Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. vasario 21 d. - Strasbūras

9.2. Baltarusija

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra debatai dėl šešių pasiūlymų, susijusių su rezoliucija dėl Baltarusijos⁽¹⁾.

  Janusz Onyszkiewicz, autorius. – (PL) Gerb. Pirmininke, dauguma Baltarusijos politinių kalinių buvo neseniai išlaisvinti, tiesą sakant beveik visi, tik su viena išimtimi. Tai nereiškia, kad galime patikėti, kad Baltarusijoje reikalai juda teisinga linkme. Dar tą pačią dieną buvo užpulti nemažai asmenų, susijusių su Baltarusijos opozicija. Be to, buvo atleistas iš darbo vidurinės mokyklos mokytojas. Jam buvo paaiškinta, kad jis pašaliams todėl, kad esąs opozicinės Pilietinės partijos narys, o jo atstovaujama ideologija nesuderinama su valstybine.

Baltarusijoje įsigalėjo labai keista padėtis. Šalyje vyrauja valstybinė ideologija, todėl vargu ar stebina tai, kad pvz., stojantieji studijuoti žurnalistiką, teisę ir tarptautinius santykius, turi pateikti valdžios institucijų rekomendacijas. Štai kaip vykdoma atranka. Ji visiškai nepriimtina. Tačiau mes sveikiname, kad žengtas žingsnis ir iš anksto juo džiaugiamės.

Dėl pačios Baltarusijos, iš karto kyla klausimas, kokia priežastis slepiasi už tokio veiksmo. Atrodo, kad davęs sutikimą įsikurti Europos Komisijos delegacijai Minske, prezidentas Lukašenka nori pademonstruoti, kad nesijaučia neatšaukiamai įsipareigojęs priimti prorusišką politiką, kaip ir bet kurią kitą. Iš tiesų, laikytis tokios politikos Baltarusijoje tampa vis sunkiau. Šalis nenori tapti visiškai įtraukta Rusijos. Šiuo atveju, net gerb. Lukašenka priėmė tam tikrą poziciją, tačiau įvykiai kalba patys už save.

Rusija paprasčiausiai supirkinėja Baltarusiją. Gazpromas ką tik baigė dar vieną sandorį ir dabar valdo ketvirtadalį akcijų bendrovėse, kontroliuojančiose naftos ir dujų tranzito maršrutus per Baltarusiją. Gazpromo dalis netrukus išaugs iki 50%. Taip pat atrodo, kad Rusijai pavyks įtikinti Baltarusiją priimti rublį kaip savo nacionalinę valiutą.

Po viso šito padėtis tampa vis labiau grėsminga. Nepriklausomai veiklai ir pilietinei visuomenei Baltarusijoje reikalinga vis didesnė parama. Ji jau tapo prieinama, tačiau turi būti ir toliau proporcingai didinama. Ypač ji turi būti teikiama neseniai Baltarusijoje įkurtoms institucijoms. Galėčiau paminėti televizijos transliacijas šaliai, kurios yra svarbios užtikrinant, kad gyventojai žinotų, kas iš tiesų vyksta. Mano požiūriu, turėtume laikyti Baltarusiją svarbiausiu klausimu Negalime toleruoti tokios padėties, kad Baltarusiją, kuri yra pačiame Europos centre, valdytų diktatorius.

  Jiří Maštálka, autorius. – (CS) Gerb. Parlamento nariai, nepaisydamas griežtai kritiško pasisakymų tono, esu laimingas, galėdamas pareikšti, kad šioje situacijoje yra mažiausiai du teigiami aspektai.

Pirmasis yra Europos delegacijos Minske įsikūrimas, kurį, kiek man žinoma, taip pat patvirtino ir Baltarusijos prezidentas. Manau, kad ES delegacijos veikla taps tolesnės plėtros ir aktyvesnių ryšių su Europos Sąjunga pagrindas tokiose abipusiai naudingose srityse kaip energetika, transportas, tranzitas ir net aplinkos apsauga.

Kitas, mano manymu, svarbus teigiamas faktorius yra ekspertų susitikimas Briuselyje praėjusį birželį, kuriame buvo susitelkta į energijos tiekimo klausimų nagrinėjimą, taip pat į planuotas ekspertų derybas dėl transporto koridorių ir aplinkos apsaugos. Manau, kad ši plėtra yra nepaprastai svarbi. Neturėtume užmiršti, kad Baltarusija vis dar kovoja su nepaprastai sunkiais Černobylio katastrofos padariniais. Dabartinės tendencijos tarpusavio santykiuose atskleidžia, kad Europos Sąjungos politiniuose sluoksniuose įsivyravo tam tikras požiūris į Baltarusiją ir kad tas požiūris yra labai kritiškas ir vienpusis.

Mums reikia ne vien kritikos, bet ir bendradarbiavimo. Atėjo laikas imtis žingsnių ir paremti Baltarusijos pusę, nors manau, kad oficialusis Baltarusijos režimas turėtų paskelbti bent jau mirties bausmės moratoriumą, kuris leistų mums pradėti naujas derybas Europos Taryboje dėl narystės statuso Baltarusijai suteikimo. Norėčiau pasidžiaugti tokiais pasiekimais kaip vizų režimo sušvelninimas arba parama jauniems specialistams iš Baltarusijos, suteikiant jiems galimybę įgauti darbo patirties ir susipažinti su Europos institucijų darbu.

  Józef Pinior, autorius. – Gerb. Pirmininke, šią popietę norėčiau pirmiausia pasidžiaugti teigiamu santykių tarp ES ir Baltarusijos ženklu. Pastaruoju metu vykę pasirengimai dėl sutarčių įkurti Europos Komisijos delegaciją Minske yra teigiamas žingsnis atnaujinant dialogą tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos.

Norėtume paskatinti Komisiją išnaudoti visas galimybes įkuriant delegaciją. Atėjo laikas tarptautinei bendruomenei kaip visumai suteikti daugiau paramos pilietinei Baltarusijos visuomenei, ypač padidinti finansinę pagalbą nepriklausomai žiniasklaidai, nevyriausybinėms organizacijoms ir Baltarusijos studentams, besimokantiems užsienyje. Komisijos sprendimas suteikti finansinę paramą Europos humanitariniam universitetui Vilniuje yra labai išmintingas. Komisija ir Taryba turėtų apsvarstyti Tarybai pateiktą pasiūlymą dėl finansinės paramos suteikimo projektui, kuris jau egzistuoja, t.y. sukurti nepriklausomą Baltarusijos televizijos kanalą „Belsat“.

Antra, Europos Parlamentas ragina Komisiją ir Tarybą imtis tolesnių žingsnių palengvinant ir liberalizuojant vizų išdavimo Baltarusijos piliečiams procedūras. Mes raginame Šengeno srities valstybes nares pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis ir svarbiausia, sumažinti nacionalinių vizų mokesčius, kad palengvintume Baltarusijos piliečių judėjimą kiekvienos valstybės narės teritorijoje.

Trečia, visų svarbiausia, mes raginame Lukašenkos režimą pasukti liberalizavimosi ir demokratizavimosi keliu, išlaisvinti visus šalies politinius kalinius, įvesti teisinį valdymą, žiniasklaidos asociacijų laisvę bei panaikinti mirties bausmę.

Pabaigoje norėčiau išreikšti mūsų solidarizavimąsi su Baltarusijos demokratine opozicija, jos demokratinio judėjimo lyderiu Aleksandru Milinkevičiumi ir visais Baltarusijos piliečiais jų kovoje siekiant atviros visuomenės.

  Adam Bielan, autorius – ?(PL) Dėkoju, Gerb. Pirmininke, Veiksmai, kurių ėmėsi Lukašenkos diktatūra prieš savo žmones, Baltarusijoje yra plačiai žinomi. Vien nuo šių metų pradžios buvo grubiai užgniaužtos trys taikingos demonstracijos. Valdžios institucijos persekioja opozicijos aktyvistus. Jie įvedė kelionių į užsienį apribojimus dvasininkijos nariams ir religijos mokytojams. Buvo įvestos kelios gana keistos nuostatos. Pvz., norintys studijuoti teisę arba žurnalistiką, privalo pateikti valdžios institucijų sutikimą. Esant tokiai padėčiai, griežtesnių sankcijų Baltarusijai įvedimas deja, yra vienintelis atsakas į pastaruosius įvykius. Tačiau neturime pamiršti, kad mūsų moralinė teisė ir pareiga yra sukurti ir paremti pilietinę visuomenę Baltarusijoje.

Viena iš skubių priemonių siekiant padėti opozicijai yra įveikti stabdomą žinių pateikimą. Geras pavyzdys būtų iniciatyva, kurios ėmėsi Lenkijos nacionalinė televizija, kuri pradėjo transliacijas Baltarusijoje 2007 m. gruodžio 10 d. per pirmąjį nepriklausomą kanalą, pavadintą „Belsat“. Deja, kaip gerb. Romaszewska, šio projekto atsakingoji prodiuserė, pasakė man šiandien, dar negauta jokios finansinės paramos iš Europos Sąjungos. Biudžete nėra eilutės, skirtos žmogaus teisių ir demokratijos paramai Baltarusijoje.

Gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau priminti, kad aukšta Šengeno vizų kaina yra kita didelė problema Baltarusijos gyventojams. Jeigu patekimas į Europos Sąjungą Lukašenkos režimo nariams yra ribojamas, turime imtis priemonių jį palengvinti žmonėms, kurie nesusiję su tuo režimu.

  José Ribeiro e Castro, autorius. – Gerb. Pirmininke, šių metų sausio mėnesį 10 jaunų Baltarusijos Liaudies jaunimo fronto ir „Malady Front“ (Jaunimo fronto) aktyvistų buvo areštuoti po to, kai susitiko su Europos demokratinio jaunimo bendruomenės (DEMYC) delegacija Minske. Po to jie buvo pašalinti iš universitetų.

Tai paskutinis tikrai diktatoriškas režimas Europoje. Baltarusijoje vis tebetaikoma mirties bausmė, politinis kalinimas, despotiškas areštas, žiniasklaidos cenzūra, prievarta ir ribojamos internetinės prieigos. Kiti europiečiai irgi turėtų į savo laisves žiūrėti ne kaip į garantuotas, o jauni europiečiai turėtų sekti DEMYC pavyzdžiu rodydami solidarumą su savo kaimynais ir pasisakyti už demokratiją bei žmogaus teises.

Baltarusija negali būti ES partnere, kol tęsiasi šis netoleruotinas bauginimas ir planiniai areštai. Skaitydamas oficialią prezidento Lukašenkos biografiją internete, sužinojau, kad jis laiko save „pasižyminčiu puikiu įvykių supratimu, darbščiu, pareigingu, realistu, sąžiningai ir ištikimai besilaikančiu principų.“ Kodėl tada gerb. Lukašenka nesuvokia labai paprasto ir akivaizdaus fakto, kad sovietinio stiliaus tironai jau praeitis?

O dėl studentų, represuotų ir netekusių savo pagrindinių teisių į mokslą, raginu mūsų Parlamentą prisijungti prie manęs parafrazuojant žinomą dainą: „Ei, Lukašenka, palik vaikus ramybėje!“ (Hey, Lukashenko, leave the kids alone!)

  Elisabeth Schroedter, autorius. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, Baltarusija ir toliau lieka sunkus vaikas mūsų kaimynystės politikoje. Diktatorius Lukašenka ir toliau tvirtina, kad jo šalis sistemingai tolinasi ir atsiriboja nuo savo kaimynių. Jis trypia žmogaus teises ir toliau skiria mirties bausmes. Tai kelia susirūpinimą ne vien mums; tai susilaukia masinio pasipriešinimo iš pačios Baltarusijos gyventojų. Vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių išvyksta iš Baltarusijos. Ši padėtis yra skausminga kraštui.

Todėl Europos Sąjungos tikslas yra padėti Baltarusijai grįžti į kelią, vedantį demokratijos link. Vis dėlto, atrodo, kad šitaip nenutiks, kol valdo diktatorius Lukašenka ir jo prezidentinis aparatas; tai gali padaryti tik opozicija, pilietinė visuomenė ir jauni žmonės, sudarantys būsimą šalies elitą.

Taigi kreipiuosi į valstybes nares, prašydamas jų pakeisti savo vizų politiką šių žmonių atžvilgiu ir suteikti jiems progą įsitraukti į visokeriopus mainus su Europos Sąjungos jaunais žmonėmis, suteikti jiems progą gauti demokratišką išsimokslinimą bei patiems patirti demokratiją lankantis Europos Sąjungoje. Vizų politika neturi tapti neįveikiama kliūtimi, užtveriančia kelią į demokratiją. Tai nepaprastai svarbu.

Tačiau derybose su Lukašenka neturėtų būti daroma jokių nuolaidų žmogaus teisių klausimais. Parlamentas šiuo klausimu turi bendrą nuomonę visose parlamentinėse frakcijose: norime, kad būtų paleisti politiniai kaliniai, paskelbtas mirties bausmės moratoriumas, paskelbta žiniasklaidos laisvė ir būtų imta laikytis visų pagrindinių demokratijos principų. Tai esminės derybų sąlygos. Jokių nuolaidų. Sprendžiamasis faktorius bus padėtis per ateinančius rinkimus. Aš labai viliuosi, kad Baltarusijos žmonės paims į rankas savo šalies likimo vairą.

  Urszula Gacek, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, gerb. Aleksandras Kazulinas, buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus, išbuvo kalėjime dvejus iš penkerių jam už vandalizmą priteistų metų. Gerb. Kazulino žmona Irina nepaisydama savo sunkios ligos nenuilsdama kovoja, kad vyras atgautų laisvę. Prezidentas Lukašenka pasiūlė jam laisvę, kad galėtų lydėti žmoną į Vokietiją, kur ji turėjo būti gydoma. Prezidentas labai nustebo sužinojęs, kad jo pasiūlymas buvo atmestas. Gerb. Kazulinai priimti pasiūlymą būtų reiškę bailiai bėgti iš tėvynės.

Mano manymu, jeigu prezidentas Lukašenka iš tiesų nori pataisyti savo įvaizdį, jis turėtų nedelsdamas ir besąlygiškai išlaisvinti gerb. Kazuliną. Tikėkimės, kad gerb. Kazulinas ir gerb. Kazulina netrukus galės džiaugtis sveikata ir laisve savo tėvynėje.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, Baltarusija yra Europos Sąjungos kaimynė. Mus su ja sieja sunkus komunistų dominavimo tarpsnis, tačiau ji vis dar negali džiaugtis demokratiniu valdymu ir pagarba žmogaus teisėms. Prezidento Lukašenkos režimas brutaliai užgniaužia visas pastangas kurti pilietinę visuomenę. Norėčiau priminti, kad gerb. Lukašenka pažeidė demokratines procedūras, kad galėtų likti poste dar vieną kadenciją. Žurnalistai ir nepriklausomų jaunimo organizacijų lyderiai bei nepriklausomos profsąjungos yra įbaugintos. Politinio pasipriešinimo nariai – areštuoti. Galėčiau priminti gerb. Kazulino bylą, kurią ką tik paminėjo gerb. Gacekas, taip pat ir nacionalinių mažumų persekiojimą, įskaitant lenkų nacionalinių mažumų. Pastaruoju metu režimas susirūpinęs dėl finansinės mažų įmonių nepriklausomybės ir ėmėsi represinių priemonių prieš jas. Tokia liūdna padėtis yra Baltarusijoje.

Europos Sąjungos moralinė pareiga – suteikti finansinę paramą ir informaciją visiems šiems žmonėms, siekiantiems apginti žmogaus teises ir demokratines laisves Baltarusijoje teikiant nepriklausomos žiniasklaidos paslaugas, pvz., transliuojant programas Baltarusijai.

Europos Sąjungos delegacijos Minske įkūrimas būtų gera galimybė stebėti padėtį. Praėjus dešimčiai metų po Černobylio nelaimės, dalyvavau sankcionuotoje demonstracijoje Minske. Mačiau specialiosios paskirties OMONO policijos būrius, kurie buvo atgabenti iš Maskvos, kad susidorotų su žmonėmis, evakuotais iš pavojaus zonos. Mačiau kraujo klanus Minsko gatvėse. Negalime leisti, kad tai pasikartotų.

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, aš globoju sūnėną iš Baltarusijos, dabar jis jau suaugęs ir puikiai papildo mūsų šeimą. Tačiau aš prisimenu jo būklę tą vasarą, kai jis pirmą kartą atvyko paviešėti pas mano seserį, ir kaip tik ši asmeninė patirtis leidžia man suprasti sunkumus, ypač neįgaliųjų, auklėtų gydymo įstaigose, su kuriais susiduriama tokioje nestabilioje aplinkoje.

Baltarusijai reikia atokvėpio, atokvėpio ne vien nuo ekonominio ir politinio nestabilumo, bet ir atokvėpio jos žmonėms. Baltarusių tauta yra ypač izoliuota, kontroliuojama režimo, kuris ir toliau grasina demokratinėms vertybėms ir laisvėms, į kurias jos tauta turi teisę.

Prieš Kalėdas susipažinau su dviem atstovais iš Baltarusijos. Jie mane informavo apie nesibaigiančius sunkumus, susijusius su religine laisve. Neregistruota vyriausybėje religinė veikla draudžiama, ir asmuo gali būti nubaustas bauda arba jo laukia įkalinimas, nors užregistruoti tokią veiklą valdžios institucijose yra nepaprastai sunku.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau paremti anksčiau kalbėjusiųjų pareiškimus. Tačiau norėčiau paminėti ir kitą svarbų klausimą – tai, kad negalime išspręsti politikos Baltarusijos atžvilgiu klausimo neatsižvelgę į Europos Sąjungos rytų politiką kaip visumą. Esame linkę atleisti Rusijos administraciniam aparatui daugybę nedemokratiškų veiksmų. Į tai reikėtų atsižvelgti. Žinau, kad įvykiai Baltarusijoje nepalyginami su tuo, kas vyksta šiuo metu Rusijoje, tačiau juos tikrai galima buvo ir tebegalima palyginti su įvykiais Čečėnijoje. Negalime priimti vienokio veiksmų kurso Baltarusijos, o kitokio – Rusijos atžvilgiu.

Besiplečiančios Europos Sąjungos Rytų politika yra kitas labai svarbus klausimas. Ukrainos likimas šiuo metu kabo ant plauko, ir jeigu jis pakryps demokratijos pusėn, laimės visa Europa. Jeigu esame pasiruošę atverti duris Ukrainos tautai, tai bus signalas ir Baltarusijos žmonėms, kurie pamatys, kad yra ir kitas pasirinkimas – užmegzti artimesnius ryšius ir santykius su Europos Sąjunga. Ateityje jie gali nuvesti prie narystės Sąjungoje, nors galbūt ir labai negreitai.

  Pirmininkas. – Gerbiamieji Parlamento nariai, kilo šiokių tokių sunkumų.

Mes paskyrėme dvi minutes „dėmesio atkreipimo“ procedūrai: t.y., dviem kalbėtojams. Jau dabar yra aštuoni ar devyni prašymai, ir vis dar matau pakeltų rankų, vadinasi, susidaro dešimt ar dar daugiau norinčių pasisakyti.

Taigi, arba aš suteikiu žodį dviem pirmiesiems, taip būtų man paprasčiausia, arba paprašysiu jūsų kalbėti po trisdešimt sekundžių ir pabandysime išklausyti visus.

(Buvo pasirinktas antrasis pasiūlymas)

  Jacek Protasiewicz (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, iš šios diskusijos tapo aišku, kad Parlamentas pripažįsta Baltarusijos problemą ir skiria jai daug dėmesio. Norėčiau padėkoti visiems, kurie pasisakė apie padėtį Baltarusijoje žmogaus teisių požiūriu. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad rinkimai į parlamentą vyk Baltarusijoje šių metų rudenį. Privalome padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kaip šių rūmų nariai ir kaip didelės Europos politinės šeimos nariai, kad paremtume jos opoziciją šioje tokioje nelygioje kovoje už demokratinę Baltarusiją.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Praėjo šiek tiek laiko nuo tada, kai gerb. Berndas Posseltas ir aš uždegėme žvakę šiuose rūmuose nepaisydami saugos reikalavimų, kad parodytume solidarizavimąsi su Baltarusijos žmonėmis dalyvaujant Komisarei Ferrero-Waldner. Kaip atrodo Baltarusija šiandien? Paskutinysis Europos diktatorius Aleksandras Lukašenka yra populiarus Baltarusijoje, nepaisant jo griežtai reguliuojamos ekonomikos politikos ir politinių oponentų persekiojimo. Vyriausybė intensyviau taiko represijos priemones ir įkalina opozicijos aktyvistus. Vyriausybė kontroliuoja Baltarusijos žiniasklaidą, todėl šalies gyventojai dažnai nežino, kad Lukašenkos režimas yra nepriimtinas Europai.

Europos Parlamentas negali apsiriboti vien įteikdamas Sacharovo premiją už minties laisvę Aleksandrui Milinkevičiui. Ši premija įpareigoja Europos Parlamentą išsamiai stebėsenai padėtį Baltarusijoje.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną konkretų atvejį. Jis susijęs su Franku Wieczoreku, jaunu opozicionierių aktyvistu, kuris neseniai buvo pašalintas iš universiteto. Oficiali šio pašalinimo priežastis buvo ta, kad jis nelankė paskaitų. Tačiau priežastis, kodėl jis nedalyvaudavo buvo ta, kad jis buvo areštuotas. Pašalinimas iš universiteto reiškia, kad žmogaus lavinimasis visiškai nutrūksta. Tai reiškia ir didelę tikimybę būti pašauktam į armiją. Manau, kad tik asmeninę gyvenimo diktatūros valdomoje šalyje patirtį turintys žmonės supras, kokia opozicijos nariui gali būti tarnyba režimo armijoje. Ji gali būti labai pavojinga šiam jaunuoliui. Manau, kad turime daryti viską, kad padėtume išspręsti padėtį Baltarusijoje.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) (Kalbos pradžios nesigirdėjo)…kaip medikė aš asmeniškai apsilankiau radiacijos paveiktoje zonoje. Gydytojai ir mokslininkai yra gąsdinami ir net įkalinami, jeigu informuoja vietinius gyventojus apie tikrąją jų sveikatos būklę. Iš žmonių buvo konfiskuoti jų turimi radiometrai, jie valgo radioaktyvų maistą.

Kadangi turiu tik 30 sekundžių, todėl apibendrinsiu: Lukašenka yra žudikas, ir tai turi būti pasakyta garsiai. Ir kas, jeigu ne Europos Sąjunga, tą padarys?

  Pirmininkas. – Dėkoju, supratome jūsų pareiškimą.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, vienas iš diktatūros bruožų yra tas, kad ji nekreipia dėmesio į nieką. Galime sakyti ką norime, o ji elgsis tik kaip pati nori. Vienintelis būdas stoti prieš diktatūrą yra pasitelkti demokratiją. Norėčiau pasakyti Komisarei, kad būdamas jos vietoje dėčiau visas įmanomas pastangas, kad pagelbėčiau ugdyti mąstantį demokratinį elitą. Jeigu mums nepavyks šito padaryti Baltarusijoje, galime bandyti kitose šalyse. Kažkam reikia praskinti kelią, o aš būčiau linkęs pasitikėti būtent tokiu elitu.

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, gėda Baltarusijai, šaliai, kuri geografiškai yra Europos širdyje, tapti Europos Tarybos diskusijų tema dėl žmogaus teisių pažeidimų. Gėda Baltarusijai, kad ji – vienintelė Europos šalis, pašalinta iš Europos Tarybos dėl esminių žmogaus teisių negerbimo.

Todėl manau, kad gerb. Bielanas buvo visiškai teisus, sakydamas, kad svarbu sustiprinti pilietinę Baltarusijos visuomenę remiant tai visuomenei skirtas žinių transliacijas iš Lenkijos.

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į nuolatines represijas prieš jaunus baltarusių demokratus. Sausio viduryje keletas jų buvo 15-ai dienų įkalinti, o po to pašalinti iš universitetų. Keli konkretūs vardai: Zmitser Zhaleznichenka, Anton Kalinouski ir Franak Viachorka.

Kviečiu ES universitetus pasiūlyti šiems drąsiems jaunuoliams tęsti alternatyvias studijas jų universitetuose, palengvinti vizų jiems išdavimą ir įtraukti į juodąjį sąrašą pavadinimus tų universiteto pareigūnų, kurie sutiko paaukoti juos Lukašenkos priespaudai įgyvendinti.

  Christopher Beazley (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, suprantu, kad Minsko universitetas šiandieną yra įsikūręs Vilniuje, Lietuvoje. Įdomu, gal Komisarė Figel galėtų parašyti laišką 26 kitų valstybių narių švietimo ir kultūros ministrams ir pasiūlytų įkurti 27 Laisvuosius Minsko universitetus. Didžiojoje Karalystėje, žinoma, yra gerų universitetų: Oksfordas ir Kembridžas, bet aš rekomenduočiau Bristolio universitetą.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, prieš dvidešimt metų aš sakiau kalbą pogrindiniuose Čekoslovakijos ir Lenkijos universitetuose. Man labai malonu išgirsti šiandien kaip mūsų kolegos iš Baltijos šalių, Slovakijos, Čekijos Respublikos ir Lenkijos remia Baltarusijos opoziciją. Norėčiau išreikšti savo nuoširdžią padėką jiems. Jūs atliekate iš tiesų labai ES reikšmingą darbą – didesnį negu žmonės, įsitraukę į derybas, kurios tik palaiko ir paremia korumpuotą režimą, kurį reikėtų panaikinti. Sutinku su gerb. Buzeku: Rusija iš tiesų yra atsakinga šiuo atveju. Tokia padėtis primena pokolonijinę ar prieškolonijinę situaciją ir turime jos daugiau netoleruoti.

  Pirmininkas. – Užbaigiame mūsų naująją „skubaus dėmesio atkreipimo“ procedūrą.

Matau, įrodėte, kad galima daug pasakyti per trumpą laiko tarpelį ir už tai dėkoju.

Dabar išgirskime Komisijos atsakomąją kalbą.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. – Gerb. Pirmininke, pastaruoju metu padėtis Baltarusijoje kito sparčiai. Nuo sausio vidurio penki ar šeši anksčiau įkalinti politiniai kaliniai buvo išlaisvinti. Vienas jų, buvęs kandidatas į prezidentus, Aleksandras Kozulinas, vis dar yra kalėjime, o jo sveikata prastos būklės.

Komisija per mano kolegę komisarę Ferrero-Waldner išreiškė savo pritarimą dėl to, kad kaliniai buvo išlaisvinti, kaip tik šito ilgai reikalavo ES institucijos, įskaitant Parlamentą.

Tačiau mes taip pat labai aiškiai pasakėme, kad norime matyti visus politinius kalinius išlaisvintus ir kad baigtųsi nuolatinis priekabiavimas prie Baltarusijos pilietinės visuomenės, kol galėsime pereiti į kitą santykių su Baltarusija lygmenį.

Kitaip tariant, mūsų pranešimas Baltarusijai lieka toks pat: negali būti partnerystės su Baltarusija, kol ji nesiims įtikinančių žingsnių demokratijai, pagarbos žmogaus teisėms ir teisiniam valdymui pasiekti.

Tokia yra Europos pranešimo, kurį Komisija išsakė Baltarusijai daugiau nei prieš metus, esmė ir kurį sudaro „12 punktų demokratijai pasiekti“, kurie išvardinti mūsų rezoliucijoje Baltarusijai. Pakartosiu, politinių kalinių paleidimas būtų svarbus žingsnis šia linkme.

Be to, mes įdėmiai stebėsime parlamentinius rinkimus, kurie vyks 2008 m. rugsėjo mėnesį. Laisvų ir sąžiningų rinkimų organizavimas bus traktuojamas kaip ryžtingas žingsnis iš Baltarusijos valdžios institucijų pusės. Tikimės, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (OSCE) galės nusiųsti į šiuos rinkimus stebėsenos delegaciją ir kad Europos Parlamentas taip pat galės nusiųsti savo atstovus.

Kitas svarbus punktas yra tas, kad jūsų rezoliucijoje reikalaujama, kad Baltarusija turėtų paskelbti mirties nuosprendžio moratoriumą. Europos Sąjunga perdavė šią žinią Baltarusijos valdžios institucijoms.

Grįžtant prie paskutinių Baltarusijos įvykių reikia pasakyti, kad per kelis mėnesius vyko kitas artimas mūsų širdžiai dalykas, t.y. pagaliau artėja Europos Komisijos delegacijos, kurios mes oficialiai reikalavome daugiau kaip dvejus metus, įsikūrimas Minske. Tikimės, kad netrukus galėsime pasirašyti įkūrimo sutartį ir mūsų delegacija nedelsiant pradės dirbti.

Ši delegacija leis mums sustiprinti ryšius su Baltarusijos pilietine visuomene bei plėtoti kontaktus su vidutinio rango administracija, kuri galbūt bus atviresnė demokratiniams pokyčiams.

Šiuo klausimu, kaip pabrėžiama mūsų rezoliucijoje, keletą kartų buvome susitikę su Baltarusijos ekspertais dėl abipusių interesų, tokių kaip energetika, transportas bei aplinkos apsauga. Tačiau leiskite man pakartoti, kad šių susitikimų sprendžiami klausimai lieka nebaigti dėl Baltarusijoje vyraujančių politinių sąlygų.

Dėl Komisijos veiksmų, skirtų paremti Baltarusijos pilietinę visuomenę, Komisija labiau nei kada nors anksčiau pasirengusi tą daryti, o mūsų 2008 m. pagalbos planas yra nukreiptas ypač suvienyti Baltarusijos pilietinę visuomenę bei apginti nepriklausomą žiniasklaidą. Be to, Komisija taip pat aiškiai nurodė, kad jos parama Europos humanitariniam universitetui tremtyje Vilniuje tęsis tol, kol bus reikalinga. Aš taip pat perduosiu pranešimą apie Laisvąjį universitetą Komisarui Figel. Manau, kad tai labai įdomi ir protinga mintis.

Keletas kitų komentarų skirti gerb. Pinior ir gerb. Schroedter. Derybų pradžia dėl vizų sąlygų sušvelninimo ir leidimo pakartotinai įvažiuoti yra tarp dalykų, kurie bus svarstomi tuo atveju, jeigu įvyks tikras persilaužimas mūsų santykiuose. Pagal ES politiką, vizų sistemos sušvelninimas gali būti svarstomas tik Europos Komisijai priėmus pakartotinio įvažiavimo leidimo politiką kaip tikros partnerystės užsienio santykiuose dalį.

Tai buvo paaiškinta žodiniuose pranešimuose Baltarusijai, kuriuos Komisija nusiuntė gegužės 8 d. Europos Sąjungos noras dalyvauti tokiose derybose su kaimyninėmis šalimis pagal galiojantį veiksmų planą buvo pakartotinai patvirtintas Komisijos komunikatu 2006 m. gruodžio mėn. Iš Baltarusijos pusės šios sąlygos nebuvo įgyvendintos.

Dėl klausimų, kuriuos iškėlė gerb. Bielanas, reikia pasakyti, kad Komisijos sutartys pasirašomos laikantis griežtų konkurso procedūrų, siekiant užtikrinti skaidrią ir sąžiningą konkurenciją. Tai reiškia, kad Komisija neremia radijo ir televizijos stočių kaip tokių, o tik konkrečias programas. ENPI Regionų informavimo ir komunikacijų programa skiria 7 milijonų per trejus metus paramą žiniasklaidos veiklai ir ją paskirsto septynioms šalims. Konkurso procedūra jau vyksta, o žiniasklaidos organizacijoms iš Europos Sąjungos ir jos šalių partnerių leidžiama pateikti konkursinius pasiūlymus.

  Pirmininkas. – Debatų pabaiga.

Balsavimas įvyks pasibaigus debatams.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Kaip Europos Parlamento rezoliucijos dėl Baltarusijos bendraautorė, norėčiau atkreipti dėmesį į demokratijos, žmogaus teisių saugojimo klausimus ir apskritai į Baltarusijos žmonių padėtį. Baltarusija yra ne tik artima Europos Sąjungos kaimynė, dalyvaujanti Europos kaimynystės politikoje, bet ir artimiausia mano šalies, Lenkijos, kaimynė. Mus skiria siena.

Tai, ko gero, geriausias paaiškinimas, kodėl paprastų žmonių realių vilčių ir lūkesčių įgyvendinimas toje šalyje yra man toks svarbus Europos Parlamente. Juk negalima išlikti ramiam po to, ką matai vykstant tiesiog už sienos: suvaržymai ir administracinis NVO (nevyriausybinių organizacijų) spaudimas, bauginimas, persekiojimai, demokratinės opozicijos aktyvistų įkalinimas, įskaitant jaunimo judėjimo, žinomo kaip Baltarusijos liaudies frontas bei Jaunimo frontas, lyderių įkalinimą.

Todėl reikėtų nedelsiant pradėti nuoširdų dialogą tarp Baltarusijos valdžios institucijų ir Europos Sąjungos. Ne tik Sąjungos teisė, bet ir pareiga reikalauti, kad Baltarusijos Vyriausybė išlaisvintų politinius kalinius, garantuotų žiniasklaidos laisvę, teisminės sistemos nepriklausomybę, bei gerbtų demokratijos vertybes ir Baltarusijos žmonių pagrindines teises. Pirmenybė turėtų būti teikiama mirties bausmės panaikinimui.

Europos Parlamentas ėmėsi veiksmų, kad palengvintų Baltarusijos gyventojams įvažiuoti į ES teritoriją. Vizos mokesčių sumažinimo arba visiško panaikinimo klausimas svarstomas šiuo metu. Tai vienintelis būdas užkirsti kelią Baltarusijos ir jos piliečių dar didesniam izoliavimui.

(1) See Minutes.