelė pažanga. Tačiau vyriausybės priimtas įstatymas dėl vandens telkinių, kuriame atsakomybė už vandens telkinių tvarkymą aiškiai priskirta Aplinkos ministerijai ir fizinis planavimas yra žingsnis į priekį. Komisija skatina valdžios institucijas perkelti ir kuo skubiau įgyvendinti direktyvą dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės. Nors teisės aktų perkėlimas jau toli pažengęs, valdžios institucijos nurodė, kad joms nepavyks visiškai perkelti direktyvos normų šioje srityje iki 2009 m. pabaigos. Komisija ketina toliau stebėti, kaip sprendžiamas šis klausimas, ir pakartotinai jį iškelti per dvišalius susitikimus.

Kalbant apie paramą iki stojimo, Komisija strateginiame programavimo dokumente IPA⁽¹⁾ 2007–2009 m. laikotarpiu pripažino būtinybę ir toliau gerinti vandens kokybę. Todėl ji pasiūlė skirti lėšų veiklai pagal III sudedamąją dalį nuotekų valymo srityje. Tačiau būsima veikla šioje srityje taip pat priklauso nuo Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybės gebėjimų tvarkyti ES lėšas pagal III sudedamąją dalį.

Viena iš Komisijos nustatytų bendrovių Gaz de France ir Suez susijungimo sąlygų – bendrovė Suez turi perleisti savo dalį, priklausančią Belgijos dujų tiekėjui Distrigas, tretiesiems asmenims.

EDF, GDF giminingas koncenas, kurį taip pat kontroliuoja Prancūzijos valstybė, jau parodė susidomėjimą Distrigas.

Ar Komisijai būtų priimtina, jeigu Distrigas perimtų EDF?

Kaip Komisija užtikrins, kad Belgijos dujų ir energetikos rinkoje išliktų konkurencija, kuri užtikrintų vartotojų ir įmonių galimybes rinktis ir kainų kritimą?

Viena iš Komisijos nustatytų bendrovių Gaz de France ir Suez susijungimo sąlygų – bendrovių Suez turi perleisti savo dalį, priklausančią Belgijos dujų tiekėjui Distrigas, tretiesiems asmenims.

Gaz de France ir Suez privalo pasiūlyti pirkėją perleidžiamai verslo daliai, įskaitant Distrigas, įsigyti. Tuomet Komisija ketina įvertinti pasiūlyto pirkėjo tinkamumą pagal Komisijos 2006 m. lapkričio 14 d. sprendime dėl susijungimo nustatant sąlygas ir įsipareigojimus nustatytus kriterijus. Nuo šių kriterijų priklausys sprendimas patvirtinti siūlomą pirkėjo kandidatūrą. Komisija kol kas negavo pasiūlymo dėl Distrigas pirkėjo. Komisija negali daryti prielaidų dėl hipotetinio siūlomo pirkėjo tinkamumo.

Be to, Distrigas pirkimas, atitinkantis kompetencijos sąlygas, kaip nustatyta Bendrijos ar nacionalinėse susijungimų valdymo normose, bus toliau kruopščiai tikrinamas kompetentingų institucijų.

Remiantis pagalbos organizacijomis, Kinijoje vis dar labai paplitusios tam tikros ligos, pavyzdžiui, raupsai ir tuberkuliozė, o jų kontrolės ir gydymo priemonės visiškai priklausomos nuo užsienio pagalbos. Per pastaruosius penkerius metus nustatyta daugiau kaip 700 naujų raupsų atvejų Kinijoje – tai didelis nerimą keliantis skaičius. Pavyzdžiui, Guangxi, viename skurdžiausių šalies regionų, kurio BVP panašus į Lesoto Afrikoje, sergantys žmonės ištremiami į tolimus izoliuotus kaimus ir apleistus namus. Valstybė moka jiems 150 juanių (15 eurų) dydžio mėnesinę pašalpą, taigi jie atsiduria daug žemiau JT apskaičiuotos didžiausios skurdo ribos.

Ar Komisijai žinoma padėtis, susijusi su tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, raupsais ir tuberkulioze, ir jų netinkamu gydymu Kinijoje? Ar Kinijos valdžios institucijos bus paragintos savarankiškai imtis papildomų priemonių jų plitimui sustabdyti, kad jam skirtos priemonės nebūtų visiškai priklausomos nuo užsienio pagalbos?

Komisija pritaria gerbiamų Parlamento narių susirūpinimui dėl raupsų ir tuberkuliozės Kinijoje.

Tuberkuliozė išlieka pagrindine suaugusiųjų Kinijoje mirties nuo infekcinių ligų priežastimi. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Kinija pagal tuberkulioze sergančių žmonių skaičių užima antrą vietą pasaulyje (nusileidžia tik Indijai); šioje šalyje kasmet nustatoma 1,3 mln. naujų tuberkuliozės atvejų.

Tačiau pastaruoju metu po sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) protrūkio Kinija parodė tvirtą įsipareigojimą kovoti su tuberkulioze ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis ir gerokai padidino šalies skiriamą finansavimą.

Todėl dabar Kinija yra antroje vietoje sąraše šalių, kurios panaikino tiesioginį stebėjimą trumpalaikės terapijos srityje (DOTS) ir pasiekė planinį 70 proc. rodiklį pagal bendrą tuberkuliozės atvejų skaičių bei 85 proc. sėkmingą gydymą 2005 m. pabaigoje. Tačiau būtina pažymėti, kad Kinijoje tuberkuliozės, atsparios vaistams (MDR-TB), gydymas vis dar nėra gana plačiai prieinamas ir Kinija taip pat turi atsakyti į tuberkuliozės iššūkį tarp vidaus migrantų, norint užtikrinti, kad visi pacientai būtų diagnozuoti, gydomi ir įtraukti į apskaitą.

ES šiuo metu finansuoja ES ir Kinijos socialinio draudimo projektą – skiria 20 mln. eurų. Šiuo stambiu projektu, įgyvendinamu nuo 2006 m., remiama socialinių sektorių modernizacija ir išlaidų efektyvumo didinimas; parama taip pat skirta medicinos išlaidų draudimo sistemoms centrinėje vyriausybėje ir šešiose bandomosiose provincijose. Tikimasi, kad projektas, pagerinus medicinos išlaidų draudimo sistemas, gerokai prisidės gerinant skurdžiausių Kinijos gyventojų socialinį draudimą.

Kinijai dar nepavyko pasiekti svarbaus visuomenės sveikatos tikslo – išnaikinti raupsus. PSO duomenimis, 2002–2005 m. naujų raupsų atvejų Kinijoje skaičius per metus svyravo nuo 1400 iki 1660. 2005 m. patikrinimo duomenimis, padėtis pagerėjo ir Kinijoje pasiekta pirmųjų ligos naikinimo rezultatų.

EB finansavo konkretų projektą (skyrė 0,5 mln. eurų EB finansavimą) raupsams Guanxi provincijoje gydyti; projektas baigtas prieš kelerius metus, jį įgyvendino organizacija Handicap International.

Be to, Komisija finansuoja mokslinių tyrimų projektą „Tuberkuliozė Kinijoje“, pagal kurį organizuojama didelė Mycobacterium tuberkuliozės atmainų iš 31 Kinijos provincijos analizė. Taip ketinama gauti žinių apie Kinijoje pasitaikančių tuberkuliozės atmainų įvairovę. Projektu siekiama padaryti bendradarbiavimą su Kinijos mokslininkais intensyvesnį, perduoti technines žinias, rinkti duomenis į bendrą duomenų bazę ir parengti gyventojų analizę. Technines žinias ketinama perduoti Kinijos laboratorijoms.

Komisijai gerai žinoma apie likusią tuberkuliozės ir raupsų grėsmę Kinijoje.

Makronisio sala, kuriai 1989 m. Kultūros ministerija ir 1992 m. Prezidentas savo dekretu suteikė istorinės vietos statusą ir kuri įtraukta į saugomų istorinių vietų ICOMOS sąrašą, dabar naudojama ganykloms ir netesėtai medžioklei. Buvo įsilaužta į jos teatrą ir bažnyčias, įskaitant tas, kurios buvo atnaujintos, ir jos dabar naudojamos avims arba mėšlui laikyti. Remiantis policijos ataskaita, dėl to jos patyrė didelę žalą. Atsakydama į ankstesnį klausimą (H-0205/⁽¹⁾), Komisija nurodė apsvarstysianti galimybę finansuoti projektus, skirtus šios istorinės vietos ir joje esančių paminklų padėčiai pagerinti, Graikijos valdžios institucijoms pateikus paraišką.

Ar Graikijos valdžios institucijos kreipėsi dėl projektų Makronisio saloje finansavimo? Ar ji yra girdėjusi apie projektus, skirtus šiai istorinei vietai pagerinti ir vystyti, ir ar ji ištirs neteisėtą veiklą saloje, kai buvo išniekintas istorinis paminklas ir „minčių ir idėjų laisvės altorius“?

Valstybių narių valdžios institucijos paraišką Komisijai privalo pateikti tik tokiu atveju, jei kalbama apie reikšmingą projektą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999⁽²⁾ 25–26 straipsnius laikotarpiu 2000–2006 m. ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006⁽³⁾ 39–41 straipsnius 2007–2013 m. laikotarpiu. Visų kitų projektų atveju sprendimą dėl įtraukimo privalo priimti nacionalinės valdžios institucijos.

Iš tiesų, vadovaujantis subsidiarumo principu, įsikišimo pagal struktūrinę politiką įgyvendinimas grindžiamas valstybių narių ir Komisijos partneryste. Pagal šią partnerystę bendrai finansuojamo įsikišimo rengimas, projektavimas, įgyvendinimas, stebėjimas, patikrinimas ir įvertinimas bei iniciatyva į darbo programas įtraukti konkrečius projektus priklauso Graikijos valdžios institucijoms.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1080/2006⁽⁴⁾ 4 straipsnio 7 dalį Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) 2007–2013 m. daugiausia turėtų paremti šias sritis: „investicijos į kultūrą, įskaitant kultūros paveldo apsaugą, propagavimą ir išsaugojimą; kultūros infrastruktūros plėtojimas siekiant paremti socialinį ir ekonominį vystymąsi, tvarų turizmą bei padidinti regionų patrauklumą; taip pat pagalba, skirta kultūros paslaugų pasiūlai pagerinti teikiant naujas, didesnę pridėtinę vertę sukuriančias paslaugas“. Todėl iš esmės gerbiamo Parlamento nario nurodytas projektas galėtų gauti bendrą finansavimą iš ERDF.

Todėl Komisija siūlo gerbiamam Parlamento nariui pateikti šį klausimą kompetentingoms Graikijos institucijoms. Komisija neinformuota apie su Makronisio sala susijusius projektus.

Beveik prieš pusantrų metų Gazoje buvo pagrobti trys Izraelio kareiviai. Šie jauni vyrai turi šeimas Izraelyje, anksčiau jie buvo civiliai. Iki šiol karių šeimos nesulaukė jokios žinių apie mylimų žmonių likimą – tai prieštarauja visiems humaniškiems teisės aktams, taikomiems civilizuotame pasaulyje.

Šio klausimo autorius norėtų sužinoti, ar Komisija ketina imtis veiksmų, kad gautų informacijos apie kareivių gyvybę ir jų sveikatos būklę, apie sąlygas, kuriomis jie gyvena nelaisvėje. Ar Komisija ketina imtis priemonių užtikrinti jų besąlyginį paleidimą arba, jei reikės, kad jų palaikai būtų garbingai grąžinti į tėvynę?

Komisija pritaria gerbiamo Parlamento nario susirūpinimui dėl pagrobtų Izraelio kareivių tolesnio laikymo nelaisvėje.

Komisija ir toliau palaiko platesnę politinę Europos ir tarptautinę sistemą ir ragina šiuos kareivius paleisti.

Didysis ketvertas ir Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba pakartotinai ragino juos paleisti. Komisija taip pat tęsia politinį dialogą su Libano vyriausybe, Palestinos valdžios institucijomis ir partneriais regione bei prašo jų pastangų šioje srityje.

Komisijos atsisakymas projektą dėl miškų žemėlapių Graikijoje sudarymo kaip tinkamą gauti finansavimą veiklą įtraukti į ketvirtąjį programavimo laikotarpį, žlugdo visas pastangas apsaugoti šalies miškų ekosistemą, nes miškų žemėlapiai yra pagrindas rengiant miškų ir žemės registrus, kurie būtini siekiant nustatyti ribas ir apsaugoti miškų ekosistemas. Savo atsisakymą Komisija grindžia tuo, kad į trečiąjį programavimo laikotarpį buvo įtrauktas panašus projektas, kurį įgyvendino Graikijos bendrovė Ktimatologio A.E. ir kuris susijęs su miškų ribų nustatymu ir miškų ekosistemomis. Vis dėlto, pasak kompetentingų tarnybų ir mokslinių įstaigų, šis projektas nesusijęs su miškų žemėlapių rengimu.

Ar Komisija iš naujo apsvarstys šį klausimą ir galimybę įtraukti projektą dėl miškų žemėlapių Graikijoje sudarymo kaip veiklą, tinkamą gauti finansavimą, į ketvirtąjį programavimo laikotarpį?

Kalbant apie kaimo plėtrą, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 ir jį įgyvendinančias taisykles, išlaidoms dėl miškų žemėlapių rengimo negalima gauti bendrojo finansavimo per Europos žemės ūkio plėtros fondą (ERDF).

Kalbant apie 3-iąjį programavimo laikotarpį (2000–2006 m.) ir atsižvelgiant į didelio projekto „Modernaus Graikijos kadastro duomenys ir IT infrastruktūra“ sistemą, per ERDF bendrai finansuojamas dalinis projektas, kurio paskirtis –pažymėti miškingas vietoves. Šiose sistemoje numatomas antrinis projektas miškingų vietovių riboms nustatyti. Pagrindinis tikslas – patikslinti naudojantis senais ir naujais baziniais žemėlapiais miškingas zonas visoje šalyje, kad miškų tarnyba galėtų laiku pasirengti pateikti deklaraciją apie valstybei priklausančią žemę miškingose zonose.

Komisija neseniai pateikė pasiūlymus dėl būsimos integruotos ES jūrų politikos.

Imantis bet kokios iniciatyvos šioje srityje, turi būti užtikrinta valstybių narių kompetencija administruoti savo teritoriją (ypač teritorinius vandenis ir išskirtinę ekonominę zoną (EEZ)) įvairiose srityse, pvz., išteklių gavybos, vežimo, mokslinių tyrimų, sienos apsaugos ir saugumo valdymo, regioninio planavimo, aplinkos apsaugos ir ekonominės veiklos (pvz., žuvininkystės) srityse.

Kaip Komisija ketina finansuoti šią politiką (pasak Komisijos, tam reikia tvirto finansinio pagrindo) iš Bendrijos biudžeto remdamasi principu, kad naujas finansavimas turėtų būti skiriamas naujiems prioritetams?

Pagal Bendrijos teisę daugeliu atvejų reglamentuojama veikla teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje (EEZ), pavyzdžiui, išteklių gavybos, vežimo, mokslinių tyrimų, sienos apsaugos ir saugumo valdymo, regioninio planavimo, aplinkos apsaugos ir žuvininkystės srityse.

Su šių rūšių politika susijusios finansavimo priemonės, o lėšos skiriamos pirmiausia iš Europos regioninės plėtros fondo, 7-osios mokslinių tyrimų pagrindų programos ir Europos žuvininkystės fondo.

Ilgainiui dėl visa apimančio ir išsamaus požiūrio į su jūra susijusius reikalus, pasiūlyto neseniai priimtame Komisijos komunikate dėl integruotos Europos Sąjungos jūrų politikos, turėtume užtikrinti daugiau atskirų sektorių politikos nuoseklumo jūrų ir vandenynų srityje bei nuoseklesnį susijusio finansavimo panaudojimą.

Taip pat reikėtų priminti, kad Parlamentas liepos 12 d. rezoliucija dėl jūrų politikos „ragina sukurti biudžeto eilutę „Bandomieji jūrų politikos projektai“, pagal kurią būtų remiami bandomieji projektai, kurių tikslas – skirtingų stebėsėnos ir jūrų priežiūros sistemų integravimas, mokslinių duomenų apie jūrą sujungimas, jūrų politikos ir pajūrio ekonomikos srityje veikiančių tinklų ir pažangiosios patirties platinimas; ragina atitinkamai atsižvelgti į jūrų politiką rengiant ES politikos sričių ir priemonių biudžeto struktūrą po 2013 m.“ Jūrų politikos srities bandomųjų projektų biudžeto patvirtinimas Parlamente būtų svarbus pirmas žingsnis finansuojant jūrų politiką.

Remdamasis savo klausimu Nr. H-0869/07, norėčiau padėkoti Komsijai už išsamų 2007 m. lapkričio 13 d. atsakymą ir pažymėti, kad ji neatsakė į vieną iš mano klausimų. Ar Komisija galėtų atsakyti,

kaip galima veiksmingai panaudoti šiuos 60 000 ir daugiau parašų, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba būtų įtikinti imtis griežtesnių veiksmų dėl gyvų gyvūnų vežimo pažeidimų?

Komisija papildo savo atsakymą į klausimą Nr. H-0869/07 ir norėtų patvirtinti labai vertinanti 60 000 ar daugiau piliečių pareikštą susirūpinimą dėl gyvūnų vežimo.

Komisija pritaria gerbiamo Parlamento nario nuomonei, kad su gyvūnų gerove susijusias ES normas srityje dėl gyvūnų reikėtų geriau įgyvendinti.

Komisija ankstesniame atsakyme jau paaiškino apie taikytas priemones ir būsimus planus tikslui pasiekti.

Komisija jau anksčiau yra gavusi kitų kreipimųsi dėl gyvūnų gerovės ir toliau į juos atsižvelgia, rengdama politiką.

Europos Sąjungos agentūrose dabar dirba keli šimtai sutartininkų, kuriems turėtų būti mokamos pensijos iš ES biudžeto.

Ar Komisija turi kokių nors minčių ir (arba) ar yra atlikusi skaičiavimus dėl būsimų ES biudžeto išlaidų Bendrijos agentūrų sutartininkų pensijoms?

Jei taip, kokios tai mintys ir (arba) skaičiavimai? Ar Komisija įžvelgia kokių nors problemų dėl išlaidų sutartininkų pensijoms?

Vykdomosiose agentūrose ir reguliavimo agentūrose dirbantys sutartininkai moką tą patį įnašą į pensijai gauti kaip pareigūnai ir laikini darbuotojai (1/3 sumos, reikalingos aktuariniam balansui, kuris dabar sudaro 10,25 proc. pagrindinio atlyginimo), todėl jie turi vienodą teisę į pensiją (nuo 1,9 proc. jų paskutinio pagrindinio metinio atlyginimo iki 70 proc.).

Taigi sutartininkų ir pareigūnų bei laikinų darbuotojų padėtis nesiskiria. Jie skiriami į dvi kategorijas:

kaip pareigūnai ir laikini darbuotojai, tarnybą paliekantys sutartininkai, neįgiję teisės gauti senatvės pensiją pagal Europos institucijų schemą (t. y. išdirbę Europos institucijose mažiau nei 10 metų ir jaunesni nei 63 metų amžiaus), turi teisę perduoti pensijos aktuarinį ekvivalentą, atnaujintą pagal perdavimo datą, kitam pensijų fondui (CEOS 109 straipsnio 1 dalis ir Tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 1 dalis);

sutartininkai, paliekantys tarnybą po dešimties metų ir daugiau arba sulaukę 63 metų amžiaus, turi teisę gauti pensiją tomis pačiomis sąlygomis kaip pareigūnai (CEOS 109 straipsnio 1 dalis ir Tarnybos nuostatų 77 straipsnis).

Pensijoms reikalingos lėšos numatytos biudžete (30 antraštinės dalies 1 skyriaus 13 straipsnis). 2008 finansinių metų biudžeto projekte pateikti skaičiavimai, nurodant tikėtiną išėjusių į pensiją agentūrose skaičių⁽¹⁾.