Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B6-0073/2008

Debatai :

PV 19/02/2008 - 11
CRE 19/02/2008 - 11

Balsavimas :

PV 20/02/2008 - 4.3
CRE 20/02/2008 - 4.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2008 m. vasario 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

5. Paaiškinimai dėl balsavimoPaaiškinimai
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Richard Corbett, Inigo Méndez de Vigo (A6-0013/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Pone Pirmininke, ką tik įvykęs balsavimas dėl R. Corbetto ir I. Méndez de Vigo pranešimo yra papildomas šio Parlamento pozicijos patvirtinimas, kurios mes laikomės jau ilgą laiką – dėl visiškos paniekos demokratiškai išreikštai daugumos valiai Prancūzijoje, Nyderlanduose ir kitur. Nors šis Parlamentas teigia, kad atstovauja visiems Europos piliečiams, tikrovėje jie neturi jokios kontrolės. Ką tik šio Parlamento Pirmininkas H. G. Pöttering pasakė, kad šis Parlamentas išreiškia daugumos Europos piliečių nuomonę, tai buvo niekingas melas. Parlamentas nepareikalavo, kad žmonių norai būtų gerbiami, neprašė, kad kiekvienoje valstybėje narėje vyktų referendumas. Priešingai – vienintelis dalykas, kurio prašė Parlamentas, yra tai, kad buvusios Sutarties dėl Konstitucijos Europai dublikatas kaip galima greičiau įsigaliotų. Deja, šis Parlamentas neatstovauja piliečiams. Jis tiesiog atstovauja Europos biurokratijos elito nuomonei.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą, nes Europos Sąjungos elitas, nepasitaręs su Europos žmonėmis, vėl bando skubiai įbrukti Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Didžiosios Britanijos vyriausybė pažadėjo, kad dėl šios sutarties bus surengtas referendumas, o dabar apsimeta, kad viskas buvo kitaip. Jums tereikia paklausyti, ką kalba vienas po kito tokie vadovai kaip Valéry Giscard d’Estaing, kad suprastumėte, jog nėra jokio skirtumo.

Europos politinis elite, jei manote, kad kuriate Europos projektą, nepaisydami žmonių norų, tuomet jūs statote smėlio pilį. Kaip kažkada yra pasakęs didis Jimi Hendrix, iš smėlio pastatytas pilis, galiausiai, nuplauna jūra. Nedemokratiška, bailu ir neteisėta ratifikuoti Sutartį dėl Konstitucijos Europai, nepaisant to, kad ji buvo atmesta dviejuose referendumuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (NI). – Pone Pirmininke, per savo aštuonerius buvimo Parlamente metus šioje salėje esu girdėjęs nemažai gana absurdiškų tvirtinimų. Tačiau didžiausio melagio prizas atitenka už pareiškimą, kad šią Sutartį norime priimti greitai todėl, kad ją didele balsų dauguma palaiko Europos žmonės.

Jūs, kurie pasitikote šiuos ištartus žodžius garsiais plojimais, žinote, kad tai netiesa. Jūs tai žinote, ir aš galiu įrodyti, kad tai žinote. Palaikėte referendumų idėją tol, kol tapo aišku, kad galite juose pralaimėti. Tiesą sakant, šis balsavimas tik pabrėžė, kaip šio Parlamento nariai nutolę nuo savo rinkėjų. Referendumų atšaukimas yra bailumo ir vadovavimo atsisakymo išraiška, ir jūs tai žinote.

Įtikinkite mane, kad yra kitaip, jei manote, kad aš klystu. Tegul už Sutartį būna balsuojama referendumuose, kuriuos jūs rėmėte, kai manėte, kad galite juos laimėti. Tegul už Lisabonos sutartį būna balsuojama. Pactio Olisipiensis censenda est!

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone Pirmininke, norėčiau trumpai paaiškinti, kodėl susilaikiau per balsavimą. Manau, turime prisiminti, kad mūsų Parlamentas šiuo klausimu neturi jokios kompetencijos. Tai yra valstybių narių kompetencija ir turime ją gerbti. Valstybės narės turi nuspręsti, priimti ar nepriimti naują Lisabonos sutartį.

Manau, kad turime stabtelėti ir prisiminti, kas yra valdžios santykiai. Asmeniškai aš manau, kad šį sprendimą turi priimti pačios valstybės. Nebūtų blogai, jei būtų paklausta žmonių. Jei žmonėms būtų leista daryti tam įtaką, sprendimų priėmimas įgytų daugiau teisėtumo.

Šioje sutartyje yra daug gerų dalykų, bet yra ir dalių, kurioms negalima pritarti. Ir jei žiūrėsime vienos valstybių narių, Suomijos, akimis, iš kur aš esu, šioje sutartyje yra daug mums nepriimtinų dalykų. Bet kuriuo atveju sprendimo teisė dėl šių sričių priklauso nacionaliniams parlamentams.

(Plojimai)

 
  
  

Rezoliucija dėl Lisabonos strategijos (B6-0073/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Lisabonos strategijos, kurios svarstymas numatomas Europos Vadovų Tarybos susitikime pavasarį. Sutinku su jos autoriais, kad Lisabonos strategija bus sėkminga tik tada, jeigu žmonėms bus sukurta tinkama terpė mokymuisi, naujoms žinioms įgyti, mokslui, tyrimams, kultūrai, informacijai ir naujovėms.

Norint įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, reikia trijų žaidėjų – universitetų, kad suteiktų žinių; verslo, kad tos žinios būtų panaudotos praktiškai, ir viešojo sektoriaus bei vietos savivaldos institucijų, kad būtų sukurta darni ilgalaikė infrastruktūra mokslui, tyrimams ir plėtrai nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Naujovėms būtinos finansinės investicijos. Lėšos garantuos žinias. Žinios, investuotos į naujoves, skatins didesnį finansinį indėlį. Didelėje konkurencijoje išliks tik pažangios ir kūrybiškos mažosios ir vidutinės įmonės. Tikiu, kad Europai atsiras vietos šalia Amerikos ir Japonijos greitajame 21-ojo amžiaus žinių traukinyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Strejček (PPE-DE). – (CS) Balsavau prieš šį pranešimą ir jums leidus, norėčiau išdėstyti priežastis, kodėl taip pasielgiau.

Pirmiausia tekste Europos Sąjunga pateikiama kaip pasaulinė ekonominė ir socialinė jėga. Antra, strategijoje kalbama apie vadinamąjį vadovaujantį ES vaidmenį pasaulyje ir tikimasi, kad likusi pasaulio dalis vystysis pagal ES norus. Trečia, tekste teigiama, kad Europos Sąjunga užims pagrindinį vaidmenį kuriant kažkokius pasaulio standartus. Ketvirta, Lisabonos strategija akivaizdžiai kilusi iš vadinamosios Lisabonos sutarties, nepaisant to, kad ši sutartis dar nėra ratifikuota daugumos valstybių narių. Pareiškime reikalaujama nustatyti minimalų atlyginimą valstybėse narėse, kurios neturi jo nustačiusios.

 
  
MPphoto
 
 

  Othmar Karas (PPE-DE). (DE) Austrijos liaudies partija Europaklub entuziastingai balsavo Europos Parlamente už R. Corbetto ir I. Méndezo de Vigo pranešimą, kadangi Lisabonos sutartis sustiprina Europos piliečius, valstybes nares ir Europos Sąjungą. Europos piliečiai ir jiems atstovaujantys parlamentai yra laimėtojai. Atsižvelgdami į diskusijas dėl Kosovo, matome, kokia ši Sutartis svarbi, nes ja mes daugiau pasieksime bendroje užsienio ir saugumo politikoje. Tai, kad Pagrindinių teisių chartija taps teisiškai įpareigojančia, rodo, kad pagrindinės teisės taps prieinamos visiems Europos Sąjungos piliečiams. Esantys prieš šią Sutartį yra prieš piliečius. Turime likti su žmonėmis ir priartinti šią Sutartį prie jų.

 
  
MPphoto
 
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). (DE) Pone Pirmininke, balsavau už šį pranešimą visą širdimi, kadangi jis sukuria pusiausvyrą tarp ekonominių ir socialinių priemonių, kurias būtina sukurti. Pirmą kartą buvo pateikta socialinė Europa ir pirmą kartą didžiąja Palamento narių dauguma valstybės narės kviečiamos imtis priemonių, kad būtų nustatytas minimalus atlyginimas.

Esu patenkintas, kad dauguma sugebėjo užkirsti kelią priemonėms, kuriomis buvo siekiama panaikinti tokius socialinius pasiekimus kaip darbo laiko direktyva ar socialinių pašalpų skyrimas anapus valstybinių sienų. Aš entuziastingai balsavau, kad būtų patvirtintas šis harmoningų priemonių rinkinys.

 
  
MPphoto
 
 

  Nirj Deva (PPE-DE). – Pone Pirmininke, balsavau prie pranešimą dėl Lisabonos sutarties. Ši Sutartis nėra jokia paslaptis, ir mes viską sumaišėme į vieną vietą. Bandydami sukurti bendrąją rinką, iš tikrųjų paslapčiomis sukūrėme bendrą valstybę.

Neleidome savo žmonėms dalyvauti šiame procese. Nesuteikėme jiems prigimtinės teisės pasisakyti, kaip jie norėtų būti valdomi, ir kiek galėjome, nekreipėme dėmesio į tai, kad turėtų vykti referendumas.

Kaip galime savo žmonėms, rinkėjams, sakyti, kad Parlamentas atstovauja jų nuomonei, jei jų neklausoma? Didžiosios Britanijos vyriausybė, ypač G. Brown, pažadėjo referendumą. Taigi ypač G. Brown bei T. Blair sakė, kad piliečiai turės teisę balsuoti referendume. Man labai gaila, kad Leiboristų vyriausybė sulaužė savo pažadus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). (PL) Pone Pirmininke, balsuojant dėl Lisabonos sutarties buvau priversta susilaikyti. Lenkijoje Sutartis nėra prieinama mano kalba. Rinkėjams nebuvo suteikta galimybė su ja susipažinti, o aš čia atstovauju jų nuomonei ir interesams, o ne tik savo pačios įsitikinimams. Pirmadienį Europos Parlamente buvo priimtas sprendimas šiandien balsuoti dėl dokumento, kurio konsoliduotos versijos kai kurie iš mūsų neturėjo galimybės perskaityti savo kalba. Sprendimą dėl dokumento, kurio turinys nėra prieinamas, gali priimti tik visiškas kvailys arba nesąžiningas žmogus. Štai kodėl aš susilaikiau.

 
  
  

Pranešimas: Margarita Starkevičiūtė (A6-0029/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Strejček (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, balsavau prieš pranešimą dėl šių priežasčių.

Pranešime kalbama apie teisingesnį pelno paskirstymą ir pristatoma visiško užimtumo per viešąsias investicijas sąvoka. Taip bandoma atlyginti už vadinamąjį rinkos sukūrimo per apmokestinimą žlugimą – įvedant mokesčius už ekologiją ir remiant mokslą ir tyrimus nurašant mokesčius. Dėl to mokesčių sistema taptų mažiau skaidri ir reikėtų priimti naujus Europos teisės aktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone Pirmininke, balsavau prieš M. Starkevičiūtės pranešimą, kadangi dalis apie imigraciją yra tipiškos trumparegystės pavyzdys, o tai jau mums brangiai kainavo. Aišku, yra žmonių, kurie nori, kad pasikartotų septintojo ir aštuntojo dešimtmečių klaidos, kai žmonės rūpinosi tik šia diena ir darbo jėgą importuodavo kaip prekę. Šios politikos pasekmės dabar matomos mūsų miestuose – masinis nedarbas, nusikalstamumas, lygiagrečių visuomenių vystymasis. Vietoj to, kad pasimokytume iš praeities klaidų, toliau užsispyrę einame tuo pačiu keliu. Dabar tai tampa net blogiau, pateikus pasiūlymą vykdyti Europos migracijos politiką „papildant“ valstybių narių politiką. Tai sukels dar daugiau neapibrėžtumo nei matome dabar, o to mums reikia mažiausiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (NI). – (NL) Pone Pirmininke, aš kaip ir mano kolega P. Claeys, balsavau prieš šį pranešimą. Neabejotinai daug šio pranešimo aspektų yra teisingi ir aktualūs. Tokie pavyzdžiai būtų darbo rinkų modernizavimas, investicijos į verslumą ir mokesčių sistemų supaprastinimas. Tačiau Parlamento nariai klysta, jei Lisabonos strategijos pradininke laiko Europos migracijos politiką pritraukti ekonominius migrantus. Be to, teigiama, kad stebuklingas vaistas nuo nelegalios imigracijos yra ne atvira ekonomika, o Sąjungos išorės sienų kontrolės užtikrinimas, atsisakymas didelį poveikį turinčių nacionalinių teisės aktų ir tvirta nelegalių imigrantų deportavimo politika.

