Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. vasario 18 d. - Strasbūras

27. Prekybos apsaugos priemonių reforma (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Komisijos pareiškimas dėl prekybos apsaugos priemonių reformos.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, man pasisekė, kad šį vakarą džiaugsmingai galiu atsakyti į dvi Parlamento temas. Man labai malonu, kad turėjau sugrįžti iš Kijevo, kad galėčiau tai padaryti.

Todėl leiskite man padėkoti Parlamentui už pakvietimą ir galimybę padaryti šį pareiškimą dėl prekybos apsaugojimo. Norėčiau padėkoti Parlamentui už susidomėjimą šiuo dosjė, pripažintu mūsų diskusijomis ir plenarinėje, ir Tarptautinės prekybos komiteto sesijose.

2006 m. Komisija ir Taryba sutarė dėl būtinybės persvarstyti Europos prekybos apsaugos priemones. Šio persvarstymo tikslas buvo užtikrinti, kad svarbiausios Europos priemonės būtų darbininkų ir verslo apsaugojimas nuo nesąžiningos prekybos ir būtų tęsiamas efektyvus darbas, ypač atsižvelgiant į dramatiškus pokyčius globalioje ekonomikoje, kur Europos verslas valdo globalias tiekimo grandines ir kur ekonominių interesų supainiojimas tarp Europos verslo partnerių neišvengiamai sudėtingėja.

Remdamasis mūsų apžvalga ir visuomenės konsultacija, padedamas kolegos dirbau su savo pareigūnais prie ES prekybos apsaugos taisyklių pataisų, kurios siūlo realius patobulinimus dėl prieinamumo, skaidrumo ir greičio bei verslo švarumo. Jiems, pavyzdžiui, priklausytų geresnė dokumentų prieiga, didesnė pagalba smulkiajam verslui, naudojant prekybos apsaugos sistemą ir greitesnes laikinąsias priemones.

Mes taip pat pasiūlytume išaiškinti, naudojant gairių projektą, ES taisyklių taikymą dviejose svarbiose srityse. Pirma – svarstymai siekiant mūsų tyrimų tikslais ir prekybos apsaugos įvertinimui nustatyti, koks procentas gamybos už Europos ribų atima iš įmonės teisę būti laikoma Europos įmone.

Antra, atsižvelgti į svarstymus, kurie turi būti naudojami Bendrijos interesų patikrinimui ir leistų nustatyti, kokia prekybos apsaugos veikla reikalinga platesniems Europos Sąjungos ekonomikos interesams, į kažką tokio, sakyčiau, palaipsniui sudėtingėjančio ir sunkiai analizuojamo, kur situacijos yra netipiškos, ne visai juodos ir ne visai baltos, kaip jos iš karto gali pasirodyti, ar, tikriausiai, kaip tai buvo praeityje, klasikiniu atveju dėl prekybos apsaugos aparato.

Abiejose šiose srityse reikia kodifikuoti nusistovėjusią praktiką, kuri suteiktų aiškumo ir nuspėjamumo verslui ir sprendimų priėmimui ginčytinais atvejais, kokių turėjome pastaraisiais metais ir kokių, manau, ateinančiais metais daugės, o ne mažės.

Kad ir kokia būtų jūsų pozicija dėl antidempingo privalumų ar trūkumų, manau, naudinga spręsti reikalus aiškinantis ir sprendžiant problemas pagal gaires, siekiant didesnio aiškumo ir nuspėjamumo, ypač tiems, kurie trokšta, kad būtų naudojamos šitos priemonės.

Bus sudarytas pasiūlymų rinkinys pagal šiuos klausimus. Norėčiau pavaizduoti tarpinę diskusijų nuomonę tarp suinteresuotų šalių ir valstybių narių. Nėra jokio tikslo ar naudos stengiantis pastumti svorio centrą prekybos apsaugos priemonių plane ar veikime į vieną ar į kitą nuomonių pusę Europos Sąjungoje, kur taikoma prekybos apsauga. Būtina surasti ir nustatyti būdą, kuris, bendrai tariant, būtų tarpinis.

Nors mūsų ketinimus žmonės dažnai vaizduoja kaip ketinimą sukti tai į vieną, tai į kitą pusę, toks įspūdis gali susiformuoti dėl žmonių, nemačiusių mūsų pirminių išvadų ir pasiūlymų, kadangi šiame pakete nėra nieko silpninančio mūsų gebėjimus pažaboti nesąžiningą prekybą, ir nieko, kas iš pagrindų keistų prekybos apsaugos priemonių veiklos pagrindą.

Vis dėlto, aišku iš pasitarimo, kad ši problema yra politiškai jautri ir vis dar sukelia galingas diskusijas ir, sakyčiau, šiokius tokius nesutarimus.

Paketas, diskusijose subalansuojantis skirtingus interesus, mano požiūriu, nepritrauks reikiamos paramos, todėl geriau pasiekti susitarimo, nei siekti suderinti šiuo metu nesuderinamas pažiūras dėl išaiškinimo ir dėl reikalingų vykdyti reformų.

Politinė aplinka, kurioje aptariama ši tema, nėra paprasta. Kai kas ginčijasi, kad tuo metu, kai mes darome spaudimą partneriams, pvz., Kinijai, sąžiningai prekiauti, mes negalime rizikuoti net prielaida, kad ES sumažins savo prekybos apsaugos priemones. Nėra nei tokios motyvacijos, nei tokių ketinimų, tačiau nepaisant to, kai kas ginčijosi kad net prielaidos rizika šiuo metu būtų neišmintinga.

Be to, derybų taisyklės Doha raunde, būtent vadovo tekste, taip pat pastatė tarptautinę TDI aplinką į nemalonią situaciją, kadangi tekstas yra stebinantis, o jo turinys, atvirai kalbant, nepriimtinas. Aš nemanau, kad tai buvo vadovo tekstas, įeinantis į Doha raundo vadovų tekstų istoriją, kadangi pritraukė mažiau palaikymo iš visų PPO narių dešinės nei dabartinis dabartinio vadovo pasisakymas dėl taisyklių.

Tačiau, be viso to, mūsų tikslas buvo sustiprinti prekybos apsaugos priemonių taikymo vientisumą, siekiant, kad jos taptų veiksmingesnės, ir tai ne mano, kaip Komisijos nario, darbas silpninti tą vientisumą.

Šiandien realybė yra tokia, kad vientisumas, kurį norėčiau matyti, yra akivaizdžiai nepakankamas tarp mūsų valstybių narių. Tai nereiškia, kad viena ši diskusijų pusė yra teisi, o kita ne, paprasčiausiai abi pusės ir toliau turi dirbti, siekdamos geresnio susitarimo ir, jei atvirai, didesnio solidarumo, stengdamosi suvokti šių priemonių veikimą.

Tai štai, ką siūlau skatinti. Aš ir toliau konsultuosiu dėl idėjų, kurias mes ėmėmės įgyvendinti, ir sutarties sudarymo, paremto mūsų patirtimi.

Šia apžvalga norėčiau ir baigti. Spaudimas, kurį kelia globalinis ekonomikos pokytis mūsų prekybos apsaugos sistemai, taip ir liks. Jis niekur nedings ir tik didės. Spaudimas bus tik didesnis. Mūsų sugebėjimas veikti tradiciniu susitarimu ir solidariai taps stipresnis, ne mažesnis, kas dar labiau didina Komisijos vaidmens svarbą, ieškant kelio tarp skirtingų ir konkurencinių interesų bei požiūrių, kuriuos šiuo klausimu turi verslo įmonės ir valstybės narės.

Aš tikiu, kad ateityje, bus pademonstruotas aiškumo poreikis ir poreikis atrinkti gaires, kurias suprojektavome. Klausimai, kuriais pradėjome šią apžvalgą, bus dar prieinami šešetą mėnesių, metus ir dvejus ir aš tvirtai tikiu, kad bus tinkamai išspręsti.

Mūsų iššūkis yra atrasti ekonomiškai ir politiškai patikimus atsakymus, o Komisija ir toliau tęs darbą turėdama tai omenyje.

  Christofer Fjellner, PPE-DE frakcijos vardu. – (SV) Dėkoju gerb. P. Mandelsonui. Kai praeitą kartą čia stovėjote, kalbėjote apie prekybos apsaugos priemonių reformos poreikį. Kalbėjote įsitikinęs kaip globalizacija ir globalinio tiekimo grandinės pakeitė prekybos apsaugos priemonių prielaidas, todėl reikia jas atnaujinti, siekiant, kad jos išliktų veiksmingos ir atsižvelgtų į Bendrijos interesus. Viskas, ką tada teigėte, yra tiesa. Mums reikalinga priemonių reforma.

Nuo tada, deja, tapo ypač sunku kalbėti apie reformą. Konfliktai tarp Europos įmonių ir valstybių narių yra pagrįsti. Tačiau tai nesumažina reformos poreikio svarbos – priešingai. Tas faktas, kad viskas taip paveikta, ir pavyzdžiai vienas po kito rodo, kad tos pačios nesantaikos formos, susidarančios tais pačiais nuspėjamais atvejais, mano nuomone, rodo, kad pokyčiai reikalingi. Mums reikia iš naujo susitelkti ties priemonėmis ir mus vienijančiu susitarimu.

Dabar reforma yra atidėta ir atrodo nutolusi. Neabejotinai kito, taip pat ir aš dėl to apgailestauju. Tačiau ginčytis, kieno tai buvo kaltė, ar tai valstybių narių, ar tai Komisijos, ar kuri iš valstybių narių įkišo pagalį į ratus, nėra tikslo. Mėtymasis kaltinimais nieko gero neatneš.

Nors dėl pasiūlymo dabar padaryta pertrauka, idėjų nereikia laidoti. Mes negalim užmiršti šio reikalo. Mums reikia ir toliau diskutuoti ir susitelkti ties tuo, dėl ko sutariame. Manau, kad tai pakankamai daug. Tai apie skaidrumą ir atvirumą. Tai tikriausiai apie aiškesnes taisykles, kaip mes ruošiamės apsaugoti Bendrijos interesus. Galbūt netgi apie tai, kaip modernizuoti Bendrijos pramonės apibrėžimą.

Tačiau šios iš anksto numatytos prielaidos, palaikančios gyvą diskusiją, ir toliau leidžia diskutuoti ir siekti kompromisų. Manau, kad mes tai padarysime čia, Europos Parlamente. Viliuosi, kad valstybės narės ir Komisija išsaugos gyvą diskusiją.

  Jan Marinus Wiersma, PSE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti dėkodamas Komisijos nariui už jo nuomonę ir nuoširdumą iškeliant dilemas, su kuriomis susidūrė bendraudamas su kolegomis ir valstybėmis narėmis dėl Europos Sąjungos prekybos apsaugos aparato pertvarkymo. Tai vienas dalykas. Man taip pat malonu, kad esate atviras sakydamas, kodėl negalite pateikti pasiūlymų dabar, kadangi paprasčiausiai labai sunku pasiekti susitarimo Europos Sąjungoje dėl to, koks dabar yra geriausias būdas.

Komisijos narys taip pat akcentavo, jog yra svarbu surasti būdą nutiesti tiltą tarp šalių, kurių pagrindinis uždarbis yra iš prekybos, ir tarp tų, kurios uždirba iš gamybos. Aš pats esu iš prekiaujančios šalies, iš Nyderlandų, tačiau labai gerai suprantu nerimą tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija, kurios turi didelę gamybos bazę ir mąsto apie globalios prekybos plėtrą ir apsaugą. Joms taip pat reikia apsaugoti savo pramonę. Nors labai svarbu nutiesti tą tiltą, dar svarbiau, kad Komisija nori tam skirti ypatingų pastangų.

Manau, kad tai mums reikalinga diskusija. Mes neturime bijoti kalbėti apie prekybos apsaugos priemonių reformos poreikį, kadangi susiduriame su sparčiais pokyčiais tarptautinėje ekonomikoje. Tai ką mes turime aptarti? Aš tyčia sakau „aptarti“, kadangi dar neturiu visų atsakymų. Mums reikia aptarti sistemos skaidrumą, didesnį lankstumą, kuris būtinas geresniam apibūdinimui, kas yra Europos įmonė, ir socialiniai bei aplinkos aspektai, nustatant Europos bendrijos interesus. Tai yra klausimai, kuriuos turi aptarti Parlamentas ir dėl kurių turi būti padarytos išvados, kad galėtume vėl pasidalyti su Komisijos nariu.

Aš manau, kad tai per greitai net ir mano frakcijai, kuri atėjo su konkrečiais pasiūlymais, kaip tai turi vykti. Aš noriu pradėti diskusiją apie reformos poreikį ir galvoju, kaip būtų galima nustatyti sritis, prie kurių reikia dar padirbėti. Tai sukels milžiniškas diskusijas ir mano frakcijoje, kaip ir Taryboje bei Komisijoje. Pabandykime. Sutinku su Komisijos nariu. Ar tai truks šešis mėnesius, dvylika mėnesių ar dvejus metus, bent jau išlaikykime gyvą diskusiją. Mes negalime paprasčiausiai ignoruoti fakto, kad pasaulyje yra rengiami pokyčiai, įskaitant ir globalią ekonomiką, ir mūsų prekybos apsaugos sistema turi būti pritaikyta, kad atitiktų šiuos pokyčius. Man tai atrodo kaip svarbus pradžios taškas diskusijai ir man malonu, kad Komisijos narys buvo toks atviras dėl problemų, su kuriomis susiduriama.

  Carl Schlyter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (SV) Dėkoju, gerb. Komisijos nary. Diskusijos su Jumis visada įdomios! Aš taip pat guodžiuosi savo požiūriu, kad sąžininga prekyba yra geriau už laisvą prekybą ir, žinoma, solidarumu grindžiama prekyba su silpnesniu partneriu yra daug svarbesnė nei formaliai sąžininga ir savitarpiška prekyba.

Bet dabar apie TDI, prekybos ir plėtros indeksą.

O dėl kitų, turbūt reikėtų patikrinti vienas kito knygų lentynas ir įgauti supratimą apie praeitį kada prie puodelio arbatos? Priešingu atveju galite atsisakyti arbatpinigių, kai tampu politiškai aktyvus, ir susitikti su mano gatvės vaikais Brazilijoje.

Tačiau grįžkime prie TDI. Kas yra Europos įmonė? Sunku tai dabar apibrėžti, todėl taip pat gali būti sunku pritaikyti idėją. Koks interesas yra tikrai Bendrijos interesas? Vartotojai? Savanoriškos organizacijos? Smulkusis verslas? Didelės įmonės? Tai ne taip paprasta apibrėžti, kas reiškia, jog sudėtinga pritaikyti priemonę, išskyrus tam tikrus akivaizdžius atvejus.

Štai čia yra viso to matas, kurio kaip tik trūksta, ir, manau, būtų nepaprastai įdomu, jeigu galėtumėte prie to grįžti, kai teiksite naujus pasiūlymus. Negalima lyginti ekologinio ir socialinio dempingo su tiesioginiu dempingu? Koks skirtumas, jeigu firma apeina aplinkos apsaugos taisykles ir socialines nuostatas, vertas bilijonų eurų, ar gauna bilijonus eurų kaip valstybinę paramą? Būtų įdomu, jei galėtumėte padiskutuoti šiuo klausimu su PPO ir pamatytumėte, ar pajudėtumėte į priekį.

  Helmuth Markov, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, jeigu nuoširdžiai, aš labai džiaugiuosi, kad Jūsų pasiūlyta prekybos apsaugos priemonių reforma žlugo. Jūs stengėtės prastumti TDI reformą priimdamas šią reformą į Globalios Europos strategiją. Net jei darytume prielaidą, kad ši reforma būtų buvusi naudinga, yra visiškai aišku, jog mums reikia stiprinti šias priemones ten, kur naudinga, o ne naikinant jas visas kartu. Deja, šis ketinimas buvo Jūsų 2007 m. lapkričio mėn. komunikato tikslas. Jūs ignoravote didžiąją daugumą, kurie stengėsi išsaugoti esamą sistemą, su labai nedidele mažuma, kuri buvo prieš išsaugojimą ir siekianti ją palaipsniui suardyti. Būdas, kuriuo reformos projektas turėjo būti nutrauktas Komisijos lygmeniu, rodo, kad didžioji dauguma valstybių narių ir daugelis Jūsų pačių kolegų nusprendė, kad šie pasiūlymai yra nepriimtini ir kad jie faktiškai yra stumiami smulkios, tačiau labai iškalbingos lobistų grupės.

