Diskusijos

Ketvirtadienis, 2008 m. sausio 17 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

(Posėdis pradėtas 10.00 val.)

2. Gauti dokumentai: žr. protokolą

3. Moterų vaidmuo pramonėje (diskusijos)

  Pirmininkas. − Toliau pagal darbotvarkę yra Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu Ilda Figueiredo pateikiamas pranešimas (A6-0519/2007) apie moterų vaidmenį pramonėje (2007/2197(INI)).

Šis pranešimas yra labai svarbus ir tikėtina, kad susilauks didelio žiniasklaidos dėmesio.

  Ilda Figueiredo, pranešėja. − (PT) Turiu pradėti dėkodama Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nariams ir personalui ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės sudarytojui už paramą ir vertingą įnašą, ypač pateikiant siūlymus dėl šio pranešimo, sudariusiems galimybę jam vienbalsiai pritarti. Kelis mėnesius trukusio darbo metu buvo surengtas viešas posėdis, ir parlamento komitetų nariai, ir išorės svečiai, ypač socialinės organizacijos, pateikė vertingų siūlymų.

Šiuo pranešimu siekiama atskleisti moterų vaidmenį pramonėje. Iš Europos Sąjungos dirbančiųjų moterų daugiau kaip 14 proc. dirba pramonėje. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Bulgarijoje ir Čekijos Respublikoje) ši dalis viršija 25 proc., o kitose sudaro 20 proc. (pavyzdžiui, Portugalijoje, Graikijoje ir Vengrijoje).

Mes žinome, kad kai kuriuose pramonės (tekstilės, aprangos ir avalynės, maisto pramonės srityse, kamščių, kabelių, elektros ir elektronikos įrangos gamybos) sektoriuose moterys sudaro daugumą darbuotojų, tuo tarpu pažangiųjų technologijų sektoriuose jų dirba nedaug. Tai reiškia, kad mums reikia įvairių priemonių siekiant vieno tikslo – skatinti moteris dirbti šiuose sektoriuose, užtikrinant lygias įsidarbinimo ir darbo sutarties sudarymo galimybes, teisę gauti vienodą darbo užmokestį, karjeros galimybes, profesinį mokymą, geras darbo sąlygas ir geresnį atlyginimą ir vertinant motinystę ir tėvystę kaip pamatines socialines vertybes.

Kadangi reikia užtikrinti moterų užimtumą pramonėje ir kartu jų teises bei toliau didinti jų galimybes dirbti šiame svarbiame gamybos sektoriuje, reikia taip pat daugiau dėmesio skirti padėčiai įvairiuose Europos Sąjungos gamybos sektoriuose, jų patiriamiems iššūkiams bei atitinkamiems atsakams, kuriuos reikia rasti, įskaitant tarptautinę prekybą ir jautrių produktų (pavyzdžiui, tekstilės) importo stebėseną.

Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į stambių tarptautinių bendrovių restruktūrizavimą ir perkėlimą, nes tai ženkliai paveiks moterų užimtumą ir padidins jų nedarbą, ypač regionuose, kur nėra kitų darbo vietų. Kovojant prieš diskriminaciją – ypač netiesioginę diskriminaciją – darbo užmokesčio srityje, kuri vis dar egzistuoja ir nuo kurios nukenčia darbuotojos moterys, reikia sukurti metodologiją, skirtą tiksliai išanalizuoti su kokiomis darbo vietomis diskriminacija yra susijusi, kuri užtikrintų moterų ir vyrų teisę į vienodą darbo užmokestį, suteiktų tinkamą asmenų ir darbų pripažinimą ir tuo pat metu įtvirtintų darbą kaip struktūrinį veiksnį, kad didėtų gamybos įmonių produktyvumas, konkurencingumas ir kokybė ir gerėtų darbuotojų – ir vyrų, ir moterų – gyvenimo kokybė.

Taigi mes turime skatinti iniciatyvas, kurios bendrovėse plečia lyčių lygybės principą įgyvendinančių teigiamų priemonių ir žmogiškųjų išteklių politikos taikymą. Mes taip pat turėtume skatinti informacijos ir mokymo priemones, kad būtų galima propaguoti, perduoti ir įgyvendinti sėkmingą praktiką. Šiuo atžvilgiu norėčiau paminėti kai kuriuos projektus, įgyvendintus remiant EQUAL programai, su kuriais man teko susipažinti Portugalijoje. Vertėtų, kad Europos Komisija šiai programai skirtų daug dėmesio, kad būtų užtikrintas jos tęstinumas ir plėtra.

Kaip pažymėta pranešime, derybos ir kolektyviniai susitarimai yra nepaprastai svarbūs kovojant prieš moterų diskriminaciją, ypač įsidarbinimo, darbo užmokesčio, profesinės sveikatos ir darbo saugos, pareigų paaukštinimo ir profesinio mokymo srityse. Tačiau valstybėms narėms ir Komisijai tenka ypatinga atsakomybė ir svarbus vaidmuo skatinant lyčių lygybę ir kovojant prieš visas diskriminacijos apraiškas, kad būtų užtikrintas įsidarbinimas nepažeidžiant teisių, ir kovojama su blogomis darbo sąlygomis, kurias dažniausiai patiria moterys.

Atsižvelgiant į tai, mes kviečiame imtis priemonių tiek nustatant aukštus sveikatos apsaugos darbe standartus, atsižvelgiančius į lyčių aspektą, visų pirmą motinystės apsaugą, tiek taikant šeimos gyvenimui palankų darbo laiko ir organizavimo sistemą, tiek sukuriant veiksmingus kontrolės mechanizmus, užtikrinančius įdarbinimo teises ir profsąjungų laisvę, tiek užtikrinant, kad būtų visiškai prieinamas geras valstybinis socialinis draudimas ir įperkamos socialinės paslaugos, visų pirma vaikų lopšeliai, darželiai ir senyvų žmonių priežiūra.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, Komisija nuoširdžiai džiaugiasi pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl moterų vaidmens pramonėje. Sveikinu pranešėją I. Figueiredo, kad ji atkreipė dėmesį į šią situaciją ir ėmėsi spręsti šį sudėtingą moterų vaidmens pramonėje klausimą. Kaip teigiama pranešime, viena iš keleto priežasčių yra ta, kad lyčių lygybės klausimai pramonėje yra daug aštresni nei kituose sektoriuose.

Pramonės sektoriuje darbo sąlygų problemos, užmokesčio skirtumo ir darbo bei šeimyninio gyvenimo suderinimo klausimai tampa netgi dar aktualesni.

Be to, tai yra sudėtinė problema, nes ji neapsiriboja tik lyčių lygybės politika, o apima ir bendrą pramonės situaciją Europoje bei būdus, kaip Bendrijos politika gali paremti pramonę ir darbininkus – tiek vyrus, tiek moteris – sunkiame globalizacijos kontekste. Kaip žinote, 2006 m. priimtos lyčių lygybės užtikrinimo gairės pabrėžė Sąjungos visišką įsipareigojimą daryti viską, kad būtų pasiekta pažanga realios vyrų ir moterų lygybės srityje.

Šeši šių gairių prioritetai yra susiję su moterų padėties gerinimu darbo rinkoje. Pirmasis yra ekonominė moterų ir vyrų nepriklausomybė, antrasis – šeimyninio ir profesinio gyvenimo suderinimas, trečiasis – vienodas atstovavimas sprendimų priėmimo procesuose, ketvirtas – stereotipų pašalinimas. Komisija džiaugiasi faktu, kad Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos pabrėžia būtent šias sritis. Nors dėl pažangos, pasiektos lyčių lygybės srityje, klausimų nekyla, pagrindinės problemos išlieka. Komisija sutinka su pranešėjos nuomone, kad mes turime ir toliau stengtis ir konsoliduoti tai, kas jau pasiekta.

Jeigu kalbėtume apie moterų dalyvavimą pramonėje, tai šioje srityje turi būti sprendžiamos dvi problemos. Pirma, pramonės sektoriuje dirba labai mažai moterų palyginti su paslaugų sektoriumi. Antra, tos moterys, kurios dirba pramonėje, stengiasi patekti į tipiškai moteriškus sektorius, kuriuose darbas labai įtemptas ir kurie apibūdinami kaip tokie, kuriuose blogos darbo sąlygos ir maži atlyginimai. Komisija vykdo įvairias politikos priemones, kad išspręstų šias problemas. Jeigu bus pašalinti stereotipai iš švietimo sektoriaus, laikui bėgant atsiras daug daugiau aukštos kvalifikacijos technines ir mokslines specialybes turinčių moterų, be to, tai padės patenkinti kai kurių pramonės sektorių vyrų ar moterų darbo jėgos poreikį. Taip pat svarbu yra remti inžinierių moterų karjerą sukuriant darbo tinklus, vadovo pagalbos ir kitas priemones, kad būtų pasiektas darbo ir šeimyninio gyvenimo balansas.

Siekiant paįvairinti moterų užimtumą pramonėje labai svarbu suteikti visas galimybes mokytis ir persikvalifikuoti. Europos socialinis fondas teikia labai svarbią pagalbą šioje srityje. Be to, labai svarbu pagerinti esamą moterų, dirbančių pramonėje, padėtį. Pavyzdžiui, vis dar yra nepateisinamai didelis vyrų ir moterų skaičiaus skirtumas. Pramonėje šis skirtumas yra 30 proc.

Dėl šios priežasties 2007 m. liepos mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų. Komunikate išnagrinėti visi ištekliai, kurie turi būti mobilizuoti siekiant šio tikslo. Įmonių įtrauktis yra svarbi priemonė siekiant pažangos vyrų ir moterų lygybės darbe, lyčių darbo užmokesčio skirtumo, mokymo, darbo ir šeimyninio gyvenimo suderinimo ir karjeros siekimo srityse. Be to, atsižvelgiant į vienodo požiūrio įstatymus, kurių visos įmonės turi paisyti, labai svarbu skatinti jas imtis savanoriškų priemonių lygybei skatinti, ypač bendrovių socialinės atsakomybės kontekste.

Galų gale Komisija dar kartą skatina įmones vykdyti sąmoningumą apie lyčių stereotipus didinančias kampanijas. Pranešime apie moteris pramonėje pabrėžiama labai svarbus darbo ir šeimyninio gyvenimo suderinimo vaidmuo siekiant realios lyčių lygybės, ir Komisija pritaria šiai analizei. Šis klausimas buvo paminėtas 2007 m. rugsėjo mėn. Parlamentui priimant P. N. Kauppi pranešimą.

2008 m. Komisija pateiks pranešimą dėl pažangos įgyvendinant Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje. Antrasis socialinių partnerių konsultacijų dėl darbo ir šeimyninio gyvenimo suderinimo etapas baigėsi liepos mėn. Komisija mano, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas naudojant įvairių priemonių derinį, įskaitant esamų Bendrijos teisės aktų pakeitimus, siekiant geriau susidoroti su naujais iššūkiais.

Kaip aš jau pabrėžiau, moterų pramonėje klausimas atspindi ir bendrą pramonės situaciją Europoje. Komisija ir toliau vykdys būtiną politiką siekdama įveikti globalizaciją, užtikrinti pramonės ateitį valstybėse narėse ir padėti abiejų lyčių darbuotojams, kai įmonės, kuriose jie dirba, yra restruktūrizuojamos.

Europos įstatymai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo, socialinis dialogas ir Europos socialinis fondas – tai priemonės, skirtos šiems tikslams įgyvendinti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, įkurtas 2007 m., teiks iki 500 milijonų eurų pagalbą per metus, o jo taisyklėse nurodyta, kad turi būti atsižvelgta būtent į lyčių lygybę. Todėl Komisija reaguoja į visas pranešime nurodytas problemas, susijusias su moterų vaidmeniu pramonėje, imdamasi įvairių priemonių, gerinančių lyčių lygybę, darbo sąlygas ir moterų vaidmenį pramonėje, kovojančių su stereotipais, sukuriančių geresnes sąlygas darbui ir šeimai suderinti bei teikiančių bendrą paramą pramonės sektorių įmonėms ir darbuotojams problemų atvejais.

Aš norėčiau pareikšti asmenišką pareiškimą: aš nuoširdžiai palaikau tokį problemų sprendimo šiame specifiniame sektoriuje būdą.

  Den Dover, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. − Gerb. Pirmininke, aš nuoširdžiai sveikinu šį pranešimą, kurį aš visiškai palaikau. Jį remia britų konservatoriai ir PPE-DE frakcija. Jei Europa rengiasi atlikti pagrindinį vaidmenį itin konkurencingame, pašėlusiai konkurencingame visame pasaulyje, mums reikia visų aukščiausiu galimu lygiu turimų išteklių.

Nors aš nesutinku, kad turi būti nustatytos kvotos, kiek moterų turi dirbti įvairiuose įmonių lygmenyse, – o ypač aš nesutinku su jokia prievarta šiuo požiūriu – aš noriu matyti kuo daugiau moterų, kurios pasiekė aukščiausią galimą lygį pagal savo sugebėjimus. Dažnai tai priklauso nuo to, ką mes apibrėžiame kaip „pramonę“, nes pramonė keičiasi, šiuo metu viskas vyksta daug lanksčiau ir aš džiaugiuosi, kad moterys atlieka savo vaidmenį pramonėje, eidamos įvairias pareigas.

Aš nesutinku, kad yra kokių nors kliūčių ar nepakankamo atstovavimo naujų technologijų požiūriu, nes moterys turi galvą, turi protą ir daugiau techninių žinių nei apie jas galvojama.

Pirmiausia, aš pritariu nuomonei, kad mes visada, kai tik įmanoma, turime siekti vienodo darbo užmokesčio. Dėl šio pranešimo aš labai džiaugiuosi, kad pranešėja atsižvelgė į įvairių grupių žmonių nuomones ir kad šiuo klausimu mūsų nuomonės vienodos. Aš norėjau išgirsti apie geresnes priemones dėl pensijų moterims: pensijų perkėlimas keičiant darbdavius siekiant užtikrinti, kad jos gaus didesnę pensiją nei gautų per savo darbingą amžių, ir daugiau lankstumo priemonių požiūriu, kad moterys galėtų suderinti šeimyninį ir profesinį gyvenimą.

Kaip jau sakiau, aš visiškai pritariu šiam pranešimui. Tai žingsnis pirmyn. Mums reikia moterų įvairiuose lygiuose ir aš linkiu joms viso ko geriausio. Ypač aš džiaugiuosi mūsų naująja komisare, kuri yra labai gabi.

  Edit Bauer , PPE-DE frakcijos vardu. – (SK) Norėčiau padėkoti už Figueiredo darbą rengiant šį pranešimą. Pranešime tam tikru mastu yra išvardintos problemos, su kuriomis susiduria moterys, dirbančios įvairiuose pramonės sektoriuose.

Kai kurios problemos egzistuoja daugelį metų, kaip antai vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, maža moterų dalis bendrovės vadovybėje ir netinkamas darbo ir šeimos gyvenimo derinimas. Pranešimas taip pat iškelia klausimus, kurie yra rečiau aptariami, kaip antai nepakankamas dėmesys specifiniams moters apsaugos darbo vietoje reikalavimams ir socialinėms problemoms, kurios atsiranda dėl gamybos perkėlimo į mažesnių gamybos sąnaudų teritorijas.

Kai kurie pranešime pateikti siūlymai prieštarauja subsidiarumo principui ir kai kurie reikalavimai kėsinasi į socialinių partnerių kompetenciją bei kolektyvinių derybų procesus. PPE-DE frakcija nepritars šiems siūlymams.

Nors šis pranešimas daugiau ar mažiau apibendrina problemas, kurios yra gana gerai žinomos, jis nurodo ir tai, kad pokyčiai šiose srityse vyksta lėtai, kaip tai matyti, pavyzdžiui, iš pokyčių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo srityje. Tyrimas aiškiai rodo, kad atsiradus vaikams įvyksta kritinis posūkis: nuo šio momento vyrų ir moterų karjera pasuka skirtingomis kryptimis. Sunkiausia įveikti kritinius stereotipus, o šiuo atveju net ir tada, kai mes jų nebeidentifikuojame žodžiais. Pranešimas taip pat atkreipia dėmesį į teisių į pensiją perkėlimą ir lankstumą, kurie tampa vis svarbesni nuolat didėjant darbo rinkos integravimui ir darbo jėgos mobilumui. Mano nuomone, šiam klausimui reikia skirti pakankamai dėmesio.

  Christa Prets, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, visų pirma norėčiau taip pat padėkoti pranešėjai už pagalbą ir bendradarbiavimą. Mes pasinaudojome dauguma galimybių dirbti kartų nepaisant politinių skirtumų ir už tai norėčiau išreikšti savo nuoširdžiausią padėką.

Norėčiau pradėti pabrėždama, kad šia tema mes jau pateikėme daug pranešimų. Daugiau kaip prieš 30 metų buvo iškeltas lygaus užmokesčio už vienodą darbą reikalavimas, bet iki šiol mes jo nepajėgėme įgyvendinti tikrovėje. Be abejo, mes žengiame žingsnelius į priekį ir vieną po kito gaminame dokumentus, bet moterų padėtis pramonėje vis dar toli atsilieka nuo to, ką per visą šį laikotarpį mes esame numatę.

Pavyzdžiui, gamybos pramonėje moterys sudaro 85 proc. visų darbuotojų, o informacijos ir ryšių technologijų sektoriuje jų dirba 15 proc.; apskritai aukštųjų technologijų sektoriuose moterų yra labai mažai. Tai nereiškia, kad moterys yra menkiau išsilavinusios; tai reiškia tik tai, kad – ypač kaimo regionuose – čia tiesiog nėra galimybių rasti kitą darbą.

Moterys tebedirba sektoriuose, kur yra žemas darbo užmokestis, bet netgi ir čia egzistuoja darbuotojų diferenciacija pagal lytį. Tebėra nelygybė ir diskriminacija, ir ne tik darbo atlyginimo, bet ir darbo sąlygų atžvilgiu. Todėl mes taip pat kreipiamės į profsąjungas, ragindami imtis daugiau priemonių dalyvaujant derybose dėl darbo užmokesčio, kad būtų išvengta tokio tipo diskriminacijos darbo užmokesčio atžvilgiu.

Vis dar nėra teikiama arba yra apgailėtinai neadekvati parama profesinio mokymo programoms. Reikalingas švietimas ir mokymas, kad darbuotojoms moterims būtų suteikta aukštesnių pareigų galimybė, net ir žemos kvalifikacijos sektoriuose. Mes taip pat kreipiamės į bendroves, kad savo darbo jėgos valdymo planuose jos taikytų šeimai ir moterims palankią politiką, kuri kiekvienam bus naudinga: kai kiekvienas jaučiasi gerai, verslui sekasi geriau, o tai naudinga ir įmonėje dirbančioms moterims.

  Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už puikų pranešimą, įvairių lygių bendradarbiavimą ir ypač už tai, kad atskleidė, kaip skirtingai yra traktuojami vyrai ir moterys, nepaisant to, kad mus retai palankiai išklauso.

Neabejoju, kad Komisijos narys asmeniškai užsiima šia problema, bet kai aš klausiau jūsų oficialaus atsakymo, kuriame nurodėte, kad Veiksmų planas buvo priimtas ir kad jo laikytasi, tai po to būtų galima tikėtis išgirsti ataskaitą apie tai, kad įvyko. Deja, turime pasakyti, kad Komisijos kadencijos laikotarpiu beveik nieko neįvyko lygių teisių srityje. Tai apgailėtina. Tai tikriausiai ne toks svarbus klausimas, kad komisarai ar kiti galėtų rinktis taškus; vis dėlto, ponios ir ponai, norėčiau visus padrąsinti padaryti daugiau, nes mes atsakome už moterų padėtį Europoje.

Pateiksiu jums vieną pavyzdį. Suomijoje moterys gavo balsavimo teisę 1905 metais, tada, kai šalis dar priklausė labai konservatyviai Rusijai. Tai buvo nuostabu. Dabar žvelgdama į priekį aš nemanau, kad tai bus įmanoma, dabar mums esant Europos dalimi, kad moterys skirtingose valstybėse narėse gautų tokį pat darbo užmokestį ir būtų vienodai traktuojamos ES, nors ES kalba apie žmogaus teises ir yra pažangi. Manau, kad ES galėtų susipažinti su caro laikais priimtais sprendimais ir priimti drąsius sprendimus dėl vienodo darbo užmokesčio ir lygybės darbo vietoje. Caras turėjo drąsos suteikti balsavimo teisę moterims, bet ES neturi drąsos nuspręsti dėl vienodo darbo užmokesčio ES valstybėse narėse.

  Wiesław Stefan Kuc, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, puikiai prisimenu praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio Lenkiją. Matydavome daug milžiniškų stendų su paveikslais, vaizduojančiais besišypsančias traktorius vairuojančias merginas. Tai buvo merginos iš taip vadinamos Lenkijos Tarnybos organizacijos. Matėme jas ant peties užsidėjusias kirtiklius ir kastuvus, smagiai žygiuojančias į darbą. Taip pat buvo moterų, dirbančių prie audimo ir tekinimo staklių. Laikai pasikeitė. Dabar matome moteris, dirbančias projektavimo biuruose, prie kompiuterių ar elektroninės įrangos, mobilių telefonų ir televizorių naujose gamybos linijose. Taip pat matome moteris pavargusiais veidais, po daugelio sunkaus darbo valandų, skubančių į namus dirbti kitų kasdienių darbų. Tokie vaizdai užplūsta vaizduotę, kai skaitau ponios Figueiredo pranešimą apie moterų vaidmenį pramonėje.

Jau daug metų mėginta apsaugoti moteris, sumažinti jų darbo krūvį ir suteikti joms tokias pat galimybes kaip vyrams. Deja, skirtumai išliko iki šių dienų. Lūkesčių sąrašas yra tikrai teisingas, nors gal ir neišbaigtas. Iki šiol išlieka skirtingos moterų ir vyrų galimybės darbe, tiek darbo užmokesčio, tiek pareigų paaukštinimo, tiek jų darbo ir kvalifikacijos vertinimo atžvilgiu. Iš visų blogiausias dalykas yra tai, kad pasirodė neįmanoma sukurti sąlygų realizuoti moterų viltims ir siekiams taip, kad jos būtų užtikrintos darbo vietos stabilumu ir pareigų paaukštinimo galimybėmis.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALDE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. Pirmininke, kaip ir daugeliu kitų atvejų, moterų vaidmenį pramonėje akivaizdžiai sąlygoja – apie tai jau buvo pareikšta, bet aš noriu jums priminti – daugelis stereotipų; kai kurie jų tikrai žalingi.

Reikia imtis priemonių įveikti tokius stereotipus ir dėl to, mano nuomone, Figueiredo pranešimas yra esminė ir reikšminga koncepcija ir dėl to mūsų grupė jam pritaria.

Daug faktų pagrindžia šį pranešimą ir yra daug pateikta siūlymų, kuriuos, mes tikimės, sveikins ne tik Bendrijos institucijos, bet ir pats verslas, kuris, galiausiai, turi juos priimti ir įgyvendinti.

Vienas tokių įrodymų yra faktas, kad Europos Sąjungoje moterų, dirbančių pramonėje, yra tik apie 14 proc. Be to, reikia prisiminti, kad iš minėtos procentinės dalies 21 proc. sudaro ne visą darbo dieną dirbančios darbuotojos; iš tikrųjų 65 proc. pramonėje ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų sudaro moterys. Manau, kad tai vienas svarbiausių aspektų ir tikrai ne antraeilis šių diskusijų klausimas.

Kitas įrodymas yra faktas, kad blogomis įdarbinimo sąlygomis, ne visą darbo dieną ir laikiną darbą netipiškomis sąlygomis dirbančios moterys dažniausiai patiria diskriminaciją darbo užmokesčio atžvilgiu arba kai nori išeiti motinystės atostogų, turi mažiau bazinio, nuolatinio ir profesinio mokymosi galimybių.

Taigi šio pranešimo siūlymai apima ir siūlymą imtis skubių priemonių, kad būtų visiškai ir efektyviai įgyvendinta Direktyva 75/117 EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, kovojant su diskriminacija darbo užmokesčio srityje. Jau seniai mes tai siūlome ir tikimės, kad tai bus įgyvendinta kaip įmanoma greičiau.

Antra, mes norime, kad būtų teikiamos paskatos už lyčių lygybę skatinančias iniciatyvas, teigiamas veiksmų kryptis ir žmogiškųjų išteklių politiką. Norėtume, kad valstybės narės ir Komisija suteiktų daugiau ir geresnių mokesčių lengvatų bendrovėms, kurios kasdienėje veikloje taiko etikos kodeksą ir įmonės socialinės atsakomybės kriterijus. Norėtume matyti geresnes darbo sąlygas, atkreipiant dėmesį visų pirma į darbo valandas, motinystės ir tėvystės atostogas – čia atsakomybę dalinasi abi poros ar šeimos pusės – užtikrinant dirbantiems vyrams ir moterims galimybę po šių atostogų sugrįžti į savo darbo vietas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį darbo ir šeimos gyvenimo derinimą. Taigi, kad visa tai taptų tikrove, pranešimas siūlo šias teises įtvirtinti visos Europos Sąjungos teisėje.

Baigdama, noriu nesutikti su ponu Dover dėl kvotų. Dalies mūsų, moterų ir vyrų, nuomone, jos yra būtinas instrumentas ir todėl manome, kad Europos Sąjunga turėtų pasekti Norvegijos pavyzdžiu taikant priemones, kad valstybinių įstaigų valdymo organų narių tarpe moterys sudarytų mažiausiai 40 proc., ir nustatant reikalavimą, kad privačių bendrovių valdymo organai būtų sudaromi taikant 40 proc. moterų dalyvavimo kvotą.

Akivaizdu, kad tai nėra sprendimas, bet aš tvirtinu, kad tai yra būdas ir priemonė, kurie būna naudingi daugeliu kitų aspektų, tad juos norėtume matyti taikomus Europos Sąjungoje.

  Věra Flasarová , GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Gerb. Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, mano komiteto kolegė Ilda Figueiredo kaip visada puikiai atliko darbą. Ji surinko faktus, kuriuos aš laikau esminiais; ypatingai faktas, kad moterys sudaro didžiąją dalį dirbančiųjų apdirbimo pramonėje, kur daugumai darbų atlikti reikia neaukštos kvalifikacijos, rankų darbo, ir kur yra žemas darbo užmokestis. Tai gerai iliustruoja stereotipą, kad moters paskirtis dirbti pagalbinį darbą. Turėjau progą apsilankyti keliose maisto pramonės gamybos įmonėse įvairiose šalyse. Šios įmonės yra labai panašios, nors ir skirtingose geografiniuose regionuose. Vyrai užima vadovaujančius postus, o nekvalifikuotą darbą gamybos linijoje atlieka moterys. Jos uždirba mažai, dirba mechaniškai bukinančiu ritmu, be profesinio tobulėjimo motyvacijos; jų darbo sąlygos nepalankios. Tai, be abejo, blogai.

Daug reikia padaryti, kad būtų panaikinta lyčių nelygybė. Būtina suvokti, kad ši sritis yra vis dar nepakankamai statistiškai ištirta ir kad lyčių problema yra palyginti naujas statistinis reiškinys. Tikrovėje dar ryškiau matyti, kad, palyginus su vyrais, moterų padėtis pramonėje yra blogesnė. Tačiau reikia sutelkti dėmesį į klausimus, kuriuos pranešėja pagrįstai išskyrė kaip prioritetinius: mažesnis moterims mokamas darbo užmokestis ir faktas, kad mažai moterų dirba technikos srityse, kur, palyginus su apdirbimo pramone, naudojamos sudėtingesnės technologijos ir mokamas didesnis darbo užmokestis. Reikia, kad moterims būtų prieinamas aukštasis išsilavinimas; šiuo atveju yra svarbios profesinės kvalifikacijos. Moterims turėtų būti suteikta galimybė po motinystės atostogų grįžti į darbo rinką ir taip pat tęsti studijas. Be abejo, ši teisė turi būti suteikta ir vyrams, kurie prižiūri vaikus.

Kai kurių Europos Sąjungos regionų, ypač Rytų, pramonės struktūra keičiasi. Šie pokyčiai skatina didesnį darbo jėgos mobilumą ir persikvalifikavimą. Aš tai žinau iš savo patirties, nes esu iš Čekijos Respublikos pramoninio regiono, kuris buvo industrializuotas, tad puikiai suvokiu viso to poveikį, ypač dirbančioms moterims.

Kita susijusi problema – gamyklų perkėlimas į šalis už Europos Sąjungos ribų, kur darbo jėga yra pigesnė. Moterų užimtumui taip pat kelia grėsmę pigų prekių srautas iš Azijos, taip pat iš kitų šalių, kur gaminami dideli kiekiai prekių, skirtų užsienio rinkoms, o ne vidaus rinkai, kur maža perkamoji galia. Visi šie veiksniai daro pastebimą poveikį moterų įdarbinimui pramonėje, o neigiamus padarinius reikia palaipsniui šalinti.

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, statistika sako, kad visoje Europos Sąjungoje, pagal kiekvieną amžiaus grupę, dirba daugiau vyrų nei moterų. Tai gali būti nulemta asmeninio pasirinkimo ar tradicijų, bet dažnai būna dėl diskriminacijos įsidarbinant. Be to, visose Europos Sąjungos valstybėse narėse moterys vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai. Taigi labai svarbu taikyti teisines ir normines priemones, primenant verslininkams ir darbdaviams jų pareigą vadovautis lygių teisių principu, ir ne tik darbo užmokesčio atžvilgiu.

Neproporcingą moterų dalyvavimą pramonėje reikėtų vertinti racionaliai, nes „moteriškomis“ vadinamos pramonės srityse gali būti reikalinga mažiau fizinių ir protinių pastangų. Moterims gali būti patarta dėl jų pagalvoti, bet tai nereiškia, kad turi būti mokamas mažas darbo užmokestis. Sunku įsivaizduoti, kad daugiau vyrų nei moterų dirbtų nėrinių pramonėje arba kad daugiau moterų nei vyrų dirbtų metalo lydymo pramonėje. Be to, dėl meninio elemento mano minėtoje nėrinių pramonėje gali būti aukštesni atlyginimai nei, pavyzdžiui, maisto pramonėje.

Svarbu užtikrinti, kad vyrai ir moterys gautų vienodą darbo užmokestį įvairiose srityse ir kad būtų pašalintas išnaudojimas ir (arba) pakeista netinkama praktika ir sąlygos darbo vietoje. Reikia skatinti darbą ne visą dieną, ypač moterų, tuo pat metu taikant įvairias lanksčias priemones, sudarant sąlygas persikvalifikavimui ir mokymuisi.

Savo kalbose ir pateiktuose siūlymuose aš ne kartą siūliau ne tik užtikrinti galimybę grįžti į darbo vietą po motinystės ar tėvystės atostogų, bet ir tokias motinystės ar tėvystės atostogas priskirti darbo laikui ir atitinkamu metu mokėti piniginius mokėjimus. Taip būtų išvengta mažų pensijų ir tai padėtų sumažinti nedarbo lygį. Visų pirma tai padėtų užtikrinti tinkamą vaikų auklėjimą ir raidą, kurie yra kiekvienos šeimos, kiekvienos šalies ir Europos Sąjungos ateitis.

  Lydia Schenardi (NI). – (FR) Gerb. Pirmininke, skaitant šį pranešimą norisi pasakyti: „Vakarų fronte ramu“ – kitaip tariant, nieko nauja.

Vaizdas vis tas pats: stereotipai vyrauja parenkant švietimo ir profesinio rengimo gaires, per didelė moterų dalis kai kuriuose sektoriuose (pavyzdžiui, tekstilės pramonėje), darbo užmokesčio, sąlygų ir pareigų paaukštinimo galimybių skirtumas. Tačiau rekomendacijos nesikeičia: skatinti vyrų ir moterų lygybę profesinėje veikloje, siekiant vienodo darbo užmokesčio ir dalyvavimo bendrovės valdyme, kuriant vaikų priežiūros struktūrą ir taikant lanksčią įsidarbinimo sistemą.

Tai puiku, bet kas toliau? Ką konkrečiai šis kelioliktas pranešimas apie moterų teises pakeis, tiek pramonės sektoriuje, tiek už jo ribų? Nors taikomos „pozityviu veikimu“ pagrįstos strategijos – klaidinanti formuluotė, nes iš tikrųjų reiškia privalomas kvotas – požiūris į lytis ganėtinai sunkiai kinta į gerąją pusę.

Moterys natūraliai imsis kokių nors vaidmenų bendrovėse ne dėl lygybės įtvirtinimo ir diskriminacijos šalinimo vardan taikomų privalomų struktūrų, kurios kartais gali būti nenatūralios. Moterys nėra taip rimtai neįgalios, kad jas reikėtų sistemingai primesti, jog jos būtų priimtos. Skatinimo priemonės neturėtų būti prievartos priemonėmis.

Dar daugiau, taikydami ES pagrindinių teisių chartiją neturime pamiršti, kad reikia taip pat palikti kiekvieno verslininko nuožiūrai, ką samdyti ir pasirinkti, jeigu visi darbuotojai traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo jų lyties.

.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Didesnė tekstilės ir aprangos pramonės įmonių, kur yra didesnė dirbančių moterų dalis, koncentracija yra būdinga kai kuriems Europos regionams, tarp jų ir Prešovo regionui, esančiam šiaurės rytų Slovakijoje.

Jeigu norime išsaugoti įsidarbinimo galimybes moterims atsilikusiuose regionuose, kur tekstilės ir aprangos pramonė turi savo tradicijas, mes turime remti šias pramonės šakas kaip produktyvų industrinį sektorių, taikydami tinkamas priemones: naujų programų, skirtų, pavyzdžiui, pristatyti ir reklamuoti naujus produktus specialiose ir tarptautinėse mugėse, kūrimas. Mano nuomone, platesnis Europos technologinės platformos Strateginės tyrimų darbotvarkės taikymas ir poreikis įdiegti inovacines technologijas bei naujus verslo modelius prisidės prie tekstilės ir aprangos pramonės ateities.

Visi žinome, kad nors daugiau moterų studijuoja techninius ir mokslinius dalykus, kliūtys, su kuriomis jos susiduria darbovietėje, priverčia jas atsisakyti mokslinės karjeros pramonėje. Kadangi svarbu išlaikyti tam tikrą mokymo ir žinių standartą, mokslinis darbas turi būti nepertraukiamas. Kai kuriose mokslinėse institucijose nėra numatyta galimybė moterims dirbti dalį darbo laiko namuose, kai nebūtina būti darbo vietoje. Vienas iš specifinių kliūčių yra mentalitetas, susijęs su viršvalandžiais. Dėl šių priežasčių pažangiųjų technologijų sektoriuose dirba mažiau nei vidurkis moterų.

Valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė. Prašytume atitinkamas nacionalines institucijas parengti ir įgyvendinti strategijas, skirtas suderinti darbą ir privatų gyvenimą, palengvinti lankstesnį darbo laiko taikymą ir pagerinti bendrą požiūrį į vaikų priežiūros paslaugas. Taip pat svarbu taikant technines priemones ir, jeigu įmanoma, taip pat finansinę paramą skatinti darbdavius – ypač mažas ir vidutines bendroves – įgyvendinti šias strategijas ir procedūras praktikoje.

Baigdama norėčiau padėkoti pranešėjai Ilda Figueiredo už jos darbą ir mūsų šešėlinei pranešėjai Edit Bauer, kurios dėka galėjome praturtinti pranešimą savo nuomonėmis. Aš taip pat labai vertinu kolegos Dover iš Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę.

Gerb. Pirmininke, pabaigoje norėčiau iškelti vieną techninį klausimą. Šiuose rūmuose labai šalta diskusijų metu, taip pat per šios dienos diskusijas. Šalta salė nesukuria geros parlamento narių darbo aplinkos ir rimtai atsiliepia mūsų sveikatai. Prašyčiau jūsų imtis priemonių, kad sąlygos būtų pagerintos.

  Zita Gurmai (PSE). – (HU) Gerb. Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, mūsų pramonės vystymo ir gamybos sektorių politika gali padėti Europos ekonomikai tapti konkurencingumo, žinių ir darninimo lydere pagal Lisabonos strategijos tikslus.

Lisabonos strategija numato užimtumo rodiklio didėjimą, žymų moterų užimtumo didėjimą, poreikį sudaryti tinkamas darbuotojų moterų įdarbinimo sąlygas ir plataus masto paramą lygių galimybių sudarymui – bet visų pirma teigiamą moterų vaidmenį ekonomikoje.

Kiekvienoje pramonės šakoje turi būti sudarytos lygios galimybės: įsidarbinimo, darbo užmokesčio, pareigų paaukštinimo, profesinio švietimo ir mokymo užtikrinimo, įvairių lankstaus darbo formų galimybės ir stebėsenos ir darbo bei privataus gyvenimo derinimo srityse.

Apskritai moterims pramonėje turi būti sudarytos tinkamos darbo sąlygos ir joms tinkamai turi būti atstovaujama organizacijose, kurių darbas – ginti jų interesus. Šioms sritims taip pat taikomi reikalavimai užtikrinti lyčių lygybę ir čia nuosekliai reikia taikyti lyčių integravimo principus ir praktiką.

Labai svarbu, kad mes gautume teisingą informaciją apie esamus darbo santykius daugelyje iš esmės skirtingų pramonės sektorių ir apie pačių sektorių skirtumus. Formuojant ir rengiant strategijas ir konkrečius siūlymus reikia plataus masto statistinės informacijos. Daugybė tarptautinių valdymo tyrimo projektų parodė, kad moterims būdingos savitos lyderystės savybės gali dideliu mastu prisidėti prie verslo sėkmės. Europa neturėtų prarasti šios galimybės. Ačiū

  Lena Ek (ALDE). – Gerb. Pirmininke, aš sveikinu pranešėjus ir tuos, kurie dirbo su šiuo pranešimu, kad jie puikiai pateikė su moterų vadmeniu pramonėje susijusią statistiką ir nušvietė esamą situaciją Europoje. Vis dėlto, negalima nuslėpti nusivylimo, kad tokie kaip šis dokumentai rengiami nuo 1950 m., o pokyčių matome labai mažai. Tai taikoma moterų pramonėje temai, sveikatos ir moterų sveikatos priežiūros situacijai, karjeros, mokymosi ir savo įgūdžių gerinimo galimybių klausimui, jau nekalbant apie darbo ir šeimyninio gyvenimo suderinimą.

Todėl aš noriu pusę savo kalbėjimo laiko skirti klausimams Komisijai. Pirmiausia tai pasibaisėtina, kad nors praėjo dešimtmečiai, mes turime blogą statistinę situaciją. Tai yra būtent tas klausimas, kurį Komisija turi prašyti pagerinti, kai kalba apie Europos statistiką. Aš manau, kad atsakomybė už tai gula ant Komisijos pečių.

Kai aš prieš 25 metus dirbau universiteto dėstytoja, aš mokiau studentus taisyklių, susijusių su vienodu atlyginimu, kurias tuo metu nustatė Briuselis ir Europos valstybės narės. Teismas bylas nagrinėjo (Danfoss I ir II) daugiau kaip prieš 25 metus. Todėl ar ne laikas naujiems teisės aktams, turintiems didesnės galios? Tai irgi Komisijos pareiga.

Be to, aš noriu, kad į lyčių lygybės gaires būtų įtraukti vidurio laikotarpio sveikatos patikrinimai, nes šiuo metu jose yra tik daug gražių žodžių, tačiau jokių teisės aktų nenusimato.

Ketvirta, pavasarį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus dirbama su Lisabonos rezoliucija. Šie klausimai turi būti tuo metu, kovo mėn., nagrinėjami. Ir penkta, kai Komisija – ir Parlamentas – rengia seminarus su aukšto lygio grupėmis, mes turime taikyti tas pačias taisykles kaip Norvegija taiko pramonės taryboms, t.y. 40 : 60 santykį.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, moterų vaidmuo ekonomikoje didės jau vien tik dėl demografinių problemų. Taigi verta atidžiai išnagrinėti šį klausimą.

Kaip lenkė, moteris ir pagal išsilavinimą fizikė aš galiu pareikšti, kad mano šalyje moterų išsilavinimo lygis yra aukštesnis nei vyrų. Daugiau moterų dalyvauja versle mažų ir vidutinių įmonių sektoriuje. Mokslo pasaulyje nepastebėjau jokios diskriminacijos dėl lyties. Vis dėlto moterys uždirba nuo 15 iki 20 proc. mažiau nei vyrai ir bendrovių vadovavime dalyvauja žymiai mažesnė moterų dalis nei vyrų. Be to, daugiau moterys nei vyrai patiria įsidarbinimo nesaugumą. Taigi nors mokymas ir įvairūs kvalifikacijos tobulinimo būdais yra svarbūs, jų neužtenka, kad būtų sumažinta diskriminacija.

Moterų skurdą nulemia ne tik mažas darbo užmokestis, bet ir pensijų planų pobūdis. Po Lenkijos pensijų reformos buvo įtvirtinta nuostata, kad asmenų, išėjusių į motinystės ar tėvystės atostogas, pensijų įmokos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tai didelė parama moteriai, nes pensijų sistemos dažnai jas smarkiai baudžia už motinystę. Pranešime buvo pažymėta, kad būtina spręsti šią problemą.

Mano nuomone, labai svarbu svarstyti su sveikata ir saugumu susijusius klausimus lyties atžvilgiu, ypač kai moterims reikia atlikti darbus, kurie sukelia raumenų ir skeleto susirgimus. Šis klausimai pranešime taip pat buvo paminėti.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, 1996 m. mano rinkimų apygardoje apatinio trikotažo įmonė uždarė savo gamyklą. 160 žmonių liko be darbo, iš jų beveik visos moterys vidutinio amžiaus, kurios visiškai neturėjo arba turėjo labai mažai kitokių įgūdžių nei dirbti gamykloje. Tik 100 iš šių moterų susirado darbą. Ir tos, kurios jį rado, po 30 darbo metų gamykloje turėjo vėl pradėti dirbti už minimalų atlyginimą, nes joms nebuvo suteiktas joks tolesnis mokymas ir jų ankstesnė patirtis nebuvo pripažinta. Ši gamykla persikėlė į pigesnį ES regioną, o vėliau į Aziją.

Įmonės ir toliau keis savo vietą ieškodamos pigesnės darbo jėgos, todėl mes turime apsaugoti moteris, ypač dirbančias tokiose srityse kaip tekstilė, pasiūlydami joms galimybę didinti savo įgūdžius ir suteikdami nuolatinio mokymosi galimybę.

Taip pat norėčiau trumpai pakalbėti apie stažuotes: Airijoje tik 5 proc. moterų mokosi. Tai yra dviguba problema. Ar jos skatinamos būti santechnikėmis ir stalėmis? Ar tai tik nėra ta problema, kad daugelyje sričių stažuotės išnyko?

Pačios stažuotės buvo labai geras būdas informacijai ir įgūdžiams perduoti ir būti pripažintiems. Netekus stažuočių mes neleidžiame žmonėms – vyrams ir moterims – perduoti savo įgūdžių ir atimame galimybę būti pripažintiems.

  Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) Norėčiau atkreipti dėmesį į tris susijusius klausimus.

Darbdaviai privalo išmokti neskirti moterims netinkamų darbų ar darbų, kuriuos atliekant nepakankamai vertinami jų gabumai. Europos Sąjungos institucijos turėtų stebėti jų paramą gaunančias organizacijas ir įsitikinti, kad jos atsižvelgia į Bendrijos teisyną. Nors yra įvairių nuomonių, visuomenės nariai turėtų atsižvelgti į faktą, kad vyrai ir moterys yra skirtingi, bet tuo pačiu papildo vieni kitus. Tai pagrindinis gyvenimo principas ir turėtų būti pagrindiniu principu atsižvelgiant į vyrų ir moterų lygių galimybių strategiją.

Darbo rinkoje ir visuomenėje labai svarbi įvairovė ir suderinamumas. Ponios Figueiredo ataskaitoje pabrėžiama Lisabonos strategijos įgyvendinimo atsakomybė atsižvelgiant į Europos „demografinę žiemą“. Ataskaitoje akcentuojamas pavojus sveikatai ir įvairių tipų profesinės ligos, kurios vyrams ir moterims yra skirtingos.

Visiškai palaikau pranešėjos pageidavimą išanalizuoti esamą padėtį ir jos pasekmes. Tokia analizė turi apimti konkrečią įtaką motinystei. Dėl galimos karjeros negali grėsti pavojus būsimo motinų sveikatai. Pramonės sektorius negali bausti moterų už tai, kad jos nori turėti vaikų ir turi sudaryti sąlygas grįžti į užimamas pareigas pasibaigus motinystės atostogoms.

  Edite Estrela (PSE). – (PT) Pone Prezidente, Pekino veiksmų platforma tvirtina, kad be aktyvaus moterų dalyvavimo ir atsižvelgimo į moterų nuomonę visais sprendimų priėmimo lygiais, negalima pasiekti lygių teisių ir vystymo tikslų. Be to, norint įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus reikia padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Moterys sudaro 59 proc. aukštąjį mokslą baigusių žmonių, todėl sunku suprasti, kodėl didžiąją moterų darbų dalį sudaro ne visos darbo dienos darbai, kartais nesaugūs ir pavojingi, prastai apmokami ir beveik neteikiantys karjeros galimybių.

Ponios Figueiredo, kurią noriu pasveikinti, ataskaita apima du pasiūlymus, kuriuos norėčiau pabrėžti: pirmasis yra moterų verslininkystės skatinimas. Atsižvelgiant į tai, kad svarstant savojo verslo galimybes į šeimynines aplinkybes atsižvelgia 61 proc. moterų, palyginus su 49 proc. vyrų, būtina imtis priemonių siekiant suderinti profesinius siekius su šeimos ir asmeniniu gyvenimu.

Kitas pasiūlymas susijęs su ilgomis darbo valandomis. Komisija turi ištirti neigiamas ilgų darbo valandų pasekmes, būtent pasekmes šeimai ir atskiriems asmenims bei socialines pasekmes, pvz., vaikų palikimas vienų kelioms valandoms, dėl ko jiems gali nesisekti mokykloje ir jie gali būti pastūmėti į nusikalstamumą. Šalys narės turi būti paskatintos gerinti įsipareigojimų stebėjimą, pagal kuriuos darbuotojai priverčiami dirbti ilgiau negu numatytas darbo valandas ir taikyti griežtesnes bausmes.

  Petya Stavreva (PPE-DE). – (BG) Ponia Komisare, pone Prezidente, kolegos, lygiateisis vyrų ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra pastovaus ekonomikos augimo ir harmoningo visuomenės vystymo sąlyga.

Per kelis pastaruosius dešimtmečius Europa padarė didelę pažangą skatindama lyčių lygybę. Moterų vaidmens pramonėje ataskaita apibendrina kai kuriuos pasiekimus ir skatina griežčiau taikyti lygybės principus.

Deja tenka atkreipti dėmesį, kad neatsižvelgiant į esamą teisinę struktūrą, tam tikros ES direktyvos ir sprendimai lieka tinkamai neįgyvendinti. Moterų vaidmuo pramonėje turėtų būti pagrįstas vienodo užmokesčio ir lygiaverčio dalyvavimo priimant sprendimus principais.

Darbo rinkos padėties Šalyse narėse tyrimas rodo, kad moterims nenuosekliai atstovaujama įvairiuose sektoriuose. Taip yra paslaugų sektoriuje aukštųjų technologijų srityje.

Tinkamų darbų skatinimas yra integrinė Europos Sąjungos vertybių dalis ir Šalys narės turi imtis efektyvių priemonių įgyvendinant standartus ir garantuojant tinkamus darbus įvairiuose pramonės sektoriuose.

Visi susidūrėme su iššūkiu taikant tam tikras strategijas atsižvelgiant į darbą, asmeninį ir šeimos gyvenimą. Europos piliečiai, vyrai ir moterys, nusipelno naudotis lygiomis galimybėmis ir turėtų būti lygūs ne tik popieriuje bet ir gyvenime. Ačiū.

  Britta Thomsen (PSE). – (DA) Pone Prezidente, norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui už labai išsamią ataskaitą, kurioje pagrindinis dėmesys teikiamas didėjančiai lyčių nelygybei darbo rinkoje tuo metu, kai mes vieni kitiems žadame kovoti su nevienodais atlyginimais ir siekiame lyčių lygybės. Moterys dirba mažiausiai apmokamus nekvalifikuotus darbus ir gali būti, kad jų sąlygos dar labiau blogės, jeigu nedelsdami nepritaikysim planinių mokymų. Privalome sudaryti atskirų sektorių lyčių statistiką atlyginimų lygiu ir lyčių balanso lygiu. Menkos šių sričių žinios yra visiškai nepriimtinas faktas. Kaip galime pakeisti tvarką, jeigu aiškiai nežinome esamos padėties?

Be to turime išvystyti pramonės strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir specifinius moterims tenkančius iššūkius atsižvelgiant į užmokestį, vaikų gimdymą, nesaugius darbus ir monotonišką, pasikartojantį darbą. Tai turi būti daroma bendradarbiaujant visais socialiniais lygiais ir užtikrinant, kad moterys yra tinkamai atstovaujamos savo organizacijose.

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, mums pateiktame pasiūlyme sprendžiamas labai svarbus klausimas, dėl kurio nuolat vyksta diskusijos pasaulio mastu. Moterų vaidmuo pramonėje veikia visus visuomenės aspektus ir jis labai plačiai susijęs su užimtumu ir aprūpinimu, šeimos ir vaiko politika, jau nekalbant apie ekonomikos politiką. Taip, lygybės teisės aktai užtikrina moterų galimybę išeiti motinystės atostogų, tačiau faktai rodo, kad jos patiria diskriminaciją karjeros kilimo ir finansų srityje, nors ji nedidelė (vykdant įstatymus), tačiau vis tiek paplitusi nelanksčioje verslo kultūroje.

Pastarosiomis savaitėmis Airijoje nuvilnijo atviro nepasitenkinimo banga, kai žiniasklaidos finansininkas išreiškė būtent šią mintį ir buvo griežtai pasmerktas. Nėra prasmės aklai neigti tai, kas visiškai akivaizdu. Galbūt šis, priešais mus esantis, pranešimas turėtų turėti paantraštę „Motinystė ir neapykanta moterims“, kaip kad buvo šaukiama šalies laikraščio Sunday Tribune vedamajame straipsnyje praeitą savaitę.

Mes Europos Parlamente turime patvirtinti šį pranešimą – su kuriuo aš visiškai sutinku – nes, viena vertus, pramonei reikia moterų visuose lygiuose, o, kita vertus, visuomenei reikia vaikų. Mes visi įskaitant darbdavius ir pramonininkus turime gerbti motinystę ir motinystės bei tėvystės atostogas, nes tai yra pagrindinės socialinės vertybės. Nors aš ir nusivyliau privalomomis moterų įtraukimo kvotomis, naudojamomis politikoje ir versle, mano tikėjimas sistema, kurioje žmogaus padėtį visuomenėje nulemia jo gabumai, nuolat smarkiai išbandomas kuo vyresnė ir kuo, tikėtina, išmintingesnė tampu.

Norėčiau pasveikinti pranešėją. Galbūt yra viena ar dvi dalys, dėl kurių aš abejočiau, tačiau aš pritariu jos pranešimui, ir aš manau, kad mums visiems čia esantiems reikėtų paremti šį labai gerą pranešimą, kuriam parengti įdėta tiek daug darbo.

  Teresa Riera Madurell (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, aš taip pat noriu pasveikinti pranešėją už jos darbą ir atvirą nuostatą, leidusią mums visiems bendrąją bendrovių pareigą – gerbti dirbančių moterų ir vyrų lygybės principą – paversti konkrečiomis priemonėmis.

Jos pranešimas apima priemones, užtikrinančias lygias galimybes įdarbinimo, mokymo ir profesinio tobulėjimo atžvilgiu; priemones, atsižvelgiančias į lygias moterų ir vyrų įdarbinimo teises, įskaitant (ir ypač pabrėžtinai) apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo; taip pat priemones, leidžiančias lengviau suderinti asmeninį ir šeimos gyvenimą bei darbo santykius.

Tačiau bene naujausias įnašas pirmiausia būtų galios pasidalijimo priemonės: pavyzdžiui, galėtų būti lygus moterų ir vyrų skaičius bendrovių valdybose ir visuose postuose, kur priimami sprendimai pagal naująjį įstatymą, įvestą mano šalyje, Ispanijoje.

Be to, rekomenduojama, kad kiekviena bendrovė įgyvendintų savo pačios sudarytą lygybės planą. Todėl tai pagrindinis Europos Sąjungos strateginiam sektoriui skirtas pranešimas.

  Roselyne Lefrançois (PSE). – (FR) Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi, kad Parlamentas ėmėsi iniciatyvos pateikti šį pranešimą, nes nepaisant to, kad moterų vaidmuo pramonės srityje yra be galo svarbus, bendra jų profesinė padėtis ir toliau kelia daugiau rūpesčių nei vyrų padėtis.

Taigi pranešime pabrėžiama, jog yra daug moterų diskriminavimo situacijų, kurias reikia spręsti nedelsiant, ypač moterų apribojimus tam tikrais sektoriais ir tam tikromis menkai apmokamo ir ribotų perspektyvų karjeros atžvilgiu darbo rūšimis, jų pateikimą kaip netipiškų darbuotojų, ypač tų, kurios gali dirbti nepilną darbo dieną, taip pat šalinti sunkumus, kuriuos jos patiria vėl grįždamos į darbo rinką po motinystės atostogų.

Manau, kad viena iš minėtos veiklos, galinčios pataisyti šias aplinkybes, krypčių – mintis apie apdovanojimus bendrovėms, skatinančioms profesinio ir šeimos gyvenimo suderinamumą, yra gana įdomi, ir iš tiesų turėtų būti gerinamos moterų karjeros perspektyvos, skatinant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.

Tačiau turiu pareikšti šiokį tokį priekaištą dėl pranešimo formos. Manau, kad tekstas yra per ilgas ir netinkamai struktūruotas, o tai pablogina jo suprantamumą ir efektyvumą.

  Gabriela Creţu (PSE). – (RO) Šis pranešimas tikriausiai sukuria įspūdį, kad kalbame apie moterų nedalyvavimą pramonėje. Tačiau tai tik viena iš jo temų. Vis dėlto šis pranešimas pabrėžia būtent moterų dalyvavimą pramonėje: moterys dirba mažai apmokamą darbą mažai apmokamose pramonės šakose, jos sudaro daugumą ten, kur nėra jokių profesinių sąjungų – iš to seka, kad kolektyvinės sutartys neteikia jokių garantijų; moterys dirba pažeidžiamose pramonės šakose, ir jas pirmiausia atleidžia masinio atleidimo atveju. Moterys yra darbo vietose, tačiau jų nematyti valdymo struktūrose. Jos gauna tik darbą; jos negauna teisės daryti sprendimus.

Šiame pranešime kalbama apie tai, ko trūksta, bet jame taip pat kalbama ir apie tai, ką moterys turi. Moterys turi išsilavinimą, bet neturi jokių kvalifikacijų; jos kenčia nuo profesinių ligų, kurios tokiomis nepripažįstamos; jos nori mokytis ir sukakus keturiasdešimčiai, tačiau neturi galimybės to daryti. Jos yra motinos, bet nėra vaikų darželių. Vyrai tampa tėvais, ir jie taip pat neturi vaikų darželių, tačiau jie turi savo žmonas.

Ką reikia daryti? Esami reglamentai, mūsų pranešimai, Komisijos gairės dėl lyčių integravimo – visa tai rodo, kad mes žinome, ką reikia daryti. Mes ir Komisija turime atsiminti, ir, svarbiausia, priminti valstybėms narėms, kad gyventojai, ypač moterys, nevertina mūsų veiklos pagal tai, kiek sprendimų priimame, bet pagal mūsų gebėjimus ir norus šiuos sprendimus įgyvendinti. Regis, pastarųjų trūksta.

PIRMININKAUJA: M. ROTHE
Pirmininko pavaduotoja

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Gerb. Pirmininke, tik tarp 14 % ir 25 % dirbančių moterų Europos Sąjungoje dirba pramonės srityje. Be to, jų dalyvavimas skirtinguose pramonės sektoriuose yra netolygus dėl stereotipų, paveikiančių išsilavinimo ir profesijos pasirinkimą.

Moterys dirba daugiausia tekstilės, aprangos, avalynės, maisto ir maisto perdirbimo sektoriuose, kur užmokestis yra apskritai žemas. Moterys itin mažai dalyvauja labai gerai apmokamuose pažangiuose technologijos sektoriuose. Valstybės narės turi sudaryti programas, skirtas moterų lavinimui ir jų verslumo skatinimui. Jos taip pat turi pasiūlyti finansinę paramą tokioms programoms. Be to, pramonės sektoriuje dirbančioms moterims reikia stimulo reguliariai gerinti jų kvalifikacijas.

Kiekvienos valstybės narės pareiga yra laikytis vienodo atlyginimo principo, užtikrinti nežeminančias darbo sąlygas ir galimybę plėtoti profesinę karjerą, tuo pačiu metu gerbiant socialines vertybes, kaip antai motinystė ir tėvystė. Atitiktis socialiniams standartams kaip teisė į saugumą, socialinę apsaugą ir laisvę burtis į asociacijas padės pašalinti visas moterų diskriminavimo darbe formas.

Galiausiai norėčiau pasveikinti I. Figueiredo labai gerai parengus pranešimą.

  Ljudmila Novak (PPE-DE). – (SL) Tai, ką kalbame apie moteris pramonės srityje, lygiai taip pat galime pasakyti apie moteris versle ir sveikatos priežiūros srityje. Iš prigimties vyrai ir moterys turi skirtingus fizinius gebėjimus, todėl kai kurie darbai daugiau tinka moterims, o kai kurie – vyrams. Tačiau tais atvejais, kai darbo kokybė ir efektyvumas nepriklauso nuo fizinės jėgos, neleistina, kad moterims būtų mokama mažiau negu jų vyriškosios lyties kolegoms. Be to, yra būtent moteriškų užsiėmimų, kurie automatiškai apmokami mažiau, nes yra tokie, nors jie anaiptol nėra lengvi ir reikalauja didelių pastangų.

Girdėjome mūsų Parlamento nario pasisakymą, kuriame teigiama, kad panašius pranešimus apie moterų nelygybę girdėjome prieš 30 metų. Kodėl niekas nepasikeitė? Arba kodėl pokyčiai tokie lėti? Ar dėl to kaltas verslas? Manau, kad turime aiškiai įvardyti atsakingas šalis ir dėti daugiau atsakingų ir ryžtingų pastangų, kad užtikrintume, jog moterų padėtis šioje srityje pagaliau pakryps labiau teigiama linkme.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Kalbėdami apie moteris pramonės srityje, turime taip pat kalbėti apie išlavinimą, mokslinius tyrimus ir verslumą. Moterų teisių komitete Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas mums pateikė pranešimą apie moterų vaidmenį pramonėje. 15 % žmonių su aukštuoju išsilavinimu yra moterys. 2006 m. moterys sudarė 33 % bendro Europos tyrėjų ir tiktai 18 % tyrėjų, veikiančių privačiame sektoriuje, skaičiaus. Tačiau reikia pabrėžti, kad tiktai 28 % moterų tyrėjų turi vaikų. Didesni darbo užmokesčiai yra pramonės srityje, ypač naftos ir chemikalų pramonės šakose, transporto, elektros ir automobilių pramonės srityse.

Tačiau kalbant apie užmokestį, visur Europoje akivaizdus atotrūkis tarp lyčių (maždaug 20 % įmonių valdyme ir 19 % technikoje/moksle). 34 % moterų, dirbančių pramonės srityje, turi vaikų, ir turime pabrėžti, kad tiktai 20 % pramonės verslininkų yra moterys. Todėl turime labiau atsižvelgti į moterų išsilavinimą ir mokymą, o ypač teikiant vaikų priežiūros galimybes.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, noriu padėkoti visiems nariams už labai įdomias diskusijas, ir aš pasinaudosiu galimybe atsakyti į keletą jūsų klausimų.

Atsakymas į I. Figueiredo klausimą. Tai tiesa, kad lyčių lygybės programa baigiasi 2008 m., tačiau 2007-2013 m. Europos socialinio fondo reglamentas įtraukia lyčių lygybės klausimą kaip horizontalųjį prioritetą.

Atsakymas į E. Bauer klausimą. Mes jau surengėme jūsų minėto labai svarbaus teisinio klausimo – teisių į pensiją perkėlimo – pirmąjį svarstymą, o EPSCO Taryba jį svarstė 2007 m. gruodžio mėn. Mes tikimės padaryti sparčią pažangą per 2008 m.

Atsakymas į A. Jäätteenmäki klausimą. Aš žinau, kad ji nėra Parlamento narė, tačiau jos klausimas buvo labai svarbus, todėl aš noriu į jį atsakyti. 2007 m. liepos mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų. Jame Komisija paskelbė, kad 2008 m. ji išnagrinės esamų teisės aktų, juose pateikiamų teisinių priemonių, taikomų sprendžiant darbo užmokesčio skirtumo klausimą tinkamumo požiūriu, tinkamumą ir, jei reiks, pasiūlys Bendrijos teisinės sistemos pakeitimus. Atsižvelgdama į šią analizę Komisija gali siūlyti bet kokius būtinus esamo teisinio pagrindo pakeitimus.

Atsakymas į R. Romeva i Rueda klausimą. Kovos su diskriminavimu ir lyčių lygybės teisės aktas netrukdo valstybėms narėms kurti ir įgyvendinti teigiamas priemones. Komisija palaiko nuomonę dėl didesnės moterų proporcijos sprendimų priėmimo procese. Mes sukursime moterų tinklą sprendimų priėmimo vietose tikriausiai per 2008 m.

Atsakymas į V. Flasarová klausimą. Mes negalime apsisaugoti nuo įmonių vietos keitimo, tačiau mes turime priemonių šiai problemai spręsti. 2007 m. kaip tik laiku šiuo tikslu buvo sukurtas Europos globalizacijos padarinių fondas.

Atsakymas į L. Ek klausimą dėl statistikos. Komisija tęsia bendradarbiavimą su Eurostat siekdama sudaryti specialią lyčių lygybės statistiką. Gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo Dublino fondas savo reguliariose ataskaitose atsižvelgia į lyčių lygybę. 2009 m. jose bus reguliariai skelbiama informacija dėl mokslinių tyrimų statistikos moterų klausimu.

Atsakymas į A. Doyle klausimą dėl motinystės atostogų. Komisija turi parengti galimų teisinių priemonių, įgyvendinančių naujas atostogų formas – įvaikinimo atostogas, atostogas šeimos nariams, kitiems nei vaikai, slaugyti – poveikio vertinimą.

  Ilda Figueiredo, pranešėja. − (PT) Gerb. Pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti kolegoms Parlamento nariams bei Komisijos narei už jų šiandieninius žodžius bei už jų įnašą, dėl kurių šie debatai tapo kur kas rezultatyvesni.

Tačiau, kaip jau darė ir kiti, taip pat reikalauju imtis tolesnių praktinių priemonių. Šiuos mūsų pateiktus pasiūlymus turi realiai pajusti įmonės, dirbančios moterys ir jų šeimos, nes nepriimtina, kaip šiandien čia teigė įvairūs žmonės, kad praėjus 30 metų po to, kai direktyva numatė vienodą atlyginimą, mes vis dar matome akivaizdų 30 % skirtumą tarp pramonės srityje dirbančių vyrų ir moterų vidutinio darbo užmokesčio. Šis skaičius dvigubai didesnis už vidutinį Europos Sąjungos darbo užmokesčio skirtumą.

Todėl negalime leisti, kad ši padėtis tęstųsi dar 30 metų, ir todėl kreipiuosi į Komisiją, taip pat į valstybes nares, kad jos imtųsi konkrečių priemonių. Jos gali būti įstatyminės arba gali apimti geresnę kontrolę, tačiau turi kur kas labiau užtikrinti lygias teises ir galimybes bei labiau skatinti siekti šio tikslo, kuris turi būti įgyvendintas per išsilavinimą ir mokymą. Kaip čia šiandien buvo pabrėžta, taip pat turime kovoti su stereotipais ir užtikrinti, kad darbo valandų, darbo laiko ir darbo vietų organizavimas geriau atitiktų moterų teises, o taip pat teisę į motinystę ir tėvystę, kurios pripažintos pagrindinėmis Europos Sąjungos socialinėmis vertėmis.

  Pirmininkas. – Debatai baigti.

Balsavimas įvyks šiandien.

Rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklė 142)

  Gyula Hegyi (PSE), raštu – (HU) Sveikinu šį svarbų pranešimą ir norėčiau pabrėžti, kad moterys ypač kenčia nuo profesinių ligų. Viename naujame tyrime minima, kad Europos Sąjungoje 140 000 žmonių – taigi šiame kontekste trys su puse procento – kasmet miršta dėl profesinių ligų, ir viena iš svarbiausių priežasčių yra chemikalai. Chemikalai sukelia 86 % su vėžiu susijusių profesinių ligų.

Čia svarbu tai, kad moterys, kurios apskritai gyvena ilgiau negu vyrai, kaip grupė yra jautresnės chemikalams ir todėl pažeidžiamesnės, nes chemikalai palaipsniui kaupiasi jų riebaliniame audinyje ir gali būti perduoti jų būsimiems vaikams. Taigi mums reikia tinkamai apgalvoti Europos strategiją, kad sumažėtų profesinių ligų ir mirčių skaičius bei kad suteiktume moterims maksimalią apsaugą.

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Nors pranešime apie moterų vaidmenį pramonės srityje teisingai pabrėžiama daug sunkumų, su kuriais moterys susiduria darbo rinkoje ir tam tikruose ekonominiuose sektoriuose, iš šio teksto pasiūlymų ryškėja du klausimai.

Pirma, pranešime, regis, ignoruojamos įstatymų leidėjų veiklos ribos. Europos teisės arsenalas šiuo metu yra vienas iš dosniausių pasaulyje moterų teisių ir lyčių lygybės atžvilgiu. Todėl išrinktieji atstovai ir gyventojai gali pakankamai užtikrinti pagarbą moterų teisėms Europos Sąjungoje. To pasekmė – daugybę kartų pareiškiamo ketinimo nauda yra menka.

Antra, pranešime pateikiamas pasiūlymas, kuris yra mažų mažiausiai keistas: teiginys, kad moterų kvotos privačių įmonių valdybose turi būti nustatomos teisiškai, rimtai pažeidžia asmens laisves ir daro moterims menką paslaugą. Tokia moterų traktuotė, panašesnė į labdarą nei į lygybę, dar labiau pašalins jas iš tam tikrų visuomenės sektorių.

Mūsų piliečiai dabar laukia, kad palaikytume juos, paversdami paversdami savo žodžius veiksmais.

  Marianne Mikko (PSE), raštu. – Lisabonos tikslai, nustatyti 2000 m., tikriausiai nebus įgyvendinti iki 2010 m. kaip numatyta pradžioje.

Dėl šios nesėkmės labiausiai reikia kaltinti esamą lyčių struktūrą ir požiūrį. Europa tinkamai neišnaudoja pusės savo populiacijos potencialo. Moterys neturi vienodų siekio galimybių didelės pridėtinės vertės pramonėje.

Be to, moterims nėra tinkamai atstovaujama socialiniame dialoge. Nei darbdavių organizacijose, nei profesinėse sąjungose ir viešajame sektoriuje nėra pakankamai moterų, užimančių aukštus postus.

Keista ir kelia nerimą, kad dėl darbo ateities ir visuomenės ateities sprendžia pusė visuomenės, kuri neprisiima tokios pačios atsakomybės už vaikų auginimą ir namų ūkio priežiūrą.

Vis labiau siekiant didinti produktyvumą naudojamos antisocialinės priemonės, pvz., neapmokami viršvalandžiai ir nekompensuojamas darbuotojų lankstumas. Kaina, kuria mes sumokame už šį apgaulingą didėjimą, yra per didelė.

Valstybės narės turi smarkiai padidinti savo dėmesį į lyčių lygybę socialinio dialogo metu. Taip pat daugelis valstybių narių turi pagerinti savo vaidmenį socialiniame dialoge, kurio metu nustatoma politika.

Moterys turi didžiausią potencialą spartinti mūsų modernių technologijų pramonės plėtrą. Europa turi jį išnaudoti.

4. Antrasis interneto reglamentavimo forumas, vykęs Rio de Žaneire 2007 m. nuo lapkričio 12 iki 15 d. (debatai)

  Pirmininkas. – Kitas punktas yra Komisijos ataskaita dėl Interneto reglamentavimo forumo, vykusio Rio de Žaneire praėjusių metų lapkritį, rezultatų.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, Interneto reglamentavimo forumo (IGF) idėja gimė 2005 m. lapkričio mėn. Tunise vykusio pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl informacinės visuomenės metu. Jis buvo apibrėžiamas kaip neprivalomas forumas, skirtas suinteresuotų šalių politinėms diskusijoms.

Komisija palaiko tokios formos forumą. Iki šiol surengti du susitikimai: 2006 m. Atėnuose ir 2007 m. Rio de Žaneire. Komisija džiaugiasi tokios formos forumu. Taip pat Komisija džiaugiasi, kad forume dalyvauja Parlamentas, ir ji yra jam dėkinga už puikų bendradarbiavimą abiejų susitikimų metu.

Kaip ir ankstesniais metais susitikimo Rio de Ženeire metu buvo pateiktas puikus pagrindas vertingiems pasikeitimams, kurie leido sužinoti daug nuomonių aktualiais klausimais.

Todėl Komisija mano, kad verta palaikyti pagrindinius forumo bruožus, o ypač įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimą ir jo neįpareigojantį pobūdį.

Taip pat aš norėčiau padėkoti jums už suteiktą man galimybę pakalbėti šiek tiek išsamiau apie IGF (mes priėmėme šią santrumpą), kuris vyko lapkričio mėn. Rio de Žaneire.

Pirmiausia aš noriu padėkoti C. Trautmann, M. Harbour, M. Badia i Cutchet ir G. Hökmark, kurie atstovavo Parlamentui šiame susitikime, už jų aktyvų dalyvavimą ir už puikų tolesnį jų bendradarbiavimą. Tai leido mums – dar kartą šiais metais – pabrėžti daugelį Europos prioritetų, tokių kaip žodžio laisvė, skaitmeninio atotrūkio sumažinimas, sauga ir vaikų apsauga internete.

Labai svarbu Europai šiuos klausimus iškelti į pirmas tarptautinės darbotvarkės vietas. Komisija palaiko IGF. Ši koncepcija, parengta pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl informacinės visuomenės metu, vis dar labai vertinga, ir visi paminėti klausimai yra labai naudingi siekiant paspartinti veiksmus šioje konkrečioje srityje.

Iš tikrųjų, esant didžiuliam su internetu susijusių dalykų skaičiui dalyvių skaičius – apie 3100 – aiškiai parodė, kad iš tikrųjų yra poreikis turėti tokią diskusijų vietą.

Faktas, kad forumo rezultatai nevirto jokiu priimtu tekstu, turi būti laikomas proceso pranašumu, o ne trūkumu. Forumas leidžia atvirai keistis nuomonėmis, nedarant jokio spaudimo tam tikras išvadas apginti priimant saistantį dokumentą.

Tai gali būti panaudota kaip pagrindas gerinti kitų interesų supratimą ir gali praskinti kelią bendrų sprendimų suradimui. Dinaminių koalicijų atsiradimas forume yra vienas iš pavyzdžių, kad IGF gali veikti kaip platforma, kur žmonės, kurie dalijasi bendrais interesais, gali toliau bendradarbiauti.

Todėl dar kartą Rio dė Ženeiro interneto reglamentavimo forumo susitikimo metu buvo pateiktas puikus pagrindas vertingiems nuomonių pasikeitimams, kurie leido sužinoti daug nuomonių aktualiais klausimais.

Taip pat norėčiau dar kartą padėkoti nariams ir tikiuosi mes tęsime savo puikų bendradarbiavimą, nes tai yra viena iš daugiausiai žadančių mūsų būsimo darbo sričių.

  Gunnar Hökmark, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, labai svarbu pabrėžti, kad didžiulius pasikeitimus interneto ir IRT naudojimas sukėlė ne tik atskirose bendruomenėse, bet ir visame pasaulyje. Visuose visuomenės sektoriuose interneto įtaka pakeitė nusistovėjusius šablonus ir galimybes. Tai labai svarbu siekiant išlaikyti ateities perspektyvą, nes interneto galia – jo savarankiškumas, jo galimybės ir sugebėjimas prisitaikyti prie įvairių visuomenės sąlygų ir poreikių – pagrįsta dideliu įvairių dalyvių ir operatorių skaičiumi.

Tai labai svarbu, nes, kai mes kalbame apie ateitį, turime užtikrinti, kad jį būtų galima naudoti siekiant panaikinti atstumus tarp žmonių ir šalių, padėti kovoti su skurdu ir skatinti vystymąsi, o tai labai svarbu, pavyzdžiui, siekiant tūkstantmečio vystymosi tikslų. Atsirandančios naujos technologijos irgi turi būti panaudotos užtikrinti, kad interneto naudojimas taptų lengvesnis daugelyje bendruomenių.

Mes Europos Sąjungoje turime tris svarbius dalykus, į kuriuos turime sutelkti dėmesį. Pirmiausia, turime užtikrinti, kad mes esame atsidavę ir remiame IGF procesą ir jo nepriklausomą bei neprivalomą pobūdį. Tai itin svarbu, nes tai yra geras procesas, kuris yra daug dinamiškesnis, kai jis yra nepriklausomas ir nesaistantis.

Antra, mes turime prisidėti prie kito IGF surengimo Naujajame Delyje ir užtikrinti, kad siekdami pabrėžti ne tik jo nepriklausomybę, bet ir galimybes surengsime diskusijas su parlamentarais ir pilietine visuomene. Trečia, mes turime užtikrinti, kad internetas garantuotų laisvę ir žodžio laisvę.

  Catherine Trautmann, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, Antrasis interneto reglamentavimo forumas buvo surengtas Rio de Žaneire pernai nuo lapkričio 12 iki 15 d., ir jį aplankė 2100 žmonių iš visų penkių žemynų, atstovaujančių suinteresuotoms interneto grupėms iš visų visuomeninių ir privačių sektorių.

Forumas suteikia palankų kontekstą, kuriame siekiama spręsti būsimas IRT problemas. Remiantis bendra kultūra ir partneryste, forume pasiekiami sprendimai, kuriuos ketinama priimti būsimuose pasaulio viršūnių susitikimuose žinių visuomenės klausimais arba kuriuos ketinama atskirai priimti mūsų valstybėse.

Jis taip pat suteikia galimybę atvirai kalbėtis apie sudėtingą interneto pobūdį ir laiku imtis priemonių dėl jo techninių, etinių ir teisinių apribojimų, kadangi be Europos Sąjungai svarbių svarstomų klausimų yra ir kitų didelį nerimą keliančių problemų: skaitmeninės atskirties mažinimas, saviraiškos laisvė internete, kultūrinė įvairovė ir vaikų apsauga. Taip pat galėčiau paminėti RFID, t.y. radijo dažnių nustatymą, daiktų interneto kūrimą, tinklo perkrovos iki 2010-2012 m. pavojų, skaitmeninimą, ypač kultūrinių prekių, pasekmes, kylančias dėl intelektinės nuosavybės apsaugos ir, svarbiausia, prieigos prie IRT pagerinimą mažiau išsivysčiusioms šalims.

Europa tikrai neatsilieka pagal teisės aktų leidybos proceso spartą. Tai mus kaip europiečius padrąsina, bet neturime sulėtinti tempo. Daugelis šių teisinių ar reglamentavimo klausimų yra atitinkamai patobulinti Telekomunikacijų paketo apžvalgoje.

Šiuo atžvilgiu raginčiau pradėti naują tikslingo politinio ir į ateitį orientuoto darbo etapą, ypač įsteigiant Europos IGF, apimantį nacionalinius parlamentus ir vietos valdžios institucijas: iki 2009 m. įgyvendinamą Europos forumą ir galbūt pasaulinį forumą Europoje pagal Lietuvos paraišką 2010 metams.

Kaip delegacijos vadovas noriu padėkoti visiems Parlamento nariams, kolegoms ir pareigūnams už jų darbą ir paslaugumą. Rezoliucija, dėl kurios balsuosime, pateikia veiklos gaires. Man malonu, kad ši rezoliucija susilaukė palaikymo iš visų Parlamento frakcijų. Sveikintume kitų parlamento komitetų palaikymą, suteikiant daugiau svorio šiai veiklos krypčiai, ir norėčiau padėkoti Komisijai bei paprašyti jos narių palaikyti V. Reding. Galiausiai norėčiau paprašyti Tarybos įtraukti į savo darbotvarkę santykius su Indija ir pasiruošimą Naujojo Delio forumui bei primygtinai raginčiau visas valstybes nares dalyvauti išplėstame bendradarbiavime.

  Toomas Savi, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, be kitų klausimų 2007 m. lapkričio mėn. 13 d. Rio de Žaneire buvo nagrinėjamas viešųjų paslaugų internetu vertės klausimas. Šiuo metu laikiniausias Europos piliečių turtas yra laikas, todėl labai svarbu, kad valstybių narių vyriausybės viešąsias paslaugas pradėtų teikti internetu.

Mano gimtojoje šalyje Estijoje šioje srityje jau daug nuveikta: el. balsavimas, el. mokesčių deklaravimas, el. vyriausybė ir el. registrų biuras yra tik keletas sėkmingų el. projektų, kurie gali būti vykdomi visoje Europoje, pavyzdžių.

Aš suprantu, kad daug lengviau vykdyti reformas mažoje šalyje, kur apie 66 proc. gyventojų naudojasi internetu. Tačiau viešųjų paslaugų perkėlimas į internetą yra vertas pastangų.

Viena iš būtinų sąlygų demokratijai funkcionuoti yra dalyvavimas. El. sprendimai suteikia dalyvavimo galimybę įdedant minimalias pastangas: nėra jokių eilių ir pareigūnų, pasinaudojančių savo veiksmų laisve. Internetas suteikia piliečiams daugiau savarankiškumo ir užtikrina objektyvų jų reikalų administravimą.

Tačiau labai svarbu tokį švietimą pradėti ankstyvame etape dar mokyklose. Kita vertus, kompiuterinis raštingumas suvešėjo, kai žlugo esperanto kalba, jis tapo universalesne kalba, todėl turi būti dedamos pastangos ne tik mažinti skaitmeninį atotrūkį regioniniu ir pasauliniu lygiu, bet ir turint omeny skirtingas amžiaus grupes ir socialinius sluoksnius.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus aspektas yra tas, kad dažnai atrodo, jog Europos Parlamentas pats skiria daug laiko šūsnims popierinio formato dokumentų kurti. Kodėl neatnaujinus savo demokratijos įrankių ir neįdiegus administravimo be popierių.?

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, internetas yra panašus į peilį. Peilį galima naudoti pjaustyti savo kasdieninę duoną, bet jį taip pat galima panaudoti žudymui. Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį pasaulį be interneto ir mūsų darbą be interneto, bet internetas taip pat būna naudojamas ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, juo piktnaudžiauja pedofilai.

Todėl Europos Sąjunga pasielgė išmintingai, nustatydama vaiko apsaugą internete kaip prioritetą pastarajam Interneto reglamentavimo forumui, vykusiam Brazilijoje prieš du mėnesius. Turėtume siekti suderinti atvirumą ir didžiausią prieigą prie interneto su saugumu ne tik vaikams, bet ir kitiems asmenims, kurie galėtų atsidurti pavojuje dėl piktnaudžiavimo internetu.

Reikšminga yra tai, kad kitas Interneto reglamentavimo forumas bus surengtas Delyje, Indijos sostinėje. Indija tapo lydere informacijos moksle, nepaisant to, kad yra santykinai skurdi šalis. Ji aptarnauja pasaulines įmones ir tokiu būdu leidžia šimtams tūkstančių žmonių pagerinti savo gyvenimo lygį.

Du pasiūlymai atrodo verti palaikymo: pirmas yra dėl Interneto reglamentavimo forumo, kurį ketinama surengti po dvejų metų vienoje iš naujų valstybių narių, pavyzdžiui, Lenkijoje ar galbūt Lietuvoje; antru yra siūloma svarstyti dėl mūsų pačių Interneto reglamentavimo forumo sukūrimo – turiu omenyje mūsų pačių Europos forumą, ne pasaulinį forumą. Europos Parlamentas čia turi atlikti esminį vaidmenį. Akivaizdu, kad interneto prieiga Sąjungos valstybėse narėse yra labai nevienoda. Mano šalyje, Lenkijoje, prieiga nėra labai plati, daugiausia dėl finansinių priežasčių. Europos Sąjunga turi imtis veiksmų užtikrinti, kad prieiga būtų daugmaž vienoda, ypač kaimo srityse.

  Malcolm Harbour (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš pritariu C. Trautmann nuomonei ir manau, kad kalbu ir už visus savo kolegas, išreikšdamas dėkingumą Parlamentui pirmininkaujančiai šaliai už tai, kad leido mums vykti kaip oficialiajai delegacijai.

Tai faktas, apie kurį puikiai atsiliepia daugelis dalyvių. Mes buvome aktyviausi iš visų ten dalyvavusių politinių delegacijų, be to, Europos parlamentarų delegacija buvo didžiausia parlamentinė delegacija. Tačiau dabar mes matome reiškinių, kai kiti parlamentai pasižiūri į interneto reglamentavimo forumą ir suvokia poreikį prisijungti prie jo, nes jame sprendžiami svarbūs viešosios politikos klausimai, prie ko jie irgi turi prisidėti.

Mano kolegų pasisakymai buvo susiję su daugeliu klausimų. Aš tik noriu pateikti keletą apibendrintų pastabų apie tai, kaip aš suprantu įsitraukimą į procesą, nes aš esu vienintelis Parlamento narys, dalyvavęs abiejuose pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimuose dėl informacinės visuomenės ir įsitraukęs į šį procesą nuo pat jo pradžios. Atrodo, kad forumas Rio de Žaneire dabar pradeda svarstyti daug praktiškesnes idėjas, ir žmonės visame pasaulyje pradeda suvokti pasikeitimo informacija ir geros praktikos pavyzdžiais naudą.

Tai pagrįsta supratimu, kad iš tikrųjų jis nesiruošia tapti formalia, tarptautine, teisine struktūra, kuri siekia pateikti daug naudos, kurios mums reikia. Realiai mes ketiname išspręsti daugelį šių klausimų tarpvyriausybinio bendradarbiavimo būdu ir daugeliu atvejų bendradarbiaudami su savanoriškomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis.

Pavyzdžiui, vaikų apsaugos klausimu, apie kurį kalbėjo ankstesnis pranešėjas, veiksmingiausias ir sėkmingiausias iniciatyvas iškėlė būtent savanoriškos organizacijos (mano šalyje tai buvo interneto stebėjimo fondas). Buvo labai svarbu iš esmės pasikalbėti su žmonėmis apie tokias organizacijas.

Aš užbaigsiu pateikdamas jums aiškų tokių tarpusavio pasikeitimų platesniu lygiu pavyzdį. Aš dalyvavau seminare dėl vartotojų duomenų apsaugos pažeidimų, šiuo klausimu rengiamasi diskutuoti Parlamente svarstant Europos teisės aktus. Aš turiu visą aplanką dokumentų apie tai, kas padaryta šiuo klausimu kitose šalyse, ir noriu pasakyti Komisijai, kad jos pasiūlymai šiuo metu yra itin silpni ir daug naudos būtų, jei kas nors panagrinėtų šią informaciją. Štai tokios praktinės naudos mes galime gauti iš tokių forumų, ir aš esu įsitikinęs, kad mes, kaip šio Parlamento nariai, galėsime prisidėti prie kito forumo darbotvarkės kūrimo, stengdamiesi, kad ji būtų dar efektyvesnė.

  Francisca Pleguezuelos Aguilar (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, manau, kad Komisijos narė ir mes visi šiandien kalbėjusieji sutariame dėl šių vis gausiau lankomų forumų svarbumo ir socialinio bei politinio poveikio.

Dėl šios priežasties manau, kad turime pasveikinti save dėl įsipareigojimo, kurį mes prisiėmėme Europoje. Tačiau taip pat manau, kad turime dabar pasinaudoti šia politine galimybe, kad, pasak C. Trautmann, apgalvotume naują Telekomunikacijų paketą, ir, turėdama tai omenyje, manau, kad ir Komisija, ir Parlamentas turi dėti daug pastangų ne tik tam, kad pasiūlytų Europos žmonėms prieigą prie geriausių skaitmeninių paslaugų, bet taip pat ir tam, kad vadovautų žinių visuomenės kaip socialinės prekės išplėtimui į šalis, kurioms reikia Europos bendradarbiavimo ir vadovavimo.

Šia prasme manau, kad tai, kas buvo čia pasakyta, yra nepaprastai svarbu: turime ir toliau spręsti tokias įprastas problemas kaip jautrumas, išraiškos laisvė internete ir apsauga – tai, mano nuomone, prioritetiniai klausimai.

Dabartiniu metu, mano nuomone, yra labai svarbu – aš jau baigsiu čia, gerb. Pirmininke, – kad suderintume pasaulinius svarstomus klausimus su vietos svarstomais klausimais. Manau, kad tam turi būti teikiamas prioritetas, taigi mūsų šiandien priimamoje rezoliucijoje išdėstytas požiūris yra tinkamas: tikiu, kad tai bus pakankamas akstinas Komisijai ir toliau įtraukti šituos prioritetus į savo politinę darbotvarkę.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL)Gerb. Pirmininke, aš nebuvau Rio de Žaneire, bet esu dalyvavęs pirmojoje konferencijoje Atėnuose, ir ten supratau forumo formuotės svarbą. Šiame forume suinteresuoti subjektai gali kartu ištirti ribas, kurios yra labai svarbios ir kurios turbūt bus vėliau pritaikomos pasauliniuose santykiuose ir taip pat bus paverčiamos Europos Sąjungos reglamentais.

Už šio dialogo slypi keletas gana sudėtingų problemų. Turiu omenyje sričių pavadinimus, piktogramą ir Amerikos įtaką šiam dalykui. Čia slypi mintis, kad mes suprantame, jog nepaprastai svarbu, kad žiniatinklis ir toliau išlaikytų tikrai pasaulinį nedviprasmišką pobūdį. Štai kodėl svarbu pamatyti, kad iš šių debatų sklindantys signalai vėl iškyla naujuose piktogramos svarstymuose, ir kad buvo įsiklausyta į partnerių idėjas.

Gerb. Pirmininke, šiandien norėčiau šiek tiek paaiškinti vieną konkretų aspektą. Aš labai palaikau siūlymą dėl Europos forumo, būsimos interneto reglamentavimo forumo interpretacijos Europoje – geriausia, jei jis įvyktų prieš 2009 m. rinkimus. Mūsų užduotis yra užtikrinti, kad mūsų nacionaliniai parlamentai taip pat įsitrauktų į debatus. Pažvelgę į kai kurių šalių, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, iniciatyvas, galite pamatyti, kad tai aktyviai svarstomos problemos, atsižvelgiant į jų svarbumą ateičiai, darbui ir gerovei, taip pat informacijos ir dalyvavimo laisvei; todėl būtina, kad mes įtrauktume nacionalinius parlamentus ir kitus suinteresuotus subjektus į šių problemų sprendimą Europoje.

Aš kreipiuosi į Komisiją: skaičiau failuose, kad Komisija neturi pakankamai priemonių ar lėšų, kad palaikytų vieną ar kitą dalyką, pasirinktų kitokį sprendimo būdą. Pinigų yra daug.

Pažiūrėkite į i2010, pažiūrėkite į tyrimų programas ir t. t. Man iš tikrųjų patiktų, jei būtų skiriama daugiau lėšų, kad prieš 2009 m. rinkimus pavyktų dar aiškiau suformuluoti Europos požiūrį į šias problemas.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Dėkoju, gerb. Pirmininke, už suteiktą galimybę dalyvauti šiuose įdomiuose debatuose.

Aš visiškai palaikau siūlymą įsteigti interneto reglamentavimo forumą, kuriame dalyvautų Europos Parlamento nariai. Šiandien internetas yra neišvengiama Europos gyventojų gyvenimo dalis, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tačiau socialiai nuskriaustuose regionuose beveik neįmanoma pasinaudoti greitu interneto ryšiu. Dažnai su pavydu skaitau reklaminius skelbimus mūsų Slovakijos viešoje ir privačioje žiniasklaidoje apie keturis kartus spartesnį internetą ir jo pranašumus. Mano gyvenamoje vietoje nėra tokios palankios padėties, ir mes galime realiai rinktis tik vietinius tiekėjus, kurių siūlomas greitis yra nepakankamas.

Komisijos nare Kuneva, ką Komisija gali padaryti užtikrindama, kad socialiai nuskriausti regionai ir ten gyvenantys žmonės nebūtų užmiršti, ir kad šie žmonės turėtų lygias galimybes dalyvauti skaitmeniniame pasaulyje?

  Gunnar Hökmark (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš tik norėjau pasakyti vieną dalyką. Aš noriu padėkoti C. Trautmann, kuri vadovavo Rio de Žaneiro delegacijai ir atliko tai labai puikiai. Nepasakiau to savo pirmojo pasisakymo metu, bet manau, tai labai svarbu pasakyti. Mes visi pamatėme, kad ji labai gera vadovė. Aš tik norėjau, kad tai būtų pasakyta.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, leiskite man pradėti nuo kitų žingsnių, kurie yra daug konkretesni. Atsižvelgiant į Rio de Žaneiro susitikimą kitą mėnesį Ženevoje bus surengtos konsultacijos siekiant surinkti nuomones dėl Rio de Žaneiro rezultatų ir pasiruošti kitam susitikimui Naujajame Delyje. Komisija dalyvauja patarėjų grupėje, kuri padeda JT generaliniam sekretoriui parengti IGF. Kaip ir darėme anksčiau, po pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl informacinės visuomenės mes informuosime narius apie šio susitikimo rezultatus. Dabar aš noriu atsakyti į kai kuriuos specifinius klausimus, kuriuos iškėlė EP nariai, pradėsiu nuo C. Trautmann klausimo.

Mes džiaugiamės faktu, kad C. Trautmann, kalbėdama sesijos pradžioje, nagrinėjo „Daiktų interneto“ klausimą ir galimybę šį klausimą iškelti kitais metais IGF metu. Antrojoje savo kalbos dalyje C. Trautmann teigė, kad daugelyje vietų atsirado regioniniai IGF ir kad tai pasirodė esąs geras būdas sutelkti dėmesį į tuos interneto reglamentavimo klausimus, kurie svarbūs būtent tame regione. Komisija tvirtai palaiko šią idėją.

Pereinant prie T. Savi klausimo, mes nesutinkame su jo teiginiu, juk būtent dėl to Komisija įsipareigojo įgyvendinti el. pareiškimų būdą daugeliu programų ir teisės aktų atveju.

Atsakymas į R. Czarnecki klausimą. Komisija prisiima įsipareigojimą dėl visų iniciatyvų, susijusių su vaikų apsauga. Mes paraginome tą klausimą įtraukti į IGF darbotvarkę ir ketiname pasiūlyti atnaujintą programą dėl vaikų apsaugos internete.

  Pirmininkas. – Baigiant debatus, gavau vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos, pasirašytą šešių politinių frakcijų, pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 (2) taisyklę.

Debatai baigti.

Balsavimas vyks šiandien 12 val.

(Posėdis buvo sustabdytas 11.40 ryte ir atnaujintas 12 val.)

PIRMININKAUJA: H.-G. PÖTTERING
Pirmininkas

5. Mėnesinių sesijų kalendorius: žr. Protokolą

6. Balsavimui skirtas laikas

  Pirmininkas . – Dabar pereisime prie balsavimo.

(Apie balsavimo rezultatus ir kitą smulkesnę informaciją: žr. Protokolą)

6.1. (A6-0514/2007, Michael Cashman) Pagrindinių teisių agentūros daugiametė programa 2007-2012 m. (balsavimas)

6.2. (A6-0447/2007, Agustín Díaz de Mera García Consuegra) EUROPOL (balsavimas)

- Po balsavimo dėl 62 pakeitimo:

  Alexander Alvaro (ALDE). – (DE) Gerb. Pirmininke, dabar Parlamentui su jo begaline išmintimi priėmus kompromisinį 62 pakeitimą, ALDE frakcijos siūlytas 61 pakeitimas tapo nebereikalingas, todėl jis atsiimamas.

6.3. (A6-0516/2007, Lydie Polfer) Veiksmingesnė ES politika Pietų Kaukaze (balsavimas)

- Prieš balsavimą dėl 3 pakeitimo:

  Lydie Polfer, pranešėja. − (FR) Gerb. Pirmininke, aš tik norėjau paklausti Ch. Tannock, ar jo siūlomas papildymas yra iš tikrųjų papildymas, ar jis siekia pašalinti skyrių apie smurtą ir netinkamą elgesį policijos sulaikymo ir įkalinimo įstaigose. Jei jo papildymą ketinama priimti kaip papildymą, aš, žinoma, galiu jį palaikyti. Tačiau jei jis nori, kad būtų pašalinta dabartinio teksto dalis, galiu tik rekomenduoti, kad balsuotume prieš šį pasiūlymą.

  Charles Tannock (PPE-DE). – (FR) Tai yra papildymas. Dėkoju.

- Prieš balsavimą dėl 7 pakeitimo:

  Lydie Polfer pranešėja. − (FR) Gerb. Pirmininke, 32 dalyje pakartojame dvi sąlygas, t. y. teritorinį vientisumą ir apsisprendimo laisvę, nors jie yra jau paminėti 30 dalyje. Tačiau pakeitimo autorius pridėjo „ten gyvenančių žmonių apsisprendimo laisvė“. Aš primygtinai rekomenduoju pašalinti žodžius „ten gyvenančių žmonių“, nes šitokiu būdu yra neįtraukiami pabėgėliai ir asmenys, perkelti į kitą gyvenamąją vietą savoje šalyje. Todėl jei pakeitimo autorius sutiks pašalinti tuos kelis žodžius, galėsiu palaikyti šį pakeitimą; priešingu atveju rekomenduoju jį atmesti.

  Charles Tannock (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš sutinku su šiuo žodinio pakeitimo pakeitimu.

– Prieš balsavimą dėl 8/rev pakeitimo: >

  Charles Tannock (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, kaip mes susitarėme sesijos pradžioje, dabar tai bus tik priedas. Dabartiniame tekste sakoma, kad reikia pakeisti žodžius „Baku-Tbilisio-Erzurumo dujotiekyje“ žodžiais „trans-Kaspijos energetikos koridoriaus projektuose“. Tačiau atsižvelgdamas į derybas, vykusias balsavimo sesijos pradžioje, aš jau sutikau, kad tai turi būti priedas, o ne pakeitimas. Taigi, ar galime įtraukti žodžius „trans-Kaspijos energetikos koridoriaus projektuose“.

(Parlamentas sutiko priimti žodinį pakeitimą) <BRK>

6.4. (A6-0510/2007, Roberta Alma Anastase) Juodosios jūros regioninės politikos veiksmai (balsavimas)

6.5. ENKenija (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Jan Mulder (ALDE). – Gerb. Pirmininke, kol mes rengėme šią rezoliuciją, Kenijoje įvyko kai kurie labai svarbūs pasikeitimai. Vakar naujai išrinktas Parlamentas – visų stebėtojų teigimu, parlamento rinkimai buvo labai sąžiningi – išrinko naują Pirmininką. Pirmininkas yra opozicijos narys.

Mes tai laikome teikiančiu vilčių ženklu, ir todėl aš noriu pasiūlyti tokį žodinį pakeitimą kaip naują dalį:

„Sveikina faktą, kad naujai išrinktas Parlamentas parodė savo savarankiškumą išrinkdamas Kenneth Marende savo Pirmininku, ir pabrėžia lemiamą šio Parlamento vaidmenį, kurį jis turi atlikti atkurdamas piliečių laisves Kenijoje“.

(Parlamentas sutiko priimti žodinį pakeitimą)

6.6. (A6-0519/2007, Ilda Figueiredo) Moterų vaidmuo pramonėje (balsavimas)

- Prieš balsavimą dėl 39 pakeitimo:

  Ilda Figueiredo − (PT) Gerb. Pirmininke, šį žodinį pakeitimą palaiko Parlamento narės iš penkių politinių frakcijų ir taip pat vienas Parlamento narys. Ja siekiama šitaip pataisyti pirmą dalį: „Pabrėžia būtinybę perkvalifikuoti tas moteris, kurios turėjo sustabdyti savo karjerą, kad pagerintų savo galimybes susirasti darbą“ ir paskui tęsiama „ragina valstybes nares plėsti galimybes mokytis visą gyvenimą“. Tai yra mūsų siūlomas pakeitimas.

(Parlamentas sutiko priimti žodinį pakeitimą)

6.7. Antrasis interneto reglamentavimo forumas, vykęs Rio de Žaneire 2007 m. nuo lapkričio 12 iki 15 d. (balsavimas)

7. Mėnesinių sesijų kalendorius: žr. Protokolą

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

  Pirmininkas . – Norėčiau pateikti šį pasiūlymą dėl balsavimo: pradėsime nuo paaiškinimų dėl balsavimo ir paskui laikinai nutrauksime posėdį 13 val. Visus neapsvarstytus paaiškinimus dėl balsavimo bus galima išdėstyti vėliau šią popietę debatų pabaigoje ir po to, kai visi balsai bus priimti.

(Garsūs plojimai)

(Parlamentas pritarė pasiūlymui)

PIRMININKAUJA: G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

Paaiškinimai dėl balsavimo

Cashman pranešimas (A6-0514/2007)

  Roger Helmer (NI). – Gerb. Pirmininke, aš turiu pasakyti, kad dėl konkrečiai šios priemonės aš balsavau prieš. Nors M. Cashman yra labai žavingas džentelmenas, aš turiu pasakyti, kad kai tik pamatau jo pavardę ant dokumento, į tą dokumentą žiūriu šiek tiek skeptiškai.

Čia iškeliama problema, kad mes turime Europos pagrindinių teisių agentūrą, lyg valstybėse narėse nebūtų žmogaus teisių apsaugos. Aš klausiu, ar reikia tokios institucijos Europos lygiu. Ar tai tik nėra dar vienas atvejis, kai norima praplėsti biurokratiją ir sukurti pusiau savarankišką nevalstybinę organizaciją, kaip mes jas vadiname Britanijoje? Tai yra našta mokesčių mokėtojams, kuri, ir daugelio kitų nuomone, iš tikrųjų neprisidės prie žmogaus teisių.

Be to, nesant Konstitucijos, kuri mums buvo žadėta, nėra pagrindo tam, ką jūs stengiatės prastumti be referendumo.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, aš balsavau prieš šį pranešimą, nes Jungtinė Karalystė jau gerbia žmogaus teises. Ji yra daugelio pasirašytų tarptautinių susitarimų šalis. Jai nereikia, kad ES, kuri nepaisė Prancūzijos ir Olandijos visiškai konstitucinių referendumų rezultatų, sakytų, kaip ji turi elgtis.

Jie atmetė Konstituciją. Ji buvo pakeista lygiavertiška Sutartimi, kuri dabar buvo patvirtintina netgi dar prieš tai, kai jos visos tinkamai nematė ją pasirašiusieji.

ES aiškiai negerbia demokratijos teisių ir todėl negali būti laikoma saugia ir patikima žmogaus teisių sergėtoja.

  Thomas Wise (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, dėkoju už galimybę pasisisakyti dėl savo balsavimo. Tai yra pirmas kartas, kai aš padariau tokį dalyką. Aš balsavau prieš pasiūlymą, nes nors susijęs komitetas vadinamas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu, jis nesiūlo laisvės piliečiams, nesiūlo teisingumo ir jis kišasi į vidaus reikalus. Mums Britanijoje buvo žadėtas referendumas. Tačiau mes jo negausime. Ką Europos Sąjunga ketina daryti šiuo klausimu?

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę paaiškinti dėl savo balsavimo šiuo svarbiu klausimu.

Galbūt jūs nežinote, aš atstovauju Londono rinkiminei apygardai. Londonui, kuris yra didžiulis pasaulio miestas, puikiausios pasaulyje šalies sostinė.

Būtina suprasti tai, kad Londonas iš tikrųjų labai įvairus miestas. Leiskite paaiškinti: mes jau turime 300 kalbų ir 14 religijų, tačiau iš esmės mes puikiai tvarkomės. Taigi ES galėtų netgi daug ko pasimokyti iš Londono: kaip jis užtikrino žmogaus teises ir kaip gerbia žmonių orumą.

Mums nereikia, kad šie klausimai būtų dar kartą svarstomi ES lygiu. Ko gali Londonas – įvairiapusiškiausias miestas Europoje, o gal net visame pasaulyje – pasimokyti iš šios institucijos? Ką jis gali sužinoti apie žmogaus teises? Ką jis gali sužinoti apie pagrindines teises? Absoliučiai nieko!

Leiskite dar pridurti, kad artėjantis Europos Konstitucijos ratifikavimas, nepaisant jos atmetimo dviejų referendumų metu, yra nedemokratiškas.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtojo pasisakymą)

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, ant kokio teisinio pamato mes statome šią agentūrą? Pagrindinių teisių agentūrai įgaliojimus būtų suteikusi Europos Konstitucija. Jai įgaliojimus būtų suteikusi Lisabonos sutartis. Tačiau šiuo metu vienintelis teisinis pagrindas yra tik menkas komunikatų, spaudos pranešimų ir Tarybos rezoliucijų palaikymas.

Europos Sąjunga neturi problemų su sistemingu žmogaus teisių pažeidimu. Ji turi problemų su sistemingu demokratijos teisių pažeidimu. Problema, su kuria mes susiduriame, yra ta, kad ant popieriaus surašytas žmogaus teisių įstatymas yra bevertis, kol nebus priemonių, pagal kurias vadovai turės atsiskaityti.

Jeigu pasižiūrėsime į anksčiau egzistavusių Rytų Vokietijos ir Tarybų Sąjungos konstitucijas, pamatysime, kad jose pilna gražių pažadų, susijusių su laisve. Tačiau kaip suprato tų nelaimingų šalių žmonės, tai nieko nereiškia, jei nėra demokratijos.

Štai kodėl, jei norite sukurti šią žmogaus teisių chartiją, pirmiausia turite pasikonsultuoti su žmonėmis referendumo forma. Pactio Olisipio censenda est!

  Jim Allister (NI). – Gerb. Pirmininke, aš irgi balsavau prieš šį absurdišką pasiūlymą dėl agentūros, susijusios su žmogaus teisėmis ES.

Mes, Jungtinė Karalystė, kaip ir daugelis kitų šalių, esame pasirašę ilgalaikę Europos konvenciją dėl žmogaus teisių. Tokios teisės, kaip reikalauja išoriniai prižiūrėtojai, randamos čia, ir jas saugantis teismas (o ne koks nors kitas reikalaujamas ES), kurio ji reikalauja, įsteigtas šiame mieste.

Todėl visiškai nereikia švaistyti viešųjų lėšų. Jos pirminis ketinimas yra suteikti ES kitokį valstybinio aparato tipą, tokį, kad ji galėtų pristatyti save kaip savotišką supervalstybę Europos viduje, kuri suteikia teises savo piliečiams, teises, kurias jie jau turi.

Jei ji nori suteikti teises, tada leiskime jai pripažinti pagrindinę teisę balsuoti tokiais kaip šis klausimais: pasakyti „taip“ arba „ne“ konstitucijai.

Dķaz de Mera Garcķa Consuegra pranešimas (A6-0447/2007)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Gerb. Pirmininke, kadangi nusikalstama veika be perstojo didėja, o terorizmo grėsmė auga, Europolas turi tapti lankstesnis.

Vis dar neįsigaliojo trys protokolai nuo 2000 iki 2003 m., taisantys ir papildantys Europolo konvenciją. Žinoma, teisėsaugos organizacija negali veikti efektyviai, jei jos pagrindinės įstatyminės priemonės pakeitimai įsigalioja tiktai praėjus keletui metų po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl šių pakeitimų priėmimo. Tarybos sprendimo pasiūlymas sprendžia šią situaciją, todėl aš balsavau už jį.

Vienas svarbus pakeitimas, susijęs su dabartine situacija, yra planas finansuoti Europolą iš Bendrijos biudžeto ir suteikti darbuotojams ES pareigūnų statusą. Tai išplės Europos Parlamento dalyvavimą Europolo valdyme ir supaprastins biudžeto bei personalo vadybą. Taip pat sustiprės Europos Parlamento padėtis, kadangi pagerės demokratinė Europolo kontrolė. Be to, Bendrijos finansinės išlaidos bus palyginamos su einamosiomis valstybių narių išlaidomis.

  Oldřich Vlasák (PPE-DE) . – (CS) Gerb. Pirmininke, prašau leisti man paaiškinti, kodėl aš nedalyvavau balsavime dėl šio pranešimo. Pirma, manau, kad Europolas gerai funkcionuoja pagal dvišales sutartis ir dvišalį bendradarbiavimą. Antra, Čekija kartu su kitomis šalimis prisijungė prie Šengeno erdvės. Visų pirma reikia įprasti šiuo būdu bendradarbiauti, analizuoti šį bendradarbiavimą ir paskui jį gerinti. Be to, norint vykdyti tolimesnę integraciją, kuria siekiama paversti Europolą Europos policija, reikės ratifikuoti Lisabonos sutartį. Tiktai tada galėsime kalbėti apie galimus Europolo teisinės bazės pakeitimus.

  Roger Helmer (NI). – Gerb. Pirmininke, aš norėjau pažymėti, kad jūs atėmėte mikrofoną iš mano kolegos S. Kamall po 60 sekundžių, o daug dosnesnis esate tiems žmonėms, kurie kalba jums priimtiniau.

Viena iš klaidų, kurias mes darome Europos Sąjungoje yra ta, kad painiojame „bendradarbiavimą“ su „viršvalstybiškumu“. Aš visiškai pritariu policijos bendradarbiavimui – bet koks protingas žmogus šiuo metu taip darytų. Tačiau aš visiškai nepritariu kūrimui viršvalstybinių institucijų, pavyzdžiui, tokių, koks ketina būti EUROPOLAS, kurios, kaip vienas iš mano kolegų pasakė apie Pagrindinių teisių agentūrą, yra vienas iš valstybiškumo požymių, kurio reikalauja Europos Sąjunga.

Problema ta, kad tokioms organizacijoms trūksta demokratinio teisėtumo, ir tai yra labai pavojinga. Tiek EUROPOL, tek Europos Sąjungai trūks demokratinio teisėtumo, kol Lisabonos sutartis nebus pateikta referendumui.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, aš labai nusivyliau šiuo pranešimu. Aš balsavau prieš. Policijos pajėgų bendradarbiavimas – „taip“, tačiau prievartinis bendradarbiavimas ir įpareigojimai – „ne“. Ypač tada, kai šios policijos pajėgos savo gretose turi ginkluotą policiją, kuri gali būti išsiųsta į bet kurią Europos Sąjungos vietą.

Jungtinėje Karalystėje mes neturime ginkluotosios policijos. Mes nepakęsime ginkluotosios policijos atėjimo EUROPOL įsakymu. Mes ja netikime. Mes valdome šalį kitokiu būdu!

Ypač aš nusivyliau matydamas, kad pakeitimai 56 ir 57 buvo atmesti, nes jei jie būtų priimti, jie būtų pašalinę šių policijos pajėgų imunitetą. Jungtinėje Karalystėje mes pripratome prie policijos, kuri, jei ji padaro žalos turtui ar sužeidžia asmenį, ar suima be tinkamos priežasties, už tai gali būti kaltinama padariusi nusikaltimą. Bet vėlgi, aš nesistebėčiau, nes be viso to, jūs pasiruošę prastumti Konstituciją nieko neatsiklausdami.

  Thomas Wise (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, antrą kartą aš atsistojau pranešti, kad mano balsas buvo prieš šį pasiūlymą.

Britanijoje egzistuoja paprasta filosofija: nė vienas žmogus nėra aukščiau įstatymų, netgi Karalienė, Anglijos monarchas. Tam prireiks atitinkamo proceso. Mes šiame teisės akte sudarėme situaciją, kai yra žmonių, kuriems netaikomi įstatymai, kurių negalima teisti.

Aš jau anksčiau šiame Parlamente sakiau: jei atsakymas yra Europos Sąjunga, tai klausimas turėjo būti velniškai kvailas, ir niekada dar nebuvo taip teisinga kaip dabar.

Aš pateikiu jums Kennedy komentarus: „Tie, kurie taikius protestus padaro negalimus, smurto protestus padaro neišvengiamus“.

  Nirj Deva (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, labai svarbu bendradarbiauti tarptautiniu mastu tarptautinių nusikaltimų, terorizmo, narkotikų ir kitais klausimais. EUROPOL su kitomis policijos pajėgomis šiuo metu šitą darbą ir atlieka.

Tačiau Europos policijos biuro, kuris padidintų centrines pajėgas, sukūrimas neišspręs problemų, kurios iškilo vietinėse bendruomenėse aplink Britaniją. Mano šalis, mano partija kaip lojalūs konservatoriai šiandien balsavo prieš šią rezoliuciją.

Mano partija irgi reikalavo, kad būtų surengtas referendumas dėl ES Konstitucijos Sutarties. Aš nežinau kitos vietos, o tik šį Parlamentą, kur galėčiau išreikšti savo protestą prieš tai, ką daro G. Brown išsižadėdamas savo duoto pažado surengti tokį referendumą.

Todėl aš prašau, kad mes reikalautume G. Brown suteikti Britanijos žmonėms tokį referendumą.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš suprantu, kad šis pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kaip pabrėžta pranešime, suteikia EUROPOL sąlygas pavirsti ES agentūra.

Mes turime pripažinti, kad tai turės dvi pasekmes. Pirma, finansavimas turės būti skirtas iš Bendrijos biudžeto, antra, EUROPOL darbuotojai įgys Bendrijos pareigūnų statusą. Pranešime pateikiamos ir nuostatos, susijusios su tyrimų ir operatyvinės veiklos, atliekamos kartu su valstybių narių atitinkamomis tarnybomis arba bendrų tyrimų grupių koordinavimu, organizavimu ir įgyvendinimu, dėl kurių mes visi džiaugiamės

Konservatoriai palankiai vertina policijos pajėgų bendradarbiavimą ES mastu ir už jos ribų kovojant su nusikalstamumu. Tačiau mes nepritariame, kad ES atliktų kažkokį vaidmenį centralizuodama tokį bendradarbiavimą. Tokiu būdu EUROPOL yra agentūra, kurios nereikia, nes jau yra organizacijų, kurios vykdo šią funkciją pasaulio lygiu.

Dėl šios priežasties norėčiau pridurti, kad artėjantis Europos Konstitucijos ratifikavimas, nepaisant jos atmetimo dviejų referendumų metu, yra visiškai nedemokratiškas ir neteisėtas.

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi šia galimybe pasisakyti dėl savo balsavimo. Aš paprašiau žodžio diskusijoje šiuo klausimu, tačiau viena iš mano partijos nelaimingo mezalianso su Europos liaudies partija pasekmių yra ta, kad britų konservatoriai sistemingai neduoda laiko kalbėti svarbių diskusijų metu.

Aš norėjau pasakyti, kad šis pranešimas pagrįstas konceptualiu nesusipratimu. Žmonės tai sako, nes vyksta tarptautinio masto nusikaltimai, ir todėl, kad nusikaltimai tarptautiniai, mums reikia ir tarptautinės policijos.

Mes ją jau turime. Jau dešimtmečiai, kaip šalių policijos sėkmingai bendradarbiauja. Mes turime Interpol, turime Hagos konvenciją, turime ekstradicijos sutartis, mes pripažįstame laiką, praleistą kitos šalies kalėjime kaip bausmės dalį ir pan.

Skirtumas tik tas, kad šie dalykai pagrįsti demokratiniais nepriklausomų valstybių susitarimais, o šis, kuris siūlomas dėl EUROPOL, yra to, kas turi būti grynai šalies klausimas (būtent baudžiamosios teisės valdymas), federalizavimas.

Jei mes norime tai padaryti, pirmiausia turime referendumo forma pasiklausti žmonių, štai dėl ko mums reikia referendumo ir dėl Lisabonos sutarties.

  Jim Allister (NI). – Gerb. Pirmininke, kai kurios skleidžiamos šio pasiūlymo dėl EUROPOL priežastys yra gana fiktyvios. Siūloma, kad turime keisti teisinį pagrindą, kad mums reikia suteikti jam ES finansavimą, kad mes turime suteikti jo darbuotojams ES pareigūno statusą, kad turime išplėsti jo kompetenciją, kad mums reikia agentūros siekian kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. Tai visiška nesąmonė! Mes gana veiksmingai kovojame su nusikalstamumu ir terorizmu pasitelkdami tinkamą ilgalaikį policijos pajėgų bendradarbiavimą.

Viso to reikia tam, kad sukurtume kitą ES valstybinio aparato aspektą, kad jis turėtų veiksmingas ES policijos pajėgas. Štai kam reikalingi tie pareigūnai, besikišantys į valstybių narių vidaus reikalus, kaip kad buvo pabrėžta, neatsakantys už savo veiksmus ir netgi nesiekiantys teisminio peržiūrėjimo valstybėse. Tai beprasmiškas ir visiškai nereikalingas pasiūlymas.

- Pranešimas: Lydie Polfer (A6-0516/2007)

  Nirj Deva (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, dėl L. Polfer pranešimo, konservatoriai balsavo su pranešėja dėl Pietų Kaukazo klausimo.

Bet vėlgi, argi nekeista, kad nors mes esame itin susirūpinę dėl to, kad turi būti apgintos demokratinės laisvės ir žmogaus teisės Pietų Kaukaze ir kad reikia užtikrinti, kad jie turėtų teisinį pagrindą ir galėtų reikšti savo apsisprendimą, kai susiduriame su rimtu Europos Sąjungos Konstitucijos sutarties klausimu, Darbo partijos narys G. Brown, kuris žadėjo mums referendumą, dabar savo pažado išsižada.

Mano konservatorių partija yra įniršusi, kad pažado išsižadama ir todėl aš stoviu čia prašydama darbo partijos vadovų duoti mums referendumą šiuo svarbiu konstituciniu klausimu, nors mes ir esame susirūpinę dėl to, kas vyksta Pietų Kaukaze.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš suprantu, kad šiuo pranešimu džiaugiamasi dėl Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įtraukimo į Europos kaimynystės politiką ir dvišalių Europos kaimynystės politikos veiksmų planų patvirtinimu.

Aš suprantu ir tai, kad pranešėja ragina ES plėtoti Pietų Kaukazo regioninę politiką, kad jis būtų įtrauktas kartu su kitomis to regiono šalimis. Žinoma, vienas iš lozungų, kuris nuskambėjo daugelyje pranešimų, yra žodis „demokratija“. Galbūt jūs nežinote, aš atstovauju Londono rinkiminei apygardai. Londonui, kuris yra didžiulis pasaulio miestas, puikiausios pasaulyje šalies sostinė. Taip jau atsitiko, kad Londono bendruomenė labai įvairi, joje yra ir žmonių iš Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos.

Vienas iš dalykų, dėl kurių jie džiaugiasi gyvendami Londone, yra demokratija ir teisė pasisakyti svarbiais klausimais. Jie visą laiką manęs klausia: „Kodėl taip yra, kad jūs propaguojate mums demokratiją, tačiau atimate iš savo Britanijos piliečių tą teisę klausimo dėl referendumo dėl Konstitucijos atžvilgiu?“. Taigi Konstitucija, nors ir buvo atmesta dviejų referendumų metu, yra visiškai nedemokratiška ir neteisėta.

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, norėčiau jums padėkoti už kantrybę ir gerą humoro jausmą, kurį parodėte šios sesijos metu. Taip pat kaip ir vakar noriu padėkoti ir kitoms tarnyboms bei vertėjams, kad jie mus pralinksmina.

Šiuo metu didžiulė problema Pietų Kaukazo regione yra ginčai dėl rinkimų rezultatų. Vakarai šiek tiek pro pirštus žiūrėjo į dabartinės į Saddamo panašios Gruzijos vyriausybės pergalę pirmą kartą surenkant daugiau nei 90 proc. balsų, o dabar, kai jie reikalauja pakartotinių rinkimų, mes ginčijamės, ar balsavimas buvo laisvas ir sąžiningas.

Kokį pavyzdį mes Europos Sąjungoje parodysime šiai vos ant kojų besistojančiai demokratijai, kai rodome tokią panieką savo pačių demokratiniams procesams čia, Europos Sąjungoje? Atrodo, reikia nuolat priminti šiam Parlamentui, kad 55% balsavusių prancūzų ir 62% olandų balsavo „ne“ Europos Konstitucijai, o dabar mes turime dokumentą – šįkart be jokių referendumų – Lisabonos sutartį.

Dar kartą sakau: būtina suteikti žmonėms referendumą dėl Lisabonos sutarties. Pactio Olisipio censenda est!

  Pirmininkas. – Gerb. Hannan, mano tinkamas humoras yra prilygintinas tik jūsų humorui. Visuomet stebiuosi, kaip jums pavyksta ištraukti nuorodą į referendumą. Jums tai pavyksta visuomet, nesvarbu kokį klausimą mes svarstome.

Anastase pranešimas (A6-0510/2007)

  Roger Helmer (NI). – Gerb. Pirmininke, aš balsavau už šią priemonę ne todėl, kad tai buvo mano noras taip daryti, o todėl, kad aš esu lojalus konservatorius ir aš paklusau partijos valiai.

Jei tai būtų buvusi mano valia, aš galbūt būčiau susilaikęs arba balsavęs prieš. Aš turiu pasakyti, kad klausimai, susiję su Juodąja jūra, nėra patys svarbiausi mano rinkėjams Jungtinėje Karalystėje Rytų Midlende, ir aš manau, kad jie neužima nei antros, nei netgi trečios prioritetų sąrašo vietos. Todėl tam tikra prasme galite manyti, kad tai nebuvo ypatingai svarbus klausimas.

Tačiau aš nemanau, kad Europos Sąjunga turi turėti bendrą užsienio ir saugumo politiką. Aš manau, kad valstybės turi turėti savo užsienio politiką, ir labai džiaugiuosi, kad jos bendradarbiauja, kai tai susiję su jų interesais, aš kalbu tiek apie Europos Sąjungos valstybes, tiek ir apie kitas šalis.

Bet kokiu atveju bendra užsienio ir saugumo politika gali neturėti jokio demokratinio pagrįstumo, jei neketinama rengti referendumo dėl Lisabonos sutarties.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, neabejojama, kad šios naujos politikos tikslas be kitų dalykų – palengvinti naftos ir dujų tiekimą per šį regioną į Vakarų Europą.

Tai būtų Rusijos dujos ir Rusijos nafta, o jūs dabar leidžiate save paimti įkaitais. Mes visi žinome, kad Rusija prieš dvejus metus nutraukė dujų tiekimą Ukrainai; kai tik ji gaus dar didesnę Vakarų Europos dujų tiekimo dalį, galbūt ji galės bet kada taip pasielgti su mumis visais.

Bent jau Prancūzijoje priimta gera idėja sukurti mažiausiai 70 proc. savo elektros energijos atominėje elektrinėje, jau laikas ES sukurti politiką, skatinančią šią teisę visoje Sąjungoje.

Tačiau vietoj to jūs domitės Pietų Kaukazu aplink Juodąją jūrą, kur itin nestabili santvarka, kur galbūt visiškai nenorima, kad mes ten kištumės. Tačiau žinoma, jūs geriau darysite tai, nei skatinsite referendumą dėl naujos Konstitucijos tarp savo žmonių.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, man malonu pasakyti, kad aš esu čia, nors galbūt netgi jums ir kitiems nemalonus mano buvimas. Aš noriu jums visiems padėkoti už kantrybę.

Aš suprantu, kad šis pranešimas savo iniciatyva iš esmės sveikina Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“, kurio tikslas – stiprinti bendradarbiavimą su Juodosios jūros regionu ir jame papildyti esamą dvišalę politiką nauju regioniniu požiūriu. Ji mano, kad siekiant priimti tokį požiūrį po komunikato ES turi imtis kitų nuoseklių veiksmų, remdama tikrą regioninę dimensiją, pritaikytą prie šios eros.

Apie kokį regioną mes kalbame? Leiskite paaiškinti: Juodosios jūros regioną sudaro ES valstybės narės Bulgarija, Graikija ir Rumunija bei Turkija ir EKP partnerės Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina bei Rusijos Federacija. Didysis filosofas Brook Benton, kuriuo rėmėsi ir kurį kopijavo didysis filosofas Randy Crawford, kartą pasakė: „Lietinga naktis Džordžijoje“. Iš tikrųjų, kai Europos žmonėms nesuteikiama teisė balsuoti, o žmonėms Britanijoje nesuteikiama referendumo dėl Konstitucijos teisė, tai yra lietinga naktis ES demokratijai.

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš vertinu jūsų mandagumą. Aš džiaugiuosi suteikta man galimybe kalbėti dėl šio pranešimo, nes man atrodo, kad Europos Sąjunga savo sutartimi su Turkija daro kartų, galbūt epinę klaidą.

Dabar atrodo labai aišku, kad mes niekada neketiname suteikti Turkijai visiškos narystės. Tai aišku iš daugumos šiame Parlamente; tai aišku iš referendumų, vykusių Austrijoje ir Prancūzijoje, kur atitinkamai 70% ir 80% buvo prieš narystę.

Ar mes nuo pat pradžių pasakėme Ankarai, kad taip yra, ir kas iš mūsų ruošiamės parengti alternatyvą, galbūt tada mes būtumėm galėję pasistūmėti su draugystės ir partnerystės stiprinimu. Vietoj to mes vedžiojame turkus už nosies, primesdami jiems dešimčių tūkstančių puslapių acquis communautaire, versdami juos keliaklupsčiauti Armėnijai, Kiprui, savo tautinėms mažumoms, o tada, po viso to, galbūt po 10 ar net 15 metų mes jiems vis tiek užtrenksim duris. Taip darydami mes rizikuojame sukurti vienintelį dalyką, kurio mes turime bijoti: islamistų valstybę.

Turkija yra demokratiškesnė nei Europos Sąjunga. Ji pakeitė savo vyriausybę taikingai. Aš tikiuosi, kad ir mes turėsime drąsos pasitarti su savo žmonėmis. Pactio Olisipio censenda est!

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Juodosios jūros regionas, gamybos ir tranzito sritis, turi strateginę reikšmę užtikrinant energijos tiekimo Europos Sąjungai diversifikavimą ir saugumą. Esu įsitikinęs, kad regionų bendradarbiavimas kaip lygius partnerius turėtų įtraukti net tik Turkiją ir Rusiją, bet taip pat ir ES valstybes nares. Štai kodėl aš balsavau už pranešimą.

Man kelia nerimą besitęsiantys konfliktai šiame regione, keliantys grėsmę regiono stabilumui ir vystymui. Todėl raginčiau Europos Sąjungą imtis aktyvesnio vaidmens, siekiant išspręsti konfliktus šioje strateginėje srityje, ir ypač įsitraukti į taikos palaikymo operacijas bei glaudžiau bendradarbiauti su Rusijos ir Ukrainos vyriausybėmis. Daugelyje šalių aplink Juodąją jūrą susiduriama su akivaizdžiomis problemomis dėl nevienodo privataus sektoriaus vystymosi. Reikia pagerinti investicinę aplinką regione vietinėms ir tarptautinėms bendrovėms, panaudojant priemones, stiprinančias kovą su korupcija ir apgaule bei skatinančias rinkos ekonomikos reformas.

  Pirmininkas. – Pagal šių Rūmų sprendimą paaiškinimai dėl balsavimo tęsis po šios popietės balsavimų.

Paaiškinimai dėl balsavimo

Cashman ataskaita (A6-0514/2007)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, noriu išreikšti savo visapusišką palaikymą šiam pranešimui, ilgo ir puikaus mūsų kolegos Michael Cashman darbo vaisiui.

Rasizmo ir ksenofobijos Europoje stebėjimo centras buvo pertvarkytas į agentūrą, kuriai paskirta užduotis saugoti ir remti žmogaus teises; ši agentūra oficialiai buvo įkurta 2007 m. kovo 1 d. Turime pripažinti, kad nuo to laiko ji visiškai neveikė, nes stokojo vadovo ir daugiametės programos.

Pateikdamas atsaką šiam vangumui ir biurokratiniam neefektyvumui, pranešėjas siūlo taisyti daugiametę programą nedaugelyje sričių. Jis primygtinai siūlo Komisijai ir Tarybai pagreitinti kandidatų atrankos į vadovo postą procesą, kad palengvintų greitą susitarimą tarp Europos Sąjungos institucijų, kartu atgaivinant šią gyvybiškai būtiną priemonę, saugančią gyventojų žmogaus teises.

Aš raginčiau savo kolegas Parlamento narius palaikyti šį pranešimą, kadangi jis išreiškia pradinį žingsnį kuriant veikiančią agentūrą.

Europos Sąjungos žmogaus teisių politikos palaikymas ir jos vystymas negali ir neturi priklausyti nuo politinio ir ekonominio pobūdžio svarstymų bei atidėliojimų.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Aš neabejotinai palaikiau Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros sukūrimą 2007 m. vasarį, nes manau, kad ši agentūra galėtų žymiai padėti padidinti Europos Sąjungos politikos dėl pagrindinių teisių darną ir nuoseklumą.

Agentūra buvo oficialiai įsteigta 2007 m. kovo 1 d., bet jai vis dar reikia pagrindinių elementų, kad ji galėtų pilnai veikti, kitaip tariant, reikia paskirti jos vadovą ir patvirtinti daugiametę programą.

Šia iniciatyva siekiama priimti daugiametę programą, apibrėžiančią temines veiklos sritis, ir pagal šią programą turėtų būti vykdomi Agentūros darbai ilgiau nei per ateinančius penkerius metus.

Todėl sveikinu didžiules pranešėjo M. Cashman įdėtas pastangas, siekiant palengvinti derybas, ir aš, taip pat kaip ir jis, tikiuosi, kad tai skatina Komisiją ir Tarybą kiek galima greičiau priimti sprendimą tiek dėl šios daugiametės programos svarstymo, tiek dėl kandidatų į vadovo postą atrankos proceso.

Europos žmonės nesupras tolimesnių atidėliojimų priežasties, kuriais trukdoma šiai agentūrai pradėti pilnai veikti.

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. − (PL) Aš esu prieš Europos pagrindinių teisių agentūros sukūrimą, todėl nepalaikiau daugiametės programos 2007-2012 m.

Manau, kad pasiūlytas šios agentūros ir jos funkcijų įsteigimas yra ne tik pinigų švaistymas, bet tai taip pat ir pavojinga politinė iniciatyva, kurios ilgalaikiai padariniai bus žalingi Sąjungos valstybėms narėms. Šiai agentūrai paskirtos pagrindinės užduotys faktiškai reiškia aiškų įsibrovimą į valstybių narių suverenitetą. Agentūros buvimas negali būti pateisintas. Jau veikia įstaigos, kurios yra atsakingos už demokratijos saugojimą ir žmogaus teisių apsaugą kiekvienoje Europos šalyje.

Mano požiūriu, šios agentūros veikla neišvengiamai išsiplės už teminių sričių, kurioms ji buvo įsteigta. Pavyzdžiui, šiandienio balsavimo dėl 6 pakeitimo konstatuojamajai daliai metu kilo klausimas, kaip apibrėžti žmogų ir nustatyti, nuo kada jis įgyja žmogaus teises.

Saulius iki čia

Mano nuomone, tokie veiksmai yra piktinančios pastangos slapta primesti pavojingas ideologines sąvokas Europos Sąjungos struktūrai.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš pritariu šiam pranešimui, nepaisant mano prieštaravimo ir nusivylimo, kad ankstesnis Europos rasizmo ir ksenofobijos centras, įkurtas remiantis Ministrų tarybos konsultacinio komiteto dėl rasizmo ir ksenofobijos, kuriame aš atstovavau Europos Parlamentui, rekomendacijomis, dabar įsiliejo į platesnę Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūrą.

Stebėjimo centras Vienoje atliko labai vertingą darbą skatindamas geriausius praktikos pavyzdžius kovos su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu bei apsaugos nuo jų kilimo srityse bei teikdamas ataskaitas apie esamą situaciją visoje Europos Sąjungoje ir šalyse kanditatėse. Pavojus tas, kad jis bus prarastas arba mažų mažiausiai paskęs šitoje naujoje agentūroje. Aš atidžiai stebėsiu jos raidą.

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) PPE-DE Grupės Prancūzijos delegacija sveikina priėmus Cashman pranešimą dėl Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros 2007-2012 m. daugiametės programos.

Be kitų punktų, tekste tiksliai apibrėžiamos teminės Agentūros veiklos sritys, leidžiančios jai vykdyti savo misiją ir sėkmingai siekti tikslų.

Prancūzijos delegacijos dauguma, sekdama grupe, atmetė Liberalų pakeitimus, kurių tikslas – išplėsti savo misijas, susijusias su homofobija ir homofobiniu žiaurumu bei su rasizmu lyginant su Roma. Taip buvo padaryta ne siekiant išreikšti savo opoziciją šiam teisėtam ir pateisinamam tikslui, o todėl, kad šios misijos jau yra įtrauktos į pasiūlymą sprendimui priimti, kuriame yra tokios Agentūros teminės sritys, kaip rasizmas, ksenofobija ir su tuo susijusi netolerancija, taip pat diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos bei asmenų, priklausančių mažumoms.

Mes sveikiname priėmus šį pranešimą, kadangi tai leis Agentūrai pradėti pilnavertę veiklą ir sudarys jai galimybes užbaigti savo užduotį ir garantuoti ES piliečių teises.

  Ambroise Guellec (PPE-DE), raštu. – (FR) PPE-DE Grupės Prancūzijos delegacija sveikina priėmus Cashman pranešimą dėl Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros 2007-2012 m. daugiametės programos.

Be kitų punktų, tekste tiksliai apibrėžiamos teminės Agentūros veiklos sritys, leidžiančios jai vykdyti savo misiją ir sėkmingai siekti tikslų.

Prancūzijos delegacija, sekdama grupe, atmetė Liberalų pakeitimus, kurių tikslas – išplėsti savo misijas, susijusias su homofobija ir homofobiniu žiaurumu bei su rasizmu lyginant su Roma. Taip buvo padaryta ne siekiant išreikšti savo opoziciją šiam teisėtam ir pateisinamam tikslui, o todėl, kad šios misijos jau yra įtrauktos į pasiūlymą sprendimui priimti, kuriame yra tokios Agentūros teminės sritys, kaip rasizmas, ksenofobija ir su tuo susijusi netolerancija, taip pat diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos bei asmenų, priklausančių mažumoms.

Mes sveikiname priėmus šį pranešimą, kadangi tai leis Agentūrai pradėti pilnavertę veiklą ir sudarys jai galimybes užbaigti savo užduotį ir garantuoti ES piliečių teises.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Atidedant į šalį kritikuotus aspektus, kuriuos jau turėjome galimybę pažymėti, kadangi atitinkamu metu Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūra pradės veikti, išaiškės ir jos realūs tikslai.

Diskusijose apie daugiametės 2007-2012 m. programos tikslų ir prioritetų sąvokas buvo aiškiai apribotos jos teminės sritys: rasizmas, ksenofobija ir susijusi netolerancija; diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios ar seksualinės orientacijos, asmenys, priklausantys mažumoms; kompensacijos aukoms, nusikaltimų prevencija ir aspektai, susiję su piliečių saugumu; vaikų apsauga, įskaitant vaiko teises; imigracija ir migrantų integracija; prieglobstis; vizų ir pasienio kontrolė; dalyvavimas Sąjungos demokratiniame funkcionavime; žmogaus teisių klausimai ryšium su informacine visuomene bei prieiga prie efektyvaus ir nepriklausomo teisingumo.

Europos Parlamentas sąrašą papildė pridėdamas ypatingą skurdą ir socialinį išskyrimą. Tačiau, socialinės teisės, įskaitant darbuotojų teises, nebuvo laikomos prioritetinėmis net tuomet, kai esminės socialinės teisės buvo ginčijamos ES remiamose tvarkose.

  Elisabeth Morin (PPE-DE), raštu. – (FR) Kaip ir Prancūzijos PPE-DE Grupės delegacija, sveikinu priėmus Cashman pranešimą dėl Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros 2007-2012 m. daugiametės programos.

Be kitų punktų, tekste tiksliai apibrėžiamos teminės Agentūros veiklos sritys, leidžiančios jai vykdyti savo misiją ir sėkmingai siekti tikslų.

Kaip ir Prancūzijos PPE-DE Grupės delegacija, aš atmečiau Liberalų pakeitimus, kurių tikslas – išplėsti savo misijas, susijusias su homofobija ir homofobiniu žiaurumu bei su rasizmu lyginant su Roma. Taip buvo padaryta ne siekiant išreikšti savo opoziciją šiam teisėtam ir pateisinamam tikslui, o todėl, kad šios misijos jau yra įtrauktos į pasiūlymą sprendimui priimti, kuriame yra tokios Agentūros teminės sritys, kaip rasizmas, ksenofobija ir su tuo susijusi netolerancija, taip pat diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos bei asmenų, priklausančių mažumoms.

Sveikinu priėmus šį pranešimą, kadangi tai leis Agentūrai pradėti pilnavertę veiklą ir sudarys jai galimybes užbaigti savo užduotį ir garantuoti ES piliečių teises.

Díaz de Mera García Consuegra pranešimas (A6-0447/2007)

  Bairbre de Brún ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Aš balsavau už pataisytą pasiūlymą, nes jame yra pagerinimų, susijusių su duomenų apsauga.

Tačiau aš nesutinku su didėjančiu teisingumo ir vidaus reikalų klausimų perkėlimu iš Valstybių narių į ES. Dėl šios priežasties aš balsavau prieš teisėkūros rezoliuciją.

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Visiškai palaikau mūsų puikaus kolegos, p. Díaz de Mera, pranešimą.

Europolo transformacija į Bendrijos agentūrą yra tas klausimas, kurį visada palaikiau.

Iš tiesų tai reiškia, kad nuo šiol Europolas bus finansuojamas iš Bendrijos biudžeto ir kad Europolo darbuotojams bus taikomas Bendrijos pareigūnų statusas. Abiem atvejais mūsų Parlamento įgaliojimai gerokai padidėjo.

Be to, Tarybos sprendimas iš esmės išplečia Europolo veiksmų galimybes ir kompetenciją, ką aš taip pat palaikau.

Trumpai tariant, aš neabejotinai palaikau sprendimą padaryti Europolą funkcionalesniu ir pavaldžiu tikrai demokratinei kontrolei.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – Tarybos kombinacijos buvo visiškai sėkmingos: Europos policijos biuro, Europolo, transformavimas iš tarpvyriausybinės agentūros, finansuojamos iš Valstybių narių biudžetų į Europos Sąjungos agentūrą, finansuojamą iš ES biudžeto, taikant Bendrijos pareigūnų statusą, su visais techniniais, o ne politiniais reikalavimų pagrindais.

Kadangi Europolo misijos, tiesą sakant, buvo žymiai išplėstos siekiant apimti ne tik organizuotą nusikalstamumą, bet ir kitas sritis, Bendrija mano, kad naujieji tikslai bus lengviau pasiekiami ne Valstybių narų, o ES lygiu. Todėl, dėl ypatingai abejotino pagalbinio principo, taikoma europinė sisteminio Valstybių narių kompetencijų eliminavimo logika ir gilinamas antnacionalinis modelis.

Būtent tokia ir yra filosofija ir požiūris į reformas Lisabonos sutartyje, kurią Europos ir valstybių vadovai, kaip visuma, nori primesti žmonėms ir valstybėms prieš jų valią.

Europa nebeklauso savo žmonių. Dar blogiau, ji nesiskaito su jais ir jiems meluoja. Dabar, kai 26 Europos šalys paskelbė, kad šios Sutarties neratifikuos referendumo būdu, tikėkimės, kad Europos žmonės ir valstybės bus apsaugotos, kai šį absurdišką tekstą atmes airiai – vieninteliai žmonės, kuriems leista patiems apsispręsti.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Europos Sąjungos Valstybės narės sukūrė Europolą kaip institucinį atsaką, skirtą kovai su organizuotu nusikalstamumu. Šiandien, praėjus 12 metų po jo įkūrimo, diskutuojame apie Europolo kompetencijų išplėtimą ir jo veiklos modernizavimą.

Pranešėjas tiksliai įvertino esamą Europolo teisinę ir faktinę situaciją. Jis teisingai kritikuoja pernelyg komplikuotą ir ilgą procedūrą, numatytą Europolo statuso keitimui ir jo įtraukimui į Sąjungos organizacinę struktūrą. Pranešime siūlomos taisomosios priemonės taip pat yra vertos dėmesio ir paramos.

Ankstesni mėginimai pakeisti Europolo kompetencijas rodo, kaip sudėtinga šalims pasiekti susitarimą, kai jas saisto vienbalsiškumo principas. Todėl tikiu, kad tik ratifikavus Lisabonos sutartį ir jai įsigaliojus visose 27 Valstybėse narėse galėsime pradėti procedūrinius pakeitimus ir pagerinsime šią situaciją, kadangi Sutartis taip pat pertvarkys sprendimų priėmimo procesą Europos Sąjungoje.

Be to, Europolui suteikus ES agentūros statusą su visais susijusiais padariniais, įskaitant finansinius, Europos Sąjunga, kaip visuma, galės efektyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kadangi nei pasiūlymas dėl Sutarties, nei šis pasiūlymas kvalifikuotos daugumos sprendimu priimti reglamentą dėl Europolo struktūros, veiklos, veiksmų sričių ir užduočių, nebuvo ratifikuoti, ES institucijos jau pavargo mėginti Europos policijos biurą versti Europos agentūra.

Be mūsų esminių kritinių pasisakymų apie šį procesą, mums nerimą kelia štai kas:

- galimybė, kad ‘tam tikros duomenų kategorijos, susijusios su rasine ar etnine kilme, politinėmis nuostatomis, religinėmis ar filosofinėmis pažiūromis, naryste partijoje ar profesinėse sąjungose, seksualine orientacija ar sveikata’ nebus pašalintos iš svarstomų klausimų;

- jei ES lygiu bei ryšiuose su trečiosiomis šalimis, ypač su JAV, nepavyks priimti garantijų dėl asmens duomenų apsaugos, kai tokie duomenys naudojami policijos bei teismo bendradarbiavimo srityje (pvz., duomenys apie lėktuvų keleivius);

- jei asmeniui nepavyks garantuoti prieigos prie jo duomenų ar netgi žinoti, kad Europolas dirba su jo asmens duomenimis;

- jei nepavyks išaiškinti valstybinių parlamentų kontrolės.

Tai būtų baisus piliečių teisių, laisvių ir garantijų pažeidimas.

  Antonio Masip Hidalgo (PSE), raštu. − (ES) Aš balsavau už tekstą, dėl kurio sutarta grupėms bendradarbiaujant. Tai klausimas, kuris įtakoja esminį bendradarbiavimą kovoje su nusikalstamumu. Tačiau turiu pažymėti, kaip ir mano kolegos p. Fava ir p. Moreno, kad didingi rezoliucijos tikslai neatitinka priešiškos pranešėjo, p. Díaz de Mera, pozicijos, kuris 2004 m. kovo 11 d. buvo Ispanijos policijos generalinis direktorius, ir kuris atsisakė bendradarbiauti su teismu, pirmininkavusiu byloje dėl didžiausio Europoje teroristų bombardavimo.

Be to, pranešėjas yra vienas iš pagrindinių propaguotojų ar kolaborantų, prisidėjusių prie negarbingos teorijos, teigiančios, kad už šias žudynes yra atsakingos ne islamistų kuopelės, o ETA teroristai. P. Díaz de Mera ir kiti, kurie save apibūdina kaip ‘peones negros’ (juodieji pėstininkai), bandė suklaidinti tarptautinę visuomenę ir galiausiai, nors jų pozicija nebuvo laikoma nusikaltimu (Teismas skyrė tik sankciją ir rimtą perspėjimą), šis Parlamentas turi būti informuotas apie visus šiuos faktus. Jų asmeninės atakos atskleidžia tai, kad jiems trūksta argumentų. Galiausiai norėčiau išreikšti savo apgailestavimą, kad p. Díaz de Mera neturėjo savo kolegos, Jaime Mayor, garbingumo, kuris bent jau išbraukė savo pavardę iš teroristinio teksto.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau balsuoti už Díaz de Mera García Consuegra pranešimą dėl Europos Policijos biuro (Europolo) įkūrimo. Keičiantis aplinkybėms Europos Sąjungos viduje, atsirandančios naujos kriminalinės veiklos formos ir nauji teroristų keliami pavojai reiškia, kad esamą instituciją būtina reorganizuoti. Nežiūrint į tai, jaučiu, kad kai kuriuos klausimus reikia išaiškinti.

Europolo pavertimas ES agentūra neturi sudaryti papildomų finansinių sunkumų Valstybėms narėms; svarbiausia, ji neturi naudoti tų resursų, kurie skirti nacionalinėms policijos pajėgoms, ir kurių jau dabar nepakanka. Priešingai, institucijos, atsakingos už nusikaltimų tyrimą ir teisėtvarką, turi būti geriau prižiūrimos ir sustiprintos. Iš tiesų, Europolas turi palaikyti ir koordinuoti pagrindinį ir nepakeičiamą įvairių Valstybių narių policijos pajėgų darbą. Todėl džiaugiuosi, kad pasiūlyme yra įtrauktos nuostatos dėl nusikaltimų tyrimų ir operatyvinės veiklos koordinavimo, organizavimo ir vadovavimo kartu su kompetentingomis Valstybių narių institucijomis arba kartu su jungtinėmis nusikaltimų tyrimų komandomis.

Polfer ataskaita (A6-0516/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Ši savo iniciatyva parengta ataskaita atskleidžia tikrąsias „Europos kaimynystės politikos“ ambicijas, ypač Pietų Kaukaze.

Jos nustato geostrateginę darbotvarkę politiniu, ekonominiu bei kariniu aspektais, kitaip tariant, ES intervencijos į šią neuralginę zoną planas darant didesnį spaudimą Kinijai ir Rusijai.

Tai baigsis didesniu kišimusi (ir manipuliacija) į dėl Sovietų Sąjungos suardymo kylančius konfliktus siekiant užtikrinti, kad pagrindinės ES jėgos ir finansinės-ekonominės grupės galėtų kontroliuoti šį regioną, taip pat esant akivaizdžiai tarpkapitalistinei konkurencijai.

Jums tereikia atsižvelgti į „rekomendacijas“, pvz., raginimą sudaryti laisvosios prekybos sutartis ir toliau siekti liberalizacijos arba akivaizdžiai prašyti įsikišimo „pilietinės visuomenės“ „pagalbos“ veiksmų forma užtikrinant, kad „[Bendrijos!] lėšos būtų skirstomos ... be … valstybės įsikišimo“.

Požiūris į energetikos problemas yra ypač svarbus, kadangi jis išryškina energetikos tarpininkų , kurie gali apeiti Rusiją ir energetikos infrastruktūros ir šaltinių kontrolę, svarbą.

Galiausiai, pabrėžiame nenuoseklumą tarp „jos besąlyginės paramos teritoriniam vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų Gruzijos sienų neliečiamumui“ ir apeliuojame į Jungtinių Tautų Chartijos principus, kai to nesilaikoma Serbijos atžvilgiu.

Anastase ataskaita (A6-0510/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai dar viena mūsų iniciatyva parengta ataskaita, kurioje laikomasi tokios pačios logikos, kaip ir Pietų Kaukazo atveju ir „Europos kaimynystės politikos“: kitaip tariant, norint garantuoti priėjimą prie rinkų (o ypač energetikos inkos) (ir jų kontrolę) ir toliau jas liberalizuoti būtinas įsikišimas ir spaudimas.

Ataskaitoje pasisakoma už „rinkos ekonomikos reformų“ skatinimą, „rinkos harmonizavimo ir tolesnio liberalizavimo priemonių“ skatinimą ir paramą „laisvosios prekybos zonos pagal PPO principus kūrimą“. Tai yra procesas, kuriame ES tariamai turi „suvaidinti lyderio vaidmenį“ „skatindama regioną imtis reikalingų veiksmų“.

Tuo pačiu ataskaitoje „pabrėžiama, kad labai svarbu kurti ir plėtoti gerus kaimyninius santykius, pagrįstus pagrindiniais regioninį bendradarbiavimą skatinančiais principais: abipuse pagarba, teritoriniu vientisumu, nesikišimu į viena kitos vidaus reikalus ir draudimu naudoti jėgą ar grasinti naudoti jėgą, tarp Juodosios jūros regiono valstybių ir jų kaimynių“, taip pat pasisakoma už „Europietiškųjų vertybių“ skatinimą, „nepaisant vyriausybių partnerių parodyto noro“. Tai yra akivaizdus prieštaravimas / nenuoseklumas tarp to kas rekomenduojama (kitiems) ir kas daroma. ES reikalauja, kad kiti gerbtų tai, ko ji pati negerbia. Koks cinizmas!

Pasiūlymas rezoliucijai: Padėtis Kenijoje (B6-0024/2008)

  Karin Scheele (PSE), raštu. – (DE) Dar visai neseniai Kenija buvo daugelio poilsiautojų rojus. Atvykėliai buvo gerai saugomi nuo masinės korupcijos ir siaubingo skurdo, kuriame turi gyventi didžioji gyventojų dalis. Po gruodžio pabaigoje kilusių įvykių ir apgavikiškų prezidento rinkimų Kenija ir jos politinės problemos staiga tapo visų pokalbių tema.

Nors oficialių stebėtojų manymu rinkimai į parlamentą buvo iš esmės sėkmingi, kilo abejonių dėl prezidento rinkimų rezultatų tikslumo. Teikdami pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kenijos dar kartą smerkiame plačiai paplitusius dabartinio prezidento Kibaki pažeidimus ir elgesį, kuris atmesdamas prezidento John Kufuor pasiūlymą padėti spręsti susidariusią krizę smarkiai pakenkė tarpininkų pastangoms. Mes raginame Kenijos politinius lyderius daryti viską, kas yra jų galioje, kad būtų išvengta tolimesnio smurto šalyje ir būtų užtikrintas žmogaus teisių laikymasis. Diskusijų šia tema metu mes dar kartą aptarėme ir išnagrinėjome tiesioginės biudžetinės paramos veiksmingumo klausimą. Šis klausimas, kaip ir Kenijos problemos, yra vienas tokių, kuris neduos mums ramybės daugelį mėnesių.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis balsavimo paaiškinimas skirtas pabrėžti, kad pripažindami kaimyninių valstybių, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos ir Afrikos sąjungos pradėtas tarpininkų pastangas tikime, kad Kenijos žmonės sugebės rasti ir susikurti savąjį kelią. Kenijos žmonės patys turi rasti sprendimus, kaip įveikti dabartinę padėtį šalyje.

Todėl mes manome, kad bet kokie ES bandymai kištis, kaip nurodyta ir siūloma rezoliucijoje, yra neigiami, ypač turint galvoje ES „Afrikos strategijoje“ paskelbtus uždavinius ir tarpimperinio bendradarbiavimo / konkurencijos sistemą, susijusią su šiuo žemynu, kuri yra akivaizdi ir taip stipriai jaučiama šiame regione.

Galiausiai, turiu pabrėžti, kad rezoliucija praleista nuoroda į sunkią ir blogėjančią socialinę-ekonominę padėtį šioje šalyje (kuri yra pagrindinė nepasitenkinimo demonstravimo rinkimuose priežastis) ir didelę neoliberalios politikos, kurią daugiausia propaguoja tarptautinės finansinės institucijos, pagrindinės kapitalistinės jėgos ir jų tarptautinės bendrovės, atsakomybę už tokią padėtį.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Visiškai remiu rezoliuciją dėl padėties Kenijoje, kuri yra pagrįsta naujausiu ES stebėtojų misijos Kenijoje, vykusios metų pradžioje, tyrimu.

Privalome užtikrinti, kad Kenijos valdžia neatidėliodama ištirtų rinkimus supančias aplinkybes ir apsaugotų šalį nuo tolimesnio smurto. Privalome reikalauti, kad būtų grąžintos tiesioginės transliacijos ir būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių bei Afrikos chartijoje nustatytų teisių. Tačiau rezoliucijoje sumenkinama Europos Komisijos atsakomybė spręsti 400 mln. eurų pervedimo Kongo vyriausybei klausimą. Manau, kad greitai grįšime prie šio klausimo.

Figueiredo ataskaita (A6-0519/2007)

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už 20 šios ataskaitos dalį, dėl moterų vaidmens pramonėje, kadangi būtina, kad Komisija atliktų tyrimą apie neigiamas ilgo darbo laiko pasekmes asmeniniam, šeimos ir socialiniam gyvenimui, pvz., vaikai praleidžia daug laiko vieni, o tai dažnai yra nesėkmių mokykloje ir nusikalstamumo priežastis. Valstybės Narės privalo pagerinti įmonių, kurios verčia darbuotojus dirbti ilgiau nei įstatymais nustatytą darbo laiką, priežiūrą ir tokioms įmonėms įvesti griežtas bausmes.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) The European Parliament today adopted my report on the role of women in industry. Tai yra labai geras dalykas, nors aš ir gailiuosi dėl kai kurių nedidelių pataisymų.

Tačiau ataskaitoje pripažįstama moterų vaidmens pramonėje svarba ir ragina Komisiją ir Valstybes Nares imtis reikalingų veiksmų, įskaitant veiksmingą stebėjimą, kovojant su stereotipais ir diskriminacija, ypač diskriminacija dėl atlyginimų. Ši padėtis yra dar rimtesnė, kai atsižvelgiame į faktą, kad nepaisant daugiau nei 30 metų galiojančios Direktyvos dėl vienodo užmokesčio, pramonės sektoriuje moterų atlyginimai yra apie 30 proc. mažesni nei vyrų, o kituose sektoriuose — vidutiniškai 15 proc.

Tai pabrėžia kolektyvinio derėjimosi kovoje su moterų diskriminacija poreikį, ypač kalbant apie galimybes įsidarbinti, atlyginimus, darbo sąlygas, karjerą ir profesinį mokymą.

Ataskaitoje pabrėžiama Bendrijos programų, kurios skatina firminių ženklų kūrimą, saugomos kilmės gaminių apsaugą ir išorinę Bendrijos gaminių iš pramonės sričių, kuriose dominuoja moterys reklamą, svarba.

Galiausiai labai svarbu užtikrinti, kad būtų pripažįstamos dirbančių moterų ir vyrų teisės dalyvauti įmonėse vykstančiuose restruktūrizacijos procesuose, užtikrinant jų, ypač Europos darbų tarybos, struktūrą, gauti visą informaciją ir turėti lemiamo įsikišimo galimybę, įskaitant veto teisę.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiame pranešime nagrinėjama nemažai svarbių aspektų, kuriuos spręsdamos valstybės narės išlaiko veiksmų laisvę ir atsakomybę kurti bei tobulinti savo teisės aktus. Lyčių santykis bendrovių valdybose, lygių galimybių planų kūrimas didelėse bendrovėse ir moterų narių procentinė dalis bendrovių valdybose – visi šie dalykai nėra geriausiai ir efektyviausiai tvarkomi ES lygmeniu. Taigi, mes balsavome prieš svarstomą pranešimą.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Akivaizdu, kad Europos pramonėje šiuo metu vyksta toli siekiantys pokyčiai. Todėl sunku nepripažinti jų strateginės svarbos visų Europos Sąjungos valstybių narių ir, nepriklausiomai nuo lyties, jų piliečių raidai.

Moterų, dirbančių Europos pramonės srityje, vaidmuo ir joms prieinamos galimybės priklauso ne vien nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio, bet ir nuo tradicijų, kaip šalyje pripažįstamos lygios galimybės ir gerbiamos žmogaus teisių nuostatos. Moterys pramonėje dalyvauja dideliu mastu ir našiai prisideda beveik visuose jos sektoriuose. Tačiau vis dėlto, neišeina nesutikti su pranešėja, kad moterų veiklumas pramonės šakose, susijusiose su „cutting-edge“ technologijomis, tokiomis kaip aeronautikos arba chemijos pramonė, yra toli gražu nepakankamas.

Todėl pranešime visiškai teisingai išryškinamas šis aspektas ir ne be pagrindo susitelkiama ties lyčių klausimu. Pranešime taip pat pabrėžiama, kad moterų dalyvavimas pramonėje negali apsiriboti vien darbu sektoriuose, kur nereikalingos kvalifikacijos ir kur moterys primiausia nukenčia vykdant restruktūrizacijas.

Pranešėja šaukiasi paramos, ypač MVĮ (Mažų ir vidutinių įmonių – SME), siekdama užtikrinti ir išlaikyti santykinai aukštą moterų užimtumo lygį, ypač tada, kai moterys atsiduria nevykusioje profesinėje padėtyje. Jau vien dėl šių priežasčių verta paremti ir šį pasiūlymą, ir visą pranešimą.

  Marian Harkin (ALDE) , raštu. − Aš pritariu 33 daliai, nes reikia, kad būtų imtasi tokių iniciatyvių priemonių, bent jau laikinai, siekiant užtikrinti moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese visais lygiais. Be to, aš tvirtai palaikau 20 dalį, nes tikrai reikia atlikti nuodugnų tyrimą poveikio, kurį daro ilgos darbo valandos sveikatai, tiek fizinei, tiek psichinei, bei šeimyniniam gyvenimui. Jei mes siekiame skatinti darbo ir šeimos gyvenimui palankią politiką, mums reikia tokio tyrimo.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu − (PL) Žmogaus teisės yra demokratijos pagrindas. Šios teisės apima ir patį svarbiausią - lygybės tarp vyrų ir moterų - principą, kartu atsižvelgiant ir į aplinkybes, kylančias iš jų biologinių skirtumų. Vienas šio klausimo aspektų susijęs su moterų užimtumu ir vaidmeniu pramonėje. Tiesiog neįmanoma taikyti aritmetinio padalijimo į lygias dalis principo.

Pirmiausia, lygias galimybes sąlygoja techninių ir ekonominių disciplinų dėstymo ir profesinio parengimo dirbti šiose srityse prieinamumas. Kitas labai svarbus dalykas yra pagalba motinoms, auginančioms vaikus ir užtikrinimas, kad jos nebūtų diskriminuojamos darbo vietoje. Nepaprastai svarbu nustatyti lanksčias pensijų sąlygas moterims, auginančioms vaikus. Vadinamasis tėvystės atostogų laikotarpis turi būti pilnai kredituojamas ir pridedamas prie bendrojo darbingojo laikotarpio pagal pensijų taisykles.

Daugelyje mūsų šalių tos pačios kokybės ir kiekybės moterų darbas apmokamas žymiai menkiau negu vyrų. Kliūčių sudarymas moterims užimti vadovaujančias bei kontroliuojančias pareigas bendrovių direktorių bei globos (patikėtinių) valdybose niekaip nepateisinamas. Reikia imtis veiksmų ir atsikratyti panašaus pobūdžio stereotipų. Pateiktas pranešimas yra vienas žingsnis einant šia kryptimi, ir kaip tik todėl balsavau už jį.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Daugelyje šios nepaprastai ilgos rezoliucijos išvardijimų ir paragrafų mes konstatuojame akivaizdžius dalykus. Kreipiamės dėl priemonių ten, kur jos, laimei, jau anksčiau buvo priimtos. Tiesa, kad kai kurios direktyvos dėl vienodo požiūrio ir lygių galimybių tarp vyrų ir moterų buvo menkai taikomos, tačiau jeigu diskriminacija vis dar išliko srityse, kurias apėmė šios numatytos priemonės, kas kaltas? Visose šiose direktyvose numatyti apeliaciniai mechanizmai. Patyrusios diskriminaciją moterys turi tiesiog kreiptis į teismus, kur jos laimės savo bylas, kaip, laimei, rodo ir mano šalies patirtis.

Deja, šiame pranešime yra ir eilė neadekvačių pretenzijų, kurios niekaip nesusiję su moterų vaidmeniu pramonėje.

Reikalavimas priimti 40% moterų atstovavimo bendrovių valdybose kvotą prieštarauja subsidiarumo principui klausimais, kurių sprendimo teisę pasiliko valstybės narės.

Ne mums raginti atlikti bendrovės delokalizacijos „stebėseną“. Utopiška reikalauti „daugiau laisvės pasirenkant darbo vietą“. Jeigu mano bendrovė bazuojasi Luxembourg‘e ir neturi jokių filialų, negaliu pateikti prašymo dirbti Schifflange, kuriame gyvenu.

Balsavau už šį pranešimą remdamasi šiais pastebėjimais.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Pritariu daugeliui minčių, išdėstytų pranešime dėl moterų vaidmens pramonėje. Tačiau esu nepatenkinta, kad moterų, kurios prarado darbą Europos tekstilės fabrikuose, nedarbas regionuose nesusilaukė ypatingo dėmesio tuo metu, kai tai vyko. Taip pat manau, kad jokios moterų užimtumo kvotos neišspręs šios padėties.

Mano antrasis komentaras susijęs su pasvertu laiko darbui ir šeimai padalijimu. Tai liečia tiek moteris, tiek vyrus. Nemanau, kad sprendimą nulems rezoliucijos. Jis glūdi Europos darbo rinkos lankstumo bei užimtumo saugos (flexicurity) sampratoje. Olandija yra vienas iš pavyzdžių, kur buvo padėti puikūs nepilnos darbo dienos teisės aktų pagrindai. Juos priėmus, sumažėjo nedarbas, o vyrams ir moterims suteikta galimybė daugiau laiko skirti šeimai. Efektyvus trumpesnės darbo dienos nustatymas taip pat nebūtinai veda prie pajamų sumažėjimo.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Kaip liberalei ir Švedijos liberalų partijos Folkpartiet narei man Parlamento pranešimai lyčių lygybės klausimais visuomet artrodo kažkokie painūs. Švedijos liberalų partija ištisus metus laikėsi požiūrio, kad geriausia šiais klausimais veikti remiantis savanoriškumo pagrindais, tačiau mes taip pat suvokiame, kad to nevisada pakanka. Pozityvus Švedijos susitarimas šioje srityje išgarsino ją kaip vieną lygiausių galimybių šalių pasaulyje. Taigi, argi nenorime paskleisti savo sėkmės metodų po visą ES?

Žinoma, kad norime! Lieka tik nuspręsti, kokiais būdais. Po pranešimo šiuo klausimu pasijutau privalanti balsuoti prieš eilę paragrafų, kurių dvasiai pritariu, bet kurių apimtis ir požiūris atrodo abejotini. Manau, kad tiek lyčių lygybės planai, tiek pamatuojami tikslai įmonėms gali tapti svarbiais instrumentais. Kita vertus, netikiu, kad ES jais turėtų užsiimti pirmiausia, kaip pirmaeilės svarbos klausimu. Taip pat manau ir apie ES remiamos „metodologijos, skirtos analizuoti iš ko susideda įvairūs darbai“ įvedimą kuri neva „garantuos“ vienodą apmokėjimą. Pasaulinis solidarumo fondas (Global Adjustment Fund), dėl kurio rimtai būgštauju nuo pat pradžių, taip pat neturėtų ypatingai atsižvelgti į lytį – tai būtų dviguba neteisybė.

Nerealu tikėtis, kad kiekvienas pranešimas bus parašytas tobulai tačiau šiame esama pernelyg daug trūkumų. Vis dėlto klausimas yra toks svarbus, kad galiausiai, balsavau už jį, kaip už visumą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už pranešimą, kurį pateikė ponia Figueiredo ir kuriame kalbama apie moterų vaidmenį pramonėje. Norėčiau pasveikinti pranešėją, pateikusią šį labai gerą ir išsamų pranešimą.

Lygių vyrų ir moterų teisių klausimas yra labai svarbus, todėl turime ir toliau skirti jam kuo daugiau dėmesio, nes Europos Sąjunga remiasi nediskriminavimo principu. Turėtume skirti ypatingą dėmesį, kaip susidoroti su visomis galimomis nesėkmėmis, kad užtikrintume sėkmingą šio principo laikymąsi. Tai ypač svarbu, nes pramonės pobūdis kinta mums siekiant sukurti žiniomis grįstą visuomenę. Sektoriai, kuriuose tradiciškai dirba moterys, yra susiję su perdirbimo pramone, tuo tarpu naujausi pramonės sektoriai remiasi naujausių technologijų, tokių kaip informacinės ir komunikacijų technologijų, kūrimu. Turėtume dėti visas pastangas, kad užtikrintume lygių galimybių principo laikymąsi šiuose naujuose sektoriuose.

Siūlymas priimti rezoliuciją: Interneto valdymo forumo (Internet Governance Forum) rezultatai

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. − (IT) Rezoliucija, dėl kurios rengiamės balsuoti, turi užsitikrinti Sąjungos už tautų Europą frakcijos (UEN Group) paramą ir balsus. Tikimės, kad netrukus turėsime geresnį Interneto reglamentą, kuriuo bus siekiama apginti vaikus ir imamasi efektyvesnių priemonių prieš tiekėjus, kurių tinklapiuose randa prieglobstį vaikų pornografija. Visos valstybės narės turėtų nedelsdamos imtis priemonių, kad būtų uždaryti neteisėti tinklapiai ir užtikrintas geresnis atsakingų policijos pajėgų tarpusavio bendradarbiavimas.

Be to, tikimės, kad bus įmanoma išspręsti opų klausimą dėl teroristinių organizacijų keitimosi informacija Internete ir kad šis klausimas bius nagrinėjamas būsimuose forumuose. Negali būti laisvės be taisyklių ir, svarbiausia, Internetas negali ir neprivalo būti laisvo veikimo zona tiems, kurie vykdo nusikalstamą veiklą ir propaguoja neapykantą bei nepakantumą. Kritišką padėtį reikia nuraminti ryžtingomis, skubiomis priemonėmis, o ne taikant improvizuotus sprendimo būdus. Kova prieš terorizmą ir neapykantą tarp tautų turi tapti Europos Sąjungos ir visų laisvų, demokratiškų šalių norma ir tikslu.

9. Balsų pataisos ir balsavimo motyvai: žr. Posėdžio protokolą

(Posėdis buvo sustabdytas 1.05 p.m. ir toliau tęsiamas 3 p.m.)

PIRMININKĖ: p. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Vicepirmininkė

10. Ankstesnio posėdžio protokolo patvirtinimas: žr. Protokolą

11. Debatai dėl žmogaus teisių, demokratiškumo ir teisinio valdymo pažeidimo atvejų

11.1. Kinijos disidento Hu Jia areštas (debatai)

  Pirmininkė. – Sekantis darbotvarkės klausimas yra debatai dėl penkių siūlymų priimti rezoliucijas dėl Kinijos disidento Hu Jia⁽¹⁾ arešto.

  Milan Horáček, autorius. – (DE) Gerb.Pirmininke, mūsų Grupė nominavo Hu Jia ir jo žmoną, Zeng Jinyan, Sacharovo premijai gauti. Kadangi pora leidžia laiką namų arešto sąlygomis, jie pasinaudojo tinklo kameros (webcam) jungtimi, kad dalyvautų Europos Parlamento žmogaus teisių padėties Kinijoje svarstyme. Pakartotinis Hu Jia areštas tik dar kartą pademonstravo tai, dėl ko jis pats perspėjo. Ar Kinija savo veiksmais nori parodyti savo panieką Europos Parlamento nuomonei?

Žmogaus teisės turi būti ryžtingai apsisprendus puoselėjamos kaip dalykas, peržengiantis bet kokių santykių tarp ES ir Kinijos, ribas. Mes taip pat turime veikti nuosekliai ir harmoningai, o ne paprasčiausiai aukoti savo vertybes ant gerų ekonominių santykių aukuro.

Todėl kviečiame Tarybą ir Komisiją ne vien užimti Hu Jia paremiančią poziciją, bet taip pat panaudoti sekantį ES - Kinijos aukščiausio lygio susitikimą kaip progą paraginti įsipareigoti dėl tolesnio žmogaus teisių saugojimo.

Kinija privalo liautis sistemingai bauginusi aktyvistus, kovojančius dėl žmogaus teisių. Jeigu Kinija nepakeis savo elgesio, mums ir vėl reikės kelti klausimą dėl savo dalyvavimo Olimpinėse žaidynėse. Be to, Rusija išrinkta organizuoti sekančias Žiemos olimpines žaidynes, o ši šalis taip pat pasižymi prasta reputacija žmogaus teisių apsaugos srityje.

(Plojimai)

  Erik Meijer, autorius. – (NL) Gerb. Pirmininke, žmogaus teisių problema Kinijoje vis iškyla šių neatidėliotinų debatų metu ir tam esama rimtų priežasčių. Kinijos ekonomikos augimas ir išaugęs tarptautinis autoritetas vis dar nesąlygojo jokių apčiuopiamų pokyčių jos požiūryje į civilines laisves, valdžios piktnaudžiavimą savo galiomis, vietą opozicijai ir nepriklausomą teismų teisę.

Vis dar skiriamos griežtos bausmės, įskaitant ir dažnai taikomą mirtis bausmę. Kinija - ne vienintelė šalis, kuri teisia žmones myriop ir vykdo šią bausmę, tačiau šioje srityje ji - čempionė. Vienintelė matyta pažanga yra ta, kad atidžiau įsitikinama nusikaltėlio kalte prieš įvykdant mirties bausmę, todėl mažėja žmonių, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė ir kurie, kaip paaiškėjo vėliau, buvo nekalti.

Tuo tarpu tarptautinis dėmesys trims didelėms dramoms, vykusioms Kinijoje, smarkiai nuslūgo Skerdynės Tiananmen‘io aikštėje 1989 m., Falun Gong judėjimo pasekėjų persekiojimas ir Tibeto bei Rytų Turkestano gyventojų sudėties pasikeitimas susilaukia vis mažesnio ir mažesnio dėmesio.

Dabar vis labiau susitelkiama į ekonominį augimą, eksporto į Kiniją, pigaus importo iš Kinijos galimybes, didėjantį Kinijos vaidmenį Afrikoje bei ateinančias Olimpines žaidynes. Šiomis aplinkybėmis spaudimas, susijęs su siekiu pagerinti žmogaus teisių apsaugos padėtį Kinijoje netenka prasmės. Olimpinėmis žaidynėmis pateisinamas gyvenamųjų kvartalų griovimas ir gyventojų išvežimas. Kinijos ambasadoriai teigia, kad jų nacionalinė garbė pažeidžiama, kai šiuos reiškinius kritikuoja užsienis.

Artėjančios Olimpinės žaidynės būtų galėjusios tapti proga pažangai. Dabartinė situacija yra palanki turizmo skatinimui bei didelių viešųjų darbų užbaigimui, tačiau netinkama gerinti žmogaus teisių apsaugą. Tuo tarpu Nyderlanduose pradėti debatai dėl galimybės boikotuoti šias Olimpines žaidynes.

Rezoliucija dėl vieno areštuoto žmogaus teisių aktyvisto, Hu Jia, yra būtina, tačiau nepakankama priemonė. Svarbiausias santykių tarp Europos ir Kinijos siekis turėtų būti ne ekonominė nauda, o mūsų rūpestis dėl žmogaus teisių Kinijoje.

  Marcin Libicki, autorius. – (PL) Sutinku su p.Meyer‘iu, kuris ką tik pasakė, kad turėtume boikotuoti Olimpines žaidynes dėl persekiojimo, kurį Kinijoje patiria Kinijos žmonės. Iš tiesų, toje šalyje persekiojami ne vien kinai. Tibetiečių ir kitų nacionalinių mažumų persekiojimo klausimas šiuose Rūmuose buvo keliamas dažnai. Šiandieną kalbame apie neteisėtą aktyvisto, kovojančio už Kinijos laisvę, politiko Hu Jia, sulaikymą ir persekiojimą. Jo žmoną ir šeimą ištiko toks pat likimas.

Ponios ir ponai, prisimenu, kaip prieš keletą dešimtmečių buvo boikotuojamos Olimpinės žaidynės Sovietų Sąjungoje. Šis veiksmas prisidėjo prie komunistinio režimo žlugimo. Negalime leistis apakinami Kinijos ekonominės sėkmės. Dėl jos sveikiname Kiniją, tačiau neturime užmerkti akių ir nepastebėti, kaip persekiojama šitiek žmonių ir pažeidžiamos jų pamatinės teisės. Kaip jau minėjau anksčiau, tai patiria ne vien kinai, bet ir kiti šios šalies gyventojai. Juk Tibetas, kurio klausimas pakartotinai iškeltas šiuose Rūmuose, nėra Kinija. Aš raginu boikotuoti Olimpines žaidynes.

  Thomas Mann, autorius. – (DE) Gerb. Pirmininke, likus septyneriems mėnesiams iki Olimpinių žaidynių pradžios Kinija demonstruoja, kaip mažai jai terūpi žmogaus teisės. Viltis, kad Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sprendimas pagerins reikalus Vidurio karalystėje (kaip kinai ją vadina) tebuvo iliuzija.

2007 m. spalio ir lapkričio mėnesiais Valstybės saugumo tarnyba prievarta išvedė ir blogai elgėsi su žmogaus teisių advokatais Gao Zhisheng ir Li Heping. Gruodžio pabaigoje ji įkalino žmogaus teisių aktyvistą ir interneto disidentą Hu Jia, pateikusi kaltinimą, neva jis naudojosi internetu, kad sukurstytų Valstybės valdžios nuvertimą.

Spalio 10 d. Hu Jia dalyvavo spaudos konferencijoje dėl žmogaus teisių, kuri vyko Europos Parlamente Briuselyje. Iš Kinijos jis prisijungė telefonu ir „gyvai“ dalyvavo. Turime jam padėkoti už šį drąsų poelgį. Praėjusiais metais jį ir jo žmoną Zeng Jinyan Europos Parlamentas nominavo Sacharovo premijai gauti. Savo internetiniame puslapyje jis pateikia žinių apie politinius kalinius ir ateinančioms olimpinėms žaidynėms konfiskuotų žemių aukas.

Laiške jis padėkojo kanclerei Angela‘i Merkel už Dalai Lamos priėmimą. Šito oficialiajai Kinijai buvo aiškiai per daug. Savo atvirame laiške 57 Kinijos intelektualai pareikalavo išlaisvinti Hu Jia. Mūsų Prezidentas, Hans-Gert Pöttering‘as pritarė jam. Toks kovos už žmogaus teises aktyvisto suėmimas – tarsi antausis, ypač turint omenyje jo ryšius su Europos Parlamentu. Turime pasinaudoti visomis prieinamomis diplomatinėmis priemonėmis, kad užtikrintume, jog jis nedelsiant būtų paleistas iš įkalinimo.

Kinija žada pasauliui geriausias kada nors matytas Olimpines žaidynes. Tačiau kaina už tai neturėtų būti sugriežtinta cenzūra arba teisinio valdymo paniekinimas.

  Filip Kaczmarek, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, dar 2001 m., kai buvo nuspręsta, kad Beijing‘as bus Olimpinių žaidynių šeimininkas, daugelis mūsų tikėjo, kad nepaisant visų prieštaravimų, šis sprendimas padės įsigalėti politiniams pokyčiams komunistinėje Kinijoje. Jautėme, kad šalis - šeimininkė bus priversta padaryti galą plačiai išsikerojusiems žmogaus teisių pažeidimams ir padidinti pamatinių laisvių apimtį savo teritorijoje. Sutinku su p.Mann‘u, kad likus 7 mėnesiams iki Žaidynių atidarymo visos šios viltys žlugo. Pasitvirtino kaip tik priešingas dalykas: -teroro valdymas Kinijoje tapo intensyvesnis.

Žmogaus teisių gynėjai, tokie kaip Hu Jia ir jo žmona yra įkalinti ir neteisėtai laikomi be teismo sprendimo nežinomose vietose; jie yra puldinėjami, terorizuojami, iš jų atimta teisė apsiginti. Kinijos valdžios organai šitaip teigia pasauliui, kad jų šalyje nėra nei demokratijos, nei atvirumo. Tuo pat metu Kinijos Olimpinis komitetas nusprendė, kad Žaidynių pagrindinis devizas bus „Vienas pasaulis, viena svajonė“. Jie tvirtina, kad ši svajonė susideda iš bendro siekio klestėti ir gyventi taikoje. Tik viena neaišku – kokią taiką Kinija turi omenyje ir ar jie tikrai supranta, kokia apskritai yra Olimpinių žaidynių idėja.

  Józef Pinior, PSE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Kinijos aktyvistas Hu Jia buvo sulaikytas praėjus dviem dienoms po Kalėdų po vidurdienio savo namuose. Tai labai liūdna žinia, ypač todėl, kad Kinija didžiulė šalis, didžiulis pasaulio veikėjas šiuolaikiniame pasaulyje, šių metų Olimpinių žaidynių organizatorė.

Europos Parlamentas ir visa Europos Sąjunga turi pabrėžti, kad Kinija turi įveikti šešis iššūkius, susijusius su žmogaus teisėmis: Kinijos nesėkmę iki galo įgyvendinti naujus reglamentus, leidžiančius didesnę spaudos laisvę; Kinijos paviršutiniškus įsipareigojimus laikytis įstatymų; ribotą Kinijos paramą tarptautinėms pastangoms skatinti civilinę apsaugą Darfure, Sudane; ribotą Kinijos paramą tarptautinėms pastangoms skatinti žmogaus teises Burmoje; skaidrumo nebuvimą Kinijos pagalbos koneveikiamoms vyriausybėms srityje; o ypač paleidimą visų politinių kalinių iš kalėjimų Kinijoje.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, Hu Jia ir Zeng Jinyan mums simbolizuoja kovą už žodžio laisvę ir žmogaus teises Kinijoje. Ir vyrą, ir žmoną Rūmai nominavo Sacharovo premijai gauti, šitaip įvertindami jų pastangas, dėl kurių jie savo šalyje patyrė represijas. Hu Jia sausio 2 d. buvo suimtas.

1980-aisiais, paskelbus karinę padėtį Lenkijoje, skaidrumas padėjo apsisaugoti nuo pačių drastiškiausių represijos formų. Spauda ir radijo stotys kitapus Geležinės uždangos vardijo įkalintuosius ir tai teikė mums vilties, kad liksime saugūs. Aš pati patyriau, ką reiškia tokia pagalba iš žmonių užsienyje, kurie neliko abejingi mūsų padėčiai. Štai kodėl dabar man taip svarbu įsitikinti, kad mūsų balsas, Europos Parlamento balsas ir šimtų jo narių iš įvairių Europos šalių balsai būtų išgirsti Kinijoje. Kinijos valdžia turi išgirsti mūsų prašymą ir liautis represuoti Hu Jia ir daugelį kitų persekiojimo aukų.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE Group vardu. – (ES) Gerb. Pirmininke, Olimpines žaidynes tiek Kinija, tiek visas likęs pasaulis suvokia kaip Kinijos progą pakeisti savo tarptautinį įvaizdį, kurį itin darko nesiliaujantys žmogaus teisių pažeidimai, dėl įvairių priežasčių vykdomi įvairių žmonių grupių atžvilgiu.

Hu Jia ir daugelio kitų areštas rodo, kad Kinija neišnaudoja šios progos, kaip kad turėtų. Tai dar viena proga nusivilti tiems, kurie manė, kad Kinija pasirengusi ir yra pakankamai plačių pažiūrų, kad organizuotų tokį tarptautinį renginį, kaip Olimpinės žaidynės, kurio pagrindinis tikslas – stiprinti solidarumą.

Kinija vis dar turi laiko pakeisti šį įvaizdį, tačiau ji turi imti rimčiau vertinti tokius dalykus, kaip žodžio ir bendravimo laisvė ir padaryti galą savo manijai areštuoti, bausti ir teisti Kinijos vyrus bei moteris, kaltinamus tokiais sunkiai atleidžiamais nusikaltimais kaip kurstymas nuversti valstybės valdžią.

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, kiekvienos olimpinės žaidynės nukreipia mūsų dėmesį į žmogaus orumo apsaugojimą, kaip pasakyta olimipinėje chartijoje. 2008 m. Beijing Olimpinės žaidynės itin atkreips dėmesį į šią apsaugą – arba kitaip tariant – į Kiniją. Tikėtina, tai padarys spaudimą Kinijos vyriausybei persvarstyti savo veiksmus, pvz., Hu Jia sulaikymą. Tai gera proga šaliai pagerinti savo prastą reputaciją šioje srityje.

Vietoj to Kinijos vyriausybė, atrodo, nusprendė sušluoti piktnaudžiavimus žmogaus teisėmis po kilimėliu, suimdama aktyvistus ir protestuotojus. Susirūpinimą kelia Kinijos valdžios institucijų nupirkta vakarietiška aukštųjų technologijų apsaugos įranga, akivaizdu, kad ja siekiama užtikrinti saugumą žaidynių metu. Mano susirūpinimas dvejopas. Aš bijau, kad tokia apsaugos įranga bus panaudota prieš Kinijos žmones šią vasarą, o vėliau ja gali būti piktnaudžiaujama. Mes turime arba panaudoti olimpines žaidynes žmogaus teisėms Kinijoje skatinti, arba jas boikotuoti, o vienas dalykas, kurio mes negalėsime padaryti, tai surengti Kinijai didelę šventę, jei žmogaus teisių bus ir toliau taip akivaizdžiai nepaisoma.

  Desislav Chukolov (NI). – (BG) Kolegos, per 20 –ąjį amžių milijonai žmonių visame pasaulyje tapo komunizmo aukomis. Deja, ši ypatingai pražūtinga, mizantropiška ir daugiausia anti-krikščioniška ideologija iki šių dienų vis glemžiasi savo aukas ir randa, kas jai atstovautų. Net ir čia, šiuose Rūmuose. Pateiksiu jums iliustruojantį ir paaiškinantį pavyzdį.

Šiuo metu Hu Jia įkalintas namų areštu Kinijoje, kadangi yra nemažai žmonių, laikančių jį savo idėjų gynėju ir šalininku. Tai daro jį pavojingu Kinijos režimui. Čia, Europos Parlamente, ačiū Dievui, yra nemažai milijonų piliečių išrinktų narių, kurie atstovauja tų piliečių pažiūras, tačiau valdžia, kurią daugelis lygina su „piramide“, turi savo atskirus prioritetus, kurių tarpe Lisabonos Sutarties referendumo nėra.

Tai daro mus, tuos narius, ne mažiau pavojingus nei Hu Jia yra pavojingas Kinijos režimui. Mes neuždaryti namų arešto sąlygomis, tačiau p.Pöttering‘as, jeigu jis pakankamai nuoširdus ir atviras, sutiktų, kad irgi galėtų nueiti taip toli. Tačiau, norėčiau patikinti jį, garbingas atstovavimas mūsų rinkėjams reiškia daugiau negu tokia perspektyva. Ačiū.

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, Hu Jia ir jo žmonos atvejis, deja, yra ne vienintelis.

Siekdama turėti privilegiją būti šių metų Beijing olimpinių žaidynių šeimininke Kinijos vyriausybė prisiėmė papildomų įsipareigojimų vykdyti tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių standartus. Priešingai šiems lūkesčiams Beijing olimpines žaidynes panaudoja pasiteisinti dėl didėjančių represijų prieš žmogaus teisų aktyvistus. Taigi, sistemingai pažeidinėdama savo pačios įsipareigojimus Kinijos vyriausybė parodė, kad ji neketina gerbti pagrindinių olimpinės tradicijos vertybių. Iš tikrųjų, ji beveik prarado pasitikėjimą.

Todėl demokratinės šalys negali mažinti savo reakcijos į krūvas skundų. Jei Kinijos valdžios institucijos įtikinamai nepakeis situacijos, demokratinių šalių žaidynių dalyviai rizikuoja savo pačių pasitikėjimu jų propaguojamų vertybių požiūriu.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Gerb. Pirmininke, 2001 m. Beijing’o organizacinio XXIX Olympiados komiteto vicepirmininkas Liu Jingmin‘as, pareiškė, kad galimybės organizuoti Olimpinių žaidynių suteikimas Beijing’ui leis skatinti ir žmogaus teisių plėtrą. Tačiau per paskutinius mėnesius Kinijos valdžia leido sau pažeisti žodžio laisvę dažniau nei įprasta. Jie taip pat represavo žurnalistus ir aktyvistus. Hu Jia, svarbiausio žmogaus teisių aktyvisto, kuris 2007 m. buvo nominuotas Sacharovo premijai gauti, areštas paskleidė visuomenėje smūgines bangas. Hu Jia buvo areštuotas remiantis pretekstu, neva jis kurstęs kitus nuversti nacionalinę vyriausybę. Jam vis dar atsakoma teisė turėti advokatą ir gauti medicininę priežiūrą.

Kiniją būtina priversti laikytis tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų ir gerbti tas teises. Taip pat reikia liautis išnaudojus Žaidynes kaip pretekstą neteisėtam žurnalistų ir disidentų sulaikymui. Turėtume priminti Kinijos valdžiai idėją, kuri įkvėpė Olimpinį judėjimą, o būtent: susieti sportą su taikios visuomenės vizija ir žmogaus orumo išsaugojimu. Tuo pat metu turėtume reikalauti nedelsiant išlaisvinti Hu Jia ir visus kitus be teismo sulaikytus aktyvistus, kad jie galėtų grįžti pas savo šeimas ir gauti būtiniausią medicininę priežiūrą.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, aš tiesiog norėjau įsitikinti, ar „pagauk žvilgsnį“ („atkreipk dėmesį“) strategija čia irgi veikia ir norėjau trumpai pareikšti, kad net kai Kinijoje neįmanoma nustatyti jokių akivaizdžių kontrolės sistemos veiklos požymių, ji vis vien veikia. Piliečiai jaučiasi smarkiai suvaržyti slegiančio režimo, kurį primetė toji sistema. Manome, kad kai kiti nariai jau sakė, privalome supažindinti likusį pasaulį su ta padėtimi. Tai – vienintelis ginklas, kurį turime. Galime atsižvelgti į sėkmingą ekonominę Kinijos plėtrą, tačiau vargu ar dar kur nors pasaulyje žmonės yra taip persmelkti baimės ir cenzūros. Todėl nepaprastai žaviuosi tais asmenimis Kinijoje, kuriems užtenka drąsos rizikuoti savo karjeromis, savo laisve ir pačiu gyvenimu, kad atkreiptų pasaulio dėmesį į susidariusią padėtį. Mūsų moralinė pareiga yra stoti petys į petį su jais. Nėra nei kito sprendimo, nei kito kelio, vedančio pirmyn.

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, toliau komentuodamas savo kolegas narius iš Lenkijos, norėčiau užduoti sekantį klausimą komisarei Kuneva‘i, pasinaudodamas proga, kad ji yra Rūmuose. Lyginant su keletu praėjusių metų, ar galime tikrai pasakyti, kad nuoširdi pagarba žmogaus teisėms išaugs Kinijos Liaudies Respublikoje? Ar Žaidynės, įvyksiančios šių metų liepą Beijing‘e iš tiesų reiškia, kad Kinijos disidentai galės jaustis saugiau ir kad santykiai su Taiwan‘iu turės tvirtesnį pamatą? Ar laisvas priėjimas prie Interneto per paskutinius du ar tris metus išaugo? Būčiau dėkingas, jei Komisijos narė atsakytų. Pagaliau, net Biblija mus moko: „Klausk ir tau bus atsakyta“.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, vos prieš mėnesį mano kolega komisaras Ferrero-Waldner šiame parlamente išreiškė gilų susirūpinimą nuolatinėmis ir sistemingomis žmogaus teisių gynėjų represijomis Kinijoje. Todėl Komisija itin rūpinasi norėdama sužinoti apie Hu Jia despotišką sulaikymą ir primena, kad praeityje jis jau keletą kartų buvo užpultas dėl žmogaus teisių veiklos.

Be to, mes reiškiame susirūpinimą Hu Jia sveikata. Jis serga hepatitu B ir kasdien turi vartoti vaistus. Neaišku, ar užtikrinta, kad jis gautų jam privalomą suvartoti dienos vaistų dozę ir ar jis turi galimybę gauti gydytojo pagalbą jo sulaikymo metu esant Beijing miesto kardomajame kalėjime Dougezhuang.

Komisijos nuomone, Hu Jia sulaikymas įpareigoja ES veikti ryžtingai dėl aiškios išvados, kad jis buvo sulaikytas dėl to, kad 2007 m. lapkričio mėn. laisvai ir atvirai telefonu kalbėjo apie žmogaus teisių gynėjų represijas Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio posėdžio metu.

Šis įvykis atsiliepė ir Cao Dong, „Falun Gong“ judėjimo nario, kuris buvo suimtas 2006 m. gegužės mėn. po susitikimo Beijinge su Europos Parlamento pirmininko pavaduotoju ir kuris iki šiol yra kalėjime, bylai. Be to Hu Jia sulaikymas skatina ES reaguoti ir kaip tarptautinę žmogaus teisių gynėjų apsaugos veikėją. Vakar ES trejetas surengė griežtą demaršą Kinijos valdžios institucijoms prašydamas nedelsiant jį paleisti. Mes nuoširdžiai tikimės, kad Kinijos valdžia supras, kad žmogaus teisių gynėjų problema daro didžiulę įtaką Kinijos reputacijai Europoje ir kad ji imsis atitinkamų veiksmų.

Aš noriu dar kartą užtikrinti Parlamentą, kad ES labai atidžiai stebės Hu Jia bylos raidą.

Komisija norėtų pasinaudoti šia galimybe ir dar kartą paraginti Kinijos vyriausybę leisti reikšti nuomonę visomis formomis. Tai yra labai svarbus faktorius, lemiantis, kokią nuomonę apie Kiniją susidaro tarptautinė visuomenė, ypaš tai svarbu dabar, kai viso pasaulio akys nukreiptos į Kiniją, organizuosiančią olimpines žaidynes. Mes esame įsitikinę, kad daug stabilesnė bus visuomenė, jei bus jai suteikta žodžio laisvė.

Leiskite man baigti teiginiu, kad Komisija dės daugiau pastangų siekdama, kad bendrai žmogaus teisių padėtis Kinijoje pagerėtų. Atsižvelgiant į tai mes ir toliau atliksime pagrindinį vaidmenį trejete rengiant ES – Kinijos dialogą ir seminarus dėl žmogaus teisių tam, kad tolesnės diskusijos būtų kuo tikslingesnės.

Nepaisant lėtos pažangos žmogaus teisių Kinijoje srityje, mes tvirtai tikime, kad ES – Kinijos dialogas dėl žmogaus teisių išliks vienas efektyviausių būdų, leidžiančių įtraukti Kiniją į atviras ir išsamias diskusijas, kurių pagrindu bus galima pasiekti žmogaus teisių reformų.

  Pirmininkė. – Debatai baigiami.

Balsavimas įvyks po šių debatų.

(1) See Minutes

11.2. Pdėtis Kongo Demokatinėje Respublikoje ir išprievartavimas kaip karo nusikaltimas (debatai)

  Pirmininkė. – Kitas darbotvarkės klausimas yra debatai dėl šešių siūlymų priimti rezoliucijas dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje ir išprievartavimo kaip karo nusikaltimo⁽¹⁾.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. − (ES) Gerb. Pirmininke, seksualinė prievarta ir ypač išprievartavimas kaip karo ginklas, deja, nėra naujos temos.

Tarptautinio baudžiamojo teismo 1998 m. Romos Statuto 7 ir 8 straipsniuose teigiama, kad išprievartavimas, seksualinė vergija, priverstinė prostitucija, priverstinis nėštumas, priverstinė sterilizacija ar bet kokia kita seksualinės prievartos forma laikomos nusikaltimais prieš žmoniją bei karo nusikaltimais ir prilygsta, yra traktuojami bei už juos traukiama baudžiamojon atsakomybėn kaip už kankinimą ar sunkius karo nusikaltimus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įvykdyti ginkluoto konflikto metu ar ne.

Karas Kongo Demokratinėje Respublikoje parodo kiek daug daugiau dėmesio šis klausimas nusipelno dabar palyginus su tuo, kiek jam buvo skiriama iki šiol. Regione kasmet buvo pateikiami dešimtys tūkstančių pranešimų apie išprievartavimą ar seksualinį smurtą. Negana to, daugelis šių smurto aktų įvykdyta perkeltųjų asmenų ar pabėgėlių stovyklose, o juos dažnai atlieka vyriausybės karinės pajėgos, sukilėlių grupuotės ar kiti ginkluoti būriai.

Todėl manau, kad nepaprastai svarbu, kad Parlamentas ne vien pasmerktų šiuos veiksmus, bet ir kad paskatintų Kongo Demokratinės Respublikos valdžios organus nedelsiant nutraukti tokius atvejus, juos ištirti, perduoti teismui, užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų nuteisti bei garantuotų apsaugą aukoms, liudininkams bei šeimos nariams.

Taip pat privalome priminti savo institucijoms, kad Jungtinių Tautų Tarybos Rezoliucija 1325 pabrėžia valstybių narių atsakomybę siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui ir persekiojant asmenis, kurie turi atsakyti už nusikalstamus veiksmus prieš žmoniją bei karo nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus, susijusius su seksualine prievarta ar kitokios prievartos prieš moteris veiksmus.

  Erik Meijer, autorius. – (NL) Gerb. Pirmininke, Europos valstybės Afrikos kolonijose apjungė tautas, kurios tarpusavyje nepuoselėjo gerų santykių ir padalino kitas gentis, nubrėždamos ribas tiesiog per jų žemių vidurį. Kongo Demokratinei Respublikai, milžiniškai teritorijai, kurioje gyvena daugybė rasinių grupių iki 1960 m. nebuvo suteikta galimybė peraugti į nepriklausomą šalį laipsniškai kuriant savivaldą Belgijos kolonizacijos metu. Nebuvo jokio pasiruošimo dekolonizacijai: ji staiga tapo neišvengiama po to, kai Anglija ir Prancūzija suteikė savo mažesnėms kaimynėms kolonijoms nepriklausomybę 1950-jų pabaigoje, iš dalies pratęsdamos Maroko, Tuniso, Alžyro ir Kenijos išsivadavimo karų laimėjimus.

Nuo tada Kongas tapo nuolatine karo zona. Pirmaisiais metais dominavo konfliktas tarp Kasavubu iš vakarų, Lumumba iš šiaurės rytų ir Tshombe pietryčiuose. Kiekviena šių sričių atstovavo savo ideologiją bei interesus, tačiau dar svarbiau tai, kad jos buvo populiarios ribotai kongiečių apgyvendintuose rajonuose.

Griežta karinė spekulianto Mobutu diktatūra metų metus išlaikė kraštą vieningą ir tariamai taikų, tačiau niekada nebuvo nutiesti tiltai minėtiems skirtumams įveikti. Paskutiniai rinkimai taip pat nesugebėjo sukurti vienybės ir našaus bendradarbiavimo. Šalis taip ir liko konflikto zona su negriežtai nubrėžtomis sienomis, kurioje, kaip ir 1960-aisiais ketinama susitelkti į etninių teritorijų demarkaciją ir kasybų teritorijų kontrolę. Užsienio bendrovės iš to pelnosi. Dabar, regisi, konfliktuojama dėl to, kuri grupė iš daugybės etninių genčių dominuos prieš kitas. Žiūrint iš dabarties pozicijų, Kongo ateitis atrodo be prošvaisčių.

Žvėriškumas, dėl kurio siekiama priimti rezoliuciją, įkaitant bendrą nebaudžiamumą ir dažnus moterų prievartavimus, yra neatsiejama viso šio chaoso dalis. 2006 m. įstatymas dėl seksualinės prievartos neišspręs šios problemos tol, kol tęsis konfliktas ir bus tokia daugybė žmonių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos.

Rezoliucijoje teisingai nurodomas vyriausybės atstovų vaidmuo, taikos pajėgos, pagalbos organizacijos; jų žmonės turi daryti viską, kas įmanoma, kad užkirstų kelią tokiam žvėriškumui, neįsitraukdami į jį patys. Tai, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos pripažįsta išprievartavimą, priverstinį nėštumą, seksualinį išnaudojimą ir kitas seksualinės prievartos formas karo nusikaltimais - būtina sąlyga, tačiau, kad šiuos nusikaltimus išnaikintų, prireiks panaikinti pačią juos maitinančią terpę.

  Ryszard Czarnecki, autorius. – (PL) Gerb. Pirmininke, Lankiausi Kongo Demokratinėje Respublikoje vos prieš tris savaites, taigi mano supratimas apie ten susiklosčiusią padėtį paremtas ne vien dokumentais, nors jie irgi labai svarbūs.

Iš tiesų, tai nelaiminga šalis, kurios pavadinimas dažnai keitėsi. Ją buvo įprasta vadinti Kongu, paskui Zairu, o dabar – Kongo Demokratine Respublika. Tačiau ji patyrė masinį gyventojų kraustymąsi dar dažniau, negu keitėsi šalies pavadinimas. Prieš mus esančiuose dokumentuose teigiama, kad vien per praėjusius metus 400 000 jos gyventojų buvo priversti palikti namus. Bendras tą dariusių žmonių skaičius per paskutinius metus yra keturiskart didesnis ir siekia 1.5 milijono.

Idalija iki čia penktadieniui

Taip pat turėčiau paminėti, kad išprievartavimas kaip ginklas yra tyčia naudojamas politiniais tikslais ir tai daro tiek partizanai sukilėlių pusėje, tiek policija ir armija vyriausybės pusėje. Tai visiškai beprecedentinis atvejis, o Afrikos Sjunga yra visiškai bejėgė su tuo susidoroti.

  Tadeusz Zwiefka, autorius. – (PL) Ponia pirmininke, mano nuomone, žodžiai „demokratinė respublika“, kurie sudaro Kongo oficialaus pavadinimo dalį, šiandien skamba gana tuščiai, nes būtent šioje šalyje prieš mat mūsų akis išsirutuliuoja didžiausia pastarųjų metų humanitarinė krizė.

Daugiau kaip 650 000 žmonių nuolat juda šalies viduje. Vien tik provincijoje Kivu 80 % šeimų priversta keltis per pastaruosius penkerius metus, apie 1 000 moterų per mėnesį tampa prievartavimo aukomis, o dešimtys tūkstančių vaikų yra tapę kariais. Demokratinėje Kongo Respublikoje armijos žengia darydamos visus įmanomus nusikaltimus civiliams gyventojams, tokius kaip prievartavimai, žudymas ir plėšimai. Seksualinis smurtas naudojamas siekiant terorizuoti ir nubausti Demokratinės Kongo Respublikos gyventojus, palaikiusius kitą konflikto pusę. Tai taip išplitę, kad Médecins sans Frontières duomenimis, 75 % visų išprievartavimų pasaulyje vyksta Demokratinės Kongo Respublikos rytinėje dalyje. Prievartavimai vykdomi kartu su barbariškais kankinimais – mušama lazdomis, suluošinama peiliais. Daug jaunų moterų virto sekso vergėmis..

Turėtume prisiminti, kad didžiausia pasaulyje JT taikos palaikymo jėga, kurią sudaro daugiau kaip 17 000 karių, šiuo metu yra išdėstyta Demokratinėje Kongo Respublikoje. Koks yra svarbiausias būdas užkirsti kelią seksualinei prievartai? Tai šūkiai ant sienų, kad prievartavimas yra nehumaniškas. Labiausiai kelia nerimą tai, kad patys JT kariai yra įsivėlę į šį skandalą. Daugiau nei vieną kartą JT tyrėjai yra nustatę, kad patys JT kariai yra vertę Kongo merginas užsiimti prostitucija. Tačiau pasirodo, kad tiesiog neįmanoma nubausti tokius karius, nes jų grupių vadai daro viską, kad sutrukdytų persekiojimą. Kariai yra patys smurtavę užuot ginę kitus nuo smurto daugiau kaip vieną kartą, ir tokių kartų vis daugėja. Tai galima apibrėžti tik kaip skandalą.

Norėčiau kreiptis į tarptautinę bendruomenę ragindamas ją nedelsiant imtis konkrečių veiksmų siekiant nustatyti ir nubausti tuos, kurie yra atsakingi už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad savo karines pajėgas pagal JT programas siunčiančios šalys atsako už tinkamo tyrimo atlikimą tiriant bet kokius įtarimus dėl taikos palaikymo misijų personalo nusikalstamų veikų.

Suprantu, kad Europos Sąjungos veiksmai sprendžiant tokio pobūdžio konfliktus yra riboti. Vis dėlto raginu skirti lėšas ir organizuoti taikos konferenciją Kivu. Europos Sąjungos lėšas taip pat reikėtų skirti suteikiant medicininę, teisinę ir socialinę pagalbą visoms seksualinių nusikaltimų aukoms.

Tikiu, kad Europos Sąjunga ir JTO oficialiai pripažins, kad visų rūšių seksualinio pobūdžio nusikaltimai yra nusikaltimai žmonijai.

  Josep Borrell Fontelles, autorius. − (ES) Ponia pirmininke, seksualinio smurto Kivu provincijoje Konge aprašymas neišvengiamai sukelia pasipiktinimą. Mūsų kolegos aprašė, kas ten vyksta, ir neketinu to kartoti. Mes privalome ne tik susitarti pasmerkti tai, nes tai galėtų būti tik balsas dykumoje: turime padaryti kažką, kas sustabdytų tokius dalykus, o padaryti mes galime štai ką: padaryti spaudimą Kongo valdžiai, nes ne tik sukilėliai, bet jos ginkluotosios pajėgos vykdo tokius baisius nusikaltimus, kurių tikslas yra pažeminti moteris ir pakenkti visuomenės, kurioje jie gyvena, moraliniams pagrindams.

Turime užtikrinti, kad Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga paskelbtų seksualinį smurtą nusikaltimu žmonijai. Turime prašyti Komisijos skirti plėtros pagalbos lėšas Kongui, visų pirma kaip pagalbą aukoms: teisinę pagalbą, socialinę pagalbą ir medicininę pagalbą.

Turime priversti vietoje esantį Jungtinių Tautų personalą ginti aukas ir ieškoti už nusikaltimus atsakingus asmenis – tai turi būti prioritetinės užduotys, o tam mums reikia išplėsti Jungtinių Tautų misijos Demokratinėje Kongo Respublikoje, kad ji būtų labiau tiesiogiai susijusi su tokių atvejų prevencija.

Galiausiai, turime kreiptis į tuos, kas dalyvaus Kivu konferencijoje, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų reikalaujant teisingumo ir atsakomybės prisiėmimo, nes po visų šių įvykių, jeigu prievartautojai liks nenubausti, nes nešioja oficialios Kongo Respublikos kariuomenės uniformas, aukos bus pažemintos dukart – pirmą kartą jas prievartaujant ir dar kartą – kai jos pamatys, kad kaltininkai liko nenubausti.

Štai ką mes galime ir privalome padaryti. Tikiu, kad Komisija tinkamai į tai atsižvelgs ir perskirstys plėtros pagalbos lėšas Kongui, kaip prašiau, kad padėtų aukoms ir užkirstų kelią tolesnėms žiaurioms skerdynėms, pažeminančioms moterų orumą.

  Urszula Gacek, PPE-DE grupės vardu. – (PL) Ponia pirmininke, prieš mus gulinčiame nutarimo tekste pateikti nerimą keliantys duomenys. Tačiau turėtume prisiminti, kad už šios statistikos duomenų slypi konkrečių moterų tragedijos.

Norėčiau rūmams papasakoti Lumo istoriją. Ji tapo masinių prievartavimų auka 1994 m. Išpuolis buvo toks žiaurus, kad ši jauna moteris patyrė neišgydomas vidaus organų traumas. Po metų gydymosi ir keturių operacijų ji vis dar nepasveiko ir, turbūt, nebepasveiks. Jos atsisakė jos sužadėtinis, didžioji dalis jos šeimos ir visuomenės. Jos motina ir Afrikos labdaros organizacija HEAL Africa yra vienintelė jos parama. HEAL Africa turi ligoninę Goma, kuri yra Demokratinės Kongo Respublikos prievartavimų sostinė. Ligoninė specializuojasi žiaurių seksualinės prievartos atvejų aukų gydymo srityje. Labai sėkmingai dirba chirurgai, o vadinamosios motinos suteikia aukoms psichologinę pagalbą.

Rūmai turėtų įvertinti šių asmenų darbą, bet vien tik įvertinimo nepakanka. Mums reikia pagalvoti, kaip galime suteikti jiems praktinės pagalbos. Privalome tą padaryti dėl Lumo ir tūkstančių jos Kongo seserų, kad padėtume joms.

(Plojimai)

  Karin Scheele, PSE grupės vardu. – (DE) Ponia pirmininke, šia diskusija dėl padėties Demokratinėje Kongo Respublikoje ir dėl prievartavimų ir smurto kaip karo nusikaltimų mes raginame Europos Sąjungą ir Jungtines Tautas oficialiai pripažinti, kad prievartavimai, nėštumai per prievartą, sekso vergystė ir kitos seksualinio smurto formos yra nusikaltimai žmonijai ir kankinimų forma. Taip pat raginame padaryti spaudimą Kongo valdžiai, kad ji sustabdytų šiuos nusikaltimus, kurie padaromi išvengiant bausmės. Šių priemonių reikia norint pagerinti baisią padėtį, kurioje yra šimtai tūkstančių moterų.

Neįmanoma įsivaizduoti, kokias kančias patiria Demokratinėje Kongo Respublikoje gyvenančios moterys. Kivu provincijoje daugiau nei trečdalis visų moterų yra išprievartautos, o daugelis prievartaujamos ilgą laiką. Tai tęsiasi jau daugelį metų. Dauguma smurtautojų yra abiejų šalių kariai, Kongo saugumo pajėgų nariai ir policija. Praeitų metų rugsėjo mėn. JT ypatingoji pranešėja smurto prieš moteris klausimais pateikė savo ataskaitą.

Ginkluotųjų pajėgų padaromų nusikaltimų žiaurumo net neįmanoma įsivaizduoti, ir jų tikslas yra užtikrinti, kad moterys būtų visiškai fiziškai ir psichologiškai sužlugdytos. Prievartavimo traumą dar apsunkina tai, kad vėliau daugelis aukų patiria socialinę diskriminaciją ir atstūmimą iš savo šeimų ir bendruomenių pusės. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių registruojama tik dalis prievartavimų.

Kartojant tai, ką pasakė mano kolega p. Fontelles, turime užtikrinti, kad JT mandatas būtų išplėstas ir aprėptų civilių gyventojų apsaugą nuo seksualinio smurto. Duomenis apie netinkamą JT taikos palaikymo misijos narių seksualinę elgseną reikia nuodugniai tirti ir patraukti kaltuosius atsakomybėn.

Prieš kelias dienas prasidėjo Goma konferencija taikos, saugumo ir plėtros klausimais. Raginame visus dalyvius spręsti seksualinės moterų ir merginų prievartos problemą, įsipareigoti patraukti kaltuosius atsakomybėn ir sustabdyti tai, kas vyksta, kai šie nusikaltimai padaromi išvengiant bausmės.

  Marcin Libicki, UEN grupės vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, šiandien aptariame prievartavimo, kaip karinio nusikaltimo Kongo Demokratinėje Respublikoje klausimą. Ironiška, kad ši šalis vadinasi Kongo Demokratinė Respublika. Šiandieną atrodo, kad kuo daugiau demokratijos sutinkame pavadinimuose ir kalbose, tuo mažiau ja gali pasidžiaugti eiliniai žmonės.

Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad vieninteliai du būdai pažaboti Afrikos karo vadus, pakilusius iki tarnybos prezidento kanceliarijoje yra arba taikyti jiems ekonomines sankcijas, arba imtis ginkluoto įsikišimo. Kol Europos Sąjunga sukurs policijos pajėgas, kurios, savaime suprantame, nesikiš į kiekvieną politinį karą, bet galės bent jau palaikyti tvarką taip vadinamosiose pabėgėlių stovyklose, kuriose vykdomi žiauriausi visoje Kongo Demokratinėje Respublikoje nusikaltimai, visa, ką tegalėsime padaryti, bus ir toliau tik tęsti debatus šiuo klausimu. O kol šie nesibaigiantys debatai vyks, žmonės ir toliau kentės ir mirs.

  Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Konge yra sistemingai organizuojami baisūs masiniai prievartavimai, o tai reiškia, kad jie tikslingai naudojami kaip karinė strategija ir, peržengdami karinių veiksmų ribas, perauga į seksualinį terorą prieš moteris. Žvėriškus prievartavimus dabar vykdo abi kariaujančios rytų Kongo grupuotės - tiek vietinių genčių milicija, tiek nacionalinės armijos kareiviai, ir šie veiksmai jau yra tapę valdžios ir įbauginimo simboliais.

Barbariškai smurtaujama prieš silpniausią visuomenės grandį, būtent moteris, vaikus ir net kūdikius, kurie tyčia žalojami, luošinami, užkrečiami ŽIV bei kitomis infekcinėmis ligomis ir net žudomi. Žinome ir esame girdėję, kad žvėriškumo lygis čia pranoksta bet kokias žmogaus įsivaizduojamas ribas ir todėl pagaliau turime skubiai pasmerkti išprievartavimą kaip nusikaltimą prieš žmoniją, kaip karo nusikaltimą ir kaip kankinimo būdą. Negana viso šito, kai prievartavimų aukos po skausmingų operacijų (po kurių dauguma moterų praranda visus savo lytinius organus) traumuotos ir vienišos grįžta į savo kaimus – jos beveik arba visai neranda ten prieglobsčio.

Todėl galiu tik pritarti pastaboms, kurias išsakė gerb. p. Borrell ir ponia Scheele: turime pasinaudoti Europos pinigais, kad įkurtume nakvynės namus, kurie taptų priebėga grįžtančioms iš ligoninių moterims ir kur jos galėtų imtis iš naujo kurti savo gyvenimus. Iš tiesų, šalia fizinės prievartos, aukų patiriamos neapsakomai siaubingos psichologinės kančios peržengia visas ribas.

Kiek mums žinoma, daugumą šių atakų vykdo sukilėliai, tačiau tiesa ta, kad beveik penktadalis registruotų incidentų gali būti priskiriami valstybės karinėms pajėgoms ir policijai, ir iš tiesų gėdinga, kad iki šiol nė vienas nusikaltėlis nebuvo areštuotas ar bent apkaltintas. Todėl baikime tuščias kalbas. Mums reikia, kad JT ir Europos Sąjunga imtųsi politinių veiksmų, nes jeigu ...

(Pirmininkė nutraukė pasisakymą)

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, neseniai kalbėdama debatuose dėl seksualinės vergijos Japonijoje Antrojo pasaulinio karo metais, tuo pačiu pasmerkiau žvėrišką moterų prievartavimą ir smurtą prieš jas, kurie šiuo metu vykdomi Kongo Demokratinėje Respublikoje. Remiantis leidiniu Médecins sans Frontières, 75% visų pasaulyje įvykdomų iššaginimų tenka Kongo Demokratinei Respublikai. Dar labiau neramina tai, kad prievartą lydi ypatingas žiaurumas. Nukenčia net trejų metų mergaitės.

Ginkluotos pajėgos naudoja prievartavimus kaip taktinį metodą siekdamos palaužti pasipriešinimą ir bausdamos etnines gyventojų grupes. Ir šiuos nusikaltimus vykdo ne vien ginkluoti sukilėliai, bet ir Kongo armija. Šalia maisto stygiaus bei ligų, seksualinė prievarta ir agresija dar iki šiol negirdėtu mastu prisideda prie to, kad šis rajonas virto pragaru žemėje. Turime prisiminti, kad konkuravimas tarp genčių turi gilias šaknis ir prasidėjo dar kolonizacijos laikais, kai vienai genčiai buvo suteikiama pirmenybė prieš kitą.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, Kongo Demokratinė Respublika yra didžiausia šalis Afrikoje. Joje gausu gamtinių išteklių, tokių kaip vanduo, atogrąžų miškai ir dirbama žemė, tačiau civilizacija jau daug metų čia žlugusi. Daugiau nei keturi milijonai žmonių žuvo Kongo Demokratinėje Respublikoje per du pilietinius karus, genčių konfliktus, ginkluotų grupuočių ir partizanų veiksmų metu. Dar labiau ir taip tragišką padėtį apsunkino masinė piliečių deportacija iš jų ankstesnių gyvenamųjų vietų, korumpuotos ir neefektyvios vyriausybės, AIDS epidemijos, o paskutiniu metu - Ebola viruso protrūkis.

Kaip galima padėti šiems žmonėms? Šalia humanitarinės pagalbos ir techninės paramos, nepaprastai svarbu kovoti su šių siaubingų veiksmų iniciatoriais ir organizatoriais. Jie liko ir tebėra nenubausti ir dabar turėtų būti paskelbti už Kongo visuomenės ribų. Tarptautinės specialiosios pajėgos turėtų surasti genocidą vykdžiusius nusikaltėlius ir pareikalauti, kad jie stotų prieš teismą.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, nenoriu kartoti to, kas jau buvo pasakyta, todėl tiesiog pareikšiu, kad iš mūsų pusės negali būti net klausimo, ar teikti pagalbą. Tikėkimės, kad toji pagalba bus kaip įmanoma rimtesnė ir kuo plačiau teikiama.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad kai per rinkimus lankiausi Kongo Demokratinėje Respublikoje, buvau šokiruotas, sužinojęs, kad net 13 metų berniukai mokomi dviejų dalykų: kautis ir prievartauti dar už save jaunesnes mergaites. Toks yra taip vadinamųjų kovotojų, priklausančių opozicijos kandidato į prezidentus, p. Bemba‘os grupuotei, įvaizdis. Ir tai, deja, ne išimtis. Panaši padėtis susidariusi visose frakcijose. Todėl pritariu p. Borrell’o pareiškimui, kad mūsų turimos ir mums prieinamos lėšos šalia kitų tikslų turi būti nukreiptos perauklėti šiuos jaunus žmones. Jei šie jaunuoliai ir toliau tęs savo veiklą, vienintelis jų kelias – gyvenimas gaujose, prievartavimai ir žudynės. Kažką reikia su jais daryti. Atrodo, kad iškilo būtinybė rasti būdų, kaip padėti šiems žmonėms pakeisti požiūrį į gyvenimą ir į priešingą lytį.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, Komisija ir toliau išlieka labai susirūpinusi blogėjančia žmogaus teisių situacija – ypač plačiai paplitusia seksualine prievarta – rytų Kongo Demokratinėje Respublikoje ir griežtai smerkia visus smurto prieš moteris veiksmus.

Vyraujančio smurto ir nesaugumo aplinkoje visos ginkluotos grupės, esančios rytų Kongo Demokratinėje Respublikoje, įskaitant šalies ginkluotųjų pajėgų elementus, tam tikru lygiu yra susijusios su dramatišku tokio tipo veiksmų padidėjimu. Šiuo požiūriu svarbu skatinti kovą su nebaudžiamumu, tačiau taip pat reikia spręsti ir pagrindines problemos priežastis. Turi būti pažymėta, kad seksualinis smurtas rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje įsiliejęs į nuolatinių konfliktų ir smurto šiame regione kontekstą.

Taika yra būtina, siekiant ilgalaikio saugumo ir stabilumo, dviejų pagrindinių elementų, kurie susiję su seksualinio smurto paplitimu Kongo Demokratinėje Respublikoje. Štai kodėl Komisija kartu su ES valstybėmis narėmis nuolat skatina politinį krizės rytų Kongo Demokratinėje Respublikoje sprendimą.

Artėjanti Kivus konferencija dėl taikos, saugumo ir plėtros, susieta su 2007 m. lapkričio mėn. Nairobyje sudaryta Kongo Demokratinės Respublikos ir Rwanda sutartimi, iš tikrųjų gali būti svarbus žingsnis pirmyn šiame procese, nors ir pripažįstant, kad prieš pasiekiant ilgalaikę taiką Kivus dar reiks įveikti daug ateityje laukiančių problemų.

Tačiau šių pastangų nepakanka, jos turi būti papildytos aktyvia parama šalies pajėgumui stiprinti suteikiant apsaugą jos žmonėms. Atsižvelgdama į tai, siekdama stiprinti teisėtumą ir kovą su nebaudžiamumu Komisija dirba kartu su valstybėmis narėmis remdama saugumo sektoriaus reformą, apimančią armijos, policijos ir teisingumo sektorius.

Aš noriu reaguoti į keletą narių klausimų ir pabandyti atsakyti į juos. Ypač Komisija imasi spręsti seksualinio smurto ir nusikalstamumo problemą, įgyvendindama kelių donorų teisingumo ir atstatymo projektą rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje, dėmesį sutelkdama inter alia į teisminių subjektų pajėgų sukūrimą ir teisinės pagalbos seksualinio smurto aukoms teikimo stiprinimą.

Be to, Komisija teikia didižiulę humanitarinę pagalbą – maždaug 40 milijonų eurų per metus –Kongo Demokratinei Respublikai, o ypač Uturi ir Kivus. Mūsų humanitarinės ir sveikatos programos atsižvelgia į jų minėtą seksualinį smurtą tiek kuriamojo darbo, tiek informacijos didinimo požiūriu.

  Pirmininkė. – Debatai baigti.

Balsavimas įvyks pasibaigus debatams.

(1) See Minutes.

11.3. Egipto klausimas (debatai)

  Pirmininkė. – Sekantis klausimas yra debatai dėl šešių siūlymų priimti rezoliucijas Egipto klausimu⁽¹⁾.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. − (ES) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti, kad šis Parlamento posėdis padarys didelę klaidą, jeigu pasiduos spaudimui tų, kuriems ne prie širdies, kad spręstume šiuos klausimus, nes šių klausimų sprendimas gali sukelti neramumus kai kuriose šalyse, ypač kai demaskuojami žmogaus teisių pažeidimai.

Su kai kuriomis, ypač Europos Kaimynystės Politikos šalimis, esame sukūrę privilegijuotus santykius ir su jomis turime vesti ypač aiškų dialogą bei priminti jiems, kad verslas neturi ir negali būti atsiejamas nuo žmogaus teisių, nesvarbu kurioje srityje.

Padėtis Egipte nusipelnė būti apmąstyta, o santykiai tarp Egipto ir Europos Sąjungos taip pat skatina šito imtis. Taigi, turime neabejotiną teisę pareikšti, kaip kad ir darome šioje rezoliucijoje, apie visos eilės nevyriausybinių organizacijų, ypač žmogaus teises ginančių organizacijų, kurios šiuo metu veikia Egipte, persekiojimą ir paremti susivienijimų laisvės kampaniją, kurioje dalyvauja įvairūs šios šalies socialiniai judėjimai.

  Paulo Casaca, autorius. − (PT) Gerb. Pirmininke, aš taip pat negaliu neatkreipti dėmesio, kad nėra tokių teritorijų ar vietų, kur žmogaus teisės nebūtų svarbiausias dalykas. Tačiau turime atsižvelgti į faktą, kad turėjome progos čia, Europos Parlamente, įsitikinti Egipto užsienio reikalų ministro noru ir pasirengimu atsakyti į jam užduodamus klausimus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais. Ministras atvyko specialiai į Užsienio reikalų komitetą. Aš ten dalyvavau, uždaviau jam klausimus ir gavau keletą Ministro atsakymų.

Be kelių neigiamų faktorių, šis siūlymas priimti rezoliuciją išryškina ir kai kuriuos teigiamus faktorius, kurie, mano manymu, yra svarbūs. Jų tarpe yra įsipareigojimas padidinti šiais metais, o tiksliau - per kelis ateinančius mėnesius, kritinės padėties kriterijus ir suvienyti pajėgas kovoje prieš ginklų kontrabandą Gazos sektoriuje. Tačiau pagrindinis, mano nuomone, klausimas yra tas, kad turime pasinaudoti Egipto valdžios noru paragindami ją ištaisyti keletą rimtų pažeidimų. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ankstesnio kandidato į Egipto Respublikos prezidento postą įkalinimas yra pernelyg užtęstas. Norėčiau pakartoti savo kvietimą galutinai išpręsti šį klausimą, nes tai harmoningai derintųsi su pagrindiniais mūsų, kaip šalies, ginančios žmogaus teises, ir šalies, kurią Egiptas kelis kartus palaikė, principais.

  Erik Meijer, autorius. – (NL) Gerb. Pirmininke, Egiptas neturi demokratijos tradicijos. Jauni karininkai Nasseras ir Naguibas, prieš daugiau kaip 50 metų nuvertę prastai valdžiusį karaliaus Farouko režimą, atnešė pokyčių ir progreso viltį. Nasseras suteikė savo žmonėms pasididžiavimo ir įkvėpimo dėl ateities; jis turėjo pakelti Egiptą iš atsilikusios ir pažemintos šalies būklės. Jį pakeitęs Sadatas suteikė žmonėms viltį dėl nuolatinės taikos su kaimynu Izraeliu, praėjus keliems baisiems karams.

Dabartinis prezidentas H. Mubarakas apskritai nesiūlo jokios vilties. Jis tapo stagnacijos simboliu. Jo vienintelė užduotis buvo tvirtu valdymu suorganizuoti stabilumą, kad užsienio valstybėse jis galėtų būti laikomas sąjungininku kovoje su terorizmu ir Islamo fundamentalizmu. Tačiau jis negali pasiūlyti jokio progreso ir jokio demokratizavimo. Atrinktoms opozicijos grupėms yra leidžiama egzistuoti, bet joms nesuteikiama normali laisvė, kokia paprastai būna parlamentinės demokratijos sąlygomis. Todėl jis palaiko vidaus konfliktus, kuriuos kelia ir fundamentalistai, ir demokratai.

Taip pat padidėjo nepakantumas religinėms mažumoms, įskaitant didelę koptų krikščionių mažumą, gyvenusią Egipte daug šimtmečių. Ilgalaikis stabilumas negali būti statomas ant tokių pamatų, kai problemos nėra sprendžiamos, bet užmaskuojamos smurtu. Todėl yra pakankamai pagrindo šiai kritiškai rezoliucijai.

Nevyriausybinių organizacijų sabotavimas, priešininkų bauginimas, mažumų diskriminavimas, suėmimai ir kankinimai bei visos kitos užfiksuotos blogybės skatina mus būgštauti dėl blogiausių Mubarako režimo pasekmių. Egiptas, atrodo, daugeliu atžvilgių grįžo į atsilikusios šalies padėtį, kokia buvo prieš 60 metų, viešpataujant karaliui Faroukui. Europos santykiai su Egiptu turėtų kaip galima greičiau pakeisti esamą situaciją.

  Ewa Tomaszewska, autorė. − (PL) Gerb. Pirmininke, vis didesnį nerimą kelia nuolat blogėjanti situacija Egipte dėl pagarbos žmogaus teisėms.

Konstitucijos pakeitimai palengvino žmogaus teisių pažeidimus. Remiantis pretekstu, kad reikia suteikti apsaugą nuo teroristų užpuolimų, ir dėl tariamos problemos, esą vyksta ginklų kontrabanda į Gazos Ruožą, slaptajai tarnybai buvo suteikti papildomi įgaliojimai. Šiai tarnybai dabar lengviau išvengti atsakomybės už atliekamus kankinimus. Vis dažniau be deramos teismo sankcijos imamasi represijų dėl religinių įsitikinimų, atliekami suėmimai ir sulaikoma ilgesniam nei įstatymiškai leidžiama laikui.

Tokios organizacijos kaip „Amnesty International“, kontroliuojanti, ar laikomasi pagarbos žmogaus teisėms, atkreipė dėmesį į tarptautinės bendruomenės abejingumą šiai situacijai. Aš raginu Europos Komisiją apsvarstyti, kokių efektyvių spaudimo metodų Egipto valdžios institucijoms reikia imtis, kad būtų sustabdytas šis procesas.

  Jana , autorė. – (CS) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, Egiptas, be abejonės, yra įžymiausia arabų valstybė. Jis yra senovės civilizacijos lopšys ir pati svarbiausia arabų valstybė. Niekas Europos Sąjungoje ar šiame Parlamente neabejoja, kad Egiptas yra ne tik svarbus Europos Sąjungos partneris, bet taip pat ir dinamiškas partneris, pasirengęs ir stiprus. Dėl šių priežasčių mes laikome dialogą su šia šalimi labai svarbiu ir reikšmingu. Kitą savaitę prasideda naujos derybos tarp Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos dėl veiksmų plano. Sveikintina, kad mūsų Parlamentas vieningai ir aiškiai reiškia savo palaikymą šioms deryboms bei šitaip atlieka vaidmenį tarptautinėje politikoje. Mes aiškiai išdėstome, kad valstybė, leidžianti smarkiai kištis į senos demokratinės institucijos, t. y. teismų nepriklausomumą, leidžianti kankinimus kalėjime ir imigrantų nužudymus, pažeidžianti žodžio laisvę, blokuojanti internetą ir siunčianti į karo tribunolą tokius parlamento narius kaip prezidento Sadato sūnėnas, negali būti Europos Sąjungos partnere. Egiptas yra pagrindinis sąjungininkas kovoje su terorizmu, ir jis turi likti pagrindiniu sąjungininku, ypač mūsų kovoje su terorizmo ir Islamo radikalizacijos priežastimis. Dėl tos pačios priežasties Egiptas negali elgtis taip, kaip darė drausdamas įregistruoti nevyriausybines organizacijas, jis neturi panaikinti žodžio laisvės, o ypač turi ginti Egipte visada buvusią lygybę įstatymų atžvilgiu. Manome, kad Egiptas gali pasiekti pažangos šiose srityse, taip pat manome, kad mūsų rezoliucija ypač padės Europos Komisijai parengti aukštos kokybės veiksmų planą su Egiptu. Ačiū už jūsų paramą.

  Bernd Posselt, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, esu vienas iš kelių žmonių šiuose rūmuose, dalyvavusių prezidentui Sadatui sakant savo garsiąją kalbą Europos Parlamente. Ši kalba galėjo būti laikoma ką tik prasidėjusių Tarpkultūrinio dialogo metų politikos dokumentu. Tai buvo viena geriausių kalbų, kada nors pasakytų šiuose rūmuose.

Anksčiau prezidentas Mubarakas taip pat buvo svarbus ir patikimas Europos Sąjungos partneris, žinoma, nepaisant daugelio trūkumų ir klaidų, kurias pamatėme Egipte. Todėl tiesiog negaliu suprasti kalbos, kurią Egipto Parlamento prezidentas pasakė reaguodamas į šį pasiūlymą. Mes tiesiog protingai ir santūriai išdėstome savo nuomonę, kad Egiptas yra vienas iš svarbiausių partnerių Viduržemio jūros rajone, bet mes jį kritikuojame dėl daugelio konkrečių dalykų ir pateikiame faktus, rodančius, kad kai kurie dalykai vis dėlto turi būti pakeisti Egiptui judant link demokratijos ir teisinės valstybės sukūrimo.

Tai yra mūsų įsipareigojimas savo piliečiams ir Egipto žmonėms. Tikrai manau, kad santykių nutraukimas, kuo dabar grasinama, būtų visiškai neteisingas veiksmas. Turime ir toliau kalbėtis vieni su kitais, ir dėl to palaikau šį pasiūlymą, parengtą supratinga kalba, ir raginu egiptiečius nelaikyti jo dialogo nutraukimu, bet aiškiu signalu pradėti intensyvesnį dialogą – būtent to šiuo pasiūlymu bandome pasiekti savo santykiuose su Egiptu.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau nurodyti dvi svarstomas problemas, kylančias šiandienių debatų apie Egiptą metu, ir esu tikras, kad viena iš jų jau buvo iškelta šiuose rūmuose.

Nors, mano nuomone, mūsų santykiai su Egiptu turi būti palaikomi ir vystomi, o Egiptas iš tiesų turi tapti mūsų svarbiausiu partneriu toje pasaulio dalyje, iš pradžių norėčiau atkreipti dėmesį, kad koptų krikščionys toje šalyje yra antrarūšiai piliečiai. Tai tiesa kalbant tiek apie išpažįstančius stačiatikių tikėjimą, tiek apie išpažįstančius katalikų tikėjimą, ir to nereikia pamiršti mezgant ryšius su Egiptu. Be to, kaip jau ne kartą sakiau, turime tirti religinių mažumų padėtį toje pasaulio dalyje ir paruošti šia tema ataskaitą.

Antra, negali būti jokių kalbų apie ilgalaikę taiką, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms šiame regione, kol nebus išspręstas konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos Artimuosiuose Rytuose. Iš jo kyla visa ta jėga, smurtas, terorizmas ir fanatizmas, kurie taip pat grasina Europai.

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau išreikšti tam tikrą pasitenkinimą dėl to, kad mes, šiandien svarstydami situaciją Egipte, neturime minėti nuolatinių nusikaltimų. Apskritai per debatus apie žmogaus teises ketvirtadienio popietėmis, kai paprastai pasisakau, mes iš tikrųjų imamės aptarti nepaprastai rimtus ir pavojingus atvejus. Tai dažniausiai būna žmogaus teisių pažeidimai, žmogžudystės ir išžaginimai. Tačiau šiandien galime jausti tam tikrą pasitenkinimą dėl to, kad, palyginus su labai daug kitų atvejų, mes įsitraukiame į Egipto reikalus tokioje stadijoje, kai nusikaltimai dar neįvyko, nors pagrindinės laisvės yra pažeidžiamos. Tikėtina, kad dėl tos priežasties šis savalaikis įsitraukimas bus efektyvesnis ir užkirs kelią rimtesnėms pasekmėms. Pirmajai stadijai paprastai būdingi žiniasklaidos apribojimai – šiuo atveju kalbame apie žurnalistų suėmimą – ir asociacijų teisės apribojimai. Mes taip pat turime omenyje profesines sąjungas ir religinių mažumų persekiojimą. Kita stadija yra kriminalinė. Laimei, šiuo atveju ta stadija dar nebuvo pasiekta.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, Komisija skiria didelį dėmesį demokratijos ir žmogaus teisių situacijai Egipte, kuris yra vienas iš mūsų Europos kaimynystės politikos partnerių. Ji labai atidžiai, per savo delegaciją Kaire ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, seka šios šalies vystymąsi. Taip pat ji palaiko nuolatinius ryšius su vietos ir tarptautinėmis NVO, spręsdama žmogaus teisų ir demokratijos klausimus.

Komisija sutinka su jūsų susirūpinimu dėl pablogėjusios žmogaus teisių situacijos Egipte ir dėl daugelio paskelbtų žmogaus teisių pažeidimo atvejų, ypač tų, kurie susiję su žodžio laisve, kankinimu ir netinkamu elgesiu bei religinių mažumų pagarba.

Tai pareikalavo imtis didesnės politinės reformos, nes žmogaus teisių pagarba yra esminė ES ir Egipto partnerystės dalis. Todėl Komisija naudoja visas turimas priemones skatinti Egipto valdžios institucijas siekti pažangos šioje srityje.

Kadangi Egiptas yra JT Žmogaus teisių tarybos narė, ji įsipareigojo laikytis „aukščiausiųjų standartų žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje“. ES nuolat iškelia žmogaus teisių pagarbos svarbos klausimą – ypač remdamasi asociacijos susitarimo 2 straipsniu – savo dvišalio bendravimo su Egiptu metu, įskaitant aukščiausiojo lygio susitikimus.

2007 m. kovo mėn. pagal Europos kaimynystės politiką priėmus bendrą ES – Egipto veiksmų planą, dabar mes turime dar vieną politinę priemonę skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Egipte, kuri pagrįsta tuo, ką mes laikome bendrosiomis vertybėmis. Veiksmų plane numatyta galimybė sukurti oficialų ir nuolatinį dialogą dėl žmogaus teisių ir demokratijos per Politinių reikalų: žmogaus teisių ir demokratijos, tarptautinių ir regioninių klausimų, pakomitetį. Šio pakomitečio tikslas – visapusišku ir paprastu būdu palengvinti dialogą, tarpusavio supratimo ir pagarbos abiejų šalių pozicijoms sąlygomis, susijusį su visais žmogaus teisių ir demokratijos aspektais, tarptautiniais ir regioniniais klausimais. Pirmą kartą jis susirinks kitą savaitę – 2007 m. sausio 23 ir 24 d. – Kaire, ir tai bus konstruktyvus būdas Egiptui parodyti savo atsidavimą bendrosioms vertybėms.

Komisija tvirtai tiki, kad dialogas su Egiptu, politinių susitarimų, išdėstytų asociacijų susitarime ir EKP veiksmų plane pagrindu, yra veiksmingiausias būdas duoti suprasti Egipto vyriausybei apie ES susirūpinimą žmogaus teisėmis ir tarptautine teise.

Komisija ir toliau vykdys savo įsipareigojimą prisidėti prie Egipto reformos proceso teikiant finansinę ir techninę pagalbą, o parama politinei reformai, žmogaus teisėms ir demokratijai išlieka 2007–2010 m. nacionalinės orientacinės programos prioritetu, ji teikiama ir pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonę.

Aš įsitikinusi, kad Europos Parlamentas bus stiprus sąjungininkas šių pastangų palaikymo požiūriu.

  Pirmininkas. – Debatai baigti.

Dabar pereisime prie balsavimo.

(1) See Minutes

12. Balsavimui skirtas laikas

  Pirmininkas. – Kitas punktas yra balsavimo laikas.

(Apie balsavimo rezultatus ir kitą smulkesnę informaciją: žr. Protokolą)

12.1. Kinų disidento Hu Jia suėmimas (balsavimas)

- Po balsavimo:

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, ar gali būti, kad tie, kurie pastarosiomis dienomis nuolat reikalaudavo vardinio balsavimo, šią popietę taip nedarė todėl, kad daugumos jų nėra posėdyje?

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Jie buvo visi informuoti, pone Posselt.

12.2. Situacija Kongo Demokratinėje Respublikoje ir išžaginimas kaip karo nusikaltimas (balsavimas)

12.3. Egiptas (balsavimas)

13. Paaiškinimai dėl balsavimo (tęsinys)

  Pirmininkas. – Dabar tęsime paaiškinimus dėl balsavimo po vidurdienio.

P. Roithovį, p. Helmer, p. Whittaker, p. Clark, p. Nattrass, p. Wise, p. Deva, p. Hannan ir p. Kamall pageidavo paaiškinti savo balsavimą dėl likusių pranešimų po šios popietės.

Aš pažymiu, kad šie Parlamento nariai posėdyje nedalyvauja, bet, jei jie nori, jie gali pateikti balsavimo paaiškinimus raštu.

14. Komitetų ir delegacijų nariai: žr. Protokolą

⁂

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau jums ypač padėkoti už tai, kad perskaitėte vardus tų, kurie šį rytą teigė, kad šiuose rūmuose nėra jokios demokratijos, nes jie neturėjo galimybės kalbėti. Jei jūs pažiūrėsite į vietas tų, kurie garsiai demonstravo ir skundėsi, kad nėra jokios demokratijos, pamatysite, kad jie net neskyrė laiko tam, kad dalyvautų iki posėdžio pabaigos. Vargu, ar jie patys yra sektinas pavyzdys Europai. Aš prašyčiau tai specialiai įrašyti į protokolą.

  Pirmininkas. – Pone Rübig, jūsų pastebėjimas bus įrašytas.

15. Sprendimai dėl tam tikrų dokumentų: žr. Protokolą

16. Raštiški pareiškimai, įtraukiami į žurnalą (116 taisyklė): žr. Protokolą

17. Per posėdį priimtų tekstų persiuntimas: žr. Protokolą

18. Kitų posėdžių datos: žr. Protokolą

19. Sesijos pertrauka

  Pirmininkas. – Skelbiu Europos Parlamento sesijos pertrauką.

(Posėdis buvo baigtas 16.20)

Atsižvelgdamas į savo klausimą žodžiu Nr. H-0806/07, užduotą 2007 10 11, ir į 2007 11 14 atsakymą raštu, norėčiau pažymėti, kad pagal tai, kas patvirtinta 2007 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos intereso sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius (P6_TA(2007)0533), euro kurso kilimas – didėjančio pusiausvyros sutrikimo trečiosiose šalyse ir nedidelės paklausos euro zonoje rezultatas.

Atsižvelgiant į tai, kokį vaidmenį, Tarybos nuomone, ES turėtų atlikti koreguojant šią nedidelę paklausą, kuri reiškia ir vartojimo paklausos stoką, ir įmonių investavimo stoką?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Kaip minėta atsakyme į 2007 m. lapkričio 14 d. klausimą Nr. H-0806/07, ES vykdo tokią ekonomikos politiką, kokia apibrėžta Lisabonos strategijoje, siekdama padidinti užimtumą ES ir sustiprinti ekonomikos našumą.

Pastabėta, kad vidaus paklausa ES, kuri turėtų kompensuoti lėtą augimą kai kuriose kitose svarbiose ekonomikos srityse, per pastaruosius keletą mėnesių išaugo. Prie to prisidėjo didelis pasisekimas užimtumo srityje, ir tai turėtų palengvinti didelę vidaus paklausą ir ateityje.

Pavasarį integruotų gairių programoje Taryba atnaujins Bendrosios ekonomikos politikos gaires (BEPG) Bendrijai ir valstybėms narėms ir, pagal Sutarties 99 straipsnio 2 dalį, informuos Europos Parlamentą apie rekomendacijas dėl BEPG. Šioje rekomendacijoje bus labai aiškiai apibrėžtos Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo valstybių narių ir ES lygmeniu priemonės, įskaitant vartojimo paklausos ir investavimo skatinimo priemones.

Europos Sąjunga, siekdama sumažinti priklausomybę nuo monopolinio dujų tiekimo iš Rusijos, inicijavo „Nabuko“ projektą. Pagal šį projektą planuojama sujungti Kaspijos regioną, Artimuosius Rytus ir Europą. Vamzdynas iš Irano per Turkiją pasiektų Bulgariją, Rumuniją, Vengriją. Viena atšaka būtų skirta Austrijai, o kita – per Slovakiją į Lenkiją. Lenkijos sujungimas su ES dujų tinklais padėtų spręsti ES dujų „salos“– Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos – sujungimo su ES tinklais problemą.

Kaip Taryba „Nabuko“ projekto kontekste vertina Italijos bendrovės „Eni“ ir rusų „Gazprom“ susitarimą steigti dujų eksporto operatoriaus bendrovę „Pietų srovė“, kuri valdytų dujų srautą į Pietų Europą ir turėtų atšaką Vidurio Europai? Kada numatomas „Nabuko“ įgyvendinimas?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Gerbiamoji nare, pradžioje turiu paminėti, kad visų Europos energijos tinklų gairėse Nabuko vamzdynui buvo suteiktas Europai naudingo projekto statusas. Jame atsispindi „Nabuko“ projektui Tarybos ir Parlamento suteikta svarba. Tačiau Taryba negali komentuoti įmonių „Eni“ ir „Gazprom“ susitarimo dėl jo privatumo. Tačiau Taryba gali komentuoti projektą „South Stream“, kaip matoma iš viešai prieinamos informacijos, nes jei projektas bus vykdomas pagal planą, jis prisidės prie įvairių energijos tiekimo linijų Europos Sąjungoje saugumo. Šiuo atžvilgiu Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Europos energetikos politikos veiksmų plane, kurį priėmė Europos Vadovų Tarybos 2007 m. pavasario sesijoje, „pabrėžiamas poreikis stiprinti tiekimo saugą į ES apskritai, taip pat kiekvienai valstybei narei, naudojant veiksmingą energijos šaltinių ir perdavimo maršrutų diversifikavimą, kuris taip pat prisidės prie vidaus energijos rinkos konkurencingumo didinimo“.

Pagal investuotojų pateikiamą informaciją ir, anot Komisijos, „Nabuko“ projekto koordinatoriaus, „Nabuko“ vamzdyno statybos prasidės 2009 m. Vamzdynas turėtų pradėti veikti 2012 m.

2007 m. lapkričio 26 d. Prancūzijos Europos reikalų ministras Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos Politikos reikalų komitetui pateikė planą, pirmiau paskelbtą Prancūzijos Prezidento, sukurti „Viduržemio Sąjungą“. Savo kalboje Jean-Pierre Jouyet pareiškė, kad visos pastangos atgaivinti Barselonos procesą žlugo. Visą iniciatyvą perėmė Komisija ir bendradarbiaujančios šalys, kurių reakcija buvo teigiama.

Kokių priemonių imsis Taryba Barselonos procesui atgaivinti? Koks jos požiūris į pasiūlymą sukurti „Viduržemio Sąjungą“?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

2007 m. lapkričio mėn. užsienio reikalų ministrai dalyvavo labai sėkmingame posėdyje Lisabonoje. Be kitų dalykų, jie pritarė plačiai 2008 m. darbo programai ir į Barselonos procesą priėmė dvi naujas šalis (Albaniją ir Mauritaniją). Istorinis ministrų posėdis dėl migracijos vyko Albufeiroje.

Barselonos procesas yra ir liks centrinis ES ir Viduržemio jūros šalių santykių elementas.

Mes nuoširdžiai priimsime iniciatyvas, galinčias padėti pagerinant regiono profilį ir jo gyventojų gyvenimo sąlygas. Europos Sąjunga ir toliau ieškos veiksmingiausių būdų, kaip suderinti pastangas pagerinti sąlygas regione.

Taryba dar turi apsvarstyti Prancūzijos pasiūlymą sukurti „Viduržemio Sąjungą“, todėl šio klausimo komentuoti negalime.

Atsižvelgdama į naujausios Jungtinės Karalystės teismo bylos rezultatus, kada Taryba oficialiai nuspręs įgyvendinti ETT sprendimą, kad ES Irano liaudies modžahedų organizacijos (angl. PMOI), kaip teroristinės organizacijos, uždraudimas buvo neteisėtas?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Jungtinės Karalystės Apeliacinės komisijos dėl uždraustų organizacijų (angl. POAC) atžvilgiu Taryba buvo informuota, kad Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorius ketina pateikti skundą, tačiau komentuoti nacionalinių procedūrų neturime teisės.

2001 m. ES nusprendė, kad motoroleriai (kuriuos kaip transporto priemones naudoja neįgalieji) turėtų būti klasifikuojami kaip „transporto priemonė“, o ne kaip „neįgaliųjų vežimėlis“. Ši klasifikacija reiškia, kad trims valstybėms narėms, kurios importuoja šias transporto priemonės, bus taikomas 10 % importo mokestis. Sprendimas įvesti importo mokestį buvo pagrįstas Pasaulio muitų organizacijos nuomone, kad šias motorines transporto priemones galima naudoti transportui golfo aikštyne. JAV, kita vertus, nebuvo tos pačios nuomonės.

Ar Taryba galėtų pritarti importo mokesčio motorinėms transporto priemonėms panaikinimui?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Iš tikrųjų „motoroleriai“ pagal ES 8703 10 18 tarifą yra klasifikuojami kaip „transporto priemonės“, kurioms taikomas 10 % mokestis.

Ši klasifikacija paremta reglamentais, reguliuojančiais tarptautinius muitų nomenklatūros paaiškinimus, kurie buvo įtraukti į Bendrijos teisės aktus. Muitų lygiai pagal ES tarifų reglamentus parengti tarptautinėse darybose su Pasaulio prekybos organizacija, ir tai buvo visų suinteresuotų šalių kompromisas. Čia taip pat įtrauktas ir ES tiekėjų saugumas.

D. Martin tikriausiai žino, kad muito mokesčiai yra nustatyti Komisijos reglamente dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo⁽¹⁾ (priimtame pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87).

Taryba galėtų svarstyti tik autonominių produktų muitų mokesčių pagal bendrąją muitų nomenklatūrą pakėlimą, jei tai pasiūlytų Komisija.

Daugėja pranešimų, kad Kosovas netrukus ketina skelbti nepriklausomybę, neatmesdamas galimybės daryti tai ir vienašališkai. ES būtina viena pozicija šiuo klausimu. Jei ES kalbės skirtingais balsais, ji nebus pasiruošusi imtis didžiausio ES užsienio politikos iššūkio – sėkmingai įgyvendinti nepriklausomo Kosovo administravimo misiją.

Kokių priemonių imasi ar ketina imtis Taryba, kad ES valstybės narės parodytų vienybę šiuo klausimu? Kaip Taryba vertina ES pasiruošimo administruoti Kosovą laipsnį? Kaip konkrečiai planuojama įgyvendinti šią misiją?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė JT Generaliniam sekretoriui, kad esama padėtis Kosove nėra priimtina, ir pabrėžė, kad reikia pasiekti susitarimą, kuris būtų ypač svarbus regiono stabilumui.

Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė ES pasiryžimą:

atlikti vieną pagrindinių vaidmenų stiprinant regiono stabilumą ir įgyvendinant susitarimą apibrėžiantį Kosovo ateities statusą;

padėti Kosovui siekti ilgalaikio stabilumo, be kita ko, pasinaudojant ESDP misija (atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją, Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba turėtų nustatyti misijos vykdymo metodus ir pradžios datą);

padėti įsteigti tarptautinį civilinį biurą, kuris yra dalyvavimo tarptautiniu mastu dalis.

ES šioje srityje praeitais metais sudarė dvi parengiamąsias grupes, kurios turėtų padėti pasirengti galimam bendradarbiavimui sprendžiant Kosovo problemą. Pasirengimas vyksta sklandžiai.

Tarptautinio civilinio biuro įsteigimo grupė (ICO/EUSR PT) pradėjo darbą 2006 m. spalio mėn. Jos užduotis – planuoti būsimo tarptautinio civilinio biuro, įskaitant PPEU biuro steigimą, taip pat pasirengti įgyvendinti galimą susitarimą dėl šio regiono statuso.

Planavimo grupė (EUPT Kosovo) galimai misijai dėl teisinio statuso Kosove veikia nuo 2006 m. gegužės mėn. Ši misija EGDP srityje turėtų padėti užtikrinti vadovavimą, kontrolę ir konsultacijas teisinės valstybės ir kitose srityse. Ji taip pat turėtų turėti visapusiškus įgaliojimus kai kuriose policijos darbo, įskaitant viešosios rimties ir tvarkos palaikymą, teisingumo ir muitinės srityse. Šioje misijoje turėtų būti įdarbinta maždaug 1 800 darbuotojų iš įvairių valstybių narių.

2007 m. vasario 19 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2007/120/CFSP⁽¹⁾ buvo atnaujintos sankcijos Zimbabvei, įskaitant draudimą keliauti R. Mugabei ir artimiems jo kolegoms iki 2008 m. vasario 20 d. Šios sankcijos buvo nustatytos 2002 m., kaip reakcija į rimtus Zimbabvės žmogaus teisių pažeidimus.

2007 m. gruodžio mėn. pradžioje Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė apie sankcijų Zimbabvei sugriežtinimą. Draudimas keliauti buvo nustatytas iš viso 38 asmenims. Penkiems aukšto rango režimo narių vaikams bus draudžiama studijuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kai kuriems asmenims taip pat bus taikomos finansinės sankcijos.

Ar Taryba taip pat ketina sugriežtinti sankcijas Zimbabvei? Jei taip – kokiu būdu? Jei ne – dėl kokių priežasčių?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba dar tik svarstys gerbiamo nario užduotą klausimą. Tiesa, planuojama šį klausimą svarstyti netrukus. ES atidžiai seka įvykius Zimbabvėje, ypač atsižvelgiant į vyksiančius prezidento rinkimus, kurie planuojami 2008 m. kovo mėn. ES palaiko Pietų Afrikos vystymo bendrijos (PAVB) pastangas išspręsti padėtį šioje šalyje ir laukia jos ataskaitos, kuri bus naudojama palengvinti tolesnius sprendimus.

Ar Taryba gali paaiškinti situaciją dėl draudimų keliauti tarptautiniais maršrutais tam tikriems politikams ir organizacijoms? Kas sprendžia, kas turi būti įtraukti į šį sąrašą, kas šiuo metu jį sudaro ir kada jis bus peržiūrėtas? Ar, Tarybos manymu, tokio pobūdžio draudimai yra veiksmingi?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Įvažiavimo ribojimai yra ribojimo priemonių, kurias Taryba gali naudoti Bendroje užsienio ir saugumo politikoje, dalis. Šios priemonės turi atitikti BUSP tikslus, apibrėžiamus Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje.

Įvažiavimo ribojimai visuomet nustatomi Bendrosiose Tarybos pozicijose, kur nustatoma sankcija, paaiškinamos priemonės priėmimo priežastys ir pateikiamas naudojamų priemonių sąrašas. Visos bendrosios pozicijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Bendrosios pozicijos paprastai taikomos vienus metus, o jų veiksmingumas peržiūrimas bent kartą per 12 mėnesių.

Reikia pažymėti, kad bendrosiose pozicijose taip pat pateikiamos atitinkamų išimčių įvažiavimo ribojimams sąlygos, atsižvelgiant į tarptautinius priimančiųjų šalių įsipareigojimus bei humanitarinius atitinkamų asmenų poreikius.

Ar Taryba gali apibrėžti, kokių priemonių konkrečiai ketina imtis, siekdama paskatinti intensyvesnį politinį ir ekonominį Europos ir Amerikos bendradarbiavimą per ateinančius mėnesius?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

1. ES ir JAV bendradarbiauja spręsdamos svarbiausius užsienio politikos iššūkius. Šiuo metu sprendžiami klausimai:

artimas bendradarbiavimas sprendžiant klausimus dėl Balkanų, ypač Kosovo;

bendradarbiavimas Afganistano regione, ypač mokant policiją, kur veikia EUROPOLAS;

bendradarbiavimas sprendžiant su Iranu susijusias problemas – dvipusis požiūris;

bendradarbiavimas Artimųjų Rytų taikos procese, ypač kvartete;

ES ir JAV krizių valdymo veiksmų planas, kurį Taryba priėmė 2007 m. gruodžio mėn.

Plane pritariama artimam ES ir JAV bendradarbiavimui ir konsultacijoms konfliktų prevencijos, stabilizavimo ir atnaujinimo bei krizių valdymo srityje.

2. ES ir JAV aukščiausio lygio susitikime ekonominis bendradarbiavimas sustiprintas priėmus sprendimą nustatyti Transatlantinės ekonominės partnerystės ir Transatlantinės ekonominės tarybos (TET) stiprinimo programą. Pirmasis šios Tarybos posėdis jau įvyko, o kitas planuojamas šių metų pavasarį, prieš ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimą.

Paskutiniame ES ir JAV aukščiausio lygio susitikime buvo priimtas susitarimas dėl specialaus bendradarbiavimo kitose naujosios programos srityse Transatlantinei ekonominei partnerystei stiprinti.

3. Klimato kaita ir energijos politika: klimato kaita ES yra prioritetas, taip pat ir pagal jos santykių su JAV programą. Abi šalys buvo pagrindinės pernai metų gruodžio mėn. vykusios Balio konferencijos dėl klimato kaitos narės, kuri vyko pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), ir bendradarbiauja dvipusėse iniciatyvose dėl klimato kaitos ir energijos politikos.

Aukščiausio lygio susitikime 2007 m. buvo priimtas susitarimas dėl artimesnio ES ir JAV trijų pagrindinių sričių bendradarbiavimo: dėl politinių ir saugumo klausimų, ekonominės partnerystės ir klimato kaitos bei energijos politikos.

Ar Taryba gali nurodyti, kokių iniciatyvų ji imasi ar ketina imtis ateityje, kad padėtų pasiekti taikų Palestinos ir Izraelio tautų susitarimą, pagrįstą abipuse pagarba ir bendru egzistavimu?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Politinis izraeliečių ir palestiniečių dialogas prasidėjo pernai ir baigėsi ministro pirmininko E. Olmerto ir prezidento M. Abbaso susitikimu. ES Taryba pagyrė abiejų šalių pastangas, dėl kurių 2007 m. lapkričio 26–27 d. įvyko Anapolio konferencija. 2007 m. gruodžio 14 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad ji visiškai palaiko palestiniečių ir izraeliečių derybas, kurios prasidėjo Anapolio konferencijoje ir tęsėsi Donorų konferencijoje Paryžiuje. ES palankiai vertino daugybės arabų šalių partnerių dalyvavimą abiejose konferencijose ir kreipėsi į juos prašydama tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą.

Dėl ES vaidmens, ypač dėl Tarybos vaidmens, generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio S. Ó Neachtaino užduotame klausime galima pasakyti, kad artimai dirbant su Komisija buvo parengta „ES veiksmų strategija“, kurios tikslas – nagrinėti visą ES veiklą, siekiant rasti papildomos paramos abiem šalims šiuo metu vykstančiose derybose ir ateinančiu įgyvendinimo laikotarpiu. Paryžiaus donorų konferencijoje, vykusioje 2007 m. gruodžio 17 d., ES išreiškė paramą Palestinos reformos ir vystymo planui, kurį pristatė S. Fayyad. Ji Palestinos valdžiai įsipareigojo ir toliau teikti didelę paramą taikos procese, kuris buvo pradėtas Anapolio konferencijoje. 2007 m. gruodžio 17 d. vykusiame kvarteto posėdyje ES pakartojo savo įsipareigojimą tęsti artimą bendradarbiavimą su abiem šalimis ir teikti joms paramą siekiant taikos susitarimo iki 2008 m. pabaigos. Kvartetas nusprendė reguliariai susitikti 2008 m. ir peržiūrėti pasiektą pažangą bei palaikyti abiejų šalių pastangas. 2007 m. gruodžio 17 d. kvarteto vadovai taip pat susitiko su arabų šalių užsienio reikalų ministrais ir aptarė tolesnius veiksmus. Bendradarbiaudama su kvarteto atstovu Tony Blairu, ES ketina sustiprinti programas, teikiančias paramą institucijų formavimui, geram valdymui, pilietinės visuomenės indėliui ir Palestinos ekonomikos vystymui.

Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuras neseniai perspėjo apie pražūtingas Izraelio taikytos kelių mėnesių Gazos ruožo blokados, taikant taktinius ginkluotus užpuolimus, pasekmes. JT atstovas pastebėjo, kad blokada gali sukelti nepataisomą žalą vietos ekonomikai, gyventojai taps dar labiau priklausomi nuo pagalbos iš užsienio, be to, itin mažos maisto atsargos, augančios kainos, didėjantis nedarbas ir pajamų praradimas jau sukėlė didelių nuostolių. Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas ir daugybė kitų tarptautinių organizacijų taip pat kritikuoja Izraelio valdžią dėl palestiniečių tautos blokados.

Ar Taryba ketina imtis konkrečių veiksmų, kad paskatintų Izraelio valdžios institucijas sustabdyti savo „atsakomuosius veiksmus“, kurie paralyžiuoja Gazos ruožą ir Vakarų krantą ir kelia pražūtingas pasekmes visiems šiuose regionuose gyvenantiems palestiniečiams?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

ES Taryba dažnai pabrėžia savo susirūpinimą dėl humanitarinės padėties Gazoje ir kreipiasi dėl tolesnio pagrindinių paslaugų užtikrinimo. Dėl humanitarinių ir ekonominių priežasčių visos konfliktuojančios šalys buvo pakviestos dirbti dėl perėjimo punktų į Gazą atidarymo. ES palankiai vertino pirmą žingsnį, o būtent perėjimo punkto žemės ūkio produkcijai eksportuoti atidarymą. Tokios priemonės prisidės prie pažangos politinėje sferoje. 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba išreiškė visišką paramą palestiniečių ir izraeliečių derybose, kurios prasidėjo Anapolio konferencijoje ir tęsėsi Donorų konferencijoje Paryžiuje.

Dėl vaidmens, kurį šiuo klausimu vaidino ES ir Taryba, gerbiamo nario klausime galima pasakyti, kad vyriausiais įgaliotinis, glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija, parengė ES veiksmų strategiją „Taikos Artimuosiuose Rytuose kūrimas“. Pagal šią strategiją bus atsižvelgta į visą ES veiklą, siekiant užtikrinti abiejų šalių paramą vykstančiose derybose ir ateinančiu įgyvendinimo laikotarpiu.

Ar Taryba gali nurodyti, kiek Europos Sąjunga sudarė ekonominės partnerystės susitarimų su Afrikos šalimis nuo 2008 m. sausio mėn., ir apibrėžti aiškią šių EPS naudą Afrikos valstybėmis?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Siekiant aiškumo šioje srityje rekomenduojama atskirti išsamius ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) ir laikinuosius susitarimus, po kurių priimamas sprendimas dėl EPS.

Ekonominės partnerystės susitarimai lieka derybų tikslu ir apima platų regionų ir sektorių diapazoną. Pagal susitariančiųjų šalių ketinimus, be nuostatų dėl prekybos prekėmis ir vystomojo bendradarbiavimo, šie susitarimai turėtų apimti nuostatas dėl paslaugų, taip pat su prekyba susijusias nuostatas. ES nuomone, tokie išsamūs susitarimai turėtų būti veiksmingiausios Kotonu susitarimo įgyvendinimo priemonės ir turėtų užtikrinti maksimalų veiksmingumą vystant EPS. 2007 m. gegužės mėn. per paskutinįjį AKR ir EB Ministrų Tarybos posėdį abi šalys patvirtino savo įsipareigojimus pagal EPS. 2007 m. pabaigoje buvo inicijuotas išsamus EPS su CARIFORUM regionu, tačiau kitiems regionams prireiks daugiau laiko, kad iki galo sėkmingai užbaigtų šį sudėtingą procesą.

Po 2007 m. gruodžio 31 d. buvo būtina ieškoti sprendimo, suderinamo su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, kad nebūtų trukdoma prekybai su tomis AKR šalimis, kurios nėra laikomos mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis. Kitaip tariant, Kotonu susitarimo lengvatinis prekybos režimas, kurį patvirtino PPO, pagal atsisakymo dokumentą nuo tos datos negalioja. Laikinieji susitarimai yra vienas iš sprendimų, nes jie yra suderinami su PPO taisyklėmis. Šie susitarimai apima prekybą prekėmis ir visus kitus aspektus, dėl kurių susitariančiosios šalys susitarė, be to, yra nustatytas pereinamasis laikotarpis, po kurio sudaromas išsamus EPS. Laikinieji susitarimai, po kurių daroma išvada dėl EPS, buvo inicijuoti visų suinteresuotų AKR partnerių, įskaitant daugelį Afrikos šalių, kurios nėra laikomos mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, taip pat daug ir mažiausiai išsivysčiusių Afrikos šalių. Tokie susitarimai, t. y. jų poveikis ES ir AKR šalių prekybos prekėmis nuostatoms, buvo įtraukti į ES teisės aktus per nuostatas dėl patekimo į rinką.

Laikinieji susitarimai, kurie kol kas neturi EPS vystymo potencialo, jau reiškia Kotonu sistemos patobulinimą ir teikia tiesioginę naudą mūsų AKR partneriams. Pirmiausia visoms AKR susitariančiosioms šalims užtikrinamas visiškas patekimas į ES rinką netaikant muito mokesčių ir kvotų (pereinamieji laikotarpiai numatomi cukraus ir ryžių rinkoms). Pagal reglamentą „Viskas, išskyrus ginklus“, patekimas šiuo metu taikomas tik mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Antra, laikinieji susitarimai taip pat apima palankesnes kilmės taisykles. Jie AKR šalims leis visiškai išnaudoti patekimo į ES rinką galimybes. Šios naujos kilmės taisyklės yra naudingesnės už siūlomas sistemos „Viskas, išskyrus ginklus“, todėl laikinaisiais susitarimais taip pat domisi mažiausiai išsivysčiusios šalys.

2007 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas kvietė Tarybą ir Komisiją ištirti Somalilando prašymą dėl nepriklausomybės. Ši Šiaurės Somalio dalis pasiskelbė nepriklausoma 1991 m. Somalilandas stengiasi išlaikyti gerą valdymą ir stabilumą. Parlamento rinkimai 2005 m. buvo palyginti tvarkingi ir skaidrūs, ir šis regionas prisistato kaip jauna ir aktyvi demokratinė šalis. Vis dėlto dar yra keletas su žmogaus teisėmis susijusių problemų, be to, Somalilando valdžia neseniai suteršė savo reputaciją dėl pabėgėlių iš Somalio apsaugos.

Ar Taryba svarstė šį klausimą?

Spaudoje neseniai buvo pranešama, kad vis daugiau Dž. Busho administracijos narių pasisako už Somalilando nepriklausomybę. Ypač kariniuose sluoksniuose vyrauja požiūris, kad laikinoji Somalio vyriausybė neturi pakankamo palaikymo ir kad būtų geriau Somaliui pritaikyti suvaržymo strategiją. Nepriklausomo Somalilando pripažinimas šiam tikslui yra būtinas.

Ar ES ir toliau lauks regiono šalių ir (arba) laikinosios Somalio vyriausybės pripažinimo prieš pripažindama Somalilando nepriklausomybę, ar JAV pozicijos pakeitimas gali turėti įtakos Europos pozicijos peržiūrai?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba nuolat tvirtina, kad palaiko laikinąją federacinę Somalio vyriausybę ir priemones, įgyvendinimas pagal Laikinąją federalinę chartiją. Kaip buvo išreikšta jos 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimuose, Taryba daug reikšmės teikia žmogaus teisėms visoje Somalio teritorijoje.

ES yra Tarptautinės kontaktinės grupės Somalio klausimais narė. Taryba ir toliau dėl įvykių Somalyje konsultuotis su kitais tarptautiniais šios grupės partneriais, įskaitant JAV.

Dėl Irano branduolinės programos neseniai visuomenei buvo paskelbtas pranešimas, kuriame 16 Amerikos žvalgybos agentūrų pripažįsta, kad bent nuo 2003 m. Iranas nesiekia sukurti branduolinio ginklo ir grėsmės nekelia. Šis pranešimas buvo pateiktas po neseniai padaryto Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinio direktoriaus M. El Badarei pareiškimo, kad Iranas visu pajėgumu bendradarbiavo jos tyrimuose. Tačiau JAV ir kai kurios kitos šalys, pabrėžtinai to nepaisydamos, primygtinai reikalauja, kad JT Generalinė Asamblėja imtųsi sankcijų prieš Iraną.

Papildydamas savo klausimą žodžiu Nr. H-0937/07⁽¹⁾ noriu paklausti, ar Taryba mano, kad Iranas turi pagrįstą teisę naudoti branduolinę energiją taikiais tikslais? Ar ji padarys galą bandymams imtis sankcijų prieš Iraną su dingstimi, kad jis nepaiso savo įsipareigojimų Tarptautinei atominės energijos agentūrai? Ar buvo įvertinti galimi Irano pasitraukimo iš Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo padariniai, atsakant į neteisėtą ir nepriimtiną politinį JAV ir jos sąjungininkių kišimąsi?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Naujausias JAV žvalgybos agentūrų įvertinimas iš esmės nekeičia ES padėties įvertinimo. Pranešime teigiama, kad iki 2003 m. Iranas buvo įsitraukęs į ginklų gamybą. Vien tai yra Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo pažeidimas. Jei Iranas nuspręstų pasiduoti ir ne laikinai sustabdytų savo pastangas, jis turėtų atskleisti visą savo veiklą šioje srityje ir pasikviesti Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) patvirtinti, kad šios programos vystymas visiškai nutraukiamas. Yra dar dvi priežastys, kodėl reikėtų nerimauti – tai urano sodrinimo ir balistinių raketų programa, o Iranas nesilaiko TATENA komiteto arba Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos reikalavimų.

Todėl 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba pakartojo savo nuogąstavimus dėl Irano branduolinės programos ir pabrėžė, kad būtų nepriimtina, jei Iranas įgytų branduolinę karinę galią. Šiuo atžvilgiu ji apgailestavo, kad Iranas neįvykdė savo tarptautinių įsipareigojimų, nustatytų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucijose 1696, 1737 ir 1747, sustabdyti bet kokią veiklą, susijusią su urano sodrinimu ir perdirbimu – tai sąlyga, būtina siekiant įgyti pasitikėjimą, kad programos tikslai yra visiškai taikūs. Todėl Europos Vadovų Taryba kvietė Iraną išsamiai, aiškiai ir įtikinamai atsakyti į visus TATENA užduotus klausimus dėl branduolinės veiklos praeityje ir dabartyje. Taryba visiškai palaiko Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos darbą priimant tolesnes priemones pagal Jungtinių Tautų Chartijos 7 skyriaus 41 straipsnį.

ES visuomet teigė, kad Iranas turi teisę į taikų branduolinės energijos naudojimą. Iranas privalo nutraukti veiklą, apimančią branduolinio kuro ciklą, kol bus atkurtas tarptautinis pasitikėjimas. Leiskite priminti, kad 2006 m. birželio mėn. ES vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai pateiktas pasiūlymas vis dar galioja ir turėtų leisti Iranui vystyti civilinę branduolinę programą savo poreikiams patenkinti.

Vis labiau aiškėja, kad JAV, bendradarbiaudama su kitomis reakcingomis pajėgoms iš Europos, ir vėl rengiasi kurti strategiją, kaip nuversti Prezidentą Evo Moralesą, taip sutrukdant priimti naują Bolivijos konstituciją ir nacionalinei vyriausybei, kuri 2005 m. išrinkta didele balsų dauguma, sutrukdyti atlikti siekiamus pažangius pokyčius. Smurto incidentus Sukre ir kitose srityse, kur buvo pralietas kraujas, sukėlė ginkluotos reakcingos grupuotės, šaltakraujiškai nusitaikydamos į civilius. Bolivijos komunistų partija „Judėjimas link socializmo“ ir kitos pažangios jėgos pateikė dokumentinius JAV ir jos sąjungininkių reakcingų iniciatyvų įrodymus.

Ar Taryba smerkia reakcingus JAV ir jos sąjungininkių bandymus nuversti Prezidentą Evo Moralesą ir demokratiškai išrinktą Bolivijos vyriausybę? Ar bus atsižvelgta į Bolivijos žmonių pažangių pokyčių, būtinų siekiant patenkinti šių dienų darbuotojų poreikius, troškimą?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba G. Toussasui norėtų paaiškinti, kad kiekvienas, ir pats Prezidentas E. Morales (apie tai jis kalbėjo paskutiniuose posėdžiuose ir diskusijose su ES atstovais), itin vertina ES iniciatyvų, o ypač ES misijų vadovų, vaidmenį siekiant išlaikyti ir paskatinti visų partnerių Bolivijoje dialogą. Bolivijos užsienio reikalų ministras David Choquehuanca taip pat pasveikino ES tarpininkavimą paskutinio apsilankymo kai kuriose Europos sostinėse metu.

Mes taip pat pritariame Prezidento E. Moraleso kalboms su prefektais dėl bendradarbiavimo ir siekiant atkurti nacionalinį dialogą.

ES ir toliau vykdys palaikymo veiksmus, jei to pageidaus partneriai Bolivijoje.

Nepriklausomi turto fondai (NTF) yra nauja investavimo priemonių rūšis, kuri skiriasi nuo kitų tuo, kad yra valstybės, be to, dažnai nedemokratinės valstybės nuosavybė. Naujos, aktyvesnės investicijų strategijos kai kuriose valstybėse narėse kelia susirūpinimą, ypač investuojant į nacionalinės strateginės svarbos įmones.

Naujausi NTF investicijų pavyzdžiai yra Abu Dabio investicijų agentūros investicijos į „Citigroup“, Dubajaus biržos pasiūlymas dėl OMX ir, žinoma, Rusijos energetikos infrastruktūros interesai Europoje.

Brazilijoje vyriausybė planuoja įsteigti NTF kompensuoti realo stiprėjimą, tiesiogiai įsikišdama į finansų rinką.

Aš raginu Tarybą apginti finansinės sistemos atvirumą, tačiau tuo pat metu reikalauju skaidrumo iš valstybės kontroliuojamų fondų, užtikrinant, kad bet kokioje investicijų strategijoje būtų pirmiausia atsižvelgiama į ekonominius, o ne strateginius tikslus.

Kokių veiksmų numato imtis Taryba NTF klausimu? Iš Komisijos narių buvo sulaukta daug pasiūlymų dėl NTF, pavyzdžiui, Europai priklausančios kontrolinės akcijos, rekomendacijos ir skaidrumo iniciatyvos. Kokį kelią pasirinks Taryba?

Ir pagaliau ar Taryba planuoja stebėti Nepriklausomų turto fondų plėtrą Europos rinkose?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba šio klausimo dar nesvarstė, todėl nuomonės šiuo klausimu neturi.

Kaip jau buvo skelbta, vienas iš pagrindinių Slovėnijos pusės metų pirmininkavimo Europos Sąjungai prioritetų bus energetikos politika.

Kaip ES pirmininkaujančioji valstybė narė ketina toliau skatinti energetikos rinkos liberalizavimą? Kaip ketinama išlaikyti energetikos rinkos liberalizavimo ir ES bendros energetikos politikos įgyvendinimo pusiausvyrą? Kokie, Tarybos nuomone, galimi šios srities uždaviniai bei sunkumai ir kaip Taryba ketina juos įveikti?

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. sausio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo mėn. susitikimo išvadose susitarė, kad vienas iš svarbiausių jos tikslų bus susijęs su energetikos politikos sritimi, su elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinka. Europos Vadovų Taryba šiame sektoriuje numatė kelias politikos kryptis, kuriomis ginant vartotojų interesus siekiama didinti konkurenciją, užtikrinti veiksmingą reglamentavimą ir skatinti investicijas.

2007 m. rugsėjo mėn. Komisija, reaguodama į Europos Vadovų Tarybos išvadas, pateikė penkis pasiūlymus dėl teisės aktų. Dėl šių pasiūlymų vyko išsamios diskusijos ir buvo parengtas pranešimas apie pasiektą pažangą, kuriam 2007 m. gruodžio 3 d. pritarė Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba (TTE). Vykstant šioms diskusijoms buvo svarstomi principai ir nuostatos, kurios sulaukia visuotinio pritarimo, taip pat klausimai, sritys ir galimybės, kurių siekiant, daugelio valstybių narių požiūriu, reikalinga papildoma pažanga ir svarbios diskusijos bei papildomos kryptys, padedančios nustatyti principus.

Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba per pirmąjį 2008 m. pusmetį numato surengti du posėdžius, kurių tikslas – pasiekti politinį susitarimą dėl visų nuostatų ar jų dalies. Siekiant šio tikslo svarbu, kad Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į tai, kad birželio mėn. vyks Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdis, laiku pateiktų nuomonę dėl šių nuostatų

2007 m. spalio 30 d. Komisijai pateikiau klausimą dėl taisyklių pažeidimo ir neteisingos reklamos svetainėse, kur internetu parduodami oro linijų bilietai (E-5538/07), kuriame pagarbiai klausiau, ar ketinama imtis konkrečių veiksmų, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui teikiant reklamą internetu ir apsaugoti Europos vartotojų teises.

Po savaitės spaudoje perskaičiau, kad Komisija ketina paskelbti oro linijų bendrovių, kurios skleidė klaidinančią informaciją internetu, pavadinimus ir uždaryti jų svetaines, jei per keturis mėnesius jos neišspręs šių taisyklių pažeidimų, kurie daugiausia susiję su oro uosto mokesčių, taip pat mokėjimo kredito kortele mokesčių neįtraukimu į kainą, nesamų pasiūlymų reklamavimu ir nesąžiningomis sutarčių sąlygomis, pvz., kai sutartis nepateikiama vartotojo kalba.

Ar Komisija gali nurodyti, kokių veiksmų ji ketina imtis, be to, kad paskelbs oro linijų bendrovių pavadinimus ir uždarys jų svetaines, jei šioms bendrovėms nustatytu laikotarpiu nepavyks prisiderinti prie nustatytų teisės reikalavimų? Atsižvelgiant į tai, kad už baudų nustatymą atsakinga nacionalinė, o Ispanijos atveju regioninė valdžia, ar Komisija gali reikalauti sumokėti kompensacijas nukentėjusiems vartotojams?

Be to, kadangi Europos bendradarbiavimo tinklas veikia tik tarptautinių bylų atveju, kiek Komisija gali laviruoti šioje srityje?

Kaip gerbiamoji narė jau žino, Komisija naudoja visas turimas priemones, siekdama užtikrinti, kad Sąjungoje būtų veiksmingai įgyvendinamos vartotojų teisės.

Reglamente dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje pateikiami plataus bendradarbiavimo pagrindai, leidžiantys nacionalinės valdžios institucijoms suderinti pastangas, pvz., atliekant bendrą rinkos priežiūrą arba vykdymo veiklą, dalytis patirtimi ir gerąja patirtimi.

Komisija skatina tokius bendradarbiavimo veiksmus, teikdama ES lėšas ir koordinuodama bendrą rinkos priežiūrą ir vykdymo veiklą.

Kalbant apie konkrečius tolesnius veiksmus dėl „apieškojimo“ dėl 2007 m. rugsėjo mėn. internetu parduotų oro linijų bilietų, kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos šiuo metu tiria svetaines ir patvirtintus taisyklių pažeidimo atvejus, vykdydamos atitinkamus atsakomuosius veiksmus. Jie skirtingose valstybėse narėse gali skirtis dėl esamų skirtingų teisės sistemų. Komisijos vaidmuo buvo koordinuoti valstybių narių „apieškojimo“ veiksmus ir stebėti tolesnius konkrečius veiksmus.

Kai atliekamos procedūros bus baigtos, Komisija pateiks konkrečių valstybių narių atliktų veiksmų dėl „apieškojimo“ rezultatus. Tai tikimasi padaryti 2008 m. pradžioje.

Ar, pagal Komisijos kolektyvinio žalos atlyginimo planus, Komisija nurodys, kaip tai bus siejama su būsima Komisijos baltąja knyga dėl ieškinių atlyginti žalą? Ar Komisija taip pat nurodys, kaip ji apsisaugos nuo JAV susivienijimo ieškinių dėl savo narių teisių (angl. class actions), kurie finansiškai žlugdo JAV įmones?

Dėl klausimo apie Komisijos planus dėl kolektyvinio žalos atlyginimo:

Būsimojoje EB konkurencijos teisės Komisijos baltojoje knygoje dėl ieškinių atlyginti žalą bus skyrius apie kolektyvinį žalos, patirtos dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo.

Komisija šiuo metu taip pat nagrinėja, ar reikalinga platesnė kolektyvinio žalos atlyginimo iniciatyva, o jei taip, tai kokia ji turėtų būti ES lygmeniu žalą patyrusiems vartotojams.

Komisijos tarnybos, užsiimančios vartotojų politika ir konkurencija, labai artimai bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad jų darbu dėl kolektyvinio žalos atlyginimo būtų pasiekta sinergija.

Dėl klausimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) susivienijimo ieškinių dėl savo narių teisių:

Komisija nemano, kad šiuo metu JAV veikianti susivienijimo ieškinių dėl savo narių teisių sistema turėtų būti įvesta ES.

Komisija negali kištis į trečiosios šalies teisės sistemą.

Kokias vartotojų apsaugos galimybes Komisija mato vartotojų diskriminacijos atveju, kai turistams kainos yra didesnės nei vietiniams – restoranuose, parduotuvėse, taip pat didesnės kultūrinių paminklų lankymo bilietų kainos?

EB sutartyje draudžiama bet kokia valstybių narių diskriminacija dėl pilietybės (pvz., 12, 43 ir 49 straipsniai). Atitinkamai valstybės narės ekonominei veiklai negali įvesti nepagrįstus apribojimus ir jų laikytis Bendrijos vidaus rinkoje.

Prekybininkų taikomos dvejopos kainos kartais gali turėti svarių ekonominių priežasčių: pvz., norint patekti į naujas rinkas arba susikurti tam tikrą savo padėtį jau veikiant rinkoje.

Tačiau nepagrįstos dvejopos kainos, pvz., skirtingos kainos turistams ir vietos gyventojams, iš vartotojų atima teisę pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais, ir tai jokiais būdais nepriimtina.

Šiuo atžvilgiu diskriminacija dėl pilietybės įsigyjant kultūrinių paminklų lankymo bilietus Teismo aiškiai pripažįstama kaip draudžiama pagal EB sutarties 12 ir 49 straipsnius⁽¹⁾. Laisvė teikti paslaugas, nustatyta EB sutarties 49 straipsnyje, taip pat reiškia laisvę ir paslaugų gavėjams, įskaitant turistus, nukeliauti į kitą valstybę narę ir mėgautis tomis paslaugomis tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip tai gali ir tos valstybės narės piliečiai. Teismas yra patvirtinęs, kad muziejų lankymas yra viena iš lemiančių priežasčių, dėl kurių turistai, kaip paslaugų gavėjai, keliauja į kitą valstybę narę, judėjimo laisvė, kuria jie mėgaujasi pagal EB sutartį, yra artimai susijusi su muziejų lankymo sąlygomis. Diskriminacija dėl muziejų lankymo gali paveikti sąlygas, kuriomis teikiamos paslaugos, įskaitant kainas, taigi nuo jų gali priklausyti kai kurių asmenų apsisprendimas apsilankyti toje šalyje.

Tačiau nesant konkrečių šiems principams prieštaraujančios praktikos požymių valstybėse narėse, Komisijai neprivalėjo toliau diskutuoti šiuo klausimu.

Ateityje bus galima imtis spręsti dėl paslaugų gavėjų diskriminacijos taip pat ir pagal Paslaugų direktyvą⁽²⁾, ir ypač jos 20 straipsnį, kuriame draudžiama diskriminacija dėl pilietybės arba dėl paslaugų gavėjų gyvenamosios vietos. Valstybės narės Paslaugų direktyvą turės įgyvendinti vėliausiai iki 2009 m. pabaigos.

Nepagrįsta diskriminacija dėl kainos taip pat gali būti vertinama pagal Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, kuri valstybėse narėse turi būti pritaikyta iki 2007 m. gruodžio 12 d.

Šioje direktyvoje pateikiama bendroji nuostata, draudžianti nesąžiningą komercinę veiklą. Negalima atmesti, kad tam tikrais atvejais nacionaliniai teismai ir galiausiai Europos Teisingumo Teismas turės vertinti, ar turistams restoranuose ir parduotuvėse taikomos aukštesnės kainos pilietybės pagrindu dera su profesiniu atidumu. Šiuo metu Komisija linkusi manyti, kad, ko gero, nelabai.

Ar Komisija gali pateikti naujausią įvertinimą, pateikdama visas pagrindines priemones, kurios buvo pastaruoju metu įgyvendintos arba kurias ketinama įgyvendinti netolimoje ateityje, siekiant užtikrinti, kad visiems Europos Sąjungoje parduodamiems žaislams būtų taikomi aukščiausi saugos standartai?

Po „atšaukimų vasaros“ daug žmonių Europoje užduoda tokį paprastą klausimą: „kokių priemonių imamasi ar bus imtasi, siekiant užtikrinti aukščiausius žaislų saugos standartus?“

Daugelį atsakymų galima rasti produktų saugos kritinio padėties įvertinimo apžvalgoje, kurios rezultatai paskelbti 2007 m. lapkričio mėn.

Kritinio vertinimo apžvalgoje dėl bendros žaislų ir produktų saugos pabrėžiami trys punktai, vaidinamieji „trys E“ (angl. Engagement, Enforcement, Engineering): „Įsipareigojimas“, „Įgyvendinimo užtikrinimas“ ir „Gamyba“:

- Įsipareigojimas: Ūkio subjektai turi prisiimti visą atsakomybę už gaminamus produktus ir jų pateikimą vartotojams. Garbingos įmonės deda dideles pastangas, siekdamos užtikrinti savo produktų saugą. Tačiau visi įtraukti dalyviai turi itin pasistengti, nes Europoje vis dar esama gausybės nesaugių žaislų. Pramonė sutiko ateinančiais mėnesiais dirbti kartu su Komisija įgyvendinant keletą priemonių, skirtų vartotojų pasitikėjimui atgauti, įskaitant „Saugos paktą“ ir įmonių priimtų priemonių žaislų tiekimo grandinėje įvertinimą. Šis įvertinimas bus baigtas pirmame 2008 m. ketvirtyje.

- Įgyvendinimo užtikrinimas: Rinkos priežiūros institucijos valstybėse narėse pastaraisiais mėnesiais labai daug nuveikė, tačiau apžvalgoje buvo nurodyta, kad vis dar yra ką tobulinti. Komisija padeda valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms nustatyti gerąją patirtį ir ja keistis siekiant tikslinės ir rizika pagrįstos kontrolės. Bus sustiprintas produktų atsekamumas: Komisija pasiūlytame pakete dėl Prekių vidaus rinkos jau įtraukė nuostatą, reikalaujančią, kad ūkio subjektai turėtų nurodytų savo tiekėjus, taip užtikrinant tiekimo grandinės skaidrumą ir tęstinumą. Kolegų iš kitų šalių spaudimas bus skirtas nacionalinėms institucijoms, nes Komisija ketina skelbti lyginamuosius įgyvendinimo pajėgumų duomenis Vartotojų rezultatų suvestinėje 2008 m. Valstybių narių rinkos priežiūros pajėgumai taip pat bus sustiprinti, nes Komisija ir toliau finansuos gerai suplanuotus bendros rinkos priežiūros projektus (2007 m. Bendrija suteikė 1,3 mln. EUR). Be šių veiksmų, skirtų apsaugai ES pagerinti, vykdomi įvairūs kiti veiksmai apsaugai prie sienų sustiprinti. Naujausi svarbūs ES muitinės teisės aktų pakeitimai padės nustatyti didelės rizikos kontrolės siuntas. Saugūs muitinių informacijos keitimosi mechanizmai taip pat leis imtis skubių veiksmų gavus informacijos apie naujų tipų pavojingus produktus. Šie mechanizmai naudojami svarbiai informacijai platinti, naudojant Skubaus keitimosi informacija apie pavojingas prekes sistemą (RAPEX), siekiant informuoti kompetentingas Muitinės institucijas apie konkretų, galimą pavojingą krovinį. Tarptautiniu mastu bendradarbiavimas su mūsų pagrindinėmis prekybos partnerėmis JAV ir Kinija bus pagilintas ir išplėstas. Kinijoje šis bendradarbiavimas jau davė apčiuopiamų rezultatų kalbant apie kontrolę ir priemones, kurių imamasi prieš nesaugius kiniškus produktus, parduodamus Europoje. Be to, Komisija dalyvauja padedant Kinijos valdžios institucijoms nustatyti vidaus pavojaus nustatymo sistemą, panašią į Europos RAPEX, siekiant geriau seki standartų neatitinkančius ir pavojingus produktus, ypač žaislus.

- Gamyba: Žaislai turi būti gaminami saugūs. Saugumas nėra priedas, taip pat jis nėra neprivalomas – gaminant žaislus saugumas turi būti užtikrintas nuo pat pirmų gamybos proceso etapų. Dėl to turime išsiaiškinti, kokios yra įstatymo taisyklės, nustatančios griežtus saugos reikalavimus. Šiuo atžvilgiu būsimasis Komisijos pasiūlymas dėl Žaislų direktyvos peržiūros apima sustiprintus saugos nurodymus dėl fizinės, mechaninės ir cheminės žaislų rizikos. Komisija taip pat rengia laikinąsias priemones, kuriomis bus reikalaujama naudoti įspėjimus ant magnetinių žaislų, nustatant nesamą standartą, atkreipiantį dėmesį į šių žaislų riziką.

Direktyvos 2005/36/EB⁽¹⁾ 50 straipsnio 3 dalyje dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuris yra pagrįstas asmenų ir paslaugų judėjimo laisve numatyta, kad „Jei ... formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos ir susijęs su rengimu, visiškai ar iš dalies įgytu kitos valstybės teritorijoje teisėtai įsteigtoje institucijoje, priimančioji valstybė narė turi teisę pasiteirauti kvalifikacijos suteikimo valstybės narės kompetentingos institucijos; a) ar rengimą suteikusioje institucijoje rengimo kursas buvo oficialiai patvirtintas švietimo įstaigos, įsikūrusios kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje“.

Kokiose valstybėse narėse yra povidurinio švietimo institucijos (laisvųjų studijų centrai), kuriose suteikiamas rengimas, oficialiai patvirtintas švietimo institucijos, įsikūrusios kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje? Ar valstybės narės turi teisę (EB sutarties 149 straipsnis) uždrausti švietimo institucijų, kurių rengimo kursas oficialiai patvirtintas švietimo įstaigos, įsikūrusios kitoje valstybėje narėje, veiklą?

Komisija yra informuota apie švietimo institucijas, kurios teikia rengimą, oficialiai patvirtintą švietimo institucijos, įsikūrusios kvalifikacijos suteikimo valstybėje narėje šiose valstybėse narėse: Graikija, Italija, Vokietija ir Ispanija. Tačiau neatmestina, kad tokios švietimo institucijos taip pat veikia ir kitose valstybėse narėse.

Pagal EB sutarties 149 straipsnį valstybės narės yra visiškai atsakingos už jų švietimo sistemos ir profesinio mokymo turinį ir organizavimą. Tačiau rengimas, numatytas sutartimis, apibūdintomis direktyvos 2005/36/EB 50 straipsnio 3 dalyje, nėra tos valstybės narės, kur institucija, suteikianti rengimą, yra įsikūrusi, švietimo sistemos dalis. Šis rengimas yra valstybės narės, kurioje įsteigtas universitetas, suteikiantis kvalifikaciją ir išduodantis diplomą, švietimo sistemos dalis. Todėl remiantis EB sutarties 149 straipsniu valstybės narės negali uždrausti jų teritorijoje veikti institucijoms, kurios suteikia rengimą sutarties, sudarytos su kitoje valstybėje narėje įsteigtu universitetu, pagrindu.

Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimus Viking Line ir Laval bylose. Komisijos narys C. McCreevy stipriai rėmė darbdavių pusę, ypač Viking Line byloje.

Kokį poveikį Komisijos manymu turi anksčiau minėti teismo sprendimai profesinių sąjungų teisei vykdyti pritariamąjį streiką?

Viking Line byloje Britanijos teismas pateikė keletą klausimų Europos Teisingumo teismui dėl EB Sutarties 43 straipsnio poveikio steigimo laisvei, profesinių sąjungų veiksmams, tuo tarpu Laval byla susijusi su darbuotojų komandiravimo direktyvos interpretacija ir EB sutarties 49 straipsniu dėl laisvės teikti paslaugas.

Nors šiose bylose buvo svarstomi kitokie klausimai, abiem atvejais Europos Teisingumo Teismas pateikė paaiškinimus, klausimu, apie kurį kalba garbingasis narys. Teismas nusprendė, jog teisė vykdyti pramonės darbuotojų veiksmus turi būti pripažįstama pagrindine teise, kuri yra neatskiriama Bendrijos įstatymų bendrųjų principų dalis.

Tuo pat metu Teismas aiškiai nurodė, kad tai nereiškia, kad teisė vykdyti pramonės darbuotojų veiksmus nepriklauso Bendrijos įstatymų taikymo sričiai arba kitais žodžiais tariant, Bendrijos įstatymai jai netaikytini. Šios teisės vykdymas gali būti įvairiai ribojamas. Tai atspindi nacionalinė teisinė tvarka: Suomijoje ir Švedijoje bei kitose valstybėse narėse, kur numatyta konstitucinė šios teisės apsauga ja negalima naudotis be jokių apribojimų.

Atsižvelgiant į Teismo sprendimus darbuotojai ir darbdaviai ir toliau turės teisę vykdyti veiksmus, gindami savo interesus, tarp jų vykdant palaikomąjį streiką iš darbuotojų pusės. Tačiau vykdant veiksmus prieš įmones, įsteigtas kitoje valstybėje narėje, kurios komandiruoja darbuotojus savo teritorijoje arba prieš įmonę, norinčią įsikurti kitoje valstybėje narėje, jie turi laikytis Bendrijos įstatymų.

Kitaip tariant, kai kolektyvine veikla ribojamas steigimas ir laisvas paslaugų judėjimas, tai turi būti pagrįsta teisėtu siekiu, kuris yra suderinamas su Sutarties reikalavimais; be to, veiksmai siekiant šio tikslo turėtų būti tinkami ir proporcingi. Teismas pateikė naudingų rekomendacijų, ir Komisija yra įsitikinusi, kad socialiniai partneriai toliau galės ginti savo teises, ir tai darys labai atsakingai.

Aš paprašiau Komisijos pateikti paaiškinimą dėl jos sprendimo atidėti autorių teisių mokesčio reformą ir jos norą grįžti prie klausimo (H-0147/07). 2007 m. kovo 13 d. atsakyme raštu Komisija teigė, kad ji „atidžiai stebės įvykius ateityje“ ir „toliau vertins, kokią reikšmę apmokestinimas turi skaitmeninėms paslaugoms ir informacijų technologijų sektoriui apskritai“.

Praėjo aštuoni mėnesiai ir, mano nusivylimui, nepastebėjau jokių Komisijos veiksmų dėl autorių teisių mokesčių reformos. Aš esu susirūpinęs tuo, kad autorių teisių mokesčių reformai Komisija neteikia tos reikšmės, kurios ši nusipelno.

Todėl norėčiau sužinoti, kokių apčiuopiamų rezultatų, minimų 2007 m. kovo mėn. atsakyme, iki šiol pasiekta Komisijos stebėjimo ir vertinimo pastangų dėka? Kokie bus kiti konkretūs veiksmai ir kada galime tikėtis konkrečių Komisijos veiksmų sprendžiant pirmaeilį autorių teisių mokesčių reformos klausimą?

Komisija norėtų padėkoti Parlamentui už dėmesį, rodomą nuolatinėms jos pastangomis reformuoti autorių teisių apmokestinimą asmeniniam naudojimui.

Dabartinės apmokestinimo sistemos, kaip mes visi žinome, yra sudėtingos ir ginčytinos. Esama ne tik didelių skirtumų tarp koeficientų, taikomų tai pačiai arba panašiai įrangai, naudojamai asmeniniam kopijavimui – valstybėse narėse nevienodai apmokestinama ir skaitmeninė įranga. Tokiu būdu tie patys produktai visoje Europoje apmokestinami labai įvairiai – vienodiems produktams taikomo apmokestinimo skirtumai siekia iki 1500 proc.

Šiomis sąlygomis Komisija tiria, kaip asmeninės autorių teisės veikia vidaus rinką ir autorių bei atlikėjų pragyvenimą. Kultūra ir kultūrinė įvairovė yra, kaip jūs žinote, pagrindiniai tikslai, kurių siekiama visomis Komisijos iniciatyvomis autorių teisių srityje. Politika siekiama dvigubo tikslo užtikrinant, kad apmokestinimu pagrįstos sistemos turėtų mažą arba neturėtų įtakos skaitmeninės įrangos ir neužpildytų laikmenų vidaus rinkai, tuo pat metu užtikrinant, kad kūrėjai nepatirs ekonominės žalos dėl paplitusio kopijavimo namų sąlygomis.

Vartotojai nemėgsta apribojimų, kaip ir kada jie gali vartoti autorių teisėmis apsaugotą medžiagą. Kaip rodo Ispanijos laikraštyje El Paiso 2007 m. gruodžio 20 d. paskelbtos apklausos duomenys, 94 proc. visų respondentų pritaria asmeninių autorių teisių apmokestinimo atsisakymui.

Turi būti rastas tinkamas kompromisas tarp vartotojų laisvės ir kompensacijos menininkams už jų darbų naudojimą asmeniniams tikslams. Bet kokia reforma šiuo jautriu klausimu turi būti vykdoma kruopščiai ir rūpestingai.

Tol, kol nepažvelgsime į šiuos klausimus aiškiau, nėra naudinga svarstyti, kokių veiksmų ateityje reikėtų imtis.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį į klausimą, kuris iškilo priėmus direktyvą 2005/36/EB⁽¹⁾. Šioje direktyvoje įstatymų leidėjai neatsižvelgia į skirtumą tarp kelionių vadovų, atsakingų už turistines grupes ir gidų darbo. Gido pareigos – tai ne tik sėkmingas kelionių organizavimas, bet ir informavimas apie istoriją, tradicijas ir meno bei istorinių statinių vertę. Dėl šios priežasties gidai taip pat dalyvauja specializuotuose kursuose, kurių pabaigoje, prieš pradėdami darbą, laiko egzaminus. Aukštas kursų ir egzaminų lygis užtikrina, kad bus suteiktos geros kokybės paslaugos. Būtina pastebėti, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių, tarp jų ir Lenkijoje, gidų veikla yra reguliuojama. Kvalifikacijai įgyti būtina baigti mokymo kursus. Kelionių vadovų prilyginimas gidams sumažintų paslaugų, teikiamų turistams kokybę. Siekiant to išvengti, visoje Europoje turėtų būti taikoma vienoda egzaminavimo sistema, suteikiant gidams jų pasirengimą įrodančią kvalifikaciją.

Ar Komisija numato sukurti kursų ir egzaminų sistemą gidams visoje Europoje, kurios turinys ir organizavimas būtų pritaikytas kiekvienos valstybės narės reikmėms?

Komisija nenumato sukurti ES kursų ir egzaminų sistemos turizmo gidams.

Kaip numatyta EB sutartimi, valstybės narės reguliuoja teisę įgyti profesiją ir dirbti, tai tinka ir turizmo gidams bei kelionių vadovams. Bet koks pasiūlymas dėl teisinės priemonės ES lygiu, kuriuo būtų derinami šių abiejų profesijų rengimo ir mokymo reikalavimai pagal galiojančią sutartį reikalauja vieningo ES valstybių narių pritarimo. Iki šios dienos Komisija negavo įtikinamų įrodymų apie problemas, teikiant tarptautines turizmo gidų paslaugas, kuriomis būtų galima pateisinti pasiūlymą dėl tokios direktyvos.

Komisija yra informuota ir pritaria neteisinėms iniciatyvoms Europos lygiu, pavyzdžiui, dėl CEN⁽²⁾ standarto, numatant pagrindinius reikalavimus turizmo gidų kvalifikacijos sistemoms (EN 15565), kurį nustatė ir 2008 m. sausio 1ąją patvirtino Europos standartizavimo komitetas. Nors ir nėra teisiškai įpareigojančios, tokios savireguliacijos priemonės yra veiksmingiausias atskaitos taškas nustatant žinių ir įgūdžių lygį, kurį turi turėti kvalifikuoti profesionalai, norėdami dirbti šį darbą.

Nepriklausomi turto fondai (NTF) yra nauja investavimo priemonių rūšis, kuri skiriasi nuo kitų tuo, kad yra valstybės, be to, dažnai nedemokratinės valstybės nuosavybė. Naujos, aktyvesnės investicijų strategijos kai kuriose valstybėse narėse kelia susirūpinimą, ypač investuojant į nacionalinės strateginės svarbos įmones.

Naujausi NTF investicijų pavyzdžiai yra Abu Dabio investicijų agentūros investicijos į „Citigroup“, Dubajaus biržos pasiūlymas dėl OMX ir, žinoma, Rusijos energetikos infrastruktūros interesai Europoje.

Brazilijoje vyriausybė planuoja įsteigti NTF kompensuoti realo stiprėjimą, tiesiogiai įsikišdama į finansų rinką.

Aš raginu Komisiją apginti finansinės sistemos atvirumą, tačiau tuo pat metu reikalauju skaidrumo iš valstybės kontroliuojamų fondų, užtikrinant, kad bet kokioje investicijų strategijoje būtų pirmiausia atsižvelgiama į ekonominius, o ne strateginius tikslus.

Kokių veiksmų numato imtis Komisija NTF klausimu? Iš Komisijos narių buvo sulaukta daug pasiūlymų dėl NTF, pavyzdžiui, Europai priklausančios kontrolinės akcijos, rekomendacijos ir skaidrumo iniciatyvos. Kokį kelią pasirinks Komisija?

Ir pagaliau ar Komisija planuoja stebėti Nepriklausomų turto fondų plėtrą Europos rinkose?

Komisija pasirengusi apginti finansinės sistemos Europoje atvirumą. Be to, Komisija visiškai pritaria principui, kad investicijos turėtų būti vykdomos ekonominiu, o ne politiniu ar kitokių strateginių kriterijų pagrindu. Komisija pritaria susirūpinimui, kuris neseniai buvo išreikštas dėl nepriklausomų turto fondų, tačiau taip pat nori pabrėžti, kad daug tokių fondų veikia dešimtmečius, užtikrindami ES ekonomikai vertingas investicijas. Komisija taip pat ragina trečiąsias šalis nustatyti proporcingą atvirumo lygį ES investuotojams.

Komisija atidžiai svarsto šį klausimą. Šiame etape ji nepritaria naujoms teisinėms priemonėms, tačiau pripažįsta, kad esama priežasčių nustatyti bendrą visoje ES metodiką, atstovaujant koordinuotą poziciją bendrojoje rinkoje dėl Nepriklausomų turto fondų (NTF). Gali būti reikalingos gairės siekiant gerinant NTF skaidrumą ir valdymą. 2007 m. metais spalio mėn. G7 paprašė tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ištirti galimybę patvirtinti rekomendacijas dėl skaidrumo arba Nepriklausomų turto fondų ir šalių gavėjų elgesio kodeksą. 2007 m. lapkričio 9ąją Transatlantinėje ekonomikos Taryboje Komisija turėjo galimybę keistis nuomonėmis šiais klausimais su Jungtinių Valstijų (JAV) administracija ir pritarė jai dėl to, kad būtų naudinga sukurti tarptautines taisykles.

Komisija veikia viduje ir tarptautiniuose forumuose, siekdama sukurti tinkamas ir veiksmingas priemones, kurios padėtų išsklaidyti susirūpinimą, kurį gali kelti investuotojų veikla. Šia veikla siekiama nustatyti bendrą ES poziciją šiuo klausimu, kuri apsaugotų Sutartyje nustatytas pagrindines teises. Taip pat šiomis sąlygomis turi būti įvertintos valstybės narės iniciatyvos Nepriklausomų turto fondų srityje. Būtent šiame kontekste itin svarbus tampa NTF veiklos stebėjimas. Komisija atidžiai stebi įvykius, bendradarbiaudama su tarptautinėmis organizacijomis (EBPO, TVF). Be to, JAV-ES investicijų dialogas ir finansinių paslaugų reguliavimo dialogas suteikia Komisijai galimybę peržiūrėti NTF klausimus glaudžiai bendradarbiaujant su JAV Iždo ir kitais departamentais.

Mažmeniniai vartotojai labai svarbūs bendrajai finansinių paslaugų rinkai. Mažmeninės paslaugos, įskaitant tokius produktus, kaip antai einamosios sąskaitos ir vartojimo kreditai, yra esminė 1999 m. pradėto finansinių paslaugų veiksmų plano dalis. Nuo tada integruojant finansų rinkas atsiliekama, tebesama daug ES valstybių narių finansinių paslaugų neatitikimų, t. y. neatitinka finansinėms operacijoms tarp skirtingų valstybių narių bankų įstaigų taikomi įkainiai , kredito kortelių mokesčiai. Pavyzdžiui, pervedimo iš Lietuvos į Belgijos banką mokestis keturis kartus didesnis nei taikomas pervedimams iš Belgijos į Lietuvos banką.

Kokių veiksmų Komisija ketina imtis siekdama paspartinti mažmeninių finansinių paslaugų rinkų integravimą? Kokios naudos veiksmai, kurių imsis Komisija, duos mažmeniniams vartotojams?

Buvo pasiekta reikšmingos pažangos kuriant mažmeninių finansinių paslaugų bendrąją rinką. Tačiau mažmeninių finansinių paslaugų integracijos potencialas nėra visiškai išnaudojamas, kai kuriose rinkose, ypač mokėjimų ir mažmeninės bankininkystės srityje konkurencija yra nepakankama. Tai neleidžia ES vartotojams visiškai išnaudoti bendrosios rinkos teikiamų privalumų. Atsižvelgdama į tai ir atlikusi bendrosios rinkos peržiūrą, Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl mažmeninių finansinių paslaugų bendrojoje rinkoje. Žalioji knyga parengta remiantis Baltąja knyga dėl 2005–2010 m. finansinių paslaugų politikos, Komisijos atlikto mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrimo rezultatais ir tarpiniu pranešimu dėl verslo draudimo. Joje taip pat išdėstytas Komisijos plataus užmojo tikslas siekti didesnės ES mažmeninių finansinių paslaugų rinkų integracijos: užtikrinant, kad atvirose tinkamai reguliuojamose rinkose, kuriose itin didelė konkurencija, būtų siūlomi vartotojų poreikius atitinkantys produktai; stiprinant vartotojų pasitikėjimą – užtikrinant, kad vartotojai būtų tinkamai apsaugoti, o paslaugų teikėjai būtų finansiškai stabilūs ir patikimi; suteikiant vartotojams galimybę priimti jų finansinę padėtį atitinkančius sprendimus ugdant jų finansinį raštingumą, laiku pateikiant aiškią ir tinkamą informaciją bei teikiant kokybiškas konsultacijas. Paskelbus žaliąją knygą buvo pradėtos viešos konsultacijos dėl Komisijos mažmeninių finansinių paslaugų strategijos, kurių metu buvo gauta beveik 190 atsakymų. Į 2007 m. rugsėjo 19 d. surengtą viešąjį klausymą taip pat susirinko daugiau kaip 300 dalyvių.

2007 m. lapkričio 20 d. kartu su Komisijos komunikatu dėl bendrosios rinkos XXI a. Europai buvo paskelbtas Tarnybų darbo dokumentas dėl iniciatyvų mažmeninių finansinių paslaugų srityje. Jame siūloma keletas tikslinių iniciatyvų, kuriomis siekiama suteikti vartotojui daugiau pasirinkimo ir mobilumo, ypač susijusio su banko sąskaitomis – finansiniu produktu, kuriuo naudojasi didžioji dauguma Europos piliečių; padėti mažmeninėms draudimo rinkoms geriau veikti, pavyzdžiui, sukuriant automobilių draudimo įmokų Europoje „balų lentelę“; išnagrinėti, ar reikia nuoseklesnio požiūrio į mažmeninių investicinių produktų (pvz., investicijų fondų, gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, ir t. t.) pristatymą ir platinimo reikalavimus, ir skatinti finansinį švietimą, finansinę integraciją (pvz., visiems suteikiant galimybę turėti bent vieną banko sąskaitą) ir numatyti tinkamas kompensacijas vartotojams.

Komisija siekia Europos vartotojams suteikti konkrečios naudos – mažesnes kainas, platesnį pasirinkimą, taip stiprinant mažmeninių finansinių paslaugų rinkų konkurencingumą ir veiksmingumą. Dėl šių priežasčių Komisija tvirtai remia bendros mokėjimų eurais erdvės (angl. SEPA) projektą – bankininkystės pramonės iniciatyvą sukurti integruotą ir konkurencingesnę mokėjimų eurais rinką, kuri turėtų pradėti veikti visu pajėgumu 2010 m. pabaigoje. Mokėjimo paslaugų direktyva, kuri privalo būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2009 m. lapkričio mėn., taip pat turėtų paskatinti konkurenciją mokėjimo paslaugų teikimo srityje ir taip lemti mažesnes kainas. Joje taip pat yra nuostatų, kuriomis didinamas skaidrumas ir sudaromos sąlygos nemokamam pagrindų sutarčių nutraukimui po 12 mėnesių, o tai palengvins vartotojų mobilumą ir paskatins konkurenciją.

Konkrečiai minėdama banko sąskaitų klausimą, įtrauktą į bendrosios rinkos peržiūros paketą, Komisija paskelbė savo planus didinti vartotojų mobilumą banko sąskaitų požiūriu ir taip skatinti konkurencingumą ir veiksmingumą. Komisija ragins, kad iki 2008 m. vidurio sektorius parengtų elgesio kodeksą, kuriame būtų numatyta kiekvienoje ES valstybėje narėje įsteigti pagalbos keičiant sąskaitas tarnybą, kuri padėtų vartotojams lengviau pakeisti banko sąskaitas. Komisija taip pat aiškiai išdėstė, kad vartotojai, atidarantys banko sąskaitas kitoje valstybėje, neturėtų būti diskriminuojami tautybės arba gyvenamosios vietos pagrindu. Vartotojams turėtų būti suteikta galimybė lengvai atidaryti banko sąskaitas kitose valstybėse narėse.

Ar šiuo metu 2008 m. biudžete skirta pakankamai asignavimų Frontex tam, kad ji galėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimus dėl nelegalios migracijos kontrolės priemonių?

Po antrojo svarstymo Biudžeto komitete Parlamentas balsavo dėl pakeitimo, pagal kurį 2008 m. Frontex agentūros biudžetas papildytas 30 milijonų eurų. Didžioji šios sumos dalis bus skirta agentūros veiklos išlaidoms.

Šis pakeitimas, lyginant su preliminariu biudžeto projektu reiškia 79 proc. padidėjimą. Tai yra 68 milijonų eurų EB subsidija, stiprinant finansinius Agentūros išteklius ir prisidedant prie jos gebėjimų didinimo įgyvendinti uždavinius dėl nelegalios imigracijos.

Atsižvelgdama į didesnį biudžetą Frontex pakeitė savo darbo programą 2008 m. Peržiūrėtoje darbo programoje numatyta gerokai ilgesnė bendrųjų operacijų trukmė tose išorės sienų dalyse, kur neįprastų migravimo veiksmų grėsmė juntama labiausiai.

Šiuo pagrindu Komisija yra įsitikinusi, kad lyginant su 2007 m. Frontex koordinuojamų operacijų poveikis bus žymiai didesnis,

2008 m. Komisija atidžiai stebi padėtį išlaidų ir finansinių poreikių Agentūroje požiūriu.

Atsižvelgiant į tai, kad 99,8 proc. Europos verslo yra mažos ir vidutinio dydžio įmonės, kurios yra pagrindinis Europos ekonominis ramstis ir pagrindinis užimtumo šaltinis ir į tai, kad daugelyje valstybių narių tai yra šeimos verslas ir labai mažos įmonės, kokių priemonių numato imtis Komisija, tam, kad padėtų joms išlikti konkurencingomis, geriau pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis ir vykdyti įsipareigojimus pagal Europos įstatymus nedidinant savo išlaidų?

Be to, kokių priemonių ketina imtis Komisija remiant šias įmones ir skatinant naujas įmones, galinčias konkuruoti su didelėmis daugianacionalinėmis įmonėmis ir prekybos tinklais, veikiančiais Europoje? Ar Komisija mano, kad įsteigus vidaus rinkos stebėjimo centrus kiekvienoje valstybėje narėje sumažėtų šeimos verslo ir labai mažų įmonių išnykimo galimybė?

Mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) Europos ekonomikoje iš tikrųjų tenka labai svarbus vaidmuo, nes privačiose bendrovėse sukuriama du trečdaliai visų darbo vietų. Taigi, būtent jos yra pagrindinės dalyvės siekiant Lisabonos strategijoje numatytų tikslų dėl augimo ir užimtumo.

Daugelį metų Komisija aktyviai veikė, skatindama verslumą ir tobulindama MVĮ, ypač mažų įmonių, kurios sudaro 90 proc. visų MVĮ, verslo aplinką. 2000 m., siekdama tobulinti mažųjų įmonių verslo aplinką, Europos Taryba patvirtino mažųjų įmonių chartiją. Šiandien šia Chartija vadovaujamasi 44 šalyse ir keliuose regionuose.

Nuo to laiko, kai 2005 m. lapkričio mėn. buvo patvirtinta politika dėl Šiuolaikinių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), Komisija atidžiai stebi veiksmus penkiose pagrindinėse srityse: verslumo skatinimas, administracinių išlaidų mažinimas, MVĮ rinkos prieigos didinimas, parama MVĮ augimui ir dialogas su suinteresuotais MVĮ dalyviais. 2007 m. spalio mėn. patvirtinus vidutinės trukmės peržiūrą, bendrijos programose ir politikoje vis labiau atsižvelgiama į MVĮ dimensiją. Tačiau to nepakanka, ir Komisija nusprendė suteikti savo politinėje darbotvarkėje MVĮ dar aukštesnį prioritetą, nes, peržiūrėjusi augimo ir užimtumo strategijos pirmųjų 3 metų ciklo vertinimą, ji pranešė 2008 m. priimanti Europos „smulkiojo verslo aktą“. Šiuo metu vyksta šios naujos iniciatyvos rengimas, o artimiausiomis savaitėmis turėtų įvykti plačios konsultacijos.

Kai kuriomis priemonėmis, kurių ėmėsi Komisija, siekiama padėti MVĮ pasinaudoti konkrečiomis galimybėmis, kurias siūlo vidaus rinka. Vienas pavyzdžių yra geresnių sąlygų sudarymas dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje. Šiuo metu Komisija vykdo poveikio vertinimą, rengdama pasiūlymą dėl Europos privačios įmonės statuto (2008 m.) siekiant supaprastinti MVĮ tarptautines operacijas. Jau 20 metų Komisija padeda mažosioms įmonėms per paramos tinklą, kuris 2008 m. turėtų būti stiprinamas siekiant didinti informavimą apie ES politikos priemones ir programas ir teikti patarimus ir pamokymus MVĮ.

Taikant Europos įstatymus MVĮ, administravimo reikalavimams smulkiosios įmonės išleidžia santykinai iki 10 kartų daugiau negu didžiosios įmonės⁽¹⁾. Dėl šios priežasties Komisija siekia supaprastinti išlaidų administravimą ir vienu pagrindinių prioritetų laiko geresnio reguliavimo procesą. Iki 2012 m. ji numato Bendrijos kilmės administravimo išlaidas sumažinti 25 proc., taip pat skatina aktyviai dalyvauti šiame procese valstybes nares. Naujuose pasiūlymuose, taikant principą „pradėk nuo mažo“, jei reikia, numatomos konkrečios nuostatos dėl MVĮ, pavyzdžiui, supaprastinti atskaitomybės reikalavimai smulkiosioms maisto įmonėms higienos srityje.

Standartų taikymas ir ES įstatymai – kita kliūtis MVĮ. Dėl to Komisija reikšmingai padidins savo paramą geriau įtraukiant MVĮ į Europos ir nacionalinius standartizacijos procesus, palengvinant jų galimybes pasinaudoti standartais ir toliau siūlo paramą pagal bendrijos paramos programą MVĮ ES aplinkos įstatymų srityje.

Daugelis mažų įmonių yra šeimos verslas ir yra finansuojamos pagal iniciatyvas, kuriomis remiamas smulkusis verslas. Šiuo metu Komisija analizuoja potencialius sunkumus šioje srityje.

2005 m. lapkričio 10 d., kalbėdamas Europos verslo iniciatyvoje mokesčių klausimais Komisijos narys C. McCreevy pasakė: „Aš atėjau į Berlaymont ne vaikščioti su šlepetėmis ant pirštų galiukų.“ Jis pridūrė, kad „mokesčių suderinimas nėra ir nebus įtrauktas į darbotvarkę“. Be to, šią gegužę Komisijos narys pareiškė, kad pasiūlymas dėl bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės (BKĮPMB) „trukdytų konkurencijai, trukdytų mažoms ir besivystančioms rinkoms, trukdytų ateinančioms investicijoms ir trukdytų Sąjungos ilgalaikio augimo ir užimtumo perspektyvoms.“

Ar gali Komisija patvirtinti, kad atsižvelgiant į Lisabonos sutarties ratifikavimo Airijoje svarbą, dabartinis BKĮPMB pasiūlymas nebus išbrauktas iš darbotvarkės? Kad Komisija ne vaikščios „ant pirštų galiukų“, bet tvirtai gins valstybių narių kompetencijos mokesčių ir mokesčių konkurencijos pelno mokesčių srityje klausimą?

Komisija su didžiausiu dėmesiu seka Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą visose valstybėse narėse. Komisijos pozicija dėl BKĮPMB⁽¹⁾ yra nurodyta Komisijos teisės aktų leidybos ir darbo programoje 2008 m.⁽²⁾ Pradėtas poveikio vertinimas dėl jos galimybių ir poveikio.

Šiuo metu ES pagalba AKR valstybėms teikiama iš dviejų pagrindinių šaltinių: bendrijos biudžeto ir Europos Plėtros fondo. Todėl dalis, kuri nėra įtraukta į biudžetą – bendradarbiavimas su AKR valstybėmis nėra Europos Parlamento viešo tikrinimo, t. y. vienos svarbiausių Sąjungos sprendimo priėmimo procedūrų dalis. Jei pagalba AKR šalims būtų įtraukta į ES biudžetą, tai sustiprintų šios pagalbos teisėtumą. Ji taip pat leistų užtikrinti skaidrumą ir didesnį veiksmingumą, kurie kelia didžiausią susirūpinimą dėl plėtros bendradarbiavimo.

Kokiame etape yra Komisijos pasiūlymas įtraukti į ES biudžetą pagalbą AKR valstybėms ir kokių iniciatyvų ketina imtis Komisija, siekdama įtraukti EPF į bendrą Bendrijos biudžetą?

Komisija jau gana ilgą laiką ragina įtraukti į Bendrijos biudžetą geografinį bendradarbiavimą su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis (AKR). Šis prašymas yra pagrįstas Bendrijos plėtros pagalbos priemonių veiksmingumu ir suderinimu ir mūsų išorės veiksmų plėtros srityje nuoseklumu ir politiniu išskirtinumu.

Rengiantis laikotarpiui po 9ojo Europos plėtros fondo (EPF), Komisija pateikė išsamų savo pozicijos apibūdinimą komunikate, pavadintame „Bendradarbiavimo su AKR šalimis integravimo į ES biudžetą link“⁽¹⁾. 2005 m. gruodžio 15-16 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje buvo nuspręsta (70 str.) palikti geografinio bendradarbiavimo su AKR šalimis finansavimą EPF tarpvyriausybinei sistemai. Jame taip pat buvo nustatytas 10asis EPF periodas, suderinus jį su finansinės perspektyvos trukme. Šie įnašai yra apskritai kažkur tarp įnašų į 9ąjį EPF ir valstybių narių įnašų į Bendrijos biudžetą.

Komisija tvirtai nusprendė dar kartą, jei reikia, kelti klausimą dėl EPF įtraukimo į biudžetą:

2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje Komisija buvo pakviesta pateikti 2008-2009 m. biudžeto peržiūrą. Šiomis sąlygomis Komisija tikisi atnaujinti diskusiją dėl EPF įtraukimo į biudžetą, ypač atsižvelgiant į 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos reformų sutartį, kuri bendro sprendimo procedūrą išplečia visam Bendrijos biudžetui ir stiprina Parlamento vaidmenį išorės veiklos srityje;

Vidaus sutarties dėl 10ojo EPF⁽²⁾ 1 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad 2010 m. Komisija parengs vykdymo peržiūrą, kuri prisidės prie sprendimo dėl finansinio bendradarbiavimo apimties po 2013 m. Lygiagrečiai vyks diskusija Žaliosios knygos dėl santykių tarp Europos Sąjungos ir Užjūrio valdų ir teritorijų (OCT) ir asociacijos sutarties su OCT šalimis 2011 m. peržiūros pagrindu.

Komisija mano, kad pasiekta didelės pažangos siekiant supaprastinti sprendimą dėl EPF įtraukimo į biudžetą ir toliau sieks šio tikslo laikotarpiu po 10ojo EPF. Tačiau ji turi pabrėžti, kad galutinis sprendimas dėl šio klausimo priklauso valstybėms narėms.

Ar Komisija yra informuota, ir ar Komisija ketina imtis veiksmų po to, kai Prancūzijos vyriausybė pranešė, kad nuo 2008 m. sausio 5 d. „laikantis Europos direktyvos 2004/38/EB⁽¹⁾“ Prancūzijos sveikatos apsaugos paslaugos nebeteikiamos ES piliečiams, kurie nėra Prancūzijos piliečiai, šiuo metu gyvenantiems Prancūzijoje?

Anksčiau Prancūzijoje draustis privačiu sveikatos draudimu buvo nelegalu, o ES piliečiai, atvykstantys gyventi į Prancūziją, turėjo nutraukti ankstesnį draudimą ir vietoje to dalyvauti valstybės draudimo sistemoje. Dabar Prancūzijos vyriausybė atgaline data pakeitė šią taisyklę.

Tai sudarys problemų, kai pacientai, turintys sveikatos problemų atsidurs padėtyje be išeities: iki ligos reikėjo atšaukti jų ankstesnį privatų draudimą, tačiau dabar, susirgus jie negali nusipirkti naujo privataus draudimo.

Turi būti draudžiama taikyti įstatymus atgaline data. Ką gali padaryti Komisija šiai padėčiai ištaisyti?

Komisija gavo laiškus iš keleto Britanijos piliečių, gyvenančių Prancūzijoje, kurie atitinkamų Prancūzijos institucijų buvo informuoti, kad nebegalės toliau naudotis bendruoju sveikatos draudimu ligos atveju (couverture maladie universelle, CMU) atitinkamų įnašų pagrindu.

Atsižvelgiant į Komisijos turimą informaciją, įstatymu 99-641 CMU taikomas nuo 1999 m. liepos 27 d., užtikrina dalyvavimą bendrojoje sveikatos draudimo sistemoje visiems nuolatiniams gyventojams, kurie nėra apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu ligos atveju. Dėl to pagal įstatymą visi asmenys, nuolat gyvenantys Prancūzijoje, kokia bebūtų jų tautybė, turėtų pasirūpinti CMU, jei jie nėra apsidraudę kitokiu teisėtu sveikatos draudimu Prancūzijoje ar kitoje valstybėje.

Direktyvoje 2004/38/EB numatoma, kad gyvenamosios vietos teisė neaktyviems Sąjungos piliečiams suteikiama su sąlyga, kad jie turi pakankamai lėšų pragyventi ir netaps našta priimančios valstybės narės socialinio aprūpinimo sistemai, numatant jų gyvenimo metu pilną sveikatos draudimą ligos atveju. Direktyvoje taip pat numatoma, kad Sąjungos piliečiui gavus teisę nuolat gyventi, paprastai praėjus penkeriems teisėto ir nuolatinio gyvenimo metams, ši teisė yra numatyta, neatsižvelgiant į anksčiau minėtas sąlygas.

Be to, direktyvos 24 straipsnyje numatoma, kad laikantis konkrečių nuostatų, kurios aiškiai išdėstytos Sutartyje ir antriniuose įstatymuose, visi Sąjungos piliečiai, gyvenantys priimančios valstybės narės teritorijoje direktyvos pagrindu pagal Sutarties taikymo sritį naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kaip ir tos valstybės narės piliečiai. Direktyvos sistemoje vienodos teisės užtikrinamos atsižvelgiant į gyvenamosios vietos sąlygas.

Bendrijos socialinio draudimo srities įstatymu, esančiu reglamente (EB) Nr. 1408/⁽²⁾siekiama koordinuoti valstybių narių socialinio draudimo sistemas taip, kad skirtingų nacionalinių įstatymų taikymas neturėtų neigiamos įtakos asmenims, besinaudojantiems teise laisvai judėti Europos Sąjungoje. Todėl kiekviena valstybė narė gali laisvai nustatyti savo socialinio draudimo sistemos reikalavimus, tarp jų tai, kokios paslaugos yra teikiamos, dalyvavimo sąlygas ir kiek įnašų turi būti sumokėta. Nepaisant to, valstybės narės vykdant savo įgaliojimus, turi laikytis Bendrijos įstatymų. Reglamente (EEB) 1408/71 nustatomos bendros taisyklės ir principai, kurių būtina laikytis visoms nacionalinėms institucijoms taikant nacionalinius įstatymus.

Pagal šį reglamentą darbuotojai ir pensininkai, taip pat jų šeimos nariai, gyvenantys valstybėje narėje, kuri nėra viena iš tų, kurioje jie dirba arba kuri moka jiems pensiją, turi teisę į valstybės narės, kurioje jie gyvena, draudimo išmokas ligos atveju tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šios valstybės narės piliečiai, tačiau valstybės narės, kurioje jie dirba ir kuri moka jiems pensiją, vardu. Siekiant pasinaudoti šiuo sveikatos apsaugos draudimu, atitinkami asmenys turi registruotis gyvenamosios vietos valstybės narės sveikatos draudimo institucijoje ir užpildyti formą E106 darbuotojams) arba E121 (pensininkams).

Siekiant iki galo išnagrinėti Prancūzijos CMU sistemos išimties dėl neaktyvių Sąjungos piliečių, nuolat gyvenančių Prancūzijoje, suderinamumą su Bendrijos įstatymais, Komisija susisiekė su Prancūzijos institucijomis ir laukia atsakymo šiuo klausimu.

Norėčiau sužinoti, ar patvirtinti naujosios Europos Komisijos ekspertų grupės dėl prekybos žmonėmis įgaliojimai, ir, jei taip, norėčiau gauti atitinkamą dokumentą.

Taip pat norėčiau žinoti, kaip ir kada valstybės narės ir NVO gali siūlyti kandidatus į Europos Komisijos ekspertų grupę dėl prekybos žmonėmis.

Ekspertų grupė dėl prekybos žmonėmis nuo jos įkūrimo 2003 m. teikė Komisijai nuomones ir požiūrius daugeliu svarbių klausimų. 2004 m. ji paskelbė ataskaitą, kuri vis dar yra tolesnių veiksmų šaltinis.

2007 m. spalio 17 d. buvo priimtas sprendimas⁽¹⁾, kuriuo įkurta nauja ekspertų grupė ir nustatyti jos įgaliojimai. Sprendimu atsižvelgiama į su plėtra susijusius pokyčius ir specifinės kompetencijos poreikį, ypač darbo išnaudojimo srityje.

Ekspertų grupę sudarys 21 narys, iš jų 11 atstovaus valstybių narių institucijas, iki 5 narių atstovaus tarpvyriausybines, tarptautines ir nevyriausybines organizacijas, iki 4 narių – socialinius partnerius ir darbdavių organizacijas, 1 narys – Europolą⁽²⁾, iki 2 narių – universitetus ar kitus tyrimų institutus.

Kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas Oficialiajame leidinyje ir Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato tinklalapyje; paraiškų pateikimo galutinis terminas – 2008 m. vasario mėn. vidurys.

2007 metų rudenį Europos Komisija paskelbė 3-ąjį energetikos paketą, tęsiantį ES energetikos politikos tikslus – energetikos rinkos liberalizavimą, taikant gamintojų ir paskirstymo tinklų teisinį ir funkcinį ir (arba) nuosavybės atskyrimą elektros ir dujų sektoriuose.

Monopolistinis dujų tiekėjas ES „Gazprom" yra daugelio Europos dujų paskirstymo tinklų akcininkas.

Ar Komisija gali pateikti informacijos, kokių stambiausių Europos dujų paskirstymo tinklų akcininkas yra „Gazprom"? Kokį poveikį „Gazprom" turės 3-ojo energetikos paketo įgyvendinimas? Kiek ES įmonių turi Rusijos dujų paskirstymo tinklų akcijų ir kokią dalį?

2007 m. rugsėjo 19 d. Komisijos pateiktame teisės aktų dėl vidaus energijos rinkos pakete siūloma išskaidyti perdavimo sistemų ir perdavimo sistemų operatorių nuosavybę arba įsteigti nepriklausomus sistemų operatorius, kurie būtų atsakingi už perdavimo sistemos valdymą ir vystymą. Kalbant apie paskirstymo sistemas – trečiuoju paketu nekeičiami šiuo metu galiojantys teisiniai reikalavimai dėl teisinio ir funkcinio didelių paskirstymo sistemų savininkų išskaidymo, kurie įsigaliojo 2007 m. liepos 1 d. Sąlyga dėl trečiųjų šalių (Pasiūlymo dėl dujų direktyvos 7a straipsnis) taikoma tik perdavimo sistemų operatoriams.

Trečiojo paketo pasiūlymų poveikio vertinimo VIII priede⁽¹⁾ pateikiama išsami informacija apie ne ES nuosavybę perdavimo sistemose. Kalbant apie tris Baltijos valstybes – kiekvienos šių šalių valstybinėse dujų perdavimo ir paskirstymo įmonėse „Gazprom“ turi po trečdalį akcijų; šios įmonės visose trijose valstybėse narėse veikia ir perdavimo, ir paskirstymo tinkluose. Kalbant apie ES įmonių turimas Rusijos dujų paskirstymo tinklų akcijas – tokios informacijos Komisija, deja, neturi, nes atitinkami susitarimai paprastai laikomi verslo paslaptimis.

Kalbant apie siūlomas nuostatas dėl išskaidymo – jų poveikis „Gazprom“ yra toks pat, kaip bet kuriai kitai ES ar ne ES įmonei. Visos ES veikiančios tiekimo ar gamybos įmonės visose ES valstybėse narėse privalo atskirti savo perdavimo sistemos operatorių taip, kaip siūlo Komisija. Pakete numatyti saugikliai – siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių įmonės, norinčios dalyvauti ES tinkle ar net jį valdyti, aiškiai ir nedviprasmiškai laikytųsi tų pačių veiklos rūšių išskaidymo nuostatų, kaip ir ES įmonės. Be to, Komisija pasiūlė nustatyti reikalavimą, kad trečiųjų šalių fiziniai asmenys ir trečiosios šalys negali valdyti Bendrijos perdavimo sistemos ar perdavimo sistemos operatoriaus, nebent tai numatyta ES ir trečiosios šalies susitarime. Tuo siekiama užtikrinti, kad trečiųjų šalių įmonės laikytųsi tų pačių taisyklių, kaip ES įmonės.

Esant tikimybei, kad Kosovas vienašališkai paskelbs nepriklausomybę, daug kas nuogąstauja, kad, jei tarptautinė bendruomenė pripažins naująją valstybę, tai bus teigiamas ženklas kitiems separatistiniams judėjimams pasaulyje, o ypač Europoje.

Ką Komisija siūlo daryti, jei Kosovas žengs šį žingsnį. Kokių iniciatyvų ji imsis, kad tokie judėjimai, prieštaraujantys tarptautinės bendruomenės sprendimams, neplistų.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244, priimtoje pasibaigus 1999 m. konfliktui Kosove numatyta sukurti JT vadovaujamą laikinąją civilinę administraciją – siekiant užtikrinti laikinųjų demokratinių ir autonomiškų savivaldos institucijų vystymąsi, kol bus priimtas politinis sprendimas.

2005 m., paskirdamas specialųjį įgaliotinį – buvusį Suomijos prezidentą M. Ahtisaari – JT Generalinis Sekretorius pradėjo galutinio Kosovo statuso nustatymo procesą. Po 14 mėnesių derybų su abejomis šalimis, 2007 m. kovo mėn. M. Ahtisaari pateikė bendrąjį pasiūlymą dėl sprendimo dėl Kosovo statuso, kurį svarstė JT Saugumo Taryba, tačiau sprendimo dėl jo nepriėmė.

Atsižvelgdama į tai JT Generalinis Sekretorius nustatė 120 dienų trukmės derybų procesą, kuriam vadovauti paskirtas ES, Rusijos ir JAV trejetas ir kuriuo buvo siekiama abiem šalim suteikti dar vieną galimybę susitarti.

Europos Sąjunga padarė viską, kad derybų keliu būtų rastas sprendimas. Mes labai apgailestaujame, kad Belgradas ir Priština proceso, kuriam vadovavo tarptautinis trejetas, metu tokio sprendimo nerado.

Europos Sąjunga nuolat pabrėžė Kosovo atvejo išskirtinumą – tai, kad kitiems pasaulio regionams jis negali būti precedentas. 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad ji yra įsitikinusi, kad būsimas sprendimas dėl Kosovo statuso yra sui generis atvejis, kurio negalima laikyti precedentu.

Europos Sąjungai ir Vakarų Balkanų regionui būtų naudingiausia, jei sprendimas dėl Kosovo statuso būtų kuo greičiau priimtas ir juo būtų pasiekta taika ir stabilumas. To paties siekiama ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1244. Todėl šis procesas neturi nieko bendro su gerbiamojo Parlamento nario paminėtais „kitais separatistiniais judėjimais pasaulyje“.

2007 m. lapkričio 26 d. vykusioje spaudos konferencijoje dr. Georgi Katsiev, ilgą laiką einantis Bulgarijos atominės energijos komisijos pirmininko pareigas, kreipėsi į Komisiją reikalaudamas nedelsiant sustabdyti Belenėje vykdomą branduolinę programą, nes nepakanka kvalifikuotų darbuotojų, turinčių patirties reaktoriaus eksploatavimo ir priežiūros srityje, taip pat dėl to, kad šiame regione yra didelis žemės drebėjimų pavojus. Ar Komisija žino šias problemas ir kaip ji rengiasi į jas atsižvelgti vertindama Belenėje vykdomą branduolinę programą. Kokių skubių priemonių Komisija imsis? Kaip galima apsaugoti kaimynines šalis nuo galimos avarijos?

2007 m. gruodžio 7 d. Komisija pateikė savo nuomonę (požiūrio dokumento forma) dėl naujos branduolinės jėgainės statybos Belenėje ir pateikė ją Bulgarijos valdžios institucijoms.

Komisija išreiškė nuomonę, kad, atsižvelgiant į vertinimą pagal Euratomo sutartį ir diskusiją su branduolinės energijos operatoriumi „Natsionalna Elekrticheska Kompania“, visi aptariami investavimo aspektai yra suderinti su Euratomo sutartimi. Reikia pabrėžti, kad vertinimas buvo atliktas pagal Euratomo sutarties nuostatas, nepadarant žalos kitiems būsimiems vertinimams; šis atvejis suderintas su EB sutartimi ir su ja susijusiais įsipareigojimais, taip pat antriniais teisės aktais, pvz., nuostatomis dėl konkurencijos ar aplinkos, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą.

Komisija, jos nuomone, atsižvelgė į investuotojo pateiktą informaciją, kad pasirinktame Belenės projekte numatytos įvairios pasyvios saugos sistemos ir patobulinta apsauga nuo išorės pavojų, pvz., žemės drebėjimų ir orlaivių avarijų.

Komisija apsaugos nuo radiacijos programos kontekste, atsižvelgdama į Euratomo sutarties 37 straipsnį, toliau vertins seisminius pavojus ir ypatingų įvykių planavimą. Ji taip pat vertins galimas kitų valstybių užteršimo pasekmes ir dvišalius ir daugiašalius susitarimus, skirtus palengvinti reagavimą ypatingo įvykio atveju.

Be to, Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Bulgarija privalo sukurti ilgalaikius radioaktyvių atliekų, susidarančių dėl jėgainės veiklos ir vėlesnio jos išmontavimo, planus, ypač kalbant apie labai aktyviais atliekas.

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71⁽¹⁾ 22 straipsnį, visiems apdraustiems asmenims, kurie savo gyvenamosios vietos valstybėse narėse negali gauti reikiamo gydymo, išduodamas leidimas keliauti į kitą valstybę narę, siekiant šį gydymą gauti. Tačiau Bulgarijos nacionalinis ligų draudimo fondas atsisako išduoti reikalinga E112 formą Maxime Vaniovui Petkovui, kuris serga spasmodic torticollis, nepaisant to, kad Bulgarijoje jo ligos tinkamai gydyti negalima. Be to, tai ne pirmas kartas, kai ši organizacija nepagrįstai nesilaiko Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatų.

Kokį poveikį Komisija darys siekiama, kad būtų nustota pažeidinėti pirmiau minėtą reglamentą.

Komisija pažymi, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, leidimas turi būti išduotas tuo atveju, jei reikiamas gydymas per medicininiu požiūriu priimtiną laiką gyvenamosios vietos valstybėje negali būti suteiktas, atsižvelgiant į esamą asmens sveikatos būklę ir galimą ligos vystymąsi. Tai reiškia, kad galima atsižvelgti į paciento sveikatos būklę ir su ja nesusijusius administracinius klausimus, pvz., sąrašus. Be kokiu atveju, atsisakyti išduoti leidimą galima tik esant pagrįstoms priežastims.

Tinkamai išnagrinėjusi pirmiau pateiktą atvejį, Komisija ketina reikalauti, kad Bulgarijos valdžios institucijos pasiaiškintų – siekdama įvertinti, ar gerbiamojo Parlamento nario nurodytu atveju buvo laikomasi Bendrijos teisės aktais dėl leidimų išdavimo nustatytų kriterijų.

Referendume už Austrijos narystę ES balsavo du trečdaliai balsavimo teisę turinčių piliečių. Tačiau po to praėjus keliems metams Austrija nuolat atsiduria standartinio Eurobarometro tyrimo lentelių pabaigoje. 2007 m. pavasarį 25 proc. austrų sakė, kad narystė ES yra „blogas dalykas“ (antras blogiausias vertinimas), o 43 proc. sakė, kad narystė ES turi trūkumų; taigi, Austrija yra viena kritiškiausiai vertinančių ES valstybių narių.

Taip iš dalies yra dėl to, kad plačioji visuomenė nedaug žino apie Europos Sąjungą. Kokiomis strategijomis Komisija vadovaujasi siekdama informuoti apie Europos teisės aktų poveikį, institucijų veiklą ir apie tai, kokias galimybes narystė teikia Austrijos piliečiams socialiniu, kultūrinius ir ekonominiu požiūriu?

Komisija yra visiškai įsipareigojusi skatinti visuomenės informuotumą ir diskusijas Europos klausimais ir informaciją apie Europą suderina su šalies, regionų ir vietos ypatybėmis. Komisijos atstovybė Austrijoje jos piliečiams, žiniasklaidai, politikams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams teikia informaciją apie Europos reikalus ir prioritetus.

Dialogas su piliečiais yra svarbiausias Komisijos prioritetas. Pagal „D planą“ Komisijos atstovybė organizuoja renginius (įskaitant bendradarbiavimą su Vienoje esančia parlamento informacijos tarnyba), kuriais skatinamos diskusijos dėl ES politikos. Mums taip pat labai svarbus Komisijos atstovybės bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais šalies, regionų ir vietos lygmeniu. Atstovybės veiklą regionuose papildo 11 Austrijos žemėse veikiančių „Europe direct“ informacijos centrų, taip pat 9 Europos dokumentacijos centrai ir 27 organizacijos „Team Europe“ (profesionalių pranešėjų ES klausimais organizacija) nariai.

Žinojimo apie ES gerinimas yra labai svarbus skatinant piliečius dalyvauti ES integracijos procese. Todėl Komisijos atstovybė Austrijoje savo patalpose reguliariai organizuoja atviras dienas mokykloms, ypač didelį dėmesį skirdama jaunesnių klasių mokiniams. 2007 m. atstovybė surengė 46 tokius renginius, kuriuose dalyvavo maždaug 1000 asmenų.

Antra, savo darbe žiniasklaidos srityje Komisijos atstovybė toliau aktyviai siekia pateikti šalies klausimus platesniame Europos kontekste. Siekdama, kad ES klausimai būtų žinomi ir plačiai pateikti žiniasklaidoje, atstovybė glaudžiai bendradarbiauja su žiniasklaida – pvz., Komisijos nariai lankosi Austrijoje ir dažnai dalyvauja viešose diskusijose (2007 m. vyko 20 tokių diskusijų). 2007 m. žurnalistams ir informacijos platintojams buvo surengta 11 apsilankymų Briuselyje; jie galėjo gauti informaciją iš pirmų rankų ir diskutuoti apie ES klausimus su ekspertais ir politinių sprendimų priėmėjais. Siekdama geriau informuoti plačiąją visuomenę Komisija vysto savo veiklą žiniatinklyje – naudodama naujoviškas priemones, pvz., srautinį perdavimą žiniatinklyje.

Galų gale, visi šie veiksmai bus sustiprinti Komisijos, Europos Parlamento ir Austrijos vyriausybės valdymo partnerystės susitarimu, kuris, kaip tikisi Komisija, turėtų įsigalioti 2008 m. Ši partnerystė, kurią iš dalies finansuoja ir Komisija, leistų partneriams geriau veikti kartu, koordinuoti savo ryšių strategijas ir planuoti bendrus veiksmus ir taip pagerinti visuomenės informuotumą apie ES. Ypatingas dėmesys bus skiriamas instituciniams klausimams, taip pat energetikos ir klimato kaitos klausimams.

Pagal kai kuriuos žiniasklaidos šaltinius ES ir Šveicarija keliose Afrikos šalyse pradėjo kampanija, kuria siekiama įtikinti afrikiečius nevykti į Europą.

Ar šie pranešimai teisingi? Ar tai bendra ES ir Šveicarijos iniciatyva? Kas ar kokia institucija ėmėsi šios iniciatyvos? Kokios šalyse ši kampanija vykdoma, kaip ji vykdoma ir kokie ištekliai naudojami? Ar Komisija siekia vykdyti šią kampaniją ir kitose Afrikos valstybėse? Kiek ši kampanija kainuoja?

Komisija finansuoja informavimo apie nelegalios migracijos pavojus kampanija Vakarų Afrikos šalyse – Senegale, Nigeryje, Ganoje, Nigerijoje, Konge ir Kamerūne. Šias kampanijas rengia ir įgyvendina Tarptautinė migracijos organizacija, vykdydama projektą, finansuojamą iš finansinės ir techninės pagalbos programos trečiosioms šalims migracijos ir prieglobsčio srityse (angl. AENEAS)⁽¹⁾ 2004 m. biudžeto. Šis projektas (pasirinktas finansuoti per 2004 m. vykusį pasiūlymų konkursą) pradėtas įgyvendinti 2005 m.

Kai kuriose šalyse, kuriose buvo vykdytas projektas, Tarptautinė migracijos organizacija bendradarbiavo su kitais donorais ir organizacijomis, siekdama sąveikos ir išvengti darbo kartojimo ar vienas kitam prieštaraujančių pranešimų. Pvz., Senegalo atveju ES finansuojamą informavimo kampaniją rėmė Ispanija. Nigerijoje ir Kamerūne vykdytas kampanijas rėmė Šveicarijos federalinė migracijos tarnyba.

Tarptautinės migracijos organizacijos projekto informavimo kampanijos kainavo apie 265 000 eurų.

Pagal AENEAS programą ir ją pakeitusią Teminę bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse programą remiamos informavimo kampanijos skirtos informuoti apie pavojus, susijusius su nelegalia migracija, kuri dažnai baigiasi mirtimi, ypač sunkiomis sąlygomis, sulaikymu, prekyba žmonėmis, išnaudojimu ir priverstiniu grąžinimu į kilmės šalį.

Vykdydamos prieš darbininkų klasę nukreiptą politiką ES ir valstybių narių vyriausybės ėmėsi provokacinių ir neteisingų priemonių, kuriomis bankų grupės atleidžiamos nuo jų sutartinių įsipareigojimų; taip bankams padovanojami milijardai eurų, kurie priklauso darbuotojų draudimo fondams, o našta užkraunama iždui, tai yra – darbuotojams, – padidinant mokesčius. Naujosios demokratijos partijos vyriausybė, priimdama teisinę nuostatą, kuria buvusio Krediko bando darbuotojų fondai perkeliami į Bendrą banko darbuotojų draudimo fondą, toliau vykdo ankstesnę PASOK partijos vyriausybės politiką; PASOK partijos vyriausybė padovanojo Alfa bankui 600 mln. eurų – Jonijos banko ir Graikijos liaudies banko darbuotojų draudimo fondą perkeldama į socialinio draudimo institutą. Ši prieš darbininkų klasę nukreipta politika sudarė sąlygas monopolistinėms bankų grupėms grobti darbuotojų draudimo fondų lėšas.

Kaip Komisija vertina Naujosios demokratijos partijos priemones atleisti Alfa banką nuo sutartinių įsipareigojimų, susijusių su darbuotojų draudimo fondu, vykdymo?

Kalbant apie įsipareigojimus dėl pensijų perkėlimo – Komisija gali nurodyti 2007 m. spalio 10 d. Sprendimą 597/2006 dėl Graikijos bankų sektoriaus papildomų pensijų sistemos organizavimo reformos. Šiame sprendime Komisija priėjo išvadą, kad įsipareigojimų dėl pirmosios pakopos pensijos perkėlimas iš specialiosios sistemos į bendrąją socialinio draudimo sistemą nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta ES sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

Šiuo metu Komisija nagrinėja skundą, susijusį su gerbiamojo Parlamento nario nurodyta padėtimi – dėl Direktyvos 2002/14/EB nuostatų pažeidimo⁽¹⁾. Komisija Graikijos valdžios institucijoms nusiuntė laišką, reikalaudama šiuo klausimu pateikti daugiau informacijos. Be to, Komisija šiuo metu nagrinėja klausimus dėl galimos valstybės pagalbos, kurie gali kilti nagrinėjant šią skundo pateikėjo nurodytą padėtį.

Po Sidro ciklono užklupusio lapkričio 15 d., Europos Sąjunga viena pirmųjų Bangladešui skyrė finansinę pagalbą. Ar Komisija gali pateikti išsamią informaciją, kokia pagalba buvo skirta nuo to laiko ir kokie yra ilgalaikiai planai?

Praėjus kelioms valandoms po ciklono Komisija skyrė 1,5 mln. eurų būtiniausioms aukų reikmės; ji buvo viena pirmųjų donorių, skyrusių lėšas šiai humanitarinei krizei spręsti. Keturios partnerės nevyriausybinės organizacijos (NVO) šioje pradinėje operacijoje pradėjo tiekti maistą ir pagrindinius ne maisto produktus praėjus savaitei nuo ciklono smūgio. Ankstyvojo įspėjimo ir evakuacijos programos (buvo evakuota apie 3 200 000 žmonių) pradėtos vykdyti iki ciklono pradžios likus 24 valandoms; dėl to aukų skaičius, palyginti su kitais per pastaruosius dešimtmečius Bangladešą užklupusiais ciklonais, daug mažesnis.

Remdamasi tolesne informacija, nurodančia, kad šiam regionui būtina skubi didelė humanitarinė pagalba, 2007 m. gruodžio 3 d. Komisija patvirtino kitą neatidėliotiną sprendimą skirti 5 mln. eurų. Veiksmai bus baigti priėmus naują neatidėliotiną sprendimą iš 2007 m. biudžeto skirti 1 925 000 eurų; visa ciklono aukoms skirta suma yra iki daugiau, nei 8,4 mln. eurų. Naujos lėšos skirtos vandeniui, maistui, pastogei, pagrindiniams namų apyvokos daiktams, skubiai sveikatos priežiūrai, vandens ir sanitarinių sąlygų gerinimui siekiant išvengti vandenyje kylančių ligų plitimo, taip pat pragyvenimui ir pirminiam atstatymui. Šiuos veiksmus, kaip įprasta, įgyvendins Komisijos humanitarinės pagalbos skyriaus partneriai: NVO, Jungtinių Tautų agentūros ir Raudonojo Kryžiaus bei Raudonojo Pusmėnulio organizacijos.

Keturios NVO, su kuriomis pagal pirminį neatidėliotiną sprendimą skirti 1,5 mln. eurų buvo pasirašyta sutartis, baigė savo darbus. 278 000 asmenims jie tiekė maistą, ne maisto produktus ir papildė vandens atsargas. Ši pagalba turėjo didžiulį poveikį vietos gyventojams.

Tačiau Sidro ciklono sukelti nuostoliai yra labai dideli – jis paveikė daugiau, nei 8,5 mln. žmonių, daugiau, nei 2,6 mln. žmonių vis dar reikia skubios pagalbos; sunaikinta daugiau, nei pusė milijono namų, taip pat sunaikinta viešoji infrastruktūra; pasėlių ir gyvulių nuostoliai yra du kartus didesni, nei nustatyta pradžioje.

2007 m. gruodžio 3 d. vykusiame Bangladešo vyriausybės vadovo ir tarptautinės bendruomenės susitikime buvo patvirtinta, kad ilgalaikiam atstatymui reikia maždaug 1 mlrd. JAV dolerių⁽¹⁾. Daugiausia lėšų reikia infrastruktūros atstatymui – papildomoms apsaugoms nuo ciklonų, mokykloms, keliams, tiltams, taip pat į pasaulio paveldą įtrauktų Sunderbanso mangrovės miškų atkūrimui.

Komisija yra visiškai pasirengusi veikti per savo delegaciją Dakoje, kuri koordinuoja savo veiksmus su vyriausybe ir kitomis pagalbos agentūromis. 2007 m. pabaigoje ar 2008 m. pradžioje EB, Pasaulio bankas ir JT vykdys dėl nelaimės patirtos žalos ir atitinkamų poreikių įvertinimą.

Šiomis aplinkybėmis Komisija svarsto galimybę Bangladešui skirti papildomą pagalbą, įskaitant humanitarinę pagalbą. Komisija taip pat svarsto galimybę naudoti stabilumo priemonę pradiniams atstatymo veiksmams remti. Kita galimybė – kita kryptimi nukreipti arba sustiprinti šiuo metu devyniuose labiausiai nuo ciklono nukentėjusiuose regionuose vykdomus veiksmus, ypač tuos, kurie finansuojami pagal esamas EB finansuojamas švietimo, sveikatos ir maisto saugumo programas.

Aišku, kad Bangladešui (vienai tankiausiai gyvenamų ir skurdžiausių pasaulio šalių) keletą metų reikės pagalbos – siekiant veiksmingai šalinti Sidro ciklono padarinius ir toliau gerinti pasirengimą gamtinėms nelaimėms, atsižvelgiant į su klimato kaita susijusius pavojus.

Komisija yra pagrindinė pasirengimo nelaimėms Bangladeše donorė. Nuo 1994 m. pagal bendruomenei skirtus projektus, vykdomus pagal pasirengimo nelaimėms programą (angl. DIPECHO), kuri skirta gerinti pavojuje esančių žmonių reagavimo pajėgumus, buvo skirta 5,9 mln. eurų. Komisija prisideda prie Bangladešo vyriausybės bendrosios nelaimių valdymo programos finansavimo (9 mln. eurų).

Šį įnašą netrukus turėtų papildyti kitos lėšos, skirtos klimato kaitai ir pasirengimui nelaimėms.

Šiuo metu Komisija su ATB derasi dėl asociacijos susitarimo. Lotynų Amerikos derybininkai teigia, kad Komisija siekia, kad Andų šalys pasirašytų laisvos prekybos susitarimą, kuris būtų liberalesnis, nei susitarimas su PPO ir nei susitarimas su Čile dėl, pvz., intelektinės nuosavybės teisių. Tuo pat metu Europos derybininkai mano, kad įsipareigojimas visas besivystančias šalis vertinti ypatingai ir diferencijuotai (jei jos tokio vertinimo reikalauja) reiškia tik tai, kad vargingesnėms šalims reikia suteikti penkerius ar septynerius metus pasivyti.

Ar Komisija gali pasakyti, kurių kokybinių priemonių ji ketina imtis, siekdama įgyvendinti savo įsipareigojimą besivystančias šalis vertinti ypatingai ir diferencijuotai.

Ar ji gali patvirtinti, kad į derybas nebus įtraukti Singapūro klausimai ir klausimas dėl paslaugų.

Ar ji nesutiktų su teiginiu, kad, jei kai kurių susitarimo skyrių negali įvykdyti Čilė ir Meksika, vargu, ar juos galės įvykdyti Peru ir Bolivija?

Pagal 2007 m. balandžio mėn. Tarybos priimtas direktyvas dėl derybų Komisija su Andų tautų bendrija (ATB) derasi dėl asociacijos susitarimo, kuris apims politinį dialogą, bendradarbiavimą ir prekybos santykius. Pastarąja dalimi turėtų būti siekiama pažangaus ir abipusio prekybos liberalizavimo, sukuriant daug žadančią, plačią ir subalansuotą laisvos prekybos zoną, kurioje būtų ne tik visiškai laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių ir įsipareigojimų, tačiau taip pat būtų nustatytos pažangesnės, nei PPO, taisyklės.

Komisija ir ATD sutarė, kad asociacijos susitarimo, ypač jo prekybos skyriaus, pagrindinis principas yra asimetriškumas ir ypatingas ir diferencijuotas vertinimas – ir regionų (jei reikia) ir pačios ATB šalių, nors ATB šalių įsipareigojimai diferencijuojami minimaliai. Dėl konkretaus šio principo turinio kiekviename būsimo susitarimo skyriuje dar deramasi ir jis dar nenustatytas, bet Komisija nebūtinai apribos jo taikymo sritį prekių kuriomis prekyba liberalizuojama, sąrašu. Komisija yra pasirengusi išnagrinėti visus ATB pasiūlymus dėl asimetrijos ir ypatingo ir diferencijuoto vertinimo, kuris būtų suderintas su pagrindiniais prekybos liberalizavimo tikslais ir PPO taisyklėmis ir įpareigojimais.

Komisija patvirtina, kad prekyba paslaugomis ir vadinamieji Singapūro klausimai (prekybos palengvinimas, investavimas, viešieji pirkimai ir konkurencija) yra įtraukti į derybas, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje ir dėl to visiškai susitarus su ATB. Komisija yra įsitikinusi, kad šie klausimai yra ypač svarbūs ne tik ES, bet ir ATB regioninės integracijos proceso ir tvaraus jos narių vystymosi požiūriu.

Komisija mano, kad ES ir Čilės bei ES ir Meksikos susitarimus valstybės partnerės visose susitarimų srityse įgyvendino sėkmingai ir a priori nemato priežasčių, kodėl ATB valstybės narės negalėtų įgyvendinti būsimo asociacijos susitarimo. Be abejo, bus teikiama atitinkama pagalba ir vykdomas bendradarbiavimas, ypač institucinių ir techninių pajėgumų požiūriu.

Teisingumo Teismas pavedė Danijai (byla C-383/02) pakeisti savo teisės aktus dėl PVM, taikomo orlaivių pardavimui, kuro tiekimui orlaiviams ir tiekimui skraidymo mokykloms. Šis sprendimas grindžiamas tuo, kad Danijos taisyklės prieštarauja Tarybos direktyvos 77/388/EEB 15 straipsnio 6, 7 ir 9 dalims⁽¹⁾.

Tačiau JK toliau tiekimui orlaiviams netaiko PVM, taip pat netaiko PVM orlaivių pardavimui fiziniams asmenims.

Ar Komisija gali pasakyti, kokiu Bendrijos įstatymu remdamasi šalis, pvz., JK, gali netaikyti PVM orlaivių pardavimui fiziniams asmenims ir tiekimui oro linijoms, kurios gabena daugiausia vietos maršrutais.

Direktyvos 2006/112/EB⁽²⁾ (PVM direktyvos) 148 straipsniu ir 169 straipsnio b punktu nustatyta, kad, inter alia, tiekimui orlaiviams, kuriuos naudoja oro transporto įmonės, už atlygį gabenančios daugiausia tarptautiniais maršrutais, netaikomas PVM, kuris mokamas ankstesniame etape („nulinis tarifas“). Taigi, aišku, kad pagal šią nuostatą valstybėms narėms leidžiama taikyti „nulinį tarifą“ orlaivių dalių tiekimui fiziniams asmenims ir (arba) oro linijoms, kurios gabena daugiausia vietos maršrutais.

Kitos PVM direktyvos tarpinės nuostatos (pvz., 110 ir 371 straipsniai, taip pat X priedo 11 kategorijos B dalis) nėra tokios plačios, kad reguliuotų nulinį tarifą, kuris, kaip įtariama, taikomas Jungtinėje Karalystėje. Dėl šios priežasties Komisija ketina susisiekti su Jungtinės Karalystės valdžios institucijomis dėl šiuo metu orlaiviams taikomo PVM.

Ar Komisija gali nurodyti, kokias iniciatyvas, skirtas skatinti didesnį Europos ekonominį aktyvumą akvakultūros srityje, ji ketina vykdyti šiais metais?

Komisija mano, kad akvakultūra, kaip aukštos kokybės maisto pramonės šaka, yra strategiškai svarbi siekiant patenkinti didėjantį sveiko jūrų maisto poreikį. Todėl, kaip jau paskelbta 2008 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programoje⁽¹⁾, Komisija 2008 m. ketina priimti komunikatą dėl Bendrijos akvakultūros tvaraus vystymosi, kuris turėtų būti prioritetinė iniciatyva.

Atsižvelgiant į tai, kad 2002 m. akvakultūros strategijoje⁽²⁾ nustatyto augimo tikslai nebuvo visiškai įgyvendinti, svarbiausias šio komunikato tikslas yra nustatyti pagrindines kliūtis, trukdančias tvariam šios ekonominės veiklos augimui ir jas šalinti. Remiantis 2007 m. prasidėjusiomis plačiomis konsultacijomis, Komisija sieks įvertinti, kokį vaidmenį turėtų vaidinti visi su šiuo klausimu susiję veikėjai, ypač valdžios institucijos, propaguojant ir nustatant rinkamą verslo ir reguliavimo sistemą, kuri skatintų verslumą ir naujoves ir užtikrintų aukštų aplinkos ir visuomenės sveikatos standartų laikymąsi. Tačiau dar per anksti sakyti, kokių konkrečių veiksmų bus imtasi.

2008 m. Komisija taip pat ketina priimti dviejų svarbių 2007 m. priimtų Tarybos reglamentų – dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje⁽³⁾ ir dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų, įskaitant akvakultūros produktus, ženklinimo⁽⁴⁾ – įgyvendinimo taisykles.

Ar Komisija gali nurodyti, kokie veikia mechanizmai, skirti užtikrinti, kad Komisija nesiūlytų nereikalingų ar nepagrįstų pasiūlymų dėl Europos ekonomikos reguliavimo?

Komisija užtikrina gerbiamąjį Parlamento narį, kad ji yra įsipareigojusi visiškai įgyvendinti savo geresnio reguliavimo strategiją. Skaidrumas ir aukštos kokybės analizė yra svarbiausi Komisijos poveikio vertinimo sistemos elementai; ši sistema yra pagrindinė pagrįstų teisėkūros pasiūlymų vystymo priemonė. Ja siekiama užtikrinti, kad būtų teikiami tik tokie pasiūlymai, kurie atneša pridėtinės vertės, atitinka subsidiarumo principą ir yra veiksmingiausi siekiant atitinkamų politikos tikslų. Jei šie kriterijai įvykdomi, toliau taikoma stabdžių ir atsvarų sistema, skirta užtikrinti, kad visi pasiūlymai būtų proporcingi ir veiksmingi nustatytos problemos sprendimo požiūriu. Pvz., nuo 2006 m. kovo mėn. pagal poveikio vertinimo gaires reikalaujama, kad, vertinant bet kokį su galima administracine našta susijusį poveikį būtų naudojamas standartinis išlaidų modelis.

Komisija iš esmės yra įsipareigojusi vykdyti kiekvienos jos teisėkūros ir darbo programos iniciatyvos poveikio vertinimą. Be to, vis dažniau vykdoma kitų iniciatyvų poveikio analizė. Poveikio vertinimas leidžia Komisijai nuodugniai įvertinti kitokios politikos galimybes – remiantis suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija. Konsultavimasis su visuomene visada atitinka Komisijos minimalius konsultavimosi standartus, kuriais, be kita ko, siekiama, kad suinteresuotieji subjektai galėtų pateikti savo ekspertų nuomonę. Be to, naujai įkurta Poveikio vertinimo valdyba vykdo Komisijos parengtų poveikio vertinimų kokybės kontrolę ir konsultuoja Komisiją. Kai kuriais atvejais dėl poveikio vertinimo buvo priimtas sprendimas neteikti ES politinės iniciatyvos.

Svarbu pabrėžti, kad poveikio vertinimu siekiama politinius sprendimus priimančias institucijas išsamiai ir objektyviai informuoti apie visus galimus poveikius, pabrėžti visus kompromisus ir sąveikas. Be abejo, galutinis sprendimas yra politinis sprendimas, priimamas įprasto tarpinstitucinio proceso metu. Komisija, Parlamentas ir Taryba sutarė, kad šio proceso metu bus taikomi bendri tarptinstituciniai poveikio įvertinimo principai.

Ar Komisija nepripažįsta, kad ES lyderiai suteikė Airijos ir Europos ūkininkams aiškias garantijas dėl BŽŪP mokėjimų ūkininkams 2007–2013 m.

Ar, vykdant 2008 m. BŽŪP patikrinimą, Komisijai neturėtų būti uždrausta persvarstyti Airijos ir Europos ūkininkams suteiktų finansinių įsipareigojimų 2007–2012 m.?

2002 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba nustatė ribas, kurios užtikrino BŽŪP pirmojo ramsčio (rinkos priemonės ir išlaidos tiesioginei pagalbai) finansinių išteklių perspektyvą 2007–2013 m. 2003 m. birželio mėn. Žemės ūkio ministrų taryba, visiškai laikydamasi šios finansinės programos, patvirtino 2003 m. BŽŪP reformą. 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba sutarė, kad pirmojo ramsčio ribos nekeičiamos, išskyrus tai, kad laipsniškai įtraukiamos Bulgarijai ir Rumunijai skirtos išlaidos; bendras poveikis buvo antrojo ramsčio finansavimo sumažėjimas.

Komisija mano, kad dėl naujų uždavinių, susijusių su Komunikate „Pasiruošimas BŽŪP reformos patikrinimui“⁽¹⁾ nurodytomis problemomis, būtina toliau stiprinti esamą antrojo ramsčio (kaimo plėtros priemonės) finansinę perspektyvą, ypač atsižvelgiant į valstybių narių šiuo metu patiriamus apribojimus. Stiprinti finansinę perspektyvą taip pat būtina dėl to, kad vis labiau reikia naujovių, kurios padėtų spręsti naujus su konkurencija ir aplinka susijusius uždavinius. Kadangi BŽŪP biudžetas iki 2013 m. yra nekeičiamas, papildomas lėšas II ramsčiui galima skirti tik padidinant privalomą moduliavimą.

2008 m. Komisija toliau formuos savo požiūrį į 2008–2009 m. biudžeto persvarstymą, kaip nustatyta Komunikate „Biudžeto reformavimas, Europos keitimas“⁽²⁾. BŽŪP patikrinimu prisidedama prie svarstymų apie būsimus žemės ūkio prioritetus ir siekiama, kad ES žemės ūkis geriau prisitaikytų prie greitai kintančių aplinkybių. Todėl tai nėra su BŽŪP susijusių finansinių įsipareigojimų persvarstymas ir iš anksto nenulemia biudžeto persvarstymo rezultatų.

Atsižvelgiant į ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimą ir įsipareigojimus bendradarbiauti siekiant, kad su vandeniu susijusiems sunkumams spręsti būtų naudojamas mokslas ir investicijos, kokias praktines moksliškai pagrįstas bendras priemones numato Komisija norėdama atkreipti dėmesį į didesnio vandens saugumo ir aukštesnių higienos standartų poreikį ir į teigiamą poveikį klimato kaitai?

Per pastaruosius tris dešimtmečius vandens tyrimai buvo pagrindinė sudėtinė sėkmingos ES aplinkos mokslinių tyrimų programos dalis. Pagal Šeštąja mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTP) pagrindų programą (PP6) finansuojama mokslinių tyrimų veikla, apimanti ir tarptautinį bendradarbiavimą, skirta ES vandens iniciatyvos tikslams, su vandeniu susijusiems Tūkstantmečio vystymosi tikslams (TPT) ir pasaulio aukščiausio lygio susitikimo dėl tvaraus vystymosi (angl. WSSD) siekiams paremti. Integruotų mokslinių tyrimų metodas dėmesį telkia į daugialypius vandens valdymo aspektus (visų pritarimu pasiektus požiūrius, socialinius, ekonominius ir lyčių aspektus, institucines sistemas ir t. t.), skatina stiprinti gebėjimus mokant darbo vietose, kelti sąmoningumą, gerinti išmanymą ir valdyti naujoves besivystančiose šalyse. Be to, dėl poveikio klimato kaitai kai kuriuose PP6 mokslinių tyrimų projektuose tiriamos, vertinamos ir prognozuojamos dabartinio ir būsimo pasaulio vandens ciklo sudėtinės dalys atsižvelgiant į abejones ir aiškinant bendrą vandens išteklių pažeidžiamumą. Daugelyje šių projektų suinteresuotosios šalys ir plačioji visuomenė nuo pat pradžių yra mokslinio planavimo ir įgyvendinimo dalis siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų tinkamumą ir pritaikomumą.

Pvz., projekte NEWATER ⁽¹⁾ dėmesys telkiamas į perėjimą nuo dabar vyraujančių upių vandens baseinų valdymo režimų prie labiau integruotų ir pritaikytų prie globalių pokyčių režimų ateityje. Projekto NEWATER darbas sutelktas į septynis tarptautinius tarpvalstybinius baseinus (du iš jų yra Afrikoje) ypatingą dėmesį kreipiant į ES vandens iniciatyvą. Projekte ANTINOMOS ⁽²⁾ dėmesys skiriamas šiuolaikinei vandens tiekimo ir sanitarinių sąlygų gerinimo technologijų pažangai susieti su vietos ištekliais ir pagrindinėmis naujovėmis. Projektu NETSSAF⁽³⁾ siekiama plėtoti kolektyvinę daugybės suinteresuotųjų šalių sanitarinių sąlygų valdymo paramos priemonę, skirtą tam, kad galutinis vartotojas galėtų taikyti plačias sanitarinių sąlygų gerinimo koncepcijas ir technologijas, pritaikytas prie įvairių Afrikoje vyraujančių sąlygų. Projektu TECHNEAU ⁽⁴⁾ ketinama skatinti pažangių ir rentabilių Europos strategijų ir saugaus geriamojo vandens tiekimo technologijų plėtrą ir taikymą. Įvairių pavyzdinių Europos regionų ir Afrikos į pietus nuo Sacharos patirtimi ir tendencijomis grindžiamame projekte TECHNEAU dėmesys telkiamas į milžiniškus iššūkius, su kuriais susiduria vandens tiekimo sektorius visame pasaulyje (klimato kaita, nauji pasirodantys teršalai, senėjančios infrastruktūros, geros kokybės ir greitai nukenksminamų išteklių stygius, didėjantys reguliuotojų ir vartotojų poreikiai), kartu pabrėžiant pritaikomų strategijų, naujų technologijų ir paslaugų teikimo svarbą. Projekte SWITCH ⁽⁵⁾ dėmesys kreipiamas į problemas, keliančias įtampą dėl visuotinės kaitos, didinančias kainas ir kitus įprastam miesto vandens valdymui būdingus pavojus, kurie kyla dideliems pasaulio miestams (du iš jų yra Afrikoje). Programa SWITCH sutelkta į mieste įsikūrusių mokymosi įstaigų susivienijimo koncepciją, paklausa grindžiamus mokslinius tyrimus ir demonstracijas. Per mokymosi įstaigų susivienijimą siekiama miesto suinteresuotąsias šalis susieti su kitomis suinteresuotomis šalimis pasauliniu lygiu, kad jos produktyviai sąveikautų ir kurtų abipusiai naudingus vandens grandinės sprendimus, skatintų naują, „paklausa grindžiamo“ mokslinio tyrimo formą glaudžiai bendradarbiaudamos su vietos suinteresuotosiomis šalimis, gerintų vandens sektoriaus institucijų bendradarbiavimą pavyzdiniuose miestuose, gerintų skaidrumą ir moksliškai pagrįstą sprendimų priėmimo procesą, padėtų šalinti politines kliūtis visuotinėms miestų ir vandens problemoms spręsti, sudarytų sąlygas geriau atstovauti visoms suinteresuotosioms šalims sprendimų priėmimo procese ir parodytų kitiems sektoriams (visuomenės sveikatos priežiūros valdymo, žemės ūkio, erdvės planavimo, t. t.), kad naudotis mokymo įstaigų susivienijimo metodu yra lengva ir jis yra greitai pritaikomas. Galiausiai projekte ROSA ⁽⁶⁾ skatinamos į išteklius sutelktos sanitarinių sąlygų gerinimo koncepcijos kaip būdas tvarioms ir ekologiškai tinkamoms sanitarinėms sąlygoms plėtoti siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Šios koncepcijos taikomos keturiuose rytų Afrikos miestuose.

ES vandens iniciatyvos moksliniai tyrimai leidžia sutelkti mokslinių tyrimų veiklą, tarpusavyje susijusią ir ES lygmeniu (taikant nuolatinę Mokslinių tyrimų pagrindų programos generalinio direktorato paramą), ir valstybių narių lygmeniu (taikant Europos mokslinių tyrimų erdvės tinklą ((schemą ERA-NET)). Projektas AFRICAN WATER ⁽⁷⁾ padėjo keletui ES valstybių narių įkurti programą, skirtą skatinti Afrikos tyrinėtojus geriau dalyvauti vandens tyrimuose ir įvykdyti savo politinius įsipareigojimus stiprinti Afrikos vandens mokslinių tyrimų pajėgumus. Tai paskatino sėkmingą projektą ERA-NET (SPLASH)⁽⁸⁾, kuris buvo finansuojamas pagal PP6. ERA-NET konsorciumą sudaro 15 mokslinių tyrimų programų savininkų (valdytojų) iš 11 šalių, kuris skirtas nacionalinių mokslinių tyrimų programų ryšiams, bendradarbiavimui ir koordinavimui gerinti siekiant, kad būtų skatinamas sumažėjęs nacionalinių programų kopijavimas ir kartojimas ir didinama ES finansuojamos MTP ir valstybių narių nacionalinių mokslinių tyrimų programų sąveika.

Pastangos tęsiamos pagal Septintąją pagrindų programą (PP7). Šiame procese Septintojoje pagrindų programoje ypač pabrėžiama visuotinės kaitos poveikių vandens ištekliams tyrimo svarba ir jo nauda kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu. Be to, įvairiais aspektais svarstoma su vandens saugumu susijusi veikla.

Pvz., pirmajame PP7 kvietime jau svarstomi šios srities mokslinių tyrimų projektai. Kai kurie iš jų yra šie: i) klimato kaitos ir poveikio vandens kiekiui ir kokybei ypač pažeidžiamuose kalnų regionuose įvertinimas, ii) atotrūkio tarp klimato kaitos poveikio strategijos pritaikymo ir Europos vandens politikos mažinimas ir iii) mokslinių tyrimų poreikių ir politinių pasirinkimų sausros rajonuose įvertinimas.

Be to, ateinantiems metams jau suplanuota tirti kraštutinių hidrologinių atvejų Europoje pokyčius ir susijusius poveikius vandens ciklui, įskaitant susijusias visuotines grėsmes regioniniam ar visuotiniam vandens saugumui.

Ar Komisija paaiškins, kokiu mastu bendrovės „Ryanair“ bilietų kainų politika daro žalingą, kaip teigiama 2007 m. lapkričio 8 d., 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2007 m. lapkričio 28 d. pačios bendrovės pranešimuose spaudai, pvz., „regioniniais ir antraeiliais oro uostais“, kurių saugos standartai tiriami? Ar Komisija, atsižvelgdama į šiuos klausimus, mano, kad bendrovė apskritai tenkina saugos reikalavimus?

Pagal Bendrai oro transporto rinkai taikomus teisės aktus, ypač dėl bilietų kainų, oro linijos pačios gali spręsti, kokius mokesčius taikyti. Neatrodo, kad bendrovės „Ryanair“ bilietų kainų politika turi žalingą poveikį sveikai konkurencijai oro transporto sektoriuje. Jos taikomas verslo modelis yra gerai žinomas ir pagrįstas maksimaliu oro linijų sąnaudų mažinimu ir labai didelės apkrovos nuo taško iki taško maršrutuose siekiu.

Komisijai nežinomi tariamai žemesni regioninių ir antraeilių oro uostų saugumo standartai ir su tuo susiję tyrimai.

Atsižvelgiant į vežėjo „Ryanair“ oro saugą, privalu pažymėti, kad Airijos valstybė vykdo jos tai bendrovei išduotą operatoriaus licencijos ir oro transporto operatoriaus sertifikato priežiūrą.

Remdamasi šiandien turimais duomenimis, įskaitant pagal Europos SAFA⁽¹⁾ programą atliktų patikrų perone rezultatus, Komisija negavo jokių ženklų apie svarstomo operatoriaus nepalankius oro saugos aspektus.

Į mano klausimus H-0663/07⁽¹⁾ ir H-0775/07⁽²⁾ dėl šešiavalenčio chromo geriamajame vandenyje pateikti atsakymai ne visiškai aiškūs. Kokia Komisijos galutinė nuomonė dėl geriamojo vandens, kuriame yra 1-50 mg/l šešiavalenčio chromo, vartojimo? Komisija taip pat teigia, kad nagrinėjami keleto JAV atliktų tyrimų dėl šešiavalenčio chromo nurijimo rezultatai. Tačiau dokumente „Toksikologinė chromo apybraiža“ (angl. Toxicological Profile for Chromium) (US Department of Health and Human Services, September 2000, p. 329) 0,05 mg/l šešiavalenčio chromo kiekis cituojamas kaip Europos geriamojo vandens norma ir nurodomi PSO leidiniai (European Standard for Drinking Water. 1970, 2nd ed. Geneva 33, ir Environmental Health Criteria: Chromium 6. 1988, ed. Geneva 197,). Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) ⁽³⁾ XVII priede šešiavalentis chromas ir jo junginiai priskiriami patvarioms, linkusioms bioakumuliuotis ir toksiškoms (PBT) medžiagoms.

Ar Komisija, atsižvelgdama į šiuos papildomus duomenis, ir toliau atkakliai atsisakys pripažinti leistiną 0,05 mg/l šešiavalenčio chromo ribą geriamajame vandenyje? Ar ji mano, kad būtina imtis išimtinių priemonių dėl geriamojo vandens, kurio sudėtyje yra 8–15 arba 50 mg/l šešiavalenčio chromo, platinimo ir vartojimo, kaip Asopo upės atveju?

Komisija iš tiesų pripažįsta, kad didžiausia leistina chromo koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,05 mg/l. Geriamojo vandens direktyvoje⁽⁴⁾ nurodyta, kad chromo ribinė vertė (visų valentingumų) geriamajame vandenyje yra 50µg/l, tai prilygsta 0,05 mg/l. Geriamojo vandens direktyvoje esama chromo kritinė vertė grindžiama 1992 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėmis, o 2004 m. PSO gairėse pakeitimų dėl chromo nėra.

Geriamojo vandens direktyvos ribinė vertė taikoma geriamajam vandeniui, kai vartotojai jį gauna iš čiaupo, o ne iš upės.

Kalbant apie numanomą Asopo upės taršą, Komisija savo iniciatyva pradėjo tyrimą siekdama patikrinti, ar Graikija laikosi savo įsipareigojimų pagal EB aplinkos apsaugos teisę. Komisija nusiuntė laišką Graikijos valdžios institucijoms, prašydama išsamios informacijos dėl veiksmų, kurių buvo imtasi. Komisija vertina visą turimą informaciją ir imsis visų būtinų priemonių, jei reikia, pradės ir procedūrą dėl pažeidimo siekdama užtikrinti, kad laikomasi EB aplinkos apsaugos teisės aktų.

Europos Sąjungoje nuolat didėja vežamų pavojingų krovinių srautai. 1999–2002 m. išaugo 13 proc., ypač išaugo keliais vežami pavojingi kroviniai (+27,4 proc.), taip pat kroviniai, vežami vandens keliu ir jūros transportu (+11,1 proc.). Transporto operatoriai spaudžia, kad gamintojų pavojingų krovinių deklaravimas taptų norma. Tai padidintų pasitaikančių nelaimių pavojų. Už tai atsakinga Europos Sąjunga ir ji turi imtis visų būtinų apsauginių priemonių.

Ar Komisija, protingai taikydama atsargumo principą, neketina uždrausti Europos Sąjungos teritorijoje vežamų pavojingų krovinių visų gamintojų deklaravimo formų?

Europos teisės aktuose dėl pavojingų krovinių vežimo nėra „savaiminio deklaravimo“ koncepcijos. Tačiau šie aktai įpareigoja siuntėjus ir transporto operatorius pavojingus krovinius vežti griežtai laikantis taisyklių, kurios apima klasifikavimo, pakavimo, žymėjimo, dokumentavimo ir transporto priemonės konstrukcijos reikalavimus. Šių taisyklių paisymą prižiūri nacionalinės valdžios institucijos. Kalbant apie pakelių kontrolę, verta paminėti naują Komisijos ataskaitą⁽¹⁾.

Ispanija Direktyvą 2003/98/EB⁽¹⁾ pavėluotai perkėlė įstatymu Nr. 2007/37. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad jei viešojo sektoriaus valdžia ar institucija pakartotinai naudoja dokumentus, kurie yra su jai priskirtomis prievolėmis nesusijusios komercinės veiklos pagrindas, šios veiklos dokumentų pateikimui turėtų būti taikomi tie patys mokesčiai ir sąlygos, kurie taikomi ir kitiems vartotojams.

Ar Komisija mano, kad ši įstatymo dalis atitinka direktyvą?

Be to, ar Komisija nemano, kad kai kurios valstybės narės direktyvą galėtų taikyti taip, kad teiktų paslaugas, kurios iki šiol buvo neapmokestinamos? Ar Komisija žinomi tokie atvejai kitoje valstybėje narėje?

Ispanijoje direktyvą įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai buvo priimti 2007 m. lapkričio 16 d. ir įsigalios 2008 m. sausio 17 d.

Pirmiausia Komisija norėtų pabrėžti pagrindinius viešojo sektoriaus informacijos direktyvos tikslus. Direktyva siekiama viešojo sektoriaus informaciją padaryti plačiai prieinamą, kad ją būtų galima pakartotinai naudoti žinių ekonomikoje. Pvz., taip yra žemėlapių sudarymo ir automobilių navigacijos paslaugų atvejais. Pagrindiniai aspektai – tai pakartotino naudojimosi viešojo sektoriaus informacija tarp valstybių palengvinimas ir konkurencijos iškraipymų ribojimas. Pagrindinės direktyvos nuostatos ypač reguliuoja nediskriminavimą, viršutines apmokestinimo ribas, skaidrumą ir praktines priemones siekiant, kad viešieji dokumentai būtų nesunkiai randami ir pakartotinai naudojami.

Pirma klausimo dalis iš esmės susijusi su direktyvos 10 straipsnio 2 dalies įgyvendinimu nacionalinėje teisėje. Šis straipsnis užkerta kelią kryžminėms subsidijoms aplinkybėmis, kai viešojo sektoriaus institucijos be savo visuomeninių užduočių, vykdo grynai komercinę veiklą. Pvz., galima būtų paminėti pagrindinius duomenis teikiančią viešojo sektoriaus instituciją, kuri, konkuruodama su kitais ūkio operatoriais, taip pat parduoda pridėtinės vertės gaminius. Taip yra keleto valstybių narių atveju, pvz., geografijos ar meteorologijos informacijos sektoriuose. Siekiant išvengti sąžiningos konkurencijos iškraipymų, konkurentai turėtų turėti galimybę tomis pačiomis sąlygomis pakartotinai naudotis pagrindiniais duomenimis, kaip jais naudojasi komercinis viešojo sektoriaus institucijos filialas.

Direktyvą įgyvendinantis Ispanijos įstatymas atitinka direktyvos 10 straipsnio 2 dalies reguliuojamą pirmiau minėtą kryžminio subsidijavimo klausimą.

Antra klausimo dalis susijusi su galimybe, kad valstybės narė taiko direktyvą taip, kad teikia paslaugas, kurios iki šiol buvo neapmokestinamos. Komisija nežino konkrečių atvejų, kur taip būtų nutikę, ir tai tikrai nenumatyta direktyvoje. Direktyvoje iš tiesų valstybės narės raginamos skatinti plačiai pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus dokumentus. Preambulėje ji ragina valstybes nares sudaryti sąlygas dokumentus įsigyti už ribines sąnaudas arba visai nemokamai. Ten, kur imamas mokestis, direktyvoje nustatomos sąlygos ir viršutinė leistinų mokesčių riba.

Komisijos tarnybos atidžiai stebi direktyvos įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse. Esama padrąsinančių pavyzdžių, kad išaugo pakartotinis naudojimasis viešojo sektoriaus informacija ir kad sukurtos naujos pažangios paslaugos vienodai naudingos ir Europos verslui, ir jos piliečiams. Vadovaudamasi direktyvos 13 straipsniu, Komisija jos taikymą svarstys 2008 m.

Planuojama Europos radijo stotis, kuri nuo 2008 m. balandžio mėn. transliuos Europos požiūrį atspindinčias programas. Iš pradžių tikimasi kiekvieną dieną transliuoti pusę valandos trunkančias politines žinias, pranešti apie svarbiausius Europos kultūrinius renginius ir kas savaitę transliuoti informacinį žurnalą.

Nors Europos radijo stotis – tai girtiniausia iniciatyva, Komisija jai skiria gana daug pinigų. Naujoji stotis penkerius metus kasmet gaus 5,8 mln. eurų subsidijų. Tai prilygsta beveik 15 890 eurų per dieną.

Ar Komisija mano, kad ši suma pagrįsta, ir ar ji gali paaiškinti, kodėl už šiuos pinigus stotis netransliuos programų visų šalių kalbomis? Programos olandų kalba bus transliuojamos tik 2009 m., nors olandų ir belgų radijo stotys yra šį projektą organizuojančio radijo stočių konsorciumo narės.

2007 m. gruodžio 14 d. Komisija pasirašė vienų metų paslaugų sutartį (pratęsiamą 4 kartus) su 16 Europos radijo stočių ir 7 asocijuotų narių konsorciumu.

Pirmaisiais metais konsorciumui skirta suma leis 16 radijo stočių 45 minutes per dieną transliuoti ES informaciją. Tai sudaro 1 377 eurų už vieną transliacijos valandą – tai tikriausiai mažiausia kaina radijo rinkoje. Konsorciumas 10 kalbų pateiks ir transliuos 4 200 valandų programas apie ES reikalus. Sutartyje užtikrinamas visiškas redaktorių savarankiškumas.

Apskaičiuota, kad šių programų kasdien klausysis 19 mln. europiečių ir 50 mln. žmonių likusiame pasaulyje. Radijo transliacijas papildys daugiakalbis interneto portalas, kuris turės garso, radijo laidų įrašus ir kitas technines informacines paslaugas, teikiamas klausytojams pagal pareikalavimą. Tikimasi, kad internetiniuose puslapiuose lankysis apie 60–80 mln. vartotojų per mėnesį.

Konsorciumas bus atviro pobūdžio, priimantis naujus, sutartyje numatytus priėmimo reikalavimus tenkinančius narius. Jo tikslas – pritraukti nors vieną ES valstybės narės radijo operatorių ir kiek galima daugiau asocijuotų narių. Taip kiekvienais metais didės transliuojamų programų kalbų skaičius ir 2012 m. programos būtų transliuojamos visomis 23 oficialiosiomis ES kalbomis. Kartu turėtų didėti ir nuolat transliuojamų valandų skaičius, nes narės ir asocijuotosios stotys vis daugiau programų pritaikys savo kalbai.

Bendroji rinka – tai pagrindinė ekonomikos priemonė, skirta Europos Sąjungos piliečiams ir regionams. Šiandien raginama Europai suteikti naują postūmį padedant jai įveikti globalizacijos iššūkius, prisidėti prie plėtros ir užimtumo, užtikrinti teisingas kainas gamintojams ir vartotojams ir spręsti socialines bei aplinkos problemas.

Kaip Komisija, atsižvelgdama į savo išsamią vidaus rinkos apžvalgą, ketina reaguoti į tebevykstančią ES salų (ypač mažų ir vidutinių) ir jų gyventojų, įskaitant ir gamintojus, ir vartotojus, atskirtį, atimančią iš jų galimybę patekti į Europos rinkas?

2007 m. gegužės 30 d. Komisijos priimtoje Ketvirtoje ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitoje⁽¹⁾ patvirtinama, kokią svarbą Komisija teikia didesnei teritorinei sanglaudai Europoje pasiekti ir ypač ypatingiems sunkumams, su kuriais susiduria tam tikros teritorijos. Tarp kitų klausimų, ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į iššūkius ir galimybes, kylančius specifinių gamtinių trūkumų turinčiose teritorijose.

Sanglaudos ataskaitoje jau iškelta daugybė klausimų, kuriais remiantis pradedama diskusija dėl būsimos politikos. Be šių klausimų, Komisija klausia: „Kaip sanglaudos politika galėtų paskatinti darnią, subalansuotą ir tvarią plėtrą atsižvelgiant į ES teritorijų įvairovę, pvz., nepalankiausias vietoves, salas, kaimo ir pakrančių vietoves, bet taip pat ir miestus, nykstančius pramonės regionus, kitas tam tikrų geografinių ypatumų turinčias vietoves?“ Komisija laukia atsakymų į šį svarbų klausimą ir apie rezultatus praneš Penktosios sanglaudos pažangos ataskaitoje, kuri numatyta 2008 m. pavasarį.

Naujuose 2007–2013 m. reglamentuose ir Bendrijos strateginėse gairėse esama aiškių nuostatų dėl geografinių ir gamtinių trūkumų turinčių vietovių; taigi šios nuostatos suteikia pagrindą pažangai programavimo dokumentuose atkreipiant dėmesį į teritorinius ypatumus. 2007 m. gegužės pabaigoje Leipcige vykusiame neoficialiame ministrų susitikime už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė pateikė dokumentą, kuriame įvertinamas būdas, kuriuo 2007–2013 m. nacionalinėmis strategijomis siūloma spręsti teritorinius klausimus. Vienas iš jos pastebėjimų buvo tai, kad tik kelios valstybės narės parengė aiškias ir tikslias pagalbos priemones, skirtas specifinio pobūdžio teritorijoms (pvz., kalnuotoms, pakrančių, salų, retai apgyvendintoms vietovėms). Susitikime dalyvę ministrai paprašė Komisijos šį tyrimą išplėtoti ir 2008 m. pateikti ataskaitą dėl teritorinės sanglaudos.

Todėl Komisija 2008 m. rugsėjo mėn. pristatys Žaliąją knygą dėl teritorinės sanglaudos ir sieks pateikti bendrą nuoseklų požiūrį į teritorinius iššūkius, įskaitant kalnuotas, salų ir kitas vietoves, susiduriančias su geografiniais sunkumais. Šiomis aplinkybėmis Komisija ketina pažvelgti, kaip įvairiose politikos srityse, pvz., transporto politikoje, sprendžiamas teritorinės sanglaudos klausimas. Siekiant Bendrijos politikai, o ypač sanglaudos politikai, suteikti tvirtą pagrindą ir pateikti tinkamus darnios ir subalansuotos Europos Sąjungos plėtros sprendimus, reikalingas visapusis požiūris. Norint išvengti Europos politikos suskaldymo ir atsižvelgti į su šiuo klausimu susijusių vietovių ypatumus būtina bendra vizija.

Žaliojoje knygoje pirmiausia bus pateikta atnaujinta Europos teritorijos skirtumų ir specifinių teritorijų ypatumų analizė. Joje bus apsvarstyta koncepcijos apibrėžtis ir jos vartojimas Europos ir valstybių narių lygmeniu (teisiniai klausimai, įgyvendinimo problemos, susijusios su valstybėms narėms siųsta apklausa, taip pat nacionalinių strateginių priemonių programų (NSPP) ir veiklos programų teritorinis aspektas). Galiausiai joje bus pasiūlyta apsvarstyti keletą klausimų. Šiame darbe saloms ir kalnams bus skirtas deramas dėmesys.

ΑΓΕΤ-LAFARGE planams eksploatuoti iš standartizuotų komunalinių ir gamyklų atliekų gauto kuro deginimo sistemą pritarė Graikijos vyriausybė, bet labai pasipriešino Aliverio gyventojai. Deginimo procesą turėtų papildyti muilinantys riebalai, padangos, atliekos iš Psyttalia’os ir kitos medžiagos. Mokslo institucijų ir tyrimuose pabrėžiamas deginant atliekas susidarančių teršiančių dujų keliamas pavojus visuomenės sveikatai ir aplinkai (kancerogenai, didinamas šiltnamio poveikis).

Ar Komisija žino, ar buvo atlikti poveikio aplinkai tyrimai atsižvelgiant į ΑΓΕΤ-LAFARGE eksploatuojamą RDF sistemą, o jei buvo atlikti, ar tyrimų rezultatai neprieštarauja Bendrijos teisės aktams? Ar Komisija mano, kad tokia veikla atitinka siekį mažinti šiltnamio poveikį sukeliančių dujų išmetimą ir ar buvo prašoma bendrai finansuoti šią programą?

Bendras atliekų deginimas cemento gamyklose numatytas Atliekų deginimo direktyvoje 2000/76/EB⁽¹⁾. Šios direktyvos tikslas – užkardyti arba riboti neigiamą poveikį aplinkai ir atliekų deginimo ir bendro deginimo keliamus pavojus žmogaus sveikatai. Šiam tikslui pasiekti direktyvoje numatytos griežtos eksploatavimo sąlygos ir griežti techniniai reikalavimai, taip pat teršalų išmetimo ribinės vertės ir tokių gamyklų priežiūros reikalavimai. Bendro deginimo gamykloms nustatytuose reikalavimuose užtikrinama, kad atliekų degintojai pasiekia atitinkamą aplinkos apsaugos lygį.

Be Atliekų deginimo direktyvos reikalavimų, visoms cemento degimo krosnims, kurių gamybos pajėgumas viršija 500 tonų per dieną, taikomi ir Direktyvos 96/61/EB⁽²⁾ dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės (IPPC) reikalavimai.

ΑΓΕΤ-LAFARGE diegimas patenka į ITPK direktyvos taikymo sritį ir todėl privalo atitikti visus jos reikalavimus. Derėtų pabrėžti, kad diegimas panaikina aplinkos apsaugos leidimą, išduotą remiantis nacionalinės teisės aktais, perkeliančiais IPPC direktyvą ir Direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo⁽³⁾. Be to, derėtų paminėti, kad sprendime⁽⁴⁾, patvirtinančiame Psitalleia’os⁽⁵⁾ vandens paskirstymo, kanalizacijos ir kitų nuotekų valymo gamyklos darbo aplinkos apsaugos sąlygas, numatyti galimi gaunamo sauso dumblo, įskaitant deginimą, sprendimo būdai.

Kompetentingos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad šie įrenginiai naudojami taip, kad yra imamasi visų atitinkamų taršos prevencinių priemonių, ypač taikant geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB).

Į leidimus diegti ITPK įrenginius turėtų būti įtrauktos visų atitinkamų išmetamų teršalų ribinės vertės, pagrįstos geriausiais prieinamais gamybos būdais. Šios ribinės vertės gali būti griežtesnės už Atliekų deginimo direktyvoje numatytas vertes ir nustatomos kitiems teršalams. ES lygmeniu geriausi prieinami gamybos būdai nustatomi ekspertais keičiantis informacija, skatinančia Komisiją priimti geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus, geriau žinomus kaip BREF. 31-asis BREF dokumentas viešai prieinamas Europos ITPK biuro tinklavietėje.

BREF dėl cemento gamybos – tai pirmasis 2001 m. priimtas dokumentas. Šiuo metu šis BREF dokumentas iš naujo svarstomas ir atnaujintoje versijoje bus nauja informacija dėl atliekų naudojimo cemento degimo krosnyse. Į jį bus įtrauktos naujos išvados dėl šios veiklos GPGB.

Cemento degimo krosnyse bendras atliekų deginimas, kai vykdomas vadovaujantis ES aplinkos teisės aktais, neskatins didesnio bendro šiltnamio poveikį sukeliančių dujų išmetimo. Naudojant iš komunalinių atliekų gautą kurą mažėja poreikis šiuose įrenginiuose deginti įprastą iškastinį kurą, o biomases atveju tai taip pat mažins CO2 išmetimą.

Diegiant ΑΓΕΤ-LAFARGE, Komisijos nebuvo prašyta bendrai finansuoti šios bendro RDF deginimo programos⁽⁶⁾.

Vadovaujantis 2004 m. priimtomis Bendrijos transeuropinio tinklo plėtros gairėmis, projektas „Ijzeren Rijn“ yra prioritetinė projekto dalis, o dar tiksliau, jis sudaro dalį prioritetinio projekto Nr. 24 (geležinkelio linija Lionas/Genuja–Bazelis–Duisburgas–Roterdamas/Antverpenas).

Į 2007–2013 m. finansuojamų projektų sąrašą, kurį Komisija paskelbė lapkričio 21 d., projektas „Ijzeren Rijn“ neįtrauktas.

Nors projekto įgyvendinimas priklauso nuo su tuo susijusių valstybių narių savarankiško sprendimo, Komisija įsipareigojo „daryti viską, kas yra jos galioje, siekdama užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas pagal gaires“ (atsakymas į klausimą H-0759/06⁽¹⁾)). Kokių tolesnių veiksmų imsis Komisija dėl savo ankstesnio įsipareigojimo?

Ar Komisija taip pat svarsto galimybę paskirti šio projekto koordinatorių, kuris palengvins su tuo susijusių valstybių narių dialogą ir taip užtikrins darbų vykdymą?

Ar šiuo metu jau nėra jokių vilčių, kad projektas „Ijzeren Rijn“ bus finansuojamas 2007–2013m.?

Priešingai, nei teigia gerbiamasis narys, projektas „Ijzeren Rijn“ iš tiesų yra įtrauktas į Bendrijos 2007–2013 m. finansuojamų projektų sąrašą kaip transeuropinių tinklų dalis, kurį 2007 m. lapkričio 28 d. Komisija pateikė valstybėms narėms. 2007 m. lapkričio 21 d. bendrame Parlamento Biudžeto komiteto (BUDG) ir Transporto ir turizmo komiteto (TRAN) posėdyje projektų sąrašą taip pat paskelbė už transportą atsakingas pirmininko pavaduotojas.

Komisijos sprendimas bus priimtas 2008 m. pradžioje, kai tik Parlamentas pasinaudos savo tikrinimo teise.

7,29 mln. EUR siekiantis finansavimas atitinka tyrimuose pasiūlytų 50 proc. atitinkamų išlaidų ir šiame sąraše yra įvardijamas kaip projektas Nr. EU-24090.

Prioritetinį projektą Nr. 24 (geležinkelio linija Lionas/Genuja–Bazelis–Duisburgas–Roterdamas/Antverpenas) taip pat prižiūri Europos traukinių eismo valdymo sistemos (ETEVS) ES koordinatorius K. Vinck.

2007 m. balandžio 4 d. Komisija paskelbė pažangos ataskaitą (COM(2007)0168) dėl Reglamento (EB) Nr. 261/2004⁽¹⁾ dėl oro transporto keleivių teisių įgyvendinimo. Iš ataskaitos aišku, kad reglamentas galėtų būti žymiai geriau įgyvendinamas valstybėse narėse. Komisija ataskaitoje paskelbė, kad ji imsis priemonių taisyklių laikymuisi sustiprinti. Paskelbti iš įvairių vietų surinkti statistiniai duomenys dėl daugybės keleivių skundų. Remiantis atsakymu P-1880/06 į mano paties klausimą, 2005 m. Komisijai iš viso buvo pateikta 3 488 skundai. Komisijos pažangos ataskaitoje (COM(2007)0168) pranešama, kad valstybės narės gavo 18 288 skundus.

2007 m. gruodžio 6 d. pranešime Europos vartotojų centrų tinklas pastebėjo, kad skundų skaičius išaugo nuo 1 521 iki 2 979, t. y. beveik dvigubai. Todėl norėčiau Komisijos paklausti, kiek pasistūmėta dėl pažangos ataskaitoje paskelbtų priemonių, skirtų Reglamento (EB) Nr. 261/2004 laikymuisi stiprinti. Ar Komisija planuoja su tuo susijusias teisines iniciatyvas? Koks yra Komisijos ir valstybių narių gautų skundų skaičius ir pobūdis? Ar Komisija sutikrino šiuo metu turimą fragmentišką informaciją apie skundus? Kokių priemonių greitu laiku ketina imtis Komisija siekdama priversti valstybes nares geriau laikytis Reglamento (EB) Nr. 261/2004?

Kalbant apie valstybių narių gautus skundus, Reglamente (EB) Nr. 261/2004 nereikalaujama, kad valstybės narės Komisijai pateiktų duomenis apie nagrinėjamus skundus. Todėl Komisija neturi informacijos apie 2007 m. nacionalinių vykdymą užtikrinančių institucijų (NVUI) gautų skundų skaičių.

Kalbant apie Komisijos gautus skundus, Energetikos ir transporto generalinis direktoratas 2006 m. gavo 3 819, o 2007 m. iki lapkričio mėn. pabaigos – 2 180  skundų.

2007 m. balandžio 4 d.⁽²⁾ Komisija savo komunikate nusprendė, kad oro linijoms būtina geriau taikyti reglamentą, o nacionalinėms vykdymą užtikrinančioms institucijoms geriau užtikrinti jo vykdymą. Sunkumai kyla dėl reikalavimo užtikrinti reglamento vykdymą suderintų procedūrų stokos ir kai kurių neaiškių reglamento dalių, pvz., dėl atidėjimo ir atšaukimo, išvykimo iš ne ES šalių, perkėlimo į žemesnę klasę ir informacijos apie atsisakymą vežti teikimo savanoriams.

Šiems trūkumams ištaisyti Komisija 2007 m. organizavo šešis susitikimus su nacionalinėms vykdymą užtikrinančiomis institucijomis ir oro pramonės atstovais. Šių susitikimų rezultatas buvo:

susitarimas dėl to, kas už ką atsakingas, kai kalbama apie skundų nagrinėjimą ir keitimąsi informacija,

su tuo susijusių teisės aktų dalių, kai esama galimybių įvairiai interpretuoti, išaiškinimas.

Be to, Komisija analizuoja nacionalines priemones, nustatytas Bendrijos teisės akto dėl oro transporto keleivių teisių vykdymui užtikrinti, siekdama patikrinti, ar atitinkamos priemonės yra tinkamos.

Bendradarbiaujant kartu su nacionalinėms vykdymą užtikrinančiomis institucijomis ir oro pramonės atstovais buvo sukurta ES oro transporto keleivių skundo forma. Visuomenei ji bus prieinama 2008 m. pradžioje. Pertvarkyta informacinė medžiaga suteiks keleiviams daugiau aiškumo apie jų teises.

Europos Teisingumo Teismui šiuo metu pateiktų bylų dėl ilgam laikui atidedamų ir atšaukiamų skrydžių apibrėžties rezultatai taip pat padėtų išaiškinti su tuo susijusius tekstus.

Ar Komisija žino, kad prekybos centruose parduodama vištiena dažnai yra kelių mėnesių senumo. Ar Komisija pritaria, kad būtina griežtesnė „šviežios vištienos“ apibrėžtis?

Paukštiena – tai vienintelė mėsa, kuriai nustatyti išsamūs „prekybos standartai“.

Prekybos standartuose pateikiama aiški ir griežta „šviežios paukštienos“ apibrėžtis⁽¹⁾. Vadovaujantis šia apibrėžtimi, šviežia paukštiena turi būti „bet kuriuo metu laikoma ne žemesnėje nei -2 °C ir ne aukštesnėje nei 4 °C temperatūroje“.

Todėl draudžiama paukštieną atšaldyti ir ją parduoti kaip „šviežią“ mėsą.

Tačiau Komisija pripažįsta, kad ateityje būtų naudinga nauja apibrėžties formuluotė siekiant užtikrinti, kad įvairiose valstybėse narėse ji būtų aiškinama vienodai.

Dėl to šiuo metu Komisija rengia prekybos paukštiena standartų reglamentų pakeitimą.