Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2510(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0059/2008

Pateikti tekstai :

B6-0059/2008

Debatai :

PV 30/01/2008 - 20
CRE 30/01/2008 - 20

Balsavimas :

PV 31/01/2008 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0032

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. sausio 30 d. - Briuselis Tekstas OL

20. Balio klimato kaitos konferencijos rezultatas (debatai)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Balio klimato kaitos konferencijos rezultato.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Podobnik, pirmininkas. − Man, kaip Tarybos Pirmininkui, teko garbė ir vėl būti su Jumis šiandien ir pristatyti Balio klimato kaitos konferencijos rezultatą. Man malonu, kad Europos Parlamentas ėmėsi labai aktyvaus vaidmens ir įsitraukė į debatus dėl klimato kaitos. Balio konferencijoje taip pat dalyvavo stipri Europos Parlamento delegacija, vadovaujama Parlamento Pirmininko pavaduotojo, p. Vidal-Quadras, ir susidedanti keleto žymių Parlamento atstovų.

Taip pat norėčiau išreikšti savo paramą pirmajai tarpinei ataskaitai dėl klimato kaitos, kuri Jūsų Klimato kaitos komitetui buvo pateikta praėjusį pirmadienį. Ponios ir ponai, kaip žinote, paskutinės konferencijos dienos ėjo įelektrintoje nežinomybės atmosferoje. Kai atrodė, kad derybos žlugs ir kad susitarimo nebus pasiekta, įsitraukė Jungtinų Tautų Generalinis Sekretorius p. Ban Ki-moon, ir jo įsikišimas buvo labai svarbus.

Faktas, kad derybos buvo viena diena pratęstos ir toliau vyko per paskutines dvi naktis, tik įrodo jų sudėtingumą. Galutinis susitarimas buvo pasiektas nusprendžiant dėl ilgalaikio bendradarbiavimo Konvencijos rėmuose ir buvo pavadintas Balio veiksmų planu. Laikantis šio dokumento reikalavimų, derybos bus pradėtos kovo arba balandžio mėnesį, o kitų metų pabaigoje turėtų būti pasiektas pilnas visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos klausimo sprendimo po 2012 m.

Leiskite paminėti kelis esminius šio susitarimo elementus: pirmiausia, dalis, susijusi su tarptautinėmis priemonėmis, taikomomis situacijai gerinti, tai yra, emisijoms mažinti. Šiame susitarime pabrėžiama, kad visų išsivysčiusių šalių pastangos sumažinti emisijas turi būti palyginamos vienos su kitomis. Tai reiškia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat bus įtrauktos į emisijų mažinimą. Čia būtina pabrėžti, kad kitaip nei Kioto protokole 2008-2012 metams, šiame plane nebus įtraukti jokie kiekybiniai įsipareigojimai.

Antras elementas – tai, kad besivystančios šalys prisidės prie emisijų mažinimo išlaikant jų tolimesnį vystymąsi. Čia labai svarbi išsivysčiusių šalių parama, susijusi su technologijų perdavimu ir tinkamu finansavimu. Klimato kaitos įtaką taip pat palengvins ir kitos priemonės bei pozityvus padrąsinimas, užkertantis kelią miškų kirtimui ir naikinimui besivystančiose šalyse, o tai didelis indėlis kovoje su visuotinėmis dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, emisijomis.

Trečias elementas susideda iš patobulintų prisitaikymo priemonių, kurios turi būti įtrauktos į tarptautinį bendradarbiavimą. Į ketvirtą įeina patobulintos plėtros ir technologijų perdavimo priemonės, kurios užtikrina prisitaikymą ir palengvinimą bei su tuo susijusį ekonominį vystymąsi. Efektyvesniam klimato kaitos klausimo palengvinimui ir prisitaikymui besivystančioms šalims būtina užtikrinti lengvesnę prieigą prie aplinkai nekenksmingų technologijų. Penktas sprendimas susijęs su pagerintu finansavimu ir investicijomis, skirtomis klimato kaitos sušvelninimui. Čia numatoma parama besivystančioms šalims diegiant nacionalines priemones klimato kaitos palengvinimui ir prisitaikymui.

Tolimesnės derybos įvyks remiant naujai sukurtai ad hoc darbo grupei, skirtai ilgalaikiam bendradarbiavimui Konvencijos ribose. Jau šiais metais grupė susitiks keturis kartus. Derybų procesas bus intensyvus ir iš derybininkų pareikalaus daug pastangų. Dabartinės derybos dėl išsivysčiusių šalių, kurios pasirašė Kioto protokolą, įsipareigojimų po 2012 m., tęsis ir toliau. Šios derybos turėtų būti užsibaigtos kitų metų pabaigoje. Jos vyks lygiagrečiai su derybomis pagal Balio veiksmų planą.

Mūsų nuomone, Balio konferencijoje priimti sprendimai yra tinkami. Juose yra esminiai elementai, kurių mes būdami Europos Sąjungoje siekiame. Tarp didžiausių pasiekimų paminėtinas visų šalių, tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių, įsitraukimas į bendrą emisijų mažinimą. Mes pripažįstame visa apimančio prisitaikymo lygiateisiškumą. Tikimės, kad Balio veiksmų planas išjudins sąstingį, susijusį su klimatui nekenksmingų technologijų perdavimu besivystančioms šalims.

Ponios ir ponai, konferencija mums suteikė platų pagrindą tolimesnėms deryboms. Tam tikra prasme, ši kompromisas yra daugiausia, ką galėjome pasiekti esant dabartiniam pasauliniam konsensusui. Tolimesnės derybos technine ir politine prasme pareikalaus labai daug. Mes manome, kad šios pastangos bus sėkmingos, jei sugebėsime išlaikyti akivaizdžias tendencijas, kurių pasiekėme per paskutinius metus, kai klimato kaitos klausimas politinėje darbotvarkėje kilo vis aukščiau.

Norint pasiekti efektyvaus tarptautinio susitarimo, reikės daug jėgų ir kantrybės bei politinės valios. Kartais reikalingiausios priemonės būna priimtos paskutinės.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, leiskite pradėti nuo padėkos Jums už šią galimybę dalyvauti debatuose dėl klimato kaitos konferencijos, vykusios Balyje praėjusių metų pabaigoje, rezultatų ir planų, kas vyks toliau, pasiekus susitarimą dėl derybų pradžios.

Pirmiausia, norėčiau išreikšti savo susižavėjimą aktyviu Europos Parlamento vaidmeniu bei suteikta parama prieš konferenciją ir jos metu. Ryšiai ir susitikimai su delegacija per visą konferenciją buvo ypatingai naudingi. Ypač norėčiau pabrėžti labai svarbų Europos Parlamento vaidmenį pateikiant informaciją oficialiems atstovams iš kitų šalių. Mums tikrai reikalinga abipusė parama komunikuojant ir plačiau pristatant ES poziciją, kuri yra lemiamas elementas, palaikantis mūsų pagrindinį vaidmenį. Tai buvo ypač naudinga Balyje ir bus dar naudingiau per ateinančius dvejus metus.

Kalbant apie pačius Balio konferencijos rezultatus, norėčiau pradėti nuo to, kad konferencija buvo akivaizdžiai sėkminga, kadangi nuo pat derybų pradžios visos svarbios šalys susitarė dėl klimato kaitos laikotarpio po 2012 m. Susitarimas bus užbaigtas 2009 m. ir apims visus esminius elementus, kurių ES ryžtingai siekė.

Todėl turime bazę ir labai reikalingą impulsą pradėti derybas, kad dėl klimato kaitos būtų pasiektas susitarimas. Mes siekiame susitarimo, kuris leistų iš esmės sumažinti pasaulines emisijas per pirmąją fazę iki 2020 m., ir pasiekti dar didesnių mažinimų vėliau. Todėl esame patenkinti bendru rezultatu, kuris visiškai atitinka mūsų bendrus tikslus Balyje.

Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimas diskusijoje Balyje yra aiškus ženklas, kad jos ketina aktyviai dalyvauti derybose. Tačiau, Balio sprendimas yra tiek pat svarbus, kaip ir pirmą kartą paminėtas poreikis, kad ir besivystančios šalys imtųsi aktyvių priemonių.

Pagrindinį, tai nereiškia netiesioginį, vaidmenį atliko ES, kuriai padėjo tam tikros besivystančios šalys, tokios, kaip Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika, su jų nuovokiu ir konstruktyviu indėliu, kas buvo ypatingai svarbu siekiant šio rezultato. Nuo šiol mūsų tikslas – pasiekti susitarimą dėl būsimų pagrindų klimato kaitos klausimu Šalių konferencijoje Kopenhagoje 2009 m. Žinoma, taip pat mūsų tikslas – suderinti mūsų siekius remiantis mokslinėmis išvadomis.

Mums nevalia daryti klaidų: kelias į Kopenhagą bus ilgas ir sudėtingas. Be to, ES toliau turi toliau vaidinti pagrindinį vaidmenį, kaip ji tai sėkmingai darė ruošdamasi Balio konferencijai; besirengdama konferencijai ji išdėliojo savo kortas ant stalo, parodė mums, kokios krypties turėtume laikytis ir savo požiūriu įtikino kitus prieš prasidedant pagrindinei konferencijai. ES padarė labai svarbią įtaką pozityviam konferencijos rezultatui. Turime į tai atsižvelgti besiruošdami konferencijai Kopenhagoje.

Komisijos pasiūlymai, priimti praeitą savaitę, dėl klimato ir atsinaujinančių energijos šaltinių priemonių paketo, kaip tik tai ir atlieka; jie įrodo, kad ES yra pasiryžusi pasiekti progreso. Aš tikiuosi Jūsų paramos ir apsisprendimo ką tik prasidėjusios įstatyminės tvarkos ribose, kai prieš esamo parlamento kadencijos pabaigą ir gerokai prieš Kopenhagos konferenciją bus tvirtinamas priemonių paketas. Per ateinančius dvejus metus mums reikia atsilaikyti prieš didelį politinį spaudimą šiuo klausimu, nes tai buvo ypatingai naudinga 2007 m. Gerai panaudojus visas galimybes užtikrinsime, kad dėmesys šiam klausimui neišnyktų Europos, o dar svarbiau, tarptautiniu lygiu.

Jei mums pasiseks pasiekti susitarimą iki 2009 m. pabaigos, tuomet mums tikrai reikės glaudžiau ir dar strategiškiau dirbti kartu su mūsų svarbiausiais partneriais. Labiausiai tai pasakytina apie mūsų partnerius iš išsivysčiusių šalių, kadangi turime užtikrinti, kad jie parodytų daugiau noro siekiant ryžtingo progreso iš esmės mažinant emisijas. Žinome, kad be tokių pastangų bus tikrai sunku įtikinti besivystančias šalis įsipareigoti tolimesniems veiksmams. Todėl, siekiant užtikrinti ir išsaugoti jų pritarimą ir ryžtingai vesti jas šia kryptimi, turime pasinaudoti visais prieinamais tarptautiniais forumais, įskaitant Didžiojo Aštuoneto (G8) susitikimus, susitikimus tarp pagrindinių ekonominės veiklos sričių ir dvišalių dialogų.

Visi žinome, kad kai kuriuos mūsų partnerius bus sunku įtikinti. Vis dar didelis nenoras yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų pusės. Iš kitos pusės, taip pat žinome, kad progresas vyksta valstybės lygiu, verslo srityse ir bendrai, tai, kaip viešoji nuomonė suvokia šį klausimą. Kaip matome dabartiniuose JAV prezidentiniuose preliminariuose rinkimuose, klimato kaita jau yra centrinis klausimas politiniuose debatuose.

Klimato ir energijos klausimai bus vieni iš prioritetinių šių metų darbotvarkėje Didžiojo Aštuoneto susirinkime, kuriam pirmininkaus Japonija. Tokiu būdu tikimasi ne tik padėti skelbiant pagrindinę ir svarbią tvarką, bet taip pat pateikti vertingas galimybes, kuriomis būtina tinkamai pasinaudoti keičiant mūsų partnerių iš industrializuotų valstybių požiūrį. Šiuo metu Japonijoje vyksta energingi debatai apie klimato kaitą. Pasinaudokime šia galimybe priartinti mūsų partnerius ir pademonstruoti, kad siekis nėra nesuderinamas su ekonomine plėtra ar konkurencingumu.

Leiskite man pakomentuoti apie lygiagrečius veiksmus. Jungtinės Tautos akivaizdžiai ir toliau bus pagrindinis derybų forumas, skirtas susitarimui dėl klimato kaitos po 2012 m., po kurio bus pasiektas galutinis susitarimas. Kalbant konkrečiau, atsižvelgiant į ribotus resursus ir mums prieinamas priemones, taip pat likusį labai trumpą laiko tarpą, turime užtikrinti, kad visi šie tarptautiniai forumai ir veiksmų planai būtų naudojami strategiškai siekiant paremti ir papildyti JT veiksmų planą ir jokiu būdu jam nepakenkti. Mes tiesiog negalime sau leisti padvigubinti pastangų ar gaišti laiko, kai JT veiksmų planas jau šiek tiek pasistūmėjo į priekį.

Taip pat mums reikės glaudžiau dirbti su mūsų partneriais iš besivystančių šalių, atidžiai suplanuoti jų dalyvavimą ir indėlį į būsimą susitarimą. Kaip buvo akivaizdu Balyje, plėtros klausimas bus derybų centre: todėl mūsų pagrindinis iššūkis bus pasiekti abipusio pasitikėjimo. Besivystančios šalys, bent jau labiausiai pažengusios, nori imtis veiksmų. Ir jos jų imsis, jei išsivysčiusios šalys įvykdys savo esamus ir naujus įsipareigojimus sumažinti emisijas. Be to, išsivysčiusios šalys turi suteikti besivystančioms šalims arba prieigą prie technologijų, arba bendrai prie finansavimo.

Atsižvelgiant į visa tai, turime glaudžiai bendradarbiauti su naujai atsirandančiomis ekonominės veiklos sritimis ir rasti geriausią metodų ir iniciatyvų kombinaciją, užtikrinančią, kad šios ekonominės veiklos sritys prisidėtų gana ambicingais indėliais, o vėliau, po 2020 m., jų rimtesnių pastangų reikės dar daugiau. Abipusis bendradarbiavimas ir dialogas su svarbiomis šalimis, tokiomis, kaip Kinija ir Indija, bus ypač svarbus.

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad klimato ir energijos priemonių paketas įrodo mūsų pasiryžimą siekti progreso pereinant nuo žodžių prie darbų; tai taip pat rodo, kad visa tai galima atlikti teisingu ir ekonomiškai efektyviu būdu, kiekvienam leidžiant būti laimėtoju. Tikiu, kad tai geriausias būdas teigiamai įtakoti mūsų partnerius.

 
  
MPphoto
 
 

  Karl-Heinz Florenz, PPE-DE Frakcijos vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, Balyje Jūs turėjote puikią komandą. Ji dirbo atiduodama paskutines jėgas, todėl prašau Jūsų perduoti šią padėką Jūsų personalui. Kaip Europos patriotas tikiu, kad reali Balio sėkmė glūdi absoliučiai esminiuose sprendimuose, kuriuos Europos Sąjunga priėmė praėjusį kovą, balsuojant už trijų po 20% mažinimą, ir tai yra mūsų gyvenimo, kurį gyvensime šiame kontinente ateinančiais metais, pagrindas.

Neketinu nagrinėti įvairiapusiškos sėkmės, pasiektos Balyje, kadangi mano kolegos Nariai be abejonės tuo pasirūpins. Malonu, kad be progreso dirbant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, mes taip pat galime užtikrinti, kad be 38 šalių, kurios jau pasirašė Kioto protokolą, artimiausios G77 šalys dabar jau yra įsipareigojusios ką nors padaryti, o ne nuolat dejuoti dėl to, kad kiekviena vyriausybė laukia, kol pradės veikti kitos. Šis „katės ir pelės“ žaidimas yra užbaigtas. Be Jungtinių Amerikos Valstijų pagalbos šis persilaužimas netyčia galėjo būti ir nepasiektas.

Leiskite man, Komisare ir p. Pirmininke, pasakyti kelis žodžius apie dalykus, kurie mus padės pasiruošti šiems debatams. Balyje sužinojome, kad nepasieksime tikslo, jei toliau visose diskusijose apsiribosime tik CO2 klausimu. Manau, kad reikia skatinti daug gilesnį supratimą apie debatų tvarumą, taip pat tapo akivaizdu, kad susiduriame ne tik su klimato, bet ir žaliavinių medžiagų krize, tačiau net ir tai galima paversti privalumu.

Tikiu, kad siekiant pagerinti suvokimo lygį, tvarumo sąvoką turime daug labiau susieti su mūsų tikslais šioje srityje. Bet tai, žinoma, veda mane tiesiai į Tarybą, p. Pirmininke. Jau dabar pastebime, kad mūsų Valstybės narės pradeda vengti numatytų 20/20/20 tikslų ir mėgina kalnus nuversti, kad tik šių tikslų nebereiktų siekti. Manau, kad besistengiant kartu su mumis susiduriate su ypač grėsmingu iššūkiu pasiekti šių tikslų, kadangi, kai veiksmas persikels į Poznanę, o paskui ir į kitą šiaurinę šalį, mums reikės išlaikyti savo pozicijas. Tikiuosi, kad Komisija ir Parlamentas garantuos tolimesnį progresą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Guido Sacconi, PSE Frakcijos vardu. – (IT) p. Pirmininke, ponios ir ponai, iš karto norėčiau pasakyti, kad visiškai sutinku su pasisakymais, kuriuos ką tik pateikė Ministras Podobnik ir Komisaras Dimas. Mes su jais susiduriame vis dažniau ir dažniau, greitai galėsime susikalbėti linktelėjimais ir mirktelėjimais, nekalbėdami ir be vertėjų, nes man atrodo, kad mes vienas kitą puikiai suprantame.

Taip pat sutinku su tuo, ką jie sakė dėl to, kad Balio konferencijos metu Europos Sąjungos prisiimtos papildomos atsakomybės įpareigoja mus dirbti savo darbą dar darniau nei iki šiol. Tačiau šiandien mes aptariame Balio konferenciją ir šiuo klausimu trumpam turėtume stabtelti, nes gal net rytoj patvirtinsime rezoliuciją, kuri, mano supratimu, yra puikiai sudėta.

Pati tiksliausia nuomonė, su kuria susidūriau dėl Balio konferencijos, buvo ta, kurią parašė p.de Boer, kuris, kaip žinote, yra Pagrindų konvencijos vykdantysis direktorius. Jis rašė apie „Klimato kaitos Berlyno sienos“ griuvimą. Man atrodo, kad tai labai tinkamas pavadinimas tam, kas vyko Balyje, kadangi mums visiems buvo priminta, kad nuspręsta dėl Kopenhagos konferencijos plano, kur pakankamai tiksliai numatyti etapai ir pagrindiniai principai. Ypač norėčiau pabrėžti, kad buvo aptartas prisitaikymo klausimas, kuris bus aptariamas net prieš 2012 m., taip pat ir padidėjusio finansavimo klausimas. Vyko ypatinga diskusija apie technologijų perdavimą, įtrauktas miškų kirtimo klausimas, tačiau aptartas ir klausimas, kuris pasikeitė ir yra man ypač svarbus ir daugiausiai žadantis – įveiktas 1 priedo barjeras – „Berlyno siena“ – tarp industrializuotų ir besivystančių pasaulio šalių, nes daugelis tų, kurios buvo besivystančios šalys, dabar patiria didžiulį augimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad žaidimas „perduok kitam“, kurį žaidžia Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija ir Kinija, kad nereikėtų nieko daryti, buvo išaiškintas, ir dėl to susidarė situacija, kurioje sudėtingos derybos, o jos tikrai bus sudėtingos, gali baigtis sėkmingai.

 
  
MPphoto
 
 

  Chris Davies, ALDE Frakcijos vardu. – Ponia Pirmininke, manau, Ministras yra teisus sakydamas, kad mes galime būti patenkinti susitarimu ir galime pasveikinti tuos, kurie dalyvavo jo užtikrinime.

Tikrai negaliu neįvertinti tų sunkumų, kurie egzistuoja tarp situacijos čia ir Kopenhagos 2009 m.; be to, yra kitų klausimų – drėgnųjų atogrąžų girių klausimas ir technologijų perdavimas – kelyje dar bus įvairių kliūčių.

Taip pat turime nepamiršti, kad klimato kaita įvyks bet kokiu atveju, nežiūrint į tai, kaip baigsis šios derybos. Sekmadienį buvau Holokausto atminimo dienos minėjime Liverpulyje ir suvokiau, kaip Europa, mūsų žmonės, mūsų politikai reaguos, kai milijardai žmonių visame pasaulyje atsidurs tokioje padėtyje, kai labai trūks vandens, atsiras vis daugiau judėjimo ir daugiau migravimo po visą planetą? Kaip bus į tai reaguojama? Kiek fanatiškumo kils dėl šių neišvengiamų pasekmių?

Turime daryti tai, ką galime. Labai tikiu emisijų prekyba. Manau, kad situacija vis gerėja, ir manau, kad ši prekybos sistema iš tiesų leidžia mums išspręsti didžiulę dujų proporcijos problemą. Technologijos taip pat tobulėja ir yra skatinamos. Šią popietę dalyvavau fantastiniame susitikime dėl iš mašinų išmetamų CO2 mažinimo, kur įvesto įstatymo padarytas spaudimas jau pakeitė požiūrį ir atvėrė naujas galimybes. Galbūt mes iš tiesų galime pasiekti tų tikslų be biologinių degalų. Galėtume juos naudoti elektrinėse.

Anglies junginių surinkimo ir saugojimo technologijos (CCS): tikrai manau, kad galėtume būti ambicingesni su mūsų tikslais. Galėtume juos atkelti galbūt trimis ar keturiais metais į priekį ir pamėginti paruošti realistines programas, kurios pradėtų veikti dar prieš 2020 m.

Europos viršūnių susirinkime šį pavasarį iš vyriausybių turime gauti tvirtų įsipareigojimų. Tačiau, taip pat sakyčiau, kad atsinaujinančios energijos ir energijos taupymo klausimai Europos viršūnių susirinkime yra didžiulė galimybė vyriausybėms paslysti ir neištesėti pažadų, manant, kad būtinų institucinių pokyčių įvedimas yra politiškai sudėtingas, todėl manau, kad Komisijai reikia taikyti kiek galima daugiau spaudimo sugėdinant tuos, kurie nesilaiko įsipareigojimų ir surandant naujus mechanizmus, užtikrinančius, kad valstybės narės pasiektų tikslų, dėl kurių jos dabar sutarė.

 
  
MPphoto
 
 

  Mirosław Mariusz Piotrowski, UEN Frakcijos vardu. – (PL) Klimato kaita žmonių rasę lydėjo per visą istoriją. Tačiau, daugelio garsių mokslininkų nuomone, žmogaus įtaka šiems pokyčiams nėra labai didelė. Pavyzdžiui, tokia nuomonė yra išreikšta ir atvirame laiške JT Generaliniam Sekretoriui, kurį pasirašė šimtas mokslininkų iš viso pasaulio. Atrodo, kad Europos Bendrijų Komisija visiškai nežino apie šį klausimo aspektą, ir vietoj to, kad imtųsi veiksmų, skirtų palengvinti faktorius, prisidedančius prie visuotinio atšilimo, imasi priemonių prieš dalykus, kurie neturi nieko bendro su žmonių veikla.

Dabar Komisija siekia Europos piliečiams pritaikyti didžiules kainas už dalyką, kurį susapnavo iš mokslinės fantastikos srities – iš tiesų, tai labiau fantastika, nei mokslas. Pagal preliminarius įvertinimus, kiekviena šeima už šį projektą vidutiniškai mokės daugiau nei 50 eurų per mėnesį, o rezultatai gali būti realiai pastebimi po 100 metų ar panašiai. Tačiau, realus rezultatas bus naujų Valstybių narių ekonomikos pablogėjimas per ateinančius du ar tris metus. Toks drastiškas CO2 emisijų mažinimas sukels rimtą ekonominį nuosmukį Lenkijoje, kur energija daugiausiai išgaunama iš anglies.

Jei Europos Sąjungos institucijos nori imtis praktinio požiūrio į CO2 mažinimą, tuomet reikia pradėti nuo savęs. Noriu priminti, kad vien dėl beprasmių kelionių į sesijas Strasbūre kasmet į atmosferą yra išleidžiama 20 000 tonų anglies dioksido.

 
  
MPphoto
 
 

  Satu Hassi, Verts/ALE Frakcijos vardu. – (FI) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, Balio klimato kaitos konferencija buvo sėkminga ir galime didžiuotis ES vaidmeniu ten. Kalbos apie Kioto protokolo ateitį buvo oficialiai pradėtos, ir pateikti visi esminiai klausimai. Nei vienas nebuvo praleistas. Todėl Jungtinėms Amerikos Valstijoms nepavyko suvaržyti būsimų derybų, kurios, kaip minėjo anksčiau kalbėję žmonės, bus sudėtingos.

Tačiau, dabar pagrindinė žinutė, kurią Europa siunčia pasauliui, yra susijusi su mūsų klimato politika. Geriausias būdas, kuriuo galėtume pagreitinti sudėtingą tarptautinį procesą – mes turime išleisti ambicingus įstatymus apie prekybą emisijomis, atsinaujinančią energiją ir energijos efektyvumą.

Džiaugiuosi, kad praeitą savaitę Komisija klimato apsaugos klausime įžvelgė pozityvią ekonominę galimybę – naują pramonės revoliuciją. Tai, kokiu būdu galime išlikti vystymosi priešakyje su švarios naujos energijos technologijomis, yra ypač svarbu mūsų ekonomikos ateičiai.

Taip pat suprantame, kad kalbant apie tarptautines derybas dėl klimato, tikrasis Gordijų mazgas yra teisingumas. Planetos negalime išsaugoti, jei didelės besivystančios šalys, tokios kaip Kinija ir Indija, neapribos savo emisijų. Kad jos priimtų šias sąlygas, jos turi jausti, kad bet koks suderėtas sprendimas yra teisingas. Turime būti pasiruošę vienokiu ar kitokiu būdu kompensuoti besivystančioms šalims už tai, kad mūsų vieno gyventojo emisijos yra daug kartų didesnės nei tos, kurios yra besivystančiose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis, GUE/NGL Frakcijos vardu. – (EL) Ponia Pirmininke, Komisare, paskutinės minutės kompromisas Balyje leido nukreipti žvilgsnius į Kopenhagą 2009 m.; taip pat paaiškėjo ir opozicinės jėgos, kurios kenks reikalingam susitarimui pasiekti. Iki tol ES turi išlikti priešakyje, dirbdama su platesnės apimties susitarimu pagal konkrečius ir ambicingus įsipareigojimus ir grafiką. Iš tokio susitarimo išplauksiančios naudos gerokai persveria ekonominius kaštus.

Mano Grupė, kaip ir Europos Parlamento 2007 m. lapkričio rezoliucija, nustato dar ambicingesnius ir įpareigojančius tikslus, nei tie, kuriuos Komisija pristatė prieš keletą dienų ES ir Valstybėms narėms; mano Grupė siekia dosnesnės pagalbos besivystančioms šalims. Komisare, noriu atkreipti dėmesį: tradiciniai pramonės lobistai jau pradėjo šalintis Komisijos pasiūlymo, o branduoliniai lobistai, kaip vilkas ekologiniais drabužiais, mėgina atsinaujinančius energijos šaltinius pakeisti branduoliniais. Atkreipkite dėmesį į šiuos mėginimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Johannes Blokland, IND/DEM Frakcijos vardu. – (NL) Ponia Pirmininke, Europos Sąjunga važiavo į Balį pilna gerų ketinimų pasiekti geriausią rezultatą. Visko, kas buvo suplanuota, nebuvo pasiekta, bet vis tiek išlieku pozityviai nusiteikęs.

Pirmiausia, aš, žinoma, esu patenkintas, kad visos dalyvavusios šalys pasirašė Balio veiksmų planą, ir kad galima pradėti derybas. Gaila, kad galutiniame Veiksmų plano tekste nebuvo įtraukti jokie konkretūs emisijų standartai, tačiau progresas pasiektas kitose srityse – sukurta programa problemai dėl miškų kirtimo spręsti. Dar praeitą savaitę buvo pasirodę nerimą keliančių pranešimų apie miškų kirtimą Brazilijoje. Gerai, kad vakarų šalys teiks daugiau paramos besivystančioms šalims naudojant tvariąsias technologijas.

Galiausiai, nebuvo išspręsta viena problema – tai šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš jūrinių pervežimų. Sudėtingas šio ypač taršaus sektoriaus pobūdis reiškia, kad reikalingas visuotinis požiūris. Būtina taikyti spaudimą Tarptautinei jūrų organizacijai (IMO), kad ji kuo greičiau pasiūlytų efektyvią tvarką. Komisare, galite būti tikras, kad mes palaikysime Jūsų požiūrį.

 
  
MPphoto
 
 

  Roger Helmer (NI). – Ponia Pirmininke, suprantu, kad tą dieną, kai prasidėjo Balio klimato kaitos konferencija, joje dalyvavo tiek daug privačių lėktuvų, kad Balio oro uoste neužteko vietos parkavimui. Taip ir mūsų įkvėpimui neužtenka mūsų pasiekimų.

Balio konferencija turėjo nutiesti kelią į pokiotiniam konsensusui, bet pats Kiotas nepavyko. Mums ne tik nepavyko įtraukti kai kurių didžiausių pasaulio emisijų skleidėjų, tik keletas Valstybių narių čia Europoje realiai įvykdys savo įsipareigojimus, įtvirtintus Kioto protokole. Iš tiesų, Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriomis piktinamės dėl atsisakymo ratifikuoti Kioto protokolą, tendencijos emisijų prasme yra geresnės, nei ES. Vis tik Balyje sutarėme dėl daugiau, nei vien kalbų apie mūsų mėginimus pakeisti vieną nepavykusį klimato kaitos susitarimą kitu.

Norėčiau, kad mes mažiau jaudintumėmės dėl klimato kaitos, o daugiau dėl energijos saugumo. Mažiau girdėkime apie vėjo ūkius ir automobilių emisijas, o daugiau apie investicijas į branduolinę energiją generuojančią įrangą ir į įrangą, deginančią šiukšles energijai išgauti.

 
  
MPphoto
 
 

  Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). – (SL) Manau, kad rezoliucija, kurią paruošė Klimato kaitos komitetas, atspindi esminius Balio derybų sprendimus bei Europos Parlamento nuomonę. Aš labai teigiamai vertinu Balio grafiką, t. y., galutinį terminą, kada bus pasirašytas susitarimas laikotarpiui po 2012 m. Tik aiškus darbo planas gali užtikrinti saugų tęstinumą pasibaigus Kioto protokolo galiojimui, o šis Parlamentas to nuolat siekė.

Man malonu, kad besivystančios šalys taip pat prisiėmė dalį atsakomybės mažinant CO2 emisijas ir įsipareigojant dalyvauti darniajame vystymesi. Tai, žinoma, reiškia sustiprintą tarptautinį bendradarbiavimą finansinėje ir žmogiškųjų resursų srityse. Nuoširdžiai tikiu, kad esami ir šiuo metu Europoje įdiegti mechanizmai, tokie, kaip anglies junginių rinka, bus sėkmingai perkelti į tarptautinį lygį. Tačiau, turime juos supaprastinti ir neleisti potencialiems jų privalumams jiems tapti neproporcinga biurokratine našta. Tik tokiu būdu galime tikėtis sėkmingai pasiekti numatytų tikslų.

Esamą situaciją pirmiausiai matau kaip galimybę. Matau sėkmingą, darnią plėtrą, daugiausiai priklausančią nuo padidėjusių tyrimų galimybių. Pavyzdžiui, nuo 1980 m. pasaulinės investicijos į mokslinius tyrimus apie energijos tiekimą sumažėjo 40%. Situacija Europos Sąjungoje ne ką geresnė. Mums reikia daugiau pinigų ir daugiau išsilavinusių ir kūrybingų žmonių. Sveikinu Europos Sąjungos derybininkus ir tikiuosi, kad ateityje mus visada atstovaus tokie atkaklūs, sąmojingi ir sėkmingi derybininkai. Galiausiai noriu pasakyti, kad paprastai, kai kalbama apie klimato kaitą, visų žvilgsniai nukrypsta į politikus, tačiau veiksmai klimato kaitos srityje nėra vien politikų reikalas. Tai laikas, skirtas produktyviam pramonės, verslo žmonių ir tyrėjų reagavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisa Ferreira (PSE). – (PT) Rezoliucijoje, dėl kurios bus balsuojama rytoj, Parlamentas pripažįsta politinę Balio konferencijos svarbą. Mokslinės žinios privedė prie politinių veiksmų, ir iki 2009 m. visos šalys, nepriklausomai nuo to, ar jos išsivysčiusios, naujai atsirandančios ar besivystančios, įsipareigos kovoti prieš klimato kaitą turėdamos skirtingus, bet konkrečius tikslus.

Priešingai nei kai kurie kolegos Nariai, Balyje ir Kiote aš norėjau matyti daugiau kai kurių partnerių, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų, įsitraukimo. Tačiau, teigiama pusė yra ta, kad Balis pagydė Kioto trūkumus tokiose srityse, kaip miškininkystės valdymas, poreikis paremti neturtingiausių šalių prisitaikymą prie klimato kaitos, technologijų vaidmuo ir klimato klausimo atsakomybių išplėtimas iki ekonominės veiklos sričių, kurios paprastai nėra laikomos išvystytomis.

Pagrindinis Europos vaidmuo buvo aiškus, ir ši rezoliucija rodo, kad Parlamentas ketina sukurti sąlygas, kurios leis Europai prisiimti dar ambicingesnius įsipareigojimus. Įtraukta darbo programa yra daug reikalaujanti, o Parlamentas pasiruošęs ją įvykdyti.

Pabaigai asmeniškai noriu paploti Komisijai už sprendimus, priimtus sausio 23 d., politinę valią perkeliant į politinius aktus Europos Sąjungai suteikiama daugiau patikimumo. Tam reikės paruošti daug detalios analizės, bet labai laukiami ir tokie dalykai, kaip pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos tikslų kiekio nustatymas, biologinių degalų tvarumo kriterijų išaiškinimas ir finansinių dokumentų, susijusių su klimatu, peržiūra. Aš asmeniškai džiaugiuosi, kad emisijų prekybos sistema keičiasi iš nacionalinės į sektorinę, nors man atrodo, kad jos suderinamumas su Europos konkurencingumu turi būti skubiai išplėstas dar iki 2009 m. Remiantis susitarimais dėl principinių sektorių tarp didžiausių pasaulio gamintojų, emisijų prekybos sistemos kūrimas tarptautiniu lygiu gali būti tas kelias, kurį verta panagrinėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Holger Krahmer (ALDE). – (DE) Ponia Pirmininke, žvelgiant atgal į Balio konferenciją tenka daryti išvadą, kad tai buvo didžiausia, brangiausia ir kruopščiausia konferencija klimato klausimais, kokia buvo kada nors organizuota, ir buvo pasiektas tik vienas rezultatas, tai yra, susitarimas tęsti derybas. Tiesą sakant, daugiau nieko nebuvo pasiekta.

Sąžiningas Balio rezultatų įvertinimas priverčia taip analizuoti konferenciją: pirmiausia, Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė sugebėjo įtikinti didžiąją pasaulio viešosios nuomonės dalį savo klimato scenarijais, bet tai nebuvo taip įtikinama, kaip išvados, kurias galima padaryti iš dabartinės situacijos; antra, kol Europa pati viena veržiasi į priekį, tarptautinėje bendruomenėje sunku įžvelgti bent ženklą, kad ji norėtų susisaistyti susitarimu sumažinti CO2. Tai taikoma ne tik Jungtinėms Amerikos Valstijoms, bet taip pat ir Japonijai, Kanadai, Australijai bei daugeliui kitų šalių. Žvelgiant į keturis likusius kandidatus, turinčius realių šansų tapti Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu, aiškiai matosi, kad iš esmės nėra jokių perspektyvų, kad jie įsipareigotų JT proceso klimato tvarkos srityje.

Mes, turiu galvoje ES, turėtume iš naujo pergalvoti mūsų strategiją. Kas atsitiks, jei 2009 m. Kopenhagos konferencija baigsis pralaimėjimu? Tarptautiniam susitarimui yra kaštų prasme efektyvių alternatyvų, tokių, kaip technologijų perdavimas, tinkama tropinių atogrąžų miškų apsaugos skatinimo sistema, anglies junginių sulaikymo ir saugojimo technologijos bei branduolinės energijos plėtra. Nepakankamų resursų įstatymas galiausiai paskatins net Jungtines Amerikos Valstijas ir Kiniją taupyti energiją ir vengti CO2 emisijų.

Nauja pramonės revoliucija ateis tuomet, kai pakils naftos kainos. Mums to nereikia forsuoti įstatymų pagalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Madeleine Jouye de Grandmaison (GUE/NGL). – (FR) Ponia Pirmininke, Balio konferencija priminė mums, kad visuotinis atšilimas yra iššūkis plėtrai. Atsiranda pavojus, kad visuotinis atšilimas padidins spragą tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių; nėra jokios abejonės, kad labiausiai jas įtakos klimato kaita. Tai ypač pasakytina apie salas, kurios yra pažeidžiamos keletu aspektų, ypač ciklonų ir kylančio jūros lygio. Mano supratimu, pagalba šioms šalims prisitaikant ir perduodant tinkamas technologijas turėtų būti prioritetinis klausimas.

Veiksmai kovoje su klimato kaita tapo neatskiriama skurdo mažinimo ir Tūkstantmečio plėtros tikslų pasiekimų dalimi. Manau, kad tai geriausias būdas gauti paramos G-77 šalims. Jei norime, kad procesas Kopenhagoje 2009 m. būtų sėkmingas ir kad Balyje nupieštame nedideliame derybų plane atsirastų papildymų, būtina siekti progreso su besivystančiomis šalimis. Matau, kad Taryba šiam klausimui skyrė savo dėmesį, ir jis yra labai reikalingas, bet taip pat norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į salų klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Irena Belohorská (NI). – (SK) Labai dėkoju, ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai. Tarptautinėje konferencijoje buvo sutarta dėl tolimesnio Balio derybų plano, taip pat naujai įkurtas Prisitaikymo fondas, abu šie faktoriai įpareigoja Europos Sąjungą imtis pagrindinio vaidmens.

Tačiau, Europos Sąjunga turi realistiškai išnagrinėti ir įvertinti priimtiną emisijų mažinimo lygį. Pasiūlymas sumažinti emisijas nuo 25% iki 40% iki 2020 m. lyginant su 1990 m. ar net iki 50% iki 2050 m., man atrodo kaip atsitiktinai parinkti skaičiai, sudėti nežinant realių galimybių emisijoms sumažinti. Tai kaip žaidimas su procentais loterijoje: iš anksto neapgalvotas ir nerealus žaidimas parenkant bet kokius skaičius. Be to, jei Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija ir Indija nedalyvaus, jokios ES pastangos nepadės pasiekti trokštamo rezultato, kadangi mes negalime vieni išspręsti visuotinės problemos.

Jei per daug pastatysime ant kortos, tuomet viena šalis nepasieks tikslo, paskui kitai nepavyks pasiekti tikslo ir galiausiai suvoksime, kad mums visiems nepavyko. Esant tokiais situacijai, sakyčiau, kad jei emisijų mažinimo klausimu būsime mažiau ambicingi, bet realistiški, rasime racionalų sprendimą. Užtenka pažiūrėti į tai, kaip Europos Sąjungai sekasi siekti tikslų, numatytų Lisabonos sutartyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, žiniasklaidos kritikai Balio šalių konferencijai (COP) prisegė „pokalbių su įdegiu“ etiketę. Tačiau, sudalyvavus penkiose paskutinėse konferencijos sesijose, man Balis pasirodė efektyvus. Buvo paruoštas dviejų metų derybų planas, visoms šalims buvo pateikti derybiniai būdai, kaip reaguoti į klimato iššūkius.

Žinoma, gaila, kad turime pripažinti, kad kol kas dar nėra visapusiško apjungiančio tikslo ir vis dar esame vieniši raiteliai. Bet atsirado bent jau teorinė galimybė, kad per du metus mūsų frontas taps platesnis nei vienas ketvirtadalis visų emisijų skleidėjų.

Neilgai po Balio rezultatų keletas pretendentų jau iškėlė klausimą, ar dabar tai automatiškai reiškia, kad frontas yra pakankamai platus 30% emisijų mažinimui, kaip buvo sutarta kovo mėnesio viršūnių susirinkime, su sąlyga, kad ES neveiks viena.

Tačiau atsakymas yra – dar ne. Taip yra ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl aplinkos priežasčių. Europos Sąjungai politiškai svarbu imtis vadovavimo, tikintis, kad kiti seks paskui, bet mūsų vienašalės pastangos, kokios jos iki šiol yra, sumažina mūsų konkurencingumą visuotinėse rinkose, suteikdamos teršėjui privalumų.

Kaip pabrėžiau jau ne kartą, tai vadinama anglies junginių nutekėjimu. Pasaulio sostinė tiesiog persikels ten, kur CO2 emisijos nekainuoja. O taršos pasikeitimas nėra taršos sumažinimas.

Vienašališka klimato tvarka stipriausiai smogia pramonėms, kur intensyviausi energijos ir darbo klausimai, todėl principas, kad moka teršėjas tampa principu – teršėjas laimi arba teršėjas persikrausto. Laimei, Komisija suprato šią riziką, kaip Jūs, Komisare Dimas, ką tik aiškiai nurodėte, ir už tai Jums dėkoju. Kaip ką tik sakė Komisaras Verheugen, aprašydamas vienapusio mažinimo pavojus: „Mes eksportuojame taršą, o importuojame nedarbą. Argi tai nėra kvaila?“

Jis teisus. Todėl turime išrasti mechanizmą, kuris būtų iš tiesų paremtas pasauline rinka ir padėtų subalansuoti trišalę dilemą – energijos tiekimo, aplinkos pažeidžiamumo ir konkurencingų visuotinės pramonės šakų išlaikymo, kurios įdarbintų esamą darbo jėgą, nes tai yra esminis neseniai paskelbto klimato paketo prioritetas.

 
  
MPphoto
 
 

  Riitta Myller (PSE). – (FI) Ponia Pirmininke, Balio pasisakymų rezultatas buvo tas, kad buvo pradėtos tarptautinės derybos dėl pokiotinio susitarimo. Taip pat labai svarbu, kad nustatytas kitas vykdymo terminas, t. y., Kopenhaga 2009 m.

Žmonės išreiškė nustebimą dėl procentinių skaičių, kuriuos Europos Sąjunga pasiūlė Balio susitarime. Tai yra tie patys skaičiai, kuriuos Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė pateikė savo vertinime, ji nurodė, kokios rūšies emisijų mažinimo reikia mums Europoje ir pasaulyje, kad galėtume suvaldyti klimato kaitą be masinių aukų. Mažiau nei per du metus reikės paruošti susitarimą, kuriame bus reikalingas įsipareigojimas dėl žemės temperatūros, kuri neturėtų pakilti aukščiau nei dviem laipsniais. O tam reikės visų: Europos Sąjungos, kad rodytų kelią, išsivysčiusių šalių ir bendrų pastangų įtraukiant besivystančias šalis.

Šiuo metu visi turi savų darbų. Turime užtikrinti, kad praeitą savaitę Komisijos pasiūlyti įstatymai būtų vykdomi kaip galima ambicingiau čia Parlamente ir įdiegti Valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Ponia Pirmininke, vietoj „Balis“ skaitau „Kiotas“ arba „Rio 1992 m.“ ir daugelis kalbų iš ten čia būtų labai tinkamos. Kodėl taip yra, p. Tarybos Pirmininke? Kadangi Jūsų šalis maža, galite nuspėti, kodėl niekada neprieiname prie jokių sprendimų. Ar tai didžiojo verslo ir verslo interesų jėga, ar faktas, kad tarptautinė sistema neveikia, ar tiesiog apie tai per mažai žinoma visuomenei? Manau, kad žinojimo trūkumas jau nėra problema, bent jau ne tarp tų, kurie prima sprendimus.

Kadangi tai siejasi su verslu ir politika, manau, didesnis klaidų skaičius padaromas būtent šiose srityse. Negalime į procesą įtraukti to, kas tikėtina, ir prieiti prie tikrai konstruktyvių sprendimų, jei nepradėsime nuo savęs. Praktiniu požiūriu, tai reikštų tiesiog CO2 emisijų mažinimą kaip politinės veiklos rezultatą.

Štai vienas gana specifinis pavyzdys, kurį galėtų panagrinėti slovėnai: jei reikėtų atsisakyti Strasbūro ir rengti susirinkimus čia Briuselyje, būtų atsiųstas nedidelis signalas dėl CO2 ir kitų klausimų. Tai neabejotinai būtų pasiekiama Jums, pirmininkaujantiems, ne taip, kaip didieji projektai, kurie vis tiek bus perduoti kam nors kitam, kai Jūsų šešių mėnesių kadencijos terminas pasibaigs.

 
  
  

PIRMININKAUJA: p. ROURE
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Podobnik, pirmininkas. − (SL) Leiskite trumpai atsakyti į kai kurias nuomones, išsakytas šioje labai įdomioje diskusijoje. Nepaisant visko, mums pasakyta, kad nepasiekėme jokių rezultatų. Pirmininkaujančių ir Tarybos Pirmininko nuomonės skiriasi. Viskas juda į priekį, ir mes pasiekiame rezultatų. Juk Balio konferencija ir susitarimas, kurį pasirašė besivystančios ir labiausiai išsivysčiusios šalys, yra didžiulė sėkmė, bet sėkmė bus užbaigta Kopenhagoje. Štai kodėl ateinantys dveji metai yra tokie svarbūs.

Taip pat norėčiau išreikšti savo paramą rezoliucijai, kurią Europos Parlamentas priims rytoj. Mums ji atrodo ambicinga ir visapusiška, ir kaip pagalbinė priemonė siekiant susitarimo po 2012 m. Pirmininkaujantys taip pat palaiko Jūsų įvertinimą, kuris čia jau buvo išreikštas, kad Europos Sąjungos delegacija buvo sėkminga. Ji buvo kompetentinga, vieninga ir labai dinamiška. Ir galiausiai, to buvo galima tikėtis, kas yra labai, labai svarbu Europos Sąjungai. Iš tiesų galime didžiuotis Europos Sąjunga ir jos suvaidintu vaidmeniu Balyje, ypač jo nuoseklumu.

Buvo pasakyta, kad Europos Sąjunga yra naujų technologijų plėtros pionierė. Tai gali atsakyti į kai kurias garantuotas baimes ir abejones, kurios buvo išreikštos tarp Europos Sąjungos Valstybių narių kalbant apie naują energijos ir klimato paketą, kurį taip efektyviai praeitą savaitę pristatė Europos Bendrijų Komisija. Atsakydami mes manome, kad tai taip pat yra naujų darbų bei naujų ekologinių inovacijų galimybė, todėl baimių dėl ekonomikos plėtros neturėtų kilti.

Mes sutinkame su nuomone, kad tai ne tik politikos, bet ir ekonomikos reikalas. Tiesą sakant, galėtume būti dar ambicingesni. Sprendžiant klimato kaitos klausimą Europos politikai de facto užsitikrina sėkmės istoriją. Tai didelis iššūkis ne tik Europos politikai ir ekonomikai, bet ir piliečiams. Visiškai palaikau Komisaro poziciją, kad labai svarbus žiniasklaidos požiūris. Čia žiniasklaida gali suvaidinti labai, labai svarbų vaidmenį. Praėjusią savaitę Europos Bendrijų Komisijos priimtas paketas yra ekspertų požiūrio rezultatas. Čia įtraukti teisingumo ir solidarumo principai. Kadangi Europos Parlamentas atlieka labai svarbų vaidmenį priimant šį paketą, tikimės, kad jis šį vaidmenį atliks labai dinamiškai.

Kažkas klausė, kam reikėjo važiuoti į Balį ir naudotis netvariomis transporto priemonėmis. Į Balį jokiais kitais būdais ir nepateksi – tik naudodamas įvairias transporto priemones. Tačiau, mūsų atsakymas yra tas, kad tai buvo gerai parinkta vieta. Kodėl? Todėl, kad tai buvo ... Indonezija – besivystanti šalis. Vienas iš pagrindinių momentų, kurių buvo siekiama Balio susitarime – kad besivystančios šalys prisijungtų prie visuotinio susitarimo. Balyje, Indonezijoje, tokį susitarimą pasiekti buvo lengviau, nei kurioje nors kitoje mūsų planetos vietoje.

Norėčiau užbaigti klausimu dėl tikslų 20/20/20. Ar tikrai šie tikslai bus pasiekti? Abejonių, ar Europos Sąjungai pavyks pasiekti šių tikslų, ar ne, neturi iškilti, kadangi praeitą pavasarį Tarybos posėdyje Europos Sąjungos vyriausybių Prezidentai ir Premjerai ministrai įsipareigojo vykdyti viziją 20/20/20. Pirmininkaujantys žmonės įsipareigojo ir darys viską, kad pasiektų šių tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pilar del Castillo Vera (PPE-DE). – (ES) Ponia Pirmininke, Komisare, be abejonės, sveikinu Komisiją ir Parlamentą už darbą, atliktą Balyje.

Kalbėdama apie šį ir kitus susijusius dalykus prisiimsiu labiau Eurocentrišką ir Eurocentristinį požiūrį:

Noriu pradėti nuo to, kas jau buvo sakyta, tik šiek tiek kitaip, kad būtinybė siūlo galimybes. Kuo didesnis poreikis, tuo didesnės galimybės. Su kuo čia susiduriame? Čia susiduriame su dviem poreikiais: vienas – kovoti su klimato kaitos daromu poveikiu, kuris daugiausiai pasireiškia kaip plėtra ir gyventojų skaičiaus augimas; antras – išspręsti klausimus, susijusius su tradicinių energijos šaltinių tiekimu, kurių naudojimas paslėptas nežinomybėje dėl to, kad jų tampa vis mažiau arba dėl to, kad jie yra tokiose vietose, kur geopolitika yra komplikuota.

Kam skirta ši galimybė? Ši galimybė skirta sukurti efektyvias energijos formas, kurios leistų mums ir toliau būti konkurencingais, ir kurios būtų švarios ir neteršiančios; taip pat garantuoti jų tiekimą, kadangi tai yra naujos energijos formos.

Kur slypi problema? Aš manau, kad kai reikia spręsti šiuos klausimus, Europos institucijose pritrūksta tvirto vadovavimo, jo trūksta Komisijoje ir Parlamente. Tam yra viena paprasta priežastis – mes negalime paaiškinti, kad švari energija susidaro iš abiejų – atsinaujinančios ir branduolinės energijos.

Tai nėra daroma, nėra aiškinama, o juk tai yra vadovų darbas – pasiūlyti sprendimus, net jei tam tikru metu juos aptarinėti gali būti sudėtinga.

Greitai atsidursime paradoksalioje situacijoje, kai Kinija, Indija ir kitos naujai atsirandančios ekonominės veiklos sritys turės švarensę energiją dėl to, kad sukūrė branduolinius šaltinius, ir negana to, gali konkuruoti su mažesniais atlyginimais? Šį klausimą tiesiog būtina spręsti, Komisare.

Todėl tikiuosi, kad Parlamente ir Komisijoje branduolinės energijos klausimą bus galima diskutuoti ramiai, bet ryžtingai, kadangi mes nuolat trypčiojame aplink jį ir atsukame į jį savo nugaras.

 
  
MPphoto
 
 

  Dorette Corbey (PSE). – (NL) Ponia Pirmininke, Balis buvo tik pradžia, sveikintinas pirmas žingsnis kelyje į tarptautinį susitarimą klimato klausimu 2009 m. Jo sėkmė vienuoliktąją valandą jau buvo Europos vadovų rankose, sveikinu Komisarą Dimas ir jo komandą.

Gruodį įvyks visuotinė konferencija Poznanėje. Tai bus kitas išbandymas Europos vadovams. Norint pasiekti tvirtų priemonių, Europa turi kalbėti vieningu balsu, aiškiai ir garsiai. Turime labai aiškiai išreikšti savo poziciją pasauliui. Iki 2020 m. Europa nori sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų naudojimą 30%. Tai išlieka mūsų startine pozicija derybose. Kai kurių vyriausybių ir pramonės vadų nuožmus lobizmas prieš energijos ir klimato paketą nusiuntė neteisingą signalą.

Europos vadovavimas taip pat reiškia, kad mes įdiegsime emisijų mažinimą, kad mes to reikalaujame ir iš kitų šalių, esančių tarp mūsų 27 Valstybių narių. Tai svarbu. Poznanėje turime parodyti, kad Europa nori ir gali eiti toliau, nei mažinimas 20%. Jei į Balio konsensusą žiūrėsime rimtai, turime pradėti mažiausiai nuo 25%. Turime parodyti, kad mes galime to pasiekti neprarasdami darbų, ir tvirtai tikiu, kad istorinis susitarimas dėl klimato bus pasirašytas 2009 m. Tačiau tam mums būtina tvirta ir pagrįsta Europos klimato politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, klimato kaitos konferencija Balyje buvo išbandymas, ar bendrai pasaulyje yra galimybė bendradarbiauti kovojant su klimato kaita. Tai akivaizdžiai pasaulinės svarbos problema, bet politinė arena, kurioje judame, yra labai skirtinga, ir mes turime pritaikyti savo argumentus prie skirtingų geopolitinių realijų. Nors ir nebuvo įspūdingos sėkmės, buvo pasiekta daugiau, nei iki šiol. Įgijome svarbius partnerius.

Klimato kaitos klausimas Europos Sąjungoje yra prioritetinis. Kalbant paprastai, niekas nenori, kad šviesos užgestų jų vaikų namuose. Bet ne visos Europos šalys yra pasiekę tokį pat technologinio progreso lygį, ir tai yra tolimesnis iššūkis Europos Sąjungai. Lenkija yra šalis, kurioje 96% elektros energijos gaminama deginant anglį, ir dėl to energijos pramonės pritaikymas iki 2020 m. yra nepakeliama našta. Čia, Briuselyje, mes, būdami atsakingi už visų Europos žmonių gerovę, privalome atsižvelgti į daugiau galimybių atskirose šalyse, o ne nustatyti kartelę taip aukštai, kad tik kelios gali ją peršokti.

Kalbant apie dujų emisijų mažinimą, resursų įvairovės plėtimą – tai nėra vienintelė galima išeitis. Anglies deginimas be emisijų taip pat yra klausimas, kurį verta patyrinėti. Kita galimybė – branduolinė energija. Jei bus suplanuota atominės elektrinės statyba, priimtos reikiamos strategijos, padedančios spręsti visus tolimesnius eksploatacijos klausimus, tuomet branduolinė energija bus vienas švariausių energijos šaltinių.

Trumpai tariant, tikiu, kad mūsų ateičiai labai svarbu taikyti ypatingą spaudimą mokslinių tyrimų bendruomenei, kad ši kurtų naujas technologijas, kurios būtų daug pažangesnės ir efektyvesnės mūsų planetai, nei tos, kurios mums yra prieinamos šiuo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Gierek (PSE). – (PL) Ponia Pirmininke, Europos Sąjungai pasiūlytas energijos ir klimato kaitos paketas yra detaliai parengtas organizacinis ir įstatyminis mišinys, kurio tikslas – pasiekti ženklių CO2 emisijų mažinimo. Ambicingi Komisijos planai remiasi prielaida, kad pasaulyje vyksta klimato kaita, kas yra nenuginčijamas faktas, kad taip yra dėl CO2 emisijų, ir visgi, tai nebuvo įrodyta ir nebuvo palaikyta Balyje. Visos prognozės šiuo klausimu remiasi tik kompiuterių simuliacija ir nepateikia realaus įrodymo.

Pirmiausia, Komisare, norint nustatyti CO2 emisijų įtaką klimatui, reikia daugiau patikimų duomenų. CO2 yra būtinas fotosintezės pagrindas. Ar dėl to jis tampa destruktyviu veiksniu? Norėčiau atkreipti dėmesį į anksčiau minėta laišką, kurį praeitą gruodį JT Generaliniam Sekretoriui pateikė šimtas žymių mokslininkų.

Antra, Komisijos piktnaudžiavimas taikant ribojimus CO2 emisijoms Europos Sąjungoje neišsprendus klausimo tarptautiniu lygiu sukels ekonomikos plėtros nuosmukį su rimtomis socialinėmis pasekmėmis.

Trečia ir svarbiausia, energijos ir klimato kaitos pakete Komisija nepaisė pagrindinės Balio konferencijos išvados dėl visuomenės prisitaikymo prie neišvengiamos klimato kaitos, t. y., prie žemės virsmo stepėmis ir dykumomis, geriamo vandens trūkumo, potvynių ir pan. Tai yra pagrindiniai tikslai, kuriems Sąjunga planuoja ir būtinai turi skirti resursus kovai su klimato kaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Strejček (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, debatuose dėl taip vadinamos klimato kaitos keletą diskutuotinų prielaidų mes laikome savaime suprantamu dalyku. Pirmiausia, klimato kaita yra reali ir daugiausiai ją sukelia žmonės. Antra, Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės padarytos išvados yra vienintelis pagrįstas rezultatas. Kitų mokslininkų grupių, turinčių kitokią nuomonę apie globalią klimato kaitą, nėra. Trečia, žmonės bendrai linkę nekreipti dėmesio į ateitį ir aukoti dabartinius gyvenimo standartus. Ketvirta, Europos verslas ir įmonės išgyvens visuotinę konkurenciją net esant aukštoms kainoms. Penkta, mes sugebėsime įtikinti pasaulį laikytis mūsų įsipareigojimų. Besiklausant debatų, suprantu, kad čia esu mažumoje, bet leiskite man pabrėžti savo poziciją.

Pirma, Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės rezultatai yra perdėti. Yra kitos mokslininkų grupės, kurios siūlo kitokias pozicijas apie klimato kaitą ir jos priežastis. Antra, nėra įrodymų, kad žmonija daugiausiai įtakoja klimato kaitą. Trečia, klimato kaita tapo madingu politiniu įrankiu manipuliacijai su žmonėmis. Ketvirta, konferencija Balyje įrodė, kad pernelyg didelės ir ypač brangios priemonės, skirtos klimato kaitos valdymui, didelės paramos nesulaukia. Penkta, Europos gamintojai turės politinius sprendimus įtraukti į kainas, kurios vėliau taps dar didesnėmis kainomis ir tolimesniu Europos konkurencingumo praradimu pasaulyje. Šešta, ambicingi šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo planai padarys žalos besivystančioms šalims, dėl ko atsiras dar didesnė spraga tarp turtingų ir vargšų.

Tai, ką reikia daryti? Geriau jau sutrumpintume legendines Europos biurokratines procedūras, apribotume įstatymų gamybą antnacionaliniu lygiu ir leistume žmonėms dirbti bei kurti.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – Pradedame jausti klimato kaitą, nepriklausomai nuo to, kuriame kontinente ar šalyje gyvename. Stebime potvynius, žemės virsmą dykuma, vandens trūkumą, miškų gaisrus, ledynų tirpimą ir floros pasikeitimus. JT 2008 metus paskelbė tarptautiniais Planetos Žemės metais. Balio konferencija yra ypač svarbi pokiotiniam susitarimui kovoje su klimato kaita.

Kad sumažintų klimato kaitą ir prisitaikytų prie jos įtakos, Europos Sąjunga turi likti veiksmo priešakyje. Esami Europos įstatymai ir ką tik Komisijos pristatytas naujas paketas, skirtas atsinaujinančių energijų šaltinių skatinimui yra kaip tik tinkami atvejai.

Džiaugiuosi, kad šie debatai vyksta per Europos tvariosios energijos savaitę. Transportas sunaudoja 30% pasaulio energijos resursų, o miesto transportas sudaro 70% emisijų. Oro transporto įtraukimas į emisijų kvotos mainų sistemą yra labai svarbus žingsnis. Kiti Komisijos tikslai turėtų būti efektyvesni miesto transportui ir geležinkelio ir vandens transporto skatinimui, kadangi jie sukelia mažiau taršos.

Mes kviečiame Komisiją ir Tarybą įtraukti klimato kaitos klausimą tarp savo prioritetų tiek svarstant ES reikalus, tiek tarptautinius santykius.

 
  
MPphoto
 
 

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, Balio konferencija buvo žingsnis teisinga kryptimi, ir aš norėčiau išreikšti savo šiltą padėką mano kolegoms Nariams ir Komisijai už tai, ką laikau geru rezultatu.

Vidutinės visuotinės temperatūros didėjimas jau dabar turi įtakos daugelyje pasaulio šalių. Todėl būtina tvirtai laikytis tikslo riboti visuotinį atšilimą daugiausiai dviem laipsniais pagal Celsijų virš priešindustrinio lygio. Pastangos pasiekti šį tikslą turi būti sustiprintos ir prižiūrimos naudojant tokias priemones, kaip naujos inovacijos, investicijos į mokslinius tyrimus ir jų kūrimas, o svarbiausia, investicijos į švietimą ir mokslą. Klimato kaita veikia žemės ūkį trimis skirtingais būdais. Iš vienos pusės, žemės ūkis yra trečias didžiausias taršos šaltinis po transporto ir pramonės. Antra, jis prisiima sunkiausią klimato kaitos smūgį, kadangi mūsų žemės ūkio produkcija yra atvirame ore, o tai reiškia, kad jis yra labiau atviras klimato kaitos keliamai rizikai, nei kita ekonominė veikla.

Trečia, ūkininkai taip pat gali klimato kaitą matyti kaip galimybę ir gauti iš to naudos. Žemės ūkio bendruomenei, kaip atsinaujinančių resursų gamintojui, atsiranda naujos perspektyvos, o svarbiausia, antroje ir trečioje kartoje – kaip naftos chemijos produktų pakaitalų gamintojui, jau nekalbant apie naujų auginimo metodų apimtį. Turiu dar kartą pabrėžti mokslinių tyrimų, plėtros ir švietimo svarbą, ypač žemės ūkio sektoriuje. Tačiau, atsinaujinančių resursų gamyba iš esmės priklauso nuo tvarumo kriterijų plėtros ir taikymo.

Komisare, klimato kaita yra visuotinė problema, veikianti ištisas bendruomenes, ji neapsiriboja konkrečia veiklos sritimi. Todėl, šis visapusiškas požiūris, paplitęs Europos Sąjungoje ir pasaulyje, yra tik vienas iš būdų problemai spręsti. Europos Sąjunga turėtų prisiimti pagrindinę ir šias reikalingas pastangas lengvinančią poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Margaritis Schinas (PPE-DE). – (EL) Ponia Pirmininke, Komisare, kelias iš Balio į Kopenhagą dabar yra atviras ir manau, tai neturėtų mūsų taip smarkiai užvaldyti. Dabar svarbiausias dalykas, į kurį turime koncentruotis yra naujas tikslų paketas, kuris buvo pateiktas: trys dvidešimtukai 2020 metams, kaip aš tai vadinu, arba kaip kiti vadina „Dimaso paketas“. Tačiau, pagal tai, kokia situacija yra dabar, manau, kad per ateinančius 18 mėnesių iki šio Parlamento kadencijos pabaigos, šis iniciatyvų paketas turi tapti Bendruomenės įstatymais. Ir tai mums yra absoliutus prioritetas. Daugelis kritikavo Jus už tai, kad paketas yra pernelyg ambicingas, kiti už tai, kad ambicingumo čia trūksta. Manau, kad tai ir yra geriausias įrodymas to, kad esate teisingame kelyje.

Leiskite man trumpai paminėti dar vieną dalyką. Ne tik vyriausybės ir Europos Parlamentas, bet ir atskiri piliečiai turi suvaidinti savo vaidmenį. Čia visi galime pasirodyti geriau. Viskas, pradedant nuo transporto kamščių iki to, kaip mes projektuojame pastatus ir gyvename juose, yra svarbu ne tik vyriausybėms, bet ir piliečiams. Tikiu, kad Jūsų darbas Briuselyje padės išplėsti bendrą supratimą apie tai.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Ponia Pirmininke, Komisare, klausydama šiandienos debatų nustebau nei karto neišgirdusi sąvokos „darnusis vystymasis“. Ji buvo madinga, net jei ir šiai dienai, kaip ir 1990-ųjų pradžioje, per dažnai naudojama, kaip parodė valstybių susitarimas Rio de Žaneiro konferencijoje 1992 m., kur buvo siekiama apsaugoti aplinką eksploatuojant ją racionaliu būdu.

Ponios ir ponai, darnusis vystymasis nėra pasenusi sąvoka, praeinantis politikų ir gamtosaugininkų kaprizas. Tai sąvoka, kuri siekia suderinti didelių ekologinių lobistų ir pramonės lobistų interesus. Todėl pažiūrėkime į Balio konferencijos pasiekimus senojo darniojo vystymosi principo šviesoje, principo, kurį vertina ne tik Europoje, bet taip pat ir tarptautiniu lygiu. Turime apsaugoti mūsų planetą nuo klimato kaitos, bet ne mūsų pramonės griovimo kaina. Ieškokime protingo kompromiso.

 
  
MPphoto
 
 

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Komisare, Balio konferencijoje dalyvavau kaip Lenkijos delegacijos narys. Ji buvo vidutiniškai sėkminga. Europos šalys dabar yra atsakingos už 14-ąją ir 15-ąją šalių konferencijas. Kas yra didžiausia kliūtis kelyje į visišką sėkmę?

Mano nuomone, efektyvios, prieinamos ir pigios technologijos nebuvimas. Mes, kaip Europos Sąjunga, turime į tai koncentruotis. Taip darydami padėsime sau ir savo ekonomikai, taip pat padėsime kitiems perduodami ir apsikeisdami geriausiomis technologijomis. Taip bus daug pigiau, nei pramonei primetant vis didėjančius drastiškus emisijų mažinimus. Tam reikia peržiūrėti ES biudžetą ir perduoti resursus. Nuspręskime tai padaryti.

Šiais metais Poznanėje, 14-osios Šalių konferencijos rėmuose, Lenkijos vyriausybė siūlys pasauliniu mastu peržiūrėti geriausias technologijas. Pagrindinės kompanijos ir labiausiai pažengusios šalys pristatys geriausius technologinius sprendimus. Jei 2009 m. turi pavykti Kopenhagoje, tai pirmiausia mums turi pavykti Poznanėje 2008 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, aš asmeniškai dalyvavau penktojoje JT klimato kaitos šalių konferencijoje ir susitikime, ir pirmą sykį šiais pačiais svarbiausiais visuotinais klausimais iš Balio grįžau su sėkmės jausmu.

Viena iš aiškiausių žinučių iš Balio buvo skubus poreikis surasti mechanizmą, užtikrinantį vengtiną miškų kirtimą ir naikinimą, o tai yra tarptautinio susitarimo po 2012 m. dalis.

Aš norėčiau, kad pridėtume dar vieną 20% prie formulės, kur jau yra trys dvidešimtukai iki 2020 m. Jei turėtume sutartinę kreditų sistemą arba kompensuotume vietinėms bendruomenėms, tokiu būdu sumažindami dabartinį miškų, ypač mūsų tropinių miškų, naikinimo rodiklį – neatsižvelgiant į tai, kad suplanuoti bazinį esamo miškų ūkio rodiklį yra labai sudėtinga – taip visuotines anglies junginių emisijas galėtume sumažinti dar 20%, taigi mūsų tikslas turi būti „20/20/20/20 iki 2020 m.“.

Balyje buvo paruoštas derybų planas visuotiniam susitarimui 15-ajai šalių konferencijai Kopenhagoje 2009 m., kuriai, Komisare, ES vardu turbūt vadovausite Jūs, tad norėčiau Jus pasveikinti už Jūsų asmeninį indėlį.

 
  
MPphoto
 
 

  Anni Podimata (PSE). – (EL) Ponia Pirmininke, Komisare, ES yra kovos su klimato kaita priešakyje ir šioje kovoje Jūs tikrai vaidinate ypatingą vaidmenį. Tačiau, jei ES ketina išlikti šios kovos priešakyje, neužtenka vien įstatymų leidybos iniciatyvų kūrimo ar įpareigojančių tikslų numatymo. ES taip pat turi suvaidinti pagrindinį vaidmenį diegiant įpareigojančius tikslus, kuriuos ji numatė būdama labai vieninga. Dabar matome, kad kovojant su klimato kaita tarp ES Valstybių narių atsirado daug rimtų skirtumų. Dėl šios priežasties laukiame priemonių, skatinimo ir iniciatyvų, kurios sumažintų šią spragą, ir ES Valstybėms narėms, kaip vientisam junginiui, padėtų daug darniau rasti atsakymus siekiant šio tikslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Kaip Laikinojo klimato kaitos komiteto pavaduojanti narė norėčiau pabrėžti, kad Europos Parlamentas pasaulinėje konferencijoje Balyje pasiekė didelės sėkmės.

Europos Parlamentas turi tapti aiškiaregiu, atkakliai reikalaujančiu siekti nuolatinio darnaus vystimosi. Ką turime daryti toliau? Pirmiausia, mes negalime silpninti savo pastangų. Europos Sąjunga turi skatinti investavimą į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kurios tikslas – sukurti efektyvias technologijas, reikalaujančias mažiau energijos.

Negalime kalbėti vien apie CO2. Vis didėjančių griežtų ekologinių sąlygų nustatymas nėra teisingas sprendimas: taip darydami mes statome mažas ir vidutines įmones Europoje į nenaudingą padėtį. Neturime atsisakyti naujų idėjų, pavyzdžiui, strategija, kaip padėti klimatui atsistatyti vandens pagalba.

Slovakijos ir Čekijos mokslininkų komanda, kuriai vadovauja Michal Kravčík, žymus vandens naudojimo sausų miesto teritorijų atstatymui ekspertas, paruošė naują vandens naudojimo pavyzdį. Lietaus vandens koncentracija vandens rezervuaruose yra paprastas, greitas ir labai efektyvus sprendimas. Tikiu, kad lietaus vandens saugojimas ateičiai nenuleidžiant jo į kanalizaciją yra geras strateginis sprendimas ne tik Jungtinėms Amerikos Valstijoms, bet ir Europai. Manau, Komisija ir Taryba palaikys novatorių idėjas ir tikiu, kad naujas vandens naudojimo būdas ir Europoje sulauks palaikymo, kurio nusipelno.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, džiugu klausytis debatų, galėti į juos sureaguoti ir išklausyti tų, kurie buvo Balyje, kadangi mes nepakankamai išgirstame apie tai, kas ten vyksta.

Ar galiu iškelti vieną konkretų klausimą? Dabar madinga kalbėti apie klimato kaitą ir, kol visuomenė dabar yra į tai įsitraukusi, manau, mes rizikuojame, kad šis klausimas ilgainiui jai taps nebeįdomus. Mums reikia būti labai atsargiems, kad tai, ką siūlome, būtų įvykdoma ir kad turėtume praktinius rezultatus, kuriuos galėtume jai parodyti.

Kalbant apie žemės ūkį, apie kurį ypač kalbėjo p. Schierhuber: Airijoje, pavyzdžiui, 28% mūsų emisijų atsiranda dėl žemės ūkio. Tikiu, kad žemės ūkis jau labai žymiai prisidėjo. Vėl gi, mums reikia būti atsargiems ir nepaprašyti iš žemės ūkio per daug, ir nerizikuoti mūsų maisto saugumu. Taigi ši problema nėra lengvai išsprendžiama. Buvo paminėtas miškų klausimas. Manau, turime skatinti tuos kontinentus, kuriuose yra didžiuliai miškų plotai, jų nenaikinti, lygiai taip pat, kaip dėl tokių svarbių anglies junginių nuotekų mes mėginame paskatinti mūsų ūkininkus nearti nuolatinių ganyklų plotų.

Taigi darykime, ką galime visuotiniu lygiu ir tikėkimės, kad žmonės, pasitiki Europos vadovais, kadangi be šito mes tikrai neturime galimybių pasiekti mūsų tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Ponia Pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti Europos Parlamento nariams už jų ypač pozityvų indėlį.

Vienas dalykas yra aiškus: šį vakarą išgirdome požiūrius ir nuomones, atspindinčias tokius argumentus, kaip ir Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos, kurios nenorėjo judėti link Kioto protokolo ratifikacijos. Šių požiūrių buvo atsisakyta, kadangi Australija ratifikavo Kioto protokolą, o Jungtinėse Amerikos Valstijose tiek federaciniu, tiek valstijų lygiu šie požiūriai jau nebėra priimtini.

Taip pat girdėjau klaidingą teiginį, kurį, tikiu, gerbiamas Narys išsakė visiškai sąžiningai, o būtent, kad Jungtinių Amerikos Valstijų rezultatai yra geresni nei ES. Kaip rodo 2005 m. duomenys, Jungtinės Amerikos Valstijos padidino šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 16.4%, tuo tarpu ES siekia Kioto protokole numatyto tikslo ir 2005 m. emisijos viso buvo 7.9% mažesnės nei 1990 m. lygiai. Todėl yra didelė spraga tarp ES pasiekimų ir to, ko Jungtinėms Amerikos Valstijoms nesiseka pasiekti, todėl reikia atkreipti dėmesį, kad pagal Kioto protokolą, kurį Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė, bet neratifikavo, jos turėjo sumažinti savo emisijas 7%. Vietoj -7% tikslo, emisijos 2005 m. buvo +16.4%, o ES savo ruožtu pasiekė savo tikslą -8%. Tai jau yra mažiau 1990 m. lygių.

Taip pat norėčiau paminėti, kad didžiausia Airijos problema – žymus anglies dioksido emisijų iš transporto padidėjimas. Paskutiniais metais stebėjome 160% šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų padidėjimą. Neabejotinai, žemės ūkis irgi vaidina didelį vaidmenį, ir yra daug sprendimų šioje srityje. Pavyzdžiui, Naujoji Zelandija sukūrė specialų maistą gyvūnams, kuris ženkliai prisideda prie anglies dioksido emisijų ribojimo.

Ponios ir ponai, Balio veiksmų planas, dėl kurio buvo sutarta praėjusį gruodį, yra svarbus būsimų klimato kaitos režimo debatų elementas. Mūsų esminis pasiekimas buvo jau pradėtos formalios derybos; atsižvelgiant į susitarimą dėl klimato, apimantį laikotarpį po 2012 m., dabar jau yra aiškūs ženklai, kad būtino tikslo kovoje su klimato kaita yra siekiama. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos darbotvarkėje yra patvirtintas naujos ad hoc grupės sukūrimas, kuri dalyvaus derybose dėl ilgalaikio bendradarbiavimo kartu su ad hoc darbo grupe, kuri jau dirba pagal Kioto Protokolą. Visos Jungtinių Tautų Bendrosios konvenciją pasirašiusios šalys, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, dalyvaus šiose derybose. Pagrindinis klausimas bus – kovos su klimato kaita finansavimas. Turime surasti būdus, kaip būtų galima paspartinti finansavimą, nukreipti investicijas ir kaip tuos būdus padaryti dar mažiau kenksmingus aplinkai: tai paskatins švarių technologijų atsiradimą ir pastangas prisitaikyti prie neišvengiamos klimato kaitos įtakos, tokiu būdu pritraukiant investicijas iš viešojo sektoriaus bei didelę dalį iš privataus sektoriaus. Tai centrinis derybų elementas; tačiau leiskite pabrėžti, kaip svarbu, kad mes Europos Sąjungoje veiktume nelaukdami nei minutės. Kaip Jūsų rezoliucija teisingai pabrėžia, turime dar labiau stengtis integruodami klimato parametrus į mūsų plėtros politiką.

Esu įsitikinęs, kad galime būti dar sėkmingesni tokiose srityse, kaip prekyba ir investicijos dvišaliu ir regioniniu lygiu. Tolimesnė privataus sektoriaus mobilizacija taip pat yra labai svarbi ir turi būti dar daugiau išnaudojama.

Neabejotinai, labai svarbu užkirsti kelią miškų kirtimui. Kaip Jūs teisingai pabrėžėte, sąlyginai nedidelės investicijos gali mums padėti kovoje su klimato kaita, taip pat išvengti biologinės įvairovės praradimo. Mes ir toliau judėsime šia kryptimi, kadangi miškų praradimo prevencijos galima pasiekti net prieš susitarimą arba naujos sutarties įsigaliojimą. Todėl tai yra ypač svarbi sritis, kurią turėsime išspręsti.

Komisija yra pasiryžusi padėti ES išlaikyti savo pagrindinį vaidmenį šiose naujose diskusijose dėl būsimų klimato kaitos susitarimų; labai pasikliauju Jūsų parama šiuo klausimu. Mes esame tik pačioje derybų pradžioje dėl klimato kaitos tvarkų laikotarpiui po 2012 m. Pagrindinis Europos Sąjungos vaidmuo klimato kaitos klausimu ir toliau bus svarbus užtikrinant, kad šis dialogas tęstųsi ir atneštų teigiamų rezultatų. Tačiau, mes neturime pamiršti, kad mūsų pagrindinį vaidmenį įtakoja mūsų ES priimamos tvarkos ir priemonės. Klimato tvarkų diegimas Europos Sąjungoje bei skubus daugybės klimato ir energijos priemonių patvirtinimas ir toliau turės didelę reikšmę, jei norime išlaikyti pagrindinį vaidmenį ir skatinti tarptautines pastangas kovojant su klimato kaita ir einant sėkmingos pabaigos link.

Leiskite dar kartą pabrėžti, kad tikimės tęsti šį procesą ir glaudų bendradarbiavimą su Parlamentu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – pagal 103(2) taisyklę iš Darbo reglamento, gavau pasiūlymą rezoliucijai užbaigti šiuos debatus(1).

Debatai baigti.

Balsavimas įvyks rytoj 2008 m. sausio 31 d.

Pasisakymai raštu (142 taisyklė)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE-DE), raštu. (RO) Neseniai gavome dokumentą, susijusį su klimato kaita, kurią visi jaučiame. Dokumentas, pavadintas "Nekovok, prisitaikyk – Turime atsisakyti tuščių mėginimų kovoti su klimato kaita", kaip atviras laiškas buvo išsiųstas JT Generaliniam Sekretoriui.

Kaip sako pavadinimas, 100 specialistų skatina mus priimti klimato kaitą be nuolankumo, o su entuziazmu, ir įrodinėja, kad CO2 yra esminė fotosintezės dalis.

Nesu nei chemikas, nei biologas, bet negalėjau ignoruoti dramatiškos klimato kaitos, kuri vyksta paskutiniaisiais metais. Negaliu nepastebėti, kad mes turime nebe keturis metų laikus, o du. Nesusitaikysiu su mintimi, kad po dešimties metų slidinėsiu uždaroje patalpoje, nuo 100 jardų nuokalnės. Neketinu pripažinti minties, kad dėl baimės susirgti odos vėžiu galiu degintis saulėje tik nuo 5 iki 7 valandos ryto. Taigi sakau sau – man visai neįdomi jų fotosintezė, ko iš tiesų noriu – vykti slidinėti, degintis saulėje ir gyventi normalų gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. (HU) JT organizuotas viršūnių susirinkimas klimato klausimu Balyje nepateikė konkrečių rezultatų, tačiau atvėrė kelią naujam, visuotiniam susitarimui dėl klimato po 2012 m. Deja, didžiausi emisijų skleidėjai, tokie kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija, vis dar nenori būti šio svarbaus proceso dalimi, kuris tarnauja Žemės ateičiai. Tačiau, atsižvelgiant į dabar vykstančius pasiruošimus rinkimams į Amerikos prezidento postą, galime tikėtis, kad laimės tas kandidatas, kuris priešingai nei dabartinis administratorius, jaučiasi esąs atsakingas už mūsų planetos ateitį. Jei Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašys klimato susitarimą, tikėtina, kad bus lengviau įtikinti ir Kiniją. Žinoma, neturime pamiršti, kad Europa yra didžiausia Kinijos produktų vartotoja, todėl, kaip pirkėjai esame prisidėję prie Kinijos šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų.

Europos Sąjungos atstovai Balyje savo pasisakymuose kalbėjo apie šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų mažinimą 25-40%. Pernai Europos Parlamentas balsavo už 30% emisijų mažinimą. Naujausioje Komisijos ataskaitoje rekomenduojama iki 2020 m. emisijas sumažinti 20%. Būtų gerai sudėlioti šiuos tikslus ir laikytis tų pačių tikslų tiek viduje, tiek išorėje, o aš iš savo pusės palaikau ambicingesnį 30%.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. (RO) Balio konferenciją karūnuojantis momentas buvo saugios klimato ateities derybų plano priėmimas, o tai yra naujas derybų procesas, pasibaigsiantis 2009 m., kuris atnaujins derybas dėl visuotinio atšilimo po 2021 m., kai pirmasis Kioto protokolo etapas nustos savo galios.

Konferencijos rezultatas – tai pagrindiniai sprendimai, palaikantys derybų planą: Prisitaikymo fondas, žaliosios technologijos perdavimas iš turtingų šalių neturtingoms, priemonės emisijų mažinimui dėl miškų kirtimo ir miškų nykimo besivystančiose šalyse. Kova su miškų kirtimu yra esminis Europos aplinkos politikos prioritetas, o suderintos Valstybių narių pastangos padės kovoti su visuotiniu atšilimu.

Daug žadantis dalykas yra tas, kad Balio veiksmų plane įtrauktos strategijos, kaip suvaldyti aplinkos katastrofas, taip pat priemonės, skirtos nuostoliams ir žaloms, susijusioms su klimato kaita besivystančiose šalyse, spręsti. Europos Sąjunga atliko pagrindinį vaidmenį nulemdama sėkmingą šios konferencijos pabaigą ir užtikrindama, kad būtų tinkamai atsižvelgta į naujausias Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės mokslines rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE), raštu. (HU) Sveikinu su Balio klimato apsaugos viršūnių susirinkime pasiektu kompromisu ir su tuo susijusiu sprendimu, kurį priėmė EP Klimato kaitos komitetas.

Mano nuomone, Balio kompromisas yra didelis laimėjimas, kadangi šalys sutiko tęsti derybas dėl naujo klimato kaitos susitarimo, pakeisiančio Kioto protokolą, kurio galiojimas pasibaigs 2012 m. Tuo pačiu, pirmą kartą besivystančios šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat įsipareigojo mažinti klimato kaitos įtaką.

Vengrijos pozicija yra tokia pati, kaip ir kitų ES Valstybių narių. 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 20% lyginant su 1990 m. lygiu. Norint pasiekti šio ambicingo tikslo Europos Bendrijų Komisija paruošė klimato apsaugos ir atsinaujinančios energijos paketo planą, tokiu būdu parodydama pavyzdį kitoms industrializuotoms šalims.

Tikiuosi, kad jos ataskaita apie tvarųjį žemės ūkį ir biologines dujas, kuriai vakar pritarė Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, taip pat prisidės prie kovos su klimato kaita.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad klimato kaita jau dabar yra reali problema Vengrijoje, kadangi teritorijai tarp upių Dunojus ir Tisza gresia žemės išsausėjimas. Būtina sustabdyti Homokhátság srities aplinkos ir socialinę eroziją, kadangi tai 800 000 žmonių gyvenimus gali pasmerkti dar didesnei grėsmei.

Turime sustabdyti Homokhátság žemės virsmą dykuma!

 
  
  

(Posėdis sustabdytas 20.40 val. ir toliau tęsiamas 21.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAUJA
pirmininko pavaduotojas

GERARD ONESTA

 
  

(1)Žiūrėkite protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika