Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. sausio 30 d. - Briuselis

14. Padėtis Irane (diskusija)

  Pirmininkas. Dabar pagal darbotvarkę – Užsienio reikalų ir saugumo politikos vyriausiojo įgaliotinio bei Komisijos pranešimai apie padėtį Irane.

Šiltai sveikinu Užsienio reikalų ir saugumo politikos vyriausiąjį įgaliotinį Javierą Solaną. Gerbiamasis Solana, prašom kalbėti.

  Javier Solana, Užsienio reikalų ir saugumo politikos vyriausiasis įgaliotinis. Gerb. Pirmininke, nenoriu kištis į vykstančias diskusijas, kalbu Jūsų kvietimu. Pirmiausia norėčiau padėkoti už šiandienos kvietimą, nes pirmą kartą kalbu Parlamente 2008 m. Visi esame įsitikinę, kad 2008 m., švelniai tariant, bus labai įdomūs. Noriu dar glaudžiau bendradarbiauti su Parlamentu, Jumis ir kitais garbingais Parlamento nariais.

Šiandien vyksta svarbi diskusija – diskusija vienu svarbiausių klausimų tarptautinės bendruomenės darbotvarkėje. Norėčiau padaryti trumpą pranešimą ir skirti pakankamai laiko įsitikinti, ar kartu galime suvokti šį labai sudėtingą prioritetinį tarptautinės bendruomenės darbotvarkės klausimą ir ne tik jį suvokti, bet ir pasiekti pažangos ieškant sprendimo.

Pirmiausia pateiksiu keletą pastabų. Iranas yra pagrindinė Artimųjų Rytų šalis. Ji svarbi strategiškai ir kaip regioninio masto veikėja. Todėl norėtume su Iranu palaikyti konstruktyvius santykius, tačiau, kaip žinote, tai nėra lengva.

Iranas – labai energinga visuomenė, kurioje daug talentingų žmonių. Jame labai didelę dalį absolventų sudaro moterys. Persų kalba yra viena pagrindinių kalbų internete, ypač rašant internetinius dienoraščius, nes jaunimas ieško naujų saviraiškos būdų.

Politiniai Irano įvykiai, kaip jau gerai žinote, šiomis dienomis kelia didelį susidomėjimą. Ten yra demokratijos elementų, kurių nėra kitose Artimųjų Rytų šalyse, nors rinkimų procesą dar būtų galima tobulinti. Kaip pavyzdį galima nurodyti, kad rengiantis kovo mėn. vyksiantiems medžliso rinkimams buvo diskvalifikuota 30 proc. kandidatų, o reformistinių pažiūrų kandidatai nukentėjo labiausiai. Kai kurie jų turės galimybę paduoti skundą, bet ne visi. Vis dėlto netobula demokratija geriau negu jokios, ir tiesa tai, kad turime bendrauti su Irano parlamento nariais. Esu dėkingas Europos Parlamentui, kad jis išsiuntė delegaciją susitikti su kolegomis iš Irano Parlamento.

Šio parlamento nariai taip pat teisūs rūpindamiesi teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių laikymusi Irane. Čia padaugėjo mirties bausmės įvykdymo atvejų. Deja, daug kartų pranešta apie kankinimus. Tokie dalykai nepriimtini ir tik daro žalą Irano, kaip civilizuotos šalies, įvaizdžiui.

Visi, kovojantys už žmogaus teises Irane, pvz., „milijono parašų už moterų teises kampanijos“ vykdytojai, nusipelnė mūsų paramos ir kelia susižavėjimą. Šįryt turėjau gerą progą tai aptarti su Souhayr Belhassen, kuri, kaip žinote, yra viena svarbiausių Tarptautinės žmogaus teisių federacijos veikėjų. Turėdamas daugiau laisvių, užtikrinęs didesnį atskaitingumą ir daugiau vienodo teisingumo, Iranas galėtų būti viena kūrybingiausių ir dinamiškiausių Artimųjų Rytų visuomenių. Europos Sąjunga praeityje su Iranu vedė dialogą dėl žmogaus teisių, bet nuo 2004 m. iraniečiai nebenorėjo jame dalyvauti.

Vis dėlto su Iranu turime daug neišnaudotų bendrų interesų, iš kurių akivaizdžiausi yra energijos sektoriuje, tačiau kartu dar daug galime nuveikti kovos su prekyba narkotikais ir su terorizmu srityje.

Būtų gerai, jei galėtume aktyviau bendradarbiauti su Iranu šiame regione. Tačiau šiuo metu, kaip žinote, tai sudėtinga, nes sunku laikyti Iraną konstruktyviu partneriu. Atrodo, kad beveik visose srityse vykdome skirtingą, kartais tarpusavyje prieštaraujančią politiką. Mes norime, kad Palestinoje būtų pasiektas sprendimas dėl dviejų valstybių. Mes norime, kad pavyktų Anapolio konferencija. Iranas – vis dar vienintelė Artimųjų Rytų šalis, nepriimanti „dviejų valstybių sprendimo“ idėjos. Jis – pagrindinis ginklų tiekėjas grupuotei „Hamas“. Prezidento M. Ahmadinejado pastabos dėl Izraelio ir jo parama holokausto neigimui visiškai nepriimtina mums visiems. Kaip žinote, Iranas – destabilizuojantis veiksnys Libane. Jis – svarbiausias ginklų tiekėjas grupuotei „Hezbollah“. Jis taip pat bendradarbiavo su grupuotėmis, vykdančiomis smurtą Irake.

Dėl visos šios veiklos Iranas, mūsų nuomone, yra nerimą keliantis ir sunkiai sukalbamas Artimųjų Rytų veikėjas. Tačiau turime jį suprasti ir geriau su juo bendradarbiauti. Buvo ir rezultatyvių bendradarbiavimo su Iranu laikotarpių; manau, kad turėtume ir toliau ieškoti tokių galimybių.

Vis dėlto, kaip žinote, viena svarbiausių susirūpinimą keliančių temų – Irano branduolinė programa. Jeigu Iranas susikurtų ginklą, tai galėtų būti visiško Artimųjų Rytų nestabilumo ir pavojaus priežastis. Tai apskritai labai pakenktų visai branduolinių ginklų neplatinimo sistemai. Net ir įtarimas, kad Iranas siekia pasigaminti branduolinį ginklą, gali destabilizuoti Artimuosius Rytus.

Mūsų tikslas – šiuos įtarimus pašalinti. Galiausiai tai pavyks padaryti tik derybomis pasiektu sprendimu.

Mes teigiamai vertiname tai, kad Iranas tam tikrais „neišspręstais klausimais“ bendradarbiauja su Tarptautine atominės energijos agentūra. Kaip žinote, dabartiniu etapu, bendradarbiaudamas su Dr. ElBaradei, Iranas turi atsakyti į svarbius klausimus – ginklavimosi ir kitus labai svarbius, su tarša susijusius klausimus.

Vis dėlto net atsakius į šiuos klausimus apie praeitį, nebus užtikrintas skaidrumas, kurio prašome dabartinėje Irano veikloje ar būsimuosiuose ketinimuose. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, kaip ne kartą sakėme, Iranas turi ratifikuoti ir įgyvendinti papildomą protokolą.

Pasitikėti būsimais Irano ketinimais kur kas sunkiau. Darant prielaidą, kad Iranas turėjo ginklavimosi programą praeityje, kaip galime būti tikri, kad dabartinis sodrinimas tėra civilinėms reikmėms? Tai ypač sunku, kai nematome ženklų, kad Iranas šiuo metu pasirašytų sutartį atominei elektrinei statyti, išskyrus su rusais Bušere pasirašytą variantą – šiuo atveju kurą tiekė rusai. Mes girdime tik apie sodrinimą. Kai Irako Vyriausybės atstovų klausiu (kaip ir Jūs neseniai klausėte), ką jie planuoja daryti su sodrintu uranu, niekada negaunu atsakymo. Prieš keletą dienų ir Jūs turėjote progą tuo įsitikinti.

Iranas gali sukurti civilinę programą tik padedamas šešių su juo besiderančių ar bandančių derėtis šalių grupei priklausančių šalių, išskyrus Japoniją. Jokia kita pasaulio šalis negali tiekti šaliai, norinčiai sukurti ar panaudoti civilinę programą, jeigu nebendradarbiaus tai šešių šalių grupei (įskaitant Japoniją) priklausančios šalys ar jų įmonės. Niekas iš mūsų neprieštaraujame civilinei Irano programai, net siūlomės padėti. Bet niekas iš mūsų to nedarys, jeigu nebūsime tikri, kad Irano ketinimai vien taikūs.

Štai kodėl nuolat bandome sprendimą pasiekti derybomis. Kol kas, kaip žinote, mums nepavyksta. Deja, negalima nieko nedaryti, kol Iranas ir toliau nepaiso Agentūros ar Saugumo Tarybos rezoliucijų. Todėl Niujorke rengiama dar viena rezoliucija. Šių rezoliucijų tikslas – ne nubausti Iraną, bet įtikinti jį sėsti prie derybų stalo: mano nuomone, kuo greičiau, tuo geriau. Šiai nuomonei vieningai pritaria Europos Sąjunga ir nuolatinės Saugumo Tarybos narės. Praėjusį ketvirtadienį dalyvavome svarbiame susitikime.

Norėčiau pateikti dar vieną pastabą, šia tema apimančią daugiau nei vien Iranas. Pasaulyje, kuriame vis labiau domimasi branduoline energija, turime rasti būdų įtikinti šalis, kad jos gali gauti branduolinio kuro pačios neatlikdamos sodrinimo – tai joms brangu ir kelia rūpesčių dėl platinimo. Aš pats tvirtai remiu idėją, kad reikėtų sukurti tarptautines garantines kuro tiekimo atsargas, galbūt įsteigiant kuro banką. Šią idėją vis iškelia daugelis mūsų partnerių ir daugelis svarbių tarptautinės bendruomenės narių. Šioje srityje daug gerų idėjų. Esu įsitikinęs, kad atėjo laikas jas įgyvendinti.

Kaip jau sakiau pradžioje, Iranas – viena svarbiausių šalių. Jau daug metų dirbu siekdamas normalizuoti mūsų santykius. Iš to laimėsime visi – iraniečiai ir europiečiai. Aš tuo tikiu ir beatodairiškai toliau sieksiu šio tikslo, kuris, manau, bus naudingas ir Irano, ir Europos Sąjungos gyventojams.

  Benita Ferrero Waldner, Komisijos narė. Gerb. Pirmininke, manau, kad dabartinėje aplinkoje diskusijos apie Iraną neišvengiamai bus sutelktos į branduolinę programą. Tarptautinė bendruomenė vieningai ieško patenkinamo sprendimo. Šiuo tikslu reikia veikti tinkamais kanalais – per Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Reikia remti atkaklias vyriausiojo įgaliotinio Javiero Solanos pastangas pagal trijų + trijų modelį – jas visiškai remia Europos Sąjunga, nes, kaip matėme paskutiniame susitikime Berlyne, tarptautinė vienybė ir toliau lieka svarbiausia.

Praėjusią savaitę priėmusi vyriausiąjį Irano derybininką Dr. Saeedą Jalili, priminiau jam mūsų principingą poziciją. Niekas niekada neneigė, kad Iranas turi teisę taikiais tikslais naudoti branduolinę energiją, bet reikėjo atkurti pasitikėjimą ir parodyti nuoširdžią politinę valią sprendimui pasiekti.

Deja, nors Europos Sąjunga stengėsi kiek tik galėjo, iš Irano pusės tokios politinės valios nepastebėjau. Kol mes jos nematysime, deja, nebus galimybės intensyvinti mūsų santykius, taip pat ir pradėti ar atnaujinti pokalbius dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo bei pokalbius dėl energetikos. Aš tai išdėsčiau Dr. Jalili per mūsų susitikimą.

Esu įsitikinusi, kad Parlamentas mano taip pat ir kad jis toliau tvirtai rems vyriausiąjį įgaliotinį J. Solaną ir trijų + trijų modelį, kad būtų pasiektas ilgalaikis, diplomatinis sprendimas, kuriuo būtų išsaugota neatimama Irano teisė taikiais tikslais vystyti branduolinę energetiką, tačiau būtų objektyviai užtikrinta, kad ši veikla bus tik taikaus pobūdžio.

Nors ES santykių su Iranu plėtotę daugiausia lems pažanga šiuo klausimu, Komisijos nuomone, su Iranu reikėtų bendradarbiauti bent keliomis kryptimis.

Šiuo klausimu norėčiau pareikšti, kad labai vertinu delegacijos su Iranu, kuriai pirmininkauja Angelika Beer, atliekamą darbą. Gerb. A. Beer, ypač noriu pagirti Jūsų vadovaujamą praėjusio mėnesio misiją į Teheraną. EP ryšiai, pvz., su Irano medžlisu – svarbus Europos Sąjungos ir Irano Islamo Respublikos bendravimo kanalas.

Jūsų susitikimai su aukšto rango pareigūnais, pvz., užsienio reikalų ministru Mottaki, ir su įvairiais kitais Irano visuomenės atstovais buvo ir yra labai vertingi. Susitikimai su moterų teisių gynėjais, įkalintų studentų šeimomis, profesinių sąjungų atstovais ir mažumų grupėmis – svarbus įrodymas, kaip Europos Sąjungai svarbu, kad Iranas būtų visiškai laisvas, demokratiškas ir pliuralistinis, kaip reikalaujama tarptautinėse konvencijose, prie kurių Irano Islamo Respublika prisijungė savo noru.

Tiesiogiai žmonių tarpusavio ryšiai – puiki priemonė įveikti išankstinius nusistatymus, neigiamus stereotipus ir puoselėti abipusį supratimą. Pvz., labai svarbu remti tolesnę akademinių, kultūrinių ir meninių Europos ir Irano mainų plėtotę – šie du civilizacijos lopšiai turi daug ką vienas kitam pasiūlyti.

Štai kodėl ypač džiaugiuosi, kad šiais akademiniais metais sėkmingai pradėta „Erasmus Mundus“ išorės bendradarbiavimo programa, siejanti europiečius su Irako, Jemeno ir Irano studentais ir profesoriais. Nuo Teherano iki Širazo, nuo Mašchado iki Alzachros besidriekiantis šiame konsorciume dalyvaujančių Irano universitetų tinklas atrodo ypač daug žadantis. Pirmojoje akademinėje grupėje atvyko ir Europoje studijuoti galės daugiau nei 50 Irano studentų ir profesorių. Tvirtai tikiu, kad šie mainai bus abipusiai ir į Iraną taip pat vyks Europos studentai bei profesoriai.

Be to, mes siekiame su Iranu bendradarbiauti daugelyje sričių, pvz., paramos afganų pabėgėliams arba kovos su narkotikais srityse. Šiuo atžvilgiu norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į neseniai paskelbtą kvietimą teikti pasiūlymus dėl dotacijos Irano nevalstybiniams subjektams ir vietos institucijoms.

Šia programa, beje, pirmąja su Iranu, siekiama skatinti ir stiprinti visuomenės dalyvavimą ir suteikti jai galios. Ji apima švietimo ir vystymo veiklą, daugiausia dėmesio skiriama kovai su skurdu.

Galiausiai programoje remiamas pilietinės visuomenės ir vietos institucijų bendradarbiavimas ir jų pajėgumų stiprinimo veikla. Šis kvietimas dabar paskelbtas ir galioja iki vasario 11 d.

Keisdama temą norėčiau pasidžiaugti praėjusių metų gruodžio 13 d. plenarinėje sesijoje Parlamento priimtu sprendimu 3 mln. eurų skirti Farsi televizijos naujienų tarnybai. Tvirtam europiniam požiūriui artimos informacijos paruošimo ir transliavimo skatinimas gali atlikti svarbų vaidmenį puoselėjant geresnį abipusį supratimą su Irano visuomene.

Noriu užbaigti svarbia tema – demokratija ir žmogaus teisėmis. Praėjusią savaitę šiame Parlamente Dr. Jalili primygtinai teigė, koks svarbus žmogaus orumas. Žinoma, aš galiu jam tik pritarti, bet, deja, per mūsų abiejų susitikimą galėjau pasakyti tik tiek, kad žmogaus teisės Irane gerbiamos vis mažiau ir jų padėtis vis blogėja.

Remiantis iš spaudos pranešimų parengta AFP ataskaita, praėjusiais metais Iranas mirties bausmę įvykdė mažiausiai 297 kartus. Tai daugiau negu 2006 m., kai, pasak Amnesty International, mirties bausmė buvo įvykdyta 177 kartus. Jau nekalbu apie kitus labai žiaurius žmonių žudymo būdus. Taigi turėjau išreikšti viltį, kad būtų galima atnaujinti ES ir Irano dialogą žmogaus teisių klausimais.

Taip pat išreiškiau viltį, kad būsimuose parlamento rinkimuose kandidatų bus daugiau negu praeityje. Europos Sąjunga šioje srityje nusiteikusi labai aktyviai. Dar vienas šios srities aspektas – naujausias sausio 25 d. paskelbtas pranešimas apie Irane įvykdytas mirties bausmes.

Mes visiškai sutinkame su Parlamentu sakydami, kad niekaip negerėjant žmogaus teisių padėčiai Irane, negalima tinkamai plėtoti mūsų santykių su juo.

  Michael Gahler, PPE-DE frakcijos vardu. (DE) Gerb. Pirmininke, mūsų rezoliucijoje sprendžiami žmogaus teisių padėties Irane ir ginčo dėl Irano branduolinės programos klausimai. Žmogaus teisių klausimu šis Parlamentas jau ne kartą pareiškė savo aiškią nuostatą. Vyriausiasis įgaliotinis šiandien dar kartą kalbėjo apie egzekucijas ir kankinimus. Pastarojo meto įvykių kontekste norėčiau paminėti arabų ahvazi bendruomenės politinių aktyvistų, pasmerktų myriop, vardus ir paraginti Irano Vyriausybę atsisakyti ketinimų juos nubausti. Jų vardai yra Zamal Bawi, Faleh al-Mansouri, Said Saki ir Rasoul Mazrea. Taip pat paminėsiu du kurdus žurnalistus – Abdolwahed Hiwa Butimar ir Adnan Hassanpour. Lai šis jų negandos paviešinimas Europoje suteikia jiems apsaugą!

Kalbant apie branduolinį klausimą – vyriausiasis Irano derybininkas Saeedas Jalilis praeitą savaitę Užsienio reikalų komitetui nepateikė aiškių žinių apie tikruosius Irano ketinimus. Į 24 komiteto narių klausimus buvo pažvelgta paviršutiniškai, lyg tai būtų vienas klausimas. Tai visiškai netinkamas būdas mėginti išsklaidyti nepasitikėjimą, kuris tvyro tarp tarptautinės bendruomenės ir Irano.

Geriausias atsakas į tokią vengimo politiką yra tarptautinės bendruomenės solidarumas. Dėl to mes savo rezoliucijoje sveikiname Berlyne sausio 22 d. pasiektą susitarimą parengti naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Prie šios rezoliucijos prisijungtų ir Rusija bei Kinija, o tai bus stiprus politinis ženklas Iranui. Rezoliucijoje numatomi vieningi tarptautinės bendruomenės veiksmai ir tam tikros papildomos priemonės.

Esu tikras, kad visomis įmanomomis progomis turėtume siekti dialogo, tačiau taip pat kas kartą turėtume įvardyti savo interesus – pirmiausia žmogaus teisių srityje, tačiau taip pat ir bendradarbiavimo, nors tai įmanoma tik tada, kai Iranas atgaus mūsų bendruomenės pasitikėjimą, jeigu tai kada nors iš viso įvyks.

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. (DE) Gerb. Pirmininke, gerb. Solana, komisare, čia yra trys svarbūs klausimai: žmogaus teisės, branduoliniai ginklai ir laisvi demokratiniai rinkimai Irane. Klausimas, kuris šiandien nėra aktualus – ar derėtų mudžahedus laikyti juodajame sąraše, ar ne. Apie tai galėsime pakalbėti atskirai.

Kalbant apie žmogaus teises, dažnos ir neretai žiaurios egzekucijos mums yra tarsi kraujuojanti žaizda. Pritariu tam, ką šiuo klausimu pasakė gerb. Gahleris, ir viliuosi, kad visuomenės nuomonė mūsų šalyse gali padaryti poveikį.

Antrasis klausimas yra branduolinė programa. Mes visiškai palaikome Vyriausiojo įgaliotinio išdėstytą poziciją. Nepageidaujame, kad Irane būtų branduolinių ginklų. Nepageidaujame branduolinių ginklų jokioje šalyje. Skandalinga vien tai, kad daugelis šalių – deja ir Jungtinės Amerikos Valstijos – pasyviai stebėjo, kaip kuriama branduolinė bomba Pakistane, kaip branduolinio ginklo kūrimo technologija buvo perduota iš Pakistano į Iraną. Į Pakistaną tuomet buvo žvelgiama visiškai vienašališkai, bendros kovos prieš Sovietų Sąjungą ir taip pat prieš Afganistaną kontekste.

Tačiau mums reikalinga priežiūra ir aš prašyčiau Jūsų, gerbiamasis Solana, dėti pastangas, kurios užtikrintų, kad branduolinė pramonė, ypač sodrinimas bei atliekų utilizavimas, būtų įtrauktas į daugiašalius susitarimus bei būtų taikoma griežtesnė priežiūra. Šioje srityje turime nuveikti daugiau, nes tai svarbu ne tik Iranui bet ir kitoms šalims.

Dar vienas mums reikalingas dalykas – amerikiečiai turėtų pasirengti šiek tiek nusileisti – tai teisėtų saugumo interesų pripažinimas ir ne kokios nors kitos valstybės, bet Irano tautos. Šis saugumas turi būti užtikrintas ir tuomet mes, be jokios abejonės, galėsime pasiekti pažangą dialoge su Iranu.

Aš taip pat sveikinu JT rezoliuciją, nes tai yra pažanga.

Kalbant, apie rinkimus, gerb. Solana, aš galiu tik paantrinti Jums. Tiek rinkimai, tiek demokratija savo funkciją atlieka tik tuomet, kai rinkimai yra visiškai laisvi. Jeigu Prezidentas Ahmadinejadas mano, kad jis yra taip gerai remiamas Irane, noriu padrąsinti jį surengti visiškai laisvus rinkimus, kurie vyktų be jokio įsikišimo iš šalies. Tada mes pamatysime, ar jis iš tiesų yra taip remiamas, kaip mano esąs. Laisvi rinkimai Irane – tai vienas iš kelių į demokratiją visame regione.

(Plojimai)

  Annemie Neyts-Uyttebroeck, ALDE frakcijos vardu (NL). Gerb. Pirmininke, gerb. Solana, komisare, vis dar matome šį paradoksą, kai – kaip sakė gerbiamasis Solana – tokią turtingą istoriją, tokią įvairią kultūrą ir tokią tautą turinti šalis vykdo pačius baisiausius žmogaus teisių pažeidimus. Mirties nuosprendžių skaičius Irane praeitais metais – apie tai kalbėjo ir komisaras – yra akivaizdūs faktai.

Dėl to aš, kaip ir visa mūsų frakcija, manau, kad Iranas dabartiniu elgesiu su žmonėmis, kurį mes, deja, stebime jau daug metų, iš tiesų paniekina savo istoriją. Manau, kad sprendimą galima pasiekti tęsiant dialogą, ypač su tauta, ir, be jokios abejonės, su politikos autoritetais – kad ir kaip sunku tai būtų.

Šia prasme praeitos savaitės diskusija su gerbiamuoju Jaliliu nebuvo ypač smagi, tačiau ji buvo labai svarbi, nes dabar jis suprato, kad šiame Parlamente nė vienoje frakcijoje nėra nė vieno asmens, kuris leistų Iranui manyti, kad siekis panaudoti branduolinius tyrimus karinėms reikmėms nesulauks jokio mūsų atsako.

Frakcijos vardu aš ypač sveikinu gerbiamojo Solanos mintį, kad derėtų sukurti kažkokį daugiašalį branduolinio kuro rezervą. Toks sprendimas veikiausiai padėtų išspręsti mūsų susirūpinimą dėl branduolinio ginklo neplatinimo tuo pačiu metu leidžiant valstybėms plėtoti branduolines priemones taikioms reikmėms.

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. (PL). Gerb. Pirmininke, komisare, gerb. Solana, svarbiausias ir neatidėliotinas santykių su Iranu dalykas yra užtikrinti, kad Iranas neturės branduolinio ginklo. Nepaneigiant įvairių šaltinių informacijos, taip pat ir JAV Nacionalinės žvalgybos išvadų, šiandien mes negalime būti tikri, kad Iranas nesukurs tokio ginklo.

Būtų naivu manyti, kad nuo 2003 metų Irane vykdomas urano sodrinimas yra skirtas vien tik civilinėms reikmėms. Nuo to laiko reformų šalininką prezidentą Khatamį pakeitė gerokai kietesnės politinės linijos atstovas. Taip pat reikia prisiminti, kad po civilinių reikmių skraiste pradinėje stadijoje buvo slepiamos visos branduolinės programos – Rusijoje, Indijoje, Kinijoje, Izraelyje. Labai panašu, kad dabartinė civilinė programa tėra žingsnis į urano sodrinimą karinėms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, Europos Sąjunga turėtų veikti Iraną visais įmanomais būdais, neatmetant ir karinio įsikišimo galimybės.

  Angelika Beer, Verts/ALE frakcijos vardu (DE). Gerb. Pirmininke, pradėsiu nuo padėkos gerbiamiesiems Solanai ir Ferrero-Waldner už tokį nuodugnų pasirengimą vizitui ir už konsultavimąsi bei dialogą su mumis tiek prieš vizitą, tiek ir po jo.

Štai ką aš norėčiau pabrėžti – ir norėčiau, kad neklystume: ši diskusija bus išgirsta Irane. Irano visuomenė – šviesi ir įvairialypė, ir mes padedame įgyvendinti šią užduotį transliuodami televizijos naujienas farsi kalba. Žinome, kad šią diskusiją seks ir Ahmadinejado režimo lyderiai. Dėl to yra tinkama ir dera aiškiai pasakyti prezidentui Ahmadinejadui ir jo šalininkams, kad toks būrys kandidatų į 296 parlamento vietas – kandidatų buvo daugiau kaip 7000, iš jų 2000 buvo pašalinti – tvirtai rodo, kad prezidentas vidaus politikoje priremtas prie sienos. Mes išreiškiame savo solidarumą su piliečių visuomene, moterimis, profesinėmis sąjungomis ir visais kitais, atsidūrusiais pavojuje – kai kurių jų vardai ką tik buvo mums perskaityti.

(Plojimai)

Yra dar viena priežastis, dėl kurios mes pageidavome šiandieninės diskusijos. Esu nuoširdžiai dėkinga už tai. Iranas atsidūrė aklavietėje. Šalis priremta prie sienos ir nebežino, kur toliau eiti. Iranas neturi ką pasiūlyti. Kita vertus, norėčiau pasidomėti, ar mes, europiečiai, jau panaudojome visas savo kortas. Vizito Irane, kuriame dalyvavo įvairios frakcijos, metu mes supratome, kad turime patys surasti savitą derėjimosi būdą ir tai galima padaryti tik atsisakius išankstinių nuostatų, niekam negrasinant peiliu.

Iš visų žmonių, su kuriais mes galėjome susitikti, ir kuriems reikalinga mūsų parama, aš aiškiai supratau, kad sankcijos silpnina pilietinę visuomenę ir stiprina prezidentą Ahmadinejadą. Dėl to tęsti, kaip anksčiau, yra politiškai beprasmiška, nes tai neišves iš aklavietės.

Norėčiau baigti pabrėždama, kad mes nenorime branduolinių ginklų niekur, jokioje šalyje. Jeigu kalbėtume apie mane, aš iš viso nenoriu branduolinės energijos. Jeigu prezidento Sarkozy politika ir toliau bus sudarinėti branduolinės energijos kontraktus į kairę ir į dešinę be jokių apsisaugojimo priemonių – kaip, pavyzdžiui, neplatinimo susitarimai – Europos užsienio politika greitai taps platinimą skatinančiu veiksniu, užuot stabdžiusi šį tvaną.

(Plojimai)

  Pirmininkas. Dėkoju jums, gerbiamoji Beer, ir linkiu, kad Jūsų lūžusi ranka – jeigu teisingai pastebėjau – kuo greičiau sugytų.

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu (DE). Gerb. Pirmininke, pasak JAV žvalgybos ataskaitos, padėtis Irane pakito. Dabar yra reikalingas moratoriumas branduoliniu klausimu. Byla iš JT Saugumo Tarybos turi būti perduota Tarptautinei atominės energijos agentūrai. Irano piliečiai yra labai guvūs – nepaisant visų represinių priemonių, kurios taikomos atskirų visuomenės grupių – pvz., profesinių sąjungų – atžvilgiu. Kai kurie atvejai yra visiškai netoleruotini –pvz., kandidatų pašalinimas iš rinkimų į madžlisą. Tačiau aš labai prieštaraučiau sankcijų griežtinimui. Sankcijos turėtų daugiau žalos negu naudos, ypač demokratinei opozicijai. Mes vis dar girdime grasinimus karu prieš Iraną – ypač iš Jungtinių Valstijų. Mūsų frakcija yra tvirtai prieš bet kokius grasinimus karu ir prieš bet kokių karo planų puoselėjimą.

Gerbiamasis Solana, Jūsų komandos narys Robertas Cooperis britų laikraštyje „Guardian“ cituojamas štai ką sakęs apie pastaruoju metu diskutuojamą naująjį NATO manifestą: „Gal mes ir panaudosime branduolinį ginklą anksčiau, negu tai padarys kiti, bet aš norėčiau garsiai apie tai nekalbėti“. Ar šis pareiškimas yra susijęs su padėtimi Irane, gerb. Solana, ar ketinate nuo šio teiginio atsiriboti?

Leiskite pakartoti dar sykį: tik derybos su Iranu, jokio eskalavimo ir jokio karo.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu (NL). Gerb. Pirmininke, iš Irano Islamo Respublikos yra gerų ir blogų naujienų. Gerosios naujienos mus pasiekė praeitą mėnesį – gruodžio viduryje. Irano opozicija Teherane labai aiškiai pasipriešino prezidento Ahmadinejado teiginiams, neigiantiems holokaustą. Opozicija paskelbė, kad holokaustą laiko esant istoriniu įvykiu, kurio kvestionavimas neįmanomas. Teisingai pastebėta.

Blogoji naujiena yra viešas grasinimas, kurį užsienio reikalų ministras gerb. Mottakis nesenai išsakė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Jis pasakė, kad, jeigu būtų priimta nauja rezoliucija dėl sankcijų prieš Iraną prieš kovą laukiamąją TAEA ataskaitą apie Irano branduolinę programą, Teherano atsakas į tai būtų atitinkamas ir griežtas.

Gerb. Solana, norėčiau paklausti Jūsų, ką manote apie šį viešą grasinimą. Taip pat – ką Jūs manote apie TAEA pozicijų sutvirtinimą sudarant nepriklausomą techninių ekspertų komitetą Irano branduolinei programai? Galų gale, juk jau buvo precedentų JT Specialiojoje komisijoje (UNSCOM) ir JT Stebėsenos, tikrinimo ir inspekcijos komisijoje (UNMOVIC). Tokio komiteto ataskaitos suteiktų reikiamas gaires Saugumo Tarybai.

  Philip Claeys (NI) (NL). Gerb. Pirmininke, Irano režimas ir toliau kelia pavojų visų Artimųjų Rytų stabilumui, šis pavojus driekiasi ir gerokai toliau. Iranas remia islamo teroristus Libane, Palestinos teritorijose, Afganistane, Irake ir kitur. Europos Sąjunga turėtų siekti kiek galima labiau izoliuoti Iraną. Taip pat svarbu įtikinti Rusiją nebetęsti branduolinio bendradarbiavimo su Iranu. Irano branduolinės užmačios kelia grėsmę pasaulio taikai.

Amerikos Nacionalinės žvalgybos išvados (National Intelligence Estimate, NIE) prieš kelis mėnesius apstulbino visą pasaulį, nes paskelbė, kad Iranas nutraukė bandymus pasigaminti branduolinį ginklą dar 2003 metais. JAV pasigirdo raginimų papildomai ištirti NIE teiginių pagrįstumą. Vis dėlto būtų klaidinga staiga pradėti manyti, kad Irano režimas jokios branduolinės grėsmės nebekelia. Kodėl Iranas vis dar taip sunkina Tarptautinės atominės energijos agentūros inspektorių darbą?

Mes visi puikiai žinome, ką gali Teherano režimas. Turime faktų žmogaus teisių srityje ir tvirtų Irano dalyvavimo tarptautinio terorizmo veikloje įrodymų. Jeigu prezidentas Ahmadinejadas viešai pareiškia, kad norėtų nušluoti Izraelio valstybę, negalima į tai žvelgti pro pirštus. Dabartinėmis sąlygomis būtų klaidinga mažinti prezidentui Ahmadinejadui daromą spaudimą. Dialogas turi vykti, tačiau Europos Sąjunga turi rodyti laisvės puoselėjimo ir stabilumo užtikrinimo pastangas.