Diskusijos

Trečiadienis, 2008 m. sausio 16 d. - Strasbūras

15. Veiksmingesnė ES politika Pietų Kaukazo regiono atžvilgiu. Požiūris į Juodosios jūros regioninę politiką (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas – bendra diskusija dėl šių pranešimų:

– Lydie Polfer pranešimas Užsienio reikalų komiteto vardu dėl veiksmingesnės ES politikos Pietų Kaukazo regione: nuo kalbų prie darbų (2007/2076(INI)) (A6-0516/2007) ir

– Alma Anastase pranešimas Užsienio reikalų komiteto vardu dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką (2007/2101(INI)) (A6-0510/2007)

  Lydie Polfer, pranešėjas. − (FR) Pone Pirmininke, aš norėčiau padėkoti Tarptautinės prekybos komiteto nariams, ir ypač visiems mano kolegoms Užsienio reikalų komitete, aktyviai prisidėjusiems formuojant šią, siektą subalansuoti ir galiausiai vienbalsiai priimtą, ataskaitą.

Išties, stebimas didelis susidomėjimas trimis Kaukazo šalimis. Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija, visos trys atsiradusios po TSRS subyrėjimo, šiandien vis dar kenčia nuo tų laikų sistemos, ypač dėl neišspręstų konfliktų Kalnų Karabache, Abchazijoje ir Osetijoje, kurie nuodija atmosferą tarp jų ir jų kaimynų ir yra sukėlę griaunančias ginklavimosi varžybas. Tačiau šios trys šalys pasirinko priimti Europos vertybes, 1980 metais tapusios Europos Tarybos narėmis, ir vėliau, pasirašiusios partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis su Europos Sąjunga.

Jų geografinis artumas ir padėtis, kaip tranzito srities tarp Irano, Turkijos, Rusijos, Kaspijos ir Juodosios jūrų, reiškia, kad mes esame suinteresuoti padėti šioms valstybėms stiprinti demokratiją ir įstatyminį valdymą šiame regione, ir sukurti gyvybingas prielaidas regioniniam bendradarbiavimui ir vystymuisi, kas suteiktų politinį stabilumą. Iš dalies tai svarbu ir todėl, kad šiose valstybėse, nors ir turėjusiose didelį augimą, vis dar tebėra didelis skurdo ir nedarbo lygis.

Mes analizavome galimybes įvairiuose sektoriuose imtis veiksmų, kuriuos trumpai apibendrinsiu. Pirmiausia, laikydamiesi Europos Sąjungos Kaimynystės Politikos, mes primygtinai reikalavome diferencijuoto, individualiomis vertybėmis pagrįsto požiūrio, regioninį bendradarbiavimą laikant pagrindiniu tikslu. Mes prašome Komisijos plėsti šiuos kontaktus su pilietine visuomene, taip pat remiame iniciatyvą ištirti laisvosios prekybos su Gruzija ir Armėnija galimybę, palaikome Azerbaidžaną jo įstojimo į PPO (Pasaulinę Prekybos Organizaciją) procese.

Akivaizdu, kad to pagrindas yra demokratija, žmogaus teisės ir įstatymo valdžia. Mes sveikiname Armėnijos pastangas po konstitucinės reformos, tačiau mes skatiname tai tęsti toliau, įtvirtinant nepriklausomas teisines ir pilietines institucijas. Dėl Azerbaidžano: nors mes ir susirūpinę dėl žmogaus teisių ir spaudos laisvės slopinimo situacijos, kita vertus sveikiname prezidento atsiprašymą, kurio dėka keletas žurnalistų atgavo laisvę, o dėl kaltinimų policijai už smurto naudojimą primigtinai prašome atlikti tyrimą. O kalbant apie Gruziją, kuri nuo 2003 metų užsimojusi plataus masto reformoms ir yra patyrusi mums žinomą sumaištį, mums yra malonu, kad prezidento rinkimai praėjo taikiai, tačiau labai įtempta padėtis ir kaltinimai dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo privedė iki to, kad mums teko paprašyti valdžią nedelsiant pradėti tyrimą dėl pateikiamų nusiskundimų. Mes taip pat prašome opozicinių jėgų elgtis atsakingai ir gerbti rinkimus. Apibendrinant, mes prašome šias tris valstybes garantuoti žodžio, susirinkimų, masinės informacijos priemonių laisves, taip pat pakankamą ir sąžiningą prieigą prie masinės informacijos priemonių. Ir mes reikalaujame iš jų gerokai sustiprinti kovą prieš korupciją ir sukurti investicijoms palankią aplinką. Kalbant apie derybines procedūras su Gruzija dėl vizų režimo jai palengvinimo, mes Komisijai ir Tarybai galime tik parekomenduoti jas pradėti atsižvelgiant į tai, kas vyksta Abchazijoje ir Osetijoje.

Kalbant apie taikų konfliktų sureguliavimą – tai yra akivaizdi būtinybė siekiant ilgalaikio stabilumo regione. Mes esame šį dalyką nagrinėję, man rodos, subalansuotu būdu. Iš naujo nedetalizuodamas, paprasčiausiai priminsiu – kaip mes jau buvome nurodę – prieštaravimas tarp laisvo apsisprendimo ir teritorijos vientisumo iki šiol prisideda prie konfliktų kaitinimo regione. Šią problemą galima išspręsti tik derybų keliu JT Chartijos ir Helsinkio Baigiamojo akto pagrindu. Tikėkimės, kad pastarieji Minsko grupės pasiūlymai padės pereiti per šiuos sunkumus. Tai būtų geriausia dovana šimtams tūkstančių pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų, sunkiai kenčiančių dėl tokios situacijos.

Pabaigai – dėl bendradarbiavimo energetikos ir transporto srityse: nors ir aišku, kad naujos iniciatyvos didina atsivėrimo galimybes, vis labiau darosi akivaizdu, kad Armėnijos izoliavimo padėtis eina tik blogyn.

Reziumuojant, primenu, kad vienintelis šio pranešimo tikslas yra parodyti mūsų nuoširdų susidomėjimą Pietų Kaukazo regionu, jo gyventojais, jų istorija, jų siekiais ir viltimis, ir kad mums norėtųsi geriau juos pažinti tam, kad geriau galėtume jiems padėti jų siekiuose.

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

  Roberta Alma Anastase, pranešėja. − (RO) Prieš metus, 2007 metų sausio mėn., šiame kambaryje mes šventėme Rumunijos ir Bulgarijos įstojimą. Tuomet apmąstėme naujai atsiradusias galimybes dviem naujosioms valstybėms narėms ir

visai Europos Sąjungai. Aktyvi ir nuolatinė veikla Juodosios jūros regione, kartu regioninio bendradarbiavimo politikos plėtra, lyginant su Viduržemio jūros regiono ir Šiaurės dimensijos politikos kryptimis, yra būtini ir akivaizdūs reikalavimai.

Dabar, 2008 metų sausio mėn., būdama pranešėja apie Juodosios jūros bendradarbiavimą, turiu garbę pradėti šiuos plenarinius debatus aptariant balandžio mėnesį Europos Komisijos pasiūlytas Parlamento rekomendacijas sinergijos Juodosios jūros regione vystymui. Šios rekomendacijos yra išsamios analizės ir konsultacijų su visais suinteresuotais kolegomis, taip pat nepriklausomais ekspertais ir civiliniais tarnautojais, proceso rezultatas.

Pranešime pabrėžiama strateginė Juodosios jūros reikšmė Europos Sąjungai siekiant kuo didesnio aiškumo nustatant bendradarbiavimo šiame regione tikslą: sukurti bendrą saugumo, demokratijos ir klestėjimo erdvę. Pranešime akcentuojama regioninio bendradarbiavimo svarba sutelkiant dešimt greta esančių valstybių dialogui ir bendrai veiklai, kartu pasinaudojant jų įvairove ir didžiuliu potencialu, kurio mes negalime ignoruoti. Reiškia, didžiausia Europos Sąjungos atsakomybė yra vadovauti aktyvaus regioninio bendradarbiavimo skatinimui Juodosios jūros regione.

Pagrindinis klausimas, į kurį bandoma atsakyti šiame pranešime, būtų toks: kaip mes galime sustiprinti ir aktyviai įgyvendinti Europos regioninio bendradarbiavimo politiką Juodosios jūros regione, kad pasiektume tikslą – sukurtume bendrą saugumo, demokratijos ir klestėjimo erdvę?

Pirmiausia mums reikalingas solidus, suderintas ir į rezultatą orientuotas veikimas iš Europos Sąjungos pusės. Šiuo požiūriu pranešime identifikuotos trys fundamentalios kryptys: visų susijusių finansinių instrumentų sutelkimas, sustiprintas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir valdžios vienetais regione, ir, ne paskutinėj eilėj, veiksmų stebėsena, užtikrinant jų tęstinumą ir efektyvumą ir koreguojant veiksmų planą.

Pranešime taip pat rekomenduojama, kad Europos Sąjunga sukoncentruotų dėmesį į penkias prioritetines sritis. Juodosios jūros regionas išties yra strategiškai svarbus saugumui ir energijos tiekimo į Europos Sąjungą diversifikavimui ir turint tai omenyje reikalauja nuoseklaus požiūrio. Tačiau yra būtina, kad Europos Sąjunga pati savęs nepasiribotų tik ekonominio bendradarbiavimo sritimi, tačiau taip pat siektų sukurti regioną, kur viešpatautų stabilumas, demokratija ir geras valstybinis administravimas. ES politika Juodosios jūros atžvilgiu bus išsami tik tuomet, kai Europos Sąjunga pasiryš išspręsti esamus konfliktus, ir pilietinės visuomenės vystymas, asmeniniai kontaktai ir geri santykiai tarp kaimynų yra esminės svarbos.

Kadangi mes taip pat aptariame ponios Polfer pranešimą apie Pietų Kaukazą, o to regiono šalys yra platesnio Juodosios jūros regiono dalis, tai man šio pranešimo parengimas yra sveikintinas. Yra svarbu pastebėti, kad du pranešimai derinasi savo pagrindinėmis idėjomis, pabrėžia bendradarbiavimo ir dialogo tarp valstybių svarbą, kaip prielaidą klestėjimui, taip pat pažymi nuoseklaus Europos Sąjungos įsitraukimo būtinybę.

Baigdama noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems rengiant pranešimą apie Juodosios jūros sinergiją. Aš vertinu mano kolegų iš visų grupių bendradarbiavimą ir vieningą palaikymą. Aš tikiuosi, kad ta pačia dvasia vadovausis Europos Sąjunga ir Juodosios jūros šalys savo bendrose pastangose vystant regioninį šios teritorijos bendradarbiavimą.

  Benita Fererro-Waldner, Komisijos narė. Gerb. Pirmininke, leiskite įspėti, kad užtruksiu šiek tiek ilgiau, nes aptarsiu du pranešimus. Tai du puikūs pranešimai, kurie į mūsų darbotvarkę šiandien įtraukia, viena vertus, sudėtingą kaimynystės politikos sferą, kita vertus, Juodosios jūros regiono klausimą. Perskaičius pranešimus tik sustiprėjo mano įsitikinimas, kad, nors dvišaliai diferencijuoti santykiai išlieka pagrindiniu Europos kaimynystės politikos (EKP) aspektu, daug mums kilusių iššūkių ir galimybių, manau, reikalauja atsako subregioniniu ar regioniniu lygiu.

Leiskite man pirmiausia kalbėti apie Pietų Kaukazo regioną. Sutinkame su dauguma nuomonių, pateiktų labai gerame pranešime apie Pietų Kaukazą. Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įtraukimas į mūsų kaimynystės politiką po truputį priartins jas prie bendrų Europos vertybių.

Pavasarį Komisija paskelbs ataskaitą apie trijų EKP planų vykdymą, pateiks naujausius duomenis apie mūsų bendrai vykdomos užduoties situaciją.

Žinome, kad dar daug reikia padaryti . Demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir įstatymo laikymasis vis dar netvirti ir juos reikia stiprinti. Pavyzdžiui, šiandien apsikeičiau nuomonėmis apie šias šalis su T. Hammarbergu, Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru. Mums tebekelia susirūpinimą žmogaus teisės ir žiniasklaidos laisvė Azerbaidžane. Pastarieji politiniai įvykiai Gruzijoje rodo, kad politinių pažiūrų išraiškos laisvė žiniasklaidoje yra būtina stabilumui ir, pavyzdžiui, Armėnijoje, nepaisant pažangos, reikalingos tolimesnės pastangos kovojant su korupcija ir laikantis visų žmogaus teisių. Nepaisant spartaus ekonomikos augimo, regione tebėra paplitęs skurdas, mes toliau skatiname ekonomines reformas, žingsnius bendros atmosferos pagerinimo link, taip pat ir įstatymo galios stiprinimą. Aš taip pat sutinku su L. Polfer pranešime pabrėžtu didesnio regioninio bendradarbiavimo poreikiu, ypač energetikos, transporto ir aplinkosaugos srityse. Tikimės, kad Europos Sąjunga užims drąsesnę ir ryžtingesnę poziciją remdama konfliktų sprendimą regione.

Kaip buvo minėta pastarajame EKP pranešime, Europos Sąjunga galėtų teikti dar daugiau pagalbos konfliktiniams klausimams spręsti, naikindama jų priežastis ir kurdama abiejose pusėse esančių šalių pasitikėjimą.

Kaip pabrėžiama pranešime, konkretus Komisijos pagalbos ir informacijos skleidimas gali pasitarnauti šiems tikslams. Priimti mano trumpai apibūdintus iššūkius išlieka pagrindinis mano darbas Pietų Kaukaze ateinančiais mėnesiais.

Kad tai padarytume, ir toliau pasitelksime įvairias Europos Sąjungos finansinės pagalbos programas. Mūsų pasiuntinybės Armėnijoje išplėtimas ir pasiuntinybės Azerbaidžane atidarymas 2008 m. pradžioje neabejotinai leis tapti labiau pastebimiems ir veikti efektyviau.

Leiskite man atskirai pakomentuoti dabartinius prezidento rinkimus Gruzijoje. Kaip žinote, tarptautinė rinkimų stebėjimo misija, prie kurios prisidėjo Europos Parlamentas, patvirtino, kad rinkimai įvyko laikantis OSCE ir Europos Tarybos reikalavimų. Tačiau tarptautinė rinkimų stebėjimo misija išskyrė keletą nukrypimų ir trūkumų. Ir dabar svarbiausia užduotis yra spręsti šias problemas: ištirti visus su rinkimais susijusius skundus ir sukurti tinkamas sąlygas būsimiems teisėtiems rinkimams. Mes esame pasirengę toliau remti Gruziją.

Kai kalbame apie Juodosios jūros regioną, aš sutinku su dauguma dalykų, išdėstytų pranešime apie Juodosios jūros regioninę politiką. Tai teikia naudingą politinį postūmį mūsų balandžio mėnesio pranešimui apie Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą ir, manau, reikšminga tai, kad po Tarybos išvadų praėjusią gegužę ir po dabartinės diskusijos Europos Parlamente, visos svarbiausios Europos Sąjungos institucijos iš naujo patvirtins, kad reikia taikyti regioninį ir visaapimantį požiūrį į mūsų politiką, taikomą Juodosios jūros regione.

Parlamento pranešimo laikas labai tinkamas. Mūsų iniciatyva užsienio reikalų ministrai greičiau nei po mėnesio Kijeve susitiks su savo Juodosios jūros regiono kolegomis Juodosios jūros bendradarbiavimo susitikime. Žinoma, aš taip pat dalyvausiu šiame susitikime. Tarptautinės ir regioninės Juodosios jūros organizacijos taip pat dalyvaus, ir mes labai laukiame diskusijų, kurios paskatins išaugusią Europos Sąjungos paramą Juodosios jūros regioniniam bendradarbiavimui ir nustatys prioritetines koordinuotų veiksmų sritis.

Leiskite man paminėti tik keletą jų. Komisija skatina Juodosios jūros dialogą dėl energetinio saugumo pasinaudojant INOGATE struktūra. Mes ir toliau skatiname teisinį suderinamumą per Baku procesą. Mes ketiname toliau artimai dirbti su savo partneriais ir kurti naują energetinę infrastruktūrą, plėsdami Juodosios jūros energetinį koridorių. Juodosios jūros bendradarbiavimas pagerins koordinaciją tarp TRACECA, visos Europos transporto prieigos programos, ir mūsų partnerių transporto programų. Mes netrukus pradėsime regioninį dialogą apie Juodosios jūros politiką ir regioninio žvejybos verslo koordinavimo pradžią.

Komisija dirba siekdama sustiprinti Juodosios jūros ir Dunojaus susisiekimą, ketiname prisijungti prie Juodosios jūros komisijos, kuri sprendžia gamtosaugos klausimus.

Taigi Komisija kuria regioninius planus, kaip kovoti su klimato pokyčiais, pradėjome vykdyti Juodosios jūros tarptautinę bendradarbiavimo programą, susitelkdami į pilietinę visuomenę ir vietinę valdžią.

Su Juodosios jūros partneriais diskutuojame keletą pasiūlymų organizuoto nusikalstamumo, prekybos ir kultūros srityse ir užmezgėme kontaktus su Juodosios jūros regioninėmis organizacijomis, ypač su Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija.

Kalbant apie Juodosios jūros bendradarbiavimo finansavimą, svarbiausias bus jungtinis finansavimas. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė tikrai atliks svarbiausią vaidmenį teikiant Europos Sąjungos finansinę paramą, taip pat prisidės ir kitos priemonės, įskaitant temines bei pasirengimo narystei paramos priemones Turkijos atveju.

Kijevo ministrų susitikimas bus forumas, kuriame galima diskutuoti, pateikti ir koordinuoti Europos Sąjungos iniciatyvas su idėjomis, kurias pateiks mūsų partneriai. Tikimės, kad Juodosios jūros regioninis kontekstas atvers naują bendradarbiavimo, pagrįsto lygia partneryste su visomis rytuose esančiomis EKP šalimis ir svarbiais partneriais, tokiais kaip Rusija ir Turkija, erdvę.

Mūsų susidomėjimas Juodosios jūros regionu gali išsivystyti į ilgalaikes pastangas, turinčias aiškų potencialą padidinti stabilumą, vystymąsi ir klestėjimą visame regione, Parlamento parama taip pat nepaprastai svarbi, kad ši veikla būtų sėkminga.

  Marusya Ivanova Lyubcheva, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės pranešėja. − (BG) Ponia Pirmininke, ponia Komisare, kolegos, Tarptautinės prekybos komitetas sveikina Europos Komisiją ir pranešėją už jų tinkamą ir subalansuotą požiūrį į Juodąją jūrą ir jos regioną.

Juodoji jūra yra Europos Sąjungos siena, geostrateginė kryžkelė ir tranzito regionas, erdvė prekybiniam bendradarbiavimui, žvejybai, turizmui, laivybai, strateginė Europos energijos politikos sritis.

Tarptautinės prekybos komitetas kviečia geresniam bendradarbiavimo koordinavimui per atskirą Juodosios jūros strategiją ir atkreipia dėmesį į Sąjungos dalyvavimą su energijos išteklų perdavimu susijusiuose infrastruktūros projektuose.

Yra svarbu skatinti investicijas į aplinkos apsaugą, rizikos mažinimą, nelaimių padarinių likvidavimą ir gelbėjimo operacijas ištikus tokioms avarijoms, kaip Kerčės sąsiauryje ir sudužus Bulgarijos laivui „Vanessa“.

Siekiant užtikrinti procedūrų atvirumą ir aukštus standartus regione, Europos Parlamentui į sąrašą reikia įtraukti naftotiekį Burgas-Aleksandrupolis, kartu su kitais dujų ir naftos perdavimo tinklais, kadangi jis apima Europos Sąjungos valstybes nares. Sveikiname Europos Sąjungą už atsakomybę, su kuria jinai pasitinka „Juodosios jūros iššūkį“ ir atsakomybę už šiame regione gyvenančius žmones.

  Eugenijus Maldeikis, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės rengėjas. – (LT) Pirmiausia noriu padėkoti pranešėjai, poniai Polfer, už labai tikslią problemos analizę tokiame jautriame regione kaip Pietų Kaukazas, taip pat už pateikiamus pasiūlymus ir priemones, kurias mes šiandien svarstome. Tradiciškai ES politika Pietų Kaukazo regione daugiausia vertina energetikos ir transporto aspektus ekonominiais terminais. Norėčiau labiau atkreipti jūsų dėmesį į efektyvios ES prekybos politikos reikšmę šiam regionui, kadangi tai leidžia daug greičiau restruktūrizuoti ūkį, išvystyti verslą ir sumažinti skurdą, ko šalys ne visada gali pasiekti energetikos projektais. Kalbant apie efektyvią ES politiką, kas labai svarbu Pietų Kaukazo regione, norėčiau pažymėti du dalykus. Pirma, mes vis dar laukiame Komisijos galimybių studijos vertinant laisvosios prekybos sutartis su Armėnija ir Gruzija, kurios yra kiek tik įmanoma platesnės. Mes taip pat skatiname Komisiją ir Tarybą įgyvendinti priemones, kurios padėtų Pietų Kaukazo valstybėms gauti kuo daugiau naudos iš ES bendrosios preferencijų sistemos.

  Silvia-Adriana Ţicău, Pramonės, tyrimų ir energijos komiteto nuomonės pranešėja. − (RO) Prisijungus Rumunijai ir Bulgarijai, Europos Sąjunga tapo pagrindine žaidėja Juodosios jūros srityje. Šis regionas dėl savo artumo Kaspijos jūrai, Viduriniesiems Rytams ir Centrinei Azijai turi geostrateginę reikšmę Europos Sąjungos saugumui ir energijos tiekimo diversifikavimui.

Europos Sąjungos principai negali būti propaguojami vien tik politinių vertybių pagrindu. Būtina regione ugdyti atviras, skaidrias rinkas.

Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (PMTEK) pažymi Nabucco projekto svarbą tiekimo diversifikavimui ir kviečia valstybes nares kartu su jų partneriais užtikrinti jo įgyvendinimą. Mes sveikiname šio prioritetinio Europos interesų projekto koordinatoriaus paskyrimą.

Siekiant užtikrinti tarptautinę prekybą, naftos ir dujų pervežimą regione kritiškai svarbu išvystyti bendrijos uostų Juodosios jūros pakrantėje ir Dunojuje infrastruktūrą. ITRE komitetas konstatuoja koordinavimo stoką investuojant į energijos, transporto ir turizmo projektus regione ir atkreipia dėmesį į užteršimo riziką Juodojoje jūroje.

Pripažįstant Juodosios jūros forumo ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizaciją, ITRE komitetas rekomenduoja, kad Juodajai jūrai būtų nustatyta Šiaurės dimensijos modeliu pagrįsta Europos dimensija.

  Bernd Posselt, PPE-DE grupės vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, mes negalime aptarti Pietų Kaukazo neprisimindami mūsų buvusios mielosios narės Ursula Scleicher, kuri ypač domėjosi šiuo regionu ir kuriai mes turime būti dėkingi už tai, kad kolonialistinis išsireiškimas „Transkaukazas“ būtų pakeistas terminu „Pietų Kaukazas“. Regionas apima tris labai skirtingas valstybes su senovinėmis kultūromis, tačiau nesenoje praeityje kentėjusias kolonializmą ir neokolonializmą. Todėl šio regiono atžvilgiu mes turime būti labai jautrūs. Armėnai Vakarų Armėnijoje buvo genocido aukomis, kas reiškia, kad netgi šiandien Turkija mąsto apie šių dienų Armėniją – tai yra Rytų Armėniją – nepriimtinos blokados terminais. Gruzija yra buvusi Rusijos ir tam tikra prasme Tarybų Sąjungos kolonija. Tai reiškia, kad šiandieninės Gruzijos separatistinės jėgos tebėra naudojamos Maskvos ir jomis piktnaudžiaujama siekiant destabilizuoti šią valstybę. Azerbaidžanas yra panašioje situacijoje.

Dėl visų šių priežasčių mes, būdami Europos Sąjungoje, šiame regione turime imtis rimto vaidmens, kadangi jame neteisingo vystymosi tendencijas kažkada yra nubrėžę kiti, o ne mes, europiečiai. Todėl mes turime unikalią progą tarpininkauti, skleisti demokratiją ir stabilumą. Ir mes turime suderinti konfliktuojančius principus ir interesus. Žinoma, tai reiškia sienų stabilumą, tačiau taip pat ir žmonių teisę į apsisprendimą.

Mes turime palaikyti mažumų teises kiek įmanoma platesne apimtimi, tačiau tuo pat metu neprileisti destruktyvaus separatizmo galimybės. Mes turime išlaikyti prekybinius ir geopolitinius interesus, tačiau tuo pat metu mes turime suprasti, kad ten yra ne kolonijos, o partneriai, su jų savais interesais ir jų savigarba, ir yra verti, ji būtų pagaliau pripažinta.

Todėl Polfer pranešimas pateisina šį sunkų iššūkį ir aš taip pat dėkoju Komisarei už didžiules šiam regionui skiriamas pastangas.

  Adrian Severin, PSE frakcijos vardu. Gerb. Pirmininke, Pietų Kaukazas yra nepaprastai svarbus regionas ne tik Europos Sąjungai, bet ir daugumai pasaulinio masto svarbos veikėjų. Manau, kad Europos Sąjunga turėtų pabrėžti savo susidomėjimą šiuo regionu. Iš esmės tas susidomėjimas reiškia norą Kaukaze turėti saugią ir stabilią sritį, pakankamai didelę laisvą ir integruotą rinką, atvirą erdvę saugiam strateginių prekių tranzitui bei institucijas ir įstatymų sistemą, kuri gali veikti su Europos Sąjungos institucijomis ir įstatymų sistema.

Siekdama mūsų tikslų įgyvendinimo, Europos Sąjunga turėtų plėtoti atitinkamus dvišalius ryšius su regiono šalimis narėmis, atsižvelgdama į kiekvienos šalies specifiką. Dvišalių ryšių esmė turėtų priklausyti nuo mūsų regioninio strateginio požiūrio, o ne atvirkščiai.

Kadangi negalime Pietų Kaukazo šalims pasiūlyti narystės Europos Sąjungoje, turime joms pasiūlyti Europos Sąjungos modelį ir padėti jį plėtoti. Europos Sąjunga turėtų nedvejodama pasinaudoti visomis priemonėmis, kad pasiektų savo tikslus Pietų Kaukaze. Tuo pat metu turime pastebėti, kad ir kiti tarptautiniu mastu veikiantys elementai turi savų interesų regione ir jau esame pripažinę, kad Europos Sąjunga negali keisti savo prioritetų ir nebendradarbiauti su kitais pasaulinio masto veikėjais.

Iš tiesų, kai kurie neišspręsti regiono konfliktai yra dalis platesnės problemos, susijusios su posovietiniu Rusijos statusu. Dėl to Europos Sąjunga turėtų drąsiai imtis šios problemos ir mėginti derybų būdu rasti sprendimą, kaip Rusija, Europos Sąjunga ir kiti pasaulinio masto veikėjai turėtų dalytis regioninio ir pasaulinio stabilumo ir saugumo užtikrinimo atsakomybe.

Kita vertus, turime pripažinti, kad teritorijos vientisumo ir savarankiško apibrėžimo principai Pietų Kaukaze nesutampa. Aš manau, kad galima išspręsti šį principų nesutapimą suderinant regioninę integraciją ir sekant Europos Sąjungos modeliu. Reikia tinkamo vidinio savarankiško teritorijos apibrėžimo bei teisių perleidimo ir autonomijos. Tai pareikalautų derybų, politinės valios, pragmatiškos dvasios ir pagarbos tarptautinės teisės normoms. Dabar tinkamas laikas Pietų Kaukaze nuo pažadų pereiti prie veiksmų. Tikiuosi, kad taip ir įvyks.

  Janusz Onyszkiewicz, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, norėčiau pakomentuoti ankstesnio kalbėtojo baigiamuosius žodžius. Jie yra apie tai, kad dujų ir naftos transportavimo keliai per Juodąją jūrą turėtų tapti realybe.

Mes visi Europos Sąjungoje kalbame, kad šie projektai yra strateginiai, o Nabucco projektas yra strateginis projektas. Mes tai kartojame metų metais, tačiau nieko dėl to nėra padaryta. Kyla klausimas: kodėl, jeigu yra tokių sunkumų, mes negalėtume pasinaudoti vienu ar kitu fondu, kaip buvo padaryta su Galileo projektu, ir paversti šį projektą realybe? Jeigu nebus padaryta jokių su tuo susijusių praktinių ir matomų veiksmų, rusai greitai nusities savo vamzdynus per Juodąją jūrą ir gausime tokį rezultatą, kad visa mūsų plačios apimties transporto kelių diversifikacijos programa bus sužlugdyta.

Turima omenyje ir kai kas kita. Kas kita yra tai, kad Europa gautų tiekimą iš viso Kaspijos jūros regiono. Vien tik Azerbaidžanas galėtų tiekti Europai penkerius metus vieną trečdalį dujų, kurias Europa šiuo metu gauna iš Rusijos, o yra dar ir Kazachstanas bei Turkmėnistanas. Tačiau norėdami nutiesti vamzdynus iš tų teritorijų, kurios neina per Rusijos teritoriją, turėtume išspręsti Kaspijos jūros statuso problemą: kitaip tariant, mes turėtume priimti galutinį sprendimą dėl to, ar tai yra ežeras, ar jūra. Daug subtilesnis ir naudingesnis žingsnis būtų visuotinai pripažinti, kad Kaspijos jūra yra jūra, nes tai palengvintų dujotiekių ar kitų vamzdynų tiesimą jos vandenyse tiek iš Turkmėnistano, tiek iš Kazachstano.

Atsižvelgdamas į tai, norėčiau paraginti Europos Sąjungą nustoti kartoti teiginį, kad ir Nabucco problema, ir Odesos-Brody-Gdansko vamzdynų problemos yra svarbios Europos Sąjungai problemos. Mes turime pradėti veikti arba kiti ten atsidurs greičiau už mus.

  Adam Bielan, Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti ponią Polfer parengus šią puikią ataskaitą.

Šiandienos mūsų diskusijų objektas yra regionas, kuris yra ypač svarbus visai Europos Sąjungai, regionas, kuris yra nepaprastai svarbus kalbant apie Europos Sąjungos energetinį saugumą. Ataskaitos pavadinimas – Efektyvesnė ES Pietų Kaukazo politika. Nuo pažadų prie veiksmų – aiškiai liudija tai, kad Europos Sąjunga buvo ypač pasyvi pastaraisiais metais, kiek tai susiję su šiuo regionu. Tačiau tai yra regionas, kuris yra svarbiausių tarptautinių žaidėjų varžybų arena ne tik Europos Sąjungos, bet ir Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos. Tai regionas, pasižymintis neįprastais ekonominio augimo tempais. Užtenka pasakyti vien tai, kad 2006 m. ekonominė plėtra Azerbaidžane buvo didesnė nei 35 proc.

Šie metai gali būti takoskyros metais, 2008 m. gali tapti krizės metais. Neturėkime iliuzijų: Kosovo pavyzdžiu Gruzijos šiaurinė kaimynė gali pasinaudoti kaip pretekstu pažeisti šios šalies teritorinį vientisumą. Todėl viliuosi, kad Europos Sąjunga neleis Rusijai palaikyti separatistinių ketinimų Abchazijoje ir Osetijoje.

  Marie Anne Isler Béguin, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, Komisare, pirmiausia – sveikinimai mūsų dviem pranešėjoms. L. Polfer ataskaita pasirodė tinkamu laiku, nes analizuodami įvykius Gruzijoje galime pamatyti tiesiogines kliūtis, su kuriomis susiduriama kuriant demokratiją.

Ši ataskaita yra harmoninga, joje įvardijami pagrindiniai Pietų Kaukazo geostrateginiai iššūkiai. Svarbu atminti, kad kaimyninių šalių politika įpareigoja mus remti ir palaikyti šias šalis. Kaip pabrėžė Komisarė, mus su šiomis šalimis sieja moralinė ir politinė atsakomybė, kaip ir jas su mumis, ypač kai kalbama apie žmogaus teises ir išraiškos laisvę

Mūsų parama šioms trims šalims turėtų būti labiau orientuota į konfliktų sprendimą. Šiuo metu ES tik padeda juos reguliuoti. Be politinio kompromiso tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho, be taikos plano tarp, viena vertus, Gruzijos ir, kita vertus, Pietų Osetijos ir Abchazijos, šios šalys negalės nei atkurti pasitikėjimu pagrįstų santykių, nei užtikrinti ilgalaikį stabilumą tiek savo šalyje, tiek santykiuose su savo didžiosiomis kaimynėmis.

Kalbant apie paramą demokratijai, mes tai darome kiekvieną dieną. Deja, įvykiai, kurie sukrėtė Gruziją, įstūmė ją į politinę krizę, iš kurios ji vis dar neranda išeities, kuomet opozicija išeina į gatves ir ginčija prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus.

Žinoma, atsakydamas į reikalavimą atsistatydinti, ponas Saakashvili užklupo opoziciją netikėtai, palikdamas labai mažai laiko organizuoti rinkimus. Žinoma, ši rinkimų kampanija buvo nesąžininga, nes du kandidatai galėjo naudotis kur kas didesniais ištekliais negu kiti. Žinoma, kampanija buvo sugadinta nepagrįstų tvirtinimų ir atskleisto fakto, kad opozicijos kandidatas organizavo porinkiminį perversmą. Nepaisant to, reikia pažymėti, kad rinkimų dieną – o mes ten buvome kaip stebėtojai – jokių rimtų pažeidimų nebuvo pranešta iš stebėtojų, o jų dar niekada nėra buvę tiek daug tokioje mažoje šalyje stebėti rinkimus.

Dalyvaujant tarptautinei bendruomenei ir nacionalinėms bei tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms, galėjome paliudyti piliečių išraiškos laisvę bendrąja prasme, net jeigu ir buvo pastebėta daug netikslumų ir bauginimo, tačiau nieko sistemingo.

Savo išvadoje pabrėžėme įsipareigojimą tęsti teisinių procesų nagrinėjimą, atsižvelgti į visus skundus ir nelaikyti rezultatų galutiniais, kol visi ginčytini atvejai bus ištirti. Todėl kelių dešimčių balsavimo punktų rezultatai buvo panaikinti.

Tačiau ir šiandien situacija lieka neišspręsta ir mes privalome ir toliau raginti Gruzijos politinius lyderius iš visų politinių pusių atnaujinti ir tęsti dialogą. Mes privalome paraginti valdžią išgirsti opozicijos pretenzijas, taip pat mes turime paraginti opoziciją, kuri šiuose rinkimuose užsitarnavo pasitikėjimą, prisiimti savo atsakomybės dalį už pasiūlytus kompromisus, nes Gruzijai iš tiesų reikia grįžti ten, kur ji buvo prieš tai, į situaciją, kurioje ji buvo prieš Rožinė revoliuciją, į situaciją šalies, kuri užvertė smurto ir nestabilumo lapą. Tai yra, ko reikalauja Gruzijos žmonės, ir tai yra, ko jie šiandien prašo iš Europos Sąjungos, o mes turime juos paremti.

  Athanasios Pafilis, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų vardu. – (EL) Ponia Pirmininke, norėčiau išreikšti didelį nerimą dėl to, kas vyksta šiame regione, kuriame gyvena milijonai įvairių tautybių dirbančiųjų. Šie įvykiai jiems kelia didelį pavojų, nes suintensyvėjo imperialistiniai susirėmimai tarp Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir Europos Sąjungos dėl energijos šaltinių ir energetikos rinkų bei transporto kelių kontroliavimo. Visa kita yra retorika.

Nelaimei, NATO ekspansija siekiant įtraukti šio regiono šalis – ir artėjantis Ukrainos ir Gruzijos prisijungimas – yra tik dar keletas veiksnių, prisidedančių prie šio regiono destabilizavimo. Prie stabilumo mažėjimo prisideda ir užsienio bazės ir karinės pajėgos, dislokuotos neramiuose pasienio rajonuose, tarsi būtų rengiamasis naujiems kariniams konfliktams.

Pastarosios naujienos, kad rengiamasi dislokuoti 3 000 JAV karių Bulgarijos Burgo regione, iš kurio prasideda naujasis Burgo-Aleksandropolio naftotiekis, patvirtina visa tai, ką mes sakome, ir tai yra rimto susirūpinimo priežastis.

Panašų nerimą kelia informacija apie pasirengimą nuolat dislokuoti užsienio jūrų pajėgas Juodojoje ir Kaspijos jūrose tų šalių, kurios nepriklauso šiam regionui, kaip antai, Jungtinių Valstijų.

Komisare, artėjantis Kosovo nepriklausomybės paskelbimas, remiamas Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos, atidarys Pandoros skrynią daugeliui panašių problemų mūsų aptariamame regione: Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Kryme, Padnestrėje ir Kalnų Karabache, ir kitoms mažesnėms problemoms, kurios arba jau egzistuoja, arba bus sukeltos dėl vykstančių ginčų.

Dvigubų standartų politika, kurią jūs taikote, sugriaus šį regioną ir sukels tolesnį kraujo praliejimą. Jūs tik apsimetate, kad jums rūpi Gruzijos ir Azerbaidžano teritorinis vientisumas. Kadangi Europos Sąjungą domina vien tik galimybės, kaip prasiskverbti į šį regioną, ji siūlo surengti „trys-plius-trys“ konferenciją Pietų Kaukazo saugumo ir bendradarbiavimo klausimais, pakviečiant dalyvauti „trys-plius-trys“ valstybes: tris iš Pietų Kaukazo plius Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas ir Rusiją. Tai iš tiesų yra pasiūlymas legalizuoti JAV dalyvavimą.

Mes tikime, kad jūs neturite teisės įtraukti Europos tautas į oportunistinius planus, kurie tarnauja tarptautinių korporacijų interesams, kurios gauna didžiulius pelnus iš naftos transportavimo.

  Bastiaan Belder, Nepriklausomybės / demokratijos frakcijos vardu. – (NL) Ponia Pirmininke, reikia tinkamai įvertinti Pietų Kaukazo, kaip energetikos koridoriaus Europos Sąjungai, svarbą. Kas kitu atžvilgiu liks iš mūsų tikslo diversifikuoti energetiką? Todėl mes visiškai pritariame ponios Polfer ataskaitai.

Analitikas Vladimir Socor tiksliai apibrėžė Pietų Kaukazo koridoriaus funkciją, sakydamas, kad Azerbaidžano-Gruzijos-Turkijos geležinkelis nutrauks Rusijos monopolį geležinkelio transporto srityje iš Kazachstano ir kitų Vidurio Azijos valstybių taip pat, kaip vamzdynai Pietų Kaukaze panaikins Rusijos monopolį transportuojant naftą ir dujas iš Vidurio Azijos. Mes galime pridėti, kad Azerbaidžano energijos ištekliai yra reikalingi siekiant įgyvendinti Nabucco projektą.

Jeigu Europos Sąjunga nori gauti iš Pietų Kaukazo kaip energetikos koridoriaus maksimalios naudos, visų pirma būtina, kad Gruzijoje, Armėnijoje ir Azerbaidžane įsivyrautų vidaus politinis stabilumas. Deja, šiose šalyse šiuo klausimu nėra socialinio konsensuso. Tai yra tiesioginė užduotis ES. Politinis stabilumas pageidaujamas ir regiono lygmeniu. Briuselis turi teisę ir įsipareigojimą įtraukti Turkiją, kaip šalį kandidatę, į šio klausimo sprendimą, nes yra reali karinės konfrontacijos galimybė Kalnų Karabacho konflikte tolimoje perspektyvoje, jeigu keturis kartus padidėtų Azerbaidžano karinis pajėgumas dėl vis didėjančios išorės pagalbos, kurią Baku gauna atsižvelgiant į tai.

  Sylwester Chruszcz (NI) . – (PL) Ponia Pirmininke, mes sekame situaciją Kaukaze su dideliu susirūpinimu ir susidomėjimu. Armėnija ir Gruzija yra tos šalys, kurios yra labai arti Europos ne tik geografiškai, bet ir civilizacijos prasme.

Norėčiau išreikšti savo paramą visoms demokratinėms jėgoms šiose šalyse ir iniciatyvoms, nukreiptoms remti Kaukazo tautų demokratiją ir ekonominę plėtrą. Šio regiono stabilizavimu yra suinteresuotos tiek visos šio regiono šalys, tiek jų partneriai ir kaimynai, įskaitant Europos Sąjungos šalis. Mes suinteresuoti remti visas šio regiono tautas, ypač žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės srityse. Aš tikiuosi, kad Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos valdžia užtikrins žodžio ir žiniasklaidos laisvę rengiantis rinkimams, kurie šiame regione vyks 2008 metais.

Pastarosiomis dienomis Gruzijos piliečiai turėjo progą išreikšti savo demokratinę valią Prezidento rinkimuose. Nors Prezidentas Saakashvili iškilo šiame plebiscite, man kelia nerimą didelio masto opozicijos protestai, kuri stengiasi užginčyti rinkimų rezultatus, taip pat neseni įvykiai Gruzijoje, kurie baigėsi brutaliu taikių demonstracijų nuslopinimu, nepriklausomų žiniasklaidos šaltinių uždarymu ir nepaprastosios padėties įvedimu.

Taip pat norius išreikšti abejones dėl blogėjančios žmogaus teisų padėties ir žiniasklaidos laisvės Azerbaidžane. Nepamirškime ir mažų istorinių Kaukazo tautelių, abchazų ir osetinų, į kurių apsisprendimo teisę reikia atsižvelgti daugiašalio dialogo su Gruzijos valdžia kontekste. Tarpusavio supratimas ir dialogas taip pat reikalingas kalnų Karabacho situacijoje, kur reikia atsižvelgti į nepriklausomybės siekiančią Armėnijos visuomenės dalį ir išspręsti taip, kad būtų patenkinti azerų liaudies ir tautos lūkesčiai.

Visos pusės turi suvokti, kad jų ateitis ir gerovė priklauso nuo galimybės pasiekti bendrą supratimą ir grįsti tarpusavio santykius taika ir abipusius pasitikėjimu.

  Árpád Duka-Zólyomi (PPE-DE). – (HU) Labai ačiū, ponia Pirmininke. Mes reguliariai kreipiame dėmesį į situaciją ir įvykius Pietų Kaukazo regione. Laipsniškas dokumento dėl tarpparlamentinio bendradarbiavimo ir Europos kaimynystės politikos stiprinimo ir veiklos planų įgyvendinimas duos teigiamų rezultatų.

Norėčiau išreikšti poniai Polfer didelį dėkingumą už tai, kad ji atliko didelį darbą, apibendrindama ir išsamiai bei ryžtingai suformuluodama šias labai sudėtingas problemas. Jos parengtoje ataskaitoje aiškiai apibrėžti uždaviniai: sukurti rinkos ekonomiką, efektyviai paremti ekonomikos plėtrą ir sukurti energetikos saugumą, be to, užtikrinti demokratiją, teisėtumą, gerovę ir saugumą.

Ekonomikos augimas didėja kasmet, tačiau tiesa ta, kad vis dar nesimato poveikio, kurį jis turėtų daryti gyventojų ekonominėms ir socialinėms sąlygoms. Reikėtų suformuluoti efektyvią ES politiką stiprinti trapią demokratiją ir užtikrinti tikrąją susirinkimų, žiniasklaidos ir žodžio laisves.

Gruzijos pavyzdys įrodo, koks svarbus yra reguliaraus dialogo tarp valdžios ir pilietinės visuomenės arba su priešu vaidmuo. Esminė problema yra sukurti politinį stabilumą regione, kuris yra įklimpęs į tris konfliktus. Tuo tarpu mes turime surengti akistatą su tuo veiksniu, kuris ženklina nuolatinį nesaugumą, būtent su pražūtingais Rusijos supervalstybinės politikos veiksmais. Esu įsitikinęs, kad ES turi veikti daug ryžtingiau prieš Rusiją šiuo klausimu.

Kalnų Karabacho problema kelia ypatingą susirūpinimą. Nors Minsko grupė atlieka nuoseklų darbą, tačiau kol kas nepajudėjome iš išeities taško. Derybų procesą reikia tęsti, todėl manau, kad abu esminiai principai yra svarbūs: vienodas regioninio vientisumo traktavimas ir apsisprendimo teisė. Tačiau pirmasis žingsnis neišvengiamai yra okupuotų teritorijų, supančių Kalnų Karabachą, išvadavimas, pabėgėlių gražinimas ir regiono stabilizavimas. Tik tokiu būdu bus galima apsispęsti dėl būsimojo Kalnų Karabacho statuso. Dėkoju už dėmesį.

  Alexandra Dobolyi (PSE). Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti L. Polfer už jos puikų darbą ir bendradarbiavimą. Europos Parlamentas šiuo pranešimu tvirtai ir aiškiai pareiškia, kad Europos Sąjunga turėtų dalyvauti Pietų Kaukazo reikaluose, kad Sąjunga gali atlikti svarbų vaidmenį regione ir kad ji turėtų padidinti finansinę ir techninę pagalbą Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui, pertvarkyti jų administraciją, tobulinti jų demokratines institucijas, padrąsinti pilietinę visuomenę dalyvauti valstybės valdyme ir stiprinti šių tautų europinių vertybių – žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir įstatymo valdžios – puoselėjimą.

Tai svarbiausi Europos Sąjungos principai, bet, vėl kartoju šiame Parlamente, turime susitaikyti su tuo, kad šiose srityse pokyčiai vyksta žingsnis po žingsnio, ir tam reikia laiko. Mano išvada: situacija visose trijose šalyse keičiasi į gera, lėtai ir kartais su kliūtimis, bet mane guodžia faktas, kad situacija dabar geresnė, negu buvo prieš porą metų.

Apie Gruzijos rinkimus negaliu pasakyti nieko daugiau, negu jau pasakė mano kolegos. Situacija, kaip jau sakiau, pagerėjo, bet dar reikia daug padaryti. Kai kalbame apie įšaldytų konfliktų sprendimus, visi sutinka, kad norint pasiekti politinį stabilumą svarbiausia yra rasti taikų sprendimą. Ypač kalbant apie Kalnų Karabacho konfliktą. Esu viena iš tų, kurie remia sprendimą, paremtą teritorijos vientisumo ir teisės patiems apibrėžti teritoriją principu. Taip pat esu viena iš tų, kurie tiki, kad reikia naujų saugumo priemonių, kad abi pusės imtų pasitikėti viena kita ir būtų baigtas lėtas ir varginantis regiono demilitarizavimo procesas.

Kaip jau sakiau anksčiau, reikia, kad Europos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė dalyvautų aktyviau. Situacija „nei karas, nei taika“ yra nestabilumo šaltinis, ir Sąjunga labiau nei bet kas kitas turėtų perduoti savo taikos kūrimo, ekonominio klestėjimo ir regioninės demokratijos patirtį ir pasiekimus.

  Samuli Pohjamo (ALDE). – (FI) Ponia Pirmininke, visų pirma noriu pasveikinti pranešėją ponią Polfer su puikia ataskaita, kurioje pateikta išsami Pietų Kaukazo situacijos apžvalga ir Europos kaimynystės politikos teikiamos galimybės šiame regione.

Europos kaimynystės politikos plėtra į Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją yra svarbus tolesnis žingsnis Europos Sąjungos bendradarbiavimo su šiuo regionu srityje. Vien tik ataskaitos pavadinimo „nuo pažadų prie veiksmų“ pakanka siekiant paskatinti Sąjungą aktyviau įsitraukti į regiono reikalus. Tuo pačiu metu EKP suteiks Pietų Kaukazo šalims galimybę glaudžiau bendradarbiauti su Sąjunga.

Tačiau gausūs regiono iššūkiai ragina imtis efektyvesnių veiksmų iš Sąjungos, be to, reikalauja, kad ir Pietų Kaukazo šalys rodytų daugiau atsakomybės už šią partnerytę ir labiau jai įsipareigotų. Vienas iš pagrindinių tikslų yra taikus daugelio vietos konfliktų sureguliavimas. Tai suteiks regionui stabilumo ir pagerins jo galimybes nepriklausomai vystytis.

Noriu pabrėžti paramos pilietinei visuomenei, besivystančių tautų tarpusavio kontaktų stiprinant demokratiją ir teisinės visuomenės svarbą. Tarkime, ES finansuojami pasienio regionų projektai yra instrumentai dialogui atnaujinti ir pasitikėjimui tarp šalių didinti, tačiau tam reikia, kad atitinkamos šalys sutartų nestabdyti programų ir projektų, skirtų tai įdiegti.

Be to, artimesnius ryšius galima užtikrinti tik sumažinat apribojimus kertant sienas, įgyvendinant studentų ir moksleivių apsikeitimo programas, palengvinant mokslininkų, tyrinėtojų, menininkų, verslininkų ir žurnalistų judėjimą.

Kaip pabrėžė Tarptautinės prekybos komitetas, vizų režimo tarp Pietų Kaukazo šalių ir ES nustatymas taip pat pagerintų prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą.

  Inese Vaidere (UEN). – (LV) Ponios ir ponai, situacijoje, kur Pietų Kaukaze varžosi keleto įtakingų geopolitinių dalyvių interesai, svarbu išsiaiškinti jų tikrąją įtaką. Ataskaitoje daugiausia vengiama pripažinti tikrąjį Rusijos vaidmenį šiame regione. Mūsų patirtis Baltijos šalyse parodė mums, kad daugelio problemų priežastis yra Rusijos neoimperialistinė užsienio politika ir jos noras atgauti buvusią įtaką tose teritorijose, kur ji buvo prarasta. Negaliu sutikti su požiūriu išsakyti ataskaitoje, kad narystė NATO galėtų paskatinti konflikto Abchazijoje ir Šiaurės Osetijoje atsinaujinimą. Turėtume pastebėti, kad daugiau negu 70 proc. Gruzijos gyventojų faktiškai balsavo už narystę NATO, tačiau iš tiesų tai Rusija komplikavo situaciją, paskatindama etninio apsisprendimo pokyčius ir pakeisdama piliečių apsisprendimą. Mes negalime nepaisyti tautos noro suartėti su Vakarų demokratija. Demokratinės Gruzijos pažangą taip pat įrodo prezidento rinkimai sausio 5 d., kurie, be to, buvo surengti pagal tarptautinius standartus. Gali būti, kad mes buvome per daug kritiški Azerbaidžano atžvilgiu, kai buvo pademonstruotas poreikis gerbti žmogaus teises – 119 kalinių buvo išlaisvinti gruodžio mėnesį pagal Prezidento dekretą, įskaitant žurnalistus. Europos Sąjunga privalo aktyviai įsitraukti į užsitęsusių konfliktų sprendimą, nes tai yra išankstinė sąlyga stabilumui ir plėtrai. Pirmasis žingsnis galėtų būti paskatinimas pakeisti Rusijos karines pajėgas tarptautinėmis taikos palaikymo pajėgomis. Mes turime kalbėti su Rusija aiškiai. Kalbėjimas pasakėčiomis nėra būdas pereiti nuo pažadų prie veiksmų. Ačiū.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL). – (CS) Ponia Pirmininke, noriu pradėti padėkodama Komisarei už atsakymą į mano klausimą, kuris buvo susijęs su kriminaline asmenų atsakomybe Gruzijoje. Tai labai jautrus klausimas, kuris taip pat buvo sprendžiamas ikirinkiminėse diskusijose Gruzijoje. Norėčiau paminėti, kad ankstesnis kalbėtojas teigė, jog Rusija turi imperialistinių ketinimų. Taip, tai įmanoma. Tačiau, norėčiau pasakyti, kad Kaukazas nėra nei Alpės, nei Pirėnai. Kaukazas yra tik Kaukazas, ir mums reikia suvokti jį geografiniame kontekste. Parengiau ilgesnę kalbą, tačiau apibendrinsiu savo, kaip rinkimų stebėtojo Gruzijoje, misiją septyniais punktais.

Pirma, kaip ir didelė dalis žmonių Kaukazo regione, mes Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje taip pat norime stabilumo šiame regione. Įmanoma, kad šis stabilumas bus pasiektas remiant Jungtinėms Valstijoms arba Europos Sąjungai. Antra, mūsų, kaip Europos Parlamento narių, pareiga yra ištirti finansinių išteklių, kuriuos Europos Sąjunga skyrė įvairioms programoms, panaudojimą. Jie neturėtų būti naudojami Prezidento Saakashvili rinkimams. Trečia, puiku, kad senas ir naujas Prezidentas siūlo dialogą su Rusija, tačiau, taisyklė numato, kaip ir oficialiame pobūvyje, jeigu pasiūlote ranką damai, tai nereiškia, kad jūs šoksite taip, kaip ji norės. Ką aš noriu tuo pasakyti: jeigu Prezidentas Saakashvili siūlo dialogą su Rusija, kitai šaliai reikia suprasti, kad tai yra tikrasis kvietimas šokiui. Ketvirta, visas šalis, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungos šalis, domina Kaukazas. Deja, Europos Sąjunga tik registruojasi Kaukaze. Komisare, turiu pripažinti, kad Europos Sąjungos susirūpinimas šiuo regionu nėra akivaizdus, įskaitant ir susirūpinimą dėl ten esančio skurdo. Šia prasme mūsų bendroji Europos politika turėtų būti geriau suformuluota, tai turėtų būti ne tik žodžiai, bet taip pat ir veiksmai bei finansai.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš negaliu pritarti Juodosios jūros politikai. Ji kainuos daugybę pinigų. Mano šalis yra antra pagal dydį Europos Sąjungos algų mokėtoja, ir mūsų vyriausybė neseniai nusprendė sumažinti Sąjungos skiriamas lėšas 1 milijardu Didžiosios Britanijos svarų sterlingų per metus.

Iš pradžių viena iš šios politikos užduočių bus palengvinti dujų ir naftos tiekimą Vakarams. Prieš dvejus metus matėme, kaip Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai Kalėdų laikotarpiu. Tai buvo tik pabandymas, o kai Rusijai teks dar didesnė energijos tiekimo Vakarams dalis, kas užtikrins, kad jie nepasielgs taip dar kartą – su mumis visais? Europa turi tapti labiau nepriklausoma – ne pasikliaudama nenaudinga vėjo energija ar biodegalais. Kai pasaulyje stinga grūdų, tikra beprotybė pakeisti degalų trūkumą maisto trūkumu. Mano Vyriausybė pačiu laiku paskelbė naujos kartos branduolinių elektrinių statybos programą, tikimės, jog pasivysime Prancūziją, t.y., 70 procentų elektros gamins branduolinė energija. Mes turėtume ir privalome labiau stengtis panaudoti energijos perteklių vandeniliui gaminti ir ištobulinti technologiją, kuri leistų jį naudoti vietoj naftos.

Jei Europos Sąjunga tikrai nori ką nors pakeisti, turėtų remti branduolinių elektrinių statybą visame žemyne, kad taip sumažintų savo priklausomybę nuo nestabilių režimų ir per ilgų tiekimo linijų. Tada ir tik tada turėsime pinigų, kad galėtume paremti neturtingesnes Juodosios jūros regiono sritis. Pinigai dabar tik dar labiau nutolins pažadėtąją paramą dešimčiai naujųjų rytinių narių – pažadą, kurį dar turime tesėti. Pažadai. Britanijoje mums buvo pažadėtas referendumas dėl Europos Konstitucijos, Lisabonos sutarties, vadinkite, kaip norite. Šiame Parlamente aš reikalauju, kad Europos Sąjunga surengtų referendumą visose valstybėse narėse, taip pat ir Jungtinėje Karalystėje. Pasitarkite su žmonėmis.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija (JJEBO) yra gana brandi regionini institucija, kuri nuolat intensyviai ir ekstensyviai bendradarbiauja. Be to, ji yra forumas ryšiams tarp Europos ir Azijos. Ji yra forumas kūrybingai išraiškai, skirtingoms kultūroms, skirtingiems etniniams identitetams ir religijoms.

JJEBO yra svarbi užtikrindama taiką, stabilumą ir gerovę tuose regionuose, kurie susiduria su rimtais iššūkiais, kaip antai, Balkanuose ir Kaukaze, be to, kuriant Eurazijos ekonominę zoną.

Negalima paneigti sparčiai besivystančio Juodosios jūros regiono geostrateginės ir ekonominės svarbos. Jūrinių ryšių, kelių transporto ir koridorių plėtra bei bendradarbiavimas energetikos srityje kartu su ilgalaikės plėtros skatinimu yra itin svarbūs.

Ryšiai tarp ES ir Juodosios jūros regiono įgavo naują pagreitį dėka Komisijos komunikato dėl bendradarbiavimo su Juodosios jūros regionu. Šis komunikatas pažymėtas Komisarės Ferrero-Waldner antspaudu. Vis dėlto aš manau, kad platus, visapusis ir strateginis požiūris į šį regioną yra būtinas. Aš taip pat palaikau tarpparlamentinio bendradarbiavimo tarp Europos Parlamento ir JJEBO Parlamentinės Asamblėjos įteisinimą.

Apibendrinant leiskite man atskleisti ypač konstruktyvią funkciją, kurią atlieka mano šalis, Graikija, kuri turi dvigubą identitetą, kaip ES narė ir JJEBO narė, stiprinant bendradarbiavimą tiek JJEBO, tiek ir tarpregioniniu lygmeniu ES.

Kalbą norėčiau baigti pasveikindamas abi pranešėjas, ypač ponią Anastase, taip pat ir Komisarę už jos produktyvų indėlį, atskleidžiant bendrus šių dviejų struktūrų prioritetus. Komisare, manau, kad mes turėtume būti drąsesni ir turėtume įteisinti tarpregioninio bendradarbiavimą tarp ES ir Juodosios jūros regiono.

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Ponia Pirmininke, pirmiausiai norėčiau padėkoti abiem pranešėjoms už jų puikų ir bendradarbiavimo dvasia atliktą darbą. Norėčiau padėkoti Komisarei, nes žinau, jog ji iš tiesų yra labai atsidavusi šiai sričiai ir todėl, jog, mano įsitinimu, ji nori padaryti dar daugiau, negu dauguma valstybių narių yra norėję. Mes ją visapusiškai remiame. Pasinaudodamas proga norėčiau nuoširdžiai padėkoti ponui Semneby, nes jis atstovauja Tarybai ir yra labai aktyvus šioje srityje.

Esu įsitikinęs, kad mes turime pasiekti tai, kas bent jau savo pobūdžiu atitiktų tai, ką mes su savo kolegomis visuomet vadiname ES Juodosios jūros regionas. Ponas Sarkozy panaudojo šį darinį kitu būdu Viduržemio jūros regionui, kalbėdamas apie skilimą Europos Sąjungoje. Ne, ir visa Europos Sąjunga, ir regionas, kuris supa Juodąją jūrą, ir Pietų Kaukazas privalo dirbti kartu partnerystės dvasia – kaip jau buvo pasakyta kitų – siekiant, kad būtų išspęstos bendros egzistuojančios problemos: politinės problemos, pvz., stabilumas, migracija, ir, žinoma, ekonominės problemos, o čia aš paprasčiausiai galvoju apie energetinį tranzitą.

Pavyzdžiui, kiekvienas, kuris nori būti nors šiek tiek mažiau priklausomas nuo Rusijos, privalo užtikrinti, kad yra kitų kanalų, o šie kanalai kerta šį regioną, ypač Turkiją. Ką jūs bemanytumėte apie narystę – žinau, kad šiuo klausimu yra skirtingų nuomonių – Turkija išlieka svarbi Europos Sąjungos partnerė šiame regione ir todėl mes būtinai privalome įtraukti Turkiją į šį reikalą. Aš sutinku su savo kolega ponu Severin, kuris pasakė, kad mes turime pamėginti išspręsti šiuos reikalus su Rusijos valstybe.

Tačiau tai nereiškia, kad mes atsisakome nepriklausomybės, autonomijos ir spontaniško šalių šiame regione reikalų susitvarkymo, ir sakome, kad reikalus galime išspręsti tik su Rusija. Rusija taip pat privalo žinoti, kad mes palaikome šias šalis jų siekyje dėl nepriklausomybės, taip pat sprendžiant konfliktus. Europa čia privalo būti partnerė, kuri aiškiai remia šias šalis. Tai reiškia, kad Juodosios jūros regionas yra labai svarbus Europos Sąjungai. Mes neturėtume atsisakyti galimybės vystyti šią sritį kartu. Tik tuomet, kai mes atsigręšime į Rusiją kartu, galėsime pareikšti apie savo interesus kartu.

  Henrik Lax (ALDE). – (SV) Ponia Pirmininke, noriu ypač padėkoti pranešėjai Lydie Polfer už tikrai puikią ataskaitą. Jau laikas nustoti dalyti tuščius pažadus ir pradėti veikti siekiant užtikrinti geresnę Pietų Kaukazo integraciją į Europos Sąjungą. Kaip Parlamento pranešėjas apibrėžtam laikotarpiui, norėčiau atkreipti dėmesį į judėjimo laisvę ir griežtai paraginti tiek Komisiją, tiek valstybes nares dirbti, kad tai taptų įmanoma.

Siekiant, kad ES kaimyninė šalys Kaukaze sukurtų demokratines visuomenes, kurios vadovautųsi įstatymais ir veikiančia rinkos ekonomika, jų piliečiai turi turėti galimybę nekliudomi prisitaikyti prie ES, kad galėtų pasinaudoti mūsų patirtimi šioje srityje. Yra žinoma, kad ES valstybių narių konsulinės paslaugos yra apgailėtinai neadekvačios daugelyje Pietų Kaukazo šalių. Joms stinga tiek subsidiarumo, tiek efektyvumo. Todėl raginu valstybes nares pagerinti bendradarbiavimą. Matau dvi galimybes. Viena yra paminėta ataskaitoje, kurią mes aptariame, t. y. raginimas įsteigti bendrus centrus dėl ES vizų. Nelaimei, kelias į tai yra ilgas. Todėl siūlau taip pat ir alternatyvų sprendimą, būtent kad paveiktų Pietų Kaukazo šalių piliečiai turėtų teisę, neatsižvelgiant į kelionės tikslą, kreiptis dėl vizos į ES arba Šengeno šalies konsulatą, esantį arčiausiai jų gyvenamosios vietos.

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, ir diskusijos, ir ponios Polfer ataskaita yra svarbios. Šis balsas iš Europos Parlamento ragina kompensuoti šį delsimą, kuris užtruko gal 10 ar 20 metų. Per šį laiką Sąjunga praktiškai neturėjo jokios politikos dėl Pietų Kaukazo šalių.

Dabar pagaliau mes pradėjome suprasti, kad Azerbaidžanas, Armėnija ir Gruzija nėra natūrali zona Rusijos ekonominei ir politinei įtakai. Aš tai sakau atsakingai, praėjus 11 dienų po rinkimų Gruzijoje, kur buvau vienas iš šešių stebėtojų iš Europos Parlamento, vykdantis rinkimų stebėseną, kuriuos ir vėl laimėjo provakarietiškos orientacijos atstovas, didelis prisijungimo prie sąjungos ir stojimo į NATO šalininkas. Sakau tai kontekste politinio konflikto, kuris gresia visiems mums – visai Europai – ir gali netgi išsivystyti į karinį konfliktą tarp Gruzijos ir Rusijos dėl Osetijos ir Abchazijos, tačiau Jerevanas, Baku ir Tbilisis yra vienodai svarbūs Sąjungos energetikos politikai ir energetikos šaltinių diversifikacijai. Taigi pereikime nuo žodžių prie žygių, kaip sakoma ataskaitos pavadinime; pereikime nuo bereikšmių žodžių prie veiksmų.

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). – (BG) Ponia Pirmininke, ponia Komisare, leiskite man priminti, ką prieš kurį laiką yra pasakęs mūsų vienas britų kolega. Jeigu JK grąžintų mokesčių sąskaita galėtume išspręsti prekybos žmonėmis, energetinės nepriklausomybės, Juodosios jūros saugumo klausimus, manau, kad sunkiai surastume bent vieną naująją valstybę narę, kuri nenorėtų paaukoti milijardą eurų iš savo iždo, kad būtų išspręstos šios problemos.

Kolegos, ponios Anastase ataskaitoje išsakyta viena pagrindinė mintis, o ši mintis yra tai, kad Europai reikia Juodosios jūros taip, kaip ji turi Šiaurės dimensiją ir savo Viduržemio jūros politiką. 2007 m. Europos Komisija išleido komunikatą, o dabar mes turime ir Europos Parlamento ataskaitą. Leiskite priminti man, mano garbūs kolegos, kad praėjusių metų pabaigoje mes kreipėmės į Europos Komisiją, kad ji pateiktų konkrečių pasiūlymų dėl projektų ir programų, skirtų įgyvendinti šią politiką 2008 m. Todėl tebūnie 2008-ieji Juodosios jūros veiksmų metai.

Aptariant Europos energetikos klausimus, norėčiau pasakyti, kad šioje ataskaitoje išsakyta labai svarbi mintis: Juodoji jūra yra strategiškai svarbi Europai, nes ji gali padėti tiek padidinant priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio, tiek užtikrinti šaltinių diversifikaciją ir energetinį nepriklausomumą. Mūsų ataskaitoje yra raginimas pasirinkti pastarąją galimybę. Todėl kreipiuosi į visus jus: neleiskime Europai ir kai kurioms šalims Europos Sąjungoje padidinti savo energetinį priklausomumą nuo vieno ar kito energijos šaltinio.

Ataskaitoje išsakyta labai svarbi mintis mūsų kaimynių atžvilgiu, todėl pasinaudosiu galimybe pacituoti ją angliškai. Santykiai Juodosios jūros regione turi būti pagrįsti „mutual respect, territorial integrity, non-interference in each other's internal affairs and the prohibition of the use of force or threat of the use of force." (tarpusavio pagarba, teritoriniu vientisumu, nesikišimu į vienas kito vidaus reikalus ir draudimu nenaudoti jėgos arba grasinimo panaudoti jėgą).

Tai yra Europos Komisijos mintis ir tikiuosi, kad pirmininkaujančioji valstybė narė sugebės tinkamai pateikti ją mūsų partneriams kitoje Juodosios jūros pusėje kaip politikos, kurią mes vykdysime tame regione, pagrindą ir kaip kreipimąsi į juos vykdyti tokio paties pobūdžio politiką Juodosios jūros šalių, kurios iškovojo nepriklausomybę, atžvilgiu. Dėkoju.

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). Gerb. Pirmininke, po to, kai daugiau nei pusantro šimto metų jam nebuvo teikiama didelės reikšmės, Juodosios jūros regionas vėl tapo tarptautinių ekonominių ir politinių jėgų susidomėjimo objektu.

Šiuo metu ši sritis, Šaltojo karo metu laikyta uždaru regionu, stengiasi pasiekti naują pusiausvyrą, nes jos akiratyje atsirado nauji veikėjai, tokie kaip Europos Sąjunga.

Po Komisijos komunikato, pavadinto „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“, šis pranešimas Parlamente yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi.

Tačiau, deja, jų vis dar nepakanka. Pačios srities identiteto trūkumas ir tradicinis kai kurių Europos šalių jautrumas Rusijos atžvilgiu, tiek politinis (pavyzdžiui, Moldova, Ukraina, Pietų Kaukazas ir įšaldyti konfliktai), tiek ekonominis (padidėjusi Europos priklausomybė nuo Rusijos dujų ir subtilus Europos Sąjungos ir Turkijos derybų klausimas) tikriausiai yra kai kurios iš priežasčių, kodėl Europos Sąjunga apsiribojo bendradarbiavimu ir nekuria strategijos.

Strategija reiškia aiškius tikslus, konkrečias priemones jiems pasiekti, visa tai sukurta siekiant naudos regionui, o bendradarbiavimas viso labo perša mintį apie tiesiog ryšių užmezgimą su dominančiomis sritimis.

Strategiją būtų galima sukurti fiziškai sujungiant regioną su likusiu žemynu, ir čia Dunojaus upei tenka svarbiausias vaidmuo; bei stiprinant kaimynystės politiką Juodosios jūros srityje, kaip siūloma mano frakcijos pakeitimuose.

Pabaigoje leiskite tarti žodį apie Moldovą, paskutinę romaniška kalba kalbančią bendruomenę už Europos Sąjungos ribų. Nors Moldovos patirtis Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo tokia pati skaudi kaip ir trijų Baltijos šalių, jai likimas po Šaltojo karo nebuvo toks palankus.

Manau, kad Europos pareiga ištaisyti padėtį, toliau skatinti ir reaguoti į Moldovos pastangas įstoti į Sąjungą. Viliuosi, kad jos atvejis bus vertinamas kaip unikalus ir ji de facto neliks kitų Europos Sąjungos ryšių įkaite, kad ir kokie strategiškai svarbūs tie ryšiai būtų.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Ponia Pirmininke, leiskite padėkoti pranešėjai už puikią ataskaitą dėl regiono, kuris nusipelno mūsų dėmesio. Pietų Kaukazas užima vis didėjančią strateginę poziciją tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Vis mes pastebime augantį dėmesį šiam regionui, ne tik šioje asamblėjoje.

Deja, yra daug potencialių „karštųjų taškų“, be to, Rusijos kišimasis yra didelis. Rusija nori padidinti savo įtaką ir rodo apie savo domėjimąsi dominuodama ir kontroliuodama tokius procesus kaip naftos ir dujų tiekimas Europai. ES turi įžvelgti pavojų Rusijos elgesyje ir dėl tos priežasties stiprinti savo ryšius su Pietų Kaukazu. Tokiu būdu mes galėtume taip pat turėti naudos gaudami reikalingą papildymą iš Rusijos gaunamoms dujoms ir naftai su paskirstymo keliais Šiaurės Europoje. ES laimėtų visapusiškai, jeigu labiau įsitrauktų.

Aš esu Švedijos organizacijos atstovas – iš tiesų, aš padėjau ją įsteigti – organizacijos, kuri siekia išplėsti ryšius tarp Švedijos ir Azerbaidžano. Todėl sakau visa tai kaip draugas. Kalnų Karabacho konfliktas 1991–1994 m. privertė pasitraukti milijoną žmonių, tačiau konfliktas vis dar nėra išspręstas. Amnesty International organizacijos duomenimis 600 000 vidaus pabėgėlių gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis Azerbaidžane. Prieš keletą metų lankiausi pabėgėlių stovykloje Azerbaidžane netoli sienos su Iranu. Aš pats niekada nebuvau matęs tokio gėdingo skurdo. Visiškai nepriimtina, kad po tiek metų šimtai tūkstančių žmonių vis dar gyvena tokiomis baisiomis sąlygomis. Šiuo požiūriu Azerbaidžano lyderiai, vadovaujami Prezidento Alijevo, nusipelno rimtos kritikos. ES ir Komisija privalo nuveikti daugiau šioje srityje. Šie pabėgėliai neturi tapti pamirštais žmonėmis.

Taip pat svarbu, kad mes veiktume ryžtingai siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi tokios pagrindinės laisvės kaip žodžio laisvė. Opozicijos politikai ir žurnalistai neturėtų patirti grasinimų ir bauginimų, nebūti įkalinti. Jeigu Azerbaidžanas nori būti tauta, kuri yra gerbiama Europoje, jis privalo laikytis pagrindinių demokratinės ir teisinės valstybės principų.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN) . – (PL) Ponia Pirmininke, problemos, dėl kurių diskutuojame šiandien – tos, apie kurias pasisakė ankstesni kalbėtojai – yra ypač svarbos. Jos rodo Bendrijos veiksmų, kuriuos vis dar vengiama atlikti, kryptį.

Mes neturėtume pamiršti europinio elemento – Europos Sąjunga galėtų natūraliai išsiplėsti ir išplėsti savo įtaką taip pat ir į Rytus. Tačiau diskusijos, kurios tęsiasi iki begalybės dėl, tarkime, tam tikrų šalių šiame regione narystės, nekelia optimizmo. Nėra jokio poreikio analizuoti ir naršyti dokumentus, kad galėtume konstatuoti, jog šis regionas, palyginti su Afrika, yra traktuojamas kaip tolima mūsų kontinento provincija.

Visi bendradarbiavimo mechanizmai tokie, kaip, pavyzdžiui, Europos kaimynystės politika, yra svarbūs, tačiau tai nėra užsibrėžta mūsų regiono perspektyva, nes ji neskatina tikrosios partnerystės tarpusavio santykiuose. Rimtas dalyvavimas šio regiono reikaluose Europos Sąjungai reiškia kišimąsi į Rusijos įtakos sritį, o tai reiškia, kad visos priemonės šiame regione bus panaudojamos tik pusiau. Tačiau mes turime atminti, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokia politika šio regiono nestabilizuos: bus priešingai, ji gal būt sukurs papildomas įtampas, o mes ir taip jų turime į valias.

  Urszula Gacek (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, pranešimas dėl Juodosios jūros regioninės politikos mums primena, kad Europos Sąjunga remia naują energetinę infrastruktūrą ir nepriklausomus transportavimo koridorius, kuriančius didesnę tiekėjų ir tiekimo maršrutų pasiūlą. Geriausias tokio bandymo pavyzdys yra „Nabucco“ dujotiekis, jau pripažintas prioritetiniu projektu, svarbiu visai Europai. Todėl gaila, kad šį projektą nustelbia alternatyvi dujų tiekimo linija tarp Rusijos ir Italijos, vadinama „South Stream“ (Pietų srove).

Būdama iš Lenkijos, matau daug paralelių tarp „Pietų srovės“ ir „Šiaurės srovės“ - Baltijos jūros dujotiekio. Abu yra daug brangesni nei antžeminiai įrenginiai. Iš tiesų „Pietų srovė“ gali būti 4 milijardais JAV dolerių brangesnė nei „Nabucco“. Abu gali sutrikdyti trapią ekologinę pusiausvyrą jūrose. Be to, abiem atvejais dujotiekiai gali tapti politiniu ginklu Rusijos rankose.

„Šiaurės srovė“ izoliuos Lenkiją, Baltijos šalis ir Ukrainą, „Pietų srovė“ tą patį padarys su Turkija, Pietų Kaukazo šalimis ir, gali būti, Rumunija, kurios interesai dabar gali būti paaukoti Serbijos labui. „Pietų srovė“ prieštarauja Europos energetinio saugumo principams, kurie pagrįsti energijos šaltinių ir tiekimo maršrutų įvairove. Todėl, jei „Pietų srovės“ projektas bus tęsiamas, Europos Sąjunga neturėtų finansiškai remti jokio jo etapo.

Jei Rusija siūlys ekonominę priklausomybę kuriančius ir aplinkai grėsmę keliančius projektus, nes jie pasitarnaus jos užsienio politikos tikslams, jie neturėtų būti finansuojami iš mūsų fondų.

  Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Ponia Pirmininke, sveikinu tą faktą, kad šį vakarą aptariame Pietų Kaukazo situaciją ir mūsų, kaip Europos Sąjungos ir Parlamento, ambicijas Juodosios jūros regione. Be to, mes kalbame apie regionus, turinčius regioninių problemų, kur regioniniai sprendimai turėtų būti priimami tą regioną sudarančių šalių labui.

Mes čia kalbame apie saugumą, energetiką, prekybą, transportą – arba apskritai apie stabilumą ir regionų, kurie turi sienas su ES ir kuriuose mes turime nemažų interesų, plėtrą. Šie interesai, mano nuomone, turėtų būti atspindimi vykdant aktyvesnę politiką iš ES ir Europos Komisijos pusės. Mes esame dėkingi Komisarei už iniciatyvas, kurias ji išsakė po antrašte „Juodosios jūros sinergija“.

Kaip jau yra minėję kiti nariai, svarbu pabrėžti, kad šiame bendradarbiavimas svarbus vaidmuo tenka ir Rusijai bei Turkijai. Šios šalys jau suvokė šį vaidmenį ir todėl labai svarbu, kad ES įsitikintų, jog jos jį išlaikys. Be to, mes palaikome gerus santykius su Turkija – nors Turkija šiame regione turės suvaidinti reikšmingesnį, negu tradicinis, vaidmenį. Rusija yra svarbi šiame regione, tačiau santykiai su šia šalimi yra labiau komplikuoti. Tikiuosi, kad, jeigu ES apsispęs šiame bendradarbiavime būti labiau partnere, o ne lydere, Maskva pradės jausti, kad yra dalijamasi atsakomybe už regioną ir kad mes galime bendradarbiauti kaip partneriai, kur ES nevaidina lyderio vaidmens.

Sinergija yra gera mintis – tai yra ES-Komisijos-politinės veiklos – paslaugų paketo apibendrinimas, kurį reikėtų pateikti su šiek tiek labiau ištobulinta struktūra. ponas  Swoboda ir aš pasiūlėme suteikti šiam reikalui parlamentinę dimensiją su ministerijų lygio konsultacijomis Juodosios jūros regiono lygmeniu. Mes pritartume minčiai suteikti reikalui daugiau struktūros. Mes iš tiesų netgi kalbėjome apie ES-Juodosios jūros bendriją, nors atsižvelgiant į pono Sarkozy iniciatyvas, mes, ko gero, tapome pernelyg kuklūs, kai reikia kalbėti apie šios rūšies terminologiją.

Svarbu pabrėžti, kad nors mūsų pasiūlymai ir mūsų vizija nėra ES dvišalių santykių su visomis šiomis šalimis pakaitalas, vis dėlto jos gali paskatinti mūsų rytų kaimynus glaudesniam regioniniam bendradarbiavimui. Manau, kad tai yra ypač svarbu ES.

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Komisare, Ponia Pirmininke, ponios ir ponai.

Europos Sąjungos interesai ir tikslas Pietų Kaukaze yra paremti ir paskatinti šiose šalyse šiuo metu vykstančią plėtrą siekiant įtvirtinti taiką ir stabilumą. Vykdoma kaimynystės politika, tačiau taip pat reikia parengti regioninę politiką, kuri būtų vykdoma kartu su ja. Tuo pačiu metu mes neturime būti abejingi išskirtiniams šių trijų šalių bruožams, kadangi kitu atveju mūsų politika bus neefektyvi.

Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Pietų Kaukazo šalys – Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija – yra skirtingos kultūros, papročių, religijos ir geopolitikos požiūriu. Tačiau jos turi ir bendrų bruožų – visos jos išsivadavo iš sovietų ideologijos, įtakos, kuri truko beveik 100 metų. Jos taip pat dar ne visiškai išsivadavo iš Sovietų Sąjungos įpėdinio – Rusijos – karinės įtakos.

Šioms šalims reikia, o jų žmonės nori demokratinių reformų, jiems taip pat reikia tikros ir tikslingos Europos Sąjungos paramos. Lūkesčiai ir poreikis yra akstinas Komisijos delegacijoms nedelsiant pradėti darbą Jerevane ir Baku.

Taip kaip šiuo metu dirba Europos Sąjungos specialusis atstovas Pietų Kaukazui yra nepakankama. Nesame gavę jokio paaiškinimo, kodėl specialiojo atstovo ataskaitos per keletą metų nėra prieinamos Europos Parlamentui. Situacija turėtų pasikeisti. Mes visi dirbame turėdami šį tikslą.

Neturime pamiršti, kad demokratija nėra daiktas, tai yra mąstymo būdas, ir jos negalima paprasčiausiai atimti per vieną dieną ar perkelti iš vienos šalies į kitą. Visiška demokratija neatsiranda per dieną.

Mes nesijaučiame jaukiai dėl viso to, kas vyksta Armėnijoje, Azerbaidžane ar Gruzijoje, ar tai būtų kova su korupcija ar teismų sistema, ar situacija su žiniasklaida regione. Pačios šalys taip pat nėra patenkintos šiuo aspektu. Mūsų galioje yra suteikti aktyvią pagalbą tiek jų institucijoms, tiek ekspertų ir finansinės paramos forma. Regionas šiandien džiaugtųsi bet kokia tikra pagalba.

Todėl raginu Komisiją ir Europos Parlamentą labiau naudotis šiandieninių Europos Sąjungos valstybių narių, kurios neseniai buvo tokioje pačioje situacijoje, kaip ir Pietų Kaukazas, patirtimi. Mes žinome, kokios yra vietos sąlygos ir problemos, o mūsų patirtis kuriant teisines valstybes ir rinkos ekonomiką galėtų būti jiems praktinė pagalba.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, perimdamas žodį debatuose, skirtuose Pietų Kaukazo šalims ir regioninei politikai Juodosios jūros baseine, norėčiau atkreipti dėmesį į tokias problemas.

Pradėdamas norėčiau pasakyti, kad tai yra didžiulė teritorija energijos gamybai ir perdavimui, be to, ji pasižymi išskirtine svarba energetinės žaliavos atsargų diversifikacijos ir saugumo Europos Sąjungai požiūriu. Tačiau reikia paramos projektams, kurie skirti energetinių žaliavų transportavimui iš šios teritorijos ne tik į Pietų Europą, kas vyksta iki šiol, bet taip pat į šiaurę – į Ukrainą ir Lenkiją – ir toliau į vakarus.

Antra, tik ES parama politiniam stabilumui ir procesų demokratizacijai šiame regione bei taikus konfliktų išsprendimas tarp kaimynų gali suteikti galimybę ekonomikai šiose šalyse augti ir itin sumažinti didžiulį nedarbo ir skurdo lygį.

Trečia, stiprus ekonomikos augimas regiono mastu, kuris kai kuriose šalyse yra daugiau negu 30 proc. BVP per metus, yra pagrįstas išskirtinai naftos ir dujų žaliavos produkcija ir eksportu. Ką reikia atlikti šioje srityje – remti alternatyvius pajamų šaltinius, ypač turizmo ir susijusios infrastruktūros plėtrą.

  Christopher Beazley (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, reikia pasveikinti Komisijos komunikato dėl Juodosios jūros bendradarbiavimo autorių Janosą Hermaną su puikiai atliktu darbu. Parlamento pranešėja R.A. Anastase irgi pateikė labai svarbų pranešimą.

Gerb. komisare, šios diskusijos pradžioje sakėte, kad sutinkate su daugeliu to, kas pasakyta R.A. Anastase pranešime. Ar galėtumėte išsamiau pakalbėti apie 29 ir 36 pranešimo dalis? 29 dalyje jūsų prašoma skatinti tarpkultūrinį Juodosios jūros regiono dialogą, o 36 dalyje – įsteigti NVO platformą pilietinės visuomenės mainams. Ar galite užtikrinti Parlamentą, kad įgyvendinsite šias dvi rekomendacijas?

  Libor Rouček (PSE). – (CS) Ponios ir ponai, Komisare, leiskite man šioje trumpoje kalboje susikoncentruoti tik į vieną šiandienos temų aspektą, kuris yra regioninis bendradarbiavimas. Kalbėdami apie dvi teritorijas – Pietų Kaukazą ir Juodosios jūros teritoriją, galime pastebėti, kad tarpusavio santykiai tarp šalių yra nepakankamai išvystyti, neatsižvelgiant į tai, ar jie dvišaliai, ar daugiašaliai. Taip pat trūksta ir ryškesnio politinio dialogo, prekybos lygis tarp šių šalių taip pat yra žemas, o modernios ir efektyvios transporto ir energetikos infrastruktūros trūksta beveik visur. Todėl sveikinu abiejų kalbėtojų raginimus sustiprinti būtent šį aspektą: tarpusavio regioninį bendradarbiavimą šiuose regionuose šalia dvišalių santykių su Europos Sąjunga. Būtina sustiprinti regioninį bendradarbiavimą žmogaus ir piliečių teisų srityse, vystyti demokratijos ir švietimo sistemas, stiprinti regioninį bendradarbiavimą prekybos, turizmo ir investicijų srityse. Kitais žodžiais tariant, būtina laipsniškai, žingsnis po žingsnio, sukurti vientisą žmoniškųjų, ekonominių ir politinių santykių drobę tarp Pietų Kaukazo ir Juodosios jūros tautų ir valstybių. Jeigu tai pavyks, esu įsitikinęs, kad netgi toje geografinėje teritorijoje užsitęsę konfliktai bus laipsniškai sutvarkyti ir galutinai išspręsti, ir bus sukurta stabilumo, demokratijos ir gerovės zona.

  Anna Ibrisagic (PPE-DE). – (SV) Ponia Pirmininke, su savo aiškia geostrategine pozicija Juodosios jūros regionas yra vienas iš tų, kurie yra svarbūs tiek ES, tiek šalims platesnėje teritorijoje ne tik dėl saugumo ir politinių priežasčių, bet ir dėl kultūrinės įvairovės ir kultūrinio turtingumo. Tačiau regionai, kuriuose susikerta daug kelių ir kur yra daug skirtingų politinių ir kitų interesų, dažnai susiduria su vienokios ar kitokios rūšies konfliktų rizika.

Aš pati gimiau Balkanuose ir žinau, ką gali reikšti užsitęsę ir neišspręsti konfliktai ne tik saugumo situacijai visame regione, bet ir ekonominiam potencialui ir žmonių, kurie ten gyvena, gyvenimo normalizavimui. Aš taip pat žinau, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį. ES turi išsikelti sau tikslą kartu su Juodosios jūros regiono šalimis, išvystyti regioną taip, kad jis būtų stabilus ir saugus, ir tokį, kuriame vadovaujamasi demokratiniais ir teisiniais principais. Augantis bendradarbiavimas energetikos srityje taip pat yra svarbus elementas šiame darbe. Investuodami į naują infrastruktūrą ir plėsdami tiekėjų tinklą, prisidėsime prie ekonominės ir komercinės regiono plėtros, tai padidins stabilumo ir saugumo galimybes.

Taigi ryšių tarp ES ir Juodosios jūros regiono sustiprinimas yra ne tik geras, bet būtinas. Todėl savaime suprantama, kad Juodosios jūros regionui reikia naujos ir aiškesnės regioninės politikos. Turiu pabrėžti, kad regioninė politika neturėtų būti naudojama kaip alternatyva ES narystei toms šalims, kurios atitinka stojimo reikalavimus. Ji negali būti naudojama kaip pasiteisinimas atidėti regiono integravimo į Europą procesą.

Galiausiai noriu padėkoti abiem pranešėjoms už jų puikų darbą ir pasakyti išskirtinius padėkos žodžius poniai Ferrero-Waldner už jos asmeninį suinteresuotumą ir asmeninį atsidavimą reikalams, kurie susiję su šiuo regionu.

  Kristian Vigenin (PSE). – (BG) Ponia Pirmininke, ponia Komisare, kolegos, noriu išreikšti pasitenkinimą tuo faktu, kad dvi ataskaitos – dėl Juodosios jūros ir dėl Pietų Kaukazo – buvo parengtos ir aptartos Užsienio reikalų komitete pritariant ir buvo priimtos praktiškai vienbalsiai.

Drąsinantis ženklas yra tas, kad mes žinome, kaip svarbu yra suformuluoti aiškesnę, labiau struktūrizuotą ir vieningą politiką Juodosios jūros ir prie jos esančių šalių atžvilgiu. Tai nėra lengvas uždavinys. Juodosios jūros regioną sudaro šalys su skirtingomis tradicijomis, kultūromis, politine praktika, teritorine apimtimi ir gyventojų dydžiu.

Be to, šios šalys yra skirtingose stadijose bendravimo su Europos Sąjunga srityje, pradedant nuo bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis ir šalimis kandidatėmis ir baigiant bendradarbiavimu su šalimis, kurias apima Europos kaimynystės politika, ir žinoma, su Rusija, kurios konstruktyvus požiūris galėtų būti šios iniciatyvos sėkmės pagrindas. Ši įvairovė suteikia keletą galimybių sujungti skirtingas politikas ir sukurti kur kas galingesnį bendrą efektą.

Norėčiau išskirti tris dalykus. Pirma, regionas yra ypač strategiškai svarbus Europos Sąjungai saugumo, energetikos atsargų, transporto ir prekybos, aplinkosaugos ir t. t. požiūriu. Todėl, vertindami Komisijos iniciatyvą dėl Juodosios jūros sinergijos, norėtume matyti ambicingesnį projektą, pagrįstą pasiekimais pagal Šiaurės dimensiją ar ES-Viduržemio jūros bendradarbiavimo srityje. Tuo metu, kai propaguojama ES-Viduržemio jūros sąjunga, nėra nieko natūraliau kaip surasti ambicingesnę formulę Juodosios jūros regionui.

Antra, visas šis regionas pasižymi nepakankamai išvystyta transporto ir energijos perdavimo struktūra. Todėl manau, kad yra tinkama remti visus transnacionalinius projektus, planuojamus šiuo požiūriu, nes jie ne alternatyvūs, o vienas kitą papildantys projektai. Tai reiškia, kad bus daugiau saugumo, ekonominis apsikeitimas ir regiono šalių sąsaja su Europos Sąjunga taps lengvesnis. Tai užtikrins ne tik šaltinių, bet ir kelių, kuriais nafta ir gamtinės dujos pasieks Europos Sąjungą, įvairovę.

Trečia, daugume šalių šiame regione patiria rimtų socialinių problemų, o mes norėtume užtikrinti, kad socialiniai klausimai nebus nustumti į galą. Ilgalaikės Juodosios jūros ir Pietų Kaukazo šalių perspektyvos yra siejamos su žmogiškojo potencialo plėtra, investicijomis į švietimą, tinkamų sveikatos priežiūros ir vaikų priežiūros paslaugų užtikrinimu. Dėkoju.

  Tunne Kelam (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, norėčiau informuoti komisarę, kad kartu su dar keletu kolegų esu įsitikinęs, jog Europos Sąjunga turi vis daugiau dalyvauti Pietų Kaukazo reikaluose. Visos to regiono valstybės jau yra Europos Tarybos narės, taigi, ir Europos narės.

Išplėsta kaimynystės politika bus naudingas įrankis tikrai įsitraukiant į regiono reikalus. Mums teko iššūkis ir galimybė vaidinti patikimo stabilizatoriaus, taip pat ir nepriklausomo tarpininko bei demokratinio proceso rėmėjo vaidmenį. Todėl turime pamiršti dvejones ir dviprasmybę. Dabar pats laikas aiškiau apibrėžti Europos Sąjungos politiką šiame regione.

Europos Sąjungos atstovas Peteris Semneby atliko nepaprastą darbą, ir aš džiaugiuosi, komisare, kad kalbėjote apie mūsų atstovavimo tame regione išplėtimą. Ilgalaikis, aktyvus ES dalyvavimas tikrai padės rasti ir įšaldytų, tiksliau, „neišspręstų posovietinių“ konfliktų sprendimą, kuriuos Užsienio reikalų komitetas nusprendė išspręsti.

Todėl reikšminga, kad pranešime atmetami bet kokios užsienio jėgos mėginimai sukurti išskirtines interesų zonas regione, ir Rusija skatinama neprieštarauti Europos Sąjungos dalyvavimui konfliktų valdymo ir taikos palaikymo operacijose.

Tačiau toks pat svarbus bus ir Sąjungos vaidmuo pradedant demokratinį dialogą regione. Europos Parlamentui čia teks svarbus vaidmuo. Parlamento nariai gali tarpininkauti ir paskatinti normalų politinį dialogą tarp besiginčijančių partijų.

Pagaliau svarbu tai, kad pranešimas drąsina Komisiją žengti žingsnį galimų laisvos prekybos sutarčių su Armėnija ir Gruzija link, ir ruoštis mobilumo partnerystės sutarčiai tarp Europos Sąjungos ir Gruzijos.

Taigi, Pietų Kaukazas mums tampa vis artimesnis ir svarbesnis. Šis regionas nusipelno mūsų dėmesio.

  Justas Vincas Paleckis (PSE). Gerb. Pirmininke, Europos Sąjunga gali ir nori padėti stiprinti stabilumą bei demokratiją ir pagerinti gyvenimo sąlygas Juodosios jūros ir Pietų Kaukazo regione. Didelių valstybių, tokių kaip Turkija, Ukraina ir Rusija, dalyvavimas yra svarbus, nors jų santykių su Europos Sąjunga statusas vis dar skirtingas.

Dėl savo bendros istorijos su Baltijos šalimis, Lenkija į šį regioną įneša savo potencialą ir patirtį, nepaisant to, kad nėra tiesiogiai su juo susijusi. Tačiau kaip tik tada, kai taip reikalingas intensyvesnis dialogas ir bendradarbiavimas su mūsų kaimynais, Europos Sąjunga nuleido dar vieną uždangą ant kai kurių išplėstos Šengeno teritorijos aspektų.

Daugeliui Rytų europiečių 2008 sausio 1 d. davė keturgubai išaugusias vizų į kaimynines šalis kainas, taip Europoje nuleisdama finansinę uždangą. Nesutinku su Komisijos pareigūnų teiginiais, kad su mūsų pietiniais ir rytiniais kaimynais šiuo požiūriu turėtų būti elgiamasi kaip su lygiais. Mūsų rytiniai kaimynai yra tame pačiame žemyne, ir neseniai kai kurie mūsų su jais gyveno vienoje šalyje, be jokių sienų.

Prašau savo kolegų paremti PSE frakcijos 10 pakeitimą, taikomą Juodosios jūros strategijos pranešimui. Raginame Tarybą ir Komisiją sumažinti vizų mokesčius iki priimtinesnės sumos paprastiems šalių, dalyvaujančių Europos Sąjungos kaimynystės politikoje arba esančių Europos Sąjungos strateginėmis partnerėmis, piliečiams.

  Maria Petre (PPE-DE). – (RO) Pirmiausia leiskite pasveikinti pranešėją ponią Anastase, taip pat mano kolegas iš skirtingų komitetų, kurie išreiškė savo nuomonę dėl aptariamos ataskaitos, kuris yra tiek pat reikšmingas, kiek ir problemos, susiję su Juodosios jūros politikos kūrimu. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegoms Regioninės plėtros komitete už jų paramą dėl pasiūlytų Komiteto, kurio narė aš esu, nuomonės pakeitimų. Turiu omenyje mano prašymo dėl Europos paramos misijos sustiprinimo prie sienų su Moldova ir Ukraina ir geresnio nelegalios migracijos ir imigracijos reikalų šioje teritorijoje tvarkymo įtraukimą į galutinį Juodosios jūros ataskaitos variantą.

Tikiu, kad mums reikia Komisijos paskatinimo veiksmų šiame regione forma tiek šalies, tiek regiono lygmenimis, kad ši teritorija taptų iš tiesų demokratiška ir stabili. Aktyvesnis Europos dalyvavimas reikštų realią galimybę šiai teritorijai, kuri turi milžinišką, tačiau nepakankamai išnaudotą potencialą, atsižvelgiant į įšaldytus konfliktus ir įtemptus santykius tarp kai kurių šalių regione.

Kalbėdama iš institucinių pozicijų, palaikau idėją, kad valstybės narės, esančios šioje teritorijoje (Rumunija, Bulgarija, Graikija) imtųsi lyderio veiksmų, ir taip pat manau, kad Sąjunga ir šalys, esančios regione, turėtų sustiprinti ir koordinuoti regioninio bendradarbiavimo veiklą ir priemones. Tik kartu panaudodami fondus, prieinamus per Europos kaimynystės instrumentą ir principus, kuriais vadovaujasi struktūriniai fondai, kaip antai partnerystė, tvarumas, efektyvumas, diskriminacijos nebuvimas ir decentralizacija, galėsime sulaukti tokio palankaus efekto, kokio tikimės.

  Zdzisław Kazimierz Chmielewski (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, pranešėjos neslepia pasitenkinimo, pateikusios Europos Parlamentui iniciatyvą sustiprinti Juodosios jūros sinergiją, pasiūlymą, kurį iškėlė ES pirmininkaujanti Vokietija, o sukonkretino Europos Komisija.

Idėja taip pat sulaukė Juodosios jūros rytinės ir pietinės dalies šalių, kurios neseniai įstojo į Europos Sąjungą, pritarimo. Jų pozicija taip pat liudija įsitikinimą, kad yra poreikis sujungti į vieną darinį Juodosios jūros sinergiją ir vadinamąją ES rytinę dimensiją. Tokiu būdu vietinis bendradarbiavimas įgytų didesnio reikšmingumo ir galimybę realizuoti esamą potencialą, atsižvelgiant į pagrindinę Bendrijos nuostatą.

Kitais žodžiais tariant, Juodosios jūros sinergija turėtų būti išreikšta paprasčiausiai identifikuojant ir daugiašales iniciatyvas, atskleidžiant jų geriausius ketinimus tiek Juodosios jūros regiono, tiek visos rytinės integruotos Europos dalies atžvilgiu.

Vienas svarbus veiksnys, kuris padidina Juodosios jūros reikšmingumą, yra ypatinga šio vandens telkinio geografinė, istorinė, politinė ir ekonomė situacija. Europos ir Azijos įtakos susikirto šioje vietoje prieš tūkstančius metų. Europos Sąjungos dalyvavimas Juodosios jūros baseino reikaluose neturėtų pasižymėti ypatingu oficialumu ir politine įtaka bei apribojimais, kurie keltų grėsmę racionaliam bendradarbiavimui arba net regiono destabilizavimui tiek saugumo, tiek bendradarbiavimo tinklo funkcionavimo, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. Tai taip pat turėtų sukurti palankias sąlygas labiau įtraukti Juodosios jūros regioną į energijos tiekimo kelių diversifikacijos procesą, gal būt aprėpiant ir naujus šaltinius iš vadinamosios Kaspijos krypties. Žinome, kad daugelis ES šalių būtų tuo suinteresuotos.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE). – (RO). Europos kaimynystės politikos esmė yra bendradarbiavimas, pagrįstas bendrųjų vertybių rinkiniu ir susirūpinimu, kurį Sąjunga reiškia šalims, kurios susijusios su šia politika.

Reikėtų sustiprinti kaimynystės zonos stabilumą, kuris galėtų turėti teigiamos įtakos Sąjungos vidaus saugumui ir būti ekonominės gerovės ir plėtros kalbamose šalyse pagrindas.

Pietų Kaukazo šalys pasižymi tam tikrais bruožais, kurie būtini siekiant sėkmingai įgyvendinti europinius projektus pagrindinėse srityse, kaip natai energetika ir transportas. Šių šalių geopolitinė svarba yra susijusi su jų strategine padėtimi energetikos išteklių Vidurio Azijoje požiūriu. Tai esminė tranzito zona, vienas iš keleto koridorių, kurie galėtų sudaryti galimybes Sąjungai diversifikuoti prieigą prie energetikos išteklių iš Kaspijos jūros. Galimi alternatyvūs tranzito keliai dujotiekiui iš Kaspijos ir vamzdynų projektai Juodojoje jūroje daugiausia priklauso nuo stabilumo Pietų Kaukaze.

Europos Sąjunga nėra vienintelis veikėjas, turintis strateginių interesų šioje teritorijoje. Kiti du pagrindiniai veikėjai tarptautinėje scenoje yra parengę stiprias iniciatyvas ir ilgalaikes strategijas šioje teritorijoje. Jungtinės Valstijos turi veiksmų planą dėl energetinio saugumo, kuris apima alternatyvių dujų ir naftos transportavimo keli iniciavimą ir plėtrą. Rusija finansuoja savo pačios projektus ir stiprina savo pozicijas Vidurio Azijos rinkoje.

Šiandienos kontekste, atsižvelgiant į ypatingą energetikos klausimo svarbą ir priklausomybę nuo Rusijos, žemas Europos Sąjungos dalyvavimo šioje srityje lygis gali sukelti neigiamų pasekmių visoms valstybėms narėms. Europos Sąjunga privalo kaip galima greičiau sukurti bendrą energetikos saugumo politiką, kurioje atskiros valstybės narės atsisakytų savo interesų ir kur būtinai dalyvautų Pietų Kaukazo šalys.

  Rumiana Jeleva (PPE-DE). – (BG) Ponia Pirmininke, ponia Komisare, sveikinu Europos Komisiją, savo komunikatu inicijavusią šiuos debatus dėl bendradarbiavimo su Juodosios jūros regionu stiprinimo, papildant egzistuojančią dvišalę politiką nauju regioniniu požiūriu.

Norėčiau padėkoti pranešėjai poniai Anastase už jos labai subalansuotą ir naujovišką ataskaitą. Aš visapusiškai pritariu nuomonei, kad Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į Europos Sąjungą, Juodoji jūra įgavo naują strateginę svarbą – ne tik šalims tame regione, bet ir visoms valstybėms narėms, ir Sąjungos politikos ir principų įgyvendinimui.

Kreipiuosi į Komisiją ir reikalauju, kad ji paragintų nacionalines vyriausybes, kurios įgyvendina didelius infrastruktūros, energetikos ir aplinkosaugos projektus, darančius poveikį piliečių pragyvenimui, sveikatai ir gyvenimo kokybei tose vietovėse ir savivaldybėse, kuriose projektai įgyvendinami, privaloma tvarka pateikti vietos bendruomenėms informaciją apie tokių projektų techninius parametrus, atsižvelgiant į aukščiausius pasaulinius standartus, taikomus tokio pobūdžio projektams.

Pritardama ataskaitoje išreikštam susirūpinimui dėl aplinkosaugos situacijos Juodosios jūros regione, o ypač dėl Juodosios jūros statuso, kuri yra paveikta nekontroliuojamo užterštumo bei daugelio ekologinių katastrofų, reikalauju, kad būtų atliktas naujos naftos ir dujų perdavimo infrastruktūros poveikio aplinkosaugai ir socialiniam gyvenimui nepriklausomas vertinimas ir kad šalių vyriausybės parengtų ataskaitas dėl galimos žalos, kurią galėtų sukelti šie projektai, ir pateiktų jas viešiem referendumams ir debatams. Šiuo atveju tai yra Burgo-Aleksandropolio vamzdyno statybos Bulgarijoje projektas.

Visiškai pritariant principams, užtikrinantiems tvarią plėtrą ir gamtos nelaimių likvidavimą, kaip teigiama ataskaitoje ir atsižvelgiant į du neseniai vykusius tragiškus įvykius Kerčėje praėjusį lapkritį ir šių metų pirmąją savaitę, būtina sukurti mechanizmą, kuris leistų atsižvelgti į vietos bendruomenių ir pakrančių savivaldybių interesus te, kur yra grėsmė Juodosios jūros vandens švarumui, piliečių pragyvenimui ir gyvenimo kokybei šiuose miestuose ir kaimuose. Ačiū už dėmesį.

  Alessandro Battilocchio (PSE). – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjoms už jų išsamias ir gerai struktūriškai parengtas ataskaitas, ir norėčiau trumpai pakalbėti vienu aspektu.

Gruzijoje vyko rinkimai, kurie buvo įvertinti patvirtinti, kaip teisingi ESBO, tačiau užginčyti Rusijos, kuriuose atsistatydinantis Prezidentas Saakashvili buvo išrinktas pakartotinai. Tarp nesuskaičiuojamų sunkumų jis pamėgino į šalį sugražinti demokratiją, nusimesti seną posovietinę diplomatiją ir atsiverti vakarams, NATO ir ES. Šis atsivėrimas iššaukė atsakomuosius veiksmus iš Putino Rusijos, kuri visuomet palaikė Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės judėjimus.

Be geopolitinės situacijos yra ir kita objektyvi trinties su Rusija priežastis – naftos ir dujų vamzdynai Gruzijos teritorijoje, skirti perduoti Azerbaidžano naftą ir dujas vakarų kryptimi. Aš tikiu, kad Kaukazo regione, kuris, kaip žinome, yra krečiamas klastingo karo tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, Čečėnijos problemos, konflikto tarp Turkijos ir Armėnijos ir daugelio kitų problemų, turėti demokratinę šalį, kuri būtų mūsų sąjungininkė ir, be to, gali pasiūlyti Maskvai alternatyvų energijos šaltinį, yra strateginės svarbos veiksnys. Todėl mes privalome imtis konkrečių žingsnių stiprinti šią sinergiją.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Valstybės narės ir Komisija turėtų paspartinti prioritetinių projektų transeuropinio transporto 7, 18, 22 ir 21 grandyse įgyvendinimą ir jų progresyvų integravimą į TRACECA ir į 5 grandį, apibrėžtas Komisijos komunikate 32/2007 dėl pagrindinių transeuropinių transporto kelių išplėtimo į kaimynines šalis.

Europinė Juodosios jūros dimensija turi būti panaši į Šiaurės dimensiją ir būti pagrįsta lygia partneryte ir adekvačia prioritetinių projektų infrastruktūra atominės energetikos, tyrimų ir saugumo, transporto, turizmo ir kovos su klimato pokyčiais srityse.

Ponios ir ponai, esu įsitikinusi, kad Juodosios jūros šalių ekonominė plėtra reikalauja greitkelių ir geležinkelių, kurie sujungtų Europos Sąjungos vidurines ir vakarines dalis su Juodosios jūros pakrante.

Europos Sąjunga turėtų propaguoti bendrą jūrinę politiką vieningą Juodosios jūros regione. Tai užtikrintų integruotą požiūrį į aplinkos apsaugą, pakrantės zonos plėtrą, jūrinius tyrimus ir turizmą.

  Christopher Beazley (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš komisarei pateikiau du klausimus, ir kai ji atsakinės dėl 29 dalies dėl kultūrinio dialogo skatinimo įgyvendinimo bei dėl 36 dalies dėl NVO platformos sukūrimo pilietinės visuomenės mainams, galbūt galėtų atsižvelgti į precedentą, kurį matome Balkanuose – organizaciją, vadinamą CLIO. Ji nepriklauso nuo vyriausybių, o jos nariai yra istorijos mokytojai iš visų Balkanų šalių, kurie susitinka, kad aptartų bendrą istorinį ir kultūrinį praeities kontekstą tam, kad rašytų knygas ir pateiktų dokumentus, liudijančius jų istoriją ir religiją, kuriuose nėra tautinio konflikto atgarsių.

Galbūt tai galėtų būti pamoka ir Juodosios jūros regionui: istorikai ir mokslininkai iš visų aplink šią jūrą esančių šalių galėtų susitikti, vyriausybėms nedarant spaudimo, ir skatinti bendrą Juodosios jūros šalių istorijos supratimą, netemdomą tautinių konfliktų.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. Gerb. Pirmininke, turiu pasakyti , kad tai buvo viena geriausių diskusijų, kokioje man yra tekę dalyvauti, ir dar tokiu vėlyvu paros metu.

Ji buvo apie Europos kaimynystės politiką, kuri jau egzistuoja. Daugelis jūsų sakėte, kad Europos Sąjungai reikia daug nuveikti, bet Europos Sąjunga jau nuveikė daug, kaip kad sakė kiti. Norėčiau padėkoti dviem pranešėjoms, R.A. Anastase ir L. Polfer, nes manau, kad jos pradėjo labai įdomią diskusiją.

Bet kas yra naujas šio Juodosios jūros regiono bendradarbiavimo elementas? Tai – regioninis aspektas ir, kaip teisingai pastebėjo kai kurie nariai, kurių, deja, čia nebėra, Vokietija (norėčiau jai pareikšti dėkingumą) buvo šalis, kuriai pirmininkaujant buvo iškelta idėja apie regioninę dimensiją. Dabar tai – regioninė dvišalės kaimynystės politikos dalies Rytuose dimensija. Tai reiškia, kad norėdami pasiekti bendradarbiavimą stengiamės sutelkti ne tik kaimynystės politikoje dalyvaujančias šalis, bet ir kitus du svarbius veikėjus: Turkiją ir Rusiją.

Todėl svarbi ne strategija, o bendradarbiavimas, nesesama skirtingų strategijų. Pagalvokite apie tai – mes turime kaimynystės politiką, turime tam tikrą strategiją Rusijos klausimu ir, žinoma, turime kandidatuojančią šalį – Turkiją. Bet vis tiek manome, kad veikimo kartu politika yra labai svarbi.

Aš vykstu, drauge su kitais kolegomis, į šį regioną labai greitai – manau, po dviejų savaičių – ir tikrai turėsiu galvoje daug ką, kas buvo čia pasakyta.

Dabar pakalbėsiu tik apie keletą klausimų, galėčiau kalbėti dar pusvalandį, bet nenoriu, nes manau, kad dabar diskusija buvo labai įdomi ir dar daug reikės pasakyti ateityje.

Prekyba yra vienas iš svarbių elementų. Kalbėjome apie energetiką, transportą, klimato pakitimus, apie tai kalbėjau ir aš. Yra ir kitų aspektų, bet prekyba yra labai svarbi, ir jau atliekama prekybos galimybių studija. Esama Komisijos iniciatyvos. Koks tikslas? Įvertinti ateities prekybinių santykių galimybes, pavyzdžiui, su Gruzija, Armėnija, bet turime pažiūrėti, kaip viskas vystysis. Tai vienas dalykas.

Antra, kai pristatinėjau kaimynystės politiką viename iš savo paskutiniųjų pranešimų – priešpaskutiniajame – buvo pasakyti, kad mums reikia ekonominės kaimynystės, ekonominės erdvės, kai kurie nariai čia taip pat paminėjo. Taigi, idėja yra ateityje turėti kažką panašaus į laisvą prekybą. Bet pirmiausia turime tai pasiekti, žingsnis po žingsnio.

Taip pat ateityje bus paliestas teisingumo, laisvės ir laisvių klausimas, bet šias temas taip pat reikia gvildenti žingsnis po žingsnio. Daug kas kalbėjo apie vizų politiką. Bet jūs labai gerai žinote, kad tai yra valstybių narių kompetencija, taigi, jei kalbate apie vizų mokesčius, žinote, kad iš principo valstybės narės gali suteikti vizų laisvę bei nuspręsti palengvinti vizų išdavimą. Bet tai nėra Komisijos kompetencija. Tik norėjau tai paminėti, nes į Komisiją nuolat kreipiamasi dėl dalykų, kuriuos ji mėgino spręsti, bet realijos nulėmė, kad ji nedaug tepasiekė.

Dabar pereisiu prie energetikos. Žinoma, regionas labai svarbus energetine prasme, ir mums reikia koordinuotų daugumos – valstybinių ir privačių veikėjų – sprendimų dėl didelių atstumų tiekimo linijų. Jūs žinote, kad Komisija naudoja Pietų Kaukazo ir Juodosios jūros regioninį bendradarbiavimą tam, kad palengvintų sprendimus ir padidintų šaltinių ir kelių įvairovę. Tai ir kontaktai, pavyzdžiui, dėl per Kaspijos jūrą einančio dujotiekio. Žinote, kas dabar yra koordinatorius, bet vėlgi, tai ne tik Komisijos reikalas. Tai Komisijos ir valstybių narių reikalas. Kai kurios valstybės narės renkasi kitokias idėjas, o tai ne visada atitinka mūsų vienybe paremtą požiūrį.

Manau, kad kitas labai svarbus aspektas yra uostų tobulinimas. Tai svarbus mūsų darbotvarkės klausimas Jūros greitkelių programoje. Tai taip pat atsispindės kitame TREACECA projekto etape.

Leiskite man dabar atsakyti Ch. Bealzey. Taip, iš tiesų, šiuo požiūriu svarbus tarpkultūrinis dialogas. Bet, pavyzdžiui, vakar aš buvau Madride, kur prasidėjo Civilizacijų aljansas, dabar tapęs pasaulinio mąsto projektu, už kurį atsakingos Jungtinės Tautos. Žinoma, vienas iš vietinių bei regioninių aspektų bus šis, bet manau, jis turėtų būti šio naujojo pasaulinio projekto dalis.

Kita vertus, jūs užsiminėte apie NVO mainus. Šiuo klausimu galiu pasakyti, kad Juodosios jūros tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa jau remia kontaktus tarp nevyriausybinių organizacijų. Komisija planuoja keletą NVO susitikimų šiais metais, kur bus aptartas ekonominis bendradarbiavimas ir spaudos laisvė, šioje srityje mes artimai bendradarbiaujame su Juodosios jūros forumu.

Manau, kad tai, ką Ch. Bealzey kalbėjo apie istoriją, yra įdomus dalykas. Beje, daugumai paminėtų projektų reikalingi fondai. Todėl kaimynystės politikoje sukūrėme Kaimynystės investicijų fondą, kuris iš principo yra skirtas Pietums ir Rytams. Bet regioninio bendradarbiavimo projektai taip pat gali būti plėtojami.

Manau, kad mano paminėti dalykai yra pagrindiniai. Apie juos ir norėjau pakalbėti šiame etape, bet esu tikra, kad galėsime vėl grįžti prie šios temos, galbūt po susitikimų. Jūs taip pat žinote, kad mes mėginame, bent jau Komisijoje, atsakyti į klausimą, kaip galėtume išspręsti įšaldytus konfliktus. Žinoma, tai sudėtinga tema, nes visi yra labai skirtingi, bet mes bent jau mėginame savo projektais padėti ir sukurti tinkamą aplinką, kad galėtume lengviau rasti sprendimus. Mes tikimės, kad su valstybėmis narėmis ir Taryba priimsime tinkamą sprendimą.

  Lydie Polfer, pranešėja. − (FR) Ponia Pirmininke, labai trumpai norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiems ir kartu su manimi dirbusiems kolegoms Parlamento nariams. Su dideliu malonumu pastebėjau, kad nuomonės dėl poreikio sustiprinti mūsų ryšius su Pietų Kaukazo šalimis, pasidalyti su jais savo patirtimi ir paremti juos reformų kelyje tiek politiškai, tiek ekonomiškai, daugiausia sutampa. Ypač norėčiau padėkoti Komisarei už tai, kad surado laiko šį vakarą, taip pat už tai, kad rado laiko kalbėtis su mumis, dalytis informacija ir stebėti visą dokumento rengimo eigą. Norėčiau patikinti, kad ji užsitarnavo mūsų susidomėjimą, dėmesį ir draugystę.

  Roberta Alma Anastase, pranešėja − (RO) Aš taip pat norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiems už jų reikšmingą indėlį, susijusį su pagrindiniais Juodosios jūros bendradarbiavimo aspektais. Aš visiškai sutinku, kad turėtų būti parengta atskira politika, galbūt net strategija dėl Juodosios jūros regiono, taip pat norėčiau dar kartą pabrėžti jos svarbą.

Sveikinu tarpžinybinę konferenciją dėl Juodosios jūros politikos ir tikiuosi, kad vienas iš šios konferencijos rezultatų bus konkrečios, ryžtingos priemonės, susijusios su visoms bendradarbiavimo tarp Juodosios jūros šalių ir tarp šių šalių ir Europos Sąjungos sritimis.

Nekalbėsiu plačiau jokiais kitais klausimais šiuo metu, tačiau yra viena svarbi mintis, kurią reikėtų aptarti: Juodosios jūros regiono sinergija ir bendradarbiavimo politika neturėtų sukliudyti naujų šalių stojimo perspektyvos.

Dialogas su tinkamai veikiančias institucijas turinčia pilietine visuomene yra labai svarbus, nes iš tiesų institucijų stiprinimas yra galimas tik tada, jeigu dalyvaujančios tautos nori tikrų pokyčių.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj, ketvirtadienį, 12.00 val.

Rašytiniai pareiškimai (pagal 142 straipsnį)

  András Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Ataskaitos, aptariančios Juodosios jūros sinergiją, tinkamai nušviečia tas sritis, kur dialogo stiprinimas galėtų teikti abipusės naudos ir ES, ir šio regiono šalims. Tarp šių sričių energetikos politika neišvengiamai turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

Stiprėjantis bendradarbiavimas tarp Sąjungos ir Juodosios jūros šalių galėtų vesti prie naudingų tolesnių veiksmų Bendrijos aprūpinimo energija saugumo srityje. Dujotiekių statyba siekiant itin sumažinti Europos priklausomumą nuo energetikos yra nesuvokiama be aktyvaus bendradarbiavimo tarp šio regiono šalių, todėl parengti nediskriminuojančią transporto programą yra labai svarbu ne tik Sąjungos valstybių narių, bet ir daugelio šio regiono šalių gerovei.

Mes turėtume tinkamai įvertinti Nabucco dujotiekį, nes jis reiškia alternatyvą Europai tiek išteklių, tiek partnerių požiūriu kalbant apie transportavimo kelius. Kalbant šiuo klausimu, ypač svarbu, kad atitinkamos šalys atsispirtų patraukliems pasidalyti trumpalaikę naudą. Nabucco galėtų tapti ne tik šiuo metu besiformuojančios bendros energetinės politikos, bet ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimo simboliu.

Aptariant šią temą, mums būtų naudinga atkreipti dėmesį į padidėjusį Rusijos aktyvumą šiame regione. Europos Sąjunga privalo aiškiai pasakyti, kad ji laiko nepriimtinais Rusijos monopolistinius ketinimus dėl energijos išteklių, kurie gali būti išgaunami šiame regione. Kaip teigia Pramonės komitetas savo nuomonėje dėl šios ataskaitos, teisė prieiti prie išteklių yra teisėtas Bendrijos interesas. Kai Sąjunga rengs savo politiką šiuo klausimu, ji turėtų būti pagrįsta konkurencijos principu.

  Katrin Saks (PSE), raštu. – (ET) Ataskaitoje nagrinėjama sritis regioniniu pagrindu, ir nors šis požiūris turi privalumų, jis nesudaro galimybės pakankamai atskleisti skirtumų tarp Pietų Kaukazo šalių. Raginu labiau išryškinti skirtumus tarp šalių, nes kitu atveju mes jiems darysime tai, ko patys nenorėtume, kad būtų daroma mums.

Antra, ataskaitos formuluotė gali sudaryti įspūdį, kad Gruzija yra labiausiai probleminė šio regiono šalis; tą patį stebėjau ir debatuose įvairiuose Parlamento komitetuose ir grupėse, kur ambasadoriai patys yra išsakę tokias nuomones. Atsižvelgiant į naujausius įvykius, šis faktas nepasitvirtino, ir mes tai tikrai puikiai suvokiame. Deja, demonstracijų numalšinimas Tbilisyje susilaukė daug didesnio pasaulio dėmesio negu kasdieniniai žmogaus teisių pažeidimai, tarkime, Azerbaidžane, į kuriuos dažnai nėra atkreipiamas dėmesys dėl didžiulių šalies energetinių išteklių.

Atsižvelgiant į ekonominę, žmogaus teisių, institucijų demokratizavimo ir žiniasklaidos laisvės situaciją, įvykiai Gruzijoje rodo, kad šalis pasirinko demokratijos kelią ir žengia tuo keliu kur kas sėkmingiau negu kitos šalys. Visa tai nusipelno didesnės mūsų paramos.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. Kaip Europos Parlamento narys iš Estijos džiaugiuosi galėdamas jus informuoti, kad penktadalis Estijos Parlamento narių dalyvavo rinkimų stebėjimo misijoje Gruzijoje.

Pasak tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos, sausio 5 d. įvykę rinkimai iš esmės atitiko daugumą demokratiniams rinkimams taikomų tarptautinių reikalavimų, bet buvo pastebėta trūkumų, kuriuos reikia šalinti nedelsiant.

Nors buvo pastebėta ir nurodyta keletas nukrypimų nuo taisyklių, būtų visiškai neatsakinga Gruzijoje leisti kilti dar didesnei trinčiai. Ypač sukuriant abejonę, ar rinkimai iš principo buvo laisvi ir sąžiningi ir taip sukeliant pavojų rinkimų teisėtumui Gruzijos žmonių akyse.

Esu įsitikinęs, kad politikai kaimyninėse šalyse ir net Europos Sąjungoje, kurie nusprendė likti skeptiškai nusiteikę ir labai garsiai skelbti savo nuomonę, nesielgė tinkamiausiai tolimesnio demokratijos tolygaus vystimosi ir konsolidacijos Gruzijoje labui, o jų svarbą ir pabrėžia pranešimas.