Diskusijos

Trečiadienis, 2008 m. sausio 16 d. - Strasbūras

11. Klausimai (Tarybai)

  Pirmininkas . − Kitas punktas: Klausimų valanda (B6-0001/2008).

Tarybai pateikti klausimai.

Klausimas Nr. 1, kurį pateikė Marian Harkin (H-0961/07).

Tema: Jaunimo Darbo Partija

Kaip Taryba ketina įgyvendinti savo prioritetus jaunimo srityje, kurie buvo pristatyti Tarybos Jaunimo darbo partijoje 2007 m. gruodžio mėn. ir ypač dėl savanorių vaidmens šioje srityje?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Jums padedant mums bus tikrai lengviau. Kalbant apie atsakymą į ponios Harkin klausimą, norėčiau atkreipti dėmesį į naujausias Tarybos iniciatyvas. Tai susiję su savanoriškos jaunimo veiklos rezoliucija, kurią Taryba priėmė 2007 m. lapkričio 16 d.

Šios naujausios iniciatyvos paskirtis – patvirtinti ir konsoliduoti bendrųjų tikslų, susijusių su savanoriška jaunimo veikla, tinkamumą ir pagrįstumą. Ši veikla buvo apibrėžta 2004 m. Be to, ši iniciatyva pabrėžia tarpsektorinį savanoriškos veiklos pobūdį ir įmonių skatinimo remti tokią jaunimo veiklą svarbą.

Iš esmės, rezultatas patvirtino veiksmų, su kuriais Šalys narės turi sutikti realizuodamos bendruosius tikslus savanoriškos jaunimo veiklos srityje, gaires. Rezoliucija Šalis nares skatina iš pirmiau minėtų veiksmų gairių iki šių metų rugsėjo mėnesio rinktis tas gaires, kurioms jos skirs daugiausia dėmesio ir nustatyti tų gairių įgyvendinimo nacionalines strategijas ir konkrečias priemones.

Todėl pirmininkaujančioji valstybė narė tiki, kad savanoriškos jaunimo veiklos klausimas liks tarp pagrindinių politinių Tarybos ir Parlamento užduočių. Mes tikime, kad Šalys narės baigs suplanuotas veiklas atsižvelgdamos į šią rezoliuciją iki nustatyto termino, t. y. iki šių metų rugsėjo mėnesio.

  Marian Harkin (ALDE). Gerb. Pirmininke, dėkoju pirmininkaujančiai Slovėnijai už jos atsakymą. Pirmininke, aš jums linkiu sėkmės pradedant pirmininkavimą. Man malonu matyti, kad jūs – eidami po Portugalijos pirmininkavimo į Prancūzijos pirmininkavimą – toliau itin pabrėžiate savanorystę, o ypač jaunimo savanorystę.

Aš girdžiu, ką jūs sakote apie valstybes nares, reaguosiančias iki rugsėjo, tikiu, kad per ateinančius šešis pirmininkavimo mėnesius jūs spręsite problemas, pvz., jaunimo įtraukties ir švietimo, siekdami pagerinti jaunų žmonių užimtumą per sananorystę ir atkreipsite dėmesį į kultūrinius mainus. Aš tik norėjau paklausti, ar jūs turite kokių planų prisidėti prie kartų savanorystės. Vyresni žmonės turi daug laiko – mes gyvename ilgiau – o bendra kartų savanorystės koncepcija suteikia daug teigiamų galimybių. Ar esate numatę kokių nors iniciatyvų šiuo klausimu?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Ponia Harkin, šiuo metu negaliu pasiūlyti jums konkretesnių ar tikslesnių iniciatyvų. Kol kas esame sutelkę dėmesį į priimtos rezoliucijos įgyvendinimą. Galbūt reikėtų pakviesti Šalis nares tinkamu laiku, t. y. priminti joms nustatytą terminą. Jūs teisi: veikla kitose srityse suteiks galimybę sukurti papildomų temų ir iškelti papildomų klausimų, susijusių su savanoriška veikla, įskaitant bendradarbiavimo tarp kartų aspektą. Viena iš šių veiklos sričių neabejotinai yra tarpkultūrinis dialogas.

Bet kuriuo atveju, mes atsižvelgsime į jūsų pastabą, t.y. atsižvelgsime į ją planuodami savo kitų šešių mėnesių veiklą.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Norėčiau pasiteirauti apie kitas jaunų žmonių apsaugojimo nuo žalingų įpročių priemones. Parlamente aptarėme Europos Komisijos strategiją kovojant su alkoholio daroma žala. Tai ypač žalinga jauniems žmonėms. Kokios priemonės, be savanoriškos veiklos, galėtų sumažinti šią žalą ir apsaugoti jaunus žmones nuo žalingo įpročio? Ar Slovėnija turi patirties šiuo klausimu?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Be abejo, dėmesys jauniems žmonėms bus viena iš svarbiausių temų Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu, ypač Lisabonos strategijos rėmuose. Tai yra vystymo ir darbo vietų kūrimo strategija.

Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė skirs ypatingą dėmesį jaunimo klausimams, ypač švietimo, kvalifikacijos ir efektyvesnio įtraukimo į darbo rinką srityse. Tai viskas, ką išsamiai žinau apie konkretesnes iniciatyvas, kurias planuoja Slovėnija savo pirmininkavimo laikotarpiu.

Kita vertus, numatyta daug veiklos sveikatos ir kovos su alkoholizmu srityse. Esu įsitikinęs, kad į tai atsižvelgiant bus skiriamas reikiamas dėmesys siekiant apsaugoti jaunimą nuo piktnaudžiavimo alkoholiu.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 2, kurį pateikė Manuel Medina Ortega (H-0963/07)

Tema: Daugiašališkumas ir dvišaliai susitarimai

Ar Taryba mano, kad tai, kad padaugėjo USA, ES ir kitų tarptautinių veikėjų pasirašytų dvišalių prekybos susitarimų, dera su visapusiškais principais, kuriais pagrįsta Pasaulio prekybos organizacija?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Europos Sąjunga remia įvairias daugiašališkumo formas, įskaitant Pasaulio prekybos organizaciją, kuri, mūsų nuomone, yra puikus daugiašalės organizacijos pavyzdys. Kelis dešimtmečius prieš įkuriant Pasaulio prekybos organizaciją Europoje buvo kalbama apie tokios prekybos organizacijos įkūrimą. Vėliau Europos Sąjunga suvaidino pagrindinį vaidmenį kurdama Pasaulio prekybos organizaciją Urugvajuje vykusių derybų metu. Jei galėčiau taip išsireikšti, ji suvaidino pagrindinį vaidmenį paskutiniu derybų etapu, todėl negalima abejoti Europos Sąjungos daugiašalės prekybos palaikymu.

ES suvaidino pagrindinį vaidmenį kai 2001 m. Pasaulio prekybos organizacijos 4-joje ministrų konferencijoje buvo priimta įgyvendinimo darbotvarkė. Derybų metu Europos Sąjunga nusprendė nukreipti visus išteklius ir politinę valią siekiant užbaigti tą derybų etapą. Prieš tą derybų etapą ar pačių derybų metu nebuvo vykdomos derybos dėl dvišalės prekybos sutarčių.

2006 m. spalio mėn. Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, pavadintą „Globalinė Europa, konkuravimas pasaulyje“. Ataskaitoje aptariami pakeitimai, kuriuos sukėlė globalizacijos procesas. Joje siūloma Europos Sąjungai imtis atsako į šį procesą atsižvelgiant į atnaujintą Lisabonos strategiją, ypač dėl prekybos strategijų. Atsižvelgiant į ataskaitą, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, o Taryba priėmė sprendimų.

Tarybos sprendimai aiškiai parodo, kad visos ateities dvišalės sutartys dėl laisvos prekybos suformuos daugiašalių derybų pagrindą ir, kas tikriausiai dar svarbiau, jie papildys Pasaulio prekybos organizacijos platformą. Atsižvelgiant į derybų direktyvų sąlygas, kurias 2007 m. pavasarį patvirtino Taryba, derybos dėl laisvos prekybos sutarčių buvo pradėtos su ASEAN šalimis narėmis bei su Indija ir Korėja. Šios derybos tebevyksta ir kiekvienas atskiras sprendimas bus priimtas numatytu laiku.

  Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Pone Prezidente, manau, kad Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė teisingai atsakė į mano užduotus klausimus, su jai būdingu aiškumu ir aš esu dėkingas už parodytą dėmesį.

Norėčiau užduoti papildomą klausimą susijusį su santykine Lisabonos aukščiausio lygio susitikimo su Afrikos šalimis nesėkme. Panašu kad vienos Afrikos šalys sutiko su Europos Sąjungos pasiūlymais, o kitos – ne.

Ar Tarybos pirmininkaujančioji valstybė narė mano, kad reikėtų tęsti šią diferencijavimo strategiją atsižvelgiant į Lisabonoje matytus nesutarimus. Kitais žodžiais tariant, ar mes ir toliau remsime daugiašališkumą, ar Lisabonos aukščiausiojo lygio viršūnių susitikimas privers mus eiti dvišalių susitarimų tarp skirtingų šalių keliu, pavyzdžiui, Afrikos kontinente?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Mes ir toliau remsime daugiašališkumą. Norėčiau pabrėžti du dalykus, susijusius su dvišaliais susitarimais. Visų pirma minimi susitarimai yra daugiašalę platformą papildantys susitarimai. Ir antra, šie susitarimai yra apjungiamojo pobūdžio kol sugebėsime išspręsti šias problemas atsižvelgdami į daugiašališkumo struktūrą, Pasaulio prekybos organizaciją, kuri yra pageidautina Europos Sąjungos struktūra sprendžiant tokius klausimus.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Pone Prezidente, noriu pateikti šį klausimą: kokią įtaką PPO deryboms turės padidėjusios maisto ir energijos kainos? Žinome, kad didžiausias trikdis buvo subsidijos ir Jungtinių Valstijų ūkių įstatymo projektas ir kad Europa be jokios abejonės nukentėjo dėl padidėjusių kainų pasaulinėje rinkoje. Ar yra galimybių atitinkamai koreguoti kvotas ir prievoles? Ar Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė planuoja kokią nors iniciatyvą siekiant užbaigti PPO derybas?

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). – (ES) Pone Prezidente, sutinku su pirmininkaujančiąja valstybe nare, kad turėtume skirti daugiau dėmesio ir svarbos daugiašaliams susitarimams, negu dvišaliams susitarimams, bet praėjo jau daug metų kai buvo pradėtas Urugvajaus etapas, o prieš jį dar Doha etapas, bet Pasaulio prekybos organizacija nepadarė jokių rimtų išvadų arba jas nukėlė tikrai per toli į ateitį.

Tuo metu jungtinės Valstijos pasirašė laisvosios prekybos sutartis su įvairiomis Pietų Amerikos šalimis. Norėčiau užduoti šį klausimą: koks Tarybos požiūris atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutartį su Mercosur bloku, kurios buvo taip ilgai lauktą?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Nuolat augančios energijos kainos, ypač kuro ir maisto, yra pasaulinė problema, o tuo pačiu ir Europos Sąjungos problema.

Be jokios abejonės jos paveiks Pasaulio prekybos organizacijos derybų dalyvių tarpusavio ryšius. Šiuo atžvilgiu jos gali daryti įtaką adaptacijai, t. y. tam tikrų pozicijų laikymuisi. Šiuo metu, Slovėnijos pirmininkaujančiosios šalies narės požiūriu, sunku nustatyti šio poveikio pobūdį, bet poveikis labai tikėtinas ir mes turime jam pasirengti.

Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė neplanuoja savo iniciatyvų, bet išnagrinės ir palaikys atitinkamas Komisijos, kuri yra atsakinga už šio proceso vykdymo priežiūrą, iniciatyvas.

Atsižvelgiant į daugiašales derybas, Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė gailisi dėl fakto, kad dar nėra pasiektas daugiašalis susitarimas Pasaulio prekybos organizacijoje. Mes ir toliau stengsimės, kad toks susitarimas būtų pasiektas. Mes diskutuosime apie prekybos susitarimą ir su Mercosur šalimis, kurios teikia galimybę aptarti kilusius klausimus aukščiausio lygio susitikimo tarp Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono (LAC) šalimis, metu. Mes planuojame specialų susitikimą tarp Europos Sąjungos trejetuko ir Mercosur šalių, kuris vyks gegužės mėnesį aukščiausio lygio susitikimo tarp ES ir LAC šalių Limoje, Peru, metu.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 3, kurį pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0967/07)

Tema: Šeimai palankios politikos skatinimo priemonės

Kokių priemonių Taryba imsis siekdama skatinti šeimai palankią politiką ir kaip ji ketina remti Europos aljansą už šeimas, kurį įsteigti Taryba nusprendė 2007 m. kovo mėn.?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Europos Sąjunga turėti pasinaudoti įtikinamu įnašu, kurį suteikė Europos apsikeitimo gera praktika, atsižvelgiant į faktą, kad būtent Šalys narės yra atsakingos už atitinkamų ir ilgalaikių šeimos strategijų sukūrimą. Šie apsikeitimai gali paskatinti glaudesnius socialinius ryšius ir taip padėti įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus.

Todėl pirmininkaujančioji valstybė narė laikosi nuomonės, kad Šeimų sąjunga yra labai naudingas forumas, skirtas nuomonių ir gerų praktikų apsikeitimui, kaip jau minėta pirmiau. Pirmininkaujančioji valstybė narė yra įsitikinusi, kad Šeimų sąjunga atspindi Europos Sąjungos ir jos Šalių narių įsipareigojimus atsižvelgiant į demografinius pasikeitimus ir klausimus, susijusius su šeimoms naudingomis strategijomis.

Sąjunga suteikia Šalims narėms galimybę keistis informacija bei patirtimi ir tokiu būdu padėti vieni kitiems ieškant tinkamo politinio atsako. Tuo pačiu pirmininkaujančioji valstybė narė laikosi nuomonės, kad nėra būtina kurti naujų struktūrų Europos lygiu, bet mes sieksime sutvirtinti esamas priemones ir struktūras.

Praeitą gegužį Taryba priėmė išsamų sprendimą apie praktinį Šeimų sąjungos veikimą. Taryba paruošė šiuos sprendimus kartu su Šalimis narėmis ir atsižvelgė į svarbų Šalių narių vaidmenį šioje srityje. Taryba dar kartą pabrėžė savo paramą Šeimų sąjungai 2007 m. gruodžio 5 d. priimdama sprendimus, susijusius su darniais vyrų ir moterų vaidmenimis.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone Prezidente, norėčiau padėkoti Slovėnijos pirmininkaujančiajai valstybei narei už atsakymą ir paklausti, kokius konkrečius technologinės patirties apsikeitimus ji atskleidė ir kas yra atsakingas už techninės pagalbos teikimo valdymą.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Šiuos pakeitimus įgyvendina ne pirmininkaujančioji valstybė narė, bet Šeimų sąjunga. Todėl negaliu pateikti jūsų pageidaujamos informacijos. Tačiau galiu pasidomėti ir informuoti jus vėliau.

  Brian Crowley (UEN). Gerb. Pirmininke, aš norėčiau palinkėti Slovėnijai sėkmės pirmininkaujant ir jai pirmą kartą dalyvaujant klausimų valandoje. Dėl klausimo, kurį iškėlė mano kolega: iš karto su trimis dalykais, susijusiais su šeimai palankia politika.

Pirma, vaikai ir vaikų teisės per dažnai yra suprantamos kaip atskiras dalykas, o ne šeimos politikos dalis.

Antra, bendra problema, susijusi su tuo, kaip mes skatiname – mes visi žinome, kaip suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą – didesnį dalyvavimą šeimos gyvenime.

Trečia, visų svarbiausia tie žmonės, kurie priversti išvykti iš namų: migrantai arba pabėgėliai, ir padalintų šeimų sujungimo klausimas.

Ar Slovėnijos pirmininkavimo metu bus pateikta kokių nors pasiūlymų, susijusių su šiais klausimais?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Norėčiau pakartoti, kad Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė teikia ypatingą dėmesį jaunimo įdarbinimo klausimams, ypač jaunų tėvų įdarbinimo klausimams. Tai iš dalies atsako į jūsų klausimą.

Pirmininkaujančioji valstybė narė skirs ypatingą dėmesį naujų darbo ir šeimyninio gyvenimo darnos galimybių kūrimui: trumpesnės darbo valandos, lanksčios darbo formos, supažindinimas su tėvų teisėmis ir t. t.

Kita ypatinga sritis yra kartų solidarumo skatinimas. Tai labai svarbi idėja, ypač tuose regionuose, kuriuose vyresnioji karta sudaro gyventojų daugumą, o taip yra beveik visoje Europoje. Be abejo, tokia paskata bus efektyvi, jeigu ją rems strategijos, apimančios skirtingas veiklos sritis ir kurios teigiamai veiks socialinio gyvenimo aspektus.

Trumpai tariant, numatyta daug priemonių įvairiose ES veiklos srityse, kurios yra labai svarbios ir skatina šeimoms naudingų strategijų sukūrimą. Būtų sudėtinga išvardyti visas veiklas, bet jas galima rasti tarp kitų veiklos, kurią suplanavo Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė, sričių. Ką tik minėjau tam tikras susijusias sritis.

  Marian Harkin (ALDE). Dėkoju už atsakymą. Man tikrai malonu girdėti, kad Slovėnija kaip pirmininkaujanti šalis yra itin suinteresuota pagreitinti šeimai palankios politikos vykdymą. Jūs pats paminėjote demografinius pokyčius. Žinoma, faktas, kad mes gyvename ilgiau, reiškia, kad didėja slaugytojų poreikis. Daugelis slaugytojų linkę būti šeimos slaugytojais.

Jūs kalbėjote apie pasikeitimą geriausios praktikos pavyzdžiais. Pavyzdžiui, mes turime patirties užimtumo srityje. Tuo tarpu dažniausiai slaugytojams nemokama, ar Slovėnija yra numačiusi kokių nors iniciatyvų, kurios paspartins slaugytojų klausimo sprendimą ir šiame kontekste šeimai palankių strategijų kūrimą?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Ne, nemanau, kad mes svarstome konkretų pasiūlymą, skirtą apsaugoti žmonių, apie kuriuos jūs kalbate, interesus. Tačiau jūsų klausimas suteikia pagrindo svarstyti, ar jis turėtų būti viena iš svarstomų sričių. Mes esame pasirengę tai svarstyti.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 4, kurį pateikė Georgios Papastamkos (H-0969/07)

Tema: ES pirmininkaujančios Slovėnijos iniciatyvos dėl naujojo požiūrio į kaimynystės politiką ir energiją

Naujasis požiūris į kaimynystės politiką ir energiją yra viena iš ES pirmininkaujančios Slovėnijos iniciatyvų. Ar Taryba galėtų nurodyti, kaip atsižvelgdama į šioms dviem politikos sritims būdingą sąsają vykdant ES energijos autonomijos ir nepriklausomumo nuo kaimyninių šalių strategiją ji ketina struktūrizuoti numatytus veiksmus? Konkrečiau, kaip ji vertina ateities santykius platesniame Balkanų regione energijos srityje?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Atsakydamas į šį klausimą didžiausią dėmesį skirsiu energijos aspektui, nes būtent taip mes supratome šį klausimą.

2006 m. kovo mėn. Europos Taryba patvirtino Europos energijos strategiją. Trys pagrindiniai politiniai šios strategijos tikslai yra: visų pirma padidinti tiekimo patikimumą, antra, užtikrinti Europos šalių ekonomikų konkurencingumą ir energijos gavimą prieinamomis kainomis ir trečia, skatinti išlaikyti ekologinę pusiausvyrą bei siekti išspręsti klimato kaitos problemą. Atsižvelgdama į šiuos tris strategijos tikslus išorinės energijos strategijos srityje Taryba artimai bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis siekdama įgyvendinti ir toliau tobulinti savo energijos programą.

Tarptautinė energijos strategija yra viena iš prioritetinių strategijos sričių, kurias Europos taryba nustatė 2007 m. kovo mėn. Europos Taryba pabrėžė, kad reikia visiškai išnaudoti galimas priemones stiprinant dvišalį bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos ir visų tiekėjų.

Atsižvelgiant į vakarų Balkanų šalis, pagrindinė bendradarbiavimo energijos srityje priemonė yra Energijos bendrijos sutartis. Šios sutarties paskirtis, išplėsti esamą Europos Bendrijos energijos rinką ir įtraukti to regiono šalis, t. y. vakarų Balkanų šalis.

Be to, kiekviena stabilizavimo ir prisijungimo sutartis, sudaryta tarp Europos Sąjungos ir vakarų Balkanų šalių, užtikrina artimą bendradarbiavimą energijos srityje. Taryba dar planuoja kaip galima geriau panaudoti esamas Europos kaimynystės strategijos priemones.

Trumpai tariant, kurdami naujas iniciatyvas energijos srityje, ryšių tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių ribose, mes siekiame kaip galima geriau panaudoti esamus mechanizmus atsižvelgiant į vakarų Balkanų šalis. Jau minėjau Energijos bendrijos sutartį, be to, mes naudosime esamus mechanizmus atsižvelgiant į Europos kaimynystės strategiją.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Pone Prezidente, Tarybos pirmininke, leiskite prisidėti prie išreikštų palinkėjimų dėl sėkmingo Slovėnijos pirmininkaujančiosios valstybės narės programų sudarymo laikotarpio.

Šiandien mes aptarsime Pietų Kaukazo ir Juodosios jūros regionus. Norėčiau paklausti pirmininkaujančiosios valstybės narės, ar ji teikia prioritetą tarpregioninio bendradarbiavimo tarp Europos Sąjungos ir Juodosios jūros regiono ekonominio bendradarbiavimo organizacijos oficialiam įtvirtinimui. Norėčiau paklausti, ar energijos srityje numatytas glaudus bendradarbiavimas, kuris yra gyvybiškai svarbus pietų Europai.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Dėkoju už papildomą klausimą ir gerus palinkėjimus.

Visų pirma mes visiškai sutinkame su nuomone, kad Juodosios jūros regionas yra labai svarbus atsižvelgiant į Europos Sąjungos energijos strategiją ir į išorinius šios strategijos aspektus. Antra, atsakydami į jūsų klausimą, ar įmanoma oficialiai įtvirtinti ryšius su šio regiono šalimis mes atsakome „taip, įmanoma“. Galbūt tą galima atlikti taip pat, kaip tai buvo atlikta su vakarų Balkanų regiono šalimis, t. y. pasirašius Energijos bendrijos sutartį ar kokiu nors kitu būdu. Bet kuriuo atveju, Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė mano, kad Juodosios jūsų baseinas, Juodosios jūros regiono šalys ir Juodosios jūros sinergija yra vieni iš didžiausių Europos kaimynystės strategijos prioritetų.

  Alexander Stubb (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, ar galiu pasveikinti Tarybos Pirmininką su Slovėnijos pirmininkavimo pradžia ir, žinoma, su pirmininkaujančios šalies kaklaraiščiu, kuris iš tikrųjų yra gana stilingas. Sveikinu jus. Mano klausimas susijęs su energija: pirma, kokia Slovėnijos pozicija dėl branduolinės energijos didinimo Europoje? Antra, kokia pirmininkaujančios Slovėnijos pozicija dėl didėjančios branduolinės energijos kaimyniniuose regionuose?

  Justas Vincas Paleckis (PSE). Gerb. Pirmininke, aš irgi noriu pasveikinti Slovėniją su šia diena ir pateikti klausimą, susijusį su vadinamuoju „North Stream“ dujotiekiu. Kaip žinote, šis dujotiekis sujungs Rusiją su Vokietija ir kai kuriomis kitomis Europos šalimis. Taip pat žinote, kad be kitų sunkumų yra ir su aplinkosauga susijusių problemų.

Kaip pirmininkaujanti šalis vertina šį projektą?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Dėkoju už papildomus klausimus. Atsižvelgiant į atominės energijos naudojimą, pirmininkaujančioji valstybė narė laikosi tvirtos nuomonės, kad sprendimas dėl atominės energijos įdiegimo, tolesnio naudojimo ir galimo didinimo priklauso pačioms Šalims narėms. Pirmininkaujančioji valstybė narė tvirtai laikysis šios nuomonės.

Pone Stubb, antra jūsų klausimo dalis susijusi su Slovėnija. Slovėnija yra viena iš atominę energiją naudojančių šalių. Yra galimybė, bet kol kas nepriimtas joks konkretus sprendimas, kad atominės energijos naudojimas padidės, t. y., kad Slovėnija ir ateityje naudos šios rūšies energiją.

Kalbant apie Šiaurės srovės projektą, tai nėra ES projektas, bet tiesiogiai dalyvaujančių šalių projektas. ES, Taryba ir pirmininkaujančioji valstybė narė neturi konkrečios pozicijos šiuo klausimu. Tačiau ES laikosi bendrosios pozicijos atsižvelgiant į projektus, kuriuos mes, kaip ES, norėtume matyti įgyvendintus. Šiuo atžvilgiu visų pirma norėčiau paminėti Nabucco dujotiekio vamzdyną.

Mes turime nuomonę apie šį projektą, nes tai yra ES projektas ir mūsų nuomonė yra teigiama. Vyrauja nuomonė, kad Europos Sąjunga, siekdama vystyti energijos strategiją Europos lygiu, turi tęsti tokius projektus ir mes, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, juos remsime.

  Pirmininkas. – Kadangi kituose klausimuose nagrinėjama ta pati tema, jie bus aptarti kartu:

Klausimas Nr. 5, kurį pateikė Colm Burke (H-0971/07)

Tema: ES taikos palaikymo misija Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR). Sraigtasparnių ir medicininės įrangos stoka

Ar Taryba galėtų pasakyti, ar ES valstybės narės sudarė galimybę ES taikos palaikymo misijos Čade ir PAR naudoti daugiau įrangos, įskaitant sraigtasparnius ir medicinines priemones, kad nebūtų be reikalo vėluojama dislokuoti Airijos ir ES trupių šiame regione? ES karinio komiteto generolo Henri Bentegeat teigimu dabartinei misijai vis dar reikia transportavimo į operacijų atlikimo vietas, įskaitant sraigtasparnius, medicininės paramos ir logistikos priemonių. Ar po lapkričio mėn. Briuselyje vykusios pajėgų kūrimo konferencijos dalyvaujančios valstybės narės ir kitos valstybės skyrė papildomos įrangos ir trupių?

Ar Taryba gali paremti valstybių narių norą užtikrinti, kad ES lygmeniu būtų teikiama daugiau humanitarinės pagalbos šiam regionui? Kokių veiksmų Taryba imasi dėl Čado nestabilumo atsižvelgdama į neseniai, lapkričio 26 d., Rytų Čade vykusias ginkluotas kovas, per kurias manoma, kad Čado kariuomenė nužudė šimtus sukilėlių kovotojų? Kaip Taryba užtikrins, kad bus galima nutraukti ugnį ir, kad bus pratęstos Čado sukilėlių grupių ir prezidento Idriss Deby vyriausybės taikos derybos?

Klausimas Nr. 6, kurį pateikė Liam Aylward (H-1016/07)

Tema: ES taikos palaikymo misija Čade

Ar Taryba gali pranešti, kada tiksliai bus dislokuojamos ES taikos palaikymo trupės Čade ir kokia bus šio trupių dislokavimo struktūra?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Briuselyje jau įvyko penkios konferencijos apie ginkluotųjų pajėgų pobūdį: praeitų metų lapkričio 3 d., praeitų metų gruodžio 1 d. ir visai neseniai, prieš kelias dienas, šių metų sausio 11 d.

Kaip ir kiekvienoje tokio tipo operacijoje, kyla ginkluotųjų pajėgų formavimo sunkumų. Tačiau su malonumu galiu jums pranešti, kad penktoji, t. y. paskutinioji, konferencija dėl ginkluotųjų pajėgų formavimo buvo sėkminga ir Europos Sąjunga gali imtis visų reikiamų priemonių.

Sprendimas dėl misijos pradžios datos turėtų būti priimtas ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių Tarybos sesijos metu 2008 m. sausio 28 d. Pradinės operacijai vykdyti reikiamos pajėgos turėtų būti suformuotos sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Ruošdamas pagrindinį pajėgų dislokavimą įtrauksiu specialiosios paskirties būrius, pėstininkų būrius ir techninį, logistikos bei medicinos personalą.

Bendrasis taikos palaikymo pajėgų dislokavimas numatomas gegužės mėnesį prieš prasidedant liūčių sezonui. Šiuo etapu EUFOR pajėgas Čade turėtų sudaryti 4000 kareivių. Atsižvelgiant į dabartinį karinį konfliktą tarp sukilėlių ir Čado vyriausybinių pajėgų vakarų Čade, Taryba griežtai smerkia sukilėlių antpuolius, kurie yra dabartinių kovų priežastis.

Gruodžio 10 d. sprendimu Taryba išreiškė gilų susirūpinimą ir paragino Čado vyriausybę bendradarbiauti su Sudanu ir Libija kuriant reikiamas ilgalaikio politinio sprendimo, pagrįsto Sirta taikos sutartimi, sukūrimo sąlygas. Taryba paragino Čado ir Sudano vyriausybes vykdyti įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė pasirašydamos Tripoli sutartį ir nustoti remti ginkluotus judėjimus, kurie yra nestabilumo šiame regione priežastis.

Atsižvelgdama į faktą, kad sukilėlių pajėgos veikia ir Darfur regione, Taryba primena Sudano vyriausybei prisiimtą atsakomybę dėl karinių grupuočių kirtimo Čado sieną sustabdymo. Tarybai žinomas faktas, kad ilgalaikius rezultatus galima pasiekti tik priėmus politinį sprendimą ir ji pabrėžia politinio susitarimo dėl demokratinio proceso Čade sutvirtinimo svarbą. Šis sprendimas buvo priimtas praeitų metų rugpjūčio 13 d.

  Colm Burke (PPE-DE). Aš tik norėjau palinkėti Slovėnijai sėkmingo pirmininkavimo per ateinančius šešis mėnesius ir padėkoti už atsakymą.

Aš kalbėsiu dėl sprendimo, kurį ES Taryba priėmė rugsėjo vidury – sukurti Europos Sajungos pajėgas. Man šiek tiek kelia nerimą, kad buvo leista praeiti tiek daug laiko. oriu paklausti, ar mes neturėtume pasimokyti iš to, kad prieš duodami įsipareigojimą turime būti parengę konkrečius ėjimus. Per tą laiką įvyko tam tikrų įvykių.

Antroji mano klausimo dalis susijusi su humanitarine pagalba. 2007 m. mes Čadui teikėme humanitarinę pagalbą. Ar ketiname padidinti pagalbą 2008 m., kad būtų aiškios kryptys per ateinančius 12 mėnesių?

  Liam Aylward (UEN). Gerb. Pirmininke, aš norėčiau palinkėti Slovėnijai, kaip pirmininkaujančiai šaliai, sėkmės šiuo šešių mėnesių laikotarpiu ir taip pat noriu Europos Sąjungos pajėgoms palinkėti saugios ir sėkmingos taikos palaikymo misijos Čade. Aš su pasididžiavimu pranešu, kad šiai misijai vadovaus airis vyriausiasis leitenantas Patrickas Nashas, jam taip pat linkiu viso ko geriausio.

Ar Taryba pritaria, kad Europos Sąjungos taikos palaikymo misijos ir toliau turi būti tęsiamos visiškai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis ir kad taikos palaikymo misijos pajėgos turi būti dislokuotos tik tada, kai Jungtinių Tautų rezoliucija neprieštarauja tokiai misijai?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Visų pirma pono Burke klausimas. Be abejonė tai yra dar viena iš daugelio pamokų, kuri mus išmoko vieno dalyko: lengviau priimti sprendimą negu užtikrinti jo įgyvendinimą. Tačiau mums šis procesas buvo sėkmingas. Jis šiek tiek užtruko, bet manau, kad ne tik sutartis, bet ir susitarimas dėl paties įgyvendinimo buvo pasiektas pačiu laiku.

Kalbant apie antrą klausimą norėčiau pasakyti, kad yra vienas klausimas, į kurį reikėtų atsakyti atsižvelgiant į tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją. Visai suprantama, kad taikos palaikymo ir taikos įgyvendinimo operacijoms vadovauja Jungtinių Tautų Organizacija. Tai nereiškia, kad Europos Sąjunga nesugeba priimti nepriklausomų sprendimų dėl savųjų kito pobūdžio misijų.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Pone Prezidente, norėčiau pareikšti savo nuomonę. Lenkija teikia 10 proc. Čade dislokuojamų ginkluotųjų pajėgų, t. y. apie 400 kareivių, todėl norėčiau paprašyti Slovėnijos pirmininkaujančiosios valstybės narės padaryti viską, kas įmanoma siekiant užtikrinti sėkmingą misijos baigtį. Tai turi būti gerai paruošta ir visa reikiama įranga aprūpinta misija. Mes žinome, kad šios misijos iniciatorė yra Prancūzija. Norėčiau paprašyti Slovėnijos, kaip pirmininkaujančiosios valstybės narės, būti labai reikliai Prancūzijai, kaip šios misijos vadovei. Misija privalo vykti sklandžiai ir Europa neturi savęs sukompromituoti.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Tik norėjau padėkoti Lenkijai ir, be abejo, kitoms šalims, kurios skiria savo ginkluotųjų pajėgų šiai svarbiai misijai.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 7, kurį pateikė Gay Mitchell (H-0973/07)

Tema: ES piliečių apsauga musulmonų šalyse

Praėjusių metų lapkričio mėn. Sudane mokytoja dirbanti Didžiosios Britanijos pilietė buvo apkaltinta Islamo įžeidimu, nes leido savo septynerių metų savo mokiniams pavadinti meškiuką Mohamedu. Jei ji bus pripažinta kalta, jai gresia 40 rykščių, didelė bauda arba įkalinimas.

Kokių veiksmų ES sąjunga gali imtis, kad geriau apsaugotų musulmonų šalyse esančius nekaltus ES piliečius, kurie atsiduria tokioje siaubingoje padėtyje, kaip ši?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Atvejis, kurį savo klausime paminėjo ponas Mitchell, susijęs su Britanijos pilietybę turinčia moterimi, kuri nuvykusi į trečiąją šalį pakliuvo į tos šalies teisėsaugos akiratį. Atsižvelgiant į pilietybę jos šalis suteikė jai konsulinę apsaugą. Kiek žinome, Britanijos pilietė buvo paleista ir grįžo į Jungtinę Karalystę.

Galime daryti išvadą, kad tokie atvejai išsprendžiami dvišaliu bendradarbiavimu tarp atitinkamos Šalies narės ir trečiosios šalies. Be abejo, gali kilti atvejų, kai tokioms problemoms spręsti gali prireikti pasitelkti atitinkamų papildomų politinių priemonių ir gali būti paprašyta ES atstovų dalyvauti sprendžiant tokias dvišales problemas. Tam tikrais atvejais Europos Sąjunga gali priimti oficialių pranešimų ir imtis atitinkamų iniciatyvų.

Norėčiaus pasikartoti, kad iš esmės, kaip ir šiuo atveju, tokia problema sprendžiama trečiosios šalies ir ES Šalies narės, kurios piliečiu yra atitinkamas asmuo, lygiu.

  Gay Mitchell (PPE-DE). Aš dėkoju Tarybos Pirmininkui už atsakymą ir linkiu jam sėkmės.

Tarybos Pirmininkas be jokių abejonių žino, kad kiekvienas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis yra ir Europos Sąjungos pilietis. Mano lūkesčiai būtų tokie: jei Europos Sąjungos pilietis apsilankytų šalyje ir jam ar jai ten būtų amputuota koja ar ranka, tada Europos Sąjunga su siaubu žiūrėtų į tokį dalyką. Ar Sąjunga ne su siaubu žiūri į tai, kad su kažkuo šitaip elgiamasi, baudžiama 40 rykščių arba sodinama į kalėjimą?

Ar Tarybos Pirmininkas imsis veiksmų užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai, atvykdami į tokius regionus, žinotų kultūrinius skirtumus, kurie egzistuoja toje vietovėje, ir ar Pirmininkas irgi bandys užtikrinti, kad šalys, su kuriomis mes turime bendrą verslą, žinos, kad mes iš jų laukiame geresnio elgesio su mūsų piliečiais ir kad su jais nebūtų taip elgiamasi?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas − (SL) Dėkoju jums, pone Mitchel, už jūsų papildomą klausimą. Tai yra klausimas apie piliečių konsulinę apsaugą. Tokia apsauga tebėra valstybių narių sritis ir valstybių narių pareiga yra įspėti jų piliečius, kurie keliauja į trečiąsias šalis, apie pavojus ir pinkles, dėl kurių jie turėtų būti atidūs.

Kita vertus, pagal solidarumo principą mes jau turime pagalbos garantijas iš kitų valstybių narių, kurios turi diplomatines, t.y. konsulines atstovybes trečiojoje šalyje, užtikrinančias konsulinę apsaugą kitų, toje šalyje neturinčių savo konsulatų, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Aš manau, kad tai yra vienas svarbus mūsų Sąjungos privalumas.

Aš taip pat sakiau, kad jeigu reikia, yra iš tikrųjų visiškai tikėtina ir galima, kad Sąjunga taip pat bus įtraukta sprendžiant tokias bylas, kaip ši. Laimei, šiuo atveju tam nebuvo būtinybės ir byla buvo išspręsta tarp dviejų šalių ir tai mus džiugina.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Tarybos Pirmininke, jūs teisingai nurodėte, kad dvišaliai kontaktai gali padėti išspręsti probleminius atvejus, tokius kaip šie. Tačiau, Taryba yra pasirašiusi ES Pagrindinių Teisių Chartiją su šių Rūmų pirmininku ir Komisijos Pirmininku. Joje mes atkreipiame dėmesį į žmogaus orumą, jo žeminimo ir žiauraus baudimo uždraudimą. Ar tai nebūtų taip pat ir Tarybos pareiga šį reikalavimą Europos Sąjungos vardu užtikrinti visame pasaulyje?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Aš kartoju, kad tai yra valstybių narių, turinčių konsulinės apsaugos svertus, pareiga. Tačiau yra aišku, kad Europos Sąjunga sudaro pagrindą valstybėms narėms – aš vėl primenu solidarumo principą – viena kitai padėti šioje srityje pagal solidarumo principą.

Bet kuriuo atveju, Taryba, ir aš esu tikras, kad ir kitos institucijos, neabejodamos darys viską, ką jos gali savo lygiu, jeigu iškils būtinybė. Kitaip sakant, nors šiuo metu tokią apsaugą suteikia valstybės narės, faktiškai tai neužkerta kelio imtis papildomų veiksmų bet kuriai kitai atskirai Europos Sąjungos institucijai.

Sprendžiant iš pono Mitchel pateikto atvejo, byla buvo išspręsta tarp dviejų šalių, nors tai nereiškia, kad ji nebūtų buvus sprendžiama aukštesniu, netgi Europos lygiu, jeigu to būtų reikėję.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 8, kurį pateikė Avril Doyle (H-0975/07)

Tema: Biologinė įvairovė ir klimato kaita

Remiantis ketvirtąja Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) įvertinimo ataskaita per šį šimtmetį daugelio ekologinių sistemų atsparumas tikriausiai sumažės dėl iki šiol neregėto klimato kaitos ir kitų pasaulyje vykstančių pokyčių (pvz., plintančių infekcinių ligų) derinio. TKKK mano, kad beveik 60 proc. įvertintų ekologinių sistemų pastaruoju metu naudojamos netvariai ir matyti vis daugiau jų nykimo požymių. Vien dėl šios priežasties tikriausiai daug kur labai sumažės biologinė įvairovė.

ES lygmeniu apie tai mums primename Komisijos žaliojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos: maždaug 20–30 proc. (iki šiol įvertintų) Europos augalų ir gyvūnų rūšims tikriausiai gresia išnykimas, jei vidutinė temperatūra pasaulyje padidės 1,5 –2,5 °C.

Kokių konkrečių veiksmų imsis ES pirmininkaujanti Slovėnija, kad būtų galima teikti pirmenybę Geteborgo tikslui iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir kovoti su tuo, kad dėl klimato kaitos ir kitų pasaulinių veiksnių daug kur nyksta biologinė įvairovė?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Aš esu įsitikinęs, kad poniai Doyle yra žinomas Europos Sąjungos ketinimas prisidėti prie ambicingų 9-tosios Signatarų Konferencijos išvadų dėl Biologinės Įvairovės Konvencijos. Ji įvyks Bonoje, Vokietijoje, 2008 m. gegužės mėnesį, t.y. pirmininkaujant Slovėnijai.

Biologinės įvairovės išsaugojimas yra vienas didžiausių mūsų pirmininkavimo laikotarpio prioritetų. Taryba jau yra pabrėžusi, kad reikia skubiai imtis pastangų visais lygiais tam, kad iki 2010 metų būtų pastebimai sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir pasiektas ponios Doyle klausime minimas tikslas, kuris buvo ES nustatytas Europos Tarybos sesijoje Geteborge.

Be to, valstybės narės imasi konkrečių priemonių, įgyvendindamos veiksmų planą, kad sumažintų biologinės įvairovės nykimą iki 2010 metų ir vėliau. Šis planas numato priemones, susijusias su bioįvairove ir klimato kaita tiek Europos Sąjungos, tiek ir pasauliniu lygiu.

Stengdamiesi pasiekti tikslus mažinant biologinės įvairovės praradimą iki 2010 m., pirmininkavimo metu savo ruožtu pabrėžiame būtinybę suderinti politiką ir veiklą klimato kitimo ir bioįvairovės srityse, ypač dėl gėlo vandens ir jūrų bioįvairovės, taip pat dėl miškų bioįvairovės.

Šie tikslai, kartu su kitais bioįvairovės išsaugojimo tikslais, yra nustatyti Countdown 2010 deklaracijoje. Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu bus organizuojami Tarybos darbo grupių susitikimai. Viename dalyvaus miškininkystės, klimato kitimo ir bioįvairovės specialistai, kitame – tarptautinės laivybos politikos, žvejybos ir bioįvairovės specialistai.

Be to, neformaliame aplinkosaugos ministrų susitikime balandžio mėnesį Slovėnijoje miškų bioįvairovė bus pateikiama kaip iššūkis ir proga parengti priemones klimato kaitai sumažinti ir prisitaikyti prie jos Europos lygiu.

Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu bus siekiama pagerinti bendradarbiavimą, taip pat įgyvendinti atitinkamus sprendimus įvairiuose nacionaliniuose ir regioniniuose aplinkosaugos susitarimuose.

Europos Komisija pakeitė savo pranešimą „Biologinės įvairovės praradimo sustabdymas iki 2010 metų ir vėliau“ įsipareigojimu įtraukti privatųjį sektorių į partnerystę dėl bioįvairovės išsaugojimo. Neseniai, 2007 m. lapkričio mėnesį Lisabonoje įvyko aukšto lygio konferencija, kurioje šiuo požiūriu buvo tariamasi dėl ekonomikos ir bioįvairovės. Šios konferencijos išvada, įskaitant ir Lisabonos ataskaitą apie ekonomiką ir bioįvairovę, bus svarstoma pirmiau minėtoje 9-joje Šalių Signatarių Konferencijoje, kuri Slovėnijos pirmininkavimo metu įvyks Vokietijoje. Ji taip pat bus aptariama 5-ame Tarptautinio gamtos ir gamtinių resursų išsaugojimo aljanso pasauliniame suvažiavime, kuris vyks Barselonoje, pirmininkaujant Prancūzijai.

  Avril Doyle (PPE-DE). Dėkojame, Tarybos Pirmininke, ir sėkmės jums.

Iki 2010 m. mūsų laukia kritiškas laikas. Daug kalbama, tačiau nieko nedaroma šioje srityje, o didžiausia suktybė, kurią mes darome, ruošiamės parodyti pokyčius arba nuo jų priklausantį poveikį iki 2010 m. Aš pritariu įvairių politikos sričių ryšiams, tačiau biologinės įvairovės išsaugojimas gali padėti apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją, nes miškai, durpynai ir kitos žmogaus sukurtos ekosistemos bei arealai kaupia anglį.

Ar jūs manote, kad kaitos kontrolei reikia turimų duomenų? Mums reikia informacijos apie poveikį, kurį klimato kaita daro Europos biologinei įvairovei. Jei darysime kokią nors pažangą iki 2010 m., turėtume pagerinti matavimus ir tyrimus, norėdami tiksliai žinoti, kokio rimtumo yra padėtis.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Ponia Doyle, dėkoju jums už jūsų pareikštą komentarą. Aš visiškai sutinku, kad mums reikia turėti geriausius įmanomus rodiklius biologinės įvairovės padėčiai apibūdinti. Pirmininkaujantieji turės omenyje jūsų komentarą, kai reikės pagalvoti apie šių rodiklių pagerinimą, ir juo remsis.

2010-ieji iš tikrųjų arti: mes turime mažiau nei dvejus metus. Jūs teisūs, kad tokioje srityje, kaip bioįvairovė, yra sunku net įsivaizduoti, kad šio trumpo laikotarpio užteks nustatytiems tikslams pasiekti, t.y. bioįvairovės nykimui sustabdyti. O ypač jau praėjus laikotarpiui, kurio metu visos galimybės to pasiekti nebuvo išnaudotos.

Tačiau nereikia sakyti, kad tai yra neįmanoma. Mes padarysime viską, ką tik galime. Slovėnija yra viena iš valstybių, kuriai biologinė įvairovė turi didžiulę reikšmę, kadangi mūsų šalyje biologinė įvairovė tebėra gerai išsilaikiusi; tai gerai žinoma, tačiau ir ne vien tik dėl mūsų lokių, kuriuos mes eksportuojame į didelę Europos dalį.

Trumpai sakant, jūs galite pasitikėti, kad Slovėnijos pirmininkavimo metu dedamos visos pastangos siekiant šio tikslo, nepaisant to, kad laiko yra likę labai mažai.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). Ar galėčiau paprašyti Tarybos pakomentuoti faktą, kad Komisija dabar peržiūri nuostatas dėl biokuro, nes tai, kas, mūsų manymu, turėjo būti tinkama klimato kaitos klausimams spręsti, turi nenumatytas pasekmes visuotinės maisto apsaugos ir bioįvairovės požiūriu.

Ar tai ne vienas iš sunkumų, su kuriais susiduriame mes, žmonės, spręsdami klimato kaitos problemą. Juk ir mes galime klysti?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Tai ko gero įrodo, kad į tam tikrus dalykus praeityje mes nesutelkėme tiek dėmesio, kiek reikėjo. Yra aišku, kad visiškai neprižiūrima ir neribojama biodegalų gamyba gali daryti neigiamą įtaką aplinkai, bioįvairovei, maisto kainoms ir taip toliau.

Manau, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti taip pat ir šiam klausimui. Kitaip tariant, turėtumėme skatinti biodegalų gamybą ir vartojimą, kad būtų galima mažinti, o ne didinti neigiamą poveikį aplinkai. Manau, kad tai turėtų būti gairė, kurios Sąjunga turėtų laikytis įgyvendindama savo biodegalų naudojimo skatinimo politiką.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 9, kurį pateikė Jim Higgins (H-0977/07)

Tema: Taikyti ir kitus rodiklius – ne tik BVP

Ar Taryba galėtų nurodyti, kokių veiksmų ji ketina imtis dėl Komisijos pasiūlymo taikyti ne tik BVP, bet ir kitas regionų sanglaudos rodiklius ir pasakyti, ar ji nusprendė imtis kokių nors galutinių priemonių ateityje, kad būtų galima tiksliau įvertinti regionų pasiekimus?

M. McGuinness prisiima atsakomybę dėl šio Jim Higgins užduoto klausimo.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Man tenka atsiprašyti ponios Higgins ir ponios McGuiness dėl mano atsakymo, kuris tegali būti labai trumpas, nes Taryba gali aptarti tik tuos dalykus, kurie įtraukti į Komisijos pasiūlymą.

Toks pasiūlymas nebuvo pateiktas, nebuvo kokio nors kito pasiūlymo, susijusio su sanglaudos rodikliais. Todėl, kol toks pasiūlymas nepateiktas, Taryba negali diskutuoti dėl jo ir reikšti nuomonę dėl kurių nors kitų regioninės sanglaudos rodiklių.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš norėčiau atsiprašyti J Higgins vardu, kuris blogai jaučiasi šįvakar ir negali čia būti. Dėkoju jums už trumpą atsakymą. Manau, kad tai bus susieta su jūsų planais iš naujo nustatyti apleistas sritis valstybėse narėse. Aš tik norėčiau pasiūlyti, kad, kai turite kokios nors informacijos, pateiktumėte ją J. Higgins.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Dėkoju, aš pabandysiu. Kartoju, kad tai priklauso pirmiausia nuo Komisijos ir galbūt, bet iš tikrųjų tiktai galbūt, bus proga, bet nebūtinai, apsvarstyti rodiklius ir taip pat peržiūrėti sanglaudos politiką, o tai šiuo metu planuojama daryti pirmininkaujant Slovėnijai. Tai priklauso nuo Komisijos, o ne nuo Tarybos. Be abejonės, mums būtų įdomu žinoti, koks bus Komisijos indėlis į debatus peržiūrint sanglaudos politiką, kuri yra viena svarbiausių mūsų pirmininkavimo užduočių.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, netgi jei Europos Parlamentas gerbia Komisijos iniciatyvos teisę, kaip Taryba ką tik nurodė. Tačiau todėl mes visada turime informuoti Komisiją apie tai, kas mums atrodo ypač svarbu. Tokie kriterijai, kaip bedarbystė ar didesnė migracija tikrai yra tie dalykai, kuriuos galima aptarti šioje diskusijoje. Kadangi jūs kalbėjote apie Slovėnijos ruduosius lokius ankstesniame klausime, aš kaip Štirijos gyventojas norėčiau jums padėkoti už šį eksportą, ir aš tikiuosi, kad Šengeno sienų atvirumas lems dar didesnę imigraciją.

  Avril Doyle (PPE-DE). Jei kalbėtume apie tikslesnį regionų pažangos vertinimą, turi būti iškeltas vienas klausimas: ar BVP yra tinkamas pažangos matas. Ar vyko kokie nors svarstymai, o gal jūs imsitės (nes jūs dirbate dar tik savaitę) lyginti BVP su BŠP ir BNP? Šiuo metu problema kyla dėl to, kad mes vertiname ne pagal vienodus kriterijus, todėl labai sunku įvertinti pažangą įvairiuose regionuose – vertinamos skirtingos šalys, o ne atskiras regionas.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas − (Slovėnija) Man būtų labai sunku kalbėti Komisijos vardu ir neturiu ketinimų to daryti, kadangi abejoju savo galimybėmis tai daryti. Tačiau atrodo, kad bent jau iki šiol, Komisija dar nėra radusi geresnio rodiklio, kaip BVP (bendras vidaus produktas). Aš tikiu, kad Komisija būtų pasiūliusi geresnį rodiklį, jei jį būtų radusi. Norėčiau pakartoti savo ankstesnę pastabą, kad sanglaudos politikos apžvalga suteikia progą apsvarstyti ir jūsų klausimą. Taip pat bus ir daugiau progų, kai bus aptariama visiška Europos Sąjungos biudžeto reforma, kuri, kaip mes jau žinome, bus atliekama pačios Europos Sąjungos atliktos pilnos analizės pagrindu 2008 ir 2009 metais.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 10, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0979/07)

Tema: Slaugos namų tyrimas Bulgarijoje

BBC neseniai transliavo dokumentinę laidą pavadinimu „Atstumtieji Bulgarijos vaikai“ (engl. Bulgaria’s Abandoned Children), kurioje pranešta apie pasibaisėtinas sąlygas, kuriomis vaikai gyvena Bulgarijos kaimo Mogilino priežiūros namuose. Šios programos rengėjas viešai pranešė, kad kitose Bulgarijos įstaigose padėtis dar blogesnė. Nors suprantįama, kad problema neabejotinai susijusi su institucine vaikų ir jaunuolių su negalia priežiūra, atrodo, kad šios problemos veiksmingai nesiimama.

Ar atsižvelgdama į tai, kad ES laikosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir į tai, kad tik ką baigėsi Europos lygių galimybių visiems metai, Taryba gali pareikšti savo nuomonę šiuo opiu klausimu?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Taryba nėra užėmusi jokios pozicijos atskiro ponios McGuiness paminėto atvejo atžvilgiu. Tačiau aš su malonumu turiu pasakyti, kad 2007 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė nutarimą tęsti Europos lygių galimybių visiems metus. Tai buvo 2007, t.y. praeitais metais ir pagal šį sprendimą, t.y. nutarimą, tai nebus tik vienerių metų laikotarpis, o tęsis ir toliau.

Minimas nutarimas kviečia valstybes nares ir Europos Komisiją sustiprinti savo pastangas užkertant kelią diskriminacijai dėl neįgalumo ar bet kurios kitokios priežasties, stiprinti kovą prieš šio tipo diskriminaciją, įtraukti neįgalumo klausimą į visą atitinkamą politiką ir tęsti prisijungimo prie Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių Konvencijos, jos pasirašymo ir ratifikavimo procesą. Šiuo nutarimu Taryba taip pat kviečia valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti pasitinkant bendrus iššūkius ir ieškoti sprendimo taip, kaip tai apibrėžiama šioje konvencijoje, t.y. JT konvencijoje.

Leiskite man čia pažymėti, kad Taryba ir Europos Parlamentas neseniai gavo Komisijos ataskaitą apie neįgaliųjų padėtį Europos Sąjungoje, į kurią įtrauktas Europos veiksmų planas 2008 ir 2009 metams. Pirmininkaujančioji šalis, Slovėnija, laikosi nuomonės, kad šis dokumentas nubrėš vertingas gaires toliau siekiant įtvirtinti neįgaliųjų, ypač neįgaliųjų vaikų teises. Taryba vis dar nagrinėja šį Komisijos pasiūlymą.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). Tarybos Pirmininke, dėkoju jums už diplomatiją. Aš tikiuosi jūs suprasite, jei nebūsiu tokia diplomatiška, nes nemanau, kad jūs suvokiate, koks kilo pyktis ir nusivylimas, ypač Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, kai buvo parodytas šis dokumentas.

Aš manau – ir labai apgailestauju tai sakydama – kad jei tai būtų gyvūnų gerovės klausimas, Taryba turėtų savo poziciją. Mes kalbame apie vaikus, kurie neturi jokio balso. Aš tikrai manau, kad Europos Sąjunga praranda autoritetą kitų valstybių narių ir Europos Sąjungos piliečių akyse, nes mes labai lėtai sprendžiame tokius klausimus.

Sulauktume teigiamos savo piliečių reakcijos , jeigu dirbtume greičiau, nes tai labai svarbu. Nuotraukos kalba pačios už save.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (Slovėnija) Aš negaliu ir nenorėčiau gilintis į šio reikalo turinį, apie kurį jūs, galbūt visiškai pagrįstai, turite tvirtą nuomonę. Tačiau aš turiu pabrėžti, kad, Tarybos nuomone, yra svarbu gerbti Sąjungos ir valstybių narių kompetencijų atskyrimą ir į tai atsižvelgti. Šiuo požiūriu aš pats galiu pasisakyti tik kaip Tarybos narys – ir čia aš nebūsiu diplomatiškas, tačiau kalbėsiu tiktai mano kompetencijos ir Tarybos kompetencijos ribose, ir be abejonės gerbdamas veiksmus šiose ribose.

  Jim Allister (NI). Tarybos Pirmininke, aš irgi norėčiau prisidėti prie nusivylimo jūsų atsakymu.

Kai buvo svarstoma dėl Bulgarijos stojimo, buvo padaryta klaida: kai 2006 m. gruodį mes susirinkome nustatyti gairių –vertinti, kaip Bulgarija įvykdė savo įsipareigojimus – paslaptingai šis klausimas į gaires buvo neįtrauktas.

Kodėl taip atsitiko? Ir ar gali dabar jis būti grąžintas? Jei ne, kokių veiksmų jūs galite imtis, kad Taryba ir Bendrija galėtų pažvelgti į trūkumus, kurie kelia nerimą šiame sektoriuje?

  Elizabeth Lynne (ALDE). Kalbėtojas visiškai teisus. Aš manau, Tarybos atsakymas nėra pakankamas. Prieš įstojant mes raginome visas valstybes nares, kurios norėjo ateiti į Europos Sąjungą, laikytis Europos Sąjungos taisyklių. Aš žinau, Bulgarija prisijungė prie JT konvencijos dėl neįgalių žmonių teisių, tačiau ji dar jos neratifikavo. Ar galite daryti spaudimą toms šalims, kurios dar neratifikavo Konvencijos? Aš žinau, kad Bulgarijos valdžios institucijos bando spręsti šią problemą, tačiau spaudimas turi likti.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (Slovėnija) Aš griežtai pabrėžiu, kad tai nėra Tarybos kompetencija, ar netgi įprasta Tarybai, užimti poziciją dėl individualių televizijos programų ar jų komentarų. Tačiau tai jokiu būdu nemažina didžiulės tos problemos, apie kurią jūs kalbate, reikšmės.

Tačiau, asmeniškai aš matau sprendimą dėl to, apie ką jūs klausiate, t.y. dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių Konvencijos. Būtent dėl to savo pradiniame atsakyme aš paminėjau 2007 metų gruodžio mėn. priimtą Tarybos nutarimą, kuriuo valstybės narės kviečiamos ratifikuoti šią konvenciją.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Bernd Posselt (H-0982/07)

Tema: Derybų terminas Makedonijai

Ar Taryba numato galimybę šiais metais, pvz., kai Tarybai pirmininkaus Slovėnija arba Prancūzija, nustatyti datą, kada pradėti stojimo derybas su Makedonija?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Aš vis dar nežinau; kartais tai savaime įsijungia, kartais ne. Aš atsiprašau dėl šių trūkumų.

Be abejo, Taryba neatmeta ir negali atmesti pono Posselt paminėtos galimybės.

Kaip žinome, 2005 metų gruodį Europos Vadovų Taryba nusprendė suteikti kandidatės statusą Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai. Pagal 2005 metų gruodžio 12 d. nutarimus, t.y. prieš keletą dienų iki Europos Vadovų Tarybos sesijos, valstybė turėjo pilnai įgyvendinti Stabilizavimo ir asociacijos sutartį. Komisija yra paruošusi ataskaitas apie pažangą šiuo pagrindu, o 2006 ir 2007 metų ataskaitose nėra rekomendacijų pradėti prisijungimo derybas, argumentuojant, kad atitinkamos priemonės tebeliko neįgyvendintos.

2008 metais pirmininkaujančioji valstybė narė tikisi, kad visi Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos politiniai lyderiai sutelks jėgas sustiprinti savo pastangoms siekiant rezultatų visose srityse, kuriose reikia padaryti pažangą. Atsižvelgiant į įvykius šalyje, ypač per paskutinįjį mėnesį pasiektą pažangą, mano vertinimu būtų įmanoma šiais metais dar vienu žingsniu priartėti prie sprendimo dėl prisijungimo derybų pradžios datos.

ES pirmininkaujanti Slovėnija reiškia didelį susidomėjimą ir suinteresuotumą šia pažanga, tačiau tai priklauso nuo pačios šalies ir nuo jos sėkmės įgyvendinant priemones, taip pat ir nuo reformų eigos.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Labai ačiū už gerą atsakymą. Leiskite man kaip išimtį padaryti preliminarią asmeninę pastabą. 1991 m., kai Slovėnija tapo nepriklausoma, aš buvau nepriklausomybės šventėse Liublianoje – manau, kad buvau ten vienintelis ES pilietis. Aš taip pat buvau už susivienijimo sutartį Liublianoje karo metu, kuris, laimei, buvo trumpalaikis, o vėliau buvau Parlamento pranešėju.

Aš tiesiog norėčiau pasakyti, kad šiandien man yra istorinė diena. Aš esu labai laimingas. Prašom atleisti už asmeninę preliminarią pastabą.

Dabar dar trumpesnis klausimas: ar jūs tikite, kad pavadinimo problema tarp Makedonijos ir Graikijos yra dvišalis reikalas, ir ar dvišalis reikalas gali turėti įtakos deryboms dėl narystės?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Aš norėčiau padėkoti ponui Posselt už jo palaikymą nuo pat mūsų nepriklausomybės dienų. Iš tiesų Slovėnija nuėjo ilgą kelią, kaip šį rytą sakė Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas.

Atsakant į jūsų klausimą, galima pasakyti, kad iš esmės pavadinimo problema yra dvišalė. Tačiau mes žinome, kad šio iš esmės dvišalio klausimo sprendimui padedant Jungtinėms Tautoms yra sukurtas mechanizmas, įskaitant ir tai, kad specialusis JT atstovas ponas Nimec yra pasiryžęs tarpininkauti abiems šalims siekiant rasti sprendimą.

Slovėnija, t.y. pirmininkaujančioji valstybė narė, remia šias pastangas ir iš abiejų šalių tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo šiame procese, kol bus rastas tinkamas sprendimas. Tuo tarpu mes esame tos nuomonės, kad šis klausimas neturėtų daryti įtakos, o tuo labiau netrukdyti, Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai integruotis į tarptautines organizacijas.

  Avril Doyle (PPE-DE). Aš turiu klausimą pirmininkaujančiai Slovėnijai. Žinau, kad ji laikosi tokios nuomonės, jog mums reikia ilgalaikės taikos ir stabilumo pietryčių Europoje ir Balkanuose, ir iš tikrųjų ekonominė plėtra eina koja kojon, tačiau kaip pirmininkaujanti Slovėnija vertina Makedonijos siekį įstoti į Europos Sąjungą? Mes norime visas jas matyti čia, bet vienos yra geriau pasiruošusios negu kitos. Kaip jūs vertinate Makedonijos pasiruošimą?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Labai ačiū, pone Doyle, už jūsų papildomą klausimą. Slovėnijai pirmininkaujant Vakarų Balkanų regiono valstybės skirstomos pagal etapus, kuriuos jos yra pasiekę. Šiuo atveju regione labiausiai pažengusi šalis yra Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, kadangi tai yra vienintelė valstybė, kuriai suteiktas kandidatės statusas. Kroatija yra išimtis, kadangi bet kuriuo atveju ji turi būti kitoje kategorijoje, o būtent plėtros kategorijoje, kadangi ji jau derasi dėl narystės.

Aš pabrėžiu, kad mūsų pirmininkavimo metu mes linkime kiekvienai iš šalių, įskaitant ir tą, dėl kurios klausiama, daryti pažangą kelyje link narystės Europos Sąjungoje. Tai neįvyks greitai, t.y. per metus ar dvejus, bet reikės daugiau laiko ir daugiau pastangų. ES pirmininkaujanti Slovėnija šiam reikalui skiria vietą tarp jos aukščiausio lygio prioritetų.

Tačiau yra svarbu išlaikyti Europos perspektyvą dėl šių šalių, o taip pat pažangos tempą siekiant šio tikslo. Aš kartoju, kad mums, kaip pirmininkaujančiajai valstybei narei, būtų labai malonu, kad pažanga tęstųsi mums pirmininkaujant. Norėčiau taip pat pakartoti, kad ši pažanga taip pat smarkiai priklauso nuo šio regiono šalių.

  Nikolaos Vakalis (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, aš norėčiau pasveikinti dabartinį Tarybos Pirmininką dėl šio labai specifinio atsakymo. Kaip Europos Parlamento narys iš Graikijos, aš turiu pareikšti, kad mes ypatingai suinteresuoti, kad visos Vakarų Balkanų valstybės taptų Europos Sąjungos narėmis kiek tik įmanoma greičiau. Tačiau problemą išspręsti reikia. Aš taip pat pasakysiu, kad Graikija aiškiai parodė savo gerus ketinimus ir tai daro kas dieną derybose dėl kompromisinio pavadinimo. Šia prasme aš laikau, kad reikia atsižvelgti į valstybės narės poziciją, kuri šiuo požiūriu rodo didelį geranoriškumą.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas − (SL) Dėkoju už jūsų komentarą. Tarybos Pirmininkas šį rytą paminėjo svarbų Graikijos pirmininkavimo pasiekimą 2003 metais, kai buvo priimta Tesalonikų darbotvarkė dėl Vakarų Balkanų. Ši Tesalonikų darbotvarkė išlieka pagrindu Slovėnijos pirmininkavimo siekiams dėl Vakarų Balkanų integracijos. Štai kodėl mes ypač tikimės, kad Graikija rems šias pastangas dėl Vakarų Balkanų valstybių.

  Pirmininkas. – Klausimas Nr. 12 atsiimtas.

Klausimas Nr. 13, kurį pateikė Nikolaos Vakalis (H-0990/07)

Tema: PVM tarifų mažinimas aplinką tausojančioms technologijoms ir produktams

Ar Taryba pritaria Bendrijos teisės aktų nuostatoms, pagal kurias pridėtinės vertės mokestį (PVM) reikėtų pakeisti taip, kad būtų galima taikyti ne tik dabartines nuostatas dėl elektros energijos ir gamtinių dujų naudojimo, bet ir mažesnius PVM tarifus atsinaujinančius energijos šaltinius ir energijos taupymo veiksmingumą skatinančioms technologijoms ir programoms? Ar parengtas atitinkamų sprendimų priėmimo kalendorius? Kokių veiksmų šiuo atžvilgiu galime tikėtis iš Tarybos ir kada?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Kaip mums žinoma, savo 2007 m. gruodžio 4 d. sesijoje Taryba priėmė sprendimą organizuoti diskusiją apie ekonominę sumažintų tarifų reikšmę ir aiškintis, ar pridėtinės vertės tarifų sumažinimas yra tinkama priemonė siekiant sektorių politikos tikslų. Buvo sutarta, kad šis klausimas vėl bus iš dalies aptariamas 2008 metais, nebūtinai pirmajame pusmetyje.

Šiuo metu, ES pirmininkaujanti Slovėnija intensyviai ieško paties veiksmingiausio požiūrio tęsiant diskusiją apie pridėtinės vertės mokesčio tarifus, kurie yra nevienodi. Kaip žinome iš Komisijos ataskaitos, ši diskusija prasidėjo pirmininkaujant Portugalijai. Per šį apmąstymų laikotarpį, kuris aš tikiuosi bus kuo trumpesnis, mes negalime duoti tikslesnio atsakymo ponui Vakalis. Tačiau aš turiu pažymėti, kad tai yra svarbus klausimas, kurio pirmininkaujanti valstybė narė imsis su atitinkamu dėmesingumu.

  Nikolaos Vakalis (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, aš laikau atsakymą patenkinamu, ir pasinaudodamas šia proga taip pat sveikinu Slovėniją sėkmingai pradėjus pirmininkavimą. Linkiu geriausios kloties ir per likusį pirmininkavimo laikotarpį.

  Pirmininkas. – Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Klausimų valandos pabaiga.

(Posėdis baigtas 19.30 val. ir pratęstas 09.00 val.)

PIRMININKAVO: L. COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas