Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. vasario 18 d. - Strasbūras

20. Prašymas ginti Witoldo Tomczako parlamentinį neliečiamumą (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra Aloyzo Sakalo pranešimas (A6-0008/2008) Teisės reikalų komiteto vardu dėl prašymo ginti Witoldo Tomczako neliečiamumą ir privilegijas [2007/2130 (IMM)].

  Aloyzas Sakalas, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, 2005 m. balandį W. Tomczak prašė, kad Europos Parlamentas gintų jo neliečiamumą baudžiamosios bylos procese, bet kitais metais Parlamentas nusprendė, kad jo neliečiamumo negins.

2007 m. gegužės 21 d. W. Tomczak vėl paprašė, kad Europos Parlamentas gintų jo neliečiamumą. Naujame prašyme W. Tomczak pateikė tris naujus argumentus dėl tos pačios bylos. Pirmasis argumentas: W. Tomczak skundžiasi, kad Ostruvo teismas neleido jam susipažinti su bylos dokumentais. Tačiau patikrinus jo nusiskundimą, buvo nustatyta, kad W. Tomczakui buvo leista susipažinti su bylos dokumentais, kai jis pats apsilankė teisme. Jis net nufotografavo bent vieną dokumentą.

Antrasis argumentas: W. Tomczak tvirtina, kad bylos procesas nėra objektyvus, nes bylą tiriantis teisėjas pateikė bylai pirmininkaujančiam teisėjui prašymą priimti nutartį kiek galima greičiau, net nedalyvaujant kaltinamajam. Tačiau šis prašymas buvo pateiktas po to, kai W. Tomczak 12 kartų nepasirodė teismo posėdžiuose.

Trečiasis argumentas: W. Tomczak teigia, kad Ostruvo teismas yra iš anksto nusistatęs prieš jį. Tačiau W. Tomczako paskelbtas faktas, kad byloje pirmininkaujantis teisėjas gyvena tame pačiame mieste kaip ir ieškovas, prieš kurį W. Tomczak anksčiau pateikė kaltinimus, savaime netrukdo tam teisėjui elgtis objektyviai.

Be to, W. Tomczak turi galimybę kreiptis į aukštesnį teismą ir paduoti kasacinį skundą Lenkijos Aukščiausiajam Teismui. W. Tomczako, buvusio Lenkijos Parlamento nariu 1999 m., iškeltą argumentą, kad jo nacionalinis parlamentinis neliečiamumas buvo oficiali kliūtis kelti baudžiamąją bylą, turi tinkamai apsvarstyti Lenkijos teisminės valdžios institucijos.

Teisės reikalų komitetas atkreipė dėmesį į probleminę teisinę pasekmę, kad pagal Lenkijos įstatymus W. Tomczak galėtų prarasti savo vietą šiame Parlamente, ir šio komiteto pirmininkas pateikė žodinį klausimą Komisijai. Į šį klausimą 2008 m. sausio 14 d. atsakė Komisijos narys Frattini, kuris pažadėjo kreiptis į Lenkijos valdžios institucijas, siekdamas užtikrinti, kad Lenkijos įstatymai skirtingai netraktuotų Europos Parlamento ir nacionalinio parlamento narių.

Teisės reikalų komitetas po diskusijos su Komisija priėmė sprendimą nerekomenduoti ginti W. Tomczako parlamentinį neliečiamumą dėl anksčiau minėtų priežasčių.

Akivaizdu, kad Europos Bendrijų privilegijų ir neliečiamumo protokolo 8 ir 9 straipsniai nėra taikomi W. Tomczako atveju. Jo prašymą reikia laikyti prašymu dėl Europos Parlamento sprendimo prašyti sustabdyti bylos procesą prieš jį, kaip, pavyzdžiui, yra leidžiama pagal Lenkijos konstitucijos 105 straipsnį.

Remdamasis įtvirtinta praktika, Parlamentas galėtų nuspręsti ginti vieno iš jo narių neliečiamumą, jei kiltų įtarimas, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pagrįstas ketinimu pakenkti nario politinei veiklai (fumus persecutionis). W. Tomczako atveju aiškių šios rūšies įrodymų nėra.

Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, rekomenduoju neginti W. Tomczako neliečiamumo.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. − Gerb. pirmininke, svarbiausias parlamentinio neliečiamumo tikslas yra apsaugoti patį Parlamentą, kaip demokratiškai išrinktą atstovaujančiąją instituciją. Tai garantuoja šios institucijos kolektyvinį nepriklausomumą nuo išorinio spaudimo ir užtikrina narių žodžio bei veiksmų laisvę, vykdant savo parlamentines pareigas. Europos Parlamento narių neliečiamumo teisinis pagrindas yra išdėstytas 1965 m. Europos Bendrijų privilegijų ir neliečiamumo protokole. Protokolo 8 straipsnyje teigiama, kad Europos Parlamento nariai neturi būti jokiu būdu apklausiami, sulaikomi ar prieš juos keliamos bylos dėl jų pareikštų nuomonių ar balsavimo, kai atlieka savo pareigas. 9 straipsnyje panašiai teigiama, kad per Europos Parlamento sesijas jo nariai turi turėti savo valstybės teritorijoje tokį patį neliečiamumą, koks yra suteikiamas tos valstybės parlamento nariams, bei bet kurios kitos valstybės narės teritorijoje jie turi turėti neliečiamumą nuo bet kokio sulaikymo ir teismo proceso. Šis neliečiamumas taip pat taikomas nariams tada, kai jie važiuoja į Europos Parlamento posėdžių vietą ar vyksta iš jos.

Remiantis išdėstytomis nuostatomis, reikia pažymėti, kad kaltinimas prieš W. Tomczaką nėra susijęs su jo pareikštomis nuomonėmis ar atliktais balsavimais vykdant oficialias pareigas, nes aptariamų įvykių metu jis nebuvo Europos Parlamento narys. Taigi atsižvelgiant į aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo suteikti W. Tomczakui parlamentinį neliečiamumą. Tačiau W. Tomczako atvejis parodė, kad Lenkijoje, rengiant rinkimus į Lenkijos Seimą ir Europos Parlamentą, rinkimų kandidatams netaikomos vienodos sąlygos ir nevienodai vertinamos aplinkybės, dėl kurių išrinkti asmenys gali netekti savo vietos.

Šis klausimas buvo svarstytas ypatingame posėdyje ir, kai Lenkija prisijungė prie Sąjungos, ji įsipareigojo laikytis galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų, ypač dėl jų tiesioginio poveikio valstybės narės vidaus įstatymams. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir paraginti, pasitaikius pirmai galimybei, suderinti įstatymus, susijusius su Lenkijos Seimo ir Europos Parlamento narių padėtimi. Pagal dabartinius įstatymus, Europos Parlamento narys gali automatiškai prarasti savo vietą dėl tam tikrų veiksmų, o Lenkijos Seimo narys jokiu būdu negali būti nubaustas už tuos pačius veiksmus.

  Marek Aleksander Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, W. Tomczako atvejis yra pavyzdys, parodantis, kad Lenkijos jurisdikcinė sistema nepripažino, jog Lenkija tapo Europos Sąjungos nare, ir įsipareigojo laikytis joje veikiančios teisės sistemos. Europos Parlamentas dar nepriėmė sprendimo dėl W. Tomczako neliečiamumo, bet kompetentingas teismas vis dėlto paskyrė vasario 15 d., praėjusios savaitės dieną, kaip posėdžio datą.

Tokiu veiksmu teismas ne tik parodo panieką Europos Parlamentui, bet jis taip pat nesilaiko Europos Parlamento procedūros reglamento ir Lenkijos baudžiamojo kodekso, pagal kurį jokia baudžiamoji byla negali būti keliama prieš Europos Parlamento narį, kol Europos Parlamentas nenuspręs dėl jo neliečiamumo. Mano nusakyta situacija veda prie išvados, kad W. Tomczako atveju mes susiduriame arba su nepaprastai nekompetentingu teismu, arba su teismo ketinimu kaltinti W. Tomczaką už smulkų nusižengimą, kuris jo atveju taptų priežastimi netekti vietos Europos Parlamente.

  Jens-Peter Bonde (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, aš raginu visus narius balsuoti prieš W. Tomczako neliečiamumo panaikinimą. rūmuose vyko labai geros diskusijos. Visi sutiko, kad negalime leisti Lenkijai nustatyti dvigubų standartų: vienų savo Parlamento nariams ir kitų, daug griežtesnių, Europos Parlamento nariams. F. Frattini, atsakingas Komisijos narys, pažadėjo išsiųsti laišką Lenkijos teisingumo ministrui, reikalaudamas taikyti vienodą reglamentavimą dėl neliečiamumo panaikinimo.

Aš kalbėjau su Komisijos nariu F. Frattini po susitikimo sausio 14 d. ir susitikau su juo dar kartą prieš dvi savaites – tada jis pasakė, kad nurodė administracijai išsiųsti laišką. Praėjusią savaitę susisiekiau su jo biuru. Ten man patvirtino, kad laiškas buvo išsiųstas ir kad tą pačią dieną gausiu laiško kopiją. Po to kažkas netikėtai paskambino iš Komisijos nario F. Frattini biuro ir pasakė visai kitą dalyką, kad laiškas vis dar buvo neišsiųstas. Taigi esame dabartinėje situacijoje, neturėdami nei laiško, nei atsakymo iš Lenkijos Vyriausybės.

Mūsų taisyklės yra labai aiškios: mes turime turėti balsą. Todėl norčiau Jūsų paprašyti balsuoti prieš neliečiamumo panaikinimą ir pareikalauti šį klausimą grąžinti į komitetą, kad jame būtų galima priimti naują sprendimą, kai tik gausime laišką iš Komisijos nario F. Frattini ir atsakymą iš Lenkijos.

  Aloyzas Sakalas, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, manau, kad neliečiamumo panaikinimo klausimo pasekmės nėra tas pats kaip neliečiamumo panaikinimas. Teismas siuntė W. Tomczakui šaukimą atvykti 12 kartų, bet jis nepasirodė teisme.

Visus procedūrinius ir materialius klausimus, iškeltus W. Tomczako byloje, ir ypač klausimą dėl įžeidžiamos kalbos prieš policininkus turi objektyviai išspręsti Lenkijos teisminės valdžios institucijos. Todėl norėčiau pabrėžti du dalykus. Klausimą dėl to, ar W.  Tomczako neliečiamumas buvo tinkamai panaikintas bylos pradžioje, kai jis buvo Lenkijos Parlamento narys, gali patikrinti tik tinkama teisminė institucija Lenkijoje, šiuo atveju, Ostruvo Didžiosios Lenkijos apygardos teismas. Visada galima pateikti apeliaciją.

Antra, galimybė, kad W. Tomczak praras savo vietą šiame Parlamente, negali būti laikoma motyvu patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, nes 2004 m. birželio 19 d., incidento metu W. Tomczak nebuvo Europos Parlamento narys, o nacionalinio parlamento nariams taikomas įstatymas neturi nuostatų dėl tokių pasekmių.

Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, Teisės reikalų komitetas rekomenduoja, kad Europos Parlamentas negintų W. Tomczako parlamentinio neliečiamumo.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj.