Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. vasario 19 d. - Strasbūras

7. Balsavimo paaiškinimai

Žodiniai balsavimo paaiškinimai.

- Pranešimas: Bill Newton Dunn (A6-0488/2007)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, kai po naujų narių įstojimo teko perkelti jūros ir sausumos sienas, muitinių darbuotojams padaugėjo darbo: be to, kad atlieka įprastas tikrinimo muitinėse pareigas, siekdami apsaugoti vartotojus, jie turi kovoti su klastojimu, pinigų plovimu, narkotikais, antidempingo bei sveikatos apsaugos įstatymų apėjimu. Todėl sveikinu ir palaikau Komisijos siūlymą, leisiantį koordinuočiau dirbti valstybių narių pareigūnams, įskaitant bendradarbiavimą su Europolu, FRONTEX, Interpolu ir Pasaulio muitų organizacija. Taip pat norime paprašyti, kad trečiųjų šalių pareigūnų, kurie gaus komercinius ir asmeninius duomenis iš valstybių narių, būtų reikalaujama užtikrinti, kad duomenų saugumo standartai būtų tokie pat kaip taikomi ES. Dėkoju narėms už mūsų grupės siūlymo palaikymą. Taip pat noriu padėkoti pranešėjams už jų kruopštų darbą

- Pranešimas: Francesco Musotto (A6-0009/2008)

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone Pirmininke, balsavau už Musotto pranešimą, nes nebijoma atvirai kalbėti apie daugumą sukčiavimo atvejų ir kovos su sukčiavimu priemones. Patiriu déja vu efektą, kai pranešime minimos milijoninės netinkamai paskirstytos lėšos ir išlaidos. Tereikia pagalvoti apie šimtus milijonų Europos fondų eurų, kurie jau dingo korumpuoto Walloon regiono bedugnėje. Tai regionas, kuriame daugybė pareigūnų buvo siejami su skandalais, kai kuriais atvejais su netinkamu lėšų naudojimu. Kai pranešime kalbama apie perdėtą Komisijos kruopštumą, aš automatiškai prisimenu savo Waloon kolegos pono Deprez žodžius, pasakytus mėnesio pradžioje, apie netinkamus projektus, kurie yra ne vien Waloon, bet ir Komisijos kaltė, nes ji tuos projektus palaiko.

- Pranešimas: Gérard Deprez (A6-0015/2008)

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, iš pradžių pristatytas pranešimas buvo geras, nes jame pateiktos aiškiai nustatytos kovos su terorizmu priemonės, pvz., būtinieji prevenciniai veiksmai, glaudesnis policijos bendradarbiavimas, efektyvesnis keitimasis duomenimis ir pagalba terorizmo aukoms.

Tačiau šiandienos balsavimu pranešimas buvo visiškai pakeistas. Buvo balsuojama prieš pagrindines pranešimo nuostatas. Pavyzdžiui, džihado teroristai jau nebelaikomi pavojingais. Už kitas – nepriimtinas – pozicijas buvo balsuota palankiai, nors aš tokiu atveju balsavau prieš, kaip ir dauguma. Gaila, kad buvo pakeistas originalas, nes būtų buvę pravartu turėti efektyvesnių politinių ir techninių priemonių rinkinį, kuris leistų kovoti su terorizmu ir užtikrintų saugumą.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Pone Pirmininke, nereikia sakyti, kad balsavau prieš Deprez pranešimą, nes aš iš esmės nesutinku su mintimi, kad džihado terorizmas iš tikrųjų yra diskriminacijos ir socialinės izoliacijos, kurią neva teko patirti musulmonams Europoje, pasekmė. Pažįstu nemažai savo tautybės žmonių, kurie nėra imigrantai, kurie iš tiesų kentė socialinę izoliaciją musulmonų kaimynystėje didžiuosiuose miestuose, tačiau anaiptol nevirto teroristais. Todėl neketinu šiuo atveju sakyti mea culpa. Galbūt politiškai korektiška yra kaltinti išdavikišką Europą, bet tai nėra teisinga tikrąją šio žodžio prasme. Kada pagaliau Parlamentas supras, kad islamo terorizmas neturi nieko bendro su diskriminacija ar socialine izoliacija, o gimsta iš islamiško pasaulio suvokimo?

- Pranešimas: Ignasi Guadans Cambó (A6-0002/2008)

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, manau, kad kalbėdami apie prekybą tarp regionų, turime pripažinti, kad prekyba vyksta ne tarp šalių, o tarp žmonių ir įmonių. Viena iš šio konkretaus pranešimo klaidų buvo ta, kad nepavyko suvokti tikrųjų prekybos barjerų, trukdančių trečiųjų šalių verslininkams prekiauti su ES.

Todėl man džiugu paskelbti tarppartinę kampaniją, apimančią NVO ir pilietines visuomenines organizacijas, taip pat paprastų žmonių kampanijas, vadinamą tikrosios prekybos kampanija, kuri iškėlė penkis pagrindinius tikslus: panaikinti žemės ūkio tarifus importui; panaikinti žemės ūkio subsidijas; liberalizuoti kilmės šaliai keliamas taisykles; stipriau akcentuoti pagalbą prekybai; skatinti mažas pajamas gaunančias šalis pamažu ardyti tarpusavio prekybos barjerus, tikintis, kad pavyks tapti pasaulio bendruomenės dalimi, kalbant apie prekybą, ir pagaliau, intensyviau prekiauti su mumis. Šis pranešimas buvo netolygus, nes nebuvo pripažinta, kad tokie barjerai egzistuoja žiūrint iš ES perspektyvos, todėl aš balsavau prieš.

Rašytiniai balsavimo paaiškinimai

- Pranešimas: Jan Andersson (A6-0012/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Visų pirma turiu pasakyti, kad balsuodami prieš, mes protestuojame prieš direktyvos dėl darbuotojų sveikatos ir saugumo – direktyvos, kuri buvo priimta 2004 m., direktyvos, kurioje numatyti darbuotojų sąveikos su elektroniniais, magnetiniais ir elektromagnetiniais laukais apribojimai, taip pat prevencinės, informacinės bei mokymo priemonės – vykdymo atidėjimą. Šiuo metu Europos Komisija siūlo naują direktyvą, kurios pagrindinis tikslas yra keturiems metams atidėti tos direktyvos perkėlimą.

Iš tiesų keista, kad Europos Komisija siūlo šį siūlymą atidėti. Įstatymuose teigiama, kad medicinos bendruomenė išdėstė savo požiūrį į direktyvos vykdymą ir kad šiuo metu įgaliota atlikti nemažai tyrimų. Gaila, kad nekalbama apie panašų rūpestį (dėl šios direktyvos pasekmių), susijusį su kitais įstatymais ir strateginėmis nuorodomis, kuriomis siekiama liberalizuoti visuotines prekes ir paslaugas bei išreguliuoti darbo santykius ir darbuotojų teises. Tik tada, kai bus ginamos darbuotojų teisės ir sveikata, Europos Komisija galės įpareigoti atlikti tolesnį tyrimą, susijusį su vykdymo atidėjimu. Tai netoleruotina.

  David Martin (PSE), raštu. − Sveikinu pranešimą dėl fizinių veiksnių darbuotojams keliamos rizikos. Pranešime pateiktos rekomendacijos skamba įtikinamai ir atrodo logiškos, nes galimos pasekmės magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) naudojimui ir tobulinimui bei medicinai, kurias gali sukelti 2004 m. direktyvos, kurioje išdėstyti minimalūs saugos standartai, taikomi tiems, kam tenka susidurti su fiziniais veiksniais, atidėjimas, yra tikrai rimtos. Inicijuodami naujus tyrimus, susijusius su pagrindu, kuriuo grindžiamos direktyvos rekomendacijos, turime skirti užtektinai laiko naujai informacijai ir direktyvai išanalizuoti. Todėl palaikau siūlymą 2008 m. balandžio 30 d. terminą atidėti keturiems metams ir balsavau už šį pranešimą.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. − (SK) Noriu akcentuoti, kad poreikis gerinti darbuotojų sveikatos ir apsaugos sąlygas darbo vietose visų pirma turi būti grindžiamas rizikos nustatymu. Kai darbuotojams tenka dirbti ten, kur galima sveikatai pavojingų veiksnių įtaka, nustatyti rizikos laipsnį yra vienas iš esminių darbdavio uždavinių.

Jei nustačius rizikos laipsnį paaiškėja, kad dirbti pavojinga, būtina imtis priemonių, kurios padės pašalinti pavojų arba sumažins jį iki žemesnio lygio. Mano nuomone, šių priemonių svarbu imtis iš pat pradžių. Kiti galimi veiksmai gali būti, pvz., siūlymas taikyti kitokius darbo metodus, techninės emisiją mažinančios priemonės, darbo vietų konstrukcijų keitimas, įtakos trukmės ir intensyvumo ribojimas, siūlymas naudoti atitinkamas asmeninės apsaugos priemones ir t. t.

Sutinku, kad jei mediciniškai ištyrus darbuotoją paaiškėja, kad sveikatai kilto tam tikras pavojus, darbdavys privalo pasirūpinti tokių darbuotojų sveikata. Prevenciniai medicininiai patikrinimai yra sveikatos apsaugos paketo dalis: tikslas yra kuo anksčiau nustatyti sveikatos pakitimus ir užkirsti kelią sveikatos sutrikimams, susijusiems su elektromagnetinių laukų įtaka. Atsižvelgiant į rezultatus, nustatytą rizikos laipsnį reikia apsvarstyti iš naujo ir imti papildomų priemonių.

Baigdamas noriu pasakyti, kad kaip gydytojui, man džiugu, jog Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/40/EB išdėstyti reikalavimai, susiję su elektromagnetinių laukų ekspozicijos ribojimu, taip pat reikalavimai, susiję su sveikatos apsauga ir darbuotojų, dirbančių elektromagnetinių laukų sąveikoje, saugumu.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Dirbtinės elektromagnetinės bangos turi didelės įtakos Europos gyventojų sveikatai, o labiausiai jų poveikį tenka patirti darbuotojams, kuriuos reikia apsaugoti nuo elektromagnetinių laukų taip pat, kaip juos jau gina ES direktyvos, nustatančios triukšmo ir vibracijos lygių apribojimus.

Radijo ir elektroninių prietaisų bei įvairių telefonų aparatų – nešiojamųjų siųstuvų ir telefonų, fiksuoto ryšio ir mobiliųjų įrenginių – skleidžiami elektromagnetiniai laukai jokiu būdu nėra nekenksmingi!

Tai neseniai pateiktos „BioInitiative“ ataskaitos esmė, kurios išvados nediskutuotinos: rizika susijusi su įvairiomis vėžio formomis, Alzhaimerio liga ir nervų problemomis, kurias sukelia nuolatinis arba intensyvus elektroninių bangų poveikis. Pastaruoju metu Europos aplinkos agentūroje buvo kalbama apie riziką sveikatai.

Todėl balsavau už Komiteto Pirmininko Jan Andersson pranešimą, kuriuo siekiama apsaugoti darbuotojų sveikatą, atsižvelgiant į medicinos bendruomenės rūpestį dėl Bendrijos įstatymo suderinamumo su magnetinio rezonanso tyrimu (MRT). MRT nuskaitymo technologija yra esminė medicininė procedūra, skiriama kai kuriems pacientams, ir mano nuomone reikia kalbėti apie apribojimus, o ne visos direktyvos vykdymo atidėjimą ketveriems metams!

- Pranešimas: Hans-Peter Mayer (A6-0016/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors tai kodifikavimo procedūra, kuri niekaip nekeičia įstatymų, pagrindinis iškeltas klausimas yra susijęs su poreikiu priimti Bendrijos direktyvas dėl traktorių ir kitų motorinių transporto priemonių bei jų priekabų; tai matyti iš kelių pranešimų kodifikuotų redakcijų, dėl kurių šiandien balsuota Parlamente.

Tai sritis, kurioje mano nuomone Bendrija priėmė pernelyg daug įstatymų. Galbūt pakaktų bendrojo įstatymo dėl motorinių transporto priemonių, numatančio bendruosius aspektus – neverta iš naujo kurti direktyvų, susijusių su kiekviena iš šių sričių, kaip tai daroma dabar. Galima paminėti šiuos pavyzdžius: žemės ir miškų ūkio traktorių skleidžiami radijo trikdžiai (elektromagnetinis suderinamumas); ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojo gaunamas triukšmo lygis; motorinių transporto priemonių ir jų priekabų galinio registracinio numerio ženklo žibintai.

Balsavimas kodifikuoti vis tiek niekaip nepakeis šios nuostatos.

- Pranešimas: Francesco Speroni (A6-0020/2008)

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Visiškai palaikau svarstomą pranešimą, kuris atliks pagrindinį vaidmenį siekiant supaprastinti Bendrijos įstatymus ir nustatyti jų tvarką. Tai itin svarbu kuriant pilietinę visuomenę, nes Europos įstatymų skaidrumas ir pasiekiamumas kiekvienam gyventojui teikia naujų galimybių pasinaudoti specifinėmis teisėmis.

Šio tikslo neįmanoma pasiekti, kol daugybė vis keičiamų nuostatų yra išskaidytos pradiniame įstatymo akte ir paskesnio pakeitimo akte – norint jas vykdyti reikia sulyginti daugybę skirtingų teisinių pagrindų ir nustatyti, kokios nuostatos iš tikrųjų galioja. Dažnai keičiamas nuostatas reikia kodifikuoti, kad Bendrijos įstatymas būtų aiškus ir suprantamas.

Todėl aš visiškai palaikau 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo kodifikavimą.

- Pranešimas: Francesco Speroni (A6-0021/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už šį kodifikavimo pranešimą, kuris yra svarbus, siekiant didesnio Bendrijos įstatymų aiškumo ir skaidrumo. Pranešime nenumatoma jokių esmės pakeitimų, bet nemažai skirtingų direktyvų apjungiama į sklandų tekstą. Mes, aišku, pritariame tokiam supaprastinimui. Tačiau reikia akcentuoti, kad mūsų balsai už nereiškia, kad esame patenkinti dabartine įstatymo formuluote. Mes norime ateityje matyti padidintus minimalius mokesčius tabakui ir iš tikrųjų paprastesnę reglamentavimo sistemą. Be to, svarbu užtikrinti, kad skirtingoms tabako rūšims taikomo mokesčio lygis nebūtų keičiamas atsižvelgiant į konkurencingumą.

- Pranešimas: Janelly Fourtou (A6-0011/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Ši nuostata pakeis reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, kuris numato Bendrijos muitinės kodeksą. Pateikti pateisinimai yra pataisos, kurios buvo tuo tarpu pristatytos.

Bendrijos muitinės kodeksas (BMK) buvo įsteigtas reglamentu (EEB) Nr. 2913/92. Tuo metu tai buvo ilgas ir techniškai sudėtingas dokumentas, reguliuojantis Bendrijos muitinės reikalus.

Visi specifiniai BMK aspektai buvo aptarti atitinkamų sričių specialistų ir BMK klausimais buvo pasisakyta atitinkamuose komitetuose.

Pasaulyje, kuriame prekybai atstovauja didelės tarptautinės korporacijos, šis kodekso projektas turi atspindėti šių tarptautinių korporacijų interesus ir jiems tarnauti, sumažindamas prekių gabenimo laiką ir užtikrindamas paprastesnes muitinės procedūras.

Ar supaprastinant nepamiršta ir kovos su sukčiavimu muitinėse priemonių, jau yra kitas klausimas.

Atrodo, kad supaprastinimas pasitarnavo darant išlygas kovoje su sukčiavimu. Tai jokiu būdu ne sutapimas, kad Bendrijos dokumentuose ir (ar) jų vertimuose dažnai kalbama apie palengvinimą, o ne apie supaprastinimą. Tai iškalbinga klaida.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Vykdant falsifikacijos operacijas ir prekių kontrabandą šiandien taikomi metodai, kuriems nustatyti reikia išsiugdyti integruotą požiūrį į naujas užduotis, kurias turi spręsti muitinės pareigūnai; be to, muitinės pareigūnai turi būti savo darbo profesionalai.

ES yra muitinių sąjunga, todėl Bendrijos muitinės kodeksas yra vienas svarbiausių instrumentų. Bendrijos muitinės kodo modernizavimas reiškia viso pirminio dokumento, kuris galioja nuo 1992 m., peržiūrą, atsižvelgiant į poreikius e. muitinės ir e. prekybos aplinkoje.

Ką duos Bendrijos muitinės kodekso modernizavimas? Visų svarbiausia yra tai, kad bus modernizuotas kontroliavimo mechanizmas, todėl duomenimis bus galima keistis elektroniniu būdu ir bus įdiegtos sąveikaujančios mutinių sistemos. Bus supaprastintos nuostatos ir administracinės procedūros, kurias turi atlikti muitinių pareigūnai ir ekonomikos operatoriai. Centralizuotas muito apmokėjimas yra nauja funkcija. Ji padės sustiprinti Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimą. Paprastesnė, greitesnė ir, svarbiausia, centralizuota muito apmokėjimo procedūra, atliekama vienoje vietoje, turi siūlo dideles galimybes sumažinti biurokratiją.

Po trejus metus trukusio intensyvaus institucinio darbo galime su pasididžiavimu patikėti Europos Parlamentui didelės sėkmės siekį modernizuojant muitines. Pasinaudodamas proga noriu pagirti muitinių pareigūnus už atliktą sudėtingą darbą – be jų išorinių Sąjungos sienų apsauga būtų neįsivaizduojama.

Tikiu, kad šiandien esame parengę praktišką dovaną 40 mūsų muitinių sąjungos metinių proga, kuri bus minima 2008 m. liepos 1 d. Džiaugiuosi, kad savo balsu galėjau prisidėti prie Bendrijos muitinės kodekso modernizavimo.

- Pranešimas: Bill Newton Dunn (A6-0488/2007)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, noriu palaikyti Dunn pranešimą. Siūlymo tikslas yra siekti, kad dabartinis reglamentas (EB) Nr. 515/97 atitiktų naujas Bendrijos pajėgas muitinių bendradarbiavimo srityje, atverdamas kelią bendradarbiavimui ir duomenų tarp valstybių narių ir Komisijos keitimuisi. Tas reglamentas garantuoja teisinį pagrindą dėl pagalbos užklausų, kurias teikia kompetentingi pareigūnai, siekdami užkirsti kelią tvarkos pažeidimams ir sukčiavimui.

Nepaisant teigiamų rezultatų, kurių pavyko pasiekti, yra nemažai įvairių priežasčių keisti tekstą, ypač kalbant apie institucinį kontekstą ir balansą. Todėl tikslas yra gilinti koordinavimą Bendrijos lygiu, atsižvelgiantį naujas Europos įstatymuose numatytas nuostatas, nepamirštant, kad tada, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 515/97, į Sutartį dar nebuvo įtrauktas straipsnis apie muitinių bendradarbiavimo (135 ir 280 straipsniai).

- Pranešimas: José Javier Pomés Ruiz (A6-0010/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, pritariu pono Pomés Ruiz pranešimui, nes jame numatytos tolesnės priemonės, siekiant užtikrinti didesnį Europos institucijų atskaitingumą ir viešumą, be to, juo siekiama įgalinti visus gyventojus atidžiau stebėti ir valdyti sprendimų, susijusių su ES fondų panaudojimu, priėmimo procesą, ir taip įtvirtinti pagrindinius mūsų demokratinės sistemos principus.

Parlamento iniciatyva akivaizdžiai rodo, kad reikia skelbti ES paramos gavėjus, nesvarbu, ar tai susiję su dotacijomis, sutartimis, žemės ūkio ar struktūrinėmis išlaidomis ar kitokio tipo finansavimu. EB taip pat prašoma įvertinti informacijos sistemos tinkamumą platesniems visuomenėms sluoksniams, kad būtų galima pateikti visą informaciją apie importą ir atskirus fundacijos gavėjus, susijusius su sudėtingu ES finansavimo darbu.

Čia nustatyti etikos standartai, taikomi visuomenines pareigas einantiems darbuotojams, ir juodieji sukčių sąrašai, taip pat numatyta, kaip skelbti lobistų ir visų Komisijoje dalyvaujančių specialistų pavardes, todėl Ruiz pranešimo pagrindu galima sukurti efektyvią ir viešą efektyvaus ES fondų panaudojimo stebėjimo ir valdymo sistemą.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Palaikau čia iniciatyvą, kuria siekiama ES biudžeto eikvojimo viešumo. Informacijos apie panaudojimą šaltiniai turi būti vieši ir, svarbiausia, praktiški. Dažnai girdžiu Lenkijos įmonininkų komentarus, kad labai sunku pasiekti reikiamus informacijos šaltinius, todėl vartotojams kur kas sunkiau palyginti ir įvertinti bei padaryti teisingas išvadas, susijusias su jų projektais.

Viešumo, kaip naudojamas ES biudžetas, stoka sukelia nemažai neteisybės. Naujose valstybėse narėse, įskaitant Lenkiją, kur potencialūs fundacijos gavėjai turi nedaug patirties, kaip gauti ES finansavimą, aiškiai pateikta informacija gali būti labai naudinga.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Išskyrus vieną ar porą aspektų, kurie sukelia tik nedideles abejones, mes tikime, kad apskritai pranešime iškelta nemažai labai svarbių ir esminių klausimų.

Vadovaujantis taip vadinama Europos viešumo iniciatyva, kurią Komisija paskelbė 2005 m. lapkričio mėn., pranešime akcentuojamas poreikis pristatyti visuomenei visiškai veiksmingą informacijos sistemą dėl, pvz., įvairių struktūrinių fondų lėšų gavėjų.

Pranešime teigiama, kad skirtingi fundacijų gavėjai ES lėšų gali gauti iš kelių ES veiklos programų arba sektorių, todėl pripažįstama, kad pravartu galėti nustatyti visas kiekvienam fundacijų gavėjui išmokėtas sumas iš visų sektorių – pasak darbuotojų, tokia informacija būtų neįkainojama, jei įmonei tektų persikelti.

Pranešime pastebimi ir kiti svarbūs aspektai, pvz., valstybinių ES įstaigų tarnautojų finansinių sluoksnių deklaravimas, taip pat teigiama, kad reikia priimti standartus, sukurti Komisijos sudarytas ekspertų grupes (formalias arba neformalias), padėsiančias vykdyti iniciatyvas, ypač susijusias su įstatymų leidyba.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už savo grupės siūlytas Pomés Ruiz pranešimo pataisas, kurios buvo priimtos. Svarbu, kad narystė Komisijos ekspertų grupėse būtų tinkamai subalansuota ir kad tokių grupių sudarymas būtų visiškai atviras ir skaidrus. Tikimasi, kad Komisija atkreips dėmesį į šiandien šios institucijos išsakytas pastabas.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Ponas Pomés Ruiz teisus, tvirtindamas, kad viešumas priklauso nuo to, ar su fundacijų gavėjais susijusi informacija yra lengvai pasiekiama ir patikima, taip pat ar ją galima toliau tirti, lyginti ir vertinti.

Sutinku, kad Komisijai išsakytas pageidavimas aiškiai nurodyti interneto svetaines, kuriose pateikta informacija apie ES fundacijų gavėjus, kuriose jos tiesioginis ir aiškus valdymas matomas visuose dokumentuose, susijusiuose su ES biudžetu ir (ar) jai pavaldžiais projektais bei programomis.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu pranešimui apie finansinių reikalų viešumą. Bet koks žingsnis siekiant pagerinti informacijos kokybę ir pasiekiamumą, ypač kai tai susiję su žemės ūkio strategija ir struktūriniais fondais (kuriuos visuomenei sudėtinga gauti) yra sveikintinas, nes tai rodo, kad ES imasi vykdyti savo demokratinių įsipareigojimų.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Tai žingsnis teisinga kryptimi, siekiant įnešti aiškumo paramos sistemos džiungles ir paprastiems piliečiams suteikti prieigą prie informacijos apie itin painius procesus ar bent šiek tiek juos paaiškinti. Tačiau reikia pasirūpinti, kad šiuo atveju tokios duomenų bazės nebūtų pelningos tik brangiai apmokamiems lobistams – MVĮ ir paprasti piliečiai taip pat turėtų sugebėti atlikti nesudėtingus ir logiškus procesus, leidžiančius gauti jiems svarbias dotacijas ir kitos paramos formas.

Kalbant apie institucijų etikos kodeksą, prieštaravimų neturėtų būti. Institucija, kuriai pavesta paskirstyti finansavimą, turi būti visiškai neįtariama – lai paskatintų žmonių pasitikėjimą viešojo administravimo pareigūnais. Tačiau reikia būti atsargiems – atidžiai dirbant nereikia persistengti – institucijų ir jų narių negalima visiškai apnuoginti ir išviešinti. Todėl kalbant apie duomenų apsaugą, reikia nepamiršti, kad toks potvarkis, susijęs su etikos kodeksu, yra būtinas.

Tikrai verta daugiau diskutuoti apie juodojo sąrašo sudarymą, nes tai susiję su kita sritimi – duomenų apsauga.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Iš viešąsias lėšas paskirstančių asmenų tikimasi ir reikalaujama pademonstruoti visišką racionalumą jas tvarkant, kruopštumą pateikiant rezultatus apie atliktus darbus ir visiško skaidrumo. Mokesčių mokėtojai – be abejo finansuojantys visus viešuosius fondus – turi teisę (kuria privalo naudotis) žinoti, kas leidžia lėšas, skirtas ES interesams, ir kaip tos lėšos leidžiamos. Todėl aš balsavau už šį pranešimą, kuris palaikomas Europos Komisijos Ryšių, kuri pateikė nemažai pasiūlymų – daugumai iš jų mes pritariame. Turiu tik paminėti, kad tikiu, jog principai ir taisyklės, taikomos Bendrijos fondams, ypač tiems, kuriuos tiesiogiai skirsto Europos institucijos, turi būti taikomi, mutatis mutandis, ir kitiems viešiems fondams – būtent Bendrijos fondams, kuriuos tvarko valstybės narės.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už pono Pomés Ruiz pranešimą dėl finansinių klausimų viešumo.

Pranešėjas paminėjo nemažai labai svarbių klausimų, susijusių su ES finansų valdymu, pvz., informacijos apie ES fundacijų gavėjus atskleidimą, ES institucijose dirbančių valstybės pareigūnų finansinių interesų deklaravimą ir tvarką tose institucijose bei metines veiklos ataskaitas.

Turime siekti, kad ES finansų valdymas ir naudojimas būtų kuo racionalesni, itin didelį dėmesį kreipdami į Europos Parlamento, kaip rekomendacijas dėl biudžeto panaudojimo teikiančios institucijos, vaidmenį. Pinigus turime skirti tikėdamiesi finansinių išteklių skaidrumo ir tikslios atskaitomybės.

- Pranešimas: Francesco Musotto (A6-0009/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kova su viešųjų lėšų, šiuo atveju Bendrijos fondų, grobstymu ir netinkamu panaudojimu, turi tapti prioritetiniu visų valstybių narių uždaviniu. Todėl itin svarbu, kad kiekviena valstybė turėtų žmogiškųjų ir materialiųjų resursų, leidžiančių tinkamai atlikti šią funkciją.

Būtina akcentuoti, kad tuo pat metu, kai patvirtinama valstybės narės atsakomybė ginti visuomenės interesus, kaip teigiama pranešime, skatinama diegti strategijas, kurios devalvuoja ir pašalina valstybėms narėms turinčias priklausyti funkcijas, ypač kai naikinamos valstybinės tarnybos, nuolat diskvalifikuojami ir atleidžiami darbuotojai ir samdomos privačios įmonės šioms funkcijoms atlikti. Mūsų nuomone, pranešime turėtų būti nagrinėjamos viešųjų lėšų valdymo pasekmės, kai valstybinių institucijų užduotys pavedamos privačioms įmonėms.

Taip pat būtina nustatyti taisyklių sudėtingumo ir neatitikimo mastą bei atidėjimą, susijusį su nustatytais neatitikimais.

Tačiau pranešime didesnis dėmesys skiriamas nuobaudoms, t. y. minimo pažeidimo atvejai ir laikinas mokėjimų nutraukimas valstybėms narėms.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Palaikau Musotto pranešimą dėl kovos su sukčiavimu. Visos ES spaudoje ir žiniasklaidoje reguliariai apžvelgiamas Bendrijos pinigų eikvojimas ir netinkamas jų tvarkymas. Svarbu, kad su sukčiavimu būtų tinkamai susidorota, o čia valstybėms narėms tenka svarbus vaidmuo, kaip ir įvairiems ES pareigūnams.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, ketinu balsuoti už pranešimą, kurį pateikė mūsų kolega Francesco Musotto. Abiejuose pranešimuose akcentuojama, kad daugiau dėmesio reikia skirti kai kurioms šalims, kurioms nesiseka pateikti informacijos elektroniniu formatu ir kuriose skundžiamasi dėl tinkamo tvarkymo ir stebėjimo sistemų. Sutinku su pranešėju, kuris akcentavo, kaip svarbu imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, susijusiam su Bendrijos fondais, tose šalyse, kuriose paprasčiausiai nėra įdiegtų efektyvių stebėjimo sistemų, o kai kuriais atvejais net nustatomas žemesnis atitikimo Europos standartams lygis. Mano nuomone, atidus Bendrijos išlaidų stebėjimas yra būtinas. Kova su netinkamo išmokėjimo atvejais yra dar svarbesnė, nepamirštant, kad pinigai, kuriuos sumoka Europos mokesčių mokėtojai, turi būti panaudojami pragyvenimo lygiui kelti.

- Pranešimas: Gérard Deprez (A6-0015/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström and Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už Deprez pranešimą dėl to, kokių veiksmų imasi Sąjunga ir valstybės narės, siekdamos sustabdyti terorizmą ir didėjantį teroristų verbavimą. ES turi apsvarstyti kovos su terorizmu aspektus ir labiau domėtis teroristinių aktų ir radikalizmo priežastimis, kurios šiuo metu apribotos. Tačiau to reikia imtis griežtai paisant žmonių teisių ir fundamentalių laisvių, be to, taip, kaip priimtina atvirai, demokratinei ir teisingai visuomenei. Jokiu būdu negalima riboti konstitucinių teisių, pvz., spaudos laisvės, saviraiškos ir ryšių laisvės.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Deprez pranešimą dėl terorizmą ir teroristų verbavimą skatinančių veiksnių. Tačiau noriu išsakyti keletą minčių. Visų pirma noriu iškelti Nelsono Mandelos klausimą. Kovinę priespaudą ir įvairius autoritarinius režimus, tokius kaip apartheido režimas Pietų Afrikoje reikia skirti nuo rugsėjo 11 dienos sprogdintojų nihilizmo. Nepalaikau sprogdinimų Rivonia, lygiai kaip ir Nelsonas Mandela, jei būtų atskridęs į Europą, nebūtų pakentęs, kad išdavė Pietų Afriką, kur jam buvo skirta mirties bausmė.

Antra, Vakarai turi pripažinti, kad mūsų veiksmai arba jų nebuvimas Vidurio Rytuose, Palestinoje ir kitur sukelia susvetimėjimo bangą ir terorizmą, nukreiptą prieš mus pačius. Kartais mes būname didžiausi savo pačių priešai.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Du dalykai Deprez pranešime sukėlė man abejonių. Visų pirma nėra paminėta pirminė terorizmo grėsmės Europoje priežastis, t. y. nežabotas migrantų, kurie nenori integruotis ar asimiliuotis, bet siekia gyventi bendruomenėmis ir vadovautis savo pačių įstatymais, srautas.

Kitas nerimą keliantis dalykas – kaltės priskyrimas. Pagal tai, ką sakėte, Europa niekada nesugebės padaryti tiek, kad būtų atsisakyta pačios esmės, nacionalinio identiteto ir bendrinamos civilizacijos. Čia niekada nebus nuveikta pakankamai, kad būtų daroma išlyga vertybėms dėl tolerancijos ir taip vadinamos teisės į skirtumus. Čia negalima tiek diskriminuoti gyventojų dėl kitų tautų, kultūrų, civilizacijų, gyvenančių savose teritorijose, gerovės. Galiausiai, kaltę reikia jausti už tai, kas vyksta. Bet už teroristų išpuolius Londone atsakingi Britanijos gyventojai – Britanijoje gimę, dirbantys darbus, kuriuos dauguma norėtų turėti! Jie nebuvo išskirti, jie nebuvo aukos. Bet jiems teko imtis ginklo!

Tiesa ta, kad daugiakultūrės, suskirstytos visuomenės, kurių jūs taip intensyviai siekiate, iš esmės yra visuomenės, linkusios į įvairius konfliktus. Neigdami realybę mes paprasčiausiai kurstome neapykantą ir panieką.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors ataskaitoje minimo vertybės, kurios mums svarbios ir kurias laikome teigiamomis visuotinės situacijos pablogėjimo kontekste, čia, be kita ko, nepaminėti realūs tikslai ir kovos su terorizmu pasekmės, taip pat tai, kas skatina ir kursto terorizmą.

Pranešimas susijęs, kad ir sąlyginai, su esminiu poreikiu rasti diplomatinį ir taikų pasaulinių konfliktų sprendimą, nors čia nenurodoma, kad pagrindiniai terorizmą sukeliantys veiksniai yra smurtas, pagrįstas tarptautinių santykių militarizavimu, atakos prieš valstybių nepriklausomybę ir šalių suverenitetą, valstybinis terorizmas, esminių laisvių, teisių ir garantijų pažeidimai, nepažabotas kapitalistinis išnaudojimas, nehumaniškas nelygybės ir neteisybės didinimas bei milijonai piliečių, kuriems tenka gyventi beviltiškomis sąlygomis, pvz., Afganistane, Irake ar Palestinoje.

Tikime, kad rimta terorizmo – visų jo formų, įskaitant valstybinį terorizmą, – analizė padės rasti jam vietą politiniame kontekste, be to, bus atskleistos pagrindinės jo priežastys ir jį kurstančios strategijos, pvz., tai, kaip su terorizmu kovoja JAV ir jos sąjungininkai.

Todėl mes susilaikome.

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. − Aš palaikiau šiandienos pataisas, kuriose nurodyta, kad radikalizmą reikia vertinti tik kaip neabejotiną smurto priežastį ir piliečių laisvės turi būti pačios svarbiausios. To nereikia kartoti – mes prisistatome, kaip Sąjunga, kurios pagrindas – žmonių teisės ir piliečių laisvės. Iš tiesų dauguma šiame pranešime pateiktų pasiūlymų jau įtraukti į ES strategiją, todėl man keista, kodėl reikalingas dar vienas pranešimas.

Balsavau prieš galutinį pranešimą, bet ne todėl, kad palaikau PPE poziciją ar siaurus Ispanijos svarstymus, kurie neretai apkartina mūsų diskusijas kovos su terorizmu klausimais, o todėl, kad mes nusprendėme svarstyti terorizmo pateisinimą antiteroristiniame pakete. Galbūt tai atrodo smulkmena, bet mes jau žinome, kad teorijos laisvė, politiniai svarstymai ir antiradikalistinė veikla yra apriboti, baiminantis tokių įstatymų. Jauni musulmonai man sakė, kad bijo diskutuoti Palestinos ar Irako klausimais, kad jų kritika ir pasiaiškinimai nebūtų interpretuojami kaip pasiteisinimas ir pašlovinimas ir jiems netektų atsidurti teisme. Parlamentas galėjo nebalsuoti už šį paragrafą, bet pasirinko kitaip.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Šis pranešimas apie terorizmo išnaikinimą užima deramą vietą tarp daugybės tekstų, šlovinančių žmonių teises ir skirtų kovai su diskriminacija. Vis tik pernelyg didelis atsargumas, susijęs su galimu pagrindinių laisvių pažeidimu – ypač saviraiškos ir religijos laisvių – faktiškai ardo resursus, kurių mums reikia, norint kovoti su terorizmu.

Dabar turi būti akivaizdu, kad Europos Parlamentui labiau rūpi, kad būtų ginamos įvairios teisės ir elgiamasi politiškai korektiškai, o ne Europos Sąjungos piliečių saugumas.

Šiame pranešime apie terorizmą skatinančius veiksnius, nėra nė vienos nuorodos į mečetes, nors puikiai žinoma, kad jos yra ne kas kita, kaip būsimų islamo teroristų verbavimo centrai. Be to, neminimi imamai Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ar Danijoje, kurie veiksmingai verbuoja džihadui prielankų islamo jaunimą.

Nesistenkime nieko šokiruoti; netrikdykite religinio sąmoningumo; nediskriminuokime: vargu, ar taip išsiaiškinsime, kaip kovoti su vis didesnę grėsmę keliančiu islamo terorizmu! Taip pasieksime visiškai priešingų rezultatų.

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Šiame pranešime aiškiai pastebimas didžiulis taisymo darbas, kurį atliko PSE, Verts/ALE, GUE/NGL ir ALDE grupių pilietinių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete nariai. Naudodama tekstą, kuriame iš pradžių buvo itin nepagarbiai pasmerktas islamas ir musulmonai, progresyvi centro kairiųjų dauguma sugebėjo sukurti harmoningą dokumentą, kuriame minima labai daug veiksnių (ekonominių, socialinių ir t. t.), kurie tarsi palaiko terorizmą, nes išreiškiamas poreikis gerbti pagrindines teises ir akcentuojama kovos su diskriminacija svarba bei lygių galimybių diegimas, ypač siejamas su švietimu, mokymu ir užimtumu.

Tačiau pranešime yra du ar trys pastebėjimai, kurie sukėlė man abejonių, ypač pastabos apie nuosaikųjį islamą ir mintis, kad reikia stebėti visas vietas, kuriose skleidžiama propaganda, siekiant įtikinti žmones atlikti teroristinius aktus.

Vis dėlto, negalėdama visiškai pritarti pranešimo teiginiams, atmesdama jį, pasiduočiau į dešinę ir mėnesius trukusį darbą paversčiau nieko vertu.

Todėl, mano nuomone, geriausi būtų susilaikyti ir paaiškinti, kodėl taip darau.

  David Martin (PSE), raštu. − Pranešime siekiama apžvelgti Europos normas ir principus, naudojamus kovojant su terorizmu. Dešiniųjų opozicija reiškia, kad pagalba aukoms, kaip veikla, dėl kurios terorizmo palaikymas vertinamas kaip kriminalinis nusikaltimas visose valstybėse narėse, ir kuri skatina politinį dialogą, nebus įtraukta į vieningą Europos antiteroristinę strategiją. Balsavau už pranešimą ir apgailestauju, kad nepavyko pasiekti sutarimo.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kova su terorizmu bus šios amžiaus iššūkis. Todėl ryžtingi veiksmai, nukreipti prieš propagandos aparatą, yra pirmasis nedidelis žingsnis, siekiant pažaboti terorizmo plitimą tarp autonominių islamo subkultūrų, gyvuojančių visoje Europoje.

Turime pripažinti, kad Europos terorizmas yra grynai islamiško pobūdžio ir radikalieji musulmonai yra visiškai neimlūs integruotis. Į Europą skverbiasi radikalizmas ir dažnai atrodo, kad politinės klasės kažkuria prasme neigiamos, kai nagrinėjami šie klausimai.

Todėl svarbu suformuoti strateginį požiūrį į kovą su terorizmu ir tikrai aktualu užtikrinti Europos, jos piliečių ir kultūros išlikimą. Pradėti reikia nuo jaunimo, bet jis taip pat turi rodyti iniciatyvą vaidinti savo vaidmenį.

Visų žmonių teisių anuliavimas – kaip žinia, kai kuriais atvejais jau diegiamas praktikoje Jungtinės Valstijose – neturi ištikti Europos. Vis dėlto labai svarbu turėti tvirtą požiūrį į terorizmą.

Visą naujoje žiniasklaidoje aptinkamą neteisišką turinį reikia, aišku, vertinti kaip ir bet kurį kitą neteisišką veiksmą, o jo autoriams pareikšti kaltinimus ir taikyti nuobaudas.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Vienas iš didžiausių pavojų, svarstant terorizmo ir jo priežasčių klausimus, yra pulti į vieną iš dviejų kraštutinumų. Viena vertus, norint viską suprasti, visas priemones galima imti laikyti priimtinomis ir pateisinamomis; kita vertus, galim atsisakyti pripažinti skirtingas realijas, nes tokiu atveju viskas atrodo painu ir sudėlioti viską vadovaujantis tomis pačiomis koncepcijomis ir standartais. Analizuojant pavojingi abu kraštutinumai, nes jie nėra tikslūs, neleidžia padaryti tinkamų išvadų, sukelia policijos, įstatymų leidėjų ir visuomenės klaidas. Be to, jie trukdo teisingai suvokti tikrąją situaciją, kuri tampriai susijusi su terorizmu. Štai kokį iššūkį tenka priimti: situaciją suvokti tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokios bijome ar taip, kaip norime ją matyti. Tada reikia imtis veiksmų naikinant visas galima priežastis, niekada nepamirštant, kad jokiomis aplinkybėmis terorizmo negalima nei toleruoti, nei pateisinti. Ne aukos (faktinės ar galimos) privalo suvokti ir pateisinti agresorių nusikaltimus. Dėl visų šių priežasčių aš balsavau prieš pranešimą.

  Martine Roure (PSE), raštu. – (FR) Efektyviausias kovos su terorizmu būdas yra prevencija, o ne visapusė Europos gyventojų priežiūra. Todėl labai svarbu, kovoti su pagrindinėmis terorizmo priežastimis.

Smurtinis radikalizmas liausis, kai išspręsime nelygybės ir neteisybės tautiniu ir pasauliniu lygiu klausimus.

Balsavime susilaikiau, nes nemanau, kad kovodami su terorizmu, galime nurodyti vieną konkrečią religiją. Terorizmas neturi būti siejamas su religija, net jei kai kas žudymo pateisinimo ieško ten, ką vadina savo tikėjimu. Vienintelis būdas kovoti su smurtiniu radikalizmu yra stiprinti visuomenės moralę ir atvirai dalyvauti tarpkultūriniame dialoge su visais tarpininkais, ypač piliečių visuomenės atstovais.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Terorizmas yra sienų nepaisantis reiškinys, todėl su juo reikia kovoti veiksmingai, pasitelkus jungtines pajėgas. Tačiau kovojant su terorizmu visada reikia paisyti atitinkamų teisinių normų. CIA kova Europoje, kankinimai, tyčiojimasis ir kankinimas vandeniu (faktai, kuriuos CIA dabar pripažįsta), taip pat specialieji slapti kalėjimai turi būti nedviprasmiškai pasmerkti. Čia ES turėjo imtis kur kas griežtesnių veiksmų.

Bet vienas dalykas man aiškus. Bendrųjų įstatymų pagrindas ir mūsų išpažįstamos vertybės. Taip pat turime užtikrinti, kad Bendrijos įstatymai nestato į pavojų ir neatmeta svarbių principų, įskaitant saviraiškos laisvę.

Pranešime siekiama pristatyti naują pagrindų sprendimo koncepciją: terorizmo pateisinimą. Manau, tai būtų nesėkmė. Ne todėl, kad idėja dėl visų valstybių narių įstatymų prieš kurstymą yra bloga, o todėl yra nelengva, galbūt net neįmanoma, suformuoti apibrėžimą, kurį būtų galima taikyti visais atvejais, ir kuris nesukeltų sudėtingų interpretavimo problemų. Viena vertus, svarbu surasti būdų, kaip kovoti su terorizmu ir išgelbėti gyvybes. Kita vertus, egzistuoja saviraiškos laisvės principas ir įsipareigojimas palaikyti aukštą teisinės saugos lygį Europoje. Tai tinkamos harmonijos nustatymo klausimas.

  Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Negaliu palaikyti Deprez pranešimo ir siūlymo, kad Europos Parlamentas teitų Tarybai rekomendacijų, susijusių su terorizmą skatinančiai veiksniais ir teroristų verbavimu.

Ataskaitoje ginami netinkami prioritetai kovoje su terorizmu. Siūlyme pagrindinis dėmesys skiriamas socialinės politikos priemonėms. Toks požiūris nepalengvins kovos su terorizmu, kai reikia veiksmingiau kontroliuoti sienas ir labiau koordinuoti kaltinančių agentūrų darbą.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Kairieji Parlamento atstovai sumenkino neginčijamą originaliame šio pranešimo tekste išsakytą nuostatą, kuria buvo teikiama, kad terorizmas (ypač džihado terorizmas) kelia rimčiausią grėsmė Sąjungos piliečių saugumui. Pranešime net neužsiminta apie svarbiausius veiksnius, skatinančius teroristų verbavimą, būtent nekontroliuojamą imigraciją ir, žinoma, kalbant apie JK, plačiai paplitusią pagarbos Krikščionių religijai ir teisingo mūsų pačių istorijos ir kultūros supratimo stoką.

Nenuostabu, kad naujokai nemato, ko pripažinti. Neminima, kad terorizmas gali pasiekti savo tikslą, o teroristai, tokie kaip buvę IRA lyderiai, gali būti legalizuojami ir apdovanojami. Todėl balsavau prieš pranešimą ir prisidedu prie to, kad Parlamentas jį atmestų.

- Report: Ignasi Guardans Cambó (A6-0002/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis ES inicijuotas pranešimas yra tikras informacijos šaltinis, kuriame nurodyti tikslai ir pasaulio prekybos – prekėmis, paslaugomis ar kapitalu – liberalizavimo iniciatyvos, kurioms vadovauja ES ir Europos Komisija, faktiškai visagalė institucija, sprendžiant įprastus prekybos strategijos klausimus ir pateikianti naują sutarties projektą, kuris suteikia šią išskirtinę ES kompetenciją.

Atvirosios rinkos yra dogma. Numatyta imtis veiksmų siekiant išardyti prakybos sienas, ypač tarp išplėtotų ir tebesiformuojančių ekonomikos sistemų. Rinkų atvėrimas, siekiant, jei įmanoma, sukurti vieningą ES rinką, laikomas tikslu.

Suvokiant, kad dabartinė PPO sistema neužtikrina pakankamai efektyvaus reguliavimo ir siejimo, ginamas Europos vadovavimo prekybai modelis – įgyvendinamas pasirašant laisvąsias sutartis arba akcentuojant pastarojo PPO derybų raundo išvadas, kurios skelbia, kad reikia sukurti sinergijas su pagrindiniais ES prekybos partneriais (pvz., JAV, Kanada ir Japonija).

Kaip pavyzdį galima nurodyti tai, kaip pranešime ne ES šalys įtikinėjamos didinti užsienio nuosavybės apribojimus Europos įmonėms... Tikslas yra ekonominis dominavimas.

Todėl mes balsavome prieš.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu Guardans Cambó pranešimą dėl ES strategijos suteikti prieigą prie rinkos Europos įmonėms. Geresnės abipusės prieigos principai, didesnis MVĮ palaikymas ir efektyvesnė prieiga prie vidaus rinkos turi paremti Lisabonos darbotvarkei. Ypač aktyviai palaikau pataisoms, susijusioms su skirtumo tarp išplėtotų ir tebesiformuojančių ekonomikos sistemų akcentavimo, taip pat MIŠ ir besivystančių šalių.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Nors vidaus Europos rinka yra didelė, pasaulio rinka, atverta globalizacijos dėka, yra dar didesnė ir dinamiškesnė. Todėl rinkos prieinamumas Europos įmonėms, ypač sparčiau besiformuojančiose ekonominėse sistemose, turi būti tiek viešasis tiek asmeninis prioritetas. Tačiau tiesa yra ta, kad asmeninės iniciatyvos srityje, ne mes sprendžiame, ką pasirinkti, arba, dar blogiau, kokius prioritetus nustatyti, viešosios iniciatyvos srityje nuveikti galime nemažai. Viena vertus, turime suvokti poreikį atverti rinkas, jei norime – o mes tikrai norime – sukurti platesnes tarptautinių rinkų prieinamumo galimybes. Kita vertus, yra svarbu kreipti dėmesį į Europos įmonių našumą, vadinasi, turime neabejodami telktį dėmesį į mūsų įmonių konkurencingumą ir diegiamas naujoves – to galima pasiekti tik laisvoje, atviroje ir skaidrioje aplinkoje.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Guardans Cambó pranešime išdėstytos ES strategijos, kaip Europos įmonėms suteikti prieigą prie rinkos. Pirmoje praėjusių metų pusėje Europos Komisija pristatė ryšių planą, padedantį sukurti glaudesnę partnerystę, kad Europos eksportuotojams būtų suteiktas prieinamumas prie rinkos.

Komisijos pasiūlytos priemonės apėmė Bendrijos kompiuterių sistemos restruktūrizavimą, kuris užtikrina rinkos informacijos ir paslaugų pasiekiamumą maždaug 100 šalių, daugiau skaidrumo ir informacijos kampaniją, susijusią su Europos eksportuotojams teikiamomis Bendrijos paslaugomis, ypač mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms.

Vis dėlto apgailestauju, kad nebuvo balsuota už kai kurias Europos socialistų pateiktas pataisos, susijusias su viešąja rūpyba ir konkurencija.

Manau, kad būtina ginti Komisijos, valstybių narių ir Europos įmonių partnerystę, kad pastariesiems būtų garantuotas trečiųjų rinkų pasiekiamumas, bet tuo pačiu metu turime užtikrinti, kad Europos principai ir vertybės būtų suderinami su šiomis rinkomis: darbo įstatymas, aplinkosauga, pagarba intelektinei nuosavybei ir žmonių teisėms.