Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. vasario 20 d. - Strasbūras

8. Bendrijos teisės taikymo kontrolė (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas darbotvarkėje yra M. Frassoni pranešimas Teisės reikalų komiteto vardu dėl Komisijos 23-iosios metinės ataskaitos apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę (2005 m.) (2006/2271(INI)) (A6-0462/2007).

  Monica Frassoni, pranešėja. − (IT) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, Bendrijos teisės taikymas yra pagrindinė „geresnės teisėkūros“ darbotvarkės dalis, kurią pradėjo J. M. Barroso vadovaujama Komisija. Kurį laiką ji buvo Pelenės vietoje, pasimetusi tarp poveikio įvertinimo ir išlaidų mažinimo.

Šiandien Komisija pradėjo taisyti šią savo klaidą, iš dalies dėl Parlamento daromo spaudimo. Tai procedūra, kuri metų metais daugeliu atvejų buvo blogai atliktas biurokratinis darbas, kai vienas pažeidimas eina po kito be didesnio triukšmo, bet ji išlieka svarbia procedūra.

Tai aiškiai parodo skaičiai. Iki šios dienos buvo pradėta apie 2 518 pažeidimo procedūrų įvairiose srityse, ypač aplinkos ir vidaus rinkoje. Be to, dar yra šimtai, netgi tūkstančiai peticijų, kurias kiekvienas metais gauna Parlamentas, minčių apie konkrečius Bendrijos teisės pažeidimus, dėl kurių piliečiai jaučiasi bejėgiai ir todėl kreipiasi į Parlamentą.

Mano klausimas būtų: ar jie bus patenkinti? Pažeidimo procedūra aprašyta Sutarties 226 ir 228 straipsniuose. Dėl šiuo metu galiojančių taisyklių, procedūros yra lėtos ir painios. Veiksmingiausia priemonė – bauda yra retai taikoma ir tik po labai ilgo laiko, netgi dešimtmečių.

Tačiau daug ką galima padaryti, ir aš dėkoju Komisijai už per pastaruosius dvejus metus ir praėjusį rugsėjo mėn. specialiame komunikate pasiūlytas priemones, kurios nagrinėjamos ir įvertinamos mano pranešime ir dėl kurių norėčiau pateikti kelias pastabas.

Pirmiausia leiskite man išreikšti mintį, kuri, manau, yra svarbiausia šioje diskusijoje, kadangi įstatymų įgyvendinimo užtikrinimas gali būti labai politinis klausimas ir stebuklingas įrankis, gerinant Bendrijos institucijų patikimumą ir matomumą.

Norėčiau paminėti du konkrečius šiek tiek kitokio Komisijos elgesio pavyzdžius – atliekų krizę Neapolyje ir Via Baltic greitkelį Lenkijoje, Rospuda slėnyje.

Atliekų krizė Neapolyje buvo tiesioginė pasekmė metų metais vykstančių visų Bendrijos taisyklių dėl atliekų pažeidimų. Aišku, labai daug pažeidimų procedūrų buvo pradėta per daugumą metų, ir Teismas daug kartų priėmė sprendimus prieš Italiją. Tačiau tik dabar, prabėgus daugeliui metų, kai padėtis visiems tapo nepakenčiama ir jos neįmanoma nuslėpti, Komisija nusprendė trenkti kumščiu į stalą. Komisijos vizitai sekami su dideliu susidomėjimu. Piliečiai, pasisakantys dėl nelegalių mokėjimų, skelbia per televiziją, kad į Europos Parlamentą siunčiamos peticijos. Įdomu, kodėl to negalėjo būti padaryta anksčiau? Ar iš tikrųjų negalėjome laikytis kitokios pozicijos, kad būtų užkirstas kelias šiai padėčiai atsirasti? Taip, galėjome!

Būtent taip pasielgė Komisijos narys S. Dimas, kai Raspuda slėniui Lenkijoje iškilo pavojus dėl Via Baltica infrastruktūros. Pirmą kartą Komisijos narys paprašė Teismo leidimo sustabdyti vykdymą ir jis buvo gautas. Tai labai svarbus precedentas, kuris aiškiai sako: Komisija gali ir turi būti tvirta ir visapusiška su valstybėmis narėmis, kurios apsimeta, kad nieko neįvyko. Ji turi naudotis visomis priemonėmis, kurias suteikia demokratinė sistema: žiniasklaida ir visuomenės nuomone.

Viena svarbiausių naujovių, pristatytų Komisijos komunikate, yra „naujas“ darbo metodas. Esame pareiškę daug abejonių dėl šio naujo darbo metodo, kuris daugiausia susideda iš skundų siuntimo tiesiogiai valstybėms narėms, prieš kurias buvo paduotas skundas, stengiantis išspręsti šią problemą. Pareiškėme savo abejones, ir Komisija suteikė kelias garantijas, apie kurias, tikiuosi, mes taip pat išgirsime čia šiandien. Mes labai atidžiai stebime šį reikalą ir nuoširdžiai tikimės, kad bus padaryta pažanga sprendžiant klausimą dėl pažeidimo procedūrų, skaidrumo, galimybės „įvardyti ir sugėdinti“ valstybes nares, ir bendro darbo su Europos Parlamentu.

Pone Pirmininke, dar kartą kalbėsiu dvi minutes užbaigdamas savo kalbėjimo laiką diskusijų gale.

  Janez Lenarčič, Einantis Tarybos pirmininko pareigas. − Dėkoju Jums, pone Pirmininke, ponai ir ponios.

Ponia M. Frassoni, Tarybos vardu norėčiau pasveikinti Jus su pranešimu dėl Komisijos metinės ataskaitos apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę ir pateiktą papildomą analizę Komisijos komunikate „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“. Manome, kad Europos Parlamento parengtas pranešimas yra labai naudingas indėlis į mūsų bendrą tikslą siekiant užtikrinti laiku vykdomą ir teisingą Bendrijos teisės taikymą.

Tarybos vardu norėčiau pritarti M. Frassoni pranešimo išvadoms, kurios, mūsų nuomone, yra svarbios, o būtent, kad teigiamo Bendrijos teisės poveikio užtikrinimas kasdieniame Europos Sąjungos gyvenime pirmiausia priklauso nuo Europos Sąjungos vykdomos politikos veiksmingumo ir stebėjimo bei priežiūros, kaip valstybės narės laikosi Bendrijos teisės.

Teigiamai vertiname Europos Parlamento įsipareigojimą palaikyti keitimąsi gerąja patirtimi tarp valstybių narių. Manome, kad tai gerokai prisidėtų prie veiksmingesnio ir vienodesnio Bendrijos teisės taikymo.

Norėčiau paaiškinti, kad pirmininkaujanti Taryboje valstybė narė negali teikti pastabų dėl daugumos klausimų ir pasiūlymų, išdėstytų šiame vertingame pranešime. Kaip žinome, administracinis Bendrijos teisės įgyvendinimas daugiausia yra valstybių narių atsakomybė pagal jų konstitucines nuostatas, ir Komisija, kuri yra sutarčių sergėtoja, atsako už vienodą Bendrijos teisės taikymą.

  Günter Verheugen, Komisijos narys. − (DE) Pone Pirmininke, pone, einantis Tarybos pirmininko pareigas, ponai ir ponios, Komisija dėkinga už šiandien suteiktą galimybę aptarti šiuos svarbius klausimus su Europos Parlamentu ir dėkoju M. Frassoni už jos pranešimą ir indėlį teikiant vertingas pastabas. Užtikrinu jus, kad Komisija juos vertina labai rimtai.

Europos Sąjunga yra teisinės valstybės principais pagrįsta bendrija, ir ji vienintelė tokia pasaulyje. Tik teisė gali užtikrinti gyventojų laisves ir tik teisė gali sukurti veikiančią, visiems naudingą rinkos ekonomiką.

Europos Komisija yra sutarčių sergėtoja. Jos vaidmuo užtikrinti, kad Bendrijos teisė visur būtų įgyvendinama ir teisingai taikoma. Net geriausias teisės aktas nėra vertingas, jeigu jis egzistuoja tik popieriuje. Todėl kiekvienas komitetas suvoks, kad viena svarbiausių užduočių yra užtikrinti, kad mūsų teisė nėra sudaryta vien iš tuščių žodžių.

Sutarties pažeidimo procedūroje ir Europos Teisingumo Teisme turime galingą ginklą. Šis ginklas gali būti naudojamas tada, kai nėra kito kelio apsiginti nuo teisės pažeidimo. Jis nėra tikslas ir per daug naudojamas gali netekti savo prasmės.

Komisija netiki, kad sutarties pažeidimo procedūrų skaičius yra priemonė nustatyti Bendrijos teisės priežiūros rimtumą ir ryžtingumą. Komisija labiau tiki, kad tai priklauso nuo problemų sprendimo. Tikroji priemonė yra ta, kiek problemų, susijusių su Bendrijos teisės taikymu, mes išsprendėme ir kaip greitai.

Aišku, mes kritiškai įvertinome savo darbą ir padarėme šias išvadas: radus problemą būtina veikti greitai ir veiksmingai. Piliečiai ir verslininkai turi teisę gauti greitus atsakymus. Todėl, ponia M. Frassoni, grįšiu į Komisiją ir pranešiu, ką sakėte apie šiukšles Kampanijos regione, ir šis klausimas turės būti apsvarstytas. Visiškai sutinku, kad griežtas, greitas ir ryžtingas požiūris yra svarbiausia ten, kur Bendrijos teisė aiškiai ignoruojama.

Iš esmės, tinkamesnis yra partneryste paremtas požiūris nei konfrontacinis. Todėl šiais klausimais Komisija nori, kad vyktų daugiau dialogo ir būtų skaidrumo. Taip pat norime nustatyti aiškius prioritetus – pirmiausia skubiai spręsti svarbius klausimus. Turi būti prieinami būtini ištekliai.

Leiskite man pateikti vieną pastabą šiuo klausimu. Jei dėl Bendrijos teisės taikymo konkrečiais klausimais kyla problemų, tai gali būti dėl to, kad pati teisė yra neaiški arba prieštaringa. Neturime nuo pat pradžių manyti, kad valstybės narės pažiūros yra blogos.

Po šių svarstymų ėmės daugybės veiksmų. Norėčiau pasakyti, kad mes toliau taikome sutarties pažeidimo procedūras ir pradedame jas iš karto, vos gavę informaciją. Tačiau siūlome nauja darbo metodą, kuris, kaip tikimės, leis gauti reikalingą informaciją daug greičiau.

Šis būdas paremtas bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis gerinimu, prieš pradedant oficialią procedūrą, išskyrus tuos atvejus – ir tai labai svarbu, – ponia M. Frassoni, kai nuo pat pradžių aišku, kad sutartis veikiausiai yra pažeidžiama. Tokiais atvejais mūsų pirmas žingsnis yra ne pokalbis su valstybėmis narėmis, o veiksmai.

Tai nėra visiškai naujas procesas, o išankstinė procedūra, kurioje prašome papildomų procedūrų arba taikome ją norėdami daug greičiau gauti sprendimą netaikant sutarties pažeidimo procedūrų.

Į visus klausimus ir skundus atsakoma tiesiogiai ir skubiai, tai priklauso nuo dalyko duomenų, kurie leistų pradėti sutarties pažeidimo procedūras. Tai reiškia, kad kiekvienas pareiškimas registruojamas ir apdorojamas. Jei jis suformuluotas kaip skundas arba gali būti laikomas skundu, jis svarstomas kaip skundas, ir Komisija imasi atitinkamų priemonių.

Šiuo metu bandome šį naują darbo metodą. Šiame bandomajame projekte, sukurtame užtikrinti, kad tikrai darome pažangą, dalyvauja penkiolika valstybių narių. Suprantama, mes pranešame Parlamentui apie šio projekto rezultatus ir su juo aptariame bet kokius tolesnius žingsnius.

Nepaisant to, jau dabar galima išspręsti 90 % visų problemų, nesikreipiant į teismus. Tačiau mes palaikome jūsų nuomonę, kad tai turėtų būti daroma daug greičiau. Perėjimas prie mėnesinio sprendimų priėmimo ciklo, kuris prasidės sausio mėn., turėtų padėti. Tai užtikrina greitesnį, veiksmingesnį sutarties pažeidimo procedūrų vykdymą.

Aišku, mes siekiame, kad procesas būtų kuo skaidresnis, kartu siekiame užtikrinant konfidencialumą, kaip to prašo Europos Teisingumo Teismas. Visuomenė turės prieigą internetu prie reguliariai atnaujinamų santraukų dėl šiuo metu teisme esančių sutarties pažeidimo procedūrų.

Siekiant skaidrumo ir teisinio aiškumo, taip pat turime žinoti, kaip valstybės narės taiko Bendrijos teisę atitinkamomis nacionalinėmis sąlygomis. Tam reikalingos pranešime minimos koreliacijos lentelės, aiškiai rodančios veiksmų įgyvendinimo padėtį kiekvienoje valstybėje narėje.

Ponai ir ponios, tikiuosi, kad mus jungia tas pats tikslas. Mes norime turėti Bendrijos teisę, kuria ES piliečiai galėtų visiškai pasitikėti.

  Diana Wallis, peticijų komiteto nuomonės autorė. − Pone Pirmininke, kalbėdamas peticijų komiteto vardu, norėčiau padaryti tris dalykus. Pirmiausia norėčiau padėkoti M. Frassoni už jos bendradarbiavimą rengiant metinę ataskaitą, bet labiausiai norėčiau išaiškinti peticijų komiteto svarbą šioje stebėjimo ir įgyvendinimo procedūroje.

Pagaliau jo svarba buvo pripažinta Komisijos. Dėkoju už tai Komisijos nariui. Kaip teisės aktų leidėjai, turime užtikrinti, kad, vykdant šią procedūrą, tarp mūsų dviejų institucijų būtų tikra partnerystė, ypač įtraukiant peticijų komitetą, kuris yra mūsų piliečių akys ir ausys, nes jie kreipiasi į mus dėl konkrečių pastebėtų problemų.

Apie tai, kad mūsų piliečiai galėtų tai padaryti, yra antra mano mintis. Komisijos nary, jūs minėjote, kad mūsų teisė yra gyva teisė. Tam, kad teisė būtų gyva, reikia, kad ji būtų suprantama ir suvokiama mūsų piliečiams. Turėjau ilgą diskusiją su kolege M. Wallström dėl santraukų piliečiams, kad jie galėtų suprasti mūsų teisę. Daug kartų ji mums žadėjo, kad jos bus leidžiamos su kiekviena teisine priemone. Vis dar laukiame, kada tai iš tikrųjų įvyks.

Galiausiai peticijų komitetui – kreipiuosi į savo kolegas – mūsų Parlamente turėtų būti skiriama daugiau reikšmės ir išteklių. Tai nėra tiesiog kišimosi į kitų reikalus komitetas. Šioje srityje jis atlieka tikrą darbą, susijusį su mūsų piliečiais.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou, PPE-DE frakcijos vardu. – (EL) Komisijos nary, esate visiškai teisus: teisinė valstybė yra ES pagrindas. Teisingai nurodėte, kad Bendrijos teisės aktai yra būdas pasiekti ES sutarčių tikslus, nes tai Europos piliečių, kurie turi teisę reikalauti šios teisės įgyvendinimo interesas.

Nuolat didėja teisės aktų įvairovė ir apimtis. Kaip EP nariai, priklausantys Europos liaudies partijai, norėtume išreikšti pasitenkinimą, kad per 23-osios metinės ataskaitos apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę pranešimą ir skelbdama rezultatus Europoje, Komisija rodo savo troškimą būti patikėtiniu dėl sutarčių ir užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą.

Esate visiškai teisus sakydamas, kad mums reikia koreliacijos lentelių, dėl kurių Taryba šiandien priėmė sprendimą. Pranešėjas plačiai su jumis bendradarbiavo rengiant M. Frassoni pranešimą, dėl kurio Parlamente vyko įdomus svarstymas. Norime pasakyti, kad siekiame, jog Parlamentas dalyvautų kontrolės procedūroje ir gautų informaciją apie jūsų veiklą. Norime, kad ateitumėte į mūsų komitetus, kaip tai darote aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir vartotojų politikos komitete. Norėtume išgirsti jūsų pranešimą apie padarytą pažangą.

Tikrai norėtumėme, kad atsižvelgtumėte į mūsų gaunamas peticijas, kaip nurodėte pranešime. Taip pat norėtume pažymėti, kad esame už tai, jog įsiterptumėte ir užtikrintumėte, kad nacionaliniai teismai pripažintų mūsų sprendimus dėl imunitetų.

Bendrijos teisės įgyvendinimas leidžia Europos piliečiams tikėtis, kad sustiprės demokratija, teisė ir tvarka ir ES institucijos priartės prie piliečių. Šiandien, priėmus rezoliuciją dėl naujai reformuotos Lisabonos sutarties, linkime ES geresnės ateities.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Pone Pirmininke, vienas Bendrijos teisės aktų tikslų yra įvairių ES politinių strategijų įgyvendinimas. Šių teisės aktų taikymas ir kartu Komisijos vykdoma kontrolė ir priežiūra, užtikrinanti teigiamus rezultatus Europos piliečiams, turėtų būti visų valstybių narių prioritetas.

Per pastaruosius metus Komisijos pradėtų procedūrų dėl teisės aktų pažeidimų skaičius nuolatos augo ir 2005 m. jų buvo beveik 2700. Nepaisant ES plėtros, prisijungus 10 naujų valstybių, bendrų pažeidimų nepadaugėjo. Tačiau yra pavojus, kad tokia padėtis galima dėl skundų registracijos stokos arba dėl administracinių problemų institucijose, atsakingose už pažeidimų nagrinėjimą.

Daugiausia ir labiausiai reikėtų pagirti pranešimą, kad buvo įtraukta išsami atvejų dėl pažeidimų, susijusių su peticijomis, analizė ir informacija dėl atskirų generalinių direktoratų pasirengimo plačiai bendradarbiauti tokiais klausimais. Taip pat palaikome visapusį Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“. Tačiau Komisija turėtų plačiau išaiškinti lėšų klausimą atsižvelgdama į pažeidimų atvejus, ilgą procedūrą esant pažeidimams, ribotą Sutarties 228 straipsnio taikymą ir prioriteto kriterijų taikymo vertinimą.

Pasiūlytas naujas darbo metodas buvo pristatytas 2008 m. Šis bandomasis projektas, kuriame dalyvauja kelios valstybės narės ir kurio tikslas yra siekti, kad esamos procedūros būtų veiksmingesnės, tikrai nusipelno įvertinimo. Tačiau viena procedūros dalis, būtent bylos siuntimas suinteresuotai šaliai, kuri atsakinga už netinkamą Bendrijos teisės taikymą, kelia susirūpinimą. Dėl to gali sumažėti Komisijos, kaip sutarčių prižiūrėtojos, vaidmuo.

Bendrijos teisės kūrimas turi padėti piliečiams gauti greitus atsakymus į jų klausimus ir atsakymus, lengviau suprasti ir pasinaudoti savo teisėmis ir kartu veiksmingai sumažinti gausybę procedūrų, susijusių su teisės pažeidimu. Galiausiai norėčiau pasveikinti M. Frassoni su labai gerai parengtu dokumentu.

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, norėčiau savo dėmesį nukreipti į tris mūsų institucijas ir pabrėžti, kaip svarbu, kad kiekviena atliktų savo vaidmenį teisės įgyvendinimo ir priežiūros veikloje.

Aišku, mes čia kalbame apie Komisijos pranešimą. Komisijai priklauso pagrindinė atsakomybė dėl įgyvendinimo ir vykdymo, todėl neturėtume lipti jai ant kulnų. Tačiau manau, kad Komisija gali numanyti, jog ateityje mes ją stebėsime daug atidžiau.

Esame dėkingi už pamokas, kurias gavome po savo pranešimo dėl „Equitable Life“ draudimo bendrovės, ir į jas atsižvelgėme. Bet kadangi pereiname į naują laikotarpį ir galbūt pasinaudosime naujomis idėjomis, turime būti labai atsargūs.

Pirmiausia žiūrėdami į Tarybą vis dar turime pasiekti susitarimą, ir man malonu girdėti, kad Komisijos narys paminėjo koreliacijos lenteles dėl kiekvieno teisės akto, kad visi galėtų matyti, kas iš tikrųjų vyksta valstybės narės lygmeniu ir kur galima pritaikyti kiekvieną teisės aktą.

Bandomasis projektas yra puiki mintis. Viskas labai puiku ir gerai, todėl pažiūrėkime, kaip jis vyksta. Bet aš šiek tiek skeptiškai žiūriu į tai, kad jame dalyvauja tiek daug valstybių narių. Tikiuosi, jos nelaiko šio projekto savotiškai lengviausiu keliu ir kad Komisija įtikins jas, kad jokiu būdu taip negali atsitikti.

Galiausiai apie Parlamentą. Aišku, kad priėmus Lisabonos sutartį, mums tenka svarbesnis vaidmuo dėl jos kontrolės. Negalime manyti, kad priėmus teisės aktą daugiau nieko nereikia daryti. Mūsų komitetai turės prisiimti didesnį vaidmenį tikrinant. Jau rengiami vienas ar du įgyvendinimo pranešimai. Mums kartu su kitomis institucijomis teks didesnė atsakomybė.

Dar norėčiau pridurti, kad turime kreipti dėmesį į mūsų nacionalinių teismų teisėjų švietimą, nes jie privalo žinoti, kaip įgyvendinti Bendrijos teisę.

  Alyn Smith, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, sveikinu savo frakcijos kolegas ir pirmininkę M. Frassoni su pačiu laiku parengtu apgalvotu pranešimu. Pakartosiu D. Wallis pastabas, kurioms aš visiškai pritariu.

Įstatymų priėmimas garantuoja mums darbą, bet iš tikrųjų mūsų žmonėms svarbus jų įgyvendinimo užtikrinimas. Ir mums nepavykus to padaryti, atrodysime kaip kvailiai. Sveikinu Komisiją, įgyvendinusią daug priemonių, kurios buvo labai teigiamos. Iš tikrųjų tai turi būti svarbiausias šio Parlamento dienotvarkės klausimas, kadangi Škotijoje išlieka supratimas, kad vienokia teisė taikoma vienai valstybei, o kitokia – kitai. Visiškai suprantu, kad tai nėra Komisijos kaltė, bet jei esame viena Europa, visi turime dalyvauti sprendžianti šią problemą.

Taigi, sveikindamas savo frakcijos kolegas, esu laimingas girdėdamas, kad Komisijos narys sutiko su daugybe mano minčių. Norėčiau pasakyti dar vieną dalyką, ypač susijusį su aplinkos apsaugos teisės aktais, kuriuose yra daug prieštaravimų. Dauguma vertingų tikslų, nustatytų teisės aktuose, prieštarauja vieni kitiems. Todėl juos rengdami turime su tuo susitaikyti. Vietos valdžios institucijoms trūksta patarimų dėl taikymo, kaip jos turi elgtis su nustatytais tikslais, kai juose yra prieštaravimų. Mums pažadėjo, kad tai bus padaryta dėl energijos paketo, tai galbūt mūsų Komisijos narys galėtų mums ką nors pasakyti dėl šio tebevykstančio proceso. Būčiau dėl to labai dėkingas.

  Bert Doorn (PPE-DE). − (NL) Pone Pirmininke, aš taip pat norėčiau pagirti M. Frassoni dėl jos parengto puikiai pranešimo. Dabar esame parengę daug pranešimų dėl įgyvendinimo, ir visuose juose vyrauja ta pati tema. Tai reiškia, kad reikia skirti daugiau dėmesio įgyvendinimui, įskaitant ir Parlamento vaidmenį. Dabar mes turime pasinaudoti pranešimais dėl įgyvendinimo. Liepos mėn. aš pats pateiksiu pranešimą dėl aštuntosios direktyvos dėl finansininkų kontrolės. Taip pat gerai, kad Parlamentas rimtai žiūri į teisės aktų perkėlimą į valstybes nares.

Norėčiau sutelkti savo dėmesį į priežiūros institucijų klausimą. Kalbame apie valdžios institucijų perkėlimą valstybėse narėse ir apie teisėjus, kurie taiko teisę. Be to, dauguma valstybių narių turi nepriklausomas priežiūros institucijas, kurios taiko ir plėtoja teisės aktus. Praktikoje atsirado didelių skirtingumų tarp valstybių narių ir priežiūros institucijų. Vis labiau ir dažniau verslininkai, veikiantys keliose valstybėse narėse, susiduria su skirtingais tose šalyse veikiančių priežiūros institucijų reikalavimais. Tai labai nepatogu ir kliudo vidaus rinkos veiklai.

Norėčiau apsvarstyti dar vieną klausimą. Mes negalime išvengti tolesnio tyrimo dėl teisinių priemonių naudojimo Europoje. Iki šiol daugiausia dirbome su derinimu susijusiomis direktyvomis. Komisijos narys G. Verheugen tam tikrais atvejais yra pasakęs, kad ateityje būtų protingiau daugiau naudoti reguliavimo dokumentą, skirtą vidaus rinkos teisės aktams, kad perkeliant direktyvas išvengtume tokių problemų kaip išsirinkimo iš teksto to, kas reikalingiausia ar geriausia be pagrąžinimų. Žinau, kad nacionaliniuose parlamentuose, ypač Olandijos parlamente, po truputį suvokiama, kad tokio pobūdžio įgyvendinimas gali būti žalingas vidaus rinkos veikimui bei vidaus ekonomikai. Tokiais atvejais reglamento priėmimas, jau nėra toks svarbus.

  Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, suprantame Jūsų misijos prižiūrėti Bendrijos teisės taikymą svarbą. Kalbame apie santykius tarp viršvalstybinės institucijos ir nacionalinių vyriausybių. Nacionalinės vyriausybės yra stiprūs subjektai, turintys daug valdžios. Jos yra valstybės institucijos. Paprastai Komisija yra ES teisės sergėtoja ir dauguma atvejų piliečiams tai yra vienintelė garantija, kad teisė (kadangi Bendrijos teisė yra teisė) bus tinkamai taikoma.

M. Frassoni pranešimo tikslas – sustiprinti vadinamąjį Komisijos stuburą, kad ji žinotų apie šios užduoties svarbą. Net jeigu norime išankstinių derybų su vyriausybėmis dėl galimų sunkumų, lemiamu momentu Komisija veikia taip, kaip iš jos tikisi piliečiai – ryžtingai ir energingai, ir taiko Bendrijos teisę.

Kelia susirūpinimą susidaręs įspūdis, kad po plėtros naujosioms valstybėms narėms Komisija taiko mažiau griežtus kriterijus nei senosioms narėms. Tai gali neigiamai paveikti Europos Sąjungos vienijimą ir jos turimą reputaciją tose valstybėse narėse. Kadangi esu atlikęs daug Komisijos pažeidimų procedūrų, galiu Komisiją užtikrinti, kad jai įsikišus piliečiai ir net valstybės institucijos jaučiasi tvirtesnės dėl Komisijos veiksmų šioje srityje.

Kitaip tariant, manau, kad Europos Parlamento pranešimas, M. Frassoni pateiktas pasiūlymas ir D. Wallis nuomonė skirti Komisijos stiprinimui, kad ji neliktų viena ir bejėgė prieš vyriausybes. Bet Europos Pralamentas turėtų prižiūrėti ir stebėti Komisijos veiksmus, susijusius su Bendrijos taikymu.

  Margrete Auken (Verts/ALE). – (DA) Pone Pirmininke, Europos piliečiai turi lemiamą įtaką ES teisės aktų leidimo klausimais. Jie ne tik aukojasi dėl pažeidimų, kaip tai įvyko Neapolyje. Dėl daugumos aplinkos apsaugos klausimų jie yra pagrindiniai veikėjai. Jie, kaip sargybiniai šunys, prižiūri, kad įstatymai būtų tinkamai įgyvendinti visoje Europoje, ir dauguma atvejų tik jie vieninteliai tai daro. Dėl to ES turėtų palaikyti piliečius, numatydami jiems tvirtą poziciją. Kai jie atkreipia dėmesį į Bendrijos teisės aktų pažeidimus, jų skundai turėtų būti sprendžiami rimtai ir su pagarba. Nuoširdžiai tikiu, kad Komisija iš savo pusės nesistengia sustabdyti daugumos skundų, kadangi tai būtų blogas pasirinkimas. Todėl norėčiau padėkoti M. Frassoni, atkreipusiai dėmesį į šią grėsmę. Jos puikus pranešimas taps svarbiu visuotiniu žingsniu teisinga kryptimi. Pagal Lisabonos sutartį ES piliečiams bus užtikrinta tvirtesnė pozicija. Ir jeigu tai daugiau nei beprasmė dekoracija, turėtume rimtai vertinti jų indėlį į ES.

  Tadeusz Zwiefka (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti M. Frassoni su jos puikiai parengtu pranešimu. Taip pat norėčiau pasakyti, kad esu laimingas, kad iš Europos Komisijos pateiktų statistinių duomenų dėl procedūrų, susijusių su ES teisės pažeidimo atvejais, 10 naujų valstybių narių priėmimas neturėjo poveikio užregistruotų pažeidimų skaičiui. Tačiau statistiniai duomenys neatspindi visos padėties. Vienas svarbiausių mechanizmų, leidžiančių mums patikrinti, kaip iš tikrųjų vyksta Europos teisės taikymas, yra ikiteisminių nurodymų sistema, kurios tikslas – suteikti nacionaliniams teismams galimybę vienodai aiškinti Europos teisę visose valstybėse narėse. Esminė šios procedūros problema yra laikas laukiant atsakymų iš teismo, nes jis vis dar labai ilgas (apie 20 mėnesių). Pagrindinė priežastis yra vertimui skirtas laikas, trunkantis apie devynis mėnesius. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad daugumoje nacionalinių parlamentų reikalaujama nustatyti biudžeto limitą konkrečiai vertimams raštu.

Europos Komisijos valstybėms narėms skirtose rekomendacijose remiamasi prielaida, kad ES teisė bus veiksmingai taikoma, pasamdžius kvalifikuotus darbuotojus ir skyrus atitinkamas lėšas. Aš visiškai nepalaikau šio požiūrio. Darbuotojų skaičius ir lėšų kiekis nėra teisingi kriterijai. Taikant Europos teisę, reikalingas pasiryžimas ir domėjimasis. Kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų savo užduotis, būtini trys veiksniai: žinios, kompetencija ir pasirengimas. Pirmasis iš veiksnių – žinių turėjimas – šiandien nėra problema. Antras veiksnys – gebėjimas diegti Bendrijos pasiekimus – yra susijęs su aprūpinimu atitinkamomis lėšomis ir papildomų darbuotojų įtraukimu. Šiuo metu Komisija labiausiai pabrėžia šį konkretų aspektą. Trečias veiksnys – Europos teisę diegiančių ir taikančių asmenų pasirengimas – yra mažiausiai įvertintas.

Praktikoje pasirengimas taikyti Bendrijos teisę priklauso nuo institucijų ir tvarkos, skatinimų ir apribojimo sistemos. Pasisekimas arba nesėkmė diegiant ES teisę, galiausiai priklausys nuo konkretaus įstaigos modelio. Žinios ir lėšos nėra viskas. Noras veikti taip pat reikalingas.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, Pirmininko pavaduotojau, savo įžangoje minėjote, kad Komisija nedaro nieko aklai, bet ištiria, ar ką nors galima padaryti, aptardama tai su valstybėmis narėmis. Pati Komisija, būdama kolegiali institucija, ne visada turi aiškią bendrą poziciją tam tikrais klausimais.

Šiuo metu matau, kad ateinančius kelerius metus vienas klausimas transporto srityje mums ir greičiausiai Komisijai taip pat taps vis problemiškesnis. Tai susiję su idėja, kad pinigai turi būti vėl skiriami labiau aplinką tausojančioms transporto priemonėms kryžminėmis subsidijomis iš pinigų, kurie buvo gauti iš mažiau aplinką tausojančių sričių – kelio rinkliavų, parkavimo mokesčių ir t. t. Tai yra subsidija. Ar dėl to vyko kokios nors diskusijos ir kokia dabar padėtis?

  Katalin Lévai (PSE). – (HU) Dėkoju Jums, pone Pirmininke. Kaip jau prieš mane minėjo keli pranešėjai, sėkmė įgyvendinant sutartyse ir teisės aktuose nustatytus tikslus priklausys nuo to, kaip veiksmingai valstybės narės taiko Bendrijų teisę ir perkelia ją į nacionalinę aplinką.

Jei jos netinkamai taikys arba neįgyvendins teisės aktų arba negalės iki galo laikytis juose nustatytų tikslų, tada mūsų laukia sunkumai. Pastaraisiais metais pagerėjo teisės aktų laikymosi tendencija. Manau, kad dešimt naujų valstybių narių laikosi teisės aktų. Tikiuosi, kad taip yra ne todėl, kad Komisija yra mums, naujosioms valstybėms narėms, atlaidesnė, o todėl, kad dedame nuoširdžias pastangas, kad atitiktume kriterijus ir patenkintume lūkesčius.

Deja, orientuotis biurokratinėse džiunglėse vis dar nėra lengva. Mes žinome, kiek daug yra teisinių priemonių. Dažnai jų perkėlimas į nacionalinę ir regioninę teisę užima nepaprastai daug laiko. Būtų labai svarbu supaprastinti biurokratinę kalbą ir plačiau įvertinti poveikį bei užtikrinti, kad kuo mažiau laiko užimtų skundų procedūrų vykdymas. Dėkoju jums.

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, valstybių narių Bendrijos teisės įgyvendinimas yra vienas esminių Europos Sąjungos principų. Štai kodėl daugybės atliekamų veiksmų tikslas yra kontrolė ir nukrypimų šalinimas. Valstybių kontrolė ir jos rezultatų skelbimas leistų piliečiams dalyvauti taikant ES teisės aktus valstybėse.

Pvz., Lenkijoje, vis dar taikomas nacionalinis apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu, PVM, nepaisant Šeštosios direktyvos ir teismų sprendimų. Tas pat pasakytina ir apie dvigubą su darbine veikla susijusių pajamų apmokestinimą. Taip pat žinomi atvejai, kai buvo taikomi muito mokesčiai transporto priemonėms, įsigytoms Lenkijos piliečių ES šalyse nepaisant Teisingumo Teismo sprendimų ir pavėluotai grąžinami neteisingai apskaičiuoti sumokėti mokesčiai.

Ypač keista, kad mūsų piliečiams metų metais skiriamos kardomojo kalinimo priemonės nepriimant jokio nuosprendžio. Lenkijos piliečiai nekantriai laukia Europos Komisijos reakcijos dėl mano pateiktų pavyzdžių ir kada bus sustabdyti neteisėti mūsų vyriausybės veiksmai.

Baigdamas norėčiau nuoširdžiai pasveikinti M. Frassoni. Tik gaila, kad šis pranešimas yra apie labai tolimą praeitį. Būtų puiku, jei jis būtų apie 2007 m.

  Jens-Peter Bonde (IND/DEM). – (DA) Pone Pirmininke, komitologija yra tyrimas, kaip apriboti demokratiją rinkėjams to nesupratus. Pirmiausia rinkėjų ir jų išrinktų atstovų valdžia perduodama vyriausybės pareigūnams ir lobistams, veikiantiems už uždarų durų Briuselyje. Tada vyksta balsavimas pagal nustatytas sudėtingas taisykles, kurių niekas nepamena, žurnalistai negali apie jas rašyti ir jokio vadovėlio autorius negali jų paaiškinti. O esmė yra tai, kad sprendimą Komisijoje priims ne išrinktieji piliečių atstovai, nebent tam prieštarautų kvalifikuota dauguma. Teisės aktų leidybos įgaliojimai tampa vykdomosiomis galiomis. Skaidri teisės aktų leidyba paverčiama slaptais nutarimais. Daugumos demokratija tampa mažumos vyriausybe. Tai nėra absoliuti autokratija, bet judama ta linkme su užuomina į Mussolini kolektyvines mintis.

Esant naujam tarpinstituciniam susitarimui, Parlamentas gali vėl įtraukti klausimą į darbotvarkę, bet tik tada, jei Parlamento dešinysis ir kairysis sparnai pasieks susitarimą, kuriam pritars absoliuti dauguma narių. Atsisakykime autokratijos priemaišų ir valdykime apsukriai ir bendrai! Visuose teisės aktuose įveskime demokratiją! Tegu pagrindiniu principu tampa visų išrinktų atstovų daugumos dalyvavimas rengiant teisės aktus, ar tai būtų nacionaliniuose parlamentuose, ar čia, Europos Parlamente! Vyriausybės pareigūnų ir lobistų kuriami teisės aktai turėtų likti praeityje. Deja, tai yra įtvirtinama Lisabonos sutartyje. Tai dar viena priežastis, dėl kurios už Sutartį reikia balsuoti referendume.

  Janez Lenarčič, Einantis Tarybos pirmininko pareigas. − Pirmininkaujančios valstybės narės vardu norėčiau pateikti baigiamąją pastabą, kad ES pirmininkaujančiai valstybei narei žinoma, kad veiksminga Bendrijos teisės kontrolė yra svarbi, kad būtų visuotinai paisoma teisės ir užtikrinta pagrindinių teisinių principų, kurių pagrindu veikia Bendrija, apsauga.

Tačiau pirmiausia svarbu užtikrinti teisinį aiškumą tarp Europos piliečių. Turėtume nepamiršti, kad jiems skirtas svarbus vaidmuo įgyvendinant Bendrijos teisę. Jį atspindi gausybė piliečių pateiktų skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų.

Diskusijose, kurias aš labai atidžiai stebėjau, keletas žmonių buvo nustebinti pažeidimų ar bent pastebimų pažeidimų skaičiaus, kuris neišaugo nuo Europos Sąjungos plėtros. Keletui pranešėjų kilo įtarimas, kad Komisija ne tokia griežta vadinamosioms naujosioms valstybėms narėms.

Norėčiau pažymėti, kad pirmininkaujančioji valstybė narė neturi jokių priežasčių ar įrodymų pritarti šioms abejonėms. Tačiau galiu pasiūlyti bent vieną galimą išaiškinimą. Kalbėdami apie naująsias valstybes nares, turime nepamiršti, kad jos tapo narėmis po daugybės metų, skirtų intensyviam Bendrijos teisės perkėlimui į jų vidaus teisinę sistemą, ir joms buvo lengviau tęsti procesą mažesniu mastu. Tai būtų pastaba dėl įtarimų, kad Komisija nėra vienodai griežta visoms valstybėms narėms, bet manau, kad būtų tinkama Komisijos nariui išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad pirmininkaujančioji valstybė narė laiko, kad bendra atsakomybė ir tikslai, numatyti Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, yra labai svarbūs. Galiausiai norėčiau paskatinti visas institucijas ir valstybes vykdyti savo įsipareigojimus dėl Bendrijos teisės perkėlimo ir taikymo.

  Günter Verheugen, Komisijos narys. − (DE) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, jau minėjau, kad šiandieninės diskusijos yra svarbios, ir noriu tai dar kartą pabrėžti. Trumpai informuosiu F. J. Jungą apie šių diskusijų turinį ir Parlamento indėlį, taip pat pateiksiu pasiūlymus, kadangi šiose diskusijose buvo pateikti keli labai svarbūs pasiūlymai, į kuriuos Komisija turėtų žiūrėti rimtai.

Norėčiau pareikšti kitą pastabą, paremtą teisės filosofija: pagal teisinės valstybės principus veikianti tautų bendrija paremta pasitikėjimu. Ji gali veikti tik tada, jei jos dalyviai pasitiki vieni kitais. Štai kodėl konstitucinėje valstybėje teismo procesai turi būti vieši. Taip pat dėl šios priežasties visiškai sutinku su D. Wallis žodžiais. Informacija svarbi, o skaidrumas būtinas.

Neturi būti vykdoma jokia slaptumo politika taikant ir aiškinant teisę. Viskas turi būti atvira ir vieša. Visada taip galvojau ir manau, kad apie tai yra diskutuojama. Sutinku su tuo, ką D. Wallis sakė apie peticijų komiteto vaidmenį. Pripažįstu, kad kartais reikia daug darbo ir pastangų, bet piliečiai turi teisę to iš mūsų tikėtis. Be to, iš gautų peticijų nemažai sužinome, kaip piliečiai suvokia mūsų teisę ir politikas.

Ponia M. Frassoni, Komisijos narė M. Wallström visada žadėjo, kad ateityje mes sukursime piliečių santrauką. Nuo tada Komisija taip pat šiuo klausimu priėmė oficialią rezoliuciją, todėl tai tikrai įvyks. Esu visiškai įsitikinęs, kad jūs rasite būdų ir priemonių užtikrinti tai, ką mes darome. Dėl to yra nuspręsta ir tai įvyks.

Daug EP narių apsvarstė klausimą dėl naujųjų valstybių narių ir kodėl, nepaisant išaugusio narių skaičiaus, nepadaugėjo bylų dėl sutarčių pažeidimų.

Komisija dėl to turi labai aiškią nuomonę. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia jaučiuosi nejaukiai, nes tikrai turėčiau pasakyti, kad taip yra dėl gero ankstesnio Komisijos nario, atsakingo už plėtrą, darbo. Naujosios valstybės narės labai ruošėsi acquis perkėlimui į nacionalinę teisę, todėl, atėjus laikui stoti, jos atitiko reikalavimus labiau nei senosios valstybės narės. Galiu tai tik patvirtinti. Tai visiška tiesa. Niekada negalėtume sudaryti stojimo sutarčių, jeigu nebūtų įvykdyti reikalavimai dėl acquis.

Kita priežastis turbūt labiau praktinio pobūdžio. Naujųjų valstybių narių piliečiai turi pamažu sužinoti, kad jie gali skųstis ir kaip tai padaryti. Todėl manau, kad skundų skaičius padidės.

A. Smith minėjo, kad teisė turi būti paprasta ir pritaikoma, ypač aplinkos apsaugos teisės aktų atžvilgiu. Kaip mums žinoma, Komisija iki kitų metų pabaigos ruošiasi peržiūrėti visus Bendrijos teisės aktus ir išsiaiškinti, kur ir kaip būtų galima juos supaprastinti. Tik prieš kelias dienas savo pranešime dėl šio „Geresnio reguliavimo“ projekto pažangos, pažadėjome, kad šis procesas iš tikrųjų bus baigtas iki kitų metų pabaigos.

Pone M. Medina, neturėtumėte jaudintis, kad Komisija nuslepia skundus. Iš savo daugiau kaip aštuonerių metų Komisijos nario patirties galiu užtikrinti, kad daug dažniau turiu stabdyti pernelyg uolius Komisijos skyrius nei imtis griežtų priemonių sutarties pažeidimo procese. Daug dažniau jiems sakau: „Ramiau, palaukite. Pirmiau pasikalbėkite su jais ir pažiūrėkite, ar galima būtų tai išspręsti taikiai“. Rizikos, kad Komisijos departamentuose dalykai bus nuslėpti, beveik nėra. Esu tikras, kad tai nevyksta.

Dėl R. Racko klausimo norėčiau pasakyti, kad sprendimai dėl sutarties pažeidimo, ar tai būtų veiksmų, vedančių prie pažeidimo, išvados, ar bet koks pavienis veiksmas, turi būti patvirtinti oficialiu Komisijos narių kolegijos sprendimu. Tokia yra procedūra. Šiuo metu negaliu čia ir dabar jums atsakyti į klausimą dėl kryžminių subsidijų, bet užtikrinu, kad gausite atsakymą iki savaitės pabaigos.

Dėl W. S. Kuco pastabos dėl arešto trukmės laukiant teismo sutinku, kad jei taip atsitiktų, būtų viešas skandalas, bet tai nepriklauso Europos Sąjungos jurisdikcijai. Tokius atvejus nagrinėja Europos žmogaus teisių teismas.

Ponai ir ponios, dėkoju už jūsų pasiūlymus ir konstruktyvią šių diskusijų dvasią. Esu visiškai tikras, kad kai kitais metais vėl diskutuosime, būsime padarę tolesnę pažangą.

  Monica Frassoni, pranešėjas. − (IT) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, norėčiau padėkoti savo kolegoms EP nariams, Komisijos nariui ir pirmininkaujančiajai šaliai už dalyvavimą šioje diskusijoje, kuri, kaip sakė Komisijos narys G. Verheugen, čia nesibaigia.

Norėčiau greitai pasakyti kelias pastabas. Noriu pakomentuoti dėl prioritetų apibrėžimo, apie kuriuos kalbėjo Komisijos narys G. Verheugen. Tikiu, kad tai gali būti rizikinga. Tačiau iki šiol dar niekas to nėra daręs. Aš visada gana skeptiškai žiūrėjau į galimybę iš tikrųjų apibrėžti prioritetus. Bet jei iš tikrųjų norite eiti šiuo keliu, prisiimkite riziką dėl skaidrumo. Kodėl net nesvarstote šių prioritetų? Kitaip gali padidėti įtarimai, kad prioritetai buvo apibrėžti siekiant atsikratyti apsunkinančių pažeidimų. Nemanau, kad tai būtų gerai.

Mano antroji pastaba yra ta, kad nepaisant to, jog Komisija neigia, kad jai reikia daugiau išteklių, ypač žmogiškųjų, kad galėtų nagrinėti pažeidimus, iš tikrųjų visuose susirinkimuose, kuriuose aš buvau su jūsų kolegomis, kiekvienas man sakė, kad neturi pakankamai išteklių ir žmonių, kad galėtų nagrinėti šį klausimą.

Diskusijų metų buvo pateiktas klausimas dėl pažeidimų skaičiaus naujosiose valstybėse narėse. Galimas daiktas, kad tai, ką pasakė Komijos narys ir pirmininkaujančioji valstybė narė, yra tiesa. Tačiau taip pat žinome, kad, pvz., klausimus dėl aplinkos apsaugos visose dešimt naujųjų valstybių narių sprendžia tik du arba trys pareigūnai. Akivaizdu, kad egzistuoja žmogiškųjų išteklių problema.

Galiausiai Parlamento vaidmens problema. Viduje diskutuojame dėl įvairių būdų, kad mūsų, kaip bendrų teisės aktų leidėjų vaidmuo, būtų veiksmingesnis, toliau tiriant mūsų priimtų direktyvų taikymą. Manau, kad privalome būtinai padaryti du dalykus. Pirmiausia ryžtingai priėmus politinį sprendimą, sustiprinti peticijų komiteto vaidmenį, kuris, kaip minėjo D. Wallis, yra mūsų langas į pasaulį. Antra, turėtume sistematikai organizuoti taikymo posėdžius ir atviriau bendradarbiauti su Komisija. Nes jei mes rengsime posėdžius, kuriuose svarstysime direktyvų taikymą, o juose dalyvaujantys Komisijos pareigūnai tylės arba kalbės apie nesvarbius dalykus, nes nepasakys to, ką mes norime žinoti, tuomet visa tai bus beprasmiška.

Šiaip ar taip dėkoju jums ir neabejoju, kad apie tai dar kalbėsime.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj lygiai 12 val.