Kam būtų buvusi naudinga ši reforma? Tik ne Europos darbo liaudžiai, kuri rizikuoja prarasti savo darbus, kadangi didžiosios įmonės galėjo pasinaudoti Jūsų labai liaupsinamais lyginamaisiais privalumais kylančiose ekonomikose. Ne tų šalių darbininkai, kurie turėjo iškęsti nepriimtinas darbo sąlygas ir tikrai ne Europos verslo įmonės – aš kalbu kaip įmonininkas – kontroliuojančios produkciją pagal atitinkamus Europos įstatymus ir neturinčios jokių planų siųsti savo padidėjusį pelną dėl varganos aplinkos eksploatavimo ir socialinių standartų tam tikrose trečiosiose šalyse.

Šie pasiūlymai neturi nieko bendro su sąžiningumu ir teisėtvarka globalios prekybos santykiuose tarp įmonių. Faktiškai didžiausia nauda būtų buvusi stambiems importuotojams, kurie natūraliai širsta dėl bet kokio bandymo pažaboti jų koneveikiamą veiklą. Naudą būtų turėję stambieji didmenininkai ir platintojai, sklandantys virš vartotojų interesų ir vyniojantys į vatą faktą, kad vartotojai yra darbininkai, piliečiai ir mokesčių mokėtojai. Naudinga būtų tiems ES, kurių pagrindinė mintis sukasi apie savo pelną, užmirštančius, kad Europos Sąjunga turi būti plėtojama, pirmiausia ir svarbiausia, dvišalio solidarumo ir paramos pagrindu.

TDI sistema, kurią turime, nėra tobula, tačiau ji veikia geriausiai, palyginti su kitomis sistemomis visame pasaulyje. Atsitiktinai – tai nėra tik mano nuomonė– Jūs, Komisija, atlikote tyrimą 2006 m., kuris tai įrodo. Mes turėtume lukterėti ir pažiūrėti, kas atsitiks su Pasaulio Prekybos Organizacijos plėtra, prieš įdiegdami kokias nors naujas reformas šioje srityje. Tokia reforma turi įvertinti, ką veikia mūsų prekybos partneriai, o ne vienašališkai atsisakyti visų teisinių mechanizmų ir saugotis dempingo. Teisiniai mechanizmai neatsitiktinai yra grindžiami tarptautiniu mastu sudarytais taisyklių rinkiniais.

Apgailestauju, tačiau turiu pridurti, kad negaliu paremti Komisijos elgesio, taikant TDI 2007 m. Dauguma valstybių narių ir kitų suinteresuotų šalių protestavo, kad pasiūlyti Komisijos pakeitimai būtų įgyvendinti Tarybai ir Parlamentui nepareiškus savo nuomonės. DG Trade, (GD prekyba) turinti savo iniciatyvą, pastaraisiais mėnesiais paprastai suspenduodavo kai kuriuos iš pateiktų tarpinstitucinio bendradarbiavimo principų. To rezultatas – nebuvo iškelta nė viena byla. Aš galiu tik tikėtis ir norėčiau paprašyti Jūsų garantijos, kad toks bendradarbiavimo stilius tarp Komisijos ir Parlamento daugiau nebepasikartos. Norėčiau paprašyti pateikti savo pagrindinius pasiūlymus TDI programai prieš Tarptautinės prekybos komiteto posėdį ir surengti rimtas diskusijas Parlamente, kol jie dar neįsigaliojo.

  Daniel Caspary (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ši problema kai kuriems žmonėms buvo per didelė pastarosiomis dienomis ir savaitėmis. Komitete kai kurie žmonės vos negavo širdies smūgio perskaitę pranešimo projektą.

Komisija nutraukė iniciatyvą, kadangi Jūs, Komisijos nary, akivaizdžiai pribloškėte pateikęs reformos pasiūlymą, kuris gali apsaugoti tik daugumą. Mūsų parlamentinė administracija buvo priblokšta ir šiandieninių diskusijų dėl darbotvarkės nesąmoningu pavadinimu „Komisijos pareiškimas – prekybos apsaugos priemonių reforma“, nors kalbėtojų sąraše rašoma „Vartotojų apsaugos priemonių reforma“; šis pavadinimas irgi nėra geresnis. Žvelgiant į visuomenę atrodo, kad visuomenės atstovai taip pat yra priblokšti, todėl nuėjo į restoraną arba išėjo namo. Gal kas nors ir žiūri per internetą ir, tikėtina, mes čia kabinete atliksime peržiūrą.

Manau, labai apgailėtina, kad Komisija nesugebėjo pateikti reformos pasiūlymo, kuris galėtų apsaugoti Tarybos ir Parlamento daugumą. Dabar tikrai ne pats laikas tokiai reformai, tačiau nė vienas čia nebūtų nujautęs, kad reforma taip niekingai baigsis.

Kas yra svarbu? Pirmiausia, ar Komisija informuos Parlamentą tinkamu laiku apie savo ketinimus vykdyti šią reformą ir vėl įtrauks mus į kiekvieną etapą? Leiskite atkreipti Jūsų dėmesį į teisę bendrai priimti sprendimą pagal Lisabonos sutartį.

Antra, negi dabar ši reforma bus vykdoma pro atsargines duris, be Tarybos ir Parlamento sprendimo? Ar Jūs, Komisijos nary, tikrai, kaip ką tik buvo minėta, ketinate atgauti pasitikėjimą? Prekybos apsaugos priemonės turi būti taikomos pagal esamas taisykles ir tvarką.

Trečia, kodėl būtent šiuo metu Jūs atliekate darbuotojų keitimą atitinkamame departamente? Ateinančiomis savaitėmis mes labai glaudžiai stebėsime Komisijos ir DG Trade elgesį.

  Erika Mann (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, Jūs tikrai neturite lengvų užduočių. Jums teko vienas iš sudėtingiausių portfelių. Prekyba (išorės prekyba) yra viena iš sričių, susiduriančių su visiškai naujais iššūkiais. Metų metais mes kalbėjome apie globalizaciją, tačiau aš manau, mes tik dabar pradedame suvokti apie ką kalba.

Savo garsiojoje kalboje Berlyne, Čerčilio paskaitoje, Jūs teigėte, kad Europa patiria naujus iššūkius, nes pasibaigus karui pasikeitė iššūkiai, nes pavyzdį diktuoja nebe Berlynas ar Paryžius, o Mumbai, Shanghai ir kiti didieji kylančių ekonomikų miestai. Mes dalijamės Jūsų požiūriu. Jūs visiškai teisus. Mes tą patį matome ką ir Jūs. Mes matome iššūkius, su kuriais turi susidurti Europos Sąjunga naujame tarptautiniame ir globaliame kontekste. Kinija yra reali. Kinija nėra tik mitas ar įvaizdis, Kinija tapo realybe ir pokyčio simboliu mums visiems. Klausimas tik, kokią išvadą mes iš to padarysime? Jūs apibendrinate, kad reikia keisti priemones. Jūs apibendrinate, kad mes turime atsigręžti į iššūkius pritaikydami prekybos apsaugos ar kitų sričių priemones.

Mano frakcija neatrado apibendrinančio atsakymo, tačiau mes tikrai turime daug daugiau abejonių. Kaip galite girdėti, šios dvejonės yra aptariamos šiuose rūmuose. Mes abejojame, nes apsaugos priemonės įrodė savo reikalingumą. Apsaugos priemonės turi tam tikro lankstumo. Jas galima interpretuoti skirtingais būdais. Jos gali atsižvelgti į skirtingus pramonės interesus, taip pat gali skirtingai interpretuoti Bendrijos interesus. Išbandyti galima įvairiais būdais, o jei ne, tai juk nebūtinai viskas turi būti tobula.

Atsitiktinai aš žinau, kad nesate padaręs daug klaidų. Aš pati galiu nurodyti du punktus, kai įvertinimas buvo neteisingas, tačiau manau, kad su naujomis priemonėmis bus tas pats. Kur tada mes einame? Jūs teigiate, kad norėtumėte ir toliau eiti šiuo keliu, norėtumėte tęsti pasitarimus. Jūs dar neuždarote stalčiaus. Kur tada šis kelias mus nuves? Kur tada pasitarimai mus nuves? Norėtumėt vykdyti konsultacijas šiuose rūmuose ir dalyvaujant atsakingam komitetui? Šie trys klausimai kilo mano kolegoms. Aš būčiau labai dėkinga už Jūsų suteiktą informaciją, kadangi kasdien gaunu el. laiškus. Ar tie pakeitimai bus pateikiami Jūsų GD kaip įrodymas, kad vykdote perskirstymą numatydamas būsimą komunikatą? Ar jau atliekami techniniai pakeitimai Jūsų GD yra to įrodymas? Ar gali 2007 m. nepatvirtintos prekybos apsaugojimo priemonės būti taip pat interpretuojamos kaip rodiklis, ar čia tik kitų pjesės veiksnių sutapimas?

  Tokia Saïfi (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisija nusprendė atidėti prekybos apsaugos priemonių reformos projektą ir, Komisijos nary, mes pritariame šiam Jūsų išmintingam sprendimui, kuriuo siekiama kovoti su nesąžininga konkurencija. Šios priemonės yra iš tikrųjų esminė tarptautinės prekybos sistemos dalis, kadangi jos garantuoja įmonėms ir ypač MVĮ, kurios yra dempingo aukos, kad jos gali veikti sąžiningoje ir stabilioje konkurencingoje aplinkoje, kas užtikrina sveiką ekonomiką.

Todėl norėčiau pakartoti, ką pasakė G. Verheugen tekstilės konferencijoje, vykusioje Milane praeitos savaitės pabaigoje: „Prekybos apsaugos priemonės naudingos mūsų pramonės šakų konkurencingumui ir neturi būti laikomos protekcionizmo priemonėmis“. Tikrai manau, kad viskas tuo pasakoma. Šios priemonės nėra užmaskuotas Bendrijos pramonės apsaugos nuo laisvos tarptautinės prekybos judėjimo būdas, greičiau jos skirtos konkurencingumo gerinimui, atkuria normalias konkurencijos sąlygas tada, kada reikia ir kiek reikia.

Todėl nestabdydami šių priemonių įvedimo mes galėsime geriau pritaikyti Europos Sąjungos prekybos politiką prie kintančios globalios ekonomikos. Faktiškai visiškai priešingai, jei dėl gamintojų interesų būtų susilpninamos priemonės, tokios taikomos priemonės netiesiogiai skatintų pramonės persiskirstymą ir mokslinių bei inovacijų centrų migraciją.

Europa turi suvaidinti gynėjo vaidmenį šiandieniniame globalizuotame pasaulyje. Jeigu mes išliksime konkurencingi, neturime mažinti apsaugos derėdamiesi su partneriais, tačiau turime paisyti sąžiningos ir nešališkos tarptautinės prekybos taisyklių.

  Kader Arif (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, tai, kas ką tik buvo pasakyta, parodo, kad Jūsų pasiūlymas mažų mažiausiai buvo labai prieštaringas. Iš pradžių, deja, nebuvo reikalo leistis į diskusijas. Komisija pradėjo nepriklausomą tyrimą ir visuomenės konsultaciją, ir tai parodė, kad yra susitarimas dėl esamos sistemos efektyvumo ir stabilumo. Įvairios dalyvaujančios partijos siekė tik keleto patobulinimų, siekdamos didesnio skaidrumo dėl greitumo ir geresnės MVĮ prieigos.

Deja, maskuodama šią realybę, Komisija supažindino su reforma, kuri įeis į istoriją dėl bendros opozicijos, kurią sukėlė. Prekybos sąjungos ir panašūs verslai kartu su dauguma Tarybos narių protestavo prieš planą, grėsusį Sąjungos pajėgoms ginantis nuo nesąžiningos prekybos tvarkos.

Komisija atsiėmė savo pasiūlymą ir man dėl to labai malonu. Šis privilegijuotas požiūris iš tikrųjų buvo pavojingas ir parodė susiskaldymo užuomazgas. Verta paminėti, kad Komisijos vaidmuo yra užtikrinti solidarumą tarp valstybių narių ir paisyti įvairių egzistuojančių interesų, neskaldyti palaikant vartotojus prieš darbininkus ar importuotojus prieš gamintojus. Komisijos narys Jums gali priminti, kad kiekvienam reformos projektui reikia dviejų dalykų: atsižvelgti į rekomendacijas ir savo pačių tyrimų rezultatus, ir iš anksto informuoti Palamento narius apie tikslią pasiūlymo kryptį, ypač kalbant apie labiau ginčytinus aspektus.

  Elisa Ferreira (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, vieną minutę, aš galiu tik sveikinti P. Mandelsoną priėmus sprendimą nevykdyti prekybos apsaugos priemonių peržiūros.

Įsivaizduokite, kad šėlstančių upių sistemoje yra įvairiausių užtvarų. Vandentiekis yra valdomas pagal panašias taisykles. Negi priimtina nuspręsti pakeisti vieną užtvanką, kai niekas kitas to nedaro, paprasčiausiai todėl, kad kažkas mano, jog vanduo šią žiemą jų namų nepasieks. Vienašališkai keisti prekybos apsaugos priemonių taisykles reikštų susilpninti užtvanką, siekiant išvengti vandentiekio valdymo. Šito tikrai nereikia Europai ir Komisija gerai padarė išrinkdama vieną iš labai aiškių pranešimų, nusiųstų iš šių rūmų, taip pat prekybos sąjungų, Europos pramonės ir daugumos valstybių narių.

Laisva prekyba neišgyvens, jei ją reglamentuojančios taisyklės bus sulaužytos. Tačiau šios taisyklės turi būti modernizuotos ir apimti universalias vertybes, tokias kaip padoraus darbo, aplinkos bei klimato ir visuomenės sveikatos apsauga. Tik šiuo požiūriu Europa turi panaudoti savo politinį svorį ir prekybos stiprybę dvišaliuose susitarimuose su pagrindiniais pasaulio gamintojais. Tai pasiekiama tik savitarpiškumo veiksmais, šiuolaikinėmis ir universaliomis taisyklėmis, kad prekyba gali padėti pagerinti gyvenimo sąlygas ne tik piliečių, gyvenančių ne Europoje ir pasaulyje apskritai, bet ir Europos darbininkų ir įmonininkų, kurie trokšta ir toliau gaminti bei pragyvenimui užsidirbti iš Europos eksporto, gyvenimo ir išlikimo sąlygas.

Tai yra būtent tai, ko tikėjosi Komisijos narys, atsovaujantis Europai pasaulyje. Sveikiname, P. Mandelsonai.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, Komisijos narys P. Mandelson išreiškė susižavėjimą, kad jis dalyvavo dviejose diskusijose, aš taip pat esu visai sužavėta, kadangi man reikėjo šiokių tokių paaiškinimų apie šį naudingą atsaką PPO. Esu dėkinga už išsamų pateikimą.

Jis teigia, kad gandai dėl avanso žemės ūkiui ateina iš labai mažos interesų grupės. Aš noriu pasakyti, kad jie (darau prielaidą, kad kalbame apie Airijos ūkininkus ir žemės ūkį) paprastai būna gerai informuoti, ir manau, tai, ką noriu išsiaiškinti iki vidurnakčio, kad jie klysta – tai, ką Jūs šįvakar kalbate – yra faktas. Aš norėčiau pakomentuoti Jūsų komentarą dėl ne žemės ūkio pusės PPO. Jūs taip pat apgailestavote dėl čia pateikto teksto.

Mano klausimas, remiantis Jūsų komentarais apie PPO ir laisvos prekybos sutartis, yra apie tai, ar Jūs dabar mažiau tikitės nei anksčiau, kad Jums pavyks susitarti su PPO? Gal tai šiek tiek tiesmuka, tačiau norėčiau atsakymo.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, mes susiduriame su dilema tarp laisvos prekybos ir sąžiningos prekybos, kuriai nusižengiama. Jeigu nesilaikoma sąžiningumo, turime nors laikinai apsaugoti tuos, kurie eina sąžiningu keliu.

Norėčiau pristatyti Lenkijos Vyriausybės poziciją, kuri šiuo metu prieštarauja reformai, tai pareikšdama Caspary pranešime ir paminėdama, kad pakako to, ką turėjome. Kodėl taip? Yra prielaidų, jog kai kurios šalys turi įmonių, pavyzdžiui, Kinijoje. Apsauga reikštų, jog jos turi daugiau galimybių nei kitos įmonės Europos šalyse ir tai nesąžininga. Manau, jog laisva tekstilės prekyba išmokė mus 2005 m., ir manau, kad dabar mes turime pažvelgti į naują reformą labai išmintingai. Tikiuosi, kad Komisijos narys dės visas pastangas, nukreipdamas ją teisingu keliu.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, prekybos apimtis rodo ekonomikos vystymosi lygį. Didelis eksportas – tai išvystytų ekonomikų savybė, tačiau turi būti dvipusis eismas – importas turi keliauti į kitą pusę. Jeigu judėjimas daugiausia vyksta viena puse, sukeliamas disbalansas, partnerystės stoka ir didėjanti praraja tarp išsivystymo lygio. Todėl būtina sukurti tam tikrus principus, siekiant padėti nustatyti atitinkamus kokybės standartus ir nuostatas, taip sukuriant stabilumą ir partnerystę prekybos srityje.

Mes per dažnai kalbame apie dvišalį solidarumą ir lygybę, kada faktiškai tik siekiame apsaugoti savo nacionalinius interesus nedarydami žalos tam, ką turime bendro. Taip pat per dažnai mes skatiname eksporto plėtrą ir galimybę investuoti į tam tikras šalis, nepatikrinę ar ten paisoma demokratinių principų ir žmogaus teisių, jau neminint situacijos dėl aplinkos reikalavimų, atlyginimų ir socialinės apsaugos. Prekybos apsaugos priemonės turi skatinti teisingumą ir lygias galimybes.

  Corien Wortmann-Kool (PPE-DE). – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary P. Mandeslonai, dėkoju Jums už Jūsų atvirą paaiškinimą apie tai, kodėl Jums nepasisekė. Kai aš klausau kai kurių narių, girdžiu, kad jiems malonu dėl Jūsų nesėkmės reformuojant prekybos apsaugos priemones ir manau, kad dėl to, jog jie bijo, kad Jūs jų nesunaikintumėte. Tai – ne tai, apie ką Jūs kalbėjote, tačiau nebus klaida pasakyti, kad Jūs tikriausiai buvote per daug ambicingas ir ar nenorėjote nueiti per toli su savo reformomis? Aš turiu galvoje būtent reformą dėl pusiausvyros tarp pramonės šalių ir prekybos interesų.

Kadangi ji buvo nesėkminga, dabar mes nesistengsime įgyvendinti visokiausių būtinų pakeitimų patekimo į smulkų ir vidutinį verslą srityje, kur mėgaujamasi plačiai žarstoma parama. Be to, būtini pakeitimai, susiję su skaidrumu, greičiu, dokumentų prieinamumu, kurie plačiai remiami, deja, per ateinančius dvejus metus nebeiškils. Ar negalėtume rasti būdą užtikrinti, kad šie pakeitimai pasirodytų, o mes kada nors detaliau padiskutuotume dėl toliau siekiančių pasiūlymų?

  Kader Arif (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, jeigu manote, kad naujos reformos projektas yra artimas originaliai versijai, kaip Jūs įsivaizduojate apsiginsiąs prieš PPO politiką, baudžiančią už dempingą, kai jis praktikuojamas užsienio įmonėse, tačiau jį toleruoja, kai tai yra naudinga Europos verslui? Problema yra žinojimas, ne kas gamina prekes, atgabenamas į Europą, bet ar jos yra eksportuojamos sąžiningomis ir teisingomis sąlygomis. Mes negalime leisti, kad besiskundžianti šalis būtų iš Europos ir praktikuojanti dempingą. Tai taptų neužginčijama paprasčiausiai todėl, kad ji iš Europos, remiantis Jūsų nauju apibrėžimu.

Dar, turint omenyje, kad ši diskusija laikoma daugiašaliame lygmenyje, kodėl nebūti įžvalgesniems ir neįtraukti socialinio ir aplinkos dempingo prie prekybos apsaugos priemonių? Tai taip pat būtų naudinga ir pasitarnautų Europai, jeigu mes dalyvautume šioje akcijoje.

  Elisa Ferreira (PSE). – (PT) Gerb. Komisijos nary, papildydama savo Jums anksčiau užduotą klausimą ir prieš tai padarytą pastabą, turiu pasakyti, kad Europos sąlygomis tekstilės ir avalynės atvejai, ypač mano šalyje, pakeitė viską, kad buvo apsaugota nuo nedarbo. Deja, tai buvo jokiu būdu ne protekcionistinis judėjimas, susijusios akcijos perkėlė fabrikus už Europos ribų ir dabar kuria darbo vietas ir už Europos ribų, ir Europoje. Todėl tai buvo įdomus judėjimas.

Tačiau, nepaisant to, pasirodo, kad 2007 m. Komisija neinicijavo jokių bylų.

Todėl mes norime Jūsų paklausti: ar tai buvo Komisijos ketinimas neinicijuoti jokių bylų (ne portugalų, bet kitų šalių), neinicijuoti jokio antidempingo ar antisubsidinių tyrimų, laukti sprendimo dėl proceso apžvalgos, o gal buvo paranku sukišti šias bylas, dėl kurių jau buvo pradėtas tyrimas, į lentynas? Tai mano klausimas.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, bijau, kad nesupratau paskutinių man pateiktų klausimų interpretacijos. Man įstrigo tik paskutinis fragmentas, rekomenduojantis susilaikyti nuo prekybos apsaugos priemonių veiklos ir daugiau neinicijuoti ar negvildenti bylų.

Aš nevisiškai supratau klausimo prielaidą, kadangi GD prekybos tinklavietėje bus galima rasti nariui reikalingą informaciją apie bylas, kurios buvo inicijuotos ir tiriamos, kurioms buvo pateikti pasiūlymai įprasta tvarka.

Aš nesiskundžiu, kad buvau apkaltintas, jog esu pernelyg ambicingas – tai yra gairė to, ką aš darau ir kaip atlieku savo darbą. Jeigu Komisijos nariui trūksta ambicijų, jis ar ji bus teisiamas, manau, pagal labai žemus įstatymų standartus. Tačiau aš, deja, nesu pakankamai ambicingas tuoj pat pasinaudoti savo draugo C. Schlyterio pasiūlymu perkelti mano nesugebėtas pasiūlyti visoms šalims priimtinas reformas dėl prekybos apsaugos priemonių prieš pigios gamybos produkcijos dempingą į naują koncepciją dėl organinio ar ekologinio dempingo. Manau, mes ir toliau koncentruosimės prie ankstesnių pasiūlymų, kol neperkėlėme savo dėmesio ties pastaraisiais, bet tikiuosi, jis nepriims to kaip ambicijos trūkumo ženklo iš mano pusės, o tik kaip didelį tikrovės pajutimą.

D. Caspary, atrodo, pareiškė, jog jis nusivylė, kad pasiūlymas nebuvo priimtas. Aš galiu suprasti jo nusivylimą, tačiau aš tikrai nesu tikras, kad net šis Parlamentas parodytų didesnį sugebėjimą pasiekti paprasčiausią pritariamąjį požiūrį dėl to, kas turi būti reformoje, o ne dėl to, ką turi valstybės narės sugebėti pasiekti.

K. Arif pareiškė, kad mano motyvacija yra palaikyti vartotojus prieš darbininkus ir palaikyti importuotojus prieš gamintojus. Aš nieko nenoriu palaikyti prieš ką nors – tai tik realus gyvenimas, žmonės turi skirtingus interesus ir skirtingus požiūrius, skirtingus poreikius. Bijau, kad mes dar negyvename idealioje socialistinėje visuomenėje, kur niekas neturi kitokios nuomonės, niekas neturi kitokių poreikių ir kitokių interesų. Aš bijau, kad mes turime veikti realiame pasaulyje ir turime tiestis savo kelią atsižvelgdami į šiuos interesus bei poreikius ir pasiekti teisingo ir priimtino rezultato, stebėdami savo bandymus valdyti šią tvarką.

Maniau, kad E. Mann dilemų, su kuriomis susiduriame šioje politikos srityje, suvokimas yra labai realistiškas. Aš visai nesiekiau didesnio lankstumo per se. Viskas, ką aš siekiau padaryti, pateikdamas šią apžvalgą, buvo surasti prekybos apsaugos priemonių rinkinį, kuris iš esmės nedaug skirtųsi ar kistų nuo tų, kuriuos turime šiuo metu, tačiau veiktų aiškiai suprantamame kontekste, kur jo poveikis įvairiam verslui, veikiančiam nuolat kintančiomis aplinkybėmis, yra lengvai nuspėjamas 21 amžiaus globalioje ekonomikoje. Aš neatsiprašinėju už tai.

Apibendrindamas noriu atsakyti H. Markovui: taip, tai tikriausiai tikslus apibendrinimas, kad turima prekybos apsaugos sistema nėra pati geriausia, tačiau tokią mes įgavome. Aš manau, kad tai teisingas mūsų sistemos apibūdinimas.

Klausimai, kuriuos turiu atidėti ir į kuriuos lieka neatsakyta, nebuvo apie mūsų sistemos gerumą, tačiau nepaisant to, tokią mes turime ir mes tuo klausimu dirbame. Aš turėjau paklausti, ar ateityje įmanoma toliau dirbti su šiuo klausimu, tokiu koks jis yra dabar? Ar jis taps vis labiau prieštaringas ir ginčijamas tarp Europos verslo įmonių ateityje? Ar jis atitiks kintančios gamybos modelius ir didėjantį Europos verslo tiekimo grandinių skaičių, tampantį vis labiau internacionalizuotu ir juo toliau, tuo labiau? Aš iškėliau tokius klausimus. Į juos dar nebuvo patenkinamai atsakyta, tačiau atsakymus, aš manau, galima rasti, tik mums reikia jų ir toliau ieškoti.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  David Martin (PSE), raštu. – Jau dešimt metų praėjo nuo to, kai paskutinį kartą buvo persvarstytos prekybos apsaugos priemonės. Jas reikia modernizuoti, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų globalią komercinę aplinką, kur veikia ES verslas.

Atviros rinkos naudingos visiems ir turi tapti mūsų tikslu, tačiau yra tiesa, kad prekybos apsaugos veiksmai išlieka būtini, siekiant apsaugoti mus nuo nesąžiningos prekybos. Vis dėlto spręsdami, kas yra nesąžininga prekyba, mes turime atsižvelgti į platesnį Bendrijų interesą, negu leidžia esamos taisyklės, o mes turime vengti žalos Europos šalims, sudarančioms globalaus tiekimo grandines. Mes taip pat turime užtikrinti, kad milijonų vartotojų interesai būtų kruopščiai pasverti, palyginti su kartais keleto siaurų interesų gamintojų interesais.

Tikiuosi, kad Komisija greitai ras tinkamą politinę aplinką atnaujintam pasiūlymų, pertvarkančių prekybos apsaugos priemones, pateikimui.