Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. vasario 18 d. - Strasbūras

25. Terorizmą ir teroristų verbavimą skatinantys veiksniai (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Gérardo Deprezo, parengtas pranešimas (A6-0015/2008) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl terorizmo ir teroristų verbavimo skatinimui palankių veiksnių (2006/2092(INI)).

  Gérard Deprez, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, pranešimo, kurį turėjau garbės šiandien Jums pristatyti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu, ištakos siekia pasiūlymą, kurį 2005 m. pabaigoje pateikė mūsų kolega G. Duquesne, kuriam dabar noriu pareikšti padėką.

Taip pat norėčiau nurodyti, kad didžiąją darbo dalį rengiant šį pranešimą atliko mūsų kolega J. Mayor Oreja, kuris dėl priežasčių, kurių čia negaliu komentuoti, po balsavimo, kuris įvyko komitete, nusprendė atsisakyti pasirašyti šį dokumentą.

Kalbėdamas apie pranešimo, kuris buvo pateiktas Parlamentui, turinį, aš tikiu, kad jis gali būti apibendrintas, išdėstant jo sudėtines dalis, sugrupavus jas pagal keturias pagrindines temas.

Pirmoji tema yra pavojaus dydis ir nuolatinis pobūdis. Negalima neigti, kad terorizmas šiuo metu yra vienas didžiausių pavojų Europos Sąjungos piliečių saugumui. Kruvini 2004 m. išpuoliai Madride ir 2005 m. Londone ir įvairūs mėginimai rodo, kad šis pavojus yra nuolatinis ir labai rimtas. Iš to galima daryti išvadą – ir pranešimas šiuo klausimu yra labai kategoriškas – kad kova su terorizmu turėtų išlikti vienu iš Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prioritetų.

Tačiau ši ryžtinga kova su terorizmu – ir tai yra antroji pranešimo tema – turi vykti vadovaujantis tam tikrais reikalavimais. Būtina laikytis pagrindinių principų, kitaip bus iškreiptos pagrindinės mūsų visuomenės vertybės. Kova su terorizmu neturi pažeisti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, ypač religijos laisvės ir teisės į sąžiningą teismą.

Tuo pat metu ir ypač, kai tai susiję su džihado veiksmais, svarbu skirti kultūras ir religijas nuo terorizmo. Didžioji dauguma musulmonų – ir būtina nepamiršti, kad būtent jie yra pagrindinės terorizmo aukos Irake, Afganistane ir Pakistane – neturi nieko bendro su ekstremistais, t. y. grupuotėmis, iškreipiančiomis religiją, kurių pasekėjai jie tariamai yra, ir su kuriomis mes turime kovoti.

Pagaliau, atsižvelgiant į tai, kad neapykanta ir nusivylimas yra veiksniai, skatinantys radikalėjimą, pranešime valstybėms narėms primenama, kad kova su visomis diskriminavimo formomis ir ypač priemonės, kuriomis siekiama integruoti mažumų grupes, yra prioritetinės politikos priemonės, kurios turėtų būti įgyvendinamos siekiant išlaikyti ramybę, toleranciją ir gerus santykius mūsų visuomenėje.

Trečioji tema susijusi su priemonėmis, skirtomis teroristinės veiklos prevencijai. Nors šioje srityje valstybėms narėms pateikiamas ilgas sąrašas rekomendacijų, pranešime pabrėžiamas didesnis budrumas, ypač propagandos srityje, ypač dėl interneto tinklalapių su garso ir vaizdo turiniu ir garso ir vaizdo visuomenės informavimo priemonių apskritai.

Ketvirtoji tema yra susijusi su represinėmis priemonėmis. Be viso kito, būtina nurodyti vieną veiklos sritį, dėl kurios kyla daugiausia ginčų. Ji nurodoma 10 pranešimo dalyje, siūlant išplėsti terorizmo aktų apibrėžimo taikymo sritį, į kurią būtų įtrauktas terorizmo pateisinimas. Kadangi aš nežinau, ar terminas pateisinimas čia yra tinkamas – aš asmeniškai manau, kad prancūziškai būtų geriau vartoti terorizmo „apologija“ arba „pagyrimas“ – ir ar nebūtų geriau jį pakeisti, man bus įdomu, kaip šis Parlamentas rytoj reaguos į šį tam tikra prasme jautrų klausimą, kuris yra šios diskusijos pagrindas – kur galima nubrėžti ribą tarp saugumo, pagrindinių teisių ir sąžinės laisvės.

  Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Gerb. pirmininke, smurto radikalėjimo klausimas yra Komisijos kovos su terorizmu pagrindas, todėl aš džiaugiuosi tuo, kad šiandien mes svarstome šį gyvybiškai svarbų pranešimą. Aš taip pat džiaugiuosi tarpinstitucinio bendradarbiavimo pažanga pripažįstant, koks didelis iššūkis yra formuoti nuoseklią ES politiką, kuri apsaugotų, nutrauktų arba leistų iš pagrindų pakeisti radikalėjimo procesą.

Pastaraisiais metais nuo to laiko, kai buvo patvirtintas mano pirmasis Komunikatas dėl 2005 m. rugsėjo mėnesio įvykių, buvo įgyvendinta daugelis iniciatyvų. Šių metų liepos mėnesį Tarybai ir Parlamentui bus pateiktas komunikatas dėl geriausios patirties valstybėse narėse ir konkrečių rekomendacijų ateičiai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo požiūriu pranešimas yra rekomendacija Komisijai.

Per pastaruosius trejus metus mes skyrėme daug laiko ir išteklių, norėdami geriau įvertinti šį reiškinį, jo tendencijas, apraiškas ir dinamiką. Mes užsakėme keturias atskiras lyginamąsias studijas, kurios dabar jau yra užbaigtos. Mes išsiuntėme anketas visoms valstybėms narėms ir šiuo metu nagrinėjame gautus atsakymus. Mes surengėme konferenciją dėl švietimo įtakos radikalėjimo prevencijai, kurioje dalyvavo socialiniai pedagogai, religiniai vadovai ir politikos kūrėjai.

Šiuo metu mes rengiame komunikato projektą. Pirmosios trys studijos – dėl veiksnių, skatinančių terorizmą, išdėstymo ir mobilizavimo taktikos priemonių – bus patvirtintos kitą mėnesį. Ketvirtoji studija dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo (geriausia patirtis) turės būti paskelbta maždaug tuo pačiu metu kaip ir komunikatas. Pagrindinės jos išvados iki to laiko jau bus įtrauktos į komunikatą. Šiuo metu analizuojamos anketos, gautos iš valstybių narių, kurių išvados turėtų papildyti komunikatą.

Todėl dabar mes galime formuoti savo politiką, giliau žvelgdami į šį klausimą. Mūsų komunikate bus svarstomi svarbūs klausimai, pavyzdžiui, propagandinės kalbos ir radikalėjimo procesas kalėjimuose ar kitose socialiai neapsaugotose vietose. Kovodami su radikalėjimu mes taip pat atsižvelgsime į švietimo vaidmenį ir pilietinės visuomenės dalyvavimą.

Nariai bus informuoti, kad dėl kurstymo mes pateikėme pasiūlymą pakeisti pamatinį sprendimą dėl kovos su terorizmu, kuris yra viena „terorizmo paketo“, priimto praėjusių metų lapkričio mėn., dalių. Šia priemone siekiama į pamatinį sprendimą įtraukti tuos nusikaltimus, kurie apibūdinami Europos Konvento Taryboje dėl terorizmo prevencijos: visuomenės provokacija, teroristų verbavimas ir mokymas, taip pat ir internetu, ir ypač instrukcijos internete, kaip pasigaminti bombas.

Komisija yra įsipareigojusi remti terorizmo aukas. Nuo 2004 m. mes teikėme pagalbą, teikdami finansinę paramą daugeliui projektų, kuriais buvo siekiama padėti terorizmo aukų asociacijoms ir skatinti Europos piliečių solidarumą. Mes numatėme sukurti Europos terorizmo aukų asociacijų tinklą 2008 m., siekdami atstovauti aukų interesams Europos lygmeniu ir stiprinti Europos piliečių solidarumą su terorizmo aukomis.

Siekiant spręsti terorizmo pavojaus klausimą Europos lygmeniu, yra absoliučiai būtina įgyvendinti visuotinę prevencijos politiką dėl veiksnių, skatinančių radikalėjimą ir verbavimą tam, kad būtų galima ištirti jų priežastis, nesiekiant pateisinti tokio elgesio. Džihado terorizmas ir toliau yra didžiausia grėsmė demokratinėms visuomenėms, tarp jų tūkstančiams milijonų dorų musulmonų ES ir daugelyje kitų pasaulio vietų.

  Manfred Weber, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Pirmininko pavaduotojau, ponios ir ponai, Aš manau, kad yra gana liūdna, kai turime dalyvauti dar vienoje diskusijoje terorizmo klausimais. Radikalėjimui ir terorizmui nėra vietos Europoje. Europa, kurią mes kuriame, yra tolerancijos Europa, todėl visada liūdna, kai turime dar kartą svarstyti šį klausimą.

Visi mes turime daug bendra. Terorizmas pripažįstamas kaip viena didžiausių grėsmių. Teroristų verbavimas turi būti sustabdytas. Mes turime gerbti pagrindines žmogaus teises. Tolerancija be dialogo nėra galima. Ypač būtina žinoti, koks yra interneto, kaip ryšių priemonės, vaidmuo.

Kovą su terorizmu mes laikome itin svarbia savo užsienio politikoje. Būtina Europoje sukurti tarnybų tinklą, kuris leistų kovoti su radikalėjimu ir terorizmu. Norėčiau ypač padėkoti Komisijos Pirmininko pavaduotojui už jo nuomonę ir pateiktus apibendrinimus.

Todėl mano frakcija labai apgailestauja, kad mūsų pranešėjo J. Mayoro Oreja’os pasiūlymas nebuvo išklausytas ir proceso pabaigoje mes negalime pasiekti kompromiso. Todėl rytojaus balsavime EPP-ED norėtų atkreipti dėmesį į keletą klausimų: pavyzdžiui, siūlomą išbraukti tekstą, kuriame teigiama, kad asmens teisių ir teisinės valstybės pažeidimai sudaro sąlygas atsirasti terorizmui; siūlomą išbraukti tekstą dėl specialaus mokyklų ir religinių centrų stebėjimo; ir siūlomas išbraukti nuorodas į Džihado terorizmą.

Jeigu mes norime kovoti su grėsmėmis, turime žinoti, iš kur jos kyla. Būtent todėl mes turime apibrėžti Džihado terorizmą kaip pagrindinį iššūkį ir nurodyti tai pranešime. Jei tai bus išbraukta, balsuodami mes negalėsime pritarti pranešimui. Mes nepritariame tolesniam pranešimo prasmės išsklaidymui. Todėl tikiuosi, kad būsime išklausyti ir balsuodami rytoj pasieksime gerų rezultatų.

  Claudio Fava, PSE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti savo kolegoms ir iš karto atvirai pasakysiu, kad mes turėjome dirbti su pranešimu, kuris patyrė daug sunkumų iš pradžių ir buvo gana prieštaringas, kuriame buvo daug abejotinų pasiūlymų. Aš tikiu, kad Piliečių laisvių komitetas atliko didelį darbą ir sugrąžino šiam pranešimui jo pirminę realią politinę prasmę ir reikšmę.

Žinoma, mes rėmėmės ta pačia pagrindine prielaida. Asmenų ir grupių smurto radikalėjimas pastaraisiais metais yra viena silpniausių mūsų teisinės sistemos grandžių, kur mūsų demokratinės institucijos patyrė vieną didžiausių puolimų. Būtina kovoti su šiuo reiškiniu. Šiuo požiūriu, suderinus įstatymus, būtų galima užtikrinti Europos Sąjungos veiksmų pridėtinę vertę, nes jei mes tik sujungsime atskiras priemones, turėsime jų sumą su kiekvienai iš jų būdingomis silpnybėmis.

Būtina tinkamai suderinti pastangas, nepasiduodant natūralioms žmogiškosioms pagundoms – o tai yra neišvengiama, atsižvelgiant į išpuolius, kuriuos išgyvenome pradedant rugsėjo 11 d. – apibendrinti arba kurti Europą kaip tvirtovę arba atidėti į šalį prioritetą, kuris yra svarbiausias ES integracijos procesui – užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą.

Todėl mes manome, kad yra itin svarbu judėti trim kryptimis, kurios nurodomos šiame pranešime. Pirmasis žingsnis yra remti pagrindines teises ir teisinę valstybę, ypač – kaip pasakė F. Frattini – religijos laisvę ir sąžinės laisvę. Kol nebus užtikrintas šių teisių laikymasis, Europos idėja, kaip ir integracijos procesas, pagrįstas, be viso kito, pagrindinėmis Europos piliečių teisėmis, patirs nesėkmę.

Mes turime stiprinti teisminį bendradarbiavimą, norėdami smogti radikalioms, smurtinėms, organizuotoms kraštutinėms grupuotėms. Mes turime visiškai suderinti teroristinių nusikaltimų įstatymus Europos Sąjungos lygiu, o nusikalstamos veikos vykdymas turėtų būti įtrauktas į Piliečių laisvių komiteto pasiūlymą. Žinoma, mums reikalingas kruopščiai atliekamas prevencinis darbas: mes privalome šalinti priežastis ir veiksnius – kurių yra labai daug ir nėra prasmės apsimesti, kad yra kitaip – lemiančius įvairių gyventojų grupių mūsų visuomenėje radikalėjimą. Prevencinis darbas apima piliečių teisių išplėtimą, aktyvų pilietiškumą, kitais žodžiais tariant, pilietiškumą, apimantį atsakomybę ir dalyvavimą politiniame gyvenime ir dialogą su religiniais judėjimais.

Kaip sakė Pirmininko pavaduotojas, mes privalome kovoti, norėdami padėti ir apsaugoti milijonus – dešimtis milijonų – Europos piliečių, kurie išpažįsta kitokią negu mes religiją, taip pat musulmonus, kurie nėra Bendrijos piliečiai, gyvenančius pagal mūsų demokratijos taisykles ir besilaikančius mūsų įstatymų, ir nusipelniusius mūsų pagarbos.

Pagaliau mes turime pradėti dialogą, kuris iš tikrųjų atstovauja civilizacijų aljansui, o ne civilizacijų priešpriešai. Civilizacijų aljansas – aš baigiu, gerb. pirmininke – nėra politinės retorikos terminas; tai terminas, kurį sugalvojo Jungtinių Tautų saugumo taryba. Jis apima atsakomybę ir įsipareigojimus, kuriems mes atstovaujame šiame Parlamente ir savo bendruomenėse. Aš manau, kad būtina išsaugoti šią sąvoką rytojaus rezoliucijoje.

  Ignasi Guardans Cambó, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Manau, gerb. pirmininke, kad pranešimas savo forma ir turiniu yra suderintas, itin svarbus ir veiksmingai sprendžia klausimą, kuris mums šiandien visiems yra pernelyg gerai žinomas.

Be abejonės, terorizmas yra teisėtvarkos reiškinys ir mes visi žinome, kad jis yra glaudžiai susijęs su teisėtvarkos aspektais. Nepaisant to, priežastys, kurios slypi už terorizmo, arba tiksliau, priežastys, kurios lemia, kad tam tikri žmonės tampa teroristais, yra kur kas gilesnės. Tai J. Mayor Oreja nurodė savo pirmajame pranešime ir galima diskutuoti, kaip tai buvo padaryta iš pradžių, tačiau po daugelio posėdžių ir daugelio pakeitimų, rezultatas yra visiškai priimtinas, įskaitant ir paties pranešėjo frakcijai.

Norėčiau liudyti prieš šį Parlamentą, kaip liudijama teisme, kad netiesa, jog J. Mayoro Oreja’os iniciatyvai nebuvo pritarta. Aš galiu tai patvirtinti, remdamasis priesaika, jei taip būtų priimta daryti Parlamente. Tai netiesa. Priežastys, kodėl dabar daromos kliūtys šiam pranešimui, geriau žinomos Europos liaudies partijai ir frakcijai. Aš liudiju, kad posėdžiuose J. Mayoro Oreja’os biure mes 99 proc. pritarėme tam, dėl ko balsuosime rytoj. Negalima tvirtinti, kad buvo nesvarstomi tam tikri klausimai arba buvo atmestas pasiūlymas, nes tai būtų tiesos iškraipymas.

Todėl pozicija, kurios rytoj laikysis Partido Popular, lieka paslaptis ir, be abejonės, tai susilpnins bendrą politinę žinią, kurią mes norime pasiųsti. Aš apgailestauju dėl šios padėties. Manau, kad ginčytis dėl žodžio „džihadas“, kuris turi būti išbrauktas vienoje dalyje, kai jis toliau vartojamas kitose trijose dalyse ir dar kartą konstatuojamojoje dalyje H, ir kai džihadizmas neabejotinai yra būtent toji terorizmo rūšis, apie kurią mes visi kalbame, reikštų ieškoti pateisinimo, kuris visiškai neišlaiko kritikos.

Bet kuriuo atveju šiame pranešime kalbama apie laisves, religinę laisvę, minties laisvę ir net laisvę atmesti socialinį modelį, tačiau pabrėžiama, kad Europa negali pritarti smurto kurstymui, neapykantos kurstymui arba visuomenės pagrindų griovimui prisidengiant religija.

Valstybė turi teisę naudotis priemonėmis, kurios reikalingos jos gynybai, ir priemonėmis, kurios skirtos apginti savo piliečius. Ji gali faktiškai įgyvendinti šią teisę policijos ir teismų priemonėmis, tuo pačiu išlaikydama dialogą, dalyvavimą ir veiksmus, siekdama visiškai integruoti žmones, nes tapę fanatikais jie gali surengti išpuolį prieš visuomenę, kurioje gyvena, į kurią jie yra integruoti arba tiesiog apskritai prieš visuomenę, nors daugeliu atvejų šie žmonės yra gimę tarp mūsų.

Diskutuotina, ir tai buvo aptariama mano frakcijoje, kiek dabartiniai teisės aktai yra arba nėra pakankami; tokios sąvokos kaip teroristinių aktų pateisinimas yra būtinos vienų požiūriu, tačiau kaip potencialūs pernelyg dideli sąžinės laisvės apribojimai atmetamos kitų. Todėl mano frakcijos pozicija yra tokia: teisės akto toliau nekeisti ir atsisakyti apologijos termino.

Kad ir kaip būtų – aš baigiu, gerb. pirmininke – pranešimą aš vertinu palankiai. Aš tikiuosi, kad Europos liaudies partija persvarstys savo poziciją ir nuspręs, kaip galima pakeisti turinį. Kaip rekomendaciją visuotinės politikos linkme aš palankiai vertinu Komisijos politiką, kuri leidžia politinėms jėgoms glaudžiai bendradarbiauti Europoje ir priimti priemones, kurios užtikrintų rezultatą, atsižvelgiant į visų ir kiekvieno teises atskirai.

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, perfrazuodamas Ernestą Hemingvėjų norėčiau pasakyti: „Neklausk, kam skambina terorizmo varpai, jie skambina tau“. Po išpuolių prieš ketverius metus Ispanijoje ir prieš trejus metus Anglijoje tai skamba labai aktualiai. Jei Oriana Fallaci, Komisijos nario F. Frattini tėvynainė, perskaitytų dokumentą, kurį mes svarstome, ji tikriausiai patirtų šoką. Priminsiu, kad O. Fallaci yra žymi italų intelektualė, pagarsėjusi bekompromisėmis ir prieštaringomis pažiūromis, tikėjusi, kad islamo teroristai yra miniatiūrinis islamo modelis, visiškai atspindintis jo esmę.

Aišku, kad Europos Parlamentas šiuo klausimu gali turėti kitokį požiūrį. Jį būtina svarstyti, tačiau kodėl musulmonų teroristai sugeba rasti tiek daug pasekėjų tarp arabų kilmės jaunuolių, gyvenančių Europos Sąjungos valstybėse narėse?

Aš visiškai pritariu pareiškimams, kad karas su terorizmu Europos Sąjungai yra prioritetinis. Mes privalome daugiau dėmesio skirti teroristinei propagandai, kuri vyksta internete. Aš norėčiau pridurti, kad palydovinės televizijos transliacijos arabų kalba taip pat gali būti naudojamos skatinant radikalųjį islamą.

  Georgios Georgiou, IND/DEM frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, laikas yra labai svarbus. Tačiau turėčiau pasakyti, kad pranešimui pritariu, nes, kaip suprantu, viena vertus, jame apsiribojama nustatymu, ir, kita vertus, uždraudimu.

Aš norėčiau pabrėžti, kad pirmiausia mes turėtume nerimauti dėl teroristų verbavimo. Visai šalia mūsų Vidurio Rytuose yra „akademija“, kurioje rengiami teroristai. Kodėl? 60 metų mes nebandėme Europoje spręsti jų problemų ir neturime jokių priežasčių tai daryti.

Šiandien matome panašią padėtį Kosove ir aš džiaugiuosi, kad kalbu dabar, praėjus vos vienai dienai po Kosovo nepriklausomybės paskelbimo.

Čia taip pat esama daugelio pavojų. Kas būtų, jei Mitrovicos serbai rytoj parodytų pasipriešinimą, arba, jei norite, nepasitenkinimą? Ar mes juos turėtume vadinti teroristais?

Turime apsvarstyti priežastis, kurios sudaro sąlygas veikti teroristams, norintiems sunaikinti Europos sistemą, kuri jų netoleruoja.

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, šiame Parlamente aš atstovauju Šiaurės Airijai, regionui, kurio gyventojai, kaip visiems žinoma, ilgus metus kentė baisų terorizmą. Ir, remdamasis šia patirtimi, norėčiau šioje diskusijoje atkreipti dėmesį į porą klausimų.

Pirmiausia, terorizmas niekada neturėtų būti slopinamas; jis turi būti įveiktas visiems laikams. Pradėkite kaltinti terorizmu, suteikdami kaliniams specialų statusą, ir pagaliau išleiskite juos anksčiau į laisvę ir turėsite rezultatą, koks yra Šiaurės Airijoje, kur nepripažįstantys savo kaltės teroristai yra Vyriausybėje. Nuolaidžiavimas tik skatina apetitą – nepasotinamą teroristų apetitą.

Antras klausimas, kurį norėčiau paminėti, yra šis: kadangi į valstybės prievartą žvelgiama kaip į blogį, naivus tikėjimas, kurį aš pastebiu šiame pranešime, kad vadinamųjų „žmogaus teisių“ iškėlimas neutralizuos teroristų veiklą, faktiškai tik stiprina jų pasiryžimą, nes jie savo tikslams pasirengę panaudoti visas vadinamąsias teises, iš savo aukų atimdami pagrindinę teisę – gyventi.

Dėl itin brutalios jų strategijos visuomenės apsauga kartais reikalauja pasirinkti: riboti teroristų arba nekaltų žmonių teises. Tokiomis sąlygomis aš pritariu ne tariamoms teroristų teisėms, bet visuomenės teisei apsiginti. Kova su terorizmu yra gėrio kova prieš blogį ir, jei reikia, teroristų teisės visuomenės požiūriu yra antraeilės.

  Carlos Coelho (PPE-DE). – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos Pirmininko pavaduotojau, ponios ir ponai, pradėsiu pakartodamas, kad nenuilstama kova su terorizmu turėtų vykti laikantis įstatymų, atsižvelgiant į įstatymo galią ir nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių. Aš nesu tikras, kad terorizmas kelia, kaip nurodoma pranešime, didžiausią grėsmę Sąjungos piliečių saugumui, tačiau aš sutinku su G. Deprezu, kad šis pavojus neabejotinai yra vienas svarbiausių. Aš tikiu, kad nepakankamas šio pavojaus įvertinimas neleidžia mums su juo veiksmingai kovoti ir didinti mūsų piliečių saugumą. Todėl aš balsuosiu prieš siūlomus pakeitimus.

Terorizmas turėjo įtakos ne tik tų šalių, kuriose buvo vykdomi išpuoliai, piliečiams; jis kelia pavojų ir visų kitų piliečių saugumui. Jis didina baimę ir teroro grėsmę. Terorizmas yra iracionali fanatizmo išraiška, kuri nevertina gyvybės ir žmonių orumo. Kovą su terorizmu Sąjunga ir Komisijos narys F. Frattini laiko vienu didžiausių prioritetų. Mums reikalinga visuotinė strategija, kuria būtų siekiama išardyti teroristų tinklus. Šia strategija turėtų būti pripažįstama prevencijos reikšmė, apimanti kovą su teroristų verbavimu ir veiksniais, kurie yra palankūs smurto radikalėjimui.

Svarbu analizuoti ir suprasti priežastis, pagrindą ir procesus, kurie sudaro sąlygas radikalėjimui ir terorizmui, ypač tarp jaunimo, gyvenančio mūsų valstybėse narėse. Be abejonės, integracijos procesas ne visada buvo sėkmingas. Aš sutinku, kad atsižvelgiant į teisės normas ir sąžinės laisvę būtina riboti propagandą, kuria siekiama skatinti terorizmą.

Baigdamas turiu pritarti J. Mayorui, kad Europos iniciatyva, ypač šioje srityje, negali ir neturėtų būti naudojama nacionalinių rinkimų strategijų reklamai.

  Inger Segelström (PSE). – (SV) Gerb. pirmininke, leiskite man pradėti padėkojant G. Deprezui už pranešimą ir šią labai reikalingą diskusiją terorizmo klausimais. Taip pat aš manau, kad tai vyksta tinkamu laiku, nes šiemet yra Europos tarpkultūrinio dialogo metai.

Taip pat aš manau, kad pranešime nepakankamai gerai nurodoma, kodėl žmonės, dažniausiai jauni vyrai, tampa arba viliojami tapti teroristais ir savo noru pasirenka demokratinės visuomenės užribį. Jei mes apsidairysime aplink, negalėsime nepastebėti skurdo ir dažnai akivaizdaus neteisingumo. Yra daug yra jaunuolių, kuriems mes negalime pasiūlyti mokslo, darbo vietos, namų arba vilties ateičiai. Tai sukuria pagrindą fanatizmui ir sudaro sąlygas veikti siekiant užsitikrinti daugiau teisių savo atstovaujamai grupei ar žmonėms. Pranešimui trūksta tokios analizės.

Aš ypač raginu balsuoti už 12 pakeitimą, nes teroristinė propaganda šiandien paprastai yra platinama internete, tačiau nedaugelis mūsų paprastai ją mato arba kontroliuoja. Tai kartų klausimas ir mes turime gilinti ir tobulinti savo žinias apie verbavimą ir tobulinti šio reiškinio prevenciją. Apskritai, PSE frakcijos pakeitimams aš pritariu.

  Alexander Alvaro (ALDE). – (DE) Gerb. pirmininke, labai dėkoju G. Deprezui ir J. Guardansui Cambó už jų pastabas. Aš manau, kad jos visiškai atitinka mūsų frakcijos poziciją.

Pranešimas pavadintas „Terorizmo ir teroristų verbavimo skatinimui palankūs veiksniai“. Kiti kalbėtojai džiaugėsi tuo, kad mes kalbame apie šį klausimą, ir šiuo požiūriu jie yra teisūs. Tačiau mes jį aptariame ne pirmą kartą. Europos Parlamentas ir Sąjunga vienu balsu pasisakė dėl neapykantos kurstytojų ir ėmėsi prevencinių priemonių nutraukti teroristinių organizacijų finansavimą. Šios priemonės yra iš tikrųjų labai naudingos.

Šiuo požiūriu aš manau, kad pranešimas didžiąja dalimi yra teisingas. Manau, kad būtų pernelyg drąsu tvirtinti, kad internetas yra visų blogybių priežastis arba, atvirkščiai, pati saugiausia vieta. Neabejotinai jame, kaip ir realiame gyvenime, yra ryškios socialinės tendencijos ir aš tikiu, kad mes neturėtume visų pastangų skirti tam, kad kartą ir visiems laikams galėtume jį kontroliuoti. Mes to padaryti negalime.

Taigi kyla klausimas, ką mes turėtume daryti? Mes kalbėjome apie garso ir vaizdo paslaugas, ir čia kyla kitas klausimas: kodėl Europos Sąjunga nesiima jokių veiksmų, kai tam tikri kanalai transliuoja neapykantą kurstančias programas ES teritorijoje, kurios yra tiesiogiai skirtos vaikams?

Vienoje Hezbollah programų, pavyzdžiui, rodomas personažas, primenantis peliuką Mikį, ir jo išpuoliai prieš žydų naujakurius. Šitaip mažieji palestiniečiai mokomi istorijos. Valstybės narės neįsikišo į šį klausimą. W. Disney bendrovė pareiškė savo teises dėl peliuko Mikio ir serialo pabaigoje peliuką Mikį nužudo žydų naujakurys.

Tai yra rodoma per televiziją Europos teritorijoje! Kodėl Hezbollah iki šiol nėra įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą? Mes ką tik šiuo klausimu turėjome įdomią diskusiją su D. Marty. Aš tikiu, kad norint stabdyti terorizmą, būtina didinti saugumą. Kai kuriose šalyse būtina šalinti terorizmo priežastis, pavyzdžiui, kuriant sveikatos apsaugos sistemas, infrastruktūrą ir švietimo sistemas. Mes negalime palikti teroristinėms organizacijoms teikti šias paslaugas, kaip Hamas Gazos ruože arba Hezbollah, nes šios organizacijos tokiose saugiose visuomenės priebėgose verbuoja savo rėmėjus.

PIRMININKAVO: A. BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

  Bárbara Dührkop Dührkop (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, šiandieniniu savo pasiūlymu dėl rekomendacijos Tarybai ir Komisijai siekiame prisidėti prie institucijų ir pilietinės visuomenės pastangų šalinant terorizmą ir teroristų verbavimą skatinančius veiksnius.

F. Franttini pasiūlymo pateikimo Parlamentui procesas buvo ilgas ir varginantis, tačiau nelieka abejonių, kad jis tikrai vertas balsavimo dėl būsimo galutinio rezultato. Pasiūlyme akcentuojama kova prieš islamistų ekstremizmą, naują ES reiškinį, reikalaujantį atitinkamo dėmesio ir priemonių jam pasipriešinti.

Tačiau tai lengvai galima ekstrapoliuoti bet kuriai kitai terorizmo priežasčiai, kurią gali sukelti patriotizmas ir Todėl mes norime Tarybos paprašyti pamatiniame sprendime prieš terorizmą apologiją taip pat laikyti nusikaltimu. Būtų pageidautina kovą prieš šį nusikaltimą derinti visose 27 valstybėse narėse ir visada, kartoju, visada skurpulingai paisyti išraiškos laisvės.

Malšinimas ir radikalizacijos prevencija turi veikti lygiagrečiai. Jeigu norime išvengti radikalizacijos, turime suteikti galimybę šviestis ir integruotis 13 milijonų ES gyvenančių musulmonų ir apsaugoti nuo pasmerkimo tuos 3,5 proc. gyventojų. ES tarptautinio bendradarbiavimo pagrindais mes siekiame dialogo, o ne civilizacijų supriešinimo. Taip yra todėl, kad mes laikomės JT parengto „civilizacijų aljanso“ ir nesuprantame tam tikrų narių vertės nepripažinimo.

Šie metai yra Europos kultūrų dialogo metai. Mes neturime jokio noro prisidėti prie religijos iškraipymo: mes turime skatinti visuomenės dalyvavimą ir dialogą. Tai keletas šios rekomendacijos laimėjimų. Ar jos siūlymai yra tokie destruktyvūs, kad pranešėjas net negalėjo jų pristatyti?

M. Weberi, turiu pareikšti, kad Jaime Mayor Oreja pademonstravo parlamentinės etikos trūkumą nepaaiškindamas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, kodėl jis balsavo prieš, o vėliau atmetė pranešimą. Jo persekiojimas perduodant Parlamentui sisteminę opoziciją nacionaliniu lygmeniu puikiai parodo prieš tai kalbėjusiojo demokratines nuostatas. Toks požiūris mums bus nenaudingas, jeigu siekiame tobulėti demokratijos požiūriu, nes Parlamente dirbama susitarimų, o ne ribotų pažiūrų pagrindu.

  Sarah Ludford (ALDE). – Gerb. pirmininke, mano manymu pranešimas yra geras ir aš beveik visiškai pritariu savo pirmininkui ir politiniam kolegai G. Deprezui. Tačiau nepritariu jo ir kitų požiūriui dėl tam tikrų antiteroristinių įstatymų.

Aš nemanau, kad naudinga kriminalizuoti terorizmo šlovinimą ar gynimą. Aš manau, kad „pateisinimo“ terminas taip pat problemiškas. Kadangi dauguma iš mūsų anksčiau diskutavome su Dicku Marty dėl teroristų juodojo sąrašo ir turto įšaldymo, įstatymas turi būti kartu ir teisingas, ir veiksmingas, siekiant kad išliktų patikimas bei tvarus ir palaikomas visuomenės. Yra didelė rizika teikti tokį baudžiamojo kodekso įstatymą, kaip siūloma, nepaisant veiksmų ir ketinimų, nuomonių ir komentarų ir net fantazijos, kas kelia piktadariškų minčių kūrimo pavojų.

Tai gali sukelti kalbos laisvės apribojimo efektą. Jeigu sakyčiau, kad suprantu, kad kurdai Turkijoje jautė pyktį ir nepasitenkinimą dėl slopinamos savo kultūros, kalbos bei identiteto ir politinių siekių neigimo, tai negi aš pateisinu PKK (Kurdistano darbininkų partijos) bombas?

Vargu, ar yra žmogus Parlamente – nelaimei, gal yra keletas, kuris negarbintų Nelsono Mandela’os. Tačiau tik ne ANC (Afrikos Nacionalinio Kongreso) įvykdytų teroro išpuolių kovojant su apartheido represija. Yra žmonių, dabar valstybės veikėjų, buvusių garbingais šių rūmų svečiais, kurie praeityje kovojo už laisvę.

Tai negi aš esu tik minkšta liberalė, besirūpinanti tik kalbos laisve? Ne, kadangi įstatymas turi būti veiksmingas. Mes jau pakankamai kriminalizuojame terorizmo kurstymą. O tai suteikia didelę galimybę nusitaikyti į elgesį ir kalbą, kurių tikslas – provokuoti teroristinį išpuolį.

Praeitą savaitę JK antrasis aukščiausiasis apeliacinis teismas penkiems žmonėms panaikino nuosprendį dėl džihadistinės medžiagos būtent todėl, kad nebuvo ketinimo skatinti terorizmą įrodymų. Šiuo atveju pirminiai nuosprendžiai sukėlė pasipiktinimą daugiausiai tarp jaunų musulmonų, kurie norėjo aptarinėti, diskutuoti ir kritikuoti Europos bei Jungtinių Valstijų užsienio politiką. Tai nepadeda kovojant su radikalizmu. Tačiau savo žlugimu šios bylos įstatymuose sukėlė sumaištį ir netvarką, o tuo gali pasinaudoti teroristai.

Skirdami nuosprendžius, stenkimės įžvelgti, ar yra kurstymo pagrindas. Nepainiokime čia garbinimo ir gynimo.

  Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat dabar norėčiau išreikšti pritarimą pranešimui prieš mūsų, taip pat Komisijos nario kalbą ir to, ką jis nori daryti. Mano šalyje, Nyderlanduose, taip pat daug dėmesio skiriama radikalizacijai ir tragiškoms jos pasekmėms. Mes patys Nyderlanduose susidūrėme su klaikia olandų TV prodiuserio žmogžudyste, kurią įvykdė radikalizuotoms grupuotėms priklausantys jaunuoliai. Kalba eina tik apie mažą grupuotę, tačiau tai, ką jie daro, gali turėti didžiulių pasekmių. Labai svarbu, kad veiktume išvien ir kad būtų dedamos visos pastangos, siekiant aptikti bei izoliuoti grupuotes ir pavienius jaunuolius, galinčius nukreipti į teroristų atakas.

Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, radikalizacijos prevencija taip pat yra gyvybiškai svarbi. Svarbiausia, smurtauti linkusią grupę išlaikyti kiek įmanoma mažesnę. Nors radikalizacija ne visada baigiasi smurtu. Bet kokiu atveju tai yra blogas reiškinys, jeigu jaunimas jaučiasi visiškai izoliuotas nuo visuomenės ir netrokšta turėti su ja daugiau jokių reikalų. Remiantis savo patirtimi, reikia pripažinti faktą, kad radikalizacijos ribojimo politika yra nukreipiama į savivaldybes. Žinoma, svarbu pamatyti, ką galima padaryti kalėjimuose, o paprasčiau – švietimo srityje. Reikia stebėti, ką galima nuveikti, siekiant išvengti interneto naudojimo blogiems tikslams. Vis dėlto, vis dar būtent savivaldybės gali aktyviai veikti bendruomenėse, siekdamos apriboti radikalizacijos priežastis ir susekti į tai linkusį jaunimą. Manau, kad Europos Sąjunga, o ypač šis Komisijos narys, gali suvaidinti svarbų vaidmenį sutelkiant visą įvairiuose miestuose įgytą patirtį. Praeitą savaitę mūsų grupė su darbo vizitu lankėsi Roterdamo mieste, kuriame buvo daug nuveikta, siekiant apriboti bei išvengti radikalizacijos ir nustatyti tam prijaučiančias grupuotes.

Taip pat svarbu įsitraukti į artimesnį dialogą su musulmonų bendruomenėmis mūsų šalyse. Kai kurie su tuo susiję jaunuoliai ateina iš didesnių bendruomenių ir jeigu mes izoliuosime tą didesnę grupuotę, niekada negalėsime pasiekti mažosios. Todėl svarbu įsitraukti į dialogą, turint omenyje, kad didžioji dauguma musulmonų bendruomenių, gyvenančių mūsų visuomenėje, nieko nenori daryti su vadinamuoju iškreiptu savo baimės suvokimu, o mes daug investuojame būtent į tą artimesnį į mūsų grupės dialogą ir ypač šiais kultūros dialogo metais.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Dėkoju gerb. pirmininkui, Komisijos nariui. ES turi aiškiai parodyti, kad kova su terorizmu tiek simboliškai, tiek ir praktiškai yra solidarumo išraiška. Reikalingi didesni ištekliai, siekiant įgalinti Europolo bendradarbiavimą su nacionalinio saugumo tarnybomis ir pasiekti rezultatų. Tai ypač akivaizdu iš nesenų riaušių, kilusių dėl kurstomo priešiškumo musulmonų karikatūrose.

Kaip čia jau buvo minėta, kova su terorizmu visada turi būti vykdoma legaliomis ir suderintomis priemonėmis. CŽV skrydžiai į Europą, kankinimų naudojimas, patyčios ir kankinimai vandeniu, kuriuos CŽV dabar jau prisipažįsta naudojusi, ir specialių, įslaptintų kalėjimų steigimas turi būti kategoriškai pasmerkti. Tokiais atvejais, F. Frattini, ES turėjo kovoti ryžtingiau, nei tai darė.

Gerai, kad pranešime laikomasi platesnio požiūrio ir nurodomi veiksniai, darantys įtaką padidėjusiam rėmimui ir atnaujintam grupių, dėl žiaurumo ir sektantizmo nepripažįstančių mūsų visuomenės modelių, verbavimui.

Tas faktas, kad šiurpių smurtavimo atvejų vykdytojai, kuriuos matėme pastaraisiais metais, gimė ir užaugo Europoje, ragina mus kritiškiau pažvelgti į savo pačių visuomenę. Mūsų integracijai ir vizų politikai reikalingas dialogas ir nuoširdi diskusija. Čia mes negalime ir neturime vengti sudėtingų klausimų. Tačiau vienas dalykas, bent jau man, yra akivaizdus. Tai mūsų mąstymas apie tai, koks turėtų būti mūsų bendro įstatymo pagrindas. Dabartinės diskusijos dėl šariato įstatymo Britanijoje rodo, kad geri ketinimai dažniau tampa kliuviniu nei pagalba.

Taip pat turime užtikrinti, kad Bendrijose įstatymas nekeltų pavojaus ar nepaliktų nuošalyje konstitucinių principų, pavyzdžiui, reglamentuojančių išraiškos laisvę. Pranešime kalbama apie supažindinimą su nauja pamatinio sprendimo koncepcija: „terorizmo išteisinimas“. Tikiu, kad jis yra nevykęs. Ne todėl, kad tai yra bloga idėja užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų gerus įstatymus prieš kurstymą, tačiau todėl, kad sudėtinga, o gal ir neįmanoma, priimti visiems vienodai taikomą apibrėžimą, nekeliantį dviprasmiško interpretavimo problemų. Iš vienos pusės, labai svarbu numatyti būdus, kaip kovoti su terorizmu ir išsaugoti gyvybes. O iš kitos pusės, yra išraiškos laisvės principas ir rūpestis išlaikyti aukšto lygio teisingumą Europoje. Klausimas, kaip išlaikyti tą pusiausvyrą.

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, dabar, kai fanatikai užgesino mūsų nekaltas gyvybes ir įvykdė sprogdinimo atakas demokratinėse visuomenėse, jau yra per vėlu. Dėl tos priežasties negalima švaistyti mūsų pastangų, o ypač tada, kaip teigia Komisijos narys F. Frattini, kai kalbama apie prevenciją. Dialogui, kaip raktui į toleranciją, turi būti skiriamas didžiausias mūsų dėmesys. Tačiau, mums taip pat reikalingas geresnis bendradarbiavimas su policija ir keitimasis duomenimis. Iš tikrųjų, visos priemonės, kurias galima panaudoti tiek pačioje Europos Sąjungoje, tiek ir už jos ribų, turi būti stiprinamos.

Man ypač patinka tas faktas, kad Komisijos narys atkreipė dėmesį į pagalbos aukoms svarbą. Tai ne vien tolerancija, tai kartu ir praktinės priemonės. Leiskite akcentuoti, kad turi būti vykdomas neapykantos skelbėjų stebėjimas: ir tai yra būtinybė. Tačiau reikia pasitelkti informaciją. Terorizmo šlovinimas visiškai nepriimtinas, todėl mums reikalinga netoleravimo strategija, taikoma nusikaltimams mūsų visuomenei.

Manau, kad labiausiai apgailėtina tai, jog dėl problemos, kuri visada buvo pati rimčiausia diskusijų tema Parlamente, vėl buvo sukelti nacionaliniai ginčai, susiję su šiuo pranešimu.

  Manfred Weber (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ALDE frakcijos nariai manęs klausia, kaip ketina balsuoti PPE-DE. Leiskite pakartoti, kad PPE-DE frakcija 95 proc. remia tai, kas pateikta pranešime. Aš taip pat norėčiau pabrėžti, kad, mano manymu, labai apmaudu, kad ir ALDE atstovas, ir PSE atstovas, kolegos ispanai šiandien užsipuolė PPE-DE. Manau, kad graudu, jog vidaus problemos neleidžia mums atrasti bendro pagrindo šiame Parlamente.

Visi, kas norite, kad šis Parlamentas vieningai priimtų labai svarbų rytojaus sprendimą, balsuokite už PPE-DE pakeitimus. Mes nekeičiame esmės, o tik pašaliname vidaus politikos aspektus. Visi, kas nori paspausti ištiestą PPE-DE frakcijos ranką, galės tai padaryti rytoj.

  Alexander Alvaro (ALDE). – (DE) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad suteikėte galimybę vėl pakalbėti, kadangi tai nebuvo numatyta kitose diskusijose. Vis dėlto, nors H. Pirker ir aš negalime visada susitikti akis į akį – mes dažnai ginčijamės ir tai darome su dideliu malonumu ir aistra – jis visiškai teisus sakydamas, jog tokiais dialogais neturi būti piktnaudžiaujama nacionaliniais tikslais. Tai viską žlugdo ir paprasčiausiai priveda prie klaidingų kompromisų.

Esu tikras, kad kolegos ispanai čia, Parlamente, pateiks kitokį atsakymą. Paprasčiausiai žinau iš savo patirties, kad tokios rūšies dalykai labai dažnai yra perkeliami į nacionalinį dialogą. Aš taip pat jau pavargau dėl to, kad jau nebe pirmą kartą mumis naudojasi kaip teniso kamuoliu tarp PPE-DE ir PSE sprendžiant šiuos klausimus. Tačiau, džiaugiuosi, kad liberalai sugebėjo tarpininkauti ir vis dar yra pasirengę iššūkiui.

Nelaimei, mūsų kolega iš Šiaurės Airijos daugiau nebedalyvauja. Tai mane piktina, kadangi jis pasakė kai ką, kas, mano manymu, yra visiškai neįtikėtina. Jis teigė, kad teroristai neturi tų pačių žmogaus teisių kaip visi kiti. Tačiau tai ir yra būtent tai, kas mus skiria nuo teroristų: faktas tas, jog mes žmogaus teises laikome universaliomis. Mums niekada net nebuvo kilusi mintis, kad Parlamentas gali turėti kitokį požiūrį.

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE). – Gerb. pirmininke, atsižvelgdamas į šių diskusijų svarbą, turiu klausimą PPE-DE frakcijai. Iškilo tokia problema, kad jeigu PPE-DE frakcija remtų pranešimą, ji pašalintų – ir aš paprašyčiau kitų frakcijų panaikinti – visus elementus, susijusius su Ispanijos vidaus politika. Paklausčiau PPE-DE frakcijos atstovo, koks pakeitimas, svarstomas frakcijoje, yra susijęs su Ispanijos politika. Būtų labai įdomu sužinoti, o tada būtų galima paskelbti viešai, kurie PPE-DE frakcijos pakeitimai susiję su vidaus politika. Ar tai nuoroda Jungtinėms Tautoms 1 pakeitime, kurią jie nori panaikinti? Ar jie trokšta panaikinti nuorodą į Jungtines Tautas? Ar tai yra Ispanijos vidaus politika? Tai turi būti susiję. Vienintelis asmuo, besistengiantis įtraukti vidaus politiką, yra Jaime Mayor Oreja, kuris net iš mandagumo nedalyvauja šioje dalinėje sesijoje.

  Sarah Ludford (ALDE). – Gerb. pirmininke, būčiau ypač dėkinga, jeigu visi, remiantys pakeitimus dėl garbinimo kriminalizavimo, būtų malonūs ir atsakytų į klausimus pagal mano iškeltus punktus pirmiausia dėl to, kad aš baiminuosi kalbos laisvės apribojimo efekto, o antra, aš nežinau, kaip tai galima įgyvendinti.

Koks ryšys yra tarp terorizmo akto garbinimo ir teroristinio akto įvykdymo? Man atrodo, jog čia yra įstatymų problemos, kaip praeitą savaitę buvo nustatyta JK apeliaciniame teisme, kadangi nėra tiesioginio ryšio tarp šlovinimo ir naujo teroro akto, kuris akivaizdžiai pasireiškia kurstymu ar bent jau skatinimu. Jeigu teroro aktas yra tik „šlovinamas“, tada koks yra tiesioginis ryšis su tuo, kad bus įvykdytas kitas išpuolis?

Jeigu negalite atrasti ryšio, rizikuojate pralaimėti teismuose ir atsidurti blogesnėje padėtyje nei iki tol. Būčiau labai dėkinga, jei visi, remiantys garbinimo ir gynimo kriminalizavimą, galėtų mane apšviesti, kadangi aš čia kai ką nevisiškai suprantu.

  Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat tikiu, kad šio vakaro dialogas politiškai yra labai svarbus. Taip pat manau, kad mes drauge turime priimti plačiai aptartą politinį sprendimą, tapsiantį visai žmonijai ar bent didžiajai daugumai parlamentinių grupių priimtino pranešimo tema.

Net neabejoju, kad šiandieniniai teroristai trokšta sukurti naują visuotinės diktatorystės formą. Per pastarąjį amžių mes patyrėme galingų diktatūrų, tačiau šitoji diktatūra grindžiama svarbiausios teisės pažeidimu – teisės į gyvenimą. Be to, aišku, kad ši strategija drauge su smurtu ir neapykanta jau tapo apgailėtina visuotine strategija.

Štai kodėl mūsų reakcija turi būti ne tik vien policijos pajėgų ir informacijos tarnybų bendradarbiavimas, bet ir politinis atsakas atsigręžiant ir pašalinant į terorizmą vedančias priežastis. Aš tiku ir dauguma iš Jūsų akcentavo, kad prevencija reiškia neapykantos panaikinimą ir priežasčių neapykantai pašalinimą, visiškai nepateisinant smurto, nes mes labai rizikuojame pradėdami pateisinti smurtą. Mes privalome išnaikinti neapykantą neteisindami smurto.

Kažkas kalbėjo apie civilizacijų konfliktą. Mano požiūriu, teorija palieka laisvę troškimams. Asmeniškai aš nesu įsitikinęs, jog artėja civilizacijų konfliktas. Esu įsitikinęs, kad vidaus konfliktas, vykstantis islamo pasaulyje, tai yra konfliktas mažumos, nepritariančios religinei misijai, ir didžiosios daugumos musulmonų, kurie, tikiuosi, yra visiškai taikūs ir trokšta gyventi puoselėdami taikos ir tolerancijos dvasią. Jeigu mes ketiname duoti politinį atsaką, ponios ir ponai, manau, kad vienintelis pasirinkimas yra reformistų, taikingų islamo išpažinėjų stiprinimas prieš mažumą, kuri nėra nei reformistai, nei taiką mylintys piliečiai.

Tai yra politinės priemonės; tai ne policijos ar saugumo priemonės. Aš minėjau aukų teises ir manau, kad šioje srityje dar reikia padirbėti. Aukų teisėms reikia skirti daugiau dėmesio nei iki šiol, kad būtų galima joms pasiūlyti praktinę pagalbą, kuri, patikėkite manimi – aš tuo įsitikinęs – reiškia ne tik finansinę paramą, tačiau daugeliu atveju pagalbą joms ar išlikusiesiems, užpuolikų ir žudikų aukų artimiesiems iš naujo integruotis į visuomenę po patirtos siaubingos traumos. Kita aukų teisė yra nebūti paliktais vieniems, išgyvenus po išpuolio ar netekus artimojo, mylimojo.

Kažkas minėjo, kad mums reikia suprasti terorizmo priežastis. Sutinku. Kaip jau pats minėjau, tikiu, kad teroristų grupėms, organizacijoms ir metodams negalima suteikti teisėtumo stengiantis juos suprasti. Supratimas yra viena, pateisinimas yra visai kas kita: tai pagrindinis skirtumas.

Norėčiau priminti vieną, paskutinį, aspektą. Europos Sąjunga suvaidintų ryškų politinį vaidmenį pasaulyje, mano nuomone, jeigu galėtų pasiekti tai, kas dar nebuvo pasiekta. Tai, kas paskatintų Jungtines Tautas parengti ilgalaikę tarptautinę konvenciją, apibrėžiančią terorizmą. Šio apibrėžimo iki šiol nėra ir tai kelia daug rūpesčių už Europos ribų. Europa turi savo terorizmo apibrėžimą, tačiau, kaip žinote, kai kurios valstybės narės JT Generalinėje asamblėjoje yra vis dar nepatvirtinusios arba JT terorizmo konvencijos pagrindo arba veiklos.

Aš tikiu, kad jeigu Europa yra iš tikrųjų vieninga šioje srityje, galėtų padaryti kažką panašaus į tai, ką padarėme dėl mirties bausmės moratoriumo: priversti Jungtines Tautas laikytis nusistatymo dėl svarbios, konsoliduotos Europos pozicijos, taip suteikiant visuotinį pagrįstumą dėl atsako terorizmui. Jeigu terorizmas yra globalinis, mūsų atsakas turi būti visiškai tvirtas, taip pat ir visuotinis.

  Gérard Deprez, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pateikti tris komentarus apibendrindamas šią diskusiją.

Paklausius Komisijos nario ir daugumos prisidėjusiųjų, paaiškėja pirmasis mus sukrečiantis dalykas, kad yra reikalinga reiškinio analizė, grėsmės rimtumo suvokimas ir pusiausvyra, kurią reikia išlaikyti tarp prevencijai naudojamų priemonių ir priemonių, naudojamų slopinti. Tai yra vienas mus visus siejantis bendras pagrindas, kadangi mes pradėjome aptarinėti šio reikalo sprendimą: ką mums reikia išanalizuoti, ko mums reikia vengti ir nuo ko mums reikia susilaikyti.

Antra, apgailestauju, tačiau jaučiu, kad kai kurie elementai yra labiau simboliniai, o ne tai, kad mes negalėsime pasiekti reikalingo susitarimo. Apgailestauju dėl to, kadangi ištyrus pakeitimų sąrašą man atrodo, jog dauguma skirtumų yra labiau simboliniai nei esminiai. Problema yra ta, jog simboliniai interesų konfliktai galėtų sumažėti, jeigu partijos nuspręstų padaryti gestą, kažką tokio, kas nebūtinai charakterizuoja politines grupes, sudarančias šį Parlamentą.

Trečia, yra keletas komentarų, kuriuos norėčiau išsakyti tiems, kas dalyvauja, beje ir A. Alvaro jaučiasi taip pat, ypač mielam nariui iš Airijos, manančiam, kad nereikia atsižvelgti į žmogaus teises kovojant su terorizmu. Manau, kad toks požiūris kelia riziką ir netgi labai rimtą toms vertybėms, kuriomis grindžiama visuomenė. Yra kažkoks valstybės vadovas, ir vieną dieną girdėjau jį kalbant per televiziją, Europos valstybės vadovas, kuris pasakė, kad paimtų peilį ir susidorotų su visais iki vieno teroristais. Būtent toks režimas, nuodijantis oponentus, leidžia žurnalistų žudymą ir rinkimus, kurie gali būti laisvi, tačiau nesąžiningi. Žaidimas su žmogaus teisėmis kovoje su terorizmu reiškia nepriimtiną nuosmukio riziką demokratinėje visuomenėje.

S. Ludford mūsų tiesiai paklausė apie terorizmo gynimo problemą. Aš nepajėgus jai atsakyti išsamiau, bet paprasčiausiai sakau, kad esu Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešėjas jai žinomomis sąlygomis, ir kad kai dabar pristačiau savo požiūrį, rėmiausi 10 pranešimo pastraipa, kurią rengė komitetas, kurioje aiškiai teigiama, p. Ludford, kad komitetas, vadinasi, ir Parlamentas kviečia atvirai diskusijai dėl pamatinio sprendimo keitimo, kad tokia ir tokia tvarka reikia įtraukti terorizmo pateisinimą ir t. t.

Todėl aš visai nesiteisinu, aš paprasčiausiai išreiškiu, kas buvo Piliečių laisvių komiteto nutarta; nepaisydamas to, aš atsakysiu jai tiesiogiai. Kai aš kalbu apie terorizmo gynimą, gynimas reiškia kurstymą ir esu įsitikinęs, jog kurstymas yra nusikaltimas.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

2008 m. vasario 19 d., antradienį, vyks balsavimas.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Lena Ek (ALDE), raštu. – (SV) Kova su terorizmu turi būti vykdoma tik tokiu būdu, kuris priimtinas atvirai, demokratinei ir teisingai visuomenei. Ypač svarbu, kad grėsmės atvirai visuomenei būtų pamatuojamos atviros visuomenės metodais.

Turime pasverti savo veiksmus ir priemones, kurių imamės siekdami apsaugoti žmogaus teises bei teisės normas, ir nesigriebti priemonių, keliančių riziką asmens principingumui.

Todėl nutariau balsuoti prieš G. Deprezo pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl terorizmo ir teroristų verbavimo skatinimui palankių veiksnių.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE) , raštu. – (RO) Bendradarbiavimas tarp ES institucijų kovojant su terorizmu turi būti tobulinamas, turint omenyje, kad šis reiškinys sustiprėjo.

Aš įsitikinusi, kad terorizmas tapo pagrindiniu Europos vertybių, visuotinio stabilumo ir taikos priešu. Jei pamenate 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykius ar tuos įvykius Madride prieš keletą metų, mes buvome susidarę puikų vaizdą apie tai, kas yra siaubas, baimė ir kančia.

Nuo tada Europos institucijos turėjo sukurti strategiją, kaip atpažinti, sumažinti ir pašalinti šį reiškinį. Šiuo klausimu mums būtina pradėti kuo nuodugnesnį tyrimą: parodyti jo priežastis, keliančias teroristų įtūžį ir įgalinančias atiduoti gyvybes, siekiant tapti kankiniais, kieno kankiniai jie yra, kaip atliekamas verbavimas, kas tai finansuoja ir kaip mes galime kokiu nors būdu įsikišti, siekdami sukliudyti šiam reiškiniui.

Todėl, norėdamos išsiaiškinti visus šiuos dalykus ir juos kontroliuoti pagal ES interesus, Europos institucijos turėjo pasirūpinti šios strategijos sukūrimu.

Taip ES parodytų vieningumo ir stiprybės pavyzdį visam pasauliui.