Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0803(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0507/2007

Pateikti tekstai :

A6-0507/2007

Debatai :

PV 31/01/2008 - 5
CRE 31/01/2008 - 5

Balsavimas :

PV 31/01/2008 - 8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0028

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. sausio 31 d. - Briuselis Tekstas OL

5. Valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimas (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . Kitas klausimas dienotvarkėje yra diskusija dėl pono A.Franca ataskaitos, Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu, dėl Austrijos Respublikos iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo (15437/2006-C6-0058/2007-2007/0803(CNS))(A6-0507/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Armando Franca, pranešėjas. – (PT) Senosios Europos veidas pasikeitė. Šiandien Europos Sąjunga su 27 valstybėmis narėmis ir beveik 500 milijonų gyventojų susiduria su sudėtingais ir įkvepiančiais iššūkiais, reikalaujančiais pažvelgti į pasaulį plačiau ir keisti savo nusistatymą. Pasauliui rūpi tokios problemos kaip taikos palaikymas, saugumas, stabilumas, laisvė ir demokratijos įgyvendinimas. Kaip tai yra įamžinta Viktoras Hugo žodžiais, žinojimas kiek ateities gali būti dabartyje yra puikaus vadovavimo paslaptis. Apie tai yra šis pranešimas – apie iššūkį žmonių ir nuosavybės saugumui Europos Sąjungoje. Tai yra europiečių kasdieninio gyvenimo problema. Kalbu apie saugumą šiandien ir rytoj, kiekvieną dieną, gatvėse, darbe, laisvalaikiu ir namie, ant žemės, jūroje ir ore. Tai mūsų bendros erdvės saugumas, kuris užtikrina laisvę ir palaiko pusiausvyrą harmoningoje visuomenėje.

Laisvė – tai kertinis akmuo, pagrindinė Sąjungos vertybė. Saugumas – tai priemonė sukurti gerovę. Jis suteikia stabilumą ir saugo laisvę. Laisvė kaip vertybė, o saugumas kaip priemonė yra būtini Europai. Austrijos iniciatyva, kurią perėmė pirminikaujanti Portugalija ir dėl kurios atsirado Tarybos sprendimas, numatantis pagerinti Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimą krizinėse situacijose. Tai gera ir būtina iniciatyva. Ši iniciatyva taip pat papildo Priumo sutartį, kadangi sutartis numato bendradarbiavimą tik stichinių nelaimių ir autoavarijų atvejais. Savo pranešime pateikiau 11 pasiūlymo dėl sprendimo pakeitimo, kuris taip pat sukuria minimalią bendrą struktūrą galimam bendradarbiavimui žmonių sukeltose krizėse, lėktuvo užgrobimo, teroristinių išpuolių atvejais ir t. t. Tai yra tokiose žmonių sukeltoss krizinės situacijose, kai žmonėms, turtui, infrastruktūrai arba institucijoms kyla rimta tiesioginė grėsmė.

Pasiūlyme numatoma galimybė bendradarbiauti apmokant, rengiant ir viekiant specialiųjų intervencijos padaliniams. Valstybė narė gali pareikšti arba ne norą bendradaribauti, nurodydama, kokia jai yra reikalinga pagalba. Intervencijos veiksmingumas ir greitumas visada priklausys nuo pasiruošimo laipsnio, koordinavimo, glaudžių ryšių ir vieningų metodų nustatytų tarp intervencijos padalinių. Todėl pirmiausia siūlau numatyti bendrų apmokymų ir pratybų galimybę. Antra, apmokymai ir pratybos turėtų būti finansuojami iš Europos Sąjungos biudžeto pagal Europos Sąjungos sutarties 30, 32 ir 34 straipsnius.Taip pat norėčiau paaiškinti, kad, mūsų manymu, civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taisyklės, taikomos jungtinių operacijų metu, privalo būti tokios pačios kaip Priumo sutartyje.

Pone Pirmininke, nariai, šis Tarybos sprendimas yra labai svarbus. Tai yra bendras sprendimas skirtas spręsti bendroms problemos ir kovai su grėsmėmis, su kuriomis susiduria valstybės narės. Tai sprendimas, kuriame yre vartinamas esminis bendradarbiavimas ruošiantis ir veikiant ištikus žmonių sukeltoms krizėms, kurių negalima numatyti, bet jos visada gali įvykti. Pabaigoje norėčiau padėkoti už institucinį ir techninį bendradarbiavimą ir atkreipti dėmesį į pono Diaz de Mera, pono P. Demetriou ir ponios I.M.Iotova pasiūlytas pataisas dėl mano pranešimo projekto.

 
  
MPphoto
 
 

  Franco Frattini , Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone Pirmininke, nuo pat pradžių palaikiau šią Austrijos iniciatyvą, kurios vėl buvo imtasi Portugalijai perėmus pirmininkavimą.

Tvirtai tikiu, kad praktinis ir operatyvinis specialiųjų Europos Sąjungos intervencijos padalinių bendradarbiavimas yra labai svarbus kovojant esant grėsmingai situacijai.

Pirmiausia, norėčiau padėkoti pranešėjui už jo puikiai atliktą darbą šiuo klausimu ir Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui už labai naudingas pastabas dėl pranešimo.

Palaikau visas pataisas, kurias pasiūlė Parlamentas, skirtas patobulinti iniciatyvą. Norėčiau jas paminėti, kad įsitikinčiau, ar jos nesutampa su Priumo sutartimi arba klausimais, susijusiais su atsakomybės nuostatomis, naujai neapibūdina ir aiškina termino ”krizinės situacijos” arba pataisa numato galimybę gauti pinigų bendriems projektams.

Reiktų nepamiršti, kad šiuo metu specialiosios intervencijos padaliniai veikia pagal ATLAS sistemą. Vyksta jungtiniai apmokymai ir pratybos, mes finansuojame tokius projektus. Iš savo biudžeto remiame tokią veiklą nuo 2006 m., todėl nuo 2008 m. padidinti ATLAS finansavimą iki 900 000 eurų.

Baigdamas noriu pakartotnai išreikšti palaikymą šiam pranešimui, ir linkiu, kad šie dokumentai būtų greitai parengti ir priimti Taryboje.

 
  
MPphoto
 
 

  Mihael Brejc, PPE-DE frakcijos vardu.-(SL) Šis sprendimas dėl valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose yra vienas iš daugelio dokumentų skirtų pagerinti valstybių narių pasirengimą ir gebėjimus tinkamai reaguoti esant krizinėms situacijoms, tokioms kaip terorizmo išpuoliai. Veikimas krizinėse situacijose ir kova su terorizmu yra sudėtinga užduotis, kuriai atlikti yra būtinas geras visų valstybių narių bendradarbiavimas.

Atlikta daug darbo kuriant politinius ir teisinius pagrindus bei imantis tinkamų prevencinių priemonių. Tačiau mes dar neaptikome terorizmo priežasčių ir esmės. Todėl dar kartą siūlau Tarybai ir Komisijai atkreipti didesnį dėmesį į terorizmo esmę ir priežastis. Pirmieji žingsniai informacijos pasikeitimo srityje buvo geri, bet nepakankami. Sunkumai kila dėl formalių kliūčių, kurios atsirastų, jei krizinės situacijos atveju, sakykime terorisitinio išpuolio atveju, valstybė narė paparašytų kitos valstybės narės pagalbos.

Kad veiksmai krizinėse situacijose būtų veiksmingesni, yra būtinas valstybių narių institucijų bendradarbiavimas. Ypač svarbu, kad jų specialieji padaliniai bendradarbiautų tarpusavyje. Priimtas sprendimas leidžia bendradarbiauti kovojant su rimčiausiai teroristų išpuoliais, t. y. ištikurs realiai krizinei situacijai. Jis leidžia, valstybei narei, kurios paprašė pagalbos, suteikti pagalbą siunčiant siųsdama savo specialiuosius padalinius. Tai jokiu būdu nesukelia grėsmės kitos valstybės suverenitetui, nes tai bus tik pagalba. Tai svarbu ne tik dėl susidariusių aplinkybių, bet tokie veiksmai padeda įgyvendinti vieną pagrindinių vertybių Europos Sąjungos – solidarumą. Mano frakcija palaiko šį sprendimą. Tikimės, kad už jį bus daug balsuojančių. Norėčiau padėkoti pranešėjui ponui A. Franca už jo puikų darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Boguslaw Rogalski, UEN frakcijos vardu.-(PL) Pone Pirmininke, svarstant rezoliucijos projektą Austrijos respublikos iniciatyvos, kad būtų priimtas Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo, reikia prisiminti, kad nei viena valstybė narė neturi visų priemonių, išteklių ir patirties, būtinų veiksmingai kovai su įvairaus pobūdžio didelėmis grėsmėmis arba krizinėmis situacijomis, kur yra reikalinga speciali intervencija. Todėl yra labai svarbu, kad kiekviena valstybė narė turėtų galimybę sulaukti pagalbos iš kitos valstybės narės. Tai ypač svarbu kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir nelaimių bei rimtų nelaimingų atsitikimų atvejais.

Tikiuosi, kad Parlamento pataisa užkirs kelią neteisėtam bendradarbiavimo pagal supaprastintas taisykles „pagal analogą“ plitimą bendraujant su trečiųjų šalių agentūromis, bus išvengta piktnaudžiavimų, pvz.: dalyvavimo abejotinose intervencijos ir užtikrins kad tokios intervencijos nepažeistų valstybių narių teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis , GUE/NGL frakcijos vardu.-(EL) Pone Pirmininke, Austrijos iniciatyvos ir Komisijos pranešimo tikslas yra sustiprinti tolimesnį bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių ir organizuoti bendras operacijas kiekvienoje valstybėje narėje tariamai kovojant su teroristų išpuoliais. Šios operacijos jau yra įtrauktos į Priumo sutartį, pagal kurią policijos pajėgoms bus suteikta intervencijos laisvė, galimybė vykdyti persekiojimo operacijas kiekvienoje valstybėje narėje ir net naudoti ginklus.

Jau keletas metų Europos Sąjunga yra apimta „teroro isterijos“, nesaugumo ir nematomo priešo baimės. Pamatinės žmogaus teisės ir demokratinės laisvės yra drastiškai ribojamos dėl tariamos kovos su šiuo priešu.

Bet kas iš tikrųjų yra Europos Sąjungos priešas? Mes daug metų girdime apie terorizmą. Bet realybėje Europos Sąjunga stengiasi apsaugoti savo politikos sritis ir apginti ekonominę ir politinę sistemą nuo darbo žmonių pasipriešinimo. Tai yra pripažįstama net ir pranešime. Viskas kas jame yra sakoma apie terorizmą ir panašiai yra tik teorija. Jis įteisina intervenciją ir bendras policijos operacijas net ir tais atvejais, kai tik įtariama, kad buvo įvykdyti nusikalstami veiksmai ar iškilo grėsmė valstybės infrastruktūroms arba organizacijų nuosavybei, arba yra nenustatytos nusikalstamos veikos. Tokia neaiški formuluotė gali būti taikoma siekiant pateisinti intevenciją. Jis net gali slopinti mobilizacijos arba protestų formas, tokias kaip simbolinis kelių arba visuomeninių pastatų perėmimas, stambaus masto streikai ir streikų mitingų organizavimas.

Mes manome, kad toks yra šio pranešimo tikslas, todėl jam nepritariame. Basuojame prieš šią iniciatyvą ir pranešimą bei raginame piliečius ginti savo asmenines ir demokratines teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Molzer (NI) (DE) Pone Pirmininke, specialistai, galintys vykdyti užduotis esant padidintos rizikos pavojui, neabejotinai prisideda prie saugumo užtikrinimo. Pritariame, kad suplanuotas, patobulintas bendradarbiavimas yra pranašumas terorizmo grėsmės atveju. Kai kuriais dabartiniai įvykiai kelia nerimą, ypač didėjantis nusikaltimų skaičius. Policijos skyriai yra uždaromi, specialieji padaliniai mažinami. Tuo tarpu mes vis dažniau turime kovoti su nusikaltėlių gaujomis neturinčiomis principų, kurios džiūgaudamos kiekvieną karta trina rankas, kai atveriamos naujos sienos. Šioje situacijoje ES vis dar nori, kad jos piliečiams būtų kaip įmanoma sunkiau apsaugoti save panaudojant ginklus. Su savo klaidingomis daugiakultūrinėmis vizijomis ES prisideda prie visuomenės nusikalstamumo atokiuose rajonuose ir didėjančio smurtui.

Be abejo, svarbu parengti žmones kovai prieš teroro aktą, kad kovoje su nusikaltėliais jie nenukentėtų. Mano manymu, tikra beprotybė permesti policininkų dalinius kovai su terorizmu ir panaikinti veikiančius specialiuosius būrius vien tik tam, kad kurti naujus specialius padalinius, pvz.: kovai prieš jaunimo gaujas.

 
  
MPphoto
 
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, Komisijos nary, priešingai negu ankstesni kalbėtojai, aš pritariu šiai iniciatyvai ir pradėsiu posakiu: ”Geriems dalykams reikia laiko”. Todėl Austrijos iniciatyva prasidėjo 2004 m. nuo valstybės arba vyriausybės vadovų iniciatyvos ir skrita išspręsti problemai, kaip specialieji padaliniai galėtų padėti kiekvienai valstybei narei teroristų užpuolimo atveju. Taigi, ji neturi nieko bendro su klausimu, kurį iškėlė ankstesnis kalbėtojas. Nesuprantu Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcijos/šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų, kurie atmeta šią abipusės pagalbos iniciatyvą dėl specialiųjų dalinių.

Mes žinome, kad nė viena valstybė narė negali būti nuolatos apsaugota nuo atsitiktinumų. Todėl Parlamentas, vadovaudamasis šia iniciatyva, irgi mėgina rasti būdų, kaip suteikti geriausią, bet kartu ir greičiausią tarpvalstybinę pagalbą tokiais atvejais, ir ypač teroristų užpuolimo, įkaitų paėmimo ir lėktuvų pagrobimo atvejais.

Ypač pritariu Parlamento papildomiems pasiūlymams, nes jie padeda lengviau nuspręsti, kas, pvz.: turėtų padengti visas išlaidas, pagalbos prašanti valstybė narė ar ne. Taip pat, kokios turi būti taikomos taisyklės, jeigu pareigūnai yra veikia kitoje valstybėje narėje. Pasiūlymai taip pat apima nuostatas dėl atsakomybės. Esu už bendrų mokymo kursų skirtų visiems specialiesiams padaliniams idėją ir jų dislokavimo pagarinimą. Dėkoju už tai pranešėjui. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų partija rems šią iniciatyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas .-Aš tik galiu suteikti kalbėjimo laiką pagal”pagauk žvilgsnį”nariams, kurie nekalbėjo anksčiau diskusijų metų, tačiau nematau nė vieno, kuris dar nėra kalbėjęs ar prašęs suteikti jam žodį.

Be to, ponas F.Frattini man pasakė, kad jis neketina kalbėti Komisijos vardu. Taigi, skirkime pranešėjui ponui A.Franca dvi minutes, kad jis užbaigtų šią diskusiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Armando Franca, pranešėjęs. – (PT) Pirmiausia norėčiau padėkoti už nuorodas į mano darbą, mano pranešimą, kolegoms komitete, kurio nariu aš esu, ponui F.Frattini ir kitiems nariams, kurie parėmė pranešimą ir Austrijos iniciatyvą, Tarybos sprendimą ir pirmininkaujančios Portugalijos ryžtą tęsti darbą.

Norėčiau paminėti vieną aspektą, kuris man atrodo labai svarbus. Šioje srityje saugumas yra priemonė, o ne vertybė. Tai priemonė, padedanti įgyti laisvę, veiksmingai pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis, ypač ES piliečiams. Kitas ne mažiau svarbus aspektas, yra tai, kad šis sprendimas nepalaiko jokios intervencijos, kaip čia buvo minėta anksčiau. Šis sprendimas palaiko ES integracijos idėją, skatindamas valstybių narių bendradarbiavimą. Be to, jis skatins bendradarbiavimą bendruose mokymuose ir pratybose, tuo pačiu prevencijos srityje. Tik tada, kai valstybės narės kreipsis į viena kitą, bus galima veikti krizinėse situacijose, o tai įvertins suinteresuotos valstybės narės.

Pasiūliau paramą iš ES biudžeto, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas šioje srityje ir paremtos finansiškai tas valstybes nares, kurioms to reikia.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad yra svarbu tai įdiegti, vykdyti ir spartinti, nes krizinės situacijos, keliančios grėsmę mūsų saugumui ir kartu mūsų laisvei ES valstybėje narėje gali atsirasti bet kuriuo metu, bet kurią dieną ir sugriauti visų 500 milijonų ES piliečių pasitikėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . – Pone F.Franca, sveikinu jus su puikiu pranešimu.

Diskusijos baigėsi.

Balsavimas vyks 11 val.ryte.

Ataskaitos raštu (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Mikko (PSE) , raštu. – Mes kartu svarstome būtinybę iki minimumo sumažinti specialiuosius intervencijos padalinius.Tačiau geri padaliniai ir jų bendradarbiavimas yra geriau nei nieko iš viso, nes „lengviau užkirsti kelią ligai negu ją išgydyti“.

Tikiu, kad reikės daug laiko, kol suderintas ir veiksmingas atsakas privers įkaitų ėmėjus, teroristus ar nusikaltėlius gerai prieš tai pagalvoti.

Tai reiškia, kad dėl procedūrinių taisyklių, neturi būti jokių nereikalingų kliūčių ar iniciatyvų, kurios statytų į pavojų mūsų saugumą.

Manau, kad šiuo mėtu numatyta dvišalių sutarčių sistema tinkamai patenkins mūsų poreikius. Tik artimos kaimyninės valstybės gali užtikrinti specialiaijai intervencijai būtiną greitą reakciją.

Jei tuo pačiu metu būtų užpultos kelios valstybės narė, kaip tai gali nutikti su kompiuteriais susijusių išpuolių atveju, mus būtinas skaidrumas ir aiškūs susitarimai visos Europos Sąjungos mastu.

Šis pranešimas yra dalis sudėtingos problemos, kurios rezultatas gali kisti atsiradus naujiems duomenims. Todėl į dabartinį susitarimą nereikėtų žiūrėti kaip į pastovų. Privalome pasirengę, kad palaipsniui šį bendradarbiavimas peraugtų į Bendrijos politiką.

Mano sveikinimai pranešėjui.

 
  
  

(Posėdis buvo sustabdytas 10.50 val. ir atnaujintas 11val).

 
  
  

PIRMININKAVO: H.G. PÖTTERING
Pirmininkas

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . – Ponai ir ponios, vakar čia, Parlamente, Martin Schulz padarė specifinio turinio pastabą kitam nariui Hans-Peter Martin. Todėl negaliu pritarti jai, todėl atmetu ir nepritariu šiam pareiškimui.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika