Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. sausio 15 d. - Strasbūras

6. Socialinės apsaugos sistemų taikymas pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (diskusija)

  Pirmininkė. – (EL) Diskusijų darbotvarkėje numatytas Csaba Öry pranešimas Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (COM(2007)0159 – C6-0104/2007 – 2007/0054(COD)) (A6-0515/2007).

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Ponia Pirmininke, gerbiami Europos Parlamento nariai, šiandien jums pateiktas dokumentas yra naujausias reglamentas, keičiantis Reglamentą 1408/71. Tai gerai žinomas reglamentas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Daugiau nei 30 metų šis reglamentas buvo valstybių narių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo pagrindas. Pastaraisiais metais buvo imtasi iniciatyvos atnaujinti ir supaprastinti šį reglamentą ir jo įgyvendinimo reglamentą. Parlamentas jau patvirtino naująjį Reglamentą 883/2004, o dėl likusių jam įgyvendinti reikalingų priemonių jau deramasi. Tai – įgyvendinimo reglamentas ir priedų tekstas. Kol neįsigaliojo šios teisės aktų leidybos būdu priimamos naujos priemonės, reikia atnaujinti Reglamento 1408/71 galiojimą. Todėl jums teikiamas šis techninis atnaujinimas. Jis taikomas tik reglamento priedų tekstui. Juo siekiama atsižvelgti į valstybių narių teisės aktų pakeitimus.

Svarbu, kad šis tekstas būtų patvirtintas nedelsiant – tada bus galima atnaujinti reglamentą 1408/71 užtikrinant teisinį apibrėžtumą ir laikantis piliečių teisių.

Ypač norėčiau padėkoti pranešėjui C. Őry už mūsų abiejų institucijų bendradarbiavimą. Kaip jis aiškiai nurodė pranešime, balsuojant dėl šio akto per pirmąjį svarstymą bus įmanoma jį nedelsiant priimti. To tikintis buvo parengti pakeitimai, įskaitant techninius Tarybos padarytus pakeitimus. Tačiau šiuo etapu į jį dar neįtrauktos diskusijos, kurias tikslingiau surengti nagrinėjant įgyvendinimo reglamentą, už kurį atsakinga pranešėja J. Lambert, arba priedų, ypač 11 priedo, tekstą, už kurį atsakinga pranešėja E. Bozkurt.

Kai kurie šio pranešimo teikimo proga norėtų aptarti platesnius klausimus, pvz., tarpvalstybines sveikatos apsaugos paslaugas. Nors domėjimasis šiais klausimais akivaizdus, manau, kad nepatartina jų nagrinėti kalbant apie šį techninį atnaujinimą. Ribotas, bet pragmatiškas požiūris į techninį atnaujinimą – geresnė piliečių teisių apsauga. Už tai norėčiau ypač padėkoti C. Őry.

Komisija pritaria 1–6, 9 ir 11 pakeitimams, kuriais pradinis tekstas suderinamas su bendra Tarybos orientacija, ir 7–8 pakeitimams, kuriais reglamentuojama konkreti problema, neseniai kilusi valstybėje narėje, Nyderlanduose, įsigaliojus sveikatos apsaugos reformai. Vis dėlto Komisija nepritaria 10 pakeitimui. Netiksli šio pakeitimo formuluotė neleidžia tinkamai suvaldyti konkrečių atvejų, kuriuos ja siekiama reglamentuoti. Pakeitimu taip pat ginčijama prioritetų išdėstymo tvarka išmokų šeimai srityje. Šis pakeitimas turėtų teisinių ir ekonominių padarinių toli už atitinkamos valstybės narės ribų.

Dėkoju už dėmesį ir dar kartą sveikinu pranešėją už įnašą ir puikų bendradarbiavimą.

  Csaba Őry, pranešėjas. − (HU) Ponia Pirmininke, Komisijos nary, prieš pradėdamas kalbėti apie pasiūlytus konkrečius pakeitimus, norėčiau tarti keletą žodžių apie pateiktą teisės aktą ir jo reikšmę.

Kaip ir sakė Komisijos narys, šis teisės aktas iš tikrųjų labai senas. Jis parengtas 1971 m. ir nuo to laiko atliko svarbų vaidmenį kaip antrinės teisės aktas, užtikrinantis pagrindinę teisę į darbą Sąjungoje. Negalima paneigti, kad Sutartyje įtvirtinta laisvo darbo jėgos judėjimo teisė pati savaime būtų bevertė, jei kitose valstybėse narėse darbo ieškantys piliečiai negalėtų pasinaudoti socialinės apsaugos sistemomis arba jei nebūtų užtikrintas teisių perkeliamumas.

Kalbant apie judėjimą Sąjungoje, darbuotojai, kurie labai rizikuoja persikeldami dirbti į kitą valstybę, neturi patirti jokios diskriminacijos socialinės apsaugos ir pagrindinių socialinių teisių atžvilgiu. Tik tuomet laisvas darbo jėgos judėjimas atliks svarbų vaidmenį išlyginant Sąjungos darbo rinkų skirtumus – būtent to ir reikia Sąjungos ekonomikai.

Kita vertus, reikia pastebėti, kad mūsų šiuo metu nagrinėjamas Reglamentas Nr. 1408 įvykdys savo paskirtį tik jei mes nuolat derinsime jį su nacionalinės teisės aktais. Tačiau socialinės politikos, užimtumo ir darbo jėgos judėjimo klausimai iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai. Būtent todėl šį teisės aktą reikėjo ir reikės nuolat keisti ir pildyti.

Tai labai svarbus teisės aktas, nes jis susijęs su žmonėmis, jų likimais ir jų kasdieninėmis problemomis, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mes tik įvedame kitokias formuluotes. Todėl tai vis dar yra mūsų, teisės aktų leidėjų, pareiga, nors ir žinome, kad šis tekstas galios tik labai trumpą laiką, nes, kaip sakė Komisijos narys, jau yra parengtas ir naujas reglamentas, ir nauja direktyva.

Kol nėra įgyvendinimo reglamento, teisinio aiškumo sumetimais turime nuolat peržiūrėti ir koreguoti jo formuluotes pagal nacionalinės teisės aktų pasikeitimus. Geras pavyzdys – pirmasis pasiūlytas pakeitimas: Vengrijos Civiliniame kodekse buvo pakeista „artimo išlaikytinio“ sąvoka ir tai atvėrė mums galimybę pagal tai pakoreguoti ir europinę formuluotę.

Tas pats pasakytina ir apie pakeitimus, siūlomus dėl Nyderlandų, kurie akivaizdžiai taip pat susiję su žmonių likimais ir kur abejojama, ar užsienyje tarnybą atliekančių kariškių šeimų nariai turi teisę į įvairias socialines lengvatas. Tokių abejonių neturi būti, todėl reglamentas turi būti papildytas.

Tačiau dirbdami Komisijoje mes šią problemą išsprendėme pritardami Tarybos žodiniam pasiūlymui ir įtraukdami jį į dokumento tekstą. Todėl čia problemos nebėra ir aš manau, kad minėtas dešimtas pasiūlytas pakeitimas taip pat yra geras sprendimas, nes Nyderlandų Vyriausybė įsipareigojo apie tai informuoti atitinkamus piliečius išleisdama aiškinamąjį cirkuliarą, tad Parlamentui nebereikia šio siūlomo pakeitimo priimti.

Tačiau bendradarbiavimas buvo reikalingas, todėl norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems, pakeitimus pateikusiems savo kolegoms, Tarybai ir Komisijai. Ačiū, gerbiamas pirmininke, už suteiktą žodį.

PIRMININKAVO: Mario MAURO
Pirmininko pavaduotojas

  Ria Oomen-Ruijten, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Gerbiamas Pirmininke, kaip ką tik sakė C. Őry, judumas darbo rinkoje yra ypač svarbus. Iš tikrųjų, šiandien aptariamas reglamentas kiekvienais metais derinamas prie valstybių narių įstatymų.

Valstybės narės taip pat turėtų reguliariai peržiūrėti savo socialinės apsaugos ar mokesčių įstatymus ir jų pakeitimus, kad įsitikintų, jog jie atitinka Europos teisę. Tuomet neturėtume daug problemų. Turint aiškų rezultatą, vėliau nebereikėtų priiminėti pakeitimų.

Kartu su C. Őry pateikiau keletą pakeitimų ir iš tikrųjų manau, kad, kai ateis laikas metiniam patikslinimui, kiekviena valstybė narė turėtų peržiūrėti padėtį pas save, kad įsitikintų, ar viskas, kas pasiūlyta administracinių konsultacijų metu, iš tikrųjų suderinta pagal tikrąją padėtį Europoje.

Mes pateikėme du ar tris pakeitimus. Pirmieji du – 7 ir 8 pakeitimai – susiję su Belgijoje arba Vokietijoje gyvenančių kariškių šeimų narių sveikatos draudimu. Nyderlandų kariškiai nedraudžiami pagal Sveikatos draudimo įstatymą, todėl jų šeimų nariai taip pat negali būti pagal jį apdrausti; dėl šios priežasties jie priversti draustis kitu draudimu, kuris vis brangsta. Nyderlandų Vyriausybė kreipėsi į Europos Parlamentą su prašymu priimti pakeitimus, nes tai būtų greičiausiais šios problemos sprendimo būdas.

Trečiasis – 10 pakeitimas – susijęs su Nyderlandų vaikų apsaugos įstatymu. Nyderlanduose gyvenanti ir kitoje sienos pusėje dirbanti šeima neturėjo teisės gauti vaiko globos išmokos. Pakeitus įstatymą, ši problema išspręsta.

Tai reiškia, kad savo atkaklumu padarėme didelį darbą, naudingą daugeliui žmonių. Esu dėkinga savo kolegoms, kurie nepasidavė per antrąjį svarstymą pateiktiems argumentams ir palaikė mus – tai padėjo mums pasiekti šį puikų rezultatą.

  Joel Hasse Ferreira, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerbiamas Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją C. Őry už jo subalansuotą pranešimą. Antra, norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu, jog įvairios Europos Sąjungos socialinio draudimo sistemos būtų suderintos ir patobulintos ir, prireikus, pakoreguotos. Akivaizdu, kad kai kurie šie, mūsų manymu, esminiai pakeitimai buvo pateikti tam, kad diskusijos vyktų sklandžiai ir C. Őry pranešimas būtų patvirtintas per pirmąjį svarstymą.

Europos socialinės apsaugos klausimai yra daug platesni, nei šiame pranešime sprendžiamos problemos ir su tuo susijęs reglamentavimas. Tačiau čia mes privalome atsižvelgti į tokių valstybių kaip Airija, Vengrija, Lenkija, Nyderlandai ir Austrija socialinės apsaugos įstatymų pasikeitimus, kad užtikrintume veiksmingą jų atnaujinimą ir pritaikymą.

Ponios ir ponai, kaip žinome, tuo pat metu, kai įvedamos šios naujos nuostatos, vyksta diskusijos, ypač dėl atitinkamų jas įgyvendinančių teisės aktų. Ir šiuo atveju mes pritariame pranešėjo pozicijai ir suprantame bei pritariame nuomonei, kad, kaip sakėme komitete, turėtų būti pritarta tik keliems visiškai būtiniems pakeitimams. Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti būtiną teisinį aiškumą, kad naujasis reglamentas kuo geriau veiktų. Tuo tarpu sužinojau, kad C. Őry atsiėmė tą pakeitimą dėl pirmiau išdėstytų priežasčių.

Gerbiamas Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, baigdamas norėčiau pabrėžti, kad svarbiausia yra padėti užtikrinti – taip pat ir socialinės apsaugos srityje – tinkamą darbuotojų judumo Europos Sąjungoje principo, kuris buvo dar kartą patvirtintas Lisabonos valstybių vadovų susitikime ir per visus 2006 m. – Europos darbuotojų judumo metus, įgyvendinimą. Neužtikrinus tokio darbuotojų judumo ir tinkamai nesuderinus socialinės apsaugos sistemų, sumažės Europos darbuotojų galimybės judėti darbo rinkose. O mes to nenorime, todėl pritariame šiam pranešimui.

  Ona Juknevičienė, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Visuotinė žmogaus teisių deklaracija garantuoja piliečiams laisvę judėti ir pasirinkti gyvenamąją vietą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija užtikrina laisvę pasirinkti profesiją ir teisę dirbti. Tačiau žinome, kad Bendrijos praktikoje tebelieka daug kliūčių, kad jos piliečiai pilnai pasinaudotų šiomis teisėmis. Nuo 1971-ųjų metų mūsų diskutuojamas reglamentas laikomas pagrindu, pagal kurį piliečiams, judantiems iš vienos valstybės narės į kitą, užtikrinama socialinė apsauga. Reglamentas taikomas, kaip jau minėta, daugiau negu 30 metų ir jo nuostatos keičiamos gana dažnai atsižvelgiant į nacionalinių įstatymų pasikeitimą. Tačiau šis reglamentas nustato bendruosius principus, kurių turi laikytis visos nacionalinės valdžios, socialinės apsaugos institucijos ir netgi teismai, taikydami savo įstatymus. Taip užtikrinama, kad taikant skirtingus nacionalinės teisės aktus nenukentėtų žmonės, kurie naudojasi savo teise persikelti į kitas Bendrijos šalis.

Socialinės apsaugos sistemos įvairiose šalyse labai skiriasi, o reglamentas, nors nuolat kinta, nesiekia tų sistemų suvienodinti, tačiau – apibendrinti. Todėl džiaugiuosi, kad tokiu būdu galima apsaugoti labiausiai pažeidžiamus Bendrijos asmenis, tokius, kaip moteris, pensininkus, neįgaliuosius, jų šeimas. Manau, kad šis dokumentas padeda suvienyti ne tik Bendrijos valstybes, bet ir žmones. Todėl nuoširdžiai kviečiu, mieli kolegos, balsuoti už jį.

  Wiesław Stefan Kuc, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerbiamas Pirmininke, judėjimo, darbo ir gyvenimo bet kurios Europos Sąjungos vietoje laisvė yra vienas iš didžiausių mūsų žmonių patirtų privalumų. Dėl to jų socialinė apsauga yra vienas iš svarbiausių klausimų, ypač dabar, kai žmonių judėjimas toks, kokio Europoje dar nėra buvę, o migracijai pritaria visos ES institucijos.

Suprantu, kad, svarstydami iš dalies pakeisto reglamento dėl socialinės apsaugos sistemų įgyvendinimą (šiuo metu vis dar galioja 1971 m. reglamentas), mes mėginame pakeisti tik tai, ką būtina keisti, ir prisitaikyti prie kai kuriose šalyse įvykusių pokyčių.

Tačiau manau, kad mes nepasinaudojome mums pasitaikiusia proga ir nepakeitėme reglamento naujajame reglamente siūlyta linkme. Nors jau praėjo ketveri metai nuo tada, kai naujasis reglamentas buvo patvirtintas, jis vis dar neįsigaliojęs, o senajam jau daugiau kaip 37 metai. Galbūt vertėtų iš esmės tobulinti galiojantį reglamentą, o ne laukti naujo, nes laikas bėga ir žmonių kantrybė senka.

  Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, aš taip pat noriu padėkoti pranešėjai už jos atlikt darbą šiuo klausimu. Aš žinau, kad tai dažnai atrodo kaip labai techninė darbo dalis, bet šie greiti kasmetiniai atnaujinimai yra svarbūs, kadangi jie užtikrina skaidrumą piliečiams, kalbant apie jų teises. Be to tai reiškia, kad pavieniai individai gali būti įtraukti daug greičiau.

Taip pat norėčiau pabrėžti – kaip darė kiti – kad tai yra koordinacija, o ne harmonizacija. Dažnai tai reiškia, kad tam tikri dalykai, kurie atrodo labai priimtini, nebūtinai yra priimti dėl labai ribotos koordinacijos kompetencijos. Aš manau, kad mums taip pat turi būti aišku, kad ši koordinacija neskirta pakenkti nacionalinėms sistemoms ir atverti jas rinkos jėgoms – kaip mano manymu mes pradedame matyti, ypač sveikatos sferoje šiuo metu.

Kaip minėjo kiti, įgyvendinimo reglamento rengimas atnaujinimui yra eigoje, bet mes jau žinome, kad neketinama įtraukti tam tikrų klausimų. Aš manau, kad mums reikia rasti sprendimą šiems neįeinantiems į šios koordinacijos apimtį klausimams, ir raginu Komisija atsižvelgti į tai: pavyzdžiui, kai mokesčių įplaukos yra didėjimo tvarka naudojamos remti socialinės apsaugos sistemas ir užsienyje dirbantys žmonės supranta, kad jie moka mokesčius, kad prisidėtų prie socialinės apsaugos sistemos, kuria jie nebegali pasinaudoti.

Aš taip pat raginu – kaip darė Parlamentas prieš kažkiek laiko – kad nacionalinė praktika būtų suderinama su reglamentavimo dvasia taip, kad mes nepajustume, kaip vyksta Prancūzijoje šiuo metu, jog kažkokie individai nebegali pasinaudoti sistemomis, kurioms jie mokėjo, dėl pasikeitimų nacionaliniuose reglamentuose.

  Zuzana Roithová (PPE-DE) . – (CS) Komisijos nary, be abejonės, siūlomus techninius reglamento priedų pakeitimus patvirtinti būtina. Taip mes priderintume reglamentą prie kai kuriose šalyse įvestos naujos terminijos. Tačiau dar kartą norėčiau pabrėžti, kad šis Europos teisės aktas jau kelerius metus prieštarauja Europos Teisingumo Teismo nutartims dėl tikslesnio taisyklių dėl pacientų reikalavimų kompensuoti užsienyje patirtas sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas išdėstymo. Šie prieštaravimai ryškiausi, kai teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos; kad jų esama, patvirtina visi teismo sprendimai. Norėčiau pabrėžti, kad tai pasakytina ne tik apie atvejus, dėl kurių Taryba jau yra pasiekusi sutarimą. Tikra tiesa, kad pacientai laimi, jei tik kreipiasi į Europos Teisingumo Teismą, tačiau tokia teisinė padėtis nepriimtina.

Norėčiau dar kartą priminti, kad rengiant naują, paprastesnę Reglamento (EB) Nr. 883/2004 redakciją nebuvo pasinaudota galimybe tinkamai pakoreguoti apdraustųjų reikalavimų reguliavimo tvarką. Nebuvo pasinaudota ir galimybe pagal Europos Teisingumo Teismo išdėstytus principus pakoreguoti po kelerių metų pasirodžiusią Paslaugų direktyvą. Metai bėga, o mes vis svarstome techninius, o ne koncepcinius pakeitimus. Naujasis įgyvendinimo reglamentas galėtų išspręsti šį klausimą, tačiau atrodo, kad jis išspręs ne visas problemas, nes Taryba sutarė ne visais klausimais. Be to, padėtis gali būti kebli, nes Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas teikia pasiūlymą dėl naujos direktyvos dėl pacientų judumo. Štai kodėl Taryba gali tikėtis sunkių derybų. Vienas iš klausimų, dėl kurių gali kilti nesutarimų, yra subsidijos. Piliečių teisių į stacionarinio gydymo paslaugų išlaidų kompensavimą įtvirtinimas įstatymu taip pat gali užsitęsti. Nesutariama dėl kompensacijos dydžio ir sąlygų, kuriomis kilmės šalies draudimo bendrovė sutiks išlaidas atlyginti.

Mano nuomone, tokia padėtis nepriimtina teisinio aiškumo, prieinamumo ir piliečių išprusimo teisės klausimais požiūriu. Kai kurios šalys šią problemą sprendžia neteikdamos informacijos gyventojams apie pacientų reikalavimus patvirtinančius Europos Teisingumo Teismo sprendimus. Esu įsitikinusi, kad šią problemą būtina kuo greičiau spręsti iš dalies keičiant Reglamentą (EB) Nr. 883/2004. Turime nedelsdami ir nelaukdami, kol Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas pateiks naują, prieštaringą direktyvą dėl judumo, užtikrinti atitiktį Teismo sprendimams.

  Emine Bozkurt (PSE). – (NL) Gerbiamas Pirmininke, norėčiau padėkoti C. Őry už puikų darbą. Per trumpą man skirtą laiką norėčiau pabrėžti tik vieną dalyką. Ne visada dėl socialinės apsaugos sistemų derinimo problemų yra kalti teisės aktai. Daugelis problemų kyla dėl taisyklių įgyvendinimo, o už tai yra atsakingos pačios valstybės narės.

Keletas tokių praktinių problemų išryškėjo C. Őry rengiant šį pranešimą. Būtent tokia padėtis yra derinimo srityje; reikia, kad ne tik teisės aktai būtų teisingi, bet kad jie būtų teisingai taikomi. Todėl džiaugiuosi, kad Tarybos pirmininkai retkarčiais tariasi su Parlamentu, pvz., dėl Reglamento Nr. 833 IX ir VI priedų, dėl kurių aš ir pats rengiau pranešimą.

Žinoma, labai svarbu, kad Taryba savo darbą dėl šio reglamento ir jo priedų atliktų paisydama šių Parlamento įgaliojimų. Linkiu būsimiems Tarybos pirmininkams visokeriopos sėkmės šioje srityje.

  Janusz Wojciechowski (UEN). – (PL) Gerbiamas Pirmininke, norėčiau pritarti C. Őry pranešimui. Labai gerai, kad ES derina socialinės apsaugos sistemas, nes išsiplėtusioje Europos Sąjungoje milijonai žmonių dirba ne savo šalyse. Didžioji dalis jų – mano tėvynainiai, lenkai, kurių šiuo metu įvairiose valstybėse narėse dirba daugiau kaip 2 milijonai.

Viena vertus, laisvas darbuotojų judumas džiugina, bet kita vertus, liūdina tai, kad randasi vis daugiau atvejų, kai su darbuotojais iš užsienio elgiamasi netinkamai. Kai kuriose šalyse nustatyta nusikalstamo elgesio su darbuotojais iš Lenkijos atvejų, kai jie buvo verčiami dirbti vergišką darbą. Darbuotojai iš Lenkijos vis dažniau nukenčia nuo rasistinių išpuolių. Taip nutiko Jungtinėje Karalystėje, o neseniai ir Vokietijoje, kur žiniasklaida aprašė žiaurius išpuolius prieš lenkus Vokietijos Meklenburgo žemės Loknico mieste.

Tai rimti įvykiai, todėl tikiuosi, kad visos valstybės narės dės daugiau pastangų užsienio darbininkams apsaugoti nuo išnaudojimo ir persekiojimo.

  Gyula Hegyi (PSE). – (HU) Griuvus Europos sienoms ir pasikeitus gyvenimo būdui, keli milijonai Europos piliečių, gimusių vienoje šalyje, yra dirbę kitoje šalyje, o senatvę norėtų praleisti dar kitoje šalyje. Socialinio draudimo įmokas jie moka vienoje šalyje, o jomis pasinaudoti norės kitoje.

Socialinės apsaugos paslaugas reikia derinti ir siekiant suvienodinti konkurencijos sąlygas. Todėl laikui bėgant neišvengiamai reikės sukurti visoje Europoje vienodą socialinės apsaugos sistemą, įskaitant pensijų, sveikatos draudimo ir šalpos sistemas.

Vengrijos socialistų partijos darbo grupė rekomendavo šią viziją įtraukti į ilgalaikę Europos socialistų partijos programą. Suprantama, šiai sistemai suderinti prireiks laiko ir kils teisinių ginčų, tačiau tikiu, kad ateities Europoje ateitis priklausys suderintai socialinei apsaugai.

  Petya Stavreva (PPE-DE). – (BG) Gerbiamas Pirmininke, brangūs kolegos. Kad Europa būtų suvienyta, labai svarbu suderinti socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ir ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, nes judėjimo laisvė yra viena iš didžiausių vertybių.

Kiekvienas, norintis dirbti kurioje nors ES šalyje, turi žinoti savo teises ir pareigas, o valstybės narės turi ginti savo piliečių socialines teises ir užtikrinti palankiausias darbo ir gyvenimo sąlygas. ES šalyse dirbančių žmonių socialinio draudimo statusas turi tiesioginės įtakos Bendrijos gerovei ir ekonominiams rodikliams.

Bulgarijoje, kuri yra viena iš naujųjų valstybių narių, socialinės apsaugos klausimas yra ypač aktualus. Tikiu, kad suderinus socialinę apsaugą Europos lygmeniu, Europos piliečiams bus užtikrintos aiškesnės ir paprastesnės taisyklės. Pritariu C. Õry pranešimui ir raginu balsuoti u˛ jį.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Gerbiamas Pirmininke, reikalas tas, kad šis dokumentas turi būti greitai patvirtintas, jei norime padidinti teisinį aiškumą piliečiams.

Kaip žinote, šiuo metu svarstomi modernizavimo ir supaprastinimo reglamentai, todėl šis pasiūlymas neteks prasmės, jei mes jo nepatvirtinsime tuoj pat.

Dėl pastebėjimo, kad šiame teisės akte reikėtų atsižvelgti į naujausius Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus, norėčiau pasakyti, kad tai yra techninis klausimas, kuris turi būti aptartas diskusijų dėl priiminėjamo reglamento metu.

Komisija savo pasiūlyme dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitoje šalyje, kuris netrukus bus svarstomas Komisijos narių kolegijoje, jau iš esmės atsižvelgė į naujausią Teisingumo Teismo praktiką.

Jei Europos Parlamentas balsuos už šį dokumentą, Komisija ateityje galės visas pastangas sutelkti į teksto atnaujinimą ir supaprastinimą. Mes dar turime daug ką nuveikti iki tol, kol naujos redakcijos teisės aktai bus pradėti taikyti. Laikui bėgant šios pastangos padės Europos Sąjungoje judantiems piliečiams naudotis savo teisėmis ir taip šis pagrindinis Europos suvienijimo tikslas įgis konkretumo.

Leiskite dar kartą padėkoti pranešėjui už puikų darbą.

  Csaba Őry, pranešėjas. − (HU) Ačiū, gerbiamas Pirmininke, už suteiktą žodį. Baigiant galbūt vertėtų apibendrinti tai, kas slypėjo už šių diskusijų – kai kas šį klausimą jau minėjo, įskaitant J. Lambert ir E. Bozkurt.

Iš tikrųjų, kai rengiau šį pranešimą, nekėliau klausimo dėl turinio, nes mes visada dėl jo sutarėme. Diskutavome tik dėl to, kur yra Europos, o kur – nacionalinių teisės aktų leidėjų kompetencija. Norėčiau jus patikinti, kad šiuo atveju mums pavyko rasti šią labai neaiškią ribą.

Todėl apie visus siūlomus pakeitimus kalbėjomės su Komisija ir Taryba. Kartais kildavo nesutarimų, tačiau išeitį radome. Tai sėkmingas ir geras pavyzdys, kad prireikus galime dirbti kartu. Akivaizdu, kad mums to reikia, tačiau manau, kad to reikia ir Europos piliečiams.

Apie save norėčiau pasakyti, kad pranešime nemėginau siūlyti didelių formuluotės pakeitimų, nes laukiame E. Bozkurt ir J. Lambert pranešimų dėl Reglamento 2003. Todėl manau, kad kol kas šis teisės aktas turėtų likti galioti (tikiuosi, mes jį šiek tiek patobulinome), tačiau tęsime diskusijas, kai bus parengtas įgyvendinimo reglamentas; manau, kad tai tinkama ir teisinga.

Norėčiau dar kartą padėkoti Tarybai, Komisijai ir kolegoms už bendradarbiavimą.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien 11.30 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. – (RO) Šis iš dalies kečiamas reglamentas (Nr. 1408/71) atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant vieną iš keturių pagrindinių Europos Sąjungos laisvių, t. y. judėjimo laisvę. Laisvas darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje negali būti ribojamas nei tiesiogiai – kai iš kitų valstybių narių įsileidžiami tik tam tikrų profesijų darbuotojai, nei netiesiogiai – kai sudaromos kliūtys gauti socialines lengvatas, kurios priklauso valstybėje narėje dirbantiems kitų valstybių narių piliečiams.

Todėl Komisijos siūlomame reglamente su Parlamento pakeitimais bus aiškiai nurodyta, kada gyventojams priklauso specialios jų valstybės suteikiamos lengvatos, kokiomis aplinkybėmis šios lengvatos gali būti perkeliamos į kitą valstybę ir ar taikomos kitos socialinės sistemos, taip siekiant užtikrinti vienodas sąlygas kitų valstybių piliečiams. Be to, jei norime išplėsti Europoje naudojamų darbo sutarčių kategorijų sąrašą, turime rasti bendrą sutarimą dėl to, ką reiškia individuali įmonė arba savarankiškas darbas.

Ypač esu įsitikinusi, kad šis pranešimas padės apsaugoti kitoje valstybėje narėje dirbančių piliečių socialines teises. Jei bus pašalintos kliūtys socialinių teisių pripažinimui, Europos Sąjungoje padidės judumas ir užimtumas.