Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. sausio 17 d. - Strasbūras

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

  Pirmininkas . – Norėčiau pateikti šį pasiūlymą dėl balsavimo: pradėsime nuo paaiškinimų dėl balsavimo ir paskui laikinai nutrauksime posėdį 13 val. Visus neapsvarstytus paaiškinimus dėl balsavimo bus galima išdėstyti vėliau šią popietę debatų pabaigoje ir po to, kai visi balsai bus priimti.

(Garsūs plojimai)

(Parlamentas pritarė pasiūlymui)

PIRMININKAUJA: G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

Paaiškinimai dėl balsavimo

Cashman pranešimas (A6-0514/2007)

  Roger Helmer (NI). – Gerb. Pirmininke, aš turiu pasakyti, kad dėl konkrečiai šios priemonės aš balsavau prieš. Nors M. Cashman yra labai žavingas džentelmenas, aš turiu pasakyti, kad kai tik pamatau jo pavardę ant dokumento, į tą dokumentą žiūriu šiek tiek skeptiškai.

Čia iškeliama problema, kad mes turime Europos pagrindinių teisių agentūrą, lyg valstybėse narėse nebūtų žmogaus teisių apsaugos. Aš klausiu, ar reikia tokios institucijos Europos lygiu. Ar tai tik nėra dar vienas atvejis, kai norima praplėsti biurokratiją ir sukurti pusiau savarankišką nevalstybinę organizaciją, kaip mes jas vadiname Britanijoje? Tai yra našta mokesčių mokėtojams, kuri, ir daugelio kitų nuomone, iš tikrųjų neprisidės prie žmogaus teisių.

Be to, nesant Konstitucijos, kuri mums buvo žadėta, nėra pagrindo tam, ką jūs stengiatės prastumti be referendumo.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, aš balsavau prieš šį pranešimą, nes Jungtinė Karalystė jau gerbia žmogaus teises. Ji yra daugelio pasirašytų tarptautinių susitarimų šalis. Jai nereikia, kad ES, kuri nepaisė Prancūzijos ir Olandijos visiškai konstitucinių referendumų rezultatų, sakytų, kaip ji turi elgtis.

Jie atmetė Konstituciją. Ji buvo pakeista lygiavertiška Sutartimi, kuri dabar buvo patvirtintina netgi dar prieš tai, kai jos visos tinkamai nematė ją pasirašiusieji.

ES aiškiai negerbia demokratijos teisių ir todėl negali būti laikoma saugia ir patikima žmogaus teisių sergėtoja.

  Thomas Wise (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, dėkoju už galimybę pasisisakyti dėl savo balsavimo. Tai yra pirmas kartas, kai aš padariau tokį dalyką. Aš balsavau prieš pasiūlymą, nes nors susijęs komitetas vadinamas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu, jis nesiūlo laisvės piliečiams, nesiūlo teisingumo ir jis kišasi į vidaus reikalus. Mums Britanijoje buvo žadėtas referendumas. Tačiau mes jo negausime. Ką Europos Sąjunga ketina daryti šiuo klausimu?

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę paaiškinti dėl savo balsavimo šiuo svarbiu klausimu.

Galbūt jūs nežinote, aš atstovauju Londono rinkiminei apygardai. Londonui, kuris yra didžiulis pasaulio miestas, puikiausios pasaulyje šalies sostinė.

Būtina suprasti tai, kad Londonas iš tikrųjų labai įvairus miestas. Leiskite paaiškinti: mes jau turime 300 kalbų ir 14 religijų, tačiau iš esmės mes puikiai tvarkomės. Taigi ES galėtų netgi daug ko pasimokyti iš Londono: kaip jis užtikrino žmogaus teises ir kaip gerbia žmonių orumą.

Mums nereikia, kad šie klausimai būtų dar kartą svarstomi ES lygiu. Ko gali Londonas – įvairiapusiškiausias miestas Europoje, o gal net visame pasaulyje – pasimokyti iš šios institucijos? Ką jis gali sužinoti apie žmogaus teises? Ką jis gali sužinoti apie pagrindines teises? Absoliučiai nieko!

Leiskite dar pridurti, kad artėjantis Europos Konstitucijos ratifikavimas, nepaisant jos atmetimo dviejų referendumų metu, yra nedemokratiškas.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtojo pasisakymą)

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, ant kokio teisinio pamato mes statome šią agentūrą? Pagrindinių teisių agentūrai įgaliojimus būtų suteikusi Europos Konstitucija. Jai įgaliojimus būtų suteikusi Lisabonos sutartis. Tačiau šiuo metu vienintelis teisinis pagrindas yra tik menkas komunikatų, spaudos pranešimų ir Tarybos rezoliucijų palaikymas.

Europos Sąjunga neturi problemų su sistemingu žmogaus teisių pažeidimu. Ji turi problemų su sistemingu demokratijos teisių pažeidimu. Problema, su kuria mes susiduriame, yra ta, kad ant popieriaus surašytas žmogaus teisių įstatymas yra bevertis, kol nebus priemonių, pagal kurias vadovai turės atsiskaityti.

Jeigu pasižiūrėsime į anksčiau egzistavusių Rytų Vokietijos ir Tarybų Sąjungos konstitucijas, pamatysime, kad jose pilna gražių pažadų, susijusių su laisve. Tačiau kaip suprato tų nelaimingų šalių žmonės, tai nieko nereiškia, jei nėra demokratijos.

Štai kodėl, jei norite sukurti šią žmogaus teisių chartiją, pirmiausia turite pasikonsultuoti su žmonėmis referendumo forma. Pactio Olisipio censenda est!

  Jim Allister (NI). – Gerb. Pirmininke, aš irgi balsavau prieš šį absurdišką pasiūlymą dėl agentūros, susijusios su žmogaus teisėmis ES.

Mes, Jungtinė Karalystė, kaip ir daugelis kitų šalių, esame pasirašę ilgalaikę Europos konvenciją dėl žmogaus teisių. Tokios teisės, kaip reikalauja išoriniai prižiūrėtojai, randamos čia, ir jas saugantis teismas (o ne koks nors kitas reikalaujamas ES), kurio ji reikalauja, įsteigtas šiame mieste.

Todėl visiškai nereikia švaistyti viešųjų lėšų. Jos pirminis ketinimas yra suteikti ES kitokį valstybinio aparato tipą, tokį, kad ji galėtų pristatyti save kaip savotišką supervalstybę Europos viduje, kuri suteikia teises savo piliečiams, teises, kurias jie jau turi.

Jei ji nori suteikti teises, tada leiskime jai pripažinti pagrindinę teisę balsuoti tokiais kaip šis klausimais: pasakyti „taip“ arba „ne“ konstitucijai.

Dķaz de Mera Garcķa Consuegra pranešimas (A6-0447/2007)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Gerb. Pirmininke, kadangi nusikalstama veika be perstojo didėja, o terorizmo grėsmė auga, Europolas turi tapti lankstesnis.

Vis dar neįsigaliojo trys protokolai nuo 2000 iki 2003 m., taisantys ir papildantys Europolo konvenciją. Žinoma, teisėsaugos organizacija negali veikti efektyviai, jei jos pagrindinės įstatyminės priemonės pakeitimai įsigalioja tiktai praėjus keletui metų po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl šių pakeitimų priėmimo. Tarybos sprendimo pasiūlymas sprendžia šią situaciją, todėl aš balsavau už jį.

Vienas svarbus pakeitimas, susijęs su dabartine situacija, yra planas finansuoti Europolą iš Bendrijos biudžeto ir suteikti darbuotojams ES pareigūnų statusą. Tai išplės Europos Parlamento dalyvavimą Europolo valdyme ir supaprastins biudžeto bei personalo vadybą. Taip pat sustiprės Europos Parlamento padėtis, kadangi pagerės demokratinė Europolo kontrolė. Be to, Bendrijos finansinės išlaidos bus palyginamos su einamosiomis valstybių narių išlaidomis.

  Oldřich Vlasák (PPE-DE) . – (CS) Gerb. Pirmininke, prašau leisti man paaiškinti, kodėl aš nedalyvavau balsavime dėl šio pranešimo. Pirma, manau, kad Europolas gerai funkcionuoja pagal dvišales sutartis ir dvišalį bendradarbiavimą. Antra, Čekija kartu su kitomis šalimis prisijungė prie Šengeno erdvės. Visų pirma reikia įprasti šiuo būdu bendradarbiauti, analizuoti šį bendradarbiavimą ir paskui jį gerinti. Be to, norint vykdyti tolimesnę integraciją, kuria siekiama paversti Europolą Europos policija, reikės ratifikuoti Lisabonos sutartį. Tiktai tada galėsime kalbėti apie galimus Europolo teisinės bazės pakeitimus.

  Roger Helmer (NI). – Gerb. Pirmininke, aš norėjau pažymėti, kad jūs atėmėte mikrofoną iš mano kolegos S. Kamall po 60 sekundžių, o daug dosnesnis esate tiems žmonėms, kurie kalba jums priimtiniau.

Viena iš klaidų, kurias mes darome Europos Sąjungoje yra ta, kad painiojame „bendradarbiavimą“ su „viršvalstybiškumu“. Aš visiškai pritariu policijos bendradarbiavimui – bet koks protingas žmogus šiuo metu taip darytų. Tačiau aš visiškai nepritariu kūrimui viršvalstybinių institucijų, pavyzdžiui, tokių, koks ketina būti EUROPOLAS, kurios, kaip vienas iš mano kolegų pasakė apie Pagrindinių teisių agentūrą, yra vienas iš valstybiškumo požymių, kurio reikalauja Europos Sąjunga.

Problema ta, kad tokioms organizacijoms trūksta demokratinio teisėtumo, ir tai yra labai pavojinga. Tiek EUROPOL, tek Europos Sąjungai trūks demokratinio teisėtumo, kol Lisabonos sutartis nebus pateikta referendumui.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, aš labai nusivyliau šiuo pranešimu. Aš balsavau prieš. Policijos pajėgų bendradarbiavimas – „taip“, tačiau prievartinis bendradarbiavimas ir įpareigojimai – „ne“. Ypač tada, kai šios policijos pajėgos savo gretose turi ginkluotą policiją, kuri gali būti išsiųsta į bet kurią Europos Sąjungos vietą.

Jungtinėje Karalystėje mes neturime ginkluotosios policijos. Mes nepakęsime ginkluotosios policijos atėjimo EUROPOL įsakymu. Mes ja netikime. Mes valdome šalį kitokiu būdu!

Ypač aš nusivyliau matydamas, kad pakeitimai 56 ir 57 buvo atmesti, nes jei jie būtų priimti, jie būtų pašalinę šių policijos pajėgų imunitetą. Jungtinėje Karalystėje mes pripratome prie policijos, kuri, jei ji padaro žalos turtui ar sužeidžia asmenį, ar suima be tinkamos priežasties, už tai gali būti kaltinama padariusi nusikaltimą. Bet vėlgi, aš nesistebėčiau, nes be viso to, jūs pasiruošę prastumti Konstituciją nieko neatsiklausdami.

  Thomas Wise (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, antrą kartą aš atsistojau pranešti, kad mano balsas buvo prieš šį pasiūlymą.

Britanijoje egzistuoja paprasta filosofija: nė vienas žmogus nėra aukščiau įstatymų, netgi Karalienė, Anglijos monarchas. Tam prireiks atitinkamo proceso. Mes šiame teisės akte sudarėme situaciją, kai yra žmonių, kuriems netaikomi įstatymai, kurių negalima teisti.

Aš jau anksčiau šiame Parlamente sakiau: jei atsakymas yra Europos Sąjunga, tai klausimas turėjo būti velniškai kvailas, ir niekada dar nebuvo taip teisinga kaip dabar.

Aš pateikiu jums Kennedy komentarus: „Tie, kurie taikius protestus padaro negalimus, smurto protestus padaro neišvengiamus“.

  Nirj Deva (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, labai svarbu bendradarbiauti tarptautiniu mastu tarptautinių nusikaltimų, terorizmo, narkotikų ir kitais klausimais. EUROPOL su kitomis policijos pajėgomis šiuo metu šitą darbą ir atlieka.

Tačiau Europos policijos biuro, kuris padidintų centrines pajėgas, sukūrimas neišspręs problemų, kurios iškilo vietinėse bendruomenėse aplink Britaniją. Mano šalis, mano partija kaip lojalūs konservatoriai šiandien balsavo prieš šią rezoliuciją.

Mano partija irgi reikalavo, kad būtų surengtas referendumas dėl ES Konstitucijos Sutarties. Aš nežinau kitos vietos, o tik šį Parlamentą, kur galėčiau išreikšti savo protestą prieš tai, ką daro G. Brown išsižadėdamas savo duoto pažado surengti tokį referendumą.

Todėl aš prašau, kad mes reikalautume G. Brown suteikti Britanijos žmonėms tokį referendumą.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš suprantu, kad šis pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kaip pabrėžta pranešime, suteikia EUROPOL sąlygas pavirsti ES agentūra.

Mes turime pripažinti, kad tai turės dvi pasekmes. Pirma, finansavimas turės būti skirtas iš Bendrijos biudžeto, antra, EUROPOL darbuotojai įgys Bendrijos pareigūnų statusą. Pranešime pateikiamos ir nuostatos, susijusios su tyrimų ir operatyvinės veiklos, atliekamos kartu su valstybių narių atitinkamomis tarnybomis arba bendrų tyrimų grupių koordinavimu, organizavimu ir įgyvendinimu, dėl kurių mes visi džiaugiamės

Konservatoriai palankiai vertina policijos pajėgų bendradarbiavimą ES mastu ir už jos ribų kovojant su nusikalstamumu. Tačiau mes nepritariame, kad ES atliktų kažkokį vaidmenį centralizuodama tokį bendradarbiavimą. Tokiu būdu EUROPOL yra agentūra, kurios nereikia, nes jau yra organizacijų, kurios vykdo šią funkciją pasaulio lygiu.

Dėl šios priežasties norėčiau pridurti, kad artėjantis Europos Konstitucijos ratifikavimas, nepaisant jos atmetimo dviejų referendumų metu, yra visiškai nedemokratiškas ir neteisėtas.

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi šia galimybe pasisakyti dėl savo balsavimo. Aš paprašiau žodžio diskusijoje šiuo klausimu, tačiau viena iš mano partijos nelaimingo mezalianso su Europos liaudies partija pasekmių yra ta, kad britų konservatoriai sistemingai neduoda laiko kalbėti svarbių diskusijų metu.

Aš norėjau pasakyti, kad šis pranešimas pagrįstas konceptualiu nesusipratimu. Žmonės tai sako, nes vyksta tarptautinio masto nusikaltimai, ir todėl, kad nusikaltimai tarptautiniai, mums reikia ir tarptautinės policijos.

Mes ją jau turime. Jau dešimtmečiai, kaip šalių policijos sėkmingai bendradarbiauja. Mes turime Interpol, turime Hagos konvenciją, turime ekstradicijos sutartis, mes pripažįstame laiką, praleistą kitos šalies kalėjime kaip bausmės dalį ir pan.

Skirtumas tik tas, kad šie dalykai pagrįsti demokratiniais nepriklausomų valstybių susitarimais, o šis, kuris siūlomas dėl EUROPOL, yra to, kas turi būti grynai šalies klausimas (būtent baudžiamosios teisės valdymas), federalizavimas.

Jei mes norime tai padaryti, pirmiausia turime referendumo forma pasiklausti žmonių, štai dėl ko mums reikia referendumo ir dėl Lisabonos sutarties.

  Jim Allister (NI). – Gerb. Pirmininke, kai kurios skleidžiamos šio pasiūlymo dėl EUROPOL priežastys yra gana fiktyvios. Siūloma, kad turime keisti teisinį pagrindą, kad mums reikia suteikti jam ES finansavimą, kad mes turime suteikti jo darbuotojams ES pareigūno statusą, kad turime išplėsti jo kompetenciją, kad mums reikia agentūros siekian kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. Tai visiška nesąmonė! Mes gana veiksmingai kovojame su nusikalstamumu ir terorizmu pasitelkdami tinkamą ilgalaikį policijos pajėgų bendradarbiavimą.

Viso to reikia tam, kad sukurtume kitą ES valstybinio aparato aspektą, kad jis turėtų veiksmingas ES policijos pajėgas. Štai kam reikalingi tie pareigūnai, besikišantys į valstybių narių vidaus reikalus, kaip kad buvo pabrėžta, neatsakantys už savo veiksmus ir netgi nesiekiantys teisminio peržiūrėjimo valstybėse. Tai beprasmiškas ir visiškai nereikalingas pasiūlymas.

- Pranešimas: Lydie Polfer (A6-0516/2007)

  Nirj Deva (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, dėl L. Polfer pranešimo, konservatoriai balsavo su pranešėja dėl Pietų Kaukazo klausimo.

Bet vėlgi, argi nekeista, kad nors mes esame itin susirūpinę dėl to, kad turi būti apgintos demokratinės laisvės ir žmogaus teisės Pietų Kaukaze ir kad reikia užtikrinti, kad jie turėtų teisinį pagrindą ir galėtų reikšti savo apsisprendimą, kai susiduriame su rimtu Europos Sąjungos Konstitucijos sutarties klausimu, Darbo partijos narys G. Brown, kuris žadėjo mums referendumą, dabar savo pažado išsižada.

Mano konservatorių partija yra įniršusi, kad pažado išsižadama ir todėl aš stoviu čia prašydama darbo partijos vadovų duoti mums referendumą šiuo svarbiu konstituciniu klausimu, nors mes ir esame susirūpinę dėl to, kas vyksta Pietų Kaukaze.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš suprantu, kad šiuo pranešimu džiaugiamasi dėl Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įtraukimo į Europos kaimynystės politiką ir dvišalių Europos kaimynystės politikos veiksmų planų patvirtinimu.

Aš suprantu ir tai, kad pranešėja ragina ES plėtoti Pietų Kaukazo regioninę politiką, kad jis būtų įtrauktas kartu su kitomis to regiono šalimis. Žinoma, vienas iš lozungų, kuris nuskambėjo daugelyje pranešimų, yra žodis „demokratija“. Galbūt jūs nežinote, aš atstovauju Londono rinkiminei apygardai. Londonui, kuris yra didžiulis pasaulio miestas, puikiausios pasaulyje šalies sostinė. Taip jau atsitiko, kad Londono bendruomenė labai įvairi, joje yra ir žmonių iš Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos.

Vienas iš dalykų, dėl kurių jie džiaugiasi gyvendami Londone, yra demokratija ir teisė pasisakyti svarbiais klausimais. Jie visą laiką manęs klausia: „Kodėl taip yra, kad jūs propaguojate mums demokratiją, tačiau atimate iš savo Britanijos piliečių tą teisę klausimo dėl referendumo dėl Konstitucijos atžvilgiu?“. Taigi Konstitucija, nors ir buvo atmesta dviejų referendumų metu, yra visiškai nedemokratiška ir neteisėta.

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, norėčiau jums padėkoti už kantrybę ir gerą humoro jausmą, kurį parodėte šios sesijos metu. Taip pat kaip ir vakar noriu padėkoti ir kitoms tarnyboms bei vertėjams, kad jie mus pralinksmina.

Šiuo metu didžiulė problema Pietų Kaukazo regione yra ginčai dėl rinkimų rezultatų. Vakarai šiek tiek pro pirštus žiūrėjo į dabartinės į Saddamo panašios Gruzijos vyriausybės pergalę pirmą kartą surenkant daugiau nei 90 proc. balsų, o dabar, kai jie reikalauja pakartotinių rinkimų, mes ginčijamės, ar balsavimas buvo laisvas ir sąžiningas.

Kokį pavyzdį mes Europos Sąjungoje parodysime šiai vos ant kojų besistojančiai demokratijai, kai rodome tokią panieką savo pačių demokratiniams procesams čia, Europos Sąjungoje? Atrodo, reikia nuolat priminti šiam Parlamentui, kad 55% balsavusių prancūzų ir 62% olandų balsavo „ne“ Europos Konstitucijai, o dabar mes turime dokumentą – šįkart be jokių referendumų – Lisabonos sutartį.

Dar kartą sakau: būtina suteikti žmonėms referendumą dėl Lisabonos sutarties. Pactio Olisipio censenda est!

  Pirmininkas. – Gerb. Hannan, mano tinkamas humoras yra prilygintinas tik jūsų humorui. Visuomet stebiuosi, kaip jums pavyksta ištraukti nuorodą į referendumą. Jums tai pavyksta visuomet, nesvarbu kokį klausimą mes svarstome.

Anastase pranešimas (A6-0510/2007)

  Roger Helmer (NI). – Gerb. Pirmininke, aš balsavau už šią priemonę ne todėl, kad tai buvo mano noras taip daryti, o todėl, kad aš esu lojalus konservatorius ir aš paklusau partijos valiai.

Jei tai būtų buvusi mano valia, aš galbūt būčiau susilaikęs arba balsavęs prieš. Aš turiu pasakyti, kad klausimai, susiję su Juodąja jūra, nėra patys svarbiausi mano rinkėjams Jungtinėje Karalystėje Rytų Midlende, ir aš manau, kad jie neužima nei antros, nei netgi trečios prioritetų sąrašo vietos. Todėl tam tikra prasme galite manyti, kad tai nebuvo ypatingai svarbus klausimas.

Tačiau aš nemanau, kad Europos Sąjunga turi turėti bendrą užsienio ir saugumo politiką. Aš manau, kad valstybės turi turėti savo užsienio politiką, ir labai džiaugiuosi, kad jos bendradarbiauja, kai tai susiję su jų interesais, aš kalbu tiek apie Europos Sąjungos valstybes, tiek ir apie kitas šalis.

Bet kokiu atveju bendra užsienio ir saugumo politika gali neturėti jokio demokratinio pagrįstumo, jei neketinama rengti referendumo dėl Lisabonos sutarties.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, neabejojama, kad šios naujos politikos tikslas be kitų dalykų – palengvinti naftos ir dujų tiekimą per šį regioną į Vakarų Europą.

Tai būtų Rusijos dujos ir Rusijos nafta, o jūs dabar leidžiate save paimti įkaitais. Mes visi žinome, kad Rusija prieš dvejus metus nutraukė dujų tiekimą Ukrainai; kai tik ji gaus dar didesnę Vakarų Europos dujų tiekimo dalį, galbūt ji galės bet kada taip pasielgti su mumis visais.

Bent jau Prancūzijoje priimta gera idėja sukurti mažiausiai 70 proc. savo elektros energijos atominėje elektrinėje, jau laikas ES sukurti politiką, skatinančią šią teisę visoje Sąjungoje.

Tačiau vietoj to jūs domitės Pietų Kaukazu aplink Juodąją jūrą, kur itin nestabili santvarka, kur galbūt visiškai nenorima, kad mes ten kištumės. Tačiau žinoma, jūs geriau darysite tai, nei skatinsite referendumą dėl naujos Konstitucijos tarp savo žmonių.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, man malonu pasakyti, kad aš esu čia, nors galbūt netgi jums ir kitiems nemalonus mano buvimas. Aš noriu jums visiems padėkoti už kantrybę.

Aš suprantu, kad šis pranešimas savo iniciatyva iš esmės sveikina Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“, kurio tikslas – stiprinti bendradarbiavimą su Juodosios jūros regionu ir jame papildyti esamą dvišalę politiką nauju regioniniu požiūriu. Ji mano, kad siekiant priimti tokį požiūrį po komunikato ES turi imtis kitų nuoseklių veiksmų, remdama tikrą regioninę dimensiją, pritaikytą prie šios eros.

Apie kokį regioną mes kalbame? Leiskite paaiškinti: Juodosios jūros regioną sudaro ES valstybės narės Bulgarija, Graikija ir Rumunija bei Turkija ir EKP partnerės Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina bei Rusijos Federacija. Didysis filosofas Brook Benton, kuriuo rėmėsi ir kurį kopijavo didysis filosofas Randy Crawford, kartą pasakė: „Lietinga naktis Džordžijoje“. Iš tikrųjų, kai Europos žmonėms nesuteikiama teisė balsuoti, o žmonėms Britanijoje nesuteikiama referendumo dėl Konstitucijos teisė, tai yra lietinga naktis ES demokratijai.

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš vertinu jūsų mandagumą. Aš džiaugiuosi suteikta man galimybe kalbėti dėl šio pranešimo, nes man atrodo, kad Europos Sąjunga savo sutartimi su Turkija daro kartų, galbūt epinę klaidą.

Dabar atrodo labai aišku, kad mes niekada neketiname suteikti Turkijai visiškos narystės. Tai aišku iš daugumos šiame Parlamente; tai aišku iš referendumų, vykusių Austrijoje ir Prancūzijoje, kur atitinkamai 70% ir 80% buvo prieš narystę.

Ar mes nuo pat pradžių pasakėme Ankarai, kad taip yra, ir kas iš mūsų ruošiamės parengti alternatyvą, galbūt tada mes būtumėm galėję pasistūmėti su draugystės ir partnerystės stiprinimu. Vietoj to mes vedžiojame turkus už nosies, primesdami jiems dešimčių tūkstančių puslapių acquis communautaire, versdami juos keliaklupsčiauti Armėnijai, Kiprui, savo tautinėms mažumoms, o tada, po viso to, galbūt po 10 ar net 15 metų mes jiems vis tiek užtrenksim duris. Taip darydami mes rizikuojame sukurti vienintelį dalyką, kurio mes turime bijoti: islamistų valstybę.

Turkija yra demokratiškesnė nei Europos Sąjunga. Ji pakeitė savo vyriausybę taikingai. Aš tikiuosi, kad ir mes turėsime drąsos pasitarti su savo žmonėmis. Pactio Olisipio censenda est!

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Juodosios jūros regionas, gamybos ir tranzito sritis, turi strateginę reikšmę užtikrinant energijos tiekimo Europos Sąjungai diversifikavimą ir saugumą. Esu įsitikinęs, kad regionų bendradarbiavimas kaip lygius partnerius turėtų įtraukti net tik Turkiją ir Rusiją, bet taip pat ir ES valstybes nares. Štai kodėl aš balsavau už pranešimą.

Man kelia nerimą besitęsiantys konfliktai šiame regione, keliantys grėsmę regiono stabilumui ir vystymui. Todėl raginčiau Europos Sąjungą imtis aktyvesnio vaidmens, siekiant išspręsti konfliktus šioje strateginėje srityje, ir ypač įsitraukti į taikos palaikymo operacijas bei glaudžiau bendradarbiauti su Rusijos ir Ukrainos vyriausybėmis. Daugelyje šalių aplink Juodąją jūrą susiduriama su akivaizdžiomis problemomis dėl nevienodo privataus sektoriaus vystymosi. Reikia pagerinti investicinę aplinką regione vietinėms ir tarptautinėms bendrovėms, panaudojant priemones, stiprinančias kovą su korupcija ir apgaule bei skatinančias rinkos ekonomikos reformas.

  Pirmininkas. – Pagal šių Rūmų sprendimą paaiškinimai dėl balsavimo tęsis po šios popietės balsavimų.

Paaiškinimai dėl balsavimo

Cashman ataskaita (A6-0514/2007)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, noriu išreikšti savo visapusišką palaikymą šiam pranešimui, ilgo ir puikaus mūsų kolegos Michael Cashman darbo vaisiui.

Rasizmo ir ksenofobijos Europoje stebėjimo centras buvo pertvarkytas į agentūrą, kuriai paskirta užduotis saugoti ir remti žmogaus teises; ši agentūra oficialiai buvo įkurta 2007 m. kovo 1 d. Turime pripažinti, kad nuo to laiko ji visiškai neveikė, nes stokojo vadovo ir daugiametės programos.

Pateikdamas atsaką šiam vangumui ir biurokratiniam neefektyvumui, pranešėjas siūlo taisyti daugiametę programą nedaugelyje sričių. Jis primygtinai siūlo Komisijai ir Tarybai pagreitinti kandidatų atrankos į vadovo postą procesą, kad palengvintų greitą susitarimą tarp Europos Sąjungos institucijų, kartu atgaivinant šią gyvybiškai būtiną priemonę, saugančią gyventojų žmogaus teises.

Aš raginčiau savo kolegas Parlamento narius palaikyti šį pranešimą, kadangi jis išreiškia pradinį žingsnį kuriant veikiančią agentūrą.

Europos Sąjungos žmogaus teisių politikos palaikymas ir jos vystymas negali ir neturi priklausyti nuo politinio ir ekonominio pobūdžio svarstymų bei atidėliojimų.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Aš neabejotinai palaikiau Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros sukūrimą 2007 m. vasarį, nes manau, kad ši agentūra galėtų žymiai padėti padidinti Europos Sąjungos politikos dėl pagrindinių teisių darną ir nuoseklumą.

Agentūra buvo oficialiai įsteigta 2007 m. kovo 1 d., bet jai vis dar reikia pagrindinių elementų, kad ji galėtų pilnai veikti, kitaip tariant, reikia paskirti jos vadovą ir patvirtinti daugiametę programą.

Šia iniciatyva siekiama priimti daugiametę programą, apibrėžiančią temines veiklos sritis, ir pagal šią programą turėtų būti vykdomi Agentūros darbai ilgiau nei per ateinančius penkerius metus.

Todėl sveikinu didžiules pranešėjo M. Cashman įdėtas pastangas, siekiant palengvinti derybas, ir aš, taip pat kaip ir jis, tikiuosi, kad tai skatina Komisiją ir Tarybą kiek galima greičiau priimti sprendimą tiek dėl šios daugiametės programos svarstymo, tiek dėl kandidatų į vadovo postą atrankos proceso.

Europos žmonės nesupras tolimesnių atidėliojimų priežasties, kuriais trukdoma šiai agentūrai pradėti pilnai veikti.

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. − (PL) Aš esu prieš Europos pagrindinių teisių agentūros sukūrimą, todėl nepalaikiau daugiametės programos 2007-2012 m.

Manau, kad pasiūlytas šios agentūros ir jos funkcijų įsteigimas yra ne tik pinigų švaistymas, bet tai taip pat ir pavojinga politinė iniciatyva, kurios ilgalaikiai padariniai bus žalingi Sąjungos valstybėms narėms. Šiai agentūrai paskirtos pagrindinės užduotys faktiškai reiškia aiškų įsibrovimą į valstybių narių suverenitetą. Agentūros buvimas negali būti pateisintas. Jau veikia įstaigos, kurios yra atsakingos už demokratijos saugojimą ir žmogaus teisių apsaugą kiekvienoje Europos šalyje.

Mano požiūriu, šios agentūros veikla neišvengiamai išsiplės už teminių sričių, kurioms ji buvo įsteigta. Pavyzdžiui, šiandienio balsavimo dėl 6 pakeitimo konstatuojamajai daliai metu kilo klausimas, kaip apibrėžti žmogų ir nustatyti, nuo kada jis įgyja žmogaus teises.

Saulius iki čia

Mano nuomone, tokie veiksmai yra piktinančios pastangos slapta primesti pavojingas ideologines sąvokas Europos Sąjungos struktūrai.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš pritariu šiam pranešimui, nepaisant mano prieštaravimo ir nusivylimo, kad ankstesnis Europos rasizmo ir ksenofobijos centras, įkurtas remiantis Ministrų tarybos konsultacinio komiteto dėl rasizmo ir ksenofobijos, kuriame aš atstovavau Europos Parlamentui, rekomendacijomis, dabar įsiliejo į platesnę Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūrą.

Stebėjimo centras Vienoje atliko labai vertingą darbą skatindamas geriausius praktikos pavyzdžius kovos su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu bei apsaugos nuo jų kilimo srityse bei teikdamas ataskaitas apie esamą situaciją visoje Europos Sąjungoje ir šalyse kanditatėse. Pavojus tas, kad jis bus prarastas arba mažų mažiausiai paskęs šitoje naujoje agentūroje. Aš atidžiai stebėsiu jos raidą.

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) PPE-DE Grupės Prancūzijos delegacija sveikina priėmus Cashman pranešimą dėl Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros 2007-2012 m. daugiametės programos.

Be kitų punktų, tekste tiksliai apibrėžiamos teminės Agentūros veiklos sritys, leidžiančios jai vykdyti savo misiją ir sėkmingai siekti tikslų.

Prancūzijos delegacijos dauguma, sekdama grupe, atmetė Liberalų pakeitimus, kurių tikslas – išplėsti savo misijas, susijusias su homofobija ir homofobiniu žiaurumu bei su rasizmu lyginant su Roma. Taip buvo padaryta ne siekiant išreikšti savo opoziciją šiam teisėtam ir pateisinamam tikslui, o todėl, kad šios misijos jau yra įtrauktos į pasiūlymą sprendimui priimti, kuriame yra tokios Agentūros teminės sritys, kaip rasizmas, ksenofobija ir su tuo susijusi netolerancija, taip pat diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos bei asmenų, priklausančių mažumoms.

Mes sveikiname priėmus šį pranešimą, kadangi tai leis Agentūrai pradėti pilnavertę veiklą ir sudarys jai galimybes užbaigti savo užduotį ir garantuoti ES piliečių teises.

  Ambroise Guellec (PPE-DE), raštu. – (FR) PPE-DE Grupės Prancūzijos delegacija sveikina priėmus Cashman pranešimą dėl Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros 2007-2012 m. daugiametės programos.

Be kitų punktų, tekste tiksliai apibrėžiamos teminės Agentūros veiklos sritys, leidžiančios jai vykdyti savo misiją ir sėkmingai siekti tikslų.

Prancūzijos delegacija, sekdama grupe, atmetė Liberalų pakeitimus, kurių tikslas – išplėsti savo misijas, susijusias su homofobija ir homofobiniu žiaurumu bei su rasizmu lyginant su Roma. Taip buvo padaryta ne siekiant išreikšti savo opoziciją šiam teisėtam ir pateisinamam tikslui, o todėl, kad šios misijos jau yra įtrauktos į pasiūlymą sprendimui priimti, kuriame yra tokios Agentūros teminės sritys, kaip rasizmas, ksenofobija ir su tuo susijusi netolerancija, taip pat diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos bei asmenų, priklausančių mažumoms.

Mes sveikiname priėmus šį pranešimą, kadangi tai leis Agentūrai pradėti pilnavertę veiklą ir sudarys jai galimybes užbaigti savo užduotį ir garantuoti ES piliečių teises.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Atidedant į šalį kritikuotus aspektus, kuriuos jau turėjome galimybę pažymėti, kadangi atitinkamu metu Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūra pradės veikti, išaiškės ir jos realūs tikslai.

Diskusijose apie daugiametės 2007-2012 m. programos tikslų ir prioritetų sąvokas buvo aiškiai apribotos jos teminės sritys: rasizmas, ksenofobija ir susijusi netolerancija; diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios ar seksualinės orientacijos, asmenys, priklausantys mažumoms; kompensacijos aukoms, nusikaltimų prevencija ir aspektai, susiję su piliečių saugumu; vaikų apsauga, įskaitant vaiko teises; imigracija ir migrantų integracija; prieglobstis; vizų ir pasienio kontrolė; dalyvavimas Sąjungos demokratiniame funkcionavime; žmogaus teisių klausimai ryšium su informacine visuomene bei prieiga prie efektyvaus ir nepriklausomo teisingumo.

Europos Parlamentas sąrašą papildė pridėdamas ypatingą skurdą ir socialinį išskyrimą. Tačiau, socialinės teisės, įskaitant darbuotojų teises, nebuvo laikomos prioritetinėmis net tuomet, kai esminės socialinės teisės buvo ginčijamos ES remiamose tvarkose.

  Elisabeth Morin (PPE-DE), raštu. – (FR) Kaip ir Prancūzijos PPE-DE Grupės delegacija, sveikinu priėmus Cashman pranešimą dėl Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros 2007-2012 m. daugiametės programos.

Be kitų punktų, tekste tiksliai apibrėžiamos teminės Agentūros veiklos sritys, leidžiančios jai vykdyti savo misiją ir sėkmingai siekti tikslų.

Kaip ir Prancūzijos PPE-DE Grupės delegacija, aš atmečiau Liberalų pakeitimus, kurių tikslas – išplėsti savo misijas, susijusias su homofobija ir homofobiniu žiaurumu bei su rasizmu lyginant su Roma. Taip buvo padaryta ne siekiant išreikšti savo opoziciją šiam teisėtam ir pateisinamam tikslui, o todėl, kad šios misijos jau yra įtrauktos į pasiūlymą sprendimui priimti, kuriame yra tokios Agentūros teminės sritys, kaip rasizmas, ksenofobija ir su tuo susijusi netolerancija, taip pat diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos bei asmenų, priklausančių mažumoms.

Sveikinu priėmus šį pranešimą, kadangi tai leis Agentūrai pradėti pilnavertę veiklą ir sudarys jai galimybes užbaigti savo užduotį ir garantuoti ES piliečių teises.

Díaz de Mera García Consuegra pranešimas (A6-0447/2007)

  Bairbre de Brún ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Aš balsavau už pataisytą pasiūlymą, nes jame yra pagerinimų, susijusių su duomenų apsauga.

Tačiau aš nesutinku su didėjančiu teisingumo ir vidaus reikalų klausimų perkėlimu iš Valstybių narių į ES. Dėl šios priežasties aš balsavau prieš teisėkūros rezoliuciją.

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Visiškai palaikau mūsų puikaus kolegos, p. Díaz de Mera, pranešimą.

Europolo transformacija į Bendrijos agentūrą yra tas klausimas, kurį visada palaikiau.

Iš tiesų tai reiškia, kad nuo šiol Europolas bus finansuojamas iš Bendrijos biudžeto ir kad Europolo darbuotojams bus taikomas Bendrijos pareigūnų statusas. Abiem atvejais mūsų Parlamento įgaliojimai gerokai padidėjo.

Be to, Tarybos sprendimas iš esmės išplečia Europolo veiksmų galimybes ir kompetenciją, ką aš taip pat palaikau.

Trumpai tariant, aš neabejotinai palaikau sprendimą padaryti Europolą funkcionalesniu ir pavaldžiu tikrai demokratinei kontrolei.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – Tarybos kombinacijos buvo visiškai sėkmingos: Europos policijos biuro, Europolo, transformavimas iš tarpvyriausybinės agentūros, finansuojamos iš Valstybių narių biudžetų į Europos Sąjungos agentūrą, finansuojamą iš ES biudžeto, taikant Bendrijos pareigūnų statusą, su visais techniniais, o ne politiniais reikalavimų pagrindais.

Kadangi Europolo misijos, tiesą sakant, buvo žymiai išplėstos siekiant apimti ne tik organizuotą nusikalstamumą, bet ir kitas sritis, Bendrija mano, kad naujieji tikslai bus lengviau pasiekiami ne Valstybių narų, o ES lygiu. Todėl, dėl ypatingai abejotino pagalbinio principo, taikoma europinė sisteminio Valstybių narių kompetencijų eliminavimo logika ir gilinamas antnacionalinis modelis.

Būtent tokia ir yra filosofija ir požiūris į reformas Lisabonos sutartyje, kurią Europos ir valstybių vadovai, kaip visuma, nori primesti žmonėms ir valstybėms prieš jų valią.

Europa nebeklauso savo žmonių. Dar blogiau, ji nesiskaito su jais ir jiems meluoja. Dabar, kai 26 Europos šalys paskelbė, kad šios Sutarties neratifikuos referendumo būdu, tikėkimės, kad Europos žmonės ir valstybės bus apsaugotos, kai šį absurdišką tekstą atmes airiai – vieninteliai žmonės, kuriems leista patiems apsispręsti.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Europos Sąjungos Valstybės narės sukūrė Europolą kaip institucinį atsaką, skirtą kovai su organizuotu nusikalstamumu. Šiandien, praėjus 12 metų po jo įkūrimo, diskutuojame apie Europolo kompetencijų išplėtimą ir jo veiklos modernizavimą.

Pranešėjas tiksliai įvertino esamą Europolo teisinę ir faktinę situaciją. Jis teisingai kritikuoja pernelyg komplikuotą ir ilgą procedūrą, numatytą Europolo statuso keitimui ir jo įtraukimui į Sąjungos organizacinę struktūrą. Pranešime siūlomos taisomosios priemonės taip pat yra vertos dėmesio ir paramos.

Ankstesni mėginimai pakeisti Europolo kompetencijas rodo, kaip sudėtinga šalims pasiekti susitarimą, kai jas saisto vienbalsiškumo principas. Todėl tikiu, kad tik ratifikavus Lisabonos sutartį ir jai įsigaliojus visose 27 Valstybėse narėse galėsime pradėti procedūrinius pakeitimus ir pagerinsime šią situaciją, kadangi Sutartis taip pat pertvarkys sprendimų priėmimo procesą Europos Sąjungoje.

Be to, Europolui suteikus ES agentūros statusą su visais susijusiais padariniais, įskaitant finansinius, Europos Sąjunga, kaip visuma, galės efektyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kadangi nei pasiūlymas dėl Sutarties, nei šis pasiūlymas kvalifikuotos daugumos sprendimu priimti reglamentą dėl Europolo struktūros, veiklos, veiksmų sričių ir užduočių, nebuvo ratifikuoti, ES institucijos jau pavargo mėginti Europos policijos biurą versti Europos agentūra.

Be mūsų esminių kritinių pasisakymų apie šį procesą, mums nerimą kelia štai kas:

- galimybė, kad ‘tam tikros duomenų kategorijos, susijusios su rasine ar etnine kilme, politinėmis nuostatomis, religinėmis ar filosofinėmis pažiūromis, naryste partijoje ar profesinėse sąjungose, seksualine orientacija ar sveikata’ nebus pašalintos iš svarstomų klausimų;

- jei ES lygiu bei ryšiuose su trečiosiomis šalimis, ypač su JAV, nepavyks priimti garantijų dėl asmens duomenų apsaugos, kai tokie duomenys naudojami policijos bei teismo bendradarbiavimo srityje (pvz., duomenys apie lėktuvų keleivius);

- jei asmeniui nepavyks garantuoti prieigos prie jo duomenų ar netgi žinoti, kad Europolas dirba su jo asmens duomenimis;

- jei nepavyks išaiškinti valstybinių parlamentų kontrolės.

Tai būtų baisus piliečių teisių, laisvių ir garantijų pažeidimas.

  Antonio Masip Hidalgo (PSE), raštu. − (ES) Aš balsavau už tekstą, dėl kurio sutarta grupėms bendradarbiaujant. Tai klausimas, kuris įtakoja esminį bendradarbiavimą kovoje su nusikalstamumu. Tačiau turiu pažymėti, kaip ir mano kolegos p. Fava ir p. Moreno, kad didingi rezoliucijos tikslai neatitinka priešiškos pranešėjo, p. Díaz de Mera, pozicijos, kuris 2004 m. kovo 11 d. buvo Ispanijos policijos generalinis direktorius, ir kuris atsisakė bendradarbiauti su teismu, pirmininkavusiu byloje dėl didžiausio Europoje teroristų bombardavimo.

Be to, pranešėjas yra vienas iš pagrindinių propaguotojų ar kolaborantų, prisidėjusių prie negarbingos teorijos, teigiančios, kad už šias žudynes yra atsakingos ne islamistų kuopelės, o ETA teroristai. P. Díaz de Mera ir kiti, kurie save apibūdina kaip ‘peones negros’ (juodieji pėstininkai), bandė suklaidinti tarptautinę visuomenę ir galiausiai, nors jų pozicija nebuvo laikoma nusikaltimu (Teismas skyrė tik sankciją ir rimtą perspėjimą), šis Parlamentas turi būti informuotas apie visus šiuos faktus. Jų asmeninės atakos atskleidžia tai, kad jiems trūksta argumentų. Galiausiai norėčiau išreikšti savo apgailestavimą, kad p. Díaz de Mera neturėjo savo kolegos, Jaime Mayor, garbingumo, kuris bent jau išbraukė savo pavardę iš teroristinio teksto.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau balsuoti už Díaz de Mera García Consuegra pranešimą dėl Europos Policijos biuro (Europolo) įkūrimo. Keičiantis aplinkybėms Europos Sąjungos viduje, atsirandančios naujos kriminalinės veiklos formos ir nauji teroristų keliami pavojai reiškia, kad esamą instituciją būtina reorganizuoti. Nežiūrint į tai, jaučiu, kad kai kuriuos klausimus reikia išaiškinti.

Europolo pavertimas ES agentūra neturi sudaryti papildomų finansinių sunkumų Valstybėms narėms; svarbiausia, ji neturi naudoti tų resursų, kurie skirti nacionalinėms policijos pajėgoms, ir kurių jau dabar nepakanka. Priešingai, institucijos, atsakingos už nusikaltimų tyrimą ir teisėtvarką, turi būti geriau prižiūrimos ir sustiprintos. Iš tiesų, Europolas turi palaikyti ir koordinuoti pagrindinį ir nepakeičiamą įvairių Valstybių narių policijos pajėgų darbą. Todėl džiaugiuosi, kad pasiūlyme yra įtrauktos nuostatos dėl nusikaltimų tyrimų ir operatyvinės veiklos koordinavimo, organizavimo ir vadovavimo kartu su kompetentingomis Valstybių narių institucijomis arba kartu su jungtinėmis nusikaltimų tyrimų komandomis.

Polfer ataskaita (A6-0516/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Ši savo iniciatyva parengta ataskaita atskleidžia tikrąsias „Europos kaimynystės politikos“ ambicijas, ypač Pietų Kaukaze.

Jos nustato geostrateginę darbotvarkę politiniu, ekonominiu bei kariniu aspektais, kitaip tariant, ES intervencijos į šią neuralginę zoną planas darant didesnį spaudimą Kinijai ir Rusijai.

Tai baigsis didesniu kišimusi (ir manipuliacija) į dėl Sovietų Sąjungos suardymo kylančius konfliktus siekiant užtikrinti, kad pagrindinės ES jėgos ir finansinės-ekonominės grupės galėtų kontroliuoti šį regioną, taip pat esant akivaizdžiai tarpkapitalistinei konkurencijai.

Jums tereikia atsižvelgti į „rekomendacijas“, pvz., raginimą sudaryti laisvosios prekybos sutartis ir toliau siekti liberalizacijos arba akivaizdžiai prašyti įsikišimo „pilietinės visuomenės“ „pagalbos“ veiksmų forma užtikrinant, kad „[Bendrijos!] lėšos būtų skirstomos ... be … valstybės įsikišimo“.

Požiūris į energetikos problemas yra ypač svarbus, kadangi jis išryškina energetikos tarpininkų , kurie gali apeiti Rusiją ir energetikos infrastruktūros ir šaltinių kontrolę, svarbą.

Galiausiai, pabrėžiame nenuoseklumą tarp „jos besąlyginės paramos teritoriniam vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų Gruzijos sienų neliečiamumui“ ir apeliuojame į Jungtinių Tautų Chartijos principus, kai to nesilaikoma Serbijos atžvilgiu.

Anastase ataskaita (A6-0510/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai dar viena mūsų iniciatyva parengta ataskaita, kurioje laikomasi tokios pačios logikos, kaip ir Pietų Kaukazo atveju ir „Europos kaimynystės politikos“: kitaip tariant, norint garantuoti priėjimą prie rinkų (o ypač energetikos inkos) (ir jų kontrolę) ir toliau jas liberalizuoti būtinas įsikišimas ir spaudimas.

Ataskaitoje pasisakoma už „rinkos ekonomikos reformų“ skatinimą, „rinkos harmonizavimo ir tolesnio liberalizavimo priemonių“ skatinimą ir paramą „laisvosios prekybos zonos pagal PPO principus kūrimą“. Tai yra procesas, kuriame ES tariamai turi „suvaidinti lyderio vaidmenį“ „skatindama regioną imtis reikalingų veiksmų“.

Tuo pačiu ataskaitoje „pabrėžiama, kad labai svarbu kurti ir plėtoti gerus kaimyninius santykius, pagrįstus pagrindiniais regioninį bendradarbiavimą skatinančiais principais: abipuse pagarba, teritoriniu vientisumu, nesikišimu į viena kitos vidaus reikalus ir draudimu naudoti jėgą ar grasinti naudoti jėgą, tarp Juodosios jūros regiono valstybių ir jų kaimynių“, taip pat pasisakoma už „Europietiškųjų vertybių“ skatinimą, „nepaisant vyriausybių partnerių parodyto noro“. Tai yra akivaizdus prieštaravimas / nenuoseklumas tarp to kas rekomenduojama (kitiems) ir kas daroma. ES reikalauja, kad kiti gerbtų tai, ko ji pati negerbia. Koks cinizmas!

Pasiūlymas rezoliucijai: Padėtis Kenijoje (B6-0024/2008)

  Karin Scheele (PSE), raštu. – (DE) Dar visai neseniai Kenija buvo daugelio poilsiautojų rojus. Atvykėliai buvo gerai saugomi nuo masinės korupcijos ir siaubingo skurdo, kuriame turi gyventi didžioji gyventojų dalis. Po gruodžio pabaigoje kilusių įvykių ir apgavikiškų prezidento rinkimų Kenija ir jos politinės problemos staiga tapo visų pokalbių tema.

Nors oficialių stebėtojų manymu rinkimai į parlamentą buvo iš esmės sėkmingi, kilo abejonių dėl prezidento rinkimų rezultatų tikslumo. Teikdami pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kenijos dar kartą smerkiame plačiai paplitusius dabartinio prezidento Kibaki pažeidimus ir elgesį, kuris atmesdamas prezidento John Kufuor pasiūlymą padėti spręsti susidariusią krizę smarkiai pakenkė tarpininkų pastangoms. Mes raginame Kenijos politinius lyderius daryti viską, kas yra jų galioje, kad būtų išvengta tolimesnio smurto šalyje ir būtų užtikrintas žmogaus teisių laikymasis. Diskusijų šia tema metu mes dar kartą aptarėme ir išnagrinėjome tiesioginės biudžetinės paramos veiksmingumo klausimą. Šis klausimas, kaip ir Kenijos problemos, yra vienas tokių, kuris neduos mums ramybės daugelį mėnesių.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis balsavimo paaiškinimas skirtas pabrėžti, kad pripažindami kaimyninių valstybių, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos ir Afrikos sąjungos pradėtas tarpininkų pastangas tikime, kad Kenijos žmonės sugebės rasti ir susikurti savąjį kelią. Kenijos žmonės patys turi rasti sprendimus, kaip įveikti dabartinę padėtį šalyje.

Todėl mes manome, kad bet kokie ES bandymai kištis, kaip nurodyta ir siūloma rezoliucijoje, yra neigiami, ypač turint galvoje ES „Afrikos strategijoje“ paskelbtus uždavinius ir tarpimperinio bendradarbiavimo / konkurencijos sistemą, susijusią su šiuo žemynu, kuri yra akivaizdi ir taip stipriai jaučiama šiame regione.

Galiausiai, turiu pabrėžti, kad rezoliucija praleista nuoroda į sunkią ir blogėjančią socialinę-ekonominę padėtį šioje šalyje (kuri yra pagrindinė nepasitenkinimo demonstravimo rinkimuose priežastis) ir didelę neoliberalios politikos, kurią daugiausia propaguoja tarptautinės finansinės institucijos, pagrindinės kapitalistinės jėgos ir jų tarptautinės bendrovės, atsakomybę už tokią padėtį.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Visiškai remiu rezoliuciją dėl padėties Kenijoje, kuri yra pagrįsta naujausiu ES stebėtojų misijos Kenijoje, vykusios metų pradžioje, tyrimu.

Privalome užtikrinti, kad Kenijos valdžia neatidėliodama ištirtų rinkimus supančias aplinkybes ir apsaugotų šalį nuo tolimesnio smurto. Privalome reikalauti, kad būtų grąžintos tiesioginės transliacijos ir būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių bei Afrikos chartijoje nustatytų teisių. Tačiau rezoliucijoje sumenkinama Europos Komisijos atsakomybė spręsti 400 mln. eurų pervedimo Kongo vyriausybei klausimą. Manau, kad greitai grįšime prie šio klausimo.

Figueiredo ataskaita (A6-0519/2007)

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už 20 šios ataskaitos dalį, dėl moterų vaidmens pramonėje, kadangi būtina, kad Komisija atliktų tyrimą apie neigiamas ilgo darbo laiko pasekmes asmeniniam, šeimos ir socialiniam gyvenimui, pvz., vaikai praleidžia daug laiko vieni, o tai dažnai yra nesėkmių mokykloje ir nusikalstamumo priežastis. Valstybės Narės privalo pagerinti įmonių, kurios verčia darbuotojus dirbti ilgiau nei įstatymais nustatytą darbo laiką, priežiūrą ir tokioms įmonėms įvesti griežtas bausmes.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) The European Parliament today adopted my report on the role of women in industry. Tai yra labai geras dalykas, nors aš ir gailiuosi dėl kai kurių nedidelių pataisymų.

Tačiau ataskaitoje pripažįstama moterų vaidmens pramonėje svarba ir ragina Komisiją ir Valstybes Nares imtis reikalingų veiksmų, įskaitant veiksmingą stebėjimą, kovojant su stereotipais ir diskriminacija, ypač diskriminacija dėl atlyginimų. Ši padėtis yra dar rimtesnė, kai atsižvelgiame į faktą, kad nepaisant daugiau nei 30 metų galiojančios Direktyvos dėl vienodo užmokesčio, pramonės sektoriuje moterų atlyginimai yra apie 30 proc. mažesni nei vyrų, o kituose sektoriuose — vidutiniškai 15 proc.

Tai pabrėžia kolektyvinio derėjimosi kovoje su moterų diskriminacija poreikį, ypač kalbant apie galimybes įsidarbinti, atlyginimus, darbo sąlygas, karjerą ir profesinį mokymą.

Ataskaitoje pabrėžiama Bendrijos programų, kurios skatina firminių ženklų kūrimą, saugomos kilmės gaminių apsaugą ir išorinę Bendrijos gaminių iš pramonės sričių, kuriose dominuoja moterys reklamą, svarba.

Galiausiai labai svarbu užtikrinti, kad būtų pripažįstamos dirbančių moterų ir vyrų teisės dalyvauti įmonėse vykstančiuose restruktūrizacijos procesuose, užtikrinant jų, ypač Europos darbų tarybos, struktūrą, gauti visą informaciją ir turėti lemiamo įsikišimo galimybę, įskaitant veto teisę.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiame pranešime nagrinėjama nemažai svarbių aspektų, kuriuos spręsdamos valstybės narės išlaiko veiksmų laisvę ir atsakomybę kurti bei tobulinti savo teisės aktus. Lyčių santykis bendrovių valdybose, lygių galimybių planų kūrimas didelėse bendrovėse ir moterų narių procentinė dalis bendrovių valdybose – visi šie dalykai nėra geriausiai ir efektyviausiai tvarkomi ES lygmeniu. Taigi, mes balsavome prieš svarstomą pranešimą.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Akivaizdu, kad Europos pramonėje šiuo metu vyksta toli siekiantys pokyčiai. Todėl sunku nepripažinti jų strateginės svarbos visų Europos Sąjungos valstybių narių ir, nepriklausiomai nuo lyties, jų piliečių raidai.

Moterų, dirbančių Europos pramonės srityje, vaidmuo ir joms prieinamos galimybės priklauso ne vien nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio, bet ir nuo tradicijų, kaip šalyje pripažįstamos lygios galimybės ir gerbiamos žmogaus teisių nuostatos. Moterys pramonėje dalyvauja dideliu mastu ir našiai prisideda beveik visuose jos sektoriuose. Tačiau vis dėlto, neišeina nesutikti su pranešėja, kad moterų veiklumas pramonės šakose, susijusiose su „cutting-edge“ technologijomis, tokiomis kaip aeronautikos arba chemijos pramonė, yra toli gražu nepakankamas.

Todėl pranešime visiškai teisingai išryškinamas šis aspektas ir ne be pagrindo susitelkiama ties lyčių klausimu. Pranešime taip pat pabrėžiama, kad moterų dalyvavimas pramonėje negali apsiriboti vien darbu sektoriuose, kur nereikalingos kvalifikacijos ir kur moterys primiausia nukenčia vykdant restruktūrizacijas.

Pranešėja šaukiasi paramos, ypač MVĮ (Mažų ir vidutinių įmonių – SME), siekdama užtikrinti ir išlaikyti santykinai aukštą moterų užimtumo lygį, ypač tada, kai moterys atsiduria nevykusioje profesinėje padėtyje. Jau vien dėl šių priežasčių verta paremti ir šį pasiūlymą, ir visą pranešimą.

  Marian Harkin (ALDE) , raštu. − Aš pritariu 33 daliai, nes reikia, kad būtų imtasi tokių iniciatyvių priemonių, bent jau laikinai, siekiant užtikrinti moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese visais lygiais. Be to, aš tvirtai palaikau 20 dalį, nes tikrai reikia atlikti nuodugnų tyrimą poveikio, kurį daro ilgos darbo valandos sveikatai, tiek fizinei, tiek psichinei, bei šeimyniniam gyvenimui. Jei mes siekiame skatinti darbo ir šeimos gyvenimui palankią politiką, mums reikia tokio tyrimo.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu − (PL) Žmogaus teisės yra demokratijos pagrindas. Šios teisės apima ir patį svarbiausią - lygybės tarp vyrų ir moterų - principą, kartu atsižvelgiant ir į aplinkybes, kylančias iš jų biologinių skirtumų. Vienas šio klausimo aspektų susijęs su moterų užimtumu ir vaidmeniu pramonėje. Tiesiog neįmanoma taikyti aritmetinio padalijimo į lygias dalis principo.

Pirmiausia, lygias galimybes sąlygoja techninių ir ekonominių disciplinų dėstymo ir profesinio parengimo dirbti šiose srityse prieinamumas. Kitas labai svarbus dalykas yra pagalba motinoms, auginančioms vaikus ir užtikrinimas, kad jos nebūtų diskriminuojamos darbo vietoje. Nepaprastai svarbu nustatyti lanksčias pensijų sąlygas moterims, auginančioms vaikus. Vadinamasis tėvystės atostogų laikotarpis turi būti pilnai kredituojamas ir pridedamas prie bendrojo darbingojo laikotarpio pagal pensijų taisykles.

Daugelyje mūsų šalių tos pačios kokybės ir kiekybės moterų darbas apmokamas žymiai menkiau negu vyrų. Kliūčių sudarymas moterims užimti vadovaujančias bei kontroliuojančias pareigas bendrovių direktorių bei globos (patikėtinių) valdybose niekaip nepateisinamas. Reikia imtis veiksmų ir atsikratyti panašaus pobūdžio stereotipų. Pateiktas pranešimas yra vienas žingsnis einant šia kryptimi, ir kaip tik todėl balsavau už jį.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Daugelyje šios nepaprastai ilgos rezoliucijos išvardijimų ir paragrafų mes konstatuojame akivaizdžius dalykus. Kreipiamės dėl priemonių ten, kur jos, laimei, jau anksčiau buvo priimtos. Tiesa, kad kai kurios direktyvos dėl vienodo požiūrio ir lygių galimybių tarp vyrų ir moterų buvo menkai taikomos, tačiau jeigu diskriminacija vis dar išliko srityse, kurias apėmė šios numatytos priemonės, kas kaltas? Visose šiose direktyvose numatyti apeliaciniai mechanizmai. Patyrusios diskriminaciją moterys turi tiesiog kreiptis į teismus, kur jos laimės savo bylas, kaip, laimei, rodo ir mano šalies patirtis.

Deja, šiame pranešime yra ir eilė neadekvačių pretenzijų, kurios niekaip nesusiję su moterų vaidmeniu pramonėje.

Reikalavimas priimti 40% moterų atstovavimo bendrovių valdybose kvotą prieštarauja subsidiarumo principui klausimais, kurių sprendimo teisę pasiliko valstybės narės.

Ne mums raginti atlikti bendrovės delokalizacijos „stebėseną“. Utopiška reikalauti „daugiau laisvės pasirenkant darbo vietą“. Jeigu mano bendrovė bazuojasi Luxembourg‘e ir neturi jokių filialų, negaliu pateikti prašymo dirbti Schifflange, kuriame gyvenu.

Balsavau už šį pranešimą remdamasi šiais pastebėjimais.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Pritariu daugeliui minčių, išdėstytų pranešime dėl moterų vaidmens pramonėje. Tačiau esu nepatenkinta, kad moterų, kurios prarado darbą Europos tekstilės fabrikuose, nedarbas regionuose nesusilaukė ypatingo dėmesio tuo metu, kai tai vyko. Taip pat manau, kad jokios moterų užimtumo kvotos neišspręs šios padėties.

Mano antrasis komentaras susijęs su pasvertu laiko darbui ir šeimai padalijimu. Tai liečia tiek moteris, tiek vyrus. Nemanau, kad sprendimą nulems rezoliucijos. Jis glūdi Europos darbo rinkos lankstumo bei užimtumo saugos (flexicurity) sampratoje. Olandija yra vienas iš pavyzdžių, kur buvo padėti puikūs nepilnos darbo dienos teisės aktų pagrindai. Juos priėmus, sumažėjo nedarbas, o vyrams ir moterims suteikta galimybė daugiau laiko skirti šeimai. Efektyvus trumpesnės darbo dienos nustatymas taip pat nebūtinai veda prie pajamų sumažėjimo.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Kaip liberalei ir Švedijos liberalų partijos Folkpartiet narei man Parlamento pranešimai lyčių lygybės klausimais visuomet artrodo kažkokie painūs. Švedijos liberalų partija ištisus metus laikėsi požiūrio, kad geriausia šiais klausimais veikti remiantis savanoriškumo pagrindais, tačiau mes taip pat suvokiame, kad to nevisada pakanka. Pozityvus Švedijos susitarimas šioje srityje išgarsino ją kaip vieną lygiausių galimybių šalių pasaulyje. Taigi, argi nenorime paskleisti savo sėkmės metodų po visą ES?

Žinoma, kad norime! Lieka tik nuspręsti, kokiais būdais. Po pranešimo šiuo klausimu pasijutau privalanti balsuoti prieš eilę paragrafų, kurių dvasiai pritariu, bet kurių apimtis ir požiūris atrodo abejotini. Manau, kad tiek lyčių lygybės planai, tiek pamatuojami tikslai įmonėms gali tapti svarbiais instrumentais. Kita vertus, netikiu, kad ES jais turėtų užsiimti pirmiausia, kaip pirmaeilės svarbos klausimu. Taip pat manau ir apie ES remiamos „metodologijos, skirtos analizuoti iš ko susideda įvairūs darbai“ įvedimą kuri neva „garantuos“ vienodą apmokėjimą. Pasaulinis solidarumo fondas (Global Adjustment Fund), dėl kurio rimtai būgštauju nuo pat pradžių, taip pat neturėtų ypatingai atsižvelgti į lytį – tai būtų dviguba neteisybė.

Nerealu tikėtis, kad kiekvienas pranešimas bus parašytas tobulai tačiau šiame esama pernelyg daug trūkumų. Vis dėlto klausimas yra toks svarbus, kad galiausiai, balsavau už jį, kaip už visumą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už pranešimą, kurį pateikė ponia Figueiredo ir kuriame kalbama apie moterų vaidmenį pramonėje. Norėčiau pasveikinti pranešėją, pateikusią šį labai gerą ir išsamų pranešimą.

Lygių vyrų ir moterų teisių klausimas yra labai svarbus, todėl turime ir toliau skirti jam kuo daugiau dėmesio, nes Europos Sąjunga remiasi nediskriminavimo principu. Turėtume skirti ypatingą dėmesį, kaip susidoroti su visomis galimomis nesėkmėmis, kad užtikrintume sėkmingą šio principo laikymąsi. Tai ypač svarbu, nes pramonės pobūdis kinta mums siekiant sukurti žiniomis grįstą visuomenę. Sektoriai, kuriuose tradiciškai dirba moterys, yra susiję su perdirbimo pramone, tuo tarpu naujausi pramonės sektoriai remiasi naujausių technologijų, tokių kaip informacinės ir komunikacijų technologijų, kūrimu. Turėtume dėti visas pastangas, kad užtikrintume lygių galimybių principo laikymąsi šiuose naujuose sektoriuose.

Siūlymas priimti rezoliuciją: Interneto valdymo forumo (Internet Governance Forum) rezultatai

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. − (IT) Rezoliucija, dėl kurios rengiamės balsuoti, turi užsitikrinti Sąjungos už tautų Europą frakcijos (UEN Group) paramą ir balsus. Tikimės, kad netrukus turėsime geresnį Interneto reglamentą, kuriuo bus siekiama apginti vaikus ir imamasi efektyvesnių priemonių prieš tiekėjus, kurių tinklapiuose randa prieglobstį vaikų pornografija. Visos valstybės narės turėtų nedelsdamos imtis priemonių, kad būtų uždaryti neteisėti tinklapiai ir užtikrintas geresnis atsakingų policijos pajėgų tarpusavio bendradarbiavimas.

Be to, tikimės, kad bus įmanoma išspręsti opų klausimą dėl teroristinių organizacijų keitimosi informacija Internete ir kad šis klausimas bius nagrinėjamas būsimuose forumuose. Negali būti laisvės be taisyklių ir, svarbiausia, Internetas negali ir neprivalo būti laisvo veikimo zona tiems, kurie vykdo nusikalstamą veiklą ir propaguoja neapykantą bei nepakantumą. Kritišką padėtį reikia nuraminti ryžtingomis, skubiomis priemonėmis, o ne taikant improvizuotus sprendimo būdus. Kova prieš terorizmą ir neapykantą tarp tautų turi tapti Europos Sąjungos ir visų laisvų, demokratiškų šalių norma ir tikslu.