Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. sausio 16 d. - Strasbūras

8. Padėtis Kenijoje (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas – Tarybos ir Komisijos pranešimai apie padėtį Kenijoje.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Labai džiaugiuosi, kad šiandien Europos Parlamentas ruošiasi aptarti padėtį Kenijoje ir svarstyti pasiūlytą rezoliuciją dėl padėties šalyje.

Vien faktas, kad Europos Parlamentas nusiuntė Rinkimų stebėjimo misiją, kuriai vadovavo ponas Lambsdorff, taip pat pono Mulder vadovaujamą savo delegaciją, buvo labai svarbus signalas, kad Europos Parlamentas domisi padėtimi Kenijoje.

Kaip žinia, gruodžio 27 d. Kenijoje įvyko rinkimai. Didelis Kenijos rinkėjų aktyvumas yra įrodymas, kad Kenijos žmonės pritaria demokratijos procesui ir juo pasitiki.

Europos Sąjungos Rinkimų stebėjimo misija stebėjo rinkimus vietoje; misijos darbui vadovavo ponas Lambsdorff. Ji pranešė apie daug pažeidimų, skaičiuojant ir registruojant balsus šių rinkimų metu. Šie pažeidimai kelia rimtų abejonių dėl faktinio šių rinkimų rezultato. Kaip žinia, paskelbus rezultatus, sostinėje Nairobyje ir kitose Kenijos vietose prasidėjo neramumai.

Opozicijos lyderio pono Odingos rėmėjai dalyvavo keliuose susirėmimuose su saugumo palaikymo pajėgomis bei surengė prezidento Kibakio šalininkų užpuolimų. Saugumo palaikymo pajėgos šaudė į minią. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių aukštasis komisaras Louise Arbour pažymėjo, kad saugumo pajėgų reakcija pasižymėjo „per dideliu smurtu“.

Žuvo mažiausiai 600 žmonių, o beveik ketvirtis milijono gyventojų buvo priversti palikti namus; visa tai vyksta Kenijoje, šalyje, į kurią dažniausiai vyksta pabėgėliai iš kaimyninių šalių – Somalio ir pietų Sudano.

Nukentėjo ne tik pačios Kenijos, bet ir kaimyninių šalių ekonomika, visų pirma šalių, neturinčių priėjimo prie jūros. Tai tragedija. Tuo pat metu tai didžiulis smūgis demokratizacijos procesui visame Afrikos žemyne, kuriame Kenija buvo laikoma geru pavyzdžiu.

Europos Sąjunga pasmerkė smurtą Kenijoje. Kreipėmės į Kenijos vadovus, kviesdami pamėginti išsklaidyti abejones dėl rinkimų organizavimo, bet svarbiausia – pradėti dialogą ir rasti politinį sprendimą. Savaime suprantama, mes atsiliepėme į Kenijos gyventojų humanitarinius poreikius. Europos Sąjunga pasveikino Ganos prezidento Kufuor, šiuo metu pirmininkaujančio Afrikos Sąjungai, tarpininkavimą.

Mes taip pat išreiškėme paramą grupei žinomų Afrikos asmenybių, vadovaujamai Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pono Kofio Anano, kuri netrukus turėtų atvykti į Nairobį. Tuo pat metu Prezidentas Kibakis, nesurengęs konsultacijų su opozicijos lyderiu ponu Odinga, paskyrė vyriausybę. Pastarasis paragino po trijų dienų surengti Kenijoje masines demonstracijas.

Kalbant apie pozityvesnius dalykus, Kenijos Parlamentas vakar susirinko į pirmąjį posėdį. Opozicijos kandidatas buvo išrinktas Parlamento pirmininku. Tai džiugina, nes rodo, kad šalyje vis dar laikomasi tam tikrų demokratijos taisyklių ir kad opozicija vis dar turi balsą.

Kalbant apie Europos Sąjungą, visiškai akivaizdu, kad įprastas darbas su Kenija negalės vykti, kol bus pasiektas politinis kompromisas. Kompromisas turi sudaryti prielaidas ilgalaikiam sprendimui, kuris užtikrins Kenijos žmonių valios įgyvendinimą, pelnys Kenijos žmonių pasitikėjimą ir grąžins Kenijai stabilumą.

Europos Sąjungos vardu galiu pasakyti, kad visi įvykiai po Kenijoje įvykusių rinkimų tapo dideliu nusivylimu, ir kad padėtis vis dar kelia susirūpinimą. Tačiau to negalima palyginti su tuo nusivykimu, kurį jaučia patys Kenijos žmonės, žmonės, kurie masiškai dalyvavo rinkimuose, tikėdamiesi geresnės ateities.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, nereikia net sakyti, kad Europos Komisija yra labai susirūpinusi gilia krize, kuri šiandien yra susidariusi Kenijoje. Negana to, kitą dieną po rinkimų, matydami chaoso požymius po to, kad įvyko skaičiuojant balsus, mobilizavomės ir užmezgėme ryšius su abiejų šalių – išeinančios daugumos ir opozicijos, vadovybe. Šiuo klausimu turiu Jums pasakyti, kad neturėjome jokių sunkumų užmegzti tiesioginį asmeninį kontaktą su ponu Odinga. Kita vertus, nežiūrint pakartotinų bandymų, nuo to laiko man nė karto nepavyko užmegzti tiesioginio asmeninio kontakto su ponu Kibakiu; tai stebina, ypač atsižvelgiant į tai, kaip lengva būdavo su juo susisiekti anksčiau. Tai gana aiškiai kalba apie viešpatavusią įtampą.

Smurto protrūkiai po rinkimų, nusinešę daugiau kaip 600 žmonių gyvybes ir privertę daugiau kaip 250 000 žmonių palikti namus, akivaizdžiai išryškino Kenijos gyventojų nepasitenkinimą ir pyktį dėl Kenijos visuomenę kamavusių gilių ekonominės-socialinės nelygybės ir korupcijos problemų, esant etninės konfrontacijos pavojui. Tačiau šie rinkimai taip pat išryškino Kenijos žmonių demokratinius siekius. Ignoruojant šiuos siekius, rinkimų dieną buvo padaryta daug pažeidimų, kurie verčia rimtai abejoti oficialių rezultatų teisėtumu. Mes visiškai pritariame išvadoms ir deklaracijoms, kurias paskelbė Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misija, vadovaujama Jūsų kolegos Alexander Lambsdorff; noriu jį nuoširdžiai pasveikinti už puikiai atliktą darbą bei pažymėti, kad net ir tos už ES ribų veikiančios tarptautinės organizacijos, kurių pozicija iš pradžių buvo kiek mažiau kategoriška ir tam tikrais atžvilgiais kiek mažiau objektyvi, galiausiai išreiškė pritarimą pono Lambsdorff pastebėjimams bei išvadoms ir juos patvirtino.

Komisijos pozicija dėl politinės padėties Kenijoje negali būti aiškesnė. Kenijos politiniai lyderiai privalo skubiai prisiimti atsakomybę ir rimtai įsipareigoti surasti politinį sprendimą. Jei šio įsipareigojimo nebus, Europos Sąjunga neabejotinai neturės kito pasirinkimo, tik peržiūrėti savo santykius su Kenija, kurie, kaip anksčiau buvo minėta, iki šiol buvo puikūs. Kenija buvo laikoma šalimi, sėkmingai žengiančia valdymo, žmogaus teisių ir demokratijos keliu; ji atliko svarbų vaidmenį, užtikrinant regiono stabilumą. Privalome šiuos dalykus prisiminti.

Taigi, politinio sprendimo paieškos pirmiausiai ir svarbiausiai yra Kenijos vadovų pareiga. Siekiant surasti šį sprendimą, būtina nedelsiant nutraukti provokacijas ir smurtą gatvėse, taip pat žiniasklaidoje ir viešuose pasisakymuose. Labai svarbu, kad Prezidentas Mwai Kibakis ir opozicijos lyderis Raila Odinga susitartų dėl kompromiso ir pripažintų, jog dabartinis valdžios ir pareigų pasidalijimas neteisingai atspindi rinkimų rezultatus; neišvengiamai būtina susitarti dėl valdžios pasidalijimo, siekiant užkirsti kelią tolesnei politinei krizei. Valdžios pasidalijimas galėtų būti laikinas sprendimas, pavyzdžiui, kol bus galima surengti naujus rinkimus.

Galiausiai, svarbu, kad Kenijos politikai pripažintų būtinybę išspręsti pagrindines problemas, kurios yra šio smurto protrūkio pagrindinė priežastis, t. y. konstitucinio valdžios organizavimo, šalies politinio valdymo bei rimtus diskriminavimo ir socialinės – ekonominės nelygybės klausimus.

Komisija ir Europos Sąjunga vieningai remia Afrikos tarpininkavimą, kurį inicijavo Prezidentas Kufuor, o Graça Machel ir Benjamin Mkapa dėka dabar tęsia Kofis Annanas. Jie ragina Prezidentą Kibaki ir Railą Odingą visapusiškai bendradarbiauti, siekiant surasti politinį sprendimą. Krizės pradžioje ilgai kalbėjausi su Desmond Tutu jo tarpininkavimo misijos metu. Taip pat ilgai kalbėjausi su Kofiu Annanu, kuris pabrėžė, kad tinkamiausias variantas būtų derinti Afrikos tarpininkavimą su draugiškų santykių atkūrimo procesu. Pažadėjau Komisijos politinę ir finansinę paramą šiam tarpininkavimui.

Kad ir kaip būtų, turėtume džiaugtis, kad vakar buvo tinkamai išrinktas Kenijos Parlamento Pirmininkas. Turėtume vertinti tai kaip pagarbos konstitucinei tvarkai ženklą (bent jau šiuo požiūriu). Tačiau kelios kitos bus lemiamos. Atidžiai stebėsime padėtį ir palaikysime nuolatinį ryšį su Afrikos tarpininkais. Reaguodami į padėties pokyčius ir abiejų šalių veiksmus, koreguosime savo santykius su Kenija, įskaitant bendradarbiavimą su šia valstybe.

Visos kortos šiuo metu yra ant stalo. Būtina plėtoti Europos ir tarptautinį dialogą, kad mūsų veiksmai turėtų maksimalų poveikį. Atrodo, kad tarptautinė bendruomenė šiuo metu laikosi tos pačios nuomonės, ir kad nebeliko nuomonių skirtumų dėl požiūrio, politinių tendencijų ir net dėl strategijos. Tai svarbu. Pačioje pradžioje, iškart po rinkimų, padėtis buvo kiek kitokia. Manau, kad tai yra mūsų pasiekimas, ir kad tai yra geras dalykas.

Kalbant apie humanitarinę padėtį, Komisijos reakcija buvo labai operatyvi. Susipažinusi su ECHO ekspertų ir mūsų partnerių Kenijoje vertinimais, Komisija skyrė 5,5 mln. eurų pirminės paramos, skirtos aprūpinti pabėgėlius vandeniu, maistu, pastoge bei teikti jiems sveikatos priežiūros paslaugas.

  Maria Martens, PPE-DE grupės vardu. – (NL) Pone Pirmininke, kaip jau buvo minėta, Kenija nuo 2002 m. buvo svarbus demokratijos ir stabilumo regione pavyzdys. Pastaraisiais metais šalis padarė didelę politinę ir ekonominę pažangą. Rinkimai Kenijoje parodė, kad didžioji gyventojų dauguma pirmenybę teikia demokratijai, o ne diktatūrai. Žmonės parodė, kad jie pasitiki išrinktais atstovais, o ne kariškiais. Nežiūrint į tai, įvyko smurto protrūkių, o dabar yra susidariusi humanitarinė krizė, kurios metu šimtai žmonių prarado gyvybes, o 250 000 žmonių tapo pabėgėliais. Tai turės pasekmių šalies ekonominei padėčiai.

Ką daryti? Svarbu, kad Europos Sąjunga suteiktų visapusę paramą grupei Afrikos Sąjungos paskirtų „žymių Afrikos asmenybių“, kuriems pirmininkauja Kofis Annanas. Praeities pamokos rodo, kad neturėtume manyti, jog mes, Europa, galime išspręsti Afrikos problemas. Afrikos problemoms reikia afrikietiškų sprendimų, o aš sveikinu Europos Komisijos paramą jų paieškoms.

Pone Pirmininke, mūsų grupė visiškai remia rezoliuciją. Tačiau turiu pasakyti vieną svarbų dalyką, dėl kurio mūsų grupė reiškia didelį apgailestavimą: kitą dieną po rinkimų, t.y. tuo metu, kai rezultatas jau buvo nuspręstas ir, kaip minėjo Komisaras, buvo užfiksuota daugybė pažeidimų, Europos Komisija pervedė daugiau kaip 40 milijonų eurų biudžeto paramos vyriausybei. Nesulaukta net mūsų pačių stebėtojų grupės išvadų, kurios, beje, buvo paskelbtos vos po trejeto dienų.

Šio politinio sprendimo negalime pateisinti techniniu argumentu, kad išmoka jau buvo kartą atidėta, kol įvyks rinkimai, ir kad ji buvo tik trečioji iš numatytų išmokų. Šios išmokos pervedimas galėjo ir turėjo būti atidėtas. Tai buvo labai nevykęs sprendimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės pačios jau buvo laikinai sustabdžiusios paramą. Tai neturi pasikartoti.

  Emilio Menéndez del Valle, PSE grupės vardu. – (ES) Pone Pirmininke, dar vienas įrodymas, kad dauguma Kenijos gyventojų nerėmė Prezidento Kibakio, yra tas, kad parlamento rinkimuose, kurie buvo surengti tuo pat metu kaip ir prezidento rinkimai, pono Odingos opozicinė partija surinko dvigubai daugiau balų nei pono Kibakio partija.

Kaip žinoma, vakar Nairobyje pirmajame Parlamento posėdyje tai leido pono Odingos partijai iškovoti pirmininko postą. Tuo pat metu 22 pono Kibakio ministrai, kandidatavę į Parlamentą, nebuvo išrinkti.

Mano nuomone, Prezidentui Kibakiui tenka didžioji dalis atsakomybės, ir ne vien už rinkimų rezultatų klastojimą. Jo penkerių metų valdymo rezultatas – nusivylimas, iliuzijų praradimas ir apgaulė. Teisybė, ekonomika paaugo 6 proc., bet daugiau kaip pusė gyventojų tebėra žemiau skurdo ribos. Be to, keleto ministrų paskyrimas yra aiški pono Kibakio provokacija, nes jie buvo susiję su korupcijos bylomis.

Šiam Prezidentui, kuris klastojimo keliu siekia išlikti valdžioje, tenka atsakomybė už dar vieną rimtą dalyką: jo veiksmai atgaivino etninius konfliktus, kurių spiralę gali būti sunku suvaldyti.

Tarsi to dar būtų per mažai, visi žinome, kad prieš dvi savaites Kenijos rinkimų komisijos pirmininkas pareiškė, kad jis nežino, kas laimėjo prezidento rinkimus.

Įvertinant visas šias aplinkybes, manau galima visiškai pagrįstai pritarti Parlamento jungtiniu pasiūlymu teikiamos rezoliucijos 11 punkto reikalavimui surengti naujus rinkimus, jei nepriklausomai institucijai nepavyks suorganizuoti švaraus, skaidraus ir patikimo gruodžio 27 d. rinkimų balsų perskaičiavimo.

  Alexander Lambsdorff, ALDE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, noriu pradėti pareikšdamas savo padėką Tarybai, Komisijai ir savo kolegoms Europos Parlamento nariams. Institucijos veikia labai vieningai. Mane asmeniškai tai labai džiugina, kalbu ne tik savo, bet ir visos mano grupės, kurią sudaro dagiau kaip 150 rinkimų stebėtojų, kurių bent 50 daugiau kaip mėnesį gyveno Kenijoje, vardu. Mūsų vienybė yra geras ženklas.

Noriu pabrėžti, kad kai kurie iš tų stebėtojų šiuo metu yra pakeliui arba jau atvyko į Pakistaną, kur greitai įvyks kiti sunkūs rinkimai. Rinkimų stebėjimas kartais būna sunkus ir pavojingas darbas. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti tiems žmonėms už jų atsidavimą šiam reikalui.

Nežiūrint įsitikinimų skirtumų, Europa visiems yra bendra vertybė. Kaip ką tik pažymėjo Komisijos narys, galime didžiuotis, kad mūsų vertinimui pritarė kitos rinkimų stebėtojų misijos, pavyzdžiui, Sandraugos delegacija ir Jungtinių Valstijų Tarptautinis respublikonų institutas. Manau, kad šios stebėtojų misijos darbas sukūrė pagrindą Europos Sąjungos, Afrikos ir Jungtinių Valstijų bendroms pastangoms, siekiant išspręsti Kenijos krizę.

Savo rezoliucijoje Europos Parlementas išryškins jo manymu tinkamus kelius. Kaip vyriausiasis stebėtojas, aš pats nedalyvavau šiose konsultacijose. Manau, kad mūsų misijos neutralumą būtina tvirtai išsaugoti iki pat galo. Sakydamas „iki pat galo“, turiu omenyje kol bus pateikta galutinė mūsų ataskaita, kurią šiuo metu ruošiame.

Mūsų stipriausios pusės – profesionalus mūsų stebėtojų darbas vietoje ir pozicijos neutralumas. Neutralumą ir profesionalumą tai pat patvirtina tas faktas, kad savo darbe remiamės vien tik įrodymais. Rengdami savo išvadas pastebėjome skeptišką požiūrį į prezidento rinkimų rezultatus. Veikdami stebėjimo misijos teisėmis, niekada neteigėme, kad kuris nors kandidatas yra rinkimų laimėtojas. Mes teigėme, kad laimėtojo nustatyti neįmanoma.

Noriu pacituoti Kenijos rinkimų stebėtojų pastabas anglų kalba; stebėtojai rašo:

Rinkimų procesas prarado patikimumą, tai susiję su rezultatų suskaičiavimu ir rinkimo į parlamentą rezultatų paskelbimu.“

Šį pranešimą pateikė nacionaliniai Kenijos stebėtojai, kurie ten dislokavo nuo 16 000 iki 20 000 žmonių. Jis visiškai atitinka mūsų duomenis.

Dabar norėčiau pasakyti tai, kas svarbu man, grupei ir kiekvienam: tikimės, kad krizė ir smurtas greitai baigsis ir pabėgėliai kuo greičiau galės grįžti į savo tėvynę.

  Konrad Szymański, UEN grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, Komisare, Kenijos problema – tai daugiau nei Prezidento Kibakio padaryti rinkimų pažeidimai. Turime reikalą su civilių gyventojų humanitarine krize.

Atrodo, kad dramatiškiausia padėtis yra susiklosčiusi Eldoret, Šv. Dvasios katalikų bažnyčioje Langas mieste. Ten dėl politinių ir etninių priežasčių nužudyta daug žmonių. Daug Kenijos gyventojų buvo išvaryti iš namų, o namai sudeginti. 2008 m. sausio 1 d. daugiau kaip 3 000 žmonių glaudėsi Langas parapijos bažnyčioje. Pabėgėliai neturi maisto, švaraus vandens ir sanitarinių sąlygų. Šių metų sausio 2 d. MISNA (Katalikų misijos tarnybos naujienų agentūra) pranešė, kad Langas katedroje glaudžiasi nuo 7 000 iki 10 000 žmonių. Būtinas ne tik politinis tarpininkavimas, bet ir veiksmai, užkertantys kelią etninės ir religinės neapykantos protrūkiams.

  Marie-Hélène Aubert, Verts/ALE grupės vardu. – (FR) Pone Pirmininke, manau, kad atsižvelgdama į susidariusią padėtį, Europos Sąjunga turėtų pasistengti pareikšti savo poziciją dėl stebėtojų misijų, kurias ji siunčia į panašias šalis, išvadų. Esant pagrįstiems įrodymams apie akivaizdų rinkimų klastojimą (kaip buvo šį kartą), kai prezidentas negali būti laikomas teisėtai išrinktu, Europos Sąjunga turėtų laikytis nuoseklios politikos, o pirmasis jos žingsnis mažų mažiausiai turėtų būti prezidento, šiuo atveju pono Kibakio, nepripažinimas. Antra, ES turėtų pasiūlyti ir užtikrinti, kad būtų kiek įmanoma greičiau surengti nauji prezidento rinkimai, kurių metu prezidentas būtų išrinktas tinkamai ir sąžiningai..

Liūdna, tačiau nežiūrint į nustatytus klastojimo faktus ir aktyvų represinės jėgos panaudojimą yra precedentų, pavyzdžiui, Etiopijoje, kus siekdamas valdžios Prezidentas taip pat panaudojo jėgą. Situacija, kai Europos Sąjunga paprasčiausiai priima įvykusį faktą, verčia abejoti stebėtojų misijų siuntimo tikslingumu.

Kokia prasmė siųsti Europos stebėtojų misijas, o šioje srityje dirbantiems mūsų kolegoms rimtai ir atsidavusiai dirbti rengiant išvadas, kurioms visi vienbalsiai pritaria, jei galų gale mes tylime, o po keleto mėnesių susitaikome su nieko neklausančio prezidento įvykdytu kariniu perversmu? Ar leistume, kad tokia padėtis susiklostytų mūsų šalyse? Žinoma, ne.

Todėl, gerbdami demokratiją ir mūsų remiamus rinkimų procesus, negalime taikyti dvigubų standartų, kai Europos Sąjungoje laikomės vienų taisyklių, o kituose regionuose leidžiame jas keisti pagal žmonių interesus.

Tikiu, kad Kenijos žmonės nori išsiaiškinti šią situaciją ir siekia naujų rinkimų, kad galėtų viską gerai išsiaiškinti.

  Gabriele Zimmer, GUE/NGL grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, šiuo metu visi sutinkame, kad Kenijos įvykiai yra tragedija ir kategoriškai būtina užbaigti šiuo metu besitęsiantį smurtą. Kenijos krizė yra esminė; mano nuomone jos pobūdis nėra vien politinis. Faktiškai, ji gali turėti įtakos padėčiai kaimyninėse Afrikos šalyse.

Tiesa, kad neramumų kurstytojai Kenijoje bando sukelti etninių grupių tarpusavio neapykantą, kad įgytų valdžią. Tačiau, pavyzdžiui, paskaičius pastarųjų dienų Kenijos spaudą, pasitikėjimo teikia tai, kad daug žurnalistų nuolat pasisako už šalies ir Kenijos žmonių vienybę bei priešinasi visuomenės skaidymui. Pagrindinė problema yra ta, kad didelėms Kenijos visuomenės dalims nebuvo suteikta galimybė naudotis Kenijos ekonominio augimo vaisiais, ir tai tapo smurto plitimo pagrindu. Plėtodami bendradarbiavimą, turėtume stengtis akcentuoti faktą, kad dedamos realios pastangos paskatinti pokyčius, visų pirma praktiškai įgyvendinti kampaniją prieš skurdą Kenijoje.

Taip pat manau, kad problemų kelia diskusija dėl biudžeto paramos Kenijai nutraukimo, nes tai skatina nerimą dėl Kenijos ateities. Komisare Michel, aš ypač sveikinu faktą, kad ES aiškiai remia Kofi Anaaną ir kitus tarpininkus iš Afrikos Sąjungos, kurie padeda spręsti šiuos Kenijoje vykstančius procesus ir problemas su Afrikos politikais.

  Valdis Dombrovskis (PPE-DE). – (LV) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, pirmiausia noriu pasidžiaugti dideliu Kenijos piliečių aktyvumu rinkimų dieną. Rinkimai pasižymėjo didelių rinkėjų aktyvumu bei piliečių kantrybe, nežiūrint į tai, kad kai kuriose apylinkėse susidariusiu ilgų eilių ir iškilusių techninių problemų. Gaila, bet situacija, skaičiuojant prezidento rinkimų balsus, buvo visiškai kitokia. Nebuvo užtikrintas būtinas skaidrumas. Daugybė pažeidimų ir informacijos neatitikimai verčia abejoti paskalbtais rinkimų rezultatais. Tenka apgailestauti, tačiau susidaro įspūdis, kad rezultatas priklausė ne nuo to, kaip žmonės balsavo, o nuo balsų skaičiavimo tvarkos. Jei nėra galimybės surengti patikimą ir skaidrų balsų perskaičiavimą, Kenijoje būtina skelbti pakartotinius prezidento rinkimus. Deja, paskelbus rinkimų rezultatus, įtempta atmosfera peraugo į smurto protrūkius. Pagrindinis prioritetas šiuo metu – sustabdyti smurtą ir išvengti humanitarinės krizės. Europos Sąjunga turi remti Kofio Anano vadovaujamos Afrikos Sąjungos misijos pastangas tarpininkauti Prezidentui ir opozicijai, kad būtų sustabdytas smurtas ir išspręsta politinė krizė. Prireikus, Europos Sąjunga turi būti pasirengusi tęsti šį tarpininkavimą. Nėra abejonės, kad Europos Sąjunga privalo suteikti Kenijai humanitarinę pagalbą, siekiant padėti tūkstančiams pabėgėlių, kurie dėl smurto buvo priversti palikti savo namus. Tačiau humanitarinę pagalbą būtina teikti tokiu būdu, kad ji iš tiesų pasiektų pabėgėlius; būtina kontroliuoti lėšų panaudojimo būdą. Šiuo požiūriu kelia abejonių Europos Komisijos sprendimas kitą dieną po rinkimų pervesti 40 milijonų eurų biudžeto paramos Kenijos vyriausybei, neatsižvelgiant į Europos Sąjungos stebėtojų kritiką dėl rinkimų organizavimo. Deja, biudžeto parama neužtikrina griežtos lėšų panaudojimo kontrolės, o paramos skyrimą prezidentui ir vyriausybei, iškovojusiems valdžią abejotinuose rinkimuose, reikia atidžiai įvertinti. Raginu Europos Komisiją išnagrinėti šį atvejį ir informuoti Europos Parlamentą apie priemones, užtikrinančias, kad panašūs atvejai nepasikartotų.

  Glenys Kinnock (PSE). Gerb. Pirmininke, mes turime aiškiai pasakyti, kad Kenija yra tokia šalis, kur daugelis žmonių pragyvena vos už keletą dolerių per dieną.

Vyrauja didžiulis nepasitenkinimas ir nepriteklius. Dėl ten esančios situacijos, kaip mes matėme, susidarė daugybė nepatenkintų žmonių, nes labai išryškėjo skirtumas tarp turtingųjų ir beturčių. Ir tai yra 6% išaugusio BVP, kurį kiti minėjo, sąlygomis.

Kenija yra menkų pajamų ir nedidelių išteklių ūkis. Be to, tai šalis, kuri tragiškai įklimpusi į protekcijas ir korupciją. Žmonės kaupia maisto atsargas, žmonės vėl išeina į gatves Nairobyje ir kitose Kenijos srityse.

Todėl aš pritarčiau nuomonei tų, kurie pasakė, kad Europos Sąjunga turi laikinai sustabdyti pagalbos Kenijai finansavimą, kol nebus rastas politinis sprendimas esamai krizei išspręsti. Žinoma, nepriimtina, kad 40,6 milijono eurų buvo išsiųsta po to, kai buvo pareikštos kritinės pastabos.

Man drąsiau, nes komisaras L. Michelis komitete pirmadienį užsiminė, kad finansinė pagalba bus nedelsiant peržiūrėta. Aš norėčiau išgirsti išsamesnių faktų. Užuot nukreipę pinigus per ministerijas Kenijoje, turime ieškoti būdų, kaip tai padaryti per pagalbos projektus, kurie irgi užtikrintų, kad Kenijos varguomenė nebūtų visiškai sužlugdyta.

Mano nuomone, turime paaiškinti, kad reikia sudaryti geras valdymo sąlygas, kaip yra aiškiai pasakyta Kotonu partnerystės susitarime, o mes to dar nepadarėme. Deja, mes užmerkėme akis į daugelį rimtų kaltinimų korupcija šioje šalyje.

Pagaliau, negalime nusišalinti nuo rinkimų, apie kuriuos mums pranešė stebėtojai. Reikia pareikalauti ataskaitos, o kaltininkai negali išvengti atsakomybės.

Europos Sąjunga turi kontroliuoti tarpininkavimo procesą. Mes pirmieji prašome apsvarstyti tokius klausimus, ir aš norėčiau, kad Taryba ir Europos Sąjunga būtų tvirtesnė ir nuoseklesnė šiuo klausimu ir užtikrintų, kad Kofiui Annanui būtų suteikta visa parama, kokios jam reikia iš Europos ir kad kuo greičiau būtų sudaryta nauja rinkimų komisija.

  Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) Leiskite užduoti kelis klausimus ir pateikti kelis komentarus.

Kas atsitiko Europos Sąjungos nuo lapkričio mėn. Nairobiui skirtoms lėšoms? Kodėl pervedimas buvo uždelstas iki rinkimų, o pinigai išmokėti kitą dieną po rinkimų? Tuo metu buvo žinomi tik išankstiniai rezultatai ir kilo abejonių dėl procedūros patikimumo. Kas valdo ES mokesčių mokėtojų lėšų, skirtų paramai vystyti, naudojimą? Jei buvo abejonių dėl rinkimų baigties, turėjo būti iš anksto nustatytos aiškesnės taisyklės dėl lėšų perdavimo po oficialaus pranešimo apie rinkimų rezultatus.

Kai mėnesį iki rinkimų buvau Kenijoje, daug žmonių, tarp jų ir komisijos narys, nurodė, kad gali kilti smurto banga. Finansinė parama skirta žmonėms, todėl ji turi būti teikiama neatsižvelgiant į tai, ar padėtis stabili, ar ne, nes kitaip turėtume nutraukti finansinę paramą ir kitoms šalims ne tik Afrikoje.

Atmetu paramos vystimuisi, kaip manipuliavimo įrankio, naudojimą. Lėšų sulaikymas yra politinio spaudimo forma, o didžiausias pasekmes pajus tie, kam ši parama skirta. Europos mokesčių mokėtojai nesutaria, bet žmonės, kuriems mes padedame, negali tapti politinių lyderių įkaitais. Susitarimų negali sąlygoti parama vystimuisi: dažnai jiems įtaka nedaroma dėl pagarbos žmogaus teisėms. Kenijos žmonėms reikia mūsų pagalbos neatsižvelgiant į tai, ar jie palaiko Kibaki ar Odinga. Jie gyvena vieni šalia kitų lūšnelėse visiškame skurde.

Mes žinome, kad Afrikoje vyko rinkimai. Kenijos žmonių žodžiais, net jeigu rinkimų rezultatų skaičiavimas buvo netikslus, patys rezultatai nieko nepakeistų. Todėl mes neturėtume bausti nuo mūsų paramos priklausančių žmonių. Aš galvoju apie europiečius ir slovakus, kurie, nepaisant sudėtingos padėties, išliko susitelkę ir tęsia dvišalius projektus. Garantuoju, kad šiems projektams skirtos lėšos naudojamos efektyviai ir be korupcijos.

  Josep Borrell Fontelles (PSE). – (ES) Pone Prezidente, mes, europiečiai, negalime paprasčiausiai sakyti, kad esame labai susirūpinę, bet nuoširdžiai tikim, kad įvykiai grįš į įprastas vėžes, nes toks grįžimas pripažįstant apgavikišką pono Kibaki pergalę nėra priimtinas sprendimas.

Per daug yra Afrikos šalių, kuriose falsifikuoti rinkimai atėmė iš piliečių paskutinį tikėjimą demokratine sistema. Dar vienas atvejis, šįkart Kenijoje, būtų mirtinas smūgis Afrikos demokratijos vilčiai.

Sprendimas gali būti pasiektas tik naudojant stiprų išorinį spaudimą. Be stipraus išorinio spaudimo dviems lyderiams nepavyks susitarti. Mums reikia aiškiai pasakyti ponui Kibaki, kad jo vyriausybė yra neteisėta ir imtis atitinkamų veiksmų. Kitaip mūsų rinkimų stebėjimo misijos neteks jokios prasmės.

Mes aptarėme Afrikos žmonių atsakomybes, bet neturėtume pamiršti ir savųjų. Per ilgai nekreipėme dėmesio į Kenijos įvykius. Per ilgai liaupsinom šią šalį ir rodėme ją kaip demokratijos pavyzdį, pamiršdami joje išsikerojusią socialinę nelygybę ir korupciją.

Nuo nepriklausomybės paskelbimo ši šalis gavo 16 milijardų JAV dolerių, o ją valdė tik keturi prezidentai.

Kenija labai brangiai moka už mūsų apsaugą ir paramą, kurią teikiame neturtingoms jos vyriausybėms, jų nedemaskuodama. Šį kartą negalime užsimerkti.

  Thijs Berman (PSE). – (NL) Pone Prezidente, šiandien policija vėl naudojo prievartą prieš demonstracijos dalyvius. Kenijoje ir toliau žūsta žmonės. Ar galima sumažinti įtampą neatnaujinus prezidento rinkimų? Nemanau. Bet kuriuo atveju turi būti atliktas nepriklausomas šios rinkiminės apgaulės tyrimas, o į jo išvadas turi atsižvelgti visos šalys, net jei tai reikštų naujus rinkimus.

Kenijai gresia milžiniškas pavojus. Kenijos gyventojams, regionui ir pačiai ES svarbu, kad pasibaigtų šie neramumai. Dabar atmesti dialogą būtų neatsakinga. Be to, vienas dalykas yra aiškus: tolesnė finansinė parama tokiai nedemokratinei vyriausybei yra visiškai negalima.

Kofi Annan susirgo ir pačiu netinkamiausiu metu kenčia nuo gripo priepuolio. Tačiau ES neturi švaistyti laiko ir privalo visiškai paremti jo misiją pasiūlydama reikiamą techninę ir finansinę paramą. Žinoma, visų pirma privalo tarpininkauti Afrikos lyderiai, bet jeigu iki atvykstant ponui Annan situacija gali dar labiau pablogėti, ES privalo būti pasirengusi kartu su Afrikos Sąjunga nedelsiant siųsti aukšto lygio delegaciją į Nairobį. Kenija neturi virsti antru Somaliu. Kol kas dar ne vėlu.

  David Martin (PSE). Gerb. Pirmininke, aš sutinku su Borrell Fontelles, kad jei kas nors gero ir paaiškėjo iš porinkiminės situacijos Kenijoje, tai tik tiek, kad vadinamasis Kenijos sėkmės pavyzdys pastatytas ant šiaudinių pamatų. Nors tai tiesa, kad paprasti Kenijos gyventojai tvirtai trokšta demokratijos ir kad Kenija išgyveno didžiulį ekonominį pakilimą, lygiai taip pat aišku, kad jau keletą metų vyriausybė, matydama, kad ekonominis pakilimas žlugo, garantuoja, kad visi jos gyventojai turėjo ekonominės ir socialinės naudos.

Mes žinome, kaip yra giliai įsišaknijusi socialinė ir ekonominė netvarka ir kad vyriausybė veikė korupcijos ir neūkiškumo pagrindu. Sprendimas, kaip G. Kinnock teisingai sako, – geras valdymas ir pagarba demokratijai yra būtinos sąlygos, kad būtų teikiama Europos Sąjungos pagalba. Tačiau paprieštaraudamas kitų kalbėjusiųjų pasakytoms mintis, noriu pasakyti, kad tai nereiškia, jog mes nebekreipsime dėmesio į šalį. Tai reiškia, kad mes nukreipsime pagalbos pinigus per agentūras ir organizacijas, kurios gali juos atiduoti vargšams, kuriems labiausiai jų reikia ir kurie yra silpniausi Kenijoje. Žinoma, jei į rinkimų rezultatus nebus atsižvelgiama, negalėsime ir toliau pinigų skirti per Kenijos vyriausybę. Mes turime aiškiai pasakyti: geras valdymas yra būtina sąlyga pagalbai iš Europos Sąjungos.

  Anders Wijkman (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, ši situacija, kaip ir kiti kalbėjusieji jau sakė, yra labai tragiška: ji labai panaši į tą, kuri prieš keletą metų buvo Adis Abeboje.

Aš abejoju, ar galima rasti sprendimą be naujų rinkimų. Tačiau idealiu atveju sprendimas turi būti rastas per dialogą su Kenija, padedant Afrikos Sąjungai. Tačiau iki šiol mes matome labai mažai pažangos. Laikas trumpas: ir, kaip mes sakome, šalies struktūra griūva.

Mes negalime likti nuošaly, jei situacija nebus išspręsta. Būtina sustabdyti pagalbos teikimą dabartinėms aplinkybėms. Be to, jei sutaikinimas žlugs, Europos Sąjunga turės siūlyti tarpininkavimo paslaugas. Ar Taryba ir Komisija pasirengusios? Drįstu pareikšti, kad mes turime persvarstyti ne tik bendradarbiavimą, bet ypač valdymo programą, ir padėti politinėms partijoms tapti realiomis partijomis, be to, sustiprinti Kenijos Parlamentą, nes tai yra pagrindinė problema.

  Colm Burke (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, kaip asmuo, kuris lankiausi Kenijoje anksčiau ir ypač lūšnų rajonuose Nairobyje, žinojau apie korupciją netgi prieš šiuos rinkimus. Aš smerkiu 600 žmonių nužudymą ir kritišką humanitarinę situaciją, susidariusią po gruodžio 27 d. rinkimų Kenijoje. Aš raginu atitinkamas institucijas ir suinteresuotas šalis padaryti viską, kas įmanoma, kad Kenijoje būtų taika ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir paisoma įstatymų.

Labiausiai gaila, kad Kenija, būdama stabiliausia ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi šalis Rytų Afrikoje, dabar pateko į tokį chaosą, ir tai greičiausiai turės neigiamos įtakos jos kaimyninėms šalims. Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misija padarė išvadą, kad skaidrumo ir atitinkamo saugumo procedūrų stoka pakenkė pasitikėjimui prezidento rinkimų rezultatais.

Šiandien R. Odingos opozicinė partija dar kartą paragino rengti visuotinius protestus dėl praeitą mėnesį vykusių prezidento rinkimų rezultatų. Šie opozicijos masiniai mitingai turi trukti tris dienas, nors vyriausybė juos uždraudė. Tokie protestai gali privesti prie kraujo praliejimų. Daugelis nužudymų, atrodo, buvo pagrįsti grynai etniniais skirtumais, siaubingiausias iš jų buvo brutalus užpuolimas bažnyčios netoli Eldoreto, kur manoma, kad daugiau nei 30 žuvusiųjų priklausė etninei Kikuyu grupei.

Aš primygtinai reikalauju M. Kibakio gerbti savo šalies demokratinius įsipareigojimus, kurie puoselėjami Kenijos Konstitucijoje ir Afrikos žmogaus ir žmonių teisių chartijoje. Aš raginu pirmininkaujančią Europos Sąjungos valstybę ir Europos Komisiją atidžiai stebėti šią savaitę vyksiančią tarpininkavimo misiją, kuriai vadovaus K. Annanas, ir, jei reikia, nedelsiant užtikrinti šių tarpininkavimo pastangų tąsą aukšto lygio delegacija, galimai bendra Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos iniciatyva.

  Karin Scheele (PSE). – (DE) Pone Prezidente, norėčiau pateikti savo kolegos Glenys Kinnock klausimą komisijos nariui Michel. Kokie pagrindiniai tikslai? Kaip galėtume tai įsivaizduoti? Kokia kryptim keičiama finansinė parama?

Dar vienas klausimas: tikiuosi, kad susiklosčius tokiai situacijai, kokia kilo Kenijoje po rinkimų, jau imtasi veiksmų stabdyti esamą finansinės pagalbos teikimo sistemą?

  Jan Mulder (ALDE). – (NL) Pone Prezidente, mes visi sutariame, kad prezidento rinkimai Kenijoje buvo akivaizdžiai nesąžiningi. Tačiau parlamento rinkimai vyko pakankamai sklandžiai, t. y. rinkimai į nacionalinį parlamentą.

Pritariu komisijos nariui Michael, kad vakarykščiai įvykiai Kenijos parlamente teikia vilties: buvo išrinktas pirmininkas – partijos ir opozicija turėjo pakankamai galių inicijuoti naujojo pirmininko rinkimus. Tikiu, kad Europos Parlamentas turi imtis visų įmanomų priemonių remdamas Kenijos parlamentinę demokratiją ir kaip galima ją stiprinti. Daugelis šių Rūmų narių kritikuoja finansinę paramą, kuri buvo suteikta kitą dieną po rinkimų.

Norėčiau užduoti komisijos nariui tokį klausimą, nors tikriausiai oficialiai tai daryti nėra leistina. Ar ateityje jis būtų linkęs priimti sprendimus skirti finansinę paramą atsižvelgdamas į Europos Parlamento nuomonę? Mano nuomone, tokių sprendimų neturėtų priimti nedidelė grupė Europos vystymo fondo komiteto pareigūnų, vietoj to Komisijos narys turėtų sužinoti Europos Parlamento nuomonę. Norėčiau aiškaus atsakymo į šį klausimą.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). – (PL) Pone Prezidente, Kenijos pavyzdys rodo, kur gali nuvesti demokratijos standartų žlugimas ir kaip svarbu, kad rinkimai būtų laisvi, skaidrūs, sąžiningi ir atviri.

Rinkimus pralaimėję asmenys, neatsižvelgiant į tai, ar jie pralaimėjo sąžiningoje kovoje, ar buvo apgauti tų, kurie organizavo rinkimų procesą, neturėtų naudoti žiaurumo ir naikinimo strategijos. Atsitiktinis žmonių skaudinimas, įskaitant moteris ir vaikus, neturi nieko bendra su priimtinomis kovos už teises formomis. Vienintelė efektyvaus šio tipo problemų sprendimo viltis yra įtikinti valdančiuosius asmenis ir opoziciją, kad pagrindinis politikos tikslas nėra valdžios įgijimas ir jos išlaikymas, politikos tikslas yra žmonių gerovė.

Kenijos grįžimas prie įprasto gyvenimo turi būti pradedamas nuo žiaurumų ir naikinimo nutraukimo. Malonu, kad būtent tokį tikslą yra iškėlę Afrikos Sąjungos tarpininkai. Europos Sąjunga turėtų remti šį procesą. Norėčiau padėkoti Komisijos nariui Michel už tokį pareiškimą.

  Michael Gahler (PPE-DE). – (DE) Pone Prezidente, Kenijoje klestinti korupcija nėra naujiena ir daugelis Šalių narių – tiesą sakant, visos Šalys narės – per kelis pastaruosius metus nutraukė finansinę paramą ir net perėjo prie paramos projekto. Tai viena iš kritikos susilaukiančių sričių, dėl kurios norėčiau kreiptis į Komisijos narį, nes Komisija neinformavo Šalių narių apie šias problemas ir toliau teikė finansinę paramą. Aš pritariu tolesniam paramos teikimui atitinkama forma, bet ne tokia, kuri suteiktų ankstesnėms struktūroms galimybių skirstyti pinigus pasinaudojant finansine parama.

Nuoširdžiai pritariu įgaliojimus gavusios institucijos paramai, t. y. paramai Kenijos parlamentui. Mes negalime automatiškai manyti, kad visi parlamento nariai elgiasi tinkamai ir kad nėra korupcijos. Tokių vilčių aš neturiu. Tačiau mes turėtume remti politines Kenijos institucijas ir skatinti jos Parlamento narius bei kelti mūsų kolegų darbo kompetenciją. Taip galėsime suteikti šiems naujai įgaliotiesiems kolegoms galimybę efektyviau valdyti Keniją negu tą darė esama vyriausybė.

  Eoin Ryan (UEN). Gerb. Pirmininke, aš manau, kad visi pripažino, jog prezidento rinkimai Kenijoje turi trūkumų. Labai gaila, nes Kenija jau daug dešimtmečių buvo stabili. Liūdna, kad viskas pasikeitė per pastarąsias dvi savaites: mes matome, kad daugiau kaip 600 žmonių nužudyta, o 250 000 žmonių pakeitė gyvenamąją vietą. Deja, toks smurtas yra iš prigimties etninis.

Dabar kyla klausimas, ką gali padaryti tarptautinė bendruomenė ir mes patys, kad grąžintume politinį stabilumą Kenijai, kol situacija toliau dar labiau nepablogėjo? Prioritetas turi būti konstruktyvus abiejų šalių politinis dialogas. Aš sutinku su kitais kalbėtojais, kad vakar buvo palanki diena Kenijos Parlamente. Tačiau nesant politinio pasižadėjimo, nebus jokio susitarimo, ir Europos Sąjunga primygtinai reikalauja jos politinių derybų. Man malonu matyti, kad Kofis Annanas ir Tanzanijos bei Ugandos prezidentai pabandys tarpininkauti sudarant kokį nors sutarimą.

Daugelis žmonių, kurie išvyko iš Kenijos, atvyko į Ugandą, tai reiškia, kad jau pakenkta aplinkiniams Kenijos regionams. Dėl pagalbos ir Europos Sąjungos didinamos finansinės paramos humanitarinėms programoms Kenijoje, man būtų įdomu išgirsti iš komisaro L. Michelio atsakymą, kaip konkrečiai tie pinigai bus išleisti ir kaip bus užtikrinta, kad jie leidžiami tinkamai. Šį klausimą jau kėlė ankstesni kalbėtojai.

Mes visi turime prisiminti, o ypač Kenijos žmonės ir politikai, kad istorija dar kartą parodė, jog jei yra politinis vakuumas, jis dažnai gali būti užpildytas ekstremistų, tačiau Kenijos žmonės verti geresnio gyvenimo.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Ponas Borrell įspėjo, kad neturėtume apsiriboti tik susirūpinimo išreiškimu. Sutinku ir norėčiau atsakyti į pono Wijkman klausimą: ar Europos Sąjunga pasiruošusi padėti ieškoti sprendimo? Pirmininkaujančiosios valstybės narės manymu turi būti pasiruošta aktyviai padėti ieškant sprendimo. Bet kokio sprendimo?

Ponia Martens akcentavo afrikietiško afrikietiškų problemų sprendimo poreikį. Sutinku su tuo. Kitais žodžiais tariant, Europos Sąjunga neturėtų priverstinai siūlyti savo šios srities problemų sprendimų. Netgi atvirkščiai. Tačiau būtina aktyviai remti tinkamo sprendimo paieškas kartu su kitais tarptautinės bendruomenės nariais, ypač su tais, su kuriais vienodai suprantame vertybes ir kuriuos minėjo ponas Lambsdorff. Šiuo atžvilgiu pirmininkaujančioji valstybė narė sieks tvirtai remti Afrikos asmenų grupę, kuriai vadovauja buvęs Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius ponas Annan. Mes manome, kad būtina ir toliau tinkamu būdu teikti humanitarinę pagalbą.

Pone Prezidente, leiskite padėkoti gerbiamiems Parlamento nariams už jų indėlį. Kolegos iš Tarybos juos tikrai labai vertina. Labai malonu, kad bendras šių institucijų požiūris yra labai panašus. Mes labai įdėmiai seksime įvykių eigą Kenijoje.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone Prezidente, visų pirma trumpai paminėsiu ne 30 milijonų, bet 40,6 milijonų eurų prieš kelis mėnesius suteiktą išmoką, kuri buvo antra 120 milijonų eurų programos, žinomos kaip „Finansinė parama skurdui mažinti“, išmokos dalis.

Sprendimas dėl išmokos buvo atidėtas siekiant sulaukti Tarptautinio valiutos fondo PRBS programos trečiosios apžvalgos rezultatų ir rekomendacijų.

Šie rezultatai buvo pateikti lapkričio mėnesio pradžioje ir atsižvelgiant į palankią Tarptautinio valiutos fondo nuomonę Komisija lapkričio mėnesį laišku Kenijos finansų ministrui patvirtino 40,6 milijonų eurų išmoką.

Tačiau atsižvelgiant į rinkimų aplinką ir galimybę, kad vyriausybė išmoką panaudos rinkimų tikslais, Komisija, pasitarusi su Šalimis narėmis, nusprendė neskirti išmokos prieš rinkimus, o skirti ją įvykus rinkimams. Atsižvelgiant į taikomas procedūras, galutinis finansinių įsipareigojimų terminas buvo gruodžio mėn. 31 d. Todėl išmoka buvo skirta gruodžio mėn. 28 d.

Suprantu sukeltą nusivylimą, bet noriu jums priminti, kad pažeidimai pradėjo aiškėti tik gruodžio mėn. 28 d., penktadienio, vakare ir 29 d., šeštadienį, kai rezultatai iš 49 paskutiniųjų rinkimų apygardų iš 210 apygardų neįprastai vėlavo. Kaip žinote, atsižvelgiant į savaitgalio įvykius, ES rinkimų stebėjimo misijos nariai tik sausio mėn. 1 d., pirmadienį, savo išankstinėje analizėje pranešė, kad rinkimai neatitiko tarptautinių standartų. Todėl techniškai buvo per vėlu atšaukti ar blokuoti 40,6 mln. eurų išmoką.

Antra, norėčiau paminėti, nes tai svarbu mūsų diskusijai, kad sutinku su daugeliu išsakytų minčių, bet yra ir tokių, su kuriomis aš visiškai nesutinku. Kai kas nors pasiūlo finansinės paramos būdą ar metodą, kuris neturi sąlygų ir yra nekontroliuojamas, tai yra akivaizdžiai netinkama. Norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad prieš staiga sustabdydami finansinę paramą turėtume įsitikinti, jog ponios Kinnock ir kitų pasiūlymas pakeisti finansinę paramą į projekto paramą gali būti greitai įgyvendinamas arba taip greitai, kaip tai leidžia finansinės paramos procedūra, kad dar labiau nepablogintumėme skurdžios žmonių padėties. Principus patvirtinti nėra sudėtinga, bet privalome įsitikinti, kad jų taikymo rezultatai ir pasekmės dar labiau nepablogins padėties.

Dėl šių priežasčių man kilo dvi mintys apie finansinę paramą. Finansinė parama yra kontroliuojama. Turime įrodymų ir ši parama yra ne mažiau skaidri negu projekto palaikymo sistema.

Ponia Kinnock ir kiti, nereikia net sakyti, kad nepavykus greitai susitarti dėl stabilios padėties atkūrimo ir, tikiuosi, susitarti dėl galimo naujų rinkimų organizavimo, kaip to pageidauja ponas Wittmann, finansinė parama šalims, kurioms ji skirta ir kurios iš dalies atitinka teikimo sąlygas, nebus daugiau naudojama ir bus būtina rasti kitų paramos teikimo būdų. Tačiau aš nesutinku, kad turėtume paprasčiausiai sustabdyti vystimosi paramą Kenijai. Neturėtume pamiršti, kad yra žmonių, kuriems ši parama teikia naudą. Norėjau išsiaiškinti šį klausimą ir manau, kad jis buvo svarbus.

Ir pagaliau atsakas į kitus du klausimus. Ar rinkimai turi būti organizuojami nedelsiant?? Manau būtų gerai, kad šalys susitartų. Galime turėti įvairių norų, bet tikėjimasis, kad rinkimai bus organizuojami nedelsiant ir nesusitarus šalims yra tiesiog nerealistiškas. Be to, būtina pasirūpinti, kad nepablogintumėme padėties ir žmonės nenukentėtų dar labiau. Neturėtumėme to pamiršti ir privalome veikti labai atsargiai. Aš esu už rinkimus su ta sąlyga, kad jie vyks susitarus.

Mes visiškai remsime Afrikos bendradarbiavimą ir, be abejo, kaip sakė Taryba, Komisijos nariai yra pasirengę talkinti vykdant tarpininkavimo misiją. Susisiekiau su Kofi Annan ir ilgai su juo diskutavau. Pasakiau jam, kad esame pasiruošę, įskaitant vyriausiąjį įgaliotinį, dalyvauti tarpininkaujant. Tačiau tikimės, kad visų pirma tai bus Afrikos atstovų tarpininkavimas. Mes neturėtume skirti tam mažiau dėmesio.

Pabaigai mano paskutinis atsakymas į klausimą, kurį uždavė ponas Mulder, jeigu būtu sudarytas Europos plėtros fondo biudžetas, kaip to pageidauja Parlamentas ir aš, finansinė parama, pavyzdžiui, suma, teikimo būdas, valdymas, patvirtinimas ir stebėjimas, būtų vykdoma automatiškai, kas labai supaprastintų procedūrą.

Neįsivaizduojate, koks lengvesnis būtų mano gyvenimas, jeigu mano biudžetas tiesiogiai priklausytų nuo Parlamento pasirinkimų, parinkčių ir valdymo būdų.

Deja, tai nebūtų įmanoma, bet tai yra tema, kurią norėčiau išplėtoti. Jūsų užduotas klausimas dar kartą įrodo, kad Europos plėtros fondo biudžeto sudarymas būtų akivaizdus žingsnis į priekį atsižvelgiant į mūsų paramos efektyvumo lygį.

  Pirmininkas. − Man buvo skirta šeši mėnesiai pareiškimui1 pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2008 m. sausio 17 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (pagal 142 straipsnį)

1 Žr. protokolą.

  Glyn Ford (PSE). Aš prisidedu prie šių liūdnų diskusijų. Prieš penkerius metus 2002 m. gruodįbuvau Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijos Kenijoje, kuriai vadovavo Baroness Nicholson, narys. Tie rinkimai vyko pagal tarptautines rekomendacijas, rezultatai buvo paskelbti galiojančiais ir pergalė atiteko opozicijai. Turėdami progą susitikti su Mwai Kibakiu, būsimu prezidentu, mes visi jautėme, būdami įsitikinę jo rinkimų sąžiningumu, kad Kenijos laukia šviesesnė ateitis.

Dabar kaip George Orwello„Gyvulių ūkyje“: pabaigoje kiaulės virto žmonėmis, o žmonės kiaulėmis. Režimas, kuris buvo daug žadantis, tapo toks korumpuotas ir netinkamas kaip ir jo pirmtakas, laikui bėgant sužlugdė viltis ir ateitį milijonams Kenijos gyventojų. Aš sveikinu tvirtus Europos Sąjungos vyriausiojo rinkimų stebėtojo pranešimus. Tikiuosi, kad Komisija skatins nesutariančių grupuočių susitaikymą ir pagrasins griežtomis priemonėmis, jei nepavyks susitarti.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. Kaip buvęs Europos Parlamento rinkimų stebėtojas Kenijoje aš esu sujaudintas tokio įvykių posūkio po rinkimų gruodžio mėnesį. Faktas, kad Kenija jau daugelį metų buvo pripažįstama kaip stabiliausia šios Afrikos dalies šalis, jaudina dvigubai. Kenija, kaip ir mano šalis, yra Sandraugos narė. Aš pritariu Sandraugos stebėjimo grupės pasiūlymui, kad ten būtų nusiųsti nepriklausomi ekspertai rinkimų rezultatams peržiūrėti. Mūsų Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo grupė pasiūlė, kad būtų atliktas nepriklausomas rezultatų auditas. Aš įsitikinęs, kad Kenijos žmonės pasitikėtų tokiu auditu, kurį atliktų Sandraugos ekspertai.

Mūsų artimiausias siekis – matyti Kenijoje vėl normalią padėtį, taikią visuomenę, kurioje nebūtų abejojama demokratiniais procesais. Žinia, kad apsauga neleido opozicijos politikams surengti protesto mitingo, nereiškianieko gero . Aš primygtinai raginu Europos Sąjungą daryti viską, kas yra jos galioje, dirbti su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir užtikrinti, kad Kenija susigrąžintų normalų gyvenimą ir demokratiją.