Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. sausio 30 d. - Briuselis

24. Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (diskusija)

  Pirmininkas. – Kitas punktas yra Gerardo Galeote klausimas Komisijai dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės Regioninės plėtros komiteto vardu (Ļ-0076/2007/rev.1 – Ā6-0008/2008).

  Gerardo Galeote, autorius. − (ES) Ponia Pirmininke, būtinas taisyklių dėl struktūrinių fondų peržiūros aspektas, kurį Regioninės plėtros komitetas sėkmingai pristatė, padaryti teritorinio bendradarbiavimo skatinimą prioritetiniu mūsų sanglaudos politikos tikslu, kurio finansavimą, pažymiu, padidino Europos Parlamentas vesdamas derybas dėl finansinės perspektyvos. Dėl to ši diskusija negali būti niekam netikėta: jos visais balsais reikalavo politinės frakcijos ir pradedu ją Regioninės plėtros komiteto vardu. Dėkoju Komisijos nariui už dalyvavimą ir apgailestauju, kad Taryba negalėjo prisijungti prie mūsų diskusijos, mat ją liečia tiesiogiai.

Remdamiesi patirtimi, įgyta per INTERREG programas, galime spręsti, kad nesant struktūros su atskiro juridiniu asmens statusu trukdoma veikti, todėl teigiamai vertiname Komisijos pasiūlymą įsteigti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes su atskiru juridinio asmens statusu.

Suvienytoje valstybių ir piliečių Europoje, regionai, kaip sakoma Lisabonos sutartyje, šiose institucijose atsiskleidžia aukščiausia forma.

Žinoma, dauguma valstybių narių susilaikė dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių naudingumo.

Tai priklauso nuo diskusijos, priimto reglamento pobūdžio ir turinio, bet gali kilti neaiškumų, jeigu jo taikymas priklausys nuo nacionalinės teisės.

Galima būtų teigti, kad taip, kaip kai kurios valstybės narės sprendžia sudėtingą situaciją, priklauso nuo jų decentralizacijos laipsnio, kuriuo remiantis reikalaujama, kad jos nustatytų strategiją teritorinio bendradarbiavimo srityje.

Tačiau būtina pabrėžti, kad Reglamentas 1082/2006 buvo priimtas 2006 m. liepos mėn., praėjus metams po to, kai jį visais balsais patvirtino Europos Parlamentas mūsų kolegos Jano Olbrychto pasiūlymu, o nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo privalomas visose valstybėse narėse.

Valstybės narės turėjo šešis mėnesius, kad parengtų būtinas teisines priemones.

Pagal prieinamą informaciją, o Komisijos narys pataisys mane, žinoma, jeigu būsiu neteisus, dešimt valstybių narių ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų visapusišką reglamento galiojimą.

Visiems žinoma, kad Europos Komisijos pareiga ir atsakomybė yra užtikrinti veiksmingą Europos teisės įgyvendinimą ir įsikišti, kad pašalintų kliūtis, kurios gali trukdyti jos įgyvendinimui.

Neoficialiai pasiūlyti pasiaiškinimai, kad subsidiarumo principas trukdo imtis priemonių prieš nevykdančias įsipareigojimų valstybes, nebus priimti: jeigu būtų priimti, valstybės narės galėtų delsti arba atsisakyti įgyvendinti bet kokius Bendrijos teisės aktus, kuriuos jos vertino kaip netinkamus arba ginčytinus.

Todėl, Danuta Hübner, pateikdami savo klausimą Europos Komisijai, reikalaujame, kad Parlamentas būtų informuotas apie problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės įgyvendindamos šį reglamentą.

Kai kurios valstybės narės neįgyvendina priemonių, kurios būtinos šiam reglamentui tinkamai įgyvendinti, ir kokių priemonių Europos Komisija ėmėsi arba mano imtis specialiai inicijuojant teisminius pažeidimo procesus Europos Teisingumo Teisme, kad užtikrintų, jog visos valstybės narės laikosi reglamentavimo, ir sutrukdant paskirstyti lėšas, kai šį veiksmą sunkina kai kurių valstybių nesugebėjimas laikytis nustatytų taisyklių?

PIRMININKAUJA
pirmininko pavaduotojas

ADAM JERZY BIELAN

  Danuta Hübner, Komisijos narė. Pone Pirmininke, norėčiau pasakyti, kad vienerių metų galutinis terminas nacionalinėms taisyklėms priimti buvo, iš tikrųjų, labai ambicingas. Jeigu pažvelgtume į kitus reglamentus, galima pastebėti, kad paprastai numatytas terminas yra nuo trejų ir ketverių metų. Taigi, į tai taip pat turime atsižvelgti.

Siekdamas pagreitinti visą procedūrą, Regioninės politikos generalinis direktoratas paruošė anketą, apimančią reglamentų elementus, į kuriuos būtina atsižvelgti nacionalinėse taisyklėse. Ši anketa buvo nusiųsta 2007 m. kovo mėn. visoms valstybėms narėms per Fondų koordinavimo komiteto (angl. COCOF) narių tinklus. Dėl anketos taip pat buvo pernai du kartus surengtos diskusijos su valstybėmis narėmis COCOF posėdžiuose: vieną kartą balandžio mėn., paskui liepos mėn. viduryje.

Taigi, kuriame su priėmimu susijusiame etape esame šiandien? Šešios valstybės narės priėmė tinkamas nacionalines taisykles: Vengrija, Jungtinė Karalystė, Bulgarija, Portugalija, Rumunija ir Ispanija. Kitose keturiose valstybėse narėse, turi netrukus baigtis nacionalinių taisyklių priėmimo procesas: Prancūzijoje, Liuksemburge, Vokietijoje ir Belgijoje. Iš likusių 17 valstybių narių 15 jau pradėjo arba parlamentinę, arba vyriausybinę priėmimo procedūrą. Tačiau turime dvi valstybes nares – Daniją ir Estiją – iš kurių neturime jokios informacijos apie procesą. Tikimasi, kad jos laikysis galutinio vasario mėn. vidurio termino, kaip nustatyta generalinio direktoriaus rašte, kurį nusiuntėme visoms valstybėms narėms. Jame prašome pateikti informaciją apie pranešimą dėl taisyklių procedūrų priėmimo iki galutinio vasario 14 d. termino. Tame pačiame rašte, kuriame nustatėme galutinį vasario mėn. vidurio terminą valstybėms narėms, kurios vis dar turi informuoti mus, ar jos priėmė arba kokia yra priėmimo data, taip pat informuojame valstybes nares apie parengiamąjį tarpinstitucinio EGGC seminaro procesą, kuris kartu su Parlamentu ir Regionų komitetu bus rengiamas birželio 19 d. Briuselyje pirmininkaujant Slovėnijai. Taip pat jas skatinome dalyvauti EGGC ekspertų grupėje, kurią įsteigė Regionų komitetas.

teisminį Dėl pažeidimo proceso, visų pirma leiskite pasakyti, pirma, kad tai yra labai specialus reglamentas: tai nėra direktyva. Tai tiesiogiai taikomas reglamentas visose 27 valstybėse narėse, kuriam reikia papildomų valstybių narių veiksmų, ne paprasčiausiai priimti įgyvendinančias taisykles. Po vasario 14 d., kai gavome atskirų valstybių narių – ypač tų, kurių darbotvarkės dėl būtinų reglamentų priėmimo dar nežinome – atsakymus, nuo kurių priklausys bet koks Komisijos sprendimas pradėti teisminį pažeidimo procesą, mes vėl persvarstysime savo poziciją ir įvertinsime. Žinoma, bet kuriuo atveju taip pat rūpestingai stebėsime reglamentų įgyvendinimą, kai jie bus priimti. Bet leiskite man pasakyti, kad tai labai svarbi šio viso proceso dalis – kad tuo tarpu pirmasis EGGC buvo įsteigtas praėjusį pirmadienį tarp Prancūzijos ir Belgijos, nors nacionalinės taisyklės dar nebuvo priimtos, nes šis reglamentas yra tiesiogiai taikomas, regioninės ir vietos valdžios institucijos turi teisę steigti grupes. Nacionalinėmis taisyklėmis būtina nustatyti ex ante patikrinimo procedūrą, įskaitant nustatyti kompetentingą instituciją, kuri gautų regioninės arba vietos valdžios institucijų prašymą dalyvauti EGGC. Šiandien turime apytiksliai 30 projektų pavyzdžių visoje Europoje, kurioje EGGC galimybė jau numatyta. Taip pat yra regionų, kurie jau pasirašė ketinimų protokolą. Vyksta dideli parengiamieji darbai, taigi, tikimės, kad procesas įgaus pagreitį, kai tik nacionalinių įgyvendinimo taisyklių rengimas bus baigtas.

  Jan Olbrycht, PPE-DE frakcijos vardu (PL). Komisijos nare, turėjau garbę būti pranešėju dėl reglamento, kuriuo įsteigiama Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė kaip Europos teisinės sistemos dalis. Mačiau daugumą diskusijų dėl naujų galimybių, kurias suteikė teritorinis bendradarbiavimas naujos teisinės priemonės pagrindu, ir dalyvavau jose.

Argumentus, pabrėžiančius naujas galimybes, lydėjo organizacinio ir politinio pobūdžio baimės, ypač iš valstybių narių atstovų pusės. Galiausiai reglamentas buvo surašytas, jis tenkino šalininkus ir skeptikus. Suprasdamos, kad šios naujos institucijos įsteigimas valstybių narių sistemose sukels painiavą, valstybės narės susitarė dėl galutinio termino, iki kurio darbas dėl atitinkamų valstybių narių teisės aktų turėjo būti baigtas. Galutinio termino nebuvo laikomasi ir iki šiol tik kelios valstybės baigė užduotį, tarp jų Bulgarija ir Rumunija, kurios privalėjo priimti reglamentą kaip acquis communautaire dalį.

Regionų komitetas stebi Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių įgyvendinimą ir funkcionavimą ir jau yra gavęs įdomios informacijos apie ruošimąsi steigti naujus darinius. Galiu pasakyti, kad Europos institucijos turi atlikti ypač aktyvų vaidmenį – ne tik Komisija, bet ir Taryba – įtikindamos vyriausybes imtis veiksmų, kuriuos jos privalo atlikti ir dėl kurių jos anksčiau susitarė. Būtų nenaudinga, jeigu įgyvendinimas būtų grindžiamas sprendimais, kuriuos lėmė skundai, pateikti Europos Teisingumo Teismui.

  Rosa Miguélez Ramos, PSE frakcijos vardu (ES). Pone Pirmininke, iš pradžių programos INTERREG iniciatyva iš tikrųjų buvo policentrinės idėjos apie Europos erdvę užuomazga tarptautiniame, tarpvalstybiniame ir tarpregioniniame bendradarbiavime.

Ši nauja teisinė priemonė ETBG buvo sunkiai steigiama, nes tokio pobūdžio veikla susidūrė su skirtingomis esamomis sistemomis ir skirtingomis procedūromis.

Po beveik dvejų metų darbo Europos Parlamento pasiektu sprendimu buvo leidžiama ir dabar leidžiama viešosioms institucijoms registruotis juridinio asmens statusą turinčiomis įstaigomis, pripažįstamomis visoje Sąjungoje.

Valstybėms narėms reikėjo imtis priemonių iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgiant į akivaizdų vėlavimą, praeitų metų liepos mėn. Regionų komitetas surengė seminarą, kad ištirtų padėtį. Į seminarą buvau pakviestas kaip pranešėjas; seminare, kaip Europos Parlamento noro bendradarbiauti ieškant sprendimo ženklą, pateikiau klausimą, kurį suformulavome su Constanze Angela Krehl. Šis klausimas tapo šiandieninės diskusijos pagrindu.

Komisijos nare, šiandien galiu pasakyti, kad mano valstybė Ispanija ir mano regionas Galicija kartu su šiauriniu Portugalijos regionu, yra pionieriai šiame projekte, kiti Europos regionai gali juo sekti.

Norėčiau jūsų paklausti, kaip Europos Parlamentas gali dirbti su Komisija, kad skatintų valstybes, kurios dar nesuderino savo nacionalinių teisinių sistemų ir nepasirašė ir nesuformavo tokio pobūdžio teritorinių grupių?

  Mojca Drčar Murko, ALDE frakcijos vardu (SL). Diskusijose apie šį reglamentą žinojome, kad pagrindinis pastebėjimas buvo teisės akto, naudojamo priimti aktus teritorinio bendradarbiavimo pagrindu, pasirinkimo klausimas. Reglamento tikslas buvo sudaryti galimybes bendradarbiaujantiems partneriams naudoti teisės aktus, kurie turėtų tą pačią galią abiejose valstybėse, nes iki tol dviejų teisinių sistemų vienalaikio taikymo metodas negaliojo. Šiuo klausimu reglamentas yra aiškesnis negu bet koks kitas ankstesnis panašaus pobūdžio dokumentas. Tai reiškia, kad valstybės teisė, kurioje tarptautinio bendradarbiavimo institucijos buveinė yra užregistruota, bus taikoma, jeigu tokia institucija buvo įsteigta.

Žinojome, kad šis reglamentas nebuvo nauja teisinė priemonė, bet bus priemonė, naudojama kartu su kitomis jau galiojančiomis struktūromis. Dabar aišku, kad šis reglamentas neturės tos pačios galios visoje Europos Sąjungoje ir kad dėl skirtingų valstybių nustatytų sąlygų labai tikėtina, kad atsiras įvairių teritorinio bendradarbiavimo grupių rūšių. Siekiant, kad reglamentas būtų taikomas veiksmingai, reikia suderinti nacionalinius teisės aktus tinkamu būdu pagal 16 straipsnio nuostatas. Tik jeigu taip atsitiks, galime iš tikrųjų tikėtis pamatyti vienodos praktikos padarinius ateityje.

Valstybės narės raginamos priimti teisės aktus, kuriais remiantis būtų pradėtas teritorinio bendradarbiavimo vystymasis ir pagerintas jo struktūros teisinis saugumas. Dėl neišbaigtumo reglamentas turbūt taps tam tikra teisine laboratorija lyginti praktikas ir sąlygas, kaip ir kada jas valstybės nustatys. Todėl būtų protinga stebėti, kaip reglamentas yra taikomas, ir tuo pačiu laiku kurti viešą Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių duomenų bazę.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE) (NL). Pone Pirmininke, ką mes iš tikrųjų veikiame šį vakarą? Bandome kritiškai įvertinti situaciją remdamiesi labai aiškiu sprendimu, kurį priimė Europos Parlamentas, ir kuriame paskelbėme, kad dabar yra naujų priemonių gerinti tarptautinį teritorinį bendradarbiavimą.

Nacionalinės sienos vis dar simbolizuoja praeities randus, kurie kartais atsispindi bendruomenėse ir naujose vystymosi srityse. Mums reikia bendradarbiavimo tarp universitetų, ligoninių ir t. t. Europoje. Mums reikia naujų priemonių, o, jeigu analizuojame teisės aktus, kurie buvo nustatyti, čia valstybėms narėms buvo suteikta daug laisvės. Atsižvelgiant į poreikį pagreitinti tarptautinį bendradarbiavimą – kad tiek nedaug valstybių narių, kurios reikalavo visos šios laisvės, dabar iš tikrųjų naudojasi ja.

Todėl Parlamentas teisingai ragina Komisiją ir Tarybą, kurios nėra čia šį vakarą, prisiimti atsakomybę ir ja vadovautis. Esu patenkintas, kad yra gerų pavyzdžių– neseniai buvo paminėtas Regionų komitetas – ir integracijos procesas gali būti pagreitintas, neabejojant nacionalinių vyriausybių teisinėmis sistemomis. Esu tvirtai įsitikinęs, kad turime toliau laikytis šio metodo.

Atrodo, visa tai per sudėtinga. Šį vakarą aptarėme efektyvaus energijos vartojimo temą statyboje. Prireikė penkerių metų valstybėms narėms, kad tai įgyvendintų. Mano nuomone, mums reikia Bendrijos iniciatyvos, užtikrinančios, kad ne septynios valstybės narės, kurios jau įgyvendino šį reglamentą, o 25 arba 27 jį įgyvendintų. Tai turi būti įmanoma. Todėl noriu Tarybos atsakymo, bet Tarybos čia nėra šį vakarą, labai apgailestauju.

  Gábor Harangozó (PSE) (HU). Labai dėkoju Pirmininke. Komisijos nare, ponios ir ponai, dėl Vengrijos ypatingos padėties, ypač svarbu mums skatinti praktinį tarptautinio bendradarbiavimo taikymą. Būtent dėl šios priežasties, kad Vengrija buvo viena iš pirmųjų sudariusių ir įvedusių nacionalinį reglamentą, atitinkantį Bendrijos reglamentą, įsteigiantį ETBG. Tačiau taikant naujas priemones susiduriama su sunkumais, tokiu būdu norėtume įkurti darbo grupę, kad parengtų bendradarbiavimo vadovą.

Norėčiau paklausti Komisijos narės, ar ji pritars ETBG darbo grupės steigimui programos INTERACT techninės pagalbos pagrindu ir, jeigu taip, kaip tai galėtų būti įvykdyta. Be to, ne tik vidaus tarptautinės programos, bet ir išorės TPS ir EKPP programos yra svarbios ETBG bendradarbiavimui. Mūsų vidaus tarptautines programas jau patvirtino Europos Komisija, o programos, remiamos TPS, turbūt bus patvirtintos vasario mėn. Tačiau turime laukti dokumentų, kuriuos parengs Komisija, kad būtų baigta planuoti tarptautinė programa tarp Vengrijos, Rumunijos, Slovakijos ir Ukrainos.

Taip pat norėčiau paklausti, kada galime tikėtis su kaimynystės programomis susijusių Komisijos dokumentų paskelbimo. Labai dėkoju.

  Jean Marie Beaupuy (ALDE) (FR). Pone Pirmininke, Komisijos nare, man malonu kalbėti šia tema šį vakarą, nes, kai mes svarstėme šį Jano Olbrychto pasiūlytą papildymą, išreiškiau savo pasitikėjimą pranešimu.

Ši tema buvo svarstoma Prancūzijos Parlamente vakar ir – tai verta pabrėžti – visos politinės frakcijos pritarė ETBG steigimui, ir daug kas sakė, kad yra priežasčių šiaurinėje ir pietinėje Prancūzijoje, Alpėse, Lotaringijoje pradėti ETBG veiklą. Kaip sakė Komisijos narė, tai buvo grindžiama Lilio pavyzdžiu, kuris praėjusį pirmadienį pasirašė ETBG, apimsi vienys du milijonus gyventojų Belgijoje ir Prancūzijoje.

Kodėl tai sukėlė tokias dideles viltis? Todėl, kad trejus arba ketverius metus mūsų kolegos nesėkmingai ieškojo teisinių galimybių. Esant ETBG, jie rado sprendimą. Dabar tikimės, kad 70 000 Prancūzijos piliečių, kurie kiekvieną dieną dirba Liuksemburge, 30 000 Prancūzijos piliečių, kurie dirba Monake ir Italijoje, taip pat kaip Ispanijoje ir t. t., iš tikrųjų sugebės skatinti naujas bendradarbiavimo su ETBG formas.

Kolegos ir aš norėtume matyti Komisijos narę raginančią atsiliekančias valstybes. Nepaisant to, kad joms taikomi reglamento reikalavimai, galima pasakyti, kad kai kurios valstybės jau gana sėkmingai valdo sistemą.

  Rolf Berend (PPE-DE) (DE). Pone Pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės tikslas yra įgyvendinti ir valdyti tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo priemones. Teigiama, kad šiuo nauju tinklu ketinama gerinti žmonių kasdieninio gyvenimo kokybę, daryti mūsų įmones konkurencingesnes, išplėsti mūsų mokslinių tyrimų ir švietimo centrų veiklą ir, galiausiai, bet ne mažiausiai, išsaugoti mūsų aplinką.

Nėra jokio būtino poreikio teikti finansinę paramą ETBG priemonėms. Ši priemonė suteiks galimybę regioninėms ir vietos valdžios institucijoms sudaryti tarptautines sąjungas su atskiru juridinio asmens statusu, tai reikšminga naujovė teritorinio bendradarbiavimo masto atžvilgiu. ETBG siūlo unikalią galimybę užtikrinti geresnes, investicijas, vienodą ir veiksmingą išteklių naudojimą.

2006 m. liepos 5 d., kaip žinome, šią priemonę sukūrė Europos Parlamentas ir Taryba. Iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. visos valstybės narės turėjo priimti papildomas teisines ir / arba administracines nuostatas. Tai, kad tik penkios arba šešios valstybės narės priėmė nacionalines taisykles, kelia mums rimtą susirūpinimą. Mes taip pat nedelsdami laukiame informacijos apie šį klausimą iš Tarybos.

  Stavros Arnaoutakis (PSE) (EL). Pone Pirmininke, Komisijos nare, teritorinis bendradarbiavimas yra trečias sanglaudos politikos tikslas naujuoju programos laikotarpiu. Bendradarbiavimas yra svarbus skatinant suderintą, harmoningą vystymąsi Europos regionuose.

Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė yra nauja priemonė šelpti bendradarbiavimą tarp regioninių ir vietos valdžios institucijų, turinčių juridinio asmens statusą, iš skirtingų valstybių narių. Sprendimas sukurti šias priemones nebuvo priimtas lengvai; tai buvo atsakas į technines ir teisines problemas, su kuriomis susiduriama bendradarbiavimo programose. Deja, dabar, praėjus šešiems mėnesiams po galutinio termino, vietos ir regioninės institucijos nesugebėjo įkurti teritorinio bendradarbiavimo grupės, nes valstybės narės užmiršo imtis arba delsė imtis atitinkamų priemonių, kad įgyvendintų reglamentą. Dabar turime valstybėms narėms nusiųsti skaidrų pranešimą dėl institucijų teikiamos svarbos, dėl reglamento teisingo įgyvendinimo nauju programos laikotarpiu, taip pat dėl bendradarbiavimo kaip būdo pasiekti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE) (SK). Penkiasdešimt metų praėjo nuo to laiko, kai atsirado pirmasis euroregionas šalia Vokietijos ir Olandijos sienos. Nuo tada pradėjo bendradarbiauti daug kitų regionų. Jie padeda vieni kitiems spręsti panašias arba identiškas problemas, kurios dažnai kyla pasienio rajonuose. Jie kuria naujas galimybes ir keičiasi kultūra.

Reglamentas, kuris buvo patvirtintas 2006 m. liepą, yra labai gera regioninio bendradarbiavimo priemonė ir žingsnis teisinga kryptimi. Ji teikia regionams bendradarbiavimo lankstumą ir daro teigiamą įtaką valstybių narių gyventojams, ekonomikai ir verslo aplinkai. Gaila, kad valstybės narės neperkėlė į nacionalinę teisę šio reglamento nepaisant to, kad tai turėjo įvykdyti iki 2007 m. rugpjūčio 1 d.

Daug regionų domisi Europos teritorinio bendradarbiavimo grupe, nes ji sudaro jiems galimybę bendradarbiauti su kitais regionais ir tuo pačiu metu teikia reikšmingą autonomijos lygį santykiuose su vyriausybėmis ir centrinėmis administracijomis. Tai taip pat daro teigiamą poveikį gyventojų gyvenimui atskiruose regionuose: vienas iš regioninio bendradarbiavimo tikslų yra palengvinti žmogiškųjų išteklių vystymąsi ir tokiu būdu pasiekti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą regioninėse darbo rinkose.

Neturime užmiršti, kad ETBG teiks naudą verslo pasauliui, taip pat palaikys ekonomikos vystymąsi, sieks gerinti jos produktyvumą ir struktūrą, kurdama naujas galimybes ir stabilizuodama tuos, kam gresia pavojus. Atskiros teritorinio bendradarbiavimo grupės sugebės aktyviai skatinti užimtumo ir socialinės įtraukties didinimą.

Reglamentas supaprastina ir remia regioninį bendradarbiavimą Sąjungos valstybėse narėse ir tokiu būdu lengvina ekonominę ir socialinę sanglaudą. Tai gera priemonė, todėl raginu Tarybą ir Komisiją žengti reikiamus žingsnius užtikrinti šio reglamento įgyvendinimą atskirose valstybėse narėse.

  Antolín Sánchez Presedo (PSE) (ES). Pone Pirmininke, Komisijos nare, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė yra nauja priemonė, skirta stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Sąjungoje.

Tai yra priemonė su atskiru juridinio asmens statusu, skirta pažangiam, struktūriniam bendradarbiavimui, kuri turės prieigą prie Bendrijos finansavimo ir išteklių iš kitų šaltinių.

Prieš dešimt dienų 23-iojo Luso ir Ispanijos aukščiausiojo lygio susitikimo Bragoje kulminacija buvo lemiamas etapas. Abi valstybės yra tarp šešių valstybių, kurios jau priėmė nuostatas, būtinas veiksmingai įgyvendinti 2006 m. liepos mėn. Europos reglamentą.

Galicijos Taryba ir valdžios institucijos šiauriniame Portugalijos regione, kurios baigė rengti susitarimo ir įstatų projektą 2006 m. lapkričio mėn., netrukus sudarys grupę, kuri įtrauks 6 400 000 gyventojų ir turės savo buveinę Vige.

Jos imsis iniciatyvos įsteigti euroregioną, kuris skatins Europos bendradarbiavimą kaip.

Jų pastangos nusipelnė Europos Parlamento pripažinimo.

  Ivo Belet (PPE-DE) (NL). Pone Pirmininke, ETBG, kaip jau buvo keletą kartų minėta, yra nepaprastai naudinga priemonė ypač pasienio regionams. Esu labai patenkintas, Komisijos nare, kad paminėjote euroregiono ties Prancūzijos ir Belgijos siena projektą. Jean-Marie Beaupuy taip pat tai minėjo. Kortrijko, Dorniko ir Lilio miestai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą tik šią savaitę. Jie dirbs išvien dėl projektų, kurie įtraukia visuomenę. Tada vyksta bendradarbiavimas tarp ligoninių ir kovojant su nusikaltimu – tai sritys, kurių sprendimo žmonės tikisi.

Taip pat buvo imtasi įvairių iniciatyvų kitame pasienio regione – tarp Belgijos ir Nyderlandų – kad skatintų praktinį bendradarbiavimą tarp universitetų. Aptariamos sritys apima Belgijos Limburgo, Olandijos Limburgo ir Acheno regiono sritis. Idėja yra pagaliau sukurti vieną tarptautinį universitetą, kad būtų įveiktos arba apeitos dauguma esančių administracinių kliūčių.

Pone Pirmininke, Komisijos nare, žinoma, ETBG negali išspręsti visų problemų ir suprantu – kaip girdėjome – kad dauguma valstybių narių turi dar pradėti naudotis ja. Tačiau dabar turime pažvelgti šiek tiek toliau ir pagalvoti, kokius pagerinimus galime sukurti šio pirmo vertinimo pagrindu. Yra tam tikrų problemų, kurias turėsime įveikti, pvz., dėl skirtingų socialinių reglamentų, su kuriais susiduria darbuotojai, kai dirba pagal ETBG.

Komisijos nare, galiu pasakyti, kad Komisijai svarbu toliau daryti spaudimą vyriausybėms, kurios iki šiol nepajėgė padaryti šios priemonės veiksmingos.

  Zita Pleštinská (PPE-DE) (SK). Komisijos nare, kai kurie tiek sėkmingai užbaigti projektai, tiek nauji projektai, kurie šiuo metu kuriami remiant euroregioninėms grupėms, pasienio regionuose rodo, kad yra daug labai potencialių galimybių, kurios negalėjo būti įgyvendintos be Europos pagalbos.

Turi būti aiškios taisyklės, kitaip pinigai nebus skiriami. Manau, kad ši diskusija paskatins suinteresuotas pasienio šalis dalyvauti ETBG.

Bet kuri šalis, kuri neįvykdė savo įsipareigojimų, turi būti įvardinta. Komisija turi padidinti savo pastangas užtikrinti, kad tarptautinis bendradarbiavimas nebūtų pažeistas. Euroregionai yra tarptautinės struktūros, kurios seniai veikia ir baigė vykdyti projektus pagal programą Interreg ankstesniu programos laikotarpiu, ypač mažus projektus.

Nemanau, kad euroregionai yra nesėkmė. Esu tikras, kad Komisijai, valstybėms narėms, regioninės ir vietos vyriausybėms, pramonės ir prekybos rūmams ir visiems pasienio regionuose gyvenantiems žmonėms aktyviai palaikant, euroregionai naudosis savo patirtimi, kad pasinaudotų šia nauja ETBG priemone.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. Pone Pirmininke, labai dėkoju nariams už jų pastabas ir taip pat už visą jų paramą šiai priemonei ir už jų atsidavimą.

Leiskite tik kiekvienam priminti, kad jokia valstybė narė neatsisakė įgyvendinti šios priemonės ir tai yra, manau, labai svarbu. Visiškai aišku, kad visos jos privalo įgyvendinti. Mes, kaip bandžiau pasakyti įvadiniuose paaiškinimuose, bandėme baigti ir pagreitinti visą procesą naudojant labai skirtingas priemones. Tikrai, šiandien jūsų aktyviu dalyvavimu vis dar galime tiesiogiai skatinti veiklą jūsų valstybėse narėse ir regionuose, tą ir darėme per praėjusius metus. Visų mano vizitų, visų mano susitikimų, visų konferencijų metu – ne tik dėl teritorinio bendradarbiavimo, bet ir dėl politikos pagrindinių principų – skatinome, kalbėjome ir teikėme konsultacijas. Daug dirbome su regionais, kad padėtume jiems ruoštis šios naujos bendradarbiavimo priemonės įgyvendinimui.

Bet manau, kad šiandien procesas vyksta. Manau, kad valstybių narių supratimas labai padidėjo. Tikiuosi, kad, pasisėmus įkvėpimo iš generalinio direktoriaus veiksmų, iki birželio mėn. daugiausia bus įgyvendinta nacionalinių reglamentų.

Tačiau turime atsiminti, kad bet kokia programa gali perleisti savo valdymą EGGC bet kuriuo jos veiklos metu, todėl jokios galimos žalos politikai, kai valstybės narės dar neįgyvendino būtinojo reguliavimo, nekyla. Taip pat bet kokiame projekte galima panaudoti šią priemonę projekto įgyvendinimui ir, kaip žinome, galime turėti naujus projektus iki 2013 m. pabaigos. Taigi, čia taip pat nėra jokios grėsmės.

Tai nėra raminimas, bet norėčiau, kad jūs taip pat pamatytumėte, kad, nors dar nebaigėme visų įgyvendinimo procedūrų, žalos nekyla.

Šiandien matome didelį kitų Komisijos generalinių direktoratų susidomėjimą, jie nori pasinaudoti šia priemone septintojoje pagrindų programoje, bet taip pat ir CIT programoje ir kitose politikos kryptyse.

Svarbu susitikimuose priminti regionams, kad, net jeigu dar nėra įgyvendinančių taisyklių, naujausias Prancūzijos ir Belgijos pavyzdys aiškiai rodo, kad ETBG gali būti įsteigta, o valstybė narė gali įgyvendinti ir paskirti ad hoc instituciją atlikti valdžios vaidmenį, į kurią regioniniai ir vietos organai kreiptųsi dėl informacijos apie ETBG steigimą.

Pagal programą INTERACT dirbama dėl vadovo. Kovo mėn. bus konferencija Briuselyje ir visi suinteresuoti asmenys bus kviečiami į šį seminarą dėl vadovo rengimo.

Dėl Madrido konvencijos, turime atsiminti, kad iki šiol prireikė 20 metų ratifikuoti šią konvenciją ir, jeigu teisingai atsimenu, dar ne visos mūsų valstybės narės ją ratifikavo. Šis reglamentas buvo iš naujo svarstytas prieš beveik dvejus metus ir dabar eina jo pirmieji įgyvendinimo metai.

Manau, kad tai būtų atsakymas į tai, ką jūs sakėte. Norėčiau užtikrinti jus, kad esame įsipareigoję, nes matome naudą ir dirbame su regionais. Todėl didelė dauguma jų yra taip pat gerai pasiruošę. Matome visą šios priemonės naudą, kurią jūs minėjote.

Žinoma, turime atsiminti, kad tai negarantuoja pinigų. Tai nėra projektas, tai priemonė, kurią norime panaudoti bendradarbiavimui. Bet, žinoma, EGGC gali gauti Bendrijos finansavimą pagal įprastas taisykles, t. y. pagal Europos sanglaudos politiką. Tai taip pat svarbu turėti omenyje.

Dėkoju jums už domėjimąsi. Esame įsipareigoję kaip įmanoma greičiau baigti šį procesą.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Bairbre de Brún (GUE/NGL), pateikta raštu. – (GA) Manyčiau, kad Regioninės plėtros komitetas imasi iniciatyvų įsitraukti į Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę, siekdamas įgyvendinti regioninę politiką.

Nauja ETBG veiks, kad priverstų vykdyti teisės aktus valstybėse narėse, kurtų naują galimybę tarptautiniame bendradarbiavime ir sudarytų sąlygas išlaikyti aukštesnį pasitikėjimo ir bendradarbiavimo laipsnį peržengiant sienų ribas.

Mano pasidalijusioje valstybėje lemiamas vaidmuo galėtų būti atliekamas tokio pobūdžio iniciatyvomis ir kitomis ES paramos sistemomis, skirtomis sušvelninti neigiamą padalijimo poveikį Airijai. Visiškai pritariu protingam mąstymui, kuriuo peržengiamos tarptautinio bendradarbiavimo ribos, nes tai yra Europos idealas.

Ypač būtina Airijai ištirti kiekvieną kelią tarptautiniam bendradarbiavimui, nes mūsų pasienio sritys yra neturtingose grafystėse, o vystymosi lygis yra žemas. Daug laiko praleidome dykinėdami ir teisindamiesi. Valstybės narės yra įsipareigojusios padėti pasienio sritims kaip įmanoma greičiau įgyvendinti ETBG teisės aktus.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), pateikta raštu. – (PL) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, valstybių narių Bendrijos teisės aktų įgyvendinimo problema nėra nauja. Manau tai liečia daugumą Bendrijos politikos krypčių.

Detalus bendrosios 27 valstybių pozicijos rengimas Europos lygiu yra iš tikrųjų tik sunkaus priimtų principų harmonizavimo ir įgyvendinimo proceso pradžia. Jau seniai laikas valstybėms narėms pačioms prisiimti atsakomybę už šį procesą. Mūsų bendrų pastangų efektyvumas Europos lygiu didele dalimi priklauso nuo įsipareigojimo ir valstybių narių nacionalinių rekomendacijų įgyvendinimo.

Reikia bendradarbiavimo tarp skirtingų mūsų viešojo administravimo lygių. Galiu užtikrintai teigti, kad kaip atskirų valstybių narių žmonių tiesiogiai išrinkti Europos Parlamento nariai esame pasiruošę bet kokia forma bendradarbiauti su mūsų nacionaline ir regionine administracija ir atviri jai, kad galėtume pagerinti ir pagreitinti Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą.

Negalime leisti menkinti ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo, kuris yra vienas iš pagrindinių Sutarties principų. Tinkamas ES reglamentas dėl teritorinių bendradarbiavimo grupių galioja nuo 2006 m. liepos mėn., bet iki šiol neįmanoma pasinaudoti juo dėl valstybių narių teisės aktų neįgyvendinimo.