Rodyklė 
Diskusijos
PDF 623k
Ketvirtadienis, 2008 m. sausio 31 d. - Briuselis Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)
 3. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas (žr.protokolą)
 4. Metinės diskusijos dėl pažangos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai) (diskusijos)
 5. Valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimas (diskusijos)
 6. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)
 7. Ankstesnio posėdžio protokolo patvirtinimas (žr. protokolą)
 8. Balsuoti skirtas laikas
  8.1. Darbo tvarkos taisyklių (19 straipsnio 1 dalies) aiškinimas (balsavimas)
  8.2. (A6-0511/2007, Michael Cashman) Asmenų kontrolė prie išorės sienų (balsavimas)
  8.3. (A6-0509/2007, Panayiotis Demetriou) Asmenų kontrolė prie išorės sienų grindžiama vienašališku valstybinių narių pripažinimu Šveicarijos ir Lichtenšteino išduotų leidimų (balsavimas)
  8.4. (A6-0001/2008, Philippe Morillon) Statistiniai akvakultūros duomenys (balsavimas)
  8.5. (A6-0507/2007, Armando França) Bendradarbiavimas tarp valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių (balsavimas)
  8.6. (A6-0005/2008, Umberto Guidoni) Europos mokslinių tyrimų erdvė: naujos perspektyvos (balsavimas)
  8.7. (A6-0505/2007, Markus Ferber) Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimas (balsavimas)
  8.8. Padėtis Irane (balsavimas)
  8.9. Balio klimato kaitos konferencijos rezultatai (balsavimas)
  8.10. (A6-0003/2008, Fiona Hall) Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: potencialo išnaudojimas (balsavimas)
  8.11. (A6-0495/2007, Carl Schlyter) Nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politika (balsavimas)
  8.12. Europos strategija dėl Romų (balsavimas)
 9. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)EN
 10. Paaiškinimai dėl balsavimo
 11. Balsavimo pataisymai ir ketinimai: (žr. protokolą)
 12. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų: (žr. protokolą)
 13. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas: (žr. protokolą)
 14. Kitų posėdžių kalendorius: (žr. protokolą)
 15. Sesijos sustabdymas


  

PIRMININKAUJA L. COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

 
1. Posėdžio pradžia
  

(Posėdis pradėtas 9 val.)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . − (IT) Iš D. Hannano sulaukiau užklausos dėl mūsų Darbo tvarkos taisyklių 19 straipsnio išaiškinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Pone Pirmininke, vakar Pirmininkas pranešė apie Darbo tvarkos taisyklių 19 straipsnio išaiškinimą, kuris neabejotinai pažeidžia šios institucijos sukurtas taisykles. Dabar mes nukrypome nuo teisinės valstybės principų ir suteikėme nepagrįstą laisvę Pirmininkui sudarkyti mūsų taisyklių sąvadą ir imtis veiksmų, kurie jam atrodo tinkami. Pagal mūsų taisykles, tai yra visiškai neteisėta. Galbūt šioje salėje esantys ir yra nepriklausomi, tačiau vis dėlto privalo laikytis taisyklių.

Šiandien bus ginčijamas Konstitucinių reikalų komiteto išaiškinimas. Dėl to Parlamente gali vykti balsavimas. Jei balsuojame už tai kartu, balsuojame už taisyklių, kuriomis vadovaujamės, atsisakymą. Beveik norėčiau palyginti tai su 1993 m. Ermächtigungsgesetz, vis dėlto, manau, tai būtų kiek neproporcingas ir galbūt nemandagus palyginimas mūsų Pirmininko, kuris yra atsidavęs demokratas ir padorus žmogus, atžvilgiu.

Vietoj to leiskite pacituoti britų pasipriešinimo totalitarizmui iniciatoriaus Edmundo Burke‘o žodžius „Jie yra visiški neregiai – jie nemato taikomos sistemos, todėl šiuo ir kitais atvejais jie vadovaujasi šia sistema, kuri skirta sunaikinti kiekvieną nepriklausomą valdžią... Jų noras yra įstatymas, ir ne tik jų šalyje, bet ir visais kitais klausimais, kurie rūpi kiekvienai tautai... Jie sunaikino visas konstitucijas, kurių pagrindu įstatymų leidėjai veikė...“

(Pirmininkas nutraukia pranešėją)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. (IT) Dėkoju jums. Atsižvelgiau į jūsų pastabas, tačiau jūs žinote, dėl darbo tvarkos taisyklių numatytas balsavimas 11 val., todėl tęsime posėdį toliau.

 

2. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

3. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas (žr.protokolą)

4. Metinės diskusijos dėl pažangos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai) (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. (IT) Kitas diskusijų punktas:

– klausimas žodžiu Tarybai, kurį pateikė Jean-Marie Cavada Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu, dėl 2007 metinės diskusijos dėl pažangos, padarytos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai) (O-0005/2008 - B6-0006/2008), ir

– klausimas žodžiu Komisijai, kurį pateikė Jean-Marie Cavada Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu, dėl 2007 metinės diskusijos dėl pažangos padarytos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai) (O-0006/2008 - B6-0007/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Gérard Deprez, pavaduojantis autorių. (FR) Ponas Pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, kaip jums žinoma, šiandien čia vyksta diskusija, kurią sudaro du pagrindiniai elementai.

Vienas iš jų – neturėčiau to jums priminti – yra grafikas. Jei viskas klostysis tinkamai, geriausiu atveju mums yra likę 16 veiklos mėnesių iki baigsis ši Europos Parlamento kadencija. Kaip matote, esant tokiam įtemptam grafikui, turime susitarti, kuriuos klausimus tikimės išspręsti per likusį laiką. Visko padaryti negalime; reikės pasirinkti ir laikytis savo sprendimo.

Pone Pirmininke, antrasis elementas, mūsų požiūriu, yra dar reikšmingesnis. Jūs, kaip ir mes, žinote, kad naujos sutarties įsigaliojimo perspektyvoje įvyks labai svarbių struktūrinių pasikeitimų mūsų kompetencijos srityje. Ypač norėčiau paminėti dirbtinio politikos sričių, priklausančių pirmajam ramsčiui, atskyrimo nuo politikos sričių, priklausančių trečiajam ramsčiui, panaikinimą nustatant bendro sprendimo procedūrą ir taikant priemones, kurios iki dabar išimtinai priklausė Tarybai ir vykdant teisminę kontrolę nebuvo priskirtos Europos Teisingumo Teismo kompetencijai.

Turėtumėte suprasti mūsų nekantrų norą, kad nauja sutartis įsigaliotų kuo greičiau, kadangi ji sustiprins tiek demokratinę kontrolę, tiek piliečių teises. Kaip suprantate, remdamiesi šiais dviem kriterijais – kartoju –demokratine kontrole ir piliečių teisių stiprinimu, mes iš esmės mažai dėmesio skirime opių klausimų sprendimui galiojant dabartiniai sutarčiai, kadangi netrukus jie galėtų būti sprendžiami pagal naujosios sutarties nuostatas.

Toks elgesys yra tikras. Jis turi didelį poveikį ir sulaukia plataus pritarimo iš įvairių politinių frakcijų, kurioms atstovaujama Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete ir mūsų asamblėjos bendrame posėdyje. Tačiau nepaisant jo poveikio, toks dėmesio trūkumas bent jau šiuo metu yra atitinkamai įvertintas. Pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos nary, nesame suinteresuoti susilaikyti nuo esamų svarbių klausimų sprendimo ir neabejotinai skubių klausimų sprendimo.

Priešingai – tikru dialogu norime pasiekti kažką panašaus į džentelmenišką susitarimą, kuris kiekvienai iš mūsų institucijų suteiktų reikalingą apsaugą ir garantijas. Manome, kad turėtų būti įmanoma skubiai pasiekti susitarimą 2008 m. ir 2009 m. pirmajam pusmečiui dėl tam tikros rūšies tarpinstitucinės teisėtvarkos programos, kurioje būtų nustatyta nemažai bendrų prioritetų opiais klausimais, kartu su abipusiais įsipareigojimais. Ši programa leistų mums gauti naudos iš pozityviųjų naujos sutarties nuostatų, nenaudojant jų anksčiau laiko.

Balsavimo dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimo ir Europolo misijų paskutinio posėdžio, įvykusio Strasbūre, metu, Parlamentas pateikė galimą atsakymo į šį prašymą būdą. Iš tikrųjų, Tarybos pirmininke, Komisijos nary, didžiąja dauguma iš 537 balsų Parlamentas priėmė pakeitimą, nurodantį, kad šis sprendimas būtų peržiūrėtas per šešis mėnesius nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo dienos.

Nors pakeitimas ir buvo priimtas didžiąja dauguma, šis vienašalis pakeitimas nėra privalomas. Tačiau suprantate, kad tai yra labai aiškus mūsų politinės valios išreiškimas pradėti diskusiją ir surasti sprendimus. Todėl mūsų komitetas patvirtina tiek savo pasiryžimą, tiek pasirengimą pradėti tikrą tarpinstitucinį dialogą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dragutin Mate, Einantis Tarybos pirmininko pareigas. − (SL) Esu laimingas būdamas šiandien čia su jumis ir dalyvaudamas tokiose svarbiose diskusijose. Politikos įgyvendinimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse yra ypač svarbus mūsų piliečiams. Vystantis mūsų visuomenei ir modernioms technologijoms, saugumo klausimas tapo vienu svarbiausių klausimų mūsų piliečiams. Manau, kad mes, kaip Tarybos, Komisijos ir Parlamento atstovai, turime tuos pačius tikslus: užtikrinti valstybių narių bendradarbiavimo sąlygas, kurios suteiktų mūsų piliečiams tinkamą saugumo lygį.

Prieš dvejus metus pradėjome diskusijas dėl dviejų teisės aktų, turėjusių būti milžinišku šuoliu gerinant mūsų bendradarbiavimo kokybę. Pirmasis buvo sprendimas įkurti naują Europos agentūrą – Europolą, antrasis – įtraukti Priumo sutartį į Europos teisės aktus. Naujosios teisinės sistemos pagrindu Europolas galės daug greičiau reaguoti į besikeičiančias terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo kryptis, tobulinti savo analitinius gebėjimus ir būdus, kaip remti valstybes nares. Tai padės gerokai veiksmingiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir su keliose Europos Sąjungos šalyse aktyviai veikiančiomis teroristų organizacijomis. Priumo sutarties įtraukimas leis greičiau keistis DNR, pirštų atspaudais ir valstybių narių duomenų bazėse esančiais transporto priemonės registravimo duomenimis.

Dvi anksčiau pirmininkavusios valstybės, Vokietija ir Portugalija, padarė viską, kad abu teisės aktai būtų priimti iki mūsų trijų šalių pirmininkavimo pabaigos. Pagal mano programą, kurią pateikiau jūsų kolegoms Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, susitarimą dėl abiejų klausimų ruošiamės pasiekti iki šių metų liepos mėn. Žinant jų svarbą, delsti juos priimti būtų nepateisinama, tuo labiau, kad šiems klausimams yra pritarta ir suderinta su valstybėmis narėmis ir visomis trimis institucijomis. Dėl kitų teisės aktų, dėl kurių ruošiamasi diskutuoti, pirmininkaujančioji valstybė narė yra pasiryžusi glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu dėl kiekvieno konkretaus atvejo ir būti kartu atsakinga už jų priėmimą. Ir viena, ir kita institucija dalysis atsakomybe už ES piliečių saugumo sritį ir kitas sritis.

Šiuo metu Taryboje aptariami pasiūlymai dėl bendro poveikio teisės aktų kovojant su visomis organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo formomis. Tai daugiausia susiję su duomenų rinkimu ir taip pat taikoma Europolo bendradarbiavimui. Taip pat diskutuojame dėl teisės aktų, susijusių su konkrečiomis problemomis ir nusikalstama veikla.

Šalia pasiūlymo įtraukti Priumo sutartį ir sprendimo dėl Europolo, šiuo metu kuriame priemones, kaip užkirsti kelią nepageidaujamiems asmenims patekti į Europos Sąjungos teritoriją. Pats asmeniškai dalyvauju siekiant pagreitinti antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos vystymąsi. Ruošiamės pagreitinti teisės aktų, kurie palengvintų Vizų informacinės sistemos naudojimą, priėmimą. Išorės santykių srityje daug dirbame su Vakarų Balkanų valstybėmis ir Rusija rengiant regioninius įvertinimus dėl organizuoto nusikalstamumo grėsmės.

Šį mėnesį Taryboje prasidėjo diskusijos dėl vieno iš dviejų pasiūlymų dėl legalios imigracijos direktyvų. Po pirmo darbo grupių posėdžio, kuriame vyko diskusijos dėl aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų, pirmininkaujančiosios valstybės nuomone, buvo sulaukta didelio pritarimo dėl direktyvos taikymo. Tikimės, kad tolesnėse diskusijose bus nustatyti pagrindiniai politiniai klausimai iki baigsis mūsų pirmininkavimas, ir mes perduosime dokumentų rinkinius toliau pirmininkausiančiai Prancūzijai, kad darbas vyktų veiksmingai.

Dvejus metus Parlamentas ir Taryba diskutuoja dėl pasiūlymo dėl trečiųjų šalių piliečių, nelegaliai gyvenančių Europos Sąjungoje, grąžinimo direktyvos. Diskusijos vyksta dėl keleto konkrečių klausimų, dėl kurių institucijų nuomonės labai skiriasi. Pirmininkaujančioji valstybė narė toliau stengsis daryti viską, kad būtų pasiektas susitarimas su Parlamentu, leisiantis priimti direktyvą kuo greičiau, pageidautina pirmuoju svarstymu. Tačiau turime būti atsargūs, kad ši direktyva nepablogintų grąžinimo tvarkos ir kad dėl to nesumažėtų politikos sričių kovoje su nelegalia migracija veiksmingumas.

Plėsdama šį dialogą su kilmės ir tranzito šalimis, Taryba tęs visuotinio požiūrio į migracijos problemų įgyvendinimą, pabrėždama, kad tai turi būti įtraukta ir kad būtina geografinė pusiausvyra. Savo dėmesį skirsime Šiaurės Afrikai ir Pietryčių Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (IT) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, sveikinu Tarybos pirmininką ir dėkoju komiteto pirmininkui G. Deprezui už jo įžangą.

Aišku, kad šiandien mes ne tik diskutuojame dėl 2007 m. rezultatų įvertinimo, kurie, mano nuomone, ypač mūsų srityje buvo teigiami: Šengeno plėtra atvėrė vidaus sienas daugiau nei 400 mln. ES piliečių; įkurta ir pasiekta Europos Sąjungos pagrindinių teisų agentūra; pasiektas labai svarbus susitarimas su Parlamentu dėl Vizų informacinės sistemos; kaip minėjo Slovėnijos ministras D. Mate, sprendėme dėl imigracijos ir terorizmo.

Štai truputėlis statistikos: mano kompetencijai priskirti pasiūlymai ir kuriuos aš jums pristačiau, 2007 m. sudarė beveik 20 % visų Europos Komisijos iniciatyvų, o tai reiškia, kad ši sritis yra ir toliau išlieka labai svarbi. Pasiekėme viską, kas buvo numatyta strateginėje programoje.

2008 m. mūsų laukia svarbus iššūkis. Kaip žinote, 2008 m. Komisija parengė 26 strateginius pasiūlymus, iš kurių aštuoni, sudarantys beveik 30 % visų pasiūlymų, yra susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve.

Šiais metais spręsime dėl išorės sienų: vasario mėn. bus pateiktas pasiūlymų rinkinys stiprinti mūsų išorės sienų saugumą, dėl tų pačių sienų linijų ir naudojantis tais pačiais kriterijais kaip ir Šengeno bei Vizų informacinėse sistemose; bus atliktas išsamus agentūros Frontex įvertinimas, kuris taip pat padės ateityje. Tikiuosi, kad pateiksime pažangių ir ambicingų pasiūlymų dėl civilinio teisingumo. Vyksta diskusijos su Slovėnija dėl vadinamojo e. teisingumo, arba kaip suteikti piliečiams kuo didesnę galimybę naudotis civiliniu ir baudžiamuoju teisingumu taikant naujausias technologijas.

Toliau tęsime kovą su imigracija. Praėjusių metų iniciatyvos, dėl kurių buvo pasiektas platus politinis susitarimas, bus toliau nagrinėjamos ir vystomos šiais metais. Šie metai bus skirti veiksmų planui dėl prieglobsčio, pabėgėlių ir Europos sistemos dėl elgesio su pabėgėliais sąlygų; liepos ir lapkričio mėn. pateiksime du išsamius pasiūlymus.

Liepos mėn. pateiksime pasiūlymą dėl Europos strategijos dėl vieno iš pagrindinių politinės strategijos kovai su terorizmu veiksnių – smurtinio radikalėjimo prevencijos.

Tačiau manau, kad G. Deprez iškeltas politinis klausimas turi sulaukti politinio atsakymo, kurį aš su malonumu pateiksiu. 2008 m. yra pereinamieji metai. Tai perėjimo prie Lisabonos sutarties ir jos ratifikavimo metai, siekiant, kad sutartis įsigaliotų 2009 m. sausio mėn. Todėl aišku, kad privalu atsižvelgti į tris reikalavimus: dirbti kartu su Parlamentu padedant vykdyti šį perėjimą, nestabdyti parengtų iniciatyvų, dėl kurių yra gautas visų valstybių narių pritarimas, ir iš anksto nenumatyti, kaip tai būtų aiškinama Lisabonos sutartyje, kai ji įsigalios. Manau, kad tam prireiks tarpinstitucinio politinio susitarimo.

Aišku, to gali būti pasiekta. Tik prieš susitardami dėl konkrečių prioritetų, Taryba, Komisija ir Parlamentas susitaria dėl darbo metodų. Esant politiniam susitarimui dėl darbo metodo, galime kartu nusibrėžti bendrus prioritetus. Tokiais prioritetais turėtų būti iniciatyvos, turinčios tiesioginę reikšmę piliečiams, dėl kurių tinkamai susitariama ir kuriomis pasiekiama norima šių interesų pusiausvyra: saugumo, piliečių saugumo užtikrinimo ir piliečių laisvių skatinimo ir saugojimo – tai įprastinis politinis balansavimas, kuris mums visiems yra iššūkis.

Manau, kad geriausias darbo metodas, kurį pradėjome naudoti kartu su Taryba – darbo nedalyti į šešių mėnesių laikotarpius, o sukviesti kartu trijų pirmininkaujančiųjų valstybių narių trejetą. Tai jau padarė šiuo metu pirmininkaujančioji ir prieš ją pirmininkavusioji valstybės narės, kad įvertintų iniciatyvas aštuoniolikos, o ne šešių mėnesių laikotarpiu, nes yra aišku, kad nagrinėdami iniciatyvas tik ribotu laikotarpiu, mes neturime vizijos, kurios būtų laikomasi iki 2009 liepos mėn. Manau, kad Europos Parlamento rinkimų diena yra vienintelis tikras galutinis terminas, kurio turėtume laikytis.

Esu pasirengęs tam, esu pasirengęs politiniam dialogui su Taryba ir Parlamentu, kuriuo būtų siekiama nustatyti, ką galime skubiai pasiūlyti savo piliečiams iš 2008 ir 2009 m. prioritetų ir iš tų, į kuriuos turėtume atidžiau atkreipti dėmesį. Manau, kad taip mes, nepažeisdami sutarties, įrodysime, kad institucijoms dirbti kartu sekasi geriau ir jos pasiekia geresnių politinių rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Manfred Weber, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Pone, einantis Tarybos pirmininko pareigas, ponai ir ponios, šiandien vyksta diskusija dėl Europos vidaus politikos ir teisinga padaryti tai, ką jau padarė Komisijos pirmininko pavaduotojas F. Frattini – trumpai pažvelgė į praeitį. 2007 m. buvo geri metai Europos vidaus politikai. Šengeno erdvės atvėrimas sulaukė didžiulio pasisekimo ir galime savo piliečiams patvirtinti tai, kad visoms Europos tyrimų institucijoms turint prieigą prie vienos duomenų sistemos saugumas ne sumažinamas, o padidinamas.

Nepaisant to, aišku, turime žiūrėti į ateitį. Perskaičiau, kad dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS II) vyko diskusijos neoficialiame Tarybos posėdyje Slovėnijoje pirmininkaujant Slovėnijai. Kaip suprantu, vėl būtina centrinė sistema. Komisijos skyriai, atrodo, yra pasirengę, bet dabar kuriama nauja politinė frakcija iš specialių vidaus reikalų ministrų nagrinėti SIS II. Jų tikslas – SIS II atžvilgiu pasiekti tikrą pažangą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir nusikalstamumu Europoje. Kodėl turėtume tai atidėlioti? Esu susirūpinęs, kad po plėtros mes visi krintame į juodą skylę, kadangi visi yra patenkinti, kad plėtra gerai pavyko. Norėčiau pažymėti, kad Parlamente atlikome sistemų įvertinimą po šešių mėnesių ir toliau ruošiamės tai daryti.

Antra praktinė sritis, kurioje norėčiau paprašyti, kad būtų imtasi veiksmų, yra policijos bendradarbiavimo klausimas. Kaip žinote, deja, ne visi Priumo sutarties skyriai buvo įtraukti į Bendrijos teisę. Ypač svarbūs policijos bendradarbiavimo klausimai nebuvo priimti. Todėl čia taip pat turi būti siekiama tolesnės pažangos.

Laukiame Komisijos pasiūlymų dėl sienų apsaugos. Laukiu pasiūlymų dėl įvažiavimo ir išvykimo sistemos, kadangi labai įdomu sužinoti, kiek Europoje yra nelegalių imigrantų.

Galiausiai dar noriu paminėti, kad turime naują sutartį. Todėl norėčiau paraginti mūsų komiteto pirmininką G. Deprezą. Turime įgyti piliečių pasitikėjimą dėl šios sutarties, jei šiame posėdyje į dienos šviesą ištrauksime vidaus reikalų politikos srityje priimtus sprendimus Taryboje. Žmonės nori matyti, kaip buvo priimti sprendimai. Todėl prašau priimti Parlamento ištiestą ranką. Esame pasiruošę bendradarbiauti.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Fava, PSE frakcijos vardu. – (IT) Pone, Pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos pirmininko pavaduotojau, ponai ir ponios, manau, galiu palaikyti Komisijos nario F. Frattini požiūrį dėl šios diskusijos. Turime žvelgti į ateitį, suprasti, kaip elgtis su mums likusiu laiku, dalijantis atsakomybe ir pasiaukojimu tarp visų Europos Sąjungos institucijų.

Tikime, kad po metų diskusijų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kurioje, šio Parlamento nuomone, akivaizdžiai trūksta demokratijos pamatinių piliečių teisių srityje, pasisakome už naujos sutarties pasirašymą, kuri pagaliau šioje srityje sukuria Europinį lygmenį ir suteikia Parlamentui teisėkūros įgaliojimus, įskaitant teisminį, baudžiamąjį ir policijos bendradarbiavimą ir atvykimo bei nuolatinės gyvenamosios vietos politikos sritis.

Dėl šios priežasties mano frakcijoje manoma, kad net šio keblaus ratifikavimo metu, nė viena institucija negali paneigti fakto, kad jos nuostatos visiškai pasikeitė. Mes žinome, kad sutarties įsigaliojimo negalima pagreitinti, tačiau manome, kad būtų politinė klaida tęsti darbą su dokumentais dėl labai opių klausimų, nukrypstant į šalį nuo demokratinių nuostatų, įtvirtintų Lisabonos sutartyje.

Dėl šios priežasties, mūsų frakcija taip pat mano, kad reikalinga bendra Parlamento, Tarybos ir Komisijos atsakomybė ypatingos svarbos dokumentams nustatyti, neužkretant kelio jų priėmimui, bet užtikrinant, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus galima dėl jų tartis su Parlamentu ir įtraukti juos į naują institucinę programą. Konkrečiai kalbu apie ypač svarbius dokumentų sąvadus, dėl kurių iki dabar su mumis beveik nebuvo tariamasi, o būtent: pasiūlymas dėl Europos keleivių pavardžių įrašų (PNR) sistemos, pasiūlymas peržiūrėti pamatinį sprendimą dėl terorizmo, direktyva dėl aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų ir direktyva dėl vienodos darbo migrantų atvykimo tvarkos.

Pone Pirmininke, prašau suteikti man kelias sekundes išreikšti susirūpinimą dėl Tarybos pasisakymo dėl grąžinimo direktyvos. Vertiname Tarybos užtikrinimą ir bendradarbiavimą, tačiau manome, kad yra keli labai keblūs klausimai. Vienas iš jų yra tai, kad nustatytas 18 mėnesių sulaikymo laikotarpis nepadidina šios direktyvos veiksmingumo, bet yra represinė priemonė, dėl kurios daug kas šiame Parlamente reiškia savo nepasitenkinimą..

 
  
MPphoto
 
 

  Sarah Ludford, ALDE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, vertiname pažangą, kurią Europos Sąjunga įvykdė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Tai reiškia, kad artėjame prie Europos, kurioje yra palaikomos abi civilinės teisės ir įvardijami tokie sudėtingi teisėsaugos klausimai kaip terorizmas ir tarptautinis nusikalstamumas

Deja, per pastaruosius 10 metų mums nepavyko užtikrinti tinkamos pusiausvyros tarp saugumo, laisvės ir teisingumo, ir saugumas yra apibūdinamas gana siaura prasme.

Teisėsaugoje reikia daugiau tikslumo, o piliečių laisves reikia tobulinti. Pvz., nepavykus per 10 metų susitarti dėl priemonės, užtikrinančios minimalias teises įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, susidariusi spraga.

Generalinis advokatas P. Maduro nuomonėje dėl juodojo teroristų sąrašo, cituoja, manau, Izraelio Aukščiausiojo Teismo pasakytus žodžius: „Mums labiausiai būna reikalingi įstatymai, kai griaudžia patrankos. Juodosios skyIės neegzistuoja. Karas su terorizmu yra teisės karas su tais, kurie jai priešinasi.“

Gaila, kad valstybių narių Taryba apie tai negalvoja nagrinėdama Laikinojo komiteto dėl ypatingojo perdavimo pranešimą. Nesulaukėme jokio reikšmingo atsako dėl to pranešimo.

Sutinku su Komisijos nariu F. Frattini, kad mums reikalingas Komisijos, Tarybos ir Parlamento susitarimas dėl tolesnių veiksmų pereinant nuo netinkamos tarpvyriausybinės tvarkos dėl baudžiamojo teisingumo prie normalios Bendrijos sprendimų priėmimo tvarkos. Pasikeis ne tik principai ir požiūris, bet ir procedūros. Kai kurios trečiojo ramsčio priemonės, tokios kaip Priumo sutartis, duomenų apsauga, Europos Sąjungos apmokestinimo ir kompensavimo sistema, yra blogos kokybės tiek demokratinės priežiūros, tiek piliečių laisvių apsaugos atžvilgiu.

Daug vilčių dedama į technologijų projektus dėl keitimosi duomenimis tarp valstybių narių arba kuriant naujas ES duomenų bazes. Palaikau keitimosi atitinkama informacija idėją, bet atsargiai žiūriu į greitus sprendimus taikant technologijas. Nepamirškime tradicinio, žvalgybos informacija pagristo policijos darbo. Net jei tai yra sunkiau įgyvendinama už valstybių sienų, šis darbas neturėtų nublankti prieš spindintį duomenų bazių žavesį, nes atsiranda rimtų problemų dėl duomenų apsaugos ir saugumo.

Paprašiau Komisijos nario F. Frattini apsvarstyti, ar mums nereikia dokumento, įrodančio, kad mūsų duomenų apsaugos sistema yra tinkama, ypač atsižvelgiant į skandalingą duomenų praradimą Jungtinėje Karalystėje. Iki šiol jis atsisako tai daryti. Tikiuosi, kad jis persvarstys mano pasiūlymą.

Gal jis galėtų apsvarstyti tokio dokumento būtinybę, atsižvelgdamas į prastėjančius profiliavimo būdus? Komisijos narys F. Frattini nepripažįsta to, bet Jungtinės Karalystės Vyriausybė gana atvirai pareiškė: „Mes atliekame profiliavimą“. Pasvarstykime, kokių apsaugos priemonių mums reikia.

Kalbėdama apie Jungtinės Karalystės atsisakymo dalyvauti nuostatą, manau, kad mano kolegos Parlamente ir žinoma aš, kaip šios šalies Parlamento narė, įvertintume tai, jei suprastume Jungtinės Karalystės strategiją dėl atsisakymo dalyvauti ir prisijungimo nuostatų. Būtų naudinga išsiaiškinti, ar ateityje Jungtinė Karalystė tikrai planuoja aktyviai dalyvauti teisingumo ir vidaus reikalų srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain, UEN frakcijos vardu. – (GA) Pone Pirmininke, Airijos vyriausybės vaidmuo Europoje kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu yra be galo didelis. Airijos policijos pajėgos bendradarbiauja per Europos policijos biurą – Europolą.

Kadangi dabar 27 šalyse yra 500 mln. gyventojų, gyvybiškai svarbu, kad valstybių išorės sienos apsaugotų nuo nelegalios nusikaltėlių veiklos. Tam reikalingas glaudus visų valstybių narių policijos, muitinių, laivybos ir žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas.

Norėčiau pabrėžti, kad Lisabonos reformų sutartis nepaveiks airių neutralumo. Airija yra neutrali šalis ir jos kariai negali būti dislokuoti užsienio valstybėse, nebent tai būtų numatyta atitinkamoje JT priimtoje rezoliucijoje ir būtų gautas sutikimas iš Airijos vyriausybės po balsavimo Airijos Dáil Éireann parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. Pone Pirmininke, dauguma mano frakcijos narių sutinka su tuo, kas buvo pasakyta, ypač dėl pamatinių teisių apsaugos kaip daugelio sprendimų, kurie turėtų būti priimti likusios šio Parlamento kadencijos metu, pagrindo.

Be to, sutinkame, kad tarpinstitucinis susitarimas būtų naudingas siekiant išvengti savivaliavimo bendro sprendimo procedūroje, kaip kartais tai atsitinka. Tokio susitarimo paprašė Taryba, kai dauguma suprato, kad priimant sprendimus reikalingas vieningumas. Buvo pasinaudota Parlamentu kaip savotišku alibi. Pageidautume, kad tokie susitarimai vyktų nustatyta tvarka ir nereikėtų laukti veiksmų eigos penkerius metus.

Kalbant apie pamatines teises, esame labai susirūpinę, kad Taryboje niekaip neišsprendžiamas procedūrinių garantijų klausimas.

Parlamento dauguma pritarė Europos arešto orderio įdiegimui tikėdamiesi, kad netrukus bus priimtos procedūrinės garantijos. Skeptikai pirmiausia norėjo matyti garantijas ir tik tada spręsti klausimą dėl artimesnio valstybių narių bendradarbiavimo. Taigi, kada galėtume tikėtis šių priemonių, kurios yra labai svarbios visiems mūsų piliečiams.

Mums taip pat kelia susirūpinimą ryte pateikti klausimai dėl duomenų apsaugos. Vis labiau būgštaujama, kad trūksta aiškumo ir didėja visuomenės susirūpinimas, nes nėra tikslios informacijos kaip duomenys yra naudojami ir kaip jais keičiamasi.

Esu šiek tiek susirūpinęs girdėdamas Tarybos narių kalbas dėl Grąžinimo direktyvos. Jie sako. kad kai kurios valstybės narės nenori, jog grąžinimo procedūra taptų sudėtingesnė. Kai kas iš mūsų gali pagalvoti, kad Taryba nenori, jog būtų sukurta saugi, patikima ir atvira procedūra, garantuojanti asmenų teisės, o ne – kaip šiuo metu yra kai kuriuose valstybėse narėse – pasiekti tikslus per grąžinimą.

Norime, kad grąžinimo procedūra taptų sudėtingesnė. Norime, kad ji taptų atviresne procedūra ir apsaugotų žmonių teises. Mes esame susirūpinę, kad kai kurios valstybės narės taiko automatišką draudimą dėl pakartotinių įvažiavimų į šalį. Mums taip pat rūpi asmenų sulaikymo trukmės klausimas.

Palankai vertiname pranešimą dėl aukštą kvalifikaciją turinčių migrantų. Galų gale pasiūlyta priemonė teigiamai paveiks imigracijos politiką. Nutolstame nuo įspėjimų politikos, kurią Sąjunga kurį laiką vykdė. Pagaliau susitarsime dėl kažko labiau teigiamo ir aiškesnio, net jei tai palies tik nedidelę dalį tų žmonių, kurie atvyksta į Europos Sąjungą.

Gal kas galėtų pateikti savo pastabas apie tai, kas vyksta sankcijų skyrimo darbdaviams srityje? Taip pat norėčiau išgirsti atsakymą į klausimą, pateiktą Tarybai ir Komisijai dėl Jungtinės Karalystės požiūrio į sutarties reformą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giusto Catania, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT)Pone Pirmininke, ponai ir ponios, labai vertinu Komisijos ir Tarybos norą greitai pasiekti tarpinstitucinį politinį susitarimą atsižvelgiant į pereinamuosius etapus, su kuriais mes susidursime per kitus kelis mėnesius. Nuo 2009 m. sausio mėn. šio Parlamento laukia naujas vaidmuo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, ypač dėl Europos piliečių galimybės naudotis demokratine kontrole Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

2008 m. bus pereinamieji metai ir todėl turėtų būti įvardinta eilė prioritetų kalbant apie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Turime toliau spręsti dalykus, kurių negalime grąžinti ir tuos, kurie mums labai svarbūs. Kalbu apie poreikį dėl bendros prieglobsčio suteikimo politikos. Taip pat turime greitai parengti bendrą planą dėl legalios imigracijos. Reikia ne vien skatinti kvalifikaciją ar aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų atvykimą, bet paruošti planą dėl visų imigrantų atvykimo į Europos Sąjungą. Turime sutelkti dėmesį į vyrų ir moterų laisvą judėjimą Šengeno erdvėje, naudojantis 2007 m. pasiektais rezultatais

2008 m. turime įvertinti kai kuriuos savo pasirinkimus. Ypač svarbūs du klausimai. Turi būti atliktas išsamus Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) naudingumo ir veiksmingumo įvertinimas. Manau, kad objektyvus agentūros veiklos įvertinimas leistų mums pripažinti, kad jos darbas neatnešė tokių rezultatų, kokių tikėjosi šio Parlamento dauguma ir Europos piliečiai. Tokiu pat būdu turėtų būti atliktas visų mūsų žinioje esančių didelės gausos duomenų bazių įvertinimas. Dažnai pasikeitimas informacija neturi jokios vertės, o kartais ji dingsta.

Baigdamas, Pone Pirmininke, noriu pasakyti, kad mes, tikriausiai, irgi turėtume pilnutinai įvertinti Grąžinimo direktyvą. Panašu, kad atsidūrėme aklavietėje ir tikriausiai turėsime keisti savo strategiją. Turime parengti veiksmų ir legalios imigracijos planus, kad žinotume kai išvaryti, išsiųsti ir sulaikyti imigrantus.

 
  
MPphoto
 
 

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. Pone Pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios. Ypatingas dėmesys Tarybai pateiktuose klausimuose turi būti skiriamas pokyčiams susijusiems su Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex). Jau anksčiau kelis kartus esu apie tai kalbėjęs. Todėl šios debatai yra puiki galimybė proga dar kartą išreikšti mūsų susirūpinimą dėl Frontex agentūros. Šiuo klausimu aš sutinku su ponu G. Catania.

Kelių valstybių nacionaliniai parlamentai paragino valstybių narių vyriausybes aprūpinti šią agentūrą personalu ir būtina medžiaga. Akivaizdu, kad tos valstybės narės nelabai nori dalyvauti einamojoje veikloje, ir todėl aš džiaugiuosi, kad pagaliau Nyderlandų Karalystė sutiko dislokuoti savo fregatą. Kas atsitiks su valtyse sėdinčiais žmonėms ir imigrantams, po to kai jie bus pagauti?

Ar gali dabartinis pirmininkas pasakyti, kaip bus elgiamasi su valtyse esančiais žmonėmis, sulaikytais jūroje? Nuolatos gauname pranešimus apie sulaikytus jūra atplaukusius migrantus. Kaip taisyklė, pirmiausia jie išlaipinami į krantą, o po to jais yra pasirūpinama. Ar kariniam laivynui vadovaujanti valstybė narė privalo suteikti šiems žmonėms prieglobstį ar jais pasirūpinti?

Nyderlandų Karalystės teisingumo ministro reakcija rodo, kad aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra. Norėčiau tikslesnio padėties įvertinimo, kadangi nėra gerai, kad valstybės narės suteikiančios priemones ir darbo jėgą, turėtų visą naštą nešti pačios. Pirmininke, jei negalite atsakyti į šį klausimą diskusijų metu, ar galėtumėte tai padaryti raštu?

Turiu dar vieną klausimą skirtą Komisijos nariui F.Frattini. Teisingumo ministrams nesunku pažadėti teikti karo laivyno laivus. Tačiau tą įgyvendinti turi gynybos ministrai, kuriems paprastai net nėra pranešama apie teisingumo ministrų duotus pažadus. Akivaizdu, kad dėl to kyla nemažų koordinavimo problemų.

Mano klausimas Komisijos nariui F.Frattini būtų toks: ką ketinate daryti, kad ateityje išvengtume tokių problemų? Nepaisant visko, praėjo daug laiko nuo seniai duotų pažadų kol pradėjo matytis rezultatai.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (NI). – (NL) Pone Pirmininke, ne be pagrindo šioje plenarinių posėdžių salėje yra daug diskutuojama dėl visokių priemonių naudojimo, kad padidėtų. Iš karto galima galvoti apie Frontex agentūrą. Tačiau neturėtume ignoruoti fakto, kad Europa tapo daug mažiau saugi dėl įgyvendintos atvirų sienų politikos. Ši politika akivaizdžiai sustiprino tarptautinio organizuoto nusikalstamumo jėgas, nes nebuvo imtasi atitinkamų priemonių kovai su juo.

Tai dar ne viskas. Europos piliečiai tapo, priimtų nelegalių imigrantų statuso įteisinimo teisės aktų, aukomis, kai tam tikros šalys priėmė tokį sprendimą. Tai tikrai nesumažins klestinčios gėdingos prekybos žmonėmis. Tačiau gaila, kad saugumo sritis, apie kurią dabar kalbame, tam tikru mastu yra ir sritis, kurioje laisvai jaučiasi nusikaltėliai, ypač Islamo ekstremistai.

Šioje srityje vis labiau mažėja valstybių narių kompetencija – pavyzdžiui, legalios imigracijos atžvilgiu. Tai nėra priimtina. Valstybės narės privalo išlaikyti visą ir besąlygišką savo darbo rinkos kontrolę. Neturi būti taikoma jokių apribojimų jų vykdomai darbo rinkos politikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra (PPE-DE). (ES) Pone Pirmininke, manau, kad ponas G. Deprez teisingai nurodė problemą, o pirmininko pavaduotojas F.Frattini pasiūlė šios problemos sprendimą.

Tiksliau sakant, artėja pereinamieji metai ir per tuos metus, prie kurių turime pridėti dar šešis mėnesius iki šio Parlamento kadencijos, turime priimti kelis gerai apgalvotus sprendimus, kurių negalime nepaisyti. Todėl aš galvoju, kad tarpinstitucinis susitarimas yra labai svarbus derinant gerai apgalvotas iniciatyvas su labai reikalinga ir trokštama bendro sprendimo procedūra.

Nepamirškime, kad iš 26 svarbių Komisijos pasiūlymų, trečdalis įtraukti į laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Todėl manau, pone Pirmininke, kad dėl iniciatyvų, įeinančių į laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, svarbos, mums tenka didžiulė atsakomybė svarstant teisės aktų projektus.

Todėl turime būti labai dėmesingi vertindami Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros darbą, kai ir vertindami visus klausimus susijusius su migracijos fenomenu – tiek legalios, tiek nelegalios imigracijos.

Pirmininke, kalbant apie Europos agentūra Europolas, prižiūrinčią, kad būtų teikiamos geresnės paslaugos civilinių ir baudžiamųjų bylų teismų srityje, kurios funkcijos buvo peržiūrėtos naujoje Sutarties dėl Konstitucijos struktūroje bei duomenų apsauga esanti trečiame ramstyje: laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė turi būti suderinta tiek būdais, tiek laike.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Lambrinidis (PSE). – (EL). Pone Pirmininke, Internetas – tai naujas kovos laukas. Pasak Komisijos ir Tarybos, tai kovos su terorizmu mūšio kaukas ir to mes neginčijame. Tačiau daugumai mūsų, Internetas tai pat yra kovos laukas ginant pamatines piliečių teises. Aišku, visi žinome, kad Internetu naudojasi ir teroristai, bet taip pat juo diskusijoms naudojasi ir milijonai nekaltų piliečių. Jie diskutuoja ir apie terorizmą, nesiekdami jo pateisinti, o tiesiog suprasti. Deja, taip mes retai elgiamės čia. Taigi, be teisinės iniciatyvos prieš proteroristinės propagandos plitimą Internete svarbos, įstatymų leidimo prieš proteroristinį propagandos plitimą Internate iniciatyvos, tai labai opus klausimas.

Komisijos nary, Tarybos pirmininke, turiu pasakyti, kad teisinė iniciatyva savo dabartiniam lygyje yra šiek tiek problematiška. Ji nenurodo, kad proteroristinę propagandą platinantis asmuo tai daro tyčia ir... kad tikėtina, kad tokia propaganda gal sukelti teroristinius veiksmus. Vietoj „ir“ jūsų tekste sakoma „arba“. Kitaip tariant, ar visuomenės narys bandydamas suprasti kažkur pasaulyje įvykusį teroristinį aktą, rizikuoja patekti į bėdą, kadangi „kažkas“ mano, kad jo žodžiai sukėlė teroristinius veiksmus? Jis yra apkaltinamas, nors neturėjo jokių ketinimų sukelti tokius veiksmus. Ši klaida turi būti ištaisyta. Taip pat norėčiau, kad paaiškintumėte ar mūsų elektroninių laiškų turinys bus tikrinimas. Kas jį tikrins, kad policija galėtų nuspręsti, ar šis jūsų remiamas įstatymas nėra pažeistas? Norėčiau priminti, kad telefoninių skambučių duomenų saugojimo atveju, pakartotinai užtikrinote, kad mūsų trumpųjų žinučių ir telefoninių skambučių turinys nebus tikrinamas. Ar mūsų elektroninių laiškų turinio tikrinamas bus jūsų remiamo įstatymo pasekmė?

Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną klausimą – iniciatyvą dėl Europos keleivių pavardžių įrašų (PNR) sistemos sukūrimo. Mums ji nėra reikalinga. Bent jau mums nebuvo paaiškinta, kodėl tokia sistema būtų reikalinga. Mes turime Išankstinę keleivių informavimo sistemą (APIS). Be to, kaip ponas F.Frattini teisingai paminėjo, mes turime Vizų informacinės sistemą (VIS) – puikų mūsų susitarimo rezultatą; ir turime Šengeno erdvę. Todėl mums yra labai gerai žinome, kas ir kur šiuo metu pasaulyje keliauja, ir kas atvyksta į Europą.

Be to, tik 3 šalys iš 27 šiuo metu turi priemones galimam Europos keleivių pavardžių įrašų (PNR) sistemos įdiegimui. Tai kodėl turėtume skubėti dabar suderinti šios sistemos veikimą reglamentuojančius teisės aktus?

Kodėl taip fanatiškai palaikote šią priemonę, nors jai nepritaria duomenų saugotojai Europoje? Kodėl nenorite aptarti šio klausimo Parlamente su žmonėmis, kurie yra pasišventę kovai su terorizmu, bet kuriems taip pat rūpi apsaugoti savo teises, gal net labiau nei mums?

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Alvaro (ALDE). – (DE) Pone Pirmininke, galima patvirtinti faktą, kad Taryba ir Komisija ne tik daugiau dėmesio skiria terminui „saugumas“ savo dokumentuose, bet taip pat vis daugiau žino apie pagrindines piliečių laisves ir teises. Galime kiek norime tobulinti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bet trečiųjų šalių teisinės sistemos akivaizdžiai apsunkina įgyvendinimą šioje erdvėje.

Manau, kad Komisija ir ypač valstybės narės turėtų vis daugiau stebėti, pavyzdžiui kokiu mastu, JAV teisinė sistema daro poveikį Europos piliečiams. Aš ir mano kolegos norėtume sulaukti, iš Komisijos ir Tarybos, atsakymo į klausimą, kaip paštu iš Jungtinių Valstijų siunčiami duomenys, kurie turėtų būti naudojami tik muitinės darbuotojų, yra perduodami saugumo organams.

Laiškų konfidencialumas buvo viena iš paskutinių tvirtovių, kurią sugebėjome iki šios apginti. Tikiuosi, kad Komisija kartu su Taryba išspręs visuotinio požiūrio kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu problemą, ne vien tik saugumo, bet ir laisvės, piliečių apsaugos, problemų dėl skirtingų teisinių sistemų panaikinimo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Borghezio (UEN). (IT) Pone Pirmininke, ponai ir ponios. Corriere della Sera vyr. redaktoriaus pavaduotoja Magdi Allam, kurios negalėtume apkaltinti nei rasizmu, nei islamofobija, pastebėjo, kad imamai ir visos dideles mečetės Romoje yra finansuojamos kai kurių islamo šalių ambasadų.

Ar tai garantuoja Europoje, vienoje iš svarbiausių jos sostinių, kad ten nepaplis ekstremistinės islamo tikėjimo doktrinos? Aš taip nemanau. Reikėtų kontroliuoti fundamentalistinių islamo idėjų, susijusių su terorizmu, plitimą. Į tai Europos Sąjunga turėtų žiūrėti labai atsargiai.

Terorizmas: ką manote apie neseniai generalinio advokato Europos Teisingumo Teismo Poiares Maduro išsakytą nuomonę, kad priimtas Reglamentas (EB) Nr.881/2002 dėl juodajame sąraše esančių Al-Qaida ir Talibano narių turto įšaldymo yra neteisėtas? Norėčiau pareikšti, kad šis Reglamentas yra tik visos tarptautinės bendruomenės po rugsėjo 11 d. išpuolių priimtos JT rezoliucijos Nr.1390 taikymas. Civilizuotas pasaulis nori apsisaugoti nuo terorizmo pavojaus. Niekada nepraraskite budrumo ir saugokitės mirtinos islamo terorizmo grėsmės!

 
  
MPphoto
 
 

  Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponai ir ponios, manau, kad mes nepadarėme jokios žymios pažangos laisvės, saugumo ir teisės klausimais. Priešingai, vyriausybės neleidžia savo piliečiams pasisakyti referendume dėl Lisabonos sutarties. Taip mes tolstame nuo laisvės.

Kodėl piliečiai negali laisvai nuspręsti ar jie nori, kad jų valstybės vaidmuo sumažėtų ES sprendimų priėmimo procese? Kodėl piliečiai laisvai negali nuspręsti, ar jie nori, kad jų vyriausybės netektų veto teisės migracijos, energijos ir transporto srityse bei Europos Centrinio Banko kontrolės? Kodėl valstybių narių, ypač mažesnių, piliečiai nežino, kad jie faktiškai neteks teisės pirmininkauti Europos Taryboje? Ar kas jiems pasakė, kad po šešerių metų jų valstybė neteks automatinės teisės turėti savo Komisijos narį Europos Komisijoje? Reformų sutartis iš esmės keičia pagrindinius Europos Sąjungos dokumentus. Jei ji bus priimta tik valstybių parlamentų, be referendumų ir visoje šalyje vykstančių diskusijų, tai vietoj laisvės turėsime nežabotą valdžios aroganciją. Europos Komisija tai turėtų priminti valstybių narių vyriausybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Mihael Brejc (PPE-DE) . – (SL) Pirmiausia norėčiau padėkoti jums už puikius pranešimus dėl šiandien svarstomo gana sudėtingo klausimo.

Norėčiau pasinaudoti proga ir atkreipti jūsų dėmesį į kitą sritį, kuri dar nebuvo pakankamai išnagrinėta. Kalbu apie Europos Sąjungos išorės sienas. Visos valstybės narės, kurios šiuo metu yra atsakingos už naujas Europos Sąjungos naujas išorės sienas, įdėjo daug pastangų, kad jos būtų apsaugotos, sukurta tinkama infrastruktūra palengvinanti Šengeno standartų įdiegimą. Tačiau tuo pačiu metu pastebime, kad gyvenimas pasienyje blogėja. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į pablogėjusią žmonių gyvenimo kokybę, ypač mažiau išsivysčiusiuose rajonuose. Noriu paklausti, ar Taryba ir Komisija planuoja imtis kokių nors papildomų priemonių, kad būtų pagerintos gyvenimo sąlygas pasienio rajonuose, kad gyventojai neišsikraustytų iš šių rajonų. Mums visiems labai gerai yra žinoma, kad gyventojams palikus pasienio rajonus, t. y. kai vietovės yra neapgyvendintos, yra sudėtingiau jas apsaugoti.

Kitas mano klausima būtų toks: komiteto posėdyje Tarybos Pirmininkas minėjo, kad bendradarbiavimas su Balkanų šalimis vienas iš svarbesnių uždavinių, kuriam Taryba turėtų skirti savo dėmesį. Mane ypač domina ar Šengeno standartų įdiegimas ir mūsų saugumo užtikrinimas netrukdys mūsų policijos pajėgoms bendradarbiavimui su Balkanų šalių policijos pajėgomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Martine Roure (PSE) .-(FR) Pone Pirmininke, artėja lemiamas momentas, kai Europos Parlamentas turės sukurti tikrą laisvės,saugumo ir teisingumo erdvę, o Lisabonos Sutarties priėmimas padės sustiprinti demokratinę ir jurisdikcijos kontrolę. Pritariu savo kolegų parlamento narių prašymams sudaryti svarstyti prioritetų sąrašą, kad galėtume tęsti savo darbą taikant bendro sprendimo priėmimo procedūrą, remiantis tarpinstituciniu politiniu susitarimu.

Visapusis Europos Parlamento dalyvavimas tti pagerins sprendimų kokybę ir kai kuriai atvejais, kaip jau pastebėjome, padės pasiekti susitarimą. Ši diskusija yra neįmanoma be valstybių parlamentų dalyvavimo, todėl siūlau, kad naujoje sutartyje jiems būtų skirtas didesnis vaidmuo.

Kita prioritetinė sritis yra duomenų apsauga. Neturėtumėte stebėtis, kad vėl grįžtų prie šio klausimo. Jūs žinote, kad rėmėme pamatinio sprendimo dėl duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityje priėmimą. Esame patenkinti, kad šiuo klausimu vėl buvo tartasi su Europos Parlamentu. Tačiau mums ypač kelia susirūpinimą vidutiniški vieningo balsavimo Taryboje dėl šio teksto rezultatai.

Kadangi netrukus atsisakysime ramsčių ir turėsime pilnai užtikrinti savo piliečių saugumą, ar nemanote, kad turėtume pakeisti pakeisti esamas duomenų apsaugos direktyvas, kad jos galėtų būti taikomos ir policijos bei teisminio bendradarbiavimo srityje? Ypač svarbu užtikrinti aukštą duomenų apsaugos lygį, kadangi tai taip pat bus taikoma pasiūlymui sukurti Europos keleivių pavardžių įrašų (PNR) sistemą. Šis klausimas yra svarbus, todėl tikrai norėčiau sulaukti iš jūsų atsakymo.

 
  
  

PIRMININKAVO: MARTINEZ MARTINEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Sophia in ’t Veld (ALDE) . – (NL) Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau visiško skaidrumo iš Komisijos ir Tarybos dėl šiuo metu vykstančių derybų su JAV dėl transatlantinių duomenų apsaugos projekto. Atrodo, kad dabar –derybų proceso pabaigoje -Komisija rengiasi prašyti Tarybos leidimo. Viskas turėtų vykti atvirkščiai.

Antra, Europos keleivių pavardžių įrašų (PNR) programos veikimą nusakančiuose dokumentuose vyrauja baisi netvarka. Nėra aiškiai apibrėžtas poreikis sukurti šią programą. Nėra aiškaus teisinio pagrindo. Dar nėra sukurta sistema, kuri apsaugotų asmens duomenis esančius trečiajame ramsčiui. Tačiau, atrodo, tai netrukdo vidaus reikalų ministrams, sprendžiant dėl Europos Europos keleivių pavardžių įrašų programos. Be to, nebuvo pakviestas Europos Parlamento atstovas ponas G.Deprez.

Norėčiau suprasti, kaip tuo pačiu metu Vokietijos Teisingumo Ministras pareiškė, kad kad Europos Europos keleivių pavardžių įrašų programa prieštarautų pagrindiniam Vokietijos įstatymui. Mano nuomone, dokumentai dėl šios programos dar nėra pakankamai parengti. Pirmiausia, Europos Parlamente norėtume sužinoti, kam ši programa yra reikalinga.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymanski (UEN) . – (PL) Pone Prezidente, aišku, kad Šengeno erdvės plėtra buvo svarbiausias 2007 m. įvykis laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Šiandien galime pripažinti, kad lūkesčiai dėl lengvesnio sienų kirtimo, tikrovėje nepasiteisino.

Po Šengeno erdvės plėtros, Lenkijos-Vokietijos sienos kirtimas tarp Saksonijos ir Žemutinės Silezijos dabar yra problemiškas. Be jokio pagrindo, žmonės yra apkaltinami nelegalių emigrantų gabenimu ir sulaikomi policijos kaip eiliniai nusikaltėliai. Tokie kaltinimai yra nukreipti į taksi vairuotojus dirbančius pasienio zonoje. Pažeisdami įstatymus, jiems privalo tikrinti keleivių dokumentus. Transporto priemonių su lenkiškais numeriais patikrinima vyksta kelias valandas.

Toks Šengeno sutarties taikymas Lenkijos-Vokietijos pasienyje, neskatina gyventojų kirsti sienos. Tai neatitinka sutarties tikslų ir dėl to Europos Komisija privalo imtis skubių veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE) . – (RO) Komisijos ir Tarybos pastangos užtikrinti laisvą žmonių judėjimą Europoje tapo realybe po Šengeno erdvės plėtros 2007 m.gruodžio mėn. Nelegalios migracijos srityje teisės akto dėl bendrų standartų taikymo nelegalių imigrantų iš trečiųjų šalių repatriacijai ir nelegalių migrantų darbdavių sankcijoms, padės sumažinti šį fenomeną.

Kas liečia legalią migraciją, Komisija ėmėsi teisinių priemonių pateikdama Parlamentui teisės akto projektą dėl aukštos kvalifikacijos darbininkų įvažiavimo ir gyvenimo vietos sąlygų bei vienkartinių leidimų išdavimo procedūros trečiųjų šalių piliečiams.

Norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį į klausimą, kuris, mano manymu, yra labai svarbus: dar galioja pereinamosios priemonės, įvestos kai kurių valstybių narių, siekiant apriboti darbo jėgos judėjimą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Yra reiklainga bendra politika dėl legalios imigracijos iš trečiųjų šalių, bet nėra normalu taikyti apribojimus ES piliečiams. Negalime kalbėti apie laisvą erdvę, kai ribojama darbo jėgos judėjimo laisvė.

Akivaizdu, kad turi būti vykdomos direktyvos dėl legalios migracijos iš trečiųjų šalių, bet taip pat turi būti panaikinti apribojimai taikomi kai kurioms valstybėms narėms. Tai gali vykti palaipsniui, paprašius valstybių narių taikančių legalios migracijos direktyvą, atsisakyti bet kokių apribojimų dėl darbo taikomų kitų valstybių narių piliečiams, nurodytų šioje direktyvoje.

Be to, turėtų būti taikoma pirmumo teisės koncepcija, kad Europos piliečių poreikis darbo rinkoje būtų patenkintas pirmiausia. Manau, kad turi būti nustatytos skirtingos trečiųjų šalių grupės. Kaimyninių šalių pilieičiai, ypač šalių, kurioms taikoma kaimynystės šalių politika, turi būti taikoma pirmumo teisė. Tikiuosi, kad šios diskusijos metų prasidėjęs pokalbis tarp pono F.Frattini ir pono G.Deprez duos tikrų rezultatų ir teigiamų veiksmų iš mūsų pusės.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabovska (PSE) . – (PL) Pone Pirmininke, Lisabonos sutartis ir ES reforma sukels reikšmingų pokyčių laisvės,saugumo ir teisingumo erdvėje, kurių tikisi ES piliečiai. Europos Teisingumo Teismo kompetencijai priskyrus šią sritį, būtinas labai geras tiek valstybių narių, tiek ES institucijų pasiruošimas. Parlamentas tai supranta ir rengiasi naujoms užduotims, ypač priimant sprendimų bendrai.

Norėčiau paklausti Tarybos: ar bus pradėtas rengti bendras sąrašas dėl prioritetų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, ir jei taip, tai kada? Žinau, kad tiek Taryba, tiek Komisija turi programas. Parlamentas iš Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto taip pat yra žinoma kas turi būti padaryta. Turime imtis bendrų, veiksmingų ir skaidrių veiksmų bei nustatyti bendrą prioritetų sąrašą, kad mūsų piliečiai gautų iš to naudą.

Taip pat norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti pirmininkavusiai Portugalijai už Šengeno erdvės plėtrą ir tuo pačiu metu kreiptis dėl reguliaraus šios sistemos veiklos vertinimo. Nepraėjus nei kelioms savaitėms, be jos privalumų jau galime matyti ir neigiamas pasekmes. Tarp jų – pernelyg didelės vizų kainos trečiųjų šalių piliečiams, ypač baltarusiams. 60 eurų kainuojanti viza, jiem yra neįveikiama kliūtis, norint apsilankyti kaimyninėse ES šalyse. Dėl to tampa sunku vykdyti kaimynystės politiką, kuri yra įtrauktą į Reformų sutartį.

Komisijos nary, vien stebėjimo neužtenka. Ponai ir ponios, tai turi būti pakeista.

 
  
MPphoto
 
 

  Ignasi Guardans Cambo (ALDE) . – (ES) Pone Pirmininke, norėčiau skirti daugiau dėmesio klausimui, kuris gali atrodyti antraeilis – saugumui Eruopos oro uostose. Per 2007 m. situacija gerokai pablogėjo ir tai liečia milijonus žmonių.

Europos Komisija ir Taryba prižiūri teroristinių išpuolių prevenciją oro uostuose lyg ji būtų transporto politika.

Piliečių laisvės ir teisės yra ribojomas procedūromis, kurios skritos naudojimui taikant logistinius ir techninius standartus lėktuvuose bei traukiniuose. To pasėkoje, piliečiai nėra apsaugoti nuo piktnaudžiavimo jomis. Yra pritariama teisių apribojimams neįvertinus proporcingumo ir veiksmingumo. Kartais, patikrinimo vietos dirbantys saugumą užtikrinantys pareigūnai, su vyrais ir žmonėmis elgiasi kaip su gyvuliais, kadangi nežino taisyklių ar taikomų išimčių, nes šios taisyklės nėra viešai skelbiamos.

Prašau Komisijos nario, ypač pono F.Frattini, atkurti savo įgaliojimus šioje srityje, o Tarybos – ištirti šią problemą.

Mūsų oro uostai tapo nepaprastos padėties zonomis, kurios nėra taikomi įstatymai ar esminės garantijos ir kur be jokios kontrolės veikia tik policijos įgaliojimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Roselyne Lefrancois (PSE) . – (FR) Pone Pirmininke, norėčiau paminėti trys dalykus, kurie man yra ypač artimi. Pirmasis, kokie bus mūsų veiksmai laikotarpiu iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Kartu su savo kolegomis iš Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, norėtumem, kad būtų priimtas tarpinstitucinis susitarimas, su naujomis nuostatomis, skirtomis mūsų kompetencijos sričiai. Man atrodo, kad tai yra būtina siekiant užtikrinti veiksminga ir skaidrų bendarbiavimą. Naujos taisyklės dėl valstybių parlamentų vaidmens turėtų būti taip pat išmėgintos šiais metais. Kaip rengiantis ataskaitą dėl pamatinio sprendimo kovai su terrorizmu, asmuo, esu oficialiai įsipareigojusi artimai ir struktūrizuotai bendradarbiauti su valstybių parlamentais.

Kalbant apie terorizmą, įvairių pasisakymų apžvalga lesitų geriau suvokti jų taikymo sritį ir kaip jie yra tarpusavyje susiję. Be to, nors Europos Sąjungoje kova su terorizmu yra svarbiausia, pamatinių laisvių apsauga yra ne mažiau svarbi. Todėl būsiu labai apdairi dirbdama prie pamatinio sprendimo, kad jame naudojami apibrėžimai ir terminai būtų aiškūs, kad būtų išvengta šių laisvių, ypač žodžio laisvės, pažeidimo.

Užbaigiant norėčiau tarti kelis žodžius dėl ateities veiksmų imigracijos srityje. ES ilgai labiausiai rūpėjo priimti eilę įstatymų kovai su nelegalia imigracija, nors tokis požiūris į savo sienų apsaugą netapo legalios imigracijos politikos atvara. Džiaugiuosi dėl per paskutinius kelis metus priimtų iniciatyvų šioje srityje ir tikiuosi, kad politinis noras išlaikyti svetingos Europos įvaizdį bus toks pats stiprus kaip ir noras, kad Europa išliktų stipri.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Dabar mes ketiname taikyti tai, ką anglai vadina ”pagauk akį”. Bet kuriuo atveju, kadangi esu ir pirmininko pavaduotojas atsakingas už daugiakalbiškumą, pasistengsiu pakalbėti su savo draugais vertėjais ir sužinoti, kaip terminą „pagauk akį“ išversti į kitas kalbas.

Dabar tegul kiekvienas, kuris norės kalbėti, galės tai padaryti, jei pirmininkas suteiks jiems kalbėjimo laiką pagal posakį ”pagauk akį”. Po to pagal šį posakį aš skirsiu kalbėjimo laiką ponui J.M.Cavada, kuris tikrai turi šiuo klausimu daug ką pasakyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Marie Cavada (ALDE) . – (FR) Pone Pirmininke, pirmiausia prašau man atleisti už darbotvarkės ardymą, tiksliau, pirmumo tvarką. Dėl traukinio avarijos tarp Paryžiaus ir Briuselio vos neteko palikti Europos, bet dabar viskas susitvarkė.

Kiekvienais metais mes diskutuojame, kokia pažanga buvo padaryta kuriant laisvės,saugumo ir teisingumo erdvę.Tačiau šiandien šios diskusijos yra ypač svarbios, todėl noriu pakalbėti apie priežastis, kodėl Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas pasiūlė svarstyti šiuos du žodinius klausimus Tarybai ir taip pat Komisijai, pareiklaudamas, kad šių institucijų atstovai pateiktų aiškius atsakymus į mūsų klausimus.

Ši diskusija yra svarbi, kadangi praėjusių metų gruodžio mėn. pasirašius Lisabonos sutartį ir planuojant jos įsigaliojimą 2009 m. sausio mėn., veikla, susijusi su pamatinėmis teisėmis ir padaryta pažanga laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, privalės ir turės pasikeisti iš esmės ir pasikei. Kaip žinote, šių pokyčių Parlamentas nepertraukiamai reikalavo jau kelerius metus.

Kaip vieną iš tokių pokyčių paminėsiu ramsčių struktūros panaikinimą, kai dauguma procedūrų šiuo metu esančių trečiajame ramstyje bus sprendžiamos Bendrijos lygiu, kvalifikuotos daugumos balsavimas bus apibendrintas, Teisingumo Teismo jurisdikcija bus praplėsta, sustiprintas Parlamento kaip lygiateisio teisės aktų leidėjo vaidmuo, Pagrindinių teisių chartija taps privaloma.

Kad iš šios naujosios sutarties gautume visapusišką naudą, turime parengti bendrą tarpinstitucinę strategiją, kad galėtume sudaryti sąrašą pasiūlymų, dėl kurių 2008m. vyktų politinės derybos, ir, kurie oficialiai būtų priimti 2008m. sausio mėn.-2009m. gegužės mėn. laikotarpiu..

Baigdamas, Pone Pirmininke, norėčiau pasakyti, kad, įsigaliojus naujai sutarčiai, tokia strategija reikštų, kad mums nereikės nuolatos taisyti savo priimtų pasiūlymų ir tai Teisingumo Teismui suteiktų visišką jurisdikcijos kontrolę, o Parlamentui – dalyvavimą apibrėžianto politikos sritis, visą dėmesį skiriant pagrindinėms piliečių teisėms.

Aš pagalvosiu apie jūsų klausimą ir pasistengsiu šiek tiek jums padėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Dragutin Mate, Einantis Tarybos pirmininko pareigas. – (SL) Dėkoju už šiandien pateiktus čia klausimus. Deja, neturime laiko atsakyti į juos smulkiau, todėl pasistengsiu paliesti svarbiausius. Pirmiausia, atsakysiu į pono M. Weberio klausimą dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II).

Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad mes Taryboje manome, kad saugymas yra labai svarbus pereinant iš „SIS I visiems“ į SIS II sistemą. Negalime leisti, kad būtų prarasti duomenys arba kiltų grėsmė sistemos veikimui. Todėl nusprendėme pereiti nuo vienos sistemos prie kitos palaipsniui, bet tam reikės sukurti specialų keitiklį. To pasekmėje, pailgės SIS II sistemos paleidimo į darbą terminas. Manau, tai – labai geras sprendimas, kuris naujos sistemos dėk padės užtikrinti duomenų saugumą ir geresnę duomenų kokybė, o taiyra svarbiausias SIS II sistemos aspektas.

Toliau norėčiau paliesti klausimą, kuri buvo užduotas keleto Europos Parlamento narių dėl Tarybos, Komisijos ir Parlamento bendradarbiavimo. Manau, kad daugumoje atvejų šis bendradarbiavimas turi būti glaudus. Aišku, mums reikia tam tikro politinio sutarimo ir abipusiškų santykių, kad būtų pasiekti ir užtikrinti atitinkamą saugumo lygį ir žmogaus teisių apsaugą. Mums būtinas pagrįstas ir harmoningas požiūrio ir dėl to labai svarbus vaidmuo yra skirtas Europos Parlamentui. Galiu sunkiai įsivaizduoti mūsų darbą be tokio glaudaus bendradarbiavimo su Parlamentu.

Suprantama, kad turime nepamiršti, kad Lisabonos sutartis dar nėra įsigaliojusi. Šiuo metu vyksta jos ratifikavimo procesas. Tai palyginti delikatus procesas, vienose šalyse daugiau nei kitose. Tačiau, privalome taip veikti, kad nekiltų grėsmės ratifikavimo procesui nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Todėl manau, kad būtų protinga, šiais metais pereinant prie Lisabonos Sutarties, tarpusavyje bendradarbiauti ir išskirti mūsų svartomus teisės aktus į dvi grupes. Vienai grupei priklauso teisės aktai dėl kurių diskusijos jau yra beveik baigtos ir yra pateikta Parlamento nuomonė, arba diskusijos yra pilnai baigot, arba teisės aktai yra paskutinėje priėmimo stadijoje. Kitai grupei priklauso teisė aktai, kurių priėmimo procesas netrukus prasidės ir dėl kurių reikės glaudžiai ir nuolat bendradarbiauti su Parlamentu. Manau,kad taip rasime tinkama bendradarbiavimo būdą, kad galėtume užtikrinti tinkamą saugumą, rastume pakankamai veiksmingą veiklos metodą ir pasirengtume ateities darbams.

Taip pat norėčiau trumpai paminėti grąžinimo direktyvą ir Frontex agentūrą. Tecjmomes diskusijos ir derybos dėl grąžinimo direktyvos tęsis Slovėnijos pirmininkavimo metu. Taip pat mes sutikome vesti politines derybas. Todėl tikiuosi, kad mums pavyks rasti būtiną ir tinkamą politinį kompromisą. Tikiuosi, kad jis tikrai bus rasta. Palaikome ryšį su ataskaitą šiuo klausimu rengiančiu ponu M. Weberiu, todėl manau, kad reikalai sparčiai juda į priekį.

Kas liečia Frontex agentūrą, tiesiog pasakysiu, kad vyksta Frontex veiklos vertinimas ir pirmininkaujanti valstybė narė planuoja surengti išsamesnes diskusijas ministrų lygmenyje kovo mėn. pradžioje įvyksiančios konferencijos metu, kur bus kalbama apie Frontex ir jos ateitį, įvertinsime atliktą darbą. Po šių diskusijų galėsime pateikti Parlamentui daug išsamesnę ataskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas – (IT) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, manau, kad šios rytinės diskusijos parodė bendrą visų trijų institucijų pasiryžimą dirbti kartu. Todėl, svarbus ne tik darbo metodas, bet ir jo privalumai. Šis pasiryžimas, apie kurį pradžioje kalbėjo ponas G. Deprez, sulaukė didelio visų mūsų pritarimo, įskaitant ir Tarybos Pirmininką. Aš taip pat jam pritariu, nes manau, kad toks darbo metodas yra teisingas.

Kaip jau sakiau pradžioje, Taryboje iškelta mintis, kad darbo terminas neapsiribotų šešiais mėnesiais, sulaukė pritarimo. Turėtume ja vadovautis ir čia, nes iš pasisakymų aišku, kad iškilo keletas klausimų, kuriuos reikėtų spręsti pirmiausia. Visiems suprantama, kad negalima sulėtinti darbo diegiant naujos kartos SIS II sistemą. Turime pradėtą darbą tęsti toliau, ir nesvarstant laiko terminų. Susirūpinimą kelia tai, kad naujos sistemos patikrinimo proceso metu nustatyta, kad išorės sienų saugumui reikalinga tikslesnė sistema.

Vietoj to, kad kalbėčiau apie atidėliojimą, pakalbėsiu apie poreikį valstybėms narėms, priė pradedant taikyti sistemą, ją išbandyti, kad galėtų susipažinti kaip ji veikia ar galėtų veikti geriau. Terminai, kurie buvo apsvarstyti su pirmininkaujančia valstybe nare, ir kurie galutinai bus nustatyti po kelių savaičių Ministrų Taryboje vasario mėn., yra terminai, parodantys mūsų įsipareigojimus tobulinant naujos SIS II kartos sistemą ir jie aiškiai yra prioritetiniai.

Daug žmonių pasisakė už saugumo priemonių, ypač kovos su terorizmu priemonių, veiksmingumo įvertinimą. Būtent to prašė Parlamentas ir prieš metus sutikau tai padaryti. Šiuo metu tai vyksta. Gruodžio mėn. visos valstybės narės gavo išsamų klausimyną apie pasiektus rezultatus taikant kovos su terorizmu priemones. Galiu pasakyti ne tik baronienei S.Ludford, bet ir visiems jums, kad iki balandžio mėn. vidurio galėsiu pilnai paskelbti šios analizės rezultatus visoms 27 valstybėms narėms. Manau, kad tai dar vienas prioritetinis klausimas, kurį reikėtų aptarti. Šiuo klausimu visada buvo domimasi Parlamente.

Kai kurie žmonės minėjo procedūrines garantijas. Jums žinoma, kad šiuo klausimu nebuvo pasiektas susitarimas, kadangi kai kurių valstybių narių neįveikiamo problemos sutrukdė tai padaryti. Tačiau dabar pirmininkaujanti Slovėnija iškėlė klausimą, kuris turi būti sprendžiamas pirmiausia. Tai klausimų sprendimas už akių. Šis aspektas susijęs su procedūrinėmis garantijomis. Diskusijos dar nėra baigtos, bet vienas iš svarbių jų aspektų, kad yra būtina suderinti sprendimų priėmimo už akių taisykles. Šiuo klausimu pasisakė ponas J. Lambert ir jį reikėtų pirmiausia spręsti 2008m.

Jau minėjome Frontex įvertinimą. Vasario mėn. 13d. mes paskelbsime pirmą išsamų Frontex veiklos įvertinimą. Be abejo, Komisijos dokumentas bus svarstyttomas Taryboje ir Parlamente, ir jis taps veiklos pagrindu. 2008 m. pirmiausia turėtume įvertinti Fortex veiklą, kaip galėtume pagerinti agentūros darbą ir skatinti valstybes nares aktyviau dalyvauti jos veikloje.

Daug žmonių kalbėjo apie terorizmą. Teroristinė propaganda Internete ir smurtinis radikalėjimas – tai du klausimai, kurie bus neįstatyminių iniciatyvų objektas. Jau yra numatytos kelios įstatyminės priemonės. Sulauksime komunikatų iš Komisijos ir šia tema bus verta padiskutuoti.

Vertinu ponios M.Roure išsakytus žodžius dėl Europos PNR programos. Ši diskusija tęsis visus 2008 m. Netikiu, kad iki šių metų pabaigos, bus priimta Europos PNR programa. Tačiau, tikiu, kad trys kriterijai, kuriuos, jei neklystu, paminėjo ponia M. Roure, turėtų padėti mums: proporcingumas renkant duomenis ir jų pridėtinė vertė kovoje su terorizmu, nes tai mums yra svarbu. Jei ši priemonė bus veiksminga, galėsime ją priimti. Jei nebus, tada galėsime ją pakeisti arba priešingu atveju mes jos nepriimsime. Aš asmeniškai tikiu, kad ji bus naudinga, bet dar turime ją apsvarstyti. Kitas klausimas, kaip apsaugoti surinktus duomenis ir nubausti tuos, kurie netinkamai naudoja šiuos duomenis. Šiuos klausimus mes turime atvirai svarstyti ir išspręsti 2008 m.

Ir pabaigoje, vėl pakalbėsime apie imigraciją. Manau, kad turime remti visuotinį požiūrį į imigraciją ir kaip gruodžio mėnesį buvo pasakyta Europos Vadovų Taryboje, artėjant Prancūzijos pirmininkavimo laikui, pagalvoti apie Prancūzijos vyriausybės siekį pateikti pasiūlymą dėl Europos susitarimo dėl imigracijos. Komisija bus visiškai pasirengusi dirbti šiuo klausimu.

Ir pabaigoje, dar kartą paminėsiu prieglobsčio politiką. 2008 m. bus lemiami, kadangi 2010 m. yra galutinis terminas sukurti Europos prieglobsčio sistemai. 2008 metais Komisija bus pateiktas veikmų planas.

Pateikiau pavyzdžius, rodančius, kad pono G. Deprezo pasiūlymas visiems kartu nuspręsti kas gali būti įvykdyta tuoj pat, yra sveikintinas. Yra daugybė klausimų, kuriuos galime išspręsti Slovėnijos pirmininkavimo metu. Kitus klausimus mes galime svarstyti iki 2009m. birželio mėn.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophia in’t Veld (ALDE) . Pone Pirmininke, esu nustebusi ir apgailestauju, kad Taryba neatsakė nė į vieną klausimą dėl PNR programos. Ar ji sutiktų raštu atsakyti į visus čia pateiktus klausimus.

Antra, jau visus metus mes prašome suteikti informaciją apie aukšto lygio kontaktinę grupę ir vykstančias derybas tarp Komisijos ir amerikiečių dėl duomenų apsaugos. Vėl negavome jokio atsakymo. Derybos vykstau jau visus metusJie veda derybas jau visus metus ir aš manau, kad pats laikas pasakyti mums, dėl ko jos vyksta. Norėčiau sulaukti raštiško atsakymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . Dėkoju, ponia S.Veld. Manau, kad ir Komisija, ir Taryba pasižymėjo jūsų pastabas ir pateiks raštiškus atsakymus.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks mėnėsines sesijos kovo mėn. metu.

 

5. Valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . Kitas klausimas dienotvarkėje yra diskusija dėl pono A.Franca ataskaitos, Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu, dėl Austrijos Respublikos iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo (15437/2006-C6-0058/2007-2007/0803(CNS))(A6-0507/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Armando Franca, pranešėjas. – (PT) Senosios Europos veidas pasikeitė. Šiandien Europos Sąjunga su 27 valstybėmis narėmis ir beveik 500 milijonų gyventojų susiduria su sudėtingais ir įkvepiančiais iššūkiais, reikalaujančiais pažvelgti į pasaulį plačiau ir keisti savo nusistatymą. Pasauliui rūpi tokios problemos kaip taikos palaikymas, saugumas, stabilumas, laisvė ir demokratijos įgyvendinimas. Kaip tai yra įamžinta Viktoras Hugo žodžiais, žinojimas kiek ateities gali būti dabartyje yra puikaus vadovavimo paslaptis. Apie tai yra šis pranešimas – apie iššūkį žmonių ir nuosavybės saugumui Europos Sąjungoje. Tai yra europiečių kasdieninio gyvenimo problema. Kalbu apie saugumą šiandien ir rytoj, kiekvieną dieną, gatvėse, darbe, laisvalaikiu ir namie, ant žemės, jūroje ir ore. Tai mūsų bendros erdvės saugumas, kuris užtikrina laisvę ir palaiko pusiausvyrą harmoningoje visuomenėje.

Laisvė – tai kertinis akmuo, pagrindinė Sąjungos vertybė. Saugumas – tai priemonė sukurti gerovę. Jis suteikia stabilumą ir saugo laisvę. Laisvė kaip vertybė, o saugumas kaip priemonė yra būtini Europai. Austrijos iniciatyva, kurią perėmė pirminikaujanti Portugalija ir dėl kurios atsirado Tarybos sprendimas, numatantis pagerinti Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimą krizinėse situacijose. Tai gera ir būtina iniciatyva. Ši iniciatyva taip pat papildo Priumo sutartį, kadangi sutartis numato bendradarbiavimą tik stichinių nelaimių ir autoavarijų atvejais. Savo pranešime pateikiau 11 pasiūlymo dėl sprendimo pakeitimo, kuris taip pat sukuria minimalią bendrą struktūrą galimam bendradarbiavimui žmonių sukeltose krizėse, lėktuvo užgrobimo, teroristinių išpuolių atvejais ir t. t. Tai yra tokiose žmonių sukeltoss krizinės situacijose, kai žmonėms, turtui, infrastruktūrai arba institucijoms kyla rimta tiesioginė grėsmė.

Pasiūlyme numatoma galimybė bendradarbiauti apmokant, rengiant ir viekiant specialiųjų intervencijos padaliniams. Valstybė narė gali pareikšti arba ne norą bendradaribauti, nurodydama, kokia jai yra reikalinga pagalba. Intervencijos veiksmingumas ir greitumas visada priklausys nuo pasiruošimo laipsnio, koordinavimo, glaudžių ryšių ir vieningų metodų nustatytų tarp intervencijos padalinių. Todėl pirmiausia siūlau numatyti bendrų apmokymų ir pratybų galimybę. Antra, apmokymai ir pratybos turėtų būti finansuojami iš Europos Sąjungos biudžeto pagal Europos Sąjungos sutarties 30, 32 ir 34 straipsnius.Taip pat norėčiau paaiškinti, kad, mūsų manymu, civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taisyklės, taikomos jungtinių operacijų metu, privalo būti tokios pačios kaip Priumo sutartyje.

Pone Pirmininke, nariai, šis Tarybos sprendimas yra labai svarbus. Tai yra bendras sprendimas skirtas spręsti bendroms problemos ir kovai su grėsmėmis, su kuriomis susiduria valstybės narės. Tai sprendimas, kuriame yre vartinamas esminis bendradarbiavimas ruošiantis ir veikiant ištikus žmonių sukeltoms krizėms, kurių negalima numatyti, bet jos visada gali įvykti. Pabaigoje norėčiau padėkoti už institucinį ir techninį bendradarbiavimą ir atkreipti dėmesį į pono Diaz de Mera, pono P. Demetriou ir ponios I.M.Iotova pasiūlytas pataisas dėl mano pranešimo projekto.

 
  
MPphoto
 
 

  Franco Frattini , Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone Pirmininke, nuo pat pradžių palaikiau šią Austrijos iniciatyvą, kurios vėl buvo imtasi Portugalijai perėmus pirmininkavimą.

Tvirtai tikiu, kad praktinis ir operatyvinis specialiųjų Europos Sąjungos intervencijos padalinių bendradarbiavimas yra labai svarbus kovojant esant grėsmingai situacijai.

Pirmiausia, norėčiau padėkoti pranešėjui už jo puikiai atliktą darbą šiuo klausimu ir Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui už labai naudingas pastabas dėl pranešimo.

Palaikau visas pataisas, kurias pasiūlė Parlamentas, skirtas patobulinti iniciatyvą. Norėčiau jas paminėti, kad įsitikinčiau, ar jos nesutampa su Priumo sutartimi arba klausimais, susijusiais su atsakomybės nuostatomis, naujai neapibūdina ir aiškina termino ”krizinės situacijos” arba pataisa numato galimybę gauti pinigų bendriems projektams.

Reiktų nepamiršti, kad šiuo metu specialiosios intervencijos padaliniai veikia pagal ATLAS sistemą. Vyksta jungtiniai apmokymai ir pratybos, mes finansuojame tokius projektus. Iš savo biudžeto remiame tokią veiklą nuo 2006 m., todėl nuo 2008 m. padidinti ATLAS finansavimą iki 900 000 eurų.

Baigdamas noriu pakartotnai išreikšti palaikymą šiam pranešimui, ir linkiu, kad šie dokumentai būtų greitai parengti ir priimti Taryboje.

 
  
MPphoto
 
 

  Mihael Brejc, PPE-DE frakcijos vardu.-(SL) Šis sprendimas dėl valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose yra vienas iš daugelio dokumentų skirtų pagerinti valstybių narių pasirengimą ir gebėjimus tinkamai reaguoti esant krizinėms situacijoms, tokioms kaip terorizmo išpuoliai. Veikimas krizinėse situacijose ir kova su terorizmu yra sudėtinga užduotis, kuriai atlikti yra būtinas geras visų valstybių narių bendradarbiavimas.

Atlikta daug darbo kuriant politinius ir teisinius pagrindus bei imantis tinkamų prevencinių priemonių. Tačiau mes dar neaptikome terorizmo priežasčių ir esmės. Todėl dar kartą siūlau Tarybai ir Komisijai atkreipti didesnį dėmesį į terorizmo esmę ir priežastis. Pirmieji žingsniai informacijos pasikeitimo srityje buvo geri, bet nepakankami. Sunkumai kila dėl formalių kliūčių, kurios atsirastų, jei krizinės situacijos atveju, sakykime terorisitinio išpuolio atveju, valstybė narė paparašytų kitos valstybės narės pagalbos.

Kad veiksmai krizinėse situacijose būtų veiksmingesni, yra būtinas valstybių narių institucijų bendradarbiavimas. Ypač svarbu, kad jų specialieji padaliniai bendradarbiautų tarpusavyje. Priimtas sprendimas leidžia bendradarbiauti kovojant su rimčiausiai teroristų išpuoliais, t. y. ištikurs realiai krizinei situacijai. Jis leidžia, valstybei narei, kurios paprašė pagalbos, suteikti pagalbą siunčiant siųsdama savo specialiuosius padalinius. Tai jokiu būdu nesukelia grėsmės kitos valstybės suverenitetui, nes tai bus tik pagalba. Tai svarbu ne tik dėl susidariusių aplinkybių, bet tokie veiksmai padeda įgyvendinti vieną pagrindinių vertybių Europos Sąjungos – solidarumą. Mano frakcija palaiko šį sprendimą. Tikimės, kad už jį bus daug balsuojančių. Norėčiau padėkoti pranešėjui ponui A. Franca už jo puikų darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Boguslaw Rogalski, UEN frakcijos vardu.-(PL) Pone Pirmininke, svarstant rezoliucijos projektą Austrijos respublikos iniciatyvos, kad būtų priimtas Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo, reikia prisiminti, kad nei viena valstybė narė neturi visų priemonių, išteklių ir patirties, būtinų veiksmingai kovai su įvairaus pobūdžio didelėmis grėsmėmis arba krizinėmis situacijomis, kur yra reikalinga speciali intervencija. Todėl yra labai svarbu, kad kiekviena valstybė narė turėtų galimybę sulaukti pagalbos iš kitos valstybės narės. Tai ypač svarbu kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir nelaimių bei rimtų nelaimingų atsitikimų atvejais.

Tikiuosi, kad Parlamento pataisa užkirs kelią neteisėtam bendradarbiavimo pagal supaprastintas taisykles „pagal analogą“ plitimą bendraujant su trečiųjų šalių agentūromis, bus išvengta piktnaudžiavimų, pvz.: dalyvavimo abejotinose intervencijos ir užtikrins kad tokios intervencijos nepažeistų valstybių narių teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis , GUE/NGL frakcijos vardu.-(EL) Pone Pirmininke, Austrijos iniciatyvos ir Komisijos pranešimo tikslas yra sustiprinti tolimesnį bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių ir organizuoti bendras operacijas kiekvienoje valstybėje narėje tariamai kovojant su teroristų išpuoliais. Šios operacijos jau yra įtrauktos į Priumo sutartį, pagal kurią policijos pajėgoms bus suteikta intervencijos laisvė, galimybė vykdyti persekiojimo operacijas kiekvienoje valstybėje narėje ir net naudoti ginklus.

Jau keletas metų Europos Sąjunga yra apimta „teroro isterijos“, nesaugumo ir nematomo priešo baimės. Pamatinės žmogaus teisės ir demokratinės laisvės yra drastiškai ribojamos dėl tariamos kovos su šiuo priešu.

Bet kas iš tikrųjų yra Europos Sąjungos priešas? Mes daug metų girdime apie terorizmą. Bet realybėje Europos Sąjunga stengiasi apsaugoti savo politikos sritis ir apginti ekonominę ir politinę sistemą nuo darbo žmonių pasipriešinimo. Tai yra pripažįstama net ir pranešime. Viskas kas jame yra sakoma apie terorizmą ir panašiai yra tik teorija. Jis įteisina intervenciją ir bendras policijos operacijas net ir tais atvejais, kai tik įtariama, kad buvo įvykdyti nusikalstami veiksmai ar iškilo grėsmė valstybės infrastruktūroms arba organizacijų nuosavybei, arba yra nenustatytos nusikalstamos veikos. Tokia neaiški formuluotė gali būti taikoma siekiant pateisinti intevenciją. Jis net gali slopinti mobilizacijos arba protestų formas, tokias kaip simbolinis kelių arba visuomeninių pastatų perėmimas, stambaus masto streikai ir streikų mitingų organizavimas.

Mes manome, kad toks yra šio pranešimo tikslas, todėl jam nepritariame. Basuojame prieš šią iniciatyvą ir pranešimą bei raginame piliečius ginti savo asmenines ir demokratines teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Molzer (NI) (DE) Pone Pirmininke, specialistai, galintys vykdyti užduotis esant padidintos rizikos pavojui, neabejotinai prisideda prie saugumo užtikrinimo. Pritariame, kad suplanuotas, patobulintas bendradarbiavimas yra pranašumas terorizmo grėsmės atveju. Kai kuriais dabartiniai įvykiai kelia nerimą, ypač didėjantis nusikaltimų skaičius. Policijos skyriai yra uždaromi, specialieji padaliniai mažinami. Tuo tarpu mes vis dažniau turime kovoti su nusikaltėlių gaujomis neturinčiomis principų, kurios džiūgaudamos kiekvieną karta trina rankas, kai atveriamos naujos sienos. Šioje situacijoje ES vis dar nori, kad jos piliečiams būtų kaip įmanoma sunkiau apsaugoti save panaudojant ginklus. Su savo klaidingomis daugiakultūrinėmis vizijomis ES prisideda prie visuomenės nusikalstamumo atokiuose rajonuose ir didėjančio smurtui.

Be abejo, svarbu parengti žmones kovai prieš teroro aktą, kad kovoje su nusikaltėliais jie nenukentėtų. Mano manymu, tikra beprotybė permesti policininkų dalinius kovai su terorizmu ir panaikinti veikiančius specialiuosius būrius vien tik tam, kad kurti naujus specialius padalinius, pvz.: kovai prieš jaunimo gaujas.

 
  
MPphoto
 
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, Komisijos nary, priešingai negu ankstesni kalbėtojai, aš pritariu šiai iniciatyvai ir pradėsiu posakiu: ”Geriems dalykams reikia laiko”. Todėl Austrijos iniciatyva prasidėjo 2004 m. nuo valstybės arba vyriausybės vadovų iniciatyvos ir skrita išspręsti problemai, kaip specialieji padaliniai galėtų padėti kiekvienai valstybei narei teroristų užpuolimo atveju. Taigi, ji neturi nieko bendro su klausimu, kurį iškėlė ankstesnis kalbėtojas. Nesuprantu Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcijos/šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų, kurie atmeta šią abipusės pagalbos iniciatyvą dėl specialiųjų dalinių.

Mes žinome, kad nė viena valstybė narė negali būti nuolatos apsaugota nuo atsitiktinumų. Todėl Parlamentas, vadovaudamasis šia iniciatyva, irgi mėgina rasti būdų, kaip suteikti geriausią, bet kartu ir greičiausią tarpvalstybinę pagalbą tokiais atvejais, ir ypač teroristų užpuolimo, įkaitų paėmimo ir lėktuvų pagrobimo atvejais.

Ypač pritariu Parlamento papildomiems pasiūlymams, nes jie padeda lengviau nuspręsti, kas, pvz.: turėtų padengti visas išlaidas, pagalbos prašanti valstybė narė ar ne. Taip pat, kokios turi būti taikomos taisyklės, jeigu pareigūnai yra veikia kitoje valstybėje narėje. Pasiūlymai taip pat apima nuostatas dėl atsakomybės. Esu už bendrų mokymo kursų skirtų visiems specialiesiams padaliniams idėją ir jų dislokavimo pagarinimą. Dėkoju už tai pranešėjui. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų partija rems šią iniciatyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas .-Aš tik galiu suteikti kalbėjimo laiką pagal”pagauk žvilgsnį”nariams, kurie nekalbėjo anksčiau diskusijų metų, tačiau nematau nė vieno, kuris dar nėra kalbėjęs ar prašęs suteikti jam žodį.

Be to, ponas F.Frattini man pasakė, kad jis neketina kalbėti Komisijos vardu. Taigi, skirkime pranešėjui ponui A.Franca dvi minutes, kad jis užbaigtų šią diskusiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Armando Franca, pranešėjęs. – (PT) Pirmiausia norėčiau padėkoti už nuorodas į mano darbą, mano pranešimą, kolegoms komitete, kurio nariu aš esu, ponui F.Frattini ir kitiems nariams, kurie parėmė pranešimą ir Austrijos iniciatyvą, Tarybos sprendimą ir pirmininkaujančios Portugalijos ryžtą tęsti darbą.

Norėčiau paminėti vieną aspektą, kuris man atrodo labai svarbus. Šioje srityje saugumas yra priemonė, o ne vertybė. Tai priemonė, padedanti įgyti laisvę, veiksmingai pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis, ypač ES piliečiams. Kitas ne mažiau svarbus aspektas, yra tai, kad šis sprendimas nepalaiko jokios intervencijos, kaip čia buvo minėta anksčiau. Šis sprendimas palaiko ES integracijos idėją, skatindamas valstybių narių bendradarbiavimą. Be to, jis skatins bendradarbiavimą bendruose mokymuose ir pratybose, tuo pačiu prevencijos srityje. Tik tada, kai valstybės narės kreipsis į viena kitą, bus galima veikti krizinėse situacijose, o tai įvertins suinteresuotos valstybės narės.

Pasiūliau paramą iš ES biudžeto, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas šioje srityje ir paremtos finansiškai tas valstybes nares, kurioms to reikia.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad yra svarbu tai įdiegti, vykdyti ir spartinti, nes krizinės situacijos, keliančios grėsmę mūsų saugumui ir kartu mūsų laisvei ES valstybėje narėje gali atsirasti bet kuriuo metu, bet kurią dieną ir sugriauti visų 500 milijonų ES piliečių pasitikėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . – Pone F.Franca, sveikinu jus su puikiu pranešimu.

Diskusijos baigėsi.

Balsavimas vyks 11 val.ryte.

Ataskaitos raštu (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Mikko (PSE) , raštu. – Mes kartu svarstome būtinybę iki minimumo sumažinti specialiuosius intervencijos padalinius.Tačiau geri padaliniai ir jų bendradarbiavimas yra geriau nei nieko iš viso, nes „lengviau užkirsti kelią ligai negu ją išgydyti“.

Tikiu, kad reikės daug laiko, kol suderintas ir veiksmingas atsakas privers įkaitų ėmėjus, teroristus ar nusikaltėlius gerai prieš tai pagalvoti.

Tai reiškia, kad dėl procedūrinių taisyklių, neturi būti jokių nereikalingų kliūčių ar iniciatyvų, kurios statytų į pavojų mūsų saugumą.

Manau, kad šiuo mėtu numatyta dvišalių sutarčių sistema tinkamai patenkins mūsų poreikius. Tik artimos kaimyninės valstybės gali užtikrinti specialiaijai intervencijai būtiną greitą reakciją.

Jei tuo pačiu metu būtų užpultos kelios valstybės narė, kaip tai gali nutikti su kompiuteriais susijusių išpuolių atveju, mus būtinas skaidrumas ir aiškūs susitarimai visos Europos Sąjungos mastu.

Šis pranešimas yra dalis sudėtingos problemos, kurios rezultatas gali kisti atsiradus naujiems duomenims. Todėl į dabartinį susitarimą nereikėtų žiūrėti kaip į pastovų. Privalome pasirengę, kad palaipsniui šį bendradarbiavimas peraugtų į Bendrijos politiką.

Mano sveikinimai pranešėjui.

 
  
  

(Posėdis buvo sustabdytas 10.50 val. ir atnaujintas 11val).

 
  
  

PIRMININKAVO: H.G. PÖTTERING
Pirmininkas

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . – Ponai ir ponios, vakar čia, Parlamente, Martin Schulz padarė specifinio turinio pastabą kitam nariui Hans-Peter Martin. Todėl negaliu pritarti jai, todėl atmetu ir nepritariu šiam pareiškimui.

 

6. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)

7. Ankstesnio posėdžio protokolo patvirtinimas (žr. protokolą)

8. Balsuoti skirtas laikas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . – Kitas darbotvarkės klausimas - balsuoti skirtas laikas

(Dėl rezultatų ir kitų balsavimo detalių: žr. protokolą)

 

8.1. Darbo tvarkos taisyklių (19 straipsnio 1 dalies) aiškinimas (balsavimas)
  

Prieš balsavimą

 
  
MPphoto
 
 

  Nigel Farage , IND/DEM frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, pagal darbo taisyklių 170 straipsnio 4 dalį pareiškiu, kad pasiūlymas, už kurį mes esame prašomi balsuoti, suteikia šio Parlamento Pirmininkui tokią nepagįstą laisvę ir valdžią. Nei vienas, kuris tiki demokratija, net nesvarstys šio pasiūlymo. Nepateisinama, kad šio Parlamento politinės frakcijos prašomos už jį balsuoti, nors neturėjo laiko net tai apsvarstyti. Todėl aš prašau, kad šiuo klausimu balsavimas būtų perkeltas į kitą mėnesinę sesiją Strasbure, kad turėtų laiko suprasti didelę šio balsavimo svarbą, jei pasiūlymas būtųš priimtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . − Pone N. Farage, pirmiausia turite teisę paklausti apie atidedamą klausimą. Niekas neabejoja dėl šios jūsų teisės. Vakar mes trumpai apsvarstėme šio klausimo esmę, po to kai ponas D. Hannan paprašė leidimo suteikti jam žodį. Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad jūsų pareiškimas apie diktatoriškas priemones, čia nėra tinkamas. Pripažinkite šio Parlamento ir konstitucinių reikalų komiteto sprendimą! Viskas vyksta tinkamai ir teisėtai, todėl ir jūs turėtumėte būti tikri demokratai ir tai pripažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, mūsų frakcijoje išsamiai apsvarstė šį klausimą. Manome, kad prieš priimdamas sprendimą Pirmininkas turi dar kartą pasitarti su Parlamento nariais, ypač dėl patikslintos versijos formuluotės, kadangi kaltinimai dėl autoritarinių veiksmų yra visiškai nepagrįsti. Nėra jokios priežasties siekti pasinaudoti formuluote kaip tai padarė paskutinis pranešėjas. Todėl prašome toliau tęsti jūsų pasiūlytą balsavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Šiek tiek paskubėjau. Oficialus pasiūlymas jau yra pateiktas. Vienas Parlamento narys gali pasisakyti už pasiūlymą ir vienas prieš. Mes jau išklausėme pranešėjo kritiką dėl pasiūlymo. Todėl dabar gali kas nors pasisakyti už jį. Manau, kad ponas D. Hannan norėtų pritarti ponui N. Farage. Dėl šios priežasties dabar kalbės tik jis. Kalbėkite, ponas D. Hannan.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Pone Pirmininke, absoliuti balsų dauguma nėra tas pats kaip teisinė valstybė. Pripažįstu, kad šiuose rūmuose mažuma pasisako už referendumą ir prieš Lisabonos sutarties ratifikavimą.

Tačiau šiuose rūmuose vadovaujamasi savomis darbo tvarkos taisyklėmis. Ir vieningas pritarimas dėl šių taisyklių atsisakymo iš tikrųjų yra savavališkas aktas. Tik pagarba ir asmeninis prisirišimas jums neleidžia man sieti šių veiksmų su 1993 metų Ermächtigungsgesetz, kai jam buvo pritarta parlamento balsų dauguma.

Prašau šių rūmų nebalsuoti šiuo klausimu, kol mes ...

(Protestai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Pone D. Hannan, manau, kad neturėtume daryti tokių palyginimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Joseph Daul (PPE-DE). – (FR) Pone Pirmininke, buvau kantrus keletą dienų ir keletą savaičių. Bet viskam yra ribos. Savo frakcijoje nesame priėmę dar jokio sprendimo. Ši pastaba nėra tinkama. Ketiname imtis vidinių sankcijų frakcijoje ir prašysiu, kad ponas Hannan būtų pašalintas iš frakcijos.

(Plojimai)

 
  
  

(Parlamentas atmetė pono Farage prašymą atidėti balsavimą).

 

8.2. (A6-0511/2007, Michael Cashman) Asmenų kontrolė prie išorės sienų (balsavimas)

8.3. (A6-0509/2007, Panayiotis Demetriou) Asmenų kontrolė prie išorės sienų grindžiama vienašališku valstybinių narių pripažinimu Šveicarijos ir Lichtenšteino išduotų leidimų (balsavimas)

8.4. (A6-0001/2008, Philippe Morillon) Statistiniai akvakultūros duomenys (balsavimas)

8.5. (A6-0507/2007, Armando França) Bendradarbiavimas tarp valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių (balsavimas)

8.6. (A6-0005/2008, Umberto Guidoni) Europos mokslinių tyrimų erdvė: naujos perspektyvos (balsavimas)

8.7. (A6-0505/2007, Markus Ferber) Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimas (balsavimas)

8.8. Padėtis Irane (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą

 
  
MPphoto
 
 

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke, norėčiau paakyti, kad mūsų frakcija palaiko frakcijas pateikusias pasiūlymą dėl bendros rezoliucijos ir jam pritars.

 
  
  

– Prieš balsavimą dėl 6 dalies

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone Pirmininke, atsiprašau, kad teikiu savo pakeitimą tokiu būdu dėl techninių problemų. Prašau pakeisti „galimą karinį naudojimą“ į „galimą karinį ryšį“.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu buvo priimtas.)

– Prieš balsavimą dėl 9 dalies

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone Pirmininke, prašau įterpti vieną žodį: „nuoširdus bendradarbiavimas“.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu nepriimtas.)

– Prieš balsavimą dėl 9 pakeitimo

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca (PSE). – Pone Pirmininke, apgailestaudamas pranešu, kad vakar 4 val. ryto Karoon kalėjime Ahwaz mieste buvo įvykdyta mirties bausmė ponui Zamel Bawi, kurios vykdymą mes prašėme sustabdyti. Todėl savo pakeitimą žodžiu pateikiu kartu su pono Salafranca Sánchez-Neyra pasiūlytu pakeitimu ir tikiuosi, kad jis tam pritars. Mano pakeitimas žodžiu yra susijęs su šia bausme ir teigimu, kad vienas iš kalinių laukiantis mirties bausmės įvykdymo yra Europos Sąjungos pilietis, kuris buvo pagrobtas Sirijoje. Kiti du, yra pabėgėliai, kuriuos remia JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, ir jie yra gavę prieglobstį Norvegijoje.

Pakeitimas žodžiu skamba taip: „Karštai protestuojame prieš Ahwazi aktyvistui Zamel Bawi įvykdytą mirties bausmę 2008 metų sausio 30 dieną 4 val. ryto vietos laiku. Jis buvo 19-as Ahwazi aktyvistas, kuriam buvo įvykdyta mirties bausmė per paskutinius 12 mėnesių. Primygtinai reikalaujame Irano vyriausybės susilaikyti nuo mirties bausmės įvykdymo Olandijos piliečiui ir žmogaus teisių aktyvistui Faleh Abdulah al-Mansouri ir JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biure registruotiems pabėgėliams Rasoul Ali Mazrea ir Said Saki, kuriems yra užtikrintas apgyvendinimas Norvegijoje ir leisti jiems vykti į šalis, kurių pilietybę jie turi arba, kuriose yra gavę prieglobstį. Toliau eina ankstesnis tekstas „reikalaujame paleisti kurdų žurnalistus Abdolvahed „Hiwa“ Butimar ir Adnan Hassanpour, kurie skirta mirties bausmė“.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu priimtas.)

– Prieš balsavimą dėl 15 dalies

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone Pirmininke, vardinant kankinimo būdus, siūlau įtraukti „įskaitant ypatingai nehumaniškus mirties bausmės vykdymus“, kadangi mirties bausmės yra vykdomos kankinant.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu buvo priimtas.)

– Prieš balsavimą dėl 17 dalies

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone Pirmininke, tai yra susiję su esamu tekstu. Tekste nurodoma, kad „reikalaujama, kad mažumos galėtų pasinaudoti visomis teisėmis, kurias suteikia Irano Konstitucija“. Bent net teisės pagal jų konstituciją nėra suteikiamos. Siūlau, kad paskutinė teksto dalis prasidėtų taip „primygtinai siūlome Irano valdžios veikti pagal Konstituciją ir, teisiškai bei praktikoje panaikinti visų formų diskriminaciją.“ Likusi dalis liktų nepakeista. Taip jie turėtų veikti pagal savo Konstituciją, kurios jie negerbia.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu priimtas)

– Prieš balsavimą dėl 19 dalies

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone Pirmininke, sutinku atsiimti savo pasiūlytą pakeitimą žodžiu, kadangi jis tik papildo jau pasiektą sutarimą. 19 dalyje kalbama apie Tarybos ir Komisijos nepaisymą Europos teismo priimtų sprendimų. Jau yra pasiektas kompromisas tuo klausimu, todėl savo pasiūlymo atsisakau.

 
  
  

– Prieš balsavimą dėl 3 pakeitimo

 
  
MPphoto
 
 

  Alejo Vidal-Quadras (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke, manome, kad būtų naudinga, jei priimant šią politiškai svarbią rezoliuciją, ji sulauktų kaip galima daugiau paramos ir sutarimo šiuose rūmuose.

Todėl siūlome pakeitimą žodžiu, kad originaliame pakeitime būtų atsisakyta bet kokio įvertinimo ir paprasčiausia būtų pateiktos nuorodos į konkrečius faktus. vadinkime tai „susijusiais faktais“ dėl rezoliucijos objekto ir tuo pačiu atsisakant bet kokio vertinimo, kad būtų sulaukta maksimalaus Parlamento narių palaikymo.

Pakeitimas žodžiu pakeistų pakeitimo tekstą taip: „atkreipiamas dėmesys į 2006 metų gruodžio 12 dienos Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą“. Kitaip tariant, be jokio vertinimo paminint tiesiogiai susijusį faktą.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu priimtas.)

– Prieš balsuojant dėl C konstatuojamos dalies

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone Pirmininke, atsiprašau, kad dėl techninių problemų taip yra pateikti mano pakeitimai. Nesu toks blogas, kad jus kankinčiau.

Bet kadangi jie yra pateikti, turiu juos pristatyti dabar. Jie yra dėl papildomo protokolo įgyvendinimo, kuriame reikalaujama, kad Iranas kuo greičiau jį įgyvendintų. Mano pasiūlymas būtų pridėti „kadangi to dar nėra padaryta“.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu nepriimamas.)

– Prieš balsuojant dėl H konstatuojamosios dalies

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone pirmininke, nėra malonu, kad kranai yra naudojami viešai kariant asmenis, ypatingai kai tai yra susiję su kankinimu. Siūlau po žodžių „dažnai viešai kariant“ įterpti žodžius „yra naudojami vakarų šalių kompanijų teikiami kranai“.

Nesame tuo patenkinti. Manau, kad niekas nėra dėl to patenkintas.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu nepriimamas.)

– po R konstatuojamosios dalies

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone pirmininke, prašau dėmesio dėl šio svarbaus pakeitimo, kadangi dėl tam tikrų veiksmų mūsų žmonėms ir ES piliečiams gresia pavojus.

Taigi siūlau naują konstatuojamąją dalį: „kadangi kelios ES valstybės narės dalyvauja tarptautiniuose veiksmuose kuriant demokratiją Irake ir apsaugant jo žmones nuo apmokytų ir iš išorės siunčiamų teroristų, įskaitant Iraną, tai ES valstybių narių kariškiai patiria praradimus ir yra sužalojami dėl teroristų išpuolių, su kuriais Iranas yra susijęs“.

Prašau jūsų palaikymo.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu nepriimtas)

 

8.9. Balio klimato kaitos konferencijos rezultatai (balsavimas)

8.10. (A6-0003/2008, Fiona Hall) Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: potencialo išnaudojimas (balsavimas)
  

– Prieš balsuojant dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos

 
  
MPphoto
 
 

  Godfrey Bloom (IND/DEM). – Pone Pirmininke, pagal 151 straipsnio 3 dalį noriu paklausti, ar turime teisę už jį balsuoti. Vakar apie 5 valandą vakaro jūsų ofise buvo tikrai karšta. Šis pastatas Stasbūre yra įkaitęs, todėl pirmiausia siūlau įvesti tvarką šiuose rūmuose prieš balsavimą kitais klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Nejaučiu, kad atmosfera būtų įkaitusi. Gal taip jaučiatės jūs.

 

8.11. (A6-0495/2007, Carl Schlyter) Nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politika (balsavimas)

8.12. Europos strategija dėl Romų (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą dėl 9 dalies

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (UEN). – (IT) Pone Pirmininke, norėčiau, kad iš pakeitimo žodžiu būtų išbraukti žodžiai „įprasta praktika“, kurie yra paskutiniai du žodžiai 9 dalyje. Jei norite, galiu perskaityti likusį tekstą „primygtinai reikalauja Romų gerbti žmogaus teises, ypatingai susijusias su moterimis ir vaikais, atsisakyti priverstinių vedybų“.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu buvo priimtas.)

(Pakeitimas 9 vėliau buvo atmestas.)

 
  
  

PIRMININKAVO: G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

 

9. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)EN

10. Paaiškinimai dėl balsavimo
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Darbo tvarkos taisyklių (19 straipsnio 1 dalies) aiškinimas

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE). – Pone Pirmininke, atleiskite, kad praradau savo balsą. Norėčiau pažymėti, kad balsavau už šį aiškinimą. Pono D. Hannan palyginimas mūsų balsavimo su 1933 metais Hitlerio priimtu Ermächtigungsgesetzv įstatymu yra labai gėdingas, nors jo teigimu jis to nedarė.

Toks absurdiškas palyginimas tik parodo šio žmogaus vidinę būseną. Mes paprasčiausi pagal mūsų darbo tvarkos taisykles mes tiesiog patvirtinome, kad taisyklių 19 straipsnis suteikia Parlamento Pirmininkui teisę keisti posėdžių vedimo tvarką, atsisakyti procedūrinių pasiūlymų ir t. t. „kai pirmininkas yra įsitikinęs, kad jie akivaizdžiai gali sudaryti ilgalaikes ir rimtas kliūtis parlamento darbo tvarkai ar jo narių teisėms“.

Tai nėra diskusijų slopinimas. Mes turime pakankamai laiko pasisakyti diskusijų metu, kuris yra proporcionaliai paskirstytas kiekvienas frakcijai priklausomai nuo jos dydžio. Tai yra paprasčiausia apsisaugojimo priemonė nuo norinčių sutrikdyti šio Parlamento darbą.

Mūsų Pirmininkas turi gerokai mažesnes galias nei daugumos nacionalinių parlamentų primininkai, pavyzdžiui Bendruomenių rūmų (House of Commons) pirmininkas. Elgiamės teisingai balsuodami už šią apsaugos priemonę. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad buvusio mūsų partijos vadovo ir komiteto nario pono D.Hannan elgesys yra gėdingas. <BRK>

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – (FR) Ponai ir ponios, taisyklė yra tokia.

Prasidėjus balsavimo paaiškinimams kuriuo nors klausimu, teoriškai pirmininkas nepriima daugiau norinčių pasisakyti šiuo klausimu, tačiau atsižvelgiant į jautrią reakciją šiuo klausimo, siūlau nukrypti nuo bendros taisyklės ir leisti visiems žodžio prašiusiems nariams pasisakyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mirosław Mariusz Piotrowski (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, atsižvelgiant, kad pirmas vardinis balsavimas dėl darbo tvarkos taisyklių neatsispindėjo dokumentuose, manau, kad čia įvyko klaida. Kalbu savo, ir pono M.A. Czarnecki bei pono M. Libicki vardu. Balsavome už pono N.Farage prašymą pakeldami rankas ir manėme, kad vardinis balsavimas yra su tuo susijęs. Dėl to įvyko klaida. Norėtume ištaisyti šią klaidą žodžiu. Taip pat elektroniniu būdu registruojame savo balsą dėl kontrapasiūlymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Pęk (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, mūsų kelių narių grupė balsavo prieš savo įsitikinimus. Tiesą sakant, turėjome balsuoti prie šį darbo tvarkos taisyklių pakeitimą, kadangi tai yra labai nedemokratiškas pakeitimas. Čia, demokratinės Europos širdyje norima suteikti neribotą valdžią Parlamento Pirmininkui. Tokio pobūdžio sprendimų nepriimama nei vieno demokratiško parlamento, todėl mes norime balsuoti prieš šį pakeitimą, bet dėl klaidos, kurią minėjo ponas M. Piotrowski, balsavome už jį. Tai liečia Bogdan Pęk, Dariusz Grabowski ir Andrzej Zapałowski.

 
  
MPphoto
 
 

  Dariusz Maciej Grabowski (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, kaip ir prieš mane kalbėjęs narys, aš taip pat prašau pakeisti mano balsavimą dėl darbo tvarkos taisyklių. Balsavau prieš savo įsitikinimus, todėl prašau pakeisti mano balsą. Esu prieš darbo tvarkos taisyklių pakeitimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone Pirmininke, ar turėčiau padėkoti jums už labai išmintingą jūsų galių interpretavimą leidžiant mums pareikšti savo paaiškinimus dėl balsavimo, net nepasirašius prie šio pranešimo? Ar turėčiau Jums dėkoti, kad suteikėte papildomą pusę minutės pono R. Corbett politiniam nukrypimui, kuris nebūtinai yra susijęs su nagrinėjamu klausimu?

Manau, kad tai yra nukrypimas nuo mūsų darbo tvarkos taisyklių ir esu dėl to labai susirūpinęs. Bendravau su pirmininkaujančia valstybe nare ir tikiuosi, kad ji gerbia šio parlamento mažumos pažiūras. Ponas R. Corbett padarė pareiškimą, kad diskusijų šiuose Rūmuose metu, mes turime teisę pasisakyti, kadangi visoms frakcijoms yra suteikiamas pasisakymo laikas. Deja, šiandien mes matome, kad kai kurios frakcijos nėra tolerantiškos kitų frakcijų skirtingiems požiūriams. Yra labai sudėtinga gauti teisę pasisakyti tiems nariams, kurie gali išreikšti mažumos nuomonę didelėje frakcijoje. Dėkoju už galimybę tai pasakyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, aš taip pat buvau suklaidinta. Maniau, kad mes tikrinime praėjusio balsavimo rezultatus. Be abejonės, esu prieš tokį 19 straipsnio aiškinimą, kuris iškelia procedūrinius klausimus aukščiau principų ir teisių, ypač aukščiau žodžio laisvės.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, dėkoju už Jūsų parodytą diskretiškumą šiuo klausimu ir leiskite man pateikti savo paaiškinimą dėl balsavimo.

Žinojau, už ką balsavau ir balsavau prieš. Suprantu, kad kai kurie žmonės šiuose Rūmuose aiškina taisykles ir tai reiškia, kad negalime peržengti savo taisyklių ribų.

Norėčiau pasakyti, kad mes visada turime būti labai atsargūs suteikdami absoliučią vertinimo laisvę pirmininkaujančiam ar pirmininkui. Esu įsitikinęs, kad šio Parlamento Pirmininkas ir jo pavaduotojai savo galiomis naudosis labai atsargiai, ir tam pritariame. Tačiau kaip dėl kitų pirmininkų ateityje? Kaip dėl pirmininkaujančių ateityje, kurie aiškins šias taisykles taip, kaip jiems atrodys tinkama, nepritars prieštaravimams ir juos numalšins?

Neapsirikime, kad vietoj nuomonių įvairovės tai netaptų diktatūra. Tikra demokratija priklauso nuo to, kaip jūs elgiatės su savo mažumoms, ir jeigu su mažumomis elgiatės gerai, tai yra tikra demokratija.

 
  
MPphoto
 
 

  Hans-Peter Martin (NI). (DE) Pone Pirmininke, iki šiol niekada nenaudojau žodžio „diktatoriškas“ kalbėdamas apie Europos institucijas, nepaisant mano kritikos per visus šiuos metus. Manau, kad dėl šio neįtikėtino valdžios suteikimo, Pirmininkui suteikiama laisvė pasireikšti despotizmui. Negalima visada manyti, ir aišku ne šituose rūmuose, kad Pirmininko elgesys visada bus teisingas ir apgalvotas. Dėl čia priimto sprendimo ir prieš kurį aš balsavau, dabar Pirmininkui yra suteikiama absoliuti vertinimo laisvė ir galiausiai šiame Parlamente įsivyraus savivalė. Europos piliečiai šito nenusipelnė. Manau, akivaizdu, kad nuėjome per toli ir dėl to kils demokratinių problemų.

 
  
  

– Pranešimas: Armando França (A6-0507/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, atsiprašau, buvau užlaikytas kolegos. Diskutavome apie demokratiją. Tai labai svarbi koncepcija, kurią, esu įsitikinęs, mes visi palaikome šiuose Rūmuose, nors ne visada taip elgiamės.

Aš suprantu šio pranešimo pakeitimus padarytus dėl bendradarbiavimo tarp įvairių specialiųjų intervencijos padalinių, bet turime prisiminti, kad tai iš tikrųjų yra Priumo sutarties pakeitimas. Didžiosios Britanijos konservatorių partija nuo pat pradžių buvo prieš Priumo sutartį. Buvome prieš šią sutartį todėl, kadangi pradžioje tai buvo susitarimas tarp bendradarbiavimo tarp riboto valstybių narių skaičiaus. Vienos iš valstybių narių pirmininkavimo metu, buvo nuspręsta pakeisti šią nuostatą tinkamai nepasitarus su kitomis valstybėmis narėmis. Netgi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėjo pareikšti savo nuomonę, kai suprato, kad su juo nebuvo pasitarta.

Kaip Konservatorių partijos nariai, esame prieš skubios pasienio intervencijos padalinių panaudojimą ir Priumo sutarties įgyvendinimą bei nepritariame šios sutarties pakeitimams.

 
  
  

– Pranešimas: Markus Ferber (A6-0505/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE). – Pone Pirmininke, mano kolegos airiai iš mūsų frakcijos visiškai palaiko pašto paslaugų liberalizavimą Sąjungos teritorijoje ir dėl to mes atitinkamai balsavome. Tai darome žinodami, kad Europos Sąjungoje visiems piliečiams yra garantuojamos universaliosios paslaugos ir yra imtasi specialių priemonių užtikrinančių, kad kaimo vietovėse negausiai apgyvendintose vietovėse būtų pakankamai pašto įstaigų.

(GA) Pone Pirmininke, taip pat norėčiau pabrėžti, kad yra nemažiau svarbu teikti pašto paslaugas sutrikusio regėjimo žmonėms ir neregiams. Kartu su savo kolegomis airiais iš EPP-ED kreipiuosi į visas valstybes nares, kad įšsaugotų nacionaliniu lygiu prieinamas pašto paslaugas arba įkurtų tokias paslaugas tose šalyse, kuriuose šiuo metu jos nėra teikiamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, šiandien po daugelio metų baigėsi mūsų diskusijos ir susitarėme pilnai atverti rinką pašto paslaugų srityje visiems Europos Sąjungos piliečiams. Šis įvykis yra labai svarbus kuriant bendrąją prekių paslaugų rinką ir nekelia pavojaus viešosioms paslaugoms. Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti protingą kompromisą, pvz.: pašto pristatymas į atokias vietoves yra išsaugotas.

Be to, direktyva neužkerta kelio valstybėms narėms taikyti tam tikras išskirtines pašto paslaugas, pvz.: nemokamas pašto paslaugas silpnaregiams, nors šiandien šiuo klausimu Parlamentas atmetė konkretų straipsnį.

Naujų elektroninių komunikacijos priemonių atsiradimas iš esmė paveikė pašto paslaugų paklausos sandarą; liberalizavimas sukurs geresnes, lankstesnes galimybes teikiant daugiau pašto paslaugų. Manau, kad dėl to mažesnėmis kainomis bus teikiamos efektyvesnės paslaugos. Sveikinus visus pasiekus šį kompromisą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Ponai ir ponios, apgailestauju, kad 3 pakeitimas identiškas 18 pakeitimui dėl nemokamų pašto paslaugų neregiams ir silpnaregiams nebuvo įtrauktas į M. Ferber pranešimą. Neregystė ar silpnaregystė yra negalia, kurią turint yra neįmanoma matyti pasaulį akimis. Tačiau tikiu, kad šie žmonės išgirs 321 balsą Parlemento narių balsavusių už šią pakeistą direktyva visa savo širdimi. Kadangi ši direktyva buvo priimta antruoju svarstymu, manau, kad pagal proporcingumo principą, valstybės narės išspręs šią problemą neregių ar silpnaregių naudai.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, prieš tapdamas Europos Parlamento nariu dirbau tikrą darbą. Konsultuodavau kompanijas apie naujai liberalizuotas pramonės šakas – telekomunikacijas pašto paslaugas (tam tikru mastu) ir energetiką. Liberalizavus telekomunikacijas, netikėtai atsirado didelis pasirinkimas, daug naujovių, konkurencija ir dėl to mažėjančios kainos, išaugo vartotojų ir kompanijų skaičius visoje Europoje, atsirado daugiau inovacijų ir didesnis pasirinkimas visiems vartotojams. Tikėkimės, kad įsigaliojus šiai direktyvai, telekomunikacijų sektoriuje taikyta rinkos disciplina išplis į pašto paslaugų sektorių. Tikėkimės, kad visoje Europoje paplis gerovė, inovacijos ir geresnės paslaugos iš kurių didžiausią naudą gaus vartotojas.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone Pirmininke, norėčiau sutikti su paskutine pono S. Kamall pareiškimo dalimi, kadangi tikiu, kad liberalizavus pašto paslaugas atsiras daugiau inovacijų ir pasirinkimo vartotojui.

Tačiau nesutinku su universaliųjų paslaugų apibrėžimu ir jo taikymu kaimo vietovių atžvilgiu. Šią savaitę mano rinkimų apygardoje JK buvo paskelbta, kad bus uždaryti septyni pašto skyriai. Toks sprendimas buvo priimtas po ilgai vykusių diskusijų. Kai kurie skyriai buvo pelningi. Ataskaitose teigiama, kad beveik 100 % gyventojų pasisakė už šių pašto skyrių išsaugojimą. Kadangi jie neatitiko vyriausybės nustatyto paslaugų sąvokos apibrėžimo, diskusijos buvo netikros ir ignoruojamos. Tokiose mano rinkimų apygardos vietovėse kaip Staverton, Hellidon, Brington, Harleston ir Milton Malsor paslaugų teikimas bus nutrauktas.

Labai nerimauju dėl šios direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: padėtis Irane (B6-0046/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Gerb. Pirmininke, norėčiau, jog būtų užregistruota, kad aš norėjau balsuoti už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Irane, tačiau vardinio balsavimo metu nelabai gerai girdėjau vertimą žodžiu, o galutinio balsavimo metu nepaspaudžiau savo balsavimo mygtuko.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Balio klimato kaitos konferencijos rezultatai (B6-0059/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, esu įsitikinus, kad turėtų mažėti žmonių poveikis šios planetos klimatui. Ne tik Sąjunga, bet ir visas pasaulis turi dalyvauti procese lėtinant klimato kaitą.

Todėl, mūsų tobulinamoje politikoje, siekiame sukurti daug veiksmingesnes priemones ir teikti pagalbą besivystančioms šalims, kad jos galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir sumažinti šiltnamio dujų išmetimą. Tai dar viena svarbi užduotis, kuri yra pabrėžiama šios dienos rezoliucijoje dėl Balio konferencijos.

 
  
  

– Pranešimas: Fiona Hall (A6-0003/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Ponai ir ponios, būdamas mažos vandens jėgainės savininkas, žinau, ką reiškia gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Deja, taip pat susiduriu su problemomis, kurios yra dirbtinai kuriamos žmonėms norintiems tokiu būdu gaminti ir platinti energiją.

Taip pat esu seno šeimos namo savininkas. 2001 metais savo lėšomis atnaujinau namą taip, kad energija būtų veiksmingiau naudojama. Vienas sutaupytas kilovatas lygus vienam pagamintam kilovatui. Palaikau pasiūlytą efektyvaus energijos veiksmų planą (už kurį balsavau) dėl daugybės čia nurodytų priežasčių. Apgailestauju, kad Europos Komisija kaip ir dauguma valstybių narių vyriausybių ignoruoja energijos taupymo priemones ir nepakankamai vertina strateginę jų svarbą ir poreikį nustatyti jų politinį prioritetą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, palankiai vertinu pranešimą dėl veiksmingos energijos veiksmų plano. Jame yra numatomas finansinė parama siekiant kaip galima greičiau įdiegti naujausias technologijos, padėsiančias išsaugoti aplinką. Būsime mažiau priklausomi nuo energijos tiekimo iš Rytų.

Nepaisant to, dujų išmetimą leidžianti sistema yra prieštaringa. Ji galėtų pateisinti savo tikslą, jei kiekviena iš Sąjungos valstybių pradėtų nuo to paties. Šalims su mažiau išsivysčiusia ekonomika, kaip pavyzdžiui Čekijos ekonomika, turėtų būti taikomos atskiros sąlygos. Taip yra būtina teikti paramą gerinant naujos statybos pastatų energijos veiksmingumą. Galbūt tai veiksmingiausias būdas keisti vyraujančias tendencijas, kadangi vis dar metai po metų energijos sunaudojama daugiau nei yra sutaupoma taikant energijos taupymo technologijas. Tai tęsis ir ateityje.

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė rems mokslinius tyrimus ir praktinį energijos taupymo technologijų taikymą pagal Lisabonos strategiją. Reikalavimas, kad prietaisai turėtų žymą su informacija apie energiją, neturėtų būti biurokratine našta gamintojams, o informacija klaidintų vartotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, nors aš, kaip prieš mane kalbėjęs kolega, neturiu jėgainės, bet esu labai seno namo, 1840 metais statyto namo, savininkas. Tai nuostabus namas. Jei kada nors būsite Londone, visada galite užsukti puodeliui arbatos. Norėčiau pasakyti, kad nesvarbu kaip kiekvienas iš mūsų jaučiamės dėl klimato kaitos, manau, kad visi esame už tai, kad energija būtų efektyviai naudojama.

Galbūt jums tai yra nesuprantama, bet čia aš atstovauju Londoną, geriausią miestą pasaulyje, geriausios šalies pasaulyje sostinę. Londone yra daug biurų kvartalų, kuriuose naktį paliekama įjungta šviesa. Tai sėkmės ženklas, bet žmonės turėtų žinoti apie energijos veiksmingumą.

Taip pat turime daug įstaigų, simbolizuojančių svetingumo pramonę. Tai – restoranai ir aludės. Įsigaliojus draudimui juose rūkyti, šios įstaigos, siekdamos prisitaikyti prie savo klientų norų sėdėti lauke ir rūkyti, pradėjo naudoti lauko šildytuvus. Mane kelia nerimą tai, kad siekiama uždrausti šių lauko šildytuvų naudojimą, kurie išmeta mažesnį nei 0,1 % CO2 dujų kiekį. Mums visiems reikalingas geresnis energijos veiksmingumas, todėl turime priimti tinkamus sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone Pirmininke, kaip ir kiekvienam šioje salėje, man yra žinomi statistiniai duomenys, pagal kuriuos yra aišku, kad galėtume sutaupyti toną energijos ir išvengti daugybės problemų ateityje, jei veiksmingiau naudotume energiją.

Nebalsavau už šį pranešimą, nes pamiršau pateikti finansinio intereso deklaraciją. 22 pastraipa numato fiksuotos kainos sistemų atsisakymą. Pagal šias sistemas žmonės perka energiją – elektrą arba dujas. Aš pats priklausau tokiai sistemai Jungtinėje Karalystėje. Prisijungiau prie jos, nes galiu lengvai planuoti savo išlaidas už energiją, ir milijonai žmonių, daugiausiai neturtingi žmonės, daro tą patį Jungtinėje Karalystėje. Manau, kad jų pasirinkimo ribojimas yra žingsnis atgal.

Turime būti labai supratingi dėl savo pasirinkimų praeityje ir kaip elgtis dabar. Kalbame apie energijos efektyvumą ir energijos taupymą, bet vis dar turime sunkumų prekyboje su Kinija. Energiją taupančios elektros lemputės, importuojamos iš šios šalies, yra labai apmokestinamos. Veidmainiška patvirtinti šią ataskaitą ir tuo pačiu metu nesiimti jokių veiksmų, kad būtų atsisakyta tokių priemonių.

 
  
  

– Pranešimas: Carl Schlyter (A6-0495/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone Pirmininke, noriu pasisakyti dėl šio pranešimo, nes esu prieš bendrą žuvininkystės politiką. Dėl jos mano šalį ir vandenis aplink ją ištiko ekologinė katastrofa.

Šiame pranešime kalbama apie daug gerų dalykų, kadangi siekiama sumažinti kiekį pagautos ir nereikalingos žuvies, kurios yra atsikratoma, arba ji viršija kvotą. Tačiau tai neišsprendžia problemos, kadangi ši politika yra niekam verta.

Ji nepadeda išsaugoti žuvies ir niekuo nepadeda žvejams. Mano šalyje žvejai mano, kad geriausia būtų atsisakyti šios politikos. Visame pasaulyje galime rasti pavyzdžių, kai žuvininkystės politikos padeda išsaugoti žuvų išteklius ir darbus žvejams. Islandijoje yra nustatytos pereinamosios kvotos, kurios tampa žvejų ir jų šeimos narių nuosavybe, ir gali būti perduodamos iš kartos į kartą.

Mūsų taikoma politika nėra pakankamai gera, todėl turėtume jos atsisakyti.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos strategija dėl Romų (B6-0050/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Pone Pirmininke, Mr Chairman, 12 milijonų Romų išsibarsčiusių po visą Europą yra mūsų daugiakultūrės visuomenės dalis. Europa turi reaguoti į dažnai sudėtingas Romų visuomenės problemas. Turime rasti tinkamą jų problemų sprendimą.

Esu tvirtai įsitikinus, kad išsilavinimas ir karjeros vystymas gali padėti ištrūkti iš užburto Romų diskriminavimo rato. Balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos. EQUAL programa, skirta visuomenės atstumtoms grupėms, pasiteisino praktikoje. Svarbu palaikyti asociacijų veiklą, ypač veiklą vykdomą Kolping draugijos, įkūrusios konsultacijos centrus, kurie padeda ilgalaikiams bedarbiams rasti darbą.

Yra pavojus, kad ši svarbi veikla gali sustoti Slovakijoje, kadangi vėluoja vykdomai veiklai skirtas atnaujintas finansavimas. Siūlau panaikinti visas kliūtis, dėl kurių nepelno siekiančios asociacijos ir vietos valdžia tampa nemokios ir tolimesnių projektų įgyvendinimas yra neįmanomas. Manau, kad Komisija bus atsargesnė prižiūrėdama nacionalinių strategijų įgyvendinimą ir padarys viską, kad valstybės narės bendrai bendradarbiautų su tarptautinėmis ir Romų organizacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone Pirmininke, balsuoju prieš rezoliuciją, kadangi ji parašyta įžeidžiančių tonu, įprastu tokio pobūdžio tekstams, kurie yra priimami dėl diskriminacijos. Turi būti numatyta pagrindų strategija ir sukurta speciali darbo grupė koordinuoti šiai strategijai. Galimas daiktas, kad tam reikėtų įdarbinti daugiau žmonių ir panašiai.

Yra aiškų, kad Romai privalo turėti tokia pačias pamatines teises kaip ES piliečiai, ir yra nepriimtina, jei negali jų turėti. Tačiau šia rezoliucija per daug įsitraukiame į jų reikalus. Romai turi būti skatinami patys prisiimti atsakomybę, bet į tai šioje rezoliucijoje visai neatsižvelgta.

Ponios R. Angelilli pateikti pakeitimai buvo pateisinti. Tokios problemos kaip priverstinės vedybos ir nepalanki moterų ir vaikų padėtis turi būti sprendžiamos Romų bendruomenių viduje. Nedaug padėsime teigdami, kad visos šių žmonių problemos yra susiję su diskriminacija. Jie turi būti skatinami patys prisiimti atsakomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) (pasisakymo pradžia nesigirdėjo) Kiekviena valstybė narė susiduria su problemomis dėl Romų bendruomenės, kurioms išspręsti reikia laiko. Rezoliucija yra gerai paruošta, tačiau yra bendro pobūdžio, kurioje minimas tik vienas konkretus pavyzdys: Čekijos respublika, ir būtent koncentracijos stovykla Lety vietovėje.

Nepaisant to, palaikau šią rezoliuciją, bet nepritariu vienam dalykui. Komisija paragino atsisakyti kiaulių auginimo buvusioje Romų koncentracijos stovyklos teritorijoje, kas mano nuomone yra nederama, ir sukurti vertą pagarbos memorialą. Siūlyčiau, kad Komisija skirtų atitinkamas lėšas, kad Čekijos Respublika galėtų susitvarkyti su šia situacija.

Atsižvelgiant į tai, kad Čekijos Respublika yra vienintelis konkretu Europos Parlamento pateiktas pavyzdys, jis turėtų tapti prioritetu Europos Komisijai skiriant lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Horáček (Verts/ALE). (DE) Pone Pirmininke, šiandien priimtas pasiūlymas yra tolimesnis, bet negalutinis žingsnis, kuriant Romų integracijos strategiją. Kaip ir prieš trejus metus, šiandien Parlamentas pasiūlė perkelti buvusioje koncentracijos stovyklos teritorijoje Lety auginamas kiaules į kitą vietą, kad toje vietoje būtų iškiltų memorialas.

Šis pavyzdys dar kartą rodo, kaip netinkamai šiuo metu yra naudojamos priemonės. Dedamos socialinės politinės pastangos šiuo atveju, kaip ir daugumoje Europos valstybių galėtų būti daug didesnės. Tikra Romų integracija į mūsų visuomenę patvirtintų, kad demokratijos kertiniai akmenys – teisinė valstybė ir žmogaus teisės vis dar yra Europos Sąjungos pagrindas.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Darbo tvarkos taisyklių 19 straipsnio 1 dalies aiškinimas

 
  
MPphoto
 
 

  Alyn Smith (Verts/ALE), raštu. − Parlamento balsavimo būdas yra prastas ir šis sprendimas padarys jį dar blogesniu, kadangi yra apribojamos mažumos teisės. Parlamento mažumai bus sunkiau užtikrinti savo balsus. Turime pripažinti, kad kai kurie Pirmininko pavaduotojai yra žymiai geresni už kitus.

Manau, kad „elektroninio balsavimo visais atvejais“ politika veikė gana gerai. Tai reiškia, kad Parlamento nariai turi būti savo vietose ir išlikti dėmesingi (o dauguma tikrai to nedaro). Trūkstant kontrolei ir neprieštaraujant pirmininkaujančio priimamiems sprendimams, dauguma sesijų vyksta gana sklandžiai ir visi balsai yra fiksuojami, kad mūsų rinkėjai vėliau galėtų matyti kaip balsavo atskirai kiekvienas iš narių

 
  
  

– Pranešimas: Michael Cashman (A6-0511/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už savo kolegos iš Jungtinės Karalystės Michael Cashman pranešimą pirmojo svarstymo pagal bendro sprendimo procedūrą metu dėl supaprastinto asmenų kontrolės prie išorės sienų režimo grindžiamą vienašališku Bulgarijos, Čekijos, Kipro, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją tikslu. Pritariu Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto padarytiems pakeitimams atsižvelgiant į naują situaciją Šengeno erdvėje ir tą faktą, kad nuo 2007 metų gruodžio 21 dienos visos valstybės kurioms buvos skirta priemonė yra Šengeno erdvės be vidinių sienų narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Esu teikęs pranešimą „Kertant išorės sienas“ vystymosi komitetui, todėl labai palankiai vertinu puikiai atliktą mano kolegos pono M. Cashman pranešimą. 2008 metais išsipildė dar viena 1957 metų svajonė, kai formaliai padidėjo Europos valstybių šeimos sienos. Atsivėrė sienos ir „Šengeno erdvė“ tapo neabejotinai didesnė akivaizdžiai teigiama prasme. Tačiau svarbu, kad be fizinių ir geografinių sričių, dėtume daugiau pastangų politinėje ir ekonominėje srityse. Daugelyje sričių valstybės narės vis dar turi skirtingas struktūras, kurios kartais labai skiriasi. Vis dar daugelyje sričių trūksta net elementarios sinergijos, ir dažnai visiškai negalima susidaryti bendro vaizdo. Europos Sąjunga turi įdiegti procedūras skirtas valstybių narių politikos ir strategijų sintezei. Pasisakome už laisvą asmenų ir prekių judėjimą, bet pažymime, kad yra būtina sukurti vienodą politinę ir reguliavimo sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Pranešimas, už kurį mes šiandien balsuojame yra esminis supaprastinant asmenų prie ES išorės sienų kontrolę. Remiantis naujais teisės aktais, Lenkijos ir naujų valstybės narių išduotos vizos suteikia tokia pačias teises kaip ir kitose valstybės narėse išduotos vizos. Tai reiškia, kad pavyzdžiui Ukrainos piliečiai galės judėti po visą ES teritoriją, turėdami Lenkijos išduotą vizą.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis pranešimas – tai atsakymas į Šengeno erdvės plėtrą, kuri palengvina asmenų iš trečių šalių tranzitą ES viduje. Vienas iš teigiamų pokyčių yra sustiprėjusi kova ES su prekyba narkotikais, žmonėmis, žmonių organais, nelegaliais ginklais bei su terorizmu. Dėl šių klausimų aš palaikai Michael Cashman pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. (PT) Šios iniciatyvos tikslas yra padėti Kiprui ir 2007 metais prie ES prisijungusioms dviem šalims – Rumunijai ir Bulgarijai įvesti supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, pripažįstant lygiavertėmis jų išduodamas vizas ir leidimus gyventi.

Jis leidžia vykti tranzitu per šias tris valstybes nares iki penkių dienų trukmės.

.

Pilnai palaikau šį pasiūlymą, kadangi trečios šalies piliečiai turėdami vizas išduotas kitos valstybės narės jau dabar turi pereiti griežtą patikrinimą toje valstybėje narėje ar nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir ar nėra susiję su nelegalia imigracija.

Šios pripažinimo vizų ir leidimų gyventi lygiaverčiais taisyklės pirmą kartą buvo įvestos į Bendrijos acquis dėl vizų 2006 siekiant supaprastinti tam tikrų asmenų kategorijų tranzitą ir tuo pačiu padėti išvengti nereikalingos administracinės naštos konsulinėms atstovybėms.

2004 metais prie ES prisijungusios devynioms valstybėms ir pilnai įsiliejusioms į Šengeno erdvę nuo 2007 metų gruodžio 21 dienos šių dokumentų abipusis pripažinimas tapo privalomas pasibaigus tranzitiniam laikotarpiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL) , raštu. (PT) Pranešime minimu Šveicarijos ir Lichtenšteino atveju, manome, kad yra svarbu pasiekti aiškesnį susitarimą, kuris gintų imigrantų darbuotojų teises ir apsaugotų juos nuo pasibaisėtino išnaudojimo fenomeno, skatintų veiksmingą jų teisių naudojimą ir integraciją, pavyzdžiui suteikiant teisę į šeimos susijungimą, pagal JT priimtą tarptautinę darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvenciją, kuri iki šiol nėra ratifikuota nei vienos ES valstybės narės. Šis tarptautinis teisinis dokumentas siekia apginti migrantų darbuotojų teises, ypač teisę gyventi kartu su šeima.

Kitaip tariant, lengvesnis asmenų judėjimas tarp įvairų šalių neturėtų būti taikomas kaip priemonė palengvinti pigios laikinos darbo jėgos išnaudojimą, kurios galima lengvai „atsikratyti“, didinti tokį išnaudojimą ir mažinti apmokėjimą už darbą, sukurti pavojingas darbo sąlygas, kenkti darbo santykiams. Tai neturėtų būti žingsnis atgal, kalbant apie darbuotojų teises ir socialines sąlygas. Priešingai, su tokiu fenomenu reikėtų kovoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Visiems žinoma paslaptis, kad iš daugumos rytų valstybių kyla didžiulė potenciali grėsmė. Organizuotų grupuočių nusikalstamumas, prekyba žmonėmis ir su narkotikais susiję nusikaltimai dažnai yra kontroliuojami iš rytų. Dauguma mūsų naujų valstybių narių yra laikomos tranzitinėmis šalimis iš kurių galima patekti į Vakarų Europą.

Griežtesnis ES rytinių išorės sienų kontrolės sustiprinimas smarkiai pavėlavo užtikrinant, kad panaikinus sienas Šengeno erdvėje, jos netaptų „nemokamu bilietu nusikaltėliams“. Dėl šios priežasties aš balsavau už C.Cashman pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI), raštu. – (NL) Balsavau prieš šį pranešimą. Aš jau nurodžiau esmines išlygas dėl Šengeno sistemos praeityje ir dabar, todėl šiandien negaliu pritarti abipusio pripažinimo principui nurodytame pranešime. Šengenas visiškai priklauso nuo tvirtos savo išorės sienų kontrolės. Komisijos Pirmininkas J.M. Baroso gali kartoti daug kartų, kad Šengeno erdvės plėtra nesumažins saugumo, bet realybė yra visiškai kitokia. Vokietijos saugumo ekspertai iš kanclerės A. Merkel aplinkos atkreipė dėmesį į silpnas vietas naujose išorės sienose ir bendradarbiavime tarp nacionalinių policijos pajėgų. Yra paplitusi baimė, kad žymiai išaugs nelegali imigracija. Eurožemės šviesuoliai turi daug gerų norų ir žaidžia su Europos piliečių saugumu.

 
  
  

– Pranešimas: Panayiotis Demetriou (A6-0509/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už šį mano puikaus kolegos Panayiotis Demetriou iš Kipro parengtą pranešimą, pirmo svarstymo pagal bendro sprendimo procedūrą metu dėl pakeitimo iš dalies 2006 metų sprendimo nustatančio supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, grindžiamą vienašališku valstybių narių tam tikrų Šveicarijos ir Lichtenšteino išduotų leidimų gyventi pripažinimu tranzito per jų teritoriją tikslu. Taip pat pritariu Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlytiems techniniams pakeitimams suderinti tekstą su autentiškomis nuostatomis, ypatingai teritorinėmis nuostatomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL) , raštu. – (PT) Kaip mes jau nurodėme, priemonės ir susitarimai palengvinantys įvairių šalių piliečių judėjimą turi būti pagrįsti pusiausvyros principu ir abipuse nauda susijusioms šalims.

Prisiminkime ankstesnius susitarimus tarp EB ir Šveicarijos dėl laisvos asmenų judėjimo, kur ypatingas dėmesys buvo skirtas Portugalijai, kadangi daugiau nei 100 000 portugalų dirba toje šalyje, įskaitant tūkstančius sezoninių darbininkų. Šie susitarimai padeda išspręsti daugybės apribojimų klausimus ir problemas su kuriomis susiduria portugalų darbininkai Šveicarijoje, kaip pavyzdžiui dėl darbo ar profesijos keitimas, šeimos susijungimas, persikėlimas į kitą kantoną ar socialinė darbininkų ir jų šeimų apsauga.

Tokie susitarimai turėtų būti didesnės sistemos dalis, siekiančios ginti imigrantų darbuotojų teises ir saugoti juos nuo išnaudojimo.

Asmenų judėjimo tarp įvairių šalių palengvinimas neturėtų tapti priemone palengvinančia pigios laikinos darbo jėgos, kuria galima lengvai „atsikratyti“, išnaudojimą, kenkiančia darbiniams santykiams ir žengiančia atgal apsaugant darbuotojų teisių ir socialinių sąlygų apsaugos atžvilgiu.

 
  
  

– Pranešimas: Philippe Morillon (A6-0001/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE) , raštu. – (PT) Europos Komisijos pasiūlymu siekiama pagerinti ir supaprastinti atitinkamus teisės aktus priimtus prieš 10 metų. Per paskutinį dešimtmetį, akvakultūra tapo greičiausiai augančiu žemės ūkio produktų pramonės šaka. Europos akvakultūra yra sukūrusi daugiau kaip 80 000 darbo vietų.

Didėjant šio sektoriaus svarbai, tiek ekonomine, tiek socialine prasme, gauname daugiau informacijos prieinama ir suteikiamos garantijos. Tikslas yra pagerinti duomenų surinkimą ir jų perdavimą. Taip pat yra svarbu suderinti duomenis tarp valstybių narių.

Todėl balsuoju už šį pasiūlymą su pateiktais Europos Parlamento pasiūlymais.

 
  
  

– Pranešimas: Armando França (A6-0507/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE) , raštu. – (PT) Praeitame dešimtmetyje išaugus terorizmo grėsmei ir teroristinių išpuolių skaičiui, sukrečiantys to padariniai vertė imtis būtinų priemonių ir priimti dokumentus kovai su šia nelaime.

Kovoti su šia bendra grėsme reikia bendros reakcijos, kuri suteiktų priemones, išteklius ir specialistų žinias veiksmingai veikti kritinėse situacijose, su kuriomis valstybės narės sunkiai galėtų susidoroti pačios.

Pirmininkaujančios Austrijos iniciatyvos pagalba galima suburti jungtinės paramos grupes, kurios galėtų teikti valstybei narei bet kokią reikalingą operatyvinę pagalbą po teroristinio išpuolio.

Kovai su tokiomis krizinėmis situacijomis reikalinga greita specialiųjų intervencijos padalinių pagalba.

Remiu šį sprendimą, kurio tikslas yra sukurti reikalingą teisinį pagrindą, supaprastinantį tokį bendradarbiavimą ir leidžiantį valstybėms narėms daug greičiau reaguoti krizinėse situacijose ar esant teroristiniams išpuoliams, ir tuo pačiu užtikrinant, kad užpulta valstybė narė sulauktų kaip galima daugiau pagalbos.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Šis Austrijos iniciatyva pasiūlytas tekstas, suteikia valstybei narei galimybę prašyti kitos valstybės narės specialiosios intervencijos padalinio pagalbos esant krizinei situacijai (įkaitų ėmimas, užgrobimas ir t. t.) Pagalbą gali sudaryti aprūpinimas įranga, specifinė patirtis arba operacijos vykdymas pagalbos prašančios valstybės narės teritorijoje.

Esame už šį tekstą dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad šis, kovai su terorizmu, skirtas susitarimas nėra privalomas, nes neverčia valstybės narės prašyti pagalbos arba ją teikti. Be to, tekste yra numatoma, kad visi praktinės priemonės (padalinių rūšys, įranga ir t. t.) bus nustatomos dvišaliais susitarimais tarp pagalbos prašančios ir ją teikiančios valstybės narės.

Kovoje su terorizmu, kuris neturi sienų, yra labai svarbu siekti kaip įmanoma veiksmingesnio bendradarbiavimo tarp ES nacionalinių policijos padalinių.

Kol visi valstybių narių teisingumo ir vidaus reikalų klausimai pagal Lisabonos sutartį netaps viršvalstybinės kompetencijos dalimi, pasipriešinimas vyks tarpvyriausybiniame lygmenyje ir dėl to esame labai patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų erdvėje ES yra pasirinkusi labai pavojingą kelią, kuris kelia grėsmę piliečių teisėms, laisvėms, saugumui ir valstybių bei piliečių suverenumui.

Augančios ES federacinės ir militaristinės tendencijos bei priemonės, skirtos sukurti informacines ir specialiosios paskirties policijos pajėgas, turinčias teisę įžengti ir veikti valstybės teritorijoje, iš dalies siekia vykdyti nacionalinės policijos funkcijas.

Tikrasis šios Austrijos iniciatyvos tikslas, kurį sumanai apsunkino pateikti EP pasiūlymai, yra įkurti ar leisti sukurti struktūrą, pasinaudojant terorizmu ir hipotetinėmis krizinėmis ar rizikos situacijomis kaip dingstimi – kuri dalyvautų kontroliuojant ar stabdant teisių ir laisvių įgyvendinimą, teisinės valstybės principus, konstitucinę tvarką ir nacionalinį Portugalijos suverenumą.

Perspėjame dėl tekste esančių pavojų ir šios iniciatyvos tikslų bei kitų priemonių susijusių su bet kokiais neribotos, iracionalios, neproporcingos antikonstitucinės valdžios naudojimo būdais.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE), raštu. (SV) Balsavau prieš šį pranešimą, kadangi nesu tikra dėl jo naudos ateityje. Nesu prieš pagalbą vienas kitam krizinėse situacijose, tačiau tai turi vykti natūraliai, kai ji yra tikrai reikalinga. Tačiau nemanau, kad yra pateisinama vykdyti bendras pratybas ES mokesčių mokėtojų sąskaita ir absoliučiai prieštarauju prieš užsienio agentų buvimą ir savo įgaliojimų vykdymą Švedijos teritorijoje, išsaugant savo imunitetą. Logiška to pasekmė būtų bendrų policijos pajėgų sukūrimas, prieš ką aš esu prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. (FR) Šio teksto tikslas sukurti teisinį pagrindą operacijoms vykdomoms specialios paskirties padalinių atsiųstų vienos valstybės narės į kitos valstybės narės teritoriją, esant teroristiniam išpuoliui. Kadangi ši intervencija gali būti įvairiapusė (apsikeitimas įranga, patirtimi, veikiantys padaliniai ir t. t), valstybėms narėms paliekama teisė sudaryti dvišalius susitarimus, kuriais nustatomos praktinės priemonės ir nusprendžiama leisti ar ne vienam iš šių specialiosios paskirties padalinių patekti į jų teritoriją. Tai neįtikėtina, bet pagaliau turime realų prieštaringo ir sudėtingo subsidiarumo principo taikymo atvejį!

Pagaliau nacionalinio saugumo srityje, suverenioje srityje par excellence yra priešinamasi viršvalstybinei Europos galiai, norinčiai viską ir visur reglamentuoti įstatymais.

Siekdamos veiksmingai kovoti su terorizmu, Europos valstybės skiria lėšas bendradarbiavimui tarp nacionalinių policijos pajėgų. Palaikome šią iniciatyvą.

Tačiau pergalė prieš terorizmą nepriklauso vien nuo bendradarbiavimo. Reikia suprasti revoliucingą islamistų troškimą sunaikinti humanistinę ir krikščionišką vakarų bendruomenę bei jos vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Inger Segelström (PSE), raštu. (SV) Balsavome už šį pranešimą, nes jis yra paremtas savanoriškais veiksmais ir bendradarbiavimu esant abipusiam susitarimui tarp dviejų valstybių narių. Tačiau mes turime laikytis principo, kad užsienio agentai neturi veikti ar naudotis savo įgaliojimas Švedijos teritorijoj saugančioje savo imunitetą. Taip gali atsirasti bendros policijos pajėgos dėl kurių mes turime rimtų būgštavimų.

 
  
  

– Pranešimas: Umberto Guidoni (A6-0005/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE-DE), raštu. − (CS) Leiskite pateikti pastabą apie balsavimą dėl pranešimo apie Europos mokslinių tyrimų erdvę. Apie Europos mokslinių tyrimų erdvę esame daug diskutavę. Ši erdvė yra labai gera idėja ir vizija. Tačiau praeis daug laiko kol ji taps realybe. Vien kalbų neužtenka. Turime įvertinti kaip ji funkcionuoja ir ar ji iš viso funkcionuoja. Kaip parlamento narys atstovaujantis naujai valstybei, iš savo patirties žinau, šiuo metu Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas tėra iliuzija ir geri norai.

Tai rodo gauti pirmi duomenys apie prioritetinius projektus, kuriuose dalyvauja naujos valstybės narės. Iš 559 jauniems mokslininkams suteiktų subsidijų, tik dvi buvo skirtos Čekijos Respublikai (nei viena nebuvo skirta kelis kartus didesnei Lenkijai!). Daugiau nei 100 subsidijų atiteko Jungtinei Karalystei ir 80 – Vokietijai. Sunku patikėti, kad pateiktų projektų kokybė taip akivaizdžiai skyrėsi. Suprantama, kad dėl to reikėtų kaltinti naujų valstybių narių žmones, kuriems trūksta patirties pateikiant projektus. Bet kuriuo atveju, tai rodo, kad iki dabar Europos mokslinių tyrimų erdvė nefunkcionuoja kaip turėtų. Todėl turėtume mažiau kalbėti ir imtis daugiau darbų, kad pasiektume apčiuopiamų rezultatų. Šiuo atžvilgiu mes vis dar atsiliekame.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL) , raštu. (PT) Šiame pranešime esama prieštaravimų ir požiūrių, kuriems mes nepritariame. Tačiau mes sutinkame, kad moksliniai tyrimai turi grįžti prie savo pagrindinių uždavinių – naujų žinių kūrimo. Tiesą sakant, nėra linijinio ryšio tarp mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP – R&D) bei inovacijų įdiegimo, nors esama tam tikrų sąsajų, tačiau jos sudėtingos (kompleksinės) ir susijusios su sritimis gerokai nutolusiomis nuo mokslo.

Todėl mokslo tyrimų kaip panacėjos sprendžiant visas ekonomines ir socialines problemas samprata turi būti patikslinta ir į mokslo tyrimus įtrauktas didesnis poreikių spektras.

Keletas žingsnių, kurie buvo žengti Lisabonos Europos Sąjungos Viršūnių Taryboje 2000 m. buvo reakcija į susirūpinimą dėl nepakankamo Europos investavimo į žinių ekonomiką, o ši tema buvo toliau gvildenama Barselonos Europos Sąjungos Viršūnių Taryboje 2002 m., kai ES iškėlė tikslą pasiekti 3 procentų mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) intensyvumą iki 2010 m. Tačiau mokslo MTEP augimas nuo 2000 m. buvo nepakankamas ir sudarė vidutiniškai 1,84 %, iš dalies pramonės dėka.

Privataus sektoriaus investicijos į mokslo tyrimus nesiekia socialiniu požiūriu optimalaus lygmens. Valstybės privalo imtis pagrindinio vaidmens plėtodamos bendradarbiavimą, kad sudarytų sąlygas naujų žinių sukūrimui ir padarytų jas prieinamas visai visuomenei.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Visiškai sutinku su pranešimu dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės, kuris bendrais bruožais nusako naujas mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros perspektyvas Europos Sąjungoje. Neabejotina, kad progresas ir socialinė plėtra, o taip pat Europos vieta pasauliniame kontekste priklauso nuo jos investavimo į mokslą ir mokslinius tyrimus ir nuo naujų žinių, kurios atitiktų 21-ojo šimtmečio poreikius.

Galiausiai, mokslo tyrimai ir naujos technologijos tikrai daro tiesioginį poveikį socialinei plėtrai ir net gali tapti lemiamu ekonominio augimo veiksniu, nes atneša pamatuojamą naudą. Todėl geras ir efektyvus vadovavimas mokslo tyrimams visos Europos lygmeniu yra svarbiausias dalykas. Be to, jeigu norime, kad Europa pakiltų pasitikti naujų iššūkių, ypač ekonominio konkurencingumo ir aplinkosaugos srityse, privalome kreiptis į valstybes nares; privalome nukreipti jas reguliariai didinti išlaidas, susijusias su moksliniais tyrimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. – (SK) Komisija pristatė mums su Žaliąją knygą dėl Europos mokslo tyrimų erdvės kaip tik tuomet, kai Europai gresia nesibaigiantis transatlantinis investicijų ir kvalifikuotų mokslininkų nutekėjimas. Jeigu norime, kad Europos moksliniai tyrimai taptų konkurencingi pasauliniu mastu, o tai kaip tik ir yra vienas iš Lisabonos Strategijos tikslų, Sąjunga privalo įveikti esmines kliūtis, su kuriomis susiduria šioje srityje.

Šiuo požiūriu, mano manymu, ypač krinta į akis mokslinių tyrimų išsibarstymas (fragmentiškumas) ES ir silpnai išplėtotos mokslinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje strategijos, o taip pat žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių stoka bei silpnai išplėtotos mokslo tyrimų infrastruktūros, patiriančios sunkius laikus konkurencinėje kovoje su pasauliniais MTEP centrais. Be to, pridėkime mažą mokslininkų mobilumą, specialistų ekspertines žinias bei patirtį – juos varžo visų pirma teisiniai, administraciniai ir lingvistiniai barjerai.

Plėtojant Europos mokslo tyrimų erdvę ir bandant įveikti jos fragmentišką pobūdį, privalome daug dėmesio skirti savo regionams.

Mokslo tyrimų erdvėje regionai turėtų sukurti žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių plėtros strategijas ir skatinti mokslo tyrimų veiklos prieinamumą visiems, ypač moterims mokslininkėms ir jaunimui. Valstybės narės turėtų labiau stengtis sukurti geresnes darbo sąlygas mokslininkams ir patvirtinti teisines priemones, leisiančias jiems suderinti profesinį ir šeimos gyvenimą.

Taip pat regionai atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant ir užtikrinant efektyvesnius mokslo tyrimų finansavimo būdus prisiimdami įsipareigojimus pagal Veiklos programas. Regionai taip pat turi padėti plėtoti Europos MTEP centrus, veikiančius jų teritorijose, kurdami ryšius tarp universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir pramonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Ponios ir ponai, niekas daugiau neabejoja, kad mokslas yra mūsų visuomenės plėtros katalizatorius. Dabartinės pasaulinės tendencijos paliudija mokslo svarbą ir reikalauja, kad jai visuomenėje būtų skiriamas tinkamas dėmesys. Tik investavimas į žiniomis grindžiamą visuomenę leis Sąjungai tapti konkurencinga, kūrybinga ir strategiškai patrauklia.

Žaliojoje knygoje „Europos mokslinių tyrimų erdvė: naujos perspektyvos“ Komisija pateikia analizę ir siūlo sprendimus, pabrėždama žiniomis grindžiamos visuomenės sukūrimo svarbą. Specialaus Europos parlamento įgaliotinio Umberto Guidoni pranešime pabrėžiama, kad investavimas į švietimą, mokslą, mokslinius tyrimus, kultūrą ir IT ateityje užtikrins tvarią plėtrą. Žinoma, turime suvokti, kad šie žingsniai neatneš skubių ir apčiuopiamų rezultatų. Šis procesas – maratonas, o ne sprintas, tačiau esu tikra, kad galiausiai mums pavyks.

Europos mokslinių tyrimų erdvė suteikia 27 ES šalių suteikia mokslinių tyrimų institutams, universitetams ir mokslininkams galimybę bendradarbiauti. Tačiau vis dar pasitaiko administracinių kliūčių, kurios trukdo bendradarbiauti su užsienio mokslinių tyrimų institutais. Europos Sąjungos plėtimasis į rytus taip pat reiškia ir reikšmingą Europos mokslinių tyrimų erdvės išplėtimą ir suteikia maždaug 150 000 mokslininkų naujas galimybes padidinti savo mokslinį ir techninį potencialą.

Esu įsitikinęs, kad visų sričių naujos sąvokos ir inovacijos padės mums sukurti naujas karjeros galimybes ir surasti būdus, kaip apsaugoti aplinką, pagerinti maisto saugą, sveikatą ir suteiks saugesnius neribotus energijos šaltinius.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE) , raštu. – (PT) Mintis, kad moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos yra nepaprastai svarbūs siekiant konkurencingumo nėra nauja, bet vis dar aktuali. Nepaisant nuomonių skirtumų dėl poreikio kreipti pastangas inovacijų link ar link akademinių mokslinių tyrimų, aišku, kad Europai reikia daugiau investuoti į žinias ir tų žinių praktinį taikymą. Tačiau šis poreikis susijęs ne vien su finansinėmis investicijomis.

Įvairūs tolesni pranešimai nagrinėja daugelį priežasčių, dėl kurių Europa atsilieka nuo kitų pasaulio dalių. Pradedant Amerikos universitetais ir baigiant Indijos moksliniais tyrimais, mus supa nuožmi ir vis auganti konkurencija. Kaip rodo šios ataskaitos, Europos aukštojo mokslo institucijos yra mažiau patrauklios, ir kaip faktorius, trukdančius pasiekti geresnių veiklos rezultatų, tarp kitų dalykų nurodo nepakankamą finansavimą bendrai ir kiekvienam žmogui atskirai bei mūsų universitetų autonomijos trūkumą.

Dėl visų šių priežasčių, bet kuris požiūris, patvirtinantis šį klausimą kaip skubiai ekonomiškai ir strategiškai spręstiną, pelno mūsų pritarimą. Ir kadangi laikas iš tiesų veikia mūsų nenaudai, geriau skirti tam tikrą jo dalį atsirenkant tinkamus sprendimus negu priimti skubotus ir neefektyvius sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. (ES) Atsižvelgiant į debatų nutraukimą dėl p. Guidoni ataskaitos dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės, aš, kaip socialistų grupės įgaliotas asmuo, norėčiau paaiškinti priežastis, kodėl mes balsavome jos naudai.

Pirmiausia, turėčiau paminėti puikų darbą, kurį atliko p. Guidoni, kuriame įtraukti dauguma mūsų pasiūlymų. Europos mokslinių tyrimų erdvė neabejotinai turi apimti šiuos klausimus:

– turi būti sukurta vieninga darbo rinka mokslininkams, kuri reiškia vieningo karjeros kelio sukūrimą mokslinių tyrimų srityje ir integruotą informacinę sistemą, vienijančią sutartis dėl darbo vietų ir apmokymų;

– įdarbinimo ir paaukštinimo procedūros turi tapti atviresnės, geriau paskirstyti moterų ir vyrų santykį valdybose;

– barjerai, trukdantys mobilumui turi būti pašalinti, o didesnis moterų dalyvavimas MTEP veikloje turi būti skatinamas, priimant priemones, padėsiančias suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;

– mokslinių tyrimų institucijos turi būti stiprinamos, SME dalyvavimas MTEP turi būti skatinamas;;

– turi būti geriau koordinuojamas su nacionalinėmis, ir regioninėmis programomis ir turi būti pasiekta didesnė sinergija su kitomis Europos programomis;

– turi būti statomos infrastruktūros, kurias eksploatuotų bendros Europos įmonės ir

– turi būti skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, daugiašalių iniciatyvų skatinimas ir plėtros mokslinio bendradarbiavimo programos.

Šie dalykai yra būtini ir tarpusavyje susiję, jie užtikrintų judėjimą pirmyn, todėl ir balsavome už juos.

 
  
MPphoto
 
 

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. (FR) Mokslas nežino ribų, o esminiai klausimai dėl mokslinių tyrimų savo pobūdžiu tampa vis globališkesni. Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) privalo užtikrinti, kad mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas efektyviai prisidės prie stabilumo, saugumo ir žmonijos klestėjimo.

Todėl tikiuosi, kad EMTE, iš atvirumo pasauliui požiūrio taško atneš naudos atokiausiems ES regionams (AR), kad kuo geriau išnaudoti įvairių Europos regionų teikiamus privalumus ir turtus, nuosekliai sujungiant į mokslinių tyrimų programas „kompetencijų tinklų“ kontekste.

Taip pat raginčiau EMTE pripažinti Užjūrio valstybių ir teritorijų (UVT) svarbą, kurie yra vertingi partneriai statant tiltus tarp tautų ir žemynų siekiant tvarios pasaulinės plėtros, kad būtų tinkamai pasitinkami planetai gresiantys iššūkiai.

Nuoširdžiai dėkoju pranešėjui ir Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariams už mano šiuo klausimu siūlytos pataisos patvirtinimą, kuri pateikta Regioninės plėtros komiteto Nuomonėje (deklaracijoje). Tai dar vienas įrodymas, kad mūsų Parlamente sklando bendradarbiavimo ir papildymo dvasia.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Mes prieštaraujame, kad mokslinių tyrimų sritis būtų reakcingai pertvarkoma, kaip siūloma ES pagrindinėse rekomendacijose dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) sukūrimo pagal Lisabonos strategijos pasiūlytą planą.

EMTE skatina konfliktą ir konkurenciją siekiant pelno tarp šalių ir didelių verslo grupių. Manome, kad tai gali sukelti mokslinės plėtros netolygumus.

Padidėja monopolinėms bendrovėms taikomos skatinimo priemonės, subsidijos ir mokesčių lengvatos, kurios leidžia joms investuoti į savo pačių veiklą ir pasinaudoti rezultatais. Viešasis sektorius pajungiamas monopolio grupių, kurias aprūpina (aptarnauja), reikmėms. Skatinamas mokslininkų mobilumas tarp bendrovių, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų, o Europos patentų sistema remiama savikainos pagrindais. Viskas pajungiama konkurencingumui ir pelningumo padidinimui.

Tokioje grubios konkurencijos atmosferoje, kuri tvyro net mokslinių tyrimų pasaulyje, dėmesys neišvengiamai bus sutelktas į gerai žinomus galingų tautų „kompetencijų centrus“. Šie centrai užtikrins mokslinių tyrimų programų liūto dalį ir taps visuomeninių ir privačių lėšų kanalais.

Mes siekiame apversti ES mokslinių tyrimų politiką. Tai dalis mūsų kovos dėl visiško antipopuliarios politikos, kurios laikosi ES ir kapitalizmas, visiško atsisakymo. Tikimės, kad atstatysime mokslo socialinę prigimtį: moksliniai tyrimai ir mokslas turėtų pasitarnauti visuomenės poreikių tenkinimui ir socialinei gerovei kurti.

 
  
  

– Pranešėjas: Markus Ferber (A6-0505/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Aš pritariu bendrai Tarybos pozicijai, priimtai su antrąja redakcija, pataisančia 1997 m. Pašto Direktyvą, kuria buvo siekiama pilnai įgyvendinti pašto paslaugų vidaus rinkos sukūrimo tikslus ir aš karštai dėkoju savo kolegai vokiečiui Markus Ferber už milžinišką darbą, kurį jis atliko.

Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad Taryba priėmė visus svarbesnius Europos Parlamento pozicijos punktus, o ypač – kad nukėlė rinkos atidarymo datą iki 2010 m. gruodžio 31 d., pridėdama dviejų metų papildomą laikotarpį valstybėms narėms, kurios įstojo į ES nuo 2004 m.; nustatė ES piliečiams teikiamų universalių paslaugų kiekį – mažiausiai vienas (pašto) pristatymas ir surinkimas penkias dienas per savaitę, išlaikant pakankamą punktų skaičių kaimo, atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse; atsižvelgdami į socialines aplinkybes, numatė papildomas priemones kurios, tikiuosi, bus aptariamos visos Europos lygmeniu. Esu nusivylęs, kad dar nesudaryti šio sektoriaus Europos reguliatoriaus pagrindai. Galiausiai, tikiuosi, kad operatoriai greitai sutars dėl Europos pašto ženklo 50 gramų laiškams įvedimo, o aš pats netrukus teiksiu iniciatyvą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Nepaisant visų pataisų, kurios atliktos Komisijos pateikto originalaus teksto atžvilgiu ir kompromiso, kurį pasiūlė Europos Parlamentas, kuriuo buvo labiausiai siekiama atidėti visišką pašto rinkos liberalizavimą iki 2010 m. gruodžio 31 d., antros redakcijos tekstas dar nėra patenkinamo lygio.

Jis nėra patenkinamo lygio todėl, kad neapsvarstyti ir tik minimaliai išspręsti klausimai ir problemos, ypač susijusios su universalių paslaugų teikimo finansavimu, įsipareigojimu pristatyti paštą penkias dienas per savaitę, vienodu visu sričių traktavimu ir vienodos kainos pašto ženklui nustatymo. Tekstas nėra patenkinamo lygio, nes visais šiais klausimais akivaizdus teisinio apibrėžtumo trūkumas.

Tikrovėje šis tekstas, kurio vieninteliai, visų šalių sutikimu patvirtinti privalumai buvo sunkiai pasiekti, tik nukelia į ateitį neišvengiamas nekontroliuojamas pasekmes, kurios iškils įsileidus konkurenciją į pašto sektorių.

Europos Sąjungos planai neišvengiamai nuves į sąmyšį, kurį sukels pašto skyrių uždarymas, didelio masto darbo praradimai, slegiantys mokesčiai ir sąlygos Europos pašto sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin (IND/DEM), raštu. – (SV) Laikausi požiūrio, kad valstybės narės turėtų pačios nutarti, ar nori panaikinti valstybės reguliavimą pašto sektoriuje savo nacionalinėse pašto monopolijose. Todėl balsavau už 10 pataisą, kuri atmeta bendrą Tarybos poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Apgailestaujame dėl to, kad buvo nepriimtas mūsų pasiūlymas atmesti šią Direktyvą, kuria siekiama visiško pašto paslaugų liberalizavimo, taip sukuriant Europos masto „rinką“.

Tokiu būdu didžioji EP dauguma – atstovaujanti tas pačias politines jėgas, kurios yra kiekvienos šalies dešiniojo sparno politikos centre – siekia žengti dar vieną žingsnį šios nepaprastai svarbios viešosios paslaugos suardymo keliu.

Tai didžiulių tarptautinių korporacijų smūgis valstybinėms pašto paslaugoms, šios paslaugos valstybiniam valdymui ir administravimui, o taip pat jos demokratinei prigimčiai, nes juo siekiama išplėšti visų tautų t. y. jų nacionalinę suverenią galią, galią kontroliuoti ir spręsti šiuos nepaprastai svarbius klausimus, kuriuos dabar ruošiasi spręsti antnacionalinės ES institucijos, siekdamos interesų, kurie visiškai svetimi jos tautoms ir Portugalijai.

Taip pat reikšminga, kad buvo atmesta mūsų pataisa, kuria buvo siekiama apsaugoti visiems „operatoriams“ keliamą reikalavimą visiškai paklusti darbo teisei, konkrečiai – visoms teisinės arba sutartinėms nuostatoms, susijusioms su sveikata ir sauga darbe, kurias valstybės narės taiko atsižvelgdamos į savo nacionalinę teisę, o taip pat socialinės saugos įstatymams ir sudarytoms kolektyvinėms sutartims.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Norėčiau pridurti komentarą prie savo kalbos dėl pašto paslaugų liberalizavimo, pasakytos vakar, nes dėl laiko stokos nespėjau pasakyti šito vakar. Tai susiję su universalių pašto paslaugų finansavimu. Bijau, kad šios paslaugos teikimo finansavimas iš specialiai sukurto fondo ar valstybės subsidijų gali sutrukdyti sektoriaus liberalizavimui ir taps priemone (instrumentu), kurį valstybės narės galės panaudoti direktyvos nuostatų įgyvendinimo sulėtinimui ar išvengimui. Todėl manau, kad Europos Komisija turi šiuo klausimu imtis pagrindinio vaidmens, o jos svarbiausia užduotis turėtų būti stebėti, kad direktyvos nuostatos būtų tinkamai įgyvendinamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Pritariau pataisoms, kurios įpareigotų valstybes nares garantuoti universalių pašto paslaugų finansavimą. Tai nepaprastai svarbus klausimas, ypač daugeliui Škotijos kaimo vietovių ir salų bendruomenėms.

Taip pat pritariau pataisoms, kurias pateikė mano grupė, kuriomis raginama sustiprinti įpareigojimus finansuoti nemokamų pašto paslaugų teikimą akliesiems ir silpnaregiams.

Faktas, kad Ferber‘io pranešimas buvo patvirtintas be pataisų šiais klausimais, kelia susirūpinimą, kad galima erozija.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Pritariu Švedijoje panaikintam pašto rinkos valstybiniam reguliavimui, tačiau nesutinku su nuostata, kad ES institucijos turėtų nuspręsti, ar įvairios pašto monopolijos turėtų būti panaikintos, ar ne.

Manau, kad valstybėms narėms turėtų būti leista apsispręsti pačioms, ar jos norėtų panaikinti savo nacionalinėse pašto monopolijose valstybės reguliavimą. Todėl balsavau už 10 pataisą, kuri prieštarauja bendrai Tarybos pozicijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Kaip ir kiti Europos jungtinių kairiųjų/Šiaurės žaliųjų kairiųjų frakcijos nariai balsavau prieš bendrą Europos Parlamento ir Tarybos poziciją, nes ji sustiprina dogmatišką neoliberalųjį požiūrį vienos iš svarbiausių visuomenės interesų sričių – pašto paslaugų – atžvilgiu. Direktyva nesiūlo jokio ilgalaikio sprendimo, o jos įsigaliojimo atidėjimas tik dvejiems metams nutolina būsimas neigiamas pasekmes.

Nepanaikinus „pasaulinių paslaugų“ principo, visuomenei prieinamų aukštos kokybės, nebrangių pašto paslaugų kiekis bus ribotas. Dar sunkesnes pasekmes patirs atokių ir neprieinamų kalnų ar salų regionų gyventojai, kurių aptarnavimas bendrovėms nebus pelningas.

Šalyse, kuriose rinka jau pilnai liberalizuota, ligi šiol sukaupta patirtis yra toli gražu ne teigiama. Priverstinis pašto paslaugų libaralizavimas daugiau problemų sukuria, nei jų išsprendžia.

 
  
MPphoto
 
 

  Pierre Pribetich (PSE), raštu. (FR) Noriu energingai paprieštarauti dėl pašto paslaugų rinkos liberalizavimo dėl trijų pagrindinių priežasčių, kurios yra:

– poreikis gauti nemokamas pašto paslaugas akliesiems ir silpnaregiams, kuris yra viena iš pagrindinių nediskriminacinės visuomenės vertybių.

– valstybių narių garantijos finansuoti pasaulinių paslaugų teikimą prieš atveriant rinkas, viena iš pagrindinių vartotojų apsaugos sąlygų.

– visų operatorių laikymasis darbo teisės, ypač socialinės saugos įstatymų.

Kadangi šios pataisos nebuvo priimtos, belieka apverkti šį nevaldomą plaukimą pasroviui link nekontroliuojamos liberalizacijos, kuri nepaiso vienos iš pagrindinių Europos piliečių teisių į valstybės kontroliuojamą pašto paslaugų teikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Sveikiname sulaukę galutinio pranešimo dėl pašto paslaugų rinkos patvirtinimo ir pastebime, kad ilga institucinė procedūra pademonstravo šio dosjė svarbą siekiant dviejų pagrindinių tikslų – pasaulinių pašto paslaugų palaikymo užtikrinimo ir tinkamo rinkos atvėrimo garbingai konkurencijai.

Ypač norėčiau pabrėžti, kad rinkų atidarymas reikš geresnį aptarnavimą ir geresnį pasirinkimą piliečiams, išvengiant konkurencijos iškraipymo ir esančių monopolijų galutinio panaikinimo.

Kitas klausimas yra universalių pašto paslaugų finansavimas. Kai iš valstybės narės pareikalaujama savikainos, ji gali būti padengta pagal finansinį planą, pateiktą Komisijai. Tačiau verta prisiminti Portugalijos atvejį ir kitus, kurie parodo, kad universalios pašto paslaugos gali būti puikiai teikiamos naudojant išteklius iš rezervinių sričių – skaidrus ir neutralus metodas, kuris nereikalauja valstybės subsidijų.

Pakartosiu, kad nėra reikalo užkirsti kelią šios paslaugos teikimui, nes ji nepaprastai svarbi teritorinei ir socialinei sanglaudai, o taip pat remiant gyventojus neapgyvendintuose ar atokesniuose rajonuose bei neprieinamose teritorijose.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Tarybos bendroji pozicija dėl pašto paslaugų, kurią tvirtinimui pateikė Europos parlamentas bus vainikuota visišku „pašto paslaugų rinkos“ liberalizavimu, kuris įsigalios nuo 2010 m. gruodžio 31 d.

Priėmus direktyvos pataisas, perduodamas dar vienas pelningas sektorius – pašto paslaugų. Tai vyksta pagal Lisabonos Strategijos planą, kuriuo siekiama maksimaliai padidinti pašto paslaugų pelningumą.

Pašto paslaugos transformuojamos iš viešųjų į vartojimo prekes. Graikijoje ELTA (Hellenic Post – Graikijos paštas) skatinamas ND (Nea Dimokratia/Naujosios demokratijos) ir PASOK (Panhellenic Socialist Movement) valdžios atstovų, tęsis padidintu greičiu. Nuo dabar ELTA dirbs remdamiesi ekonominiais privataus sektoriaus kriterijais siekdama pelno vietoj visuomenės gerovės. Tai neišvengiamai paveiks paslaugų kokybę. Pasekmės bus skaudžios ne vien ELTA darbuotojams, bet ir privačių pašto paslaugų įmonių darbuotojams. Čia lanksčios įdarbinimo formos jau tapę norma, kaip ir darbo bei socialinio draudimo teisės.

Sąlygiškai užtikrintas korespondencijos slaptumo principas taip pat statomas į pavojų: korespondencija dabar patikima privatiems rangovams be jokių garantijų ir minimaliai kontroliuojama, kad jos slaptumas būtų garantuojamas arba kad asmeniniai duomenys būtų apsaugoti.

Graikijos komunistų partija (Communist Party of Greece (KKE) priešinasi pašto paslaugų rinkos liberalizavimui ir kovoja už tai, kad paslaugos būtų išskirtinai valstybės teikiamos, šiuolaikiškos ir efektyvios ir pasisako už darbuotojų teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. – (SV) Europos Parlamentas šiandien balsavo už kompromisą su Taryba, pagal kurį Europos pašto rinka būtų liberalizuota vėliausiai iki 2010 m. gruodžio 31 d. (išskyrus tas šalis, kurių topografija itin sudėtinga ir kurioms būtų suteiktas dviem metais ilgesnis terminas). Kadangi darbas pasistūmėjo, aš ypatingai ginčijausi dėl tarpusavio sąveikos (grįžtamumo) taikymo, t. y. turėtų būti tarpusavio susitarimai, padėsiantys toms liberalizacijos procese atsiliekančioms šalims išvengti konkurencijos su šalimis, kurios jau bus pradėjusios šį procesą.

Todėl su dideliu malonumu pažymiu, kad pirmiausia pranešėjas (p. Ferber), tada Taryba priėmė mano pataisą ir kad nuo šiol ji iš dalies įeina į kompromisą, kuris buvo priimtas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Pasiūlymu siekiama sukurti vieningą Europos pašto paslaugų rinką. Be tinkamų apsaugos priemonių, liberalizacija gali statyti į pavojų universalių paslaugų koncepciją. Tarybos nenoras įtraukti aiškių įsipareigojimų dėl nemokamų pašto paslaugų teikimo akliesiems ir silpnaregiams, paskatino mane balsuoti už tokio įsipareigojimo sustiprinimą.

Bendrai paėmus, esu patenkintas, kad pasiūlymas pakankamai apima ir kitus klausimus ir džiaugiuosi garantija, kad laiškai bus reguliariai surenkami ir pristatomi ir atokiose srityse, ir miestuose..

 
  
  

– Pasiūlymas priimti rezoliuciją: situacija Irane (B6-0046/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Pažymėtina, kad „branduolinis“ klausimas Irane sprendžiamas diplomatiniu būdu, kuriuo siekiama „normalizuoti“ santykius. Turime ir toliau laikytis politinės linijos, grindžiamos diplomatija, kuri leis mums atsisakyti nuomonių paaštrėjimo ir karinių veiksmų grėsmės ir padės siekti dialogo pripažįstant Irano teisę plėtoti branduolines technologijas civilinėms reikmėms. Vis dėlto, tiesa, kad turime pasišvęsti siekti derybų situacijos, kuri įtikintų Iraną atsisakyti karinių priemonių panaudojimo ir siekti daugiašalio branduolinio nusiginklavimo, kad būtų užtikrinta rami padėtis ir tarptautinė taika.

Kita vertus, negaliu neišreikšti susirūpinimo dėl dabartinės padėties Irane žmogaus teisių klausimais, kur regime naują represijos, nukreiptos prieš pažiūrų laisvę, mažumų ir moterų teises, proveržį ir kur tvarka palaikoma taikant grubią ir nežmonišką teismų ir kalėjimų sistemą, kuriuose pernelyg dažnai vykdomos mirties bausmės, kankinimai ir apmėtymas akmenimis. Visos ligšiolinės pastangos nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų. Kad galėtų pretenduoti į vietą prie didžiųjų tarptautinių galingųjų stalo, Iranas dabar privalo pasirodyti esąs ne kaip karinė superjėga, bet kaip šalis, sugebanti apginti savo piliečių žmogaus teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. – Tik prieš keletą mėnesių JAV žvalgyba pripažino, kad jos pareiškimas dėl Irano, neva gaminančio branduolinį ginklą, buvo klaidingas. Iš tiesų Irano branduolinio ginklo gamybos programos buvo atsisakyta 2001/2002.

Tačiau Vašingtonui nepadarė tinkamų politinių išvadų iš šio intelektualaus radikalaus pasikeitimo. Buvo tikimasi, kad ginčas dėl Nacionalinių raketų gynybos technologijų dislokavimo Rytų Europoje turėjo apsaugoti nuo branduolinio Irano, kuris turėjo paslaptingai įsigytas ICBM raketas.

Dabar, jeigu Irano branduolinės programos neegzistuoja, NMD dislokavimo pateisinimas dingsta, nebent esama slaptų planų grasinti atsigaunančiai Rusijai. Esu ryžtingai nusistatęs prieš tokią dislokaciją ir rengsiu kampaniją prieš ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. (FR) Rezoliucija, dėl Irano, dėl kurios šiandien vyko balsavimas, turi aiškią politinę svarbą. Iranas kelia didžiausią tarptautinį susirūpinimą ir turėjome sugrįžti prie šio klausimo.

Šiame tekste aptariamas ir branduolinis klausimas, ir padėtis dėl žmogaus teisių. Abiem atvejais turime aiškias pozicijas. Negalime priimti karinės branduolinės plėtros Irane programos. Rezoliucija išreiškia sutikimą su ir remia ES pastangas derybomis pasiekti ilgalaikių susitarimų dėl Irano branduolinio ginklo ir pabrėžia, kad svarbiausią vaidmenį atliks Tarptautinė atominės energijos agentūra (TAEA). Ji taip pat patvirtina, kad yra galimas sprendimas dėl atominio ginklo gamybos klausimo, kuris dabar paaštrėjęs ir kad nenumatomi kariniai veiksmai.

Kita vertus, rimti ir besikartojantys žmogaus teisių pažeidimai turi būti griežtai pasmerkti. Situacija yra neraminanti keturiose srityse: mirties bausmė, moterų teisės, nuomonės reiškimo laisvė ir religinių mažumų diskriminacija. Man atrodo absoliučiai būtina nesitaikstyti šiuo klausimu, o rezoliucija smarkiai skatina Irano valdžios organus keisti politinį kursą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) JT Saugumo taryba vėl rengiasi priimti rezoliuciją dėl sankcijų Iranui taikymo už jos branduolinę veiklą. Ar tai bus šaukimas imtis karinės operacijos prieš šalį? Ar tiesiog grubesnio tono pavartojimas ir diplomatinių ar ekonominių sankcijų priėmimas?

Ištisus mėnesius ši aiškiai surežisuota psichodrama laikė parlamentą ir kitas tarptautines organizacijas nežinioje. Tačiau ar Irano branduolinė galia tikrai yra pagrindinė grėsmė, kurią pasaulis apskritai, o ypač vakarai ir jų sąjungininkai patiria? Visiškai paradoksalu, tačiau mes nereaguojame į Pakistano branduolinius ginklus, kurie iš tiesų egzistuoja ypatingai nestabiliame geopolitiniame kontekste arba į Šiaurės Korėją, kuri ypatingai pavojingo režimo rankose. Jau turėjau progos pasakyti tai: įstatymai, kurių teigiame besilaiką, visiems turi būti vienodi. Kitaip jie praras visą reikšmę ir teisėtumą.

Tuo tarpu esu daug labiau susirūpinęs dėl islamistų grasinimų mūsų žemynui, kurie, toli gražu ne hipotetiniai, jau pademonstravo savo žudikišką potencialą Londone ir Madride, nesikišant Iranui. Tiesa, šią grėsmę sąlygoja jūsų vykdomos masinės imigracijos politika, kurią jūs norite dar labiau sugriežtinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL) , raštu. (PT) „Tarptautinės bendruomenės“ – t. y. Jungtinių Valstijų ir jos sąjungininkių veidmainystė – dėl BGNS (Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis) ir ypač Irano branduolinės programos, turi būti pasmerkiama (denonsuojama).

Nėra politinės iniciatyvos dėl ES narių ar Jungtinių Valstijų branduolinio ginklo programos – ir net dėl Izraelio, Pakistano ar Indijos branduolinių programų, šalių, kurios nepasirašė BGNS, tačiau turi branduolinį ginklą – Jungtinės Valstijos net pareiškė, kad gali jį panaudoti agresyviems veiksmams.

Todėl reikalinga visiškai laikytis BGNS ir pašalinti visus branduolinius ginklus.

Tikrasis ginčijamas klausimas, susijęs su Iranu, yra tas, kad Jungtinės valstijos ir ES žino, kad naftos pramonės aukščiausias pakilimas jau baigėsi daugelyje šalių.

Karinės agresijos grėsmės, provokacijų ir skubos, susijusios su Irano branduoline programa priežastis yra ta, kad šalis turi didžiausius angliavandenilio išteklius, o Jungtinės valstijos ir ES stengiasi sukurti sąlygas, net manipuliuodamos visuomenės nuomone, kontroliuoti jos energetinius išteklius ir visus Vidurio Rytus, kaip matome Irake.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Sutinku su rekomendacijomis, pateiktomis rezoliucijoje. Tačiau, klausimu, susijusiu su PMOI organizacija, aš balsavau prieš pataisas dėl grupės tekste.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Javier Solanos, ES atstovų ir juos remiančių partijų nuomonės sugriovė bet kokias iliuzijas, susijusias su ES bendra pozicija dėl Irano ir Vidurio Rytų.

Šios nuomonės įrodo, kad ES yra už JAV-NATO plano dėl „Vidurio Rytų demokratizavimo“, skatinimą, kuriuo siekiama pajungti tautas, kad galėtų kontroliuoti jų gerovę užtikrinančius išteklius. TBEA (Tarptautinė branduolinės energijos agentūra) ir CŽA (Centrinės žvalgybos agentūros) patikinimai dėl Irano branduolinės energijos panaudojimo ne kariniais tikslais, regis, yra sąmoningai ignoruojami ES, kuri didina įtampą, savo sankcijomis prieš Iraną ir intensyvina propagandą, pratindama visuomenę prie karo prieš Iraną idėjos. Be to, Javier Solana aiškiai susiejo situaciją Libane ir aplinkinėse srityse su branduolinio ginklo klausimu – tačiau visai nepaminėdamas Izraelio branduolinio ginklo.

Vidurio Rytų srityje pastebime imperialistinės agresijos atsiradimą ir konfliktus, susijusius su rinkų pasidalijimu. Tokių veiksmų aukomis, tarp kitų, tapo ir Palestinos, Irano ir Libano tautos. Vienintelis atsakymas į šiuos naujus, agresyvius bei karingus planus gali būti piliečių pasipriešinimas imperializmui ir nepuoselėti jokių iliuzijų dėl ES vaidmens.

Asmenys, užimantys pareigas, leidžiančias spręsti klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis ir jų pažeidimu, yra visų šalių piliečiai; jie neturėtų leistis padaromi dingstimi dar vienam Irakui.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE) , raštu. (PT) Iranas dabar kelia grėsmę tiek visam regionui, tiek pasauliui ir meta iššūkį ES valstybių narių sugebėjimui tvirtai išsilaikyti tarptautinėje scenoje. Išskyrus vienas po kito pasirodančius prieštaringus pranešimus, tiesa yra ta, kad Iranas nei vykdė savo įsipareigojimus dėl skaidrumo, nei padėjo sukurti pasitikėjimo atmosferą. Kaip tik priešingai. Ir kitos žinios, be branduolinio dosjė, taip pat neteikia vilčių. Žmogaus teisių pažeidimai, valstybės smurtas ir suklastota rinkiminė demokratija – faktoriai, į kuriuos būtina atsižvelgti, formuojant mūsų poziciją Irano atžvilgiu.

Todėl, atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta anksčiau, o taip pat ką teigiau praeityje, sutinku su priimtos rezoliucijos pagrindiniais dalykais ir pabrėžiu Europos Parlamento primygtinį reikalavimą, kad Taryba ar Komisija paklustų Europos teisingumo teismo nutarčiai ir išbrauktų Irano pasipriešinimo judėjimą, organizaciją PMOI, iš teroristinių organizacijų sąrašų. ES (ir kai kurios valstybės narės) traktavo Irano pasipriešinimo judėjimą Irano režimui, o ne Irano tautai ar tos pasaulio dalies demokratizacijos tikslams, naudingu būdu. Ši strategija turi pasikeisti – ir ji jau pradeda keistis.

 
  
  

– Pasiūlymas priimti rezoliuciją: Bali konferencijos dėl klimato pasikeitimų išdavos (B6-0059/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu(IT) Esu patenkintas dėl to, kaip praėjo Bali konferencija ir dėl to, kad ji atnešė netikėtų rezultatų, kurių pasiekta iš dalies dėka vaidmens, kurio ES ėmėsi per derybas. Šioje keblioje padėtyje buvo nepaprastai svarbu duoti vienybės, bendradarbiavimo ir atsakomybės ženklą taip, kad derybų metu būtų nustatyti nauji atmosferos taršos sumažinimo tikslai laikotarpiui po Kyoto (2012).

Patvirtindami mokslininkų išvadas visi TKKK (Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija) dalyviai pripažino politiniu lygmeniu, kad klimato kaita egzistuoja, kad jos priežastys yra antropogeninės ir kad turime veikti iki 2020 m., kad išvengtume neatitaisomos žalos Žemės planetos klimatui.

Tikiuosi, kad 2009 m. Kopenhaga bus posūkio taškas kovoje prieš klimato pasikeitimus nustatydama iki 2020 m. būtinus įgyvendinti tikslus, kurių imtųsi pramoninės ir besivystančios šalys. Žinoma, šis naujas iššūkis pareikalaus išlaidų ir bus nepateinamai neefektyvus, tačiau, kaip jau minėjau ankstesnėse intervencijose, mes atliekame būtinus ir drąsius pasirinkimus, tokius kaip grįžimas prie branduolinės energijos. Neveikimas, vilkinimas ir sekinančios konferencijos ir toliau ves tik prie neatitaisomos žalos aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE) , raštu(PT) Balsavau už pasiūlymą priimti rezoliuciją dėl Bali konferencijos metu priimtų rezultatų (COP 13 ir COP/MOP 3) kadangi, atsižvelgiant į skubią būtinybę sumažinti pasaulinį atšilimą, manau, kad Bali pasiektas susitarimas buvo svarbus žingsnis pirmyn, kad 2009 m. Kopenhagoje būtų sudarytas ir patvirtintas naujas protokolas, kuriame būtų nustatyti nauji tikslai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetimo sumažinimo.

Manau, kad Portugalijos ES pirmininkavimas suvaidino pagrindinį vaidmenį Bali konferencijoje ir labai prisidėjo prie derybų eigos bei labai teigiamo susitarimo pasiekimo. Pageidautina, tačiau, kad Bali veiksmų plane būtų nurodyti kiekybiniai tikslai dėl CO2 paskleidimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL) , raštu. – (PT) Bendrai paėmus, ši rezoliucija tik atkartoja bendras mintis ir nėra taikytina visoms sritims. Todėl susilaikome.

Pavyzdžiui, kadangi pagrindinis tikslas yra sumažinti CO2 paskleidimą, kuris vyksta dėl kuro iškasenų deginimo, kyla klausimas dėl paskleidimo matavimų. Žinome, kad tokie matavimai visuomet labai sudėtingi, nes kuro iškasenos, jas iškasus, yra transportuojamos ir perdirbamos, o jų šalutiniai produktai platinami ir panaudojami daugybe būdų, tūkstančiais galutiniuose taškuose.

Kaip įvairūs šios srities specialistai nurodė, kad būtų sumažintas paskleidimas ir pasiekti tikslai, efektyviau ir paprasčiau yra stebėti prietaisus, patvirtintus pagal protokolą iškasimo vietoje, o taip pat tarptautinę prekybą kuro iškasenomis. Taigi, kad būtų sumažinta pirminė kuro iškasenų gavyba ir, atitinkamai, eksportas/importas, būtų lengviau nustatyti normas arba tikslus, taip nustatant maksimalius kiekvienos šalies paskleidimo kiekius.

Tačiau taip pat egzistuoja reikmė suderinti turtingesnių šalių įsipareigojimus skirti lėšų besivystančioms šalims paremti ir padėti joms pakelti ekonomines ir socialines išlaidas, susijusias su būtinų priemonių taikymu.

Apgailestauju, kad Grupės pasiūlymai galiausiai buvo atmesti.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE) , raštu – (PT) Praėjusį gruodį Jungtinių Tautų Konvencija dėl klimato kaitos, susirinkusi Balyje pasistūmėjo į priekį daugeliu aspektų, susijusių su pasauline klimato apsauga.

Be pradėtų derybų dėl naujo protokolo, pakeisiančio Kioto Protokolą, norėčiau pabrėžti pareiškimą, kad ketvirtasis TKKK (IPCC) pranešimas buvo geriau moksliškai parengtas Konvencijos darbui, o nuorodos, pirmąjį kartą – šitaip sulaužydamos tabu – į besivystančias šalis, kurios taip pat turėtų bendradarbiauti, akivaizdžiai atsižvelgė į savo ekonominį kontekstą ir savo plėtrą.

Galiausiai, manau, kad didžiausia naujovė Balyje buvo pirmą kartą įtraukiamas miškų iškirtimo klausimas, kuris, kaip Balio veiksmų plano dalis bus aptartas siekiant įtraukti jį į būsimą Protokolą.

Balsuoju už Klimato kaitos laikinojo komiteto rezoliuciją, nes ji remia rezultatus, pasiektus Balyje, įtraukia daug pastebėjimų dėl ES vaidmens būsimose derybose, su kuriomis aš sutinku, ir konkrečiai nurodo, kur Bali veiksmų planas galėtų toliau nuvesti.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu(FR) Balsavau už pranešimą.

Tryliktoji Jungtinių Tautų Konvencijos dėl klimato kaitos šalių konferencija, vykusi Balyje nuo gruodžio 3 d. iki 15 d. turėjo sudaryti veiksmų planą sekantiems dvejiems metams ir pasiekti susitarimą, praplečiantį Kioto protokolą, kuris galioja iki 2012 m. Nors pirmasis tikslas, regisi, pasiektas, vis dar esame toli nuo antrojo.

Labai gaila, kad tarptautinė bendruomenė nesugebėjo susitarti dėl tikslinių skaičių, kuriais bandoma stabilizuoti, o vėliau riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją mažiausiai 20 % palyginus su 1990 m. lygiu iki 2020 m. Europos Sąjunga turėtų sustiprinti savo konstruktyvų ir iniciatyvų vaidmenį, kurį sugebėjo atlikti Balyje, kad nesuteiktų šalims, kurios atmetė visus tikslus dingsties atsisakyti veikti.

Nors Balio susitarimas, kurį pasirašė visos dalyvavusios šalys, yra sveikintinas, mes neturėtume leisti atsirasti naujiems nuvalkiotiems posakiams, susijusiems su aplinkos apsauga. Dar turime dvejus metus pasiekti susitarimui, o dvejonės dėl „maršruto“ rodo, kad sunkiausia kelio dalis vis dar priešakyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balio konferencijos rezoliucijoje dėl klimato kaitos mėginama rasti teigiamų požymių ten, kur jų nėra. Kartu slepiamos aplinkos niokojimo priežastys: gamtinių išteklių eikvojimas siekiant gauti pelno iš žemės, oro, energijos ir vandens išteklių komercializavimo.

Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į pavojų, kad klimato kaita gali būti pagrindinis skurdžiausių šalių destabilizacijos veiksnys. Monopolį turinčios Europos bendrovės klimato kaita gali pasinaudoti kaip dingstimi toliau išnaudoti besivystančias šalis, nes, kaip žinome, tarptautinių kompanijų veikla yra viena iš pagrindinių skurdo priežasčių.

Rezoliucijoje sparčiai besivystančios šalys raginamos priimti tvirtus įsipareigojimus pagal savo išsivystymo lygį ir ekonomikos struktūrą. Kalbant apie bendradarbiavimo energetikos politikos srityje skatinimą visų pirma kreipiamasi į Kiniją ir Indiją, kad jos mažintų teršalus. Iš esmės rezoliucija siekiama daryti joms spaudimą apribojant jų vystymosi potencialą ir jų pretenzijas į didesnę rinkos dalį imperialistinėje konkurencinėje kovoje dėl rinkų. Galbūt todėl nieko nekalbama apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų tiesioginio mažinimo priemones, tik bendrai pareiškiami geri ketinimai.

Trumpai tariant, diskusijos Balio konferencijoje klimato kaitos klausimu buvo tik išorinis blizgesys. Tikrieji nagrinėti klausimai buvo intensyvėjantys intraimperialistiniai konfliktai energetikos sektoriuje ir aplinkos komercializacija.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Aš visiškai pritariu rezoliucijoje pateiktam Balyje susitikusių valstybių vadovų derybų rezultatų vertinimui. ES dėka Balyje buvo pasiekta daugiau nei galima buvo tikėtis, tačiau mažiau nei reikėjo. Gaila, kad derybų šalims nepavyko susitarti dėl konkrečių CO2 išmetalų sumažinimo tikslų ir rodiklių. Aš balsavau už rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Scheele (PSE), raštu.(DE) Svarbu, kad priimtoje rezoliucijoje būtų aiškiai įvardytas ryšys tarp miškų kirtimo ir klimato kaitos. Atogrąžų miškai turi lemiamos reikšmės pasaulio klimatui. Jie sugeria didžiulius CO2 kiekius. Be to, jie yra didžiausios žemės vandens saugyklos. Jie sugeria vandenį kaip kempinė ir taip vėsina atmosferą. Tačiau miškų kirtimas ir deginimas labai kenkia šiai ypač svarbiai jų funkcijai. Todėl sustabdžius miškų kirtimą ir deginimą būtų padarytas didžiulis radikalus indėlis kovoje su pasauliniu atšilimu.

Europoje padidėjusi biokuro paklausa visiškai priešinga atogrąžų miškų apsaugai. Siekiant patenkinti šią padidėjusią biokuro paklausą, dėl palmių aliejaus jau iškirsta tūkstančiai hektarų miškų. Todėl tausojančios biokuro gamybos sertifikavimas ir identifikavimas yra būtinas reikalavimas norint apsaugoti atogrąžų miškus ir pasaulio klimatą. Be to, dėl biokuro gamybos prastėja tų šalių socialinė padėtis, nes labai išaugo pagrindinių maisto produktų kainos. Todėl aš nepritariu Komisijos pasiūlymui kaip vieną iš klimato apsaugos ir energetikos priemonių nustatyti privalomą tikslą, kad iki 2020 m. biokuras sudarytų 10 proc. viso kuro, nes tai niekaip neprisideda prie klimato apsaugos ir toli gražu nepanašu į tvarią politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. – (SV). Per ateinančius kelerius metus būtina radikaliai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Rezoliucijoje pateikiama daug gerų minčių, kaip šį tikslą pasiekti, todėl nusprendžiau balsuoti už rezoliuciją.

Nustatytus tikslus galima išreikšti formule 20-20-20, t. y. išmetalų kiekis turi būti sumažintas 20 proc., atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas padidintas 20 proc. ir visa tai reikia pasiekti iki 2020 m. Tačiau manau, kad turėtų būti pabrėžtas išmetalų mažinimas, o jau tada pačioms valstybėms narėms turėtų būti leista spręsti, kaip jos šio tikslo sieks. Todėl ES neturėtų nurodyti, kaip šalys turėtų keisti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo būdus.

Tačiau jei vis dėlto tokie nurodymai būtų duodami, branduolinė energija taip pat turėtų būti priskiriama prie atsinaujinančių energijos išteklių. TATENA yra priėjusi išvados, kad branduolinė energija yra būtina norint sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekius. Gaila, kad šioje rezoliucijoje į šį faktą neatsižvelgiama ir pabrėžiama, kad išmetalų kiekiai negali būti mažinami naudojant branduolinę energiją.

Įgyvendinant šią rezoliuciją pasirodys, kad ES netiesiogiai nuvertino branduolinės energijos vaidmenį gerinant klimatą. Toks požiūris, mano nuomone, yra, švelniai tariant, keistas ir į tai turėtų būti atkreiptas dėmesys.

 
  
  

– Pranešimas: Fiona Hall (A6-0003/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Mes balsavome už rezoliuciją dėl joje gvildenamų bendro pobūdžio klausimų, tačiau pritariame ne visiems techniniams aspektams ir nepritariame siekiui politiniais sprendimais reguliuoti, kokius gaminius galima gaminti ar parduoti, pvz., vidaus kiemo šildytuvus.

 
  
MPphoto
 
 

  Giles Chichester (PPE-DE), raštu. – Britanijos konservatoriai pritaria šio savo iniciatyva teikiamo pranešimo bendram užmojui – kas galėtų nepritarti energijos vartojimo efektyvumui? Tačiau turime išlygų dėl kai kurių pasiūlymo aspektų, kur pranešėja, regis, prarado saiką.

Energijos vartojimo efektyvumo ženklas yra gera mintis, nes jis padės vartotojams pasirinkti, tačiau nurodyti, kokius konkrečiai gaminius reikėtų rinktis vien tik dėl to, kad juos gaminant energija buvo naudojama vienokiu ar kitokiu būdu, kuris kai kam gali būti nepriimtinas, yra pernelyg drąsu.

Ypač nelogiška kibti prie vidaus kiemo šildytuvų (16 pastraipa), kurie labai paplito JK Vyriausybei priėmus rūkymo draudimo įstatymą.

Tikimės, kad šis konkretus siūlymas nebus įtrauktas į jokį būsimą Komisijos pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nigel Farage (IND/DEM), raštu. – Aš visiškai nepritariu teršalams – tokia yra ir mano partijos politika, tačiau negaliu balsuoti už ES sprendimų primetimą, kad ir kokie geri tie sprendimai būtų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT). Tai dar vienas pranešimas, kuriame apžvelgiama padėtis, bet nenagrinėjamos jos priežastys ir nesiūlomos tolesnių veiksmų kryptys, o tik perpasakojami prieštaringi tarptautinių organizacijų teiginiai ir kai kur, pvz., kai kalbama apie Rusiją ir Afriką, matosi, kad daug labiau rūpinamasi ES interesų apsauga nei bendradarbiavimo politika. Mes tam nepritariame.

Aišku tik tai, kad dėl iškastinio kuro trūkumo (o tai matosi iš jo kainų), reikia mažinti vartojimą. Todėl, nenorėdami mažinti ūkinės ir socialinės veiklos, turime sąmoningai mažinti nebūtiną vartojimą, perdirbimo procesų nuostolius, transportą ir paskirstymą bei galutinį suvartojimą.

Kadangi panaudotos energijos neįmanoma perdirbti ir panaudoti antrą kartą ir kadangi išteklių trūksta, juos reikia valdyti remiantis techninėmis žiniomis ir pagal kompleksinius politinius prioritetus, reikalaujant, kad valdžia centralizuotai juos planuotų viešųjų interesų labui, šalintų svyravimus ir ramintų rinkos dalyvius. Mums dar reikia tai pasiekti.

Kitos gerais ketinimais pagrįstos rekomendacijos jau susietos su gyvenimu ir darbu miestuose, kurie gali pajusti didelę energetikos tinklų, pastatų, transporto ar kitų komunalinių paslaugų atnaujinimo ir modernizavimo naudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. – Aš pritariu šio pranešimo kaip Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano esmei. Neprieštarauju siūlymui, kad reikėtų išnagrinėti būdus, kaip lauko šildytuvus padaryti efektyvesnius, tačiau nepritariu siūlymui uždrausti vidaus kiemo šildytuvus.

Kiek matau, daugiausia juos naudoja kavinės, kad jų rūkantiems klientams, priėmus viešose vietose draudžiančius teisės aktus, būtų šilta lauke. Dėl šio draudimo jau užsidarė šimtai viešų įstaigų ir todėl sumažėjo darbo vietų. Dėl draudimo naudoti vidaus kiemo šildytuvus užsidarys dar daugiau įstaigų ir dar labiau sumažės darbo vietų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Nepaisant pastaruoju metu įprastu reiškiniu tapusio susilaikymo nuo balsavimo klimato kaitos ir kovos su ja priemonių klausimais, energetikos saugumo ir Europos valstybių nepriklausomumo klausimas savaime pateisina mūsų pastangas gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Mes prieš šį pranešimą nebalsuosime todėl, kad dauguma standartų rengiami būtent Europos lygmeniu.

Tačiau šiame pranešime grįžtame prie Maltuso teorijų ir kaltės paskirstymo vizijos, kuri pastebima visuose Parlamento pranešimuose šiuo klausimu: aklas automobilininkų pasmerkimas, draudimas naudoti tam tikrus prietaisus, noras diktuoti, kaip žmonės turėtų elgtis ir verbuoti vaikus nuo ankstyvo amžiaus, kištis į planavimo ir statybų politiką, skatinti energijos apmokestinimo ir kainodaros sistemas – visa tai tik pakenks trapiausioms gyventojų grupėms.

Todėl sakome „taip“ būtiniausiems standartams, „taip“ – skatinamiesiems moksliniams tyrimams, „taip“ – objektyviai informacijai, padedančiai priimti sprendimus, „taip“ – mokesčių lengvatoms. Tačiau „ne“ – persekiojimui ir prievartai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad dėl žmogaus veiklos išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos greitina klimato kaitą. Todėl pritariame pagrindinei išvadai, kad visos šalys turi imtis visų įmanomų priemonių šių dujų kiekiui mažinti ir kad čia ES šalys turi rodyti pavyzdį.

Tačiau kartu nepritariame tam, kad Komisijos ir Parlamento pranešėjai, prisidengdami dideliais iššūkiais, centralizuoja politinę galią ir kuria ES be laisvės ir dinamiškumo.

ES vaidmuo energetikos politikoje turėtų apsiriboti šiais veiksmais:

– kiekvienai šaliai nustatyti išmetamų dujų kiekio sumažinimo tikslą, o tuomet pačioms šalims ir rinkai leisti laisvos konkurencijos sąlygomis šio tikslo siekti;

– prisiimti dėl dujų išmetimo patiriamas sąnaudas pakankamai brangiai apmokestinant taršos leidimus. (Tuomet namų ūkiai ir įmonės, priimdami ekonominius sprendimus, kurių pasaulyje kasdien priimama milijardai, savaime atsižvelgtų į teršalų išmetimą. Namų ūkiai būtų patys suinteresuoti naudoti energiją taupančias lemputes, automobilių gamintojai gamintų taupiai kurą naudojančius automobilius, o statybos sektorius statytų pasyviuosius namus. Tokiu atveju atsipirktų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla šioje srityje);

– skirti lėšų moksliniams tyrimams ir priimti teisės aktus dėl gaminių ženklinimo.

ES politikai neturi reguliuoti išsamiai. Kol kas niekas nežino, kaip geriausia planuoti šį didžiulį pokytį. Todėl mes nepritariame tokiems siūlymams, kaip uždrausti vidaus kiemo šildytuvus ir taikyti mokestines lengvatas už griaunamus pastatus.

Mes balsavome „prieš“, norėdami paraginti persvarstyti ES energetikos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį pranešimą, kuris atitinka 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuriose pabrėžtas poreikis gerinti energijos vartojimo efektyvumą ES, kad būtų pasiektas tikslas iki 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą ES, palyginti su 2020 m. prognozėmis.

Pritariu priemonėms, skirtoms didinti gaminių, pastatų ir paslaugų energetinį ekonomiškumą, gerinti energijos gamybos ir paskirstymo efektyvumą, mažinti transporto įtaką energijos suvartojimui, sudaryti geresnes sąlygas finansavimui ir investicijoms šioje srityje, skatinti ir stiprinti sąmoningumą energijos vartojimo klausimu.

Taupiausiai pasaulyje energiją naudojanti infrastruktūra (įskaitant pastatus), gaminiai (prietaisai, automobiliai ir kt.), procesai ir energetinės paslaugos turi nešti naudą Europos piliečiams.

Be to, šis veiksmų planas padės sustiprinti pramonės konkurencingumą ir padidinti naujų technologijų eksportą, tai pat turės teigiamos įtakos užimtumui. Dar daugiau, dėl taupymo atsipirks investicijos į naujoviškas technologijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE), raštu. – Nepritariu pastraipai, kurioje reikalaujama pašalinti iš rinkos tam tikrus prietaisus, nes toks reikalavimas pernelyg griežtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sarah Ludford (ALDE), raštu. – Aš balsavau už šį pranešimą, kuris iš principo yra puikus. Tačiau 16 dalyje, kurioje Parlamentas „primygtinai ragina Komisiją nustatyti grafikus visos neefektyviausios įrangos, prietaisų ir kitų energiją naudojančių produktų, pvz. vidaus kiemo šildytuvų, pašalinimui iš rinkos“, nereikėjo išskirti konkretaus prietaiso, kuris turėtų būti uždraustas, nes tai tik vienas iš daugelio prietaisų, kurie kelia susirūpinimą dėl energijos švaistymo, ir jis žmonėms labai patinka – ir ne tik miestų (ir mano pačios Londono rinkimų apylinkės) gyventojams.

Pritariu mažmenininkams, kurie, vartotojų spaudžiami, nebepardavinėja tokių šildytuvų; aš ir pati jo nepirkčiau. Tačiau esu įsitikinusi, kad geriausia būtų nustatyti būtiniausius standartus energiją efektyviai naudojantiems prietaisams, informuoti žmones apie energijos vartojimą ir skatinti juos atsižvelgti į anglies dvideginio poveikį apskritai ir leisti jiems patiems pagal tai rinktis prietaisus, transportą, socialinio elgesio modelius ir t. t., o ne uždrausti vidaus kiemo šildytuvus ar kokius nors kitus konkrečius gaminius. Juk pagaliau, tikėkimės, dėl naujovių pažangos, kurią lems efektyvumo standartai, gali atsirasti efektyvesnių vidaus kiemo šildytuvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jules Maaten (ALDE), raštu. (NL) Pritariu šiam F. Hall pasiūlymui ir sveikinu, kad pagaliau nuo abstrakčių teorijų pereita prie konkrečių pasiūlymų dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo Europos Sąjungoje. Džiaugiuosi, kad šiame pasiūlyme paliktas tikslas iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą pagerinti 20 proc. Nepritariu pasiūlymo 16 pastraipai, kurioje reikalauja pašalinti iš rinkos neefektyviausiai energiją vartojančius prietaisus. Juk pramonę reikia skatinti gaminti geresnius ir efektyvesnius prietaisus. Todėl per galutinį balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Toine Manders (ALDE), raštu. (NL) Liaudies liberalų ir demokratų partija (VVD) nepritaria draudimams, bet remia patobulinimus. Todėl VVD nesutinka su siūlymu uždrausti vidaus kiemo šildytuvus, bet pritaria naujoviškiems kovos su neefektyvumu būdams. Europos Parlamento VVD frakcija mano, kad kovojant su klimato kaita būtų keista, jei nesvarstytume galimybių, kaip padidinti vidaus kiemo šildytuvų efektyvumą. Todėl frakcija tvirtina F. Hall pranešimą, kuriame Europos Komisija prašoma laipsniškai pašalinti iš rinkos neefektyviai energiją vartojančius prietaisus ir pakeisti juos efektyvesniais. Šis pranešimas turi būti vertinamas kaip paskata pramonei kurti efektyviau energiją vartojančius prietaisus, pvz., vidaus kiemo šildytuvus.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Šiame veiksmų plane siūlomos ekonomiškiausios kovos su klimato kaita priemonės. Aš jam pritariu ir manau, kad tikslas iki 2020 m. išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius sumažinti 20 proc. yra įgyvendinamas ir techniškai, ir ekonomiškai.

Šis planas – tai žingsnis teisinga linkme, todėl aš balsavau už jį, nors jis turėtų būti vertinamas tik kaip pirmas žingsnis, kurį žengus turėtų būti keliami dar didesni tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Energijos taupymo priemonės ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra naudingi aplinkai ir ekonomikai. Todėl aš balsavau už F. Hall pranešimą, tačiau tikiuosi, kad šįkart mums pasiseks labiau nei tuomet, kai kėlėme tikslą iki 2020 m. sumažinti energijos suvartojimą arba kai buvome sutarę didinti atsinaujinančios energijos vartojimą – ketinimai geri, tačiau jei padėtis bus tokia, kokia yra dabar, mums greičiausia nepavyks jų įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. – (SV) Fiona Hall pranešime sprendžiamas ypač svarbus klausimas. Tačiau nepakanka vien tik nustatyti griežtų taisyklių dėl išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimo. Kad padėtis iš tikrųjų pasikeistų, žmonės turi galėti ir norėti keisti vartojimo ir elgesio modelius. 61 pastraipa šiuo klausimu nelogiška: kova turi prasidėti namie.

Todėl, kad įgytų pasitikėjimą, Europos Parlamentas turėtų parodyti gerą pavyzdį savo paties veikloje. Mes raginame ES žmones atsikratyti visko – nuo virdulių iki šildomų barų ir restoranų terasų, kai tuo pat metu vien tik dėl antrojoje Europos Parlamento būstinėje suvartojamos energijos į aplinką išmetama po 5 322 tonas anglies dvideginio per metus! Europos Parlamento narės Caroline Lucas užsakyto tyrimo išvados rodo, kad Parlamento persikėlimas į Prancūziją kiekvieną mėnesį turi didžiulės įtakos aplinkai. Iš viso dėl kelionių į Strasbūrą, kur vyksta Parlamento balsavimai, per metus į aplinką išmetama 18 901 tona anglies dvideginio. Tiek anglies dvideginio išmetama per daugiau kaip 10 000 skrydžių iš Europos į Niujorką.

Gerai, kad šis pranešimas buvo priimtas. Reikėtų baigti keliones į Strasbūrą, nes balsuoti lengvai galime ir pagrindinėje būstinėje.

 
  
  

– Pranešimas: Carl Schlyter (A6-0495/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark (IND/DEM), raštu. – Pritariu draudimui išmesti žuvis į jūrą, nes jis atitinka mano partijos politiką dėl racionalių komercinės žvejybos taisyklių. Tačiau negaliu balsuoti už rezoliuciją, nes ją priėmus ES labiau kišis į JK reikalus. JK puikiai gali pati tvarkyti savo žvejybos ir žuvininkystės apsaugos reikalus, ką mes visada ir darėme prieš įstodami į šią tuščiai laiką švaistančią organizaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Žuvų išmetimas (negyvų ar dvesiančių žuvų išmetimas į jūrą) ir priegaudis yra rimta problema, kurią reikia spręsti Bendrosios žuvininkystės politikos kontekste.

Be valdymo mechanizmų, kurie būtų sukurti atsižvelgiant ne į sugaunamą, o iškraunamą žuvų kiekį, ES žvejybos pramonei reikia greitai keisti savo politiką, kad sumažėtų šios blogos praktikos atvejų.

Šiuo klausimu Europos Komisija parengė komunikatą, kuriame paskelbė savo ketinimą įvesti nepageidaujamo priegaudžio mažinimo ir laipsniško žuvų išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žuvininkystės sektoriuje politiką.

Nepageidaujamas priegaudis ir jo išmetimas į jūrą turi nesuskaičiuojamų neigiamų padarinių: eikvojami ištekliai, dėl pagaunamų žvejojamų rūšių žuvų jauniklių mažėja galimybės sugauti pakankamus kiekius tų rūšių žuvų ir mažėja dauginimuisi reikalinga biomasė, ir visa tai, dar atsižvelgiant į tai, kad kartu su žvejojamų rūšių žuvimis pagaunami ir nežvejojami gyvūnai (žuvys, vėžiagyviai, vandenyje gyvenantys žinduoliai, vandens paukščiai ir t. t.), daro didžiulį biologinį poveikį jūros ekosistemai.

Atsižvelgdamas į visa tai ir kadangi pranešime siekiama užtikrinti tausojančią žvejybą ir tai atitinka atnaujintos BŽP principus, ketinu balsuoti „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Žinoma, mažinti nepageidaujamą priegaudį ir į jūrą išmetamą žuvų kiekį naudinga ir būtina, tačiau tai turėtų būti daroma ne per teisėkūrą.

Visų pranešime iškeltų klausimų paminėti negalime, tačiau džiaugiamės, kad buvo pritarta mūsų siūlytam pakeitimui, t. y. „primena, kad išmetimo poveikis smulkiajai žvejybai yra minimalus, taigi prašo daugiau Bendrijos paramos, kad būtų galima skatinti ir vystyti smulkiąją priekrančių ir amatininkišką žvejybą“.

Tačiau apgailestaujame, kad buvo atmesti mūsų pasiūlymai, kuriuose buvo pabrėžta:

– kad norint nustatyti tinkamas priemones, skatinančias į jūrą išmesti kuo mažiau žuvų, pirmiausia reikia nustatyti ir išanalizuoti priežastis, verčiančias išmesti žuvis, pvz., komercines (susijusias su kaina, rinkodara, žuvies vertės didinimu), mažesnį nei mažiausias iškraunamų žuvų dydis laimikį arba priegaudį;

– kad reikia nuodugniai išnagrinėti planuojamas priemones ir jų poveikį socialinei ekonominei žvejybos pramonės padėčiai;

– kad svarbu skatinti savo noru mažinti žvejybą ir įdiegti mechanizmus, leidžiančius žvejams už tai skirti pinigines kompensacijas, taip pat priimti teigiamos rinkos intervencijos priemones, skirtas kovoti su žuvų išmetimu (žuvies pardavimo už įprastinę kainą garantijos ir konservavimo pramonės plėtra).

 
  
MPphoto
 
 

  Roger Knapman (IND/DEM), raštu. – Aš pritariu, kad reikia uždrausti žuvis išmesti į jūrą, nes tai atitinka mano partijos politiką, tačiau negaliu balsuoti už šią rezoliuciją kaip visumą, nes joje numatoma imtis priemonių ES lygmeniu.

Ypač dėl 14 pakeitimo, nors ir palankiai vertinu Škotijos žvejų pastangas savo noru mažinti nesubrendusių žuvų pagavimą, negaliu pritarti ES institucijų administruojamai kompensavimo sistemai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. (EL) Manau, kad reikia imtis žuvų išmetimo į jūrą prevencijos priemonių siekiant apsaugoti žuvų išteklius. Tačiau pagalvokime, kodėl žuvys išmetamos, kai daugelis galbūt norėtų savo racione matyti daugiau žuvies.

Priežastis – kapitalistinė gamyba. Žuvimi rinkoje prekiaujama siekiant didelėms žvejybos įmonėms uždirbti pelno, o ne tenkinti mitybos poreikius. Jei žvejybos įmonė paskaičiuoja, kad negaus pelno arba, tiksliau sakant, kad dėl didelės pasiūlos nukris tam tikrų rūšių žuvų kaina, tampa aišku, kodėl žuvys išmetamos. Tačiau be šios yra ir kitų priežasčių.

Šis naujas pasiūlymas iš esmės yra gerų ketinimų išraiška; jame pakartojama panaši politika, kuri, anot pranešimo, turėjo būti įgyvendinta daugiau nei prieš penkerius metus. Mes neprieštaraujame kai kurioms priemonėms, ribojančioms arba draudžiančioms išmesti žuvis, tačiau su viena sąlyga: kai kurios priemonės gali būti našta mažoms ir vidutinėms žvejybos įmonėms, todėl iš esmės gali būti dingstimi neleisti joms laisvai žvejoti. Kitaip sakant, už kai kurių pasiūlymų gali slypėti noras išstumti MVĮ ir dar labiau padidinti dideles žvejybos įmones.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Bet kokios pastangos gerinti Europos žvejybos politiką yra palankios Škotijai ir jos žvejybos pramonei. Pranešime siekiama išnagrinėti, kaip būtų galima vis labiau mažinti nepageidaujamą priegaudį ir kaip įgyvendinti draudimą išmesti žuvis; šie du žalingi reiškiniai jau tapo norma žvejybos sektoriuje.

Atsižvelgiant į tai, pranešime siūlomas logiškas ir veiksmingas požiūris į informacijos rinkimą ir reikalaujama imtis paprastų priemonių, kurių įgyvendinimą būtų galima lengvai užtikrinti ir kurios būtų ekonominiu požiūriu perspektyvios. Aš balsavau už pranešime pateiktas rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. – Žiūrėdama puikų TV serialą „Deadliest Catch“, labai susižavėjau žvejais ir jų darbu. Balsuosiu už šį panešimą, nes privalome rimtai spręsti eikvojimo klausimą, kai visiškai gera žuvis išmetama atgal į jūrą vien dėl sudėtingos kvotų sistemos padarinių.

Nors nemanau, kad intervencija į rinką – išeitis ir kad kvotos turėtų būti panaikintos, turime rimtai spręsti šią problemą.

Mūsų žuvų ištekliai vis dar maži. Žuvies paklausa vis auga – būtent čia ir glūdi dilemos šaknys. Privalome išsaugoti išteklius; vienas iš būdų to pasiekti – neleisti atgal į jūrą išmesti nepageidaujamą priegaudį arba bent jau maksimaliai sumažinti išmetamą kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. – Nustebau, kad 9 pakeitimui buvo pritarta. Šis pakeitimas reiškia, kad visuose žvejybos laivuose turės būti įrengtos uždaros televizijos sistemos (CCTV). Nėra jokio paaiškinimo, kaip tą reikėtų padaryti, neatliktas joks poveikio vertinimas, iš kurio matytųsi, ar toks sprendimas pasiteisintų, ir niekaip nepaaiškinama, kaip visa tai atsipirktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis Visser (PPE-DE), raštu. (NL) Šiandien Europos Parlamentas balsavo dėl pranešimo dėl nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo politikos. Krikščionių demokratų partijai (CDA) ir Europos liaudies partijai (PPE) priklausantys Europos Parlamento nariai balsavo už galutinį pranešimą, nes jame yra nemažai teigiamų aspektų. Pavyzdžiui, jame pripažįstama, kad kai kurių rūšių žuvys paleistos išgyvena geriau nei kitos ir kad galėtų būti taikomos draudimo žvejoti išimtys. Tai labai svarbu kalbant apie jūrų liežuvį, nes jaunos šios rūšies žuvys labai gerai išgyvena paleistos. Pranešime taip pat pabrėžiamos teigiamos ir neigiamos išmetamų žuvų kiekių sumažinimo paskatos. Toks požiūris logiškesnis, nei absoliutus draudimas išmesti žuvis. CDA/PPE atstovų manymu, visiškas draudimas išmesti žuvis yra neįgyvendinamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Wise (IND/DEM), raštu. – Aš pritariu, kad reikia uždrausti žuvis išmesti į jūrą, nes tai atitinka mano partijos politiką, tačiau negaliu balsuoti už šią rezoliuciją kaip visumą, nes joje numatoma imtis priemonių ES lygmeniu.

Ypač dėl 14 pakeitimo, nors ir palankiai vertinu Škotijos žvejų pastangas savo noru mažinti nesubrendusių žuvų pagavimą, negaliu pritarti ES institucijų administruojamai kompensavimo sistemai.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos strategija romų klausimais (B6-0050/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. – Aš ir mano kolegos britų konservatoriai visiškai ir be išlygų smerkia bet kokias rasizmo ir ksenofobijos formas ir visiškai remia romus, kurie kovoja prieš jų patiriamą diskriminaciją. Tačiau nepaisant to, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kiekvienos valstybės narės lygmeniu.

Mes negalime pritarti šiai rezoliucijai, nes ji tik padidina romų izoliavimo ir atskyrimo tikimybę, nes išskiria juos kaip atskirą grupę, ir ragina Komisiją pateikti įvairias strategijas ir veiksmų planus, nors tai turėtų būti palikta valstybių narių kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Socialinė atskirtis, skurdas ir diskriminacija – tai problemos, su kuriomis valstybės narės turi kovoti visomis išgalėmis. Romų mažumai ši neteisybė ypač aktuali. Nepaisant to, manome, kad integracijos politiką geriausiai gali reguliuoti pačios valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Per galutinį balsavimą mes balsavome už šią rezoliuciją. Tačiau norime pabrėžti, kad etninės diskriminacijos problemas ir socialinio teisingumo klausimus visų pirma turi spręsti pačios valstybės narės per savo politiką savo valstybių teritorijose.

Daugelis UEN frakcijos pateiktų rezoliucijos pakeitimų yra šališki. Todėl mes balsavome prieš UEN frakcijos pasiūlytus pakeitimus.

Europos Sąjungos užduotis šioje srityje yra pabrėžti vertybių visumos principus. Su rasizmu ir etnine diskriminacija ES ir visoje Europoje reikia kovoti. Tačiau tai turi būti daroma per švietimą ir nuomonės formavimą ir tai turėtų daryti valstybės narės, kurios kiekvienai naujai kartai turi įskiepyti visiems žmonėms vienodą pagarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Romų kilmės piliečiai įvairiose ES šalyse dažnai tampa diskriminacijos aukomis; kadangi ši diskriminacija gali būti įvairi – politinė, ekonominė, socialinė ar kultūrinė, ji didina skurdą, socialinę atskirtį ir visuomenės skaidymąsi.

Iš tiesų, tokių pagrindinių teisių kaip teisė į sveikatos priežiūrą, būstą, švietimą, darbą su visomis su tuo susijusiomis teisėmis ir socialinėmis garantijomis pažeidimai arba nesinaudojimas šiomis teisėmis didina socialinę nelygybę, visuomenės skaidymąsi ir etninių grupių atskyrimą, neraštingumą, neoficialią ūkinę veiklą, socialinį ir politinį pasyvumą – su visu tuo susiduria daugelis romų kilmės piliečių.

Todėl reikia veiksmingos politikos, kaip kovoti su socialine nelygybe, išnaudojimu ir turto koncentracija, kurti darbo vietas su visomis teisėmis, užtikrinti galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis į viešąsias paslaugas ir kad jomis iš tikrųjų būtų naudojamasi, naikinti skurdą ir socialinę atskirtį. Iš esmės rezoliucijoje nesprendžiamas svarbiausias klausimas – kaip nutraukti dabartinę Europos Sąjungos politiką ir kryptis.

Mes nemanome, kad rezoliucijoje propaguojama „bendra politika“ ES lygmeniu padės išspręsti romų kilmės piliečių problemas.

Todėl susilaikome nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) 2005 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl romų padėties gerinimo, kurioje ragino Europos Komisiją parengti veiksmų planą dėl romų. Per tą laiką niekas nepasikeitė, liko tik pažadai ir skambūs žodžiai. Dauguma iš 12–15 milijonų Europoje gyvenančių romų, iš kurių 10 milijonų Sąjungoje gyvena nuo įstojimo 2004 m., tebesusiduria su tomis pačiomis problemomis ir tebegyvena prastomis socialinėmis sąlygomis, patirdami skurdą, atskirtį, nepakankamą integraciją, darbo trūkumą, diskriminaciją prieš romų moteris ir vaikus.

Daugelis valstybių narių nelaiko romų nacionaline mažuma, nes jie neturi tėvynės, todėl nesiima radikalių veiksmų jų padėčiai keisti. Atvirkščiai, per pastaruosius kelerius metus ir senosiose, ir naujosiose valstybėse narėse radikalizmas tik sustiprėjo. Todėl manau, kad atėjo metas didelėms permainoms. Europos socialistų frakcija jau inicijavo veiksmų planą; pirmajame jo etape numatyta kartu su geriausiais kitų partijų specialistais parengti rezoliuciją.

Todėl raginu savo kolegas priimti šį Europos iššūkį ir kartu inicijuoti Europos strategiją romų klausimais, už kurią mes balsuojame.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. (EL) Romai beveik nuolat patiria rasinę diskriminaciją. Jų tradicijų ir kultūros nepripažinimas ir jų atskyrimas nuo visuomenės stumia juos į socialinę atskirtį. Jie lengvai tampa kapitalizmo grobiu. Iš tiesų, jie dažnai paverčiami atpirkimo ožiais ir kaltinami visi kartu, kaip neseniai parodė jų masinė deportacija iš Italijos.

Nacionalinė ir ES valdžia apsiriboja skambiomis deklaracijomis ir nesiima jokių konkrečių priemonių.

Graikijoje, kaip ir kitose šalyse, dauguma romų gyvena baisiomis sąlygomis, palapinėse, be vandens ar kanalizacijos. Daugelis nedirba ir neturi socialinių garantijų bei teisės į sveikatos priežiūrą. Vaikų problemos dar didesnės: jų didelis mirštamumas, jie beveik neskiepijami ir tik nedidelė dalis lanko mokyklą. Aštuoniasdešimt procentų romų bendruomenės vis dar neraštinga.

Valdžia turi imtis priemonių, kad užtikrintų lygiavertį romų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir pagarbą jų kultūrinėms tradicijoms. Graikijoje mes raginame kurti Romų ir čigonų studijų centrą, kur ypatingas dėmesys būtų skiriamas kultūrai.

Reikia skubiai imtis priemonių, kad jiems būtų sudarytos padorios gyvenimo sąlygos ir suteiktos jiems priklausančios teisės į darbą, pensiją, sveikatos priežiūrą ir medicinos paslaugas, taip pat į švietimą.

Jie, kaip ir visi kiti darbuotojai, kovoja prieš monopolinius interesus ir išnaudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Strategijos romų klausimais įgyvendinimas yra tai, kam aš pritariu. Matau, kad ES skubiai reikia romų integravimo į visuomenę strategijos. Romai – bene didžiausia mažuma Europos žemyne, todėl nusipelno būti pripažinti kaip mažuma; tam turėtų būti parengtas europinis planas, skirtas jų problemoms spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Ši rezoliucija – tai Europos pastangų gerinti romų, kurie susiduria su begale sunkumų, susijusių su diskriminacija, visuomenės susiskaidymu, socialine atskirtimi ir dideliu skurdu, padėtį koordinavimo ir skatinimo strategija. ES susirūpinimas mažumomis, įskaitant nuskriaustas socialines grupes, yra atsakymas į ES plėtrą, kai į ES įstojo buvusios sovietinės šalys, kuriose gyvena daug romų. Tad ši problema tapo visos Europos, ne tik Vidurio ir Rytų Europos šalių, problema.

Aš balsavau už šią rezoliuciją, nes ji atkreipia valstybių narių ir Europos institucijų dėmesį į būtinybę imtis priemonių, skirtų sukurti tinkamą socialinę ir politinę aplinką socialinei romų integracijai. Romų diskriminacija paplitusi viešajame ir privačiajame gyvenime, įskaitant jų galimybes užimti viešąsias pareigas, teisę į švietimą, darbo rinką, sveikatos priežiūrą ir būstą. Valstybių narių valdžia turi įsipareigoti mažinti netoleruotiną nesantaiką tarp romų ir kitų visuomenės dalių, kad užtikrintų visišką pamatinių Europos Sąjungos principų, laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principų laikymąsi.

 

11. Balsavimo pataisymai ir ketinimai: (žr. protokolą)

12. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų: (žr. protokolą)

13. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas: (žr. protokolą)

14. Kitų posėdžių kalendorius: (žr. protokolą)

15. Sesijos sustabdymas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – (FR) Posėdis baigtas.

Linkiu visiems gero apetito, ypač svečiams iš Londono, kurie, kaip žinote, atvyko iš gražiausio pasaulyje miesto, gražiausios šalies sostinės ir kurie vieną dieną suvoks, kad yra ir iš vieno gražiausių žemynų.

Skelbiu Europos Parlamento sesijos pertrauką.

(Posėdis baigėsi 12.20 val.)

 
Teisinė informacija - Privatumo politika