Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Posėdžio stenograma
Antradienis, 2008 m. vasario 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

12. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Toliau aptarsime klausimus komisijai (B6-0010/2008).

Komisijai pateikti šie klausimai.

I dalis

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 39, kurį uždavė Anne E. Jensen (H-0051/08)

Tema: EASA tinkamumo skrydžiams nustatymo procedūros

2007 m. rudenį Olborge, Vilniuje ir Kopenhagoje įvyko trys lėktuvo Dash8 Q400 nelaimingi atsitikimai. Negalutiniais tyrimų duomenimis rugsėjo 9 ir 12 d. nelaimingų atsitikimų priežastis galėjo būti projektavimo klaida. Tokią išvadą padarė Skandinavijos civilinės aviacijos tarnyba (SLV) ir Europos aviacijos saugos agentūra (EASA). Spalio 27 d. nelaimingas atsitikimas gali būti susijęs su klaidingu projektu ir patikros klaidomis. Skandinavijos civilinės aviacijos tarnyba neleido skraidyti šiuo lėktuvu, o jo eksploatacija priklausys nuo kelių sąlygų, nors EASA padarė išvadą, kad projektavimo klaidos buvo nedidelės.

Ar EASA užduotis nėra užtikrinti aukštus saugos standartus?

Kaip galėjo EASA ir SLV padaryti tokias skirtingas išvadas po oro linijų tyrimų, kurių išvadose teigiama, kad 16 iš 18 Dash8 Q400 lėktuvų yra ta pati projekto klaida ar konstrukcijos defektas dėl kurio lėktuvas buvo priverstas nusileisti Kopenhagoje?

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) Džiaugiuosi galėdamas atsakyti į ponios Jensen klausimą.

Laukiant galutinių tyrimų ataskaitų dėl trijų nelaimingų atsitikimų su DASH8 Q400 lėktuvais, Komisija mano, kad dar per anksti kalbėti apie veiksnius, kurie galėjo sukelti tokius padarinius, kaip ir apie galimas projekto klaidas ar konstrukcijos defektus.

Europos aviacijos saugos agentūros užduotis, be abejo, yra užtikrinti didžiausią įmanomą saugos lygį. Agentūra atidžiai stebėjo tyrimą ir toliau stebi įvykių seką, atsižvelgiant į faktą, kad pasaulyje skraido 170 tokių lėktuvų.

Atsižvelgiant į išsamią informaciją, kurią gavome iš EASA, EASA atstovai kelis kartus bendravo su civilinės aviacijos institucijų atstovais Norvegijoje ir Danijoje, Kanados civilinės aviacijos institucijų atstovais ir lėktuvo gamintoju. Buvo atlikta nemažai dalykų, įskaitant EASA tinkamumo skrydžiams direktyvų, kuriose nurodytos atitinkamos priemonės, išleidimą.

Išsamus tokio tipo lėktuvo šasi įtraukimo sistemos įvertinimas suteikė EASA galimybę padaryti išvadas, kad lėktuvo sauga abejoti nėra pagrindo. Skandinavijos institucijoms buvo rekomenduota grąžinti lėktuvo tinkamumo skrydžiams sertifikatą kai bus įgyvendintos reikiamos taisomosios priemonės.

Skandinavijos institucijos informavo oro transporto bendrovę apie tinkamumo skrydžiams sertifikatų grąžinimo sąlygas. Tačiau oro transporto bendrovė dar nepateikė įrodymų apie reikiamas atliktas peržiūras ir modifikavimą.

Šiuo metu Europos aviacijos saugos agentūra dar nėra informuota, kad Danijos institucijos grąžino tinkamumo skrydžiams sertifikatus SAS Q400 oro laivynui. EASA palaiko ryšius su Danijos institucijomis bandydama išsiaiškinti šį klausimą.

Pone Pirmininke tai yra mano atsakymas į ponio Jensen klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne E. Jensen (ALDE). – (DA) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti Vicepirmininkui Barrot už šią ataskaitą. Gali būti, kad mano minėtas nesutarimas galėjo būti iš dalies išspręstas, tačiau Danijos aviacijos institucijos neleidžia kilti SAS lėktuvams neišsprendus techninių problemų, o kitos oro transporto bendrovės naudoja lėktuvus, kuriuose yra šių techninių problemų. Manau, kad pagrindinė problema – neatsižvelgiant į SAS Skandinavijos oro linijų diskriminaciją kitų oro transporto bendrovių, pvz., „Flybe“, „Augsburg“, „Tyrolean“ ir „Luxair“, atžvilgiu – kad mes, piliečiai, negalime tikėtis aviacijos saugos. Pone Barrot, ką galėtumėte padaryti, kad galėčiau būti tokia pat tikra dėl bendrosios aviacijos institucijų kaip dėl nacionalinių aviacijos institucijų, kurias ką tik minėjome?

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) EASA pateikė aiškius nurodymus, kuriuos įgyvendinus reikš, kad šie lėktuvai tinkami saugiai skristi. Tai nėra saugos problema, tiesiog Danijos institucijos nepranešė EASA apie atsakymus, gautus iš aptariamos oro transporto bendrovės.

Ponia Jensen, faktas tas, kad EASA pateikė išsamias problemų, kurios gali kilti naudojant šiuos lėktuvus, sprendimo instrukcijas.

Dabar EASA privalo laukti tyrimų rezultatų prieš priimdama galutinį sprendimą šiuo klausimu, bet aš norėčiau pabrėžti, jog agentūra pateikė visas išsamias instrukcijas dėl saugaus šio lėktuvo naudojimo, kurio metu niekas nenukentėjo, bet kuris vis dėlto buvo įtrauktas į nelaimingų atsitikimų sąrašus, todėl privalome išspręsti šį klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE).(DE) Komisare, paradoksalu, bet dabar situacija tokia, kad viena Europos aviacijos saugos agentūra draudžia naudoti lėktuvą, o kita, pavyzdžiui, Austrijos agentūra, mano, kad jais skraidyti galima. Mano klausimas yra: ar EASA galėtų greičiau spręsti šį klausimą atsižvelgiant į didesnius įgaliojimus šioje srityje, tuo labiau kad šiuo metu tam tikrų sunkumų kelia lėktuvus gaminanti bendrovė? Jei EASA galėtų įgyvendinti mūsų nutarimus, būtent skirti baudas ir nepanaikinti licencijos, ar tai būtų paprasčiau? Manau, šie didesni įgaliojimai palengvintų EASA veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) Leiskite dar kartą pabrėžti, kad EASA pateikė instrukcijas ir viso oro transporto bendrovės turi laikytis Agentūros taisyklių.

Tačiau jūsų klausimas platesnis. Taip, EASA atsako už lėktuvų sertifikavimą ir projekto patvirtinimo sertifikatų išdavimą visame pasaulyje, bet ji pasitiki ES valstybėmis narėmis, kai tai susiję su bendrųjų taisyklių taikymu.

Kitais žodžiais tariant, mes praplėtėme Agentūros galias, bet nenurodėme, kuriose srityse įvairių valstybių narių aviacijos institucijos neturi jokios atsakomybės. Valstybės narės privalo vykdyti savo pareigas per savo civilinės aviacijos institucijas.

Šiuo metu EASA privalo spręsti daug sudėtingų užduočių ir labai atidžiai stebėti bendrųjų taisyklių taikymą tikrindama valstybes nares.

Manau, kad šiuo atveju EASA padarė viską, kas būtina, kad užtikrintų saugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 40, kurį pateikė Jörg Leichtfried (H-1062/07).

Tema: Vadovų darbo užmokesčio skaidrumas

Visoje Europoje nuolat auga vadovų darbo užmokestis. Pavyzdžiui, Austrijoje tarp 2006 m. ir 2007 m. pagrindinis darbo užmokestis išaugo apie 3,7 %. Tačiau vadovų darbo užmokesčio kintamoji dedamoji išaugo daug labiau. Vadovų darbo užmokesčio augimas sudomino visuomenę vadovų darbo užmokesčio paskirstymu pagal veiklas. Kintamo darbo užmokesčio nereikia nurodyti balansinėje ataskaitoje, todėl akcininkai nori žinoti, kaip leidžiami jų pinigai. Europos piliečiai aiškiai parodė susidomėjimą skaidresniais vadovų darbo užmokesčiais.

Ar Komisijai žinomos šios aplinkybės? Ar Europos teisės aktuose bus numatytas didesnis vadovų darbo užmokesčio skaidrumas? O gal toks skaidrumas jau yra numatytas?

 
  
MPphoto
 
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Vadovų darbo užmokesčio klausimas yra labai svarbus. Komisija jau ėmėsi veiksmų užtikrinti didesnį vadovų darbo užmokesčio skaidrumą.

2004 m. Komisijos priimta rekomendacija skatina atskleisti bendrovės direktorių darbo užmokesčio strategiją ir informaciją apie atskirų direktorių darbo užmokestį. Komisija dar patikrino, ar ši rekomendacija taikoma valstybėse narėse. Neseniai pristatėme apžvalgą.

Daugelyje valstybių narių nacionaliniuose įmonės valdymo kodeksuose ar atitinkamuose teisės aktuose buvo įdiegti aukšti informacijos atskleidimo apie atskirų vadovų darbo užmokestį standartai. Tačiau tik 60 % valstybių narių atsižvelgė į skaidrumo rekomendacijas dėl darbo užmokesčio strategijos. Tik kelios valstybės narės rekomendavo svarstyti rekomendacijas bendruosiuose įmonės susirinkimuose. Šioje srityje dar turime tobulėti.

Komisija įvertins, kaip įmonės atsižvelgė į rekomenduojamus darbo užmokesčio skaidrumo standartus. Darbo užmokestis yra sritis, kurioje įmonės parodė didelį pasipriešinimą dėl informacijos atskleidimo, nepaisant nacionalinių įmonių valdymo kodekso rekomendacijų. Mes spręsime šį klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE).(DE) Komisare, jūs pats sakėte, kad 60 % įmonių nepasirengusios imtis veiksmų. Noriu paklausti jūsų, ką šiuo klausimu darys Komisija?

Noriu užduoti antrą klausimą. Pagal konkretų Vokietijos pavyzdį mes sužinojome, kad šie ponai – nes jie beveik išimtinai yra vyrai – ne tik uždirba didelius pinigus, bet ir nenori mokėti mokesčių, todėl vyksta į Lichtenšteiną, ar kur nors kitur. Kaip Komisija užkirs kelią tokiems atvejams ateityje?

 
  
MPphoto
 
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Atsakydamas į abu gerbiamo nario klausimus noriu pasakyti, kad šiuos klausimus turi spręsti valstybė narė. Atsakydamas apie klausimą dėl būsimų Komisijos veiksmų noriu pasakyti, kad Komisija jau ėmėsi iniciatyvos.

Mano pirmtakas nusprendė pateikti šios srities rekomendacijas. Kodėl jis pasirinko rekomendacijas, o ne ką nors kita? Esu įsitikinęs, kad tam buvo įvairių priežasčių, bet svarbiausioji iš jų galėjo būti ta, kad Europoje nėra galiojančio susitarimo dėl bendrojo įmonės valdymo kodekso ar įmonių teisės. Mums niekada nepavyktu dėl to susitarti.

Šioje srityje yra labai daug kultūrinių skirtumų ir tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl mano pirmtakas nusprendė pateikti rekomendaciją.

Atsižvelgiant į rekomendaciją, mūsų tyrimai parodė, kad daugelyje valstybių narių įmonių valdymo kodeksuose buvo nustatyti aukšti informacijos atskleidimo standartai dėl atskirų direktorių darbo užmokesčio, o kai kurios narės įtraukė ją į privalomąją teisę. Dauguma atsižvelgė į rekomendaciją dėl skaidrumo savo darbo užmokesčio strategijose.

Antras klausimas, susijęs su mokesčiais, yra atskiras kiekvienos valstybės narės reikalas, kurį jos turi tvarkyti savo nuožiūra atsižvelgdamos į nacionalinius įstatymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 41, kurį pateikė Cristina Gutiérrez-Cortines (H-1041/07)

Tema: Greitojo traukinio požeminės linijos šalia Sagrada Famķlia bažnyčios (Barselona) tiesimas

Kaip žinome, požeminių greitojo traukinio linijų tiesimas Barselonoje buvo daugelio namų griūčių ar susmegimų priežastis, tuo sukeldama pavojų namams ir svarbiems pastatams, įskaitant Sagrada Famķlia bažnyčią ir kitus istorinius klausimus.

Šį projektą subsidijuoja ES, todėl noriu paklausti, ar Komisija gali pateikti informacijos apie ankstesnio poveikio aplinkai įvertinimą pagal direktyvą 85/337/EEB((1)1), ir nurodyti, ar šiais tyrimais buvo įvertintas pavojus Sagrada Famķlia ir kitiems istoriniams pastatams?

Ar aplankuose, kurie pasiekė Europos institucijas, įtraukti tyrimai, kuriuos vykdė Universitat Pompeu Fabra, kuris siūlė netiesti požeminių linijų atsižvelgiant į aplinkai keliamą pavojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. (EL) Pone Pirmininke, visų pirma norėčiau priminti tvirtą Komisijos apsisprendimą: kad ir koks būtinas būtų projektas, jo negalima įgyvendinti jei jis daro žalą valstybės narės aplinkai, kenkia sveikatos apsaugai ar kultūriniam paveldui.

Valstybės narės turi imtis visų priemonių apsaugoti kultūrinį paveldą. Tai ypač susiję su istoriniais miestų centrais, kurie kartais nukenčia nuo didėjančios urbanizacijos.

Atsakydamas į gerbiamo nario klausimą norėčiau, kad greitojo traukinio Madridas-Saragosa-Barselona linijos tiesimo projektą tik iš dalies finansuoja Sanglaudos fondas.

Transeuropinių transporto tinklų fondas iš dalies finansuoja visos atkarpos parengiamuosius projektų tyrimus, įskaitant atkarpą nuo Barselonos iki Gerona ir Figueres.

Tačiau Europos fondų lėšų nebuvo galima naudoti projektams susijusiems su Barselonos požemine linija. Privalome atkreipti dėmesį, kad projektų planavimas ir įgyvendinimas yra valstybių narių atsakomybė, kurios yra įsipareigojusios laikytis atitinkamų Bendrijos įstatymų ir griežtai taikyti atitinkamas taisykles.

Šiuo konkrečiu atveju Bendrija nefinansavo parengiamųjų atkarpos, jungiančios Sants ir Sagrega stotis, darbų, ar tunelio, kuris bus atidarytas šalia Sagrada Famķlia, statymo darbų. Komisija nebuvo informuota ir negavo iš Ispanijos institucijų poveikio aplinkai įvertinimo kopijos.

Komisijai žinoma, kad atitinkama Ispanijos institucija, Vyriausiasis taršos ir klimato pokyčių prevencijos sekretoriatas, patvirtino aplinkos poveikio įvertinimą 2007 m. gegužės 30 d. sprendimu. 2007 m. liepos mėnesį patvirtinančio sprendimo tekstas buvo išspausdintas oficialiajame Ispanijos valstybės leidinyje. Tekste nurodyta projekto įtaka kultūros paveldo objektams, pavyzdžiui, įtaka Sagrada Famķlia.

Galiausiai Komisija nebuvo informuota apie Pompeu Fabra university tyrimus. Ispanijos valdžios institucijos privalo atsižvelgti į tyrimų išvadas ir viešąją nuomonę.

Komisija ir toliau stebės padėtį. Tikimės, kad nebus padaryta žalos šiam istoriniam kultūrinio paveldo objektui esančiam Barselonos mieste.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristina Gutiérrez-Cortines (PPE-DE).(ES) Pone Pirmininke, esu įsitikinusi, kad buvo tinkamai atsižvelgta į teisines procedūras. Kreipiuosi į Komisija kaip į Sutarčių laikymosi užtikrintoją ir apeliuoju į jos sąžinę siekiant atmesti priemones ir skrupulingai taikyti poveikio aplinkai direktyvą šioje situacijoje.

Faktas, kad Europos Sąjunga nefinansuos šios tunelio dalies statybos pats savaime yra neigiamas, nes visi gerai žinome, kad projektų skirstymas į dalis niekur neveda ir Europos Sąjunga neigiamai žiūri į tokį skirstymą.

Kodėl greitojo traukinio projektas nebuvo paskelbtas pagrindiniu projektu ir nebuvo atlikti poveikio aplinkai tyrimai, nors mes žinome, kad linija bus tiesiama po labai svarbiomis vietomis, pavyzdžiui, Pedrera, ir, ypač, šalia Sagrada Familia?

Poveikio aplinkai direktyvos 3 straipsnyje reikalaujama įvertinti galimą žalą kultūrinio paveldo objektams.

40 metrų gylio apsauginė siena, kuri turi būti pastatyta, bus tik pusantro metro nuo Sagrada Familia, kuri sveria 40 000 tonų, fasado.

Atsižvelgiant į vietovės ypatybes ir faktą, kad katedra yra labai sudėtingas genijaus kūrybos vaisius, prašau išgirsti visų pusių nuomonę ir į ją atsižvelgti. Labai džiaugiuosi, kad įgyvendinamas greitojo traukinio projektas, bet tai nėra politinis partijos sprendimas, maršrutą pakeitė PP ir manau, kad jį reikia pakeisti dar kartą ir tiesti tunelį palei Valencia gatvę.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. (EL) Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Komisija neturi įgaliojimų įsikišti. Gerbiama narė, be abejo, teisi sakydama, kad privalome rūpestingai saugoti savo kultūrinį paveldą ir ypač architektūros šedevrus. Ligi šiol nežinojome apie gresiantį pavojų: pradinis poveikio aplinkai įvertinimas nebuvo mums pateiktas kaip neteisingas.

Komisijai buvo pristatytos tik peticijos, kurias atitinkamam Europos Parlamento komitetui pateikė „Llave para Litoral“ asociacija, kurios nariai siekė, kad linija būtų tiesiama žemės paviršiumi, o ne po žeme.

Šiuos klausimas turi spręsti vietos valdžios institucijos, regiono valdžios institucijos ir centrinė valdžia taikydamos Poveikio aplinkai įvertinimo direktyvą. Šios institucijos privalo į ją atsižvelgti, kad būtų išsaugotas mūsų kultūros paveldo objektai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Badia i Cutchet (PSE).(ES) Pone Pirmininke, norėčiau tari kelis žodžius ir galbūt nuraminti žmones, kad turime visą geologinę šių darbų informaciją, statybos darbų technologijos atitinka antžeminės statybos sąlygas, prieš pradedant darbus bus imtasi esamų struktūrų apsaugos priemonių, bus nuolat stebimos mažiausios žemės poslinki galimybės ir apie jas bus informuojama, nebus jokio žalingo poveikio šalia esančioms struktūroms, bus garantuojamas viešai pateikiamos informacijos skaidrumas.

Noriu pasakyti, kad nemanau, jog rastumėte labiau suinteresuotų institucijų negu Ispanijos, Katalonijos ar vietos valdžios institucijos, siekiančios užtikrinti, kad šiam istoriniam statiniui ir šalia gyvenantiems žmonėms nebūtų padaryta jokios žalos.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. (EL) Nemanau, kad galėčiau ką nors pridėti prie gerbiamosios narės pateiktos informacijos.

 
  
  

II dalis

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 42, kurį pateikė Panayotopoulos-Cassiotou (H-1049/07)

Tema: Senovės graikų ir lotynų kalbų įtraukimas į Europos kalbinės kompetencijos rodiklį

Atsižvelgiant į Komisijos pageidavimą sukurti penkių plačiai naudojamų kalbų (COM(2005)0356) Europos kalbinės kompetencijos rodiklį, norėčiau sužinoti, ar Komisija planuoja įtraukti lotynų ir senovės graikų kalbas į tikslinio Europos kalbų mokymo programą, nes šio kalbos yra Europos kalbų pagrindas ir daug iš šių kalbų išvestų žodžių naudojama visose Europos kalbose.

Atsižvelgiant į šių kalbų svarbą, Europos Sąjungos filologai klasikai, asociacija „Euroclassica“, jau sukūrė lotynų kalbos kompetencijos sertifikavimo lygius. Panaši programa ruošiama ir senovės graikų kalbai. Šių dviejų klasikinių kalbų mokymas teikia galimybę tvirtinti Europos civilizacijos pamatus ir kurti glaudesnius ryšius tarp Europos piliečių, o tokios kalbinės kompetencijos sertifikavimas leis papildomai kelti specialistų kvalifikaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Komisijos programa, pavadinta Europos kalbinės kompetencijos rodikliu, buvo patvirtinta 2005 m. ir siūlo išsamų strateginį požiūrį, skirtą Europos kalbinės kompetencijos tyrimų vykdymui – priemonei, kuri leis kaupti reikiamus duomenis ruošiant Europos rodiklį ir gilinti žinias užsienio kalbų mokymo srityje.

Tuo remiantis 2006 m. gegužės mėnesį Taryba pateikė išvadas dėl kelių pagrindinių problemų, susijusių su Europos kalbinės kompetencijos rodikliu. Atsižvelgiant į analizuojamas užsienio kalbas, Taryba nusprendė, kad bus nustatytas oficialių Europos Sąjungos kalbų Europos kalbinės kompetencijos rodiklis. Tai reiškia, kad šis projektas skirtas tik gyvosioms kalboms. Todėl nebuvo svarstyta galimybė analizuoti lotynų ir senovės graikų kalbas.

Praktiniais sumetimais Taryba nusprendė, kad pirmojo Europos kalbos kompetencijos tyrimo etapo metu bus vertinama mokinių pirmosios ir antrosios užsienio kalbų kompetencija atsižvelgiant į daugiausiai Europos Sąjungoje mokomas oficialias užsienio kalbas, tokias kaip anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų, o duomenys bus renkami pagal tris kompetencijos sritis: skaitymą, klausymą ir rašymą.

Tačiau testavimo priemones bus galima taikyti visose šalyse, kurios norės įsitikinti, kad testai, išskyrus skirtus šioms penkioms užsienio kalboms, galės būti įtraukti kaip nacionalinė parinktis. Komisija sieks užtikrinti, kad kitas tyrimų etapas apimtų visas oficialias kalbas, kurių mokoma Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, matau, kad mokyti ar skleisti informaciją nėra jūsų pareiga, taip pat, kaip minėjau raštu, neprivalote išsaugoti ir bendro klasikinių kalbų paveldo.

Ar tai yra jūsų pareiga? Tai mano pirmas klausimas. Mano antras klausimas – ar Europos mokslinių tyrimų programa yra susijusi su šių kalbų tyrimais ar ne? Ar ką nors žinote apie tai?

 
  
MPphoto
 
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Klausimas, kurį man uždavė, buvo susijęs su Europos kalbinės kompetencijos rodikliu. Kaip atsakiau, tai taikoma tik Europos Sąjungos oficialioms kalboms. Kita vertus, Europos Komisija neturi informacijos apie galimus valstybėse narėse ar jų regionuose vykdomus mokslinius tyrimus ar studijas su minėtomis kalbomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). – (EL) Komisare, kaip pranešėjas Europos kalbinės kompetencijos rodiklio klausimais, norėčiau paminėti, kad šio rodiklio paskirtis yra reguliariai įvertinti bendrą visų valstybių narių kalbinę kompetenciją šiuolaikinėse kalbose.

Susitarta, kad šiuo rodikliu iš pradžių būtų vertinama kalbinė kompetencija aprėpiant penkias ES švietimo sistemose labiausiai paplitusias kalbas: anglų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų.

Vis dėlto Parlamentas paragino Komisiją ir Tarybą imtis būtinų veiksmų, kad šis tyrimas kiek įmanoma greičiau aprėptų daugiau oficialių Sąjungos kalbų, jei tai neturėtų neigiamos įtakos šiuolaikinių kalbų dėstymui ar vystymuisi.

Ar Komisaras gali mums pasakyti, kokio etapo esame pasiekę ir, jei įmanoma, kurios kalbos bus įtrauktos į kitą etapą?

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE).(DE) Komisare, Šiaurės Bohemijoje buvusiame Haindorfo vienuolyne yra lenkų, vokiečių ir čekų susitikimų centras, kuriame visi užrašai ir rodyklės yra parašyti lotyniškai. Ar negalėtume to paties padaryti visuose Europos institucijų pastatuose?

Antras pasiūlymas: ar negalėtume sukurti Europos himno lotynų kalba, kad visi galėtų dainuoti kartu, o valstybės narės po to galėtų išversti į savo kalbas išlaikydamos bendrą tekstą lotyniškai?

 
  
MPphoto
 
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Kalbant apie Europos kalbinės kompetencijos rodiklį, kaip jau sakiau ir kaip teisingai pastebėjote, pirmojo etapo metu bus įvertintos tik penkios kalbos.

Šiuo metu planas yra toks: šiais metais rengiame bandomąjį projektą, o 2009 m. baigsime pasiruošimą šiam vertinimui, kad 2010 m. turėtume aiškius rezultatus apie šių penkių kalbų padėtį. Po to, kaip sakiau savo kalboje, Komisija nori išplėsti šio rodiklio taikymo aprėpdama visas oficialias kalbas. Vis dėlto kol kas per anksti sakyti, kada tokia plėtra bus įgyvendinta. Žinoma, turime pažiūrėti ir kruopščiai įvertinti pirmųjų penkių kalbų vertinimo rezultatus taikant rodiklį.

Kita vertus, kalbant apie jūsų antrą klausimą, Europos Komisijos tikslas yra išsaugoti kalbų įvairovę. Šiuo požiūriu visais savo veiksmais Europos Komisija siekia apsaugoti ir oficialiąsias kalbas, ir kitas Europos Sąjungoje vartojamas kalbas. Turime 23 oficialias kalbas, daugiau kaip 60 regioninių kalbų, mažumų kalbų ir mažiau vartojamų kalbų. Šiuo požiūriu mūsų įgyvendinamų veiksmų tikslas – pirmiausia aprėpti tas kalbas, kurias vadiname „gyvomis“.

Dėl Europos himno, aišku, yra skirtingų nuomonių. Šį klausimą spręs ne Europos Komisija.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Bernd Posselt klausimas Nr. 43 (H-0002/08)

Tema: Kalbinių mažumų parama

Kokią paramą kalbinės mažumos gavo iš Komisijos 2007 m. ir kokias galimybes Komisija mato 2008 m. ir 2009 m. dėl vokiečių kalbos mažumų, kad joms būtų suteikta didesnė parama?

 
  
MPphoto
 
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) 2007 m. kvietimo teikti pasiūlymus metu buvo atrinktas vienas tinklas ir trys projektai, skirti mažumų kalboms finansuojant mokymosi visą gyvenimą programą.

2 pagrindinė veikla: užsienio kalbos. Tinklas, kurio tikslas yra skatinti kalbų įvairovę, koordinuojamas Valų kalbos valdybos, aprėpia šias kalbas: baskų, bretonų, katalonų, kornų, rytų frizų, škotų gėlų, šiaurės frizų, valų, vakarų frizų, slovakų, ladinų, galisų, friulų, sardinų, estų, airių, latvių, lietuvių, maltiečių, suomių ir švedų kalbas.

Europos mažiau paplitusių kalbų biuras yra vienas iš šio 3 metų projekto partnerių. Projekto tikslas yra palengvinti keitimąsi gerąja praktika ir kurti naujas naujoviškas idėjas švietimo ir kalbų planavimo srityje aprėpiant regionines, mažumų, aborigenų, tarptautines kalbas, mažesnių tautų kalbas ir mažiau paplitusias kalbas. 2007 m. finansuoti 3 ilgalaikiai projektai, skirti mažumų ir pasaulio kalboms – katalonų, baskų, sardinų, sicilų, airių, rusų, arabų ir hindi.

2008–2010 m. prioritetas bus teikiamas projektams, skirtiems mažiau paplitusioms Europos kalboms. Pagal 2007–2013 m. mokymosi visą gyvenimą programą finansavimas gali būti skiriamas visoms kalboms, įskaitant ir vokiškai kalbančias mažumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE).(DE) Komisare, ar teisingai supratau, kad vokiškai kalbančios mažumos negalės gauti paramos iki 2013 m.? Be abejo, yra taip, kad, pavyzdžiui, yra tikros mažumos, tokios kaip vokiečiai Čekijoje, lenkai Lietuvoje, lenkai Čekijoje ir kt. Jei jos turi žiniasklaidos priemones ar vykdo kultūrinius projektus, jos dabar visai negali gauti paramos. Ar aš neteisingai supratau?

 
  
MPphoto
 
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Galbūt, nepakankamai aiškiai pasakiau. Tikrai nesakiau, kad tam tikros kalbos, įskaitant vokiečių, galės gauti paramą tik po 2013 m. Atsakymas kategoriškas. Pagal mokymosi visą gyvenimą programą visos Europos Sąjungoje vartojamos kalbos, žinoma, įskaitant ir vokiečių, gali gauti finansavimą. Vienintelis svarbus aspektas yra teikiamo projekto ar projektų kokybė. Todėl kategoriškai atsakau, kad tokios kalbos gali būti finansuojamos pagal mokymosi visą gyvenimą programą, įskaitant ir laikotarpį nuo 2008 m. iki 2013 m. Kartoju, įskaitant šį laikotarpį.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Seán Ó Neachtain klausimas Nr. 44 (H-0010/08)

Tema: mažiau vartojamos Europos kalbos

Ar Europos Komisija gali pasakyti, ar ji ketina ateityje vykdyti naujas programas, kad paskatintų mažiau vartojamų Europos kalbų vartojimą, ir nurodyti tokių programų pobūdį bei galimą finansinę paramą, kuri gali būti suteikta šioms programoms?

Atsakymas į klausimą Nr. 45 bus pateiktas raštu.

 
  
MPphoto
 
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Artimoje ateityje Komisija neketina teikti naujos programos, kuri konkrečiai skatintų mažiau paplitusių Europos kalbų vartojimą. Iš tikrųjų 2007–2013 m. Komisijos naujoji programų karta, būtent mokymosi visą gyvenimą programa, siūlo daug finansavimo galimybių šioms kalboms. Ši programa skirta visoms kalboms.

Finansavimas galimas visose 4 mokymosi visą gyvenimą programos dalyse: COMENIUS, ERASMUS, Grundvig ir Leonardo da Vinci. Finansavimas taip pat galimas naujoje mokymosi visą gyvenimą programos dalyje, ypač įgyvendinant pagrindinę veiklą – susijusią su užsienio kalbomis – pagal kurią finansavimas siūlomas projektams ir tinklams, skirtiems skatinti užsienio kalbų mokymąsi ir kalbų įvairovę.

Paskelbus 2007 m. visuotinį kvietimą teikti pasiūlymus, pagal 2 pagrindinę veiklą finansavimui atrinkti mažiau paplitusioms kalboms skirtas tinklas ir trys projektai. 2008–2010 m. prioritetas bus teikiamas mažiau paplitusioms Europos kalboms skirtiems projektams. 2008 m. 2 pagrindinės veiklos biudžetas yra 9,9 mln. eurų, bet atsižvelgiant į tai, kad su kalba susijusių veiksmų ir projektų finansavimas yra ryškios tendencijos dalis, papildomų lėšų galima gauti iš mokymosi visą gyvenimą programos.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). (GA) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisarui už atsakymus. Tačiau ar jis sutinka, kad svarbu užtikrinti, jog pagalba būtų teikiama mažiau vartojamoms kalboms jų kontekste per daug nesusiejant jų su mokymusi visą gyvenimą? Šios kalbos yra pažeidžiamos ir nesuteikus joms pakankamos paramos, jos ateityje taps dar labiau pažeidžiamomis. Be abejo, finansinė parama yra svarbi, bet simbolinė parama net svarbesnė. Ar Komisaras pritartų, kad ją reikėtų didinti?

 
  
MPphoto
 
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Galiu tik pakartoti, ką jau esu sakęs, būtent tai, kad Europos Komisijos veiksmais kalbų įvairovei remti parama suteikiama ne tik 23 oficialioms kalboms, bet ir kitoms Europos Sąjungoje vartojamoms kalboms, įskaitant regionines kalbas, mažiau paplitusias kalbas. Be to, iš mano pateiktų duomenų matyti, kad ši parama yra konkreti, svarbi finansinė parama šių kalbų plėtrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – (GA) Pone Pirmininke, mano kolega ponas Seán Ó Neachtain laisvai kalba airiškai. Tačiau aš ne. Atsiprašau.

Ar galėčiau paklausti jūsų? Sutinku su jūsų atsakymu. Pinigai yra svarbu, bet ar nėra svarbiau, kad žinotume, kaip geriau mokyti kalbų? Tokiose šalyse kaip Airija, kur žmonės, kaip aš pats, tikrai norėtų mokėti kalbą, bet dėl sistemos neturėjo galimybių jos išmokti, mums reikia rasti būdų išmokyti mus kalbėti gimtąja kalba, nes labai to norėtume.

 
  
MPphoto
 
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Europos Komisija ketina pristatyti naują daugiakalbystės strategiją antroje 2008 m. pusėje. Šioje strategijoje labai svarbi dalis bus skirta švietimo aspektams. Užsienio kalbų mokymosi sudėtis ir metodai atliks labai svarbų vaidmenį.

Kalbant apie airių kalbą, norėčiau informuoti jus, kad neseniai lankiausi Dubline ir turėjau galimybę aptarti situaciją su Airijos valdžia tuo metu ir po to. Pabrėžiau būtinybę kiek įmanoma daugiau mokyti asmenis, kurie galėtų dirbti vertėjais raštu ir žodžiu Bendrijos lygiu ir ne tik. Tai itin svarbu norint užtikrinti, kad airių kalbos padėtis būtų visiškai tokia pati, kaip kitų oficialių Sąjungos kalbų.

 
  
MPphoto
 
 

  Evgeni Kirilov (PSE). – Pone Pirmininke, tikrai tikėjausi šiandien gauti iš Komisaro atsakymą. Žmonėms suteikiamas žodis, kad jie galėtų išsakyti pastabas ir užduoti klausimus. Turiu klausimą ir norėčiau gauti atsakymą į jį. Tik tiek. Šiandien švaistome laiką visokiems pareiškimams. Ar galite šiuo atveju suteikti Komisarui progą labai greitai atsakyti? Po to klausimų nebekelsiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . Gerbiami nariai, kai prašoma žodžio negaliu spėlioti, ar bus išsakyta pastaba ar užduotas klausimas. Kol kas nesu išmokęs tokių dalykų, neturiu dieviškosios galios. Privalau tik paisyti laiko pagal Rūmų reglamentą ir įpročius ir, deja, neturiu laiko, kurį galėčiau skirti jums. Tai būtų neteisinga klausimus uždavusių kolegų atžvilgiu. Turiu pastebėti, kad vien tik šiai sesijai Komisarui pateikta 70 klausimų. Akivaizdu, kad į 70 klausimų atsakyti neįmanoma. Yra tam tikros taisyklės, kurių privalome laikytis. Nuoširdžiai atsiprašau ir suprantu jūsų nepasitenkinimą. Jūsų vietoje – ir kai esu jūsų vietoje, irgi jaučiuosi nepatenkintas – bet negaliu atsakyti jums. Bet kuriuo atveju Komisaras būtinai atsakys jums raštu ir gausti atsakymą į savo klausimą. Tikiuosi, kad suprantate.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Claude Moraes klausimas Nr. 46 (H-1047/07)

Tema: Regioninės plėtros fondas ir mažumų grupės

Dėl daugelio struktūrinių fondų būsimam 2007–2013 m. laikotarpiui susitarta. Atsižvelgiant į tai, kaip Komisija planuoja užtikrinti, kad fondai nebus naudojami diskriminuojant ir kad paramą gautų ir etninės mažumos, pvz., Romai?

Ar Komisija skelbs informaciją apie fondų skyrimą įvairioms etninių mažumų grupėms?

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, leiskite pasakyti, kad ruošdama naujos kartos sanglaudos politikos programas 2007–2013 m. laikotarpiui Komisija reikalavo, kad derybų metu Romų klausimas, kuris yra ypač svarbus gerbiamam Nariui, būtų įtrauktas į planavimą ir programavimą. Turiu pripažinti, kad valstybės narės labai teigiamai atsiliepė įtraukdamos Romų klausimą kaip itin aktualią sritį į daugelį nacionalinių pagrindinių strategijų bei tiesiogiai jį minėdamos veiklos programose. Tai ypač akivaizdu tokiose šalyse kaip Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, Estija ir Ispanija, tačiau taip pat ir Lenkijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje ir Suomijoje.

Dėl decentralizuoto Struktūrinių fondų valdymo Komisija negali tiksliai nustatyti, kurie projektai yra ir bus skirti Romų klausimui ir kiek pinigų bus tam skirta. Tačiau mūsų dalyvavimas stebėsenos komiteto veikloje 2000–2006 m. aiškiai rodo, kad yra daugybė labai įdomių ir viena kitą papildančių programų ir projektų, skirtų Romų įtraukčiai skatinti. Daugelyje ESF ir ERPF programų yra konkrečiai skirtų priemonių arba netiesioginės paramos Romų įtraukčiai skatinti, minint šias pažeidžiamas grupes. Taip, pavyzdžiui, yra Estijoje, Suomijoje ir Lenkijoje.

Kalbant apie duomenų skelbimą, turiu pasakyti, kad 2007–2013 m. laikotarpiu valstybės narės, kaip, galbūt, žinote, privalo skelbti duomenis apie paramos gavėjus pagal kiekvieną programą, bet pagal šią sistemą aiškiai nenurodoma paramos gavėjų etninė kilmė. Vis dėlto remiantis šiuo sąrašu, kurį gausime, galėsime nustatyti, kuriose srityse Europos politika aktyviai vykdoma.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad 2007–2013 m. DG REGIO yra parengęs Komisijos vidaus darbo gaires Romų klausimais, kuriomis tarnybos rėmėsi programavimo laikotarpiu. Yra iš įvairių tarnybų narių sudaryta darbo grupė Romų klausimais, svarstanti Struktūrinių fondų reikalus, kuriai pirmininkauja DG REGIO.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad daugelyje valstybių narių – geras pavyzdys yra Vengrija – taip pat yra priežiūros priemonių, specialiai sukurtų naujosios regioninės politikos procesams. Vengrijoje, pavyzdžiui, yra Romų kilmės patarėjų tinklas, kuris padeda Romų kilmės paraiškų teikėjams ruošti projektus įvairiuose etapuose. Be to, Komisija šiuo metu dirba ir 2008 m. birželio mėn. pateiks visų Bendrijos priemonių ir politikų, įskaitant Struktūrinius fondus, bei jų poveikio Romų įtraukties klausimui apžvalgą.

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Moraes (PSE). – Dėkoju, Komisare, už labai išsamų atsakymą. Taip pat norėčiau jums padėkoti už neseniai jūsų atliktą darbą mano apylinkėje Londone sprendžiant mūsų problemas, susijusias su Struktūriniais fondais.

Ar galėčiau prašyti jūsų giliau pažvelgti į klausimą, kaip nustatoma, ar į etnines mažumas iš tikrųjų pakankamai atsižvelgiama? Gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba konkrečiai paprašė jūsų ir Komisijos išsamiau apsvarstyti šį klausimą. Be to, išsamaus atsakymo, kurį jau suteikėte, ar manote, kad galima nustatyti, ar į Romų ir kitų grupių padėtį iš tikrųjų atsižvelgiama pakankamai arba ar pinigai nukreipiami kitur? Ar galite dar ką nors pasakyti šiuo klausimu?

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Iš tikrųjų, Komisaras Špidla atsako už Komisijos dokumento rengimą atsakant į Tarybos prašymą. Vis dėlto iš įvairių tarnybų narių sudarytos grupės visos dalyvauja šiame procese.

Kaip sakiau, turėsime informacijos iš ataskaitos apie galutinius paramos gavėjus, taigi žinosime, kas daroma Romų ar kitų mažumų labui. Duomenys nebus suskirstyti pagal paramos gavėjų etninę kilmę. Vis dėlto sritis, kurioje bus vykdomas projektas, bus visiškai aiški, taigi tuo remdamiesi apie 2007–2013 m. laikotarpį žinosime daug daugiau nei žinome dabar.

Taip pat norėčiau pridurti, kad Komisija veikdama kaip stebėtoja valstybių narių komitetų valdymo sistemoje taip pat stebi ir aktyviai dalyvauja vertinant lėšų paskirstymą etninėms mažumoms svarbiose srityse, taigi turime įvairios informacijos. Tačiau turiu pripažinti, kad neturime išsamios priemonės, kuria galėtume nustatyti visą politikos pagrindu vykdomos veiklos mastą, bet tikrai labai gerai žinome apie visas turimas galimybes ir jas išnaudojame.

Pažiūrėsime. Dabar ruošiame Komisijos dokumentą Tarybai. Taip pat pamatysime spragas, sritis, kuriose neturime informacijos, ir kokius veiksmus mums dar gali reikėti atlikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, norėčiau paklausti Komisarės, ar vienišų tėvų šeimos ir nepasiturinčios daugiavaikės šeimos yra įtrauktos į pažeidžiamų grupių sampratą, ar jos yra mažumų grupės ar ne. Be to, ar galima sujungti kriterijus ir ar tokioms grupėms skirtą paramą galima padidinti?

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Norėčiau pasakyti, kad niekas nelieka nepastebėta. Jums padedant parengėme reglamentus. Atsižvelgėme į pažeidžiamas grupes, ir yra aiškių nuorodų į bendrą ERPF reglamentą, pavyzdžiui, dėl lygių galimybių politikos. Taigi tai prioritetinė sritis.

Taip pat yra ataskaitų teikimo sistema, pagal kurią pranešama, kaip įgyvendinama lygių galimybių politika vykdant naujosios kartos sanglaudos politikos programas. Kiek tuo naudojasi valstybės narės ir regionai priklauso nuo to, kokie stiprūs partneriai dalyvauja visose valdymo fondo struktūrose. Tai bendros pastangos.

Komisija taip pat sukūrė bendrą sistemą, kad atsižvelgtų į visas pažeidžiamas grupes. Jos panaudojimas priklauso ne tik nuo Komisijos, bet ir nuo valstybių narių. Norėčiau paraginti visus čia esančius užtikrinti, kad į šį klausimą būtų atsižvelgta.

Valstybės narės taip pat nustato atrankos kriterijus, ir šiame procese dalyvauja ir Komisija. Vis dėlto tai priklauso nuo valstybių narių ir partnerių, nes stebėsenos komitetų veikloje dalyvauja visi socialiniai partneriai. Tikiuosi, kad visi partneriai kartu su Komisija atkreips valstybių narių dėmesį į šiuos klausimus ir kad atrankos kriterijai aprėps ir tuos kriterijus, kurie leis mums visiškai įtraukti visas pažeidžiamas grupes į mūsų programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Jim Higgins klausimas Nr. 47 (H-1057/07)

Tema: ES regioninis finansavimas Airijai 2007–2013 m.

Ar Komisija gali nurodyti, ar ji patenkinta regionine lygybe pagal neseniai patvirtintą ES finansavimo programą Airijai 2007–2013 m. ir ar jai kelia nerimą tai, kad duomenys rodo, jog du Airijos regionai nesusilygina; t. y. kad Airijos pasienio, vidurio ir vakarų grafysčių regionas vis dar atsilieka nuo pietų ir rytų regiono, kuriam vyriausybė ir toliau skiria daugiausia lėšų?

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Kalbant apie Airiją ir 2007–2013 m. lėšų paskirstymą bei skirtumą tarp dviejų pagrindinių regionų, leiskite man pasakyti, kad pasienio, vidurio ir vakarų grafysčių regionui, kuris laipsniškai įtraukiamas pagal antrąjį uždavinį, bus skirta lėšų vienam gyventojui keturis kartus daugiau nei kaimyniniam regionui – labiau klestinčioms Respublikos pietų ir rytų grafystėms.

Iš Airijai skirtų 901 mln. eurų 457 mln. eurų bus skirta pasienio, vidurio ir vakarų grafystėms, o 293 mln. eurų – pietų ir rytų regionui.

Taip pat turime 150 mln. eurų, kurie bus skirti bendradarbiavimo programoms, o tai vienam gyventojui yra maždaug 400 eurų pasienio, vidurio ir vakarų regione ir apie 95 eurų vienam gyventojui pietų ir rytų regione.

Leiskite pridurti, kad pasienio, vidurio ir vakarų regionas padarė didelę pažangą per pastarąjį programavimo laikotarpį padedant ES Struktūriniams fondams. Regionas jau yra pasiekęs 102,9 % ES 27 valstybių narių vidutinio BVP vienam gyventojui iki 2004 m. Tačiau pripažįstu, kad pasienio, vidurio ir vakarų grafysčių regiono ir kaimyninio regiono BVP skirtumas vis dar kelia problemą, ir todėl tikimės, kad vykdant 2007–2013 m. programas ir naudojant ESF ir ERPF lėšas šis skirtumas dar labiau mažės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE). ― (GA) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisarei. Norėčiau iškelti pagrindinių kelių tinklo plano klausimą, kuris yra labai aktualus atokiuose rajonuose. 2006 m. parengta 14 pagrindinių kelių planų, bet nė vienas iš jų nebuvo pasienio, vidurio ir vakarų regione. Tais pačiais metais buvo rengiami nauji kelių tinklų planai, bet tik vienas iš jų buvo vakaruose – pasienio, vidurio ir vakarų regione.

Tais pačiais metais pradėta rengti 11 kelių planų, pagal kuriuos kelių ilgis yra 222 kilometrai, bet yra tik du planai vakaruose, pagal kuriuos kelių ilgis yra 25 kilometrai. Esate teisi, sakydama, kad pažiūrėjus į BVP ar BPV, pavyzdžiui, yra akivaizdu, kad atotrūkis didėja ir kad reikia kažką daryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Labai vertinu šią pastabą. Taip pat leiskite pridurti, kad remsime pasienio, vidurio ir vakarų regioną ateinančiais metais. Kaip žinote, 2007–2013 m. Airijos skirtos lėšos buvo labai sumažintos ir tai, žinoma, padarė įtakos tam, kiek mes galime padaryti kartu ateityje.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad Airijai gera žinia yra tai, kad yra Airijos nacionalinė erdvės strategija – nacionalinė programa, kurioje atsižvelgiama į skirtingus ekonomikos augimo lygius, tiek tarp regionų, tiek ir pasienio, vidurio ir vakarų grafysčių regiono viduje. Tikėkimės, kad Europai ir Airijai veikiant kartu Airijos pasienio, vidurio ir vakarų grafysčių regionas augs sparčiau.

Norėčiau pateikti ir asmeninę pastabą. Visi žinome, kad Airija puikiai sekasi naudotis Europos lėšomis ir kad ji laikosi labai protingos strategijos, kuri leido labai pagerinti bendrą plėtrą BVP vienam gyventojui požiūriu. Tačiau, tiesa, kad dėmesys skirtas ne infrastruktūrai, ir dabar ji kelia problemą, o mes negalime šioje srityje padėti, nes Airijai pabaigė 1 uždavinio programą, pagal kurią galima būtų toliau investuoti į infrastruktūrą. Taigi šis pasirinkimas labai skiriasi nuo Ispanijos ir Portugalijos pasirinkimo, bet ne man spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Brian Crowley klausimas Nr. 48 (H-0008/08)

Tema: ES parama užtikrinant taiką Airijoje

Ar Europos Komisija gali nurodyti, kiek finansinės paramos skiriama Šiaurės Airijai iš Struktūrinių fondų 2007–2013 m. ir kiek Europos Komisija yra skirusi lėšų taikos procesams Šiaurės Airijoje po 1994 m. pagal ES Struktūrinių fondų programas, Interreg programą ir iš ES taikos fondo bei Tarptautinio fondo Airijai?

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Visi šioje salėje žino, kad Komisija labai aktyviai ir anksčiau, ir dabar dalyvauja taikos ir susitaikymo procese Šiaurės Airijoje.

2007–2013 m. šiek tiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų bus investuota į Šiaurės Airiją. Šie pinigai bus skirti iš Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo, bet taip pat bus papildomai skirta 477 mln. eurų pagal 3 Taikos programą. Taip pat bus IFI ir Interreg 4 programos, pagal kurias bus investuojama ne tik į Šiaurės Airiją, bet ir į Airijos pasienio regionus.

Anksčiau, kaip irgi buvo klausiama, 1994–1999 m. ir 2000–2006 m. ES investavo daugiau nei 2 mlrd. eurų 1994–1999 m. ir beveik 1,8 mlrd. eurų 2000–2006 m. Taigi iš viso 1994–2013 m. bus investuota beveik 5 mlrd. eurų į Šiaurės Airiją.

Dabar gi svarbu, atsižvelgiant į naują darbo grupę ir naują Europos Komisijos požiūrį ir įsipareigojimus, naudos galima gauti ir ne tik iš finansinių lėšų – labiau įtraukiant Šiaurės Airiją į Europos politiką. Būtent ties tuo dirbame kartu su Šiaurės Airijos valdžia ir kitais partneriais.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN) pavaduojantis autorių.(GA) Komisare, taikos palaikymo procesas Šiaurės Airijoje ir pasienio regione yra labai sėkmingas. Komisare, ar galite pasakyti, ar ši iniciatyva bus tęsiama, kai lėšų skyrimo laikotarpis baigsis 2013 m.?

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE). ― (GA) Pone Pirmininke, visiškai pritariu kolegai Seán Ó Neachtain ir esame labai dėkingi Europos Sąjungai už finansinę paramą Šiaurės Airijai, ypač pasienio regione. Nuostabu, kad ten dabar vyrauja taika, ir mes visi norėtume padėkoti Europos Sąjungai už jos indėlį. Nagrinėdami skaičius, o aš neseniai parengiau ataskaitą Tarptautiniam fondui Airijai, matome, kad šis fondas padėjo sukurti daugiau kaip penkis tūkstančius darbo vietų. Vis dėlto visiškai pritariu klausimui, kurį iškėlė mano kolega Seán Ó Neachtain.

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Atsakydama į klausimą, ar po 2013 m. tęsime veiklą Šiaurės Airijoje, norėčiau pasakyti, kad IFI, kuri, kaip žinia, nėra Komisijos programa, kurią vykdo Komisija ir Taryba, pasibaigs 2010 m. Todėl nežinome, ar tarptautinė bendruomenė norės pradėti antrą šios programos etapą ar sukurti jos antrą versiją.

Kalbant apie Europos programas, Šiaurės Airijai vykdoma 2 uždavinio programa. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tęsime 2 uždavinio programą, nes netikiu regionine politika, skirta tik Europos daliai neaprėpiant kitų dalių. Jei 2 uždavinio nebus, Šiaurės Airija negalės būti įtraukta.

Tačiau taip pat manau, kad tarptautinis bendradarbiavimas, kuriame Šiaurės Airija dalyvauja – ypač naujoji „C“ tarptautinė programa – yra labai svarbus, nes manome, jog šis tarpregioninis bendradarbiavimas – ypač pasienio regionų – labai svarbus norint užtikrinti, kad Šiaurės Airija priartėtų prie Europos ir bendradarbiavimo su kitais regionais ir kitomis valstybėmis narėmis. Taigi šis klausimas dar neišspręstas. Komisija, be abejo, rems šios veiklos tęsimo idėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

David Martin klausimas Nr. 49 (H-1061/07)

Tema: Europos struktūrinis finansavimas

Ar Komisija žino, kad pagal naująsias veiklos gaires Škotijoje projektams keliamas reikalavimas, kad biudžetas būtų bent 200 000 svarų, kad jie galėtų gauti paramą iš Europos Struktūrinių fondų? Ar Komisijos nuomone, tai yra neteisinga nedidelių, bet vertingų projektų diskriminacija?

Atsakymai į klausimus Nr. 50–54 bus pateikti raštu.

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Komisija žino apie ribinę vertę, kurią įvedė Škotijos valdžia. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Škotijos valdžios veiksmai derybų metu buvo visiškai skaidrūs, kalbant apie ribinės vertės įvedimą. Valdžios veiksmai buvo skaidrūs ne tik Komisijos atžvilgiu mums bendraujant, bet ir Škotijoje vykdant konsultavimosi procesą su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir partneriais.

Norėčiau pabrėžti, kad visiškai aiškiai suprantama, kad dėl įvestos ribinės vertės nesiekiama pakenkti mažiems projektams, bet siekiama paskatinti šiuos projektus jungtis į grupes pagal temas arba regionus, kad jie pasiektų nustatytos ribinės vertės. Škotijos valdžia nori užtikrinti, kad parama būtų teikiama mažesnių projektų vykdytojams, kad šios ribinės vertės nesiekiantys mažesni projektai būtų bet kada teikiami tarpininkaujančioms administravimo įstaigoms, kurios pagal galimybę juos jungtų, kad būtų sukurtas strategiškai vertingesnis pasiūlymas.

Tokiu būdu, iš tikrųjų, siekiama sumažinti finansinę ir audito riziką finansuojant mažus projektus. Taip pat siekiama skatinti ryšius tarp mažesnių projektų, kad jie sudarytų išsamios strategijos dalį ir kad būtų sumažinta administracinė našta, kuri dažnai sukuria kliūčių mažiems projektams. Taigi ketinimai geri, ir yra priemonė padėti mažiems projektams formuoti didesnius paketus, kurie galėtų būti teikiami finansavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE). – Labai trumpai, Komisare, nes žinau, kad trūksta laiko: jei Škotijos valdžia kreiptųsi į jus ir pasiūlytų mažesnę ribinę vertę, ar tai įmanoma, ar jūs palankiai tai įvertintumėte?

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Taip, be abejo. Atsakymas tikrai būtų teigiamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Georgios Papastamkos klausimas Nr. 55 (H-1044/07)

Tema: Europos telekomunikacijų sektoriaus reguliavimo įstaigos steigimas

Komisija pateikė rekomendacijų dėl būsimosios telekomunikacijų reguliavimo sistemos reformos, įskaitant Europos telekomunikacijų reguliavimo įstaigos steigimą. Ji vykdytų funkcijas, kurias iki šiol vykdo Europos reguliuotojų grupė (ERG) bei koordinuotų nacionalines reguliavimo įstaigas.

Ar Komisija žino, kokios nuomonės laikosi ES nacionalinės reguliavimo įstaigos apskritai kalbant apie siūlomos įsteigti Bendrijos institucijos teisių ir pareigų? Ar bus nustatyta kokia nors riba tarp nacionalinių reguliavimo institucijų veiklos srities ir Europos įstaigos veiklos srities?

 
  
MPphoto
 
 

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Gerbiamas Narys kalba apie Komisijos pasiūlymą įsteigti Europos elektroninių komunikacijų rinkos reguliavimo įstaigą. Mūsų nuomone, turėtų būti atskira įstaiga, kuri būtų nepriklausoma nuo Komisijos ir atskaitinga Europos Parlamentui ir kad ši įstaiga galėtų talkinti Komisijai sprendžiant likusias su reguliavimo neatitikimais susijusias problemas, dėl kurių susiskaido Europos rinkos.

Nuolat bendrauju su nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis (NRĮ) ir atsižvelgiu į jų nuomonę apie siūlomos įsteigti institucijos teises ir pareigas.

Kalbant apie Europos reguliuotojų grupę (ERG), kuri yra išreiškusi pageidavimą sustiprinti jos modelį siekiant toliau gerinti reguliavimo kokybę, nuoseklumą ir koordinavimą visoje Europoje, norėčiau pacituoti ERG: „Jei Europa nori pirmauti pasaulio ekonomikoje, jos 27 valstybės narės turės glaudžiai bendradarbiauti užtikrindamos, kad verslas galėtų visiškai pasinaudoti Europos rinka“. Tai reiškia, kad šiandien jis to negali padaryti ir kad mums reikia rasti sprendimus, kad ateityje jis galėtų.

Kartu su pasiūlymais pateiktame poveikio įvertinime nurodyta, kad Europos institucija padėtų gerinti sprendimų priėmimo proceso efektyvumą pirmiausia priimant sprendimus dėl veiklos pasienio regionuose. Mums to reikia kuriant vidaus rinką.

Todėl kaip Komisija padarėme išvadą, kad reikia įsteigti atskirą instituciją dabartinėje Bendrijos institucijų struktūroje, nes ERG šiandien šiai struktūrai nepriklauso – tai reiškia, kad ji yra tik privati organizacija. Institucinėje struktūroje ši įstaiga sustiprintų NRĮ funkcijas perimdama ERG funkcijas ir suteikdama joms pagrindą pagal Bendrijos teisę.

Kalbant apie kompetencijų paskirstymo klausimą, ši įstaiga padėtų Komisijai tose srityse, kurios turi įtakos vidaus rinkai ir yra iš esmės susijusios su tarptautine veikla bei, žinoma, remiasi nacionalinių reguliuotojų ekspertinėmis žiniomis ir kasdieniu darbu reguliavimo srityje. Šios sistemos, kuri remiasi 27 nacionalinių reguliuotojų ir Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūros (ENISA) patirtimi, tikslas yra padidinti ES taisyklių nuoseklumą, patobulinti sprendimų priėmimo procesą ir padėti skatinti aukštą tinklų ir informacijos saugumo lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Komisare, jei Europos piliečiui taikomas administracinis aktas, į kurią iš trijų institucijų jis turėtų kreiptis siekdamas apginti savo teisėtus interesus: į nacionalines reguliavimo įstaigas, šiuo metu steigiamas Europos telekomunikacijų rinkos įstaigas arba Komisiją?

Ar steigiamos įstaigos sprendimai bus įgyvendintini? Ar pati Komisija ketina padengti papildomas išlaidas, susijusias su siūlomu teisės aktų persvarstymu atsižvelgiant į netolygią telekomunikacijų sistemų plėtrą naujosiose ir senosiose valstybėse narėse?

 
  
MPphoto
 
 

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Kiekvienas pilietis turi teisę skųstis, jei kas nors negerai. Jei bučiau paprasta piliete, pirmiausia pateikčiau skundą Europos Parlamento Peticijų komitetui, nes tokiu atveju gali įsikišti Parlamentas. Antras būdas yra užtikrinti skaidrumą, kuris yra labai svarbus visų mūsų taisyklių elementas.

Komisija stengiasi įgyvendinti tokį skaidrumą. Pavyzdžiui, galbūt, atsimenate atvejį, kalbant apie balso perdavimą, kai piliečiai visai nebuvo informuoti apie tai, kur jie galėtų gauti informacijos apie kainas, kol Komisija nesukūrė tinklalapio paskelbdama šią informaciją. Tai buvo pirmas kartas, kai skaidrumas buvo labai naudingas.

Vykdydami naują reformą taip pat remsimės skaidrumo taisykle ir ne tik kaip išimtimi kalbant apie kainas, bet ir, pavyzdžiui, kalbant apie saugumo ar privatumo pažeidimo atvejus. Tokiais atvejais operatoriai privalo informuoti vartotojus. Vis dėlto piliečiai galės skųstis įprastu būdu, kaip pagal senąsias telekomunikacijų taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Giovanna Corda klausimas Nr. 56 (H-1045/07)

Tema: galimybė naudotis didelio greičio internetu visų valstybių narių piliečiams

2007 m. lapkričio 13 d. Komisija pritarė pasiūlymams, kurių tikslas yra reformuoti elektroninių komunikacijų reguliavimo sistemą. Ar Komisija gali nurodyti, ar ir kaip ji ketina imtis greitų ir efektyvių priemonių, kad valstybėse narėse būtų užtikrinta galimybė visiems piliečiams naudotis didelio greičio internetu, kai šiuo metu dėl didelių kainų skirtumų taip nėra?

Taip pat, kaip Komisija gali užtikrinti, kad konkurencija tikrai yra ir kad bet kokia prieškonkurencinė praktika, dėl kurios ši rinka neatsiveria, būtų baudžiama?

 
  
MPphoto
 
 

  Viviane Reding, Komisijos narė. Didelio greičio interneto ryšys yra ateities interneto ryšys, ir nenorime, kad tik kai kas galėtų naudotis tokiu internetu. Todėl informacijos visuomenė visiems yra vienas iš Lisabonos strategijos tikslų kuriant atviras ir konkurencingas rinkas. Kadangi šiandien, net ir prieš reformą, mūsų reguliavimo priemonės suteikia galimybę įgyvendinti tokį atvirą požiūrį į elektroninių komunikacijų sistemas (tai taip pat įmanoma pagal bendrąsias konkurencijos taisykles), rinkos taip pat yra atviros konkurencijai, o tai savo ruožtu paskatino plačiajuosčio interneto ryšio tinklų plėtrą Europoje.

Man kelia nerimą tai, kad kai kuriose šalyse tai įgyvendinta sėkmingai (ten, kur gerai funkcionuoja konkurencija, kur interneto ryšio aprėpties zona siekia 37 % arba net 40 %), o kitose šalyse prasiskverbimo lygiai labai nedideli. Norėčiau atsikratyti tokių skirtumų. Norėčiau, kad ten, kur padėtis prasta, ji pagerėtų. Todėl Komisija siūlo, kad vykdant reformą Komisijai būtų suteikta teisė prižiūrėti nacionalinių reguliuotojų įgyvendinamas reguliavimo priemones ir kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų taikyti funkcinį atskyrimą, jei, jų nuomone, to reikia rinkoms atverti.

Kartu Komisija suteikia prioritetą prieškonkurencinei veiklai. Pavyzdžiui, 2003 m. skyrėme baudą „France Télécom“ ir „Deutsche Telekom“ už piktnaudžiavimą plačiajuosčio interneto ryšio rinkose, o neseniai 2007 m. liepos 4 d. Komisija skyrė baudą „Telefónica“ už dominuojančios padėties išnaudojimą didinant pelno skirtumą Ispanijos plačiajuosčio interneto ryšio rinkoje.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad 2006 m. kovo mėn. paskelbtas komunikatas dėl plačiajuosčio interneto ryšio skirtumų mažinimo. Tikrai manau, kad mums visiems reikia plačiajuosčio interneto ryšio, ir todėl manau, kad mums reikia nacionalinių plačiajuosčio interneto ryšio strategijų, kuriose atsispindėtų regioniniai ir vietos poreikiai.

Kalbant apie iškeltą skaidrumo klausimą, Komisija greitai atidarys interneto portalą, kuris turėtų pradėti veikti 2008 m. gegužės arba birželio mėn. apie plačiajuostį internetą ir piliečius.

Galiausiai, bet nemažiau svarbu yra tai, kad Komisija palankiai žiūri į viešųjų lėšų panaudojimą, įskaitant ES lėšas – Struktūrinius fondus – plėtojant plačiajuostį internetą teritorijose, kur nepakankamai išvystyta komercinė veikla. Jau sukurta keli tokie projektai.

Taip pat pritariame informacinės visuomenės plėtrai įgyvendinant regioninę politiką. Preliminariais vertinimais, manoma, kad bus skirta maždaug 15 mlrd. eurų investicijų, t. y. 4,4 % visų 2007–2013 m. laikotarpio išlaidų, ir iš jų 2,2 mlrd. eurų – plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūrai. Veikdami kartu tikimės, kad dabartiniai prasiskverbimo rodikliai (beje, mes turime keturis pasaulio lyderius plačiajuosčio interneto ryšio prasiskverbimo srityje) parodys, kad daug daugiau šalių pradės pirmauti visame pasaulyje ir ypač Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanna Corda (PSE). – (FR) Komisare, Jums teko nustatyti didžiausias kainas už tarptinklinį ryšį, ir kaip minėjote praėjusią savaitę, galite būti priverstas imtis tų pačių priemonių ir elektroninio pašto atžvilgiu.

Ar taip pat nebūsite priverstas artimiausiu metu kontroliuoti prieigos prie interneto kainų europiniu lygiu?

Žinau, kad kai kuriose šalyse egzistuoja harmonizavimo planai, kurie sumažins operatorių skaičių. Ar tai reikš, kad kainos sumažės? Aš tuo abejoju, jei neprieštarausite, kad taip pasisakau, Komisare.

 
  
MPphoto
 
 

  Viviane Reding, Komisijos narė. (FR) Pone Pirmininke, atsakydama poniai Corda, norėčiau pabrėžti, kad rinkos kainų stengiamės nereguliuoti; paprastai leidžiame rinkai spręsti tokias problemas. Tačiau jei rinka nesugeba to padaryti, politikai turi vykdyti savo pareigas. Būtent taip pasielgėme balso tarptinklinio ryšio atveju, ir nenoriu, kad taip pasielgtume trumpųjų žinučių ir duomenų perdavimo tarptinklinio ryšiu atžvilgiu.

Štai kodėl, remiantis savo įsipareigojimais pagal reglamentą dėl balso skambučių tarptinklinio ryšio, kuriame Parlamentas paprašė manęs parengti 2008 m. situacijos analizę, aiškiai perspėjau visą pramonę be jokių užuominų, kad jeigu ji nemažins kainų pati, tuomet reguliuotojai, įskaitant Europos Parlamentą, bus priversti imtis priemonių. Tačiau visada pirma reikia suteikti galimybę rinkai, ir politikai turėtų įsiterpti tik tuomet, kai rinka negali išspręsti problemos.

Kas atsitiks plačiajuosčio ryšio rinkai? Aš nežinau. Šiuo momentu žinau tik tai, kad čia, Europoje, yra keturios šalys, kurios pirmauja įsiskverbimo į rinką srityje žymiai pralenkdamos Japoniją, Pietų Korėją ir ypač JAV. Tai konkurencingos rinkos, turinčios jau parengtus pasiūlymus ir vartotojas gali laisvai pasirinkti tinkamiausią paslaugą.

Rinka turėtų veikti taip: mes turėtume imtis reguliuoti tik tuomet, kai rinka neveikia. Tai daro nacionaliniai reguliuotojai. Kad jų darbas būtų efektyvesnis, o iš praktinės pusės, kad paskatintume Bendrąją rinką žengti žingsnį į priekį, kadangi globalizuotame pasaulyje ši rinka yra Europos koziris, siūlau reformuoti įstatymą, reglamentuojantį telekomunikacijų rinkas. Aš imuosi šio klausimo, jį taip pat šiuo metu svarsto Parlamentas, kad vartotojai galėtų laisvai rinktis.

Šiuo metu yra pernelyg daug žmonių – ir ne tik žmonių, bet ir mažų bei vidutinių įmonių, – kurie neturi galimybės naudotis prie plačiajuosčiu ryšiu. Ateityje tai užkirs kelią jų socialiniam vystymuisi ir, mano galva, tokia situacija yra nepriimtina. Štai kodėl plačiajuosčio ryšio užtikrinimas visiems turi būti politinis tikslas. To galima pasiekti, jeigu mums pavyks reformuoti telekomunikacijų rinką taip, kad ji paskatintų operatorių konkurenciją, kuri nulemtų piliečiams siūlomų paslaugų pasirinkimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 57, kurį uždavė Gay Mitchell (H-1051/07)

Tema: Interneto saugumas

Nors pažangios informacinės ir komunikacijų technologijos duoda daug naudos, rizika, kad vaikams gali būti prieinama nelegalaus ar kenksmingo turinio medžiaga, žymiai padidėjo. 2005 m. ES patvirtino „Saugesnis internetas plius“ programą, kuria siekiama kovoti prieš nelegalaus ir kenksmingo turinio platinimą, ypatingą dėmesį skiriant, kad jis nebūtų prieinamas vaikams.

Ar Komisija parengs pranešimą apie rezultatus, pasiektus šioje svarbioje politikos srityje ir kokius konkrečius patobulinimus galima išskirti, siekiant pagerinti interneto saugumą šalyse narėse?

 
  
MPphoto
 
 

  Viviane Reding, Komisijos narė. Pone Pirmininke, ši tema man yra labai svarbi, kadangi yra susijusi su vaikais ir jų saugumu. Manau, kad naujoji technologija duoda daug naudos vaikams, bet ir kelia pavojų, kuriam turime užkirsti kelią.

Štai kodėl mes įsteigėme du stambius europinius tinklus: informacijos linijų tinklą INHOPE, kuriam visuomenės nariai gali pranešti apie nelegalų turinį, ir informacinį tinklą INSAFE, siekiantį informuoti vaikus, tėvus, mokyklas, įstatymų kūrėjus ir masinės informacijos priemonių atstovus apie saugesnį interneto technologijų naudojimą. Tai yra unikalios europinės iniciatyvos, įtrauktos į „Saugesnis internetas“ programą.

INHOPE tinklo informacijos linijos veikia 24 Europos šalyse, taip pat vyksta tarptautinis bendradarbiavimas su nariais Azijoje bei Jungtinėse Valstijose. Per paskutiniuosius kelerius metus pranešimų apie vaikams kenksmingo turinio medžiagą, apdorotų tinklo pagalba ir perduotų teisėsaugos institucijoms, padaugėjo 15 %, taigi iš tiesų matome, kokios svarbios yra šios informacijos linijos.

Antrasis tinklas INSAFE koordinuoja informacinius centrus 23 Europos šalyse ir kasmet organizuoja augesnio interneto dienos minėjimą – šiemet jis vyko vasario 12 d. Mes surengėme Europos jaunimo forumą. Jame dalyvavo keletas Parlamento narių bei pramonės atstovų, kurie atvirai dalinosi savo žiniomis apie virtualių tinklų bei mobiliųjų telefonų naudojimą.

Tinklas „ES vaikai internete“ (EU Kids Online) koordinuoja 21 šalies mokslo darbuotojų veiklą. Šie mokslo darbuotojai sutelkia dėmesį į vaikų saugumą internete, o saugesnio interneto forume kiekvienais metais nevyriausybinės organizacijos, pramonės mokslo darbuotojai ir strategijų kūrėjai aptaria, kaip efektyviai kovoti su nelegaliu turiniu, Web 2.0 ir kitas susijusias temas. Programa taip pat skatina privataus sektoriaus dalyvavimą. Programa „Saugesnis internetas plius“ bus užbaigta 2008 m. gruodžio mėnesį, todėl Parlamentas greitai turės progą peržiūrėti šios programos 2009–2013 metų laikotarpio apžvalgą. Esu įsitikinusi, kad Parlamentas aktyviai dalyvaus priimant sprendimus.

Iki šiol matėme gerus rezultatus ir galime tai įtvirtinti. Kadangi problema ne mažėja, o didėja, manau, kad šios programos turi būti tęsiamos. -{}-

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Komisare, dėkoju Jums už šį atsakymą. Kadangi ši problema didėja ir didės ateityje, ar galite patvirtinti, jog rekomenduosite, kad ir biudžetas būtų didinamas? Per pastaruosius penkerius metus biudžetas sudarė 45 milijonus eurų.

Ar žinote, kad 2003 metais atliktos apklausos duomenimis 40 % vaikų teigė, kad žmonės, su kuriais jie susipažino internetu siūlė jiems susitikti asmeniškai ir 2006 metais 22 % vaikų iš tiesų susitiko su šiais žmonėmis. Iš jų 51 % apie tai nepranešė nei savo tėvams, nei mokytojams. Kokius tikslus ir jų vertinimo kriterijus nustatėte atsižvelgdama į šią situaciją ir apie kokią pažangą galėsite informuoti Parlamentą, kai kitą kartą susirinksime pratęsti šia programą iki 2013 m.? Aš remiu šią programą ir raginu Jūs, Komisare, ieškoti visų įmanomų išteklių šiai programai plėtoti. -{}-

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). Dėkoju Jums už atsakymą, Komisare. Ar galiu paklausti, kokių veiksmų imsis Komisija, kad suintensyvintų darbą su tėvais? Tai reali problema. Deja, šioje srityje vaikai mus aplenkė. Man kelia nerimą tai, kad ši programa pasibaigs 2008 m., ir nors yra nemažai žinančių apie ją, daug žmonių apie ją dar nežino. Tikiuosi, kad įtrauksite tai į svarstymą ir manau, kad norint skatinti sąmoningumą reikia veikti aktyviau. -{}-

 
  
MPphoto
 
 

  Viviane Reding, Komisijos narė. Visiškai sutinku su gerbiamais nariais. Tai iš tiesų didelė problema. Vaikai mūsų visuomenėje žino daugiau už tėvus – tai nėra blogai, tačiau tėvams tampa sunkiau padėti vaikams susidoroti su problema. Be to, problema yra susijusi ne tik su tėvais, bet ir su seneliais – labai dažnai seneliai pirmieji nuperka mobiliuosius telefonus savo anūkams, kad galėtų su jais bendrauti. Ši problema taip pat susijusi ir su pedagogais.

Štai kodėl mes ne tik siūlome išplėsti programą ir padidinti jos biudžetą iki 55 milijonų Eurų, biudžetu – tikiuosi, kad Parlamentas jį padidins, – bet ir bendradarbiaujame su privačiomis organizacijomis, tokiomis kaip „SchoolNet“. „SchoolNet“ programa įgyvendinama daugelyje Europos mokyklų ir iš tiesų sprendžia šią problemą, kad vaikai suprastų šias problemas ir suvoktų, kad ne su kiekvienu žmogumi, su kuriuo jie susipažįsta, reikėtų bendrauti. Informacija taip pat teikiama pagalbos telefonais bei vykdant „Saugesnio interneto“ programos veiklą. Taip pat steigiami informacijos centrai, padedantys tėvams suprasti, kas vyksta. Labai dažnai tėvai neturi net menkiausio supratimo apie naujųjų technologijų privalumus bei trūkumus.

Esu atsakinga už naujųjų technologijų sritį ir manau, kad dauguma veiksmų, kuriuos leidžia atlikti naujosios technologijos, duoda naudą. Nenorėčiau, kad keletas neigiamų aspektų užkirstų kelią jaunajai kartai naudotis naujosiomis technologijomis. Todėl tikiu pramonės sektoriaus savireguliavimo galia.

Prieš metus paprašiau mobiliojo telefono ryšio operatorių imtis kokių nors priemonių siekiant užtikrinti, kad su internetu susijusios problemos nepersikeltų į trečiosios kartos mobiliuosius telefonus. Noriu pasidžiaugti, kad šiais metais mobiliųjų telefonų pramonė pasiūlė konkrečius veiksmus, kaip informuoti tėvus bei vaikus apie sunkumus ir užblokuoti programas, keliančias pavojų vaikams, naudojant trečiosios kartos mobiliuosius telefonus.

Taigi pažanga daroma. Manau, kad galbūt Europos rinkimai taps puikia proga Europos Parlamentui atkreipti piliečių dėmesį į atliktus darbus. Buvo nuveikti konkretūs darbai, bet jūs teisūs sakydami, kad ne visi apie tai žino. Kodėl Parlamento rinkimų kampanijos metu, kai rengiami susitikimai su visuomene, nepasinaudojus proga paaiškinti piliečiams, kokių konkrečių veiksmų Europos bendrija imasi visuomenės labui? -{}-

 
  
MPphoto
 
 

  President. − Pirmininkas. – Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Klausimams skirtas laikas baigėsi.

 
  
  

PIRMININKAUJANČIOJI: PONIA ROTHE
Viceprezidentė

 
  

(1)(1) OJ L 175, 5.7.1985, p. 40

Teisinė informacija - Privatumo politika