Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2190(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0028/2008

Debatai :

PV 21/02/2008 - 3
CRE 21/02/2008 - 3

Balsavimas :

PV 21/02/2008 - 4.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0069

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. vasario 21 d. - Strasbūras Tekstas OL

5. Paaiškinimai dėl balsavimo
PV
  

PIRMININKAUJA: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

 
  
  

Paaiškinimai dėl balsavimo žodžiu

 
  
  

- Ataskaita: André Brie (A6-0491/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). (CS) Gerb. Pirmininke, vakar dienos diskusijose dėl CE žymėjimo atkreipiau Komisijos dėmesį į tai, kad CE žymėjimo registravimas dar nebuvo inicijuotas, nors Europos įstatymuose jis taikomas jau 16 metų ir aš dėl šito pateikiau prašymą parlamentinės interpeliacijos metu prieš tris mėnesius.

Džiaugiuosi dėl įmonių ir pramonės komisaro vakar duoto pažado paspartinti šio klausimo sprendimą, tačiau nesu įsitikinusi, ar jis žinojo, kaip svarbu prekiaujant užsienio rinkose turėti registruotą pažymėjimą. Kol reikalavimas pateikti pažymėjimą netaikomas, bus neįmanoma kreiptis dėl nuostolių tais atvejais, kai gamintojai ar importuotojai, besinaudojantys Europos atitikties žyma, garantuojančia produkto saugumą, galės neteisėtai pelnytis ir apgaudinės pirkėjus ir Europoje, ir užsienyje. Pažymėjimas, be abejo, padėtų iš rinkos išguiti nesąžiningą konkurenciją.

 
  
  

− Padėtis Gazoje (RC-B6-0066/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Gyula Hegyi (PSE). – (HU) Dėkoju. Patekti į Gazos ruožą ir susidurti akis į akį su okupuoto ir blokadą kenčiančio krašto kasdienybe buvo tikras šokas. 80% gyventojų yra bedarbiai, Izraelis laikas nuo laiko išjungia elektros energijos ir vandens tiekimą, daugelis žmonių gauna pavalgyti vieną kartą per dieną, o didžioji dauguma gyventojų ištisus metus nesugebėjo išvažiuoti iš srities, mažesnės už Budapeštą. Kaip pasakė Izraelio profesorius, Gaza yra kalėjimas, o jo gyventojai – kaliniai tų, iš kurių sunku tikėtis racionalaus elgesio.

Dar labiau apkartina padėtį tai, kad keletas Palestinos grupuočių leidžia raketas iš Gazos teritorijos, keldami grėsmę nekaltų Izraelio civilių gyvybėms. Krizė siekia pernelyg tolimą praeitį, kad ją būtų galima išspręsti tradiciniais būdais. Iki šiol abi pusės buvo savo pačių ekstremistų kaliniai ir dėl jų nepajėgė pasiekti realių abipusių nuolaidų.

Tarptautinė bendruomenė, o visų pirma Europos Sąjunga, privalo jėga priversti Izraelį ir Palestiną pasiekti draugišką susitarimą. Aš balsavau už rekomendaciją, tikėdamasis, kad valstybės narės imsis ryžtingesnių žingsnių.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Aš taip pat labai užjaučiu Gazos ruožo žmones, kurie tapo įkaitais „Hamas“ teroristų rankose. Tačiau negalėčiau paremti šiandienos Europos Parlamento rezoliucijos, nes iš jos neišbrauktas straipsnis, raginantis deryboms tarp palestiniečių vyriausybės ir „Hamas“ judėjimo. Visi žinome, kad negali būti derybų su teroristais, kurie okupavo Gazą. Toks prašymas yra veidmainystės aktas, kuriuo siekiama suteikti „Hamas“ judėjimui palestiniečių vyriausybės partnerių vaidmenį. Nenoriu prisidėti prie šios teroristų organizacijos įteisinimo.

Bijau, kad ši padėtis netrukus pareikalaus intervencijos iš mūsų pusės, kurią turėtų sankcionuoti Jungtinės Tautos. O čia Europa turėtų atlikti labai aktyvų vaidmenį.

 
  
  

- Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos septintoji sesija (RC-B6-0092/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, priešingai Parlamento pareiškimui, JT Žmogaus teisių taryba faktiškai neatlieka tokio svarbaus vaidmens remdama žmogaus teises visame pasaulyje. Ir kaip galėtų? Tik 25 iš 47 jos narių yra laisvos demokratijos šalys, devynios jų nėra laisvos, o trys, Kinija, Kuba ir Saudo Arabija yra didžiųjų žmogaus teisių pažeidėjų sąraše. Šios šalys trypia JT Žmogaus teisių deklaraciją po savo kojomis ir gina savo bei kitus režimus nuo kritikos. Kai kuriais atvejais Taryba paprasčiausiai pakenkė prižiūrėdama žmogaus teises. Taryba vis dar oficialiai nepasmerkė didžiausios dabartinio pasaulio žmogaus teisių krizės, Darfuro. Užuot šūkavęs iš džiaugsmo, Parlamentas geriau įtrauktų tokius dalykus į savo rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, noriu sutikti su tuo, ką mano kolega gerb. Dillenas ką tik pasakė, bet taip pat ir nurodyti, kad rezoliucijos reikšmę įžeidžia Tarybos priimta religija. Šioje rezoliucijoje paraidžiui nurodoma, o aš pacituosiu, kad žmonės „turintys atsakomybę turi prabilti ir kad teisė išreikšti savo nuomonę gali būti apribota klausimais, susijusiais su visuomenės sveikata ir morale.“ Ši rezoliucija liečia visą Islamo kritiką. JT Žmogaus teisių taryba tokiu būdu eina prieš savo pačių oficialius tikslus, prieš žodžio laisvę, prieš žmogaus teises ir kartu prieš pačią save.

 
  
  

− Ataskaita: Françoise Castex (A6-0024/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, ši galimybė kalbėti posėdyje visos Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcijos vardu, taip pat savo vardu dėl balsavimo už galutinį šios ataskaitos variantą man suteikia daug džiaugsmo. Ataskaitoje svarstomas faktas, kad yra daugiau senesnių negu jaunesnių žmonių, nes ir medicinos priežiūra, ir gyvenimo būdas suteikia mums galimybę gyventi ilgiau nei vidutiniškai – deja, ne visiems mums, bet vidutiniškai visiems. Senyvo amžiaus žmonių padaugėjo ir todėl, kad gimimų skaičius sumažėjo, ir kaip tik todėl šiame dokumente raginame imtis priemonių gimstamumui skatinti.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Europos liaudies parija kartu su UEN ir kitomis frakcijomis pareikalavo išbraukti 24 dalį. Balsavome už išbraukimą, tačiau, deja, dauguma buvo prieš. Manau, kad mano kalbėjimo laikas jau pasibaigė.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, Castex ataskaitos neabejotinas nuopelnas yra tas, kad ji nurodo milžiniškus demografinius iššūkius, kurie gresia Europai. Pripažinkime, išvardinta daugybė gerų klausimų, minčių ir sprendimų. Vaikams turi būti skubiai suteikta daugiau ir geresnės pagalbos, senesniems dirbantiesiems turi būti suteiktos galimybės suktis darbo rinkoje, o sveikatos paslaugų teikimo įstaigos privalo iš tiesų skubiai pasiruošti pasitikti spartesnį demografinį senėjimą.

Kita vertus, Parlamentas nuklysta nuo pasirinkto kurso svarstydamas apie imigraciją kaip priemonę, padėsiančią apsaugoti Europos demografinę ir ekonominę ateitį. Dar neseniai vienas iš Britanijos ministro pirmininko svarbiausių patarėjų lordas Turneris pasakė, kad imigrantai yra būtini, kad užpildytų darbininkų trūkumo spragas, nes yra, cituoju „ekonomiškai neraštingi ir visiškai netinkami.“ Europa jau turi milijoną bedarbių imigrantų ir kenčia nuo visų su tuo susijusių pasekmių. Atvykus dar daugiau imigrantų, problemos gali tik paaštrėti.

 
  
  

− Ataskaita: Ambroise Guellec (A6-0023/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, kai vyko balsavimas dėl gerb. Guelleco ataskaitos dėl sanglaudos politikos, negalėjau paremti 4 kompromisinės pataisos, kurioje raginame „padidinti finansinius išteklius sanglaudos politikai“ ateityje.

Automatiškas ES subsidijų didinimas turbūt nėra pats atsakingiausias požiūris, kai susiduriame su praktine problema, kaip jas prasmingai ir veiksmingai panaudoti. Aš už tai, kad būtų vartojamas terminas „pakankami finansiniai ištekliai“.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Ataskaita: Monica Frassoni (A6-0462/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Sąjungą užplūdo daugybė įvairiausių direktyvų dėl smulkių klausimų, kuriuos dėl jų konkretaus pobūdžio bei plėtojimo geriau būtų spręsti valstybių narių lygmenyje, vis dėlto įdomu pasižiūrėti, kaip Europos Komisija atliks Bendrijos teisinės politikos pritaikymo stebėseną.

Viena išvadų, kurias galime padaryti, yra ta, kad kiekvienas Generalinis direktoratas turi labai savitą būdą, kaip su šia problema tvarkytis, tačiau neaišku, ar valstybės narės irgi veikia skirtingais būdais, nors patirtis sako, kad mažos ir vidutinio dydžio šalys paprastai veikia griežčiau negu Europos galingosios. Būtent taip atsitiko ir Stabilumo pakto atveju.

Paskutinė ataskaita įveda naują elementą, kurį sveikino Europos Parlamento Peticijų komitetas. Metinėje ataskaitoje ir jos prieduose Europos Komisija pirmą kartą įtraukė išsamią informaciją apie konkrečius ir išsamius įstatymų pažeidimų, susijusių su peticijomis, traktavimo atvejus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Gerb. Frassoni parengė gerą ataskaitą. Aš pritariu siūlymui supaprastinti Bendrijos teisės taikymą ir įvesti susirinkimų paketą šiuo tikslu. Taip pat pritariu seminarams dėl Bendrijos teisės aktų transponavimo.

Be to, aš pritariu minčiai pagerinti Bendrijos įstatymų taikymo veiksmingumą Europos Parlamentui artimiau bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais. Šie veiksmai padės pagerinti Europos Sąjungos politikos sričių veiksmingumą dėl pvz., Europos fondo veiksmų ir produktų, pateikiamų Bendrijos rinkoje, standartų suderinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. – (CS) Dėl ataskaitos, kuria aptariama Komisijos metinė ataskaita dėl Bendrijos įstatymų taikymo stebėsenos, esu tos nuomonės, kad viena iš svarbiausių temų yra Komisijos ketinimas pagerinti veiklos metodus tais atvejais, kai Bendrijos teisės pažeidimai registruojami valstybėse narėse. Remiantis pasiūlyta naujų darbo metodų sistema, piliečių paraiškos ir skundai turi būti įteikiami atitinkamai valstybei narei. Kaip nuomonės pareiškėja, gerb. Frassoni teisingai atkreipė mūsų dėmesį, kad šis Komisijos darbo metodas, kitaip tariant skundo grąžinimas valstybei narei, susijęs su neišvengiama Komisijos rizika, kad Komisija atsižada savo atsakomybės taikyti Bendrijos įstatymus.

Šiuo požiūriu norėčiau atkreipti dėmesį į kitą faktą, kuris jau buvo sukritikuotas Europos Parlamente: tai lobistinės grupės, kurios visuomet sugeba rasti priėjimą prie Komisijos pranešimų valstybėse narėse, kai įtariama buvus Bendrijos įstatymų pažeidimų, tuo tarpu piliečiai nesugeba rasti. Kaip tik piliečių pranešimai yra nepakeičiami informacijos šaltiniai, kurie įspėja apie Bendrijos teisės pažeidimus arba Bendrijos įstatymų nesilaikymą, o ne kokios nors suinteresuotos grupuotės, turinčios savo darbotvarkes ir planus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Aš balsavau už gerb. Frassoni ataskaitą dėl Bendrijos įstatymų taikymo stebėsenos (2005).

Gerb. Frassoni pateikė labai gerą atskaitą. Ypač atskiri klausimai pasiūlymuose dėl rezoliucijų ragina siekti sanglaudos tarp ES institucijų, nacionalinių parlamentų ir piliečių bendrų veiksmų srityje. Pagrindiniai klausimai yra susiję su idėjomis dėl geresnės stebėsenos įgyvendinimo ir pasiūlymais supaprastinti Bendrijos teisės nuostatas bei padaryti jas veiksmingesnes. Jų įgyvendinimas yra iš esmės svarbus tobulinant Europos Sąjungos politikos veiksmingumą dėl, pvz., Europos fondo veiksmų ir produktų bei prekių, teikiamų Bendrijos rinkoje, standartų suderinimo.

Be to, pasiūlyme dėl rezoliucijos yra labai svarbus kreipimasis į nacionalinius parlamentus. Nacionaliniai parlamentai raginami išeiti už grynai formalios Bendrijos įstatymų transpozicijos ribų ir išvengti susiskaidymo, kuris atsirastų įtraukus tuos įstatymus į savo nacionalinius įstatymus.

 
  
  

- Ataskaita: André Brie (A6-0491/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Sveikinu André Brie parengus ataskaitą dėl pasiūlymo, susijusio su reglamentu dėl su gaminių prekyba susijusio akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimų nustatymo Europos Bendrijoje. Pasiūlymas užtikrins aukštesnį vartojamų gaminių saugos lygį. Siekiant užtikrinti didesnį saugos lygį, būtina, kad akreditavimą ir rinkos priežiūrą atliktų valdžios įstaiga. Ataskaitoje šie klausimai aptariami ir aš balsavau už joje pateiktas rekomendacijas.

 
  
  

- Ataskaita: Christel Schaldemose (A6-0490/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, tuo metu, kai Europos rinka atrodo visiškai nepajėgi apsiginti nuo šiukšlių vertimo į jos rinką iš už Europos ribų, su dideliu malonumu pastebiu, kad žengtas pirmasis „institucinis“ žingsnis naujos ES rinkos teisėkūros ir suderinimo link.

Europos Parlamentas Strasbūre pasiūlė naują gaminių Bendrijos rinkoje reguliavimo būdą. Šie produktai neturės atitikti galiojančių taisyklių reikalavimų, o atidžiai juos įvertinus, galės gauti CE žymėjimą.

Nustačius bendros atsakomybės reikalavimus importuotojams ir užsienio gamintojams dėl nuostolių ir žalos, kuriuos sukels reikalavimų neatitinkantys gaminiai, ataskaitoje siūloma sukurti sudėtingą stebėsenos sistemą, kurioje numatytos sankcijos proporcingai atitiks pažeidimų sunkumo laipsnį ir pasitarnaus kaip veiksminga atgrasinimo priemonė.

Vartotojai ir verslo įmonės todėl žiūri į ateitį su nauju optimizmu. Prekybos barjerų panaikinimas, kuris nuo pat pradžių buvo esminis ES laisvosios prekybos politikos bruožas bei verslui palankaus ekonominio klimato sukūrimas, atspindės aukštą vartotojų apsaugos lygį (laikantis aukštų sveikatos apsaugos ir gaminių saugos standartų), ir verslo įmonių apsaugos lygį (kurios galiausiai gaus naudos iš griežtos kontrolės ir gaminių, pagamintų Europoje, apsaugos).

Dėl šios priežasties balsuoju už šią ataskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šia Europos Parlamento ataskaita įvedami tam tikri elementai, kurie galbūt yra teigiami, tačiau kažkaip prieštaringi. Pvz., visi, dalyvaujantys pateikiant gaminį rinkoje, bus vienodai atsakingi nuo gamintojo iki paskirstytojo bei importuotojo, bet nėra tinkamai nurodyta, kaip tai vyks.

Remiantis ataskaita, įmanoma išlaikyti nacionalinius žymėjimus, kurie pagal Europos Komisijos pasiūlymą turėtų išnykti, o vietoj jų vienintelis pripažįstamas žymėjimas liktų CE. Kompromisas nuorodos į „nacionalines žymas“ pakeičiamos į „kitos žymos“.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad ši sistema nėra įpareigojanti, tačiau bet kas, ją pasirinkdamas, privalo laikytis. Be to, joje įtraukta nuoroda ir į smulkaus bei vidutinio verslo įmones, reikalaujant, kad būtų atsižvelgta į jų specifinius poreikius.

Tačiau Europos Komisijos pasiūlymo tikslas, kuris ataskaitoje nekvestionuojamas, yra palengvinti vienos bendros rinkos funkcionavimą pašalinant likusias kliūtis, bet netaikant šito tam tikriems veiklos sektoriams, ypač maisto produktams, gyvulių pašarams, gyvūnų sveikatos ir gerovės, veterinarijos medicininiams produktams, tabako gaminiams, medicininiams produktams, skirtiems žmonėms, žmonių kraujui, žmonių audiniams bei ląstelėms, kuriuos reglamentuojantys įstatymai jau egzistuoja.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. ?(PL) Gerb. Schaldemose teisingai atkreipia mūsų dėmesį, kad diskutuojamas sprendimas dėl platesnės ir griežtesnės Bendrijos gaminių prekybos kontrolės sistemos sukūrimo gali daryti poveikį tarptautinei prekybai. Tai verčia imtis atskiro tyrimo.

Sutinku, kad būtų priimtas pasiūlymas importuotojams imtis bendros atsakomybės už žalą, kurią kelia nesaugūs gaminiai bei gaminiai, neatitinkantys akreditavimo sistemos reikalavimų, kad būtų padidintas sistemos veiksmingumas ir apginti Bendrijos viešieji interesai. Juo taip pat siekiama garantuoti piliečių teisę į apsaugą nuo nesąžiningos ir nesaugios praktikos.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Gerb. Schaldemose ataskaita, raginanti sudaryti bendrą gaminių prekybos sistemą, manau yra sveikintina ir aš už ją balsavau. Ataskaitoje pateiktos rekomendacijos parems ES pastangas apginti vartotojus. Yra tendencija, kad CE žymėjimas bus neteisingai suprastas kaip saugos žyma, kai tuo tarpu jis yra paprasčiausias pareiškimas apie gaminio suderinamumą su ES įstatymais. Nepaprastai svarbu, kad įsitikintume, kad žymėjimu nebus piktnaudžiaujama ir informuoti vartotojus apie tai, ką CE žymėjimas garantuoja.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) PPE-DE frakcijos vardu dėl gerb. Schaldemose ataskaitos projekto dėl bendros gaminių žymėjimo sistemos kaip pasisakanti pranešėja norėčiau pasidžiaugti dėl balsavimo rezultatų: pasiektas kompromisas jau leidžia baigti teisėkūros procesą pirmojo svarstymo metu.

Pasiektame kompromise įtrauktas ir susitarimas dėl kai kurių straipsnių, aptariančių CE žymėjimą, perkėlimo į gerb. Brie ataskaitą apie rinkos priežiūrą, kad jie galėtų būti greičiau įgyvendinti praktiškai. Mūsų sprendimas taip padaryti pagrįstas aiškia informacija, įrodančia, kad gaminiai, pagaminti besivystančiose šalyse ir klaidingai pažymėti CE žyma, t.y., turintys CE logotipą, rodantį, kad gaminys atitinka Europos įstatymus, vis dažniau ir dažniau pasirodo Europos gamintojų ir platintojų pranešimų apie pavojingus vartojimo gaminius (RAPEX) duomenų bazėje.

Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas CE žymėjimu negali būti grindžiamas vien CE žyma, neatsižvelgiant į padėtį. Reikia pasitikėti visa akreditavimo, pranešimų ir rinkos priežiūros sistema.

Nematau jokios priežasties įvesti papildomą gaminių žymėjimą, net jeigu tai būtų kokybės ženklai. Toks naujas žymėjimas klaidintų vartotoją, be to, pridėtinės išlaidos atsispindėtų prekės kainoje. Štai kodėl laukiu poveikio tyrimo, kuris įvertintų nacionalinius žymėjimus kartu su CE žymėjimais, kuriuos Komisija turėtų parengti, kaip reikalauja Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.

 
  
  

- Ataskaita: Alexander Stubb (A6-0489/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Komisijos argumentas siūlant šį reglamentą buvo tas, kad „abipusio pripažinimo principui taikyti … buvo iškilusios kelios problemos“ (kitaip tariant, gaminiai kuriais prekiaujama valstybėje narėje, negali būti parduodami kitoje). Ji tiki, kad nacionalinės taisyklės, sudarančios neteisėtas kliūtis laisvam prekių judėjimui tarp valstybių narių, turi būti sumažintos iki minimumo. Todėl išdėstė reikalavimus, kuriuos valdžios institucijos turi atitikti įgyvendindamos nacionalinės taisykles ir užkrovė jų patikrinimo naštą. Kitaip tariant, ji nustato sąlygas, turėdama aiškų tikslą suvaržyti kiekvienos valstybės narės galimybes taikyti savas taisykles.

Europos Parlamento ataskaitoje, savo ruožtu, toliau kuriamos kliūtys veiksmams, kurių gali imtis kiekviena valstybė narė, pvz.,: „Šio reglamento tikslas yra sustiprinti vidaus rinkos funkcionavimą laisva ir neiškreipta konkurencija, pagerinant laisvą prekių judėjimą tuo pačiu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos ir gaminių saugos laipsnį.“

Praktikoje valstybėms narėms bus draudžiama savo teritorijose riboti pardavimus tų gaminių, kur šie buvo joje pagaminti ir sužymėti kitoje valstybėje narėje, net jeigu jie ne visai atitiks tos kitos valstybės narės taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Sutinku su gerb. Stubbo ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis. Dokumente siekiama išaiškinti ir apibrėžti nacionalinių valdžios institucijų ir ekonominių operatorių vaidmenį įgyvendinant abipusio pripažinimo principą. Nors aš už veiksmingumo didinimą, kuriuo yra įgyvendinamas abipusio pripažinimo principas, jis neturi paveikti vienos bendros rinkos tolesnio suderinimo pagrindo. Be to, saugumo aspektai privalo sudaryti principo įgyvendinimo dalį. Esu įsitikinęs, kad ataskaitoje šie klausimai pakankami nušviesti, todėl balsavau už ją.

 
  
  

- Ataskaitos: Alexander Stubb (A6-0489/2007), Christel Schaldemose (A6-0490/2007) ir André Brie (A6-0491/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Holm, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. – Mes nesutinkame su abipusio pripažinimo principo naudojimu kaip garantu pažengusiam vartotojui dėl socialinių ar aplinkos teisių. Principas teigia, kad jeigu gaminys pagamintas kažkur Europoje, jam negalima neleisti patekti į kitą valstybę narę, nebent valdžios institucijos galėtų pateikti įrodymų, kad nacionalinių taisyklių taikymas joms yra pateisinamas. Tačiau principo išimčių kriterijai jau yra nustatyti ES teismo nutartimis. Ir jos taikomos visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo to, ar mes priimame įsipareigojimų dėl prekių paketą ar ne.

Be to, prekių paketas sustiprina ES vartotojų teisių lygį. Mes esame prieš bet kokias priemones, taikomas prekių paketui, kurios galėtų suteikti politinę paramą būsimam kriminalinės teisės suderinimui (harmonizavimui) ES lygmeniu. Atsižvelgus į visa tai, nutarėme balsuoti už ataskaitas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. – (DE) Esu už „Vidaus rinką prekių paketui“, nes nepaprastai svarbu turėti bendrą gaminių prekybos užsienyje sistemą. Vidaus rinkoje, kuri pagrįsta taisyklių, reglamentuojančių gaminių pardavimą Europos rinkoje techninio suderinimo principais ir abipusio pripažinimo principu, negalime toleruoti padėties, kai prekyba gaminiais, kurie jau galėjo būti prekyboje vienoje valstybėje narėje yra iš esmės sulaikoma arba, blogiausiu atveju, jai faktiškai kliudoma dėl besaikės biurokratijos kitoje.

Todėl pritariu kolegoms Parlamento nariams gerb. Schaldemose ir gerb. Brie, kurie pasisako už biurokratijos sumažinimą ir bendrą teisinę sistemą būsimoms sektorių nuostatoms, kad ateityje būtų garantuota kaip įmanoma daugiau koherentiškumo, kaip tik politiškai ir techniškai įmanoma ir garantuota. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad abiem pasiūlymams reikalingas tolesnis tobulinimas, kad pagrindinės apibrėžtys ir ypač teisinės sistemos taikymo mastas būtų tinkamai paaiškintas. Jeigu pačiuose pasiūlymuose trūksta terminologijos, nebus įmanoma pasiekti trokštamo suderinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Scheele (PSE), raštu. – (DE) Gaminių prekybos Europoje paketas, dėl kurio šiandien balsuosime, be abejonės duos naudos vartotojams. Problemos dėl importuojamų vaikų žaislų praėjusiais metais pademonstravo, kad yra aiškus veiksmų šioje srityje poreikis ir kad privalome priversti importuotojus imtis didesnės atsakomybės už gaminių saugą.

Svarbu tai, ką pasiekė Parlamentas, būtent, kad naujas požiūris bus įgyvendintas mažesniu mastu, o jo taikymas turi būti įvertintas remiantis pavieniais atvejais. Negalime būti patenkinti tuo, kaip CE žymėjimas traktuojamas iki šiol. Šis ženklas – tikrai ne kokybės ženklas, nurodantis, kad gaminys pagamintas Europoje, kaip dabartiniu pavidalu jį supranta dauguma vartotojų, todėl jis klaidinantis.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. – (NL) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, balsavau įsitikinusi, kad trišalis susitarimas dėl šio įstatymų paketo iš tiesų išlaisvins bendrą rinką. Taip pat esu įsitikinusi, kad galime išspręsti šį klausimą viename svarstyme ir net per vienerius metus, pateikę pasiūlymus. Šie įstatymai yra taip reikalingi, kad nuoširdžiai stebėjausi, kodėl vartotojai ir smulkios bei vidutinės įmonės turėjo taip ilgai laukti.

Abipusio pripažinimo principą suformulavo Teisingumo teismas prieš beveik 30 metų, o dabar jį puoselėja įstatymai. Tačiau valstybės narės netaiko jo sistemiškai. Esu įsitikinęs, kad įrodymų naštos ir įrodymų standartų panaikinimas, kurį dabar atliekame, yra geriausias būdas laikytis šio principo ir leisti nesuderintiems gaminiams suktis vidaus rinkoje.

Be to, mes nuoširdžiai užtikriname daug geresnę vartotojų apsaugą daug geriau prižiūrėdami rinką. Negalime nuleisti kartelę Europoje, kuri giriasi savo aukštais standartais.

Mums rūpi, kaip atsikratyti blogų, protekcionistinių tendencijų. Naujoji akreditacijos schema organizacijoms, kurių gaminiai sertifikuoti kaip atitinkantys suderintus standartus, didina administracines išlaidas, tačiau veda geresnių rezultatų link – veikiančios vidaus rinkos ir vienodesnių konkurencinių sąlygų.

Sutaupytos išlaidos priėmus šį įstatymų paketą, galiausiai leis pasiūlyti daugiau darbo vietų ir skatins ekonominį augimą. Geresnė vartotojų teisių apsauga yra labai rimta priežastis, kodėl šį paketą reikėtų patvirtinti.

 
  
  

- Padėtis Gazoje (RC-B6-0066/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ford (PSE), raštu. – Aš balsuosiu už šios rezoliucijos priėmimą. Į humanitarinę ir politinę krizę Gazos ruože reikia žvelgti rimtai. Privalome pareikalauti „Hamas“ judėjimo nutraukti išpuolius prieš Izraelį iš jų kontroliuojamos teritorijos, o Izraelio pareikalauti nutraukti karinius veiksmus, kurių metu žūva civiliai, ir neteisminius planinius žudymus.

Gazos ruožo izoliacijos politika užsitraukė visuotinį pasmerkimą politiniu ir žmogiškuoju lygmeniu. Blokada turi būti pralaužta, turi būti iš naujo atidaryti persikėlimo keliai į ir iš Gazos.

Pritariu dėl ES suteiktos finansinės paramos palestiniečiams praėjusiais metais, kuri – tinkamai kontroliuojama ir stebima – turėtų ir toliau būti teikiama.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Deja, ES ir vėl pasinaudoja humanitarine katastrofa, kad darytų pažangą užsienio politikos srityje.

„June List“ partija išreiškė savo užuojautą civiliams gyventojams, kuriuos paveikė konfliktas, tačiau šis konfliktas gali būti išspręstas tik per JT, plačiai remiant tarptautinėms organizacijoms, o ne ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors tiesa, kad pritariame daugeliui susirūpinimą keliančių dalykų, kurie išreikšti rezoliucijoje, taip pat tiesa, kad nepasiektas tikslas demaskuoti ir pasmerkti Izraelio kolonialistinę politiką Palestinos ir jos žmonių atžvilgiu.

Tarp kitų aspektų::

- Dar kartą, rezoliucija rikiuoja agresorius ir jų aukas, okupantus ir okupuotuosius į tą pačią gretą, šitaip ignoruodama Izraelio valstybės vykdomą terorizmą;

- Rezoliucija nepasmerkia nei nusikalstamo embargo, kurį įvedė Izraelis Gazos ruože ir jo apgyvendintuose rajonuose, nei šiuo požiūriu demaskuoja Jungtinių Amerikos Valstijų ar Europos Sąjungos pataikavimą arba tylą;

- Rezoliucijoje nieko nesakoma apie apgailėtinus (bjaurius) pareiškimus, kuriuos padarė komisaras Frattini. Jis yra atsakingas už teisingumą ir vidaus politikos klausimus ir pareiškė, kad ES bus pasirengusi „pateikti svarstyti Izraelio susirūpinimą keliančius klausimus ir interesus, nors tai nenumatyta mūsų darbotvarkėje.“ Mažų mažiausiai atstumiantis dalykas, kad kažkas, kuris tiek daug kalba apie terorizmą, ne tik ignoruoja Izraelio terorizmą, bet pasirengęs su juo bendradarbiauti.

Mes ir toliau smerkiame Izraelio aparteido politiką, nukreiptą prieš Palestiną, ir visiškai solidarizuojamės su Palestinos žmonių teisėmis, kurias gina daugybė JT rezoliucijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. – Aš balsavau už bendrą pasiūlymą priimti rezoliuciją dėl Gazos sektoriaus ir man malonu, kad Parlamentas užėmė tokią tvirtą poziciją, siekdamas panaikinti blokadą. Tai besiformuojanti humanitarinė katastrofa. Ligoninėse nepakanka net priminės medicinos pagalbos vaistų; maisto davinys patenkina dalies gyventojų tik apie dvi trečiąsias kasdienio poreikio; žuvininkystės pramonė (kurioje dirbo apie 10 000 žmonių) patiria rimtą bėdą, nes laivams leidžiama plaukioti tik artimuose pakrančių ruožuose.

Prasidėjo ekologinė katastrofa, kuri kelia grėsmę regiono kranto linijoms, nes Beit Lahia nutekamųjų vandenų valymo stotis tinkamai neveikia, o remonto darbų negalima atlikti, nes tiekimas nepatenka per blokadą. Verslas negali gyvuoti, o bedarbiai priversti ieškoti darbo kontrabandininkų ir ekstremistų grupuotėse. Nesiliauja raketų atakos, ir tai kelia grėsmę ir Izraelio, ir Palestinos taikai ir ateičiai.

„Hamas“ judėjimas privalo sustabdyti savo nusikaltėlius. Tik abiejų pusių ekstremistai gauna naudos, kaip girdėjau ne kartą savo paskutinio apsilankymo Gazoje metu. ES turi daryti visa, kas įmanoma, kad pralaužtų blokadą, o Izraelis privalo pripažinti, kad jis nesuteikia jiems saugumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Išsiaiškinkime nuo pat pradžių: Izraelio embargas yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir visiškai nepriimtinas.

Embargo pasekmės yra visiškas geriamo vandens ir maisto prieinamumo atkirtimas, Izraelis dirbtinai sukuria Gazos ruožo žmonėms situaciją, kuri neturi lygių antihumaniškų veiksmų ir žmogaus orumo pamynimo istorijoje. Tik Egipto vyriausybės ir šaltakraujiškomis pasienio policijos pastangomis iki šiol buvo išvengta daug didesnių nelaimių, ir žmonėms, kurie patys tiesiogiai nedalyvauja konflikte, buvo suteikta galimybė gauti pagrindinių prekių . Nepakaltinama tai, kita vertus, kad atsakomybė suverčiama Egiptui, kuris visiškai nekaltas dėl dabartinės situacijos ir karo veiksmų paaštrėjimo.

Nepriimtina tai, kad civiliai gyventojai 21-ame amžiuje padaryti teroristinių „Hamas“ grupuotės veiksmų atpirkimo ožiais. Todėl reikia nedelsiant atkurti infrastruktūrą ir garantuoti tiekimą vietiniams gyventojams.

Palestinos pusė taip pat turėtų dėti didžiausias įmanomas pastangas, kad sumažintų grėsmingą padėtį ir padėtų pasiekti susitarimą iki 2008 m. pabaigos. Tačiau dabartinėje situacijoje šio kilnaus tikslo pasiekimas atrodo tolimas.

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. – Kol dedamos visos įmanomos pastangos išspręsti padėtį Gazoje, ši rezoliucija geriausiu atveju niekaip neprisidės prie to, o blogiausiu – padarys neigiamą poveikį. Jeigu Parlamentas nori būti sąžiningas taikos Vidurio Rytuose tarpininkas, jis turi liautis priiminėjęs nesubalansuotas rezoliucijas. Kiekvienam Parlamento nariui sunku nebalsuoti už rezoliuciją dėl humanitarinės teisės, tačiau susiejus šiuos susirūpinimą keliančius klausimus su negarbingu Izraelio veiksmų vaizdavimu, jo vertė nukrinta. Parlamentinė rezoliucija neturi raginti „Hamas“ išlaisvinti belaisvius tarsi atliekant „geros valios veiksmą“. „Hamas“ nėra geranoriškas viduramžių karalius; ji yra teroristų organizacija didžia dalimi atsakinga už padėtį Gazoje.

Reikalaudami, kad Izraelis vykdytų savo įsipareigojimus, šie rūmai turėtų pasakyti, kad Izraelio darbininkai teberizikuoja savo gyvybėmis, kad Gazoje būtų tiekiama elektros energija, nepaisant to, kad tos elektros tiekimu manipuliuoja „Hamas“. Nurodydami kenčiančiųjų poreikius, turime nepamiršti pietų Izraelio žmonių, į kuriuos kai kuriomis dienomis vidutiniškai kas valandą paleidžiama po raketą ir kur 75% vaikų, kaip pranešama, kenčia nuo potrauminio šoko sindromo.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Izraelio valdžios institucijos prieš palestiniečius vykdo daugiau nusikaltimų nei kada nors. Jie ėmėsi griežtesnių priemonių, kad apribotų žmonių, prekių ir maisto judėjimą daugeliui mėnesių ir atkirto priėjimą prie geriamo vandens, elektros ir kitų pagrindinių komunalinių paslaugų, tuo tarpu Izraelio armija tęsia savo atakas ir žudo civilius gyventojus.

Užuojauta, kuri išreiškiama rezoliucijoje dėl Palestinos gyventojų patirtų nelaimių yra apsimestinė, nes ES ir Jungtinės Valstijos taip pat prisideda prie problemos. Imperialistiniai suinteresuoti sluoksniai remia Izraelio nusikalstamos politikos veiksmus. Imperialistai trokšta išlaikyti kontrolę regione, kuris svarbus dėl geostrateginės padėties; jie trokšta išlaikyti įsikišimo, net karinio, teisę.

Ketverto planai parodė dar vieną imperialistinių pastangų žlugimą, panašiai baigsis ir Anapolio sutartys. Pasiūlymas atgaivinti juos yra pastangos pūsti miglą į akis žmonėms; tai iš esmės surikiuoja aukas ir budelius į vieną gretą.

Imperialistiniai suinteresuoti sluoksniai negali rasti Palestinos problemos sprendimo. Jis turi kilti iš pačių Palestinos ir Izraelio tautų pastangų bei iš tarptautinio solidarumo, nukreipto pasiekti taikų sambūvį sukuriant nepriklausomą Palestinos valstybę su sostine Rytų Jeruzale.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR)Nepaisydamas šiokio tokio nenoro balsuoti už šią rezoliuciją dėl visiškai nesubalansuoto teksto, aš galiausiai balsavau už ją, taip įvyko todėl, kad Europos liaudies partijos pasiūlytos žodinės pataisos tam tikru mastu atkūrė tiesą dėl dabartinės situacijos Gazoje.

Kad ir kas būtų atsakingas, visiškai nepriimtina, visiškai ir besąlygiškai nepriimtina, kad iš pradžių teksto 3 dalyje Izraelis ir „Hamas“ judėjimas traktuojami kaip lygūs.

Ar Izraelio rūpestis apginti savo žmones nuo „Hamas“ ir palestiniečių nereguliarios kariuomenės kasdieniai smurto aktai kaip nors susijęs su chaotiškomis paskutiniu metu įvykdytomis atakomis Dimonoje arba Qassame, kur kasdien lyja raketomis, taikantis labiausiai į mokyklas, todėl ir į vaikus, Izraelio visuomenės gyvybinių jėgų šaltinį?

Žinoma, galime skirtingai žiūrėti į šį konfliktą, tačiau sąžiningas Parlamento narys neleis, kad Europos Sąjunga įvardintų Izraelį, demokratinę šalį ir valdymo sistemą, bei „Hamas“, teroristų judėjimą (tai tiesa, kaip ir pakartotinis atsisakymas sutikti su Ketverto sąlygomis, kurias ši rezoliucija dar keisčiau maskuoja), lygiais partneriais vykstant baisiam smurtui.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. – Rezoliucijos dėl Gazos tonas ir didesnė turinio dalis skamba kaip antiizraeliška. Tiesa, palestiniečiai Gazoje gyvena nuolatiniame nepritekliuje, ir tai nežmoniška. Tačiau Izraelis dėl to tik iš dalies kaltas, pirmiausia dėl tokios būklės kalti palestiniečių teroristai ir ekstremistai, tokie kaip „Hamas“ grupuotė. Tokia padėtis susidarė ir dėl Arabų valstybių, kurioms nepavyko padėti reabilituoti gyventojų ir dėl srities regeneracijos. Gazai buvo leista pasilikti negyjančia žaizda. Apgailestauju, kad nebuvo kreiptasi į dabartines Gazos valdžios institucijas dėl būtinų priemonių taikiai sugyventi su Izraeliu. Aš pritariu raginimui paleisti kapralą Shalitą. Todėl susilaikiau balsuojant.

 
  
  

- Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos septintoji sesija (RC-B6-0092/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Programa „June List“ remia JT Žmogaus teisių tarybą ir jos atliktą svarbų darbą.

Tačiau mes prieštaraujame nuostatoms, išdėstytoms 34 dalyje, kuriose nurodoma, kad kiekviena ES narė privalo išreikšti ES poziciją šiais klausimais. Kiekviena ES valstybė narė yra autonomiška JT narė, todėl turi teisę išreikšti savo nuomonę. Todėl nusprendėme balsuoti prieš rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Neužmiršdami ankstesnės pozicijos dėl JT veiklos apibrėžimo, kuriame buvo akivaizdžios jų dedamos pastangos garantuoti stebėseną ir organizuotumą, mes taip pat prisimename ES kritiką ir spaudimą, susijusius su, pvz., metodais, kuriuos taikant kai kurios šalys buvo išrinktos į šią instituciją (apgailestaudami dėl taikyto „švarios lėkštės“ principo ir gindami renkamumo kriterijų įvedimą), „specialios procedūros“ mechanizmo, šalies mandatų sustiprinimo ir galimybės sukurti naujus mandatus paprastąja balsų dauguma arba net „Universalios periodinės apžvalgos“ sąlygas – Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri, nors panaši, yra nuosaikesnė aiškindama savo tikruosius tikslus.

Tarp kitų aspektų mes paminėtume nepriimtiną spaudimą kiekvienai valstybei narei teikti savo pasiūlymus JT priklausomai nuo pozicijos, kurią ES gali pasirinkti, šitaip pajungdama jų savarankiškumą užsienio politikos klausimais. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į iš minėtų (taip pat ir neminėtų) šalių atsiimtą politinę nuomonę, dar kartą parodant „dvigubų standartų“ taikymo mechanizmą, kitaip tariant, žmogaus teisių valdymą pagal ES interesus.

 
  
  

- Ataskaita: Françoise Castex (A6-0024/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, už ataskaitą dėl Europos demografinės ateities. Tačiau manome, kad ši ataskaita yra pernelyg toli siekianti ir joje sprendžiami aspektai, išeinantys už demografinio pokyčio klausimo ribų. Taip pat nepritariame įvairiems pasiūlymams dėl mokesčių lengvatų taikymo bendrovėms, kurios organizuoja crèches ir žmonėms, galintiems dirbti namuose.

Tačiau mes nutarėme balsuoti už ataskaitą, nes joje sprendžiami svarbūs politiniai aspektai iššūkių, su kuriais susiduria Europa.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Apgailestaujame, kad ne visos pataisos, kurias pateikėme, buvo priimtos. Jomis buvo siekiama patobulinti ataskaitą, kvestionuoti tam tikrus dalykus ir įtraukti priemones, kurios, mūsų manymu, yra esminės ginant moterų, šeimų ir vaikų teises. Pvz., žinome, kad žemos algos ir nesaugios darbo vietos sunkina socialinį stabilumą ir tokiu būdu drastiškai sumažina stabilumo perspektyvas tų, kurie apsisprendžia turėti vaikų.

Todėl darbo vietų stabilumo didinimas, atlyginimų kėlimas, didesnės socialinės garantijos ir profesinė sveikatos apsauga, sumažinant bendrą darbo laiką nemažinant atlyginimų ir užtikrinant nešališkesnį pajamų paskirstymą bei visišką užimtumą yra pagrindiniai demografinio pokyčio valdymo klausimai.

Taip pat svarbu sukurti naują geresnę švietimo ir socialinę infrastruktūras tiek jauniems, tiek pagyvenusiems žmonėms, įtraukiant mokymąsi visą gyvenimą, vaikų priežiūros, slaugos priežiūros ir senyvo amžiaus žmonių priežiūros sistemas. Šie dalykai reikalauja daugiau ir tobulesnių viešųjų paslaugų, garantuojant vienodą jų prieinamumą.

Šie aspektai ataskaitoje neveiksmingai reaguoja į problemas, išskyrus teigiamus pasiūlymus, kuriuos sveikiname, tačiau jie yra nepakankami, kad leistų mums balsuoti už šią ataskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Didelė Europos dalis susiduria su demografiniais iššūkiais. Tačiau jie turi būti sprendžiami taikant nacionalines priemones, o ne visa aprėpiančius ES pasiūlymus, kurie galbūt tinka tam tikroms konkrečioms šalims, tačiau nebūtinai kitoms valstybėms narėms. Daugelis ES šalių, įskaitant Švediją, jau didžia dalimi išsprendė mažo gimstamumo ir demografines problemas, iš dalies sukūrę veiksmingas gerovės politikos programas ir per imigraciją. Valstybės narės, irgi norinčios tai padaryti, galėtų pastudijuoti Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių patirtį ir perimti priemones, kurių šios ėmėsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Visiškai sutinku su ataskaitoje išreikštomis mintimis dėl Europos demografinės ateities. Panašu, kad nuolatinis natūralaus prieaugio mažėjimas per pastaruosius metus, lydimas pailgėjusios vidutinės gyvenimo trukmės, nuves prie reikšmingų pokyčių Europos Sąjungos gyventojų struktūros pakitimų iki 2050 m. Pokyčiai apims bendrą gyventojų senėjimą ir dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimą. Tai sudarys reikšmingą krūvį valstybių narių biudžetams. Procesas bus skausmingas ne vien atskiroms valstybėms narėms, bet ir Sąjungai kaip visumai. Pastaroji gali imti prarasti savo konkurencinį pranašumą, o jos ekonomikos augimas gali nusmukti, palyginti su padėtimi kitose pasaulio dalyse, kurios apibūdinamos kaip sparčiai demografiškai augančios.

Taip pat aišku, kad šis demografinės pusiausvyros praradimas turės neigiamų pasekmių socialinės priežiūros finansavimui ir pensijų programoms. Todėl pritariu siūlomoms korekcinėms priemonėms, kurios siūlomos ataskaitoje dėl demografinio atkūrimo, profesinio laikotarpio pailginimo, užtikrinant aukštos kokybės socialinę priežiūrą ir skatinant solidarumą tarp kartų. Šie veiksmai yra gyvybiškai svarbūs išlaikant Sąjungos ekonomikos konkurencingumą, tuo pat metu garantuojant Europos socialinio modelio funkcionavimą ilgą laikotarpį.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Europiečiai yra nykstanti rūšis. Esant mažesniam nei 1,5 vidutiniam gimstamumo lygiui, iki 2050 m. ES-27 bus praradusi maždaug 20 milijonų žmonių, o vyresni negu 65 metų sudarys 30% gyventojų skaičiaus.

Gerb. Castex siūlomos priemonės atkurti Europos gimstamumo lygį yra juokingos, nes kaip ir visi įtakingi europiečiai, mūsų kolegė Parlamento narė nenori atkurti Europos populiacijos, bet pakeisti ją imigrantais iš Afrikos ir Azijos. Todėl 15-oje savo ataskaitos straipsnių ji ragina imtis priemonių (sudaryti galimybes) iš naujo suvienyti šeimas, suteikti pilietines teises imigrantams ir sustiprinti pastangas juos integruoti ...

Ši politika, kurią Prancūzijoje propaguoja gerb. Attali, o įgyvendina gerb. Sarkozy, iki 2050 m. duos Europai dar 80 milijonų imigrantų ir galiausiai nuves prie mūsų tautų išnykimo.

Siekiant užtikrinti Europos tautų išgyvenimą, migracinius srautus reikėtų, tiesą sakant, apsukti atgal ir įgyvendinti plataus masto gimstamumo skatinimo politikos programą, kurios visa apimantis gyvenimo pagrindas būtų šeima. Tai reiškia, kad mūsų tautos privalo siekti suvereniteto ir identiteto naujoje Europoje, tautų Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. – (DE) Aš esu už sanglaudos politiką Europos Sąjungos demografinei plėtrai, nes struktūriniai pokyčiai Europos visuomenės amžiaus piramidėje parodo, kad ateitis nerami. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad visos Europos pramoninės šalys susiduria su panašia socialine problema, kuri kelia rimtą grėsmę Europos socialinės gerovės modeliui, kuris iš esmės svarbus mūsų dabartiniam klestėjimui.

Esant tokiai padėčiai, norėčiau ypač pabrėžti, kad Europos senyvo amžiaus gyventojų vidurkis iki 2050 m. pakils 53%, o šito priežastis yra dabartinis neįprastai mažas, 1,5 gimstamumo lygis ES, kuris veda ne vien prie tarp kartų kylančių konfliktų, kurie gali būti laikomi socialinės sanglaudos kliūtimi, bet taip pat gali susilpninti Europos konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Todėl vykstantis demografinis pokytis reikalauja individualių socialinių sistemų priėmimo ir jų skubaus bei veiksmingo įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Castex ataskaita dėl Europos demografinės ateities yra pasibaisėtinai banali ir įtraukianti visas klišes, kokių tik galima tikėtis rasti šios srities tyrimuose. Be kitų dalykų, Castex pamiršta paminėti kontraceptines priemones, kurioms tenka didelė dalis atsakomybės dėl sumažėjusio gimstamumo Europoje, kur jų moteriai tenka tik 1,5.

Gyventojams palanki aplinka priklauso nuo galimybių moterims norėti auginti savo vaikus palyginti ilgą laikotarpį. Tai prioritetinė visuomenės investicija, kuri sumažintų išmetamų iš mokyklos vaikų skaičių ir jaunimo nusikalstamumą.

Idėjos, kad imigrantai kompensuotų tuščius lopšius, yra pavojingos, tai ne tik destabilizuotų mūsų vakarietišką visuomenę, bet taptų tikra laiko bomba su visomis pasekmėmis, kokias tik galime įsivaizduoti. Pateisinti imigraciją kvalifikuotos ar nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, kai Europoje yra per dvidešimt milijonų bedarbių, tolygu bausti Europos darbininkus, kurie tikrai pritartų Komisijos arba Europos Parlamento pasiūlymams.

Dėl šių priežasčių raginame balsuoti prieš Castex ataskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Gerb. Castex teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į Europos demografinio senėjimo vidurkį (asmenų, sulaukusių 65 m. amžiaus ir vyresnių skaičius, padalintas iš 14 – 65 m. amžiaus gyventojų skaičiaus) 2004 m. pakils nuo 25% iki 53% 2050-aisias m. Europa rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą bei patirs ekonomikos augimo nuosmukį.

Pritariu pasiūlymams išplėtoti penkias pagrindines veiksmų kryptis, siekiant atkurti demografinę pusiausvyrą, būtent aukštą gyvenimo kokybę, našesnę Europą, geresnę imigrantų integraciją, garantuoti socialinę priežiūrą bei solidarumą tarp kartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki, Wojciech Roszkowski ir Konrad Szymański (UEN), raštu. – Mes balsavome prieš šią ataskaitą, nes jos siūlomi sprendimai dėl demografinės krizės yra kontraproduktyvūs.

Priešingai tam, kas teigiama ataskaitoje, tik tradicinės šeimos ir socialinė pagarba motinystei suteiks laukiamą padėties pagerėjimą.

Ataskaitoje siūlomi socialiniai eksperimentai (vadinamosios „alternatyvios šeimų struktūros“) išskyrus grėsmę mūsų visuomenei, daugiau nieko gero neduos.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Retai kada man buvo taip malonu balsuoti už rezoliuciją, nes ji aiškiai parodo, kad moterys ir senyvo amžiaus žmonės atlieka svarbiausią vaidmenį gresiant demografinei krizei.

Iš moterų tikimasi, kad jos norės paleisti į pasaulį daugiau vaikų nenutraukdamos profesinės veiklos . Tokiu atveju reikia sukurti jas motyvuojančias priemones.

Negalime leisti, kad moterys jaustųsi klystančios arba pasmerkiančios save skurdui kiekvieną kartą, kai ryžtasi pagimdyti vaiką.

Kuo daugiau palikuonių jos gimdo, tuo yra labiau diskriminuojamos rūpybos klausimais, ypač jeigu jos yra visą darbo dieną dirbančios šeimos aprūpintojos, jeigu jos mažiau uždirba ir tuo trumpesnis bus jų pasitraukimas iš pareigų.

Todėl net ir nuostabiausios rezoliucijos nepadės, jeigu nebus politinės drąsos jas įgyvendinti. Taip, deja, buvo ir 1995 m. rezoliucijos atveju dėl teisės gauti pensijas po skyrybų ir dėl rezoliucijos dėl pagalbos VMĮ dirbantiems sutuoktiniams, kuriomis buvo siekiama atkurti daugybę diskriminacijos, kurią vis dar kenčia moterys, ir baisiai sunkų įsipareigojimą vyrų, kuris susijęs su tėvystės atostogomis.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Aš pritariu Françoise‘os Castex rekomendacijoms dėl Europos demografinės padėties. Bendra idėja skatinti ekonominį konkurencingumą išlaikant Europos socialinį modelį yra ir logiška, ir teisinga. Pritariu tam, kad ataskaitoje didžiausias dėmesys skiriamas tokioms sritims kaip šveitimas, vaikų priežiūra ir finansiniai šio tikslo apsaugos mechanizmai. Taip pat iškilo būtinybė skatinti profesinę lygybę tarp vyrų ir moterų kartu taikant racionaliai apgalvotą imigracijos politiką, kuri tarp savo tikslų įtraukia ir sėkmingą integraciją. Ataskaitoje sprendžiami šie klausimai ir aš balsavau už joje pateiktas rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Masinė imigracija ir visuomenės senėjimas kelia grėsmę vietos gyventojų išlikimui. Pranašaujama, kad pirmoji yra stebuklingas antrosios vaistas, bet ji tik nuves etnomorfozės link – kitaip tariant, prie Umvolkung: priverstinio etninės gyventojų sudėties pasikeitimo. Jeigu ES valstybės aparatas (platieji visuomenės sluoksniai) galiausiai nesiims lobistinės vietinių Europos gyventojų gimstamumo skatinimo politikos, neskatins tradicinės šeimos su daug vaikų, nesiims veiksmų prieš tokius tradicinę šeimą ardančius dalykus kaip homoseksualų vedybos ir iš naujo neįves nulinės tolerancijos imigracijai, taip pat neskatins šeimos susijungimo, per penkiasdešimt metų mes sėdėsime čia paistydami apie Europos kosovizavimą, kaip kad dabar svarstome paties Kosovo klausimą.

Šioje prieš mus esančioje ataskaitoje vėl dedamos pastangos parodyti mums imigraciją kaip panacėją, kurią Europą paveldėsiantys gyventojai netrukus turės pritaikyti prie migrantų. Štai kodėl atmečiau šiandienos ataskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) ES privalo reaguoti į rimtus demografinius pokyčius, jeigu nori išlaikyti savo demografinę bei teritorinę pusiausvyrą. Situacija kelia nerimą. Kiekvienais metais po 2010 m. dirbančių žmonių skaičius sumažės 1 milijonu, o tai kels grėsmę solidarumui tarp kartų.

Kita vertus, yra problemų, kurias lemia mažėjantis gimstamumo lygis; šios problemos egzistuoja jau keletą metų. Vaikų gimdymo nukėlimas vėlesniam laikui gali tapti porų nevaisingumo priežastimi. Motinos ir šeimos apsauga turi būti visų ES politikos sričių dėmesio centre. Pensijų sistemos privalo neskriausti moterų už tai, kad jos motinos.

Pastaraisiais metais skirtumai tarp valstybių narių buvo sumažinti, bet tuo pat metu skirtumai atskirose valstybėse narėse tapo daug gilesni. Ypač nepasiturintys regionai yra mažiau išsivystę, o be to, jie labiausiai veikiami demografinių pokyčių, t.y., gyventojų senėjimo ir migracijos. Kadangi nepakanka gerai apmokamų darbo vietų, kvalifikuoti darbininkai išvyksta į didžiuosius miestus. Didelė ekonominės veiklos koncentracija didžiuosiuose miestuose ardo demografinę, ekonominę, socialinę ir aplinkos apsaugos pusiausvyrą, o tai veda prie gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo srityse, kurioms dažnai trūksta pradinės infrastruktūros, kad galėtų vystytis.

Aš balsavau už gerb. Castex ataskaitą dėl demografinės ateities; tai viena iš svarbių ataskaitų. Turime suvokti, kad demografinė plėtra yra visų politikos sričių pagrindas, nepriklausomai nuo to, ar jos vidutinės trukmės ar ilgalaikės.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Europos populiacijos atkūrimas yra vienas iš svarbiausių faktorių, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp jauniausių ir seniausių gyventojų bei padidinant darbingo amžiaus gyventojų skaičių. Dabartinio mažėjančio gimstamumo pasekmės ir ilgėjanti gyvenimo trukmė sukels vyresnio amžiaus gyventojų priklausomumą bei darbingo amžiaus žmonių sumažėjimą. Todėl nepaprastai svarbu skatinti demografinį atsinaujinimą, kuris užtikrins našesnę ir pažangesnę Europos ateitį bei suteiks aukštesnį socialinės apsaugos laipsnį bei solidarumą tarp kartų.

Privalome kurti politikos sritis, kurios skatintų nuolatinį Europos gyventojų atsinaujinimą ir kurios užtikrintų nepaliaujamą ekonominį konkurencingumą, tuo pat metu išsaugant Europos socialinį modelį.

Negalime ignoruoti ir kito šio klausimo aspekto, kuris susijęs su tuo, kad Europa yra tapusi didžiulių migracijos srautų vieta, atsižvelgiant į tai, kad šie gyventojai nuolatos padeda padidinti gimstamumo lygį. Demografinio klausimo derinys su migracijos klausimu sudaro potencialią grėsmę ir mes negalime tiesiog kliautis šiais gyventojais, tikėdamiesi demografinio atsinaujinimo. Todėl noriu pabrėžti, kad priemonės, nukreiptos stimuliuoti gimstamumo padidėjimą kartu su tinkama švietimo ir profesinio parengimo politika bei skirtos solidarumui tarp kartų skatinti ir demografiniam Europos nuosmukiui sustabdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. – (SV) Demografiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Europa, yra nepaprastai didelio masto. Šis klausimas puikiai tinka svarstyti Europos lygmeniu – aš pats kalbėjau kaip nuomonės dėl lankstumo ir užimtumo garantijų autorius. Tačiau pagrindinė sąlyga yra ta, kad pradinis diskusijos taškas yra dauguma pasiūlytų priemonių, tokių kaip pensinio amžiaus pailginimas, protinga šeimos politika, geros tėvystės atostogų sąlygos ir pan. nagrinėjamos kaip subsidiarumo klausimo aspektai. Keletas pasiūlymų plačiame sprendimų spektre, kurie paminėti ataskaitoje, yra praktikuojami ir pasiteisino Švedijoje. Tačiau tai nereiškia, kad jie taip pat pasiteisins ir kitose Europos dalyse.

Didžiausia problema gerb. Castex ataskaitoje yra ne ketinimas, o tai, kad daugiausia to, kas aptarta, yra susiję su politikos sritimis, kurioms turi vadovauti valstybės narės – kartais savivaldybės lygmeniu. Todėl balsavau už pataisas, kuriose pabrėžiamas subsidiarumo principas ir susilaikiau galutiniame balsavime.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Mes priėmėme svarbią ataskaitą dėl Europos demografinės padėties. Tai, kad piliečių gyvenimo trukmė pailgėjo, aiškiai parodo Sąjungos valstybių narių pasiekimus. Tačiau tai sukelia laipsniško gyventojų senėjimo problemą. Per laiką ši padėtis gali suardyti pusiausvyrą tarp produktyvių gyventojų ir tų, kuriems darbingas laikotarpis jau pasibaigęs. Todėl kyla solidarumo tarp gyventojų kartų grėsmė, nes mažesnis negu dabar profesionaliai aktyvių žmonių skaičius turės patirti vis didėjančią sąnaudų siekiant naudos, išmokų, pensijų, sveikatos priežiūros ir paslaugų tiems, kurie nedirba, naštą.

Raginama imtis veiksmų pailginti profesinės veiklos laikotarpį ir padidinti gimstamumo lygį, kad atremtume tokią padėtį. Taip pat reikia imtis imigrantų integravimo veiklos programų.

Techninis modernizavimas ir informacinių technologijų įvedimas darbo vietoje užtikrins, kad darbas būtų veiksmingesnis ir našesnis. Tai reikšmingai prisidės prie padėties pagerinimo.

Taip pat reikėtų apsvarstyti migracinius srautus iš kaimo į miestų sritis ir žmogiškuosius išteklius, slypinčius kaimo vietovėse, ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse.

Demografija yra vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, ypač dėl to, kad kitos pasaulio dalys pasižymi dideliu gyventojų pertekliumi.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN), raštu. – (PL) Atsižvelgiant į rimtą demografinės problemos, gresiančios Europai, pobūdį, visiškai priimtina, kad Parlamentas ir Komisija paskirtų jai laiko. Deja, maniau būsiant teisinga balsuoti prieš gerb. Castex ataskaitą šiuo klausimu, nes pagrindinės svarbios pataisos buvo atmestos.

Ypač nedovanotina, kad Parlamentas priėmė nuostatą dėl visiško šeimos apibrėžimo priimtinumo emigranto šalies teisėkūros aktuose tuo atveju, jeigu kiltų prieštarų su jį priėmusios šalies teisėkūros aktais, kaip ir dėl iš to kylančių finansinių įsipareigojimų poligamijos atveju. Tai prieštarauja valstybių narių vidaus nuostatoms ir kėsinasi į subsidiarumo principą.

 
  
  

- Ataskaita: Ambroise Guellec (A6-0023/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brún (GUE/NGL) , raštu..(GA) Aš ne su viskuo sutinku, kas parašyta gerb. Guelleco ataskaitoje, tačiau nepaisant to, pritariu ataskaitai ir balsavau už ją. Pritariu tam, kad gerb. Guellecas išryškino subalansuotos regionų plėtros svarbą. Būtina ne tik sumažinti spragą tarp valstybių narių, bet taip pat ir pačių valstybių narių viduje, kaip ir spragas tarp regionų. Privalome užtikrinti, kad didesni ištekliai būtų skirti regionų plėtros skatinimui ir socialinės atskirties įveikimui. Vienintelis kelias, kaip teisingai elgtis su sanglaudos politika, yra ją naudoti kaip instrumentą įgyvendinant Lisabonos strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors šioje ataskaitoje esama tam tikrų aspektų, kuriuos, nepaisant to, kad jie yra tik nuosaikūs, traktuojame kaip teigiamus, ji veiksmingai nesprendžia svarbiausių finansavimo klausimų.

Tokį kompromisą liudija požiūris į Bendrijos finansinius išteklius, reikalingus veiksmingai plėtoti sanglaudos politiką. Ataskaitos konstatuojamoje dalyje pripažįstama, kad „sanglaudos politikai ateityje turi būti garantuojami didesni finansiniai ištekliai sprendimams, kaip pasitikti naujus iššūkius“ (ar iš tiesų tai susiję su sanglauda – tai atskiras klausimas, kurį dar reikia išsiaiškinti). Tačiau kaip ir straipsniuose (arba tik kitais žodžiais perteikus ir pačiame pasiūlyme), ataskaitoje tik dviprasmiškai užsimenama apie poreikį sustiprinti sanglaudos politiką, kuriai reikia skirti „pakankamus“ finansinius išteklius.

Gaila, tačiau pasiūlytos pataisos buvo atmestos. Šiose pataisose buvo siūloma imtis priemonių, kad pvz., kai kurios šalys ir regionai, kurie pykstasi su ES, nenaudotų sanglaudos politikos kitiems tikslams, ypač finansuoti Lisabonos strategijoje numatytiems uždaviniams, kurie prieštarauja sanglaudai, pripažinti poreikį padidinti Bendrijos finansinius išteklius, nustatyti įmonėms tokias sąlygas Bendrijos pagalbai gauti, kad nebūtų skatinamas persikėlimas, pabrėžti poreikį priimti nuolatines priemones, skiriant tinkamą finansavimą atokiausiems regionams ir pripažinti žuvininkystės vaidmenį sanglaudos politikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Pritariu Ambroise Guelleco ataskaitai dėl Ketvirtosios ataskaitos dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos. Išvados (gauti duomenys) rodo, kad einama aiškios pažangos keliu, gerinant visos ES ekonominę ir socialinę sanglaudą. Tačiau taip pat gauta duomenų, kad padidėjo atotrūkis keleto valstybių narių viduje, ypač tarp sostinių ir kaimo vietovių ir tai parodo poreikį ją ir toliau vykdyti, siekiant šios politikos tikslų ir sumažinant skirtumus tarp daugybės ES regionų ir jų viduje.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. – (SK) Sanglaudos politika padeda spręsti tokias problemas, kaip demografiniai pokyčiai, migravimas iš kaimo į miestų vietoves, atsiskyrimas ar klimato kaita. Stoti į kovą su šiais iššūkiais galima, jeigu sanglaudos politika išlieka Bendrijos politika. Todėl aš neabejotinai remiu šią ataskaitą. Galime įsitikinti, kokia naudinga ši politika pasižiūrėjus į šalis, kurios yra anksčiau gavusios Sanglaudos fondo paramą.

Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje buvo užregistruotas smarkus augimas. Panaši pagalba gali būti suteikta ir naujoms valstybėms narėms. Kaip ir kiekvienas, užaugęs ir gyvenantis atokesniame regione, žinau, kad esama aiškaus atotrūkio tarp regionų ir net jų pačių viduje. Kartais šie atotrūkiai yra net didesni negu atotrūkiai tarp atskirų šalių: atotrūkis tarp gyvenimo lygio standartų, prieinamų darbo vietų skaičiaus, tarp pajamų ir švietimo sistemos teikiamų galimybių. Štai kodėl pabrėžiu, kad iš tiesų reikia sumažinti atotrūkį tarp teritoriškai prieinamų regionų ir regionų, esančių struktūriškai nepalankioje padėtyje. Matau galimybę rasti išeitį tik nustačius šios politikos sričių prioritetus, kurie sumažintų sunkumus didžiuosiuose miestuose ir paremtų antros pakopos miestų plėtrą. Būtina paremti kaimų plėtrą; kaip tik ten maži ir vidutinio dydžio miesteliai atlieka svarbų vaidmenį. Taip pat būtina nukreipti lėšas projektų, dėl kurių kiekvienas regionas taptų savaime patrauklus, įgyvendinimui. Remiu šią ataskaitą, nes žinau, kad sanglaudos politika yra teisingas atsakymas į daugelį demografinių pokyčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, praeityje sanglauda buvo viena iš pagrindinių Bendrijos politikos ramsčių, solidarumo principo išraiška, kuri žymėjo ir lydėjo ekonomikos augimą Europos Sąjungoje.

Ji buvo ekonominės sėkmės pavyzdys daugeliui Europos šalių ir regionų; kai kuriais atvejais buvo net kalbama apie stebuklą ir, dėl tinkamo sanglaudos politikos įgyvendinimo, daugelio mūsų piliečių gyvenimo kokybė pakilo.

Iš 27 narių susidedančioje Europoje, su jai būdingu ryškiu atotrūkiu tarp ekonominių ir socialinių rodiklių, sanglaudos vaidmuo dar svarbesnis. Kai kuriuose regionuose, kurie plėtros atžvilgiu atsilieka, jau tampa pastebimi pirmieji ES ekonominės pagalbos rezultatai, nors dėl labai žemo pradinio BVP, tenkančio vienam gyventojui, ilgalaikiu požiūriu būtų įmanoma įvertinti tik ekonominę konvergenciją.

Artimoje ateityje, galbūt net šiandien, aplinkybės taps kitokios. Todėl sanglaudos politika turės susidurti su kitokiais, naujais iššūkiais, galbūt turėsiančiais stiprų teritorinį poveikį, tokiais kaip demografiniai pokyčiai, urbanizacija ir naujų miestų planavimas, migracinis judėjimas, energijos tiekimas ir klimato kaita.

Balsuodamas už ataskaitą, paraginčiau Komisiją ir nacionalines vyriausybes prieiti prie bendros nuomonės, kaip susitvarkyti su šiomis problemomis atitinkama veiklia bendradarbiavimo dvasia.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslas yra sukurti dirbantiesiems iliuziją, kad socialinis ir regioninis atotrūkis gali būti sumažinti, o šalyse ir regionuose dirbančiųjų gyvenimo lygio standartai, nukrypę nuo Bendrijos vidurkio – pakelti.

Netolygaus augimo dėsnis kapitalizme, deja, yra nelankstus. Šis atotrūkis visada tik didėja; vargšai dar labiau skursta, o turtingieji turtėja. Su šia tiesa dirbantieji susiduria nuolatos.

Tačiau susidūrusi su kapitalistinės pertvarkos mestu kaltinimu ir priešpriešiniu puolimu dėl darbo teisių, net žodinė šio termino vartosena netrukus išnyks, o su ja ir nereikšminga nuostata dėl Bendrijos biudžeto.

Trečiojoje Lisabonos sutarties įgyvendinimo fazėje visos politikos sritys turi būti pakeistos imperializmo stebuklingu žodžiu „konkurencija“. Jis nuves į konkurenciją tarp valstybių, regionų ir dirbančiųjų – ten, kur karaliauja džiunglių įstatymai.

Rezoliucija apsiriboja įmantriomis deklaracijomis ir vien norais, kurie nepaliečia problemos esmės. Tik dirbančiųjų priešinimasis, nepaklusnumas prieš dirbančiųjų interesus nukreiptoms ir nepopuliarioms ES politikos sritims gali pasukti atgalios stiprėjančią blogesnių gyvenimo sąlygų dirbantiesiems (darbininkų klasės) tendenciją. Ši tendencija dabar išryškėja net labiau išsivysčiusiose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Sanglaudos politika yra vienas iš skiriamųjų Europos Sąjungos prekių ženklų, vienas iš jos didesnių pasiekimų ir vienas iš pagrindinių mūsų visuomenės traukos objektų. Pati idėja, kad teisinga ir būtina užtikrinti tolygų vystymosi lygį visose valstybėse narėse yra sąvoka, kurios negalime atsisakyti ir kurios teigiamus rezultatus turime aukštinti.

Tačiau ne viskas buvo sėkminga ir šioje srityje. Pirma, nepaprastai svarbu, kad sanglaudos fondai būtų vis labiau integruojami į kitas finansavimo programas, kad šių fondų teikiama nauda nebūtų prarasta trūkstant lygiagrečių investicijų į politikos sritis, kuriomis tiesiogiai siekiama pažangesnių plėtros etapų. Kartais būtina žengti platesnį žingsnį, kitaip visuomet atsiliksime.

Antra, neramu dėl to, kad nuolatos matome vykstant atsitraukimo procesą Portugalijos Respublikoje, kurios visoje teritorijoje garantuojamas pagrindinių paslaugų prieinamumas. Kokia nauda šiuo atveju raginti įgyvendinti sanglaudą Bendrijos lygmeniu, kai ji neįtraukta į nacionalinės politikos sritis, kai menkiau išsivysčiusių regionų piliečiai paliekami likimo valiai ne dėl plėtros idėjos, bet vien dėl apskaičiavimu pagrįsto požiūrio į išteklių paskirstymą? Apskritai jokios.

 
  
  

- Ataskaita: Gisela Kallenbach (A6-0028/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brún (GUE/NGL), raštu. – (GA) Nesutinku su niekuo, kas parašyta Giselos Kallenbach ataskaitoje, tačiau nepaisant to, pritariu jai ir balsavau už ją. Aš ypač sveikinu tai, kad joje gerb. Kallenbach pabrėžia vietos miestų valdžios institucijų vaidmens sustiprinimo svarbą. Tvari miestų sričių plėtra yra 21-ame šimtmetyje didelį iššūkį metanti sritis, tačiau šiandien gerb. Kallenbach pristatytas planas gali padėti mums pasitikti šį iššūkį.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šioje ataskaita dėl paskesnių Teritorijų darbotvarkės ir Leipcigo chartijos priemonių esama aspektų, kurie, mūsų manymu, yra svarbūs.

Tačiau reikia pabrėžti, kad faktiškas sanglaudos politikos teritorinio aspekto turinys dar tik laukia apibrėžimo; Žaliosios knygos šiuo klausimu priėmimas planuojamas rugsėjį.

Nors daugelis iki šiol paminėtų tikslų yra sveikintini ir visi protingi – pvz., policentrinės, subalansuotos urbanistinės sistemos nustatymas ir naujų miesto ir kaimo santykių sukūrimas, užtikrinant vienodas galimybes naudotis infrastruktūromis, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimas, aukštos kokybės viešos erdvės apsauga ir būsto išteklių bei gatvių įrenginių atnaujinimas, vietinės ekonomikos ir darbo rinkos politikos sustiprinimas bei veiksnaus švietimo ir profesinio parengimo vaikams ir jaunimui politikos užtikrinimas. mes pabrėžtume, kad:

- žemės tvarkymas ir planavimas turi būti kiekvienos valstybės narės atsakomybė;

- naujiems prioritetams turi būti suteikiamos naujos finansinės lėšos;

- teritorinis aspektas neturi prieštarauti ar sumenkinti ekonominės ir socialinės sanglaudos, kitaip tariant, neturi kliudyti mažinti atotrūkį tarp įvairių regionų plėtros lygių priemonių, taip pat neturi kliudyti skatinti labiausiai atsilikusius regionus.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Giselos Kallenbach ataskaita „Paskesnės Teritorijų darbotvarkės ir Leipcigo chartijos priemonės“ yra ataskaita, už kurią aš balsavau. Turime jautriau žiūrėti į ES politikos sričių teritorinį ir miestų aspektą. Gerindami bendradarbiavimą tarp miestų ir kaimo sričių bei įgyvendindami veiksmingas strategijas, kuriomis siekiame tvarios erdvinės plėtros, galime geriau pasiekti šį tikslą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika