Pirmininkas. − Kitas klausimas – Billo Newtono Dunno pranešimas (A6-0488/2007) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (COM(2006)0866 – C6-0033/2007 – 2006/0290(COD)).
Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Gerb. pirmininke, šis trečiasis pranešimas yra glaudžiai susijęs su dviem ankstesniais. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bendradarbiavimo su Komisija siekiama užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą. Tai labai svarbus teisės aktas, priimtas 1997 m., kai ES tebuvo 15 valstybių narių.
Reglamento (EB) Nr. 515/97 pakeitimas buvo būtinas, atsižvelgiant į pastarojo dešimtmečio įvykius, technologinę pažangą, sėkmingą patirtį koordinuojant bendras muitinės operacijas ir į Sąjungos plėtrą iki 27 valstybių narių.
Aš norėčiau padėkoti pranešėjui B. Newtonui Dunnui už darbą, kurį jis atliko, teikdamas pasiūlymą Parlamentui. Taip pat norėčiau padėkoti J. P. Audy, parengusiam nuomonės projektą. Abu komitetai – IMCO ir COCOBU – dirbo kartu, naudodami glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmą. Gerai atliktas darbas leido pasiekti susitarimo tarp įvairių politinių dalyvių. Dėl konstruktyvaus Parlamento požiūrio į šį teisės aktą jį bus galima patvirtinti po pirmojo skaitymo.
Muitinės valdžios institucijos taiko kontrolės priemones į Bendriją įvežamoms ir išvežamoms prekėms, naudodamos bendrosios rizikos valdymo sistemą, taip pat ir atsitiktinius patikrinimus. Šiomis sąlygomis jų darbas neapsiriboja muitinės įstatymų vykdymu: taip pat vadovaujamasi Bendrijos įstatymais PVM, akcizo ir žemės ūkio teisės aktų srityje.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad kova su sukčiavimu PVM srityje ir glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas su Komisija yra pabrėžiamas F. Musotto pranešime, kurį mes ką tik aptarėme.
Dėl šios priežasties itin svarbu, kad muitinės institucijos ir Komisija galėtų keistis informacija PVM srityje. Tam tikrų duomenų atveju informacijos mainai yra nustatomi naujajame 2a straipsnyje.
Komisija tai laiko pirmu žingsniu glaudesnio bendradarbiavimo Bendrijos finansinių interesų apsaugos nuo sukčiavimo PVM srityje kryptimi.
Bill Newton Dunn, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, dėkoju Komisijos nariui. Aš tikiu, kad šis Komisijos pasiūlymas neturėtų kelti ginčų. Kaip minėjo Komisijos narys: Sąjungos plėtra, naujos valstybės narės, naujos technologijos, nauja įranga, kompiuteriai. Mums reikalingas naujas Komisijos teisės aktas siekiant geresnio tarptautinio bendradarbiavimo Sąjungoje kovoje su blogais vyrukais – organizuotais nusikaltėliais ir pan.
Praėjusią savaitę man teko kalbėtis su didelės anglų ir olandų bendrovės direktoriumi, kuris teigė, kad organizuotas nusikalstamumas didėja – aš pavartosiu tą patį žodį – „eksponentiniu“ greičiu, t. y. labai sparčiai. Valstybių narių vyriausybės nesiima jokių veiksmų, o visuomenė nenori žinoti tikrosios padėties ir nereikalauja jokių veiksmų; todėl vyriausybės mano, kad nėra priežasčių jaudintis, viskas yra gerai. Mes turime rimtą problemą. Todėl mums reikalingas Komisijos pasiūlymas, kuriam būtų pritarta ir kurį būtų galima patvirtinti.
Čia daugiau nebūtų ko pridurti, tačiau už to slypi visa istorija, kurią, gerb. pirmininke, aš norėčiau papasakoti. Mano nuostabai, mano paties atstovaujamos valstybės narės, JK, Vyriausybė pasinaudojo veto teise Ministrų Taryboje ir nepritarė šiems veiksmams. Aš nebuvau informuotas, nors esu britas ir atstovauju šiai valstybei narei. Nė vienas leiboristų partijos narys, atstovaujantis Londono leiboristų Vyriausybei Europos Parlamente, nepateikė jokių pasiūlymų, tačiau jie įkalbėjo mano gerą draugą konservatorių C. Heaton-Harrisą, garbingą žmogų, kuris turėtų netrukus kalbėti, pateikti pakeitimą, kuris yra truputį keistas, tačiau aš linkiu Chrisui sėkmės; jo valia taip elgtis. Tik ką bendro su tuo turi leiboristų partija? Aš manau, kad tai, kaip ir daugelis kitų prieštaravimų ir veto, ir kitokio nusišalinimo atvejų daugelyje įvairių politikos sričių, kur dalyvauja Britanijos atstovai, yra gana keista, todėl aš norėjau sužinoti, kodėl JK neremia šių direktyvų.
Aš kreipiausi į OLAF, kuris, kaip žinoma, tiria sukčiavimą ES. OLAF man buvo paaiškinta, kad JK Vyriausybė atsisako bendradarbiauti, nepaisydama to, kad dėl PVM sukčiavimo praranda milijardus. Londone manoma: „Jei mes paduosime pirštą, OLAF įtrauks visą ranką, todėl bendradarbiauti nenorime“. Man tai pasirodė keista, todėl aš kreipiausi į Londoną. Kaip tai veikia? Man buvo atsakyta: Komisija pateikia pasiūlymą, pagal kurį atitinkamo valstybės departamento žemesnysis pareigūnas parengia dokumentą, rekomenduojantį, ką Vyriausybei daryti šiuo klausimu. Pareigūnas labai atsargus; jis truputį jaudinasi, nes nežino, ką daryti, todėl užrašo rezoliuciją: „Rekomenduojama nieko nedaryti, būti labai atsargiems. Negalima pritarti. Galbūt geriausia iš viso nusišalinti“. Ir tokia atsargi pozicija, išdėstyta dokumente – nes pareigūnas nori padaryti karjerą, o ne būti atleistas iš darbo – departamente keliauja nuo vieno pareigūno iki kito, atsakingo už visai kitus klausimus. Jie jį patvirtina ir uždeda varnelę. Kiti Vyriausybės departamentai, kai klausiama jų nuomonės, taip pat nieko nežino ir atsako: „Sutinkame, pritariame“. Pagaliau dokumentas svarstomas Vyriausybės komiteto posėdyje, kuriam pirmininkauja užsienio reikalų ministras, tuo pačiu metu sprendžiantis milijonus kitų klausimų, ir ant dokumento uždedamas antspaudas. Akimirksniu Vyriausybės Londone pozicija tampa be galo atsargi: „Mes nieko nežinome. Mes nepritariame“. Tai iš tikrųjų yra labai keista!
Kas vyksta toliau? Ir vėl Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas Parlamente. Tarybai blokavus, aš dalyvavau keletoje neoficialių trišalių taikinimo posėdžių, kuriems – abiem atvejais puikiai – vadovavo Portugalija, o vėliau – Slovėnija. Ir, žinoma, joks JK pareigūnas neinformavo manęs šiuo klausimu, o aš šiame taikinime buvau vienintelis pareigūnas, atstovaujantis JK, ir nepaisant to, kad britų Vyriausybė jame turi veto teisę, šis pasiūlymas buvo patvirtintas.
Pagaliau Komisija ir Taryba surado formulę, kuri leido sušvelninti ar apeiti – kaip Jums labiau patinka – neigiamą Britanijos požiūrį. Todėl visi Parlamento pakeitimai rytojaus balsavimui yra patvirtinti IMCO komitete ir aš tikiuosi, kad rytoj už juos bus balsuojama Parlamente. Tačiau tai, kas vyksta Londone, gerb. pirmininke, man yra visiškai nesuprantama.
Véronique Mathieu, Biudžeto kontrolės komiteto pranešėja. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mano kolega J. P. Audy, kuris rengė Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę, paskutinę minutę negalėjo dalyvauti, todėl aš kalbu jo vardu.
Tinkamas muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymas turi svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą. Bendrijos finansiniai interesai ir visi Europos ekonomikos ekonominių operacijų vykdytojai ir piliečiai turi būti tinkamai apsaugoti.
Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazė leistų įvairioms valstybių narių tarnyboms veiksmingiau bendradarbiauti su Komisija. Kai kuriais pakeitimais siekiama įgyvendinti Audito Rūmų pasiūlymus dėl veiksmingesnio duomenų bazės naudojimo.
Pranešėjas pritaria Audito Rūmų susirūpinimui dėl integruoto požiūrio naudojant įvairias duomenų bazes kovos su sukčiavimu srityje, tačiau mano, kad tokia diskusija peržengia reglamento ribas ir turėtų vykti kitomis sąlygomis.
Pranešėjas J. P. Audy remia Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimo Europos lygiu pridėtinę vertę, ypač kuriant Europos duomenų katalogą ir paslaugų platformą. Nesant suderintos teisinės bazės, geriausios patirties mainai turėtų užtikrinti vis nuoseklesnį požiūrį vidutinės trukmės laikotarpiu.
Finansavimo klausimu pranešėjas pabrėžia, kad būtina aiškiai nurodyti išlaidas siekiant, kad šiame pasiūlyme nebūtų kartojami veiksmai, numatyti kitose priemonėse, pavyzdžiui, programoje „Hercule II“.
Priimant sprendimą dėl kito komunikato ir informacijos mainų sistemų, pranešėjas norėtų laikytis teisinės procedūros, kuri apima privalomą Audito Rūmų nuomonę, o ne taikyti „komitologijos“ procedūrą.
Christopher Heaton-Harris, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti padėkodamas B. Newtonui Dunnui, kitam garbingam šios institucijos nariui, už jo iškalbingą pavaizdavimą, kaip ES klausimai sprendžiami – kaip jis mano – Londone.
Galbūt aš galiu pateikti savo versiją to, kas įvyko, ir kodėl buvo kreiptasi į konservatorių, o ne į leiboristų partijos atstovą Europos Parlamente arba į patį Parlamento narį asmeniškai? Faktiškai, aš manau, kad buvo būtina kreiptis į jį asmeniškai ir negaliu patikėti, kad tai nebuvo padaryta. Jis gali manimi netikėti, tačiau aš turėjau daugiau reikalų su dabartine Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare negu su kuo nors Londone arba britų valstybės pareigūnais.
Galbūt šis jaunesnysis valstybės tarnautojas, apie kurį buvo kalbama, pamiršo perskaityti laikraščius ir manė, kad rinkimai įvyko spalio mėnesį ir juose laimėjo mano partija, todėl jis turi reikalų su vyriausybinės partijos nariu.
Deja, taip nėra. Vis dėlto aš suprantu tai, kas buvo pasakyta. Tai susiję su pačia OLAF struktūra, 1999 m. patvirtintu jo steigimo dokumentu ir tuo, kad OLAF nėra nepriklausomas nuo Komisijos – tai, į ką būtina toliau atsižvelgti.
Su šiuo duomenų rinkiniu susiję ir kiti sunkumai: tai, kad PVM atsiduria tarp kelių ramsčių, ir galbūt – mums reikėjo gauti teisinį patarimą šiuo klausimu – didelė šios informacijos dalis buvo perduota elektroniniu būdu. Britų Vyriausybė manė – ir, skaitydamas tarp eilučių, aš galiu suprasti, kodėl buvo prieita būtent prie šios išvados – kad jai bus reikalingas nuolatinis koordinavimo padalinys, su įdarbintais žmonėmis, o ne bus keičiamasi informacija elektroniniu būdu.
Tačiau dėl šių pakeitimų sunkumų nekyla. Sunkumų nekyla ir dėl diskusijos. Visa tai galima padaryti labai greitai ir aš manau, kad taip ir įvyks.
Pirmininkas. − Dėkojame C. Heatonui-Harrisui. Kai viskas aišku Londone, manau, visa Europa turėtų pajusti palengvėjimą.
Catherine Neris, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiau padėkoti pranešėjui už puikiai atliktą darbą ir bendradarbiavimą šiuo ypač jautriu klausimu.
Prekybos apimties didėjimas Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis, rinkų atvėrimas ir komercinė veikla artimiausiais metais yra pagrindinis Europos plėtros klausimas. Tačiau laipsniškai šalinant kliūtis, kurios apibrėžia Europos ekonominę erdvę, atveriamos durys sukčiavimui, kuris kenkia vidaus rinkai, pradedant Bendrijos gamintojais, baigiant Europos vartotojais, kur jau skaičiuojamos pirmosios aukos. Šis klausimas ypač ryškus žemės ūkio sektoriuje, kur esminės priemonės, užtikrinant finansinę paramą ir solidarumą, patraukė stambaus ir smulkaus masto tarptautinių nusikaltėlių dėmesį.
Šiomis sąlygomis, atsižvelgdama į dabartinių kontrolės priemonių trūkumus, Europa rengiasi priimti naują reglamentą, kuris valstybėms narėms leistų geriau keistis informacija apie prekių judėjimą ir įvairius tyrimus, atliekamus Sąjungos valstybėse narėse. Aš džiaugiuosi kompromisu, kurio buvo pasiekta su Taryba, kuris leido parengti geriau suderintą dokumentą, dėl kurio šio Parlamento nariai turėtų rytoj balsuoti. Siekiant ir toliau apsaugoti įvairius privataus gyvenimo aspektus, sutartimi tobulinamas stebėjimo procedūrų veiksmingumas ir veiksmų, kurių buvo imtasi tarp valstybių narių, koordinavimas.
Esu tikra, kad muitinės kontrolės priemonių srityje, kaip ir kitur, Europa gali vystytis tik dėdama daugiau pastangų ir suvienijusi atitinkamus išteklius, siekdama užtikrinti atitinkamą mūsų piliečių apsaugą, kuri jiems yra reikalinga. Šiuo požiūriu priemonių tobulinimas kovoje su sukčiavimu nebus galimas, jei nebus išlaikytas atitinkamas reguliavimo lygis, nes tai iš esmės svarbu, norint išsaugoti pagrįstą ir veiksmingą komercinės veiklos Sąjungos viduje ir su trečiosiomis šalimis kontrolę iš viršaus.
Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, man labai patiko mano kolegų iš JK pastabos ir jų istorijos apie tai, kaip tvarkomi reikalai JK. Manau, kad tai galima užrašyti ir išversti į daugelį kalbų, tačiau aš taip pat manau, kad taip gali atsitikti daugelyje valstybių narių. Manau, kad būtina konkrečiai nurodyti ne žemesnįjį pareigūną, bet departamentą, kuriame tokie dalykai galimi.
Aš tik norėčiau atkreipti Parlamento dėmesį į tai, kad esama susirūpinimo dėl JK ir Airijos. Galbūt Komisija gali mane papildyti, jei yra naujos informacijos šiuo klausimu, kadangi nors yra remiamas abipusės pagalbos tarp muitinės institucijų principas, aš manau, kad abi valstybės narės – Airija ir JK – turi abejonių dėl 2a straipsnio f punkte nurodomos informacijos tarp šių valdžios institucijų mainų ir PVM numerių ir nesutinka dėl to, kad duomenų mainai naudojant PVM numerius yra de facto finansinė informacija, kuri nepriklauso siūlomos teisinės bazės taikymo sričiai. Todėl šiuo klausimu reikalinga pastaba.
Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Gerb. pirmininke, aš taip pat atidžiai stebiu, kaip sprendžiami klausimai JK. Tačiau galiu Jus užtikrinti, atsižvelgdamas į tai, kas buvo ką tik pasakyta, kad tai būdinga ne tik JK.
Aš susitikau su keletu finansų vadovų ir keletu ministrų ir pasiūliau abipusės administravimo paramos idėją, todėl galiu teigti, kad šis nepasitikėjimas neapsiriboja tik Jungtine Karalyste. Tačiau aš galiu Jus užtikrinti dėl to, kad pagrindo įtarimams nėra. OLAF yra Komisijos tyrimų padalinys ir gali būti naudojamas kaip bendradarbiavimo platforma, ir visiškai aišku, kad kovoti su sukčiavimu pridėtinės vertės srityje galima tik bendradarbiaujant valstybėms narėms su Europos Komisija, nes iš esmės didžiausi sukčiavimo atvejai galimi tik tarptautiniu mastu.
Taigi geresnis bendradarbiavimas ir informacijos mainai yra būtini. Paskutiniojo klausimo arba pateiktos informacijos aš negaliu komentuoti. Mes kalbame apie supaprastinimą kovojant su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio, kuris yra pagrindinė sukčiavimo rūšis, srityje. Tai ir yra būtent šis atvejis ir aš labai džiaugiuosi, girdėdamas aiškiai išreikštą nuomonę, kad Parlamentas pritars šiam teisės akto pasiūlymui tokiam, koks jis yra pateiktas dabar.
Bill Newton Dunn, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, aš norėčiau padėkoti visiems, kalbėjusiems diskusijoje. Į labai įžvalgų M. McGuinness, atstovaujančios Dublinui, komentarą norėčiau atsakyti: ji tikriausiai prisimena garsią TV programą, kuri buvo rodoma JK prieš 15 arba net 20 metų, pavadintą Taip, ministre, kur ministras, viską painiojantis idiotas, manė, kad jis kontroliuoja padėtį. Jo pavaldiniai jam nuolat primindavo, ką sakyti ir ką daryti: „Taip, ministre. Ne, ministre. Žinoma, jūs tai galite, ministre.“ Tačiau iš tikrųjų padėtį kontroliavo pavaldiniai.
Tai buvo prieš 20 metų ir, kaip matome, tebėra aktualu šiandien. Įdomu ir tai, kad taip yra visoje Europoje. Todėl gali būti, kad mums reikalinga nauja europinė programa – Ja, Herr Minister arba Sí, Señor Ministro. Gali būti, kad scenarijų rašytojai sukurs naują komediją šia tema, nes senosios tiesos šiandien yra teisingesnės negu bet kada anksčiau.
Pirmininkas. − Diskusija baigta.
Balsavimas įvyks 2008 m. vasario 19 d.
Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)
Bogdan Golik (PSE), raštu. – (PL) Pastarieji du plėtros etapai labai išplėtė Europos Sąjungos žemės ir jūrų sienas. Tai skatina didesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir valstybių narių ir Komisijos. Tai reikalauja veiksmų, kuriais siekiama kovoti su tarptautiniais ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais, siekiant didesnio koordinavimo ir sanglaudos. Aš sutinku su pranešėju, kad šiuo požiūriu būtina pakankamai įvertinti trečiųjų šalių vaidmenį. Aš visiškai pritariu nuomonei leisti Komisijai, jei reikia, užsitikrinti techninę paramą ir mokymus, kad būtų palaikomas ryšys su pareigūnais iš trečiųjų šalių ir iš Europos ir tarptautinių agentūrų ir organizacijų. Aš pritariu pasiūlymui gerinti duomenų, gautų iš kitos valstybės narės, perdavimo trečiosioms šalims tvarką. Aš esu įsitikinęs, kad siūlomi pokyčiai turės teigiamos įtakos ribojant finansinius pažeidimus.
Norėčiau atkreipti dėmesį į 18a straipsnio tekstą dėl galimybės sukurti ir administruoti Komisijai registrą, padedantį nustatyti prekių siuntas, kurios gali pažeisti muitinės ir žemės ūkio teisės aktus. Šiuo požiūriu aš manau, kad tekste turi būti numatyta nuostata, įgalinanti valstybes nares naudotis anksčiau minėta duomenų baze, jei ji tuo tikslu pateikė prašymą Komisijai. Šiuo metu tekste nurodoma, kad kreipiamasi pagalbos į atitinkamas valdžios institucijas.