Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2102(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0503/2007

Pateikti tekstai :

A6-0503/2007

Debatai :

PV 19/02/2008 - 13
CRE 19/02/2008 - 13

Balsavimas :

PV 20/02/2008 - 4.5
CRE 20/02/2008 - 4.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0059

Diskusijos
Antradienis, 2008 m. vasario 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

13. ES strategija dėl Centrinės Azijos (diskusija)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − (DE) Kitas punktas yra Cem Özdemir pranešimas Užsienio reikalų Komiteto vardu, skirtas ES Centrinės Azijos strategijai (A6-0503/2007) (2007/2102(INI))-{}-

 
  
MPphoto
 
 

  Cem Özdemir, pranešėjas (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, ponai ir ponios, leiskite man visų pirma pasinaudoti šia proga ir padėkoti šešėliniams pranešėjams už jų paramą ir vertingas pastabas, rengiant pranešimą apie Centrinę Aziją. Taip pat norėčiau pasinaudoti šia proga ir ypač padėkoti AFET komitetui ir, žinoma, grupės kolegoms, apie kuriuos negalima pamiršti ir be kurių pagalbos šis pranešimas nebūtų parengtas. Leiskite paminėti nors keletą iš jų: Dag Sourander, Paolo Bergamaschi, Rosemary Opacic, Andrew Woodcock, Margaret François ir mano kolegė Rana Aydın.

Šį vakarą Europos Parlamente mes pirmą kartą aptariame pranešimą apie Centrinę Aziją. Manau, tai yra ypatingas momentas Parlamentui, kadangi tai atspindi svarbą, kurią teikiame Centrinės Azijos regionui plėtodami ryšius. Centrinė Azija tampa svarbia Europos Sąjungos strategine partnere. Ilgą laiką neskyrusi dėmesio šiam regionui Europos Sąjunga pagaliau suprato, kad būtina kurti nuoseklią strategiją penkių Centrinės Azijos respublikų, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano, atžvilgiu. Žlugus Sovietų Sąjungai, šios penkios respublikos tapo ESBO narėmis, o tai reiškia, kad ryžosi priimti ESBO narių iškeltas vertybes, standartus bei principus.

Vokietijai pirmininkaujant Tarybai, 2007 m. birželio 20-21 dienomis, Europos Taryba patvirtino bendrąją strategiją dėl Centrinės Azijos. Ši strategija siūlo penkioms respublikoms pasinaudoti Europos patirtimi ir žiniomis keliose pagrindinėse srityse, tokiose kaip valdymas, teisės normos, demokratizavimas, žmogaus teisės bei švietimas ir mokymas. Europos Sąjungos priklausomybė nuo išorinių energijos išteklių ir jos poreikis įvairinti energetikos politiką siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, yra bendras ES ir Centrinės Azijos šalių interesas. Šiuo atžvilgiu mūsų interesai sutampa.

Tačiau kalbėdami apie energijos išteklius dažniausiai turime omenyje dvi šalis, Turkmėnistaną ir Kazachstaną. Kaip neseniai dar kartą įsitikinome Uzbekistanas ir Tadžikistanas patys turi energetikos problemų. Kalbant apie vandens išteklius, Kirgizijos Respublika turi daug energijos išteklių, todėl specialiai ją paminėjome. Čia remiamės Komisijos ir ambasadų in situ pasiūlymu įsteigti Vandens ir Energetikos Akademiją, kuri svarstytų šį klausimą, atsižvelgdama į aplinką ir tvarumą. Šios šalys taip pat suinteresuotos turėti daugiau energijos tiekimo kanalų, nes mes nesame suinteresuoti, kad ateityje mūsų priklausomybė nuo Rusijos didėtų.

Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartys yra svarbios dvišalio bendradarbiavimo su šiomis šalimis priemonės. Sutartys su Kazachstanu, Kirgizijos Respublikos ir Uzbekistanu jau įsigaliojo, o sutarties su Tadžikistanu kol kas dar neratifikavo visos valstybės narės. Iki šiol nesame pasirašę sutarties su Turkmėnistanu. Priežastys gerai žinomos – jos susijusios su izoliacijos režimu, vyravusiu Ašchabade iki 2006 m. pabaigos. Tikimės, ir aš manau, kad kalbu visų susirinkusiųjų vardu, kad Turkmėnistane išvysime naujo judėjimo pradžią ir ypač tikimės, kad jis sieks įgyvendinti demokratines reformas. Tačiau taip pat turime pripažinti, kad dar reikia nueiti ilgą kelią. Sveikiname pirmuosius žingsnius atvirumo link. Tačiau tikimės, kad tai tik pradžia to, ką norėtume matyti.

Šis pranešimas nustato aiškius santykių su šiomis penkiomis valstybėmis tikslus ir prioritetus. Turime derinti atskiroms šalims pritaikytus metodus ir regionų politikos metodus. Rūpinamės demokratija ir teisės normomis nepamiršdami apie žmogaus teises. Norime nustatyti aiškias gaires, kurios apibrėžtų rodiklius ir tikslus, kad mūsų partneriai žinotų, ko siekti. Taip pat tikiuosi, kad Komisija ir Taryba ir toliau aiškiai reikalaus politinių kalinių išlaisvinimo ir žiniasklaidos nepriklausomybės. Taip pat tikiuosi, kad šis pranešimas paskatins vyriausybes imtis reikiamų veiksmų dėl žmogaus teisių, o ypač veiksmų, kurių reikia, kad būtų besąlygiškai ir nedelsiant išlaisvinti visi žmogaus teisių gynėjai.

Mums aišku viena – ilgalaikį stabilumą regione pasieksime tik tuomet, jei kartu vystysis ir pilietinė visuomenė. Be aktyvaus pilietinės visuomenės dalyvavimo ir teisinės valstybės įtvirtinimo nebus ir ilgalaikio stabilumo. Net jeigu siekiame savo energetikos saugumo, negalime to priešpriešinti demokratijai. -{}-

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, pone Özdemir, mes taip pat laikome Centrinę Aziją vis didėjančios svarbos regionu ir aš visiškai sutinku su Jumis, kad jis yra Europos ir Azijos jungtis, turi didžiulę strateginę svarbą ir iš tiesų yra artimiausias kaimynas turint omenyje Kaukazą. Be to, kaip jau minėjote, Centrinės Azijos šalys dabar yra ESBO narės ir todėl taip pat siekia glaudžių ryšių su Europa. Mums svarbu ir toliau remti šią iniciatyvą. Mes norime išpildyti jų norus ir jau gerai padirbėjome pirmininkaujant Vokietijai. Mes, Komisija, pateikėme pasiūlymus, kuriuos paskui visi priėmė. Taigi sukūrėme naują ir labai svarbią strategiją dėl Centrinės Azijos.

Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas ir p. Özdemir savo pranešime aptarė būtent šį klausimą. Iš tiesų, labai svarbu, kad įgyvendindami šią strategiją darytume pažangą ateityje.

Žinoma, negalime pamiršti, kad, nors Europos Sąjunga aktyviai dalyvavo šių šalių gyvenime nuo pat jų nepriklausomybės atkūrimo, dabar gavome tam tikrą naują postūmį ir skiriame joms dar daugiau dėmesio. Dėl to labai džiaugiuosi dėl pranešime išsakyto aiškaus pareiškimo, jog Europos Parlamentas ragina valstybes nares ratifikuoti Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį su Tadžikistanu. Tikiuosi, kad bus ratifikuota sutartis ir su Turkmėnistanu, nes sutartimis įtvirtinti santykiai leistų intensyviau remti bendrąsias sąlygas ir reformas.

Kaip žinote, remdami reformas mes jau daugelį metų teikiame dvišalę techninę bei humanitarinę pagalbą. Todėl mums nereikia pradėti nuo pat pradžių. Tačiau dar daug riekia nuveikti plėtojant mūsų santykius. Štai kodėl naujoje strategijoje labai aiškiai išdėstėme tikslus, kurių norime pasiekti glaudžiai bendradarbiaudami. Šie tikslai – tai reformų žmogaus teisių ir demokratijos srityje rėmimas, ekonomikos plėtros, investicijų rėmimas, aplinkos apsauga, aplinkos darna, energijos ir transporto jungčių vystymas bei priemonės spręsti tokias bendras problemas, kaip narkotikų platinimas ir prekyba žmonėmis.

Šią strategiją taip pat lydi Europos Sąjungos regioninės pagalbos Centrinei Azijai strategija. Tai atitinka mūsų politinius tikslus ir svariai prisideda prie tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimo ypač skurdo mažinimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Manau, kad svarbiausia siekti pažangos tam tikrose srityse, tokiose kaip žmogaus teisės, švietimas, teisinės valstybės įtvirtinimas, svarbūs projektai Vakarų ir Centrinėje Azijoje, vandens ūkis bei EIB mandato plėtra. Jūs pagrįstai paminėjote dialogą dėl energetikos politikos ir tai, kad turėtume sudaryti sutartį su Turkmėnistanu dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Šiuo atžvilgiu tiek Kazachstanas, tiek Turkmėnistanas yra labai mums svarbūs.

Leiskite man pranešti, kad pavasarį Turkmėnijos sostinėje Ašchabade bus atidaryti Europos Sąjungos namai, ES informacijos centras, kuris padės informuoti visuomenę apie mūsų taikomas priemones. Tikiuosi, kad pati galėsiu jį atidaryti. Pagaliau, pasiruošimai rengiant delegaciją į Uzbekistaną ir atnaujinant delegacijas Tadžikistane ir Kirgizijos Respublikoje taip pat vyksta pagal planą.

Baigiant leiskite pasidalinti paskutinėmis žiniomis apie dabartinę energijos ir maisto krizę Tadžikistane. Šiuo metu mano kolega Louis Michel svarsto Humanitarinės pagalbos biuro (ECHO) pasiūlymą skirti 750 000 eurų skubios pagalbos priemonėms ir tikiuosi, kad šis pasiūlymas artimiausiu metu bus priimtas.

Žinoma, galėčiau tęsti toliau, tačiau, kaip ir kiekvieno iš mūsų, mano pasisakymo laikas yra ribotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Josep Borrell Fontelles, Vystymosi Komiteto dokumento sudarytojas (ES) Ponia Pirmininke, kaip jau sakė pranešėja, šiame regione būtina nuosekliai įgyvendinti Europos strategiją. Nuoseklumas atitinka Europos susitarimą dėl plėtros ir bendradarbiavimo plėtros finansinių priemonių, skirtų skurdo panaikinimui ir Tūkstantmečio tiklsų įgyvendinimui, taikymo principus.

Tačiau vargu, ar regionui pavyks pasiekti šių tikslų. Taip pat aišku, kad skurdas tebėra viena didžiausių problemų regiono šalyse, išskyrus tas, kurios turi naftos.

Tačiau tarp svarbiausių šios strategijos prioritetų neminimas nei skurdo panaikinimas, nei socialinis įtraukimas. Ši strategija taip pat nepabrėžia nei visuomenės sveikatos, nei lytinės diskriminacijos panaikinimo klausimų.

Vystymosi Komitetas prašo akcentuoti šiuos tikslus visose strategijose, kurias siekiama nuosekliai įgyvendinti atsižvelgiant į šių šalių situaciją ir kitas Europos Sąjungos politines priemones.

Mes džiaugiamės, kad švietimo klausimai, o ypač su pradiniu ugdymu susiję klausimai, minimi kaip viena bendradarbiavimo sferų. Taip ir turi būti, kadangi šios šalys švietimo srityje yra labiausiai atsilikusios nuo tūkstantmečio tikslų.

Mes taip pat džiaugiamės, kad yra paminėtos TDO konvencijos dėl tinkamo darbo, ir pabrėžiame, kad šie standartai turi vaidinti pagrindinį vaidmenį ekonominiame bendradarbiavime, investicijų bei prekybos santykiuose ir ypač kovojant prieš vaikų darbą, kuris šiose šalyse, ypač Tadžikistane ir Uzbekistane, tebėra labai rimta problema.

 
  
MPphoto
 
 

  Alojz Peterle, PPE-DE grupės vardu. – (SL) Sveikinu pranešėją, poną Özdemir, atlikus gerą darbą ir norėčiau jam padėkoti už bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą, kuriame aiškiai išreikšta Europos Sąjungos politinė valia siekiant Europos Sąjungos ir Vidurio Azijos šalių, kurių demokratinė ir ekonominė pažanga yra svarbi pasaulio stabilumui, glaudesnio strateginio bendradarbiavimo.

Pranešime sveikinama šio regiono šalių pažanga daugelyje sričių. Kartu jame pateikiama konstruktyvi politinių trūkumų kritika, ypač žmogaus teisių, demokratijos, teisės viršenybės, aplinkosaugos ir sveikatos priežiūros srityse.

Pranešimas parengtas visiškai atsižvelgiant į Vidurio Azijos šalių skirtumus ir laikantis nuomonės, kad visi yra suinteresuoti stiprinti bendradarbiavimą ne tik energetikos srityje, bet ir platesnėje politikos ir saugumo srityje bei kitose srityse. Naujų dinamiškų santykių poreikis taip pat atsispindi pasiūlyme įvertinti bendradarbiavimo pažangą kas dvejus metus bei pasiūlyme, kad Europos Komisija turėtų nedelsdama užtikrinti, kad visose Vidurio Azijos šalyse būtų suformuotos delegacijos.

Vidurio Azijos šalys ir Europos Sąjungos valstybės narės dalyvauja ESBO ir laikosi vienodų vertybių ir principų. Kazachstanas pirmininkaus ESBO 2010 m., ir dėl to jis įgijo didelį pasitikėjimą ir taps pirma Vidurio Azijos šalimi, kuri vykdys tokias svarbias pareigas. Tikiuosi, kad tai taip pat paskatins demokratijos ir kitų sričių pažangą Kazachstane ir visose kitose regiono šalyse bei glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga.

Ponios ir ponai, džiaugiuosi, kad Vidurio Azijos klausimais Europos Komisija, Taryba ir Parlamentas kalba viena kalba. Dabar laikas perkelti Europos Sąjungos ir Vidurio Azijos šalių santykius ir bendradarbiavimą į aukštesnį lygį remiantis aiškia ir visiems privaloma strategija.

 
  
MPphoto
 
 

  Katrin Saks, PSE vardu. – (ET) Ponia Pirmininke, Komisare, deja, Europos Sąjunga atrado Vidurio Aziją palyginti vėlai, ir nesu visiškai tikras, ar net ir šiandien mes suprantame šio regiono svarbą ekonomikos ir saugumo politikoje. Žvilgtelėdama į šią salę matau, kad tai nėra populiariausia vieta. Tačiau bet kuriuo atveju pernai, pirmininkaujant Vokietijai priimta Vidurio Azijos strategija ir šis Europos Parlamento pranešimas yra geras žingsnis į priekį. Sveikinu pranešėją ir dėkoju jam už malonų ir konstruktyvų bendradarbiavimą.

Svarbiausi su Vidurio Azija susiję klausimai išdėstyti šiame pranešime – saugumo klausimai, kova su terorizmu, energetika, kova su skurdu, narkotinių medžiagų tranzitas, prekyba žmonėmis, aplinkosaugos klausimai ir santykių su Europos Sąjunga plėtra, regioninis bendradarbiavimas ir globalizacijos keliami iššūkiai. Viena vertus, svarbu laikytis regioninio požiūrio, bet kita vertus, svarbu įvertinti kiekvieną šalį pagal jos nuopelnus, nes nors čia kalbame apie vieną regioną, jį sudarantys šalys vis dėlto gana daug skiriasi viena nuo kitos.

Svarbiausias pranešimo bruožas yra gera ekonominių aspektų ir žmogaus teisių pusiausvyra. Kadangi šiose šalyse gausūs ištekliai, yra pavojus, kad mūsų santykiuose interesai gali užgožti vertybes. Gali būti dar sunkiau dėl to, kad Vidurio Azijoje nėra ankstesnės demokratijos patirties ir ten gali būti sudėtinga įgyvendinti tarptautinius standartus.

Padėtis tampa dar sudėtingesnė dėl tradicinių klanų santykių ir dar išliekančio Sovietų paveldo. Todėl galėtų atrodyti, kad vartojame tuos pačius žodžius – žmogaus teisės, žodžio laisvė, žiniasklaidos laisvė, bet omenyje turime gana skirtingus dalykus. Todėl bendradarbiavimas nelengvas, bet turime pasinaudoti interesais, kuriuos Vidurio Azijos šalys turi Europos Sąjungoje. Tačiau mes nesame jų vienintelė plėtros kryptis. Pastaraisiais metais Rusija aktyvia plėtoja santykius šiame regione, kaip ir Azijos šalys.

Vis dėlto Europos Sąjunga turi geresnę galimybę nei bet kada iki šiol pasinaudoti santykiais ir patirtimi, kuriuos Baltijos šalys, pavyzdžiui, dabar priklausančios Europos Sąjungai kartu su kitomis naujoms narėmis, anksčiau turėjo su Vidurio Azijos šalimis. Pabaigai, labai svarbu aktyviau veikti šiame regione, nors remiantis Komisarės žodžiais ir tuo, kad Vidurio Azijoje dirbame su šalimis, kuriuose priešingai nei Europos Sąjungoje didžioji gyventojų dalis yra jauni žmonės, mūsų projektai pirmiausia turėtų būti skirti jiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Samuli Pohjamo, ALDE grupės vardu. – (FI) Ponia Pirmininke, Komisare, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui, Cem Özdemir, už sėkmingo pranešimo parengimo. Jis daug padirbėjo šioje srityje ir iškėlė kai kuriuos labai svarbius klausimus, susijusius su ES ir Vidurio Azijos strategija.

Iš pranešimo aiškiai matyti, kad ES žiūri į Vidurio Azijos šalis iš dviejų pusių. Sąjunga nori padidinti gamtinių dujų ir naftos importą iš regiono ir paįvairinti tranzito kelius. Kartu ji nori pagerinti žmogaus teisių padėtį, skatinti demokratiją ir lygybę bei reformuoti valdymo ir teisingumo sistemas. Bus sunku rasti tinkamą šių tikslų pusiausvyrą. ES reikės paspartinti Vidurio Azijos strategijos įgyvendinimą, projektų įgyvendinimą ir išplėsti požiūrį nacionaliniu ir vietos lygmeniu.

Norėčiau pabrėžti, kaip tai svarbu norint sukurti ES ir Vidurio Azijos šalių dialogą ir bendradarbiavimą. Kartu Sąjunga taip pat turi remti santykius tarp Vidurio Azijos šalių ir teikti techninę pagalbą kovodama su prekyba žmonėmis ir narkotikais. ES parama sveikatos priežiūros, socialinių ir švietimo reformų bei mokslinio bendradarbiavimo srityje sustiprins ryšius su pilietine visuomene ir Europos vertybes, demokratiją, teisės viršenybę ir žmogaus teises. Taip bus taip pat paruoštas pagrindas bendradarbiavimui energetikos politikos srityje.

Taip pat norėčiau paminėti ES paramos svarbą pradinio ir tolesnio mokymo srityje, nes tai suteiks geresnių galimybių studijuoti ES ir keistis ES universitetų studentais. ES taip pat turėtų remti ir skatinti Vidurio Azijos šalis imtis efektyvesnių priemonių aplinkos apsaugos srityje užtikrinant tvarų vandens ir kitų gamtos išteklių vartojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan, UEN grupės vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti ponui Özdemir už šį puikų pranešimą.

Energijos saugumas, Komisare, be abejo, yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga XXI amžiuje. Jį galima užtikrinti tik diversifikuojant mūsų energijos tiekimo šaltinius, kad ES valstybės narės nebepriklausytų nuo Rusijos saugumo tarnybų kontroliuojamų bendrovių.

Svarbiausia diversifikacijos galimybė galėtų būti Vidurio Azijos šalys. Tai tinka abiem šalims: ES valstybėms narėms, kurios ieško kitų energijos tiekimo šaltinių, ir Vidurio Azijos šalims, kurios norėtų pardavinėti savo žaliavas už didesnę kainą.

Kol kas Odesos-Brody dujotiekis nebuvo nutiestas iki Lenkijos uosto Gdansko, ir dabar vis mažiau tikėtina, kad bus pastatytas Nabucco dujotiekis, vienintelis dujotiekis, kuriuo gamtinės dujos galėtų būti tiekiamos į ES valstybes nares nepriklausomai nuo Rusijos, nes pernai Turkmėnistanas ir Kazachstanas susitarė su Rusija statyti dujotiekį palei Kaspijos jūros krantą, ir dėl neseniai sudaryto Rusijos ir Bulgarijos susitarimo ir Serbijos naftos pramonės privatizacijos.

Rezultatas yra toks, kad atsižvelgiant į nepakankamą solidarumą su Europos Sąjunga ir neefektyvią ES diplomatija, mūsų šalys leidžia Rusijai ir Kinijai išstumti jas iš svarbaus pasaulio regiono. Todėl norėčiau paklausti Komisarės, kokių konkrečių veiksmų ketina imtis Europos Komisija tokių projektų kaip Odesos–Brody–Gdansko ir Nabucco dujotiekiai atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka, GUE/NGL grupės vardu. – (CS) Ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad skyrė tiek daug laiko ir pastangų šiam pranešimui parengti. Tačiau, deja, privalau šį teigiamą požiūrį išsakyti pastebėdamas, kad pasiūlymas itin padrikas ir prastos struktūros, daugelis elementų jame vis kartojasi. Mano pagrindinis klausimas: kam jis iš tikrųjų skirtas?

Bijau, kad tautos, kurioms skirtas pranešimas, jausis dėl jo šiek tiek nepatogiai. Tai bus galvos skausmas šių šalių diplomatams, jiems nagrinėjant pranešime pateiktą kritiką. Manau, kad ateityje reikėtų atskirti nutarimą nuo aiškinamojo pranešimo. Norėčiau pateikti vienos iš šalių, Kazachstano, pavyzdį. 2006 m. pabaigoje Kazachstano prezidentas, Nursultanas Nazarbajevas, atvyko į Briuselį. Manau, kad Komisarė tuomet buvo su mumis. Ta proga buvo pasakyta daug pagarbos ir pagyrimo žodžių. Tačiau skaitant ataskaita susidaro bendras įspūdis, kad tie teiginiai nebuvo rimti ar nuoširdūs. Ar mūsų objektyvumo matas yra dujų ir naftos tiekimo srautai? Ar nežinome, kad Kazachstane vykdoma programa „Perdavimas Europai“, kuri liudija nuoširdų Respublikos norą suartėti su ES šiose srityse? Manau, kad pranešime nepateikta sąžiningo atsakymo į kazachų klausimą, ar Kazachstanas geografine ir platesne prasme gali būti laikomas Europos dalimi. Taip pat manau, kad tradiciškai globėjiškas pranešimo tonas, kuriuo ES kalbasi su savo neraštingais vargšais giminaičiais yra netinkamas.

Tekste visiškai neskiriamos skirtingos regiono šalys, tiek kalbant apie žmogaus teises, tiek apie ekonomikos ir socialinę plėtrą. Pareiga tarp Vidurio Azijos šalių įtraukti ir Mongoliją atrodo suprantama tik kaip pastanga po vienu stogu surinkti šalis, kurios, pranešėjų nuomone, turi panašią geopolitinę svarbą ir, matyt, laikomos galimomis platformomis prieš Rusiją ir Kiniją. Kvestionuotinos kai kurios nutarimo pasiūlymo formuluotės. Kas turima omenyje R konstatuojamojoje dalyje, nurodant, kad istorijoje ar neseniai kai kurios skirtingos šalys turi interesų šiame regione? Ar tai rodo, kad mes remiame kai kurių Europos galingųjų kolonijines ambicijas praeityje arba kad rodome susirūpinimą dėl kai kurių naftos bendrovių interesų? Be to, teiginys, kad Rusija ir Kinija bandė sustiprinti savo įtaką Vidurio Azijoje per Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, man atrodo nesuprantamas.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad rengiant nutarimo projektą sveikintinas ketinimas gerinti ES santykius su Vidurio Azijos šalimis ir pastangos remti vietos demokratijos ir socialinę bei politinę plėtrą buvo užgožtos tam tikrų ambicingų grupių problemiškų interesų. Atsižvelgiant į tikruosius ES uždavinius ir poreikius, mano nuomone, parengtas tekstas yra nepriimtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder, IND/DEM grupė. – (NL) Ponia Pirmininke, ponui Özdemir savo pranešime teisingai nurodo, kad Vidurio Azija Europos Sąjungai turi didelės strateginės svarbos. Jis taip pat sako, kad susitarimai su ne valstybėmis narėmis turi priklausyti nuo aiškaus pasiryžimo įgyvendinti žmogaus teises valstybėje partnerėje. Dialogas turi būti atviras ir nuoširdus.

Turkmėnistanas yra viena iš pranešėjo minėtų Vidurio Azijos šalių. Religijos laisvės šioje šalyje visiškai nėra. Religiją visiškai kontroliuoja valstybė. Standartas tebėra „Ruhnama“ – valstybės religija ir buvusio Prezidento Nijazovo asmens kultas. Todėl neregistruotoms kitų tikėjimų grupėms yra labai sunku. Jos yra itin sudėtingoje padėtyje. Jų nepripažinimas oficialiai riboja jų religinę laisvę ir verčia jas susidurti su judėjimo laisvės ir turto valdymo problemomis. Rusijos baptistų pastorių Kalatajevskio ir Potolovo padėtis, apie kurią aš klausiau Komisijos praėjusį rudenį, yra tik vienas šios pasibaisėtinos kasdienės tikrovės pavyzdys.

Taigi norėčiau dar kartą paprašyti jūsų maloniai apsvarstyti mano pateiktus pakeitimus, būtent Nr. 12 ir 13. Turkmėnistanas yra svarbi šalis, nes Europos Sąjunga nori diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius. Bent jau tas yra tikrai aišku. Tačiau ji yra verta dėmesio ir dėl mano anksčiau minėtos religinių grupių ir kitų mažumų padėties. Tas pats pasakytina ir apie kitus mūsų partnerius Vidurio Azijoje. Tikiuosi jūsų paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, ES ir Vidurio Azijos partnerystė turėjo prasidėti jau seniai, ir aš sveikinu ponui Özdemir parengus pranešimą. Šis didelis ir strategiškai itin svarbus regionas tempiamas į tris puses: Kinijos, Rusijos ir Europos. Mums svarbu padaryti viską, kad galėtume užtikrinti, kad Vidurio Azija racionaliai pasirinktų partnerystę su Europos Sąjunga.

Turkmėnistanui laipsniškai išeinant iš izoliacijos ES atsiveria itin svarbi galimybė. Jei bus užtikrintas reguliarus ir patikimas gausių Turkmėnistano angliavandenilio išteklių tiekimas sumažins dabartinę Europos priklausomybę nuo Rusijos. Tam naujasis Kaspijos jūros dujotiekis turėtų būti sujungtas su Nabucco projektu.

Uzbekistanas, kuris po žudynių Andižane yra teisingai atstumiamas, pradėjo dialogą su ES žmogaus teisių klausimais. Tai svarbus žingsnis į priekį. Žinoma, reikės dar daug padaryti, kol Uzbekistanas galės būti laikomas tikra demokratine šalimi. Tačiau Uzbekistanas yra itin svarbus sąjungininkas kovojant su tarptautiniu terorizmu, ypač Afganistane.

Europos Sąjungai Kazachstanas yra Vidurio Azijos karūnos brangakmenis. Gausūs šalies naftos, dujų ir mineralų ištekliai, įskaitant uraną, yra neabejotinai patrauklūs. Nors pagal mūsų tradiciją Kazachstanas nėra liberalios vakarų demokratijos šalis, jis daro svarbią pažangą kaip daugelio religijų, pasaulietiška valstybė su musulmonų dauguma. Atsižvelgiant į tai, kad vos prieš 17 metų jis buvo Sovietų Sąjungos respublika, Kazachstano pirmininkavimas ESBO 2010 m. dar sustiprins postūmį užtikrinti didesnę politinę laisvę ir žmogaus teises šioje šalyje.

Kaip pranešėjas EKP rytų dimensijos klausimais, vieną kartą buvau pasakęs, kad Kazachstanas vieną dieną galėtų tapti EKP nariu. Tikiu, kad vieną dieną taip ir bus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Ponia Pirmininke, taip pat sveikinu pranešėją, Cem Özdemir. Gaila, kad dauguma Vidurio Azijos gyventojų, turbūt, jau seniausiai nuėjo miegoti.

Europos Sąjunga ilgą laiką ignoravo Vidurio Aziją. Dabar kuriama strategija yra sveikintinas žingsnis, kuriuo siekiama užpildyti šią spragą. Kaip jau sakė daugelis kalbėjusiųjų, Europos Sąjunga turi svarbių interesų šiame regione. Renkamės realią strategiją, kurioje nuosekliai atsižvelgiama į įvairius mūsų santykių su Vidurio Azija ir jų plėtros tendencijų aspektus. Kaip ES specialusis įgaliotinis, Pierre Morel, yra daug kartų sakęs, nebus jokio dialogo dėl energetikos, kol nepadėsime sukurti tinkamai funkcionuojančias valstybes. O tinkamai funkcionuojančios valstybės reiškia demokratizaciją. Nėra garantijų, kad nauja strategija bus sėkminga. Tai labai priklausys nuo to, kaip ji bus įgyvendinta. Pirmiausia, laukiame, kad Europos Komisija sukonkretintų strategiją praktiniu požiūriu. Žinoma, negalima pamiršti apie žmogaus teises.

Kalbant apie Uzbekistaną, laikausi savo nuomonės, kad turime ir toliau griežtai bendrauti su šia šalimi, kol jos režimas aiškiai parodys, jog valstybė nuoširdžiai yra pasiruošusi judėti demokratijos link.

Kazachstanas, svarbus klausimas. Pritariu bendrai nuomonei, kad ši šalis yra pagrindinė šiame regione. Nesutinku su ponu Tannock, kad ją reikėtų įtraukti į EKP, bet turėtume ieškoti būdų gerinti mūsų santykius su Kazachstanu. Pats esu ten buvęs, ir man didelį įspūdį paliko šalies energetika – ne tik ekonomiškai, bet ir socialiniu požiūriu. Džiaugiuosi, kad susitarta dėl to, ar Kazachstanas galėtų ar ne pirmininkauti ESBO. Taip pat džiaugiuosi, kad sprendimas priimtas su keliomis sąlygomis. Mes galime stebėti Kazachstaną ateinančiais metais, ar jis atitinka šias sąlygas.

Paskutinė pastaba. Yra labai daug, ką galime daryti Vidurio Azijoje. Bet tik jei turėtume omenyje ir Rusijos bei Kinijos vaidmenį regione. Taigi mūsų politikoje dėl Rusijos ir Kinijos taip pat turime pagalvoti apie tai, kaip turėtų būtų išreiškiamas mūsų didėjantis susidomėjimas šiuo regionu. Kai buvau ten, Kazachstane, sužinojau, kad jiems Kinija ir Rusija yra ne vienintelės pagrindinės partnerės. Kazachstanas nori glaudesnių ryšių ir su Europos Sąjunga. Mūsų naujoji strategija gali būti labai geras atsakas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ona Juknevičienė (ALDE). – Ponia Pirmininke, norėčiau pradėti pasveikindama poną Özdemir parengus labai išsamų pranešimą.

Kaip Delegacijos santykiams su Vidurio Azijos šalimis pirmininkė, dėl šio nutarimo norėčiau aptarti kai kuriuos, mano nuomone, svarbius klausimus.

Pirma, Vidurio Azija aiškiai įgyja vis didesnę svarbą Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, be abejo, dėl jos gausių energijos išteklių. Turime labai daug bendrų interesų skatinant saugumą ir užkertant kelią tokioms grėsmėms kaip terorizmas ir narkotikų kontrabanda. Džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos strategijoje dėl naujosios partnerystės su Vidurio Azija labai aiškiai išdėstyti šie klausimai, kaip ir šiame nutarime.

Šis regionas užima itin svarbią geostrateginę padėtį, visų pirma, dėl bendrų sienų su Afganistanu, Kinija ir Rusija. Todėl turime aiškiai apibrėžti mūsų uždavinius ir prioritetus atsižvelgdami į šį kontekstą.

