Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. vasario 19 d. - Strasbūras

1. Posėdžio atidarymas

PIRMININKAUJANČIOJI: PONIA ROURE
Vicepirmininkė

(Posėdis prasideda 9.05 val.)

2. Gauti dokumentai: žr. protokolą

3. Debatai dėl žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymų valdžios pažeidimo atvejų (pateiktų sprendimų paskelbimas): žr. protokolą

4. Padėtis Gazoje (pateikti sprendimų pasiūlymai): žr. Protokolą

5. Su prekyba produktais susijęs akreditavimas ir rinkos priežiūra – Prekybos produktais bendrosios taisyklės – Tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymas produktams, kurias teisėtai prekiaujama kitoje valstybėje narėje – Vartojimo produktų saugos ženklinimas (debatai)

  Pirmininkė . – (FR) Kitas darbotvarkės punktas – jungtiniai debatai dėl šių trijų pranešimų:

– André Brie pranešimas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį reikalavimus su prekyba produktais susijusiam akreditavimui ir rinkos priežiūrai (COM(2007)0037 – C6-0068/2007 – 2007/0029(COD)) (A6-0491/2007),

– Christel Schaldemose pranešimas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl prekybos produktais bendrųjų taisyklių (COM(2007)0053 – C6-0067/2007 – 2007/0030(COD)) (A6-0490/2007)

– ir Alexander Stubb pranešimas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantį Sprendimą Nr. 3052/95/EB (COM(2007)0036 – C6-0065/2007 – 2007/0028(COD)) (A6 0489/2007),

Taip pat šis žodinis klausimas:

– Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu Arlene McCarthy pateiktas žodinis klausimas Komisijai dėl vartojimo produktų saugumo ženklinimo (O 0009/2008 – B6 0009/2008).

  André Brie , pranešėjas. – (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, pirmininkaujančios valstybės atstovai, ponios ir ponai, reglamento, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, objektas ir teisinė painiava yra sudėtingas klausimas, turintis visus labai sauso ir daugiausiai techninio instrumento požymius. Tačiau nekyla abejonių, kad jis turi didelės politinės reikšmės vartotojams ir visai Europos ekonomikai. Visi aiškiai matome problemas, paskatinusias Komisija parengti pasiūlymą ir sudariusias pagrindą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui diskusijų metu priimti daugybę pakeitimų ir sprendimų. Savo pranešime nagrinėsiu tris konkrečius klausimus.

Pirma, neatsižvelgiant į tai, kad akreditaciją praktikuoja dauguma valstybių narių, taip pat į tai, kad akreditacija daro stiprų poveikį rinkos priežiūros institucijų darbui, iki šiol akreditacija nebuvo reglamentuota Europos lygiu. Atsižvelgiant į vidaus rinkos egzistavimą ir į laisvą prekių judėjimą ES, vartotojams nepaprastai svarbu priimti akreditacijos institucijų veiklą reglamentuojančias Europos taisykles, kurios suvienodintų rinkos priežiūros institucijų darbo kokybės ir efektyvumo akivaizdžius skirtumus. Šiuo tikslu Europos Parlamentas padarė daugiau, nei buvo numatyta Komisijos pasiūlyme, siekdamas šioms institucijoms ir valstybėms narėms nustatyti griežtesnių prievolių. Reglamentas aiškiai draudžia komercializuoti akreditacijos institucijas, numato, kad jos turi veikti nepelno pagrindu ir negali konkuruoti su kitomis institucijomis, taip pat įtvirtina jų savarankiškumą ir valstybinės institucijos statusą.

Antra, nors vartotojų ir aplinkos saugą ir apsaugą reglamentuoja daug Europos rekomendacijų ir kitų privalomų standartų, pernykštis atvejis, susijęs su JAV žaislų gamintoja bendrovė „Martell“, taip pat kiti atvejai, parodė, kad dabartinė praktika daugeliu atvejų yra nepatenkinama, be to, kad Europos pasienyje ir Europos rinkos viduje taisyklių taikymas smarkiai skiriasi, o priežiūra kai kuriais atvejais yra nepakankama. Žinoma, būtina keisti ir tobulinti atskiras direktyvas, pavyzdžiui, direktyvą dėl žaislų saugos. Tačiau šio Komisijos siūlomo reglamento pagrindinis tikslas yra pagerinti, sustiprinti ir suvienodinti rinkos priežiūros sistemą. Europos Parlamentas ne tik parėmė šią poziciją, bet ir išplėtojo daugelį jos aspektų, gerokai išplėsdamas ir sugriežtindamas valstybių narių ir rinkos priežiūros institucijų pareigas, įskaitant reikalavimus dėl bendradarbiavimo su muitinės institucijomis. Manome, kad tai reiškia ir griežtus reikalavimus valdžios institucijoms dėl informacijos atskleidimo ir viešos informacijos laisvės. Džiaugiuosi, kad Taryba ir Komisija reagavo į šiuos klausimus, kurie kėlė Parlamento susirūpinimą.

Trečia, asmeniškai esu įsitikinęs, kad didžiausias Parlamento laimėjimas ir svarbiausias mūsų pasiektas patobulinimas buvo vartojimo prekių įtraukimas. Šio reglamento pranašumus, kurie yra susiję su tuo, kad jis yra griežtai įpareigojančio pobūdžio, galima sujungti su Bendrosios gaminių saugos direktyvos pranašumais – išsamiomis vartotojų apsaugos priemonėmis, nors jų įpareigojančioji galia yra minimali. Ši sritis buvo sudėtingiausias mūsų derybų su Komisija ir Taryba klausimas teisiniu ir techniniu požiūriu. Nekyla abejonių – teigiamą rezultatą lėmė faktas, kad neatsižvelgiant į tai, jog šios trys institucijos laikėsi skirtingų požiūrių, jos susitarė dėl didesnės vartotojų apsaugos ir efektyvesnės rinkos priežiūros tikslų. Todėl noriu padėkoti Komisarams Kuneva ir Verheugen, Komisijos darbuotojams ir mūsų derybų partneriams iš Vokietijos ir Portugalijos pirmininkaujančiųjų valstybių, o ypač – Slovėnijos pirmininkaujančiosios valstybės partneriams, už jų intensyvų, konstruktyvų ir dėmesingą bendradarbiavimą. Taip pat leiskite pasinaudoti proga pareikšti dėkingumą velioniui Michel Ayral, kuris dalyvavo organizuojant didelę dalį šio bendradarbiavimo, todėl jo mirtis mums visiems yra dar didesnė netektis. Galiu pritarti pirmininkaujančios valstybės nuomonei, kad rezultatas nebūtų pasiektas be pastarųjų trijų pirmininkaujančiųjų valstybių tęstinio bendradarbiavimo.

Šis reglamentas gerokai sustiprino vartotojų sveikatos ir saugos, aplinkos apsaugos ir tinkamos gaminių kokybės teisinius pagrindus. Valstybėms narėms ir Komisijai dabar yra suteikta proga pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis, siekiant apčiuopiamo pagerėjimo vartotojams. Taip pat leiskite ypač padėkoti šešėliniams pranešėjams Christel Schaldemose ir Alexander Stubb už jų pavyzdinį bendradarbiavimą rengiant šį paketą.

  Christel Schaldemose , pranešėja. - (DA) Ponia Pirmininke, Komisare, Pirmininke, ponios ir ponai. Pradėdamas norėčiau padėkoti visiems Jums už fantastišką bendradarbiavimą, atliekant šio paketo parengiamąjį darbą. Jis buvo įdomus daugeliu atžvilgių. Šešėliniai pranešėjai žino, kad tai mano pirmasis pranešimas dirbant Parlamente, ir kad tai man buvo gera mokomoji patirtis. Trijų pranešimų rengimas buvo labai įdomus darbas, suteikiantis galimybę bendradarbiauti su kitais pranešėjais. Buvo įdomu!

Tai, kad buvo rengiami trys pranešimai, kurių kai kurios sritys sutapo, buvo naudinga mūsų darbui, nes dabar turime vidaus rinkai skirtą nuoseklų teisės aktą, kuris sustiprins šią rinką. Vyksta daug diskusijų dėl geresnių teisės aktų, ir nors mūsų derybų metu Komisija neabejotinai kartais kasėsi pakaušį, aš vis tiek drįstu sakyti, kad šis mūsų darbas gali būti pateikiamas kaip gero proceso pavyzdys. Visi kartu dirbome labai efektyviai ir pasiekėme gerą darbo rezultatą. Kita vertus, šiam rezultatui pasiekti prireikė daugybės susitikimų.

Noriu akcentuoti tris dalykus, kuriuos Parlamento vardu siekėme įtvirtinti, rengdami šiuos gaminių prekybą reglamentuojančius dokumentus; tris dalykus, kuriuos išnagrinėjome ir kurie yra svarbūs, nes sudaro mums galimybę išlaikyti mūsų pasiektą kompromisą ir būti juo gana patenkintiems. Pirma – tai, kad mes sustiprinome įmonėms taikomus reikalavimus visoje tiekimo grandinėje, mano manymu, yra didelis laimėjimas vartotojams. Visi, kas yra susiję su gaminiu, bus atsakingi už tai, kad gaminys būtų saugus ir atitiktų ES reikalavimus. Šie reikalavimai vienodai taikomi gamintojui Kinijoje, importuotojui Kelne ar platintojui Kopenhagoje. Taip pat tai reiškia, kad importuotojas nebegalės neigti savo atsakomybės nustačius, kad importuotas gaminys yra pavojingas ar neatitinka bendrų ES reikalavimų.

Antra, prieš pat finišo liniją pasiekėme susitarimą, kaip sustiprinti CE ženklinimą. Jau pačiuose pirmuose komiteto debatuose išaiškėjo tam tikrų sunkumų, sprendžiant šią problemą. Ką tiksliai reiškia šis ženklinimas? Kaip sustiprinti kontrolę? Ar šis ženklinimas apskritai yra patikima saugos garantija? Sprendimas, kurį pasiekėme, suteikia mums galimybę išlaikyti CE ženklinimą ir jį sustiprinti. Ateityje valstybės narės baus įmones ir gamintojus, kurie netinkamai naudoja CE ženklinimą. Tuo pat metu mes būsime sustiprinę rinkos kontrolę, o pono Brie pranešimas turės tam didelės įtakos. Plačiąja prasme tai reiškia, kad mes kaip vartotojai ateityje galėsime daug labiau pasitikėti šiuo ženklinimu pažymėtais gaminiais.

Tačiau, o tai jau trečias dalykas, kurį noriu paminėti, pasiūlyme mes taip pat įpareigojome Komisiją toliau stebėti ženklinimo funkcionavimą. CE ženklinimas nebūtinai yra visų vidaus rinkoje egzistuojančių saugos problemų sprendimas. Šis ženklinimas pirmiausia skirtas organizacijoms ir valdžios institucijoms, atsakingoms už rinkos priežiūrą. Todėl šiuo sprendimu prašome, kad Komisija atliktų tyrimą, kaip veikia rinka, bei vartotojų saugos ženklinimo bendrą išsamų įvertinimą. Komisija šiuo metu jau atlieka šį darbą, o mes nekantriai laukiame rezultatų.

Teisiniu požiūriu šis sprendimas nėra įstatymas, tačiau jame pateiktas aiškus politinis įsipareigojimas, todėl būsimi gaminius reglamentuojantys teisės aktai bus kuriami remiantis pagrindu, kurį sukūrėme priimdami šį sprendimą. Kalbant konkrečiai, tai reiškia, kad pradėję rengti direktyvą dėl žaislų, naudosime šiuos apibrėžimus ir šias nuostatas dėl įmonių bei įtrauksime jas į direktyvą dėl žaislų. Tai reiškia, kad vidaus rinka faktiškai taps daug saugesnė. Esu tvirtai įsitikinusi, kad taip mes pagerinsime saugos lygį vidaus rinkoje vartotojų labui, taip pat įmonių labui. Dėkoju visiems už bendradarbiavimą, o ypač ponui Stubb ir ponui Brie.

  Alexander Stubb , pranešėjas.– Ponia Pirmininke, man skirtos keturios minutės, todėl noriu akcentuoti keturis dalykus. Pirmasis ne apie tai, kad šiandien Malcolm Harbour gimtadienis, nors tai yra tiesa, todėl turėtume jį pasveikinti.

Pirmasis dalykas yra padėka, nes tokio teisės aktų paketo, kaip šis, parengimas – tai darbas, kurio niekas negalėtų atlikti vienas. Todėl pirmiausia dėkoju ponui Brie ir poniai Schaldemose, beveik galiu vadinti mano pranešimo bendraautoriais. Dirbti su Jumis buvo labai smagu. Man šis teisės aktų paketas taip pat buvo pirmasis, jis parodė, kad viskas gali veikti gana puikiai. Taip pat noriu padėkoti savo šešėliniams pranešėjams, visų pirma poniai De Vits, poniai Rühle ir ponui Manders. Su Jumis taip pat buvo labai smagu dirbti. Dar noriu padėkoti trims pirmininkaujančiųjų valstybių atstovams, kurie dalyvavo šiame darbe. Pirmasis buvo Frank Wetzel Vokietijos pirmininkavimo laikotarpiu. Jie puikiai atliko savo darbą. Antroji buvo Fernanda Portugalijos pirmininkavimo laikotarpiu. Jie taip pat fantastiškai atliko savo darbą; tretieji, slovėnai, pademonstravo, kodėl naujos pirmininkaujančiosios valstybės ir mažų valstybių pirmininkavimas yra toks fantastiškas. Vinka, Jūs puikiai atlikote darbą, nuoširdžiai Jums dėkoju. Noriu ypatingai padėkoti Komisijai, Komisarui Verheugen ir Simon Mordue už politinį palaikymą, o kalbant apie kasdieninį darbą, noriu padėkoti Hans, Liliana, o ypač – ponui Ayral, kurį jau minėjo André. Deja, ponas Ayral gana staigiai mirė. Jei turėčiau tokią galimybę, pagerbdamas jo darbą, šį paketą pavadinčiau Ayral paketu, nes šis žmogus buvo fantastiškas Europos pareigūnas, toks, kuris mums reikalingas. Baigdamas noriu padėkoti Luca iš teisės tarnybos, Patricia iš sekretoriato, o ypač – savo padėjėjui Tuomas, kuris taip sunkiai dirbo, kad šiuo metu yra susižeidęs kelį. Kitaip tariant, kairysis ko kelis nebepažįsta dešiniojo, todėl jis negali šiandien čia dalyvauti. Jis buvo viso šio paketo siela.

Antrasis klausimas, kurį noriu aptarti – kas sudaro tarpusavio pripažinimo pagrindą. Kalbant paprastai, 1979 m. buvo priimtas Cassis de Dijon sprendimas. Nuo to laiko buvo 300 teismo bylų, parodančių, kad tarpusavio pripažinimas neveikia. Septyniasdešimt penki procentai prekių yra suvienodinti, o dvidešimt penki procentai – ne. Suvienodintoji dalis sudaro 1 500 milijardų eurų, kitaip sakant 1,5 trilijonų eurų, o nesivienodintajai tenka 500 milijardų eurų. Iš tų 500 milijardų eurų problemiškoji dalis sudaro 150 milijardų eurų. Komisija mums sako, kad jei tarpusavio pripažinimas imtų veikti, mūsų BVP išaugtų 1,8 %. Komisija pateikė gerą pasiūlymą. Deja, valstybės narės pabandė jį atskiesti; laimei, mes Europos Parlamente apsaugojome vidaus rinkos interesus ir stūmėme ambicingą paketą.

Trečiasis klausimas – ką mes padarėme. Kuriuos procedūrinius dalykus pakeitėme? Kalbant paprastai, iki šiol mažai, vidutinei ar stambiai įmonei tekdavo dvejus – trejus metus bylinėtis teisme dėl tarpusavio pripažinimo. Nuo šiol tai nebūtina, nes įrodymo naštą mes perkėlėme valstybėms narėms. Iš esmės 20–60 dienų trukmės procedūros metu valstybė narė privalo pateikti įrodymų (pabrėžiu šį žodį), kad kita valstybė barė netaiko konkrečios taisyklės. Taigi perkėlėme įrodymo naštą. Europos mažoms ir vidutinėms įmonėms noriu pasakyti, kad daugiau nebereikia pildyti formos ir prašyti leidimo įeiti į kitos šalies rinką. Ne, prekės juda laisvai. Jei iškyla problemų – skambinkite mums, skambinkite man. Jums nereikia teikti prašymo.

Ketvirtas, paskutinysis dalykas, apie kurį noriu pakalbėti – praktiniai atvejai ir taikymo sritys. Atsakymas: dviračiai, pastoliai, priešgaisrinė signalizacija, duona ir augaliniai gaminiai, t. t. Tarpusavio pripažinimo principas galioja milžiniškoje rinkoje. Taigi padėkojęs, pateikęs informacijos apie procedūrinius pakeitimus ir praktinius atvejus, noriu akcentuoti paskutinį momentą, t. y. kad Europos įmonės turi neleisti, kad jų gaminiams būtų draudžiama patekti į kitos šalies rinką.

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Pone Stubb, Jūsų pasisakymas linksmas kaip visada!

  Arlene McCarthy , autorius. – Ponia Pirmininke, aš taip pat noriu pagirti nariams puikų pranešėjų pono Brie, ponios Schaldemose ir pono Stubb darbą, rengiant teisės aktų paketą dėl gaminių; manau, kad visi trys yra teisės aktų rengimo naujokai. Manau, kad tai pirmieji jų pranešimai šiam Parlamentui, ir turiu pažymėti, kad jie kartu su personalu, puikiai atliko darbą. Turime padėkoti pačiam Komisarui, kuris pademonstravo atsidavimą ir dėmesį šiam klausimui, taip pat dar kartą padėkoti Tarybai ir pirmininkaujančiai valstybei, kurios leido atlikti šį darbą.

Manau, kad mums pavyko pasiekti susitarimą, kuris išlaisvins saugių gaminių cirkuliaciją vidaus rinkoje ir nustatys griežtesnį režimą, nustatant pavojingas prekes ir neleidžiant joms patekti į rinką, taip pat išlaikys mūsų anksčiau patvirtintas maisto saugos, medicinos įrangos ir kraujo gaminių griežtas taisykles. Kaip minėjo ponas Stubb, priėmus šį paketą, verslui bei mažoms ir vidutinėms įmonėms bus lengviau parduoti savo gaminius – kasdienes namų apyvokos prekes, dviračius, kopėčias, talpas, konteinerius, t. t., o vartotojai gaus naudos, kurią teikia didesnis kokybiškų ir saugių gaminių pasirinkimas.

Tačiau labai aiškiai pasakėme, kad dėl laisvo prekių judėjimo neturi nukentėti sauga. Priešingai – siekdami sustiprinti saugos ir priverstinio taikymo režimą, mūsų pranešėjai į šį paketą įtraukė esminių reikalavimų ir aiškiai pasakė, kad visi rinkai pateikiami gaminiai, įskaitant importą iš trečiųjų šalių, turi atitikti įstatymų – direktyvos dėl žaislų, direktyvos dėl elektroninės įrangos ar kitų, reikalavimus; jie aiškiai pasakė, kad visi ekonomikos veikėjai yra teisiškai atsakingi už gaminius, pateikiamus į rinką, bei už jų skelbiamos informacijos tikslumą; siekiant paskatinti vartotojų žinias apie gaminius ir pasitikėjimą gaminiais, stiprinama dabartinė CE ženklinimo sistema; didinamas rinkos priežiūros valdžios institucijų darbo koordinavimas ir bendradarbiavimas, visų pirma siekiant sparčiau reaguoti ypatingais atvejais, kad būtų nustatyti ir pašalinti nesaugūs gaminiai.

Grįšiu prie pavyzdžio apie žaislus. Neatsižvelgiant į tai, kad JAV žaislų saugos teisės aktuose nustatyti išbandymo reikalavimai ir standartai yra silpnesni už tuos, kurie taikomi Europos Sąjungoje, ir kad jie turi didesnių problemų, susijusių su netinkamais žaislais, liepos mėn. JAV iš rinkos buvo pašalintas tas pats gaminys, o valstybės narės užtruko iki rugsėjo, kol ėmėsi priemonių šį netinkamą gaminį pašalinti iš ES rinkos. Štai kodėl mūsų pranešėjų padaryti pakeitimai dėl operatyvesnių veiksmų yra iš tiesų labai svarbūs.

Jei siekiame stiprinti vartotojų pasitikėjimą, turime užtikrinti, kad neliktų spragų netinkamiems ar pavojingiems gaminiams. Manau, kad balsuodamas už šias naujas priemones šis Parlamentas šiandien paskelbs žinią, kad mes norime laisvo prekių judėjimo, norime didinti konkurenciją ir vartotojų galimybes rinktis, tačiau nedarysime nuolaidų saugos sąskaita, todėl įtvirtinome priežiūrą ir suteikėme CE ženklui deramą teisinę apsaugą, siekdami užtikrinti galimybę bausti importuotojus ir gamintojus, jei jie nesilaikys prievolės saugoti vartotojus.

Taigi, Komisare, noriu padėkoti Jums už Jūsų atliktą konstruktyvų ir intensyvų darbą. Sveikiname, kad Jūs pateikėte naują direktyvą dėl žaislų saugos. Tai tik viena iš daugelio direktyvų, apie kurias kalba šis įstatymų paketas, dėl kurio šiandien balsuosime; kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkas noriu paprašyti, kad išnagrinėtumėte kai kuriuos pagrindinius būtinus klausimus, siekiant stiprinti vartotojų pasitikėjimą bei užtikrinti vartotojų saugą ir supratimą.

Šiandien atsinešiau du gaminius – žaislinį ruonį ir elektrinį virdulį. Vienas neturi CE ženklo, kitas yra juo paženklintas, taigi pirmajam tikriausiai netaikoma direktyva dėl žaislų saugos, o antrajam, galime manyti, taikoma direktyva dėl elektros įrangos. Tačiau vartotojams neaišku. Jie galvoja, kad ženklas taip pat rodo, jog virdulys yra saugus. Tačiau ženklas nereiškia, kad virdulys saugus. Jis reiškia, kad gaminys atitinka direktyvą dėl elektros įrangos; štai kodėl šiandien pateikiame Jums tris prašymus: išnagrinėkite papildomo ženklinimo sąvoką, siekiant pagerinti vartotojų informavimą apie gaminių saugą, atlikite išsamų tyrimą, siekiant išsiaiškinti šio ženklinimo galimumą, galimą naudą ir trūkumus visoms suinteresuotoms šalims, įskaitant verslą ir vartotojus, bei išnagrinėkite galimybes sustiprinti CE ženklinimo patikimumą griežtesnėmis muitinės kontrolės priemonėmis Europos Sąjungos viduje ir išorėje, kad vartotojams nebūtų painiavos dėl CE ženklinimo.

  Andrej Vizjak , Tarybos Pirmininkas – Ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, man didelė garbė kartu su Jumis šiandien dalyvauti Europos Parlamento plenariniame posėdyje ir svarstyti įstatymų paketą dėl gaminių. Laisvas prekių judėjimas neabejotinai yra vienas svarbiausių Europos integracijos dalykų.

Man labai malonu, kad šiais metais, kai švenčiame muitinės sąjungos 40-ąsias metines ir esame sutelkę dėmesį į vidaus rinkos veikimo peržiūrą, turime galimybę įdėti dar vieną akmenėlį į Europos rinkos tobulesnio veikimo mozaiką. Laisvas prekių judėjimas – tai viena iš sričių, kur Slovėnija pirmą kartą susidūrė su Europos teise, todėl man dar maloniau, kad Slovėnijos pirmininkavimo metu turėsime galimybę patvirtinti sutartį, priimdami paketą dokumentų dėl prekių, kuris taps nauju etapu, kuriant Europos Sąjungos vidaus rinką.

Turiu paminėti, kad vien šiemet, pirmininkaujant Slovėnijai, įvyko apie 30 ar 35 susitikimų visais lygiais, o juk dar tik vasario vidurys. Lapkričio pabaigoje buvo padaryta apie 300 teksto pakeitimų, už kuriuos visiems dėkojame, ypač tiems, kurie skyrė daug pastangų šiems rezultatams pasiekti.

Sutinku, kad iš pirmo žvilgsnio šis paketas dėl gaminių yra labai techninis, tačiau esu įsitikinęs, kad Europos įmonės labai aiškiai pasakys, kad šie teisės aktai labai tiesiogiai paveiks jų verslo metodus.

Šis teisės aktų paketas aiškiai informuoja valstybes nares apie tai, kas leidžiama ir kas neleidžiama, kai kalbama apie gaminius, kuriais įmonės pageidauja prekiauti. Kita vertus, įmonės aiškiai žinos, ko joms galima tikėtis iš nacionalinių valdžios institucijų. Jos žinos apie procedūras, terminus, kiek administracijai gali užtrukti išnagrinėti jų atvejį, jei gaminys priklauso kategorijai, kurios nereglamentuoja suvienodinta Bendrijos teisė, taip pat apie šių produktų galimo pašalinimo iš rinkos procedūras.

Tai ypač svarbu mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms tenkanti administracinių procedūrų našta yra neproporcingai didelė, palyginti su kitomis įmonėmis. Šios įmonės pamatys, kad naujieji teisės aktai labai supaprastina šias procedūras, ir kad įstatymų paketas dėl gaminių yra naudingas Europos įmonėms. Dėl to nekyla jokių abejonių.

Tačiau man yra ypač svarbu tai, kad šis paketas taip pat teiks naudos Europos vartotojams. Akreditacijos reglamentas dėl rinkos priežiūros sudarė mums sąlygas sustiprinti rinkos priežiūrą. Taip mes užtikrinsime, kad vartotojams būtų sudarytos plačiausios galimybės įsigyti saugių gaminių, atitinkančių visus reikalavimus.

Tuo pat būdu mes užtikrinsime gerą priežiūrą gaminių, patenkančių į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių, ir kad ateityje Europos rinkoje nebus gaminių, kurie yra kenksmingi jos piliečių, o dar blogiau – jos vaikų, sveikatai.

Valstybių narių procedūros dėl nesaugių gaminių tvarkymo dabar yra daug aiškesnės. Taip pat yra aiškus ryšys su teisės aktais, reglamentuojančiais bendrą gaminių saugą. Mano nuomone tai sudarys mums galimybę pačiu tiesiausiu būdu padidinti mūsų piliečių pasitikėjimą Europos Sąjungos vidaus rinka.

Leiskite paminėti, kad įstatymų paketas dėl gaminių taip pat yra dalis pastangų sukurti geresnę įstatyminę aplinką.

Sprendimas dėl prekybos produktais bendrųjų taisyklių pateikia Europos Komisijai ir abiem įstatymų leidėjams aiškų planą, arba vadovą, kurio pagrindiniais elementai turėtų būti įtraukti į Europos Sąjungos tolesnius techninius teisės aktus. Taip Europos Sąjungos teisės aktai taps geriau suprantami, o valstybėms narėms bus lengviau juos įgyvendinti.

Esu įsitikinęs, kad naujieji teisės aktai padės efektyviau organizuoti nacionalinį administravimą ir sudarys skaidresnio veikimo galimybes verslui ir piliečiams. Jie sustiprins ir supaprastins valstybių narių bendradarbiavimą ir taip sustiprins akreditacijos ir Europos Sąjungos rinkos stebėjimo institucijų ryšius.

Baigdamas noriu padėkoti pranešėjams poniai Schaldemose, ponui Stubb ir ponui Brie už jų ypač malonų ir konstruktyvų bendradarbiavimą. Taip pat noriu padėkoti Komisijai ir Komisarui Verheugen už jų nenuilstamą paramą ir patarimus, rengiant Europos Parlamento ir Tarybos galutinį susitarimą. Visa tai leido per ypač trumpą laiką sukurti suvienodintą ir, mano nuomone, puikų trijų nagrinėjamų dokumentų galutinį tekstą.

Manau, kad visi kartu įrodėme, kad Europos institucijos gali vieningai ir efektyviai spręsti Europos piliečių ir Europos ekonomikos klausimus.

Ačiū Jums už Jūsų pastangas ir dėmesį.

  Günter Verheugen , Komisijos vicepirmininkas – (DE) Ponia Pirmininke, Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, šios iniciatyvos, kurią pateikėme beveik prieš metus, pagrindinis tikslas buvo optimizuoti laisvą prekių judėjimą Europos vidaus rinkoje, tuo pačiu padidinant vartotojų ir verslo pasitikėjimą vidaus rinką reglamentuojančiomis taisyklėmis.

Šiandien noriu visiems Jums padėkoti už tai, kad taip nuoširdžiai ėmėtės šio klausimo. Faktas, kad šį sudėtingą ir kartais labai techniškai atrodantį paketą pavyko parengti per tokį trumpą laikotarpį, yra išties nepaprastas. Šią sėkmę užtikrino neeilinis visų šalių atsidavimas; noriu ypač padėkoti pranešėjams – poniai Schaldemose, ponui Brie ir ponui Stubb.

Esu labai dėkingas visiems trims pranešėjams, kad savo pasisakymuose jie išreiškė pagarbą mūsų velionio kolegos Michel Ayral vadovavimui. Faktiškai jis buvo šio paketo architektas; turiu prisipažinti, kad kartais man atrodydavo, jog jis vienintelis iki visiškai jį suprato.

Taip pat dėkoju pirmininkaujančiai valstybei, Slovėnijai, už tai, kad šį klausimą padarė vienu iš savo darbotvarkės prioritetų. Tai, kad šiandien galime priimti šį paketą, yra puošni plunksna pirmininkaujančiosios valstybės, Slovėnijos skrybėlėje.

Esu pasiruošęs pats pirmas pripažinti, kad šio plataus teisės aktų paketo kokybę pagerino jo nagrinėjimas Parlamente, ir man dėl to yra malonu. Tai chrestomatinis pavyzdys, kaip turėtų bendradarbiauti Europos institucijos.

Todėl dabar galime pateikti paketą, kuris bus naudingas visiems vidaus rinkos dalyviams – verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, o svarbiausia – vartotojams.

Reglamentas dėl tarpusavio akreditavimo ateityje sudarys galimybę įmonėms lengviau prekiauti savo gaminiais visoje Europoje, nesusiduriant su nacionalinių taisyklių skirtumų kliūtimis. Visi čia esantieji žinome, kad labai dažnai šių skirtingų nacionalinių taisyklių turi istorinės šaknys yra ne kas kita, o vien tik protekcionizmas. Šia prasme didžiausi laimėtojai yra mažos įmonės, nes būtent joms yra sunkiausia įveikti šias administracines kliūtis.

Manau, kad pastarasis aspektas yra ypač svarbus, atsižvelgiant į bendros politinės situacijos kontekstą. Šiandien Europoje turime daugiau kaip 23 milijonus mažų ir vidutinių įmonių, arba MVĮ. Tai 99 % visų Europos įmonių. Visoje Europoje vos 44 000 įmonių, nepatenkančių į mažų ir vidutinių įmonių kategoriją.

Stebina, kad vos 8 % mūsų įmonių eksportuoja į Europos vidaus rinką ar į kitas šalis. Kitaip sakant, daugiau kaip 90 % visų mūsų Europos apsiriboja savo šalių vidaus rinkomis ir nesinaudoja vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis. Esu įsitikinęs, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad vidaus rinką reglamentuojančių taisyklių kasdienis taikymas kelia per daug praktinių problemų. Būtent tai buvo mūsų pasiūlymų pradinis taškas.

Reglamentas dėl akreditavimo ir rinkos priežiūros apčiuopiamai padidins mūsų vidaus rinkos taisyklių efektyvumą, o vienas iš pagrindinių šių taisyklių tikslų, žinoma, yra garantuoti gaminių saugą. Naujosios taisyklės nuo šiol taip pat užtikrins galimybę tinkamai kontroliuoti, kad būtų laikomasi gaminių standartų, kuriuos priimsime, taip pat saugos ir kokybės reikalavimų.

Šiuo būdu vidaus rinkos technines taisykles mes pirmą kartą papildome bendra rinkos priežiūros politika, ir taip žengiame milžinišką žingsnį gaminių saugos gerinimo kryptimi.

Ankstesniuose svarstymuose, taip pat šios dienos pasisakymuose ypač buvo atsižvelgiama į CE ženklinimą. Pirmiausia leiskite man pasakyti, kad džiaugiuosi, jog Parlamentas stiprina CE ženklą, siekdamas užtikrinti, kad jis efektyviau veiktų, garantuodamas gaminių saugą.

Neatsižvelgdamas į tai, visiškai sutinku su ponia McCarthy, kad šis CE ženklas kelia daug klausimų, susiformavusių per daugelį metų, kurie praėjo nuo jo naudojimo pradžios. Vienas pavyzdys – tai vieningo Europos saugos ženklo klausimas; kurį taip pat minėjo ponia McCarthy. Man pasisekė, nes galiu Jums pasakyti, kad Komisija ne tik yra pasirengusi pateikti Parlamento prašomą tyrimą, bet jau ir pradėjo šio tyrimo preliminarius darbus, nes šį projektą aš vertinu kaip skubų klausimą, ir kad mes šį tyrimą pradėsime keik įmanoma greičiau.

Kaip žinote, tada CE ženklas nebuvo sukurtas kaip vartotojų informacijos šaltinis. Tai labai dažnai pasitaikantis nesusipratimas. CE ženklas tik patvirtina, kad gaminys atitinka tam tikrų tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Žinoma, CE ženklas vartotojams nieko nereiškia, jei jie nėra susipažinę su teisės aktu, kuris taikomas atitinkamam gaminiui. Nereikia net sakyti, kad vartotojams šis reikalavimas būtų aiškiai per didelis.

Taip pat tiesa, kad daugeliu atvejų (nors ne visada ir ne išimtinai) CE ženklas tuo pat metu yra ir saugos ženklas. Tačiau svarbiausia informacija, kurią nori sužinoti vartotojai, yra ar jų gaminys yra faktiškai saugus. Dėl šios priežasties aš visiškai sutinku su Parlementu, o Komisija taip pat mato poreikį atidžiai išnagrinėti visą CE ženklinimo sistemą.

Taip pat nagrinėjamas papildomo ženklo įvedimo galimybių ir tikslingumo klausimas. Egzistuoja poreikis labai atidžiai išanalizuoti, ar naujo ženklo įvedimą galima pagrįsti, ir kokios būtų pasekmės visoms suinteresuotoms šalims. Bet kuriuo atveju, Komisija yra atvira spręsti šį klausimą ir yra pasirengusi bet kuriuo būdu bendradarbiauti su Parlamentu ir Taryba.

Nereikia net sakyti, kad dalis mūsų nuolatinio darbo yra skirta naujos sistemos įvedimo ir esamų sistemų pritaikymo išlaidų analizei, o dar svarbiau – kaip abu variantai galėtų padėti vartotojams, gamintojams, prekybininkams ir valdžios institucijoms, teikdami daugiau vertės už išleistus pinigus.

Kitas šiuo metu nagrinėjamas svarbus klausimas – kaip vartotojai suvokia kurį nors konkretų ženklą ir visus kitus ženklus, įskaitant CE ženklą.

Kalbant apie CE ženklo patikimumo didinimą, griežtinant iš kitų šalių, išskyrus ES, įvežamų gaminių kontrolę, reglamentas dėl akreditavimo ir rinkos priežiūros ženkliai prisidės prie šio klausimo sprendimo, kai tik valstybės narės perkels nuo nuostatas į savo teisę. Manau yra ypač svarbu atsiminti, kad gaminių saugą žmonės vertina kaip viso vidaus rinkos projekto patikimumo rodiklį.

Sprendimui dėl prekybos produktais bendrųjų taisyklių tenka ypatingas vaidmuo, susijęs su būsimais teisės aktais. Šis sprendimas nustato standartus, kurie bus taikomi mūsų būsimiems teisės aktams. Kita vertus, jis skirtas garantuoti aukštą saugos laipsnį; pavyzdžiui, šį tikslą įtvirtina nuostatos dėl importuotojų atsakomybės. Kita vertus, jis padės užtikrinti teisės aktų nuoseklumą ir leis verslo įmonėms lengviau taikyti šias taisykles praktiškai.

Pirmasis konkretus šio sprendimo rezultatas jau pateiktas Parlamentui direktyvos dėl žaislų saugos forma, kurią Komisija jau priėmė. Greitai bus daugiau pavyzdžių.

Komisija labai džiaugiasi politiniu rezultatu, kurio tikisi šiandien šioje salėje. Dėkoju Jums už aktyvų domėjimąsi ir įnašus, kurie užtikrino, kad šis paketas, susijęs su vienu iš svarbiausių Europos integracijos projektų, t. y. su tikrai veiksmingos vidaus rinkos sukūrimu, taptų tikru šuoliu pirmyn, perkelsiančiu vidaus rinką į naują kokybės lygmenį.

Taip mes maksimaliai priartėjame prie visiško vidaus rinkos įgyvendinimo. Sąmoningai sakau „maksimaliai priartėjame“, nes noriu pabrėžti, kad Europos vidaus rinkos niekada nepavyks visiškai suvienodinti, be to, nemanau, kad mes iš tiesų to norime. Įvertinant labai skirtingas Europos Sąjungos valstybių narių tradicijas ir poreikius, būtina taip pat išlaikyti tam tikrą laisvės laipsnį, kad šie poreikiai būtų patenkinti, o tradicijos išsaugotos.

Čia turime sukurti tinkamą pusiausvyrą, bet kaip minėjau, mūsų teisės aktai maksimaliai priartina mus prie visiško vidaus rinkos įgyvendinimo. Tikiu, kad tai yra dar vienas svarbus įnašas, siekiant didesnio augimo ir užimtumo Europoje, ir todėl tai yra dar vienas atsakymas tiems, kurie klausia, kaip Europa reaguoja į XXI amžiaus ekonominius iššūkius.

(Plojimai)

  Helmuth Markov, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės sudarytojas – (DE) Ponia Pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisare, Tarptautinės prekybos komitetas yra visiškai patenkintas pono Brie pranešimu. Jis ir jo kolegos Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nariai atliko puikų darbą ir pateikė suderintą poziciją dėl šio sudėtingo bet svarbaus klausimo.

Iš pirmo žvilgsnio šio reglamento poveikis užsienio prekybai atrodo minimalus. Tačiau aš manau, kad vidaus rinkos ir užsienio prekybos ryšys stiprėja. Būtina atidžiai įvertinti didėjančio mūsų rinkos atvirumo galimybes ir pavojus bei imtis atitinkamų priemonių. Europos Sąjungai tenka svarbus vaidmuo, garantuojant tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą, negalima leisti, kad už Bendrijos ribų ar jos viduje esantys dalyviai jam pakenktų.

Labai džiaugiuosi, kad vadovaujantysis komitetas pritarė Tarptautinės prekybos komiteto pateiktiems pasiūlymams dėl apribojimų suklastotais ar klaidinančiais CE ženklais pažymėtiems gaminiams patekti į rinką, nes taip bus lengviau užtikrinti, kad vartotojams pateikiama informacija būtų patikima ir skaidri, taip pat sudaroma galimybė taikyti įvairesnių priemonių prieš netinkamą praktiką, pažeidžiančią nacionalinius ir ES teisės akus.

Čia norėčiau pabrėžti, kad būtina skirti daugiau dėmesio iš kitų, išskyrus ES, šalių įvežamų gaminių priežiūrai. Tai nėra protekcionizmo klausimas; nors taisyklės yra nustatytos, šalyse, kuriose tikrinimo praktika yra ne tokia griežta, kaip Europos Sąjungoje, jos yra daug dažniau pažeidžiamos. Tai dar viena priemonė, kaip nesuteikti pranašumo už ES ribų veikiantiems gamintojams, siekiantiems naudos iš mažų gamybos sąnaudų bei mėginantiems papildomai sutaupyti, apeinant techninius ir teisinius reikalavimus, kuriuos ES yra nustačiusi savo piliečiams apsaugoti.

Tarp kitko, kai kurie pranašumai, kuriuos teikia gamybos organizavimas mažų sąnaudų šalyse, gali atrodyti patrauklūs verslo požiūriu, tačiau tai daro labai blogą poveikį aplinkai ir yra visiškai nepriimtina socialinės perspektyvos prasme. Grįžtant prie pranešimo, kitas pasitenkinimą keliantis aspektas yra faktas, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas pritarė tarptautinės prekybos komiteto pateiktam siūlymui nustatyti griežtesnes bausmes už pakartotinus pažeidimus.

Esame labai patenkinti ponios Schaldemose pranešimu. Jis iš tiesų atspindi Tarptautinės prekybos komiteto pateiktų pakeitimų dvasią, nors gal ne visada raidę. Verta akcentuoti, kad šis naujasis pasiūlymas numato vienodą naštos paskirstymą visiems prekybos procese dalyvaujantiems rinkos žaidėjams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra gamintojai, importuotojai ar prekybininkai. Kitas svarbus elementas yra tai, kad importuotojai, įvežantys gaminius iš kitų, išskyrus ES, šalių, privalo užtikrinti, kad atitinkamos prekės atitiktų nustatytus Bendrijos reikalavimus.

Mūsų pasiūlytų pakeitimų pagrindą sudarė noras užtikrinti, kad importuotojai, kartu su užsienio gamintojais, būtų atsakingi už visus nuostolius ar žalą, patirtą dėl pavojingų ar reikalavimus pažeidžiančių gaminių. Šio pasiūlymo tikslas – priversti importuotojus atidžiau tikrinti, ar gamintojai laikosi savo teisinių įsipareigojimų; planuojame tai daryti, siųsdami signalą, kad atidžiai nepatikrintų prekių pateikimas vidaus rinkai gali būti brangiai kainuojanti klaida. Tai ne tik prisidės prie sąžiningos konkurencijos Europos Sąjungoje, bet ir sumažins stimulą perkelti gamybą į kitas, išskyrus ES, šalis, kur įstatymai ir taisyklės yra ne tokie griežti kaip čia.

Taip pat remiu pranešime pateiktą rekomendaciją, kad valstybės narės turi būti atsakingos už tvirtos, efektyvios ir jautrios rinkos priežiūros sistemos sukūrimą atitinkamose jų teritorijose, bei įpareigoti jas skirti pakankamą kiekį kvalifikuotų įgūdžių ir išteklių šiam tikslui įgyvendinti. Jei norime, kad mūsų rinkos taisyklės būtų teisingai taikomos, o Europos vartotojai būtų apsaugoti nuo pavojingų ar Bendrijos teisės aktus pažeidžiančių gaminių, siūlomas nuostatas būtina tinkamai įgyvendinti.

  Peter Liese, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės sudarytojas. – (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, Aplinkos komiteto pranešėjo teisėmis ketinu kalbėsiu apie Brie pranešimą, o daugiausi dėmesio ketinu skirti rinkos priežiūrai, kuri buvo svarbiausias mūsų Komiteto rūpestis.

Pastaruosius keletą mėnesių žmonės dažnai klausė, ką iš tiesų reiškia „CE“, kas yra tos dvi raidės. Žinia, jos reiškia atitiktį Europos taisyklėms, tačiau diskusijų metu buvo dažnai juokaujama, kad tikroji CE reikšmė yra „Chinese export“ (Kinijos eksportas). Liūdna, kad CE ženklą naudoja šių taisyklių nesilaikantys gamintojai. Tai nėra visuotinė taisyklė, tačiau bijau, kad Tolimuosiuose rytuose pažeidimų yra labai daug. Ši praktika yra nepriimtina, nes ji kelia grėsmę vartotojams, visuomenės sveikatai ir aplinkai, taip pat daro žalą įmonėms, kurios laikosi taisyklių.

Leiskite man labai aiškiai pasakyti, kad atitiktis Europos taisyklėms neturi sumažinti bet kurios įmonės konkurencingumo, o jų nepaisančios įmonės neturi gauti naudos. Dėl šios priežasties Aplinkos komitetas anksčiau ginčijosi, pavyzdžiui svarstant direktyvą dėl energiją naudojančių gaminių ekologiško dizaino, siekdamas nustatyti griežtesnę rinkos priežiūrą. Todėl malonu, kad Komisija pateikė šį pasiūlymą. Manome, kad pateikimas užtruko per ilgai, bet geriau vėliau negu niekada. Atitinkamai mes sveikiname faktą, kad pavyko greitai pasiekti susitarimą. Kaip ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugo komitetas, Aplinkos komitetas laikosi pozicijos, kad Komisijos pasiūlyti pereinamieji laikotarpiai buvo gerokai per ilgi. Turime užtikrinti, kad šios taisyklės įsigaliotų kiek įmanoma greičiau. 2010 m. sausio 1 d. kompromisinė data yra ne tai, ko mes siekėme, tačiau ji vis tiek yra priimtinesnė už Komisijos siūlytąją; tą patį galima pasakyti apie daugybę kitų sričių.

Kreipiuosi į valstybes nares, ragindamas skirti pakankamai žmogiškų pajėgų ir priimti reikalingas priemones, kad rinkos priežiūra iš tikrųjų sparčiai pagerėtų, ir mums nereikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio. Vartotojų ir sąžiningų įmonių labui turime veikti labai operatyviai.

  Karin Scheele, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės sudarytoja. – (DE) Ponia Pirmininke, leiskite man prisidėti prie daugybės kalbėjusiųjų, kurie pasveikino pranešėjams. Šiuose rūmuose esu girdėjusi mažai tokių nekonfrontacinių debatų dėl pasiūlymo, kuris teikia daugiau apsaugos vartotojams ir yra naudingas verslui.

Esu Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės dėl Schaldemose pranešimo sudarytoja. Komitetas atmetė Komisijos pasiūlymą priimti sprendimą, nes mes iki šiol nežinome priežasčių, kodėl ji pasirinko būtent šį instrumentą, vietoj to, kad pasiūlytų priimti teisiškai įpareigojančias taisykles, reglamentuojančias šį svarbų klausimą. Tai, leiskite man padėkoti ir perduoti geriausius linkėjimus Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešėjai. Taip pat buvo daug skeptiškų nuomonių dėl vadinamojo „naujo metodo“ plataus taikymo, nes tai reiškia, kad prekių atitikties patvirtinimą atlieka patys gamintojai; naujasis metodas taip pat susilpnina rinkos priežiūrą, perkeldamas įrodymo naštą. Todėl mes labai stipriai remiame kompromisinį variantą, pagal kurį naujasis metodas būtų taikomas tik atskirai vertinant kiekvieną atvejį.

  Jan Březina , Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės sudarytojas. – (CS) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia noriu padėkoti šio paketo autoriams už puikiai atliktą darbą. Kaip Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės projekto dėl pono Stubb pranešimo autorius, savo pasisakyme kalbėsiu apie maždaug 25 % gaminių grupę, kuriems valstybės narės taiko vadinamąjį techninių taisyklių tarpusavio pripažinimo principą. Šios prekių rinkos vertė siekia apie 500 milijardų eurų. Šiai kategorijai priklauso statybos gaminiai, gaminiai iš tauriųjų metalų, kūdikiams ir vaikų priežiūrai skirtos prekės ir daug kitų gaminių.

Neatsižvelgiant į faktą, kad Europos teisingumo teismas prieš 30 metų sprendimu Cassis de Dijon byloje nustatė tarpusavio pripažinimo principą, realiai jo ne visada yra laikomasi; štai kodėl šie teisės aktai yra svarbūs ir reikalingi. Valstybės narės dažnai piktnaudžiauja savo padėtimi ir sistemingai kuria kliūtis kitų valstybių narių rinkose teisėtai parduodamiems gaminiams patekti į savo rinkas. Ši valstybių narių taikoma praktika ne tik sukelia finansinių nuostolių MVĮ, kurios ypač jaučia šių teisės aktų poveikį, bet ir yra papildomas administracinis krūvis šiems verslininkams. Verslininkas, norintis importuoti į šias valstybes nares, turi paklusti nacionalinėms institucijoms bei valdžios įstaigoms ir turi papildomai atlikti sudėtingas administracines procedūras. Jei šių įmonių gaminiai nepritaikyti srities, kurios nereglamentuoja vieninga tvarka, reikalavimams, įmonės turi susilaikyti nuo jų eksporto.

Tarpusavio pripažinimo principo taikymo efektyvumą galima padidinti, nustatant aiškią procedūrą, įrodymo naštos pasidalijimą, taip pat terminų ir verslininko bei valdžios institucijų atsakomybę tais atvejais, kai nusprendžiama taikyti šio principo išimtis. Tai padės įgyvendinti laisvą prekių judėjimą, kuris yra viena iš keturių pagrindinių laisvių. Taip pat tai bus priemonė pašalinti disbalansą tarp verslininkų ir valdžios institucijų, atsakingų už leidimus patekti į rinką. Esu įsitikinęs, kad šio pasiūlymo pagrindinis tikslas bus pasiektas, o įgyvendinant ir taikant šį principą, pagrindiniai naudos gavėjai bus Europos vartotojai.

  John Purvis , Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės sudarytojas – Ponia Pirmininke, Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto vardu pristačiau nuomones dėl dviejų ir trejeto šio paketo pranešimų. Prieš balsuodami savo komitete, gavome stiprių pareiškimų iš išorės. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodė pagrįsti, motyvuojant siekiu užtikrinti saugą ir kokybę, nors iš tiesų tai buvo prastai užmaskuotas protekcionizmas, nukreiptas prieš importą į ES.

Tikėdami laisva rinka Europos Sąjungoje, kuri, tikėkimės, veiks laisvų rinkų pasaulyje, taip pat tikėdami laisvos prekybos reikšme, plėtojant ir turtinant Europos Sąjungą ir mūsų prekybos partnerius, privalome būti labai atsargūs, norom nenorom laikydamiesi šios protekcionistinės linijos.

Šiuo atžvilgiu komiteto nuomonė buvo sušvelninta, ir aš džiaugiuosi, kad dėl Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pastangų (bet ne vien tik jų), dauguma išskirtinai protekcionistinių aspektų buvo sušvelninti.

Importuotojai ir platintojai išsaugos teisę keisti gaminius, siekiant pritaikyti juos ES rinkai; šiuo atveju jie pagrįstai tampa atsakingi už reikalavimų vykdymą. Kita vertus, pastebėjau, kad jie vis dar privalo užtikrinti, cituoju – „užtikrinti“, kad gaminiai, kuriuos jie pateikia rinkai be pakeitimų, atitinka ES teisę. Manau, kad vietoje „užtikrinti“ geriau tiktų žodis „patikrinti“; mane domina Komisijos nuomonė, ar žodžio „užtikrinti“ naudojimas šiame kontekste yra suderinamas su TPO taisyklėmis ir bendrai su ES siekiu plėtoti laisvą prekybą.

Taip pat džiaugiuosi matydamas, kad nebeliko nuorodų į Bendrąją direktyvą dėl produktų saugos (General Product Safety Directive (GPSD)). Kaip suprantu, GPSD ir toliau gins vartotojus nuo pavojingų gaminių, neatsižvelgiant į tai, ar ji bus įtraukta į šiuos teisės aktus.

Jos įtraukimas tik padidintų nereikalingą biurokratinę naštą gaminant ir vertinant produktus, kurie net nėra skirti vartojimo rinkai. Europos pramonei taip pat svarbu, kad būtų suprantama tikroji importo ir CE ženklinimo reikšmė, ir aš manau, kad tai yra žingsnis į priekį. Tačiau džiaugiuosi, kad Komisaras pasakė, jos jis svarsto kitus pageidautinus žingsnius, jei tik siūlomi dalykai bus naudingi ES pramonei ir įmonėms, eksportuojančioms į ES.

Apibendrindamas noriu pažymėti, kad, mano nuomone, šio pranešimo bendroji mintis dabar yra priimtina. Iš tiesų, tikiuosi, kad nes mano kolegos iš socialistų ir liberalų grupių Pramonės komitete pritars, kad tai yra pakankamai geras ir priimtinas variantas.

Pramonės komitetas tikisi, kad įgyvendinus šiuos teisės aktus, bus įtvirtinti aukšti ir veiksmingi vartotojų apsaugos standartai, kurie efektyviai užbaigs bendros prekių rinkos kūrimą. Tai labai svarbus Europos Sąjungos pasiekimas, teikiantis neįsivaizduojamai daug ekonominės naudos mūsų rinkėjams.

  Jacques Toubon , Teisės reikalų komiteto nuomonės sudarytojas – (FR) Ponia Pirmininke, kolegos, kaip Teisės reikalų komiteto nuomonės sudarytojas, pirmiausia noriu pagirti mūsų kolegos Alexander Stubb atlikto darbo kokybę; pridursiu, kad su buvo malonu su juo artimai bendradarbiauti. Džiaugiuosi, kad, atsižvelgus į mūsų pasiūlymus, buvo įtraukti sąvokos „techninė taisyklė“ ir išimčių apibrėžimai; ypač džiaugiuosi, kad pavyko išspręsti sudėtingą kalbos problemą.

Taip pat visi žinoma, kad viename iš konstatuojamosios dalies punktų pripažįstama Bendroji direktyva dėl produktų saugos, apie tai pakalbėsiu šiek tiek vėliau. Dar daugiau, Brie pranešime matome patikinimą, kad pramonės gaminius galima padaryti kuo saugesnius.

Kalbant apie įrodymo naštos perkėlimą, kuris sudaro teksto dėl tarpusavio pripažinimo pagrindinį principą, mums taip pat pavyko perkelti atsakomybę ne vien tik administracinėms valdžios institucijoms, bet ir tam tikriems ekonomikos operatoriams. Galiausiai, kalbant apie reglamento patvirtinimo terminą, manau, kad devyni mėnesiai yra pakankamai ilgas laikotarpis. Buvo atsižvelgta į šiuos mano parengtos nuomonės pagrindinius punktus.

Visus tris tekstus vertinant kaip vientisą paketą, galiu pasakyti, kad dėl trijų pranešėjų ir įtemptų diskusijų visuose mūsų komitetuose vidaus rinkos atvėrimas (kitaip sakant, kliūčių panaikinimas) yra sėkmingai suderintas su rūpesčiu dėl saugos, kuris nuo praėjusios vasaros tapo ypač akivaizdus. Kalbant apie tarpusavio pripažinimą, pavyko priimti protingus sprendimus dėl tauriųjų metalų ir ginklų; abi šios sritys anksčiau kėlė daug problemų.

Kalbant apie priežiūrą ir gaminių ženklinimą, galimybė per artimiausius penkerius metus peržiūrėti Bendrąją direktyvą dėl produktų saugos, mano nuomone, turi esminės reikšmės; taip pat svarbus reikalavimas nustatyti nacionalines ženklinimo taisykles bei raginimas atlikti Europos ženklinimo tyrimą. Ponia Pirmininke, manau, kad mums pateiktas dokumentas yra aukščiausios rūšies teisės aktų paketas.

  Othmar Karas, Teisės reikalų komiteto nuomonės sudarytojas – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, esu Teisės reikalų komiteto nuomonės dėl pasiūlymo nustatyti prekybos produktais bendrąsias taisykles sudarytojas. Visi sutinkame, o Komisaras šį momentą jau paminėjo, kad gaminių sauga – tai patikimumo klausimas. Patikimumas sukuria pasitikėjimą, o pasitikėjimas leis sukurti geresnę vidaus rinką.

Nagrinėdamas šį reglamentą, Teisės reikalų komitetas pagrindinį dėmesį skyrė trims svarbiausiems klausimams. Pirmasis – gaminių dizainas ir gamyba turi atitikti dabartinius reikalavimus. Tai nėra vien tik pardavėjo atsakomybės klausimas; ne, tai pirmiausia susiję su gamintojo atsakomybe. Reikia, kad pardavėjai ir vartotojai galėtų pasitikėti ekonomikos veikėjais, pateikiančiais gaminius Bendrijos rinkai. Pardavėjo pareigos turi apsiriboti konkrečiais patikrinimais.

Antrasis klausimas, kuriam skyrėme daug dėmesio, ir kuris yra man buvo ypač įdomus – tai importuotojų, kuriems tenka ypatinga atsakomybė, vaidmuo. Importuotojai neturi tokios įtakos gaminių dizainui kaip gamintojai, tačiau nežiūrint į tai, vis privalo garantuoti, kad gaminiai atitinka visus galiojančius teisės aktus, nes būtent importuotojai pateikia prekes į Bendrijos rinką.

Trečiasis klausimas – aiškus CE ženklo apibrėžimas ir demistifikacija; CE – tai ne kokybės etiketė, o tik ženklas, reiškiantis, kad gaminiai atitinka visas atitinkamas Bendrijos teisės aktų nuostatas. Dėkojame visiems šio proceso dalyviams už jų bendradarbiavimą ir sveikiname pranešimus, kurie buvo pateikti mums patvirtinti.

  Malcolm Harbour , PPE-DE grupės vardu. – Ponia Pirmininke, mano kolega ponas Stubb prasitarė, kad šiandien yra mano gimtadienis, todėl noriu padėkoti visiems pranešėjams ir nariams, nes tokiam nuoširdžiam bendros rinkos ir jos ateities entuziastui, kaip man šiandien, negali būti geresnės dovanos už šio teisės aktų paketo patvirtinimą. Taigi šiandien mes „išvyniosime“ šią dovaną, ir aš dėkoju Jums visiems už šią galimybę – mes ją išvyniojame mūsų vartotojams ir piliečiams.

Mano kolegos pagerbė visus, kurie dalyvavo atliekant šį darbą, ir aš nenoriu gaišti daug laiko pakartojimams. Tačiau noriu ypač padėkoti Pirmininkui už dalyvavimą šios dienos posėdyje. Tai aiškus ženklas, kad pirmininkaujančioji valstybė šiam klausimui skiria daug reikšmės. Tai pat noriu jam padėkoti už labai aktyvų dalyvavimą šio Parlamento komiteto darbe – jis buvo labai vertinamas. Komisija taip pat skyrė milžiniškų pastangų šiam dokumentų paketui parengti. Noriu asmeniškai pagerbti Michel Ayral atminimą; su juo dirbau rengiant ne tik šį, bet ir daug kitų dokumentų. Jis taip pat buvo viso projekto, skirto pagerinti reguliavimą, didelis entuziastas; iš esmės šis paketas taip pat yra susijęs su šiuo projektu.

Tam tikra prasme tai labai geras pasiruošimas mūsų debatams dėl Lisabonos strategijos, kuri numatyta šią popietę, nes darbo vietų kūrimo ir augimo strategijai negali būti nieko svarbiau už būtinybę turėti tikrai efektyviai funkcionuojančią ir konkurencingą bendrą vidaus rinką. Jei norime išlaikyti Europos darbo vietas ir ekonomikos augimą, mums reikia konkurencingų įmonių ir pasitikinčių vartotojų, o tai bus galima pasiekti, turint tikrai efektyvią bendrą rinką. Mums reikia tokių gaminius reglamentuojančių taisyklių, kurios būtų labai aiškios verslui, kad gaminius kuriančios darbo grupės galėtų dirbti savo darbą ir pateikti puikių dizainų bei kokybiškų ir saugių gaminių.

Nepamirškime, kad didžiojoje daugumoje įmonių dirba žmonės, kurie apie tai galvoja ir kad juos labai erzina tai, kad pagal dabar galiojančią tvarką jiems dažnai tenka keisti gaminių dizainą arba iš naujo teikti paraiškas dėl tarpusavio pripažinimo; tai didelis žingsnis pirmyn.

Tačiau vartotojai turi teisę tikėtis tų kokybiškų gaminių, taip pat tikėtis, kad mes nustatysime išbandymo procedūras, užtikrinančias, kad rinkoje parduodami gaminiai yra praėję panašias patvirtinimo procedūras.

Noriu tik išsakyti pastabą, susijusią su tuo, ką kalbėjo ponas Purvis, t. y. atsakyti ponui Liese, kuris šiandien nedalyvauja: šiuo metu veikia labai daug įmonių, kurios yra pasiekusios puikių dizaino ir kokybės standartų, bet dirba su Kinijos ar kitų šalių tiekėjais. Kadangi šiandien mano gimtadienis ir norisi galvoti apie gražius dalykus, tiesiog paminėsiu, kad neseniai lankiausi įmonėje, kuri gamina garsių prekės ženklų – „Fleischmann“ ir „Rivarossi“ traukinių modeliukus, mano kolegos iš Vokietijos ir Italijos tikriausiai yra apie juos girdėję. Tai puikūs kokybiški traukinių modeliukai. Šių prekės ženklų gaminiai faktiškai kuriami Anglijoje, bet gaminami Kinijoje, o visi, kas abejoja, ar Kinija sugeba gaminti kokybiškus produktus, turėtų apsilankyti savo vietinėje traukinių modeliukų parduotuvėje ir galbūt nupirkti ten dovaną savo anūkui, kaip tai padariau aš.

  Evelyne Gebhardt , PSE grupės vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, Komisare Verheugen, pone Vizjak, leiskite pradėti nuo pono Malcolm Harbour pasveikinimo su gimtadieniu. Labai džiaugiuosi, kad galime padovanoti jam šią puikią gimtadienio dovaną. Faktiškai šią savaitę galėtume pavadinti vidaus rinkos savaite; aišku, labai svarbu skirti dėmesio vidaus rinkai. Vakar svarstėme du gerus ir svarbius pono Newton Dunn ir ponios Fourtou pranešimus dėl muitinės kodekso ir muitinių bendradarbiavimo; šiems pranešimams taip pat tenka svarbus vaidmuo šios dienos darbotvarkės kontekste. Taip pat galime užtikrintai pasakyti, kad dabar keletą reguliavimo svirčių integruojame į vieną nuoseklų valdymo skydą. Tai geras dalykas.

Trys pranešimai bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu Arlene McCarthy pateiktas vienas žodinis klausimas, kuriuos šiandien svarstome – tai puikus Europos Parlamento darbo rezultatas. Už tai turėtume padėkoti pranešėjams ir visiems šio Parlamento nariams. Taip pat noriu pasakyti gerą žodį apie mano grupės nares Mia De Vits ir Barbara Weiler, nes jų vardai dar nebuvo paminėti, taip pat mūsų grupės pranešėjai Christel Schaldemose. Žinoma, taip pat ir Jums, pone Stubb – kaip galėčiau Jūsų nepaminėti; tą patį sakau ir ponui Brie.

Esu įsitikinusi, kad priimdami šį teisės aktų paketą, mes padarome vertingą ir esminį įnašą, baigdami kurti vidaus rinką reglamentuojančius įstatymus. Tuo pat metu geriname vartotojų apsaugą rinkos viduje. Socialistų grupė mano, kad šio tikslo įgyvendinimas yra ypač svarbus.

Tačiau tai dar toli gražu nėra mūsų darbo pabaiga. Turime toliau atidžiai prižiūrėti vidaus rinkoje parduodamų gaminių saugą. Šiuo atžvilgiu noriu ypač padėkoti Komisarui Verheugen už labai aiškų ir nedviprasmišką poziciją dėl CE ženklo ateities, kitaip sakant dėl to, kaip vidaus rinkoje ir Europos Sąjungoje galime pasiekti geresnio gaminių ženklinimo. Tai labai svarbus tikslas, jei norime, kad Europos Sąjungos vartotojai ir piliečiai šią Sąjungą gerbtų ir laikytų sava tikrąja prasme. Tai labai svarbus šio konteksto momentas.

Mes nekantriai laukiame tyrimo išvadų bei tolesnės informacijos, ir man labai malonu, pone Verheugen, kad Jūs taip aiškiai pareiškėte, jog Europos Komisijos prioritetų sąraše šis tyrimas yra labai aukštoje vietoje. Tai gera naujiena, nes klaidinantis CE ženklas buvo dažnai naudojamas, siekiant apgauti ir suklaidinti vartotojus, ir tai yra labai negerai. Mes būtinai turime užkirsti tam kelią.

Taip pat džiaugiuosi, kad mums pateiktuose pranešimuose ir sutartyje, kurią sudarėme su Taryba, mums pavyko užtikrinti nacionalinių kokybės ženklų tolesnį egzistavimą, žinoma, su sąlyga, jei šie nacionaliniai ženklai faktiškai gerina vartotojų apsaugą ir nėra netinkamai naudojami ar interpretuojami protekcionizmo tikslais.

Antroji sąlyga – kurią mes visi pradėjome vykdyti, yra tai, kad galiausiai mes turėtume turėti Europos saugos ženklą, kuris bus bent lygiavertis, o gal ir aukštesnis už šiuos nacionalinius simbolius. Tik tada galima kalbėti apie nacionalinių ženklų panaikinimą.

Taip pat labai svarbu, kad šis balsavimas vyksta šiandien, ir aš dar kartą nuoširdžiai dėkoju Ministrui ponui Vizjak. Taip pat žinau, kaip buvo sunku Taryboje, nes tikrai darėme stiprų spaudimą Tarybai. Labai gerai žinau, kad ji būtų norėjusi gauti daugiau laiko deryboms su Parlamentu. Džiaugiuosi, kad visi pasistengėte užtikrinti, kad vis tiek galėtume balsuoti šią savaitę, ir tai yra gerai, nes situacija tampa aiški. Už tai noriu ypač padėkoti.

  Janelly Fourtou , ALDE grupės vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, žinoma, pradėdamas turiu padėkoti pranešėjams ponui Stubb ir ponui Brie, o ypač poniai Schaldemose už jos dalykiškumą, linksmą dalykiškumą, kuriuo, manau, visi džiaugėmės.

Komiteto vardu taip pat noriu padėkoti ponui McMillan už tai, kad jis taip negailėjo pastangų, taip pat pirmininkaujančiajai valstybei Slovėnijai už postūmį, kuris buvo būtinas šiam dokumentų paketui priimti pirmuoju teikimu.

ALDE grupė yra patenkinta pasiektu kompromisu, nes buvo atsižvelgta į klausimus, kurie mums kėlė rūpestį – pagrindiniai momentai buvo importuotojų atsakomybės klausimai ir CE ženklinimo sistema.

Visi norime turėti sveiką rinką, kurioje stiprūs ekonomikos operatoriai parduoda saugius gaminius. Todėl ALDE grupė remia nuostatas, reikalaujančias, kad importuotojai atidžiau žiūrėtų į gaminių prekybą, perkeliant jiems dalį atsakomybės su visomis pasekmėmis.

Kalbant apie CE ženklinimo sistemą, esame patenkinti, kad buvo atskirtos reglamento ir sprendimo nuostatos

Asmeniškai apgailestauju, kad mums kol kas nepavyko iki galo išspręsti nacionalinių ženklų naudojimo problemą. Tai pasikartojantis klausimas. Visi atsimenate, kad 2006 m. vasarį balsuojant dėl mechanizmų direktyvos, prašėme, kad Europos Komisija paskelbtų pareiškimą, kad ji „paaiškins kitų – nacionalinių, Europos ar privačių, ženklų naudojimo kartu su CE ženklu sąlygas“.

Komisija savo įsipareigojimą įvykdė, tačiau manau, kad mums, Europos Parlamento nariams, taip pat valstybėms narėms pritrūko politinės valios užimti aiškią poziciją šiuo klausimu. Galime tik apgailestauti, kad nesugebėjome to padaryti, bet aš sveikinu pono Verheugen paskelbtą naujieną, kad bus atliktas išsamus šio klausimo tyrimas, nes jis mums būtinai reikalingas.

ALDE grupė parems šį esamos formos kompromisinį variantą; mes sveikiname darbą, atliktą rengiant šį tekstą.

  Leopold Józef Rutowicz , UEN grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, Diskusija apie saugos ženklus vyksta jau daug metų. Kadangi valstybių pareiga yra apsaugoti savo piliečius nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų gaminių, kai kurios iš jų priėmė taisyklių, pagal kurias tam tikrų kategorijų prekėms taikomi įvairūs reikalavimai, pavyzdžiui dėl ženklinimo ir sertifikatų, o atitinkamas nacionalinės valdžios institucijas įpareigojo atlikti stebėjimą ir priežiūrą.

Europos Sąjungoje CE ženklas yra privalomas didelei gaminių grupei. Jis patvirtina, kad gaminys yra saugus, juo turi būti pažymėtas ir vos 5 eurus kainuojantis lygintuvas, ir lygintuvas, kainuojantis 50 eurų. Todėl nėra prasmės dėti pliuso / minuso ženklą.

Ženklinimo CE ženklu tvarka nekelia didelių problemų. Problema yra neteisėti pakeitimai gaminių, kuriuos gamintojai jau yra paženklinę, neteisėtas CE ženklo naudojimas ir panašių gaminių įtraukimas į išduotas pažymas, nepraėjus tinkamos sertifikavimo procedūros.

Taigi ES turi geriau derinti visų vartotojų apsaugos institucijų taikomas priemones. Būtina užtikrinti jos sienų apsaugą, kad į rinką nepatektų nesertifikuoti gaminiai, reikia sukurti efektyvią stebėjimo ir informavimo sistemą, kuri užtikrintų, kad CE sistemos neapsimokėtų apeiti. Atsižvelgiant į dideles sertifikavimo išlaidas, Europos Sąjungos mažos ir vidutinės įmonės turėtų būti skiriama parama atitinkamiems ženklams gauti. UEN grupė remia visas priemones, skirtas užtikrinti vartotojų apsaugą ir veiksmingą Europos rinkos funkcionavimą.

  Heide Rühle , Verts/ALE grupės vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, leiskite pasveikinti poną Harbour su gimtadieniu. Tikiuosi, kad ir toliau rezultatyviai bendradarbiausime! Žinoma, taip pat noriu padėkoti visiems trims pranešėjams. Jums tikriausiai yra žinoma, buvau savo grupės šešėlinė pranešėja, rengiant visus tris pranešimus, štai kodėl žinau, kad nenuilstamai stengėtės patobulinti šio Komisijos pasiūlymo svarbiausius aspektus. Tuo pat metu noriu padėkoti Komisarui Verheugen, kuris dar kartą pažymėjo, kad po svarstymų Parlamente, pasiūlymo forma liko nepakitusi. Manau, kad ši pastaba yra labai reikšminga, nes visi daug dirbome, kurdami šį teisės aktą. Iš tikrųjų nuoširdžiai siekėme pagerinti sąlygas ne tik verslui, bet ir mūsų vartotojams.

Šį paketą sudaro trys elementai. Reglamento dėl teisėtai parduodamų prekių tarpusavio pripažinimo pagrindinis tikslas – panaikinti netarifinius barjerus, kuriuos kitaip galima vadinti protekcionistiniais barjerais. Tačiau komitete mums pavyko išlaikyti pusiausvyrą, apie kurią kalbėjo ponas Verheugen, ir kuriai aš taip pat skiriu didelę reikšmę, nors šio svarstymo metu tai buvo dažnai užmirštama. Iš vienos pusės, netarifinius barjerus reikia panaikinti, tačiau iš kitos pusės yra natūralu, kad valstybėms narėms būtina leisti pačioms apsispręsti dėl tam tikrų sąlygų taikymo. Pavyzdžiui, Vokietijoje mums yra svarbus nacių simbolikos klausimas. Taigi, jei kurioje nors šalyje egzistuoja konkrečių p[problemų dėl tam tikrų gaminių, kurie negali būti pripažinti dėl etikos priežasčių, toms valstybėms narėms būtina palikti teisę šiuos gaminius uždrausti. Šią pusiausvyrą pavyko išlaikyti. Manau, kad tai labai svarbu, nes tai vienintelis būdas pasiekti, kad vartotojai ir atitinkami verslininkai plačiai pritartų bendrajai rinkai ir bendros rinkos principui. Šiuo atžvilgiu žengėme didelį žingsnį pirmyn.

Taip pat manau, kad yra svarbu, jog nustatėme kontaktinius taškus ir parodėme, kad jie nesukuria papildomų biurokratinių kliūčių, nes kontaktiniai taškai jau buvo įsteigti pagal paslaugų direktyvos nuostatas ir pagal teisės aktus dėl profesinės kvalifikacijos tarpusavio pripažinimo. Kuo daugiau įsteigsime kontekstinių punktų, tuo bus didesnė našta teks atskiroms valstybėms narėms. Šiuo atžvilgiu taip pat turime veikti labai atsakingai.

Kitas, mūsų manymu, svarbus dalykas buvo būtinybė pasakyti (ką mes, žinoma, padarėme), kad tarpusavio pripažinimas gali veikti tik tuo atveju, jei visos valstybės narės taikytų vienodas patekimą į rinką reglamentuojančias sąlygas. Valstybėse narėse šios sąlygos neabejotinai skyrėsi. Kai kurios buvo linkusios privatizuoti arba iš dalies privatizuoti rinkos priežiūrą; kitos rinkosi sertifikavimo kelią, kai sertifikavimo institucija yra daugiau ar mažiau privati. Mes labai aiškiai pareiškėme, kad rinkos akreditacijos negali atlikti niekas kitas, išskyrus valstybines institucijas, ir suteikėme daugiau atsakomybės atskiroms Valstybėms narėms. Šį sprendimą laikau labai svarbiu.

Žinoma, rinkos priežiūra taip pat yra esminis dalykas, nustatant ir išlaikant gaminių saugą Europos Sąjungoje. Kai kalbame apie direktyvų ir reglamentų griežtinimą, turime visada puikia suprasti, kad direktyva arba reglamentas yra veiksmingas tik tiek, kiek veiksmingi instrumentai, skirti užtikrinti, kad jo būtų laikomasi; šiuo atveju tai valstybėse narėse nustatyti rinkos priežiūros mechanizmai. Šiuo atžvilgiu valstybėms narėms dabar nustatyta daugiau prievolių plėtoti ir finansuoti savo rinkos priežiūros sistemas bei aprūpinti jas personalu. Manau, kad ši sąlyga yra labai svarbi. Artimiausiais metais Parlamentas turi neprarasti budrumo, siekdamas užtikrinti, kad rinkos priežiūra faktiškai materializuotųsi.

Dar vienas svarbus aspektas – taip įrankių rinkinys, už kurį buvo atsakinga ponia Schaldemose. Šis sprendimas dėl pagrindų suteikia mums įrankių rinkinį kurti būsimas direktyvas, kurios užtikrins esminių klausimų sprendimo didesnį teisinį nuoseklumą, aiškiai ir suprantamai nustatant CE ženklo vietą ir importuotojų vietą prekybos grandinėje. Visoje Europos Sąjungoje padidinome importuotojų atsakomybę. Tai buvo dar vienas svarbus žingsnis.

Apskritai galime būti labai patenkinti šiandien pateikti teisės aktų paketu. Jį taip pat plačiai remia visos politinės grupės.

Baigiant leiskite labai padėkoti Tarybos pirmininkaujančiajai valstybei Slovėnijai. Be Slovėnijos pirmininkavimo tvirtos paramos mums niekaip nebūtų pavykę užbaigti šio klausimo per trumpą laikotarpį, kuris mums buvo skirtas iki pirmojo pateikimo. Ypač dėkoju Komisijai bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto sekretoriato darbuotojams. Be jų mes nebūtume sugebėję laikytis grafiko ir pirmajam pateikimui laiku parengti tikrą kompromisą.

  Jaromír Kohlíček , GUE/NGL grupės vardu. – (CS) Ponios ir ponai, skirtingai nuo kitų ekonomikos disciplinų, rinkodara yra tikras mokslas, todėl jis turi aiškius savo įstatymus ir taisykles, kurios lieka nekintamos, neatsižvelgiant į tas, kurios yra su jomis susijusios. Viena iš taisyklių yra gaminio tiksli techninė specifikacija, dėmesys konkretiems skirtumams nuo kitų panašių produktų ir pastangos apsaugoti geografinę indikaciją, esant aiškiai apibrėžtoms aplinkybėms. Tačiau dažnai tai neturi nieko bendro su gaminio techniniais parametrais. Vienas iš bendros rinkos aspektų yra bandymas išvengti gaminių prekybos ribojimo kitos šalies teritorijoje, nustatant netarifinių barjerų, tokių, kaip kiekybiniai apribojimai, prievolė pakartotinai atlikti sertifikavimą kiekvienoje šalyje, patentų nepripažinimas, įprastos rinkos praktikos neatitinkantys ypatingi reikalavimai gaminių pakuotei ir etiketėms, t .t.

Pirmasis žingsnis, galintis padėti pašalinti sumaištį, o gal net laisvo prekių judėjimo dirbtinius barjerus – tai supratimo didinimas. Todėl sveikinu pastangas atskirose šalyse įsteigti vieną arba kelis gaminių kontaktinius taškus. Jų pagrindinis tikslas bus teikti informaciją apie kitose valstybėse narėse naudojamas technines taisykles.

Toliau pasiūlyme daug dėmesio skiriama įrodymo naštai. Šiame kontekste tai irgi susiję su technine procedūra, kurios metu gaminiui gali būti uždrausta patekti į kitos valstybės narės rinką, nežiūrint į tai, kad juo yra teisėtai prekiaujama kitoje valstybėje arba kilmės valstybėje narėje. Visos procedūros pagrindą sudaro atskirų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų dialogo gerinimas. Efektyvesni ryšiai yra pagrindinis elementas, leidžiantis užkirsti kelią pavojams, susijusiems su draudimu parduoti gaminį paskirties rinkoje.

Visais kitais atžvilgiais pagirtinos iniciatyvos problema yra bandymas direktyvoje apimti visą gaminių spektrą. Būtų naivu manyti, kad pramoniniams gaminiams, pavyzdžiui, automobiliams, ir drabužiams, avalynei ir maisto produktams gali būti taikoma vienoda tvarka. Nors mes visiškai remiame vienodą požiūrį, esu įsitikinęs, kad atskiriems gaminiams reikia taikyti konkrečius metodus. Nematau sunkumų, kurie galėtų iškilti suvienodintoje srityje, kalbu apie tuos gaminius, kuriems taikomi reikalavimai nėra suvienodinti, kitaip sakant, apie tuos, kurie nepatenka į suvienodintą gaminių sritį.

Motyvuojant vadinamu viešuoju interesu, Reglamentas nustato operatoriams 20 dienų terminą atsakyti į valstybių narių kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų sprendimus, nurodančius išimti gaminį iš rinkos, uždraudžiančius parduoti gaminį rinkoje, o tam tikrais atvejais – reikalaujančius padaryti gaminio pakeitimų, prieš įsileidžiant jį į rinką. Šio pasiūlymo teigiamas aspektas yra tai, kad akcentuojama galimybė nacionalinėms teismo institucijoms peržiūrėti sprendimus. Mano nuomone, vienintelis neaiškus šio pasiūlymo, kurį aš tvirtai remiu, aspektas – tai nuoroda į Sutartį. Pavyzdžiui, finansinės ataskaitos 5.2 straipsnis pavadintas „Bendrijos dalyvavimo Pridėtinė vertė ir pasiūlymo ryšys bei galima sinergija su kitais finansiniais instrumentais“. Jei pasiūlyme daroma nuoroda į Lisabonos sutartį, manau, kad ši nuoroda netinkama, nes Lisabonos sutarties ratifikavimas dar tik prasidėjo.

Baigdamas noriu konstatuoti, kad, mano nuomone, šis reglamentas padės spręsti nuolatinio bandymų ir sertifikatų dumblavimo klausimą, kuris kyla todėl, kad viena šalis mano, kad kitos šalies išduotų sertifikatų nepakanka. Anksčiau, būdamas eksporto kompanijos atstovu, esu praktiškai susidūręs su šiais sunkumais, ir manau, kad mūsų nagrinėjamas pasiūlymas padės juos pašalinti.

  Godfrey Bloom , IND/DEM grupės vardu. – Ponia Pirmininke, tikiuosi, kad man bus atleista už tai, kad jaučiuosi kaip prieš kelias dienas vykusioje Holivudo Oskarų apdovanojimų ceremonijoje: visi sveikina vieni kitus, tapšnoja per petį, absoliučiai žavinga! Ponas Stubb sugebėjo padėkoti beveik visiems, bet manau, kad dar užmiršo savo močiutę. Taip, pone Stubb, Jūs tikrai praleidote savo močiutę!

Argi tai ne įdomu? Mes vienodiname, homogenizuojame, reglamentuojame, leidžiame teisės aktus. Skamba taip, tarsi ši institucija kažkodėl apimta manijos įrodyti savo vertę karštligiškai veikdama: gerai, blogai, abejingai. Turime atrodyti užsiėmę. Čia daroma prielaida, kad Europos pilietis yra kažkoks atsilikęs vaikas, o mes – gero linkintys, bet valdingi tėvai: mes viską žinome ir viską kontroliuojame. Bet juk taip nėra, tiesa? Šio Parlamento patirtis prekybos srityje yra apgailėtina. Politiniai statytiniai, keliautojai, neturintys jokio aiškaus supratimo apie išorinį pasaulį, karštligiškai kuriantys įdingus ir pavojingus teisės aktus, tuo pat metu godžiai siurbiantys iš valstybinio čiulptuko ir absurdiškai pozuodami.

Besivystančios šalys, tokios kaip Indija ir Kinija, man bekalbant perimančios mūsų gamybą, turėtų žiūrėti į mus ir stebėtis. Pasaulio prekybos varžybos – tai ne futbolo rungtynės. Jie stebi, kaip mes išsirikiuojame aikštėje, pasigirsta švilpukas, ir mes absurdiškai pradedame mušti įvarčius į savus vartus. Jie turbūt juokiasi mums už nugarų. Prieš žmonių valią jėga stumiantis naująją Konstituciją, šis Parlamentas yra praradęs visą teisėtumą. Tačiau jų diena dar išauš, ir mes visi keliausime lauk, aidint šautuvų šūviams, kaip tikrai to nusipelnėme.

  Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Ponia Pirmininke, sveikindamas poną Harbour su gimtadieniu, turiu pastebėti, kad panašu, jog mes sugrįžome devyniasdešimtuosius metus. Tada mes skubiai leidome teisės aktus, rengdamiesi bendrajai rinkai; panašu, kad vis dar tuo užsiimame, nes šiandien svarstome dar du reglamentus ir sprendimą, kuries skirti užtikrinti laisvą prekių judėjimą. Nuo faktų nepasislėpsi, o faktas tai, kad vyriausybės remia apsaugą; nevartosiu žodžio protekcionizmas. Techniniai standartai ir formų pildymas bei saugos reikalavimai – visa tai sukuria netarifinius barjerus. Pavyzdžiui, automobilius gaminančioje Prancūzijoje buvo keletą metų reikalaujama naudoti geltonus priekinius žibintus vietoje baltų, taip siekiant apriboti užsienio automobilių skaičių mūsų keliuose.

Dabar Komisija siūlo priimti dviračių ir kopėčių (kad nuo jų griūtų tėčiai), žaislų (keliančių mirtiną pavojų vaikams), virdulių (kad jie nušutintų mamas) ir įvairių prietaisų (kad jie nutrenktų močiutes ir senelius) laisvos prekybos bendrąjį pagrindą.

Po 23 metų nuo Vieningo Europos akto pasirašymo, susidaro įspūdis, kad darbas buvo atliktas ir paliktas dulkėti: kad 1979 m. Cassis de Dijon byloje priimta nutartis ir dar pora šimtų vėliau paskelbtų Teisingumo Teismo nutarčių užtikrino, kad visi taikys tarpusavio vieni kitų gaminiams. Ką gi, mes visi klydome! Bendrąją rinką vis dar sudaro daug rinkų, todėl siekiant pašalinti visas įstatyminius ir techninius kabliukus, kurie subtiliai iš naujo sukuria sienas, Komisija siūlo mums priimti principą, kad išlaidas padengia importuotojai: importuotojai bus atsakingi už jų įvežamų gaminių saugą, o įrodymo našta bus perkelta.

Taigi mums pateikti tekstai – tai akivaizdaus dalyko konstatavimas: jie dar kartą patvirtina tarpusavio pripažinimo koncepciją; nustatydami CE logotipą, jo patvirtintus išmatavimus ir sankcijas už netinką naudojimą, jie yra etikečių klijavimo manijos (vadinamos ženklinimu) išraiška; praėjus 15 metų po sienų panaikinimo, mūsų pranešėjas André Brie staiga pradeda reikalauti daugiau išteklių muitinės pareigūnams. Muitinės pareigūnų grąžinimas laisvos prekybos zonoje tikrai stebina, nors galimas daiktas, kad laisvosios prekybos veteranas Adam Smith paskutines savo gyvenimo dienas praleido vaikštinėdamas po savo gimtąjį miestą, vilkėdamas savo tėvo muitininko uniformą!

Taigi pirmyn – grąžinkime muitinės pareigūnus su visomis tradicinėmis smailomis jų kepurėmis. Mums tikriausiai teks tas kepures importuoti iš Kinijos, bet nors galėsime būti tikri, kad jos yra saugios. Juk nenorime būti atsakingi, jei kurie nors Komisijos nariai patirs saulės smūgį!

  Andreas Schwab (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau pradėti nuo padėkos pranešėjams ir kitiems Parlamento nariams, kurie perskaitė šį sudėtingą dokumentą, tačiau šia proga savo pasisakymą noriu pradėti kitokia nata. Noriu nepadėkoti vienam žmogui – ponui Bloom, kuris šiuose debatuose savo įsiterpimu nepadarė jokio konstruktyvaus įnašo. Šiuo atžvilgiu jam nepavyko jo paties pradėtas žygis, skirtas pašalinti naštą nuo Europos piliečių pečių. Tikiuosi, kad Jūs vis tiek leisite man pakartoti sveikinimus mano draugui Malcolm Harbour jo gimtadienio proga, kuriuos jau išreiškiau vakar vakare.

Dar nežinia, ar šis paketas bus gera gimtadienio dovana. Turėsime palaukti ir pažiūrėti, kaip šiuos sprendimus, kuriuos priėmėme kartu su Taryba, įgyvendins valstybės narės. Leskite nuoširdžiai padėkoti Jums, pone Vizjak, už Jūsų pastangas sprendžiant šį klausimą, kurį aptarėme Slovėnijoje, taip pat dėkoju Komisarui Verheugen. Aplink pono Stubb sukurtą teisės aktą suksis daug dalykų, jis nusipelno padėkos už tai, kad dokumentas sklandžiai perėjo per Parlementą. Kalbu apie įrodymo naštos perkėlimą nereguliuojamoje vidaus rinkos srityje. Šis principas gerokai palengvins gyvenimą vidaus rinkoje, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, o biurokratija bus minimali.

Tikiuosi, kad valstybės narės suprato, ką joms reiškia šis dokumentas. Ne mažų įmonių savininkai ar gamintojai, o valstybės narės privalės klausti vyriausybių, ar galima importuoti gaminius; nuo šios valstybės narės turės įrodyti, kad visos jų patvirtintos taisyklės yra būtinos ir proporcingos. Galiu garantuoti, kad kai kurioms valstybėms tai bus kaip šaltas dušas. Neatsižvelgiant į tai, padrąsinantis signalas vidaus rinkai bei vidaus rinkoje veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Taip pat esu labai dėkingas poniai McCarthy ir poniai Fourtou, kad mus informavo, jog CE ženklas ir jo reikšmė šiam Parlamentui pradėjo rūpėti ne tada, kai buvo priimti naujojo metodo pagrindų teisiniai aktai, o kad kiekvieną kartą, kai pastaraisiais metais buvo svarstoma kuri nors su CE ženklu susijusi direktyva, mes pakartotinai klausėme, ar CE ženklas, kuris, kaip visi žinome, iš pradžių buvo sukurtas vien tik kaip rinkos priežiūros institucijoms skirtas ženklas, iš tiesų pasako vartotojams tai, ką jie nori žinoti, pirkdami gaminį. Nereikia net sakyti, kad yra labai sunku atskirti vartojimo prekes ir pramonines prekes. Aišku, mes suprantame, kad mums reikia ekonomiško sprendimo, neapsunkinto biurokratine našta. Tuo pate metu dėkojame Jums, pone Verheugen, kad planuojate atlikti tyrimą; šį tyrimą vienbalsiai remia visas mūsų komitetas. Tikimės, kad tyrimas pateiks svarių faktų, kurie gali parodyti, jog esamos formos CE ženklas nesuteikia vartotojams tos informacijos, kuri jiems reikalinga.

  Barbara Weiler (PSE). – (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, Tarybos pirmininke, ponios ir ponai, maždaug prieš metus, vasario 14 d., Europos Komisija pateikė pasiūlymą parengti naują teisės aktų paketą dėl prekių, siekiant suteikti naują impulsą prekybai vidaus trinkoje. Tai, kad trumpiau nei per metus sugebėjome derinti šį projektą, mano manymu, liudija apie komandos, kuriai buvo pavesta organizuoti šio dokumentų paketo svarstymą Parlamente, spartų ir efektyvų darbą. Salės gale, jei leisite taip pasakyti – tolimojoje dešinėje, sėdintys Parlamento nariai neatliko jokio vaidmens, o išklausęs jų pasisakymus, susidariau įspūdį, kad jie iki pat šios dienos nesuprato šio dokumentų paketo paskirties.

Šių debatų metu mane nustebino, kad nors Jacques Delors bendrąją rinką pristatė 1992 m., vidaus rinkoje vis dar egzistuoja milžiniškas skaičius kliūčių. Labai keista matyti realius sunkumus, su kuriais susiduria mažos ir vidutinės įmonės, bandančios įeiti į kitų ES valstybių narių rinkas. Komisija teigia, kad šiame pakete numatytos priemonės turės įtakos 22 pramonės šakoms, kurių bendras produktas visame regione sudaro 1 500 milijardų eurų.

Mums pavyko užtikrinti, kad būsimi rinkos priežiūros sistemos patobulinimai bus pagrįsti vieningais kriterijais; tai turi esminės reikšmės. Kai rinka yra atvira, būtina nustatyti priežiūros mechanizmus. Galima lengviau nustatyti pavojingas prekes ir padaryti jas saugiomis, galima kryptingiau tirti nesąžiningą veiklą ir bausti klastotojus. Kaip kalbėjo kiti pasisakiusieji, ateityje atsakomybė teks ne tik gamintojams, bet ir importuotojams. Tai nebus negyva raidė, nes yra įtraukta nuostata dėl bausmių už reikalavimų nesilaikymą.

Ši rinkos priežiūros sistema taip pat teikia labai daug naudos tiems žaidėjams, kurie jau veikia pagal taisykles, nes ji ženkliai pagerina priemones, skirtas atskirti „sugedusius kiaušinius“ tarp gamintojų ir importuotojų. Buvau pritrenkta, kai sužinojau, kad muitinės institucijos ir rinkos priežiūros organai iki šiol beveik nieko nežinojo apie vieni kitų veiklą. Šis slaptumas ir menamas įmonių interesų gynimas bus nedelsiant sustabdytas.

Kalbant apie CE ženklą, man malonu, kad Parlamentas pasirinko savo kelią. Mes nenusileidome skubotiems vartotojų organizacijų raginimams panaikinti CE ženklą, ar į Komisijos pasiūlymą be atskiro leidimo daryti patobulinimus. Šie keliai buvo netinkami. Manau, kad mūsų pasirinktas kelias yra geriausias būdas eiti pirmyn.

Atsižvelgdamas į kai kurių šalių opoziciją, Parlamentas taip pat užtikrino nacionalinių saugos ženklų, ne tik Vokietijos, bet ir kitų, išsaugojimą, kol mums pavyks rasti idealią alternatyvą.

Kaip socialdemokratė, aš taip pat didžiuojuosi, kad ne tik mūsų sprendime, bet ir pačiame reglamente yra įtvirtintas vienas principas. Formuluotė, apie kurią kalbu, iki pat paskutinės minutės buvo savotiškai ginčytina, tačiau mums pavyko įtraukti nuostatą, kad akreditacijos institucijos negali konkuruoti tarpusavyje ir privalo išsaugoti savo visuomeninę misiją šventą ir neliečiamą. Manau, kad tai buvo visiems priimtinas požiūris. Mums visiems rūpėjo didesnis skaidrumas.

Stulbina, kaip mažai yra bendradarbiaujama; manau, kad šis paketas taip pat nuties kelią geresniam valstybinių valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimui.

Baigiant leiskite kai ką pasakyti apie visą paketą. Jis teikia naudos Europos verslui ir jos žmonėms. Daug kas palengvės, daug procedūrų taps mažiau biurokratiniai, todėl sumažės išlaidų, be to, mes sukuriame aukštesnį saugos laipsnį vartotojams. Pasiskolinant verslo pasaulyje naudojamą frazę, tai situacija, kai visi yra laimėtojai (win-win situation).

  Toine Manders (ALDE). – (NL) Ponia Pirmininke, perduodu šilčiausią padėką pranešėjams ponui Stubb, poniai Schaldemose ir ponui Brie, kad jie taip operatyviai ir konstruktyviai atliko savo užduotis. Štai kaip turi būti kuriami įstatymai – greitai ir solidžiai. Taip pat dėkoju Komisijai ir Tarybos pirmininkaujančiajai valstybei.

Europa buvo sukurta būtent tokiems teisės aktams taikyti; gerai, kad ekonomikai, o ypač VMĮ, bus suteiktas stiprus postūmis. Gauname daug mažų ir vidutinių įmonių skundų, kad, neatsižvelgiant į kalbas apie bendrąją rinką, jų eksportą ir verslo veiklą varžo išlikęs sienų uždarumas. Europai bus suteiktas tvirtesnis pagrindas. Juk mažos įmonės yra mūsų ekonomikos pagrindas; būtent šis sektorius kuria darbo vietas, kurių mums taip reikia Europos Sąjungoje.

Valstybėms narėms šis paketas taip pat sukurs tvirtesnį pagrindą, nes sutaupys mums labai daug administracinių išlaidų – net 150 milijardų per metus. Šių metų biudžetas 120 milijardų. Taigi nė viena valstybė narė neturi pagrindo sakyti, kad Europos Sąjunga per brangiai kainuoja, nes faktiškai joms dar lieka pinigų. Nematome lauke stovinčios minios žiniasklaidos atstovų, norinčių pranešti šią džiugią žinią, nors manau, kad jas verta paminėti.

Esame liberalai, todėl, aišku, labai džiaugiamės matydami, kad bendroji rinka yra stiprinama. Dinamiškesnė ekonomika reiškia turtingesnę Europą, tai yra gerai verslui ir vartotojams, o tai reiškia – ir Europos Sąjungai.

Nepanaudosiu viso man skirto laiko, nes daug kitų pasisakiusiųjų jau pagyrė šio teisės aktų paketo esmę. Taigi nesigilinsiu į techninius dalykus. Tai geras teisės aktas. Tikiuosi, kad jį vienbalsiai patvirtinsime, ir kad jis labai greitai įsigalios.

Perkėlę įrodymo naštą, pasiekėme, kad priemonės, kurias Europos Komisija gali taikyti mūsų rinkų apsaugos procedūras pažeidžiančioms valstybėms narėms, yra gana geros. Šiais atvejais veiksmų imamasi operatyviai ir tinkamai. Todėl manau, kad tai puikiai veiks.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, Europos Sąjunga – tai vertybių, patirties ir istorinės bei socialinės įvairovės daugialypis rinkinys. Mes skiriamės ne tik savo praeities patirtimi, bet ir dabartiniais įstatymais ir įsipareigojimais, kurie perduodami į Europos institucijas, darbo vietas ir piliečiams.

Gyvename gilių socialinių, ekonominių ir kultūrinių pokyčių laikotarpiu; deja, šie pokyčiai turi tam tikrų neigiamų pasekmių. Tačiau jie taip pat atnešė daug gerų ir pozityvių dalykų, iš kurių būtina išskirti kapitalo, prekių ir paslaugų liberalizavimą bei laisvą asmenų judėjimą. Nors šie pokyčiai sudaro tinkamas sąlygas ekonominei veiklai, taip pat pastebime, kad kapitalas dažnai tampa svarbesnis už žmones, keldamas pavojų jų sveikatai ir net gyvybei.

Todėl privalome stiprinti visas įmanomas kontrolės procedūras. Kai kurie Parlamento nariai minėjo, kad CE sistemą būtina sustiprinti mūsų pasienyje, bet ją būtina stiprinti ir vidaus rinkose, visų pirma komerciniuose tinkluose. Šiandien prekybos centrų ir didžiųjų prekybos centrų prekių asortimento dydį sunku įsivaizduoti, į šį svarbų faktą būtina atsižvelgti. Privalome galvoti ne tik apie ženklinimo sistemą, bet ir apie kitas mūsų turimas priemones, kuriomis galima padidinti vartotojų informavimą ir prekių pasirinkimo galimybę.

pirmininkaujančioji: Diana WALLIS
Vicepirmininkė

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Ponia Pirmininke, šių pranešimų tikslas – pagerinti gaminių reguliavimą rinkoje, visų pirma sugriežtinant CE etiketės pripažinimą ir uždraudžiant netinkamą šio ženklo naudojimą. Visa tai yra labai gerai, bet savo pasisakyme noriu nukrypti į vieną mažą aspektą, kuris buvo praleistas šiuose pranešimuose, nors manau, kad jis yra labai svarbus šioje diskusijoje dėl gaminių.

Įvairių siūlomų priemonių tikslas – paskatinti žmones pirkti gaminius ir rinktis pagamintus Europoje. Kaip šį vartojimo skatinimą suderinti su būtinybe protingai naudoti išteklius? Kitaip tariant, reikia suprasti, kad juos reikia naudoti bendrai ne tik viso pasaulio mastu, bet ir nepamirštant būsimųjų kartų.

Kai kurioms valstybėms narėms labiausiai rūpi jų ekonomikos stiprinimas, bet kitoms atsakingas aplinkos valdymas ir prekyba yra lygiaverčiai. Šios valstybės siekia sureguliuoti konkurencingos prekybos ratą ir išlaikyti gerą, tvarų gyvenimo ir produktų naudojimo standartą. Energetikos efektyvumas, perdirbamų produktų ir mažai toksinių medžiagų naudojimas yra žingsniai teisinga kryptimi, tačiau planuojamo produkcijos senėjimo eliminavimas yra svarbus papildomas veiksnys. Planuojamas produkcijos senėjimas – tai sąmoningas kūrimas gaminių, kurių tarnavimo laikas yra trumpas ir kurių negalima suremontuoti.

Kai pirkau savo pirmąją mikrobangų krosnelę, sąmoningai pirkau gerą, kuri tarnaus ilgai. Jis tarnavo dvejus metus. Kai nunešiau ją grąžinti, sužinojau, kad jos remontuoti neapsimoka ir kad nėra specialistų, kurie ją galėtų suremontuoti. Tada įsigijau kitą gerą krosnelę. Dabar kasmet perku naują mikrobangų krosnelę, pigiausią, kokią tik galiu rasti, o po metų ji keliauja į šiukšlyną.

Vienodindami teisės aktus, turime elgtis atsargiai ir palikti atsakingo požiūrio besilaikančioms šalims galimybę uždrausti gaminius, kurie yra suprojektuoti laikantis planuojamo produkcijos senėjimo principo; turime skatinti šalis leisti įsivežti tik tuos gaminius, kurie tarnauja ilgai ir gali būti remontuojami, nes pasibaigus ciklui, šiose šalyse susikaupia kalnai atliekų.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Ponios ir ponai, man labai patiko puiki atmosfera šios dienos debatuose dėl vidaus rinkos; noriu padėkoti visiems šių debatų dalyviams. Žinoma, demokratija reikalauja išklausyti ir prieštaraujančias nuomones, pavyzdžiui tokią, kurią išreiškė mano kolega Parlamento narys ponas Bloom.

Turiu sūnų vardu Andrej, štai kodėl žinau, kad šis vardas reiškia „stiprus“ ir „galingas“. Ministras Vizjak, turintis šį vardą, šiai diskusijai suteikia labai galingo dinamizmo. Noriu pažymėti, kad Komisijos atstovų dalyvavimas panašiuose debatuose nėra įprastas dalykas. Gerai veikiančios Europinės vidaus prekių rinkos pagrindinė sąlyga – kliūčių pašalinimas ekonomikos veikėjams ir palankių sąlygų sudarymas įmonėms, visų prima 23 milijonams mažų ir vidutinių įmonių. Kalbant apie gaminius, įvežamus iš besivystančių šalių, turime rasti atsakymą į globalizacijos iššūkius.

Vienas iš sprendimų yra aiškių taisyklių nustatymas, siekiant užtikrinti, kad visi į Europos rinką importuojami produktai atitinka tuos pačius saugos reikalavimus, kaip ir pagaminti Bendrijoje. Šio teisės aktų paketo dėl produktų prekybos pagrindiniai principai – tai gamintojų atsakomybė, užtikrinant jų gaminių atitiktį galiojantiems Europos teisės aktams, ir valstybių narių atsakomybė, užtikrinant Europos Sąjungos rinkos priežiūrą. Turiu pripažinti, kad Europos standartizacijos tema tapo man artima, kai buvau Europos Parlamento pranešėja dėl Europos standartizacijos finansavimo, ir ji man vis dar yra artima šiandien čia, Europos Parlamente.

Suprantu šios svarbios Europos Sąjungos politikos reikšmę ir sveikinu Komisaro Verheugen dalyvavimą. Kaip PPE-DE grupės pranešėja aš taip pat dirbau, rengiant ponios Christel Schaldemose pranešimo pataisas dėl importuotojų atsakomybės didinimo, siekiant sumažinti administracinę naštą mažoms ir vidutinėms įmonėms, bei išlaikyti naująjį metodą kaip produktų prekybos bazinį pagrindą. Taip pat atkreipiau dėmesį į efektyvesnių informavimo kampanijų poreikį, siekiant padidinti vartotojų sąmoningumą: tai pagrindas didinant vartotojų pasitikėjimą ES vidaus rinka.

Mano pateiktose pataisose daugiausia dėmesio skyriau vartotojui ir būtinybei užtikrinti vartotojų apsaugą nuo gaminių, keliančių grėsmę jų sveikatai. Taip pat pažymėjau efektyvesnių vartotojų informavimo kampanijų poreikį: tai kertinis akmuo, didinant vartotojų pasitikėjimą ES vidaus rinka. Praktiškai matome, kad dabartinis CE ženklinimas nesuteikia pakankamų garantijų, jog gaminys išties yra saugus. Štai kodėl šiame teisė aktų pakete CE ženklinimui pabandžiau suteikti daugiau reikšmės, nustatyti sankcijų už piktnaudžiavimą šiuo ženklinimu, sugriežtinti leidimo naudoti šį ženklinimą suteikimo taisykles bei pasiekti, kad rinkos kontroles sistema taptų daug galingesnė.

Kompromisas, dėl kurio pavyko susitarti, apima kai kurių straipsnių dėl CE ženklinimo perkėlimą į šį reglamentą. Tai teigiamas žingsnis. Baigdama noriu padėkoti poniai Christel Schaldemose ir kitiems pranešėjams už konstruktyvų bendradarbiavimą, kuris padėjo mums suvienodinti terminologiją, atitikties vertinimo procesus ir modelius, kad galėtume juos naudoti, peržiūrėdami atskirų sektorių direktyvas, ypač ilgai lauktąją direktyvą dėl žaislų, kad Europos vartotojai būtų jomis patenkinti.

  Mia De Vits (PSE). – (NL) Ponia Pirmininke, Komisare, pone Vizjak, ponios ir ponai, labai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šių dokumentų kūrimo, bet ypač pranešėjui Alexander Stubb, kuris labai padėjo mums, šio pranešimo šešėliniams pranešėjams, visais šių diskusijų aspektais. Už tai Jums dėkoju.

Prekes reglamentuojančių teisės aktų paketo patvirtinimas – tai rimtas žingsnis link bendros prekių rinkos Europoje, o visi trys pasiūlymai kartu yra būtini instrumentai, jei norime pasiekti, kad bendra prekių rinka tinkamai funkcionuotų. Esame nustatę tarpusavio pripažinimo principą, bet dažniausiai jis egzistuoja tik popieriuje. Šis principas per dažnai yra ignoruojamas. Bendroji rinka šiandien veikia ne taip, kaip Jacques Delors įsivaizdavo prieš ketvirtį amžiaus. Europos Komisija yra apskaičiavusi, kad įmonėms yra 2–10 % brangiau parduoti savo gaminius kitoje valstybėje narėje, nes tarpusavio pripažinimo principas yra neteisingai taikomas. Iš tiesų, kaip Jūs, pone Stubb, teisingai apskaičiavote, kad visai Europos Sąjungai tai reiškia 150 milijardų papildomų išlaidų per metus. Tai bloga žinia ne tik įmonėms ir jų darbuotojams, bet ir vartotojams, kuriems dėl šios priežasties tenka mokėti didesnes kainas. Taigi atėjo laikas nubraukti dulkes nuo tarpusavio pripažinimo principo ir pradėti tinkamai jį taikyti. Iš čia atsirado ši griežtai suprojektuota įrodymo naštos perkėlimo procedūra, numatanti valstybių narių prievolę informuoti Komisiją apie valstybių narių sprendimus, priimtus procedūros pabaigoje. Tikiuosi, kad procedūros pabaigoje Komisija taip pat imsis veiksmų, jei pamatys, kad vis dar liko keletas mažų taisyklių, kurios nėra pagrįstos objektyviais kriterijais.

Pora minčių ateičiai: griežti nacionalinių priežiūros institucijų kokybės kriterijai yra žingsnis pirmyn, bet mūsų gautinis tikslas – priežiūros institucijų tarptautinio bendradarbiavimo gerinimas. Mūsų Vidaus rinkos komitetas apžiūrėjo Antverpeno uostą, kur pamatėme, kad muitinės tarnyboms reikia daugiau finansavimo (šį klausimą turi spręsti valstybės narės), taip pat pamatėme, kad būtina plėsti bendradarbiavimą tarp šalių; tai darbas, kurį turėsime atlikti ateityje.

Antra, atsirado daugiau aiškumo dėl CE ženklo, bet aš pritariu poniai McCarthy ir poniai Gebhardt, kad ateityje turime sukurti tikrai saugų ženklą. Sveikinu Komisaro Verheugen teigiamą atsakymą į šį klausimą. Tarpusavio pripažinimas tyri veikti geriau, o praktinį darbą atliekančios institucijos, taip pat valstybės narės ir Komisija, turi prisiimti su tuo susijusią atsakomybę. Tačiau šis sprendimas yra antras pagal gerumą. Mūsų siekis – ateityje suvienodinti teisės aktų iniciatyvas, kad būtų baigta kurti bendra prekių rinka.

  Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Ponia Pirmininke, nors ir gerbiu poną Bloom, kuris jau pabėgo iš šios salės, noriu prisidėti prie pagyrimų choro trims mūsų pranešėjams, padėkoti jiems už skirtą laiką ir už kantrybę, siekiant teisingo kompromiso bei naudos visiems, Europos pramonės ir vartotojų saugos labui.

Kadangi man suteiktos vos dvi minutės, o aš kalbu kaip Aplinkos komiteto narys, tikiuosi atleisite man, jei susitelksiu ties svarbiausiais dalykais, t. y. ties CE ženklinimo sistemos klausimais. Per septyniems mėnesiams, praėjusius nuo incidento su „Mattel“ ir (kaip anksčiau girdėjome) daugiau kaip 20 milijonų Kinijoje pagamintų CE ženklu pažymėtų žaislų pašalinimo iš rinkos, Sąjunga jautė didesnį nei kada nors anksčiau spaudimą patobulinti ženklinimo sistemą. Pastaraisiais metais ji pasisakė už lanksčią, savanorišką sistemą, pagrįstą naujuoju metodu – metodu, kuris neabejotinai turi savų pranašumų, tačiau taikomas izoliuotai gali būti neefektyvus, jei kai kurie gamintojai CE ženklą naudos ignoruodami taisykles, ir sukels akivaizdų saugos pavojų vartotojams.

Štai kodėl šis priemonių paketas yra labai svarbus ir suteikia valdžios institucijoms, atsakingoms už šios problemos sprendimą, t. y. patvirtinimo ir sertifikavimo institucijoms bei muitinės tarnyboms, būtinų ginklų kovai su piktnaudžiavimu CE ženklinimo sistema.

Neatsitiktinai Europos Parlamentas jau ne vieną kartą (pastarąjį kartą 2007 m. sprendime dėl žaislų saugos) yra pasisakęs už griežtesnę rinkos priežiūrą. Mūsų pranešėjas ponas Brie smarkiai akcentavo šį momentą.

Dar 2004 m. sausį, padedant Peter Liese, Karin Scheele, taip pat Claude Turmes, savo pranešime apie direktyvą dėl ekologiško dizaino reikalavimų energiją vartojantiems produktams nagrinėjau akivaizdžius daugelio gaminių saugos trūkumus bei tam tikrų ženklinimo sistemų – privalomų ir savanoriškųjų – nepatikimumą. Atrodo, kad praėjus ketveriems metams, mes padarėme labai menką pažangą; daugybės į mus šiuo klausimu besikreipiančių profesionalų vardu turiu pasakyti, kad dėl to tenka apgailestauti.

Žinoma, yra sveikintinos visos priemonės, gerinančios teisinį tikrumą ir teikiančios papildomos pagalbos pramonei ir MVĮ. Kalbu apie pranešime paskelbtą produktų vietinių kontaktų sistemą, taip pat apie šį rytą pono Alexander Stubb pasisakyme paminėtą jo asmeninį informacinį punktą. Nežinau, ar jo pavadinimas bus Stubb/SMEs.com, bet linkiu šiam jo projektui kuo geriausios sėkmės, ir turiu pasakyti, kad pritariu savo kolegų atsargiam požiūriui į papildomą ženklinimą ir jo suderinamumą su esama sistema, kuris yra išreikštas žodiniame klausime.

Visiškai pritariu Arlene McCarthy išsakytoms abejonėms, kurias ji šį rytą iliustravo virdulio pavyzdžiu, ir dėkoju Komisarui už tai, kad pranešė apie svarbius poslinkius, sprendžiant šį klausimą.

Ponia Pirmininke, baigdamas noriu pažymėti, kad taisyklės, kurias nustatome šiuo dokumentu, bus vertingos tik su sąlyga, jei jų tinkamai laikysis Europos gamintojai ir platintojai, o svarbiausia, kaip ką tik pažymėjo Mia De Vits – trečiųjų šalių operatoriai, ypač importuotojai.

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, per pastaruosius penkerius pasitaikė vis daugiau atvejų, kai į ES rinką būdavo įvežama ES standartų neatitinkančių prekių. Tai ne tik kiniškų žaislų klausimas. Padirbami pesticidai, augalų priežiūros produktai ir net vaistai, kurie ne tik neapsaugo ir negydo, bet dažnai būna kenksmingi. Trijuose pranešimuose, kuriuos mums pristatė ponas Brie, ponia Schaldemose ir ponas Stubb, kalbama apie prekių įvežimą į ES rinką, techninių taisyklių taikymą teisėtai parduodamiems gaminiams, akreditacijos ir rinkos priežiūros tvarką. Jie nepažeidžia pagrindinio principo dėl laisvo prekių judėjimo ES rinkoje, o sudaro sąlygas apsaugoti šią rinką, tuo pat metu ir mūsų piliečius.

Kaip pažymėjo pranešėjai, turime užtikrinti, kad būtų pašalintos išimtys, o pasiūlytieji reglamentai ir nutarimai būtų taikomi ir veiktų kuo plačiau. Jei įmanoma, būtų pageidautina sukurti vieningą dokumentą dėl kitų šio tipo reglamentų pavyzdinės formos, kuriame šios problemos būtų sprendžiamos nuosekliai. Taip išvengtume daugybės pasikartojančių argumentų ir terminologijos, galinčios tapti prieštaraujančių aiškinimų priežastimi. Mums pateikti projektai ir pranešimai yra puikus plataus vienarūšio dokumento pagrindas.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, sveikinu visus tris pranešėjus, kurie pateikė puikius, konstruktyvius pranešimus. Nekyla abejonių, kad prekių pateikimas cirkuliuoti Sąjungos teritorijoje yra labai rimtas klausimas. Visi atsimename pastarojo meto problemas, susijusias su nesaugių žaislų įvežimu į ES rinką. Šiuos žaislus pastebėjo ne ES, o kitos kontrolės institucijos, nes, kaip ir daugeliu kitų atvejų, priežiūros sistema pasirodė esanti neefektyvi.

Gamintojai vis dažniau savo gaminius ženklina CE ženklu be jokios kontrolės, neatsižvelgdami į tai, kad atitinkamos prekės neatitinka ES kriterijų. Maža to – CE ženklas dažnai klastojamas. Šios ir kitos priežastys paskatino Komisiją pasiūlyti priimti teisės aktų paketą, reglamentuojantį prekių įvežimą į ES rinką.

Noriu aptarti vieną iš trijų šio paketo komponentų, t. y. pono Brie pranešimą dėl akreditacijos ir rinkos priežiūros. Manau, kad šiame pranešime nagrinėjamas CE ženklo klausimas yra labai svarbus. Man malonu, kad Komisijos nariai nusprendė laikyti pozicijos, remiančios CE ženklą kaip svarbią ES standartų atitikties garantiją, o svarbiausia – kad jie pritaria šio ženklo padėties stiprinimui.

Svarbus šiame kontekste nagrinėtas klausimas buvo kitų ES rinkoje egzistuojančių nacionalinių ženklų problema. Noriu pažymėti, kad, Lenkijai stojant į ES, mums buvo daug kartų pasakyta neįtraukti kitų šalių saugos ženklų į savo nacionalinę sistemą. Mes laikėmės šio nurodymo, netgi atsisakėme mūsų nuosavo B ženklo, kuris Lenkijoje buvo gaminių saugos simbolis. Taigi mums buvo svarbu, kad šio ES požiūrio ir nediskriminavimo principo būtų laikomasi naujuose teisės aktuose, nustatant draudimą įvesti naujus saugos ženklus, išskyrus CE.

Man labai malonu matyti, kad Taryba, Komisija ir Parlamentas nenukrypo nuo šios pozicijos ir išbraukė atitinkamus punktus nei išlaikė status quo. Tačiau vis tiek manau, kad visi kartu turime dirbti su Europiniu CE ženklu, siekdami ilguoju laikotarpiu pašalinti iš rinkos kitus ženklus, nors ši iniciatyva turės palaukti, kol Komisija įsigilins į šį klausimą.

  Anna Hedh (PSE). – (SV) Dėkoju, Ponia Pirmininke. Aš taip pat noriu labai šiltai padėkoti pranešėjams už labai gerai atliktą darbą. Buvo nepaprastai įdomu stebėti jų pažangą.

Nors pasisakau už aktyvesnį tarpvyriausybinio pobūdžio bendradarbiavimą, suprantu, kad būna atvejų, kai turime užtikrinti, kad mūsų įstatymai būtų kuo panašesni visoje Sąjungoje. Teisės aktų dėl prekybos produktais vidaus rinkoje paketas yra būtent toks atvejis, nes tai, ką pagaminame Europos sąjungoje ir į ją įvežame, nevaržomai juda vidaus rinkoje. Man vartotojų saugumas rinkoje yra pats svarbiausias dalykas.

Todėl sveikinu teisės aktų pakete pranešėjų pateiktus pasiūlymus, kurie daugeliu atvejų patobulina Komisijos pasiūlymus. Pavyzdžiui, ponia Schaldemose siekia, kad importuotojai būtų atsakingi už tai, kad jų įvežami gaminiai atitiktų ES taisykles.

Aš manau, kad tai ypač svarbu dabar, kai dėl pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrusių žaislų rinkos problemų ruošiamės peržiūrėti direktyvą dėl žaislų saugos. Manau, kad pavojingus gaminiu įvežantys importuotojai turi būti atsakingi ir rizikuoti užsitraukti baudų. Kas, jei ne jie? Turime taip pat pakeisti ir sustiprinti CE ženklinimo sistemą. Nors būtent šis klausimas yra pats jautriausias, aš manau, kad pranešėjai padarė gerą pažangą.

Kaip pažymėjo ponia Schaldemose, CE ženklinimo sistema neišspręs visų saugos problemų vidaus rinkoje. Tačiau šiuo metu daug vartotojų mano, kad CE ženklas reiškia, kad gaminys yra saugus, bent jau kalbama apie žaislus ar prietaisus. Matėme, kaip virdulio ir žaislo pavyzdžiu tai pademonstravo ponia McCarthy. Mūsų pareiga užtikrinti, kad ženklinimo sistema būtų sustiprinta, o rinkos priežiūra būtų išties veiksminga visose valstybėse narėse.

Baigdamas noriu dar kartą pabrėžti, kad mūsų vartotojai turi būti mums svarbiausi, nes be apsaugotų ir pasitikinčių vartotojų negalėsime sukurti klestinčios rinkos.

  Magor Imre Csibi (ALDE). – (RO) Leiskite pasakyti keletą pastebėjimų dėl CE ženklinimo. Šiuo metu jis taikomas kiekvienam gaminiui, kuriam taikoma kuri nors Europos direktyva. Kol gamintojai gali ženklinti didžiąją dalį gaminių be savarankiškos institucijos atliekamos nepriklausomos kontrolės, šis ženklinimas nebus efektyvus. Tai pirmoji problema.

Todėl visi sutinkame, kad dabartinė gaminių žymėjimo CE ženklu sistema negali suteikti Europos vartotojams saugumo garantijos. Faktiškai jis net neskirtas naudoti kaip saugumą žymintis ženklas.

Gerbiamas Komisare Verheugen, pernai sakėte, kad mums niekada nepavyks pasiekti 100 % gaminių saugos. Būtent todėl prašau, kad Europos Komisija, be kitų atidžios rinkos priežiūros ir griežtesnės muitinės kontrolės priemonių, svarstytų galimybę nustatyti griežtesnes baudas toms įmonėms, kurios gamina arba įveža ES normų ir direktyvų neatitinkančius gaminius.

Nepamirškime, kad dauguma Europos vartotojų nėra tinkamai informuoti ir mano, kad CE ženklu paženklintas gaminys yra pagamintas Europoje arba sertifikuotas Europos nepriklausomos institucijos. Tai antroji problema. Net Komisaras Verheugen mano, kad dabartinis CE ženklinimas gali būti kiek klaidinantis. Tai nepriimtina, todėl prašau Europos Komisijos pradėti Europos vartotojų informavimo kampanijas, kad CE ženklinimo jie nelaikytų kokybės ir saugos ženklu.

Pone Komisare, gerbiami kolegos, visi sutinkame, kad yra gaminio saugą patvirtinantis ženklas yra būtinas. Reikia kuo greičiau apsispręsti, ar tobulinsime dabartinį CE ženklinimas, ar įvesime papildomą ženklą. Vidaus rinka – tai ne tik laisvas prekių judėjimas, bet ir efektyvių vartotojų apsaugos priemonių įgyvendinimas.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Komisare, ES vidaus rinkos dinamiška plėtra ir dar dinamiškesnis kenksmingų prekių importas, ypač iš Kinijos, verčia mus modernizuoti produktų prekybos taisykles, įskaitant ir tas, kurios dar nėra suvienodintos. Šis trilypis teisės aktų paketas supaprastins kanceliarinį darbą, ir tuo pačiu palengvins valstybėms narėms iškeltą užduotį pagerinti ES rinkos priežiūrą, kuri šiandien atliekama skirtingais lygiais. Būtent todėl po ilgų debatų mes griežtiname visai tiekimo grandinei taikomus reikalavimus, pradedant nuo ES ar Kinijos gamintojų, ir baigiant ES importuotojams ar platintojams. Vienodiname institucijų akreditacijos ir sertifikavimo tarpusavio pripažinimo taisykles.

Be priežiūros institucijų, vis didėja vartotojų sąmoningumo reikšmė: informuoti vartotojai moka atskirti gaminius pagal jų ženklinimą, štai kodėl stengiamės sustiprini Europos CE ženklo reikšmę; priežiūros institucijoms ir informuotiems vartotojams šis ženklas pasako, kad gaminys atitinka Europos kokybės ir saugos kriterijus. Turime taip pat kovoti su piktnaudžiavimu, įskaitant atvejus, kai sąmoningai siekiama klaidinti, naudojant kitus ženklus, pavyzdžiui „Kinijos eksportas“ („China Export“).

Sužinojau, kad Europos ženklas dar neužregistruotas, todėl kreipiausi į Komisiją su prašymu jį užregistruoti. Nors Komisija informavo, kad registravimo procesas buvo pradėtas, paskelbtame pranešime registracijos paraiška nebuvo paminėta. Noriu dar kartą paraginti Komisiją imtis priemonių šiam klausimui išspręsti.

Komisare, taip pat noriu Jus ryžtingai paraginti užregistruoti Europinį ženklinimą tarptautinėse rinkose. Abi šios priemonės paskatins imtis tolesnių teisinių priemonių prieš pažeidimus, įskaitant kompensacijos reikalavimą. Manau, kad delsimas spręsti šį klausimą yra neatleistinas. Noriu pasidžiaugti puikiu Komisijos darbu, rengiant šį „paketą dėl prekių“, o ypač kruopščiu pranešėjų darbu, kuriuos noriu pagirti už puikų rezultatą.

  Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Ponia Pirmininke, maždaug prieš trisdešimt metų Teisingumo Teismas Cassis de Dijon bylos nutartimi nustatė tarpusavio pripažinimo principą. Ponas Stubb, vienas iš šios dienos pranešėjų, pasakė, kad šis priemonių paketas – tai bandymas perkelti Cassis de Dijon bylos nutartį į teisės aktų lygmenį. Tačiau nutarties juk negalima pakeisti įstatymo tekstu, nes faktiškai nutartis yra instrumentas, kurį Teisingumo Teismas naudoja bendros rinkos suvienodinimui.

Šis teisės aktų paketas – tai atsakas į svarbesnį poreikį, kuris buvo pademonstruotas šių debatų metų, t. y. į Europos Sąjungos gamybos tikrojo suvienodinimo būtinybę.

Dabartinė tarpusavio pripažinimo sistema reiškia, kad mūsų naudojamos grandinės gali nutrūkti silpniausioje vietoje. Pavyzdžiui, būtent taip atsitiko su karvių pasiutlige, kai Britanijos Vyriausybė nusprendė atsisakyti pašarų iš mėsos ir kaulų atliekų gamybos procedūros reguliavimo. Neseniai tai pasikartojo kitoje srityje, su įmone „Equitable Life“, kai buvo netinkamai reguliuojamas finansų sektorius.

Šis paketas – tai žingsnis į priekį, bet tik labai nedidelis, nes vyriausybės natūraliai nenori atsisakyti saugoti savo piliečių (ponia Hedh labai tiksliai tai įvardijo), kol, pirma, egzistuoja vyriausybių, kurios nesugeba nustatyti aukščiausio laipsnio kontrolės, ir, antra, nesukurta Europos Sąjungos valdoma kontrolės sistema. Trumpai tariant, tai tikrojo reguliavimo europiniu lygiu menkas pakaitalas, pakeičiantis 27 nacionalinių taisyklių paketus.

Europos Parlamentas tikriausiai patvirtins šį teisės aktų paketą, ir aš tikiu, kad jis bus geras; tačiau negalime snausti ant laurų, nes be tikro Bendrijos reglamento, be tikro kokybės sertifikavimo, kuris suteiktų ramybės visos Europos Sąjungos gyventojams, mes nepasieksime didelės pažangos, kurdami rinką Europiniams produktams.

(Plojimai)

  Anja Weisgerber (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, tai, kad prekes reglamentuojančių teisės aktų paketą galime priimti pirmu teikimu, labai daug pasako apie puikų bendradarbiavimą Europos Parlamente bei apie Parlamento ir Tarybos tarpusavio bendradarbiavimą.

Šis įstatymų kūrimo projektas svarbus yra svarbus tiems, kurie dalyvauja prekyboje, o ypač jis svarbus vartotojams. Šiuo teisės aktų paketu mes panaikiname prekybos kliūtis, kurios buvo atsiradusios dėl valstybėse narėse galiojančių techninių taisyklių skirtumų. Tuo pačiu mes garantuojame Europos rinkoje parduodamų prekių kokybę. Naujieji teisės aktai užtikrins galimybę ES įstatymų neatitinkančius ar nesaugius gaminius operatyviai pašalinti iš rinkos, arba apskritai neleis jiems patekti į šią rinką. Apie pavojingus gaminius būtina nedelsiant pranešti Komisijai, kad jie būtų išimti iš apyvartos visose valstybėse narėse. Taikant reglamente numatytas priemones, pavyzdžiui, įgyvendinant bendras programas ir keičiantis technine patirtimi, pagerės bendradarbiavimas su kitomis šalimis, kurios neįeina į ES (čia nereikia galvoti vien apie Kiniją).

Taikydami šias naujas nuostatas, užtikriname efektyvią rinkos priežiūrą ir geresnę kontrolę visoje Europoje. Juk pagaliau būtent tai ir yra svarbiausia

Visose mūsų diskusijose ir derybose pagrindinį dėmesį skyrėme vartotojui. Pavyzdžiui, CE ženklas rodo, kad gamintojas laikosi atitinkamam gaminiui taikomų Europinių reikalavimų. Tačiau nuo šiol kartu su gamintojais didesnė dalis atsakomybės tenka importuotojams. Suklastoti ar klaidinantys CE ženklai yra draudžiami, o juos naudojantys subjektai bus persekiojami baudžiamąja tvarka visose valstybėse narėse. Visos šios priemonės saugo vartotojus, bet tuo pat metu jos gina sąžiningus verslininkus, kurie laikosi taisyklių. Vienas iš didžiausių mūsų laimėjimų – tai išbandytų nacionalinių saugos ženklų, tokių, kaip Vokietijos simbolis „GS“, išsaugojimas. Vartotojai pažįsta šiuos ženklus ir jais pasitiki.

Ketvirtadienį priimsime rinkinį naujų taisyklių, skirtų skatinti prekybą prekėmis vidaus rinkoje, ir tuo pat metu (tai labai svarbu) nustatančių geresnę priežiūrą ir taip apsaugančių vartotojus.

  Bernadette Vergnaud (PSE). – (FR) Ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, Europos vartotojai tikisi, kad jų įsigyjami gaminiai taps saugesni. Televizijos žiniose per dažnai girdime pranešimus, kad toks ir toks gaminys, pagamintas už Europos Sąjungos ribų, yra nesaugus arba pavojingas sveikatai. Šis priemonių paketas – tai įspūdingas atsakas į šias problemas, ir aš norėčiau išskirti mūsų trijų pranešėjų atliktą darbą derybų metu, kai jie tvirtai pasisakė už vartotojų apsaugą.

Turint omenyje dabartinį gaminių saugos klimatą, naujas teisinis instrumentas yra absoliuti būtinybė. Norėčiau ypač atkreipti Jūsų dėmesį į žodinį klausimą dėl CE ženklo naudojimą reglamentuojančių taisyklių peržiūrėjimo.

Iki šiol Europos piliečiai šį simbolį vertino kaip pasitikėjimo ženklą ir saugumo garantiją, nors faktiškai tai tik deklaracija, kad gaminys atitinka Europos taisykles. Tai reiškia, kad šis ženklas per dažnai buvo dedamas norom nenorom ir netinkamai naudojamas. Užtenka prisiminti „Mattel“ žaislų atvejį. Aš nekantrauju pamatyti Komisijos pasiūlymą įvesti papildomą ženklą, kuris suteiktų sistemai daugiau patikimumo ir pagerintų vartotojų informavimą, siekiant, kad įvežti gaminiai taptų saugesni. Tačiau man nekyla abejonių, kad Komisarė Kuneva yra pasiryžusi kelti šį klausimą. Ji visada pabrėžia, kad remia pastangas didinti vartotojų pasitikėjimą.

Norint užkirsti kelią piktnaudžiavimams ženklinimo sistema ir aiškiai nustatyti importuotojų ir gamintojų atsakomybę, nes būtent jie vieninteliai galiausiai yra atsakingi už saugių gaminių pateikimą į rinką, mums reikia griežtesnės rinkos priežiūros, kurią ir siūlo ponios Schaldemose pranešimas; gerai žinome, kad nacionalinių rinkos priežiūros institucijų ir muitinės tarnybų bendradarbiavimas labai skiriasi.

Didžiausias prioritetas – nustatyti, kad importuotojai yra tiesiogiai atsakingi už jų įvežamų gaminių saugą. Šiuo metu jiems labai sunku taikyti sankcijas, nes, išaiškėjus problemoms Europoje, kai kurie gamintojai uždarė savo gamyklas ir išnyko. Su tokia padėtimi negalime toliau taikstytis.

Baigdamas noriu padėkoti poniai Schaldemose už tai, kad ji įvertino mažų ir vidutinių įmonių padėtį, susijusią su atitikties vertinimo procedūromis. Gana sudėtinga surasti tinkamą pusiausvyrą tarp procedūrų, kurios gali būti didelė ir per brangi našta mikroįmonėms (įskaitant amatų sektorių), bet neatleidžiant šių įmonių nuo jų pareigų vykdymo.

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, pone Pirmininke, noriu padėkoti už šį pranešimą ir priminti Parlamentui, kad Europos Sąjungos CE ženklas reiškia, kad gaminys atitinka Europos kokybės ir patikimumo standartus. Negali kilti abejonių dėl to, kad ateityje įvežami gaminiai turės tiksliai atitikti tuos pačius standartus, kuriuos taikome Europos Sąjungoje pagamintoms prekėms. Tik tada bus sukurtos vienodos verslo sąlygos. Tačiau taip pat būtina leisti toliau ženklinti gaminius pripažintais valstybių narių grafiniais simboliais, nes mes suprantame, kad daugumai vartotojų jie kelia daugiau pasitikėjimo.

Baigiant leiskite pasakyti, kad daug reikšmės tenka papildomiems ženklams, kurie skirti išskirtiniame regioniniams ir organiniams maisto produktams, nes žinome, kad šie ženklai taip pat yra plačiai pripažįstami bei pelnę pasitikėjimą Europos rinkoje ir kitur, todėl šį prestižą būtina puoselėti.

  Bogdan Golik (PSE). – (PL) Ponia Pirmininke, sveikinu šiandien mums pristatytą paketą, kurį vertinu kaip palankų vartotojams ir Europos verslininkams. Noriu pasakyti keletą žodžių apie tarpusavio pripažinimo principą. Ponai ir ponios, nežinau, ar Jums žinoma, kad jau praėjo 30 metų nuo to laiko, kai Europos Teisingumo Teismas paskelbė nutartį dėl šio principo.

Tenka apgailestauti, kad valstybės narės nepatenkinamai įgyvendina šį tarpusavio pripažinimo principą, kuris yra toks svarbus bendros rinkos funkcionavimui. Tapo įprasta praktika versti įmones praeiti sudėtingas administracines procedūras, kol jos gauna leidimą pateikti prekes į rinką. Būdamas verslininkas, pats daug metų tiesiogiai susidūriau su šiomis biurokratinėmis kliūtimis.

Nežinau, ar Jums yra žinoma, kad dėl tarpusavio pripažinimo principo nesilaikymo Europos Sąjungos įmonės patiria milžiniškų išlaidų, o pačios Sąjungos nuostoliai sudaro apie 150 milijardų eurų. Todėl, jei dar norime pasiekti, kad Europos ekonomika būtų stipri ir konkurencinga, kaip numatyta Lisabonos strategijoje, o netolimoje ateityje – vis-à-vis Indiją, Kiniją, Braziliją ir kitas galingas valstybes, turime šį principą priimti kaip visiems bendrą ir suteikti jam tinkamą pripažinimą.

  Andrej Vizjak , Pirmininkas – (SL) Ponios ir ponai, leiskite pasidalyti su Jumis keliomis baigiamosiomis mintimis apie šį susitarimą dėl trijų teisė aktų, kuriuos jau baigiame svarstyti ir kurie itin padės mums pagerinti vidaus rinkos funkcionavimą. Ponas Ayral būtų tikrai patenkintas. Mums jo labai trūksta.

Po daugybės darbų, kuriuos prieš Slovėnijai perimant pirmininkaujančios valstybės pareigas Tarybos vardu atliko mūsų Vokietijos ir Portugalijos kolegos, Slovėnijai buvo paliktas galutinio suderinimo su Europos Sąjungos institucijomis darbas. Džiaugiuosi visų šio proceso dalyvių geru bendradarbiavimu, kurio dėka šią užduotį, kai kurių laikomą sunkia, įvykdėme santykinai efektyviai ir greitai.

Į Europos Sąjungą įstojome mažiau nei prieš ketverius metus, o perimdami pirmininkavimą, priėmė milžinišką iššūkį, kuris sukuria didžiulę atsakomybę. Būtent todėl esame ypač patenkinti, kad galėjome dalyvauti užbaigiant šį didelį darbą, kuris yra toks svarbus visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Mano manymu, šio teisės aktų paketo taikymas pirmiausia leis mums užtikrinti šiuos dalykus. Pirma, mes atsikratysime kai kuriose Europos Sąjungos rinkose egzistuojančio protekcionizmo, ir tai neabejotinai padidins ekonomikos konkurencingumą tose rinkose. Manau, kad tose rinkose veikiantiems ekonomikos operatoriams protekcionizmas yra didžiausia kliūtis konkurencijos ir konkurencingumo plėtrai.

Antra, užtikrinsime prekybą produktais prižiūrinčių nacionalinių institucijų vienodą elgesį ir tarpusavio pagalbą, Europos įmonių pagamintų produktų, taip pat iš trečiųjų šalių įvežamų produktų efektyvius saugos patikrinimus, ir, žinoma, būsimų techninių teisės aktų didesnį nuoseklumą. Paskutinis rezultatas – tai draugiškesnė aplinka ekonomikos operatoriams, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms. Dar daugiau, o tai svarbiausia mūsų piliečiams – jis užtikrins aukštą saugos laipsnį Europos Sąjungos rinkoje.

Todėl esu įsitikinęs, kad šis teisės aktų paketas bus svarbus pirmas žingsnis toliau plėtojant mūsų pastangas. Šiandien daug kalbėjome apie šiuos žingsnius į priekį, kurie tuo pačiu yra svarbūs iššūkiai būsimiems mūsų darbams.

  Günter Verheugen , Komisijos vicepirmininkas – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, leiskite pradėti, pateikiant keletą papildomų pastabų apie tiesioginį ekonominį poveikį. Tarpusavio pripažinimo taisyklės iš tiesų yra apima 21 % visos Europos pramonės produkcijos, tai tikrai milžiniškas kiekis.

Dar daugiau: jei ši tarpusavio pripažinimo sistema funkcionuotų nepriekaištingai, kitaip tariant, jei ji būtų visur taikoma visa apimtimi, Europos BVP išaugtų 1,8 %, ir tai neabejotinai reikštų didelį makroekonominį poveikį. Teisingas ir priešinga faktas – jei tarpusavio pripažinimas neveiktų, vidaus rinkos potenciali vertė mūsų vertinimu sumažėtų apie 10 %; kitaip tariant, jei tarpusavio pripažinimas nebūtų praktikuojamas, per metus susidarytų apie 150 milijardų eurų deficitas.

Ponia Roithová uždavė klausimą apie CE ženklo registravimą. Faktiškai mes negalėjome to padaryti iki pernai, nes tam reikėjo iš dalies pakeisti atitinkamus Europos teisės aktus. Procesas vyksta, ir, manau, kad šios dienos sprendimai padės mums jį paspartinti. Ne viskas priklauso nuo mūsų, bet mes darome tai, ką galime, kad registravimas būtų baigtas kiek įmanoma greičiau.

Ponas Csibi su kritiška gaidele paminėjo, jog esu sakęs, kad neįmanoma pasiekti 100 % gaminių saugos. Šia proga leiskite man dar kartą pabrėžti, kad nėra tokio dalyko kaip absoliučiai garantuotas gaminių saugumas. Net jei gaminių sertifikavimą perduotume nepriklausomai trečiajai šaliai, tokia institucija nesugebėtų patikrinti kiekvieno gaminamo produkto.

Bandymai visada apsiropoja prototipais; problemų iškyla ne tada, kai pateikiamas prototipas, o įprastos kasdienės masinės gamybos metu. Net apie griežčiausiomis saugos taisyklėmis reglamentuojamus produktus, pavyzdžiui, receptinius vaistus ir motorines transporto priemones, tenka girdėti pasikartojančių pranešimų apie gamybos trūkumus ir gaminių atšaukimo atvejus. Mintis, kad galime pasiūlyti vartotojams 100 % produktų saugos perspektyvą, yra iliuzija.

Dėl šios priežasties turime kategoriškai reikalauti, kad visi atsakingi grandinės dalyviai būtų visiškai atskaitingi; tai vienintelis variantas, kurį turime. Ši nuostata galioja gamybai naudojamų medžiagų tiekėjams, produktų gamintojams, o kai kalbama apie įvežtus gaminius – ir importuotojams.

Čia taip pat yra mano atsakymas į pono Purvis pateiktą klausimą: kaip šios naujos taisyklės nustato Europos importuotojų atsakomybę už tai, kad būtų užtikrinta jų įvežamų gaminių sauga ir kad tie gaminiai atitiktų visus jiems taikomus standartus. Kitaip tariant, Europos importuotojai prisiima atsakomybę už gaminių, įvežtų iš kitų, išskyrus ES, šalių, saugumą, o kiekvienam vartotojui, kuris patiria nuostolių ar susižeidžia naudodamas netinkamą produktą, nereikia ieškoti kurioje nors kitoje toli nuo Europos Sąjungos sienų šalyje esančio gamintojo, jis gali pateikti ieškinį Europoje veikiančiam importuotojui. Galiu Jus užtikrinti, kad ši taisyklė turės ryškų praktinį efektą.

Tiek atsakymų į konkrečius klausimus, kurie buvo pateikti. Leiskite pasinaudojant šia proga dar kartą Jums padėkoti už pozityvią ir konstruktyvią šių debatų dvasią. Jei Malcolm Harbour dar yra salėje, leiskite pasakyti jam, kad, jei būtų mano valia, sutikčiau, kad jo gimtadienis būtų kasdien, jei tik visus jo gimtadienius puoštų tokia ryški sėkmė.

(Plojimai)

  André Brie, pranešėjas. − (DE) Ponia Pirmininke, visi taip vieningai sutaria, kad man belieka padėkoti už diskusiją – nėra nieko, ką norėčiau dar kartą paminėti. Vienas ar pora nesutarimų kilo be pagrindo, todėl leisiu sau jų nepaisyti. Tačiau leiskite pasisakyti apie šiandien stebėto vieningumo ateitį. Tikiu, kad tai, ką ketiname pasirinkti, yra reikalingi teisiniai dokumentai. Tačiau per pastaruosius metus problemų kėlė ne tiek mūsų įstatymai, kiek jų taikymas valstybėse narėse. Žinoma, ne visada nutinka taip, kaip anksčiau minėtu „Mattel“ atveju, kai milijonai žaislų turėjo būti pašalinti iš rinkos, bet toks sulaikymas, nesvarbu kada ir kur jis užfiksuojamas Europos Sąjungoje, rodo, kad rinkos stebėjimas paprasčiausiai neduoda rezultatų.

Pakalbėkime apie RAPEX sistemą, kuri nurodo didelį skirtumą tarp Europos valstybių sistemų, susijusių su rinkos stebėjimu. Tokie skirtumai taip pat yra nebepriimtini. Todėl kreipiuosi į valstybes nares, norėdamas įsitikinti, kad tikrai bus vadovaujamasi čia priimamais dokumentais, taip pat vadovaujamasi rinkos stebėjimo mechanizmais, kurie jau sukurti vartotojų saugumo tikslais.

Leiskite išsakyti vieną asmeninę pastabą. Šiandien dėkojome daugeliui žmonių. Rengdamas ataskaitą nemažai dirbau su tikrai geranoriškais kolegomis iš vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto. Be jų pagalbos ši ataskaita nebūtų parengta. Todėl leiskite ypač padėkoti Peter Traung ir Luca Visaggio.

  Christel Schaldemose, pranešėja. − (DA) Ponia Pirmininke, ir aš norėčiau padėkoti už daugybę pozityvių ir gerų komentarų, kuriuos išgirdome šiandienos posėdyje. Tai rodo, kad mes iš tiesų puikiai padirbėjome per pastaruosius metus ir įtraukėme kaip galima daugiau požiūrių, o tai mane nepaprastai džiugina.

Vis dėlto norėčiau išsakyti porą pastabų apie kai kurias problemas, kurios buvo iškeltos šiandienos posėdyje. Tai susiję su CE ženklinimu. Vartotojai yra iš tiesų klaidinami, todėl turime išnagrinėti, kaip galima būtų ženklinti, siekiant užtikrinti vartotojų saugumą. Tačiau taip pat noriu akcentuoti, kad įdiegus šį paketą CE ženklinimo schema bus gerokai tobulesnė, nes bus atidžiau stebima rinka, o valstybės narės įsipareigos taikyti nuobaudas neleistino CE ženklinimo atvejais. CE ženklinimas ir CE schema bus žymiai efektyvesnė, palyginus su tuo, ką matome šiandien. Situacija pasitaisys, nes tai susiję su rinkos stebėjimu užsiimančiai pareigūnais, kurie rinkodara naudojasi kaip įrankiu. Jei gamintojas sąmoningai naudoja CE ženklinimą, jis tarsi teigia, kad paklūsta ES taisyklėms. Jei taip nėra, jį galima bausti. Jis negali tvirtinti, kad nežinojo, ką daro. Tai didelis pagerinimas. Niekaip nepasiseka išspręsti santykių su vartotojais problemos, nors Komisaras apie tai kalbėjo labai pozityviai, teigdamas, kad planuojama itin daug pastangų sutelkti nagrinėjant šį ryšį.

Buvo diskutuota, ar verta rengti pirmojo skaitymo sutartį. Manau, kad šiandienos diskusija tiesiog parodė, jog tai rūpi daugeliui žmonių, nes apie tai buvo kalbama trijose ataskaitose ir daugelio pranešėjų. Labai daug EP narių įsitraukė į darbą, todėl turėjo galimybę išreikšti savo nuomones. Be to, manau, kad galime būti patenkinti rezultatais.

Pabaigoje norėčiau trumpai paminėti šešėlinių pranešėjų pavardes ir pripažinti, kad taip pat labai džiaugiuosi jų darbu. Tikrai didelis ponios Rühle, pono Brie, ponios Fourtou ir ponios Pleštinská indėlis, be to, paminėtini abiejų grupių ir komiteto sekretoriatai. Labai ačiū. Buvo išties malonu bendradarbiauti.

  Alexander Stubb, pranešėjas. − Ponia Pirmininke, norėčiau baigti debatus paminėdamas keturis klausimus ir, deja, turi pradėti nuo pono Bloom iš Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos, kuris kritikavo asmenis, tarp kurių buvau ir aš, dėkojusius paketą rengusiems žmonėms. Nežinau, kokią patirtį jis turėjo namie, bet visada maniau, kad mandagumas reikalauja padėkoti tiems žmonėms, kuriems padedant šis paketas tapo įmanomas.

Galbūt nereikia dėkoti tam, kuris rengė jo pranešimą, skaitomą tiesiai iš lapo, nes greičiausiai pranešimą rašęs asmuo nesuvokė, kokia šio paketo esmė.

Aš rengiant paketą atsakingas už abipusį pripažinimą – laisvą prekių judėjimą ir nesuvienodėjimą. Todėl ponas Bloom arba jo pranešimą rengęs žmogus tikriausiai nori pasakyti, kad „Marmite“ arba „Branston Pickle“ negali būti taikoma pardavimo laisvė, kaip ir „Rolls Royce“ arba „Church“ batai bei „Burberry“ drabužiai. Neįsivaizduoju, ką gero tai atneš Jungtinės Karalystės ekonomikai.. Todėl patariu, kad norintis būti ES oponentu prieš tai bent perskaitytų medžiagą, kurią ketina komentuoti.

Antras dalykas, kurį noriu aptarti, yra tai, kad galbūt kalbėta apie Europos įrašą, susijusį su efektyvumu, nes aš nežinau apie jokį teisinį paketą, kuris Komisijos buvo pristatytas Valentino dieną (2007 m. vasario 14 d.) ir patvirtintas COREPER 2008 m. vasario 13 d. – po metų be vienos dienos. Todėl visiems, kurie baiminasi, kad po padidėjimo tapsime nelankstūs ir neveiksmingi, noriu pasakyti, kad tai puikus pavyzdys, rodantis, kaip sparčiai priimami sprendimai. Taip pat noriu patikinti, kad jei prisimenate, tai tikriausiai didžiausias paketas, susijęs su laisvu prekių judėjimu, nuo 1992 m. „Delors“ paketo. Ta prasme tai yra labai greitai, todėl dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie dalyvavo procese, nes tai rodo, kad mechanizmas veikia.

Trečias dalykas, apie kurį noriu kalbėti, yra susijęs su ponios Ries teiginiu, kad įmonės kreipsis į alexstubb.com siųsdamos savo nusiskundimus, jei nebus taikomas visapusis pripažinimas. Jei leisite, įtrauksiu tiesioginį saitą su Komisijos pagrindiniu puslapiu. Kilus abipusio nepripažinimo problemoms, reikia paprasčiausiai kreiptis į Komisiją. Tai reikia ir būtina padaryti.

Galiausiai noriu paminėti, kad tai pirmasis didelis Slovėnijos, kaip pirmininkaujančiosios valstybės narės, pasiekimas; tai pirmasis didelis įstatymų paketas, kurį pateikė Slovėnija, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, todėl noriu pasveikinti ją gerai atlikus darbą. Žinau, kad nebuvo lengva COREPER, be to, žinau, kad nebuvo lengva darbo grupėse, bet pirmininkaujančioji valstybė narė puikiai atliko darbą ir tikiuosi, kad sėkmė ją lydės ir paskutiniaisiais pirmininkavimo mėnesiais.

  Pirmininkė. − Šia harmoninga gaida ir baigsime debatus. Balsavimas vyks ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Iles Braghetto (PPE-DE), raštu. – (IT) Šios plenarinės sesijos metu diskutavome apie „prekių paketą“, kuris apibrėš produktų rinkos struktūrą Europos Sąjungoje ir patvirtins grįžtamumo principus. Šiandienos situacijoje Europos Parlamentas norėtų, kad CE (Europos atitikties) ženklinimas būtų efektyvesnis, nes jis užtikrina, kad produktai saugūs, ir leidžia atskirti ne ES gaminamus produktus. Tačiau kelerius metus egzistavo kitas ženklinimas, kuris grafiškai beveik nesiskiria nuo CE ženklinimo, išskyrus tai, kad tarp raidžių yra didesnis tarpas – tas ženklinimas reiškė visai ką kita: „Kinijos eksportas“. Gyventojams reikia parodyti, kad imamasi priemonių, be to, kad būtų įkurti muito kontrolės punktai, siekiant užtikrinti, kad Europos CE ženklinimas nebūtų neteisingai interpretuojamas.

Suklastotais importuotais produktais, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo atitinkantys rinkos keliamus reikalavimus, jau prekiaujama keliuose Italijos regionuose. Taip nutiko ir todėl, kad nesusipratimų kilo dėl ženklų panašumo.

Ši nuostata rodo, kad prekės gali judėti laisviau ES, be to, užtikrinamas didesnis pasirinkimas ir vartotojų pasitikėjimas, o parduoti prekes tampa paprasčiau.

(Posėdis buvo nutrauktas 11.30 val. ir pratęstas 12.00 val.)

PIRMININKAUJANTYSIS: PONAS VIDAL-QUADRAS
Vicepirmininkas

  Daniel Hannan (PPE-DE). Ponas Pirmininke, noriu bendrai atsiprašyti Europos Parlamento Pirmininko, kolegų ir rūmų už įžeidimus, kuriuos sukėlė mano pastabos, išsakytos sausio mėn. 31 d., kai oponavau naujų reglamento teikiamų galių suteikimo Pirmininkui. Suprantu, kad mano pastabos įžeidė daugelį šiuose rūmuose. Tikiuosi, kad priimsite šį atsiprašymą taip pat geranoriškai, kaip nuoširdžiai jį išsakau.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Labai ačiū, pone Hannan. Jūsų atsiprašymai priimti ir neliks pastebėti.

6. Balsavimo laikas

  Pirmininkas. − Dabar pradėsime balsavimą.

(Balsavimo rezultatai ir kita išsami informacija pateikta protokole)

6.1. (A6-0025/2008, Jacek Saryusz-Wolski) Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp EB ir Izraelio protokolas siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į ES (balsavimas)

6.2. (A6-0026/2008, Jacek Saryusz-Wolski) Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp EB ir Egipto protokolas siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į ES (balsavimas)

6.3. (A6-0012/2008, Jan Andersson) Fizinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) darbuotojams keliama rizika (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Jan Andersson, pranešėjas. − (SV) Ačiū, pone Pirmininke. Kalbėdamas apie laišką, kurį Europos profesinių sąjungų organizacija išsiuntė visoms narėms praeitą savaitę, noriu pasakyti, kad suprantu profesinių sąjungų požiūrį į tai, ar Komisija konsultavosi su socialiniais partneriais. Tačiau nieko padaryti neįmanoma.

Šios direktyvos turinys nebus keičiamas. Pasieksite tik to, kad jo realizavimas bus atidėtas keturiems metams. Priežastis ta, kad gali nepavykti panaudoti tam tikros itin svarbios medicininės įrangos, jei bus pradėta realizuoti balandžio mėn. Šiuo metu aiškinamasi, kaip padaryti, kad ši įranga būtų suderinama su direktyva.

Todėl mes palaikome direktyvos atidėjimą, visiškai pritariant Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui.

  Günter Verheugen, Komisijos vicepirmininkas. − Pone Pirmininke, Komisijos vardu noriu pateikti šį paaiškinimą. Siūlydama atidėti šios direktyvos vykdymą Komisija reaguoja į naują mokslinį įrodymą – kartoju, naują mokslinį įrodymą, – t. y. turimą, kurį pavedė atlikti Jungtinės Karalystės vyriausybė, paskelbtą 2007 m. birželio mėn. Šis naujas mokslinis tyrimas įrodo, kad direktyvos, tokios, kokia ji dabar yra, vykdymas nuo 2008 m. balandžio mėn. sukels nemažai netikėtų nuostolių magnetino rezonanso vaizdų (MRI) praktikoje – veiksmingiausioje ir saugiausioje šiuolaikinėje medicinoje taikomoje vaizdų kūrimo technologijoje. Be to, kaip atsakingas už šį sektorių, noriu pastebėti, kad netaikant šios technologijos, tūkstančiams Europos Sąjungoje gydomų pacientų nebus skiriamas efektyviausias gydymo kursas. Taip pat noriu pasakyti, kad mūsų gamintojai yra savo srities pasaulio lyderiai.

Ponas Andersson paminėjo konsultacijas. Noriu pasakyti, kad prieš priimdami Komisijos siūlymą darbininkų atstovai yra informuoti ir dalyvavo diskusijose su socialistų partneriais. Problemos, kurios gali kilti priėmus direktyvą ir tolesni Komisijos ketinimai buvo paminėti ir nagrinėjami sveikatos darbe patariamojo komiteto, įsteigto Tarybos, lygiu. Šį patariamąjį komitetą sudaro kiekvienos valstybės narės , nacionalinės vyriausybės, profesinės sąjungos ir užimtumo organizacijos nariai.

6.4. (A6-0022/2008, Hans-Peter Mayer) Ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apšvietimas ir šviesos signalų įtaisų sumontavimas (kodifikuota redakcija) (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Hans-Peter Mayer, pranešėjas. − (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, trys tolesnės kodifikuotos redakcijos naujos tuo, kad mes taip pat balsuosime dėl bendrųjų siūlymų kaip ir Parlamentas, Komisija ir Taryba. Pirmą kartą parlamentas balsuos už tą patį tekstą, kaip ir Taryba.

Nekalbėdamas apie šį balsavimą, kurį aš palaikau, noriu pastebėti, kad mes sprendžiame klausimus, kurių nederėtų spręsti Europos Parlamentui. Tai nėra žmonėms artimo sprendimo priėmimas; svarstydami tokius klausimus kaip ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apšvietimas ir šviesos signalų įtaisų sumontavimas mes tik atrodome juokingi visuomenės akyse.

(Garsūs plojimai)

Būtų kur kas labiau logiška priimti direktyvą dėl traktorių naudojimo, paisant bendrųjų reikalavimų ir saugos nuostatų. Detales galima nurodyti kaip standartus. Europoje yra Briuselyje įkurtas Europos standartizacijos komitetas (CEN) Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC), taip pat įkurtas Briuselyje. Trečiųjų šalių standartų organizacijos, įskaitant visas ES ir EFTA valstybes, yra CEN ir CENELEC narės.

Toks bendrosios direktyvos priėmimo principas, kai pateikiamos nuorodos į Europinius standartus, jau taikytas daugiau 25 sektoriuose. Kodėl jo netaikyti traktoriams? Manau, kad Komisaras ponas Verheugen yra tos pačios nuomonės. Mums reikia geresnio vadovavimo ir mes, Parlamento nariai, turime rodyti pavyzdį.

(Plojimai)

6.5. (A6-0016/2008, Hans-Peter Mayer) Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų identifikavimo lentelės ir įrašai (kodifikuota redakcija) (balsavimas)

6.6. (A6-0017/2008, Hans-Peter Mayer) Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų galinio registracinio numerio ženklo žibintai (kodifikuota redakcija) (balsavimas)

6.7. (A6-0018/2008, Francesco Enrico Speroni) Žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių keliamų radijo trikdžių slopinimas (kodifikuota redakcija) (balsavimas)

6.8. (A6-0019/2008, Francesco Enrico Speroni) Ratinių žemės ūkio ir miško ūkio traktorių keliamo triukšmo lygis (kodifikuota redakcija) (balsavimas)

6.9. (A6-0020/2008, Francesco Enrico Speroni) Europos aplinkos agentūra bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimas (kodifikuota redakcija) (balsavimas)

6.10. (A6-0021/2008, Francesco Enrico Speroni) Apdorotam tabakui taikomi akcizai (kodifikuota redakcija) (balsavimas)

6.11. (A6-0512/2007, Ruth Hieronymi) EB ir Šveicarijos susitarimas dėl Bendrijos programos MEDIA 2007 (balsavimas)

6.12. (A6-0007/2008, Klaus-Heiner Lehne) Prašymas ginti Claudio Favos imunitetą (balsavimas)

6.13. (A6-0008/2008, Aloyzas Sakalas) Prašymas ginti Witoldo Tomczako imunitetą (balsavimas)

6.14. (A6-0011/2008, Janelly Fourtou) Bendrijos muitinės kodeksas (balsavimas)

6.15. (A6-0488/2007, Bill Newton Dunn) Muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymas(balsavimas)

6.16. (A6-0010/2008, José Javier Pomés Ruiz) Finansinių klausimų skaidrumas (balsavimas)

6.17. (A6-0009/2008, Francesco Musotto) Dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos – kovos su sukčiavimu – 2005 m. ir 2006 m. metinių ataskaitų (balsavimas)

6.18. (A6-0015/2008, Gérard Deprez) Terorizmą ir teroristų verbavimą skatinantys veiksniai (balsavimas)

6.19. (A6-0002/2008, Ignasi Guardans Cambó) Europos įmonių patekimas į ES rinkas (balsavimas)

- Prieš balsuojant dėl 35 paragrafo:

  Ignasi Guardans Cambó, pranešėjas. − (ES) Pone Pirmininke, noriu pasiūlyti Rūmams žodinę 35 paragrafo pataisą. Jei ji bus priimta 24 pataisa bus nereikalinga. Angliškai tai skamba taip:

„Europos Sąjungos profesinių sąjungų nariai kviečiami palaipsniui mažinti arba išardyti barjerus, ribojančius prekių įtraukimą į rinką.“

(ES) Likusioji teksto dalis nebus keičiama. Užuot prašius nedelsiant visiškai panaikinti visus į rinką patekti trukdančius barjerus, prašoma juos naikinti palaipsniui arba, jei būtina, išardyti.

(Parlamentas sutiko su pataisa)

  Pirmininkas. − Balsavimas baigtas.

7. Balsavimo paaiškinimai

Žodiniai balsavimo paaiškinimai.

- Pranešimas: Bill Newton Dunn (A6-0488/2007)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, kai po naujų narių įstojimo teko perkelti jūros ir sausumos sienas, muitinių darbuotojams padaugėjo darbo: be to, kad atlieka įprastas tikrinimo muitinėse pareigas, siekdami apsaugoti vartotojus, jie turi kovoti su klastojimu, pinigų plovimu, narkotikais, antidempingo bei sveikatos apsaugos įstatymų apėjimu. Todėl sveikinu ir palaikau Komisijos siūlymą, leisiantį koordinuočiau dirbti valstybių narių pareigūnams, įskaitant bendradarbiavimą su Europolu, FRONTEX, Interpolu ir Pasaulio muitų organizacija. Taip pat norime paprašyti, kad trečiųjų šalių pareigūnų, kurie gaus komercinius ir asmeninius duomenis iš valstybių narių, būtų reikalaujama užtikrinti, kad duomenų saugumo standartai būtų tokie pat kaip taikomi ES. Dėkoju narėms už mūsų grupės siūlymo palaikymą. Taip pat noriu padėkoti pranešėjams už jų kruopštų darbą

- Pranešimas: Francesco Musotto (A6-0009/2008)

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone Pirmininke, balsavau už Musotto pranešimą, nes nebijoma atvirai kalbėti apie daugumą sukčiavimo atvejų ir kovos su sukčiavimu priemones. Patiriu déja vu efektą, kai pranešime minimos milijoninės netinkamai paskirstytos lėšos ir išlaidos. Tereikia pagalvoti apie šimtus milijonų Europos fondų eurų, kurie jau dingo korumpuoto Walloon regiono bedugnėje. Tai regionas, kuriame daugybė pareigūnų buvo siejami su skandalais, kai kuriais atvejais su netinkamu lėšų naudojimu. Kai pranešime kalbama apie perdėtą Komisijos kruopštumą, aš automatiškai prisimenu savo Waloon kolegos pono Deprez žodžius, pasakytus mėnesio pradžioje, apie netinkamus projektus, kurie yra ne vien Waloon, bet ir Komisijos kaltė, nes ji tuos projektus palaiko.

- Pranešimas: Gérard Deprez (A6-0015/2008)

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, iš pradžių pristatytas pranešimas buvo geras, nes jame pateiktos aiškiai nustatytos kovos su terorizmu priemonės, pvz., būtinieji prevenciniai veiksmai, glaudesnis policijos bendradarbiavimas, efektyvesnis keitimasis duomenimis ir pagalba terorizmo aukoms.

Tačiau šiandienos balsavimu pranešimas buvo visiškai pakeistas. Buvo balsuojama prieš pagrindines pranešimo nuostatas. Pavyzdžiui, džihado teroristai jau nebelaikomi pavojingais. Už kitas – nepriimtinas – pozicijas buvo balsuota palankiai, nors aš tokiu atveju balsavau prieš, kaip ir dauguma. Gaila, kad buvo pakeistas originalas, nes būtų buvę pravartu turėti efektyvesnių politinių ir techninių priemonių rinkinį, kuris leistų kovoti su terorizmu ir užtikrintų saugumą.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Pone Pirmininke, nereikia sakyti, kad balsavau prieš Deprez pranešimą, nes aš iš esmės nesutinku su mintimi, kad džihado terorizmas iš tikrųjų yra diskriminacijos ir socialinės izoliacijos, kurią neva teko patirti musulmonams Europoje, pasekmė. Pažįstu nemažai savo tautybės žmonių, kurie nėra imigrantai, kurie iš tiesų kentė socialinę izoliaciją musulmonų kaimynystėje didžiuosiuose miestuose, tačiau anaiptol nevirto teroristais. Todėl neketinu šiuo atveju sakyti mea culpa. Galbūt politiškai korektiška yra kaltinti išdavikišką Europą, bet tai nėra teisinga tikrąją šio žodžio prasme. Kada pagaliau Parlamentas supras, kad islamo terorizmas neturi nieko bendro su diskriminacija ar socialine izoliacija, o gimsta iš islamiško pasaulio suvokimo?

- Pranešimas: Ignasi Guadans Cambó (A6-0002/2008)

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, manau, kad kalbėdami apie prekybą tarp regionų, turime pripažinti, kad prekyba vyksta ne tarp šalių, o tarp žmonių ir įmonių. Viena iš šio konkretaus pranešimo klaidų buvo ta, kad nepavyko suvokti tikrųjų prekybos barjerų, trukdančių trečiųjų šalių verslininkams prekiauti su ES.

Todėl man džiugu paskelbti tarppartinę kampaniją, apimančią NVO ir pilietines visuomenines organizacijas, taip pat paprastų žmonių kampanijas, vadinamą tikrosios prekybos kampanija, kuri iškėlė penkis pagrindinius tikslus: panaikinti žemės ūkio tarifus importui; panaikinti žemės ūkio subsidijas; liberalizuoti kilmės šaliai keliamas taisykles; stipriau akcentuoti pagalbą prekybai; skatinti mažas pajamas gaunančias šalis pamažu ardyti tarpusavio prekybos barjerus, tikintis, kad pavyks tapti pasaulio bendruomenės dalimi, kalbant apie prekybą, ir pagaliau, intensyviau prekiauti su mumis. Šis pranešimas buvo netolygus, nes nebuvo pripažinta, kad tokie barjerai egzistuoja žiūrint iš ES perspektyvos, todėl aš balsavau prieš.

Rašytiniai balsavimo paaiškinimai

- Pranešimas: Jan Andersson (A6-0012/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Visų pirma turiu pasakyti, kad balsuodami prieš, mes protestuojame prieš direktyvos dėl darbuotojų sveikatos ir saugumo – direktyvos, kuri buvo priimta 2004 m., direktyvos, kurioje numatyti darbuotojų sąveikos su elektroniniais, magnetiniais ir elektromagnetiniais laukais apribojimai, taip pat prevencinės, informacinės bei mokymo priemonės – vykdymo atidėjimą. Šiuo metu Europos Komisija siūlo naują direktyvą, kurios pagrindinis tikslas yra keturiems metams atidėti tos direktyvos perkėlimą.

Iš tiesų keista, kad Europos Komisija siūlo šį siūlymą atidėti. Įstatymuose teigiama, kad medicinos bendruomenė išdėstė savo požiūrį į direktyvos vykdymą ir kad šiuo metu įgaliota atlikti nemažai tyrimų. Gaila, kad nekalbama apie panašų rūpestį (dėl šios direktyvos pasekmių), susijusį su kitais įstatymais ir strateginėmis nuorodomis, kuriomis siekiama liberalizuoti visuotines prekes ir paslaugas bei išreguliuoti darbo santykius ir darbuotojų teises. Tik tada, kai bus ginamos darbuotojų teisės ir sveikata, Europos Komisija galės įpareigoti atlikti tolesnį tyrimą, susijusį su vykdymo atidėjimu. Tai netoleruotina.

  David Martin (PSE), raštu. − Sveikinu pranešimą dėl fizinių veiksnių darbuotojams keliamos rizikos. Pranešime pateiktos rekomendacijos skamba įtikinamai ir atrodo logiškos, nes galimos pasekmės magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) naudojimui ir tobulinimui bei medicinai, kurias gali sukelti 2004 m. direktyvos, kurioje išdėstyti minimalūs saugos standartai, taikomi tiems, kam tenka susidurti su fiziniais veiksniais, atidėjimas, yra tikrai rimtos. Inicijuodami naujus tyrimus, susijusius su pagrindu, kuriuo grindžiamos direktyvos rekomendacijos, turime skirti užtektinai laiko naujai informacijai ir direktyvai išanalizuoti. Todėl palaikau siūlymą 2008 m. balandžio 30 d. terminą atidėti keturiems metams ir balsavau už šį pranešimą.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. − (SK) Noriu akcentuoti, kad poreikis gerinti darbuotojų sveikatos ir apsaugos sąlygas darbo vietose visų pirma turi būti grindžiamas rizikos nustatymu. Kai darbuotojams tenka dirbti ten, kur galima sveikatai pavojingų veiksnių įtaka, nustatyti rizikos laipsnį yra vienas iš esminių darbdavio uždavinių.

Jei nustačius rizikos laipsnį paaiškėja, kad dirbti pavojinga, būtina imtis priemonių, kurios padės pašalinti pavojų arba sumažins jį iki žemesnio lygio. Mano nuomone, šių priemonių svarbu imtis iš pat pradžių. Kiti galimi veiksmai gali būti, pvz., siūlymas taikyti kitokius darbo metodus, techninės emisiją mažinančios priemonės, darbo vietų konstrukcijų keitimas, įtakos trukmės ir intensyvumo ribojimas, siūlymas naudoti atitinkamas asmeninės apsaugos priemones ir t. t.

Sutinku, kad jei mediciniškai ištyrus darbuotoją paaiškėja, kad sveikatai kilto tam tikras pavojus, darbdavys privalo pasirūpinti tokių darbuotojų sveikata. Prevenciniai medicininiai patikrinimai yra sveikatos apsaugos paketo dalis: tikslas yra kuo anksčiau nustatyti sveikatos pakitimus ir užkirsti kelią sveikatos sutrikimams, susijusiems su elektromagnetinių laukų įtaka. Atsižvelgiant į rezultatus, nustatytą rizikos laipsnį reikia apsvarstyti iš naujo ir imti papildomų priemonių.

Baigdamas noriu pasakyti, kad kaip gydytojui, man džiugu, jog Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/40/EB išdėstyti reikalavimai, susiję su elektromagnetinių laukų ekspozicijos ribojimu, taip pat reikalavimai, susiję su sveikatos apsauga ir darbuotojų, dirbančių elektromagnetinių laukų sąveikoje, saugumu.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Dirbtinės elektromagnetinės bangos turi didelės įtakos Europos gyventojų sveikatai, o labiausiai jų poveikį tenka patirti darbuotojams, kuriuos reikia apsaugoti nuo elektromagnetinių laukų taip pat, kaip juos jau gina ES direktyvos, nustatančios triukšmo ir vibracijos lygių apribojimus.

Radijo ir elektroninių prietaisų bei įvairių telefonų aparatų – nešiojamųjų siųstuvų ir telefonų, fiksuoto ryšio ir mobiliųjų įrenginių – skleidžiami elektromagnetiniai laukai jokiu būdu nėra nekenksmingi!

Tai neseniai pateiktos „BioInitiative“ ataskaitos esmė, kurios išvados nediskutuotinos: rizika susijusi su įvairiomis vėžio formomis, Alzhaimerio liga ir nervų problemomis, kurias sukelia nuolatinis arba intensyvus elektroninių bangų poveikis. Pastaruoju metu Europos aplinkos agentūroje buvo kalbama apie riziką sveikatai.

Todėl balsavau už Komiteto Pirmininko Jan Andersson pranešimą, kuriuo siekiama apsaugoti darbuotojų sveikatą, atsižvelgiant į medicinos bendruomenės rūpestį dėl Bendrijos įstatymo suderinamumo su magnetinio rezonanso tyrimu (MRT). MRT nuskaitymo technologija yra esminė medicininė procedūra, skiriama kai kuriems pacientams, ir mano nuomone reikia kalbėti apie apribojimus, o ne visos direktyvos vykdymo atidėjimą ketveriems metams!

- Pranešimas: Hans-Peter Mayer (A6-0016/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors tai kodifikavimo procedūra, kuri niekaip nekeičia įstatymų, pagrindinis iškeltas klausimas yra susijęs su poreikiu priimti Bendrijos direktyvas dėl traktorių ir kitų motorinių transporto priemonių bei jų priekabų; tai matyti iš kelių pranešimų kodifikuotų redakcijų, dėl kurių šiandien balsuota Parlamente.

Tai sritis, kurioje mano nuomone Bendrija priėmė pernelyg daug įstatymų. Galbūt pakaktų bendrojo įstatymo dėl motorinių transporto priemonių, numatančio bendruosius aspektus – neverta iš naujo kurti direktyvų, susijusių su kiekviena iš šių sričių, kaip tai daroma dabar. Galima paminėti šiuos pavyzdžius: žemės ir miškų ūkio traktorių skleidžiami radijo trikdžiai (elektromagnetinis suderinamumas); ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojo gaunamas triukšmo lygis; motorinių transporto priemonių ir jų priekabų galinio registracinio numerio ženklo žibintai.

Balsavimas kodifikuoti vis tiek niekaip nepakeis šios nuostatos.

- Pranešimas: Francesco Speroni (A6-0020/2008)

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Visiškai palaikau svarstomą pranešimą, kuris atliks pagrindinį vaidmenį siekiant supaprastinti Bendrijos įstatymus ir nustatyti jų tvarką. Tai itin svarbu kuriant pilietinę visuomenę, nes Europos įstatymų skaidrumas ir pasiekiamumas kiekvienam gyventojui teikia naujų galimybių pasinaudoti specifinėmis teisėmis.

Šio tikslo neįmanoma pasiekti, kol daugybė vis keičiamų nuostatų yra išskaidytos pradiniame įstatymo akte ir paskesnio pakeitimo akte – norint jas vykdyti reikia sulyginti daugybę skirtingų teisinių pagrindų ir nustatyti, kokios nuostatos iš tikrųjų galioja. Dažnai keičiamas nuostatas reikia kodifikuoti, kad Bendrijos įstatymas būtų aiškus ir suprantamas.

Todėl aš visiškai palaikau 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo kodifikavimą.

- Pranešimas: Francesco Speroni (A6-0021/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už šį kodifikavimo pranešimą, kuris yra svarbus, siekiant didesnio Bendrijos įstatymų aiškumo ir skaidrumo. Pranešime nenumatoma jokių esmės pakeitimų, bet nemažai skirtingų direktyvų apjungiama į sklandų tekstą. Mes, aišku, pritariame tokiam supaprastinimui. Tačiau reikia akcentuoti, kad mūsų balsai už nereiškia, kad esame patenkinti dabartine įstatymo formuluote. Mes norime ateityje matyti padidintus minimalius mokesčius tabakui ir iš tikrųjų paprastesnę reglamentavimo sistemą. Be to, svarbu užtikrinti, kad skirtingoms tabako rūšims taikomo mokesčio lygis nebūtų keičiamas atsižvelgiant į konkurencingumą.

- Pranešimas: Janelly Fourtou (A6-0011/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Ši nuostata pakeis reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, kuris numato Bendrijos muitinės kodeksą. Pateikti pateisinimai yra pataisos, kurios buvo tuo tarpu pristatytos.

Bendrijos muitinės kodeksas (BMK) buvo įsteigtas reglamentu (EEB) Nr. 2913/92. Tuo metu tai buvo ilgas ir techniškai sudėtingas dokumentas, reguliuojantis Bendrijos muitinės reikalus.

Visi specifiniai BMK aspektai buvo aptarti atitinkamų sričių specialistų ir BMK klausimais buvo pasisakyta atitinkamuose komitetuose.

Pasaulyje, kuriame prekybai atstovauja didelės tarptautinės korporacijos, šis kodekso projektas turi atspindėti šių tarptautinių korporacijų interesus ir jiems tarnauti, sumažindamas prekių gabenimo laiką ir užtikrindamas paprastesnes muitinės procedūras.

Ar supaprastinant nepamiršta ir kovos su sukčiavimu muitinėse priemonių, jau yra kitas klausimas.

Atrodo, kad supaprastinimas pasitarnavo darant išlygas kovoje su sukčiavimu. Tai jokiu būdu ne sutapimas, kad Bendrijos dokumentuose ir (ar) jų vertimuose dažnai kalbama apie palengvinimą, o ne apie supaprastinimą. Tai iškalbinga klaida.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Vykdant falsifikacijos operacijas ir prekių kontrabandą šiandien taikomi metodai, kuriems nustatyti reikia išsiugdyti integruotą požiūrį į naujas užduotis, kurias turi spręsti muitinės pareigūnai; be to, muitinės pareigūnai turi būti savo darbo profesionalai.

ES yra muitinių sąjunga, todėl Bendrijos muitinės kodeksas yra vienas svarbiausių instrumentų. Bendrijos muitinės kodo modernizavimas reiškia viso pirminio dokumento, kuris galioja nuo 1992 m., peržiūrą, atsižvelgiant į poreikius e. muitinės ir e. prekybos aplinkoje.

Ką duos Bendrijos muitinės kodekso modernizavimas? Visų svarbiausia yra tai, kad bus modernizuotas kontroliavimo mechanizmas, todėl duomenimis bus galima keistis elektroniniu būdu ir bus įdiegtos sąveikaujančios mutinių sistemos. Bus supaprastintos nuostatos ir administracinės procedūros, kurias turi atlikti muitinių pareigūnai ir ekonomikos operatoriai. Centralizuotas muito apmokėjimas yra nauja funkcija. Ji padės sustiprinti Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimą. Paprastesnė, greitesnė ir, svarbiausia, centralizuota muito apmokėjimo procedūra, atliekama vienoje vietoje, turi siūlo dideles galimybes sumažinti biurokratiją.

Po trejus metus trukusio intensyvaus institucinio darbo galime su pasididžiavimu patikėti Europos Parlamentui didelės sėkmės siekį modernizuojant muitines. Pasinaudodamas proga noriu pagirti muitinių pareigūnus už atliktą sudėtingą darbą – be jų išorinių Sąjungos sienų apsauga būtų neįsivaizduojama.

Tikiu, kad šiandien esame parengę praktišką dovaną 40 mūsų muitinių sąjungos metinių proga, kuri bus minima 2008 m. liepos 1 d. Džiaugiuosi, kad savo balsu galėjau prisidėti prie Bendrijos muitinės kodekso modernizavimo.

- Pranešimas: Bill Newton Dunn (A6-0488/2007)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, noriu palaikyti Dunn pranešimą. Siūlymo tikslas yra siekti, kad dabartinis reglamentas (EB) Nr. 515/97 atitiktų naujas Bendrijos pajėgas muitinių bendradarbiavimo srityje, atverdamas kelią bendradarbiavimui ir duomenų tarp valstybių narių ir Komisijos keitimuisi. Tas reglamentas garantuoja teisinį pagrindą dėl pagalbos užklausų, kurias teikia kompetentingi pareigūnai, siekdami užkirsti kelią tvarkos pažeidimams ir sukčiavimui.

Nepaisant teigiamų rezultatų, kurių pavyko pasiekti, yra nemažai įvairių priežasčių keisti tekstą, ypač kalbant apie institucinį kontekstą ir balansą. Todėl tikslas yra gilinti koordinavimą Bendrijos lygiu, atsižvelgiantį naujas Europos įstatymuose numatytas nuostatas, nepamirštant, kad tada, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 515/97, į Sutartį dar nebuvo įtrauktas straipsnis apie muitinių bendradarbiavimo (135 ir 280 straipsniai).

- Pranešimas: José Javier Pomés Ruiz (A6-0010/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, pritariu pono Pomés Ruiz pranešimui, nes jame numatytos tolesnės priemonės, siekiant užtikrinti didesnį Europos institucijų atskaitingumą ir viešumą, be to, juo siekiama įgalinti visus gyventojus atidžiau stebėti ir valdyti sprendimų, susijusių su ES fondų panaudojimu, priėmimo procesą, ir taip įtvirtinti pagrindinius mūsų demokratinės sistemos principus.

Parlamento iniciatyva akivaizdžiai rodo, kad reikia skelbti ES paramos gavėjus, nesvarbu, ar tai susiję su dotacijomis, sutartimis, žemės ūkio ar struktūrinėmis išlaidomis ar kitokio tipo finansavimu. EB taip pat prašoma įvertinti informacijos sistemos tinkamumą platesniems visuomenėms sluoksniams, kad būtų galima pateikti visą informaciją apie importą ir atskirus fundacijos gavėjus, susijusius su sudėtingu ES finansavimo darbu.

Čia nustatyti etikos standartai, taikomi visuomenines pareigas einantiems darbuotojams, ir juodieji sukčių sąrašai, taip pat numatyta, kaip skelbti lobistų ir visų Komisijoje dalyvaujančių specialistų pavardes, todėl Ruiz pranešimo pagrindu galima sukurti efektyvią ir viešą efektyvaus ES fondų panaudojimo stebėjimo ir valdymo sistemą.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Palaikau čia iniciatyvą, kuria siekiama ES biudžeto eikvojimo viešumo. Informacijos apie panaudojimą šaltiniai turi būti vieši ir, svarbiausia, praktiški. Dažnai girdžiu Lenkijos įmonininkų komentarus, kad labai sunku pasiekti reikiamus informacijos šaltinius, todėl vartotojams kur kas sunkiau palyginti ir įvertinti bei padaryti teisingas išvadas, susijusias su jų projektais.

Viešumo, kaip naudojamas ES biudžetas, stoka sukelia nemažai neteisybės. Naujose valstybėse narėse, įskaitant Lenkiją, kur potencialūs fundacijos gavėjai turi nedaug patirties, kaip gauti ES finansavimą, aiškiai pateikta informacija gali būti labai naudinga.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Išskyrus vieną ar porą aspektų, kurie sukelia tik nedideles abejones, mes tikime, kad apskritai pranešime iškelta nemažai labai svarbių ir esminių klausimų.

Vadovaujantis taip vadinama Europos viešumo iniciatyva, kurią Komisija paskelbė 2005 m. lapkričio mėn., pranešime akcentuojamas poreikis pristatyti visuomenei visiškai veiksmingą informacijos sistemą dėl, pvz., įvairių struktūrinių fondų lėšų gavėjų.

Pranešime teigiama, kad skirtingi fundacijų gavėjai ES lėšų gali gauti iš kelių ES veiklos programų arba sektorių, todėl pripažįstama, kad pravartu galėti nustatyti visas kiekvienam fundacijų gavėjui išmokėtas sumas iš visų sektorių – pasak darbuotojų, tokia informacija būtų neįkainojama, jei įmonei tektų persikelti.

Pranešime pastebimi ir kiti svarbūs aspektai, pvz., valstybinių ES įstaigų tarnautojų finansinių sluoksnių deklaravimas, taip pat teigiama, kad reikia priimti standartus, sukurti Komisijos sudarytas ekspertų grupes (formalias arba neformalias), padėsiančias vykdyti iniciatyvas, ypač susijusias su įstatymų leidyba.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už savo grupės siūlytas Pomés Ruiz pranešimo pataisas, kurios buvo priimtos. Svarbu, kad narystė Komisijos ekspertų grupėse būtų tinkamai subalansuota ir kad tokių grupių sudarymas būtų visiškai atviras ir skaidrus. Tikimasi, kad Komisija atkreips dėmesį į šiandien šios institucijos išsakytas pastabas.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Ponas Pomés Ruiz teisus, tvirtindamas, kad viešumas priklauso nuo to, ar su fundacijų gavėjais susijusi informacija yra lengvai pasiekiama ir patikima, taip pat ar ją galima toliau tirti, lyginti ir vertinti.

Sutinku, kad Komisijai išsakytas pageidavimas aiškiai nurodyti interneto svetaines, kuriose pateikta informacija apie ES fundacijų gavėjus, kuriose jos tiesioginis ir aiškus valdymas matomas visuose dokumentuose, susijusiuose su ES biudžetu ir (ar) jai pavaldžiais projektais bei programomis.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu pranešimui apie finansinių reikalų viešumą. Bet koks žingsnis siekiant pagerinti informacijos kokybę ir pasiekiamumą, ypač kai tai susiję su žemės ūkio strategija ir struktūriniais fondais (kuriuos visuomenei sudėtinga gauti) yra sveikintinas, nes tai rodo, kad ES imasi vykdyti savo demokratinių įsipareigojimų.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Tai žingsnis teisinga kryptimi, siekiant įnešti aiškumo paramos sistemos džiungles ir paprastiems piliečiams suteikti prieigą prie informacijos apie itin painius procesus ar bent šiek tiek juos paaiškinti. Tačiau reikia pasirūpinti, kad šiuo atveju tokios duomenų bazės nebūtų pelningos tik brangiai apmokamiems lobistams – MVĮ ir paprasti piliečiai taip pat turėtų sugebėti atlikti nesudėtingus ir logiškus procesus, leidžiančius gauti jiems svarbias dotacijas ir kitos paramos formas.

Kalbant apie institucijų etikos kodeksą, prieštaravimų neturėtų būti. Institucija, kuriai pavesta paskirstyti finansavimą, turi būti visiškai neįtariama – lai paskatintų žmonių pasitikėjimą viešojo administravimo pareigūnais. Tačiau reikia būti atsargiems – atidžiai dirbant nereikia persistengti – institucijų ir jų narių negalima visiškai apnuoginti ir išviešinti. Todėl kalbant apie duomenų apsaugą, reikia nepamiršti, kad toks potvarkis, susijęs su etikos kodeksu, yra būtinas.

Tikrai verta daugiau diskutuoti apie juodojo sąrašo sudarymą, nes tai susiję su kita sritimi – duomenų apsauga.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Iš viešąsias lėšas paskirstančių asmenų tikimasi ir reikalaujama pademonstruoti visišką racionalumą jas tvarkant, kruopštumą pateikiant rezultatus apie atliktus darbus ir visiško skaidrumo. Mokesčių mokėtojai – be abejo finansuojantys visus viešuosius fondus – turi teisę (kuria privalo naudotis) žinoti, kas leidžia lėšas, skirtas ES interesams, ir kaip tos lėšos leidžiamos. Todėl aš balsavau už šį pranešimą, kuris palaikomas Europos Komisijos Ryšių, kuri pateikė nemažai pasiūlymų – daugumai iš jų mes pritariame. Turiu tik paminėti, kad tikiu, jog principai ir taisyklės, taikomos Bendrijos fondams, ypač tiems, kuriuos tiesiogiai skirsto Europos institucijos, turi būti taikomi, mutatis mutandis, ir kitiems viešiems fondams – būtent Bendrijos fondams, kuriuos tvarko valstybės narės.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už pono Pomés Ruiz pranešimą dėl finansinių klausimų viešumo.

Pranešėjas paminėjo nemažai labai svarbių klausimų, susijusių su ES finansų valdymu, pvz., informacijos apie ES fundacijų gavėjus atskleidimą, ES institucijose dirbančių valstybės pareigūnų finansinių interesų deklaravimą ir tvarką tose institucijose bei metines veiklos ataskaitas.

Turime siekti, kad ES finansų valdymas ir naudojimas būtų kuo racionalesni, itin didelį dėmesį kreipdami į Europos Parlamento, kaip rekomendacijas dėl biudžeto panaudojimo teikiančios institucijos, vaidmenį. Pinigus turime skirti tikėdamiesi finansinių išteklių skaidrumo ir tikslios atskaitomybės.

- Pranešimas: Francesco Musotto (A6-0009/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kova su viešųjų lėšų, šiuo atveju Bendrijos fondų, grobstymu ir netinkamu panaudojimu, turi tapti prioritetiniu visų valstybių narių uždaviniu. Todėl itin svarbu, kad kiekviena valstybė turėtų žmogiškųjų ir materialiųjų resursų, leidžiančių tinkamai atlikti šią funkciją.

Būtina akcentuoti, kad tuo pat metu, kai patvirtinama valstybės narės atsakomybė ginti visuomenės interesus, kaip teigiama pranešime, skatinama diegti strategijas, kurios devalvuoja ir pašalina valstybėms narėms turinčias priklausyti funkcijas, ypač kai naikinamos valstybinės tarnybos, nuolat diskvalifikuojami ir atleidžiami darbuotojai ir samdomos privačios įmonės šioms funkcijoms atlikti. Mūsų nuomone, pranešime turėtų būti nagrinėjamos viešųjų lėšų valdymo pasekmės, kai valstybinių institucijų užduotys pavedamos privačioms įmonėms.

Taip pat būtina nustatyti taisyklių sudėtingumo ir neatitikimo mastą bei atidėjimą, susijusį su nustatytais neatitikimais.

Tačiau pranešime didesnis dėmesys skiriamas nuobaudoms, t. y. minimo pažeidimo atvejai ir laikinas mokėjimų nutraukimas valstybėms narėms.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Palaikau Musotto pranešimą dėl kovos su sukčiavimu. Visos ES spaudoje ir žiniasklaidoje reguliariai apžvelgiamas Bendrijos pinigų eikvojimas ir netinkamas jų tvarkymas. Svarbu, kad su sukčiavimu būtų tinkamai susidorota, o čia valstybėms narėms tenka svarbus vaidmuo, kaip ir įvairiems ES pareigūnams.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, ketinu balsuoti už pranešimą, kurį pateikė mūsų kolega Francesco Musotto. Abiejuose pranešimuose akcentuojama, kad daugiau dėmesio reikia skirti kai kurioms šalims, kurioms nesiseka pateikti informacijos elektroniniu formatu ir kuriose skundžiamasi dėl tinkamo tvarkymo ir stebėjimo sistemų. Sutinku su pranešėju, kuris akcentavo, kaip svarbu imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, susijusiam su Bendrijos fondais, tose šalyse, kuriose paprasčiausiai nėra įdiegtų efektyvių stebėjimo sistemų, o kai kuriais atvejais net nustatomas žemesnis atitikimo Europos standartams lygis. Mano nuomone, atidus Bendrijos išlaidų stebėjimas yra būtinas. Kova su netinkamo išmokėjimo atvejais yra dar svarbesnė, nepamirštant, kad pinigai, kuriuos sumoka Europos mokesčių mokėtojai, turi būti panaudojami pragyvenimo lygiui kelti.

- Pranešimas: Gérard Deprez (A6-0015/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström and Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už Deprez pranešimą dėl to, kokių veiksmų imasi Sąjunga ir valstybės narės, siekdamos sustabdyti terorizmą ir didėjantį teroristų verbavimą. ES turi apsvarstyti kovos su terorizmu aspektus ir labiau domėtis teroristinių aktų ir radikalizmo priežastimis, kurios šiuo metu apribotos. Tačiau to reikia imtis griežtai paisant žmonių teisių ir fundamentalių laisvių, be to, taip, kaip priimtina atvirai, demokratinei ir teisingai visuomenei. Jokiu būdu negalima riboti konstitucinių teisių, pvz., spaudos laisvės, saviraiškos ir ryšių laisvės.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Deprez pranešimą dėl terorizmą ir teroristų verbavimą skatinančių veiksnių. Tačiau noriu išsakyti keletą minčių. Visų pirma noriu iškelti Nelsono Mandelos klausimą. Kovinę priespaudą ir įvairius autoritarinius režimus, tokius kaip apartheido režimas Pietų Afrikoje reikia skirti nuo rugsėjo 11 dienos sprogdintojų nihilizmo. Nepalaikau sprogdinimų Rivonia, lygiai kaip ir Nelsonas Mandela, jei būtų atskridęs į Europą, nebūtų pakentęs, kad išdavė Pietų Afriką, kur jam buvo skirta mirties bausmė.

Antra, Vakarai turi pripažinti, kad mūsų veiksmai arba jų nebuvimas Vidurio Rytuose, Palestinoje ir kitur sukelia susvetimėjimo bangą ir terorizmą, nukreiptą prieš mus pačius. Kartais mes būname didžiausi savo pačių priešai.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Du dalykai Deprez pranešime sukėlė man abejonių. Visų pirma nėra paminėta pirminė terorizmo grėsmės Europoje priežastis, t. y. nežabotas migrantų, kurie nenori integruotis ar asimiliuotis, bet siekia gyventi bendruomenėmis ir vadovautis savo pačių įstatymais, srautas.

Kitas nerimą keliantis dalykas – kaltės priskyrimas. Pagal tai, ką sakėte, Europa niekada nesugebės padaryti tiek, kad būtų atsisakyta pačios esmės, nacionalinio identiteto ir bendrinamos civilizacijos. Čia niekada nebus nuveikta pakankamai, kad būtų daroma išlyga vertybėms dėl tolerancijos ir taip vadinamos teisės į skirtumus. Čia negalima tiek diskriminuoti gyventojų dėl kitų tautų, kultūrų, civilizacijų, gyvenančių savose teritorijose, gerovės. Galiausiai, kaltę reikia jausti už tai, kas vyksta. Bet už teroristų išpuolius Londone atsakingi Britanijos gyventojai – Britanijoje gimę, dirbantys darbus, kuriuos dauguma norėtų turėti! Jie nebuvo išskirti, jie nebuvo aukos. Bet jiems teko imtis ginklo!

Tiesa ta, kad daugiakultūrės, suskirstytos visuomenės, kurių jūs taip intensyviai siekiate, iš esmės yra visuomenės, linkusios į įvairius konfliktus. Neigdami realybę mes paprasčiausiai kurstome neapykantą ir panieką.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors ataskaitoje minimo vertybės, kurios mums svarbios ir kurias laikome teigiamomis visuotinės situacijos pablogėjimo kontekste, čia, be kita ko, nepaminėti realūs tikslai ir kovos su terorizmu pasekmės, taip pat tai, kas skatina ir kursto terorizmą.

Pranešimas susijęs, kad ir sąlyginai, su esminiu poreikiu rasti diplomatinį ir taikų pasaulinių konfliktų sprendimą, nors čia nenurodoma, kad pagrindiniai terorizmą sukeliantys veiksniai yra smurtas, pagrįstas tarptautinių santykių militarizavimu, atakos prieš valstybių nepriklausomybę ir šalių suverenitetą, valstybinis terorizmas, esminių laisvių, teisių ir garantijų pažeidimai, nepažabotas kapitalistinis išnaudojimas, nehumaniškas nelygybės ir neteisybės didinimas bei milijonai piliečių, kuriems tenka gyventi beviltiškomis sąlygomis, pvz., Afganistane, Irake ar Palestinoje.

Tikime, kad rimta terorizmo – visų jo formų, įskaitant valstybinį terorizmą, – analizė padės rasti jam vietą politiniame kontekste, be to, bus atskleistos pagrindinės jo priežastys ir jį kurstančios strategijos, pvz., tai, kaip su terorizmu kovoja JAV ir jos sąjungininkai.

Todėl mes susilaikome.

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. − Aš palaikiau šiandienos pataisas, kuriose nurodyta, kad radikalizmą reikia vertinti tik kaip neabejotiną smurto priežastį ir piliečių laisvės turi būti pačios svarbiausios. To nereikia kartoti – mes prisistatome, kaip Sąjunga, kurios pagrindas – žmonių teisės ir piliečių laisvės. Iš tiesų dauguma šiame pranešime pateiktų pasiūlymų jau įtraukti į ES strategiją, todėl man keista, kodėl reikalingas dar vienas pranešimas.

Balsavau prieš galutinį pranešimą, bet ne todėl, kad palaikau PPE poziciją ar siaurus Ispanijos svarstymus, kurie neretai apkartina mūsų diskusijas kovos su terorizmu klausimais, o todėl, kad mes nusprendėme svarstyti terorizmo pateisinimą antiteroristiniame pakete. Galbūt tai atrodo smulkmena, bet mes jau žinome, kad teorijos laisvė, politiniai svarstymai ir antiradikalistinė veikla yra apriboti, baiminantis tokių įstatymų. Jauni musulmonai man sakė, kad bijo diskutuoti Palestinos ar Irako klausimais, kad jų kritika ir pasiaiškinimai nebūtų interpretuojami kaip pasiteisinimas ir pašlovinimas ir jiems netektų atsidurti teisme. Parlamentas galėjo nebalsuoti už šį paragrafą, bet pasirinko kitaip.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Šis pranešimas apie terorizmo išnaikinimą užima deramą vietą tarp daugybės tekstų, šlovinančių žmonių teises ir skirtų kovai su diskriminacija. Vis tik pernelyg didelis atsargumas, susijęs su galimu pagrindinių laisvių pažeidimu – ypač saviraiškos ir religijos laisvių – faktiškai ardo resursus, kurių mums reikia, norint kovoti su terorizmu.

Dabar turi būti akivaizdu, kad Europos Parlamentui labiau rūpi, kad būtų ginamos įvairios teisės ir elgiamasi politiškai korektiškai, o ne Europos Sąjungos piliečių saugumas.

Šiame pranešime apie terorizmą skatinančius veiksnius, nėra nė vienos nuorodos į mečetes, nors puikiai žinoma, kad jos yra ne kas kita, kaip būsimų islamo teroristų verbavimo centrai. Be to, neminimi imamai Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ar Danijoje, kurie veiksmingai verbuoja džihadui prielankų islamo jaunimą.

Nesistenkime nieko šokiruoti; netrikdykite religinio sąmoningumo; nediskriminuokime: vargu, ar taip išsiaiškinsime, kaip kovoti su vis didesnę grėsmę keliančiu islamo terorizmu! Taip pasieksime visiškai priešingų rezultatų.

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Šiame pranešime aiškiai pastebimas didžiulis taisymo darbas, kurį atliko PSE, Verts/ALE, GUE/NGL ir ALDE grupių pilietinių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete nariai. Naudodama tekstą, kuriame iš pradžių buvo itin nepagarbiai pasmerktas islamas ir musulmonai, progresyvi centro kairiųjų dauguma sugebėjo sukurti harmoningą dokumentą, kuriame minima labai daug veiksnių (ekonominių, socialinių ir t. t.), kurie tarsi palaiko terorizmą, nes išreiškiamas poreikis gerbti pagrindines teises ir akcentuojama kovos su diskriminacija svarba bei lygių galimybių diegimas, ypač siejamas su švietimu, mokymu ir užimtumu.

Tačiau pranešime yra du ar trys pastebėjimai, kurie sukėlė man abejonių, ypač pastabos apie nuosaikųjį islamą ir mintis, kad reikia stebėti visas vietas, kuriose skleidžiama propaganda, siekiant įtikinti žmones atlikti teroristinius aktus.

Vis dėlto, negalėdama visiškai pritarti pranešimo teiginiams, atmesdama jį, pasiduočiau į dešinę ir mėnesius trukusį darbą paversčiau nieko vertu.

Todėl, mano nuomone, geriausi būtų susilaikyti ir paaiškinti, kodėl taip darau.

  David Martin (PSE), raštu. − Pranešime siekiama apžvelgti Europos normas ir principus, naudojamus kovojant su terorizmu. Dešiniųjų opozicija reiškia, kad pagalba aukoms, kaip veikla, dėl kurios terorizmo palaikymas vertinamas kaip kriminalinis nusikaltimas visose valstybėse narėse, ir kuri skatina politinį dialogą, nebus įtraukta į vieningą Europos antiteroristinę strategiją. Balsavau už pranešimą ir apgailestauju, kad nepavyko pasiekti sutarimo.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kova su terorizmu bus šios amžiaus iššūkis. Todėl ryžtingi veiksmai, nukreipti prieš propagandos aparatą, yra pirmasis nedidelis žingsnis, siekiant pažaboti terorizmo plitimą tarp autonominių islamo subkultūrų, gyvuojančių visoje Europoje.

Turime pripažinti, kad Europos terorizmas yra grynai islamiško pobūdžio ir radikalieji musulmonai yra visiškai neimlūs integruotis. Į Europą skverbiasi radikalizmas ir dažnai atrodo, kad politinės klasės kažkuria prasme neigiamos, kai nagrinėjami šie klausimai.

Todėl svarbu suformuoti strateginį požiūrį į kovą su terorizmu ir tikrai aktualu užtikrinti Europos, jos piliečių ir kultūros išlikimą. Pradėti reikia nuo jaunimo, bet jis taip pat turi rodyti iniciatyvą vaidinti savo vaidmenį.

Visų žmonių teisių anuliavimas – kaip žinia, kai kuriais atvejais jau diegiamas praktikoje Jungtinės Valstijose – neturi ištikti Europos. Vis dėlto labai svarbu turėti tvirtą požiūrį į terorizmą.

Visą naujoje žiniasklaidoje aptinkamą neteisišką turinį reikia, aišku, vertinti kaip ir bet kurį kitą neteisišką veiksmą, o jo autoriams pareikšti kaltinimus ir taikyti nuobaudas.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Vienas iš didžiausių pavojų, svarstant terorizmo ir jo priežasčių klausimus, yra pulti į vieną iš dviejų kraštutinumų. Viena vertus, norint viską suprasti, visas priemones galima imti laikyti priimtinomis ir pateisinamomis; kita vertus, galim atsisakyti pripažinti skirtingas realijas, nes tokiu atveju viskas atrodo painu ir sudėlioti viską vadovaujantis tomis pačiomis koncepcijomis ir standartais. Analizuojant pavojingi abu kraštutinumai, nes jie nėra tikslūs, neleidžia padaryti tinkamų išvadų, sukelia policijos, įstatymų leidėjų ir visuomenės klaidas. Be to, jie trukdo teisingai suvokti tikrąją situaciją, kuri tampriai susijusi su terorizmu. Štai kokį iššūkį tenka priimti: situaciją suvokti tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokios bijome ar taip, kaip norime ją matyti. Tada reikia imtis veiksmų naikinant visas galima priežastis, niekada nepamirštant, kad jokiomis aplinkybėmis terorizmo negalima nei toleruoti, nei pateisinti. Ne aukos (faktinės ar galimos) privalo suvokti ir pateisinti agresorių nusikaltimus. Dėl visų šių priežasčių aš balsavau prieš pranešimą.

  Martine Roure (PSE), raštu. – (FR) Efektyviausias kovos su terorizmu būdas yra prevencija, o ne visapusė Europos gyventojų priežiūra. Todėl labai svarbu, kovoti su pagrindinėmis terorizmo priežastimis.

Smurtinis radikalizmas liausis, kai išspręsime nelygybės ir neteisybės tautiniu ir pasauliniu lygiu klausimus.

Balsavime susilaikiau, nes nemanau, kad kovodami su terorizmu, galime nurodyti vieną konkrečią religiją. Terorizmas neturi būti siejamas su religija, net jei kai kas žudymo pateisinimo ieško ten, ką vadina savo tikėjimu. Vienintelis būdas kovoti su smurtiniu radikalizmu yra stiprinti visuomenės moralę ir atvirai dalyvauti tarpkultūriniame dialoge su visais tarpininkais, ypač piliečių visuomenės atstovais.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Terorizmas yra sienų nepaisantis reiškinys, todėl su juo reikia kovoti veiksmingai, pasitelkus jungtines pajėgas. Tačiau kovojant su terorizmu visada reikia paisyti atitinkamų teisinių normų. CIA kova Europoje, kankinimai, tyčiojimasis ir kankinimas vandeniu (faktai, kuriuos CIA dabar pripažįsta), taip pat specialieji slapti kalėjimai turi būti nedviprasmiškai pasmerkti. Čia ES turėjo imtis kur kas griežtesnių veiksmų.

Bet vienas dalykas man aiškus. Bendrųjų įstatymų pagrindas ir mūsų išpažįstamos vertybės. Taip pat turime užtikrinti, kad Bendrijos įstatymai nestato į pavojų ir neatmeta svarbių principų, įskaitant saviraiškos laisvę.

Pranešime siekiama pristatyti naują pagrindų sprendimo koncepciją: terorizmo pateisinimą. Manau, tai būtų nesėkmė. Ne todėl, kad idėja dėl visų valstybių narių įstatymų prieš kurstymą yra bloga, o todėl yra nelengva, galbūt net neįmanoma, suformuoti apibrėžimą, kurį būtų galima taikyti visais atvejais, ir kuris nesukeltų sudėtingų interpretavimo problemų. Viena vertus, svarbu surasti būdų, kaip kovoti su terorizmu ir išgelbėti gyvybes. Kita vertus, egzistuoja saviraiškos laisvės principas ir įsipareigojimas palaikyti aukštą teisinės saugos lygį Europoje. Tai tinkamos harmonijos nustatymo klausimas.

  Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Negaliu palaikyti Deprez pranešimo ir siūlymo, kad Europos Parlamentas teitų Tarybai rekomendacijų, susijusių su terorizmą skatinančiai veiksniais ir teroristų verbavimu.

Ataskaitoje ginami netinkami prioritetai kovoje su terorizmu. Siūlyme pagrindinis dėmesys skiriamas socialinės politikos priemonėms. Toks požiūris nepalengvins kovos su terorizmu, kai reikia veiksmingiau kontroliuoti sienas ir labiau koordinuoti kaltinančių agentūrų darbą.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Kairieji Parlamento atstovai sumenkino neginčijamą originaliame šio pranešimo tekste išsakytą nuostatą, kuria buvo teikiama, kad terorizmas (ypač džihado terorizmas) kelia rimčiausią grėsmė Sąjungos piliečių saugumui. Pranešime net neužsiminta apie svarbiausius veiksnius, skatinančius teroristų verbavimą, būtent nekontroliuojamą imigraciją ir, žinoma, kalbant apie JK, plačiai paplitusią pagarbos Krikščionių religijai ir teisingo mūsų pačių istorijos ir kultūros supratimo stoką.

Nenuostabu, kad naujokai nemato, ko pripažinti. Neminima, kad terorizmas gali pasiekti savo tikslą, o teroristai, tokie kaip buvę IRA lyderiai, gali būti legalizuojami ir apdovanojami. Todėl balsavau prieš pranešimą ir prisidedu prie to, kad Parlamentas jį atmestų.

- Report: Ignasi Guardans Cambó (A6-0002/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis ES inicijuotas pranešimas yra tikras informacijos šaltinis, kuriame nurodyti tikslai ir pasaulio prekybos – prekėmis, paslaugomis ar kapitalu – liberalizavimo iniciatyvos, kurioms vadovauja ES ir Europos Komisija, faktiškai visagalė institucija, sprendžiant įprastus prekybos strategijos klausimus ir pateikianti naują sutarties projektą, kuris suteikia šią išskirtinę ES kompetenciją.

Atvirosios rinkos yra dogma. Numatyta imtis veiksmų siekiant išardyti prakybos sienas, ypač tarp išplėtotų ir tebesiformuojančių ekonomikos sistemų. Rinkų atvėrimas, siekiant, jei įmanoma, sukurti vieningą ES rinką, laikomas tikslu.

Suvokiant, kad dabartinė PPO sistema neužtikrina pakankamai efektyvaus reguliavimo ir siejimo, ginamas Europos vadovavimo prekybai modelis – įgyvendinamas pasirašant laisvąsias sutartis arba akcentuojant pastarojo PPO derybų raundo išvadas, kurios skelbia, kad reikia sukurti sinergijas su pagrindiniais ES prekybos partneriais (pvz., JAV, Kanada ir Japonija).

Kaip pavyzdį galima nurodyti tai, kaip pranešime ne ES šalys įtikinėjamos didinti užsienio nuosavybės apribojimus Europos įmonėms... Tikslas yra ekonominis dominavimas.

Todėl mes balsavome prieš.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu Guardans Cambó pranešimą dėl ES strategijos suteikti prieigą prie rinkos Europos įmonėms. Geresnės abipusės prieigos principai, didesnis MVĮ palaikymas ir efektyvesnė prieiga prie vidaus rinkos turi paremti Lisabonos darbotvarkei. Ypač aktyviai palaikau pataisoms, susijusioms su skirtumo tarp išplėtotų ir tebesiformuojančių ekonomikos sistemų akcentavimo, taip pat MIŠ ir besivystančių šalių.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Nors vidaus Europos rinka yra didelė, pasaulio rinka, atverta globalizacijos dėka, yra dar didesnė ir dinamiškesnė. Todėl rinkos prieinamumas Europos įmonėms, ypač sparčiau besiformuojančiose ekonominėse sistemose, turi būti tiek viešasis tiek asmeninis prioritetas. Tačiau tiesa yra ta, kad asmeninės iniciatyvos srityje, ne mes sprendžiame, ką pasirinkti, arba, dar blogiau, kokius prioritetus nustatyti, viešosios iniciatyvos srityje nuveikti galime nemažai. Viena vertus, turime suvokti poreikį atverti rinkas, jei norime – o mes tikrai norime – sukurti platesnes tarptautinių rinkų prieinamumo galimybes. Kita vertus, yra svarbu kreipti dėmesį į Europos įmonių našumą, vadinasi, turime neabejodami telktį dėmesį į mūsų įmonių konkurencingumą ir diegiamas naujoves – to galima pasiekti tik laisvoje, atviroje ir skaidrioje aplinkoje.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Guardans Cambó pranešime išdėstytos ES strategijos, kaip Europos įmonėms suteikti prieigą prie rinkos. Pirmoje praėjusių metų pusėje Europos Komisija pristatė ryšių planą, padedantį sukurti glaudesnę partnerystę, kad Europos eksportuotojams būtų suteiktas prieinamumas prie rinkos.

Komisijos pasiūlytos priemonės apėmė Bendrijos kompiuterių sistemos restruktūrizavimą, kuris užtikrina rinkos informacijos ir paslaugų pasiekiamumą maždaug 100 šalių, daugiau skaidrumo ir informacijos kampaniją, susijusią su Europos eksportuotojams teikiamomis Bendrijos paslaugomis, ypač mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms.

Vis dėlto apgailestauju, kad nebuvo balsuota už kai kurias Europos socialistų pateiktas pataisos, susijusias su viešąja rūpyba ir konkurencija.

Manau, kad būtina ginti Komisijos, valstybių narių ir Europos įmonių partnerystę, kad pastariesiems būtų garantuotas trečiųjų rinkų pasiekiamumas, bet tuo pačiu metu turime užtikrinti, kad Europos principai ir vertybės būtų suderinami su šiomis rinkomis: darbo įstatymas, aplinkosauga, pagarba intelektinei nuosavybei ir žmonių teisėms.

8. Balsavimo pataisos ir balsavimo motyvai: žr. protokolą

(Posėdis buvo nutrauktas 12.40 val. ir pratęstas 15.05 val.)

PIRMININKAUJANTYSIS: PONAS PÖTTERING
Pirmininkas

9. Svarstymai dėl Europos ateities (debatai)

  Pirmininkas. − Toliau numatyta svarstyti Europos ateitį; debatuose dalyvaus Švedijos Ministras Pirmininkas, Europos Tarybos narys.

Ponios ir ponai, kviečiu pasveikinti šį ypatingą posėdį. Ypač šiltai noriu pasveikinti poną Fredrik Reinfeldt, Švedijos Ministrą Pirmininką. Välkommen till Europaparlamentet! Sveikinu!

(Plojimai)

Ministre Pirmininke, man ir mums visiems labai malonu pasveikinti jus šiandien pirmą kartą Europos Parlamente, kur diskutuosime Europos Sąjungos ateities klausimais.

Ką tik galerijoje mačiausi su Simeon Sakskoburggotski, buvusiu Bulgarijos Ministru Pirmininku. Šiltai sveikinu atvykus į Europos Parlamentą.

2007 m gruodžio 13 d. Lisabonoje pasirašyta sutartis atveria Europos Sąjungai naujų galimybių. Po daugybės diskusijų metų pagaliau galima džiaugtis sutartimi, atitinkančia išsiplėtusios Europos Sąjungos poreikius, leidžiančia pateisinti Europos piliečių viltis ir lūkesčius demokratinių procedūrų keliu. Nauja sutartis ne tik suteiks daugiau viešumo Sąjungos veiklai, kas visada buvo svarbu Švedijai; kova su klimato kaita taps nauju Europos Sąjungos tikslu, o tai sritis, kurioje Švedija jau gali pasigirti apčiuopiama sėkme. Jūsų šalis, Ministre Pirmininke, gali deramai didžiuotis savo pirmaujančiu vaidmeniu Europoje atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimo srityje. Europos Sąjungoje būtina imtis vieningų veiksmų prieš klimato kaitą, kad visi kartu galėtume suvaidinti pagrindinį vaidmenį šioje kovoje. Tik praeitą savaitę Jungtinės Tautose įsitikinau, kokias didžiules viltis JT sija su Europos Sąjunga, taip pat su Europos Parlamentu, kaip įstatymų leidimo institucija.

Lisabonos sutartis suteikia priemonių siekti tikslų, kurie svarbūs mūsų ateičiai, ir nedelsiant vykdyti reformas, būtinas šiam tikslui pasiekti. Kaip ir jūs, Ministre Pirmininke, Europos Parlamentas tvirtai tiki, kad nauja sutartis turi pradėti galioti 2009 m. sausio 1 d. Dėl to Europos Parlamentas džiaugėsi, galėdamas išgirsti Švedijos Parlamento, Riksdago, pranešimą apie ketinimus ratifikuoti sutartį iki 2008 m. lapkričio mėn.

Jei ratifikavimo procesą visos 27 valstybėse narėse pavyks sėkmingai baigi laiku, Švedija, pirmininkaudama Tarybai 2009 m. antroje pusėje, galės priimti pagrindinius ateities iššūkius naujoje institucijų struktūroje. Švedija ves mus į naują Europos integracijos sritį. Remdamiesi nauja sutartimi ir su naujai išrinktu Europos Parlamentu, nauja Taryba ir Švedija, kaip pirmininkaujančioji valstybė, pradės naują sustiprinto bendradarbiavimo skyrių.

Tikimės, kad Švedija duos stiprius impulsus, sprendžiant tokius klausimus kaip energetinė sauga, klimato kaita, nuolatinis Sąjungos Šiaurės dimensijos vystymasis ar ES strategija dėl Baltijos jūros. Todėl mes entuziastingai laukiame jūsų pastabų apie tolesnę Europos Sąjungą. Ministre Pirmininke, dabar kviečiu jus kreiptis į Europos Parlamentą.

  Fredrik Reinfeldt, Švedijos Ministras Pirmininkas, Europos Tarybos narys. − (SV) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, man labai didelė garbė šiandien būti čia. Kaip buvo minėta, nesu čia buvęs su tokiais įgaliojimais, kokius turiu dabar. Nesu buvęs šioje salėje, bet dar būdamas jaunas politikas Strasbūre priėjau prie Europos Parlamento, svajodamas, kad išauš diena, kai mano šalis jam atstovaus. Žinau, ką reiškia svajoti apie tokią vietą – šiandien tuo, be abejo, galiu pasidalyti su dauguma iš jūsų.

Todėl man didelė garbė pasinaudoti šia proga ir šiai asamblėjai pristatyti kai keletą minčių Europos klausimais.

Kai kurie įžvalgūs politikai po Antrojo pasaulinio karo suprato, kad vienintelis taikos išsaugojimo būdas yra apjungti Europos valstybes į tam tikrą Europos integravimo formą. Ir tada, ir šiandien Europos integracija turi turėti aiškią viziją. Turime kelti fundamentalius kausimus: kur einame ir kaip ten pateksime?

Pasaulis sparčiai kinta, o mes keičiamės kartu su juo. tampame vis labiau vieni nuo kitų priklausomi. Todėl turime išsiaiškinti fundamentaliuosius principus.

Mūsų Europos integracijos modelis turi būti tvirtas, kad nei fanatiškas nacionalizmas, nei religinis fanatizmas nekeltų grėsmės Europos taikai ir stabilumui.

Neturime baimintis stiprios Europos. Atvirkščiai – turime bijoti silpnos Europos. Stipriai Europai tenka didesnė atsakomybė už globalias problemas. Stiprioje Europoje ekonominė plėtra derinama su klimatui palankia politika. Stiprioje Europoje atsižvelgiama į pagrindinius gyventojų interesus. Vieninga Europa – ir tai verta pasakyti tokiu momentu kaip šis – drįsta pateikti Kosovui aiškią Europos perspektyvą.

Švedijos Vyriausybė tiki Europos galimybėmis. Kaip minėjau, Švedija turi užimti aiškią ir neginčijamą vietą Europos integracijos srityje. Kadangi dabartinė vyriausybė vadovauja nuo 2006 m. rudens, mes taip pat pastebėjome, koks populiarus Švedijoje Europos Sąjungos palaikymas.

Yra tokių, kurie teigia, kad tai sėkmės klausimas. Jiems aš sakau: kuo daugiau dirbsite, tuo sėkmingesni būsite. Ir mes, žinoma, dirbome. Jau 1962 m. mano partija vietos rinkimuose dalyvavo su kampanija, kurios šūkis „Taip – Europai“. Teko laukti 33 metus, kol galėjome iš tikrųjų išsiųsti narius į Europos Parlamentą.

Atrodo, kad po kelerių metų intensyvaus sutarties svarstymo, galime atsipūsti. Kanclerė Merkel atliko milžinišką darbą, padėdamas spręsti šias problemas. Noriu išreikšti ypatingą padėką Ministrui Pirmininkui Sócrates, kuris meistriškai vadovavo, kad sutartis būtų pasirašyta. Lisabonos sutartis sukuria geresnes sąlygas atviresnei, efektyviai ir dinamiškai Europos integracijai. Tačiau visų svarbiausia, kad siūlomos naujos galimybės diskutuoti ateičiai svarbiais klausimais: apie klimatą ir energiją, darbą ir ekonominę plėtrą, demografiją, migraciją ir ES vaidmenį tarptautinėje arenoje. Ketinu išreikšti keletą minčių kiekvienu iš šių klausimų.

Noriu dirbti modernios Europos, pritaikytos gyventojų perspektyvai, labui.

Visi siekiame, kad sutartis galiotų nuo 2009 m. sausio 1 d. Kaip Pirmininkas minėjo, Švedija ratifikuos sutartį 2008 m. rudenį. Po 18 mėnesių Švedija taps ES pirmininkaujančia valstybe. Laukia įdomus pirmininkavimo darbas su naujai išrinktu Europos Parlamentu, nauja Komisija ir naujomis vadovavimo pozicijomis, sukurtomis Lisabonos sutartimi.

Tikiuosi, kad visais šiais klausimais pavyks glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu.

Vieni iš svarbiausių klausimų Švedijos pirmininkavimo ES metu bus susiję su klimatu ir energija, Hagos programa, darbu ir ekonomine plėtra, Baltijos jūros problemomis ir globaliu ES vaidmeniu. Mes jau intensyviai rengiamės darbui. Būsime pasiruošę ir netikėtumams.

Kitaip tariant, reikalingas labai didelis lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie susiklosčiusios situacijos, kuri nepaisant nieko gali turėti įtakos procesui.

Klimato ir energijos klausimai yra vieni svarbiausių iššūkių, kuriuos visuomenei šiandien tenka priimti. Jaučiami didelę atsakomybę prieš ateities kartas, todėl reikia sukurti sėkmingą, ilgai ir nuosekliai vystomą strategiją. Turime intensyviai dirbti, siekdami tarptautinio susitarimo 2009 m. gruodį Hagoje vyksiančiame JT aukščiausiojo lygio susitikime.

Dėl istorinių sprendimų praėjusių metų pavasario Taryboje ES tenka vadovaujantis vaidmuo. Bet ES negali viena prisiimti šios atsakomybės. Reikės glaudžiai bendradarbiauti su daugybe kitų šalių, įskaitant Indiją, Japoniją, Kiniją, Rusiją ir Jungtine Valstijas.

Kai kurie skaičiavimai rodo, kad bendrasis pasaulinis energijos poreikis ne mažėja, o didėja ir iki 2030 m. gali padidėti net 50 %. Žinoma, kalbant apie klimato kaitą, svarbiausia yra nustatyti, kaip bus sprendžiamos problemos, susijusios su šiuo numatomas energijos poreikio augimu.

Visų prima turime atsakyti, kaip efektyviau taupyti energiją ir kaip efektyviau ją panaudoti? Bet su klimato kaita susiję iššūkiai taip pat reikalauja suformuoti naują politinį požiūrį. Privalome išsklaidyti mitą, kad plėtra yra aplinkos priešas.

Švedija gali būti priešingos praktikos pavyzdys. Nuo 1990 m. Kioto mūsų ekonomika išaugo 44 %, o šiltnamio efekto dujų tuo pačiu metu buvo išmetama devyniais procentais mažiau. Mes investavome į tyrimus ir naujas technologijas, taip pat peržiūrėjome mokesčius ir nuostatas. Taip buvo suformavome strategiją, kurioje aplinka tapo pradiniu tašku naujoms įmonėms ir naujoms specialybėms.

Esu įsitikinęs, kad galime įgyvendinti tikslus, numatytus ES klimato ir energijos pakete. Bet turime imtis tinkamų politinių veiksmų, kad paskatintume visuomenę ir įmones atlikti teisingus pasirinkimus.

Aplinkos užteršimo kaina yra labai didelė, o apdovanojimai už sprendimus be anglies dioksido yra viliojantys.

Kaip daugelis minėjo, jau egzistuoja žaliosios technologijos. Vyriausybės turi jausti didelę atsakomybę už perėjimą, kurį reikia atlikti. Tai turi jausti ir paprasti žmonės. Turime vertinti tai, kaip tam tikrą paktą tarp vyriausybių ir visuomenės, siekiant palaikyti aplinkai draugiškas alternatyvas. Taip padidinsime kompensaciją aplinkai draugiškesnės visuomenės labui. Visi sieksime, kad tai būtų naudinga.

Kalbant apie Lisabonos strategiją, Jungtinės Valstijos šimtą metų buvo laikomos didžiausia pasaulio ekonomika. Nuo šiol nauji dalyviai daro įtaką pasaulio ekonomikai. Indijos ir Kinijos ekonomikų lygiai auga labai greitai. Globalizacija sukėlė teigiamų poslinkių daugelyje pasaulio dalių. Globalizacija yra demokratijos varomoji jėga; daug dėmesio skiriama skirtumams tarp atvirų ir uždarų visuomenių. Bet globalizacija sukelia ir konkurenciją.

Strategijos, užtikrinusios darbą, saugumą ir klestėjimą vakar, turi būti nuolat modifikuojamos, kad sėkmė būtų garantuota ir rytoj.

Šiandien trečdalis Europos darbinio amžiaus gyventojų neįtraukti į darbo rinką. Tokia situacija nėra pageidaujama. Turime didinti darbo vietų skaičių ir kovoti su neužimtumu. Reikia reformuoti nacionalines darbo rinkas. Reikia investuoti į švietimą ir ugdymą. Kadangi Sąjungos ekonominė integracija užima vis tvirtesnes pozicijas pasaulyje, sėkmė ir trūkumai – jie taip pat egzistuoja – įgyvendinant nacionalines reformas nėra vien vidaus reikalas – tai susiję su mumis visais.

Ateities Europos suklestėjimą lemia tai, kaip mums, valstybėms narėms, pavyks kartu sukurti geresnes pasinaudojimo galimybėmis ir globalizacijos uždavinių įgyvendinimo sąlygas. Negalima pamiršti, kad šis klausimas susijęs su demografinėmis tendencijomis ir sienų nepaisančiai iššūkiai aplinkos srityje.

Pažangi ES energijos ir aplinkos strategija yra būtina, norint užtikrinti ilgalaikį ir nuoseklų vystymąsi ir tuo pačiu Europos suklestėjimą. Be to, tai svarbus mūsų ateities konkurencingumo veiksnys.

Vadovaudamasi Lisabonos strategija dėl nuoseklios plėtros ir užimtumo ES sukūrė priemones, padedančias įveikti šiuos iššūkius. Strategija sukurta. Deja, ją įgyvendindami nukrypstame į šalį.

Reikia ryžtingai siekti sustiprinti visuotinį ES konkurencingumą, nuolat vykdant struktūrines reformas, investuojant į tyrimus ir atveriant perspektyvas naujoms technologijoms. Reikia imtis ryžtingų veiksmų, siekiant sukurti Europos vidaus rinką ir palankesnę verslo atmosferą. Reikia įsitikinti, kad dirbti verta. Be abejo, daug ką reikia nuveikti nacionaliniame ir Bendrijos lygmenyje. Norėdamas, kad suprastumėte, apie ką kalbu, turiu pavartoti žodį „atviras“ ir „darbo laiko nukreipimas“.

Turime baigti PPO Doha raundą. Tai bus stiprus impulsas viso pasaulio ekonomikos atsigavimui. Turime sukurti pasaulinę prekybos sistemą ir tęsti liberalizavimą, jei norime padidinti Europos konkurencingumą taip, kaip numato Lisabonos strategija.

Tuo pat metu dauguma žino, kad Europoje dvelkia protekcionizmu. Turime tam atsispirti. Protekcionizmas nėra sprendimas. Ilgainiui jis pakenks tiems, ką turėjo apsaugoti. Negalima švaistyti laiko. PPO galimybių langas užsiveria.

Bet kalbėdami apie Lisabonos strategiją neuri skųstis kaip asilas Eeyore iš „Mikės Pūkuotuko“. Stabtelėkime ir pažvelkime į ką tik išgyventą laikotarpį. Pamatysime, kad lydėjo sėkmė ir pavyko progresuoti. Veiksniai, kurie atvedė prie Lisabonos proceso buvo pagrindiniai veiksniai nuo 2005 m. Tai procesas, kuris sustiprino valstybių narių indėlį, leido įgyvendinti tikslus ir pasiekti rezultatų.

Didžiąja dalimi turime būti dėkingi tvirtiems Komisijoms sprendimams ir komisijos pirmininko Barroso pastangoms. Bet taip pat noriu padėkoti ir Europos Parlamentu už kiekvieno jūsų konstruktyvų vaidmenį.

Kaip rasti geriausią būdą ateities iššūkiams priimti? Kaip visiems drauge užtikrinti ilgalaikį Europos klestėjimą, garantuojant nuolatinė plėtrą ir užimtumą? Kaip užtikrinti, kad Europa užims deramą vietą visuotinėje konkurencinėje kovoje? Manau, kad Švedijai pirmininkaujant 2009 m. rudenį bus palankus metas pradėti diskutuoti apie ateities Europos strategiją dėl nuolatinės plėtros ir užimtumo per ateinantį dešimtmetį.

Leiskite pasakyti porą žodžių apie ES biudžetą. Manome, kad jis jo vartojimo terminas jau seniai baigėsi. Biudžetas turi būti pirmąja priemone realizuojant ES tikslus. Tokiu atveju jis tuos tikslus turi geriau atspindėti. Šiandien 40% biudžeto skiriama žemės ūkio subsidijoms. Tai sektorius, kuris garantuoja 2 % Europos užimtumo. Tai neracionalu.

Įsivaizduokite, jei vietoj to turėtume skatinti ES indėlį į mokslą ir vystymąsi, kovą su organizuotu nusikalstamumu, aplinkosaugos problemas ir išorinius santykius. Įsivaizduokite, jei drįstume atvirai diskutuoti apie tai, ką reikia finansuoti ES, o ką nacionaliniu lygiu.

Europoje juntama demografinė tendencija; gyventojai sparčiai sensta. Tai tendencija, dėl kurios mūsų klestinčios sistemos patirs didelį spaudimą ateityje. Keli faktai bus pakankamas įrodymas, kaip greitai tai pakeitė Švedijos veidą. 1913 m., beveik prieš 100 metų, pensijinis amžius Švedijoje buvo 67 metai. nepamirškite, kad tuo metu vidutinė gyvenimo trukmė Švedijoje buvo maždaug 56 metai. Tiesa ta, kad pensijų sistema buvo palanki tiems, kas galėjo pasiekti darbingo amžiaus pabaigą ir dar kelis metus gyventi. Dauguma paprasčiausiai dirbdavo iki mirties. O dirbdavo nuo jaunystės. Dabar, kai pensijinis amžius ankstyvesnis, vidutinė gyvenimo trukmė Švedijoje siekia 80 metų. Iš situacijos, kai dirbome beveik visą gyvenimą, perėjome į tokią, kurioje dabar gimęs švedas gali tikėtis dirbti tik pusė gyvenimo. Neįtikėtinas progresas tik per porą kartų. Bet tai reiškia, kad lieka vis mažiau žmonių, kurie turi išlaikyti vis daugiau žmonių.

Kartu su pastebimu pašalinimu iš darbo rinkos tai sustiprina darbo vietų kūrimo strategijos poreikį. Priimant tokius iššūkius vis daugiau žmonių turi būti užimti, kad būtų palaikoma gerovė. Dabartinio gyvenimo sąlygomis daugiau žmonių didesnę savo gyvenimo dalį turi dirbti. Augantis pagyvenusių žmonių procentas Europoje neatitinka darbinio amžiaus žmonių skaičiaus.

Tokiu atveju reikia kalbėti apie migraciją. Tinkamai kontroliuojama, ji gali būti svarbiu ir faktiškai būtinu elementu, norint palaikyti savo pavadinimo vertą gerovės sistemą. Įsivaizduokite, kas būtų, jei pasitikintys savimi, kupini lūkesčių ir noro įnešti savo indėlį atvykėliai būtų sutinkami siekiant pasinaudoti teigiama energija, kurie jie demonstruoja.

Turime sukurti politines galimybes į Europą atvykusiems žmonėms. Galimybes, leidžiančias greitai įstoti į darbo rinką.

Migracija tapo svarbiu daugumos valstybių narių klausimu. Bet kontroliavimo priemonės ir pakartotino įstojimo sutartys negali būti vienintelis migracijos keliamų iššūkių sprendimas. Tie, kurie galvoja, kad norint išspręsti daugybę įvairių migracijos klausimų, pakanka sustiprinti sienų kontrolę, labai supaprastina problemą. Sienų politika reikalinga – ES ir kilmės šalims.

Švedija palaiko ambicingą tikslą iki 2010 m. įdiegti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Kad ji sėkmingai funkcionuotų, ją kuriant reikia pasitelkti dideles pastangas.

Be to, tolesnį ES išorinių santykių integravimą ir didesnį migracijos ir plėtros politikos suderinimą Švedija taip pat laiko prioritetu. Negalima pamiršti, kad rezultatų pasieksime tik spręsdami su migracijos priežastimis susijusius klausimus, t. y. skurdo ir priespaudos. Čia reikia suformuoti visuotiną požiūrį. Ypač vykstant JT aukšto lygio dialogui apie migraciją.

ES turi suvaidinti svarbų vaidmenį, kad šios idėjos įgytų konkretesnį turinį, ypač, kai kalbama apie efektyvų ir partneryste pagrįstą bendradarbiavimą su Afrikos šalimis, kurioms šis klausimas aktualus.

Mes norime vykdyti ambicingą ir į ateitį žvelgiančią programą 2010–2014 m., kuria bus pakeista Hagos programa. Labai vertiname aktyvų Europos Parlamento dalyvavimą šiame procese.

Tarptautinis terorizmas kelia didžiulę grėsmę mūsų atvirai visuomenei. Teroristų tinklai plečiasi ir tenka pastebėti, kad žmonės vis labiau ima veikti savarankiškai, todėl teroristų puolimus vis sunkiau numatyti.

Organizuotas nusikalstamumas yra vis didėjanti Europos problema. Kai kurios valstybės vis sunkiau savarankiškai susidoroja su rimtais, organizuotais tarptautiniais nusikaltimais. Daugumos organizuotų nusikaltimų pradžia dažnai duodama už ES ribų. Lisabonos sutartis teikia naujas priemones kovojant su terorizmu ir kitais rimtais tarpvalstybiniais nusikaltimais. Čia Europos Parlamentui teks pats svarbiausias vaidmuo. Būtina toliau derinti įstatymus. Būtina toliau siekti, kad būtų abipusiai pripažinti teismo sprendimai. Būtina sustiprinti ES agentūras Europolą ir Eurojustą bei pagerinti keitimosi informacija tarp nacionalinių policijos valdžių sistemą.

Tuo pačiu metu – ir tai svarbu – priimami sprendimai turi būti harmoningi. Sugriežtinę kovos su nusikalstamumu operacijas, turime taip pat sustiprinti asmens teises. Šioje srityje ypač pasitikime Europos Parlamentu. Svarbu ES lygiu susitarti sustiprinti teisinį saugumą nusikaltimo atvejais ir nusikaltimo aukų teises.

Noriu, kad Europa būtų laikoma taikos ir susitaikymo šaukliu, net karo ir konfliktų drumsčiamose pasaulio dalyse. Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, bet, žinoma, ir čia – Europoje.

Švedija inicijavo svarbią diskusiją apie tolesnį bendros Europos saugumo strategijos vystymą. 2009 m. teks daug dirbti, kad būtų įsteigta Europos išorinių veiksmų tarnyba. Ateinančiais metais svarbiausios Europos Sąjungos užduotys turi būti konfliktų Vidurio Rytuose sprendimas. Susitarimas tarp Izraelio ir Palestinos turi būti grindžiamas abiejų valstybių sprendimu, pagal kurį šalys galėtų gyventi su saugiomis ir pripažintomis sienomis. Turime intensyviau diskutuoti su musulmonų pasauliu. Svarbus tikslas yra formuoti didesnį pasitikėjimą, pagarbą ir supratimą tarp Vakarų ir musulmonų pasaulio.

Siekiama užmegzti glaudesnius ryšius su Rusija visose visuomeninėse srityse. Tikimės, kad pavyks pašalinti likusias kliūtis, kad Rusija galėtų tapti WTO nare. Mums svarbu, kad Rusija taptų modernia, sėkminga ir demokratine šalimi. Deja, poslinkis autoritarinio režimo kryptimi, kurį teko stebėti per pastaruosius kelerius metus, duoda pagrindo manyti, kad judama į kitą pusę. Kelia nerimo galimas tokios tendencijos stiprėjimas.

Vakarų Balkanų situacija tebėra didžiausia ir sudėtingiausia Europos problema. Dar ilgai teks intensyviai dalyvauti padedant kurti valstybę Kosove. Iššūkius, kurių prisiimame, reikia deramai įvertinti. Kosovo ekonominė ir socialinė situacija yra labai sudėtinga. Teks nueiti ilgą kelią, kol jis taps funkcine konstitucine valstybe. Valstybei sukurti reikia laiko – bet turime būti pasirengę suteikti pagalbą. Tai mūsų pareiga. Bet mūsų įsipareigojimai susiję su visu regionu. Svarbu tai akcentuoti, ypač dabar.

Europos krizės sprendimas bus vienas iš svarbiausių ateities Europos užsienio ir saugumo politikos klausimų. Mūsų šalis siekia, kiek įmanoma, aktyviai dalyvauti nuolatiniame Europos saugumo ir gynybos politikos kūrime. Švedija dalyvavo daugelyje ES inicijuotų operacijų. Dabar esame pasirengę dalyvauti ES misijoje Čade.

Stokholmas yra arčiau Minsko, nei bet kurios kitos šiaurinės Švedijos dalies. Baltarusija yra paskutinė Europos diktatūra. Mūsų pareiga yra palaikyti demokratines jėgas toje šalyje.

Raida Baltijos jūros regione yra Europos rūpestis. Aštuonios ir devynių Baltijos valstybių dabar yra ES valstybės narės. Beveik ketvirtadalis ES gyventojų – maždaug 100 milijonų žmonių – patiria Baltijos jūros aplinkos poveikį. Būtina suderinti Europos pajėgas. Tikiuosi, kad Baltijos jūros strategija, kurią Komisija turi parengti prieš Švedijai tampant pirmininkaujančia valstybe 2009 m., atitiks regiono reikalavimus.

Strategiją būtų galima laikyti modeliu, demonstruojančiu, kaip padidėjusioje ES sprendimus sekasi pritaikyti konkrečių regionų poreikiams – taip siekiant galų gale sustiprinti ES kaip vieningą visumą.

Baigdamas noriu pasakyti keletą žodžių apie plėtrą. Visi žinote, kad šis klausimas artimas Švedijos vyriausybei ir Švedijos piliečiams. Plėtra buvo vienu didžiausių ES iššūkių, bet tuo pat metu tai yra ir pagrindinė galimybė.

Besilankantys šalyse, kurios pastaraisiais metais tapo ES valstybėmis narėmis, stebisi, matydami, kaip sparčiai žengiama į priekį ir tikima ateitimi. Deja, girdėti vis daugiau plėtrą kritikuojančių balsų. Kalbėsiu aiškiai: labai neprotinga būtų pamiršti, ko siekiame. Dėl to iškilo Europos integracijos koncepcija.

Jei nesiplėstų, Europa nebūtų tuo, kuo yra šiandien. Nesiplėsdami mes rizikuojama prarasti stabilumą savo gimtajame žemyne. Plėtra yra svarbiausia strateginė priemonė, leidžianti skleisti vertybes, kuriomis grindžiama Europos integracija. Vieną sieną Europoje nugriovėme. Negalime pastatyti kitos, atskiriančios Turkiją ar kitas Europos valstybes. Dabar žinome, kad buvo galima nuveikti kur kas daugiau – arba geriau – sutelkus Europos pajėgas ir dirbant globaliai.

Niekada nereikia manyti, kad Europos integracija yra savaime suprantama. Mums reikia stiprios Europos! Kuria galėtume dar labiau didžiuotis ir visiškai pasitikėti savimi.

Ačiū už dėmesį.

Laukiu susitikimo vasarą, kai ateis mūsų eilė pakeisti ES pirmininkaujančią valstybę narę.

  Pirmininkas. − Ačiū, Ministre Pirmininke. Mums taip pat malonu pastebėti, kad čia Europos Komisijai atstovauja Vicepirmininkė Margot Wallström. Dabar pradėsime svarstymą.

  Joseph Daul, PPE-DE grupės vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, kolegos, džiaugiuosi galėdamas PPE-DE grupės vardu pasveikinti Švedijos Ministrą Pirmininką. Fredrik Reinfeldt, jūs esate pirmasis Vyriausybės vadovas, kuris pasidalijo Europos ateities vizija šiuose rūmuose nuo Lisabonos reformų sutarties pasirašymo.

Kalbėdamas PPE grupės narių vardu, noriu pasakyti, kad debatų dėl sutarties ir su ja susijusio demokratinio Sąjungos progreso išvakarėse būtina dar kartą paakstinti stabiliai vykdyti ratifikavimo procesą. Dabar penkios iš 27 valstybių narių sutartį jau ratifikavo. Jie ištarė „taip“ naujoms Lisabonos sutartimi siūlomoms priemonėms, leidžiančioms formuoti Europos ateitį ir suteikti pagrindo gyventojų siekiams. Kuo anksčiau pavyks ratifikuoti, tuo greičiau galėsime taikyti naujas taisykles, kurios užtikrins Europos veiksmų efektyvumą. Svarbiausia tai, kad tuo greičiau savo pajėgas galėsime sutelkti ties bendrosios politikos turiniu. Europa turi greitai priimti sprendimus, susijusius su energija, klimatu, maisto saugumu, imigracija ir gynyba.

Daugiau nei 50 metų politinė šeima, kuriai priklausau, ragino ir palaikė Europos plėtrą. 2009 m. birželio mėn. visuotiniu balsavimu bus patikrintas mūsų atsidavimas Europai, kuriai būdingos bendrosios vertybės, klestėjimas, saugumas ir solidarumas. Tikimės, kad Europa bus pasirengusi priimti šį iššūkį.

Norime matyti konkurencinę Europą, kurioje kuriamos darbo vietos. Norime, kad būtų skatinamas ekonominis augimas ir socialinė plėtra. Europos suklestėjimas turi būti ilgalaikis rūpesnis. Todėl kviečiame eiti nuoseklaus, nuovokaus vystymosi keliu, kreipiant dėmesį į aplinkosaugą ir kovą su klimato kaita.

PPE–DE grupė pasisako už laisvą prekybą – tokio tipo laisvą prekybą, kad skurdžiausiems visuomenės sluoksniams būtų suteikta galimybė didinti savo perkamąjį potencialą ir kad būtų sumažinta nelygybė tiek šalies viduje, tiek tarp skirtingų šalių. Tikime, kad globalizacija pasiūlys Europai daug galimybių, bet niekada nepasisakysime už nevaldomą laisvą prekiavimą. Mes atsakome už tai, kad būtų ginami pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių interesai, nes taip pavyks apsaugoti Europos socialinį modelį. Ekonominė plėtra ir garantuota socialinė apsauga yra vienas nuo kito priklausantys dalykai: faktas, kad mūsų plėtra 2007 m. buvo spartesnė nei Jungtinėse Valstijose, tai įrodo.

Europos gerovė taip pat priklauso nuo to, kaip pasiseks įgyvendinti efektyvios ir atviros rinkos idėją ir pasiekti Lisabonos strategijoje numatytų tikslų. Norime, kad Europos sąskaitininkai jaustų atsakomybę ir nustatytų aukštus viešųjų pinigų valdymo standartus. Tačiau biudžetinė disciplina neturi pakirsti solidarumo principų tarp valstybių narių ar Europos ir pasaulinių jos partnerių. Solidarumas nesuteikiamas veltui ir turime būti pasirengę už jį sumokėti.

Mes taip pat norime matyti stiprią Europą, gebančią kovoti su tarptautiniu terorizmu ir organizuotais tarpvalstybiniais nusikaltimais. Turime ginti savo vertybes, laisves, demokratiją, įstatymus ir solidarumą. Negali kilti nesutarimų, kai kalbama apie Europos teritorijos apsaugą arba jos gyventojų saugumą. Gindami savo brangiai iškovotą laisvę turime veikti su nesilpstančiu ryžtu ir imtis drąsių, koordinuotų priemonių. Negalime prarasti budrumo tikrų grėsmių akivaizdoje, bet privalome gerbti asmenines žmonių laisves. Mes pritariame, kad reikia siekti balanso tarp saugumo ir asmeninių laisvių.

Dabar pats metas Europai įsipareigoti tarptautinėje arenoje ir užmegzti glaudesnius santykius su partneriais, kurie brandina tokią pačią pasaulio viziją. Mes pritariame griežtai subalansuotiems ir prasmingiems tarpatlantiniams santykiams, bet norime, kad būtų puoselėjami geri kaimyniniai santykiai ir vykdoma ES plėtra.

Kalbant apie Kiprą reikia pasakyti, kad mūsų grupė palaiko pastarąsias pastangas, siekiant nustatyti teisingą sprendimą, leisiantį visiems salos gyventojams taikiai gyventi kartu.

Vidurio Rytų regione Europa privalo siūlyti politinį palaikymą ir finansinę paramą, kad pavyktų sėkmingai baigti taikos tarp Izraelio ir Palestinos derybų procesą. Nė viena pusė neturi atlaidžiai žiūrėti į kylančias ekstremizmo bangas. Tai, kad Europos Sąjunga egzistuoja, rodo, kad įmanoma numalšinti neapykantą tarp tautų ir kurti bendrą ateitį.

Jei konfliktas sėja nesantaiką tarp žmonių, turime panaudoti savo patirtį. Pietryčių Balkanų regionas šiandien yra nestabiliausia mūsų žemyno dalis, o Kosovo nepriklausomybės deklaracija skelbia neaiškumų laikotarpio pradžią. Visų prašome atsakingai apsvarstyti savo reakcijas. Būtina vengti bet kokios provokacijos. Svarbiausia – siekti, kad žmonės būtų saugūs; Europai čia tenka pagrindinis vaidmuo.

Atėjo metas pademonstruoti, kad galime garantuoti stabilumą Balkanuose. Pritariame ES policijos ir teisėsaugos misijai, padėsiančiai palaikyti Kosovo valdžią. Raginame Kosovą siekti stabilios, demokratiškos, daugiaetniškos ateities – Europos ateities. Ši Bendrijos narystės perspektyva taikoma visam Balkanų regionui, įskaitant, be abejo, ir Serbiją. Mes nepritariame Serbijos izoliavimui. Mes pritariame vieningai Europai.

Ponas Pirmininke, Ministre Pirmininke, tai debatai dėl Europos ateities; būtina prisiimti ir įveikti iššūkius, būtina turėti aiškią politinę viziją, veikti ryžtingai ir drąsiai. Tik remdamasi šiomis vertybėmis ir prioritetais PPE–DE grupė ketina atlikti savo pareigą įgyvendinant tikslus.

  Martin Schulz, PSE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, džiaugiuosi galėdamas pasveikinti jus Strasbūre. Nežinau, ar poniai Malmström taip pat džiugu lydėti jus Strasbūre, bet tai aptarsime kita proga.

Jūs pasakėte gerą kalbą, Ministre Pirmininke. Tikiu, kad tai buvo apgalvotas pranešimas, nes paminėjote, kad Europos ateities viziją pavyks įgyvendinti tik tada, Europos Sąjungai bus leista suvaidinti savo vaidmenį sprendžiant su šiuo žemynu susijusias problemas visose pasaulio vietose. Debatai dėl pasaulinio klimato nėra Europos debatai – tai pasauliniai debatai. Tai tiesa. Svarstymai, koks vaidmuo tenka Europos Sąjungai pasaulinės prekybos srityje, neturi apsiriboti vidaus rinkos klausimų sprendimu; reikia išsiaiškinti, kaip ši didžiulė vienalytė rinka, turinti didelį ekonominį potencialą, gali padėti kurti gerovę ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose. Tiesa ta, kad kitų žemynų suklestėjimas – tai trečias jūsų iškeltas klausimas – susijęs su taika pasaulyje. Kaip taiką garantuojanti jėga, pasiekusi stabilumo ir harmonijos savoje teritorijoje, Europa turi galėti prisidėti prie taikos įtvirtinimo visame pasaulyje. Tai nereiškia, kad Europa turi mokyti pasaulį, bet Europos modelis gali būti pateikiamas kaip priemonė.

Viršnacionalinė integracija, integracija per gilias religinių ir etninių konfliktų sukurtas takoskyras, tilto virš kruvinos istorijos tiesimas, nacionalizmo panaikinimas ir antinacionalinio požiūrio formavimas visada leis pasiekti gerovės ir padės puoselėti taiką. Todėl Europos ateitis priklauso nuo to, ar vyriausybių vadovai bus taip kaip jūs pasirengę susidurti su krizinėmis situacijomis, kai teks paaukoti dalį tautinio suvereniteto, kad pavyktų įdiegti viršnacionalinį modelį, kuris yra didesnio pasaulinio klestėjimo pagrindas, todėl užtikrins taiką ir mūsų pačių šalyse. Tokia logika jūs šiandien vadovavotės ir aš jai pritariu. Kaip teks įsitikinti rytoj, ultranacionalistai vadovaujasi kitokia logika, tvirtindami, kad reikia diegti daugiau nacionalistinės dvasios. Daugiau nacionalizmo visada sukelia daugiau karų. Dėl to neverta ginčytis. Todėl šiandien jūsų išsakytos mintys yra pozityvios.

(Šūksniai)

Tie, kas sureagavo, ir yra tie, apie kuriuos kalbu, vadinasi, mano pastaba buvo taikli.

Vis dėlto, Ministre Pirmininke, aš pasigedau socialinės Europos idėjos. Esu girdėjęs, kad turite atsižvelgti į Reinfeldt, nes po socialisto tai antras geras dalykas. Bent toks įspūdis susidarė, stebint jūsų rinkiminė kampaniją Švedijoje. Reikia pripažinti, kad Švedijos piliečiai gana greitai nustatė tikrąsias jūsų vyriausybės intencijas. Bet šiandien nė karto neužsiminėte apie socialiai įsipareigojusios Europos koncepciją. Dabar žinau, kad jūsų nuomone, socialinė politika yra nacionalinio lygio klausimas, ir ne veltui. Tačiau privalau pasakyti, kad jei vidaus rinka, kurią siekiate plėtoti, Švedijoje ir kitose valstybėse suvokiama, kaip grėsmė socialiniams standartams, kuriais žmonės patenkinti savo šalyje, tokia vidaus rinka bus atmesta.

Tokiu atveju jūsų siūloma pasaulinės prekybos strategija bes taip pat bevertė. Turite suprasti, kad plėtojant vidaus rinką, būtina paraleliai formuoti ir Europos socialinį modelį. Kitu atveju, jei nebus taikomas toks dvejopas požiūris, netinkamai suformuota Europos vidaus rinka, pagrįsta vien laisvąja prekyba, iš tiesų kels grėsmę socialiniam stabilumui, kurio taip sunkiai siekėme atitinkamose šalyse. Todėl noriu jums, Ministre Pirmininke, duoti gerą patarimą. Toliau spręskite problemas, susijusias su pasaulio klimatu, pasauline prekyba, tarptautinės taikos kūrimu, bet nepamirškite ir Europos socialinio modelio. Žinau, kad esate informacijai imlus žmogus, todėl esu įsitikinęs, kad pavyks šiek tiek atitaisyti balansą.

Ministre Pirmininke, man buvo labai malonu išgirsti jūsų pastabą dėl Turkijos. Esate garbingas, kaip ir jūsų prezidentas. Jis paaukojo mano kolegai, ponui Doyle, šiek tiek laiko. Skirs ir man, vadinasi, galėsiu išsakyti papildomą pastabą. Kalbėjote apie Turkiją. Pasakykite tai Europos Tarybos nariui, Prezidentui Sarkozy, nes nėra teisinga, kad Europos Sąjungoje žmonės nuolatos staiga pareiškia prieštaraujančius pranešimus. Jei būčiau Turkijos ministras pirmininkas, nenustočiau stebėtis. Ponas Reinfeldt apsilanko Europos Parlamente ir ragina nedaryti galutinių sprendimų, bet palikti Turkijos stojimo klausimą atvirą. Kitas Tarybos pirmininkas, kuris pirmininkaus po pono Janša, teigs priešingai. Esu tuo visiškai įsitikinęs. Esmė ta, kad Prezidentas Sarkozy Europos Parlamente yra pasakęs, kad Turkijos stojimo į Europos Sąjungą klausimas nebuvo įtrauktas į jo darbotvarkę. Tokios klausimo negalima šitaip stumdyti pirmyn ir atgal. Būtinas aiškumas. Egzistuoja aiški Europos strategija dėl Turkijos stojimo ir mes turime laikytis savo pareiškimų. Ar aš klystu? Šiandien išsakėte aiškią nuomonę ir tikiuosi, kad Nicolas Sarkozy padarys tą patį.

Dar viena atvira pastaba. Labiausiai mane džiugina tai, kad pasakėte, jog ketinate grįžti kitų metų vasarą kaip Tarybos pirmininkas. Gerai. Kai kurie tiki, kad kitas Tarybos pirmininkas, kuris kreipsis į mus, bus nuolatinis, toks, kuris pristatys programas dėl pirmininkavimo kaitos. Kitaip tariant, ponas Blair arba ponas Juncker, arba kas nors kitas, bus tas, kuris pristatys jūsų vyriausybės programą, kurią priėmėte Stokholme. Bet kitais metais Europos Parlamentas tikisi pamatyti jus kaip pirmininką, pristatantį programą, į kurią tada bus įtrauktas socialinės Europos koncepcijos klausimas.

  Graham Watson, ALDE grupės vardu. – Pone Pirmininke, kai Parlamentas pirmą kartą sušaukė debatus dėl Europos ateities, nedaugelis tikėjosi, kad sutartis gali pradėti galioti iki 2009 m. Europoje buvo pastebimas nuosmukis ir perfrazuojant pono Reinfeldt tėvynainį, August Strindberg, „buvo kažkas nenatūralaus, nes natūralių poreikių progresas, evoliucija ir kiekvienas žingsnis atgal rodo veltui iššvaistytą energiją“.

Na, nuo tada Europos Sąjunga pasitelkė kolektyvinę energiją ir pajėgė grįžti į progreso kelią. Iki to laiko, kai Ministro Pirmininko šalis ims pirmininkauti 2009 m., ES bus patyrusi demokratinę revoliuciją. Ji bus atviresnė, atskaitingesnė, bus atsakingiau žvelgiama į gyventojų poreikius. Todėl tie, kurie puola ES už demokratijos stoką, neprotingai prieštarauja sutarčiai, kuri gyventojams ir jų atstovams suteiks vadovaujančias pozicijas. Taip pat neteisingai protestuojama Parlamente, kuris nėra atsakingas už nacionalinių vyriausybių priimamus sprendimus, ar verta organizuoti referendumą.

Ministras Pirmininkas, savo šalyje charakterizuojamas kaip siekiantis sutarimo, yra idealus kandidatas, vadovaujantis Europos Sąjungai su nauja Taryba, nauju Parlamentu ir nauja Komisija. Bet ar jis iš tiesų vadovaus – kaip pastarieji pirmininkaujantieji, – ar paprasčiausiai bus Tarybos Pirmininko chef de cabinet?

Tiesa ta, kad sutartis siūlo ateities, kurią turime sukurti, modelį, ateities, kurioje vienintelis didžiausias Sąjungai tenkantis uždavinys, Švedijos Europos ministro žodžiais tariant, yra pademonstruoti praktinius rezultatus, kurių gyventojai turi teisę reikalauti, o ne besaikį savo interesų paisymą, kurį Conseil des sages paprasčiausiai pratęstų.

Viena apklausa po kitos rodo, kad euroskeptikai klysta. Gyventojams nereikia mažiau Europos. Jei nori daugiau. Daugiau jungtinių veiksmų, kovojant su terorizmu, sprendžiant energijos ir aplinkosaugos klausimus, taip pat klausimus, susijusius su gynyba ir užsienio reikalais, migracija, tyrimais ir plėtra. Jie nori, kad Europoje būtų mąstoma bendresnėmis sąvokomis. Ir vis dėlto, daugumoje iš šių sričių bendradarbiauti dar nesiseka, nes valstybių narių vyriausybės valstybių sostinėse nepaliauja prieštarauti visuomenės norams.

Liko 10 mėnesių iki sutarties įsigaliojimo. Per tą laiką turime nustatyti Rūmuose priimtiną tvarką, parengti Rūmus didesniam potencialui, kurio iki tol neteko matyti, o Taryba ir Komisija turi pritaikyti Lisabonai rengiamus įstatymų pasiūlymus ir dabartinę praktiką, kurią reikia keisti.

Kaip minėjo Ministras Pirmininkas, mūsų laukia būtinieji pokyčiai. Jų nepavyks pasiekti be lojalaus vyriausybinių institucijų bendradarbiavimo. Ministro Pirmininko noriu paprašyti, kad tada kai pavyks pasiekti bendro sprendimo 80 politinių sričių ir šie Rūmai ir Taryba turės imtis milžiniško darbo, būtų užtikrintas sėkmingas dialogas tarp Parlamento ir Tarybos, kad pavyktų tinkamai valdyti Sąjungą. Tai svarbu sprendžiant svarbiausią Sąjungai iškilusį užsienio politikos klausimą – Kosovo klausimą; sprendžiant Turkijos klausimą, kuriuo išsakytoms Ministro Pirmininko mintims pritariu; sprendžiant jo minėtus svarbius ir rimtus klausimus, pvz., pasaulio gyventojų skaičiaus augimas, skurdas ir migracija.

Ministras Pirmininkas apžvelgė globalizacijos problemą, tiek šalies viduje, tiek už jos ribų; tai problema, kurią spręsti galima tik užtikrinus ES bendradarbiavimą. Ankstesni ministrai pirmininkai elgėsi taip pat, nors nepavyko pasiekti tokio pritarimo, todėl noriu pagirti jus švedišku posakiu: Gott lära av andras fel, eftersom man inte hinner begå alla själv – geriau pasimokyti iš svetimų klaidų, nes nėra laiko patiems jas daryti.

(Plojimai)

  Cristiana Muscardini, UEN grupės vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Ministre Pirmininke, pagaliau įžengėme į keblų ratifikavimo etapą ir tikimės, kad to pavyks pasiekti labai greitai. Tai, kad Europos Parlamentas intensyviau dalyvauja priimant sprendimus, rodo, kad juntama didesnė atsakomybė už Europos gyventojus.

Europai yra iškilusi ambicinga misija: suvaidinti didesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje. Ne vien konsoliduoti žmonių teises, bet ir sukonkretinti jas ginsiančias priemones. Sąjunga turi imtis spręsti tarptautines krizes, kurios šiuo metu tebėra atskirų valstybių narių, Jungtinių Valstijų, nepamirštant visų jų veiksmų apribojimų, ir Jungtinių Tautų reikalas. Turime laukti ateities scenarijų ir negalime, kaip Kosovo atveju, būti nepasirengę ir susiskaidę sudėtingo scenarijaus akivaizdoje.

Energija yra aktuali problema, kurią Sąjunga stengiasi išspręsti; turime atmesti bet kokį aplinkosaugos principams prieštaraujantį požiūrį, analizuoti bendruosius sprendimus, kad išspręstume pagrindines energijos krizės ir plėtros problemas. Mūsų nuomone, valstybės narės ir įmonės, kurias pasitelkus dirbama, privalo likti paskirstymo tinklų savininkai, nes viską galima privatizuoti, išskyrus gyventojų ir valstybių narių saugumą. Bet koks kitas pasirinkimas atims iš Europos galimybę likti nepriklausoma ir savarankiška. Reikia išanalizuoti tikslus, kurių pasiekus pavyks išspręsti branduolinės ir alternatyvios energijos dilemą. Laikas daryti sprendimus, o ne vien tuščiai kalbėti.

Nors internetas ir galimybės primesti kokią nors reguliavimo teisę eliminavimas iš pradžių reiškė, kad mūsų visuomenė tapo žymiai laisvesnė, visi dabar junta nekontroliuojamą terorizmo grėsmę, kuri, taip pat kaip ir slaptaraščio pasekmė, vis labiau krečia demokratiją ir kiekvieno laisvę.

Europa, kurioje teikiamos paslaugos, klesti ekonomika ir laisvoji rinka – rinka, kurioje bus vadovaujamasi aiškiomis ir visuotinai priimtinomis taisyklėmis – negali likti abejinga tokios fundamentalios vertybės, kaip vaikų integracija, apsaugai. Tai, kad daugėja internetinės pedofilijos atvejų, o naujausiais duomenimis 52 % pedofilijai skirtų interneto svetainių yra Europoje, rodo, jog būtina suderinti valstybių narių įstatymus, siekiant visoje Sąjungoje įdiegti vieningą greitų teismo procesų sistemą, taikyti adekvačias prevencijos priemones, priimti įstatymus, pagal kuriuos teikėjai būtų atsakingi, ir kurie leistų uždalyti neteisėtas svetaines visose Sąjungos valstybėse narėse. Būtina įsteigti vieną Europos centrą, kuris padėtų šeimoms, mokytojams, policijos pareigūnams ir teismams perduoti reikiamą informaciją, kad būtų galima sustabdyti šiuos baisius nusikaltimus ir nubausti tuos, kurie už juos atsakingi.

Ponas Pirmininke, Ministre Pirmininke, jei nepavyks greitai susidoroti su šia krize, Europa neteks savo ateities, nes be vaikų integracijos, mūsų Europa ateities neturės.

  Monica Frassoni, Verts/ALE frakcijos vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, labai džiaugiuosi mums suteikta proga susipažinti su Ministru Pirmininku, ypač kai jį supa toks gražus būrys moterų, kurių kai kurias, kaip Cecilia, mes pažįstame jau itin seniai, o ir Margot, su kuria taip pat jau kurį laiką bendraujame. Moterų vaidmuo jo Vyriausybėje ir jo šalyje – būtent tai aš norėčiau pabrėžti, ypač dėl to, kad tai nėra vien tik lyties, bet ir kokybės klausimas, ir iš dalies dėl to, kad mes tai pripažįstame ir vertiname, šiandien mes džiaugiamės galėdami jį čia matyti.

Pone Pirmininke, Europos Sąjungos misija ateityje yra kontroliuoti klimato kaitą visais aspektais: aplinkosaugos, ekonominiu ir socialiniu. Mes turime bet kokia kaina sugebėti pakeisti pasaulinio atšilimo tendencijas, ir pasinaudoti šiuo iššūkiu tam, kad imtume skirti daugiau dėmesio nuosekliai ekonomikai, kaip ir nuosekliam darbui ir konkurencingumui.

Lygiai taip pat kaip ir prieš daugelį metų, kai Europos Bendrijos misija buvo neleisti įsiplieksti karui, ir vėliau, sugriuvus sienai, suvienyti Europą, taip ir ateityje privalome sugebėti vadovauti sutinkant pagrindinius iššūkius aplinkosaugos srityje. Mes taip galvojame ne dėl to, kad mums rūpi tik vienas klausimas, ar dėl to, kad būtume žaliųjų atstovai, bet todėl, kad matome tikrovę tokią, kokia ji yra, be jokių iliuzijų, ir ne per ideologijos lęšius.

Esame įsitikinę, kad ekonominė sistema, demokratinis stabilumas ir mūsų gebėjimai pasiekti Tūkstantmečio plėtros tikslus bei kontroliuoti migracijos problemas yra susiję su mūsų sugebėjimais valdyti mūsų negausius išteklius ir su klimato kaita. Be abejonės, Europa čia svarbiausia.

Dėl šios priežasties, pone Pirmininke, jo pastaba, apie tai, kad reikėtų iš naujo pradėti diskutuoti apie tai, kas turėtų būti padaryta ir už ką bus mokama Europos, o už ką – nacionaliniu lygiu, mums atrodo visiškai banali, ir tikėtumėmės, kad tokios diskusijos galima būtų išvengti.

Europos biudžetas dabar yra tik 1 %, tai reiškia, kad praktiškai joki, ar bent jau didžiosios dalies iš jo išvardytų uždavinių negalėtų būti pasiekti, jeigu Europos Sąjunga neturės galimybės pasinaudoti pakankamu biudžetu. Todėl aš tikiuosi, kad per laikotarpio vidurio peržiūrą, kurią atliekant, tikiuosi, jo pirmininkaujanti valstybė suvaidins svarbų vaidmenį, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo dabar iki kitų metų mes taip pat turime priimti sprendimą dėl finansinės perspektyvos ateities, jo šalis ne taip blokuos sprendimą, nei iki šiol.

Galiausiai, pone Pirmininke, kalbant apie labai svarbų energetinių priemonių paketą, tikimės, kad teisuoliškoji Švedija atliks teigiamą vaidmenį ir nustos bandyti sumažinti savo įsipareigojimus, taip rodydama blogą pavyzdį kitoms valstybėms narėms.

Baigdamas noriu užsiminti apie laisvosios prekybos klausimą. Nors nesame protekcionistai, būtų iš tiesų trumparegiška ir šiek tiek ideologiška galvoti, kad laisvoji prekyba yra atsakymas į visus klausimus, kai žinome, kad be aplinkosaugos ir socialinių taisyklių tai būtų visiškai neįmanoma.

Turkijos klausimu mes visiškai pritariame. Mūsų manymu, Papadopoulos pašalinimas Kipre yra iš tiesų labai gera žinia. Pone Pirmininke, kodėl gi negrįžus prie klausimo dėl vietos Europos Parlamente?

  Francis Wurtz, GUE/NGL grupės vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, ponia ministre, jeigu ir yra tokia sritis, kurioje Švedijos patirtis galėtų būti įdomi kalbant apie Europos politiką, manau, kad tai yra sritis, kurios jūs, deja, nusprendėte nepaminėti savo pranešime, tai yra socialinė sritis, konkrečiau – pamokos, kurias turėtume išmokti iš Laval-Vaxholm bylos.

Leiskite trumpai priminti faktus. Švedijos profesinės sąjungos ėmėsi iniciatyvos, atitinkamame pramonės sektoriuje bandydamos priversti Latvijoje bendrovę Švedijoje taikyti Švedijos darbo įstatymus. Ko gi dar galėtumėte tikėtis, pasakytumėte jūs – na, nebent jūs esate vadinamosios kilmės valstybės principo, kuris kitaip dar kartais vadinamas socialiniu dempingu, šalininkas. Be to, pagrįsdama savo pasipriešinimą profesinių sąjungų reikalavimams, Latvijos bendrovė rėmėsi Europos teise. Tada šis ginčas buvo perduotas spręsti teismui ir pagal Europos teisę aukščiausiajai teismo institucijai Europos Teisingumo Teismui, kuris, kaip žinome, interpretuoja Sutartis ir kuria precedento teisę.

Praėjusių metų gruodžio 18 d. teismas priėmė bendrovei palankų ir profesinėms sąjungoms priešišką sprendimą. Teismo sprendime sakoma, cituoju: „Įgyvendinant pagrindinius procedūrinius veiksmus būtina pabrėžti, kad dėl profesinių sąjungų teisės […] įgyvendinti kolektyvinius veiksmus […] tokioms įmonėms gali tapti mažiau patrauklu ar sunkiau vykdyti statybos darbus Švedijoje, todėl tai turi būti vertinama kaip laisvės teikti paslaugas ribojimas“. Ateityje tokiais atvejais profesinių sąjungų reikalavimai Švedijoje ir kitose šalyse turėtų apsiriboti – vėl cituoju – „minimalia apsauga“, kokia leidžiama pagal Bendrijos teisę, taip, kad nebūtų pažeistas Sutarties 49 straipsnis, kuris užtikrina laisvę teikti paslaugas.

Tai aiškiai visai nepriimtina, ir būtent dėl šios priežasties mano grupės nariai ragina Europos Parlamentą kiek galima greičiau pradėti diskusijas šiuo klausimu ir aptarti jo pasekmes: kokios turėtų būti politinės šio sprendimo pasekmės? Kol kas, Ministre Pirmininke, mums būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę šiuo klausimu.

  Hélène Goudin, IND/DEM grupės vardu. – (SV) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke. Atsakas į ES Konstituciją Prancūzijoje ir Nyderlanduose 2005 m. yra nedemokratinių tendencijų Europos politikoje pavyzdys. Politinis elitas nori klausyti liaudies balso ir gerbti liaudies valią tik tuomet, jei kalbama apie tokius dalykus, kurie paslaugiai ir paklusniai sako „taip“ dar didesniam ES federalizmui.

Dalyvaudamas diskusijose apie Lisabonos sutartį, Ministras Pirmininkas Reinfeldt turėjo veikti kaip demokratijos šauklys, aiškiai pasakydamas, kad referendumų rezultatai faktiškai reiškia, kad Sutartis nepasiekė savo tikslų.

Be to, Reinfeldt galėjo paraginti sudaryti sutartį, kuri labiau suartintų vyriausybes, pateikti argumentus už lanksčią integraciją, reikalauti leisti neįsivesti euro ir prašyti, kad būtų baigta reguliariai važinėti į Strasbūrą. Tačiau jis nepadarė nė vieno iš šių dalykų.

Tai kas atsitiks, kai Švedija perims pirmininkavimą 2009 m.? Pats pagrindinis tikslas turėtų būti siekis reformuoti ir modernizuoti ES bendradarbiavimą ir padaryti jį veiksmingesnį. Dėl to ponas Reinfeldt turėjo mums pasakyti, kad Švedija teiks pirmenybę žemės ūkio politikai, ir pareikalauti nutraukti Europos Parlamento kelionių triukšmą.

Vietoj to, kad siektų sukurti mažiau išpūstą, bet veiksmingesnę ES, Švedijos Vyriausybė, regis, siekia sukurti neaiškią ir ne į savo reikalus besikišančią ES. Idėjos toliau plėsti ES federalizmą Švedijoje yra plačiai kritikuojamos, tik ne tarp politinio elito. Taigi atsiranda labai rimta priežastis paklausti, kokiu mastu iš tikrųjų išrinktieji atstovai iš tikrųjų atstovauja rinkėjams.

Galiausiai norėčiau ponui Fredrik Reinfeldt pasiūlyti gerą Alsace vyno butelį, jeigu jis galėtų man pateikti bent vieną pavyzdį įstatymo, kuris galėtų būti priimtas pagal atmestąją ES Konstituciją, tačiau negali būti priimtas pagal jos peržiūrėtą versiją. Ar jūs primate šį iššūkį, pone Reinfeldt?

  Jean-Marie Le Pen (NI). – (FR) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, Prancūzijos išdavystė yra visiškai akivaizdi. Vasario 4 d. Versalyje susirinko gėdos kongresas patvirtinti Konstitucijos peržiūros ataskaitą, kurios reikėjo siekiant priimti vadinamąją Konstitucijos sutartį.

Versalis tapo pačia pagrindine Prancūzijos suverenumo atsisakymo vieta, ypač neapmirštant, kad būtent čia buvo paskelbta Vokietijos imperija.

26 valstybių narių, su kuriomis nesirengiama konsultuotis referendume, vardu, Airija de facto atstovaus milijonui europiečių, kurie 2005 m. balsavo prieš ir nenori, kad būtų sukurta europietiška supervalstybė.

Kai jūs atimate iš žmonių jų teisę dalyvauti sprendžiant jų ateitį, jie ims keršyti. Nepergyvenkite, ponios ir ponai, jie tikrai ims keršyti, ir dar kaip – per Europos rinkimus kitais metais!

Tiesą sakant, nemažai Europos vadovų žinojo, kad jų šalys atmes šią prastu šydu pridengtą konstituciją. Ponas Sarkozy pasisakė labai atvirai ir tai pripažino Parlamento pirmininkų konferencijai, ypač turėdamas omenyje Jungtinės Karalystės Vyriausybę. Jis yra pats save pasiskyręs tarpininkams visame šiame gudrybių spektaklyje. Faktiškai jis turėjo mažiausiai teisių gauti šią antrąją Parlamento priimtą Konstitucijos redakciją, tačiau kai kurie žmonės griebiasi pačių netikėčiausių priemonių, kad tik į juos būtų atkreiptas dėmesys ir kad tik jie atrodytų taip, lyg jie čia tampytų visas virveles.

Taip žymios ir senosios tautos nustumiamos į šoną vardan jas supančios ir rankas bei kojas supančiojusios konstruktyvinės utopijos, atsiduodant visoms pačioms blogiausioms globalizacijos ir nepažaboto liberalizmo pasekmėms: masinė imigracija, nesaugumas, ekonominis griuvimas, socialinės nelaimės, moralinis ir kultūrinis dekadansas.

Europos ateitis yra ne totalitarinė supervalstybė, kaip šiandien galime matyti pagal padėtį Kosove, kuri turėtų būti laikoma pavyzdžiu, o bendradarbiavimas, kurį laisva valia pasirenka Europos valstybės ir tautos, įskaitant slavų tautas.

Bet kokiu atveju, aišku yra tai, kad referendumo metu buvo konsultuojamasi su abiem valstybėmis – Sąjungos steigėjomis, ir jos abi atmetė siūlomą Konstituciją. Kadangi dėl šios priežasties Konstitucija yra neteisėta, visos jos pasekmės taip pat yra neteisėtos, todėl nieko negalima priversti laikytis jos nuostatų.

Todėl toks nacionalinis pasipriešinimas yra teisėtas: visų piliečių teisė ir visų patriotų pareiga. Caveant consules!

  Gunnar Hökmark (PPE-DE). – (SV) Pone Pirmininke, sveikinu čia atvykusį Ministrą Pirmininką. Tai štai kur aš dirbu. Tai labai dinamiška vieta. Tai vieta, kur kuriamos strategijos turinčios tiesioginės įtakos Švedijos visuomenei, taip pat ir kitoms Europos visuomenėms. Tai vyksta čia ne siekiant atskirti visuomenę nuo politinio proceso, bet todėl, kad yra dalykų, kuriuos galima spręsti tik šalims veikiant kartu. Viena atskira tauta jau nebėra ta vieta, kurioje galima būtų išspręsti visus mūsų laikais metamus mums iššūkius.

Tie iš mūsų, kurie yra iš Švedijos, kuri, kad ir kaip būtų, yra santykiškai nauja valstybė narė, gali turėti pakankamai priežasčių nepamiršti, kad dauguma problemų ir iššūkių, su kuriais mes šiandien susiduriame, atsiranda ne dėl ES, tačiau tenka ES, nes Europos Sąjunga jau įrodė sugebanti pasitikti šių laikų iššūkius.

Viena tokių yra Kosovas. Tai taip pat yra klimato kaitos sritis, kurioje Švedija yra parodžiusi, kaip plėtra gali būti naudojama vietoj reguliavimo, siekiant pritraukti ir padidinti mūsų visuomenės susidomėjimą. Tai ir konkurencingumo klausimai ir klausimai, susiję su kova prieš nusikalstamumą ir terorizmą. Tai yra mūsų problemos ir sritys, kurias mes galime spręsti tik veikdami kartu. Šios problemos ir šie iššūkiai tenka mums būtent dėl mūsų pasiekimų.

Todėl manau, kad Ministras Pirmininkas teisingai padarė pabrėždamas vieną aspektą, ir manau, atvirumas, per ateinančius metus tai turėtų tapti didžiąją Europos Sąjungos idėja. Atvirumas mums supančiam pasauliui, būtent atvirumas plačiajam pasauliui, leis mums sukurti tarptautinę tvarką, kurioje gerbiamos tokios vertybės kaip demokratija ir laisvė, tiek tada, kai mes plečiame savo Bendriją, tiek ir dalyvaujant tarptautinėse laisvosios prekybos kovose ir dar daugeliu kitų atvejų.

Kalbant apie atvirumą tarp valstybių narių, manau, svarbu pabrėžti, kad tie, kurie yra prieš atvirumą, yra ir prieš laisvą žmonių judėjimą ir galimybių laisvę. Geroji Europos idėja yra atvirumas, ir jeigu mes ją galime paversti realybe, užtikrinsime, kad mūsų piliečiai galiausiai taip pat pripažins, kad tai iš tikrųjų yra žmonių Europa. Tai yra iššūkis ir didžioji užduotis tiek pirmininkaujančiai Švedijai, tiek šiam Parlamentui, tiek ir visoms politinėms grupėms.

  Inger Segelström (PSE). – (SV) Pone Pirmininke, kai ir visi kiti, norėčiau padėkoti Ministrui Pirmininkui Reinfeldt, kad jis čia atvyko.

Mano pirmasis klausimas susijęs su dujotiekio Baltijos jūroje, vienoje labiausiai pasaulyje užterštų jūrų, aplinkosaugos vertinimu, dėl kurio Parlamentas neseniai atliko tyrimą, jame dalyvavo keli komitetai. Švedija buvo pirmoji valstybė atlikusi poveikio aplinkai vertinimą. Šis klausimas yra vienas svarbiausių aplinkosaugos klausimų Švedijai ir ES. Ar Švedija pareikalaus, kad būtų atliktas alternatyvaus sprendimo, pagal kurį dujotiekis būtų tiesiamas ant žemės, poveikio aplinkai vertinimas?

Operatoriai Parlamente mums yra sakę, kad tai būtų pernelyg brangu. Tačiau Ministras Pirmininkas ir aš esame atvykę iš Stokholmo, kur infrastruktūros sąnaudos ir investicijų sumos išaugo tikriausiai dvigubai. Negaliu patikėti, kad sąnaudų padidėjimas 10–15 % gali būti laikomas stipriu kontrargumentu. Aplinka yra daug svarbiau.

Mano antrasis klausimas susijęs su kasetinėmis bombomis ir panašia ginkluote, dėl kurios šiuo metu vyksta diskusijos Oslo procese ir Velingtone, Naujojoje Zelandijoje – šis klausimas buvo svarstomas ir Švedijos Parlamente praėjusią savaitę; tai taip ir ES svarbus klausimas. Aš esu gavusi daugybę laiškų, kuriuos pasirašė pačios įvairiausios Švedijoje veikiančios organizacijos, tokios kaip Amnesty International, bažnyčios – per Diakonia, Raudonojo kryžiaus organizaciją, UNICEF, Svenska Freds (Švedijos taikos ir arbitražo bendrija), ir Švedijos Jungtinių Tautų asociacijos, reikalaudamos, kad Bombkapsel 90 (BK90), įmontuotos švediškame JAS lėktuvnešyje, būtų laikomos kasetinėmis bombomis, ir kad vykdoma tarptautinė kompanija jas visiškai uždraustų. Kokia yra Vyriausybės pozicija tokių JAS bombų atžvilgiu? Ar Ministras Pirmininkas laiko BK90 kasetine bomba, ar ne? Ar Ministras Pirmininkas ketina įsitraukti į Oslo proceso tęsinį?

Galiausiai norėčiau žinoti, kada Ministras Pirmininkas žada pradėti veikti siekdamas sustabdyti mūsų nuolatinį persikėlinėjimą į Strasbūrą, po to, kai ES Ministras Malmström surinko milijoną pavardžių ir parašų? Ar ne pats Parlamentas turėtų nuspręsti, kur turi būti jo susirinkimų vieta, o ne Taryba? Taip pat norėčiau pareikšti nuoširdžiausią padėką už jūsų pareiškimus apie Turkiją. Galiausiai leiskite pasakyti, kad kai jie grįš kitais metais pirmininkaujant Švedijai, tiek Ministras Pirmininkas, tiek kiti Vyriausybės nariai visi bus čia nuoširdžiai pasveikinti sugrįžę, ir dažnai!

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Pone Ministre Pirmininke, tai, kad Švedija 2006 m. rudenį išsirinko naują Vyriausybę, jokiais būdais neliko nepastebėta vertinant Švedijos įsipareigojimus ES. Todėl norėčiau padėkoti Ministrui Pirmininkui ir ES Ministrui už jų pasiryžimą padaryti Švediją dar aktyvesne partnere Sąjungoje ir pasiekti, kad ji taptų svarbiausia Europos integracijos procese, kaip minėjo Ministras Pirmininkas.

Ir vis dėlto Švedija euro neįsivedė, o tai ir toliau bus susiję su papildomomis sąnaudomis mums, švedams, tiek ekonomine prasme, tiek, tai ne mažiau svarbu, politine prasme. Pagaliau, Ministre Pirmininke, tai yra solidarumo pagrindas. Todėl mano klausimas yra toks: kad Švedija taps visaverte ES nare? Kaip atrodo jūsų tvarkaraštis, Ministre Pirmininke? Tai jautrus klausimas mano gimtojoje Švedijoje.

Dabar mes esame Strasbūre, gražiame ir nepaprastai patraukliame mieste, kurio istorija mus verčia nepamiršti karo baisybių. Visi žinome, kad šios kelionės tarp Briuselio ir Strasbūro nėra pats geriausias būdas rūpintis aplinka ir tvarkyti mūsų pinigus. Todėl nedidelis prašymas: ar pirmininkaujant Švedijai jos Vyriausybė negalėtų išdrįsti imtis iniciatyvos padaryti galą šioms kelionėms pirmyn ir atgal?

  Ģirts Valdis Kristovskis (UEN). – (LV) Ministre Pirmininke, tiek jūs, tiek mes iš Europos ateities tikimės labai daug. Savo laiku Robertas Šumanas svajojo suvienyti europiečius po šimtmečius trukusio atskyrimo, kurį sukėlė patys įvairiausi konfliktai. Jis suprato, kad norėdami suprasti, kur mes einame, privalome suprasti, iš kur esame kilę. Ministre Pirmininke, ar suprantate, kad Europos Sąjunga nesugebėjo tinkamai įvertinti savo nedemokratinės ir totalitarinės praeities? Akivaizdus pavyzdys yra praėjusiais metais priimtas ES pagrindų sprendimas dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija. Europos šalims rekomenduojama taikyti laisvės atėmimo bausmes už nacių nusikaltimų neigimą, tačiau panašūs nusikaltimai, kurie buvo vykdomi esant komunistiniam režimui, jų nepateisinamas neigimas arba, dar blogiau, jų išaukštinimas yra sąmoningai pamiršti. Europa neturėtų to leisti. Kokį įspūdį tai sukuria milijonams rytų europiečių, neseniai Europos Sąjungos dalimi tapusių šalių gyventojų, kurie buvo kankinami Stalino koncentracijos stovyklose? Todėl kviečiu labai rimtai apie tai pagalvoti ir pasiūlyti tinkamą šios problemos sprendimą vardan Europos ateities ir teisingumo. Dėkoju.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Pone Pirmininke, Švedijos diena tęsiasi, ir joje dalyvauja dar ir kiti, kurie norėtų išvengti važinėjimo į Strasbūrą. Taip pat norėčiau, kad dėl mūsų sutarties būtų surengtas referendumas.

Šį rytą pastebėjau, kad užsidėjau vieną žalią ir vieną mėlyną kojinę. Įdomu, ar tai simbolizuoja, kad mes turėtume ateityje siekti tam tikro aljanso tarp grupuočių, jau šiek tiek kitokių, nei tradicinės grupuotės. Jeigu norėtumėte iš manęs gauti žalią kojinę, Fredrik, jums tikriausiai reikėtų tapti šiek tiek ambicingesniam efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Aš pateikiau pavyzdį. Ši lempa yra LED lempa. Jai įsukti reikia 12 sekundžių. Pastatyti naują atominę jėgainę reikia 12 metų. Kokie yra lengviausi ir greičiausi būdai klimato problemoms spręsti?

Aš taip pat pagalvojau, kad ir kalbant apie augimą yra daug dalykų, dėl kurių mes turėtume susitarti. Šiuo metu mes importuojame per visą istoriją didžiausius kiekius tam tikrų produktų, kurie skleidžia emisijas kitose šalyse. Kai sprendžiame klimato problemas, turėtume to nepamiršti. Protekcionizmas, kuriuo globojamas verslas, yra blogai. Tačiau protekcionizmas, kuriuo yra saugoma aplinka ir žmogaus teisė, yra laisvoje rinkoje veikiančių politikų pareiga ir atsakomybė. Priešingu atveju žmonės taps rinkos įrankiais, vietoj to, kad rinka taptų žmonių įrankiais.

Geriausias būdas jums pademonstruoti, kaip žmonės dalyvauja kuriant ES ateitį, yra leisti jiems pasisakyti, ką jie galvoja, per referendumą.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL). – (SV) Pone Pirmininke, norėčiau pasveikinti Švedijos Ministrą Pirmininką atvykus į Europos Parlamentą ir dalyvaujantį šiuose debatuose apie Europos ateitį. Tai labai svarbūs debatai, kurie turi įtakos 493 milijonams piliečių. Todėl tokie debatai turi vykti, ir sprendimai turi būti priimami ne tik čia, Parlamente, bet taip pat ir pačių piliečių. Bet tam, kad piliečiai įsitrauktų į debatus, jie taip pat turi teisę daryti įtaką ateičiai. Nedalyvaudami, ir neturėdami galimybės daryti įtakos, jie negalės tapti šių debatų dalimi. Taip kaipgi mes galime piliečius paversti dalyviais? Atsakymas yra visiškai akivaizdus: paklausus jų apie ateitį ir išklausius jų atsakymų. Todėl jeigu mes rimtai vertiname piliečių Europą, dėl Lisabonos sutarties turi būti surengtas referendumas. Pernelyg daug ES teisės aktų buvo prikurta anonimiškų pareigūnų, kuriems įtaką daro ekspertai ir lobistų grupės, kuriose piliečių balso niekas negirdi. Dabar atėjo laikas išgirsti piliečių balsus.

Ministras Pirmininkas nė nepaminėjo sprendimo Vaxholm byloje. Jis susilaukė didelio dėmesio net tik Švedijoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Tai visiškai suprantama, nes tai ne tik mirtinas smūgis Švedijos modeliui, bet ir puolimas prieš samdomus darbuotojus ir profesines sąjungas visoje ES. Sprendimas faktiškai yra kvietimas sumažinti darbuotojų atlyginimus iki paties žemiausio įmanomo lygio. Nė viena šalis neprivalo nustatyti darbuotojams geresnių sąlygų, nei reikalauja minimalus apsaugos lygis. To rezultatas yra dviejų pakopų darbo rinka. Kažkokias naudos kruopelytes gaus šalies darbuotojai, tuo tarpu kai užsienio darbuotojams bus taikomos visai kitokios sąlygos. Tai tiesioginis kelias į atlyginimų ir darbo sąlygų dempingą, ir diskriminaciją.

Švedija gali tai pakeisti. Švedija gali apginti samdomų darbuotojų teises ir socialinę Europą, pareikalavusi Lisabonos sutartyje numatyti išimtis dėl kolektyvinių sutarčių. Švedija gali vadovauti ir pakviesti kitus pasekti jos pavyzdžiu.

Baigdama norėčiau priminti Švedijos Ministrui Pirmininkui vieną klausimą, kuris Švedijai buvo svarbiausias prieš stojant į ES. Vienas iš didžiausių prioritetų buvo lygių galimybių klausimai. Kas atsitiko ir ar Švedija toliau nori būti lydere sprendžiant lygių galimybių klausimus? Šis klausimas yra debatų apie Europos ateitį dalis. Be moterų Europa neturi ateities.

  Paul Marie Coûteaux (IND/DEM). – (FR) Pone Pirmininke, akivaizdu, kad Europa gali susikurti savo ateitį tik per savo tautas, nes būtent tautos sudaro Europos esmę ir suteikia jai stiprybės. Jeigu jos tautos būtų „susiurbtos“, iš jų būtų atimta jų atsakomybė už jas pačias ar jos būtų išskaidytos į mažas kunigaikštystes be jokio politinio matmens – kaip tai daro Amerikos imperialistinė politika, kaip mes visiškai neseniai matėme Kosove, kur pastarieji įvykiai sukūrė akivaizdžią grėsmę ateičiai, trumpai tariant, jeigu Europai tektų atsiduoti į ją supančios bežemės technostruktūros rankas ir tenkinti globalizacijos bei imperijos kaprizus, tikrai labai bijočiau dėl mūsų ateities.

Dabar jau turime visus įrodymus, kad mašina, kurią, mūsų visų gėdai mes vadiname Europos Sąjunga, šiandien veikia ne tik be žmonių, bet faktiškai prieš juos. Mes tik ką gavome naują to įrodymą – tai triuškinantis Prancūzijos tautos 2005 m. referendumo paneigimas, kuriam taip pritarė ir jį taip kurstė mūsų niekuo nepasižymintis vadovas Prezidentas Sarkozy. Prancūzijos žmonės jaučiasi nuvilti ir jau prarado bet kokį pasitikėjimą visuotine laisve visiems, ir tai jau paneigimas ne tik praeities, bet ir ateities.

Europa išsigelbės tik tuomet, jeigu jos žmonės vėl paims likimą į savo rankas, jeigu valstybėms narėms bus leista laisvai įgyvendinti savo politiką ir prisijungti prie kitų tik tada, kai tai būtina, jeigu mes paneigsime melą apie demokratiją, kuri jau nieko bendro nebeturi su demos ar kratos, kitaip tariant, jeigu valstybės narės pareikalaus joms grąžinti jų laisvę. Priešingu atveju geras Europos laivas toliau grims į dugną, o mes būsime tik toliau nuplukdomi nuo istorijos krantų.

  László Tőkés (NI). – (HU) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, prie šios naujos pagrindinės Europos Sąjungos sutarties pridėtos Pagrindinių teisių chartijos įžangoje teigiama, Europos tautos nusprendė kartu kurti taikią ateitį, grindžiamą bendromis vertybėmis. Tačiau Sacharovo premijos laureatas Salih Mahmoud Osman, kreipdamasis į Europos Parlamento plenarinį posėdį praėjusį gruodį, teigė, kad be teisingumo taikos nebus.

Teisingumu nepagrįstos taikos sistemos anksčiau ar vėliau atves į karą ir sugrius pačios. Neseniai vykęs karas Balkanuose ir buvusios Jugoslavijos griūtis – patys ryškiausi to pavyzdžiai. Susitaikymas yra praktiškai neįsivaizduojamas, jeigu nebus sukurta nauja teisingumu grindžiama tvarka.

Europa taip pat susitaikyti su savo komunistine praeitimi. Pražūtingo komunizmo palikimo pašalinimas yra būtina taikios Europos ateities prielaida. Komunizmas nusipelnė būti pasmerktas lygiai taip pat, kaip ir fašizmas. Nebus mūsų žemyne nei taikos, nei teisės viršenybės, nei saugumo ar stabilumo, jeigu nebus įgyvendintas teisingumas absoliučiai visose srityse. Tokio paties teisingumo būtina siekti ir sprendžiant su tautinėmis mažumomis susijusius klausimus.

  Giles Chichester (PPE-DE). – Pone Pirmininke, džiaugiuosi galėdamas čia pasveikinti Ministrą Pirmininką. Jo istorinis laimėjimas per visuotinius rinkimus Švedijoje yra jo asmeninė pergalė. Taip pat noriu jį pasveikinti suvienijus dešiniuosius centristus ir sugriovus socialdemokratų dominavimą, ir palinkėti jam ir jo Vyriausybei geriausios kloties.

Šiandien visi diskutuojame apie Europos ateitį būtent tą savaitę, kai Rūmai balsuos dėl ataskaitos, patvirtinančios Lisabonos sutartį. Aš noriu, kad būtų visiškai aišku, kad Britanijos Parlamento nariai konservatoriai balsuos prieš tą ataskaitą, nes mes iš esmės nepritariame tai sutarčiai, ir pačiai procedūrai, pagal kurią ši sutartis buvo priimta, ir tam, kad ši sutartis yra paprasčiausia kalkinė kopija konstitucijos, kurią atmetė dviejų Europos Sąjungos steigėjų valstybių tautos nacionaliniuose referendumuose.

Ši sutartis veda Europą ne ta kryptimi. Ji perduoda esminius pagrindinius įgaliojimus ES, o kai kurie jų yra susiję su jautriomis nacionalinių interesų sritimis. Mano partija laikosi kitokios Europos ateities vizijos, tai yra Europa, kuri yra daug atviresnė, dinamiškesnė, skaidresnė ir mažiau centralizuota, įvairesnė ir ne tokia nelanksti.

Britanijos Parlamentas šiuo metu svarsto sutartį. Jungtinės Karalystės žmonės, be abejo, tikėjosi, kad jie galės pareikšti savo nuomonę per referendumą, tačiau Britanijos Vyriausybė gėdingai išsižadėjo savo pažado jį surengti.

Mano partija tiek čia, tiek pačioje JK ir toliau aktyviai sieks, kad žmonės turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę referendume. Neturint plataus visuomenės palaikymo, Europos Sąjungos veiksmai žmonių akyse nustos būti teisėti. Ji turi atsiriboti nuo savo institucijų manijos. Kad galėtų tikti XXI amžiui, ES privalo sukaupti visą savo dėmesį į tokius klausimus kaip aplinka, konkurencingumas, skurdas visame pasaulyje, kad galėtų parodyti, kad ji nusipelnė žmonių paramos. Yra tam tikrų dalykų, kurie turėtų būti Europos ateičiai patys svarbiausi.

  Libor Rouček (PSE). – (CS) Ministre Pirmininke, ponios ir ponai, ES tik ką baigė pačius sėkmingiausius savo metus. ES prasiplėtė, priėmusi Rumuniją ir Bulgariją, Šengeno zona dar labiau išsiplėtė, į ją įstojus dar devynioms naujoms valstybėms, o euras pradėjo pakeisti dolerį kaip tarptautinę valiutą visame pasaulyje. ES su savo 500 milijonų piliečių ir vartotojų jau labai plačiai ima diktuoti visam pasauliui komercines, aplinkos apsaugos ir technines taisykles ir standartus. Nepaisant kai kurių euroskeptikų įnoringo mąstymo, Europa netgi pasiekė susitarimą dėl naujosios reformos sutarties.

Aš ypač pabrėžiu šiuos mūsų pasiekimus pirmiausia dėl to, kad jie buvo pasiekti aktyviai dalyvaujant naujosioms valstybėms narėms, o ne nepaisant jų. Būtent todėl pritariu Ministro Pirmininko pasiūlymams dėl ateities prioritetų. Vienas iš svarbiausių prioritetų per ateinančius metus bus tolesnė ES plėtra, įtraukiant Vakarų Balkanų teritorijas. Tačiau tai gali vykti tik atitikus dvi sąlygas: šios šalys turi būti pakankamai gerai pasirengusios techniniu požiūriu, o esamos valstybės narės turi turėti pakankamai drąsos. Jų politikai turi turėti drąsos paaiškinti savo piliečiams, kad plėtra buvo labai sėkmingas pasirinkimas ir kad ji neatnešė nieko kito, tik daugiau saugumo, laisvės, demokratijos ir klestėjimo. Mano nuomone, mes irgi turime turėti drąsos leisti Vakarų Balkanų regionams prisijungti prie bevizio režimo, kai tik atsiras galimybė. Ko mes turėtume bijoti tų 20 milijonų žmonių Vakarų Balkanuose, kai patys esame Bendrija, kurią sudaro 27 valstybės ir 500 milijonų piliečių?

Baigdamas noriu pasakyti vieną pastabą. Švedija taps pirmininkaujanti valstybė jau kitais metais. Aš dirbsiu su Prancūzija ir Čekijos Respublika. Norėčiau paprašyti Ministro Pirmininko paraginti jo kolegas iš Čekijos pateikti Lisabonos sutartį Čekijos Parlamentui ratifikuoti pirma pasitaikiusia proga. Būdamas Čekijos pilietis, įtariu, kad euroskeptiška Čekijos Vyriausybė nelabai trokšta tai daryti.

  Lena Ek (ALDE). – (SV) Gerbiami nariai, patirtis iš tikrųjų nėra nieko stebuklingo. Ji tiesiog padeda suprasti klaidą, kai ją vėl padarote. Šį kartą mes turime nepadaryti klaidos spręsdami Balkanų klausimą. Tai mano pirma pastaba dėl Ministro Pirmininko kreipimosi į Parlamentą. Kosovo klausimu Europa turi pareikšti vieną vieningą nuomonę.

Mano antroji pastaba susijusi su terorizmu – atvira visuomenė turi kovoti su terorizmu priemonėmis, kurios yra prieinamos atvirai visuomenei, ir visiškai savimi pasitikėdama, o ne pasiduoti visokioms nepritinkančioms priemonėms.

Trečioji ir paskutinė mano pastaba susijusi su klimato klausimais – čia Europos sistema turi spręsti tikriausiai didžiausios apimties ir sunkiausią uždavinį per patį trumpiausią laiką, kokį mes bet kada esame turėję priimti sprendimui dėl tokios apimties klausimo. Kyla pavojus, kad kai mes apibendrinsime sprendimus Kopenhagoje, tai bus panašu į Hanso Kristiano Anderseno pasaką, kai karalius yra visiškai neapsirengęs ar vaikšto nuogas miesto gatvėmis.

Norint parengti tokius Europos teisės aktus, kokių mums reikia, būtina pademonstruoti jėgą ir glaudų Ministrų Tarybos ir Komisijos, o visų svarbiausia – Parlamento bendradarbiavimą, tokį, koks dar neturi precedento ES istorijoje.

Galiausiai džiaugiuosi matydama aktyvią Švedijos Vyriausybę debatų Europos klausimais centre. Sveiki atvykę!

  Konrad Szymański (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, svarbiausia Europos Sąjungos ateičiai yra matomi eilinių piliečių gyvenimų rezultatai – tai galimybė išsaugoti turtą, viešas ir tarptautinis saugumas. Sąjungos ateities nenuspręsime vykdydami dar sudėtingesnes institucijų reformas, apie kurias Rūmai kalbės rytoj iš ryto.

Vienas iš Sąjungai tenkančių išbandymų, kuris yra itin svarbus jūsų ir mano šaliai, kurios abi yra prie Baltijos jūros, yra šiaurės dujotiekio klausimas. Projektas yra itin pavojingas aplinkai ir politiniu požiūriu prieštarauja visoms ES energetikos programoms. Jeigu norime turėti Europą, kuri teiktų rezultatus, tokių projektų toleruoti negalime. Todėl užduodu klausimą: koks jūsų požiūris į šio projekto finansavimą iš Europos lėšų, kurį neseniai minėjo „Nord Stream“ atstovai?

  Ian Hudghton (Verts/ALE). – Pone Pirmininke, jau daugiau nei devynerius metus turiu garbės atstovauti Škotijai šiame Parlamente, ir per tą laiką jau esame turėję daugybę debatų apie Europos ateitį, ir pasveikinome 12 naujų valstybių narių, prisijungusių prie mūsų. Tokia neaprėpiama vidaus rinkos plėtra ir plėtra kitose bendradarbiavimo srityse labai naudinga tiek Škotijai, tiek visai Europai. Tačiau per šiuos devynerius metus turėjome pergyventi ir taip vadinamas krizes, tokias kaip Santero vadovaujamos Komisijos atsistatydinimas ir Konstitucijos sutarties atmetimas. Labai gaila ir tai sukelia didžiulį nusivylimą – visus tuos pranašumus, susijusius su naryste ES, sumenkina tokie mūsų pačių sukurti neigiami reiškiniai.

Škotijoje, mes taip pat judame pirmyn. Turime naują Vyriausybę, – ŠNP Vyriausybę, kuri pritaria Europos idealams ir puoselėja Škotijos Europos sudėtyje viziją. Ministre Pirmininke, norėčiau matyti Škotijos ministrus, sėdinčius Taryboje šalia jūsų ministrų, o ne antroje eilėje. Škotija galėtų įnešti didžiulį indėlį į Europos Sąjungą ir į jos plėtrą: užtenka paminėti konstruktyvų požiūrį ir energijos išteklių gausybę. Aš nekantriai laukiu tos dienos, kai Škotija bus pasveikinta kaip nepriklausoma šios Sąjungos valstybė narė. Įsitikinęs, kad toks pasikeitimas bus naudingas ne tik Škotijai, bet ir pačios Europos ateičiai.

  Nils Lundgren (IND/DEM). – (SV) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, mes aptarinėjame Europos ateitį, tačiau svarbiausias klausimas – kas tą ateitį nuspręs.

Deja, ES jau tapo tradicija, jeigu prisimintume Jean Monnet, kad ES kuriama nedalyvaujant Europos žmonėms. Didžiausia veidmainystė kol kas yra ta, kad ES politinė sistema ir vėl teikia tuos pačius pasiūlymus apie tai, kaip ES turėtų būti tvarkoma ir ką ES turėtų daryti, kaip ir pasiūlymuose dėl Konstitucijos, kuri jau buvo atmesta referendumuose, į kuriuos daugybę neatvyko balsuoti, o dauguma pasisakė prieš.

Pastebėjau, kad liberalų grupės narys tuos, kurie nepritaria Sutarčiai, pavadino šaukiančiais bepročiais. Taigi jis sako, kad dauguma Prancūzijos ir Nyderlandų žmonių yra garsiai šaukiantys bepročiai, tokie kaip aš, čia esantys šioje auditorijoje. Manau, Pirmininkas turėtų neleisti ateityje vartoti tokių žodžių.

Švedijos Ministras Pirmininkas pas save namuose ir čia, Rūmuose, yra sakęs, kad ES biudžeto parama žemės ūkiui turėtų būti sumažinta ir kad turėtų būti sustabdyta viršnacionalizmo kūrimo tendencija. Tokia yra Švedijos žmonių nuomonė. Tačiau Taryboje jo Vyriausybė pritaria minčiai kurti ES kaip valstybę ir jo parlamento nariai atitinkamai balsuoja už politinių įgaliojimų perdavimą iš Švedijos žmonių į Briuselį. Tai neturi ateities.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, šiek tiek keista čia rengti diskusijas apie Europos ateitį, nesvarstant klausimo apie Europos Sąjungos sienas. Ir vis dėlto, tai vienas pagrindinių uždavinių, kurį mes privalome spręsti. Kartais mes primirštame šį klausimą, ir visuomenė ne be pagrindo sunerimusi. Žmonės klausia, ar Europos Sąjunga vis dar išlieka Europos projektas. Tokia ji nebebus, jeigu į ES įstos Turkija. Jeigu Europos Sąjunga ir toliau užsispyrusi atsisakys įsiklausyti į žmonių balsą, jos demokratijos pagrindas lėtai, bet užtikrintai sugrius.

Ministre Pirmininke, minėjote pavojų, kuris gali atsirasti atsitvėrus nuo Turkijos siena. Tačiau esmė visai ne ta. Niekas Europoje nesirengia leistis būti apgaunamas gražiais žodžiais. Kopenhagos kriterijai privalo būti vykdomi, tai turi daryti ir Turkija, tačiau akivaizdu, kad jie netenkinami. Todėl laikas derybas sustabdyti. Paprasčiausiai reikia laikytis to, kas buvo susitarta.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, kalbėjote apie Europą, kaip apie pasaulinį žaidėją, ypač ratifikavus sutartį. Mes galime tik pritarti tokiais nuomonei, ir aš galiu tik pasveikinti jus, Ministre Pirmininke, už jūsų aiškią ir ryžtingą poziciją, kurią priėmėte Baltarusijos režimo, paskutinės Europos diktatūros, atžvilgiu. Jeigu mes norime turėti galimybę daryti įtaką stiprindami demokratiją ir gindami žmogaus teises Afrikoje ir Azijoje, pirmiausiai turime spręsti problemas, kurios iškyla visai šalia mūsų – tiesiog prie pat Europos slenksčio.

Taip pat norėčiau pasveikinti jus už jūsų aiškią poziciją ES plėtros klausimu. Kalbu apie Baltarusijos kaimynę Ukrainą, kurioje vyksta atkakli kova dėl to, ar Ukraina bus demokratiška valstybė ir vystysis normaliai, greitai ir demokratiškai tiek mūsų, tiek Ukrainos tautos labui. Atsiverti Ukrainai labai svarbu, ypač atsižvelgiant į jos būsimą narystę Europos Sąjungoje.

Galiausiai norėčiau pasveikinti jus, Ministre Pirmininke, už jūsų kategoriškus pareiškimus dėl aplinkos apsaugos Baltijos jūroje – tokioje nedidelėje jūroje, kurios vandenys skalauja aštuonių valstybių krantus. Baltijos jūra yra praktiškai ES vidaus jūra, ir nėra nė vienos kitos jūros pasaulyje, kurios aplinkai būtų iškilęs toks didelis pavojus.

Taip pat minėjote klimato klausimus ir veiksmus, kuriais būtų siekiama kovoti su klimato kaita – tai prioritetiniai pirmininkaujančios Švedijos uždaviniai. Mes visiškai pritariame šiam jūsų įsipareigojimui, juk tai mūsų civilizacijos uždavinys ir atsakomybė. Tačiau man susidaro įspūdis, kad šiuo klausimu labai daug kalbame, tačiau mažai darome.

Vidurio laikotarpio biudžetas bus peržiūrėtas jau pirmininkaujant Švedijai. Jeigu negalėsime pakeisti savo biudžeto taip, kad prisiimdami atitinkamą atsakomybę galėtume imtis veiksmų kovoti su klimato kaita ir plačiąja to žodžio prasme prisitaikyti prie mažų anglies dvideginio kiekių technologijų, niekur toliau kalbų nenueisime ir nesugebėsime pasiekti mūsų pagrindinio uždavinio.

  Jan Andersson (PSE). – (SV) Pone Pirmininke, sveiki atvykę pone Fredrik Reinfeldt. Jūs labai išmintingai kalbėjote apie Sutartį, apie plėtrą ir apie klimatą. Tačiau norėčiau paminėti kai kuriuos klausimus, kurių neaptarėte.

Jacques Delors kartą yra pasakęs, kad vidaus rinka niekada nepasieks savo tikslų, jeigu ji neturės tvirto socialinio pagrindo. Jis buvo visiškai teisus. Todėl mane šiek tiek nustebino jūsų pasisakymas apie socialinę ES, kurią jūs suprantate kaip prieštaravimą tarp nacionalinių sistemų ir ES taikomų taisyklių.

Manau, viskas yra kaip tik atvirkščiai. Mes turime bendrą darbo rinką. Todėl turime papildyti nacionalinę darbo teisę ir nacionalines sistemas, priešingu atveju ta rinka neveiks. Jeigu jūs ir toliau laikotės savo požiūrio, norėčiau pateikti kelis pavyzdžius. Ar Perkėlimo direktyva yra problema? Ar direktyva dėl įmonių perėmimo yra problema, ar bet kuris susitarimas, kurį socialiniai partneriai sudarė Europos lygiu? Ar direktyva dėl darbo ne visą dieną? Ar tėvystės atostogų direktyva?

Paėmus konkretų pavyzdį, rinkos ir politikos pusiausvyros nebuvimas aiškiai akivaizdus Laval byloje. Laval byloje problema atsirado dėl to, kad rinka tapo svarbesnė darbuotojų teisių atžvilgiu. Jūs Švedijoje tai teisingai išsprendėte. Kol kas jums sekasi spręsti šį klausimą gerai, tačiau, kaip daugelis minėjo, tai daro įtaką ir kitoms ES valstybėms. Jeigu prireiks imtis Europos iniciatyvos, ar jūs būsite su mumis, kai prireiks klausimą spręsti imantis Europos iniciatyvos?

Praėjusį mėnesį patvirtinome sveikatos ir saugos darbe strategiją. Mūsų tikslas buvo užtikrinti, kad kiekvienam 10 000 darbuotojų būtų skirtas vienas darbo inspektorius. Tačiau Švedija eina priešinga kryptimi, ir šio tikslo nepasieks dar ilgai, Švedijoje šis santykis mažėja 27 %. Danijoje, kurios darbo rinka labai panaši į Švedijos darbo rinką, paskirti du sveikatos ir saugos darbe inspektoriai 10 000 gyventojų. Kaip gali būti, kad Švedija eina visiškai priešinga kryptimi? Kodėl sveikatos ir saugos darbe jūs nelaikote prioritetine sritimi?

  Henrik Lax (ALDE). – (SV) Pone Pirmininke, nepaprastai svarbus uždavinys yra suvienyti Sąjungą, kad būtų sukurta vieninga energetikos politika, kuri galėtų užtikrinti stabilų energijos tiekimą valstybėms narėms, kaip minėjote, Ministre Pirmininke Reinfeldt.

Taip pat minėjote ES Baltijos jūros strategiją, kurią šiuo metu rengia Europos Komisija. Tinkamai parengta strategija Baltijos regionui gal tapti labai svarbia dalimi kuriant ateities energetikos politiką ir tai ne mažiau svarbu užtikrinant bendradarbiavimą energetikos srityje su Rusija. Problemą rodo ir praėjusią savaitę Švedijos Vyriausybės priimtas sprendimas atmesti „Nord Stream“ paraišką tiesti dujotiekį per Švedijos teritorinius vandenis Baltijos jūroje. Paraiška nebuvo pakankamai gerai parengta, kad būtų galima ją svarstyti.

Visame regione vyrauja labai didelis nepasitikėjimas šiuo dujotiekiu. Iš tikrųjų jokio priimtino sprendimo negalima bus rasti, jeigu ES ir aplink Baltijos jūrą esančios valstybės narės neparengs veiksmų plano ir joms nebus leista išsamiai susipažinti su visa projekto informacija.

Norėčiau pagirti Švediją, kuri suteikia progą patikrinti naująsias energetikos politikos nuostatas, įtvirtintas Lisabonos sutarties 176a straipsnyje.

  Christian Rovsing (PPE-DE). – (DA) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, norėčiau pakalbėti apie vieną nedidelį aplinkosaugos politikos aspektą. Malmö miesto iniciatyvos energijos taupymo ir aplinką tausojančio transporto sityje yra iš tiesų labai perspektyvios. Esu išbandęs kelis tokius aplinką tausojančius automobilius. Neseniai, sausio mėnesį, teko pavairuoti didžiulį S klasės mersedesą, kuris sveria apie dvi tonas. Tai tradiciniu kuru ir vandeniliu varomas automobilis. Paspaudus vieną mygtuką, galima perjungti vieną kuro rūšį į kitą – neatsižvelgiant į automobilio greitį. Pagreitį automobilis įgauna visiškai vienodai naudojant abi kurio rūšis.

Pastaruoju metu vandenis plačiau naudojamas kaip automobilių kuras. Naudojant vandenilį vienintelės atliekos yra vanduo ir daugiau visiškai nieko. Jeigu vandenilis būtų naudojamas kaip įprastas kuras asmeniniams automobiliams, būtų galima numatyti, kad tik vandeniliu varomiems automobiliams būtų leista važinėti centrine mūsų miestų dalimi. Tai itin sumažintų taršą, taip pat sumažėtų kvėpavimo takų susirgimų, mūsų senųjų pastatų oksidavimasis. Aš tikiuosi, kad Švedija skatins šią aplinką tausojančią iniciatyvą.

  Toomas Savi (ALDE). – Pone Pirmininke, 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Taryba paprašė Komisijos parengti ES strategiją dėl Baltijos regiono ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos mėn., ir tai buvo iniciatyva, kuriai pritarė ir Europos Parlamentas.

Šio sprendimo svarbos negali neįvertinti nei Šiaurės Europos regiono šalyse, nei aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios valstybės narės, kurios prisijungė prie ES 2004 m. Tokia strategija tikrai gali išlaisvinti viso regiono potencialą pačiose įvairiausiose srityse – tokiose kaip aplinkos apsauga, ekonomika, kultūra, švietimas ir saugumas.

Siekdama įgyvendinti ambicingus pagal Lisabonos Dienotvarkę numatytus planus, tokia ES Baltijos jūros strategija gal tapti placdarmu į Rusiją. Švedija pirmininkaus Tarybai antrąjį 2009 m. pusmetį, ir mes tikimės, kad tai bus gera pradžia strategijai įgyvendinti. Tačiau labai svarbu, kad iki to laiko visos Baltijos regiono programos užbaigtų parengti savo veiklos planus, tai taip pat taikytina ir mano šaliai – Estijai.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, iš esmės yra du mūsų vieningos Europos ateities modeliai: nuoseklios ir dar labiau integruotos Europos modelis – tai Lisabonos sutartimi numatytas modelis, ir atskirų atrinktų elementų surinktas ir sumaišytas modelis.

Štai Švedija kartu su Austrija ir Suomija jau yra Europos Sąjungos narės gana ilgai, tačiau Švedija nėra euro zonos narė. Tai galėčiau paklausti Ministro Pirmininko, ar tai yra dėl kokios nors konkrečios priežasties? Mes labai sveikintume Švedijos sprendimą prisijungti prie mūsų euro zonos.

  Richard Corbett (PSE). – Pone Pirmininke, ponas Chichester trumpam pasirodė pasakyti trumpa kalbą ir pradingo pirmiau, nei išgirdo atsakymą. Taigi šiuose debatuose nedalyvavo nė vienas britų konservatorių partijos narys, kad išklausytų, ką konservatorių Ministras Pirmininkas mums pasakė apie Europos ateitį.

Kodėl taip yra? Argi jie nenorėjo išgirsti iš savo kolegos konservatoriaus, kokia gera yra Lisabonos sutartis? Kad jai priimti nereikia jokio referendumo, nes Lisabonos sutartis nenumato tolesnio suvereniteto perdavimo? Kaip mums reikia šios naujosios Sutarties, kad Europos Sąjunga geriau veiktų? Negi jie negali netgi dalyvauti diskusijose šiuo klausimu? Negi jiems atrodo, kad geriau yra pasilikti nuošalyje, galbūt bare su savo kolegomis iš JK Nepriklausomybės partijos?

Manau, jiems turėtų būti gėda, kad jie net negalėjo dalyvauti šiuose debatuose.

(Plojimai)

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, paminėjote bendrąją žemės ūkio politiką, kaip vienintelę ES politikos kryptį, kuri yra visiškai Bendrijos rankose. Tačiau jūs, be abejo, žinote, kad per pastaruosius 15 metų žemės ūkio politika buvo reformuota daug radikaliau, nei bet kuri kita ES politika, ir žemės ūkio politika jokiais aspektais negali būti lyginama su pramonės politika, nes jos veikia visiškai skirtingomis sąlygomis. Saugumas ir galimybė iš anksto planuoti turi ir toliau išlikti bendrosios žemės ūkio politikos pagrindas.

Taip pat norėčiau priminti, kad iki 2013 m. žemės ūkiui skiriama biudžeto dalis sumažės iki 35 %. Ūkininkų bendruomenė labai rimtai vertina savo atsakomybę prieš visuomenę, atsakomybę, kuri yra įtvirtinta Romos sutartyje. Tyrimai, plėtra, tvarumas ir aplinkos apsauga turi ir toliau išlikti mūsų bendras tikslas. Aš iš tikrųjų nekantriai laukiu, kada Tarybai pradės pirmininkauti Švedija.

  Esko Seppänen (GUE/NGL). – (FI) Pone Pirmininke, kalbėdamas apie Europos ateitį, visiškai nepaminėjote Europos Sąjungos militarizavimo. Pagal Lisabonos sutartį ES valstybės narės įsipareigoja plėsti ir didinti savo karinius išteklius. Pagal Lisabonos sutartį valstybės narės pasirengusios veikti užsienyje vykdydamos kovos su krizinėmis situacijomis užduotis, netgi palaikyti taiką, be jokio Jungtinių Tautų įgaliojimo, t. y. tarptautinės teisės požiūriu – neteisėtai. Be to, su Lisabonos sutartimi, bent jau su jos nuostata dėl solidarumo, siejamos tam tikros karinės apsaugos priemonės, ir šiuo atžvilgiu Švedijos neutralitetas – jos karinio neprisijungimo politika kelia labai daug abejonių. Ministre Pirmininke, ar manote, kad Lisabonos sutartimi numatytos karinės apsaugos priemonės neprieštarauja karinio neprisijungimo nuostatai?

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, akivaizdu, kad dalyvaujame Europos kūrimo procese ne dėl Europos technokratų Briuselyje, bet dėl Europos Sąjungos piliečių, kad jie galėtų gyventi geriau ir jiems būtų užtikrintas didesnis saugumas. Tik įsiklausydami į jų nuomonę galime sėkmingai išspręsti šį klausimą.

Politikų lūkesčiai gali būti labai įvairūs: kai kurie nori daugiau Europos, kai kurie – mažiau. Faktas tas, kad 27 valstybių narių ministrai pirmininkai pasirašė Lisabonos sutartį. Ši sutartis yra kelrodis į skaidresnę, demokratiškesnę Europą, todėl sutartis turėtų būti šiais metais ratifikuota. Leiskite tai pasakyti tiems nariams, kurie ragina skelbti referendumus dėl šios sutarties ratifikavimo, nors patys pasisako prieš Europos Konstituciją: nežaiskite su referendumu, nebandykite pasirodyti demokratijos gynėjais, nes Sąjungos piliečiai vis tiek jumis nepatikės. Jie puikiai žino, kad būtent Lisabonos sutartis apgins demokratiją Europoje.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Ponios ir ponai, šiandien kalbame apie šiuolaikiškos ir dinamiškos Europos viziją. Šios diskusijos yra labai laiku ir labai naudingos. Globalizacija verčia mus užduoti klausimus ir spręsti problemas, panašias į tas, kurias minėjo Švedijos Ministras Pirmininkas ponas Fredrik Reinfeldt. Įgyvendinimas struktūrinių reformų, kurios, mano požiūriu, yra patys sudėtingiausi Lisabonos strategijos aspektai, turi būti pagrindinis mūsų politikos uždavinys. Jeigu mūsų ekonomikos neaugs, žinių ekonomiką bus galima pamiršti. Esu visiškai įsitikinusi, kad žiniomis grindžiama ekonomika ir investicijos į žmogiškuosius išteklius yra pati teisingiausia strategija kuriant Europos ateitį.

Nemažai pranešėjų išreiškė norą matyti „socialinę Europą“. Nepažįstu nė vieno politiko, netgi mūsų konservatyvioje šeimoje, kuris prieštarautų socialinio piliečių saugumo sistemai, kuris nenorėtų, kad piliečiai uždirbtų gerus atlyginimus, pakiltų jų pragyvenimo lygis, ar kuris norėtų, kad piliečiai gautų 150 eurų pensiją kaip Slovakijoje. Per paskutinį 2007 m. ketvirtį mano šalis Slovakija, pasiekė rekordinį – 14 % – ekonomikos augimo rodiklį. Ar būtų dabar Ministro Pirmininko Robert Fico vadovaujama socialdemokratų Vyriausybė įgyvendinusi šią socialinę politiką, jeigu buvusioji Vyriausybė, kuriai vadovavo tuometinis Ministras Pirmininkas Mikuláš Dzurinda, nebūtų turėjusi politinės valios įgyvendinti tokias drąsias mokesčių, socialinės politikos, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos reformas?

  Ioannis Varvitsiotis (PPE-DE). – (EL) Ministre Pirmininke, tai, ką jūs pasakėte, yra visiškai teisinga: mes turėtumėme bijoti ne stiprios, bet silpnos Europos. Aš visiškai su tuo sutinku ir manau, kad visi Europos piliečiai tam pritaria. Tačiau kai jie mato mus susirūpinusius dėl traktoriaus žibintų ir kitokių mažmožių, manau, jie jaučiasi nusivylę.

Ministre Pirmininke, jūs su didžiausiu entuziazmu kalbėjote apie plėtrą. Tačiau kartais aš klausiu, o gal ES būtų protingiau pačiai pirmiausia išspręsti savo vidaus problemas, o tik paskui imti rūpintis plėtra. O gal būtų buvę geriau, kad kokia nors reformos sutartis jau dabar veiktų prieš prasidedant plėtrai?

Galiausiai, Ministre Pirmininke, svarbiausias uždavinys dabar yra Lisabonos sutarties ratifikavimas. Aš buvau nustebintas išgirdęs nuomones, kurias pareiškė mano kolega Parlamento narys iš Jungtinės Karalystės. Jeigu Lisabonos sutartis nebus ratifikuota, Europa neturės ateities.

  Fredrik Reinfeldt. − (SV) Labai dėkoju už jūsų visų pastabas ir klausimus. Be abejo, negalėsiu atsakyti į juos visus. Taip pat dėkoju už jūsų kantrybę, kai turėjote tiek daug klausyti švedų kalbos man atsakinėjant į visus tuos klausimus.

Mano atsakymai labai glaudžiai susiję su mano įsitikinimu, kad susitarimai, kurie buvo sudaryti, bus vykdomi, o tai klausimas, prie kurio aš dar sugrįšiu. Aš sakiau, kad aš tikiu Europa. Daugelį kartų Švedijoje esu sakęs, kad labai pasitikiu Švedijos darbo rinkos modeliu, kuris grindžiamas kolektyvine sutartimi. Švedijoje pasirinkome šiek tiek kitokį kelią, nei daugelis kitų Europos šalių, kurios didesnę reikšmę suteikė teisės aktams, tuo tarpu kai mes svarbiausiais laikome socialinius partnerius, kurie prisiima atsakomybę.

Mūsų požiūriu, sprendimas Laval byloje nesumenkina Švedijos modelio, tačiau jis iškelia begalę klausimų dėl tam tikrų Švedijos įstatymų. Šiuo metu kartu su socialiniais partneriais atidžiai nagrinėjame, kaip galima būtų pakeisti Švedijos darbo rinkos modelį, tačiau ne tam, kad jo atsisakytume, ar iš esmės pakeistume jo veikimo principus.

Ketiname ir toliau išlaikyti jo organizaciją ir tikimės, kad turėsime galimybę ją aptarti. Manau, tai nebus neteisingai suprantama, kaip kiti klausimai, kai kalbama apie Europą.

Čia buvo teigiama, kad vidaus rinkos nepakanka. Taip, viena kritinė pastaba gali būti, kad vidaus rinka veikia ne visu pajėgumu. Tai yra kritika, kurią dažnai galima išgirsti iš verslininkų ir kitų žmonių, kad mes kalbame apie vidaus rinką, apie laisvą judėjimą, kuris visai nėra laisvas.

Mano Vyriausybė daug dirba, siekdama sumažinti socialinę atskirtį, sukurti pagrindą žmogaus apsisprendimo teisei per darbą ir užtikrinti, kad dauguma žmonių turėtų darbą. Be to, mūsų ambicijos užtikrinti gerovę turėtų būti prieinamos ir kitiems. Daugiau darbą turinčių žmonių reiškia daugiau išteklių ir galimybių rasti būdus sukurti gerovę tiems, kurie negali dirbti. Todėl manau, kad Švedijos politikoje numatytas būdas derinti darbą ir gerovės kūrimą yra harmoningas.

Įvairiuose pasisakymuose čia girdėjome minint demokratiją. Tikiu, kad demokratiją kuria patys atstovai. Tai nėra bloga demokratijos forma. Tikiu, kad daugelis jūsų čia tinkamai atstovaujate savo rinkėjams, ir esu pasirengęs tai daryti įvairiausiais būdais. Demokratija yra galimybė priimti sprendimus, ir taip ir turi būti.

Mūsų patirtis Švedijoje rengti referendumus labai įvairi. Kartais būdavo visiškai aišku, ko mes klausiame ir kas yra atsakoma. Kartais užduodavome klausimą ir gaudavome kitokį atsakymą, ir tada turėjome daug metų diskutuoti bandydami išsiaiškinti, ką Švedijos piliečiai iš tikrųjų atsakė. Žinau, kad tokių panašių dalykų yra įvykę ir ne vienoje kitoje šalyje.

Dėl tokios sutarties, kokią mes dabar čia aptariame, pagrįstos daugybe pataisų, ir dėl kurios anksčiau Europos istorijoje esame apsisprendę ir be referendumų, esame pasirengę priimti sprendimą pagal atstovaujamosios demokratijos principus. Manau, tai puikus būdas parodyti, kaip turi veikti gyva demokratija.

Trumpas atsakymas dėl dujotiekio, apie kurį čia klausė ne vienas. Šiuo klausimu taip pat ketiname laikytis susitarimų ir teisės aktų, kai jie bus priimti, kitaip tariant, remdamiesi tarptautinėmis konvencijomis ir Švedijos įstatymais, bandome ieškoti galimybių įvertinti tą dujotiekį. Galėjome nustatyti, kad mums pateiktas pasiūlymas yra nepriimtinas. Todėl mes jį grąžinome. Klausimas bus teikiamas svarstyti iš naujo. Šiuo momentu negaliu pasakyti, kokią įtaką galime daryti remdamiesi pirmiausia Švedijos aplinkosaugos įstatymais. Tačiau kai mes pradėsime klausimą nagrinėti iš esmės, būtent nuo to ir pradėsime.

Mes taip pat išgirdome ne vieną nuomonę dėl to, ar jūs, Parlamento nariai, turėtumėte keliauti iš vieno parlamento į kitą, tačiau čia mes visi gerai žinome, kaip yra įgyvendinami susitarimai. Visos valstybės narės turi tam tikrą įtaką, turi veto balso teisę, ir visi jūs, kurie užduodate klausimus, tai gerai žinote. Mes į tai atsižvelgiame, tačiau mes, kaip ir daugelis mūsų rinkėjų, klausiame, ar iš tikrųjų tikslinga dirbti taip, kaip tai daroma čia.

Švedijoje kaip beveik jokioje kitoje šalyje sparčiai didėja aplinkos neteršiančių automobilių skaičius. Mes pristatėme specialias priemokas už aplinkos neteršiančių transporto priemonių naudojimą, kurios yra svarbi skatinimo priemonė. 30% Švedijoje parduodamų transporto priemonių yra nekenksmingos aplinkai. Šią didėjančią tendenciją mes skatinsime ir toliau.

Buvo užduoti keli klausimai apie eurą. Atsakydami į juos turime atsižvelgti į 2003 m. Švedijoje surengtą referendumą. Mes pažadėjome gerbti švedų nuomonę. Jeigu Švedijos piliečiai pakeis savo nuomonę, galėsime dar kartą užduoti šį klausimą.

Norėčiau paminėti, kad Švedija, kuri yra šalia eurą įsivedusios Suomijos, klausia savęs, kas nutiks Danijoje, jeigu rudenį bus nuspręsta įsivesti eurą. Tada euras kaip šalių glaudžiai supančių Švediją valiuta gali turėti įtakos Švedijos piliečiams.

Kai kurie iš jūsų paminėjo, kad nėra aišku, kokį vaidmenį aš prisiimu. Vasarą pristatysiu 18 mėnesių programą, kuri apims Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos šalių pirmininkavimą.

Lieka atviras klausimas, kokį vaidmenį prisiims besikeičiančios pirmininkaujančiosios valstybės narės. Šiuo klausimu turėsime daug nuomonių. Tvirtai tikiu, kad šis klausimas svarbus ES šalims įvairiose Europos dalyse. Manau, kad besikeičiančios pirmininkaujančios valstybės ateityje vaidins aiškų vaidmenį, kaip ir išrinktasis pirmininkas, kuris bus renkamas pagal naująjį susitarimą. Nuoširdžiai dėkoju už vertingus komentarus ir naudingus klausimus.

  Pirmininkas. − Ačiū, Ministre Pirmininke. Tai buvo paskutinė šio etapo diskusija, susijusi su Europos ateitimi. Diskusija baigta.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Pone Pirmininke, kai pas mus lankosi Ministras pirmininkas, tada nori pasisakyti daug žmonių iš tos pačios šalie ir tai yra gerai. Tačiau Pirmininkas galėtų užtikrinti geresnį geografinį pasiskirstymą. Šiandien praktiškai nebuvo pranešėjų iš pietų Europos, o kartais, kai mus aplanko kas nors iš pietų Europos, situacija būna priešinga. Būtų puiku, jei padėtumėte kurti geresnį pranešėjų pasiskirstymą.

  Pirmininkas. − Pietų europiečiai turi pageidauti kalbėti ir įsitraukti į procesą. Jeigu jų čia nėra, negaliu jų pakviesti.

(Protestas)

Tiesą sakant, kviečiau poną Varvitsiotis.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. – (RO) Džiaugiuosi, kad Europos ateities tema, kaip visada, neišnyksta iš Parlamento diskusijų. Bendra nuomonė yra labai svarbi užtikrinant klestinčią ir stabilią Europos ateitį kitoms kartoms.

Manau, kad šios analizės ir Europos ateities koncepcijos pagrindą turi sudaryti dvi idėjos: Europos piliečių ateitis ir ES vaidmuo pasaulyje. Vidaus lygiu piliečių gerovės siekis turėtų skatinti Europos veiksmus, o žmogaus teisės ir visiška jų apsauga turėtų būti lemiamu veiksniu. Nemažiau svarbus švietimas, kuris yra klestėjimo ateityje prielaida, kaip ir jaunimo bei vaikų apsaugos strategijų skatinimas, tarpkultūrinis dialogas ir abipusė tolerancija. Lisabonos strategija ir naujoji Reformų sutartis yra pagrindiniai dokumentai, kurie turi būti realiai įgyvendinti.

Tačiau XXI a. globalizuotame ir tarpusavio ryšiais susaistytame pasaulyje neįmanoma užtikrinti Europos klestėjimo ateityje neužtikrinant klestėjimo visame pasaulyje. Todėl ES yra įsipareigojusi dėti pastangas užtikrinant taiką pasaulyje, stabilumą ir gerovę.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. – Su apgailestavimu klausiau diskusijų apie Europos ateitį ir Švedijos Ministro Pirmininko abejonių dėl ES žemės ūkio biudžeto.

Jei tai diskusija apie ateitį, tai panašu, kad ji įklimpo praeityje. Svarbu paminėti, kad Bendroji žemės ūkio politika (CAP) buvo viena iš pagrindinių ES strategijų. Ja vadovaujantis buvo tiekiamas maistas alkstančiai Europai. Per 50 metų, atsižvelgiant į politinį ir viešąjį spaudimą, strategija buvo pakeista.

Dabar atsižvelgdami į Bendrąją žemės ūkio politiką (CAP) nebeišleidžiame didžiausių ES biudžeto sumų. Tačiau tikiu, kad pinigų skyrimas žemės ūkiui ir maisto gamybai yra būtinas pasaulyje, kuriame maisto produktų tiekimo užtikrinimas yra svarbi politinių darbotvarkių dalis.

Atsižvelgiant į ateitį ir Reformų sutarties ratifikavimą, svarbu pranešti žmonėms, kas paminėta šioje Sutartyje ir kas – ne!

Airijoje bus organizuojamas referendumas dėl Sutarties, kuri, jei rezultatai bus teigiami, sutvirtins nacionalinių parlamentų vaidmenį ir suteiks jiems daugiau galių priimant ES įstatymus.

Tai svarbi nuostata ir išrinktų parlamentų nariai privalo ja pasinaudoti.

  Mihaela Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Pone Prezidente, gerbiami kolegos,

Atsižvelgiant į diskusijų dėl Europos ateities kontekstą turime skirti pakankamai dėmesio socialiniam aspektui, kuris geriausiai atspindėtų ateities viziją – jaunimui – būtent būsimiems Europos Sąjungos piliečiams.

Jaunimas turi būti mokomas kurti savosios kartos ateitį. Tai apima mūsų bendros istorijos žinojimą ir Europos Sąjungos įkūrimo bei vystimosi etapus. Norėdami kurti ateitį turime suvokti praeitį.

Europos Sąjungos istorija turi būti dėstoma mokyklose. Europos jaunimo strategija turi būti kuo nuoseklesnė ir aiškiai atspindėti specifines jaunimo problemas. Europa turi sukurti aiškią švietimo, informacinės visuomenės, tarpkultūrinio dialogo ir mainų tarp jaunų žmonių bei jaunimo įdarbinimo ir mobilumo viziją ir įsisąmoninti atstumtų jaunų žmonių problemas.

Sėkmingą Europą galime kurti tik kasdienėmis bendromis pastangomis.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – Šiuose Rūmuose mes atstovaujame 27 tautoms. Mūsų skirtumai, kaip požiūrio į Europą ir mūsų politikos, kuri formuoja šį požiūrį, pasekmė kol kas mus dalija. Didysis iššūkis yra ne naujoji Sutartis, kuri bandytų apjungti mus jėga, bet mūsų požiūris į Europą – Europą, kurioje mūsų vaikai ir jų vaikai sėkmingai kovos su naujais XXI a. iššūkiais.

Įsivaizduoju Europą, kurioje būsimosios kartos sugebės ne tik laisvai keliauti, bet nebebus diskriminacijos pagal geografines Europos vietas, vartojamas gimtąsias kalbas ar pavardžių rašybą paraidžiui.

Tokie žodžiai kaip solidarumas, susitelkimas ir integracija dažnai naudojami mūsų institucijose – žodžiai, kurie neturi prasmės Europoje, susiskaldžiusioje pagal senąsias ir naująsias valstybes nares. Pagal valstybes nares, kurios siekia savo naudos dvišaliais susitarimais su trečiosiomis šalimis ir tas valstybes nares, kurias silpnina tos pačios trečiosios šalys. Europos Sąjunga pasiklydo tarp dvišalių sutarčių, suderinamumo ir skirtumų, kurie turėtų mūsų turtas, o ne kliūtis.

10. Ankstesnio posėdžio protokolo patvirtinimas: žr. protokolą

PIRMININKAUJANČIOJI: PONIA KRATSA-TSAGAROPOULOU
Vicepirmininkė

11. Lisabonos strategija – Ekonominės politikos bendrosios gairės 2008-2010 m. (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra jungtinės diskusijos apie Tarybos ir Komisijos pranešimus dėl Lisabonos strategijos ir ponios Starkevičiūtės pranešimas Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu apie Integruotąsias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires (dalis: valstybių narių ir Bendrijos bendrosios ekonominės politikos gairės): Naujo ciklo pradžia (2008-2010) 2007/2275(INI) (A6-0029/2008).

  Žiga Turk, Pirmininkas. − (SL) Labai džiaugiuosi galėdamas dalyvauti šioje sesijoje, kurioje Europos Parlamento nariai diskutuoja apie kito Lisabonos strategijos etapo, skirto ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, pradžią.

Lisabonos sutarties pasirašymas užbaigė laikotarpį, kuriuo mes buvome labai užsiėmę savo vidaus ir kartais politine situacija. Dabar Europa daug geriau pasiruošusi atsiverti pasauliui, o Lisabonos strategija teikia Europai priemones, kurios padės kurti ir pasaulines tendencijas. Šiuo metu yra bent keturios tendencijos.

Kai 2000 m. Europoje buvo priimta Lisabonos strategija, globalizacija daugiausiai buvo suprantama kaip konkurencija tarp Europos, JAV ir Japonijos. Nuo tada į pasaulio sceną įžengė naujų ir svarbių dalyvių, kurie suteikė Europai naujų indėlių į globalų pasaulį galimybes ir kur slypi tikrasis jos konkurencinis pranašumas.

Mūsų akyse vyksta ryšių revoliucija, apimanti internetą ir pasaulinį žiniatinklį. Kūrybingumas ir inovacijos nebeapsiriboja konservatyviomis institucinėmis schemomis. Praeityje jau įvyko viena masinių ryšių revoliucija. Tai buvo prieš 500 metų, kai buvo išrastas pigus popierius ir spauda, kurie sudarė Europos dominavimo pagrindą.

Dabar stovime ant trečiosios pramoninės revoliucijos slenksčio, kurios pasekmės bus sumažėjusi priklausomybė nuo fosilijų kuro ir perėjimas prie mažai anglies dvideginio išskiriančios ekonomikos. 2007 m. Parlamentas priėmė deklaraciją dėl trečiosios pramoninės revoliucijos ir vandenilio ekonomikos, taip išreikšdamas Europos paramą pažangiems šios srities specialistams.

Po pramoninės eros mes įžengiame į erą, kurioje didelis dėmesys teikiamas vertybėms, prasmei ir empatijai. Pagrindinė šių tendencijų galia yra didėjanti žmonių kūrybinių pajėgumų ir vertybių svarba. Šios dvi temos savo esme yra labai europietiškos. Todėl Europa turi ambicijų vadovauti kartu vystant šias keturias tendencijas.

Europos mintys apie vystimąsi išdėstytos Lisabonos strategijos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo dalyje. 2005 m. iš esmės peržiūrėjus Lisabonos strategija buvo patvirtintas jos efektyvumas. Struktūrinės reformos sutvirtino Europos ekonomikos pagrindus. Todėl dabar paprasčiau spręsti finansų rinkos krizes ir kovoti su didėjančiomis žaliavų kainomis, ypač žaliavinės naftos ir maisto kainomis. Pasaulio ekonomika krypsta links vis didėjančios nežinomybės. Todėl svarbu, kad Europa laikytųsi užsibrėžto kurso ir toliau taikytų reformas bei modernizuotų savo ekonomiką ir visuomenę.

Komisija puikiai padirbėjo ruošdama gruodžio mėnesį išleistą Lisabonos paketą. Slovėnija, kaip pirmininkaujančioji Europos Tarybos valstybė narė įtraukė Lisabonos strategiją į penkių pirmininkavimo laikotarpio prioritetų sąrašą. Mes labai džiaugiamės, kad Europos Parlamentas dalyvauja išsamiose diskusijose. Mes jau apsikeitėme nuomonėmis ECON konsultacijų metu per tarpparlamentinius susitikimus. Mes dedame visas pastangas, kad kovo mėnesio Europos Tarybos pavasario sesijos metu būtų pradėtas šis ambicingas, naujas Lisabonos strategijos etapas.

Europos Taryba patvirtins bendrosios ekonominės strategijos gaires ir padarys išvadas dėl darbo vietų kūrimo politikos. Išsamiai diskutavome apie poreikį modifikuoti bendrąsias gaires. Pagaliau kolegos iš daugelio valstybių narių nutarė, kad galėtume patobulinti tam tikras formuluotes, bet diskusijos apie faktines gaires inicijuotų ilgą derinimo laikotarpį ir sulėtintų perėjimą prie naujo etapo, nors galutinis rezultatas būtų labai panašus į tai, ką turime dabar.

ECOFIN Taryba vienbalsiai priėmė sprendimą nekeisti bendrųjų ekonomikos gairių. Bus keičiami aiškinamieji tekstai, t. y. pačių gairių taikymo kontekstas.

Europos Taryba priims konkrečias valstybių narių rekomendacijas dėl nacionalinių reformų programų įgyvendinimo pažangos. Dalyviai, ypač Taryba, Komisija ir Parlamentas bus raginami įgyvendinti Bendrijos Lisabonos programą.

Bus remiama tam tikra svarbi keturių prioritetinių sričių veikla ir tikslai. Tos keturios sritys apima Europos susirūpinimą dėl aplinkos, Europos susirūpinimą dėl žmonių ir jų visuomeninės padėties, verslesnės Europos kūrimo pastangas ir novatoriškesnės bei kūrybiškesnės Europos vystymo pastangas, kas yra visų kitų veiksmų pagrindas. Leiskite trumpai atkreipti dėmesį į kiekvieną iš šių keturių sričių.

Kūrybiškumą statau greta švietimo ir inovacijų. Europa turi panaudoti savo turtingas kultūrines tradicijas ir etninius pranašumus didindama produktų konkurencingumą. Turime ir toliau stengtis investuoti 3% į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Žinios turi tapti penktąja laisve. Turime sukurti vieningą ir visiems prieinamą žinių sritį remdami atviras inovacijas ir, be abejo, atitinkamai saugodami žinias pagal Europos patentų ir autoriaus teisių apsaugos įstatymus. Turėtume skatinti Europos mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros strategijų bei nacionalinių strategijų ryšius.

Mes, europiečiai, turėtume rodyti daugiau iniciatyvos. Mums trūksta pažangių ir kūrybingų nedidelių įmonių. Turėtume skirti daugiau dėmesio nedidelių ir vidutinio dydžio įmonių kūrimui ir jų prieigai prie žinių ir mokslinių tyrimų infrastruktūros bei kapitalo finansavimo šaltinių.

Turėtume stiprinti vidaus rinką, ypač paslaugų ir tinklų kūrimo sritis ir pašalinti įvairias kliūtis. Stipri ir efektyvi vidaus rinka yra daug efektyvesnis gynybos nuo globalizacijos padarinių būdas, negu protekcionizmo pagundos. Būtina didinti finansų rinkų skaidrumą, tobulinti įstatymų leidybą ir mažinti administravimo naštą.

Mes Europoje turėtume išsaugoti rūpesčio žmonėmis ir solidarumo tradicijas. Lanksti sauga teikia galimybę dinamiškai siekti ekonomikos pusiausvyros, kurios būtinas veiksnys yra efektyvi darbo rinka ir saugumo, kuris užtikrintų žmonėms galimybę greitai rasti naują darbą.

Turime teikti nuolatinio mokymosi galimybę ir kitą paramą. Privalome užtikrinti, kad jaunimui būtų įmanoma baigti tam tikrus mokslus ir kaip įmanoma greičiau rasti darbą. Vyresnės kartos atstovai turi būti skatinami kuo ilgiau likti aktyvūs.

Pabaigoje noriu pasakyti, kad mes Europoje rūpinamės gamta ir aplinka. Europa turi imtis proceso, kuris apibūdinamas kaip trečioji pramoninė revoliucija, lyderio vaidmens. Šio proceso esmė yra mažai anglies dvideginio išskirianti ekonomika. Esu įsitikinęs, kad tai bus naudinga Europos ekonomikai, nes Europa ateityje taps pasauline technologijų lydere. Iki šių metų pabaigos privalome priimti politinį sprendimą dėl energijos ir klimato paketo.

Ponios ir ponai, privalome ryžtingai skatinti naująjį Lisabonos strategijos etapą, kad Europos visuomenė būtų dinamiškesnė, kūrybiškesnė, iniciatyvesnė ir pagrįsta žiniomis, kad būtų rūpinamasi žmonėmis ir aplinka. Kuo skubiau turime kurti Europos vystimosi po 2010 m. strategiją ir svarstyti galimą Lisabonos strategijos bei Palaikomosios plėtros strategijos susiliejimą.

Kaip rašė Mark Leonhard, šis amžius bus Europos amžius. Ne todėl, kad Europa dominuos visame pasaulyje kolonijinio valdymo forma ir net ne todėl, kad mūsų pramonė bus labiausiai išvystyta. Šis amžius gali būti Europos amžiumi todėl, kad pasaulyje dominuos Europos vertybės ir kūrybiškumas, t. y. tie du elementai, kurie didžiąja dalimi formuoja pasaulines tendencijas. Europos kūrybiškumą įkvepia gilios kultūrinės Europos tradicijos. Europietiškos vertybės (būdami kaimynais mes bendradarbiaujame spręsdami klausimus ir rūpindamiesi gamta ir žmogumi) yra pavyzdys visam pasauliui. Svarstydami Bendrijos ekonomikos ir socialinę ateitį, t. y., ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, neturėtume pamiršti šio žmogiškojo atspirties taško.

  Günter Verheugen, Komisijos Vicepirmininkas. − (DE) Ponia Pirmininke, ponas Pirmininke, ponios ir ponai, Komisija mano, kad šiandienos diskusija apie Europos vietą pasaulyje yra labai svarbi. Ji susijusi su šių dienų ekonominiais, socialiniais ir aplinkos iššūkiais. Europos integracija, kuri apima 27 šalis ir beveik 500 milijonų gyventojų, yra mūsų didžioji strateginė galia. Mes nebesilpniname vieni kitų kivirčais, todėl Europa visais atžvilgiais tapo vienu iš patraukliausių pasaulio regionų.

Vidaus rinka yra kertinis mūsų klestėjimo akmuo, o bendra valiuta yra brangus politinis ir ekonominis turtas. Mes atsparūs amžiaus netikėtumams ir globalizacijos audroms. Integracija suteikė galimybę formuoti globalizacijos amžių pagal savo pačių viziją.

Šis globalinis amžius nepriklausys nuo vienos šalies ar kontinento. Japonija, jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga susiduria su naujų šalių, pavyzdžiui Kinijos, Indijos, Rusijos ir Brazilijos metamais iššūkiais. Šios šalys, kaip ir mes, varžosi dėl pirmųjų vietų globaliame ekonominiame ir technologiniame kontekste.

Tikime, kad naujasis amžius pasiūlys puikių galimybių, bet tik tuo atveju, jeigu sugebėsime suprasti šių laikų ženklus ir visiškai suprasime galimą riziką. Visuotinio mobilumo laikais tikros socialinės problemos yra darbo vietų sauga Europos Sąjungoje, darbo vietų skaičiaus didinimo garantijos ir gerai apmokami darbai. Leiskite pasikartoti: mūsų laikų socialinė problema yra klausimas, ar mes turėsime ir sugebėsime ilgai išsaugoti pakankamą skaičių aukštos kokybės darbo vietų.

Šios pagrindinės problemos sprendimą siūlo peržiūrėta Lisabonos strategija bei mūsų partnerystė ekonominio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo srityje. Ši strategija – tai Europos atsakas į globalizaciją.

Po trejų metų atlikome peržiūrą ir mus tenkina jos rezultatai. tai buvo geri metai atsižvelgiant į ekonominį augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Sukurta daug milijonų naujų darbo vietų, o ekonomika augo sparčiau negu ankstesniais metais. Pirmą kartą produktyvumas augo greičiau negu Jungtinėse Valstijose. Žmonės pajautė pagrindinių struktūrinių reformų teikiamą naudą. Bet negalima užmigti ant laurų. Savo tikslo dar nepasiekėme. Mūsų laukia dar ilgas kelias ir dar daugiau reformų. Mums nereikia pranašo, kad suprastume, jog mūsų laikų išskirtinis bruožas yra ne tvirtumas, o nuolatinė kaita. Šis faktas vis dar baugina daugelį žmonių, ypač tuos, kurie bijo likti nuošaly nuo šių permainų ir prisijungti prie globalizacijos proceso nukentėjėlių.

Tai dar viena priežastis, kodėl svarbu dar glaudžiau bendradarbiauti skatinant mūsų visuomenėse ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Tikime, kad sukūrėme strategiją, kuri, ne taip kaip pirminė 2000 m. Lisabonos strategija, yra įgyvendinama ir leis pasiekti pageidaujamus rezultatus. Toks yra ir Komisijos pasiūlymo kitiems trims metams tikslas. Tikime, kad pagrindinė kryptis yra teisinga, bet manome, kad reikia koreguoti tam tikrus svarbiu sėkmingos ateities užtikrinimo klausimus.

Pavyzdžiui, per kitus trejus metus reikia sutelkti ypatingą dėmesį į socialinį ekonominio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo aspektą. Manau, tai bus svarbiausias klausimas. Būtina tobulinti švietimą, mokymą ir įgūdžių lygius. Su permainų padariniais galime kovoti tik padėdami visiems asmenims, nuo pat mažumės iki senatvės, vystyti savo talentus, skatinti mokytis naujų dalykų ir išlikti lankstiems. Tai yra kiekvieno teisė. Tik taip užtikrinsime, kad tie, kas prarado savo darbus, nebus pasmerkti, kaip ir jų šeimos, gyventi skurde visuomenės pakraščiuose be nuolatinio darbo.

Mums reikia strategijos, kuri skatintų naujų darbo vietų kūrimą ir suteiktų žmonėms galimybę bet kuriuo gyvenimo etapu pradėti naują gyvenimą. Ši užduotis nėra skirta tik politikams, bet ir Europos verslininkams bei įmonėms. Pasakysiu visiškai aiškiai, ypač atsižvelgdamas į nesenus įvykius. Verslininkai ir įmonės, dar nesupratusios tokio mąstymo svarbos, turės galvoti iš naujo, nes atsakinga ir motyvuota darbo jėga yra pats vertingiausias įmonės turtas ir gali padėti atlaikyti konkurencijos keliamus iššūkius.

Mums reikia dėti daugiau pastangų kuriant visavertę žiniomis pagrįstą visuomenę. Deja, esame dar toli nuo užsibrėžto tikslo iki 2010 m. išleisti 3% Europos BVP moksliniams tyrimams ir su giliu susirūpinimu turiu pastebėti, kad atotrūkis nuo šio tikslo didėja, o ne mažėja. Yra dar viena tendencija, kuri man kelia dar didesnį susirūpinimą. Tai faktas, kad nors Europos įmonės moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai išleidžia daugiau negu ankstesniais metais, jos labiau linkusios investuoti pinigus už Europos ribų.

Europos mokslinių tyrimų sritis turi tapti realybe. Jeigu Europoje nesugebėsime vystyti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, nesugebėsime ir išlaikyti darbo vietų.

Žinome, kad turime stiprinti vidaus rinką. Turime įsisąmoninti visas didžiosios mūsų verslo įmonių daugumos, turiu galvoje 23 milijonus smulkiojo ir vidutiniojo verslo įmonių, kuriose dirba du trečdaliai visos Europos darbo jėgos, galimybes. Mes nestovime vietoje, bet reikia privalome judėti sparčiau ir birželio mėnesį priimti Smulkiojo verslo aktą.

Dar vienas svarbus klausimas yra tvirtas siekis įtraukti energijos ir klimato pokyčių tikslus į savo ekonominio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo strategiją. Norime pateikti įrodymų, kad aplinkos pokyčiai gali būti panaudoti kuriant ekonomines galimybes ir socialinį progresą. Būtinas stiprus Europos pramonės sektorius, nes tvirtai tikime, kad pagrindinis Europos tikslas atsižvelgiant į energijos efektyvumą, naujas technologijas ir ekonomišką išteklių naudojimą yra ne tik tausoti gamtą, bet ir didinti darbo vietų skaičių.

Šiuo metu kaip niekada jaučiamas aplinkai nekenksmingų produktų ir procesų poreikis. Atsakingos strategijos, skirtos kovai su klimato pokyčiais, nėra pagrįstos Europos deindustrializacija, bet Europos, kaip pramoninio regiono, gyvybingumu ir Europos pramonės šakomis, kurios sugeba gaminti nekenkdamos aplinkai ir kurios skatina saugoti aplinką.

laikomės požiūrio, kad šioje srityje yra daug vietos tobulėti. Europos Sąjunga ir valstybės narės turi dėti bendras pastangas. Tikslui pasiekti turime tvirtą pagrindą. Mūsų partnerystė pagrįsta dialogu ir kritiniu ankstesnių pasiekimų vertinimu. Prieš trejus metus, atsižvelgdami į integravimo gaires, sukūrėme patikimus atskaitos taškus, pagal kuriuos gali būti vykdomos Europos ir nacionalinės reformos.

Puikiai žinau, kad kai kas abejoja mūsų pasiūlymu nekeisti gairių siaurąja prasme. Šis Komisijos pasiūlymas nėra dogmatizmo ar užsispyrimo išdava. Mes nenorėjome kosmetinių paketo pokyčių. Norėjome pabrėžti Europos Sąjungos reformos tikslų tęstinumą ir kryptį. Tuo pačiu kritiškai peržiūrėjome ir aiškiai nurodėme trejų pastarųjų metų silpnąsias vietas, kad galėtume iš jų pasimokyti. Todėl siūlome naujai atkreipti dėmesį į mano apibūdintus aspektus, pavyzdžiui socialines ir aplinkos apsaugos dimensijas, kurios irgi minimos gairėse.

Dar pasiūlėme naują Bendrijos programą, kuri – ne taip kaip jos pirmtakė – nėra didelis įvairių projektų rinkinys, o kryptinga programa. Ji atspindi visiems rūpimus Lisabonos strategijos prioritetus dėl ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo.

Ponios ir ponai, mūsų ekonominio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo strategijai ši komisija skiria didžiausią dėmesį. Ji yra prioritetų sąrašo viršuje, nes susijusi su naujų darbo vietų sukūrimu, klestėjimo vystymu ir geresne aplinkos apsauga.

(Plojimai)

  Joaquín Almunia, Komisijos narys. − (ES) Ponia Prezidente, Tarybos pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasveikinti ponią Starkevičiūtę ir visus Rūmų narius, ypač Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narius, kurie prisidėjo prie pranešimo kūrimo, kuris yra labai išsamus atsižvelgiant į analizę ir pasiūlymus, susijusius su šio naujo kitų trejų metų Lisabonos strategijos ciklo ateitimi.

Pažvelgę į trejus praėjusios metus turime sutikti su pranešime pateikta analize apie Lisabonos strategijos teikiamą naudą šiuo nauju etapu atsižvelgiant į 2005 m. apžvalgą.

Kaip jau minėta, naujos darbo vietos yra kuriamos. Daugelis naujų darbo vietų susijusios su reformomis, kurios vykdomos pagal Lisabonos strategiją, atsižvelgiant į tai, kaip reformos suvokiamos darbo rinkoje ir kitose ekonominės veiklos srityse, kaip tai nustatyta Lisabonos strategijoje ir nacionalinėse reformos programose, priimtose prieš trejus metus.

Ekonominio augimo potencialas didėja ir mes norėtume, kad jis didėtų toliau. Tačiau labai svarbu, kad Europoje būtų sudarytos teigiamos augimo sąlygos. Norint užimti svarbią vietą pasaulio globalizacijos procese, kuriame siekia dalyvauti nauji ir nepaprastai dinamiški žaidėjai, mūsų augimas turi būti dar spartesnis.

Rinkos funkcionavimas tobulėja ir šalinamos verslininkystės ir į produkciją orientuotų investicijų kliūtys.

Reformos skatina socialinės apsaugos sistemų nuoseklumą, o daugelyje Europos šalių rimčiau atsižvelgiama į poreikį atidžiau saugoti gamtą pagal mūsų ekonomikos augimo modelį.

Lisabonos strategija naudinga. Ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo strategija, kuri veikia nuo 2005 m. duoda teigiamų rezultatų. Būtų klaida dabar keisti kryptį. Mes iš esmės sutinkame su aptariamu pranešimu: privalome judėti nustatyta kryptimi.

Visiškai akivaizdu, kad būtina atsižvelgti į pokyčius – ar jie yra svarbūs energijos ir aplinkos apsaugos sričių pokyčiai, ar svarbiausiu klausimu turi būti kova su klimato pokyčiais. Pastaraisiais mėnesiais susiduriame su naujais iššūkiais, įgauname naujos patirtimi ir, be abejo, stebime ekonominį klimatą ir ekonominę situaciją.

Susidariusi situacija kelia vis didesnę nežinomybę ir didina finansų rinkų spaudimą. Tai reiškia, kad šiomis nestabiliomis, nenuspėjamomis ir sudėtingomis aplinkybės turime spartinti reformas, skatinti naujų darbo vietų kūrimą ir greitinti Lisabonos strategijos taikymą.

Pritariame, kad įgyvendinimas, kaip tai nusako integravimo gairės, būtų vykdomas makroekonomikos stabilumo aplinkoje, nuosekliai didinant visuotinę gerovę ir stiprinant socialinės apsaugos sistemas, išlaikant ekologinę pusiausvyrą ir patikimai pasinaudojant ekonominiais veiksniais.

Privalome kuo geriau išnaudoti pastaraisiais metais vykdomas reformas ir įgyvendinamas strategijas; turime atsižvelgti į šiuos nežinomybės laikus, kai pagerėjo daugelio šalių fiskalinė padėtis.

Dabar, kai stebimas ekonominio augimo lėtėjimas dėl nestabilaus finansų rinkų spaudimo ar staigaus ekonomikos augimo lėtėjimo Jungtinėse Valstijose, galime nutraukti daugelio mūsų ekonomikų automatinių stabilizavimo priemonių veikimą.

Dėl savo integruotomis gairėmis pagrįstos strategijos esame geresnėje padėtyje negu 2001 m. ir galime sėkmingiau kovoti su ekonominės veiklos lėtėjimu.

Kai atsižvelgdami į finansinių rinkų spaudimą palyginame Europos ekonomikų ir Jungtinių Valstijų ekonomikos padėtis, daugelis mūsų per pastarąsias savaites ir mėnesius pastebėjo pranašumą, kurį turi Europos ekonomikos dėl mūsų tvirto ekonominio pagrindo. Šis tvirtas ekonominis pagrindas buvo stiprinamas pagal gairėse nustatytas strategijas, atsižvelgiant į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto veiklą ir daugelį struktūrinių reformų, kurios yra Lisabonos strategijos dalis.

Artimiausioje ateityje nustatytos tam tikros prioritetinės sritys, kurias savo pranešime apibūdino ponia Starkevičiūtė. Šiuo metu prioritetas teikiamas finansinės integracijos pažangos stiprinimui.

Finansinė integracija yra instrumentas, kuris teikia galimybę efektyviau kovoti su dabar susidariusia situacija. Yra ir atitinkamų iniciatyvų, pavyzdžiui, neseniai ECOFIN Tarybos patvirtintas veiksmų planas. Privalome stengtis, kad šios iniciatyvos kaip galima greičiau būtų įgyvendintos visoje Europoje ir užtikrinti vieningą Europos nuomonę dėl tų iniciatyvų, kurios turi būti aptartos ir kuo greičiau taikomos visiems rūpimais klausimais, pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo ir Finansinio stabilumo forumo klausimais.

Atsižvelgdamas į šiuos faktus esu tikras, kad mes dirbsime drauge ir produktyviai bendradarbiausime su Parlamentu. Tai turėtų padėti rasti bendrą nuomonę svarbiausiais mūsų strategijos klausimais, pavyzdžiui, kaip stiprinti ekonominius ir socialinius veiksnius aktyviai dalyvaujant reformų procese, kad reformos nebūtų „primetamos iš viršaus“, bet būtų plėtojamos „iš apačios“ ir būtų tobulinamos naudojant socialinį dialogą. Europos institucijos – Taryba, Parlamentas ir Komisija – turi produktyviai bendradarbiauti, bet ir valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinių reformų programas, galėtų siekti tikslų, dėl kurių šiandien vieningai sutariame.

PIRMININKAUJANČIOJI: PONIA MORGANTINI
Vicepirmininkė

  Margarita Starkevičiūtė, pranešėja. – (LT) Norėčiau padėkoti ponui Verheugen ir ponui Almunia už jų ES Lisabonos strategijos apibrėžimą. Tačiau man visada buvo sudėtinga suprasti pagrindinius jos prioritetus.

Šį Komisijos dokumentą sudaro beveik 300 puslapių, suskirstytų į atskirus skyrius, o kiekviename iš jų nurodyti atskirti prioritetai. Iš viso yra 24 gairės, kuriomis vadovaudamasi Europos Sąjunga įgyvendina ekonominę politiką ir ekonominę strategiją. Mes neatsiliekame nuo Europos Komisijos, todėl Parlamentas priėmė tris skirtingas rezoliucijas, skirtas šioms 24 gairėms pagal tris skirtingas procedūras. Matyt, tai reiškia, kad mes kovojame su biurokratizmu.

Dar norėčiau padėkoti Komisijos nariams už reformų tęstinumo svarbos akcentavimą. Aš irgi manau taip pat. Tačiau gyvenimas keičiasi ir mes tai matome kiekvieną dieną ypač globalizacijos akivaizdoje. Todėl, jeigu teigsime, kad nieko keisti nereikia, išskyrus kosmetinius pakeitimus, tai irgi vargu ar reikštų, kad skatiname inovacijas ir kūrybiškumą, kaip išsireiškė gerbiami Slovėnijos atstovai.

Vertinu Europos Tarybos požiūrį, kad kiekviena nauja strategija turi kurti papildomą vertę. Tačiau mano nuomone Parlamentas turėtų pritarti reformų tęstinumui, bet su viena sąlyga, kad bus atsižvelgiama į konsolidavimą ir prisitaikymą prie naujų sąlygų. Vienintelis Lisabonos strategijos prioritetas turėtų būti Europos Sąjungos pilietis.

Šiam tikslui pasiekti galime taikyti įvairias ekonominės politikos priemones, kurios turi derėti tarpusavyje. Kalbant apie pinigų politiką, turėtume pabrėžti Europos centrinio banko nepriklausomybės svarbą. Su interesų ir visuotinių iššūkių įvairove turi būti kovojama pasitelkus vieną instituciją. Be to, neturėtume pamiršti, kad dar ne visose valstybėse narėse naudojama vieninga valiuta.

Tačiau Centrinio banko galimybės siekiant įgyvendinti infliacijos uždavinius yra ribotos, kaip ir galimybės kovoti su infliacijos spaudimu ir visuotiniais iššūkiais, kylančiais už Europos Sąjungos ribų. Todėl reikia imtis ir kitų priemonių, kad Centrinis bankas taptų nepriklausomas. Be abejo, visų pirma turėtume aptarti fiskalinį balansą.

Drįsčiau griežtai paprieštarauti bandymams siekti fiskalinio balanso mechaniško išlaidų mažinimo priemonėmis. Tokiu atveju daugiausiai nukenčia mažiausiai socialiai apsaugoti sluoksniai, o valdininkija sau atlyginimų niekada nesumažina. Visų pirma mes turėtume kalbėti apie valdymo institucijų konsolidavimą ir valdymo išlaidų mažinimą. Tada būtų galima skirti lėšas toms sritims, kurios skirtos žmogui.

Kitas labai aktualus dalykas, kurį norėčiau pabrėžti yra finansinio sektoriaus vaidmuo. Naivu kalbėti apie biudžeto taupymą, kai paskui išleidžiame milijardus gelbėdami bankus. Finansinio sektoriaus vaidmuo turi atsispindėti Lisabonos strategijoje. Akivaizdu, kad be finansinio sektoriaus stabilumo negalėsime užtikrinti ilgalaikio ekonominio stabilumo.

Tiesą pasakius, nepaisant visų problemų, su kuriomis susiduria finansinis sektorius, aš nematau labai daug norinčių rimtai spręsti kilusias problemas. Iki kitos krizės, kaip sakoma.

Kaip mes galime padėti žmonėms ir valstybių narių piliečiams? Visų pirma galime sumažinti jų darbo ir pragyvenimo kaštus, palengvinti įsikūrimą ir prisitaikymą prie naujų gyvenimo iššūkių.

Mokslininkai ne kartą siūlė šių problemų sprendimus. Aš pritariu jų mintims pagerinti smulkaus verslo atstovavimą ir padaryti finansus jiems labiau prieinamais.

  Marianne Thyssen, PPE-DE grupės vardu. – (NL)Ponia Pirmininke, Pone Pirmininke, Komisarai, ponios ir ponai, tai pirmas kartas kai surengiame metinę diskusiją pasiruošdami šios popietės susirinkimui. Dažniausiai šiuose Rūmuose pagrindinės diskusijos vyksta rytais. Tačiau nemanykite, kad pavasario sesija ir Lisabonos strategija yra mažiau svarbi. Tiesiog šį kartą paskyrėme rytą ponui Corbett ir ponui Méndez de Vigo bei mūsų diskusijai apie puikų jų pranešimą dėl reformų sutarties, pagal kurią, kaip ir pagal Lisabonos strategiją, bus formuojama Europos ateitis.

Praeitą savaitę Briuselyje susitikome su nacionalinių parlamentų nariais ir peržiūrėjome Strategijos pažangą bei labai greitai sutarėme dėl vieno dalyko: naujo požiūrio, kuris didžiausią dėmesį teikia ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui nepamirštant nuoseklumo svarbos. Strategija didina Europos ekonomikos potencialą ir sudaro puikias sąlygas naujų darbo vietų kūrimui. Kol kas sukurta 6,5 milijono naujų darbo vietų ir mes tikimės dar 5 milijonų. Kitas žingsnis, kurį siūlo ir Komisija, yra tęstinumas, nes darbas dar nėra baigtas. Visose valstybėse narėse yra daug sričių, kurias galima tobulinti. Turime daug ko pasimokyti vieni iš kitų, bet privalome geriau išnaudoti galimybes regionų lygiu. Todėl visiškai palaikome bendrąją rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos.

Mūsų grupei prioritetai aiškūs. Didesnės investicijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ir efektyvesnė intelektualinės nuosavybės apsauga – yra būtinos priemonės siekiant vystyti ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas. Lygiai taip pat svarbi versli aplinka. Vienos rinkos sukūrimas, tikslesni teisiniai aktai ir mažesnė biurokratija svarbu visiems verslas, bet ypač mūsų 23 milijonams smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Todėl turime priimti Smulkiojo verslo aktą ir jis privalo būti ne simbolinis. Džiaugiamės, kad šią savaitę galime sudaryti vieningai rinkai skirtą įstatyminį paketą, bet esame ne tokie patenkinti, kad buvo pasiūlyta naujų taisyklių, kurios tik padidins administravimo apimtis.

Turi būti vykdomos darbo rinkos reformos, lankstumas ir naujų darbo vietų užtikrinimas negali būti atsieti vienas nuo kito ir privalome daugiau investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Mes palaikome 20-20-20 tikslus, bet pritariame naujų darbo vietų kūrimui pas mus, o ne kituose žemynuose.

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad pavasario sesijos metu analizuosime galimą finansų ir draudimo rinkų krizės galimybes.

Privalome užtikrinti, kad krizė nesužlugdytų mūsų ekonominio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo pastangų.

Jei būsime budrūs ir laikysimės pasirinktos krypties, galėsime atstatyti žmonių pasitikėjimą. Pasitikėjimas reiškia stabilumą, o stabilumas garantuotų gerą Europos ateitį. O tai yra mūsų darbas.

  Robert Goebbels, PSE grupės vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, Lisabonos strategijos taikymas, nors ir ne tobulas, suteikė Europos Sąjungai galimybę judėti į priekį daugelyje sričių. Kuriamos naujos darbo vietos, daugiau investuojama į mokymus, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

Tačiau vis tiek susiduriame su iššūkiais. Pasaulis sparčiai juda į priekį ir kyla vis naujų problemų. Ministras, ponas Turk ir Komisarai Verheugen bei Almunia ką tik apie tai kalbėjo. Nors krizė prasidėjo JAV, Europos bankininkai, draudikai ir fondų valdytojai yra tokie pat godūs ir tai yra pagrindinė varančioji finansų pasaulio jėga. Nors kai kurie aukščiausio lygio vadovai atvėrė savo aukso puodus, už viską dažniausiai moką darbuotojai ir visuomenė.

Beveik visur jaučiamas kreditų apribojimas. JAV stebime aiškų nuosmukį, Europos augimas akivaizdžiai lėtėja, infliacija vėl didėja, naftos kainos nuolat auga, kaip, beje, ir maisto kainos, trąšų kainos auga kaip ant mielių ir tai rodo padėties sudėtingėjimą.

Europos centrinis bankas tik stengiasi pažaboti infliaciją. Darbuotojai ir profesinės sąjungos skatinamos susiveržti diržus, o perkamoji galia beveik visur mažėja.

Pone Verheugen, visos šalys privalo kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. 68 milijonai Europos žmonių gyvena žemiau oficialios skurdo ribos. 13 % darbuotojų dirba pagal nepastovias sutartis ir be ilgalaikių socialinių garantijų. 23 milijonai dirba nelegaliai. Tuo pačiu metu 1 % gyventojų priklauso daugiau negu 15 % Europos turto.

Gali būti, kad kova su klimato pokyčiais dar daugiau europiečių pastūmės links skurdo ribos. Principas, kad už taršą turi mokėti teršėjas yra geras, bet galų gale už viską moką vartotojas. JK valstybės valdžios institucijos kovoja su degalų stygiumi, bet Komisija sako mums, kad ES nėra pakankamai liberalizavusi savo energijos rinkos, lyg pasaulyje, kuriame 90 % energijos išteklių priklauso nepriklausomoms valstybėms, vartotojai galėtų pasirinkti tiekėjus.

Atsižvelgiant į šias didėjančias problemas Komisija ir Pirmininkas Barroso turi tik vieną atsaką: negalime keisti Lisabonos strategijos. Pirmininkas Barroso mano, kad integravimo gairės yra iškaltos iš portugališkojo marmuro ir jų negalima keisti.

Socialistų grupės vardu leiskite pateikti Pirmininkui Barroso oficialų įspėjimą. Mes nesutinkame su šiuo Komisijos pareikštu Šaltojo karo stiliaus „ne“ dėl gairių. Lisabonos strategijos kontekstas keičiasi. Mūsų veiksmų dokumentas turi būti pritaikytas naujajai Europos ir tarptautinei situacijai.

(Plojimai)

  Bilyana Ilieva Raeva (ALDE) – (BG) Brangūs Europos Tarybos atstovai, mieli Europos Komisijos atstovai, brangūs kolegos, prieš trejus metus pradėta iš naujo įgyvendinti Lisabonos strategija aiškiai pabrėžė nuoseklaus ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo poreikį. Neatsižvelgiant į teigiamus rezultatus turime dėti dar daugiau pastangų siekdami šalinti neigiamas didėjančios visuotinės konkurencijos pasekmes ir įgyvendindami dinamišką ir konkurencingą ekonomiką, pagrįstą žiniomis ir inovacijomis.

Europos liberalų ir demokratų aljanso grupė mano, kad ši Strategija yra didelių ekonominių ir socialinių reformų varančioji jėga. Tai yra atsakas į globalizacijos metamus iššūkius ir galimybė Europos Sąjungai skatinti Ekonomikos augimą, socialinį klestėjimą, aplinkosaugą, technologijų plėtrą ir modernizavimą. Šių tikslų įgyvendinimas ateityje reikalaus daug pastangų. Europos liberalai ir demokratai pripažįsta naujų Strategijos valdymo struktūrų plėtrą per trejus pastaruosius metus geriau paskirstant atsakomybes tarp Bendrijos ir valstybių narių.

Bulgarija ir Rumunija buvo visiškai integruotos įgyvendinant Lisabonos strategiją, o 2007 m. jos pirmą kartą pateikė savo reformų įgyvendinimo planus. Neatsižvelgiant į atskirų valstybių narių skirtumus, Lisabonos strategijos įgyvendinimas paskatino Europos Sąjungos ekonomikos augimą.

Verslo aplinka, kuri yra labai svarbi liberalams ir demokratams, dėl šių reformų įgavo teigiamų pokyčių. Nuosekliai formuojama ES geresnio reglamentavimo strategija. Daugelyje valstybių narių tapo paprasčiau ir pigiau užregistruoti įmonę ir pradėti verslą. Tačiau Europos lygiu vis dar trūksta vieningos verslininkystės kultūros. Mums reikia išsamios pozicijos ES lygiu dėl smulkiojo ir vidutiniojo verslo įmonių augimo ir konkurencingumo didinimo. ES valstybė narės nusprendė iki 2010 m. investuoti 3 % BVP į technologijų plėtros, mokslinių tyrimų ir vystymo sritis.

Tačiau turimi duomenys rodo didelius skirtumus tarp valstybių narių. Todėl šiems tikslams pasiekti turėsime pasitelkti rimtas pastangas, įskaitant privačiojo sektoriaus vystymą.

Europos Sąjunga pažengė toli į priekį transformuodama savo visuomenę į aplinka besirūpinančią visuomenę. Buvo priimti nauji ambicingi įsipareigojimai smarkiai sumažinti anglies dvideginio išskyrimą ir naudoti atsinaujinančią energiją iki 2020 m. Liberalai ir demokratai tiki, kad mažai anglies dvideginio išskirianti visuomenė yra įmanoma tik tuo atveju, jei bus sukurtos šiam tikslui įgyvendinti reikiamos „žaliosios“ technologijos“.

Aukšti standartai, kuriuos mes, europiečiai, siekiame iškelti, įgyvendinami tik vieningais veiksmais. Todėl labai svarbu keistis patirtimi ir pasinaudoti galimybėmis mokytis vieniems iš kitų. Žiniomis pagrįsta ekonomika neatsiejama nuo pasiryžimo mokytis. Ekonomikos augimas, žemas nedarbo lygis, aukšti socialiniai standartai ir dinamiška verslo aplinka papildo vieni kitus. Pakanka prisiminti tokių šalių kaip Danija ir Suomija pavyzdžius.

Brangūs kolegos, daugelis liberalų ir demokratų prioritetų atspindimi Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Lisabonos strategijos. Jie apima ;lankstesnės ir efektyviau funkcionuojančios darbo rinkos kūrimo sąlygas, teikiant socialinio įtraukimo galimybes; administracinės naštos sumažinimą ir geresnį reglamentavimą; Europos verslo stiprinimą tarptautiniu lygiu; didesnį importą eksportą ir investicijas; didesnį finansų rinkos skaidrumą ir stabilumą; atidesnę aplinkos apsaugą; efektyvesnį Struktūrinių Bendrijos fondų naudojimą siekiant gauti teigiamus rezultatus įgyvendinant Strategiją ir Europos projektų, susijusių su transporto tinklais, stiprinimą.

Brangūs kolegos, rodikliai nustatyti, o tikslai aiškiai apibrėžti. Mums liko tik įgyvendinti šią Strategiją.

  Guntars Krasts, UEN grupės vardu. – (LV) Dėkoju, ponia Pirmininke. Komisare, Tarybos atstovai, norėčiau atkreipti dėmesį į galimas Lisabonos strategijos užduočių ir tikslų rezultatus. Pirmas naujosios Lisabonos strategijos išbandymas ir jos patikrinimas kaip Europos ekonomikos augimo kliūčių šalinimo priemonės yra globalios finansų rinkos problemos ir JAV ekonomikos sunkumų pasekmės pasaulinės ekonomikos augimui. Nežiūrint kilusių sunkumų pagrindiniu Europos prioritetu lieka greitesnis ilgalaikis ekonomikos augimas. Tai sukelia daugelio naujų ir aktyvių verslo šakų atsiradimo rinkoje poreikį. Neabejoju, kad finansinės sistemos sąmyšis reikalauja stabilumo užtikrinimo priemonių. Reikia pažymėti, kad dabar yra laikas priimti atsakingus sprendimus. Finansinės sistemos stabilumo atkūrimas neturi trukdyti siekti finansinės sistemos tikslus: skatinti Europos verslo augimą. Norėčiau pabrėžti šį tikslą, nes yra labai svarbu plėsti naujų verslų finansavimo galimybes. Būtina skatinti finansavimo būdų plėtrą. Visuose Lisabonos strategijos dokumentuose minima užduotis skatinti smulkiojo ir vidutiniojo verslo įmonių augimą yra sveikintina. Kai sveikintinas ir Komisijos pasiūlytas Smulkiojo verslo aktas. Tačiau esama situacija yra tokia, kad stambiojo verslo įmonės, įsitvirtinusios rinkoje, turi nepalyginamai geresnes finansavimo galimybes negu savo verslą ketinantys pradėti žmonės. Lisabonos strategijoje trūksta pasiryžimo aktyviai naudoti finansinius instrumentus, kas yra labai svarbi Europos ekonomikos augimo sąlyga. Dabartinis atsakas į finansų sistemos nestabilumą neturi apriboti finansų sektoriaus inovacijų. Ačiū.

  Rebecca Harms, Verts/ALE grupės vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, atsižvelgiant į su klimato pokyčiais susijusią politiką, 2007 m. laikomi metais, kai buvo oficialiai pripažinta klimato pokyčių svarba. Jei atsižvelgsime į tai, kad diskusijos apie visuotinį atšilimą ir ekologinės pusiausvyros strategijas vyksta jau du dešimtmečius, tampa aišku, kaip ilgai trunka įtakoti šį politinį procesą ir kaip sudėtinga paveikti faktinį strategijos pertvarkymą. Nors girdime balsus, kurie užtikrina, kad ES ekologinės pusiausvyros siekiai pagaliau buvo įtraukti į Lisabonos strategiją, aš vis dar abejoju, ar mes pasirengę žengti nauja kryptimi ir atsisakyti vien tik kokybinio ekonomikos augimo bei įgyvendinti kokybe pagrįstą ekonomikos augimą.

Kai su ponu Lehne Parlamentui ruošėme Lisabonos rezoliuciją ginčijomės – ne mes asmeniškai, bet savo politinėse grupėse – dėl energijos politikos ir energijos strategijų problemų. Nereikia stebėtis šiuo ginču, nes ši sritis verta argumentavimo. Rezoliucija atspindi koncepciją, kuri vos nuslepia prarają tarp atitinkamų mūsų požiūrių į tęstinumą. Terminas „mažai anglies dvideginio išskirianti ekonomika“ pateikiamas Parlamentui kaip kompromiso formulė. Mano nuomone, ji sunkiai kovoja su status kvo, pagal kurią skatinama energija pagrįsta ekonomika, kurios pagrindas yra anglies ir atominės energijos mišinys, o mūsų pageidaujama strategija yra radikalūs pokyčiai siekiant sumažinti išteklių naudojimą. Koncepcija, kurią mes įtraukėme, vargiai paslepia nesibaigiančias nesėkmes priimant sprendimą. Leiskite pakartoti, kad mano nuomone Europa negali imtis pionierės vaidmens, kuris išpildytų viso pasaulio žmonių lūkesčius atsižvelgiant į didelės rizikos atominę energiją ar atnaujintą pasitikėjimą neišsenkančiais anglies ištekliais. Tęsiu toliau, bet mes atnaujinsime šią diskusiją kitame kontekste.

Pone Verheugen, tikiu, kad šios srities gairės dar bus koreguojamos, nes energijos tiekimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių saugos papildymas nėra pakankamas strategijos pakeitimas. Nauja strategija yra visai kitas klausimas, kuris turi būti peržiūrimas naudojant naujas priemones ir instrumentus. Tikiu, kad Lisabonos strategijos gairių pakeitimas neapsiriboja aplinkos apsaugos klausimais, bet apima ir socialinės politikos sritį. Trejus pastaruosius metus nuolat girdime apie Europos ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Tuo pačiu stebime socialinį susiskirstymą ir nepatikimų darbo vietų skaičiaus didėjimą. Mūsų nuomone, bendras socialinės integracijos ir susitelkimo tikslas, paprastai tariant, yra toks, kad Europos darbo žmonės turi sugebėti gyventi už savo uždarbį. Ruošiant Lisabonos rezoliuciją dėl klausimo, ar teisinga priimti sprendimą apie minimalias algas Europoje atsižvelgiant į pramonės šakas, buvau suglumintas nereikšmingų kivirčų tarp politinių grupių. Nemanau, kad yra dar kokių nors alternatyvų ir tikiuosi, kad greičiau sutarsime šiuo klausimu. Dar norėčiau, kad šių Rūmų dešinėje sėdintys nariai ne visada interpretuotų „lanksčios saugos“ koncepciją taip, lyg silpniausi visuomenės nariai turėtų būti lankstūs ir nuolankūs, o kiti galėtų ir toliau užsiimti savo reikalais kaip tinkami.

Manau, kad labai svarbus rezoliucijos, dėl kurios balsuosime rytoj, aspektas – ši pastaba skirta ir poniai Figueiredo, kuri daugiausiai prisidėjo prie sėkmingo jo formavimo – yra tas, kad mes sugebėjome pateikti jungtinius pasiūlymus dėl naujų indikatorių, kuriais galima matuoti Lisabonos tikslų įgyvendinimo pažangą, ypač žmonių gyvenimo kokybės gerinimo tikslo pažangą. Faktas, kad laikantis uždarbiu pagrįsto požiūrio, pagal kurį pagrindinis indikatorius yra nacionalinių pajamų augimo koeficientas, neatsižvelgiant į pajamų augimo skirtumus, rodo, kad šis indikatorius yra visiškai neadekvatus. Jeigu norėtume išmatuoti veiksnius, pavyzdžiui, gyvenimo kokybės gerėjimą ir aplinkosaugos padėtį, pamatytume dar didesnius skirtumus. Labai norėčiau, kad Komisija atsižvelgtų į šiuos komentarus dėl aplinkosaugos ir socialinių indikatorių.

  Ilda Figueiredo, GUE/NGL grupės vardu. – (PT) Praėjus aštuoneriems metams po Lisabonos strategijos patvirtinimo socialinė nelygybė tik padidėjo, o skurdas, nuo kurio kenčia 78 milijonai žmonių, įskaitant 25 milijonus žemą uždarbį gaunančių darbuotojų dirbančių nesaugius darbus, tik pagilėjo.

Dauguma sukurtų darbo vietų yra nepatikimos, o moterys dažniausiai dirba ne visą darbo dieną ir yra toliau diskriminuojamos atsižvelgiant į darbo pobūdį, mokymus, galimybes siekti karjeros ir uždarbį. Jaunimo nedarbas yra du kartus didesnis negu bendrasis nedarbas ir apima daug jaunų aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių, nesugebančių rasti darbo pagal savo išsilavinimo sritį, o apie 6 milijonus jaunų žmonių kasmet palieka mokyklas nebaigę viduriniojo ugdymo programų, kas taip pat gali pakenkti jiems ateityje. Šias pasekmes buvo galima numatyti strategijoje, kurios neoliberali vizija buvo sukurta įgyvendinant 2005 m. reformą. Pagrindinės jos priemonės apėmė struktūrinio sektoriaus ir valstybės tarnybų liberalizavimą bei privatizavimą ir buvo pabrėžiamas darbo lankstumas.

Jungtinėse Valstijose prasidėjusi finansinė krizė ir didelės fosilijų kuro ir tam tikrų būtinų žemės ūkio produktų kainos tik dar labiau didiną skurdą ir socialinę nelygybę.

Privalome kuo skubiau pakeisti strategijas ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms Europoje, ypač neigiamoms pasekmėms pačioms pažeidžiamiausioms ekonomikoms ir išvengti socialinės padėties blogėjimo.

Mūsų rezoliucija pabrėžia poreikį pakeisti Lisabonos strategiją į Europos solidarumo ir palaikomosios plėtros strategiją, kuri praplėstų Europoje įdarbinimo be diskriminacijos, saugių darbo vietų kūrimo, geresnių uždarbių, ekonominių ir socialinių ryšių stiprinimo, viešosios ir socialinės saugos galimybes arba, trumpai tariant, garantuotų didesnį socialinį teisingumą.

  Johannes Blokland, IND/DEM grupės vardu. – (NL) Ponia Pirmininke, kelis mėnesius JAV stebima krizė kreditų srityje parodė, kad išimtinai kapitalistinė sistema yra nepastovi. Ji funkcionuoja žymiai ilgiau negu, kaip žinome, komunistinė ar, jei norite, socialistinė sistema. Tai tapo akivaizdu 1989 m. Tačiau dabar, kai nebeveikia ir kapitalistinė sistema, pats laikas veikti.

Lisabonos strategija siekiame užtikrinti, kad Europa išliks ekonomiškai konkurencinga atsižvelgiant į likusį pasaulį. Tą galėsime pasiekti tik tuomet, jei visi galintys prisidėti veiks išvien ir jei garantuosime geras gyvenimo sąlygas.

Todėl naujų darbo vietų kūrimo skatinimas ir palaikomoji plėtra visiškai pagrįstai yra pagrindiniai peržiūrėtos Lisabonos strategijos tikslai. Nemanau, kad mūsų kolegų iš GUE grupės rekomenduoti pasiūlymai yra priimti gerai išmanant situaciją ar tikroviški. Jeigu imtumėmės jų siūlomų priemonių, tik dar labiau padidėtų infliacija ir sumažėtų investuotojų pasitikėjimas Europa. O infliaciją galime apibūdinti kaip vagystę.

Ankstesnių diskusijų pavasario sesijos metu jau sakiau, kad valstybių narių vyriausybės privalo aktyviai dalyvauti. Dabar pakartosiu tai dar kartą. Valstybės narės turi pačios pradėti reformas ir jas įgyvendinti. Pats laikas imtis reikiamų priemonių reformuoti šalių gerovę, kol dar neišgyvename nuosmukio. Europa gali koordinuoti veiksmus, bet negali jų diktuoti per prievartą.

  Sergej Kozlík (NI). – (SK) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, pranešime pagrįstai pabrėžiami nereguliuojamos pasaulinės finansų sistemos rizikos veiksniai. ES strategijos neveikia jų tiesiogiai, todėl egzistuoja finansinio nestabilumo plitimo grėsmė. Būtina peržiūrėti verslo modelį ir daugianacionalinių finansinių grupių vaidmenį pasaulio finansų rinkose bei bandyti struktūrizuoti jas atsižvelgiant į tarptautinį pagrindą.

Sutinku, kad klestinčiai ir stabiliai makroekonominei aplinkai reikia konsoliduoto biudžeto ir sumanios privačiųjų ir viešųjų investicijų strategijos, kuri pateiktų pažangią infrastruktūrą ir atvertų būsimas rinkas. Nemanau, kad viešoji nuosavybė yra vienas iš pagrindinių Europos energijos rinką iškraipančių veiksnių. Kol kas niekas nepateikė įrodymų, kad privatūs monopoliai elgiasi teisingiau negu monopoliai, kurių akcininke yra valstybė.

Svarbiausia nustatyti tinkamas taisykles. Būtina patobulinti energijos sektoriaus, transporto bei informacijos sistemų reguliuojamąsias taisykles, kad galėtume palaipsniui atverti svarbias rinkas ir plėsti bei suderinti Europos infrastruktūrą.

  Klaus-Heiner Lehne (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, rezoliucijoje, kurią sukūrė Koordinacinė grupė, pagrindinis dėmesys teikiamas trims sritims: vidaus rinkai, kur mums rūpestį kelia tam tikrų atotrūkių šalinimo problemos, galėčiau paminėti vieningo patentų įstatymo nebuvimą ir vidinės draudimo rinkos, darbo rinkos, nebuvimą, o šiose srityse mums labai svarbi sauga ir lankstumas bei monitoringas ir kontrolė, kurią mums labai svarbu įgyvendinti valstybėse narėse.

Šį kartą didžiausias dėmesys skiriamas ne energijai ir klimatui, nes tai buvo pagrindinės mūsų sritys pastaruosius dvejus metus, ir strateginiu požiūriu savo rezoliucijomis įgyvendinome, ką norėjome, t. y. užtikrinome, kad Komisija ir Taryba atsakingai dirbtų savo darbą.

Viena sritis, kuri vis dar yra svarbi ir į kurią atkreipiamas dėmesys bendrojoje rezoliucijoje, yra geresnis įstatymų leidimo procesas. Visų pirma nurodome problemas, susijusias su rezultatų įvertinimu ir išlaidų, biurokratijai skirtų išlaidų mažinimu.

Be abejo, paruošimo etapu kilo diskusijų, kurios beveik visos buvo užbaigtos. Galų gale liko vienintelis lemiamas diskusijų klausimas. Mano grupė palaiko integruotąsias gaires ir, kaip Komisija, mano, kad šiuo metu nereikia jų keisti.

Apskritai pastarųjų metų pasiekimus mes vertiname teigiamai. Kai 2005 m. mes tam tikra prasme atgaivinome Lisabonos strategiją, visi manė, kad Lisabona viso labo yra vienos valstybės narės, Portugalijos, sostinė. Niekas nesiejo jos pavadinimo su konkrečia strategija. Taip nebuvo su Kioto, kuris reiškia ne tik miesto pavadinimą, bet ir pasaulinę strategiją. Per pastaruosius metus padarėme nemažą pažangą, atsižvelgiant į Lisabonos strategijos supratimą.

Remiame Komisijos požiūrį, kad ekonomikos augimas ir naujų vietų kūrimas yra pagrindiniai uždaviniai ir ši pažanga yra labai svarbi. Tik augant ekonomikai ir kuriant naujas darbo vietas galėsime sėkmingai įgyvendinti aplinkosaugos ir socialines strategijas.

  Udo Bullmann (PSE). – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, susidūrėme su šiokia tokia problema. „Mes remiame gaires“ skamba šiek tiek dogmatiškai. PSE grupės nariams ne taip svarbu, kurį dokumentą palaikyti. Mes manome, kad pagrindinis klausimas yra, ar šios gairės atspindi susidariusią ekonominę padėtį, o pagrindinė svarstoma problema – ar gairės padeda Europos Sąjungos žmonėms tenkinti savo poreikius. Tai pagrindinis šios diskusijos klausimas, todėl atsižvelkime į duomenis.

Jean-Claude Juncker, Eurogrupės Pirmininkas, ką tik pareiškė, kad augimas sulėtės ir 2008 m. jo apimtis bus nebe 2,7 %, bet 1,6 %, 1,7 % ar 1,8 %. Tai aiškus įspėjimo ženklas, ypač žinant, kad 2007 m. pabaigoje JAV ekonomikos perspektyvos buvo liūdnos. Tuo pačiu metu prognozuojama 3,2 % infliacija. Tai reiškia klestėjimo praradimą, atlyginimų sumažėjimą ir perkamosios galios smukimą. Bijome, kad stagnaciją seks infliacija, o tai yra tikrai rimtas įspėjimas.

Mes žinome, kad per pastaruosius penkerius metus skurdo lygis Europos Sąjungoje nesumažėjo, o iš turtingos visuomenės gretų buvo pašalinta daug žmonių. Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra stabilizavosi, bet apima tikrai ne 3 %, kuriuos nustatėme Lisabonos strategijoje, o tik pusę reikiamo dydžio, vidutiniškai 1,6 %, 1,7 % ar 1,8 %, daug mažiau negu mums reikia norint vaidinti tarptautinį vaidmenį.

Susidūrėme su tam tikra priešprieša. Negaliu apsimesti, kad integruotosios gairės teikia valdymo priemonių, tuo pačiu metu taip pakeisdamos tas priemones, kad jos neatsižvelgia į Europos Sąjungos ekonominius ir socialinius duomenis. Kaip Komisijos Pirmininkas negaliu atsistoti ir užtikrinti, kad joks gairių tekstas nebus keičiamas, tuo pačiu metu tikėdamasis, kad Europos Sąjungos valstybių narių žmonės, darbuotojai, darbdaviai ir ekonominį vaidmenį vaidinantys dalyviai mano, kad susiduria su politiniu vadovavimu. Šios priešpriešos taip spręsti negalima.

Komisarai daug kartų nurodė, ką privalome keisti. Aptarkime tuos įvairių sričių pakeitimus. Kur tie produktai, kur tie pokyčiai, kurie padės gerinti žmonių gyvenimą? Socialistai palaiko aktyvių veiksmų strategiją, kuri pateikta Parlamento dokumentuos, bet mes pageidaujame konkrečių atsakymų, kurie padėtų gerinti žmonių gyvenimą.

  Wolf Klinz (ALDE). – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, valstybės narės yra ir bus atsakingos už ekonomikos politikos formulavimą ir įgyvendinimą. Tai reiškia, kad Lisabonos strategija gali būti įgyvendinta valstybėse narėse naudojant konkrečias priemones. Nėra tokio dalyko kaip centralizuotai Briuselyje apibrėžta Europos ekonomikos politika. Būtent todėl labai svarbūs pagrindiniai ekonomikos politikos kriterijai. Jie yra valstybių narių koordinuojamų ekonominių strategijų pagrindiniai veiksniai ir užtikrina, kad valstybės narės juda reikiama kryptimi vykdydamos būtinas reformas ir lieka teisingame kelyje. Jie apima pagrindinius ES ekonomikos principus: atviras rinkas, sąžiningą konkurenciją, pažangią privačią verslininkystę be valstybinio reguliavimo.

Deja, valstybės narės ne visada taiko integruotąsias ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo gaires, o kartais jos būna taikomos tik labai trumpai. Atsižvelgiant į globalizacijos metamus iššūkiu, Europos Sąjunga privalo laikytis pagrindinių savo principų, kaip vienintelio būdo ilgam užtikrinti savo konkurencingumą.

Deja, pastaruoju metu stebime daug, leiskite taip pavadinti, „kūrybingo skaidymo“. Pavyzdžiui – sakau tai poniai Harms – „Deutsche Post“, Vokietijos Pašto tarnyba, siūlydama pernelyg dideles minimalias algas, neįsileidžia konkurentų į oficialiai laisvą rinką. Dabartiniai finansų rinkos svyravimai rodo, kad bendrovės per greitai prašo valstybės paramos kilus sunkumams. Privačių finansinių institucijų, pavyzdžiui „Northern Rock“ Jungtinėje Karalystėje ar „IKB“ Vokietijoje gelbėjimas panaudojant mokesčių mokėtojų pinigus yra nepriimtinas ekonomikos politikos taisyklių nepaisymas. Bankų pelnai tenka akcininkams, didelės premijos išmokamos tik nedideliam darbuotojų skaičiui, o nuostoliai paskirstomi visiems gyventojams. Tokios procedūros pakerta žmonių pasitikėjimą visuomenine rinkos ekonomikos sistema.

Valstybė turi remti rinką sudarydama atitinkamų įstatymų priėmimo pagrindą, bet rinka turi padėti vystytis ekonomikai ir užtikrinti Europos konkurencingumą.

  Eoin Ryan (UEN). – Ponia Pirmininke, finansinė suirutė, kuri verčia vartotojus abejoti rinka, parodė, kokia svarbi yra pastovi ekonomikos augimo strategija. ES visada naudojo tokias strategijas ir bendradarbiavimo bei koordinavimo politikas, kurios stiprino mus kaip atskiras šalis ir kaip jų sąjungą. Šiandien aptariame daug svarbių Lisabonos strategijos klausimų, susijusių su inovacijomis, sąžininga konkurencija, energijos problemų sprendimais, klimato pokyčiais, nuolatiniu mokymusi ir investicijomis į žinias.

Manau, kad didėjantis konkurencingumas ir ekonomikos augimas bei bandymas skirti 3 %, yra būtini Europos ekonomikos augimo veiksniai. Manau, kad pasiekėme labai daug. Kartais per smarkiai save kritikuojame. Per kelis pastaruosius metus Europoje sukurta daugiau negu 12 ar 13 milijonų naujų darbo vietų, o tai yra daugiau negu naujų darbo vietų negu Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Jeigu norime kurti perspektyvias socialines strategijas ir skirti joms lėšų, privalome liberalizuoti savo ekonomikas. Tačiau šis klausimas atskirose valstybėse narėse nėra sprendžiamas. Augančios ekonomikos, sugebančios skirti lėšų perspektyvioms socialinėms strategijoms, yra rimtas iššūkis.

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE). – (ES) Ponia Pirmininke, sutinku, kad atsakingos institucijos, sudarydamos valstybių narių biudžetus, turėtų aiškiau nustatyti su Lisabonos strategija susijusius prioritetus ir išteklius. Reikėtų atidžiai peržiūrėti švietimo ir mokymo sistemas bei jų turinį atsižvelgiant į bendruosius kultūrinius, mokslinius ir techninius mokymus, kurie turi būti taikomi aukščiausiu lygiu siekiant suteikti žmonėms galimybę prisitaikyti prie pokyčių skatinant pilietinį dalyvavimą, geresnės kokybės naujų darbo vietų kūrimą, verslininkystę ir inovacijas.

Būtina ištirti demografinius pokyčius ir jų įtaką perkamajai galiai, darbo rinkai ir sveikatos apsaugos sistemoms. Pažangi darbo rinkos reforma turėtų vadovautis lanksčios saugos taisyklėmis, kurios skatina konkurencingumą ir tuo pačiu teikia reikiamą socialinę saugą, tačiau šiuose Rūmuose jos pritarimo nesusilaukia, kaip apie tai užsiminė mano kolega Rebecca Harms.

Ir pagaliau labai svarbu, kad valstybės narės ir atitinkamos institucijos efektyviai dalytųsi geriausia praktika, nes tai skatintų Europos tikslų supanašėjimą.

  Helmuth Markov (GUE/NGL). – (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, sakėte, kad buvo sukurta naujų darbo vietų. Tai tiesą, bet dauguma iš jų yra nepatikimos. Sakėte, kad padidėjo produktyvumas. Tai tiesa, bet produktyvumo padidėjimas nebuvo panaudotas algoms didinti, nors tai galėjo būti padaryta, ar investicijoms skatinti. Sakėte, kad didėjantis BVP yra ženklas, jog einame teisingu keliu ir kad Lisabonos strategija yra tinkama. Norėčiau pasakyti, kad nepaisant jūsų pateiktų trijų teigiamų statistinių rodiklių, mes nematome jokių rezultatų.

Pelnai didėja, bet pajamos iš algų – ne, ekonomikos politika ir toliau nukreipta į tiekimą, o ne į paklausą, mūsų vidaus paklausa yra neadekvati. Tai reiškia, kad susiduriame su tomis pačiomis problemomis kaip ir prieš penkerius metus, kaip ir prieš trejus metus, kai buvo peržiūrėta Lisabonos strategija. Niekas nepasikeitė. Tai kaip galite sakyti, kad einame teisingu keliu? Ką mes turime?

Dar sakėte, kad privalome remti smulkiojo ir vidutiniojo verslo įmones.

Tokiu atveju norėčiau kreiptis į jūsų kolegą poną Mandelson. Koks jo įnašas į bendrąją Europos strategiją? Jis kalbėjo apie rinkų atvėrimą didelėms pasaulinėms bendrovėms. Ir nė vienu žodžiu nebuvo užsimintos smulkiojo ir vidutiniojo verslo įmonės.

Valstybėse narėse įgyvendiname uždarosioms akcinėms bendrovėms palankias mokesčių reformas. Jos atleidžiamos nuo mokesčių. Tačiau pelnas nepatenka į nacionalines ekonomikas. Sakome, kad darbuotojai turi būti lankstūs. Jie turi sutikti su mažesnėmis algomis. Bet jie taip ir darė daugelį metų. Padidėjus pelnui jie irgi galėtų pretenduoti į jo dalį. Tačiau taip nėra. Bankai negailestingai spekuliuoja ir labai didelė didelių bendrovių pelno dalis investuojama kaip finansinis kapitalas, nes ten pelno riba yra didesnė, negu grąžinant pinigus į gamybą. Tai nėra teisingas Lisabonos strategijos kelias.

Siekdama daugiau pinigų Europos Sąjunga ar valstybės narės turi didinti mokestines įplaukas. Įsivaizduoju tai tik tose srityse, kur galima surinkti pakankamai mokestinių įplaukų. Teisingas Lisabonos strategijos požiūris būtų radikalus ekonomikos politikos pakeitimas. Jeigu eisime jūsų pasiūlytu keliu, Europos Sąjungos problemų neišspręsime.

  John Whittaker (IND/DEM). – Ponia Pirmininke, nėra prasmės kalbėti apie Lisabonos darbotvarkę, nes pastaruosius aštuonerius metus visuotinai pripažinta, kad strategija nėra labai sėkminga.

Šis pranešimas, kuriame nurodomas ilgas sąrašas veiksmų, kuriuos turi atlikti Europos Sąjunga, visiškai neatitinka esmės. Vietoje to, kad ES būtų ekonomikos augimą ir produktyvumą skatinanti jėga, ES nuolat trukdo verslui, o tai stabdo Europos ekonomikų augimą.

Kitas klausimas, į kurį nebuvo atsižvelgta, yra tas, kad skirtingos ES ekonomikos sudarytos iš visiškai kitokių struktūrų ir visai kitaip veikia. Neverta kalbėti apie Europos ekonomiką kaip apie vieną vienetą. Palyginkite Vokietiją, kuri mėgavosi ekonomikos augimu ir pietines ES šalis, sunkiai paveiktas prekybos deficito, nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio ir milžiniškų valstybės skolų. Šioms šalims reikia mažesnių palūkanų normų ir devalvacijos, bet šių priemonių naudoti negalima, nes visos šalys priklauso eurozonai. Jeigu norėdamas padėti Europos centrinis sumažintų palūkanų normas, jis turėtų nepaisyti nustatytų infliacijos tikslų, kas tikrai netenkintų vokiečių.

Vietoje milijonų žodžių, kuriuos ištariame diskutuodami apie Lisabonos strategiją, galėtume skirti dėmesį šiems svarbiems klausimams. Bet manau, kad taip išryškėtų silpnosios ekonominės ir piniginės bendrijos pusės, nes vieninga valiuta nėra pajėgi spręsti labai skirtingų ekonomikų grupės, valdomos nepriklausomų vyriausybių, problemų.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Ponia Pirmininke, visi žinome, kad Europa turi vystytis į žiniomis pagrįstą ekonomiką, kuri galėtų geriau konkuruoti su pasaulio rinkomis. Visi sutariame, kad nebūtina atverti visų durų. Tačiau nesutariame dėl fakto, kad Komisijos manymu nauja ekonominė migracija yra viena iš svarbiausių priemonių įgyvendinti Lisabonos tikslus. Tai absurdiška. Europoje pakanka talentingų žmonių. Be to, Europoje yra kelios dešimtys milijonų bedarbių, o tai yra daugiau negu pakankamai. Tai didelis iššūkis vyriausybėms, verslininkams ir pramonei. O vidutinis europietis tikrai nenori matyti naujos imigracijos bangos. Jis nori, kad didelis skaičius atvažiavusių užsieniečių būtų integruoti, asimiliuotųsi ir dalyvautų darbo rinkoje.

Komisija dar kartą suklydo. Prisimenu, kaip prieš kelis mėnesius Europos Komisija sakė, kad politinė krizė Belgijoje sulėtins reformas, skirtas įgyvendinti Lisabonos tikslus. Iš tikrųjų viskas yra priešingai. Iš tikrųjų Belgijos politinė krizė buvo Belgijos nesėkmės įrodymas ir šis faktas užkirto Flandrijai kelią modernizuoti įdarbinimo įstatymus bei darbo rinką, mažinti socialines išlaidas, supaprastinti mokesčių sistemą bei sumažinti mokesčius, kad galėtų įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus. Tačiau Europos Komisija negali pripažinti, kad Belgija kliūtis Flandrijai ir Valonijai.

  Cristobal Montoro Romero (PPE-DE). – (ES) Ponia Pirmininke, Komisare, pone Pirmininke, vėl susidūrėme su Europos Sąjungos problemomis susiklosčius sudėtingai ekonominei situacijai ir bandome kurti ekonominės strategijos tokiomis aplinkybėmis, kurios apibūdinamos kaip ekonomikos augimo lėtėjimas, kuris ir yra atsakas į pasitikėjimo stoką atsižvelgiant į ekonominius faktorius:: pirkėjus, verslininkus ir visų pirma smulkiojo ir vidutinio verslo įmones/

Noriu pasveikinti pranešėją ir prisijungti prie kitų grupių teigiamos pozicijos, ypač Socialistų grupės, su kuria puikiai sutariame dėl ekonomikos strategijos plano kūrimo. Mano politinė grupė, Europos liaudies partijos grupė, nori pabrėžti Europos Sąjungos stiprinimo svarbą ir Europos ekonomikos stiprinimo įgyvendinant ekonomikos reformas, svarbą. Mes remiame Komisijos siekį naudoti integruotąsias gaires įgyvendinant pamatines reformas, skirtas kurti pasitikėjimą ir padėti įveikti kilusius sunkumus.

Nauja struktūra, skirta darbo jėgos reformoms, suderinta su socialiniais partneriais, ir mokesčių reformomis, paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Trumpai tariant, reformoms skirta struktūra suderins vidaus rinką ir skatins ekonomikos augimą bei naujų darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje.

Noriu pabrėžti, kad privalome atsisakyti protekcionizmo, kurį giname savo strategijomis ir sukurti ekonomikos augimui palankias sąlygas, įskaitant naujų darbo vietų kūrimą, kuris yra labai svarbus Europos integracijos veiksnys.

  Edit Herczog (PSE). – Ponia Pirmininke, po ilgų diskusijų pagaliau turime tekstą, kurį mes, Socialistai, galime paremti ir noriu pasakyti, kad mes pritariame šiam kompromisui dėl Lisabonos rezoliucijos.

Leiskite išsakyti asmeninė nuomonę, kad idėja dar nėra sprendimas. Viskas priklauso nuo įgyvendinimo. Privalome suderinti veiksmus. 2000 m. Lisabonos strategija buvo gera ir savalaikė. Peržiūrėdami ją 2005 m. negalėjome nustatyti geresnių tikslų. Bet jei atsižvelgsime į jos įgyvendinimą – ypač atsisukę atgal ir peržvelgę priimtus sprendimus – viskas yra kitaip. Palyginus su penkeriais pirmaisiais metais padarėme pažangą ir įgavome dinamiškumo, bet rezultatai, palyginus poreikiais ir pasaulinius iššūkius su savo galimybėmis, yra labai riboti.

Sėkmingai įgyvendinome kelias iniciatyvas, pavyzdžiui, ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo programą ar projektą „pradėk nuo mažo“ bei priėmėme kelis labai sėkmingus įstatymus – Paslaugų direktyvą, finansų rinkos stebėjimą reglamentuojančius įstatymus, klimato pokyčių politiką ir naująjį energijos paketą. Tačiau trūksta sėkmės pojūčio ir pasiryžimo. Europos institucijose vis rečiau minimas posakis „įtraukti į darbotvarkę“. Jungtinės parlamentinės sesijos su nacionaliniais parlamentais metu matėme labai mažą susidomėjimą. tą parodo ir Eurobarometro rezultatai.

Norėčiau pacituoti du Eurobarometre pateiktus skaičius. Per pastaruosius devynis mėnesius taip vadinamas optimizmo rodiklis sumažėjo devyniais balais nuo 26 iki 17. Jeigu pažiūrėtume į kitus pagrindinius efektyvumo rodiklius, užimtumo optimizmo rodiklis per pastaruosius devynis mėnesius nukrito trimis balais nuo 5 iki 1. Pažvelgus dar giliau, pagrindiniai Lisabonos strategijos elementai yra tarp mažiausiai žmonėms rūpimų klausimų. Tai reiškia, kad praėjus aštuoneriems metams nuo Lisabonos strategijos sukūrimo, Europos piliečiai nebetiki, kad ES galėtų tinkamai išspręsti kilusias problemas.

Lisabona vis dar yra mūsų dokumentuose, bet pasitraukė iš širdžių ir protų. XXI amžiuje žemynų konkurenciją lems ne tik gamtos ir energijos ištekliai ar finansiniai resursai. Laimėtoją nulems žmogiškojo kapitalo ir žmonių išteklių galia. Bendrijos tvirtumą lems žmonių skaičius, atsižvelgiant į kiekybę ir žinios, atsižvelgiant į kokybę, Kalbant apie žinių kūrimą, žinių valdymą ir žmonių, kaip Bendrijos motyvaciją, mūsų laukia daug darbo. Bendrija privalome suprasti kaip visumą, kurioje nėra vietos diskriminacijai. Turime priimti visus – ir jaunus, ir senus, ir juodaodžius ir baltaodžiu, ir turtingus ir vargšus. Mums reikia kiekvieno. XXI amžiuje pagrindinis dalykas bus realūs žmonės, nors Komisijos Pirmininkas šiandien apie tai nekalbės...

(Pirmininkas nutraukė pranešėją)

  Lena Ek (ALDE). – Ponia Pirmininke, po septynerių metų trukusio įgyvendinimo Lisabonos strategija nėra sėkminga. Didžiausia to priežastis – įgyvendinimo sunkumai. Pateiksiu kelis vidaus rinkos pavyzdžiu.

Turėjome priimti visiškai naujus įstatymus dėl energijos paketo. Nusprendę padidinti moksliniams tyrimams skirto biudžeto dalį, skyrėme jiems tik 50 % numatytos sumos. Europietiškasis inovacijų paradoksas yra tai, kad investuojame pinigus, bet nesulaukiame reikiamo industrializavimo ir pageidaujamų darbo vietų.

Daug kalbėjome apie smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, bet jos susiduria su tokiais pačiais teisiniais sunkumais kaip ir didelės pasaulinės bendrovės.

Žinome, kad lyčių lygybė skatina ekonomikos augimą, bet šioje srityje dar turime daug pasiekti. Žinome, kad Europos transporto sektoriaus padėtis labai sunki ir mes privalome stengtis gerinti geležinkelių ir transportavimo laiko Europoje būseną, Laikas tai pakeisti. Pone Turk ir pone Almunia, galbūt galėsite perduoti žinią ponui Verheugen, kad pavasario sesijos metu visų pirma turėsime nuspręsti, koks tekstas sudarys rezoliuciją dėl klimato.

Visi sutariame, kad galima teigiamai atsižvelgti į klimato pokyčius ir išspręsime aplinkosaugos problemas ir sukurti naujų darbo vietų. Jau pateikėme sprendimą Parlamentui ir laukiame, ką pavasarinės sesijos metu pateiks Komisija ir Taryba

Europoje vis dar yra 18 milijonų bedarbių ir žinome, kad smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, švarios technologijos, inovacijos ir paslaugų sektorius gali suteikti jiems reikiamų darbo vietų. Ar suteiksite jiems galimybę?

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, šioje diskusijoje apie Lisabonos strategiją visų pirma norėčiau pabrėžti dėmesio JAV finansų krizei stoką atsižvelgiant į Europos ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Nors valstybių narių prognozės dėl 2008 m. ir 2009 m. BNP yra žemesnės negu 2007 m. ekonomikos augimo koeficientas, gali būti, kad tikrovėje bus dar blogiau.

Dar noriu pasakyti, Jungtinių Valstijų vyriausybė ir Federalinė rezervų sistema reagavo energingai ir žaibo greičiu. Vyriausybė pasiūlė 150 milijardų JAV dol. paramą įmonėms ir vartotojams o centrinis bankas, kelis kartus mažindamas palūkanų normas, užtikrino, kad faktinė palūkanų norma būtų neigiama.

Ir priešingai, susidaro įspūdis, kad ES valstybės narės, Europos centrinis bankas ir kiti centriniai bankai patenkinti sulėtėjusio ekonomikos augimu ir euro stiprėjimu. Privalau sutikti su pranešimo išvadomis, kad reikia perkelti su darbu susijusių mokesčių naštą su aplinkosauga susijusiems mokesčiams, bet vienareikšmiai atmesti bendrų mokesčių valstybėse narėse koordinavimo pasiūlymą.

  Sahra Wagenknecht (GUE/NGL). – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, sutinku, kad Europa susidūrė su rimtomis problemomis. Pasaulio finansų rinkų krizės, didėjančios energijos ir maisto produktų kainos, vangi vidaus paklausa dėl sumažėjusių algų ir socialinis plėšikavimas bei nepatikimų darbo vietų daugėjimas – štai skubūs klausimai, kuriuos privalome spręsti. Tačiau šiame pranešime jie neminimi.

Mums buvo priminta, kad pajamų didėjimas turi eiti koja kojon su vidutiniu produktyvumo didėjimu. Tuo pačiu metu pranešime nuolat raginama vykdyti neoliberalias struktūrines reformas, t. y. būtent tas reformas, kurios sukuria mums problemų. Vietoje to, kad naudodami viešojo investavimo priemones kurtume naujas darbo vietas, darbuotojai ir bedarbiai patiria dar didesnį spaudimą, ilginamos darbo valandos, o apsauga nuo neteisėto atleidimo dar labiau silpnėja.

Vietoje finansų rinkų ir kapitalo operacijų reguliavimo mes bejėgiškai stebime esamos finansų krizės plitimą. Ir vietoje to, kad užkirstume kelią liberalizavimo politikai, kuri nemažai prisidėjo prie energijos rinkų kainų kėlimo, mes užsispyrę skiriame visą dėmesį privatizacijai ir reguliavimo mažinimui.

Mūsų grupė balsuos prieš šį pranešimą. Mes neremsime pranešimo, liaupsinančio neoliberalų darbotvarkę, paminančio socialines teises ir gilinančio krizę. Mums reikia radikaliai skirtingos ekonomikos politikos, kurioje darbuotojų ir bedarbių interesai būtų svarbesni už didelių bendrovių pelno siekį.

  Patrick Louis (IND/DEM). – (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, žiniomis pagrįstos ekonomikos siekimas yra pagirtinas, bet to nepakanka. Tiesioginių ar papildomų darbo vietų kūrimas priklauso nuo tradicinių darbo vietų darbininkams kūrimo formų nuoseklumo, bet pramonė išgyvena sunkius laikus. Konkurencingumui iškilo grėsmė dėl didėjančių biurokratijos kaštų, šioms pramonės šakoms trukdo euro valdymo būdas kai kaupiamos papildomos konkurencinės pajamos tose šalyse, kuriose nėra veikiančios išsamios socialinės ar aplinkosaugos politikos.

Tai atvirkščias modelis. Mes esame socialistai ES viduje ir liberalai už jos ribų, bet mums trūksta didesnės apsaugos nuo likusio pasaulio ir daugiau laisvės ES viduje. Faktai aiškiai tai parodo. Lisabonos strategija neveikia dėl Europos ekonomikų asimetrijos, didėjančios konkurencijos ir kapitalo rinkų hipermobilumo.

Atsisakykime nepagrįsto mito apie Europos socialinę strategiją, kuri visiems garantuotų klestėjimą. Negalima priversti medžio augti tempiant jį už lapų. Sprendimai bus priimti ne Briuselyje, bet geranoriškai bendradarbiaujant valstybėms narėms. Žinias, atsakomybę, išmintį ir sugebėjimą kovoti su iššūkiais teiks mūsų tautinės šaknys. Šiuo atveju laiškai Kalėdų Seneliui mums nepadės.

  Malcolm Harbour (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, šių Rūmų diskusijose dalyvauju nuo pirmosios Lisabonos strategijos, be to, esu Šio Parlamento Lisabonos strategijos koordinavimo grupės narys. Nuolat raginau Komisiją atidžiau pažvelgti į Lisabonos strategiją ir aiškiai nustatyti prioritetų sąrašą. Nemanau, kad kas nors paminėjo šį klausimą ar pagyrė Komisiją už tokią veiklą. Sukūrėme Bendrijos Lisabonos programą, kurioje nurodyti 10 prioritetinių veiksmų.

Turiu su gailesčių pasakyti, kad mano, kaip grupės nario, nuomone, Parlamento rezoliucija pasuko visiškai priešingu keliu. Ši rezoliucija man atrodo dar daugiau apimanti ir dar neaiškesnė negu ankstesnės rezoliucijos. Manau, kad Komisija bus nusivylusi, nes Bendrijos Lisabonos strategijoje ir 10 nurodytų prioritetų, apie kuriuos visi tikriausiai skaitė, aš pabrėžiau, kad vienas iš svarbiausių Komisijos reikalavimų yra: „Būtina, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija sutartų dėl strateginių reformos tikslų ir veiksmų“. Visiškai su tuo sutinku. Tikiuosi, kad Komisija ras šią informaciją šioje rezoliucijoje, nes tikiu, kad beveik visa ji yra paminėta.

Tačiau manau, kad kitu šios strategijos taikymo etapu turėtume skirti didžiausią dėmesį šiems prioritetiniams veiksmams ir galiu su džiaugsmu pastebėti, kad Komisija deda daug pastangų šioje srityje. Šios problemos dalį sudaro didžiulės popieriaus šūsnys gaunamos bendradarbiaujant įvairiais strategijų taikymo klausimais ir peržiūrint prioritetus. Šis peržiūrų rinkinys, šis 10 prioritetų rinkinys skiriasi nuo praeitų metų rinkinių. Tiesą sakant, tai nėra judėjimas į priekį.

Praeitą savaitę, kaip pranešėjas, dalyvavau susitikime su nacionalinių parlamentų atstovais. Norėčiau pakartoti savo kolegų žodžius, „Lisabonos strategijos įgyvendinimas perkeliamas į nacionalinius parlamentus, nes ten reikia pradėti įgyvendinti 10 prioritetinių tikslų“. Ypač džiaugiuosi Ministro dalyvavimu, kuris parodo Tarybai šis klausimas yra tikrai svarbus.

  Anne Van Lancker (PSE). – (NL) Ponia Pirmininke, ponas Pirmininke, Komisare, esu nuoširdžiai nusivylusi dėl socialinių tikslų stokos pavasario sesijos klausimų sąraše, kurį šiandien mums pristatėte. Mano grupė palaiko nuomonę, kad reikia stiprinti Lisabonos strategiją ir integruotąsias gaires atsižvelgiant į tam tikrus esminius klausimus. Trys iš jų susiję su socialine aspektais. Lisabonos strategija skatina ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą, bet ne visi sugeba naudotis teikiama nauda. Šeši milijonai jaunų žmonių palieka mokyklas neįgiję jokios kvalifikacijos. Migrantams ir neįgaliesiems sunku susirasti darbą, o 16 % europiečių gyvena skurde. Tai įrodymas, kad ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo strategija nereiškia automatinės visų žmonių socialinės integracijos ir pelningų darbo vietų pasiūlos. Todėl mes norime, kad Lisabonos strategijos socialiniai aspektai būtų sutvirtinti naujomis gairėmis ir taip užtikrinta aktyvi visų piliečių socialinė integracija.

Ne visi darbai yra kvalifikuoti. Labai padaugėjo nepatikimų darbo sutarčių (laikinas darbas, priverstinis darbas ne visą darbo dieną, darbas, gautas per įdarbinimo agentūras). Moterys ir jaunimas dažnai dirba nekvalifikuotus darbus. Valstybių narių išlaidos, skirtos aktyviai įdarbinimo strategijai, palaikymui ir mokymui sumažėjo, o ne padidėjo. Visiškai aišku, kad valstybės narės nesupranta, jog harmoningas požiūris į lanksčią saugą turi apimti lanksčias ir saugias sutartis ir kad investicijos į žmonių išteklius yra būtina rinkos skaidymo prevencijos sąlyga. Norime, kad gairės apimtų visus pagrindinius lanksčios saugos principus, įskaitant darbo vietų kokybę ir investicijas į žmonių išteklius.

Socialinis Lisabonos programos aspektas yra labai menkas. Mums garantuojama, kad bus sukurta nauja socialinė darbotvarkė, kuri bus Lisabonos paketo dalis. Bet mes laukiame, kol Europos Komisija pasiūlys ambicingą socialinę darbotvarkę, o ne tik diskusijas demografijos, mokymo ir migracijos klausimais bei įstatymų leidimo iniciatyvas, skirtas gerinti įdarbinimo kokybę ir stiprinti kovą su skurdu ir socialine atskirtimi. Pone Pirmininke, norėčiau, kad pavasario sesijoje būtų skiriama daugiau dėmesio socialiniams klausimams.

PIRMININKAUJANTYSIS: Edward McMILLAN-SCOTT
Vicepirmininkas

  Adina-Ioana Vćlean (ALDE). – Pone Pirmininke, viena iš svarbiausių Europos Parlamento rekomendacijų yra kovoti su protekcionizmu ES šalyse ir už jų ribų.

Tvirtai tikiu, kad protekcionizmas kenkia piliečių teisėms, o ne jas saugo, o Europa visų pirma turėtų rūpintis savo vidaus reikalais. Didžiausias mūsų dėmesys turėtų būti skiriamas protekcionizmo šalinimui ES. Jei norime sukurti vieningą Europos rinką, privalome stiprinti pagrindinius bendros rinkos veiksnius, ypač skatinti laisvą darbuotojų judėjimą. Pranešime pabrėžiama, kad dauguma darbo rinkų suskaidytos, o darbuotojų galimybės laisvai judėti vis dar mažos. Kaip keista! Negi pamiršome, kad daugumai naujųjų valstybių narių piliečių vis dar reikia leidimo dirbti kitose ES šalyse?

Praėjus ketveriems metams po didžiosios plėtros mes vis dar nematome senesnių valstybių narių darbo rinkų pokyčių ir darbuotojų antplūdžio. Priešingai, sudėtingų nacionalinių kvotų ir kokybinių valstybių narių apribojimų daugėjimas trukdo įgyvendinti Lisabonos strategiją, kuri siekia užtikrinti lanksčias rinkas ir mobilią darbo jėgą.

Mums liko tik du metai tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika ir skatinti darbo vietų kūrimą bei ekonominį augimą, bet aš turiu vilties. Penkerius pastaruosius metus vidutinis ekonomikos augimo rodiklis Rumunijoje buvo 6 %, o nedarbo lygis nukrito iki 4 %. Mums pradeda trūkti darbo jėgos.

Būtina atverti sienas trečiųjų šalių darbuotojams, bet didžiausias mūsų prioritetas yra kliūčių šalinimas pačioje ES. 12-os naujų valstybių narių darbuotojams turi būti suteikta galimybė dirbti bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje ir turi būti atsisakyta pereinamojo laikotarpio reikalavimų. Negalime kviesti darbuotojų iš trečiųjų šalių, kol mūsų piliečiams taikomi apribojimai.

Apribojimai yra nepateisinami ir nesuderinami su Lisabonos strategija. Tik juos pašalinę galime sukurti konkurencingą ir pažangią Europą.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, Lisabonos strategijoje nustatyti tikslai, kuriuos turime įgyvendinti, jei norime, kad Europa būtų vieta, kurioje įvykdomi piliečių pageidavimai. Tačiau pasaulio žemėlapyje Europa yra tiktai sala ir jei didžiosios pasaulio jėgos nesieks tokių pačių tikslų, pavyzdžiui, dėl klimato, tai paprasčiausiai reikš, kad mes apribosime savo pramonės ir gamybos galimybes bei atsisakysime kitų strategijos tikslų.

Kova su demografiniu nuosmukiu Europoje priimant emigrantus iš kitų žemynų tuo pačiu naikinant šeimos instituciją ir šeimos vertybes, yra savižudybė, nes taip didinama kultūrinių konfliktų tikimybė ateityje. Panašiai yra ir kitose srityse. Didžiausių Europos valstybių vadovai kalba apie prekybos liberalizavimo poreikį vadovaudamiesi ekonominiu nacionalizmu savo šalių atžvilgiu. Europos Sąjunga privalo praregėti ir stoti į kovą pasaulio ekonominėse rinkose laikydamasi tradicinių Europos įstatymų ir vertybių.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Pone Pirmininke, leiskite užduoti paprastą klausimą. Kokia svarba komiteto pranešime apie naujojo ciklo strategiją teikiama socialiniams darbuotojų poreikiams, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, jauniems žmonėms ir moterims?

Ar tai sprendimas, kaip piliečių visos darbo dienos saugių darbo vietų poreikį pakeisti lanksčių ir nepatikimų darbų poreikiu? Ar pailgintos darbo valandos ir pensinio amžiaus atitolinimas yra teisingas atsakas į padidėjusią konkurenciją? Mes manome, kad didesni atlyginimai ir saugios darbo sąlygos, teikiančios galimybę padidinti produktyvumą, pagerins gyvenimo standartus.

Ko nori jauni žmonės ir moterys? Ar jie nori nuolat mokytis ir ieškoti darbo vietų, ar panaudoti įgytą kvalifikaciją? Mes manome, kad tinka pastarasis variantas.

Atsižvelgiant į aplinkosaugą ir klimato pokyčius, mes sėkmingai siekiame šiltnamio efektą sukeliančių dujų skleidimo mažinimo tikslų. Sėkmingiau negu tai daro Jungtinės Valstijos ar kitos šalys. Tačiau, jeigu plėtra visose šalyse nebus susieta su aplinkosauga, tada rezultatai nebus sistemingi.

Ar įmanoma skatinti valstybės energijos sistemos taršos mažinimą, mažinti elektros ir suskystintų dujų tiekėjų ir tvirtinti, kad taip daroma dėl visuomeninės gerovės ir skatinama atsinaujinanti energija – be abejo, už mažą kainą? Ar tikrovėje viskas nėra priešingai?

Pabaigai norėčiau pridurti, kad mokslo tyrimai ir technologijų plėtra negali būti vien tik prekinis turtas. Tai yra visuomeninis turtas, kuris turėtų būti vertinamas pagal tai, kokią naudą teikia visuomenės pažangai. Būtinas tikrasis valstybės investicijų ir technologijų plėtros didėjimas. Mokslinių tyrimų neturėtų nustelbti asmeninio pelno troškimas.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Pone Pirmininke, pagrindinis Lisabonos strategijos veiksnys yra ekonominė konkurencija. Lisabonos strategija pagrįsta konkurencija, konkurencingumu bei ekonomikos augimu ir, nors konkurencija svarbi visoms perspektyvioms ekonomikoms, negalima pamiršti, kad pagrindinė konkurencijos taisyklė yra ta, kad kažkas laimi, o kažkas pralaimi. Pagrindinė mintis yra stipriausiojo išlikimas.

Europoje ši taisyklė skatina įmones pasitempti, pagerinti gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas bei stengtis visose srityse. Antra vertus, tai gali reikšti visišką pralaimėjusiųjų skurdą. net Europoje pralaimėjimo klausimas yra labai svarbus, nes yra Europos Sąjungoje yra piliečių, kurie pralaimi negalėdami pasinaudoti Strategijos teikiama nauda. Pavyzdžiui, piliečių įdarbinimo ir skurdo panaikinimo tikslai dar toli nuo įgyvendinimo. Tiesą sakant, statistiniai duomenys rodo milžinišką bedarbių, ypač jaunimo tarpe, skaičiaus didėjimą, kaip ir socialinės nelygybės ir skurdo augimą.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE). – (PT) 2006 m. Europos Sąjungos ekonomikos augimas buvo didžiausias nuo 2000 m. 2007 m. ES ekonomika augo greičiau negu Jungtinėse Valstijose, o kai kurios naujos valstybės narės priartėjo prie dviejų skaičių ribos ar net ją peržengė. Tiems, kurie tvirtina, kad Lisabonos strategija ir neoliberali ir neatsižvelgia į socialinius klausimus, atsakymas aiškus: 2006 m. užimtumas augo tris kartus greičiau negu augimo vidurkis per penkis ankstesnius metus, per pastaruosius dvejus metus buvo sukurta daugiau kaip šeši su puse milijono darbo vietų, o iki 2009 m. tikimasi sukurti dar penkis milijonus darbo vietų. Tokių skaičių nebuvome matę nuo septintojo dešimtmečio.

Dar daugiau, 2006 m. Europos produktyvumas padidėjo daugiau negu vidutinis vidurkis per pastaruosius penkerius metus ir pirmą kartą per daugelį metų Europos produktyvumas buvo didesnis negu JAV. Nors šie rezultatai nėra vien tik Lisabonos strategijos nuopelnas, negalime teigti, kad ji nedarė jiems įtakos. Sveikinu Komisiją dėl Lisabonos strategijos koordinavimo labai sudėtingomis aplinkybėmis.

Nepaisant dabartinio ekonominio klimato Europos ekonomika gali augti ir toliau, gali būti kuriama daugiau darbo vietų, jei ateinančiais metais valstybių narių ekonomikos politikos bus geriau koordinuojamos, jei bus sparčiau vystoma vidaus rinka, jei bus skatinamas socialinis dialogas, jei darbo užmokesčio didėjimą lems produktyvumo augimas, jei bus naudojamos efektyvios finansų stebėjimo sistemos, jei plis penktoji laisvė – žinios, jei, kas man labai svarbu, Europos Sąjunga aiškiai parodys, jog siekia apginti savo interesus, o tai reiškia, kad vietoje to, jog būtume pasyvus globalizacijos padarinys būsime pasirengę aktyviai ją kontroliuoti.

  Jan Andersson (PSE). – (SV) Noriu nuoširdžiai padėkoti ponui Pirmininkui , Komisarui ir ponui pirmininkaujančiajam. Sutinku, kad Lisabonos strategija sėkmingai įgyvendinama jau kelis metus, bet nemanau, kad tai yra priežastis nieko nekeisti.

Kita vertus, yra taip, kaip sakė Udo Bullmann. Ekonominis augimas lėtėja, o infliacija auga. Situacija nėra visiškai paprasta. Nors įvyko tam tikrų įvykių. Visų pirma mes diskutuojame apie klimato politiką, kuri darys įtaką visų ES narių politikai. Esu optimistiškai nusiteikęs, nes tai reiškia daugiau investicijų ir daugiau naujų ilgalaikių darbo vietų. Tai galėjo būti geriau atspindėta Lisabonos strategijoje ir gairėse.

Antra, mes jau kelis metus diskutuojame apie lanksčią saugą, apie kurią Taryba paruošė išsamias gaires, bet tai nėra minima integruotosiose gairėse. Naudojame tas pačias senas gaires kaip ir anksčiau. Reikėjo atsižvelgti į visą vykstantį procesą.

Trečia, norėčiau paminėti aspektą, apie kurį kalbėjo Anne von Lanker. Tiesa tai, kad kurį laiką viskas sklandžiai ėjo, deja negalime sakyti, kad taip buvo visiems. Socialinė atskirti labai didelė. Yra darbo vietų, kurios nėra labai geros ir kurios neužtikrina pragyvenimo. Europoje yra regionų, kur plėtra nebuvo tokia teigiama. Privalome susieti integruotąsias gaires su socialiniu aspektu. Tarp socialinio aspekto ir darbo vietų kūrimo bei ekonomikos augimo nėra jokių prieštaravimų. Jie sąlygoja vienas kitą.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Pone Pirmininke, svarbu, kad ES ekonomika augtų. Augtų sparčiai ir būtų kuriamos darbo vietos. Taip sukurtume didesnio mūsų Sąjungos pagrįstumo sąlygas.

Pastaraisiais metais ES sekėsi geriau negu kitiems. Pavyzdžiui, ES sekasi geriau negu Jungtinėms Valstijoms. Vidaus rinkos ir euro bendradarbiavimas sukūrė naujas Europos ekonomikos augimo sąlygas. Kaip daug kas sakė, mūsų laukia ilgas darbas.

Leiskite pateikti konkretų pavyzdį. Gal tai šiek tiek šovinistiška, bet vis dėl to: Mano gimtojoje šalyje Švedijos vyriausybė vykdė ekonomikos augimo politiką, kurios dėka buvo sukurta 100 000 darbo vietų, iš dalies dėl konkrečių mokesčių mažinimo priemonių ir darbdavių kontribucijų. Buvo siūloma sumažinti darbdavių kontribucijas įvairioms paslaugų teikimo sektoriaus įmonėms, kurios nėra konkurencingos tarptautinėje rinkoje. Taip buvo tikimasi sukurti 17 000 darbo vietų. Komisija efektyviai užkirto kelią šiam pasiūlymui reikalaudama jį apriboti, o Švedijos vyriausybei tikriausiai teks išvis jo atsisakyti.

Man sunku suprasti Komisijos veiksmus dėl dviejų priežasčių. Esant visuotinio nuosmukio grėsmei daugelis vyriausybių ieško įvairių būdų apsaugoti darbo vietas ir perkamąją galią naudodamos įvairius iniciatyvų paketus. Šiuo pasiūlymu buvo siekiama suteikti taip reikiamą paramą menkai išvystytam Švedijos paslaugų sektoriui, kuris galėtų būti stabilizavimo veiksnys visai mūsų ekonomikai. Manau tai visiškai nesuderinama su bendrąja Lisabonos strategijos kryptimi. Jeigu siekiame iki 2010 tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika, gal vertėtų išbandyti naujus būdus? Komisare, norėčiau tiesiai jūsų paklausti, kodėl tokiu būdu užkertate kelią darbo vietų kūrimui?

  Wojciech Roszkowski (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, komunistų režimo laikotarpiu Lenkijos žmonės sakydavo, kad egzistuoja trys ontologinės kategorijos: buvimo, nebuvimo ir planavimo. Šiandien mes kaip komunistų planuotojai stengiamės pasakyti, ką turime daryti ir ko siekti visai neartėdami prie tikslo. Mums trukdo aiškus prieštaravimas tarp išsivysčiusių šalių rūpesčio apsaugoti savo gerbuvį – faktiškai savo darbo vietas – ir glaudumo politikos, į kurią žiūrima kaip į labdaros teikimo galimybę.

Tačiau Azijos tigrų, pavyzdžiui, Kinijos, ekonomikos plėtra rodo, kad rezultatų galima siekti kitais būdais: investuojant į šiuolaikines technologijas mažas gamybos išlaidas siūlančiose šalyse. Jeigu neišspręsime prieštaravimų Europoje, mes ir toliau tik šnekėsime apie strategiją šaukdami „pirmyn“, bet stovėdami vienoje vietoje.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Ponia Pirmininke, džiugu, kad stengiamės įnešti indėlį į pavasario sesiją. Reikia, kad valstybės narės sužinotų mūsų nuomonę šiuo klausimu. Norėčiau pabrėžti, kad mūsų Strategija taikoma versle, savivaldybėse ir regionuose decentralizuotu lygiu. Daugiau negu 66 % vyriausybės skiriamų lėšų tenka vietos ir regionų projektams ir kaip Europos liaudies partijos koordinatorius atsakingas už regionų politiką, žinau, kad naudodami Europietiškas priemones mes paspartinome procesą po 2007 m. iš naujo paskirstydami struktūrinių fondų prioritetus ir pergalvodami regionų politiką. Nuo fizinės infrastruktūros perėjome prie žiniomis pagrįsto infrastruktūros ir mokymo bei inovacijų. Aš kalbu apie tai, kad iki 2013 m. Europos Sąjungos biudžetas bus didžiausias iš visų buvusiųjų, t. y. 450 milijardų. Mūsų rezoliucijoje šis faktas aiškiai išdėstytas. Regionų komitetas užsimena apie tai tuo pačiu metu parengtame pranešime.

Norėčiau pakalbėti kitu klausimu, susijusiu su naująja Sutartimi. Kartu su socialine ir ekonomine sanglauda privalome kalbėti ir apie teritorinę sanglaudą, kaip apie trečiąjį tikslą. Tam tikruose regionuose tai bus labai svarbu, atsižvelgiant į įmonių koncentravimąsi ir grupavimą. Tačiau turime užtikrinti, kad žinojimas kaip tai atlikti bus taikomas ne tik ribotoje Europos dalyje, bet ir kituose valstybių narių regionuose, kurie negali būti palikti likimo valiai. Manau, kad regionų darbotvarkė ir Lisabonos strategija yra investicijos į žinias ir konkurencingumą, verslininkystę ir smulkiojo bei vidutiniojo verslo įmones. Vykdoma daug programų, kuriomis galime parodyti savo rinkėjams, žmonėms ir verslo atstovams, kad tai nėra vien tik Europos darbotvarkė, bet tai pat ir decentralizuotų partnerių darbotvarkė.

  Elisa Ferreira (PSE). – (PT) Pone Pirmininke, Komisarai, ponios ir ponai, taip vadinama krizė susilaukė daugelio argumentų, kuriuos kartojo dauguma politikų liberalų. Tačiau rinkos nesireguliuoja savaime, nuostolius patiria ne tik tie žmonės, kurie sąmoningai dalyvauja sudėtinguose ir rizikinguose žaidimuose, o geras Europos elgesys negarantuoja apsaugos nuo išorės suiručių. Tai tik vienas iš pavyzdžių, siūlančių, kaip kalbėjo Socialistų grupė, kad Europa turėtų apibrėžti strategijų ir politikos priemones, kurios butų suderintos su tikslais ir vaidmeniu šiomis sudėtingomis globalinės ekonomikos aplinkybėmis.

2000 m. Lisabonos strategija, kuri dabar buvo peržiūrėta, nustatėme pagrindinį tikslą. Tas tikslas vis dar galioja, bet yra nepakankamai siekiamas. Tikslas toks, kad per du metus iki 2010 m. Europa būtų konkurencingiausiu pasaulio regionu, pagrįstu žinių ekonomika, teikiančia galimybių kurti geresnę socialinę sanglaudą ir daugiau patikimesnių darbo vietų. Iššūkiai dabar dar didesni, o tam tikros išvados jau aiškios: visų pirma pagrindinių ekonomikos politikos gairių ir Lisabonos strategijos susiliejimas turės būti visiškas, antra, turės būti pasiekta pusiausvyra tarp politikos gairių stabilumo ir galimybių greitai reaguoti į pokyčius esant tam tikroms aplinkybėms, ypač atsižvelgiant į klimato pokyčius, energijos išteklius, finansų rinkos plėtrą, išorės prekybos politiką ar valiutos kursų kaitą; trečia, socialinės ir erdvinės sanglaudos tikslų įgyvendinimas kol kas yra viena didžiausių Strategijos nesėkmių.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad išorinio konkurencingumo užtikrinimas ir suderinimas su vidaus sanglauda reikalauja efektyvesnių įsikišimo būdų. Efektyvus ekonomikos politikos koordinavimas sukuriant sąlygas augti ekonomikai ir kurti darbo vietas yra tik vienas iš jų. Susidarius naujoms aplinkybėms turės būti iš naujo svarstomos socialinės, švietimo, investavimo, mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų strategijos. Tai buvo Socialistų grupės įnašo, kurį tikiuosi pasveikins Komisija ir Taryba, esmė. Visų pirma ir svarbiausia, mes privalome užtikrinti, kad žmonės tikėtų mūsų pažadų dėl pažangos įgyvendinimu. Tik taip jų pasitikėjimas ir tikėjimas Europos ateitimi įgaus prasmę.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone Pirmininke, praėjus aštuoneriems metams po tikslo nustatymo galime aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjunga jo neįgyvendins. Konkurencingumo tikslas daugiau pagrįstas propaganda, o ne konkrečiais veiksmais. Senėjant Europos gyventojams bus labai sunku įgyvendinti Lisabonos strategijoje nustatytus tikslus, ypač kai konkuruojančios šalys taip sparčiai juda į priekį.

Galime teisėtai paklausti, ar pati konkurencingiausia ekonomika buvo realus tikslas. Net jeigu jis pradžioje toks ir buvo, ar Europa turėtų jo siekti bet kokia kaina visiškai ignoruodama kitas vertybes. Tik norėčiau pabrėžti, kad Europoje yra 18 milijonų bedarbių, o kai kuriuose regionuose jaunimo nedarbo lygis siekia net 25 %. Deja, nepastebėjau, kad ES lyderiai būtų išreiškę susirūpinimą šiuo klausimu, ar kaip nors ypatingai juo domėjęsi. Nepaisant to yra labai svarbu pasirūpinti tais jaunais žmonėmis ir bedarbiais.

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, ar Lisabonos strategija yra kokia nors zuikių medžioklė? Ar mes norime gaudyti zuikį, ar jį sugauti? Panašu, kad pagrindinė užduotis yra sukurti pasitikėjimą Europos institucijomis, kurios pasiūlė Lisabonos strategiją. Tuo tikslu būtina, kad ekonomikos augimo vaisiais būtų dalinamasi teisingiau negu iki šiol.

Būtų tikrai blogai, jeigu Lisabonos strategija asocijuotųsi su vis didėjančiais socialiniais ir ekonominiais kontrastais. Sutinku su ankstesniais pranešėjais, kad jeigu taip nutiks, strategiją atmes ne vyriausybės, bet Europos Sąjungos piliečiai.

  Piia-Noora Kauppi (PPE-DE).

– Pone Pirmininke, šios dienos diskusija rodo, kokia svarbi ši tema Europos Parlamentui.

Šios dienos tema yra pagrindinė. Ji susijusi su europiečių gerove.

Mes nesutariame dėl priemonių rinkinio – kaip įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus – bet manau, kad visi šių Rūmų nariai nori juos pasiekti. Nors aš sutinku su ponia Jäätteenmäki, kad pažanga nėra didelė.

Manau, mums reikia kalbėti apie du skirtingus veiksmų lygius. Pirma, Europos lygiu, turime imtis vieno pagrindinio dalyko, kad galėtume padidinti konkurencingumą ir tai yra vieningos rinkos kūrimo. Europos vidaus rinka yra didžiausias konkurencingumą skatinantis veiksnys visuotiniame kontekste. Privalome mažinti biurokratiją ir turime rūpintis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėmis. Tai yra pagrindiniai sėkmingos Europos veiksniai.

Be abejo, tada privalome sutelkti dėmesį į veiksmus nacionaliniu lygiu, valstybių narių lygiu, bei imtis aktyvesnių priemonių atsižvelgiant į darbo rinkos struktūrines reformas. Šiandien girdėjome Švedijos ministro pirmininko kalbą, kuris minėjo darbo rinkos struktūrinių reformų svarbą atsižvelgiant į prisitaikymą prie demografinių pokyčių. Manau, kad yra akivaizdu, jog šiuo atžvilgiu valstybės narės neatliko savo pareigų.

Be to, manau, kad atsižvelgiant į fiskalinę politiką ir makroekonomiką, mes privalome baigti biudžeto deficito erą. Privalome pasirūpinti makroekonomikos plėtra. Sąjunga negali to padaryti, nors ir naudojame vieningą valiutą. Tą turi daryti valstybių narių politikai.

Pagaliau, norėčiau sutikti su ponia Starkevičiūte, kurios pranešimas yra tiesiog puikus. Finansinių paslaugų institucijos yra vienas iš kertinių vidaus rinkos akmenų. Privalome teikti daugiau dėmesio finansinių paslaugų institucijoms, įskaitant dėmesį Europos lygiu.

  Pervenche Berès (PSE). – (FR) Pone Pirmininke, manau kad šių metų diskusijos yra pakankamai svarbios, nes mes peržiūrime Lisabonos strategijos ciklą.

Pagaliau suprantu Komisijos požiūrį, kad viskas yra gerai ir mums nereikia jokių pokyčių, nes Europos ekonomika iš esmės yra stipri. Taip galima sakyti, nes, palyginus su Jungtinių Valstijų ekonomikos padėtimi, mūsų ekonomika yra tvirtesnė. Tačiau norėčiau pasakyti, kad sutarti dėl pakartotinės gairių apibrėžties visoms dvidešimt septynioms šalims būtų palyginti sudėtinga.

Tačiau tai dar ne viskas. Jungtinių Valstijų ekonomikos padėtis turės įtakos visų valstybių narių ekonomikoms ir ypač, galimas dalykas, eurozonai. Mums reikės atsižvelgti į teisiškai naujus strateginius aplinkosaugos ir energijos gavimo tikslus, kuriuos praėjusių metų kovo mėnesį priėmė valstybių ir vyriausybių vadovai. Visi stebi finansų rinkos neramumus ir stengiasi įvertinti jų įtaką rinkoms bei jų atgarsį tikrajai ekonomikai.

Mes norime, kad šie trys elementai būtų oficialiai įtraukti į gairių peržiūrą. Pone Turk, kai matėme jus Liublianoje praėjusių metų lapkričio mėnesį, jūs mums kalbėjote, „Pasakykite mums, ko nori Europos Parlamentas“. Pasakysime jums dabar – norėtume, kad gairėse būtų išsamiau atsižvelgiama į ekonomikos politikų koordinavimą, klimato pokyčius ir finansų rinkos priežiūrą. Jei dar ne vėlu dėti pastangas, mes žiūrėtume į tai kaip į savo galimybių koordinuoti ekonomikos politikas tobulinimą ir gairių įgyvendinimo efektyvumo didinimą.

Tai dar ne viskas, Komisare! Mes pageidaujame didesnės darnos tarp gairių ir kitų Komisijos naudojamų priemonių, užtikrinančių, kad ši strategija, kurią mes kartu sudarome, galėtų būti įgyvendinama naudojant Europos Sąjungos šalims prieinamus įrankius.

  Charlotte Cederschiöld (PPE-DE). – (SV) Pone Pirmininke, Komisare Verheugen, ponios ir ponai, šiuo metu baigiasi lėtas Lisabonos strategijos įgyvendinimo pradinis etapas ir ji mums teikia vis daugiau taip reikalingo optimizmo. Strategijos kūrėjai sėkmingai susikaupė ties svarbiausiais klausimais ir jiems nedarė įtakos Parlamento kišimasis į visas veiklas.

Su globalizacijos metamais iššūkiais galima kovoti skirtingais būdais. Kai kurie kiša galvą į smėlį kaip stručiai ir mano, kad viskas bus gerai. Kiti yra išmintingesni ir, kaip pranešimo kūrėjai, mato galimybių patobulinti savo sugebėjimus.

Dabar svarbiausia užtikrinti, kad valstybės narės nedelsdamos įgyvendintų savo įsipareigojimus. Tai reiškia, kad būtina stebėti vidaus rinką, užtikrinant, jog valstybės narės įgyvendina priimtus sprendimus, užtikrinant, kad taisyklės yra pagrįsto, ne per sudėtingos ir jų laikymasis nebus per brangus smulkiojo ir vidutiniojo verslo įmonėms. Neturėtume pamiršti tokių svarbių temų, kaip supaprastinimas, gairių kūrimas, sugretinimas ir konkurencija.

Tai skatins aktyviau bendradarbiauti valdžios institucijos vietos ir regionų lygiu. Tai gerai piliečiams, tai gerai verslui ir tai skatina integraciją. Būtina sistemingai stebėti laisvą judėjimą, kad užtikrintume paslaugų rinkos klestėjimą.

Rezultatų įvertinimas yra žingsnis į priekį. ES išlaiko pagrįstumą garantuodama savo piliečiams ne pačią blogiausią gyvenimo kokybę. Būtina šildyti verslumo klimatą ir labai apgalvotai įgyvendinama Lisabonos strategija gali padėti tai daryti. Komisija neturėtų naudoti spaudimo valstybių narių atžvilgiu.

Galiausiai, esu įsitikinęs, kad Komisija priims protingą sprendimą dėl Švedijos problemos, susijusios su darbdavių kontribucijomis.

  Antolín Sánchez Presedo (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, nuo 2005 m. pavasario Tarybos susirinkimo Plėtros ir stabilumo pakto reforma bei Lisabonos strategijos įgyvendinimas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą nustačius kaip Europos prioritetus, teikė teigiamų rezultatų.

Europoje buvo taikoma bendra darbotvarkė ir, kaip sakė ponas Almunia, per pirmąjį trejų metų ciklą stebėjome ekonomikos augimą, buvo kuriamos darbo vietos, tobulinama valstybės lėšų sistema ir didėjo Europos ekonomikos augimo potencialas.

Nors įvairiose valstybėse narėse rezultatai skiriasi, bendra atmosfera yra teigiama. Nuoširdžiai nustebau išgirdęs kaip vienas Parlamento narys sakė, kad negalima nubrėžti apskritimo stačiais kampais, kad nėra galimybių plėtoti ekonomiką, kurti darbo vietas ir didinti socialinę apsaugą. Europos Sąjungoje vyksta šios permainos ir aš, be abejo, geriausiai išmanau permainas Ispanijoje.

Europos Komisija pareiškė, kad Ispanija smarkiai pažengė įgyvendindama nacionalinę reformų programą, trimis metais anksčiau pasiekė 66 % užimtumo lygį – aukštesnį negu Europos vidurkis – padidino investicijas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse ir viršijo metų biudžetą. Tai puikus Lisabonos strategijos, kuri sustiprino Ispanijos ekonomiką ir buvo neturinčio precedento susiliejimo pavyzdys, nes Ispanija viršijo Bendrijos vidurkį 105 %.

Tuo pagrindu turėtume atsižvelgti į tuos pačius strateginius iššūkius dėl globalizacijos spartėjimo ir visuomenės senėjimo. Tam, kad įgyvendintume strategiją, būtina akcentuoti socialinį aspektą.

Europos visuomenė, kuri yra žinių visuomenė, turi sukurti žinių laisvę, kad galėtų atsižvelgti į socialinį aspektą ir tobulinti pagrindinius žmonių įgūdžius, teikdama smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms galimybes įgyvendinti lanksčios socialinių standartų saugos modelį.

Reikia spręsti pastaruoju metu kilusius klausimus, pavyzdžiui, klausimus susijusius su krize ir kuro bei maisto kainomis. Bet juos spręsdami privalome atsižvelgti į mūsų aplinkybės yra palankesnės, kad kitais metais švęsime euro dešimtmečio jubiliejų ir privalome stiprinti tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą.

  Françoise Grossetête (PPE-DE). – (FR) Pone Pirmininke, visi žinome ir privalome sutikti, kad Lisabonos strategija nesuteikė galimybių pasiekti tikėtą pažangą. Todėl šiandien vėl turime kalbėti apie Lisabonos strategijos peržiūrą.

Paskutinįjį 2007 m. ketvirtį eurozonos ekonomikos augimas labai sulėtėjo ir šis lėtėjimas yra Europos problemų pagrindas. Todėl jeigu norime, kad kitas Lisabonos strategijos įgyvendinimo etapas būtų sėkmingas, privalome ne tik nustatyti Europos problemas, bet ir pradėti jas spręsti taikydami aiškaus vadovavimo procesą. Kitas Strategijos įgyvendinimo etapas negali būti tik biurokratijos treniruotė.

Svarbu, kad įgyvendinant strategiją glaudžiau bendradarbiautų nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas. Valstybės narės sutarė, ką jos turėtų daryti, kad sėkmingai reformuotų savo ekonomikas, todėl jos turėtų informuoti mus apie taikomas reformas.

Iki šiol dauguma piliečių neturėjo supratimo, kas yra Lisabonos strategija. ES turėtų vengti žalos sau, kai susiduria su tiek daug iššūkių: gyventojų skaičius, kuris nuo 2020 m. pradės mažėti, ekonominis spaudimas, energijos kainų šuolis, klimato pokyčiai ir socialinės pusiausvyros nebuvimas.

Mums reikia aiškių priemonių, kurias naudodami galėtume kurti tikrai dinamišką ekonomiką ir skatinti darbo vietų kūrimą milijonuose smulkiojo bei vidutinio verslo įmonių.

Aplinkosaugos srityje privalome skirti daug lėšų sparčiam energijos efektyvumo didinimui ir taip skatinti inovacijas bei darbo vietų kūrimą.

Nepamirškite, ką sakė Čerčilis ir kas galėtų būti kito Strategijos įgyvendinimo etapo šūkis: „Kad ir kokia puiki būtų strategija, kartais reikia peržvelgti ir rezultatus“. Europos Sąjunga priartės prie piliečių įrodydama, kad ji gali būti efektyvi. Tai yra pagrindinis Europos požiūris, saugantis jos žmones ir interesus.

  Donata Gottardi (PSE). – (IT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, norėčiau akcentuoti tam tikrus svarbius Europos Parlamento požiūrius, ypač Socialistų grupės požiūrį į bendrąsias gaires įgyvendinant Lisabonos strategijos etapą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.

Tai yra poreikis sujungti biudžeto konsolidavimo procesą, kuris yra būdingas programų, vykdomų pagal Stabilumo paktą, susiliejimo požymis, su valstybės išlaidų kokybe. Valstybių narių valstybinės išlaidos turi būti perskirstytos ir skiriamos strategijos numatytoms prioritetinėms sritims, kad būtų galima garantuoti makroekonominį stabilumą, pastovų ekonomikos augimą ir visišką užimtumą.

Bet kuris valstybinių išlaidų perskirstymas atsižvelgiant į valstybių narių bendruosius investavimo tikslus ir valstybinio bei privataus bendradarbiavimo iniciatyvas turi būti susietas su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, švietimu ir mokymu, infrastruktūra, transportu ir energetika. Tai gali būti pagrindine ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo strategijos, kuri stiprina Europos ekonomiką ir atlaiko finansinius svyravimus, jėga.

Valstybinės išlaidos, skirtos šioms prioritetinėms sritims, suteikia galimybę spartinti konkurencingumą ir didinti produktyvumą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas sąsajai tarp biudžeto politikos, produktyvumo augimo ir uždarbio politikos. Socialistų grupė laikosi nuomonės, kad tvirta sąsaja turi būti sukurta tarp produktyvumo augimo ir sąžiningo pelno paskirstymo, atsižvelgiant į socialinę sanglaudą.

Socialinės sanglaudos pagrindas yra nacionalinio yra minimaliojo darbo užmokesčio nustatymas. Esu įsitikinęs, kad Europos Parlamentas rytojaus balsavimu pasiųs tvirtą ir aiškų signalą valstybėms narėms skatindamas laiku ir realiai įgyvendinti strategiją.

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Pone Pirmininke, finansinė krizė ir pinigų rinkos suvaržymai pasiekė mūsų ekonomiką ir teikia rimtų problemų, kurioms spręsti būtini aiškūs veiksmai. Finansinio stabilumo forumas pareiškė, kad gali kilti ilgalaikių sunkumų.

2008 m. eurozonos ekonominis augimas sulėtės. Euro grupės pirmininkas, ponas Jean-Claude Juncker, šiais metais prognozuoja ekonomikos augimą, kuris sudarys nuo 1,6 % iki 1,8 %, o tai yra nuosmukis lyginant su praeitų metų rodikliais. Užsitęsęs pasaulinis plataus vartojimo prekių augimas sudaro papildomų sunkumų Europos ekonomikai atsižvelgiant į naftos kainą, plieną, mineralus ir pagrindinius žemės ūkio produktus, kurie neįtikėtinais tempais brangsta keldami infliaciją.

Dolerio silpnėjimo metu euras sustiprino savo pozicijas, kas daro įtaką visuotiniam nestabilumui ir Europos konkurencingumui. O visi šie veiksniai sukuria labai sudėtingą piniginės ir fiskalinės politikos aplinką. Tačiau nepasiduokime depresijai ir pažiūrėkime, ką pavyko pasiekti. Pirmojoje praeito amžiaus pusėje mirė šešiasdešimt milijonų Europiečių. Berlyno siena griuvo 1990 m., o mes vis dar esame užuomazginiame integracijos etape.

Nepaisant to, jei atsižvelgsime į euro sėkmę ir į bendrą Europos centrinio banko sėkmę bei jo infliacijos tikslus ir žemas palūkanų normas, matysime, kad nepaisant visų šių sunkumų galime įgyvendinti pačių nusistatytus tikslus. Todėl raginu Komisiją priimti 10 punktų planą, o konkurencingumą padaryti priežodžiu. Nuo euro įvedimo sukurta apie 12 milijonų darbo vietų. Skatinkime verslininkystę. Tegu darbo vietos sukūrimas tampa pelningiausiu Europos Sąjungos piliečio veiksmu. Tai padės žmonėms išbristi iš skurdo ir kančių.

  Dariusz Rosati (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, mūsų diskusijos vyksta gilėjančios finansų rinkos krizės, ekonomikos augimo lėtėjimo ir augančios infliacijos akivaizdoje. Labai svarbu tęsti struktūrines reformas, kurios nustatytos Lisabonos strategijoje. Norėdami kovoti su globalizacijos iššūkiais turime sukurti žiniomis pagrįstą ekonomiką ir investuoti į švietimą bei žmonių kapitalo kūrimą. Privalome modernizuoti darbo rinką, sukurti lanksčios saugos modelį ir padidinti specialistų aktyvumą Europos visuomenėse. Komisare, iš esmės Europos ateitį lems žinios ir darbas. Tai patys geriausi kovos su skurdu ir atskirtimi būdai.

Gerai, kad šie du veiksniai atsispindi Komisijos dokumentuose. Europos Komisija, skatindama plėtrą, žinias ir užimtumą, gali tikėtis Parlamento paramos. Europos verslininkų potencialo išlaisvinimas bus labai svarbus ekonomikos augimui ir užimtumui. Ypač tai taikoma smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, kurios teikia daugiau negu dvi trečiąsias Sąjungos BNP. Nekantriai laukiu kol Komisija priims Smulkiojo verslo įmonių chartiją ir imsis priemonių iki 2012 m. sumažinti administracines išlaidas 25 %.

Pone Pirmininke, silpnoji pateiktų dokumentų vieta yra tai, kad juos neanalizuojamos lėtas ir nevienodas Lisabonos strategijos įgyvendinimas įvairiose srityse. Mes nežinome, kodėl taip lėtai didėja išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Nežinome, kodėl darbo rinkos vis dar diskriminuoja atvykėlius. Nežinome, kodėl tęstinis švietimas nėra vystomas taip, kaip buvo numatyta. Taip pat nežinome, kodėl paslaugų ir tinklų sektorių atvėrimas susiduria su priešpriešomis. Komisijos dokumentai neteikia atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų.

Komisare, neslėpkime galvų smėlyje! Net geriausios priemonės bus neefektyvios, jei nebus pagrįstos teisinga diagnoze. Raginu Komisiją pateikti išsamius paaiškinimus dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo vilkinimo.

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE). – Pone Pirmininke, rezoliuciją sudaro 59 skirsniai, kuriuose pateikta daug informacijos. Norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į 20 ir 21 skirsnius apie smulkiojo verslo įmonių svarbą, 29 ir 30 skirsnius apie konkurencingumą ir vieningos rinkos svarbą bei 42 ir 43 skirsnius apie poreikį įgyvendinti darbo rinkos reformą. Esant tokiai situacijai norėčiau akcentuoti lankstumo svarbą ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Kairieji niekaip negali suprasti šios koncepcijos, ką šiandien parodė jų įprastai pasenę komentarai.

Norėčiau, kad Komisija ir Taryba taip nesigilintų į dokumento smulkmenas, o žiūrėtų į jį kaip į visumą. Ypač norėčiau, kad jos palygintų šį dokumentą su kitomis Parlamento priimtomis rezoliucijomis prieš ankstesnes pavasario Tarybas. Tada galbūt bus pastebėta pagrindinė žinia: kad daugeliu atžvilgių ir gaila, jog ne visais, rezoliucija yra tvirtesnė už ankstesnes. Ji patvirtina būdą, kuriuo Parlamentas pageidauja Lisabonos strategijos įgyvendinimo ir net smarkiai jį remia. Ši rezoliucija labai tvirta.

Raginu Komisiją ir Tarybą būti taip pat tvirtomis pateikiant savo atsakymą atsisakant bailumo, kad kitą kartą Parlamentui priėmus rezoliuciją šiuo klausimu Parlamento nariai ne energingai kalbėtų apie tai, kas turi būti padaryta ateityje, o galėtume pasveikinti visu prisidėjusius prie tikrosios pažangos. Tai yra iššūkis ir pagrindinė mintis, susijusi su rytojaus balsavimu.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pone Pirmininke, Komisarai, Europos Sąjunga yra ne tik bendra, konkurencija pagrįsta, rinka. Mes privalome kartu kurti socialią Europą.

Būtina gerinti gyvenimo Europoje kokybę atsižvelgiant į globalizaciją, demografinius pasikeitimus ir aplinkosaugos iššūkius. Kurdami darbo vietas kvalifikuotiems ir gerai apmokamiems darbuotojams ir nuolat augant ekonomikai Lisabonos strategija gali būti naudojama kaip naujos socialios Europos kūrimo priemonė.

Socialioje Europoje efektyviai naudojant struktūrinius ir sanglaudos fondus būtų garantuojama sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga bei būtų didinama socialinė sanglauda. Be to, regionų plėtra 2008-2010 m. turėtų būti viena iš prioritetinių sričių.

Įrodyta, kad informacinės technologijos ir ryšiai padidina darbo produktyvumą. Šiandien kompiuterių sistemos ir elektroniniai ryšių tinklai naudojami transporto ir finansų paslaugų, viešųjų paslaugų, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

2004 m. Europos Sąjungos statistika dėl inovacijų plėtros parodė, kad Bulgarijos, Rumunijos ir Slovakijos įmonės, kuriose dirbo daugiau negu 10 darbuotojų, 36 % pelno gavo parduodamos novatoriškus produktus ir paslaugas, tačiau dabar privalome daugiau investuoti į žiniomis pagrįstą ekonomiką, didinti investicijas mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros srityse, ypač taikomųjų tyrimų srityje. Tai turėtų būti prioritetinė visų valstybių narių sritis. Tiesą sakant, investicijos mokslinių tyrimų ir inovacijų, įgyvendinamų technologijų laboratorijose ir universitetuose, turėtų būti skatinamos finansinėmis priemonėmis, didinant privačių investicijų mokslinių tyrimų srityje apimtį.

Turime daugiau investuoti į švietimą, skatinti aukštąjį mokslą ir ilgalaikius mokymus. Pagal Lisabonos strategiją kuriama socialiniu teisingumu ir geru darbu pagrįsta Europa. Visų Europos piliečių ekonominė sauga, socialinė įtrauktis ir vaiko priežiūros paslaugų teikimas, lyčių lygybė socialinės rinkos ekonomikos sukūrimas padarys Europą ekonominiu ir socialiniu pavyzdžiu pasauliniame kontekste.

  Karsten Friedrich Hoppenstedt (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, pinigai yra Europos plėtros dalis. Leiskite grįžti prie finansinės situacijos, finansų rinkų ir neramumų pavyzdžių.

Visiems žinoma daugelio Europos bankų – neminint JAV bankų – situacija ir kiek daug investavo Europos centrinis bankas kad užtikrintų finansinių rinkų funkcionavimą. Todėl bendrojo požiūrio koregavimas iki 2010 m. apima ir padidėjusį bendradarbiavimą tarp visų pasaulinės rinkos dalyvių, kad būtų galima Europos finansinei ekonomikai teikti didesnę apsaugą nuo tolesnių išorinių išpuolių ir taikyti priežiūrą bei skaidrumą ir atkurti bankų pasitikėjimą vieni kaitais ir investuotojų pasitikėjimą bankais.

Yra priežastis, kodėl mums reikia artimo dialogo su kitais pasaulio rinkos žaidėjais, ypač JAV. Per pastaruosius septynerius metus JAV ekonomikos vertė išaugo 4,2 milijardais, o bendra skola padidėjo 21,3 milijardais. Tai reiškia, kad skolų lygis augo 350 % greičiau negu BNP. Deja, panašu, kad JAV tęs pinigų politiką, kurią įgyvendindamos taip smarkiai įsiskolino. JAV agresyviai mažina bazinę normą, o tai reiškia, kad pinigai dideliais kiekiais patenka į finansines institucijas. Todėl nuvertėja valiuta ir mažėja žmonių perkamoji galia bei kyla stagnacija, kurią sunku valdyti ir kuri gali daryti didelę įtaką Europai. Dėl vėliausios krizės labiausiai reikėtų kaltinti šiuos pinigų politikos įgyvendinimo būdus.

Europa ir visi pasaulinės rinkos žaidėjai privalo kartu kovoti su kita krizių banga ir užtikrinti, kad mūsų neužklups cunamis ir kad Lisabonos strategijos tikslų siekimo pastangos nebus bevertės.

  Margaritis Schinas (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, manau, turėtume pripažinti tris teigiamus Lisabonos ciklu inicijuotų reformų elementus:

pirmasis – net pačios atsargiausios vyriausybės pradėjo palaipsniui sutikti su reformų filosofija ir gauti pirmuosius rezultatus;

antrasis – ir tai yra Komisijos nuopelnas – naujoji strategija yra kryptingesnė. Atsisakyta Kalėdų eglutės požiūrio, kai viskas buvo įtraukta į reformų struktūra, dabar atsisakyta;

trečiasis teigiamas lementas yra tas, kad į naująją strategiją įtrauktos pagrindinės Europos programos, pavyzdžiui „Galileo“ ir EIT. Leiskite pasinaudoti tuo, kad su mumis yra Slovėnijos ministras ir paprašyti jo paraginti savo kolegas uždaryti „Galileo“ programą, kad galėtume kitais tikslais naudoti dideles šiai programai skirtas sumas.

Tačiau tuo pačiu turėtume lygiaverčiai išanalizuoti du neigiamus elementus. Leiskite juos apibūdinti:

pirma, piliečiai nėra susipažinę su Lisabonos strategija ir nesiekia ją įgyvendinti. Problema ta, kad piliečiai mano, jog Lisabonos strategija yra skirta organizacijoms, o ne atskiriems asmenims, todėl turime įtikinti juos, kad ši strategija aktuali ir jiems;

antras trūkumas yra stebėjimo mechanizmai. Kaip galime patikrinti, ar valstybės narės gyvendina savo pažadus dėl reformų? Mano nuomone problema ta, kad stebėjimas peraugo į laiškų apsikeitimą tarp Briuselio pareigūnų ir valstybių narių sostinėse dirbančių pareigūnų nepatiriant jokios politinės įtakos.

Jeigu nuspręsime įgyvendinti reformas, privalėsime sukurti stebėjimo procedūros strategiją. Šis didelės apimties biurokratinis susirašinėjimas turi liautis.

  Zsolt László Becsey (PPE-DE). – (HU) Dėkoju, pone Pirmininke. Visų pirma noriu išsakyti du su Lisabonos procesu susijusius komentarus. Pirma: privalome daugiau dirbti, beveik tiek pat, kiek amerikiečiai. Dar vienas dalykas: Lisabonos procesas teiks naudos tik tuo atveju, jeigu pagal jį bus galima taikyti tam tikras poveikio priemones, kaip tai daroma esant per dideliam deficitui.

Antra: direktyvos. Atsižvelgiant į naująsias valstybes nares norėčiau, kad pažvelgtume ne tik iš neoliberalių pozicijų, bet šiek tiek plačiau. Kokia nauda iš 0 % deficito ar infliacijos, jei vis mažėja kokybės rodikliai? Gilėja depresija ir per mažai skatinamas verslumas bei naujų šeimų kūrimas. Visa tai tęsiasi. Ir problema yra daug rimtesnė.

Jeigu nuspręsime įgyvendinti didžiųjų skirstomųjų sistemų reformą, būtina numatyti galimybę sumažinti išlaidas. Dar svarbesnis klausimas yra kaip bus su sveikatinamąja veikla ir ar švietimo sistema bus suderinta su užimtumu, kitais žodžiais tariant, ar rinka bus pasiruošus priimti žmones ir ar bus skiriamas pakankamas dėmesys profesiniam mokymui? Atsižvelgiant į šias aplinkybes turėtume nustatyti tam tikrus kokybės kriterijus, o ne tik kapoti pasiėmę peilį.

Trečias klausimas susijęs su statistika. Labai norėčiau, kad padėtis būtų matuojama ne tik BNP, bet ir BŠP. Dividendų forma pinigai plaukia iš naujųjų valstybių narių, bet jos sako, kad jų BNP auga. Turėtume žiūrėti į tai, kas lieka šalies viduje.

Stabilumo ir plėtros paktas – kam mes teikiame nuolaidas? Esant tokiai ekonominei situacijai nėra taip svarbu, ar moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skiriami 5 ar 6 %, ar daugiau negu 3 %, nes naujosios šalys privalo siekti likusių Europos valstybių lygio ir atlygis joms turėtų būti teikiamas už darbo vietų kūrimą ir sanglaudos skatinimą.

Manau, kad šiame pranešime trūksta „juodosios“ ekonomikos įvertinimo. Mano šalyje ji sudaro apie 30 %. Privalome atkreipti į tai dėmesį. Ir pagaliau svarbiausia, kad turi būti lygiaverčiai įgyvendinamos keturios laisvės netaikant atrankinės praktikos, kai naujosioms narėms neatveriama paslaugų rinka. Nuoširdžiai dėkoju.

  Jacques Toubon (PPE-DE). – (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, ši rezoliucija dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo atitinka pranešimą, kurį praėjusių metų spalio mėnesį patvirtino Parlamentas dėl mano pasiūlymo apie būsimą vieningos rinkos strategiją.

Visų pirma norėčiau padėkoti Marianne Thyssen ir Klaus-Heiner Lehne bei visiems jų kolegoms, priklausantiems koordinavimo grupei, už subalansuotos rezoliucijos atsižvelgiant į esamą politinę, ekonominę ir socialinę ES padėtį, sukūrimą.

Norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į pasiūlymų dėl socialinių teisių ir ekonominio konkurencingumo derinimo svarbos, atsižvelgiant į socialinį modelį. Manau, kad turėtume neapsiriboti ir leisti teikti bendrojo pobūdžio paslaugas.

Dar norėčiau akcentuoti pranešime pateiktas pastabas apie intelektualinę nuosavybę. Tai didžiausias ES ir smulkiojo bei vidutinio verslo įmonių ginklas. Tarptautinis rezoliucijoje minimas aspektas yra naujas ir labai reikalingas. Vieninga rinka sutvirtina 500 milijonų Europos piliečių padėtį globalizuotame pasaulyje.

Galiausiai, norėčiau tarti kelis žodžius apie taikymo būdą. Nesu tikras, ar atviras koordinavimo būdas, kurį dabar taikome, yra pats efektyviausias. Mano asmenine nuomone, jei norime klestėti ateityje, keliose Lisabonos strategijos įgyvendinimo srityse turėtume pereiti prie bendrųjų strategijų, Bendrijos strategijų,

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, kokių veiksmų buvo imtasi sumažinant pajamų mokesčio naštą? Vietoje mokesčių mažinimo pinigai leidžiami įvairaus pobūdžio mokymų programoms, kurios teikia abejotinus rezultatus.

Kilus naujų su Europos integracija susijusių problemų, privalome kovoti su naujais sunkumais, pavyzdžiui aplinkosaugos problemomis, klimato pokyčiais ir atsinaujinančių energijos išteklių trūkumu. Subalansuotas ekonomikos augimas ir naujų darbo vietų kūrimas turi būti suprantami platesne prasme. Ne tik atsižvelgiant į griežtas ekonomines sąlygas, bet ir į socialinius, kultūrinius ir aplinkosaugos aspektus. Darbuose praleidžiame daugiau negu trečiąją dalį savo gyvenimų, todėl turime atsižvelgti ne tik į užmokesčio klausimus, bet ir komfortą, saugą, solidarumą ir orumą.

Kitas man rūpimas klausimas yra energijos rinkos liberalizavimo įgyvendinimas. Vis didėjančios energijos kainos ir plintanti grėsmė klimatui pabrėžia poreikį didinti energijos vartojimo efektyvumą pačia plačiausia prasme. Atsinaujinančios energijos šaltiniai, neteršiančios anglies technologijos, atominė energija, subalansuoti Europos infrastruktūrų tiekimo ir plėtros ištekliai yra pagrindiniai klausimai, į kuriuos turėsime atsakyti per ateinančius metus.

Sukūrę bendrąją prekių rinką turėtume atkreipti dėmesį į paslaugų rinkos veikimo tobulinimą. Privalome paspartinti integravimą nuosekliai taikydami patvirtintas kliūčių šalinimo nuostatas tobulindami paslaugų rinką.

Tikiuosi, kad Europos Tarybos pavasario sesijos metu bus patvirtintos naujos trejų metų gairės, kuriose bus atsižvelgta į šios dienos diskusijose išreikštus požiūrius ir nuomones. Pagrindinė problema yra direktyvų, kurios trukdo ES valstybių narių plėtrai, šalinimas.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, politinių diskusijų šūkiai yra gerai, bet mes neturime jais apsiriboti. Komisijos bendradarbiavimas integruotųjų gairių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo klausimais, 2008 m. Europos pavasario sesijos metu penkių grupių pateikta rezoliucija ir Starkevičiūtės pranešimas liaupsina penktąją laisvę, žinių laisvę, kuri turėtų papildyti keturias jau žinomas laisves – laisvą prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimą – ir būti joms lygiavertė. Tai man priminė klasikinį posakį: norėti nepakanka, reikia veikti. Jau kelis metus girdime šūkius apie žiniomis pagrįstą visuomenę, Dabar vėl juos kartojame. Tačiau kai privalome imtis konkrečių priemonių, girdime labai įvairių nuomonių.

Kelis pastaruosius metus dažnai bandėme atsakyti į klausimą, ar Europos Sąjunga turėtų rimčiau atsižvelgti į žinias ir kokiu lygiu tai daryti. Buvo pakartotinai įtikinėjama, kad žinios nėra ta sritis, kurią tvarkyti valstybės narės paliktų kitiems. Šis sritis yra jų pačių atsakomybėje. Tą patį mes girdime ir apie biudžetą. Jei apgalvotai sprendžiame biudžeto klausimus, trumpalaikius ar ilgalaikius, mums sakoma, kad privalome taupyti, o pačios svarbiausios sritys, kuriose šis taupymas turėtų pasireikšti yra švietimas, mokymai ir žinios.

Ponas Verheugen minėjo apgailėtinas moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skiriamas lėšas. Aš nepamiršau nuolatinių bandymų mažinti išlaidas, ypač apsikeitimo programų, tokių svarbių žinių plėtrai, finansavimą. Manau, tai klaidingas požiūris.

Mums reikia naujų priemonių ir naujų finansinių išteklių. Leiskite pateikti labai konkretų pasiūlymą: 10 % visų jaunų žmonių, nuo 15 iki 25 metų amžiaus, turėtų šešis mėnesius mokyti kitoje Europos šalyje. Taip būtų lanksčiau ir sparčiau skatinama žinių plėtra, o pats mokslas taptų linksmesnis.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, Ministre, Komisare, esu įsitikinęs, kad šiuo metu pats didžiausias Lisabonos strategijos įgyvendinimui įtaką darantis veiksnys yra klimato pokyčiai. Komisare, visiškai su jumis sutinku, kad Europos Sąjungos strategiją šiuo klausimu sudaro taršos bei emisijų eksportavimas ir nedarbo importavimas.

Privalome spręsti šią problemą, už kurią tikrai esame atsakingi. Be to, turime įtikinti ir kitus, kad nebūtume vieni. Kovą su klimato pokyčiai privalome transformuoti į plėtros ir konkurencingumo šaltinį. Galime to pasiekti, bet reikės skirti daugiau finansinių išteklių, ypač technologijų srityje. Tai reiškia, kad reikės peržiūrėti biudžetą. Komisare, jūs esate tinkamiausias asmuo, kuriam galiu pasakyti, kad privalome peržiūrėti biudžetą nuo 2009 m.!

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, noriu aptarti kelis klausimus. Pirma, efektyvus jaunų žmonių švietimas ir mokymas turi būti prioritetinė ES sritis. Tik mobilūs, lankstūs ir kvalifikuoti asmenys, ypač techninių disciplinų specialistai, užtikrins nuolatinę ekonominę ir technologinę Sąjungos pažangą.

Antra, mokslinių ir technologinių tyrimų bei plėtros finansavimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus. Šiuos rezultatus turi apmokėti pramonės sektorius ir jie privalo sulaukti paramos iš nacionalinių biudžetų.

Trečia, Sąjunga turi vystyti informacinės visuomenės modelį ir sukurti geriausias įmanomas sąlygas plėtoti pažangias technologijas ir įgyvendinti naujoms technologijoms ir techninei pažangai atvirą ekonomiką.

Ketvirta, dirbantys Europiečiai privalo didinti efektyvumą ir produktyvumą.

Penkta – privalome kovoti su socialine atskirtimi užtikrindami užimtumą ir galimybę mokytis bei užkirsdami kelią darbo rinkoje klestinčiai diskriminacijai ir imdamiesi prevencinių veiksmų prieš narkomaniją.

  Inés Ayala Sender (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, norėčiau išreikšti susirūpinimą dėl fakto, jog dešimt Komisijos nustatytų naujo etapo tikslų neatspindi praeitų metų Europos Parlamento rekomendacijų dėl efektyvesnio transporto sektoriaus logistikos ir transeuropinių tinklų integravimo į Lisabonos strategiją.

Negaliu patikėti, kad Komisija nežinotų apie šių konkurencingumo aspektų svarbą. atsižvelgiant į globalizaciją, pramonės išlaidos logistikai yra didesnės negu išlaidos darbui, o kur dar papildomi iššūkiai, kylantys dėl klimato pokyčių. Tikiu, kad Komisija visaverčiai atsižvelgs į 27 bei 16 skyrius apie „Galileo“ programą ir inovacijas, kad galėtume visiškai panaudoti palankią sąjungą tarp Komisijos ir valstybių narių ir skatinti nuolatinę transporto, logistikos ir transeuropinių tinklų pažangą, ypač sienos kirtimo srityje (į kurią taip dažnai neatsižvelgiama) nustatydami šios pažangos tikslus Europos planuose.

Kiek tai yra susiję su Taryba, norėčiau pasiūlyti pirmininkaujančiajai šaliai atkreipti dėmesį į 27 skyrių, kuriame valstybės narės raginamos įtraukti pagrindinius transporto ir logistikos aspektus į nacionalinius planus atitinkamą dėmesį teikiant transeuropinių tinklų vystymui.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE). – (PT) Savo kalboje ponas Almunia sakė, kad per trejus pastaruosius metus spartėjo ekonomikos augimas ir didėjo rinkos, socialinių reformų, valstybės išlaidų ir aplinkosaugos efektyvumas. Sutinku su šiomis mintimis. Pripažįstu, kad šis gerėjimas vyko dėl geresnio dialogo tarp valstybių narių ir efektyvesnio jų dalyvavimo, kaip nutarėme praeitą savaitę vykusios jungtinės sesijos tarp Europos Parlamento ir valstybių narių Parlamentų metu.

Komisare, norėčiau užduoti tokį klausimą: ar nebūtume paspartinę plėtros, jei būtume įtraukę regionus ir skatinę juos dalyvauti, nes jiems dažnai skiriami fondų pinigai, o tai irgi susiję su Lisabonos strategijos efektyvumu? Valstybių lygiu Lisabonos strategija yra teigiama. Nors atsakomybė tenka valstybės narėms, ar galėtume skatinti Lisabonos strategijos įgyvendinimą regioniniu lygiu?

  Žiga Turk, Pirmininkas. − (SL) Pone Pirmininke, Komisarai Almunia ir Verhaugen, ponios ir ponai, ačiū už šias diskusijas. Lisabonos strategija yra reformų ir modernizavimo strategija. Norint ją įgyvendinti būtina bendradarbiauti ir remti bendrą siekį. Esu nuoširdžiai dėkingas už jūsų pagrįstas pastabas.

Visų pirma buvo bendrais bruožais aptartas Lisabonos strategijos efektyvumas. Kai kurie Parlamento nariai, pavyzdžiui, ponas Andersson, manė, kad ji yra efektyvi, o kiti – ir jų buvo pastebimai daugiau – kad strategija nėra efektyvi. Tai atspindi Europos Sąjungos politinių požiūrių įvairovę. Ponia Starkevičiūtė klausė apie Lisabonos strategijos prioritetus ir ar jiems skiriama pakankamai dėmesio. Į šį klausimą atsakė ponas Harbour, kuris sakė, kad Bendrijos Lisabonos programa yra puikus prioritetų rinkinys.

Daug klausimų buvo skirti integruotosioms gairėms ir jų galimybėms spręsti susidariusias problemas. Kaip jau minėjau, mes irgi tuo domimės ir padarėme išvadą, kad turime tęsti įgyvendinimą pasirinkta kryptimi ir išsaugoti Lisabonos strategijos taikymo tęstinumą. Buvo malonu išgirsti, kad kai kurios parlamentarų grupės ir Parlemento nariai mano taip pat. Ponas Leinen, ponas Harbour ir ponia Herczog pabrėžė, kad mums reikia paties įgyvendinimo, o ne minčių apie jį, ypač optimizmo dėl Europos strategijos mažėjimo metu.

Buvo išreikšta kitų gerų idėjų apie procesą, pavyzdžiui, apsikeitimas geriausiomis praktikomis, teritorinis aspektas ir Lisabonos strategijos plėtra už Bendrijos ir valstybių narių struktūros ribų. be to, Lisabonos strategija daro įtaką pasauliniu mastu.

Atsižvelgiant į mokslinius tyrimus ir plėtrą, sutarėte, kad nuo jų priklauso Europos ateitis. Man patiko ponios Herczog pasiūlymas, kad širdys ir protai reikalingi taip pat, kaip skaičiai. Suprantu jūsų paramą penktajai laisvei, tai, kad Europa sugalvojo šį posakį. Mes rimtai atsižvelgsime į įspėjimus dėl Europos talentų. Talentingiems europiečiams būtina sudaryti geras sąlygas. 700 000 geriausių Europos mokslinių tyrimų vykdytojų yra užsienyje. Turime dėti pastangas juos pritraukti, nes 7 iš 10 išvykusiųjų į JAV ten ir lieka. Turėtų būti skatinamas mokslas užsienyje.

Atsižvelgiant į verslo aplinką, kai kurie iš jūsų pasisakė už vidaus rinką be protekcionizmo, t. y. buvo pasakyta, kad Europos konkurencingumą skatina efektyvi rinka. Man patiko mintys apie bendrovių kultūrą, ypač mintis, kad naujos bendrovės ir darbo vietos sukūrimas yra geriausias dalykas. Tiesa ta, kad šioje srityje turime patobulinti daug dalykų, ypač vystydami smulkiojo ir vidutinio verslo įmones ir skatindami jų prieigą prie finansų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros. Ponia Kauppi ir ponia Starkevičiūtė šia tema pristatė pranešimą.

Daugelio diskusijų temos buvo užimtumas ir socialiniai aspektai. Nesutinku, kad Lisabonos strategija yra neoliberali. Priešingai, dvi iš keturių pamatinių Lisabonos strategijos sričių yra Europos rūpestis žmogumi ir aplinkosauga.

Ponas Goebbels ir ponia Vćlean kalbėjo apie lanksčią saugą. Tiesą sakant, kaip kažkas užsiminė, jei mes nenaudosime lanksčios saugos, darbuotojai pereis prie kitų įdarbinimo būdų, kuris bus labai lankstūs, bet daug mažiau priimtini darbuotojams. Ekonominė aplinka pati savaime neskatina saugos, bet lanksčios saugos sistema ją teikia.

Pasiūlymai dėl naujų rodiklių yra įdomūs ir susiję su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gyvenimo kokybės rodikliais. Ateityje turėtume diskutuoti dėl Lisabonos strategijos įvertinimo.

Buvo daug kalbėta apie aplinkosaugą. Manau, visi suprantame, kaip kažkas užsiminė, kad Europoje turime siekti pirmavimo. Mūsų rūpestis yra kaip paskatinti likusį pasaulį prisijungti prie mūsų siekių transformuoti ekonomiką į mažai anglies dvideginio išskiriančią ekonomiką.

Turime puikų pašnekovą finansų rinkos ir pinigų politikos klausimais. Atsiprašau, kad neatkreipiau jūsų dėmesio ir nepasisveikinau su jumis sesijos pradžioje. Įvertindamas situaciją turiu pasakyti, kad mus praturtino svarbi informacija. Norėčiau padėkoti poniai Starkevičiūtei už pranešimą ir ponui Lehne bei poniai Harms už rezoliucijos projektą. Mes ją jau išstudijavome. Ir įdėmiai peržiūrėsime galutinę versiją.

Buvo išsakytos įvairios Parlamento narių nuomonės, bet man pasirodė, kad bendrais bruožais jos vedė ta pačia kryptimi kaip Lisabonos strategijos dokumentai. Esu įsitikinęs, kad einame teisingu keliu ir pasitikdami šiuolaikinius iššūkius sėkmingai pradėsime naująjį etapą, o pats etapas neapsiribos mažiausiu bendruoju vardikliu, dėl kurio mes sugebame sutarti.

  Günter Verheugen, Komisijos Vicepirmininkas. – (DE) Pone Pirmininke, leiskite labai trumpai išsakyti kelis pastebėjimus. Mūsų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, dar žinoma kaip Lisabonos dienotvarkė, iš tikrųjų yra ne kas kita kaip bandymas pačiu išmintingiausiu būdu kompensuoti tai, kad Europos Sąjungoje neturime bendrosios ekonominės politikos ir – nors siekiame ratifikuoti naują Sutartį – net ir pagal ją neturėsime bendrosios ekonominės politikos. Ką mums siūlė ponas Toubon yra gerai, bet, mana, šiuo metu nelabai realistiška. Mes neturime kitos išeities kaip tęsti bendradarbiavimą ir įtikinti 27 šalis bendradarbiauti su Bendrijos institucijomis bei stengtis įgyvendinti bendruosius tikslus valstybių narių ir Europos lygiu.

Ar vienas mūsų tikslų tikrai yra tapti pačiu dinamiškiausiu, konkurencingiausiu ir geriausiu pasaulio regionu iki 2010 m.? 2004 m. Taryba, Parlamentas ir Komisija sakė, kad 2000 m. nustatytas Lisabonos strategijos tikslas nebus įgyvendintas. Faktas, kad jis nebus įgyvendintas, nėra naujas. Žinome tai nuo 2004 m. Todėl 2005 m. pristatėme visiškai peržiūrėtą strategiją, kurioje ši data nebėra minima. Tai reiškia, kad nebeturime matuoti dabar naudojamos ekonomikos plėtros ir darbo vietų kūrimo strategijos atsižvelgdami į 2000 m. nustatytus tikslus, kurių, kaip dabar žinome, įgyvendinti negalėsime. Pateikiu asmeninę nuomonę šiuo klausimu. Nemanau, kad svarbiausia yra tai, jog mums tam tikru laiku sekasi geriau, negu kitiems. Mano nuomone, svarbu, kad kuo greičiau atsidurtume tokioje padėtyje, kai galėsime įgyvendinti socialinius tikslus, kurių siekia visa Europa. Šie tikslai: Aukštas visų piliečių gyvenimo lygis, didelė socialinė piliečių sauga, aukštas Europos aplinkosaugos lygis ir visuotinės atsakomybės įsisąmoninimas. Tai pagrindiniai socialiniai tikslai. Jeigu norime juo įgyvendinti, turime sukurti tvirtą ir stabilų ekonominį pagrindą, kuris ir yra pagrindinis šios strategijos siekis.

Manau, ponas Rosati buvo teisus klausdamas apie deficitą. Jeigu jis įdėmiai peržiūrėtų šalių ataskaitas ir mūsų rekomendacijas, jis pamatytų, kuriose srityse mes nustatėme trūkumus ir sužinotų, kad tai yra kaip tos sritys, kurias jis minėjo. Aš jam atsakysiu. Kodėl Europoje nevyksta ilgalaikiai mokymai, kaip turėtų? Kodėl visoje Europoje tokios modernios infrastruktūros, kuri turėtų būti? Kodėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, švietimo ir mokymų nepriskyrėme prioritetinėms sritims, kaip turėjome tai padaryt? Atsakymas labai paprastas – todėl, kad daugelyje valstybių narių kaip ir Bendrijos lygiu, finansinių prioritetų sritys yra visiškai kitos. Būtų gerai, jei kartu nuspręstume pakeisti šiuos prioritetus. Atrodo, kad – nesakau taip todėl, kad šalia manęs sėdi Komisijos makroekonomistas ir puikus stabilumo politikas, bet todėl, kad tvirtai tuo tikiu – mes turime stabilų ir patikimą makroekonominį pagrindą. Visų pirma tai reiškia valstybės finansų konsolidavimą. Bet tvirtos atskirų valstybių narių finansinės padėties nebus įmanoma nustatyti naujų investavimo prioritetų.

Dėl gairių – Komisija mielai diskutuos apie jas su Parlamentu. Leiskite pasakyti vieną dalyką. Tos gairės nėra politinė programa. Jos nėra veiksmų programa. Gairės yra intelektualini nacionalinių reformų programų ir Bendrijos Lisabonos programos pagrindas. Esu visiškai tuo įsitikinęs. Gairės, tokios, kokias jas šiandien suformulavome, teikia galimybę įgyvendinti tuos dalykus, apie kuriuos Parlamente kalbėjo įvairūs pranešėjai, jei jos bus įgyvendinamos pagal nacionalinių reformų programas ir Bendrijos Lisabonos programą.

Mes mielai priimame labai konkretų pono Olle Schmidt iššūkį ponui Almunia ir man dėl konkretaus incidento patikros Švedijoje. Leiskite šia tema pasakyti vieną dalyką. Komisija visiškai palaiko strategiją, pagal kurią mokesčių iniciatyvos, skirtos įmonėms ir verslininkams, naudojamos kuriant darbo vietas. Tai mūsų strategija. Mes labai greitai siūlysime mažinti PVM koeficientą paslaugas teikiančioms įmonėms, Joaquín Almunia ir aš nežinome, kas įvyko Švedijoje, bet mes išsiaiškinsime. Manau tai daugiau techninė negu tikrai politinė problema, bet mes išsiaiškinsime ir garantuoju, kad įvyks reikiama diskusija.

  Joaquín Almunia, Komisijos narys. − (ES) Pone Pirmininke, kalbėsiu trumpai. Jei prašote manęs palyginti dabartinę ekonominę situaciją su prieš trejus metus buvusia situacija, kai buvo pradėta įgyvendinti atnaujinta Lisabonos strategija, galime pasitelkę tikrai nemažai informacijos pasakyti, kad esame geresnėje padėtyje, negu prieš trejus metus. Sukūrėme daug darbo vietų, produktyvumas efektyvesnis, fiskalinė padėtis tvirtesnė, yra daugiau nuoseklių socialinės apsaugos sistemų ir numatyta daug padėti stiprinančių veiksmų.

Tačiau jei manęs kaip Komisaro paprašysite padaryti išvadas, kad nebėra kur tobulėti, mano aiškus atsakymas bus, kad mūsų laukia ilgas darbas, kad privalome tęsti daug dalykų ir, atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją ir finansinį spaudimą, privalome spartinti savo žingsnį. Noriu pakartoti tai, ką sakiau pradžioje.

Nenoriu, kad kas nors susidarytų požiūrį, jog Komisijos ir Komisarų nuomone visi esame labai patenkinti ir nebereikia nieko daryti. Nepainiokime tęstinės pažangos ta pačia kryptimi su nieko neveikimu. Tolesnis ėjimas ta pačia kryptimi reiškia būtinumą tęsti Bendrijos Lisabonos strategijos įgyvendinimą valstybių narių ir regionų lygiu bei atsižvelgiant į kitas institucijas žemesniu negu nacionalinių vyriausybių lygiu, kaip sakė ponas Fernandes.

Jei, atsižvelgiant į daug šiandien girdėtų įdomių pranešimų, jūs paprašytumėte identifikuoti tris problemas, kurioms turėtų būti skirtas prioritetas, aš sutikčiau su tais, kurie kalbėjo apie finansinių paslaugų integravimą. Tai pagrindinė Europos tema, kaip ir ekonominė bei piniginė sąjunga, ne tik eurozonai priklausančioms šalims, bet ir toms, kurios nori jai priklausyti netolimoje ateityje.

Antra pagrindinė tema yra klimato pokyčiai. Nenoriu kartoti jūsų išsakytų žodžių. Trečioji tema yra socialinė įtrauktis, apie kurią kalbama integruotosiose gairėse. Negalėsime pasakyti piliečiams, kad būtina kovoti su globalizacijos iššūkiais, kad mes turime būti konkurencingesni ir kad privalome tobulinti savo rinkų veikimą, jei mūsų strategijos neapims griežtesnės socialinės įtraukties, kurią teikia konkurencingesnės ir produktyvesnės ekonomikos. Jei produktyvumas nepadidės, nedus sukurta darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams, jei nebus tokių darbo vietų, nebus ir galimybių siekti karjeros. Jeigu neveiks ilgalaikio mokymo sistemos negalėsime sukurti konkurencingų ekonomikų.

Tai yra ekonominių ir socialinių aspektų, apibrėžtų Lisabonos strategija, sąsaja, kuri dabar yra aiškesnė negu buvo 2005 m. ar 2000 m.

Galiausiai sutinku su tais – ponia Berčs ir kitais – kurie kalbėjo apie ekonominių strategijų koordinavimo poreikį. Kaip sakė ponas Verheugen, nėra galimybių įgyvendinti reformas ir daugelį Lisabonos strategijos punktų Europos lygiu. Reikia geriau koordinuoti valstybių narių ekonomines strategijas. Europa turi tam priemonių, jos nurodytos Lisabonos strategijoje, kuri yra ekonominės strategijos koordinavimo lavinimo priemonė, ir kurios neabejotinai įtrauktos į ekonominę ir piniginę bendriją.

Esu pasirengęs diskutuoti apie šį aspektą nuo gegužės mėnesio, kai Komisija pateiks ataskaitą ir gaires, pagrįstas mūsų vykdoma analize apie pirmuosius dešimt ekonominės ir piniginės bendrijos metų.

  Margarita Starkevičiūtė, pranešėja. – (LT) Aš norėčiau pakalbėti apie ekonominės politikos koordinavimą, juk Girdėjome daug būdų, kaip būtų galima jį įgyvendinti. Mano nuomone, įgyvendinus visus būdus, Europos Sąjungą ištiktų didelė ekonominė krizė.

Reikėtų pasirinkti prioritetinius veiksmus ir tikslus. Mes nesugebėsime pašalinti skurdo ir nepritekliaus iki 2010 m. kaip tai numatyta Lisabonos strategija. Būtų neteisinga skatinti paklausą visoje ES. Jei skatinsime paklausą naujosiose valstybėse narėse, mums grės ekonominę krizė – mūsų ekonomikos perkais.

Dažnai nutinka taip, kad nepastebime, ką veikia kaimynai. Tyrėjai jau įrodė, kad didžiausia ES problema yra nesugebėjimas įvertinti nacionalinių skirtumų ir bandymas pernelyg harmonizuoti. Norint skatinti asmeninius pasiekimus, turi būti sukurta palanki aplinka. Sutinku su ponu Verheugen, kad ES strategija turi būti pagrįsta bendradarbiavimu, o ne diktatūra.

Esu kilus iš buvusios Sovietų Sąjungos, kur buvo nustatyta daug rodiklių, kurių kiekvieną buvo privalu įgyvendinti. Tačiau parduotuvės buvo tuščios. Patys savaime rodikliai nėra tikslas. Be to, nesutinku su planais pagrįsti ES socialinį modelį naudos paskirstymu, nes kita mūsų diskusija vyks tik apie migraciją. Visas pasaulis suvažiuos pas mus reikalauti privilegijų. Mes kalbame apie poreikį sukurti Europoje socialinę aplinką, kuri teiktų europiečiams galimybę rasti darbą, rasti savo vietą gyvenime ir išreikšti save. Mano nuomone, tai yra pagrindinis Europos tikslas atsižvelgiant į jos socialinio modelio esmę ir žmoniškąjį gyvenimą.

  Pirmininkas. − Aš gavau du rezoliucijos⁽¹⁾ pasiūlymu pateiktus atsižvelgiant į Darbo tvarkos taisyklių 103(2) straipsnį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2008 m. vasario 20 d., trečiadienį.

(Posėdis nutrauktas 20.00 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. – Dinamiškos ir novatoriškos Europos visuomenės sukūrimo tikslo įgyvendinimas iki 2010 m. skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą gali būti sėkmingai įgyvendintas tik kovojant su skurdu ir atsižvelgiant į socialinį aspektą.

Keisdami ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos prioritetus pagal efektyvumu pagrįstą požiūrį ir siekdami ekonominių tikslų jokiu būdu negalime pamiršti socialinės įtraukties ir aplinkosaugos standartų. Darbo vietų kūrimas novatoriškumu pagrįstoje ekonomikoje turėtų teikti patobulinimus švietimo ir mokymo srityse skatindamas lygiavertę pažeidžiamiausių ES gyventojų sluoksnių integraciją. Investicijos į inovacijas, mokslinius tyrimus, transportą ir energijos naudojimo efektyvumą turėtų teikti apčiuopiamą naudą Europos vartotojams laisvoje ir sąžininga prekyba pagrįstoje ekonominėje sąjungoje. Tiesą sakant, ekonomikos augimas nėra baigtinis procesas ir ekonominiai rodikliai neturėtų būti painiojami su Europos piliečių gerove.

Tikrasis Lisabonos strategijos tikslas turėtų būti mūsų piliečių gyvenimo kokybės pagerinimas, todėl reikia labai rimtai atsižvelgti į socialinį aspektą.

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. – (HU) Mes artėjame prie dešimties metų laikotarpio pabaigos, per kurį Europos Sąjunga turėjo tapti pačia konkurencingiausia ekonomine zona pasaulyje, kurioje būtų naudojama tvirta socialinės saugos sistema ir efektyviai sprendžiamos aplinkosaugos problemos.

Nereikia būti labai įžvalgiam, kad atspėtum, jog per kitus dvejus metus mums nepavyks padaryti stebuklo. Mes iškėlėme per daug ambicingą tikslą, o rezultatai buvo pakankamai kuklūs. Tačiau jeigu atsižvelgsime į istorinės apimties Europos Sąjungos plėtrą ir Europos apjungimą, vieningos valiutos sukūrimą ir 27 valstybėm bendrų įstatymų kūrimo procedūrą, tikrai neturėtume nusivilti savo pasiekimais.

Atsižvelgiant į aplinkosauginius įsipareigojimus Europa daugeliu atžvilgiu yra pasaulinis pavyzdys. Tačiau puikiai žinome, kad ir šioje srityje yra nesutarimų. Daug valstybių narių įstatymų yra beverčiai popieriai, o tam tikrais lygiais aplinkosaugos įstatymai leidžia daugiau negu ne ES šalių įstatymai. Lisabonos tikslai yra tinkami, bet konsoliduotas jų įgyvendinimas ir staigi ES plėtra pareikalaus tikrai daug pastangų.

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. – Sveikinu pastangas įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, bet nesu įsitikinęs, kad šis įgyvendinimas įmanomas iki nustatyto termino.

Labai svarbu akcentuoti žiniomis pagrįstą visuomenę.| Mokslui ES išleidžiame mažiau negu JAV ir turime pripažinti, kad negalime konkuruoti pasaulinėje rinkoje išradimų ar technologijų srityje. ES ir valstybės narės privalo labiau stengtis ir skirti daugiau finansinių išteklių vystydamos švietimą ir mokslą Europoje.

Baltijos jūra tapo Europos Sąjungos vidaus jūra, o tai rodo stabilų ir spartų ekonomikos augimą. Baltijos jūros regionas turi galimybių tapti vienu iš konkurencingiausių pasaulio regionų.

Baltijos jūros strategija numato pastovų vystimąsi ir ekonomikos augimą bei visas sritis, kurias galima toliau vystyti, todėl gali būti, kad tai bus vienintelis regionas, kuriame pavyks įgyvendinti Lisabonos strategiją. Todėl primygtinai skatinu ES ir ypač prie Baltijos jūros esančias valstybes nares, kaip galima efektyviau naudoti šią strategiją. Baltijos jūros regiono strategija gali būti sėkmingo Lisabonos strategijos įgyvendinimo pavyzdys.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų negalime įgyvendinti neskatindami konkurencingumo, neatsižvelgdami į visus dabartinius pasaulinius iššūkius (globalizaciją, klimato pokyčius, finansinių rinkų nepastovumą, tarptautinių rinkų atvirumą).

Norėdama skatinti konkurencingumą ES turėtų didinti žiniomis pagrįstos visuomenės kūrimo pastangas ir nuolat tobulinti administracines pareigas. Stabilių bendruomenių vystymas ir pramonės bei tarppramoninių strategijų darna gali būti įgyvendinama tik išnaudojant vietos ir regiono potencialą, didinant vietos ir regiono institucijų kompetenciją ir visaverčiai atsižvelgiant į tarpregioninius santykius.

Rumunija planuoja vykdyti susiliejimo procesą ir sumažinti esamą atotrūkį. Šalies žmoniškieji ir materialiniai ištekliai yra svarbus konkurencingumo šaltinis, atspindintis vieną iš pagrindinių pranašumų, kurį mūsų šalis įnešė į Sąjungą.

Rumunijos ekonomikos augimo potencialas, energijos ištekliai ir gamtos ištekliai, jos patrauklumas teritorinis pasiekiamumas yra Europos ekonomikų tarpusavio priklausomybės pranašumas ir mes tikime senesniųjų valstybių narių solidarumu, kad nežiūrint tariamų nesutarimų Rumunijos ištekliai bus tinkamai naudojami Sąjungos naudai.

  Esko Seppänen (GUE/NGL), raštu. – (FI) ES turi daug gerų intencijų, vienos iš senesnių yra Lisabonos strategija, apie kurią dabar diskutuojame, o vienos iš naujesnių – vėliausias energijos paketas.

Priemonės, naudojamos įgyvendinant šiuos tikslus, neatitinka nustatytų tikslų. Galima būti reziumuotai pasakyti, kad Lisabonos strategija neįgyvendinama taip, kaip buvo planuota ir kad valstybės narės nėra pakankamai pasiryžusios suprasti jos tikslus. Iš vienos pusės tai yra gerai: Lisabonos strategija prieštarauja socialistinės Europos kūrimui.

Tikslų neįgyvendinimas apima ir energetikos sritį: jų nepavyks įgyvendinti iki 2020 m. Rinkos juda priešinga kryptimi, o ES neprieštarauja rinkų tendencijoms.

Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, privalome peržiūrėti Lisabonos strategiją. Privalome mesti iššūkį rinkų galioms.

PIRMININKAUJANTYSIS: PONAS DOS SANTOS
Vicepirmininkas

(1) Žr. protokolą.

12. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)

  Pirmininkas. − Toliau aptarsime klausimus komisijai (B6-0010/2008).

Komisijai pateikti šie klausimai.

I dalis

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 39, kurį uždavė Anne E. Jensen (H-0051/08)

Tema: EASA tinkamumo skrydžiams nustatymo procedūros

2007 m. rudenį Olborge, Vilniuje ir Kopenhagoje įvyko trys lėktuvo Dash8 Q400 nelaimingi atsitikimai. Negalutiniais tyrimų duomenimis rugsėjo 9 ir 12 d. nelaimingų atsitikimų priežastis galėjo būti projektavimo klaida. Tokią išvadą padarė Skandinavijos civilinės aviacijos tarnyba (SLV) ir Europos aviacijos saugos agentūra (EASA). Spalio 27 d. nelaimingas atsitikimas gali būti susijęs su klaidingu projektu ir patikros klaidomis. Skandinavijos civilinės aviacijos tarnyba neleido skraidyti šiuo lėktuvu, o jo eksploatacija priklausys nuo kelių sąlygų, nors EASA padarė išvadą, kad projektavimo klaidos buvo nedidelės.

Ar EASA užduotis nėra užtikrinti aukštus saugos standartus?

Kaip galėjo EASA ir SLV padaryti tokias skirtingas išvadas po oro linijų tyrimų, kurių išvadose teigiama, kad 16 iš 18 Dash8 Q400 lėktuvų yra ta pati projekto klaida ar konstrukcijos defektas dėl kurio lėktuvas buvo priverstas nusileisti Kopenhagoje?

  Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) Džiaugiuosi galėdamas atsakyti į ponios Jensen klausimą.

Laukiant galutinių tyrimų ataskaitų dėl trijų nelaimingų atsitikimų su DASH8 Q400 lėktuvais, Komisija mano, kad dar per anksti kalbėti apie veiksnius, kurie galėjo sukelti tokius padarinius, kaip ir apie galimas projekto klaidas ar konstrukcijos defektus.

Europos aviacijos saugos agentūros užduotis, be abejo, yra užtikrinti didžiausią įmanomą saugos lygį. Agentūra atidžiai stebėjo tyrimą ir toliau stebi įvykių seką, atsižvelgiant į faktą, kad pasaulyje skraido 170 tokių lėktuvų.

Atsižvelgiant į išsamią informaciją, kurią gavome iš EASA, EASA atstovai kelis kartus bendravo su civilinės aviacijos institucijų atstovais Norvegijoje ir Danijoje, Kanados civilinės aviacijos institucijų atstovais ir lėktuvo gamintoju. Buvo atlikta nemažai dalykų, įskaitant EASA tinkamumo skrydžiams direktyvų, kuriose nurodytos atitinkamos priemonės, išleidimą.

Išsamus tokio tipo lėktuvo šasi įtraukimo sistemos įvertinimas suteikė EASA galimybę padaryti išvadas, kad lėktuvo sauga abejoti nėra pagrindo. Skandinavijos institucijoms buvo rekomenduota grąžinti lėktuvo tinkamumo skrydžiams sertifikatą kai bus įgyvendintos reikiamos taisomosios priemonės.

Skandinavijos institucijos informavo oro transporto bendrovę apie tinkamumo skrydžiams sertifikatų grąžinimo sąlygas. Tačiau oro transporto bendrovė dar nepateikė įrodymų apie reikiamas atliktas peržiūras ir modifikavimą.

Šiuo metu Europos aviacijos saugos agentūra dar nėra informuota, kad Danijos institucijos grąžino tinkamumo skrydžiams sertifikatus SAS Q400 oro laivynui. EASA palaiko ryšius su Danijos institucijomis bandydama išsiaiškinti šį klausimą.

Pone Pirmininke tai yra mano atsakymas į ponio Jensen klausimą.

  Anne E. Jensen (ALDE). – (DA) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti Vicepirmininkui Barrot už šią ataskaitą. Gali būti, kad mano minėtas nesutarimas galėjo būti iš dalies išspręstas, tačiau Danijos aviacijos institucijos neleidžia kilti SAS lėktuvams neišsprendus techninių problemų, o kitos oro transporto bendrovės naudoja lėktuvus, kuriuose yra šių techninių problemų. Manau, kad pagrindinė problema – neatsižvelgiant į SAS Skandinavijos oro linijų diskriminaciją kitų oro transporto bendrovių, pvz., „Flybe“, „Augsburg“, „Tyrolean“ ir „Luxair“, atžvilgiu – kad mes, piliečiai, negalime tikėtis aviacijos saugos. Pone Barrot, ką galėtumėte padaryti, kad galėčiau būti tokia pat tikra dėl bendrosios aviacijos institucijų kaip dėl nacionalinių aviacijos institucijų, kurias ką tik minėjome?

  Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) EASA pateikė aiškius nurodymus, kuriuos įgyvendinus reikš, kad šie lėktuvai tinkami saugiai skristi. Tai nėra saugos problema, tiesiog Danijos institucijos nepranešė EASA apie atsakymus, gautus iš aptariamos oro transporto bendrovės.

Ponia Jensen, faktas tas, kad EASA pateikė išsamias problemų, kurios gali kilti naudojant šiuos lėktuvus, sprendimo instrukcijas.

Dabar EASA privalo laukti tyrimų rezultatų prieš priimdama galutinį sprendimą šiuo klausimu, bet aš norėčiau pabrėžti, jog agentūra pateikė visas išsamias instrukcijas dėl saugaus šio lėktuvo naudojimo, kurio metu niekas nenukentėjo, bet kuris vis dėlto buvo įtrauktas į nelaimingų atsitikimų sąrašus, todėl privalome išspręsti šį klausimą.

  Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Komisare, paradoksalu, bet dabar situacija tokia, kad viena Europos aviacijos saugos agentūra draudžia naudoti lėktuvą, o kita, pavyzdžiui, Austrijos agentūra, mano, kad jais skraidyti galima. Mano klausimas yra: ar EASA galėtų greičiau spręsti šį klausimą atsižvelgiant į didesnius įgaliojimus šioje srityje, tuo labiau kad šiuo metu tam tikrų sunkumų kelia lėktuvus gaminanti bendrovė? Jei EASA galėtų įgyvendinti mūsų nutarimus, būtent skirti baudas ir nepanaikinti licencijos, ar tai būtų paprasčiau? Manau, šie didesni įgaliojimai palengvintų EASA veiklą.

  Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) Leiskite dar kartą pabrėžti, kad EASA pateikė instrukcijas ir viso oro transporto bendrovės turi laikytis Agentūros taisyklių.

Tačiau jūsų klausimas platesnis. Taip, EASA atsako už lėktuvų sertifikavimą ir projekto patvirtinimo sertifikatų išdavimą visame pasaulyje, bet ji pasitiki ES valstybėmis narėmis, kai tai susiję su bendrųjų taisyklių taikymu.

Kitais žodžiais tariant, mes praplėtėme Agentūros galias, bet nenurodėme, kuriose srityse įvairių valstybių narių aviacijos institucijos neturi jokios atsakomybės. Valstybės narės privalo vykdyti savo pareigas per savo civilinės aviacijos institucijas.

Šiuo metu EASA privalo spręsti daug sudėtingų užduočių ir labai atidžiai stebėti bendrųjų taisyklių taikymą tikrindama valstybes nares.

Manau, kad šiuo atveju EASA padarė viską, kas būtina, kad užtikrintų saugą.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 40, kurį pateikė Jörg Leichtfried (H-1062/07).

Tema: Vadovų darbo užmokesčio skaidrumas

Visoje Europoje nuolat auga vadovų darbo užmokestis. Pavyzdžiui, Austrijoje tarp 2006 m. ir 2007 m. pagrindinis darbo užmokestis išaugo apie 3,7 %. Tačiau vadovų darbo užmokesčio kintamoji dedamoji išaugo daug labiau. Vadovų darbo užmokesčio augimas sudomino visuomenę vadovų darbo užmokesčio paskirstymu pagal veiklas. Kintamo darbo užmokesčio nereikia nurodyti balansinėje ataskaitoje, todėl akcininkai nori žinoti, kaip leidžiami jų pinigai. Europos piliečiai aiškiai parodė susidomėjimą skaidresniais vadovų darbo užmokesčiais.

Ar Komisijai žinomos šios aplinkybės? Ar Europos teisės aktuose bus numatytas didesnis vadovų darbo užmokesčio skaidrumas? O gal toks skaidrumas jau yra numatytas?

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Vadovų darbo užmokesčio klausimas yra labai svarbus. Komisija jau ėmėsi veiksmų užtikrinti didesnį vadovų darbo užmokesčio skaidrumą.

2004 m. Komisijos priimta rekomendacija skatina atskleisti bendrovės direktorių darbo užmokesčio strategiją ir informaciją apie atskirų direktorių darbo užmokestį. Komisija dar patikrino, ar ši rekomendacija taikoma valstybėse narėse. Neseniai pristatėme apžvalgą.

Daugelyje valstybių narių nacionaliniuose įmonės valdymo kodeksuose ar atitinkamuose teisės aktuose buvo įdiegti aukšti informacijos atskleidimo apie atskirų vadovų darbo užmokestį standartai. Tačiau tik 60 % valstybių narių atsižvelgė į skaidrumo rekomendacijas dėl darbo užmokesčio strategijos. Tik kelios valstybės narės rekomendavo svarstyti rekomendacijas bendruosiuose įmonės susirinkimuose. Šioje srityje dar turime tobulėti.

Komisija įvertins, kaip įmonės atsižvelgė į rekomenduojamus darbo užmokesčio skaidrumo standartus. Darbo užmokestis yra sritis, kurioje įmonės parodė didelį pasipriešinimą dėl informacijos atskleidimo, nepaisant nacionalinių įmonių valdymo kodekso rekomendacijų. Mes spręsime šį klausimą.

  Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Komisare, jūs pats sakėte, kad 60 % įmonių nepasirengusios imtis veiksmų. Noriu paklausti jūsų, ką šiuo klausimu darys Komisija?

Noriu užduoti antrą klausimą. Pagal konkretų Vokietijos pavyzdį mes sužinojome, kad šie ponai – nes jie beveik išimtinai yra vyrai – ne tik uždirba didelius pinigus, bet ir nenori mokėti mokesčių, todėl vyksta į Lichtenšteiną, ar kur nors kitur. Kaip Komisija užkirs kelią tokiems atvejams ateityje?

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Atsakydamas į abu gerbiamo nario klausimus noriu pasakyti, kad šiuos klausimus turi spręsti valstybė narė. Atsakydamas apie klausimą dėl būsimų Komisijos veiksmų noriu pasakyti, kad Komisija jau ėmėsi iniciatyvos.

Mano pirmtakas nusprendė pateikti šios srities rekomendacijas. Kodėl jis pasirinko rekomendacijas, o ne ką nors kita? Esu įsitikinęs, kad tam buvo įvairių priežasčių, bet svarbiausioji iš jų galėjo būti ta, kad Europoje nėra galiojančio susitarimo dėl bendrojo įmonės valdymo kodekso ar įmonių teisės. Mums niekada nepavyktu dėl to susitarti.

Šioje srityje yra labai daug kultūrinių skirtumų ir tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl mano pirmtakas nusprendė pateikti rekomendaciją.

Atsižvelgiant į rekomendaciją, mūsų tyrimai parodė, kad daugelyje valstybių narių įmonių valdymo kodeksuose buvo nustatyti aukšti informacijos atskleidimo standartai dėl atskirų direktorių darbo užmokesčio, o kai kurios narės įtraukė ją į privalomąją teisę. Dauguma atsižvelgė į rekomendaciją dėl skaidrumo savo darbo užmokesčio strategijose.

Antras klausimas, susijęs su mokesčiais, yra atskiras kiekvienos valstybės narės reikalas, kurį jos turi tvarkyti savo nuožiūra atsižvelgdamos į nacionalinius įstatymus.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 41, kurį pateikė Cristina Gutiérrez-Cortines (H-1041/07)

Tema: Greitojo traukinio požeminės linijos šalia Sagrada Famķlia bažnyčios (Barselona) tiesimas

Kaip žinome, požeminių greitojo traukinio linijų tiesimas Barselonoje buvo daugelio namų griūčių ar susmegimų priežastis, tuo sukeldama pavojų namams ir svarbiems pastatams, įskaitant Sagrada Famķlia bažnyčią ir kitus istorinius klausimus.

Šį projektą subsidijuoja ES, todėl noriu paklausti, ar Komisija gali pateikti informacijos apie ankstesnio poveikio aplinkai įvertinimą pagal direktyvą 85/337/EEB(⁽¹⁾1), ir nurodyti, ar šiais tyrimais buvo įvertintas pavojus Sagrada Famķlia ir kitiems istoriniams pastatams?

Ar aplankuose, kurie pasiekė Europos institucijas, įtraukti tyrimai, kuriuos vykdė Universitat Pompeu Fabra, kuris siūlė netiesti požeminių linijų atsižvelgiant į aplinkai keliamą pavojų.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Pone Pirmininke, visų pirma norėčiau priminti tvirtą Komisijos apsisprendimą: kad ir koks būtinas būtų projektas, jo negalima įgyvendinti jei jis daro žalą valstybės narės aplinkai, kenkia sveikatos apsaugai ar kultūriniam paveldui.

Valstybės narės turi imtis visų priemonių apsaugoti kultūrinį paveldą. Tai ypač susiję su istoriniais miestų centrais, kurie kartais nukenčia nuo didėjančios urbanizacijos.

Atsakydamas į gerbiamo nario klausimą norėčiau, kad greitojo traukinio Madridas-Saragosa-Barselona linijos tiesimo projektą tik iš dalies finansuoja Sanglaudos fondas.

Transeuropinių transporto tinklų fondas iš dalies finansuoja visos atkarpos parengiamuosius projektų tyrimus, įskaitant atkarpą nuo Barselonos iki Gerona ir Figueres.

Tačiau Europos fondų lėšų nebuvo galima naudoti projektams susijusiems su Barselonos požemine linija. Privalome atkreipti dėmesį, kad projektų planavimas ir įgyvendinimas yra valstybių narių atsakomybė, kurios yra įsipareigojusios laikytis atitinkamų Bendrijos įstatymų ir griežtai taikyti atitinkamas taisykles.

Šiuo konkrečiu atveju Bendrija nefinansavo parengiamųjų atkarpos, jungiančios Sants ir Sagrega stotis, darbų, ar tunelio, kuris bus atidarytas šalia Sagrada Famķlia, statymo darbų. Komisija nebuvo informuota ir negavo iš Ispanijos institucijų poveikio aplinkai įvertinimo kopijos.

Komisijai žinoma, kad atitinkama Ispanijos institucija, Vyriausiasis taršos ir klimato pokyčių prevencijos sekretoriatas, patvirtino aplinkos poveikio įvertinimą 2007 m. gegužės 30 d. sprendimu. 2007 m. liepos mėnesį patvirtinančio sprendimo tekstas buvo išspausdintas oficialiajame Ispanijos valstybės leidinyje. Tekste nurodyta projekto įtaka kultūros paveldo objektams, pavyzdžiui, įtaka Sagrada Famķlia.

Galiausiai Komisija nebuvo informuota apie Pompeu Fabra university tyrimus. Ispanijos valdžios institucijos privalo atsižvelgti į tyrimų išvadas ir viešąją nuomonę.

Komisija ir toliau stebės padėtį. Tikimės, kad nebus padaryta žalos šiam istoriniam kultūrinio paveldo objektui esančiam Barselonos mieste.

  Cristina Gutiérrez-Cortines (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke, esu įsitikinusi, kad buvo tinkamai atsižvelgta į teisines procedūras. Kreipiuosi į Komisija kaip į Sutarčių laikymosi užtikrintoją ir apeliuoju į jos sąžinę siekiant atmesti priemones ir skrupulingai taikyti poveikio aplinkai direktyvą šioje situacijoje.

Faktas, kad Europos Sąjunga nefinansuos šios tunelio dalies statybos pats savaime yra neigiamas, nes visi gerai žinome, kad projektų skirstymas į dalis niekur neveda ir Europos Sąjunga neigiamai žiūri į tokį skirstymą.

Kodėl greitojo traukinio projektas nebuvo paskelbtas pagrindiniu projektu ir nebuvo atlikti poveikio aplinkai tyrimai, nors mes žinome, kad linija bus tiesiama po labai svarbiomis vietomis, pavyzdžiui, Pedrera, ir, ypač, šalia Sagrada Familia?

Poveikio aplinkai direktyvos 3 straipsnyje reikalaujama įvertinti galimą žalą kultūrinio paveldo objektams.

40 metrų gylio apsauginė siena, kuri turi būti pastatyta, bus tik pusantro metro nuo Sagrada Familia, kuri sveria 40 000 tonų, fasado.

Atsižvelgiant į vietovės ypatybes ir faktą, kad katedra yra labai sudėtingas genijaus kūrybos vaisius, prašau išgirsti visų pusių nuomonę ir į ją atsižvelgti. Labai džiaugiuosi, kad įgyvendinamas greitojo traukinio projektas, bet tai nėra politinis partijos sprendimas, maršrutą pakeitė PP ir manau, kad jį reikia pakeisti dar kartą ir tiesti tunelį palei Valencia gatvę.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Komisija neturi įgaliojimų įsikišti. Gerbiama narė, be abejo, teisi sakydama, kad privalome rūpestingai saugoti savo kultūrinį paveldą ir ypač architektūros šedevrus. Ligi šiol nežinojome apie gresiantį pavojų: pradinis poveikio aplinkai įvertinimas nebuvo mums pateiktas kaip neteisingas.

Komisijai buvo pristatytos tik peticijos, kurias atitinkamam Europos Parlamento komitetui pateikė „Llave para Litoral“ asociacija, kurios nariai siekė, kad linija būtų tiesiama žemės paviršiumi, o ne po žeme.

Šiuos klausimas turi spręsti vietos valdžios institucijos, regiono valdžios institucijos ir centrinė valdžia taikydamos Poveikio aplinkai įvertinimo direktyvą. Šios institucijos privalo į ją atsižvelgti, kad būtų išsaugotas mūsų kultūros paveldo objektai.

  Maria Badia i Cutchet (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, norėčiau tari kelis žodžius ir galbūt nuraminti žmones, kad turime visą geologinę šių darbų informaciją, statybos darbų technologijos atitinka antžeminės statybos sąlygas, prieš pradedant darbus bus imtasi esamų struktūrų apsaugos priemonių, bus nuolat stebimos mažiausios žemės poslinki galimybės ir apie jas bus informuojama, nebus jokio žalingo poveikio šalia esančioms struktūroms, bus garantuojamas viešai pateikiamos informacijos skaidrumas.

Noriu pasakyti, kad nemanau, jog rastumėte labiau suinteresuotų institucijų negu Ispanijos, Katalonijos ar vietos valdžios institucijos, siekiančios užtikrinti, kad šiam istoriniam statiniui ir šalia gyvenantiems žmonėms nebūtų padaryta jokios žalos.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Nemanau, kad galėčiau ką nors pridėti prie gerbiamosios narės pateiktos informacijos.

II dalis

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 42, kurį pateikė Panayotopoulos-Cassiotou (H-1049/07)

Tema: Senovės graikų ir lotynų kalbų įtraukimas į Europos kalbinės kompetencijos rodiklį

Atsižvelgiant į Komisijos pageidavimą sukurti penkių plačiai naudojamų kalbų (COM(2005)0356) Europos kalbinės kompetencijos rodiklį, norėčiau sužinoti, ar Komisija planuoja įtraukti lotynų ir senovės graikų kalbas į tikslinio Europos kalbų mokymo programą, nes šio kalbos yra Europos kalbų pagrindas ir daug iš šių kalbų išvestų žodžių naudojama visose Europos kalbose.

Atsižvelgiant į šių kalbų svarbą, Europos Sąjungos filologai klasikai, asociacija „Euroclassica“, jau sukūrė lotynų kalbos kompetencijos sertifikavimo lygius. Panaši programa ruošiama ir senovės graikų kalbai. Šių dviejų klasikinių kalbų mokymas teikia galimybę tvirtinti Europos civilizacijos pamatus ir kurti glaudesnius ryšius tarp Europos piliečių, o tokios kalbinės kompetencijos sertifikavimas leis papildomai kelti specialistų kvalifikaciją.

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Komisijos programa, pavadinta Europos kalbinės kompetencijos rodikliu, buvo patvirtinta 2005 m. ir siūlo išsamų strateginį požiūrį, skirtą Europos kalbinės kompetencijos tyrimų vykdymui – priemonei, kuri leis kaupti reikiamus duomenis ruošiant Europos rodiklį ir gilinti žinias užsienio kalbų mokymo srityje.

Tuo remiantis 2006 m. gegužės mėnesį Taryba pateikė išvadas dėl kelių pagrindinių problemų, susijusių su Europos kalbinės kompetencijos rodikliu. Atsižvelgiant į analizuojamas užsienio kalbas, Taryba nusprendė, kad bus nustatytas oficialių Europos Sąjungos kalbų Europos kalbinės kompetencijos rodiklis. Tai reiškia, kad šis projektas skirtas tik gyvosioms kalboms. Todėl nebuvo svarstyta galimybė analizuoti lotynų ir senovės graikų kalbas.

Praktiniais sumetimais Taryba nusprendė, kad pirmojo Europos kalbos kompetencijos tyrimo etapo metu bus vertinama mokinių pirmosios ir antrosios užsienio kalbų kompetencija atsižvelgiant į daugiausiai Europos Sąjungoje mokomas oficialias užsienio kalbas, tokias kaip anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų, o duomenys bus renkami pagal tris kompetencijos sritis: skaitymą, klausymą ir rašymą.

Tačiau testavimo priemones bus galima taikyti visose šalyse, kurios norės įsitikinti, kad testai, išskyrus skirtus šioms penkioms užsienio kalboms, galės būti įtraukti kaip nacionalinė parinktis. Komisija sieks užtikrinti, kad kitas tyrimų etapas apimtų visas oficialias kalbas, kurių mokoma Europos Sąjungoje.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, matau, kad mokyti ar skleisti informaciją nėra jūsų pareiga, taip pat, kaip minėjau raštu, neprivalote išsaugoti ir bendro klasikinių kalbų paveldo.

Ar tai yra jūsų pareiga? Tai mano pirmas klausimas. Mano antras klausimas – ar Europos mokslinių tyrimų programa yra susijusi su šių kalbų tyrimais ar ne? Ar ką nors žinote apie tai?

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Klausimas, kurį man uždavė, buvo susijęs su Europos kalbinės kompetencijos rodikliu. Kaip atsakiau, tai taikoma tik Europos Sąjungos oficialioms kalboms. Kita vertus, Europos Komisija neturi informacijos apie galimus valstybėse narėse ar jų regionuose vykdomus mokslinius tyrimus ar studijas su minėtomis kalbomis.

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). – (EL) Komisare, kaip pranešėjas Europos kalbinės kompetencijos rodiklio klausimais, norėčiau paminėti, kad šio rodiklio paskirtis yra reguliariai įvertinti bendrą visų valstybių narių kalbinę kompetenciją šiuolaikinėse kalbose.

Susitarta, kad šiuo rodikliu iš pradžių būtų vertinama kalbinė kompetencija aprėpiant penkias ES švietimo sistemose labiausiai paplitusias kalbas: anglų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų.

Vis dėlto Parlamentas paragino Komisiją ir Tarybą imtis būtinų veiksmų, kad šis tyrimas kiek įmanoma greičiau aprėptų daugiau oficialių Sąjungos kalbų, jei tai neturėtų neigiamos įtakos šiuolaikinių kalbų dėstymui ar vystymuisi.

Ar Komisaras gali mums pasakyti, kokio etapo esame pasiekę ir, jei įmanoma, kurios kalbos bus įtrauktos į kitą etapą?

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Komisare, Šiaurės Bohemijoje buvusiame Haindorfo vienuolyne yra lenkų, vokiečių ir čekų susitikimų centras, kuriame visi užrašai ir rodyklės yra parašyti lotyniškai. Ar negalėtume to paties padaryti visuose Europos institucijų pastatuose?

Antras pasiūlymas: ar negalėtume sukurti Europos himno lotynų kalba, kad visi galėtų dainuoti kartu, o valstybės narės po to galėtų išversti į savo kalbas išlaikydamos bendrą tekstą lotyniškai?

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Kalbant apie Europos kalbinės kompetencijos rodiklį, kaip jau sakiau ir kaip teisingai pastebėjote, pirmojo etapo metu bus įvertintos tik penkios kalbos.

Šiuo metu planas yra toks: šiais metais rengiame bandomąjį projektą, o 2009 m. baigsime pasiruošimą šiam vertinimui, kad 2010 m. turėtume aiškius rezultatus apie šių penkių kalbų padėtį. Po to, kaip sakiau savo kalboje, Komisija nori išplėsti šio rodiklio taikymo aprėpdama visas oficialias kalbas. Vis dėlto kol kas per anksti sakyti, kada tokia plėtra bus įgyvendinta. Žinoma, turime pažiūrėti ir kruopščiai įvertinti pirmųjų penkių kalbų vertinimo rezultatus taikant rodiklį.

Kita vertus, kalbant apie jūsų antrą klausimą, Europos Komisijos tikslas yra išsaugoti kalbų įvairovę. Šiuo požiūriu visais savo veiksmais Europos Komisija siekia apsaugoti ir oficialiąsias kalbas, ir kitas Europos Sąjungoje vartojamas kalbas. Turime 23 oficialias kalbas, daugiau kaip 60 regioninių kalbų, mažumų kalbų ir mažiau vartojamų kalbų. Šiuo požiūriu mūsų įgyvendinamų veiksmų tikslas – pirmiausia aprėpti tas kalbas, kurias vadiname „gyvomis“.

Dėl Europos himno, aišku, yra skirtingų nuomonių. Šį klausimą spręs ne Europos Komisija.

  Pirmininkas. −

Bernd Posselt klausimas Nr. 43 (H-0002/08)

Tema: Kalbinių mažumų parama

Kokią paramą kalbinės mažumos gavo iš Komisijos 2007 m. ir kokias galimybes Komisija mato 2008 m. ir 2009 m. dėl vokiečių kalbos mažumų, kad joms būtų suteikta didesnė parama?

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) 2007 m. kvietimo teikti pasiūlymus metu buvo atrinktas vienas tinklas ir trys projektai, skirti mažumų kalboms finansuojant mokymosi visą gyvenimą programą.

2 pagrindinė veikla: užsienio kalbos. Tinklas, kurio tikslas yra skatinti kalbų įvairovę, koordinuojamas Valų kalbos valdybos, aprėpia šias kalbas: baskų, bretonų, katalonų, kornų, rytų frizų, škotų gėlų, šiaurės frizų, valų, vakarų frizų, slovakų, ladinų, galisų, friulų, sardinų, estų, airių, latvių, lietuvių, maltiečių, suomių ir švedų kalbas.

Europos mažiau paplitusių kalbų biuras yra vienas iš šio 3 metų projekto partnerių. Projekto tikslas yra palengvinti keitimąsi gerąja praktika ir kurti naujas naujoviškas idėjas švietimo ir kalbų planavimo srityje aprėpiant regionines, mažumų, aborigenų, tarptautines kalbas, mažesnių tautų kalbas ir mažiau paplitusias kalbas. 2007 m. finansuoti 3 ilgalaikiai projektai, skirti mažumų ir pasaulio kalboms – katalonų, baskų, sardinų, sicilų, airių, rusų, arabų ir hindi.

2008–2010 m. prioritetas bus teikiamas projektams, skirtiems mažiau paplitusioms Europos kalboms. Pagal 2007–2013 m. mokymosi visą gyvenimą programą finansavimas gali būti skiriamas visoms kalboms, įskaitant ir vokiškai kalbančias mažumas.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Komisare, ar teisingai supratau, kad vokiškai kalbančios mažumos negalės gauti paramos iki 2013 m.? Be abejo, yra taip, kad, pavyzdžiui, yra tikros mažumos, tokios kaip vokiečiai Čekijoje, lenkai Lietuvoje, lenkai Čekijoje ir kt. Jei jos turi žiniasklaidos priemones ar vykdo kultūrinius projektus, jos dabar visai negali gauti paramos. Ar aš neteisingai supratau?

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Galbūt, nepakankamai aiškiai pasakiau. Tikrai nesakiau, kad tam tikros kalbos, įskaitant vokiečių, galės gauti paramą tik po 2013 m. Atsakymas kategoriškas. Pagal mokymosi visą gyvenimą programą visos Europos Sąjungoje vartojamos kalbos, žinoma, įskaitant ir vokiečių, gali gauti finansavimą. Vienintelis svarbus aspektas yra teikiamo projekto ar projektų kokybė. Todėl kategoriškai atsakau, kad tokios kalbos gali būti finansuojamos pagal mokymosi visą gyvenimą programą, įskaitant ir laikotarpį nuo 2008 m. iki 2013 m. Kartoju, įskaitant šį laikotarpį.

  Pirmininkas. −

Seán Ó Neachtain klausimas Nr. 44 (H-0010/08)

Tema: mažiau vartojamos Europos kalbos

Ar Europos Komisija gali pasakyti, ar ji ketina ateityje vykdyti naujas programas, kad paskatintų mažiau vartojamų Europos kalbų vartojimą, ir nurodyti tokių programų pobūdį bei galimą finansinę paramą, kuri gali būti suteikta šioms programoms?

Atsakymas į klausimą Nr. 45 bus pateiktas raštu.

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Artimoje ateityje Komisija neketina teikti naujos programos, kuri konkrečiai skatintų mažiau paplitusių Europos kalbų vartojimą. Iš tikrųjų 2007–2013 m. Komisijos naujoji programų karta, būtent mokymosi visą gyvenimą programa, siūlo daug finansavimo galimybių šioms kalboms. Ši programa skirta visoms kalboms.

Finansavimas galimas visose 4 mokymosi visą gyvenimą programos dalyse: COMENIUS, ERASMUS, Grundvig ir Leonardo da Vinci. Finansavimas taip pat galimas naujoje mokymosi visą gyvenimą programos dalyje, ypač įgyvendinant pagrindinę veiklą – susijusią su užsienio kalbomis – pagal kurią finansavimas siūlomas projektams ir tinklams, skirtiems skatinti užsienio kalbų mokymąsi ir kalbų įvairovę.

Paskelbus 2007 m. visuotinį kvietimą teikti pasiūlymus, pagal 2 pagrindinę veiklą finansavimui atrinkti mažiau paplitusioms kalboms skirtas tinklas ir trys projektai. 2008–2010 m. prioritetas bus teikiamas mažiau paplitusioms Europos kalboms skirtiems projektams. 2008 m. 2 pagrindinės veiklos biudžetas yra 9,9 mln. eurų, bet atsižvelgiant į tai, kad su kalba susijusių veiksmų ir projektų finansavimas yra ryškios tendencijos dalis, papildomų lėšų galima gauti iš mokymosi visą gyvenimą programos.

  Seán Ó Neachtain (UEN). ― (GA) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisarui už atsakymus. Tačiau ar jis sutinka, kad svarbu užtikrinti, jog pagalba būtų teikiama mažiau vartojamoms kalboms jų kontekste per daug nesusiejant jų su mokymusi visą gyvenimą? Šios kalbos yra pažeidžiamos ir nesuteikus joms pakankamos paramos, jos ateityje taps dar labiau pažeidžiamomis. Be abejo, finansinė parama yra svarbi, bet simbolinė parama net svarbesnė. Ar Komisaras pritartų, kad ją reikėtų didinti?

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Galiu tik pakartoti, ką jau esu sakęs, būtent tai, kad Europos Komisijos veiksmais kalbų įvairovei remti parama suteikiama ne tik 23 oficialioms kalboms, bet ir kitoms Europos Sąjungoje vartojamoms kalboms, įskaitant regionines kalbas, mažiau paplitusias kalbas. Be to, iš mano pateiktų duomenų matyti, kad ši parama yra konkreti, svarbi finansinė parama šių kalbų plėtrai.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – (GA) Pone Pirmininke, mano kolega ponas Seán Ó Neachtain laisvai kalba airiškai. Tačiau aš ne. Atsiprašau.

Ar galėčiau paklausti jūsų? Sutinku su jūsų atsakymu. Pinigai yra svarbu, bet ar nėra svarbiau, kad žinotume, kaip geriau mokyti kalbų? Tokiose šalyse kaip Airija, kur žmonės, kaip aš pats, tikrai norėtų mokėti kalbą, bet dėl sistemos neturėjo galimybių jos išmokti, mums reikia rasti būdų išmokyti mus kalbėti gimtąja kalba, nes labai to norėtume.

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Europos Komisija ketina pristatyti naują daugiakalbystės strategiją antroje 2008 m. pusėje. Šioje strategijoje labai svarbi dalis bus skirta švietimo aspektams. Užsienio kalbų mokymosi sudėtis ir metodai atliks labai svarbų vaidmenį.

Kalbant apie airių kalbą, norėčiau informuoti jus, kad neseniai lankiausi Dubline ir turėjau galimybę aptarti situaciją su Airijos valdžia tuo metu ir po to. Pabrėžiau būtinybę kiek įmanoma daugiau mokyti asmenis, kurie galėtų dirbti vertėjais raštu ir žodžiu Bendrijos lygiu ir ne tik. Tai itin svarbu norint užtikrinti, kad airių kalbos padėtis būtų visiškai tokia pati, kaip kitų oficialių Sąjungos kalbų.

  Evgeni Kirilov (PSE). – Pone Pirmininke, tikrai tikėjausi šiandien gauti iš Komisaro atsakymą. Žmonėms suteikiamas žodis, kad jie galėtų išsakyti pastabas ir užduoti klausimus. Turiu klausimą ir norėčiau gauti atsakymą į jį. Tik tiek. Šiandien švaistome laiką visokiems pareiškimams. Ar galite šiuo atveju suteikti Komisarui progą labai greitai atsakyti? Po to klausimų nebekelsiu.

  Pirmininkas . − Gerbiami nariai, kai prašoma žodžio negaliu spėlioti, ar bus išsakyta pastaba ar užduotas klausimas. Kol kas nesu išmokęs tokių dalykų, neturiu dieviškosios galios. Privalau tik paisyti laiko pagal Rūmų reglamentą ir įpročius ir, deja, neturiu laiko, kurį galėčiau skirti jums. Tai būtų neteisinga klausimus uždavusių kolegų atžvilgiu. Turiu pastebėti, kad vien tik šiai sesijai Komisarui pateikta 70 klausimų. Akivaizdu, kad į 70 klausimų atsakyti neįmanoma. Yra tam tikros taisyklės, kurių privalome laikytis. Nuoširdžiai atsiprašau ir suprantu jūsų nepasitenkinimą. Jūsų vietoje – ir kai esu jūsų vietoje, irgi jaučiuosi nepatenkintas – bet negaliu atsakyti jums. Bet kuriuo atveju Komisaras būtinai atsakys jums raštu ir gausti atsakymą į savo klausimą. Tikiuosi, kad suprantate.

  Pirmininkas. −

Claude Moraes klausimas Nr. 46 (H-1047/07)

Tema: Regioninės plėtros fondas ir mažumų grupės

Dėl daugelio struktūrinių fondų būsimam 2007–2013 m. laikotarpiui susitarta. Atsižvelgiant į tai, kaip Komisija planuoja užtikrinti, kad fondai nebus naudojami diskriminuojant ir kad paramą gautų ir etninės mažumos, pvz., Romai?

Ar Komisija skelbs informaciją apie fondų skyrimą įvairioms etninių mažumų grupėms?

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, leiskite pasakyti, kad ruošdama naujos kartos sanglaudos politikos programas 2007–2013 m. laikotarpiui Komisija reikalavo, kad derybų metu Romų klausimas, kuris yra ypač svarbus gerbiamam Nariui, būtų įtrauktas į planavimą ir programavimą. Turiu pripažinti, kad valstybės narės labai teigiamai atsiliepė įtraukdamos Romų klausimą kaip itin aktualią sritį į daugelį nacionalinių pagrindinių strategijų bei tiesiogiai jį minėdamos veiklos programose. Tai ypač akivaizdu tokiose šalyse kaip Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, Estija ir Ispanija, tačiau taip pat ir Lenkijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje ir Suomijoje.

Dėl decentralizuoto Struktūrinių fondų valdymo Komisija negali tiksliai nustatyti, kurie projektai yra ir bus skirti Romų klausimui ir kiek pinigų bus tam skirta. Tačiau mūsų dalyvavimas stebėsenos komiteto veikloje 2000–2006 m. aiškiai rodo, kad yra daugybė labai įdomių ir viena kitą papildančių programų ir projektų, skirtų Romų įtraukčiai skatinti. Daugelyje ESF ir ERPF programų yra konkrečiai skirtų priemonių arba netiesioginės paramos Romų įtraukčiai skatinti, minint šias pažeidžiamas grupes. Taip, pavyzdžiui, yra Estijoje, Suomijoje ir Lenkijoje.

Kalbant apie duomenų skelbimą, turiu pasakyti, kad 2007–2013 m. laikotarpiu valstybės narės, kaip, galbūt, žinote, privalo skelbti duomenis apie paramos gavėjus pagal kiekvieną programą, bet pagal šią sistemą aiškiai nenurodoma paramos gavėjų etninė kilmė. Vis dėlto remiantis šiuo sąrašu, kurį gausime, galėsime nustatyti, kuriose srityse Europos politika aktyviai vykdoma.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad 2007–2013 m. DG REGIO yra parengęs Komisijos vidaus darbo gaires Romų klausimais, kuriomis tarnybos rėmėsi programavimo laikotarpiu. Yra iš įvairių tarnybų narių sudaryta darbo grupė Romų klausimais, svarstanti Struktūrinių fondų reikalus, kuriai pirmininkauja DG REGIO.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad daugelyje valstybių narių – geras pavyzdys yra Vengrija – taip pat yra priežiūros priemonių, specialiai sukurtų naujosios regioninės politikos procesams. Vengrijoje, pavyzdžiui, yra Romų kilmės patarėjų tinklas, kuris padeda Romų kilmės paraiškų teikėjams ruošti projektus įvairiuose etapuose. Be to, Komisija šiuo metu dirba ir 2008 m. birželio mėn. pateiks visų Bendrijos priemonių ir politikų, įskaitant Struktūrinius fondus, bei jų poveikio Romų įtraukties klausimui apžvalgą.

  Claude Moraes (PSE). – Dėkoju, Komisare, už labai išsamų atsakymą. Taip pat norėčiau jums padėkoti už neseniai jūsų atliktą darbą mano apylinkėje Londone sprendžiant mūsų problemas, susijusias su Struktūriniais fondais.

Ar galėčiau prašyti jūsų giliau pažvelgti į klausimą, kaip nustatoma, ar į etnines mažumas iš tikrųjų pakankamai atsižvelgiama? Gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba konkrečiai paprašė jūsų ir Komisijos išsamiau apsvarstyti šį klausimą. Be to, išsamaus atsakymo, kurį jau suteikėte, ar manote, kad galima nustatyti, ar į Romų ir kitų grupių padėtį iš tikrųjų atsižvelgiama pakankamai arba ar pinigai nukreipiami kitur? Ar galite dar ką nors pasakyti šiuo klausimu?

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Iš tikrųjų, Komisaras Špidla atsako už Komisijos dokumento rengimą atsakant į Tarybos prašymą. Vis dėlto iš įvairių tarnybų narių sudarytos grupės visos dalyvauja šiame procese.

Kaip sakiau, turėsime informacijos iš ataskaitos apie galutinius paramos gavėjus, taigi žinosime, kas daroma Romų ar kitų mažumų labui. Duomenys nebus suskirstyti pagal paramos gavėjų etninę kilmę. Vis dėlto sritis, kurioje bus vykdomas projektas, bus visiškai aiški, taigi tuo remdamiesi apie 2007–2013 m. laikotarpį žinosime daug daugiau nei žinome dabar.

Taip pat norėčiau pridurti, kad Komisija veikdama kaip stebėtoja valstybių narių komitetų valdymo sistemoje taip pat stebi ir aktyviai dalyvauja vertinant lėšų paskirstymą etninėms mažumoms svarbiose srityse, taigi turime įvairios informacijos. Tačiau turiu pripažinti, kad neturime išsamios priemonės, kuria galėtume nustatyti visą politikos pagrindu vykdomos veiklos mastą, bet tikrai labai gerai žinome apie visas turimas galimybes ir jas išnaudojame.

Pažiūrėsime. Dabar ruošiame Komisijos dokumentą Tarybai. Taip pat pamatysime spragas, sritis, kuriose neturime informacijos, ir kokius veiksmus mums dar gali reikėti atlikti.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, norėčiau paklausti Komisarės, ar vienišų tėvų šeimos ir nepasiturinčios daugiavaikės šeimos yra įtrauktos į pažeidžiamų grupių sampratą, ar jos yra mažumų grupės ar ne. Be to, ar galima sujungti kriterijus ir ar tokioms grupėms skirtą paramą galima padidinti?

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Norėčiau pasakyti, kad niekas nelieka nepastebėta. Jums padedant parengėme reglamentus. Atsižvelgėme į pažeidžiamas grupes, ir yra aiškių nuorodų į bendrą ERPF reglamentą, pavyzdžiui, dėl lygių galimybių politikos. Taigi tai prioritetinė sritis.

Taip pat yra ataskaitų teikimo sistema, pagal kurią pranešama, kaip įgyvendinama lygių galimybių politika vykdant naujosios kartos sanglaudos politikos programas. Kiek tuo naudojasi valstybės narės ir regionai priklauso nuo to, kokie stiprūs partneriai dalyvauja visose valdymo fondo struktūrose. Tai bendros pastangos.

Komisija taip pat sukūrė bendrą sistemą, kad atsižvelgtų į visas pažeidžiamas grupes. Jos panaudojimas priklauso ne tik nuo Komisijos, bet ir nuo valstybių narių. Norėčiau paraginti visus čia esančius užtikrinti, kad į šį klausimą būtų atsižvelgta.

Valstybės narės taip pat nustato atrankos kriterijus, ir šiame procese dalyvauja ir Komisija. Vis dėlto tai priklauso nuo valstybių narių ir partnerių, nes stebėsenos komitetų veikloje dalyvauja visi socialiniai partneriai. Tikiuosi, kad visi partneriai kartu su Komisija atkreips valstybių narių dėmesį į šiuos klausimus ir kad atrankos kriterijai aprėps ir tuos kriterijus, kurie leis mums visiškai įtraukti visas pažeidžiamas grupes į mūsų programas.

  Pirmininkas. −

Jim Higgins klausimas Nr. 47 (H-1057/07)

Tema: ES regioninis finansavimas Airijai 2007–2013 m.

Ar Komisija gali nurodyti, ar ji patenkinta regionine lygybe pagal neseniai patvirtintą ES finansavimo programą Airijai 2007–2013 m. ir ar jai kelia nerimą tai, kad duomenys rodo, jog du Airijos regionai nesusilygina; t. y. kad Airijos pasienio, vidurio ir vakarų grafysčių regionas vis dar atsilieka nuo pietų ir rytų regiono, kuriam vyriausybė ir toliau skiria daugiausia lėšų?

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Kalbant apie Airiją ir 2007–2013 m. lėšų paskirstymą bei skirtumą tarp dviejų pagrindinių regionų, leiskite man pasakyti, kad pasienio, vidurio ir vakarų grafysčių regionui, kuris laipsniškai įtraukiamas pagal antrąjį uždavinį, bus skirta lėšų vienam gyventojui keturis kartus daugiau nei kaimyniniam regionui – labiau klestinčioms Respublikos pietų ir rytų grafystėms.

Iš Airijai skirtų 901 mln. eurų 457 mln. eurų bus skirta pasienio, vidurio ir vakarų grafystėms, o 293 mln. eurų – pietų ir rytų regionui.

Taip pat turime 150 mln. eurų, kurie bus skirti bendradarbiavimo programoms, o tai vienam gyventojui yra maždaug 400 eurų pasienio, vidurio ir vakarų regione ir apie 95 eurų vienam gyventojui pietų ir rytų regione.

Leiskite pridurti, kad pasienio, vidurio ir vakarų regionas padarė didelę pažangą per pastarąjį programavimo laikotarpį padedant ES Struktūriniams fondams. Regionas jau yra pasiekęs 102,9 % ES 27 valstybių narių vidutinio BVP vienam gyventojui iki 2004 m. Tačiau pripažįstu, kad pasienio, vidurio ir vakarų grafysčių regiono ir kaimyninio regiono BVP skirtumas vis dar kelia problemą, ir todėl tikimės, kad vykdant 2007–2013 m. programas ir naudojant ESF ir ERPF lėšas šis skirtumas dar labiau mažės.

  Jim Higgins (PPE-DE). ― (GA) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisarei. Norėčiau iškelti pagrindinių kelių tinklo plano klausimą, kuris yra labai aktualus atokiuose rajonuose. 2006 m. parengta 14 pagrindinių kelių planų, bet nė vienas iš jų nebuvo pasienio, vidurio ir vakarų regione. Tais pačiais metais buvo rengiami nauji kelių tinklų planai, bet tik vienas iš jų buvo vakaruose – pasienio, vidurio ir vakarų regione.

Tais pačiais metais pradėta rengti 11 kelių planų, pagal kuriuos kelių ilgis yra 222 kilometrai, bet yra tik du planai vakaruose, pagal kuriuos kelių ilgis yra 25 kilometrai. Esate teisi, sakydama, kad pažiūrėjus į BVP ar BPV, pavyzdžiui, yra akivaizdu, kad atotrūkis didėja ir kad reikia kažką daryti.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Labai vertinu šią pastabą. Taip pat leiskite pridurti, kad remsime pasienio, vidurio ir vakarų regioną ateinančiais metais. Kaip žinote, 2007–2013 m. Airijos skirtos lėšos buvo labai sumažintos ir tai, žinoma, padarė įtakos tam, kiek mes galime padaryti kartu ateityje.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad Airijai gera žinia yra tai, kad yra Airijos nacionalinė erdvės strategija – nacionalinė programa, kurioje atsižvelgiama į skirtingus ekonomikos augimo lygius, tiek tarp regionų, tiek ir pasienio, vidurio ir vakarų grafysčių regiono viduje. Tikėkimės, kad Europai ir Airijai veikiant kartu Airijos pasienio, vidurio ir vakarų grafysčių regionas augs sparčiau.

Norėčiau pateikti ir asmeninę pastabą. Visi žinome, kad Airija puikiai sekasi naudotis Europos lėšomis ir kad ji laikosi labai protingos strategijos, kuri leido labai pagerinti bendrą plėtrą BVP vienam gyventojui požiūriu. Tačiau, tiesa, kad dėmesys skirtas ne infrastruktūrai, ir dabar ji kelia problemą, o mes negalime šioje srityje padėti, nes Airijai pabaigė 1 uždavinio programą, pagal kurią galima būtų toliau investuoti į infrastruktūrą. Taigi šis pasirinkimas labai skiriasi nuo Ispanijos ir Portugalijos pasirinkimo, bet ne man spręsti.

  Pirmininkas. −

Brian Crowley klausimas Nr. 48 (H-0008/08)

Tema: ES parama užtikrinant taiką Airijoje

Ar Europos Komisija gali nurodyti, kiek finansinės paramos skiriama Šiaurės Airijai iš Struktūrinių fondų 2007–2013 m. ir kiek Europos Komisija yra skirusi lėšų taikos procesams Šiaurės Airijoje po 1994 m. pagal ES Struktūrinių fondų programas, Interreg programą ir iš ES taikos fondo bei Tarptautinio fondo Airijai?

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Visi šioje salėje žino, kad Komisija labai aktyviai ir anksčiau, ir dabar dalyvauja taikos ir susitaikymo procese Šiaurės Airijoje.

2007–2013 m. šiek tiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų bus investuota į Šiaurės Airiją. Šie pinigai bus skirti iš Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo, bet taip pat bus papildomai skirta 477 mln. eurų pagal 3 Taikos programą. Taip pat bus IFI ir Interreg 4 programos, pagal kurias bus investuojama ne tik į Šiaurės Airiją, bet ir į Airijos pasienio regionus.

Anksčiau, kaip irgi buvo klausiama, 1994–1999 m. ir 2000–2006 m. ES investavo daugiau nei 2 mlrd. eurų 1994–1999 m. ir beveik 1,8 mlrd. eurų 2000–2006 m. Taigi iš viso 1994–2013 m. bus investuota beveik 5 mlrd. eurų į Šiaurės Airiją.

Dabar gi svarbu, atsižvelgiant į naują darbo grupę ir naują Europos Komisijos požiūrį ir įsipareigojimus, naudos galima gauti ir ne tik iš finansinių lėšų – labiau įtraukiant Šiaurės Airiją į Europos politiką. Būtent ties tuo dirbame kartu su Šiaurės Airijos valdžia ir kitais partneriais.

  Seán Ó Neachtain (UEN) pavaduojantis autorių.― (GA) Komisare, taikos palaikymo procesas Šiaurės Airijoje ir pasienio regione yra labai sėkmingas. Komisare, ar galite pasakyti, ar ši iniciatyva bus tęsiama, kai lėšų skyrimo laikotarpis baigsis 2013 m.?

  Jim Higgins (PPE-DE). ― (GA) Pone Pirmininke, visiškai pritariu kolegai Seán Ó Neachtain ir esame labai dėkingi Europos Sąjungai už finansinę paramą Šiaurės Airijai, ypač pasienio regione. Nuostabu, kad ten dabar vyrauja taika, ir mes visi norėtume padėkoti Europos Sąjungai už jos indėlį. Nagrinėdami skaičius, o aš neseniai parengiau ataskaitą Tarptautiniam fondui Airijai, matome, kad šis fondas padėjo sukurti daugiau kaip penkis tūkstančius darbo vietų. Vis dėlto visiškai pritariu klausimui, kurį iškėlė mano kolega Seán Ó Neachtain.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Atsakydama į klausimą, ar po 2013 m. tęsime veiklą Šiaurės Airijoje, norėčiau pasakyti, kad IFI, kuri, kaip žinia, nėra Komisijos programa, kurią vykdo Komisija ir Taryba, pasibaigs 2010 m. Todėl nežinome, ar tarptautinė bendruomenė norės pradėti antrą šios programos etapą ar sukurti jos antrą versiją.

Kalbant apie Europos programas, Šiaurės Airijai vykdoma 2 uždavinio programa. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tęsime 2 uždavinio programą, nes netikiu regionine politika, skirta tik Europos daliai neaprėpiant kitų dalių. Jei 2 uždavinio nebus, Šiaurės Airija negalės būti įtraukta.

Tačiau taip pat manau, kad tarptautinis bendradarbiavimas, kuriame Šiaurės Airija dalyvauja – ypač naujoji „C“ tarptautinė programa – yra labai svarbus, nes manome, jog šis tarpregioninis bendradarbiavimas – ypač pasienio regionų – labai svarbus norint užtikrinti, kad Šiaurės Airija priartėtų prie Europos ir bendradarbiavimo su kitais regionais ir kitomis valstybėmis narėmis. Taigi šis klausimas dar neišspręstas. Komisija, be abejo, rems šios veiklos tęsimo idėją.

  Pirmininkas. −

David Martin klausimas Nr. 49 (H-1061/07)

Tema: Europos struktūrinis finansavimas

Ar Komisija žino, kad pagal naująsias veiklos gaires Škotijoje projektams keliamas reikalavimas, kad biudžetas būtų bent 200 000 svarų, kad jie galėtų gauti paramą iš Europos Struktūrinių fondų? Ar Komisijos nuomone, tai yra neteisinga nedidelių, bet vertingų projektų diskriminacija?

Atsakymai į klausimus Nr. 50–54 bus pateikti raštu.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Komisija žino apie ribinę vertę, kurią įvedė Škotijos valdžia. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Škotijos valdžios veiksmai derybų metu buvo visiškai skaidrūs, kalbant apie ribinės vertės įvedimą. Valdžios veiksmai buvo skaidrūs ne tik Komisijos atžvilgiu mums bendraujant, bet ir Škotijoje vykdant konsultavimosi procesą su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir partneriais.

Norėčiau pabrėžti, kad visiškai aiškiai suprantama, kad dėl įvestos ribinės vertės nesiekiama pakenkti mažiems projektams, bet siekiama paskatinti šiuos projektus jungtis į grupes pagal temas arba regionus, kad jie pasiektų nustatytos ribinės vertės. Škotijos valdžia nori užtikrinti, kad parama būtų teikiama mažesnių projektų vykdytojams, kad šios ribinės vertės nesiekiantys mažesni projektai būtų bet kada teikiami tarpininkaujančioms administravimo įstaigoms, kurios pagal galimybę juos jungtų, kad būtų sukurtas strategiškai vertingesnis pasiūlymas.

Tokiu būdu, iš tikrųjų, siekiama sumažinti finansinę ir audito riziką finansuojant mažus projektus. Taip pat siekiama skatinti ryšius tarp mažesnių projektų, kad jie sudarytų išsamios strategijos dalį ir kad būtų sumažinta administracinė našta, kuri dažnai sukuria kliūčių mažiems projektams. Taigi ketinimai geri, ir yra priemonė padėti mažiems projektams formuoti didesnius paketus, kurie galėtų būti teikiami finansavimui.

  David Martin (PSE). – Labai trumpai, Komisare, nes žinau, kad trūksta laiko: jei Škotijos valdžia kreiptųsi į jus ir pasiūlytų mažesnę ribinę vertę, ar tai įmanoma, ar jūs palankiai tai įvertintumėte?

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Taip, be abejo. Atsakymas tikrai būtų teigiamas.

  Pirmininkas. −

Georgios Papastamkos klausimas Nr. 55 (H-1044/07)

Tema: Europos telekomunikacijų sektoriaus reguliavimo įstaigos steigimas

Komisija pateikė rekomendacijų dėl būsimosios telekomunikacijų reguliavimo sistemos reformos, įskaitant Europos telekomunikacijų reguliavimo įstaigos steigimą. Ji vykdytų funkcijas, kurias iki šiol vykdo Europos reguliuotojų grupė (ERG) bei koordinuotų nacionalines reguliavimo įstaigas.

Ar Komisija žino, kokios nuomonės laikosi ES nacionalinės reguliavimo įstaigos apskritai kalbant apie siūlomos įsteigti Bendrijos institucijos teisių ir pareigų? Ar bus nustatyta kokia nors riba tarp nacionalinių reguliavimo institucijų veiklos srities ir Europos įstaigos veiklos srities?

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Gerbiamas Narys kalba apie Komisijos pasiūlymą įsteigti Europos elektroninių komunikacijų rinkos reguliavimo įstaigą. Mūsų nuomone, turėtų būti atskira įstaiga, kuri būtų nepriklausoma nuo Komisijos ir atskaitinga Europos Parlamentui ir kad ši įstaiga galėtų talkinti Komisijai sprendžiant likusias su reguliavimo neatitikimais susijusias problemas, dėl kurių susiskaido Europos rinkos.

Nuolat bendrauju su nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis (NRĮ) ir atsižvelgiu į jų nuomonę apie siūlomos įsteigti institucijos teises ir pareigas.

Kalbant apie Europos reguliuotojų grupę (ERG), kuri yra išreiškusi pageidavimą sustiprinti jos modelį siekiant toliau gerinti reguliavimo kokybę, nuoseklumą ir koordinavimą visoje Europoje, norėčiau pacituoti ERG: „Jei Europa nori pirmauti pasaulio ekonomikoje, jos 27 valstybės narės turės glaudžiai bendradarbiauti užtikrindamos, kad verslas galėtų visiškai pasinaudoti Europos rinka“. Tai reiškia, kad šiandien jis to negali padaryti ir kad mums reikia rasti sprendimus, kad ateityje jis galėtų.

Kartu su pasiūlymais pateiktame poveikio įvertinime nurodyta, kad Europos institucija padėtų gerinti sprendimų priėmimo proceso efektyvumą pirmiausia priimant sprendimus dėl veiklos pasienio regionuose. Mums to reikia kuriant vidaus rinką.

Todėl kaip Komisija padarėme išvadą, kad reikia įsteigti atskirą instituciją dabartinėje Bendrijos institucijų struktūroje, nes ERG šiandien šiai struktūrai nepriklauso – tai reiškia, kad ji yra tik privati organizacija. Institucinėje struktūroje ši įstaiga sustiprintų NRĮ funkcijas perimdama ERG funkcijas ir suteikdama joms pagrindą pagal Bendrijos teisę.

Kalbant apie kompetencijų paskirstymo klausimą, ši įstaiga padėtų Komisijai tose srityse, kurios turi įtakos vidaus rinkai ir yra iš esmės susijusios su tarptautine veikla bei, žinoma, remiasi nacionalinių reguliuotojų ekspertinėmis žiniomis ir kasdieniu darbu reguliavimo srityje. Šios sistemos, kuri remiasi 27 nacionalinių reguliuotojų ir Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūros (ENISA) patirtimi, tikslas yra padidinti ES taisyklių nuoseklumą, patobulinti sprendimų priėmimo procesą ir padėti skatinti aukštą tinklų ir informacijos saugumo lygį.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Komisare, jei Europos piliečiui taikomas administracinis aktas, į kurią iš trijų institucijų jis turėtų kreiptis siekdamas apginti savo teisėtus interesus: į nacionalines reguliavimo įstaigas, šiuo metu steigiamas Europos telekomunikacijų rinkos įstaigas arba Komisiją?

Ar steigiamos įstaigos sprendimai bus įgyvendintini? Ar pati Komisija ketina padengti papildomas išlaidas, susijusias su siūlomu teisės aktų persvarstymu atsižvelgiant į netolygią telekomunikacijų sistemų plėtrą naujosiose ir senosiose valstybėse narėse?

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Kiekvienas pilietis turi teisę skųstis, jei kas nors negerai. Jei bučiau paprasta piliete, pirmiausia pateikčiau skundą Europos Parlamento Peticijų komitetui, nes tokiu atveju gali įsikišti Parlamentas. Antras būdas yra užtikrinti skaidrumą, kuris yra labai svarbus visų mūsų taisyklių elementas.

Komisija stengiasi įgyvendinti tokį skaidrumą. Pavyzdžiui, galbūt, atsimenate atvejį, kalbant apie balso perdavimą, kai piliečiai visai nebuvo informuoti apie tai, kur jie galėtų gauti informacijos apie kainas, kol Komisija nesukūrė tinklalapio paskelbdama šią informaciją. Tai buvo pirmas kartas, kai skaidrumas buvo labai naudingas.

Vykdydami naują reformą taip pat remsimės skaidrumo taisykle ir ne tik kaip išimtimi kalbant apie kainas, bet ir, pavyzdžiui, kalbant apie saugumo ar privatumo pažeidimo atvejus. Tokiais atvejais operatoriai privalo informuoti vartotojus. Vis dėlto piliečiai galės skųstis įprastu būdu, kaip pagal senąsias telekomunikacijų taisykles.

  Pirmininkas. −

Giovanna Corda klausimas Nr. 56 (H-1045/07)

Tema: galimybė naudotis didelio greičio internetu visų valstybių narių piliečiams

2007 m. lapkričio 13 d. Komisija pritarė pasiūlymams, kurių tikslas yra reformuoti elektroninių komunikacijų reguliavimo sistemą. Ar Komisija gali nurodyti, ar ir kaip ji ketina imtis greitų ir efektyvių priemonių, kad valstybėse narėse būtų užtikrinta galimybė visiems piliečiams naudotis didelio greičio internetu, kai šiuo metu dėl didelių kainų skirtumų taip nėra?

Taip pat, kaip Komisija gali užtikrinti, kad konkurencija tikrai yra ir kad bet kokia prieškonkurencinė praktika, dėl kurios ši rinka neatsiveria, būtų baudžiama?

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Didelio greičio interneto ryšys yra ateities interneto ryšys, ir nenorime, kad tik kai kas galėtų naudotis tokiu internetu. Todėl informacijos visuomenė visiems yra vienas iš Lisabonos strategijos tikslų kuriant atviras ir konkurencingas rinkas. Kadangi šiandien, net ir prieš reformą, mūsų reguliavimo priemonės suteikia galimybę įgyvendinti tokį atvirą požiūrį į elektroninių komunikacijų sistemas (tai taip pat įmanoma pagal bendrąsias konkurencijos taisykles), rinkos taip pat yra atviros konkurencijai, o tai savo ruožtu paskatino plačiajuosčio interneto ryšio tinklų plėtrą Europoje.

Man kelia nerimą tai, kad kai kuriose šalyse tai įgyvendinta sėkmingai (ten, kur gerai funkcionuoja konkurencija, kur interneto ryšio aprėpties zona siekia 37 % arba net 40 %), o kitose šalyse prasiskverbimo lygiai labai nedideli. Norėčiau atsikratyti tokių skirtumų. Norėčiau, kad ten, kur padėtis prasta, ji pagerėtų. Todėl Komisija siūlo, kad vykdant reformą Komisijai būtų suteikta teisė prižiūrėti nacionalinių reguliuotojų įgyvendinamas reguliavimo priemones ir kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų taikyti funkcinį atskyrimą, jei, jų nuomone, to reikia rinkoms atverti.

Kartu Komisija suteikia prioritetą prieškonkurencinei veiklai. Pavyzdžiui, 2003 m. skyrėme baudą „France Télécom“ ir „Deutsche Telekom“ už piktnaudžiavimą plačiajuosčio interneto ryšio rinkose, o neseniai 2007 m. liepos 4 d. Komisija skyrė baudą „Telefónica“ už dominuojančios padėties išnaudojimą didinant pelno skirtumą Ispanijos plačiajuosčio interneto ryšio rinkoje.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad 2006 m. kovo mėn. paskelbtas komunikatas dėl plačiajuosčio interneto ryšio skirtumų mažinimo. Tikrai manau, kad mums visiems reikia plačiajuosčio interneto ryšio, ir todėl manau, kad mums reikia nacionalinių plačiajuosčio interneto ryšio strategijų, kuriose atsispindėtų regioniniai ir vietos poreikiai.

Kalbant apie iškeltą skaidrumo klausimą, Komisija greitai atidarys interneto portalą, kuris turėtų pradėti veikti 2008 m. gegužės arba birželio mėn. apie plačiajuostį internetą ir piliečius.

Galiausiai, bet nemažiau svarbu yra tai, kad Komisija palankiai žiūri į viešųjų lėšų panaudojimą, įskaitant ES lėšas – Struktūrinius fondus – plėtojant plačiajuostį internetą teritorijose, kur nepakankamai išvystyta komercinė veikla. Jau sukurta keli tokie projektai.

Taip pat pritariame informacinės visuomenės plėtrai įgyvendinant regioninę politiką. Preliminariais vertinimais, manoma, kad bus skirta maždaug 15 mlrd. eurų investicijų, t. y. 4,4 % visų 2007–2013 m. laikotarpio išlaidų, ir iš jų 2,2 mlrd. eurų – plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūrai. Veikdami kartu tikimės, kad dabartiniai prasiskverbimo rodikliai (beje, mes turime keturis pasaulio lyderius plačiajuosčio interneto ryšio prasiskverbimo srityje) parodys, kad daug daugiau šalių pradės pirmauti visame pasaulyje ir ypač Europoje.

  Giovanna Corda (PSE). – (FR) Komisare, Jums teko nustatyti didžiausias kainas už tarptinklinį ryšį, ir kaip minėjote praėjusią savaitę, galite būti priverstas imtis tų pačių priemonių ir elektroninio pašto atžvilgiu.

Ar taip pat nebūsite priverstas artimiausiu metu kontroliuoti prieigos prie interneto kainų europiniu lygiu?

Žinau, kad kai kuriose šalyse egzistuoja harmonizavimo planai, kurie sumažins operatorių skaičių. Ar tai reikš, kad kainos sumažės? Aš tuo abejoju, jei neprieštarausite, kad taip pasisakau, Komisare.

  Viviane Reding, Komisijos narė. − (FR) Pone Pirmininke, atsakydama poniai Corda, norėčiau pabrėžti, kad rinkos kainų stengiamės nereguliuoti; paprastai leidžiame rinkai spręsti tokias problemas. Tačiau jei rinka nesugeba to padaryti, politikai turi vykdyti savo pareigas. Būtent taip pasielgėme balso tarptinklinio ryšio atveju, ir nenoriu, kad taip pasielgtume trumpųjų žinučių ir duomenų perdavimo tarptinklinio ryšiu atžvilgiu.

Štai kodėl, remiantis savo įsipareigojimais pagal reglamentą dėl balso skambučių tarptinklinio ryšio, kuriame Parlamentas paprašė manęs parengti 2008 m. situacijos analizę, aiškiai perspėjau visą pramonę be jokių užuominų, kad jeigu ji nemažins kainų pati, tuomet reguliuotojai, įskaitant Europos Parlamentą, bus priversti imtis priemonių. Tačiau visada pirma reikia suteikti galimybę rinkai, ir politikai turėtų įsiterpti tik tuomet, kai rinka negali išspręsti problemos.

Kas atsitiks plačiajuosčio ryšio rinkai? Aš nežinau. Šiuo momentu žinau tik tai, kad čia, Europoje, yra keturios šalys, kurios pirmauja įsiskverbimo į rinką srityje žymiai pralenkdamos Japoniją, Pietų Korėją ir ypač JAV. Tai konkurencingos rinkos, turinčios jau parengtus pasiūlymus ir vartotojas gali laisvai pasirinkti tinkamiausią paslaugą.

Rinka turėtų veikti taip: mes turėtume imtis reguliuoti tik tuomet, kai rinka neveikia. Tai daro nacionaliniai reguliuotojai. Kad jų darbas būtų efektyvesnis, o iš praktinės pusės, kad paskatintume Bendrąją rinką žengti žingsnį į priekį, kadangi globalizuotame pasaulyje ši rinka yra Europos koziris, siūlau reformuoti įstatymą, reglamentuojantį telekomunikacijų rinkas. Aš imuosi šio klausimo, jį taip pat šiuo metu svarsto Parlamentas, kad vartotojai galėtų laisvai rinktis.

Šiuo metu yra pernelyg daug žmonių – ir ne tik žmonių, bet ir mažų bei vidutinių įmonių, – kurie neturi galimybės naudotis prie plačiajuosčiu ryšiu. Ateityje tai užkirs kelią jų socialiniam vystymuisi ir, mano galva, tokia situacija yra nepriimtina. Štai kodėl plačiajuosčio ryšio užtikrinimas visiems turi būti politinis tikslas. To galima pasiekti, jeigu mums pavyks reformuoti telekomunikacijų rinką taip, kad ji paskatintų operatorių konkurenciją, kuri nulemtų piliečiams siūlomų paslaugų pasirinkimą.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 57, kurį uždavė Gay Mitchell (H-1051/07)

Tema: Interneto saugumas

Nors pažangios informacinės ir komunikacijų technologijos duoda daug naudos, rizika, kad vaikams gali būti prieinama nelegalaus ar kenksmingo turinio medžiaga, žymiai padidėjo. 2005 m. ES patvirtino „Saugesnis internetas plius“ programą, kuria siekiama kovoti prieš nelegalaus ir kenksmingo turinio platinimą, ypatingą dėmesį skiriant, kad jis nebūtų prieinamas vaikams.

Ar Komisija parengs pranešimą apie rezultatus, pasiektus šioje svarbioje politikos srityje ir kokius konkrečius patobulinimus galima išskirti, siekiant pagerinti interneto saugumą šalyse narėse?

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, ši tema man yra labai svarbi, kadangi yra susijusi su vaikais ir jų saugumu. Manau, kad naujoji technologija duoda daug naudos vaikams, bet ir kelia pavojų, kuriam turime užkirsti kelią.

Štai kodėl mes įsteigėme du stambius europinius tinklus: informacijos linijų tinklą INHOPE, kuriam visuomenės nariai gali pranešti apie nelegalų turinį, ir informacinį tinklą INSAFE, siekiantį informuoti vaikus, tėvus, mokyklas, įstatymų kūrėjus ir masinės informacijos priemonių atstovus apie saugesnį interneto technologijų naudojimą. Tai yra unikalios europinės iniciatyvos, įtrauktos į „Saugesnis internetas“ programą.

INHOPE tinklo informacijos linijos veikia 24 Europos šalyse, taip pat vyksta tarptautinis bendradarbiavimas su nariais Azijoje bei Jungtinėse Valstijose. Per paskutiniuosius kelerius metus pranešimų apie vaikams kenksmingo turinio medžiagą, apdorotų tinklo pagalba ir perduotų teisėsaugos institucijoms, padaugėjo 15 %, taigi iš tiesų matome, kokios svarbios yra šios informacijos linijos.

Antrasis tinklas INSAFE koordinuoja informacinius centrus 23 Europos šalyse ir kasmet organizuoja augesnio interneto dienos minėjimą – šiemet jis vyko vasario 12 d. Mes surengėme Europos jaunimo forumą. Jame dalyvavo keletas Parlamento narių bei pramonės atstovų, kurie atvirai dalinosi savo žiniomis apie virtualių tinklų bei mobiliųjų telefonų naudojimą.

Tinklas „ES vaikai internete“ (EU Kids Online) koordinuoja 21 šalies mokslo darbuotojų veiklą. Šie mokslo darbuotojai sutelkia dėmesį į vaikų saugumą internete, o saugesnio interneto forume kiekvienais metais nevyriausybinės organizacijos, pramonės mokslo darbuotojai ir strategijų kūrėjai aptaria, kaip efektyviai kovoti su nelegaliu turiniu, Web 2.0 ir kitas susijusias temas. Programa taip pat skatina privataus sektoriaus dalyvavimą. Programa „Saugesnis internetas plius“ bus užbaigta 2008 m. gruodžio mėnesį, todėl Parlamentas greitai turės progą peržiūrėti šios programos 2009–2013 metų laikotarpio apžvalgą. Esu įsitikinusi, kad Parlamentas aktyviai dalyvaus priimant sprendimus.

Iki šiol matėme gerus rezultatus ir galime tai įtvirtinti. Kadangi problema ne mažėja, o didėja, manau, kad šios programos turi būti tęsiamos. -{}-

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Komisare, dėkoju Jums už šį atsakymą. Kadangi ši problema didėja ir didės ateityje, ar galite patvirtinti, jog rekomenduosite, kad ir biudžetas būtų didinamas? Per pastaruosius penkerius metus biudžetas sudarė 45 milijonus eurų.

Ar žinote, kad 2003 metais atliktos apklausos duomenimis 40 % vaikų teigė, kad žmonės, su kuriais jie susipažino internetu siūlė jiems susitikti asmeniškai ir 2006 metais 22 % vaikų iš tiesų susitiko su šiais žmonėmis. Iš jų 51 % apie tai nepranešė nei savo tėvams, nei mokytojams. Kokius tikslus ir jų vertinimo kriterijus nustatėte atsižvelgdama į šią situaciją ir apie kokią pažangą galėsite informuoti Parlamentą, kai kitą kartą susirinksime pratęsti šia programą iki 2013 m.? Aš remiu šią programą ir raginu Jūs, Komisare, ieškoti visų įmanomų išteklių šiai programai plėtoti. -{}-

  Mairead McGuinness (PPE-DE). Dėkoju Jums už atsakymą, Komisare. Ar galiu paklausti, kokių veiksmų imsis Komisija, kad suintensyvintų darbą su tėvais? Tai reali problema. Deja, šioje srityje vaikai mus aplenkė. Man kelia nerimą tai, kad ši programa pasibaigs 2008 m., ir nors yra nemažai žinančių apie ją, daug žmonių apie ją dar nežino. Tikiuosi, kad įtrauksite tai į svarstymą ir manau, kad norint skatinti sąmoningumą reikia veikti aktyviau. -{}-

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Visiškai sutinku su gerbiamais nariais. Tai iš tiesų didelė problema. Vaikai mūsų visuomenėje žino daugiau už tėvus – tai nėra blogai, tačiau tėvams tampa sunkiau padėti vaikams susidoroti su problema. Be to, problema yra susijusi ne tik su tėvais, bet ir su seneliais – labai dažnai seneliai pirmieji nuperka mobiliuosius telefonus savo anūkams, kad galėtų su jais bendrauti. Ši problema taip pat susijusi ir su pedagogais.

Štai kodėl mes ne tik siūlome išplėsti programą ir padidinti jos biudžetą iki 55 milijonų Eurų, biudžetu – tikiuosi, kad Parlamentas jį padidins, – bet ir bendradarbiaujame su privačiomis organizacijomis, tokiomis kaip „SchoolNet“. „SchoolNet“ programa įgyvendinama daugelyje Europos mokyklų ir iš tiesų sprendžia šią problemą, kad vaikai suprastų šias problemas ir suvoktų, kad ne su kiekvienu žmogumi, su kuriuo jie susipažįsta, reikėtų bendrauti. Informacija taip pat teikiama pagalbos telefonais bei vykdant „Saugesnio interneto“ programos veiklą. Taip pat steigiami informacijos centrai, padedantys tėvams suprasti, kas vyksta. Labai dažnai tėvai neturi net menkiausio supratimo apie naujųjų technologijų privalumus bei trūkumus.

Esu atsakinga už naujųjų technologijų sritį ir manau, kad dauguma veiksmų, kuriuos leidžia atlikti naujosios technologijos, duoda naudą. Nenorėčiau, kad keletas neigiamų aspektų užkirstų kelią jaunajai kartai naudotis naujosiomis technologijomis. Todėl tikiu pramonės sektoriaus savireguliavimo galia.

Prieš metus paprašiau mobiliojo telefono ryšio operatorių imtis kokių nors priemonių siekiant užtikrinti, kad su internetu susijusios problemos nepersikeltų į trečiosios kartos mobiliuosius telefonus. Noriu pasidžiaugti, kad šiais metais mobiliųjų telefonų pramonė pasiūlė konkrečius veiksmus, kaip informuoti tėvus bei vaikus apie sunkumus ir užblokuoti programas, keliančias pavojų vaikams, naudojant trečiosios kartos mobiliuosius telefonus.

Taigi pažanga daroma. Manau, kad galbūt Europos rinkimai taps puikia proga Europos Parlamentui atkreipti piliečių dėmesį į atliktus darbus. Buvo nuveikti konkretūs darbai, bet jūs teisūs sakydami, kad ne visi apie tai žino. Kodėl Parlamento rinkimų kampanijos metu, kai rengiami susitikimai su visuomene, nepasinaudojus proga paaiškinti piliečiams, kokių konkrečių veiksmų Europos bendrija imasi visuomenės labui? -{}-

  President. − Pirmininkas. – Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Klausimams skirtas laikas baigėsi.

PIRMININKAUJANČIOJI: PONIA ROTHE
Viceprezidentė

(1) (1) OJ L 175, 5.7.1985, p. 40

13. ES strategija dėl Centrinės Azijos (diskusija)

  Pirmininkas. − (DE) Kitas punktas yra Cem Özdemir pranešimas Užsienio reikalų Komiteto vardu, skirtas ES Centrinės Azijos strategijai (A6-0503/2007) (2007/2102(INI))-{}-

  Cem Özdemir, pranešėjas − (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, ponai ir ponios, leiskite man visų pirma pasinaudoti šia proga ir padėkoti šešėliniams pranešėjams už jų paramą ir vertingas pastabas, rengiant pranešimą apie Centrinę Aziją. Taip pat norėčiau pasinaudoti šia proga ir ypač padėkoti AFET komitetui ir, žinoma, grupės kolegoms, apie kuriuos negalima pamiršti ir be kurių pagalbos šis pranešimas nebūtų parengtas. Leiskite paminėti nors keletą iš jų: Dag Sourander, Paolo Bergamaschi, Rosemary Opacic, Andrew Woodcock, Margaret François ir mano kolegė Rana Aydın.

Šį vakarą Europos Parlamente mes pirmą kartą aptariame pranešimą apie Centrinę Aziją. Manau, tai yra ypatingas momentas Parlamentui, kadangi tai atspindi svarbą, kurią teikiame Centrinės Azijos regionui plėtodami ryšius. Centrinė Azija tampa svarbia Europos Sąjungos strategine partnere. Ilgą laiką neskyrusi dėmesio šiam regionui Europos Sąjunga pagaliau suprato, kad būtina kurti nuoseklią strategiją penkių Centrinės Azijos respublikų, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano, atžvilgiu. Žlugus Sovietų Sąjungai, šios penkios respublikos tapo ESBO narėmis, o tai reiškia, kad ryžosi priimti ESBO narių iškeltas vertybes, standartus bei principus.

Vokietijai pirmininkaujant Tarybai, 2007 m. birželio 20-21 dienomis, Europos Taryba patvirtino bendrąją strategiją dėl Centrinės Azijos. Ši strategija siūlo penkioms respublikoms pasinaudoti Europos patirtimi ir žiniomis keliose pagrindinėse srityse, tokiose kaip valdymas, teisės normos, demokratizavimas, žmogaus teisės bei švietimas ir mokymas. Europos Sąjungos priklausomybė nuo išorinių energijos išteklių ir jos poreikis įvairinti energetikos politiką siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, yra bendras ES ir Centrinės Azijos šalių interesas. Šiuo atžvilgiu mūsų interesai sutampa.

Tačiau kalbėdami apie energijos išteklius dažniausiai turime omenyje dvi šalis, Turkmėnistaną ir Kazachstaną. Kaip neseniai dar kartą įsitikinome Uzbekistanas ir Tadžikistanas patys turi energetikos problemų. Kalbant apie vandens išteklius, Kirgizijos Respublika turi daug energijos išteklių, todėl specialiai ją paminėjome. Čia remiamės Komisijos ir ambasadų in situ pasiūlymu įsteigti Vandens ir Energetikos Akademiją, kuri svarstytų šį klausimą, atsižvelgdama į aplinką ir tvarumą. Šios šalys taip pat suinteresuotos turėti daugiau energijos tiekimo kanalų, nes mes nesame suinteresuoti, kad ateityje mūsų priklausomybė nuo Rusijos didėtų.

Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartys yra svarbios dvišalio bendradarbiavimo su šiomis šalimis priemonės. Sutartys su Kazachstanu, Kirgizijos Respublikos ir Uzbekistanu jau įsigaliojo, o sutarties su Tadžikistanu kol kas dar neratifikavo visos valstybės narės. Iki šiol nesame pasirašę sutarties su Turkmėnistanu. Priežastys gerai žinomos – jos susijusios su izoliacijos režimu, vyravusiu Ašchabade iki 2006 m. pabaigos. Tikimės, ir aš manau, kad kalbu visų susirinkusiųjų vardu, kad Turkmėnistane išvysime naujo judėjimo pradžią ir ypač tikimės, kad jis sieks įgyvendinti demokratines reformas. Tačiau taip pat turime pripažinti, kad dar reikia nueiti ilgą kelią. Sveikiname pirmuosius žingsnius atvirumo link. Tačiau tikimės, kad tai tik pradžia to, ką norėtume matyti.

Šis pranešimas nustato aiškius santykių su šiomis penkiomis valstybėmis tikslus ir prioritetus. Turime derinti atskiroms šalims pritaikytus metodus ir regionų politikos metodus. Rūpinamės demokratija ir teisės normomis nepamiršdami apie žmogaus teises. Norime nustatyti aiškias gaires, kurios apibrėžtų rodiklius ir tikslus, kad mūsų partneriai žinotų, ko siekti. Taip pat tikiuosi, kad Komisija ir Taryba ir toliau aiškiai reikalaus politinių kalinių išlaisvinimo ir žiniasklaidos nepriklausomybės. Taip pat tikiuosi, kad šis pranešimas paskatins vyriausybes imtis reikiamų veiksmų dėl žmogaus teisių, o ypač veiksmų, kurių reikia, kad būtų besąlygiškai ir nedelsiant išlaisvinti visi žmogaus teisių gynėjai.

Mums aišku viena – ilgalaikį stabilumą regione pasieksime tik tuomet, jei kartu vystysis ir pilietinė visuomenė. Be aktyvaus pilietinės visuomenės dalyvavimo ir teisinės valstybės įtvirtinimo nebus ir ilgalaikio stabilumo. Net jeigu siekiame savo energetikos saugumo, negalime to priešpriešinti demokratijai. -{}-

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, pone Özdemir, mes taip pat laikome Centrinę Aziją vis didėjančios svarbos regionu ir aš visiškai sutinku su Jumis, kad jis yra Europos ir Azijos jungtis, turi didžiulę strateginę svarbą ir iš tiesų yra artimiausias kaimynas turint omenyje Kaukazą. Be to, kaip jau minėjote, Centrinės Azijos šalys dabar yra ESBO narės ir todėl taip pat siekia glaudžių ryšių su Europa. Mums svarbu ir toliau remti šią iniciatyvą. Mes norime išpildyti jų norus ir jau gerai padirbėjome pirmininkaujant Vokietijai. Mes, Komisija, pateikėme pasiūlymus, kuriuos paskui visi priėmė. Taigi sukūrėme naują ir labai svarbią strategiją dėl Centrinės Azijos.

Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas ir p. Özdemir savo pranešime aptarė būtent šį klausimą. Iš tiesų, labai svarbu, kad įgyvendindami šią strategiją darytume pažangą ateityje.

Žinoma, negalime pamiršti, kad, nors Europos Sąjunga aktyviai dalyvavo šių šalių gyvenime nuo pat jų nepriklausomybės atkūrimo, dabar gavome tam tikrą naują postūmį ir skiriame joms dar daugiau dėmesio. Dėl to labai džiaugiuosi dėl pranešime išsakyto aiškaus pareiškimo, jog Europos Parlamentas ragina valstybes nares ratifikuoti Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį su Tadžikistanu. Tikiuosi, kad bus ratifikuota sutartis ir su Turkmėnistanu, nes sutartimis įtvirtinti santykiai leistų intensyviau remti bendrąsias sąlygas ir reformas.

Kaip žinote, remdami reformas mes jau daugelį metų teikiame dvišalę techninę bei humanitarinę pagalbą. Todėl mums nereikia pradėti nuo pat pradžių. Tačiau dar daug riekia nuveikti plėtojant mūsų santykius. Štai kodėl naujoje strategijoje labai aiškiai išdėstėme tikslus, kurių norime pasiekti glaudžiai bendradarbiaudami. Šie tikslai – tai reformų žmogaus teisių ir demokratijos srityje rėmimas, ekonomikos plėtros, investicijų rėmimas, aplinkos apsauga, aplinkos darna, energijos ir transporto jungčių vystymas bei priemonės spręsti tokias bendras problemas, kaip narkotikų platinimas ir prekyba žmonėmis.

Šią strategiją taip pat lydi Europos Sąjungos regioninės pagalbos Centrinei Azijai strategija. Tai atitinka mūsų politinius tikslus ir svariai prisideda prie tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimo ypač skurdo mažinimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Manau, kad svarbiausia siekti pažangos tam tikrose srityse, tokiose kaip žmogaus teisės, švietimas, teisinės valstybės įtvirtinimas, svarbūs projektai Vakarų ir Centrinėje Azijoje, vandens ūkis bei EIB mandato plėtra. Jūs pagrįstai paminėjote dialogą dėl energetikos politikos ir tai, kad turėtume sudaryti sutartį su Turkmėnistanu dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Šiuo atžvilgiu tiek Kazachstanas, tiek Turkmėnistanas yra labai mums svarbūs.

Leiskite man pranešti, kad pavasarį Turkmėnijos sostinėje Ašchabade bus atidaryti Europos Sąjungos namai, ES informacijos centras, kuris padės informuoti visuomenę apie mūsų taikomas priemones. Tikiuosi, kad pati galėsiu jį atidaryti. Pagaliau, pasiruošimai rengiant delegaciją į Uzbekistaną ir atnaujinant delegacijas Tadžikistane ir Kirgizijos Respublikoje taip pat vyksta pagal planą.

Baigiant leiskite pasidalinti paskutinėmis žiniomis apie dabartinę energijos ir maisto krizę Tadžikistane. Šiuo metu mano kolega Louis Michel svarsto Humanitarinės pagalbos biuro (ECHO) pasiūlymą skirti 750 000 eurų skubios pagalbos priemonėms ir tikiuosi, kad šis pasiūlymas artimiausiu metu bus priimtas.

Žinoma, galėčiau tęsti toliau, tačiau, kaip ir kiekvieno iš mūsų, mano pasisakymo laikas yra ribotas.

  Josep Borrell Fontelles, Vystymosi Komiteto dokumento sudarytojas − (ES) Ponia Pirmininke, kaip jau sakė pranešėja, šiame regione būtina nuosekliai įgyvendinti Europos strategiją. Nuoseklumas atitinka Europos susitarimą dėl plėtros ir bendradarbiavimo plėtros finansinių priemonių, skirtų skurdo panaikinimui ir Tūkstantmečio tiklsų įgyvendinimui, taikymo principus.

Tačiau vargu, ar regionui pavyks pasiekti šių tikslų. Taip pat aišku, kad skurdas tebėra viena didžiausių problemų regiono šalyse, išskyrus tas, kurios turi naftos.

Tačiau tarp svarbiausių šios strategijos prioritetų neminimas nei skurdo panaikinimas, nei socialinis įtraukimas. Ši strategija taip pat nepabrėžia nei visuomenės sveikatos, nei lytinės diskriminacijos panaikinimo klausimų.

Vystymosi Komitetas prašo akcentuoti šiuos tikslus visose strategijose, kurias siekiama nuosekliai įgyvendinti atsižvelgiant į šių šalių situaciją ir kitas Europos Sąjungos politines priemones.

Mes džiaugiamės, kad švietimo klausimai, o ypač su pradiniu ugdymu susiję klausimai, minimi kaip viena bendradarbiavimo sferų. Taip ir turi būti, kadangi šios šalys švietimo srityje yra labiausiai atsilikusios nuo tūkstantmečio tikslų.

Mes taip pat džiaugiamės, kad yra paminėtos TDO konvencijos dėl tinkamo darbo, ir pabrėžiame, kad šie standartai turi vaidinti pagrindinį vaidmenį ekonominiame bendradarbiavime, investicijų bei prekybos santykiuose ir ypač kovojant prieš vaikų darbą, kuris šiose šalyse, ypač Tadžikistane ir Uzbekistane, tebėra labai rimta problema.

  Alojz Peterle, PPE-DE grupės vardu. – (SL) Sveikinu pranešėją, poną Özdemir, atlikus gerą darbą ir norėčiau jam padėkoti už bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą, kuriame aiškiai išreikšta Europos Sąjungos politinė valia siekiant Europos Sąjungos ir Vidurio Azijos šalių, kurių demokratinė ir ekonominė pažanga yra svarbi pasaulio stabilumui, glaudesnio strateginio bendradarbiavimo.

Pranešime sveikinama šio regiono šalių pažanga daugelyje sričių. Kartu jame pateikiama konstruktyvi politinių trūkumų kritika, ypač žmogaus teisių, demokratijos, teisės viršenybės, aplinkosaugos ir sveikatos priežiūros srityse.

Pranešimas parengtas visiškai atsižvelgiant į Vidurio Azijos šalių skirtumus ir laikantis nuomonės, kad visi yra suinteresuoti stiprinti bendradarbiavimą ne tik energetikos srityje, bet ir platesnėje politikos ir saugumo srityje bei kitose srityse. Naujų dinamiškų santykių poreikis taip pat atsispindi pasiūlyme įvertinti bendradarbiavimo pažangą kas dvejus metus bei pasiūlyme, kad Europos Komisija turėtų nedelsdama užtikrinti, kad visose Vidurio Azijos šalyse būtų suformuotos delegacijos.

Vidurio Azijos šalys ir Europos Sąjungos valstybės narės dalyvauja ESBO ir laikosi vienodų vertybių ir principų. Kazachstanas pirmininkaus ESBO 2010 m., ir dėl to jis įgijo didelį pasitikėjimą ir taps pirma Vidurio Azijos šalimi, kuri vykdys tokias svarbias pareigas. Tikiuosi, kad tai taip pat paskatins demokratijos ir kitų sričių pažangą Kazachstane ir visose kitose regiono šalyse bei glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga.

Ponios ir ponai, džiaugiuosi, kad Vidurio Azijos klausimais Europos Komisija, Taryba ir Parlamentas kalba viena kalba. Dabar laikas perkelti Europos Sąjungos ir Vidurio Azijos šalių santykius ir bendradarbiavimą į aukštesnį lygį remiantis aiškia ir visiems privaloma strategija.

  Katrin Saks, PSE vardu. – (ET) Ponia Pirmininke, Komisare, deja, Europos Sąjunga atrado Vidurio Aziją palyginti vėlai, ir nesu visiškai tikras, ar net ir šiandien mes suprantame šio regiono svarbą ekonomikos ir saugumo politikoje. Žvilgtelėdama į šią salę matau, kad tai nėra populiariausia vieta. Tačiau bet kuriuo atveju pernai, pirmininkaujant Vokietijai priimta Vidurio Azijos strategija ir šis Europos Parlamento pranešimas yra geras žingsnis į priekį. Sveikinu pranešėją ir dėkoju jam už malonų ir konstruktyvų bendradarbiavimą.

Svarbiausi su Vidurio Azija susiję klausimai išdėstyti šiame pranešime – saugumo klausimai, kova su terorizmu, energetika, kova su skurdu, narkotinių medžiagų tranzitas, prekyba žmonėmis, aplinkosaugos klausimai ir santykių su Europos Sąjunga plėtra, regioninis bendradarbiavimas ir globalizacijos keliami iššūkiai. Viena vertus, svarbu laikytis regioninio požiūrio, bet kita vertus, svarbu įvertinti kiekvieną šalį pagal jos nuopelnus, nes nors čia kalbame apie vieną regioną, jį sudarantys šalys vis dėlto gana daug skiriasi viena nuo kitos.

Svarbiausias pranešimo bruožas yra gera ekonominių aspektų ir žmogaus teisių pusiausvyra. Kadangi šiose šalyse gausūs ištekliai, yra pavojus, kad mūsų santykiuose interesai gali užgožti vertybes. Gali būti dar sunkiau dėl to, kad Vidurio Azijoje nėra ankstesnės demokratijos patirties ir ten gali būti sudėtinga įgyvendinti tarptautinius standartus.

Padėtis tampa dar sudėtingesnė dėl tradicinių klanų santykių ir dar išliekančio Sovietų paveldo. Todėl galėtų atrodyti, kad vartojame tuos pačius žodžius – žmogaus teisės, žodžio laisvė, žiniasklaidos laisvė, bet omenyje turime gana skirtingus dalykus. Todėl bendradarbiavimas nelengvas, bet turime pasinaudoti interesais, kuriuos Vidurio Azijos šalys turi Europos Sąjungoje. Tačiau mes nesame jų vienintelė plėtros kryptis. Pastaraisiais metais Rusija aktyvia plėtoja santykius šiame regione, kaip ir Azijos šalys.

Vis dėlto Europos Sąjunga turi geresnę galimybę nei bet kada iki šiol pasinaudoti santykiais ir patirtimi, kuriuos Baltijos šalys, pavyzdžiui, dabar priklausančios Europos Sąjungai kartu su kitomis naujoms narėmis, anksčiau turėjo su Vidurio Azijos šalimis. Pabaigai, labai svarbu aktyviau veikti šiame regione, nors remiantis Komisarės žodžiais ir tuo, kad Vidurio Azijoje dirbame su šalimis, kuriuose priešingai nei Europos Sąjungoje didžioji gyventojų dalis yra jauni žmonės, mūsų projektai pirmiausia turėtų būti skirti jiems.

  Samuli Pohjamo, ALDE grupės vardu. – (FI) Ponia Pirmininke, Komisare, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui, Cem Özdemir, už sėkmingo pranešimo parengimo. Jis daug padirbėjo šioje srityje ir iškėlė kai kuriuos labai svarbius klausimus, susijusius su ES ir Vidurio Azijos strategija.

Iš pranešimo aiškiai matyti, kad ES žiūri į Vidurio Azijos šalis iš dviejų pusių. Sąjunga nori padidinti gamtinių dujų ir naftos importą iš regiono ir paįvairinti tranzito kelius. Kartu ji nori pagerinti žmogaus teisių padėtį, skatinti demokratiją ir lygybę bei reformuoti valdymo ir teisingumo sistemas. Bus sunku rasti tinkamą šių tikslų pusiausvyrą. ES reikės paspartinti Vidurio Azijos strategijos įgyvendinimą, projektų įgyvendinimą ir išplėsti požiūrį nacionaliniu ir vietos lygmeniu.

Norėčiau pabrėžti, kaip tai svarbu norint sukurti ES ir Vidurio Azijos šalių dialogą ir bendradarbiavimą. Kartu Sąjunga taip pat turi remti santykius tarp Vidurio Azijos šalių ir teikti techninę pagalbą kovodama su prekyba žmonėmis ir narkotikais. ES parama sveikatos priežiūros, socialinių ir švietimo reformų bei mokslinio bendradarbiavimo srityje sustiprins ryšius su pilietine visuomene ir Europos vertybes, demokratiją, teisės viršenybę ir žmogaus teises. Taip bus taip pat paruoštas pagrindas bendradarbiavimui energetikos politikos srityje.

Taip pat norėčiau paminėti ES paramos svarbą pradinio ir tolesnio mokymo srityje, nes tai suteiks geresnių galimybių studijuoti ES ir keistis ES universitetų studentais. ES taip pat turėtų remti ir skatinti Vidurio Azijos šalis imtis efektyvesnių priemonių aplinkos apsaugos srityje užtikrinant tvarų vandens ir kitų gamtos išteklių vartojimą.

  Adam Bielan, UEN grupės vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti ponui Özdemir už šį puikų pranešimą.

Energijos saugumas, Komisare, be abejo, yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga XXI amžiuje. Jį galima užtikrinti tik diversifikuojant mūsų energijos tiekimo šaltinius, kad ES valstybės narės nebepriklausytų nuo Rusijos saugumo tarnybų kontroliuojamų bendrovių.

Svarbiausia diversifikacijos galimybė galėtų būti Vidurio Azijos šalys. Tai tinka abiem šalims: ES valstybėms narėms, kurios ieško kitų energijos tiekimo šaltinių, ir Vidurio Azijos šalims, kurios norėtų pardavinėti savo žaliavas už didesnę kainą.

Kol kas Odesos-Brody dujotiekis nebuvo nutiestas iki Lenkijos uosto Gdansko, ir dabar vis mažiau tikėtina, kad bus pastatytas Nabucco dujotiekis, vienintelis dujotiekis, kuriuo gamtinės dujos galėtų būti tiekiamos į ES valstybes nares nepriklausomai nuo Rusijos, nes pernai Turkmėnistanas ir Kazachstanas susitarė su Rusija statyti dujotiekį palei Kaspijos jūros krantą, ir dėl neseniai sudaryto Rusijos ir Bulgarijos susitarimo ir Serbijos naftos pramonės privatizacijos.

Rezultatas yra toks, kad atsižvelgiant į nepakankamą solidarumą su Europos Sąjunga ir neefektyvią ES diplomatija, mūsų šalys leidžia Rusijai ir Kinijai išstumti jas iš svarbaus pasaulio regiono. Todėl norėčiau paklausti Komisarės, kokių konkrečių veiksmų ketina imtis Europos Komisija tokių projektų kaip Odesos–Brody–Gdansko ir Nabucco dujotiekiai atžvilgiu.

  Jiří Maštálka, GUE/NGL grupės vardu. – (CS) Ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad skyrė tiek daug laiko ir pastangų šiam pranešimui parengti. Tačiau, deja, privalau šį teigiamą požiūrį išsakyti pastebėdamas, kad pasiūlymas itin padrikas ir prastos struktūros, daugelis elementų jame vis kartojasi. Mano pagrindinis klausimas: kam jis iš tikrųjų skirtas?

Bijau, kad tautos, kurioms skirtas pranešimas, jausis dėl jo šiek tiek nepatogiai. Tai bus galvos skausmas šių šalių diplomatams, jiems nagrinėjant pranešime pateiktą kritiką. Manau, kad ateityje reikėtų atskirti nutarimą nuo aiškinamojo pranešimo. Norėčiau pateikti vienos iš šalių, Kazachstano, pavyzdį. 2006 m. pabaigoje Kazachstano prezidentas, Nursultanas Nazarbajevas, atvyko į Briuselį. Manau, kad Komisarė tuomet buvo su mumis. Ta proga buvo pasakyta daug pagarbos ir pagyrimo žodžių. Tačiau skaitant ataskaita susidaro bendras įspūdis, kad tie teiginiai nebuvo rimti ar nuoširdūs. Ar mūsų objektyvumo matas yra dujų ir naftos tiekimo srautai? Ar nežinome, kad Kazachstane vykdoma programa „Perdavimas Europai“, kuri liudija nuoširdų Respublikos norą suartėti su ES šiose srityse? Manau, kad pranešime nepateikta sąžiningo atsakymo į kazachų klausimą, ar Kazachstanas geografine ir platesne prasme gali būti laikomas Europos dalimi. Taip pat manau, kad tradiciškai globėjiškas pranešimo tonas, kuriuo ES kalbasi su savo neraštingais vargšais giminaičiais yra netinkamas.

Tekste visiškai neskiriamos skirtingos regiono šalys, tiek kalbant apie žmogaus teises, tiek apie ekonomikos ir socialinę plėtrą. Pareiga tarp Vidurio Azijos šalių įtraukti ir Mongoliją atrodo suprantama tik kaip pastanga po vienu stogu surinkti šalis, kurios, pranešėjų nuomone, turi panašią geopolitinę svarbą ir, matyt, laikomos galimomis platformomis prieš Rusiją ir Kiniją. Kvestionuotinos kai kurios nutarimo pasiūlymo formuluotės. Kas turima omenyje R konstatuojamojoje dalyje, nurodant, kad istorijoje ar neseniai kai kurios skirtingos šalys turi interesų šiame regione? Ar tai rodo, kad mes remiame kai kurių Europos galingųjų kolonijines ambicijas praeityje arba kad rodome susirūpinimą dėl kai kurių naftos bendrovių interesų? Be to, teiginys, kad Rusija ir Kinija bandė sustiprinti savo įtaką Vidurio Azijoje per Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, man atrodo nesuprantamas.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad rengiant nutarimo projektą sveikintinas ketinimas gerinti ES santykius su Vidurio Azijos šalimis ir pastangos remti vietos demokratijos ir socialinę bei politinę plėtrą buvo užgožtos tam tikrų ambicingų grupių problemiškų interesų. Atsižvelgiant į tikruosius ES uždavinius ir poreikius, mano nuomone, parengtas tekstas yra nepriimtinas.

  Bastiaan Belder, IND/DEM grupė. – (NL) Ponia Pirmininke, ponui Özdemir savo pranešime teisingai nurodo, kad Vidurio Azija Europos Sąjungai turi didelės strateginės svarbos. Jis taip pat sako, kad susitarimai su ne valstybėmis narėmis turi priklausyti nuo aiškaus pasiryžimo įgyvendinti žmogaus teises valstybėje partnerėje. Dialogas turi būti atviras ir nuoširdus.

Turkmėnistanas yra viena iš pranešėjo minėtų Vidurio Azijos šalių. Religijos laisvės šioje šalyje visiškai nėra. Religiją visiškai kontroliuoja valstybė. Standartas tebėra „Ruhnama“ – valstybės religija ir buvusio Prezidento Nijazovo asmens kultas. Todėl neregistruotoms kitų tikėjimų grupėms yra labai sunku. Jos yra itin sudėtingoje padėtyje. Jų nepripažinimas oficialiai riboja jų religinę laisvę ir verčia jas susidurti su judėjimo laisvės ir turto valdymo problemomis. Rusijos baptistų pastorių Kalatajevskio ir Potolovo padėtis, apie kurią aš klausiau Komisijos praėjusį rudenį, yra tik vienas šios pasibaisėtinos kasdienės tikrovės pavyzdys.

Taigi norėčiau dar kartą paprašyti jūsų maloniai apsvarstyti mano pateiktus pakeitimus, būtent Nr. 12 ir 13. Turkmėnistanas yra svarbi šalis, nes Europos Sąjunga nori diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius. Bent jau tas yra tikrai aišku. Tačiau ji yra verta dėmesio ir dėl mano anksčiau minėtos religinių grupių ir kitų mažumų padėties. Tas pats pasakytina ir apie kitus mūsų partnerius Vidurio Azijoje. Tikiuosi jūsų paramos.

  Charles Tannock (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, ES ir Vidurio Azijos partnerystė turėjo prasidėti jau seniai, ir aš sveikinu ponui Özdemir parengus pranešimą. Šis didelis ir strategiškai itin svarbus regionas tempiamas į tris puses: Kinijos, Rusijos ir Europos. Mums svarbu padaryti viską, kad galėtume užtikrinti, kad Vidurio Azija racionaliai pasirinktų partnerystę su Europos Sąjunga.

Turkmėnistanui laipsniškai išeinant iš izoliacijos ES atsiveria itin svarbi galimybė. Jei bus užtikrintas reguliarus ir patikimas gausių Turkmėnistano angliavandenilio išteklių tiekimas sumažins dabartinę Europos priklausomybę nuo Rusijos. Tam naujasis Kaspijos jūros dujotiekis turėtų būti sujungtas su Nabucco projektu.

Uzbekistanas, kuris po žudynių Andižane yra teisingai atstumiamas, pradėjo dialogą su ES žmogaus teisių klausimais. Tai svarbus žingsnis į priekį. Žinoma, reikės dar daug padaryti, kol Uzbekistanas galės būti laikomas tikra demokratine šalimi. Tačiau Uzbekistanas yra itin svarbus sąjungininkas kovojant su tarptautiniu terorizmu, ypač Afganistane.

Europos Sąjungai Kazachstanas yra Vidurio Azijos karūnos brangakmenis. Gausūs šalies naftos, dujų ir mineralų ištekliai, įskaitant uraną, yra neabejotinai patrauklūs. Nors pagal mūsų tradiciją Kazachstanas nėra liberalios vakarų demokratijos šalis, jis daro svarbią pažangą kaip daugelio religijų, pasaulietiška valstybė su musulmonų dauguma. Atsižvelgiant į tai, kad vos prieš 17 metų jis buvo Sovietų Sąjungos respublika, Kazachstano pirmininkavimas ESBO 2010 m. dar sustiprins postūmį užtikrinti didesnę politinę laisvę ir žmogaus teises šioje šalyje.

Kaip pranešėjas EKP rytų dimensijos klausimais, vieną kartą buvau pasakęs, kad Kazachstanas vieną dieną galėtų tapti EKP nariu. Tikiu, kad vieną dieną taip ir bus.

  Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Ponia Pirmininke, taip pat sveikinu pranešėją, Cem Özdemir. Gaila, kad dauguma Vidurio Azijos gyventojų, turbūt, jau seniausiai nuėjo miegoti.

Europos Sąjunga ilgą laiką ignoravo Vidurio Aziją. Dabar kuriama strategija yra sveikintinas žingsnis, kuriuo siekiama užpildyti šią spragą. Kaip jau sakė daugelis kalbėjusiųjų, Europos Sąjunga turi svarbių interesų šiame regione. Renkamės realią strategiją, kurioje nuosekliai atsižvelgiama į įvairius mūsų santykių su Vidurio Azija ir jų plėtros tendencijų aspektus. Kaip ES specialusis įgaliotinis, Pierre Morel, yra daug kartų sakęs, nebus jokio dialogo dėl energetikos, kol nepadėsime sukurti tinkamai funkcionuojančias valstybes. O tinkamai funkcionuojančios valstybės reiškia demokratizaciją. Nėra garantijų, kad nauja strategija bus sėkminga. Tai labai priklausys nuo to, kaip ji bus įgyvendinta. Pirmiausia, laukiame, kad Europos Komisija sukonkretintų strategiją praktiniu požiūriu. Žinoma, negalima pamiršti apie žmogaus teises.

Kalbant apie Uzbekistaną, laikausi savo nuomonės, kad turime ir toliau griežtai bendrauti su šia šalimi, kol jos režimas aiškiai parodys, jog valstybė nuoširdžiai yra pasiruošusi judėti demokratijos link.

Kazachstanas, svarbus klausimas. Pritariu bendrai nuomonei, kad ši šalis yra pagrindinė šiame regione. Nesutinku su ponu Tannock, kad ją reikėtų įtraukti į EKP, bet turėtume ieškoti būdų gerinti mūsų santykius su Kazachstanu. Pats esu ten buvęs, ir man didelį įspūdį paliko šalies energetika – ne tik ekonomiškai, bet ir socialiniu požiūriu. Džiaugiuosi, kad susitarta dėl to, ar Kazachstanas galėtų ar ne pirmininkauti ESBO. Taip pat džiaugiuosi, kad sprendimas priimtas su keliomis sąlygomis. Mes galime stebėti Kazachstaną ateinančiais metais, ar jis atitinka šias sąlygas.

Paskutinė pastaba. Yra labai daug, ką galime daryti Vidurio Azijoje. Bet tik jei turėtume omenyje ir Rusijos bei Kinijos vaidmenį regione. Taigi mūsų politikoje dėl Rusijos ir Kinijos taip pat turime pagalvoti apie tai, kaip turėtų būtų išreiškiamas mūsų didėjantis susidomėjimas šiuo regionu. Kai buvau ten, Kazachstane, sužinojau, kad jiems Kinija ir Rusija yra ne vienintelės pagrindinės partnerės. Kazachstanas nori glaudesnių ryšių ir su Europos Sąjunga. Mūsų naujoji strategija gali būti labai geras atsakas.

  Ona Juknevičienė (ALDE). – Ponia Pirmininke, norėčiau pradėti pasveikindama poną Özdemir parengus labai išsamų pranešimą.

Kaip Delegacijos santykiams su Vidurio Azijos šalimis pirmininkė, dėl šio nutarimo norėčiau aptarti kai kuriuos, mano nuomone, svarbius klausimus.

Pirma, Vidurio Azija aiškiai įgyja vis didesnę svarbą Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, be abejo, dėl jos gausių energijos išteklių. Turime labai daug bendrų interesų skatinant saugumą ir užkertant kelią tokioms grėsmėms kaip terorizmas ir narkotikų kontrabanda. Džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos strategijoje dėl naujosios partnerystės su Vidurio Azija labai aiškiai išdėstyti šie klausimai, kaip ir šiame nutarime.

Šis regionas užima itin svarbią geostrateginę padėtį, visų pirma, dėl bendrų sienų su Afganistanu, Kinija ir Rusija. Todėl turime aiškiai apibrėžti mūsų uždavinius ir prioritetus atsižvelgdami į šį kontekstą.

2010 m. Kazachstanas pradės pirmininkauti ESBO, kuri atsako už demokratijos ir pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimą. Džiaugiuosi dėl savo kolegų, bet jaudinuosi dėl Kazachstano gyventojų, nes dabartiniame išrinktame parlamente nėra nė vieno opozicijos nario.

Visoms Vidurio Azijos šalims vis dar reikia nueiti ilgą kelią vykdant ekonomikos ir politines reformas ir kuriant demokratines visuomenes. Buvusių Sovietų respublikų, įskaitant ir mano šalį, Lietuvą, pavyzdys rodo, kad 17 metų nepriklausomybės yra nepakankamai ilgas laikas, kad per jį būtų galima įgyvendinti tikrus pokyčius. Tačiau turime perteikti svarbiausią žinią, kad Europa nesieks materialios naudos žmogaus teisių sąskaita.

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, Komisare, pono Özdemir pranešime aptartas nepriklausomybės įsikūrimas Vidurio Azijos šalyse beveik prieš 20 metų atnešė visiškus kultūrinius pokyčius po vergystės metų.

Žinoma, šios šalys naudojosi naujai atrasta laisve remdamosi praeities praktika ir įpročiais. Per tokį trumpą laiką sunku įgyvendinti pokyčius. Šios tautos išgyveno šimtmečius senomis tradicijomis pagrįstų kultūrinių skirtumų dėka. Mes turime tai gerbti. Pokyčiai turi vykti lėtai, kad nekiltų priešiškumo mūsų kultūrai ir lūkesčiams.

Ekonominiai ryšiai su Rusijos Federacija išliko ir po nepriklausomybės įsitvirtinimo ir tebėra stiprūs. Rusijos kultūra, mokslas ir ekonomika turėjo labai didelės įtakos toms šalims, kurios dabar yra nepriklausomos. Jeigu mes nesukursime panašių ryšių su Europos Sąjunga, mūsų pastangos neišvengiamai žlugs nepaisant to, ko šios šalys iš mūsų tikisi.

Turime pradėti nuo ekonomikos: pakeiskime Rusijos dujotiekius mūsiškiais, Rusijos techninę įrangą mūsiške, o rusų kalbą – anglų kalba. Tai paskatins sisteminius kultūrinius pokyčius.

  Gerard Batten (IND/DEM). – Ponia Pirmininke, šiame pranešime išreikštas nerimas, kad naujoji Kirgizijos konstitucija, priimta 2007 m. spalio mėn. referendume be didelių diskusijų, galėtų iškreipti galios pusiausvyrą. Kirgizijos konstitucija buvo pakeista surengus ginčytiną referendumą 1996 m., o 2003 m. buvo organizuotas dar vienas referendumas, kurio metu pritarta tolesniems konstitucijos pakeitimams.

Toliau pranešime smerkiamas Vidurio Azijos respublikų „troškimas išlaikyti vidaus kontrolę“, kuris „yra būdingas režimams, nesidominantiems visuomenės pritarimu valdžios principams“.

Minutėle, apie ką mes čia? Konstitucinius pakeitimus, kurie „iškreips galios pusiausvyrą“. „Troškimą išlaikyti vidaus kontrolę“ „nesidomint visuomenės pritarimu“ politinio elito valdžios principams. Panašu į ištrauką iš JK Nepriklausomybės partijos pranešimo dėl Europos Konstitucijos – atsiprašau, tai yra dėl Lisabonos sutarties.

Abejoju, kad penkios Vidurio Azijos respublikos yra demokratijos ir teisės viršenybės modeliai, bet kai Kirgizijos politikai norėjo pakeisti konstituciją, jiems bent užteko padorumo siekti žmonių pritarimo surengiant referendumą.

Europos Sąjungai gi trūko ir padorumo, ir drąsos siekti to paties iš Europos žmonių.

  Rihards Pīks (PPE-DE). – (LV) Dėkoju, ponia Pirmininke, Komisare. Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui, šešėliniam pranešėjui ir jų padėjėjams, nes ataskaita yra labai išsami, joje daug nuorodų ir dokumentų analizės dėl kiekvienos šalies. Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelis klausimus, kurie, mano nuomone, nebuvo pakankamai apsvarstyti. Taip, norėčiau taip pat pridurti, kad Komisarės šiose šalyse ateityje vykdytinos konkrečios veiklos aprašymas buvo labai naudingas. Tačiau man atrodo, kad pranešime ir apskritai Europos Sąjungos strategijoje nėra pakankamai su šiomis šalimis susijusių strateginių sprendimų ar veiksmų, ir kartu man atrodo, kad Rusija, Kinija, Pietų Korėja ir Indija visos turi labai didelės įtakos šiems regionams. Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, apie ką, atrodo, jau kalbėjo mano kolega narys Adam Bielan – 2007 m. spalio 10 d. kelių valstybių vadovai susitiko Vilniuje, kad aptartų energijos tiekimo vamzdynus iš Kaspijos jūros. Savaitę prieš tai, ponas Putinas, kuris nedažnai lankosi kitose šalyse, vyko su ponu Nazarbajevu į Turkmėnistaną ir pasiūlęs šiek tiek didesnę dujų kainą pasirašė politinį susitarimą, pagal kurį visos Turkmėnistano ir Kazachstano dujos turėtų būti tiekiamos Rusijos dujotiekiais. Taigi, iš esmės, galima sakyti, kad jis aplenkė mūsų nario sprendimą. Taip pat manau, tam tikrų panašumų galima įžvelgti ir Andižano įvykiuose, kai po kelių mėnesių Uzbekistano prezidentas buvo priverstas reikalauti JAV bazės uždarymo. Man atrodo, kad mums taip pat reikia skirti daugiau dėmesio šiems aspektams... Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mums reikia analizuoti daug atidžiau ir atsižvelgti ir į šiuos strateginius aspektus. Dėkoju.

  Józef Pinior (PSE). – Ponia Pirmininke, norėčiau pirmiausia pasveikinti poną Özdemir parengus puikų pranešimą dėl ES strategijos Vidurio Azijai.

Vidurio Azija yra dalis kelio, nuo senų laikų jungusio didžiąsias Europos ir Azijos civilizacijas. Šiandienos pasaulyje senasis Šilko kelias gali būti laikomas didelio to regiono politinio, kultūrinio ir prekybos potencialo simboliu. Vidurio Azija yra regionas, kuriame susitinka Europos Sąjunga, Kinija, Indija ir Iranas. Be jokios abejonės, šio regiono šalys – Kazachstanas, Kirgizijos Respublika, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas – bus vienos iš svarbiausių ES išorinės veiklos sričių ateinančiais metais.

Beje, Vidurio Azija yra regionas, kuriame bendrų interesų turi ES ir Turkija. Turkijos kultūrinė, kalbinė ir strateginė įtaka regione yra vienas iš argumentų už Turkijos narystę ES.

Norėčiau pateikti dvi pastabas. Pirma, ES turėtų teikti pagalbą šioms šalims žmogaus teisių, demokratijos ir švietimo srityse. ES parama reikalinga plėtojant pilietinę visuomenę, įgyvendinant liberalius demokratinius pokyčius ir teisės viršenybės principus šiose šalyse.

Antra, norėčiau pabrėžti partnerystės energetikos politikos srityje svarbą. Ypatingą dėmesį reikia skirti projektams, kuriais siekiama sujungti dujų ir naftos gavybos teritorijas ir paskirstymo sistemą Vidurio Azijoje su dujotiekiais ir naftotiekiais, vedančiais į Europos Sąjungą, įtraukiant ir būsimus projektus, pvz., Nabucco. ES tikslams įgyvendinti itin svarbu toliau stiprinti Vidurio Azijos ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityse.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Ponia Pirmininke, Komisare, ES strategija Vidurio Azijai yra didelis žingsnis į priekį. Įtvirtindami savo pozicijas per specialųjį įgaliotinį ir planuodami suformuoti delegacijas Kirgizijos Respublikoje ir Tadžikistane, turėsime daugiau galimybių tęsti aktyvų dialogą su tam tikromis šalimis ir pakeisime būdą, kuriuo galime dirbti šiame regione.

Vidurio Azija taps svarbesne, ypač, kaip jau minėta, galimybės naudotis energijos ištekliais, kurie nėra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojami Rusijos, požiūriu. Regioną sudaro jaunos valstybės, kurios reikia paramos kuriant ir stiprinant demokratiją, kovojant su nusikalstamumu ir užkertant kelią narkotikų tranzitui į Rusiją ir ES per tam tikras regiono šalis. Kartu šios šalys, žinoma, yra svarbios partnerės kovojant su pasaulio terorizmo lopšiais.

ES turi galimybę parodyti, kokia ji naudinga užsienio politikos požiūriu, panaudodama visas „minkštosios“ politikos priemones, įskaitant paramą ir prekybą. Be to, ES gali padėti sukurti demokratines institucijas ir tinkamai veikiančias valstybės, kuriose vyrauja teisė, gerbianti žmogaus teises ir tikrą žodžio ir žiniasklaidos laisvę.

Vidurio Azijos šalims labai reikia galimybės diversifikuoti jų naftos ir dujų eksportą. Mes ES turime pasiūlyti efektyvias ir tinkamai finansuojamas alternatyvas Rusijos ir Kinijos dujotiekiams. ES privalo prisiimti atsakomybę už mūsų visų energijos saugumą. Kitaip kyla pavojus, kad visos mūsų bendros pastangos žlugs.

Daugiau Rusijai priklausančių naftotiekių ir dujotiekių iš Vidurio Azijos nereiškia mūsų nepriklausomybės energetikos sektoriuje, kurios ES turėtų siekti.

  Janusz Wojciechowski (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, Kazachstanas yra Vidurio Azijos šalis, kuri yra man žinoma geriausiai. Tai didelė šalis, išsidėsčiusi tarp Kinijos, Sibiro ir Europos. Keista, mes laikome šalis Vidurio Azijos šalimis, nors dalis jų teritorijos geografiškai priklauso Europai. Kazachstanas, kuriame gyvena 16 milijonų žmonių ir daugiau kaip 100 etninių grupių ir religijų, yra toli nuo mūsų tradicijų ir istorijos prasme, bet vis dėlto šios šalies politika ir jos tautos siekiai rodo, kad ji labai nori suartėti su Europa.

Be to, kultūros požiūriu Kazachstanas yra labiau Europos nei Azijos šalis. Jis susiduria su problemomis, bet tai stabili šalis, kurioje vyksta demokratinės reformos, ir stabilumas šiame regione labai svarbus užtikrinant viso pasaulio saugumą. Turėtume paremti Kazachstano ir kitų Vidurio Azijos šalių stabilizavimosi ir suartėjimo su Europa procesą. Turėtume remti viską, kas padeda Vidurio Azijos šalims priartėti prie Europos, ypač todėl, kad jos gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant Europos energijos tiekimo saugumą.

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). – (RO) Ponios ir ponai, kaip pranešėja bendradarbiavimo su Juodosios jūros regionu klausimais, norėčiau pabrėžti didelę Vidurio Azijos ir Juodosios jūros regiono tarpregioninio bendradarbiavimo svarbą. Dėkoju pranešėjui už tai, kad atsižvelgė į mano pasiūlymus šiais klausimais, ir tikiuosi, kad Komisija ir Taryba nuosekliai stengsis juos pritaikyti praktikoje įgyvendindamos naująją strategiją Vidurio Azijai.

Dviejų regionų bendradarbiavimo ir konsolidavimo siekia ir Europos Sąjunga, ir Vidurio Azijos bei Juodosios jūros regiono šalys. Tai ypač akivaizdu energetikos ir transporto politikoje, nes Vidurio Azija yra svarbus energijos išteklių šaltinis Europos Sąjungai. Todėl, manau, yra sveikintina, kad pranešime dėmesys sutelkiamas į dvi pagrindines idėjas šiuo atžvilgiu.

Pirma, reikia nutiesti transporto kelius ir sukurti energetikos infrastruktūrą, kuri jungtų Vidurio Azijos išteklius su Juodosios jūros regionu ir galiausiai Europos Sąjunga. Tai svarbus elementas užtikrinant energijos saugumą ir įvairovę Europos Sąjungoje. Todėl atkakliai pabrėžiu itin didelę Nabucco projekto svarbą ir pritariu pranešime išreikštam raginimui skirti ypatingą dėmesį jo sėkmingai plėtrai.

Antra, stipri energetikos politika yra taip pat susijusi su skaidrios ir konkurencingos energetikos rinkos sukūrimu. Europos Sąjungai svarbu paskatinti veiklą šia linkme suaktyvinant dialogą su Vidurio Azijos ir Juodosios jūros regiono šalimis bei imantis papildomų priemonių, pvz., skatinant stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją.

Vis dėlto šiuos tikslus reikėtų integruoti į bendrąją strategiją Vidurio Azijai sutelkiant dėmesį į tvarų stabilumą ir vystymąsi. Dėl šių priežasčių, be energetikos politikos, labai svarbu skatinti reformas visose penkiose respublikose, ypatingą svarbą suteikiant žmogaus teisėms ir teisingam valdymui, švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą.

  Vural Öger (PSE). – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, pirma, noriu pasveikinti poną Özdemir parengus labai sėkmingą ataskaitą. Europos Sąjunga įsiliejo į rungtynes dėl Vidurio Azijos labai neryžtingai ir vėlai susidomėjo šiuo regionu atsilikdama nuo Rusijos, Kinijos ir JAV. Iki šiol Vidurio Azija nelaikė Europos Sąjungos pasaulio masto žaidėja. ES strategija Vidurio Azijai turėjo būti sukurta dar seniai, ypač siekiant sumažinti energetikos priklausomybę nuo Rusijos. Ją pradėjo pirmininkaujančioji Vokietija. Dabar mums svarbu užtikrinti tolesnius veiksmus.

Deja, ES vis dar nesusitaria dėl savo išorinės energetikos politikos. Mes Europoje turėtume, visų pirma, sutelkti dėmesį į diversifikaciją, mūsų bendrųjų interesų atstovavimą ir solidarumą krizės atveju. Vis dėlto dvišalės energetikos sutartys, kurias ES valstybės narės vis sudarinėja su trečiosiomis šalimis, verčia suabejoti dėl Europos Sąjungos sugebėjimų susitarti. Tačiau Europos Sąjunga savo ir savo piliečių naudai turėti siekti vieningos išorinės energetikos politikos.

Tačiau neturėtume žiūrėti į energijos išteklius, kurie itin svarbūs mūsų piliečiams, kaip į vienintelę priežastį, dėl kurios ES turėtų kurti santykius su šiuo regionu. Nesiekiame vienpusės naudos iš strategijos Vidurio Azijai. Šiuo požiūriu Europa turi atskirti save nuo kitų žaidėjų šiame regione. Daug svarbiau padėti Vidurio Azijos respublikoms įtvirtinti teisės viršenybę ir demokratinės visuomenės formas kartu su sveika ekonomika. Jei Europa tai padarytų, regiono piliečiai turėtų apie tai sužinoti. Vis dėlto Europa taip pat turi veikti gana atsargiai, nes vakarų patarimai gali būti labai lengvai supainioti su noru elgtis globėjiškai ar kištis.

Pasaulis jungiasi ir už ES ribų ir turėtume siekti konstruktyvios partnerystės su Vidurio Azijos šalimis, partnerystės, kuri nesudarytų įspūdžio, kad europiečiams rūpi tik asmeninė nauda, partnerystės, kuri būtų pagrįsta abipuse nauda.

  Péter Olajos (PPE-DE). – (HU) Ponia Pirmininke, ponia Komisare, prieš 150 metų mano tautietis vardu Ármin Vámbéry buvo pirmasis europietis, kuris pranešė žinią apie uždaras Vidurio Azijos visuomenes pasauliui ir suteikė informacijos apie šio regiono kultūrinę, administracinę ir ekonominę padėtį iki Rusijos užkariavimo. Net tais laikais šis regionas, kaip ir Šilko kelias, šimtmečiais buvo tarpžemyninė Europą ir Aziją jungianti bambagyslė.

Po ilgo Rusijos ir Sovietų dominavimo laikotarpio penkios Vidurio Azijos šalys gali vėl prisiimti šį Europą ir Aziją jungiančios bambagyslės vaidmenį. Daugeliu atvejų, deja, jau taip ir vyksta; didžiąja dalimi neteisėta prekyba žmonėmis ir narkotikais pasiekia Europą per šias šalis, kaip ir gamtinės dujos.

Todėl Europai reikėjo ir tebereikia strategijos santykiams su Vidurio Azija plėtoti. Tačiau Europa negali tikėtis, kad bendradarbiavimo tikslas būtų vien tik užkirsti kelią iš ten kylantiems pavojams arba įgyti galimybę naudotis energija ir žaliavinėmis medžiagomis, arba Europai mokyti šį regioną demokratijos ir žmogaus teisių srityje.

Turime sukurti nuoširdų bendradarbiavimą su šiuo regionu, ir todėl pritariu Europos Sąjungos pastangoms skatinti Vidurio Azijos šalių narystę PPO ir jų integraciją į pasaulio prekybą. Europa turi išnaudoti visas turimas priemones, kad paskatintų šio regiono ekonominę, socialinę ir politinę plėtrą bei modernizavimą. Tačiau tą galima padaryti tik abipusio pasitikėjimo pagrindu.

Todėl svarbu išskirti aplinkosaugą kaip šio bendradarbiavimo prioritetą. Klimato kaita, nuolatinės su vandens vartojimu susijusios problemos ir anksčiau užterštų teritorijų reabilitacija yra tie klausimai, kuriems reikia didesnio dėmesio. Kartu Europa turi griežtai vengti bet kokių aplinką teršiančių arba regiono žmonių gyvenimą žalojančių projektų.

Jau buvau atkreipęs Komisijos dėmesį į Kirgizijos ir Uzbekistano nevyriausybinių organizacijų kritiką dėl aukso kasimo veiklos naudojant cianidą, kurią iš dalies finansuoja ERPB. Europa jokiu būdu negali pritarti tokios technologijos naudojimui Europoje arba už jos ribų. Labai dėkoju.

  Elisabeth Jeggle (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, aš taip pat noriu pradėti nuo padėkos pranešėjui ponui Özdemir ir visiems šešėliniams pranešėjams, kurie rengė šį pranešimą. Šia strategija Vidurio Azijai ir šiais pirmaisiais plačiais debatais Europos Parlamente darome tinkamus aktyvius žingsnius skatinant dialogą ir sprendžiant visus sunkumus, su kuriais dar susidursime ir apie kuriuos kalbėjo Komisarė. Pagal šią strategiją reikės mažiais žingsniais eiti labai ilgą kelią. Džiaugiuosi, kad bendradarbiausime glaudžiau ir kad tai nebus tik vienpusė veikla, kad bus keičiamasi nuomonėmis remiantis abipusiu pasitikėjimu.

Šie debatai rodo mums, kad kalbėdami apie Vidurio Aziją turime pasiekti pusiausvyros. Skirtingoms Vidurio Azijos respublikoms būdingi labai įvairūs bruožai. Turime kelti visiškai skirtingus reikalavimus. Norime importuoti energiją, bet saugiai, o eksportuoti norime demokratiją ir žmogaus teises. Norime suderinti šiuos du dalykus, o tai nelengva. Nuo 1999 m. esu delegacijos santykiams su Vidurio Azijos šalimis narė; pažįstu visas tas šalis. Iš ten gyvenančių žmonių sužinojau ir žinau, kad ir jie vardą, kurio nenori prarasti. Todėl privalome elgtis atsargiai ir kartais pragmatiškai.

Čia reikėtų grįžti prie Uzbekistano. Uzbekistanas šiuo metu daro svarbius žingsnius, kuriuos turėtume labai palaikyti. Sausio 1 d. panaikinta mirties bausmė. Dėkoju pranešėjui už pasitaisymą žodžiu. Be to, įvestas asmens neliečiamybės principas, t. y. principas, kai teismas sprendžia, ar sulaikymas yra teisėtas. Šių metų gegužės mėn. antrą kartą kalbėsimės su Komisija apie žmogaus teises. Esu tikra, kad šis dialogas įvyks. Tai dar vienas geras žingsnis, tęsiantis tai, ką jau esame pradėję.

Leiskite taip pat pridurti, kad remsiu UEN grupės pasiūlytus pakeitimus, nes pritariu jiems, nes manau, jog tai yra žingsnis dialogo link, ir todėl kad mes turime siekti dialogo ir partnerystės.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, Europos Sąjunga turėtų aktyviau dalyvauti Vidurio Azijoje vykstančioje veikloje ir remti regiono ekonominę ir socialinę plėtrą. Šiuo metu mūsų įtaka nedidelė: ten veiklą vykdo Maskva, Pekinas ir Vašingtonas.

Kad suvaidintume aktyvesnį vaidmenį, turime sukurti ekonominio ir politinio bendradarbiavimo viziją ir įsitraukti į projektus, investicijas ir programas, kurių tikslas yra patenkinti Kazachstano, Kirgizijos Respublikos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano poreikius. Kartu turėtume skatinti visas šias šalis dalyvauti aktyvesniame tarpregioniniame bendradarbiavime. Tačiau turėtume atsiminti, kad tai bus nelengva, nes regionas susideda iš daugelio etninių, kalbinių, religinių, politinių ir socialinių aspektų, kuriems didelės įtakos vis dar turi Rusija.

Europos Sąjungos prioritetas turėtų būti bendradarbiavimo stiprinimas tokiose srityse kaip energetika, prekyba, švietimas, infrastruktūra, saugumas ir regioninė integracija. Turėtume sutelkti dėmesį į demokratizacijos proceso rėmimą, švietimo plėtrą ir skurdo panaikinimą. Taip padidės saugumas ir socialinis bei ekonominis šio strateginio pasaulio regiono stabilumas ir bus užtikrintas efektyvesnis bendradarbiavimas.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, mano pirmoji pastaba: visos penkios Vidurio Azijos šalys yra ESBO narės, o tai reiškia, kad jos tarptautinės bendruomenės atžvilgiu yra prisiėmusios įsipareigojimus gerbti pagrindines laisves, demokratiją ir žmogaus teises, nors šios šalys skirtingai vykdo šiuos įsipareigojimus.

Antra, kalbant apie regioninius trūkumus, Kazachstanas išsiskiria teigiamai. 2007 m. rugpjūčio mėn. ten vyko parlamento rinkimai, kuriuose aš dalyvavau kaip stebėtojas. Su tam tikromis išlygomis šie rinkimai buvo pripažinti tarptautinės bendruomenės demokratiškais.

Trečia, jei Europos Sąjunga nori rasti kitų žalios naftos ir gamtinių dujų šaltinių nei Rusija, ji turi siekti strateginio bendradarbiavimo su Vidurio Azijos šalimis, ypač Kazachstanu. O tai reiškia, kad reikia skatinti ir remti Kazachstano siekius Europos atžvilgiu.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Ponia Pirmininke, tai buvo labai įdomūs debatai. Visada gailiuosi, kad jie vyksta vėlai vakare ir, galbūt, dėl to dalyvauja tiek mažai Narių, bet ačiū už dalyvavimą. Manau, daugelis jūsų minėjo ir tai, ką aš pati jaučiu: yra strategija, kurios būtinai reikia, ir šios strategijos tikslas yra užtikrinti šio regiono stabilumą ir saugumą. Iš tikrųjų, mes, Europos Sąjunga, labai norime judėti į priekį.

2000 m. ėjau ESBO pirmininkės pareigas ir susipažinau su šiomis šalimis ir, kaip sakė kiti, tai įdomios šalys. Jos visos labai skirtingos. Tiesa, Kazachstanas yra žvaigždė tarp šių šalių, bet dar reikia nemažai nuveikti.

Yra žmogaus teisių klausimas, kurį minėjo visi. Yra skurdo panaikinimo klausimas ir ypač švietimo klausimas, bet taip pat yra klausimų iš bendrosios žmogaus teisių srities ir, žinoma, didelis energijos klausimas. Taigi žinau, kiek mums reikia nuveikti, ir džiaugiuosi, kad galiausiai Europos Sąjunga padarė daug daugiau nei anksčiau, kartu, kaip minėjau, su pirmininkavusia Vokietija. Dabar trumpai pakalbėsiu apie šiuos skirtingus klausimus.

Skurdo panaikinimo klausimas labai svarbus, ir jam šalių strategijose mes skiriame daug dėmesio. Politikos dokumentas, kurį mes parengėme ES strategijai Vidurio Azijai, yra labiau politinis dokumentas dėl politikos prioritetų, o šalių strategijose išvardijame visus reikalavimus pagal Vystomojo bendradarbiavimo instrumentą, kuris, visų pirma, yra skirtas švietimui, sveikatos priežiūrai, kaimo plėtrai, socialinei apsaugai ir ypač pažeidžiamoms šeimoms ir sunkumus patiriantiems vaikams.

Taip pat, kalbant apie visuomenės sveikatos ir užkrečiamąsias ligas, yra vienas svarbus veiksnys: Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas, kurio veikla taip pat skirta ir Vidurio Azijos šalims. Taigi tai viena pusė, ir mes, žinoma, tęsime veiklą šia kryptimi.

Kita vertus, yra energijos klausimas – minėti ir Nabucco dujotiekis, ir Odesos–Brody–Gdansko dujotiekis, ir apskritai energijos saugumo klausimas. Visiškai pritariu, kad norime diversifikuoti mūsų energetikos politiką, net jei dar nesusitarėme, kuria kryptimi norėtume judėti. Bet svarbiausia yra tai, kad priėmėme šį aiškų sprendimą.

Kalbant apie Odesos–Brody–Gdansko dujotiekį norėčiau pasakyti, kad Komisija daro viską, kad būtų diversifikuoti ES energijos ištekliai ir šaltiniai, ir, žinoma, Vidurio Azija čia yra itin svarbi. Jūsų minėtas dujotiekis yra svarbus projektas ir jam įgyvendinti turime pirmiausia dirbti su Kaspijos jūros dujotiekiu, kad Vidurio Azijos ištekliai patektų į Juodosios jūros regioną. Vos prieš kelias dienas vyko pirmoji regioninė Juodosios jūros sinergijos konferencija, kuri tapo pirmuoju žingsniu sprendžiant šiuos klausimus regioniniu lygiu.

Be to, taip pat susiduriame su energijos saugumo klausimu dėl Nabucco dujotiekio. Tai vis dar Komisijos prioritetas, ir mes jį remsimės ir toliau. Šio projekto neatsisakyta, kaip kai kurie iš jūsų galėtumėte pagalvoti. Taip pat turime energetikos politikos prioritetų. Beje, pradedame susitarti dėl tam tikro supratimo memorandumo dėl energijos ir su Turkmėnistanu. Jau turime tokį su Kazachstanu ir, be abejo, stengsimės toliau kurti ryšius tarp įvairių Kaukazo ir Vidurio Azijos šalių.

Kažkas klausė manęs apie Mongoliją. Penkių Vidurio Azijos valstybių praeitis po Sovietų Sąjungos žlugimo panaši, ir visos jos, žinoma, yra labai jaunos tautos. Tai reiškia, kad susiduriame su panašiais sunkumais keisdami šių visuomenių politiką ir ekonomiką, bet, kaip žinote, Mongolijos istorija yra kitokia, ir todėl neįtraukėme Mongolijos į strategiją. Tačiau netrukdome žvilgtelėti į pietus nuo Vidurio Azijos šalių ir ieškome galimybių toliau dirbti su Mongolija. Šiandien tai gana demokratizuota šalis, kurioje matome daug teigiamų priemonių ir teigiamų žingsnių.

Kazachstanas tikrai pirmininkaus ESBO 2010 m. Norėčiau jums pasakyti, kad visada tą skatinau, visada su sąlyga, kad Kazachstanas ir toliau imsis daugelio svarbių veiksmų, kurie yra būtini. Reikia dar daug nuveikti žiniasklaidos laisvės, rinkimų įstatymo ir politinių partijų registravimo srityje, bet iš tikrųjų judama teisinga kryptimi.

Galiausiai Kazachstanas yra Europos kaimynystės politikos narys. Prašau šiek tiek atskirti Vidurio Azijos strategiją ir EKP, nors vėliau Kaimynystės politikos elementų gali atsirasti specialiajame susitarime, ypač su Kazachstanu, nes žinome, kad Kazachstanas gali būti pirmoji Vidurio Azijos regiono šalis, kuri galės pradėti skleisti teigiamą dvasią. Tikiuosi, kad jos pavyzdžiu seks ir kitos šalys.

  Cem Özdemir, pranešėjas. − (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems kolegoms, dalyvavusiems debatuose, ir taip pat padėkoti už komitetų, kurių nuomonės buvo prašoma, pasisakymus bei, žinoma, delegacijos pirmininkei poniai Juknevičienei. Taip pat esu dėkingas tiems, kas pateikė pakeitimų. P. Jeggle jau kalbėjo apie pakeitimą dėl mirties bausmės panaikinimo Uzbekistane, kurį mes labai sveikiname. Tačiau privalau pabrėžti, kad nerimaudami pažymime, kad opozicijos politikai ir žurnalistai šalia Uzbekistano esančiose šalyse žūva paslaptingomis aplinkybėmis. Šią problemą irgi reikia spręsti.

Svarbiausias klausimas yra štai koks: kaip galime skleisti savo vertybes neigdami, kad turime ir interesų? Būtent čia Europos Sąjunga turi galimybę, nes mes tiesiog daugiau galime pasiūlyti nei šių šalių priklausomybė arba net eksploatacija. Paprastas ir svarbus klausimas yra kaip galime apjungti ilgalaikį stabilumą su demokratine plėtra. Šioje srityje vis dar yra didelis nuoširdžios Vidurio Azijos respublikų ir Europos Sąjungos partnerystės plėtojimo potencialas. Kalbame apie visą ekonominę ir demokratinę plėtrą kartu su kultūriniais ir moksliniais pokyčiais, kuri tačiau aiškiai suteikia prioritetą aplinkos apsaugai ir pilietinės visuomenės kūrimui.

Norėčiau trumpai aptarti vieną klausimą, kuris, esu tikras, yra žinomas jums visiems: Aralo jūros ekologinė katastrofa, apie kurią žinoma ir už regiono ribų ir kuri yra viena didžiausių pasaulio ekologinių katastrofų. Ten esančios šalys negalės išspręsti šios problemos be mūsų pagalbos. Čia mes taip pat turime parodyti mūsų solidarumą ir prisidėti.

Yra ir gerų žinių, jei prisimintume, kad mūsų svarbi partnerė yra Turkija, kuri yra artima kaimynė ir, kaip į Europos Sąjungą siekianti įstoti šalis, ji gali padėti savo žiniomis kartu kuriant strategiją.

Europos Sąjungos sėkmę taip pat galima įvertinti pažiūrėjus į tai, kiek jai sekasi kurti nuoseklią strategiją Vidurio Azijai. Jei Europos Sąjunga nori būti pasaulio masto žaidėja, ji turi taip pat kurti strategiją, kurioje būtų nustatyti bendri interesai.

  Pirmininkė . − Debatai baigti.

Balsavimas vyks trečiadienį, 2008 m. vasario 20 d.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Delegacijai santykiams su Vidurio Azija, kurios narys aš esu, vykdant savo veiklą turėjau galimybę apsilankyti regiono šalyse, apie kurias kalbama pranešime.

Taigi galėjau pamatyti didelę pažangą, kurią šios šalys yra padariusios daugelyje sričių – nuo aplinkosaugos iki socialinių klausimų, ypač labai padedant ES. Vis dėlto reikėtų tikėtis, kad ES tęs pradėtą darbą šioje pasaulio dalyje atsižvelgiant į tai, kad šios tautos yra svarbiausios sąjungininkės kovojant su tarptautiniu terorizmu ir prekyba narkotikais, toliau plėtojant dialogą su šiomis šalimis.

Tarybos ir Komisijos taip pat paprašyta sustiprinti pastangas suteikiant piliečiams didesnę apsaugą svarbiausiose socialinio gyvenimo srityse ir sugriežtinti galiojančius įstatymus dėl moterų teisių bei gerinti jų įgyvendinimą, tęsti uolią kovą su vaikų eksploatacija, įgyvendinti svarbiausias švietimo reformas ir atsižvelgiant į infekcinių ligų plitimą regione – sveikatos priežiūros paslaugų reformą, kuri laikoma didžiausiu prioritetu šiose šalyse.

14. Kito posėdžio darbotvarkė: žr. protokolą

15. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 23.55 val.)