Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos septintojoje sesijoje.
Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. − Malonu, kad man suteikta galimybė pakalbėti su jumis apie Žmogaus teisių tarybą.
Įtraukdamas šį punktą į darbotvarkę Europos Parlamentas patvirtino Žmogaus teisių tarybos svarbą Europai kaip visumai. Tai yra pagrindinė, visuotinė žmogaus teisių gynimo institucija. Europos Sąjunga yra stiprus efektyvios Žmogaus teisių tarybos advokatas. Mes labai sunkiai dirbome, kad užtikrintume, kad ji galiausiai pasiūlytų tvirtą pagrindą greitam ir efektyviam atsakui į rimčiausius žmogaus teisių pažeidimus.
Kaip žinome, pastarųjų metų gruodį buvo priimti paskutiniai instituciniai teisės aktai dėl Žmogaus teisių tarybos, o dabar Taryba dirba visu pajėgumu. Tarybos šeštoji sesija, kuri įvyko praėjusių metų rugsėjį ir gruodį, suteikė daug svarių rezultatų, kurių aš čia nevardysiu. Mūsų siekiai yra tęsti šį darbą septintoje ir aštuntoje sesijose.
Septintoji sesija įvyks kitą mėnesį ir darbotvarkė bus labai užimta. Kartu su aštuntąja sesija, kuri įvyks per pirmąsias dvi birželio savaites, joje bus aptarti šie klausimai: 25 specialiųjų pranešėjų mandatų pratęsimas, reguliarios specialiųjų pranešėjų ataskaitos ir kelios pažeidžiančios žmogaus teises situacijos kai kuriose valstybėse dėl kai kurių temų.
Europos Sąjungos nuomone, specialiųjų pranešėjų iš Birmos / Mianmaro, Demokratinės Kongo Respublikos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ir Somalio mandatų pratęsimas yra labai svarbus septintajai Žmogaus teisių tarybos sesijai.
Be to, Europos Sąjunga pasinaudos visomis Tarybos suteiktomis galimybėmis atkreipti dėmesį į neraminančią žmogaus teisių padėtį pasaulyje. Šiam tikslui ji įsitrauks į interaktyvius dialogus su individualiais specialiais pranešėjais ir su Žmogaus teisių vyriausiuoju komisaru.
Interaktyvūs dialogai yra svarbi nauja Tarybos priemonė, ir Europos Sąjunga tęs savo pastangas konsoliduodama juos kaip pagrindinę priemonę kreiptis dėl individualių problemų, pasiūlytą reguliarių Tarybos sesijų.
Ponios ir ponai, kaip žinote, pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu Slovėnija nurodė tarpkultūrinį dialogą kaip vieną savo prioritetų. Todėl mums malonu, kad šiam klausimui bus skirtas reikiamas dėmesys septintojoje Žmogaus teisių tarybos sesijoje.
Išsiųstas Civilizacijų aljanso vyriausiajam įgaliotiniui ponui Sampaio kvietimas į sesiją rodo gilų supratimą, kad Civilizacijų aljanso veikla padeda sustiprinti religijos toleranciją, kuri taip pat yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų žmogaus teisių srityje.
Leiskite man pristatyti dar vieną labai svarbų įvykį, susijusį su Žmogaus teisių taryba, būtent – universalią periodinę apžvalgą, kurią Europos Sąjunga laiko labai svarbia. Ši instrumentas turėtų pasiūlyti priemones apžvelgti žmogaus teisių situaciją visose šalyse narėse tomis pačiomis sąlygomis. Europos Sąjungos narės, kurių veikla jau bus apžvelgiama pavasarį (balandį ar gegužę), šiuo metu visapusiškai ruošiasi apžvalgai. Mes sieksime šiame procese maksimalaus permatomumo ir efektyvumo. Metodas, kuriuo bus daroma ši periodinė apžvalga, turės didelės reikšmės Žmogaus teisių tarybos, kaip visumos, patikimumui.
Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, džiaugsmingai priimu šią galimybę kreiptis į Parlamentą dėl Žmogaus teisių tarybos septintosios sesijos. Leiskite man pradėti nuo, mano manymu, tinkamo Žmogaus teisių tarybos konteksto.
Jau minėjau, bet svarbu šito nepamiršti: Taryba yra darbo procesas. Tai tampa aišku, kai pažiūrėsime į praėjusius metus ir pusę jos darbų. Nepaisant sunkios pradžios ir gilių pasidalinimų dėl Libano krizės ir derybinės aplinkos, kuri išlieka Europos Sąjungai sunki, pasiekti svarbūs rezultatai. Čia ypač turiu omenyje žmogaus teisių suvaržymus, pateiktus rinkimų kandidatų. Galimybė organizuoti specialias sesijas dėl skubių žmogaus teisių situacijų yra didelis žingsnis nuo tarybos pirmtako, Žmogaus teisių komisijos; „interaktyvių dialogų“ vystymasis su JT specialiomis procedūromis – labai vieša priemonė sutelkti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus; ir, galiausiai, visų institucijų kūrimo teisės aktų priėmimas sutarimu.
Tarybos Pirmininkas, ambasadorius Costea, praėjusią savaitę buvo Briuselyje, kad reziumuotų Tarybai ir Parlamentui apie pasiruošimus septintajai sesijai. Jis apibūdino Tarybą kaip „geresnę, nei tikėtasi, ir blogesnę, nei buvo viltasi“. Tai gali nuskambėti ciniškai turbūt parodant JT kasdienio darbo realybę, bet aš manau, kad jis pasakė tiksliai. Taryboje yra gero ir blogo, bet ji juda į priekį ir todėl yra teisingame kelyje.
Septintosios sesijos prioritetai yra tarp efektyvaus kreipimosi dėl skubių žmogaus teisių situacijų – dažniausiai standartas, pagal kurį turi būti vertinama Taryba – ir institucijų kūrimo reformų tęsimas. Dėl žmogaus teisių situacijos: specialiai sesijai yra labai svarbios efektyvios priemonės dėl Birmos / Mianmaro. Tarp kitų prioritetų šioje sesijoje turi būti kalbama dėl žmogaus teisių pažeidimų Šri Lankoje ir Kenijoje. Institucinių reformų vykdymas yra ginčytinai svarbus tiek, kiek lemia būsimą Tarybos sėkmę. Dabar svarbiausi septintosios sesijos klausimai yra Patariamojo komiteto rinkimų narių kriterijų suderinimas ir skaidrus tinkamai kvalifikuotų kandidatų paskyrimas specialios procedūros mandatams atnaujinti.
Galiausiai leiskite pateikti porą komentarų dėl universalios periodinės apžvalgos, žinomos vardu UPR. Pirmininkas šią savaitę pranešė, kad šalys dalyvaujančios apžvalgoje balandžio ir gegužės sesijose, rimtai priima savo atsakomybę. Aš tuo tikiu. Ankstyvos UPR sesijos nustatys toną vėlesnėms. Todėl labai svarbu, kad ES apžvelgiamos šalys narės eitų atviros kritikos keliu dėl žmogaus teisų oficialių ataskaitų. Tai neturi būti grožio konkursas.
Be to, matau svarbų Europos Sąjungos vaidmenį UPR „pasekmių sesijose“. UPR daugiau nei kažkas kitas iš tarptautinės bendruomenės bendradarbiauja su apžvelgiamomis šalimis, kad pasiektų konkrečių žmogaus teisių pagerėjimų po tikros nesėkmių ir poreikių analizės. Europos Komisija ir šalys narės neturi delsti siūlydamos techninę pagalbą, kur jos reikės šiose pasekmių sesijose. Tai padarydami, parodysime savo tikrą įsipareigojimą ginti žmogaus teises viešojoje aplinkoje
Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – Pone Pirmininke, Parlamentas siunčia delegaciją į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos septintąją sesiją. Delegacijai bus nurodyta balsuoti už Parlamento klausimus dėl ŽTT darbo, ir savo vizito metu ji pateiks ataskaitą Žmogaus teisių pakomitečiui.
Mes suprantame septintąją sesiją kaip labai svarbią, nes ji pirmoji išnagrinės daugybę svarbių problemų pagal naujus darbo metodus, atsirandančius dėl institucijų kūrimo reformų, priimtų 2006 ir 2007 m.
ŽTT patikimumas remiasi šių reformų ir mechanizmų vykdymu, o mūsų tikslai yra sustiprinti Tarybos galimybes nagrinėti žmogaus teisių pažeidimus, ypač labai skubius, visame pasaulyje.
Mes pripažįstame teigiamus ŽTT rezultatus, ypač įvykius vykdant universalią periodinę apžvalgą ir specialių procedūrų apžvalgą, o taip pat teigiamus Žmogaus teisių tarybos pirmininkavimo rezultatus.
Mes sveikiname pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų dalyvavimą, o taip pat specialias procedūras, kurios yra JT žmogaus teisių mechanizmo pagrindas ir kurios atlieka svarbų vaidmenį, ypač Žmogaus teisių taryboje.
Tuo pačiu metu smerkiame tam tikrus Žmogaus teisių tarybos sprendimus, kaip antai specialių Baltarusijos ir Kubos pranešėjų mandatų neatnaujinimas.
Turėdami omenyje patirtį, pabrėžiame konkurencingų rinkimų svarbą, kurie įvyks visuose regionuose tikram pasirinkimui tarp JT narių atlikti. Apgailestaujame, bet priežastis yra tas faktas, kad kai kurios šalys, turėdamas problemiškas ataskaitas žmogaus teisių srityje, jau yra išrinktos.
Dar kartą kreipiuosi į Tarybą, Komisiją ir šalis nares, kad jie tęstų spaudimą dėl narystės kriterijų rinkimams į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą nustatymo, įskaitant ir nuolatinius kvietimus specialioms procedūroms.
Kalbėdami apie ES dalyvavimą, mes pripažįstame ES ir šalių narių aktyvų dalyvavimą ŽTT pirmaisiais darbo metais. ES labai svarbu kalbėti vienu balsu nagrinėjant žmogaus teisių problemas. Mes kreipiamės į Komisiją ir Tarybą dėl bendros pozicijos priėmimo, kad būtų užtikrintas ES šalių narių automatinis visų tarptautinių žmogaus teisių instrumentų pasirašymas ir ratifikavimas.
Ir, galiausiai, ne mažiau svarbu tai, kad ES turi efektyviau panaudoti pagalbą ir politinį palaikymą nagrinėjamų šalių atžvilgiu, kad paskatintų jas bendradarbiauti su Žmogaus teisių taryba.
Józef Pinior, PSE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba yra vienas iš įdomiausių dalykų Europos Parlamentui žmogaus teisių srityje. Mes glaudžiai stebime Tarybos veiklą, o Europos Parlamentas siunčia savo misijas į Ženevą du kartus per metus.
Norėčiau pateikti tris pastabas. Pirma, norėčiau pripažinti Tarybos pirmininkavimo teigiamus pasiekimus ir, tuo pačiu metu, norėčiau pabrėžti Europos Sąjungos palaikymo svarbą ir lygiai taip pat aukštą naujai renkamo tarybos pirmininko kandidatų sąžiningumą, kurio rinkimai vyks 2008 m. birželio 23 d.
Antra, norėčiau pabrėžti, kad specialios procedūros yra Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmo šerdis ir vaidina svarbų vaidmenį, ypač Žmogaus teisių taryboje, pilietinėje visuomenėje ir demokratinėse valstybėse. Kalbant konkrečiau, ES valstybės turi stebėti ir skatinti Tarybos narius vykdyti savo įsipareigojimus paremti žmogaus teises.
Europos Parlamentas turi pasmerkti Tarybos sprendimus dėl specialių Baltarusijos ir Kubos pranešėjų mandatų neatnaujinimo. Turime pasveikinti valstybių mandatų atnaujinimą specialiems pranešėjams iš Sudano ir Liberijos, Haičio ir Burundžio nepriklausomiems ekspertams.
Trečia, daug teisėtos kritikos Taryba nukreipia į savo požiūrį dėl kai kurių šalių. Ypatinga vienašalė tarptautinė simpatija Palestinos atvejui ir agoniškos Islamo šalių pastangos paskatino Tarybą nagrinėti Artimųjų Rytų konfliktą, tačiau pakartotinai kritikuojama buvo tik viena šalis – Izraelis – ignoruojant Hezbollah ir kai kuriuos Palestinos frakcijos pažeidimus. Užduotis yra sukurti tarybos nariams politinę valią, kad tokia situacija būtų išnagrinėta efektyviai ir teisingai.
Hélène Flautre, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Žmogaus teisių tarybos septintosios sesijos išvakarėse Parlamentas pageidauja perduoti palaikymo, dėmesingumo ir mobilizacijos žinią.
Taryba yra ne tik tarptautinė institucija, kovojanti su žmogaus teisių pažeidimais ir ypač reaguojanti į grėsmes, žmogaus teisių krizes, bet taip pat ji ilgą laiką dirba su specialiais pranešėjais ir interaktyviuose dialoguose su NVO. Taryba yra unikali ir šiuo metu ji yra sudėtingajame savo istorijos posūkio taške. Vienerių metų efektyvumui pasiekti nepakaks. Kita vertus, to gali pakakti ją diskredituoti: kaip žinome, buvo daug bandymų ją susilpninti ir nukreipti kita linkme.
Iš pradžių norėčiau paminėti ponios Sigma Huda, specialios pranešėjos apie prekybą žmonėmis, situaciją. Ji yra Bangladešo kalėjime apgailėtinomis sąlygomis. Toliau kalbant apie tuos pačius specialiuosius pranešėjus, patariamojo komiteto pasiūlymai, kaip paskutinė viltis, bus galutinai apsvarstyti Pirmininko. Tai leidžia jums įsivaizduoti jo vaidmens svarbą, ir aš norėčiau pasveikinti Pirmininko Costea puikius darbus ir tuo pačiu metu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad birželį jį pakeis kitas.
Štai kodėl ES turi išlikti dėmesinga ir proaktyvi. Jos veiksmai yra lemiantys. Mes tai matėme Gazoje. ES susilaikymas stipriai sumenkino misiją ir pačią Tarybą.
Tačiau kai ES imasi iniciatyvos dėl specialios sesijos ir meta tam visas jėgas, Taryba auga ir pasiekia rezultatų. Šiam tikslui mūsų šalys narės turi sustiprinti savo tarpregioninius aljansus, kad įtikintų kitus ir užkirstų kelią bet kokiai bloko reakcijai, kuri nusiųstų Tarybą atgal į politinių įvykių kančias.
Mes todėl ir kreipiamės į savo vyriausybes, kad jos dėtų daugiau pastangų ir parodytų pavyzdį. Parodytų pavyzdį paskirdami nepriklausomą ekspertą, kai šie dalyvauja vertindami kitą vyriausybę kaip UPR dalį, ir patys būdami atviri kritikai ir savikritikai ir parodytų pavyzdį naujų narių rinkimams. Nuolatinis pakvietimas specialioms procedūroms turi būti aukščiausios svarbos kriterijumi ES šalims narėms.
Richard Howitt (PSE). – Pone Pirmininke, skiriu šią rezoliuciją jums. Iš tikrųjų giriu Parlamento delegacijos darbą Ženevoje kur, taip pat patraukiant atsakomybėn mūsų pačių ES atstovus, mes dirbame su jais, kad įsitrauktume į dialogą su kitų pasaulio regionų šalimis ir parodytume Europos jėgą ir solidarumą ginant žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę.
Esu dėkingas už mano pakeitimų įtraukimą į tekstą palaikant kreipimąsi dėl specialios sesijos apie smurtą prieš moteris ir dėl visų šalių visų tarptautinių žmogaus teisių priemonių pasirašymo ir ratifikavimo. Prašau Europos palaikymo, o ypač specialių pranešėjų apie verslą ir žmogaus teises mandatų atnaujinimo. Bet ką tik grįžęs iš Gazos, ypač norėčiau atkreipti dėmesį į 34 paragrafą. Tai apsupties padėtis, kai Gazos žmonėms primetinėjamos viduramžių sąlygos. Šiandien mes tai aiškiai apibūdiname kaip žmogaus teisių pažeidimą. Jeigu net Tony Blair negali pasiekti, kad Izraelis leistų importuoti įrangą, kad sustabdytų 40 000 litrų žmones nuodijančius nutekamuosius vandenis, Europai laikas veikti. Europos pajėgos su nauju mandatu galėtų padėti prižiūrėti sienų naują atidarymą ir, kadangi dabar prašau jūsų palaikymo, Europos šalys, siekdamos tarptautinės teisės įgyvendinimo, gali susitarti dėl visų JT Žmogaus teisių tarybos aplinkybių. Mes kaip Europa galime imtis iniciatyvos, kaip patarė Slovėnijos Prezidentas tik praėjusią savaitę Žmogaus teisių subkomitete Briuselyje. Galime pasiūlyti subalansuotą tekstą, pripažįstantį, kad ir teroristų raketų atakos ir kolektyvinė blokados bausmė pažeidžią ketvirtąją Ženevos Konvenciją. Taip darydami galime pasiekti susitarimo su Ženeva, o tai turės realios įtakos Gazos žmonių patirtai humanitarinei krizei.
Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). – (FI) Pone Pirmininke, kritinis senų mechanizmų ir darbo būdų nagrinėjimas ir naujos praktikos sukūrimas įkvėpė didelį tikėjimą Žmogaus teisių tarybos sugebėjimais veikti efektyviai, kaip institucija, kuri sutelkia dėmesį į žmogaus teisių pažeidimų sprendimą bei leidžia politines situacijas aiškiai perduoti JT organų kompetencijai.
Žmogaus teisių tarybos patikimumas taip pat priklauso nuo naujos specialios mandatų turėtojų procedūros, kurie bus paskirti kovo mėnesį. Ypač svarbu yra tai, kad lemiantys veiksniai yra patirtis, nešališkumas, nepriklausomumas ir objektyvumas.
Kaip ir daugelis čia kitų, esamoje situacijoje aš taip pat norėčiau, kad Žmogaus teisių tarybos spendimas nepratęsti mandatų specialiųjų Baltarusijos ir Kubos pranešėjams būtų peržiūrėtas. ES šalys narės taip pat turėtų stengtis garantuoti, kad būtų pratęstas Kongo Demokratinės Respublikos nepriklausomo eksperto mandatas.
Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − Norėčiau padėkoti nariams, kurie dalyvavo šiose diskusijose ir pasakė savo nuomones, kurios, be abejo, padės Tarybos pirmininkui pasiruošti Žmogaus teisių tarybos septintajai sesijai.
Norėčiau pabrėžti, kad aš labai sutinku su ponia Andrikiene dėl Europos Sąjungos būtinumo išlikti vieningai ir kalbėti vienu balsu Žmogaus teisių taryboje.
Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad pirmininkas taip pat tikisi gero bendradarbiavimo su Europos Parlamento delegacija. Europos Sąjungos vaidmens svarba palaikant ir ginant žmogaus teises yra neginčijama, todėl mes norėtume kuo geresnio bendradarbiavimo su šiuo garbingu susirinkimu.
Norėčiau baigti kalbą pasakydamas, kad Žmogaus teisių tarybos septintoji sesija prasidės ministrų susirinkimu, kurį Europos Sąjungos Tarybos Pirmininko vardu pradės Bendrųjų ir tarptautinių reikalų tarybos pirmininkas, ministras Dimitrij Rupel. Dalyvaus daug kitų vyriausiųjų įgaliotinių, galbūt netgi Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.
Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, Europos Sąjunga yra labai svarbi institucija, kuris turi eiti teisinga linkme ir vesti ta linkme Žmogaus teisių tarybą.
Taryba dar turi įrodyti esanti efektyvi žmogaus teisių gynybos institucija Jungtinėse Tautose; yra aišku tiek. Tačiau, kaip minėjau, per anksti priimti galutinį sprendimą. Iš tikrųjų sprendimo priėmimas šiuo etapu galėtų užkirsti kelią tolimesniam progresui. Štai kodėl svarbu, kad žmogaus teisių bendruomenė, nors ir kritiškai, bet ir toliau palaikytų Žmogaus teisių tarybą. Malonu, kad Europos Parlamento delegacija dalyvaus septintoje sesijoje tiesiogiai vertindama jos darbą.
Kaip ir ponia Andrikienė, manau, kad Europos Sąjunga turi siekti kalbėti vien šiuo klausimu. ES narių rinkėjų balsų dėl tarybos pasiskirstymas yra labai darnus, ir kuo jis darnesnis, tuo svarbesnis bus mūsų balsas.
Dėl narystės kriterijų: kol kas tokių kriterijų nebuvo įmanoma išskirti. Tačiau žmogaus teisių įsipareigojimų suvaržymai bus svarbus žingsnis į šalių kandidačių didesnę atsakomybę ir, kaip minėjau, tai yra svarbus žingsnis.
Dėl specialių procedūrų: ES aktyviai kovoja dėl turimų mandatų pratęsimo ir naujų, mūsų manymu būtinų, suteikimo.
Galiausiai leiskite pasakyti keletą žodžių dėl Baltarusijos ir Kubos. Galima kritikuoti Tarybą dėl mandatų šioms šalims nepratęsimo, bet tai yra kompromisas, reikalingas išsaugoti kitų šalių bei teminius mandatus, kurie šiuo metu yra peržiūrimi. Panašiai, pavyzdžiui, yra Sudano atveju. Gaila prarasti Darfuro ekspertų grupės mandatą, bet, deja, tai buvo neišvengiama, kad išsaugotume Sudano specialų atstovą.
Tam, kad pasiektume susitarimą, Europos Sąjunga kartais turi būti pasiruošusi priimti sunkius kompromisus. Bet apskritai esame labai stipri jėga ir institucija šioje srityje ir turime dirbti, kad Žmogaus teisių taryba realiai dirbtų ir eitų reikiama kryptimi. Europos Parlamentas yra labai stipri institucija, galinti padėti mums šiame kelyje.
Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.
Balsavimas vyks ketvirtadienį, 2008 m. vasario 21 d.