 
  
  

Pranešimas: Cem Özdemir (A6-0503/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). (PL) Pone Pirmininke, priėmėme svarbų dokumentą dėl santykių tarp ES ir Vidurio Azijos. Tai rodo mūsų norą pasidalyti patirtimi ir vertybėmis, kurios Europoje yra universalios, ir dėl šių vertybių į savo pusę palenkti šio pasaulio regiono besivystančias demokratijas. Šios valstybės padarė didelę pažangą ekonominio vystymosi kelyje. Tačiau, jos turi imtis priemonių, kad užkirstų kelią pamatinių ir esminių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimui. Jos turi kovoti su daugybe problemų, tokių kaip narkotikų kontrabanda, organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir prekyba žmonėmis.

Kitas svarbus klausimas – gerinti bendravimą tarp mūsų žmonių, skatinti kultūros mainus ir sukurti specialią dotacijų programą jauniems žmonėms, studijuojantiems Europos mokyklose, ir taip susipažinti su Europos vertybėmis bei standartais.

Savo partneriams iš Kazachijos, Kirgizijos, Tadžikijos, Turkmėnijos ir Uzbekijos linkime sėkmės gerovės, laisvės ir demokratijos kūrimo kelyje, kad ateityje jie galėtų palaikyti kitus ir pasidalyti savo pasiekimais.

 
  
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Richard Corbett, Inigo Méndez de Vigo (A6-0013/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Šiandien mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už pranešimą dėl Lisabonos sutarties. Palaikome naują sutartį. Tačiau suprantame, kad tai, jog dvi valstybės narės atmetė pasiūlytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai, reiškia, kad turėjome padaryti pakeitimus. Todėl nepalaikome tos nuomonės, kai apgailestaujama, kad sutartyje neliko vėliavos ir himno. Kitaip nei Parlamento mažuma, manome, kad gerai, jog sprendimų priėmimo procese įtraukta pagreitinimo galimybė nenumatytais atvejais – opiose srityse dėl nacionalinio suvereniteto.

Palaikome subsidiarumo principą ir todėl esame prieš Europos Parlamento kvietimą dėl referendumų valstybėse narėse. Kiekviena valstybė narė turi nuspręsti pati.

Pabaigoje norėtume pareikšti savo nuomonę balsuojant už 36 pakeitimą dėl Laval bylos. Nusprendėme balsuoti prieš pirmąją dalį, kadangi manome, kad yra skirtumų tarp senosios sutarties ir Lisabonos sutarties, pvz.: Teisių chartijoje, tarp kitų dalykų, nustatyta teisė streikuoti remiantis šalies praktika. Palaikome Teisių chartijos nuostatas ir taip pat remiame antrą pakeitimo dalį, kuri užtikrina profesinių ginčų teisę. Norime paaiškinti, kad toks yra mūsų politinės frakcijos Parlamente požiūris, kurį pasirinkome balsuodami prieš tą pasiūlymą, kadangi pranešime kalbama apie sutartį, o ne apie Laval bylą.

 
  
MPphoto
 
 

  Batten, Bloom, Booth, Clark, Farage, Nattrass, Titford ir Whittaker (IND/DEM), raštu. − Nors JKNP atmeta Lisabonos sutartį, susilaikome nuo balsavimo už 31 pakeitimą, kadangi nesutinkame su pakeitimo paaiškinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pervenche Berès (PSE), raštu. (FR) Esu įsitikinęs: kadangi Prezidentas N. Sarkozy neketino rengti referendumo, dėl to socialistų partija turėjo susilaikyti nuo balsavimo Prancūzijos parlamente. Tačiau vien todėl, kad Prancūzijos prezidentas blogai atliko savo darbą vesdamas derybas dėl šios Sutarties ir nepaisė Prancūzijos žmonių balso, nereiškia, kad neturėtume reaguoti į šiandien pateiktą balsuoti klausimą.

Sutartis toli gražu nėra tobula, tačiau suteikia mums galimybę užbaigti diskusijas tarp institucijų ir parengti taisykles, kurios leis Europai veikti. Šiandien, socialistai turėtų pasisakyti dėl politikos pasikeitimų. Svarbiausias klausimas yra finansinių perspektyvų peržiūrėjimas, Prancūzijos pirmininkavimas Europos Sąjungoje ir PSE frakcijos parengtas manifestas ateinantiems Europos rinkimams.

Žodis „ne“ būtų leidęs tekste, kuris turėjo būti Konstitucija, atsisakyti politikos krypties, kadangi šis tekstas privertė Europą sutelkti savo dėmesį į Europos projekto esmę. Tai labai svarbu.

Bet kadangi aš noriu, kad šis tekstas būtų priimtas, galiu būti įtrauktas į būsimas derybas dėl politikos krypčių, nes mano atsakymas „ne“ prieš daugiau kaip dvejus metus buvo laikomas proeuropietišku, o dabar aš prisiimu visą atsakomybę ir pritariu Lisabonos sutarčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan, Marcin Libicki ir Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Susilaikiau per paskutinį balsavimą dėl pranešimo dėl Lisabonos Sutarties, nes pranešimas peržengia susitarimų, kurie buvo priimti ES aukščiausio lygio susitikimuose Briuselyje ir Lisabonoje, ribas.

Lisabonos sutartis buvo sunkus visų dalyvavusių frakcijų pasiektas kompromisas. To įrodymas yra Europos simbolių nebuvimas, susitarimai dėl Tarybos balsavimo sistemos, susijusios su sutikimo ir atsisakymo dalyvauti nuostatomis, ir Pagrindinių teisių chartija. Tai politiškai žalinga ratifikavimo procesui.

Be to, negaliu remti tokių klausimų, kurie ruošia dirvą kampanijoms, siekiančioms konstitucionalizuoti Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartis yra geriausias kompromisas būsimoms institucinėms krizėms įveikti ir didesniam sprendimų priėmimo mechanizmų lankstumui, o tai pagrindiniai kriterijai, kad išplėsta, 27 nares turinti Europos Sąjunga veiktų dabartiniame globalizuotame ir nuolatos kintančiame pasaulyje.

Pritariu tam, kad ES turi būti suteiktas juridinio asmens statusas, panaikinta trijų ramsčių struktūra, siekiant sukurti vieningą institucinę sistemą ir visuotinai taikyti Bendrijos metodą.

Pritariu priemonėms, skirtoms užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę, sustiprinti ES piliečių dalyvavimą ir teises tiek informaciniu lygmeniu, tiek piliečių teisės aktų leidimo iniciatyva.

Pritariu pasikeitimams laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, kur siekiama ambicingesnių tikslų ir veiksmingesnių procedūrų, nesinaudojant tarpvyriausybiniais aktais ir procedūromis.

Pritariu, kad nacionaliniai parlamentai turėtų aktyviau dalyvauti, ypač dėl subsidiarumo principo taikymo kontrolės.

Apgailestauju, kad reikėjo padaryti įvairiais nuolaidas, pvz., dėl svarbių elementų įgyvendinimo atidėjimo, kaip dėl naujos balsavimo sistemos Taryboje ir Didžiosios Britanijos bei Airijos sutikimo ir atsisakymo dalyvauti nuostatų klausimais, kurie anksčiau priklausė trečiajam ramsčiui. Bijau, kad įsteigta Europos Vadovų Tarybos pirmininko pozicija reikš pirmininkaujančių valstybių narių rotacijos atsisakymą, nesukuriant jokios pridėtinės vertės prie ES veiklai, problemų dėl santykių tarp įvairių institucijų kūrimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Marie Coûteaux, Patrick Louis ir Philippe de Villiers (IND/DEM), raštu (FR) Europos Parlamentas ką tik pritarė Lisabonos sutarčiai, nors niekas neprašė to daryti.

Akivaizdu, kad Mouvement pour la France delegacija balsuodama prieš šį pranešimą supranta grynai simbolišką šio balsavimo prasmę.

Svarbu, kad Prancūzijos ir Olandijos išrinkti atstovai Strasbūre balsuotų už Sutartį, kartu aiškiai pripažindami, kad ji – neegzistuojančios Sutarties dėl Konstitucijos Europai kopija, net jei jų žmonės oficialiai tą tekstą atmetė. Taip pat svarbu, kad Europos Parlamentas balsuoja už Sutartį, nors nė viena jo narė neturėjo galimybės perskaityti konsoliduotos versijos. Po to, kai Vengrijos parlamentas ratifikavo Sutartį niekam nežinant, Europos Parlamentas pritaria tekstui, kurio neskaitė.

Dabar MPF (Mouvement pour la France) delegacija Europos Parlamente linki visiems laisvę mylintiems airiams sėkmės: jų referendumas nebus vien tik jų – jie balsuos visų žmonių, kuriems nesuteikta tokia galimybė, vardu. Tai ypač liečia prancūzus, kurių balsai buvo atmesti.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel António dos Santos (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už šį pranešimą ir remiu atitinkamą rezoliuciją.

Tačiau kažkas yra atsitikę balsavimo mašinai, todėl negalėjau pareikšti savo visiško pritarimo.

Tam, kad mano balsas būtų tinkamai užregistruotas, pateikiu šį paaiškinimą dėl balsavimo..

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai apgailėtina Europos Parlamento rezoliucija, kurios tikslas tik suklaidinti piliečius ir daryti spaudimą valstybėms narėms, kad jos ratifikuotų Lisabonos sutartį, nes Europos Parlamentas neturi tokios pritarimo teisės. Tik valstybės narės gali ratifikuoti Sutartį.

Tačiau diskusijose ir balsuodami mes palaikėme demokratinius veiksmus, kurių tikslas buvo įvesti pliuralizmo elementą į diskusijas, ir mes pabrėžėme, kad reikia didesnės demokratijos reikalaujant referendumų. Štai kodėl mūsų frakcija pateikė keletą pasiūlymų dėl rezoliucijų, kurie, deja, buvo atmesti, konkrečiai pasiūlymai, kuriuose mes pasisakome prieš Lisabonos sutartį, pabrėždami kai kuriuos jos nerimą keliančius aspektus, tokius kaip Europos Sąjungos ginklavimasis palaikant glaudžius santykius su NATO, siekį skirti daugiau lėšų kariniams tikslams ir karinių operacijų vadovavimui siekiant apsaugoti Sąjungos vertybes ir tarnauti jos interesams.

Mes taip pat smerkiame tai, kad dabartinių sutarčių sąlygos, kuriomis neseniai savo sprendimuose (sprendimai Laval/Vaxholm ir Viking Line bylose) rėmėsi Europos Teisingumo Teismas, pateisindamas socialinį dempingą ir darbininkų teisių pajungimą bendriems veiksmams dėl paslaugų teikimo laisvės, yra įtrauktos į Lisabonos sutartį, kuriomis reikalaujama, kad teisė imtis kolektyvinių priemonių išliktų išimtine valstybių narių kompetencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Pritariu I. Méndezo de Vigo ir R. Corbetto pranešimui, kuriame jie pabrėžia tai, kad Reformų sutartis nėra Sutarties dėl Konstitucijos Europai, bet kartu suteikia Europai naują pasaulinį vaidmenį, kuris jos laukia ateinančiais dešimtmečiais.

Ji sustiprina Sąjungos institucines galias. Suteikdama Europos Parlamentui teises, ji stiprina demokratiją. Ji plėtoja savo bendrą užsienio ir saugumo politiką, užtikrindama, kad Europos ekonominės ir pramoninės galios atsispindėtų pasaulio politikoje, o ypač, kad leistų ES atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su pasauliniu klimato atšilimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE), raštu (FR) Balsavau už Lisabonos sutartį, kadangi, deja, kitos išeities nėra. Tačiau turi būti aišku, kad 300 puslapių sudaranti nesuprantamo ir migloto turinio „mini sutartis“ nepadės ES įgyti savo piliečių pasitikėjimo. Ypač, kad dėl daugybės atsisakymų dalyvauti Europa bus nuolatinėje aklavietėje ar net taps „kintamosios geometrijos“ Europa.

Ši nauja sutartis tiesiog yra paskutinė išeitis. Turime labai greitai sudaryti radikalių reformų sutartį, kuri būtų ratifikuota bendru Europos piliečių referendumu. Visos šalys, kurių balsuotojai pasisakys prieš sutartį, galės arba laisvai pasitraukti iš ES, arba paklusti bendroms taisyklėms. Tokią kainą reikės sumokėti už tikrai integruotą Europos Sąjungą su darnesne politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Šiuose rūmuose retai susiduriame su tokiu Stalininiu pranešimu. Tai visiškai melaginga propaganda. Tik čia ir „Sarkozy šalyje“ gali būti sakoma, kad Lisabonos sutartis iš esmės skiriasi nuo Sutarties dėl Konstitucijos Europai, kai didžioji dauguma ES valstybių vadovų ir vyriausybių bei Sutarties dėl Konstitucijos Europai kūrėjas Valéry Giscard d’Estaing teigia visiškai priešingai.

Pranešėjai savo pagrindime leido sau šiek tiek pasimėgauti kultūra, cituodami eilutes iš W. Šekspyro veikalo Julius Cezaris. Šis citavimas iš esmės paaiškina, kad turime vadovautis esminėmis jėgomis, vedančiomis prie didelių pasikeitimų visuomenėje, nes kitaip patirsime nesėkmę ir žlugsime. Problema ta, kad jiems šios jėgos yra Lisabonos sutartis ir dirbtinis, priverstinis Europos supervalstybės kūrimas. O vis daugiau žmonių atmeta šį projektą. Žmonės siekia vėl atrasti savo šaknis ir tapatybę, apsisaugoti nuo pasikeitimų, kuriuos jie atmetė, bet kiti nori juos jiems primesti: politinių konstrukcijų, kurios atimtų jų laisves, ir finansinės globalizacijos, kuri juos sužlugdytų.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu (SV) Parlamento dauguma dar kartą rodo, kaip yra atitolusi nuo tikrovė. Aišku, kad referendumų rezultatai neturi jokios reikšmės, jeigu jie prieštarauja politinės institucijos valiai.

Mūsų June List partija palaiko referendumo dėl Lisabonos sutarties Švedijoje idėją. Kiekvienai valstybei narei svarbiausia nuspręsti, ar joje bus rengiamas referendumas.

Visas su nauja ES sutartimi susijęs procesas yra gėdingas. Konvencija, kurios darbo tvarka buvo stipriai kritikuota, pateikė pasiūlymą dėl ES konstitucijos. Tada buvo vengiama diskusijų, reikalai buvo šiek tiek pagerėję, kad būtų galima prastumti dar labiau federalistinę sutartį, nepaisant, kad Prancūzijos ir Olandijos tautos ištarė „ne“.

Norime matyti naują sutartį, kurios pagrindu ES veiktų kaip forumas, pirmiausia skirtas tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui.

.

Todėl mes balsavome prieš Parlamento pranešimą dėl Lisabonos sutarties.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Parlamento dauguma, tarp kurių yra Portugalijos socialistų (PS), socialdemokratų (PSD) ir populiariųjų dešiniųjų (CDS/PP) partijų narių, skelbia savo „pritarimą“ pasiūlytai ES sutarčiai, kuri, kaip daugelis žino, neturi nei vertės, nei teisinės reikšmės.

Jie turi kitokį tikslą: padaryti spaudimą, kad būtų tikri, jog pasiūlyta Sutartis bus ratifikuota ir įsigalios 2009 m. sausio 1 d., ir vykdyti propagandą.

Pranešime yra klaidinančios informacijos ir nutylėjimų, kad būtų galima paslėpti tikrąjį pasiūlytos ES Sutarties turinį ir pasekmes. Pateiksime kelis pavyzdžius.

Viena vertus, padidinta didžiųjų ES valstybių valdžia sprendimų priėmimo procese apibūdinama kaip „didesnis veiksmingumas“, o nacionalinių parlamentų kompetencijos perkėlimas ES viršvalstybinėms institucijoms – kaip „išaugęs nacionalinių parlamentų vaidmuo“. Kita vertus, ji nemini ES ginklavimosi NATO struktūroje; bendros rinkos ir laisvo prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimo, kur visų svarbiausia konkurencija; ekonominės ir pinigų sąjungos su jos valiuta euro, Europos centrinio banko ir Stabilumo pakto; ir tarptautinės prekybos kaip ES politikos srities ir tikslo, liberalizavimo.

Todėl mes balsavome prieš ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE), raštu. − Aš balsuoju už šį pakeitimą, nors Lisabonos sutartis įsigalios tik tada, kai ją ratifikuos visos valstybės narės. Todėl to automatiškai tikimasi iš Airijos referendumo. Tačiau aš balsuoju už šį pakeitimą, net jei jis nepapildo pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE), raštu. (SV) Kaip ir dėl klausimų dėl naujosios ES sutarties, nusprendžiau išsiskirti iš savo frakcijos ir balsuoti prie pranešimą dėl Lisabonos sutarties. Aišku, kad pasiūlyme yra daugybė patobulinimų, bet esu prieš dabartinius Sąjungos veiksmus siekiant didesnio viršvalstybingumo. Noriu, kad Europa bendradarbiautų tarpvyriausybinių lygmeniu, ir palaikau tarptautinio bendradarbiavimo mintį, siekiant bendrai spręsti problemas. Kartu turime vykdyti svarbias užduotis, ypač aplinkos, prekybos žmonėmis, socialinio dempingo klausimais. Tačiau tikiu, kad pasiūlymas stiprina ES teisės viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu, daugiau galių atimama iš valstybių narių ir didesnėms valstybėms suteikiama daugiau valdžios nei mažesnėms valstybėms. Štai kam aš prieštarauju.

Aš balsavau prieš pakeitimą, kuriame siūloma ES spręsti dėl referendumų visoje Sąjungoje, nes manau, kad kiekviena valstybė narė turi nuspręsti pati.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Paskutiniame balsavime dėl R. Corbetto ir I. Méndezo de Vigo pranešimo dėl Lisabonos sutarties (A6-0013/2008) susilaikiau, nes šio pranešimo išvados labai skiriasi nuo tų, kurios buvo priimtos derybose aukščiausio lygio susitikimuose Lisabonoje ir Briuselyje (2007 m. gruodžio 13–14 d.).

Tuo metu pasiektas kompromisas buvo tam tikrų visų suinteresuotų šalių padarytų nuolaidų rezultatas. Todėl aš manau, kad pranešime kai kur reiškiama kritika dėl tų susitarimų nepadės į kompromisus einančioms šalims rasti ir priimti tinkamus sprendimus. Pvz., taip yra dėl atsisakymo dalyvauti ar dalyvavimo nuostatų, Pagrindinių teisių chartijos, Balsavimo sistemos Taryboje ir ES simbolių. Be to, ji susijusi su formuluotėmis, kurios grąžina mus atgal prie atmestos Europos konstitucijos idėjos.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope (PPE-DE), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatoriai balsavo prieš šį pranešimą. Nuo pat pradžių pareiškėme, kad ši Sutartis (Konstitucija) nėra tinkamas būdas Europai judėti į priekį. Konservatoriai remia nepriklausomų valstybių Europą, kurioje visos valstybės veikia kartu, kad atlaikytų globalizacijos, pasaulinio skurdo ir pasaulinio atšilimo problemas. Ir dėl to, esame išdėstę savo aiškų ir nuoseklų požiūrį, visiškai suvokdami galimą Sutarties poveikį dėl mūsų su Europa susijusių tikslų ir siekių. Nei šis tekstas, nei tie, kuriems reikia integruotos Europos valstybės, nepadės išspręsti šių problemų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą ne todėl, kad manau, jog Lisabonos sutarties pakeitimai pasiūlys Europos Sąjungai būdą, kuris bus paremtas atsakomybe, kaip užtikrinti tvarų vystymąsi, taiką ir žmogaus teises, o ne rinka ir konkurencija, o todėl, kad manau, jog sutartyje yra daugiau teigiamų veiksnių negu dabartinėje sutartyje. Pagrindinių teisių chartija yra svarbus priedas. Visi ES teisės aktai ir jų įgyvendinimas valstybių narių lygmeniu, turės būti patikrinti – ar neprieštarauja chartijai, ir jei prieštaraus, juos bus galima nuginčyti.

Didesnės bendro sprendimo procedūros galios reikš, kad bus nuosekliau nagrinėjami įvairūs klausimai sprendimų priėmimo procese. Piliečių iniciatyva yra svarbus žingsnis į priekį. Man kelią didelį nerimą didesnio karinio bendradarbiavimo klausimas, dėl kurio dabar yra sprendžiama. Noriu, kad mūsų nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas nuodugniau išnagrinėtų tai. Labai svarbu, kad ES taptų stipria diplomatine, už taiką kovojančia jėga.

Manau, kad svarbu, kad ES piliečiai dalyvautų ratifikavimo procese per referendumus ir į jų rezultatus būtų atsižvelgiama. Šio bendro principo turi laikytis vyriausybės ir Taryba, o ne šis Parlamentas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsuoju už pranešimą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Lisabonos sutarties, nes ši sutartis gyvybiškai svarbi tolesniam Europos vystymuisi ir ji būtina tolesniam Austrijos gerovės augimui ir mūsų piliečių saugumui. Sutinku su nuomone, kad ši sutartis – tai ankstesnių sutarčių patobulinimas ir kad ji užtikrins demokratiškesnį klausimų nagrinėjimą Sąjungoje. Matau Europos Sąjungos demokratinių vertybių augimą, pirmiausia išplečiant bendro sprendimo procedūrą, antra, dvigubai padidinant daugumos balsavimo mechanizmą, trečia, renkant Komisijos Pirmininką Europos Parlamento daugumos sprendimu, galiausiai, suteikiant nacionaliniams parlamentams didesnes atstovavimo galimybes pareikšti savo prieštaravimus dėl pažeidimų, susijusių su kompetencijų paskirstymu, ir nuomonę dėl visų ES teisės aktų leidimo iniciatyvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Caroline Lucas (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau prieš šį sprendimą, nes taip norėjau išreikšti savo nepritarimą arogancijai ir ES piliečių norų ignoravimui, kurį rodo ES politiniai vadovai. Be to, noriu aiškiai pasakyti, kad tikiu, jog ES žmonėms šiuo klausimu reikia referendumo.

Lisabonos sutartis – tai iš esmės nauja senos Sutarties dėl Konstitucijos Europai, kurią atmetė Prancūzija ir Nyderlandai, t. y. dvi šalys, kurioms buvo leista surengti referendumus, pakuotė. Pagrindinis pirminio teksto kūrėjas Valéry Giscard d'Estaing yra pasakęs, kad „pasiūlymai, pateikti Sutartyje dėl Konstitucijos Europai, liko nepakeisti. Jie tiesiog pakeitimų forma išskirstyti senose sutartyse“.

Aš neprieštarauju konstitucijos principui, bet prieštarauju šiam principui (ir Sutarčiai, kuri jį atkuria), nes ES piliečiai verti geresnės sutarties. Nors Sutartyje yra teigiamų priemonių, tačiau persvarą turi neigiamos, tokios kaip tolesnis ES ginklavimas, priemonės dėl didesnio liberalizavimo ir privatizavimo. Dar blogiau, kad ji praleidžia puikią galimybę įtvirtinti tvarumą ir klimato saugumą Sąjungoje ir nesugeba priartinti ES institucijų arčiau prie Europos piliečių.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. (FR) Jei būtų surengtas konkursas dėl geriausios disertacijos dėl Lisabonos sutarties, Konstitucinių reikalų komitetas gautų pirmą prizą ir didžiausią pagyrimą.

Rezoliucija yra puiki šios visiškai nesuprantamos Sutarties kritika ir turinio analizė. Kiekvienam, kuris bijojo centralizuotos, galingos „supervalstybės“, vien nuraminimo neužtektų. Sutarties turinys yra ne tik nepatobulintas, lyginant jį su Sutarties dėl Konstitucijos Europai turiniu, bet daugelio dalykų atsisakyta ar jie net panaikinti.

Kartu dirbantys pranešėjai pažymi, kad Europoje trūksta nacionalinių lyderių vizijos ir tikslų, rodomas atvirtas nepasitikėjimas ES ir jos institucijomis.

Euroskeptikai turėtų džiaugtis nuolaidos: vėluojantis sutarties įsigaliojimas, vienbalsiškumo išsaugojimas 72 atvejais, įskaitant apmokestinimą ir daugiametės finansų sistemos priėmimą, įžeidinėjimai, atsisakymo dalyvauti ir dalyvavimo nuostatos, ypač tai liečia JK, ir galimybė „savanoriško išėjimo“ iš ES.

Tie, kurie smerkia nuolaidas, kurias Parlamentui sunku priimti“, viena vertus, turėtų nusiraminti, nes didės Europos Parlamento, kaip lygiateisio teisės aktų leidėjo, vaidmuo, jo ir Tarybos biudžeto galios bus vienodos, o iš kitos pusės, jie gali būti ramūs, nes dvigubos daugumos principas palengvins sprendimų priėmimą Taryboje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Šiame pranešime dėl Lisabonos sutarties mes aiškiai matome, kad sutartis rems ES demokratinius įgaliojimus. Aktyviau dalyvaudami sprendimų priėmimo procedūrose nacionaliniuose parlamentuose ir Europos Parlamente, mes suteikiame Europos žmonėms tai, ko jie visada norėjo iš ES: svaresnį balsą. Sutarties dėmesys veiksmingam ir nuosekliam strategijos formavimui – tai buvo pabrėžta pranešime, suteiks mums galimybę drąsiai sutikti net didesnius pasaulio iššūkius. Balsavau už šį pranešimą ir norėčiau pasveikinti pranešėjus su šiuo puikiu pranešimu šiuo labai jautriu ir svarbiu Sąjungos ateičiai klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Skiriamasis Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto, kuriam 2005 m. nepritarė dvi valstybės, požymis buvo tai, kad jame dėmesys buvo skirtas didelių verslų, nacionalinių vyriausybių ir nacionalinių parlamentų daugumos norams, bet sulaukė nedidelio balsavusių palaikymo. Keliose šalyse vykę referendumai parodė, kad didelės visuomenės diskusijos ir gausus dalyvavimas referendumuose, sulaukė skirtingų balsavimo rezultatų. Žmonės nenori, kad Europa primestų jiems tokius sprendimus, kurių jie patys niekada nenorėtų priimti.

Joms Europa naudinga taikiai sprendžiant tarpvalstybines ir didelio masto problemas, kurių valstybės narės negali išspręsti pačios vienos. Tačiau jiems nepatinka Europa, kuri vis daugiau vietos užima valstybėje, kurioje jie gyvena. Sutartis dėl Konstitucijos Europai buvo tas atvejis, kai buvo bandoma kartu sujungti gerus ir blogus dalykus, nesant galimybės pašalinti blogus dalykus ekonomikos ir ginklavimosi srityse. Naujoji Sutartis vis dar labai panaši į Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Atsisakymas rengti referendumus rodo, kad bijoma rinkėjų. Aiškia dauguma priimta pataisyta Sutartis dėl Konstitucijos Europai teigia: „Žmonės, nesikiškite; ši Europa skirta tik profesionaliems politikams“.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) EU su savo labai nepopuliaria Sutartimi negali pasislėpti už demagoginių tvirtinimų tapti labiau demokratiška ir visuomenine. Imperialistiniai nesutarimai buvo laikinai paslėpti, siekiant pradėti dar didesnį puolimą prieš darbininkų teises ir laisves ir didinti monopolijos pelną.

Pranešimas apie Lisabonos sutartį ir pakeistas Sutarties dėl Konstitucijos Europai pavadinimas – tai kvietimas, kad ES teise būtų kovojama su darbininkų opozicija valstybėse narėse. ES politinių rėmėjų sąjunga, į kurią įeina Naujosios demokratijos ir PASOK partijos, nenori referendumų, nes žino, kad darbininkai, kurie kenčia nuo barbariško kapitalizmo ir imperialistinės agresijos, bus opozicijoje.

Lisabonos sutartis ir Sutartis dėl Konstitucijos Europai stiprina ES, todėl ji gali veiksmingiau dirbti ir padėti Europos monopolijoms. Taigi, Lisabonos Konvencija ir Sutartis dėl Konstitucijos Europai:

- stiprina nepopuliarų ES ginklavimąsi,

- skatina kapitalistinį pertvarkymą,

- kuria naują politiką, kaip išnaudoti darbininkus ir pažeisti jų socialines teises,

- stiprina ES sukarinimą,

- priima prevencinio karo dogmą,

- ratifikuoja imperialistinę intervenciją netgi valstybėse narėse,

- riboja valstybių narių suverenias teises,

- panaikina veto teisę stipresnių šalių naudai,

- skatina ir kuria naujus represijų mechanizmus,

- toliau riboja individualias teises ir žmonių laisves.

Darbininkai ES turi teisę nepripažinti Europos Sutarties ir pačios ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Lyginant su Sutartimi dėl Konstitucijos Europai, Lisabonos sutartis yra žingsnis atgal. Pirmojoje sutartyje nebuvo atsikratyta savo neoliberalaus bagažo: Europos centriniame banke nėra demokratinės atskaitomybės koncepcijos, Stabilumo ir augimo paktas yra vienapusis, laisva rinka remiama.

G. Browno ir brolių Kaczyńskių prašymu, Lisabonos sutartyje buvo atsisakyta tokių teigiamų simbolių kaip vėliava ir himnas, laisvai prieinamų kiekvienai valstybei. Pagrindinių teisių chartijos esmė buvo iškraipyto atsisakymo dalyvauti išlyga.

Mes reikalavome referendumų, kad sustiprintumėme viešą dialogą ir piliečių dalyvavimą. Atsisakymas surengti referendumus parodo, koks didelis skirtumas tarp Europos elito ir Europos piliečių vilčių ir poreikių ir koks stiprus euroabejingumas ir euroskepticizmas.

Mes, SYN (kairiųjų koalicija) ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/šiaurės šalių žalieji kairieji, nepritariame šiai sutarčiai. Savo kasdienėje kovoje mes siūlome Europai kitokį kelią. Norime būti didesne Europos dalimi. Mes trokštame politiškai vieningesnės Europos, turinčios stipresnę socialinę ir aplinkos politiką, pakankamai išaugusį Bendrijos biudžetą, netaikomą ECB kontrolę. Tokia Europa aktyviai ir nepriklausomai sprendžia taikos pasaulyje klausimą; Tai visiškai nepriklauso nuo Prezidento G. Busho.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − (DE) Lisabonos sutartis pavers Europą sukarinta Europa.

Ankstesnės EB ir ES sutartys nepripažįsta pastovaus ES karinio biudžeto, bet dabar iš „pradinių lėšų fondo“ (28 straipsnio 3 dalis) dengiamos ES karinių veiksmų išlaidos. Be atskirų valstybių, karinėms išlaidoms skirto biudžeto, ES gali turėti savo karinį biudžetą. 28a straipsnio 3 dalyje kalbama apie daug kritikos sulaukusią savitarpio pagalbą ir įsipareigojimą padėti, kuris turi būti įgyvendintas per Europos gynybos agentūrą (28 straipsnis). ES ir NATO institucijų bendradarbiavimas numatytas Sutartyje (28a straipsnio 7 dalis).

Bundestago teisė nuspręsti, ar Vokietijos federalinė armija bus dislokuota kitose šalyse, yra akivaizdžiai sumenkinta. Reformų sutartis leidžia sukurti Europos karinį branduolį „nuolatiniu struktūriniu bendradarbiavimu“. Tai sukuria svarbiausią teisinę sistemą padidintam ES kovinių grupuočių dislokavimui (28 straipsnis, 4 protokolas). Tai aiškiai nepriskirta nei Europos Teisingumo Teismo kompetencijai (11 straipsnio 240a dalis), nei Europos Parlamento kompetencijai. Jis taip pat nėra visateisis; jis tik informuojamas apie tai (21 straipsnis). Tai padės karinei intervencijai ateityje išvengti demokratinės kontrolės.

Militaristinės Europos įgaliojimai papildomi represyviu išorės sienų atskyrimu. Naujos Reformų sutarties 62 straipsnis skirtas „palaipsniui įvesti integruotą išorės sienų valdymo sistemą“.

Dėl priverstinio Lisabonos vykdymo, apeinant referendumus, neoliberalių ekonomikos politikos sričių sisteminimo ir militaristinių dokumento dalių, Europa vystosi visiškai neteisinga kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. − (PL) Aš visiškai įsitikinęs balsavau prieš Lisabonos sutartį, kadangi ji pažeidžia demokratijos principus. Šioje sutartyje daug melo ir paniekos Europos žmonių balsams. Tai eufemizmų sutartis. Nors Sutartį dėl Konstitucijos Europai atmetė prancūzai ir olandai, pateikiama išplėsta jos versija, ją užmaskavus, žaidžiant žodžiais ir ignoruojant balsavimų rezultatus.

Žodis „konstitucija“ buvo pakeistas žodžiu „sutartis“. ES prezidentas vadinamas „Przewodniczący“, užsienio reikalų ministras – vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai. Tai gryna veidmainystė ir jos tikslas – įkurti naują „supervalstybę“ aukščiau visų tautų. Pradžioje ES tikslas buvo glaudus ekonominis bendradarbiavimas. Aš taip pat balsavau prieš šį pranešimą, kadangi šis Parlamentas atmetė galimybę remtis aukščiausia demokratijos forma – referendumu.

Toks svarbus teisinis aktas turėtų būti priimtas šiuo ypatingu būdu. Gėdinga, kad šis Parlamentas atmetė 32 pakeitimą, verčiantį gerbti Airijoje įvykusio referendumo rezultatus. Be to, mes balsavome už dokumentą, su kuriuo dar nesame susipažinę, kadangi dar nėra išleistas konsoliduotas Sutarties tekstas valstybių narių kalbomis.

T. y. kontroliuojama demokratija ignoruoja piliečius ir atsisako suteikti jiems balsavimo teisę. Nenoriu turėti nieko bendra su tokia demokratija, o pašaipios Pirmininko H. G. Pötteringo pastabos po balsavimo rodo, kad demokratija šiame Parlamente, kaip ir Europoje, miršta.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, griežtai pasisakau prieš šį pranešimą.

Nuo pat pradžios aš pasisakiau prieš tokią Lisabonos sutartį ir jos ratifikavimo būdą. Iš tikrųjų manau, kad sutartis negali būti tiesiog ratifikuota nacionalinių parlamentų. Tam reikalingas referendumas.

Žvelgdamas į teksto esmę, visiškai nesutinku su kai kuriais skyriais. Visiškai nepritariu 6 dalies įtraukoje nuorodai į Italiją, nesvarbu, kad ji netiesioginė. Tekste išreiškiamas apgailestavimas dėl „valstybei narei priskirtų papildomų vietų Parlamente, menkinant mažėjančio proporcingumo principą“. Tiesa yra ta, kad tai yra visiškas melas. Šiuo priskyrimu, net jei kalbama apie papildomą vietą siekiant pakenkti Italijai, buvo iš dalies atkurta diskriminacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Lisabonos sutartis yra svarbus žingsnis užtikrinant veiksmingesnę ir geriau veikiančią Europos Sąjungą. Todėl pritariu tam, kad Europos Parlamente mes visi kartu priėmėme pranešimą dėl Lisabonos sutarties. Tai reiškia, kad sprendimų priėmimo struktūra bus aiškesnė, vienintelė visuotinai išrinkta ES asamblėja – Europos Parlamentas įgis daugiau galių, sustiprės bendra užsienio politika, atsiras naujų pareigų kaip vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Sutartis reiškia didžiulius pokyčius, todėl palaikau pasiūlymą dėl visos Europos referendumo – įdomią alternatyvą Švedijos referendumui, kad piliečiai turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę tokiais klausimais, kurie jiems labai svarbūs..

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Tai svarbus istorinis momentas, kai Europos Sąjunga stengiasi įvesti save į 21-ąjį amžių. Dauguma šio Parlamento kraštutinių dešiniųjų bijo veiksmingos Europos Sąjungos, nes ji sumažins jų gebėjimą kurstyti baimę nacionaliniu lygmeniu. Taigi iš vienos pusės turime beveik isteriškus jų reikalavimus, o iš kitos pusės, visiškai nepriimtiną jų elgesį.

Aš sveikinu abu mūsų pranešėjus dėl jų darbo. Turime visi prisiminti, kad tai yra reformų sutartis ir keičianti sutartis, kuri užtikrins, kad 27 nares turinti ES gali dirbti veiksmingai ir, tai yra dar svarbiau, glaudžiai dirbti su Europos Sąjungos piliečiais.

Aš paremsiu šį pranešimą, tikėdamas, kad tai bus žinia ne tik mūsų piliečiams, bet ir mūsų valstybių narių vyriausybėms, kad šis Parlamentas tikrai trokšta matyti atsakingesnę ir veiksmingesnę Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Aš norėčiau pritarti Komisijos narės M. Wallström nuomonei dėl užtikrinimo, kad moterims būtų atstovaujama keturiose aukščiausiose pareigose Europos Sąjungoje. Per ilgai šios pareigos buvo laikomos „vyriškomis ir nekintančiomis“. Mes privalome pereiti nuo „vien vyrų klubo“ supratimo prie labiau atstovaujamų grupių vadovaujant Europos Sąjungai. Moterys turi teisę, kad joms būti atstovaujama.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsuoju už R. Corbetto ir I. Méndezo de Vigo pranešimą dėl Lisabonos sutarties.

Pranešime teisingai nurodoma, kad naujos sutarties pristatyti pakeitimai padarys principus, kuriais vadovaujasi ES, demokratiškesnius ir tinkamesnius Bendrijos vystymuisi ateityje. Vienas svarbiausių dalykų yra tiek Europos Parlamento, tiek nacionalinių parlamentų vaidmens stiprinimas bei Pagrindinių teisių chartijos įtraukimas. Taip pat reikėtų nurodyti, kad ES institucijoms pasiūlytas daug veiksmingesnis sprendimų priėmimo procesas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. (SV) Konstitucija turėtų būti atmesta. Mums reikia naujos konstitucijos, o ne tik naujo vardo. Reikalingi peržiūrėjimas iš esmės, kuris kaip ir pati konstitucija, apriboja ir išaiškina Europos Teisingumo Teismo galias ir ES vaidmenį. Svarbu apibrėžti, kurie klausimai yra viršvalstybiniai, t. y. tokie klausimai kaip laisva prekyba, klimato kaita, kova su tarptautiniu nusikalstamumu, terorizmu ir integracija. Reikia pažymėti, kad visose šiose srityse Didžioji Britanija yra ES vystymosi varomoji jėga.

Aš manau, kad Švedija turėtų reikalauti tų pačių išimčių, kurios buvo suteiktos Didžiajai Britanijai – tiek dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo išlygų. Nėra jokių priežasčių, kad su Švedija būtų elgiamasi kitaip. Švedijos piliečiai balsavo prieš euro, todėl būtų protinga, jeigu kitoje sutartyje būtų aiškiai pasakyta, kad Švedija neprivalo dalyvauti bendradarbiavime pinigų srityje.

To nėra dabartiniame pasiūlyme ir todėl nusprendžiau balsuoti prieš jį.

 
  
  

Pranešimas: Ona Juknevičienė (A6-0471/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pirmiausia mes manome, kad kiekviena šalis pagal savo tvarką, tradicijas ir specialius poreikius turėtų pati nuspręsti, kaip sisteminti, rinkti ir sudaryti tinkamus duomenis, nors pripažįstame, kad kartais reikia sudaryti sutartis, kai reikia turėti palyginamų duomenų ir atlikti palyginamus tyrinėjimus įvairiose šalyse. Tačiau, mūsų nuomone, Europos Komisijos pristatytas reguliavimo pasiūlymas nesiūlo reikiamos konfidencialumo apsaugos ir neatsižvelgia į įvairius aspektus, įtrauktus į sudėtingą tokių duomenų rinkimo procesą.

Darbo ir socialinių reikalų komitete vykusiose diskusijose buvo smarkiai ginčijamasi, kad reikėtų priimti pasiūlymą per pirmąjį svarstymą, taip parodant nekantrumą sužinoti visas tinkamas sąlygas naujos sutarties įsigaliojimui.

Nors mes rėmėme kelis pasiūlymus, kurie buvo pateikti Parlamento darbo metu, abejojame dėl rezultatų, gautų remiantis susitarimais tarp Parlamento pagrindinių politinių frakcijų. Todėl mes susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Šis pranešimas rekomenduoja suderinti iki absurdiško lygio valstybių narių gyventojų ir būstų surašymus. Manome, kad valstybės narės turi pačios nuspręsti, ar jos nori registruoti viską nuo privačių namų ūkių struktūros iki atstumo tarp gyvenamosios vietos ir žalių plotų bei poilsio parkų. Manome, kad tiek Tarybos reglamente, tiek Parlamento pranešime pateikiami perdėtai smulkūs ir nepageidaujami pasiūlymai. Todėl balsavome prieš Parlamento pataisytą pasiūlymą ir galutiniame balsavime.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Holm ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. (SV) Šiandien mes balsavome už Onos Juknevičienės pranešimą dėl gyventojų ir būstų surašymo. Galutiniame balsavime nusprendėme balsuoti prieš. Valstybės narės pačios gali spręsti dėl klausimų, susijusių su gyventojų ir būstų surašymais, ir ES nereikia į tai kištis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Informacijos apie gyventojus ir būstus tikslumas ir patikimumas yra svarbus, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis būtų įgyvendinta veiksminga politika. Praeityje, iškilus nesuderinamumams tarp skirtingų valstybių narių, buvo sunku atlikti tarptautinius palyginimus, todėl aš pritariu veiksmams, kurie padėtų tai išaiškinti. Tačiau aš taip pat žinau, kad dėl to kyla klausimų dėl duomenų apsaugos ir pripažįstu, kad komitete buvo atliktas sunkus darbas, siekiant atkreipti dėmesį šiai klausimais. Dėl to aš galėjau paremti 71 pakeitimą ir visą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pasiūlymui dėl reglamento dėl gyventojų ir būstų surašymo. Parengę bendrą Europos gairių rinkinį, padėsiantį palyginti statistiką visos Europos mastu, mes pagerinsime ES gebėjimą parengti teisės aktus, atitinkančius besikeičiančius žmonių poreikius visoje Europoje. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Suprantu poreikį surinkti planavimo tikslams reikalingus tinkamus ir patikimus statistinius duomenis. Aš taip pat pripažįstu, kad šis pranešimas yra ryškus Komisijos pasiūlymo patobulinimas.

Tačiau nesuprantu ES minties dėl tokių smulkių statistinių duomenų rinkimo. Atvirai kalbant, kai kurie klausimai yra ne ES reikalas. Koks gali būti ryšys tarp ES ir žmonių šeiminės padėties?

Be to, nors ir esama tam tikrų garantijų, užtikrinančių anonimiškumą ir duomenų apsaugą, nerimauju, kad jų gali būti per mažai, ypač atsižvelgiant į neseniai įvykusias didelio masto nesėkmes duomenų apsaugoje.

Dėl šios priežasties aš balsavau prieš teisėkūros rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kaip žinome iš savo patirties, kultūriniai skirtumai gali didėti bet kuriuo metu. Šiuo atžvilgiu turėtume įvertinti, kad mes Europoje, ypač didesniuose miestuose, sėdime ant parako statinės. Atsižvelgiant į retkarčiais kylančius konfliktus etniniu pagrindu, gerai, kad ES nori įtraukti klausimus apie etninę kilmę ir religiją 2011 m. vyksiančiame visų Europos gyventojų surašyme. Statistiniai duomenys apie nuolatinių gyventojų etninę ir kultūrinę sudėtį padėtų užkirsti kelią smurtavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Labai svarbu turėti patikimus duomenis apie ES gyventojus ir būstą, kadangi tai pirmaeilės svarbos duomenys, reikalingi planuojant, vykdant ir kontroliuojant įvairias politikos sritis, kurios dažnai yra Europos sudėtinė dalis. Reikalingi aukštos kokybės metiniai gyventojų skaičiaus įvertinimai, kadangi jie svarbūs dviem pagrindiniams Europos Sąjungos tikslams: Sąjungos demokratiniam procesui, kur metiniai gyventojų skaičiaus įvertinimai naudojami griežtam kvalifikuotos daugumos balsavimo Taryboje skaičiavimui ir taip pat struktūrinių fondų konvergencijos tikslams – pagrindiniam ES sanglaudos politikos prioritetui, ypač nustatant, kurie regionai yra tinkami.

Todėl manau, kad šis pasiūlymas turi didelę politinę reikšmę tiek, kiek jis padeda atitikti daugiau kriterijų, būtinų demokratijai, vystymuisi ir sanglaudai Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE), raštu. − (DE) Žaliųjų frakcijai/Europos laisvajam aljansas pasisekė, kad Komisijos pasiūlymas dėl šio reglamento nebuvo patvirtintas Parlamente kaip eilinis klausimas.

Mums, Žaliesiems, pavyko savo atkaklumu įtikinti, kad šis reglamentas garantuoja apsaugą renkant jautrią informaciją apie gyventojus ir gyvenamąsias vietoves. Savanoriškas priedas dėl mikroduomenų rinkimo ir klausimų jautriomis temomis kaip lytinis gyvenimas ir raštingumas, buvo visiškai išbrauktas.

Be to, dėka Žaliųjų spaudimo, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas buvo iškviestas du kartus. Jo nuomone, pataisytame projekte, kurį dabar turi Parlamentas, pakankamai atsižvelgta į duomenų apsaugą. Pvz., į jį įeina mūsų pakeitimas dėl duomenų apsaugos nuostatų priežiūros valstybėse narėse ir ES lygmeniu. Be to, esama aiškių nuorodų į duomenų apsaugos nuostatas dėl duomenų perdavimo ir apdorojimo.

Su šia papildoma palaikymo pagalba, reglamente pateikiama tai, kas reikalinga – ne dėl naujų duomenų rinkimo, bet dėl statistinių duomenų apie svarbiausias socialines ir ekonomines regionų ypatybes rinkimų standartizavimui. Šis procesas jau vyksta nacionaliniu lygmeniu, kad būtų galima gautus rezultatus palyginti visoje Europoje. Europos duomenų standartizavimas leis veiksmingai panaudoti regioninius fondus tuose rajonuose, kur jų labiausiai reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. (SV) Paaiškinimas dėl balsavimo dėl pasiūlymo dėl gyventojų ir būstų surašymo.

Šiandien Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujo reglamento dėl gyventojų ir būstų surašymo.

Pasiūlyme slypi geri ketinimai, kad būtų galima lengviau palyginti gyventojų ir būstų surašymo statistiką. Tačiau galutinis reikalaujamos informacijos rezultatas sukelia rimtus padarinius. Savo pasiūlyme Komisija teigė, kad kiekviena valstybė narė turėtų rinkti apie savo piliečius tokią informaciją kaip seksualinė orientacija, moterų pirmų ir dabartinių vedybų datos, priklausymas etninei grupei, religija ir vaikų gimusių gyvų skaičius.

Mus stulbina tai, kad Komisija pateikia pasiūlymą, į kurį įeina tokie nepageidaujami klausimai, ir kuris skirtas piliečių registravimui.

Šiandien Parlamentas pašalino kelis rimtus padarinius sukeliančius klausimus. Tačiau aš balsavau prieš visą pasiūlymą, kadangi juo nueita per toli.

 
  
  

Rezoliucija dėl Lisabonos strategijos (B6-0073/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Giles Chichester (PPE-DE), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatoriai nuolat rėmė Lisabonos strategijos tikslus ir esmines politikos sritis. Ypač pabrėžėme visapusiškai veikiančios bendrosios prekių ir paslaugų rinkos svarbą, geresnės verslo aplinkos (ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms) sukūrimą, naujovių skatinimą ir darbo rinkos reformų, sutelktų į įgūdžius, lankstumą ir skatinimą kurti naujas darbo vietas, diegimą.

Mes vėl balsavome už šį kasmetinį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Lisabonos strategijos, siekdami parodyti savo palaikymą dėl pagrindinių reformų darbotvarkės. Tačiau tai nereiškia, kad palaikome visas įtrauktas išsamias rekomendacijas. Visiškai nepritariame papildomoms socialinėms priemonėms (išskyrus pensijų portatyvumą), nustatytoms 41 straipsnio pradinėje versijoje.

Mes taip pat esame prieš transporto integravimą į Lisabonos sutartį, kaip tai nustatyta 27 straipsnyje. Pasinaudojame galimybe dar kartą išsakyti savo aiškią nuomonę, kad Jungtinėje Karalystėje ši Sutartis turi būti ratifikuota rinkėjų referendume.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos ir indėlį į 2008 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą, nes manau, kad atnaujinta Lisabonos sutartis sustiprina ambicingus tikslus dėl Europos visuomenės, kurie yra esminiai susiduriant su globalizacijos galimybėmis ir iššūkiais, demografiniais pasikeitimais, socialiniais neatitikimais, klimato kaita, energijos saugumu, maisto sauga, ekonomikos augimu ir imigrantų integracija.

Griežtas Lisabonos strategijos įgyvendinimas bus lemiamas Europai konkuruojant pasaulinėje rinkoje kuriant darbo vietas, mažinant skurdą ir socialinę įtrauktį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pirmiausia apgailestaujame, kad mūsų pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Lisabonos strategijos buvo atmestas, kadangi į viską žiūrime rimčiau, nes prasideda paskutinis Lisabonos strategijos ciklas.

Europos Parlamento dauguma vėl atmeta politikos pasikeitimą ir išreiškia visišką palaikymą ir dalyvavimą šiose politikos srityse: rinkos ir darbo santykių reguliavimo panaikinimo, prekių ir esminių paslaugų liberalizavimo (pašto paslaugos, transportas, telekomunikacijos, energijos ir t. t.) ir jų perdavimo į privačių verslininkų rankas, o tai bus nuostolinga mokesčių mokėtojams, darbininkams ir žmonėms.

Kaip matome iš padėties Portugalijoje, ši neoliberali politika vis labiau plinta į kitus sektorius. Esame didėjančio sveikatos, švietimo ir mokymo komercinimo liudytojai. Šis procesas didina socialinę nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį Europos Sąjungoje.

Šiuo metu daromas spaudimas siekiant sustiprinti Lisabonos strategijos išorinius santykius, primetant mažiau išsivysčiusioms trečiosioms šalims ekonomines ir politines sąlygas, reikalaujant atverti savo rinkas suinteresuotosioms didžiosioms Europos tarptautinėms bendrovėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Rezoliucijoje dėl Lisabonos strategijos yra daug svarbių sąlygų, skirtų verslininkams ir vartotojams. Viena jų ypač verta dėmesio ir palaikymo – Mažųjų įmonių akto iniciatyva, kuri paremta principu „pradėk nuo mažo“. Tikiuosi, kad ši iniciatyva bus greitai ir veiksmingai įgyvendinta, aktyviai dalyvaujant suinteresuotosioms šalims. Neturėčiau priminti jums apie mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmenį ekonominiame gyvenime ar kaip yra svarbu Europos ateičiai, kad jų statusas būtų ypatingas ir privilegijuotas.

Aš taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į intelektinių teisių apsaugą. Visiems žinoma, kad lyginant su Jungtinėmis Valstijomis Europos patentų sistema, kurioje trūksta aiškių tarpusavio ryšių, yra didelis galvos skausmas kai kurioms Europos valstybėms, akivaizdžiai susilaikančiomis nuo inovacijų ir tyrinėjimų stambiu mastu, o tai daro žalą visam žemynui. Todėl svarbu parengti bendrus pasiūlymus ir rasti sprendimus dėl esamos padėties, kad visi ES vartotojai galėtų gauti naudos iš naujų ir modernių produktų tokia kaina, kuri atitiktų vidutinio vartotojo pirkimo galią.

 
  
MPphoto
 
 

  Stanisław Jałowiecki (PPE-DE), raštu. − (PL) Aš susilaikiau nuo balsavimo už rezoliuciją dėl Lisabonos darbotvarkės. Mane ypač nustebino 3 dalis. Joje sakoma, kad šios darbotvarkės sėkmei užtikrinti taip pat būtina stiprinti ekonominį augimą Europoje. Viskas tik dėl dviejų žodelių „taip pat“.

Iki šiol buvau įsitikinęs, kad ekonominis augimas yra svarbiausias mūsų tikslas, kad turime pasivyti kai kurias šalis ir neleisti kitoms pasivyti mus. Atidžiai skaitant šios rezoliucijos projektą, tampa aišku, kad, deja, tai nėra klaida, o taisyklės patvirtinimas. Šiame tekste galime rasti pareiškimų, kurie galėtų būti sėkmingai įtraukti į daugybę kitų rezoliucijų. Dažnai tai neabejotinai stabdo ekonomikos augimą. Mes turėtume ne tik svarstyti Lisabonos darbotvarkę. Mums reikėtų sudaryti savo daugeliui atvejų būtiną norų sąrašą, o ne tik tada, ai svarstome Lisabonos darbotvarkę.

Tačiau yra viena išimtis. Tai pažanga pristatant Lisabonos darbotvarkę. Ši rezoliucijos dalis labai svarbi, bet, deja, išvados nėra optimistiškos. Mes nežinome, kaip vertinti šią pažangą, jei ji tikrai yra. Nėra jokios tinkamos kontrolės, o tai reiškia, kad mūsų darbe trūksta atramos taškų. Sunku įvertinti padėtį ir mes nežinome, ar judame pirmyn, ar stovime vietoje. Aš manau, kad būdami Parlamento nariais, pirmiausia turime spręsti šią problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Othmar Karas (PPE-DE), raštu. − (DE) Pirmadienį

Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas pritarė teisinėms nuostatoms dėl Europos technologijų instituto steigimo. Tai reiškia, kad visi klausimai dėl finansavimo ir vidinės organizacinės struktūros išspręsti ir šis projektas parengtas įgyvendinti.

Europos inovacijų ir technologijų institutas yra centrinė sudedamoji dalis siekiant daugiau nuveikti ekonomikos ir mokslo srityse bei kurti tvarias darbo vietas Europoje. Todėl svarbu greitai priimti sprendimą dėl Europos technologijų instituto vietovės.

Kviečiu ES valstybių arba vyriausybių vadovus susitarti dėl šio sprendimo įgyvendinimo laiko pavasariniame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Vėliausiai šis sprendimas turi būti priimtas aukščiausio lygio susitikime birželio mėn. Austrijos federalinis kancleris A. Gusenbauer taip pat turi dalyvauti nustatant šį terminą, kadangi Austrija pateikė labai tinkamą prašymą.

Terminas dėl šio sprendimo turi būti nustatytas aukščiausio lygio susitikime pavasarį ir turi būti sudėtine priimto dokumento dėl susitikimo rezultatų dalimi. Atsižvelgiant į puikų Vienos prašymą tapti Europos technologijų instituto įkūrimo vieta, kancleriui A. Gusenbaueriui tenka didelė atsakomybė, kad sprendimas būtų priimtas greitai ir nustatyti konkretūs terminai.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pabrėžiu, kad kartu su atnaujinta Lisabonos strategija reikia atnaujinti integruotos politikos gaires, kartu skiriant Europos Parlamentui didesnį vaidmenį prižiūrinti, kaip vykdoma strategija. Dėmesys turėtų būti sutelktas į Europos tapimą jautresne socialiniu atžvilgiu, sprendžiančia dabartines ekonomines problemas, neatskiriant labiausiai pažeidžiamo gyventojų sluoksnio. Poreikis užtikrinti minimalaus užmokesčio nustatymą visose valstybėse narės yra vienas iš svarbiausių būdų užtikrinti Europos piliečiams tinkamą bazinį pragyvenimo lygį. Aš esu patenkintas rezoliucija ir balsavau už ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Centro dešiniųjų ir centro kairiųjų partijos konkuruoja viena su kita, kas daugiau parems didžiųjų bendrovių interesus ir pasirinkimus. Jos net lenkia Komisiją, remdamos antidarbininkišką ir antipopuliarią Lisabonos strategiją.

Šioje gėdingoje rezoliucijoje neliejama net krokodilo ašarų dėl skurdo arba socialinės atskirties. Priešingai, joje reikalaujama vykdyti reformas darbo rinkose ir socialinio draudimo sistemose. Joje pabrėžiamos Komisijos gairės, reikalaujant priimti direktyvą dėl laikinai įdarbintų darbuotojų darbo laiko organizavimo ir darbo sąlygų. Joje valstybių narių prašoma, kad ES konkurencingumas taptų jų vykdomos politikos pagrindu, o bendrosios rinkos sukūrimas taptų jų svarbiausiu ekonominiu ir politiniu prioritetu.

Remiantis šia rezoliucija, tinkamiausias būdas skatinti šias ir kitas prieš darbininkus nukreiptas priemones ir politikos sritis yra klasių bendradarbiavimas, kurio sėkmę nulems socialinio dialogo išplėtimas ir pasitikėjimo klimato tarp įmonių ir darbuotojų sukūrimas.

Darbuotojai ištvėrė septynerius šios strategijos įgyvendinimo metus. Dėl to pablogėjo jų pragyvenimo lygis, darbo sąlygos, pensijos ir socialinės teisės. Todėl jie atmeta Lisabonos strategiją ir yra nusistatę prieš turtinius interesus. Mes manome tą patį apie ES, kuri tarnauja šiems interesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Nors aš balsavau už rezoliuciją, kurią pasiūlė dauguma parlamento frakcijų, kadangi sutinku su konstruktyviu požiūriu ir rekomendacijų svarba, o ypač su požiūriu, kad reikia didesnių investicijų tyrinėjimams, inovacijoms, vystymuisi ir politikos sritims, kurios remtų mokslą, atvertų rinkas ir užtikrintų didesnį saugumą ir lankstumą darbo rinkose. Negaliu negalvoti, kad kai kurie alternatyvioje rezoliucijoje pateikti duomenys kelia nerimą. Todėl negalėjau paremti komunistų frakcijos rezoliucijos.

Praėjus dvejiems metams po Lisabonos darbotvarkės pabaigos, turime pripažinti, kad nubrėžti ambicingi tikslai labai skiriasi nuo tų tikslų, kurie buvo pasiekti (ir nėra ko džiaugtis mūsų spartėjimu, kai Amerikos ekonomika lėtėja). Todėl aš manau, kad būtų geriau pripažinti poreikį eiti toliau nusibrėžtu keliu negu dėti visas pastangas stengiantis per dvejus metus pasiekti tai, ko nesugebėjome pasiekti per aštuonerius. Priežastys ir aplinkybės, kurios pateisino į Lisabonos darbotvarkę įtrauktas priemones, yra likusios tos pačios arba dar daugiau išskirtos. Taigi, teisingas kelias nurodytas ir mes turime juo eiti.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Rezoliucija dėl Lisabonos strategijos neišvengiamai plėsis, jeigu į ją bus įtraukti visi svarbiausi klausimai. Tai parodys galutinis rezultatas. Tačiau į pranešimą įeina daug svarbių ir reikalingų klausimų, kuriuos aš su malonumu palaikau. Pirmiausia pranešimo dalys, susijusios su aplinkos problemomis, rodo, kad Parlamentas neatsilieka nuo laikmečio. Vis daugiau diskusijų apie lankstumo ir užimtumo garantijas taip pat parodo, koks svarbus, gal net pats svarbiausias, yra klausimas, kaip būtų galima susieti konkurenciją ir saugumą. Pranešime tvirtinama, kad savo ateitį mes kuriame ne protekcionizmo ir biurokratijos pagrindu, bet atvirumu, prieinamumu ir suteikdami geras sąlygas tiek darbininkams, tiek verslininkams.

Tačiau aš noriu paaiškinti, kad mano balsas už 12 pakeitimą jokiu būdu neturėtų būti suprastas kaip palaikymas nustatyti ES minimalius darbo užmokesčius. Priešingai tai buvo paaiškinimas, kad kolektyviniams susitarimams Europos modelyje yra vietos. Šiandien aš taip pat tai paaiškinau pranešimo dėl integruotosios ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių, kuris buvo skirtas specialiai šiam klausimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Lisabonos strategija būtina ES sėkmei ateityje. Gyvybiškai svarbu, kad visos valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus tam, kad ES taptų dinamiškiausia, žiniomis pagrįsta ekonomine jėga pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Rezoliucija dėl Lisabonos strategijos išreiškia Europos Parlamento norą užtikrinti visiems Europos piliečiams padorų gyvenimą sukuriant naujas, geriau apmokamas darbo vietas ir didinant investicijas tyrinėjimams, inovacijoms ir informacinei visuomenei.

37 rezoliucijos punktas pabrėžia transporto politikos svarbą kovojant su klimato kaita ir reikalauja, kad transeuropiniai tinklai būtų atitinkamai vertinami pagal jų poveikį aplinkai.

Balsavau už 12 pakeitimą, Europos socialistų frakcijos pataisytą žodžiu, nes taip „valstybės narės raginamos nustatyti išankstines sąlygas dėl savo socialinio ir ekonominio dalyvavimo, ypač priimant taisykles dėl minimalaus darbo užmokesčio ir kituose teisiniuose ir privalomuose susitarimuose, skirtuose visiems arba pagal kolektyvines sutartis sudarytas remiantis nacionalinėmis tradicijomis, kurios sudarytų sąlygas visą darbo dieną dirbantiems darbininkams gyventi gerai iš savo pajamų“.

Aš balsavau už rezoliucijos pasiūlymą, nes esu įsitikinusi, kad ES yra ne tik konkurencija paremta bendra rinka, bet ji turėtų būti ir socialine Europa, kurioje kiekvienas pilietis dalyvauja ekonominėje ir socialinėje veikloje ir turi gerą pragyvenimo lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. (SV) Lisabonos strategija veikia nuo 2000 m., bet valstybės narės dar nematė akivaizdžių rezultatų. Dabartinis pasiūlymas siūlo naują planą, kuris pratęsia jos galiojimą iki 2013 m.

Aš tikiu institucijų konkurencija. Lisabonos strategijoje yra tokių gerų, vertų siekti tikslų kaip siūlymas skirti didesnes investicijas tyrinėjimams ir vystymuisi. Iš kitos pusės, tos dalys, kuriose kalbama apie „socialinę Europą“, nėra ES lygmens ir dėl jų kiekviena valstybė turėtų spręsti pati.

Kita su rezoliucija susijusi problema yra ta, kad joje daug neaiškių sąlygų, kurios leidžia Komisijai interpretuoti ir aiškinti priemones, nors mes jos to neprašėme.

Mano pagrindinė nuomonė yra ta, kad šalys pačios turėtų parengti tokią vystymosi strategiją, kokią jos pasirinko demokratinėje sistemoje. Kai kurios pasirenka socialinį demokratinį kelią, kitų požiūris labai liberalus, nukreiptas į rinką. Privalome gerbti abu pasirinkimus. Svarbiausia, kad sprendimas būtų priimtas nacionaliniu lygmeniu. Todėl aš nusprendžiau visiškai atmesti pasiūlymą.

 
  
  

Pranešimas: Margarita Starkevičiūtė (A6-0029/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti už visą 29/2008 pranešimą.

Tačiau mes balsavome prieš 32 pakeitimą, kurį pasiūlė Žaliųjų frakcija, dėl minimalaus darbo užmokesčio kaip Europos modelio dalies.

Suprantame, kad minimalaus darbo užmokesčio klausimas svarbus daugeliui ES valstybių narių.

Tačiau mes manome, kad kiekviena valstybė narė pati turi nutarti, kaip išspręsti šią problemą.

Švedijoje mes geriausiai sprendžiame ją, sudarydami kolektyvines sutartis, dėl kurių vyksta derybos su socialiniais partneriais.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsuojant už pagrindinių darbdavių organizacijų interesus, siekius ir reikalavimus, šio Europos Parlamento dauguma primygtinai reikalauja, kad būtų įvykdyta Lisabonos strategija kartu atsižvelgiant į Europos Komisijos ekonomines gaires ir stiprinant susijusias neoliberalias politikos sritis.

Tokiu būdu, net gresiant finansinei krizei ir nebesivystant ekonomikai, jie reikalauja apriboti darbo užmokestį, valstybės išlaidas ir modernizuoti viešąjį administravimą kaip pagrindines vystymosi ašis, kartu šalinant kliūtis konkurencijai ir patekimui į rinką, kitaip tariant liberalizuoti viešąsias paslaugas. Visa tai veda prie didesnio darbo nesaugumo, reikalavimo suteikti lankstumo ir užimtumo garantijas, pensijų sistemos modernizavimo. Kitaip tariant, universalios visuomenės socialinės saugumo sistemos nuvertinimas ir sužlugdymas naudingas privačioms draudimo organizacijoms.

Tam, kad valstybės narės tikrai pasiektų tokius tikslus, rekomenduojama didesnė kontrolė ir spaudimas toms valstybėms, tartum jos nebūtų atsakingos už tų gairių priėmimą. Apsimesdami, kad nesuprantame, kokį svarbų poveikį tokios politikos turės valstybių narių ekonominei ir socialinei situacijai, jie ir toliau teikia svarstyti daug tų pačių klausimų, kuriuos mes griežtai atmetame.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Mes balsavome prieš šį pranešimą, nes jame nurodoma, kokios ekonominės ir socialinės politikos turi laikytis valstybės narės per ateinančius trejus metus.

Dabar tinkamas momentas iš naujo nustatyti, kokiu mastu absoliučiai dėl visko, išskyrus eurą ir jo įvestą diktatą valstybėse narėse, dabar sprendžiama Briuselyje. Tai jau nėra vien tik tikslų nustatymo valstybėms narėms klausimas (skolų sumažinimas, valstybės deficitinės išlaidos, kova su nedarbu, pagerėjęs vystymasis ir kt.), bet detalus išaiškinimas, ką ir kaip jos turėtų daryti ir kokiomis priemonėmis.

Problema yra ta, kad tos pačios gairės išlieka pastaruosius 15 metų: darbo lankstumas, imigracija siekiant atkurti gyventojų skaičių ir teikti pigią darbo jėgą, viešųjų paslaugų reguliavimo panaikinimas, darbo užmokesčio ribojimas, maltusizmo biudžeto politika, išorės prekybos liberalizavimas, konkurencija ir t. t. Šis sąrašas ir jo rezultatai gerai žinomi: nedarbas, mažesnė perkamoji galia, išaugęs skurdas, deindustrializacija, socialinė dezintegracija ir t. t. Laikas mums paklausti: ar reikalai tokie blogi dėl to, kad valstybės narės nesistengia paklusti nurodymams, o gal tikriau jos per daug stengiasi ir nurodymai nėra teisingi? Nė kiek neabejojame, kad teisingas antrasis paaiškinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Šis pranešimas savo iniciatyva apima keletą iššūkių, su kuriais ateityje susidurs Europa – išaugusi globalizacija, senėjanti visuomenė ir klimato kaita. Dauguma siūlomų priemonių yra pagrįstos ir galėtų būti tinkamos valstybei narei.

June List partija pasisako prieš sudėtingas mokesčių sistemas, socialinę atskirtį ir aplinkos pablogėjimą. Tačiau kiekviena valstybė narė turi pati nuspręsti, kaip parengti savo politiką, kad įveiktų ateities iššūkius. Sėkmingiausi sprendimai atsiranda dėl institucinės konkurencijos pavyzdžių, kurie įkvepia ir skatina savanoriškas priemones kitose valstybėse narėse.

Pasirinkome balsuoti prieš šį pranešimą, nes jis nagrinėja sritis, už kurias politiškai atsakingos valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Mano frakcija pateikė daug pakeitimų dėl tokių svarbių klausimų kaip klimato kaita, teisingesnis turto paskirstymas ir pakankamas mokestis, už kuriuos aš balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. − (PL) Einant septintiesiems Lisabonos strategijos įgyvendinimo metams, Europos Parlamento vertinime dėl dabartinės padėties Europos Sąjungoje atsižvelgiama į naujas sąlygas, apibūdinančias 20072008 m. Atsižvelgiant į praėjusių ir šių metų patirtį, tiksliau į neaiškumą ir padidėjusią riziką finansų rinkose, verta skirti ypatingą dėmesį Bendrijos makroekonominiam stabilumui.

Drausmingumas eurozonoje, ir ypač jo palaikymas, yra labai svarbus. Nepaisant to, pagal panaikinto reguliavimo, globalinės finansinės sistemos sąlygas, pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms, kurios turi rūpintis biudžeto lėšų pusiausvyros išsaugojimu. Šioje srityje dar daug kas galėtų būti geriau, netgi tose valstybėse, kurios save laiko integracijos „varikliais“, ypač galima pasikliauti Europos Komisijos nustatytais lengvatiniais tarifais.

Jau kelerius metus nėra įvykdomas mūsų reikalavimas dėl tikro ES rinkos liberalizavimo, ypač paslaugų rinkos. Tai padėtų sukurti tikresnę konkurencinę įtampą ir galiausiai panaikintų apsaugines kliūtis, kurių jau nebėra numatyta įstatyminėje skalėje, kadangi rasti labiau paslėpti būdai, apsunkinantys užsienio konkurentų gyvenimą.

Nebaigtas darbas dėl ES vidaus rinkos kūrimo reiškia, kad nėra iki galo išnaudojamas Bendrijoje 27 šalių verslumo ir kūrybiškumo potencialas. Šio stygiaus išlaidos sudaro 150 mlrd. EUR. To pakanka, kad klausimas dėl bendros rinkos liberalizavimo užimtų reikšmingą vietą pranešimuose vertinant Europos ekonomikos būklę ir augimo perspektyvas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu pranešimui dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių 20082010 m. Esant dabartiniam ekonomikos klimatui, privalome suteikti ES būtinas priemones, kad ji galėtų padėti mums atlaikyti audrą. Tai darydama, Europa privalo išlikti socialine Europa, turinčia gerai suderintus mechanizmus aukštos kokybės valstybės išlaidoms, tyrimams ir inovacijoms bei švietimui. Kuriant Europos ekonominius prioritetus, klimato kaita tarp jų turi užimti svarbią vietą, jeigu norime įgyvendinti pačių nustatytus ambicingus tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Kadangi šiame pranešime konkrečiai kalbama apie Lisabonos strategijos įgyvendinimą nacionaliniame lygmeniu, aš, kaip Portugalijos EP narys, turėčiau pateikti išsamesnį įvertinimą man rūpimu klausimu dėl savo šalies nesėkmės įgyvendinant Lisabonos sutartį – tiek rezultatų, tiek priemonių prasme.

Suprantu, kad daugeliu atžvilgių Portugalijai skirta kritika gali būti tokia pati, kaip ir kritika, skirta visai Europai. Tačiau esame toli nuo Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo, o pagal tokius kriterijus kaip darbas, esame dar toliau ir net nesirengiame priimti sprendimo dėl atitinkamos politikos, padėsiančios gauti šiuos rezultatus, vykdymo. Valstybių biudžetų pusiausvyros užtikrinimas yra prioritetas, bet tokia pusiausvyra gali būti pasiekta mažinant atliekas ir atsisakant neproduktyvių išlaidų bei teisingai paskirstant gautas pajamas.

Namų ūkio biudžetų apsunkinimas ir veiksmingų valstybės įsipareigojimų sumažinimas nebūtų tinkamas būdas šiam tikslui pasiekti. Kaip ir privačiame sektoriuje, konkurencija ir sėkmė pasiekiama teikiant geresnes paslaugas žemesnėmis kainomis, bet nepanaikinant nė vienos išlyginimo pusės.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, balsavau už M. Starkevičiūtės pranešimą. Dabartinė gairių formuluotė numato pakankamai plačią ir pagrįstą sistemą, pritaikytą naujausiems ekonominiams ir politiniams pokyčiams. Todėl mes sutinkame su pasiūlymu nekeisti teksto dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių, nustatytų pagal Tarybos išvadas, per kitą trejų metų ciklą.

Stabilumas iš tikrųjų labai svarbus Lisabonos strategijos veiksmingumui ir bendroms gairėms. Todėl šis naujas ciklas turėtų priklausyti nuo reformos įgyvendinimo ir konkrečių tikslų pasiekimo. Mes taip pat palaikome pasiūlymus dėl paaiškinamojo teksto dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių peržiūros, kadangi tai padės geriau susitelkti ties gairių turiniu, kovoti su iššūkiais, su kuriais susiduria Europa (globalizacija, vidutinio ir ilgalaikio ekonominio augimo stiprinimas, greita demografinė ir socialinė kaita ir kt.).

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Šiandien aš balsavau už pranešimą, kuris nustato integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires 20082010 m. Iš vienos pusės, esu patenkintas socialistų frakcijos pakeitimais, kuriuose pažymimas poreikis sukurti verslui, ypač mažosioms įmonėms, palankią Europą.

Iš kitos pusės, ta pati frakcija taip pat pasiūlė griežtesnes taisykles finansų srityje, kurios turėtų ginti vartotojus, bet kuriomis norima mažinti jų pajamas. Toks požiūris labiau kliudys nei padės, todėl balsuoju prieš šį pasiūlymą. Jei kada nors Europos vizija tapti svarbiausia pasaulyje konkuruojančia jėga taps realybe, taip pat reikia daugiau investicijų siekiant modernizuoti darbo rinką, skatinti tyrimus ir švietimą, pasinaudoti „žalesnės“ ekonomikos siūlomomis galimybėmis. Todėl balsavau kartu su Žaliaisiais už aplinkos apsaugos mokesčius ES lygmeniu, nors aš kaip visada gyniau Europos centrinio banko nepriklausomybę nuo jų pasikartojančių atakų.

Jei dabartiniai finansiniai pasikeitimai mums ką nors ir parodė, tai tik stipraus finansinio banko, galinčio pasipriešinti trumpalaikiams sprendimams, naudą, jau nekalbant apie stabilizuojantį, dalyvavimo didelėje piniginėje zonoje, poveikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. Didžiosios Britanijos leiboristų delegacija palaiko šio pranešimo esmę, nes jis siekia ES ekonomikai apskritai priimtinos politikos. Europos Parlamento leiboristų partija turi rimtų abejonių dėl 26 dalies, kuri reikalauja mokesčių politikos suderinamumo / koordinavimo, o tai yra tik nacionalinė kompetencija. Todėl Europos Parlamento leiboristų partija nusprendė susilaikyti dėl šios konkrečios dalies.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Pasiūlyme peržiūrėti 26 dalį kalbama apie bendros kolektyvinės mokesčių bazės sukūrimą. Nesutinku su šiuo klausimu ir susilaikau, nes manau, kad tai turi nuspręsti valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Europos Parlamento pranešimas dėl integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių 20082010 m. nagrinėja bendrus veikimo būdus, pasiūlytus Europos Komisijos dėl valstybių narių ir Bendrijos ekonominės politikos 20082010 m.

Balsavau už 26 konstatuojamąją dalį, pasiūlytą Komisijos, kadangi ji pabrėžia „poreikį sukurti mokesčių politikos sistemą, į kurią įeitų mokesčių sistema, palanki įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, pritaikyta atnaujinti ekonomikos augimui ir kurti darbo vietas“.

Taip pat balsavau už 23 pakeitimą, kadangi juo „reikalaujama, kad pajamos ir būdas, kaip paskirstomas turtas, užtikrintų teisingą pelno gauto dėl ekonomikos augimo, paskirstymą“. Pakeitime išdėstyta, kad kiekvienoje valstybėje minimali alga, pagal BVP vienam gyventojui, užtikrintų, kad visą darbo dieną dirbantys darbuotojai galėtų pragyventi iš savo darbo ir jis turėtų būti Europos socialinio modelio dalimi.

Dėl to priežasties, aš balsavau už šį pranešimą, nes esu įsitikinusi, kad visų Europos piliečių ekonominis saugumas, socialinė įtrauktis, lyčių lygybė ir rinkos ekonomikos sukūrimas padės Sąjungai tapti ekonominiu ir socialiniu pavyzdžiu pasaulyje.

 
  
  

Pranešimas: Cem Özdemir (A6-0503/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Palaikau C. Özdemiro pranešimą, kadangi viena skubiausių politinių problemų, su kuria susiduria Europa, yra energijos saugumo užtikrinimas ES. Energijos žaliavų diversifikavimas į ES yra vienas iš būdų tapti nepriklausomiems nuo Rusijos. Pagrindinis žingsnis į tai yra bendra ES politika Vidurio Azijos atžvilgiu. Tuo, kad ES nevykdo savo politikos šioje srityje, agresyviai pasinaudoja Rusija, daugumai ES valstybių narių dėl to užėmus pasyvią poziciją. Tokie projektai kaip Odesa-Brodis naftotiekio pratęsimas į Gdanską arba Nabuko naftotiekis, nėra labai realūs dėl specialiųjų tarnybų valdomų Rusijos bendrovių veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Bourzai (PSE), raštu. (FR) Norėčiau pasveikinti C. Özdemirą pranešimo savo iniciatyva dėl ES strategijos Vidurio Azijos atžvilgiu. Mano nuomone, jis puikiai išaiškino Europos Sąjungos santykių su kiekviena iš penkių Vidurio Azijos valstybių tikslus ir prioritetus. Jis teisingai nurodė, kad reikia aiškesnio regioninio požiūrio dėl šio strateginio regiono, kartu pabrėžiant skirtumus tarp šalių.

Pritariu Vystymosi komiteto nuomonei, ypač dėl poreikio išnaikinti skurdą, pagerinti sveikatos apsaugą ir švietimą pradinėse mokyklose, panaikinti visas diskriminacijos moterims ir mažumoms formas.

Tai pat svarbu, kad šis pranešimas pabrėžia pažangos poreikį demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės principų srityse šiame regione. O tai, mano manymu, yra svarbiausias klausimas.

Pranešime teigiama, kad svarbiausia Europos strategijoje yra bendradarbiavimas energijos srityje. Nepaisant to, Europos institucijos turi būti budrios ir užtikrinti, kad regione nebūtų paaukota nei žmogaus teisės, nei aplinka vardan energijos poreikių ir prekybos sutarčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. (FR) Sveikinu šiandien didžiosios daugumo priimtą pranešimą dėl ES strategijos Vidurio Azijos atžvilgiu. Svarbu, kad Europos Sąjunga skirtų daugiau dėmesio šioms penkioms šalims: Uzbekijai, Kirgizijai, Tadžikijai, Turkmėnijai ir Kazachijai.

Pranešime gana teisingai kviečiama atskirti ES politiką kiekvienos šalies atžvilgiui ir negaliu nepritarti tam, kad pranešime pabrėžiami kriterijai dėl žmogaus teisių padėties svarstomosiose šalyse ir jų pagarba ESBO įsipareigojimams.

Tekste taip pat pabrėžiama šių šalių svarba ES, dabar ir ateityje, ypač prekybos ir energijos srityse. Geopolitinė padėtis Vidurio Azijoje yra tokia, kad turi padidėti bendradarbiavimas su šiomis šalims, tiek dvišalis, tiek ES lygmeniu. Pranešime reikalaujama vykdyti reformas socialiniuose, sveikatos, maisto saugos ir kovos su korupcija sektoriuose, kad būtų užtikrintas ilgalaikis stabilumas, saugumas ir gerovė regione.

Todėl šis tekstas yra išsamus, apibrėžiantis veiklos sritis, kuriose ES gali padėti, kad tas regionas taptų kaip galima labiau matomas ir patikimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Esant Europos Parlamento daugumos pritarimui dėl ES išorės santykių, turime dar viena pranešimą, susidedantį iš kišimosi į trečiųjų valstybių reikalus priemonių, to net neslepiant. Priešingai, aiškus šio pranešimo tikslas yra įgyti tų šalių ekonomikoje sąlygas, palankias didelėms ekonominėms ir finansinėms grupėms.

Pažiūrėkite, kaip šiame pranešime kalbama apie tarptautinių standartų užsienio investicijoms pagarbą ir jame esančias nuostatas dėl geresnės tiesioginių užsienio investicijų apsaugose šiose šalyse. Aišku, kad tokie pareiškimai nereiškia nieko daugiau kaip valstybinių bankų privatizavimą(!) ir nacionalinių finansinių rinkų, kurios būtų konkurencingos ir atviros užsienio bankams(!), sukūrimą. Kitaip sakant, šios šalys paprasčiausiai yra parduodamos...

Be to, kartu su minėtu tikslu, ES pirmapradžiai interesai pasireiškia dėl svarbių šio regiono šalių energijos išteklių. Čia reikia paminėti poreikį apsaugoti savo energijos išteklius, nepažeidžiant transportavimo kelių ir labiausiai galimu sureguliavimu.

Iš esmės šis pranešimas atspindi tikrą daug skelbto ES vaidmens pasaulyje svarbą, ypač neseniai pasiūlytoje Sutartyje: troškimo dominuoti politiškai ir ekonomiškai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Noriu pasveikinti savo kolegą C. Özdemirą dėl jo pranešimo Vidurio Azijos atžvilgiu, kurį aš visiškai palaikau. Demokratija ir žmogaus tiesės yra pagrindiniai ES principai ir jie turi būti ES vykdomos politikos kitų regionų atžvilgiu centre. Vidurio Azijos tautos pirmiausia sulaukė dėmesio iš pasaulio galingų ekonominių valstybių dėl savo gamtinių išteklių. ES turi būti aukščiau to ir siekti taip pat investuoti į jų žmogiškuosius išteklius, gindamos demokratiją ir žmogaus teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) Koks buvo Tarybų Sąjungos palikimas Vidurio Azijos šalyse? Lygybė moterims, vaikų darbo ir neraštingumo panaikinimas, monokultūrinis ūkis. Nė vienoje iš šių valstybių religiniai elementai neįgijo pranašumo.

Svarbiausias ES prioritetas yra naudoti šių valstybių natūralius išteklius – naftą, gamtines dujas ir uraną. Kitas jos prioritetas yra užkirsti kelią vienam iš pagrindinių opiumo kontrabandos įvežimo iš Afganistano kanalui. Todėl ES ir JAV tiesiogiai atsako už autoritarinių režimų įkūrimo to regiono valstybėse palaikymą. Atskiros šalys stengiasi apriboti teroristinių grupuočių paplitimą ir islamo aktyvistų idėjų skleidimą, bet tokia padėtis neigiamai veikia pilietinės visuomenės ir dalyvaujamosios demokratijos vystymąsi ir palaiko valdymą jėga.

Nepaisant visos pranešime išsakytos kritikos šių regiono šalių atžvilgiu, visada turime prisiminti, su kokiomis sunkiomis istorinėmis sąlygomis teko susidurti šioms šalims savo vystymosi eigoje. ES privalo padėti joms nugalėti neigiamus daugybės metų rezultatus, atsiradusius dėl didžiųjų ES valstybių ir JAV kaimyniniame Afganistane buvimo.

Nėra jokios priežasties palaikyti Turkiją, kaip pagrindinę galimą tarpininkę, darant teigiamą įtaką regione. Šiuo metu Turkijoje esanti padėtis dėl mažumų teisių tikrai nepateisina tokio požiūrio. Priešingai, daug didesnis dėmesys turi būti skiriamas tradiciškai susiklosčiusiems ryšiams su Rusija. Kai tai susiję su mūsų kova su terorizmo ir narkotikų plitimu šiose regiono šalyse, Rusija yra mūsų artimiausia sąjungininkė.

Nepaisant minėtų abejonių, palaikau šio pranešimo priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsuoju už pasiūlymą dėl ES strategijos Vidurio Azijos atžvilgiu, kadangi visos čia minimos respublikos gauna oficialią pagalbą vystymuisi ir Europos Sąjunga ypač atsakinga už šių šalių palaikymą. Norėčiau pabrėžti Europos Sąjungos, kaip tarpininkės tarp Vidurio Azijos šalių, vaidmenį, suderinant ryškius skirtumus tarp šių penkių respublikų, atsižvelgiant į jų politines, ekonomines ir socialines sąlygas. Ypač, norėčiau pabrėžti skaudžią padėtį sveikatos srityje, dėl minimalios medicinos pagalbos sistemos padėties.

Galimybės gauti švaraus geriamojo vandens užtikrinimas ir visų gyventojų prijungimas prie nacionalinės sistemos yra didžiulė problema Tadžikijoje, Uzbekijoje ir Kirgizijoje. Man svarbu, kad mano balsas dėl ES strategijos Vidurio Azijos atžvilgiu kartu būtų ir balsas už Vidurio Azijos žmonių gyvenimo sąlygų pagerinimą socialiniu, sveikatos ir teisiniu atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − C. Özdemiro pranešimas dėl ES strategijos Vidurio Azijos atžvilgiu nagrinėja pagrindinį ES užsienio politikos darbotvarkės klausimą. Palaikau jame išreikštą susirūpinimą dėl žmogaus teisių Vidurio Azijos regione. ES turėtų taikyti šią politiką daug dažniau savo išorės santykiams. Turime nedaug demokratinės pažangos šiame regione įrodymų, ypač Uzbekijoje ir Turkmėnijoje. Todėl bet kokia ES bendradarbiavimo strategija turi padėti šioms šalims judėti link demokratijos. Kaip aiškiai nubrėžta pranešime, Vidurio Azijai reikalingas aktyvus bendradarbiavimas ES energijos srityje siekiant rasti abipusiškai naudingus sprendimus esant dabartinei padėčiai energijos rinkoje. Pritariu C. Ozdemiro pasiūlymams ir balsuoju už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. (FR) Išskyrus Kirgiziją, Vidurio Azijoje vykstantys pokyčiai kelia nerimą dėl daugiau nei vienos priežasties.

Pirmiausia žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimai, smurtas prieš daugumą moterų (priverstinės vedybos, seksualinis išnaudojimas, prievartavimas ir kt.) ir vaikų darbas šiame regione visiškai nepateisinami.

Taip pat neramina sveikatos srityje išaugęs infekcinių ligų (ypač ŽIV) skaičius.

Galiausiai Vidurio Azija negaus naudos iš veiksmingos integracijos į pasaulio ekonominę sistemą tol, kol visos penkios valstybės prisijungs prie PPO (Kirgizija yra jos narė nuo 1998 m.).

ES strategija, skirta Vidurio Azijai, gali labai prisidėti prie ekonominio ir žmonių vystymosi šiame pasaulio regione. Europos Sąjunga neturėtų nepaisyti Vidurio Azijos, kuri yra strateginė kryžkelė tarp Europos ir Azijos, tradicinė partnerė prekybos santykiuose ir bendradarbiaujant dėl energijos.

Aš labai palaikau šį tekstą, kuriame išreiškiamas noras, kad Vidurio Azijoje būtų nustatyti ES prioritetai, sustiprinti šiame regione vykdomi Europos projektai ir pagreitintas jų įgyvendinimas. Štai kodėl aš balsavau už šį projektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Tikrai gera idėja yra strateginis planavimas Vidurio Azijai. Iš tikrųjų tai būtina ekonominiam bendradarbiavimui ir atveriant naujas rinkas. Būtų protinga tai pagreitinti, kad neatsiliktume nuo vykstančių pokyčių.

Tačiau negalime leisti, kad tam tikri Europos lygmeniu taikomi standartai taptų nereikšmingi Vidurio Azijoje.

Bet iš kitos pusės tokių pačių kriterijų taikymas būtų didelė nepagarba pranešime minimoms žmonių grupėms ir jų apsisprendimo teisėms.

Kalbant apie moterų vaidmenį, reikia veikti kituose pasaulio regionuose, ypač visame arabų pasaulyje, kur reikia veikti dar skubiau.

O plačiai paplitusiam vaikų darbui, ypač Kinijoje, taikomi jau mano minėti standartai, kurių turi laikytis prekybos partneriai.

Svarbiausia darbotvarkėje turėtų būti kova su terorizmu ir prekyba narkotikais, kurie šiek tiek siejasi. Su tuo reikia kovoti be gailesčio.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. (IT) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, palaikau Europos Komisijos pateiktą dokumentą dėl naujos partnerystės su Vidurio Azijos valstybėmis, bet norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos aspektus.

Pirmiausia auganti Vidurio Azijos tarptautinės prekybos svarba yra reikšminga alternatyva teikiant energijos išteklius.

Antra, dėl to Europa privalo atidžiai stebėti šią pasaulio dalį, skatinti jos integraciją į pasaulinę prekybą ir tarptautinę ekonominę sistemą, palaikydama tame regione esančių šalių, kurios dar nėra PPO narės, kandidatūrą. Prekybos santykių stiprinimas visoje teritorijoje turi būti laikoma strategijos, siekiant pasiekti didesnį bendradarbiavimą ir integraciją tarp valstybių, dalimi ir turi didinti Europos įtaką, įskaitant politinę, regione, kur turi būti padaryta demokratijos pažanga.

Trečia, susidarydami bendrą nuomonę apie Vidurio Aziją, turime atsižvelgti į pagrindinius politinius ir ekonominius skirtumus tarp šio regiono valstybių. Ypač turime atkreipti dėmesį į Kazachiją, turinčią pažangią ekonomiką, ir į galimą naudą, sustiprinus ryšius su šia valstybe, bent jau bendrai viso regiono plėtrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Europos Sąjunga bandė sukurti glaudžius santykius ir dialogą kaimynystės politika. Vidurio Azijos atveju naujos strategijos sukūrimas ir partnerystė su penkiomis naujomis valstybėmis padeda kurti didesnį stabilumą, socialinei, ekonominei ir demokratinei plėtrai bei saugumui toje Azijos dalyje.

Pastebėjome pasaulio susidomėjimą stabilumu Vidurio Azijoje, kadangi rimtos ir užsitęsusios krizės šiame regione gali turėti pražūtingų pasekmių ir paveikti ES ir jos valstybes nares. Be to, geopolitine Vidurio Azijos padėtimi vis labiau domisi tokios ekonominės jėgos kaip Rusija, JAV, Kinija ir Turkija.

Manau, kad šių santykių ateities tikslas – sukurti didesnį stabilumą ir saugumą, politinį, ekonominį ir socialinį bendradarbiavimą. Taip pat manau, kad reikia atsižvelgti į kiekvienoje valstybėje esančią žmogaus teisių padėtį ir gerinti prekybos santykius bei bendradarbiavimą dėl energijos, skirti dėmesio plėtros poreikiams ir prisiimtiems įsipareigojimams pagerinti šio regiono gyventojų gyvenimo sąlygas.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika