Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2531(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0078/2008

Pateikti tekstai :

B6-0078/2008

Debatai :

PV 20/02/2008 - 14
CRE 20/02/2008 - 14

Balsavimas :

PV 21/02/2008 - 4.8

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0067

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2008 m. vasario 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

14. Mokslinis bendradarbiavimas su Afrika (diskusijos)
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra Komisijos pareiškimas dėl mokslinio bendradarbiavimo su Afrika.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, kaip žinia visą ekonomiką yra vis labiau veikia techninės naujovės.

Besivystančios valstybės turi naudoti technologijas ir diegti naujoves, kurios pagerintų gyvenimo sąlygas skurstantiems, be to, padidintų šalių ir jose veikiančių įmonių konkurencingumą. Tiesa, kad dauguma besivystančių šalių sukūrė savas ekonomines sistemas, bet jos stringa dėl to, kad gaminamos prekės su maža pridėtine verte, ir sunkiai plėtojamos dėl to, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Todėl besivystančios šalys turi didinti savo gamybos potencialą ir diversifikuoti ekonomiką efektyviau diegdamos naujoves ir taikydamos naujas technologijas žemės ūkio, gamybos ir paslaugų sferose.

Šiuo metu Afrikos mokslininkai ne pakankamai dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose ir vystymo projektuose, įskaitant ir tuos, kuriems teikiamas Europos Sąjungos finansavimas. Taip iš dalie yra todėl, kad nepakanka patirties kurti būtiną mokslinį potencialą, tinklus ir partnerių santykius, be to, yra intelektinės nuosavybės teisių, sutarčių, technologijų perdavimo ir tyrimų rezultatų platinimo sistemos trūkumų.

Tačiau reikia akcentuoti, kad visuotines problemas tokias, kaip infekcinės ligos ir biologinė įvairovė, galima sėkmingai išspręsti tik dalyvaujant šioms šalims.

Afrikos politikai tai žino ir daro, ką gali, kad mokslas ir technologijos taptų prioritetinėmis sritimis. Afrikos ministerijų konferencija dėl mokslo ir technologijų, vykusi 2005 m. rugsėjo mėn. priėmė naują konsoliduotą veiksmų planą, skirtą NEPAD – Naujoji partnerystė už Afrikos plėtrą. Be to, 2007 m. sausio mėn. Afrikos Sąjungos Komisija apeliavo į Afriką Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime, skatindama kurti didelį mokslinį ir technologinį potencialą siekiant, kad ateityje būtų galima išugdyti daug mokslininkų, inžinierių ir technologijų specialistų. 2008 metai vadinami Afrikos mokslo metais.

Europos Komisija pripažįsta, kaip tai svarbu ir pakankamai stipriai akcentuoja mokslo ir technologijų sritis, kaip svarbų bendradarbiavimo derybų plėtojimo veiksnį. Afrikos mokslininkai gali dalyvauti Komisijos bendrųjų tyrimų programoje arba „Marijos Kiuri veiksmuose“, kurie remia mokslininkus iš trečiųjų šalių, taip pat besivystančių šalių.

Pagal 9 EPF 35,5 milijono eurų buvo skirta mokslinio ir technologinio potencialo kūrimo programai, kuri buvo bendradarbiavimo su Afrikos Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalimis dalis. Šiuo metu su partneriais taip pat vykdome derybas dėl tolesnės paramos pagal 10 EPF.

Praeitų metų pabaigoje Europos Sąjunga ir Afrikos Sąjunga susitarė dėl ES ir Afrikos partnerystės mokslo, informacijos ir erdvės srityse. Ši partnerystė padės užpildyti mokslo srities spragas, plėtoti Afrikos mokslinį ir technologinį potencialą ir paskatins Afriką efektyviau pritaikyti mokslą ir technologijas, siekiant sumažinti skurdą ir duoti impulsą ekonominiam vystymuisi ir socialinei plėtrai. Ji taip pat prisidės prie konsoliduoto Afrikos veiksmų plano mokslo ir technologijų sferoje.

Be to, partnerystė užtikrins, kad naštą po lygiai pasidalys visos valstybės narės. Kalbant apie tai reikia pasakyti, kad kai kurios valstybės narės ėmėsi lyderio vaidmens tam tikrose srityse, pvz., Olandija – daržininkystės, o Švedija – vandens tiekimo ir paskirstymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pilar del Castillo Vera, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Pone Pirmininke, Komisijos nary, kadangi neregsime diskusijų, nes dar nesame pasiruošę didelėms diskusijoms, šiandien apmąstome bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, iškeltos Parlamento frakcijų, skirtą paremti priemones, kuriomis siekiama pagerinti mokslo vystymąsi Afrikoje ir sukurti stipresnį, lankstesnį santykį su ES mokslo ir taikomųjų technologijų srityje negu iki šiol.

Kaip pasakė Komisaras, viršūnių susitikimas, įvykęs Lisabonoje, antrasis ES-Afrikos viršūnių susitikimas, – turėtume prisiminti, jog pirmasis įvyko 2000 m. Kaire – dar kartą pabrėžė šios dimensijos, būtent mokslo ir technologijų sričių, svarbą būsimajam Afrikos vystymuisi.

2010 metais įvyks sprendimų, kurie buvo padaryti susitarimuose tarp Afrikos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Lisabonoje metu, įgyvendinimo įvertinimas. Dabar ketiname priimti rezoliuciją, siekiančią daryti įtaką iš Europos Parlamento, kuri, todėl seka Lisabonos viršūnių susitikimo pėdomis, ir ne tik šio susitikimo, bet tam tikra prasme įvairių kitų daugelyje pasaulio vietų šiuo metu įgyvendinamų iniciatyvų, skirtų Afrikai.

Kinijai, didelei šaliai ir didelei geografinei, politinei, kultūrinei bei ekonominei sričiai, pradėjus intensyviai vystytis, kaip ir Indijos ir daugelio kitų Azijos šalių atveju, dabar daugiau nei bet kada anksčiau pagrindinis dėmesys yra nukreiptas į Afriką. Be to, palyginus su praeitimi, jis yra nukreiptas nauju būdu, žengiant kokybinį žingsnį į priekį. Dėmesys dabar siejamas ne su labdara, kuri didžiąja dalimi charakterizavo santykį tarp Vakarų ir Afrikos, bet su artimumu, lygybe, sąjunga ir pan.

Šiuo atžvilgiu, ypač mokslo ir technologijos srityje, dar reikia nueiti ilgą kelią, kadangi, nors darbas ir vyko kitose srityse, pavyzdžiui, sveikatos, švietimo ir t.t., mokslo ir technologijos srityje buvo padaryta nedaug. Tačiau nauda, kurią tai galėtų atnešti Afrikos vystymuisi bei pilnam Afrikos įtraukimui į globalizaciją, ir nuo kurios ji iki tam tikro laipsnio dabar yra atitrūkusi – pasakau tai kabutėse – turi milžiniškos svarbos.

Todėl manau, kad rezoliucija, dėl kurios rytoj balsuos Parlamentas, yra proveržis, iniciatyva kryptimi, kuri mano galva yra fundamentali tiek Afrikos, tiek pasaulio ateities atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell, PSE frakcijos vardu. – (ES) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, tai svarbus žingsnis siekiant priimti rezoliuciją, kadangi čia dažnai kalbame apie Afriką, tačiau retai apie mokslinį bendradarbiavimą su šiuo kontinentu. Šiais laikais ekonominis bei socialinis tautų vystymasis yra neatsiejamas nuo mokslinių tyrimų, technologijų vystymosi bei inovacijų.

Be to, globalizuotame pasaulyje daugelis problemų, kurias mokslas vis dar bando išspręsti, reikalauja visų be išimties dalyvavimo, ypač tokiose specifinėse srityse, kaip energetika, klimato kaita ir maisto sauga.

Todėl mokslinis bendradarbiavimas dėl vystymosi turėtų būti mūsų bendros bendradarbiavimo su Afrikos šalimis strategijos prioritetas.

Tam būtina padidinti mokslininkų dalyvavimą bendruose mokslinių tyrimų ir plėtros projektuose, skatinti mainų programas bei mokslininkų mobilumą, stiprinti mokslinių tyrimų infrastruktūras atsižvelgiant į mokslinės bendruomenės poreikius ir, svarbiausia, remti tai, kas jau padaryta.

Ponios ir ponai, ką tik sugrįžau iš Pietų Afrikos, kur buvau nuvykusi kaip EP delegacijos narė. Susitarimas dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo su Pietų Afrikos Respublika egzistuoja jau dešimt metų. Dėl šios priežasties Komisaras Potočnik buvo nuvykęs į šalį lapkričio mėnesį.

Šis bendradarbiavimo susitarimas duoda žymius, abipusiškai naudingus rezultatus: pagal Šeštąją pagrindų programą Pietų Afrikos mokslininkai dalyvavo 117 moksliniuose projektuose. Toks dalyvavimo lygis nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms, Kinijai bei Rusijos Federacijai, o pagal Septintąją pagrindų programą yra numatomas dar didesnis dalyvavimas.

Šis bendradarbiavimas vyksta įvairiose srityse, tokiose kaip biotechnologija, sveikatos apsauga, nanotechnologijos, aeronautika, transportas, energetika bei klimato kaita. Kaip europiečiai, turėtume palaikyti būtent tokį bendradarbiavimą, kadangi turime daug panašių problemų, kurias reikia skubiai spręsti, o suvienijus jėgas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, inovacijų ir technologijų perėmimas abiems šalims gali būti tik naudingas.

Vienas tokios opios problemos pavyzdys yra energetika. Siekiame vieno tikslo – užtikrinti energijos tiekimą už protingą kainą nedarant žalos aplinkai. Šioje srityje vykdomi labai įdomūs tyrimų projektai, panaudojant anglies technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius bei energijos vartojimo efektyvumą.

Kita svarbi mokslinio bendradarbiavimo su Pietų Afrika ir visa Afrika sritis, kurią reikėtų paminėti, yra kova su AIDS – liga, kuri siaučia visame kontinente ir kuri tokioje šalyje, kaip Pietų Afrika, sutrumpino vidutinę gyvenimo trukmę daugiau nei 10 metų.

Todėl manau, kad rezoliucijoje yra labai svarbu atskirai paminėti šios ligos tyrinėjimus.

Baigdama, norėčiau pažymėti, jog reikia stiprinti bendradarbiavimą visose srityse plečiant informacijos mainus, vystant atvirą dialogą bei abiems šalims pripažįstant problemų svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiona Hall, ALDE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos, skirtos palaikyti mokslinį bendradarbiavimą su Afrika, jau atėjo metas, kadangi ji seka iš karto po eilės pareiškimų dėl mokslo Afrikoje per pastaruosius 12 metų – Jungtinių Tautų Afrikos ekonomikos komisijos 2007 m. sausio mėnesį, Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių deklaracijoje dėl mokslo tyrimų ir plėtros bendradarbiavimo stiprinimo bei naujame Europos Sąjungos ir Afrikos strategijos skyriuje dėl IRT bei mokslo ir technologijų.

Artėjant konferencijai „Mokslas su Afrika“, kuri kovo mėnesį bus surengta Adis Abeboje, Europos Parlamentui iš tiesų atėjo laikas oficialiai reglamentuoti savo paramą naujam bei intensyvesniam požiūriui į mokslinį bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos ir Azijos. Žinoma, praeityje jau yra buvę iniciatyvų. Buvo skiriamos stipendijos ir mokslinės stažuotės, siekiant padėti Afrikos mokslininkams atvykti ir dirbti Europoje. Kai kuriems projektams buvo suteikiama parama. Tačiau iki šiol dvišalis mokslinis bendradarbiavimas tarp Afrikos ir ES nebuvo pilnai išvystytas.

Iki šiol Afrikoje nėra stiprios tyrimų bazės pačiai Afrikai. Viską pasako statistika. Afrika turi tik 1 % pasaulio mokslinių tyrinėtojų palyginus su 13 % pasaulio gyventojų. Tik 1 iš 10 000 žmonių Afrikoje yra mokslininkas arba inžinierius, palyginus su santykiu 1 iš 200 industrializuotose tautose.

Tačiau dėl klimato kaitos nėra planetos dalies, kur moksliniai tyrimai būtų labiau svarbesni. Afrikoje visuotinis atšilimas grasina nuniokoti tą kuklią pažangą, kuri buvo padaryta siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Tačiau, jeigu tik mokslo ir technologijos bazė būtų stipresnė, klimato kaita Afrikai galėtų atverti dar vieną galimybę.

Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos teisingai atskirai mini saulės energiją. Tai atsiniaujančioji energija, kurios Afrika turi gausiai. Šiandien didžiulė pažanga yra daroma fotovoltinėje technologijoje. Praėjusi penktadienį lankiausi Naujosios ir atsiniaujančiosios energijos centre Blaite (Blyth) Nortumberlande, kur vyksta inovaciniai tyrimai, siekiantys sumažinti saulės elektros kainas koncentruojant saulės spindulius į labai mažas silikono ląsteles.

Man labai džiugu, kad šis tyrimas vyksta mano apygardoje, tačiau, nebent tokie tyrimai ir plėtra taip pat įvyks Afrikoje, didžiulis fotovoltų sistemų potencialas generuoti elektros megavatus po visą Afriką niekada nebus įgyvendintas. Tikiuosi, kad būtent tokį mokslinį bendradarbiavimą dabar vystome į priekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Holm, GUE/NGL frakcijos vardu. (SV) Labas vakaras. Vienas pagrindinių klausimų aptariant mokslinį bendradarbiavimą su Afrika yra kaip Afrikos šalys galės apsiginti nuo klimato kaitos. Kaip išaiškino JT klimato komisija, Afrika galbūt yra tas kontinentas pasaulyje, kuris labiausiai nukentės nuo klimato kaitos. Iš esmės tai jau vyksta čia ir dabar. Derlius yra sudeginamas. Dykuma plečiasi. Ežerai ir upės išdžiūsta, o pabėgėlių iš Afrikos dėl klimato kaitos skaičius dabar gali būti skaičiuojamas milijonais.

Daugelis šiuo metu Afrikoje vykstančių konfliktų yra spaudimo ir įtampos dėl klimato kaitos rezultatas. Viena didžiausių klimato kaitos ironijų yra tai, kad būtent tie, kurie teršia mažiausiai, nukenčia labiausiai.

Pavyzdžiui, Etiopijoje metinė anglies dvideginio emisija vienam gyventojui sudaro 0.1 tonų, tuo tarpu mano šalyje, Švedijoje, metinė emisija vienam gyventojui sudaro daugiau nei 6 tonas. ES vidurkis sudaro apie 10 tonų. Todėl, pateikiant tik vieną konkretų pavyzdį, Švedijos emisija yra 60 kartų didesnė, o ES emisija – 100 kartų didesnė, nei Etiopijos.

Žvelgiant iš šios perspektyvos, aišku, kad mes, gyvenantys Europoje, turime jausti didžiulę atsakomybę. Vieną vertus, turime žymiai sumažinti mūsų pačių emisijas, o kitą vertus, privalome padaryti viską, ką galime tam, kad padėtume besivystančioms šalims imtis veiksmų prieš klimato kaitą.

Šį vakarą aptariame, kaip galime imtis efektyviai bendradarbiauti su Afrika. Manau, privalome savikritiškai paklausti savęs, čia ir dabar, ar iš tikrųjų darome viską, kad paremtume Afrikos šalis? Ar iš tikrųjų darome viską, ką galime, kad, pavyzdžiui, perduotume šiuolaikiškas, aplinką tausojančias technologijas ir žinias Afrikos šalims? Derėdamiesi dėl prekybos susitarimų, ar atkreipiame daugiausiai dėmesio į mūsų pačių verslus, ar į Afrikos verslus, norinčius prekiauti su mumis sąžiningomis sąlygomis? Deja, pats aš negaliu atsakyti teigiamai į šiuos klausimus. Taigi reikia daug nuveikti.

Pavyzdžiui, kokia yra padėtis mūsų įstatymuose dėl intelektinės nuosavybės ir patentų? Lapkričio mėnesį mūsų rezoliucijose, pasirodžiusioje prieš derybas Balyje, pareiškėme Europos Parlamente, jog Europos Parlamentas pripažįsta, kad dėl intelektinės nuosavybės teisių licencijų mokesčio aplinkos neteršiančių technologijų srityje gali būti kliudoma perkelti šias technologijas į trečiąsias šalis.

Leiskite pateikti pavyzdį. Pasaulyje keturios kompanijos kontroliuoja 75 % vėjo energijos technologijas. Taip, tik keturios kompanijos visame pasaulyje. Trys iš jų yra Europoje. Ketvirtoji – Jungtinėse Valstijose. Dabar, kai daugelis besivystančių šalių nori vystyti vėjo energiją, jos turi naudotis senais metodais ir nepatentuota technologija. Jos tiesiog negali sau leisti naudoti modernių, aplinką tausojančių technologijų.

Mūsų įstatymai užkerta kelią didžiajai šiuolaikinių technologijų daliai. Žinoma, tai palaiko didelių įmonių, kontroliuojančių patentus, mažumą. Bet kokia iš to nauda Angolai, Botsvanai arba Ruandai?

Noriu, kad šį vakarą Komisija duotų aiškų atsakymą. Ar darote ką nors, kad įstatymai dėl intelektinės nuosavybės ir patentų būtų lankstesni? Ką darote, kad technologijų perdavimas būtų lengviau įgyvendinamas?

Pagaliau, dar vienas tokių trūkumų pavyzdys yra taip vadinamieji lankstieji mechanizmai. Žinoma, gyvendami industrializuotose šalyse, mes galime perkelti šiek tiek atsakomybės už klimatą trečiosioms šalims. Aiškinant teisėtai, tikslas yra tas, kad turime perkelti technologijas ir su aplinkosauga susijusią veiklą į trečiąsias šalis. Tačiau, naujajame pranešime apie aplinką praeitais metais, kurį gavome Komitete, teigiama, kad Afrikos šalyse vyksta mažiau, nei 2 % ŠPM projektų. Daugumą sudaro projektai, kurie iš esmės neturi ypatingos naudos.

Koks yra Komisijos požiūris į lanksčiuosius mechanizmus ir ŠPM projektus, Švarios plėtros mechanizmą? Ar esate pasirengę išsamiai peržiūrėti tuos mechanizmus, kaip mes to reikalavome Europos Parlamente? Kaip ateityje Afrika galės gauti didesnės naudos iš technologijos perkėlimų?

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). Pone Pirmininke, Afrikos Sąjunga mano, kad mokslas ir technologijos yra labai svarbūs Afrikos žemyno darnaus vystymosi veiksniai.

Atsižvelgiant į mokslo pasiekimus ir mokslinį pajėgumą, atsilieka beveik visos Afrikos šalys. Kaip pavyzdį galime panagrinėti mokslo leidinių sritį. Egipto, kaip vienos toliausiai šioje srityje pažengusių Afrikos šalių, mokslo leidiniai tesudaro 0,4 % viso pasaulio mokslo leidinių. Mokslinis bendradarbiavimas gali padėti sumažinti šį didelį vystymosi srities atotrūkį. Tačiau susiduriama su dideliais iššūkiais tvarios raidos srityje, pavyzdžiui, skurdo, klimato pokyčių, biologinės įvairovės, ŽIV ir AIDS, infekcinių ligų, energijos, švaraus vandens problemos – sąrašas, matyt, begalinis. Dar pridėkime protų nutekėjimą, laisvo mokslininkų judėjimo problemą ir ribotą prieigą prie informacijos.

Dabar yra daug daugiau galimybių sėkmingai bendradarbiauti su Afrikos partneriais. Galima būtų pateikti pavyzdžius iš biotechnologijų, informacijos ir ryšių technologijų, kosmoso tyrimų ir nanotechnologijų sričių.

Šios sritys galėtų būti labai efektyvios suderinus jas su gausiais Afrikos gamtos ištekliais bei biologine įvairove. Be to, atnaujinti politiniai Afrikos įsipareigojimai ir didesni pramoninių šalių, įskaitant Kiniją, įsipareigojimai yra labai svarbūs bet kokiai šių sričių plėtrai.

Per pastaruosius 20 metų ES įgavo nemažai patirties bendrų mokslo ir technologijų programų kūrimo ir valdymo srityse. Septintoji pagrindų programa siūlo labai įdomių galimybių Afrikos partneriams, bet galima siekti dar daugiau.

Privalome įsisąmoninti visą mokslinio bendradarbiavimo potencialo įtaką Afrikos šalims ir Afrikos žemyno vystymuisi. Būtina vystyti mokslo ir technologijų sritis. Privalome skatinti aktyvų bendravimą tarp mokslininkų ir vystymo specialistų, kad jie galėtų mokyti vieni iš kitų.

Mokslo diplomatijos koncepcija vėl tapo viena pagrindinių darbotvarkės klausimų ir turi būti pritaikyta naujajam interneto, nebrangių kelionių, visą parą pasiekiamų pasaulinių žinių, nevyriausybinių organizacijų galios ir t. t. amžiui.

Mokslas privalo likti už politikos ribų, todėl mokslininkai yra patikimi diplomatai. Mokslo bendruomenė turi didinti savo vaidmenį diplomatijos srityje. Nauja ir efektyvi mokslo diplomatija, skirta Afrikos žmonėms ir vyriausybėms, teiks gyventojams gerovę, skatins švietimą, ekonomikos augimą ir, visų svarbiausia, viltį. Diplomatija, pagrįsta darbais, o ne žodžiais. Šiais metais tūkstantmečio plėtros tikslai kelia vis daugiau iššūkių Afrikos mokslui.

 
  
MPphoto
 
 

  Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). – (SL) Afrikoje gyvena daugiau negu 13 % viso pasaulio gyventojų, bet joje dirba tik 1 % pasaulio mokslininkų. Moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai Afrika išleidžia tik 0,3 % savo BNP. Tuo pačiu metu Europa susidūrė su dviem didžiaisiais pasauliniais iššūkiais, kuriuos galima sėkmingai spręsti tik pasauliniu mastu. Tai taikoma ir moksliniams tyrimams.

Pirmasis iššūkis yra vadinamieji tūkstantmečio plėtros tikslai skirti kovai su pasauliniu skurdu. Prasta sveikata ar darbingo amžiaus suaugusiųjų mirtis gali pastūmėti jaunus ir vyresnius jų šeimos narius į skurdą. Naudodami septintosios pagrindų programos priemones privalome skaidriai investuoti išteklius ne tik į lygų, kurios kelią nerimą europiečiams, tyrimus. Privalome priimti sprendimą dėl pasaulinę grėsmę keliančių ligų, pavyzdžiui, AIDS, kuri 2006 m. pasiglemžė daugiau negu 2 milijonus gyvybių.

Kitas iššūkis yra klimato pokyčiai. Duomenys rodo, kad šie pokyčiai didžiausią įtaką daro neturtingiesiems. Europa turi prisiimti savąją atsakomybės dalį ir bendradarbiauti įgyvendinant klimato pokyčius bei pasaulinį atšilimą mažinančias priemones.

Į septintąją pagrindų programą galėtų būti įtraukti ir besivystančių šalių mokslininkai. Tačiau jų bendradarbiavimo galimybės yra daug blogesnės. Strategijos pagrindų įgyvendinimo priemonės siūlo dideles galimybes sumažinti esamus skirtumus. Tačiau mes privalome baigti tradicinį bendradarbiavimą pagrįstą vien tik gaunama nauda. Partnerystės formavimas reiškia mokslo, technologijų ir inovacijų įtraukimą į savo plėtros strategijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Dėkoju, pone Pirmininke. Ačiū, Komisare. Gyvename globalizacijos laikais, o tai reiškia įtemptą tarpusavio konkurenciją. Afrikos žemynas yra ypatingos konkurencijos sritis. Kinijos ir Japonijos ekonomikos, Australiją ir Jungtinės Amerikos Valstijos stengiasi atsiriekti savąją rinkos dalį.

Jei kas nori skatinti ryšius, dažniausiai pradeda nuo sporto, o šis etapas jau praeityje. Tada seka studentų mainų programos ir mokslinis bendradarbiavimas. Jei jau nuo šiandien pradėtume bendradarbiavimą su Afrika šiose srityse, per penkerius ar dešimtį metų apsikeistume tūkstančiais studentų ir mokslininkų. Tai reikštų tūkstančius bendradarbiavimo pasiuntinių. Dabartinės jungtinės mokslo programos po dešimties metų teiks didelį pelną, kvalifikuotų darbuotojų srautus, atvers rinkas, palengvins konkurenciją, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje ir Afrikoje. Verta pasistengti ir įgyvendinti šiuos planus.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone Pirmininke, mokslinio bendradarbiavimo su Afrika tikslas turi būti kvalifikuotos ir aktyvios mokslo bendruomenės vystymas šio žemyno naudai, o ne, turiu įspėti, tam, kad galėtume prisivilioti jų mokslininkus, kaip tai darome su kvalifikuotais jų medikais ir slaugos darbuotojais.

2005 m. Malavyje sutiktas jaunas kvalifikuotas žemės ūkio srities specialistas suteikė man pasitikėjimo. Jis studijavo Europos Sąjungoje, bet buvo pakankamai išdidus grįžti pas savo žmones ir mokyti juos, kaip naudoti žemę ir vandenį bei auginti maistą bei gerinti savo gyvenimą.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad viena iš dėmesio stokojančių sričių yra investicijos į Afrikos žemės ūkį kaip į mokslo šaką, o šių metų Pasaulio banko pranešimo projektas yra tai įrodantis dokumentas. Manau, kad mokslo srityje turėtume bendradarbiauti įvairiais lygiais, bet ypatingą dėmesį skirti žemės ūkiui ir gamtos ištekliams.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). – Pone Pirmininke, gal ir bandau jūsų kantrybę, bet pastebėjau, kad šiandien kai kuriems pranešėjams buvo suteikta proga kalbėti ne po vieną kartą, todėl dėkoju jums.

Norėčiau užduoti Komisarui konkretų klausimą. Kalbėjau apie diplomatiją ir mokslo diplomatiją – darbais, o ne žodžiais pagrįstą diplomatiją. Vyrauja bendras požiūris, kad praeitų metų Lisabonoje vykęs viršūnių susitikimas dėl ES ir Afrikos sukėlė didelį nusivylimą ir buvo susijęs daugiau su žodžiai negu su darbais. Norėčiau, kad pakomentuotumėte šį teiginį.

Ar galėtumėte nurodyti kokius nors darbus, kurie išsiskirtų iš šimtų, jeigu ne tūkstančių Lisabonoje susirinkusių žmonių, kurie diskutavo šiuo labai svarbiu klausimu, žodžių ir norėčiau paklausti, kad galėtume pamatyti kokius nors šių darbų rezultatus?

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimķr Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, ES politika Afrikos atžvilgiu pagrįsta sudėtine strategija ir dalis šios strategijos, be abejo, yra susijusi su Afrikos prieiga prie mokslo ir technologijų. Europos Sąjunga pripažįsta šios prieigos svarbą, nes tai suteiktų Afrikai galimybę kovoti su klimato iššūkiais. Komisija mano, kad Afrikos šalys turėtų kuo skubiau kurti reikiamas sudėtines adaptacijos strategijas, užtikrinant, kad tokie pokyčiai nepakenktų teigiamiems rezultatams, kurių šios šalys pasiekė kovodamos su skurdu.

Komisijos nuomone bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje ypač svarbus kalbant apie žemės ūkio tyrimus ir žemės ūkio produktų monitoringą. Komisija palaiko Afrikos Sąjungos pastangas kurti sudėtinę mokslinių tyrimų programą žemės ūkio srityje ir tarptautinių organizacijų pastangas derinti ankstyvojo įspėjimo žemės ūkio sistemas. Mes taip pat palaikome perėjimą prie atsinaujinančios energijos technologijų, kurios yra artimai susijusios su anglies dvideginio išskyrimo mažinimo problemos sprendimu. Tačiau įgyvendinant šį perėjimą daugiau dėmesio turi būti skiriama darniam ir efektyviam energijos tiekimui bei prieigai prie jos, o ne klimato pokyčiams.

Pereinant prie kitų technologijų labai svarbų vaidmenį vaidina privatusis sektorius, kurį Komisija remia atskira programa. Komisija dalyvaus kovo mėnesį Adis Abeboje vyksiančioje konferencijoje ir mes tikimės, kad ši konferencija bus labai svarbi mokslinio bendradarbiavimo su Afrika įgyvendinimui bei mokslo ir technologijų plėtrai Afrikos žemyne.

Diskusijose buvo minėtas ir AIDS klausimas. Leiskite trumpai konstatuoti, kad Europos Komisija yra viena iš didžiausių Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo rėmėjų ir esu įsitikinęs, kad galime pagrįstai tuo didžiuotis.

Kaip jau minėjau, praeitų metų pabaigoje Lisabonoje vykusiame viršūnių susitikimo ES-Afrikos klausimais metu Afrikos Sąjunga ir Europos Sąjunga sutarė dėl bendradarbiavimo tarp Europos ir Afrikos informacinės visuomenės, mokslo ir kosmoso technologijų srityse. Mes ruošiame informaciją, pagal kurią bus pateikti konkretūs klausimai ir veiksmų planas, skirtas įgyvendinti šią partnerystę.

Ponios ir ponai, negaliu sutikti su gerbiamojo nario nuomone, kad Lisabonos konferencija sukėlė nusivylimą. Tikrai taip nebuvo: Konferencija buvo pirmasis žingsnis konkrečių veiksmų, kurių varomoji jėga bus Lisabonos konferencija, link.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Baigdamas diskusiją noriu pasakyti, kad sulaukiau vieno pasiūlymo dėl rezoliucijos(1) pagal darbo tvarkos taisyklių 103(2) taisyklę.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj 12 val.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. – posakis „duokite žmogui žuvį ir jį pamaitinsite vienai dienai, išmokykite jį žvejoti ir pamaitinsite visam gyvenimui“ prieštarauja šiai diskusijai. Jei norime, kad Afrika išsivaduotų iš skurdo gniaužtų, jai reiks išsamiai ištirti gamtos išteklius, sutvirtinti gamybinę bazę ir padidinti eksportą, bet tuo pačiu ji privalės didinti savo mokslinę kompetenciją. Mes, vakariečiai, privalome skatinti Afrikos mokslininkų dalyvavimą tarptautiniuose mokslo bendradarbiavimo ir mokslinių tyrimų bei plėtros projektuose ir stiprinti esamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

 
  

(1)Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika