Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. sausio 16 d. - Strasbūras

1. Posėdžio atidarymas

PIRMININKAVO: G. PÖTTERING
Pirmininkas

(Posėdis pradėtas 9.05 val.)

2. Slovėnijos pirmininkavimo programos pristatymas (diskusijos)

  Pirmininkas : − Ponios ir ponai, šiandien labai ypatinga diena. Diena ypatinga, nes pirmą kartą per Europos Sąjungos istoriją Europos Sąjungai pirmininkauja Slovėnijos atstovas – šios šalies Ministras pirmininkas. Slovėnija kartu su kitomis devyniomis šalimis prie Europos Sąjungos prisijungė 2004 m. gegužės 1 d. Ir pirmą kartą buvusi komunistinė šalis, kurioje dabar laikomasi pagrindinių laisvės, demokratijos ir parlamentinių principų –Slovėnija –pirmininkauja Europos Sąjungai. Todėl nuoširdžiai sveikinu Tarybos pirmininko pareigas einantį Slovėnijos ministrą pirmininką Janez Janša. Sveiki atvykę į Europos Parlamentą!

(Plojimai)

Ši diena taip pat ypatinga dėl kitos priežasties, todėl taip pat nuoširdžiai sveikinu Europos Komisijos pirmininką José Manuel Durão Barroso, nes lygiai prieš 50 metų pirmasis Europos Komisijos pirmininkas Walter Hallstein sušaukė pirmąjį Komisijos posėdį. Europos Komisijos 50 metų jubiliejus – tai dar viena proga švęsti. Todėl šių šventinių įvykių fone geriausius linkėjimus šio ypatingo gimtadienio proga siunčiu ir Komisijai.

(Plojimai)

Ponios ir ponai, džiaugiuosi, kad galėsime išgirsti Tarybos pirmininko pranešimą.

  Janez Janša, Tarybos pirmininkas. – (SL) Man labai malonu šiandieną būti čia su jumis ir mane apima pasididžiavimo jausmas. Kaip slovėnas didžiuojuosi, kad mano šaliai pirmajai iš naujųjų ES valstybių narių patikėtas pirmininkavimas Europos Tarybai, o kaip europietis – kad jo Sąjunga įžengia į 2008 metus turėdama pasirašytą Lisabonos sutartį, išplėstą euro zoną ir Šengeno erdvę.

Užtikrinu jus, kad labai džiaugsiuosi, jei ateinančiais mėnesiais iki vasaros pakviesite mane atvykti čia dažniau ir, be abejo, į po kiekvieno Europos Tarybos susitikimo. Tikiuosi glaudaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su Europos Parlamentu per visą šešių mėnesių laikotarpį.

Ši diena yra istorinė daugeliu atžvilgių. Slovėnija pateikia prioritetus savo pirmininkavimo Europos Parlamentui laikotarpiui būdama pirmoji iš naujųjų valstybių narių, pirmoji valstybė narė iš buvusiųjų už geležinės uždangos ir pirmoji slavų šalis, vadovausianti Europos Sąjungos Tarybai.

Visa tai būtų neįmanoma be gilių permainų, įvykusių Europos žemyne per praeito šimtmečio paskutinį ketvirtį. Jos sudarė Europai galimybę pasiekti didelio masto vienybę, kitaip tariant – sudaryti taikos, laisvės, solidarumo ir pažangos sąjungą. Betgi tik prieš 20 metų milijonai europiečių apie tai net nesvajojo.

Šių metų gegužės mėnesį sukaks 20 metų nuo vieno labai svarbaus mano gyvenimo įvykio. Jums leidus pasidalinsiu savo patirtimi, nes ji labai simboliška, kalbant apie ką tik mano minėtus pokyčius.

1988 metais du žurnalistai ir aš, kartu su vienu seržantu, buvome areštuoti, įkalinti, atiduoti į karo teismą ir nuteisti už tai, kad kritikavome tuometinį totalitarinį komunistų režimą Jugoslavijoje ir visų pirma militaristines Jugoslavijos armijos užmačias. Mes neturėjome pagrindinių teisių į gynybą, advokatą ir viešumą. Mus teisė Slovėnijos – tuomet dar Jugoslavijos Respublikos – sostinės Liublianos centre, o procesas vyko kalba, kuri mums buvo užsienio kalba.

Nors procesas vyko slaptai ir grėsė Jugoslavijos armijos įsikišimas, dešimtys tūkstančių žmonių užtvindė gatves ir aikštes, taikiai protestuodami ir reikalaudami gerbti žmogaus teises ir demokratiją. Jie atvėrė kelią į permainas..

Beveik lygiai po 20 metų stoviu prieš jus šioje garbingoje asamblėjoje, Europos Parlamente, Strasbūro centre, mieste, kurį galiu pasiekti nesustodamas ties sienomis. Be to, kaip Slovėnijos Ministras Pirmininkas ir Europos Sąjungos Pirmininkas galiu kreiptis į jus savo gimtąja kalba.

Jeigu man esant karinio kalėjimo kameroje kas nors būtų sakęs apie tokią galimybę, nebūčiau tuo patikėjęs. Bet tai įvyko praėjus vos 20 metų, gyvenant tai pačiai kartai.

Per tą laikotarpį Slovėnija sukūrė demokratinę parlamentinę sistemą ir rinkos ekonomiką; ji tapo nepriklausoma, tarptautiniu mastu pripažinta šalimi, o dabar yra Europos Sąjungos ir NATO narė ir priklauso euro zonai ir Šengeno erdvei. Prieš 20 metų, 1988-siais, vieno mūsų šalies gyventojo perkamoji galia sudarė apie 4 000 eurų, o 2007 m. šis skaičius išaugo iki 22 000 eurų. Mes pasiekėme 91 proc. Europos Sąjungos vidurkio; praeitais metais mūsų ekonomika išaugo 6 proc., nedarbo lygis žemiausias šalies istorijoje ir vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Šalies skurdo lygis yra vienas žemiausių euro zonoje – antroji vieta, mūsų valstybės skola yra viena mažiausių tarpe euro zonos narių ir, pagal Europos Sąjungos reformų barometro vertinimą, esame tarp pirmųjų šešių valstybių narių.

Panaikinus Berlyno sieną ir vykstant demokratiniams pokyčiams didelė pažanga taip pat vyko Centrinės ir Rytų Europos buvusiose komunistinio režimo šalyse, kurios dabar yra Europos Sąjungos narės..

Kai praeitų metų gruodžio mėnesį buvo atvertos Šengeno erdvės sienos tarp Italijos, Austrijos, Vengrijos ir Slovėnijos dešimtys tūkstančių slovėnų šalyje bei už jos ribų spontaniškai sveikino šį simbolišką aktą. Tie iš jūsų, kas buvo su mumis tuo metu (Europos Komisijos pirmininkas lankėsi tada pas mus, kai visur buvo švenčiama, nepaisant šaltų orų) matė, kokios emocingos būta žmonių reakcijos. Tokia džiaugsminga atmosfera apgaubė visą pasienio ruožą nuo Baltijos iki Adrijos jūros, kur neseniai stūksojo geležinė uždanga.

Tuo metu prie buvusio sienos perėjimo punkto susirinkusioje minioje aš sutikau pagyvenusių slovėnų šeimą. Abiejų akyse spindėjo ašaros. Jie man papasakojo apie dešimtmečiais patirtus sunkumus gyvenant prie griežtai saugomos sienos, apie pažeminimą, kurį teko kentėti kiekvieną kartą kertant sieną. Ponia sakė, kad jai tiesiog sunku patikėti, kad tai vyksta iš tikrųjų ir kad praktiškai sienos nebeliko, juk prieš 20 ar net 15 metų apie tokį pasikeitimą ji netgi svajoti nedrįso.

Kaip būtų gerai, jei visi Europos Parlamento nariai, rėmę Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės plėtrą, būtų galėję būti su mumis tą gruodžio vakarą. Jie tikrai būtų patyrę pasitenkinimą. Tačiau visi atvykti negalėjote, tad leiskite man pasinaudoti proga ir tarti jums ačiū.

Dėkoju jums tos nebejaunos poros, prie buvusio sienos perėjimo punkto stebėjusios sienos pranykimą, vardu, tūkstančių, dešimčių tūkstančių ir milijonų vardu, daugiau kaip 100 milijonų Centrinės ir Rytų Europos europiečių vardu – visi jie, tik prieš 20 metų gyvenę kitoje geležinės uždangos pusėje, o kai kurie jų kentę kalėjime, neturėdami jokių politinių ir daugumos žmogaus teisių, dabar yra kartu suvienytoje Europoje, kur atsiveria realios geresnio gyvenimo galimybės ir apskritai tokios galimybės, kokių mūsų ankstesnės kartos niekada neturėjo. (Plojimai)

Jūs gal ir nežinote viso pokyčių masto, kurį nulėmė jūsų sprendimas paremti mūsų siekį gyventi laisvoje šalyje ir jūsų realus solidarumas su mumis. Tai sprendimas, kokio tikriausiai nebuvo per visą žmonijos istoriją, sprendimas, iš kurio išplaus tiek daug gero tokiam dideliam skaičiui žmonių. Noriu padėkoti ir tiems iš mūsų, kurie yra čia, nes jūs kovojote kartu. Niekas jūsų nevertė pasirinkti nesavanaudišką kelią – laisvė ir solidarumas triumfuoja, nes jums tai rūpėjo.

Tie iš mūsų, kurie priklauso kartoms, gimusioms ne Europos Sąjungoje, tikriausiai labiau emocingai vertina visa tai, kas įvyko per pastaruosius dešimtmečius ir metus. Mums Europos Sąjunga nėra kažkokia savaime egzistuojanti duotybė. Mes žinome, kad egzistuoja kitos ir daug blogesnės alternatyvos; kaip tik todėl esame pasirengę padaryti viską tam, kad Europos Sąjunga būtų išliktų, vystytųsi ir stiprėtų.

Per ateinančius šešis mėnesius visų pirma sieksime, kad pažanga vyktų kiek įmanoma daugelyje sričių. Prieš kurį laiką kartu su Vokietija ir Portugalija rengdami 18 mėnesių pirmininkavimo programą mes numatėme pagrindines veiklos sritis. Trijų partnerių darbas bei europinių institucijų įnašas davė puikių rezultatų ir buvo unikali patirtis. Parlamentas buvo supažindintas su trijų partnerių programa ir reikšmingus pasiekimus, per pastaruosius metus įgyvendinant bendrą programą.

Slovėnija dės visas pastangas, kad būtų užbaigta viskas, kas dar liko nepadaryta. Taigi mūsų darbas siejasi su minėta programa, nes mes siekiame išlaikyti Europos Sąjungos politikos tęstinumą. Tuo pat metu skirsime dėmesio visiems naujiems iššūkiams. Kadangi iš trijulės mūsų šalis pirmininkauja paskutinė, stengsimės užtikrinti sklandų darbų perdavimą kitai trijulei.

Iki šiol įgyvendinant programą svarbiausias pasiekimas – susitarimas dėl naujos ES sutarties, kuris buvo pasirašytas praeitų metų gruodžio mėnesį Lisabonoje. Leiskite man išreikšti padėką Kanclerei Angela Merkel ir Ministrui Pirmininkui José Sócrates, dėl kurių asmeninių pastangų buvo pasiektas šis rezultatas. Prisiminkime, netikrumą ir sunkias aplinkybes, kai prieš metus pirmininkaujančioji Vokietija pradėjo įgyvendinti šį projektą. Berlyno deklaracija ir joje pateiktas principinis susitarimas, kad Europos Sąjungai turi būti suteiktas naujos sutarties bazė, buvo pirmasis proveržis Lisabonos sutarties link. Buvo pasiektas sėkmingas susitarimas dėl Europos Tarybos tarpvyriausybinės konferencijos birželio mėnesį. Vokietijos pirmininkavimo darbą sėkmingai tęsė mūsų kolegos portugalai. Jiems vadovaujant tarpvyriausybinė konferencija sėkmingai užbaigė darbą ir mes gavome naują Lisabonos sutartį.

Šia proga norėčiau pabrėžti svarbų Europos Parlamento vaidmenį ir įnašą, ypač jūsų atstovų darbą tarpvyriausybinėje konferencijoje rengiant naują sutartį. Taip pat norėčiau išskirti svarbų Europos Komisijos vaidmenį siekiant susitarimo dėl naujos sutarties. Aš labai atidžiai sekiau šį darbą. Gerai susipažinau su juo, taigi galiu kalbėti iš betarpiškos patirties. Praeitais metais Parlamento pirmininkas Hans-Gert Pöttering ir Komisijos Pirmininkas José Manuel Barroso asmeniškai aktyviai dalyvavo, pasiūlydami strateginę paramą abejom pirmininkaujančioms valstybėms narėms. Visų trijų Europos Sąjungos institucijų pastangų sinergija sudarė galimybę pasirašyti Lisabonos sutartį.

Ši sutartis užtikrins išplėstos Europos Sąjungos didesnį veiklos efektyvumą ir demokratiškumą. Ji palengvins sprendimų priėmimą daugelyje naujų sričių ir sustiprins Europos Sąjungos ir nacionalinių parlementų vaidmenį.

Tačiau Lisabonos sutarties pasirašymu mūsų užduotis nesibaigė. Mes pradėjome ratifikacijos procesą, kuris – kaip žinome iš 2005 m. patirties – yra jautriausias naujos sutarties įsigaliojimo etapas. Norėčiau pabrėžti, kad ratifikavimas yra kiekvienos valstybės narės išskirtinės kompetencijos ir atsakomybės sritis. Šiuo atžvilgiu ypatingai pasveikinti Vengriją, kuri jau užbaigė šį procesą. Tikimės, kad iki mūsų pirmininkavimo pabaigos dauguma valstybių narių bus pasekusios šiuo pavyzdžiu. Slovėnijos parlamentas priims sprendimą dėl ratifikavimo iki šio mėnesio pabaigos.

Siekiama, kad Lisabonos sutartis įsigaliotų 2009 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad, be kitų dalykų, turėsime daug nuveikti, kad būtų tinkamai pasirengta. Tam, kad visi parengiamieji darbai būtų atlikti laiku mes glaudžiai bendradarbiaujame su kita pirmininkausiančiąja valstybe nare – Prancūzija. Šiais klausimais taip pat glaudžiai bendradarbiausime su Europos Parlamentu.

Ponios ir ponai! Pastaraisiais metais Europos Sąjungos pažanga atliekant valstybių narių ekonomikos reformą ir kuriant vidaus rinką buvo džiuginanti. Per šį laikotarpį ES ekonomika sustiprėjo, o produktyvumas ir užimtumas itin padidėjo.

Per ateinantį Lisabonos strategijos dėl augimo ir užimtumo įgyvendinimo ciklą mes privalome visų pirma kaip ir anksčiau sutelkti dėmesį į investicijas į žmones, darbo rinkų modernizavimą, verslo potencialo didinimą, patikimus ir prieinamus energijos šaltinius ir aplinkos apsaugą. Tam, kad pavasarį Europos Taryboje būtų efektyviai pradėtas naujas trijų metų ciklas, būtina tinkamu laiku priimti integruotas gaires, už kurias yra atsakingos ES institucijos. Gerbiamieji Europos Parlamento nariai, šioje vietoje norėčiau dar kartą pabrėžti konstruktyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą.

Svarbiausia tvaraus ekonominio augimo sąlyga yra tai, kad valstybės narės, gaudamos paramą Europos Sąjungos lygmeniu, įgyvendintų gerai suplanuotas reformas, kur bendros politikos įgyvendinimas reiškia pridėtinę vertę. Šiam augimui gali kliudyti įvairios problemos; taigi būtinas nuolatinis reformos vykdymas ir adaptavimas. Dabartiniu metu mes susiduriame su daugeliu sunkių iššūkių; tarp jų svarbiausi: naftos bei maisto kainų augimas ir besitęsianti finansinių rinkų sumaištis, kurią sukėlė Jungtinių Amerikos Valstijų hipotekos rinkos įvykiai. Slovėnijos pirmininkavimo metu bus skiriama pakankamai dėmesio priemonėms, kad būtų sušvelninti šių reiškinių padariniai. Šiuo tikslu pirmąjį šių metų pusmetį bus parengta išsami ES veiklos, skirtos sustiprinti finansines rinkas, programa. Reikalingas didesnis rinkos skaidrumas, stipresni priežiūros mechanizmai ir glaudesnis bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu.

Investavimas į žmones, žinias, tyrimus ir naujas technologijas yra tarp svarbiausių Lisabonos strategijos elementų. Moderniai Europai vis labiau reikalinga visuomenė, pagrįsta kūrybiškumu ir žiniomis. Tačiau neužtenka vien tik investuoti į žinias. Šiais metais mes turime progą giliai pasvarstyti, kokio pobūdžio ES bendrąją rinką norėtume matyti. Turime užtikrinti, kad nebūtų jokių kliūčių keitimuisi idėjomis ir žiniomis. Taigi norėtume pavasarį Europos Tarybai pasiūlyti prie Europos Sąjungos keturių laisvių (šiose srityse iki šiol pasiekta išskirtinai daug) pridėti penktąją laisvę – laisvą žinių judėjimą. Prie to prisidėtų didesnis studentų, tyrėjų ir lektorių mobilumas. ES vidaus rinkos privalumai turi tapti labiau priimtini vartotojams ir smulkioms bei vidutinio dydžio įmonėms. Įgyvendinant Europos Sąjungos reformų strategiją ypač svarbu, kad toliau būtų sparčiai kuriama paslaugų ir inovacijų vidaus rinka. Ketiname dėti visas pastangas, kad energijos vidaus rinka būtų toliau liberalizuojama. Pirmininkavimo pabaigoje tikiuosi jums pranešti, kad šiuo klausimu buvo sėkmingai pasiektas susitarimas. Tikimės, kad mes sėkmingai imsimės reikiamų priemonių, siekiant geresnio, pigesnio ir patikimesnio energijos tiekimo mūsų piliečiams ir įmonėms.

Gerbiamieji Europos Parlamento nariai. Kalbėdami apie ES ateitį mes turime prisiminti Sąjungos išplėtimo procesą, kuris dar nebaigtas. Išplėtimas yra viena sėkmingiausių Europos Sąjungos politikos krypčių. 2006 m. Europos Komisija savo komunikate „Išplėtimas: po dviejų metų“ akivaizdžiai atkleidė, kad iki šiol didžiausias išplėtimas, įvykdytas 2004 m., buvo naudingas tiek senosioms, tiek naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Žvilgsnis į Europos žemėlapį patvirtina mūsų įspūdį, kad sąjungos išplėtimas nėra baigtas procesas. Gyvybiškai svarbu, kad šis procesas tęstųsi pagal sudarytus susitarimus ir taikant esminius principus – visų pirma principą, kad valstybė turi atitikti visus narystės kriterijus. Pirmininkaudama Slovėnija stengsis šiuo pagrindu tęsti derybas dėl narystės su Kroatija ir Turkija.

Vakarų Balkanų šalys yra atskiras atvejis. Kai Europos Sąjungai pirmininkavo šalis, esanti šio regiono kaimynystėje, tai yra Graikija, Tesalonikų darbotvarkė įtvirtino Vakarų Balkanų šalių integracijos pagrindus. Manome, kad dabar, praėjus penkeriems metams, yra tinkamas laikas patvirtinti ir įtvirtinti stojančių į ES šalių perspektyvas. Pirmininkaujanti Slovėnija ketina skatinti šį procesą. Norėčiau pabrėžti, kad mes nesiūlome pažeminti kriterijus ar sutrumpinti procesą. Visai ne. Mes norime, kad Europos Sąjunga aktyviau veiktų šioje srityje ir savo aktyvumą išreikštų pagalba šioms šalims vykdant reformas.

Neturėtume pamiršti, kad tvirta ir užtikrinta ES narystės perspektyva yra esminis svertas šalyse vykdyti pakeitimus ir reformas. Todėl norėtume sustiprinti šią perspektyvą, be kitko taikydami specialias priemones daugelyje sričių.

Pačiame Vakarų Balkanų regiono centre yra Kosovas. Praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje Kosovas gavo autonomijos statusą ir tapo buvusios Jugoslavijos federacinės sistemos dalimi. Kosovo statusas buvo faktiškai toks pat kaip federacinių respublikų. Po penkiolikos metų Miloševićius vienašališkai panaikino šį statusą ir pamėgino įvykdyti etninį valymą, kurį sustabdė tarptautinė bendruomenė. Po šios intervencijos buvo atkurta taika, bet Kosovo nuolatinio statuso klausimas liko neišspręstas.

Šiandien tai vienas aktualiausių problemų, kurias reikia spręsti Europos Sąjungai. Be abejo, būtų pageidautina, kad Kosovo statuso problema būtų tokiu būdu, kuris būtų visiškai priimtinas abiem tiesiogiai susijusioms šalims. Deja, ilgai trunkantis derybų procesas rodo, kad tokio rezultato galimybių nebeliko. Dar daugiau, mažai tikėtina, kad numatomoje ateityje pavyktų pasiekti susitarimą dėl šios problemos JT Saugumo Taryboje.

Kita vertus, mes visi žinome, kad tolesnis problemos sprendimo atidėliojimas gali drastiškai destabilizuoti padėtį didelėje Vakarų Balkanų regiono dalyje. Tai būtų pats blogiausias variantas iš visų galimų. Kosovas yra visų pirma Europos reikalas. Pirmininkaujančiosios valstybės narės Slovėnijos veiksmai bus grindžiami gruodžio mėnesį Europos Tarybos priimtais sprendimais. Mes turime pagrindus, kurių remdamiesi galime siekti sutarimo, mes turime Europos Sąjungos principinį susitarimą pasiųsti į Kosovą civilinę misiją ir mes sutinkame, kad neįmanoma išlaikyti status quo ir kad Kosovas yra išskirtinė problema, kuri negali būti lyginama su jokia kita teritorija pasaulyje. Atsižvelgdama į tai pirmininkaujančioji Slovėnija koordinuos sprendimus, kurie sulauks įmanomai didžiausio palaikymo Europos Sąjungoje ir tuo pat metu užtikrins ilgalaikį šio regiono stabilumą.

Tačiau Kosovas, be abejo, nėra sala šiame regione. Visos Vakarų Balkanų šalys yra svarbios Europai, Europos Sąjungai. Slovėnijai Kosovas daug svarbesnis nei daugeliui kitų šalių ar Europos Sąjungos valstybėms narėms, nes jis yra kaimynystėje ir dabartinė padėtis Balkanuose yra nebaigtas transformacijos procesas, prasidėjęs pasibaigus šaltajam karui. Mes norėtume, kad jis baigtųsi sėkmingai. Mes, kaip Europos Sąjunga, esame atsakingi už tai ir turime pareigą šio regiono tautoms ir kultūroms. Regiono stabilumas yra nepaprastai svarbus visai Europos Sąjungai ir gali būti pasiektas tik atsižvelgiant į Europos interesus.

Serbija Vakarų Balkanuose nuo seno atliko svarbų vaidmenį. Taikant atitinkamas priemones ir nepaisant trumpalaikės sumaišties ir svyravimo labai svarbu skatinti Serbiją žengti Europos keliu.

2005 m. buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai buvo suteiktas kandidatės statusas, bet dar nėra nustatyta derybų pradžios data. Ji įgyvendino daug sėkmingų reformų, bet dar liko kitų įgyvendintinų ir čia mes turėsime padėti. Ji neturėtų tapti padėties regione įkaite. Jos vidaus padėčiai taip pat būtų labai naudinga kuo greitesnis Kosovo statuso problemos sprendimas.

Taip pat turime paminėti Albanijos vaidmenį; jos istorija po Antrojo pasaulinio karo buvo kitokia, bet dabar mes vertiname jos įnašą stiprinant regiono stabilumą ir konstruktyvią poziciją sprendžiant Kosovo būsimo statuso klausimą. Tai pačiai kategorijai galime priskirti ir Juodkalniją, kuri rimtai ėmėsi reformų dėl įtraukimo į Tesalonikų darbotvarkę.

Po Deitono suformuota Bosnijos ir Hercegovinos struktūra, jos tarptautinė raiška ir vidaus politinis nestabilumas pastaraisiais mėnesiais mums parodė, kad šiai valstybei reikia skirti ypatingą dėmesį. Daug kas jau padaryta, parama jos ES narystei stiprėja, tačiau būtina toliau teikti paramą. Neturėtume pamiršti pabėgėlių, kurie iki šiol negrįžo namo, ir sunkių nusikaltimų, už kuriuos vis dar nenubausta. Europinei Bosnijos ir Hercegovinos ateičiai labai svarbu, kad už nusikaltimus prieš žmogiškumą būtų nubausta, būtų pasiekta taika ir susitaikymas.

Daug yra priežasčių, dėl kurių turime ir toliau stiprinti mūsų bendradarbiavimą su kaimynėmis, strateginėmis partnerėmis ir kitomis šalimis. Šiandien jau minėjau išorines Europos Sąjungos sienas. Už tų sienų mes turime svarbių ir reikšmingų partnerių, kuriuos turėtume daugiau įtraukti į įvairias priemones.

Europos kaimynystės politika yra puikus įrankis stiprinti stabilumą ir gerovę zonose, esančiose už mūsų sienų. Taip yra svarbi Rytų ir Viduržemio jūros dimensijos. Mes neturėtume pamiršti Ukrainos, Moldovos, Pietų Kaukazo ir Šiaurės Afrikos. Mums reikia vesti intensyvų dialogą, o naujos aplinkybės nuolat reikalauja ieškoti naujų specialaus bendradarbiavimo formų. Jos yra tikrai sveikintinos.

Mes norėtume matyti stiprėjančias institucijas ir tokius procesus kaip Barselonos procesas ir Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystė (Euro-Med). Bet mums tikrai nereikia dubliavimo ir institucijų, kurios konkuruotų su ES institucijomis, tuo pat metu apimtų Europos Sąjungos dalį ir kaimyninių valstybių teritoriją. ES kaip visumai ir tik kaip visuma gali būti pakankamai efektyvi įtvirtinant taiką, stabilumą ir pažangą kaimyniniuose regionuose ir toliau.

Mes taip pat stiprinsime bendradarbiavimą su mūsų strateginiais partneriais visame pasaulyje. Pirmininkaujant Slovėnijai bus organizuoti keturi viršūnių susitikimai: su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Rusijos Federacija, Japonija ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis. Turėdami tikslą pasiekti tvaraus vystymosi, sustabdyti klimato kaitą ir įveikti skurdą mes užmegsime bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis. Slovėnijos pirmininkavimo metu norėtume sutvirtinti ir, jeigu įmanoma, formalizuoti mūsų partnerystę ir bendradarbiavimą su Rusijos Federacija.

Pirmininkaujant Slovėnijai Europos Sąjunga suteiks nuoseklią paramą Vidurinių Rytų taikos procesui. ES bendradarbiaus vykdant įsipareigojimus, priimtus Anapolyje ir Paryžiuje. Norėtume, kad Izraelio ir palestiniečių gyvenimas būtų saugus, laisvas ir sėkmingas, ir prisidėsime, kad abi šalys sugyventų taikiai.

Ponios ir ponai! Ateina laikas Europos Sąjungai imtis naujo ir įtakingesnio vaidmens pasaulio mastu. Europa įžengė į 2008 m. pasirašiusi Lisabonos sutartį, išplėtusi euro zoną ir Šengeno erdvę, turėdama solidų ekonomikos augimą, stabilų eurą ir per trys su puse milijonų darbo vietų daugiau nei praeitų metų pradžioje. Taigi daug priežasčių mus skatina vadovauti Europos Tarybai pasitelkus ambiciją, optimizmą ir – tikiuosi bičiuliai prancūzai tai supras teisingai – viziją. Vizija visada reikalinga. Nes jeigu jūs nežinote, kur plaukiate, bet kuris vėjas bus nepalankus. O vėjo dabar netrūksta, ypač permainų vėjo. Pokyčiai per pastaruosius du dešimtmečius vyko ne tik Europoje – visas pasaulis keitėsi. Dar daugiau – per pas pastaruosius metus jie vyko itin sparčiai.

Kai kurie pokyčiai jau įvyko, bet jie dar nėra išsamiai įvertinti. Galime daug pasakyti apie Indijos ir Kinijos ekonomikos kilimą. 2005 metais, prasidedant JK pirmininkavimui, klausiausi britų Ministro Pirmininko Tony Blair kalbos, sakytos šiai garbingai auditorijai. Jis atkreipė dėmesį į šiuos pokyčius ir didėjantį dviejų naujų didžiųjų ekonomikos galiūnių – Indijos ir Kinijos – pajėgumą. Tarp kitko, šios dvi šalys šią savaitę pasirašė keletą dvišalių susitarimų dėl ekonomikos ir prekybos. Šie nauji žaidėjai sparčiai investuoja į žinias, tyrimus bei vystymą ir konkurencingumo stiprinimą. Europos Sąjunga pradarė teisingą išvadą, kad būtina įvertinti padėtį ir imtis priemonių siekiant išvengti konkurencingumo padėties blogėjimo. Pastaraisiais metais įvardijome visus savo trūkumus ir kalbėjome apie reikalingas priemones jiems įveikti. Daugelis šių priemonių buvo įgyvendintos, bet dalis, deja, ne. Tačiau nenorėčiau dabar vėl kalbėti apie iš Lisabonos strategijos išplaukiančius tikslus ir įsipareigojimus.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjungos atsakas į globalaus pasaulio iššūkius neturi apsiriboti vien tik konkurencingumo ir kovos su terorizmo klausimais. Abi atsako kryptys yra teisingos, bet jų nepakanka.

Globaliu lygmeniu Europos Sąjungai iškyla iššūkiai, į kuriuos anksčiau ar vėliau reikės rasti atsakus, betų, apie kuriuos jau girdėjome.

Pirmasis iššūkis – tai JT reforma ir naujos pasaulio tvarkos įvedimas. Vykdant šią reformą Europos Sąjunga gali atlikti pagrindinį vaidmenį.

Antrasis iššūkis – kova su skurdu. Tai vienas iš absoliučių prioritetų. Europos Sąjungos teikiama tarptautinė vystymo pagalba yra reikšminga, bet ne visada efektyviai naudojama. Tam, kad ji būtų efektyvesnė, mums pirmiausia reikia padaryti du dalykus: pirma, sutelkti dėmesį į švietimą (tai yra, pakelti švietimo lygį skurdžiose bendruomenėse) ir, antra, maisto produktų ir (ar) prekių, kurias numatoma dovanoti remiamoms šalims ar regionams kaip vystymo parama, pirkimas. Tai vienintelis būdas, kuriuo galime pasinaudoti, kad veiksmingai padėtume sustiprinti ir žemės ūkį, ir ekonomiką, ir per ilgą laiką pašalintume skurdo priežastis. Kalbant apie tarptautinę vystymo paramą, žodį „konkurencija“ reikia pakeisti žodžiu „bendradarbiavimas“. Mus turėtų nudžiuginti faktas, kad mažiau išsivysčiusios šalys darosi labiau išsivysčiusios, o skurdžios tampa turtingesnės. Kuo labiau šalys bus išsivysčiusios, tuo daugiau jos pajėgs prisidėti prie kovos su skurdu.

Trečiasis iššūkis – priemonės dėl klimato kaitos. Europos Tarybai priėmus atitinkamus sprendimus Europos Sąjunga tapo pasaulio lydere, turinčia didesnį pasitikėjimą ir daug didesnę įtaką. Turėtume išlaikyti šį vaidmenį. Tai mums pavyks, jeigu derybose su mūsų partneriais pasaulyje pasieksime, kad dalinantis kovos prie klimato kaitą naštą būtų taikomi tie patys kriterijai, kokius mes taikome ES viduje.

Ketvirtasis iššūkis yra, be abejo, tarpkultūrinis dialogas. Dabar jo reikia labiau, nei kada nors anksčiau. Be jo neįmanoma sukurti ilgalaikes pasaulinės taikos sąlygas ir surasti tinkamą atsaką į didžiausias šiuolaikinio pasaulio patiriamas grėsmes. Taigi mus džiugina, kad 2008 m. taip pat yra metai, kai Europos Sąjunga skiria daug dėmesio tarpkultūriniam dialogui. Malonu, kad mėnesio pradžioje Europos Parlamento Pirmininkas galėjo dalyvauti atidarymo ceremonijoje, vykusioje Liublianoje, ir kad Europos Parlamentas ketina organizuoti didelį skaičių su tuo susijusių renginių. Jūsų įnašas iš tiesų yra labai reikšmingas, pirma, stiprinant suvokimą, kad toks dialogas yra būtinas, ir, antra, mums imantis konkrečių priemonių.

Kartkartėmis išgirstame, kad minėtos problemos iš tikrųjų nėra tikrieji Europos Sąjungos prioritetai ir kad mes turėtume užsiimti tik vidaus reikalais, bet aš esu įsitikinęs, jog tai per siauras požiūris, nes mūsų piliečių saugumas ir taika, stabilus ir saugus ES energijos tiekimas ir migracijos srautų Europos Sąjungoje valdymas didžia dalimi priklauso nuo to, kaip mes ateityje išspręsime minėtas keturias pagrindines problemas ir kaip Europos Sąjunga atliks savo reikšmingesniu tapusį vaidmenį ir taikys įtaką globaliame pasaulyje.

Kuo geriau šiais pagrindais Europos Sąjunga atliks pasaulinio žaidėjo vaidmenį, tuo didesnes jos piliečiai turės galimybes gyventi saugioje ir taikioje aplinkoje esant stabiliam ekonomikos ir socialinės sferos vystymuisi.

Ponios ir ponai! Leiskite man baigti užtikrinant jus, kad Slovėnija imsis ar jau ėmėsi šios jai patikėtos užduoties labai atsakingai ir po trejus metus trūkusio intensyvaus pasirengimo. Mūsų pirmininkavimas gal nebus tokio plataus masto, kaip Prancūzijos, ir tokio aukšto lygio, kaip Vokietijos, ir mūsų valstybės tarnautojai neturi tokio ilgamečių ir patvarių tradicijų, kaip britai. Gal mes ir suklysime, ką nors pasakysime per daug tiesmukiškai ar naivokai. Tačiau mes pažadame dirbti atsakingai ir atsidėti svarbiausioms problemoms. Mes nesivaržysime dėl publikos dėmesio. Tai mums nesvarbu. Mes žinome, kur mes startavome prieš 20 metų, kai daugelis Slovėniją nuvertindavo. Mes suvokiame, ką turime nuveikti, kad pasiektume sėkmę ir kad būtume čia šiandien.

Labiausiai mes trokštame, kad mūsų įnašas kiekvieną mėnesį padėtų rastis vis daugiau patenkintų europiečių taip, kad vieną dieną bet kurio Europos miesto bet kuris pilietis, paklaustas, ar jam rūpi Europos Sąjungos ateitis, atsakytų: „aš rūpinuosi Europos ateitimi, nes žinau, kad Europa rūpinasi manimi“.

Ponios ir ponai mes tikriausiai dar to nepasiekėme, bet tai ne taip toli ir mes einame teisingu keliu. Dėkoju jums. (Plojimai)

  Pirmininkas : − Labai ačiū Tarybos pirmininko pareigas einančiam ministrui pirmininkui J. Janša. Šaunu, kad pirmininkauja Slovėnija. Pirmininkai frakcijų pirmininkai pateiks savo pareiškimą, bet aš jau dabar viso Parlamento vardu galiu pasakyti, kad Europos Parlamentas padės Slovėnijai kurti sėkmingą Europos Sąjungą ir todėl mes įsitikinę didele Slovėnijos pirmininkavimo sėkme.

Dabar norėčiau, kad žodį mums tartų Komisijos pirmininkas.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. Gerb. Pirmininke, Ministre Pirmininke, Parlamento nariai, mano pirmoji kalba skirta pirmininkaujančiai šaliai Slovėnijai. Pirmą kartą paskutiniame plėtros etape įstojusiai valstybei narei suteikiama tokia svarbi pareiga. Slovėnija yra puikus plėtros sėkmės pavyzdys. Ji buvo pirmoji šalis, įsivedusi eurą.

Slovėnijos pavyzdys rodo, kad 2004 ir 2007 m. į Europos Sąjungą įstojusios valstybės narės šiuo metu yra Europos integracijos pagrindas. Taip pat tai rodo labai svarbius Europos įgaliojimus Slovėnijai. Aš noriu pareikšti Ministrui Pirmininkui J. Janša, kad teiksiu visą paramą ateinančius šešis mėnesius, vykdant tokią svarbią pirmininkavimo Europos Tarybai užduotį. Jūs, Ministre Pirmininke, brangus drauge, ir jūsų šalis yra kovos už laisvę, Europos pagrindinę vertybę, simboliai. Ir dėkoju jums, kad priminėte mums puikią Šengeno šventę. Aš buvau labai sujaudintas, būdamas su jumis ir kitais prie sienos tarp Slovėnijos ir Italijos, ir niekada nepamiršiu jūsų tada pasakytų žodžių, priminusių mums, kad maždaug prieš 20 metų ten buvo žudomi žmonės, kuriuos, bandančius pasiekti laisvę, pasiekti Italiją, pasiekti Europos Sąjungą, šaudė Jugoslavijos armija.

Iš tikrųjų tai buvo labai įspūdinga kelionė, kurią aš pradėjau kartu su Ministru Pirmininku J. Socrates ir Europos Tarybos Pirmininku, o gruodžio pabaigoje mes aplankėme Vokietiją, Lenkiją ir Čekijos Respubliką; taip pat buvome ant sienos tarp Estijos ir Suomijos, Slovakijos, Vengrijos ir Austrijos sienų, matėme labai daug žmonių, kurių veiduose buvo jaudulys.

Aš manau, labai svarbu prisiminti, iš kur mes dabar esame. Jūsų, Ministre Pirmininke J. Janša, šiandieninė kalba galėjo tik dar kartą patvirtinti mano įsitikinimą, kad ši 2004 – 2007 m. plėtra, kuri suvienijo Europą taikai ir demokratijai, iš tikrųjų yra vienas iš didžiausių Europos istorijoje pasiekimų, ir mes turime juo didžiuotis.

Komisija labai glaudžiai dirbs su pirmininkaujančia Slovėnija ne tik pagrindiniais jos programos klausimais: pvz., stabilumas Vakarų Balkanų, ypač Kosovo ir Bosnijos regionuose, bet ir klausimais plėtros, Europos kaimynystės politikos, prieglobsčio ir imigracijos, bendradarbiavimo su strateginiais partneriais ir tarpkultūrinio dialogo srityse.

Leiskite man sutelkti savo dėmesį į tris pagrindinius klausimus, kurie labai susiję su mūsų atsakomybe. Aš norėčiau kalbėti apie tris prioritetus: Lisabonos sutartis, energijos ir klimato kaitos paketas bei atnaujinta Lisabonos strategija.

Po 2007 m. Europos Sąjunga išlieka geros formos. Pažanga siekiant naujosios sutarties sudarymo pateisino mūsų lūkesčius. Sąjunga laikėsi Komisijos 2006 m. gegužės mėn. pateiktų nurodymų: pirmiausia, Berlyno deklaracija, kuri šventė 50-ąsias Romos sutarties metines ir nubrėžė Sąjungos ateities viziją; toliau liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos susitarimas – pirmininkaujant Vokietijai – dėl tikslių TVK įgaliojimų; ir, pagaliau, Lisabonos sutarties pasirašymas gruodžio mėn.

Susitarimo siekimo procesas parodė, kad valstybių narių ir Europos institucijų nuomonė daugeliu klausimų sutampa.

Mes turime patikimą ir suderintą sutartį, ir aš tikiu, kad ji padės tvirtus pamatus ateičiai. Mes išvengėme didelės nesantaikos ir nesutarimų per ankstesnes institucijų diskusijas. Todėl Sąjunga išlieka visiškai pajėgi užtikrinti, kad mes įvykdysime savo šių metų politinius prioritetus. Šių metų politinis prioritetas – sėkmingas Lisabonos sutarties ratifikavimas. Aš raginu visas valstybes nares veikti greitai ir ryžtingai, siekiant užtikrinti šios Europos sutarties ratifikavimą.

Kitą savaitę Komisija priims klimato kaitos ir atsinaujinančios energijos paketą. Mūsų pasiūlymai atitinka siekius, kuriuos nustatė valstybių ir vyriausybių vadovai praeitų metų pavasario Vadovų Taryboje, kuri ragino siekti tikslių ir teisinių tikslų.

Šiuo metu Komisija veikia pagal šį įgaliojimą. Ir aš su didžiuliu džiaugsmu matau, kad tai irgi yra tiek pirmininkaujančios Tarybai Slovėnijos, tiek Parlamento prioritetas. Mes turime sunkiai dirbti, kad paketas būtų priimtas iki 2008 m. pabaigos. Mūsų paketas papildys pernai pateiktus pasiūlymus dėl energetikos vidaus rinkos. Europos energetikos rinka suteiks daugiau galimybių ir geresnes kainas Europos piliečiams, todėl labai svarbu įveikti tris pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga energetikos srityje: konkurencingumas, tvarumas ir saugus tiekimas.

Mes nuo pat pradžių žinojome, kad Europos ekonomikos transformavimas į mažai teršalų išskiriančią ekonomiką nėra lengva užduotis. Tačiau šiuo metu mes turime labai rimtai, atsakingai ir nuosekliai žiūrėti į savo įsipareigojimą. Komisija laikysis subalansuoto požiūrio į pastangas, kurių prašo valstybės narės. Jos pradeda būdamos skirtinguose atskaitos taškuose, jos turi skirtingas sąlygas, kai kurios iš jų turi daugiau galimybių finansinėms investicijoms nei kitos. Taip pat mes turime iki minimumo sumažinti Europos pramonės prisitaikymo išlaidas ir sutelkti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria daug energijos naudojančios pramonės šakos. Komisija puikiai žino šiuos dalykus, tai parodys ir mūsų pasiūlymai.

Tačiau nesitikėkite, kad mes priimsime kokius nors kompromisus dėl Europos intereso skatinti visuotines pastangas kovoti su klimato kaita, užtikrinti energijos saugumą ir suteikti konkurencingą pranašumą mūsų ekonomikai. Tiek mūsų patikimumas žiūrint tarptautiniu mastu, tiek patikimumas žiūrint europiečių akimis priklauso nuo 2007 m. kovo mėn. nustatytų tikslų įgyvendinimo.

Bali puikiai pavyko išdėstyti gaires, pagal kurias buvo pasiektas susitarimas, taigi mūsų paketas kitą savaitę yra aiškus mūsų pasiryžimo savo žodžius paversti darbais įrodymas.

Energijos ir klimato kaitos paketas turi būti laikomas palankia Europai galimybe ekonominiu požiūriu. Jis paskatins naujovių diegimą ir padidins konkurencingumą. Būtų klaida pradėti kovą su klimato kaita kovojant su Europos pramonės konkurencingumu. Sąjunga turi vadovauti pasaulio pastangoms spręsti klimato kaitos problemą, o Europos pramonės šakos turi ir toliau būti pasaulio lyderės. Tuo pačiu metu mes sukursime ir naujas rinkas, naujas darbo vietas, ir turėsime pirmeivio pranašumą daugelyje šių sektorių.

Tai tiesa, kad mūsų paketo tikslas – dar labiau aplinką tausojanti Europa, tačiau jis taip pat prisidės ir prie pramonei palankesnės, darbo vietų požiūriu tinkamesnės ir vartotojams patogesnės Europos sukūrimo. Tai bus „laimiu aš – laimi tu“ iniciatyva.

Po trejų metų, pakartotinai paskatinus, 2005 m. Lisabonos arba augimo ir užimtumo strategija veikia. Ji prisidėjo prie geresnių Europos ekonominės veiklos rezultatų, ypač tuo, kad sukūrė 6,5 milijono naujų darbo vietų per pastaruosius dvejus metus.

Mes tikimės penkių milijonų naujų darbo vietų iki 2009 m. Struktūrinės reformos irgi prisideda prie ekonomikos augimo ir ilgalaikės Europos gerovės perspektyvų pagerinimo. Tai labai daug vilčių teikiantys pasiekimai.

Kadangi mes pradėjome naują Lisabonos ciklą, mums reikia Vadovų Taryboje priimti ambicingus nutarimus, susijusius su tokiomis sritimis kaip moksliniai tyrimai, naujovės, verslo aplinka, profesiniai įgūdžiai ir kvalifikacija.

Komisija teikia pasiūlymus į Europos gyvenimą įtraukti ir penktą sritį, t.y. laisvę – laisvą žinių judėjimą, – kad būtų spartinamos naujovės ir jos taptų prieinamos daugiau Europos piliečių.

Be to, siekiant paspartinti mažų ir vidutinių įmonių augimą, mums reikia Europos mažų įmonių akto. Mažos ir vidutinės įmonės sukuria devynias iš dešimties esamų darbo vietų. Tai yra Komisijos 2008 m. prioritetas.

Paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad Europai reikia aktyvios darbo politikos: politikos, kuri suteiktų žmonėms įgūdžių realizuoti savo potencialą, ir politikos, kuri leistų mūsų piliečiams išsaugoti darbingumą. Investavimas į žmones yra užtikrintas būdas, kaip garantuoti mūsų piliečiams, kad jie turės darbą nepaisant to, kad jį keis. Mes turime pasiūlyti gerovę ne keletui, ne daugeliui, o visiems. Štai kodėl investavimas į žmones ir darbo rinkos modernizavimas išlieka viena iš prioritetinių naujo Lisabonos ciklo sričių.

Mes turime skatinti europiečių verslumo dvasią: darbo vietų kūrimas, inovacijos ir konkurencija yra Europos sėkmės pagrindas. 2008 m. ir 2009 m. ekonominės prognozės yra jau šiek tiek mažiau optimistinės, ir mes turime į šiuos požymius atsižvelgti. Mes žinome, kad to priežastis yra kai kurie finansiniai nestabilumai, ateinantys iš anapus Atlanto.

Tačiau mes turime kovoti su negatyviomis idėjomis. Mūsų ekonomikos pamatai yra patikimi ir tvirti. Be to, mes žinome, kad ekonomikos nuosmukis galėjo nuslopinti mūsų pasiryžimą vykdyti ekonomines ir socialines reformas. Tai gali būti natūrali reakcija, tačiau netinkamas pavyzdys, iš kurio pasimokyti negalima.

Visuotinė konkurencija ir mūsų piliečių gerovė reikalauja, kad Europa tęstų reformas ir taptų dar konkurencingesne ekonomika. Tai yra vienintelis būdas išlaikyti savo modelį – Europos socialinės sanglaudos modelį.

Vienas iš pagrindinių dalykų, kuris lėmė sėkmę 2007 m., buvo Komisijos sugebėjimas puikiai dirbti su Parlamentu ir Taryba. Mes niekada nebūtume turėję Lisabonos sutarties ar priėmę sprendimų itin sudėtingais klausimais, pvz., Europos technologijos institutas ir Galileo, jei nebūtų buvę šios partnerystės.

Trikampė institucinė Parlamento, pirmininkaujančios Slovėnijos ir Komisijos partnerystė bus svarbiausias dalykas siekiant rezultatų 2008 m. Ratifikavę sutartį, susitarę dėl energijos ir klimato kaitos paketo ir pristatydami Lisabonos arba augimo ir darbo vietų strategiją, mes iš tikrųjų 2009 m. turėsime daug patikimesnę ir geriau ateities iššūkiams pasiruošusią Europą.

Baigiant leiskite man padėkoti Pirmininkui H. G. Pötteringui už jo sveikinimą 50-ųjų pirmojo Europos Komisijos posėdžio metinių proga. Iš tikrųjų nuo 1958 m. ši institucija nuėjo ilgą kelią. Europos Komisija, būdama dinamiškumo ir ambicijų šaltinis, yra pavyzdys visiems tiems, kurie tiki Europos projektu, yra Europos integracijos proceso pagrindas. Šiandien aš didžiuojuosi tuo, kad vadovauju šiai institucijai 21 amžiaus pradžioje, kai mes susiduriame su naujais iššūkiais ir turime priimti naujus sprendimus.

Europos Komisija išliks ištikima Walteriui Hallsteinui ir visiems įkūrėjams, kurie prieš 50 metų įsteigė šią puikią instituciją kaip pagrindinį mūsų bendro projekto veikėją. Glaudžiai bendradarbiaudami su Parlamentu ir Taryba mes ir toliau skatinsime bendrus tikslus: stipri Europa, atvira Europa, laisvės Europa, gerovė ir solidarumas. Ir mes esame įsitikinę, kad dirbdami ranka rankon su pirmininkaujančia Slovėnija ir Ministru Pirmininku J. Janša, pasieksime konkrečių rezultatų savo piliečiams.

  Pirmininkas : − Labai ačiū, Komisijos pirmininke. 1958 m. sausio 16 d. Walter Hallstein pasakė – cituoju, nes tai trumpas sakinys, kuriuo jis kreipėsi į Komisijos narius: „Jūsų darbas duos derlių, tačiau tik glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, ypač su Ministrų taryba ir Parlamento Asamblėja.“ Citatos pabaiga.

Šiandien mes esame Europos Parlamentas, ir kas buvo taikoma 1958 m., taikoma ir šiandien, 2008 m., ir neabejoju, kad jei Europos institucijos dirbs kartu, jos pasieks gerų rezultatų.

  Joseph Daul, PPE-DE grupės vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Europos Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, puiku, kad Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų grupės siekiai, kad Europa 2008 m. būtų efektyvi ir gebanti atliepti jos piliečių poreikius, sutampa su Slovėnijos pirmininkavimu Europos Sąjungai.

Jūsų mylima šalis Slovėnija, Ministre Pirmininke Janša, iš tikrųjų yra šalis, kuri dirba. Makroekonomikos rodikliai ir politinių debatų pobūdis tai įrodo. Slovėnija yra pirmaujanti šalis tuo atžvilgiu, kad jos žmonės jaučiasi priklausantys ir priklauso Europai.

Slovėnija yra tarp tų šalių, kurios buvo efektyviausiai siekė Lisabonos tikslų. Nuo 2004 m. eidama pasirengimo ES narystei keliu Slovėnija daug pasiekė.

Tai, ką mes padarėme ar ne visiškai padarėme per 50 metų Slovėnija sugebėjo padaryti tik per 10 metų, tuo pat metu vykdydama sudėtingą perėjimą iš socializmo į rinkos ekonomiką ir nesugriaudama visuomenės.

Stipri privatizuota ekonomika, stabili infliacija, kylantis atlyginimai, palyginti žemas nedarbo lygis ir visų pirma stipri valiuta leido jums 2007 m. įsivesti eurą. Jūs taip pat prisijungėte prie Šengeno erdvės, o dabar pirmoji iš naujųjų valstybių narių perėmėte ES valdymą.

Slovėnijos pirmininkavimas neabejotinai ženklina naujųjų valstybių narių integraciją į Europos Sąjungą. Pirmininkaujančioji Slovėnija, imdamasi atsakomybės už Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, vadovaudama 27 valstybių narių pastangoms rasti atsaką Europai iškilusiems iššūkiams, susijusiems su energija, klimato kaita, ekonomikos augimu ir užimtumu, Vakarų Balkanų šalių integracijos procesą, pateikdama iniciatyvas dėl Europos kultūrų dialogo metų, kurie suteiks progą dar kartą patvirtinti atvirumo, tolerancijos ir dialogo principus, sudarančius europinio projekto pamatus, parodo, kad nuo 2004 m. į ES įstojusios šalys yra ne tik susipažinusios su ES instituciniais reikalais, bet taip pat su jo vidaus veikla ir būdais, kokiais Europa gina savo interesus tarptautiniu mastu.

Tarybos pirmininke! ELP-ED grupė bus kartu su jumis, palaikydama priemone siekiant jūsų prioritetinių tikslų. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus kuriama ateities Europa. Taigi gyvybiškai svarbu veikti efektyviai, kad ratifikavimas būtų sėkmingas ir prieš 2009 m. Europos Parlamento rinkimus būtų galima pasinaudoti naujais instrumentais. Mūsų grupė taip pat rems jūsų pastangas veiksmingai pradėti naują Lisabonos strategijos ciklą ir užtikrinti Europai klestinčią, lygiateisę ir aplinkai draugišką ateitį, pasiekti, kad mūsų ekonomika pajėgtų pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis.

Taigi tam, kad būtų sukurtos palankios sąlygos socialinei raidai, kad žinios ir inovacijos taptų augimo varikliais, kad būtų rastas atsakas į demografijos, energijos tiekimo ir klimato kaitos iššūkius, Europa privalo imtis vyraujančio vaidmens derybose kitomis pasaulio šalimis dėl sistemos, kuriamos pagal Kioto protokolą.

Tarybos Pirmininke! Kalbant apie Balkanus ir Vakarų Balkanų šalių galimybes įstoti į ES, mes remsime jūsų pastangas įtvirtinti regione stabilumą ir bendradarbiavimą, nes nuo to priklauso visos ES saugumas ir gerovė.

ES ir pirmininkaujančioji Slovėnija atlikti svarbų vaidmenį ir dalyvauti sprendžiant Kosovo statuso problemą. Tai, kad Slovėnija ne kartą būdavo istoriniu ir geografiniu tiltu tarp Rytų ir Vakarų, yra privalumas ES ir jos valstybėms narėms. Įvairių įtakų, kurios amžiais veikė mūsų žemyną, sankirtoje, Slovėnija yra nuolatinė žmonių, prekių ir visokių kultūros srovių magistralė. Europos kultūrų dialogo metais Slovėnija bus idealus skatintojas užmegzti dialogą tarp įvairių kultūrų, tikėjimų ir religinių bei dvasinių tradicijų.

Pone Pirmininke, Pirmininke, ponios ir ponai! Kalbėdamas ELP-ED grupės vardu, tikiuosi, kad 2008 m. Europa bus veiksminga ir sėkminga. Pirmininkavimas Europos Sąjungai neabejotinai yra didelis iššūkis tokiai šaliai, kaip Slovėnija, ypač turint omenyje jos žmogiškuosius išteklius ir valstybės administracijos apimtį, kaip jūs ir minėjote. Tačiau, Pirmininke, kitos ES valstybės narės – Liuksemburgas, Austrija – daug kartų įrodė, kad europiečių įsitikinimas, tradicija ir veikla nėra matuojama šalies dydžiu.

Geriausios kloties pirmininkaujančiajai Slovėnijai!

(Plojimai)

  Martin Schulz, PSE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai! Norėčiau dar kartą pabrėžti mūsų grupės vardu, tai, ką jums, Ministre Pirmininke, sakiau Liublianoje dviem ankstesnėmis progomis: mes, kaip Europos Parlamento socialistų grupė, esame pasirengę visais įmanomais būdais remti jūsų pirmininkavimą. Tai yra – kaip jūs teisingai sakėte – istorinis pirmininkavimas. Pirmininkauja valstybė, nusimetusi komunistinę diktatūrą – ir to negalima sumenkinti – ir Ministras Pirmininkas, kuris pats buvo diktatūros auka, tad tai yra pirmininkavimas, kurį turėtų remti visi demokratai, bet taip pat puiki proga dar kartą uždegti žmonių širdis, nes tai mums čia Parlamente ir Europoje galimybę dar kartą parodyti, kad pasikeitimas įmanomas ir kad ilgainiui laisvė galiausiai nugali, o demokratija triumfuos visada!

Jūsų šalis įrodo dar vieną dalyką: jokia diktatūra pasaulyje ilgainiui žlunga. Tai gali įvykti per 10, 30 ar 100 metų, bet galiausiai visada triumfuos; ir tai yra pozityvus ženklas.

Jūsų pasiūlymai, naujos idėjos ir objektyvumas turėtų suteikti toną visiems 2008 m. Aš nežinau, kas mūsų laukia antroje metų pusėje, bet šiandien mes bent aptarėme politiką ir tai mes labai vertiname.

Iš esmės tai, kad šiandien mes diskutuojame veikiau dėl politikos, o ne dėl asmeninių klausimų, yra tikriausiai pirmasis skirtumas, susijęs su antruoju šių metų pusmečiu. Tai iš tikrųjų nuostabu, kad mes jau identifikavome keletą skirtumų. Vienas skirtumas, apie kurį norėčiau pakalbėti, yra tai, kad iš tikro Europos Sąjungos išplėtimas nėra baigtas. Taip, dėl Europos Sąjungos išplėtimo šiuo metu vedamos derybos. Taip, deramasi su Makedonija, taip, deramasi su Kroatija ir taip, deramasi su Turkija.

Jūs atskleidėte, kad siekiate tęsti derybas su Turkija dėl jos narystės Europos Sąjungoje. Pirmininkaujančioji ES Tarybai valstybė narė antrąjį 2008 m. pusmetį to nenori. Tačiau tai, ko mes norime, būtų aiški Tarybos pozicija. Ar derybos su Turkija vedamos dėl narystės ar ne dėl narystės? Tai yra vienas iš esminių klausimų, kurį Trijulės lygmeniu jūsų pirmininkavimo Europos Sąjungai metu jums pirmiausiai reikia išaiškinti kiek įmanoma geriau.

Antrasis skirtumas – ir mes labai atidžiai šito klausėmės – yra tai, kad, jūsų nuomone, Europos institucijos yra pakankamai stiprios, kad pačios ir savo jėgomis organizuotų kaimynystės politiką. Gerai pasakyta! Tai yra aiškus nepritarimas Viduržemio jūros Sąjungos atskirų institucijų idėjai, kurią pasiūlė jus pakeisiantis Tarybos Pirmininko poste jūsų paveldėtojas. Labai gerai – šiuo klausimu mes taip pat jus remiame!

(Plojimai)

Taigi galime įžvelgti keletą nesutarimų, bręstančių Taryboje, bet jūs galite neabejoti, kad mažiausiai socialistų grupė jus palaiko, pone Janša.

Tarybos Pirmininkas kalbėjo apie Šengeno sienų atidarymą. Tai taip pat svarbus dalykas ir aš noriu jums padėkoti už šį įsipareigojimą pasinaudoti mūsų piliečiams atsiveriančia didele galimybe, susijusia su judėjimo laisve. Taip pat dėkoju jums už aiškų pareiškimą – pateiktą tokios šalies kaip Slovėnija, valstybės, turinčios tokią istoriją –, kad čia jūs matote jūsų piliečių laisvės galimybę, nes taip jūs siunčiate signalą prieš Europos kraštutinius dešiniuosius, kurie diskredituoja visas šias laisves ir savo baimės retorika prieš Europą ir baugina žmones visokiomis nenumatytomis blogybėmis, vietoje to, kad jiems papasakotų apie laisvės teikiamas galimybes.

(Plojimai)

Noriu kai ko paprašyti, Komisijos Pirmininke. Šiuo metu Vokietijoje vyksta karšti ginčai dėl bendrovės „Nokia“ gamyklos išsikėlimo. Ką tik jūs sakėte, kad Europos ekonomikos jėga glūdi smulkiose ir vidutinio dydžio įmonėse. Tai teisingas teiginys, bet mes taip pat turime didžiulę procentinę dalį dirbančiųjų pramonėje. Mano šalyje, Šiaurės Reino-Vestfalijos Ekonomikos reikalų ministras dabar teigia, kad šį „Nokia“ gamyklos išsikėlimą iš Bochumo Vokietijoje į Rumuniją finansuos ES fondai. Aš tuo netikiu, bet prašyčiau patikrinti tai ir išsiaiškinti, ar to nėra, nes tokia retorika, pilna apmaudo ir nusivylimo, net jei ir neteisinga, suka malūną tų, kas yra prieš suvienytos Europos kūrimą. Taigi šiuo atveju yra labai svarbu išsiaiškinti.

(Plojimai)

Viena baigiamoji pastaba, Europos Parlamento Pirmininke ir Komisijos Pirmininke. Taip, Walter Hallstein buvo didis žmogus. Kaip vienas iš Europos Sąjungos steigėjų ir vienas iš komisijos pirmininkų jis nuveikė didžiulį darbą, bet kokiu mastu tie, kurie norėtų imituoti Hallstein, po 50 metų jau nutolo nuo jo steigiamojo darbo parodote jūs, pone Pirmininke. Ponas Hallstein karštai pasisakė už Turkijos narystę Europos Sąjungoje. Jūs šiuo klausimu esate gana skeptiškas, kaip ir visi jūsų kolegos. Šiuo atžvilgiu, taip, Walter Hallstein buvo didis europietis!

(Plojimai)

  Pirmininkas : − Labai dėkoju kolegai Martin Schulz. Pagal Parlamento taisykles negalima – arba bent jau neįprasta – pateikti tinkamo atsakymo pirmininkui dėl ironiškų frakcijų pirmininkų pasisakymų. Kitomis aplinkybėmis su malonumu Jums atsakyčiau, tačiau labai dėkoju Walter Hallstein už draugiškas pastabas.

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. Gerb. Pirmininke, aš norėčiau pasakyti keletą pastabų Ministrui Pirmininkui J. Janša. Pirmininkaujančios šalies Ministre Pirmininke, mano frakcija perduoda jums vieną sakinį: „Europa tikisi“. Ji tikisi, kad 2008 m. bus pažangos metai. Mes tikimės, kad pažanga prasidės dabar. Ir mes tikimės, kas jūs reaguosite į iššūkį.

Aš net neabejoju, kad taip įvyks. Argi ne ryžtingoji Slovėnija, keldama kumštį prieš galingą imperiją, pirmoji pareiškė, kad „Ne visi keliai veda į Romą!“? Taigi, ne visi keliai veda ir į Paryžių, ne Prancūzija dabar pradeda pirmininkavimą. Tai yra istorinės reikšmės įvertinimas, išskiriantis Slovėniją iš visų šalių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m.

Tarybos Pirmininke, jūsų šalis maža, tačiau mes žinome, kad ji didžiulė savo dvasia, ir taip pat mes žinome, kad Europos Dovydai dažnai pirmininkauja geriau nei jos Galijotai. Kaip ir galima tikėtis, jūsų pirmininkavimo programoje suderintas gana ambicingas ir konsensuso pagrindu sukurtas stilius, kuris gali suvienyti mūsų žemyną. Toks vieningumas bus labai svarbus, siekiant ankstyvo Lisabonos sutarties ratifikavimo ir telkiant paramą tarpinstituciniam susitarimui dėl Europos pagal šią naują sutartį.

Jei kalbėtume apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kviečiame jus konstruktyvaus dialogo ir maloniai laukiame dažnesnio jūsų vyriausybės dalyvavimo šiame Parlamente. Mes apgailestaujame, kad jūsų vieta buvo tuščia vakar, kai kalbėjo pirmasis mūsų kultūrų dialogo metų svečias.

Jūsų programoje kalbama apie vidinio dinamiškumo svarbą ir kad M. Schulz vidinis judėjimas yra darbo vietų kūrimo ir jų išlaikymo būdas. Mes jumis, Tarybos Pirmininke, pasitikime, kad jūs pagreitinsite vieningos rinkos energetikos, telekomų ir sveikatos priežiūros paslaugų srityse sukūrimą. Europos Sąjunga jau ilgai įtikinėjo savo piliečius, kad tai duos papildomos naudos jų kasdieniame gyvenime, t.y. bus daug greitesnė medicinos priežiūra, mažesnės sąskaitos, didesnis pasirinkimas vartotojui; mes elgtumėmės neprotingai, jei atidėtume pasiūlymų dėl pacientų teisių svarstymą tik dėl to, kad tie pasiūlymai diskutuotini.

Kitose srityse jums reikės parodyti dar didesnius savo sugebėjimus, ypač tariantis su savo pirmininkaujančiomis kolegėmis, kurios suinteresuotos skatinti branduolinę energiją kaip kovos su klimato kaita universalią priemonę. Solidarumas ir atsakomybės pasidalijimas yra pagrindiniai aspektai siekiant sėkmingo išmetamųjų teršalų sumažinimo ir atsinaujinančios energijos tikslų įgyvendinimo. 2008 m. mūsų Sąjunga turi parodyti, kad ji gali savo gražius žodžius apie kovą su klimato kaita paversti darbais.

Pažanga Vakarų Balkanuose yra vienas iš jūsų prioritetų, jūsų patirtis ir žinios šioje srityje bus papildomas dividendas mūsų Sąjungai. Nepaisant to, aš tikiuosi, kad jūsų tvirtinimas, jog situacija Bosnijoje ir Hercegovinoje blogesnė nei Kosove, nepaveiks daugelio nuomonės Sąjungoje. Taip pat nemanau, kad tai geras Bosnijos ir Hercegovinos žmonių motyvavimo būdas. Jeigu jis skirtas Serbijai nuraminti, tai jis nesuveiks. Kosovo nepriklausomybės sušvelninimas stabilizavimo ir asociacijų susitarimu gali būti žingsnis į priekį. Tačiau kol B. Đelić rengiasi atvykti į Briuselį, mano frakcija pakartoja – griežčiausiais žodžiais – kad gali nebūti jokio stabilizavimo ir asociacijų susitarimo, jei nebus visiško Serbijos bendradarbiavimo su TBBJT.

(Aplodismentai)

Serge Brammertz, naujasis vyriausiasis prokuroras, jau mato naujus bendradarbiavimo įrodymus. Niekas iš mūsų, Tarybos Pirmininke, nenori matyti Serbijos Europos šalikelėje, ir jūsų pagarbus ir konstruktyvus požiūris gali ištraukti ją iš esamos padėties ir išvaduoti iš Ratko Mladićiaus.

Tačiau šiuo metu, kaip jūs sakote Slovėnijoje: „melskimės už gerą derlių, tačiau ir toliau purenkime žemę“ (vert. pastaba: neužtenka tik norų, reikia ir pastangų).

  Brian Crowley, UEN grupės vardu. – (GA) Pone Pirmininke! Slovėnijos Vyriausybė perima vadovavimą ES tuo metu, kai iškyla daug iššūkių. Europos šalys turi ratifikuoti Lisabonos sutartį; dėmesys sutelktas į Balkanų regioną; ES lygmeniu pasiektas susitarimas dėl energetikos paketo; ir reikia rasti naują postūmį, kad būtų išspręstas Palestinos ir Izraelio konfliktas.

Temų ir sprendimų bei interesų ir konfliktų lauke esančių sričių, kurios turi būti išspręstos, diapazonas milžiniškas.

Užuot skaitydamas paskaitą apie tai, ko jums nepavyksta padaryti ir ko gali nepavykti ateityje padaryti kitiems, aš dėmesį sutelksiu į tris sritis.

Pirma, reformų sutartis, Lisabonos sutartis: jos ratifikavimas yra svarbus tolesniam Europos Sąjungos vystymuisi.

Antra, jei kalbėtume apie būsimą plėtrą, mes turime užtikrinti, kad šalys kandidatės jaustųsi, kad jos turi galimybę ir šansą tapti Europos Sąjungos narėmis netolimoje ateityje.

Trečia, ir, mano nuomone, svarbiausia: Kosovas ir kas vyksta ten bei taikus perėjimas iš jo dabartinės padėties į bet kokią jo padėtį, kuri tik gali atsirasti ateityje. Mes jau matėme didžiulę sėkmę Kosove, kur jungtinės policijos pajėgos iš abiejų etninių grupuočių išvien patruliuoja viena kitos srityje, kur nebėra požiūrio „atskiros policijos pajėgos atskiriems žmonėms“, o yra bendros policijos pajėgos visiems Kosovo žmonėms.

Jūsų patirtis, gerb. Ministre Pirmininke, kaip tam tikra prasme protestuotojo, kaip intelektualo, tačiau svarbiausia, kaip demokrato ir kaip proto balso, kuris jūsų šalį gali išvesti iš tamsios komunizmo eros į ryškią šviesą – kartais blausesnę dėl energijos krizės – ir į Europos ateitį, būtent tokia reputacija ir toks vaizdas yra svarbiausi Bosnijos, Serbijos, Kosovo ir iš esmės Turkijos žmonėms.

Aš tikiuosi dirbti su jumis ir jūsų vyriausybe. Nepaisant fakto, kad jūs esate maža šalis, galite būti dideli savo siela, ir tai yra puiki jūsų savybė. Kaip jau parodė jūsų šio proceso pradžia, jūs nebijote susikauti su „dideliais berniukais“, kai jie bando jus įbauginti. Tačiau svarbiausia, ką turite, tai moralinį įsitikinimą, iš kur jūs esate.

Europos Sąjungai šiandien labiausiai reikia naujų veikėjų – veikėjų, žinančių, ką reiškia neturėti laisvės, neturėti žodžio laisvės, laisvės ir demokratijos. Tai geriausia šviesa, kuria mes galime šviesti tamsiausiuose Europos kampeliuose šiandien.

  Monica Frassoni, Verts/ALE grupės vardu. – (IT) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai! Mes esame jausmingi Europos atžvilgiu ir dėl to, ką ji pasiekė kaip taikos ir demokratijos modelis ir ko ji galėtų pasiekti įtvirtindama žmonių laisves ir gerovę bei tapdama inovacijų ir nuoseklumo centru sprendžiant globalias aplinkos problemas.

Taigi mums malonu jus pasveikinti čia šiandien, bet esame kiek nuliūdę, nes ši patirtis daugeliu atžvilgių gali būti vienintelė, kadangi, kaip jūs žinote, pagal vieną iš Lisabonos sutarties reformų yra Europos Tarybos Pirmininko rinkimas. Tai mums kelia susirūpinimą, iš dalies dėl to, kad nė vienas iš galimų kandidatų, mano nuomone, nepajėgs Europos reikalų pastūmėti pakankamai toli į priekį.

Tai pasakiusi vis dėlto norėčiau paminėti keletą konkrečių problemų, kurios yra ypač svarbios Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso grupei. Kaip Komisijos Pirmininkas minėjo, jūsų pirmininkavimo metu turi būti pateiktas „energetikos paketas“: tai per visus pastaruosius metus atlikto darbo rezultatas ir mes žinome, kad dėl jo vyksta smarkus bruzdesys ir, siekiant sumažinti jo vertę ir poveikį, daromas įtakojimas ir spaudimas. Mes įsitikinę, kad jums pirmininkaujant svarbiausias dalykas bus atsispirti tie stambių, tiek smulkių žaidėjų spaudimui apriboti ir susilpninti reglamento poveikį.

Mes taip pat tęsime kovą prieš principą, dėl kurio, aš manau, mes nesutiksime. Mūsų nuomone, mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomika – čia aš taip pat kreipiuosi į Komisijos Pirmininką – negali būti branduolinė energetika; lėšų ir laiko eikvojimas naujai branduolinei ateičiai, kuri dar neegzistuoja arba yra pagrįsta brangiomis ir abejotino taikymo technologijomis, kaip antai anglies dvideginio sulaikymo ir ilgalaikio saugojimo technologija (CCS technologija), faktiškai priešinga tikriesiems atsinaujinančios energijos šaltiniams (saulės ir vėjo energija), kurių vystymą turėtume skatinti ir finansuoti, ir energijos taupymo principui; pastarasis atveria geriausią inovacijų ir užimtumo perspektyvą.

Kitas svarbus klausimas jūsų pirmininkavimo metu bus teritorinio ir urbanistinio vystymo koordinavimas, kuris gali būti ypatingai reikšmingas Pavasario viršūnių susitikimo kontekste ir kuris siejasi su Leipcigo chartijos tąsa: mūsų miestų kokybės užtikrinimas ir teritorinės sanglaudos stiprinimas yra galbūt ne tokie madingi kaip kiti klausimai, bet mes įsitikinę, kad jie nepaprastai svarbūs kovojant prieš klimato kaitą.

Atliekų tvarkymą reglamentuojantys įstatymai tikriausia bus baigti jūsų pirmininkavimo metu. Mes labai susirūpinę ne tik tuo, kas vyksta mano šalyje, Neapolyje; atrodo, kad žodžiais deklaruota atliekų tvarkymo strategija, teikiant prioritetą prevencijai ir pakartotiniam panaudojimui, šių įstatymų tekste yra faktiškai atmesta, suteikiant pirmenybę atliekų deginimui, kurie, mūsų nuomone, tikrai nėra vienintelis būdas spręsti atliekų problemą.

Ar jūsų pirmininkavimas iš tikrųjų bus draugiškas šiai institucijai ar nebus parodys du svarbūs klausimai, susiję su prekyba ir duomenų apsauga. Jums teks smarkai pakovoti su kai kuriais jūsų kolegomis dėl Parlemento sutikimo sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus su Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalimis, kuriuos, po gilių nesutarimų su Afrikos šalimis, kilusiais Lisabonoje, mūsų nuomone, yra kaip niekada svarbūs. Pirmas klausimas – galimybė susipažinti su derybų dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų su tokiomis šalimis kaip Kinija dokumentais. Tik pagalvokite – Europos Parlamentas visai nėra informuojamas apie derybų eigą. Viskas daroma visiškai slaptai! Mes manome, kad turi būti atvira diskusija dėl šio klausimo ir kad Parlamentas būtų bent informuojamas, apie tai, kas vyksta.

Pabaigai, Pirmininke, norėčiau paminėti duomenų apsaugos problemą. Mes žinome, kad Taryba planuoja priimti sprendimą dėl šio klausimo jūsų pirmininkavimo metu ir prašytume būti ryžtingu ir pareikalauti, kad šio pirminio sprendimo įgyvendinimas būtų atidėtas iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, nes tai leistų Parlamentui tiesiogiai dalyvauti atliekant reformą; apie tai mano kolega parlamento narys kalbėsis su jumis vėliau, bet aš, Pirmininke, prašau jūsų pirmininkavimo laikotarpiu surengti pirmą nacionalinę romų konferenciją. Tai būtų reikšmingas indėlis į tarpkultūrinį dialogą.

  Francis Wurtz, GUE/NGL grupės vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke! Slovėnija, naujoji valstybė narė, perimdama šį pirmininkavimą iš savo pirmtakų gauna krūvą gana nedėkingų užduočių. Štai dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo jums reikia užtikrinti, kad nė viena valstybė narė, išskyrus Airiją, neparodytų blogo pavyzdžio organizuodamos referendumus, įskaitant šalis, kurios tvirtai įsipareigojo tai padaryti. Tai tam tikra prasme posūkis atgal, kai tuo tarpu ES institucijos ir piliečiai turėtų suartėti. Atvirai kalbant, jūs nusipelnėte, kad jums būtų suteikta kilnesnė misija.

Socialiniu lygmeniu ši pirmininkaujančioji valstybė narė pirmiausiai susidurs su sunkia problema, kaip vėl išjudinti darbą rengiant dviejų opių direktyvų projektus; viena jų dėl darbo laiko ir liūdnai pagarsėjusio opt-out (galimybė nukrypti nuo maksimalaus darbo valandų skaičiaus per savaitę) ir dėl laikino darbo ir vienodų sąlygų taikymo darbuotojams. Ji taip pat neišvengs esminės diskusijos dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis po neseniai Europos Teisingumo Teismo priimtų sprendimų byloje Laval/Vaxholm versus Viking Line, kurie suteikia teisėtumo socialinaim dempingui. Mano grupė pareikalavo, kad į sekančios Parlamento sesijos darbotvarkę būtų įtraukta diskusija dėl šio klausimo. Tai vėl iškelia visą Bolkesteino direktyvos ir sutarties nuostatų, kuriomis ji grindžiama, problemą. Ratifikuojant naują tekstą, į kurį įtrauktos visos šios nuostatos, visa tai sukels didoką sumaištį.

Dar apie socialinį lygmenį. Europoje vis dažniau reikalaujama kelti atlyginimus. Iš tikro jau keli dešimtmečiai, kai jų pridėtinės vertės dalis nuolat mažėja. Niekada atlyginimai nebuvo tokie žemi, net ir finansinė spauda tai pažymi. Tačiau Europos Centrinis Bankas neseniai pagrasino pakleti palūkanų normą, jeigu šis reikalavimas, nors ir teisėtas, bus patenkintas; tuo tarpu, ekspertų nuomone, pelnai dar niekada nebuvo tokie dideli. Jeigu mes neįtrauksime šio klausimo į darbotvarkę, po kurio laiko jis pats ten pateks. Aš prisimenu, kad bendras pirmininkaujančiųjų Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos dokumento 68 punkte pabrėžiama, kad – cituoju: „trijų pirmininkaujančiųjų valstybių narių svarbiausias siekis – stiprinti Europos socialinį modelį, kaip neatsiejamą Lisabonos strategijos dalį“. Kaip patarlė sako: proof of pudding is in eating!

Pora žodžių apie kitą jautrų klausimą – nelegalius imigrantus. Dabartiniu metu parengtas direktyvos dėl sugrąžinimo projektas tikrai vadintinas „pasibaisėtina direktyva“, kaip ją pavadino žmogaus teises ginančios organizacijos. Jeigu būtų priimta dabartinė redakcija, keistai atrodytų geri ketinimai, kuriuos paskelbė ES tarpkultūrinio dialogo kontekste.

Baigdama norėčiau paminėti Kosovo problemą. Prieš priimant bet kurį sprendimą, juk reikia atsakyti į tris aštrius klausimus? Pirma, kaip paaiškinti faktą, kad po to, kai per septynerius metus tarptautinė bendruomenė suteikė paramos už du milijardus eurų, rezultatai tokie: jokio ekonomikos vystymosi, didelis skurdas, 50 proc. nedarbo lygis ir išplitę korupcijos ir mafijos tinklai? Antra, kaip paaiškinti faktą, kad 17 000 NATO kareivių nepajėgė sutrukdyti dešimčių stačiatikių sakralinių pastatų griovimo, šimtų Kosovo etninėms mažumoms priklausančių piliečių grobimo ir žudymo ir tūkstančių kitų prievartinės emigracijos? Galiausiai, kaip vienašališkas Kosovo nepriklausomybės paskelbimas ir UNMIK pakeitimas Europos Sąjunga išspręs šias nepaprastai svarbias problemas ir garantuos Balkanų stabilumą? Labai norėčiau išgirsti jūsų atsakymą.

  Jens-Peter Bonde, IND/DEM frakcijos vardu. Gerb. Pirmininke, aš noriu padėkoti pirmininkaujančiai šaliai už puikų mūsų vizitą į Slovėniją prieš Kalėdas. Tarybos Pirmininke, aš tikiuosi, kad jūs vadovausite Europos Tarybai geriau nei vadovavote frakcijų vadovų susitikimui: didžiąją pasisakymams skirto laiko dalį jūs išnaudojote pats ir nepasakėte nieko, ko mes nežinojome, jūs neleidote savo ministrams, kurie, aš manau, išmano savo sritis, atsakyti į daugelį klausimų ir jūs po to neatsiuntėte atsakymų raštu. Parlamente yra ir opozicija, turinti tam tikras teises.

Vakar aš gavau peticiją iš 571 Slovėnijos žurnalistų, kritikuojančių jus, kad negerbiate jų spaudos laisvės. Ar leisite, kad būtų atliktas nepriklausomas tyrimas?

Praeitą savaitę buvo pranešta, kad jūs paprašėte Portugalijos atšaukti galimą referendumą, kurį rėmė daugelis Portugalijos balsuotojų. Ar galiu priminti jums, kad egzistuoja tokia Nicos sutartis, kuri reikalauja priimti kuo priimtinesnius sprendimus? Referendumo atšaukimas yra šio straipsnio pažeidimas. Valstybės narės gali būti kritikuojamos, tačiau negali būti baudžiamos, nes ratifikavimas patenka į šalies kompetencijos sferą. Pirmininkaujančios šalies ir Europos Komisijos elgesys yra Bendrijos reikalas. Jūs turite gerbti šalių ratifikavimo procedūras. Jei jūs ką ir sakysite, tai turite priminti valstybėms narėms apie bendrą teisinį įsipareigojimą priimti įstatymus kuo labiau juos priartinant prie žmonių.

Jūs pažeidžiate sutartį, kaip tai daro ir Komisija, kai ji nesielgia kaip šio sutarties straipsnio sergėtoja. Jūs esate politinio susitarimo dėl referendumo išvengimo šalis. Šis susitarimas yra sutarties pažeidimas. Komisija turi jam prieštarauti, o ne remti siekį šalintis Europos žmonių. Dar kartą perskaitykime Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnį: „Sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau juos priartinant prie piliečių.“ Koks būtų puikus sakinys, jeigu jis būtų įgyvendintas!

Dėl Lisabonos sutarties buvo nuspręsta kuo uždariau ir kuo labiau nutolinant nuo balsuotojų. Dabar atrodo, kad tik Airija gali išsaugoti mūsų Europos demokratiją. Tačiau Taryba galėtų bent jau paskelbti konsoliduotą Lisabonos sutarties versiją, kad jūs galėtumėte perskaityti, ką pasirašėte. 2007 m. gruodžio 17 d. Vengrija pasirašė tekstą, kurio ji net negavo! Tokiu būdu priimdami sprendimus mes nepriartinsim jų prie žmonių ar Parlamento narių.

  Pirmininkas : − Pone Bonde, prašytume Jus ir Jūsų frakciją užtikrinti, kad Jūs ir Jūsų kolegos Parlamente elgtųsi kaip Parlamento nariai. Prieš taikydamiesi į kitus, pirmiausia pasižiūrėkite į save!

(Plojimai)

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke! Man, kaip parlamentarui iš Karintijos, artimos Slovėnijos kaimynės, ypač nuostabu ir malonu, kad tauta, kuri tik prieš 20 metų vilkusi komunizmo jungą, dabar šešis mėnesius vadovaus Europos Sąjungai. Aš tai suvokiu kaip įrodymą, kad Europos integracijos kelias tolyn nuo XX a. katastrofų į laisvę ir vienybę yra tikrai teisingas.

Kai girdžiu, kad šio pirmininkavimo ES Tarybai metu Slovėnijos svarbiausias tikslas yra pasiekti, kad į Europos Sąjungą įstotų viso buvusios Jugoslavijos respublikos, aš tikiu, jog tai yra teisinga ir svarbu, kad teritorinė Europos integracija būtų užbaigta. Tikiu, kad tai daug svarbiau, nei, pavyzdžiui, derybos dėl narystės su tokia šalimi kaip Turkija, kurios didžioji dalis teritorijos yra Anatolijoje, taigi Azijoje.

Aš manau, kad šis buvusių Jugoslavijos valstybių įstojimo į ES procesas turi vykti visų pirma taip, kad europiečiai galėtų veikti be didžiųjų valstybių, esančių už Europos ribų (pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija), spaudimo. Tikiuosi, kad Slovėnija nepamirš visų pirma Kroatijos noro tapti ES nare ir kad Kroatijos ir Slovėnijos konfliktas dėl žvejybos zonų tam nesutrukdys, nes iš visų buvusios Jugoslavijos respublikų Kroatija, po Slovėnijos, yra geriausiai Europos Sąjungos narystei pasirengusi šalis; be to, tai demokratijos brandos pasiekusi Centrinės Europos šalis.

Dėl Kosovo problemos, kuri neabejotinai labiausiai apsunkins Slovėnijos pirmininkavimą ES Tarybai; padėtis tokia, kad, viena vertus, turime atsižvelgti į kiekvienos žmonių grupės teisę į apsisprendimą, taigi daugumos Kosovo albanų teisę, bet, kita vertus, taip turime atsižvelgti į istorines serbų teises. Negalima leisti, kad Kosovas atsirastų kaip JAV satelitinė valstybė, ar kad Serbija būtų įstumta į Maskvos glėbį, į Kremliaus glėbį. Kosovo autonomija taptų precedentu Turkų Šiaurės Kiprui. Reiktų siekti Balkanų stabilumo ir užbaigti Europos integracija teritoriniu atžvilgiu.

Leiskite trumpai paminėti dvišalę problemą tarp Slovėnijos ir Austrijos: Karintijos topografinių ženklų problemą. Tikiuosi, kad Austrijos Federalinė vyriausybė greitai ras teisingą sprendimą, kuris visiškai tenkins gerai apsaugotą Austrijos slovėnų mažumą. Tuo pat metu tikiuosi, kad Slovėnija taip pat ras tinkamą sprendimą dėl Slovėnijoje gyvenančios nedidelės vokiškai kalbančių austrų mažumos ir pripažins juos kaip vietinę mažumą; ir toks kultūrinis Austrijos ir Slovėnijos susitarimas galėtų būti šiuo atžvilgiu labai prasmingas.

  Mihael Brejc (PPE-DE). – (SL) Ponios ir ponai! Slovėnijos pirmininkavimo programoje yra visos svarbios mūsų laikmečio temos, kurios sudaro gerą šešių mėnesių darbo pagrindą. Kadangi galima kalbėti tik dvi minutes, aš paminėsiu tik vieną sritį – tai piliečių teisės, teisingumo vykdymas ir vidaus reikalai. Tikiuosi, kad pirmininkaujant Slovėnijai bus skirta pakankamai dėmesio „SIS 1 for all“ informacinės sistemos pasekmių stebėsenai ir paspartinti „SIS 2“ įgyvendinimą.

Bendra prieglobsčio ir migracijos politika turi būti grindžiama glaudžiu bendradarbiavimu su tranzito ir kilmės šalimis. Šiuo metu egzistuoja 27 režimai ir tvarkos, skirtos spręsti šią problemą, ir, be abejo, mes neturime iliuzijų, kad tokią sudėtingą problemą galima išspręsti per trumpą laiką. Tačiau mes turėsime užsiimti šiuo sunkiu uždaviniu.

Trečioji sritis yra bendradarbiavimas su Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX); pirmininkaujant Slovėnijai turi būti Komisijos analizės pagrindu turi būti paruoštos šios agentūros veiklos gairės. Ketvirtoji sritis yra susijusi su skubiu Europos vizų politikos suderinimu ir teisinės bazės, reikalingos, kad būtų įdiegta Europos vizų informacinė sistema, sutvarkymu.

Per visus ligšiolinius pirmininkavimo laikotarpius raudona gija nusidriekė kova prieš organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą. Aš remiu pasiūlytas priemones ir siūlyčiau pagaliau imtis priemonių ir prieš terorizmo priežastis.

Slovėnija yra viena iš sėkmingiausių Europos Sąjungos valstybių narių e. valdymo ir administracinių kliūčių šalinimo srityse. Todėl tikiuosi, kad pirmininkavimo metu Slovėnija savo gerą praktiką įvairiose srityse kitoms valstybėms narėms. Taip pat tikiuosi gero pirmininkaujančiosios Slovėnijos bendradarbiavimo su Parlamentu ir Komisija ir esu įsitikinęs, kad po Slovėnijos pirmininkavimo bus galima pasakyti, kad Europos Sąjunga žengė dar vieną žingsnį į priekį.

  Borut Pahor (PSE). – (SL) Džiaugiuosi, kad šiandien Slovėnijos Ministras Pirmininkas kreipiasi į Europos Parlamentą kaip Europos Tarybos Pirmininkas. Kaip Ministras Pirmininkas pasakė, tai liudija ne tik apie dramatiškus pastarųjų dvidešimties metų pokyčius Slovėnijoje, bet ir neįtikėtinas permainas ir pačioje Europoje per labai trumpą istorijos laikotarpį.

Europos Komisijos Vicepirmininkas Liublianoje pasakė, kad Slovėnijos pirmininkavimas Europos Tarybai reiškia senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos narių atskirties pabaigą.

Norėčiau pratęsti šią gražią mintį pasakydamas, kad dar visai neseniai mes tik galėjome klausyti, ko valstybės kandidatės, o vėliau naujosios Europos Sąjungos narės tikisi iš jos. Šiandien Europa turi teisę paklausti Slovėnijos Ministro Pirmininko ir Slovėnijos kaip pirmininkaujančiosios valstybės, ko Europa gali tikėtis iš Slovėnijos. Aš manau, kad mes dalyvaujame išskirtiniame istoriniame įvykyje, kurios turės konkrečias ir simbolines pasekmes.

Neabejoju, kad ji gali daug ko tikėtis, o Slovėnija daug ką gali duoti. Mano nuomone, Slovėnija tam yra gerai pasirengusi ir visiškai susitelkusi savo tarptautiniam vaidmeniui ir pirmininkavimui Europos Tarybai.

Norėčiau padėkoti kolegai ponui Schulzui už mūsų grupės pritarimą Slovėnijos pirmininkavimui ir kaip didžiausios Slovėnijos opozicinės partijos – socialdemokratų – pirmininkas norėčiau užtikrinti šią garbingą auditoriją, kad po Slovėnijos pirmininkavimo Europos Sąjungai vykstant parlamentiniams rinkimams Europos politika Slovėnijos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu netaps mano taikiniu ar auka, nes mes bendrai dėjome pastangas, kad sėkmingai atliktų šį svarbų tarptautinį uždavinį. Slovėnijos Ministro Pirmininko sėkmė bus visos Slovėnijos ir taip pat mano sėkmė.

Esu įsitikinęs, kas pasibaigus Slovėnijos pirmininkavimui mes galėsime įsitikinti, kaip kažkas jau sakė, kad nebėra mažų ir didelių Europos Sąjungos valstybių narių ir kad yra tik daugiau ar mažiau sėkmingai pirmininkavusiųjų Europos Sąjungai. Linkėčiau, kad, lydint sėkmei, Ministras Pirmininkas ir Slovėnijos Vyriausybė būtų tarp tų sėkmingesniųjų.

  Jelko Kacin (ALDE). – (SL) Ministre Pirmininke! Jūsų atvykimas ir kalba reiškia paskutinę Slovėnijos integracijos į Europos Sąjungą etapą. Slovėnija yra pirmoji šalis tarp vienuolikos naujųjų valstybių narių, kuri buvo pasirengusi perimti pirmininkavimą. Tai didelė garbė Slovėnijai ir Europai ir aš linkiu didelės sėkmės pirmininkaujant.

Tačiau pirmininkavimo užduotis yra sudėtinga; tad aš norėčiau paklausti apie Europos Sąjungoje vykstančią neteisybę. Šis klausimas adresuojamas ne tik jums, bet ir Parlamento Pirmininkui ir Europos Komisijos Pirmininkui. 2004 m. dešimt valstybių tapo Europos Sąjungos narėmis. Iš tikrųjų tai buvo tik devynios su puse, nes įstojo tik viena Kipro dalis. Po dviejų metų paskelbta apie Rumunijos ir Bulgarijos stojimą ir mes vėl pamiršome apie šiaurinę Kipro dalį. Net ir po, kai Rumunija ir Bulgarija tapo narėmis, mes vėl nieko nepasakėme apie Kiprą.

Ministre Pirmininke! Šiandien jūs kalbėjote apie Vakarų Balkanus, Ukrainą, Moldovą, Kaukazą ir Šiaurės Afriką, bet nė žodžio nepasakėte apie Šiaurės Kiprą. Atrodo, kad nepastebimas, pamirštas, o tai negerai. Puiku, kad Liublianoje pradėjote kultūrų ir religijų dialogą. Tačiau vieta, kur mes tikrai galime pasiekti didelės sėkmės yra kaip tik Kipras. Kiprui reikalingas kultūrų ir religijų dialogas, kad tie 200 000 nekaltų žmonių turėtų galimybę tapti Europos Sąjungos nariais. Be to, Kipras neseniai įsivedė eurą kaip savo naująją valiutą, o šiaurėje vis dar naudojama lira.

Ir pabaigai, Ministre Pirmininke. Kai kalbėjote apie apkaltinimą, sakėte, kad teismas vyko užsienio kalba. Man būtų priimtiniau, jei būtumėte paminėjęs serbų kroatų ar serbų kalbą. Kai kurie žmonės šioje salėje gali pamanyti, kad jūs gal buvote teisiamas rusų kalba. Dar kartą linkiu didelės sėkmės pirmininkaujant.

  Adam Bielan (UEN). – (PL) Pone Pirmininke! Norėčiau pradėti sveikinimais Ministrui Pirmininkui Janša su pirmininkavimo Europos Sąjungai pradžia. Tai istorinis Europos integracijos momentas, juk pirmą kartą naujoji valstybė narė perima pirmininkavimą.

Slovėnija yra šalis, kuri daug kartų patyrė sienų keitimus vykstant permainoms mūsų žemyne. Taigi tai geras Europos suvienijimo pavyzdys, ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu atžvilgiu.

Dėl šios aplinkybės aš tikiu, kad sekantys šeši mėnesiai duos vaisių stabilizuojant padėtį Vakarų Balkanų regione. Norėčiau išreikšti viltį, kad per šį laikotarpį Europos Sąjungos kaimynystės ir išplėtimo politikai bus suteiktas prioritetas. Tikiuosi, kad mūsų rytinės kaimynės Ukrainos siekiai taip pat susilauks didesnio supratimo.

Džiugina tai, kad energetikos politika taip pat bus vienas iš Slovėnijos prioritetų. Mes puikiai suprantame, kad negali būti saugios Europos be užtikrinto saugaus energijos tiekimo. Ateityje neturėtų būti jokio Europos Sąjungos šantažo pasinaudojant energija ir aš esu tikras, kad Slovėnija, daugiau kaip 40 metų kentusi komunizmo jungą, puikiai supranta šią problemą.

  Elly de Groen-Kouwenhoven (Verts/ALE). Gerb. Pirmininke, sveikinu Slovėniją ir sveikinu Ministrą Pirmininką J. Janša: tik ketveri metai kaip ES narė, o jau pirmininkaujanti Europos Sąjungai šalis. Tai reiškia darbą ir atsakomybę, tačiau tai yra ir pasitikėjimo jūsų jauna šalimi įrodymas, Tarybos Pirmininke.

Mane, galėčiau sakyti mus, labiausiai jaudina ir nuvilia tai, kad didžiulis skaičius EP narių iš įvairių šalių ir frakcijų dar negavo aiškaus atsakymo į savo vis kartojamą klausimą, ar Slovėnija ketina surengti kasmetinę romų konferenciją. Tai didžiulis įvykis, bet ir didžiulis iššūkis, tačiau jūs nesate vieni. Europos Komisija pasiūlė finansinę paramą. Morališkai palaiko Europos Taryba, kuri, atsižvelgdama į išvadų 50 punktą, pabrėžia, kad Sąjunga turi padaryti konkrečius veiksmus dėl romų.

Logistinę paramą teikia Europos romų bendrija, kuri išreiškė norą kiek galėdama glaudžiai bendradarbiauti. Politinę paramą teikia daugelis EP narių iš įvairių frakcijų šiame Parlamente, kurie žino apie Europos pamirštą tautą, romus, daugelis iš kurių yra pastarųjų karų Balkanuose aukos, gyvenantys kaip pabėgėliai išsisklaidę po visą Europą.

Slovėnija vos vos išsigelbėjo, tačiau ji pati patyrė laisvės ir saugumo suvaržymus. Aš tikiuosi, kad Slovėnija imsis tokios garbės rengti pirmąją metinę romų konferenciją. Ji žino, kad turi daug rėmėjų – turėčiau pasakyti – daug gerbėjų.

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL). Gerb. Pirmininke, aš irgi noriu palinkėti pirmininkaujančiai Slovėnijai sėkmės. Šiandien iš tikrųjų yra istorinė diena. Aš nė kiek neabejoju Slovėnijos, kaip mažos šalies, sugebėjimais sėkmingai pirmininkauti.

Aš tikiuosi, Tarybos Pirmininke, kad jūs tikrai rimtai sakote, kad norite matyti Europą, kuri iš tikrųjų rūpinasi savo žmonėmis ir Europą, kuriai jos piliečiai yra svarbiausia. Aš turiu jums pasakyti, kad jeigu mes rimtai imtumėmės šią daugiau nei retorinę idėją realiai įgyvendinti, iš tikrųjų tam prireiktų imtis radikalių veiksmų keičiant savo požiūrį ir politiką šioje institucijoje ir visose Europos Sąjungos institucijose.

Aš pritariu prieš tai kalbėjusio nario susirūpinimui dėl to, kad valstybėse narėse nebus rengiami referendumai dėl Lisabonos sutarties klausimo. Aš esu iš valstybės, kurioje referendumas bus, ir žmonės turės realią galimybę pasakyti, ką mano apie šį projektą, ar jis pažangus ir stiprinantis.

Tarybos Pirmininke, Airijoje jūs sukėlėte lyg ir sujudimą: žiniasklaida pranešė, kad jūs sakėte, jog svarbu nesukelti diskusijų, kurios gali sukelti problemų mūsų šalyje. Tai mums rodo, kad jūs siūlote atidėti kontraversiškus ir sudėtingus klausimus. Mes norėtume žinoti, kokie tai klausimai.

Jei mes rimtai žiūrėsime į demokratiją Europoje, jei rimtai žiūrėsime į Sąjungą, kuri rūpinasi žmonėmis, mes tikrai turėsime užtikrinti, kad visa informacija apie politines iniciatyvas ir kryptis būtų pateikta žmonėms.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). – (PL) Ministre Pirmininke! Neseniai jūs sakėte, kad Europos Sąjungą suvienijo ne tik bendra ekonomika ir politika, bet taip pat tokios vertybės kaip bendra atmintis, kultūra ir kūrybiškumas. Pritariu.

Sveikinimai jums, Ministre Pirmininke, iš Lenkijos, Adamo Mickiewicziaus tėvynės. Šis pranašas, kaip jį vadino prancūzai, kartą paklausė: „Slavai, ką nauja galite pasiūlyti? Ką atsinešate į pasaulio sceną?“ Jo mintis buvo ta, kad krikščionybės dvasia ypatingai persmelkė kai kurias Europos tautas ir krikščionybės raida apima taip pat ir tautų pažangą. Europą – tautų motiną – ir rytų, ir vakarų suvienijo krikščioniška kultūra. Šiame parlamente Prancūzijos prezidentas Valéry Giscard D’Estaing neseniai man pasakė, kad jis visada buvo už nuorodos apie krikščionių Dievą įtraukimą į Europos konstituciją.

Ministre Pirmininke, jūs teisus sakydamas, kad Europos kultūrų dialogo metai suteikia Europai progą sustiprėti per kultūrą. Jean Monnet, daba besiilsintis sekuliariame Paryžiaus Panteone, sakydavo, kad jeigu reikėtų viską pradėti iš naujo, jis pradėtų kultūra. Krikščioniška kultūra ir religija, kaip sakydavo profesorius Tadeusz Zieliński, palaidotas Šendorfe, netoli Miuncheno, pasireiškia žmogaus ilgesyje. Tegul Slovėnija, maža ES šalis, išreiškia šį ilgesį savo veiksmais krikščioniškosios kultūros Europoje labui. Tuo pasireiškia ES jūsų šalies didybė; tuo pasireiškia mūsų slaviškų ES valstybių didybė.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir ponai! Džiaugiuosi, kad pirmininkaujančioji Slovėnija ketina užsiimti klimato kaitos grėsme ir saugios ir tvarios energijos politika. Manau, kad jau laikas nusiimti žalius populistinius akinius ir išsivaduoti nuo nepagrįstos branduolinių reaktorių baimės. Mes turime progą nustoti imti pinigus iš piliečių kišenių vykdydami amoralią prekybą emisijų leidimais. Kurie yra niekas kitas, kaip indulgencijos didiesiems teršėjams. Mes turime progą atsisakyti absurdiško degalų dalelių apmokestinimo bei tariamų techninių sprendimų, kurių išlaidos itin viršija jų naudą.

Ponios ir ponai! Pagal dokumetuotas mokslines išvadas, branduolinė energija yra energijos forma, kuri neišskiria anglies dvideginio ir nespartina klimato kaitos. Tai yra mažai anglies dvideginio išmetanti, patikima ir saugi energetika. Be to, branduolinė energetika sumažina šalies priklausomybę nuo kuro tiekimo iš nestabilių teritorijų. Esu įsitikinusi, kad jeigu mes norime ginti Europos Sąjungos piliečių interesus ir paveikti klimato kaitą, mes turime investuoti į branduolinės energijos tyrimą, vystymą ir švietimą.

  Werner Langen (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke! Norėčiau pasveikinti pirmininkaujančiąją Slovėniją, pateikusią išsamią programą – baigiamąją trijų pirmininkaujančiųjų valstybių narių programą – ir pasiekusią puikių savo šalies vystymosi rezultatų.

Jūs esate Šengeno erdvės dalis, jūs esate euro zonos dalis ir jums teko istorinis pirmininkavimas ES Tarybai; kalbant apie ją norėčiau paprašyti, kad nedarytumėte to, ką darė visi kiti iki jūsų, ir nepateikite programos, kurios net didelė šalis nepajėgtų įvykdyti per šešis mėnesius. Kadangi esate mažesnė šalis, didesnės šalys ir Europos Parlamentas jums siūlo savo solidarumą. Tačiau aš prašyčiau nepersistengti. Per šešis mėnesius pirmininkaujant Slovėnijai tikrai nepavyks įvykdyti JT.

Skubaus sprendimo laukia kelios problemos, iš kurių kelias jūs paminėjote. Pats sunkiausias bus Kosovo klausimas. Šiuo atveju jūs esate itin sunkioje padėtyje. Kiti klausimai – energijos vidaus rinkos vystymas, sutartis su Rusija – yra prioritetai, kuriais tikrai galėsite užsiimti. Ir jeigu jums pavyks pastūmėti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, pasibaigus šešių mėnesių pirmininkavimui galėsite tarti: „Taip, pirmoji šalis iš buvusio komunistinio bloko, mes pajėgėme šį pirmininkavimą ES Tarybai paversti teigiamu vaidmens modeliu siekiant gerovės, laisvės ir taikos.

Baigiant nedidelė pastaba dėl mūsų kolegos, pone Schulz, kurio čia nebėra. Jis kalbėjo apie socialistų grupę – Vokietijoje jis apie tai tyli – bet mes žinome, kad jis tai padarė. Pabaigoje jis perspėjo dėl dešiniojo sparno radikalizmo, tarsi komunizmas galėtų turėti dešiniąją ekstremistinę sistemą! Jeigu aš jį tiksliai cituoju, jis taip pat priskyrė jums užduotį skatinti Turkijos narystės procesą. Komisija jau patvirtino, kad su Kroatija ir Turkija ji bešališkai derasi. Nesileiskite įtraukiami! Palikite tai didesnėms šalims, kurios to nesugebėjo išspręsti iki šiol. Jeigu jūs sutelksite dėmesį į Vakarų Balkanus, padarysite Europai daug gero ir potencialiai galite daugiau pasiekti, nei mėgindami išspręsti Turkijos problemas!

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke! Neleiskite, kad jūsų vaidmuo būtų apribotas tik Balkanais. Būkite ir toliau pirmininkaujančiąja Europai! Tačiau pradėsiu nuo smulkesnių reikalų. Tikiuosi, kad mano šalis, Austrija, taip pat veiksmingai prisidės prie jūsų pirmininkavimo spręsdama Austrijos slovėnų mažumos problemas ir kad slovėnų mažuma pagaliau taps savarankiška.

Kaip pranešėjas Kroatijos klausimu, tikiuosi, kad jūsų pirmininkavimo laikotarpiu Kroatija sugebės padaryti didelę pažangą. Tam reikia jūsų indėlio bei Kroatijos pastangų. Iš jūsų tikiuosi, kad per jūsų pirmininkavimo laikotarpį įgyvendinsite sutartį, kurią pasirašėte su Ministru Pirmininku Sanader ir tarpininkaujant trečiajai šaliai bus rastas sprendimas dėl ginčijamų sienų. Tikiuosi didesnių Kroatijos pastangų; gi kalbant apie ekologinės žvejybos zoną, tikiuosi, kad bus laikomasi pažado jos neplėsti ir taikyti ją Kroatijai ir Italijai.

Didžiausia problema, be abejo, yra Kosovas ir, mano nuomone, jūs einate teisingu keliu. Jūs veikiate atsargiai, ramiai, bet tikslingai. Tai yra sprendimas, kurio mes siekiame Kosovui, nes, kalbėkime sąžiningai, neįmanoma ir neprotinga – nei Kosovui, nei Serbijai – tikėtis, kad Kosovas su Serbija egzistuotų kartu viename darinyje. Tačiau tai nereiškia, kad nepritariame Serbijos susirūpinimui ir nesuprantame, kodėl čia Serbija turi didelių problemų. Vis dėlto vieną dalyką reikia aiškiai pasakyti Serbijai ir konkrečiai Ministrui Pirmininkui Koštunica: mes tikime, kad Serbijos, demokratinės Serbijos, tos Serbijos, kuri taip pat bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju buvusios Jugoslavijos tribunolu, ateitis yra Europoje! Jeigu ponas Koštunica tiki, kad Serbijos ateitis yra Rusijoje, tai jo problema, bet aš netikiu, kad Serbijos gyventojai su juo sutiks.

Jūsų pirmininkavimo metu Serbijai reikia pasiųsti aiškų signalą: šiuo atveju turite pasirinkti tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Mes pateikiame aiškų pasiūlymą visam regionui ir konkrečiai Serbijai eiti keliu į Europos Sąjungą per tam tikrą laikotarpį. Čia reikia atlikti didžiulę užduotį, bet aš tikiu, kad jūs tai padarysite gerai!

(Plojimai)

  Lena Ek (ALDE). Gerb. Pirmininke, aš noriu sujungti dvi pavasario aukščiausiojo lygio susitikimo temas. Pirma, klimato kaita ir klimato kaitos ir energijos paketas. Žinoma, labai sunku pereiti nuo tikslų prie priemonių. Tai uždeda naštą visoms valstybėms narėms. Tačiau tai mes turime padaryti. Aš noriu pabrėžti dvi sritis, kur mes turime būti labai atsargūs, pradėdami derybas dėl šio žaliojo paketo.

Pirmiausia, socialinė problema. Šiame Parlamente mes jau turėjome daug diskusijų dėl Lisabonos strategijos ir dėl ekonominės plėtros temos pridėjimo prie tvarios socialinės plėtros ir aplinkosaugos klausimų. Labai svarbu, kad tvari ekonominė plėtra atsispindėtų kitą savaitę pateikiamame žaliajame pakete.

Antras dalykas yra technologinis neutralumas. Slovėnija yra miškininkystės šalis, kaip ir mano gimtoji Švedija, todėl aš manau, kad labai svarbu, jog jūs apsvarstytumėt visas kuro alternatyvas, kad galėtumėte pasirinkti ir išnaudotumėte visą šios srities naujovių potencialą. Nepamirškime metanolio ir celiuliozės!

Pagaliau, Lisabonos strategija turi būti klimato ir ekonominės plėtros derinys. Pažiūrėkime į transporto sektorių, kuris yra puikus pavyzdys, kaip traukiniai ir automobiliai gali pasiekti ne tik ekonominės plėtros ir geresnės vidaus rinkos, bet ir energijos paketo tikslus. Tai tik pradžia, kai viskas, kas nepasiekiama, gali tapti pasiekiama. Aš linkiu jums geriausios sėkmės pasaulyje, Pirmininke.

  Mirosław Mariusz Piotrowski (UEN). – (PL) Pone Pirmininke! Slovėnija yra pirmoji iš naujųjų valstybių narių pirmininkaujanti Europos Sąjungai. Šis pirmininkavimas vyksta 2008-siais, kurie paskelbti Tarpkultūrinio dialogo metais, kurie sudaro vieną iš svarbiausių pirmininkavimo programos dalių. Tačiau prisimintina, kad toks dialogas įmanomas tik tada, kai šalys turi stiprų kultūrinės tapatybės jausmą ir nori šiuo turtu dalintis su kitais.

Europos kultūros pagrindas yra krikščionybė, todėl krikščioniškąsias vertybes skatinti ir stiprinti, bet ne naikinti. Tokį teigiamą požiūrį sunku aptikti svarbiausiuose ES priimtuose dokumentuose, tokiuose kaip ES pagrindinių teisių chartija ir Reformų sutartis. Juose nėra jokios užuominos apie krikščioniškas Europos šaknis. Europos Parlamente taip pat nebuvo rimtos diskusijos šia tema.

Turint tai omenyje kyla abejonių, ar Europos Sąjunga, pamiršdama ir taip ardydama savo pačios šaknis, yra pakankami pasirengusi tarpkultūriniam dialogui su stipriais partneriais iš kitų pasaulio regionų.

  Roberto Musacchio (GUE/NGL). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai! Kaip sakė ponas Barrosas, Slovėnijos pirmininkavimas pats savaime yra istorinis pasiekimas ir tai suteikia galimybę pamąstyti apie Europos ir Balkanų regiono santykius. Jie buvo kritikuoti, iš dalies dėl čia pasireiškusios dezintegracijos ypatumų, bet Europa dabar turėtų tai atsverti skatindama taiką ir suartėjimą, kurį stiprintų patys santykiai su Europa.

Štai kodėl turėtume vengti vienašališkų veiksmų Kosove; jo atžvilgiu turėtų būti bendra Europos politika, kaip, beje, teigiama naujojoje sutartyje. Mes turime spręsti naujų išorinių sienų problemas, kurios atsirado kai kurioms šalims įstojus į Europos Sąjungą. Mums reikalinga aktyvi socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės integracijos politika, apimanti visą erdvę ir, atvirai kalbant, aš nematau branduolinės energetikos kaip energijos problemų sprendimo.

Baigdamas norėčiau priminti pirmininkaujančiajai Slovėnijai „ištrintą“ problemą, tai yra apie buvusios Jugoslavijos piliečius, kurie vis dar turi pilietybės problemų Slovėnijoje, o tai reikėtų galiausiai išspręsti.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke! Vaikystėje mums vaizdingai pasakojo, kaip generolas Tito skriejo Belgrado gatvėmis, o žmonės šokinėjo į šalį – viskas uždaryta, eismas nereguliuojamas. Mūsų jaunatviškai naiviai sąmonei tai atrodė kaip tos sistemos despotiškumo ir žiaurumo simbolis.

Vėliau mes pastebėjome, kaip buvo organizuojami teismai prieš disidentus, prieš kritikus, šalyje, iš kurios jiems pavyko pabėgti. Dabar jūs esate čia ir jūsų džiaugsmas suprantamas, bet būkite budrūs! Tito yra ir čia; pavyzdžiui, mūsų generalinis sekretorius Harald Rømer, kuris lekia per Strasbūrą ir nebijo padarinių, nors greitis 100 kilometrų per valandą ir žmonės taip pat turi šokinėti į šonus. Ir deja, net ir šioje Europos Sąjungoje organizuojami teismai prieš nepageidaujamus kritikus.

  Pirmininkas : − Labai prieštarauju tokiems išpuoliams prieš Europos Parlamento generalinį sekretorių.

  Giles Chichester (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Ministrą Pirmininką ir palinkėti jam sėkmės Slovėnijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu. Aš tvirtai tikiu, kad Slovėnija vykdys šią užduotį labai kompetentingai.

Aš džiaugiuosi, kad pabrėžiamas kitas Lisabonos strategijos etapas. Dar daug reikia nuveikti siekiant įtikinti valstybes nares reformuoti savo ūkius ir tikiuosi, kad pirmininkaujanti šalis propaguos didesnę liberalizaciją, darbo rinkos reformas ir užtikrins, kad Europos verslas turės naudos iš globalizacijos. Europa turi būti konkurencingesnė, turi daugiau dėmesio telkti į naujų darbo vietų kūrimą ir mažiau jaudintis dėl socialinio modelio, kuris trukdo užimtumo augimui, išsaugojimo.

Aš noriu matyti žingsnius dėl vidaus rinkos ir, ypač, telekomų sektoriaus užbaigimo. Aš pernai džiaugiausi Komisijos pranešimu dėl tolesnio telekomų rinkos liberalizavimo. Dabar mes turime progą dar kartą įvertinti esamą sistemą, kad pašalintume kliūtis ir suplanuotume konkurencingesnę šios svarbios pramonės šakos ateitį.

Aš tikiuosi Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, kur aš esu PPE-DE frakcijos atstovas, išgirsti, kaip pirmininkaujanti šalis ketina plėtoti šiuos klausimus. Taip pat aš džiaugiuosi įsipareigojimu atkakliai vykdyti energijos ir klimato kaitos darbotvarkę. Sąjunga priėmė griežtus nutarimus dėl anglies junginių išmetimo ir dabar valstybės narės privalo juos įvykdyti ne tik žodžiais, bet ir darbais, siekiant užtikrinti, kad išlaidų pasiskirstymas nesibaigtų naštos nusikratymu.

Aš susirūpinęs šią savaitę spaudoje perskaičiau, kad kai kurios valstybės narės bando sutrukdyti pernai metų susitarimui dėl klimato kaitos. Mes kreipsime ypatingą dėmesį, kad Britų vyriausybė įgyvendintų savo prisiimtus įsipareigojimus.

  Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Pone Pirmininke! Norėčiau grįžti prie situacijos su Serbija. Manau, kad tai gera idėja – suformuoti specialų dalinį kaip Kroatijoje kaip pasiūlė pirmininkaujančioji Slovėnija siekiant padėti Serbijai visapusiškai ir efektyviai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju buvusios Jugoslavijos tribunolu Hagoje. Tai taip pat gali atverti kelią – kiek tai su manimi yra susiję – Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymui. Aš taip pat kreipsiuosi į savo šalies, Nyderlandų, vyriausybę, kad ji bendradarbiautų ir paremtų pirmininkaujančiosios Slovėnijos pasiūlymą, ir paanalizuotų, kaip praeityje visa tai klostėsi Kroatijos atveju.

Norėčiau pateikti antrą pastabą dėl mūsų kaimynystės politikos. Ukrainoje dabar dirba nauja vyriausybė ir su šia šalimi turi prasidėti derybos po Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo. Norėtume žinoti apie Slovėnijos Vyriausybė pasiūlymus ir idėjas, darybų formas ir siekiamus rezultatus. Mes manome, kad šiuo metu Ukrainai nereikia siūlyti narystės – tai tikrai ne derybų objektas; tačiau svarbu šaliai pasiūlyti kažką konkretesnio jos ryšių su Europos Sąjunga srityje.

Dar norėčiau pasakyti keletą žodžių apie padėtį su Gruzija, kita šalimi, kuriai taikoma Europos kaimynystės politika. Mano nuomone, Europos Sąjungos reakcija į rinkimų rezultatus ir pačių rinkimų vertinimas yra skubotas ir pernelyg teigiamas. Vėliau ten buvo didelės demonstracijos. Iki šiol vyksta ginčai dėl rinkimų metu padarytų pažeidimų. Šiuo metu būtų svarbu, kad ir Europos Sąjunga ir pirmininkaujančioji Slovėnija imtųsi iniciatyvos stiprinti ryšius tarp šios šalies opozicijos ir Prezidento Saakashvili.

Baigdamas norėčiau pakomentuoti padėtį Rusijos atžvilgiu. Netrukus turi vykti prezidento rinkimai. Atrodo, kad niekas netrukdo pradėti derybas dėl naujo partnerystės susitarimo. Mūsų nuomone, parengiamųjų derybų dėl partnerystės metu ypač svarbus energijos skaidrumo klausimas.

Taip pat norėtume pradėti dialogą su Rusiją dėl demokratijos kokybės toje šalyje; tačiau nesenai kilusios problemos dėl rinkimų stebėjimo rodo, kad mūsų ir Rusijos požiūris smarkiai skiriasi. Tikiuosi, kad šis klausimas taip pat bus pirmininkaujančiosios Slovėnijos darbotvarkėje.

  Bronisław Geremek (ALDE). – (PL) Pone Pirmininke! Manau, mes tikimės, kad 2008 m. pirmininkaujant Slovėnijai Europos Sąjunga galės užbaigti Konstitucinės sutarties reikalą ir pasirengti jos ratifikavimui; tai leistų rasti Kosovo problemos – vienos iš sunkiausių Europos problemų – sprendimą. Tačiau, mano nuomone, svarbu pasakyti, kad be šių prioritetų ir tam tikrų susijusių uždavinių. Norėčiau prašyti, kad tarpkultūrinis dialogas būtų vertinamas kaip toks uždavinys. Manau, kad tai yra viena iš tų vertybių, kurios padeda kurti Europos vienybę ir kad tai turi tam tikrą ES politikos geopolitinę vertę.

Atrodo, kad šiomis savitomis aplinkybėmis Europa galėtų atlikti taikos nešėjo vaidmenį ten, kur pasaulis atrodo apimtas tarptautinės sumaišties. Dar norėčiau pridėti, kad Kosovo atveju ypač svarbu panaudoti tarpkultūrinį dialogą. Tai bus Kosovo ateities problema.

Ministre Pirmininke! Linkiu Slovėnijai sėkmingo pirmininkavimo.

  Jan Tadeusz Masiel (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke! Sveikinu Slovėniją pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungai ir linkiu Slovėnijai sėkmės, ypač ratifikuojant naująją sutartį.

Maža Slovėnija pralenkė didelę Lenkiją – tai skatina mus, lenkus, susimąstyti. Galbūt Slovėnijos pavyzdys padės mums atsikratyti Europos Sąjungos baimės ir sustiprins mūsų tikėjimą, kad tai prasminga. Be to, jūs, pone, esate antrasis – po Jono Pauliaus II – slavas, darantis įtaką visos Europos, įskaitant vakarus, kultūrai. Po 2004 m. išplėtimo Europos Sąjunga tikėjosi šviežio kraujo, naujų smegenų ir naujų perspektyvų; jūsų pasiūlyta penktoji Europos Sąjungos laisvė – laisvas žinių judėjimas – dera su tais lūkesčiais.

Jūsų šalis, anksčiau buvusios Jugoslavijos dalis, puikiai suvokdama krikščioniškojo ir islamiškojo pasaulių problemas, neabejotinai suteiks postūmį teigiama Kosovo problemos sprendimui, kartu atsižvelgiant ir į serbų teises.

  Alojz Peterle (PPE-DE). – (SL) Man labai malonu, kad kartu su jumis galiu patirti šventiškus jausmus, į kuriuos, be abejo, įsipina stiprus atsakomybės ir didelių galimybių jausmas. Aš įsitikinęs, kad Slovėnija pirmininkavimo metu taip pat parodys, kad ši prieš kelis metus sukurta valdymo forma buvo ne tik geopolitinis sprendimas, bet taip pat pripažinimas, jog mes norime atsakingai bendradarbiauti kuriant laisvą, demokratinę ir sėkmingai suvienytą Europą.

Aš tvirtai remiu siekį įgyvendinti Lisabonos strategiją labai svarbią mūsų ateičiai. Šiuo atžvilgiu aš tikiuosi, kad Slovėnija padarys viską, kad būtų realizuojama telekomunikacijų ir informacinių technologinių bendrą politiką. Tai labai svarbu įgyvendinant Lisabonos strategiją, ne tik dėl to, kad padėtų padidinti konkurencingumą, bet ir priartėti prie piliečių. Europos piliečiams patinka jausti bendrą politiką savo kišenėse ir mes sėkmingai įgyvendinome direktyvą dėl tarptinklinio ryšio ir dabar Europoje galime pigiau kalbėtis telefonu; bendroji politika šioje srityje neabejotinai dar ne kartą suteiks mums galimybę pajusti šios politikos naudą.

Dar noriu atkreipti dėmesį į sveikatos pasaugą. Mane ir ne tik mane vieną šiame Parlamente labai džiugina, kad tarp Slovėnijos pirmininkavimo prioritetų yra ir kova prieš vėžį. Tai turėtų būti nuolatinis Europos Tarybos darbotvarkės punktas.

Vėžinai susirgimai yra ne tik sveikatos ministrų reikalas. Kas trečias Europos gyventojas gali susirgti šia liga, tendencijos nėra džiuginančios. Tai pratus socialinis ir politinis klausimas, kuris taipogi susijęs su Lisabonos strategijos įgyvendinimu. Didėjant segančiųjų skaičiui mes nepasieksime didesnio našumo ir geresnio konkurencingumo. Sveikata – tai vizija, o ne tik veiklos sritis. Norėtųsi, kad pirmininkaujant Slovėnijai mes pasiektume du dalykus. Pirma, daugiau dėmesio skirti vėžinių ligų prevencijai; antra, reikia sukurti tarpinstitucines darbo grupes kovai prieš vėžį. Šiai kovai reiki, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija dirbtų vieningai ir koordinuotai.

Tarybos pirmininke! Linkiu jums sėkmingo pirmininkavimo.

  Magda Kósáné Kovács (PSE). – (HU) Ačiū, pone Pirmininke. Ministre Pirmininke! Prasidėjus jūsų pirmininkavimui naujosios valstybės narės žengė naują žingsnį ateinančio amžiaus link. Tikėtina, kad jūsų pirmininkavimas ištirpdys atsainumą, kurio nebuvo Europos institucijose, bet kuris yra dažnas kasdieniame Europos Sąjungos gyvenime.

Jūsų pirmasis pirmininkavimas vyksta Europos kultūrų dialogo metais. Mūsų regionas žino, kad netoli didelės raudonosios zonos ant mūsų žemės rutulio, Rytų ir Centrinė Europa buvo nudažyta purpurine spalva, tačiau šis regionas niekada nebuvo vienodo atspalvio. Šis regionas išsaugojo spalvingą istorinę ir kultūrinę įvairovę. Tai ypač ryšku Vakarų Balkanuose, kur Jugoslavija nubraižė linijas, bet negalėjo atitverti.

Neatsitiktinai mes kovojame daugiausia permąstydami ir stiprindami savo nacionalinę, lingvistinę ir kultūrinę tapatybę, ir mes tikimės, kad jūs mums padėsite, nes jūsų pirmininkavimas gali padėti atkurti tapatybę, kuri dabar yra neatsiejama nuo Europos piliečių savimonės.

Pirmininkaujančiosios Slovėnijos galimybė ir pareiga imtis tolesnių priemonių, kad Europos misija ir išplėtimas pasiektų naują etapą. Slovėnija yra vartai į Vakarų Balkanus, o Europos takas veda per šiuos vartus. Valstybės narės patirtas išplėtimo proceso nuovargis neturi pasireikšti vykdant regiono reformas, nes tai grėstų šio regiono stabilumui.

Ir pabaigai. Kalbant apie Reformų sutartis, aš didžiuojuosi, kad Vengrija pirmoji ratifikavo Reformų sutartį. Nors šiandieninėje Vengrijoje yra tik nedaugelis politinių klausimų, dėl kurių susitariama, Europa buvo vienas jų. Mūsų regionui reikia Europos, kuri dirba daugiau ir geriau; gi Slovėnijos pirmininkavimo metu mes tikimės bendradarbiavimo ir paramos.

Linkiu didelės sėkmės pirmininkaujant.

  Alexander Lambsdorff (ALDE). – (DE) Pone Pirmininke! Šiais metais Europai Alpės yra svarbios. Slovėnija pirmininkauja Europos Tarybai, Šveicarija ir Austrija rengia Europos futbolo čempionatus; taigi visų akys krypsta į kalnus. Sveikinu pirmininkaujančiąją valstybę narę pradėjus vykdyti oficialias funkcijas.

Tai svarbus pirmininkavimas. Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas pagrįstai yra jūsų pirmasis prioritetas. Europos saugumo ir gynybos politika yra išbandoma Kosove. Parlamentas nori iš jūsų sužinoti – jeigu mums nepavyktų įgyvendinti Saugumo Tarybos rezoliucijos –, kad 1244 rezoliucija yra puiki teisinė bazė visoms Europos saugumo ir gynybos politika priemonėms. Mano grupės pirmininkas pasakė: „Mes prieš paspartintą Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą dėl Serbijos, jeigu nėra bendradarbiavimo su Tarptautiniu baudžiamuoju buvusios Jugoslavijos tribunolu.

Mes švenčiame tai, kad Slovėnija yra pirmoji valstybė narė iš naujai įstojusių šalių perėmė pirmininkavimą. Mes, liberalai, visada energingai kovojome už šį išplėtimą. Savo šalyje mes taip pat pasisakome visada, kai susiduriame su priešininkais.

Tačiau mes nelabai nusiteikę šiuo metu švęsti. Aš esu iš Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės; vakar Bochume iš 2 300 žmonių sužinojau, kad „Nokia“ uždaro savo gamyklas ir perkelia jas Rumuniją. Buvo sudarytas įspūdis, kad tai atliekama naudojant ES lėšas. Norėčiau aiškiai pasakyti Laisvajai demokratų partijai, kad darbo vietų perkėlimas Europos Sąjungoje negali būti remiamas ES lėšomis! Mes padarysime viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrinta tokiam reikalui nebūtų skiriamos subsidijos. Matau, kad Komisijos Pirmininkas linksi galvą. Viliuosi, kad iš Komisijos gausime aiškų. Tai labai svarbus klausimas, gąsdinantis žmones ir verčiantis bijoti Europos. Tai neturėtų būti! Mes taip pat užtikrinsime, kad tinkamumas paramai būtų kontroliuojamas ir patikrinta, ar nacionalinės subsidijos yra nukreipiamos į Rumuniją. Tai yra problema ir mes tikimės, kad kvalifikuoti ir motyvuoti žmonės Bochume greitai vėl suras darbo.

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Ministre Pirmininke! Reiškiu jums gilią užuojautą. Įsijungus į euro zoną infliacija jūsų šalyje padidėjo 100 proc. palyginus su praeitais metais. Nepaisant to, kaip prieš du mėnesius pasakė Komisaras Almunia, Komisijos Pirmininke, jūs sutikote, kad toks infliacijos šuolis yra viena iš prisijungimo prie euro zonos padarinių.

Vienas iš jūsų prioritetų yra Kosovo klausimas. Prašau nepamirškite, kad paskelbus jo nepriklausomybę pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Europoje bus pakeistos sienos. Kaip tik to ir laukia Gruzijoje Osetija ir Abchazija, bet Maskva taip pat yra suinteresuota padėties destabilizavimu Pietų Kaukazo regione. Iš esmės tai gali sukelti karą tame regione ir didesnį karinį konfliktą Europoje nuo tada, kai Balkanai įsiliepsnojo praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Aišku, mes turime gerbti kosovarų pasisprendimo teisę.

  Francisco José Millán Mon (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke! Linkiu Slovėnijai sėkmingo pirmininkavimo. Tai puikus Europos Sąjungos transformacijos simbolis. Per ateinančius šešis mėnesius bus sprendžiami svarbūs klausimai; paminėsiu kelis iš jų.

Pirma, įvyks Pavasario Vadovų Taryba, kuri sutelks dėmesį į Lisabonos strategiją. Tiesa, mūsų ekonominė padėtis sunki: augimo prognozės krinta dėl finansinės krizės, didėjančios infliacija, stipraus euro ir silpno dolerio ir nepaprastai aukštos naftos kainos. Taip pat kyla maisto kainos.

Visuomenė laukia veiksmingų priemonių, kurios netikrumo laikais padėtų atgauti pasitikėjimą.

Išorėje yra Kosovo problema, kuri paveikia tokius svarbius principus kaip visos Europos sienų saugumas. Bet neskubėkite. Aš manau, kad Gruodžio Vadovų taryba veikė skubotai. Ji priėmė tokius sprendimus kaip civilinės misijos siuntimą, bet akivaizdžiai be jokio teisinio pagrindo. Paradoksalu, kad tai vyksta ES, bendrijoje, pagrįstoje teisine baze.

Kosovo problema yra labai subtili, reikalaujanti atsargumo. Padarykite viską, kad gautumėte naują Saugumo Tarybos rezoliuciją.

Kaip minėjote, gegužės mėnesį įvyks Limos viršūnių susitikimas su Lotynų Amerikos šalimis, kurios savo principais ir vertybėmis yra taip artimos Europai. Lima turėtų būti panaudota kaip svertas pralaužti ledus derybose su Mercosur ir pastūmėti į priekį derybas su Andų regiono ir Centrinės Amerikos šalimis dėl atitinkamų asociacijos susitarimų.

Kovo mėnesį praplėsta Šengeno erdvė taps tikrove oro uostuose. Tai lemiamas momentas prie ES išorinių sienų, kurios mane verčia kovoti su nelegalia imigracija. Planuojamas ministrų, atsakingų už sienų kontrolę yra tikrai savalaikis. Būtina sustiprinti šių ministrų bendradarbiavimą, o pareigūnai, prižiūrintys išorines sienas, turi suvokti, kad jie vykdo ne tik nacionalinių, bet ir Europos Sąjungos sienų apsaugą, ir kad jie dalinasi atsakomybe už tai, kas vyksta visoje Šengeno erdvėje.

Pabaigai norėčiau paprašyti ieškoti priemonių kovai prieš terorizmą. Visuomenė laukai, kad Europos Sąjunga šioje srityje pasiektų rezultatų, juk ši sritis yra tokia reikšminga ir svarbi jų gyvybei.

  Kristian Vigenin (PSE). – (BG) Pone Pirmininke, pone Barroso, pone Janša! Negaliu nepaminėti, kad Slovėnijos pirmininkavimas yra labai svarbus ženklas Europos piliečiams ir ypač piliečiams Centrinėje ir Rytų Europoje.

Slovėnija turi galimybę visiems jiems suteikti pasitikėjimo savimi, kad jie yra tikrai lygiateisiai Europos proceso dalyviai. Mes žinome Slovėniją kaip šalį, kuri atkakliai, nuosekliai ir sistemingai sprendė didžiulius pertvarkymo uždavinius ir šiandien ją pagrįstai galima vadinti „Geriausia Rytų Europos reformų atlikėja“. Tai buvo pasiekta pačioje šalyje pasiekus politinį sutarimą. Kaip tik to tikimės iš Slovėnijos pirmininkavimo: judėti į priekį be trimitų ir garsių pažadų, tvarkant svarbiausius Europos Sąjungos ateičiai reikalus, kurie nurodyti pateiktoje programoje. Jūs turite visas galimybes tai pasiekti, nes šios dienos diskusija parodė, kad galite remtis ir politiniu, ir instituciniu sutarimu.

Tikiu, kad šis Slovėnijos pirmininkavimas vyksta tinkamu laiku, ypač atsižvelgus į iššūkius, susijusius su Vakarų Balkanais. Slovėnijos istorinė ir politinė patirtis Europos Sąjungai tapti efektyvesne vykdant politiką šio regiono šalių atžvilgiu. Joms reikalingas naujas postūmis tęsti reformas ir paspartinti bei vykdyti pokyčius pagal Europos Sąjungos kriterijus. Šis tikslas visai realus, nes Slovėnija, buvusi viena iš Jugoslavijos respublikų, parodė tai praktiškai.

Tikiu, kad padedant Slovėnijai, Europos Sąjunga prabils balsu, kurį geriau supras daugelis Vakarų Balkanų tautų. Iš tiesiogine žodžio prasme, ir perkeltine. Manau turiu paminėti, kad pirmą kartą Taryba kalbės slavų kalba. Man atrodo, kad niekas negali spręsti Kosovo problemos taip sėkmingai, kaip Slovėnija. Visam regionui gręsiantys pavojai yra milžiniški ir todėl su jumis, pone Janša, siejami didžiuliai lūkesčiai. Tikimės, kad jums pasiseks išsaugoti Europos Sąjungos vienybę, tiek dėl rezoliucijos dėl provincijos statuso, tiek dėl paskesnio Europos Sąjungos dalyvavimo sudėtingu laikotarpiu.

Pone Janša, mums, socialistams, yra svarbu, kad Slovėnijos pirmininkavimas būtų sėkmingas ir mes nesiruošiame sėdėti nuošalyje ir stebėti – jūsų pastangas mes remsime visais įmanomais būdais, kad jūs jūs galėtumėte įgyvendinti savo programą. Linkiu jums sėkmės – įrodykite, kad maža šalis Europoje gali būti didelė.

  Marco Pannella (ALDE). – (IT) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke Janša, ponios ir ponai! Sveikinu jus, Ministre Pirmininke, tos radikalios partijos ir jos bičiulių , kurie 1988 m. pabaigoje puolė reikalauti jūsų išlaisvinimo kartu su draugais ir bičiuliais iš Mladina žurnalo. Jūs buvote kalėjime dėl demokratijos ir dėl Europos. Šiandien pirmininkaujate Europos Sąjungai, kuri pašalina ir panaikina himną ir vėliavą, kuri su euro grupe net iškreipia – prašau, atkreipkite į tai dėmesį, Ministre Pirmininke – tradicines geopolitines sienas ant mūsų europinių monetų. Esate išplėtimo šalininkas, bet tai ta pati Europa, kuri buvo kurčia Jugoslavijos tragedijai, o šiandien yra kurčia Turkijai ir kitiems išplėtimams, kurių mes tikimės.

Mes – taip pat ir aš – buvome Liublianoje, kai serbai pradėjo antskrydžius. Tuo metu mes susitikome su ponu Skolku, jaunimu iš AZMSS, Prezidentu Kučanu ir netgi su mūsų draugu ponu Kacinu. Tuo metu jūs kovojote už Europą, o Europa jus išdavinėjo, nes norėjo matyti neutralią Jugoslaviją, nes taip buvo patogiau.

Sveikinu. Jeigu savo šalies, Slovėnijos, vardu jūs būsite tuo, kuo buvote, tada būsite čia, kaip Altiero Spinelli Europos šalininkas, bet ne mes, atstovaujantys Europą, ne mes, kurie dažnai reiškia jos dezintegraciją.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Othmar Karas (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai! 2007 m. gruodžio naktį iš 20-os į 21-ą mes išplėtėme Šengeno erdvę. Mes pasiekėme daugiau laisvės ir žengėme žingsnį arčiau vienas kito. Spygliuota viela galiausiai buvo pašalinta ir sausio mėnesį Slovėnija perėmė pirmininkavimą suvienytos Europos Tarybai. Kaip europietis ir ypač kaip austras, draugas, kaimynas ir sąjungininkas, visu tuo lavai džiaugiuosi.

Tarybos Pirmininke! Šie debatai apima šešias temas. Pirma, faktas, kad jūs pirmininkaujate, turi didesnę nei tiesiog simbolinę vertę. Tai padeda mums suvokti istorines permainas, kurios daugeliui mūsų spėjo tapti savaime suprantamomis, o kitiems, deja, atrodančiomis grėsmingomis.

Antra, ratifikavimo procesas prasidėjo Vengrijoje. Jūs turite procesui suteikti struktūrą, jį suaktyvinti ir suteikti Europos piliečiams pakankamai koordinuotos informacijos.

Trečia, prašau naudokite klimato kaitos ir didesnės Europos energetinės nepriklausomybės tikslus, kad suteiktumėte didesnį augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos pagreitį įgyvendinant Lisabonos strategiją.

Ketvirta, jūsų geografinė padėtis, istorinė patirtis ir pirmininkavimo laikas jums suteikia ypatingą atsakomybę dėl Kroatijos narystės, Kosovo laisvės ir susitarimo su Serbija.

Penkta, mes kaip ir jūs įžengiame į Europos kultūrų dialogo metus. Tegul tai bus bendradarbiavimo, tarpusavio pagarbos, dėmesingumo vienas kitam ir tarpusavio supratimo pirmininkavimas.

Šešta ir paskutinis punktas: nesupainiokite Europos lygio atsakomybės su spręstinais dvišaliais klausimais ar Austrijos atsakomybe Austrijos slovėnų mažumos atžvilgiu. Europos Sąjungos kompetencijai nepriklauso dvišalės sutartys tarp dviejų valstybių narių.

  Bernard Poignant (PSE). – (FR) Pirmininke! Jūs mums kalbėjote kukliai. Netgi nurodėte galimas klaidas ir pripažinote galimą naivumą. Atsižvelgiant į Bendrijos Trijulės kontekstą, siūlyčiau šį kuklumo jausmą perduoti Prancūzijos Prezidentui, kuris iš jūsų perims pirmininkavimą.

Turiu jums vieną pasiūlymą: išmokykite Europą keletą geriausių savo istorijos pamokų. Jūs esate keltai – aš taip pat! Kadaise jus valdė Bavarija, pajungė Venecijos Respublika, prisijungė Austrijos-Vengrijos Imperija, okupavo Napoleonas – už šitą atsiprašau – pasidalino Vokietija, Italija ir Vengrija, integravo Jugoslavijos Federacija ir tapote laisvi po 1990 m. referendumo.

Kokia istorija! Kas gali būti geriau pasirengęs kalbėti apie tarpkultūrinį dialogą? Kas geriau negu jūs tai gali padaryti? Taigi tam suteikite didžiausią prioritetą. Jūs tai nurodėte ketvirtą; siūlyčiau pastumti per vieną ar du punktus į viršų!

Be to, neapribokite tarpkultūrinio dialogo tarpreliginiu dialogu. Taip pat pagalvokite apie indėlį į Europos gyvenimui tų, kas įsitikinę, kad religijos ir politikos negalima painioti, nes istorija parodė, kad tuos dalykus sumaišius visada kyla problemos.

Baigdamas, jeigu jūs man leisite, ir atsižvelgdamas į tai, ką sakiau, norėčiau parlamentarams perskaityti trumpą ištrauką iš jūsų himno, nes tai gražu! „Dievas laimina visas tautas, Kurios ilgisi ir dirba dėl šviesios dienos, Nes kai žemės buveinėje karo nėra, niekas nevaržo jų polėkio, Kurios svajoja matyti visus žmones laisvus. Nebus priešų daugiau, tik kaimynai“. Tokia jūsų pirmininkavimo dvasia, ir tokia yra Europos dvasia. Aš prancūzas, ir neatsisakysiu „Marselietės“, bet esu labai laimingas, kad šešis mėnesius būsiu slovėnas!

  Pirmininkas : − Pone Poignant, tikrai būtų labai malonu išgirsti jus dainuojant „Marselietę“ ar Europos himną.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Ministre Pirmininke! Tarp jūsų nurodytų tikslų pirmininkavimo laikotarpiui yra Lisabonos sutartis, Lisabonos strategija, klimatas, energija, Vakarų Balkanai ir, jeigu pridėsime tą tarpkultūrinį dialogą, tai bus gana daug mažai šaliai, kuri daug ko pasiekė – su šiais pasiekimais sveikinu jus ir visus Slovėnijos žmones.

Paskutiniame Užsienio reikalų komiteto posėdyje užsienio reikalų ministras Luís Amado visai neminėjo Rytų dimensijos, o jūs užsiminėte tik bendrais žodžiais, bet aš manau, kad tai turėtų būti vienas iš tikslų, ir jūs, kaip slavų šalių atstovas, galėtumėte geriau įvertinti slavų šalių Rytų dimensiją negu Portugalija – tai nereiškia, kad jai turiu kokių nors priekaištų. Klausimas yra toks: ar išplėtimas, kaip prieš pirmininkavimą numato Prancūzija, vyks iš esmės tik Vakarų Balkanuose, o gal ir kur nors kitur. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie tai.

Antras dalykas yra tai, kad jūsų šalies pirmininkavimas sutampa su priešrinkiminiu laikotarpiu į Europos Parlamentą; mes žinome, kad balsuoja vos daugiau nei 20 proc. europiečių ir pastebima mažėjimo tendencija. Ar šiuo klausimu galite ką nors pasiūlyti? Kaip jūs įtikinsite europiečius, kad tai geras darinys ir kad verta dalyvauti?

Ir paskutinis dalykas, kurį norėčiau paminėti, yra susijęs su pirmuoju: Slovėnijos ambasadorius Ukrainoje pasakė, kad Ukraina turėtų prisijungti arba prisijungs prie laisvos prekybos zonos šio pirmininkavimo laikotarpiu. Tai, be abejo, būtų gerai; tik yra keletas sąlygų, kurias privalu atitikti, kaip antai Dūmos pritarimas ir gerai funkcionuojančios sienos. Kaip pirmininkaujančioji valstybė narė padės Ukrainai šio proceso metu?

Ir baigdamas, pone Pirmininke, norėjau pasakyti, kad:

Jūs turite galias ir atsakomybę kontroliuoti kalbėjimo laiką ir prašyčiau tai daryti ateityje.

  Véronique De Keyser (PSE). – (FR) Pirmininke, pirmininkavimo laikotarpiu iškilo keletas klausimų, kuriuos galima išspręs, ir tokių, kuriuos sprendžiant partijai kils problemų, pvz., saugumas Artimuosiuose Rytuose ar Irane. Kalbant apie tai, reikia paminėti, kad Irano branduolinis potencialas yra sudėtinė proceso dalis, turinti įtakos Vidurio Rytų ir musulmoniškojo pasaulio saugumui. Norint atkurti pasitikėjimą, reikia kalbėti apie problemas, susijusias su Iraku, Palestina, Libanu, ekstremistais, žmonių teisėmis ir skurdu.

Nemažai regiono gyventojų turi išgyventi, gaudami mažiau nei du dolerius per dieną. Ar tai normalu? Kalbu ne apie moralinį aspektą, bet apie saugumą. Tokie žmonės neišvengiamai tampa ekstremistais, nes jiems nėra ko prarasti, be to, jie jaučiasi žeminami. Nieks negimsta savižudžiu sprogdintoju, niekas negimsta teroristu. Turime sukurti sąlygas, kuriose kiekvienas galėtų jaustis oriai, laisvai ir gyventi taikiai. Tai ne mano žodžiai; taip kalbėjo Mohamed El Baradei, tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius ir Nobelio taikos premijos laureatas. Vadinasi, su arabiškuoju pasauliu reikia pradėti formuoti pasitikėjimu grįstus santykius. Itin didelis dėmesys turi būti skiriamas Iranui. Negalima ignoruoti nė vieno svarbaus aspekto – nė šalį krečiančio revizionizmo, susijusio su holokaustu, nei Izraelio saugumo. Be to, visa tai turi būti svarstoma nepamirštant abipusės pagarbos ir orumo.

Ar Slovėnijos pirmininkas nori tęsti šią diskusiją? Visų svarbiausia yra tai, ar sulauksime tokio laiko, kai regioną bus galima paversti nebranduoline zona, neminint jokių draudimų, kas yra Izraelio branduolinė programa.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Ministre pirmininke, šiandien noriu pasveikinti, kad galite kreiptis į mus kaip Tarybos Pirmininkas.

Slovėnija yra gerai vertinama kitų Europos valstybių už spartų vystymąsi nuo 1990 metų, taip pat už tai, kad pavyko pasiekti plėtros standartus – kalbant apie derybų dalykus, vieningos valiutos priėmimą, taip pat vadovavimą tarybai.

Taip pat noriu pasveikinti jus, kad bendradarbiaujant su Vokietijos ir Portugalijos vyriausybėmis pavyko nustatyti ES prioritetus kitiems 6 mėnesiams.

Nėra jokių abejonių, kad Lisabonos sutartis, kuri reiškia užsitęsusios Europos Sąjungos identiteto krizės pabaigą, netrukus bus patvirtinta ir visi Europos gyventojai ją pripažins autentišku dokumentu.

Be to, negalima pamiršti, kad turi būti įgyvendinami Lisabonos strategijoje numatyti tikslai – kitaip nepavyks išvengti su šia strategija susijusių gyventojų nepasitenkinimo. Naujausiais Europos Komisijos tyrimų duomenimis (2007 m. gruodžio mėn.) gyventojai mažiau pasitiki tokiais strategijos komponentais kaip ekonominis augimas ir įsidarbinimo galimybės.

Nepaisant to, kad nuo 2006 metų pasiekta neblogų rezultatų, nedarbas tebėra didžiausias Europos gyventojų rūpestis. 2008 metais, prasidėjus Lisabonos strategijos įgyvendinimo ciklui, Europos Parlamentas imsis veiksmų, susijusių su darbo jėgos mobilumu. Bus siekiama suteikti daugiau galimybių įsidarbinti Europoje.

Tačiau problema, susijusi su Europos darbo rinkos ribojimu, vis dar aktuali – ji susijusi su 100 milijonų Europos gyventojų.

Todėl jus, ministre pirmininke, skatinu palaikyti Parlamento ir Europos Komisijos iniciatyvą, susijusią su laisva darbo rinka.

Tvirtai tikiu, kad taip bus užtikrinta ekonominė Europos ateitis, nes bus apsaugoti esminiai sutartyje numatyti su teisėmis susiję klausimai.

  Claudio Fava (PSE). – (IT) Ponas Prezidente, Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, kaip italas ypač džiaugiuosi, kad Slovėnija yra pirmininkaujančioji valstybė narė; kad Slovėnijai, kaip vienai iš valstybių, kurios neseniai įstojo į Europos Sąjungą, teko garbė vadovauti; taip pat dėl to, kad Slovėnija kartu su kitomis Europos valstybėmis prisijungė prie Šengeno sutarties.

Svarbiausia jūsų kaip pirmininkaujančios valstybės narės užduotis – dėti dideles pastangas įgyvendinant Lisabonos sutartį. Tai yra sutartis, kuris leis Parlamentui priimti daugiau sprendimų bendru nutarimu, daugumos sprendimu priimti nutarimus kai kuriais itin aktualiais klausimais, be to, tokiuose sektoriuose, kuriuose esminėms gyventojų teisėms skiriamas pagrindinis dėmesys ir apsauga. Kalbu apie teisminį bendradarbiavimą ir teisinę imigraciją.

Mūsų iniciatyva susijusi su šio klausimo sprendimu ir per ateinančius mėnesius mes stengsimės pasiekti tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su įvairiomis perėjimo stadijomis. Aš kalbu, pvz., apie Europolo paketą, kurio balsavimas vyks rytoj. Rytoj šis Parlamentas dar kartą per šešis mėnesius prašys Tarybos vadovauti Europos Parlamentui, priimant sprendimą dėl sutarčių įsigaliojimo, nepamirštant naujų teisinių aplinkybių, kurias šios sutartys pasiūlys.

Dar kartą remdamasis bendrąja imigracijos politika prašau palaikyti saugumo struktūrą, nes su nelegalia imigracija galima kovoti tik tada, kai gerbiamos pagrindinės valdymo teisės, kad pavyktų išvengti to, kas nutiko prieš kelis mėnesius, kai šimtai žmonių pateko į tunų gaudymo tinklus, bandydami perplaukti Viduržemio jūrą, kad pasiektų Europą.

  Valdis Dombrovskis (PPE–DE). – (LV) Ponas Prezidente, ponios ir ponai, visų pirma noriu pasveikinti Slovėniją, kaip pirmąją naują Europos Sąjungos narę, kuriai tenka garbė pirmininkauti ES. Tikiu, kad kitos valstybės narės rengdamosi savo pirmininkavimui daug pasisems iš Slovėnijos patirties.

Šiuo metu vienas svarbiausių Slovėnijos vadovavimo uždavinių yra užtikrinti sėkmingą Lisabonos sutarties patvirtinimą. Pranešu, kad Latvija planuoja ratifikuoti Lisabonos sutartį gegužę, Slovėnijos pirmininkavimo metu. Mes sveikiname Slovėnijos ketinimus sustiprinti ES pozicijas, kovojant su visuotinu klimato pasikeitimu ir atkuriamos energijos naudojimo politika. Keletą metų problemos, susijusios su klimato kitimu ir energija, domino visuomenę ir politikus. Tačiau yra ne mažiau svarbu, kad šis interesas būtų ne vien išsakytas, bet atsispindėtų ir ES biudžete. Žinant, kad darbas turi būti numatytas planuojant šių metų finansus, svarbu sužinoti, ką Slovėnijos vadovybė mano apie galimus ES biudžeto prioritetus, pusinės peržiūros kontekste. Manu, kad klimato kaitos ir energijos problemos turi sulaukti itin daug dėmesio; nemaža dali ES struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšų turi būti skiriama siekiant pagerinti atnaujinamos energijos panaudojimo efektyvumą.

Suprantamas Slovėnijos vyriausybės dėmesys vakarų Balkanų regionui, įskaitant Kosovo problemą. Tačiau Slovėnijos ministro pirmininko išsakytas požiūris, kad situacija Bosnijoje ir Hercegovinoje gali būti blogesnė nei Kosove, vertinama dviprasmiškai. Todėl svarbu žinoti, kokia Slovėnijos pozicija Balkanų klausimu ir kokie jos siūlymai, siekiant stabilizuoti situaciją. Ačiū už dėmesį ir linkiu Slovėnijai, kaip pirmininkaujančiai valstybei narei, sėkmės darbe.

  Anne Van Lancker (PSE). – (NL) Tarybos Pirmininkui tenka didelė atsakomybė pradedant naują Lisabonos proceso etapą artėjančio pavasario aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste. Atvirai tariant, Europos Parlamento Socialistų frakcija mano, kad gruodžio mėnesį paskelbti Pirmininko siūlymai stokoja ambicijų.

Tiesa yra tai, kad ankstesniame Lisabonos strategijos cikle buvo sukurta naujų darbo vietų, bet tiesa ir tai, kad Europa dabar turi klestėti didėjančios globalizacijos ir naujų pasaulio lyderių kontekste. Todėl socialistų frakcija įsitikinusi, kad Europai pasiseks išlaikyti savo pozicijas tik tokiu atveju, jei didžiausias dėmesys bus skiriamas nuosekliam vystymuisi, mokslui ir naujovėms, investicijoms į žmones, trumpai tariant, į kokybę, o ne į žemas kainas ir standartus.

Taip pat aišku, kad tai turi dominti kiekvieną europietį. Lisabonoje nebuvo užkirstas kelias tokiai situacijai, kai 78 milijonai žmonių gali atsidurti už skurdo ribos, o dauguma sukurtų darbo vietų negarantuos saugumo ir deramo atlyginimo. Todėl Lisabonos strategija nebus sėkminga, jei nebus kreipiamas deramas dėmesys į socialinį aspektą.

Reikia ne vien komentuoti, Komisijos pirmininke. Būtina, kad tai būtų tinkamai atspindėta nuostatose ir ambicingoje socialinėje darbotvarkėje. Tarybos pirmininke, mes viliamės, kad Slovėnijos pirmininkavimas turės teigiamos įtakos pavasario aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

  Elmar Brok (PPE-DE). – (DE) Ponas Prezidente, Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke, aš taip pat džiaugiuosi, kad Slovėnija tapo Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare. Aš buvau specialusis šio Parlamento įgaliotinis, atsakingas už 12 valstybių priėmimą, ir dabar, kai viena iš šių valstybių tapo pirmininkaujančia valstybe nare, man tai teikia asmeninio džiaugsmo.

Be to, Slovėnija yra pati sėkmingiausia iš visų valstybių narių, nes yra įstojusi į Šengeno ir Euro zonas, taip pat pasirūpino, kad naujoms valstybėms puikiai sektųsi Europoje. Būtina pasakyti, kad mažoms valstybėms dažnai geriausiai sekasi eiti pirmininkaujančios valstybės narės pareigas, nes jos labiausiai įsigilina į problemas. Todėl linkiu jums didžiausios sėkmės.

Teks spręsti daugybę įvairiausių uždavinių. Turite peržiūrėti ir ratifikuoti svarbiausią Lisabonos sutartį, taip pat jau turite ruoštis vykdyti šią sutartį – tai labai svarbu. Turite spręsti sudėtingas problemas, susijusias su Kosovu, bet jums kaip niekam kitam turi pasisekti tai padaryti, nes geriausiai pažįstate šį regioną. Tačiau nereikia pamiršti, kad Europos Sąjungoje dažnai tenka spręsti užsienio politikos klausimus, kad nekiltų nesutarimų su Amerika ir Rusija.

Kai pastebiu, kad tuo metu, kai kalbame apie Vidurio Azijos problemas, „Gazprom“ sudaro dujų sutartį su Kazachstanu, atrodo, kad mūsų veiksmai nėra strategiški, atsižvelgiant į tai, kas svarbu ateityje, todėl galvoju, kad reikia rasti geresnių sprendimų.

Leiskite pasakyti dar vieną pastabą. Man, kaip kilusiam iš Šiaurės Reino–Vestfalijos žemės, norėtųsi, kad Komisijos pirmininkas leistų pateikti paaiškinimą dėl klausimo, susijusio su „Nokia“. Žinoma, gali tekti pakeisti temą. Trumpai tariant, Vokietija, kaip jokia kita valstybė, gauna itin daug pelno iš Europos vidaus rinkos ar išplėstos Europos vidaus rinkos, bet tai nėra lengva paaiškinti tiems, kas prarado darbą dėl Europos fondų ar dėl to, kad buvo naudotos neteisėtos nacionalinės subsidijos. Todėl mes prašome tai paaiškinti, nes jei gandai kartosis, bus padaryta nemažai žalos Europos koncepcijai.

  Ioannis Varvitsiotis (PPE-DE). – (EL) Ponas Prezidente, Slovėnijos pirmininkavimas labai sėkmingas, nes prieš tai sėkmingai dirbo dvi pirmininkaujančios valstybės narės. Be to, Slovėnija yra viena iš 12 naujų valstybių narių, kuriai teko pirmininkaujančios valstybės narės pareigos, todėl tenkanti atsakomybė dar didesnė.

Slovėnijos, kaip pirmininkaujančios valstybės narės, programoje be jokios abejonės yra daug vertingų pastabų. Savo ruožtu norėčiau pareikšti, kad manau, jog daugiau dėmesio turi būti skiriama supratimui tarp Reformos sutarties ir Pagrindinių teisių chartijos.

Slovėnijos pirmininkavimo metu bus palaikomi planai, susiję su Vakarų Balkanų valstybių prisijungimu. Tai ir mano delegacijos pozicija, bet kaip rodo patirtis, reikia įsisąmoninti, kad per anksti nustačius derybų dėl prisijungimo datą, gali kilti keblumų. Turime labai rimtai apsvarstyti tai, kad Europos viešoji nuomonė apie tolesnę plėtrą yra labai svarbi ir jos negalima ignoruoti.

Būtina ypač atidžiai išnagrinėti Kosovo klausimą. Turime suvokti, kad tame regione vyksta jėgų kova. Viena vertus, JAV politika siekia visiška kontroliuoti regioną, o Rusija stengiasi išlaikyti su regionu ypatingus santykius, kurie tradiciškai jau nuo seno yra susiformavę. Šiame žaidime Kosovą galima palyginti su teniso kamuoliuku.

Praėjusiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos vadovai nepriėmė sprendimo, ar pripažinti vienpusę Kosovo nepriklausomybės deklaraciją. Tikėkimės, kad pavyks nustatyti, kokie pavojai gresia paskelbus vienpusį pripažinimą, ir kad elgsimės itin atsargiai, nes netinkami veiksmai gali sukelti grandininę reakciją didesniame regione – pasekmių numatyti gali nepavykti.

  John Bowis (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš buvau informuotas, kad, kai Slovėnija pastaruoju metu atidarė savo sienas, ten susirinkusi minia keitėsi įspūdžiais, kiek kontrabandos buvo pergabenta per sieną komunizmo laikais, netgi iki tokio lygio, kad buvo pastatyta išpažinčių klausykla visiems, kas norėjo išpažinti nuodėmes, ir tai padarę buvo pavaišinti kava su brendžiu, todėl aš galiu suprasti, kodėl Pirmininkas Barroso nuskubėjo į tą šventę!

Tačiau jūs, Ministre Pirmininke, pateikėte mums jaudinančią savo šalies ir iš esmės savo paties istoriją. Jūs su pasididžiavimu kalbėjote apie Slovėniją ir su jauduliu apie savo paties patirtį kalėjimo kameroje. Aš tikiuosi, kad tai yra būtent tos emocijos, kurias jūs skleisite per pirmininkavimą – tikėjimas žmogaus teisėmis ir pasiryžimas, kad Europa irgi tuo didžiuotųsi.

Noriu iškelti du klausimus. Vienas – mūsų aplinka, nes kartu su žmogaus teisių ir mūsų Lisabonos darbotvarkės klausimais eina švarios aplinkos, sveikos aplinkos ir sveikų žmonių tema. Tokios aplinkos klausimas turi būti plėtojamas toliau po Balio, kuris buvo didžiulis pasitarimų organizatorius. Dabar mums reikia veiksmų. Mums reikia realių veiksmų, tikroviškų veiksmų, ir mes kitą savaitę turime pradėti svarstyti klimato kaitos paketą.

Sveikatos srityje mums reikia teisinio užtikrintumo tarptautiniu mastu. Tai bus puiki nauja galimybė Europos piliečiams – pacientams – jeigu jie turės šią teisę. Mes laukėme, tačiau tai atidėliojama. Neturi būti laukiama toliau. Mes turime užtikrinti, kad dabar pajudės. Jei ne, tai nereiškia, kad nereikia daryti nieko. Alternatyva tokia, kad už mus politiką ir toliau darys teisininkai.

Trečia, aš prašau jūsų atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą. Aš Slovėniją galiu pakritikuoti tik dėl jos lėtumo priimant savo psichikos sveikatos įstatymus. Dabar jūs turite galimybę vadovauti psichikos sveikatos klausimams pagal Žaliąją knygą, ir aš tikiuosi, jūs to imsitės.

Jūs esate maža šalis, išdidi šalis, o mažos Europos šalys paprastai yra geriausios Europos Sąjungos pirmininkės. Aš linkiu jums sėkmės. Tikiu, kad jūsų vadovaujama Slovėnija pasieks tai, kad ja bus dižiuojamasi dėl jos sėkmės ir pasiekimų iki jums baigiant šešių mėnesių kadenciją.

  Pirmininkas . − Turime dar 10 minučių procedūrai „catch the eye“; kiekvienam pasisakymui skiriama ne daugiau nei viena minutė

  Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). – (SL) Daugybė Slovėnijai, kaip pirmajai iš naujų valstybių narių, kuriai teko pirmininkavimo vaidmuo, skirtų linkėjimų reiškia, kad Slovėnijos veiksmai sulauks ypatingo dėmesio. Dedame daug vilčių ir sutinkame prisiimti ne mažesnę atsakomybę.

Su politinėmis institucijomis nesusiję žmonės naujose valstybėse narėse dažnai galvoja, kad Sąjungai vadovauja kelios didžiosios valstybės. Todėl Slovėnijai tenka išskirtinė proga įrodyti, kad Sąjungą sudaro 27 valstybės ir visos yra atsakingos už bendros politikos formavimą. Diegiant prioritetus ir paveldėtą darbotvarkę, tikiuosi, kad Slovėnija itin daug dėmesio skirs Europos suvienijimui ir skirtumų sumažinimui.

Šioje trumpoje kalboje norėčiau paminėti klimato kaitos ir energijos politiką, nes Europa užsibrėžė itin ambicingus siekius, pasiryždama tapti mažai anglies išmetančia bendruomene. Svarbu tapti mažai anglies išmetančia bendruomene. Norėčiau, kad Slovėnija pateiktų kelis konkrečius siūlymus ir projektus, kurie padėtų pasiekti gerų rezultatų šioje srityje.

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Ponas Prezidente, Ministre Pirmininke, Slovėnijai kaip pirmininkaujančiai valstybei narei tenka nemažai svarbių užduočių. Svarbiausia iš jų – Sutarties ratifikavimas. Jūs būsite pagrindiniai veikėjai, jums teks vadovauti visiems veiksmams. Todėl tų valstybių, kurios neprisiėmė atsakomybės vykdyti Pagrindinių teisių chartijos nuostatų prašau dalyvauti priimant sprendimus.

Tiesa, kad Lenkija ir Didžioji Britanija nevykdo Chartijos nuostatų, bet esu įsitikinęs, kad šios dvi valstybės suvoks savo klaidą ir pareikš norą dalyvauti Chartijoje. Jos norės pasiūlyti Chartiją gyventojams. Joms būtina pagalba, todėl prašau sudaryti galimybę atlikti supaprastintą grįžimo procedūrą, kuri būtų paprasta ir greita, leidžianti tapti priklausomu ir nelaukti tolesnio patvirtinimo.

Ministre Pirmininke, pirmininkaujančios valstybės narės sėkmė paprastai atvirkščiai proporcinga valstybės dydžiui. Tikiuosi, nepamiršite šio principo.

  Mojca Drčar Murko (ALDE). – (SL) Ministre Pirmininke, pritariu šiandien jūsų išsakytoms pastaboms apie žmogaus teises. Kaip Slovėnijos liberalų frakcijos pirmininkė ir buvusi žurnalistė manau, kad žodžio ir spaudos laisvė yra dvi pačios svarbiausios žmogaus teisės. Todėl norėčiau pasinaudoti proga ir paminėti, koks svarbus yra pareiškimas, kuriame ketvirtadalis Slovėnijos žurnalistų pareiškia savo protestą, susijusį su atviru ir užslėptu spaudimu, kurį jiems tenka patirti.

Viešas signatarų kompromitavimas, kai naudojami be konteksto pateikti jų teiginiai, siekiant pavaizduoti juos kaip pasitikėjimo nevertus asmenis, negali būti toleruojamas. Mano nuomone Europos Sąjungos pirmininko pareiga yra užtikrinti, kad atstovai susipažintų su teiginių turiniu ir peticijoje pateiktais įrodymais.

  Adamos Adamou (GUE/NGL). – (EL) Ponas Prezidente, didžiausias mūsų uždavinys, susijęs su Kosovo problemos sprendimu, yra mėginti vienašališką nepriklausomybės deklaraciją paversti teisiniu dokumentu, o tai turės reikšmingos įtakos tarptautiniams įstatymams.

Kosovo nepriklausomybės pripažinimas už Jungtinių Tautų teritorijos naudojant vienašališką deklaraciją neužtikrins sklandaus vystymosi; galime tapti tolesnio kraujo praliejimo liudininkais, be to, gali tekti perkelti sienas. Tikime, kad kaip akivaizdus tarptautinių įstatymų pažeidimas, jis bus naudojamas kitose konfliktinėse situacijose kaip būdas spręsti nesutarimus. Galbūt taip nutiks ir kitoms ES valstybėms narėms, pvz., Kiprui.

Kosovo situacija yra intervencinių strategijų tęsinys ir rezultatas. Šią problemą galima išspręsti tik JT struktūroje vadovaujantis tarptautiniais įstatymais, nemėginant prieštarauti ar pažeisti pagrindinių chartijos principų.

Priemonės, kurių imamasi vienašališkai, gali sukelti tokias pasekmes, kurias matome Irake. Taiką galima užtikrinti tik priėmus teisišką, suderintą politinį sprendimą.

  Avril Doyle (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš prisidedu prie savo kolegų šios dienos sveikinimų Ministrui Pirmininkui. Tarybos Pirmininke, koks nueitas kelias per 20 metų: nuo liūdesio kalėjimo kameroje iki Slovėnijos Respublikos Ministro Pirmininko ir iki pirmininkavimo Europos Tarybai. Dabar jūs esate Europos Sąjungos, NATO, euro zonos ir Šengeno zonos narė.

Tai tiesa, kad dabartinė situacija Balkanuose dar nelabai stabili, taika šiame regione yra labai svarbi mums visiems. Ypač noriu padėkoti jums už jūsų jautrų požiūrį į artėjantį Airijos referendumą, kurio reikia norint ratifikuoti Lisabonos sutartį.

Galbūt aš prie mūsų referendumo šūkio galiu pridėti jūsų žodžius, pasakytus baigiamosiose pastabose: „Aš rūpinuosi Europa, nes Europa rūpinasi manimi.“ Geresnio šūkio Airijos referendumui nesugalvosi! Mes galime niekuo netikėti be įrodymų – juos bus sunku pateikti – tačiau, patikėkite manim, Fine Gael partija, kurios narys aš esu, mūsų vadovas ir visi Europos Parlamento nariai padarys viską, kas įmanoma, kad užtikrintų Lisabonos sutarties referendumo Airijoje rezultatą „taip“. Ačiū jums ir mes laukiame, kada galėsime pateikti jį jūsų šalies pirmininkavimo metu.

  Alexander Stubb (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, kaip suomis aš esu didžiulis šuolių nuo tramplyno su slidėmis gerbėjas ir – naudodamas alegoriją –noriu pasakyti Ministrui Pirmininkui, kad Slovėnijos pirmininkavimo užduotis yra kaip Planicos kalnas, priemonės kurias jūs turite, yra kaip Elan slidės, ir aš tikiuosi, jūs turėsite valios kaip Primož Peterka.

Aš manau, kad tai bus sėkmingas pirmininkavimas dėl trijų priežasčių: pirma, jūs labai gerai pasiruošėte; antra, mes išgirdome tai šiandien iš jūsų kalbos, jūs esate labai kuklūs; trečia, jūs esate labai praktiški. Tai yra sėkmės receptas.

Jūs turite tris didžiules užduotis. Jeigu pirmininkavimo pabaigoje jų nebeturėsite, aš manau, jūs būsite sėkmingai įvykdę pareigą. Pirmoji, sutartis: jei daug valstybių narių be problemų ją ratifikuos, jūs būsite padarę didžiulį darbą. Antra, energijos paketas: jeigu jūs nuveiksite kai kuriuos su juo susijusius darbus, jūs būsite padarę didžiulį darbą. Trečia, jei sėkmingai išspręsite Kosovo problemą, jūs būsite įvykdę savo pareigą.

Aš manau, Slovėnijos pirmininkavimas vienas geriausių, kokių nebuvo jau ilgą laiką. Sėkmės!

  Tunne Kelam (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, Slovėnija yra pirmoji šalis, kuri kentėjusi komunizmo totalitarizmą, dabar gali vadovauti visai Europai. Tai yra jūsų istorinis iššūkis ir galimybė, Ministre Pirmininke, vadovauti skatinant įvairių istorinių patirčių integraciją, sukurti vieningą ir subalansuotą mūsų istorijos kaip bendros Europos istorijos suvokimą.

Aš manau jums, ir visiems mums reikia būti tikriems, kad masinės žudynės, kurios vyko komunizmo laikais, daugiau niekada nepasikartos. Taip gali atsitikti tik tada, jei visoje Europoje mes priimsime vienodą moralinį ir politinį nuosprendį totalitariniam komunizmui, kokį priėmėme nacizmui.

  Pirmininkas . − Dar du asmenys pareiškė norą pasisakyti ir abu jie iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos Demokratų frakcijos, kuri labiausiai priešinosi „catch the eye“ sistemai. Šiuo atžvilgiu įdomu pastebėti, kas ja daugiausiai naudojasi.

  Anna Ibrisagic (PPE-DE). – (SV) Ponas Prezidente, visų prima norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Slovėniją ir palinkėti kuo geriausios kloties pirmininkaujant. Janez Janša, mano kolega, jau pateikė su jūsų teiginiu, kad sauga Bosnijoje yra dar mažiau užtikrinta nei Kosove, susijusį klausimą. Norėčiau žinoti, ar tikrai sugebėsite į šį klausimą atsakyti. Todėl dar kartą klausiu: kuo grindžiamas jūsų pareiškimas? Nes taip paprasčiausiai nėra.

Toks jūsų pareiškimas rodo ne tik informacijos, bet ir diplomatijos stoką. Jei situacija Bosnijoje būtų tokia sudėtinga ir sudėtingesnė nei Kosove, jūsų teiginys būtų tikrai pavojingas. Todėl tikiuosi išgirsti atsakymą.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Ponas Prezidente, Ministre Pirmininke, mes rengiame įvarius labai svarbius projektus, įskaitant projektą „Mažų ir vidutinio dydžio įmonių tyrimas“. Norėčiau, kad Taryba prašytų baigti jį per pirmąjį skaitymą, nes manau, jog tai itin svarbu mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms.

Kitas klausimas, kurį noriu iškelti yra tai, kad efektyvi energijos gamyba ir efektyvus jos panaudojimas turi būti pagrindinė mūsų diskusijos tema. Šioje srityje galima sukurti daug darbo vietų. Mums turi rūpėti Lisabonos darbotvarkė, susijusi su naujomis darbo vietomis ir įdarbinimu.

  Janez Janša, Pirmininkas. − (SL) Ponios ir ponai, dėkoju, kad taip aktyviai dalyvaujate diskusijoje, pateikiate tokių įvairių klausimų ir pasiūlymų. Dauguma išsakytų minčių bus svarstomos per kitus šešis mėnesius. Malonu girdėti, kad palaikote mūsų iškeltus prioritetus, ir ypač džiugu, kad Slovėnijos tautinį himną citavo ne tik vienas mano kolega iš Slovėnijos, bet taip pat ir iš Prancūzijos, be to, malonu, kad buvo paminėti Slovėnijos produktai, pvz., „Elanskis“ ir t. t. Trumpai tariant, man įdomu klausytis diskusijos, ir aš mielai atsakysiu į kelis klausimus. Deja, dėl laiko stygiaus negalėsiu atsakyti į visus.

Lisabonos sutarties ratifikavimas be jokios abejonės yra vienas iš didžiausių politinių uždavinių, kuriuos Europos Sąjunga turi išspręsti 2008 metais. Mes labai gerai žinome, kokia svarbi ši sutartis buvo prieš ją pasirašant. Tada visi kalbėjo apie krizę. Dabar, kai Sutartis pasirašyta, ji tebėra tokia pat svarbi, nors dar nėra ratifikuota – už tai mes esame atsakingi. Tiksliau sakant, tai kiekviena valstybė narė atsako už tai, kad būtų siekiama pripažinimo, atsižvelgiant į nuostatas, kurias numato konstitucija ir įstatymai. Jei įmanoma, tai būtina padaryti iki suderinto termino. Mes nenorime kištis į valstybių vidaus reikalus – nei kaip valstybė narė, nei kaip pirmininkaujanti valstybė narė. Kai kurios valstybės ypač neteisingai interpretuoja kai kuriuos teiginius. Mes niekada netvirtiname kitaip ir visada tikimės solidarumo diskutuodami tokiais aktualiais klausimais, kurie gali turėti įtakos ratifikavimo procesui tose valstybėse narėse, kuriose tam tikra tema gali būti laikoma kontraversiška.

Europos Sąjungos vystymasis neprasidėjo nuo Slovėnijos tapimo pirmininkaujančia valstybe nare, todėl esame įsitikinę, kad bus paliestos visos sritys. Pateikti prioritetai nebuvo išvardyti kokia nors ypatinga tvarka, t. y. nereikia suprasti, kad kito klausimo imsimės tada, kai išspręsime prieš tai pateiktą. Visi stengsimės atlikti kuo galima daugiau visose srityse, kurioms teikiamas prioritetas, taip pat kitose.

Džiugu, kad Europos Komisijos Pirmininkas išsamiau pasisakė tais klausimais, kuriuos aptarti man pritrūko laiko. Žinoma, aplinkosaugos ir energijos klausimai bus vieni aktualiausių per kitus šešis mėnesius ir iki šių metų pabaigos. Turime įrodyti, kad pernai kovą išsikeltų tikslų imtasi įgyvendinti atsakingai.

Norėčiau dar kartą akcentuoti, kad neabejoju, jog racionalus ekonomikos augimas yra vienintelis suklestėjimo garantas. Tai turi būti laikoma prioritetu. Lisabonos strategijoje tai aiškiai pasakyta ir norėčiau akcentuoti, kad tuo niekas nesibaigia. Čia prasideda socialinis teisingumas ir abu dalykai yra svarbūs. Tačiau turime pripažinti, kad norėdami po lygiai dalytis, pirmiausia turime sukurti.

Norėdamas paminėti kai kuriuos dažniausiai keliamus klausimus, susijusius su vakarų Balkanais, norėčiau atsakyti į kai kuriuos konkrečius klausimus, o visų pirma į tuos, kurie susiję su teisiniais pagrindais ieškant šios problemos sprendimo. Nenorime, kad Europos Sąjunga pradėtų ilgą diskusiją dėl teisinių dalykų, dėl to kurie iš jų turi daugiau galių, o kurie – mažiau, nepamirštant, kad jau pavyko priimti harmoningą sprendimą.

Europai nėra jokio reikalo susiskaidyti diskutuojant šiais klausimais, nes nesutarimai kyla kitur. Europos Sąjungos vienybė sprendžiant šią problemą bus vienas iš mūsų prioritetų.

Noriu priminti, kad praeito amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje panašūs klausimai ir diskusijos apie teisinius pagrindus lėmė, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje būtų konstatuota 100 000 mirčių, o milijonas žmonių turėtų persikelti. Sunku kompensuoti už prarastą laiką, bet kai ko galima iš to pasimokyti.

Niekada nebuvo teigiama, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje saugumo problemos buvo didesnės nei Kosove. Tačiau buvo teigiama, kad žiūrint iš tam tikrų pozicijų, tai buvo galima laikyti rimtomis problemomis, pvz., pabėgėlių grįžimą. Bosnijoje ir Hercegovinoje vis dar yra nemažai pabėgėlių, kuriems nepavyko grįžti namo. Buvo planuota daugybė dalykų, kuriuos vis dar reikia įgyvendinto toje šalyje, bet jų nepavyks įgyvendinti, kol pabėgėliai neturės galimybės grįžti. Tai vienas iš iššūkių, kurie mūsų laukia, ir aš nuogąstauju, kad kai kurie išsakyti teiginiai galėjo būti neteisingai interpretuoti.

Todėl, ponios ir ponai, Parlamento Pirmininke, Komisijos Pirmininke, pateikti prioritetai yra bendras mūsų siekis. Džiaugiuosi, kad visi tai suvokiame. Dar kartą noriu akcentuoti, kaip svarbu yra bendradarbiauti – tai mes sugebame pasitelkdami tris pagrindines Europos Sąjungos institucijas – Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir, žinoma, Tarybą.

Darysime viską, kas įmanoma, kad užtikrintume šią sinergiją. Visada lauksiu progos susitikti su jumis Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu, kai turėsiu progos produktyviai ir, kaip jau įsitikinome, labai gyvai padiskutuoti.

(plojimai)

  Pirmininkas . − Tarybos pirmininke, nuoširdžiai dėkoju Jums už įtikinamą Slovėnijos pirmininkavimo programos pristatymą. Iš visų atsakingų frakcijų pirmininkų ir kitų Parlamento narių pasisakymų per diskusijas galima susidaryti įspūdį, kad galite tikėtis didelės ir visiškos Europos Parlamento paramos. Mūsų visų vardu nuoširdžiai linkiu visokeriopos sėkmės Jūsų veikloje.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. Gerb. Pirmininke, dėkoju už šias labai įdomias diskusijas, kurių metu, aš manau, buvo labai daug pritarimo prioritetams, kuriuos pateikė pirmininkaujanti Slovėnija. Pirmojo savo pasisakymo metu pabrėžiau kai kuriuos mūsų darbo per ateinančius šešis mėnesius prioritetus, nes negalėjau išsamiai aptarti visų aspektų: Lisabonos sutarties ratifikavimas, naujas Lisabonos strategijos ciklas ir mūsų klimato ir energijos paketas. Būtent dėl šio punkto mane labai padrąsino parama, kurią daugelis iš jūsų išreiškė mūsų darbui šiuo klausimu. Labai svarbu, kad mes dabar vykdytume savo įsipareigojimus.

Šalių ir vyriausybių vadovai susitarė dėl ryžtingų tikslų: 20% sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir 20% padidinti atsinaujinančios energijos dalį. Mes negalime turėti tikslų, o paskui nevykdyti. Tai yra sanglaudos ir patikimumo klausimas, mane labai padrąsino palaikymas šiuo klausimu šios dienos diskusijų metu.

Aš tik noriu atsakyti į vieną klausimą, kurį diskusijoms pateikė M. Schulz, A. Lambsdorff ir E. Brok dėl specifinės problemos, kuri dabar diskutuojama Vokietijoje: ar galimas įmonių perkėlimo Europoje finansavimas. Aš galiu pasakyti, kad Rumunijos veiklos programa dėl konkurencingumo turi specialią sąlygą, uždraudžiančią naudoti struktūrinius fondus įmonės vietos perkėlimui bendrai finansuoti. Europos Komisija negavo jokio projekto, susijusio su šiuo klausimu, todėl ji negali patvirtinti, kad jokios Europos regioninės plėtros lėšos nenaudojamos tokiam perkėlimui. Žinoma, mes manome, kad būtų nepriimtina naudoti Europos Sąjungos fondų lėšas perkėlimui Europos Sąjungos viduje.

(Aplodismentai)

Taip pat tai tiesa, kad Europos Sąjunga per PHARE programą finansavo industrinį parką Rumunijoje, kur keletas įmonių dabar į jį investuoja. Tai labai svarbu, ir aš atkreipsiu visų savo kolegų, esančių čia, ypač Vokietijos draugų, dėmesį į šias diskusijas ir į tai, kaip svarbu būti atsakingiems šių diskusijų metu.

Mes turime atskirti perkėlimą už Europos Sąjungos ribų ir perkėlimą Europos viduje. Jei investicijos eina iš Suomijos į Vokietiją, jos gali eiti ir iš Vokietijos į Rumuniją. Būkime sąžiningi: mes turime aiškiai pasakyti, kad tai nėra perkėlimas už Europos Sąjungos ribų. Kaip jūs prisimenate, mes su Komisija pasiūlėme globalizacijos padarinių fondą, kuris jau labai gerai veikia tais atvejais, kada kai kurioms darbo vietoms gali turėti įtakos įmonės perkėlimas už Europos Sąjungos ribų. Labai svarbu, kad Europos vadovai visais Europos Sąjungos lygiais – ne tik Komisijoje, Europos Parlamente, bet ir šalies lygiu – turėtų drąsos paaiškinti Europos plėtros naudą.

(Aplodismentai)

Vokietija yra šalis, kuri dabar eksportuoja daugiau į naująsias valstybes nares. Europos Sąjungos plėtra sukuria darbo vietas ir Vokietijoje. Vokietijos įmonės daug investuoja naujosiose valstybėse narėse. Todėl labai svarbu žiūrint iš Europos perspektyvos, kad mes visi aiškintume, jog Europos Sąjungos plėtra naudinga ne tik naujoms valstybėms narėms, bet tai yra galimybė ir visai Europos Sąjungai.

(Aplodismentai)

Be to, aš sutinku, kad mes turime tikrinti, ar jokios struktūrinių fondų lėšos nenaudojamos konkretiems įmonių perkėlimams finansuoti. Tai būtų nesąžininga konkurencija. Tačiau aš raginu visus tuos, kurie yra proeuropiečiai, būti tvirtiems ir ginti šią vieningą padidėjusią Europą, taip pat išnaudoti visus privalumus, kuriuos mes visi visose naujose valstybėse narėse gauname iš šios dinamiškos Europos, kokią galime sukurti šiandien.

  Pirmininkas . − Komisijos pirmininke, labai ačiū už šį pranešimą. Europos Sąjungai pirmininkaujančiai Slovėnijai linkime visokeriopos sėkmės. Dabar kartu eisime į spaudos konferenciją. Tuomet čia vyks balsavimas. Ačiū jums, kad aktyviai ir gerai diskutavote

Rašytiniai pareiškimai (pagal 142 straipsnį)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Sveikiname, Ministre Pirmininke Janša, už sėkmę pasisakant Europos Parlamente. Esate pirmieji lyderiai, išsivadavę iš komunistų jungo ir įstoję į Europos Sąjungą 2004 metais, be to, jūs pirmininkausite Europos Tarybai.

Tai iššūkis jums, jūsų tautai ir vyriausybei. Nėra didelių ar mažų valstybių. Yra progresyvios ir žlugdančios. Jūsų ekonominiai pasiekimai, jūsų pastarasis įstojimas į euro erdvę ir jūsų tautos suklestėjimas yra pavyzdys, turintis įkvėpti daugelį valstybių.

Esate paskutinė „troikos“ (kuri prasidėjo nuo Vokietijos, paskui perėjo prie Portugalijos) narė ir tikrai nušviesite kelią kitoms „troika“ narėms, kai teks pirmininkauti. Kalbu apie Prncūziją, Čekijos Respubliką ir Švediją. Rašydamas šias eilutes galvoju apie Kosovą, jūsų brolius ir Vakarų Balkanus, taip pat apie jų vietą Eropoje.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Ačiū, Ponas Prezidente. Slovėnija pradeda pirmininkauti tada, kai Europoje vėl juntamas nuosaikus optimizmas dėl ES ateities. Po kelerių sumaišties ir neužtikrintumo metų atėjo metas imtis ES 27 projekto. Dar kartą noriu paprašyti Pirmininko atkreipti dėmesį į vieną konkretų klausimą, t. y. dvi Europos Parlamento susitikimo vietas.

Dabar, kai įvairių valstybių gyventojų nuolat prašoma daryti tam tikras išlygas, mes pasiryžę duoti ženklą, jei nutarsime, kad visą darbą verta telkti Briuselyje. Išlaidos, kalbant apie finansinius resursus ir organizacinius nepatogumus, kurias teko patirti Europai dėl šį mėnesį pakeistos vietos, tampa išties netoleruojamos gyventojų požiūriu, nes jie nesupranta, kaip galėjo susiklostyti tokia absurdiška situacija. Strasbūre, kuris, be abejo, yra puikus miestas, galima rinktis kitomis iškilmingomis progomis, susijusiomis su ES veikla. Parodykime puikų pavyzdį ir pradėkime veikti, užuot kalbėję.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Klausant diskusijos ir atsižvelgiant į programą, akivaizdu, kad Slovėnijos pirmininkavimo metu bus toliau paisoma darbotvarkės, nustatytos Vokietijos pirmininkavimo laikotarpiu, kad prioritetas bus teikiamas Lisabonos Sutarties ratifikavimui. Visi žinome, kad Europos Sąjungos lyderiai siekia, kad Sutartį ratifikuotų visos valstybės narės prieš 2009 m. rinkimus. Todėl jos daro nemenką spaudimą, siekdamos išvengti referendumų (išskyrus Airiją, kur to reikalauja konstitucija) ir taip atskleidžia savo požiūrį į demokratiją ir žmonių interesus. Į juos atsižvelgiama tik tada, kai nėra pavojaus, kad balsavimo rezultatai nesutaps su jų nuomonėmis ir interesais.

Be to, pagrindinis dėmesys kreipiamas į tai, kas įvardijama antruoju Lisabonos strategijos ciklu, siekiant didinti liberalizmą ir prieštaraujant visuomeninėms tarnyboms bei socialinėms ir darbo teisėms. Mes taip pat nuogąstaujame, kad Kosovo situacija kels daugiau grėsmės Europos taikai ir vystymuisi, jei egzistuos vienašališka nepriklausomybės deklaracija.

Šiuo metu rimtos nedarbo, nepatikimo įdarbinimo, skurdo ir didėjančios socialinės ir teritorinės nelygybės problemos lieka neišspęstos.

Mes toliau kovosime, kad šios neoliberalios strategijos būtų panaikintos, kad būtų pasiekta įvairiopo Europos socialinio teisingumo, taikos ir užtikrintas socialinis vystymasis.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kartu su Slovėnijos pirmininkavimo Tarybai pradžia prasidės trečiasis federalistinės, neoliberalistinės ir militaristinės integracijos Europoje etapas, tuo metu ES, vadovaujant Vokietijai, primes sutartį, kuri anksčiau bus atmesta, vengiant nacionalinių referendumų.

Sakoma, kad nėra jokio reikalo organizuoti referendumus.

- Aiškinama, kad kiekvienoje šalyje egzistuoja visuotinis sutarimas Sutartyje numatytais klausimais, ypač tai pasakytina apie nacionalinius parlamentus. Tačiau viena iš pagrindinių pamokų, kurią gavome stebėdami referendumus Prancūzijoje ir Nyderlanduose, yra ta, kad egzistuoja nemažai prieštaravimų tarp to, ko nori žmonės, ir to, ką nutaria parlamento dauguma.

- Parlamento pripažinimas laikomas tokiu pat galiojančiu ir demokratišku kaip pripažinimas referendumo keliu. Kaip tada suprasti teiginį, kad referendumas Portugalijoje padidins riziką, kad Sutartis nebūtų pripažinta galiojančia? Bijoma, kad referendumo rezultatai nepateisins lūkesčių, todėl nutariama jo neorganizuoti.

- Teigiama, kad sutarties pasiūlymas skiriasi nuo to, kuris buvo atmestas anksčiau, ir įtraukta pakankamai pakeitimų. Tačiau nesakoma, kas pakeista. Tačiau argi propaguotojai neteigia, kad esmė liko ta pati? Galima perskaityti Giscard d’Estaing teiginius.

Baimė yra pagrindinis motyvas…

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Slovėnijos, kaip pirmininkaujančios valstybės programa atitinka visus reikalavimus, siejamus su ekonomika ir įsitikinimu, kad gera ekonominės situacija yra vienas esminių Sąjungos sėkmės faktorių.

Pirmininkaujančios valstybės narės programoje aptikau nemažai svarbių nuorodų į Lisabonos Sutartį ir į vidaus rinkos vaidmenį stiprinant ES pozicijas tarptautinėje arenoje.

Dvidešimt pirmame amžiuje Sąjunga turi kreipti didelį dėmesį mokymui ir švietimui. Išsimokslinusi visuomenė turi milžinišką potencialą, kurį galima panaudoti siekiant ekonominės sėkmės, kuri grindžiama mažų ir vidutinio dydžio įmonių suklestėjimu – tokias įmones nesunku įsteigti, nebūtini formalumai ir didelės išlaidos. Tokios įmonės turi turėti galimybę samdyti tinkamai išsilavinusius darbuotojus ir tirti išteklius, diegti naujas technologijas ir t. t. Pirmininkaujančioji valstybė narė tam skiria pakankamai dėmesio.

Pirmininkaujančiosios valstybės narės teiginys, kad bus siekiama naikinti barjerus ir daug dėmesio skiriama efektyvesniam reguliavimui yra svarbus signalas įmonėms. Visiems aišku, kad nieko nėra blogiau už netinkamus įstatymus.

Man atrodo, kad ypač svarbu yra rodyti iniciatyvą šalinant barjerus, kuriuos įmonėms tenka įveikti, ir atverti naujus kelius į naujas technologijas.

Pirmininkaujančioji valstybė narė nepamiršta ir vartotojų; vartotojai yra tokie pat svarbūs kaip ir įmonės, todėl jų interesus taip pat reikia tinkamai atstovauti ir ginti.

Pirmininkaujančiosios valstybės narės programa yra labai ambicinga, bet prioritetai išsakyti aiškiai ir aš jiems pritariu.

Tad noriu jus pasveikinti ir palinkėti jums visokeriopos sėkmės.

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. – (HU) Prieš pradėdamas norius pasveikinti ambicingą Slovėnijos kaip pirmininkaujančios valstybės narės programą, kurioje svarbus Vakarų Balkanų klausimas laikomas viena iš svarbiausių visos ES problemų.

2006 m. pateiktame kasmečiame Komisijos pranešime minima, kad 2004 m. įvykęs prisijungimas yra teigiamas įvykis senoms ir naujoms valstybėms narėms, bet pagrindinis sėkmę lėmęs veiksnys buvo tinkamas vadovavimas procesui.

Šiuo metu ES priima naujus iššūkius ir norint juos įveikti reikia daugiau pastangų. Stiprus Slovėnijos, kaip pirmininkaujančios valstybės narės, palaikymas įgyvendinant programoje numatytus prioritetus yra labai svarbus, siekiant tinkamai išspręsti klausimus, įskaitant ir išankstinių sąlygų dėl Kroatijos ir Turkijos stojimo nustatymą.

Pagrindinį dėmesį ES tenka kreipti į reformas Vakarų Balkanuose ir Kosovo situacijos sprendimą, atsižvelgiant į Europos perspektyvas ir į tai, kas būtų priimtina visiems. Plėtra yra strateginis ir su sauga susijęs ES politikos dalykas, todėl būtina nustatyti efektyvią vystymosi strategiją ir užtikrinti bendradarbiavimą.

Reikia nepamiršti akcentuoti Vakarų Balkanų programų, kuriose turi būti numatyti būdai, kaip sumažinti nesutarimus ir sustiprinti socialinį, ekonominį ir regioninį vientisumą, svarbos. Tačiau ypač svarbu yra skatinti investuoti į žmonių gebėjimų ugdymą ir palaikyti žinių, kūrybingos visuomenės formavimą; taip pavyks užtikrinti deramą santykį tarp didėjančio konkurencingumo ir vientisumo bei paskatinti Vakarų Balkanų procesą. Atsižvelgiant į Europos solidarumo principą, būtina stengtis užkirsti kelią skurdui ir garantuoti tiesioginę paramą Vakarų Balkanų regiono valstybėms. Visi atsakome už tai, kad būtų palaikoma Slovėnijos kaip pirmininkaujančios valstybės narės programa, nes taip pavyks pasiekti pagrindinių Sąjungos išsikeltų tikslų.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Visos valstybės, įstojusios į Europos Sąjungą 2004 m., didžiuojasi, kad viena iš jų – Slovėnija – pradės pirmininkauti. Sveikiname naujos pirmininkaujančiosios valstybės narės pranešimus ir pirmuosius veiksmus, kuriuos jai teko atlikti. Nustatyti prioritetai pirmajai 2008 m. pusei rodo, kad Slovėnija tęs savo pirmtakių pradėtą darbą visų pirma atgaivindama Lisabonos darbotvarkę, ratifikuodama naują Sutartį ir imdamasi veiksmų, padėsiančių užkirsti kelią visuotiniam atšilimui. Darbų tąsa yra sveikintina Europos Sąjungoje, nes negalime pamiršti pusės metų pirmininkaujančios valstybės narės ciklo.

Neatsižvelgiant į paskelbtus prioritetus, dėl geografinės padėties ir istorinių aplinkybių Slovėnija yra siejama su Balkanais. Todėl atsiranda galimybių toliau plėsti Sąjungą, bet visų prima ir visų svarbiausia yra tai, kad kylą rimtų su Kosovo nepriklausomybės klausimu susijusių problemų. Naujoji pirmininkaujanti valstybė narė tikrai supranta šias problemas.

Be to, tikimės, kad valstybė, kurioje transformuota darbo sistema ir priimti ES standartai noriai spręs naujų valstybių narių problemas, susijusias su nepaaiškinamais įpareigojimais, primestais dėl atstatomos energijos ir šiltnamio efekto. Būtina nustatyti balansą tarp aplinkosaugos ir galimybių išlaikyti Europos ekonomikos konkurencingumą globaliame kontekste. Linkiu jums sėkmės ir ačiū už dėmesį.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) 2008 metų pradžia su šūkiu „Būkime kartu būdami skirtingi: Europos kultūrų dialogo metai“ yra reikšmingas laikotarpis ES, juolab, kad pirmininkavimo ES teisės pirmąją metų pusę tenka naujai valstybei narei – Slovėnijai.

Keturios pagrindinės interesų sritys, t. y. naujos Lisabonos strategijos dėl plėtros ir nedarbo įgyvendinimas, energetika, klimato kitimas ir santykiai su Vakarų Balkanais, turi didelės įtakos sinergijai Europoje. Slovėnijai suteikiama proga tapti svarbiausiuoju ES kovotoju prieš globalųjį atšilimą.

Euro priėmimo klausimas šiuo metu intensyviai diskutuojamas Slovakijoje. Slovakijos įstojimas į euro zoną bus nuspręstas Slovėnijos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu. Slovėnija yra pavyzdys Slovakijai. Ji buvo pirmoji iš 10 ES valstybių ir tryliktoji iš visų ES valstybių narių, kurioje 2007 m. buvo įvestas euras. Slovakija gali nemažai pasimokyti iš Slovėnijos patirties ir deramai pasirengti euro įvedimui. Tikiuosi, kad Slovėnija darys viską, kas įmanoma, kad sprendimas, susijęs su euro įvedimu Slovakijoje iki suplanuoto termino (2009 m. sausio mėn. 1 d.), būtų priimtas.

Tikiuosi, kad savo veiksmais Slovėnija kaip pirmininkaujanti valstybė narė gali įtikinti 500 milijonų Europos gyventojų, kad net maža valstybė, kurioje gyvena 2 milijonai gyventojų, gali sėkmingai vadovauti ES šešių mėnesių pirmininkavimo laikotarpiu. Tikiu, kad Slovėnijai tikrai seksis.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Noriu kuo nuoširdžiausiai palinkėti Slovėnijai sėkmės pirmininkavimo laikotarpiu – juk šis faktas tam tikra prasme reiškia pakartotiną priėmimą į Europą, kurioje buvo juntamas susiskaldymas šaltojo karo metu.

Slovėnija, bendradarbiavusi su Vokietija ir Portugalija, kad parengtų 18 mėnesių programą, užbaigs pirmininkavimo, kuriam būdinga pakartotinai iškelti institucijas, ciklą, be to, ji prisiima atsakomybę vadovauti Lisabonos Sutarties ratifikavimo procesui.

Tai pagrindinis iššūkis, kurį visi – kiekviena valstybė narė – turime priimti; būtina užtikrinti, kad kai pirmininkauti teks Prancūzijai, šį klausimą bus galima laikyti tvirtu pagrindu prieš Europos rinkimus 2009 metais.

Slovėnija kaip pirmininkaujančioji valstybė narė taip pat turi tęsti ir papildyti Lisabonos strategiją, siekdama nugalėti Europai primestus iššūkius, susijusius su energetika, klimato kaita, plėtra ir nedarbu.

Nuoširdžiai tikiu, kad Slovėnija savo pirmininkavimo laikotarpiu sugebės užtikrinti taiką ir stabilumą Vakarų Balkanuose, be to, bus įdiegtas vieningas ES požiūris į problemą, susijusią su galutiniu Kosovo statusu, kad 2008 metais, dialogo tarp Europos kultūrų metais, visi europiečiai turėtų progą dar kartą išgyventi tolerancijos ir tarpusavio supratimo jausmus.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE), raštu. – (HU) Istoriškai reikšminga, kad naujai valstybei narei, įstojusiai į Sąjungą 2004 m., teko atsakomybė vadovauti pirmoje 2008 m. pusėje. Tai yra svarbus įvykis, reiškiantis, kad neseniai priimtos valstybės užima deramą vietą Sąjungos gretose.

Pirmojo pirmininkavimo metu naujai valstybei narei teks spręsti nemažai rizikingų klausimų, o Slovėnija tuo metu vadovaus Sąjungai. Svarbiausias uždavinys, tenkantis Slovėnijai kaip pirmininkaujančiai valstybei narei yra Lisabonos Sutarties ratifikavimas, dinamiško trijų metų Lisabonos strategijos įgyvendinimo ciklo užtikrinimas ir tolesnis energetikos ir aplinkosaugos klausimų sprendimas.

Slovėnijos pirmininkavimo metu teks spręsti Balkanų integravimo klausimą, ypač siejant jį su Būsimu Balkanų statusu. Tai, kad Slovėnijai rūpi šios problemos, ir tai, kad ji gerai žino šį regioną, reiškia, kad procesą valdyti bus lengviau , be to, bus lengviau išsaugoti vienybę, kurią Europos Tarybai pavyko pasiekti 2007 m. gruodžio mėn., kai į Kosovą buvo išsiųstos delegacijos.

Kovo mėn., Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu, Europos Komisija pasiūlys įstatymus, susijusius su sveikatos tikrinimu dėl bendrosios žemės ūkio politikos, kuriais bus pradėtos visapusės koncepcinės ir finansavimo BŽŪP reformos. Pirmininkaujančioji valstybė narė taip pat akcentuoja 2008-uosius dialogo tarp Europos kultūrų metus.

Sveikiname Slovėniją ir linkime sėkmės pirmininkaujant. Tikiu, kad Slovėnijos strategija ir diplomatija padės sėkmingai išspręsti sudėtingas užduotis ir kad galėsime didžiuotis savo kaimyne – nauja valstybe nare.

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

3. Darbotvarkė

  Pirmininkė. Prieš pradėdami šios popietės diskusijas turime pranešimą. Aš norėčiau pasiūlyti surengti diskusijas dėl Díaz de Mera García Consuegra dėl EUROPOL pranešimo ir padaryti tai antru klausimu prieš Tarybos ir Komisijos pranešimus dėl situacijos Pakistane.

Todėl mūsų darbotvarkė šią popietę nuo 15.00 iki 18.00 val. bus tokia: pirmiausia Tarybos ir Komisijos pranešimai dėl situacijos Kenijoje, tada Díaz de Mera García Consuegra pranešimas dėl EUROPOL, tada Tarybos ir Komisijos pranešimai dėl situacijos Pakistane; o paskui 18.00 val., kaip įprasta, klausimai Tarybai.

Ar yra kokių komentarų?

  Hannes Swoboda, PSE grupės vardu. – (DE) Pirmininke, mes galime susitarti, bet norėčiau, kad Komisija nepamirštų, kad darbotvarkę nustato Parlamentas, ir tik atsižvelgdami į ypatingas aplinkybes galime paisyti atskirų komisarų pageidavimų. Šiandien, beje, galime susitarti išskirtine tvarka.

  Pirmininkė. Dėkoju už šį pastebėjimą, H. Swoboda; tai yra išimtis. Tačiau aš dėkoju Parlamentui už jo pritarimą.

(Parlamentas pritarė prašymui)

4. Balsavimas

  Pirmininkė. Kitas klausimas – balsavimas.

(Dėl rezultatų ir kitos informacijos apie balsavimą žr. protokolą)

4.1. (A6-0508/2007, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf) Priemonės, kurių Komisija turi imtis 2008–2013 metais naudodama sukurtas nuotolinio stebėjimo technologijas pagal bendrąją žemės ūkio politiką (balsavimas)

4.2. (A6-0504/2007, Kurt Lechner) Vartojimo kreditas (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. Gerb. Pirmininke, aš norėčiau pasinaudoti galimybe paaiškinti klausimą, kuris buvo iškeltas vakar dienos diskusijose dėl vartojimo kredito direktyvos. Šis klausimas iškeltas dėl naujos 8 straipsnio versijos, susijusios su įpareigojimu vertinti vartotojų tinkamumą gauti kreditą. Abu 46 ir 45 pakeitimai numato, kad valstybės narės, kurių teisės aktai reikalauja kreditorių atitinkamos duomenų bazės pagrindu konsultacijų būdu įvertinti vartotojų tinkamumą gauti kreditą, gali išlaikyti šį reikalavimą. Kaip aš suprantu, tai reiškia, kad ir sankcijos, kurios numatytos šiuose nacionaliniuose teisės aktuose kreditoriaus neįvykdymo šių reikalavimų atvejais, irgi gali būti išsaugotos.

  Kurt Lechner, specialus įgaliotinis. − (DE) Pirmininke, kadangi dėl šios nuostatos institucijose diskutuojame šešerius metus, norėčiau šį tą pakomentuoti. Visų pirma, laikau tai kritika, bet šis užsitęsęs laikotarpis rodo, kad Europos teisininkai labai rimtai atsižvelgė į šį sudėtingą reikalą ir kad vartotojų apsauga Europoje mums labai rūpi. Esu įsitikinęs, kad teisinė procedūra baigsis šiandienos balsavimu, kurį inicijavau, nepaisydamas visų nesutarimų šiuo klausimu. Noriu atvirai pareikšti, kad mano nuomone visos kartu priimtos pataisos pagerins Komisijos tekstą – visuotinę poziciją. Ji, be abejo, panaši į mano asmeninius siūlymus.

Esmė ta, kad mes norėjome susitarti ir siekdami susitarimo (taip pat dėl 16 (2) straipsnio, kuris iki šiol buvo nagrinėjamas tik formuluotės aspektu), nutarėme priimti socialistų ir liberalų siūlymą, kad šį klausimą pavyktų išspręsti draugiškai; panašiai teko atsisakyti kai kurių kitų pataisų siūlymo, kad pavyktų išlaikyti harmoningą situaciją.

Taip pat noriu padėkoti Komisijai, Tarybai ir narėms (esame net labai aršiai diskutavę) už tai, kad pavyko sukurti draugišką bendradarbiavimo atmosferą. Kalbėdamas apie likusius pasiūlymus, noriu akcentuoti, kad mano nuomone, jie tik papildo jungtinę poziciją ir nė kiek neprieštarauja vartotojų apsaugos nuostatai ir nesumenkina direktyvos garantuotos naudos, nes mums tai irgi rūpi.

Baigdamas noriu išsakyti viltį, kad direktyvos teikiami lūkesčiai yra sveikintini.

(plojimai)

  Marios Matsakis (ALDE). Gerb. Pirmininke, vakar IND/DEM frakcija paprašė, kad visi balsavimai būtų vardiniai. Šios dienos balsavimo metu aš matau, kad vėl visi balsavimai yra vardiniai. Vakar Pirmininkas pasakė, kad jis ketina patikrinti, ar iš tikrųjų buvo galima IND/DEM frakcijai prašyti vardinio balsavimo. Ar aš turiu suprasti, kad buvo galima ir kad nuo šiol visi mūsų balsavimai bus vardiniai?

  Pirmininkė. M. Matsakis, rytoj Pirmininkų sueigoje bus diskutuojama apie tai, tačiau aš noriu pasakyti, kad tai svarbus balsavimas, todėl galbūt mes visi esame suinteresuoti, kad vyktų vardinis balsavimas.

J. P. Bonde paprašė žodžio.

  Jens-Peter Bonde, IND/DEM frakcijos vardu. Gerb. Pirmininke, aš žodžio prašiau prieš tai.

Mūsų balsavimas vakar vyko labai gerai. Jis buvo greitesnis nei įprastai – sklandus, ramus ir nebuvo nė vieno prašymo atlikti laiką eikvojantį ir nervinantį patikrinimą. Todėl mano frakcija siūlo ir toliau naudoti elektroninį balsavimą.

Prieš šešis mėnesius man buvo žadėta tvarka, kad pranešimų numeriai ir pakeitimų numeriai būtų rodomi balsavimo metu. Nauji, daug didesni ekranai galės rodyti visą balsavimo sąrašą ir sutaupyti daug daugiau mūsų laiko, nes mes galėsime balsuoti iškart, kai pamatysime skirtingų spalvų numerius ekrane. Mums nereikės laukti vertimo. Mes išvengsime situacijos, kai tie, kurie laukia transliuojamo vertimo, balsuoja vienu klausimu, kai tuo tarpu tie, kurie balsuoja be transliacijos, balsuoja kitu klausimu. Mes sutaupytume labai daug laiko.

(Aplodismentai)

  Pirmininkė. Dėkoju, J.P. Bonde, mes tai pastebėjome. Su šiuo projektu dirbama, tačiau dabar, aš manau, Parlamentas nori tęsti šio ryto balsavimą.

4.3. (A6-0520/2007, Roberta Angelilli) ES vaiko teisių strategijos kūrimas (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Francesco Enrico Speroni (UEN). – (IT) Pirmininke, ponios ir ponai, noriu pasisakyti dėl tvarkos: nenoriu trikdyti procedūros, noriu tik sužinoti, ar egzistuoja kokia nors taisyklė, pagal kurią privalu kaskart konstatuoti, kiek balsuota už, koks rezultatas, kiek iš viso balsavo, kiek susilaikiusiųjų ir t. t., ar tai galime atlikti savo nuožiūra.

  Pirmininkė. Jei nenorite man pasakyti, nesakykite, tačiau, aišku, būtų gerai žinoti.

– Po balsavimo dėl 60 dalies:

  Thomas Wise (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, gal galėtumėte bent jau pateikti rezultatus prieš mus esančiuose ekranuose, jei neketinate jų paskelbti?

  Pirmininkė. Jums tereikia pakelti akis, jei norite matyti rezultatą.

- Po balsavimo:

  Robert Evans (PSE). Gerb. Pirmininke, mane tarnybos informavo, kad kiekvienas papildomas vardinis balsavimas kainuoja 400 eurų, tai reiškia, kad vakarykštis išsišokimas kainavo daugiau kaip 25 000 eurų.

Todėl aš norėčiau paklausti tų, kurie ragina taikyti vardinį balsavimą visą laiką, ar jie mano, kad galime taip naudoti mokesčių mokėtojų pinigus.

  Daniel Hannan (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, jei kiekvienas vardinis balsavimas iš tikrųjų kainuoja 400 eurų, aš siūlau, kad šis Parlamentas dirbtų efektyviai, tai taikytina ir bendrosios žemės ūkio politikos, struktūrinės pagalbos, tarptautinio vystymosi ir visam likusiam Europos Sąjungos biudžetui. Iš tikrųjų mes tai galime padaryti daug pigiau!

  Kathy Sinnott (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, praktiškas pasiūlymas. Vieną išlaidų dalį sudaro tai, kad mes verčiame balsavimus, tačiau čia yra tik skaičiai, taigi mums reikia tik vieno balsų leidimo. Mums nereikia išversti jų į kiekvieną kalbą, nes kalbame apie skaičius, o vardai yra vienodi visomis kalbomis. Taigi mes galime sumažinti išlaidas. Aš mąstau apie šūsnis popieriaus, susidarančias mūsų Parlamente. Žmonėms svarbiausia žinoti, kaip mes balsuojame.

(Aplodismentai)

4.4. (A6-0502/2007, Doris Pack) Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu

- Po balsavimo:

  Arlene McCarthy, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkė. Gerb. Pirmininke, aš norėjau įsiterpti po balsavimo dėl K. Lechner pranešimo. Nenorėjau pertraukti balsavimo, tačiau labai norėjau padėkoti PPE-DE frakcijai už bendrosios pozicijos palaikymą taip, kad mes dabar turime labai stiprią daugumą, o tai yra įrodymas vartotojams ir įmonėms, kad mes ketiname atidaryti rinką ir apsaugoti vartotojus.

Gerb. Pirmininke, aš žinau, kad jūs daug padarėte šiuo klausimu ir aš manau, kad tai tikėjimas visomis partijomis, kad mes dabar pagaliau po ilgų abejonių turime didžiulę daugumą.

5. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (A6-0508/2007)

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, kaip asmuo, kuris dirbdamas Biudžeto kontrolės komitete domėjosi daugeliu Audito rūmų pranešimų dėl neteisėto ir nesąžiningo žemės ūkio biudžeto pinigų išnaudojimo, turiu pasakyti, kad man labai malonu matyti, kad šis Parlamentas pritaria naujoms technologijoms daugeliu atžvilgiu, ypač žemės ūkio srityje.

Aš tikiuosi, kad ateityje ši informacija – kaip vienas iš šiuo pranešimu pasiūlytų pakeitimų – gali būti paskleista internetu visiems Europos Sąjungos žmonėms, kurie nori ją matyti, ypač įvairioms šalies audito institucijoms valstybėse narėse tam, kad jos matytų, pavyzdžiui, ar Graikijoje pateikta paraiškų didesniam žemės alyvmedžiams auginti plotui nei jie iš tikrųjų turi.

Be to, aš čia stoviu tam, kad galėčiau pakalbėti apie Konstitucijos sutartį. Noriu įsitikinti, kad šis Parlamentas turi žodžio teisę ir kad žmonės ateityje turės teisę į referendumą, ir tik todėl paaiškinu balsavimą dėl visų pranešimų.

  Syed Kamall (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, galbūt gali būti neaišku, kodėl aš, Londono atstovė, paaiškinu dėl savo balsavimo klausimu, susijusiu su žemės ūkiu ir bendrąja žemės ūkio politika. Tačiau mes turime pripažinti, kad bendroji žemės ūkio politika turi įtakos ir vartotojų teisei didesnių kainų forma.

Todėl tai yra visų mūsų pareiga užtikrinti, kad mes stebime, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai daugelyje sričių, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką.

Aš suprantu, kad atsakant į bendrosios žemės ūkio politikos valdymo poreikius labai reikia informacijos apie žemės panaudojimą, todėl manau, mes visi džiaugiamės geresnių technologijų naudojimu. Aš tikiuosi, kad daugelis mano rinkėjų turės naudos iš tokio technologijų panaudojimo.

Taip pat turiu sutikti su savo kolegomis, kad viena iš priežasčių, kodėl noriu paaiškinti dėl savo balsavimo, yra ta, kad žmonėms Europos Sąjungoje ir žmonėms Britanijoje turi būti suteiktas žodis dėl Konstitucijos sutarties referendumo forma.

  Pirmininkė. Aš noriu priminti kolegoms, kad mes pateikiame paaiškinimus dėl balsavimo konkrečiu klausimu. Jei kas nors bandys kalbėti apie ką nors kita, , atsižvelgdama į taisykles, nutrauksiu jo pasisakymą.

  Daniel Hannan (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš su malonumu kalbėsiu apie patį pranešimą. Graefe zu Baringdorf pranešime, kuriame paaiškinami nauji metodai, nukreipti į sukčiavimą ir agrarinę politiką pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), nagrinėjama viena iš neefektyviausių, brangiausių, nuostolingiausių biurokratiškiausių ir amorališkiausių ūkio paramos sistemų, ir joks agrometeorologinių prietaisų skaičius negali jos išgelbėti. Darykite iš to išvadas.

Prieš suteikdami naujus įgaliojimus kokiai nors organizacijai pirmiausia turime pažiūrėti, kaip ji vykdo jau turimus įgaliojimus. Žemės ūkis nuo 1960 m. yra Europos Sąjungos svarbiausia kompetencija. Pažiūrėkime į padarytą netvarką: ekologinė destrukcija, pertekliaus destrukcija, skurdas Afrikoje. Ar tai ta institucija, kuri vadovaus užsienio politikai, teisingumui, gynybai, ir jeigu tai ji, ar mes neturėtume pasitarti su žmonėmis referendumo forma, kas mums ir buvo žadėta?

Manoma, kad Katas vyresnysis baigdavo kiekvieną kalbą, kokia jos tema bebūtų, reikalavimu, kad Kartagina būtų sugriauta. Aš savąją baigsiu reikalavimu, kad Lisabonos sutartis būtų pateikta žmonėms: Pactio Olisipio censenda est!

  Jim Allister (NI). Gerb. Pirmininke, aš nemanau, kad kas nors iš mūsų yra itin susirūpinę naujomis technologijomis, tačiau labai svarbu, kad jos būtų tinkamai naudojamos ir nebūtų jomis piktnaudžiaujama.

Tačiau piktnaudžiavimo bendrąja žemės ūkio politika dar yra daug, ypač pietų Europoje, ir aš tikiu, kad ši technologinė priemonė gali ką nors padaryti. Jei ji taip padarys, mes galėsime sutaupyti daug daugiau nei 400 eurų, dėl kurių buvo skundžiamasi, kai buvo kalbama apie balsavimo skaidrumą.

Aš atkreipiu dėmesį, kad šiame pranešime kalbama apie nuotolinio aptikimo priemonę. Taigi, aš noriu pasakyti štai ką: jei Europa galėtų gauti demokratijos aptikimo priemonę, ji visoje Europoje aptiktų didžiulį pasipiktinimą tuo, kad piliečiams užkertamas kelias ir atimama jų teisė išreikšti nuomonę svarbiausiu klausimu, būtent klausimu, kaip jie turi būti valdomi.

  Roger Helmer (NI). Gerb. Pirmininke, bendroji žemės ūkio politika yra 20 amžiaus palikimas. Mes matome vis didesnį ir didesnį žemės ūkio produktų poreikį dėl demografinės ir biokuro sistemos. Idėja, kad mes kaip Europos Sąjunga turime išleisti didelę dalį savo biudžeto žemės ūkio produktų gamybai subsidijuoti, yra paprasčiausiai pasenusi, todėl nėra priežasties, kodėl mums reikia naujos technologijos netinkamiems veiksmams vykdyti. Mes turime liautis elgęsi netinkamai.

Aš turiu pasakyti, kad balsavau už šią priemonę, nes esu lojalus konservatorius ir vykdau jų valią, tačiau aš tai dariau su didžiuliu nenoru.

Be to, aš turiu suabejoti šio Parlamento teise – demokratiniu šio Parlamento teisėtumu – priimti šią priemonę ir bet kokias kitas priemones, jei mes atmetame žmonių verdiktą Lisabonos sutarties klausimu.

  Nirj Deva (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš suprantu, kad ši nuotolinio aptikimo priemonė būtų iš tikrųjų labai veiksminga siekiant pašalinti biurokratiją, kurią kai kurie pietryčių Anglijos žemdirbiai šiuo metu patiria dėl tikrinimo. Jei šis mechanizmas veiks tinkamai, aš pripažįstu, kad jis bus veiksmingesnis naudojant itin neveiksmingą biurokratinę sistemą, kokia mes pripažįstame BŽŪP. Taigi šiuo požiūriu kaip lojalus konservatorius aš vykdžiau partijos valią ir palaikiau šią priemonę. Tačiau aš pripažįstu, kad visos BŽŪP nuodugni peržiūra smarkiai vėluoja, ir aš raginu savo kolegas šiame Parlamente, kurie tai pripažįsta, paspartinti šį procesą. Tačiau aš jaučiu, kad jeigu mes galime nuotoliniu būdu registruoti karves, kodėl nuotoliniu būdu neregistruojame žmonių nuomonės dėl referendumo?

  Derek Roland Clark (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš labai džiaugiuosi galėdamas atsistoti ir paaiškinti savo balsavimą dėl Graefe zu Baringdorf pranešimo, dėl kurio aš balsavau prieš. Aš taip padariau, nes bet kokie nuotolinio aptikimo aparatai yra skirti tolimajam sekimui. Kuo tai baigsis? Mes nenorime, kad žmonės Europoje būtų sekami kažkokia nuotolinio aptikimo priemone – kamera danguje – nes būtent to siekiama Graefe zu Baringdorf pranešimu.

Mes turime paklausti savęs, ar tai nėra priežastis duoti darbo Galileo projektui, kurio didžiulės išlaidos, jei nebus panaudotos čia, apmokėtų visas vardinio balsavimo išlaidas šiame Parlamente dar 10 metų į priekį?

Jei Europos Sąjunga nori ką nors tikrinti, leiskime jai patikrinti Europos žmonių norus ir neatidėliodami surenkime referendumą dėl naujos Konstitucijos, pasirašytos Lisabonoje.

  Godfrey Bloom (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš žinau, kad jūs iš esmės pritariate mūsų nuomonėms dėl referendumo, nes, žinau, jūs asmeniškai jo norite, nes jis suteiktų teisėtumą. Tačiau palikdamas šį politinį požiūrių skirtumą nuošalyje, noriu pasakyti, kad esu laimingas, jog nesu konservatorius, todėl neturiu balsuoti aklai už visišką nesąmonę. Aš galiu balsuoti sveikai mąstydamas ir balsavau prieš Baringdorf pranešimą, nes jame matau šnipo danguje ir palydovų, kurie yra visiškai nemalonūs ir smarkiai bauginantys, idėją. Aš manau, kad tai gali nuvesti tik prie piktnaudžiavimo. Taip būtinai atsitiks – ir aš pažįstu vieną mūsų čia esančią draugę, kuri būdama labai principinga mano, kad tai yra puiku – tačiau mes turime rūpintis ir kitomis kartomis. Man gaila, bet aš labai nepasitikiu politikais. Jei jie galės piktnaudžiauti valdžia, jie tai ir darys, todėl aš balsavau prieš.

  Graham Booth (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš norėčiau paaiškinti, kodėl balsavau prieš Graefe zu Baringdorf pranešimą. BŽŪP nepadarė nieko, o tik sugriovė Jungtinės Karalystės žemės ūkio pramonę per daugiau nei 30 metų; mes nenorime Europos Sąjungos įsikišimo; tai pratęstų jų kišimąsi dar kartą. Taigi balsavimo prieš priežastis ta, kad mes norime, jog teisė tvarkyti mūsų žemės ūkį būtų sugrąžinta atgal Britanijai. Tačiau tam šansai labai maži, nes mes ignoruojame Prancūzijos ir Olandijos žmonių balsavimo referendume, vykusiame dėl Konstitucijos, rezultatus.

- Pranešimas: Kurt Lechner (A6-0504/2007)

  Jan Březina (PPE-DE). – (CS) Noriu akcentuoti, kad balsavau už vartotojus, nes manau, kad pranešimas yra žingsnis teisinga kryptimi. Džiaugiuosi, kad pavyko numalšinti kontrolės šalininkų entuziazmą Komisijoje ir Taryboje ir priimti išsamesnius įstatymus, kurie, manau nėra pageidaujami. Tarp valstybių narių egzistuoja skirtumai, nes egzistuoja skirtumai tarp jų įstatymų ir finansavimo tvarkos, todėl mėginimas panaikinti šiuos skirtumus dirbtinai, mano nuomone, nieko gero nežada. Todėl gerai, kad Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į pagrindinius elementus: vartotojų kredito harmonijos principus (noriu akcentuoti teisę atšaukti sutartį ir išankstinio padengimo galimybę, netaikant sankcijų vartotojui). Manau, kad dviejų savaičių terminas, per kurį bet kuri šalis gali atmesti sutartį, yra būtinas, norint teisiškai užtikrinti įtrauktų šalių pozicijas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad sąryšinio kredito sutarties atveju, šis terminas gali būti sutrumpintas iki trijų dienų, jei vartotojas to pageidaus. Tai paskatins vartotojus anksčiau įsigyti pirktą produktą. Manau, kad garantija dėl tokio išankstinis kredito apmokėjimo, kuri nepakenks vartotojams, yra daugiau nei sveikintina. Valstybės narės įsipareigos įtraukti šį garantą į savo nacionalinius įstatymus ir tada vartotojų interesai bus apginti.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Ponios ir ponai, malonu, kad šiandien po šešerių metų derybų, Europoje siūloma priimti kreditą harmonizuojančias taisykles. Bus sustiprinta vartotojų apsauga ir tai išplis visose šalyse. Gali būti, kad tai šiek tiek padės sumažinti nepageidaujamas namų ūkio skolas. Keturiolikos dienų terminas, per kurį galima atmesti sutartį netaikant baudos, yra labai pravartus, lygiai taip, kaip ir pareiga iš anksto pateikti pirkėjui tipinę informaciją apie visus paskolos mokesčius. Naujas elementas yra išankstinis paskolos apmokėjimas. Labiausiai nesutarėme dėl to, kad nebuvome įsitikinę, ar bankai netaiko didelių baudų už išankstinius apmokėjimus. Baudų lygis nuo šiol turi atitikti faktines išlaidas. Tačiau manau, kad verta riboti ir baudų lygį, atsižvelgiant į kredito likutinę vertę – už tai šiandien balsavome.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Pirmininke, balsavau už įprastą Tarybos poziciją, kurią pakeitė Kurt Lechner pranešimas.

Po ilgiau nei šešerius metus trukusio teisinio nagrinėjimo direktyvą dėl vartotojų kredito sutarčių galima laikyti reikšmingu žingsniu link sutarčių laisvės apsaugos, be to, ji skatina vartotojus atsakingiau priimti sprendimus. Negalima pamiršti, kad nemažai įstatymų automatiškai nereiškia didesnės vartotojų apsaugos. Informacijos perteklius gali suklaidinti vartotoją, ypač jei jis nepatyręs, o akivaizdaus paprastumo ir aiškumo stinga. Be to, tai pareikalaus didesnių išlaidų, kurios galiausiai teks vartotojui.

Nepaisant to, kad pirkti kreditu tampa vis labiau įprasta, o vartotojai yra linkę naudoti kreditinius produktus, nedaugelis vartotojų suvokia riziką, susijusią su vartojimo kreditu, pvz., kad ligos ar darbo netekimo atvejais jie gali tapti nemokūs. Tikiu, kad ši direktyva padės vartotojams priimti teisingus sprendimus, nes bus suteikta galimybė greitai ir nesunkiai palyginti vietinių ir užsienio tiekėjų pasiūlymus.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete, kur šis pranešimas buvo ilgą laiką brandinamas abiejų svarstymų metu, labai gerai žinoma, kad aš ankstyvaisias jo etapais sulaukiau griežtos kritikos dėl jo, kad jis painiojo naujus produktus, esančius vienoje rinkoje (pvz., Jungtinės Karalystės rinkoje): hipotekas, kai jūs galite perskaičiuoti savo kredito balansą tame pačiame banke pagal savo hipoteką (tai pagal pirminius pasiūlymus šiame pranešime būtų buvę uždrausta), ir tai, ką mes turime dabar, po šešerių metų – net jeigu mes kalbame apie šį pranešimą jau šešeri metai – naują požiūrį į išankstinį kredito grąžinimą.

Tai labai svarbus teisės aktas. Jis paveiks daug žmonių, įskaitant visus, kurie turi namus mano rinkiminėje apygardoje. Aš apie jį kalbėjau konservatorių susitikime Harpolės miestelyje žmogaus, vardu Michael Orton-Jones, namuose, kuris iškėlė šį klausimą. Mes kalbėjomės apie vartojimo kreditų direktyvą ir pinigų plovimo direktyvas, kurios svarstomos šiame Parlamente.

Mes turime būti daug labiau atsargesni, pasirinkdami tokio svarbaus teisės akto nagrinėjimo būdą.

  Syed Kamall (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš atstovauju Londonui, kuris tapo namais dviem didžiausiems Europos finansų rajonams: pirmiausia, City of London, kuris, kaip mes visi žinome, yra didžiausia finansinė jėga pasaulyje, ir, antra, Docklands – Canary Wharf – kuris prekiauja visų rūšių prekėmis visame pasaulyje, o dabar vyksta prekyba ir finansinėmis paslaugomis visame pasaulyje.

Švedų filosofai yra pasakę: „Pinigai, pinigai, pinigai, aš dirbu visą dieną, aš dirbu visą naktį, kad apmokėčiau sąskaitas, kurias turiu apmokėti, argi tai neliūdna. Tačiau savo svajonėse aš turiu planą, aš būsiu turtingas.“

Mano atveju taip neįvyks, nes aš nepalaikau tokio požiūrio. Tačiau aš noriu pasakyti, kad labai svarbu vartotojams visoje Europoje, kad mes tęstume nagrinėti būdus, kurie palengvintų prieigą prie vartojimo kreditų ne tik mano rinkėjams Londone, bet ir finansų paslaugų pramonei.

  Pirmininkė. S. Kamall, aš bandau pažiūrėti į tai labai rimtai, tačiau tikiuosi, kad tai nevirs radijo laida Just a Minute, kurią mes Jungtinėje Karalystėje labai gerai žinome.

(Juokas)

  Daniel Hannan (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, trumpai be jokių pakartojimų, nukrypimų ir – koks gi dar vienas? – mikčiojimų! Visiškai teisingai.

Todėl pradėkime nuo pagrindinių principų. Kodėl Europos Sąjungai reikia turėti vartojimo kreditų įstatymų suderinimo politiką? Man tai atrodo kaip už šio pranešimo slypintis konteksto nesupratimas. Laisvai prekybai ir atviroms rinkoms nereikia bendrų įstatymų dėl kiekvieno komercinės veiklos aspekto. Iš esmės, jei jau taip, tai opozicija teisi. Laisvos rinkos priklauso nuo įvairovės, įvairiapusiškumo, pliuralizmo ir, nors reglamentavimo mastas šalies lygiu kartais gali būti priderintas, tai negali būti prilyginta kiekvieno rinkos veiklos aspekto suderinimui Europos mastu.

Tai svarbu, nes man atrodo, kad kai kurios konceptualios klaidos slypi už Europos Sąjungos jurisdikcijos ribų išplėtimo įvairiose srityse, siūlomose Lisabonos sutartyje. Kaip ir vartotojų apsaugos srityje, taip ir teisingumo, vidaus reikalų, užsienio reikalų, gynybos ir kitose srityse.

Jei šios sritys turi būti perkeltos didžiąja dalimi arba visiškai į Briuselį, pirmiausia mes privalome turėti bent jau mandagumo ir pasitarti su savo rinkėjais. Lisabonos sutartis turi būti pateikta žmonėms: Pactio Olisipio censenda est!

  Jim Allister (NI). Gerb. Pirmininke, suderinimas, kaip mes visi žinome, nuo pradžių yra pagrindinis Sąjungos įrankis. Jis įsiskverbė į kiekvieną mūsų gyvenimo sritį. Juk aišku, kad tai yra strategija – aiški strategija – sumenkinti šalies sprendimų aktualumą ir svarbą ir sumažinti galimybę priimti šalies sprendimus, tokiu būdu susilpninant šalies institucijų galias.

Taigi, tai yra Europos integracijos intensyvinimo planas ir todėl į jį aš žiūriu priešiškai. Aš tikiu valstybių narių teise valdyti savo šalį ir turėti įtakos piliečiams.

Yra vienas suderinimo aspektas, kuriuo mes galime padėti. Mes galime suderinti, suteikdami Europos piliečiams teisę pasakyti savo nuomonę dėl Lisabonos sutarties.

  Roger Helmer (NI). Gerb. Pirmininke, aš manau svarbu paaiškinant savo balsavimą ir iš tikrųjų pasakyti, kaip mes balsavome. Aš balsavau už šią priemonę: vėlgi kaip lojalus konservatorius, vėlgi vykdydamas partijos valią ir vėlgi jei būčiau galėjęs priimti savo sprendimą, būčiau balsavęs prieš. Priežastis labai aiškiai išdėstė kai kurie mano kolegos, ypač D. Hannon, kuris nurodė, kad laisvoms rinkoms reikia įvairovės.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš noriu paprašyti gerbiamą narį, gal jis gali užleisti vietą man. Aš mąstau, gal jis galėtų dar kartą įvertinti savo komentarus, nes tai jau antrojo svarstymo pranešimas,...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkė. Atsiprašau, tačiau dabar mes klausomės R. Helmer paaiškinimo dėl balsavimo. Kiekvienas kalbėtojas turi vieną minutę savo paaiškinimui dėl balsavimo pateikti. R. Helmer, prašom tęsti.

  Roger Helmer (NI). Gerb. Pirmininke, aš pritariu, kad kredito klausimą turi spręsti šalių vyriausybės, atsižvelgdamos į vietos papročius ir praktiką. Tarptautiniu mastu paimtų kreditų suma nėra pakankama, kad galima būtų pateisinti suderinimą, tačiau ar tai nereiškia, kad Europos Sąjunga pati praranda savo piliečių pasitikėjimą, nes ji atsisako imtis reikiamų veiksmų, vykdant referendumus, ir pati tai įteisindama?

  Nirj Deva (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, man tai primena laikus, kai aš dirbau Bendruomenių rūmuose. Jei šis pranešimas bent kiek būtų galėjęs padėti G. Brown ir ši neišmananti darbo partijos vyriausybė nebūtų patyrusi „Northern Rock“ krizės, jei šis pranešimas būtų kokiu nors būdu pamokęs šią darbo partijos vyriausybę, kaip vykdyti ekonomiką, aš galėčiau pasakyti, kad tai geras pranešimas.

Tačiau būdamas lojalus konservatorius aš turėjau jam pritarti; aš vykdžiau partijos valią. Tačiau jei mes kalbėtume apie kreditą, kreditas reiškia pasitikėjimą, jei Europos Sąjunga negali pasitikėti savo piliečiais, Europos piliečiai negali pasitikėti Europos institucijomis. Ar ne todėl mes neleidžiame įvykti referendumui? Mes nepasitikime savo piliečiais, kad jie priims tinkamą sprendimą?

  Derek Roland Clark (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą, siekdamas padėti valstybėms narėms ir todėl pabrėžiu šiuos punktus: 46 pakeitimas (balsuota dalimis) negali būti atsisakyta valstybių narių įstatymų. Aš balsavau už tai ir džiaugiuosi, kad man buvo pritarta. Aš balsavau už 9 pakeitimo 1 dalį, praplečiančią sritis, kuriose įpareigojimas netaikomas. Man gaila, bet čia man nepavyko. Aš balsavau už 29 pakeitimą, kuriame teigiama, kad kompensuojama turi būti pagal šalies įstatymus. Man gaila, kad ir šis pakeitimas žlugo.

Todėl aš balsavau siekdamas padėti valstybių narių vyriausybėms, tačiau tai nereiškia, kad aš noriu, jog valstybės narės vyriausybė kištųsi į namų finansavimo ir bankų reikalus. Kaip pabrėžė mano kolega N. Deva, jos yra visiškai nepasirengusios tai daryti. „Northern Rock“ atveju ji išleido pusę valstybės iždo pinigų bandydama jį išgelbėti, ir kas žino, ar jau viskas baigta. Mes žinome, kad viskas baigta su referendumais dėl Lisabonos sutarties, o taip neturi būti.

  Graham Booth (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš turiu prisipažinti: neturiu absoliučiai jokios kvalifikacijos šiai užduočiai atlikti, o dabar sėdžiu čia ir padedu sukurti teisės aktą, kuris turės įtakos apie 400 milijonų žmonių. Kai apsidairau po pilną Parlamento salę ir matau, koks čia vykstančių diskusijų lygis, bijau, kad daugelis narių irgi stokoja tokios kvalifikacijos. Žmonės, valstybių narių piliečiai, turi labai daug žinių, o dabar mes atimame iš jų teisę priimti sprendimus patiems. Mano nuomone, tai ta sritis, kur politikai turi laikytis nuošalyje ir suteikti žmonėms galimybę spręsti patiems. Ypač leiskime jiems surengti referendumą dėl Konstitucijos.

- Pranešimas: Roberta Angelilli (A6-0520/2007)

  John Attard-Montalto (PSE). – (MT) Noriu trumpai paaiškinti, kaip aš balsavau, kad atkreipčiau Maltos pareigūnų dėmesį. Ypač noriu akcentuoti du dalykus. Pirma, berniuko iš Gozo, pono Attardo sūnaus, atvejis, kuris pritraukė žiniasklaidos dėmesį per pastaruosius dvejus metus, dėl to, kaip jo tėvui teko nukentėti dėl prietarų – iš jo buvo atimtos tėvo teisės ir vaiką jis pasiėmė į savo šalį, Gozą. Antra, nesenas 13-ametės nusikaltimo byla, kai pareigūnai nežinojo, kur ją siųsti; iš pradžių ji buvo išsiųsta į kalėjimą, o vėliau – į psichiatrinę ligoninę. Tai didelė nesėkmė. Ačiū.

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pirmininke, kalbu „ÖVP-Europa-Club“ [Austrijos Europos liaudies partijos] vardu. Mes balsavome prieš visus straipsnius, kur minima teisė, susijusi su lytine ir reprodukcine sveikata, nes šio teksto interpretacija tikrai galima pagrįsti nėštumo nutraukimą bet kuriuo metu, o mes tam nepritariame.

Mes balsavome už 127 straipsnį dėl skarelės uždraudimo, nes jauni žmonės neturi būti skatinami dėvėti politinių simbolių ir norėdami užtikrinti, kad jauniems žmonėms būtų suteikta balsavimo ir pasirinkimo laisvė.

Taip pat balsavome už 116 straipsnį, bet tai nereiškia, kad iš to reikia daryti teisines išvadas.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš šio pranešimo klausiausi su šiokiu tokiu nerimu, nes žinau, kad daugeliu tokių pranešimų raginama padidinti galias šioje srityje.

Savo rinkimųe apygardoje aš atstovauju Rothley miestui, esančiam Leicesteršyre, būtent ten gyvena McCanns. Jie labai aktyviai ragina šį Parlamentą būti aktyvesnį dingusių vaikų registrų tvarkymo ir kitų įvairių reikalų srityse.

Aš taip pat atstovauju Northamptono miestui, kuriame įkurta labdaros organizacija „KidsAid“. Jos įkūrėjas Davidas Mackintoshas turi griežtą nuomonę, jog didžioji šio pranešimo dalis buvo labai gera.

Tačiau, kaip jau visada atsitinka šiame Parlamente, politinis teisingumas paėmė viršų, jūs nagrinėjate pakeitimus 162, 163 ir 164 ir matote, kaip bandoma praplėsti galias.

Yra toks posakis: jei tau nesiseka, kitaip apibrėžk sėkmę. Taip jūs padarėte su Lisabonos sutartimi, ir aš labai tikiuosi, kad žmonės mano rinkimų apygardoje turės galimybę pasisakyti šiuo klausimu.

  Syed Kamall (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš noriu paaiškinti dėl savo balsavimo dėl R. Angelilli pranešimo „Vaikų teisių strategijos kūrimas“. Matau, kad pranešėja aiškinamojoje dalyje teigia: „aš noriu pabrėžti, kad šio pranešimo tikslas nėra sudaryti spręstinų problemų arba teisių, į kurias turi būti atsižvelgta kaip į prioritetines, sąrašą.“

Aš atstovauju Londono rinkimų apygardai. Londonas didžiulis miestas, puikiausios šalies sostinė, mano apygardoje yra labai daug vaikų. Aš esu dviejų vaikų tėvas, ir kaip didis filosofas pasakė: „aš tikiu, kad vaikai yra mūsų ateitis.“ Todėl labai svarbu, kad mes tikrai atsižvelgtume į vaikų teises. Tačiau turiu paklausti, ar mes tai turime daryti Europos Sąjungos lygiu.

Pažiūrėkime, pavyzdžiui, ar mes norime, kad paaugliams būtų teikiama informacija ir jie būtų mokomi šių bjaurių dalykų: „lytinės ir reprodukcijos teisės.“ Aš manau, turime labai atidžiai paieškoti vietinių sprendimų ir suteikti Britanijos žmonėms galimybę pasakyti nuomonę referendume dėl Konstitucijos.

  Daniel Hannan (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, B. Disraeli kartą atsakė tokia fraze: „iš viso liberalizmo, kuriuo jie tiki, man labiausias patinka laisvės, kuriomis mes mėgaujamės, o iš visų žmogaus teisių, Anglijos žmonių teisės.“

Mūsų šalies teisių tradicija ne tik skiriasi nuo Europos universalių teisių koncepcijos, tai visiškai nesuderinami dalykai. Mes pabrėžiame specialias laisves, tas, kurias tam tikrais momentais garantavo tam tikros chartijos: Didžioji laisvių chartija, kiti aktai. Mes netikime visuotinių žmogaus teisių kodeksais, kuriuos interpretuoja teisėjai, už kuriuos mes negalime balsuoti.

Aš noriu pasakyti, kad mūsų tradicija yra daug sėkmingesnė nei ta, kurią tęsia keletas Europos žemyno šalių, stojusių į uiversalizmo kelią. Mes ne taip kaip kitos šalys, nepuolėme į revoliuciją ar diktatūrą. Mes manome, kad visos teisės išlieka individualiai.

Kaip Aldous Huxley kartą pasakė: „laisvės nesuteikiamos, jos pasiimamos.“ Todėl aš visiškai prieštarauju Europos Sąjungos chartijos įtraukimui į Lisabonos sutartį be referendumo. Turi būti pasitarta su žmonėmis: Pactio Olisipio censenda est!

  Jim Allister (NI). Gerb. Pirmininke, čia rimtos moralinės problemos. Iš tikrųjų mano balsavimas buvo motyvuotas. Kai kurios pranešimo dalys man pasirodė įžeidžiančios. Man pasirodė nepriimtina pozicija, kai kažkas privalo primesti vaikams tai, ką kiti supranta kaip paauglių reprodukcines teises, kurias mes randame L konstatuojamoje dalyje ir 162, 163 ir 164 dalyse.

Man atrodo tai blogai ir netinka brukti visuomenei ideologiniu požiūriu moraliai žeidžiančias vertybes, kurios gali skirtis nuo tame regione priimtų moralės normų. Būtent tam aš griežtai prieštarauju ir, kaip pasakė D. Hannan, chartija mums pateiks daugiau ir daugiau. Todėl aš noriu, kad mano piliečiai galėtų pasakyti savo nuomonę.

  Roger Helmer (NI). Gerb. Pirmininke, aš balsavau prieš šią priemonę. Pirmą kartą mes svarstėme klausimą, dėl kurio balsavimo konservatoriai galėjo balsuoti laisvai, ir aš pasinaudojau šia laisve.

Aš visiškai sutinku su tuo, ką jau pasakė mano kolegos. Šią priemonę sudaro dar daugiau, kam aš pritariu: joje nagrinėjami svarbiausi dalykai, kuriems mes visi pritariame.

Tačiau kita vertus jame siūloma, kad mes lytiškai šviestume vaikus siekdami sumažinti paauglių nėštumų skaičių ir lytiniu keliu plintančias ligas. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, jei vaikams apie ką nors pasakoji ir mokai, kaip tai padaryti, tai pirmiausia jie išbandys tai, ir mes neturėtume stebėtis, kai tai įvyks! Mes per daug girdime apie paauglių reprodukcines teises, tačiau ne apie jų reprodukcines pareigas. Mūsų, taip pat ir tėvų požiūris į vaikus turi būti atsakingesnis.

Baigdamas noriu pasakyti, kad aš tikiu, jog prieš toliau spręsdami šį klausimą, turime sutikti su referendumu dėl Lisabonos sutarties.

  Nirj Deva (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, mane labai nuvylė šis pranešimas, noriu pasakyti, kad aš, pasinaudodamas laisvu balsavimu, balsavau daugeliu atvejų prieš šį pranešimą. Šis pranešimas yra ne apie vaikų teises. Jis apie vaikų teisę turėti lytinių santykių ir apie vaikų teisę į abortus, o tam man labai sunku pritarti.

O kaip dėl vaikų ir jų tėvų teisių spręsti dėl Europos ateities, dėl Lisabonos sutarties ateities ir dėl tos ateities, į kurią mes einame? Pagaliau visos šios institucijos kuriamos ne mums, jos kuriamos mūsų vaikams. Ar mes ketiname paklausti, ką jie ir jų tėvai mano ir ar jie nori pasakyti, ką mano apie Europos plėtrą? Ne. Mes nuspręsime, nesuteikdami jiems jokių teisių, pasakyti jiems patiems ar sau, koks turi būti jų pačių likimas. Tai yra blogai.

(Aplodismentai)

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Primininke, tiesiog kad būtų aišku noriu pasakyti, kad balsavau prieš ponios Angelilli pranešimą. Taip yra ne todėl, kad prieštarauju vaikų teisėms – anaiptol. Iš tiesų sveikinu faktą, kad pranešime sulaužyti keli tabu, pvz., struktūrinio smurto prieš mergaitę musulmonų bendruomenėse tabu. Pranešime netgi teigiama (mano nuomone, pagrįstai), kad mergaičių pareiga ryšėti skareles musulmonų bendruomenėje daro žalą jų, kaip asmenybių, vystymuisi.

Kadangi nesutinku su tuo, balsavau prieš pranešimą, nes tai būtų dar vienas Europos kišimosi pavyzdys. Manau, kad šie klausimai turi būti sprendžiami nacionaliniu lygiu, o Europa su tuo turi labai mažai bendro.

Noriu pateikti vieną pavyzdį. Šiame pranešime labai aiškiai pasisakyta prieš nepilnamečių nuteisimą kalėti, o mano šalyje puikiai sutariama net dėl sunkius nusikaltimus padariusių nepilnamečių įkalinimo, nes taip jie skatinami pasitaisyti.

- Pranešimas: Doris Pack (A6-0502/2007)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Pirmininke, žinias reikia gilinti visą gyvenimą, o ne tik mokyklos laiku.

Išsilavinimas svarbus asmeniniam tobulėjimui ir susijęs su galimybėmis gauti geresnį darbą. Įmonės nustatė naujų kvalifikacijų poreikį ir darbo rinkos reikalavimus, todėl suaugusiųjų švietimas turi atitikti šiuos reikalavimus, kad būtų išvengta prieštaravimų darbo rinkoje. Komisijos siūlyme, susijusiame su suaugusiųjų švietimo planu, į visa tai atsižvelgta, todėl už jį balsavau. Sutinku, kad ES valstybės narės turi padėti diegti suaugusiųjų švietimą, imdamosi veiksmingų priemonių, motyvuodamos gyventojus lavintis, o darbuotojus – sudaryti lavinimuisi palankias sąlygas. Turi būti ekonominis stimulas, pateiktas subsidijų, neapmokestinamų įplaukų, įmokų ar bendro finansavimo forma.

Todėl ne mažiau būtina efektyviau naudoti Struktūrinius fondus, o ypač Europos Socialinį Fondą. Manau, kad ypač svarbu, kad pagyvenę žmonės galėtų lavintis visą gyvenimą ir rasti vietą darbo rinkoje.

  Toomas Savi (ALDE). Gerb. Pirmininke, aš balsavau už D. Pack pranešimą, nes vienas iš mokymosi visą gyvenimą tikslų yra didinti darbo rinkos lankstumą. Žmonėms, kuriems daugiau kaip 50 metų, man, beje, taip pat, tokia politika sukuria platesnes galimybes reaguoti į pokyčius darbo rinkoje ir prisitaikyti prie situacijos nepatiriant skaudžių smūgių. Pranešime pabrėžiamas teigiamas mokymosi visą gyvenimą poveikis socialinei įtraukčiai ir galėjimui dirbti, o to jokiu būdu negali būti nepaisoma senėjančioje visuomenėje, pavyzdžiui, mano gimtojoje Estijoje.

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Primininke, ponios Pack pranešimas „Suaugusiųjų švietimas: mokytis niekada ne vėlu.“ Mano nuomone yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos veiksmų programų. Motyvacija dalyvauti suaugusiųjų lavinimo programose, užsienio kalbų mokymasis, motyvacija baigti trečiosios pakopos lavinimo kursą ir turėti galimybę gauti geresnį darbą, todėl ir geresnes pajamas, be to, galimybę greičiau integruotis kaip imigrantams. Tačiau moterims ypač svarbu, kad būtų įtrauktos atitinkamos vaiko rūpybos programos.

Ypatingą dėmesį reikia skirti galimybei keistis žiniomis tarp kartų. Todėl „ÖVP-Europa-Club“ noriai pritaria šiam pranešimui.

  Nina Škottová (PPE-DE). – (CS) (kalbos pradžios išgirsti nepavyko) … šio pranešimo pradžioje aiškiai akcentuota, kad didelį dėmesį reikia skirti visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi visose ES institucijose. Tačiau dokumentai, gražūs žodžiai, plojimai ir palaikantys balsai, pvz., mano, nėra viskas. Švietimo įstaigas reikia skatinti išties įsijungti įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programą. Šio proceso nereikia laikyti priedu prie tradicinio išsilavinimo – jis turi tapti pilnaverte švietimo sistemos dalimi. Todėl kai ką reikės iš esmės pakeisti. Todėl šis procesas kiekvienoje šalyje gali tapti sunkia finansine našta, o tai stabdys švietimo vystymąsi. Svarstant, kur nukreipti lėšas perskirstant atskirų ES politikos krypčių finansavimą, ši sritis, o ypač universitetai, kurie yra natūralus žinių šaltinis, neturėtų būti pamiršta.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, šis pranešimas pavadintas „Suaugusiųjų mokymas: ar niekada nevėlu mokytis.“. Aš norėčiau, kad Europos Komisija ir visi tie, kurie nori, kad būtų priimta Lisabonos sutartis, patys iš jo pasimokytų.

Suaugusiųjų švietimas yra viena svarbiausių švietimo sistemos dalių. Visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra, ir su tuo, aš manau, sutiks daugelis čia esančių, labai geras dalykas.

Mes visi, kai mokėmės mokykloje, turėjome puikius mokytojus ir visi juos prisimename. Aš turėjau puikų matematikos mokytoją, kuris išmokė mane, kad yra trys žmonių rūšys: tie, kurie moka skaičiuoti, ir tie, kurie nemoka skaičiuoti.

Aš turėjau puikų gamtos mokslų mokytoją, kuris mokė mane, kad radioaktyvios katės turi 18 pusamžių. Tačiau, aš manau, svarbiausias dalykas yra frazė, kurią jūs atpažinsite, frazė, kurią šių dienų jaunimas kartoja vis dažniau ir dažniau: „Mums nereikia švietimo, mums nereikia griežtos kontrolės“.

Ką mes darome su Lisabonos sutartimi? Dedame dar vieną plytą į sieną tarp balsuotojų, kurie išrinko mus, ir Europos elito, kurie juos koneveikia.

  Syed Kamall (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš tik noriu pareikšti padėką jums už kantrybę, kol čia vyksta paaiškinimai dėl balsavimo. Ačiū ir už tai, kad juokėtės iš kai kurių pajuokavimų.

Galbūt jūs žinote, kad aš atstovauju Londonui, puikiausiam miestui pasaulyje, puikiausios pasaulyje valstybės sostinei. Londone yra daug švietimo institucijų. Aš baigiau mokyklą Londone, mokiausi Londono ekonomikos mokykloje ir apgyniau magistro laipsnį.

O dėl šio balsavimo, mes nepakankamai įvertiname tolesnio švietimo sektoriaus vaidmenį tęstinio mokymosi srityje. Yra keletas labai puikių įstaigų: Bromlėjaus kolegija, jai vadovauja puikus vadovas Peter Jones – aš noriu oficialiai apie tai pranešti – ir Vestminsterio kolegija. Mes visi nusipelnėme pasakyti nuomonę referendume dėl Konstitucijos.

  Pirmininkė. A š galėčiau atsakyti į meilikavimą ir pasakyti, kad iki šiol dirbame gana gerai, tačiau dabar jau pradedam šiek tiek kartotis.

  Daniel Hannan (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš norėčiau prisidėti prie nuskambėjusios padėkos jums, jūsų darbuotojams ir vertėjams už kantrybę ir gerą humoro jausmą.

Leiskite paklausti, ką turi daryti Briuselis? Pagal kokį sutarties straipsnį, kokiu sveiku protu svarstant suaugusiųjų mokymas yra Europos Sąjungos kompetencija?

Daugelis iš mūsų pritaria, kad reikia kelias šalis apimančių iniciatyvų siekiant spręsti tikrai tarptautinius klausimus; aš galiu pritarti šiam argumentui – arba bent jau argumentui dėl koordinuotos Europos strategijos, tarkime, taršos ir tarifų mažinimo, galbūt aviacijos ir panašiais klausimais. Nors ir čia Europos koordinavimas neturi prilygti ES jurisdikcijai.

Tačiau suaugusiųjų švietimas? Tikrai iš visų šių sričių būtent dėl šios sprendimus turi priimti šalių elektoratai, naudodami savo demokratinius mechanizmus ir procedūras.

Kodėl mes visada manome, kad ponas Briuselyje geriau išmano negu eilinis balsuotojas? Tokia pati nepatraukli nuomonė slypi ir už Konstitucijos, dabar vadinamos Lisabonos sutartimi, todėl mes turime pateikti sutartį žmonėms: Pactio Olisipio censenda est!

  Jim Allister (NI). Gerb. Pirmininke, yra daug visiems priimtinų dalykų, susijusių su šiuo pranešimu. Tačiau svarbiausia iš jų yra tai: jis reiškia ir simbolizuoja tikėjimą, kad Briuselis turi teisę sudaryti darbotvarkes ir nurodyti valstybėms narėms, kaip jos turi suteikti prioritetą klausimams ir išlaidoms, kurios gana akivaizdžiai priklauso jų veikimo sričiai ir tik taip ir turi būti, nes visi regionai turi teisę pagal savo ribotus biudžetus nuspręsti, kokie yra jų prioritetai. Jei suaugusiųjų švietimas ir didesnės tam išlaidos yra prioritetas, taip turi būti nuspręsta to regiono arba tos tautos, ne Briuselio ir ne dėl Briuselio, o dėl jos teisės spręsti.

Mes visi mokomės. Aš išmokau daug nuo tada, kai esu čia nuo 2004 m. Ko aš išmokau daugiausiai, tai visiškos nepagarbos, kurią Europos elitas taiko savo piliečiams, ir atima iš piliečių pagrindinę balsavimo teisę.

  Roger Helmer (NI). Gerb. Pirmininke, šia proga aš noriu jums pasakyti, kad balsavau prieš šią priemonę, taip pat balsavau vykdydamas konservatorių valią ir šįkart aš tai dariau savo valia, nes vis tiek būčiau balsavęs prieš ją dėl tų priežasčių, kurias aiškiai išdėstė draugai ir kolegos, ypač D. Hannan ir J. Allister.

Čia nėra ką veikti Europos Sąjungai. Aš palaikau švietimą. Palaikau suaugusiųjų švietimą. Aš visiškai nepritariu Briuseliui, sprendžiančiam, kaip tai turi būti daroma. Kaip ir D. Mannan, negaliu atrasti jokios sutarties, kurios pagrindu tai turi būti vykdoma. Mes neturime jokio pagrindo sutarčių požiūriu pateikti tokio pobūdžio priemonę.

Taip pat mes neturime jokio pagrindo atsisakyti Konstitucijos Prancūzijoje ir Olandijoje už tai, kad jai taikyta tokia priemonė. Mes turime skelbti referendumus visoje Europos Sąjungoje.

  Thomas Wise (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, ar galiu aš, būdamas suaugęs ir turintis šiokį tokį išsilavinimą, paklausti D. Hannono, kuris, akivaizdu, turi aukštesnį nei mano išsilavinimą, ką reiškia jo lotyniškas posakis?

  Pirmininkė. Aš įsitikinusi, jis jums atsakys, kai baigsime šį posėdį!

  Nirj Deva (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, tai buvo vienos iš karščiausių diskusijų šiame Europos Parlamente nuo jo pradžios. Ar mes taip darėme anksčiau, mes galėjome turėti televizijos kameras ir mūsų rinkėjai galėjo sužinoti, ką mes veikiame.

Leiskite man pereiti prie suaugusiųjų mokymo. Sakoma, niekada nevėlu mokytis. Tai aiškiai subsidiarumo klausimas: priklauso nuo atskirų šalių, tik jos turi spręsti, kokie yra jų prioritetai. Tikrai ne Briuselio Komisija ir ne Europos Parlamentas turi spręsti, ar suaugusiųjų mokymas yra būtinas ar ne!

Tačiau argi nesakoma, kad niekada nevėlu išmokti, ir iš tiesų, vienas dalykas, ko mes tikrai turime greit išmokti, tai, kad mes negalime atskirti Europos žmonių nuo jų sprendimus priimančių atstovų. Mes turime klausti jų, kaip mes norime, kad veiktų Europos Sąjunga, todėl turime rengti referendumą.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš balsavau prieš šią priemonę ir taip dariau, nes esu pedagogas. Ši priemonė be jokių abejonių veda tiesiai prie Europos kvalifikacijų sistemos, o tai yra užgrobimas. Ji ketina pritraukti žmones studijuoti tradiciniuose universitetuose, įgyti kvalifikaciją ten, o tada išduoti jiems naują dokumentą su Europos Sąjungos ženklu, ornamentais, moto, tačiau be jokios puikaus universiteto ar koledžo nuorodos, kuriame jie gavo mokslą. Tai aiškus ir labai baisus paneigimas mokymosi vietos ir aš tai sakau apie visus Europos universitetus, o ne tik žymiuosius Britanijos.

Grįžtant prie suaugusiųjų mokymo klausimo turiu jums pasiūlymą. Visomis priemonėmis skatinkime suaugusiųjų mokymąsi. Duokime kiekvienam suaugusiam žmogui Lisabonos sutarties kopiją ir paprašykime jų ateiti dėl jos balsuoti.

  Graham Booth (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, taip, aš balsavau prieš šį pranešimą. Mano paaiškinimas yra toks, kad Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija remia dotacijų sugrąžinimo sistemą, ir aš noriu pabrėžti, kad būtent mūsų narystė Europos Sąjungoje lėmė tai, kad pirmiausia jos buvo panaikintos Anglijoje ir Velse. Tačiau tai priklauso nuo valstybių narių, o ne nuo Sąjungos, jos turi spręsti dėl mokesčių paskatų ir mokesčių sumažinimo tiems darbdaviams, kurie bendradarbiauja su suaugusiųjų mokymusi. Svarbiausia mums reikia kuo mažiau kištis, tik tiek.

Aš matau, kad man dar liko laiko, todėl noriu pridurti, kad artėjantis Europos Konstitucijos ratifikavimas, nors ji buvo atmesta dviejų referendumų metu, yra visiškai nedemokratiškas ir neteisėtas.

  Pirmininkė. Laikas, tačiau tai ne jūsų tema.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pirmininke, balsavau prieš Pack pranešimą; bet ne todėl, kad nepritariu visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Priešingai – joks normalus žmogus negalėtų abejoti, kad suaugusiųjų švietimas yra labai svarbus mūsų nuolat kintančiame pasaulyje.

Tačiau manau, kad Europa ir ypač Europos Komisija, neturėtų tiek kištis į tai, kas yra valstybių narių kompetencijoje. Tai susiję ne vien su racionaliu mastymu, tai atspindi ir kontroliavimo principe, kuris vis minimas, bet neįgyvendinamas.

- Pranešimas: Roberta Angelilli (A6-0520/2007)

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Pirmininke, noriu pareikšti nuomonę apie labai gerą Angelilli pranešimą dėl ES strategijos vaikų teisių klausimu. Klausimai, susiję su vaikų prostitucija ir sekso turizmu, yra itin svarbūs. Šių kriminalinių nusikaltimų aukas galime matyti savo kiemuose. Atidarius sienas, teritorijoje, apimančioje tokias šalis kaip Vokietija, Čekijos Respublika ir Austrija, padaugėjo prostitucijos, susijusios su moterimis ir vis labiau siejamos su vaikais, atvejų. Tačiau praėjo nemažai laiko, kol į šią problemą buvo atkreiptas deramas dėmesys ES lygiu.

Su vaikų prostitucija susijusias problemas, pvz., nusikaltėlių susisiekimą internetu ir bendradarbiavimo, užtikrinant sienų kirtimo priežiūrą ir įstatymų griežtinimą, stoką, galima eliminuoti tik europiniu lygiu. Pranešime aptariamos šios temos ir įtraukiamos į visapusę strategiją. Nepaisant to, kad dar reikia nemažai atlikti, norint užkirsti kelią vaikų išnaudojimui, tai yra gera žadantis ženklas.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (A6-0508/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu – (FR) Aš balsavau už nutarimą patvirtinti savo partijos nario iš Vokietijos Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf ataskaitą ir pritarti pasiūlymui priimti reglamentą dėl priemonių, kurias 2008–2013 m. turi įgyvendinti Komisija naudojant distancinio zondavimo technologijas bendrosios žemės ūkio politikos kontekste.

Aš pritariu pasiūlymui, kad distancinio zondavimo veikla turėtų būti finansuojama iš biudžeto, o ne iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF). Nors mano partijos kolegos mano, kad šiuo metu daugiau dėmesio reikėtų skirti pastangoms pagerinti ES Jungtinių tyrimų centro žemės ūkio padalinio tinklalapį, kad visi tyrimų duomenys taptų laisvai prieinami visuomenei, aš vis dėlto pritarčiau minčiai sukurti erdvinę duomenų infrastruktūrą ir tinklalapį, kaip ir buvo siūlyta Europos Komisijos apibrėžtuose tiksluose.

Aš pritariu pasiūlymui sukurti visų erdvinių duomenų, distancinių zondavimų ir agrometeorologinių projektų registrą, ir konsoliduoti visas esamas erdvinių duomenų infrastruktūras ir tinklalapius.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu – (PT) Europos Komisija yra pareiškusi nuomonę, kad norint spręsti bendrosios žemės ūkio politikos valdymo problemas, būtina gauti kiek galima daugiau informacijos apie žemės naudojimą, žemės būklę, ir pasėlių būklę. Todėl ji pasiūlė distancinio zondavimo technologijas kaip tyrimo metodą, kuris palengvins prieigą prie tradicinėse žemės ūkio statistikos ir prognozės sistemose sukauptos informacijos.

Teikiant šį pasiūlymą buvo atsižvelgta į bandomąjį distancinio zondavimo technologijų panaudojimo projektą, kuris tuo tarpu buvo pradėtas įgyvendinti pagal Tarybos sprendimą Nr. 1445/2000/EB. Kaip teigė Komisija, dėl šio projekto buvo pasiekta nemaža pažanga įgyvendinant agrometeorologinę derliaus prognozių ir žemės bei pasėlių priežiūros sistemą (MARS).

Dabar Komisija siūlo toliau įgyvendinti distancinio zondavimo technologijas žemės ūkyje 2008–2013 m. laikotarpiu ypač vykdant žemės ūkio rinkų stebėseną. Projektas buvo įgyvendinamas nuo 2008 m. sausio 1 d. šešerius metus. Distancinio zondavimo technologijos taps parankiu įrankiu Komisijai įgyvendinti bendrąją žemės ūkio politiką ir vykdyti jo priežiūrą, nors informacija galėtų būti naudinga ir valstybėms narėms.

Klausimas yra tas, kaip tokia informacija bus panaudojama ir kas ją naudosis, ir būtent šiuo klausimu mes susilaikome.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu − (PT) Iš esmės sutikdamas su Europos Komisijos pasiūlymu aš balsuoju už Graefe zu Baringdorf ataskaitą, nes joje iškelti tam tikri labai svarbūs klausimai.

Aš suprantu pranešėjo išreikštą susirūpinimą dėl to, kad yra neįmanoma palyginti atskirų valstybių narių duomenis, nes analizės atliekamos nevienodu dažnumu.

Aš vis dėlto pritariu pasiūlymui sukurti erdvinių duomenų registrą ir konsoliduoti tokių duomenų infrastruktūrą bei atitinkamus tinklalapius, taip pat tobulinti Žemės ūkio padalinio tinklalapį, kad duomenys taptų prieinami viešai.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu − (SV) Mes balsuojame už tai, kad šiai ataskaitai nebūtų pritarta, nes, kaip visada Europos Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas bando įgyvendinti pakeitimus, kuriais siekiama dar daugiau pinigų skirti iš ES biudžeto žemės ūkiui. Žemės ūkio komiteto 4 pataisa siūloma atidėti 9,2 mln. eurų į atskirą biudžetą, o ne pervesti per Europos žemės ūkio garantijų fondą. Mes tai suprastame tik kaip siekį gauti didesnius biudžeto asignavimus.

  David Martin (PSE), raštu. Aš balsavau už šį pranešimą. Manau, kad bet kokio pasiūlymo, kuris siekia prisidėti prie bendrosios žemės ūkio politikos aiškumo, tąsa gali būti teigiamas žingsnis siekiant užtikrinti sąžiningą elgesį su Škotijos žemdirbiais. Galimybė tiksliau įvertinti derlių ir susijusią informaciją padaryti prieinamesnę, leis pagerinti politiką, kuriai dar trūksta sąžiningos, aiškios ir domėjimosi aplinkosauga reputacijos.

- Pranešimas: Gurt Lechner (A6-0504/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu – (FR) Remdamasis puikia mano kolegos iš Vokietijos Kurt Lechner ataskaita, aš pritariu Europos Parlamento antruoju klausimu pagal bendro sprendimų priėmimo procedūrą priimtai rezoliucijai dėl Tarybos bendrosios pozicijos priimti direktyvą dėl valstybių narių įstatymų, teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su vartojimo paskolomis, ir pakeičiančią 1987 m. Bendrijos sistemą, iš dalies pakeistą du kartus. Aš taip pat pritariu Europos Komisijos norui sukurti sąlygas plėtotis tikrai vartojimo kredito rinkai, užtikrinti kokybišką vartotojų apsaugą ir pateikti Bendrijos teisės aktų išaiškinimą pakeičiant tris šiuo metu galiojančias 1987 m., 1990 m. ir 1998 m. direktyvas dėl tokios rūšies paskolų.

Aš aukštai vertinu mūsų kolegos iš Prancūzijos Jean-Paul Gauzès atliktą didžiulį darbą, kuris dėl savo išminties ir remdamasis savo tvirtais įsitikinimais įnešė labai reikšmingą indėlį siekiant šio svarbaus kompromiso, kuris yra toks reikšmingas ekonomikos augimui, vartotojų apsaugai ir kredito įstaigoms.

  Gérard Deprez (ALDE), raštu – (FR) Po penkerių metų diskusijų Europos vartotojai dabar jau greitai galės gauti vienodą informaciją apie vartojimo kreditus, tai leis geriau palyginti su kitose šalyse siūlomų kreditų sąlygomis, perkant, pavyzdžiui, automobilį, indaploves ar sofą-lovą.

Nors jau ir dabar europiečiai turi galimybę paimti banko paskolą užsienyje, pirkdami vartojimo prekes, tačiau tokia galimybe naudojasi labai nedaugelis: mažiau nei 1 proc. visų tokių paskolų yra šiuo metu pasiskolinta užsienyje. Tačiau šiuo metu tokioms paskoloms taikomos palūkanų normos gali skirtis net iki 100 proc. (Portugalijoje – 12 proc., Suomijoje – 6 proc.)! Nustatyta, kad pagrindinės kliūtys yra kalbos barjeras, atstumas ir nepakankamas vartotojų pasitikėjimas.

Direktyva, kurios priėmimui aš pritariu, turėtų padėti padidinti šį pasitikėjimą, suteikti vartotojams geresnės informacijos, palengvinti jų pasirinkimą, tuo pat metu sudarant galimybes joms pasinaudoti taisyklių dėl vienodos vartotojų apsaugos teikiamais privalumais (ankstyvas paskolos grąžinimas, teisė atsisakyti ir t. t.).

Baigdamas norėčiau užduoti du klausimus:

Ar mes nesukeliame jokio pavojaus skatindami žmones skolintis per daug, jeigu tuo pat metu nesiekiame gerinti sąlygų skolintojams patikrinti vartotojų kreditingumą? Ar mums nereikia nedelsiant imtis priemonių atverti kelią konkurencijai tarp valstybių narių paskoloms turtui srityje?

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu – (PT) Čia balsuojama dėl antrojo dar 2002 m Europos Komisijos pirmą kartą pateikto pasiūlymo klausimo. Šiuo kompromisu siekiama susitarti su Taryba dėl teksto, kuris faktiškai panaikins šiuo metu galiojančią Direktyvą 87/102/EEB ir sukurs naują bendrą vartojimo kredito sutartis reglamentuojančią teisinę sistemą.

Pagrindinė mintis yra sudaryti geresnes sąlygas atverti nacionalines rinkas ir skatinti vartojimo kredito operacijas tarp įvairių valstybių, siekiant didinti konkurenciją ir „tobulinti“ vidaus rinkos veikimą.

Be kitų dalykų, pasiūlyme pateikta metinės procentinės mokesčio normos (APR) apskaičiavimo formulė, apibrėžtos ankstyvo paskolos grąžinimo atvejais taikomos sąlygos ir nustatoma informacija, kuri turi būti pateikta vartotojams apie paskolos sutartis.

Mes balsavome už pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą, kuri yra itin aktualus klausimas Portugalijoje, kur šeimų įsiskolinimo mastai nuolat auga viršydami turimas pajamas net 124 proc. ir kur pagrindinės finansinė grupuotės uždirba pasibaisėjimą sukeliančius pelnus.

Mes balsavome prieš visus pasiūlymus atverti finansų rinkas ir skatinti kredito operacijas tarp valstybių narių, kuriais siekiama ne apsaugoti vartotojus, o panaikinti kliūtis į rinkas patekti pagrindinėms finansų grupuotėms.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už pasiūlymą pritarti ataskaitai, kuria siūloma derinti valstybių narių vartojimo paskolas reglamentuojančius įstatymus.

Nors europiečių namų ūkiai jau turi galimybę gauti bankų paskolas užsienyje norėdami įsigyti vartojimo prekes, labai dar nedaugelis jomis naudojasi. Didžiausios kliūtys čia yra kalbos barjeras, atstumai ir nepakankamas vartotojų pasitikėjimas.

Naujoji direktyva padidins rinkos skaidrumą vartotojams palankia linkme, tais atvejais, kai jie pageidauja gauti nuo 200 iki 75 000 eurų dydžio paskolas. Vartotojams bus suteikta pati išsamiausia informacija, kuria remdamiesi jie galės priimti sprendimą, jeigu jie pageidauti įsigyti prekes kitoje valstybėje.

Pasiūlymuose dėl paskolų vartotojams skirta informacija bus pateikta naujoje Europos kredito informacijos formoje. Pagaliau vartotojams bus naudinga ir visoje Europoje vienoda taikoma metinė procentinė mokesčių norma.

Ši direktyva užtikrins, kad vartotojams būtų teikiama kokybiška pagrindinė informacija, kurią būtų nesunku palyginti. Atsisakymo ar ankstyvo grąžinimo teisė, kuria vartotojai galės pasinaudoti be jokių papildomų mokesčių, taip pat aiškiai išdėstytos vartotojų teisės ir pareigos – tai suteiks jiems didesnio tikrumo, kuris taip reikalingas norint palyginti kainas.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu – (FR) Šis kompromisinis sprendimas, dėl kurio Parlamentas turi pareikšti savo nuomonę, yra, be abejo, Tarybos pozicijos patobulinimas, bet vis tiek jame išlieka daug neaiškumo dėl pagrindinių nuostatų, susijusių su vartotojų paskolų sutartimis.

Mažiausia 200 eurų suma, t. y. paskolos suma, nuo kurios pradeda galioti direktyvos nuostatos, mano manymu, yra pernelyg maža atsižvelgiant į pragyvenimo lygį daugelyje valstybių narių .

Panašiai, manome, nėra būtina derinti nuostatų, reglamentuojančių ankstyvo paskolos grąžinimo atvejus. Skirtumai tarp atskirų valstybių narių nėra pernelyg dideli. „Kompromisas“ dėl kurio vyksta derybos su Taryba, yra paprasčiausias įvairių nacionalinių nuostatų papildymas, ir jis greičiau ne derina nacionalines nuostatas, o tik dar labiau komplikuoja padėtį.

Mano nuomone, direktyva yra pernelyg biurokratiška – ir įmonėms, ir kredito įstaigoms ir vartotojams. Minimali numatyta teikti informacija yra pernelyg plati ir perdaug sunkiai suvokiama. Tai sukelia pavojų, kad gerai informuoti vartotojai gali būtu suklaidinti.

  Toine Manders (ALDE), raštu. − (NL) Šiandieninio balsavimo Europos Parlamente rezultatas reiškia, kad po gerų penkerių metų galiausiai buvo pasiektas susitarimas dėl vartojimo paskolas reglamentuojančios direktyvos. Praėjusios savaitės pabaigoje dialogas tarp Europos Komisijos, Tarybos ir Parlamento vis dar buvo bevaisis, nes pranešėjas pareiškė prieštaravimus dėl kompromisinio pasiūlymo ankstyvo grąžinimo klausimais, kurį visos kitos partijos buvo pasirengusios priimti. Kompromisą, kurs vėliau buvo pasiektas tarp Europos Parlamento Socialistų frakcijos ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą, ir kuris taip pat buvo priimtinas Europos Komisijai ir Tarybai šiandien sulaukė didelio pritarimo iš Parlamento. Man malonu, kad Europos liaudies partijos frakcija (krikščionys demokratai) ir Europos demokratai dabar nusprendė pritarti kompromisiniam sprendimui ir esu įsitikinęs, kad tai yra patys geriausi rezultatai, kuriuos galima buvo pasiekti vartotojams ir pramonei. Norėčiau padėkoti visiems šiame procese dalyvavusiems, ypač pranešėjui, už jų pastangas viso proceso metu.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu – (EL) Vartojimo ir būsto paskolų apimtys Graikijoje jau pasiekė 95 mlrd. eurų: šioje šalyje vartojimo kreditų apimtys auga greičiausiai iš visų euro zonos valstybių ir dabar jau suma artėja prie bendro ES metinio biudžeto sumos. Tai yra vis gilėjančio skurdo požymis.

Du milijonai namų ūkių yra pasiėmę paskolas, iš jų 3–4 proc. negali mokėti su paskolos aptarnavimų susijusių mokesčių. Daugeliu atveju įsiskolinimas didesnis nei 40 proc. jų pajamų, dėl to labai dažnai turtą konfiskuoja antstoliai. Tas pat pasakytina ir apie mažas ir vidutines įmones, kurios yra nuolat priverstos skolintis.

Bankai be jokių skrupulų pasisavina didžiausius pelnus nustatydami aukštesnes palūkanų normas paskoloms ir žemesnes banko indėliams, taikydami įvairius neteisėtus ir nereguliarius mokesčius ir rinkliavas, naudodami klaidinančią reklamą ir t. t., o darbuotojai dėl to tik toliau klimpsta į skolas.

ES remia finansų įstaigas užtikrindama jiems pelnus ir sušvelnindama nepopuliarios politikos pasekmes – o tai tik mažina darbuotojų perkamąją galią ir blogina jų gyvenimo kokybę.

Siūloma direktyva apsaugo laisvės sudaryti sutartis principą, nepaisant nevienodos padėties derybose, Ji tik stiprina finansinį kapitalą perkeldama atsakomybę vartotojui. Ji uždraudžia kompensaciją už ankstyvą grąžinimą, skatina teisės nuostatų derinimą, atveria nacionalines rinkas vartojimo sektoriuje, yra tyčia labai sudėtinga ir nesuprantama skolininkams.

GKP (Graikijos komunistų partijos) nariai balsuoja prieš pasiūlymą stiprinti kredito kapitalą ir pasisako už tikrą liaudies ekonomiką, kuri veiktų darbuotojų naudai.

  David Martin (PSE), raštu. Raginimui suderinti įstatymus, susijusius su vartojimo kreditais visoje Europoje aš pritariu. Pranešimas ne tik sukuria kreditų vidaus rinką vartotojams, bet ir sudaro reikalavimų sąrašą, siekiant užtikrinti sąžiningą elgesį tiek vartotojų, tiek kreditorių atžvilgiu. Taisyklės šioje srityje turi būti vartotojui patrauklios, ypač tos, kurios susijusios su ankstyvu grąžinimu ir kompensavimu, ir, mano nuomone, pranešime šie klausimai tinkamai sprendžiami. Reklamos suderinimas irgi padės užtikrinti, kad vartotojai visoje Europoje bus vienodai informuoti, kai norės priimti su vartojimo kreditu susijusius sprendimus.

  Béatrice Patrie (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už pasiūlymą pritarti kompromisui, kurį PSE frakcija pasiekė su Taryba (46 pataisa), nes dėl jo bus galima išlaikyti tą pusiausvyrą, kuri praėjusį pavasarį pasiekta pirmininkaujant Vokietijai.

Man priimtinas šios direktyvos projekte pateiktas apibrėžimas, pagal kurį vartojimo kredito mažiausia suma yra 200 eurų, o didžiausia – 75 000 eurų. Tačiau man priimtiniau būtų, jeigu didžiausia paskolos suma būtų nustatyta 50 000 eurų.

Ypač pritariu kvalifikuotos daugumos plenariniame posėdyje pasiektam susitarimui, kuriuo bus užtikrinta, kad vartotojų interesai bus aiškiai apsaugoti ankstyvo kredito grąžinimo atveju. Kompensacija, kurios bankai gali reikalauti, bus griežtai kontroliuojama, ir gali būti netgi uždrausta taikyti kreditams, kurių suma nesiekia 10 000 eurų.

Bet kokiu atveju ir toliau kova su pernelyg dideliu skolinimusi turi išlikti prioritetine užduotimi, o kreditą turi būti bandoma gauti protingai. Idėja, kad galima bus atgaivinti vartojimą teikiant paskolą būstams, yra tik iliuzija: toks požiūris tik veda labiausiai pažeidžiamus vartotojus į skurdą.

Augimą atgaivinti didinant vartojimą galima tik didinant atlyginimus, o ne leidžiant pasiimti didesnes paskolas!

  Pierre Pribetich (PSE), raštu. – (FR) Šiandien buvo patvirtinta pono Lechner ataskaita dėl Europos vartojimo kredito rinkos atvėrimo.

Man atrodo, kad rinkos, kuri iki šiol buvo griežtai nacionalinė, pavertimas Europos rinka, tuo pat metu išlaikant aukštą vartotojų apsaugos lygį, yra pirmas žingsnis visiško vartojimo kreditus reglamentuojančių taisyklių suderinimo link.

Vartotojams pavojus įklimpti į skolas išlieka dar vis pernelyg aukštas. Kontrolės priemonės ir skaidrumas sukuriant duomenų bazes su duomenimis apie kiekvieno vartotojo kreditingumą, išlika labai svarbiu uždaviniu.

Tačiau, panašiai kaip ir dauguma mano kolegų, aš balsavau prieš 16 straipsnio 29 pataisą, ir man malonu, kad ji buvo atmesta. Mano nuomone, ta nuostata iš esmės tik nubaudžia vartotojus, kurie nusprendžia grąžinti paskolas anksčiau.

Pasiūlymas vartotojams pasinaudoti galimybe sumokėti paskolą anksčiau termino yra gera iniciatyva. Jos nereikėtų sugadinti suteikiant skolintojui galimybę reikalauti kompensacijos už bet kokias sąnaudas, tais atvejais, kai tai nepateisinama ar neteisinga.

Todėl buvo būtina nustatyti tam tikras ribas. Todėl skolintojas dabar nebegalės reikalauti didesnės nei 1 proc. paskolos dydžio kompensacijos.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu – (PT) Bendroji vartojimo paskolas reglamentuojanti teisinė sistema turi apibrėžti aiškias, paprastas ir nuoseklias taisykles, kurios sukurs pridėtinę vertę Europoje siekiant skatinti vidaus rinkos veikimą.

Todėl šiandien norėčiau pasveikinti Parlamentą pasiekus sutarimą dėl šio teisės akto. Mano nuomone, nacionalinių rinkų atvėrimas vartojimo paskolų verslui yra labai svarbus pasiekimas, nes tai skatins konkurenciją ir sukurs teigiamas pasekmes vartotojams.

Pateikdama šį naują pasiūlymą ES neabejotinai skatina konkurenciją tarp finansų įstaigų, ir padidina skaidrumą numatant reikalavimą atskleisti informaciją, susijusią su padėtimi iki sutarties sudarymo ir su sutartimi, ir duomenis, kurie, mano manymu, yra esminiai užtikrinant vartotojų apsaugą, taip pat numatant galimybę sumažinti palūkanų normą padidėjus pasiūlai, ypač mažesnėse rinkose.

Pagal šį susitarimą nustatyta didžiausia paskolos suma taip pat yra teigimas aspektas Portugalijos rinkai. Aš įsitikinęs, kad ši naujoji sistema atvers naujas kredito galimybes, o dabar išlieka poreikis užtikrinti veiksmingesnę vartotojų apsaugą ir jų kreditingumą, užirsti kelią pernelyg dideliems įsiskolinimams, atsižvelgiant į racionalios socialinės politikos reikalavimus. Nauda turi būti kuriama sprendžiant problemas, o ne atvirkščiai – tam, kad būtų jos sprendžiamos sukuriant naujas problemas.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Šiandien Europos Parlamentas priėmė labai kontraversišką direktyvą, kuri buvo palikta likimo valiai ištisus šešerius metus. Ir vis dėlto jos tekstas yra labai artimas europiečių širdims, nes šia direktyva numatoma harmonizuoti vartojimo kredito rinką.

Bendra šios rinkos vertė yra 800 mlrd. eurų (du iš trijų Europiečių, pirkdami baldus, televizorių ar automobilį, naudojasi paskolomis), o palūkanų normos šiuo metu svyruoja nuo 6 proc. (Suomijoje) iki daugiau nei 12 proc. (Portugalijoje), ir vis dėlto sandoriai iki šiol buvo sudaromi daugiausia tik nacionaliniu mastu; mažiau nei 1 proc. paskolų šiandien yra gaunamos iš kitų valstybių.

Ši direktyva atveria Europos sienas vartotojams, kurie siekia gauti paskolas geriausiomis sąlygomis: jie gali pasirinkti geriausią pasiūlymą, būdami garantuoti, kad jiems bus suteikta tokia pati informacija, užtikrintos tokios pačios teisės, ir, svarbiausia, ta pati apsauga nuo pernelyg didelio įsiskolinimo. Skolininko kreditingumo vertinimas, greita ir nemokamai teikiama informacija atsisakymo atveju ir teisė per 14 dienų atisakyti tikriausiai yra pagrindiniai direktyvos tikslai.

Vis dėlto išlieka vienas dalykas, dėl kurio mes labai apgailestaujame, t. y. nepakankamas aiškumas dėl ankstyvo išmokėjimo sąlygų. Numačius galimybes griežtai bausti vartotojus, kurie nusprendė grąžinti paskolas anksčiau termino, niekais paverstų kitus teisės aktų derinimo privalumus!

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Ponia Pirmininke, ponai ir ponios, aš balsavau už Lechner ataskaitą apie vartojimo kreditą. Manau, labai svarbu Europos Sąjungai sukurti bendrą teisinę sistemą, užtikrinančią vartotojų apsaugą šioje per pastaruosius metu smarkiai išaugusioje rinkoje.

Ypač Italijoje vartojimo kreditų sutarčių sudarymo mastai augo nepaprastai greitai. Labai dažnai vartotojai, kartais paskatinti viliojančių reklaminių kampanijų sudarė tokias sutartis išsamiai nesusipažinę savo teisėmis ar neperskaitę sutarties sąlygų, o vėliau sužino, kad yra apriboti įvairiausiomis sąlygos ir kad jiems taikomi įvairiausi įpareigojimai. Šiame kontekste aš vėl norėčiau pabrėžti kaip svarbu užtikrinti vartotojų apsaugą, tuo pačių ir priimant šią direktyvą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsuoju už Kurt Lechner ataskaitą dėl rekomendacijos surengti antrąjį Tarybos bendrosios pozicijos klausimą, vertinant pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kredito sutarčių su vartotojais ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB.

Mano nuomone, kompromisas, kuris buvo pasiektas derybomis, gali būti laikomas priimtinu. Pateiktu pasiūlymu siekiama supaprastinti kredito suteikimo procedūras ir palengvinti vartotojams sąlygas gauti kreditus visoje Europos Sąjungoje. Suderinus ir suvienodinus standartus, išaugs konkurencija tarp kreditus teikiančių institucijų, taip bus sumažintos sąnaudos ir sukurta tikra vidaus rinka vartojimo kredito srityje.

  Jacques Toubon (PPE-DE), raštu. – (FR) UMP [Union pour un Mouvement Populaire / Liaudies judėjimo sąjungos] nario Prancūziją atstovaujančio Parlamento nario nuomone, pritarus direktyvos dėl vartojimo kredito projektui buvo padarytas didžiulis žingsnis į priekį.

Iš tiesų dėl Europos Parlamento, o ypač pranešėjo p. Lechner indėlio, galutinis direktyvos tekstas skatina atverti sienas labai svarbioje kasdienio gyvenimo srityje, tuo pat metu išsaugant esamas vartotojų teises, o ypač Prancūzijos vartotojų.

Perkėlus direktyvą į nacionalinius teisės aktus, ateityje atsivers naujos galimybės pasiūlyti kreditus geresnėmis sąlygomis ir bus sumažinta rizika, kad vartotojai prisiims pernelyg didelių skolų.

  Bernadette Vergnaud (PSE), raštu. – (FR) Praėjus šešeriems metams nuo euro įvedimo, Europoje vis dar nėra sukurta bendra bankininkystės rinka, kuris būtų naudinga vartotojams ir leistų jiems labiau apčiuopiamai pajusti ir įvertinti vieningos valiutos privalumus.

Informacija apie palūkanų normas ir kredito teikimo sąlygas bus standartizuota, ir todėl vartotojams bus lengviau palyginti pasiūlymus. Todėl vartotojas galės priimti sprendimą turėdamas visą informaciją, ir pasirinkti palankiausias kredito sąlygas.

Skolintojai taip pat turės suteikti vartotojams išsamią informaciją apie jų kredito pasiūlymo privalumus ir trūkumus. Nuostatos, reglamentuojančios atsisakymo teisę susijusio kredito atveju (kai suteikiamas iš karto pristačius prekes) ir nuobaudas, taikomas kreditą grąžinus anksčiau laiko, yra labai aiškiai suformuluotos. Tokios nuobaudos turi būti „teisingos ir objektyviai pateisinamos“. Jos negali viršyti 1 proc. anksčiau termino grąžinamo kredito sumos ir negali būti taikomos, jeigu suteikiama kintamų palūkanų normų paskola. Man ypač priimtina nuostata, kad valstybės narės gali nustatyti, kaip šiuo metu nustatyta Prancūzijoje, kad tais atvejais, kai paskolos suma yra mažesnė nei 10 000 eurų, reikalauti kompensacijos negalima. Todėl aš balsavau už šį pasiūlymą.

- Pranešimas: Roberta Angelilli (A6-0520/2007)

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu − (SV) nuosaikieji balsavo už pasiūlymą dėl ES strategijos vaiko teisių klausimais. Mūsų nuomone, vaiko teisės turi būti gerbiamos lygiai taip pat kaip žmogaus teisės, ir, be abejo, pritariame veiksmams, kuriais kovojame su tokiais dalykais kaip vaikų pornografija ir vaikų seksualinis išnaudojimas. Tačiau turime pabrėžti, kad nemažai ataskaitoje paminėtų klausimų susiję su sritimis, kurios turėtų būti reglamentuojamos tarpvyriausybiniu lygiu, pavyzdžiui, įvaikinimo klausimai. Be to, ataskaitoje minimi ir klausimai, kuriuos jau dabar reglamentuoja galiojantys ES teisės aktai, tokie kaip reklama per televiziją ir produktų žymėjimas.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. Aš balsavau už šį pranešimą, nes aš manau, juo prisidedama prie kovos su smurtu ir šiurkščiu elgesiu prieš vaikus, įskaitant skurdą, diskriminaciją ir mokymosi galimybę.

Ypač aš sveikinu EP, kad palaiko mechanizmą, pagal kurį prekių, pagamintų naudojant vaikų darbo jėgą, tiekėjai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Europoje. Taip pat aš raginu Komisiją nedelsiant pasiūlyti priemones, kuriomis pagrindinis sutarties tiekimo grandinėje dalyvis būtų atsakingas už JT konvencijų dėl vaikų darbo pažeidimus.

Tačiau aš smerkiu siekius pašalinti iš pranešimo nurodymus dėl paauglių teisės į lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir švietimo bei paslaugų šeimos planavimo klausimais.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pasiūlymą pritarti Roberta Angelilli ataskaitai „Kuriant ES strategiją vaiko teisių klausimais“, nes labai svarbu pabrėžti tai, kad nemažai ES lygmeniu priimtų teisės aktų tiesiogiai ar netiesiogiai apima ir vaiko teisių klausimus. Todėl manau, yra labai svarbu sukurti vaiko teisių pripažinimo teisinę bazę, kad vaiko teises galima būtų susisteminti ir pateikti teisine forma.

Šiuo atžvilgiu ataskaita yra labai svarbus įnašas siekiant bendro supratimo ir užtikrinimo, kad vaiko teisės būtų gerbiamos, nes jame išreikšta parama Bendrijos teisės aktams, draudžiantiems bet kokią prievartą vaiko atžvilgiu, ir pabrėžiama tokių sričių kaip švietimas, sveikatos apsauga, įvaikinimas, kova su skurdu ir diskriminacija svarba. Taip pat norėčiau paminėti, kad naujoji Lisabonos sutartis sukuria teisinį pagrindą vaiko teisų apsaugai, kuri dabar suprantama kaip vienas ES tikslų.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Vaikų teisės yra be abejonės visuotinės ir nepažeidžiamos ir Junilistan nariai su pasitenkinimu pažymi, kad visos ES valstybės narės ratifikavimo JT Vaiko teisių konvenciją. Tai reiškia, kad mes jau esame įpareigoti tarptautiniais vaiko teisių apsaugos teisės aktais kovoti su vaikų darbu, prekyba vaikais, prievarta ir daugybe kitų įsikišimo į vaikų gyvenimą formų. Be to, pagal Švedijos vaiko teisų apsaugos įstatymus vaiko interesams visada teikiama didžiausia pirmenybė.

Mes nusprendėme susilaikyti nuo balsavimo pritarti šiai ataskaitai dėl tos paprastos priežasties, kad, mūsų nuomone, pranešėja nesugebėjo skirti pakankamo dėmesio geriausiems vaiko interesams. Visa ataskaita faktiškai buvo skirta nagrinėti klausimą, kokį socialinį modelį kiekviena valstybė narė turėtų priimti, kad galėtų įgyvendinti tai, kas ,Europos Parlamento nuomone, yra pats tinkamiausias sprendimas. Ataskaitoje buvo nagrinėjami patys įvairiausi klausimai – nuo smurtinių scenų rodymo per televiziją ar prekybos smurto scenas demonstruojančių kompiuterinių žaidimų draudimo, iki priverstinės santuokos, neteisėto įsivaikinimo ir neteisėto darbo.

Aišku, mes balsuojame už pasiūlymą pritarti pataisoms, kuriomis pabrėžiama visiško JT Vaiko teisių konvencijos, kaip teisinės vaiko ir visuotinių žmogaus teisių apsaugos garantijos, laikymosi svarba.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Ataskaitą sudaro beveik 200 straipsnių ir joje nagrinėjami kai kurie aspektai, kuriems mes pritariame, ir yra aspektų, kuriems mes nepritariame. Mūsų nuomonė, kurią mes išreiškiame balsuodami, kaip tik ir turėtų būti suprantama atsižvelgus į šį mūsų pareiškimą.

Tačiau turėtume pažymėti, kad ataskaitoje nepavyko panagrinėti tų situacijų, kurios yra ataskaitoje aprašomos, priežasčių.

Ataskaitoje bandoma išsisukti nuo atsakomybės, nepateikus jokių kritinių pastabų ES naujosios liberaliosios politikos atžvilgiu, nors būtent ji yra milijonų žmonių, o ypač vaikų, skurdo pagrindas. Tokia politika skatina gilią ir nepriimtiną socialinę nelygybę, kurią sukelia kapitalistinis eksploatavimas ir koncentracija. Tai yra politika, kuri provokuoja socialinę nesantaiką, darbuotojų atlyginimų nuvertėjimą, siūlo labai lengvas atleidimo iš darbo ar nesaugias darbo sutarties sudarymo sąlygas; ilgesnę ir lankstesnę darbo dieną, viešųjų paslaugų liberalizavimą ir privatizavimą. Politika, kuri neabejotinai turės neigiamos įtakos darbuotojų veiksmingumui ir pablogins darbuotojų ir jų šeimų, o tai reiškia ir vaikų, gyvenimo sąlygas.

Norint užtikrinti, kad būtų gerbiamos ir visiškai įgyvendintos vaiko teisės, be to, būtina užtikrinti, kad būtų teisingai paskirstytas turtas, įgyvendinamos su darbu susijusios teisės, užtikrinami normalūs atlyginimai, trumpesnės darbo valandos, sukurta stipri socialinės apsaugos sistema, sveikatos apsaugos sistema, visuotinė ir nemokama švietimo sistema.

  Marian Harkin (ALDE), raštu. Nors aš balsavau už, noriu paaiškinti savo poziciją dėl antrosios pranešimo dalies. Joje teigiama, kad 2007 m. spalio 19 d. tarpvyriausybiniu sprendimu, įtraukiančiu vaikų teises kaip vieną iš Sąjungos tikslų į Lisabonos sutartį, sudaromas naujas teisinis pagrindas vaikų teisėms. Pagal komisaro F. Fratinio atsakymą plenariniame posėdyje į mano klausimą, Lisabona nepateikia jokio specialaus teisinio pagrindo ir svarbu tai paaiškinti. Dėl 127 dalies aš jai nepritariu, nes aš nepritariu skarų ir hijabų uždraudimui.

  Milan Horáček (Verts/ALE), raštu. − (DE) Norėčiau pateikti pastabas dėl Angelilli ataskaitos apie ES strategiją vaiko teisių klausimais. Tai iš tikrųjų labai gera ataskaita. Ypač svarbus radikalus požiūris į tokius klausimus kaip vaikų prostitucija ir sekso turizmas.

Tačiau tokių nusikaltimo aukų galima rasti ir mūsų pašonėje. Atvėrus sienas pasienio teritorijose tarp Vokietijos, Čekijos Respublikos ir Austrijos, labai suintensyvėjo prostitucijos verslas, kuriame dalyvauja moterys ir vis daugiau – vaikai. Tačiau šie klausimai ilgą laiką nebuvo laikomi prioritetiniais klausimais ES lygiu.

Problemos, susijusios su vaikų prostitucija, gali būti sprendžiamos tik ES lygiu (nusikalstamų tinklų kūrimas interneto kanalais ir nepakankamas įvairių valstybių narių priežiūros ir teisėtvarkos institucijų bendradarbiavimas).

Ataskaitoje visos šios problemos nagrinėjamos ir sujungiamos į vieną strategiją. Nors kovojant su vaikų išnaudojimu dar reikia padaryti labai daug, tai jau bet kokiu atveju yra labai padrąsinantis žingsnis.

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. Aš balsavau už šį pranešimą, nes aš manau, kad tai išsamus dokumentas, pilnas gerų pasiūlymų. Ypač sveikinu vaiko teisės pripažinimą, kad vaikai dalyvautų priimant tiesiogiai su jais susijusius sprendimus ir kad jiems būtų tinkamai atstovaujama teisiniuose ir administraciniuose svarstymuose. Pranešime griežtai reikalaujama sveikos aplinkos ir teisės veikti. Juo taip pat pripažįstama, kad tiems vaikams, kurie turi teisę dirbti, turi būti mokama remiantis vienodo atlyginimo už tą patį darbą požiūriu: labai daug jaunų žmonių yra išnaudojami kaip pigi alternatyva kitiems darbuotojams, kai jie dirba taip pat gerai ir taip pat sunkiai daugelyje sektorių. Aš balsavau už tai, kad būtų pašalinta dalis, nurodanti skatinti šalis uždrausti nešioti hijabas. Aš manau, kad tai netinkamas Moterų komiteto pasiūlymas, vertinantis hijabą kaip automatišką moters pavergimo ženklą, tačiau taip nėra. Asmeniškai man rėžia akį, kai matau dar nesubrendusias merginas, dėvinčias seksualius, tiesiog kviečiančius lytiškai bendrauti drabužius, tačiau aš nesiekiu uždrausti to Parlamentui pateikiamu pranešimu. Aš džiaugiuosi, kad pranešimas priimtas be šios dalies.

  David Martin (PSE), raštu. Aš tvirtai palaikau išsamios ir nuoseklios Europos strategijos dėl vaikų teisių idėją. Kova su visomis smurto formomis, skurdu ir diskriminacija, kuriuos patiria vaikai, negali būti sprendžiama valstybės lygiu. Vaikų teisės į mokslą, sveikatą ir įsivaikinimą apsauga turi būti visos Europos pripažinta ir tęsiama.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Prievarta klesti greta mūsų esančiuose bendruomenėse su senomis islamo religijos tradicijomis. Įdiegtą neapykantą nekenčiantys vakarų kultūros vaikai išlieja žaidimo aikštelėse, gatvėse, tai netgi juos paverčia potencialiais teroristais. Mes neatkreipėme dėmesio į išankstinius perspėjimo ženklus, vadovaudamiesi savo neteisingu supratimu apie toleranciją, ir nepripažinome to, kas iš tikrųjų buvo sprogstamasis momentas.

Taip pat nerimą kelia prekybos vaikais ir pornografijos augimo mastai; kaip žinoma, seksualinius nusikaltimus vykdantys asmenys labai dažnai yra linkę daryti tokius nusikaltimus pakartotinai. Šiuo atžvilgiu buvo nutrauktas šydas nuo įtartinų vaikų iš besivystančių šalių įsivaikinimo procedūrų, kurios iš tikrųjų tik dangstė prekybą vaikais, prekybą žmogaus organais ar prostituciją.

Yra daugybė našlaičių, laukiančių, kad juos kas nors įvaikintų, ypač Rytų valstybėse, ir milijonai negimusių vaikų Europoje, todėl griežtas draudimas įsivaikinti ne europiečius vaikus būtų didelis smūgis prekybai vaikais, žingsnis visos Europos seksualinių nusikaltėlių registro sudarymo link ir griežtesnių bausmių už vaikų seksualinį išnaudojimą ir vaikų pornografijos turėjimą. Ir galiausiai, nors tai nė kiek ne mažiau svarbus klausimas, būtina kovoti su buitiniu smurtu migrantų šeimose ir apriboti užsieniečių dalį mokyklose, siekiant užkirsti kelią plintančiai prievartai.

  Baronesse Nicholson of Winterbourne (ALDE), raštu. Nors Lisabonos sutartis nustato vaikų teisių skatinimą kaip Sąjungos tikslą, ji nesukuria naujų teisinių galių. Aš manau, kad visiems šios srities aspektams turi būti taikomas esamas teisinis pagrindas. Yra aiškios sritys, kurios išeina už šių jo ribų. Pranešimu nesiūloma realių vaikų problemų sprendimų. Vienas pavyzdys yra institucinė priežiūra. Mes balsavome už tai, kad ši priemonė būtų apribota ir būtų naudojama tik laikinai. Tačiau šimtai tūkstančių vaikų visoje Europoje yra gimę arba paskui įgiję tokių fizinių ar psichinių trūkumų, kad jiems yra būtina taikyti ilgalaikę medicinos ar socialinę institucinę priežiūrą. Paralyžiuotas, įskilu stuburu ar galvos smegenų vandene sergantis vaikas gali pajausti gyvenimo džiaugsmus ir laimę tik prižiūrimas kvalifikuoto personalo ir šeimos narių. Sistemos stiprinimas, o ne jos panaikinimas, yra prioritetas.

Mes Europoje turime laikytis Jungtinių Tautų konvencijos dėl vaiko teisių. Šiuo pranešimu iškraipomos kai kurios svarbios konvencijos idėjos. Todėl aš apgailestaudama turiu pripažinti, kad negalėjau palaikyti šio pranešimo, nors pritariu jį palaikiusiųjų išreikštam susirūpinimui vaikų gerove.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu – (EL) Ištęsta ataskaita, kupina įvairiausios literatūrinės retorikos ir bandymu nuslėpti ES ir jos valstybių narių atsakomybę už jų barbarišką politiką, dėl kurios vaikai ir tėvai paprastose šeimose gyvena nežmoniškomis sąlygomis. Kaip veidmainiška teigti, kad ES turėtų parodyti susidomėjimą vaikų teisėmis, tuo tarpu kai ES politika žlugdo darbuotojus savo nedarbą skatinančia politika, daliniu įdarbinimu, smukdo jų pragyvenimo lygį, leidžia privatizuoti sveikatos apsaugos ir švietimo įstaigas, komercializuoti kultūrą ir sportą. Pamokančios nuorodos į pastangas kovoti su prievarta prieš vaikus, vaikų pornografija ir t. t. negali nutylėti fakto, kad sistema, kurios pagrindinė vertybė yra pelnas, pati vaikus traktuoja kaip pelno šaltinį. Ji vaikų įvaikinimą paverčia komercine veikla, verčia žmones leisti vaikus dirbti, verstis prostitucija, tapti prekybos organais objektais. Kaip drįsta advokatai iš ES kalbėti apie vaikų teises, kai ES/NATO oro pajėgos faktiškai subombardavo gimdymo namus Belgrade. Nepamirškime, kad Europos/NATO karinės pajėgos žudo tūkstančius vaikų Afganistane, Irake ir kitose šalyse. Nepamiškime, kad jos pasmerkia tūkstančius vaikų Afrikoje, Azijoje ir visose kitose pasaulio vietose bado mirčiai ar mirčiai nuo ligų – vykdo nusikaltimus, apie kuriuos ataskaitoje neužsimenama nė vienu žodžiu.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Vaikai yra žmonės su savo teisėmis, nuo pat gyvybės užmezgimo momento. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti šeimą, kuri yra jo auklėjimo pagrindas. Mes negalime pamiršti apie gatvėse augančius vaikus ir migrantų vaikus, kurie nuolat kenčia nuo prievartos. Vaiko teisės turi būti pagrindinė ES politikos prioritetinė sritis. Aš sveikinu ir pritariu iniciatyvai sukurti konfidencialią pagalbos liniją.

Aš išreiškiau savo pritarimą ES strategijai vaiko teisių klausimais atiduodamas savo balsą. Ši strategija yra išdėstyta puikioje mano kolegės ponios Angelilli ataskaitoje, kurioje pateikta daug labai naudingos informacijos.

Tačiau turime pripažinti, kad dar nėra sukurtas tinkamas teisinis pagrindas. Todėl įgyvendinant ilgalaikę strategiją, būtina priimti konkrečias priemones vaiko teisių apsaugos srityje ir jas kiek galima greičiau įgyvendinti. Ratifikavus Lisabonos sutartį ES Pagrindinių žmogaus teisių chartija taps teisiškai privaloma. Šios chartijos 24 straipsnyje yra išsamiai apibrėžtos vaiko teisės.

Ateityje mes susidursime su keliais iššūkiais: būtinybe kiek galima greičiau sumažinti internetu vykdomų nusikaltimų mastą, užkirsti kelią pedofilijai, vaikų ir nepilnamečių seksualiniam išnaudojimui, nustatyti tarptautinį įvaikinimą reglamentuojančias taisykles, kurios atstovautų vaiko, o ne suaugusių interesams. Turi būti uždraustos visos prievartos formos.

Dabar atėjo laikas žodžius paversti darbais. ES turi įsiklausyti į vaikų balsus – jie yra mūsų rytojaus visuomenės pagrindas. Namai Europoje turi būti saugūs vaikui. Jeigu bus laimingi vaikai, bus laiminga ir visuomenė.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu – (PT) Atsižvelgdami į šią diskusiją dėl Europos strategijos vaiko teisių klausimais, manau, turėtume įvardyti kaip prioritetinę „vaiko interesų“ sąvoką, kuri neprieštarautų vaiko teisių idėjai, o ją papildytų ir taptų visos strategijos gairėmis.

Ir visame pasaulyje, ir Europoje vaiko teisėms kyla įvairūs pavojai – jie skiriasi tiek savo prigimtimi, tiek laipsniu. Tuo tarpu kai kuriose vietovėse būtina imtis veiksmų kovoti su skurdu ir jo priežastimis ar imtis priemonių uždrausti vaikus naudoti kaip kareivius, išnaudoti seksualiai, kitais atvejais mes turime užtikrinti vaikų teises naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, juos apsaugoti nuo seksualinio išnaudojimo ar prekybos vaikais arba užtikrinti jų teises būti įvaikintais laiku ir laikantis skaidrių taisyklių, stiprinti šeimos vaidmenį. Tačiau visais šiais atvejais svarbiausias kriterijus turėtų būti „geriausi vaiko interesai“.

Šis kriterijus turėtų tapti standartu, pagal kurį galima būtų vertinti bet kokio teisės akto ar veiksmo naudingumą, būtinumą ir jo privalumus. Todėl aš tikiu, kad svarbiausia užduotis kuriant šią strategiją yra apibrėžti šią sąvoką, kuria vadovaujantis būtų sudarytas visų teisių sąrašas, nes tokios teisės yra ne visais atvejais pagrįstos, galimos įgyvendinti ar tinkamos.

  Lydia Schenardi (NI), raštu – (FR) Didelis šios ataskaitos nuopelnas yra tas, kad jame aiškiai apibrėžtos vaiko teisės, tačiau svarbiausia yra tai, kad jame pasmerkiami praktiškai visi vaikams kylantys pavojai: nuo galimybės labai jauno amžiaus vaikams matyti siaubo ir smurto scenas, pornografijos ir prievartos vaizdus žiniasklaidoje, iki siaubo nusikaltimų, priverstinių santuokų ir lytinių organų apipjaustymo dėl kultūrinių ar religinių priežasčių.

Faktiškai neminėdama žodžių „islamas“, „musulmoniškas“ – terminų, kurie yra griežtai uždrausti, nes norėdami išlikti politiškai korektiškais ir bijodami keršto, mes visiškai uždraudėme bet kokius komentarus šios religijos atžvilgiu ir dar mažiau leidžiame ją kritikuoti, pranešėja vis dėlto sugebėjo, prisidengdama bendresnio pobūdžio pastabomis, pasmerkti visas diskriminacijos apraiškas, kurioms atsirasti leidžia islamo religija. Taip yra pasmerkiama tvarka, pagal kurią mergaitės neturi teisės lankyti tam tikrų mokymo užsiėmimų, užsiimti tokiomis sporto šakomis kaip plaukimas, įvairios tradicijos, kurios yra barbariškos ir žlugdančios mergaičių musulmonių atžvilgiu.

Mus tai tikrai džiugina. Ši ataskaita tai pirmas žingsnis išraiškos laisvės ir aiškaus požiūrio link. Todėl mes balsuojame už pasiūlymą pritarti šiai ataskaitai.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Viena ataskaitos dalis sukėlė nerimą visoms grupėms. Pirminės ataskaitos 127 dalyje yra siūlymas, kurio visos ES valstybės narės yra kviečiamos ir raginamos uždrausti nešioti skareles ir hijab mokyklose. Kaip privatūs asmenys, mes galime šiai idėjai simpatizuoti, kaip idėjai apginti vaikų teises laisvai žaisti, dalyvauti mokyklos gimnastikos užsiėmimuose, taip pat kaip nepilnamečių teises būti apsaugotiems nuo tam tikros tėvų prievartos. Tačiau toks sudėtingas ir jautrus klausimas kažin ar gali būti išspręstas ES lygmeniu. Europos tautos siekia rasti pusiausvyrą tarp vaikų, tėvų ir valstybės teisių bei pareigų, atsižvelgdamos į savo šalies istoriją ir politinę situaciją. Mes visiškai pritariame minčiai, kad ES turėtų sukurti tinkamą sistemą. Tačiau įvertinant realistišką perspektyvą 127 dalis nesuderinama su bet kokias tokia sistema.

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. Man malonu, kad komitete ir pranešime itin daug dėmesio skirta šeimai ir pripažinta šeimos pozicija santykiuose su vaiku. Taip pat sveikinu griežtą vaikų apsaugą nelegalios prekybos, institucijų kūrimo, pornografijos ir neįgalumo srityse.

Tačiau pranešimu Sąjungos politika susaistoma su JT tarptautine konvencija dėl vaikų teisių, kuri pakeičia tėvų kompetenciją šalies kompetencija vaikų atžvilgiu. Nors nėra aiškiai tai nurodyta, tai labai svarbaus problemos perkėlimas.

Nepaisant teigiamų anksčiau minėtų pranešimo elementų, deja, pranešimas buvo naudojamas lytinių ir reprodukcinių teisių darbotvarkės (į kurią dėl JT konvencijos įeina abortai) skatinimui, o tai visiškai nesuderinama, nes mes sprendžiame vaikų ir vaikų apsaugos klausimus. Nors aš labai tvirtai palaikau visas vaikų apsaugos priemones.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Nepaisant JT Vaiko teisių konvencijos, kurią pasirašė visos ES valstybės narės, vis dėlto yra pernelyg daug jaunų žmonių ir vaikų teisių pažeidimų atvejų.

Todėl Komisijos iniciatyva pasiūlyti Europos masto strategiją yra labai sveikintina. Nors vaiko teisės išlieka atskirų valstybių kompetencijos klausimas, tiek Komisija, tiek EP pranešėja, ponia Angelilli, iškėlė nemažai labai svarbių ir skubiai spręstinų klausimų, tokių kaip kova su visomis prievartos ir skurdo apraiškomis, su vaikais susijusia diskriminacija, pagarba emigrantų vaikų teisėms. Žaliųjų / Europos laisvo aljanso frakcija pasiūlė ataskaitą papildyti tokiais punktais: didesnis dėmesys vaiko teisėms priimant su jais susijusius sprendimus, vaikų ombudsmeno instituto pripažinimas, vaikų darbo draudimas, vienodas užmokestis jaunesniems nei 18 metų vaikams, pabėgėlių vaikų teisių pripažinimas, teisė gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas skyrė laiko debatams šiuo klausimu ir visiškai pritariu šiai ataskaitai.

  Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) negalėjau paremti vaiko teisių strategijos ataskaitos, nes Kairei pavyko įtraukti net penkias nuorodas į šias vadinamąsias teises ir į reprodukcinę sveikatą, kurios, be kitų dalykų, reiškia galimybę atlikti abortus.

  Jeffrey Titford (IND/DEM), raštu. Aš pritariu, kad Europos Sąjunga skatina vaikų teises. Aš norėčiau pasakyti vieną neseną pavyzdį, susijusį su vaikų teisių diskriminavimu, tai kelionės oro linijomis panaikinus lengvatas skristi lydinčiam suaugusiam asmeniui. Jei tai būtų padaryta neįgaliųjų ar kitos panašios grupės atžvilgiu, būtų kilęs didžiausias triukšmas, tačiau, matyt, Sąjunga mano, kad yra gerai panaikinti vaikų teises tokiu despotišku būdu.

Taip pat buvo iškilusios abejonės dėl 127 dalies, raginančios „valstybes nares uždrausti skaras ir hijabus bentjau pradinėse mokyklose.“ Aš balsavau prieš šią dalį, tiek dėl neaiškios formuluotės, tiek dėl fakto, kad, mano nuomone, tai labai svarbus klausimas, kurio negalima spręsti kaip periferinės tokio pranešimo dalies. Vis dėlto mane nuviltų, jei tokia praktika būtų įprasta Europos pradinėse mokyklose.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. Aš esu tvirčiausias gynėjas to, kad vaikams turi būti suteiktas geras auklėjimas tvirtoje, mylinčioje ir saugioje šeimoje, vaikai turi būti apsaugoti nuo skriaudos ir išnaudojimo, jie turi gauti patarimų ir aukščiausios kokybės išsilavinimą bei geriausias galimybes gyvenime. Aš manau, kad šalies vaidmuo šiuo požiūriu yra ribotas – ji neturi siekti panaikinti tėvų, bažnyčios ir mokyklos pareigų ir teisių. Todėl nematau priežasties Europos Sąjungai kištis į tai. Aš apgailestauju, kad buvo išbrauktas draudimas dėvėti skaras ir hijabus bent jau pradinėse mokyklose. Ko tikimasi iš integravimosi į vyraujančias vakarietiškas visuomenes, kai leidžiami tokie drabužiai? Be to, aš apgailestauju, kad teksto, susijusio su paauglių lytinėmis „teisėmis“, įtraukimas yra vaikystės koncepcijos tolesnė erozija. Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių aš balsavau prieš šį pranešimą.

- Pranešimas: Doris Pack (A6-0502/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis puikia ataskaita, kurią pateikė mano kolegė iš Vokietijos Doris Pack, balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl suaugusiųjų mokymosi, atsakant į Komisijos pranešimą „Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu“.

Švietimas ir mokymas, visų pirma visą gyvenimą trunkantis mokymasis, yra lemiami veiksniai, siekiant Lisabonos strategijos tikslų padidinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir socialinę pažangą. Konkurencingumo, suaugusiųjų socialinio įtraukimo ar iššūkių, susijusių su demografiniais pokyčiais, požiūriu ši 2001 m. iškelta iniciatyva yra gera žinia Europos Sąjungai ir jos piliečiams.

Kalbant apie mokymąsi, o kiek plačiau – apie klausimus, susijusius su įmonėmis, siūlau šio reikalo tvarkymą perduoti socialiniams partneriams. Mums reikia nuolat priminti, kad pagal veikiančias sutartis, Europos Bendrijos steigimo sutarties 137 ir tolesnius straipsnius socialiniai partneriai turi teisinių instrumentų kurti Europos socialinę teisę; šią teisę taip pat patvirtina Lisabonos sutartis, kurios ratifikavimo procesas šiuo metu vyksta.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. Aš balsavau už šį pranešimą, nes ekonominių ir socialinių pokyčių mastas, spartus perėjimas į žinių visuomenę ir demografiniai pokyčiai, atsirandantys dėl senėjančios Europos, yra tie iššūkiai, su kuriais susidoroti reikia naujo požiūrio į švietimą ir mokymą, neišeinant iš visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemos ribų.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už Doris Pack ataskaitą „Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu“, nes manau, kad suaugusiųjų mokymasis ir pagrindinių įgūdžių formavimas yra lemiamas veiksnys, siekiant Lisabonos strategijoje iškeltų didesnio ekonominio augimo, konkurencingumo ir socialinio įtraukimo tikslų.

Kita vertus, papildydama pirmiau išdėstytą mintį, aš taip pat pritariu požiūriui, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis turi esminės reikšmės, atsakant į šiuolaikinius ekonominių ir socialinių pokyčių iššūkius, sparčiai pereinant prie žinių pagrindu veikiančios visuomenės, taip pat reaguojant į demografinius pokyčius dėl gyventojų senėjimo.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Suaugusiųjų mokymuisi svarbu skirti daugiau dėmesio. Suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę būtina stumti pirmyn. Jei ES nori pasiekti, kad iki 2010 m. mokytųsi 12,5 proc. suaugusiųjų, dabartinis dalyvavimo lygis yra nepakankamas.

Tačiau būtina užtikrinti suaugusiųjų mokymosi kokybę, ypatingą dėmesį skiriant skirtingiems mokymosi kokybės aspektams, pirmiausia mokytojų parengimui, kokybės užtikrinimo mechanizmams bei mokymo metodams ir medžiagai.

Kaip pažymėta ataskaitoje, suaugusiųjų mokymasis yra gyvybiškai svarbus visą gyvenimą trunkančio mokymosi komponentas, ir labai sudėtingas sektorius. Suaugusieji turi susieti mokymąsi su turimomis žiniomis, patirtimi ir kultūriniu pagrindu.

Galiausiai, kalbant apie visą gyvenimą trunkančias mokymosi programas, svarbu akcentuoti lyčių lygybę, kad tiek vyrai, tiek moterys vienodai galėtų išnaudoti šio mokymosi teikiamus pranašumus, ir, bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu, panaudoti visus turimus įrankius, siekiant užtikrinti vyrų ir moterų lygybę įgyvendinant suaugusiųjų švietimo politikos formavimo priemones.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Labai pasitikime valstybių narių gebėjimu spręsti klausimus, susijusius su ypač aktualia suaugusiųjų švietimo tema. Svarbu, kad valstybių narių švietimo sistemos gautų pakankamą finansavimą suaugusiųjų švietimui plėtoti. Vienas iš būdų, kaip rasti finansinių išteklių šiam tikslui įgyvendinti, yra sumažinti valstybių narių įnašus į ES biudžetą, kad joms liktų daugiau pinigų investicijoms į socialinį aprūpinimą, švietimą ir gerovę.

Dar kartą atkreipiame dėmesį į Europos Parlamento federalistinės daugumos nesugebėjimą gerbti valstybių narių išskirtinę kompetenciją, organizuojant švietimo ir mokymo turinio sistemas.

Europos Parlamentui savo iniciatyva rengti šios ataskaitos nebuvo jokio reikalo; ji gali būti vertinama tik kaip Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetui skirtas darbo vietų sukūrimo planas.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. − (PL) Balsavimui pateiktas klausimas yra susijęs su suaugusiųjų švietimu, kitaip sakant – su tema, kuri tampa nepaprastai svarbi visoje Europos Sąjungoje, bet mano šalyje ji įgavo ypatingą reikšmę – tūkstančiams žmonų ši tema tapo naudinga kryptimi ir aistra. Komercinės aplinkybės ne visada yra pats svarbiausias dalykas. Leiskite atkreipti Jūsų dėmesį į vieną nepertraukiamo švietimo aspektą, susijusį tiek su šiuolaikiniais demografiniais ir civilizacijos iššūkiais, tiek su senosios tvarkos palikimu. Socialistinė sistema prievarta įdiegė specifinį švietimo modelį, kuris humanitarinių mokslų srityje buvo prisotintas propagandos ir ideologijos, o kitose srityse pasireiškė atsiskyrimu nuo pasaulinių tendencijų. Dėl šių priežasčių naujosiose valstybėse narėse suaugusiųjų švietimas – tai būdas pašalinti pirmiau apibūdintus socialistinio švietimo modelio trūkumus, ir tuo pat metu iš tiesų atsiverti pasauliui.

Kalbant apie užsienio kalbų mokėjimą, pasirengimą rizikuoti, persikvalifikuoti ir pakeisti profesiją, taip pat apie Europos švietimo standartų propagavimą, suaugusiųjų švietimas yra akivaizdi prielaida, skatinanti mobilumą ir didinanti galimybę įsidarbinti; čia glūdi paaiškinimas, kodėl mano kolegos Centrinėje ir Rytų Europoje plačiai domisi nepertraukiamu švietimu.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Savo ataskaitoje ponia Pack teigia, kad švietimas turėtų tęstis visą žmogaus darbingą amžių, o neapsiriboti vien tik mokyklos metais.

Sutinku su teiginiu, kad dabartinis ekonomių ir socialinių pokyčių tempas reikalauja nuolatinio ilgalaikio asmeninio tobulėjimo. Taip pat aišku, kad suaugusiųjų švietimas teigiamai veikia suaugusiųjų suvokimą apie jų vertę, padeda gerinti socialinę integraciją ir stiprina dialogą tarp kultūrų.

  David Martin (PSE), raštu. Aš manau, kad pranešimo tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės įvykdytų 12,5 % tikslo dalyvauti suaugusiųjų mokymo procese iki 2010 m. – pagerins ne tik konkurencingumą, bet ir suteiks galimybę geresnei socialinei įtraukčiai ir didesniam tarpkultūriniam sąmoningumui: būtent to reikia kultūrinio dialogo metais. Geresnis technologijų ir pasiūlymų kurti daugiau vaiko priežiūros priemonių panaudojimas pagerins kiekvieno galimybes gauti naudos iš mokymosi. Todėl aš balsavau už šį pranešimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Situacija, kai iš vienos pusės savo šalies gyventojams neleidžiama mokytis, o iš kitos pusės kuriami planai taikyti „mėlynąją kortelę“, duoda priešingų rezultatų, nes dažnėjant netipiniams santykiams ir augant konkurenciniam spaudimui, geras pagrindinis ir tęstinis švietimas jau nesuteikia kurios nors apsaugos nuo nedarbo. Įmonės dažnai atsisako įdarbinti puikiai išsilavinusius asmenis paprasčiausiai todėl, kad jos ieško pigiausių darbuotojų, baigusių „greito specialistų rengimo mokyklas“, arba paprasčiausiai nori pasiūlyti neįprastas darbo sutarčių sąlygas.

Kalbant apie principą, būtina įveikti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, kuris naudojamas kaip pasiteisinimo argumentas. Jei to neįmanoma padaryti, pirmenybę reikėtų teikti sezoniniam modeliui. Taip bus galima užkirsti kelią tolesnei masinei migracijai.

Nežiūrint į ES užduočių neatitikimus, visą gyvenimą trunkančio mokymosi sektoriaus pastangos ir programos vis tiek nusipelno mūsų paramos.

6. Balsavimo patikslinimai ir ketinimai: žr. protokolą

  Pirmininkė. Tuo balsavimas baigtas.

Norėčiau padėkoti tarnyboms, ypač vertėjams.

(Posėdis nutrauktas 13.30 val. ir vėl atnaujintas 15.00 val.)

PIRMININKAVO: A. J. BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

7. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: žr. protokolą

8. Padėtis Kenijoje (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas – Tarybos ir Komisijos pranešimai apie padėtį Kenijoje.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Labai džiaugiuosi, kad šiandien Europos Parlamentas ruošiasi aptarti padėtį Kenijoje ir svarstyti pasiūlytą rezoliuciją dėl padėties šalyje.

Vien faktas, kad Europos Parlamentas nusiuntė Rinkimų stebėjimo misiją, kuriai vadovavo ponas Lambsdorff, taip pat pono Mulder vadovaujamą savo delegaciją, buvo labai svarbus signalas, kad Europos Parlamentas domisi padėtimi Kenijoje.

Kaip žinia, gruodžio 27 d. Kenijoje įvyko rinkimai. Didelis Kenijos rinkėjų aktyvumas yra įrodymas, kad Kenijos žmonės pritaria demokratijos procesui ir juo pasitiki.

Europos Sąjungos Rinkimų stebėjimo misija stebėjo rinkimus vietoje; misijos darbui vadovavo ponas Lambsdorff. Ji pranešė apie daug pažeidimų, skaičiuojant ir registruojant balsus šių rinkimų metu. Šie pažeidimai kelia rimtų abejonių dėl faktinio šių rinkimų rezultato. Kaip žinia, paskelbus rezultatus, sostinėje Nairobyje ir kitose Kenijos vietose prasidėjo neramumai.

Opozicijos lyderio pono Odingos rėmėjai dalyvavo keliuose susirėmimuose su saugumo palaikymo pajėgomis bei surengė prezidento Kibakio šalininkų užpuolimų. Saugumo palaikymo pajėgos šaudė į minią. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių aukštasis komisaras Louise Arbour pažymėjo, kad saugumo pajėgų reakcija pasižymėjo „per dideliu smurtu“.

Žuvo mažiausiai 600 žmonių, o beveik ketvirtis milijono gyventojų buvo priversti palikti namus; visa tai vyksta Kenijoje, šalyje, į kurią dažniausiai vyksta pabėgėliai iš kaimyninių šalių – Somalio ir pietų Sudano.

Nukentėjo ne tik pačios Kenijos, bet ir kaimyninių šalių ekonomika, visų pirma šalių, neturinčių priėjimo prie jūros. Tai tragedija. Tuo pat metu tai didžiulis smūgis demokratizacijos procesui visame Afrikos žemyne, kuriame Kenija buvo laikoma geru pavyzdžiu.

Europos Sąjunga pasmerkė smurtą Kenijoje. Kreipėmės į Kenijos vadovus, kviesdami pamėginti išsklaidyti abejones dėl rinkimų organizavimo, bet svarbiausia – pradėti dialogą ir rasti politinį sprendimą. Savaime suprantama, mes atsiliepėme į Kenijos gyventojų humanitarinius poreikius. Europos Sąjunga pasveikino Ganos prezidento Kufuor, šiuo metu pirmininkaujančio Afrikos Sąjungai, tarpininkavimą.

Mes taip pat išreiškėme paramą grupei žinomų Afrikos asmenybių, vadovaujamai Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pono Kofio Anano, kuri netrukus turėtų atvykti į Nairobį. Tuo pat metu Prezidentas Kibakis, nesurengęs konsultacijų su opozicijos lyderiu ponu Odinga, paskyrė vyriausybę. Pastarasis paragino po trijų dienų surengti Kenijoje masines demonstracijas.

Kalbant apie pozityvesnius dalykus, Kenijos Parlamentas vakar susirinko į pirmąjį posėdį. Opozicijos kandidatas buvo išrinktas Parlamento pirmininku. Tai džiugina, nes rodo, kad šalyje vis dar laikomasi tam tikrų demokratijos taisyklių ir kad opozicija vis dar turi balsą.

Kalbant apie Europos Sąjungą, visiškai akivaizdu, kad įprastas darbas su Kenija negalės vykti, kol bus pasiektas politinis kompromisas. Kompromisas turi sudaryti prielaidas ilgalaikiam sprendimui, kuris užtikrins Kenijos žmonių valios įgyvendinimą, pelnys Kenijos žmonių pasitikėjimą ir grąžins Kenijai stabilumą.

Europos Sąjungos vardu galiu pasakyti, kad visi įvykiai po Kenijoje įvykusių rinkimų tapo dideliu nusivylimu, ir kad padėtis vis dar kelia susirūpinimą. Tačiau to negalima palyginti su tuo nusivykimu, kurį jaučia patys Kenijos žmonės, žmonės, kurie masiškai dalyvavo rinkimuose, tikėdamiesi geresnės ateities.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, nereikia net sakyti, kad Europos Komisija yra labai susirūpinusi gilia krize, kuri šiandien yra susidariusi Kenijoje. Negana to, kitą dieną po rinkimų, matydami chaoso požymius po to, kad įvyko skaičiuojant balsus, mobilizavomės ir užmezgėme ryšius su abiejų šalių – išeinančios daugumos ir opozicijos, vadovybe. Šiuo klausimu turiu Jums pasakyti, kad neturėjome jokių sunkumų užmegzti tiesioginį asmeninį kontaktą su ponu Odinga. Kita vertus, nežiūrint pakartotinų bandymų, nuo to laiko man nė karto nepavyko užmegzti tiesioginio asmeninio kontakto su ponu Kibakiu; tai stebina, ypač atsižvelgiant į tai, kaip lengva būdavo su juo susisiekti anksčiau. Tai gana aiškiai kalba apie viešpatavusią įtampą.

Smurto protrūkiai po rinkimų, nusinešę daugiau kaip 600 žmonių gyvybes ir privertę daugiau kaip 250 000 žmonių palikti namus, akivaizdžiai išryškino Kenijos gyventojų nepasitenkinimą ir pyktį dėl Kenijos visuomenę kamavusių gilių ekonominės-socialinės nelygybės ir korupcijos problemų, esant etninės konfrontacijos pavojui. Tačiau šie rinkimai taip pat išryškino Kenijos žmonių demokratinius siekius. Ignoruojant šiuos siekius, rinkimų dieną buvo padaryta daug pažeidimų, kurie verčia rimtai abejoti oficialių rezultatų teisėtumu. Mes visiškai pritariame išvadoms ir deklaracijoms, kurias paskelbė Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misija, vadovaujama Jūsų kolegos Alexander Lambsdorff; noriu jį nuoširdžiai pasveikinti už puikiai atliktą darbą bei pažymėti, kad net ir tos už ES ribų veikiančios tarptautinės organizacijos, kurių pozicija iš pradžių buvo kiek mažiau kategoriška ir tam tikrais atžvilgiais kiek mažiau objektyvi, galiausiai išreiškė pritarimą pono Lambsdorff pastebėjimams bei išvadoms ir juos patvirtino.

Komisijos pozicija dėl politinės padėties Kenijoje negali būti aiškesnė. Kenijos politiniai lyderiai privalo skubiai prisiimti atsakomybę ir rimtai įsipareigoti surasti politinį sprendimą. Jei šio įsipareigojimo nebus, Europos Sąjunga neabejotinai neturės kito pasirinkimo, tik peržiūrėti savo santykius su Kenija, kurie, kaip anksčiau buvo minėta, iki šiol buvo puikūs. Kenija buvo laikoma šalimi, sėkmingai žengiančia valdymo, žmogaus teisių ir demokratijos keliu; ji atliko svarbų vaidmenį, užtikrinant regiono stabilumą. Privalome šiuos dalykus prisiminti.

Taigi, politinio sprendimo paieškos pirmiausiai ir svarbiausiai yra Kenijos vadovų pareiga. Siekiant surasti šį sprendimą, būtina nedelsiant nutraukti provokacijas ir smurtą gatvėse, taip pat žiniasklaidoje ir viešuose pasisakymuose. Labai svarbu, kad Prezidentas Mwai Kibakis ir opozicijos lyderis Raila Odinga susitartų dėl kompromiso ir pripažintų, jog dabartinis valdžios ir pareigų pasidalijimas neteisingai atspindi rinkimų rezultatus; neišvengiamai būtina susitarti dėl valdžios pasidalijimo, siekiant užkirsti kelią tolesnei politinei krizei. Valdžios pasidalijimas galėtų būti laikinas sprendimas, pavyzdžiui, kol bus galima surengti naujus rinkimus.

Galiausiai, svarbu, kad Kenijos politikai pripažintų būtinybę išspręsti pagrindines problemas, kurios yra šio smurto protrūkio pagrindinė priežastis, t. y. konstitucinio valdžios organizavimo, šalies politinio valdymo bei rimtus diskriminavimo ir socialinės – ekonominės nelygybės klausimus.

Komisija ir Europos Sąjunga vieningai remia Afrikos tarpininkavimą, kurį inicijavo Prezidentas Kufuor, o Graça Machel ir Benjamin Mkapa dėka dabar tęsia Kofis Annanas. Jie ragina Prezidentą Kibaki ir Railą Odingą visapusiškai bendradarbiauti, siekiant surasti politinį sprendimą. Krizės pradžioje ilgai kalbėjausi su Desmond Tutu jo tarpininkavimo misijos metu. Taip pat ilgai kalbėjausi su Kofiu Annanu, kuris pabrėžė, kad tinkamiausias variantas būtų derinti Afrikos tarpininkavimą su draugiškų santykių atkūrimo procesu. Pažadėjau Komisijos politinę ir finansinę paramą šiam tarpininkavimui.

Kad ir kaip būtų, turėtume džiaugtis, kad vakar buvo tinkamai išrinktas Kenijos Parlamento Pirmininkas. Turėtume vertinti tai kaip pagarbos konstitucinei tvarkai ženklą (bent jau šiuo požiūriu). Tačiau kelios kitos bus lemiamos. Atidžiai stebėsime padėtį ir palaikysime nuolatinį ryšį su Afrikos tarpininkais. Reaguodami į padėties pokyčius ir abiejų šalių veiksmus, koreguosime savo santykius su Kenija, įskaitant bendradarbiavimą su šia valstybe.

Visos kortos šiuo metu yra ant stalo. Būtina plėtoti Europos ir tarptautinį dialogą, kad mūsų veiksmai turėtų maksimalų poveikį. Atrodo, kad tarptautinė bendruomenė šiuo metu laikosi tos pačios nuomonės, ir kad nebeliko nuomonių skirtumų dėl požiūrio, politinių tendencijų ir net dėl strategijos. Tai svarbu. Pačioje pradžioje, iškart po rinkimų, padėtis buvo kiek kitokia. Manau, kad tai yra mūsų pasiekimas, ir kad tai yra geras dalykas.

Kalbant apie humanitarinę padėtį, Komisijos reakcija buvo labai operatyvi. Susipažinusi su ECHO ekspertų ir mūsų partnerių Kenijoje vertinimais, Komisija skyrė 5,5 mln. eurų pirminės paramos, skirtos aprūpinti pabėgėlius vandeniu, maistu, pastoge bei teikti jiems sveikatos priežiūros paslaugas.

  Maria Martens, PPE-DE grupės vardu. – (NL) Pone Pirmininke, kaip jau buvo minėta, Kenija nuo 2002 m. buvo svarbus demokratijos ir stabilumo regione pavyzdys. Pastaraisiais metais šalis padarė didelę politinę ir ekonominę pažangą. Rinkimai Kenijoje parodė, kad didžioji gyventojų dauguma pirmenybę teikia demokratijai, o ne diktatūrai. Žmonės parodė, kad jie pasitiki išrinktais atstovais, o ne kariškiais. Nežiūrint į tai, įvyko smurto protrūkių, o dabar yra susidariusi humanitarinė krizė, kurios metu šimtai žmonių prarado gyvybes, o 250 000 žmonių tapo pabėgėliais. Tai turės pasekmių šalies ekonominei padėčiai.

Ką daryti? Svarbu, kad Europos Sąjunga suteiktų visapusę paramą grupei Afrikos Sąjungos paskirtų „žymių Afrikos asmenybių“, kuriems pirmininkauja Kofis Annanas. Praeities pamokos rodo, kad neturėtume manyti, jog mes, Europa, galime išspręsti Afrikos problemas. Afrikos problemoms reikia afrikietiškų sprendimų, o aš sveikinu Europos Komisijos paramą jų paieškoms.

Pone Pirmininke, mūsų grupė visiškai remia rezoliuciją. Tačiau turiu pasakyti vieną svarbų dalyką, dėl kurio mūsų grupė reiškia didelį apgailestavimą: kitą dieną po rinkimų, t.y. tuo metu, kai rezultatas jau buvo nuspręstas ir, kaip minėjo Komisaras, buvo užfiksuota daugybė pažeidimų, Europos Komisija pervedė daugiau kaip 40 milijonų eurų biudžeto paramos vyriausybei. Nesulaukta net mūsų pačių stebėtojų grupės išvadų, kurios, beje, buvo paskelbtos vos po trejeto dienų.

Šio politinio sprendimo negalime pateisinti techniniu argumentu, kad išmoka jau buvo kartą atidėta, kol įvyks rinkimai, ir kad ji buvo tik trečioji iš numatytų išmokų. Šios išmokos pervedimas galėjo ir turėjo būti atidėtas. Tai buvo labai nevykęs sprendimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės pačios jau buvo laikinai sustabdžiusios paramą. Tai neturi pasikartoti.

  Emilio Menéndez del Valle, PSE grupės vardu. – (ES) Pone Pirmininke, dar vienas įrodymas, kad dauguma Kenijos gyventojų nerėmė Prezidento Kibakio, yra tas, kad parlamento rinkimuose, kurie buvo surengti tuo pat metu kaip ir prezidento rinkimai, pono Odingos opozicinė partija surinko dvigubai daugiau balų nei pono Kibakio partija.

Kaip žinoma, vakar Nairobyje pirmajame Parlamento posėdyje tai leido pono Odingos partijai iškovoti pirmininko postą. Tuo pat metu 22 pono Kibakio ministrai, kandidatavę į Parlamentą, nebuvo išrinkti.

Mano nuomone, Prezidentui Kibakiui tenka didžioji dalis atsakomybės, ir ne vien už rinkimų rezultatų klastojimą. Jo penkerių metų valdymo rezultatas – nusivylimas, iliuzijų praradimas ir apgaulė. Teisybė, ekonomika paaugo 6 proc., bet daugiau kaip pusė gyventojų tebėra žemiau skurdo ribos. Be to, keleto ministrų paskyrimas yra aiški pono Kibakio provokacija, nes jie buvo susiję su korupcijos bylomis.

Šiam Prezidentui, kuris klastojimo keliu siekia išlikti valdžioje, tenka atsakomybė už dar vieną rimtą dalyką: jo veiksmai atgaivino etninius konfliktus, kurių spiralę gali būti sunku suvaldyti.

Tarsi to dar būtų per mažai, visi žinome, kad prieš dvi savaites Kenijos rinkimų komisijos pirmininkas pareiškė, kad jis nežino, kas laimėjo prezidento rinkimus.

Įvertinant visas šias aplinkybes, manau galima visiškai pagrįstai pritarti Parlamento jungtiniu pasiūlymu teikiamos rezoliucijos 11 punkto reikalavimui surengti naujus rinkimus, jei nepriklausomai institucijai nepavyks suorganizuoti švaraus, skaidraus ir patikimo gruodžio 27 d. rinkimų balsų perskaičiavimo.

  Alexander Lambsdorff, ALDE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, noriu pradėti pareikšdamas savo padėką Tarybai, Komisijai ir savo kolegoms Europos Parlamento nariams. Institucijos veikia labai vieningai. Mane asmeniškai tai labai džiugina, kalbu ne tik savo, bet ir visos mano grupės, kurią sudaro dagiau kaip 150 rinkimų stebėtojų, kurių bent 50 daugiau kaip mėnesį gyveno Kenijoje, vardu. Mūsų vienybė yra geras ženklas.

Noriu pabrėžti, kad kai kurie iš tų stebėtojų šiuo metu yra pakeliui arba jau atvyko į Pakistaną, kur greitai įvyks kiti sunkūs rinkimai. Rinkimų stebėjimas kartais būna sunkus ir pavojingas darbas. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti tiems žmonėms už jų atsidavimą šiam reikalui.

Nežiūrint įsitikinimų skirtumų, Europa visiems yra bendra vertybė. Kaip ką tik pažymėjo Komisijos narys, galime didžiuotis, kad mūsų vertinimui pritarė kitos rinkimų stebėtojų misijos, pavyzdžiui, Sandraugos delegacija ir Jungtinių Valstijų Tarptautinis respublikonų institutas. Manau, kad šios stebėtojų misijos darbas sukūrė pagrindą Europos Sąjungos, Afrikos ir Jungtinių Valstijų bendroms pastangoms, siekiant išspręsti Kenijos krizę.

Savo rezoliucijoje Europos Parlementas išryškins jo manymu tinkamus kelius. Kaip vyriausiasis stebėtojas, aš pats nedalyvavau šiose konsultacijose. Manau, kad mūsų misijos neutralumą būtina tvirtai išsaugoti iki pat galo. Sakydamas „iki pat galo“, turiu omenyje kol bus pateikta galutinė mūsų ataskaita, kurią šiuo metu ruošiame.

Mūsų stipriausios pusės – profesionalus mūsų stebėtojų darbas vietoje ir pozicijos neutralumas. Neutralumą ir profesionalumą tai pat patvirtina tas faktas, kad savo darbe remiamės vien tik įrodymais. Rengdami savo išvadas pastebėjome skeptišką požiūrį į prezidento rinkimų rezultatus. Veikdami stebėjimo misijos teisėmis, niekada neteigėme, kad kuris nors kandidatas yra rinkimų laimėtojas. Mes teigėme, kad laimėtojo nustatyti neįmanoma.

Noriu pacituoti Kenijos rinkimų stebėtojų pastabas anglų kalba; stebėtojai rašo:

Rinkimų procesas prarado patikimumą, tai susiję su rezultatų suskaičiavimu ir rinkimo į parlamentą rezultatų paskelbimu.“

Šį pranešimą pateikė nacionaliniai Kenijos stebėtojai, kurie ten dislokavo nuo 16 000 iki 20 000 žmonių. Jis visiškai atitinka mūsų duomenis.

Dabar norėčiau pasakyti tai, kas svarbu man, grupei ir kiekvienam: tikimės, kad krizė ir smurtas greitai baigsis ir pabėgėliai kuo greičiau galės grįžti į savo tėvynę.

  Konrad Szymański, UEN grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, Komisare, Kenijos problema – tai daugiau nei Prezidento Kibakio padaryti rinkimų pažeidimai. Turime reikalą su civilių gyventojų humanitarine krize.

Atrodo, kad dramatiškiausia padėtis yra susiklosčiusi Eldoret, Šv. Dvasios katalikų bažnyčioje Langas mieste. Ten dėl politinių ir etninių priežasčių nužudyta daug žmonių. Daug Kenijos gyventojų buvo išvaryti iš namų, o namai sudeginti. 2008 m. sausio 1 d. daugiau kaip 3 000 žmonių glaudėsi Langas parapijos bažnyčioje. Pabėgėliai neturi maisto, švaraus vandens ir sanitarinių sąlygų. Šių metų sausio 2 d. MISNA (Katalikų misijos tarnybos naujienų agentūra) pranešė, kad Langas katedroje glaudžiasi nuo 7 000 iki 10 000 žmonių. Būtinas ne tik politinis tarpininkavimas, bet ir veiksmai, užkertantys kelią etninės ir religinės neapykantos protrūkiams.

  Marie-Hélène Aubert, Verts/ALE grupės vardu. – (FR) Pone Pirmininke, manau, kad atsižvelgdama į susidariusią padėtį, Europos Sąjunga turėtų pasistengti pareikšti savo poziciją dėl stebėtojų misijų, kurias ji siunčia į panašias šalis, išvadų. Esant pagrįstiems įrodymams apie akivaizdų rinkimų klastojimą (kaip buvo šį kartą), kai prezidentas negali būti laikomas teisėtai išrinktu, Europos Sąjunga turėtų laikytis nuoseklios politikos, o pirmasis jos žingsnis mažų mažiausiai turėtų būti prezidento, šiuo atveju pono Kibakio, nepripažinimas. Antra, ES turėtų pasiūlyti ir užtikrinti, kad būtų kiek įmanoma greičiau surengti nauji prezidento rinkimai, kurių metu prezidentas būtų išrinktas tinkamai ir sąžiningai..

Liūdna, tačiau nežiūrint į nustatytus klastojimo faktus ir aktyvų represinės jėgos panaudojimą yra precedentų, pavyzdžiui, Etiopijoje, kus siekdamas valdžios Prezidentas taip pat panaudojo jėgą. Situacija, kai Europos Sąjunga paprasčiausiai priima įvykusį faktą, verčia abejoti stebėtojų misijų siuntimo tikslingumu.

Kokia prasmė siųsti Europos stebėtojų misijas, o šioje srityje dirbantiems mūsų kolegoms rimtai ir atsidavusiai dirbti rengiant išvadas, kurioms visi vienbalsiai pritaria, jei galų gale mes tylime, o po keleto mėnesių susitaikome su nieko neklausančio prezidento įvykdytu kariniu perversmu? Ar leistume, kad tokia padėtis susiklostytų mūsų šalyse? Žinoma, ne.

Todėl, gerbdami demokratiją ir mūsų remiamus rinkimų procesus, negalime taikyti dvigubų standartų, kai Europos Sąjungoje laikomės vienų taisyklių, o kituose regionuose leidžiame jas keisti pagal žmonių interesus.

Tikiu, kad Kenijos žmonės nori išsiaiškinti šią situaciją ir siekia naujų rinkimų, kad galėtų viską gerai išsiaiškinti.

  Gabriele Zimmer, GUE/NGL grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, šiuo metu visi sutinkame, kad Kenijos įvykiai yra tragedija ir kategoriškai būtina užbaigti šiuo metu besitęsiantį smurtą. Kenijos krizė yra esminė; mano nuomone jos pobūdis nėra vien politinis. Faktiškai, ji gali turėti įtakos padėčiai kaimyninėse Afrikos šalyse.

Tiesa, kad neramumų kurstytojai Kenijoje bando sukelti etninių grupių tarpusavio neapykantą, kad įgytų valdžią. Tačiau, pavyzdžiui, paskaičius pastarųjų dienų Kenijos spaudą, pasitikėjimo teikia tai, kad daug žurnalistų nuolat pasisako už šalies ir Kenijos žmonių vienybę bei priešinasi visuomenės skaidymui. Pagrindinė problema yra ta, kad didelėms Kenijos visuomenės dalims nebuvo suteikta galimybė naudotis Kenijos ekonominio augimo vaisiais, ir tai tapo smurto plitimo pagrindu. Plėtodami bendradarbiavimą, turėtume stengtis akcentuoti faktą, kad dedamos realios pastangos paskatinti pokyčius, visų pirma praktiškai įgyvendinti kampaniją prieš skurdą Kenijoje.

Taip pat manau, kad problemų kelia diskusija dėl biudžeto paramos Kenijai nutraukimo, nes tai skatina nerimą dėl Kenijos ateities. Komisare Michel, aš ypač sveikinu faktą, kad ES aiškiai remia Kofi Anaaną ir kitus tarpininkus iš Afrikos Sąjungos, kurie padeda spręsti šiuos Kenijoje vykstančius procesus ir problemas su Afrikos politikais.

  Valdis Dombrovskis (PPE-DE). – (LV) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, pirmiausia noriu pasidžiaugti dideliu Kenijos piliečių aktyvumu rinkimų dieną. Rinkimai pasižymėjo didelių rinkėjų aktyvumu bei piliečių kantrybe, nežiūrint į tai, kad kai kuriose apylinkėse susidariusiu ilgų eilių ir iškilusių techninių problemų. Gaila, bet situacija, skaičiuojant prezidento rinkimų balsus, buvo visiškai kitokia. Nebuvo užtikrintas būtinas skaidrumas. Daugybė pažeidimų ir informacijos neatitikimai verčia abejoti paskalbtais rinkimų rezultatais. Tenka apgailestauti, tačiau susidaro įspūdis, kad rezultatas priklausė ne nuo to, kaip žmonės balsavo, o nuo balsų skaičiavimo tvarkos. Jei nėra galimybės surengti patikimą ir skaidrų balsų perskaičiavimą, Kenijoje būtina skelbti pakartotinius prezidento rinkimus. Deja, paskelbus rinkimų rezultatus, įtempta atmosfera peraugo į smurto protrūkius. Pagrindinis prioritetas šiuo metu – sustabdyti smurtą ir išvengti humanitarinės krizės. Europos Sąjunga turi remti Kofio Anano vadovaujamos Afrikos Sąjungos misijos pastangas tarpininkauti Prezidentui ir opozicijai, kad būtų sustabdytas smurtas ir išspręsta politinė krizė. Prireikus, Europos Sąjunga turi būti pasirengusi tęsti šį tarpininkavimą. Nėra abejonės, kad Europos Sąjunga privalo suteikti Kenijai humanitarinę pagalbą, siekiant padėti tūkstančiams pabėgėlių, kurie dėl smurto buvo priversti palikti savo namus. Tačiau humanitarinę pagalbą būtina teikti tokiu būdu, kad ji iš tiesų pasiektų pabėgėlius; būtina kontroliuoti lėšų panaudojimo būdą. Šiuo požiūriu kelia abejonių Europos Komisijos sprendimas kitą dieną po rinkimų pervesti 40 milijonų eurų biudžeto paramos Kenijos vyriausybei, neatsižvelgiant į Europos Sąjungos stebėtojų kritiką dėl rinkimų organizavimo. Deja, biudžeto parama neužtikrina griežtos lėšų panaudojimo kontrolės, o paramos skyrimą prezidentui ir vyriausybei, iškovojusiems valdžią abejotinuose rinkimuose, reikia atidžiai įvertinti. Raginu Europos Komisiją išnagrinėti šį atvejį ir informuoti Europos Parlamentą apie priemones, užtikrinančias, kad panašūs atvejai nepasikartotų.

  Glenys Kinnock (PSE). Gerb. Pirmininke, mes turime aiškiai pasakyti, kad Kenija yra tokia šalis, kur daugelis žmonių pragyvena vos už keletą dolerių per dieną.

Vyrauja didžiulis nepasitenkinimas ir nepriteklius. Dėl ten esančios situacijos, kaip mes matėme, susidarė daugybė nepatenkintų žmonių, nes labai išryškėjo skirtumas tarp turtingųjų ir beturčių. Ir tai yra 6% išaugusio BVP, kurį kiti minėjo, sąlygomis.

Kenija yra menkų pajamų ir nedidelių išteklių ūkis. Be to, tai šalis, kuri tragiškai įklimpusi į protekcijas ir korupciją. Žmonės kaupia maisto atsargas, žmonės vėl išeina į gatves Nairobyje ir kitose Kenijos srityse.

Todėl aš pritarčiau nuomonei tų, kurie pasakė, kad Europos Sąjunga turi laikinai sustabdyti pagalbos Kenijai finansavimą, kol nebus rastas politinis sprendimas esamai krizei išspręsti. Žinoma, nepriimtina, kad 40,6 milijono eurų buvo išsiųsta po to, kai buvo pareikštos kritinės pastabos.

Man drąsiau, nes komisaras L. Michelis komitete pirmadienį užsiminė, kad finansinė pagalba bus nedelsiant peržiūrėta. Aš norėčiau išgirsti išsamesnių faktų. Užuot nukreipę pinigus per ministerijas Kenijoje, turime ieškoti būdų, kaip tai padaryti per pagalbos projektus, kurie irgi užtikrintų, kad Kenijos varguomenė nebūtų visiškai sužlugdyta.

Mano nuomone, turime paaiškinti, kad reikia sudaryti geras valdymo sąlygas, kaip yra aiškiai pasakyta Kotonu partnerystės susitarime, o mes to dar nepadarėme. Deja, mes užmerkėme akis į daugelį rimtų kaltinimų korupcija šioje šalyje.

Pagaliau, negalime nusišalinti nuo rinkimų, apie kuriuos mums pranešė stebėtojai. Reikia pareikalauti ataskaitos, o kaltininkai negali išvengti atsakomybės.

Europos Sąjunga turi kontroliuoti tarpininkavimo procesą. Mes pirmieji prašome apsvarstyti tokius klausimus, ir aš norėčiau, kad Taryba ir Europos Sąjunga būtų tvirtesnė ir nuoseklesnė šiuo klausimu ir užtikrintų, kad Kofiui Annanui būtų suteikta visa parama, kokios jam reikia iš Europos ir kad kuo greičiau būtų sudaryta nauja rinkimų komisija.

  Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) Leiskite užduoti kelis klausimus ir pateikti kelis komentarus.

Kas atsitiko Europos Sąjungos nuo lapkričio mėn. Nairobiui skirtoms lėšoms? Kodėl pervedimas buvo uždelstas iki rinkimų, o pinigai išmokėti kitą dieną po rinkimų? Tuo metu buvo žinomi tik išankstiniai rezultatai ir kilo abejonių dėl procedūros patikimumo. Kas valdo ES mokesčių mokėtojų lėšų, skirtų paramai vystyti, naudojimą? Jei buvo abejonių dėl rinkimų baigties, turėjo būti iš anksto nustatytos aiškesnės taisyklės dėl lėšų perdavimo po oficialaus pranešimo apie rinkimų rezultatus.

Kai mėnesį iki rinkimų buvau Kenijoje, daug žmonių, tarp jų ir komisijos narys, nurodė, kad gali kilti smurto banga. Finansinė parama skirta žmonėms, todėl ji turi būti teikiama neatsižvelgiant į tai, ar padėtis stabili, ar ne, nes kitaip turėtume nutraukti finansinę paramą ir kitoms šalims ne tik Afrikoje.

Atmetu paramos vystimuisi, kaip manipuliavimo įrankio, naudojimą. Lėšų sulaikymas yra politinio spaudimo forma, o didžiausias pasekmes pajus tie, kam ši parama skirta. Europos mokesčių mokėtojai nesutaria, bet žmonės, kuriems mes padedame, negali tapti politinių lyderių įkaitais. Susitarimų negali sąlygoti parama vystimuisi: dažnai jiems įtaka nedaroma dėl pagarbos žmogaus teisėms. Kenijos žmonėms reikia mūsų pagalbos neatsižvelgiant į tai, ar jie palaiko Kibaki ar Odinga. Jie gyvena vieni šalia kitų lūšnelėse visiškame skurde.

Mes žinome, kad Afrikoje vyko rinkimai. Kenijos žmonių žodžiais, net jeigu rinkimų rezultatų skaičiavimas buvo netikslus, patys rezultatai nieko nepakeistų. Todėl mes neturėtume bausti nuo mūsų paramos priklausančių žmonių. Aš galvoju apie europiečius ir slovakus, kurie, nepaisant sudėtingos padėties, išliko susitelkę ir tęsia dvišalius projektus. Garantuoju, kad šiems projektams skirtos lėšos naudojamos efektyviai ir be korupcijos.

  Josep Borrell Fontelles (PSE). – (ES) Pone Prezidente, mes, europiečiai, negalime paprasčiausiai sakyti, kad esame labai susirūpinę, bet nuoširdžiai tikim, kad įvykiai grįš į įprastas vėžes, nes toks grįžimas pripažįstant apgavikišką pono Kibaki pergalę nėra priimtinas sprendimas.

Per daug yra Afrikos šalių, kuriose falsifikuoti rinkimai atėmė iš piliečių paskutinį tikėjimą demokratine sistema. Dar vienas atvejis, šįkart Kenijoje, būtų mirtinas smūgis Afrikos demokratijos vilčiai.

Sprendimas gali būti pasiektas tik naudojant stiprų išorinį spaudimą. Be stipraus išorinio spaudimo dviems lyderiams nepavyks susitarti. Mums reikia aiškiai pasakyti ponui Kibaki, kad jo vyriausybė yra neteisėta ir imtis atitinkamų veiksmų. Kitaip mūsų rinkimų stebėjimo misijos neteks jokios prasmės.

Mes aptarėme Afrikos žmonių atsakomybes, bet neturėtume pamiršti ir savųjų. Per ilgai nekreipėme dėmesio į Kenijos įvykius. Per ilgai liaupsinom šią šalį ir rodėme ją kaip demokratijos pavyzdį, pamiršdami joje išsikerojusią socialinę nelygybę ir korupciją.

Nuo nepriklausomybės paskelbimo ši šalis gavo 16 milijardų JAV dolerių, o ją valdė tik keturi prezidentai.

Kenija labai brangiai moka už mūsų apsaugą ir paramą, kurią teikiame neturtingoms jos vyriausybėms, jų nedemaskuodama. Šį kartą negalime užsimerkti.

  Thijs Berman (PSE). – (NL) Pone Prezidente, šiandien policija vėl naudojo prievartą prieš demonstracijos dalyvius. Kenijoje ir toliau žūsta žmonės. Ar galima sumažinti įtampą neatnaujinus prezidento rinkimų? Nemanau. Bet kuriuo atveju turi būti atliktas nepriklausomas šios rinkiminės apgaulės tyrimas, o į jo išvadas turi atsižvelgti visos šalys, net jei tai reikštų naujus rinkimus.

Kenijai gresia milžiniškas pavojus. Kenijos gyventojams, regionui ir pačiai ES svarbu, kad pasibaigtų šie neramumai. Dabar atmesti dialogą būtų neatsakinga. Be to, vienas dalykas yra aiškus: tolesnė finansinė parama tokiai nedemokratinei vyriausybei yra visiškai negalima.

Kofi Annan susirgo ir pačiu netinkamiausiu metu kenčia nuo gripo priepuolio. Tačiau ES neturi švaistyti laiko ir privalo visiškai paremti jo misiją pasiūlydama reikiamą techninę ir finansinę paramą. Žinoma, visų pirma privalo tarpininkauti Afrikos lyderiai, bet jeigu iki atvykstant ponui Annan situacija gali dar labiau pablogėti, ES privalo būti pasirengusi kartu su Afrikos Sąjunga nedelsiant siųsti aukšto lygio delegaciją į Nairobį. Kenija neturi virsti antru Somaliu. Kol kas dar ne vėlu.

  David Martin (PSE). Gerb. Pirmininke, aš sutinku su Borrell Fontelles, kad jei kas nors gero ir paaiškėjo iš porinkiminės situacijos Kenijoje, tai tik tiek, kad vadinamasis Kenijos sėkmės pavyzdys pastatytas ant šiaudinių pamatų. Nors tai tiesa, kad paprasti Kenijos gyventojai tvirtai trokšta demokratijos ir kad Kenija išgyveno didžiulį ekonominį pakilimą, lygiai taip pat aišku, kad jau keletą metų vyriausybė, matydama, kad ekonominis pakilimas žlugo, garantuoja, kad visi jos gyventojai turėjo ekonominės ir socialinės naudos.

Mes žinome, kaip yra giliai įsišaknijusi socialinė ir ekonominė netvarka ir kad vyriausybė veikė korupcijos ir neūkiškumo pagrindu. Sprendimas, kaip G. Kinnock teisingai sako, – geras valdymas ir pagarba demokratijai yra būtinos sąlygos, kad būtų teikiama Europos Sąjungos pagalba. Tačiau paprieštaraudamas kitų kalbėjusiųjų pasakytoms mintis, noriu pasakyti, kad tai nereiškia, jog mes nebekreipsime dėmesio į šalį. Tai reiškia, kad mes nukreipsime pagalbos pinigus per agentūras ir organizacijas, kurios gali juos atiduoti vargšams, kuriems labiausiai jų reikia ir kurie yra silpniausi Kenijoje. Žinoma, jei į rinkimų rezultatus nebus atsižvelgiama, negalėsime ir toliau pinigų skirti per Kenijos vyriausybę. Mes turime aiškiai pasakyti: geras valdymas yra būtina sąlyga pagalbai iš Europos Sąjungos.

  Anders Wijkman (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, ši situacija, kaip ir kiti kalbėjusieji jau sakė, yra labai tragiška: ji labai panaši į tą, kuri prieš keletą metų buvo Adis Abeboje.

Aš abejoju, ar galima rasti sprendimą be naujų rinkimų. Tačiau idealiu atveju sprendimas turi būti rastas per dialogą su Kenija, padedant Afrikos Sąjungai. Tačiau iki šiol mes matome labai mažai pažangos. Laikas trumpas: ir, kaip mes sakome, šalies struktūra griūva.

Mes negalime likti nuošaly, jei situacija nebus išspręsta. Būtina sustabdyti pagalbos teikimą dabartinėms aplinkybėms. Be to, jei sutaikinimas žlugs, Europos Sąjunga turės siūlyti tarpininkavimo paslaugas. Ar Taryba ir Komisija pasirengusios? Drįstu pareikšti, kad mes turime persvarstyti ne tik bendradarbiavimą, bet ypač valdymo programą, ir padėti politinėms partijoms tapti realiomis partijomis, be to, sustiprinti Kenijos Parlamentą, nes tai yra pagrindinė problema.

  Colm Burke (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, kaip asmuo, kuris lankiausi Kenijoje anksčiau ir ypač lūšnų rajonuose Nairobyje, žinojau apie korupciją netgi prieš šiuos rinkimus. Aš smerkiu 600 žmonių nužudymą ir kritišką humanitarinę situaciją, susidariusią po gruodžio 27 d. rinkimų Kenijoje. Aš raginu atitinkamas institucijas ir suinteresuotas šalis padaryti viską, kas įmanoma, kad Kenijoje būtų taika ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir paisoma įstatymų.

Labiausiai gaila, kad Kenija, būdama stabiliausia ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi šalis Rytų Afrikoje, dabar pateko į tokį chaosą, ir tai greičiausiai turės neigiamos įtakos jos kaimyninėms šalims. Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misija padarė išvadą, kad skaidrumo ir atitinkamo saugumo procedūrų stoka pakenkė pasitikėjimui prezidento rinkimų rezultatais.

Šiandien R. Odingos opozicinė partija dar kartą paragino rengti visuotinius protestus dėl praeitą mėnesį vykusių prezidento rinkimų rezultatų. Šie opozicijos masiniai mitingai turi trukti tris dienas, nors vyriausybė juos uždraudė. Tokie protestai gali privesti prie kraujo praliejimų. Daugelis nužudymų, atrodo, buvo pagrįsti grynai etniniais skirtumais, siaubingiausias iš jų buvo brutalus užpuolimas bažnyčios netoli Eldoreto, kur manoma, kad daugiau nei 30 žuvusiųjų priklausė etninei Kikuyu grupei.

Aš primygtinai reikalauju M. Kibakio gerbti savo šalies demokratinius įsipareigojimus, kurie puoselėjami Kenijos Konstitucijoje ir Afrikos žmogaus ir žmonių teisių chartijoje. Aš raginu pirmininkaujančią Europos Sąjungos valstybę ir Europos Komisiją atidžiai stebėti šią savaitę vyksiančią tarpininkavimo misiją, kuriai vadovaus K. Annanas, ir, jei reikia, nedelsiant užtikrinti šių tarpininkavimo pastangų tąsą aukšto lygio delegacija, galimai bendra Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos iniciatyva.

  Karin Scheele (PSE). – (DE) Pone Prezidente, norėčiau pateikti savo kolegos Glenys Kinnock klausimą komisijos nariui Michel. Kokie pagrindiniai tikslai? Kaip galėtume tai įsivaizduoti? Kokia kryptim keičiama finansinė parama?

Dar vienas klausimas: tikiuosi, kad susiklosčius tokiai situacijai, kokia kilo Kenijoje po rinkimų, jau imtasi veiksmų stabdyti esamą finansinės pagalbos teikimo sistemą?

  Jan Mulder (ALDE). – (NL) Pone Prezidente, mes visi sutariame, kad prezidento rinkimai Kenijoje buvo akivaizdžiai nesąžiningi. Tačiau parlamento rinkimai vyko pakankamai sklandžiai, t. y. rinkimai į nacionalinį parlamentą.

Pritariu komisijos nariui Michael, kad vakarykščiai įvykiai Kenijos parlamente teikia vilties: buvo išrinktas pirmininkas – partijos ir opozicija turėjo pakankamai galių inicijuoti naujojo pirmininko rinkimus. Tikiu, kad Europos Parlamentas turi imtis visų įmanomų priemonių remdamas Kenijos parlamentinę demokratiją ir kaip galima ją stiprinti. Daugelis šių Rūmų narių kritikuoja finansinę paramą, kuri buvo suteikta kitą dieną po rinkimų.

Norėčiau užduoti komisijos nariui tokį klausimą, nors tikriausiai oficialiai tai daryti nėra leistina. Ar ateityje jis būtų linkęs priimti sprendimus skirti finansinę paramą atsižvelgdamas į Europos Parlamento nuomonę? Mano nuomone, tokių sprendimų neturėtų priimti nedidelė grupė Europos vystymo fondo komiteto pareigūnų, vietoj to Komisijos narys turėtų sužinoti Europos Parlamento nuomonę. Norėčiau aiškaus atsakymo į šį klausimą.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). – (PL) Pone Prezidente, Kenijos pavyzdys rodo, kur gali nuvesti demokratijos standartų žlugimas ir kaip svarbu, kad rinkimai būtų laisvi, skaidrūs, sąžiningi ir atviri.

Rinkimus pralaimėję asmenys, neatsižvelgiant į tai, ar jie pralaimėjo sąžiningoje kovoje, ar buvo apgauti tų, kurie organizavo rinkimų procesą, neturėtų naudoti žiaurumo ir naikinimo strategijos. Atsitiktinis žmonių skaudinimas, įskaitant moteris ir vaikus, neturi nieko bendra su priimtinomis kovos už teises formomis. Vienintelė efektyvaus šio tipo problemų sprendimo viltis yra įtikinti valdančiuosius asmenis ir opoziciją, kad pagrindinis politikos tikslas nėra valdžios įgijimas ir jos išlaikymas, politikos tikslas yra žmonių gerovė.

Kenijos grįžimas prie įprasto gyvenimo turi būti pradedamas nuo žiaurumų ir naikinimo nutraukimo. Malonu, kad būtent tokį tikslą yra iškėlę Afrikos Sąjungos tarpininkai. Europos Sąjunga turėtų remti šį procesą. Norėčiau padėkoti Komisijos nariui Michel už tokį pareiškimą.

  Michael Gahler (PPE-DE). – (DE) Pone Prezidente, Kenijoje klestinti korupcija nėra naujiena ir daugelis Šalių narių – tiesą sakant, visos Šalys narės – per kelis pastaruosius metus nutraukė finansinę paramą ir net perėjo prie paramos projekto. Tai viena iš kritikos susilaukiančių sričių, dėl kurios norėčiau kreiptis į Komisijos narį, nes Komisija neinformavo Šalių narių apie šias problemas ir toliau teikė finansinę paramą. Aš pritariu tolesniam paramos teikimui atitinkama forma, bet ne tokia, kuri suteiktų ankstesnėms struktūroms galimybių skirstyti pinigus pasinaudojant finansine parama.

Nuoširdžiai pritariu įgaliojimus gavusios institucijos paramai, t. y. paramai Kenijos parlamentui. Mes negalime automatiškai manyti, kad visi parlamento nariai elgiasi tinkamai ir kad nėra korupcijos. Tokių vilčių aš neturiu. Tačiau mes turėtume remti politines Kenijos institucijas ir skatinti jos Parlamento narius bei kelti mūsų kolegų darbo kompetenciją. Taip galėsime suteikti šiems naujai įgaliotiesiems kolegoms galimybę efektyviau valdyti Keniją negu tą darė esama vyriausybė.

  Eoin Ryan (UEN). Gerb. Pirmininke, aš manau, kad visi pripažino, jog prezidento rinkimai Kenijoje turi trūkumų. Labai gaila, nes Kenija jau daug dešimtmečių buvo stabili. Liūdna, kad viskas pasikeitė per pastarąsias dvi savaites: mes matome, kad daugiau kaip 600 žmonių nužudyta, o 250 000 žmonių pakeitė gyvenamąją vietą. Deja, toks smurtas yra iš prigimties etninis.

Dabar kyla klausimas, ką gali padaryti tarptautinė bendruomenė ir mes patys, kad grąžintume politinį stabilumą Kenijai, kol situacija toliau dar labiau nepablogėjo? Prioritetas turi būti konstruktyvus abiejų šalių politinis dialogas. Aš sutinku su kitais kalbėtojais, kad vakar buvo palanki diena Kenijos Parlamente. Tačiau nesant politinio pasižadėjimo, nebus jokio susitarimo, ir Europos Sąjunga primygtinai reikalauja jos politinių derybų. Man malonu matyti, kad Kofis Annanas ir Tanzanijos bei Ugandos prezidentai pabandys tarpininkauti sudarant kokį nors sutarimą.

Daugelis žmonių, kurie išvyko iš Kenijos, atvyko į Ugandą, tai reiškia, kad jau pakenkta aplinkiniams Kenijos regionams. Dėl pagalbos ir Europos Sąjungos didinamos finansinės paramos humanitarinėms programoms Kenijoje, man būtų įdomu išgirsti iš komisaro L. Michelio atsakymą, kaip konkrečiai tie pinigai bus išleisti ir kaip bus užtikrinta, kad jie leidžiami tinkamai. Šį klausimą jau kėlė ankstesni kalbėtojai.

Mes visi turime prisiminti, o ypač Kenijos žmonės ir politikai, kad istorija dar kartą parodė, jog jei yra politinis vakuumas, jis dažnai gali būti užpildytas ekstremistų, tačiau Kenijos žmonės verti geresnio gyvenimo.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Ponas Borrell įspėjo, kad neturėtume apsiriboti tik susirūpinimo išreiškimu. Sutinku ir norėčiau atsakyti į pono Wijkman klausimą: ar Europos Sąjunga pasiruošusi padėti ieškoti sprendimo? Pirmininkaujančiosios valstybės narės manymu turi būti pasiruošta aktyviai padėti ieškant sprendimo. Bet kokio sprendimo?

Ponia Martens akcentavo afrikietiško afrikietiškų problemų sprendimo poreikį. Sutinku su tuo. Kitais žodžiais tariant, Europos Sąjunga neturėtų priverstinai siūlyti savo šios srities problemų sprendimų. Netgi atvirkščiai. Tačiau būtina aktyviai remti tinkamo sprendimo paieškas kartu su kitais tarptautinės bendruomenės nariais, ypač su tais, su kuriais vienodai suprantame vertybes ir kuriuos minėjo ponas Lambsdorff. Šiuo atžvilgiu pirmininkaujančioji valstybė narė sieks tvirtai remti Afrikos asmenų grupę, kuriai vadovauja buvęs Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius ponas Annan. Mes manome, kad būtina ir toliau tinkamu būdu teikti humanitarinę pagalbą.

Pone Prezidente, leiskite padėkoti gerbiamiems Parlamento nariams už jų indėlį. Kolegos iš Tarybos juos tikrai labai vertina. Labai malonu, kad bendras šių institucijų požiūris yra labai panašus. Mes labai įdėmiai seksime įvykių eigą Kenijoje.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone Prezidente, visų pirma trumpai paminėsiu ne 30 milijonų, bet 40,6 milijonų eurų prieš kelis mėnesius suteiktą išmoką, kuri buvo antra 120 milijonų eurų programos, žinomos kaip „Finansinė parama skurdui mažinti“, išmokos dalis.

Sprendimas dėl išmokos buvo atidėtas siekiant sulaukti Tarptautinio valiutos fondo PRBS programos trečiosios apžvalgos rezultatų ir rekomendacijų.

Šie rezultatai buvo pateikti lapkričio mėnesio pradžioje ir atsižvelgiant į palankią Tarptautinio valiutos fondo nuomonę Komisija lapkričio mėnesį laišku Kenijos finansų ministrui patvirtino 40,6 milijonų eurų išmoką.

Tačiau atsižvelgiant į rinkimų aplinką ir galimybę, kad vyriausybė išmoką panaudos rinkimų tikslais, Komisija, pasitarusi su Šalimis narėmis, nusprendė neskirti išmokos prieš rinkimus, o skirti ją įvykus rinkimams. Atsižvelgiant į taikomas procedūras, galutinis finansinių įsipareigojimų terminas buvo gruodžio mėn. 31 d. Todėl išmoka buvo skirta gruodžio mėn. 28 d.

Suprantu sukeltą nusivylimą, bet noriu jums priminti, kad pažeidimai pradėjo aiškėti tik gruodžio mėn. 28 d., penktadienio, vakare ir 29 d., šeštadienį, kai rezultatai iš 49 paskutiniųjų rinkimų apygardų iš 210 apygardų neįprastai vėlavo. Kaip žinote, atsižvelgiant į savaitgalio įvykius, ES rinkimų stebėjimo misijos nariai tik sausio mėn. 1 d., pirmadienį, savo išankstinėje analizėje pranešė, kad rinkimai neatitiko tarptautinių standartų. Todėl techniškai buvo per vėlu atšaukti ar blokuoti 40,6 mln. eurų išmoką.

Antra, norėčiau paminėti, nes tai svarbu mūsų diskusijai, kad sutinku su daugeliu išsakytų minčių, bet yra ir tokių, su kuriomis aš visiškai nesutinku. Kai kas nors pasiūlo finansinės paramos būdą ar metodą, kuris neturi sąlygų ir yra nekontroliuojamas, tai yra akivaizdžiai netinkama. Norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad prieš staiga sustabdydami finansinę paramą turėtume įsitikinti, jog ponios Kinnock ir kitų pasiūlymas pakeisti finansinę paramą į projekto paramą gali būti greitai įgyvendinamas arba taip greitai, kaip tai leidžia finansinės paramos procedūra, kad dar labiau nepablogintumėme skurdžios žmonių padėties. Principus patvirtinti nėra sudėtinga, bet privalome įsitikinti, kad jų taikymo rezultatai ir pasekmės dar labiau nepablogins padėties.

Dėl šių priežasčių man kilo dvi mintys apie finansinę paramą. Finansinė parama yra kontroliuojama. Turime įrodymų ir ši parama yra ne mažiau skaidri negu projekto palaikymo sistema.

Ponia Kinnock ir kiti, nereikia net sakyti, kad nepavykus greitai susitarti dėl stabilios padėties atkūrimo ir, tikiuosi, susitarti dėl galimo naujų rinkimų organizavimo, kaip to pageidauja ponas Wittmann, finansinė parama šalims, kurioms ji skirta ir kurios iš dalies atitinka teikimo sąlygas, nebus daugiau naudojama ir bus būtina rasti kitų paramos teikimo būdų. Tačiau aš nesutinku, kad turėtume paprasčiausiai sustabdyti vystimosi paramą Kenijai. Neturėtume pamiršti, kad yra žmonių, kuriems ši parama teikia naudą. Norėjau išsiaiškinti šį klausimą ir manau, kad jis buvo svarbus.

Ir pagaliau atsakas į kitus du klausimus. Ar rinkimai turi būti organizuojami nedelsiant?? Manau būtų gerai, kad šalys susitartų. Galime turėti įvairių norų, bet tikėjimasis, kad rinkimai bus organizuojami nedelsiant ir nesusitarus šalims yra tiesiog nerealistiškas. Be to, būtina pasirūpinti, kad nepablogintumėme padėties ir žmonės nenukentėtų dar labiau. Neturėtumėme to pamiršti ir privalome veikti labai atsargiai. Aš esu už rinkimus su ta sąlyga, kad jie vyks susitarus.

Mes visiškai remsime Afrikos bendradarbiavimą ir, be abejo, kaip sakė Taryba, Komisijos nariai yra pasirengę talkinti vykdant tarpininkavimo misiją. Susisiekiau su Kofi Annan ir ilgai su juo diskutavau. Pasakiau jam, kad esame pasiruošę, įskaitant vyriausiąjį įgaliotinį, dalyvauti tarpininkaujant. Tačiau tikimės, kad visų pirma tai bus Afrikos atstovų tarpininkavimas. Mes neturėtume skirti tam mažiau dėmesio.

Pabaigai mano paskutinis atsakymas į klausimą, kurį uždavė ponas Mulder, jeigu būtu sudarytas Europos plėtros fondo biudžetas, kaip to pageidauja Parlamentas ir aš, finansinė parama, pavyzdžiui, suma, teikimo būdas, valdymas, patvirtinimas ir stebėjimas, būtų vykdoma automatiškai, kas labai supaprastintų procedūrą.

Neįsivaizduojate, koks lengvesnis būtų mano gyvenimas, jeigu mano biudžetas tiesiogiai priklausytų nuo Parlamento pasirinkimų, parinkčių ir valdymo būdų.

Deja, tai nebūtų įmanoma, bet tai yra tema, kurią norėčiau išplėtoti. Jūsų užduotas klausimas dar kartą įrodo, kad Europos plėtros fondo biudžeto sudarymas būtų akivaizdus žingsnis į priekį atsižvelgiant į mūsų paramos efektyvumo lygį.

  Pirmininkas. − Man buvo skirta šeši mėnesiai pareiškimui1 pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2008 m. sausio 17 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (pagal 142 straipsnį)

1 Žr. protokolą.

  Glyn Ford (PSE). Aš prisidedu prie šių liūdnų diskusijų. Prieš penkerius metus 2002 m. gruodįbuvau Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijos Kenijoje, kuriai vadovavo Baroness Nicholson, narys. Tie rinkimai vyko pagal tarptautines rekomendacijas, rezultatai buvo paskelbti galiojančiais ir pergalė atiteko opozicijai. Turėdami progą susitikti su Mwai Kibakiu, būsimu prezidentu, mes visi jautėme, būdami įsitikinę jo rinkimų sąžiningumu, kad Kenijos laukia šviesesnė ateitis.

Dabar kaip George Orwello„Gyvulių ūkyje“: pabaigoje kiaulės virto žmonėmis, o žmonės kiaulėmis. Režimas, kuris buvo daug žadantis, tapo toks korumpuotas ir netinkamas kaip ir jo pirmtakas, laikui bėgant sužlugdė viltis ir ateitį milijonams Kenijos gyventojų. Aš sveikinu tvirtus Europos Sąjungos vyriausiojo rinkimų stebėtojo pranešimus. Tikiuosi, kad Komisija skatins nesutariančių grupuočių susitaikymą ir pagrasins griežtomis priemonėmis, jei nepavyks susitarti.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. Kaip buvęs Europos Parlamento rinkimų stebėtojas Kenijoje aš esu sujaudintas tokio įvykių posūkio po rinkimų gruodžio mėnesį. Faktas, kad Kenija jau daugelį metų buvo pripažįstama kaip stabiliausia šios Afrikos dalies šalis, jaudina dvigubai. Kenija, kaip ir mano šalis, yra Sandraugos narė. Aš pritariu Sandraugos stebėjimo grupės pasiūlymui, kad ten būtų nusiųsti nepriklausomi ekspertai rinkimų rezultatams peržiūrėti. Mūsų Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo grupė pasiūlė, kad būtų atliktas nepriklausomas rezultatų auditas. Aš įsitikinęs, kad Kenijos žmonės pasitikėtų tokiu auditu, kurį atliktų Sandraugos ekspertai.

Mūsų artimiausias siekis – matyti Kenijoje vėl normalią padėtį, taikią visuomenę, kurioje nebūtų abejojama demokratiniais procesais. Žinia, kad apsauga neleido opozicijos politikams surengti protesto mitingo, nereiškianieko gero . Aš primygtinai raginu Europos Sąjungą daryti viską, kas yra jos galioje, dirbti su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir užtikrinti, kad Kenija susigrąžintų normalų gyvenimą ir demokratiją.

9. EUROPOLAS (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra pranešimas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos policijos biuro (EUROPOLO) įsteigimo (COM(2006)0817 – C6-0055/2007 – 2006/0310(CNS)) (A6-0447/2007).

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Visų pirma norėčiau padėkoti ponui Díaz de Mera García Consuegra už paruoštą ataskaitą apie Tarybos sprendimą įkurti Europos policijos biurą (Europol), atsižvelgiant į komisijos pasiūlymą.

Taryba dar svarsto šio sprendimo juodraštį ir šioje diskusijoje pirmininkaujančioji valstybė narė atsižvelgs į pirmiau minėtą Parlamento nario ataskaitą. Pirmininkaujančioji valstybė narė atsižvelgs į arba sieks atsižvelgti į pranešėjo išreikštas abejones, ypač asmeninių duomenų apsaugos ir demokratinės kontrolės srityse.

Viena iš pagrindinių pirmininkaujančiosios valstybės narės užduočių yra galutinis Tarybos sprendimo suformavimas iki 2008 m. liepos mėn. Sprendimo, kuris pakeis Europos konvenciją, tikslas visų pirma yra tobulinti Europol operacines ir administravimo funkcijas įgalinant jį greičiau ir efektyviau reaguoti į naujus iššūkius.

Turiu pabrėžti, kad Vokietija ir Portugalija, kaip pirmininkaujančiosios valstybės narės, jau padarė didelę pažangą šioje srityje ir buvo visiškai suformuoti pirmas, antras, trečias, šeštas, septintas ir devintas skyriai. Tai skyriai apimantys pagrindus ir užduotis, duomenų apdorojimo sistemas, bendrąsias informacijos apdorojimo sąlygas, organizavimą, konfidencialumo klausimus ir kitas sąlygas.

Todėl nuo šiol pirmininkaujančioji valstybė narė didžiausią dėmesį skirs likusiems skyriams, susijusiems su partneriais, sauga ir duomenų apsauga, biudžeto sudarymo sąlygomis, pvz., stebėjimu ir vertinimu bei perdavimo ir galutinėmis sąlygomis.

Svarstant likusius skyrius ir atsižvelgiant į praeitų metų liepos mėn. Tarybos sprendimus, pirmininkaujančioji valstybė narė skirs ypatingą dėmesį ieškodama tinkamų šių problemų sprendimų: visų pirma tai klausimai susiję su Europol pareigūnų, dirbančių bendruosiuose tyrimų skyriuose, neliečiamybės pašalinimas, antra, rotacijos principas ir galimybė Europol darbuotojams bei darbuotojams, dalyvaujantiems bendruosiuose tyrimų skyriuose, gauti instrukcijas iš skyriaus vadovo ir, trečia, biudžeto neutralumo klausimas.

Ekspertų grupės jau pradėjo svarstyti minėtus klausimus, Europol darbo grupė ir komitetas tęsia svarstymus atsižvelgdami į 36 straipsnį. Du pagrindiniai svarstomi klausimai yra Europol operacinio pajėgumo didinimas ir atsižvelgimas į biudžeto neutralumo principą.

Pirmininkaujančiosios valstybės narės tikslas – pasiekti susitarimą šiais klausimais iki 2008 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Pirmininkaujančioji valstybė narė įdėmiai stebės įvykius, susijusius su įgyvendinimo planu. Planas apima visus pagrindinius klausimus, į kuriuos turi būti atsakyta, jei norima, kad sprendimas dėl Europol būtų įgyvendintas nuo 2010 m. sausio 1 d.

PIRMININKAVO: M. ROURE
Pirmininko pavaduotojas

  Franco Frattini, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) Ponia Prezidente, ponios ir ponai, Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė, kuriai reiškiu padėką, tik ką pareiškė, kad 2006 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlymas, kuriuo siekiama pakeisti Europol konvenciją Tarybos sprendimu, yra vienas iš jos prioritetų ir kad jie tikisi kaip galima greičiau priimti politinį susitarimą. Be jokios abejonės siūlau visišką savo pagalbą, nes tikiu, kad toks susitarimas akivaizdžiai pagerins operacines ir administracines Europol funkcijas. Kaip liepos mėnesį pareiškė Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos ministrai – sugebėjimas operatyviai veikti yra pagrindinis Europol reformos tikslas.

Noriu kuo nuoširdžiausiai padėkoti pranešėjui, ponui Díaz de Mera, už kokybišką ataskaitą ir norėčiau atkreipti dėmesį į pasiūlytų pataisų kokybę, atsižvelgiant į šį pasiūlymą, kuris nuo tada buvo ne kartą modifikuotas. Tas pataisas minėjo pirmininkaujančioji valstybė narė atsižvelgdama į diskusijas vykusias Vokietijos ir Portugalijos pirmininkavimo metu. Komisija išnagrinės, kaip galima būtų atsižvelgti į šias pataisas.

Kaip vieną iš pataisų, Komisija pabrėžė pono Díaz de Mera pasiūlymą, kad Europol galėtų būti finansuojamas iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto. Remiu Bendrijos finansavimo, kuris minimas 6 pakeitime, susijusiame su 5 konstatuojamąja dalimi, idėją. Palaikau ir tai, kad Europol privalo turėti Bendrijos pagrindą, kurio reikalauja 5 pakeitimas. Apskritai kalbant, labai domiuosi pakeitimais, susijusiais su duomenų apsaugos pareigūnais, pavyzdžiui, 9 pakeitimu ir su duomenų apsauga susijusiais pakeitimais. Yra daug pakeitimų, bet norėčiau paminėti 13, 16, 17, 18, 23, 24 ir 25 pakeitimus ir pritarti jų tikslams.

Atsižvelgiant į Europol pareigūnų vaidmenį koordinuojant jungtines tyrimų komandas, norėčiau paminėti, kad Taryba tokio koordinavimo neparėmė. Buvo ilgai diskutuota ir atsižvelgiant į teisės aktus, kurie taikomi jungtinėms tyrimų grupėms, Valstybės narės gali, pagal susitarimus tarp dalyvaujančių Valstybių narių, suburti jungtinę tyrimų komandą ir nurodyti bei apriboti Europol pareigūnų vaidmenį. Todėl mums reikia tęsti diskusijas ir pasiekti kompromisą. Šiuo etapu toks sprendimo dėl Europol pasiūlymo pakeitimas, deja, būtų nepakankamas suteikti Europol pareigūnams didesnį tyrimų koordinavimo vaidmenį, atsižvelgiant į teisinį ir sisteminį pagrindą – vaidmenį, ponios ir ponai, kuris man, be abejonės, patiktų. Sutinku su 15 pakeitimu, kuris siūlo sukurti ypatingą ryšį tarp nacionalinio padalinio ir atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų.

Norėjau išsakyti šiuos komentarus apie ataskaitą ir dar kartą padėkoti pranešėjui. Tikiuosi, kad Parlamentas galės balsuoti šią savaitę ir mes suteiksime Europol puikių ir naujų efekyvesnio funkcionavimo galimybių.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra, pranešėjas. − (ES) Ponia Prezidente, Tarybos pirmininke, Komisijos vicepirmininke, norėčiau padėkoti už jūsų žodžius ir palaikymą.

Norėčiau pradėti prašymu Tarybai pasižadėti, kad mūsų aptariamas sprendimas bus peržiūrėtas Europos Parlamente ne vėliau kaip šeši mėnesiai po Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

Kaip Europos Parlamento narys aš pritariu Parlamento galių plėtrai, ypač tų, kurios netolimoje ateityje suteiks Rūmams jungtinio įstatymų leidėjo teises tokiais svarbiais klausimais kaip tie, kurie yra susiję su laisve, sauga ir teisingumu.

Tikiu, kad Parlamentas negali leisti, jog jo darbas priklausytų nuo laukiamos Lisabonos sutarties įsigaliojimo ar sulaikyti jos priėmimą. Mūsų darbas turi būti tęsiamas. Privalome tęsti pradėtą procesą ir pakreipti jį dviem kryptimis: efektyviau kovoti su nusikalstamumu ir neabejotinai pareikalauti daugiau Europos Parlamento galių.

Nusikalstamumas yra dinamiškas ir nuolat besikeičiantis, todėl Europol ir kitos ES institucijos, skirtos saugoti piliečius, turi greičiau prisitaikyti prie besikeičiančių laikų. 1995 m. liepos mėn. konvencija yra pasenusi, todėl būtina priimti sprendimą dėl Europol ir jo patobulinimų bei suteikti jam teisinį pagrindą, kad būtų geriau apsaugoti ES piliečiai.

Protokolų sistema, skirta pataisyti Konvenciją, yra visiškai pasenęs procesas. Naujas pasiūlymas, kurį dabar noriu jums pristatyti, apima esminius pakeitimus. Visų pirma, pasitelkiant Tarybos sprendimą, pagrįstą ES sutarties 34(2) straipsniu, jis pateikia daug lankstesnę procedūrą. Antra, pasiūlymas apima reikšmingus pakeitimus, pavyzdžiui, Tarnybos pakeitimą į Europos agentūrą, o tai reiškia, kad jos darbuotojams bus suteiktas ES pareigūno statusas ir ji bus finansuojama iš Bendrijos biudžeto.

Dar vienas reikšmingas pakeitimas yra Europol galių išplėtimas, kuris apimtų neorganizuotą nusikalstamumą. Nepriklausomo duomenų apsaugos pareigūno pareigos yra kitas svarbus žingsnis atsižvelgiant į stebėjimą ir garantijas.

Komiteto darbas civilinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų srityje įgyvendino du tikslus. Pirma, papildyti Tarybos pasiūlymą, kad būtų galima suteikti Europol specifinę asmeninių duomenų apsaugos paskirtį ir, atsižvelgiant į tai, norėčiau paskatinti Tarybą kuo greičiau priimti šį pasiūlymą. Antra, suteikti Parlamentui didesnę Europol veiksmų kontrolės teisę. Šiam tikslui pasiekti pasiūlėme sukurti papildomą komitetą, kurį sudarytų šių Rūmų ir nacionalinių parlamentų nariai, įtraukiant Europos Parlamentą į vadovo paskyrimo ir atleidimo procesą bei kitas priemones, skirtas užtikrinti naujos agentūros ir jos darbo programos biudžeto kontrolę.

Nuoširdžiai tikiu, kad išankstinio komiteto priimti pasiūlymai patobulins pirminį Tarybos dokumentą. Todėl, Tarybos pirmininke, prašau paremti mūsų ataskaitą.

Norėčiau baigti nuoširdžia padėka savo kolegoms iš visų politinių grupių už vertingą indėlį bei norėčiau ypatingai paminėti pono Moraes, pono Alvaro ir pono Fava pastangas derybų metu bei ponios Buitenweg ir pono Catania įnašą.

  Jutta Haug, Biudžetų komiteto nuomonės dokumento sudarytoja. − (DE) Ponia Prezidente, Tarybos pirmininke, Komisare, Biudžetų komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui pakeisti Europol tarpvalstybinę padėtį ir suteikti didesnių įgaliojimų bendrijos narėms. Jeigu Europol greitai bus finansuojamas tik iš Europos biudžeto, Parlamento finansavimo teises irgi turi apsaugoti atitinkamos struktūros. Atsakingas komitetas priėmė atitinkamus mūsų pakeitimus.

Tikiuosi, kad sąrašas, kurį ką tik perskaitė Komisaras Frattini, nėra vienintelis, nes jame pasigedau kelių pakeitimų.

Tačiau visi supratome, kad dalis administravimo išlaidų bus finansuojama atsižvelgiant į operacinius išteklius. Kviečiame Tarybą nedelsiant sėsti už stalo ir susitarti dėl Europol finansavimo, nes dėl vieno dalyko esame tikri – viskas ką nuspręsime rytoj bus taikoma tik Tarybos derybų rezultatams atsižvelgiant į 2006 m. gegužės mėn. tarpinstitucinės sutarties 47 straipsnį.

  Hubert Pirker, PPE-DE grupės vardu. – (DE) Ponia Prezidente, Komisare, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) vardu ir Europos demokratų vardu pritariu Tarybos pateiktam pasiūlymui integruoti Europol į Europos institucijų struktūrą.

Visų pirma todėl, kad turėsime naują teisinį pagrindą, kuris leis sutaupyti daug laiko, skirto ratifikavimo procedūroms ir suteiks galimybę Europol greičiau ir lanksčiau reaguoti į naujas situacijas, ir antra, todėl, kad bus ne tik pritaikyti protokolai, bet ir išplėsta jurisdikcija, kuri apims paruošimo duomenis ir lėšų paskyrimo duomenis, nes bus padidinta operacinė apimtis, o finansavimas skiriamas iš Europos biudžeto, todėl bus suteikta daugiau nepriklausomybės Europol ir mums, kaip Parlamentui, bus galima geriau stebėti šią instituciją, ir, pagaliau, ateityje duomenys bus saugomi labai aukštu lygiu.

Norėčiau padėkoti pranešėjui už labai tikroviškus pakeitimus, ypač susijusius su kelių komitetų užduotimis: Europol neliečiamybę jų veikimo srityje, Parlamento vaidmenį paskiriant vadovą ir už duomenų apsaugą. Parlamento vardu dėkoju už puikiai atliktą darbą.

Jei bus priimti visi šie pasiūlymai. Europol bus efektyvesnis, lankstesnis ir lengviau valdomas.

Man nepatinka liberalų pasiūlymas atidėti visas šias Europol stiprinimo priemones ir teikti piliečiams saugumą tol, kol įsigalios Sutartis. Saugumo mums reikia dabar, vadinasi, Europol mums irgi reikia dabar. Darbas turi būti atliktas dabar, o tada, tikriausiai, mes dar kartą peržiūrėsime šią temą kai įsigalios Sutartis.

Todėl prašai liberalų iš naujo svarstyti savo pasiūlymą ir, jeigu įmanoma, atšaukti pakeitimą.

  Claudio Fava, PSE grupės vardu. – (IT) Ponia Prezidente, ponai ir ponios, socialistų grupė sveikina Europol ataskaitos pateikimą ir pasiūlymą pakeisti Europol į ES agentūrą. Po ilgo laukimo laikotarpio pagaliau galime paversti Europol konkrečiu ir efektyviu įrankiu kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir daugeliu kitų nusikalstamumo tipų, kurie akivaizdžiai matomi Europos lygiu, pavyzdžiui, galvoju, kokių veiksmų galėtų imtis Europol dėl pinigų plovimo.

Mūsų grupė norėjo sustiprinti stebėjimo galias, kurios nurodytos pasiūlyme, į tikrą parlamentinį stebėjimą, o ne tik apriboti finansavimo galias. Be to, norėjome sustiprinti asmeninių duomenų apsaugą ir duomenų apsaugą, ypač kai nėra gero sprendimo dėl duomenų apsaugos struktūros trečioje pakopoje, kuris dar turės būti priimtas.

Negalime nekreipti dėmesio į faktą, kaip pažymėjo ponas Díaz de Mera García, kad kontekstas šiuo metu yra pasikeitęs: Lisabonos sutarties pasirašymas numato galimybę, kad neilgai trukus policijos bendradarbiavimą kartu spręs ir Europos Parlamentas, todėl visiškai mūsų atsakomybei paliekama kvalifikuotos daugumos balsavimas Taryboje ir Teisingumo teismo jurisdikcija. Todėl prašome Slovėnijos pirmininkaujančiosios valstybės narės formaliai įsipareigoti apžvelgti dosjė Europos Parlamente per šešis mėnesius prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai.

Ir pagaliau, socialistų grupė vis dar tiki, kad būtų buvę tinkamiau, jeigu pranešėjo požiūris būtų buvęs šiek tiek nuošalesnis, atsižvelgiant į politinius veiksmus savo šalyje. Mūsų grupė nusprendė nepalikti įnašo į dosjė, kuris, mūsų manymu, strategiškai yra labai svarbus Europos integravimo procesui.

  Alexander Alvaro, ALDE grupės vardu. – (DE) Ponia Prezidente, pone viceprezidente, Ministre, prieš pradėdamas norėčiau padėkoti ponui°Díaz de Mera García Consuegra už konstruktyvų ir išskirtinį bendradarbiavimą. Mūsų darbas, įskaitant kolegų iš Europos Parlamento socialistų grupės darbą, buvo labai sėkmingas nepaisant išskirtinio atvejo, kai socialistai kritikavo pranešėją.

Neabejojame Europol plėtra, kuris buvo įkurtas 1994 m. kaip Europos kovos su narkotikais padalinys, ir 1999 m. pakeistas į Europol. Tai būtina norint apsaugoti mūsų gyventojus kovoje su organizuotu nusikalstamumu, kuris neatsižvelgia į valstybių sienas, nors jos būtų jūros, sausumos ar oro sienos. Europos pareigūnai turėtų turėti tokias pačias galimybes kovoti su nusikalstamumu. Tačiau policijos darbe galioja tam tikros taisyklės.

Europol pareigūnų neliečiamybė, kuri numatyta papildyme, neturi prasmės. Tai turi būti pasakyta. Nėra aišku, kodėl Europos pareigūnai turėtų turėti daugiau galių kaip Europol pareigūnai, už kitus pareigūnus. Taip pat nėra aišku, kodėl nėra parlamentinės policijos bendradarbiavimo kontrolės. Juk mes norime sukurti efektyvią įstaigą, kuri prireikus pati atsakytų už savo klaidas, o ne Notingemo šerifas!

Tas pats taikoma ir Europol teisminiams tyrimams. Neįsivaizduojama, kad policijos institucija Europoje galėtų veikti teisiškai neatsakydama už savo veiksmus. Todėl mes, liberalai (tikriausiai mūsų kolega ponas Pirker ne taip mus suprato) pasiūlėme pakeitimą, pagal kurį turi būti priimta peržiūros klauzulė, kaip jau minėjo ponas Fava, kad Europos Parlamentas galėtų dar kartą svarstyti pakeitimą po šešių mėnesių įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Mes, Europos liberalų ir demokratų sąjungos grupė, tikimės aiškaus Tarybos patvirtinimo, kad ši peržiūros klauzulė bus apsvarstyta ir įtraukta į derybas. Mes nenorėtume pasinaudoti procedūros taisyklių 53 straipsniu ar 168 straipsniu, t. y., persiųsti Komitetui, ne mes irgi tikime, kad Europol reikia dabar ir jo plėtra neturi būti atidėta. Tačiau, jei esame verčiami, privalome taip pasielgti.

  Seán Ó Neachtain, UEN grupės vardu. – (GA) Pone Prezidente, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją, poną Díaz de Mera García Consuegra, su šia ataskaita. Kaip visi žinome, mes gyvename Bendrijoje, kurioje piliečiai gali laisvai judėti, bet koordinavimas ES lygiu teisingumo ir vidaus reikalų srityje turi vaidinti labiau centralizuotą vaidmenį.

Organizuotas nusikalstamumas vis labiau tampa tarptautiniu ir ES pareiga įgalinti Europol prisiimti aktyvų vaidmenį sulaikant nelegalų narkotikų srautą iš ES nepriklausančių šalių. Europol turi siekti likviduoti neteisėtus pervežimus, nes į ES, dažniausiai prieš savo valią, įvežama daug žmonių, pavyzdžiui, darbui sekso pramonėje.

Airijoje greitai vyks referendumas dėl Europos sutarties ir aš norėčiau pranešti, kad mes ir toliau visavertiškai dalyvausime Europos teisingumo ir vidaus reikalų srityse – taip, kaip tą darėme iki šiol. Ir kad mes nesieksime sakyti „ne“, nebent kiltų problemų, pavyzdžiui, atsižvelgiant į vietos įstatymus.

  Kathalijne Maria Buitenweg, Verts/ALE grupės vardu. – (NL) Ponia Prezidente, norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui ponui Díaz de Mera García Consuegra už jo darbą. Jis atliko tikrai puikų darbą ir buvo labai konstruktyvus atsižvelgdamas į narių pasiūlytus pakeitimus. Mano grupė remia jo ataskaitą.

Tačiau norėčiau paaiškinti Tarybai, kad šis Díaz de Mera García Consuegra ataskaitos palaikymas nereiškia Tarybos sprendimo palaikymo, nes tarp jų vis dar yra skirtumų, ypač dėl duomenų apsaugos. Ataskaita nenumatomo nevaržomo duomenų bazių naudojimo, nes duomenys gali būti naudojami tik konkrečiais tikslais. Tai turėtų būti perduota Šalių narių teisminei kontrolei ir apdorojama tik atsižvelgiant į atskirus atvejus.

Mano klausimas būtų, ar Taryba norėtų atsižvelgti į šiuos pakeitimus. Komisaras Frattini ką tik parodė gerą pavyzdį išsamiai analizuodamas ataskaitą, kad mes galėtume pamatyti, kam reikalinga Komisija. Nuoširdžiai jam dėkoju. Tikiuosi, kad pirmininkas galės paaiškinti, ką mano Taryba dėl Europos Parlamento priedų.

Ne visi mano grupės nariai yra griežtų policijos pajėgų rėmėjai, bet teisinės ir demokratinės kontrolės tobulinimai gali tikėtis tvirtos mūsų paramos. Todėl mes palaikome Europol pakeitimą į agentūrą padidinant biudžeto kontrolę. Mes taip pat pritariame didesnei teismų kontrolei. Manau, kad Europos Liberalų ir demokratų sąjungos grupės pasiūlymas yra labai svarbus ir jam pritariu.

Kaip ką tik sakė ponas Alvaro, galėsime dar kartą peržvelgti situaciją po šešių mėnesių. Mes ne tik norėtume peržiūrėti pasiūlymą, bet ir jį pakeisti. Mano klausimas Tarybai: ar rengiatės pritarti šiam pasiūlymui? Jei taip, kaip manote, koks bus skirtumas atsižvelgiant į kontrolę, kurią vykdo Teisingumo teismas, įskaitant Europol kontrolę?

  Giusto Catania, GUE/NGL grupės vardu. – (IT) Ponia Prezidente, ponios ir ponai, aš irgi pritariu minčiai, kad mums reikia tarptautinių policijos pajėgų, kurios galėtų kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu, kuris jau peržengė valstybių sienas.

Prieš kelias dienas Italijos Parlamento kovos su nusikalstamumu komisija nuvyko į Vokietiją, kur sužinojo, kad didelės pinigų sumos, investuotos Vokietijoje, buvo gautos naudojant tokį būdą, prie kurio tiesiogiai prisidėjo Sicilijos ir Kalabrijos nusikaltėliai. Šis pavyzdys akivaizdžiai įrodo poreikį kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu, vienas iš būdų tai daryti yra Europos policijos pajėgų sukūrimas.

Tikiu, kad Europol gali atlikti šią užduotį, bet man kyla tam tikrų abejonių, ar Europol transformavimas į agentūrą akivaizdžiai padėtų įgyvendinti užduotį. Privalome įvertinti Europol veiklą nuo 1994 m. iki dabar, be to, tikiu, kad reikia peržiūrėti konkrečias misijas, nes manau, kad pirmenybė turi būti teikiama kovai su narkotikų pervežimu, pinigų plovimu ir tarptautinėmis nusikaltėlių organizacijomis.

Manau, kad yra tam tikrų problemų atsižvelgiant į poreikį visiškai pripažinti Parlamento galias. Parlamentas turėtų turėti kontroliavimo galių – taip yra su visais nacionaliniais parlamentais, kurie kontroliuoja nacionalines policijos pajėgas – ir aš tikiu, kad Europos Parlamentas turėtų turėti Europos agentūros, kurios pagrindinė užduotis kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu, kontroliavimo galių. Be to, manau, kad reikėtų atsakyti į tam tikrus klausimus, susijusius su duomenų apsauga.

Esu labai susirūpinęs, nes pasiūlymas, kuris buvo priimtas ir kurį tikriausiai ateityje priims Taryba, turi rimtų trūkumų, kurie kelia rimtą grėsmę asmeniniams Europos piliečių duomenims.

  Roger Knapman, IND/DEM frakcijos vardu. Gerb. Pirmininke, pranešėjas, kaip aš suprantu, 2002 – 2004 m. buvo Ispanijos policijos vadovas. Tai reiškia, kad viena iš jo paskutiniųjų užduočių prieš paliekant postą buvo susidoroti su baisių sprogdinimų Madride padariniais. Todėl aš tikiu jo nuoširdumu, su kuriuo jis dabar įrodinėja būtinybę praplėsti EUROPOL galias ir apsisaugoti nuo teroristų grasinimų.

Tačiau man nereikia priminti, kad mano šalis irgi turi ilgalaikės kovos su terorizmu patirtį, anksčiau daugelį metų grėsmė kilo iš separatistų, o pastaraisiais metais dar prisidėjo ir nauja grėsmė iš islamo ekstremistų. Aš noriu pasakyti, kad mano šalis yra labai dėkinga savo kaimynėms už pagalbą ir bendradarbiavimą, tačiau galutiniame etape ji pati turėjo veikti pagal savo metodus ir procedūras ir savo pačios iniciatyva.

Tačiau tai, kas buvo pasiūlyta čia, nėra tik tolesnis EUROPOL kišimasis į sritis, kurios turi būti paliktos valstybių narių kontrolei. Tai daug blogiau, Komisija nori pakeisti teisinę EUROPOL valdymo sistemą taip, kad bet kokių EUROPOL galių išplėtimo valstybėms narėms ratifikuoti nereiktų. Pranešėjas savo pasisakymą baigė sakydamas, kad mes turime užtikrinti, kad EUROPOL turėtų maksimalų demokratinį teisėtumą. Todėl pakartoju, mes matome, kad ES, kai ji siekia perimti valstybių narių galias netgi policijos srityje, turi labai keistą demokratinio teisėtumo supratimą.

  Jim Allister (NI). Gerb. Pirmininke, koks bebūtų troškimas kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamu – ir jis labai pageidautinas – man aišku, kad EUROPOL vaidmens išplėtimas ir jo teisių pakeitimas yra visiškai skirtingi dalykai. Iš esmės tai valstybinio aparato galių suteikimas Europos Sąjungai.

Šalys natūraliai turi savo policiją. Dabar Europos Sąjunga ketina turėti savo, Europos policijos, pareigūnus, kuriems būtų skiriamos lėšos iš biudžeto ir kuriuos skirtų Europos Sąjungos pareigūnai. Iš tikrųjų jie bus Europos Sąjungos policininkai, vykdantys Europos Sąjungos įsakymus ir klajojantys po Europą, besikišantys į šalies policijos pajėgų darbą, nes jų kompetencija pradėti ir vadovauti tyrimams bus praplėsta iki baudžiamosios teisės sričių.

Tada be viso šito, kas man atrodo absurdiška, šie policininkai nepaklus šalies apribojimams ir jų veiksmai bus anapus teisminės peržiūros srities ribų. Dėl to aš atmetu šiuos pasiūlymus. Tai ne kas kita, o tik naujausias Europos Sąjungos kaip valstybės virš valstybių pavyzdys: viskas pagal Konstituciją, tik be Europos žmonių sutikimo, ir visa tai dėl Europos Sąjungos lyderių sąmokslo suardyti demokratiją ir atsisakyti referendumų.

  Carlos Coelho (PPE-DE). – (PT) Vicepirmininke Frattini, ponios ir ponai, 1998 m. Europos Parlamentas atmetė visas su Europol susijusias iniciatyvas. Taip buvo padaryta dėl nuoseklumo, nes Europol veikla, tarptautinio valdymo kontekste, nereikalavo demokratinės ar jurisdikcinės kontrolės. Ši iniciatyva yra kaip atsakas į tai, ko mes pageidavome šiame plenariniame posėdyje. Dabar yra siekis pertvarkyti Europol į ES agentūrą, finansuoti ją iš Bendrijos biudžeto ir stiprinti demokratiškos kontrolės vaidmenį.

Nors šis pasiūlymas susilaukė labai prieštaringų Tarybos narių nuomonių, manau, kad tolesnis atidėliojimas yra nepriimtinas. Europos Parlamentas įsipareigojo remti Komisijos iniciatyvą transformuoti Europol į ES agentūrą. Dabartinė Europol teisinė struktūra, tarptautinė konvencija, apsunkina galių pakeitimo ar atnaujinimo procesą ir tai tęsiasi jau kelis metus. Padaugėjus saugos grėsmių, pavyzdžiui, dėl terorizmo, kuris meta naujus iššūkius Europol, būtinas naujas požiūris.

Todėl šis sprendimas labai svarbus. Jis ne tik prilygins Europol Eurojust institucijai ir Europos policijos kolegijai, bet ir padidins jos efektyvumą, išplėsdama galimybes aiškintis nusikaltimus, kurie nėra susiję vien tik su organizuotu nusikalstamumu ir padidins jos veikimo mechanizmo lankstumą. Tuo pačiu būtina užtikrinti skaidrumą ir demokratinę bei jurisdikcinę kontrolę.

Aš palaikau puikią pono Díaz de Mera ataskaitą ir svarbius jo pateiktus pakeitimus dėl duomenų apsaugos. Norėčiau padėkoti ponui Díaz de Mera ir išreikšti savo solidarumą dėl puikios ataskaitos bei pareikšti palankumą jo asmenybei, ypač kai tam tikri nariai bandė nepagrįstai sumenkinti jo darbą iškeldami nacionalinės nesantaikos klausimus, į kuriuos jau yra išsamiai atsakęs Aukščiausiasis Ispanijos teisingumo teismas.

  Marek Aleksander Czarnecki (UEN). – (PL) Pagrindinė užduotis, iškelta Europos policijos biurui, yra veiksmų efektyvumo didinimas ir bendradarbiavimas tarp Šalių narių institucijų kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. Agentūros paskirtis – indėlis į Europos Sąjungos teisėsaugos sritį atsižvelgiant į šią nusikalstamumo formą. Atsirandant naujų nusikalstamumo formų ir esant terorizmo grėsmei tai tampa vis svarbiau.

Gyvenimas verčia mus išplėsti Europol galias ir sukurti funkcionalumo principus, pritaikant lankstesnius veikimo būdus. Atsižvelgiant į pranešėjo ataskaitoje pasiūlytą agentūros struktūrą būtina kuo skubiau nustatyti aiškius Europol demokratinio stebėjimo ir asmeninių duomenų apsaugos principus.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL). – (EL) Ponia Prezidente, šiuo pasiūlymu sukurti Europos policijos pajėgas Komisija siekia transformuoti Europol iš tarpvalstybine sutartimi pagrįstos organizacijos į Europos Sąjungos institucinę organizaciją. Mano nuomone, tai parodo, kokios daug apimančios yra Europol teisėsaugos operacijos ir yra bendrojo Europos Sąjungos teisėsaugos struktūros ir veikimo metodų stiprinimo įrodymas.

Europos Sąjungoje didėja du dalykai: įmonių ir kapitalo teikiamas pelnas bei agresyvūs įgyvendinimo būdai. Užpildėme atitinkamas šalis policijos pajėgomis ir teisėsaugos įgyvendinimo būdais, o dabar tą patį darome ir ES lygiu.

Ši plėtra padidina ir Europol aktyvumo sferą bei apima visus baudžiamuosius aktus, kurie patenka į jo kompetencijos sritį. Suteikiama teisė įsikišti net pačiose Šalyse narėse atsižvelgiant į svarbius tarptautinius įvykius keliančius grėsmę viešajai tvarkai, pavyzdžiui, vykstant tarptautinėms demonstracijoms. Greta stambių SIS II ir VIS stebėjimo sistemų, Europol informacinė sistema bus naudojama kaupti asmeninius duomenis, susijusius su darbuotojais visoje Europos Sąjungoje bei duomenis, susijusius su politine, profesinių sąjungų ir socialine veikla bei asmenų teistumu. Šie duomenys bus pasiekiami ne tik ES Šalių narių saugumo tarnyboms ir slaptosioms tarnyboms, bet ir atskiriems asmenims, pavyzdžiui, nepriklausomiems Irake veikiantiems žudikams.

Tvirtinimai, kad Europol transformavimas yra demokratinės raidos rezultatas yra paremti saviapgaule ar, geriausiu atveju, naivūs. Kodėl? Todėl, kad nėra realios galimybės kontroliuoti nepasiekiamą Europol citadelę ar apriboti jos teisėsaugos įgyvendinimo veiklą. Be to, daugelis pasisakė apie Europol policijos pareigūnų neliečiamybę ir kontrolės nacionaliniu lygiu nepakankamumą. Dėl šių priežasčių mes esame griežtai prieš šį pasiūlymą.

  Nils Lundgren (IND/DEM). – (SV) Ponia Prezidente, sukūrėme vieną rinką, kurioje laisvai pervežamos prekės, teikiamos paslaugos, perkeliamas kapitalas ir keliauja žmonės. Beveik visi sutiko prisijungti prie Šengeno erdvės. Praktiškai visa ES sienų kontrolė buvo apleista. Atsižvelgiant į liberalumą tai yra milžiniškas žingsnis į priekį. Mums nebereikia stovėti su kepure rankoje prieš pareigūnus, jei norime studijuoti, dirbti, keliauti ar siekti medicinos paslaugų kitoje ES šalyje.

Tačiau laisvė turi ir neigiamą aspektą. Nekontroliuojant sienų milžiniškai išaugo organizuoto nusikalstamumo apimtis. Buvo palengvinta prekyba narkotikais, vogtų daiktų mainai ir prekyba žmonėmis. Kartais ši organizuoto nusikalstamumo plėtra pateikiama kaip ES būtinumo įrodymas. Tai absurdiška. ES palengvino plėtrą. Tai yra kaina, kurią turime mokėti už suteiktą laisvę ir gerovę. Kokio dydžio ši kaina? Policijos ištekliai turi būti padidinti 1-2 proc. BVP nacionaliniu lygiu, kad būtų galima pažaboti šį reiškinį. Toks nacionalinių išteklių padidinimas yra pats svarbiausias ir, gal būt, vienintelis būdas atkurti dorą ir nuoširdžią Europą.

Pranešėjas nori, kad policijos valdymas būtų perduotas Briuseliui. Europol turėtų tapti ES organizacija, finansuojama iš ES biudžeto. Jis nepateikė atsakymų į integralumo ir demokratinio pagrįstumo klausimus. Mes turime sakyti „ne“ šiai ataskaitai dėl nacionalinių policijos išteklių didinimo ir pageidaujame, kad Europol liktų bendradarbiavimo organizacija veikianti pagal tarpvyriausybines procedūras.

  Fernand Le Rachinel (NI). – (FR) Ponia Prezidente, ponios ir ponai, ši ataskaita siūlo nei mažiau, nei daugiau negu suteikti Europos policijos biurui, Europol, naują statusą modifikuojant esamus teisinius pagrindus.

Iš tikrųjų noras pakeisti Europol konvenciją baigėsi 1995 m. Šalių narių ir Tarybos sprendimu transformuoti agentūrą iš tarpvyriausybinės organizacijos į Europos Sąjungos agentūrą, finansuojamą iš Bendrijos biudžeto ir taikyti Europos bendrijų darbuotojų nuostatus. Šio radikalaus statuso pakeitimo priežastys yra Europol veiklos įgaliojimų išplėtimas už organizuoto nusikalstamumo ribų ir Šalių narių nesugebėjimas įgyvendinti šiuos naujus ir labai išsamius tikslus. Akivaizdu, kad šiuos tikslus lengviau įgyvendinti Europos Sąjungos lygiu, kaip mus tikina Taryba.

Bet tai vis dar nėra aišku. Mes jau prisiėmėme Lisabonos sutarties reikalavimus, pagal kuriuos beveik visos teisingumo ir vidaus reikalų politikos sritys perduodamos kvalifikuota dauguma išrinktai ministrų tarybai. Iki dabar šios teisminio ir policijos bendradarbiavimo sritys reikalavo vienbalsiškumo. Mūsų nacionaliniai ir Europos lyderiai nori primesti institucines reformas, kurios veda mus link supranacionalinio ir biurokratinio modelio.

Tai tos pačios reformos, kurios yra Lisabonos sutartyje ir kurias atmetė prancūzai ir olandai 2005 m. gegužės mėn. referendumuose. Žmonės buvo apgauti, suklaidinti ir su jais buvo nepagarbiai elgiamasi. Europa negali būti kuriama priešingai negu įsivaizduoja žmonės ir prieštaraujant realiai padėčiai valstybėse. Dabar pats laikas mūsų pro europietiškai nusiteikusių politikų klasei tai suprasti ir pagaliau leisti Europai kurti save atsižvelgiant į tautų ir žmonių teises į tapatybę, suverenumą, laisvę ir saugumą.

  Michael Gahler (PPE-DE). – (EL) Ponia Prezidente, kaip Biudžeto komiteto narys ir MEP, esantis iš regiono už Europos Sąjungos išorinių sienų ribų, norėčiau atkreipti dėmesį į tris dalykus:

Pirma, Europol transformavimas į Bendrijos agentūrą turi teikti didesnę vertę už pinigus. Norime, kad Bendrijos Europol daugiau dalyvautų ten, kur to reikia – Balkanuose, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, o ne kabinetuose ir biuruose.

Antra, atsižvelgiant į Bendrijos Europol struktūrą, nacionalinės policijos pajėgos turėtų palaipsniui įveikti abipusį nepasitikėjimą. Šalių narių policijos institucijos turi išmokti bendradarbiauti neatsižvelgiant į sienas ir nacionalinius prioritetus. Europol transformavimas į Bendrijos agentūrą teikia tokią galimybę.

Trečia, ir svarbiausia, mes skyrėme daug laiko instituciniam aspektui. Noriu pasiūlyti savo visišką paramą pranešėjui, ponui Díaz de Mera García Consuegra, kuris pasirinkto praktišką ir realų sprendimą. Negalime paralyžuoti visos procedūros iki 2009 m., kol lauksime nepriekaištingo institucinio sprendimo, kaip negalime tęsti ir teologinių debatų kai taip spaudžia laikas. Veikti reikia dabar, todėl turime neatidėlioti. Šiame kontekste visiškai pritariu pranešėjo požiūriui ir tikiuosi, kad šie debatai bus pirmasis etapas formuojant tikrąsias Europos Bendrijos policijos pajėgas, sugebančias spręsti kilusias problemas.

  Georgios Georgiou (IND/DEM). – (EL) Ponia Prezidente, turėtume dar kartą pasveikinti šios didelės policijos organizacijos, žinomos kaip Europol, sukūrimą. Mes tai darome nuo 1992 m. Jos efektyvumo rodikliai nebuvo blogi. Susidaro įspūdis, kad nauja formą, kurią bandome jai suteikti, sudarys problemų, atsižvelgiant į tai, kad britų policija veiks Paryžiuje, o Graikijos policijos pareigūnai dirbs Berlyne. Pažiūrėsime, kaip galime tai apeiti, bet policijos institucijos niekada nepasitikėjo viena kitomis.

Sveikinu poną Díaz de Mera García Consuegra su labai išsamiai atliktu darbu. Jeigu reikia apriboti Europol veiklą iki kovos su terorizmu, tada jis turi realiai kovoti su terorizmu, o ne kurti mechanizmą, kuris, vietoje to, kad naikintų terorizmą, kabo kaip kilpa, atimanti iš Europos piliečių žmogaus ir politines teises.

  Hynek Fajmon (PPE-DE). – (CS) ponia Pirmininke, ponios ir ponai, tvirtai tikiu, kad Europol teisinio pagrindo pakeitimas, apie kurį dabar diskutuojame, yra žingsnis į priešingą pusę. Europol sėkmingai veikia ir nėra poreikio keisti jo statusą. Policijos darbas yra Šalių narių sritis ir pagrindinė atsakomybė už tą darbą, logiškai ir teisėtai, tenka vietos vyriausybėms, kurias kontroliuoja nacionaliniai parlamentai. Toks požiūris netiesiogiai remiamas net bendradarbiaujant Šengeno erdvei priklausančioms šalims, į kurių veiklą Čekijos Respublika visateisiškai įsitraukė praeitų metų pabaigoje. Policijos bendradarbiavimas ES lygiu priklauso nuo tarpvyriausybinio požiūrio. Komisija nori atsisakyti šio teisingo ir logiško požiūrio ir transformuoti Europol į naują agentūrą, kuri būtų pavaldi Europos institucijoms. Tačiau agentūros forma Europol netinka ir neteiks jokios naudos. Vietos vidaus ministrai vis mažiau ir mažiau kontroliuos Europol ir nebus pasiekta jokių pranašumų atsižvelgiant į kovą su nusikalstamumu. Mano nuomone visų pirma turėtų būti tinkamai ir demokratiškai ratifikuota Lisabonos sutartis, kurioje irgi minimas teisinis Europol pagrindas: Tik tada galima pradėti derybas dėl galimų teisinių pakeitimų. Dėl šių priežasčių balsuosiu prieš šią ataskaitą.

  Alexander Stubb (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, noriu parodyti, kad PPE-DE frakcija labai įvairi, nes aš visiškai nesutinku su anksčiau pasisakiusiu ir norėčiau pasveikinti pranešėją, nes pranešimas buvo puikus.

Šis pranešimas labai geras dėl trijų priežasčių. Pirmoji, kad juo praplečiamos EUROPOL galios. EUROPOL priskiriamas Bendrijos biudžetui, juo sukuriama agentūra ir juo išplečiami įgaliojimai už organizuoto nusikalstamumo srities ribų. Aš manau, tai labai svarbus žingsnis į priekį.

Antroji priežastis yra ta, kad juo siekiama daugiau lankstumo. Nereikia būti Šerloku Holmsu, kad suvoktume, jog jeigu 1995 m. įkurta organizacija, o jos konvencijos pakeistos tris kartus nuo 2000 m. iki 2003 m., ir tie pakeitimai įsigaliojo tik 2007m., tai reiškia, kad organizacija neveikia. Ji nepakankamai lanksti. Mums reikia daugiau lankstumo ir aš manau, kad būtent tai siūloma šiuo pranešimu. Nieko šiame pasaulyje nėra konservatyvesnio nei Vidaus reikalų ministerija ar policijos nuovada, mes tą patį matėm su EUROPOL.

Trečias dalykas: manau, kad tai geras pranešimas, nes jis sustiprina viršvalstybinius ir communautaire elementus ir sumažina tarpvyriausybinius elementus. Jis sustiprina teisminį nagrinėjimą ir demokratiją, ir jeigu yra bent viena sritis, kur jūs turite dirbti kartu, tai būtent ši. Kuo daugiau veiksmų laisvės jūs turėsite, tuo daugiau šengenų mes turėsime, kuo daugiau nusikaltimų tarptautiniu mastu bus, tuo labiau bendradarbiavimo Europos lygiu mums reikės. Šis pranešimas yra žingsnis to link.

  Javier Moreno Sánchez (PSE). – (ES) Ponia Prezidente, trumpas paaiškinimas. Kaip sakė socialistų koordinatorius, mes, socialistai, manome, kad pranešėjas nėra pats tinkamiausias asmuo, galintis kurti ataskaitas apie teisminį ir policijos bendradarbiavimą.

Tiesa, kaip sakė ponas Coelho, kad Aukščiausiasis teismas nutraukė bylą, bet liko etikos ir politinio orumo klausimas.

Aš paaiškinsiu: turėčiau pabrėžti, kad pranešėjas atsisakė bendradarbiauti su Ispanijos teisėsaugos institucijomis ir už tai jam buvo skirta bauda. Tai nebuvo nereikšmingas klausimas. Tai buvo teroristų, apkaltintų didžiausia ataka, kokia tik buvo įvykdyta Europos Sąjungoje, teismas.

Mes manome, kad nuoseklumo vardan asmuo negali atsisakyti bendradarbiauti su Ispanijos teisėsaugos sistemos institucijomis, o paskui nurodyti Europai, kaip Šalys narės turėtų bendradarbiauti policijos ir teisminiais klausimais.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, šių diskusijų metu mes išgirdome įprastą bendradarbiavimo ir integracijos painiojimą. Aš palaikau tuos, kurie išreiškė susirūpinimą ES pastangomis išplėsti EUROPOL galias ir kompetenciją. Žinoma, mums reikia gero policijos pajėgų ir apsaugos tarnybų bendradarbiavimo. Aš tikiu, kad mes visada gerai bendradarbiavome, tačiau visada viską galima gerinti. Iš savo patirties EUROPOL – aš tikriausiai esu vienas iš kelių šiame Parlamente, kuris pabuvojo EUROPOL keletą kartų – galiu pasakyti, kad jo veikla yra dvišalė, ir meluojama, kai sakoma, kad jis turi kitą vaidmenį.

Poreikis bendradarbiauti labai skiriasi nuo Europos Sąjungos institucijų kišimosi, kuris yra paprasčiausiai ES platesnės politinės integracijos darbotvarkės dalis.

  Charles Tannock (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš noriu pritarti tam, ką pasakė mano kolega Geoffrey Van Ordenas ir mano anksčiau kalbėjęs kolega iš Čekijos Respublikos iš ODS. Aš nepritariu A. Stubb. Mane taip pat nervina idėja – ir aš nemanau, kad ją palaikys daugelis mano rinkėjų Jungtinėje Karalystėje – apie EUROPOL pavertimą į kažkokią viršvalstybinę nepatyrusią Europos Sąjungos FTB pakraipos organizaciją.

Kaip ir visi kolegos aš, žinoma, palankiai vertinu tarpvyriausybinį bendradarbiavimą policijos, žvalgybos ir saugumo klausimais, ypač tada, kai susiduriame su didėjančiomis tarptautinio organizuoto nusikalstamumo, tarptautinio terorizmo ir panašiomis problemomis. EUROPOL jau dabar turi gana daug kompetencijų tokiais klausimais, kaip prekyba žmonėmis, tačiau mums nereikia plėsti jo galių. Tai turi būti agentūra, kuriai būtų pavesta veikti kaip sargui, keistis informacija ir didinti mūsų šalių policijos pajėgų ir mūsų saugumo bei žvalgybos tarnybų pasitikėjimą. Juk nepasitikima kai kurių valstybių narių tradicinėmis teisėsaugos institucijomis. Europolas turi veikti kaip koordinatorius ir jam neturi būti suteiktos specialios teisės. Aš ypač prieštarauju bet kokiai idėjai, kad Europos Sąjungos policininkai galėtų atvykti į mūsų valstybes nares su įgaliojimais ką nors suimti.

  Alexander Stubb (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, noriu atsakyti savo dviem kolegoms G. Van Ordenui ir Ch. Tannockui. Mes nesistengiame čia sukurti Europos Sąjungos FTB tipo organizacijos, mes paprasčiausiai stengiamės sukurti policijos kooperaciją, kuri veiktų geriau, būtų veiksmingesnė, skaidresnė, lankstesnė ir kuri paprasčiausiai dirbtų. Būtent to mes šiandien neturim, būtent to siekiame.

Aš nenoriu leistis į tarptautines Jungtinės Karalystės diskusijas ir paniką, kad mes kuriame kažkokią FTB tipo organizaciją su supergaliomis, su Europos policija, įsiveržiančia į jūsų namus jūsų suimti. Mes siekiame ne to. Mes stengiamės turėti trečią ramstį policijos bendradarbiavimo srityje, kad ji dirbtų geriau. Viskas.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Leiskite pateikti kelis komentarus apie šiuos nepaprastai įdomius debatus, kuriuose turiu garbės dalyvauti.

Pirmasis komentaras susijęs su Tarybos požiūriu į pakeitimus, apie kuriuos yra daug nuomonių, nors Tarybos nuomonės kol kas negaliu išsakyti. Kaip buvo pasakyta pradžioje, Taryba vis dar diskutuoja apie šį sprendimą ir atnaujins svarstymą po pakeitimų. Tačiau galiu teigti, kad kaip pirmininkaujančioji valstybė narė mes stengsimės išsamiai ir atidžiai aptarti visu pakeitimus, kurie gali būti patvirtinti. Be to, mes sieksime įtraukti kaip galima didesnį jų skaičių į sprendimo tekstą. Daugiau garantuoti negaliu. Kaip žinome, šiuo metu sprendimo patvirtinimas reikalauja visų Šalių narių sutarimo.

Todėl turiu išsakyti komentarą apie svarstomą klausimą. Tai nėra Tarybos nuomonė, bet manau, kad Tarybos vardu galiu išreikšti tam tikras abejones apie mechanizmų, kurie turi būti automatiškai suaktyvinti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, įtraukimą į tokio akto tekstą. Lisabonos sutartis dar neįsigaliojo. Jos įgyvendinimas yra nacionalinių parlamentų rankose ir, bent vienu atveju, balsuotojų rankose.

Mano nuomone, įtraukdami tokį mechanizmą į tokios rūšies aktą, mes nesugebėsime palengvinti tokio akto patvirtinimo. Dar daugiau, negalėsime supaprastinti dabar vykdomų ratifikavimo procedūrų. Dar manau, kad šis klausimas buvo palankiai įvertintas deklaracijoje Nr. 50, pridėtoje prie Lisabonos sutarties.

  Alexander Alvaro (ALDE). – (DE) Ponia Prezidente, nujaučiau, kad ministras ne taip suprato, todėl norėjau labai trumpai atkreipti dėmesį į faktą, kad peržiūros klauzulė nedaro neigiamos įtakos Sutarties ratifikavimui, o paprasčiausiai garantuoja, kad ratifikavus sutartį Parlamentas dar kartą nagrinės Europol ataskaitą. Po konsultacijų su kitais nuolatiniais atstovais man neatrodo, kad ši grėsmė egzistuoja.

  Franco Frattini, Komisijos vicepirmininkas. − (IT) Ponia Prezidente, ponios ir ponai, dėkoju už visų jūsų pasisakymus. Kalbėsiu labai trumpai.

Visų pirma pateiksiu bendrą atsaką į visas išreikštas abejones apie poreikį stiprinti Europol. Abejones tų, kurie kalbėjo apie žmonių valią ir piliečių susirūpinimą. Norėčiau pasakyti, kad yra vienas klausimas, dėl kurio didžioji dauguma Europos piliečių išreiškia susirūpinimą atsižvelgiant į laisvą nusikaltėlių judėjimą ir pageidauja didesnio saugumo, tai yra policijos bendradarbiavimo klausimas. Kaip pastebėjo ponas Stubb, kuo laisvesnis asmenų judėjimas, tuo didesnis Europos koordinavimo, atsižvelgiant į tarptautinį nusikalstamumą, poreikis ir Europos agentūros idėja tikrai nėra susijusi su biurokratine organizacija, bet su greita ir efektyviai veikiančia priemone.

Esu tuo tikras. Ir ne vien todėl, kad iškėliau šį pasiūlymą greitai priimti šį sprendimą, kaip to pageidauja Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė. Jau minėjau pakeitimą, kurį pasiūlė ponas Alvaro. Norėčiau priminti, kad reguliarią trečiosios pakopos iniciatyvų sklandaus veikimo peržiūrą numato Deklaracija Nr. 50, kuri buvo ką tik paminėta. Ką tai reiškia? Ten sakoma, kad Komisija, atskirų atvejų pagrindu, esant tinkamai padėčiai, įsigaliojus Sutarčiai, pasiūlys peržiūrėti trečiajai pakopai priklausančias priemones, kad būtų galima pakeisti jas į priemones, kurioms visiškai pritars Parlamentas ir kurioms Parlamentas teisėtai pageidauja pritaikyti procedūras. Šiam tikslui pasiekti jau turime priemonę.

Asmeniškai man abejonių kelia toks apribotas akto priėmimo laikas, bet aš irgi dvejoju ir neturiu išankstinės nuomonės šiuo klausimu. Ar verta planuoti tokio akto, kaip Europol sprendimas, kuris dar nėra įsigaliojęs, peržiūrą. Užduodu šį klausimą, nes žinote, kad jeigu norėtume priimti šį sprendimą prieš pasibaigiant Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiui 2008 m. liepos mėn., jis įsigaliotų 2010 m. sausio mėn. Ar galime jau dabar planuoti peržiūrėti aktą, kuris įsigalios 2010 m. sausio mėn.?

Neturėčiau nieko prieš diskusijas, jeigu sprendimui įsigaliojus kiltų problemų, susijusių su nepakankamu demokratiniu stebėjimu. Tai būtų puiki priežastis Europos Komisijai taikyti Deklaraciją Nr. 50 ir pakeisti trečiosios pakopos aktą į naują sistemą. Viena išį šio pavyzdžio pateikimo priežasčių yra pasakyti, kad mes negalime uždaryti durų prieš Parlamento demokratinio stebėjimo poreikį, bet problemų tikriausiai kelia šios griežtos privalomos peržiūros procedūros būdas ir laiko apribojimai.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra, pranešėjas. − (ES) Ponia Prezidente, norėčiau, kad prieš pradedant skaičiuoti laiką atkreiptumėte dėmesį į šias aplinkybes: suteikite man dvi minutes, kurioms turiu teisę, kad galėčiau pateikti atsakymą iš pagarbos savo kolegoms, Tarybai ir Komisijai, be to, ponia Prezidente, nuoširdžiai prašau skirti man laiko atsakyti į labai rimtas, nepagrįstas užuominas, kurios buvo išsakytos mano atžvilgiu. Ponia Prezidente, ar galiu tikėtis jūsų supratimo? Nuoširdžiai dėkoju.

Esu labai dėkingas beveik visiems savo kolegoms – noriu pabrėžti žodį „beveik“ – už jų pasisakymus ir noriu pasakyti, kad labai rimtai į juos atsižvelgsiu. Norėčiau pasakyti, kad aptarti klausimai rūpi ne tik pranešėjui. Jie rūpi visiems Rūmų nariams. Buvo labai malonu girdėti, kad Taryba yra palankiai nusiteikusi ir tuos išmintingus kompromiso žodžius bei vicepirmininko Frattini paaiškinimą.

Norėčiau padėkoti visiems nariams, tiems, kurie pagerbė mane savo palaikymu ir tiems, kurie pagerbė mane savo kritika. Atkreipkite dėmesį, esu Parlamento narys buvau jau septyniolika metų ir vis dar juo esu bei dvejus metus buvau Ispanijos Karalystės Generaliniu policijos direktoriumi. Buvau. Todėl sugebu matyti abi monetos puses.

Tarybos pirmininke, norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į mums rūpimus klausimus: negalime kovoti su nusikalstamumu pavieniui. Nusikalstamumas yra transnacionalinis reiškinys. Nusikalstamumas nepaiso sienų ir mūsų policijos pajėgos, veikiančios vienoje šalyje, privalo naudoti Europol kaip palaikymo ir sustiprinimo priemonę. Ne tokią, kuri įsikišą ir trukdo dirbti, bet tokią, kuri palaiko ir sustiprina vietos pajėgas.

Garantijos mums yra labai svarbios. Labai svarbu palaikyti ir stiprinti Europol, bet būtina atsižvelgti į tris kriterijus: pasitikėjimą, kontrolę ir garantijas. Tai buvo aiškiai išdėstyta mūsų ataskaitoje ir išsakyta narių kalbose.

Mums svarbi kuo greitesnė trečiosios pakopos struktūros sprendime išdėstyta duomenų apsauga. Labai svarbu, kad Parlamentas turėtų kontrolę ir labai svarbu kartu ryžtingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu.

Dabar, ponia Prezidente, atsižvelgdamas į užuominas, norėčiau atsakyti į antrą, daug nemalonesnį klausimą. Ponas Moreno negerbia teisminių sprendimų. Aukščiausiasis Ispanijos Karalystės teismas ir valstybinis Aukščiausiojo Ispanijos Karalystės teismo kaltintojas kalbėdamas apie mano bylą išsakė tiksliai šiuos žodžius. Nežinau, ar jie interpretuoti teisingai, bet buvo pasakyta būtent taip – „nėra jokios nusikaltimo sudėties“.

Tačiau tam tikri asmenys, pavyzdžiui, ponas Moreno, neturėjo ir neturi protinių ir moralinių principų atsiprašyti už skleidimą to, kas neturėjo būti skleidžiama. Ponas Moreno tik apnuodijo Parlamentą, kaip paprastai, tokiais klausimais, kurie neturi nieko bendra su ataskaita ar su sprendžiamų klausimų esme.

Jis kalba apie moralę ir orumo stoką. Nėra moralu ar oru negerbti teisminių sprendimų ir dar interpretuoti juos prieš kolegą, kuris turi orumo ir savigarbos. Nesakysiu, kad ponas Morel neturi orumo ar yra nemoralus, bet visuomet sakysiu, kad jis pasielgė ne oriai ir nemoraliai.

Jam apginti pasakysiu, kad norėčiau manyti, jog tai nėra jo paties mintys, tik šįkart jis neturėjo gėdos pasielgti kaip pasiuntinukas. Kodėl? Todėl, kad nepagrįstai diskredituotų ir galbūt bergždžiai bandytų gauti kelias eilutes Ispanijos spaudoje.

  Prezidentė. – (FR) Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2008 m. sausio 17 d., ketvirtadienį.

10. Padėtis Pakistane po Benazir Bhutto nužudymo (diskusija)

  Prezidentė. – (FR) Kitas klausimas yra Tarybos ir Komisijos pranešimai apie situaciją Pakistane atsižvelgiant į Benazir Bhutto nužudymą.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Buvusio ministro ir pagrindinio opozicijos lyderio Benazir Bhutto nužudymas dar labiau apsunkino ir taip sudėtingą Pakistano priešrinkiminę padėtį. Be to, tai neigiamai atsiliepė laipsniškam Pakistano perėjimui prie demokratiškesnės sistemos. Benazir Bhutto neabejotinai buvo vienas iš tų, kurie galėjo prisidėti prie progreso ekonominio vystimosi, korupcijos mažinimo ir didesnių laisvių suteikimo žiniasklaidai, srityse.

Nuo nepaprastosios padėties įvedimo praeitų metų lapkričio 3 d., Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas pabrėžė stabilumo poreikį ir skatino susitaikyti šalis bei vėl įvesti demokratiją. Stabilumas Pakistane tikrai yra vienas iš strateginių mūsų interesų. Tai reiškia, kad mes palaikome daugumos Pakistaniečių kovą prieš smurtingą ekstremistų mažumą.

Mūsų interesai – Europos Sąjungos interesai Pakistane – artimai susiję su mūsų pagrindiniais tikslais Afganistane ir visame regione. Jie yra susiję su kova su terorizmu ir masinio naikinimo ginklų plitimu bei mūsų kova už pagarbą žmogaus teisėms. Visa tai buvo daug kartų išsakyta mūsų pranešimuose Pakistano valdžiai.

Prezidentas Musharraf tikriausiai atvyks į Briuselį kitą savaitę. Tai puiki galimybė perduoti mūsų pranešimą. Kartu su savo tarptautiniais partneriais mes įtvirtinome kontaktą su kitomis Pakistano pagrindinėmis partijomis.

Pagrindinė Europos Sąjungos Tarybos mintis yra ta, kad laisvų ir sąžiningų, visiems atvirų, kitą mėnesį Pakistane vyksiančių rinkimų organizavimas yra nepaprastai svarbus. Pakistano vyriausybė turi siekti sudaryti atitinkamas tokių rinkimų politines ir saugos sąlygas. Be to, visos partijos turi sutikti su Rinkimų komisijos sprendimu, kad vasario 18 d. rinkimai turi būti vykdomi sąžiningai ir santūriai.

Skatiname Pakistano valdžios institucijas išnaudoti iki rinkimų likusį laikotarpį gerinant rinkimų sąlygas atsižvelgiant į tarptautinius standartus. Visų pirma, valdžios institucijos turi užtikrinti, kad padarys viską, kad jų galioje, kad būtų išvengta rinkimų klastojimo ir rinkėjų bauginimo užtikrinant nevaržomą žiniasklaidos atstovų veikimą ir užtikrins, kad bus paleisti politiniai kaliniai. Visa tai prisidės prie demokratinio ir skaidraus rinkimų proceso esant tam tikroms saugumo sąlygoms. Kaip žinome, Europos Sąjunga vykdys visavertę rinkimų stebėjimo misiją. Tikimės, kad šiuos rinkimus stebės tarptautinė bendruomenė.

Pirmajame Bendrųjų reikalų ir išorės santykių Tarybos susitikime, vyksiančiame mėnesio pabaigoje, užsienio reikalų ministrai išsamiai diskutuos apie padėtį Pakistane ir svarstys ES galimybes padėti tęsti ir stiprinti demokratijos procesą šioje šalyje.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. Gerb. Pirmininke. Benazir Bhutto nužudymas yra nacionalinė tragedija ir ji sukrėtė mus visus. B. Bhutto buvo, aš manau, visiems mums nuosaikaus ir liberalaus Pakistano simbolis. Ji turėjo liaudies palaikymą, be to, ji turėjo drąsos kovoti su ekstremizmu ir terorizmu. Turbūt tai buvo jos nelaimė, drąsa, už kurią ji sumokėjo savo gyvybe. Jos žūtis yra netektis milijonams pakistaniečių, kurie dėjo viltis į ją, siejo ją su demokratija ir geresne ateitimi. Jos mirtis taip pat yra Europos ir pasaulio netektis.

Gaila, kad sukrečiančios žinios iš Pakistano jau tapo kasdienybe. Vos savaitė praeina be didesnių teroristų išpuolių; savižudžiai sprogdintojai per pastaruosius šešis mėnesius nužudė 700 pakistaniečių. Turime pasimokyti iš B. Bhutto mirties. Tai rodo, kad siekiant šalyje įveikti didėjančias problemas, Pakistanui reikia veikiančios demokratijos, įstatymų ir tvirtos pilietinės visuomenės.

Jūs prisimenate, kad šalyje lapkričio 3 d. buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Tai, žinoma, sumažino pasitikėjimą demokratiniu procesu prieš Parlamento rinkimus. Nepaprastoji padėtis gruodžio 15 d. buvo atšaukta, tačiau tik po to, kai įvesti žiniasklaidos priemonių apribojimai ir daugelis vyriausiųjų teisėjų pakeisti. Daug teisėjų ir teisininkų iki šiol sulaikyti. Jie turi būti nedelsiant paleisti.

Pykčio protrūkiai po B. Bhutto nužudymo sukėlė civilių neramumus ir lėmė sprendimą rinkimus nukelti iš sausio 8 d. į vasario 18 d. Šie rinkimai dabar turi būti surengti kaip planuota, be jokio tolesnio delsimo. Aš manau, Pakistanas turi eiti į priekį, o tas kelias yra surengti demokratiškus ir skaidrius rinkimus, kurie baigtųsi plačių ir aktualių įpareigojimų suteikimu naujai valdžiai tiek federaliniu, tiek provincijų lygiu. Mes turime perduoti šią idėją prezidentui P. Musharrafui, kai jis kitą savaitę atvyks į Europą.

Kai kurie veikėjai bando laimėti politinį kapitalą iš B. Bhutto nužudymo. Nepamirškime, kad tai ekstremistų pajėgos, kurie suinteresuoti Pakistano destabilizacija ir atsakingi už šį niekingą aktą. Jiems neturi būti leista laimėti. Patikimas nužudymo tyrimas gali padėti nuraminti audrą, tačiau tik tada, jei visi išliks šaltakraujiški. Leiskite pridurti, kad Scotland Yard atlieka pagirtiną darbą ir bando padėti.

Prezidentas P. Musharrafas, kai kreipėsi į tautą sausio 2 d., kalbėjo apie nacionalinio susitaikymo būtinybę. Aš manau, kad būtent to ir reikia. Opozicijai turi būti leista spręsti šią problemą. Svarbu, kad visos didžiosios opozicijos partijos dalyvaus artėjančiuose rinkimuose. Tačiau gaila, kad Pakistanu nepasitikima, ir ne be priežasties, o tai gali vesti prie tolesnės politinės poliarizacijos. Aišku, kad nacionalinio susitaikymo galimybė pagerėtų, jei prezidentas P. Musharrafas ir atitinkamos institucijos padarytų viską, kad užtikrintų, jog šie rinkimai vyktų sąžiningai ir skaidriai.

Kadangi šie rinkimai yra tokie svarbūs ne tik Pakistanui, bet ir visam regionui, nusprendžiau nusiųsti rinkimų stebėjimo misiją (EOM). Jei rinkimai iš tikrųjų būtų buvę surengti sausio 8 d., kaip iš pradžių buvo planuota, mes būtume galėję vykdyti tik ribotą stebėjimo misiją. Tačiau atsižvelgdama į laiką, kurio dar yra iki rinkimų, aš pasitarusi su vyriausiuoju stebėtoju Michaeliu Gahleriu, jis yra ir Parlamento narys, nusprendžiau padidinti misiją iki rinkimų stebėjimo misijos. Mes visi labai gerai suvokiame šios misijos vaidmenį, kurį jį atliks ateinančiomis savaitėmis.

Aš ir toliau esu labai susirūpinusi dėl sąlygų, kuriomis vyks šie rinkimai, ir kurios privers EOM pateikti kritinę ataskaitą, jei nebus imtasi veiksmų spręsti problemas. Visos pagrindinės problemos, įskaitant pasitikėjimo rinkimų administravimu stoką, skaidrumo rezultatų procese stoką, veiksmingo skundų ir apeliacijų proceso, kuriame pasitikima suinteresuotomis šalimis, stoką, šiuo metu egzistuoja Pakistane.

Konkrečių veiksmų gali imtis valstybės ir rinkimų institucijos, kad pagerintų rinkimų sąlygas. Aš žinau, kad tiek Europos Sąjungos misijos Islamabade vadovai, tiek ten esanti rinkimų stebėjimo misija jau nurodė pagrindinius būtinus veiksmus. Aš manau, turime dėti visas pastangas, kad šiuos klausimus išdėstytume Pakistano valdžios institucijoms, įskaitant prezidentą, kai jis lankysis Briuselyje.

Be to, aš nerimauju dėl saugumo Pakistane, ypač kai nužudyta Benazir Bhutto, ir pastarųjų sprogdinimų Lahore, Karachi ir, žinoma, šiaurės vakarų teritorijos pasienio provincijoje. Mes primygtinai reikalaujame Pakistano valdžios institucijų daryti viską, ką jie gali, kad būtų sukurta saugi aplinka rinkimams surengti, o mes atidžiai įvertinsime saugumo situaciją dėl Europos Sąjungos stebėtojų darbo.

Prezidentas P. Musharrafas, kaip žadėjo, nusivilko uniformą. Aš tikiuosi, kad tai lems demokratiją Pakistane. Taip pat labai svarbu, kad Pakistanas ir toliau darytų pažangą kovos su skurdu srityje. Todėl Komisija padidino lėšas, įskaitant švietimo sritį, Pakistanui ateinantiems metams. Aš ir toliau palaikau šį žingsnį, kuris, manau, yra pagalba kovojant su ekstremizmu.

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, PPE-DE grupės vardu. – (ES) Ponia Prezidente, atsižvelgdami į diskusijas ir gruodžio mėnesį priimtą rezoliucija mes dar kartą Parlamente aptariame padėtį Pakistane. Nuo tada įvyko nemaža įvykių, kaip apie tai priminė Komisija ir Taryba.

Buvo atšaukta nepaprastoji padėtis, tada buvo išlaisvinti teisininkai, teismo pareigūnai, teisėjai, žurnalistai ir civilizuotos visuomenės atstovai, nors Komisija mums priminė, kad buvo išlaisvint ne visi reikiami kaliniai. Šiuos įvykius sekė buvusio ministrės pirmininkės ponios Bhutto nužudymas, kuris įnešė nestabilumo į rimtą Pakistane vykstantį susiskaidymo procesą ir dėl kurio teko atidėti rinkimų procesą iki vasario mėnesį nustatytos datos. Be abejo, pirmadienį įvyks Pakistano Prezidento vizitas ir jis sakys kalbą Parlamento Užsienio reikalų komiteto nariams.

Visų pirma, ponia Prezidente, savo politinės grupės, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų vardu norėčiau griežtai pasmerkti šį žiaurų teroristinį išpuolį, kuris tik patvirtina pranešėjo pono Díaz de Mera žodžius, kad terorizmas vienodai veikia mus visus.

Prieš baigdamas, ponia Prezidente, norėčiau pateikti du klausimus Komisijai ir Tarybai.

Pripažįstu pastangas, kurias deda Komisijos narė Ferrero-Waldner stengdamasi pateikti teigiamą atsaką į Parlamento pageidavimą dėl rinkimų stebėjimo misijos esant tokiai padėčiai. Tačiau ji minėjo savo susirūpinimą dėl rinkimų vykdymo sąlygų. Komisare, ar manote, kad, esant tokiems žiaurumams, tvyrant baimei ir nestabilumui toje šalyje, kuri yra labai svarbi stabilumui Vidurio Azijoje, be kitų dalykų dėl to, kad tai yra musulmoniška šalis turinti branduolinį ginklą, yra sudarytos visos įmanomos sąlygos kuo geriau vykdyti šį procesą?

Ir pagaliau, ponia Prezidente, komisaras minėjo vykdomą tyrimą. Jos šeimos nariai, našlys ir sūnus, bei Pakistano liaudies partija ir pati ponia Bhutto prieš mirtį, bendraudama su JK užsienio reikalų ministru, išreiškė norą, kad šį tyrimą vykdytų Jungtinių Tautų organizacija. Ar Komisija ir Taryba sutinka, kad reikia vykdyti nepriklausomą tyrimą, kuris išaiškintų šį baisų nužudymą?

  Robert Evans, PSE frakcijos vardu. Gerb. Pirmininke, aš kaip santykių su Pietų Afrikos šalimis delegacijos pirmininkas, prisidedu prie Tarybos ir Komisijos Benazir Bhutto nužudymo pamerkimo. Šis Parlamentas visada smerkė terorizmą, kur jis bevyktų, mes ir toliau kovosime už politikų teisę reikšti savo nuomonę ir vykdyti kampanijas saugioje vietoje.

Grįžtant prie Pakistano temos, Benazir Bhutto žinojo apie riziką ir, jei jūs svarstote, ar ji buvo drąsi, ar beprotiškai rizikuojanti, tai jūs turite atsižvelgti į jos įsipareigojimus savo partijai ir savo šaliai. Jos ir visų kitų, kurie žuvo šiuo rinkiminiu laikotarpiu, atminimui, mes, europiečiai ir pakistaniečiai, turime daryti viską, kad padėtume Pakistanui.

Kaip J. Lenarčič sakė, pagrindinis dalykas turi būti nuolatinė kova su terorizmu. Mes pamatėme, kad terorizmas yra Pakistano grėsmė tiek, kiek ji gresia Europai arba JAV. Komisarė Ferrero-Waldner priminė mums, kad šimtai nekaltų civilių buvo nužudyti susišaudymų metu ir per savižudžių bombų sprogdinimus Pakistane, todėl Europa turi ir toliau visokeriopai prisidėti ir padėti prieš terorizmą nukreiptoms operacijoms Pakistane.

Kai kurie kolegos gali siūlyti, kad mes nesikištume į Pakistano reikalus, tačiau aš manau priešingai. Kaip 27 stiprios demokratinės valstybės, mes turime dirbti bendrai, siekdami remti ekonominį, socialinį ir politinį vystymąsi Pakistane. Pritariu Tarybai: visų politinių kalinių paleidimas būtų labai svarbus šiame procese, nes jis užtikrintų laisvus, sąžiningus ir skaidrius rinkimus 2008 m. vasario 18 d. ir saugų bei pakankamą pasirengimą jiems.

Rinkimai reikš, kad mums reikia turėti 90 milijonų balsuotojų, kurie turėtų galimybę balsuoti, kad žiniasklaida galėtų skirti dėmesio visoms diskusijų pusėms. Tai reiškia saugesnę aplinką žiniasklaidai. Pakistanas tapo pavojingiausia Azijos šalimi žiniasklaidai: mažiausiai šeši žurnalistai buvo nužudyti 2007 m., 30 sužeisti, daugiau nei 100 suimta ir nesuskaičiuojamas skaičius užpultų. Mes turime padaryti galą spaudos ir televizijos cenzūrai ir apribojimams tam, kad jie galėtų kalbėti ir veikti be jokio karinių ar civilinių valdžios institucijų kišimosi. Draudimas žinių stočiai „GEO News“ turi būti panaikintas, o valdžios televizijos kanalas PTV turi išlaikyti nešališkumą skleisdamas visuomenei žinias ir informaciją.

Visos balsavimo, skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo priemonės turi būti sąžiningos ir aiškios kiekvienam, ypač Pakistano balsuotojams. Demokratijos požymis yra ir tai, ar pareigūnai gali susitaikyti su pralaimėjimu ir ar politikų perėjimas iš vienos partijos į kitą, jei taip atsitiktų, gali vykti sklandžiai. Visa tai yra svarbūs faktoriai, rodantys, ar rinkimai gali būti laikomi tikra žmonių valios išraiška ir ar Pakistanas gali nusimesti teroristų 2007 m. gruodžio 27 d. užtrauktą šešėlį.

  Annemie Neyts-Uyttebroeck, ALDE grupės vardu. – (NL) Ponia Prezidente, Komisare, pone Tarybos pirmininke, aš irgi norėčiau išreikti savo gilią užuojautą dėl tragiškos Benazir Bhutto mirties. Benazir Bhutto buvo tarptautinio prizo už kovą dėl laisvės laureatė. Šį prizą įteikėme jai kai ji buvo ministre pirmininke.

Ji yra – ji buvo – tik žmogus ir kaip toks, nebuvo tobulas. Vienu metu klausėme savęs, ar teisingai pasielgėme. Tada iškėliau šį klausimą Asma Jahangir, Pakistano žmogaus teisių aktyvistei, kuriai Jungtinių Tautų generalinis sekretorius patikėjo specialią misiją. Ji man pasakė, kad mes pasielgėme visiškai teisingai, nes Benazir Bhutto parodė puikų pavyzdį Pakistane, ypač atsižvelgiant į moterų vaidmenį Pakistano visuomenėje.

Žinome, kad Benazir Bhutto nužudė teroristai, bet kas buvo užsakovai dar neišaiškinta. Netikiu, kad Pakistane įmanomas susitaikymas neišsiaiškinus šių faktų vykdant nešališką tyrimą. Nežinau, ar tai reiškia pritarimą jos šeimos pageidavimui, kad tyrimą vykdytų JTO, bet tyrimas privalo būti nešališkas, nes prezidentas Musharraf neparodė tinkamos pagarbos teisminei valdžiai, net ir turinčiai didžiausią galią šalyje.

Dar norėčiau paminėti, kad gavau ataskaitų iš Pakistano apie tūkstančių PLP aktyvistų suėmimą ir apkaltą. Tai irgi turi liautis, jeigu norime, kad rinkimai vyktų pakenčiamomis sąlygomis.

  Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. Gerb. Pirmininke, aš labai noriu prisidėti prie savo kolegų, kurie dėkojo Tarybai, o ypač Komisijai už veiksmus, siekiant padėti rinkimų administravimo procesui ir pagerinti rinkimų kokybę ir tikėtina rezultatus.

Mes taip pat sveikiname įsipareigojimą toliau finansuoti švietimą, nes daugelis iš mūsų šiame Parlamente tiki, kad investicijos į tai bus tokios pat galingos, jei ne dar galingesnės, kaip ir investicijos į apsiginklavimą, kas, atrodo, buvo prioritetas kai kuriems, remiantiems Pakistaną per pastaruosius keletą metų. Mes tikimės, kad tarptautinė bendruomenė palaikys Europos Sąjungos pastangas šiose srityse.

Mes irgi norime išreikšti savo užuojautą ne tik Benazir Bhutto šeimai, bet ir visoms šeimoms, kurių artimieji buvo nužudyti Pakistane siaubingų išpuolių ir karinių atakų metu. Mes pritariame, kad reikia stabilumo, tiek žmonėms Pakistane, o turint omenyje, kad tai yra branduolinio ginklo šalis, ir tarptautinei bendruomenei.

Tačiau, kaip jau sakė kiti, aš nemanau, kad užtenka ugdyti žmonių pasitikėjimą rinkimų sistema ir jų rezultatais. Teismai yra dar viena svarbi demokratinė institucija. Ji turi būti funkcionuojanti ir nepriklausoma. Žmonės turi jaustis, kad jų bylų nagrinėjimo procesas bus sąžiningas, kad pagaliau ateis galas suėmimas be kaltinimų, galas slaptiems kalėjimams, o pažadai, kokia bebūtų vyriausybė, bus po rinkimų ištesėti ir tęsiami tyrimai dėl pagrobimų, kurie irgi vyko šioje šalyje.

Mes taip pat pritariame, kad spaudos laisvė yra labai svarbi, tačiau norime paprašyti kai kurių valstybių narių liautis šiuo metu svarstyti ekstradicijas Pakistanui, kol mes neįsitikinsime, kad atsirado sąžininga ir savarankiškai veikianti teismų sistema.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Ponia Prezidente, Benazir Bhutto nužudymas Pakistanui yra tikra tragedija ir parodo šaliai kilusių problemų didumą. Mes kalbame apie šalį, kurioje yra 165 milijonai gyventojų, kuri turi atominį ginklą ir kuri kovoja su teroristinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Alkaeda ir Talibanas. Todėl labai svarbu, kad Pakistano politinė situacija būtų stabili kaip įmanoma greičiau ir kad prezidentas Musharraf suvaidintų svarbų vaidmenį.

Tačiau neturėtume užmerkti akių prieš daugelį pono Musharraf politikos trūkumų. Pavyzdžiui, jo vyriausybės požiūris į terorizmo problemą buvo pernelyg atsainus. Didelėje pasienio su Afganistanu dalyje Talibanas ir Alkaeda turi visišką laisvę ir į tai per mažai kreipiamas dėmesys. Lapkričio 3 d. paskelbdamas nepaprastąją padėtį ponas Musharraf atskleidė pakankamai abejingą požiūrį į demokratiją.

Be to, jau po pirmojo pasikėsinimo spalio 18 d. į Benazir Bhutto, buvo kalbama apie jį. Tas pats nutiko ir po jos nužudymo. Būtina kuo greičiau išsiaiškinti galimą jo vaidmenį, nes gali sumažėti visuomenės pasitikėjimas ir tuo galia pasinaudoti islamo ekstremistai.

  Charles Tannock (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, „The Economist“ neseniai paskelbė Pakistaną pavojingiausia pasaulio valstybe, turinčia atominį ginklą. Mano požiūriu, prezidento P. Musharrafo įsipareigojimas išnaikinti islamo terorizmą, deja, geriausiu atveju tebuvo neryžtingi bandymai, o jo įtaka ISI arba žvalgybos tarnyboms, kurios, kaip įtariama, bendradarbiauja su islamistais, taip pat silpna. Prie to dar pridėkite skaudų Kašmyro provincijos klausimą, Baluči separatizmą, Al Quados ir Talibano veiklą šiaurės vakarų pasienio teritorijose bei genčių valdomose srityse, keliančią nerimą NATO ir Afganistanui, ir gausite šalį, esančią ties sprogimo riba.

Benazir Bhutto sugrįžimas į Pakistaną suteikė šaliai vilties, tačiau jos gėdingas nužudymas ( kaltininkai turi būti surasti ir nubausti) nubloškė šalį atgal prie katastrofos slenksčio. Grįžti prie demokratijos yra taip pat sunku kaip ir anksčiau. Europos Sąjunga ir JAV tiki, kad P. Musharrafas, nepaisant jo polinkio į autokratiją, yra saugesnis pasirinkimas kare su terorizmu.

Pastaruosius 60 metų Pakistanui sunkiai sekėsi būti demokratiškam. Galbūt dabar laikas pamiršti viltį, kad vakarietiška daugiapartinė demokratija gali sėkmingai prigyti Pakistane, kurį visada valdė nedidelė elito grupelė. Tokia sistema labiau primena feodalinę valdžios paveldėjimu grįstą monarchiją, tai patvirtina ir staigus Benazir Bhutto devyniolikmečio sūnaus tapimas Pakistano liaudies partijos lyderiu. Neabejojama, kad jam labai pasiseks artėjančiuose vasario 18 d. rinkimuose.

Atrodo, kad Vakarams kyla pasirinkimas tarp Pakistano ir Indijos, tačiau tai – klaidingas dviejų pusių supriešinimas. Šis požiūris likęs nuo Šaltojo karo laikų. Indija, strateginė sąjungininkė, yra didžiausia progreso, klestėjimo, taikos ir stabilumo pietų Azijoje viltis. Indijos vertybės yra Europos Sąjungos vertybės – pasaulietinė demokratija, žmogaus teisės ir įstatymų valdžia. Pradėkime remti tuos, kurių vertybės sutampa su mūsiškėmis prieš stengdamiesi perauklėti tuos, kurių vertybės kitokios.

  Marianne Mikko (PSE). – (ET) Ponios ir ponai, Europos Parlamento Pietų Azijos delegacijos nariai įspėjo Pakistano vyriausybę dėl nepakankamos Benazir Bhutto apsaugos dar lapkričio mėnesį. Deja mūsų baimės dėl teroristų antpuolio pasitvirtino. Benazir Bhutto liks didvyre Pakistano liaudžiai ir tarptautinei bendruomenei. Jos nebuvimas kandidatų sąraše kelia abejonių dėl būsimų rinkimų teisėtumo.

Ši Pakistano krizė dar yra ir galimybė vesti šalį demokratijos keliu. Pakistano liaudis neišrinko generolo Musharraf savo prezidentu. Tačiau dabar yra puiki proga pasirikti, ar papulti į istoriją kaip kariniam diktatoriui, ar kaip demokratiniu būdu išrinktam prezidentui.

Kaip valstybės vadovas ponas Musharraf turi suprasti, kad rinkimuose turi laimėti demokratija, net jeigu jo asmuo turės prarasti galias. Ir mes norėsime paklausti paties pono Musharraf kitą savaitę Briuselyje tarptautinio komiteto susirinkimo metu.

Mes, Europos Sąjunga, privalome tęsti dialogą su Pakistanu. Būtent todėl, kaip teisingai pasakė komiteto nariai, privalome siųsti savo stebėtojus į rinkimus, kurie vyks vasario 18 d. Pakistano įvykiai neturi rūpėti tik JAV.

Skaidrus tarptautinis ponios Bhutto nužudymo tyrimas, visiškas spaudos atkūrimas ir sąžiningi rinkimai Pakistane yra labai svarbu ir Europos Sąjungai. Savo tikslų nepasieksime būdami vien tik stebėtojais. Neturime kitos išeitis kaip tik ir toliau vykdyti aktyvią politiką su Pakistanu.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, visiškai sutinku su mano kolegų pareiškimais, bet noriu pasakyti ir dar kai ką apie žmogų, ne apie situaciją. Suomijoje sakoma, kad karas nuo vieno žmogaus nepriklauso. Gali būti, bet karas tarp demokratijos ir ekstremizmo labai gali priklausyti nuo vienos moters.

Turiu galvoje buvusią, dabar nužudytą, Pakistano ministrę pirmininkę Benazir Bhutto. Man teko garbė ją sutikti ir dirbti. Jos šiluma, protas bei drąsa man paliko didelį įspūdį. Didžiuojuosi galėdama pasakyti, kad ji buvo mano draugė ir politinė sąjungininkė. Apie ją tiek daug pasakyta ir parašyta, kad galite paklausti, ką dar galima pasakyti. Manau, kad galiu pasidalinti kai kuo, ko jūs galbūt nežinojote. Jos paskutinis didelis demokratijos, žmonių teisių ir moterų teisių projektas buvo organizacijos, pavadintos „Musulmonės už demokratiją ir žmonių teises“, įkūrimas. Kartu su kitomis drąsiomis moterimis, tokiomis kaip Asma Jahangir iš Pakistano ir Dr. Shrin Ebadi iš Irano, ji įkūrė organizaciją, siekdama paskatinti musulmones visame pasaulyje reikalauti teisių, kurias, pasak Benazir Bhutto, Koranas moterims suteikia, bet kurios joms buvo atimtos daugybei šimtmečių.

2007 m. gegužę pasaulio demokratijos aktyvistės musulmonės išrinko ją pirmąja naujosios organizacijos pirmininke. Benazir Bhutto norėjo, kad organizacija teiktų paguodą musulmonėms, taip pat ir teisinius patarimus bei praktinę pagalbą ir, svarbiausia, padėtų joms suformuoti pasaulinį musulmonių tinklą, kuris kurtų taikų pasaulį, kuriame skirtingos religijos galėtų gyventi taikiai ir pagarbiai. Ji sakė: „Noriu sukurti Pakistaną, kuriame žydas galėtų eiti į sinagogą, krikščionis į bažnyčią, o musulmonas į mečetę, ir visi tai darytų drąsiai.“ Jos svajojo, kad naujoji organizacija padėtų paversti šį siekį tikrove visame pasaulyje – ir Vakarų, ir musulmoniškajame pasaulyje. Manau, kad geriausias būdas pagerbti mūsų drąsiosios sesers atminimą yra remti jos įkurtą organizaciją kaip vilties ženklą net po to, kai Benazir Bhutto tarp mūsų nebeliko.

PIRMININKAVO: M. A DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

  Jo Leinen (PSE). – (DE) Pone Prezidente, Benazir Bhutto yra pasakiusi savo sūnui: demokratijos Pakistane įgyvendinimas yra mūsų kerštas kariniam valdymui. Ponios ir ponai, privalome užtikrinti, kad Benazir Bhutto palikimas yra žodžiai ne tik savo sūnui, bet ir mums visiems ir tarptautinei bendruomenei, kad būtų užtikrintos demokratijos įgyvendinimo Pakistane sąlygos ir kad mes padėtume jas įgyvendinti.

Situacija šalyje nėra palanki, kaip jau minėjo daugelis pranešėjų. Išpuolio prieš Benazir Bhutto būdas kelia didelį susirūpinimą. Dar norėčiau paprašyti užtikrinti, kad nužudymą tirtų tarptautinis tyrimas. Gali būti, kad Skotland Jardas jau vykdo parengiamuosius tyrimo darbus, bet aš manau, kad būtų gerai, jog šis tyrimas būtų vykdomas JTO nurodymu.

Komisare, Tarybos pirmininke, sakėte, kad esame suinteresuoti dėl stabilumo Pakistane. Labai gerai, bet mes kalbame tik apie mažąją teroristų dalį. Būdami Pakistane išgirsite, kad karinė sistema skatina nestabilumą, o prezidentas Musharraf dar labiau blogina padėtį.

Pernai jis buvo čia, Parlamente. Mes išsakėme visą pagrindinę savo kritiką jo atžvilgiu. Situacija nepagerėjo, o daugelis dalykų pasikeitė į blogąją pusę, todėl tikrai nesuprantu, kaip čia yra, kad kitą savaitę jis vėl atvyks į Parlamentą. Civilizuota Pakistano visuomenė mato tai kaip paslėptą bendradarbiavimą, nes Vakarai priima ir karinę sistemą ir patį poną Musharraf. Matau kitą savaitę privalome tai išsiaiškinti.

  Giulietto Chiesa (PSE). – (IT) Pone Prezidente, ponios ir ponai, Pakistanas dabar yra tikrai pavojinga vieta, pagrindinis užveržtas mazgas, kuriame persipynusios visos terorizmo gijos. Tuo pačiu ši šalis yra pagrindinis Vakarų sąjungininkas kovoje su terorizmu. Šios priešpriešos išvengti negalima, kaip ir nebus galima karo Afganistane pabaiga be ryžtingų sprendimų.

Dabartinė Europos politika nelabai pajėgi daug ką išspręsti, bent jau tol, kol ji veikia remdama Jungtinių Valstijų politiką. Mes galime ir privalome paprašyti pono Musharraf atkurti konstituciją ir vykdyti tinkamus rinkimus. Keistas ir tragiškas Benazir Bhutto nužudymas parodė, kad mes esame bejėgiai ir taip yra todėl, kad terorizmas Pakistane yra labai įsišaknijęs ir yra susijęs su slaptosiomis tarnybomis, kurios – nepamirškime – sukūrė Talibaną ir šiandien jį palaiko bei jam padeda.

Turėtume paprašyti prezidento Musharraf apsivalyti, o Jungtinių Valstijų, kurios palaiko labai glaudžius santykius su tomis specialiosiomis tarnybomis, paprašyti išaiškinti mums tuos ryšius, nes jeigu Osama bin Ladenas vis dar gyvas, taip yra dėl tų slaptųjų tarnybų, nebent jis jau būtų nužudytas. Dar daugiau, norėčiau jums priminti, kad Benazir Bhutto kalbėjo apie tai savo interviu „Al Jazeera“ 2007 m. lapkričio 2 d. ir taip pat įvardino bin Ladeno žudiką, Omar Sheikh, kuris, kaip savo naujoje knygoje tvirtina prezidentas Musharraf, yra buvęs britų MI6 agentas.

Atsižvelgdamas į visa tai tikiu, kad pageidavimas, skirtas tarptautinei komisijai, ištirti Benazir Bhutto mirtį, būtų geras sprendimas iš Europos pusės.

  Neena Gill (PSE). Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą Benazir Bhutto šeimai ir draugams. Jos netektis yra ne tik Pakistano, bet ir viso pasaulio netektis.

Labai didžiuojuosi, kad pažinojau ją asmeniškai. Ji pakvietė mane prisijungti grįždama į Pakistaną, ir kai gavau jos sveikinimus su Naujaisiais metais praėjus keletui dienų po jos nužudymo, mane apėmė didžiulis skausmas.

Prisimenu Benazir kaip labai stiprią charizmatišką moterį, kuri, būdama 35-erių, tvirtai pareiškė teisę valdyti musulmonišką valstybę kaip pirmoji išrinkta moteris vadovė. Tikiu, kad ji bus prisimenama kaip viena iškiliausių amžiaus asmenybių – lyderė, kuri įkvėpė ir moteris, ir vyrus už Pietų Azijos ribų ir buvo geresnės Pakistano ateities simbolis.

Benazir mirtis sukėlė sumaištį jos šalyje, vienintelis būdas pasiekti stabilumo yra atsakyti į klausimus, kylančius apie jos nužudymą. Daugybė žmonių net tik Pakistane, bet ir mano atstovaujamame Artimųjų Rytų regione nori žinoti kaltininkus. Todėl prašau Tarybos remti reikalavimus atlikti tarptautinį Jungtinių Tautų žmogžudystės tyrimą, prašau Tarybos bei Komisijos pranešti Parlamentui savo poziciją šiuo klausimu.

Benazir Bhutto kovojo už demokratinį Pakistaną ir taikų civilinės valdžios perdavimą. Jos kova kainavo gyvybę. Neleiskime, kad jos mirtis būtų veltui. Turime tęsti jos veiklą, ir aš džiaugiuosi, kad komisarė siunčia stiprią rinkimų stebėjimo misiją. Tačiau jei norime, kad šių stebėjimų rezultatais būtų pasitikima, reikia dabar informuoti Pakistano valdžią apie metodus, kuriuos rinkimų stebėtojai naudos, kad nustatytų, ar būsimi rinkimai bus laisvi ir teisingi, o tam reikia, kad peržiūrint rinkimų taisykles ir procedūras dalyvautų visos šalys. Bet, svarbiausia, norėčiau pabrėžti, kad reikia panaikinti visus spaudos suvaržymus ir leisti rinkiminius susitikimus ir kampanijas, o tam pastarąsias keletą savaičių buvo priešinamasi.

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, tragiška Benazir Bhutto mirtis paliko mums palikimą, svarbų palikimą: tikėti tuo, kuo tikėjo ji – tai yra, kad Pakistano žmonės gali valdyti demokratiškai.

Šių metų lapkritį atliktoje apklausoje 70 procentų pakistaniečių patvirtino, kad jie norėtų, jog būtų panaikinti viešų susitikimų su rinkėjais suvaržymai; kad jie yra prieš politinių renginių draudimą ir nepritaria Aukščiausiojo teismo vyriausiojo teisėjo sulaikymui.

Tai – tyli dauguma pakistaniečių, kurie nori gyventi taikiai ir demokratiškai, ir jei mes norime stabilumo tokioje nepastovioje šalyje, galime jį rasti per politinį susitaikymo ir demokratijos procesą.

Aš sveikinu Komisijos sprendimą siųsti rinkimų stebėjimo misiją, bet turiu du klausimus komisarei: pirma, girdėjome, kad balsavimo sąrašai visoje šalyje naikinami, kaip tokiomis aplinkybėmis gali vykti rinkimai?

Antra – prezidentas P. Musharrafas taip pat uždraudė nepriklausomas rinkėjų apklausas. Aš raginu Komisiją pareikalauti, kad Pakistano valdžia leistų patikrinti šių rinkimų rezultatus.

  Richard Howitt (PSE). Gerb. Pirmininke, žudikų taikinys buvo ne vien Benazir Bhutto, bet ir visi, kurie kovoja už demokratijos principus. Turėtume remti Pakistano daugumą, kuri siekia skatinti demokratiją, o Ch. Tannockas klysta, sakydamas, kad visi Pakistane atmeta europietiškas vertybes, tai jam galėtų pasakyti ir 800 000 Pakistano kilmės britų.

Aš pritariu komisarės B. Ferrero – Waldner sprendimui sustiprinti Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misiją ir pripažįstu mūsų svarbų vaidmenį kuriant pasitikėjimą rinkimų procesu. Per ją ir per šios dienos diskusijas aš raginu Pakistaną panaikinti visus politinių kampanijų apribojimus, paleisti likusius politinius kalinius, iš anksto paskelbti spaudoje balsavimo vietas ir užtikrinti, kad visi rezultatai nedelsiant bus viešai paskelbti.

Mes turime pasveikinti nepaprastosios padėties atšaukimą, prezidento P. Musharrafo pasitraukimą iš kariuomenės vado pareigų ir jo kvietimą į mano paties šalį, Jungtinę Karalystę, padėti tirti B. Bhutto mirtį. Kariniai ekstremistai nėra grėsmė vien Pakistanui – jie kelia grėsmę mums visiems.

  Sajjad Karim (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, lapkričio 14 d. šiame Parlamente aš pareiškiau, kad didžiausia grėsmė, kylanti Pakistanui iš vidaus, yra terorizmo grėsmė. Siaubingas Benazir Bhutto nužudymas tai įrodo, bet ar tokio įrodymo reikėjo.

Tą dieną ekstremistai smogė, bet negalima leisti, kad ta diena taptų jų pergalės diena. Mes prašėme prezidento P. Musharrafo tą dieną atšaukti nepaprastąją padėtį, atkurti Konstituciją, atnaujinti Aukščiausiojo teismo veiklą ir pradėti laisvus ir teisingus rinkimus.

Jis visa tai atliko, nors nebūtinai nepriekaištingai, jis taip pat atsisakė savo vaidmens kariuomenėje. Turime paraginti Pakistano politikus susivienyti ir paremti šį procesą. Pakistanas išgyvena sumaišties kupiną laiką, o mes turime padėti šaliai.

Dar vienas dalykas. Man kelia susirūpinimą, kad šiame Parlamente yra iškraipoma kai kurių Pakistano žiniasklaidos priemonių, ypač GEO kanalo žinios. Šis Parlamentas visada rėmė laisvą ir teisingą žiniasklaidą. Mes ją taip pat remiame ir prašome: nepiktnaudžiaukite laisve, kurią mes branginame.

  Véronique De Keyser (PSE). – (FR) Pone Prezidente, Komisare, labai gerai suprantu daugelio rūpestį, įskaitant jūsų ir Bernard Kouchner, dėl rinkimų misijos vykdymo Pakistane.

Tai yra vienas iš nedaugelio likusių būdų panaudoti spaudimą prieš poną Musharraf, bet turėtume suprasti, kad šis stebimoji misija veiks labai ypatingomis sąlygomis.

Dažniausiai mes tiriame prieš rinkimus, jiems vykstant ir jiems pasibaigus. Atsižvelgdami į tai, kad įvyko prieš rinkimus, mes jau žinome, kiek daug dalykų buvo suklastota. Benazir Bhutto su ponu Latif Khosa parašė 160 puslapių ataskaitą apie galimą šių rinkimų rezultatų klastojimą ypač atsižvelgiant į kompiuterių naudojimą. Šią ataskaitą ji turėjo atiduoti dviems JAV kongreso nariams tos dienos, kai ji buvo nužudyta, vakare.

Ar mes turime galimybių patikrinti kompiuterinį klastojimą vykdydami rinkimų stebėjimo misijas? Jei ne, galėtume nuspręsti, kad net jeigu „prieš“ buvo daugiau negu abejotina, „rinkimų metu“ buvo įprasta, net jeigu ir vyko klastojimas. Norėčiau išreikti pageidavimą dėl labai ypatingos stebėjimo misijos ir prašau neskelbti šių rinkimų demokratiškais, jei negalime to patikrinti.

  Sorin Frunzăverde (PPE-DE). – (RO) Benazir Bhutto atkartojo tragišką savo šeimos likimą, kurį pradėjo jos tėvas Zulfikar Ali Bhutto. Ponios Bhutto nužudymas turėjo užkirsti kelią Pakistano demokratizavimui ir pakirsti šios šalies stabilumą, kuri, kaip neturėtume to pamiršti, yra pagrindinis mūsų sąjungininkas kovoje su terorizmu Afganistane. Leiskite priminti, kad 25 Europos šalys narės turi civilinių ar karinių atstovų Afganistane. Pakistano armija įtraukta į svarbias operacijas, skirtas palaikyti karinę pusiausvyrą Afganistano pasienyje, ypač Zabol ir Helmand provincijose, kur mums atstovauja daugiausia Britanijos, Lietuvos ir Rumunijos kariai.

Į tai atsižvelgiant labai svarbu aptarti atsakomybę dėl ponios Bhutto nužudymo, labai svarbu aptarti demokratizavimo procesą ir jo tęstinumą, tačiau lygiai taip pat svarbu aptarti karinės pusiausvyros Afganistano pasienyje išlaikymo problemą ir šios pusiausvyros išlaikymo garantavimo priemones, nes, pone Prezidente, bet kokia nesėkmė Afganistane dėl Pakistane esančios nestabilios padėties, būtų gėdingas įvykis laisvame ir demokratiniame pasaulyje, kurį mes atstovaujame.

  Charles Tannock (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, pagal tvarką aš norėčiau atsakyti R. Howitt pagal „catch-the-eye“ procedūrą, nes jis buvo neteisus. Aš kalbėjau apie Indijos valstybę ir Pakistano valstybę bei abiejų šalių vyriausybes, o ne apie šių šalių žmones ar šių šalių kilmės žmones, kurie gyvena Europos valstybėse narėse. Aš kalbėjau apie santvarkas, ne žmones, todėl noriu, kad R. Howitt atsiimtų savo komentarus.

  Pirmininkas. Aš galiu jums duoti trisdešimt sekundžių.

  Charles Tannock (PPE-DE). Tai labai malonu, bet jau viską pasakiau. Aš tiesiog patvirtinu, kad savo kalboje paminėjau faktą, kad Indija yra pasaulietiškos demokratijos šalis, gerbianti žmogaus teises, netildanti žiniasklaidos, nepersekiojanti krikščionių ar musulmonų ir leidžianti žmonėms išreikšti savo nuomonę ir praktikuoti savo religiją. Gaila, Pakistanas per pastaruosius 50 metų išgyveno sunkių karinės diktatūros ir religinių mažumų bei etninių mažumų represijų laikotarpių. Su tuo turi tvarkytis valstybė ir vyriausybė, o ne tos šalies žmonės. Taigi aš jokiais būdais neabejoju, kad Pakistano ir Indijos kilmės žmonės, gyvenantys Londone, kuriems aš atstovauju, pritaria Europos Sąjungos vertybėms.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Kalbėsiu trumpai. Buvo iškelti keli klausimai dėl tyrimo, keli raginimai surengti nepriklausomą ar tarptautinį tyrimą ir keli pageidavimai, kad Taryba išreikštų savo nuomonę. Norėčiau pabrėžti, kad Taryba neaptarė šio klausimo, todėl negalime kalbėti apie Tarybos požiūrį. Tačiau galiu išreikšti tvirtą pirmininkaujančiosios valstybės narės įsitikinimą, kad tyrimas bus vykdomas atsižvelgiant į tarptautinius standartus. Esame patenkinti, kad bent viena Šalis narė, Jungtinė karalystė, jau bendradarbiauja teikdama dalindamasi atitinkama patirtimi su Pakistano valdžios atstovais.

kalbant apie rinkimus, norėčiau priminti pirmininkaujančiosios valstybės narės sausio 3 d. išleistą sprendimą, kuriame ypatingas dėmesys buvo skiriamas poreikiui daryti viską, kas įmanoma, kad būtų prižiūrimas, stiprinamas ir tęsiamas demokratizavimo procesas Pakistane.

Norėčiau dar kartą pasveikinti Europos Komisijos sprendimą sustiprinti rinkimų stebėjimo misiją Pakistane ir dar kartą pakartoti kreipimąsi į Pakistano valdžios institucijas, kad išnaudotų iki rinkimų likusį laiką gerinant rinkimų padėtį ir vykdymą.

  Benita Ferrero –Waldner, Komisijos narė. Gerb. Pirmininke, leiskite pradėti keliomis bendromis pastabomis apie šią labai įdomią diskusiją.

Žinau, kad visada bus tvirtinančių, jog stabilumas ir demokratija Pakistane kažkodėl nedera. Leiskite pasakyti, kad aš manau, jog be grįžimo prie demokratinio valdymo ir visiškai atsakingų pilietinių institucijų įtvirtinimo šalyje negalės būti ilgalaikio stabilumo, ir daugiausia naudos gaus ekstremistai. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad būtume ten, kad padėtume šiai šaliai . Net po tragiškos Benazir Bhutto ir kitų mirties aš nesiliauju tikėjusi, kad Pakistanas gali žengti stabilumo ir tobulesnės demokratijos link, išrinkti naują vyriausybę, kuria tauta labiau pasitikės.

Kad tai įvyktų, rinkimai turės būti demokratiški ir skaidrūs. Dabar Pakistanui labai svarbus laikas, kai prezidentas P. Musharrafas turėtų parodyti savo šaliai ir pasauliui, kad siekia užtikrinti, jog šie rinkimai vyks demokratiškai ir skaidriai, laikantis tarptautinių standartų.

Kokios sąlygos labiausiai tinka rinkimams? Be politinių ir saugumo sąlygų, kurias jau minėjau kalbos pradžioje, kitus svarbius elementus, būtinus tinkamai rinkimų aplinkai, dabar išvardinsiu.

Pirmiausia reikia, kad rinkimų administracinis aparatas veiktų skaidriai ir padėtų rinkėjams bei keltų jų pasitikėjimą, antra, visų balsavimo vietų rezultatai ir visi rezultatų apibendrinimo lygiai turėtų būti skelbiami viešai, trečia, skaičiavimo ir duomenų sisteminimo procesas turi būti atviras tikrinti, ketvirta, reikalinga žiniasklaidos laisvė ir penkta, reikalinga nepriklausoma struktūra, kuri atliktų su rinkimais susijusių skundų ir prašymų nagrinėjimo procedūras.

Dėl balsavimo vietų paviešinimo – jau žinoma, kad jos bus tos pačios, kaip ir praėjusių rinkimų metu. Šis klausimas aiškus.

Mes žinome, kad pasitaikė tokių pavienių atvejų, jog kai kurie balsavimo sąrašai buvo sunaikinti, tačiau, laimė, visi sąrašai saugomi kompaktiniuose diskuose, kuriuos turi rinkimų komisija, ir sunaikintieji sąrašai bus atkurti. Taigi, jie bus panaudoti.

Dėl nepriklausomos rinkėjų apklausos po balsavimo – tai nėra svarbiausias rinkimų elementas. Tačiau tai – vis dažnesnė praktika daugelyje šalių, taigi tokia apklausa turėtų vykti ir čia.

Yra dar keletas dalykų:

Dabar leiskite panagrinėti tyrimus. Kaip minėjau kalbos pradžioje, tyrimas šalyje vyksta, padeda ir Scotland Yard tarnyba. Turėtume palaukti tyrimo rezultatų ir tikėti, kad pasinaudodamas sukaupta patirtimi Scotland Yard galės padėti Pakistano tarnyboms. Žinoma, dirbant šį darbą turės būti suteikta visokeriopa pagalba ir visi reikiami leidimai.

Po rinkimų gali prireikti tarptautinės grupės, sudarytos iš autoritetingų asmenų, pagalbos, bet pirmiausia turime palaukti, ką parodys tyrimas. Manau, jog dar per anksti priimti sprendimą. Tarybos darbo grupė tik trumpai padiskutavo ir nieko galutinai nenutarė.

Leiskite man taip pat pasakyti, kad labai svarbu padėti Pakistanui kovoti su terorizmu ir kad visi prašymai, paminėti diskusijoje, tokie kaip paleisti kalinius, yra labai svarbūs.

Aš taip pat labai aiškiai pabrėžiau, kad tokiai šaliai kaip Pakistanas svarbu didesnį dėmesį skirti švietimui. Mes tai darome jau kurį laiką ir darbo užteks ilgam. Bet jei norime demokratijos, turime tikrai stengtis pakeisti padėtį, todėl norėčiau toliau vykdyti savo bendradarbiavimo projektus, ypač problematiškiausiose srityse, t.y., Šiaurės Vakarų pasienio provincijoje, Balučistane, Vaziristane ir t.t.

Norėčiau dar kartą pasakyti, kad M. Gahler, jūsų kolega, vyriausiasis rinkimų stebėtojas, yra tas žmogus, kuris tomis sunkiomis dienomis Pakistane jau parodė, kaip rimtai jis ėmėsi vykdyti savo veiklą, padedamas 52 ilgalaikių stebėtojų ir 11 pagrindinių žmonių komandos, kurie tiria visus smulkius rinkimų stebėjimo misijos klausimus. Šis klausimas bus labai specifinis, ir jums tai bus gera proga pačiam pasakyti prezidentui P. Musharrafui, ką manote. Todėl labai gerai, kad pamatysite jį užsienio reikalų komitete.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, norėčiau paklausti, kaip moteris galėtų akimis atkreipti į save dėmesį, jei ji sėdi tolimajame salės krašte? Norėčiau paklausti, ar esu įtraukta į sąrašą arba kaip moteris galėtų tai padaryti.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, pagal tvarką, aš tikriausiai buvau pirmasis šią popietę, kuriam pritaikyta „catch-the-eye“ procedūra. Nežinau, kodėl jūs nesuteikėte man galimybės kalbėti. Jūs suteikėte papildomą galimybę vienam mano kolegų, kuris jau kalbėjo šių diskusijų metu. Net davėte jam daugiau laiko!

Aš nė kiek neprieštarauju tam, ką jis pasakė. Tai buvo tiesiog procedūra, kurios jūs laikėtės, ir aš manau, neteisinga, nes nesuteikėte man galimybės kalbėti.

Aš norėjau pabrėžti, kad mums reikia stabilios ir patikimos valdžios Pakistane.

  Pirmininkas. – Pone Van Orden, man buvo pranešta, kad Jūs jau kalbėjote šiandien pagal „catch-the-eye“ procedūrą ir todėl, atsižvelgdamas į taisykles, kurios buvo parengtos siekiant užtikrinti, kad narių pasisakymai apimtų kiek galint daugiau klausimų, priimu sprendimą šį kartą Jums žodžio nesuteikti. Tačiau norėčiau priminti, kad dar turėsite galimybę pasisakyti. Bet kuriuo atveju Jus įtraukiau į sąrašą ir į tai tikrai bus atsižvelgta. Turime tęsti, nes kitaip nebeliks laiko klausimams. Apgailestauju, bet diskusijos tęsti nebegalime. Todėl pereikime prie kito punkto – klausimų Tarybai.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, tai, ką jūs pasakėte, yra netiesa. Anksčiau „catch-the-eye“ galimybė buvo, nes niekas nenorėjo pasisakyti, todėl tai atrodė kaip galimybė.

Aš specialiai prašiau leisti pasisakyti diskusijose dėl Pakistano. Savo kalbą pateikiau raštu ir visų diskusijų metu rodžiau norą kalbėti. Todėl neatleistina, kad iš manęs buvo atimta ši galimybė, nes aš turėjau svarbių pastabų.

Aš labai nusivyliau jūsų sugebėjimu vesti posėdį.

  Pirmininkas . – Jūsų prieštaravimas pastebėtas, pone Van Orden.

11. Klausimai (Tarybai)

  Pirmininkas . − Kitas punktas: Klausimų valanda (B6-0001/2008).

Tarybai pateikti klausimai.

Klausimas Nr. 1, kurį pateikė Marian Harkin (H-0961/07).

Tema: Jaunimo Darbo Partija

Kaip Taryba ketina įgyvendinti savo prioritetus jaunimo srityje, kurie buvo pristatyti Tarybos Jaunimo darbo partijoje 2007 m. gruodžio mėn. ir ypač dėl savanorių vaidmens šioje srityje?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Jums padedant mums bus tikrai lengviau. Kalbant apie atsakymą į ponios Harkin klausimą, norėčiau atkreipti dėmesį į naujausias Tarybos iniciatyvas. Tai susiję su savanoriškos jaunimo veiklos rezoliucija, kurią Taryba priėmė 2007 m. lapkričio 16 d.

Šios naujausios iniciatyvos paskirtis – patvirtinti ir konsoliduoti bendrųjų tikslų, susijusių su savanoriška jaunimo veikla, tinkamumą ir pagrįstumą. Ši veikla buvo apibrėžta 2004 m. Be to, ši iniciatyva pabrėžia tarpsektorinį savanoriškos veiklos pobūdį ir įmonių skatinimo remti tokią jaunimo veiklą svarbą.

Iš esmės, rezultatas patvirtino veiksmų, su kuriais Šalys narės turi sutikti realizuodamos bendruosius tikslus savanoriškos jaunimo veiklos srityje, gaires. Rezoliucija Šalis nares skatina iš pirmiau minėtų veiksmų gairių iki šių metų rugsėjo mėnesio rinktis tas gaires, kurioms jos skirs daugiausia dėmesio ir nustatyti tų gairių įgyvendinimo nacionalines strategijas ir konkrečias priemones.

Todėl pirmininkaujančioji valstybė narė tiki, kad savanoriškos jaunimo veiklos klausimas liks tarp pagrindinių politinių Tarybos ir Parlamento užduočių. Mes tikime, kad Šalys narės baigs suplanuotas veiklas atsižvelgdamos į šią rezoliuciją iki nustatyto termino, t. y. iki šių metų rugsėjo mėnesio.

  Marian Harkin (ALDE). Gerb. Pirmininke, dėkoju pirmininkaujančiai Slovėnijai už jos atsakymą. Pirmininke, aš jums linkiu sėkmės pradedant pirmininkavimą. Man malonu matyti, kad jūs – eidami po Portugalijos pirmininkavimo į Prancūzijos pirmininkavimą – toliau itin pabrėžiate savanorystę, o ypač jaunimo savanorystę.

Aš girdžiu, ką jūs sakote apie valstybes nares, reaguosiančias iki rugsėjo, tikiu, kad per ateinančius šešis pirmininkavimo mėnesius jūs spręsite problemas, pvz., jaunimo įtraukties ir švietimo, siekdami pagerinti jaunų žmonių užimtumą per sananorystę ir atkreipsite dėmesį į kultūrinius mainus. Aš tik norėjau paklausti, ar jūs turite kokių planų prisidėti prie kartų savanorystės. Vyresni žmonės turi daug laiko – mes gyvename ilgiau – o bendra kartų savanorystės koncepcija suteikia daug teigiamų galimybių. Ar esate numatę kokių nors iniciatyvų šiuo klausimu?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Ponia Harkin, šiuo metu negaliu pasiūlyti jums konkretesnių ar tikslesnių iniciatyvų. Kol kas esame sutelkę dėmesį į priimtos rezoliucijos įgyvendinimą. Galbūt reikėtų pakviesti Šalis nares tinkamu laiku, t. y. priminti joms nustatytą terminą. Jūs teisi: veikla kitose srityse suteiks galimybę sukurti papildomų temų ir iškelti papildomų klausimų, susijusių su savanoriška veikla, įskaitant bendradarbiavimo tarp kartų aspektą. Viena iš šių veiklos sričių neabejotinai yra tarpkultūrinis dialogas.

Bet kuriuo atveju, mes atsižvelgsime į jūsų pastabą, t.y. atsižvelgsime į ją planuodami savo kitų šešių mėnesių veiklą.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Norėčiau pasiteirauti apie kitas jaunų žmonių apsaugojimo nuo žalingų įpročių priemones. Parlamente aptarėme Europos Komisijos strategiją kovojant su alkoholio daroma žala. Tai ypač žalinga jauniems žmonėms. Kokios priemonės, be savanoriškos veiklos, galėtų sumažinti šią žalą ir apsaugoti jaunus žmones nuo žalingo įpročio? Ar Slovėnija turi patirties šiuo klausimu?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Be abejo, dėmesys jauniems žmonėms bus viena iš svarbiausių temų Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu, ypač Lisabonos strategijos rėmuose. Tai yra vystymo ir darbo vietų kūrimo strategija.

Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė skirs ypatingą dėmesį jaunimo klausimams, ypač švietimo, kvalifikacijos ir efektyvesnio įtraukimo į darbo rinką srityse. Tai viskas, ką išsamiai žinau apie konkretesnes iniciatyvas, kurias planuoja Slovėnija savo pirmininkavimo laikotarpiu.

Kita vertus, numatyta daug veiklos sveikatos ir kovos su alkoholizmu srityse. Esu įsitikinęs, kad į tai atsižvelgiant bus skiriamas reikiamas dėmesys siekiant apsaugoti jaunimą nuo piktnaudžiavimo alkoholiu.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 2, kurį pateikė Manuel Medina Ortega (H-0963/07)

Tema: Daugiašališkumas ir dvišaliai susitarimai

Ar Taryba mano, kad tai, kad padaugėjo USA, ES ir kitų tarptautinių veikėjų pasirašytų dvišalių prekybos susitarimų, dera su visapusiškais principais, kuriais pagrįsta Pasaulio prekybos organizacija?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Europos Sąjunga remia įvairias daugiašališkumo formas, įskaitant Pasaulio prekybos organizaciją, kuri, mūsų nuomone, yra puikus daugiašalės organizacijos pavyzdys. Kelis dešimtmečius prieš įkuriant Pasaulio prekybos organizaciją Europoje buvo kalbama apie tokios prekybos organizacijos įkūrimą. Vėliau Europos Sąjunga suvaidino pagrindinį vaidmenį kurdama Pasaulio prekybos organizaciją Urugvajuje vykusių derybų metu. Jei galėčiau taip išsireikšti, ji suvaidino pagrindinį vaidmenį paskutiniu derybų etapu, todėl negalima abejoti Europos Sąjungos daugiašalės prekybos palaikymu.

ES suvaidino pagrindinį vaidmenį kai 2001 m. Pasaulio prekybos organizacijos 4-joje ministrų konferencijoje buvo priimta įgyvendinimo darbotvarkė. Derybų metu Europos Sąjunga nusprendė nukreipti visus išteklius ir politinę valią siekiant užbaigti tą derybų etapą. Prieš tą derybų etapą ar pačių derybų metu nebuvo vykdomos derybos dėl dvišalės prekybos sutarčių.

2006 m. spalio mėn. Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, pavadintą „Globalinė Europa, konkuravimas pasaulyje“. Ataskaitoje aptariami pakeitimai, kuriuos sukėlė globalizacijos procesas. Joje siūloma Europos Sąjungai imtis atsako į šį procesą atsižvelgiant į atnaujintą Lisabonos strategiją, ypač dėl prekybos strategijų. Atsižvelgiant į ataskaitą, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, o Taryba priėmė sprendimų.

Tarybos sprendimai aiškiai parodo, kad visos ateities dvišalės sutartys dėl laisvos prekybos suformuos daugiašalių derybų pagrindą ir, kas tikriausiai dar svarbiau, jie papildys Pasaulio prekybos organizacijos platformą. Atsižvelgiant į derybų direktyvų sąlygas, kurias 2007 m. pavasarį patvirtino Taryba, derybos dėl laisvos prekybos sutarčių buvo pradėtos su ASEAN šalimis narėmis bei su Indija ir Korėja. Šios derybos tebevyksta ir kiekvienas atskiras sprendimas bus priimtas numatytu laiku.

  Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Pone Prezidente, manau, kad Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė teisingai atsakė į mano užduotus klausimus, su jai būdingu aiškumu ir aš esu dėkingas už parodytą dėmesį.

Norėčiau užduoti papildomą klausimą susijusį su santykine Lisabonos aukščiausio lygio susitikimo su Afrikos šalimis nesėkme. Panašu kad vienos Afrikos šalys sutiko su Europos Sąjungos pasiūlymais, o kitos – ne.

Ar Tarybos pirmininkaujančioji valstybė narė mano, kad reikėtų tęsti šią diferencijavimo strategiją atsižvelgiant į Lisabonoje matytus nesutarimus. Kitais žodžiais tariant, ar mes ir toliau remsime daugiašališkumą, ar Lisabonos aukščiausiojo lygio viršūnių susitikimas privers mus eiti dvišalių susitarimų tarp skirtingų šalių keliu, pavyzdžiui, Afrikos kontinente?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Mes ir toliau remsime daugiašališkumą. Norėčiau pabrėžti du dalykus, susijusius su dvišaliais susitarimais. Visų pirma minimi susitarimai yra daugiašalę platformą papildantys susitarimai. Ir antra, šie susitarimai yra apjungiamojo pobūdžio kol sugebėsime išspręsti šias problemas atsižvelgdami į daugiašališkumo struktūrą, Pasaulio prekybos organizaciją, kuri yra pageidautina Europos Sąjungos struktūra sprendžiant tokius klausimus.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Pone Prezidente, noriu pateikti šį klausimą: kokią įtaką PPO deryboms turės padidėjusios maisto ir energijos kainos? Žinome, kad didžiausias trikdis buvo subsidijos ir Jungtinių Valstijų ūkių įstatymo projektas ir kad Europa be jokios abejonės nukentėjo dėl padidėjusių kainų pasaulinėje rinkoje. Ar yra galimybių atitinkamai koreguoti kvotas ir prievoles? Ar Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė planuoja kokią nors iniciatyvą siekiant užbaigti PPO derybas?

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). – (ES) Pone Prezidente, sutinku su pirmininkaujančiąja valstybe nare, kad turėtume skirti daugiau dėmesio ir svarbos daugiašaliams susitarimams, negu dvišaliams susitarimams, bet praėjo jau daug metų kai buvo pradėtas Urugvajaus etapas, o prieš jį dar Doha etapas, bet Pasaulio prekybos organizacija nepadarė jokių rimtų išvadų arba jas nukėlė tikrai per toli į ateitį.

Tuo metu jungtinės Valstijos pasirašė laisvosios prekybos sutartis su įvairiomis Pietų Amerikos šalimis. Norėčiau užduoti šį klausimą: koks Tarybos požiūris atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutartį su Mercosur bloku, kurios buvo taip ilgai lauktą?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Nuolat augančios energijos kainos, ypač kuro ir maisto, yra pasaulinė problema, o tuo pačiu ir Europos Sąjungos problema.

Be jokios abejonės jos paveiks Pasaulio prekybos organizacijos derybų dalyvių tarpusavio ryšius. Šiuo atžvilgiu jos gali daryti įtaką adaptacijai, t. y. tam tikrų pozicijų laikymuisi. Šiuo metu, Slovėnijos pirmininkaujančiosios šalies narės požiūriu, sunku nustatyti šio poveikio pobūdį, bet poveikis labai tikėtinas ir mes turime jam pasirengti.

Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė neplanuoja savo iniciatyvų, bet išnagrinės ir palaikys atitinkamas Komisijos, kuri yra atsakinga už šio proceso vykdymo priežiūrą, iniciatyvas.

Atsižvelgiant į daugiašales derybas, Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė gailisi dėl fakto, kad dar nėra pasiektas daugiašalis susitarimas Pasaulio prekybos organizacijoje. Mes ir toliau stengsimės, kad toks susitarimas būtų pasiektas. Mes diskutuosime apie prekybos susitarimą ir su Mercosur šalimis, kurios teikia galimybę aptarti kilusius klausimus aukščiausio lygio susitikimo tarp Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono (LAC) šalimis, metu. Mes planuojame specialų susitikimą tarp Europos Sąjungos trejetuko ir Mercosur šalių, kuris vyks gegužės mėnesį aukščiausio lygio susitikimo tarp ES ir LAC šalių Limoje, Peru, metu.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 3, kurį pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0967/07)

Tema: Šeimai palankios politikos skatinimo priemonės

Kokių priemonių Taryba imsis siekdama skatinti šeimai palankią politiką ir kaip ji ketina remti Europos aljansą už šeimas, kurį įsteigti Taryba nusprendė 2007 m. kovo mėn.?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Europos Sąjunga turėti pasinaudoti įtikinamu įnašu, kurį suteikė Europos apsikeitimo gera praktika, atsižvelgiant į faktą, kad būtent Šalys narės yra atsakingos už atitinkamų ir ilgalaikių šeimos strategijų sukūrimą. Šie apsikeitimai gali paskatinti glaudesnius socialinius ryšius ir taip padėti įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus.

Todėl pirmininkaujančioji valstybė narė laikosi nuomonės, kad Šeimų sąjunga yra labai naudingas forumas, skirtas nuomonių ir gerų praktikų apsikeitimui, kaip jau minėta pirmiau. Pirmininkaujančioji valstybė narė yra įsitikinusi, kad Šeimų sąjunga atspindi Europos Sąjungos ir jos Šalių narių įsipareigojimus atsižvelgiant į demografinius pasikeitimus ir klausimus, susijusius su šeimoms naudingomis strategijomis.

Sąjunga suteikia Šalims narėms galimybę keistis informacija bei patirtimi ir tokiu būdu padėti vieni kitiems ieškant tinkamo politinio atsako. Tuo pačiu pirmininkaujančioji valstybė narė laikosi nuomonės, kad nėra būtina kurti naujų struktūrų Europos lygiu, bet mes sieksime sutvirtinti esamas priemones ir struktūras.

Praeitą gegužį Taryba priėmė išsamų sprendimą apie praktinį Šeimų sąjungos veikimą. Taryba paruošė šiuos sprendimus kartu su Šalimis narėmis ir atsižvelgė į svarbų Šalių narių vaidmenį šioje srityje. Taryba dar kartą pabrėžė savo paramą Šeimų sąjungai 2007 m. gruodžio 5 d. priimdama sprendimus, susijusius su darniais vyrų ir moterų vaidmenimis.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone Prezidente, norėčiau padėkoti Slovėnijos pirmininkaujančiajai valstybei narei už atsakymą ir paklausti, kokius konkrečius technologinės patirties apsikeitimus ji atskleidė ir kas yra atsakingas už techninės pagalbos teikimo valdymą.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Šiuos pakeitimus įgyvendina ne pirmininkaujančioji valstybė narė, bet Šeimų sąjunga. Todėl negaliu pateikti jūsų pageidaujamos informacijos. Tačiau galiu pasidomėti ir informuoti jus vėliau.

  Brian Crowley (UEN). Gerb. Pirmininke, aš norėčiau palinkėti Slovėnijai sėkmės pirmininkaujant ir jai pirmą kartą dalyvaujant klausimų valandoje. Dėl klausimo, kurį iškėlė mano kolega: iš karto su trimis dalykais, susijusiais su šeimai palankia politika.

Pirma, vaikai ir vaikų teisės per dažnai yra suprantamos kaip atskiras dalykas, o ne šeimos politikos dalis.

Antra, bendra problema, susijusi su tuo, kaip mes skatiname – mes visi žinome, kaip suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą – didesnį dalyvavimą šeimos gyvenime.

Trečia, visų svarbiausia tie žmonės, kurie priversti išvykti iš namų: migrantai arba pabėgėliai, ir padalintų šeimų sujungimo klausimas.

Ar Slovėnijos pirmininkavimo metu bus pateikta kokių nors pasiūlymų, susijusių su šiais klausimais?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Norėčiau pakartoti, kad Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė teikia ypatingą dėmesį jaunimo įdarbinimo klausimams, ypač jaunų tėvų įdarbinimo klausimams. Tai iš dalies atsako į jūsų klausimą.

Pirmininkaujančioji valstybė narė skirs ypatingą dėmesį naujų darbo ir šeimyninio gyvenimo darnos galimybių kūrimui: trumpesnės darbo valandos, lanksčios darbo formos, supažindinimas su tėvų teisėmis ir t. t.

Kita ypatinga sritis yra kartų solidarumo skatinimas. Tai labai svarbi idėja, ypač tuose regionuose, kuriuose vyresnioji karta sudaro gyventojų daugumą, o taip yra beveik visoje Europoje. Be abejo, tokia paskata bus efektyvi, jeigu ją rems strategijos, apimančios skirtingas veiklos sritis ir kurios teigiamai veiks socialinio gyvenimo aspektus.

Trumpai tariant, numatyta daug priemonių įvairiose ES veiklos srityse, kurios yra labai svarbios ir skatina šeimoms naudingų strategijų sukūrimą. Būtų sudėtinga išvardyti visas veiklas, bet jas galima rasti tarp kitų veiklos, kurią suplanavo Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė, sričių. Ką tik minėjau tam tikras susijusias sritis.

  Marian Harkin (ALDE). Dėkoju už atsakymą. Man tikrai malonu girdėti, kad Slovėnija kaip pirmininkaujanti šalis yra itin suinteresuota pagreitinti šeimai palankios politikos vykdymą. Jūs pats paminėjote demografinius pokyčius. Žinoma, faktas, kad mes gyvename ilgiau, reiškia, kad didėja slaugytojų poreikis. Daugelis slaugytojų linkę būti šeimos slaugytojais.

Jūs kalbėjote apie pasikeitimą geriausios praktikos pavyzdžiais. Pavyzdžiui, mes turime patirties užimtumo srityje. Tuo tarpu dažniausiai slaugytojams nemokama, ar Slovėnija yra numačiusi kokių nors iniciatyvų, kurios paspartins slaugytojų klausimo sprendimą ir šiame kontekste šeimai palankių strategijų kūrimą?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Ne, nemanau, kad mes svarstome konkretų pasiūlymą, skirtą apsaugoti žmonių, apie kuriuos jūs kalbate, interesus. Tačiau jūsų klausimas suteikia pagrindo svarstyti, ar jis turėtų būti viena iš svarstomų sričių. Mes esame pasirengę tai svarstyti.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 4, kurį pateikė Georgios Papastamkos (H-0969/07)

Tema: ES pirmininkaujančios Slovėnijos iniciatyvos dėl naujojo požiūrio į kaimynystės politiką ir energiją

Naujasis požiūris į kaimynystės politiką ir energiją yra viena iš ES pirmininkaujančios Slovėnijos iniciatyvų. Ar Taryba galėtų nurodyti, kaip atsižvelgdama į šioms dviem politikos sritims būdingą sąsają vykdant ES energijos autonomijos ir nepriklausomumo nuo kaimyninių šalių strategiją ji ketina struktūrizuoti numatytus veiksmus? Konkrečiau, kaip ji vertina ateities santykius platesniame Balkanų regione energijos srityje?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Atsakydamas į šį klausimą didžiausią dėmesį skirsiu energijos aspektui, nes būtent taip mes supratome šį klausimą.

2006 m. kovo mėn. Europos Taryba patvirtino Europos energijos strategiją. Trys pagrindiniai politiniai šios strategijos tikslai yra: visų pirma padidinti tiekimo patikimumą, antra, užtikrinti Europos šalių ekonomikų konkurencingumą ir energijos gavimą prieinamomis kainomis ir trečia, skatinti išlaikyti ekologinę pusiausvyrą bei siekti išspręsti klimato kaitos problemą. Atsižvelgdama į šiuos tris strategijos tikslus išorinės energijos strategijos srityje Taryba artimai bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis siekdama įgyvendinti ir toliau tobulinti savo energijos programą.

Tarptautinė energijos strategija yra viena iš prioritetinių strategijos sričių, kurias Europos taryba nustatė 2007 m. kovo mėn. Europos Taryba pabrėžė, kad reikia visiškai išnaudoti galimas priemones stiprinant dvišalį bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos ir visų tiekėjų.

Atsižvelgiant į vakarų Balkanų šalis, pagrindinė bendradarbiavimo energijos srityje priemonė yra Energijos bendrijos sutartis. Šios sutarties paskirtis, išplėsti esamą Europos Bendrijos energijos rinką ir įtraukti to regiono šalis, t. y. vakarų Balkanų šalis.

Be to, kiekviena stabilizavimo ir prisijungimo sutartis, sudaryta tarp Europos Sąjungos ir vakarų Balkanų šalių, užtikrina artimą bendradarbiavimą energijos srityje. Taryba dar planuoja kaip galima geriau panaudoti esamas Europos kaimynystės strategijos priemones.

Trumpai tariant, kurdami naujas iniciatyvas energijos srityje, ryšių tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių ribose, mes siekiame kaip galima geriau panaudoti esamus mechanizmus atsižvelgiant į vakarų Balkanų šalis. Jau minėjau Energijos bendrijos sutartį, be to, mes naudosime esamus mechanizmus atsižvelgiant į Europos kaimynystės strategiją.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Pone Prezidente, Tarybos pirmininke, leiskite prisidėti prie išreikštų palinkėjimų dėl sėkmingo Slovėnijos pirmininkaujančiosios valstybės narės programų sudarymo laikotarpio.

Šiandien mes aptarsime Pietų Kaukazo ir Juodosios jūros regionus. Norėčiau paklausti pirmininkaujančiosios valstybės narės, ar ji teikia prioritetą tarpregioninio bendradarbiavimo tarp Europos Sąjungos ir Juodosios jūros regiono ekonominio bendradarbiavimo organizacijos oficialiam įtvirtinimui. Norėčiau paklausti, ar energijos srityje numatytas glaudus bendradarbiavimas, kuris yra gyvybiškai svarbus pietų Europai.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Dėkoju už papildomą klausimą ir gerus palinkėjimus.

Visų pirma mes visiškai sutinkame su nuomone, kad Juodosios jūros regionas yra labai svarbus atsižvelgiant į Europos Sąjungos energijos strategiją ir į išorinius šios strategijos aspektus. Antra, atsakydami į jūsų klausimą, ar įmanoma oficialiai įtvirtinti ryšius su šio regiono šalimis mes atsakome „taip, įmanoma“. Galbūt tą galima atlikti taip pat, kaip tai buvo atlikta su vakarų Balkanų regiono šalimis, t. y. pasirašius Energijos bendrijos sutartį ar kokiu nors kitu būdu. Bet kuriuo atveju, Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė mano, kad Juodosios jūsų baseinas, Juodosios jūros regiono šalys ir Juodosios jūros sinergija yra vieni iš didžiausių Europos kaimynystės strategijos prioritetų.

  Alexander Stubb (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, ar galiu pasveikinti Tarybos Pirmininką su Slovėnijos pirmininkavimo pradžia ir, žinoma, su pirmininkaujančios šalies kaklaraiščiu, kuris iš tikrųjų yra gana stilingas. Sveikinu jus. Mano klausimas susijęs su energija: pirma, kokia Slovėnijos pozicija dėl branduolinės energijos didinimo Europoje? Antra, kokia pirmininkaujančios Slovėnijos pozicija dėl didėjančios branduolinės energijos kaimyniniuose regionuose?

  Justas Vincas Paleckis (PSE). Gerb. Pirmininke, aš irgi noriu pasveikinti Slovėniją su šia diena ir pateikti klausimą, susijusį su vadinamuoju „North Stream“ dujotiekiu. Kaip žinote, šis dujotiekis sujungs Rusiją su Vokietija ir kai kuriomis kitomis Europos šalimis. Taip pat žinote, kad be kitų sunkumų yra ir su aplinkosauga susijusių problemų.

Kaip pirmininkaujanti šalis vertina šį projektą?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Dėkoju už papildomus klausimus. Atsižvelgiant į atominės energijos naudojimą, pirmininkaujančioji valstybė narė laikosi tvirtos nuomonės, kad sprendimas dėl atominės energijos įdiegimo, tolesnio naudojimo ir galimo didinimo priklauso pačioms Šalims narėms. Pirmininkaujančioji valstybė narė tvirtai laikysis šios nuomonės.

Pone Stubb, antra jūsų klausimo dalis susijusi su Slovėnija. Slovėnija yra viena iš atominę energiją naudojančių šalių. Yra galimybė, bet kol kas nepriimtas joks konkretus sprendimas, kad atominės energijos naudojimas padidės, t. y., kad Slovėnija ir ateityje naudos šios rūšies energiją.

Kalbant apie Šiaurės srovės projektą, tai nėra ES projektas, bet tiesiogiai dalyvaujančių šalių projektas. ES, Taryba ir pirmininkaujančioji valstybė narė neturi konkrečios pozicijos šiuo klausimu. Tačiau ES laikosi bendrosios pozicijos atsižvelgiant į projektus, kuriuos mes, kaip ES, norėtume matyti įgyvendintus. Šiuo atžvilgiu visų pirma norėčiau paminėti Nabucco dujotiekio vamzdyną.

Mes turime nuomonę apie šį projektą, nes tai yra ES projektas ir mūsų nuomonė yra teigiama. Vyrauja nuomonė, kad Europos Sąjunga, siekdama vystyti energijos strategiją Europos lygiu, turi tęsti tokius projektus ir mes, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, juos remsime.

  Pirmininkas. – Kadangi kituose klausimuose nagrinėjama ta pati tema, jie bus aptarti kartu:

Klausimas Nr. 5, kurį pateikė Colm Burke (H-0971/07)

Tema: ES taikos palaikymo misija Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR). Sraigtasparnių ir medicininės įrangos stoka

Ar Taryba galėtų pasakyti, ar ES valstybės narės sudarė galimybę ES taikos palaikymo misijos Čade ir PAR naudoti daugiau įrangos, įskaitant sraigtasparnius ir medicinines priemones, kad nebūtų be reikalo vėluojama dislokuoti Airijos ir ES trupių šiame regione? ES karinio komiteto generolo Henri Bentegeat teigimu dabartinei misijai vis dar reikia transportavimo į operacijų atlikimo vietas, įskaitant sraigtasparnius, medicininės paramos ir logistikos priemonių. Ar po lapkričio mėn. Briuselyje vykusios pajėgų kūrimo konferencijos dalyvaujančios valstybės narės ir kitos valstybės skyrė papildomos įrangos ir trupių?

Ar Taryba gali paremti valstybių narių norą užtikrinti, kad ES lygmeniu būtų teikiama daugiau humanitarinės pagalbos šiam regionui? Kokių veiksmų Taryba imasi dėl Čado nestabilumo atsižvelgdama į neseniai, lapkričio 26 d., Rytų Čade vykusias ginkluotas kovas, per kurias manoma, kad Čado kariuomenė nužudė šimtus sukilėlių kovotojų? Kaip Taryba užtikrins, kad bus galima nutraukti ugnį ir, kad bus pratęstos Čado sukilėlių grupių ir prezidento Idriss Deby vyriausybės taikos derybos?

Klausimas Nr. 6, kurį pateikė Liam Aylward (H-1016/07)

Tema: ES taikos palaikymo misija Čade

Ar Taryba gali pranešti, kada tiksliai bus dislokuojamos ES taikos palaikymo trupės Čade ir kokia bus šio trupių dislokavimo struktūra?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Briuselyje jau įvyko penkios konferencijos apie ginkluotųjų pajėgų pobūdį: praeitų metų lapkričio 3 d., praeitų metų gruodžio 1 d. ir visai neseniai, prieš kelias dienas, šių metų sausio 11 d.

Kaip ir kiekvienoje tokio tipo operacijoje, kyla ginkluotųjų pajėgų formavimo sunkumų. Tačiau su malonumu galiu jums pranešti, kad penktoji, t. y. paskutinioji, konferencija dėl ginkluotųjų pajėgų formavimo buvo sėkminga ir Europos Sąjunga gali imtis visų reikiamų priemonių.

Sprendimas dėl misijos pradžios datos turėtų būti priimtas ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių Tarybos sesijos metu 2008 m. sausio 28 d. Pradinės operacijai vykdyti reikiamos pajėgos turėtų būti suformuotos sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Ruošdamas pagrindinį pajėgų dislokavimą įtrauksiu specialiosios paskirties būrius, pėstininkų būrius ir techninį, logistikos bei medicinos personalą.

Bendrasis taikos palaikymo pajėgų dislokavimas numatomas gegužės mėnesį prieš prasidedant liūčių sezonui. Šiuo etapu EUFOR pajėgas Čade turėtų sudaryti 4000 kareivių. Atsižvelgiant į dabartinį karinį konfliktą tarp sukilėlių ir Čado vyriausybinių pajėgų vakarų Čade, Taryba griežtai smerkia sukilėlių antpuolius, kurie yra dabartinių kovų priežastis.

Gruodžio 10 d. sprendimu Taryba išreiškė gilų susirūpinimą ir paragino Čado vyriausybę bendradarbiauti su Sudanu ir Libija kuriant reikiamas ilgalaikio politinio sprendimo, pagrįsto Sirta taikos sutartimi, sukūrimo sąlygas. Taryba paragino Čado ir Sudano vyriausybes vykdyti įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė pasirašydamos Tripoli sutartį ir nustoti remti ginkluotus judėjimus, kurie yra nestabilumo šiame regione priežastis.

Atsižvelgdama į faktą, kad sukilėlių pajėgos veikia ir Darfur regione, Taryba primena Sudano vyriausybei prisiimtą atsakomybę dėl karinių grupuočių kirtimo Čado sieną sustabdymo. Tarybai žinomas faktas, kad ilgalaikius rezultatus galima pasiekti tik priėmus politinį sprendimą ir ji pabrėžia politinio susitarimo dėl demokratinio proceso Čade sutvirtinimo svarbą. Šis sprendimas buvo priimtas praeitų metų rugpjūčio 13 d.

  Colm Burke (PPE-DE). Aš tik norėjau palinkėti Slovėnijai sėkmingo pirmininkavimo per ateinančius šešis mėnesius ir padėkoti už atsakymą.

Aš kalbėsiu dėl sprendimo, kurį ES Taryba priėmė rugsėjo vidury – sukurti Europos Sajungos pajėgas. Man šiek tiek kelia nerimą, kad buvo leista praeiti tiek daug laiko. oriu paklausti, ar mes neturėtume pasimokyti iš to, kad prieš duodami įsipareigojimą turime būti parengę konkrečius ėjimus. Per tą laiką įvyko tam tikrų įvykių.

Antroji mano klausimo dalis susijusi su humanitarine pagalba. 2007 m. mes Čadui teikėme humanitarinę pagalbą. Ar ketiname padidinti pagalbą 2008 m., kad būtų aiškios kryptys per ateinančius 12 mėnesių?

  Liam Aylward (UEN). Gerb. Pirmininke, aš norėčiau palinkėti Slovėnijai, kaip pirmininkaujančiai šaliai, sėkmės šiuo šešių mėnesių laikotarpiu ir taip pat noriu Europos Sąjungos pajėgoms palinkėti saugios ir sėkmingos taikos palaikymo misijos Čade. Aš su pasididžiavimu pranešu, kad šiai misijai vadovaus airis vyriausiasis leitenantas Patrickas Nashas, jam taip pat linkiu viso ko geriausio.

Ar Taryba pritaria, kad Europos Sąjungos taikos palaikymo misijos ir toliau turi būti tęsiamos visiškai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis ir kad taikos palaikymo misijos pajėgos turi būti dislokuotos tik tada, kai Jungtinių Tautų rezoliucija neprieštarauja tokiai misijai?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Visų pirma pono Burke klausimas. Be abejonė tai yra dar viena iš daugelio pamokų, kuri mus išmoko vieno dalyko: lengviau priimti sprendimą negu užtikrinti jo įgyvendinimą. Tačiau mums šis procesas buvo sėkmingas. Jis šiek tiek užtruko, bet manau, kad ne tik sutartis, bet ir susitarimas dėl paties įgyvendinimo buvo pasiektas pačiu laiku.

Kalbant apie antrą klausimą norėčiau pasakyti, kad yra vienas klausimas, į kurį reikėtų atsakyti atsižvelgiant į tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją. Visai suprantama, kad taikos palaikymo ir taikos įgyvendinimo operacijoms vadovauja Jungtinių Tautų Organizacija. Tai nereiškia, kad Europos Sąjunga nesugeba priimti nepriklausomų sprendimų dėl savųjų kito pobūdžio misijų.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Pone Prezidente, norėčiau pareikšti savo nuomonę. Lenkija teikia 10 proc. Čade dislokuojamų ginkluotųjų pajėgų, t. y. apie 400 kareivių, todėl norėčiau paprašyti Slovėnijos pirmininkaujančiosios valstybės narės padaryti viską, kas įmanoma siekiant užtikrinti sėkmingą misijos baigtį. Tai turi būti gerai paruošta ir visa reikiama įranga aprūpinta misija. Mes žinome, kad šios misijos iniciatorė yra Prancūzija. Norėčiau paprašyti Slovėnijos, kaip pirmininkaujančiosios valstybės narės, būti labai reikliai Prancūzijai, kaip šios misijos vadovei. Misija privalo vykti sklandžiai ir Europa neturi savęs sukompromituoti.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Tik norėjau padėkoti Lenkijai ir, be abejo, kitoms šalims, kurios skiria savo ginkluotųjų pajėgų šiai svarbiai misijai.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 7, kurį pateikė Gay Mitchell (H-0973/07)

Tema: ES piliečių apsauga musulmonų šalyse

Praėjusių metų lapkričio mėn. Sudane mokytoja dirbanti Didžiosios Britanijos pilietė buvo apkaltinta Islamo įžeidimu, nes leido savo septynerių metų savo mokiniams pavadinti meškiuką Mohamedu. Jei ji bus pripažinta kalta, jai gresia 40 rykščių, didelė bauda arba įkalinimas.

Kokių veiksmų ES sąjunga gali imtis, kad geriau apsaugotų musulmonų šalyse esančius nekaltus ES piliečius, kurie atsiduria tokioje siaubingoje padėtyje, kaip ši?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas. − (SL) Atvejis, kurį savo klausime paminėjo ponas Mitchell, susijęs su Britanijos pilietybę turinčia moterimi, kuri nuvykusi į trečiąją šalį pakliuvo į tos šalies teisėsaugos akiratį. Atsižvelgiant į pilietybę jos šalis suteikė jai konsulinę apsaugą. Kiek žinome, Britanijos pilietė buvo paleista ir grįžo į Jungtinę Karalystę.

Galime daryti išvadą, kad tokie atvejai išsprendžiami dvišaliu bendradarbiavimu tarp atitinkamos Šalies narės ir trečiosios šalies. Be abejo, gali kilti atvejų, kai tokioms problemoms spręsti gali prireikti pasitelkti atitinkamų papildomų politinių priemonių ir gali būti paprašyta ES atstovų dalyvauti sprendžiant tokias dvišales problemas. Tam tikrais atvejais Europos Sąjunga gali priimti oficialių pranešimų ir imtis atitinkamų iniciatyvų.

Norėčiaus pasikartoti, kad iš esmės, kaip ir šiuo atveju, tokia problema sprendžiama trečiosios šalies ir ES Šalies narės, kurios piliečiu yra atitinkamas asmuo, lygiu.

  Gay Mitchell (PPE-DE). Aš dėkoju Tarybos Pirmininkui už atsakymą ir linkiu jam sėkmės.

Tarybos Pirmininkas be jokių abejonių žino, kad kiekvienas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis yra ir Europos Sąjungos pilietis. Mano lūkesčiai būtų tokie: jei Europos Sąjungos pilietis apsilankytų šalyje ir jam ar jai ten būtų amputuota koja ar ranka, tada Europos Sąjunga su siaubu žiūrėtų į tokį dalyką. Ar Sąjunga ne su siaubu žiūri į tai, kad su kažkuo šitaip elgiamasi, baudžiama 40 rykščių arba sodinama į kalėjimą?

Ar Tarybos Pirmininkas imsis veiksmų užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai, atvykdami į tokius regionus, žinotų kultūrinius skirtumus, kurie egzistuoja toje vietovėje, ir ar Pirmininkas irgi bandys užtikrinti, kad šalys, su kuriomis mes turime bendrą verslą, žinos, kad mes iš jų laukiame geresnio elgesio su mūsų piliečiais ir kad su jais nebūtų taip elgiamasi?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas − (SL) Dėkoju jums, pone Mitchel, už jūsų papildomą klausimą. Tai yra klausimas apie piliečių konsulinę apsaugą. Tokia apsauga tebėra valstybių narių sritis ir valstybių narių pareiga yra įspėti jų piliečius, kurie keliauja į trečiąsias šalis, apie pavojus ir pinkles, dėl kurių jie turėtų būti atidūs.

Kita vertus, pagal solidarumo principą mes jau turime pagalbos garantijas iš kitų valstybių narių, kurios turi diplomatines, t.y. konsulines atstovybes trečiojoje šalyje, užtikrinančias konsulinę apsaugą kitų, toje šalyje neturinčių savo konsulatų, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Aš manau, kad tai yra vienas svarbus mūsų Sąjungos privalumas.

Aš taip pat sakiau, kad jeigu reikia, yra iš tikrųjų visiškai tikėtina ir galima, kad Sąjunga taip pat bus įtraukta sprendžiant tokias bylas, kaip ši. Laimei, šiuo atveju tam nebuvo būtinybės ir byla buvo išspręsta tarp dviejų šalių ir tai mus džiugina.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Tarybos Pirmininke, jūs teisingai nurodėte, kad dvišaliai kontaktai gali padėti išspręsti probleminius atvejus, tokius kaip šie. Tačiau, Taryba yra pasirašiusi ES Pagrindinių Teisių Chartiją su šių Rūmų pirmininku ir Komisijos Pirmininku. Joje mes atkreipiame dėmesį į žmogaus orumą, jo žeminimo ir žiauraus baudimo uždraudimą. Ar tai nebūtų taip pat ir Tarybos pareiga šį reikalavimą Europos Sąjungos vardu užtikrinti visame pasaulyje?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Aš kartoju, kad tai yra valstybių narių, turinčių konsulinės apsaugos svertus, pareiga. Tačiau yra aišku, kad Europos Sąjunga sudaro pagrindą valstybėms narėms – aš vėl primenu solidarumo principą – viena kitai padėti šioje srityje pagal solidarumo principą.

Bet kuriuo atveju, Taryba, ir aš esu tikras, kad ir kitos institucijos, neabejodamos darys viską, ką jos gali savo lygiu, jeigu iškils būtinybė. Kitaip sakant, nors šiuo metu tokią apsaugą suteikia valstybės narės, faktiškai tai neužkerta kelio imtis papildomų veiksmų bet kuriai kitai atskirai Europos Sąjungos institucijai.

Sprendžiant iš pono Mitchel pateikto atvejo, byla buvo išspręsta tarp dviejų šalių, nors tai nereiškia, kad ji nebūtų buvus sprendžiama aukštesniu, netgi Europos lygiu, jeigu to būtų reikėję.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 8, kurį pateikė Avril Doyle (H-0975/07)

Tema: Biologinė įvairovė ir klimato kaita

Remiantis ketvirtąja Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) įvertinimo ataskaita per šį šimtmetį daugelio ekologinių sistemų atsparumas tikriausiai sumažės dėl iki šiol neregėto klimato kaitos ir kitų pasaulyje vykstančių pokyčių (pvz., plintančių infekcinių ligų) derinio. TKKK mano, kad beveik 60 proc. įvertintų ekologinių sistemų pastaruoju metu naudojamos netvariai ir matyti vis daugiau jų nykimo požymių. Vien dėl šios priežasties tikriausiai daug kur labai sumažės biologinė įvairovė.

ES lygmeniu apie tai mums primename Komisijos žaliojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos: maždaug 20–30 proc. (iki šiol įvertintų) Europos augalų ir gyvūnų rūšims tikriausiai gresia išnykimas, jei vidutinė temperatūra pasaulyje padidės 1,5 –2,5 °C.

Kokių konkrečių veiksmų imsis ES pirmininkaujanti Slovėnija, kad būtų galima teikti pirmenybę Geteborgo tikslui iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir kovoti su tuo, kad dėl klimato kaitos ir kitų pasaulinių veiksnių daug kur nyksta biologinė įvairovė?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Aš esu įsitikinęs, kad poniai Doyle yra žinomas Europos Sąjungos ketinimas prisidėti prie ambicingų 9-tosios Signatarų Konferencijos išvadų dėl Biologinės Įvairovės Konvencijos. Ji įvyks Bonoje, Vokietijoje, 2008 m. gegužės mėnesį, t.y. pirmininkaujant Slovėnijai.

Biologinės įvairovės išsaugojimas yra vienas didžiausių mūsų pirmininkavimo laikotarpio prioritetų. Taryba jau yra pabrėžusi, kad reikia skubiai imtis pastangų visais lygiais tam, kad iki 2010 metų būtų pastebimai sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir pasiektas ponios Doyle klausime minimas tikslas, kuris buvo ES nustatytas Europos Tarybos sesijoje Geteborge.

Be to, valstybės narės imasi konkrečių priemonių, įgyvendindamos veiksmų planą, kad sumažintų biologinės įvairovės nykimą iki 2010 metų ir vėliau. Šis planas numato priemones, susijusias su bioįvairove ir klimato kaita tiek Europos Sąjungos, tiek ir pasauliniu lygiu.

Stengdamiesi pasiekti tikslus mažinant biologinės įvairovės praradimą iki 2010 m., pirmininkavimo metu savo ruožtu pabrėžiame būtinybę suderinti politiką ir veiklą klimato kitimo ir bioįvairovės srityse, ypač dėl gėlo vandens ir jūrų bioįvairovės, taip pat dėl miškų bioįvairovės.

Šie tikslai, kartu su kitais bioįvairovės išsaugojimo tikslais, yra nustatyti Countdown 2010 deklaracijoje. Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu bus organizuojami Tarybos darbo grupių susitikimai. Viename dalyvaus miškininkystės, klimato kitimo ir bioįvairovės specialistai, kitame – tarptautinės laivybos politikos, žvejybos ir bioįvairovės specialistai.

Be to, neformaliame aplinkosaugos ministrų susitikime balandžio mėnesį Slovėnijoje miškų bioįvairovė bus pateikiama kaip iššūkis ir proga parengti priemones klimato kaitai sumažinti ir prisitaikyti prie jos Europos lygiu.

Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu bus siekiama pagerinti bendradarbiavimą, taip pat įgyvendinti atitinkamus sprendimus įvairiuose nacionaliniuose ir regioniniuose aplinkosaugos susitarimuose.

Europos Komisija pakeitė savo pranešimą „Biologinės įvairovės praradimo sustabdymas iki 2010 metų ir vėliau“ įsipareigojimu įtraukti privatųjį sektorių į partnerystę dėl bioįvairovės išsaugojimo. Neseniai, 2007 m. lapkričio mėnesį Lisabonoje įvyko aukšto lygio konferencija, kurioje šiuo požiūriu buvo tariamasi dėl ekonomikos ir bioįvairovės. Šios konferencijos išvada, įskaitant ir Lisabonos ataskaitą apie ekonomiką ir bioįvairovę, bus svarstoma pirmiau minėtoje 9-joje Šalių Signatarių Konferencijoje, kuri Slovėnijos pirmininkavimo metu įvyks Vokietijoje. Ji taip pat bus aptariama 5-ame Tarptautinio gamtos ir gamtinių resursų išsaugojimo aljanso pasauliniame suvažiavime, kuris vyks Barselonoje, pirmininkaujant Prancūzijai.

  Avril Doyle (PPE-DE). Dėkojame, Tarybos Pirmininke, ir sėkmės jums.

Iki 2010 m. mūsų laukia kritiškas laikas. Daug kalbama, tačiau nieko nedaroma šioje srityje, o didžiausia suktybė, kurią mes darome, ruošiamės parodyti pokyčius arba nuo jų priklausantį poveikį iki 2010 m. Aš pritariu įvairių politikos sričių ryšiams, tačiau biologinės įvairovės išsaugojimas gali padėti apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją, nes miškai, durpynai ir kitos žmogaus sukurtos ekosistemos bei arealai kaupia anglį.

Ar jūs manote, kad kaitos kontrolei reikia turimų duomenų? Mums reikia informacijos apie poveikį, kurį klimato kaita daro Europos biologinei įvairovei. Jei darysime kokią nors pažangą iki 2010 m., turėtume pagerinti matavimus ir tyrimus, norėdami tiksliai žinoti, kokio rimtumo yra padėtis.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Ponia Doyle, dėkoju jums už jūsų pareikštą komentarą. Aš visiškai sutinku, kad mums reikia turėti geriausius įmanomus rodiklius biologinės įvairovės padėčiai apibūdinti. Pirmininkaujantieji turės omenyje jūsų komentarą, kai reikės pagalvoti apie šių rodiklių pagerinimą, ir juo remsis.

2010-ieji iš tikrųjų arti: mes turime mažiau nei dvejus metus. Jūs teisūs, kad tokioje srityje, kaip bioįvairovė, yra sunku net įsivaizduoti, kad šio trumpo laikotarpio užteks nustatytiems tikslams pasiekti, t.y. bioįvairovės nykimui sustabdyti. O ypač jau praėjus laikotarpiui, kurio metu visos galimybės to pasiekti nebuvo išnaudotos.

Tačiau nereikia sakyti, kad tai yra neįmanoma. Mes padarysime viską, ką tik galime. Slovėnija yra viena iš valstybių, kuriai biologinė įvairovė turi didžiulę reikšmę, kadangi mūsų šalyje biologinė įvairovė tebėra gerai išsilaikiusi; tai gerai žinoma, tačiau ir ne vien tik dėl mūsų lokių, kuriuos mes eksportuojame į didelę Europos dalį.

Trumpai sakant, jūs galite pasitikėti, kad Slovėnijos pirmininkavimo metu dedamos visos pastangos siekiant šio tikslo, nepaisant to, kad laiko yra likę labai mažai.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). Ar galėčiau paprašyti Tarybos pakomentuoti faktą, kad Komisija dabar peržiūri nuostatas dėl biokuro, nes tai, kas, mūsų manymu, turėjo būti tinkama klimato kaitos klausimams spręsti, turi nenumatytas pasekmes visuotinės maisto apsaugos ir bioįvairovės požiūriu.

Ar tai ne vienas iš sunkumų, su kuriais susiduriame mes, žmonės, spręsdami klimato kaitos problemą. Juk ir mes galime klysti?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Tai ko gero įrodo, kad į tam tikrus dalykus praeityje mes nesutelkėme tiek dėmesio, kiek reikėjo. Yra aišku, kad visiškai neprižiūrima ir neribojama biodegalų gamyba gali daryti neigiamą įtaką aplinkai, bioįvairovei, maisto kainoms ir taip toliau.

Manau, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti taip pat ir šiam klausimui. Kitaip tariant, turėtumėme skatinti biodegalų gamybą ir vartojimą, kad būtų galima mažinti, o ne didinti neigiamą poveikį aplinkai. Manau, kad tai turėtų būti gairė, kurios Sąjunga turėtų laikytis įgyvendindama savo biodegalų naudojimo skatinimo politiką.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 9, kurį pateikė Jim Higgins (H-0977/07)

Tema: Taikyti ir kitus rodiklius – ne tik BVP

Ar Taryba galėtų nurodyti, kokių veiksmų ji ketina imtis dėl Komisijos pasiūlymo taikyti ne tik BVP, bet ir kitas regionų sanglaudos rodiklius ir pasakyti, ar ji nusprendė imtis kokių nors galutinių priemonių ateityje, kad būtų galima tiksliau įvertinti regionų pasiekimus?

M. McGuinness prisiima atsakomybę dėl šio Jim Higgins užduoto klausimo.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Man tenka atsiprašyti ponios Higgins ir ponios McGuiness dėl mano atsakymo, kuris tegali būti labai trumpas, nes Taryba gali aptarti tik tuos dalykus, kurie įtraukti į Komisijos pasiūlymą.

Toks pasiūlymas nebuvo pateiktas, nebuvo kokio nors kito pasiūlymo, susijusio su sanglaudos rodikliais. Todėl, kol toks pasiūlymas nepateiktas, Taryba negali diskutuoti dėl jo ir reikšti nuomonę dėl kurių nors kitų regioninės sanglaudos rodiklių.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš norėčiau atsiprašyti J Higgins vardu, kuris blogai jaučiasi šįvakar ir negali čia būti. Dėkoju jums už trumpą atsakymą. Manau, kad tai bus susieta su jūsų planais iš naujo nustatyti apleistas sritis valstybėse narėse. Aš tik norėčiau pasiūlyti, kad, kai turite kokios nors informacijos, pateiktumėte ją J. Higgins.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Dėkoju, aš pabandysiu. Kartoju, kad tai priklauso pirmiausia nuo Komisijos ir galbūt, bet iš tikrųjų tiktai galbūt, bus proga, bet nebūtinai, apsvarstyti rodiklius ir taip pat peržiūrėti sanglaudos politiką, o tai šiuo metu planuojama daryti pirmininkaujant Slovėnijai. Tai priklauso nuo Komisijos, o ne nuo Tarybos. Be abejonės, mums būtų įdomu žinoti, koks bus Komisijos indėlis į debatus peržiūrint sanglaudos politiką, kuri yra viena svarbiausių mūsų pirmininkavimo užduočių.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, netgi jei Europos Parlamentas gerbia Komisijos iniciatyvos teisę, kaip Taryba ką tik nurodė. Tačiau todėl mes visada turime informuoti Komisiją apie tai, kas mums atrodo ypač svarbu. Tokie kriterijai, kaip bedarbystė ar didesnė migracija tikrai yra tie dalykai, kuriuos galima aptarti šioje diskusijoje. Kadangi jūs kalbėjote apie Slovėnijos ruduosius lokius ankstesniame klausime, aš kaip Štirijos gyventojas norėčiau jums padėkoti už šį eksportą, ir aš tikiuosi, kad Šengeno sienų atvirumas lems dar didesnę imigraciją.

  Avril Doyle (PPE-DE). Jei kalbėtume apie tikslesnį regionų pažangos vertinimą, turi būti iškeltas vienas klausimas: ar BVP yra tinkamas pažangos matas. Ar vyko kokie nors svarstymai, o gal jūs imsitės (nes jūs dirbate dar tik savaitę) lyginti BVP su BŠP ir BNP? Šiuo metu problema kyla dėl to, kad mes vertiname ne pagal vienodus kriterijus, todėl labai sunku įvertinti pažangą įvairiuose regionuose – vertinamos skirtingos šalys, o ne atskiras regionas.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas − (Slovėnija) Man būtų labai sunku kalbėti Komisijos vardu ir neturiu ketinimų to daryti, kadangi abejoju savo galimybėmis tai daryti. Tačiau atrodo, kad bent jau iki šiol, Komisija dar nėra radusi geresnio rodiklio, kaip BVP (bendras vidaus produktas). Aš tikiu, kad Komisija būtų pasiūliusi geresnį rodiklį, jei jį būtų radusi. Norėčiau pakartoti savo ankstesnę pastabą, kad sanglaudos politikos apžvalga suteikia progą apsvarstyti ir jūsų klausimą. Taip pat bus ir daugiau progų, kai bus aptariama visiška Europos Sąjungos biudžeto reforma, kuri, kaip mes jau žinome, bus atliekama pačios Europos Sąjungos atliktos pilnos analizės pagrindu 2008 ir 2009 metais.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 10, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0979/07)

Tema: Slaugos namų tyrimas Bulgarijoje

BBC neseniai transliavo dokumentinę laidą pavadinimu „Atstumtieji Bulgarijos vaikai“ (engl. Bulgaria’s Abandoned Children), kurioje pranešta apie pasibaisėtinas sąlygas, kuriomis vaikai gyvena Bulgarijos kaimo Mogilino priežiūros namuose. Šios programos rengėjas viešai pranešė, kad kitose Bulgarijos įstaigose padėtis dar blogesnė. Nors suprantįama, kad problema neabejotinai susijusi su institucine vaikų ir jaunuolių su negalia priežiūra, atrodo, kad šios problemos veiksmingai nesiimama.

Ar atsižvelgdama į tai, kad ES laikosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir į tai, kad tik ką baigėsi Europos lygių galimybių visiems metai, Taryba gali pareikšti savo nuomonę šiuo opiu klausimu?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Taryba nėra užėmusi jokios pozicijos atskiro ponios McGuiness paminėto atvejo atžvilgiu. Tačiau aš su malonumu turiu pasakyti, kad 2007 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė nutarimą tęsti Europos lygių galimybių visiems metus. Tai buvo 2007, t.y. praeitais metais ir pagal šį sprendimą, t.y. nutarimą, tai nebus tik vienerių metų laikotarpis, o tęsis ir toliau.

Minimas nutarimas kviečia valstybes nares ir Europos Komisiją sustiprinti savo pastangas užkertant kelią diskriminacijai dėl neįgalumo ar bet kurios kitokios priežasties, stiprinti kovą prieš šio tipo diskriminaciją, įtraukti neįgalumo klausimą į visą atitinkamą politiką ir tęsti prisijungimo prie Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių Konvencijos, jos pasirašymo ir ratifikavimo procesą. Šiuo nutarimu Taryba taip pat kviečia valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti pasitinkant bendrus iššūkius ir ieškoti sprendimo taip, kaip tai apibrėžiama šioje konvencijoje, t.y. JT konvencijoje.

Leiskite man čia pažymėti, kad Taryba ir Europos Parlamentas neseniai gavo Komisijos ataskaitą apie neįgaliųjų padėtį Europos Sąjungoje, į kurią įtrauktas Europos veiksmų planas 2008 ir 2009 metams. Pirmininkaujančioji šalis, Slovėnija, laikosi nuomonės, kad šis dokumentas nubrėš vertingas gaires toliau siekiant įtvirtinti neįgaliųjų, ypač neįgaliųjų vaikų teises. Taryba vis dar nagrinėja šį Komisijos pasiūlymą.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). Tarybos Pirmininke, dėkoju jums už diplomatiją. Aš tikiuosi jūs suprasite, jei nebūsiu tokia diplomatiška, nes nemanau, kad jūs suvokiate, koks kilo pyktis ir nusivylimas, ypač Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, kai buvo parodytas šis dokumentas.

Aš manau – ir labai apgailestauju tai sakydama – kad jei tai būtų gyvūnų gerovės klausimas, Taryba turėtų savo poziciją. Mes kalbame apie vaikus, kurie neturi jokio balso. Aš tikrai manau, kad Europos Sąjunga praranda autoritetą kitų valstybių narių ir Europos Sąjungos piliečių akyse, nes mes labai lėtai sprendžiame tokius klausimus.

Sulauktume teigiamos savo piliečių reakcijos , jeigu dirbtume greičiau, nes tai labai svarbu. Nuotraukos kalba pačios už save.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (Slovėnija) Aš negaliu ir nenorėčiau gilintis į šio reikalo turinį, apie kurį jūs, galbūt visiškai pagrįstai, turite tvirtą nuomonę. Tačiau aš turiu pabrėžti, kad, Tarybos nuomone, yra svarbu gerbti Sąjungos ir valstybių narių kompetencijų atskyrimą ir į tai atsižvelgti. Šiuo požiūriu aš pats galiu pasisakyti tik kaip Tarybos narys – ir čia aš nebūsiu diplomatiškas, tačiau kalbėsiu tiktai mano kompetencijos ir Tarybos kompetencijos ribose, ir be abejonės gerbdamas veiksmus šiose ribose.

  Jim Allister (NI). Tarybos Pirmininke, aš irgi norėčiau prisidėti prie nusivylimo jūsų atsakymu.

Kai buvo svarstoma dėl Bulgarijos stojimo, buvo padaryta klaida: kai 2006 m. gruodį mes susirinkome nustatyti gairių –vertinti, kaip Bulgarija įvykdė savo įsipareigojimus – paslaptingai šis klausimas į gaires buvo neįtrauktas.

Kodėl taip atsitiko? Ir ar gali dabar jis būti grąžintas? Jei ne, kokių veiksmų jūs galite imtis, kad Taryba ir Bendrija galėtų pažvelgti į trūkumus, kurie kelia nerimą šiame sektoriuje?

  Elizabeth Lynne (ALDE). Kalbėtojas visiškai teisus. Aš manau, Tarybos atsakymas nėra pakankamas. Prieš įstojant mes raginome visas valstybes nares, kurios norėjo ateiti į Europos Sąjungą, laikytis Europos Sąjungos taisyklių. Aš žinau, Bulgarija prisijungė prie JT konvencijos dėl neįgalių žmonių teisių, tačiau ji dar jos neratifikavo. Ar galite daryti spaudimą toms šalims, kurios dar neratifikavo Konvencijos? Aš žinau, kad Bulgarijos valdžios institucijos bando spręsti šią problemą, tačiau spaudimas turi likti.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (Slovėnija) Aš griežtai pabrėžiu, kad tai nėra Tarybos kompetencija, ar netgi įprasta Tarybai, užimti poziciją dėl individualių televizijos programų ar jų komentarų. Tačiau tai jokiu būdu nemažina didžiulės tos problemos, apie kurią jūs kalbate, reikšmės.

Tačiau, asmeniškai aš matau sprendimą dėl to, apie ką jūs klausiate, t.y. dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių Konvencijos. Būtent dėl to savo pradiniame atsakyme aš paminėjau 2007 metų gruodžio mėn. priimtą Tarybos nutarimą, kuriuo valstybės narės kviečiamos ratifikuoti šią konvenciją.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Bernd Posselt (H-0982/07)

Tema: Derybų terminas Makedonijai

Ar Taryba numato galimybę šiais metais, pvz., kai Tarybai pirmininkaus Slovėnija arba Prancūzija, nustatyti datą, kada pradėti stojimo derybas su Makedonija?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Aš vis dar nežinau; kartais tai savaime įsijungia, kartais ne. Aš atsiprašau dėl šių trūkumų.

Be abejo, Taryba neatmeta ir negali atmesti pono Posselt paminėtos galimybės.

Kaip žinome, 2005 metų gruodį Europos Vadovų Taryba nusprendė suteikti kandidatės statusą Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai. Pagal 2005 metų gruodžio 12 d. nutarimus, t.y. prieš keletą dienų iki Europos Vadovų Tarybos sesijos, valstybė turėjo pilnai įgyvendinti Stabilizavimo ir asociacijos sutartį. Komisija yra paruošusi ataskaitas apie pažangą šiuo pagrindu, o 2006 ir 2007 metų ataskaitose nėra rekomendacijų pradėti prisijungimo derybas, argumentuojant, kad atitinkamos priemonės tebeliko neįgyvendintos.

2008 metais pirmininkaujančioji valstybė narė tikisi, kad visi Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos politiniai lyderiai sutelks jėgas sustiprinti savo pastangoms siekiant rezultatų visose srityse, kuriose reikia padaryti pažangą. Atsižvelgiant į įvykius šalyje, ypač per paskutinįjį mėnesį pasiektą pažangą, mano vertinimu būtų įmanoma šiais metais dar vienu žingsniu priartėti prie sprendimo dėl prisijungimo derybų pradžios datos.

ES pirmininkaujanti Slovėnija reiškia didelį susidomėjimą ir suinteresuotumą šia pažanga, tačiau tai priklauso nuo pačios šalies ir nuo jos sėkmės įgyvendinant priemones, taip pat ir nuo reformų eigos.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Labai ačiū už gerą atsakymą. Leiskite man kaip išimtį padaryti preliminarią asmeninę pastabą. 1991 m., kai Slovėnija tapo nepriklausoma, aš buvau nepriklausomybės šventėse Liublianoje – manau, kad buvau ten vienintelis ES pilietis. Aš taip pat buvau už susivienijimo sutartį Liublianoje karo metu, kuris, laimei, buvo trumpalaikis, o vėliau buvau Parlamento pranešėju.

Aš tiesiog norėčiau pasakyti, kad šiandien man yra istorinė diena. Aš esu labai laimingas. Prašom atleisti už asmeninę preliminarią pastabą.

Dabar dar trumpesnis klausimas: ar jūs tikite, kad pavadinimo problema tarp Makedonijos ir Graikijos yra dvišalis reikalas, ir ar dvišalis reikalas gali turėti įtakos deryboms dėl narystės?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Aš norėčiau padėkoti ponui Posselt už jo palaikymą nuo pat mūsų nepriklausomybės dienų. Iš tiesų Slovėnija nuėjo ilgą kelią, kaip šį rytą sakė Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas.

Atsakant į jūsų klausimą, galima pasakyti, kad iš esmės pavadinimo problema yra dvišalė. Tačiau mes žinome, kad šio iš esmės dvišalio klausimo sprendimui padedant Jungtinėms Tautoms yra sukurtas mechanizmas, įskaitant ir tai, kad specialusis JT atstovas ponas Nimec yra pasiryžęs tarpininkauti abiems šalims siekiant rasti sprendimą.

Slovėnija, t.y. pirmininkaujančioji valstybė narė, remia šias pastangas ir iš abiejų šalių tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo šiame procese, kol bus rastas tinkamas sprendimas. Tuo tarpu mes esame tos nuomonės, kad šis klausimas neturėtų daryti įtakos, o tuo labiau netrukdyti, Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai integruotis į tarptautines organizacijas.

  Avril Doyle (PPE-DE). Aš turiu klausimą pirmininkaujančiai Slovėnijai. Žinau, kad ji laikosi tokios nuomonės, jog mums reikia ilgalaikės taikos ir stabilumo pietryčių Europoje ir Balkanuose, ir iš tikrųjų ekonominė plėtra eina koja kojon, tačiau kaip pirmininkaujanti Slovėnija vertina Makedonijos siekį įstoti į Europos Sąjungą? Mes norime visas jas matyti čia, bet vienos yra geriau pasiruošusios negu kitos. Kaip jūs vertinate Makedonijos pasiruošimą?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Labai ačiū, pone Doyle, už jūsų papildomą klausimą. Slovėnijai pirmininkaujant Vakarų Balkanų regiono valstybės skirstomos pagal etapus, kuriuos jos yra pasiekę. Šiuo atveju regione labiausiai pažengusi šalis yra Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, kadangi tai yra vienintelė valstybė, kuriai suteiktas kandidatės statusas. Kroatija yra išimtis, kadangi bet kuriuo atveju ji turi būti kitoje kategorijoje, o būtent plėtros kategorijoje, kadangi ji jau derasi dėl narystės.

Aš pabrėžiu, kad mūsų pirmininkavimo metu mes linkime kiekvienai iš šalių, įskaitant ir tą, dėl kurios klausiama, daryti pažangą kelyje link narystės Europos Sąjungoje. Tai neįvyks greitai, t.y. per metus ar dvejus, bet reikės daugiau laiko ir daugiau pastangų. ES pirmininkaujanti Slovėnija šiam reikalui skiria vietą tarp jos aukščiausio lygio prioritetų.

Tačiau yra svarbu išlaikyti Europos perspektyvą dėl šių šalių, o taip pat pažangos tempą siekiant šio tikslo. Aš kartoju, kad mums, kaip pirmininkaujančiajai valstybei narei, būtų labai malonu, kad pažanga tęstųsi mums pirmininkaujant. Norėčiau taip pat pakartoti, kad ši pažanga taip pat smarkiai priklauso nuo šio regiono šalių.

  Nikolaos Vakalis (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, aš norėčiau pasveikinti dabartinį Tarybos Pirmininką dėl šio labai specifinio atsakymo. Kaip Europos Parlamento narys iš Graikijos, aš turiu pareikšti, kad mes ypatingai suinteresuoti, kad visos Vakarų Balkanų valstybės taptų Europos Sąjungos narėmis kiek tik įmanoma greičiau. Tačiau problemą išspręsti reikia. Aš taip pat pasakysiu, kad Graikija aiškiai parodė savo gerus ketinimus ir tai daro kas dieną derybose dėl kompromisinio pavadinimo. Šia prasme aš laikau, kad reikia atsižvelgti į valstybės narės poziciją, kuri šiuo požiūriu rodo didelį geranoriškumą.

  Janez Lenarčič, Pirmininkas − (SL) Dėkoju už jūsų komentarą. Tarybos Pirmininkas šį rytą paminėjo svarbų Graikijos pirmininkavimo pasiekimą 2003 metais, kai buvo priimta Tesalonikų darbotvarkė dėl Vakarų Balkanų. Ši Tesalonikų darbotvarkė išlieka pagrindu Slovėnijos pirmininkavimo siekiams dėl Vakarų Balkanų integracijos. Štai kodėl mes ypač tikimės, kad Graikija rems šias pastangas dėl Vakarų Balkanų valstybių.

  Pirmininkas. – Klausimas Nr. 12 atsiimtas.

Klausimas Nr. 13, kurį pateikė Nikolaos Vakalis (H-0990/07)

Tema: PVM tarifų mažinimas aplinką tausojančioms technologijoms ir produktams

Ar Taryba pritaria Bendrijos teisės aktų nuostatoms, pagal kurias pridėtinės vertės mokestį (PVM) reikėtų pakeisti taip, kad būtų galima taikyti ne tik dabartines nuostatas dėl elektros energijos ir gamtinių dujų naudojimo, bet ir mažesnius PVM tarifus atsinaujinančius energijos šaltinius ir energijos taupymo veiksmingumą skatinančioms technologijoms ir programoms? Ar parengtas atitinkamų sprendimų priėmimo kalendorius? Kokių veiksmų šiuo atžvilgiu galime tikėtis iš Tarybos ir kada?

  Janez Lenarčič, Pirmininkas− (SL) Kaip mums žinoma, savo 2007 m. gruodžio 4 d. sesijoje Taryba priėmė sprendimą organizuoti diskusiją apie ekonominę sumažintų tarifų reikšmę ir aiškintis, ar pridėtinės vertės tarifų sumažinimas yra tinkama priemonė siekiant sektorių politikos tikslų. Buvo sutarta, kad šis klausimas vėl bus iš dalies aptariamas 2008 metais, nebūtinai pirmajame pusmetyje.

Šiuo metu, ES pirmininkaujanti Slovėnija intensyviai ieško paties veiksmingiausio požiūrio tęsiant diskusiją apie pridėtinės vertės mokesčio tarifus, kurie yra nevienodi. Kaip žinome iš Komisijos ataskaitos, ši diskusija prasidėjo pirmininkaujant Portugalijai. Per šį apmąstymų laikotarpį, kuris aš tikiuosi bus kuo trumpesnis, mes negalime duoti tikslesnio atsakymo ponui Vakalis. Tačiau aš turiu pažymėti, kad tai yra svarbus klausimas, kurio pirmininkaujanti valstybė narė imsis su atitinkamu dėmesingumu.

  Nikolaos Vakalis (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, aš laikau atsakymą patenkinamu, ir pasinaudodamas šia proga taip pat sveikinu Slovėniją sėkmingai pradėjus pirmininkavimą. Linkiu geriausios kloties ir per likusį pirmininkavimo laikotarpį.

  Pirmininkas. – Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Klausimų valandos pabaiga.

(Posėdis baigtas 19.30 val. ir pratęstas 09.00 val.)

PIRMININKAVO: L. COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

12. Įgaliojimų tikrinimas: žr. protokolą

13. Komitetų ir delegacijų nariai: žr. protokolą

14. Europos strategija dėl Romos (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas – diskusija dėl:

– klausimo žodžiu Komisijai, kurį pateikė Jan Marinus Wiersma, Hannes Swoboda, Katalin Lévai, Adrian Severin ir Jan Andersson PES frakcijos vardu dėl Europos Romos strategijos (O-0081/2007/rev. 1 - B6-0389/2007)

– klausimo žodžiu Komisijai, kurį pateikė Viktória Mohácsi ALDE frakcijos vardu dėl Europos Romos strategijos (O-0002/2008 - B6-0003/2008)

– klausimo žodžiu Komisijai, kurį pateikė EPP-ED frakcijos vardu dėl Europos Bendrijos veiksmų plano dėl Romos (O-0003/2008 - B6-0004/2008)

– klausimo žodžiu Komisijai, kurį pateikė Roberta Angelilli UEN frakcijos vardu dėl Europos Romos strategijos (O-0004/2008 - B6-0005/2008)

  Lívia Járóka, įgaliotinė − (HU) Dėkoju, pone Pirmininke. Ponios ir ponai, Pirmininke, daug dokumentų, tarpe jų 2005 metų Europos Parlamento sprendimas dėl romų, 2004 metų Europos Komisijos tyrimas, Europos Parlamento Moterų teisių ir Lyčių Lygybės Komiteto atskaita apie romų moteris ir EUROSTAT 2003 metų veiklos planas, buvo paruošti tam, kad būtų sprendžiama nepakeliama Europos romų padėtis.

Nepaisant to, vykdant romų integravimą nei valstybės narės, nei Europos institucijos realiai nepažengė į priekį, nors didžiausios ir greičiausiai augančios Europos mažumos sėkmingas integravimas atitinka tiek Europos darbo rinkos, tiek ir Europos visuomenės interesus.

Praėjusį gruodį Komisaro Špidla sudarytoje aukšto lygio patarėjų grupės ataskaitoje pateikiama rekomendacija, kad būtų sukurtas Bendrijos veiksmų planas. Šis planas turi būti sukurtas, nors reikia daug stipresnio ir gilesnio Komisijos ryžto tam, kad būtų imtasi veiksmingų, neatidėliotinų priemonių. Tai taikytina Europos Parlamentui ir pilietinei visuomenei visose srityse, susijusiose su romais.

Europos Komisija ir valstybės narės labiausiai socialiai remtinoms grupėms turi inicijuoti, finansuoti, kontroliuoti ir teikti pagalbą tiesiogiai iš Sąjungos šaltinių. Jeigu yra sudaromi Europos Sąjungos finansiniai instrumentai, tai duotosios investicijos įtaka lygioms galimybėms turi būti parodoma kaip esminis ir ataskaitinis kriterijus, kitaip sakant, jeigu vystymas yra finansuojamas iš Sąjungos šaltinių, konkurso dalyviams turi būti privaloma atlikti arba paruošti lygių galimybių analizę ir priemonių planą.

Jeigu priemonių planas taptų privalomu konkurencijos elementu skirtinguose plėtros sektoriuose ir tam tikruose regionuose, tai žymiai prisidėtų prie socialiai remtinų ir atsiliekančių grupių lygių galimybių užtikrinimo ir skatinimo.

Taip pat yra būtina visos Europos mastu sukurti krizių žemėlapį. Jo pagrindu būtų įvertinamos tos Europos Sąjungos sritys, kuriose žeminantis skurdas ir socialinė atskirtis labiausiai pažeidžia romus ir ne romų bendruomenes. Pagal jį Europos Komisija, remiančios valstybės narės, gali pradėti segregacijos mažinimo darbą, kurį vyriausybės dešimtmečiais atidėliodavo vardan kitokių politinių siekių.

Svarbu, kad Komisarai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingi už mažumų įtraukimą ir integravimą, derintų savo veiklas pagal jų švietimo, įdarbinimo, lygių galimybių, regionų ir vystymo portfelius ir, sudarydami techninę darbo grupę, paruoštų 2008 metų veiklos planą dėl romų reikalų, bendradarbiaudami su Parlamentu ir pilietine visuomene. Jie turi pradėti įgyvendinti tokį planą kiek galima greičiau.

Išskyrus tą faktą, kad 2005 metais mes priėmėme rezoliuciją, kuri padarė, kaip dabar mes matome, nežymų poveikį, aš taip pat manau, kad yra svarbu kuo greičiau pradėti dialogą tarp šalių, įtraukiant Komisiją ir pilietinę visuomenę.

Aš taip pat manau, kad bet kuriuo atveju 2008 metais mes turėtume matyti veiksmus ir pasisakymus dėl romų, kuriuos organizuotų visos šalys. Aš jaučiu to svarbą ir įsipareigoju Liaudies Partijos vardu tai inicijuoti 2008 metais. Dėkoju jums.

  Roberta Angelilli, įgaliotinė. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, šį rytą buvo priimta ataskaita apie ES strategiją dėl vaiko teisių. Vienas iš jos prioritetų yra kova su skurdu ir diskriminacija. Mes nusprendėme įterpti specialų skirsnį apie romų vaikus, kuriems dažnai neužtikrinama sveikatos apsauga, socialinė pagalba ir šveitimo galimybės.

Gerai žinoma, kad labai daug romų vaikų nelanko mokyklos, arba ją lanko tik kartais. Daugelis romų vaikų yra priversti lankyti specialias mokyklas, jeigu ne įstaigas neįgaliesiems. Turimi duomenys rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse per anksti mokyklas paliekančių romų vaikų skaičius viršija 60 proc.. Aišku, kad vaikai, kurie nelanko mokyklos, yra neraštingi ar neturi pakankamo išsilavinimo yra vaikai be ateities – jie priversti elgetauti arba dirbti juodojoje rinkoje. Bet kuriuo atveju jų likimas yra nuspręstas: geriausiu atveju jie pasmerkti skurdui ir socialinei atskirčiai, o blogiausiu atveju – tapti organizuoto nusikalstamumo aukomis.

Be to, reikia turėti omeny, kad romų populiacija yra labai jauna – apie 45 proc. jos narių yra jaunesni nei 16 metų. Vien dėl šios priežasties Komisijai būtų ypač naudinga pradėti specifinius, konkrečius veiksmus romų vaikų atžvilgiu, ypač kovojant prieš ankstyvą pasitraukimą iš mokyklų ir skatinant tinkamą aukštos kokybės mokymą. Nesuteikiant teisės į išsilavinimą negalima užtikrinti ir lygių galimybių bei teisės į ateitį.

  Jan Marinus Wiersma, įgaliotinis − (NL) Pone Pirmininke, mes taip pat turime klausimų Komisijai, ir aš tikiuosi, Komisaras į juos atsakys. Šį vakarą mes daugiausia aptariame Europos Sąjungos, Europos Komisijos pastangas sprendžiant romų problemas, kurių didelė grupė tapo ES piliečiais prieš keletą metų, o kita praėjusiais metais. Šie piliečiai gyvena tokiose sąlygose, kurios dauguma atvejų yra nepriimtinos. Mums malonu šiandieną šiuose rūmuose gauti Europos Komisijos atsakymą.

Mums taip pat malonu, kad Europos Taryba atkreipė dėmesį į romų padėtį Briuselio viršūnių susitikime ir paprašė Komisijos pateikti detalesnius pasiūlymus dėl to, ką pati Europos Sąjunga gali padaryti, papildydama valstybių narių su didelėmis romų bendruomenėmis politiką, ką mes galime padaryti koordinavimo ir apsikeitimo geriausiomis patirtimis srityse, ir kaip ES lėšos gali būti geriau paskirstomos per fondus tose valstybėse tam, kad kas nors būtų daroma gerinant romų padėtį.

Aš tai sakau, todėl, kad tam tikroms valstybėms įsijungus – praėjusiais metais, o taip pat 2004-ais – mes pareiškėme: “Viskas gerai, ateikite; vienas iš dalykų, kuriuos mes turėsime kartu atlikti, yra romų problemų sprendimas”. Aš pats buvau Slovakijos ir prisimenu, kaip Slovakijos vyriausybė dalino visokius pažadus. Tačiau aš turiu abejonių dėl to, kaip veiksmingai tie pažadai yra įgyvendinami. Tai išlieka svarbiu dalyku.

Mes taip pat norėtume pasakyti, kad romai negali būti laikomi tipiška nacionaline mažuma, kaip kad vengrai Slovakijoje arba rusai Baltijos valstybėse. Jie yra tipiška Europos mažuma, ir jos problemoms spręsti kartu su susijusiomis valstybėmis narėmis reikia sukurti specialią Europos politiką, už kurios vykdymą atsakomybę atskirai prisiimtų Europos Sąjunga. Ir tai iš tikrųjų buvo pripažinta Europos Tarybos pasisakymuose Briuselyje.

Mes norėtumėme paprašyti Komisijos, užtikrinti didesnę koordinaciją pačioje Komisijoje. Kaip mes galėtume pagerinti bendradarbiavimą? Kaip mes galime perduoti kam nors, galbūt iš Komisarų rango, pagrindinę atsakomybę už politiką romų atžvilgiu? Galbūt mums taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę pripažinti romus kokia nors Europos mažuma, tam, kad tam tikra prasme apeitume subsidiarumo principą, kuris dabar taikomas valstybių narių politikai mažumų atžvilgiu.

Baigdamas noriu pasakyti, kad aš tikiu, jog kiekvieno ketinimai yra geri, tačiau reikia geresnio susiderinimo ir daugiau veiklos.

  Viktória Mohácsi, įgaliotinė − (HU) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiau priminti, kad šis Parlamentas atkreipė dėmesį į romų integravimo stoką dar 1983 metais. Jis taip pat buvo prašęs Komisijos, Tarybos ir valstybių narių vyriausybių 1994 metų rezoliucijoje daryti viską siekiant romų socialinės, ekonominės ir politinės integracijos.

Kaip prisimenate, 2005 metų balandžio mėn. Parlamento priimtoje rezoliucijoje mes prašėme Komisijos sudaryti veiksmų planą su aiškiomis rekomendacijomis valstybėms narėms ir šalims kandidatėms dėl romų socialinės, ekonominės ir politinės integracijos.

2007 metų lapkritį, pagal mano rekomendaciją, klausimas dėl romų socialinės integracijos vėl buvo įtrauktas į Parlamento rezoliucijos tekstą apie judėjimo laisvę, kaip Europos lygio strategija romų atžvilgiu. Mes paprašėme Komisijos nedelsiant parengti Europos strategiją dėl romų įtraukimo, naudojant integracijos fondą ir struktūrinius fondus.

Be to, mes žinome, kad mažiausiai dešimtyje valstybių narių kai kurie romų vaikai tebėra priversti mokytis atskirose klasėse ir atskirose įstaigose. Ir mes, romai, esame nepagrįstai laikomi neįgaliaisiais, galime užsiimti tik tam tikromis profesijomis ir visą gyvenimą mums klijuojamos tam tikros klišės.

Kiekviena valstybė narė puikiai žino, kokiuose lūšnynuose ir kokiomis baisiomis sąlygomis gyvena romai. Deja, tenka konstatuoti, kad kaip mes gerai žinome, vidutinė romų gyvenimo trukmė kiekvienoje valstybėje narėje yra 15 metų trumpesnė, negu Europos Sąjungos piliečių gyvenimo trukmė. Būtina priminti ir tai, kad romai sudaro didelę kiekvienos valstybės narės bedarbių dalį.

Be to, kiekvieną mėnesį kurioje nors valstybėje narėje įvykdomi rasistiniai išpuoliai prieš romus. Mes žinome iš naujienų – o galbūt mes būtent to nesame girdėję – kad 2008 metų sausio 4-osios naktį Romos Marconi rajone buvo padegtas lūšnynas su 250 ten gyvenančių romų. O po to, praėjus trims dienoms, taip pat Italijoje, vietinė čigonų gyvenvietė Aprilijoje buvo apmėtyta „Molotovo kokteiliais“, sukeliant tiesioginę grėsmę keliems šimtams žmonių. Abiem atvejais išpuolių pagrindas buvo rasistiniai motyvai.

Neabejotina, kad reikalavimas dėl atsakomybės yra pagrįstas – būtina siūlyti rezoliuciją, kurti Europos lygio strategiją ir kiekviena valstybė narė turi paruošti romų integracijos veiksmų planą. Niekam neturi būti daroma išimtis, niekas negali elgtis taip, tarsi jo paties šalyje romų nebūtų – nesvarbu, ar jų buvimas ten pripažįstamas, ar ne. Tuomet nei vienoje valstybėje narėje nevyktų tokie dalykai, kurie čia buvo paminėti. Dėkoju jums.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos Narė. − (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia aš noriu padėkoti poniai Járóka, poniai Angelilli, ponui Wiersma ir poniai Mohácsi už klausimo iškėlimą. Aš atsakysiu už savo kolegą Vladimír Špidla, kadangi jis dabar yra Kinijoje ir mes turime progą apsvarstyti šį ypač svarbų klausimą.

Praėję metai iš tikrųjų parodė, kad Europos Sąjungos ir pačių valstybių narių institucijos didina savo pastangas, siekdamos pagerinti romų padėtį Europos Sąjungoje. Mes žinome, kad tai būtina ir aš su tuo sutinku. Keletas svarbių žingsnių šia linkme jau yra padaryta pradedant 2005 metų Europos Parlamento sprendimu paskelbti Europos lygių galimybių visiems metus ir baigiant aukščiausio rango ekspertų grupių darbu sprendžiant etninių mažumų integracijos klausimus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto veikla, o taip pat ir neseniai, gruodžio mėnesį, priimtomis Europos Vadovų Tarybos išvadomis, kurias ką tik čia minėjome.

Turiu pasakyti, kad mes negalime ignoruoti diskriminacijos, kurią patiria romų bendruomenės nariai, ir jų atskyrimo nuo visuomenės ir darbo rinkos. Todėl mes priėmėme tvirtą sprendimą panaudoti kiekvieną mums prieinamą instrumentą – įstatymų leidybą, struktūrinius fondus informacines ir šviečiamąsias kampanijas – tam, kad ši situacija pagerėtų. Akivaizdu, kad įdarbinimo ir socialinės politikos programos ir priemonės nėra tinkamai panaudojamos romų socialinei integracijai skatinti. Todėl mes turime sutelkti visas pastangas ir sudaryti tikslų planą, kad šios priemonės taptų labiau prieinamos. Nereikia nė sakyti, kad šio plano pagrindas turi būti autoritetingas ir ilgalaikis valstybių narių įsipareigojimas ir efektyvių Bendrijos priemonių ir politikos naudojimas.

Dabar leiskite man trumpai pasisakyti šiais klausimais ir išdėstyti mūsų pasiūlymus 2008 metams. Tęsdama Europos lygių galimybių visiems metų iniciatyvą Komisija šią vasarą patvirtins peržiūrėtos strategijos dėl kovos su diskriminacija gaires. Pagal Europos Vadovų Tarybos 2007 metų gruodžio išvadas, šios gairės daugiausia bus skirtos romų problemoms ir teiks rekomendacijas aukščiausio rango ekspertų grupėms etninių mažumų integracijos klausimais. Šios gairės bus papildytos Komisijos tarnybų darbo dokumentu, kuriame tiek politiniu, tiek įstatymų lygiu analizuojama pažanga ir priemonių efektyvumas teikiant pagalbą romams ir planuojant struktūrinių fondų programas.

Tuo pat metu mes siūlome organizuoti romų forumą aukštu lygiu, siekdami įtraukti į susitikimą nacionalinių vyriausybių ir parlamentų, Europos Parlamento, Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komiteto, Regionų Komiteto atstovus, o taip pat romų pilietinės visuomenės lyderius ir kitus svarbius dalyvius. Mes esame tikri, kad romų teisės gali būti sustiprintos per atvirą aukšto lygio diskusiją ir kad gali būti pasiekiamas žymiai kryptingesnis resursų panaudojimas jų naudai.

Mano kolegos Vladimír Špidla darbuotojai paruoš minėtas iniciatyvas ir tada bus sutelktas dėmesys sprendžiant su romų diskriminacija Europos Socialinio Fondo lėšomis, įdarbinimo ir socialinės integracijos problemas. Kadangi romų padėtis susijusi su keliomis Komisijos veiklos sritimis tokiomis, kaip regionų politika, švietimas, visuomenės sveikata ir teisingumas, apsikeitimą informacija užtikrins 2004 metais sudaryta tarpagentūrinė specialistų grupė sprendžianti romų klausimus. Pagaliau, prieš keletą savaičių Komisija sudarė bendrąjį partnerystės susitarimą su Europos Romų informacijos biuru (ERIO). Ši partnerystė nustatys nuolatinį tiesioginį ryšį tarp Europos institucijų ir romų pilietinės visuomenės.

Kalbant apie kitus dalykus, prisiminkime, kad šiuo metu jau vykdomos kelios iniciatyvos nacionaliniu ir Europos lygiu, kurios yra ką tik prasidėjusių Europos tarpkultūrinio dialogo metų dalis. Jomis siekiama dar labiau atkreipti žmonių dėmesį į tai, koks svarbus yra dialogas tarp kultūrų ir, pagaliau, kokius privalumus mūsų visuomenei duoda kultūrų įvairovė.

2008 metų pavasarį Komisija paskelbs Žaliąjį knygą apie švietimo reikalus dėl mokinių, kurie yra kilę iš imigrantų arba priskiriami nepalankių sąlygų mažumai. Joje taip pat bus atsižvelgta į svarbiausius su romais siejamus aspektus, tokius, kaip pavyzdžiui, segregacija išsilavinimo srityje. Ši Žalioji knyga iššauks plataus masto dalykinius debatus ir tikriausiai bus prieita iki veiksmų plano Europos lygiu.

Aš taip pat pridėsiu, atsakydama tiesiogiai į ponios Mohácsi klausimą, kad 2008 metais Komisija ketina pateikti pasiūlymą priimti direktyvą dėl lygių galimybių ne tik įdarbinimo srityje, t.y. horizontalaus pobūdžio direktyvą, kaip mes buvome paskelbę savo darbo programoje.

Tokie yra dabartiniai esminiai dalykai, kuriuos mes ruošiame, ir dabar aš su susidomėjimu laukiu debatų, kuriems pasibaigus man, ko gero, teks pridėti keletą komentarų.

  Roberta Alma Anastase, PPE-DE vardu. – (RO) Manau, kad šių debatų organizavimas plenarinėje sesijoje yra ypatingai svarbus, kadangi yra būtina paruošti Europos veiksmų plano romų populiacijos atžvilgiu balansinį lapą ir jame išanalizuoti veiksmingumo padidinimo metodus.

Keletas pastarųjų įvykių mums įrodė, kad šioje srityje vis dar tebėra svarbių trūkumų Europos politikos lygiu ir yra būtinas jos atnaujinimas ir priderinimas prie dabartinių iššūkių.

Tarpusavio tolerancija ir multietninė integracija yra pamatiniai Europos Sąjungos principai, o romai yra svarbi Europos bendruomenė, turinti didelę įtaką socialiniam, politiniam, o taip pat ir ekonominį keleto Europos Sąjungos valstybių narių gyvenimui. Todėl būtina sukurti nuoseklią Europos viziją romų klausimu sutelkiant dėmesį į jų integraciją ir užtikrinant bendrą teisių ir atsakomybių pagrindą.

Nors lapkričio mėnesį aš uždaviau Europos Komisijai klausimą apie šį reikalą ir buvo atsakyta, kad nauji pasiūlymai dėl romų integracijos turėtų būti pateikti, aš dabar prašau Komisiją aiškiau pasisakyti apie šiuos ketinimus. Pirma, man būtų įdomu, kokiu būdu Komisija į šį reikalą atsižvelgs instituciniu požiūriu, kad apsaugant romus ir juos integruojant būtų užtikrintas efektyvus Europos veiksmų koordinavimas ir monitoringas.

Švietimo, ir aš sakyčiau, švietimo dėl tolerancijos, vaidmuo yra ne mažiau svarbus, kaip buvo nurodę mano kolegos. Iš tokio švietimo būtų nauda visiems ES piliečiams, švietimas dėl tolerancijos yra stimuliuojantis veiksnys romų integracijai, sąveikavimui ir socialiniams ryšiams Europos Sąjungoje. Jo vystymas palengvina romų socialinę integraciją ir iš kitos pusės apriboja jų stigmatizaciją ir diskriminaciją. Todėl aš prašau Komisiją informuoti mus apie tokių programų buvimą ir jų įgyvendinimą, o ypač apie tai, ar į tai atsižvelgiama, kai planuojama tolesnė Europos politika romų atžvilgiu.

Dėkoju jums ir tikiuosi, kad šis pasitarimas veda link tvirtų ir konkrečių sprendimų gerinant Europos politiką dėl romų.

  Hannes Swoboda, PSE Grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, labai ačiū už jūsų atsakymą, kuris bent keliais požiūriais mums parodė, kad pusė kelio jau nueita. Jūs turite suprasti, kad mes nekantraujame dėl šių dalykų, kadangi pastarieji incidentai vėl parodė, kokia sunki problema mus slegia.

Pirma, dėl romų forumo: mes pritariame. Aš tikiu, kad tai yra gera mintis, ypač todėl, kad įtraukiami patys romai. Tačiau svarbu veikti greitai, kadangi aš bijau, kad dabar, kai pasiūlymas pateiktas, jis bus svarstomas be galo ir bus perdaug susiaurintas. Aš tikiu, kad romų forumas turi būti surengtas kiek tik įmanoma greičiau, šiais metais. Parlamentas tikrai suteiks pagalbą.

Antra, taip pat yra svarbu, be abejonės, įtraukti vietos valdžios institucijas, kadangi vyriausybės dažnai turi daug gerų ketinimų ir dalina pažadus, tačiau vėliau problemos sprendimas užstringa merijoje ar kurioje nors kitoje regiono institucijoje ir galiausiai problema apskritai nėra sprendžiama.

Trečia, labai dėkoju už jūsų iniciatyvas susijusias su pasiūlymais dėl lygių galimybių už darbo vietos ribų. Tai yra bendros svarbos dalykas, kurį mano grupė labai palaiko.

Apskritai Komisare, norėčiau pasakyti savo grupės vardu, kad visos šios tarpdisciplininės grupės – mes jas pažįstame iš mūsų pačių administracijų – yra energingai dirba ir daug padeda. Mūsų požiūriu, būtų svarbu turėti vieną Komisarą, atsakingą už šios srities veiklos koordinavimą, ar bent jau vieną įgaliotąjį atstovą iš Komisarų tarpo, kuris atliktų tokią užduotį.

Aš vis dar nežinau, kodėl Rumunijos Komisarui patikėtas šis darbas. Būtų gerai, jeigu jis imtųsi jo. Aš nežinau.

Tačiau mes norėtume matyti, kad šiems dalykams būtų suteiktas aukštas prioritetas. Reikalai vystosi teisinga linkme. Ačiū jums, Komisare, už jūsų pranešimą, tačiau truputį daugiau pastangų ir didesnis tempas dar labiau praverstų sprendžiant romų problemas.

  Alfonso Andria, ALDE Grupės vardu – (IT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, nors šis pasitarimas prasidėjo žodiniais paklausimais Komisijai, iš esmės jis yra natūralus prieš kurį laiką Parlamento pradėtos iniciatyvos tęsinys, ir ten neseniai į tai vėl buvo atkreiptas dėmesys. Yra aišku, kad mums reikia veiksmų plano romų padėčiai gerinti, kadangi šios mažumos integracija į Europos Sąjungos šalių socialinę ir pilietinę aplinką yra silpna.

Romų transnacionalinė prigimtis, kuri yra vienas iš juos apibūdinančių bruožų, iškelia reikalavimą, kurį aš asmeniškai palaikau, kad reikia paruošti Europos masto strategiją, tokią, kad jie galėtų išsilaisvinti iš pasibaisėtinai alinančių sąlygų, kuriose jie gyvena. Daugeliu atvejų šios sąlygos yra beveik nežmoniškos, o tai, be abejonės, yra dėl socialinės atskirties, ir lemia įvairias pražūtingas pasekmes nuo susvetimėjimo savo gyvenamojoje šalyje iki prievartos, kai tampama pažeidėju arba auka.

Be gairių, kurios gali padėti vietos ir nacionalinėms institucijoms sustabdyti mažumų smukimą į socialinius sunkumus, yra būtina turėti atitinkamus fondus paremti reikalingiems veiksmams. Tai nėra vien tik finansavimo problema. Tikrasis tikslas yra pasiekti beveik lygias galimybes įsidarbinti, mokytis, turėti būstą, sveikatos apsaugą, socialines paslaugas ir socialinę aplinką, reikalingą naudotis pilietinėmis teisėmis, pradedant sprendimo priėmimo procesais. Visa tai reikalauja apibendrinančio požiūrio, derinant šių tikslų siekimo veiksmus. Štai kodėl aš esu prieš tai, kad atsakomybė dėl romų reikalų būtų perduodama tik vienam Europos Komisarui.

Praėjus dvejiems metams po to, kai buvo paskelbta romų integracijos dešimtmečio iniciatyva (2005–2015), vis dar tebėra daugybė įsipareigojimų, kuriuos juos palaikiusios vyriausybės dar turi pradėti ir įvykdyti. Kokių iniciatyvų dėl to ketina imtis Komisija? Aš tikiuosi, kad jos prasidės kiek įmanoma greičiau, iškart po Europos lygių galimybių visiems metų, šiais Europos tarpkultūrinio dialogo metais.

  Elly de Groen-Kouwenhoven, Verts/ALE frakcijos vardu. Gerb. Pirmininke, dabartinė romų situacija verčia mane pradėti kalbą kritika, kuri nukreipta prieš Europos Komisijos lėtumą ir tingumą sprendžiant romų problemas Europoje.

Tik pažvelkite į Europos Tarybą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (OSCE), kurios pastaruosius du dešimtmečius turėjo tarnybų, skirtų romų klausimams. Europos Taryba yra pateikusi daug konkrečių rekomendacijų romų klausimais, o OSCE sukūrė veiksmų planą, kaip pagerinti romų situaciją Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos kompetencijos srityje. Man įdomu, kiek dėmesio Europos Komisija ir Sąjungos narės skyrė tiems dokumentams, ar jos rimtai priėmė EP sprendimą apie romus arba romų integravimo dešimtmečio veiksmų planus.

Tačiau aš nemėgstu tik kritikuoti, o B. Ferreo-Waldner man suteikė galimybę žvelgti į situaciją optimistiškai. Todėl norėčiau paprašyti komisarės perduoti tai, ką pasakysiu, prezidentui J. M. Barosso ir kolegijai.

Pirma, reikia kaip galima greičiau sukurti Europos strategiją dėl romų, kuri pirmiausia turėtų būti sutelkta romų gyvenimo sąlygoms gerinti, darbo vietoms kurti. (beveik 90 procentų romų yra bedarbiai), kovai su prieš romus nukreiptu rasizmu, romų švietimui remti, romų sveikatos priežiūrai ir romų politinei integracijai skatinti.

Antra, kad tokią strategiją būtų lengviau įgyvendinti, Europos Komisijai reikia nuolatinio romų skyriaus. Nuoširdžiai tikiu, kad Komisija samdys romų personalą dėl jų sugebėjimų, o ne dėl jų odos spalvos, kaip kai kurios šalys narės yra dariusios anksčiau.

Trečia, specialus Europos fondas, skirtas romų projektams remti, turėtų būti vienas iš Europos Komisijos prioritetų. Žinoma, Europos Parlamentas turėtų prisidėti prie „veiklios“ Europos Sąjungos, kurios narės dirba kartu, kad pagerintų romų situaciją. Šia proga norėčiau dar kartą pasiūlyti turėti nuolatinį EP atstovą romų klausimais, kuris galėtų apžvelgti padėtį ir teikti rekomendacijas Parlamentui, kitoms institucijoms ir valstybėms narėms.

Norėčiau pabrėžti, kad Europos romų strategija turėtų išreikšti bendras politines vertybes, susijusias su būsimu plėtros procesu ir kova su ultranacionalizmu ir kraštutiniais dešiniuosiais Europoje.

  Vittorio Agnoletto, GUE/NGL Grupės vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš dėkoju Komisarei už jos pasisakymą ir jos duotus pažadus, kurie, man rodos, atitinka tai, ką Europos Parlamentas yra daugybę kartų išsakęs savo rezoliucijose, tačiau vien šių pažadų nepakanka.

Aš noriu paklausti, kokias priemones Komisija naudoja ir ką ji mums gali pasakyti apie tai, kaip naudojamos lėšos, kurios iki šiol pagal įvairius išlaidų straipsnius valstybėms narėms buvo paskirtos romų integracijai. Antra, kaip tikrinamas nacionaliniu lygmeniu priimtų direktyvų įgyvendinimas? Trečia, aš prisijungiu prie tų, kurie prašo, kad Komisijoje būtų vienas asmuo, tvarkantis visus dalykus, susijusius su romais.

Kalbėdamas apie savo valstybę, turiu pabrėžti, kad pas mus kyla labai stipri rasizmo ir stigmatizacijos banga, daugiausiai prieš romus, kadangi Italija nėra visiškai įgyvendinusi rasių lygybės direktyvos 43/2000/EB. Kokių priemonių ketina imtis Komisija šiuo klausimu? Į Italijos įstatymus nėra įtraukta rasistinio priekabiavimo koncepcija, rasinės diskriminacijos atvejais įrodinėjimo naštos ar apsaugos nuo piktnaudžiavimo klausimai yra apsunkinti.

Toliau, aš klausiu Komisijos, ar jai žinoma, kad vienoje iš pagrindinių Italijos savivaldybių – o būtent Milane – imigrantų vaikai, šiuo atveju daugiausia romai, kurių tėvai nėra normalaus statuso įstatymų atžvilgiu ir neturi leidimo apsigyventi, negali lankyti valstybinių mokyklų. Man tai atrodo visiškai atvirkščiai negu pagal visus ES dokumentus, prieštaraujama Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijai ir taip pat šiandien ryte mūsų priimtai rezoliucijai dėl vaiko teisių.

Ir pabaigai, aš norėčiau nurodyti, kad Italijos vyriausybė svarsto jau kelintą dekretą dėl dalyko, kuris iš tikrųjų sietinas su romais. Tai yra – ar galima nurodyti ekonomines priežastis kaip juridinį pagrindą pašalinant kitos valstybės narės pilietį iš savo valstybės, šiuo atveju iš Italijos. Nežiūrint bendro pobūdžio klausimo dėl imigracijos, šis dekretas yra faktiškai nukreiptas specialiai prieš romus. Aš norėčiau žinoti jūsų požiūrius.

  Desislav Chukolov (NI). – (BG) Gerbiami kolegos, aš irgi norėčiau tarti žodį, kad šioje salėje būtų išgirsta, kokia yra tikroji padėtis ir kad melagingi pareiškimai liautųsi nors trumpam.

Kokias išvadas galime daryti iš šios diskusijos? Galime daryti išvadą, kad jums rūpi romų populiacija Europoje, kur yra ir mano tėvynė, Bulgarija. Aš net nedrįstu įsivaizduoti, kad būtent dabar jūs susirūpinę dėl kraštutinai mažų pensijų, kurios tenka pensininkams Bulgarijoje, arba dėl sąžiningų, sunkiai dirbančių bulgarų, kurie kasdien tampa romų nusikaltimų aukomis.

Gerbiami Europos Parlamento Nariai, parodykite susirūpinimą tuo, kad Bulgarijos Socialistų Partija reguliariai nusiperka romų balsus per rinkimus Bulgarijoje. Rūpinkitės tuo, kad Bulgarijos Socialistų partneris – Judėjimas už Teises ir Laisves, kuris čia atstovaujamas ALDE grupėje – nusiperka visus likusius balsus, taip pat ir romų duodamus. Rūpinkitės tuo, kad Judėjimo už Teises ir Laisves pirmininkas, Ahmed Doghan, balsų pirkimą, romų balsų, vadina “normalia europietiška praktika”.

Parodykite bent dalį susirūpinimo tuo, kad Bulgarijoje, kur romai sudaro tik apie 3-4 proc. gyventojų, bet jų padaromi nusikaltimai sudaro apie 30-40 proc. bendro nusikaltimų skaičiaus. Ir tai nėra nusikaltimai, kuriuos lemia tik skurdas. Tai ypač begėdiški ir brutalūs nusikaltimai. Kadangi 79 metų moters išprievartavimas nėra nusikaltimas dėl skurdo. Sutinkate ar ne?

Didžiuliai kiekiai skiriamų pinigų nebeveikia, tai akivaizdu. Šis finansavimas neveikia todėl, kad šie pinigai išnyksta abejotinuose fonduose ir nevyriausybinėse organizacijose. Mūsų, Atakos patriotų, nuomone, šios problemos sprendimas kiekvienoje atskirai paimtoje šalyje yra paklusnumas įstatymams. Įstatymų laikymasis, be jokių tolerancijų kokiai nors specifinei mažumai, turi atnešti sėkmę. Kadangi Bulgarijoje romų padaromi nusikaltimai nėra nuodugniai ištiriami. Tai yra faktas. Faktas, kurį jūs patys galite matyti.

Paauglių seserų Belneyski nužudymas nebuvo tiriamas. Jis buvo uždangstytas. Tokie dalykai mums turi kelti susirūpinimą. Kadangi tam tikros mažumos tolerancija daugumos sąskaita neatneš jokios sėkmės, o priešingai, nesėkmę. Dėkoju už jūsų dėmesį.

  Katalin Lévai (PSE). – (HU) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš buvau sužavėtas Komisarės Ferrero-Waldner pasisakymu, ir man malonu išgirsti apie iniciatyvas, kurių įgyvendinimo tikimasi ateityje. Aš jaučiu, kad tai iš tikrųjų esmingai pagerins romų padėtį, tačiau man tenka sutikti su mano kolege nare iš Olandijos, kuri parodė savo nekantravimą. Aš irgi nekantrauju, kartu su daug kitų, kadangi padėtis keičiasi iš tikrųjų labai lėtai.

Europoje gyvena apie 7-9 milijonai romų, dauguma iš jų skurdžioje socialinėje aplinkoje ir jie metai iš metų kovoja vis su tomis pačiomis problemomis dėl atskirties ir įsitraukimo, įsidarbinimo, segregacijos mokyklose klausimų ir daugialypės romų moterų diskriminacijos.

Dauguma valstybių narių romų nelaiko mažuma savo šalyje, jie nenori vykdyti esminių savo padėties pakeitimų, ir vietoj to kelių pastarųjų metų patirtis iš tikrųjų parodė radikalizmo ir priešiškumo romams sustiprėjimą naujosiose, o taip pat ir senosiose valstybėse narėse.

Todėl aš jaučiu, kad daugiau negalima gaišti laiko; mums reikia realių pokyčių ir Europos mastu harmonizuotos romų politikos. Be europinės politikos romų atžvilgiu nėra ir šios nacionalinės politikos; mes turime tai suprasti ir tai spręsti. Būtų gerai, jei mes imtumėmės žingsnių tam, kad romams būtų suteiktas transnacionalinis statusas, kadangi šis statusas yra ypatingas.

Europos Parlamentas ir jo Socialistų Grupė jau yra pradėję veiksmų planą ir kovo mėnesį mes atliksime turą po Europą ir rengsime konferencijas, darbinius susitikimus ir vizitus, įtraukdami vietos romus, nevyriausybines organizacijas ir vyriausybes tam, kad atskleistume diskriminacijos atvejus ir atkreiptumėme Europos viešosios nuomonės dėmesį į nelaimingą romų padėtį, bandydami ją pataisyti. Labai jums ačiū.

  Adrian Severin (PSE). Gerb. Pirmininke, romai nėra nei Senovės Romos palikuonys, nei šių laikų Romos gyventojai. Jie nėra nei tauta be valstybės, nei tautinė mažuma. Jie yra etnokultūrinė bendruomenė, tebepuoselėjanti savo tradicijas ir visoje Europoje gyvuojančią bendruomenę, kuri gyveno vergovėje ankstyvaisiais moderniosios Europos laikais ir šiek tiek anksčiau, kurios narius fašistų režimai siuntė į naikinimo stovyklas ir kuri komunistų diktatūros buvo izoliuota uždarose valstybėlėse, virtusiose kalėjimais. Jie tapo laisvais Europos piliečiais Šaltajam karui baigiantis ir pirmojo po to vykusios Europos Sąjungos plėtros etapo metu.

Buvusi niekinama ir atstumta daugelį šimtmečių romų bendruomenė suvokė, kad nėra pasiturinčiosios Europos dalis ir bandė apsiginti mesdama iššūkį europietiškai tvarkai. Šiandien, kai Europos valstybės susitaikė tarpusavyje, ar jos turėtų susitaikyti ir su romų bendruomene, ar elgtis su jais kaip su antrarūšiais piliečiais, kurie ir vėl bus apgyvendinti kai kuriose valstybėse narėse, paverstose getais? Į šiuos klausimus tėra vienas atsakymas: romų problema yra visos Europos problema. Tai ne tik problema, bet ir didelis iššūkis – bendras iššūkis, su kuriuo turime susidoroti drauge. Kitaip neįstengsime integruoti romų bendruomenės į Europos visuomenę ir paskatinti laikytis europietiškos tvarkos.

Tai kultūrinė ir socialinė tema. Europos Sąjunga turėtų telkti fondus, vykdyti programas ir kurti specialias institucines struktūras ir taip padėti vietinei valdžiai tų šalių, kuriose romai pasirinko gyventi, pasiūlyti šios bendruomenės nariams galimybę pragyventi, gauti tinkamą išsilavinimą, galimybę sąžiningai konkuruoti su kitais nepatiriant diskriminacijos, įrodyti, jog jų egzistavimas yra neatsiejama Europos civilizacijos dalis. Tikimės, kad Europos Komisija imsis šių tikslų ir informuos Europos Parlamentą apie pasiektą pažangą.

  Jan Andersson (PSE). – (SV) Pone Pirmininke, Komisare, kai mes aptariame Lisabonos strategiją Darbo ir Socialinių Reikalų Komitete, mes kalbame apie didelį pakilimą, aukštą įsidarbinimo lygį, geras socialines sąlygas, gerą sveikatos apsaugą, ir vienas dalykas, kurį irgi minime, yra tas, kad siekiant šių tikslų varomoji jėga turi būti švietimo sistema ir įgūdžių tobulinimas. Kai mes visa tai, visus tikslus perkeliame pritaikydami romų mažumai Europoje, mes atrandame stebėtinai didelę bedarbystę. Mes sužinome, kad socialinės sąlygos nėra geros, sveikatos apsauga nėra tinkamai užtikrinama, skurdžios būsto sąlygos, jie yra atskirti nuo visuomenės ir net švietimo sistema yra segregacinė.

Romų žmonėms taikomos specialios švietimo nuostatos, kurios nesuteikia teisės į gauti tinkamą išsilavinimą. Tačiau kiekvienam yra taikoma Lisabonos strategija.

Jūs turėjote daug gerų pasiūlymų. Mes juos palaikome, tačiau svarbu, kad po strategijos sektų veiksmų planas. Svarbu, kad mes turime pagrindinę kryptį, tačiau svarbu koordinuoti ir Komisijos veiksmus. Svarbu, kad mes peržiūrėtume mūsų fondus taip, kad būtų atsižvelgiama į romų mažumą. Svarbu, kad mes nustatydami strategijas įdarbinimo, švietimo ir kitose srityse visada atsižvelgtumėme į romų padėtį taip, kad juos integruotumėm į skirtingas strategijas.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). – (HU) Pone Pirmininke, Europos Sąjunga neturi mažumų politikos nei romų, nei tradicinių nacionalinių mažumų, nei imigrantų mažumų atžvilgiu. Aš romus įtraukiu tarp tradicinių nacionalinių mažumų, bet tuo pat metu dėl jų socialiai blogesnės padėties jie turi būti priskiriami atskirai kategorijai.

Džiaugiuosi, kad kaip gyva Europos Parlamento sąžinė, dvi romų kilmės narės iš Vengrijos, ponia Járóka ir ponia Mohácsi, kartu su kitais iškėlė šį klausimą, kadangi mes tiesiogiai pasmerkėme lapkričio įvykius Italijoje. Reikia, kad mes nuolat grįžtumėme prie šio klausimo.

Kokia Europos Sąjungos pareiga? Man patiko tai, ką pasakė Komisarė Ferrero-Waldner. Europos Sąjunga laikosi pareigos, tačiau reikia atskirti tai, kas yra valstybės narės kompetencija, nuo to, kas yra Europos Sąjungos kompetencija. Aš visiškai sutinku su ponu Svoboda, kurio čia jau nebėra, ne dėl Austro-Vengrijos monarchijos, bet todėl, kad jis teisus, o būtent – pavyks koks nors reikalas ar ne, tai yra nusprendžiama vietos lygmeniu. Detalizuojant, valstybei narei turi būti užduodama nacionalinio veikimo programa. Aš didžiuojuosi, kad mes paruošėme pirmąją Europoje vidutinės trukmės programą dėl romų mūsų vyriausybės departamentui. Pinigai turi būti duodami valstybei narei, tačiau viskas turi būti nusprendžiama vietiniu lygiu.

Ką gali padaryti ES? Ji turi stebėti, ką valstybės narės daro ir teikti „geriausios praktikos“ metodą siekiant geriausio sprendimo. Tai nėra vien tik pinigų klausimas, bet taip pat ar yra kokių nors kvalifikuotų ekspertų iš daugumą sudarančios ir romų bendruomenės, kurie norėtų šį dalyką toliau įgyvendinti. Europos ateitis priklauso nuo mažumų.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, pirmiausia aš norėčiau atmesti kritiką, kad Komisaras Špidla yra per daug tingus, kad dalyvautų sprendžiant šią problemą. Aš manau, kad tai nėra teisingas kelias diskusijoms Rūmuose vykdyti.

Yra svarbu, kad mes susikoncentruotume į geresnio išsilavinimo teikimą jauniems romų žmonėms. Mums yra žinoma privalomo švietimo sistema ir aš manau, kad kalba ir raštingumas, skaičiavimo įgūdžiai – labai paprasta, tai yra geram gyvenimui būtini dalykai – jie turi būti padaryti privalomais.

Kita vertus, aš suprantu, kad, be abejo, ne kiekvienas norėtų būti integruotas. Be abejo, mes turime pasiūlyti iniciatyvas visiems tiems, kas nenorėtų integruotis į mūsų visuomenę. Aš tikiu, kad atviro požiūrio į šias problemas koncepcija yra pagrindinis sprendimas ateičiai.

  Christopher Beazley (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, ši diskusija iškėlė keletą problemų, kurias paryškina mūsų aptariama tema. Man atrodo, kad užuot kūrus strategiją ir aiškinus kitiems, ką daryti, mums vertėtų paklausti romų atstovų nuomonės.

Šiuo metu turime du Europos Parlamento narius romus. Aš taip pat prisimenu labai garsų ispanų socialistų atstovą, Parlamento narį, išrinktą 1989 m. Jis pateikė daug informacijos apie romų kultūrą. Ta kultūra yra Europos civilizacijos dalis ir atspindi, kokie mes esame.

Galbūt būtų išmintinga pasikalbėti su romų kultūros atstovais ir paklausti jų, kaip geriausiai galėtume prisidėti prie jų ateities tikslų įgyvendinimo, o ne aiškinti jiems, kaip jie gali integruotis į mūsų visuomenę ir kaip galime geriausiai patenkinti jų socialinius poreikius.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − (DE) Pone Pirmininke, norėčiau dar kartą apibendrinti: tai buvo ypatingai įdomūs debatai ir mes visi labai aiškiai matome, kad reikia atsiliepti į juos. Žinoma, aš suprantu, kad jūs visi norite kuo greitesnio atsakymo.

Aš turiu jums pasakyti, kad taip pat yra direktyva, Direktyva 2000/43/EC, kuri jau garantuoja vienodo traktavimo principą, be skirstymo pagal rasę ar etninę kilmę įdarbinimo, socialiniame ir švietimo sektoriuose, gaunant prekes ir teikiant paslaugas, kuri jau taikoma ir romams. Aš tikiu, kad tai yra fundamentalu. Ši direktyva taip pat daro galimomis teigiamas priemones valstybėse narėse. Tačiau yra tiesa, kad valstybėms narėms nėra privaloma įtraukti šias priemones į jų nacionalines įstatymų nuostatas.

Tačiau Europos reikalavimai turi būti taikomi, ir turiu pasakyti, kad mes Komisijoje tvirtai nusprendėme užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinami. Praėjusiais metais Komisija iš tikrųjų inicijavo pažeidimų procedūras prieš 22 valstybes nares, kurios tinkamai nevykdė Europos reikalavimų, tarpe jų ir prieš Italiją, pone Agnoletto.

Kas dėl žmonių integravimo į darbo rinką, mūsų pats svarbiausias tam instrumentas yra Europos Socialinis Fondas (ESF). Žymi dalis priemonių, nukreiptų romų įdarbinimui palengvinti, gali būti kofinansuojama per Europos Socialinį Fondą. Pavyzdžiui, tarp 2000 ir 2006 metų apie 275 milijonai eurų buvo numatyti tiksliniams romų integravimo projektams.

Aukšto lygio ekspertų grupė dėl etninių mažumų integravimo yra nurodžiusi, kad kai kurie ESF paremiami fondai, tokie, kaip pavyzdžiui, Acceder programa Ispanijoje, turi puikius modelius aktyviam romų integravimui. Todėl aš vėl iš naujo skubiai kviečiu atskiras valstybes pasinaudoti šia proga. Aš sutinku su ponu Svoboda, kad ne vien tik nacionalinių valstybių valdžios organai čia vaidina svarbų vaidmenį, o, be abejo, dažnai ir vietinės organizacijos.

Kaip mes visi žinome, romų socialinė atskirtis yra kompleksinis problema ir todėl norint jį išspręsti reikalingas nuodugnus, visus svarbius jų gyvenimo aspektus apimantis požiūris. Tai pasakytina apie švietimą, įdarbinimą, sveikatos apsaugą, būstą ir infrastruktūrą. Šis požiūris reikalauja efektyvaus koordinavimo Europos institucijų lygiu. Aš esu įsitikinusi, kad šių priemonių dėka kitais metais bus pasiekta reali pažanga.

Aš, be abejo, girdėjau, kad daugelis jūsų – ne visi – norėtų, kad šį klausimą imtų svarstyti tam tikras Komisaras, ir aš žinoma, nukreipiu jį mano kolegai, ponui Špidla. Tačiau tai siejasi su daugeliu skirtingų klausimų ir todėl čia svarbiausias veiksnys – efektyvus koordinavimas. Jūs iš tiesų dar sykį galite pasikalbėti su ponu Špidla dėl kito dalyko.

Norėčiau labai trumpai išskirti keletą specifinių per debatus kilusių klausimų. Tarp jų paminėtinas, kaip vyksta dialogas tarp pilietinės visuomenės ir pačių romų. Aš tikiu, kad toks dialogas kaip šis, vykstant akcijai dėl romų ir jų vaikų, yra labai svarbus. Viena vertus, užtikrinant nediskriminavimo principą, ir kovojant prieš bedarbystę, skatinant regionų, kuriuose gyvena romai, socialinį vystymąsi, kita vertus, taip pat ir naikinant barjerus, esančius daugumos mąstysenoje, siekiant kad romai būtų laikomi lygiaverte Europos kultūros dalimi.

Aš sutinku su visais iškėlusiais šį klausimą.

Aš pati – ir visi, kas mane pažįsta, žino, kad tai yra galbūt mano pomėgis užsienio politikoje – visada pasisakydavau už švietimą apie žmogaus teises. Tai yra tolerancijos mokymas. Todėl aš iš tiesų į tas gaires įtrauksiu mokymo apie žmogaus teises klausimą, kurį laikau didžiulės svarbos.

Ponia de Groen-Kouwenhoven, aš turiu pareikšti, kad Komisija galbūt yra lėta, bet tikrai ne aptingusi. Kaip matote, Europos Taryba ir iš dalies ESBO sukūrė daugelį programų, daugiausiai padedant Europos Komisijai, tad suprantate, kad visuose ketinimuose ir tiksluose stebimas labai pozityvus požiūris.

Mano baigiamasis komentaras būtų dėl transnacionalinės mažumos. Norėčiau paprastai pasakyti, kad reikia atsižvelgti į tą faktą, jog Europos Sąjunga neturi įgaliojimo nuspręsti, kas yra mažumos pačiose valstybėse narėse. Jūs taip pat žinote, kad šiame kontekste reikia atsižvelgti, kad socialinės politikos priemonės nėra nukreiptos pagal etninę prigimtį, bet visada pagal individualias reikmes. Tačiau, kaip jums žinoma, valstybės narės iš dalies labai skirtingai suvokia, kas yra mažuma ir kaip ji apibrėžiama. Todėl šis klausimas negali būti labai greitai išspręstas. Kitu atžvilgiu aš esu laiminga, galėdama perteikti toliau jūsų komentarus. Galiu patikinti, kad tikrai greitai gausite jų gaires.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2008 m. sausio 31 d., ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (pagal 142 straipsnį)

  David Martin (PSE), raštu. Aišku, kad romai yra ignoruojama Europos Sąjungos mažuma, ir mes negalime leisti, kad tai tęstųsi. Visiškai remiu savo kolegas, raginančius Komisiją aktyviau spręsti šį klausimą. Turime situaciją, kai etninė mažuma gyvena Europos Sąjungoje blogesnėmis nei skurdžios sąlygomis. Labai reikalingi konkretūs ir greiti Komisijos veiksmai, kurie padėtų integruoti romų bendruomenę visais aspektais – ekonominiu, socialiniu ar politiniu. Europos Sąjunga turi imtis vadovauti šios problemos sprendimui.

15. Veiksmingesnė ES politika Pietų Kaukazo regiono atžvilgiu. Požiūris į Juodosios jūros regioninę politiką (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas – bendra diskusija dėl šių pranešimų:

– Lydie Polfer pranešimas Užsienio reikalų komiteto vardu dėl veiksmingesnės ES politikos Pietų Kaukazo regione: nuo kalbų prie darbų (2007/2076(INI)) (A6-0516/2007) ir

– Alma Anastase pranešimas Užsienio reikalų komiteto vardu dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką (2007/2101(INI)) (A6-0510/2007)

  Lydie Polfer, pranešėjas. − (FR) Pone Pirmininke, aš norėčiau padėkoti Tarptautinės prekybos komiteto nariams, ir ypač visiems mano kolegoms Užsienio reikalų komitete, aktyviai prisidėjusiems formuojant šią, siektą subalansuoti ir galiausiai vienbalsiai priimtą, ataskaitą.

Išties, stebimas didelis susidomėjimas trimis Kaukazo šalimis. Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija, visos trys atsiradusios po TSRS subyrėjimo, šiandien vis dar kenčia nuo tų laikų sistemos, ypač dėl neišspręstų konfliktų Kalnų Karabache, Abchazijoje ir Osetijoje, kurie nuodija atmosferą tarp jų ir jų kaimynų ir yra sukėlę griaunančias ginklavimosi varžybas. Tačiau šios trys šalys pasirinko priimti Europos vertybes, 1980 metais tapusios Europos Tarybos narėmis, ir vėliau, pasirašiusios partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis su Europos Sąjunga.

Jų geografinis artumas ir padėtis, kaip tranzito srities tarp Irano, Turkijos, Rusijos, Kaspijos ir Juodosios jūrų, reiškia, kad mes esame suinteresuoti padėti šioms valstybėms stiprinti demokratiją ir įstatyminį valdymą šiame regione, ir sukurti gyvybingas prielaidas regioniniam bendradarbiavimui ir vystymuisi, kas suteiktų politinį stabilumą. Iš dalies tai svarbu ir todėl, kad šiose valstybėse, nors ir turėjusiose didelį augimą, vis dar tebėra didelis skurdo ir nedarbo lygis.

Mes analizavome galimybes įvairiuose sektoriuose imtis veiksmų, kuriuos trumpai apibendrinsiu. Pirmiausia, laikydamiesi Europos Sąjungos Kaimynystės Politikos, mes primygtinai reikalavome diferencijuoto, individualiomis vertybėmis pagrįsto požiūrio, regioninį bendradarbiavimą laikant pagrindiniu tikslu. Mes prašome Komisijos plėsti šiuos kontaktus su pilietine visuomene, taip pat remiame iniciatyvą ištirti laisvosios prekybos su Gruzija ir Armėnija galimybę, palaikome Azerbaidžaną jo įstojimo į PPO (Pasaulinę Prekybos Organizaciją) procese.

Akivaizdu, kad to pagrindas yra demokratija, žmogaus teisės ir įstatymo valdžia. Mes sveikiname Armėnijos pastangas po konstitucinės reformos, tačiau mes skatiname tai tęsti toliau, įtvirtinant nepriklausomas teisines ir pilietines institucijas. Dėl Azerbaidžano: nors mes ir susirūpinę dėl žmogaus teisių ir spaudos laisvės slopinimo situacijos, kita vertus sveikiname prezidento atsiprašymą, kurio dėka keletas žurnalistų atgavo laisvę, o dėl kaltinimų policijai už smurto naudojimą primigtinai prašome atlikti tyrimą. O kalbant apie Gruziją, kuri nuo 2003 metų užsimojusi plataus masto reformoms ir yra patyrusi mums žinomą sumaištį, mums yra malonu, kad prezidento rinkimai praėjo taikiai, tačiau labai įtempta padėtis ir kaltinimai dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo privedė iki to, kad mums teko paprašyti valdžią nedelsiant pradėti tyrimą dėl pateikiamų nusiskundimų. Mes taip pat prašome opozicinių jėgų elgtis atsakingai ir gerbti rinkimus. Apibendrinant, mes prašome šias tris valstybes garantuoti žodžio, susirinkimų, masinės informacijos priemonių laisves, taip pat pakankamą ir sąžiningą prieigą prie masinės informacijos priemonių. Ir mes reikalaujame iš jų gerokai sustiprinti kovą prieš korupciją ir sukurti investicijoms palankią aplinką. Kalbant apie derybines procedūras su Gruzija dėl vizų režimo jai palengvinimo, mes Komisijai ir Tarybai galime tik parekomenduoti jas pradėti atsižvelgiant į tai, kas vyksta Abchazijoje ir Osetijoje.

Kalbant apie taikų konfliktų sureguliavimą – tai yra akivaizdi būtinybė siekiant ilgalaikio stabilumo regione. Mes esame šį dalyką nagrinėję, man rodos, subalansuotu būdu. Iš naujo nedetalizuodamas, paprasčiausiai priminsiu – kaip mes jau buvome nurodę – prieštaravimas tarp laisvo apsisprendimo ir teritorijos vientisumo iki šiol prisideda prie konfliktų kaitinimo regione. Šią problemą galima išspręsti tik derybų keliu JT Chartijos ir Helsinkio Baigiamojo akto pagrindu. Tikėkimės, kad pastarieji Minsko grupės pasiūlymai padės pereiti per šiuos sunkumus. Tai būtų geriausia dovana šimtams tūkstančių pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų, sunkiai kenčiančių dėl tokios situacijos.

Pabaigai – dėl bendradarbiavimo energetikos ir transporto srityse: nors ir aišku, kad naujos iniciatyvos didina atsivėrimo galimybes, vis labiau darosi akivaizdu, kad Armėnijos izoliavimo padėtis eina tik blogyn.

Reziumuojant, primenu, kad vienintelis šio pranešimo tikslas yra parodyti mūsų nuoširdų susidomėjimą Pietų Kaukazo regionu, jo gyventojais, jų istorija, jų siekiais ir viltimis, ir kad mums norėtųsi geriau juos pažinti tam, kad geriau galėtume jiems padėti jų siekiuose.

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

  Roberta Alma Anastase, pranešėja. − (RO) Prieš metus, 2007 metų sausio mėn., šiame kambaryje mes šventėme Rumunijos ir Bulgarijos įstojimą. Tuomet apmąstėme naujai atsiradusias galimybes dviem naujosioms valstybėms narėms ir

visai Europos Sąjungai. Aktyvi ir nuolatinė veikla Juodosios jūros regione, kartu regioninio bendradarbiavimo politikos plėtra, lyginant su Viduržemio jūros regiono ir Šiaurės dimensijos politikos kryptimis, yra būtini ir akivaizdūs reikalavimai.

Dabar, 2008 metų sausio mėn., būdama pranešėja apie Juodosios jūros bendradarbiavimą, turiu garbę pradėti šiuos plenarinius debatus aptariant balandžio mėnesį Europos Komisijos pasiūlytas Parlamento rekomendacijas sinergijos Juodosios jūros regione vystymui. Šios rekomendacijos yra išsamios analizės ir konsultacijų su visais suinteresuotais kolegomis, taip pat nepriklausomais ekspertais ir civiliniais tarnautojais, proceso rezultatas.

Pranešime pabrėžiama strateginė Juodosios jūros reikšmė Europos Sąjungai siekiant kuo didesnio aiškumo nustatant bendradarbiavimo šiame regione tikslą: sukurti bendrą saugumo, demokratijos ir klestėjimo erdvę. Pranešime akcentuojama regioninio bendradarbiavimo svarba sutelkiant dešimt greta esančių valstybių dialogui ir bendrai veiklai, kartu pasinaudojant jų įvairove ir didžiuliu potencialu, kurio mes negalime ignoruoti. Reiškia, didžiausia Europos Sąjungos atsakomybė yra vadovauti aktyvaus regioninio bendradarbiavimo skatinimui Juodosios jūros regione.

Pagrindinis klausimas, į kurį bandoma atsakyti šiame pranešime, būtų toks: kaip mes galime sustiprinti ir aktyviai įgyvendinti Europos regioninio bendradarbiavimo politiką Juodosios jūros regione, kad pasiektume tikslą – sukurtume bendrą saugumo, demokratijos ir klestėjimo erdvę?

Pirmiausia mums reikalingas solidus, suderintas ir į rezultatą orientuotas veikimas iš Europos Sąjungos pusės. Šiuo požiūriu pranešime identifikuotos trys fundamentalios kryptys: visų susijusių finansinių instrumentų sutelkimas, sustiprintas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir valdžios vienetais regione, ir, ne paskutinėj eilėj, veiksmų stebėsena, užtikrinant jų tęstinumą ir efektyvumą ir koreguojant veiksmų planą.

Pranešime taip pat rekomenduojama, kad Europos Sąjunga sukoncentruotų dėmesį į penkias prioritetines sritis. Juodosios jūros regionas išties yra strategiškai svarbus saugumui ir energijos tiekimo į Europos Sąjungą diversifikavimui ir turint tai omenyje reikalauja nuoseklaus požiūrio. Tačiau yra būtina, kad Europos Sąjunga pati savęs nepasiribotų tik ekonominio bendradarbiavimo sritimi, tačiau taip pat siektų sukurti regioną, kur viešpatautų stabilumas, demokratija ir geras valstybinis administravimas. ES politika Juodosios jūros atžvilgiu bus išsami tik tuomet, kai Europos Sąjunga pasiryš išspręsti esamus konfliktus, ir pilietinės visuomenės vystymas, asmeniniai kontaktai ir geri santykiai tarp kaimynų yra esminės svarbos.

Kadangi mes taip pat aptariame ponios Polfer pranešimą apie Pietų Kaukazą, o to regiono šalys yra platesnio Juodosios jūros regiono dalis, tai man šio pranešimo parengimas yra sveikintinas. Yra svarbu pastebėti, kad du pranešimai derinasi savo pagrindinėmis idėjomis, pabrėžia bendradarbiavimo ir dialogo tarp valstybių svarbą, kaip prielaidą klestėjimui, taip pat pažymi nuoseklaus Europos Sąjungos įsitraukimo būtinybę.

Baigdama noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems rengiant pranešimą apie Juodosios jūros sinergiją. Aš vertinu mano kolegų iš visų grupių bendradarbiavimą ir vieningą palaikymą. Aš tikiuosi, kad ta pačia dvasia vadovausis Europos Sąjunga ir Juodosios jūros šalys savo bendrose pastangose vystant regioninį šios teritorijos bendradarbiavimą.

  Benita Fererro-Waldner, Komisijos narė. Gerb. Pirmininke, leiskite įspėti, kad užtruksiu šiek tiek ilgiau, nes aptarsiu du pranešimus. Tai du puikūs pranešimai, kurie į mūsų darbotvarkę šiandien įtraukia, viena vertus, sudėtingą kaimynystės politikos sferą, kita vertus, Juodosios jūros regiono klausimą. Perskaičius pranešimus tik sustiprėjo mano įsitikinimas, kad, nors dvišaliai diferencijuoti santykiai išlieka pagrindiniu Europos kaimynystės politikos (EKP) aspektu, daug mums kilusių iššūkių ir galimybių, manau, reikalauja atsako subregioniniu ar regioniniu lygiu.

Leiskite man pirmiausia kalbėti apie Pietų Kaukazo regioną. Sutinkame su dauguma nuomonių, pateiktų labai gerame pranešime apie Pietų Kaukazą. Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įtraukimas į mūsų kaimynystės politiką po truputį priartins jas prie bendrų Europos vertybių.

Pavasarį Komisija paskelbs ataskaitą apie trijų EKP planų vykdymą, pateiks naujausius duomenis apie mūsų bendrai vykdomos užduoties situaciją.

Žinome, kad dar daug reikia padaryti . Demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir įstatymo laikymasis vis dar netvirti ir juos reikia stiprinti. Pavyzdžiui, šiandien apsikeičiau nuomonėmis apie šias šalis su T. Hammarbergu, Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru. Mums tebekelia susirūpinimą žmogaus teisės ir žiniasklaidos laisvė Azerbaidžane. Pastarieji politiniai įvykiai Gruzijoje rodo, kad politinių pažiūrų išraiškos laisvė žiniasklaidoje yra būtina stabilumui ir, pavyzdžiui, Armėnijoje, nepaisant pažangos, reikalingos tolimesnės pastangos kovojant su korupcija ir laikantis visų žmogaus teisių. Nepaisant spartaus ekonomikos augimo, regione tebėra paplitęs skurdas, mes toliau skatiname ekonomines reformas, žingsnius bendros atmosferos pagerinimo link, taip pat ir įstatymo galios stiprinimą. Aš taip pat sutinku su L. Polfer pranešime pabrėžtu didesnio regioninio bendradarbiavimo poreikiu, ypač energetikos, transporto ir aplinkosaugos srityse. Tikimės, kad Europos Sąjunga užims drąsesnę ir ryžtingesnę poziciją remdama konfliktų sprendimą regione.

Kaip buvo minėta pastarajame EKP pranešime, Europos Sąjunga galėtų teikti dar daugiau pagalbos konfliktiniams klausimams spręsti, naikindama jų priežastis ir kurdama abiejose pusėse esančių šalių pasitikėjimą.

Kaip pabrėžiama pranešime, konkretus Komisijos pagalbos ir informacijos skleidimas gali pasitarnauti šiems tikslams. Priimti mano trumpai apibūdintus iššūkius išlieka pagrindinis mano darbas Pietų Kaukaze ateinančiais mėnesiais.

Kad tai padarytume, ir toliau pasitelksime įvairias Europos Sąjungos finansinės pagalbos programas. Mūsų pasiuntinybės Armėnijoje išplėtimas ir pasiuntinybės Azerbaidžane atidarymas 2008 m. pradžioje neabejotinai leis tapti labiau pastebimiems ir veikti efektyviau.

Leiskite man atskirai pakomentuoti dabartinius prezidento rinkimus Gruzijoje. Kaip žinote, tarptautinė rinkimų stebėjimo misija, prie kurios prisidėjo Europos Parlamentas, patvirtino, kad rinkimai įvyko laikantis OSCE ir Europos Tarybos reikalavimų. Tačiau tarptautinė rinkimų stebėjimo misija išskyrė keletą nukrypimų ir trūkumų. Ir dabar svarbiausia užduotis yra spręsti šias problemas: ištirti visus su rinkimais susijusius skundus ir sukurti tinkamas sąlygas būsimiems teisėtiems rinkimams. Mes esame pasirengę toliau remti Gruziją.

Kai kalbame apie Juodosios jūros regioną, aš sutinku su dauguma dalykų, išdėstytų pranešime apie Juodosios jūros regioninę politiką. Tai teikia naudingą politinį postūmį mūsų balandžio mėnesio pranešimui apie Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą ir, manau, reikšminga tai, kad po Tarybos išvadų praėjusią gegužę ir po dabartinės diskusijos Europos Parlamente, visos svarbiausios Europos Sąjungos institucijos iš naujo patvirtins, kad reikia taikyti regioninį ir visaapimantį požiūrį į mūsų politiką, taikomą Juodosios jūros regione.

Parlamento pranešimo laikas labai tinkamas. Mūsų iniciatyva užsienio reikalų ministrai greičiau nei po mėnesio Kijeve susitiks su savo Juodosios jūros regiono kolegomis Juodosios jūros bendradarbiavimo susitikime. Žinoma, aš taip pat dalyvausiu šiame susitikime. Tarptautinės ir regioninės Juodosios jūros organizacijos taip pat dalyvaus, ir mes labai laukiame diskusijų, kurios paskatins išaugusią Europos Sąjungos paramą Juodosios jūros regioniniam bendradarbiavimui ir nustatys prioritetines koordinuotų veiksmų sritis.

Leiskite man paminėti tik keletą jų. Komisija skatina Juodosios jūros dialogą dėl energetinio saugumo pasinaudojant INOGATE struktūra. Mes ir toliau skatiname teisinį suderinamumą per Baku procesą. Mes ketiname toliau artimai dirbti su savo partneriais ir kurti naują energetinę infrastruktūrą, plėsdami Juodosios jūros energetinį koridorių. Juodosios jūros bendradarbiavimas pagerins koordinaciją tarp TRACECA, visos Europos transporto prieigos programos, ir mūsų partnerių transporto programų. Mes netrukus pradėsime regioninį dialogą apie Juodosios jūros politiką ir regioninio žvejybos verslo koordinavimo pradžią.

Komisija dirba siekdama sustiprinti Juodosios jūros ir Dunojaus susisiekimą, ketiname prisijungti prie Juodosios jūros komisijos, kuri sprendžia gamtosaugos klausimus.

Taigi Komisija kuria regioninius planus, kaip kovoti su klimato pokyčiais, pradėjome vykdyti Juodosios jūros tarptautinę bendradarbiavimo programą, susitelkdami į pilietinę visuomenę ir vietinę valdžią.

Su Juodosios jūros partneriais diskutuojame keletą pasiūlymų organizuoto nusikalstamumo, prekybos ir kultūros srityse ir užmezgėme kontaktus su Juodosios jūros regioninėmis organizacijomis, ypač su Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija.

Kalbant apie Juodosios jūros bendradarbiavimo finansavimą, svarbiausias bus jungtinis finansavimas. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė tikrai atliks svarbiausią vaidmenį teikiant Europos Sąjungos finansinę paramą, taip pat prisidės ir kitos priemonės, įskaitant temines bei pasirengimo narystei paramos priemones Turkijos atveju.

Kijevo ministrų susitikimas bus forumas, kuriame galima diskutuoti, pateikti ir koordinuoti Europos Sąjungos iniciatyvas su idėjomis, kurias pateiks mūsų partneriai. Tikimės, kad Juodosios jūros regioninis kontekstas atvers naują bendradarbiavimo, pagrįsto lygia partneryste su visomis rytuose esančiomis EKP šalimis ir svarbiais partneriais, tokiais kaip Rusija ir Turkija, erdvę.

Mūsų susidomėjimas Juodosios jūros regionu gali išsivystyti į ilgalaikes pastangas, turinčias aiškų potencialą padidinti stabilumą, vystymąsi ir klestėjimą visame regione, Parlamento parama taip pat nepaprastai svarbi, kad ši veikla būtų sėkminga.

  Marusya Ivanova Lyubcheva, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės pranešėja. − (BG) Ponia Pirmininke, ponia Komisare, kolegos, Tarptautinės prekybos komitetas sveikina Europos Komisiją ir pranešėją už jų tinkamą ir subalansuotą požiūrį į Juodąją jūrą ir jos regioną.

Juodoji jūra yra Europos Sąjungos siena, geostrateginė kryžkelė ir tranzito regionas, erdvė prekybiniam bendradarbiavimui, žvejybai, turizmui, laivybai, strateginė Europos energijos politikos sritis.

Tarptautinės prekybos komitetas kviečia geresniam bendradarbiavimo koordinavimui per atskirą Juodosios jūros strategiją ir atkreipia dėmesį į Sąjungos dalyvavimą su energijos išteklų perdavimu susijusiuose infrastruktūros projektuose.

Yra svarbu skatinti investicijas į aplinkos apsaugą, rizikos mažinimą, nelaimių padarinių likvidavimą ir gelbėjimo operacijas ištikus tokioms avarijoms, kaip Kerčės sąsiauryje ir sudužus Bulgarijos laivui „Vanessa“.

Siekiant užtikrinti procedūrų atvirumą ir aukštus standartus regione, Europos Parlamentui į sąrašą reikia įtraukti naftotiekį Burgas-Aleksandrupolis, kartu su kitais dujų ir naftos perdavimo tinklais, kadangi jis apima Europos Sąjungos valstybes nares. Sveikiname Europos Sąjungą už atsakomybę, su kuria jinai pasitinka „Juodosios jūros iššūkį“ ir atsakomybę už šiame regione gyvenančius žmones.

  Eugenijus Maldeikis, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės rengėjas. – (LT) Pirmiausia noriu padėkoti pranešėjai, poniai Polfer, už labai tikslią problemos analizę tokiame jautriame regione kaip Pietų Kaukazas, taip pat už pateikiamus pasiūlymus ir priemones, kurias mes šiandien svarstome. Tradiciškai ES politika Pietų Kaukazo regione daugiausia vertina energetikos ir transporto aspektus ekonominiais terminais. Norėčiau labiau atkreipti jūsų dėmesį į efektyvios ES prekybos politikos reikšmę šiam regionui, kadangi tai leidžia daug greičiau restruktūrizuoti ūkį, išvystyti verslą ir sumažinti skurdą, ko šalys ne visada gali pasiekti energetikos projektais. Kalbant apie efektyvią ES politiką, kas labai svarbu Pietų Kaukazo regione, norėčiau pažymėti du dalykus. Pirma, mes vis dar laukiame Komisijos galimybių studijos vertinant laisvosios prekybos sutartis su Armėnija ir Gruzija, kurios yra kiek tik įmanoma platesnės. Mes taip pat skatiname Komisiją ir Tarybą įgyvendinti priemones, kurios padėtų Pietų Kaukazo valstybėms gauti kuo daugiau naudos iš ES bendrosios preferencijų sistemos.

  Silvia-Adriana Ţicău, Pramonės, tyrimų ir energijos komiteto nuomonės pranešėja. − (RO) Prisijungus Rumunijai ir Bulgarijai, Europos Sąjunga tapo pagrindine žaidėja Juodosios jūros srityje. Šis regionas dėl savo artumo Kaspijos jūrai, Viduriniesiems Rytams ir Centrinei Azijai turi geostrateginę reikšmę Europos Sąjungos saugumui ir energijos tiekimo diversifikavimui.

Europos Sąjungos principai negali būti propaguojami vien tik politinių vertybių pagrindu. Būtina regione ugdyti atviras, skaidrias rinkas.

Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (PMTEK) pažymi Nabucco projekto svarbą tiekimo diversifikavimui ir kviečia valstybes nares kartu su jų partneriais užtikrinti jo įgyvendinimą. Mes sveikiname šio prioritetinio Europos interesų projekto koordinatoriaus paskyrimą.

Siekiant užtikrinti tarptautinę prekybą, naftos ir dujų pervežimą regione kritiškai svarbu išvystyti bendrijos uostų Juodosios jūros pakrantėje ir Dunojuje infrastruktūrą. ITRE komitetas konstatuoja koordinavimo stoką investuojant į energijos, transporto ir turizmo projektus regione ir atkreipia dėmesį į užteršimo riziką Juodojoje jūroje.

Pripažįstant Juodosios jūros forumo ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizaciją, ITRE komitetas rekomenduoja, kad Juodajai jūrai būtų nustatyta Šiaurės dimensijos modeliu pagrįsta Europos dimensija.

  Bernd Posselt, PPE-DE grupės vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, mes negalime aptarti Pietų Kaukazo neprisimindami mūsų buvusios mielosios narės Ursula Scleicher, kuri ypač domėjosi šiuo regionu ir kuriai mes turime būti dėkingi už tai, kad kolonialistinis išsireiškimas „Transkaukazas“ būtų pakeistas terminu „Pietų Kaukazas“. Regionas apima tris labai skirtingas valstybes su senovinėmis kultūromis, tačiau nesenoje praeityje kentėjusias kolonializmą ir neokolonializmą. Todėl šio regiono atžvilgiu mes turime būti labai jautrūs. Armėnai Vakarų Armėnijoje buvo genocido aukomis, kas reiškia, kad netgi šiandien Turkija mąsto apie šių dienų Armėniją – tai yra Rytų Armėniją – nepriimtinos blokados terminais. Gruzija yra buvusi Rusijos ir tam tikra prasme Tarybų Sąjungos kolonija. Tai reiškia, kad šiandieninės Gruzijos separatistinės jėgos tebėra naudojamos Maskvos ir jomis piktnaudžiaujama siekiant destabilizuoti šią valstybę. Azerbaidžanas yra panašioje situacijoje.

Dėl visų šių priežasčių mes, būdami Europos Sąjungoje, šiame regione turime imtis rimto vaidmens, kadangi jame neteisingo vystymosi tendencijas kažkada yra nubrėžę kiti, o ne mes, europiečiai. Todėl mes turime unikalią progą tarpininkauti, skleisti demokratiją ir stabilumą. Ir mes turime suderinti konfliktuojančius principus ir interesus. Žinoma, tai reiškia sienų stabilumą, tačiau taip pat ir žmonių teisę į apsisprendimą.

Mes turime palaikyti mažumų teises kiek įmanoma platesne apimtimi, tačiau tuo pat metu neprileisti destruktyvaus separatizmo galimybės. Mes turime išlaikyti prekybinius ir geopolitinius interesus, tačiau tuo pat metu mes turime suprasti, kad ten yra ne kolonijos, o partneriai, su jų savais interesais ir jų savigarba, ir yra verti, ji būtų pagaliau pripažinta.

Todėl Polfer pranešimas pateisina šį sunkų iššūkį ir aš taip pat dėkoju Komisarei už didžiules šiam regionui skiriamas pastangas.

  Adrian Severin, PSE frakcijos vardu. Gerb. Pirmininke, Pietų Kaukazas yra nepaprastai svarbus regionas ne tik Europos Sąjungai, bet ir daugumai pasaulinio masto svarbos veikėjų. Manau, kad Europos Sąjunga turėtų pabrėžti savo susidomėjimą šiuo regionu. Iš esmės tas susidomėjimas reiškia norą Kaukaze turėti saugią ir stabilią sritį, pakankamai didelę laisvą ir integruotą rinką, atvirą erdvę saugiam strateginių prekių tranzitui bei institucijas ir įstatymų sistemą, kuri gali veikti su Europos Sąjungos institucijomis ir įstatymų sistema.

Siekdama mūsų tikslų įgyvendinimo, Europos Sąjunga turėtų plėtoti atitinkamus dvišalius ryšius su regiono šalimis narėmis, atsižvelgdama į kiekvienos šalies specifiką. Dvišalių ryšių esmė turėtų priklausyti nuo mūsų regioninio strateginio požiūrio, o ne atvirkščiai.

Kadangi negalime Pietų Kaukazo šalims pasiūlyti narystės Europos Sąjungoje, turime joms pasiūlyti Europos Sąjungos modelį ir padėti jį plėtoti. Europos Sąjunga turėtų nedvejodama pasinaudoti visomis priemonėmis, kad pasiektų savo tikslus Pietų Kaukaze. Tuo pat metu turime pastebėti, kad ir kiti tarptautiniu mastu veikiantys elementai turi savų interesų regione ir jau esame pripažinę, kad Europos Sąjunga negali keisti savo prioritetų ir nebendradarbiauti su kitais pasaulinio masto veikėjais.

Iš tiesų, kai kurie neišspręsti regiono konfliktai yra dalis platesnės problemos, susijusios su posovietiniu Rusijos statusu. Dėl to Europos Sąjunga turėtų drąsiai imtis šios problemos ir mėginti derybų būdu rasti sprendimą, kaip Rusija, Europos Sąjunga ir kiti pasaulinio masto veikėjai turėtų dalytis regioninio ir pasaulinio stabilumo ir saugumo užtikrinimo atsakomybe.

Kita vertus, turime pripažinti, kad teritorijos vientisumo ir savarankiško apibrėžimo principai Pietų Kaukaze nesutampa. Aš manau, kad galima išspręsti šį principų nesutapimą suderinant regioninę integraciją ir sekant Europos Sąjungos modeliu. Reikia tinkamo vidinio savarankiško teritorijos apibrėžimo bei teisių perleidimo ir autonomijos. Tai pareikalautų derybų, politinės valios, pragmatiškos dvasios ir pagarbos tarptautinės teisės normoms. Dabar tinkamas laikas Pietų Kaukaze nuo pažadų pereiti prie veiksmų. Tikiuosi, kad taip ir įvyks.

  Janusz Onyszkiewicz, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, norėčiau pakomentuoti ankstesnio kalbėtojo baigiamuosius žodžius. Jie yra apie tai, kad dujų ir naftos transportavimo keliai per Juodąją jūrą turėtų tapti realybe.

Mes visi Europos Sąjungoje kalbame, kad šie projektai yra strateginiai, o Nabucco projektas yra strateginis projektas. Mes tai kartojame metų metais, tačiau nieko dėl to nėra padaryta. Kyla klausimas: kodėl, jeigu yra tokių sunkumų, mes negalėtume pasinaudoti vienu ar kitu fondu, kaip buvo padaryta su Galileo projektu, ir paversti šį projektą realybe? Jeigu nebus padaryta jokių su tuo susijusių praktinių ir matomų veiksmų, rusai greitai nusities savo vamzdynus per Juodąją jūrą ir gausime tokį rezultatą, kad visa mūsų plačios apimties transporto kelių diversifikacijos programa bus sužlugdyta.

Turima omenyje ir kai kas kita. Kas kita yra tai, kad Europa gautų tiekimą iš viso Kaspijos jūros regiono. Vien tik Azerbaidžanas galėtų tiekti Europai penkerius metus vieną trečdalį dujų, kurias Europa šiuo metu gauna iš Rusijos, o yra dar ir Kazachstanas bei Turkmėnistanas. Tačiau norėdami nutiesti vamzdynus iš tų teritorijų, kurios neina per Rusijos teritoriją, turėtume išspręsti Kaspijos jūros statuso problemą: kitaip tariant, mes turėtume priimti galutinį sprendimą dėl to, ar tai yra ežeras, ar jūra. Daug subtilesnis ir naudingesnis žingsnis būtų visuotinai pripažinti, kad Kaspijos jūra yra jūra, nes tai palengvintų dujotiekių ar kitų vamzdynų tiesimą jos vandenyse tiek iš Turkmėnistano, tiek iš Kazachstano.

Atsižvelgdamas į tai, norėčiau paraginti Europos Sąjungą nustoti kartoti teiginį, kad ir Nabucco problema, ir Odesos-Brody-Gdansko vamzdynų problemos yra svarbios Europos Sąjungai problemos. Mes turime pradėti veikti arba kiti ten atsidurs greičiau už mus.

  Adam Bielan, Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti ponią Polfer parengus šią puikią ataskaitą.

Šiandienos mūsų diskusijų objektas yra regionas, kuris yra ypač svarbus visai Europos Sąjungai, regionas, kuris yra nepaprastai svarbus kalbant apie Europos Sąjungos energetinį saugumą. Ataskaitos pavadinimas – Efektyvesnė ES Pietų Kaukazo politika. Nuo pažadų prie veiksmų – aiškiai liudija tai, kad Europos Sąjunga buvo ypač pasyvi pastaraisiais metais, kiek tai susiję su šiuo regionu. Tačiau tai yra regionas, kuris yra svarbiausių tarptautinių žaidėjų varžybų arena ne tik Europos Sąjungos, bet ir Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos. Tai regionas, pasižymintis neįprastais ekonominio augimo tempais. Užtenka pasakyti vien tai, kad 2006 m. ekonominė plėtra Azerbaidžane buvo didesnė nei 35 proc.

Šie metai gali būti takoskyros metais, 2008 m. gali tapti krizės metais. Neturėkime iliuzijų: Kosovo pavyzdžiu Gruzijos šiaurinė kaimynė gali pasinaudoti kaip pretekstu pažeisti šios šalies teritorinį vientisumą. Todėl viliuosi, kad Europos Sąjunga neleis Rusijai palaikyti separatistinių ketinimų Abchazijoje ir Osetijoje.

  Marie Anne Isler Béguin, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, Komisare, pirmiausia – sveikinimai mūsų dviem pranešėjoms. L. Polfer ataskaita pasirodė tinkamu laiku, nes analizuodami įvykius Gruzijoje galime pamatyti tiesiogines kliūtis, su kuriomis susiduriama kuriant demokratiją.

Ši ataskaita yra harmoninga, joje įvardijami pagrindiniai Pietų Kaukazo geostrateginiai iššūkiai. Svarbu atminti, kad kaimyninių šalių politika įpareigoja mus remti ir palaikyti šias šalis. Kaip pabrėžė Komisarė, mus su šiomis šalimis sieja moralinė ir politinė atsakomybė, kaip ir jas su mumis, ypač kai kalbama apie žmogaus teises ir išraiškos laisvę

Mūsų parama šioms trims šalims turėtų būti labiau orientuota į konfliktų sprendimą. Šiuo metu ES tik padeda juos reguliuoti. Be politinio kompromiso tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho, be taikos plano tarp, viena vertus, Gruzijos ir, kita vertus, Pietų Osetijos ir Abchazijos, šios šalys negalės nei atkurti pasitikėjimu pagrįstų santykių, nei užtikrinti ilgalaikį stabilumą tiek savo šalyje, tiek santykiuose su savo didžiosiomis kaimynėmis.

Kalbant apie paramą demokratijai, mes tai darome kiekvieną dieną. Deja, įvykiai, kurie sukrėtė Gruziją, įstūmė ją į politinę krizę, iš kurios ji vis dar neranda išeities, kuomet opozicija išeina į gatves ir ginčija prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus.

Žinoma, atsakydamas į reikalavimą atsistatydinti, ponas Saakashvili užklupo opoziciją netikėtai, palikdamas labai mažai laiko organizuoti rinkimus. Žinoma, ši rinkimų kampanija buvo nesąžininga, nes du kandidatai galėjo naudotis kur kas didesniais ištekliais negu kiti. Žinoma, kampanija buvo sugadinta nepagrįstų tvirtinimų ir atskleisto fakto, kad opozicijos kandidatas organizavo porinkiminį perversmą. Nepaisant to, reikia pažymėti, kad rinkimų dieną – o mes ten buvome kaip stebėtojai – jokių rimtų pažeidimų nebuvo pranešta iš stebėtojų, o jų dar niekada nėra buvę tiek daug tokioje mažoje šalyje stebėti rinkimus.

Dalyvaujant tarptautinei bendruomenei ir nacionalinėms bei tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms, galėjome paliudyti piliečių išraiškos laisvę bendrąja prasme, net jeigu ir buvo pastebėta daug netikslumų ir bauginimo, tačiau nieko sistemingo.

Savo išvadoje pabrėžėme įsipareigojimą tęsti teisinių procesų nagrinėjimą, atsižvelgti į visus skundus ir nelaikyti rezultatų galutiniais, kol visi ginčytini atvejai bus ištirti. Todėl kelių dešimčių balsavimo punktų rezultatai buvo panaikinti.

Tačiau ir šiandien situacija lieka neišspręsta ir mes privalome ir toliau raginti Gruzijos politinius lyderius iš visų politinių pusių atnaujinti ir tęsti dialogą. Mes privalome paraginti valdžią išgirsti opozicijos pretenzijas, taip pat mes turime paraginti opoziciją, kuri šiuose rinkimuose užsitarnavo pasitikėjimą, prisiimti savo atsakomybės dalį už pasiūlytus kompromisus, nes Gruzijai iš tiesų reikia grįžti ten, kur ji buvo prieš tai, į situaciją, kurioje ji buvo prieš Rožinė revoliuciją, į situaciją šalies, kuri užvertė smurto ir nestabilumo lapą. Tai yra, ko reikalauja Gruzijos žmonės, ir tai yra, ko jie šiandien prašo iš Europos Sąjungos, o mes turime juos paremti.

  Athanasios Pafilis, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų vardu. – (EL) Ponia Pirmininke, norėčiau išreikšti didelį nerimą dėl to, kas vyksta šiame regione, kuriame gyvena milijonai įvairių tautybių dirbančiųjų. Šie įvykiai jiems kelia didelį pavojų, nes suintensyvėjo imperialistiniai susirėmimai tarp Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir Europos Sąjungos dėl energijos šaltinių ir energetikos rinkų bei transporto kelių kontroliavimo. Visa kita yra retorika.

Nelaimei, NATO ekspansija siekiant įtraukti šio regiono šalis – ir artėjantis Ukrainos ir Gruzijos prisijungimas – yra tik dar keletas veiksnių, prisidedančių prie šio regiono destabilizavimo. Prie stabilumo mažėjimo prisideda ir užsienio bazės ir karinės pajėgos, dislokuotos neramiuose pasienio rajonuose, tarsi būtų rengiamasis naujiems kariniams konfliktams.

Pastarosios naujienos, kad rengiamasi dislokuoti 3 000 JAV karių Bulgarijos Burgo regione, iš kurio prasideda naujasis Burgo-Aleksandropolio naftotiekis, patvirtina visa tai, ką mes sakome, ir tai yra rimto susirūpinimo priežastis.

Panašų nerimą kelia informacija apie pasirengimą nuolat dislokuoti užsienio jūrų pajėgas Juodojoje ir Kaspijos jūrose tų šalių, kurios nepriklauso šiam regionui, kaip antai, Jungtinių Valstijų.

Komisare, artėjantis Kosovo nepriklausomybės paskelbimas, remiamas Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos, atidarys Pandoros skrynią daugeliui panašių problemų mūsų aptariamame regione: Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Kryme, Padnestrėje ir Kalnų Karabache, ir kitoms mažesnėms problemoms, kurios arba jau egzistuoja, arba bus sukeltos dėl vykstančių ginčų.

Dvigubų standartų politika, kurią jūs taikote, sugriaus šį regioną ir sukels tolesnį kraujo praliejimą. Jūs tik apsimetate, kad jums rūpi Gruzijos ir Azerbaidžano teritorinis vientisumas. Kadangi Europos Sąjungą domina vien tik galimybės, kaip prasiskverbti į šį regioną, ji siūlo surengti „trys-plius-trys“ konferenciją Pietų Kaukazo saugumo ir bendradarbiavimo klausimais, pakviečiant dalyvauti „trys-plius-trys“ valstybes: tris iš Pietų Kaukazo plius Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas ir Rusiją. Tai iš tiesų yra pasiūlymas legalizuoti JAV dalyvavimą.

Mes tikime, kad jūs neturite teisės įtraukti Europos tautas į oportunistinius planus, kurie tarnauja tarptautinių korporacijų interesams, kurios gauna didžiulius pelnus iš naftos transportavimo.

  Bastiaan Belder, Nepriklausomybės / demokratijos frakcijos vardu. – (NL) Ponia Pirmininke, reikia tinkamai įvertinti Pietų Kaukazo, kaip energetikos koridoriaus Europos Sąjungai, svarbą. Kas kitu atžvilgiu liks iš mūsų tikslo diversifikuoti energetiką? Todėl mes visiškai pritariame ponios Polfer ataskaitai.

Analitikas Vladimir Socor tiksliai apibrėžė Pietų Kaukazo koridoriaus funkciją, sakydamas, kad Azerbaidžano-Gruzijos-Turkijos geležinkelis nutrauks Rusijos monopolį geležinkelio transporto srityje iš Kazachstano ir kitų Vidurio Azijos valstybių taip pat, kaip vamzdynai Pietų Kaukaze panaikins Rusijos monopolį transportuojant naftą ir dujas iš Vidurio Azijos. Mes galime pridėti, kad Azerbaidžano energijos ištekliai yra reikalingi siekiant įgyvendinti Nabucco projektą.

Jeigu Europos Sąjunga nori gauti iš Pietų Kaukazo kaip energetikos koridoriaus maksimalios naudos, visų pirma būtina, kad Gruzijoje, Armėnijoje ir Azerbaidžane įsivyrautų vidaus politinis stabilumas. Deja, šiose šalyse šiuo klausimu nėra socialinio konsensuso. Tai yra tiesioginė užduotis ES. Politinis stabilumas pageidaujamas ir regiono lygmeniu. Briuselis turi teisę ir įsipareigojimą įtraukti Turkiją, kaip šalį kandidatę, į šio klausimo sprendimą, nes yra reali karinės konfrontacijos galimybė Kalnų Karabacho konflikte tolimoje perspektyvoje, jeigu keturis kartus padidėtų Azerbaidžano karinis pajėgumas dėl vis didėjančios išorės pagalbos, kurią Baku gauna atsižvelgiant į tai.

  Sylwester Chruszcz (NI) . – (PL) Ponia Pirmininke, mes sekame situaciją Kaukaze su dideliu susirūpinimu ir susidomėjimu. Armėnija ir Gruzija yra tos šalys, kurios yra labai arti Europos ne tik geografiškai, bet ir civilizacijos prasme.

Norėčiau išreikšti savo paramą visoms demokratinėms jėgoms šiose šalyse ir iniciatyvoms, nukreiptoms remti Kaukazo tautų demokratiją ir ekonominę plėtrą. Šio regiono stabilizavimu yra suinteresuotos tiek visos šio regiono šalys, tiek jų partneriai ir kaimynai, įskaitant Europos Sąjungos šalis. Mes suinteresuoti remti visas šio regiono tautas, ypač žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės srityse. Aš tikiuosi, kad Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos valdžia užtikrins žodžio ir žiniasklaidos laisvę rengiantis rinkimams, kurie šiame regione vyks 2008 metais.

Pastarosiomis dienomis Gruzijos piliečiai turėjo progą išreikšti savo demokratinę valią Prezidento rinkimuose. Nors Prezidentas Saakashvili iškilo šiame plebiscite, man kelia nerimą didelio masto opozicijos protestai, kuri stengiasi užginčyti rinkimų rezultatus, taip pat neseni įvykiai Gruzijoje, kurie baigėsi brutaliu taikių demonstracijų nuslopinimu, nepriklausomų žiniasklaidos šaltinių uždarymu ir nepaprastosios padėties įvedimu.

Taip pat norius išreikšti abejones dėl blogėjančios žmogaus teisų padėties ir žiniasklaidos laisvės Azerbaidžane. Nepamirškime ir mažų istorinių Kaukazo tautelių, abchazų ir osetinų, į kurių apsisprendimo teisę reikia atsižvelgti daugiašalio dialogo su Gruzijos valdžia kontekste. Tarpusavio supratimas ir dialogas taip pat reikalingas kalnų Karabacho situacijoje, kur reikia atsižvelgti į nepriklausomybės siekiančią Armėnijos visuomenės dalį ir išspręsti taip, kad būtų patenkinti azerų liaudies ir tautos lūkesčiai.

Visos pusės turi suvokti, kad jų ateitis ir gerovė priklauso nuo galimybės pasiekti bendrą supratimą ir grįsti tarpusavio santykius taika ir abipusius pasitikėjimu.

  Árpád Duka-Zólyomi (PPE-DE). – (HU) Labai ačiū, ponia Pirmininke. Mes reguliariai kreipiame dėmesį į situaciją ir įvykius Pietų Kaukazo regione. Laipsniškas dokumento dėl tarpparlamentinio bendradarbiavimo ir Europos kaimynystės politikos stiprinimo ir veiklos planų įgyvendinimas duos teigiamų rezultatų.

Norėčiau išreikšti poniai Polfer didelį dėkingumą už tai, kad ji atliko didelį darbą, apibendrindama ir išsamiai bei ryžtingai suformuluodama šias labai sudėtingas problemas. Jos parengtoje ataskaitoje aiškiai apibrėžti uždaviniai: sukurti rinkos ekonomiką, efektyviai paremti ekonomikos plėtrą ir sukurti energetikos saugumą, be to, užtikrinti demokratiją, teisėtumą, gerovę ir saugumą.

Ekonomikos augimas didėja kasmet, tačiau tiesa ta, kad vis dar nesimato poveikio, kurį jis turėtų daryti gyventojų ekonominėms ir socialinėms sąlygoms. Reikėtų suformuluoti efektyvią ES politiką stiprinti trapią demokratiją ir užtikrinti tikrąją susirinkimų, žiniasklaidos ir žodžio laisves.

Gruzijos pavyzdys įrodo, koks svarbus yra reguliaraus dialogo tarp valdžios ir pilietinės visuomenės arba su priešu vaidmuo. Esminė problema yra sukurti politinį stabilumą regione, kuris yra įklimpęs į tris konfliktus. Tuo tarpu mes turime surengti akistatą su tuo veiksniu, kuris ženklina nuolatinį nesaugumą, būtent su pražūtingais Rusijos supervalstybinės politikos veiksmais. Esu įsitikinęs, kad ES turi veikti daug ryžtingiau prieš Rusiją šiuo klausimu.

Kalnų Karabacho problema kelia ypatingą susirūpinimą. Nors Minsko grupė atlieka nuoseklų darbą, tačiau kol kas nepajudėjome iš išeities taško. Derybų procesą reikia tęsti, todėl manau, kad abu esminiai principai yra svarbūs: vienodas regioninio vientisumo traktavimas ir apsisprendimo teisė. Tačiau pirmasis žingsnis neišvengiamai yra okupuotų teritorijų, supančių Kalnų Karabachą, išvadavimas, pabėgėlių gražinimas ir regiono stabilizavimas. Tik tokiu būdu bus galima apsispęsti dėl būsimojo Kalnų Karabacho statuso. Dėkoju už dėmesį.

  Alexandra Dobolyi (PSE). Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti L. Polfer už jos puikų darbą ir bendradarbiavimą. Europos Parlamentas šiuo pranešimu tvirtai ir aiškiai pareiškia, kad Europos Sąjunga turėtų dalyvauti Pietų Kaukazo reikaluose, kad Sąjunga gali atlikti svarbų vaidmenį regione ir kad ji turėtų padidinti finansinę ir techninę pagalbą Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui, pertvarkyti jų administraciją, tobulinti jų demokratines institucijas, padrąsinti pilietinę visuomenę dalyvauti valstybės valdyme ir stiprinti šių tautų europinių vertybių – žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir įstatymo valdžios – puoselėjimą.

Tai svarbiausi Europos Sąjungos principai, bet, vėl kartoju šiame Parlamente, turime susitaikyti su tuo, kad šiose srityse pokyčiai vyksta žingsnis po žingsnio, ir tam reikia laiko. Mano išvada: situacija visose trijose šalyse keičiasi į gera, lėtai ir kartais su kliūtimis, bet mane guodžia faktas, kad situacija dabar geresnė, negu buvo prieš porą metų.

Apie Gruzijos rinkimus negaliu pasakyti nieko daugiau, negu jau pasakė mano kolegos. Situacija, kaip jau sakiau, pagerėjo, bet dar reikia daug padaryti. Kai kalbame apie įšaldytų konfliktų sprendimus, visi sutinka, kad norint pasiekti politinį stabilumą svarbiausia yra rasti taikų sprendimą. Ypač kalbant apie Kalnų Karabacho konfliktą. Esu viena iš tų, kurie remia sprendimą, paremtą teritorijos vientisumo ir teisės patiems apibrėžti teritoriją principu. Taip pat esu viena iš tų, kurie tiki, kad reikia naujų saugumo priemonių, kad abi pusės imtų pasitikėti viena kita ir būtų baigtas lėtas ir varginantis regiono demilitarizavimo procesas.

Kaip jau sakiau anksčiau, reikia, kad Europos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė dalyvautų aktyviau. Situacija „nei karas, nei taika“ yra nestabilumo šaltinis, ir Sąjunga labiau nei bet kas kitas turėtų perduoti savo taikos kūrimo, ekonominio klestėjimo ir regioninės demokratijos patirtį ir pasiekimus.

  Samuli Pohjamo (ALDE). – (FI) Ponia Pirmininke, visų pirma noriu pasveikinti pranešėją ponią Polfer su puikia ataskaita, kurioje pateikta išsami Pietų Kaukazo situacijos apžvalga ir Europos kaimynystės politikos teikiamos galimybės šiame regione.

Europos kaimynystės politikos plėtra į Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją yra svarbus tolesnis žingsnis Europos Sąjungos bendradarbiavimo su šiuo regionu srityje. Vien tik ataskaitos pavadinimo „nuo pažadų prie veiksmų“ pakanka siekiant paskatinti Sąjungą aktyviau įsitraukti į regiono reikalus. Tuo pačiu metu EKP suteiks Pietų Kaukazo šalims galimybę glaudžiau bendradarbiauti su Sąjunga.

Tačiau gausūs regiono iššūkiai ragina imtis efektyvesnių veiksmų iš Sąjungos, be to, reikalauja, kad ir Pietų Kaukazo šalys rodytų daugiau atsakomybės už šią partnerytę ir labiau jai įsipareigotų. Vienas iš pagrindinių tikslų yra taikus daugelio vietos konfliktų sureguliavimas. Tai suteiks regionui stabilumo ir pagerins jo galimybes nepriklausomai vystytis.

Noriu pabrėžti paramos pilietinei visuomenei, besivystančių tautų tarpusavio kontaktų stiprinant demokratiją ir teisinės visuomenės svarbą. Tarkime, ES finansuojami pasienio regionų projektai yra instrumentai dialogui atnaujinti ir pasitikėjimui tarp šalių didinti, tačiau tam reikia, kad atitinkamos šalys sutartų nestabdyti programų ir projektų, skirtų tai įdiegti.

Be to, artimesnius ryšius galima užtikrinti tik sumažinat apribojimus kertant sienas, įgyvendinant studentų ir moksleivių apsikeitimo programas, palengvinant mokslininkų, tyrinėtojų, menininkų, verslininkų ir žurnalistų judėjimą.

Kaip pabrėžė Tarptautinės prekybos komitetas, vizų režimo tarp Pietų Kaukazo šalių ir ES nustatymas taip pat pagerintų prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą.

  Inese Vaidere (UEN). – (LV) Ponios ir ponai, situacijoje, kur Pietų Kaukaze varžosi keleto įtakingų geopolitinių dalyvių interesai, svarbu išsiaiškinti jų tikrąją įtaką. Ataskaitoje daugiausia vengiama pripažinti tikrąjį Rusijos vaidmenį šiame regione. Mūsų patirtis Baltijos šalyse parodė mums, kad daugelio problemų priežastis yra Rusijos neoimperialistinė užsienio politika ir jos noras atgauti buvusią įtaką tose teritorijose, kur ji buvo prarasta. Negaliu sutikti su požiūriu išsakyti ataskaitoje, kad narystė NATO galėtų paskatinti konflikto Abchazijoje ir Šiaurės Osetijoje atsinaujinimą. Turėtume pastebėti, kad daugiau negu 70 proc. Gruzijos gyventojų faktiškai balsavo už narystę NATO, tačiau iš tiesų tai Rusija komplikavo situaciją, paskatindama etninio apsisprendimo pokyčius ir pakeisdama piliečių apsisprendimą. Mes negalime nepaisyti tautos noro suartėti su Vakarų demokratija. Demokratinės Gruzijos pažangą taip pat įrodo prezidento rinkimai sausio 5 d., kurie, be to, buvo surengti pagal tarptautinius standartus. Gali būti, kad mes buvome per daug kritiški Azerbaidžano atžvilgiu, kai buvo pademonstruotas poreikis gerbti žmogaus teises – 119 kalinių buvo išlaisvinti gruodžio mėnesį pagal Prezidento dekretą, įskaitant žurnalistus. Europos Sąjunga privalo aktyviai įsitraukti į užsitęsusių konfliktų sprendimą, nes tai yra išankstinė sąlyga stabilumui ir plėtrai. Pirmasis žingsnis galėtų būti paskatinimas pakeisti Rusijos karines pajėgas tarptautinėmis taikos palaikymo pajėgomis. Mes turime kalbėti su Rusija aiškiai. Kalbėjimas pasakėčiomis nėra būdas pereiti nuo pažadų prie veiksmų. Ačiū.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL). – (CS) Ponia Pirmininke, noriu pradėti padėkodama Komisarei už atsakymą į mano klausimą, kuris buvo susijęs su kriminaline asmenų atsakomybe Gruzijoje. Tai labai jautrus klausimas, kuris taip pat buvo sprendžiamas ikirinkiminėse diskusijose Gruzijoje. Norėčiau paminėti, kad ankstesnis kalbėtojas teigė, jog Rusija turi imperialistinių ketinimų. Taip, tai įmanoma. Tačiau, norėčiau pasakyti, kad Kaukazas nėra nei Alpės, nei Pirėnai. Kaukazas yra tik Kaukazas, ir mums reikia suvokti jį geografiniame kontekste. Parengiau ilgesnę kalbą, tačiau apibendrinsiu savo, kaip rinkimų stebėtojo Gruzijoje, misiją septyniais punktais.

Pirma, kaip ir didelė dalis žmonių Kaukazo regione, mes Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje taip pat norime stabilumo šiame regione. Įmanoma, kad šis stabilumas bus pasiektas remiant Jungtinėms Valstijoms arba Europos Sąjungai. Antra, mūsų, kaip Europos Parlamento narių, pareiga yra ištirti finansinių išteklių, kuriuos Europos Sąjunga skyrė įvairioms programoms, panaudojimą. Jie neturėtų būti naudojami Prezidento Saakashvili rinkimams. Trečia, puiku, kad senas ir naujas Prezidentas siūlo dialogą su Rusija, tačiau, taisyklė numato, kaip ir oficialiame pobūvyje, jeigu pasiūlote ranką damai, tai nereiškia, kad jūs šoksite taip, kaip ji norės. Ką aš noriu tuo pasakyti: jeigu Prezidentas Saakashvili siūlo dialogą su Rusija, kitai šaliai reikia suprasti, kad tai yra tikrasis kvietimas šokiui. Ketvirta, visas šalis, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungos šalis, domina Kaukazas. Deja, Europos Sąjunga tik registruojasi Kaukaze. Komisare, turiu pripažinti, kad Europos Sąjungos susirūpinimas šiuo regionu nėra akivaizdus, įskaitant ir susirūpinimą dėl ten esančio skurdo. Šia prasme mūsų bendroji Europos politika turėtų būti geriau suformuluota, tai turėtų būti ne tik žodžiai, bet taip pat ir veiksmai bei finansai.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). Gerb. Pirmininke, aš negaliu pritarti Juodosios jūros politikai. Ji kainuos daugybę pinigų. Mano šalis yra antra pagal dydį Europos Sąjungos algų mokėtoja, ir mūsų vyriausybė neseniai nusprendė sumažinti Sąjungos skiriamas lėšas 1 milijardu Didžiosios Britanijos svarų sterlingų per metus.

Iš pradžių viena iš šios politikos užduočių bus palengvinti dujų ir naftos tiekimą Vakarams. Prieš dvejus metus matėme, kaip Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai Kalėdų laikotarpiu. Tai buvo tik pabandymas, o kai Rusijai teks dar didesnė energijos tiekimo Vakarams dalis, kas užtikrins, kad jie nepasielgs taip dar kartą – su mumis visais? Europa turi tapti labiau nepriklausoma – ne pasikliaudama nenaudinga vėjo energija ar biodegalais. Kai pasaulyje stinga grūdų, tikra beprotybė pakeisti degalų trūkumą maisto trūkumu. Mano Vyriausybė pačiu laiku paskelbė naujos kartos branduolinių elektrinių statybos programą, tikimės, jog pasivysime Prancūziją, t.y., 70 procentų elektros gamins branduolinė energija. Mes turėtume ir privalome labiau stengtis panaudoti energijos perteklių vandeniliui gaminti ir ištobulinti technologiją, kuri leistų jį naudoti vietoj naftos.

Jei Europos Sąjunga tikrai nori ką nors pakeisti, turėtų remti branduolinių elektrinių statybą visame žemyne, kad taip sumažintų savo priklausomybę nuo nestabilių režimų ir per ilgų tiekimo linijų. Tada ir tik tada turėsime pinigų, kad galėtume paremti neturtingesnes Juodosios jūros regiono sritis. Pinigai dabar tik dar labiau nutolins pažadėtąją paramą dešimčiai naujųjų rytinių narių – pažadą, kurį dar turime tesėti. Pažadai. Britanijoje mums buvo pažadėtas referendumas dėl Europos Konstitucijos, Lisabonos sutarties, vadinkite, kaip norite. Šiame Parlamente aš reikalauju, kad Europos Sąjunga surengtų referendumą visose valstybėse narėse, taip pat ir Jungtinėje Karalystėje. Pasitarkite su žmonėmis.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija (JJEBO) yra gana brandi regionini institucija, kuri nuolat intensyviai ir ekstensyviai bendradarbiauja. Be to, ji yra forumas ryšiams tarp Europos ir Azijos. Ji yra forumas kūrybingai išraiškai, skirtingoms kultūroms, skirtingiems etniniams identitetams ir religijoms.

JJEBO yra svarbi užtikrindama taiką, stabilumą ir gerovę tuose regionuose, kurie susiduria su rimtais iššūkiais, kaip antai, Balkanuose ir Kaukaze, be to, kuriant Eurazijos ekonominę zoną.

Negalima paneigti sparčiai besivystančio Juodosios jūros regiono geostrateginės ir ekonominės svarbos. Jūrinių ryšių, kelių transporto ir koridorių plėtra bei bendradarbiavimas energetikos srityje kartu su ilgalaikės plėtros skatinimu yra itin svarbūs.

Ryšiai tarp ES ir Juodosios jūros regiono įgavo naują pagreitį dėka Komisijos komunikato dėl bendradarbiavimo su Juodosios jūros regionu. Šis komunikatas pažymėtas Komisarės Ferrero-Waldner antspaudu. Vis dėlto aš manau, kad platus, visapusis ir strateginis požiūris į šį regioną yra būtinas. Aš taip pat palaikau tarpparlamentinio bendradarbiavimo tarp Europos Parlamento ir JJEBO Parlamentinės Asamblėjos įteisinimą.

Apibendrinant leiskite man atskleisti ypač konstruktyvią funkciją, kurią atlieka mano šalis, Graikija, kuri turi dvigubą identitetą, kaip ES narė ir JJEBO narė, stiprinant bendradarbiavimą tiek JJEBO, tiek ir tarpregioniniu lygmeniu ES.

Kalbą norėčiau baigti pasveikindamas abi pranešėjas, ypač ponią Anastase, taip pat ir Komisarę už jos produktyvų indėlį, atskleidžiant bendrus šių dviejų struktūrų prioritetus. Komisare, manau, kad mes turėtume būti drąsesni ir turėtume įteisinti tarpregioninio bendradarbiavimą tarp ES ir Juodosios jūros regiono.

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Ponia Pirmininke, pirmiausiai norėčiau padėkoti abiem pranešėjoms už jų puikų ir bendradarbiavimo dvasia atliktą darbą. Norėčiau padėkoti Komisarei, nes žinau, jog ji iš tiesų yra labai atsidavusi šiai sričiai ir todėl, jog, mano įsitinimu, ji nori padaryti dar daugiau, negu dauguma valstybių narių yra norėję. Mes ją visapusiškai remiame. Pasinaudodamas proga norėčiau nuoširdžiai padėkoti ponui Semneby, nes jis atstovauja Tarybai ir yra labai aktyvus šioje srityje.

Esu įsitikinęs, kad mes turime pasiekti tai, kas bent jau savo pobūdžiu atitiktų tai, ką mes su savo kolegomis visuomet vadiname ES Juodosios jūros regionas. Ponas Sarkozy panaudojo šį darinį kitu būdu Viduržemio jūros regionui, kalbėdamas apie skilimą Europos Sąjungoje. Ne, ir visa Europos Sąjunga, ir regionas, kuris supa Juodąją jūrą, ir Pietų Kaukazas privalo dirbti kartu partnerystės dvasia – kaip jau buvo pasakyta kitų – siekiant, kad būtų išspęstos bendros egzistuojančios problemos: politinės problemos, pvz., stabilumas, migracija, ir, žinoma, ekonominės problemos, o čia aš paprasčiausiai galvoju apie energetinį tranzitą.

Pavyzdžiui, kiekvienas, kuris nori būti nors šiek tiek mažiau priklausomas nuo Rusijos, privalo užtikrinti, kad yra kitų kanalų, o šie kanalai kerta šį regioną, ypač Turkiją. Ką jūs bemanytumėte apie narystę – žinau, kad šiuo klausimu yra skirtingų nuomonių – Turkija išlieka svarbi Europos Sąjungos partnerė šiame regione ir todėl mes būtinai privalome įtraukti Turkiją į šį reikalą. Aš sutinku su savo kolega ponu Severin, kuris pasakė, kad mes turime pamėginti išspręsti šiuos reikalus su Rusijos valstybe.

Tačiau tai nereiškia, kad mes atsisakome nepriklausomybės, autonomijos ir spontaniško šalių šiame regione reikalų susitvarkymo, ir sakome, kad reikalus galime išspręsti tik su Rusija. Rusija taip pat privalo žinoti, kad mes palaikome šias šalis jų siekyje dėl nepriklausomybės, taip pat sprendžiant konfliktus. Europa čia privalo būti partnerė, kuri aiškiai remia šias šalis. Tai reiškia, kad Juodosios jūros regionas yra labai svarbus Europos Sąjungai. Mes neturėtume atsisakyti galimybės vystyti šią sritį kartu. Tik tuomet, kai mes atsigręšime į Rusiją kartu, galėsime pareikšti apie savo interesus kartu.

  Henrik Lax (ALDE). – (SV) Ponia Pirmininke, noriu ypač padėkoti pranešėjai Lydie Polfer už tikrai puikią ataskaitą. Jau laikas nustoti dalyti tuščius pažadus ir pradėti veikti siekiant užtikrinti geresnę Pietų Kaukazo integraciją į Europos Sąjungą. Kaip Parlamento pranešėjas apibrėžtam laikotarpiui, norėčiau atkreipti dėmesį į judėjimo laisvę ir griežtai paraginti tiek Komisiją, tiek valstybes nares dirbti, kad tai taptų įmanoma.

Siekiant, kad ES kaimyninė šalys Kaukaze sukurtų demokratines visuomenes, kurios vadovautųsi įstatymais ir veikiančia rinkos ekonomika, jų piliečiai turi turėti galimybę nekliudomi prisitaikyti prie ES, kad galėtų pasinaudoti mūsų patirtimi šioje srityje. Yra žinoma, kad ES valstybių narių konsulinės paslaugos yra apgailėtinai neadekvačios daugelyje Pietų Kaukazo šalių. Joms stinga tiek subsidiarumo, tiek efektyvumo. Todėl raginu valstybes nares pagerinti bendradarbiavimą. Matau dvi galimybes. Viena yra paminėta ataskaitoje, kurią mes aptariame, t. y. raginimas įsteigti bendrus centrus dėl ES vizų. Nelaimei, kelias į tai yra ilgas. Todėl siūlau taip pat ir alternatyvų sprendimą, būtent kad paveiktų Pietų Kaukazo šalių piliečiai turėtų teisę, neatsižvelgiant į kelionės tikslą, kreiptis dėl vizos į ES arba Šengeno šalies konsulatą, esantį arčiausiai jų gyvenamosios vietos.

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, ir diskusijos, ir ponios Polfer ataskaita yra svarbios. Šis balsas iš Europos Parlamento ragina kompensuoti šį delsimą, kuris užtruko gal 10 ar 20 metų. Per šį laiką Sąjunga praktiškai neturėjo jokios politikos dėl Pietų Kaukazo šalių.

Dabar pagaliau mes pradėjome suprasti, kad Azerbaidžanas, Armėnija ir Gruzija nėra natūrali zona Rusijos ekonominei ir politinei įtakai. Aš tai sakau atsakingai, praėjus 11 dienų po rinkimų Gruzijoje, kur buvau vienas iš šešių stebėtojų iš Europos Parlamento, vykdantis rinkimų stebėseną, kuriuos ir vėl laimėjo provakarietiškos orientacijos atstovas, didelis prisijungimo prie sąjungos ir stojimo į NATO šalininkas. Sakau tai kontekste politinio konflikto, kuris gresia visiems mums – visai Europai – ir gali netgi išsivystyti į karinį konfliktą tarp Gruzijos ir Rusijos dėl Osetijos ir Abchazijos, tačiau Jerevanas, Baku ir Tbilisis yra vienodai svarbūs Sąjungos energetikos politikai ir energetikos šaltinių diversifikacijai. Taigi pereikime nuo žodžių prie žygių, kaip sakoma ataskaitos pavadinime; pereikime nuo bereikšmių žodžių prie veiksmų.

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). – (BG) Ponia Pirmininke, ponia Komisare, leiskite man priminti, ką prieš kurį laiką yra pasakęs mūsų vienas britų kolega. Jeigu JK grąžintų mokesčių sąskaita galėtume išspręsti prekybos žmonėmis, energetinės nepriklausomybės, Juodosios jūros saugumo klausimus, manau, kad sunkiai surastume bent vieną naująją valstybę narę, kuri nenorėtų paaukoti milijardą eurų iš savo iždo, kad būtų išspręstos šios problemos.

Kolegos, ponios Anastase ataskaitoje išsakyta viena pagrindinė mintis, o ši mintis yra tai, kad Europai reikia Juodosios jūros taip, kaip ji turi Šiaurės dimensiją ir savo Viduržemio jūros politiką. 2007 m. Europos Komisija išleido komunikatą, o dabar mes turime ir Europos Parlamento ataskaitą. Leiskite priminti man, mano garbūs kolegos, kad praėjusių metų pabaigoje mes kreipėmės į Europos Komisiją, kad ji pateiktų konkrečių pasiūlymų dėl projektų ir programų, skirtų įgyvendinti šią politiką 2008 m. Todėl tebūnie 2008-ieji Juodosios jūros veiksmų metai.

Aptariant Europos energetikos klausimus, norėčiau pasakyti, kad šioje ataskaitoje išsakyta labai svarbi mintis: Juodoji jūra yra strategiškai svarbi Europai, nes ji gali padėti tiek padidinant priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio, tiek užtikrinti šaltinių diversifikaciją ir energetinį nepriklausomumą. Mūsų ataskaitoje yra raginimas pasirinkti pastarąją galimybę. Todėl kreipiuosi į visus jus: neleiskime Europai ir kai kurioms šalims Europos Sąjungoje padidinti savo energetinį priklausomumą nuo vieno ar kito energijos šaltinio.

Ataskaitoje išsakyta labai svarbi mintis mūsų kaimynių atžvilgiu, todėl pasinaudosiu galimybe pacituoti ją angliškai. Santykiai Juodosios jūros regione turi būti pagrįsti „mutual respect, territorial integrity, non-interference in each other's internal affairs and the prohibition of the use of force or threat of the use of force." (tarpusavio pagarba, teritoriniu vientisumu, nesikišimu į vienas kito vidaus reikalus ir draudimu nenaudoti jėgos arba grasinimo panaudoti jėgą).

Tai yra Europos Komisijos mintis ir tikiuosi, kad pirmininkaujančioji valstybė narė sugebės tinkamai pateikti ją mūsų partneriams kitoje Juodosios jūros pusėje kaip politikos, kurią mes vykdysime tame regione, pagrindą ir kaip kreipimąsi į juos vykdyti tokio paties pobūdžio politiką Juodosios jūros šalių, kurios iškovojo nepriklausomybę, atžvilgiu. Dėkoju.

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). Gerb. Pirmininke, po to, kai daugiau nei pusantro šimto metų jam nebuvo teikiama didelės reikšmės, Juodosios jūros regionas vėl tapo tarptautinių ekonominių ir politinių jėgų susidomėjimo objektu.

Šiuo metu ši sritis, Šaltojo karo metu laikyta uždaru regionu, stengiasi pasiekti naują pusiausvyrą, nes jos akiratyje atsirado nauji veikėjai, tokie kaip Europos Sąjunga.

Po Komisijos komunikato, pavadinto „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“, šis pranešimas Parlamente yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi.

Tačiau, deja, jų vis dar nepakanka. Pačios srities identiteto trūkumas ir tradicinis kai kurių Europos šalių jautrumas Rusijos atžvilgiu, tiek politinis (pavyzdžiui, Moldova, Ukraina, Pietų Kaukazas ir įšaldyti konfliktai), tiek ekonominis (padidėjusi Europos priklausomybė nuo Rusijos dujų ir subtilus Europos Sąjungos ir Turkijos derybų klausimas) tikriausiai yra kai kurios iš priežasčių, kodėl Europos Sąjunga apsiribojo bendradarbiavimu ir nekuria strategijos.

Strategija reiškia aiškius tikslus, konkrečias priemones jiems pasiekti, visa tai sukurta siekiant naudos regionui, o bendradarbiavimas viso labo perša mintį apie tiesiog ryšių užmezgimą su dominančiomis sritimis.

Strategiją būtų galima sukurti fiziškai sujungiant regioną su likusiu žemynu, ir čia Dunojaus upei tenka svarbiausias vaidmuo; bei stiprinant kaimynystės politiką Juodosios jūros srityje, kaip siūloma mano frakcijos pakeitimuose.

Pabaigoje leiskite tarti žodį apie Moldovą, paskutinę romaniška kalba kalbančią bendruomenę už Europos Sąjungos ribų. Nors Moldovos patirtis Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo tokia pati skaudi kaip ir trijų Baltijos šalių, jai likimas po Šaltojo karo nebuvo toks palankus.

Manau, kad Europos pareiga ištaisyti padėtį, toliau skatinti ir reaguoti į Moldovos pastangas įstoti į Sąjungą. Viliuosi, kad jos atvejis bus vertinamas kaip unikalus ir ji de facto neliks kitų Europos Sąjungos ryšių įkaite, kad ir kokie strategiškai svarbūs tie ryšiai būtų.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Ponia Pirmininke, leiskite padėkoti pranešėjai už puikią ataskaitą dėl regiono, kuris nusipelno mūsų dėmesio. Pietų Kaukazas užima vis didėjančią strateginę poziciją tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Vis mes pastebime augantį dėmesį šiam regionui, ne tik šioje asamblėjoje.

Deja, yra daug potencialių „karštųjų taškų“, be to, Rusijos kišimasis yra didelis. Rusija nori padidinti savo įtaką ir rodo apie savo domėjimąsi dominuodama ir kontroliuodama tokius procesus kaip naftos ir dujų tiekimas Europai. ES turi įžvelgti pavojų Rusijos elgesyje ir dėl tos priežasties stiprinti savo ryšius su Pietų Kaukazu. Tokiu būdu mes galėtume taip pat turėti naudos gaudami reikalingą papildymą iš Rusijos gaunamoms dujoms ir naftai su paskirstymo keliais Šiaurės Europoje. ES laimėtų visapusiškai, jeigu labiau įsitrauktų.

Aš esu Švedijos organizacijos atstovas – iš tiesų, aš padėjau ją įsteigti – organizacijos, kuri siekia išplėsti ryšius tarp Švedijos ir Azerbaidžano. Todėl sakau visa tai kaip draugas. Kalnų Karabacho konfliktas 1991–1994 m. privertė pasitraukti milijoną žmonių, tačiau konfliktas vis dar nėra išspręstas. Amnesty International organizacijos duomenimis 600 000 vidaus pabėgėlių gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis Azerbaidžane. Prieš keletą metų lankiausi pabėgėlių stovykloje Azerbaidžane netoli sienos su Iranu. Aš pats niekada nebuvau matęs tokio gėdingo skurdo. Visiškai nepriimtina, kad po tiek metų šimtai tūkstančių žmonių vis dar gyvena tokiomis baisiomis sąlygomis. Šiuo požiūriu Azerbaidžano lyderiai, vadovaujami Prezidento Alijevo, nusipelno rimtos kritikos. ES ir Komisija privalo nuveikti daugiau šioje srityje. Šie pabėgėliai neturi tapti pamirštais žmonėmis.

Taip pat svarbu, kad mes veiktume ryžtingai siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi tokios pagrindinės laisvės kaip žodžio laisvė. Opozicijos politikai ir žurnalistai neturėtų patirti grasinimų ir bauginimų, nebūti įkalinti. Jeigu Azerbaidžanas nori būti tauta, kuri yra gerbiama Europoje, jis privalo laikytis pagrindinių demokratinės ir teisinės valstybės principų.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN) . – (PL) Ponia Pirmininke, problemos, dėl kurių diskutuojame šiandien – tos, apie kurias pasisakė ankstesni kalbėtojai – yra ypač svarbos. Jos rodo Bendrijos veiksmų, kuriuos vis dar vengiama atlikti, kryptį.

Mes neturėtume pamiršti europinio elemento – Europos Sąjunga galėtų natūraliai išsiplėsti ir išplėsti savo įtaką taip pat ir į Rytus. Tačiau diskusijos, kurios tęsiasi iki begalybės dėl, tarkime, tam tikrų šalių šiame regione narystės, nekelia optimizmo. Nėra jokio poreikio analizuoti ir naršyti dokumentus, kad galėtume konstatuoti, jog šis regionas, palyginti su Afrika, yra traktuojamas kaip tolima mūsų kontinento provincija.

Visi bendradarbiavimo mechanizmai tokie, kaip, pavyzdžiui, Europos kaimynystės politika, yra svarbūs, tačiau tai nėra užsibrėžta mūsų regiono perspektyva, nes ji neskatina tikrosios partnerystės tarpusavio santykiuose. Rimtas dalyvavimas šio regiono reikaluose Europos Sąjungai reiškia kišimąsi į Rusijos įtakos sritį, o tai reiškia, kad visos priemonės šiame regione bus panaudojamos tik pusiau. Tačiau mes turime atminti, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokia politika šio regiono nestabilizuos: bus priešingai, ji gal būt sukurs papildomas įtampas, o mes ir taip jų turime į valias.

  Urszula Gacek (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, pranešimas dėl Juodosios jūros regioninės politikos mums primena, kad Europos Sąjunga remia naują energetinę infrastruktūrą ir nepriklausomus transportavimo koridorius, kuriančius didesnę tiekėjų ir tiekimo maršrutų pasiūlą. Geriausias tokio bandymo pavyzdys yra „Nabucco“ dujotiekis, jau pripažintas prioritetiniu projektu, svarbiu visai Europai. Todėl gaila, kad šį projektą nustelbia alternatyvi dujų tiekimo linija tarp Rusijos ir Italijos, vadinama „South Stream“ (Pietų srove).

Būdama iš Lenkijos, matau daug paralelių tarp „Pietų srovės“ ir „Šiaurės srovės“ - Baltijos jūros dujotiekio. Abu yra daug brangesni nei antžeminiai įrenginiai. Iš tiesų „Pietų srovė“ gali būti 4 milijardais JAV dolerių brangesnė nei „Nabucco“. Abu gali sutrikdyti trapią ekologinę pusiausvyrą jūrose. Be to, abiem atvejais dujotiekiai gali tapti politiniu ginklu Rusijos rankose.

„Šiaurės srovė“ izoliuos Lenkiją, Baltijos šalis ir Ukrainą, „Pietų srovė“ tą patį padarys su Turkija, Pietų Kaukazo šalimis ir, gali būti, Rumunija, kurios interesai dabar gali būti paaukoti Serbijos labui. „Pietų srovė“ prieštarauja Europos energetinio saugumo principams, kurie pagrįsti energijos šaltinių ir tiekimo maršrutų įvairove. Todėl, jei „Pietų srovės“ projektas bus tęsiamas, Europos Sąjunga neturėtų finansiškai remti jokio jo etapo.

Jei Rusija siūlys ekonominę priklausomybę kuriančius ir aplinkai grėsmę keliančius projektus, nes jie pasitarnaus jos užsienio politikos tikslams, jie neturėtų būti finansuojami iš mūsų fondų.

  Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Ponia Pirmininke, sveikinu tą faktą, kad šį vakarą aptariame Pietų Kaukazo situaciją ir mūsų, kaip Europos Sąjungos ir Parlamento, ambicijas Juodosios jūros regione. Be to, mes kalbame apie regionus, turinčius regioninių problemų, kur regioniniai sprendimai turėtų būti priimami tą regioną sudarančių šalių labui.

Mes čia kalbame apie saugumą, energetiką, prekybą, transportą – arba apskritai apie stabilumą ir regionų, kurie turi sienas su ES ir kuriuose mes turime nemažų interesų, plėtrą. Šie interesai, mano nuomone, turėtų būti atspindimi vykdant aktyvesnę politiką iš ES ir Europos Komisijos pusės. Mes esame dėkingi Komisarei už iniciatyvas, kurias ji išsakė po antrašte „Juodosios jūros sinergija“.

Kaip jau yra minėję kiti nariai, svarbu pabrėžti, kad šiame bendradarbiavimas svarbus vaidmuo tenka ir Rusijai bei Turkijai. Šios šalys jau suvokė šį vaidmenį ir todėl labai svarbu, kad ES įsitikintų, jog jos jį išlaikys. Be to, mes palaikome gerus santykius su Turkija – nors Turkija šiame regione turės suvaidinti reikšmingesnį, negu tradicinis, vaidmenį. Rusija yra svarbi šiame regione, tačiau santykiai su šia šalimi yra labiau komplikuoti. Tikiuosi, kad, jeigu ES apsispęs šiame bendradarbiavime būti labiau partnere, o ne lydere, Maskva pradės jausti, kad yra dalijamasi atsakomybe už regioną ir kad mes galime bendradarbiauti kaip partneriai, kur ES nevaidina lyderio vaidmens.

Sinergija yra gera mintis – tai yra ES-Komisijos-politinės veiklos – paslaugų paketo apibendrinimas, kurį reikėtų pateikti su šiek tiek labiau ištobulinta struktūra. ponas  Swoboda ir aš pasiūlėme suteikti šiam reikalui parlamentinę dimensiją su ministerijų lygio konsultacijomis Juodosios jūros regiono lygmeniu. Mes pritartume minčiai suteikti reikalui daugiau struktūros. Mes iš tiesų netgi kalbėjome apie ES-Juodosios jūros bendriją, nors atsižvelgiant į pono Sarkozy iniciatyvas, mes, ko gero, tapome pernelyg kuklūs, kai reikia kalbėti apie šios rūšies terminologiją.

Svarbu pabrėžti, kad nors mūsų pasiūlymai ir mūsų vizija nėra ES dvišalių santykių su visomis šiomis šalimis pakaitalas, vis dėlto jos gali paskatinti mūsų rytų kaimynus glaudesniam regioniniam bendradarbiavimui. Manau, kad tai yra ypač svarbu ES.

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Komisare, Ponia Pirmininke, ponios ir ponai.

Europos Sąjungos interesai ir tikslas Pietų Kaukaze yra paremti ir paskatinti šiose šalyse šiuo metu vykstančią plėtrą siekiant įtvirtinti taiką ir stabilumą. Vykdoma kaimynystės politika, tačiau taip pat reikia parengti regioninę politiką, kuri būtų vykdoma kartu su ja. Tuo pačiu metu mes neturime būti abejingi išskirtiniams šių trijų šalių bruožams, kadangi kitu atveju mūsų politika bus neefektyvi.

Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Pietų Kaukazo šalys – Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija – yra skirtingos kultūros, papročių, religijos ir geopolitikos požiūriu. Tačiau jos turi ir bendrų bruožų – visos jos išsivadavo iš sovietų ideologijos, įtakos, kuri truko beveik 100 metų. Jos taip pat dar ne visiškai išsivadavo iš Sovietų Sąjungos įpėdinio – Rusijos – karinės įtakos.

Šioms šalims reikia, o jų žmonės nori demokratinių reformų, jiems taip pat reikia tikros ir tikslingos Europos Sąjungos paramos. Lūkesčiai ir poreikis yra akstinas Komisijos delegacijoms nedelsiant pradėti darbą Jerevane ir Baku.

Taip kaip šiuo metu dirba Europos Sąjungos specialusis atstovas Pietų Kaukazui yra nepakankama. Nesame gavę jokio paaiškinimo, kodėl specialiojo atstovo ataskaitos per keletą metų nėra prieinamos Europos Parlamentui. Situacija turėtų pasikeisti. Mes visi dirbame turėdami šį tikslą.

Neturime pamiršti, kad demokratija nėra daiktas, tai yra mąstymo būdas, ir jos negalima paprasčiausiai atimti per vieną dieną ar perkelti iš vienos šalies į kitą. Visiška demokratija neatsiranda per dieną.

Mes nesijaučiame jaukiai dėl viso to, kas vyksta Armėnijoje, Azerbaidžane ar Gruzijoje, ar tai būtų kova su korupcija ar teismų sistema, ar situacija su žiniasklaida regione. Pačios šalys taip pat nėra patenkintos šiuo aspektu. Mūsų galioje yra suteikti aktyvią pagalbą tiek jų institucijoms, tiek ekspertų ir finansinės paramos forma. Regionas šiandien džiaugtųsi bet kokia tikra pagalba.

Todėl raginu Komisiją ir Europos Parlamentą labiau naudotis šiandieninių Europos Sąjungos valstybių narių, kurios neseniai buvo tokioje pačioje situacijoje, kaip ir Pietų Kaukazas, patirtimi. Mes žinome, kokios yra vietos sąlygos ir problemos, o mūsų patirtis kuriant teisines valstybes ir rinkos ekonomiką galėtų būti jiems praktinė pagalba.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, perimdamas žodį debatuose, skirtuose Pietų Kaukazo šalims ir regioninei politikai Juodosios jūros baseine, norėčiau atkreipti dėmesį į tokias problemas.

Pradėdamas norėčiau pasakyti, kad tai yra didžiulė teritorija energijos gamybai ir perdavimui, be to, ji pasižymi išskirtine svarba energetinės žaliavos atsargų diversifikacijos ir saugumo Europos Sąjungai požiūriu. Tačiau reikia paramos projektams, kurie skirti energetinių žaliavų transportavimui iš šios teritorijos ne tik į Pietų Europą, kas vyksta iki šiol, bet taip pat į šiaurę – į Ukrainą ir Lenkiją – ir toliau į vakarus.

Antra, tik ES parama politiniam stabilumui ir procesų demokratizacijai šiame regione bei taikus konfliktų išsprendimas tarp kaimynų gali suteikti galimybę ekonomikai šiose šalyse augti ir itin sumažinti didžiulį nedarbo ir skurdo lygį.

Trečia, stiprus ekonomikos augimas regiono mastu, kuris kai kuriose šalyse yra daugiau negu 30 proc. BVP per metus, yra pagrįstas išskirtinai naftos ir dujų žaliavos produkcija ir eksportu. Ką reikia atlikti šioje srityje – remti alternatyvius pajamų šaltinius, ypač turizmo ir susijusios infrastruktūros plėtrą.

  Christopher Beazley (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, reikia pasveikinti Komisijos komunikato dėl Juodosios jūros bendradarbiavimo autorių Janosą Hermaną su puikiai atliktu darbu. Parlamento pranešėja R.A. Anastase irgi pateikė labai svarbų pranešimą.

Gerb. komisare, šios diskusijos pradžioje sakėte, kad sutinkate su daugeliu to, kas pasakyta R.A. Anastase pranešime. Ar galėtumėte išsamiau pakalbėti apie 29 ir 36 pranešimo dalis? 29 dalyje jūsų prašoma skatinti tarpkultūrinį Juodosios jūros regiono dialogą, o 36 dalyje – įsteigti NVO platformą pilietinės visuomenės mainams. Ar galite užtikrinti Parlamentą, kad įgyvendinsite šias dvi rekomendacijas?

  Libor Rouček (PSE). – (CS) Ponios ir ponai, Komisare, leiskite man šioje trumpoje kalboje susikoncentruoti tik į vieną šiandienos temų aspektą, kuris yra regioninis bendradarbiavimas. Kalbėdami apie dvi teritorijas – Pietų Kaukazą ir Juodosios jūros teritoriją, galime pastebėti, kad tarpusavio santykiai tarp šalių yra nepakankamai išvystyti, neatsižvelgiant į tai, ar jie dvišaliai, ar daugiašaliai. Taip pat trūksta ir ryškesnio politinio dialogo, prekybos lygis tarp šių šalių taip pat yra žemas, o modernios ir efektyvios transporto ir energetikos infrastruktūros trūksta beveik visur. Todėl sveikinu abiejų kalbėtojų raginimus sustiprinti būtent šį aspektą: tarpusavio regioninį bendradarbiavimą šiuose regionuose šalia dvišalių santykių su Europos Sąjunga. Būtina sustiprinti regioninį bendradarbiavimą žmogaus ir piliečių teisų srityse, vystyti demokratijos ir švietimo sistemas, stiprinti regioninį bendradarbiavimą prekybos, turizmo ir investicijų srityse. Kitais žodžiais tariant, būtina laipsniškai, žingsnis po žingsnio, sukurti vientisą žmoniškųjų, ekonominių ir politinių santykių drobę tarp Pietų Kaukazo ir Juodosios jūros tautų ir valstybių. Jeigu tai pavyks, esu įsitikinęs, kad netgi toje geografinėje teritorijoje užsitęsę konfliktai bus laipsniškai sutvarkyti ir galutinai išspręsti, ir bus sukurta stabilumo, demokratijos ir gerovės zona.

  Anna Ibrisagic (PPE-DE). – (SV) Ponia Pirmininke, su savo aiškia geostrategine pozicija Juodosios jūros regionas yra vienas iš tų, kurie yra svarbūs tiek ES, tiek šalims platesnėje teritorijoje ne tik dėl saugumo ir politinių priežasčių, bet ir dėl kultūrinės įvairovės ir kultūrinio turtingumo. Tačiau regionai, kuriuose susikerta daug kelių ir kur yra daug skirtingų politinių ir kitų interesų, dažnai susiduria su vienokios ar kitokios rūšies konfliktų rizika.

Aš pati gimiau Balkanuose ir žinau, ką gali reikšti užsitęsę ir neišspręsti konfliktai ne tik saugumo situacijai visame regione, bet ir ekonominiam potencialui ir žmonių, kurie ten gyvena, gyvenimo normalizavimui. Aš taip pat žinau, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį. ES turi išsikelti sau tikslą kartu su Juodosios jūros regiono šalimis, išvystyti regioną taip, kad jis būtų stabilus ir saugus, ir tokį, kuriame vadovaujamasi demokratiniais ir teisiniais principais. Augantis bendradarbiavimas energetikos srityje taip pat yra svarbus elementas šiame darbe. Investuodami į naują infrastruktūrą ir plėsdami tiekėjų tinklą, prisidėsime prie ekonominės ir komercinės regiono plėtros, tai padidins stabilumo ir saugumo galimybes.

Taigi ryšių tarp ES ir Juodosios jūros regiono sustiprinimas yra ne tik geras, bet būtinas. Todėl savaime suprantama, kad Juodosios jūros regionui reikia naujos ir aiškesnės regioninės politikos. Turiu pabrėžti, kad regioninė politika neturėtų būti naudojama kaip alternatyva ES narystei toms šalims, kurios atitinka stojimo reikalavimus. Ji negali būti naudojama kaip pasiteisinimas atidėti regiono integravimo į Europą procesą.

Galiausiai noriu padėkoti abiem pranešėjoms už jų puikų darbą ir pasakyti išskirtinius padėkos žodžius poniai Ferrero-Waldner už jos asmeninį suinteresuotumą ir asmeninį atsidavimą reikalams, kurie susiję su šiuo regionu.

  Kristian Vigenin (PSE). – (BG) Ponia Pirmininke, ponia Komisare, kolegos, noriu išreikšti pasitenkinimą tuo faktu, kad dvi ataskaitos – dėl Juodosios jūros ir dėl Pietų Kaukazo – buvo parengtos ir aptartos Užsienio reikalų komitete pritariant ir buvo priimtos praktiškai vienbalsiai.

Drąsinantis ženklas yra tas, kad mes žinome, kaip svarbu yra suformuluoti aiškesnę, labiau struktūrizuotą ir vieningą politiką Juodosios jūros ir prie jos esančių šalių atžvilgiu. Tai nėra lengvas uždavinys. Juodosios jūros regioną sudaro šalys su skirtingomis tradicijomis, kultūromis, politine praktika, teritorine apimtimi ir gyventojų dydžiu.

Be to, šios šalys yra skirtingose stadijose bendravimo su Europos Sąjunga srityje, pradedant nuo bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis ir šalimis kandidatėmis ir baigiant bendradarbiavimu su šalimis, kurias apima Europos kaimynystės politika, ir žinoma, su Rusija, kurios konstruktyvus požiūris galėtų būti šios iniciatyvos sėkmės pagrindas. Ši įvairovė suteikia keletą galimybių sujungti skirtingas politikas ir sukurti kur kas galingesnį bendrą efektą.

Norėčiau išskirti tris dalykus. Pirma, regionas yra ypač strategiškai svarbus Europos Sąjungai saugumo, energetikos atsargų, transporto ir prekybos, aplinkosaugos ir t. t. požiūriu. Todėl, vertindami Komisijos iniciatyvą dėl Juodosios jūros sinergijos, norėtume matyti ambicingesnį projektą, pagrįstą pasiekimais pagal Šiaurės dimensiją ar ES-Viduržemio jūros bendradarbiavimo srityje. Tuo metu, kai propaguojama ES-Viduržemio jūros sąjunga, nėra nieko natūraliau kaip surasti ambicingesnę formulę Juodosios jūros regionui.

Antra, visas šis regionas pasižymi nepakankamai išvystyta transporto ir energijos perdavimo struktūra. Todėl manau, kad yra tinkama remti visus transnacionalinius projektus, planuojamus šiuo požiūriu, nes jie ne alternatyvūs, o vienas kitą papildantys projektai. Tai reiškia, kad bus daugiau saugumo, ekonominis apsikeitimas ir regiono šalių sąsaja su Europos Sąjunga taps lengvesnis. Tai užtikrins ne tik šaltinių, bet ir kelių, kuriais nafta ir gamtinės dujos pasieks Europos Sąjungą, įvairovę.

Trečia, daugume šalių šiame regione patiria rimtų socialinių problemų, o mes norėtume užtikrinti, kad socialiniai klausimai nebus nustumti į galą. Ilgalaikės Juodosios jūros ir Pietų Kaukazo šalių perspektyvos yra siejamos su žmogiškojo potencialo plėtra, investicijomis į švietimą, tinkamų sveikatos priežiūros ir vaikų priežiūros paslaugų užtikrinimu. Dėkoju.

  Tunne Kelam (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, norėčiau informuoti komisarę, kad kartu su dar keletu kolegų esu įsitikinęs, jog Europos Sąjunga turi vis daugiau dalyvauti Pietų Kaukazo reikaluose. Visos to regiono valstybės jau yra Europos Tarybos narės, taigi, ir Europos narės.

Išplėsta kaimynystės politika bus naudingas įrankis tikrai įsitraukiant į regiono reikalus. Mums teko iššūkis ir galimybė vaidinti patikimo stabilizatoriaus, taip pat ir nepriklausomo tarpininko bei demokratinio proceso rėmėjo vaidmenį. Todėl turime pamiršti dvejones ir dviprasmybę. Dabar pats laikas aiškiau apibrėžti Europos Sąjungos politiką šiame regione.

Europos Sąjungos atstovas Peteris Semneby atliko nepaprastą darbą, ir aš džiaugiuosi, komisare, kad kalbėjote apie mūsų atstovavimo tame regione išplėtimą. Ilgalaikis, aktyvus ES dalyvavimas tikrai padės rasti ir įšaldytų, tiksliau, „neišspręstų posovietinių“ konfliktų sprendimą, kuriuos Užsienio reikalų komitetas nusprendė išspręsti.

Todėl reikšminga, kad pranešime atmetami bet kokios užsienio jėgos mėginimai sukurti išskirtines interesų zonas regione, ir Rusija skatinama neprieštarauti Europos Sąjungos dalyvavimui konfliktų valdymo ir taikos palaikymo operacijose.

Tačiau toks pat svarbus bus ir Sąjungos vaidmuo pradedant demokratinį dialogą regione. Europos Parlamentui čia teks svarbus vaidmuo. Parlamento nariai gali tarpininkauti ir paskatinti normalų politinį dialogą tarp besiginčijančių partijų.

Pagaliau svarbu tai, kad pranešimas drąsina Komisiją žengti žingsnį galimų laisvos prekybos sutarčių su Armėnija ir Gruzija link, ir ruoštis mobilumo partnerystės sutarčiai tarp Europos Sąjungos ir Gruzijos.

Taigi, Pietų Kaukazas mums tampa vis artimesnis ir svarbesnis. Šis regionas nusipelno mūsų dėmesio.

  Justas Vincas Paleckis (PSE). Gerb. Pirmininke, Europos Sąjunga gali ir nori padėti stiprinti stabilumą bei demokratiją ir pagerinti gyvenimo sąlygas Juodosios jūros ir Pietų Kaukazo regione. Didelių valstybių, tokių kaip Turkija, Ukraina ir Rusija, dalyvavimas yra svarbus, nors jų santykių su Europos Sąjunga statusas vis dar skirtingas.

Dėl savo bendros istorijos su Baltijos šalimis, Lenkija į šį regioną įneša savo potencialą ir patirtį, nepaisant to, kad nėra tiesiogiai su juo susijusi. Tačiau kaip tik tada, kai taip reikalingas intensyvesnis dialogas ir bendradarbiavimas su mūsų kaimynais, Europos Sąjunga nuleido dar vieną uždangą ant kai kurių išplėstos Šengeno teritorijos aspektų.

Daugeliui Rytų europiečių 2008 sausio 1 d. davė keturgubai išaugusias vizų į kaimynines šalis kainas, taip Europoje nuleisdama finansinę uždangą. Nesutinku su Komisijos pareigūnų teiginiais, kad su mūsų pietiniais ir rytiniais kaimynais šiuo požiūriu turėtų būti elgiamasi kaip su lygiais. Mūsų rytiniai kaimynai yra tame pačiame žemyne, ir neseniai kai kurie mūsų su jais gyveno vienoje šalyje, be jokių sienų.

Prašau savo kolegų paremti PSE frakcijos 10 pakeitimą, taikomą Juodosios jūros strategijos pranešimui. Raginame Tarybą ir Komisiją sumažinti vizų mokesčius iki priimtinesnės sumos paprastiems šalių, dalyvaujančių Europos Sąjungos kaimynystės politikoje arba esančių Europos Sąjungos strateginėmis partnerėmis, piliečiams.

  Maria Petre (PPE-DE). – (RO) Pirmiausia leiskite pasveikinti pranešėją ponią Anastase, taip pat mano kolegas iš skirtingų komitetų, kurie išreiškė savo nuomonę dėl aptariamos ataskaitos, kuris yra tiek pat reikšmingas, kiek ir problemos, susiję su Juodosios jūros politikos kūrimu. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegoms Regioninės plėtros komitete už jų paramą dėl pasiūlytų Komiteto, kurio narė aš esu, nuomonės pakeitimų. Turiu omenyje mano prašymo dėl Europos paramos misijos sustiprinimo prie sienų su Moldova ir Ukraina ir geresnio nelegalios migracijos ir imigracijos reikalų šioje teritorijoje tvarkymo įtraukimą į galutinį Juodosios jūros ataskaitos variantą.

Tikiu, kad mums reikia Komisijos paskatinimo veiksmų šiame regione forma tiek šalies, tiek regiono lygmenimis, kad ši teritorija taptų iš tiesų demokratiška ir stabili. Aktyvesnis Europos dalyvavimas reikštų realią galimybę šiai teritorijai, kuri turi milžinišką, tačiau nepakankamai išnaudotą potencialą, atsižvelgiant į įšaldytus konfliktus ir įtemptus santykius tarp kai kurių šalių regione.

Kalbėdama iš institucinių pozicijų, palaikau idėją, kad valstybės narės, esančios šioje teritorijoje (Rumunija, Bulgarija, Graikija) imtųsi lyderio veiksmų, ir taip pat manau, kad Sąjunga ir šalys, esančios regione, turėtų sustiprinti ir koordinuoti regioninio bendradarbiavimo veiklą ir priemones. Tik kartu panaudodami fondus, prieinamus per Europos kaimynystės instrumentą ir principus, kuriais vadovaujasi struktūriniai fondai, kaip antai partnerystė, tvarumas, efektyvumas, diskriminacijos nebuvimas ir decentralizacija, galėsime sulaukti tokio palankaus efekto, kokio tikimės.

  Zdzisław Kazimierz Chmielewski (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, pranešėjos neslepia pasitenkinimo, pateikusios Europos Parlamentui iniciatyvą sustiprinti Juodosios jūros sinergiją, pasiūlymą, kurį iškėlė ES pirmininkaujanti Vokietija, o sukonkretino Europos Komisija.

Idėja taip pat sulaukė Juodosios jūros rytinės ir pietinės dalies šalių, kurios neseniai įstojo į Europos Sąjungą, pritarimo. Jų pozicija taip pat liudija įsitikinimą, kad yra poreikis sujungti į vieną darinį Juodosios jūros sinergiją ir vadinamąją ES rytinę dimensiją. Tokiu būdu vietinis bendradarbiavimas įgytų didesnio reikšmingumo ir galimybę realizuoti esamą potencialą, atsižvelgiant į pagrindinę Bendrijos nuostatą.

Kitais žodžiais tariant, Juodosios jūros sinergija turėtų būti išreikšta paprasčiausiai identifikuojant ir daugiašales iniciatyvas, atskleidžiant jų geriausius ketinimus tiek Juodosios jūros regiono, tiek visos rytinės integruotos Europos dalies atžvilgiu.

Vienas svarbus veiksnys, kuris padidina Juodosios jūros reikšmingumą, yra ypatinga šio vandens telkinio geografinė, istorinė, politinė ir ekonomė situacija. Europos ir Azijos įtakos susikirto šioje vietoje prieš tūkstančius metų. Europos Sąjungos dalyvavimas Juodosios jūros baseino reikaluose neturėtų pasižymėti ypatingu oficialumu ir politine įtaka bei apribojimais, kurie keltų grėsmę racionaliam bendradarbiavimui arba net regiono destabilizavimui tiek saugumo, tiek bendradarbiavimo tinklo funkcionavimo, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. Tai taip pat turėtų sukurti palankias sąlygas labiau įtraukti Juodosios jūros regioną į energijos tiekimo kelių diversifikacijos procesą, gal būt aprėpiant ir naujus šaltinius iš vadinamosios Kaspijos krypties. Žinome, kad daugelis ES šalių būtų tuo suinteresuotos.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE). – (RO). Europos kaimynystės politikos esmė yra bendradarbiavimas, pagrįstas bendrųjų vertybių rinkiniu ir susirūpinimu, kurį Sąjunga reiškia šalims, kurios susijusios su šia politika.

Reikėtų sustiprinti kaimynystės zonos stabilumą, kuris galėtų turėti teigiamos įtakos Sąjungos vidaus saugumui ir būti ekonominės gerovės ir plėtros kalbamose šalyse pagrindas.

Pietų Kaukazo šalys pasižymi tam tikrais bruožais, kurie būtini siekiant sėkmingai įgyvendinti europinius projektus pagrindinėse srityse, kaip natai energetika ir transportas. Šių šalių geopolitinė svarba yra susijusi su jų strategine padėtimi energetikos išteklių Vidurio Azijoje požiūriu. Tai esminė tranzito zona, vienas iš keleto koridorių, kurie galėtų sudaryti galimybes Sąjungai diversifikuoti prieigą prie energetikos išteklių iš Kaspijos jūros. Galimi alternatyvūs tranzito keliai dujotiekiui iš Kaspijos ir vamzdynų projektai Juodojoje jūroje daugiausia priklauso nuo stabilumo Pietų Kaukaze.

Europos Sąjunga nėra vienintelis veikėjas, turintis strateginių interesų šioje teritorijoje. Kiti du pagrindiniai veikėjai tarptautinėje scenoje yra parengę stiprias iniciatyvas ir ilgalaikes strategijas šioje teritorijoje. Jungtinės Valstijos turi veiksmų planą dėl energetinio saugumo, kuris apima alternatyvių dujų ir naftos transportavimo keli iniciavimą ir plėtrą. Rusija finansuoja savo pačios projektus ir stiprina savo pozicijas Vidurio Azijos rinkoje.

Šiandienos kontekste, atsižvelgiant į ypatingą energetikos klausimo svarbą ir priklausomybę nuo Rusijos, žemas Europos Sąjungos dalyvavimo šioje srityje lygis gali sukelti neigiamų pasekmių visoms valstybėms narėms. Europos Sąjunga privalo kaip galima greičiau sukurti bendrą energetikos saugumo politiką, kurioje atskiros valstybės narės atsisakytų savo interesų ir kur būtinai dalyvautų Pietų Kaukazo šalys.

  Rumiana Jeleva (PPE-DE). – (BG) Ponia Pirmininke, ponia Komisare, sveikinu Europos Komisiją, savo komunikatu inicijavusią šiuos debatus dėl bendradarbiavimo su Juodosios jūros regionu stiprinimo, papildant egzistuojančią dvišalę politiką nauju regioniniu požiūriu.

Norėčiau padėkoti pranešėjai poniai Anastase už jos labai subalansuotą ir naujovišką ataskaitą. Aš visapusiškai pritariu nuomonei, kad Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į Europos Sąjungą, Juodoji jūra įgavo naują strateginę svarbą – ne tik šalims tame regione, bet ir visoms valstybėms narėms, ir Sąjungos politikos ir principų įgyvendinimui.

Kreipiuosi į Komisiją ir reikalauju, kad ji paragintų nacionalines vyriausybes, kurios įgyvendina didelius infrastruktūros, energetikos ir aplinkosaugos projektus, darančius poveikį piliečių pragyvenimui, sveikatai ir gyvenimo kokybei tose vietovėse ir savivaldybėse, kuriose projektai įgyvendinami, privaloma tvarka pateikti vietos bendruomenėms informaciją apie tokių projektų techninius parametrus, atsižvelgiant į aukščiausius pasaulinius standartus, taikomus tokio pobūdžio projektams.

Pritardama ataskaitoje išreikštam susirūpinimui dėl aplinkosaugos situacijos Juodosios jūros regione, o ypač dėl Juodosios jūros statuso, kuri yra paveikta nekontroliuojamo užterštumo bei daugelio ekologinių katastrofų, reikalauju, kad būtų atliktas naujos naftos ir dujų perdavimo infrastruktūros poveikio aplinkosaugai ir socialiniam gyvenimui nepriklausomas vertinimas ir kad šalių vyriausybės parengtų ataskaitas dėl galimos žalos, kurią galėtų sukelti šie projektai, ir pateiktų jas viešiem referendumams ir debatams. Šiuo atveju tai yra Burgo-Aleksandropolio vamzdyno statybos Bulgarijoje projektas.

Visiškai pritariant principams, užtikrinantiems tvarią plėtrą ir gamtos nelaimių likvidavimą, kaip teigiama ataskaitoje ir atsižvelgiant į du neseniai vykusius tragiškus įvykius Kerčėje praėjusį lapkritį ir šių metų pirmąją savaitę, būtina sukurti mechanizmą, kuris leistų atsižvelgti į vietos bendruomenių ir pakrančių savivaldybių interesus te, kur yra grėsmė Juodosios jūros vandens švarumui, piliečių pragyvenimui ir gyvenimo kokybei šiuose miestuose ir kaimuose. Ačiū už dėmesį.

  Alessandro Battilocchio (PSE). – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjoms už jų išsamias ir gerai struktūriškai parengtas ataskaitas, ir norėčiau trumpai pakalbėti vienu aspektu.

Gruzijoje vyko rinkimai, kurie buvo įvertinti patvirtinti, kaip teisingi ESBO, tačiau užginčyti Rusijos, kuriuose atsistatydinantis Prezidentas Saakashvili buvo išrinktas pakartotinai. Tarp nesuskaičiuojamų sunkumų jis pamėgino į šalį sugražinti demokratiją, nusimesti seną posovietinę diplomatiją ir atsiverti vakarams, NATO ir ES. Šis atsivėrimas iššaukė atsakomuosius veiksmus iš Putino Rusijos, kuri visuomet palaikė Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės judėjimus.

Be geopolitinės situacijos yra ir kita objektyvi trinties su Rusija priežastis – naftos ir dujų vamzdynai Gruzijos teritorijoje, skirti perduoti Azerbaidžano naftą ir dujas vakarų kryptimi. Aš tikiu, kad Kaukazo regione, kuris, kaip žinome, yra krečiamas klastingo karo tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, Čečėnijos problemos, konflikto tarp Turkijos ir Armėnijos ir daugelio kitų problemų, turėti demokratinę šalį, kuri būtų mūsų sąjungininkė ir, be to, gali pasiūlyti Maskvai alternatyvų energijos šaltinį, yra strateginės svarbos veiksnys. Todėl mes privalome imtis konkrečių žingsnių stiprinti šią sinergiją.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Valstybės narės ir Komisija turėtų paspartinti prioritetinių projektų transeuropinio transporto 7, 18, 22 ir 21 grandyse įgyvendinimą ir jų progresyvų integravimą į TRACECA ir į 5 grandį, apibrėžtas Komisijos komunikate 32/2007 dėl pagrindinių transeuropinių transporto kelių išplėtimo į kaimynines šalis.

Europinė Juodosios jūros dimensija turi būti panaši į Šiaurės dimensiją ir būti pagrįsta lygia partneryte ir adekvačia prioritetinių projektų infrastruktūra atominės energetikos, tyrimų ir saugumo, transporto, turizmo ir kovos su klimato pokyčiais srityse.

Ponios ir ponai, esu įsitikinusi, kad Juodosios jūros šalių ekonominė plėtra reikalauja greitkelių ir geležinkelių, kurie sujungtų Europos Sąjungos vidurines ir vakarines dalis su Juodosios jūros pakrante.

Europos Sąjunga turėtų propaguoti bendrą jūrinę politiką vieningą Juodosios jūros regione. Tai užtikrintų integruotą požiūrį į aplinkos apsaugą, pakrantės zonos plėtrą, jūrinius tyrimus ir turizmą.

  Christopher Beazley (PPE-DE). Gerb. Pirmininke, aš komisarei pateikiau du klausimus, ir kai ji atsakinės dėl 29 dalies dėl kultūrinio dialogo skatinimo įgyvendinimo bei dėl 36 dalies dėl NVO platformos sukūrimo pilietinės visuomenės mainams, galbūt galėtų atsižvelgti į precedentą, kurį matome Balkanuose – organizaciją, vadinamą CLIO. Ji nepriklauso nuo vyriausybių, o jos nariai yra istorijos mokytojai iš visų Balkanų šalių, kurie susitinka, kad aptartų bendrą istorinį ir kultūrinį praeities kontekstą tam, kad rašytų knygas ir pateiktų dokumentus, liudijančius jų istoriją ir religiją, kuriuose nėra tautinio konflikto atgarsių.

Galbūt tai galėtų būti pamoka ir Juodosios jūros regionui: istorikai ir mokslininkai iš visų aplink šią jūrą esančių šalių galėtų susitikti, vyriausybėms nedarant spaudimo, ir skatinti bendrą Juodosios jūros šalių istorijos supratimą, netemdomą tautinių konfliktų.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. Gerb. Pirmininke, turiu pasakyti , kad tai buvo viena geriausių diskusijų, kokioje man yra tekę dalyvauti, ir dar tokiu vėlyvu paros metu.

Ji buvo apie Europos kaimynystės politiką, kuri jau egzistuoja. Daugelis jūsų sakėte, kad Europos Sąjungai reikia daug nuveikti, bet Europos Sąjunga jau nuveikė daug, kaip kad sakė kiti. Norėčiau padėkoti dviem pranešėjoms, R.A. Anastase ir L. Polfer, nes manau, kad jos pradėjo labai įdomią diskusiją.

Bet kas yra naujas šio Juodosios jūros regiono bendradarbiavimo elementas? Tai – regioninis aspektas ir, kaip teisingai pastebėjo kai kurie nariai, kurių, deja, čia nebėra, Vokietija (norėčiau jai pareikšti dėkingumą) buvo šalis, kuriai pirmininkaujant buvo iškelta idėja apie regioninę dimensiją. Dabar tai – regioninė dvišalės kaimynystės politikos dalies Rytuose dimensija. Tai reiškia, kad norėdami pasiekti bendradarbiavimą stengiamės sutelkti ne tik kaimynystės politikoje dalyvaujančias šalis, bet ir kitus du svarbius veikėjus: Turkiją ir Rusiją.

Todėl svarbi ne strategija, o bendradarbiavimas, nesesama skirtingų strategijų. Pagalvokite apie tai – mes turime kaimynystės politiką, turime tam tikrą strategiją Rusijos klausimu ir, žinoma, turime kandidatuojančią šalį – Turkiją. Bet vis tiek manome, kad veikimo kartu politika yra labai svarbi.

Aš vykstu, drauge su kitais kolegomis, į šį regioną labai greitai – manau, po dviejų savaičių – ir tikrai turėsiu galvoje daug ką, kas buvo čia pasakyta.

Dabar pakalbėsiu tik apie keletą klausimų, galėčiau kalbėti dar pusvalandį, bet nenoriu, nes manau, kad dabar diskusija buvo labai įdomi ir dar daug reikės pasakyti ateityje.

Prekyba yra vienas iš svarbių elementų. Kalbėjome apie energetiką, transportą, klimato pakitimus, apie tai kalbėjau ir aš. Yra ir kitų aspektų, bet prekyba yra labai svarbi, ir jau atliekama prekybos galimybių studija. Esama Komisijos iniciatyvos. Koks tikslas? Įvertinti ateities prekybinių santykių galimybes, pavyzdžiui, su Gruzija, Armėnija, bet turime pažiūrėti, kaip viskas vystysis. Tai vienas dalykas.

Antra, kai pristatinėjau kaimynystės politiką viename iš savo paskutiniųjų pranešimų – priešpaskutiniajame – buvo pasakyti, kad mums reikia ekonominės kaimynystės, ekonominės erdvės, kai kurie nariai čia taip pat paminėjo. Taigi, idėja yra ateityje turėti kažką panašaus į laisvą prekybą. Bet pirmiausia turime tai pasiekti, žingsnis po žingsnio.

Taip pat ateityje bus paliestas teisingumo, laisvės ir laisvių klausimas, bet šias temas taip pat reikia gvildenti žingsnis po žingsnio. Daug kas kalbėjo apie vizų politiką. Bet jūs labai gerai žinote, kad tai yra valstybių narių kompetencija, taigi, jei kalbate apie vizų mokesčius, žinote, kad iš principo valstybės narės gali suteikti vizų laisvę bei nuspręsti palengvinti vizų išdavimą. Bet tai nėra Komisijos kompetencija. Tik norėjau tai paminėti, nes į Komisiją nuolat kreipiamasi dėl dalykų, kuriuos ji mėgino spręsti, bet realijos nulėmė, kad ji nedaug tepasiekė.

Dabar pereisiu prie energetikos. Žinoma, regionas labai svarbus energetine prasme, ir mums reikia koordinuotų daugumos – valstybinių ir privačių veikėjų – sprendimų dėl didelių atstumų tiekimo linijų. Jūs žinote, kad Komisija naudoja Pietų Kaukazo ir Juodosios jūros regioninį bendradarbiavimą tam, kad palengvintų sprendimus ir padidintų šaltinių ir kelių įvairovę. Tai ir kontaktai, pavyzdžiui, dėl per Kaspijos jūrą einančio dujotiekio. Žinote, kas dabar yra koordinatorius, bet vėlgi, tai ne tik Komisijos reikalas. Tai Komisijos ir valstybių narių reikalas. Kai kurios valstybės narės renkasi kitokias idėjas, o tai ne visada atitinka mūsų vienybe paremtą požiūrį.

Manau, kad kitas labai svarbus aspektas yra uostų tobulinimas. Tai svarbus mūsų darbotvarkės klausimas Jūros greitkelių programoje. Tai taip pat atsispindės kitame TREACECA projekto etape.

Leiskite man dabar atsakyti Ch. Bealzey. Taip, iš tiesų, šiuo požiūriu svarbus tarpkultūrinis dialogas. Bet, pavyzdžiui, vakar aš buvau Madride, kur prasidėjo Civilizacijų aljansas, dabar tapęs pasaulinio mąsto projektu, už kurį atsakingos Jungtinės Tautos. Žinoma, vienas iš vietinių bei regioninių aspektų bus šis, bet manau, jis turėtų būti šio naujojo pasaulinio projekto dalis.

Kita vertus, jūs užsiminėte apie NVO mainus. Šiuo klausimu galiu pasakyti, kad Juodosios jūros tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa jau remia kontaktus tarp nevyriausybinių organizacijų. Komisija planuoja keletą NVO susitikimų šiais metais, kur bus aptartas ekonominis bendradarbiavimas ir spaudos laisvė, šioje srityje mes artimai bendradarbiaujame su Juodosios jūros forumu.

Manau, kad tai, ką Ch. Bealzey kalbėjo apie istoriją, yra įdomus dalykas. Beje, daugumai paminėtų projektų reikalingi fondai. Todėl kaimynystės politikoje sukūrėme Kaimynystės investicijų fondą, kuris iš principo yra skirtas Pietums ir Rytams. Bet regioninio bendradarbiavimo projektai taip pat gali būti plėtojami.

Manau, kad mano paminėti dalykai yra pagrindiniai. Apie juos ir norėjau pakalbėti šiame etape, bet esu tikra, kad galėsime vėl grįžti prie šios temos, galbūt po susitikimų. Jūs taip pat žinote, kad mes mėginame, bent jau Komisijoje, atsakyti į klausimą, kaip galėtume išspręsti įšaldytus konfliktus. Žinoma, tai sudėtinga tema, nes visi yra labai skirtingi, bet mes bent jau mėginame savo projektais padėti ir sukurti tinkamą aplinką, kad galėtume lengviau rasti sprendimus. Mes tikimės, kad su valstybėmis narėmis ir Taryba priimsime tinkamą sprendimą.

  Lydie Polfer, pranešėja. − (FR) Ponia Pirmininke, labai trumpai norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiems ir kartu su manimi dirbusiems kolegoms Parlamento nariams. Su dideliu malonumu pastebėjau, kad nuomonės dėl poreikio sustiprinti mūsų ryšius su Pietų Kaukazo šalimis, pasidalyti su jais savo patirtimi ir paremti juos reformų kelyje tiek politiškai, tiek ekonomiškai, daugiausia sutampa. Ypač norėčiau padėkoti Komisarei už tai, kad surado laiko šį vakarą, taip pat už tai, kad rado laiko kalbėtis su mumis, dalytis informacija ir stebėti visą dokumento rengimo eigą. Norėčiau patikinti, kad ji užsitarnavo mūsų susidomėjimą, dėmesį ir draugystę.

  Roberta Alma Anastase, pranešėja − (RO) Aš taip pat norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiems už jų reikšmingą indėlį, susijusį su pagrindiniais Juodosios jūros bendradarbiavimo aspektais. Aš visiškai sutinku, kad turėtų būti parengta atskira politika, galbūt net strategija dėl Juodosios jūros regiono, taip pat norėčiau dar kartą pabrėžti jos svarbą.

Sveikinu tarpžinybinę konferenciją dėl Juodosios jūros politikos ir tikiuosi, kad vienas iš šios konferencijos rezultatų bus konkrečios, ryžtingos priemonės, susijusios su visoms bendradarbiavimo tarp Juodosios jūros šalių ir tarp šių šalių ir Europos Sąjungos sritimis.

Nekalbėsiu plačiau jokiais kitais klausimais šiuo metu, tačiau yra viena svarbi mintis, kurią reikėtų aptarti: Juodosios jūros regiono sinergija ir bendradarbiavimo politika neturėtų sukliudyti naujų šalių stojimo perspektyvos.

Dialogas su tinkamai veikiančias institucijas turinčia pilietine visuomene yra labai svarbus, nes iš tiesų institucijų stiprinimas yra galimas tik tada, jeigu dalyvaujančios tautos nori tikrų pokyčių.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj, ketvirtadienį, 12.00 val.

Rašytiniai pareiškimai (pagal 142 straipsnį)

  András Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Ataskaitos, aptariančios Juodosios jūros sinergiją, tinkamai nušviečia tas sritis, kur dialogo stiprinimas galėtų teikti abipusės naudos ir ES, ir šio regiono šalims. Tarp šių sričių energetikos politika neišvengiamai turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

Stiprėjantis bendradarbiavimas tarp Sąjungos ir Juodosios jūros šalių galėtų vesti prie naudingų tolesnių veiksmų Bendrijos aprūpinimo energija saugumo srityje. Dujotiekių statyba siekiant itin sumažinti Europos priklausomumą nuo energetikos yra nesuvokiama be aktyvaus bendradarbiavimo tarp šio regiono šalių, todėl parengti nediskriminuojančią transporto programą yra labai svarbu ne tik Sąjungos valstybių narių, bet ir daugelio šio regiono šalių gerovei.

Mes turėtume tinkamai įvertinti Nabucco dujotiekį, nes jis reiškia alternatyvą Europai tiek išteklių, tiek partnerių požiūriu kalbant apie transportavimo kelius. Kalbant šiuo klausimu, ypač svarbu, kad atitinkamos šalys atsispirtų patraukliems pasidalyti trumpalaikę naudą. Nabucco galėtų tapti ne tik šiuo metu besiformuojančios bendros energetinės politikos, bet ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimo simboliu.

Aptariant šią temą, mums būtų naudinga atkreipti dėmesį į padidėjusį Rusijos aktyvumą šiame regione. Europos Sąjunga privalo aiškiai pasakyti, kad ji laiko nepriimtinais Rusijos monopolistinius ketinimus dėl energijos išteklių, kurie gali būti išgaunami šiame regione. Kaip teigia Pramonės komitetas savo nuomonėje dėl šios ataskaitos, teisė prieiti prie išteklių yra teisėtas Bendrijos interesas. Kai Sąjunga rengs savo politiką šiuo klausimu, ji turėtų būti pagrįsta konkurencijos principu.

  Katrin Saks (PSE), raštu. – (ET) Ataskaitoje nagrinėjama sritis regioniniu pagrindu, ir nors šis požiūris turi privalumų, jis nesudaro galimybės pakankamai atskleisti skirtumų tarp Pietų Kaukazo šalių. Raginu labiau išryškinti skirtumus tarp šalių, nes kitu atveju mes jiems darysime tai, ko patys nenorėtume, kad būtų daroma mums.

Antra, ataskaitos formuluotė gali sudaryti įspūdį, kad Gruzija yra labiausiai probleminė šio regiono šalis; tą patį stebėjau ir debatuose įvairiuose Parlamento komitetuose ir grupėse, kur ambasadoriai patys yra išsakę tokias nuomones. Atsižvelgiant į naujausius įvykius, šis faktas nepasitvirtino, ir mes tai tikrai puikiai suvokiame. Deja, demonstracijų numalšinimas Tbilisyje susilaukė daug didesnio pasaulio dėmesio negu kasdieniniai žmogaus teisių pažeidimai, tarkime, Azerbaidžane, į kuriuos dažnai nėra atkreipiamas dėmesys dėl didžiulių šalies energetinių išteklių.

Atsižvelgiant į ekonominę, žmogaus teisių, institucijų demokratizavimo ir žiniasklaidos laisvės situaciją, įvykiai Gruzijoje rodo, kad šalis pasirinko demokratijos kelią ir žengia tuo keliu kur kas sėkmingiau negu kitos šalys. Visa tai nusipelno didesnės mūsų paramos.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. Kaip Europos Parlamento narys iš Estijos džiaugiuosi galėdamas jus informuoti, kad penktadalis Estijos Parlamento narių dalyvavo rinkimų stebėjimo misijoje Gruzijoje.

Pasak tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos, sausio 5 d. įvykę rinkimai iš esmės atitiko daugumą demokratiniams rinkimams taikomų tarptautinių reikalavimų, bet buvo pastebėta trūkumų, kuriuos reikia šalinti nedelsiant.

Nors buvo pastebėta ir nurodyta keletas nukrypimų nuo taisyklių, būtų visiškai neatsakinga Gruzijoje leisti kilti dar didesnei trinčiai. Ypač sukuriant abejonę, ar rinkimai iš principo buvo laisvi ir sąžiningi ir taip sukeliant pavojų rinkimų teisėtumui Gruzijos žmonių akyse.

Esu įsitikinęs, kad politikai kaimyninėse šalyse ir net Europos Sąjungoje, kurie nusprendė likti skeptiškai nusiteikę ir labai garsiai skelbti savo nuomonę, nesielgė tinkamiausiai tolimesnio demokratijos tolygaus vystimosi ir konsolidacijos Gruzijoje labui, o jų svarbą ir pabrėžia pranešimas.

16. Kito posėdžio darbotvarkė: žr. protokolą

17. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 11.50 val.)