Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. sausio 16 d. - Strasbūras

5. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (A6-0508/2007)

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, kaip asmuo, kuris dirbdamas Biudžeto kontrolės komitete domėjosi daugeliu Audito rūmų pranešimų dėl neteisėto ir nesąžiningo žemės ūkio biudžeto pinigų išnaudojimo, turiu pasakyti, kad man labai malonu matyti, kad šis Parlamentas pritaria naujoms technologijoms daugeliu atžvilgiu, ypač žemės ūkio srityje.

Aš tikiuosi, kad ateityje ši informacija – kaip vienas iš šiuo pranešimu pasiūlytų pakeitimų – gali būti paskleista internetu visiems Europos Sąjungos žmonėms, kurie nori ją matyti, ypač įvairioms šalies audito institucijoms valstybėse narėse tam, kad jos matytų, pavyzdžiui, ar Graikijoje pateikta paraiškų didesniam žemės alyvmedžiams auginti plotui nei jie iš tikrųjų turi.

Be to, aš čia stoviu tam, kad galėčiau pakalbėti apie Konstitucijos sutartį. Noriu įsitikinti, kad šis Parlamentas turi žodžio teisę ir kad žmonės ateityje turės teisę į referendumą, ir tik todėl paaiškinu balsavimą dėl visų pranešimų.

  Syed Kamall (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, galbūt gali būti neaišku, kodėl aš, Londono atstovė, paaiškinu dėl savo balsavimo klausimu, susijusiu su žemės ūkiu ir bendrąja žemės ūkio politika. Tačiau mes turime pripažinti, kad bendroji žemės ūkio politika turi įtakos ir vartotojų teisei didesnių kainų forma.

Todėl tai yra visų mūsų pareiga užtikrinti, kad mes stebime, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai daugelyje sričių, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką.

Aš suprantu, kad atsakant į bendrosios žemės ūkio politikos valdymo poreikius labai reikia informacijos apie žemės panaudojimą, todėl manau, mes visi džiaugiamės geresnių technologijų naudojimu. Aš tikiuosi, kad daugelis mano rinkėjų turės naudos iš tokio technologijų panaudojimo.

Taip pat turiu sutikti su savo kolegomis, kad viena iš priežasčių, kodėl noriu paaiškinti dėl savo balsavimo, yra ta, kad žmonėms Europos Sąjungoje ir žmonėms Britanijoje turi būti suteiktas žodis dėl Konstitucijos sutarties referendumo forma.

  Pirmininkė. Aš noriu priminti kolegoms, kad mes pateikiame paaiškinimus dėl balsavimo konkrečiu klausimu. Jei kas nors bandys kalbėti apie ką nors kita, , atsižvelgdama į taisykles, nutrauksiu jo pasisakymą.

  Daniel Hannan (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš su malonumu kalbėsiu apie patį pranešimą. Graefe zu Baringdorf pranešime, kuriame paaiškinami nauji metodai, nukreipti į sukčiavimą ir agrarinę politiką pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), nagrinėjama viena iš neefektyviausių, brangiausių, nuostolingiausių biurokratiškiausių ir amorališkiausių ūkio paramos sistemų, ir joks agrometeorologinių prietaisų skaičius negali jos išgelbėti. Darykite iš to išvadas.

Prieš suteikdami naujus įgaliojimus kokiai nors organizacijai pirmiausia turime pažiūrėti, kaip ji vykdo jau turimus įgaliojimus. Žemės ūkis nuo 1960 m. yra Europos Sąjungos svarbiausia kompetencija. Pažiūrėkime į padarytą netvarką: ekologinė destrukcija, pertekliaus destrukcija, skurdas Afrikoje. Ar tai ta institucija, kuri vadovaus užsienio politikai, teisingumui, gynybai, ir jeigu tai ji, ar mes neturėtume pasitarti su žmonėmis referendumo forma, kas mums ir buvo žadėta?

Manoma, kad Katas vyresnysis baigdavo kiekvieną kalbą, kokia jos tema bebūtų, reikalavimu, kad Kartagina būtų sugriauta. Aš savąją baigsiu reikalavimu, kad Lisabonos sutartis būtų pateikta žmonėms: Pactio Olisipio censenda est!

  Jim Allister (NI). Gerb. Pirmininke, aš nemanau, kad kas nors iš mūsų yra itin susirūpinę naujomis technologijomis, tačiau labai svarbu, kad jos būtų tinkamai naudojamos ir nebūtų jomis piktnaudžiaujama.

Tačiau piktnaudžiavimo bendrąja žemės ūkio politika dar yra daug, ypač pietų Europoje, ir aš tikiu, kad ši technologinė priemonė gali ką nors padaryti. Jei ji taip padarys, mes galėsime sutaupyti daug daugiau nei 400 eurų, dėl kurių buvo skundžiamasi, kai buvo kalbama apie balsavimo skaidrumą.

Aš atkreipiu dėmesį, kad šiame pranešime kalbama apie nuotolinio aptikimo priemonę. Taigi, aš noriu pasakyti štai ką: jei Europa galėtų gauti demokratijos aptikimo priemonę, ji visoje Europoje aptiktų didžiulį pasipiktinimą tuo, kad piliečiams užkertamas kelias ir atimama jų teisė išreikšti nuomonę svarbiausiu klausimu, būtent klausimu, kaip jie turi būti valdomi.

  Roger Helmer (NI). Gerb. Pirmininke, bendroji žemės ūkio politika yra 20 amžiaus palikimas. Mes matome vis didesnį ir didesnį žemės ūkio produktų poreikį dėl demografinės ir biokuro sistemos. Idėja, kad mes kaip Europos Sąjunga turime išleisti didelę dalį savo biudžeto žemės ūkio produktų gamybai subsidijuoti, yra paprasčiausiai pasenusi, todėl nėra priežasties, kodėl mums reikia naujos technologijos netinkamiems veiksmams vykdyti. Mes turime liautis elgęsi netinkamai.

Aš turiu pasakyti, kad balsavau už šią priemonę, nes esu lojalus konservatorius ir vykdau jų valią, tačiau aš tai dariau su didžiuliu nenoru.

Be to, aš turiu suabejoti šio Parlamento teise – demokratiniu šio Parlamento teisėtumu – priimti šią priemonę ir bet kokias kitas priemones, jei mes atmetame žmonių verdiktą Lisabonos sutarties klausimu.

  Nirj Deva (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš suprantu, kad ši nuotolinio aptikimo priemonė būtų iš tikrųjų labai veiksminga siekiant pašalinti biurokratiją, kurią kai kurie pietryčių Anglijos žemdirbiai šiuo metu patiria dėl tikrinimo. Jei šis mechanizmas veiks tinkamai, aš pripažįstu, kad jis bus veiksmingesnis naudojant itin neveiksmingą biurokratinę sistemą, kokia mes pripažįstame BŽŪP. Taigi šiuo požiūriu kaip lojalus konservatorius aš vykdžiau partijos valią ir palaikiau šią priemonę. Tačiau aš pripažįstu, kad visos BŽŪP nuodugni peržiūra smarkiai vėluoja, ir aš raginu savo kolegas šiame Parlamente, kurie tai pripažįsta, paspartinti šį procesą. Tačiau aš jaučiu, kad jeigu mes galime nuotoliniu būdu registruoti karves, kodėl nuotoliniu būdu neregistruojame žmonių nuomonės dėl referendumo?

  Derek Roland Clark (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš labai džiaugiuosi galėdamas atsistoti ir paaiškinti savo balsavimą dėl Graefe zu Baringdorf pranešimo, dėl kurio aš balsavau prieš. Aš taip padariau, nes bet kokie nuotolinio aptikimo aparatai yra skirti tolimajam sekimui. Kuo tai baigsis? Mes nenorime, kad žmonės Europoje būtų sekami kažkokia nuotolinio aptikimo priemone – kamera danguje – nes būtent to siekiama Graefe zu Baringdorf pranešimu.

Mes turime paklausti savęs, ar tai nėra priežastis duoti darbo Galileo projektui, kurio didžiulės išlaidos, jei nebus panaudotos čia, apmokėtų visas vardinio balsavimo išlaidas šiame Parlamente dar 10 metų į priekį?

Jei Europos Sąjunga nori ką nors tikrinti, leiskime jai patikrinti Europos žmonių norus ir neatidėliodami surenkime referendumą dėl naujos Konstitucijos, pasirašytos Lisabonoje.

  Godfrey Bloom (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš žinau, kad jūs iš esmės pritariate mūsų nuomonėms dėl referendumo, nes, žinau, jūs asmeniškai jo norite, nes jis suteiktų teisėtumą. Tačiau palikdamas šį politinį požiūrių skirtumą nuošalyje, noriu pasakyti, kad esu laimingas, jog nesu konservatorius, todėl neturiu balsuoti aklai už visišką nesąmonę. Aš galiu balsuoti sveikai mąstydamas ir balsavau prieš Baringdorf pranešimą, nes jame matau šnipo danguje ir palydovų, kurie yra visiškai nemalonūs ir smarkiai bauginantys, idėją. Aš manau, kad tai gali nuvesti tik prie piktnaudžiavimo. Taip būtinai atsitiks – ir aš pažįstu vieną mūsų čia esančią draugę, kuri būdama labai principinga mano, kad tai yra puiku – tačiau mes turime rūpintis ir kitomis kartomis. Man gaila, bet aš labai nepasitikiu politikais. Jei jie galės piktnaudžiauti valdžia, jie tai ir darys, todėl aš balsavau prieš.

  Graham Booth (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš norėčiau paaiškinti, kodėl balsavau prieš Graefe zu Baringdorf pranešimą. BŽŪP nepadarė nieko, o tik sugriovė Jungtinės Karalystės žemės ūkio pramonę per daugiau nei 30 metų; mes nenorime Europos Sąjungos įsikišimo; tai pratęstų jų kišimąsi dar kartą. Taigi balsavimo prieš priežastis ta, kad mes norime, jog teisė tvarkyti mūsų žemės ūkį būtų sugrąžinta atgal Britanijai. Tačiau tam šansai labai maži, nes mes ignoruojame Prancūzijos ir Olandijos žmonių balsavimo referendume, vykusiame dėl Konstitucijos, rezultatus.

- Pranešimas: Kurt Lechner (A6-0504/2007)

  Jan Březina (PPE-DE). – (CS) Noriu akcentuoti, kad balsavau už vartotojus, nes manau, kad pranešimas yra žingsnis teisinga kryptimi. Džiaugiuosi, kad pavyko numalšinti kontrolės šalininkų entuziazmą Komisijoje ir Taryboje ir priimti išsamesnius įstatymus, kurie, manau nėra pageidaujami. Tarp valstybių narių egzistuoja skirtumai, nes egzistuoja skirtumai tarp jų įstatymų ir finansavimo tvarkos, todėl mėginimas panaikinti šiuos skirtumus dirbtinai, mano nuomone, nieko gero nežada. Todėl gerai, kad Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į pagrindinius elementus: vartotojų kredito harmonijos principus (noriu akcentuoti teisę atšaukti sutartį ir išankstinio padengimo galimybę, netaikant sankcijų vartotojui). Manau, kad dviejų savaičių terminas, per kurį bet kuri šalis gali atmesti sutartį, yra būtinas, norint teisiškai užtikrinti įtrauktų šalių pozicijas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad sąryšinio kredito sutarties atveju, šis terminas gali būti sutrumpintas iki trijų dienų, jei vartotojas to pageidaus. Tai paskatins vartotojus anksčiau įsigyti pirktą produktą. Manau, kad garantija dėl tokio išankstinis kredito apmokėjimo, kuri nepakenks vartotojams, yra daugiau nei sveikintina. Valstybės narės įsipareigos įtraukti šį garantą į savo nacionalinius įstatymus ir tada vartotojų interesai bus apginti.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Ponios ir ponai, malonu, kad šiandien po šešerių metų derybų, Europoje siūloma priimti kreditą harmonizuojančias taisykles. Bus sustiprinta vartotojų apsauga ir tai išplis visose šalyse. Gali būti, kad tai šiek tiek padės sumažinti nepageidaujamas namų ūkio skolas. Keturiolikos dienų terminas, per kurį galima atmesti sutartį netaikant baudos, yra labai pravartus, lygiai taip, kaip ir pareiga iš anksto pateikti pirkėjui tipinę informaciją apie visus paskolos mokesčius. Naujas elementas yra išankstinis paskolos apmokėjimas. Labiausiai nesutarėme dėl to, kad nebuvome įsitikinę, ar bankai netaiko didelių baudų už išankstinius apmokėjimus. Baudų lygis nuo šiol turi atitikti faktines išlaidas. Tačiau manau, kad verta riboti ir baudų lygį, atsižvelgiant į kredito likutinę vertę – už tai šiandien balsavome.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Pirmininke, balsavau už įprastą Tarybos poziciją, kurią pakeitė Kurt Lechner pranešimas.

Po ilgiau nei šešerius metus trukusio teisinio nagrinėjimo direktyvą dėl vartotojų kredito sutarčių galima laikyti reikšmingu žingsniu link sutarčių laisvės apsaugos, be to, ji skatina vartotojus atsakingiau priimti sprendimus. Negalima pamiršti, kad nemažai įstatymų automatiškai nereiškia didesnės vartotojų apsaugos. Informacijos perteklius gali suklaidinti vartotoją, ypač jei jis nepatyręs, o akivaizdaus paprastumo ir aiškumo stinga. Be to, tai pareikalaus didesnių išlaidų, kurios galiausiai teks vartotojui.

Nepaisant to, kad pirkti kreditu tampa vis labiau įprasta, o vartotojai yra linkę naudoti kreditinius produktus, nedaugelis vartotojų suvokia riziką, susijusią su vartojimo kreditu, pvz., kad ligos ar darbo netekimo atvejais jie gali tapti nemokūs. Tikiu, kad ši direktyva padės vartotojams priimti teisingus sprendimus, nes bus suteikta galimybė greitai ir nesunkiai palyginti vietinių ir užsienio tiekėjų pasiūlymus.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete, kur šis pranešimas buvo ilgą laiką brandinamas abiejų svarstymų metu, labai gerai žinoma, kad aš ankstyvaisias jo etapais sulaukiau griežtos kritikos dėl jo, kad jis painiojo naujus produktus, esančius vienoje rinkoje (pvz., Jungtinės Karalystės rinkoje): hipotekas, kai jūs galite perskaičiuoti savo kredito balansą tame pačiame banke pagal savo hipoteką (tai pagal pirminius pasiūlymus šiame pranešime būtų buvę uždrausta), ir tai, ką mes turime dabar, po šešerių metų – net jeigu mes kalbame apie šį pranešimą jau šešeri metai – naują požiūrį į išankstinį kredito grąžinimą.

Tai labai svarbus teisės aktas. Jis paveiks daug žmonių, įskaitant visus, kurie turi namus mano rinkiminėje apygardoje. Aš apie jį kalbėjau konservatorių susitikime Harpolės miestelyje žmogaus, vardu Michael Orton-Jones, namuose, kuris iškėlė šį klausimą. Mes kalbėjomės apie vartojimo kreditų direktyvą ir pinigų plovimo direktyvas, kurios svarstomos šiame Parlamente.

Mes turime būti daug labiau atsargesni, pasirinkdami tokio svarbaus teisės akto nagrinėjimo būdą.

  Syed Kamall (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš atstovauju Londonui, kuris tapo namais dviem didžiausiems Europos finansų rajonams: pirmiausia, City of London, kuris, kaip mes visi žinome, yra didžiausia finansinė jėga pasaulyje, ir, antra, Docklands – Canary Wharf – kuris prekiauja visų rūšių prekėmis visame pasaulyje, o dabar vyksta prekyba ir finansinėmis paslaugomis visame pasaulyje.

Švedų filosofai yra pasakę: „Pinigai, pinigai, pinigai, aš dirbu visą dieną, aš dirbu visą naktį, kad apmokėčiau sąskaitas, kurias turiu apmokėti, argi tai neliūdna. Tačiau savo svajonėse aš turiu planą, aš būsiu turtingas.“

Mano atveju taip neįvyks, nes aš nepalaikau tokio požiūrio. Tačiau aš noriu pasakyti, kad labai svarbu vartotojams visoje Europoje, kad mes tęstume nagrinėti būdus, kurie palengvintų prieigą prie vartojimo kreditų ne tik mano rinkėjams Londone, bet ir finansų paslaugų pramonei.

  Pirmininkė. S. Kamall, aš bandau pažiūrėti į tai labai rimtai, tačiau tikiuosi, kad tai nevirs radijo laida Just a Minute, kurią mes Jungtinėje Karalystėje labai gerai žinome.

(Juokas)

  Daniel Hannan (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, trumpai be jokių pakartojimų, nukrypimų ir – koks gi dar vienas? – mikčiojimų! Visiškai teisingai.

Todėl pradėkime nuo pagrindinių principų. Kodėl Europos Sąjungai reikia turėti vartojimo kreditų įstatymų suderinimo politiką? Man tai atrodo kaip už šio pranešimo slypintis konteksto nesupratimas. Laisvai prekybai ir atviroms rinkoms nereikia bendrų įstatymų dėl kiekvieno komercinės veiklos aspekto. Iš esmės, jei jau taip, tai opozicija teisi. Laisvos rinkos priklauso nuo įvairovės, įvairiapusiškumo, pliuralizmo ir, nors reglamentavimo mastas šalies lygiu kartais gali būti priderintas, tai negali būti prilyginta kiekvieno rinkos veiklos aspekto suderinimui Europos mastu.

Tai svarbu, nes man atrodo, kad kai kurios konceptualios klaidos slypi už Europos Sąjungos jurisdikcijos ribų išplėtimo įvairiose srityse, siūlomose Lisabonos sutartyje. Kaip ir vartotojų apsaugos srityje, taip ir teisingumo, vidaus reikalų, užsienio reikalų, gynybos ir kitose srityse.

Jei šios sritys turi būti perkeltos didžiąja dalimi arba visiškai į Briuselį, pirmiausia mes privalome turėti bent jau mandagumo ir pasitarti su savo rinkėjais. Lisabonos sutartis turi būti pateikta žmonėms: Pactio Olisipio censenda est!

  Jim Allister (NI). Gerb. Pirmininke, suderinimas, kaip mes visi žinome, nuo pradžių yra pagrindinis Sąjungos įrankis. Jis įsiskverbė į kiekvieną mūsų gyvenimo sritį. Juk aišku, kad tai yra strategija – aiški strategija – sumenkinti šalies sprendimų aktualumą ir svarbą ir sumažinti galimybę priimti šalies sprendimus, tokiu būdu susilpninant šalies institucijų galias.

Taigi, tai yra Europos integracijos intensyvinimo planas ir todėl į jį aš žiūriu priešiškai. Aš tikiu valstybių narių teise valdyti savo šalį ir turėti įtakos piliečiams.

Yra vienas suderinimo aspektas, kuriuo mes galime padėti. Mes galime suderinti, suteikdami Europos piliečiams teisę pasakyti savo nuomonę dėl Lisabonos sutarties.

  Roger Helmer (NI). Gerb. Pirmininke, aš manau svarbu paaiškinant savo balsavimą ir iš tikrųjų pasakyti, kaip mes balsavome. Aš balsavau už šią priemonę: vėlgi kaip lojalus konservatorius, vėlgi vykdydamas partijos valią ir vėlgi jei būčiau galėjęs priimti savo sprendimą, būčiau balsavęs prieš. Priežastis labai aiškiai išdėstė kai kurie mano kolegos, ypač D. Hannon, kuris nurodė, kad laisvoms rinkoms reikia įvairovės.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš noriu paprašyti gerbiamą narį, gal jis gali užleisti vietą man. Aš mąstau, gal jis galėtų dar kartą įvertinti savo komentarus, nes tai jau antrojo svarstymo pranešimas,...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkė. Atsiprašau, tačiau dabar mes klausomės R. Helmer paaiškinimo dėl balsavimo. Kiekvienas kalbėtojas turi vieną minutę savo paaiškinimui dėl balsavimo pateikti. R. Helmer, prašom tęsti.

  Roger Helmer (NI). Gerb. Pirmininke, aš pritariu, kad kredito klausimą turi spręsti šalių vyriausybės, atsižvelgdamos į vietos papročius ir praktiką. Tarptautiniu mastu paimtų kreditų suma nėra pakankama, kad galima būtų pateisinti suderinimą, tačiau ar tai nereiškia, kad Europos Sąjunga pati praranda savo piliečių pasitikėjimą, nes ji atsisako imtis reikiamų veiksmų, vykdant referendumus, ir pati tai įteisindama?

  Nirj Deva (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, man tai primena laikus, kai aš dirbau Bendruomenių rūmuose. Jei šis pranešimas bent kiek būtų galėjęs padėti G. Brown ir ši neišmananti darbo partijos vyriausybė nebūtų patyrusi „Northern Rock“ krizės, jei šis pranešimas būtų kokiu nors būdu pamokęs šią darbo partijos vyriausybę, kaip vykdyti ekonomiką, aš galėčiau pasakyti, kad tai geras pranešimas.

Tačiau būdamas lojalus konservatorius aš turėjau jam pritarti; aš vykdžiau partijos valią. Tačiau jei mes kalbėtume apie kreditą, kreditas reiškia pasitikėjimą, jei Europos Sąjunga negali pasitikėti savo piliečiais, Europos piliečiai negali pasitikėti Europos institucijomis. Ar ne todėl mes neleidžiame įvykti referendumui? Mes nepasitikime savo piliečiais, kad jie priims tinkamą sprendimą?

  Derek Roland Clark (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą, siekdamas padėti valstybėms narėms ir todėl pabrėžiu šiuos punktus: 46 pakeitimas (balsuota dalimis) negali būti atsisakyta valstybių narių įstatymų. Aš balsavau už tai ir džiaugiuosi, kad man buvo pritarta. Aš balsavau už 9 pakeitimo 1 dalį, praplečiančią sritis, kuriose įpareigojimas netaikomas. Man gaila, bet čia man nepavyko. Aš balsavau už 29 pakeitimą, kuriame teigiama, kad kompensuojama turi būti pagal šalies įstatymus. Man gaila, kad ir šis pakeitimas žlugo.

Todėl aš balsavau siekdamas padėti valstybių narių vyriausybėms, tačiau tai nereiškia, kad aš noriu, jog valstybės narės vyriausybė kištųsi į namų finansavimo ir bankų reikalus. Kaip pabrėžė mano kolega N. Deva, jos yra visiškai nepasirengusios tai daryti. „Northern Rock“ atveju ji išleido pusę valstybės iždo pinigų bandydama jį išgelbėti, ir kas žino, ar jau viskas baigta. Mes žinome, kad viskas baigta su referendumais dėl Lisabonos sutarties, o taip neturi būti.

  Graham Booth (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš turiu prisipažinti: neturiu absoliučiai jokios kvalifikacijos šiai užduočiai atlikti, o dabar sėdžiu čia ir padedu sukurti teisės aktą, kuris turės įtakos apie 400 milijonų žmonių. Kai apsidairau po pilną Parlamento salę ir matau, koks čia vykstančių diskusijų lygis, bijau, kad daugelis narių irgi stokoja tokios kvalifikacijos. Žmonės, valstybių narių piliečiai, turi labai daug žinių, o dabar mes atimame iš jų teisę priimti sprendimus patiems. Mano nuomone, tai ta sritis, kur politikai turi laikytis nuošalyje ir suteikti žmonėms galimybę spręsti patiems. Ypač leiskime jiems surengti referendumą dėl Konstitucijos.

- Pranešimas: Roberta Angelilli (A6-0520/2007)

  John Attard-Montalto (PSE). – (MT) Noriu trumpai paaiškinti, kaip aš balsavau, kad atkreipčiau Maltos pareigūnų dėmesį. Ypač noriu akcentuoti du dalykus. Pirma, berniuko iš Gozo, pono Attardo sūnaus, atvejis, kuris pritraukė žiniasklaidos dėmesį per pastaruosius dvejus metus, dėl to, kaip jo tėvui teko nukentėti dėl prietarų – iš jo buvo atimtos tėvo teisės ir vaiką jis pasiėmė į savo šalį, Gozą. Antra, nesenas 13-ametės nusikaltimo byla, kai pareigūnai nežinojo, kur ją siųsti; iš pradžių ji buvo išsiųsta į kalėjimą, o vėliau – į psichiatrinę ligoninę. Tai didelė nesėkmė. Ačiū.

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pirmininke, kalbu „ÖVP-Europa-Club“ [Austrijos Europos liaudies partijos] vardu. Mes balsavome prieš visus straipsnius, kur minima teisė, susijusi su lytine ir reprodukcine sveikata, nes šio teksto interpretacija tikrai galima pagrįsti nėštumo nutraukimą bet kuriuo metu, o mes tam nepritariame.

Mes balsavome už 127 straipsnį dėl skarelės uždraudimo, nes jauni žmonės neturi būti skatinami dėvėti politinių simbolių ir norėdami užtikrinti, kad jauniems žmonėms būtų suteikta balsavimo ir pasirinkimo laisvė.

Taip pat balsavome už 116 straipsnį, bet tai nereiškia, kad iš to reikia daryti teisines išvadas.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš šio pranešimo klausiausi su šiokiu tokiu nerimu, nes žinau, kad daugeliu tokių pranešimų raginama padidinti galias šioje srityje.

Savo rinkimųe apygardoje aš atstovauju Rothley miestui, esančiam Leicesteršyre, būtent ten gyvena McCanns. Jie labai aktyviai ragina šį Parlamentą būti aktyvesnį dingusių vaikų registrų tvarkymo ir kitų įvairių reikalų srityse.

Aš taip pat atstovauju Northamptono miestui, kuriame įkurta labdaros organizacija „KidsAid“. Jos įkūrėjas Davidas Mackintoshas turi griežtą nuomonę, jog didžioji šio pranešimo dalis buvo labai gera.

Tačiau, kaip jau visada atsitinka šiame Parlamente, politinis teisingumas paėmė viršų, jūs nagrinėjate pakeitimus 162, 163 ir 164 ir matote, kaip bandoma praplėsti galias.

Yra toks posakis: jei tau nesiseka, kitaip apibrėžk sėkmę. Taip jūs padarėte su Lisabonos sutartimi, ir aš labai tikiuosi, kad žmonės mano rinkimų apygardoje turės galimybę pasisakyti šiuo klausimu.

  Syed Kamall (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš noriu paaiškinti dėl savo balsavimo dėl R. Angelilli pranešimo „Vaikų teisių strategijos kūrimas“. Matau, kad pranešėja aiškinamojoje dalyje teigia: „aš noriu pabrėžti, kad šio pranešimo tikslas nėra sudaryti spręstinų problemų arba teisių, į kurias turi būti atsižvelgta kaip į prioritetines, sąrašą.“

Aš atstovauju Londono rinkimų apygardai. Londonas didžiulis miestas, puikiausios šalies sostinė, mano apygardoje yra labai daug vaikų. Aš esu dviejų vaikų tėvas, ir kaip didis filosofas pasakė: „aš tikiu, kad vaikai yra mūsų ateitis.“ Todėl labai svarbu, kad mes tikrai atsižvelgtume į vaikų teises. Tačiau turiu paklausti, ar mes tai turime daryti Europos Sąjungos lygiu.

Pažiūrėkime, pavyzdžiui, ar mes norime, kad paaugliams būtų teikiama informacija ir jie būtų mokomi šių bjaurių dalykų: „lytinės ir reprodukcijos teisės.“ Aš manau, turime labai atidžiai paieškoti vietinių sprendimų ir suteikti Britanijos žmonėms galimybę pasakyti nuomonę referendume dėl Konstitucijos.

  Daniel Hannan (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, B. Disraeli kartą atsakė tokia fraze: „iš viso liberalizmo, kuriuo jie tiki, man labiausias patinka laisvės, kuriomis mes mėgaujamės, o iš visų žmogaus teisių, Anglijos žmonių teisės.“

Mūsų šalies teisių tradicija ne tik skiriasi nuo Europos universalių teisių koncepcijos, tai visiškai nesuderinami dalykai. Mes pabrėžiame specialias laisves, tas, kurias tam tikrais momentais garantavo tam tikros chartijos: Didžioji laisvių chartija, kiti aktai. Mes netikime visuotinių žmogaus teisių kodeksais, kuriuos interpretuoja teisėjai, už kuriuos mes negalime balsuoti.

Aš noriu pasakyti, kad mūsų tradicija yra daug sėkmingesnė nei ta, kurią tęsia keletas Europos žemyno šalių, stojusių į uiversalizmo kelią. Mes ne taip kaip kitos šalys, nepuolėme į revoliuciją ar diktatūrą. Mes manome, kad visos teisės išlieka individualiai.

Kaip Aldous Huxley kartą pasakė: „laisvės nesuteikiamos, jos pasiimamos.“ Todėl aš visiškai prieštarauju Europos Sąjungos chartijos įtraukimui į Lisabonos sutartį be referendumo. Turi būti pasitarta su žmonėmis: Pactio Olisipio censenda est!

  Jim Allister (NI). Gerb. Pirmininke, čia rimtos moralinės problemos. Iš tikrųjų mano balsavimas buvo motyvuotas. Kai kurios pranešimo dalys man pasirodė įžeidžiančios. Man pasirodė nepriimtina pozicija, kai kažkas privalo primesti vaikams tai, ką kiti supranta kaip paauglių reprodukcines teises, kurias mes randame L konstatuojamoje dalyje ir 162, 163 ir 164 dalyse.

Man atrodo tai blogai ir netinka brukti visuomenei ideologiniu požiūriu moraliai žeidžiančias vertybes, kurios gali skirtis nuo tame regione priimtų moralės normų. Būtent tam aš griežtai prieštarauju ir, kaip pasakė D. Hannan, chartija mums pateiks daugiau ir daugiau. Todėl aš noriu, kad mano piliečiai galėtų pasakyti savo nuomonę.

  Roger Helmer (NI). Gerb. Pirmininke, aš balsavau prieš šią priemonę. Pirmą kartą mes svarstėme klausimą, dėl kurio balsavimo konservatoriai galėjo balsuoti laisvai, ir aš pasinaudojau šia laisve.

Aš visiškai sutinku su tuo, ką jau pasakė mano kolegos. Šią priemonę sudaro dar daugiau, kam aš pritariu: joje nagrinėjami svarbiausi dalykai, kuriems mes visi pritariame.

Tačiau kita vertus jame siūloma, kad mes lytiškai šviestume vaikus siekdami sumažinti paauglių nėštumų skaičių ir lytiniu keliu plintančias ligas. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, jei vaikams apie ką nors pasakoji ir mokai, kaip tai padaryti, tai pirmiausia jie išbandys tai, ir mes neturėtume stebėtis, kai tai įvyks! Mes per daug girdime apie paauglių reprodukcines teises, tačiau ne apie jų reprodukcines pareigas. Mūsų, taip pat ir tėvų požiūris į vaikus turi būti atsakingesnis.

Baigdamas noriu pasakyti, kad aš tikiu, jog prieš toliau spręsdami šį klausimą, turime sutikti su referendumu dėl Lisabonos sutarties.

  Nirj Deva (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, mane labai nuvylė šis pranešimas, noriu pasakyti, kad aš, pasinaudodamas laisvu balsavimu, balsavau daugeliu atvejų prieš šį pranešimą. Šis pranešimas yra ne apie vaikų teises. Jis apie vaikų teisę turėti lytinių santykių ir apie vaikų teisę į abortus, o tam man labai sunku pritarti.

O kaip dėl vaikų ir jų tėvų teisių spręsti dėl Europos ateities, dėl Lisabonos sutarties ateities ir dėl tos ateities, į kurią mes einame? Pagaliau visos šios institucijos kuriamos ne mums, jos kuriamos mūsų vaikams. Ar mes ketiname paklausti, ką jie ir jų tėvai mano ir ar jie nori pasakyti, ką mano apie Europos plėtrą? Ne. Mes nuspręsime, nesuteikdami jiems jokių teisių, pasakyti jiems patiems ar sau, koks turi būti jų pačių likimas. Tai yra blogai.

(Aplodismentai)

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Primininke, tiesiog kad būtų aišku noriu pasakyti, kad balsavau prieš ponios Angelilli pranešimą. Taip yra ne todėl, kad prieštarauju vaikų teisėms – anaiptol. Iš tiesų sveikinu faktą, kad pranešime sulaužyti keli tabu, pvz., struktūrinio smurto prieš mergaitę musulmonų bendruomenėse tabu. Pranešime netgi teigiama (mano nuomone, pagrįstai), kad mergaičių pareiga ryšėti skareles musulmonų bendruomenėje daro žalą jų, kaip asmenybių, vystymuisi.

Kadangi nesutinku su tuo, balsavau prieš pranešimą, nes tai būtų dar vienas Europos kišimosi pavyzdys. Manau, kad šie klausimai turi būti sprendžiami nacionaliniu lygiu, o Europa su tuo turi labai mažai bendro.

Noriu pateikti vieną pavyzdį. Šiame pranešime labai aiškiai pasisakyta prieš nepilnamečių nuteisimą kalėti, o mano šalyje puikiai sutariama net dėl sunkius nusikaltimus padariusių nepilnamečių įkalinimo, nes taip jie skatinami pasitaisyti.

- Pranešimas: Doris Pack (A6-0502/2007)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Pirmininke, žinias reikia gilinti visą gyvenimą, o ne tik mokyklos laiku.

Išsilavinimas svarbus asmeniniam tobulėjimui ir susijęs su galimybėmis gauti geresnį darbą. Įmonės nustatė naujų kvalifikacijų poreikį ir darbo rinkos reikalavimus, todėl suaugusiųjų švietimas turi atitikti šiuos reikalavimus, kad būtų išvengta prieštaravimų darbo rinkoje. Komisijos siūlyme, susijusiame su suaugusiųjų švietimo planu, į visa tai atsižvelgta, todėl už jį balsavau. Sutinku, kad ES valstybės narės turi padėti diegti suaugusiųjų švietimą, imdamosi veiksmingų priemonių, motyvuodamos gyventojus lavintis, o darbuotojus – sudaryti lavinimuisi palankias sąlygas. Turi būti ekonominis stimulas, pateiktas subsidijų, neapmokestinamų įplaukų, įmokų ar bendro finansavimo forma.

Todėl ne mažiau būtina efektyviau naudoti Struktūrinius fondus, o ypač Europos Socialinį Fondą. Manau, kad ypač svarbu, kad pagyvenę žmonės galėtų lavintis visą gyvenimą ir rasti vietą darbo rinkoje.

  Toomas Savi (ALDE). Gerb. Pirmininke, aš balsavau už D. Pack pranešimą, nes vienas iš mokymosi visą gyvenimą tikslų yra didinti darbo rinkos lankstumą. Žmonėms, kuriems daugiau kaip 50 metų, man, beje, taip pat, tokia politika sukuria platesnes galimybes reaguoti į pokyčius darbo rinkoje ir prisitaikyti prie situacijos nepatiriant skaudžių smūgių. Pranešime pabrėžiamas teigiamas mokymosi visą gyvenimą poveikis socialinei įtraukčiai ir galėjimui dirbti, o to jokiu būdu negali būti nepaisoma senėjančioje visuomenėje, pavyzdžiui, mano gimtojoje Estijoje.

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Primininke, ponios Pack pranešimas „Suaugusiųjų švietimas: mokytis niekada ne vėlu.“ Mano nuomone yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos veiksmų programų. Motyvacija dalyvauti suaugusiųjų lavinimo programose, užsienio kalbų mokymasis, motyvacija baigti trečiosios pakopos lavinimo kursą ir turėti galimybę gauti geresnį darbą, todėl ir geresnes pajamas, be to, galimybę greičiau integruotis kaip imigrantams. Tačiau moterims ypač svarbu, kad būtų įtrauktos atitinkamos vaiko rūpybos programos.

Ypatingą dėmesį reikia skirti galimybei keistis žiniomis tarp kartų. Todėl „ÖVP-Europa-Club“ noriai pritaria šiam pranešimui.

  Nina Škottová (PPE-DE). – (CS) (kalbos pradžios išgirsti nepavyko) … šio pranešimo pradžioje aiškiai akcentuota, kad didelį dėmesį reikia skirti visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi visose ES institucijose. Tačiau dokumentai, gražūs žodžiai, plojimai ir palaikantys balsai, pvz., mano, nėra viskas. Švietimo įstaigas reikia skatinti išties įsijungti įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programą. Šio proceso nereikia laikyti priedu prie tradicinio išsilavinimo – jis turi tapti pilnaverte švietimo sistemos dalimi. Todėl kai ką reikės iš esmės pakeisti. Todėl šis procesas kiekvienoje šalyje gali tapti sunkia finansine našta, o tai stabdys švietimo vystymąsi. Svarstant, kur nukreipti lėšas perskirstant atskirų ES politikos krypčių finansavimą, ši sritis, o ypač universitetai, kurie yra natūralus žinių šaltinis, neturėtų būti pamiršta.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, šis pranešimas pavadintas „Suaugusiųjų mokymas: ar niekada nevėlu mokytis.“. Aš norėčiau, kad Europos Komisija ir visi tie, kurie nori, kad būtų priimta Lisabonos sutartis, patys iš jo pasimokytų.

Suaugusiųjų švietimas yra viena svarbiausių švietimo sistemos dalių. Visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra, ir su tuo, aš manau, sutiks daugelis čia esančių, labai geras dalykas.

Mes visi, kai mokėmės mokykloje, turėjome puikius mokytojus ir visi juos prisimename. Aš turėjau puikų matematikos mokytoją, kuris išmokė mane, kad yra trys žmonių rūšys: tie, kurie moka skaičiuoti, ir tie, kurie nemoka skaičiuoti.

Aš turėjau puikų gamtos mokslų mokytoją, kuris mokė mane, kad radioaktyvios katės turi 18 pusamžių. Tačiau, aš manau, svarbiausias dalykas yra frazė, kurią jūs atpažinsite, frazė, kurią šių dienų jaunimas kartoja vis dažniau ir dažniau: „Mums nereikia švietimo, mums nereikia griežtos kontrolės“.

Ką mes darome su Lisabonos sutartimi? Dedame dar vieną plytą į sieną tarp balsuotojų, kurie išrinko mus, ir Europos elito, kurie juos koneveikia.

  Syed Kamall (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš tik noriu pareikšti padėką jums už kantrybę, kol čia vyksta paaiškinimai dėl balsavimo. Ačiū ir už tai, kad juokėtės iš kai kurių pajuokavimų.

Galbūt jūs žinote, kad aš atstovauju Londonui, puikiausiam miestui pasaulyje, puikiausios pasaulyje valstybės sostinei. Londone yra daug švietimo institucijų. Aš baigiau mokyklą Londone, mokiausi Londono ekonomikos mokykloje ir apgyniau magistro laipsnį.

O dėl šio balsavimo, mes nepakankamai įvertiname tolesnio švietimo sektoriaus vaidmenį tęstinio mokymosi srityje. Yra keletas labai puikių įstaigų: Bromlėjaus kolegija, jai vadovauja puikus vadovas Peter Jones – aš noriu oficialiai apie tai pranešti – ir Vestminsterio kolegija. Mes visi nusipelnėme pasakyti nuomonę referendume dėl Konstitucijos.

  Pirmininkė. A š galėčiau atsakyti į meilikavimą ir pasakyti, kad iki šiol dirbame gana gerai, tačiau dabar jau pradedam šiek tiek kartotis.

  Daniel Hannan (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš norėčiau prisidėti prie nuskambėjusios padėkos jums, jūsų darbuotojams ir vertėjams už kantrybę ir gerą humoro jausmą.

Leiskite paklausti, ką turi daryti Briuselis? Pagal kokį sutarties straipsnį, kokiu sveiku protu svarstant suaugusiųjų mokymas yra Europos Sąjungos kompetencija?

Daugelis iš mūsų pritaria, kad reikia kelias šalis apimančių iniciatyvų siekiant spręsti tikrai tarptautinius klausimus; aš galiu pritarti šiam argumentui – arba bent jau argumentui dėl koordinuotos Europos strategijos, tarkime, taršos ir tarifų mažinimo, galbūt aviacijos ir panašiais klausimais. Nors ir čia Europos koordinavimas neturi prilygti ES jurisdikcijai.

Tačiau suaugusiųjų švietimas? Tikrai iš visų šių sričių būtent dėl šios sprendimus turi priimti šalių elektoratai, naudodami savo demokratinius mechanizmus ir procedūras.

Kodėl mes visada manome, kad ponas Briuselyje geriau išmano negu eilinis balsuotojas? Tokia pati nepatraukli nuomonė slypi ir už Konstitucijos, dabar vadinamos Lisabonos sutartimi, todėl mes turime pateikti sutartį žmonėms: Pactio Olisipio censenda est!

  Jim Allister (NI). Gerb. Pirmininke, yra daug visiems priimtinų dalykų, susijusių su šiuo pranešimu. Tačiau svarbiausia iš jų yra tai: jis reiškia ir simbolizuoja tikėjimą, kad Briuselis turi teisę sudaryti darbotvarkes ir nurodyti valstybėms narėms, kaip jos turi suteikti prioritetą klausimams ir išlaidoms, kurios gana akivaizdžiai priklauso jų veikimo sričiai ir tik taip ir turi būti, nes visi regionai turi teisę pagal savo ribotus biudžetus nuspręsti, kokie yra jų prioritetai. Jei suaugusiųjų švietimas ir didesnės tam išlaidos yra prioritetas, taip turi būti nuspręsta to regiono arba tos tautos, ne Briuselio ir ne dėl Briuselio, o dėl jos teisės spręsti.

Mes visi mokomės. Aš išmokau daug nuo tada, kai esu čia nuo 2004 m. Ko aš išmokau daugiausiai, tai visiškos nepagarbos, kurią Europos elitas taiko savo piliečiams, ir atima iš piliečių pagrindinę balsavimo teisę.

  Roger Helmer (NI). Gerb. Pirmininke, šia proga aš noriu jums pasakyti, kad balsavau prieš šią priemonę, taip pat balsavau vykdydamas konservatorių valią ir šįkart aš tai dariau savo valia, nes vis tiek būčiau balsavęs prieš ją dėl tų priežasčių, kurias aiškiai išdėstė draugai ir kolegos, ypač D. Hannan ir J. Allister.

Čia nėra ką veikti Europos Sąjungai. Aš palaikau švietimą. Palaikau suaugusiųjų švietimą. Aš visiškai nepritariu Briuseliui, sprendžiančiam, kaip tai turi būti daroma. Kaip ir D. Mannan, negaliu atrasti jokios sutarties, kurios pagrindu tai turi būti vykdoma. Mes neturime jokio pagrindo sutarčių požiūriu pateikti tokio pobūdžio priemonę.

Taip pat mes neturime jokio pagrindo atsisakyti Konstitucijos Prancūzijoje ir Olandijoje už tai, kad jai taikyta tokia priemonė. Mes turime skelbti referendumus visoje Europos Sąjungoje.

  Thomas Wise (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, ar galiu aš, būdamas suaugęs ir turintis šiokį tokį išsilavinimą, paklausti D. Hannono, kuris, akivaizdu, turi aukštesnį nei mano išsilavinimą, ką reiškia jo lotyniškas posakis?

  Pirmininkė. Aš įsitikinusi, jis jums atsakys, kai baigsime šį posėdį!

  Nirj Deva (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, tai buvo vienos iš karščiausių diskusijų šiame Europos Parlamente nuo jo pradžios. Ar mes taip darėme anksčiau, mes galėjome turėti televizijos kameras ir mūsų rinkėjai galėjo sužinoti, ką mes veikiame.

Leiskite man pereiti prie suaugusiųjų mokymo. Sakoma, niekada nevėlu mokytis. Tai aiškiai subsidiarumo klausimas: priklauso nuo atskirų šalių, tik jos turi spręsti, kokie yra jų prioritetai. Tikrai ne Briuselio Komisija ir ne Europos Parlamentas turi spręsti, ar suaugusiųjų mokymas yra būtinas ar ne!

Tačiau argi nesakoma, kad niekada nevėlu išmokti, ir iš tiesų, vienas dalykas, ko mes tikrai turime greit išmokti, tai, kad mes negalime atskirti Europos žmonių nuo jų sprendimus priimančių atstovų. Mes turime klausti jų, kaip mes norime, kad veiktų Europos Sąjunga, todėl turime rengti referendumą.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš balsavau prieš šią priemonę ir taip dariau, nes esu pedagogas. Ši priemonė be jokių abejonių veda tiesiai prie Europos kvalifikacijų sistemos, o tai yra užgrobimas. Ji ketina pritraukti žmones studijuoti tradiciniuose universitetuose, įgyti kvalifikaciją ten, o tada išduoti jiems naują dokumentą su Europos Sąjungos ženklu, ornamentais, moto, tačiau be jokios puikaus universiteto ar koledžo nuorodos, kuriame jie gavo mokslą. Tai aiškus ir labai baisus paneigimas mokymosi vietos ir aš tai sakau apie visus Europos universitetus, o ne tik žymiuosius Britanijos.

Grįžtant prie suaugusiųjų mokymo klausimo turiu jums pasiūlymą. Visomis priemonėmis skatinkime suaugusiųjų mokymąsi. Duokime kiekvienam suaugusiam žmogui Lisabonos sutarties kopiją ir paprašykime jų ateiti dėl jos balsuoti.

  Graham Booth (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, taip, aš balsavau prieš šį pranešimą. Mano paaiškinimas yra toks, kad Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija remia dotacijų sugrąžinimo sistemą, ir aš noriu pabrėžti, kad būtent mūsų narystė Europos Sąjungoje lėmė tai, kad pirmiausia jos buvo panaikintos Anglijoje ir Velse. Tačiau tai priklauso nuo valstybių narių, o ne nuo Sąjungos, jos turi spręsti dėl mokesčių paskatų ir mokesčių sumažinimo tiems darbdaviams, kurie bendradarbiauja su suaugusiųjų mokymusi. Svarbiausia mums reikia kuo mažiau kištis, tik tiek.

Aš matau, kad man dar liko laiko, todėl noriu pridurti, kad artėjantis Europos Konstitucijos ratifikavimas, nors ji buvo atmesta dviejų referendumų metu, yra visiškai nedemokratiškas ir neteisėtas.

  Pirmininkė. Laikas, tačiau tai ne jūsų tema.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pirmininke, balsavau prieš Pack pranešimą; bet ne todėl, kad nepritariu visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Priešingai – joks normalus žmogus negalėtų abejoti, kad suaugusiųjų švietimas yra labai svarbus mūsų nuolat kintančiame pasaulyje.

Tačiau manau, kad Europa ir ypač Europos Komisija, neturėtų tiek kištis į tai, kas yra valstybių narių kompetencijoje. Tai susiję ne vien su racionaliu mastymu, tai atspindi ir kontroliavimo principe, kuris vis minimas, bet neįgyvendinamas.

- Pranešimas: Roberta Angelilli (A6-0520/2007)

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Pirmininke, noriu pareikšti nuomonę apie labai gerą Angelilli pranešimą dėl ES strategijos vaikų teisių klausimu. Klausimai, susiję su vaikų prostitucija ir sekso turizmu, yra itin svarbūs. Šių kriminalinių nusikaltimų aukas galime matyti savo kiemuose. Atidarius sienas, teritorijoje, apimančioje tokias šalis kaip Vokietija, Čekijos Respublika ir Austrija, padaugėjo prostitucijos, susijusios su moterimis ir vis labiau siejamos su vaikais, atvejų. Tačiau praėjo nemažai laiko, kol į šią problemą buvo atkreiptas deramas dėmesys ES lygiu.

Su vaikų prostitucija susijusias problemas, pvz., nusikaltėlių susisiekimą internetu ir bendradarbiavimo, užtikrinant sienų kirtimo priežiūrą ir įstatymų griežtinimą, stoką, galima eliminuoti tik europiniu lygiu. Pranešime aptariamos šios temos ir įtraukiamos į visapusę strategiją. Nepaisant to, kad dar reikia nemažai atlikti, norint užkirsti kelią vaikų išnaudojimui, tai yra gera žadantis ženklas.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (A6-0508/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu – (FR) Aš balsavau už nutarimą patvirtinti savo partijos nario iš Vokietijos Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf ataskaitą ir pritarti pasiūlymui priimti reglamentą dėl priemonių, kurias 2008–2013 m. turi įgyvendinti Komisija naudojant distancinio zondavimo technologijas bendrosios žemės ūkio politikos kontekste.

Aš pritariu pasiūlymui, kad distancinio zondavimo veikla turėtų būti finansuojama iš biudžeto, o ne iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF). Nors mano partijos kolegos mano, kad šiuo metu daugiau dėmesio reikėtų skirti pastangoms pagerinti ES Jungtinių tyrimų centro žemės ūkio padalinio tinklalapį, kad visi tyrimų duomenys taptų laisvai prieinami visuomenei, aš vis dėlto pritarčiau minčiai sukurti erdvinę duomenų infrastruktūrą ir tinklalapį, kaip ir buvo siūlyta Europos Komisijos apibrėžtuose tiksluose.

Aš pritariu pasiūlymui sukurti visų erdvinių duomenų, distancinių zondavimų ir agrometeorologinių projektų registrą, ir konsoliduoti visas esamas erdvinių duomenų infrastruktūras ir tinklalapius.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu – (PT) Europos Komisija yra pareiškusi nuomonę, kad norint spręsti bendrosios žemės ūkio politikos valdymo problemas, būtina gauti kiek galima daugiau informacijos apie žemės naudojimą, žemės būklę, ir pasėlių būklę. Todėl ji pasiūlė distancinio zondavimo technologijas kaip tyrimo metodą, kuris palengvins prieigą prie tradicinėse žemės ūkio statistikos ir prognozės sistemose sukauptos informacijos.

Teikiant šį pasiūlymą buvo atsižvelgta į bandomąjį distancinio zondavimo technologijų panaudojimo projektą, kuris tuo tarpu buvo pradėtas įgyvendinti pagal Tarybos sprendimą Nr. 1445/2000/EB. Kaip teigė Komisija, dėl šio projekto buvo pasiekta nemaža pažanga įgyvendinant agrometeorologinę derliaus prognozių ir žemės bei pasėlių priežiūros sistemą (MARS).

Dabar Komisija siūlo toliau įgyvendinti distancinio zondavimo technologijas žemės ūkyje 2008–2013 m. laikotarpiu ypač vykdant žemės ūkio rinkų stebėseną. Projektas buvo įgyvendinamas nuo 2008 m. sausio 1 d. šešerius metus. Distancinio zondavimo technologijos taps parankiu įrankiu Komisijai įgyvendinti bendrąją žemės ūkio politiką ir vykdyti jo priežiūrą, nors informacija galėtų būti naudinga ir valstybėms narėms.

Klausimas yra tas, kaip tokia informacija bus panaudojama ir kas ją naudosis, ir būtent šiuo klausimu mes susilaikome.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu − (PT) Iš esmės sutikdamas su Europos Komisijos pasiūlymu aš balsuoju už Graefe zu Baringdorf ataskaitą, nes joje iškelti tam tikri labai svarbūs klausimai.

Aš suprantu pranešėjo išreikštą susirūpinimą dėl to, kad yra neįmanoma palyginti atskirų valstybių narių duomenis, nes analizės atliekamos nevienodu dažnumu.

Aš vis dėlto pritariu pasiūlymui sukurti erdvinių duomenų registrą ir konsoliduoti tokių duomenų infrastruktūrą bei atitinkamus tinklalapius, taip pat tobulinti Žemės ūkio padalinio tinklalapį, kad duomenys taptų prieinami viešai.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu − (SV) Mes balsuojame už tai, kad šiai ataskaitai nebūtų pritarta, nes, kaip visada Europos Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas bando įgyvendinti pakeitimus, kuriais siekiama dar daugiau pinigų skirti iš ES biudžeto žemės ūkiui. Žemės ūkio komiteto 4 pataisa siūloma atidėti 9,2 mln. eurų į atskirą biudžetą, o ne pervesti per Europos žemės ūkio garantijų fondą. Mes tai suprastame tik kaip siekį gauti didesnius biudžeto asignavimus.

  David Martin (PSE), raštu. Aš balsavau už šį pranešimą. Manau, kad bet kokio pasiūlymo, kuris siekia prisidėti prie bendrosios žemės ūkio politikos aiškumo, tąsa gali būti teigiamas žingsnis siekiant užtikrinti sąžiningą elgesį su Škotijos žemdirbiais. Galimybė tiksliau įvertinti derlių ir susijusią informaciją padaryti prieinamesnę, leis pagerinti politiką, kuriai dar trūksta sąžiningos, aiškios ir domėjimosi aplinkosauga reputacijos.

- Pranešimas: Gurt Lechner (A6-0504/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu – (FR) Remdamasis puikia mano kolegos iš Vokietijos Kurt Lechner ataskaita, aš pritariu Europos Parlamento antruoju klausimu pagal bendro sprendimų priėmimo procedūrą priimtai rezoliucijai dėl Tarybos bendrosios pozicijos priimti direktyvą dėl valstybių narių įstatymų, teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su vartojimo paskolomis, ir pakeičiančią 1987 m. Bendrijos sistemą, iš dalies pakeistą du kartus. Aš taip pat pritariu Europos Komisijos norui sukurti sąlygas plėtotis tikrai vartojimo kredito rinkai, užtikrinti kokybišką vartotojų apsaugą ir pateikti Bendrijos teisės aktų išaiškinimą pakeičiant tris šiuo metu galiojančias 1987 m., 1990 m. ir 1998 m. direktyvas dėl tokios rūšies paskolų.

Aš aukštai vertinu mūsų kolegos iš Prancūzijos Jean-Paul Gauzès atliktą didžiulį darbą, kuris dėl savo išminties ir remdamasis savo tvirtais įsitikinimais įnešė labai reikšmingą indėlį siekiant šio svarbaus kompromiso, kuris yra toks reikšmingas ekonomikos augimui, vartotojų apsaugai ir kredito įstaigoms.

  Gérard Deprez (ALDE), raštu – (FR) Po penkerių metų diskusijų Europos vartotojai dabar jau greitai galės gauti vienodą informaciją apie vartojimo kreditus, tai leis geriau palyginti su kitose šalyse siūlomų kreditų sąlygomis, perkant, pavyzdžiui, automobilį, indaploves ar sofą-lovą.

Nors jau ir dabar europiečiai turi galimybę paimti banko paskolą užsienyje, pirkdami vartojimo prekes, tačiau tokia galimybe naudojasi labai nedaugelis: mažiau nei 1 proc. visų tokių paskolų yra šiuo metu pasiskolinta užsienyje. Tačiau šiuo metu tokioms paskoloms taikomos palūkanų normos gali skirtis net iki 100 proc. (Portugalijoje – 12 proc., Suomijoje – 6 proc.)! Nustatyta, kad pagrindinės kliūtys yra kalbos barjeras, atstumas ir nepakankamas vartotojų pasitikėjimas.

Direktyva, kurios priėmimui aš pritariu, turėtų padėti padidinti šį pasitikėjimą, suteikti vartotojams geresnės informacijos, palengvinti jų pasirinkimą, tuo pat metu sudarant galimybes joms pasinaudoti taisyklių dėl vienodos vartotojų apsaugos teikiamais privalumais (ankstyvas paskolos grąžinimas, teisė atsisakyti ir t. t.).

Baigdamas norėčiau užduoti du klausimus:

Ar mes nesukeliame jokio pavojaus skatindami žmones skolintis per daug, jeigu tuo pat metu nesiekiame gerinti sąlygų skolintojams patikrinti vartotojų kreditingumą? Ar mums nereikia nedelsiant imtis priemonių atverti kelią konkurencijai tarp valstybių narių paskoloms turtui srityje?

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu – (PT) Čia balsuojama dėl antrojo dar 2002 m Europos Komisijos pirmą kartą pateikto pasiūlymo klausimo. Šiuo kompromisu siekiama susitarti su Taryba dėl teksto, kuris faktiškai panaikins šiuo metu galiojančią Direktyvą 87/102/EEB ir sukurs naują bendrą vartojimo kredito sutartis reglamentuojančią teisinę sistemą.

Pagrindinė mintis yra sudaryti geresnes sąlygas atverti nacionalines rinkas ir skatinti vartojimo kredito operacijas tarp įvairių valstybių, siekiant didinti konkurenciją ir „tobulinti“ vidaus rinkos veikimą.

Be kitų dalykų, pasiūlyme pateikta metinės procentinės mokesčio normos (APR) apskaičiavimo formulė, apibrėžtos ankstyvo paskolos grąžinimo atvejais taikomos sąlygos ir nustatoma informacija, kuri turi būti pateikta vartotojams apie paskolos sutartis.

Mes balsavome už pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą, kuri yra itin aktualus klausimas Portugalijoje, kur šeimų įsiskolinimo mastai nuolat auga viršydami turimas pajamas net 124 proc. ir kur pagrindinės finansinė grupuotės uždirba pasibaisėjimą sukeliančius pelnus.

Mes balsavome prieš visus pasiūlymus atverti finansų rinkas ir skatinti kredito operacijas tarp valstybių narių, kuriais siekiama ne apsaugoti vartotojus, o panaikinti kliūtis į rinkas patekti pagrindinėms finansų grupuotėms.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už pasiūlymą pritarti ataskaitai, kuria siūloma derinti valstybių narių vartojimo paskolas reglamentuojančius įstatymus.

Nors europiečių namų ūkiai jau turi galimybę gauti bankų paskolas užsienyje norėdami įsigyti vartojimo prekes, labai dar nedaugelis jomis naudojasi. Didžiausios kliūtys čia yra kalbos barjeras, atstumai ir nepakankamas vartotojų pasitikėjimas.

Naujoji direktyva padidins rinkos skaidrumą vartotojams palankia linkme, tais atvejais, kai jie pageidauja gauti nuo 200 iki 75 000 eurų dydžio paskolas. Vartotojams bus suteikta pati išsamiausia informacija, kuria remdamiesi jie galės priimti sprendimą, jeigu jie pageidauti įsigyti prekes kitoje valstybėje.

Pasiūlymuose dėl paskolų vartotojams skirta informacija bus pateikta naujoje Europos kredito informacijos formoje. Pagaliau vartotojams bus naudinga ir visoje Europoje vienoda taikoma metinė procentinė mokesčių norma.

Ši direktyva užtikrins, kad vartotojams būtų teikiama kokybiška pagrindinė informacija, kurią būtų nesunku palyginti. Atsisakymo ar ankstyvo grąžinimo teisė, kuria vartotojai galės pasinaudoti be jokių papildomų mokesčių, taip pat aiškiai išdėstytos vartotojų teisės ir pareigos – tai suteiks jiems didesnio tikrumo, kuris taip reikalingas norint palyginti kainas.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu – (FR) Šis kompromisinis sprendimas, dėl kurio Parlamentas turi pareikšti savo nuomonę, yra, be abejo, Tarybos pozicijos patobulinimas, bet vis tiek jame išlieka daug neaiškumo dėl pagrindinių nuostatų, susijusių su vartotojų paskolų sutartimis.

Mažiausia 200 eurų suma, t. y. paskolos suma, nuo kurios pradeda galioti direktyvos nuostatos, mano manymu, yra pernelyg maža atsižvelgiant į pragyvenimo lygį daugelyje valstybių narių .

Panašiai, manome, nėra būtina derinti nuostatų, reglamentuojančių ankstyvo paskolos grąžinimo atvejus. Skirtumai tarp atskirų valstybių narių nėra pernelyg dideli. „Kompromisas“ dėl kurio vyksta derybos su Taryba, yra paprasčiausias įvairių nacionalinių nuostatų papildymas, ir jis greičiau ne derina nacionalines nuostatas, o tik dar labiau komplikuoja padėtį.

Mano nuomone, direktyva yra pernelyg biurokratiška – ir įmonėms, ir kredito įstaigoms ir vartotojams. Minimali numatyta teikti informacija yra pernelyg plati ir perdaug sunkiai suvokiama. Tai sukelia pavojų, kad gerai informuoti vartotojai gali būtu suklaidinti.

  Toine Manders (ALDE), raštu. − (NL) Šiandieninio balsavimo Europos Parlamente rezultatas reiškia, kad po gerų penkerių metų galiausiai buvo pasiektas susitarimas dėl vartojimo paskolas reglamentuojančios direktyvos. Praėjusios savaitės pabaigoje dialogas tarp Europos Komisijos, Tarybos ir Parlamento vis dar buvo bevaisis, nes pranešėjas pareiškė prieštaravimus dėl kompromisinio pasiūlymo ankstyvo grąžinimo klausimais, kurį visos kitos partijos buvo pasirengusios priimti. Kompromisą, kurs vėliau buvo pasiektas tarp Europos Parlamento Socialistų frakcijos ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą, ir kuris taip pat buvo priimtinas Europos Komisijai ir Tarybai šiandien sulaukė didelio pritarimo iš Parlamento. Man malonu, kad Europos liaudies partijos frakcija (krikščionys demokratai) ir Europos demokratai dabar nusprendė pritarti kompromisiniam sprendimui ir esu įsitikinęs, kad tai yra patys geriausi rezultatai, kuriuos galima buvo pasiekti vartotojams ir pramonei. Norėčiau padėkoti visiems šiame procese dalyvavusiems, ypač pranešėjui, už jų pastangas viso proceso metu.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu – (EL) Vartojimo ir būsto paskolų apimtys Graikijoje jau pasiekė 95 mlrd. eurų: šioje šalyje vartojimo kreditų apimtys auga greičiausiai iš visų euro zonos valstybių ir dabar jau suma artėja prie bendro ES metinio biudžeto sumos. Tai yra vis gilėjančio skurdo požymis.

Du milijonai namų ūkių yra pasiėmę paskolas, iš jų 3–4 proc. negali mokėti su paskolos aptarnavimų susijusių mokesčių. Daugeliu atveju įsiskolinimas didesnis nei 40 proc. jų pajamų, dėl to labai dažnai turtą konfiskuoja antstoliai. Tas pat pasakytina ir apie mažas ir vidutines įmones, kurios yra nuolat priverstos skolintis.

Bankai be jokių skrupulų pasisavina didžiausius pelnus nustatydami aukštesnes palūkanų normas paskoloms ir žemesnes banko indėliams, taikydami įvairius neteisėtus ir nereguliarius mokesčius ir rinkliavas, naudodami klaidinančią reklamą ir t. t., o darbuotojai dėl to tik toliau klimpsta į skolas.

ES remia finansų įstaigas užtikrindama jiems pelnus ir sušvelnindama nepopuliarios politikos pasekmes – o tai tik mažina darbuotojų perkamąją galią ir blogina jų gyvenimo kokybę.

Siūloma direktyva apsaugo laisvės sudaryti sutartis principą, nepaisant nevienodos padėties derybose, Ji tik stiprina finansinį kapitalą perkeldama atsakomybę vartotojui. Ji uždraudžia kompensaciją už ankstyvą grąžinimą, skatina teisės nuostatų derinimą, atveria nacionalines rinkas vartojimo sektoriuje, yra tyčia labai sudėtinga ir nesuprantama skolininkams.

GKP (Graikijos komunistų partijos) nariai balsuoja prieš pasiūlymą stiprinti kredito kapitalą ir pasisako už tikrą liaudies ekonomiką, kuri veiktų darbuotojų naudai.

  David Martin (PSE), raštu. Raginimui suderinti įstatymus, susijusius su vartojimo kreditais visoje Europoje aš pritariu. Pranešimas ne tik sukuria kreditų vidaus rinką vartotojams, bet ir sudaro reikalavimų sąrašą, siekiant užtikrinti sąžiningą elgesį tiek vartotojų, tiek kreditorių atžvilgiu. Taisyklės šioje srityje turi būti vartotojui patrauklios, ypač tos, kurios susijusios su ankstyvu grąžinimu ir kompensavimu, ir, mano nuomone, pranešime šie klausimai tinkamai sprendžiami. Reklamos suderinimas irgi padės užtikrinti, kad vartotojai visoje Europoje bus vienodai informuoti, kai norės priimti su vartojimo kreditu susijusius sprendimus.

  Béatrice Patrie (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už pasiūlymą pritarti kompromisui, kurį PSE frakcija pasiekė su Taryba (46 pataisa), nes dėl jo bus galima išlaikyti tą pusiausvyrą, kuri praėjusį pavasarį pasiekta pirmininkaujant Vokietijai.

Man priimtinas šios direktyvos projekte pateiktas apibrėžimas, pagal kurį vartojimo kredito mažiausia suma yra 200 eurų, o didžiausia – 75 000 eurų. Tačiau man priimtiniau būtų, jeigu didžiausia paskolos suma būtų nustatyta 50 000 eurų.

Ypač pritariu kvalifikuotos daugumos plenariniame posėdyje pasiektam susitarimui, kuriuo bus užtikrinta, kad vartotojų interesai bus aiškiai apsaugoti ankstyvo kredito grąžinimo atveju. Kompensacija, kurios bankai gali reikalauti, bus griežtai kontroliuojama, ir gali būti netgi uždrausta taikyti kreditams, kurių suma nesiekia 10 000 eurų.

Bet kokiu atveju ir toliau kova su pernelyg dideliu skolinimusi turi išlikti prioritetine užduotimi, o kreditą turi būti bandoma gauti protingai. Idėja, kad galima bus atgaivinti vartojimą teikiant paskolą būstams, yra tik iliuzija: toks požiūris tik veda labiausiai pažeidžiamus vartotojus į skurdą.

Augimą atgaivinti didinant vartojimą galima tik didinant atlyginimus, o ne leidžiant pasiimti didesnes paskolas!

  Pierre Pribetich (PSE), raštu. – (FR) Šiandien buvo patvirtinta pono Lechner ataskaita dėl Europos vartojimo kredito rinkos atvėrimo.

Man atrodo, kad rinkos, kuri iki šiol buvo griežtai nacionalinė, pavertimas Europos rinka, tuo pat metu išlaikant aukštą vartotojų apsaugos lygį, yra pirmas žingsnis visiško vartojimo kreditus reglamentuojančių taisyklių suderinimo link.

Vartotojams pavojus įklimpti į skolas išlieka dar vis pernelyg aukštas. Kontrolės priemonės ir skaidrumas sukuriant duomenų bazes su duomenimis apie kiekvieno vartotojo kreditingumą, išlika labai svarbiu uždaviniu.

Tačiau, panašiai kaip ir dauguma mano kolegų, aš balsavau prieš 16 straipsnio 29 pataisą, ir man malonu, kad ji buvo atmesta. Mano nuomone, ta nuostata iš esmės tik nubaudžia vartotojus, kurie nusprendžia grąžinti paskolas anksčiau.

Pasiūlymas vartotojams pasinaudoti galimybe sumokėti paskolą anksčiau termino yra gera iniciatyva. Jos nereikėtų sugadinti suteikiant skolintojui galimybę reikalauti kompensacijos už bet kokias sąnaudas, tais atvejais, kai tai nepateisinama ar neteisinga.

Todėl buvo būtina nustatyti tam tikras ribas. Todėl skolintojas dabar nebegalės reikalauti didesnės nei 1 proc. paskolos dydžio kompensacijos.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu – (PT) Bendroji vartojimo paskolas reglamentuojanti teisinė sistema turi apibrėžti aiškias, paprastas ir nuoseklias taisykles, kurios sukurs pridėtinę vertę Europoje siekiant skatinti vidaus rinkos veikimą.

Todėl šiandien norėčiau pasveikinti Parlamentą pasiekus sutarimą dėl šio teisės akto. Mano nuomone, nacionalinių rinkų atvėrimas vartojimo paskolų verslui yra labai svarbus pasiekimas, nes tai skatins konkurenciją ir sukurs teigiamas pasekmes vartotojams.

Pateikdama šį naują pasiūlymą ES neabejotinai skatina konkurenciją tarp finansų įstaigų, ir padidina skaidrumą numatant reikalavimą atskleisti informaciją, susijusią su padėtimi iki sutarties sudarymo ir su sutartimi, ir duomenis, kurie, mano manymu, yra esminiai užtikrinant vartotojų apsaugą, taip pat numatant galimybę sumažinti palūkanų normą padidėjus pasiūlai, ypač mažesnėse rinkose.

Pagal šį susitarimą nustatyta didžiausia paskolos suma taip pat yra teigimas aspektas Portugalijos rinkai. Aš įsitikinęs, kad ši naujoji sistema atvers naujas kredito galimybes, o dabar išlieka poreikis užtikrinti veiksmingesnę vartotojų apsaugą ir jų kreditingumą, užirsti kelią pernelyg dideliems įsiskolinimams, atsižvelgiant į racionalios socialinės politikos reikalavimus. Nauda turi būti kuriama sprendžiant problemas, o ne atvirkščiai – tam, kad būtų jos sprendžiamos sukuriant naujas problemas.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Šiandien Europos Parlamentas priėmė labai kontraversišką direktyvą, kuri buvo palikta likimo valiai ištisus šešerius metus. Ir vis dėlto jos tekstas yra labai artimas europiečių širdims, nes šia direktyva numatoma harmonizuoti vartojimo kredito rinką.

Bendra šios rinkos vertė yra 800 mlrd. eurų (du iš trijų Europiečių, pirkdami baldus, televizorių ar automobilį, naudojasi paskolomis), o palūkanų normos šiuo metu svyruoja nuo 6 proc. (Suomijoje) iki daugiau nei 12 proc. (Portugalijoje), ir vis dėlto sandoriai iki šiol buvo sudaromi daugiausia tik nacionaliniu mastu; mažiau nei 1 proc. paskolų šiandien yra gaunamos iš kitų valstybių.

Ši direktyva atveria Europos sienas vartotojams, kurie siekia gauti paskolas geriausiomis sąlygomis: jie gali pasirinkti geriausią pasiūlymą, būdami garantuoti, kad jiems bus suteikta tokia pati informacija, užtikrintos tokios pačios teisės, ir, svarbiausia, ta pati apsauga nuo pernelyg didelio įsiskolinimo. Skolininko kreditingumo vertinimas, greita ir nemokamai teikiama informacija atsisakymo atveju ir teisė per 14 dienų atisakyti tikriausiai yra pagrindiniai direktyvos tikslai.

Vis dėlto išlieka vienas dalykas, dėl kurio mes labai apgailestaujame, t. y. nepakankamas aiškumas dėl ankstyvo išmokėjimo sąlygų. Numačius galimybes griežtai bausti vartotojus, kurie nusprendė grąžinti paskolas anksčiau termino, niekais paverstų kitus teisės aktų derinimo privalumus!

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Ponia Pirmininke, ponai ir ponios, aš balsavau už Lechner ataskaitą apie vartojimo kreditą. Manau, labai svarbu Europos Sąjungai sukurti bendrą teisinę sistemą, užtikrinančią vartotojų apsaugą šioje per pastaruosius metu smarkiai išaugusioje rinkoje.

Ypač Italijoje vartojimo kreditų sutarčių sudarymo mastai augo nepaprastai greitai. Labai dažnai vartotojai, kartais paskatinti viliojančių reklaminių kampanijų sudarė tokias sutartis išsamiai nesusipažinę savo teisėmis ar neperskaitę sutarties sąlygų, o vėliau sužino, kad yra apriboti įvairiausiomis sąlygos ir kad jiems taikomi įvairiausi įpareigojimai. Šiame kontekste aš vėl norėčiau pabrėžti kaip svarbu užtikrinti vartotojų apsaugą, tuo pačių ir priimant šią direktyvą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsuoju už Kurt Lechner ataskaitą dėl rekomendacijos surengti antrąjį Tarybos bendrosios pozicijos klausimą, vertinant pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kredito sutarčių su vartotojais ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB.

Mano nuomone, kompromisas, kuris buvo pasiektas derybomis, gali būti laikomas priimtinu. Pateiktu pasiūlymu siekiama supaprastinti kredito suteikimo procedūras ir palengvinti vartotojams sąlygas gauti kreditus visoje Europos Sąjungoje. Suderinus ir suvienodinus standartus, išaugs konkurencija tarp kreditus teikiančių institucijų, taip bus sumažintos sąnaudos ir sukurta tikra vidaus rinka vartojimo kredito srityje.

  Jacques Toubon (PPE-DE), raštu. – (FR) UMP [Union pour un Mouvement Populaire / Liaudies judėjimo sąjungos] nario Prancūziją atstovaujančio Parlamento nario nuomone, pritarus direktyvos dėl vartojimo kredito projektui buvo padarytas didžiulis žingsnis į priekį.

Iš tiesų dėl Europos Parlamento, o ypač pranešėjo p. Lechner indėlio, galutinis direktyvos tekstas skatina atverti sienas labai svarbioje kasdienio gyvenimo srityje, tuo pat metu išsaugant esamas vartotojų teises, o ypač Prancūzijos vartotojų.

Perkėlus direktyvą į nacionalinius teisės aktus, ateityje atsivers naujos galimybės pasiūlyti kreditus geresnėmis sąlygomis ir bus sumažinta rizika, kad vartotojai prisiims pernelyg didelių skolų.

  Bernadette Vergnaud (PSE), raštu. – (FR) Praėjus šešeriems metams nuo euro įvedimo, Europoje vis dar nėra sukurta bendra bankininkystės rinka, kuris būtų naudinga vartotojams ir leistų jiems labiau apčiuopiamai pajusti ir įvertinti vieningos valiutos privalumus.

Informacija apie palūkanų normas ir kredito teikimo sąlygas bus standartizuota, ir todėl vartotojams bus lengviau palyginti pasiūlymus. Todėl vartotojas galės priimti sprendimą turėdamas visą informaciją, ir pasirinkti palankiausias kredito sąlygas.

Skolintojai taip pat turės suteikti vartotojams išsamią informaciją apie jų kredito pasiūlymo privalumus ir trūkumus. Nuostatos, reglamentuojančios atsisakymo teisę susijusio kredito atveju (kai suteikiamas iš karto pristačius prekes) ir nuobaudas, taikomas kreditą grąžinus anksčiau laiko, yra labai aiškiai suformuluotos. Tokios nuobaudos turi būti „teisingos ir objektyviai pateisinamos“. Jos negali viršyti 1 proc. anksčiau termino grąžinamo kredito sumos ir negali būti taikomos, jeigu suteikiama kintamų palūkanų normų paskola. Man ypač priimtina nuostata, kad valstybės narės gali nustatyti, kaip šiuo metu nustatyta Prancūzijoje, kad tais atvejais, kai paskolos suma yra mažesnė nei 10 000 eurų, reikalauti kompensacijos negalima. Todėl aš balsavau už šį pasiūlymą.

- Pranešimas: Roberta Angelilli (A6-0520/2007)

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu − (SV) nuosaikieji balsavo už pasiūlymą dėl ES strategijos vaiko teisių klausimais. Mūsų nuomone, vaiko teisės turi būti gerbiamos lygiai taip pat kaip žmogaus teisės, ir, be abejo, pritariame veiksmams, kuriais kovojame su tokiais dalykais kaip vaikų pornografija ir vaikų seksualinis išnaudojimas. Tačiau turime pabrėžti, kad nemažai ataskaitoje paminėtų klausimų susiję su sritimis, kurios turėtų būti reglamentuojamos tarpvyriausybiniu lygiu, pavyzdžiui, įvaikinimo klausimai. Be to, ataskaitoje minimi ir klausimai, kuriuos jau dabar reglamentuoja galiojantys ES teisės aktai, tokie kaip reklama per televiziją ir produktų žymėjimas.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. Aš balsavau už šį pranešimą, nes aš manau, juo prisidedama prie kovos su smurtu ir šiurkščiu elgesiu prieš vaikus, įskaitant skurdą, diskriminaciją ir mokymosi galimybę.

Ypač aš sveikinu EP, kad palaiko mechanizmą, pagal kurį prekių, pagamintų naudojant vaikų darbo jėgą, tiekėjai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Europoje. Taip pat aš raginu Komisiją nedelsiant pasiūlyti priemones, kuriomis pagrindinis sutarties tiekimo grandinėje dalyvis būtų atsakingas už JT konvencijų dėl vaikų darbo pažeidimus.

Tačiau aš smerkiu siekius pašalinti iš pranešimo nurodymus dėl paauglių teisės į lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir švietimo bei paslaugų šeimos planavimo klausimais.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pasiūlymą pritarti Roberta Angelilli ataskaitai „Kuriant ES strategiją vaiko teisių klausimais“, nes labai svarbu pabrėžti tai, kad nemažai ES lygmeniu priimtų teisės aktų tiesiogiai ar netiesiogiai apima ir vaiko teisių klausimus. Todėl manau, yra labai svarbu sukurti vaiko teisių pripažinimo teisinę bazę, kad vaiko teises galima būtų susisteminti ir pateikti teisine forma.

Šiuo atžvilgiu ataskaita yra labai svarbus įnašas siekiant bendro supratimo ir užtikrinimo, kad vaiko teisės būtų gerbiamos, nes jame išreikšta parama Bendrijos teisės aktams, draudžiantiems bet kokią prievartą vaiko atžvilgiu, ir pabrėžiama tokių sričių kaip švietimas, sveikatos apsauga, įvaikinimas, kova su skurdu ir diskriminacija svarba. Taip pat norėčiau paminėti, kad naujoji Lisabonos sutartis sukuria teisinį pagrindą vaiko teisų apsaugai, kuri dabar suprantama kaip vienas ES tikslų.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Vaikų teisės yra be abejonės visuotinės ir nepažeidžiamos ir Junilistan nariai su pasitenkinimu pažymi, kad visos ES valstybės narės ratifikavimo JT Vaiko teisių konvenciją. Tai reiškia, kad mes jau esame įpareigoti tarptautiniais vaiko teisių apsaugos teisės aktais kovoti su vaikų darbu, prekyba vaikais, prievarta ir daugybe kitų įsikišimo į vaikų gyvenimą formų. Be to, pagal Švedijos vaiko teisų apsaugos įstatymus vaiko interesams visada teikiama didžiausia pirmenybė.

Mes nusprendėme susilaikyti nuo balsavimo pritarti šiai ataskaitai dėl tos paprastos priežasties, kad, mūsų nuomone, pranešėja nesugebėjo skirti pakankamo dėmesio geriausiems vaiko interesams. Visa ataskaita faktiškai buvo skirta nagrinėti klausimą, kokį socialinį modelį kiekviena valstybė narė turėtų priimti, kad galėtų įgyvendinti tai, kas ,Europos Parlamento nuomone, yra pats tinkamiausias sprendimas. Ataskaitoje buvo nagrinėjami patys įvairiausi klausimai – nuo smurtinių scenų rodymo per televiziją ar prekybos smurto scenas demonstruojančių kompiuterinių žaidimų draudimo, iki priverstinės santuokos, neteisėto įsivaikinimo ir neteisėto darbo.

Aišku, mes balsuojame už pasiūlymą pritarti pataisoms, kuriomis pabrėžiama visiško JT Vaiko teisių konvencijos, kaip teisinės vaiko ir visuotinių žmogaus teisių apsaugos garantijos, laikymosi svarba.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Ataskaitą sudaro beveik 200 straipsnių ir joje nagrinėjami kai kurie aspektai, kuriems mes pritariame, ir yra aspektų, kuriems mes nepritariame. Mūsų nuomonė, kurią mes išreiškiame balsuodami, kaip tik ir turėtų būti suprantama atsižvelgus į šį mūsų pareiškimą.

Tačiau turėtume pažymėti, kad ataskaitoje nepavyko panagrinėti tų situacijų, kurios yra ataskaitoje aprašomos, priežasčių.

Ataskaitoje bandoma išsisukti nuo atsakomybės, nepateikus jokių kritinių pastabų ES naujosios liberaliosios politikos atžvilgiu, nors būtent ji yra milijonų žmonių, o ypač vaikų, skurdo pagrindas. Tokia politika skatina gilią ir nepriimtiną socialinę nelygybę, kurią sukelia kapitalistinis eksploatavimas ir koncentracija. Tai yra politika, kuri provokuoja socialinę nesantaiką, darbuotojų atlyginimų nuvertėjimą, siūlo labai lengvas atleidimo iš darbo ar nesaugias darbo sutarties sudarymo sąlygas; ilgesnę ir lankstesnę darbo dieną, viešųjų paslaugų liberalizavimą ir privatizavimą. Politika, kuri neabejotinai turės neigiamos įtakos darbuotojų veiksmingumui ir pablogins darbuotojų ir jų šeimų, o tai reiškia ir vaikų, gyvenimo sąlygas.

Norint užtikrinti, kad būtų gerbiamos ir visiškai įgyvendintos vaiko teisės, be to, būtina užtikrinti, kad būtų teisingai paskirstytas turtas, įgyvendinamos su darbu susijusios teisės, užtikrinami normalūs atlyginimai, trumpesnės darbo valandos, sukurta stipri socialinės apsaugos sistema, sveikatos apsaugos sistema, visuotinė ir nemokama švietimo sistema.

  Marian Harkin (ALDE), raštu. Nors aš balsavau už, noriu paaiškinti savo poziciją dėl antrosios pranešimo dalies. Joje teigiama, kad 2007 m. spalio 19 d. tarpvyriausybiniu sprendimu, įtraukiančiu vaikų teises kaip vieną iš Sąjungos tikslų į Lisabonos sutartį, sudaromas naujas teisinis pagrindas vaikų teisėms. Pagal komisaro F. Fratinio atsakymą plenariniame posėdyje į mano klausimą, Lisabona nepateikia jokio specialaus teisinio pagrindo ir svarbu tai paaiškinti. Dėl 127 dalies aš jai nepritariu, nes aš nepritariu skarų ir hijabų uždraudimui.

  Milan Horáček (Verts/ALE), raštu. − (DE) Norėčiau pateikti pastabas dėl Angelilli ataskaitos apie ES strategiją vaiko teisių klausimais. Tai iš tikrųjų labai gera ataskaita. Ypač svarbus radikalus požiūris į tokius klausimus kaip vaikų prostitucija ir sekso turizmas.

Tačiau tokių nusikaltimo aukų galima rasti ir mūsų pašonėje. Atvėrus sienas pasienio teritorijose tarp Vokietijos, Čekijos Respublikos ir Austrijos, labai suintensyvėjo prostitucijos verslas, kuriame dalyvauja moterys ir vis daugiau – vaikai. Tačiau šie klausimai ilgą laiką nebuvo laikomi prioritetiniais klausimais ES lygiu.

Problemos, susijusios su vaikų prostitucija, gali būti sprendžiamos tik ES lygiu (nusikalstamų tinklų kūrimas interneto kanalais ir nepakankamas įvairių valstybių narių priežiūros ir teisėtvarkos institucijų bendradarbiavimas).

Ataskaitoje visos šios problemos nagrinėjamos ir sujungiamos į vieną strategiją. Nors kovojant su vaikų išnaudojimu dar reikia padaryti labai daug, tai jau bet kokiu atveju yra labai padrąsinantis žingsnis.

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. Aš balsavau už šį pranešimą, nes aš manau, kad tai išsamus dokumentas, pilnas gerų pasiūlymų. Ypač sveikinu vaiko teisės pripažinimą, kad vaikai dalyvautų priimant tiesiogiai su jais susijusius sprendimus ir kad jiems būtų tinkamai atstovaujama teisiniuose ir administraciniuose svarstymuose. Pranešime griežtai reikalaujama sveikos aplinkos ir teisės veikti. Juo taip pat pripažįstama, kad tiems vaikams, kurie turi teisę dirbti, turi būti mokama remiantis vienodo atlyginimo už tą patį darbą požiūriu: labai daug jaunų žmonių yra išnaudojami kaip pigi alternatyva kitiems darbuotojams, kai jie dirba taip pat gerai ir taip pat sunkiai daugelyje sektorių. Aš balsavau už tai, kad būtų pašalinta dalis, nurodanti skatinti šalis uždrausti nešioti hijabas. Aš manau, kad tai netinkamas Moterų komiteto pasiūlymas, vertinantis hijabą kaip automatišką moters pavergimo ženklą, tačiau taip nėra. Asmeniškai man rėžia akį, kai matau dar nesubrendusias merginas, dėvinčias seksualius, tiesiog kviečiančius lytiškai bendrauti drabužius, tačiau aš nesiekiu uždrausti to Parlamentui pateikiamu pranešimu. Aš džiaugiuosi, kad pranešimas priimtas be šios dalies.

  David Martin (PSE), raštu. Aš tvirtai palaikau išsamios ir nuoseklios Europos strategijos dėl vaikų teisių idėją. Kova su visomis smurto formomis, skurdu ir diskriminacija, kuriuos patiria vaikai, negali būti sprendžiama valstybės lygiu. Vaikų teisės į mokslą, sveikatą ir įsivaikinimą apsauga turi būti visos Europos pripažinta ir tęsiama.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Prievarta klesti greta mūsų esančiuose bendruomenėse su senomis islamo religijos tradicijomis. Įdiegtą neapykantą nekenčiantys vakarų kultūros vaikai išlieja žaidimo aikštelėse, gatvėse, tai netgi juos paverčia potencialiais teroristais. Mes neatkreipėme dėmesio į išankstinius perspėjimo ženklus, vadovaudamiesi savo neteisingu supratimu apie toleranciją, ir nepripažinome to, kas iš tikrųjų buvo sprogstamasis momentas.

Taip pat nerimą kelia prekybos vaikais ir pornografijos augimo mastai; kaip žinoma, seksualinius nusikaltimus vykdantys asmenys labai dažnai yra linkę daryti tokius nusikaltimus pakartotinai. Šiuo atžvilgiu buvo nutrauktas šydas nuo įtartinų vaikų iš besivystančių šalių įsivaikinimo procedūrų, kurios iš tikrųjų tik dangstė prekybą vaikais, prekybą žmogaus organais ar prostituciją.

Yra daugybė našlaičių, laukiančių, kad juos kas nors įvaikintų, ypač Rytų valstybėse, ir milijonai negimusių vaikų Europoje, todėl griežtas draudimas įsivaikinti ne europiečius vaikus būtų didelis smūgis prekybai vaikais, žingsnis visos Europos seksualinių nusikaltėlių registro sudarymo link ir griežtesnių bausmių už vaikų seksualinį išnaudojimą ir vaikų pornografijos turėjimą. Ir galiausiai, nors tai nė kiek ne mažiau svarbus klausimas, būtina kovoti su buitiniu smurtu migrantų šeimose ir apriboti užsieniečių dalį mokyklose, siekiant užkirsti kelią plintančiai prievartai.

  Baronesse Nicholson of Winterbourne (ALDE), raštu. Nors Lisabonos sutartis nustato vaikų teisių skatinimą kaip Sąjungos tikslą, ji nesukuria naujų teisinių galių. Aš manau, kad visiems šios srities aspektams turi būti taikomas esamas teisinis pagrindas. Yra aiškios sritys, kurios išeina už šių jo ribų. Pranešimu nesiūloma realių vaikų problemų sprendimų. Vienas pavyzdys yra institucinė priežiūra. Mes balsavome už tai, kad ši priemonė būtų apribota ir būtų naudojama tik laikinai. Tačiau šimtai tūkstančių vaikų visoje Europoje yra gimę arba paskui įgiję tokių fizinių ar psichinių trūkumų, kad jiems yra būtina taikyti ilgalaikę medicinos ar socialinę institucinę priežiūrą. Paralyžiuotas, įskilu stuburu ar galvos smegenų vandene sergantis vaikas gali pajausti gyvenimo džiaugsmus ir laimę tik prižiūrimas kvalifikuoto personalo ir šeimos narių. Sistemos stiprinimas, o ne jos panaikinimas, yra prioritetas.

Mes Europoje turime laikytis Jungtinių Tautų konvencijos dėl vaiko teisių. Šiuo pranešimu iškraipomos kai kurios svarbios konvencijos idėjos. Todėl aš apgailestaudama turiu pripažinti, kad negalėjau palaikyti šio pranešimo, nors pritariu jį palaikiusiųjų išreikštam susirūpinimui vaikų gerove.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu – (EL) Ištęsta ataskaita, kupina įvairiausios literatūrinės retorikos ir bandymu nuslėpti ES ir jos valstybių narių atsakomybę už jų barbarišką politiką, dėl kurios vaikai ir tėvai paprastose šeimose gyvena nežmoniškomis sąlygomis. Kaip veidmainiška teigti, kad ES turėtų parodyti susidomėjimą vaikų teisėmis, tuo tarpu kai ES politika žlugdo darbuotojus savo nedarbą skatinančia politika, daliniu įdarbinimu, smukdo jų pragyvenimo lygį, leidžia privatizuoti sveikatos apsaugos ir švietimo įstaigas, komercializuoti kultūrą ir sportą. Pamokančios nuorodos į pastangas kovoti su prievarta prieš vaikus, vaikų pornografija ir t. t. negali nutylėti fakto, kad sistema, kurios pagrindinė vertybė yra pelnas, pati vaikus traktuoja kaip pelno šaltinį. Ji vaikų įvaikinimą paverčia komercine veikla, verčia žmones leisti vaikus dirbti, verstis prostitucija, tapti prekybos organais objektais. Kaip drįsta advokatai iš ES kalbėti apie vaikų teises, kai ES/NATO oro pajėgos faktiškai subombardavo gimdymo namus Belgrade. Nepamirškime, kad Europos/NATO karinės pajėgos žudo tūkstančius vaikų Afganistane, Irake ir kitose šalyse. Nepamiškime, kad jos pasmerkia tūkstančius vaikų Afrikoje, Azijoje ir visose kitose pasaulio vietose bado mirčiai ar mirčiai nuo ligų – vykdo nusikaltimus, apie kuriuos ataskaitoje neužsimenama nė vienu žodžiu.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Vaikai yra žmonės su savo teisėmis, nuo pat gyvybės užmezgimo momento. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti šeimą, kuri yra jo auklėjimo pagrindas. Mes negalime pamiršti apie gatvėse augančius vaikus ir migrantų vaikus, kurie nuolat kenčia nuo prievartos. Vaiko teisės turi būti pagrindinė ES politikos prioritetinė sritis. Aš sveikinu ir pritariu iniciatyvai sukurti konfidencialią pagalbos liniją.

Aš išreiškiau savo pritarimą ES strategijai vaiko teisių klausimais atiduodamas savo balsą. Ši strategija yra išdėstyta puikioje mano kolegės ponios Angelilli ataskaitoje, kurioje pateikta daug labai naudingos informacijos.

Tačiau turime pripažinti, kad dar nėra sukurtas tinkamas teisinis pagrindas. Todėl įgyvendinant ilgalaikę strategiją, būtina priimti konkrečias priemones vaiko teisių apsaugos srityje ir jas kiek galima greičiau įgyvendinti. Ratifikavus Lisabonos sutartį ES Pagrindinių žmogaus teisių chartija taps teisiškai privaloma. Šios chartijos 24 straipsnyje yra išsamiai apibrėžtos vaiko teisės.

Ateityje mes susidursime su keliais iššūkiais: būtinybe kiek galima greičiau sumažinti internetu vykdomų nusikaltimų mastą, užkirsti kelią pedofilijai, vaikų ir nepilnamečių seksualiniam išnaudojimui, nustatyti tarptautinį įvaikinimą reglamentuojančias taisykles, kurios atstovautų vaiko, o ne suaugusių interesams. Turi būti uždraustos visos prievartos formos.

Dabar atėjo laikas žodžius paversti darbais. ES turi įsiklausyti į vaikų balsus – jie yra mūsų rytojaus visuomenės pagrindas. Namai Europoje turi būti saugūs vaikui. Jeigu bus laimingi vaikai, bus laiminga ir visuomenė.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu – (PT) Atsižvelgdami į šią diskusiją dėl Europos strategijos vaiko teisių klausimais, manau, turėtume įvardyti kaip prioritetinę „vaiko interesų“ sąvoką, kuri neprieštarautų vaiko teisių idėjai, o ją papildytų ir taptų visos strategijos gairėmis.

Ir visame pasaulyje, ir Europoje vaiko teisėms kyla įvairūs pavojai – jie skiriasi tiek savo prigimtimi, tiek laipsniu. Tuo tarpu kai kuriose vietovėse būtina imtis veiksmų kovoti su skurdu ir jo priežastimis ar imtis priemonių uždrausti vaikus naudoti kaip kareivius, išnaudoti seksualiai, kitais atvejais mes turime užtikrinti vaikų teises naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, juos apsaugoti nuo seksualinio išnaudojimo ar prekybos vaikais arba užtikrinti jų teises būti įvaikintais laiku ir laikantis skaidrių taisyklių, stiprinti šeimos vaidmenį. Tačiau visais šiais atvejais svarbiausias kriterijus turėtų būti „geriausi vaiko interesai“.

Šis kriterijus turėtų tapti standartu, pagal kurį galima būtų vertinti bet kokio teisės akto ar veiksmo naudingumą, būtinumą ir jo privalumus. Todėl aš tikiu, kad svarbiausia užduotis kuriant šią strategiją yra apibrėžti šią sąvoką, kuria vadovaujantis būtų sudarytas visų teisių sąrašas, nes tokios teisės yra ne visais atvejais pagrįstos, galimos įgyvendinti ar tinkamos.

  Lydia Schenardi (NI), raštu – (FR) Didelis šios ataskaitos nuopelnas yra tas, kad jame aiškiai apibrėžtos vaiko teisės, tačiau svarbiausia yra tai, kad jame pasmerkiami praktiškai visi vaikams kylantys pavojai: nuo galimybės labai jauno amžiaus vaikams matyti siaubo ir smurto scenas, pornografijos ir prievartos vaizdus žiniasklaidoje, iki siaubo nusikaltimų, priverstinių santuokų ir lytinių organų apipjaustymo dėl kultūrinių ar religinių priežasčių.

Faktiškai neminėdama žodžių „islamas“, „musulmoniškas“ – terminų, kurie yra griežtai uždrausti, nes norėdami išlikti politiškai korektiškais ir bijodami keršto, mes visiškai uždraudėme bet kokius komentarus šios religijos atžvilgiu ir dar mažiau leidžiame ją kritikuoti, pranešėja vis dėlto sugebėjo, prisidengdama bendresnio pobūdžio pastabomis, pasmerkti visas diskriminacijos apraiškas, kurioms atsirasti leidžia islamo religija. Taip yra pasmerkiama tvarka, pagal kurią mergaitės neturi teisės lankyti tam tikrų mokymo užsiėmimų, užsiimti tokiomis sporto šakomis kaip plaukimas, įvairios tradicijos, kurios yra barbariškos ir žlugdančios mergaičių musulmonių atžvilgiu.

Mus tai tikrai džiugina. Ši ataskaita tai pirmas žingsnis išraiškos laisvės ir aiškaus požiūrio link. Todėl mes balsuojame už pasiūlymą pritarti šiai ataskaitai.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Viena ataskaitos dalis sukėlė nerimą visoms grupėms. Pirminės ataskaitos 127 dalyje yra siūlymas, kurio visos ES valstybės narės yra kviečiamos ir raginamos uždrausti nešioti skareles ir hijab mokyklose. Kaip privatūs asmenys, mes galime šiai idėjai simpatizuoti, kaip idėjai apginti vaikų teises laisvai žaisti, dalyvauti mokyklos gimnastikos užsiėmimuose, taip pat kaip nepilnamečių teises būti apsaugotiems nuo tam tikros tėvų prievartos. Tačiau toks sudėtingas ir jautrus klausimas kažin ar gali būti išspręstas ES lygmeniu. Europos tautos siekia rasti pusiausvyrą tarp vaikų, tėvų ir valstybės teisių bei pareigų, atsižvelgdamos į savo šalies istoriją ir politinę situaciją. Mes visiškai pritariame minčiai, kad ES turėtų sukurti tinkamą sistemą. Tačiau įvertinant realistišką perspektyvą 127 dalis nesuderinama su bet kokias tokia sistema.

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. Man malonu, kad komitete ir pranešime itin daug dėmesio skirta šeimai ir pripažinta šeimos pozicija santykiuose su vaiku. Taip pat sveikinu griežtą vaikų apsaugą nelegalios prekybos, institucijų kūrimo, pornografijos ir neįgalumo srityse.

Tačiau pranešimu Sąjungos politika susaistoma su JT tarptautine konvencija dėl vaikų teisių, kuri pakeičia tėvų kompetenciją šalies kompetencija vaikų atžvilgiu. Nors nėra aiškiai tai nurodyta, tai labai svarbaus problemos perkėlimas.

Nepaisant teigiamų anksčiau minėtų pranešimo elementų, deja, pranešimas buvo naudojamas lytinių ir reprodukcinių teisių darbotvarkės (į kurią dėl JT konvencijos įeina abortai) skatinimui, o tai visiškai nesuderinama, nes mes sprendžiame vaikų ir vaikų apsaugos klausimus. Nors aš labai tvirtai palaikau visas vaikų apsaugos priemones.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Nepaisant JT Vaiko teisių konvencijos, kurią pasirašė visos ES valstybės narės, vis dėlto yra pernelyg daug jaunų žmonių ir vaikų teisių pažeidimų atvejų.

Todėl Komisijos iniciatyva pasiūlyti Europos masto strategiją yra labai sveikintina. Nors vaiko teisės išlieka atskirų valstybių kompetencijos klausimas, tiek Komisija, tiek EP pranešėja, ponia Angelilli, iškėlė nemažai labai svarbių ir skubiai spręstinų klausimų, tokių kaip kova su visomis prievartos ir skurdo apraiškomis, su vaikais susijusia diskriminacija, pagarba emigrantų vaikų teisėms. Žaliųjų / Europos laisvo aljanso frakcija pasiūlė ataskaitą papildyti tokiais punktais: didesnis dėmesys vaiko teisėms priimant su jais susijusius sprendimus, vaikų ombudsmeno instituto pripažinimas, vaikų darbo draudimas, vienodas užmokestis jaunesniems nei 18 metų vaikams, pabėgėlių vaikų teisių pripažinimas, teisė gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas skyrė laiko debatams šiuo klausimu ir visiškai pritariu šiai ataskaitai.

  Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) negalėjau paremti vaiko teisių strategijos ataskaitos, nes Kairei pavyko įtraukti net penkias nuorodas į šias vadinamąsias teises ir į reprodukcinę sveikatą, kurios, be kitų dalykų, reiškia galimybę atlikti abortus.

  Jeffrey Titford (IND/DEM), raštu. Aš pritariu, kad Europos Sąjunga skatina vaikų teises. Aš norėčiau pasakyti vieną neseną pavyzdį, susijusį su vaikų teisių diskriminavimu, tai kelionės oro linijomis panaikinus lengvatas skristi lydinčiam suaugusiam asmeniui. Jei tai būtų padaryta neįgaliųjų ar kitos panašios grupės atžvilgiu, būtų kilęs didžiausias triukšmas, tačiau, matyt, Sąjunga mano, kad yra gerai panaikinti vaikų teises tokiu despotišku būdu.

Taip pat buvo iškilusios abejonės dėl 127 dalies, raginančios „valstybes nares uždrausti skaras ir hijabus bentjau pradinėse mokyklose.“ Aš balsavau prieš šią dalį, tiek dėl neaiškios formuluotės, tiek dėl fakto, kad, mano nuomone, tai labai svarbus klausimas, kurio negalima spręsti kaip periferinės tokio pranešimo dalies. Vis dėlto mane nuviltų, jei tokia praktika būtų įprasta Europos pradinėse mokyklose.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. Aš esu tvirčiausias gynėjas to, kad vaikams turi būti suteiktas geras auklėjimas tvirtoje, mylinčioje ir saugioje šeimoje, vaikai turi būti apsaugoti nuo skriaudos ir išnaudojimo, jie turi gauti patarimų ir aukščiausios kokybės išsilavinimą bei geriausias galimybes gyvenime. Aš manau, kad šalies vaidmuo šiuo požiūriu yra ribotas – ji neturi siekti panaikinti tėvų, bažnyčios ir mokyklos pareigų ir teisių. Todėl nematau priežasties Europos Sąjungai kištis į tai. Aš apgailestauju, kad buvo išbrauktas draudimas dėvėti skaras ir hijabus bent jau pradinėse mokyklose. Ko tikimasi iš integravimosi į vyraujančias vakarietiškas visuomenes, kai leidžiami tokie drabužiai? Be to, aš apgailestauju, kad teksto, susijusio su paauglių lytinėmis „teisėmis“, įtraukimas yra vaikystės koncepcijos tolesnė erozija. Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių aš balsavau prieš šį pranešimą.

- Pranešimas: Doris Pack (A6-0502/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis puikia ataskaita, kurią pateikė mano kolegė iš Vokietijos Doris Pack, balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl suaugusiųjų mokymosi, atsakant į Komisijos pranešimą „Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu“.

Švietimas ir mokymas, visų pirma visą gyvenimą trunkantis mokymasis, yra lemiami veiksniai, siekiant Lisabonos strategijos tikslų padidinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir socialinę pažangą. Konkurencingumo, suaugusiųjų socialinio įtraukimo ar iššūkių, susijusių su demografiniais pokyčiais, požiūriu ši 2001 m. iškelta iniciatyva yra gera žinia Europos Sąjungai ir jos piliečiams.

Kalbant apie mokymąsi, o kiek plačiau – apie klausimus, susijusius su įmonėmis, siūlau šio reikalo tvarkymą perduoti socialiniams partneriams. Mums reikia nuolat priminti, kad pagal veikiančias sutartis, Europos Bendrijos steigimo sutarties 137 ir tolesnius straipsnius socialiniai partneriai turi teisinių instrumentų kurti Europos socialinę teisę; šią teisę taip pat patvirtina Lisabonos sutartis, kurios ratifikavimo procesas šiuo metu vyksta.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. Aš balsavau už šį pranešimą, nes ekonominių ir socialinių pokyčių mastas, spartus perėjimas į žinių visuomenę ir demografiniai pokyčiai, atsirandantys dėl senėjančios Europos, yra tie iššūkiai, su kuriais susidoroti reikia naujo požiūrio į švietimą ir mokymą, neišeinant iš visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemos ribų.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už Doris Pack ataskaitą „Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu“, nes manau, kad suaugusiųjų mokymasis ir pagrindinių įgūdžių formavimas yra lemiamas veiksnys, siekiant Lisabonos strategijoje iškeltų didesnio ekonominio augimo, konkurencingumo ir socialinio įtraukimo tikslų.

Kita vertus, papildydama pirmiau išdėstytą mintį, aš taip pat pritariu požiūriui, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis turi esminės reikšmės, atsakant į šiuolaikinius ekonominių ir socialinių pokyčių iššūkius, sparčiai pereinant prie žinių pagrindu veikiančios visuomenės, taip pat reaguojant į demografinius pokyčius dėl gyventojų senėjimo.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Suaugusiųjų mokymuisi svarbu skirti daugiau dėmesio. Suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę būtina stumti pirmyn. Jei ES nori pasiekti, kad iki 2010 m. mokytųsi 12,5 proc. suaugusiųjų, dabartinis dalyvavimo lygis yra nepakankamas.

Tačiau būtina užtikrinti suaugusiųjų mokymosi kokybę, ypatingą dėmesį skiriant skirtingiems mokymosi kokybės aspektams, pirmiausia mokytojų parengimui, kokybės užtikrinimo mechanizmams bei mokymo metodams ir medžiagai.

Kaip pažymėta ataskaitoje, suaugusiųjų mokymasis yra gyvybiškai svarbus visą gyvenimą trunkančio mokymosi komponentas, ir labai sudėtingas sektorius. Suaugusieji turi susieti mokymąsi su turimomis žiniomis, patirtimi ir kultūriniu pagrindu.

Galiausiai, kalbant apie visą gyvenimą trunkančias mokymosi programas, svarbu akcentuoti lyčių lygybę, kad tiek vyrai, tiek moterys vienodai galėtų išnaudoti šio mokymosi teikiamus pranašumus, ir, bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu, panaudoti visus turimus įrankius, siekiant užtikrinti vyrų ir moterų lygybę įgyvendinant suaugusiųjų švietimo politikos formavimo priemones.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Labai pasitikime valstybių narių gebėjimu spręsti klausimus, susijusius su ypač aktualia suaugusiųjų švietimo tema. Svarbu, kad valstybių narių švietimo sistemos gautų pakankamą finansavimą suaugusiųjų švietimui plėtoti. Vienas iš būdų, kaip rasti finansinių išteklių šiam tikslui įgyvendinti, yra sumažinti valstybių narių įnašus į ES biudžetą, kad joms liktų daugiau pinigų investicijoms į socialinį aprūpinimą, švietimą ir gerovę.

Dar kartą atkreipiame dėmesį į Europos Parlamento federalistinės daugumos nesugebėjimą gerbti valstybių narių išskirtinę kompetenciją, organizuojant švietimo ir mokymo turinio sistemas.

Europos Parlamentui savo iniciatyva rengti šios ataskaitos nebuvo jokio reikalo; ji gali būti vertinama tik kaip Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetui skirtas darbo vietų sukūrimo planas.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. − (PL) Balsavimui pateiktas klausimas yra susijęs su suaugusiųjų švietimu, kitaip sakant – su tema, kuri tampa nepaprastai svarbi visoje Europos Sąjungoje, bet mano šalyje ji įgavo ypatingą reikšmę – tūkstančiams žmonų ši tema tapo naudinga kryptimi ir aistra. Komercinės aplinkybės ne visada yra pats svarbiausias dalykas. Leiskite atkreipti Jūsų dėmesį į vieną nepertraukiamo švietimo aspektą, susijusį tiek su šiuolaikiniais demografiniais ir civilizacijos iššūkiais, tiek su senosios tvarkos palikimu. Socialistinė sistema prievarta įdiegė specifinį švietimo modelį, kuris humanitarinių mokslų srityje buvo prisotintas propagandos ir ideologijos, o kitose srityse pasireiškė atsiskyrimu nuo pasaulinių tendencijų. Dėl šių priežasčių naujosiose valstybėse narėse suaugusiųjų švietimas – tai būdas pašalinti pirmiau apibūdintus socialistinio švietimo modelio trūkumus, ir tuo pat metu iš tiesų atsiverti pasauliui.

Kalbant apie užsienio kalbų mokėjimą, pasirengimą rizikuoti, persikvalifikuoti ir pakeisti profesiją, taip pat apie Europos švietimo standartų propagavimą, suaugusiųjų švietimas yra akivaizdi prielaida, skatinanti mobilumą ir didinanti galimybę įsidarbinti; čia glūdi paaiškinimas, kodėl mano kolegos Centrinėje ir Rytų Europoje plačiai domisi nepertraukiamu švietimu.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Savo ataskaitoje ponia Pack teigia, kad švietimas turėtų tęstis visą žmogaus darbingą amžių, o neapsiriboti vien tik mokyklos metais.

Sutinku su teiginiu, kad dabartinis ekonomių ir socialinių pokyčių tempas reikalauja nuolatinio ilgalaikio asmeninio tobulėjimo. Taip pat aišku, kad suaugusiųjų švietimas teigiamai veikia suaugusiųjų suvokimą apie jų vertę, padeda gerinti socialinę integraciją ir stiprina dialogą tarp kultūrų.

  David Martin (PSE), raštu. Aš manau, kad pranešimo tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės įvykdytų 12,5 % tikslo dalyvauti suaugusiųjų mokymo procese iki 2010 m. – pagerins ne tik konkurencingumą, bet ir suteiks galimybę geresnei socialinei įtraukčiai ir didesniam tarpkultūriniam sąmoningumui: būtent to reikia kultūrinio dialogo metais. Geresnis technologijų ir pasiūlymų kurti daugiau vaiko priežiūros priemonių panaudojimas pagerins kiekvieno galimybes gauti naudos iš mokymosi. Todėl aš balsavau už šį pranešimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Situacija, kai iš vienos pusės savo šalies gyventojams neleidžiama mokytis, o iš kitos pusės kuriami planai taikyti „mėlynąją kortelę“, duoda priešingų rezultatų, nes dažnėjant netipiniams santykiams ir augant konkurenciniam spaudimui, geras pagrindinis ir tęstinis švietimas jau nesuteikia kurios nors apsaugos nuo nedarbo. Įmonės dažnai atsisako įdarbinti puikiai išsilavinusius asmenis paprasčiausiai todėl, kad jos ieško pigiausių darbuotojų, baigusių „greito specialistų rengimo mokyklas“, arba paprasčiausiai nori pasiūlyti neįprastas darbo sutarčių sąlygas.

Kalbant apie principą, būtina įveikti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, kuris naudojamas kaip pasiteisinimo argumentas. Jei to neįmanoma padaryti, pirmenybę reikėtų teikti sezoniniam modeliui. Taip bus galima užkirsti kelią tolesnei masinei migracijai.

Nežiūrint į ES užduočių neatitikimus, visą gyvenimą trunkančio mokymosi sektoriaus pastangos ir programos vis tiek nusipelno mūsų paramos.