Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. sausio 23 d. - Briuselis

1. Sesijos atnaujinimas

PIRMININKAUJA: RODI KRATSA–TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

(Posėdis prasidėjo 12.05 val.)

  Pirmininkė. Pranešu, kad atnaujinama 2008 m. sausio 17 d. ketvirtadienį nutraukta Europos Parlamento sesija.

Pirmininkė pranešė, kad darbą bus galima pradėti tik 12.30 val., nes Komisijos pirmininkas vėluoja. Dėl šios priežasties numatyta sesijos pabaiga – 14.00 val.

(Posėdis nutrauktas 12.05 val. ir pratęstas 12.30 val.)

2. Oficialus pasveikinimas

  Pirmininkė. Sveikiname AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos biuro AKR šalių narius ir jų delegacijas.

Šiame neeiliniame posėdyje svarstysime pasaulinės svarbos klausimus, nes klimato kaita ir su ja susiję energetikos klausimai – bendras iššūkis ne tik Europos Sąjungai, bet ir visai žmonijai.

3. Ankstesnio posėdžio protokolų tvirtinimas (žr. protokolą)

4. Veiksmai įgyvendinant Parlamento pozicijas ir rezoliucijas: žr. protokolą

5. Tarybos perduoti susitarimų tekstai (žr. protokolą)

6. Pasiūlymai energijos ir klimato kaitos klausimais (diskusijos)

  Pirmininkė. Dabar pagal darbotvarkę pareiškimą energijos ir klimato kaitos klausimais padarys José Manuel Barroso (Komisijos Pirmininkas)

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. Ponia pirmininke, pirmiausia visų atsiprašau už nedidelį pavėlavimą. Kaip žinote, mes ką tik užbaigėme Komisijos posėdį, po kurio iškart atvykome čionai, kad supažindintume sesijos dalyvius su, mūsų nuomone, istoriniais Europos Sąjungai dokumentais. Štai dėl ko aš kartu su S. Dimas, už aplinką atsakingu Komisijos nariu, A. Piebalgu, už energetiką atsakingu Komisijos nariu, atvykome tik dabar. Parengtas galutinis dokumento variantas. Jis bus mums pateiktas netrukus, tačiau norėtume pasinaudoti šia labai svarbia galimybe jums tiesiogiai pateikti šios dienos posėdžio išvadas.

Pirmiausia norėčiau pranešti, kad mus labai džiugina pasiekti rezultatai, dėl kurių buvo sutarta kolegijoje ir kuriems ryžtingai pritarė visi Komisijos nariai. Buvo parengtas ypač išsamus rinkinys dokumentų, skirtų klimato kaitos ir atsinaujinančių energijos šaltinių sričių priemonėms, kurios svarbios bet kuriai pasaulio daliai, apibrėžti. Manome, kad turime kuo didžiuotis. Su klimatu susijusių veiksmų ir atsinaujinančių energijos šaltinių paketas atitinka uždavinius, kuriuos teks spręsti ateityje. Manome, kad tai duos naudos visai mūsų planetai, Europos ekonomikai ir Europos piliečiams.

Retkarčiais Europos Sąjungos lygmeniu vykstantis darbas laikomas techniniu, t.y. įdomiu specialistams, tačiau mažai susijusiu su kasdieniu žmogaus gyvenimu. Veikla, apie kurią mes kalbame šiandien, paneigia šį įsitikinimą, nes kova su klimato kaita ir priemonių, skirtų saugiai, tvariai ir konkurencingai energetikos sistemai sukurti, paieška daro tiesioginį poveikį Europos kasdienybei. Tai daro įtaką visiems mums. Be to, tai vienas svarbiausių (jei ne pats svarbiausias) 21–ojo amžiaus iššūkių.

Europiečiai ragina pateikti atitinkamą viziją ir parengti veiklos planą. Tai mes dabar ir darome. Ši vizija buvo parengta praeitais metais vadovaujant Europos politinei bendruomenei. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba priėmė sprendimą dėl uždavinio 20/20/20 įgyvendinimo iki 2020 m., t.y. iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, taip pat siekti 30 proc. sumažinti šių dujų išmetimą, jei ir kitos išsivysčiusios šalys priimtų panašius įsipareigojimus, be to, užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 20 proc. visos jų naudojamos energijos ir 20 proc. būtų padidintas energijos naudojimo našumas.

Šias nuostatas patvirtino Taryba. Mes galime didžiuotis tuo, kad Europa vadovauja šiai veiklai. Po to šį klausimą įtraukėme į G8 vadovų susitikimo Heiligendame, JT aukščiausiojo lygio susitikimo Niujorke ir galiausiai į Balio konferencijos darbotvarkes. Jei ne Europos vadovaujantis vaidmuo, nebūtų pasiekta tokių perspektyvių Balio konferencijos rezultatų: parengtas mūsų iškelto pasaulinio susitarimo, kurį tikimės sudaryti 2009 m. Kopenhagoje, planas.

Šiuo atžvilgiu ypač svarbus buvo aiškus atitinkamas Parlamento įsipareigojimas. Aš dar kartą dėkoju jums visiems už paramą. Jūsų paskutinių metų veikla buvo ypač svarbi prielaida šiai veiklai pritariančiai politinei nuomonei ugdyti. Tikiuosi, kad šiandienos pasiūlymas atitinka jūsų numatytus tikslus, taip pat ir įgaliojimus, kuriuos praeitą kovą suteikė Taryba.

Dabartinis dokumentų rinkinys papildo atitinkamą detalų planą, susijusį su pernai parengta politine vizija. Susitarėme dėl vizijos, o dabar pateikiame konkrečius planus ir konkrečias priemones šiai vizijai įgyvendinti. Manome, kad pagrindinis mūsų uždavinys iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, taip pat siekti 30 proc. sumažinti šių dujų išmetimą, jei ir kitos išsivysčiusios šalys priimtų panašius įsipareigojimus. Niekados nepamirškime apie tai, nes šis klausimas susijęs su pasauline klimato kaita, o ne vien su klimato kaita Europoje. Mes turime pateikti savo pasiūlymus taip, kad kiti sektų mūsų pavyzdžiu. Taip pat ypač svarbu patiems rodyti pavyzdį. Dėl šios priežasties mes ir pateikiame pasiūlymą, kaip užtikrinti, kad 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių būtų gaunama 20 proc. visos naudojamos energijos.

Dokumentų rinkinį, kurį mes ką tik priėmėme Komisijoje, sudaro: atnaujinta šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema (ETS), kuri sudarytų galimybę neatsižvelgiant į valstybių ribas sumažinti didžiųjų išvystytos pramonės teršėjų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; konkretūs privalomi nacionalinio lygmens uždaviniai, kaip gairės valstybėms narėms, kad jos tiksliai žinotų, kokių ETS papildančių priemonių, susijusių su transporto, namų statybos, žemės ūkio ir atliekų perdirbimo sektoriais, reikėtų imtis; nauja programa, skirta atsinaujinančių energijos šaltinių srities uždaviniams aktyviai įgyvendinti (įskaitant ir privalomus nacionalinio lygmens uždavinius); naujos taisyklės, skirtos skatinti anglies kaupimui ir saugojimui (ateities technologija, skirta taršai sumažinti); ir naujos valstybės paramos taisyklės, kuriose atsižvelgta į aplinkos srities veiklos savitumą.

Mes buvome įpareigoti nustatyti tikslą dėl 10 proc. biodegalų sunaudojimo, kad transporto sritis taip pat prisidėtų prie taršos mažinimo. Jūs žinote, kad 10 proc. biodegalų sunaudojimo tikslui vieningai pritarė Taryba.

Norėčiau aiškiai pasakyti, kad pateikdami pasiūlymus dėl biodegalų mes taip pat visapusiškai atsižvelgėme į kitą mūsų įpareigojimą, reikalaujantį užtikrinti aplinkos srities tvermę. Pasiūlyme apibrėžta visapusiška ir tvari pasaulinė biodegalų (taip pat ir vietinės gamybos, ir importuotų biodegalų) sertifikavimo sistema. Mes taip pat skatinsime, kad būtų sparčiai kuriami antrosios kartos biodegalai.

Svarbu suvokti, kad mes skatiname tvarų biodegalų naudojimą pasauliniu mastu, nes šiuo metu daugeliu atveju biodegalų naudojimas nėra tvarus ir neatitinka mūsų apibrėžtų kriterijų, kuriuos siekiame įgyvendinti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Dabartiniame pasiūlyme pateiktas priemonių rinkinys apima daugumą toli siekiančių teisinių pasiūlymų, kuriuos Europos Komisija turės pateikti per daugelį ateinančių metų. Kaip buvo formuojamas šis sudėtingas priemonių rinkinys? Daug laiko sugaišome išsamiai nagrinėdami daugelį sąlygų, tačiau visuomet tvirtai laikėmės šių penkių pagrindinių principų:

Pirma, atsižvelgti į tikslus. Jei to nedarytume, mūsų rimtai nevertintų investuotojai, derybų partneriai ir svarbiausia – mūsų piliečiai.

Antra, sąžiningumas, t.y. valstybių narių investavimo pajėgumų ir jų pradinių sąlygų skirtumų pripažinimas.

Trečia, konkurencingumas, t.y. siekis parengti sistemą, kuri sudarytų galimybę sumažinti su Europos ekonomika susijusias atitinkamas išlaidas ir pagerinti kai kurių Europos sričių konkurencingumą, nes Europos pramonė galėtų pasinaudoti sumanytojams tenkančiais privalumais.

Ketvirta, pasiūlymai turėjo būti parengti taip, kad skatintų sudaryti visapusišką tarptautinį susitarimą dėl taršos mažinimo (įskaitant įsipareigojimą siekti 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, jei ir kitos išsivysčiusios šalys priimtų panašius įsipareigojimus).

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – mes jau šiuo metu turime pradėti veiklą, susijusią su siekiu iki 2050 m. perpus sumažinti pasaulinę taršą. Tai reiškia, kad turime jau šiandien pradėti veiklą, skirtą ateities technologijoms skubiai diegti.

Šį dokumentų rinkinį reikėtų vertinti kartu su šiais ankstesniais mūsų pasiūlymais: dėl energetikos vidaus rinkos ir dėl ES strateginį energetikos technologijų plano. Šie pasiūlymai sudaro dalį visapusiško pasiūlymų rinkinio, pirmą kartą sukuriančio tinkamas Europos energetikos politikos prielaidas. Vis dėlto siekiame, kad energetikos sektoriaus veikla atitiktų saugumo ir tvarumo principus. Aišku, pasigirs balsų, kad pokyčiai vyksta per didele kaina ir kad neturime kitos išeities, tik paslėpti galvą smėlyje ir tikėtis, jog nieko neįvyks. Manau, kad jie nesupranta esmės. Išlaidos bus, tačiau jas galime valdyti.

Mes sunkiai dirbome, kad būtų įgyvendintas siekis tinkamai suderinti šią programą su Europos tikslais. Taigi, taikant tinkamą politiką, iki 2020 m. pokyčių išlaidos neviršytų 0,5 proc. BVP per metus arba vidutiniškai po 3 eurus per savaitę vienam europiečiui. Tai daug mažiau nei 60 eurų per savaitę, kuriuos mokėtų kiekvienas europietis už mūsų neveiklumą.

Remiantis net pačiomis optimistinėmis Sterno pranešimo prognozėmis, neveiklumo kaina daugiau nei 10 kartų viršija tai, ką mes dabar siūlome. Aišku, kad turėsime išlaidų, skirtų priemonių rinkiniui įgyvendinti, tačiau turime šią kainą palyginti su neveiklumo kaina. Pastaroji yra daug didesnė, todėl galime daryti išvadą, kad naudinga patvirtinti anksčiau minėtas priemones. Turėtume minėti ne išlaidas, o naudą Europos Sąjungai.

(Plojimai)

Priemonių rinkinys skirtas mūsų apibrėžtiems tikslams veiksmingai įgyvendinti. Jame numatyta naudoti rinkos priemones pokyčiams pasiekti ekonominiu požiūriu naudingiausiose srityse, užtikrinti vienodas sąlygas visoms suinteresuotosioms pusėms ir suteikti kiek įmanoma daugiau veiklos laisvės valstybėms narėms.

Ypač daug dėmesio skyrėme sąžiningumo principui. Dėl šios priežasties suformavome priemones taip, kad reikalavimai atitiktų faktines skurdesnių valstybių narių galimybes, t.y. priemones finansuos visos šalys, atsižvelgiant į jų pajėgumą investuoti.

Visi žinome, kad yra ekonomikos sektorių, kurių konkurencingumas, jiems pradėjus taikyti taršos mažinimo priemones, apčiuopiamai smuktų įmonių, įsisteigusių šalyse, nesiimančiose jokių (arba nedidelių) priemonių kovai su klimato kaita, atžvilgiu. Griežtos Europos priemonės yra bevertės, jei jos tik paskatintų gamybos perkėlimą į šalis, visiems suteikiančioms „laisvę“ teršti.

Tarptautinis susitarimas – geriausias būdas šiai problemai spręsti, tačiau reikalingas teisinis apibrėžtumas įmonėms, t.y. užtikrinta, kad bus imtasi atitinkamų priemonių. Daug energijos sunaudojančioms pramonės šakoms ETS leidimai bus duoti nemokamai, jei nebus sudarytas pasaulinis arba sektorinis susitarimas. Jei nebus įgyvendintos mūsų sąlygos, keliamos tarptautiniam susitarimui, mes ieškosime kitų galimybių, pvz., nepažeisdami atitinkamų PPO nuostatų, reikalausime, kad importuotojai, kaip ir jų konkurentai iš Europos, pirktų taršos leidimus.

Kalbu šiuo konkrečiu klausimu norėdamas pabrėžti, kad ypač svarbu, kad šio dokumentų rinkinio nuostatos ir priemonės, kurias priims Europos Sąjunga, nėra palankios vien aplinkos sričiai ir „priešiškos“ ekonomikai. Ne, jos palankios ne tik aplinkai ir mūsų planetai, bet ir mūsų ekonomikai ir Europos ekonomikos konkurencingumui. Siekiame, kad pramonė liktų Europoje. Nenorime, kad mūsų darbo vietos būtų perkeltos į kitas pasaulio vietas.

(Plojimai)

Sąžiningumas – piliečiams ypač svarbus principas. Mes skatiname valstybes nares imtis apdairių priemonių, pvz., naudoti dalį milijardinių įplaukų, gautų ETS leidimų aukcionuose, skirti paramai mažiau pasiturintiems, kad jie galėtų investuoti į efektyviai energiją naudojančius pastatus.

Vis dėlto mes negalime nekreipti dėmesio į milžiniškas galimybes Europos ekonomikai, pertvarkant ją taip, kad ji atitiktų mažos taršos standartus. Europa, pasinaudodama savo vadovaujančiu vaidmeniu, turėtų propaguoti jau sukurtą atitinkamą technologiją, taip pat išaiškinti, kad tikslams pasiekti mums prireiks našiai dirbančio ir konkurencingo pramonės sektoriaus. Esama daug šios srities galimybių. Vien atsinaujinančių energijos šaltinių sektorius iki 2020 m. sukurs vieną milijoną darbo vietų. Dar kartą kartoju, kad esu įsitikinęs, jog Europos pramonė sugebės diegti naujoves ir prisitaikyti prie pokyčių. Europa gali pirma sukurti ekonomiką, atitinkančią mažos taršos standartus. Turime pasinaudoti šia proga.

Šis dokumentų rinkinys – galimybė Europai parodyti gerąsias savo savybes sprendžiant pagrindinį ilgalaikį ypač svarbų klausimą; sutartinai veikiant žemyno lygmeniu; ir verčiant politinį susitarimą praktiniais veiksmais.

Jei kai kurie Europos gyventojai abejoja, ar Europos Sąjunga reikalinga, tai kaip tik šios politikos sritys aiškiai parodo, dėl ko labiau nei anksčiau mums reikalinga stipri Europos Sąjunga.

(Plojimai)

Kaip tik ši sritis suteikia mums galimybę įrodyti skeptiškiausiai nusiteikusiems asmenims, kad valstybės narės (net ir pačios didžiausios) neturi pakankamai galimybių arba įtakos, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti minėtą darbotvarkę. Tuo tarpu vadovauti pasiryžusi Europa gali tai įgyvendinti. Taigi greta aplinkosaugos aspektų, greta ekonomikos aspektų ir labai svarbių geopolitinių ir saugumo aspektų (neturime pamiršti, kad kalbame apie tiekimo saugumą, nes nenorime priklausyti nuo režimų, kurių nelaikome savo draugais, malonės) ši sritis – tvirtas Europos vienybės argumentas. Taip pat galime aiškiai įrodyti, kad ne tik mums, bet ir visam pasauliui, reikalinga tvirta Europos Sąjunga, kuri pasauliniu lygiu vadovautų veiklai, skirtai pasauliniams 21-ojo amžiaus iššūkiams įveikti.

(Plojimai)

  Marianne Thyssen, PPE-DE frakcijos vardu. (NL) Ponia pirmininke, pone Komisijos pirmininke, pone Tarybos pirmininke, ponios ir ponai, šiandien istorinė diena, kuri turės didelę įtaką mūsų gyvensenai ir mąstysenai, kuri apibrėš, ką mes turime ir ko neturime daryti.

Nenorėdama menkinti kitų nuopelnų, norėčiau pasakyti, kad ši Komisija liks istorijoje kaip Komisija, kuri suteikė Europos integracijai naują mastą ir kuri parengė rinkinį dokumentų dėl klimato ir energetikos. Šio plano pamatai buvo padėti tuomet, kai Tarybai pirmininkavo Vokietija, postūmį šiai veiklai suteikė kanclerė Merkel. Mūsų PPE-DE frakcija visuomet rėmė šį planą.

Europa aiškiai pareiškia, kad mes nebijome atsakomybės, susijusios su klimato ir energetikos sritimis, ir kad galime pirmieji praskinti kelią permainos pasaulio mastu. Dabar nuo mūsų priklauso, ar sugebėsime suderinti ambicijas ir galimybes. Ponios ir ponai, neturėkime iliuzijų, nes, įgyvendinant 20/20/20 programą, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu visiems mums teks priimti sudėtingus sprendimus, be to), tai pareikalaus iš kiekvieno mūsų didžiulių pastangų, kurių pripažinimas – rimtas žingsnis pirmyn.

Pone Komisijos pirmininke, jūsų ką tik pateiktas planas gerai apgalvotas. Mūsų PPE-DE frakcija remia penkis pagrindinius jo principus, tačiau mes, kaip atsakinga frakcija, turime lanksčiai įvertinti, ar Komisijos pateiktas pasiūlymas tinkamas kiekvienai valstybei narei ir sektoriams, kuriems bus padaryta didžiausia įtaka.

Siekiant, kad planas būtų įgyvendintas, turi būti parengta visapusiška programa, kuri leistų ambicingus energetikos ir klimato sričių tikslus suderinti su mūsų ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo tikslais. Kartu Europa turi užsitikrinti energijos tiekimą ir siekti apsirūpinti energija pati.

PPE-DE frakcija pritaria diferencijuotai programai. Mes žinome, kad mus „bombarduos“ pasiūlymais švelninti priemones. Mes esame įpareigoti atidžiai išklausyti nacionalinių ir regioninių valdžios organų ir visuomenės atstovų nuomones. Vis dėlto pirminis mūsų principas grindžiamas posakiu, kad toliausiai nueina ne tas, kuris garsiausiai šaukia. Mes turime siekti įgyvendinti diferencijuotą programą, remdamiesi skaidrumo principu ir suvokdami, kad neveiklumas kainuos brangiau negu protingai įgyvendintos priemonės.

Sprendžiant išlaidų pasidalijimo klausimą, reikėtų remtis ne tik tarpusavio solidarumo, bet ir geografinės ir ekonominės valstybių narių padėties principais. Taip pat reikėtų atsižvelgti į jau įgyvendintas priemones ir pramonės pajėgumą įgyvendinti naujoves. Jokiu būdu negalima atsisakyti šių principų. PPE-DE frakcijos galutinis įvertinimas turi patvirtinti faktą, kad laikomasi abipusės naudos principo. Viena vertus, mes turime įgyvendinti klimato kaitos srities tikslus, kita vertus, turime užtikrinti tolesnį ekonomikos augimą ir kurti naujas darbo vietas. Jei neišlaikytume šios pusiausvyros, kils pavojus abiems sritims, pvz., jei pramonė persikeltų į šalis, kurios net nėra nustačiusios ribinių CO2 dydžių.

Be to, PPE-DE frakcija suvokia, kad Europai ir visam pasauliui svarbu išspręsti priklausomybės nuo energijos šaltinių problemą. Atėjo laikas mokytis plačiu mastu naudoti energiją taikant mažai teršiančias technologijas. Visi mes – darbdaviai ir piliečiai – turime viską pakeisti iš esmės.

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos pirmininke! Mūsų frakcijos vardu norėčiau jums asmeniškai ir visai Komisijai nuoširdžiai padėkoti už atliktą darbą. Jau kalbėta apie tai, kad buvo iškelti ir siekiama, kad būtų įgyvendinti, tinkami aplinkos ir ekonomikos sričių uždaviniai. Įgyvendindami šiuos uždavinius, turėtume, kaip jau minėjo prieš mane kalbėjusioji, atsižvelgti į konkrečius šio dalyko klausimus. Pone Komisijos pirmininke, žinote, kad mes skeptiškai vertiname biodegalų srities klausimus, susijusius su dabartinėmis technologijomis. Mes turime daug daugiau investuoti į mokslo tyrimus ir plėtrą (atitinkamos lėšos turi būti numatytos ir kitame biudžeto projekte), kad galėtume kuo greičiau sukurti antrosios kartos biodegalų gamybos technologiją, kuri taptų tikra švaresnės aplinkos prielaida. Ypač svarbu, kad biodegalų naudojimas duotų apčiuopiamos naudos aplinkai.

Kalbėdami apie CO2 taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, daugelis pasakytų (ir aš jiems pritariu), kad minus 20 proc. per mažai, kad būtų užtikrinta, jog įgyvendinsime užsibrėžtus su klimato kaita susijusius tikslus. Vis dėlto norėčiau jums pritarti kitu jūsų nagrinėtu klausimu ir noriu dar kartą pabrėžti tai, ką jūs pasakėte: nėra prasmės, kad Europa pati viena imtųsi įgyvendinti minėtą planą ir prisiimtų sau visas grėsmes, o kiti stebėtų tai iš šalies nė nemanydami veikti kartu, nes mes nenorime, kad į kitas šalis būtų perkeltos „nešvarios“ technologijos ir darbo vietos. Mes norime, kad Europoje būtų sukurtos „švarios“ technologijos, kurias galima būtų eksportuoti. Taip bendromis pastangomis išlaikytume švarią pasaulinę aplinką. Tai turėtų būti pagrindinis mūsų uždavinys.

(Plojimai)

Dėl to, pone Komisijos pirmininke, kuo greičiau reikia sudaryti skaidrius ir nuoseklius tarptautinius susitarimus. Jei tai būtų neįmanoma, pone Komisijos pirmininke, tuomet, mūsų nuomone, kai kuriuos klausimus reikėtų spręsti patiems. Manau, kad sprendimus galime priimti ir vėliau, tačiau jau dabar turėtume spręsti klausimą, ką turėtume daryti, jei tarptautiniai susitarimai nebūtų sudaryti. Ar tuomet nustatytume PPO normas atitinkančius importo mokesčius? Ar jau svarstytas klausimas dėl CO2 mokesčio įvedimo? Tai klausimai, kurie jau buvo svartyti Komisijoje ir Taryboje. Šiaip ar taip, turime daug dėmesio skirti tam, kad būtų atsižvelgta į aplinkos ir ekonomikos sričių aspektus. Nepriimu bet kokių pramonės atstovų „dejonių“ už gryną pinigą, tačiau turime atsižvelgti į teisėtus pramonės ir darbdavių interesus. Jūs sakėte, kad taip ir bus. Mes turėsime stebėti su teisėkūros sritimi susijusią šio klausimo pusę.

Pone pirmininke, ponios ir ponai iš Komisijos, mes turime siekti to paties, ko pasiekėme priimdami REACH reglamentą, t.y. suderinti aplinkos srities klausimus su pramonės ir darbdavių poreikiais, kad būtų patenkinti visų pusių interesai. REACH – tinkamas tokios veiklos pavyzdys. Didelį vaidmenį vaidino kolega G. Sacconi ir daugelis kitų, sudariusių galimybę tam, kad šis Parlamentas ir Komisija pasiektų minėtą tikslą. Mes turėtume vadovautis aplinkos srities tikslais, tačiau tik atsižvelgdami į ekonomikos klausimus, susijusius su siekiu sukurti Europoje „švarią“ pramonę ir „švarią“ ekonomiką.

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. Ponia pirmininke, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija pritaria šiam dokumentų rinkiniui. Mes manome, kad tai iki šiol pats svarbiausias darbas, kurį atliko J. Barroso vadovaujama Komisija. Klimato kaita – didžiausias iššūkis gyvybei žemėje, didžiausia mūsų vyriausybėms iškilusi problema ir daugiausia rūpesčių piliečiams keliantis klausimas. Esu dėkingas C. Davies ir L. Ek už jų darbą, nuveiktą mūsų frakcijoje ir sudariusį galimybę pateikti tvirtą ir greitą atsakymą.

Ypač svarbu, kad Komisija imtųsi atitinkamų veiksmų. Atskiros valstybės per dažnai pasitiki vien krizių valdymo sistema. Iki paskutinės akimirkos delsiama spręsti problemas, o kartais priemonės būna pavėluotos. Kalifornijos mokslininkai įspėjo apie klimato kaitą prieš 30 metų. Mes nebegalime užkirsti kelio šiam reiškiniui, tačiau mes galime tikėtis ir stengtis jį valdyti.

Jūsų pasiūlymai, pirmininke J. Barroso, rodo, kad pripažįstama ypatinga atitinkamų priemonių svarba. Dėl jų bus karštai ginčijamasi. Kai kurie sakys, kad tai turės įtakos pelnui, kiti sakys, kad sumažės darbo vietų. Mes jau girdėjome abiejų pusių patarimus. Be abejo, jūs karštai diskutavote Komisijoje. Mūsų frakcijos nuomone, pateikti pasiūlymai gali padidinti pelną ir paspartinti naujų darbo vietų kūrimą, be to, suteikti mūsų ekonomikai naujų perspektyvų. Šie pasiūlymai – esminė atsakingo mūsų planetos valdymo prielaida. Mes bendradarbiausime su jumis, kad kuo greičiau būtų sudarytas su jais susijęs susitarimas.

  Liam Aylward, UEN frakcijos vardu. (GA) Ponia pirmininke, praėjo šiek tiek laiko, kol mes įsitikinome šio dokumentų rinkinio nauda. Galbūt svajonė tampa tikrove. Galbūt bus apibrėžti su CO2 mažinimu ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu susiję uždaviniai.

Be abejo, valstybėms narėms tai bus didelis iššūkis. Nors faktiškai jos su tuo susiduria jau dabar. Teisės aktai suteiks pastovumo rinkai, ypač verslo ir mokslo rinkai, apibrėžtumo investuotojams ir skatins naudoti vėjo, saulės vandens energiją ir biodegalus. Apskritai, mes padėsime apsaugoti aplinką nuo klimato kaitos pasekmių.

Kalbėdamas apie biodegalus, Parlamentas toliau laikosi nuomonės, kad tai nepablogins problemų, susijusių su CO2 tarša. Užsibrėžtas galbūt per aukštas (10 proc.) tikslas. Mes turėsime užtikrinti, kad teisės aktuose būtų numatytos atitinkamos nuostatos maisto tiekimo ir maisto stokos valdymo nuostatų pakartotinio svarstymo. Valstybės narės turės lanksčiai atsižvelgti į atskirų valstybių padėties skirtumus.

Vis dėlto teisės aktai turi būti įgyvendinami. Pritariu Komisijos pasiūlymui dėl antrosios kartos biodegalų, tačiau jau dabar turėtume daugiau dėmesio skirti trečios kartos technologijų kūrimui.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos pirmininke, pone S. Dimas! Ar dar pamenate Balio konferenciją? Esu įsitikinusi, pone S. Dimas, kad pamenate. Tuomet Europos Sąjunga buvo tapusi tarptautinės kovos su klimato kaita, tarptautinio solidarumo ir tvarios plėtros simboliu. Tai buvo nuostabus jausmas. Aš dažnai jumis didžiavausi, pone S. Dimas. Aš netgi didžiavausi Vokietijos aplinkos ministru. Tuomet man dar kartą tapo aišku, kad Europos Sąjunga gali atgauti savo piliečių pasitikėjimą ir paramą, jei įgyvendintų tinkamą kovos su pasauline klimato kaita programą.

Vis dėlto, pone J. Barrosai, šį pasitikėjimą labai lengva prarasti, jei žodžiai smarkiai skirsis nuo darbų. Esu daug skaičiusi apie komisijoje vykusias diskusijas. Mano nuomone, jei tvirtai nesilaikysite savo pasiūlymų dėl taršos leidimų prekybos, sunaikinsite ypač svarbią priemonę. Manau, kad jei ir toliau bus skatinamos „švarios“ anglies technologijos, slapta propaguojama atominė energetika, daugiausia dėmesio skiriama biodegalams, o ne kitokiai transporto politikai, jei toliau bus vangiai sprendžiami našaus energijos naudojimo – prioritetų prioriteto, pone A. Piebalgai, – srities klausimai, nebus įmanoma įgyvendinti tinkamų kovos su klimato kaita priemonių.

(Plojimai)

Europos pramonės išpuoliai prieš pasiūlymus nepriimtini. Juk klimato kaitos problema kaip tik ir kilo dėl laisvos rinkos. Ne Kinija ir ne Indija švaistėsi ištekliais ir pagamino per daug CO2 teršalų. Tai buvome mes. Laisva rinka šios problemos neišspręs. Laisva rinka turi būti reguliuojama dėl klimato apsaugos. Tuomet, be abejo, turime nagrinėti ir klausimą dėl Europos pramonei susidarysiančios naštos ir atitinkamų apsaugos priemonių nuo jos. Mes tam pasiruošę. Manome, kad tik ambicingi pasiūlymai Europos lygiu padėtų išspręsti atitinkamus klausimus tarptautinėse derybose, įskaitant klausimą dėl išorės apsaugos priemonių. Mes neturime teisės vykti į Poznanę parengę silpnas priemones. Poznanėje ir Kopenhagoje mes turime vėl užimti lyderio poziciją. Džiaugiuosi, kad galėsiu glaudžiai bendradarbiauti su jumis, kolega S. Dimas.

(Plojimai)

  Roberto Musacchio, GUE/NGL frakcijos vardu. (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos sprendimas atvykti čia ir pristatyti savo pasiūlymą turi milžiniškos svarbos.

Vis dėlto dėl šios priežasties norėčiau pasakyti, kad man kyla abejonių dėl kai kurių šių pasiūlymų aspektų, kuriems aš negaliu pritarti. Kalbu apie, nepaisant ankstesnių būgštavimų, numatytą pernelyg didelę procentinę dalį biodegalams. Kalbu apie pavojų, kad kai kurie asmenys gali atominę energiją sutapatinti (nors tai netiesa) su „švariais“ atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Kalbu apie per didelį dėmesį anglies kaupimo, o ne kitoms, technologijoms. Galiausiai kalbu apie atsisakymą nustatyti ribines taršos normas labiausiai teršiančioms šalims arba sektoriams, pvz., geležies ir plieno pramonei.

Dėl to kyla pavojus, kad Europa gali prarasti pasitikėjimą (užuot jį sustiprinusi) ypač svarbiu laikotarpiu, panašiu į laikotarpį po Balio konferencijos. Balio konferencijoje buvo priimtos pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios sąlygas sudaryti Kioto protokolą pakeisiančiam susitarimui. Siekdami šio tikslo, turėsime parodyti tvirtą politinę valią ir tai, kad esame pajėgūs parengti sudėtingą ir nuoseklią sistemą.

Politinės valios, reikalingos įvairiems su klimato kaita ir globalizavimu susijusiems klausimams spręsti, sutelkimas – rimtas išbandymas Europai. Nuoseklumo principas turėtų būti taikomas įgyvendinant 20/20/20 uždavinį, apibrėžiantį siekį mažinti taršą, našiai naudoti energiją ir naudoti daugiau energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Dėl šios priežasties turime, prieš paleisdami Parlamentą ir rengdami naujus rinkimus, apibrėžti ir patvirtinti atitinkamų prioritetinių priemonių rinkinį. Be priemonių, susijusių su 20/20/20 uždaviniu, į šį rinkinį turėtų būti įtrauktos transporto priemonių ir oro transporto sritims skirtos priemonės, kurios, iš dalies pasinaudojant vertikalios politikos kryptimis, leistų įgyvendinti pažadus dėl bendro taršos sumažinimo. Šiuo atžvilgiu atsisakymą nustatyti ribines taršos normas geležies ir plieno pramonei būtų didelė klaida.

Mes taip pat turime atsižvelgti į visus susijusius šio sudėtingo klausimo aspektus, kad būtų sudarytos prielaidos tvirto susitarimo, kuris, atsižvelgiant į naujas globalizacijos sąlygas, būtų paremtas ne konkurencijos, o bendradarbiavimo ir technologijų perkėlimo principais.

Be to, ypač svarbu išnagrinėti naujas idėjas, pvz., A. Merkel pasiūlymą dėl taršos vienam gyventojui skaičiavimo. Turime pagalvoti apie derinamąsias priemones, pvz., skirtas Afrikos žemynui, kuriame tarša yra mažesnė, tačiau stipriau jaučiamos klimato kaitos pasekmės. Kaip tik remiantis padėties Afrikoje raidos kriterijais ir bus vertinamas Europos indėlis ir atitinkamos veiklos rezultatai.

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. (NL) Ponia pirmininke, tai svarbi diena aplinkos ir energetikos sričių politikai. Norėčiau padėkoti Europos Komisijai už tai, kad ji parengė čia pateiktą energetikos srities dokumentų rinkinį. Šis teisės aktų, kuriuos mes priėmėme praeitais metais, rinkinys paremtas mūsų sprendimais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šių pasiūlymų ypatybė yra tai, kad nebuvo atsižvelgta į interesų grupių, net atstovaujamų pačioje Komisijoje, nuomonę.

Šiomis dienomis visi esame girdėję šių pasiūlymų kritikos (ypač iš daug energijos naudojančios pramonės atstovų). Aišku, kad Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos direktyvos daliniai pakeitimai turėjo skaudžių pasekmių kai kuriems sektoriams. Vis dėlto manau, kad mes turime imtis priemonių jau dabar, kad ir kaip būtų sunku.

Su susidomėjimu atkreipiu dėmesį ir į Direktyvą dėl anglies kaupimo ir laikymo. Būtų nuostabu, jei atrastume dar daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, kad būtų užtikrinta, kad iki 2020 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 20 proc. visos jų naudojamos energijos. Turime kritiškai įvertinti tikslą (10 proc.) dėl biodegalų naudojimo. Šioje direktyvoje turi būti aiškiai apibrėžti tvarios plėtros kriterijai. Aplinkos komitetas bus atsakingas už daugelio šių pasiūlymų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad turėtų būti užtikrintas jo darbo našumas. Mes optimistiškai vertiname galimybes pasiekti galutinių rezultatų.

Ateinančiais mėnesiais mes išgirsime griežtos lobistų kritikos, tačiau sulauksime ir plačios paramos. Mes turime išlikti tvirti ir užtikrinti, kad teisės aktų nuostatos būtų paremtos atsakomybės ir teisingumo principais, tačiau jose daugiausia dėmesio būtų skirta aplinkos klausimams.

  Irena Belohorská (NI). (SK) Dėkoju, poniai pirmininkei, ponui J. Barrosui, Komisijos nariams S. Dimas ir A. Piebalgui už jų pateiktą pasiūlymą. Mano nuomone, tai ypač svarbus dalykas visiems mums ir Europos ateičiai.

Gruodį surengtoje Balio konferencijoje buvo padėti pamatai tarptautinio susitarimo su klimato kaita susijusioms problemoms spręsti. Balio veiklos planas, Balio gairių planas ir prisitaikymo fondas – prioritetinės sritys, kuriose Europos Sąjunga turėtų užimti vadovaujančią poziciją. Juk turime pripažinti, kad mes tam tikru laipsniu atsakingi už dabartinę klimato kaitą.

Logiška, kad skirsis išsivysčiusių ir besivystančių šalių uždaviniai. Kinijai ir Indijai turėtų būti teikiamos specifinės kompensacijos už šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą. Vis dėlto bijau, kad nors JAV rimtai vertina šį klausimą, mūsų pastangos bus bergždžios.

Balio konferencija nėra Kioto protokolo tęsinys. Vis dėlto tikėkimės, kad ji taps stimulu atitinkamiems klausimams spręsti. Ypač, pone J. Barrosai, pritariu antram kertiniam principui, apibrėžiančiam veiklos sąžiningumą ir pripažįstančiam skirtingas faktines valstybių narių galimybes ir jų pajėgumą investuoti.

  Karl-Heinz Florenz (PPE-DE). (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos pirmininke! Jūs žinote, kad man labai rūpi ekonomikos, aplinkos ir bendros politikos sričių klausimai. Šiandien jūs šiek tiek patobulinote A. Merkel ir valstybių ir vyriausybių vadovų sukurtą viziją. Praeitą pavasarį sukurta vizija buvo ypač tinkama. Ji atsirado pačiu laiku. Dabar ji turi tapti veiksminga, tačiau jūs nepasinaudojote visomis galimybėmis. Šiandien girdėjau nedaug statistinių duomenų. Jie turėjo būti paskelbti, nes šią problemą turime spręsti kartu su suinteresuotosiomis šalimis, o ne nepaisydami jų interesų. Programos, kurias jūs pateikėte per pastarąsias keturiolika dienų, ir šios dienos programa smarkiai pakeis Europos ekonominę arba pramonės politiką. Kaip tik dėl to, mano nuomone, mums reikia dar daugiau remiančių pečių, t.y. neturėtume pasikliauti vien didžiaisiais ramsčiais.

Aš, ponas S. Dimas, esu šiek tiek nusivylęs, kad politika, susijusi su atliekų tvarkymu ir ypač su atliekų šalinimu, šiame pasiūlyme nevaidina jokio vaidmens. Galėtume sumažinti CO2 taršą Europoje milijonais tonų ir tuo padėti pasaulio mastu veiklą vykdančiai didžiajai pramonei, jei būtume pakankamai ryžtingi. Per paskutinius dvejus metus visi supratome, kad problemos susijusios ne tik su klimato kaita. Ateityje kils išteklių problema. Mūsų vaikai užduos mums piktus klausimus, ponai Komisijos nary ir pirmininke, jei mes nepakankamai ryžtingai spręsime kylančias problemas.

Aišku, įmonių ir aplinkosaugos organizacijų atžvilgiu turime laikytis sąžiningumo principo. Aš tvirtai pritariu ir anksčiau jūsų minėtiems penkiems pagrindiniams prioritetams. Mes negalime tikėtis, kad užmovus tarpvalstybiniu lygmeniu veikiančioms įmonėms švininius batus jos įveiktų savo konkurentus. Tai neįmanoma. Šiuo atveju turėtume aiškiai apsispręsti ir imtis darbo iš peties arba nė nepradėti, kaip sako mano tautiečiai.

Reikėtų pabrėžti, kad žinomesnės ir patikimesnės sistemos už ETS nėra. Mes turime mokytis iš savo klaidų, tačiau neturime atsipalaiduoti. Niekam nebus naudinga, jei būsime per daug dosnūs. Veikla turi būti ryžtinga ir sąžininga. Tuomet eisiu su jumis išvien.

Europos Sąjunga neturėtų per daug nuogąstauti dėl klimato kaitos temos. Mes turėtume ja pasinaudoti kaip proga aplinkos ir pramonės problemoms spręsti, ypač kaip proga gyvenimo sąlygoms ateinančioms kartoms užtikrinti.

(Plojimai)

  Guido Sacconi (PSE). (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau pabrėžti, koks svarbus buvo jūsų, ponas pirmininke, sprendimas atvykti čia ir iškart pranešti mums apie priimtą dokumentų rinkinį, kuris buvo parengtas ypač kruopščiai (galima būtų net pasakyti – „padarytas pagal užsakymą“). Neužmirškime, kad šis dokumentų rinkinys suderintas su gruodį priimtu sprendimu. Turiu omeny pasiūlymą dėl reglamento dėl transporto priemonių, kuris tam tikra prasme yra šio dokumentų rinkinio dalis.

Aš nenagrinėsiu šio dokumentų rinkinio turinio, nes turiu blogą įprotį vertinti dokumentus tik tada, kai esu su jais susipažinęs ir įvertinęs bei išnagrinėjęs visas jų smulkmenas. Pabandysime nustatyti, ar jums pavyko tinkamai išlaikyti pusiausvyrą, ar reikalingos tikslinamosios arba tobulinamosios priemonės. Apskritai, man atrodo, kad pasiūlymų rinkinys atitinka Parlamento ir Tarybos neseniai pasiūlytus principus ir tikslus.

Aš vis dėlto iškelčiau politinio pobūdžio klausimą, apie kurį jau kalbėjo R. Musacchio ir kuris svarbus mums visiems. Aš pritariu jo verdiktui dėl Balio konferencijos. Galbūt nepavyko įgyvendinti visų užsibrėžtų tikslų, tačiau tai buvo didelė politinė pergalė. Tik prieš tris mėnesius niekas nebūtų statęs už tai nė cento. ES patvirtino, kad ji yra vadovaujanti pasaulio jėga. Dėl to padidėjo jai skirti įpareigojimai. Padidėjus įpareigojimams negalime vykti į Poznanę ir po to į Kopenhagą tuščiomis. Mes turime pateikti faktų.

Jūs atlikote savo užduotį ir parengėte dokumentų rinkinį. Dabar savo darbą turi atlikti įstatymų leidėjai (Parlamentas ir Taryba) ir pagal jį parengti privalomus standartus. Tai nebus lengva, nes turime mažai laiko. Baigiasi šio Parlamento kadencija. Tuo tarpu numatyta, kad CO2 tarša, prieš pradėdama kristi, „viršūnę“ pasieks 2015 m. Mes jau pasiekėme aukščiausią ribą.

Dėl to turėtų būti sudarytas neoficialus susitarimas, susijęs su konkrečiomis darbo procedūromis, kad būtų užtikrinta, jog didžioji paketo dalis būtų panaudota dar prieš kadencijos pabaigą. Kitu atveju, į derybas dėl su Balio konferencija susijusių paskesnių priemonių vyksime tuščiomis. Dėl to svarbus vaidmuo tenka Parlamentui, kuris turėtų imtis priemonių galimiems konfliktams dėl kompetencijos pasidalijimo išvengti, kurie būtų bereikalinga laiko gaišatis. Svarbus vaidmuo taip pat tenka Tarybai, kuri, kaip tai įvyko kitais atvejais, galėtų prasidėjus pirminei veiklai pradėti neoficialiai su mumis bendradarbiauti. Be to, svarbus vaidmuo teks ir jums, nes akivaizdu, kad turite klausimų, kuriuos reikėtų išnagrinėti. Atsižvelgiant į kitus dokumentų rinkinius, kuriuos rengiant dalyvavau ir aš, būtų gerai, kad šiuo atveju Komisija galėtų sutelkti jungtinį „frontą“ prieš likusį pasaulį.

  Lena Ek (ALDE). Ponia pirmininke, pagaliau nuo tikslų perėjome prie priemonių! Pritariu, kad išmintingai valdydami šią sritį galime sukurti visoms pusėms naudingą padėti, t.y. sukurti geresnę aplinką, geresnes galimybes mūsų vaikams ir daugiau darbo vietų Europoje. Vis dėlto atitinkamos priemonės turi būti suderintos su įvairiomis politikos sritimis, pvz., mokslo tyrimų politika, pagalbos vystymuisi sritimi, bendra žemės ūkio politika, energetikos politika ir t.t. Pirmas šio pobūdžio išbandymas – pavasario aukščiausio lygio susitikimas Lisabonos darbotvarkės klausimui spręsti.

Ar Taryba kovo mėn. įvyksiančio posėdžio metu į Lisabonos darbotvarkę įtrauks energetikos ir klimato sritims skirtą dokumentų paketą? Tai bus pirmas didelis išbandymas. Bus dar ir kitas išbandymas. Mums liko tik 13 mėnesių priimti sprendimams ypač svarbiu (galbūt netgi svarbiausiu) klausimu, susijusiu su Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos įgaliojimais. Trylika mėnesių, per kuriuos reikia parengti Europos poziciją prieš Europos rinkimus ir prieš ypač svarbią Kopenhagos konferenciją, kuri bus surengta 2009 m. gruodžio mėn.

Visi žinome, kad tai ypač svarbu, visi žinome, kad privalome tai padaryti ir kad nuo visų mūsų priklauso, ar sugebėsime parengti sprendimą balandžio mėn., kad neatsitiktų taip, kaip senoje danų pasakoje, ir karalius į Kopenhagą nenuvyktų nuogas!

Mes taip pat turime spręsti energijos stygiaus problemą. Tam dar vis dedama nepakankamai pastangų. Reikia, kad būtų patobulintos technologijų neutralumo ir miškininkystės sritis reglamentuojančios nuostatos. Manau, kad tai Parlamentas (kaip visuomet) atliks skaidriai ir atvirai.

Be to, visi esame įpareigoti įgyvendinti principą nuo tikslų prie priemonių, todėl ALDE frakcija parems jus, kai reikės priimti sprendimą, kuris duotų daug naudos rinkėjams. Pagaliau!

  Alessandro Foglietta (UEN). (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Komisija, priimdama energetikos ir klimato kaitos sričių dokumentų paketą, pakeitė įvykių tėkmę iškart dviem kryptimis (deja, mes apie tai žinome nedaug): ji užtikrino Kioto įsipareigojimų tęstinumą ir pagerino nuostatas dėl energijos derinio ir jos tiekimo Europoje. Ypač pritariame įsipareigojimams skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, taikyti lankstesnę valstybės paramos aplinkosaugos sričiai teikimo sistemą ir ieškoti „švarios“ energijos šaltinių bei kurti atitinkamas taršą mažinančias technologijas.

Vis dėlto pakete yra iki galo neišspręstų klausimų, susijusių su mūsų įmonių konkurencingumu. Ponas J. Barrosas asmeniškai apskaičiavo, kad mokesčių našta sieks 60 mlrd. eurų. Mes turėsime įvertinti su šia našta susijusias pasekmes. Planas, kuriame numatyta aukciono kvotų sistema (tona CO2 kainuotų maždaug 39 eurus), taip pat apimsianti transporto ir statybų sektorius, kelia susirūpinimą pramonei. Ji, matyt, turės pasekmių galutiniam vartotojui. Atsižvelgdamos į rūškanas prognozes, Komisija ir ypač valstybės narės turės imtis visų įmanomų priemonių, kurios sudarytų galimybę sumažinti ekonominį ir socialinį minėtų priemonių poveikį.

Norėčiau pabrėžti, kad Europos, kaip pasaulio lyderės, vaidmuo kovoje su klimato kaita – neginčijamas dalykas. Mes turime atsiminti, kad dauguma tarptautinio lygmens mūsų konkurentų iš ypatingos svarbos ekonomikos sektorių laikosi priešingos nuomonės. Apibendrindamas norėčiau pritarti pirmininko J. Barroso žodžiams, kad mes turime sunkiai dirbti, kad galėtume tinkamai apibrėžti įsipareigojimus ir numatyti pasekmes ir taip suteikti mums pasiūlytam paketui didesnį svorį.

Paketas nebūtinai turi būti vientisas, tačiau ji turi remtis sąžiningumo principu.

  Claude Turmes (Verts/ALE). Ponia pirmininke, šis Parlamentas yra parengęs viziją dėl 21 skirtingos atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo technologijos, skirtos 21 amžiui. Komisijos šiandien pateiktas pasiūlymas suteikia galimybę žengti pirmą žingsnį (tikslas: 20 proc. iki 2020 m.) Europos, kurioje šio amžiaus pabaigoje bus naudojami tik atsinaujinantys energijos šaltiniai, link.

Tai susiję su milijonais darbo vietų Europoje; vadovaujančiu vaidmeniu, susijusiu su technologijų sritimi; CO2 taršos mažinimu; mažesne priklausomybe nuo dujų ir naftos importo; didesne konkurencija energetikos rinkoje, kurią kol kas valdo „laiminga“ mažuma. Dėl šios priežasties dėkoju ponui A. Piebalgui už tai, kad jis atlaikė elektros energijos srities lobistų spaudimą ir išsaugojo užtikrintos kainos sistemas, nes kaip tik šios sistemos sudarys galimybę MVĮ investuoti į šią rinką. Tikslas dėl 10 proc. biodegalų naudojimo buvo apibrėžtas spaudžiant automobilių gamintojams ir cukraus pramonei. Jums neužteko drąsos jo atsisakyti. Mes turėsime pakankamai drąsos.

Be to, norėčiau užduoti konkretų klausimą Komisijai. Mes, Žalieji, pritariame tam, kad Europos ekonomika būtų apsaugota nuo su aplinkosauga susijusio dempingo, tačiau, pone J. Barrosai, yra prieštaravimas jūsų pareiškime. Jei sunaudojanti daug energijos Europos pramonė gaus taršos leidimus visiškai dykai, kaip jūs pateisinsite dalyką, kad Kinijos plieno gamybos įmonė turės mokėti importo mokestį? Jei mūsų pramonė nebeturės įsipareigojimų, PPO jokiu būdu nepritars sistemai, pagal kurią importuotojai į mūsų rinkas turės mokėti atitinkamą mokestį. Tai iš pagrindų prieštarauja jūsų pareiškimui. Jūs turite pateikti šio klausimo išaiškinimą, nes kitu atveju jūs tik apgaudinėjate žmones.

  Esko Seppänen (GUE/NGL). (FI) Ponia pirmininke, Komisijos nariai, aš pritariu kalbėtojams, dėkojusiems Komisijai už gerus ketinimus. Vis dėlto mes turime suvokti, kad svarbiausia darbo dalis – smulkmenos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos diegimas taršos leidimo kainą ES didmeninėje elektros energijos rinkoje priartins prie branduolinės ir hidroelektrinių, kurių gamybai nereikalingi taršos leidimai, energijos kainos. Taršos leidimų pardavimas aukcionuose nepadarys neigiamos įtakos šiam netikėtai gautam pelnui ir faktiškai ilgainiui padidins tų elektros energijos bendrovių papildomus pernelyg didelius pelnus.

Prekyba išmetamųjų teršalų leidimais palanki branduolinės energetikos plėtotei. Tikėkimės, kad Komisija palaiko A. Piebalgo nuomonę, kad branduolinė energija nėra atsinaujinančios energijos rūšis.

Šiuo metu neįmanoma pasakyti, ar pateiktas paketas gerai subalansuotas tarp valstybių narių. Dėl reikalavimo, kad iš atsinaujinančių šaltinių gaminamos energijos dalis ES būtų padidinta iki vidutiniškai 20 proc. visos ES suvartojamos energijos, nedidelės šalys, kuriose šis rodiklis jau pasiektas, ir didelės šalys, kuriose atsinaujinančios energijos dalis sudaro 2–6 proc., gali atsidurti nelygioje padėtyje.

  Graham Booth (IND/DEM). Ponia pirmininke, dabar, netikėtai iškilus klimato kaitos klausimui, klimato kaita paprastai apibūdinama kaip „pasaulinis atšilimas“. Ar tai daroma sąmoningai? Vienintelis pasiūlytas sprendimas yra drastiškai sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, nes tvirtinama, kad sumažinus išmetalų kiekį 30 proc. iki 2020 m., vidutinė žemės temperatūra sumažėtų 2°C.

Toks tvirtinimas yra tikrai stebinantis, jeigu neatsižvelgiama į nuorodas dėl būsimo Saulės poveikio šiuo periodu, tačiau tarkime, kad vadinamieji „mokesčių mokėtojų finansuojami“ ekspertai yra teisūs. Klimato kaita yra tada, kai klimatas kinta visą laiką. Taigi kas būtų, jei Žemės klimatas užuot šilęs, imtų šalti? Ar būtų pasiūlyta mums išmesti žymiai daugiau anglies dvideginio, kad būtų kompensuotas atšalimas? Žinoma, ne. Ekspertams yra taip įsitvirtinusi jų dabartinė „pasaulinio atšilimo“ prognozė, kad jie net nesvarsto atšalimo galimybės, tačiau, deja, atrodo, būtent tai ir vyksta.

Nuo 1998 m. per paskutinius devynerius metus žemės pasaulinė temperatūra išliko tokia pati. Pastarąjį dešimtmetį pasaulis nešilo. Tai nėra požiūris ar skeptiko klaida, o stebėjimais pagrįstas faktas. Mokslinis faktas yra ir tai, kad žymiai daugiau žmonių miršta dėl to, kad yra per šalta, nei dėl to, kad yra per karšta.

Taigi, reziumuojant, jei pasaulinis atšilimas buvo tik trumpalaikis pokytis ir mes dabar nepaliaujamai krypstame būsimo ledynmečio link, bet kokio išmetamo CO2 kiekio mažinimas turės priešingų tiems, kurių buvo siekiama, padarinių. Per milijardus žemės gyvavimo metų padaryti trumpą pertraukėlę, skirtą faktams patikrinti, būtų tikrai ne per didelis prašymas.

  Jana Bobošíková (NI). (CS) Ponios ir ponai, aš esu susirūpinusi, kad tikslas per ateinančius 12 metų Europoje penktadaliu sumažinti išmetamą CO2 kiekį yra nepasiekiama svajonė. Nuo 1990 m. nepavyko sumažinti išmetamo kiekio net 5 proc., dėl kurių buvo sutarta Kioto protokole.

Nusiimkime populistinius akinius ir atsigręžkime į realybę, apibūdinamą mokslininkų ir išgyvenamą piliečių. Biodegalai neišsprendžia energetikos problemų. Priešingai, biodegalai yra maisto kainų augimo priežastis, dėl jų kyla vandens atsargų problemų, o dėl su jų gamyba susijusio miškų naikinimo – didėja taip nemėgstamo CO2 koncentracija. Paprasčiausiai biodegalai yra žingsnis klaidinga kryptimi.

Ponios ir ponai, mano įsitikinimu, mes turėtume daugiau dėmesio skirti branduolinei energetikai ir išsivaduoti nuo branduolinių reaktorių baimės. Tai jau pradėjo daryti protingos vyriausybės, pvz., Suomijos ar Didžiosios Britanijos. Moksliniai duomenys rodo, kad branduolinės energijos gamyba nesusijusi su CO2 išmetimu ir iki minimumo sumažina tolesnę klimato kaitą. Kartu branduolinė energija yra pigi, patikima, saugi ir mažina šalių priklausomybę nuo iškastinio kuro, tiekiamo iš nestabilių regionų.

Siekdami veikti Europos Sąjungos piliečių labui, turėtume investuoti būtent į branduolinių mokslinių tyrimų, plėtros ir švietimo sritį.

  Gunnar Hökmark (PPE-DE). Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisiją ir jos pirmininką su pasiūlymo pristatymu ir išreikšti savo pritarimą. Aš esu iš šalies, kurioje mes įrodėme, kad šie tikslai yra pasiekiami. Nors mes ir neturime daug saulės, bet šiuos tikslus pasiekti įmanoma. Ir dabar mes, kaip jau šiandien buvo pasakyta, bendrus tikslus paverčiame konkrečiais veiksmais ir priemonėmis, ir tai yra gerai.

Noriu pabrėžti tris dalykus. Pirma, konkurencingumui būtinas tvarumas – tačiau ir tvarumui būtinas konkurencingumas. Jei mes siekiame ateityje būti tvaria ekonomika, mums reikalingi konkurencingi energijos šaltiniai, ir tai taikytina taip pat ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Mums reikalinga įvairių atsinaujinančių energijos šaltinių konkurencija, o ne reguliuojama ekonomika, kai įvairiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams skiriamos dotacijos. Mums reikalinga sąžininga ir atvira konkurencija, nes mes norime, kad būtų vystoma antrosios ir trečiosios kartos atsinaujinanti energija, kurią galėtume tinkamai panaudoti.

Antrasis klausimas yra tai, kad dideli įpareigojimai tam tikroms valstybėms neturi reikšti mažesnės kitų šalių atsakomybės. Turiu pasakyti, kad šiuo klausimu jaučiuosi šiek tiek nepatogiai, nes galbūt kai kurios šalys atsiperka kiek per lengvai. Tai reikia pabrėžti, nes visi turime dėti šias pastangas.

Trečia, kalbame apie atsinaujinančią energiją, tačiau norėčiau pabrėžti branduolinės energijos svarbą, ne dėl to, kad laikau branduolinę energiją viena iš atsinaujinančios energijos rūšių, bet dėl to, kad, mano nuomone, jei ketiname teikti pirmenybę atsinaujinančioms energijos rūšims ir jas visiškai panaudoti, neturime atsidurti padėtyje, kai palaipsnis branduolinės energijos vartojimo nutraukimas „nubrauks“ laimėjimus, kurių mes galime pasiekti kovodami su anglies dvideginio išmetimu. Mums reikalinga ir atsinaujinanti, ir branduolinė energija. Šios sritys turi būti susietos tarpusavyje.

Šiais trim klausimais ir norėjau šiandien pasisakyti. Aš džiaugiuosi pasiūlymu ir jo pristatymu ir linkiu mums visiems sėkmės.

  Reino Paasilinna (PSE). (FI) Ponia pirmininke, pone Barrosai, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas yra ne tik su išlaidomis susijęs klausimas, bet ir procesas, kurio metu kuriamos darbo vietos, diegiamos naujovės ir didinami konkurenciniai gebėjimai. Tai faktas. Nepaisant to, Komisija nepakankamai atsižvelgė į užimtumo klausimą, ir tai yra pagrindinė problema. Kokia nauda būtų, jei daug energijos suvartojanti pramonė ir aplinkos neteršianti pramonė persikeltų į šalis, kuriose netaikomi taršos apribojimai? Mes turime patraukti į savo pusę daugiau pramoninių šalių, ir jūsų pareiga yra tuo pasirūpinti.

Hökmark teisingai pasakė, kad ir tolimųjų ryšių sektoriuje, ir prekybos taršos leidimais atveju šalys, pasiekusios numatytą lygį, buvo nubaustos. Kartu žiūrime pro pirštus į tas šalis, kurioms negali būti sutrukdyta laiku pasiekti tikslų arba priimti kokių nors bendrų sprendimų. Tokiu būdu negalima jokia nuolatinė pažanga. Komisija neatsižvelgė į pradinę šalių padėtį, suvartojamą energijos kiekį ir ekonomikos efektyvumą, ,,nulinio“ išmetimo principo vaidmenį ir kt. Visa tai yra svarbūs veiksniai.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad buvo pasiekta ekonominė nauda diegiant inovacijas, tačiau to nesimato valstybių narių arba Komisijos biudžetuose. Tai tikrai turi būti parodyta kaip priemonė, kuri padėtų išspręsti šią situaciją.

  Chris Davies (ALDE). Ponia pirmininke, niekas nėra pasakęs, kad bus paprasta pasitikti iššūkį, susijusį su pasauliniu atšilimu, tačiau džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga ėmėsi iniciatyvos bandydama paversti siekius realiomis politikos kryptimis. Beveik atsainiai buvo švaistomasi skaičiais (kelis kartus po 20 iki 2020-ųjų), ir šiuos skaičius įsivaizduoti yra nesudėtinga, tačiau sunkioji dalis – pasiekti dabar nustatytus tikslus.

Pavyzdžiui, aš aiškiai suvokiu, kad mano šalyje, Jungtinėje Karalystėje, rengiamasi iš esmės keisti kryptį ir imtis drastiškų permainų, kad būtų pasiekti šie tikslai. Manau, kad ši nauja politikos kryptis smarkiai vėluoja, ir suprantu, kad mūsų laukia sunkumai ir susidūrimas su tikrove.

Aš bijau dviejų svarbių dalykų. Pirmiausia – kad vyriausybės prisiims įsipareigojimus, bet joms nepavyks jų įvykdyti, taigi aš noriu žinoti, kaip mes ruošiamės suformuoti tam tikrus tarpinius tikslus, atitinkamą sankcijų struktūrą, kad būtų užtikrinta, jog pasižadėjimai viską apsvarsčius būtų įvykdyti.

Antrasis dalykas, kurio bijau, yra tai, kad stengdamiesi įvykdyti įsipareigojimus, padarysime žalos. Didžiausią susirūpinimą man kelia biodegalai. Aš išklausiau Komisijos nario energetikos klausimais paaiškinimus, bet idėja, kad mes galėtume rizikuoti naikinti tropinius miškus ir didinti pasaulines maisto kainas, kad būtų teikiamos lengvatos mūsų mašinų gamintojams, atvirai kalbant, kelia pasibjaurėjimą, ir mes turime būti iš tikrųjų labai apdairūs tokių tvarumo kriterijų atžvilgiu. Aš susirūpinusi dėl mūsų pačių biudžeto krypties. Mes remiame programas, kurios skatina CO2 išmetimą, ir man atrodo, kad mes einame lenktynių patys su savimi.

Daugeliu šių klausimų turi būti priimti tinkami sprendimai, ir aš žinau, kad mes dirbame kartu siekdami bendro tikslo. Šis priemonių paketas rems naujovių diegimą, skatins investicijas ir sukurs milijonus darbo vietų. Mes turime tai laikyti ne grėsme, bet galimybe mums visiems.

  Guntars Krasts (UEN). (LV) Ačiū, ponia pirmininke. Norėčiau išreikšti dėkingumą Komisijai, pradėjusiai diskusijas šiuo svarbiu klausimu. Net jeigu išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir atsinaujinančios energijos didinimo įtraukimas į vieną dokumentą formaliai yra logiškas, manau, kad tai dirbtinai padidins politinį spaudimą dėl kiekvieno uždavinio ir sumažins diskusijų aiškumą. Todėl noriu kalbėti tik atsinaujinančių išteklių klausimu. Šiuo metu Europos Sąjungoje nemažai šalių yra pasiekusios teigiamų šios srities rezultatų. Nacionalinės vyriausybės turi spręsti iššūkius, susijusius su tiekimo patikimumu, ekonominiu konkurencingumu ir klimato apsauga. Šiuo metu ypač svarbus energijos tiekimo patikimumas, nes dėl naftos ir dujų kainų svyravimo ir naftos ir dujų tiekimo patikimumo šis klausimas tebelieka ypač jautrius. Nėra pagrindo manyti, kad ES valstybės narės to nežino. Nors bendrų ES tikslų dėl atsinaujinančios energijos dalies didinimo nustatymas yra sveikintinas, nemanau, kad mes šiuo metu turėtume imtis jų įvedimo valstybių narių lygiu. Tai turėtų būti daroma įvertinus konkrečią valstybių narių ir vyriausybių padėtį, atsižvelgiant ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius bei kultūrinius veiksnius. Ypač ironiška, kad valstybėms, jau daug pasiekusioms šioje srityje, skiriami papildomi ambicingi uždaviniai. Aš nenoriu nuvertinti Europos institucijų vaidmens, nes jis gali būti labai vertingas, pvz., liberalizuojant dujų ir elektros energijos rinkas, bet atsinaujinančios energijos gamyba turėtų išlikti nacionaliniu klausimu, nes aiškiai suvokiama, kad nuo valstybių narių priklauso daugumos šių klausimų sprendimas.

  Andreas Mölzer (NI). (DE) Ponia pirmininke, kol kylančios ekonomikos šalys, kurioms reikalinga energija, ir energiją švaistančios pramoninės valstybės neatkreips daugiau dėmesio į aplinkosaugos klausimus, nepakas visų ES pastangų ištaisyti šių šalių padarytą žalą. Mano supratimu, taip pat abejotina prekybos taršos leidimais ir ja maskuojamos vystymosi pagalbos sėkmė, nes tuo išmetamų teršalų kiekis bus ne sumažintas, o geriausiu atveju perskirstytas. Iki šiol vien tik Austrija pardavė leidimų už 280 mln. eurų, o jos metinės investicijos į atsinaujinančią energiją siekia tik 20 mln. eurų. Todėl manau, kad užuot nurodžius energetikos politikos interesus kaip Turkijos stojimo į ES pretekstą būtų prasmingiau pergalvoti ES ir Rusijos santykius. ES turi pagaliau įgyvendinti savo energetikos darbotvarkės uždavinius, visų pirma taikyti seniai reikalingas aplinką tausojančias transporto ir energetikos technologijas, nutraukti vandens švaistymą, panaikinti paramą tarpvalstybinėms pervežimo operacijoms Europoje ir didinti spaudimą pagrindinėms klimato kaitą skatinančioms jėgoms.

  Giles Chichester (PPE-DE). Ponia pirmininke, iš esmės aš palankiai vertinu paketą, tačiau mes turime pripažinti, kad atsinaujinančios energijos rūšys ir su vartojimo efektyvumu susiję laimėjimai yra ES vidaus vertybė, duodanti mums naudos kaip mažai anglies išmetančiai ekonomikai ir užtikrinanti tiekimo patikimumą. Be to, mes turime suvokti, kad atsinaujinančios energijos rūšys nėra nemokami priešpiečiai, kaip kad mano kai kurie žmonės, nes jų gamyba taip pat susijusi su išlaidomis, apimančiomis finansinius, aplinkosaugos ir nelankstumo veiksnius. Aš pritariu pirmininko Barroso nusistatymui, kad mes pasieksime savo tikslų nepadarydami žalos pasauliniam konkurencingumui ir neperkeldami darbo vietų ir įmonių. Kalbėdami apie tikslus, turime atsiriboti nuo praeities, t.y. netaikyti priemonių, dėl kurių ES tikslų vykdymo statistiniai duomenys buvo ypač liūdni. Mes galime tik susitarti dėl privalomų tikslų, jei jie yra pasiekiami.

Aš pritariu rinkos mechanizmų metodui, pvz., prekybos taršos leidimais sistemai, tačiau tikiuosi, kad galima pagerinti metodiką ir užtikrinti geresnį jų veikimą siekiant mūsų tikslų.

Galiausiai leiskite man pasiūlyti priešintis pagundai pasirinkti tik konkrečias technologijas, nepasiduoti tam, kad mus užvaldytų idėja apie atsinaujinančias energijos rūšis kaip vienintelį tikrą sprendimą, kai svarbiausias klausimas – radikalaus išmetamų teršalų kiekio sumažinimo tikslas. Todėl mes turime panaudoti visas galimas priemones ir neatmesti nei vienos alternatyvos.

  Britta Thomsen (PSE). (DA) Ponia pirmininke, Komisijos primininke, labai džiaugiuosi, kad mums dabar pateiktas teisės aktų paketas, nes tai, žinoma, yra pagrindas, kuris sudarys mums sąlygas siekti mūsų tikslų ir įrodyti, kad ES gali nuveikti daugiau, nei tik apie tai kalbėti. Mes galime juos iš tikrųjų įvykdyti! Kaip Parlamento pranešėja dėl paketo aš pabrėžiau, kad pagrindinis vaidmuo tenka nacionaliniams veiksmų planams. Šiuose veiksmų planuose turėtų būti nustatyti tarpiniai tikslai, ir aš džiaugiuosi, kad Komisija jau įtraukė tai į savo pasiūlymą. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad pradėtume veikti jau dabar, nes kitu atveju mums gali pritrūkti laiko. Be to, Parlamentas pabrėžė, kad būtina iniciatyva visuose trijuose sektoriuose – elektros energijos, šildymo ir vėsinimo bei transporto – ir aš džiaugiuosi matydama, kad Komisija ketina pareikalauti, kad valstybės narės nustatytų sektorių tikslus. Vis dėlto aš mieliau matyčiau, kad svarstant energijos kainas, maisto kainas ir pasitelkiant vietos pajėgumus svarbesnis vaidmuo būtų skiriamas socialiniam aspektui, bet tai yra tam tikros sritys, dėl kurių dar bus tęsiamas darbas Parlamente. Norėčiau pasveikinti Komisiją su gerais šiandienos darbo rezultatais.

  Vittorio Prodi (ALDE). (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju už šio pasiūlymų dėl energetikos ir klimato kaitos paketo pristatymą. Aš visiškai pritariu jame nustatytiems prioritetams.

Vis dėl to manau, kad Direktyvoje, skirtoje atsinaujinantiems energijos šaltiniams skatinti, nepakankamai akcentuojama, kad būtina skatinti technologijas, kurias naudojant biomasė būtų verčiama dujomis. Tokių technologijų pritaikymas gali būti labai įvairius, ypač dėl jų bendro efektyvumo lyginant su įprasto deginimo sistemomis.

Kitas klausimas, kurį norėčiau paminėti, susijęs su direktyva dėl anglies dvideginio saugojimo. Finansinė parama, atrodo, numatyta pirmiausia ir daugiausia anglių ir naftos sektoriams. Su tokiu sprendimu sutikti negaliu, nes yra kitų anglies dvideginio kaupimo, susijusio su energijos gamyba, galimybių, pvz., mikrodumblių naudojimas vandenyje.

Paskutinė pastaba: jei mums tikrai reikia naudoti anglį, bent jau skatinkime diegti švaresnio ir efektyvesnio anglies vertimo dujomis technologijas. Be abejo, aš pasilieku teisę išnagrinėti galutinius dokumentus.

  Bogdan Pęk (UEN). (PL) Ponia pirmininke, mano pastabos skiriamos tiesiogiai Komisijos nariui S. Dimas, kurį noriu apkaltinti mažų mažiausiai nekompetencija. Aš turiu Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui nusiųstą atvirą laišką, kurį pasirašė 100 žymių pasaulio mokslininkų. Aš pageidaučiau, kad Komisijos narys atidžiai išnagrinėtų paskutiniąją šio laiško pastraipą, o dabar noriu pacituoti: „bandymai užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai galų gale yra beprasmiški ir tėra visiškai neteisingas lėšų, kurios geriau būtų skiriamos tikroms ir neatidėliotinoms žmonijos problemoms spręsti, paskirstymas“.

Ponios ir ponai, nėra mokslinio pagrindo, kuris leistų mums tikėti, kad galėtume daryti įtaką klimato pokyčių ciklui, kuris yra susijęs su Saulės aktyvumo kaita. Remdamiesi ledo mėginių tyrimais, mokslininkai nustatė, kad šis ciklas tęsiasi dešimtis tūkstančių metų. Skirti milijardus eurų, kad būtų sustabdyta klimato kaita, reikštų išpuolį prieš žmonių civilizaciją ir sveiką protą. Taigi aš kaltinu jus nekompetencija ir...

(Pirmininkė nutraukia kalbėtoją)

  Péter Olajos (PPE-DE). (HU) Ponia primininke ir Komisijos nariai, dėkoju jums. Aš palankiai vertinu Komisijos pastangas, susijusias su tarptautiniu bendradarbiavimu ir rengiant vidaus teisės aktus. Šiuo atžvilgiu Komisija visada gali tikėtis Parlamento paramos. Malonu matyti, kad Europa trečiojoje pramoninėje revoliucijoje imasi vadovaujančio vaidmens. Esu įsitikinęs, kad tolesnis technologinių naujovių diegimas padės sudaryti sąlygas besivystančioms šalims jų teisėtiems poreikiams tenkinti ir taršai, kurią sukėlė mūsų pačių ekonomikos augimas, sumažinti.

Tačiau didžiausia grėsmė Europos Sąjungoje yra abejinga ir vangi kai kurių valstybių narių laikysena, kuri kelia pavojų šių ambicingų planų įgyvendinimui. Dėl to kalta ir Komisija, kuri neretai žiūri pro pirštus į tai, kad valstybės narės nesilaiko bendros politikos. Leiskite pateikti asmeninį pavyzdį: kol Vengrija buvo šalis kandidatė, siekianti narystės ES, Komisija privertė mus sutikti su visomis iki vienos teisės aktų nuostatomis, tačiau dabar, kai mes esame valstybė narė, kontrolės nebeliko. Tai – ne teisingumas, tai – oportunizmas.

Jūs kalbate apie mažai energijos naudojančius namus: prabėgo dveji metai, o Vengrija dar neįdiegė Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo sertifikavimo reikalavimų. Atrodo, Komisija to nereikalauja. Vengrija išleidžia tik dalį pinigų, gaunamų iš ES energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo priemonėms. Komisija neverčia to daryti. Aš klausiu, kaip bus galima siekti Komisijos nustatytų tikslų, jei pati Komisija [...]

  Riitta Myller (PSE). (FI) Ponia primininke ir Komisijos nariai, nepaisant to, kad kai kurie kalbėtojai nusiteikę skeptiškai, turime laiko įgyvendinti mūsų kovo mėn. sprendimą. Svarstydami šiandien pateiktus pasiūlymus Ministrų Taryboje ir Europos Parlamente, turime nepamiršti savo pačių įsipareigojimų, ypač svarbiausio iš jų – užtikrinti, kad galutinai susitarus dėl visų priemonių būtų visiškai įgyvendintas užsibrėžtas tikslas (neleisti, kad vidutinė pasaulio temperatūra pakiltų daugiau kaip 2°C, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio lygiu). Šito turime siekti svarstydami pasiūlymus dėl atskirų teisės aktų, nes tai vienintelis būdas permainoms įgyvendinti.

Šios permainos, svarbios aplinkos politikai, taip pat reiškia mūsų pramoninės gamybos permainas. Aišku, kad kai kurie sektoriai patirs nuostolių, bet daug sektorių laimės. Manau, kad turime investuoti į sektorius, kurie išloš. Taip Europa galės užimti vadovaujamą poziciją, kurti savo teritorijoje darbo vietas ir kartu sukurti visoms pusėms naudingą (vadinamąją win-win) situaciją, skatinančią sprendimų pasauliniu lygmeniu priėmimą.

Tikiuosi, kad taip pat sugebėsime įrodyti savo tvirtą įsipareigojimą priimdami sprendimus dėl biodegalų, kurie būtų rimtas ženklas ir paskata mums kurti tikrai ilgalaikius produktus, galinčius pakeisti esamus degalus.

  Francesco Musotto (PPE-DE). (IT) Ponia primininke, Komisijos primininke, ponios ir ponai, aš visiškai pritariu J. Barroso šiandieniniam pasisakymui dėl Komisijos pasiūlymo. Tai pagrindinis Europai iškilęs iššūkis, kurio sprendimo nebegalima atidėti.

Pasiūlyti tikslai, ir ypač tikslas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m. sumažinti 20 proc., yra pasiekiami nepaisant daugybės sunkumų, kurie turi būti įveikti. Vis dėlto visos šalys turės įsipareigoti įgyvendinti energetikos politiką, kuri pajėgtų valdyti kritinę situaciją, susijusią su klimato kaita, be to, sudarytų prielaidas Europai išsilaisvinti nuo ilgalaikės priklausomybės nuo importo ir kartu nuo nuolatinio energijos kainų augimo.

Be to, taip pat turėtų būti akcentuojami klausimai, susiję su tiekimo patikimumu ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Visa tai reikalauja parengti programą dėl energijos išteklių diversifikavimo. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gali būti sumažintas naudojant branduolinę energiją, švarią anglį ir mažai anglies išmetančias atsinaujinančios energijos rūšis. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas branduolinės energetikos moksliniams tyrimams...

(Pirmininkė nutraukia kalbėtoją)

  Atanas Paparizov (PSE). Ponia primininke, aš prisijungiu prie daugumos kalbėtojų pripažindamas šio energetikos ir aplinkosaugos teisės aktų paketo svarbą. Taip pat manau, kad tai bus naujas žingsnis didinant Europos vaidmenį kovoje su klimato kaita.

Norėčiau paminėti du iš penkių principų, kuriais remiasi Komisijos pirmininkas: teisingumo ir konkurencingumo. Norėčiau išsakyti savo pasitenkinimą tuo, kad Komisija atsižvelgė į tokių šalių, kaip mano (Bulgarijos), padėtį, ypač kalbant apie prekybą ne pagal prekybos taršos leidimais sistemą ir tikslinant atsinaujinančių energijos rūšių tikslus.

Tačiau kalbant apie konkurenciją dar turi būti nemažai padaryta, kad Komisijos pasiūlymas taptų aiškesnis, ir, nesant galimo būsimo susitarimo, turėtume būti labai atidūs priimdami sprendimus dėl tokių šalių kaip Bulgarija ir energijos rūšių derinio, kad būtų užtikrinta, jog tolesnė energetikos ir pramonės plėtra bus paremta pasiekiamais tikslais ir vykdoma už prieinamą kainą.

  Karin Scheele (PSE). (DE) Ponia pirmininke, noriu padėkoti Komisijos pirmininkui už tai, kad įžanginiame žodyje buvo labai aiškiai nurodyta, jog išlaidos dėl ES neveiklumo ar nepakankamo veiklumo mažiausiai penkiskart viršytų su pateiktu pasiūlymų paketu susijusias išlaidas. Norėčiau prisijungti prie kalbėtojų, kurie akcentavo atsinaujinančių energijos rūšių svarbą, ir džiaugiuosi, kad Komisija nelaiko branduolinės energijos atsinaujinančios energijos rūšimi, nors tai ir nėra diskutuotinas klausimas.

Taip pat norėčiau pabrėžti energijos vartojimo efektyvumo ir priemonių, kurių dar turi būti imtasi šioje srityje, svarbą, nes visi tyrimai parodė, kad energijos vartojimo efektyvumas yra ekonomiškiausias kovos su išmetamu CO2 būdas. Turiu pabrėžti, kad esu labai skeptiškai nusiteikusi CO2 saugojimo atžvilgiu ir nepritariu, jog būtų nustatytas privalomas tikslas, pagal kurį biodegalai sudarytų 10 proc. visų naudojamų degalų.

Kaip politikė, dirbanti vystymosi politikos srityje, taip pat noriu pasakyti, kad įtemptai laukiu Komisijos pasiūlymų, kaip būtų galima taikant švarios plėtros mechanizmą įgyvendinti daugiau projektų skurdžiausiose mūsų planetos šalyse, nes mes žinome, kad nuo klimato kaitos padarinių labiausiai kenčia neturtingiausios šalys.

  Françoise Grossetête (PPE-DE). (FR) Ponia pirmininke, pirmininkas J. M. Barrosas mums apibūdino ambicingą atsinaujinančios energijos gamybos tikslą, kaip nepakenkiant mūsų augimo perspektyvoms sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Vis dėto negaliu visiškai pritarti Komisijai: Komisija reikalauja, kad atliekant skaičiavimus būtų atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės BVP, o aš nemanau, kad toks būdas tinkamas. Mano nuomone, kiekvienos valstybės narės pastangos iki 2020 m. sumažinti bendrą išmetamų dujų kiekį turėtų būti apibrėžtos remiantis pradiniu išmetamų dujų kiekiu vienam gyventojui, žinoma, nepažeidžiant valstybių narių solidarumo mechanizmų. Kitaip tariant, turime atsižvelgti į tai, kokią visos sunaudojamos energijos dalį kiekvienoje valstybėje narėje sudaro energija, kurią gaminant neišmetamas anglies dvideginis.

Vienu žodžiu, mes turime nepainioti tikslo su priemonėmis. Pagrindinė idėja, žinoma, yra sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir palengvinti Europos ekonomikos pavertimą mažai anglies naudojančia ekonomika, kaip pabrėžiama 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų tarybos susitikimo išvadose.

  Dorette Corbey (PSE). (NL) Ponia pirmininke, šiandien matome Europos siekių dėl klimato rezultatus. Manau, kad pasiūlymai gerai suderinti, bet, deja, tikslai yra per žemi. Balyje buvo nuspręsta, kad siekiant išsaugoti klimatą reikia iki 2020 m. sumažinti išmetamų dujų kiekį 25–40 proc. Netikėtai Europos Sąjungos įsipareigojimas pasirodė kiek silpnesnis. Tai blogas signalas kitoms pasaulio šalims, dėl to Bulgarija ir Rumunija, kaip ir kitos šalys, mano, kad gali gana žymiai padidinti išmetamų teršalų kiekį.

Aš pati laikau tai netinkama idėja. Ji nepakankamai motyvuoja Kiniją ir Indiją mažinti jų išmetamų teršalų kiekį. Būtų geriau, jei turtingos Europos Sąjungos šalys padėtų tokioms šalims, kaip Bulgarija ir Rumunija, sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tai būtų geresnis būdas įgyti pasaulio pasitikėjimą.

Deja, prekybos taršos leidimais sistema dėl pramonės lobistų spaudimo buvo iš dalies susilpninta. Gaila, kad Komisija nusigando ir sumažino daug energijos naudojančios pramonės teises parduoti dalį leidimų aukcionuose. Kai kurios šalys iš tikrųjų eina šiuo keliu tarptautiniu lygiu, bet būtų žymiai naudingiau įdiegti teisingą sistemą ir nustatyti sienų rinkliavas.

  Avril Doyle (PPE-DE). Ponia pirmininke, džiaugiuosi jūsų pranešimu apie šį svarbiausią pasiūlymų paketą ir laukiu būsimų teisinių diskusijų. Manau, kad laikas prisiminti tuos, ypač mano pačios šalyje, kurie teisėtai jaudinasi dėl pasaulinio atšilimo, klimato kaitos ir didėjančio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kuriems, kita vertus, kelia susirūpinimą Lisabonos sutarties (arba Reformų sutarties) ratifikavimas, nes mes pabrėžiame, kad aplinkos ir klimato kaitos klausimai atskira eilute įtraukti į Lisabonos sutartį, ir kitaip, nei ankstesnės Sutarties dėl Konstitucijos atveju, akcentuojami kaip svarbiausias dalykas.

Po Balio konferencijos tapo aišku, kad Europa, kaip 27 valstybių narių Sąjunga, pajėgia ir gali vadovauti pasauliui sprendžiant šiuos ypač svarbius su klimato kaita susijusius klausimus ir pirmiausia įgyvendinti šį pasiūlymų paketą. Balio konferencijoje buvo susitarta dėl plano, pagal kurį iki 2009 m. turėtų būti priimtas naujas pasaulio šalių susitarimas, ir pripažinta, kad skubiai reikalingi aiškūs ir skaidrūs tarptautiniai susitarimai (pacituosiu pirmininko J. M. Barosso žodžius), kad iki 2020 m. bent jau 50 proc. būtų sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Ir griežtos konkurencijos sąlygomis, negalime „vykdyti“ savo tikslų perkeldami darbo vietas ir įmones į šalis, kurios nėra priėmusios teisės aktų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo...

(Pirmininkė nutraukia kalbėtoją)

  Inés Ayala Sender (PSE). (ES) Ponia pirmininke, Komisijos pasiūlyta programa, kurioje apibrėžti tikslai užtikrintų pasitikėjimą mumis, skatina kiekvieną iš mūsų daryti viską, ką galime, kad įveiktume iškilusius iššūkius ir pasinaudotume galimybe tapti labiau konkurencingais. Atitinkamos priemonės turėtų užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą pasauliniu lygmeniu, kad įvykdytume uždavinius negaišdami laiko. Tai, be abejo, teikianti didelių vilčių programa, kurioje numatyti ypač įdomūs darbai. Vienas iš paminėtų, kurį palaikau ir aš, yra iššūkis, susijęs su pasiūlytais energijos šaltiniais, kurie pateikiami kaip branduolinės energijos alternatyva.

Manau, kad su transporto sektoriumi susijęs didžiausias iššūkis, todėl norėčiau paraginti Komisiją panaudoti šiuo metu svarstomą priemonę, t.y. logistikos veiksmų planą. Logistika, kuri šiuo metu tampa vis svarbesniu konkurencingumo veiksniu, turėtų būti viena iš priemonių, naudojamų siekiant pritaikyti „protingas“ technologijas mobilioms sistemoms ir sudaryti mums galimybę rasti tinkamų sprendimų, kurie padėtų mažinti teršalų išmetimą.

„Galilėjaus“ projekto, su kuriuo susijusi tik nedidelė pažanga, nes mes neįžvelgėme viso jo potencialo, taikymas siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį turėtų būti dar vienas iššūkis.

Galiausiai, manau, kad reali galimybė įgyvendinti atitinkamiems uždaviniams – miesto transporto planavimas.

  Eva Lichtenberger (Verts/ALE). (DE) Ponia pirmininke, norėčiau dar kartą paminėti transportą, kuris yra viena pagrindinių klimato problemų priežasčių, ir pabrėžti, kad mūsų veikloje transportui turi būti skirtas pagrindinis dėmesys. Europos Sąjunga iki šiol negali pasigirti dideliais transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekio mažinimo pasiekimais. Tačiau dabar mes turime antrą šansą. Pavyzdžiui, mes turime galimybę pagal Eurovinjetės sistemą apmokestinti sunkų krovininį transportą mokesčiu už infrastruktūros naudojimą tam, kad į bendras išlaidas galima būtų įskaičiuoti visas su transportu susijusias visuomenines išlaidas, ir tuo paskatinti didesnę dalį krovinių iš kelių perkelti į geležinkelį, kurio išmetamų teršalų kiekis yra žymiai mažesnis.

Jei nepradėsime spręsti transporto problemos, neturėsime jokios galimybės pasiekti klimato tikslų. Tai taikoma visų pirma Europos centre esančioms šalims. Siekdami, kad šios valstybės narės galų gale imtųsi veiksmų ir prisidėtų prie kelių eismo mažinimo, turime numatyti sankcijas šalims, kurios toliau didina išmetamų teršalų kiekį ir nelinkusios mažinti kelių eismo.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Parlamento nariams, apskritai tvirtai palaikiusiems mūsų pasiūlymus. Aš teisingai spėjau, kad šie rūmai skiria labai daug dėmesio šiam ypač svarbiam klausimui ir laiko jį vienu pagrindinių iššūkių, jei ne pačiu svarbiausiu, iškilusių mūsų kartai. Noriu jums už tai padėkoti.

Mūsų paprašė atvykti čia iškart po mūsų posėdžio, taigi mes dar negalime nuodugniai diskutuoti, tačiau norėčiau pasakyti, kad Komisija – aš, Komisijos narys P. Dimas, Komisijos narys A. Pielbagas ir kiti Komisijos nariai – džiaugtųsi galimybe aktyviai dalyvauti tokioje diskusijoje. Mes būsime pasirengę apsvarstyti su jumis visas su šiuo labai svarbiu pasiūlymų rinkiniu susijusias detales.

Norėčiau pradėti pasakydamas, kad kai kurios jūsų pastabos susijusios su ankstesniu darbu, o ne šiandien mūsų pateiktais pasiūlymais. Svarbu suvokti, kad kalbame apie šiandien Kolegijos priimtus pasiūlymus. Darbas truko daugelį mėnesių ir liečia labai sudėtingą problemą. Jūs, kaip ir žiniasklaida, galėjote susipažinti, su tam tikru svarbiu personalo darbu, tačiau sprendimas buvo priimtas tik pusvalandį prieš susirenkant šiuose rūmuose.

Manau, kad tai labai harmoningas sprendimas – ambicingas, tačiau kartu suderintas ir teisingas, ir mes labai tuo didžiuojamės. Mano nuomone, mes sutaupėme laiko. Manau, kad tai, jog turime vienu mėnesiu daugiau pasiekti tvirtam sutarimui Komisijoje, padės mums išlošti laiko tam, kad, jei pasiseks, visą pasiūlymų paketą priimtų dar šios sudėties Parlamentas. Aš suprantu G. Sacconi ir L. Ek išsakytą nuomonę dėl būtinybės tai atlikti, tačiau pabandykime pažvelgti į šį klausimą kitaip. Nelaikykime laikotarpio iki 2009 m. birželio mėn. šio Parlamento finišo tiesiąja; baikime šio Parlamento darbą, kurio kulminacija būtų šių labai svarbių pasiūlymų priėmimas, su trenksmu!

Norėčiau pasakyti, kad iš mano bendravimo su valstybių narių vyriausybėmis, būtent su dabar Tarybai pirmininkaujančia Slovėnija ir būsima pirmininkaujančia valstybe nare Prancūzija, susidariau nuomonę, kad rimtai pasiryžta padaryti tai greitai, pradėti tai ir laikyti tikru prioritetu. Jei to bus siekiama ir čia, Parlamente, tikrai manau, kad bus įmanoma patvirtinti šį pasiūlymų paketą – be abejo, po būtinų derybų, kurioms mes pasiruošę. Mes nemanome, kad mūsų pasiūlymas nepriekaištingas. Manau, jog įmanoma, kad šis Parlamentas savo kadencijos metu pasieks tikrai tvirtą sutarimą dėl labai ambicingo pasiūlymų paketo.

Mes akcentavome sunkius ir politinius klausimus. Norėčiau dėl to padaryti paskutinę pastabą. Vienas iš klausimų yra susijęs su aplinkosaugos įsipareigojimų bei poreikio mažinti mūsų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir tuo pat metu poreikio išsklaidyti būgštavimus dėl tam tikrų padarinių tarptautiniam konkurencingumui, kurie egzistuoja kai kuriose mūsų pramonės šakose, pusiausvyros užtikrinimu. Visa tai turi būti sprendžiama. Tai, ką mes svarstome, teisinga, kol nėra pasaulinio susitarimo, tačiau pasaulinis susitarimas išlieka mūsų tikslas ir prioritetas. Taip, bus priimtos priemonės, kad būtų sušvelninti šiomis aplinkybėmis atsiradę padariniai kai kurioms mūsų pramonės šakoms, nes, be abejo, mes norime apginti Europos ekonomiką ir darbo vietas Europoje. Tai svarbus dalykas, ir mes manome, kad pasiekėme labai harmoningą sprendimą.

Naštos padalijimo tarp valstybių narių klausimą nusprendėme spręsti kuo visapusiškiau. Mes ketiname peržiūrėti konkrečius pasiūlymus dėl atsinaujinančios energijos. Kaip žinote, nustatytas tikslas, kad atsinaujinanti energija sudarytų 20 proc. suvartojamos energijos. Šiuo metu atsinaujinanti energija sudaro 8,5 proc. visos ES suvartojamos energijos, taigi atsinaujinančios energijos vartojimas turi padidėti 11,5 proc. Apskritai mes nusprendėme, kad pusė šių papildomų pastangų turi vienodai tekti valstybėms narėms. Kita pusė, mūsų sprendimu, bus patikslinama pagal BVP vienam gyventojui. Mums atrodo, kad tai būtų teisingiausias metodas, nes toks būdas suteikia daugiau galimybių tiems, kas turi daugiau lėšų investicijoms, nei neturtingiausios valstybės narės. Manau, tai būtų teisinga. Šį metodą mes pritaikėme atsižvelgdami į lankstumo kriterijų jau įdėjusioms pastangų šalims, kad pirmos startavusios šalys gautų tam tikrą prizą arba premiją.

Visa taikoma metodika bus skaidri. Mes ketiname su ja supažindinti. Manome, kad naštos padalijimo tarp valstybių narių požiūriu šis pasiūlymas yra tinkamas ir teisingas. Ypač tikiuosi, kad dauguma valstybių narių tai palankiai priims. Bet kokiu atveju, scenarijai bus skaidrūs, metodika bus pateikta, ir jei Taryba ir Parlamentas galės rasti geresnį sprendimą, tegu tai ir padaro. Galų gale manome, kad mūsų sprendimas bus priimtinas, nes jis yra tinkamas techniniu požiūriu ir labai sąžiningas.

Kalbėdami apie biodegalų problemą, sutinkame su dauguma jūsų išsakytų minčių. Reikalas tas, kad nėra biodegalų, kurie jau gaminami ir plinta pasaulyje, tvarumo kriterijų. Šiuo metu mums reikia nustatyti labai aukštus biodegalų – gaminamų ES ir importuojamų – tvarumo kriterijus, kartu nepamirštant, kad mes siekiame pasaulinio susitarimo. Šiuo metu pasaulinio susitarimo nėra: Lotynų Amerika sprendžia šį klausimą vienaip, Jungtinės Valstijos – kitaip, o Afrika – trečiaip. Todėl mums reikia tarptautinio biodegalams taikomo tvarumo režimo, ir dabar mes darome štai ką – skatiname naujos kartos biodegalų kūrimą. Todėl priimdami visų, teigiančių, kad biodegalų naudojimas susijęs su tam tikra rizika, kritines pastabas (su tuo mes sutinkame), siūlome panagrinėti ir alternatyvas. Mūsų siūloma alternatyva yra žymiai geresnė už atitinkamas dabartines sistemas.

Kai kurie iš jūsų išsakė susirūpinimą dėl to, kad reikalingos didesnės investicijos į technologijas. Aš su tuo sutinku. Turėtume turėti tai omenyje svarstydami būsimą finansinę perspektyvą. Mano nuomone, turime daryti daugiau. Pritariu, nes anglies dvideginio kaupimui ir laikymui, kuris yra labai svarbi ir perspektyvi technologija, mums reikalingos kapitalas. Tarp kitko, kalbėdami apie valstybių narių aukcionų įplaukas, mes siūlome, kad valstybės narės dalį jų skirtų kovai su klimato kaita. Tikėkimės, kad jos tam pritars.

Norėčiau paminėti dar vieną dalyką, kuris man atėjo į galvą bendraujant su valstybėmis narėmis viso šio proceso metu ir apie kurį jau esu kalbėjęs. Kartais diskusijų klimato kaitos klausimais metu prisimindavau, ką John Stuart Mill yra pasakęs apie savo tėvą. Jis pasakė, kad jo tėvas mylėjo visus žmones bendrai, bet nekentė kiekvieno jų atskirai. Tikėkimės, kad mūsų valstybės narės ir kai kurie nacionaliniai politikai nėra tokie patys. Jei mes norime kovoti su klimato kaita, negalime tik politiniu požiūriu „mylėti“ darbotvarkę, bet vėliau neprisiimti atsakomybės už jos tikslus ir metodus. Tai – svarbus klausimas.

Dabartinis Komisijos uždavinys – paversti tikslus ir siekius konkrečiomis skaidriomis priemonėmis ir įrankiais. Ar jie tobuli? Išnagrinėkime šį klausimą. Mes manome, kad jie patikimi, sąžiningi ir veiksmingi. Mes manome, kad ypač svarbu, kaip sakė P. Hökmark, kad būtų atsižvelgta į padėtį rinkoje. Mes nepradėsime diskutuoti apie energijos derinio naudojimą valstybių narių lygmeniu. Tai gali būti pasaka be galo. Mes netvirtiname, kad pateikti pasiūlymai apibrėžia pačias geriausias sąlygas. Mes tik sakome, kad šiuo metu bendru sutarimu valstybės narės patvirtino uždavinį dėl 20 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimo. Dėl aiškių priežasčių mes neskyrėme daug dėmesio šiai energijos rūšiai, nes tik turime numatyti tam tikras aiškias rinkos paskatas, o jau pati rinka pasirinks tinkamiausią technologiją ir energijos šaltinį. Mes neteikiame tikslių instrukcijų, nes tai ne mūsų veiklos sritis.

Vis dėlto norėčiau, kad pagalvotumėte apie kylančius sunkumus. Mes taikome bendras taisykles, principus ir įrankius pagal 27 skirtingus scenarijus. Kalbame ne tik apie ekonominę plėtrą, bet ir apie energijos derinį, atitinkamų šalių istorijos ypatumus ir sąmoningumo, sprendžiant atitinkamas problemas, lygį. Šiuo atžvilgiu neįmanoma išvengti tam tikrų skirtumų. Svarbiausia turėti atitinkamą suderintą programą. Manau, kad mes šiandien ir pateikėme tokią suderintą programą.

Aš nekantraudamas laukiu ypač reikalingų įstatymų leidėjų lygmens diskusijų ir tikiu, kad, remdamiesi partnerystės dvasia, kuri padėjo priimti kitus teisės aktus, mes kartu su Parlamentu ir Taryba parengsime labai ambicingą, bet kartu ir įgyvendinamą pasiūlymą.

(Plojimai)

  Pirmininkė. Diskusijos baigtos.

Posėdžio protokolas bus pateiktas Parlamentui patvirtinti kitos dalinės sesijos metu.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Aš pritariu Komisijos pateiktam energetikos ir klimato sričių dokumentų paketui. Svarbu, kad Europos Sąjunga toliau užimtų pirmaujantį vaidmenį kovoje su klimato kaita. Dėl šios priežasties mes ir turime priimti tvirtą įsipareigojimą dėl 20/20/20 tikslo įgyvendinimo iki 2020 m., t.y. iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 20 proc. visos naudojamos energijos ir 20 proc. būtų padidintas energijos naudojimo našumas. Vis dėlto norėčiau priminti Komisijai, kad dabartiniu laiku vienintelė technologija, galinti užtikrinti faktinį energijos naudojimo našumą ir galimybę nuolat mažinti CO2 taršą, – tai branduolinė technologija.

Kai kurios Europos valstybės šią sritį yra plačiai išvysčiusios, kitos stengiasi jas p[pasivyti, o trečios, pvz., Italija, nedaro nieko. Akivaizdu, kad praeityje nebuvo šį dalyką reglamentuojančios bendros teisinės bazės. Apskritai, trūko visapusiškos šiai sričiai skirtos ES lygmens strategijos. Tik dabar Europos Komisija imasi iniciatyvos be jokių išlygų, nes padėties pasaulyje raida reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

Nuo to priklauso mūsų ekonomikos ateitis. Be to, netiesiogiai turime galimybę reikalauti, kad bet kokiame pasaulio kampelyje būtų gerbiamos žmogaus teisės, nebijodami, kad būsime apkaltinti šantažu.

  Petru Filip (PPE–De) , raštu. (RO) Vertindami Komisijos susirūpinimą dėl aplinkosaugos, mes, savo ruožtu, susirūpinę, kad algoritmui, pagal kurį apdorojamas taršos leidimų paskirstymas, naudojami ne visai tinkami rodikliai. Reikalingi nauji korekciniai koeficientai, kurie atspindėtų šalių, panašių savo BVP, bet skirtingų savo socialinėmis ir ekonominėmis perspektyvomis, investicijų į aplinkosaugą potencialą. Reikalingų investicijų dydžiai, atsižvelgiant į atitinkamo Europos regiono pasiektą išsivystymo pakopą, žymiai skiriasi. Taigi į nacionalinio biudžeto eilutę, skirtą tam, kad būtų laikomasi nustatytų taršos normų, turės būti įtrauktos investicijos į technologijas, dėl kurių atsiras kliūtis laikytis europinių aplinkosaugos standartų ekonomiškai atsilikusiuose regionuose.

Pagarba Europos solidarumo principų dvasiai gali išlikti tik tuo atveju, jeigu tos šalys ir regionai, kurie savo išsivystymu yra žemiau vidutinio lygio, bus traktuojami atsižvelgiant į pasiektą išsivystymo pakopą. Atsižvelgiant į šį principą, aš tikiuosi, kad tie mano kolegos vokiečiai, kurie kritikavo „Nokia“ sprendimą perkelti gamybą į Rumuniją, pagaliau suvoks ir tiesiai šviesiai pasakys Bochumo darbininkams vokiečiams, kurie dėl to perkėlimo neteko darbo, kad rumunų darbininkų atlyginamai dešimt kartų mažesni, o litras pieno ar benzino kainuoja tiek, kiek Vokietijoje.

  Urszula Gacek (PP–DE) , raštu. Šios dienos kalbos kuria naują palankią aplinką diskusijoms dėl branduolinės energetikos vaidmens ateities Europoje. Branduolinės elektrinės – pasiteisinęs ir veiksmingas būdas gaminti elektrą neišskiriant šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Įtariu, kad vidutiniam Europos piliečiui šis faktas visiškai nežinomas.

Viešos diskusijos šiuo metu beveik išimtinai skirtos atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir žalos, kurią sukelia iškasenų deginimas, mažinimui.

Mes turime būti sąžiningi ir pripažinti, kad yra riba, kiek energijos galime pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir vis dar išlaikyti konkurencingas energijos kainas. Atsinaujinantys ištekliai svarbūs, bet neturime klaidinti piliečių, kad atsinaujinantys šaltiniai išspręs problemą. CCS technologijos sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą deginant iškastinį kurą, bet technologijas dar reikia įdiegti pramoniniu mastu. Tai žymiai padidintų kainas.

Atsakingas požiūris į iššūkius, susijusius su klimato kaita, reikalauja, kad ekonomiškai naudingos atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos būtų derinamos su CCS sistemomis ir moderniomis branduolinėmis technologijomis. Mes atsakingi už tai, kad visos galimybės būtų ištyrinėtos, neatsisakant nė vienos iš jų.

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. Atsinaujinantys energetiniai ištekliai, iš esmės, gali padėti spręsti klausimus, susijusius su pasauline klimato kaita ir Europos energetikos krize. Deja, biodegalai ir kitos bioenergijos formos yra prieštaringos priemonės kovai su klimato kaita. Iki tam tikro laipsnio jie pakeičia iškastinį kurą, bet stambiu mastu jie kelia grėsmę drėgniems atogrąžų miškams ir Trečiojo Pasaulio šalių maisto ištekliams.

Jau kelia nerimą miškų naikinimas Brazilijoje, Indonezijoje, Malaizijoje ir kitose šalyse. Pakilo maisto kainos, taip pat ir dėl padidėjusio biodegalų naudojimo. Europos Sąjunga turėtų apriboti bioenergetinių išteklių naudojimą, t.y. jų gamybai skirti tik perteklinę jos pačios žemės ūkio produkciją, kad nebūtų skatinamas miškų kirtimas.

  Monica-Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. (RO). Mes visiškai pritariame Komisijai pastangoms siūlyti valstybėms narėms ir jų piliečiams gyvybingą planą, kuriame apibrėžti energetikos ir aplinkos sričių tikslai. Tačiau mes turėtume neišleisti iš akių šių siūlymų finansinių ir ekonominių aspektų.

Reikia peržiūrėti valstybės pagalbos aplinkosaugos projektams tvirtinimo taisykles. Turint omenyje, kad šiuo metu kai kurios pramonės šakos labai teršia aplinką, ir tai, kad perėjimas prie žaliųjų technologijų nėra ekonomiškas, valstybės pagalba, siekianti nuo 60 iki 100 proc., būtų ekonomiškai perspektyvus sprendimas. Tai galėtų būti taikoma kasybos pramonei. Be to, CO2 kaupimo ir laikymo technologijų kūrimas – skaudi būtinybė.

Kalbėdamas apie Komisijos projektą pastatyti 12 naujų akmens anglimi ir dujomis kūrenamų elektrinių, aprūpintų CO2 kaupimo ir laikymo technologija, aš norėčiau pakartoti, kad Rumunija norėtų turėti tokią elektrinę. Jiu slėnio baseinas turi pirmenybę, nes jame gausu mineralinių išteklių, be to, jis yra arti veikiančių jėgainių.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. (PL). Klimato kaitos problema ir kova su gamtinės aplinkos degradavimu Europos Sąjungos darbotvarkėje atsirado 2007 m. Europos Komisijos pasiūlymai yra konkreti išraiška ambicingų tikslų, nubrėžtų praėjusių metų kovą. Jie atspindi 27 šalių Bendrijos prisiimtą pagrindinį vaidmenį, siekiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apribojimo.

Aš nenoriu gilintis iš šiuos tikslus ar ambicijas, bet turi būti pripažinta, kad Europos Bendrija sudaryta iš dviejų šalių grupių, kurios dar taip neseniai buvo atskirtos geležine uždanga. Daug dešimtmečių Vakarų demokratijos jautriai sprendė gamtinės aplinkos apsaugos klausimus. Buvo sukurti aplinkosaugos standartai, kuriuos verta pritaikyti ir kituose žemynuose. Tuo tarpu buvusios Comecon šalys sparčiai plėtė savo pramonę. Ypač buvo vystoma geležies ir plieno pramonė, sunkioji chemijos ir kitos pramonės šakos, darančios didelę žalą gamtai.

Prisitaikyti prie Sąjungos standartų ypač brangu, taigi nereikia stebėtis, kad šios šalys stojimo sutartyse išsiderėjo daugybę pereinamųjų laikotarpių. Per trumpą laiką padėtis Vidurio ir Rytų Europoje šiuo atžvilgiu dramatiškai pasikeitė.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymus, šioms šalims kyla nauji iššūkiai, kuriuos gali būti sunku įveikti. Tai apribotų šių šalių plėtros galimybes. Kaip rasti tinkamą pusiausvyrą tarp aplinkos srities reikalavimų, teisingų konkurencingumo sąlygų ir darbo vietų išlaikymo – visos Europos galvos skausmas. Tačiau tai ypač svarbu šalims, kurios siekia nugalėti atsilikimą.

  Athanasios Pafilis (Gue/NGL), raštu. (EL). Komisijos pirmininko pono Barroso pateiktos kovoti su klimato kaita priemonės skirtos įgyvendinti šiam tikslui ir šiai vizijai:

sustiprinti Europos energetikos monopolijas labai paaštrėjusioje imperialistų kovoje dėl išlikimo. Dedamos pastangos panaudoti svarbiausią tikslą – riboti teršalų išmetimą – rinkoms perdalyti ir taip apriboti naujų valstybių (Kinijos ir Brazilijos), kurios reikalauja didesnės rinkos dalies, plėtrą.

Atsiranda būdas koncentruoti kapitalą sukomercinus aplinkosaugą. Liberalizavus strategiškai svarbius sektorius (energetiką, telekomunikacijas), šių laikų ekonomikoje tai viena didžiausių naujų investicinių nišų monopolistiniam kapitalui. Dėl šios priežasties ponas Barroso kalbėjo apie investicijas į pažangias energetikos technologijas, technologijų modernizavimą ir privačių grupių įtraukimą, kad būtų įgyvendinti nauji aplinkosaugos įstatymai. Be to, Kioto protokolas sukūrė naują kapitalistinę prekybos teršalais rinką. Teisė teršti nuperkama už kainą, kurią nustato anglies dvideginio „birža“.

Taip brandinama klasine sąmone pagrįsta bendravimo atmosfera, siekiant pasinaudoti vis didėjančiu pasaulyje nerimu (dėl klimato kaitos), nuslepiant faktą, kad grėsmingi klimato pokyčiai ir globalus atšilimas atsirado dėl pramonės plėtros, siekiant kapitalistinio pelno, dėl žemės, oro, energijos, vandens ir t.t. pavertimo preke.

Šios priemonės žalingos žmonių reikmėms, nes siekiama pelningai investuoti kapitalą į aplinkos sritį.

  Daciana Octavia Sarbu (PSE), raštu. (RO) ES valstybėms narėms kilo iššūkių dėl klimato kaitos, padidėjusios priklausomybės nuo energijos importo ir aukštų energijos kainų. Dėl to Europos Sąjungos įsipareigojimas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2020 m. mažiausia 20 proc., ypač taikant energetikos sričiai skirtas priemones, – naujas žingsnis kovojant su globaliu atšilimu.

Perėjimo prie mažai anglies dvideginio išskiriančių biodegalų ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo spartėjimas sudarys sąlygas naujovėms ir padidins pramonės konkurencingumą.

Valstybėms narėms su besivystančia ekonomika, ypač Bulgarijai ir Rumunijai, bus leista padidinti pramonės teršalų išmetimą, palyginti su 2005 m., 20 proc. toms pramonės šakoms, kurios nepriklauso ETS sistemai. Šis padidinimas bus apskaičiuotas atsižvelgiant į BVP. Tai Europos Sąjungos solidarumo, užtikrinančio, kad neturtingesnės šalys turės galimybę pasivyti labiau išsivysčiusias, įrodymas.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. Praėjusią savaitę pirmininkas Putinas ir Rusijos Federacijos pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas Medvedevas Sofijoje pasirašė sutartį dėl dujotiekio „Pietų srautas“ tiesimo per Juodąją jūrą. Dabar, kai rengiamasi ratifikuoti Lisabonos sutartį, atrodo keista, kad Bulgarija nepasitarė su savo europiniais partneriais.

Sąjungos energetikos politikos tikslas, turint omenyje valstybių narių solidarumo dvasią – energijos tiekimo saugumo visoje Sąjungoje užtikrinimas. Ekspertai pajuto, kad „Pietų srautas“ kelia grėsmę „Nabucco“ projektui, kuris yra ES transeuropinio energetikos tinklo dalis.

Mano nuomone, Bulgarija, pasirašydama dvišalį energetinį susitarimą su Rusijos Federacija, labai mus nuvylė. Nors „Nabucco“ buvo pavadintas taip pat kaip Džiuzepės Verdžio opera, šie „žaidimai“ daugiau primena operetę arba farsą.

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE-DE), raštu. (RO) Mes sveikiname Pirmininko iniciatyvą ateiti į Europos Parlamentą ir pateikti siūlymus dėl energetikos ir klimato kaitos. Mes naudojamės proga ir prašome, kad Europos Komisija atkreiptų ypatingą dėmesį ir imtųsi visų reikiamų priemonių pagreitinti „Nabucco“ projektui, kuris yra ypač svarbus dujų tiekimo Europos Sąjungai saugumui užtikrinti.

  Silvia–Adriana Ticau (PSE), raštu. (RO). Aš manau, kad kova su klimato kaita gali būti laimėta tik užsitikrinus solidarumą pasauliniu lygmeniu. Europos Sąjunga turi įtraukti klimato kaitos klausimą į visus susitarimus – dvišalius ir daugiašalius.

Taip pat svarbu, atsižvelgiant į klimato kaitą, sudaryti nuoseklios Sąjungos plėtros sąlygas. Biodegalų kultūros neturi būti proteguojamos darant žalą maistinėms kultūroms. Nuosekli transporto plėtra gali padėti pristabdyti klimato kaitą.

Valstybės narės turi rinktis tokius energijos rūšių derinius, kurie mažiau teršia aplinką. Raginu Komisiją peržiūrėti 2007–2013 m. finansinę perspektyvą ir 2008 m. biudžetą, Bendrijos programas ir politikos kryptis, taip pat pagrindinius teisės aktus, kad būtų atsižvelgta į klimato kaitos klausimus.

Komisija turi pripažinti svarbų nacionalinės, vietinės ir regioninės valdžios institucijų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusias priemones. Ji taip pat turėtų suteikti joms atitinkamus įgaliojimus ir užtikrinti reikiamą paramą.

Manau, kad reikia turėti Europos lygmens programą, kuri padėtų išvengti žemės dykumėjimo ir vandens trūkumo pavojaus.

7. Kitų posėdžių kalendorinis planas; žr. protokolą

8. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkė. Skelbiu, kad Europos Parlamento sesija atidėta.

(Posėdis baigtas 14.05 val.)