Rodyklė 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Antradienis, 2008 m. vasario 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

ES strategija dėl Centrinės Azijos (diskusija)
MPphoto
 
 

  Cem Özdemir, pranešėjas (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, ponai ir ponios, leiskite man visų pirma pasinaudoti šia proga ir padėkoti šešėliniams pranešėjams už jų paramą ir vertingas pastabas, rengiant pranešimą apie Centrinę Aziją. Taip pat norėčiau pasinaudoti šia proga ir ypač padėkoti AFET komitetui ir, žinoma, grupės kolegoms, apie kuriuos negalima pamiršti ir be kurių pagalbos šis pranešimas nebūtų parengtas. Leiskite paminėti nors keletą iš jų: Dag Sourander, Paolo Bergamaschi, Rosemary Opacic, Andrew Woodcock, Margaret François ir mano kolegė Rana Aydın.

Šį vakarą Europos Parlamente mes pirmą kartą aptariame pranešimą apie Centrinę Aziją. Manau, tai yra ypatingas momentas Parlamentui, kadangi tai atspindi svarbą, kurią teikiame Centrinės Azijos regionui plėtodami ryšius. Centrinė Azija tampa svarbia Europos Sąjungos strategine partnere. Ilgą laiką neskyrusi dėmesio šiam regionui Europos Sąjunga pagaliau suprato, kad būtina kurti nuoseklią strategiją penkių Centrinės Azijos respublikų, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano, atžvilgiu. Žlugus Sovietų Sąjungai, šios penkios respublikos tapo ESBO narėmis, o tai reiškia, kad ryžosi priimti ESBO narių iškeltas vertybes, standartus bei principus.

Vokietijai pirmininkaujant Tarybai, 2007 m. birželio 20-21 dienomis, Europos Taryba patvirtino bendrąją strategiją dėl Centrinės Azijos. Ši strategija siūlo penkioms respublikoms pasinaudoti Europos patirtimi ir žiniomis keliose pagrindinėse srityse, tokiose kaip valdymas, teisės normos, demokratizavimas, žmogaus teisės bei švietimas ir mokymas. Europos Sąjungos priklausomybė nuo išorinių energijos išteklių ir jos poreikis įvairinti energetikos politiką siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, yra bendras ES ir Centrinės Azijos šalių interesas. Šiuo atžvilgiu mūsų interesai sutampa.

Tačiau kalbėdami apie energijos išteklius dažniausiai turime omenyje dvi šalis, Turkmėnistaną ir Kazachstaną. Kaip neseniai dar kartą įsitikinome Uzbekistanas ir Tadžikistanas patys turi energetikos problemų. Kalbant apie vandens išteklius, Kirgizijos Respublika turi daug energijos išteklių, todėl specialiai ją paminėjome. Čia remiamės Komisijos ir ambasadų in situ pasiūlymu įsteigti Vandens ir Energetikos Akademiją, kuri svarstytų šį klausimą, atsižvelgdama į aplinką ir tvarumą. Šios šalys taip pat suinteresuotos turėti daugiau energijos tiekimo kanalų, nes mes nesame suinteresuoti, kad ateityje mūsų priklausomybė nuo Rusijos didėtų.

Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartys yra svarbios dvišalio bendradarbiavimo su šiomis šalimis priemonės. Sutartys su Kazachstanu, Kirgizijos Respublikos ir Uzbekistanu jau įsigaliojo, o sutarties su Tadžikistanu kol kas dar neratifikavo visos valstybės narės. Iki šiol nesame pasirašę sutarties su Turkmėnistanu. Priežastys gerai žinomos – jos susijusios su izoliacijos režimu, vyravusiu Ašchabade iki 2006 m. pabaigos. Tikimės, ir aš manau, kad kalbu visų susirinkusiųjų vardu, kad Turkmėnistane išvysime naujo judėjimo pradžią ir ypač tikimės, kad jis sieks įgyvendinti demokratines reformas. Tačiau taip pat turime pripažinti, kad dar reikia nueiti ilgą kelią. Sveikiname pirmuosius žingsnius atvirumo link. Tačiau tikimės, kad tai tik pradžia to, ką norėtume matyti.

Šis pranešimas nustato aiškius santykių su šiomis penkiomis valstybėmis tikslus ir prioritetus. Turime derinti atskiroms šalims pritaikytus metodus ir regionų politikos metodus. Rūpinamės demokratija ir teisės normomis nepamiršdami apie žmogaus teises. Norime nustatyti aiškias gaires, kurios apibrėžtų rodiklius ir tikslus, kad mūsų partneriai žinotų, ko siekti. Taip pat tikiuosi, kad Komisija ir Taryba ir toliau aiškiai reikalaus politinių kalinių išlaisvinimo ir žiniasklaidos nepriklausomybės. Taip pat tikiuosi, kad šis pranešimas paskatins vyriausybes imtis reikiamų veiksmų dėl žmogaus teisių, o ypač veiksmų, kurių reikia, kad būtų besąlygiškai ir nedelsiant išlaisvinti visi žmogaus teisių gynėjai.

Mums aišku viena – ilgalaikį stabilumą regione pasieksime tik tuomet, jei kartu vystysis ir pilietinė visuomenė. Be aktyvaus pilietinės visuomenės dalyvavimo ir teisinės valstybės įtvirtinimo nebus ir ilgalaikio stabilumo. Net jeigu siekiame savo energetikos saugumo, negalime to priešpriešinti demokratijai. -{}-

 
Teisinė informacija - Privatumo politika