Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. sausio 17 d. - Strasbūras

11.2. Pdėtis Kongo Demokatinėje Respublikoje ir išprievartavimas kaip karo nusikaltimas (debatai)

  Pirmininkė. – Kitas darbotvarkės klausimas yra debatai dėl šešių siūlymų priimti rezoliucijas dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje ir išprievartavimo kaip karo nusikaltimo⁽¹⁾.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. − (ES) Gerb. Pirmininke, seksualinė prievarta ir ypač išprievartavimas kaip karo ginklas, deja, nėra naujos temos.

Tarptautinio baudžiamojo teismo 1998 m. Romos Statuto 7 ir 8 straipsniuose teigiama, kad išprievartavimas, seksualinė vergija, priverstinė prostitucija, priverstinis nėštumas, priverstinė sterilizacija ar bet kokia kita seksualinės prievartos forma laikomos nusikaltimais prieš žmoniją bei karo nusikaltimais ir prilygsta, yra traktuojami bei už juos traukiama baudžiamojon atsakomybėn kaip už kankinimą ar sunkius karo nusikaltimus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įvykdyti ginkluoto konflikto metu ar ne.

Karas Kongo Demokratinėje Respublikoje parodo kiek daug daugiau dėmesio šis klausimas nusipelno dabar palyginus su tuo, kiek jam buvo skiriama iki šiol. Regione kasmet buvo pateikiami dešimtys tūkstančių pranešimų apie išprievartavimą ar seksualinį smurtą. Negana to, daugelis šių smurto aktų įvykdyta perkeltųjų asmenų ar pabėgėlių stovyklose, o juos dažnai atlieka vyriausybės karinės pajėgos, sukilėlių grupuotės ar kiti ginkluoti būriai.

Todėl manau, kad nepaprastai svarbu, kad Parlamentas ne vien pasmerktų šiuos veiksmus, bet ir kad paskatintų Kongo Demokratinės Respublikos valdžios organus nedelsiant nutraukti tokius atvejus, juos ištirti, perduoti teismui, užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų nuteisti bei garantuotų apsaugą aukoms, liudininkams bei šeimos nariams.

Taip pat privalome priminti savo institucijoms, kad Jungtinių Tautų Tarybos Rezoliucija 1325 pabrėžia valstybių narių atsakomybę siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui ir persekiojant asmenis, kurie turi atsakyti už nusikalstamus veiksmus prieš žmoniją bei karo nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus, susijusius su seksualine prievarta ar kitokios prievartos prieš moteris veiksmus.

  Erik Meijer, autorius. – (NL) Gerb. Pirmininke, Europos valstybės Afrikos kolonijose apjungė tautas, kurios tarpusavyje nepuoselėjo gerų santykių ir padalino kitas gentis, nubrėždamos ribas tiesiog per jų žemių vidurį. Kongo Demokratinei Respublikai, milžiniškai teritorijai, kurioje gyvena daugybė rasinių grupių iki 1960 m. nebuvo suteikta galimybė peraugti į nepriklausomą šalį laipsniškai kuriant savivaldą Belgijos kolonizacijos metu. Nebuvo jokio pasiruošimo dekolonizacijai: ji staiga tapo neišvengiama po to, kai Anglija ir Prancūzija suteikė savo mažesnėms kaimynėms kolonijoms nepriklausomybę 1950-jų pabaigoje, iš dalies pratęsdamos Maroko, Tuniso, Alžyro ir Kenijos išsivadavimo karų laimėjimus.

Nuo tada Kongas tapo nuolatine karo zona. Pirmaisiais metais dominavo konfliktas tarp Kasavubu iš vakarų, Lumumba iš šiaurės rytų ir Tshombe pietryčiuose. Kiekviena šių sričių atstovavo savo ideologiją bei interesus, tačiau dar svarbiau tai, kad jos buvo populiarios ribotai kongiečių apgyvendintuose rajonuose.

Griežta karinė spekulianto Mobutu diktatūra metų metus išlaikė kraštą vieningą ir tariamai taikų, tačiau niekada nebuvo nutiesti tiltai minėtiems skirtumams įveikti. Paskutiniai rinkimai taip pat nesugebėjo sukurti vienybės ir našaus bendradarbiavimo. Šalis taip ir liko konflikto zona su negriežtai nubrėžtomis sienomis, kurioje, kaip ir 1960-aisiais ketinama susitelkti į etninių teritorijų demarkaciją ir kasybų teritorijų kontrolę. Užsienio bendrovės iš to pelnosi. Dabar, regisi, konfliktuojama dėl to, kuri grupė iš daugybės etninių genčių dominuos prieš kitas. Žiūrint iš dabarties pozicijų, Kongo ateitis atrodo be prošvaisčių.

Žvėriškumas, dėl kurio siekiama priimti rezoliuciją, įkaitant bendrą nebaudžiamumą ir dažnus moterų prievartavimus, yra neatsiejama viso šio chaoso dalis. 2006 m. įstatymas dėl seksualinės prievartos neišspręs šios problemos tol, kol tęsis konfliktas ir bus tokia daugybė žmonių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos.

Rezoliucijoje teisingai nurodomas vyriausybės atstovų vaidmuo, taikos pajėgos, pagalbos organizacijos; jų žmonės turi daryti viską, kas įmanoma, kad užkirstų kelią tokiam žvėriškumui, neįsitraukdami į jį patys. Tai, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos pripažįsta išprievartavimą, priverstinį nėštumą, seksualinį išnaudojimą ir kitas seksualinės prievartos formas karo nusikaltimais - būtina sąlyga, tačiau, kad šiuos nusikaltimus išnaikintų, prireiks panaikinti pačią juos maitinančią terpę.

  Ryszard Czarnecki, autorius. – (PL) Gerb. Pirmininke, Lankiausi Kongo Demokratinėje Respublikoje vos prieš tris savaites, taigi mano supratimas apie ten susiklosčiusią padėtį paremtas ne vien dokumentais, nors jie irgi labai svarbūs.

Iš tiesų, tai nelaiminga šalis, kurios pavadinimas dažnai keitėsi. Ją buvo įprasta vadinti Kongu, paskui Zairu, o dabar – Kongo Demokratine Respublika. Tačiau ji patyrė masinį gyventojų kraustymąsi dar dažniau, negu keitėsi šalies pavadinimas. Prieš mus esančiuose dokumentuose teigiama, kad vien per praėjusius metus 400 000 jos gyventojų buvo priversti palikti namus. Bendras tą dariusių žmonių skaičius per paskutinius metus yra keturiskart didesnis ir siekia 1.5 milijono.

Idalija iki čia penktadieniui

Taip pat turėčiau paminėti, kad išprievartavimas kaip ginklas yra tyčia naudojamas politiniais tikslais ir tai daro tiek partizanai sukilėlių pusėje, tiek policija ir armija vyriausybės pusėje. Tai visiškai beprecedentinis atvejis, o Afrikos Sjunga yra visiškai bejėgė su tuo susidoroti.

  Tadeusz Zwiefka, autorius. – (PL) Ponia pirmininke, mano nuomone, žodžiai „demokratinė respublika“, kurie sudaro Kongo oficialaus pavadinimo dalį, šiandien skamba gana tuščiai, nes būtent šioje šalyje prieš mat mūsų akis išsirutuliuoja didžiausia pastarųjų metų humanitarinė krizė.

Daugiau kaip 650 000 žmonių nuolat juda šalies viduje. Vien tik provincijoje Kivu 80 % šeimų priversta keltis per pastaruosius penkerius metus, apie 1 000 moterų per mėnesį tampa prievartavimo aukomis, o dešimtys tūkstančių vaikų yra tapę kariais. Demokratinėje Kongo Respublikoje armijos žengia darydamos visus įmanomus nusikaltimus civiliams gyventojams, tokius kaip prievartavimai, žudymas ir plėšimai. Seksualinis smurtas naudojamas siekiant terorizuoti ir nubausti Demokratinės Kongo Respublikos gyventojus, palaikiusius kitą konflikto pusę. Tai taip išplitę, kad Médecins sans Frontières duomenimis, 75 % visų išprievartavimų pasaulyje vyksta Demokratinės Kongo Respublikos rytinėje dalyje. Prievartavimai vykdomi kartu su barbariškais kankinimais – mušama lazdomis, suluošinama peiliais. Daug jaunų moterų virto sekso vergėmis..

Turėtume prisiminti, kad didžiausia pasaulyje JT taikos palaikymo jėga, kurią sudaro daugiau kaip 17 000 karių, šiuo metu yra išdėstyta Demokratinėje Kongo Respublikoje. Koks yra svarbiausias būdas užkirsti kelią seksualinei prievartai? Tai šūkiai ant sienų, kad prievartavimas yra nehumaniškas. Labiausiai kelia nerimą tai, kad patys JT kariai yra įsivėlę į šį skandalą. Daugiau nei vieną kartą JT tyrėjai yra nustatę, kad patys JT kariai yra vertę Kongo merginas užsiimti prostitucija. Tačiau pasirodo, kad tiesiog neįmanoma nubausti tokius karius, nes jų grupių vadai daro viską, kad sutrukdytų persekiojimą. Kariai yra patys smurtavę užuot ginę kitus nuo smurto daugiau kaip vieną kartą, ir tokių kartų vis daugėja. Tai galima apibrėžti tik kaip skandalą.

Norėčiau kreiptis į tarptautinę bendruomenę ragindamas ją nedelsiant imtis konkrečių veiksmų siekiant nustatyti ir nubausti tuos, kurie yra atsakingi už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad savo karines pajėgas pagal JT programas siunčiančios šalys atsako už tinkamo tyrimo atlikimą tiriant bet kokius įtarimus dėl taikos palaikymo misijų personalo nusikalstamų veikų.

Suprantu, kad Europos Sąjungos veiksmai sprendžiant tokio pobūdžio konfliktus yra riboti. Vis dėlto raginu skirti lėšas ir organizuoti taikos konferenciją Kivu. Europos Sąjungos lėšas taip pat reikėtų skirti suteikiant medicininę, teisinę ir socialinę pagalbą visoms seksualinių nusikaltimų aukoms.

Tikiu, kad Europos Sąjunga ir JTO oficialiai pripažins, kad visų rūšių seksualinio pobūdžio nusikaltimai yra nusikaltimai žmonijai.

  Josep Borrell Fontelles, autorius. − (ES) Ponia pirmininke, seksualinio smurto Kivu provincijoje Konge aprašymas neišvengiamai sukelia pasipiktinimą. Mūsų kolegos aprašė, kas ten vyksta, ir neketinu to kartoti. Mes privalome ne tik susitarti pasmerkti tai, nes tai galėtų būti tik balsas dykumoje: turime padaryti kažką, kas sustabdytų tokius dalykus, o padaryti mes galime štai ką: padaryti spaudimą Kongo valdžiai, nes ne tik sukilėliai, bet jos ginkluotosios pajėgos vykdo tokius baisius nusikaltimus, kurių tikslas yra pažeminti moteris ir pakenkti visuomenės, kurioje jie gyvena, moraliniams pagrindams.

Turime užtikrinti, kad Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga paskelbtų seksualinį smurtą nusikaltimu žmonijai. Turime prašyti Komisijos skirti plėtros pagalbos lėšas Kongui, visų pirma kaip pagalbą aukoms: teisinę pagalbą, socialinę pagalbą ir medicininę pagalbą.

Turime priversti vietoje esantį Jungtinių Tautų personalą ginti aukas ir ieškoti už nusikaltimus atsakingus asmenis – tai turi būti prioritetinės užduotys, o tam mums reikia išplėsti Jungtinių Tautų misijos Demokratinėje Kongo Respublikoje, kad ji būtų labiau tiesiogiai susijusi su tokių atvejų prevencija.

Galiausiai, turime kreiptis į tuos, kas dalyvaus Kivu konferencijoje, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų reikalaujant teisingumo ir atsakomybės prisiėmimo, nes po visų šių įvykių, jeigu prievartautojai liks nenubausti, nes nešioja oficialios Kongo Respublikos kariuomenės uniformas, aukos bus pažemintos dukart – pirmą kartą jas prievartaujant ir dar kartą – kai jos pamatys, kad kaltininkai liko nenubausti.

Štai ką mes galime ir privalome padaryti. Tikiu, kad Komisija tinkamai į tai atsižvelgs ir perskirstys plėtros pagalbos lėšas Kongui, kaip prašiau, kad padėtų aukoms ir užkirstų kelią tolesnėms žiaurioms skerdynėms, pažeminančioms moterų orumą.

  Urszula Gacek, PPE-DE grupės vardu. – (PL) Ponia pirmininke, prieš mus gulinčiame nutarimo tekste pateikti nerimą keliantys duomenys. Tačiau turėtume prisiminti, kad už šios statistikos duomenų slypi konkrečių moterų tragedijos.

Norėčiau rūmams papasakoti Lumo istoriją. Ji tapo masinių prievartavimų auka 1994 m. Išpuolis buvo toks žiaurus, kad ši jauna moteris patyrė neišgydomas vidaus organų traumas. Po metų gydymosi ir keturių operacijų ji vis dar nepasveiko ir, turbūt, nebepasveiks. Jos atsisakė jos sužadėtinis, didžioji dalis jos šeimos ir visuomenės. Jos motina ir Afrikos labdaros organizacija HEAL Africa yra vienintelė jos parama. HEAL Africa turi ligoninę Goma, kuri yra Demokratinės Kongo Respublikos prievartavimų sostinė. Ligoninė specializuojasi žiaurių seksualinės prievartos atvejų aukų gydymo srityje. Labai sėkmingai dirba chirurgai, o vadinamosios motinos suteikia aukoms psichologinę pagalbą.

Rūmai turėtų įvertinti šių asmenų darbą, bet vien tik įvertinimo nepakanka. Mums reikia pagalvoti, kaip galime suteikti jiems praktinės pagalbos. Privalome tą padaryti dėl Lumo ir tūkstančių jos Kongo seserų, kad padėtume joms.

(Plojimai)

  Karin Scheele, PSE grupės vardu. – (DE) Ponia pirmininke, šia diskusija dėl padėties Demokratinėje Kongo Respublikoje ir dėl prievartavimų ir smurto kaip karo nusikaltimų mes raginame Europos Sąjungą ir Jungtines Tautas oficialiai pripažinti, kad prievartavimai, nėštumai per prievartą, sekso vergystė ir kitos seksualinio smurto formos yra nusikaltimai žmonijai ir kankinimų forma. Taip pat raginame padaryti spaudimą Kongo valdžiai, kad ji sustabdytų šiuos nusikaltimus, kurie padaromi išvengiant bausmės. Šių priemonių reikia norint pagerinti baisią padėtį, kurioje yra šimtai tūkstančių moterų.

Neįmanoma įsivaizduoti, kokias kančias patiria Demokratinėje Kongo Respublikoje gyvenančios moterys. Kivu provincijoje daugiau nei trečdalis visų moterų yra išprievartautos, o daugelis prievartaujamos ilgą laiką. Tai tęsiasi jau daugelį metų. Dauguma smurtautojų yra abiejų šalių kariai, Kongo saugumo pajėgų nariai ir policija. Praeitų metų rugsėjo mėn. JT ypatingoji pranešėja smurto prieš moteris klausimais pateikė savo ataskaitą.

Ginkluotųjų pajėgų padaromų nusikaltimų žiaurumo net neįmanoma įsivaizduoti, ir jų tikslas yra užtikrinti, kad moterys būtų visiškai fiziškai ir psichologiškai sužlugdytos. Prievartavimo traumą dar apsunkina tai, kad vėliau daugelis aukų patiria socialinę diskriminaciją ir atstūmimą iš savo šeimų ir bendruomenių pusės. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių registruojama tik dalis prievartavimų.

Kartojant tai, ką pasakė mano kolega p. Fontelles, turime užtikrinti, kad JT mandatas būtų išplėstas ir aprėptų civilių gyventojų apsaugą nuo seksualinio smurto. Duomenis apie netinkamą JT taikos palaikymo misijos narių seksualinę elgseną reikia nuodugniai tirti ir patraukti kaltuosius atsakomybėn.

Prieš kelias dienas prasidėjo Goma konferencija taikos, saugumo ir plėtros klausimais. Raginame visus dalyvius spręsti seksualinės moterų ir merginų prievartos problemą, įsipareigoti patraukti kaltuosius atsakomybėn ir sustabdyti tai, kas vyksta, kai šie nusikaltimai padaromi išvengiant bausmės.

  Marcin Libicki, UEN grupės vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, šiandien aptariame prievartavimo, kaip karinio nusikaltimo Kongo Demokratinėje Respublikoje klausimą. Ironiška, kad ši šalis vadinasi Kongo Demokratinė Respublika. Šiandieną atrodo, kad kuo daugiau demokratijos sutinkame pavadinimuose ir kalbose, tuo mažiau ja gali pasidžiaugti eiliniai žmonės.

Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad vieninteliai du būdai pažaboti Afrikos karo vadus, pakilusius iki tarnybos prezidento kanceliarijoje yra arba taikyti jiems ekonomines sankcijas, arba imtis ginkluoto įsikišimo. Kol Europos Sąjunga sukurs policijos pajėgas, kurios, savaime suprantame, nesikiš į kiekvieną politinį karą, bet galės bent jau palaikyti tvarką taip vadinamosiose pabėgėlių stovyklose, kuriose vykdomi žiauriausi visoje Kongo Demokratinėje Respublikoje nusikaltimai, visa, ką tegalėsime padaryti, bus ir toliau tik tęsti debatus šiuo klausimu. O kol šie nesibaigiantys debatai vyks, žmonės ir toliau kentės ir mirs.

  Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Konge yra sistemingai organizuojami baisūs masiniai prievartavimai, o tai reiškia, kad jie tikslingai naudojami kaip karinė strategija ir, peržengdami karinių veiksmų ribas, perauga į seksualinį terorą prieš moteris. Žvėriškus prievartavimus dabar vykdo abi kariaujančios rytų Kongo grupuotės - tiek vietinių genčių milicija, tiek nacionalinės armijos kareiviai, ir šie veiksmai jau yra tapę valdžios ir įbauginimo simboliais.

Barbariškai smurtaujama prieš silpniausią visuomenės grandį, būtent moteris, vaikus ir net kūdikius, kurie tyčia žalojami, luošinami, užkrečiami ŽIV bei kitomis infekcinėmis ligomis ir net žudomi. Žinome ir esame girdėję, kad žvėriškumo lygis čia pranoksta bet kokias žmogaus įsivaizduojamas ribas ir todėl pagaliau turime skubiai pasmerkti išprievartavimą kaip nusikaltimą prieš žmoniją, kaip karo nusikaltimą ir kaip kankinimo būdą. Negana viso šito, kai prievartavimų aukos po skausmingų operacijų (po kurių dauguma moterų praranda visus savo lytinius organus) traumuotos ir vienišos grįžta į savo kaimus – jos beveik arba visai neranda ten prieglobsčio.

Todėl galiu tik pritarti pastaboms, kurias išsakė gerb. p. Borrell ir ponia Scheele: turime pasinaudoti Europos pinigais, kad įkurtume nakvynės namus, kurie taptų priebėga grįžtančioms iš ligoninių moterims ir kur jos galėtų imtis iš naujo kurti savo gyvenimus. Iš tiesų, šalia fizinės prievartos, aukų patiriamos neapsakomai siaubingos psichologinės kančios peržengia visas ribas.

Kiek mums žinoma, daugumą šių atakų vykdo sukilėliai, tačiau tiesa ta, kad beveik penktadalis registruotų incidentų gali būti priskiriami valstybės karinėms pajėgoms ir policijai, ir iš tiesų gėdinga, kad iki šiol nė vienas nusikaltėlis nebuvo areštuotas ar bent apkaltintas. Todėl baikime tuščias kalbas. Mums reikia, kad JT ir Europos Sąjunga imtųsi politinių veiksmų, nes jeigu ...

(Pirmininkė nutraukė pasisakymą)

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, neseniai kalbėdama debatuose dėl seksualinės vergijos Japonijoje Antrojo pasaulinio karo metais, tuo pačiu pasmerkiau žvėrišką moterų prievartavimą ir smurtą prieš jas, kurie šiuo metu vykdomi Kongo Demokratinėje Respublikoje. Remiantis leidiniu Médecins sans Frontières, 75% visų pasaulyje įvykdomų iššaginimų tenka Kongo Demokratinei Respublikai. Dar labiau neramina tai, kad prievartą lydi ypatingas žiaurumas. Nukenčia net trejų metų mergaitės.

Ginkluotos pajėgos naudoja prievartavimus kaip taktinį metodą siekdamos palaužti pasipriešinimą ir bausdamos etnines gyventojų grupes. Ir šiuos nusikaltimus vykdo ne vien ginkluoti sukilėliai, bet ir Kongo armija. Šalia maisto stygiaus bei ligų, seksualinė prievarta ir agresija dar iki šiol negirdėtu mastu prisideda prie to, kad šis rajonas virto pragaru žemėje. Turime prisiminti, kad konkuravimas tarp genčių turi gilias šaknis ir prasidėjo dar kolonizacijos laikais, kai vienai genčiai buvo suteikiama pirmenybė prieš kitą.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, Kongo Demokratinė Respublika yra didžiausia šalis Afrikoje. Joje gausu gamtinių išteklių, tokių kaip vanduo, atogrąžų miškai ir dirbama žemė, tačiau civilizacija jau daug metų čia žlugusi. Daugiau nei keturi milijonai žmonių žuvo Kongo Demokratinėje Respublikoje per du pilietinius karus, genčių konfliktus, ginkluotų grupuočių ir partizanų veiksmų metu. Dar labiau ir taip tragišką padėtį apsunkino masinė piliečių deportacija iš jų ankstesnių gyvenamųjų vietų, korumpuotos ir neefektyvios vyriausybės, AIDS epidemijos, o paskutiniu metu - Ebola viruso protrūkis.

Kaip galima padėti šiems žmonėms? Šalia humanitarinės pagalbos ir techninės paramos, nepaprastai svarbu kovoti su šių siaubingų veiksmų iniciatoriais ir organizatoriais. Jie liko ir tebėra nenubausti ir dabar turėtų būti paskelbti už Kongo visuomenės ribų. Tarptautinės specialiosios pajėgos turėtų surasti genocidą vykdžiusius nusikaltėlius ir pareikalauti, kad jie stotų prieš teismą.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, nenoriu kartoti to, kas jau buvo pasakyta, todėl tiesiog pareikšiu, kad iš mūsų pusės negali būti net klausimo, ar teikti pagalbą. Tikėkimės, kad toji pagalba bus kaip įmanoma rimtesnė ir kuo plačiau teikiama.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad kai per rinkimus lankiausi Kongo Demokratinėje Respublikoje, buvau šokiruotas, sužinojęs, kad net 13 metų berniukai mokomi dviejų dalykų: kautis ir prievartauti dar už save jaunesnes mergaites. Toks yra taip vadinamųjų kovotojų, priklausančių opozicijos kandidato į prezidentus, p. Bemba‘os grupuotei, įvaizdis. Ir tai, deja, ne išimtis. Panaši padėtis susidariusi visose frakcijose. Todėl pritariu p. Borrell’o pareiškimui, kad mūsų turimos ir mums prieinamos lėšos šalia kitų tikslų turi būti nukreiptos perauklėti šiuos jaunus žmones. Jei šie jaunuoliai ir toliau tęs savo veiklą, vienintelis jų kelias – gyvenimas gaujose, prievartavimai ir žudynės. Kažką reikia su jais daryti. Atrodo, kad iškilo būtinybė rasti būdų, kaip padėti šiems žmonėms pakeisti požiūrį į gyvenimą ir į priešingą lytį.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, Komisija ir toliau išlieka labai susirūpinusi blogėjančia žmogaus teisių situacija – ypač plačiai paplitusia seksualine prievarta – rytų Kongo Demokratinėje Respublikoje ir griežtai smerkia visus smurto prieš moteris veiksmus.

Vyraujančio smurto ir nesaugumo aplinkoje visos ginkluotos grupės, esančios rytų Kongo Demokratinėje Respublikoje, įskaitant šalies ginkluotųjų pajėgų elementus, tam tikru lygiu yra susijusios su dramatišku tokio tipo veiksmų padidėjimu. Šiuo požiūriu svarbu skatinti kovą su nebaudžiamumu, tačiau taip pat reikia spręsti ir pagrindines problemos priežastis. Turi būti pažymėta, kad seksualinis smurtas rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje įsiliejęs į nuolatinių konfliktų ir smurto šiame regione kontekstą.

Taika yra būtina, siekiant ilgalaikio saugumo ir stabilumo, dviejų pagrindinių elementų, kurie susiję su seksualinio smurto paplitimu Kongo Demokratinėje Respublikoje. Štai kodėl Komisija kartu su ES valstybėmis narėmis nuolat skatina politinį krizės rytų Kongo Demokratinėje Respublikoje sprendimą.

Artėjanti Kivus konferencija dėl taikos, saugumo ir plėtros, susieta su 2007 m. lapkričio mėn. Nairobyje sudaryta Kongo Demokratinės Respublikos ir Rwanda sutartimi, iš tikrųjų gali būti svarbus žingsnis pirmyn šiame procese, nors ir pripažįstant, kad prieš pasiekiant ilgalaikę taiką Kivus dar reiks įveikti daug ateityje laukiančių problemų.

Tačiau šių pastangų nepakanka, jos turi būti papildytos aktyvia parama šalies pajėgumui stiprinti suteikiant apsaugą jos žmonėms. Atsižvelgdama į tai, siekdama stiprinti teisėtumą ir kovą su nebaudžiamumu Komisija dirba kartu su valstybėmis narėmis remdama saugumo sektoriaus reformą, apimančią armijos, policijos ir teisingumo sektorius.

Aš noriu reaguoti į keletą narių klausimų ir pabandyti atsakyti į juos. Ypač Komisija imasi spręsti seksualinio smurto ir nusikalstamumo problemą, įgyvendindama kelių donorų teisingumo ir atstatymo projektą rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje, dėmesį sutelkdama inter alia į teisminių subjektų pajėgų sukūrimą ir teisinės pagalbos seksualinio smurto aukoms teikimo stiprinimą.

Be to, Komisija teikia didižiulę humanitarinę pagalbą – maždaug 40 milijonų eurų per metus –Kongo Demokratinei Respublikai, o ypač Uturi ir Kivus. Mūsų humanitarinės ir sveikatos programos atsižvelgia į jų minėtą seksualinį smurtą tiek kuriamojo darbo, tiek informacijos didinimo požiūriu.

  Pirmininkė. – Debatai baigti.

Balsavimas įvyks pasibaigus debatams.

(1) See Minutes.