2010 m. Kazachstanas pradės pirmininkauti ESBO, kuri atsako už demokratijos ir pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimą. Džiaugiuosi dėl savo kolegų, bet jaudinuosi dėl Kazachstano gyventojų, nes dabartiniame išrinktame parlamente nėra nė vieno opozicijos nario.

Visoms Vidurio Azijos šalims vis dar reikia nueiti ilgą kelią vykdant ekonomikos ir politines reformas ir kuriant demokratines visuomenes. Buvusių Sovietų respublikų, įskaitant ir mano šalį, Lietuvą, pavyzdys rodo, kad 17 metų nepriklausomybės yra nepakankamai ilgas laikas, kad per jį būtų galima įgyvendinti tikrus pokyčius. Tačiau turime perteikti svarbiausią žinią, kad Europa nesieks materialios naudos žmogaus teisių sąskaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, Komisare, pono Özdemir pranešime aptartas nepriklausomybės įsikūrimas Vidurio Azijos šalyse beveik prieš 20 metų atnešė visiškus kultūrinius pokyčius po vergystės metų.

Žinoma, šios šalys naudojosi naujai atrasta laisve remdamosi praeities praktika ir įpročiais. Per tokį trumpą laiką sunku įgyvendinti pokyčius. Šios tautos išgyveno šimtmečius senomis tradicijomis pagrįstų kultūrinių skirtumų dėka. Mes turime tai gerbti. Pokyčiai turi vykti lėtai, kad nekiltų priešiškumo mūsų kultūrai ir lūkesčiams.

Ekonominiai ryšiai su Rusijos Federacija išliko ir po nepriklausomybės įsitvirtinimo ir tebėra stiprūs. Rusijos kultūra, mokslas ir ekonomika turėjo labai didelės įtakos toms šalims, kurios dabar yra nepriklausomos. Jeigu mes nesukursime panašių ryšių su Europos Sąjunga, mūsų pastangos neišvengiamai žlugs nepaisant to, ko šios šalys iš mūsų tikisi.

Turime pradėti nuo ekonomikos: pakeiskime Rusijos dujotiekius mūsiškiais, Rusijos techninę įrangą mūsiške, o rusų kalbą – anglų kalba. Tai paskatins sisteminius kultūrinius pokyčius.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten (IND/DEM). – Ponia Pirmininke, šiame pranešime išreikštas nerimas, kad naujoji Kirgizijos konstitucija, priimta 2007 m. spalio mėn. referendume be didelių diskusijų, galėtų iškreipti galios pusiausvyrą. Kirgizijos konstitucija buvo pakeista surengus ginčytiną referendumą 1996 m., o 2003 m. buvo organizuotas dar vienas referendumas, kurio metu pritarta tolesniems konstitucijos pakeitimams.

Toliau pranešime smerkiamas Vidurio Azijos respublikų „troškimas išlaikyti vidaus kontrolę“, kuris „yra būdingas režimams, nesidominantiems visuomenės pritarimu valdžios principams“.

Minutėle, apie ką mes čia? Konstitucinius pakeitimus, kurie „iškreips galios pusiausvyrą“. „Troškimą išlaikyti vidaus kontrolę“ „nesidomint visuomenės pritarimu“ politinio elito valdžios principams. Panašu į ištrauką iš JK Nepriklausomybės partijos pranešimo dėl Europos Konstitucijos – atsiprašau, tai yra dėl Lisabonos sutarties.

Abejoju, kad penkios Vidurio Azijos respublikos yra demokratijos ir teisės viršenybės modeliai, bet kai Kirgizijos politikai norėjo pakeisti konstituciją, jiems bent užteko padorumo siekti žmonių pritarimo surengiant referendumą.

Europos Sąjungai gi trūko ir padorumo, ir drąsos siekti to paties iš Europos žmonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Rihards Pīks (PPE-DE). – (LV) Dėkoju, ponia Pirmininke, Komisare. Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui, šešėliniam pranešėjui ir jų padėjėjams, nes ataskaita yra labai išsami, joje daug nuorodų ir dokumentų analizės dėl kiekvienos šalies. Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelis klausimus, kurie, mano nuomone, nebuvo pakankamai apsvarstyti. Taip, norėčiau taip pat pridurti, kad Komisarės šiose šalyse ateityje vykdytinos konkrečios veiklos aprašymas buvo labai naudingas. Tačiau man atrodo, kad pranešime ir apskritai Europos Sąjungos strategijoje nėra pakankamai su šiomis šalimis susijusių strateginių sprendimų ar veiksmų, ir kartu man atrodo, kad Rusija, Kinija, Pietų Korėja ir Indija visos turi labai didelės įtakos šiems regionams. Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, apie ką, atrodo, jau kalbėjo mano kolega narys Adam Bielan – 2007 m. spalio 10 d. kelių valstybių vadovai susitiko Vilniuje, kad aptartų energijos tiekimo vamzdynus iš Kaspijos jūros. Savaitę prieš tai, ponas Putinas, kuris nedažnai lankosi kitose šalyse, vyko su ponu Nazarbajevu į Turkmėnistaną ir pasiūlęs šiek tiek didesnę dujų kainą pasirašė politinį susitarimą, pagal kurį visos Turkmėnistano ir Kazachstano dujos turėtų būti tiekiamos Rusijos dujotiekiais. Taigi, iš esmės, galima sakyti, kad jis aplenkė mūsų nario sprendimą. Taip pat manau, tam tikrų panašumų galima įžvelgti ir Andižano įvykiuose, kai po kelių mėnesių Uzbekistano prezidentas buvo priverstas reikalauti JAV bazės uždarymo. Man atrodo, kad mums taip pat reikia skirti daugiau dėmesio šiems aspektams... Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mums reikia analizuoti daug atidžiau ir atsižvelgti ir į šiuos strateginius aspektus. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Józef Pinior (PSE). – Ponia Pirmininke, norėčiau pirmiausia pasveikinti poną Özdemir parengus puikų pranešimą dėl ES strategijos Vidurio Azijai.

Vidurio Azija yra dalis kelio, nuo senų laikų jungusio didžiąsias Europos ir Azijos civilizacijas. Šiandienos pasaulyje senasis Šilko kelias gali būti laikomas didelio to regiono politinio, kultūrinio ir prekybos potencialo simboliu. Vidurio Azija yra regionas, kuriame susitinka Europos Sąjunga, Kinija, Indija ir Iranas. Be jokios abejonės, šio regiono šalys – Kazachstanas, Kirgizijos Respublika, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas – bus vienos iš svarbiausių ES išorinės veiklos sričių ateinančiais metais.

Beje, Vidurio Azija yra regionas, kuriame bendrų interesų turi ES ir Turkija. Turkijos kultūrinė, kalbinė ir strateginė įtaka regione yra vienas iš argumentų už Turkijos narystę ES.

Norėčiau pateikti dvi pastabas. Pirma, ES turėtų teikti pagalbą šioms šalims žmogaus teisių, demokratijos ir švietimo srityse. ES parama reikalinga plėtojant pilietinę visuomenę, įgyvendinant liberalius demokratinius pokyčius ir teisės viršenybės principus šiose šalyse.

Antra, norėčiau pabrėžti partnerystės energetikos politikos srityje svarbą. Ypatingą dėmesį reikia skirti projektams, kuriais siekiama sujungti dujų ir naftos gavybos teritorijas ir paskirstymo sistemą Vidurio Azijoje su dujotiekiais ir naftotiekiais, vedančiais į Europos Sąjungą, įtraukiant ir būsimus projektus, pvz., Nabucco. ES tikslams įgyvendinti itin svarbu toliau stiprinti Vidurio Azijos ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Ponia Pirmininke, Komisare, ES strategija Vidurio Azijai yra didelis žingsnis į priekį. Įtvirtindami savo pozicijas per specialųjį įgaliotinį ir planuodami suformuoti delegacijas Kirgizijos Respublikoje ir Tadžikistane, turėsime daugiau galimybių tęsti aktyvų dialogą su tam tikromis šalimis ir pakeisime būdą, kuriuo galime dirbti šiame regione.

Vidurio Azija taps svarbesne, ypač, kaip jau minėta, galimybės naudotis energijos ištekliais, kurie nėra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojami Rusijos, požiūriu. Regioną sudaro jaunos valstybės, kurios reikia paramos kuriant ir stiprinant demokratiją, kovojant su nusikalstamumu ir užkertant kelią narkotikų tranzitui į Rusiją ir ES per tam tikras regiono šalis. Kartu šios šalys, žinoma, yra svarbios partnerės kovojant su pasaulio terorizmo lopšiais.

ES turi galimybę parodyti, kokia ji naudinga užsienio politikos požiūriu, panaudodama visas „minkštosios“ politikos priemones, įskaitant paramą ir prekybą. Be to, ES gali padėti sukurti demokratines institucijas ir tinkamai veikiančias valstybės, kuriose vyrauja teisė, gerbianti žmogaus teises ir tikrą žodžio ir žiniasklaidos laisvę.

Vidurio Azijos šalims labai reikia galimybės diversifikuoti jų naftos ir dujų eksportą. Mes ES turime pasiūlyti efektyvias ir tinkamai finansuojamas alternatyvas Rusijos ir Kinijos dujotiekiams. ES privalo prisiimti atsakomybę už mūsų visų energijos saugumą. Kitaip kyla pavojus, kad visos mūsų bendros pastangos žlugs.

Daugiau Rusijai priklausančių naftotiekių ir dujotiekių iš Vidurio Azijos nereiškia mūsų nepriklausomybės energetikos sektoriuje, kurios ES turėtų siekti.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Wojciechowski (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, Kazachstanas yra Vidurio Azijos šalis, kuri yra man žinoma geriausiai. Tai didelė šalis, išsidėsčiusi tarp Kinijos, Sibiro ir Europos. Keista, mes laikome šalis Vidurio Azijos šalimis, nors dalis jų teritorijos geografiškai priklauso Europai. Kazachstanas, kuriame gyvena 16 milijonų žmonių ir daugiau kaip 100 etninių grupių ir religijų, yra toli nuo mūsų tradicijų ir istorijos prasme, bet vis dėlto šios šalies politika ir jos tautos siekiai rodo, kad ji labai nori suartėti su Europa.

Be to, kultūros požiūriu Kazachstanas yra labiau Europos nei Azijos šalis. Jis susiduria su problemomis, bet tai stabili šalis, kurioje vyksta demokratinės reformos, ir stabilumas šiame regione labai svarbus užtikrinant viso pasaulio saugumą. Turėtume paremti Kazachstano ir kitų Vidurio Azijos šalių stabilizavimosi ir suartėjimo su Europa procesą. Turėtume remti viską, kas padeda Vidurio Azijos šalims priartėti prie Europos, ypač todėl, kad jos gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant Europos energijos tiekimo saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). – (RO) Ponios ir ponai, kaip pranešėja bendradarbiavimo su Juodosios jūros regionu klausimais, norėčiau pabrėžti didelę Vidurio Azijos ir Juodosios jūros regiono tarpregioninio bendradarbiavimo svarbą. Dėkoju pranešėjui už tai, kad atsižvelgė į mano pasiūlymus šiais klausimais, ir tikiuosi, kad Komisija ir Taryba nuosekliai stengsis juos pritaikyti praktikoje įgyvendindamos naująją strategiją Vidurio Azijai.

Dviejų regionų bendradarbiavimo ir konsolidavimo siekia ir Europos Sąjunga, ir Vidurio Azijos bei Juodosios jūros regiono šalys. Tai ypač akivaizdu energetikos ir transporto politikoje, nes Vidurio Azija yra svarbus energijos išteklių šaltinis Europos Sąjungai. Todėl, manau, yra sveikintina, kad pranešime dėmesys sutelkiamas į dvi pagrindines idėjas šiuo atžvilgiu.

Pirma, reikia nutiesti transporto kelius ir sukurti energetikos infrastruktūrą, kuri jungtų Vidurio Azijos išteklius su Juodosios jūros regionu ir galiausiai Europos Sąjunga. Tai svarbus elementas užtikrinant energijos saugumą ir įvairovę Europos Sąjungoje. Todėl atkakliai pabrėžiu itin didelę Nabucco projekto svarbą ir pritariu pranešime išreikštam raginimui skirti ypatingą dėmesį jo sėkmingai plėtrai.

Antra, stipri energetikos politika yra taip pat susijusi su skaidrios ir konkurencingos energetikos rinkos sukūrimu. Europos Sąjungai svarbu paskatinti veiklą šia linkme suaktyvinant dialogą su Vidurio Azijos ir Juodosios jūros regiono šalimis bei imantis papildomų priemonių, pvz., skatinant stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją.

Vis dėlto šiuos tikslus reikėtų integruoti į bendrąją strategiją Vidurio Azijai sutelkiant dėmesį į tvarų stabilumą ir vystymąsi. Dėl šių priežasčių, be energetikos politikos, labai svarbu skatinti reformas visose penkiose respublikose, ypatingą svarbą suteikiant žmogaus teisėms ir teisingam valdymui, švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vural Öger (PSE).(DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, pirma, noriu pasveikinti poną Özdemir parengus labai sėkmingą ataskaitą. Europos Sąjunga įsiliejo į rungtynes dėl Vidurio Azijos labai neryžtingai ir vėlai susidomėjo šiuo regionu atsilikdama nuo Rusijos, Kinijos ir JAV. Iki šiol Vidurio Azija nelaikė Europos Sąjungos pasaulio masto žaidėja. ES strategija Vidurio Azijai turėjo būti sukurta dar seniai, ypač siekiant sumažinti energetikos priklausomybę nuo Rusijos. Ją pradėjo pirmininkaujančioji Vokietija. Dabar mums svarbu užtikrinti tolesnius veiksmus.

Deja, ES vis dar nesusitaria dėl savo išorinės energetikos politikos. Mes Europoje turėtume, visų pirma, sutelkti dėmesį į diversifikaciją, mūsų bendrųjų interesų atstovavimą ir solidarumą krizės atveju. Vis dėlto dvišalės energetikos sutartys, kurias ES valstybės narės vis sudarinėja su trečiosiomis šalimis, verčia suabejoti dėl Europos Sąjungos sugebėjimų susitarti. Tačiau Europos Sąjunga savo ir savo piliečių naudai turėti siekti vieningos išorinės energetikos politikos.

Tačiau neturėtume žiūrėti į energijos išteklius, kurie itin svarbūs mūsų piliečiams, kaip į vienintelę priežastį, dėl kurios ES turėtų kurti santykius su šiuo regionu. Nesiekiame vienpusės naudos iš strategijos Vidurio Azijai. Šiuo požiūriu Europa turi atskirti save nuo kitų žaidėjų šiame regione. Daug svarbiau padėti Vidurio Azijos respublikoms įtvirtinti teisės viršenybę ir demokratinės visuomenės formas kartu su sveika ekonomika. Jei Europa tai padarytų, regiono piliečiai turėtų apie tai sužinoti. Vis dėlto Europa taip pat turi veikti gana atsargiai, nes vakarų patarimai gali būti labai lengvai supainioti su noru elgtis globėjiškai ar kištis.

Pasaulis jungiasi ir už ES ribų ir turėtume siekti konstruktyvios partnerystės su Vidurio Azijos šalimis, partnerystės, kuri nesudarytų įspūdžio, kad europiečiams rūpi tik asmeninė nauda, partnerystės, kuri būtų pagrįsta abipuse nauda.

 
  
MPphoto
 
 

  Péter Olajos (PPE-DE). – (HU) Ponia Pirmininke, ponia Komisare, prieš 150 metų mano tautietis vardu Ármin Vámbéry buvo pirmasis europietis, kuris pranešė žinią apie uždaras Vidurio Azijos visuomenes pasauliui ir suteikė informacijos apie šio regiono kultūrinę, administracinę ir ekonominę padėtį iki Rusijos užkariavimo. Net tais laikais šis regionas, kaip ir Šilko kelias, šimtmečiais buvo tarpžemyninė Europą ir Aziją jungianti bambagyslė.

Po ilgo Rusijos ir Sovietų dominavimo laikotarpio penkios Vidurio Azijos šalys gali vėl prisiimti šį Europą ir Aziją jungiančios bambagyslės vaidmenį. Daugeliu atvejų, deja, jau taip ir vyksta; didžiąja dalimi neteisėta prekyba žmonėmis ir narkotikais pasiekia Europą per šias šalis, kaip ir gamtinės dujos.

Todėl Europai reikėjo ir tebereikia strategijos santykiams su Vidurio Azija plėtoti. Tačiau Europa negali tikėtis, kad bendradarbiavimo tikslas būtų vien tik užkirsti kelią iš ten kylantiems pavojams arba įgyti galimybę naudotis energija ir žaliavinėmis medžiagomis, arba Europai mokyti šį regioną demokratijos ir žmogaus teisių srityje.

Turime sukurti nuoširdų bendradarbiavimą su šiuo regionu, ir todėl pritariu Europos Sąjungos pastangoms skatinti Vidurio Azijos šalių narystę PPO ir jų integraciją į pasaulio prekybą. Europa turi išnaudoti visas turimas priemones, kad paskatintų šio regiono ekonominę, socialinę ir politinę plėtrą bei modernizavimą. Tačiau tą galima padaryti tik abipusio pasitikėjimo pagrindu.

Todėl svarbu išskirti aplinkosaugą kaip šio bendradarbiavimo prioritetą. Klimato kaita, nuolatinės su vandens vartojimu susijusios problemos ir anksčiau užterštų teritorijų reabilitacija yra tie klausimai, kuriems reikia didesnio dėmesio. Kartu Europa turi griežtai vengti bet kokių aplinką teršiančių arba regiono žmonių gyvenimą žalojančių projektų.

Jau buvau atkreipęs Komisijos dėmesį į Kirgizijos ir Uzbekistano nevyriausybinių organizacijų kritiką dėl aukso kasimo veiklos naudojant cianidą, kurią iš dalies finansuoja ERPB. Europa jokiu būdu negali pritarti tokios technologijos naudojimui Europoje arba už jos ribų. Labai dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Jeggle (PPE-DE).(DE) Ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, aš taip pat noriu pradėti nuo padėkos pranešėjui ponui Özdemir ir visiems šešėliniams pranešėjams, kurie rengė šį pranešimą. Šia strategija Vidurio Azijai ir šiais pirmaisiais plačiais debatais Europos Parlamente darome tinkamus aktyvius žingsnius skatinant dialogą ir sprendžiant visus sunkumus, su kuriais dar susidursime ir apie kuriuos kalbėjo Komisarė. Pagal šią strategiją reikės mažiais žingsniais eiti labai ilgą kelią. Džiaugiuosi, kad bendradarbiausime glaudžiau ir kad tai nebus tik vienpusė veikla, kad bus keičiamasi nuomonėmis remiantis abipusiu pasitikėjimu.

Šie debatai rodo mums, kad kalbėdami apie Vidurio Aziją turime pasiekti pusiausvyros. Skirtingoms Vidurio Azijos respublikoms būdingi labai įvairūs bruožai. Turime kelti visiškai skirtingus reikalavimus. Norime importuoti energiją, bet saugiai, o eksportuoti norime demokratiją ir žmogaus teises. Norime suderinti šiuos du dalykus, o tai nelengva. Nuo 1999 m. esu delegacijos santykiams su Vidurio Azijos šalimis narė; pažįstu visas tas šalis. Iš ten gyvenančių žmonių sužinojau ir žinau, kad ir jie vardą, kurio nenori prarasti. Todėl privalome elgtis atsargiai ir kartais pragmatiškai.

Čia reikėtų grįžti prie Uzbekistano. Uzbekistanas šiuo metu daro svarbius žingsnius, kuriuos turėtume labai palaikyti. Sausio 1 d. panaikinta mirties bausmė. Dėkoju pranešėjui už pasitaisymą žodžiu. Be to, įvestas asmens neliečiamybės principas, t. y. principas, kai teismas sprendžia, ar sulaikymas yra teisėtas. Šių metų gegužės mėn. antrą kartą kalbėsimės su Komisija apie žmogaus teises. Esu tikra, kad šis dialogas įvyks. Tai dar vienas geras žingsnis, tęsiantis tai, ką jau esame pradėję.

Leiskite taip pat pridurti, kad remsiu UEN grupės pasiūlytus pakeitimus, nes pritariu jiems, nes manau, jog tai yra žingsnis dialogo link, ir todėl kad mes turime siekti dialogo ir partnerystės.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, Europos Sąjunga turėtų aktyviau dalyvauti Vidurio Azijoje vykstančioje veikloje ir remti regiono ekonominę ir socialinę plėtrą. Šiuo metu mūsų įtaka nedidelė: ten veiklą vykdo Maskva, Pekinas ir Vašingtonas.

Kad suvaidintume aktyvesnį vaidmenį, turime sukurti ekonominio ir politinio bendradarbiavimo viziją ir įsitraukti į projektus, investicijas ir programas, kurių tikslas yra patenkinti Kazachstano, Kirgizijos Respublikos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano poreikius. Kartu turėtume skatinti visas šias šalis dalyvauti aktyvesniame tarpregioniniame bendradarbiavime. Tačiau turėtume atsiminti, kad tai bus nelengva, nes regionas susideda iš daugelio etninių, kalbinių, religinių, politinių ir socialinių aspektų, kuriems didelės įtakos vis dar turi Rusija.

Europos Sąjungos prioritetas turėtų būti bendradarbiavimo stiprinimas tokiose srityse kaip energetika, prekyba, švietimas, infrastruktūra, saugumas ir regioninė integracija. Turėtume sutelkti dėmesį į demokratizacijos proceso rėmimą, švietimo plėtrą ir skurdo panaikinimą. Taip padidės saugumas ir socialinis bei ekonominis šio strateginio pasaulio regiono stabilumas ir bus užtikrintas efektyvesnis bendradarbiavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, mano pirmoji pastaba: visos penkios Vidurio Azijos šalys yra ESBO narės, o tai reiškia, kad jos tarptautinės bendruomenės atžvilgiu yra prisiėmusios įsipareigojimus gerbti pagrindines laisves, demokratiją ir žmogaus teises, nors šios šalys skirtingai vykdo šiuos įsipareigojimus.

Antra, kalbant apie regioninius trūkumus, Kazachstanas išsiskiria teigiamai. 2007 m. rugpjūčio mėn. ten vyko parlamento rinkimai, kuriuose aš dalyvavau kaip stebėtojas. Su tam tikromis išlygomis šie rinkimai buvo pripažinti tarptautinės bendruomenės demokratiškais.

Trečia, jei Europos Sąjunga nori rasti kitų žalios naftos ir gamtinių dujų šaltinių nei Rusija, ji turi siekti strateginio bendradarbiavimo su Vidurio Azijos šalimis, ypač Kazachstanu. O tai reiškia, kad reikia skatinti ir remti Kazachstano siekius Europos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Ponia Pirmininke, tai buvo labai įdomūs debatai. Visada gailiuosi, kad jie vyksta vėlai vakare ir, galbūt, dėl to dalyvauja tiek mažai Narių, bet ačiū už dalyvavimą. Manau, daugelis jūsų minėjo ir tai, ką aš pati jaučiu: yra strategija, kurios būtinai reikia, ir šios strategijos tikslas yra užtikrinti šio regiono stabilumą ir saugumą. Iš tikrųjų, mes, Europos Sąjunga, labai norime judėti į priekį.

2000 m. ėjau ESBO pirmininkės pareigas ir susipažinau su šiomis šalimis ir, kaip sakė kiti, tai įdomios šalys. Jos visos labai skirtingos. Tiesa, Kazachstanas yra žvaigždė tarp šių šalių, bet dar reikia nemažai nuveikti.

Yra žmogaus teisių klausimas, kurį minėjo visi. Yra skurdo panaikinimo klausimas ir ypač švietimo klausimas, bet taip pat yra klausimų iš bendrosios žmogaus teisių srities ir, žinoma, didelis energijos klausimas. Taigi žinau, kiek mums reikia nuveikti, ir džiaugiuosi, kad galiausiai Europos Sąjunga padarė daug daugiau nei anksčiau, kartu, kaip minėjau, su pirmininkavusia Vokietija. Dabar trumpai pakalbėsiu apie šiuos skirtingus klausimus.

Skurdo panaikinimo klausimas labai svarbus, ir jam šalių strategijose mes skiriame daug dėmesio. Politikos dokumentas, kurį mes parengėme ES strategijai Vidurio Azijai, yra labiau politinis dokumentas dėl politikos prioritetų, o šalių strategijose išvardijame visus reikalavimus pagal Vystomojo bendradarbiavimo instrumentą, kuris, visų pirma, yra skirtas švietimui, sveikatos priežiūrai, kaimo plėtrai, socialinei apsaugai ir ypač pažeidžiamoms šeimoms ir sunkumus patiriantiems vaikams.

Taip pat, kalbant apie visuomenės sveikatos ir užkrečiamąsias ligas, yra vienas svarbus veiksnys: Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas, kurio veikla taip pat skirta ir Vidurio Azijos šalims. Taigi tai viena pusė, ir mes, žinoma, tęsime veiklą šia kryptimi.

Kita vertus, yra energijos klausimas – minėti ir Nabucco dujotiekis, ir Odesos–Brody–Gdansko dujotiekis, ir apskritai energijos saugumo klausimas. Visiškai pritariu, kad norime diversifikuoti mūsų energetikos politiką, net jei dar nesusitarėme, kuria kryptimi norėtume judėti. Bet svarbiausia yra tai, kad priėmėme šį aiškų sprendimą.

Kalbant apie Odesos–Brody–Gdansko dujotiekį norėčiau pasakyti, kad Komisija daro viską, kad būtų diversifikuoti ES energijos ištekliai ir šaltiniai, ir, žinoma, Vidurio Azija čia yra itin svarbi. Jūsų minėtas dujotiekis yra svarbus projektas ir jam įgyvendinti turime pirmiausia dirbti su Kaspijos jūros dujotiekiu, kad Vidurio Azijos ištekliai patektų į Juodosios jūros regioną. Vos prieš kelias dienas vyko pirmoji regioninė Juodosios jūros sinergijos konferencija, kuri tapo pirmuoju žingsniu sprendžiant šiuos klausimus regioniniu lygiu.

Be to, taip pat susiduriame su energijos saugumo klausimu dėl Nabucco dujotiekio. Tai vis dar Komisijos prioritetas, ir mes jį remsimės ir toliau. Šio projekto neatsisakyta, kaip kai kurie iš jūsų galėtumėte pagalvoti. Taip pat turime energetikos politikos prioritetų. Beje, pradedame susitarti dėl tam tikro supratimo memorandumo dėl energijos ir su Turkmėnistanu. Jau turime tokį su Kazachstanu ir, be abejo, stengsimės toliau kurti ryšius tarp įvairių Kaukazo ir Vidurio Azijos šalių.

Kažkas klausė manęs apie Mongoliją. Penkių Vidurio Azijos valstybių praeitis po Sovietų Sąjungos žlugimo panaši, ir visos jos, žinoma, yra labai jaunos tautos. Tai reiškia, kad susiduriame su panašiais sunkumais keisdami šių visuomenių politiką ir ekonomiką, bet, kaip žinote, Mongolijos istorija yra kitokia, ir todėl neįtraukėme Mongolijos į strategiją. Tačiau netrukdome žvilgtelėti į pietus nuo Vidurio Azijos šalių ir ieškome galimybių toliau dirbti su Mongolija. Šiandien tai gana demokratizuota šalis, kurioje matome daug teigiamų priemonių ir teigiamų žingsnių.

Kazachstanas tikrai pirmininkaus ESBO 2010 m. Norėčiau jums pasakyti, kad visada tą skatinau, visada su sąlyga, kad Kazachstanas ir toliau imsis daugelio svarbių veiksmų, kurie yra būtini. Reikia dar daug nuveikti žiniasklaidos laisvės, rinkimų įstatymo ir politinių partijų registravimo srityje, bet iš tikrųjų judama teisinga kryptimi.

Galiausiai Kazachstanas yra Europos kaimynystės politikos narys. Prašau šiek tiek atskirti Vidurio Azijos strategiją ir EKP, nors vėliau Kaimynystės politikos elementų gali atsirasti specialiajame susitarime, ypač su Kazachstanu, nes žinome, kad Kazachstanas gali būti pirmoji Vidurio Azijos regiono šalis, kuri galės pradėti skleisti teigiamą dvasią. Tikiuosi, kad jos pavyzdžiu seks ir kitos šalys.

 
  
MPphoto
 
 

  Cem Özdemir, pranešėjas. − (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems kolegoms, dalyvavusiems debatuose, ir taip pat padėkoti už komitetų, kurių nuomonės buvo prašoma, pasisakymus bei, žinoma, delegacijos pirmininkei poniai Juknevičienei. Taip pat esu dėkingas tiems, kas pateikė pakeitimų. P. Jeggle jau kalbėjo apie pakeitimą dėl mirties bausmės panaikinimo Uzbekistane, kurį mes labai sveikiname. Tačiau privalau pabrėžti, kad nerimaudami pažymime, kad opozicijos politikai ir žurnalistai šalia Uzbekistano esančiose šalyse žūva paslaptingomis aplinkybėmis. Šią problemą irgi reikia spręsti.

Svarbiausias klausimas yra štai koks: kaip galime skleisti savo vertybes neigdami, kad turime ir interesų? Būtent čia Europos Sąjunga turi galimybę, nes mes tiesiog daugiau galime pasiūlyti nei šių šalių priklausomybė arba net eksploatacija. Paprastas ir svarbus klausimas yra kaip galime apjungti ilgalaikį stabilumą su demokratine plėtra. Šioje srityje vis dar yra didelis nuoširdžios Vidurio Azijos respublikų ir Europos Sąjungos partnerystės plėtojimo potencialas. Kalbame apie visą ekonominę ir demokratinę plėtrą kartu su kultūriniais ir moksliniais pokyčiais, kuri tačiau aiškiai suteikia prioritetą aplinkos apsaugai ir pilietinės visuomenės kūrimui.

Norėčiau trumpai aptarti vieną klausimą, kuris, esu tikras, yra žinomas jums visiems: Aralo jūros ekologinė katastrofa, apie kurią žinoma ir už regiono ribų ir kuri yra viena didžiausių pasaulio ekologinių katastrofų. Ten esančios šalys negalės išspręsti šios problemos be mūsų pagalbos. Čia mes taip pat turime parodyti mūsų solidarumą ir prisidėti.

Yra ir gerų žinių, jei prisimintume, kad mūsų svarbi partnerė yra Turkija, kuri yra artima kaimynė ir, kaip į Europos Sąjungą siekianti įstoti šalis, ji gali padėti savo žiniomis kartu kuriant strategiją.

Europos Sąjungos sėkmę taip pat galima įvertinti pažiūrėjus į tai, kiek jai sekasi kurti nuoseklią strategiją Vidurio Azijai. Jei Europos Sąjunga nori būti pasaulio masto žaidėja, ji turi taip pat kurti strategiją, kurioje būtų nustatyti bendri interesai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė . Debatai baigti.

Balsavimas vyks trečiadienį, 2008 m. vasario 20 d.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Delegacijai santykiams su Vidurio Azija, kurios narys aš esu, vykdant savo veiklą turėjau galimybę apsilankyti regiono šalyse, apie kurias kalbama pranešime.

Taigi galėjau pamatyti didelę pažangą, kurią šios šalys yra padariusios daugelyje sričių – nuo aplinkosaugos iki socialinių klausimų, ypač labai padedant ES. Vis dėlto reikėtų tikėtis, kad ES tęs pradėtą darbą šioje pasaulio dalyje atsižvelgiant į tai, kad šios tautos yra svarbiausios sąjungininkės kovojant su tarptautiniu terorizmu ir prekyba narkotikais, toliau plėtojant dialogą su šiomis šalimis.

Tarybos ir Komisijos taip pat paprašyta sustiprinti pastangas suteikiant piliečiams didesnę apsaugą svarbiausiose socialinio gyvenimo srityse ir sugriežtinti galiojančius įstatymus dėl moterų teisių bei gerinti jų įgyvendinimą, tęsti uolią kovą su vaikų eksploatacija, įgyvendinti svarbiausias švietimo reformas ir atsižvelgiant į infekcinių ligų plitimą regione – sveikatos priežiūros paslaugų reformą, kuri laikoma didžiausiu prioritetu šiose šalyse.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika