Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. vasario 21 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAUJA: KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

(Posėdis prasidėjo 10.05)

2. Gauti dokumentai: žr. protokolą

3. asis pranešimas dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos. Teritorijų darbotvarkė ir Leipcigo chartija (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra diskusija dėl

- gerb. Gulleco pranešimo (2007/2148(INI)) (A6-0023/2008) Regioninės plėtros komiteto vardu dėl ketvirtojo pranešimo dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos

ir

- Kallenbach pranešimo (2007/2190(INI)) (A6-0028/2008) Regioninės plėtros komiteto vardu dėl Teritorijų darbotvarkės ir Leipcigo chartijos tolesnių priemonių: Europos veiksmų programos dėl erdvinės plėtros ir teritorinės sanglaudos sudarymo link.

  Ambroise Guellec, nuomonės pranešėjas. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, šį rytą aptariame du pranešimus, susijusius su parlamento iniciatyvomis ir manau, kad jie abu yra nepaprastai svarbūs dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia svarstome Komisijos ketvirtąjį pranešimą dėl socialinės ir ekonominės sanglaudos. Šis dokumentas yra iš tiesų nepaprastas bei daug geresnis negu jo ankstesni variantai, o jame pateikta medžiaga suteikia galimybę įvairiapusiškai apsvarstyti Europos sanglaudos ateitį. Jis svarbus ir dėl to, kad naujoje Lisabonos sutartyje teritorinė sanglauda numatyta kaip vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų. Kaip žinome, nauji ir dideli iššūkiai kartu su mums jau žinomais įgauna grėsmingą pavidalą, todėl juos pasitikdami turime labiau atsižvelgti į sanglaudos politikos nuostatas, kurios padės siekti tokios Europos, kokią norime matyti – našiai dirbančios ir solidariai mąstančios.

Ką mums sako ketvirtasis pranešimas? Kad socialinė ir ekonominė konvergencija tarp valstybių narių vyksta teisinga kryptimi, o per pastaruosius dešimtmečius smarkiai mažėja skirtumai tarp pajamų ir darbo vietų, tačiau vis dar esama didelio atotrūkio tarp įvairių regionų, o kartais ir pačių regionų viduje, ir ši tendencija dažnai paaštrėja. Nekyla abejonių dėl to, kad regionai sėkmingai vystosi, tačiau vis dar išryškėja pernelyg daug netolygumų. Štai čia naujoji teritorinės plėtros sąvoka ir tampa aktuali, ji turi užimti pagrindinę vietą toliau įgyvendinant visos Europos regionų plėtros politiką kartu su jos ekonomine ir socialine sanglauda. Kad šito pasiektume, turime atsižvelgti ir suderinti tarpusavyje sektorių politines nuostatas ir autentišką daugiasluoksnį valdymą.

Štai todėl susidomėję ir, turiu pripažinti, nekantriai laukiame rugsėjo mėnesį pasirodysiančios Komisijos rengiamos Žaliosios knygos. Kaip paaiškėjo iš diskusijos su Regioninės plėtros komitetu, turime rasti bendrą kalbą šiuo klausimu,.

Ketvirtas pranešimas nukelia mūsų mintis į laikotarpį po 2013 m., nes 2007–2013 m. veiklos programos jau įgyvendinamos beveik visose vietovėse. Vienas bendras jų bruožas yra kreditų sistema, skirta nukreipti pagrindines lėšas Lisabonos darbotvarkės tikslams įgyvendinti. Nors ir pabrėžiame artimą ryšį tarp Lisabonos strategijos ir sanglaudos politikos prioritetinių nuostatų, pastaroji privalo išsiveržti iš šios sferos ribų ir užimti deramą vietą platesnėje perspektyvoje.

Mūsų pranešime išreiškiama tvirta nuostata, kad skirtingų lygmenų konvergencija yra prioritetinė sąlyga, kad būtų užtikrintas ilgalaikis regionų konkurencingumas ir kad per ateinančius metus šių dviejų politinių sistemų tarpusavio veikla pasitarnautų suderinant našumą ir solidarumą. Mes siekiame, kad 2007–2013 m. laikotarpis būtų vertinimas periodiškai, o tai leistų užtikrinti tinkamą proceso eigą arba leistų įgyvendinti visus reikalingus pakeitimus, tinkamai apie juos informuojant. Taip pat reikėtų kelti klausimą dėl einamuoju laikotarpiu įgyvendinamų kaimo plėtros ir regioninės politikos atsiejimo. Toks atsiejimas mums atrodo nelabai pagrįstas ir mes manome, kad jeigu jo laikysimės ir po 2013 m., gali kilti keblumų.

Mūsų pranešime pabrėžiama, kad ES gali susidurti su naujais iššūkiais, o jie gali smarkiai paveikti teritorijas. Esama tokių problemų kaip gyventojų senėjimas, klimato kaita, energetika, gyventojų koncentravimasis miestuose ir pan. Manome, kad pasitinkant šiuos iššūkius, ir skubi konvergencija, ir atitinkamas požiūris į teritorinius klausimus šaukiasi politinės ir finansinės politikos sustiprinimo po 2013 m. Šiuo požiūriu Parlamentas bus prieš bet kokias pastangas išbarstyti politines nuostatas nacionaliniu lygiu, kaip kad darydavo ir iki šiol.

Gerb. Pirmininke, baigdamas norėčiau padėkoti kitiems pranešėjams, kurie labai padėjo man atliekant šią užduotį ir leido pasiekti tiek daug kompromisų. Taip pat norėčiau pabrėžti mūsų nuomonės suderinamumą su gerb. Kallenbach pranešimu. Manau, kad jeigu pilnai deranti visuma bus šiandieną pateikta Rūmams, tai išeis tik į gera.

  Gisela Kallenbach, nuomonės pranešėja. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pradėti nuo padėkos visiems pranešėjams už gerą ir konstruktyvų bendradarbiavimą. Taip pat norėčiau padėkoti komiteto personalui ir komiteto narių padėjėjams. Kuo tvirtesnė komanda, tuo geresnis produktas!

Labai sveikintinas pats faktas, kad šiandien kartu aptariame ir gerb. Guelleco, ir mano pačios pranešimus. Papildydami vienas kitą, šie du pranešimai sudaro neatskiriamą vienetą ir padeda siekti tvarios plėtros Europoje. Sanglaudos politiką galime palyginti su technine įranga, tuo tarpu Leipcigo chartiją ir Teritorijų darbotvarkę – su programine įranga. Šios priemonės gali tapti veiksmingos tik naudojamos kartu. Sanglaudos politika užtikrina ES teisines ir finansines kompetencijas. Mes realiai neatsakome už regionų plėtrą, miesto bei erdvinį planavimą. Kaip tik todėl nuosekli politika – vietiniu ir regionų lygmeniu, nacionalinių ministrų ir ES lygmeniu – yra būtina tvarių Europos miestų ir regionų sąlyga. Ji – vienintelis Europos pridėtinės vertės sukūrimo būdas. Miestai yra galimybių ir problemų židiniai. Jie daro poveikį kaimo regionams ir artimiausioms periferijoms. Todėl pasikliaujame subalansuota teritorijų, kaip visumos, plėtra ir remiamės sprendimais, kurie kyla iš visuminės, holistinės perspektyvos ir kurie tuo pat metu yra pritaikyti konkrečiai situacijai. Negali būti vienintelio teisingo sprendimo, tačiau galima numatyti bendrus principus, tokius kaip integruotas požiūris, partnerystės principas, horizontalus ir vertikalus požiūriai, sąsajos tarp miestų ir periferijų, bet vis vien būtina atsižvelgti į tiesiogiai susijusių dalyvių skirtumus.

Europos lygmeniu pasiekėme didelę pažangą. Be Leipcigo chartijos bei Teritorijų darbotvarkės ir Pirmosios veiksmų programos pirmininkaujant Portugalijai, Reformų sutartyje kaip Bendrijos tikslas buvo įtraukta ir teritorinė sanglauda. Bendrų kompetencijų ir sprendimų priėmimo procedūra sustiprina Parlamento įtaką. Šiandienos diskusijoje, prieš prasidedant Tarybos pavasario aukščiausio lygio susitikimui, norėjome pateikti Parlamento pareiškimą, kad teritoriniai ir urbanistiniai klausimai kaip aiškios sudedamosios dalys būtų įtraukti į Lisabonos ir Geteborgo strategijas.

Neoficiali Ministrų Taryba Leipcige išreiškė bendrą norą, kad Teritorijų darbotvarkės klausimą į šių metų pavasario aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkę įtrauktų pirmininkaujanti Slovėnija ir taip susilauktų didesnio politinio pripažinimo dėl regionų ir miestų plėtros teritorinio plano ir naujų dalyvavimo formų priimant ES politinius sprendimus. Šis požiūris buvo aiškiai pakartotas lapkričio mėnesį vykusiame susitikime Azorų salose. Tačiau iki šiol neturiu jokios tikros informacijos apie įvykių eigą.

Todėl džiaugčiausi, jei šiandien dalyvautų Tarybos atstovas ir galėtume gauti informacijos apie šią veiklą. Deja, girdėjau, kad Taryboje nepasiektas sutarimas laikytis ministrų prašymo. Norėčiau iš Tarybos išgirsti, ar ir kokia forma pavasario susitikime bus sprendžiamas Teritorijų darbotvarkės klausimas. Taip pat būtų įdomu sužinoti, ar tiesa, kad teritoriniai klausimai visiškai nepaminėti nei dabartiniame Tarybos išvadų projekte, o atitinkamos dalinės pataisos nenumatytos Lisabonos sutartyje. Ką gi, tai vienintelis būdas gražius mūsų žodžius paversti darbais.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. – Gerb. Pirmininke, norėčiau pradėti nuo sveikinimo, o galbūt nuo padėkos, kurią pareiškiu gerb. Kallenbach ir gerb. Guellecui dėl jų pranešimų, taip pat dėkoju Regioninės plėtros komitetui už jų puikiai parengtus ketvirtąjį pranešimą sanglaudos klausimu bei pranešimą teritorinės sanglaudos klausimu.

Komisija visiškai pritaria jūsų požiūriui, kad Europos sanglaudos politika suvaidino nepaprastai svarbų vaidmenį mažindama atotrūkį tarp regionų visoje Europos Sąjungoje ir skatindama Europos integraciją bei stengdamasi padaryti Sąjungą artimesnę žmonėms. Todėl Komisija griežtai atmeta pastangas šias politines nuostatas vėl spręsti nacionaliniu lygiu.

Mes pritariame ir jūsų nuomonei, kad ateityje siekiant sanglaudos politikos tikslų turime garantuoti atitinkamus finansinius išteklius, kad susidorotume su naujais tikėtinais iššūkiais, paveiksiančiais Europą. Turime nepamiršti, kad tuo pat metu sanglaudos politikai ir toliau teks siekti sumažinti atotrūkį tarp regionų, kuris kyla ir kils dėl neseniai įvykusių ir būsimų padidėjimų.

Leiskite patikinti, kad mūsų politikos „lisabonizavimo“ kontekste pagrindinis esamas ir po 2013 m. išliksiantis Europos sanglaudos politikos prioritetinis tikslas yra atotrūkio mažinimas, jis saugomas bei puoselėjamas ir Reformų sutartyje. Šiose politinėse nuostatose solidarumo aspektas užima pagrindinę vietą, o paskirsčius išteklius atvirkštiniu santykiu, be abejonės prasidės šalių ir regionų suklestėjimas.

Šiam požiūriui pritaria daug suinteresuotų subjektų visoje Sąjungoje. Pritariama ir Europos sanglaudos politikai, kuri atlieka ne vien išteklių paskirstymo tarp valstybių narių ir regionų mechanizmo vaidmenį – ši politika, svarbiausia, yra plėtros politika, kurios tikslas – skatinti endogeninį visų Europos regionų vystymąsi.

Komisijai suprantamas ir jūsų susirūpinimas dėl didesnio suderinamumo (koherencijos) tarp Europos sanglaudos ir kitų Bendrijos sektorių politinių nuostatų, ypač kaimo plėtros, mokslinių tyrimų ar konkurencijos. Norėčiau pridurti, kad suderinamumo tarp skirtingų plėtros politikų poreikis pastebimas ir koordinuojant Europos sanglaudos politiką su nacionalinėmis politinėmis nuostatomis. Esu įsitikinusi, kad tai svarbiausias būsimos Europos sanglaudos klausimas, iškilsiantis ir teritoriniu aspektu.

Visiškai sutinku su jūsų nuomone, kad teritorijų darbotvarkės ir Leipcigo chartijos sėkmė priklauso nuo dviejų sąlygų. Pirma, turime praktiškai įgyvendinti integruotą požiūrį į teritorinę plėtrą, kad išvengtume nesuderinto požiūrio į teritorijas. Klasikinis pavyzdys būtų mąstyti atskiriant grynai kaimo ar miesto strategijas, praleidžiant didžiausios svarbos ekonominius regionų klausimus.

Kita vertus, integruotas požiūris reiškia ir integruotos skirtingų sektorių politikos poreikį tiek ES, tiek ir valstybių narių lygmeniu, kurios paveiktų visų mūsų teritorijų plėtrą.

Antroji sąlyga, kaip teisingai nurodėte, yra poreikis, kad Komisija stebėtų ir reguliariai vertintų veiksmų, aptartų teritorijų darbotvarkėje, įgyvendinimo pasiekimus, todėl turime daugiau žinoti apie šių veiksmų padarinius valstybėse narėse, kad Komisija galėtų pasiūlyti tinkamą pagalbą. Pavyzdžiui, galėdama geriau atlikti stebėseną, Komisija galės toliau judėti į priekį nustatydama teritorinės sanglaudos įgyvendinimo rodiklius.

Komisija akivaizdžiai palankiai sutinka – kaip ir jūs savo pranešime – Lisabonos sutartyje įvestą teritorinio sanglaudos aspekto sąvoką, todėl dabar turime kuo geriau išnaudoti šį naują sanglaudos politikos aspektą ir jos atveriamus kelius, pvz., naują subsidiarumo apibrėžimą, kuriuo daugiau įgaliojimų suteikiama vietinėms ir regioninėms valdžios institucijoms. Todėl Komisija įtraukė į mūsų 2008 m. teisėkūros ir darbo programą Žaliąją knygą dėl teritorinės sanglaudos.

Net jeigu kol kas ir neturime standartinio šios sąvokos apibrėžimo, teritorinė sanglauda susintetina teisinius Sąjungos tikslus, kad būtų pasiekta tvari jos teritorijos plėtros pusiausvyra ir kad būtų užtikrinta visuotinės svarbos socialinių paslaugų prieinamumo lygybė. Šiandien visi suvokiame, kad Sąjungoje yra keletas teritorinės pusiausvyros aspektų, kurie kelia grėsmę harmoningam Sąjungos ekonomikos ir visuomenės vystymuisi ateityje. Jie slypi ES, nacionaliniame ir regioniniame lygmenyse bei tam tikrose konkrečiose srityse ir atokiausių regionų atžvilgiu.

Su malonumu patvirtinu, kad į svarbiausias rekomendacijas, išsakytas gerb. Kallenbacho pranešime, ypač susijusias su teritorinės sanglaudos sąvoka bei integruoto požiūrio į teritorinę plėtrą įgyvendinimu kaip ir sinergijos tarp Bendrijos politikos nuostatų patobulinimu, bus atsižvelgta rengiant Žaliąją knygą, kurią rugsėjo mėnesį priims mūsų kolegija.

Pasinaudodama proga norėčiau informuoti, kad einame į priekį siekdami bendro supratimo su valstybėmis narėmis dėl teritorinės sanglaudos ir jos svarbiausių dėmenų. Šiuo metu toliau nagrinėjame atsakymus į klausimyno dėl teritorinės sanglaudos, kuris buvo išsiųstas 25 valstybėms narėms, klausimus ir bandome užtikrinti darbų eigą.

Komisijoje sudarėme ir tarpžinybinę grupę, kuri suteikia galimybę teritorinės sanglaudos klausimais dirbti organizacijos viduje ir mes jau baigėme pirmąją šio pasirengimo dalį – nustatėme su teritoriniu aspektu susijusias pagrindines ES politines nuostatas. Ėmėmės šio darbo, konkrečiai – bandome sukurti priemones, kurios atitiktų jūsų pageidavimus. Turbūt jau žinote, kad teritorinio poveikio įvertinimo politika bei teritorinės sanglaudos indikatorių nustatymas užima prioritetinę vietą naujojoje sustiprintoje ESPON programoje.

Urbanistikos klausimas: kovo mėnesį atliksime miestų auditą, kurį šiuo metu baigiame sudaryti, o antrasis pranešimas dėl padėties Europos miestuose numatytas 2009 m. birželio mėnesį. URBACT II iniciatyva, programa jau patobulinta iki strateginės priemonės, kurių paskirtis – jungtis į bendrą tinklą ir keistis informacija apie miestų plėtrą.

Manau, kad abiejų pranešimų požiūriai didžia dalimi sutampa su Komisijos ir nekantriai laukiu diskusijos, kad geriau suprastume jūsų rūpesčius.

  Nathalie Griesbeck, Biudžeto komiteto nuomonės referentė. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisare, aš irgi norėčiau padėkoti nuomonės pranešėjams, ypač Ambroise Guellecui už jo pristatymą ir darbą, atliktą šiuo klausimu. Kaip nuolatinė Biudžeto komiteto nuomonės pranešėja struktūrinių fondų klausimais norėčiau labai trumpai smulkiau paaiškinti su biudžetu susijusius dalykus.

Ši politika dabar yra viena svarbiausių solidarumo biudžeto klausimais tarp Europos tautų požiūriu. Šiandien, kaip jau girdėjome šį rytą, pagrindinis sanglaudos politikos klausimas yra ir toliau optimizuoti sanglaudos politikos veiksmingumą. Biudžeto komitetas norėjo atkreipti Parlamento dėmesį į keletą nerimą keliančių ženklų, tai delsimas užbaigti ir neapmokėti įsipareigojimai (skolos).

Noriu pabrėžti keletą, mano manymu, ryškiausių šios problemos ypatumų. ES turi nedelsdama imtis supaprastinti tokias procedūras kaip techninės pagalbos teikimas siekdama pasirengti ir vykdyti mūsų šalims reikalingus daugybę projektų.

Turime ir toliau tęsti aiškaus atsakomybės tarp ES ir valstybių narių paskirstymo darbą, kad geriau pasidalintume valdymą. Pritariu Komisaro žodžiams dėl antradienį priimto nutarimo, kad reikėtų priimti audito strategijos dėl struktūrinių fondų veiksmų planą.

Jau seniai bandau atkreipti dėmesį į tai, ką, mano džiaugsmui, Komisaras ką tik paminėjo, t.y. poreikį pateikti bendrus visoms valstybėms narėms kokybinius ir kiekybinius veiklos indikatorius, pagal kuriuos galėtume vertinti biudžeto poreikius ir apibrėžti tolesnę teisinę sistemą ilgalaikiam laikotarpiui po 2013 m. ir, trumpai tariant, paaiškinti Europos poziciją ES politikos ir Europos piliečių klausimais.

  Pedro Guerreiro, Žuvininkystės komiteto nuomonės referentas. – (PT) Pradėsiu išreikšdamas apgailestavimą, kad Regionų plėtros komitetas neįtraukė jokių Žuvininkystės komiteto pataisų, pateiktų dėl Ketvirtosios sanglaudos ataskaitos. Šiose pataisose atkartojamas, pvz., žuvininkystės sektoriaus indėlis į socialinę ir ekonominę žvejojančių bendruomenių padėtį remtinuose regionuose, regionuose, atsilikusiuose dėl nuolatinių, pvz., geografinių ar gamtinių ypatumų, tokiuose kaip atokiausi regionai, o taip pat neturtingos žvejyba užsiimančios bendruomenės, priklausančios labiau pasiturintiems regionams. Apgailestauju ir dėl to, kad Europos žuvininkystės fondo (EŽF) finansavimas Sąjungoje, kurioje yra 27 valstybės narės, pernelyg nesiskiria nuo ŽOFI (Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento) biudžeto 15 narių Sąjungoje. Todėl EŽF turi būti finansiškai sustiprintas.

Štai kodėl šioje dalinėje sesijoje iš naujo pateikiau dvi pataisas, kuriomis siekiau pabrėžti žuvininkystės struktūrinės politikos svarbą ekonominei ir socialinei sanglaudai pasiekti.

  Oldřich Vlasák , PPE-DE frakcijos vardu. – (CS) Gerb. Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, ataskaitos, kurias šiandien svarstome, yra reikšmingos ne vien dėl to, kaip jose nagrinėjame esama sanglaudos politika ir jos teritorinis aspektas, bet ir tuo, kad atkreipia mūsų dėmesį į būsimą padėtį po 2013 m. Norėčiau šia proga padėkoti gerb. Kallenbach ir gerb. Guellecui už jų puikų darbą bei nešališką požiūrį.

Šios dvi ataskaitos, kaip minėjo abu pranešėjai, papildo viena kitą ir turėtų būti svarstomos drauge. Teritorinė sanglauda, ją įtraukus į Lisabonos sutartį, tapo tiek pat svarbi sąvoka, kaip ir ekonominė bei socialinė sanglauda. Tačiau teritorinė sanglauda kaip sąvoka yra mažiausiai ištirta ir menkiausiai suprantama. Teritorinė sanglauda iki šiol neturi aiškaus apibrėžimo. Bendras sanglaudos tikslas yra išlyginti skirtumus, tačiau tie skirtumai vis tiek išlieka ryškiausiai matomi pasienio srityse tarp ankstesnio Rytų bloko ir demokratiškų Vakarų. Mano manymu, teritorinė sanglauda apima ir sanglaudą tarp miestų ir kaimo. Neginčytinas dalykas, kad miestai atskirose šalyse yra augimą skatinantys varikliai, todėl teisinga įtraukti miestų plėtros klausimą į pasiūlymus dėl rezoliucijų ir tuo pat metu paraginti sustiprinti integruotą požiūrį. Tačiau ateityje sprendžiant šį klausimą bus būtina patobulinti ir supaprastinti galimybę miestų sritims naudotis struktūriniais fondais ir skatinti glaudesnes sąsajas tarp savivaldybių administracijų ir kūrėjų finansuojant miestų plėtros projektus iš privačių lėšų.

Priėmėme Leipcigo chartiją, todėl dabar privalome laipsniškai imti diegti ją praktiškai. Tuo pat metu privalome sukurti tinkamas sąlygas būsimam gyvenimui, kaimo plėtrai. Esu įsitikinęs, kad turėtume labai atidžiai išnagrinėti, ar geriau įtraukti kaimo politiką į bendrą žemės ūkio politiką, ar surasti kitą sprendimą.

Gerbiamieji Parlamento nariai, dar viena pastaba. Diskusija dėl sanglaudos politikos visų pirma yra diskusija dėl fondų paskirstymo. Akivaizdu ir teisinga tai, kad sanglaudos politika stiprėja ir įtraukiama į Europos biudžetą. Sanglaudos politikai teks atsižvelgti į naujus reiškinius, tokius kaip Europos gyventojų senėjimas ir išmirimas, energijos tiekimo nestabilumas bei aplinkos būklės blogėjimas. Todėl reikia atitinkamai iš dalies pakeisti politiką ir užtikrinti pakankamas lėšas.

  Constanze Angela Krehl, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai. Gerb. Vlasákas visiškai teisus tardamas, kad mūsų uždavinys – parengti sanglaudos politiką laikotarpiui po 2013 m. Pasinaudojome šiomis dviem ataskaitomis, kad imtumėmės spręsti šį klausimą. Tiesą sakant, surinkome kartu viską, kas, mūsų manymu, gali būti svarbu.

Tačiau norėčiau jums priminti, kad turime atidžiai žiūrėti Europos sanglaudos politikos strateginių tikslų, ypač mažinant skirtumus tarp Europos Sąjungos regionų gyvenimo sąlygų bei remiant Lisabonos ir Geteborgo strategijas. Jeigu Europos Parlamentas ketina atlikti savo vaidmenį formuodamas būsimą sanglaudos politiką, jis, mano manymu, privalo sutelkti dėmesį į pagrindinę strategiją, o ne veikti „laistytuvo“ principu kaip anksčiau. Turime pasitikti naujus iššūkius, kylančius sanglaudos politikos situacijoje. Leiskite pateikti jums keletą pavyzdžių: demografinis pokytis, klimato apsauga, gyventojų skaičiaus mažėjimas regionuose ir dabartinė Europos miestų politika.

Mano akimis žiūrint, šioje srityje būtinas požiūris „lygios galimybės žmonėms ir regionams“. Manau, kad kuo toliau, tuo svarbiau yra investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas bei jų infrastruktūrą, ir tai tikrai tvaru. Tačiau tai bus veiksminga tik tuomet, jei ateityje efektyviau įtrauksime Europos piliečius į projektų ir programų kūrimą, kaip jau ilgą laiką Europos Parlamentas reikalavo ir vėl reikalauja šiose ataskaitose.

Norėčiau kreiptis į valstybes nares – gaila, kad čia nėra Tarybos atstovo – ir paaiškinti, kad mes užduodame joms atlikti namų darbus. Jeigu iš mūsų tikimasi, kad finansuosime sanglaudos politikos papildomas užduotis, šiam tikslui reikia skirti ir finansinių išteklių.

  Grażyna Staniszewska, ALDE frakcijos vardu. – (PL) Ketvirtoji sanglaudos ataskaita ir gerb. Guelleco ataskaita išryškina sanglaudos politikos sėkmę mažinant atotrūkį tarp valstybių narių. Jos pastebi ir šalių, kurios anksčiau atsiliko, augimą, pvz., Graikijos ir Portugalijos. Tačiau tuo pat metu jos patvirtina pastebimą šios politikos nesėkmę suvienodinti plėtros šiuose regionuose lygį.

Valstybės narės, deja, toleruoja pernelyg didelį investicijų susikoncentravimą bei kitus vystymosi aspektus nacionalinėse sostinėse. Panaši padėtis susidarė ir regionuose, kur investicijos taip pat linkusios kauptis centrinėse srityse; šitaip užkertamas kelias tolygiam vystymuisi. Skirtumai tarp Europos Sąjungos regionų ir jų viduje yra daug didesni negu Jungtinėse Amerikos valstijose arba Japonijoje.

Visa tai rodo esant poreikį įvesti mechanizmą, kuris stimuliuotų decentralizaciją tarp valstybių narių. Finansinei perspektyvai reikalinga ilgalaikė, bet dinamiška regionų politika. Gerb. Guelleco ataskaitoje apgalvotai nurodomas poreikis tinkamai susieti Lisabonos strategiją ir sanglaudos politiką. Pastaroji neturi tapti paprastu ankstesniosios instrumentu. Sanglaudos politika siekia tvarios ir harmoningos plėtros ir yra svarbi priemonė šiam tikslui pasiekti. Be to, ji yra pigiausias būdas užkirsti kelią galimoms labai nuostolingoms situacijoms. Turiu omenyje konfliktus, masinę emigraciją ir imigraciją, bendrovių persikraustymą ir panašius įvykius, kurie vietiniams gyventojams reikštų suirutę.

Kaip ir Lisabonos sutartis, šiandien priimta ataskaita pabrėžia teritorinio aspekto svarbą. Tačiau reikia nedelsiant paaiškinti šią sąvoką ir priimti nedviprasmišką apibrėžimą, kas įeina į teritorinio aspekto sąvoką. Dabar vartojame šį terminą kažkaip aklai, o jis gali reikšti daug dalykų. Gerb. Guelleco ataskaitoje yra dalių, kuriose ši sąvoka yra svarbesnė už ekonominės ir socialinės sanglaudos politiką, tuo tarpu kitose ji pristatyta kaip papildoma. Kai kuriais atvejais ji siejama su vienodu paslaugų teikimu, kitais, pvz., – apima ir subalansuotą mokslinių centrų išsidėstymą.

Manau, nėra vykusi mintis pradėti diskusijas dėl Žaliosios knygos rudenį, po ataskaitos dėl sanglaudos politikos. Diskusijos dėl Žaliosios knygos turi įvykti gerokai anksčiau.

  Mieczysław Edmund Janowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, Komisare, Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu norėčiau labai padėkoti abiem nuomonių pranešėjams už jų atliktą darbą.

Sanglaudos terminas tapo ypač reikšmingas Europai. Poreikis sumažinti skirtumus tarp įvairių regionų, kad būtų suvienyta įvairių šalių krašto ekonomika ir paremtas jų harmoningas vystymasis, minimas jau nuo Romos sutarties laikų.

Ketvirtoje ataskaitoje aprėpiamas 2000–2006 m. laikotarpis. Apie tai savo ataskaitoje kalba gerb. Guellecas, joje esama labai vertingų duomenų. Šioje ataskaitoje pateikiama padėties visose valstybėse narėse suvestinė. Joje išryškintos sritys, kuriose atotrūkis didžiausias. Atotrūkio mažinimas tuose regionuose turi būti suvokiamas kaip ilgalaikis sumanymas.

Komisijos pateiktoje ataskaitoje esama daug palyginamųjų kriterijų, kurių buvo pasigendama ankstesniuose dokumentuose. Tačiau išlieka pasiūlymas naudoti indikatorius, papildančius (bazinį) BVP, tenkantį vienam gyventojui dėl skirtingų NUTS lygių.

Sanglaudos politika yra integracijos pagrindas ir daro didelę įtaką harmoningai Sąjungos plėtrai. Jos regioninis, vietinis ir aplinkosaugos aspektai yra svarbūs šioje situacijoje, kaip kad jau minėjo gerb. Staniszewska. Turėtume pripažinti jos įtaką įdiegiant naujoves Sąjungoje bei kuriant konkurencingą aplinką, taigi ir įgyvendinant Lisabonos sutartį. Demografiniai klausimai irgi svarbūs, nes kai kuriose srityse gresia gyventojų išnykimas.

Kalbėdami apie sanglaudą, ją suvokiame kaip ekonominę ir socialinę. Tačiau skubiai reikalingas ir išsamus teritorinės sanglaudos apibrėžimas. Sanglauda turi būti suprantama kaip užtikrinanti Sąjungos piliečiams, kur jie begyventų, lygias teises į pvz., sveikatos apsaugą, švietimą, kultūrą, internetą ir transportą. Sanglaudos politika turėtų būti sustiprinta ir tobulinama skiriant Sąjungos išteklių. Miestų aspektas yra ypač svarbus, kaip ir minėjo gerb. Kallenbach.

Neseniai iškilo klausimas, kaip pasirinkti tarp sanglaudos ir konkurencingumo, lygių galimybių ir veiksmingumo. Mano trumpas atsakymas būtų – rinkitės su saiku abu.

  Elisabeth Schroedter, Verts/ALE frakcijos/aljanso vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, devinto dešimtmečio pabaigoje Europos Sąjungoje dominavo nuostata, kad integracijos mastas turi būti vertinamas pagal vidaus rinkos sėkmę. Viltis, kad Europos Sąjungoje esančios problemos gali būti išspręstos vidaus rinkos plėtros sąvokomis, kurios buvo skirtos tik ekonominiam augimui, vis dėlto nepasiteisino.

Europos vidaus rinka sutelkė ekonomikos augimo veiklą traukos centruose, kurie nepasiturinčių regionų ir gamtinės aplinkos sąskaita pritraukė papildomą veiklą. Vis dėlto net ir tuose centruose ne visi sugebėjo pasidalinti nauda, išaugo neturtas, sukėlęs įtampą ir neramumus.

Šiandien Komisija daro tą pačią klaidą. Ji sanglaudos politiką ji padaro antraeilę po Lisabonos strategijos. Užuot nuoširdžiai iškėlusi į pirmą vietą nepasiturinčių regionų problemas, ir tik skatindama tvarios plėtros projektus, ji kliaujasi pasenusiomis infrastruktūros idėjomis ir, atitinkamai, tik ekonomikos centrais. Savivaldybės ir regionai priklausys nuo didžiųjų Europos bankų keičiantis ištisoms kartoms. Mano požiūriu, tai masinė problema, nes galiausiai kita karta sumokės už žlugusias plėtros politikos sritis. O tai, savo ruožtu, sukels migraciją – mano kolegė gerb. Krehl jau nurodė kokio masto – o jis sukels ir antieuropines nuotaikas, nes kai kurie gyventojų sluoksniai nedalyvaus paskirstant naudą. Tai strategija, vedanti į aklavietę.

Manau, kad turime būti labai atsargūs, kad nepastūmėtume Europos Sąjungos vidaus sanglaudos politikos į pavojų. Ekonominė ir socialinė sanglauda turi išlikti atskira politine sritimi, o naudą turi gauti visi Europos Sąjungos regionai ir tautos. Šito galima pasiekti tik jeigu sanglaudos politika tikrai remsis socialiniu modeliu, kuris grindžiamas solidarumu ir tvarios plėtros modeliais, o jie vykdomi nedarant žalos aplinkai.

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Savo trumpoje kalboje tokiu nepaprastai svarbiu klausimu kaip Europos Sąjungos sanglaudos politikos ateitis galime nurodyti tik keletą esminių principų, kuriais, mūsų manymu, turėtų vadovautis ši diskusija.

Pirma, regionų politika yra pagrindinis instrumentas, padėsiantis puoselėti ekonominę ir socialinę sanglaudą. Tai struktūrinė politika, kuri savo pirminiu ir svarbiausiu tikslu, kaip jau buvo pareikšta, turi laikyti atotrūkio tarp įvairių regionų plėtros lygio sumažinimą, paremti mažiausią palankumą turinčius ir atsiliekančius regionus, skatinti tikrą konvergenciją ir stimuliuoti augimą bei užimtumą. Todėl ji turi pasitarnauti kaip perskirstymo ir kompensavimo veiksnys, ypač vienos bendros rinkos padidėjusių išlaidų klausimu, Ekonominės ir pinigų sąjungos įgyvendinimo klausimu bei tarptautinės prekybos liberalizavimo mažiau išsivysčiusioms Europos Sąjungos šalims ir regionams klausimu.

Antra, sanglaudos politika ir su ja susiję finansiniai ištekliai turi būti naudojami ekonominės, socialinės, aplinkos apsaugos ir regionų plėtros projektų skatinimui. Todėl šie projektai neturėtų būti pavaldūs politikai, kuri teikia pirmenybę ir laiko dogma konkurenciją, reglamentavimo panaikinimą arba vadinamąjį pritaikomumą ir antrepreneriškumą, visa tai yra Lisabonos sutarties prioritetai. Kitaip tariant, tikime, kad konkurencija neturi užimti socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsiliekančiose valstybėse narėse ir regionuose konvergencijos vietos.

Trečia, dabartinės Bendrijos sanglaudos politikai skirti ištekliai nepakankami ir neatitinka Europos Sąjungos poreikių, susijusių su tikros konvergencijos rėmimu, atotrūkio tarp regionų mažinimu, kovai su aukštu nedarbo lygiu ir nelygiomis galimybėmis uždirbti pajamas. Todėl pakartotinai pabrėšime poreikį padidinti Bendrijos biudžetą, tuo pačiu paskatinsime pirminio ir svarbiausio Europos Sąjungos tikslo – ekonominės ir socialinės sanglaudos įgyvendinimą.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. Pirmininke, susidomėjęs perskaičiau gerb. Kallenbach ir gerb. Guelleco ataskaitas. Europos šalių sanglauda lieka visa dar nepaprastai įdomia tema. Vidaus politikos ir bendradarbiavimo tarp ES valstybių narių ir regionų integracija įgauna vis aiškesnį pavidalą. Kad tokia strategija padeda pasiekti rezultatų, aiškiai matome sanglaudos ataskaitoje. Sanglauda tarp valstybių narių išaugo.

Vis dėlto matome, kad sanglauda tarp valstybių narių vidaus regionų silpsta, ypač tarp miestų ir ne miestų. Mano manymu, nacionalinėms, regioninėms ir vietinėms valdžios institucijoms tinka tokiais atvejais vaidinti svarbų vaidmenį. Todėl nesuprantu, kodėl buvo iš anksto atmestas valstybių narių savarankiškas pasirinkimas padidinti savo indėlį į regionų plėtrą.

Dar per anksti išsiaiškinti, kiek tęsis dabartinė politika šiuo klausimu. Akivaizdu, kad ji dabar kelia šiokią tokią grėsmę. Tačiau panagrinėkime, ar ji pajėgi išspręsti vadinamuosius nukrypimus, t.y. sanglaudą ne vien valstybėje narėje, bet ir regioniniu lygmeniu, tarp valstybių narių ir jų viduje. Paaiškėtų, kad, ko gero, tai ne tas atvejis, labiau pageidautinas būtų kitas požiūris – skirti valstybei narei didesnį vaidmenį. Niekas geriau nepažįsta nacionalinės ir regioninės padėties negu pačios valstybės narės. Jos gali pateikti sprendimų, kurie padės siekti sanglaudos tikslų šalių lygmeniu.

  Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Gerb. Pirmininke, Europos Komisija yra taip susirūpinusi sanglauda tarp valstybių narių ir jų viduje, kad jai nuo dabar iki 2013 m.buvo paskirta 350 milijardų eurų.

Žalioji knyga bus išleista netolimoje ateityje, nes Briuselyje, vos iškilus kokiam klausimui, iš karto rašomas dokumentas. Akivaizdžiai egzistuoja sanglaudos tarp Vakarų Europos ir Rytų Europos problema, miestų Europos ir kaimų Europos arba pasiturinčių rajonų Europos ir darbininkų klasių rajonų Europos.

Tačiau kieno tai kaltė? Kas sumažino gyventojų skaičių kaimuose, kur jie prižiūrėjo vynuogynus ir augino gyvulius, gerb. Pirmininke, Graikijoje, kur jie gamino tabaką, medvilnę ir alyvuogių aliejų? Kas ir kokios politinės nuostatos sumažino tūkstančius pašto skyrių Švedijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje? Kas uždarė kaimo traukinių stotis, geležinkelius ir gimdymo namus? Ar vėjas uostuose gadina žvejybos laivus, žvejų pragyvenimo šaltinį, smulkų verslą ir laivų statyklas? Ar vilkai ryja piemenis Pirėnuose ir Alpėse ar ėriukus, importuojamus iš Naujosios Zelandijos?

Visi žinome atsakymą: tai vyksta dėl tarptautinės prekybos politikos, kuriai vadovauja Komisija, remdamasi GATT sutartimi ir PSO, kuri privertė taip elgtis per pastaruosius 20 metų. Ne kas kita, o diktatoriškas muitų apsaugos panaikinimas paskandino pramonės šakų balansą po importų banga.

Dabar, kad sukurtume sanglaudą, pirmiausia turime sukurti koherenciją tarp politikos sričių. Negalime laikytis vienokios politikos Kotonu ir taikyti ją AKR šalims, o po to panaikinti šios politikos nuostatas Ženevoje vykdant bananų prekybą. Negalime iš Bendrijos pusės teikti pirmenybę kaimo produkcijai 1962–1986 m., o vėliau panaikinti ją, įvedus laisvą prekybą Urugvajuje ar Dohos rounde.

Todėl sanglauda reikalauja tam tikro suderinamumo tarp pasirinktinų variantų. Komisare, turime pasirinkti, ar mes kuriame Europą, ar pasaulį. Arba mes sutelkiame dėmesį į socialinius uždavinius, arba – į pasaulį.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, gerb. Hübner, ši ataskaita yra unikali ir ypatinga tuo, kad dabartinė politika buvo ne vien gerai apgalvota, bet, kaip atrodo, numato ir tolesnius iššūkius, su kuriais Europa turės susidoroti. Ji apima globalizaciją su jos padariniais, klimato kaitą, energetikos problemas ir demografinius iššūkius. Gerai, kad darome tai dabar, ypač rengdamiesi kovo mėn. darbo pertraukai. Gerb. Guellecas viską atliko labai gerai. Jis pareiškė, kad sanglaudos politika neturi pasikeisti iš esmės – kaip ypač pabrėžiama naujojoje sutartyje – bet regionų įsipareigojimų turinys ir programos turi būti pakeisti.

Šią savaitę peržiūrėjome Lisabonos strategiją ir mane labiausiai sukrėtė tai, kad turėtume ir toliau tęsti bei skirti didesnę sumą (60 – 65% ) sanglaudos biudžeto šiam tikslui. Tai parodys, iki kokio laipsnio sanglaudos politikos branduolys pasirengęs pasitikti naujas aplinkybes. Gerb. Kallenbach ataskaitoje taip pat pareikštas svarbus dalykas, kad mes manome teritorinę sanglaudą esant Europos Sąjungos esmine funkcija. Globalizacija sutelkia dėmesį į keletą svarbiausių regionų, didmiesčių ir Europos atsakymas yra, kad visuose regionuose, įskaitant kaimą, būtina dalintis žiniomis ir sukurti sąlygas antrepreneriškumui. Tokia yra naujoji darbotvarkė.

PPE frakcija atsispyrė pagundai vartoti renacionalizavimo sąvoką kaip atsakymą į diskusiją dėl 2013 m. Tai leis iš naujo pasiekti nuoseklumą tarp Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, inovacijų politikos, vidaus rinkos bei praktikos, susiejant žiniomis pagrįstą ekonomiką – į kurią bus žvelgiama iš ilgalaikės perspektyvos – su dideliu užimtumo ir gerovės lygiu mūsų regionuose.

Mielai prisidedu prie skaidrumo iniciatyvos, kurios ėmėsi gerb. Hübner. Žmonės turi žinoti, kiek jiems aktuali ši politika (veiklos kryptis).

  Iratxe García Pérez (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, norėčiau pradėti savo kalbą nuo padėkos gerb. Kallenbach ir gerb. Guellecui už jų darbą prie šių ataskaitų, kurios veda prie daugumos sutikimo su Regionų plėtros komiteto sąlygomis.

Europos sanglaudos politika yra sėkmingos ES politikos pavyzdys, kai laikomasi principų, kuriais ji grįsta ir kuri padėjo pašalinti netolygumus.

Tokios šalys kaip Ispanija pasiekė nediskutuotinų rezultatų konvergencijos srityje tik dėl sanglaudos politikos. Todėl norėtume dar kartą patikinti, kad jos vaidmuo stiprinant valstybių narių plėtros ir darbo vietų kūrimo potencialą didinant žmogiškųjų išteklių mokymą yra svarbus.

Tačiau turime pripažinti, kad teritoriniai netolygumai vis dėlto išlieka, todėl privalome griežtai atsakyti į šį iššūkį tokia politika, kuri spręstų tokias problemas kaip gyventojų senėjimo arba nykimo tam tikrose, ypač kaimo, srityse.

Privalome tvarkytis su likusiais iššūkiais, kad sumažintume regionuose ir tarp regionų esantį atotrūkį ir užtikrintume ekonominį ir technologinį augimą, o tai reiškia, kad mūsų atsižvelgimas į Lisabonos strategiją turėtų būti prioritetinis dalykas, tuo pat metu neleidžiant nepaisyti kitų dalykų, tokių kaip demografiniai pokyčiai..

Jeigu ES regioninė politika privalo užtikrinti subalansuotą tvarią plėtrą, ji turi vykti bendradarbiaujant su regioniniais veikėjais bei derinant ją su kitomis politikos sritimis. Žinome, kad reikia skatinti specialių priemonių priėmimo procesą, kad būtų sumažintas atotrūkis tarp lengvai prieinamų ir neturinčių palankių struktūrinių sąlygų regionų: kalnų vietovės, salos ar retai apgyvendintos sritys.

Žvelgiant į ateitį, būtina paremti sanglaudos politiką didesniais ekonominiais ištekliais, kad būtų galima susidoroti su visais įmanomais iššūkiais.

Vakar didžiąja Parlamento dauguma priėmėme Lisabonos sutartį, o šiandien turime judėti į priekį siekdami naujos sutarties sudedamosios dalies, užsibrėždami pasiekti teritorinės sanglaudos kaip pagrindinio ES tikslo kelyje į labiau klestinčią Europos ateitį.

  Jean Marie Beaupuy (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, noriu pasakyti, Komisare, kad klausydamasi jūsų atsakymo dėl dviejų ataskaitų, kurias padarė mūsų kolegos gerb. Guellecas ir gerb. Kallenbach, maniau, kad man nebereikės iš viso nieko sakyti, nes buvo akivaizdu, kad jūs visiškai mus supratote.

Tai pradinis etapas, ir man nepaprastai malonu, kad galiu pasveikinti, jog tokios glaudžios jūsų, jūsų kolegų, mūsų komiteto ir mūsų Parlamento tarpusavyje susijusios ataskaitos davė tokį rezultatą – tokio lygio mūsų požiūrių suderinamumą. Tačiau dabar, pasiekę tokios sanglaudos, turime eiti į priekį ją įgyvendindami, nes nors ir puiku, kad pasiekėme tokią santarvę, reikia gauti ir konkrečių rezultatų.

Manau, kad tai taps įmanoma dėl Žaliosios knygos, kurią ketinate pristatyti rudenį, ir ta proga norėčiau paminėti du mano širdžiai mielus dalykus, kurie, mano galva, yra esminiai norint įgyvendinti visą sanglaudos politiką bei Leipcigo chartiją.

Šie du dalykai yra: pirma, būtinybė, kurią jau minėjote, ir kurią norėčiau atkartoti kaip galėdamas išraiškingiau, parodyti kaip skirtingos ES politikos sritys turi būti tarpusavyje susietos miestų ir periferinių sričių lygmenimis. Vakar vakare aptarinėjome gyventojų skaičių. Vakar popietę aptarinėjome transportą. Prieš tai aptarinėjome socialinius klausimus. Buvo įtraukti visi Komisijos GD, dalyvavo visi EP komitetai ... Visa tai turi būti suderinta miesto mikroteritorijoje ir jį supančioje srityje. Tikiuosi, kad ši pozicija pasirodys Žaliojoje knygoje.

Antrasis dalykas. Kaip gali mums, Parlamentui ir Komisijai, jeigu sutariame dėl visko, pasisekti, jeigu mūsų būryje nėra Europos piliečių ir vyriausybių? Jau sakiau jums, Komisare, kad turite padaryti, jog visos mūsų kalbos, visi komentarai, visos mūsų su sanglauda susijusios viltys, pavirstų žodžiais ir frazėmis, kurios paskatintų vyriausybes veikti ir įtikinti bei motyvuoti savo piliečius.

Šiuos du dalykus, Komisare, aš tikiuosi pamatyti Žaliojoje knygoje. Paklausęs mūsų, tikiuosi, padėsite mums rasti konkretų sprendimą.

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, Komisare, vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų yra išlyginti atskirų šalių bei regionų plėtros ir pajamų skirtumus. Šie skirtumai tapo labiau pastebimi pastaraisiais metais, nes, Sąjungai plečiantis, į ją įstojo daugiau šalių, kurių išsivystymo lygis daug žemesnis.

Įvertinta, kad šios šalys yra daugiau negu 15 m. atsilikusios nuo kitų. Spartus vystymasis yra vienas iš kelių išlyginti šiuos skirtumus. Tai kelia susirūpinimą, ypač atsižvelgiant į finansinius apkarpymus bei ribotas galimybes, nes šalys, siekiančios didesnės pažangos, naudojasi tomis galimybėmis. Nepanašu, kad Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Airijoje pasiekta sėkmė pasikartos, bent jau ne greitu laiku. Nepanašu ir kad mes pasivysime Jungtines Amerikos Valstijas ar Japoniją artimiausioje ateityje. Turėtume prisiminti, kad pradžia yra visuomet sunkiausias etapas, ir pažvelkime į Čekijos Respubliką, kaip į teigiamą pavyzdį, kiek galima pasiekti. Mūsų piliečių požiūris į gyvenimą pasikeitė ir tebesikeičia, ir tai lemia pokyčius. Be to, Lisabonos strategija nustato aiškias mūsų veiksmų rekomendacijas.

Baigdamas norėčiau kuo nuoširdžiausiai padėkoti nuomonės pranešėjams už jų ataskaitas. Šiuo metu salėje nematau gerb. Martínezo, bet turiu pridurti, kad visiškai nesutinku su intervencija.

  Alyn Smith (Verts/ALE). – Gerb. Pirmininke, malonu matyti Komisarę čia, Parlamente. Nekantriai laukiame vėl pamatyti ją Škotijoje tęsiančią mūsų labai vaisingą bendradarbiavimą šiuo politiniu klausimu.

Prieš trumpai išreikšdamas mintis, norėčiau pritarti gerb. Guerreiro pasisakymui dėl paramos žuvininkystės sektoriui sanglaudos politikos ribose. Mes remsime jų pataisas, aš manau, kad šis sektorius turi ypač didelę geografinę strateginę svarbą.

Norėčiau prisidėti prie nuomonės pranešėjo raginimo dėl geresnių statistinių duomenų, ypač finansavimo programų veiksmingumo planinių rodiklių ir stebėsenos. Atrodo visiškai aišku, kad planinių rodiklių nustatymas NUTS I, NUTS II ar net NUTS III lygmeniu yra gana platus ir išbarstytas. Sveikinu veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad ateityje finansavimo srautai bus nukreipti pagal veiklos temas, ar tai būtų Lisabonos darbotvarkė, ar žinių ekonomikos skatinimas, ar mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra, užsienio bendradarbiavimas ar parama žuvininkystės sektoriui remiantis Lisabonos darbotvarke.

Tokia, manyčiau, yra tikrai gyvos ES sanglaudos politikos ateitis, kuri tarsi brangakmenis ES karūnoje. Ji priartino ES prie mūsų piliečių ir padarė mus viena Sąjunga, kurios valstybės narės laikys mus skirtingų valstybių grupe.

Turime didžiulį potencialą dar labiau pritaikyti šią politiką ir nekantriai laukiame išgirsti apie Žaliąją knygą Komisarės kalboje.

  Bairbre de Brún (GUE/NGL). ― (GA) Gerb. Pirmininke, šiandien perskaitytos dvi ataskaitos parodo būtinybę kurti sanglaudos politiką, ir paaiškina, kaip ta politika turi būti įgyvendinta. Nepaprastai svarbi yra subalansuota regionų plėtra. Gerb. Guellecas savo ataskaitoje labiausiai pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad regionams skirtos lėšos būtų pakankamos ir kad jie sutelks dėmesį skatindami veiksmingą piliečių ir regionų poreikių įgyvendinimą. Vienintelis būdas susitvarkyti su sanglaudos politika yra surasti Lisabonos strategijos įgyvendinimo priemones. Norėčiau padėkoti nuomonės pranešėjui.

Airija gavo nemažai naudos iš sanglaudos pinigų ir kad kitos šalys jų irgi gautų, privalome užtikrinti, kad didesni ištekliai būtų nukreipti regionų plėtrai ir socialinės atskirties mažinimui. Būtina ne vien sumažinti skirtumą tarp valstybių narių, bet ir jų viduje bei tarp regionų.

Gerb. Guelleco pateikė ataskaitą apie įspūdingą Airijos, Ispanijos, Portugalijos ir Graikijos augimą 2000–2006 m. Tačiau jis pabrėžė, kad, nepaisant augimo, yra didelių neatitikimų tarp regionų šių šalių viduje.

Norėčiau padėkoti ir gerb. Kallenbach už jos ataskaitą ir ypač pasidžiaugti jos siūlymu sustiprinti miestų valdžios institucijų vaidmenį siekiant užtikrinti visų paslaugų prieinamumą visiems piliečiams. Reikia gauti vietinių valdžios institucijų įgaliojimus, gerbti aplinkosaugos klausimus, užtikrinti aukštus visuomeninių paslaugų teikimo standartus bei tų paslaugų visuotinį prieinamumą, kad miestai taptų patraukliomis vietomis dirbti ir gyventi.

Tvari miestų plėtra 21-ame amžiuje yra didžiulis iššūkis ir gerb. Kallenbach šiandien pateikta sistema gali pagelbėti mums pasitikti šį iššūkį.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, šiose ataskaitose komentuojamas atotrūkis tarp kaimo ir miestų ekonomikos, tarp turtingųjų ir vargšų, ypač Rytų Europoje, bei atotrūkis tarp nepasiturinčių ir likusios visuomenės dalies.

Atsakymas, matyt, būtų pasiūlyti milžinišką kultūrinės, ekonominės ir techninės plėtros katalogą ir socialinės inžinerijos atsargas. Jame pažymėtina tokių programų, kaip Airijos, Ispanijos, Portugalijos bei Graikijos sėkmė, stengiantis išlyginti netolygumus ir skatinti panašias strategijas, sistemas ir veiksmų programas, kad skatintume pažangą pažeistose srityse, ypač Rytų Europoje. Pirmiausia paminėtini sanglaudos fondai. Mes prisikasėme prie esmės. 65 milijardai eurų buvo skirta vakarų šalyse šioms programoms per pastaruosius keletą metų, tačiau Rytų Europa yra daug skurdesnė, negu tos šalys kada nors apskritai buvo. Todėl šios subsidijos – nes jos ir yra subsidijos – bus paimtos iš šalių, vis dar jas gaunančių ir iš dar mažesnio katilo nes vėsūs ekonominiai vėjai, pučiantys iš JAV, pasiekia ir mus.

Deja, visiems piliečiams – ir pasiturintiems, ir vargšams – skirtos subsidijos yra pasmerktos, nes jos atima iš žmonių iniciatyvą ir sukuria priklausomybę.

Jei iš tiesų norite padėti, paklausykite profesoriaus Buchanano iš Londono universiteto Ekonomikos fakulteto. Jo straipsnyje aiškiai pareikšta, kad „varganai šaliai prekyba duoda šešiskart daugiau naudos negu pagalba.“ Ar kada išmoksite tai? Kitais žodžiais tariant, jeigu vargstančioje šalyje duosite išbadėjusiam žuvį, pamaitinsite jį dienai. Pamokykite jį, kaip susigauti žuvį, ir pamaitinsite jį visam gyvenimui.

  Rolf Berend (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, fakto, kad Ketvirtoji ataskaita dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos turi bene didžiausią politinę reikšmę, jau nebereikia pakartotinai pabrėžti. Sutinku su nuomonės pranešėju visais svarbiausiais klausimais ir sveikinu jį sėkmingai atlikus darbą. Jis teisingai pabrėžia, kad su tikėtinais naujais iššūkiais galima susidoroti tik jeigu sanglaudos politika išliks Bendrijos politika, kuri, kaip žinoma, dera su sutartimi. Todėl jo ataskaitoje aiškiai atmetamos bet kokios pastangos renacionalizuoti šią politiką. Tačiau išlieka būtina sąlyga, t.y. subalansuotas ES sanglaudos biudžetas.

Taip, būtina užtikrinti, kad būtų prieinami reikalingi ištekliai, kad būtų sudarytos sąlygos suderinti visų ES regionų plėtrą ir sutikti naujus iššūkius. Tačiau kitokio požiūrio laikomasi formuluojant kitą su sanglaudos politika susijusią ataskaitą dėl finansinių išteklių laikotarpiui po 2013 m. Kaip dauguma mano kolegų, nemanau, kad teisinga būtų šioje ankstyvoje stadijoje 2008 m. į ataskaitą įtraukti tikėtinus poreikius ateityje gauti daugiau finansinių išteklių, nė kiek neatsižvelgiant į faktą, kad aiškiai susilauksime kritikos, kad ne visuomet laiku pasinaudojame lėšomis, kurios jau prieinamos.

Todėl Komitetas rado gerą kompromisinę formuluotę, kuri, deja, taikoma tik rezoliucijos tekste, bet ne konstatuojamoje dalyje. Taigi, neturime į konstatuojamąją dalį įtraukti jokių tarpusavyje prieštaraujančių pareiškimų, o išlikti nuoseklūs naudodami formuluotę „tinkami ištekliai, skirti subalansuotai sanglaudos politikai.“

Tai ir patikimumo (pasitikėjimo) klausimas: anksčiau sanglaudos politika pajėgdavo pasiekti ir pajėgs ateityje pasiekti tvarią sėkmę, jeigu bus tinkamai finansuojama, nereikės mūsų raginimo suteikti daugiau finansinių lėšų šiam etapui. Komisare, savo įžanginiame pareiškime užsiminėte apie tinkamą finansavimą, kuris bus skirtas pasitinkant būsimus iššūkius. Tai gera formuluotė.

  Pierre Pribetich (PSE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, rankos stato miestelį, o žmonės – didmiestį. Žanui Žakui Ruso tikriausiai būtų patikęs integruotas požiūris. Tai metodas, kuris atspindi požiūrį statyti didmiesčius, o ne fragmentiškus miestelius, kaip išdėstyta Leipcigo chartijoje ir Teritorijų darbotvarkėje.

Todėl norėčiau padėkoti visiems atsakingiems asmenims, ypač gerb. Kallenbach, už puikų bendradarbiavimą atliekant šią užduotį. Džiaugiuosi, kad gavome tiek pasiūlymų dėl socialinių ir ekonominių aspektų, aplinkosaugos, kosminės erdvės plėtros ir teritorinės sanglaudos ir dėl dėmesio, kurį skyrėte pasiūlymams, skirtiems patobulinti ataskaitą, kurią pateikė mūsų Socialistų frakcija.

Atidesnis dėmesys į ES politinius teritorijų ir miestų aspektus, ypač išdėstytus integruotuose plėtros planuose, ir geresnį bendradarbiavimą tarp miestų ir periferinių sričių padėtų iš tokio integruoto požiūrio gauti visapusiškos naudos. Tačiau bendradarbiavimas neturi baigtis šioje vietoje. Reikėtų numatyti nuostatas dėl santykio ar ryšio tarp kaimų, miestų ir periferinių miestų sričių. Turiu pabrėžti, kaip nepaprastai svarbu paskatinti kaimo patrauklumą ir konkurencingumą ir naudoti tai kaip priemonę kovojant su masiniu išsikėlimu iš kaimo.

Jeigu reikėtų konkrečiau nurodyti pagrindinius šio pranešimo aspektus, pirmiausia paminėčiau skubų poreikį sukurti Europos remiamus integruotus daugiamodalinius transporto tinklus, kurie pagerintų infrastruktūrą, ypač aplinkai palankių transporto priemonių, tokių kaip dviračiai, ir vaikščiojimo pėsčiomis.

Nykimo ženklų atskirose srityse nustatymas ir darbo siekiant įgyvendinti socialinės integracijos politiką ėmimasis sudaro visuomenės politikos sistemą, leidžiančią veiksmingai sumažinti netolygumus ir užkirsti kelią socialinei atskirčiai.

Žmonių pozicionavimas pačiame infrastruktūros politikos statybos centre sutaikant miestų poreikius su žmonių lūkesčiais, tuo labiau, kad esant dabartinei būsto krizei visuomenėje, kur ne kiekvienas turi stogą virš galvos, nepaprastai svarbu pabrėžti neblogo įperkamo būsto variantą ir užtikrinti esminį socialinės integracijos veiksnį bei gyvenimo didmiesčiuose standartus tvarios miestų plėtros situacijoje.

Štai todėl raginu visus kolegas balsuoti en masse už šią ataskaitą, kuri pademonstruoja EP norą paremti labiausiai nusistovėjusią teritorinės sanglaudos formą ir bendrą integruotą požiūrį, kuris galiausiai leis mums pastatyti didmiestį.

PIRMININKAUJA: MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Elspeth Attwooll (ALDE). – Gerb. Pirmininke, sunku išskirti iš šių dviejų puikių ataskaitų kokį nors vieną dalyką, tačiau norėčiau išreikšti ypatingą padėką gerb. Guellecui dėl jo ataskaitoje svarstomo atotrūkio regionų viduje.

Nes tuose, kurie klasifikuojami kaip apskritai klestintys, gali būti keletas nepasiturinčių ar atskirtų. Tokia padėtis gali galėjo susidaryti dėl jų teritorinės padėties. Salų, kalnuotų rajonų ir retai apgyvendintų pasienio zonų bei periferinės sritys kaip tik ir gali būti tokie atvejai. Tokios gali būti ir nuo žvejybos priklausančios bendruomenės, ypač kai jos gyvena panašiose į minėtas srityse. Todėl labai tikiuosi, kad Parlamentas patvirtins 19 ir 20 pataisas, kurios pagerins tokių regionų padėtį.

Tačiau nepriteklius ir atskirtis gali labiau pasireikšti socialiniu lygmeniu. Mąstau apie projektą „Can do“ ten, kur gyvenu, Aberdynšyre. Jis suteikė perdirbimui skirtų skardinių ir butelių atrinkinėtojų darbą žmonėms, turintiems mokymosi sunkumų. Jis prarado Europos paramą, kai einamojo laikotarpio finansavimas buvo perskirstytas toms šalies dalims, kur nepriteklius didesnis. Tačiau tiesiogiai susiję žmonės ir toliau lieka pavojuje tapti socialiai atskirti kaip ir anksčiau.

Abu pavyzdžiai rodo, kad jeigu nukreipsime finansavimą tiems, kuriems jo labiausiai reikia, turime sukurti rafinuotesnį kiekybinio reikmės įvertinimo metodą. Prašau Komisijos ypatingą dėmesį savo ataskaitoje skirti raginimui sukurti tobulesnes statistines priemones, leisiančias tiksliau išmatuoti sanglaudos mastą ir geriau įvertinti vietinių veiksmų, padedančių ją pasiekti, indėlį. Šios priemonės taip pat leistų tiksliai nustatyti faktinius nepritekliaus atvejus ir nutarti, kaip geriau veikti.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, sanglaudos politika daro poveikį įvairių Sąjungos visuomenės dalių integracijai. Tai pabrėžiama ataskaitoje. Tačiau administracinės ir procedūrinės kliūtys užkerta kelią silpnesnes infrastruktūras turintiems regionams pasiekti išsivysčiusių regionų lygį, kuris ten ir toliau kyla.

Kas turi padėti atlikti šią komplikuotą Sąjungos lėšų mobilizavimo procedūrą? Kalbant apie kelių infrastruktūrą, lėšos gali būti tiesiogiai pervestos atitinkamam vietinės valdžios institucijos skyriui, o jas kontroliuoja valstybės narės institucijos. Tuomet nereikės laukti keletą metų, kad būtų atlikti statybos ar remonto darbai.

Aišku, kitokie principai turi būti taikomi asmenims, firmoms ir asociacijoms. Jeigu tikrai norime pasiekti rezultatų mažiau išsivysčiusiuose regionuose, turėtume pervesti numatytą pagalbą į vietos valdžios institucijų biudžetus, net nelaukdami indėlio iš jų pačių išteklių, nes kartais jie tokie vargšai, kad nepajėgia įdėti nė mažiausio indėlio.

  Jan Olbrycht (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerb. Guelleco ataskaita išreiškia Europos Parlamento poziciją Ketvirtosios ataskaitos dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos klausimu. Pastarojoje pateikta informacija ir analizės duomenys susiję su sanglaudos politikos veiksmingumu. Tiesą sakant, remiantis priimta tvarka, ji žymi pirmąjį debatų dėl sanglaudos politikos etapą naujame programavimo laikotarpyje. Gerb. Guelleco ataskaitoje pateikti su analize susiję pasiūlymai ir nuomonės.

Tolesnių debatų dėl sanglaudos politikos metu reikia atsižvelgti naujas sąlygas ir iššūkius. Lisabonos strategijos, klimato kaitos, energetikos politikos įgyvendinimas ir migracinių procesų reikšmės įvertinimas reiškia, kad Europos Sąjunga susiduria su naujais iššūkiais. Visa tai taip pat reiškia, kad reikia imtis veiksmų sumažinti naujus plėtros netolygumus. Akivaizdu, kad kyla klausimas, kuriuos veiksmus reikėtų finansuoti iš bendrųjų lėšų, o kurie turi būti Sąjungos politika.

Debatuose dėl sanglaudos politikos ateities mes minėsime ir debatus dėl Europos Sąjungos ateities. Dažnai kalbame apie vadinamąją veikiančią Sąjungą arba rezultatų pasiekiančią Sąjungą, arba apie tokią Sąjungą, kuri priimtina ir palaikoma jos piliečių.

Tuo pat metu mums žinoma, kad vadinamieji reformatoriai skatina naujų sprendimų priėmimą, pvz., renacionalizavimo sanglaudos politiką. Iš esmės tai paneigtų solidarumo politiką. Turime nepamiršti, kad valstybės narės įgyvendina savo pačių vidaus politiką, siekdamos sumažinti atotrūkį ir daro tai nepriklausomai nuo Europos finansavimo, sutelkdami savo išteklius. Todėl paaiškėja, kad turtingesnėms šalims sekasi geriausiai. Tiesą sakant, renacionalizavimas pasieks sanglaudos politikos apribojimo mastą, o tam mes turime pasipriešinti. Jeigu norime sukurti vadinamąją rezultatų pasiekiančią Sąjungą arba veikiančią Sąjungą, turime sustiprinti sanglaudos politiką.

  Evgeni Kirilov (PSE). – Gerb. Pirmininke, ketvirtoji sanglaudos ataskaita pateikia teigiamų ES sanglaudos politikos poveikio įrodymų, todėl ES turi tęsti savo pagalbą remdama ES regionus šiems siekiant ekonominio ir socialinio suklestėjimo bei konvergencijos.

Dabar susiduriame su naujais iššūkiais ir sutarėme, kad mūsų pastangos turi būti nukreiptos su jais susidoroti. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad yra problema, apie kurią kalbėjome 2007 m. liepos mėnesį aptardami rezoliuciją dėl skurdžiausių ES regionų. Deja, šiam svarbiam klausimui daugiau dėmesio nebuvo skirta. Atokiausi regionai turėjo konkrečią strategiją, dabar mums reikia nustatyti prioritetus ir sukurti strateginį požiūrį vertinant mažiausiai klestinčius regionus, kad būtų įveikti konkretūs sunkumai, tokie kaip socioekonominės problemos ir teritorinės bei erdvinės savybės. Tikiuosi, kad Komisarė palies šiuos klausimus savo Žaliojoje knygoje.

Todėl labai remiu būsimą sanglaudos politikos įgyvendinimą trimis jos aspektais – ekonominiu, socialiniu ir teritoriniu – kurie gali tapti puikiu Europos Sąjungos solidarumo principo pavyzdžiu.

  Marian Harkin (ALDE). – Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti abu pranešėjus. Gerb. Guelleco ataskaita išryškina faktą, kad nors tarp valstybių narių atsiranda ekonominė konvergencija, vis dėlto didėja atotrūkis tarp regionų.

Tokia padėtis iš esmės paliečia sanglaudos politiką ir aiškiai parodo poreikį įtraukti į visas politikos sritis teritorinį aspektą, ypač Lisabonos strategijoje. Stebėjau panašią padėtį savo šalyje, Airijoje, kurioje buvo pasiekta konvergencija su ES vidurkiu – net jį pralenkė – tačiau ekonominė properša tarp skirtingų regionų vis didėja. Nepaprastai svarbu, kad ši properša toliau nedidėtų, o vienas iš būdų tai pasiekti yra didesnės investicijos, skirtos tų atsiliekančių regionų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai.

Norėčiau padėkoti gerb. Guellecui, kad įtraukė mano pasiūlymus dėl socialinio kapitalo svarbos skatinant regionų ekonominį augimą. Visi žinome, koks svarbus vaidmuo tenka fiziniam, gamtiniam ir žmogiškajam kapitalui kaip ekonominio augimo ir plėtros pagrindui. Tačiau socialinis kapitalas, kuris yra nematomi ištekliai, slypintys ir pačiuose bendradarbiaujančiuose sluoksniuose, suteikia pridedamąją vertę. Duomenys iš JT vadovo (UN Handbook), kurie teikiami iš daug šalių, nurodoma, kad socialinio kapitalo indėlis ekonominiam augimui yra maždaug 5% BVP.

Galiausiai, atsakydamas į gerb. Clarko komentarą, kuriame siūloma „prekiauti, o ne gauti paramą“, norėčiau pasakyti, kad ES mes vykdome abi veiklos rūšis – prekiaujame vienoje bendroje rinkoje ir, esant reikalui, taikome planinę paramą. Taip naudojamės abiejų galimybių pranašumais.

  Bogusław Rogalski (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, Komisare, ši ataskaita tokia didelė, kad apsiribosiu pakomentuodamas tik porą dalykų.

Vienas iš pagrindinių iššūkių, susijusių su Europos plėtra, yra skubus apstatytų sričių paplitimas, kartu su energijos sunaudojimu, transportu ir demografiniais pokyčiais, tokiais kaip gyventojų išnykimas kai kuriose Sąjungos dalyse ir didėjantis atotrūkis tarp turtingesnių sričių ir skurdesnių. Integruotos plėtros politika, kurios akiratyje – infrastruktūros modernizavimas, energetikos našumas ir pigaus aplinkai palankaus transporto įvedimas, padės užtikrinti šio sektoriaus veiklos tęstinumą.

Kitas diskutuojamos strategijos tikslas turėtų būti susitelkimas į kaimų plėtrą, kad paverstume juos konkurencingesniais ir taip sulėtinti šių vietovių gyventojų nykimą, kuris toks svarbus naujoms valstybėms narėms. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į bendradarbiavimo tarp miestų ir kaimo svarbą, siekiant paskatinti teritorijos kaip visumos plėtrą. Informacijos ir komunikacijų technologijų prieinamumas turėtų atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį kuriant teritorijų sanglaudą ir plėtojant atskiras sritis. Šioje srityje dabar glūdi didžiausios mūsų problemos.

  Markus Pieper (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti dėl gerb. Kallenbach ataskaitos ir Leipcigo chartijos. Taip, mes turime atsižvelgti į erdvinį planavimą Europos situacijoje. Tačiau ar tai nepareikalaus naujų Europos galių būsto politikos ir erdvinio planavimo požiūriu? Čia galime rašyti didelį klaustuką. Dėl gerb. Guelleco ataskaitos ir konkrečiai būsimos struktūrinės politikos perspektyvų – regionų iššūkiai, kuriuos sukėlė globalizacija, demografija, klimato kaita, migracija ir pan., visa tai kruopščiai aprašyta. Tą pat galima pasakyti ir apie politinį požiūrį.

Turėtume pasilikti prie išbandytų ir patikrintų struktūrinės politikos tikslų ir paremti juos šiomis naujomis sudėtinėmis dalimis. Sveikintinas integruotas požiūris, kurį propaguoja pranešėjas, taip pat požiūris, nukreiptas į iššūkius, kylančius dėl kaimo plėtros. Tačiau turėtume susitelkti į bendrą principą, į Europos kuriamą pridėtinę šių programų vertę. Tiek sanglaudos, inovacijų ar transnacionalinio finansavimo klausimais Europa turėtų skirti paramą tik tam, kad galėtume užtikrinti iš tiesų tvarų Europos indėlį.

Siekiant sėkmės ateityje, turime kritiškiau žiūrėti į iki šiol naudotus instrumentus. Vienkartinė subsidija nesukurs jokios europinės pridėtinės vertės, tuo tarpu ilgalaikė plėtra mokslinių tyrimų, švietimo ir infrastruktūros srityse būtinai ją sukurs! Padidinti struktūrinės politikos veiksmingumą galime tik užtikrindami didesnį lėšų paskirstymo skaidrumą ir taikydami sverto principą, pavyzdžiui, finansuodami paskolas ir dirbdami daugiau su viešuoju ir privačiuoju sektoriais.

Nors aiškiai nepakankamai išnaudojome visas galimybes, reikia nuo 2014 m. skirti daugiau pinigų. Pirmiausia turime įvertinti dabartinį laikotarpį bei veiksmingiau suderinti priemones, kad pasitiktume tokius iššūkius, kaip klimato kaita ar demografija. Tada galime pradėti reikalauti biudžeto lėšų.

Iš tiesų negalime rimtai žiūrėti į tuos, kurie reikalauja tuščio čekio dabar. Todėl prašau jūsų paremti mūsų pataisas balsuojant.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE). – (PT) Gerb. Pirmininke, Komisare, pirmiausia privalau padėkoti nuomonės pranešėjui ir savo frakcijos pranešėjai, gerb. Guellecui ir gerb. García už ataskaitos kokybę ir atvirumą dialogui dėl sanglaudos.

Ataskaitoje teisingai įvertintos didžiulės pastangos, kurios įdėtos (ypač Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Airijoje) skatinant augimą ir konvergenciją. Tačiau pastangos ir toliau turi būti dedamos ne vien tose šalyse, kurioms labiausiai trūksta solidarumo ir sanglaudos, bet ir tam tikruose regionuose tų šalių, kurių gerovės įvertinimo procesas negali vienareikšmiai priklausyti nuo BVP, o turi remtis ir kitais kriterijais.

Įdėjau daug pastangų, kad izoliuotumas ir atokumas būtų pripažinti faktoriais, varžančiais plėtrą. Ypač, remiantis EB sutarties 299(2) straipsniu ir kaip nurodė komisarė Hübner, pasiekiamumo problemos yra vienos iš didžiausių plėtros kliūčių. Todėl nepaprastai svarbu adaptuoti Bendrijos politiką, kad ji atsižvelgtų į šį suvaržymą, kylantį dėl izoliuotumo ir atokumo.

  Samuli Pohjamo (ALDE). – (FI) Gerb. Pirmininke, Komisare, norėčiau į šiuos debatus įlieti šiaurietiško požiūrio. Svarbu, kad nuolatinės šiaurės problemos – ilgi nuotoliai, šaltas klimatas ir mažai gyventojų – būtų ateityje priimti domėn kaip faktoriai, kurių pagrindu reikalinga parama, lygiai kaip ir kalnuotų vietovių ar salų problemos.

Taip pat vertėtų prisiminti, kad šiauriniai regionai sukuria pridėtinę vertę srityse, tokiose kaip kasyba, medžio apdirbimas bei turizmas. Moksliniai tyrimai šiaurėje ir naujų technologijų taikymas bendradarbiaujant su universitetais, verslo įmonėmis, viešuoju sektoriumi ir vartotojais nuolat kelia inovacijas, iš kurių naudos gauna visa Europa.

Norėčiau visiems priminti ir galimybę, kurią suteikia Baltijos strategijos suderinimas su Šiaurės aspektu tokiose srityse kaip, pvz., energetinių išteklių panaudojimas Barenco regione.

Noriu pasveikinti nuomonių pranešėjus parengus puikias ataskaitas ir padėkoti Komisarei Hübner už jos domėjimąsi šiauriausiu Sąjungos kampeliu.

  Emmanouil Angelakas (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, Komisare, irgi norėčiau pasveikinti abu pranešėjus parengus svarbias ataskaitas.

Sanglaudos politika yra svarbi, nes ji padėjo daugeliui regionų vystytis ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Ji sumažino spragą tarp regionų, suartino juos iki tam tikros ribos ir sumažino atotrūkį jų viduje.

Tačiau dar daug reikia nuveikti. Dar nepasiekta vienoda plėtra. Yra nukrypimų, kurie kai kuriais atvejais labai aštrūs. Bet kokia mintis apie sanglaudos politikos renacionalizavimą turi būti atmesta. Naujų valstybių narių regionai labai atsilikę. Terminas „teritorinė sanglauda“, aprašytas Lisabonos sutartyje, turi būti apsvarstytas ir toliau analizuojamas.

Ypatingas dėmesys turi būti skirtas izoliuotiems regionams, kaip, pvz., Graikijos atveju, kur tokia politika padės vietos gyventojams likti namuose, susirasti darbą, gauti priėjimą prie naujų technologijų ir profesinių galimybių ir pasiekti Bendrijos nustatytas normas.

Dėl šių priežasčių, sanglaudos politikos ataskaitos sąlygos yra teisingos: reikės apdrausti ir padidinti finansavimą, net laikotarpiu po 2013 m. Iššūkis nemažas, o sanglaudos politika neturi apvilti ar delsti dėl lėšų trūkumo, kai visos šalys pripažins jos reikalingumą.

Baigdamas norėčiau pasidžiaugti šiandien girdėtu Komisarės Hübner pranešimu ir Komisijos apsisprendimu judėti į priekį kuriant sanglaudos politiką. Visi susidomėję lauksime Žaliosios knygos ir joje pateiktų išvadų.

  Andrzej Jan Szejna (PSE). – (PL) Gerb. Pirmininke, Komisare, Europos Sąjungos pagrindinis tikslas yra sumažinti socialinį ir ekonominį atotrūkį tarp Europos regionų. Siekiame sukurti Europą, kurios visi regionai būtų lygūs.

Po paskutinių ES plėtros etapų tapo vis svarbiau stiprinti sanglaudą. Taip nutiko todėl, kad, pagal tam tikrus įvertinimus, dabartiniame ekonominės raidos etape tokioms šalims kaip Lenkija, Bulgarija ir Rumunija prireiks 15 metų, kad pasiektų 75% BVP vidurkį, prilygstantį Sąjungos vidurkiui.

Visiškas struktūrinių fondų panaudojimas remiantis Bendrijos įstatymais yra sine qua non mažinant socialinius ir ekonominius netolygumus tarp Europos regionų. Tai taikytina ypač valstybėms narėms. Pastarosios susiduria su daug problemų. Pvz., Lenkijos vietos valdžios institucijos neseniai turėjo tvarkytis su sunkumais, kilusiais dėl nuolatinio euro smukimo palyginti su Lenkijos valiuta, šitaip mažindami tikrąją Europos lėšų, paskirtų ir jau patvirtintų regioninių projektų įgyvendinimui, vertę.

Be to, darbo jėgos ir gamybos išlaidos Europoje nuolat didėja, o tai sukelia investicijų, finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų, išlaidų didėjimą ir šių lėšų realios vertės sumažėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, kyla grėsmė daugelio Sąjungos projektų įgyvendinimui.

  Sérgio Marques (PPE-DE). – (PT) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau akcentuoti puikų gerb. Guelleco darbą bei tą protą ir ryžtą, su kuriais jis pabrėžė ir gynė solidarumo politikos tarp Europos regionų optimizavimo idėją po 2013 m.

Tiesą sakant, šia ataskaita net labiau negu sanglaudos politikos poveikio įvertinimu 2000-2006 m. mes pradėjome debatus dėl sanglaudos politikos, kokios norime laikotarpiu po 2013 m. Šia proga norėčiau pateikti vieną komentarą dėl dabarties ir tris dėl ateities.

Mano pirmasis komentaras būtų, kaip parodė ketvirtoji ataskaita, tas, kad sanglaudos politika išlieka esmine sąlyga mažinant atotrūkį tarp įvairių regionų išsivystymo lygių ir skatinant labiausiai atsiliekančius regionus arba, kitaip tariant, kuriant harmoningesnę ir perspektyvesnę Europos Sąjungą, kuri turėtų didesnį solidarumo jausmą. Tačiau neturėtume pamiršti, kad be šio pagrindinio tikslo, sanglaudos politika atliko lemiamą indėlį kurdama ir plėtodama vidaus rinką, nutiesdama kelią būsimai sėkmingai ES plėtrai, vienos bendros valiutos sukūrimui ir konsolidavimui ir didesnėms Europos Sąjungos piliečių sąsajoms su ES.

Mano antrasis komentaras: sanglaudos politika dabar privalo peržiūrėti savo vaidmenį paraginta ir paskatinta naujo teritorinio sanglaudos aspekto, kuris buvo iškeltas Lisabonos sutartyje, pasinaudodama teritorijų įvairove ir jų tarpusavio papildomumu ir tvirtai pasirinkdama kursą į policentrinės Europos Sąjungos sukūrimą.

Gerb. Kallenbach, kurią taip pat sveikinu, savo ataskaitoje siūlo mums geras rekomendacijas šiuo klausimu.

Trečiasis komentaras yra toks, kad sanglaudos politika turi vis labiau apimti ir reaguoti į esamus iššūkius, tokius kaip globalizacija, migracija, gyventojų senėjimas, klimato kaita, energijos šaltinių įvairinimas, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra. Kad išliktume nuoseklūs, privalome apsvarstyti, kaip padidinti lėšas, skirtas regionų politikos sustiprinimui.

Galiausiai, remiantis nauja perspektyva, atokiausių regionų atžvilgiu bus būtina garantuoti, kad jie jaustųsi patogiai būdami Europos ribose. Taps gyvybiškai svarbu rasti naujus atsakymus į tokias rimtas problemas kaip izoliacija bei trūkumai, susiję su konkurencingumu, su kuriuo susiduria šie regionai.

  Gábor Harangozó (PSE). – (HU) Labai jums dėkoju, gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai. Norėčiau pasveikinti gerb. Kallenbach ir gerb. Guellecą pateikus puikius pranešimus, kurie abu žymi labai svarbų etapą debatuose dėl sanglaudos politikos.

Atskirų mūsų regionų plėtra labai skiriasi, bet jeigu pažvelgsime giliau, atskirose jų vidaus srityse pamatysime dar gilesnių plyšių. Mes nesugebėjome tinkamai kovoti su kaimo skurdu ir padėti atsilikusioms sritims vykdyti žemės ūkio politiką. Šioje srityje prisireiks didesnių pastangų, kurias dėsime vykdydami atnaujintą, integruotą sanglaudos politiką, sugebėsiančią pasukti atgal neigiamus procesus imančiose skursti vietovėse.

Sinergija tarp sanglaudos ir konkurencingumo sustiprinimo turi būti sutvirtinta, nes jos negali būti pajungtos viena kitai. Iškilo nauji iššūkiai, tokie kaip senėjimas, energijos našumo bei klimato kaitos, su kuriais turime kovoti. Būtent dėl šios priežasties gyvybiškai svarbu sutvirtinti sanglaudos politiką ir mes turime atmesti pasiūlymą, kad ji būtų svarstoma nacionaliniu lygmeniu. Jeigu solidarumui ir sanglaudai skirsime vietą pačioje Europos projekto šerdyje, Sąjunga tikrai taps stipri ir kompetentinga. Dėkoju jums už dėmesį.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Gerbiamieji Parlamento nariai, gerai suplanuota ir patikima miestų plėtra tampa nepaprastai svarbi, ypač pasitinkant tokius iššūkius kaip miestų transporto tinklų perkrovimas, žala aplinkai ir žemės tvarkymas. Štai kodėl labai vertinu Teritorijų darbotvarkės ir Leipcigo chartijos priėmimą.

Didmiesčiai yra atsakingi už klimato apsaugą: tokia apsauga turėtų būti prioritetas visais politiniais lygmenimis. Didmiesčiai gali padėti išspręsti prastą eismo padėtį ir sumažinti visuotinį išmetamųjų teršalų kiekį, kuris sukelia šiltnamio efektą, pvz., tarpusavyje sujungdami skirtingas transporto rūšis ir sukurdami infrastruktūrą dviratininkams ir pėstiesiems. Norėčiau pasiūlyti, kad didmiesčiai teiktų prioritetą veiksmingai energiją naudojantiems pastatams ir naudotų jau turimus pastatus naujiems tikslams užuot kūrę naujas statybvietes.

Norėčiau pabrėžti, kad ne vien pagrindinių regiono miestų, bet ir priemiesčių sritys bei kaimai sėkmingai pasiekia sanglaudos tikslų. Todėl kreipiuosi į Komisiją, prašydamas stebėti tuos sėkmingus projektus ir jų pagrindu parengti plėtros modelį mažesniems ir vidutinio dydžio miestams už pagrindinių regiono miestų sričių. Viena iš Europos būdingų savybių yra ta, kad nepaisant jos palyginti mažo dydžio, ji pasižymi geografine įvairove. Štai todėl būtina atsižvelgti į unikalius regiono bruožus ir dėl to susidarančius skirtumus ir suteikti skirtingų regionų žmonėms progą pasinaudoti unikaliomis galimybėmis ir potencialu, kurį jiems siūlo jų gyvenamosios vietos. Man asmeniškai labai svarbu, kad tarp kitų tikslų būtų įtrauktas poreikis išspręsti teritorinius klausimus, susijusius su salomis ir kalnuotomis vietovėmis, pasienio sritimis ir retai apgyvendintais regionais, kad juose gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė būtų aukštesnė.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad miestų plėtra turi laikytis integruotos ir gerai koordinuojamos strategijos, kurią visais lygmenimis remtų ir vyriausybė, ir privatus sektorius.

  Miloš Koterec (PSE). – (SK) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Mes diskutuojame dėl Ketvirtosios ataskaitos dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos ir gerb. Kallenbach bei gerb. Guelleco ataskaitų tuo pat metu, kai ima kilti pirmieji klausimai dėl 2014–2020 m. biudžeto plano.

Norėčiau susieti šiuos du dalykus ir pabrėžti tokios sąsajos svarbą. Nebijau, kad sanglaudos politikos finansavimas dings iš biudžeto plano, tačiau nenorėčiau pamatyti, kokiu mastu šis fondas padidės kito biudžeto galiojimo metu, kuris bet kuriuo atveju bus sumažintas. Be šių dalykų, kaip nuomonės pranešėjai teisingai nurodė, regioniniai atotrūkiai dar išlikę, įskaitant struktūrines problemas, o kadangi ši situacija pablogėjo dėl ES plėtros, būtina svarstyti, ar nesuteikti daugiau svorio šiam biudžeto straipsniui.

Kaip teisingai nurodoma ataskaitose, padėtis yra tokia sudėtinga, kad negalime jos išspręsti komisijos lygmeniu. Nors valstybių narių vyriausybės atlieka svarbų vaidmenį , tampa vis aiškiau, kad nebus įmanoma išspręsti jo nedalyvaujant regionų ir vietos valdžios institucijoms. Jų vaidmuo yra ne vien kurti sinergiją su vyriausybe priimant sprendimus, susijusius su savo teritorijų plėtra bei imtis atsakomybės už šią plėtrą, bet ir paskiausia, bet ne mažiausia – pateikti atgalinį ryšį, kaip ta plėtra bei sanglauda toliau vystomos.

Kas gali suteikti daugiau informacijos apie tikrą plėtrą regione, jeigu ne žmonės, kurie ten gyvena? Todėl kreipiuosi į Komisiją ne vien siūlydamas įtraukti į savo stebėsenos procesą makroekonominius indikatorius, bet ir būti kūrybiškais ir …

(Pirmininkas nutraukė pranešėją)

  James Nicholson (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėjus, kurie pateikė puikias ataskaitas. Taip pat norėčiau pasakyti, kad suprantu naujų valstybių narių atstovų užsidegimą. Žinau, kad nelengva patenkinti rinkėjus, kurie liko jūsų valstybėse narėse, tačiau dabar esate dalis Europos Sąjungos, kaip ir mes visi, ne visuomet gausite viską, ko norėtumėte ar norite.

Turiu pasakyti tiems, kurie tik žaidžia žodžiais, kad skirtumas tarp padidintų lėšų ir pakankamų lėšų iš tiesų yra labai mažas. Aš tikrai paremsiu formuluotę „pakankami ištekliai“.

Kartais išmintinga pripažinti, ką pasiekėte, ir laikyti tai banke. Aš asmeniškai šįkart pritariu žodžio „pakankamas“ vartosenai, ypač kai daug lėšų tose srityse nebuvo įsisavintos. Aš tik noriu, kad mano pačios regionui būtų bent perpus pasisekę – o mums tai nepavyko – gauti tokią paramą. Dabar esame net tiek pat atsilikę kaip ir kai kurios šalys, apie kurias kalbėjome.

  Stavros Arnaoutakis (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, Komisare, aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėjus, puikiai atlikusius savo darbą rašant šias dvi ataskaitas.

Dar kartą Europos Parlamentas patvirtina savo labai aiškią poziciją dėl sanglaudos politikos vaidmens svarbos, kuri priartins Europą prie jos piliečių. Tai politika, kuri suteiks pridėtinę vertę visai ES. Ateityje ši politika turėtų būti ne vien palaikoma – ji turi būti stiprinama būtinais ištekliais.

Abi ataskaitos byloja apie tai. Norėčiau pabrėžti keletą svarbių dalykų:

- vietos valdžios institucijų (ypač) partnerystę ir dalyvavimą visais lygmenimis;

- sinergiją tarp Bendrijos politikos sričių, ypač sanglaudos politikos ir kaimo plėtros politikos;

- planavimo politiką ir veiksmus, kurie skatintų ES teritorijų policentrinę plėtrą, ypač kaimo vietovėse;

- svarbų potencialų vaidmenį smulkių ir vidutinio dydžio miestų ir galiausiai

- kovą su regionų vidaus netolygumais, jaunimo nedarbu ir aukštu skurdo lygiu, kuris klesti daugelyje ES regionų.

  Rumiana Jeleva (PPE-DE). – (BG) Nepaisant požiūrių skirtumų, prisiminkime sanglaudos politikos raison d’etre ir jos tikslus, ji įkūnija didesnio klestėjimo ir geresnės visų Europos viltis.

Visi europiečiai siekia geresnio gyvenimo, o sanglaudos politika yra instrumentas, kuriuo galėsime paremti šias jų pastangas. Prisiminkime, kad yra daugybė skirtumų Europos Sąjungos viduje, o lėšos linkusios mažėti.

Todėl tikiuosi, kad sanglaudos politika turi būti sustiprinta ir paremta. Taip pat tikiu, kad verta užtikrinti optimalų jos įgyvendinimą. Kai kurios procedūros ir taisyklės vis dėlto yra per sudėtingos ir, ko gero, dėl šios priežasties neefektyvios. Tokia procedūra kaip bendra sanglaudos politikos apžvalga galėtų prisidėti prie šios politikos bendro tobulinimo visų europiečių naudai.

Norėčiau pakartoti, kokia svarbi sanglaudos politika menkiausiai išsivysčiusiems regionams. Ten gyvenantys piliečiai tiki ES parama. Turime jų nenuvilti.

  Jamila Madeira (PSE). – (PT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, sanglaudos politika, kuri yra Bendrijos politika par excellence, turi suvaidinti gyvybiškai svarbų vaidmenį sukuriant tokią Europą, kuri garantuos solidarumą, kuri bus arti žmonių ir bus kiekvieno ir kiekvienam. Tai aiškus Sąjungos svarbumo įrodymas kasdieniame kiekvieno Europos piliečio gyvenime.

ES plėtra iki 27 narių sukėlė pokyčius Europoje. Dabar iškelti tikslai skiriasi nuo tų, kurie buvo pradžioje. Iššūkiai, į kuriuos dabar turime reaguoti, tokie kaip globalizacija, gyventojų skaičiaus mažėjimas, kai kurių rajonų žemės virtimas dykuma ar klimato kaita, kartu su padidėjusiu stichinių nelaimių mastu ir dažnumu, reikalauja daug daugiau dėmesio ir pastangų..

Inovacijos irgi kelia naujus šios politikos tikslus, tačiau nepaisant susidūrimo su didesniais iššūkiais didesnėje Europoje, jos biudžetas atitinkamai neišaugo. Tačiau, vardan solidarumo jis buvo adaptuotas, ir tai nuvedė prie to, kad, pvz., regionai, kurie anksčiau buvo įtraukti į 1 tikslą (Objective 1) dabar laikomi pasiturinčiais regionais, neturinčiais teisės gauti paramos dėl savo statistinių duomenų.

Todėl sumažinti atotrūkį tarp regionų reikia suteikiant adekvatų priėjimą prie biudžeto, nepaliekant tam tikrų regionų plačiojoje Sąjungoje likimo valiai.

Lisabonos sutarties priėmimas sustiprino šį poreikį ir tvirtai apsupo įstatymais teritorinės sanglaudos idėją, kuri yra svarbiausias sanglaudos politikos aspektas. Nepaprastai svarbu, kad ši politika spręstų ne vien ekonominės ir socialinės sanglaudos klausimus, bet ir solidarumo tarp regionų ...

(Pirmininkas nutraukė pranešėją)

  Catherine Stihler (PSE). – Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi galimybe trumpai pakalbėti apie sanglaudos politikos ateitį, kuri iš esmės yra svarbiausia politikos sritis ir senoms, ir naujoms valstybėms narėms.

Glaudžiai bendradarbiauju su Škotijos vietos valdžios institucijomis spręsdama jų susirūpinimą keliančius klausimus, buvau sužavėta, kad Škotijos vietos valdžios institucijų konvencija (Convention of Scottish Local Authorities (COSLA)) neseniai pritarė ES sutarties projektui vietos valdžios klausimais. Sutartyje pripažįstami vietos savivaldos, taip pat teritorinės sanglaudos principai.

Man nebuvo staigmena, kad regioninė politika buvo viena iš penkių pagrindinių klausimų, kuriuos man pateikė COSLA. Sumažintų ES struktūrinių fondų ir piniginių lėšų kontekste regioninei plėtrai skirti pinigai turėtų būti geriau paskirstyti – kaip dauguma kalbėtojų pabrėžė – vietoje vietos valdžios institucijų, kurios turėtų būti pagrindinės šių fondų skirstytojos. Gerb. Guelleco ataskaita sustiprina vietos valdžios institucijų vaidmenį paskirstant struktūrinių fondų lėšas, pamirštame, kad visa politinė veikla yra vietinė.

  Maria Petre (PPE-DE). – (RO) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, ataskaitos, dėl kurių diskutuojame ir dėl kurių sveikinu abu pranešėjus, iškelia keletą, mano galva, ypatingos svarbos klausimų: partnerystės tarp miestų ir kaimo dėl bendrų teritorijų subalansuotos ir tvarios plėtros, klausimą dėl chaotiškos miestų plėtros, kuri suardo kraštovaizdį, taip pat nuolatinio žemės praradimo.

Visi šie dalykai, kartu su klimato kaita bei gyventojų nykimu kaime yra iššūkiai, į kuriuos privalome atsižvelgti tiek Europos lygmeniu, tiek vietos administracijos, valdančios šias politikos sritis, lygmeniu.

Kaip Parlamento narys iš Rumunijos, aš entuziastingai remiu idėją, kad ne vien didmiesčiai turi potencialą inovacijoms ir aš paprašiau Komisijos intensyviau dirbti sudarant plėtros planą smulkiems ir vidutinio dydžio miestams.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Ketvirtoji ataskaita dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos yra išsamesnė negu jos pirmtakės. Ji pagrįsta daugeliu indikatorių ir suteikia naudingų duomenų palyginimui, paminėdama ir tokias šalis kaip Jungtinės Valstijos, Japonija, Kinija ir Indija.

Nuo pradžios sanglaudos politika vaidino svarbų vaidmenį stiprindama valstybių narių gebėjimus skatinti suderintą plėtrą ir sukurti naujas ir nuolatines darbo vietas. Kol kas anksti įvertinti sanglaudos politikos rezultatus naujose Sąjungos valstybėse narėse, bet yra pagrindo susirūpinti dėl akivaizdaus delsimo panaudoti dabartines struktūrinių fondų lėšas tose šalyse. Konvergencija tarp šalių dažnai maskuoja gilėjančius skirtumus tarp regionų ir jų viduje. Regioniniai ir vietiniai atotrūkiai kyla daugelyje sričių, paveikdami užimtumą, našumą, pajamas, švietimo lygį ir inovacijų potencialą.

Būtina turėti omeny ir socialinę integraciją bei lygių galimybių politiką kiekvienu projektų sanglaudos lygmeniu. Tikiu, kad būsima finansinės sistemos apžvalga duos rezultatų ir padarys prieinamus biudžeto išteklius, reikalingus, kad pasitiktume naujus ambicingus padidėjusios Sąjungos sanglaudos politikos iššūkius.

...

(Pirmininkas nutraukė pranešėją)

  Daniel Dăianu (ALDE). – Gerb. Pirmininke, aš norėčiau pagirti abi ataskaitas, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į prieštaringą požiūrį, susiejant pramonės perskirstymą ES viduje ir struktūrinių bei sanglaudos fondų politiką.

Struktūriniai fondai gali būti traktuojami kaip bendros ES teikiamos subsidijos mažiau išsivysčiusioms sritims. Ar turėtume suprasti, kad regioninė sanglaudos politika kvestionuojama pirmaujančiose ES valstybėse narėse? Kas turėtų atsitikti? Ar menkiau išsivysčiusios ES valstybių narių sritys turėtų sustabdyti infrastruktūros plėtrą iš baimės, kad bus apkaltintos nesąžininga konkurencija?

Remiuosi Financial Times straipsniu, kuris buvo publikuotas praėjusį pirmadienį. Jame rašoma, kad rinkos ekonomika neturėtų tapti džiunglėmis. Viešosios politikos sritys iš tiesų turi atlikti savo vaidmenį, ir ne vien dėl socialinių priežasčių. Tačiau turėtume išlaikyti pusiausvyrą, nes nebūna neklystančios vietinės ar nacionalinės ekonomikos šiame pasaulyje, ir kiek betikėtume socialiniu teisingumu, ne visi piliečiai gali tuo pat metu laimėti toje pačioje vietoje ir visą laiką.

  Antonio De Blasio (PPE-DE). – (HU) Labai dėkoju už teisę pareikšti nuomonę. Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, negali būti jokių abejonių dėl sanglaudos politikos svarbos ir sėkmės. Manau, kad šį požiūrį paremia ir ataskaita, dėl kurios norėčiau pasveikinti nuomonės pranešėją.

Jos tikslas yra sukurti tikrą vienijimąsi, tačiau gyvybiškai svarbu, kad sumos, atidėtos jos įgyvendinimui, būtų veiksmingai panaudotos. Esu įsitikinęs, kad laukiantis įgyvendinimo projektas nelaikomas vertingu vien dėl to, kokio dydžio materiali suma jam atidėta, o dėl to, kiek veiksmingas jis yra.

Veiksmingumas gali būti išmatuotas dviem būdais: kiek jis pasitarnauja vienijimuisi ir kaip gerai suteiktos pinigų sumos panaudojamos panašiems tikslams atskirose šalyse. Pagaliau tam tikras projektas valstybėje narėje negali susilaukti daug kartų didesnės sumos negu kitos šalies. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šį įvertinimą ir ateityje į faktą, kad veiksmingumas yra sanglaudos politikos stiprinimo pagrindas. Labai jums dėkoju.

  Wolfgang Bulfon (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, kada piliečiams reikalingas Europos solidarumas? Kada valstybei narei reikalingas Europos solidarumas? Žinoma, nelaimės atveju. Štai kodėl man atrodo nesuvokiama, kad sprendimas, kurį Parlamentas priėmė 2006 m. pritaikyti supaprastinti Solidarumo fondą – kaip nurodyta Sanglaudos ataskaitos 45 dalyje – dar nėra įgyvendintas. Taigi prašau visų – Parlamento ir Komisijos – imtis priemonių, kad Taryba išspręstų šį klausimą labai greitai, nes įvyks kita nelaimė.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Jeigu sanglaudos politika turi būti sėkmingai įgyvendinta, turi būti vietiniai veikėjai, sugebantys imtis veiksmų ir mokantys sutelkti pastangas bei maksimaliai įsisavinti Europos lėšas. Todėl valstybės narės turėtų decentralizuoti administravimą, padidinti administracijų įgaliojimus regioniniu lygmeniu ir sumažinti nereikalingą biurokratiją vykdant sanglaudos politiką.

Nors sektorių padalijimo į grupes ir inovacijų polius procesas, duodantis akivaizdžios naudos didesniems sektoriams ir jų kaimynams, gali nuvesti prie keleto integracijos zonų atradimo, pastebimas veiksmingos, paprastos ir erdvėje besiorientuojančios (spatial) paramos smulkesniems sektoriams nebuvimas. Slovakijoje keletas bendruomenių, turinčių mažiau nei 2 000 gyventojų ir esančių geografiškai nepalankiuose regionuose, praras savo vietą keliose veiklos programose bei sanglaudos politikoje.

Kreipiuosi į valstybes nares ir prašau pateikti nešališką sistemą, kuri įtrauktų visus jų regionus, kad visi galėtų aktyviai dalyvauti taikant sanglaudos politiką.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, esu nuomonės pranešėjas miestų mobilumo klausimais. Mūsų svarstymuose santykių tarp miestų centrų ir savivaldybių periferijose šis klausimas atlieka svarbų vaidmenį. Mes taip pat žinome, kad nauja valstybė narė turi ypač rimtų problemų organizuodama savo infrastruktūrą tokiu būdu, kad galime eksploatuoti labiau aplinką tausojančias transporto priemones ir negrįžti vėl prie privačių transporto priemonių. Šioje situacijoje norėčiau išreikšti žodžiais konkretų prašymą: kad savo regioninės politikos sistemos ribose Komisija padėtų mums siekti ir rasti sprendimus dėl transporto miestų periferijose ir dėl socialinės sanglaudos naujose valstybėse narėse.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. – Gerb. Pirmininke, norėčiau pasinaudodama galimybe šių debatų pabaigoje padėkoti Parlamento nariams už jų visų indėlį. Yra daugybė dalykų, į kuriuos negaliu atsakyti dabar dėl laiko stokos, tačiau kuriuos išsinešiu su savimi. Kalbu apie jūsų susirūpinimą dėl smulkių ir vidutinio dydžio miestų, taip pat apie jūsų iškeltus klausimus dėl miestų transporto plėtros.

Egzistuoja aiški sąsaja tarp praeities ir ateities jūsų ataskaitose. Jūs iš tiesų statote tiltą, todėl norėčiau tarti keletą žodžių dėl stadijos, kuri pasiekta viešosiose konsultacijose dėl ateities Europos sanglaudos politikoje. Mes pradėjome šias konsultacijas 2007 m. rugsėjo pabaigoje ir iki šiol pateikta daugiau negu 100 gerai parengtų pareiškimų ir nuomonių ne vien iš nacionalinių, regioninių bei vietos valdžios pusės, bet ir iš kelių Europos erdvinio planavimo asociacijų, taip pat ekonominių ir socialinių partnerių, akademikų, mokslo įstaigų bei privačių piliečių.

Vienos iš vyriausybių prašymu pratęsėme konsultacijas iki vasario mėn. vidurio, nes nuomonės vis dar rengiamos.

Preliminarus šių nuomonių įvertinimas aiškiai parodo, kad politika susilaukė vyraujančios daugumos įspūdingo palaikymo. Tai byloja apie tiesioginį augimo ir plėtros poveikį, kaip ir faktas, kad ši politika skatina naujus mąstymo būdus ir atlieka labai veiksmingą sverto vaidmenį pritraukiant papildomus finansinius išteklius.

Pastebimas didelis susidomėjimas teikimo mechanizmu ir plačiai taikoma visų principų, kuriuos sukūrėme drauge Europos Parlamente per pastaruosius metus, parama.

Šios politikos poreikiui labai pritariama, nes ši politika padės reaguoti į visus iššūkius, kuriuos šiandien aptarėme ir kurie susiję ne vien su globalizacija, bet ir su demografija, klimatu, energetika, bet ir restruktūrizavimu apskritai, tvirtai remiant integruotą požiūrį.

Vienas iš svarbių klausimų, kuriuos iškėlėte šiandien, yra kaip mes rengsime Žaliąją knygą, kurią Komisija patvirtins rugsėjo mėnesį. Tuomet turėsime ilgą laikotarpį – ko gero, keturis mėnesius – įvairaus pobūdžio diskusijoms, ne vien tinklapyje. Tuo tarpu mūsų tarnybos organizuoja susitikimą su pagrindiniais suinteresuotais subjektais, kuris numatytas balandžio viduryje. Jis padės mums atsižvelgti ir į kitus pasiūlymus.

Būčiau pasirengusi, jeigu būtų poreikis, organizuoti svarstymą Parlamento Regionų plėtros komitete ar kitoje institucijoje, kuri norėtų pasidalinti su mumis savo požiūriu dėl Žaliosios knygos prieš Komisijai ją patvirtinant.

Kitas iškeltas klausimas, taip pat keliantis Komisijai susirūpinimą, buvo dėl statistikos ir indikatorių. Per mūsų analitikų instituciją, ESPON, kurią iš pagrindų sustiprinome ir kuriai dabar skirtas žymiai didesnis biudžetas, mes sieksime aptarti keletą naujų, bei keletą jau nustatytų teritorinės sanglaudos aspektų. Šis darbas vyksta ir mes tikimės greitai turėsią jo rezultatus.

Galiu jus patikinti, kad Komisija tęs ir atidžią tinkamų indikatorių paiešką, kurie bus naudojami papildant tiek BVP, tiek užimtumo indikatorius, taip pat Penktojoje sanglaudos ataskaitoje pasiūlys naują indikatorių derinį.

Labai dėkoju jums už komentarus. Ypač norėčiau padėkoti nuomonės pranešėjams už jų indėlį į debatus – ne tik buvusius, bet ir būsimus.

  Ambroise Guellec, nuomonės pranešėjas. – (FR) Gerb. Pirmininke, kalbėsiu trumpai. Pirmiausia dėl pastebėjimų, susijusių su Žuvininkystės komiteto pateiktomis pataisomis, noriu nedelsdamas pareikšti, kad žuvininkystė kaip sritis yra brangi mano, kaip pakrantėje gyvenančio Europos Parlamento nario, širdžiai, tačiau, deja, mums nepavyko pridėti komiteto pataisų prie teksto, dėl kurio netrukus bus balsuojama. Dėl to apgailestaujame, tačiau manau, kad ir toliau šiam klausimui bus skiriama dėmesio, nes šis sektorius labai svarbus kai kuriems ES regionams.

Norėčiau pareikšti ir tai, kad sanglauda yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos politikos sričių. Manau, kad šituo įsitikinome ir Parlamento rūmuose šį rytą. Tai svarbus dalykas, ypač žvelgiant į perspektyvines užduotis. Komisarė anksčiau minėjo, kad mes nagrinėjame ataskaitą, tačiau akivaizdu, kad mus domina būtent ateitis. Ji supranta mūsų lūkesčius, kurie susiję su teritorine sanglauda, ir ką jie reiškia, nes jie buvo įtraukti į Lisabonos sutartį. Galime pareikšti, kad dabar kamuolys atsidūrė Komisijos kieme, nors, Komisare, žinoma, su mūsų pagalba ir parama. Darbas turi būti atliktas ir atliktas gerai, sutelkus visų mūsų jėgas.

Norėčiau pridurti, kad pats faktas, kad mūsų regioninė politika kaip visuma dabar taps bendrai Tarybos ir Parlamento sprendžiamu klausimu padės mums judėti į priekį kartu, išaiškinant ją mūsų piliečiams, (manau, ši mintis taip pat buvo vieningai išreikšta šį rytą), taip pat įgyvendinant tikrą solidarumą, duodantį naudos regionams, kurie jaučia didžiausią poreikį. Abu šie dalykai buvo labai aiškiai nurodyti šį rytą.

Milžiniška užduotis dar laukia mūsų. Pasitikime politiką, kuri yra labai svarbi Europos Sąjungai.

  Gisela Kallenbach, pranešėja. – (DE) Gerb. Pirmininke, aš irgi norėčiau išreikšti padėką savo kolegoms Parlamento nariams už jų vertingą indėlį bei paramą. Manau, buvo pasakyta, kad, viena vertus, privalome išlaikyti solidarumą, ir kad, kita vertus, turime nukreipti savo darbus – šiuo atveju, sanglaudos politiką – daug veiksmingiau tikrai tvarios plėtros link ir, trečia, turime nuo pat pradžių nuoširdžiai bendrauti su piliečiais.

Ypač norėčiau padėkoti komisarei Hübner. Komisare, jūs aiškiai nurodėte, kad kartu su šiais rūmais, jūs domitės praktiniais žingsniais: integruotu požiūriu, indikatoriais, kurie leidžia gauti pamatuojamus padarinius, teritorinio aspekto apibrėžimą, Žaliąją knygą. Manau, mums ypač prireiks jūsų pagalbos užtikrinant, kad Taryba būtų su mumis bendrame būryje. Dar kartą išreiškiu apgailestavimą, kad šiuose svarbiuose debatuose nedalyvauja nė vienas Tarybos narys.

Išvados, pateiktos šiose dvejose ataskaitose, turi paskatinti priimti Lisabonos strategijos pataisas ir iš esmės paremti naująjį Bendrijos tikslą, kitaip visa tai ir liks tuščiais žodžiais.

Leiskite dar kartą prieš balsavimą paprašyti savo kolegų Parlamento narių: būkime praktiški. Neapsiribokime vėl vien apžvalga ir analize; iškelkime sąlygą, kad reikalaujame integruoto požiūrio skiriant struktūrinių fondų lėšas ir nustatykime aiškius įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo. Miestuose turi būti įgyvendinami klimato apsaugos uždaviniai, kitaip mūsų pažadai Europos ir nacionaliniu lygmeniu visai nieko verti.

  Pirmininkas. – Debatų pabaiga.

Ataskaitos bus pateiktos balsuoti, balsavimas prasidės po kelių minučių.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Ekonominės ir socialinės sanglaudos politika yra Europos solidarumo pagrindas. Šis Europos politikos bruožas yra kitų pasaulio dalių regioninės integracijos iniciatyvų pavydo objektas. Unikalus Europos projekto pobūdis didžia dalimi priklauso nuo sanglaudos sąvokos.

Regioninių iniciatyvų Afrikoje ir Pietų Amerikoje atveju nerandama lėšų net simbolinei sanglaudos politikai. Sąjungos plėtros planai dažnai vertinami kaip potencialaus vadovavimo efektyviems veiksmams išraiška siekiant padidinti sanglaudą. Galima beveik neabejotinai pareikšti, kad sanglaudos politika reiškia didžiulę Sąjungos ir jos valstybių narių sėkmę.

Nėra abejonės, kad pačios Sąjungos piliečiai vertina ją pagal tai, kaip jų požiūriu sanglauda įgyvendinama ir kaip pasiekiami jos užsibrėžti tikslai. Daugelyje valstybių narių, ypač tose, kurios prisijungė prie ES tik neseniai, į sanglaudos politiką dedamos labai didelės viltys. Tikimasi, kad solidarumas paaiškės nesąs tik gražus terminas, bet virs konkrečiais įsipareigojimais tiems, kuriems likimas nebuvo labai palankus. Sanglauda taip pat yra instrumentas, kuriuo bus kuriamos lygios galimybės ir puiki Sąjungos reklama.

Jau vien dėl šios konkrečios priežasties mes nesvarstysime finansinių lėšų, skirtų padidinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, apribojimo klausimo. Priešingai, turėtume pamąstyti, kaip skirti daugiau finansinių išteklių sanglaudai, kad ir dėl daugelio jai kylančių iššūkių.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, sanglaudos politika nėra viena iš pagrindinių politikos sričių, kurios buvo nuo pat jos įkūrimo pradžios. Ne atsitiktinumas, kad sanglaudos politika buvo sukurta, kad menkiau išsivysčiusios šalys prisijungė prie Europos Sąjungos, nes šios šalys prastai derėjo prie šešių pradžioje buvusių valstybių narių. Nuo to laiko sanglauda įgavo svarbos ir tapo Europos integracijos kolona bei sutarčių ir biudžetų pagrindine tema. Daugiau nei 308 milijardų eurų paskyrimas sanglaudai 2007–2013 m.

Tendencija kvestionuoti šią pagrindinę Sąjungos politikos sritį iškilo pastaruoju metu. Keista, tendencija sutapo su Europos Sąjungos plėtra, kai buvo priimtos Centrinės ir Rytų Europos šalys. Pastarosios turi daugiausia pagrindo užprašyti paramos, dėl istorinių priežasčių. Štai kodėl iš karto nesiūloma atsikratyti sanglaudos politikos, o radikaliai ją perorientuoti dėl tariamo Struktūrinių fondų iššvaistymo ir piktnaudžiavimo šioje srityje. Tai didžiausia klaida, kokią tik galime padaryti! Tvarkos pažeidimus būtina nustatyti ir pašalinti, tačiau kaip tik regionų politika padaro Sąjungos buvimą juntamu 27 valstybėse narėse. Sanglauda reiškia lygių galimybių ir bendradarbiavimo jausmą, todėl neturėtų būti įtraukta į kitas politikos sritis. Minėtoji konkurencijos bei kovos prieš visuotinį atšilimą politikos sritys turi turėti savo atskiras biudžeto eilutes. Nustatymas to, ką reikėtų finansuoti sanglaudos sistemoje, turi likti šalių ir regionų kompetencija. Jie geriau supranta savo pačių poreikius negu Briuselio valdžios institucijos.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Komisijos ataskaitoje minimas kaimo gyventojų išnykimas, kurį sukelia darbo vietų trūkumas, išskyrus žemės ūkį arba dėl prastų gyvenimo sąlygų.

Kaimo plėtros fondas kartu su kitais fondais prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos. Veiksmingas kaimo plėtrai skirtų lėšų panaudojimas yra tik laikinas šių problemų sprendimas.

Tačiau veiksmingo šių fondų panaudojimo sąlyga yra geresnis potencialių finansinių lėšų gavėjų supratimas.

Informacijos prieinamumas yra dar net svarbesnis naujose valstybėse narėse, kurios dar nesusipažinusios su Bendrijos finansavimo instrumentų panauda.

Norėčiau kaip pavyzdį pateikti Rumuniją, šalį, kuriai atstovauju: tyrimas rodo, kad pusė kaimo gyventojų nieko nežino apie egzistavimą fondų, įkurtų dėl jų ir tik vienas miesto gyventojas iš dešimties žino, į kurią instituciją jai/jam kreiptis, kad gautų priėjimą prie šių lėšų. Gaila, kad Rumunijos vyriausybė neįdėjo pakankamai pastangų, kad informuotų piliečius ir, tuo pačiu, akivaizdu, kad niekas negali to padaryti už Rumunijos vyriausybę.

Tačiau, manau, kad tinkamos prieigos prie informacijos užtikrinimas bei būsimų paramos gavėjų parengimas turėtų būti svarbi tema Komisijos darbotvarkėje, kaip sąlyga siekiant užtikrinti efektyvų priemonių, skirtų sanglaudos politikai, panaudojimą.

  Richard Seeber (PPE-DE), raštu. – (DE) ES plėtra 2004 m. gegužės 1 dieną padidino ekonominį ir socialinį atotrūkį ES viduje. Šių metų sausio mėnesį prasidėjo naujas sanglaudos politikos programavimo laikotarpis. Jo metu bus sutelktas dėmesys į naujus prioritetus ir tikslus: aplinkos apsaugą, konkurenciją ir naujų bei geresnių darbo vietų sukūrimą.

ES sanglaudos politika ketinama per keturias atskiras programas padėti Europai ir jos regionams tapti konkurencingesniems, pvz., per inovacijas, žinių visuomenės plėtrą bei stiprinant ekonominį konkurencingumą. Ketinama ir padidinti regionų patrauklumą investuotojams bei gyventojams palaikant tvarią regionų plėtrą. Turi būti sukurta pirmiausia daug daugiau ir geresnių darbo vietų, o regionai vystomi toliau siekiant paskatinti naujų galimybių išnaudojimą ir sumažinti atotrūkį. Toliau plečiantis ES finansavimas dabar dalijamas 27 valstybėms narėms. Todėl pinigai turi būti panaudojami geriau, veiksmingiau ir skaidriai.

Europos Vadovų Taryba skyrė 307.6 milijardų eurų 2007-2013 m. laikotarpiui. Tai nemaža pinigų suma. Svarbu, kad regionai, turintys plėtros problemų pasiturinčiose valstybėse narėse, tokiose kaip Austrija, taip pat gautų lygią lėšų dalį. Ypač tolesnės paramos reikia kalnuotų vietovių regionams.

  László Surján (PPE-DE), raštu. – (HU) Apžvelgęs paskutinius tris išlyginimo politikos taikymo metus ir pamatęs ne vien gerus dalykus, bet ir taisytinas klaidas, Europos Parlamentas ne tik dairosi atgal, bet ir žvelgia į priekį.

Kad paspartintume neišsivysčiusių regionų plėtrą, turime pakeisti du dalykus. Privalome daugiau dėmesio skirti programų veiksmingumui, įskaitant sukurtos vertės padidinimą veiksmo vietoje. (Reikia toliau tęsti su tuo susijusį teorinį darbą, kad rezultatai būtų kruopščiau vertinami.) Tačiau negalime nutylėti fakto, kad privalome garantuoti daugiau negu dabar skirta išteklių programoms, kurios veiksmingai panaudoja pagalbą, yra nekorumpuotos ir politiškai neangažuotos, laikotarpiui po 2013 m.

Spartesnis neišsivysčiusių regionų išlyginimas yra ne vien tų, kurie juose gyvena interesas, bet ir miestų gyventojų, kurie gyvena labiau išsivysčiusiose srityse, garantuojančiose būtinus išteklius. Todėl kviečiu kolegas Parlamento narius pasekti nuomonės pranešėjo pavyzdžiu ir šiuo klausimu ir nedaryti prieš juos padėto teksto pataisų.

(Posėdis buvo atidėtas 11.55 dėl balsavimo ir toliau tęsiamas 12.05)

PIRMININKAUJA: PÖTTERING
Pirmininkas

4. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. – Tolesnis darbotvarkės klausimas yra balsavimas.

(Dėl balsavimo rezultatų ir išsamesnių paaiškinimų: žr. protokolą)

4.1. (A6-0462/2007, Monica Frassoni) Bendrijos įstatymų taikymo stebėsena (balsavimas)

– Prieš balsuojant dėl 2 Pataisos

  Monica Frassoni, nuomonės pranešėja. – (IT) Gerb. Pirmininke, įdomu, ar patartina šiuo atveju, kai dėl pataisų sutiko įvairios frakcijos, stabdyti dėl jų balsavimą, nebent tam priešinasi Parlamentas.

(Parlamentas davė sutikimą.)

4.2. (A6-0491/2007, André Brie) Dėl su gaminių prekyba susijusio akreditavimo ir rinkos priežiūros (balsavimas)

4.3. (A6-0490/2007, Christel Schaldemose) Dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (balsavimas)

4.4. (A6-0489/2007, Alexander Stubb) Dėl tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymo kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams (balsavimas)

4.5. Padėtis Gazoje (balsavimas)

– Prieš pradedant balsavimą

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE). (ES) – Gerb. Pirmininke, pasikonsultavę su politinėmis frakcijomis dėl bendros rezoliucijos pasirašymo, norime paprašyti pakeisti 3 dalies struktūrą.

Tai nėra žodinė pataisa, nes nenorime pridėti ar pašalinti kokius nors žodžius. Mes tik norime išlaikyti tekstą tokį, koks jis yra, padalindami jį į tris atskiras pastraipas.

Kad pašalintume bet kokias abejones, gerb. Pirmininke, pataisytas tekstas turėtų atrodyti šitaip:

„3. Pakartoja raginimą nedelsiant užbaigti visus prievartos veiksmus;“

„4. Ragina Izraelį nutraukti karinius veiksmus, kurių metu žūva ar keliamas pavojus civiliams gyventojams bei neteisminį planinį žudymą;“

„5. Ragina „Hamas“ judėjimą po neteisėto Gazos ruožo perėmimo užkirsti kelią palestiniečių nereguliarios kariuomenės raketų paleidimui iš to Gazos ruožo į Izraelio teritoriją.“

Taigi, nekeičiami jokie žodžiai, gerb. Pirmininke. Mes neprašome, kad būtų pridėti ar panaikinti kokie nors žodžiai, o tik kad ši pastraipa būtų padalinta į tris dalis.

(Parlamentas patvirtino pasiūlymą)

4.6. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos septintoji sesija (balsavimas)

4.7. (A6-0024/2008, Françoise Castex) Europos demografinė ateitis (balsavimas)

– Prieš balsuojant dėl 21 pataisos

  Françoise Castex, nuomonės pranešėjas. – (FR) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasiūlyti perkelti 21 pataisą po 40 pastraipos.

(Į prašymą buvo atsižvelgta.)

– Prieš balsuojant dėl 62 pataisos

  Françoise Castex, nuomonės pranešėja. – (FR) Gerb. Pirmininke, siūlau tik kalbinį žodinį 62 pataisos pataisymą ir norėčiau priminti, kad nuoroda padaryta prancūzų kalba ir kad terminas „pajamos“ angliškame variante buvo išlaikytas. Be to, prancūziškas variantas bus laikomas visų pataisymų nuorodų šaltiniu.

– Prieš balsuojant dėl 30 pataisos

  Françoise Castex, nuomonės pranešėja. – (FR) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasiūlyti pataisyti žodžius. Norėčiau, kad būtų išbrauktas žodis „suskaidymas“ pirmame sakinyje, o antrame pakeisti žodį assurer (užtikrinti) žodžiu renforcer (sustiprinti).

Angliškame variante norėčiau atkreipti gerb. Bushill-Matthews dėmesį, kad précarité verčiamas „nesaugus“.

(Parlamentas priėmė žodines pataisas)

– Prieš balsuojant dėl 55 pataisos

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, manau, kad PPE-DE frakcijos balsavimo sąraše yra spaustuvės klaidų. Ar galėčiau paprašyti jūsų, kad atkreiptumėte į jas mūsų nuomonės pranešėjo dėmesį? Turiu pagrindo manyti, kad jis norėjo parašyti pliuso, o ne minuso ženklą vardiniame balsavime dėl 55 pataisos.

– Balsavimo dėl Castex ataskaitos pabaigoje

  Dirk Sterckx (ALDE). – (NL) Gerb. Pirmininke, manau, kad keista, jog Parlamentas balsuoja už ataskaitą, dėl kurios žodinių pataisų dar vyksta diskutuojama. Maniau, kad daugiau to nedarysime plenarinių posėdžių metu, o paliksime šį darbą Komisijai, kad apribotume pataisų, teikiamų plenariniame posėdyje, skaičių.

  Pirmininkas. – Taip, jūsų pastaba, gerb. Sterckx, yra visiškai teisinga.

4.8. Mokslinis bendradarbiavimas su Afrika (balsavimas)

4.9. (A6-0023/2008, Ambroise Guellec) Ketvirtoji ataskaita dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos (balsavimas)

4.10. (A6-0028/2008, Gisela Kallenbach) Teritorijų darbotvarkė ir Leipcigo chartija (balsavimas)

5. Paaiškinimai dėl balsavimo

PIRMININKAUJA: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

Paaiškinimai dėl balsavimo žodžiu

- Ataskaita: André Brie (A6-0491/2007)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. Pirmininke, vakar dienos diskusijose dėl CE žymėjimo atkreipiau Komisijos dėmesį į tai, kad CE žymėjimo registravimas dar nebuvo inicijuotas, nors Europos įstatymuose jis taikomas jau 16 metų ir aš dėl šito pateikiau prašymą parlamentinės interpeliacijos metu prieš tris mėnesius.

Džiaugiuosi dėl įmonių ir pramonės komisaro vakar duoto pažado paspartinti šio klausimo sprendimą, tačiau nesu įsitikinusi, ar jis žinojo, kaip svarbu prekiaujant užsienio rinkose turėti registruotą pažymėjimą. Kol reikalavimas pateikti pažymėjimą netaikomas, bus neįmanoma kreiptis dėl nuostolių tais atvejais, kai gamintojai ar importuotojai, besinaudojantys Europos atitikties žyma, garantuojančia produkto saugumą, galės neteisėtai pelnytis ir apgaudinės pirkėjus ir Europoje, ir užsienyje. Pažymėjimas, be abejo, padėtų iš rinkos išguiti nesąžiningą konkurenciją.

− Padėtis Gazoje (RC-B6-0066/2008)

  Gyula Hegyi (PSE). – (HU) Dėkoju. Patekti į Gazos ruožą ir susidurti akis į akį su okupuoto ir blokadą kenčiančio krašto kasdienybe buvo tikras šokas. 80% gyventojų yra bedarbiai, Izraelis laikas nuo laiko išjungia elektros energijos ir vandens tiekimą, daugelis žmonių gauna pavalgyti vieną kartą per dieną, o didžioji dauguma gyventojų ištisus metus nesugebėjo išvažiuoti iš srities, mažesnės už Budapeštą. Kaip pasakė Izraelio profesorius, Gaza yra kalėjimas, o jo gyventojai – kaliniai tų, iš kurių sunku tikėtis racionalaus elgesio.

Dar labiau apkartina padėtį tai, kad keletas Palestinos grupuočių leidžia raketas iš Gazos teritorijos, keldami grėsmę nekaltų Izraelio civilių gyvybėms. Krizė siekia pernelyg tolimą praeitį, kad ją būtų galima išspręsti tradiciniais būdais. Iki šiol abi pusės buvo savo pačių ekstremistų kaliniai ir dėl jų nepajėgė pasiekti realių abipusių nuolaidų.

Tarptautinė bendruomenė, o visų pirma Europos Sąjunga, privalo jėga priversti Izraelį ir Palestiną pasiekti draugišką susitarimą. Aš balsavau už rekomendaciją, tikėdamasis, kad valstybės narės imsis ryžtingesnių žingsnių.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Aš taip pat labai užjaučiu Gazos ruožo žmones, kurie tapo įkaitais „Hamas“ teroristų rankose. Tačiau negalėčiau paremti šiandienos Europos Parlamento rezoliucijos, nes iš jos neišbrauktas straipsnis, raginantis deryboms tarp palestiniečių vyriausybės ir „Hamas“ judėjimo. Visi žinome, kad negali būti derybų su teroristais, kurie okupavo Gazą. Toks prašymas yra veidmainystės aktas, kuriuo siekiama suteikti „Hamas“ judėjimui palestiniečių vyriausybės partnerių vaidmenį. Nenoriu prisidėti prie šios teroristų organizacijos įteisinimo.

Bijau, kad ši padėtis netrukus pareikalaus intervencijos iš mūsų pusės, kurią turėtų sankcionuoti Jungtinės Tautos. O čia Europa turėtų atlikti labai aktyvų vaidmenį.

- Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos septintoji sesija (RC-B6-0092/2008)

  Koenraad Dillen (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, priešingai Parlamento pareiškimui, JT Žmogaus teisių taryba faktiškai neatlieka tokio svarbaus vaidmens remdama žmogaus teises visame pasaulyje. Ir kaip galėtų? Tik 25 iš 47 jos narių yra laisvos demokratijos šalys, devynios jų nėra laisvos, o trys, Kinija, Kuba ir Saudo Arabija yra didžiųjų žmogaus teisių pažeidėjų sąraše. Šios šalys trypia JT Žmogaus teisių deklaraciją po savo kojomis ir gina savo bei kitus režimus nuo kritikos. Kai kuriais atvejais Taryba paprasčiausiai pakenkė prižiūrėdama žmogaus teises. Taryba vis dar oficialiai nepasmerkė didžiausios dabartinio pasaulio žmogaus teisių krizės, Darfuro. Užuot šūkavęs iš džiaugsmo, Parlamentas geriau įtrauktų tokius dalykus į savo rezoliuciją.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, noriu sutikti su tuo, ką mano kolega gerb. Dillenas ką tik pasakė, bet taip pat ir nurodyti, kad rezoliucijos reikšmę įžeidžia Tarybos priimta religija. Šioje rezoliucijoje paraidžiui nurodoma, o aš pacituosiu, kad žmonės „turintys atsakomybę turi prabilti ir kad teisė išreikšti savo nuomonę gali būti apribota klausimais, susijusiais su visuomenės sveikata ir morale.“ Ši rezoliucija liečia visą Islamo kritiką. JT Žmogaus teisių taryba tokiu būdu eina prieš savo pačių oficialius tikslus, prieš žodžio laisvę, prieš žmogaus teises ir kartu prieš pačią save.

− Ataskaita: Françoise Castex (A6-0024/2008)

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, ši galimybė kalbėti posėdyje visos Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcijos vardu, taip pat savo vardu dėl balsavimo už galutinį šios ataskaitos variantą man suteikia daug džiaugsmo. Ataskaitoje svarstomas faktas, kad yra daugiau senesnių negu jaunesnių žmonių, nes ir medicinos priežiūra, ir gyvenimo būdas suteikia mums galimybę gyventi ilgiau nei vidutiniškai – deja, ne visiems mums, bet vidutiniškai visiems. Senyvo amžiaus žmonių padaugėjo ir todėl, kad gimimų skaičius sumažėjo, ir kaip tik todėl šiame dokumente raginame imtis priemonių gimstamumui skatinti.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Europos liaudies parija kartu su UEN ir kitomis frakcijomis pareikalavo išbraukti 24 dalį. Balsavome už išbraukimą, tačiau, deja, dauguma buvo prieš. Manau, kad mano kalbėjimo laikas jau pasibaigė.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, Castex ataskaitos neabejotinas nuopelnas yra tas, kad ji nurodo milžiniškus demografinius iššūkius, kurie gresia Europai. Pripažinkime, išvardinta daugybė gerų klausimų, minčių ir sprendimų. Vaikams turi būti skubiai suteikta daugiau ir geresnės pagalbos, senesniems dirbantiesiems turi būti suteiktos galimybės suktis darbo rinkoje, o sveikatos paslaugų teikimo įstaigos privalo iš tiesų skubiai pasiruošti pasitikti spartesnį demografinį senėjimą.

Kita vertus, Parlamentas nuklysta nuo pasirinkto kurso svarstydamas apie imigraciją kaip priemonę, padėsiančią apsaugoti Europos demografinę ir ekonominę ateitį. Dar neseniai vienas iš Britanijos ministro pirmininko svarbiausių patarėjų lordas Turneris pasakė, kad imigrantai yra būtini, kad užpildytų darbininkų trūkumo spragas, nes yra, cituoju „ekonomiškai neraštingi ir visiškai netinkami.“ Europa jau turi milijoną bedarbių imigrantų ir kenčia nuo visų su tuo susijusių pasekmių. Atvykus dar daugiau imigrantų, problemos gali tik paaštrėti.

− Ataskaita: Ambroise Guellec (A6-0023/2008)

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, kai vyko balsavimas dėl gerb. Guelleco ataskaitos dėl sanglaudos politikos, negalėjau paremti 4 kompromisinės pataisos, kurioje raginame „padidinti finansinius išteklius sanglaudos politikai“ ateityje.

Automatiškas ES subsidijų didinimas turbūt nėra pats atsakingiausias požiūris, kai susiduriame su praktine problema, kaip jas prasmingai ir veiksmingai panaudoti. Aš už tai, kad būtų vartojamas terminas „pakankami finansiniai ištekliai“.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

- Ataskaita: Monica Frassoni (A6-0462/2007)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Sąjungą užplūdo daugybė įvairiausių direktyvų dėl smulkių klausimų, kuriuos dėl jų konkretaus pobūdžio bei plėtojimo geriau būtų spręsti valstybių narių lygmenyje, vis dėlto įdomu pasižiūrėti, kaip Europos Komisija atliks Bendrijos teisinės politikos pritaikymo stebėseną.

Viena išvadų, kurias galime padaryti, yra ta, kad kiekvienas Generalinis direktoratas turi labai savitą būdą, kaip su šia problema tvarkytis, tačiau neaišku, ar valstybės narės irgi veikia skirtingais būdais, nors patirtis sako, kad mažos ir vidutinio dydžio šalys paprastai veikia griežčiau negu Europos galingosios. Būtent taip atsitiko ir Stabilumo pakto atveju.

Paskutinė ataskaita įveda naują elementą, kurį sveikino Europos Parlamento Peticijų komitetas. Metinėje ataskaitoje ir jos prieduose Europos Komisija pirmą kartą įtraukė išsamią informaciją apie konkrečius ir išsamius įstatymų pažeidimų, susijusių su peticijomis, traktavimo atvejus.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Gerb. Frassoni parengė gerą ataskaitą. Aš pritariu siūlymui supaprastinti Bendrijos teisės taikymą ir įvesti susirinkimų paketą šiuo tikslu. Taip pat pritariu seminarams dėl Bendrijos teisės aktų transponavimo.

Be to, aš pritariu minčiai pagerinti Bendrijos įstatymų taikymo veiksmingumą Europos Parlamentui artimiau bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais. Šie veiksmai padės pagerinti Europos Sąjungos politikos sričių veiksmingumą dėl pvz., Europos fondo veiksmų ir produktų, pateikiamų Bendrijos rinkoje, standartų suderinimo.

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. – (CS) Dėl ataskaitos, kuria aptariama Komisijos metinė ataskaita dėl Bendrijos įstatymų taikymo stebėsenos, esu tos nuomonės, kad viena iš svarbiausių temų yra Komisijos ketinimas pagerinti veiklos metodus tais atvejais, kai Bendrijos teisės pažeidimai registruojami valstybėse narėse. Remiantis pasiūlyta naujų darbo metodų sistema, piliečių paraiškos ir skundai turi būti įteikiami atitinkamai valstybei narei. Kaip nuomonės pareiškėja, gerb. Frassoni teisingai atkreipė mūsų dėmesį, kad šis Komisijos darbo metodas, kitaip tariant skundo grąžinimas valstybei narei, susijęs su neišvengiama Komisijos rizika, kad Komisija atsižada savo atsakomybės taikyti Bendrijos įstatymus.

Šiuo požiūriu norėčiau atkreipti dėmesį į kitą faktą, kuris jau buvo sukritikuotas Europos Parlamente: tai lobistinės grupės, kurios visuomet sugeba rasti priėjimą prie Komisijos pranešimų valstybėse narėse, kai įtariama buvus Bendrijos įstatymų pažeidimų, tuo tarpu piliečiai nesugeba rasti. Kaip tik piliečių pranešimai yra nepakeičiami informacijos šaltiniai, kurie įspėja apie Bendrijos teisės pažeidimus arba Bendrijos įstatymų nesilaikymą, o ne kokios nors suinteresuotos grupuotės, turinčios savo darbotvarkes ir planus.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Aš balsavau už gerb. Frassoni ataskaitą dėl Bendrijos įstatymų taikymo stebėsenos (2005).

Gerb. Frassoni pateikė labai gerą atskaitą. Ypač atskiri klausimai pasiūlymuose dėl rezoliucijų ragina siekti sanglaudos tarp ES institucijų, nacionalinių parlamentų ir piliečių bendrų veiksmų srityje. Pagrindiniai klausimai yra susiję su idėjomis dėl geresnės stebėsenos įgyvendinimo ir pasiūlymais supaprastinti Bendrijos teisės nuostatas bei padaryti jas veiksmingesnes. Jų įgyvendinimas yra iš esmės svarbus tobulinant Europos Sąjungos politikos veiksmingumą dėl, pvz., Europos fondo veiksmų ir produktų bei prekių, teikiamų Bendrijos rinkoje, standartų suderinimo.

Be to, pasiūlyme dėl rezoliucijos yra labai svarbus kreipimasis į nacionalinius parlamentus. Nacionaliniai parlamentai raginami išeiti už grynai formalios Bendrijos įstatymų transpozicijos ribų ir išvengti susiskaidymo, kuris atsirastų įtraukus tuos įstatymus į savo nacionalinius įstatymus.

- Ataskaita: André Brie (A6-0491/2007)

  David Martin (PSE), raštu. – Sveikinu André Brie parengus ataskaitą dėl pasiūlymo, susijusio su reglamentu dėl su gaminių prekyba susijusio akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimų nustatymo Europos Bendrijoje. Pasiūlymas užtikrins aukštesnį vartojamų gaminių saugos lygį. Siekiant užtikrinti didesnį saugos lygį, būtina, kad akreditavimą ir rinkos priežiūrą atliktų valdžios įstaiga. Ataskaitoje šie klausimai aptariami ir aš balsavau už joje pateiktas rekomendacijas.

- Ataskaita: Christel Schaldemose (A6-0490/2007)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, tuo metu, kai Europos rinka atrodo visiškai nepajėgi apsiginti nuo šiukšlių vertimo į jos rinką iš už Europos ribų, su dideliu malonumu pastebiu, kad žengtas pirmasis „institucinis“ žingsnis naujos ES rinkos teisėkūros ir suderinimo link.

Europos Parlamentas Strasbūre pasiūlė naują gaminių Bendrijos rinkoje reguliavimo būdą. Šie produktai neturės atitikti galiojančių taisyklių reikalavimų, o atidžiai juos įvertinus, galės gauti CE žymėjimą.

Nustačius bendros atsakomybės reikalavimus importuotojams ir užsienio gamintojams dėl nuostolių ir žalos, kuriuos sukels reikalavimų neatitinkantys gaminiai, ataskaitoje siūloma sukurti sudėtingą stebėsenos sistemą, kurioje numatytos sankcijos proporcingai atitiks pažeidimų sunkumo laipsnį ir pasitarnaus kaip veiksminga atgrasinimo priemonė.

Vartotojai ir verslo įmonės todėl žiūri į ateitį su nauju optimizmu. Prekybos barjerų panaikinimas, kuris nuo pat pradžių buvo esminis ES laisvosios prekybos politikos bruožas bei verslui palankaus ekonominio klimato sukūrimas, atspindės aukštą vartotojų apsaugos lygį (laikantis aukštų sveikatos apsaugos ir gaminių saugos standartų), ir verslo įmonių apsaugos lygį (kurios galiausiai gaus naudos iš griežtos kontrolės ir gaminių, pagamintų Europoje, apsaugos).

Dėl šios priežasties balsuoju už šią ataskaitą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šia Europos Parlamento ataskaita įvedami tam tikri elementai, kurie galbūt yra teigiami, tačiau kažkaip prieštaringi. Pvz., visi, dalyvaujantys pateikiant gaminį rinkoje, bus vienodai atsakingi nuo gamintojo iki paskirstytojo bei importuotojo, bet nėra tinkamai nurodyta, kaip tai vyks.

Remiantis ataskaita, įmanoma išlaikyti nacionalinius žymėjimus, kurie pagal Europos Komisijos pasiūlymą turėtų išnykti, o vietoj jų vienintelis pripažįstamas žymėjimas liktų CE. Kompromisas nuorodos į „nacionalines žymas“ pakeičiamos į „kitos žymos“.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad ši sistema nėra įpareigojanti, tačiau bet kas, ją pasirinkdamas, privalo laikytis. Be to, joje įtraukta nuoroda ir į smulkaus bei vidutinio verslo įmones, reikalaujant, kad būtų atsižvelgta į jų specifinius poreikius.

Tačiau Europos Komisijos pasiūlymo tikslas, kuris ataskaitoje nekvestionuojamas, yra palengvinti vienos bendros rinkos funkcionavimą pašalinant likusias kliūtis, bet netaikant šito tam tikriems veiklos sektoriams, ypač maisto produktams, gyvulių pašarams, gyvūnų sveikatos ir gerovės, veterinarijos medicininiams produktams, tabako gaminiams, medicininiams produktams, skirtiems žmonėms, žmonių kraujui, žmonių audiniams bei ląstelėms, kuriuos reglamentuojantys įstatymai jau egzistuoja.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. ?(PL) Gerb. Schaldemose teisingai atkreipia mūsų dėmesį, kad diskutuojamas sprendimas dėl platesnės ir griežtesnės Bendrijos gaminių prekybos kontrolės sistemos sukūrimo gali daryti poveikį tarptautinei prekybai. Tai verčia imtis atskiro tyrimo.

Sutinku, kad būtų priimtas pasiūlymas importuotojams imtis bendros atsakomybės už žalą, kurią kelia nesaugūs gaminiai bei gaminiai, neatitinkantys akreditavimo sistemos reikalavimų, kad būtų padidintas sistemos veiksmingumas ir apginti Bendrijos viešieji interesai. Juo taip pat siekiama garantuoti piliečių teisę į apsaugą nuo nesąžiningos ir nesaugios praktikos.

  David Martin (PSE), raštu. – Gerb. Schaldemose ataskaita, raginanti sudaryti bendrą gaminių prekybos sistemą, manau yra sveikintina ir aš už ją balsavau. Ataskaitoje pateiktos rekomendacijos parems ES pastangas apginti vartotojus. Yra tendencija, kad CE žymėjimas bus neteisingai suprastas kaip saugos žyma, kai tuo tarpu jis yra paprasčiausias pareiškimas apie gaminio suderinamumą su ES įstatymais. Nepaprastai svarbu, kad įsitikintume, kad žymėjimu nebus piktnaudžiaujama ir informuoti vartotojus apie tai, ką CE žymėjimas garantuoja.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) PPE-DE frakcijos vardu dėl gerb. Schaldemose ataskaitos projekto dėl bendros gaminių žymėjimo sistemos kaip pasisakanti pranešėja norėčiau pasidžiaugti dėl balsavimo rezultatų: pasiektas kompromisas jau leidžia baigti teisėkūros procesą pirmojo svarstymo metu.

Pasiektame kompromise įtrauktas ir susitarimas dėl kai kurių straipsnių, aptariančių CE žymėjimą, perkėlimo į gerb. Brie ataskaitą apie rinkos priežiūrą, kad jie galėtų būti greičiau įgyvendinti praktiškai. Mūsų sprendimas taip padaryti pagrįstas aiškia informacija, įrodančia, kad gaminiai, pagaminti besivystančiose šalyse ir klaidingai pažymėti CE žyma, t.y., turintys CE logotipą, rodantį, kad gaminys atitinka Europos įstatymus, vis dažniau ir dažniau pasirodo Europos gamintojų ir platintojų pranešimų apie pavojingus vartojimo gaminius (RAPEX) duomenų bazėje.

Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas CE žymėjimu negali būti grindžiamas vien CE žyma, neatsižvelgiant į padėtį. Reikia pasitikėti visa akreditavimo, pranešimų ir rinkos priežiūros sistema.

Nematau jokios priežasties įvesti papildomą gaminių žymėjimą, net jeigu tai būtų kokybės ženklai. Toks naujas žymėjimas klaidintų vartotoją, be to, pridėtinės išlaidos atsispindėtų prekės kainoje. Štai kodėl laukiu poveikio tyrimo, kuris įvertintų nacionalinius žymėjimus kartu su CE žymėjimais, kuriuos Komisija turėtų parengti, kaip reikalauja Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.

- Ataskaita: Alexander Stubb (A6-0489/2007)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Komisijos argumentas siūlant šį reglamentą buvo tas, kad „abipusio pripažinimo principui taikyti … buvo iškilusios kelios problemos“ (kitaip tariant, gaminiai kuriais prekiaujama valstybėje narėje, negali būti parduodami kitoje). Ji tiki, kad nacionalinės taisyklės, sudarančios neteisėtas kliūtis laisvam prekių judėjimui tarp valstybių narių, turi būti sumažintos iki minimumo. Todėl išdėstė reikalavimus, kuriuos valdžios institucijos turi atitikti įgyvendindamos nacionalinės taisykles ir užkrovė jų patikrinimo naštą. Kitaip tariant, ji nustato sąlygas, turėdama aiškų tikslą suvaržyti kiekvienos valstybės narės galimybes taikyti savas taisykles.

Europos Parlamento ataskaitoje, savo ruožtu, toliau kuriamos kliūtys veiksmams, kurių gali imtis kiekviena valstybė narė, pvz.,: „Šio reglamento tikslas yra sustiprinti vidaus rinkos funkcionavimą laisva ir neiškreipta konkurencija, pagerinant laisvą prekių judėjimą tuo pačiu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos ir gaminių saugos laipsnį.“

Praktikoje valstybėms narėms bus draudžiama savo teritorijose riboti pardavimus tų gaminių, kur šie buvo joje pagaminti ir sužymėti kitoje valstybėje narėje, net jeigu jie ne visai atitiks tos kitos valstybės narės taisykles.

  David Martin (PSE), raštu. – Sutinku su gerb. Stubbo ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis. Dokumente siekiama išaiškinti ir apibrėžti nacionalinių valdžios institucijų ir ekonominių operatorių vaidmenį įgyvendinant abipusio pripažinimo principą. Nors aš už veiksmingumo didinimą, kuriuo yra įgyvendinamas abipusio pripažinimo principas, jis neturi paveikti vienos bendros rinkos tolesnio suderinimo pagrindo. Be to, saugumo aspektai privalo sudaryti principo įgyvendinimo dalį. Esu įsitikinęs, kad ataskaitoje šie klausimai pakankami nušviesti, todėl balsavau už ją.

- Ataskaitos: Alexander Stubb (A6-0489/2007), Christel Schaldemose (A6-0490/2007) ir André Brie (A6-0491/2007)

  Jens Holm, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. – Mes nesutinkame su abipusio pripažinimo principo naudojimu kaip garantu pažengusiam vartotojui dėl socialinių ar aplinkos teisių. Principas teigia, kad jeigu gaminys pagamintas kažkur Europoje, jam negalima neleisti patekti į kitą valstybę narę, nebent valdžios institucijos galėtų pateikti įrodymų, kad nacionalinių taisyklių taikymas joms yra pateisinamas. Tačiau principo išimčių kriterijai jau yra nustatyti ES teismo nutartimis. Ir jos taikomos visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo to, ar mes priimame įsipareigojimų dėl prekių paketą ar ne.

Be to, prekių paketas sustiprina ES vartotojų teisių lygį. Mes esame prieš bet kokias priemones, taikomas prekių paketui, kurios galėtų suteikti politinę paramą būsimam kriminalinės teisės suderinimui (harmonizavimui) ES lygmeniu. Atsižvelgus į visa tai, nutarėme balsuoti už ataskaitas.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. – (DE) Esu už „Vidaus rinką prekių paketui“, nes nepaprastai svarbu turėti bendrą gaminių prekybos užsienyje sistemą. Vidaus rinkoje, kuri pagrįsta taisyklių, reglamentuojančių gaminių pardavimą Europos rinkoje techninio suderinimo principais ir abipusio pripažinimo principu, negalime toleruoti padėties, kai prekyba gaminiais, kurie jau galėjo būti prekyboje vienoje valstybėje narėje yra iš esmės sulaikoma arba, blogiausiu atveju, jai faktiškai kliudoma dėl besaikės biurokratijos kitoje.

Todėl pritariu kolegoms Parlamento nariams gerb. Schaldemose ir gerb. Brie, kurie pasisako už biurokratijos sumažinimą ir bendrą teisinę sistemą būsimoms sektorių nuostatoms, kad ateityje būtų garantuota kaip įmanoma daugiau koherentiškumo, kaip tik politiškai ir techniškai įmanoma ir garantuota. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad abiem pasiūlymams reikalingas tolesnis tobulinimas, kad pagrindinės apibrėžtys ir ypač teisinės sistemos taikymo mastas būtų tinkamai paaiškintas. Jeigu pačiuose pasiūlymuose trūksta terminologijos, nebus įmanoma pasiekti trokštamo suderinimo.

  Karin Scheele (PSE), raštu. – (DE) Gaminių prekybos Europoje paketas, dėl kurio šiandien balsuosime, be abejonės duos naudos vartotojams. Problemos dėl importuojamų vaikų žaislų praėjusiais metais pademonstravo, kad yra aiškus veiksmų šioje srityje poreikis ir kad privalome priversti importuotojus imtis didesnės atsakomybės už gaminių saugą.

Svarbu tai, ką pasiekė Parlamentas, būtent, kad naujas požiūris bus įgyvendintas mažesniu mastu, o jo taikymas turi būti įvertintas remiantis pavieniais atvejais. Negalime būti patenkinti tuo, kaip CE žymėjimas traktuojamas iki šiol. Šis ženklas – tikrai ne kokybės ženklas, nurodantis, kad gaminys pagamintas Europoje, kaip dabartiniu pavidalu jį supranta dauguma vartotojų, todėl jis klaidinantis.

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. – (NL) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, balsavau įsitikinusi, kad trišalis susitarimas dėl šio įstatymų paketo iš tiesų išlaisvins bendrą rinką. Taip pat esu įsitikinusi, kad galime išspręsti šį klausimą viename svarstyme ir net per vienerius metus, pateikę pasiūlymus. Šie įstatymai yra taip reikalingi, kad nuoširdžiai stebėjausi, kodėl vartotojai ir smulkios bei vidutinės įmonės turėjo taip ilgai laukti.

Abipusio pripažinimo principą suformulavo Teisingumo teismas prieš beveik 30 metų, o dabar jį puoselėja įstatymai. Tačiau valstybės narės netaiko jo sistemiškai. Esu įsitikinęs, kad įrodymų naštos ir įrodymų standartų panaikinimas, kurį dabar atliekame, yra geriausias būdas laikytis šio principo ir leisti nesuderintiems gaminiams suktis vidaus rinkoje.

Be to, mes nuoširdžiai užtikriname daug geresnę vartotojų apsaugą daug geriau prižiūrėdami rinką. Negalime nuleisti kartelę Europoje, kuri giriasi savo aukštais standartais.

Mums rūpi, kaip atsikratyti blogų, protekcionistinių tendencijų. Naujoji akreditacijos schema organizacijoms, kurių gaminiai sertifikuoti kaip atitinkantys suderintus standartus, didina administracines išlaidas, tačiau veda geresnių rezultatų link – veikiančios vidaus rinkos ir vienodesnių konkurencinių sąlygų.

Sutaupytos išlaidos priėmus šį įstatymų paketą, galiausiai leis pasiūlyti daugiau darbo vietų ir skatins ekonominį augimą. Geresnė vartotojų teisių apsauga yra labai rimta priežastis, kodėl šį paketą reikėtų patvirtinti.

- Padėtis Gazoje (RC-B6-0066/2008)

  Ford (PSE), raštu. – Aš balsuosiu už šios rezoliucijos priėmimą. Į humanitarinę ir politinę krizę Gazos ruože reikia žvelgti rimtai. Privalome pareikalauti „Hamas“ judėjimo nutraukti išpuolius prieš Izraelį iš jų kontroliuojamos teritorijos, o Izraelio pareikalauti nutraukti karinius veiksmus, kurių metu žūva civiliai, ir neteisminius planinius žudymus.

Gazos ruožo izoliacijos politika užsitraukė visuotinį pasmerkimą politiniu ir žmogiškuoju lygmeniu. Blokada turi būti pralaužta, turi būti iš naujo atidaryti persikėlimo keliai į ir iš Gazos.

Pritariu dėl ES suteiktos finansinės paramos palestiniečiams praėjusiais metais, kuri – tinkamai kontroliuojama ir stebima – turėtų ir toliau būti teikiama.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Deja, ES ir vėl pasinaudoja humanitarine katastrofa, kad darytų pažangą užsienio politikos srityje.

„June List“ partija išreiškė savo užuojautą civiliams gyventojams, kuriuos paveikė konfliktas, tačiau šis konfliktas gali būti išspręstas tik per JT, plačiai remiant tarptautinėms organizacijoms, o ne ES.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors tiesa, kad pritariame daugeliui susirūpinimą keliančių dalykų, kurie išreikšti rezoliucijoje, taip pat tiesa, kad nepasiektas tikslas demaskuoti ir pasmerkti Izraelio kolonialistinę politiką Palestinos ir jos žmonių atžvilgiu.

Tarp kitų aspektų::

- Dar kartą, rezoliucija rikiuoja agresorius ir jų aukas, okupantus ir okupuotuosius į tą pačią gretą, šitaip ignoruodama Izraelio valstybės vykdomą terorizmą;

- Rezoliucija nepasmerkia nei nusikalstamo embargo, kurį įvedė Izraelis Gazos ruože ir jo apgyvendintuose rajonuose, nei šiuo požiūriu demaskuoja Jungtinių Amerikos Valstijų ar Europos Sąjungos pataikavimą arba tylą;

- Rezoliucijoje nieko nesakoma apie apgailėtinus (bjaurius) pareiškimus, kuriuos padarė komisaras Frattini. Jis yra atsakingas už teisingumą ir vidaus politikos klausimus ir pareiškė, kad ES bus pasirengusi „pateikti svarstyti Izraelio susirūpinimą keliančius klausimus ir interesus, nors tai nenumatyta mūsų darbotvarkėje.“ Mažų mažiausiai atstumiantis dalykas, kad kažkas, kuris tiek daug kalba apie terorizmą, ne tik ignoruoja Izraelio terorizmą, bet pasirengęs su juo bendradarbiauti.

Mes ir toliau smerkiame Izraelio aparteido politiką, nukreiptą prieš Palestiną, ir visiškai solidarizuojamės su Palestinos žmonių teisėmis, kurias gina daugybė JT rezoliucijų.

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. – Aš balsavau už bendrą pasiūlymą priimti rezoliuciją dėl Gazos sektoriaus ir man malonu, kad Parlamentas užėmė tokią tvirtą poziciją, siekdamas panaikinti blokadą. Tai besiformuojanti humanitarinė katastrofa. Ligoninėse nepakanka net priminės medicinos pagalbos vaistų; maisto davinys patenkina dalies gyventojų tik apie dvi trečiąsias kasdienio poreikio; žuvininkystės pramonė (kurioje dirbo apie 10 000 žmonių) patiria rimtą bėdą, nes laivams leidžiama plaukioti tik artimuose pakrančių ruožuose.

Prasidėjo ekologinė katastrofa, kuri kelia grėsmę regiono kranto linijoms, nes Beit Lahia nutekamųjų vandenų valymo stotis tinkamai neveikia, o remonto darbų negalima atlikti, nes tiekimas nepatenka per blokadą. Verslas negali gyvuoti, o bedarbiai priversti ieškoti darbo kontrabandininkų ir ekstremistų grupuotėse. Nesiliauja raketų atakos, ir tai kelia grėsmę ir Izraelio, ir Palestinos taikai ir ateičiai.

„Hamas“ judėjimas privalo sustabdyti savo nusikaltėlius. Tik abiejų pusių ekstremistai gauna naudos, kaip girdėjau ne kartą savo paskutinio apsilankymo Gazoje metu. ES turi daryti visa, kas įmanoma, kad pralaužtų blokadą, o Izraelis privalo pripažinti, kad jis nesuteikia jiems saugumo.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Išsiaiškinkime nuo pat pradžių: Izraelio embargas yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir visiškai nepriimtinas.

Embargo pasekmės yra visiškas geriamo vandens ir maisto prieinamumo atkirtimas, Izraelis dirbtinai sukuria Gazos ruožo žmonėms situaciją, kuri neturi lygių antihumaniškų veiksmų ir žmogaus orumo pamynimo istorijoje. Tik Egipto vyriausybės ir šaltakraujiškomis pasienio policijos pastangomis iki šiol buvo išvengta daug didesnių nelaimių, ir žmonėms, kurie patys tiesiogiai nedalyvauja konflikte, buvo suteikta galimybė gauti pagrindinių prekių . Nepakaltinama tai, kita vertus, kad atsakomybė suverčiama Egiptui, kuris visiškai nekaltas dėl dabartinės situacijos ir karo veiksmų paaštrėjimo.

Nepriimtina tai, kad civiliai gyventojai 21-ame amžiuje padaryti teroristinių „Hamas“ grupuotės veiksmų atpirkimo ožiais. Todėl reikia nedelsiant atkurti infrastruktūrą ir garantuoti tiekimą vietiniams gyventojams.

Palestinos pusė taip pat turėtų dėti didžiausias įmanomas pastangas, kad sumažintų grėsmingą padėtį ir padėtų pasiekti susitarimą iki 2008 m. pabaigos. Tačiau dabartinėje situacijoje šio kilnaus tikslo pasiekimas atrodo tolimas.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. – Kol dedamos visos įmanomos pastangos išspręsti padėtį Gazoje, ši rezoliucija geriausiu atveju niekaip neprisidės prie to, o blogiausiu – padarys neigiamą poveikį. Jeigu Parlamentas nori būti sąžiningas taikos Vidurio Rytuose tarpininkas, jis turi liautis priiminėjęs nesubalansuotas rezoliucijas. Kiekvienam Parlamento nariui sunku nebalsuoti už rezoliuciją dėl humanitarinės teisės, tačiau susiejus šiuos susirūpinimą keliančius klausimus su negarbingu Izraelio veiksmų vaizdavimu, jo vertė nukrinta. Parlamentinė rezoliucija neturi raginti „Hamas“ išlaisvinti belaisvius tarsi atliekant „geros valios veiksmą“. „Hamas“ nėra geranoriškas viduramžių karalius; ji yra teroristų organizacija didžia dalimi atsakinga už padėtį Gazoje.

Reikalaudami, kad Izraelis vykdytų savo įsipareigojimus, šie rūmai turėtų pasakyti, kad Izraelio darbininkai teberizikuoja savo gyvybėmis, kad Gazoje būtų tiekiama elektros energija, nepaisant to, kad tos elektros tiekimu manipuliuoja „Hamas“. Nurodydami kenčiančiųjų poreikius, turime nepamiršti pietų Izraelio žmonių, į kuriuos kai kuriomis dienomis vidutiniškai kas valandą paleidžiama po raketą ir kur 75% vaikų, kaip pranešama, kenčia nuo potrauminio šoko sindromo.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Izraelio valdžios institucijos prieš palestiniečius vykdo daugiau nusikaltimų nei kada nors. Jie ėmėsi griežtesnių priemonių, kad apribotų žmonių, prekių ir maisto judėjimą daugeliui mėnesių ir atkirto priėjimą prie geriamo vandens, elektros ir kitų pagrindinių komunalinių paslaugų, tuo tarpu Izraelio armija tęsia savo atakas ir žudo civilius gyventojus.

Užuojauta, kuri išreiškiama rezoliucijoje dėl Palestinos gyventojų patirtų nelaimių yra apsimestinė, nes ES ir Jungtinės Valstijos taip pat prisideda prie problemos. Imperialistiniai suinteresuoti sluoksniai remia Izraelio nusikalstamos politikos veiksmus. Imperialistai trokšta išlaikyti kontrolę regione, kuris svarbus dėl geostrateginės padėties; jie trokšta išlaikyti įsikišimo, net karinio, teisę.

Ketverto planai parodė dar vieną imperialistinių pastangų žlugimą, panašiai baigsis ir Anapolio sutartys. Pasiūlymas atgaivinti juos yra pastangos pūsti miglą į akis žmonėms; tai iš esmės surikiuoja aukas ir budelius į vieną gretą.

Imperialistiniai suinteresuoti sluoksniai negali rasti Palestinos problemos sprendimo. Jis turi kilti iš pačių Palestinos ir Izraelio tautų pastangų bei iš tarptautinio solidarumo, nukreipto pasiekti taikų sambūvį sukuriant nepriklausomą Palestinos valstybę su sostine Rytų Jeruzale.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR)Nepaisydamas šiokio tokio nenoro balsuoti už šią rezoliuciją dėl visiškai nesubalansuoto teksto, aš galiausiai balsavau už ją, taip įvyko todėl, kad Europos liaudies partijos pasiūlytos žodinės pataisos tam tikru mastu atkūrė tiesą dėl dabartinės situacijos Gazoje.

Kad ir kas būtų atsakingas, visiškai nepriimtina, visiškai ir besąlygiškai nepriimtina, kad iš pradžių teksto 3 dalyje Izraelis ir „Hamas“ judėjimas traktuojami kaip lygūs.

Ar Izraelio rūpestis apginti savo žmones nuo „Hamas“ ir palestiniečių nereguliarios kariuomenės kasdieniai smurto aktai kaip nors susijęs su chaotiškomis paskutiniu metu įvykdytomis atakomis Dimonoje arba Qassame, kur kasdien lyja raketomis, taikantis labiausiai į mokyklas, todėl ir į vaikus, Izraelio visuomenės gyvybinių jėgų šaltinį?

Žinoma, galime skirtingai žiūrėti į šį konfliktą, tačiau sąžiningas Parlamento narys neleis, kad Europos Sąjunga įvardintų Izraelį, demokratinę šalį ir valdymo sistemą, bei „Hamas“, teroristų judėjimą (tai tiesa, kaip ir pakartotinis atsisakymas sutikti su Ketverto sąlygomis, kurias ši rezoliucija dar keisčiau maskuoja), lygiais partneriais vykstant baisiam smurtui.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. – Rezoliucijos dėl Gazos tonas ir didesnė turinio dalis skamba kaip antiizraeliška. Tiesa, palestiniečiai Gazoje gyvena nuolatiniame nepritekliuje, ir tai nežmoniška. Tačiau Izraelis dėl to tik iš dalies kaltas, pirmiausia dėl tokios būklės kalti palestiniečių teroristai ir ekstremistai, tokie kaip „Hamas“ grupuotė. Tokia padėtis susidarė ir dėl Arabų valstybių, kurioms nepavyko padėti reabilituoti gyventojų ir dėl srities regeneracijos. Gazai buvo leista pasilikti negyjančia žaizda. Apgailestauju, kad nebuvo kreiptasi į dabartines Gazos valdžios institucijas dėl būtinų priemonių taikiai sugyventi su Izraeliu. Aš pritariu raginimui paleisti kapralą Shalitą. Todėl susilaikiau balsuojant.

- Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos septintoji sesija (RC-B6-0092/2008)

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Programa „June List“ remia JT Žmogaus teisių tarybą ir jos atliktą svarbų darbą.

Tačiau mes prieštaraujame nuostatoms, išdėstytoms 34 dalyje, kuriose nurodoma, kad kiekviena ES narė privalo išreikšti ES poziciją šiais klausimais. Kiekviena ES valstybė narė yra autonomiška JT narė, todėl turi teisę išreikšti savo nuomonę. Todėl nusprendėme balsuoti prieš rezoliuciją.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Neužmiršdami ankstesnės pozicijos dėl JT veiklos apibrėžimo, kuriame buvo akivaizdžios jų dedamos pastangos garantuoti stebėseną ir organizuotumą, mes taip pat prisimename ES kritiką ir spaudimą, susijusius su, pvz., metodais, kuriuos taikant kai kurios šalys buvo išrinktos į šią instituciją (apgailestaudami dėl taikyto „švarios lėkštės“ principo ir gindami renkamumo kriterijų įvedimą), „specialios procedūros“ mechanizmo, šalies mandatų sustiprinimo ir galimybės sukurti naujus mandatus paprastąja balsų dauguma arba net „Universalios periodinės apžvalgos“ sąlygas – Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri, nors panaši, yra nuosaikesnė aiškindama savo tikruosius tikslus.

Tarp kitų aspektų mes paminėtume nepriimtiną spaudimą kiekvienai valstybei narei teikti savo pasiūlymus JT priklausomai nuo pozicijos, kurią ES gali pasirinkti, šitaip pajungdama jų savarankiškumą užsienio politikos klausimais. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į iš minėtų (taip pat ir neminėtų) šalių atsiimtą politinę nuomonę, dar kartą parodant „dvigubų standartų“ taikymo mechanizmą, kitaip tariant, žmogaus teisių valdymą pagal ES interesus.

- Ataskaita: Françoise Castex (A6-0024/2008)

  Jan Andersson, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, už ataskaitą dėl Europos demografinės ateities. Tačiau manome, kad ši ataskaita yra pernelyg toli siekianti ir joje sprendžiami aspektai, išeinantys už demografinio pokyčio klausimo ribų. Taip pat nepritariame įvairiems pasiūlymams dėl mokesčių lengvatų taikymo bendrovėms, kurios organizuoja crèches ir žmonėms, galintiems dirbti namuose.

Tačiau mes nutarėme balsuoti už ataskaitą, nes joje sprendžiami svarbūs politiniai aspektai iššūkių, su kuriais susiduria Europa.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Apgailestaujame, kad ne visos pataisos, kurias pateikėme, buvo priimtos. Jomis buvo siekiama patobulinti ataskaitą, kvestionuoti tam tikrus dalykus ir įtraukti priemones, kurios, mūsų manymu, yra esminės ginant moterų, šeimų ir vaikų teises. Pvz., žinome, kad žemos algos ir nesaugios darbo vietos sunkina socialinį stabilumą ir tokiu būdu drastiškai sumažina stabilumo perspektyvas tų, kurie apsisprendžia turėti vaikų.

Todėl darbo vietų stabilumo didinimas, atlyginimų kėlimas, didesnės socialinės garantijos ir profesinė sveikatos apsauga, sumažinant bendrą darbo laiką nemažinant atlyginimų ir užtikrinant nešališkesnį pajamų paskirstymą bei visišką užimtumą yra pagrindiniai demografinio pokyčio valdymo klausimai.

Taip pat svarbu sukurti naują geresnę švietimo ir socialinę infrastruktūras tiek jauniems, tiek pagyvenusiems žmonėms, įtraukiant mokymąsi visą gyvenimą, vaikų priežiūros, slaugos priežiūros ir senyvo amžiaus žmonių priežiūros sistemas. Šie dalykai reikalauja daugiau ir tobulesnių viešųjų paslaugų, garantuojant vienodą jų prieinamumą.

Šie aspektai ataskaitoje neveiksmingai reaguoja į problemas, išskyrus teigiamus pasiūlymus, kuriuos sveikiname, tačiau jie yra nepakankami, kad leistų mums balsuoti už šią ataskaitą.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Didelė Europos dalis susiduria su demografiniais iššūkiais. Tačiau jie turi būti sprendžiami taikant nacionalines priemones, o ne visa aprėpiančius ES pasiūlymus, kurie galbūt tinka tam tikroms konkrečioms šalims, tačiau nebūtinai kitoms valstybėms narėms. Daugelis ES šalių, įskaitant Švediją, jau didžia dalimi išsprendė mažo gimstamumo ir demografines problemas, iš dalies sukūrę veiksmingas gerovės politikos programas ir per imigraciją. Valstybės narės, irgi norinčios tai padaryti, galėtų pastudijuoti Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių patirtį ir perimti priemones, kurių šios ėmėsi.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Visiškai sutinku su ataskaitoje išreikštomis mintimis dėl Europos demografinės ateities. Panašu, kad nuolatinis natūralaus prieaugio mažėjimas per pastaruosius metus, lydimas pailgėjusios vidutinės gyvenimo trukmės, nuves prie reikšmingų pokyčių Europos Sąjungos gyventojų struktūros pakitimų iki 2050 m. Pokyčiai apims bendrą gyventojų senėjimą ir dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimą. Tai sudarys reikšmingą krūvį valstybių narių biudžetams. Procesas bus skausmingas ne vien atskiroms valstybėms narėms, bet ir Sąjungai kaip visumai. Pastaroji gali imti prarasti savo konkurencinį pranašumą, o jos ekonomikos augimas gali nusmukti, palyginti su padėtimi kitose pasaulio dalyse, kurios apibūdinamos kaip sparčiai demografiškai augančios.

Taip pat aišku, kad šis demografinės pusiausvyros praradimas turės neigiamų pasekmių socialinės priežiūros finansavimui ir pensijų programoms. Todėl pritariu siūlomoms korekcinėms priemonėms, kurios siūlomos ataskaitoje dėl demografinio atkūrimo, profesinio laikotarpio pailginimo, užtikrinant aukštos kokybės socialinę priežiūrą ir skatinant solidarumą tarp kartų. Šie veiksmai yra gyvybiškai svarbūs išlaikant Sąjungos ekonomikos konkurencingumą, tuo pat metu garantuojant Europos socialinio modelio funkcionavimą ilgą laikotarpį.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Europiečiai yra nykstanti rūšis. Esant mažesniam nei 1,5 vidutiniam gimstamumo lygiui, iki 2050 m. ES-27 bus praradusi maždaug 20 milijonų žmonių, o vyresni negu 65 metų sudarys 30% gyventojų skaičiaus.

Gerb. Castex siūlomos priemonės atkurti Europos gimstamumo lygį yra juokingos, nes kaip ir visi įtakingi europiečiai, mūsų kolegė Parlamento narė nenori atkurti Europos populiacijos, bet pakeisti ją imigrantais iš Afrikos ir Azijos. Todėl 15-oje savo ataskaitos straipsnių ji ragina imtis priemonių (sudaryti galimybes) iš naujo suvienyti šeimas, suteikti pilietines teises imigrantams ir sustiprinti pastangas juos integruoti ...

Ši politika, kurią Prancūzijoje propaguoja gerb. Attali, o įgyvendina gerb. Sarkozy, iki 2050 m. duos Europai dar 80 milijonų imigrantų ir galiausiai nuves prie mūsų tautų išnykimo.

Siekiant užtikrinti Europos tautų išgyvenimą, migracinius srautus reikėtų, tiesą sakant, apsukti atgal ir įgyvendinti plataus masto gimstamumo skatinimo politikos programą, kurios visa apimantis gyvenimo pagrindas būtų šeima. Tai reiškia, kad mūsų tautos privalo siekti suvereniteto ir identiteto naujoje Europoje, tautų Europoje.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. – (DE) Aš esu už sanglaudos politiką Europos Sąjungos demografinei plėtrai, nes struktūriniai pokyčiai Europos visuomenės amžiaus piramidėje parodo, kad ateitis nerami. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad visos Europos pramoninės šalys susiduria su panašia socialine problema, kuri kelia rimtą grėsmę Europos socialinės gerovės modeliui, kuris iš esmės svarbus mūsų dabartiniam klestėjimui.

Esant tokiai padėčiai, norėčiau ypač pabrėžti, kad Europos senyvo amžiaus gyventojų vidurkis iki 2050 m. pakils 53%, o šito priežastis yra dabartinis neįprastai mažas, 1,5 gimstamumo lygis ES, kuris veda ne vien prie tarp kartų kylančių konfliktų, kurie gali būti laikomi socialinės sanglaudos kliūtimi, bet taip pat gali susilpninti Europos konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Todėl vykstantis demografinis pokytis reikalauja individualių socialinių sistemų priėmimo ir jų skubaus bei veiksmingo įgyvendinimo.

  Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Castex ataskaita dėl Europos demografinės ateities yra pasibaisėtinai banali ir įtraukianti visas klišes, kokių tik galima tikėtis rasti šios srities tyrimuose. Be kitų dalykų, Castex pamiršta paminėti kontraceptines priemones, kurioms tenka didelė dalis atsakomybės dėl sumažėjusio gimstamumo Europoje, kur jų moteriai tenka tik 1,5.

Gyventojams palanki aplinka priklauso nuo galimybių moterims norėti auginti savo vaikus palyginti ilgą laikotarpį. Tai prioritetinė visuomenės investicija, kuri sumažintų išmetamų iš mokyklos vaikų skaičių ir jaunimo nusikalstamumą.

Idėjos, kad imigrantai kompensuotų tuščius lopšius, yra pavojingos, tai ne tik destabilizuotų mūsų vakarietišką visuomenę, bet taptų tikra laiko bomba su visomis pasekmėmis, kokias tik galime įsivaizduoti. Pateisinti imigraciją kvalifikuotos ar nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, kai Europoje yra per dvidešimt milijonų bedarbių, tolygu bausti Europos darbininkus, kurie tikrai pritartų Komisijos arba Europos Parlamento pasiūlymams.

Dėl šių priežasčių raginame balsuoti prieš Castex ataskaitą.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Gerb. Castex teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į Europos demografinio senėjimo vidurkį (asmenų, sulaukusių 65 m. amžiaus ir vyresnių skaičius, padalintas iš 14 – 65 m. amžiaus gyventojų skaičiaus) 2004 m. pakils nuo 25% iki 53% 2050-aisias m. Europa rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą bei patirs ekonomikos augimo nuosmukį.

Pritariu pasiūlymams išplėtoti penkias pagrindines veiksmų kryptis, siekiant atkurti demografinę pusiausvyrą, būtent aukštą gyvenimo kokybę, našesnę Europą, geresnę imigrantų integraciją, garantuoti socialinę priežiūrą bei solidarumą tarp kartų.

  Marcin Libicki, Wojciech Roszkowski ir Konrad Szymański (UEN), raštu. – Mes balsavome prieš šią ataskaitą, nes jos siūlomi sprendimai dėl demografinės krizės yra kontraproduktyvūs.

Priešingai tam, kas teigiama ataskaitoje, tik tradicinės šeimos ir socialinė pagarba motinystei suteiks laukiamą padėties pagerėjimą.

Ataskaitoje siūlomi socialiniai eksperimentai (vadinamosios „alternatyvios šeimų struktūros“) išskyrus grėsmę mūsų visuomenei, daugiau nieko gero neduos.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Retai kada man buvo taip malonu balsuoti už rezoliuciją, nes ji aiškiai parodo, kad moterys ir senyvo amžiaus žmonės atlieka svarbiausią vaidmenį gresiant demografinei krizei.

Iš moterų tikimasi, kad jos norės paleisti į pasaulį daugiau vaikų nenutraukdamos profesinės veiklos . Tokiu atveju reikia sukurti jas motyvuojančias priemones.

Negalime leisti, kad moterys jaustųsi klystančios arba pasmerkiančios save skurdui kiekvieną kartą, kai ryžtasi pagimdyti vaiką.

Kuo daugiau palikuonių jos gimdo, tuo yra labiau diskriminuojamos rūpybos klausimais, ypač jeigu jos yra visą darbo dieną dirbančios šeimos aprūpintojos, jeigu jos mažiau uždirba ir tuo trumpesnis bus jų pasitraukimas iš pareigų.

Todėl net ir nuostabiausios rezoliucijos nepadės, jeigu nebus politinės drąsos jas įgyvendinti. Taip, deja, buvo ir 1995 m. rezoliucijos atveju dėl teisės gauti pensijas po skyrybų ir dėl rezoliucijos dėl pagalbos VMĮ dirbantiems sutuoktiniams, kuriomis buvo siekiama atkurti daugybę diskriminacijos, kurią vis dar kenčia moterys, ir baisiai sunkų įsipareigojimą vyrų, kuris susijęs su tėvystės atostogomis.

  David Martin (PSE), raštu. – Aš pritariu Françoise‘os Castex rekomendacijoms dėl Europos demografinės padėties. Bendra idėja skatinti ekonominį konkurencingumą išlaikant Europos socialinį modelį yra ir logiška, ir teisinga. Pritariu tam, kad ataskaitoje didžiausias dėmesys skiriamas tokioms sritims kaip šveitimas, vaikų priežiūra ir finansiniai šio tikslo apsaugos mechanizmai. Taip pat iškilo būtinybė skatinti profesinę lygybę tarp vyrų ir moterų kartu taikant racionaliai apgalvotą imigracijos politiką, kuri tarp savo tikslų įtraukia ir sėkmingą integraciją. Ataskaitoje sprendžiami šie klausimai ir aš balsavau už joje pateiktas rekomendacijas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Masinė imigracija ir visuomenės senėjimas kelia grėsmę vietos gyventojų išlikimui. Pranašaujama, kad pirmoji yra stebuklingas antrosios vaistas, bet ji tik nuves etnomorfozės link – kitaip tariant, prie Umvolkung: priverstinio etninės gyventojų sudėties pasikeitimo. Jeigu ES valstybės aparatas (platieji visuomenės sluoksniai) galiausiai nesiims lobistinės vietinių Europos gyventojų gimstamumo skatinimo politikos, neskatins tradicinės šeimos su daug vaikų, nesiims veiksmų prieš tokius tradicinę šeimą ardančius dalykus kaip homoseksualų vedybos ir iš naujo neįves nulinės tolerancijos imigracijai, taip pat neskatins šeimos susijungimo, per penkiasdešimt metų mes sėdėsime čia paistydami apie Europos kosovizavimą, kaip kad dabar svarstome paties Kosovo klausimą.

Šioje prieš mus esančioje ataskaitoje vėl dedamos pastangos parodyti mums imigraciją kaip panacėją, kurią Europą paveldėsiantys gyventojai netrukus turės pritaikyti prie migrantų. Štai kodėl atmečiau šiandienos ataskaitą.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) ES privalo reaguoti į rimtus demografinius pokyčius, jeigu nori išlaikyti savo demografinę bei teritorinę pusiausvyrą. Situacija kelia nerimą. Kiekvienais metais po 2010 m. dirbančių žmonių skaičius sumažės 1 milijonu, o tai kels grėsmę solidarumui tarp kartų.

Kita vertus, yra problemų, kurias lemia mažėjantis gimstamumo lygis; šios problemos egzistuoja jau keletą metų. Vaikų gimdymo nukėlimas vėlesniam laikui gali tapti porų nevaisingumo priežastimi. Motinos ir šeimos apsauga turi būti visų ES politikos sričių dėmesio centre. Pensijų sistemos privalo neskriausti moterų už tai, kad jos motinos.

Pastaraisiais metais skirtumai tarp valstybių narių buvo sumažinti, bet tuo pat metu skirtumai atskirose valstybėse narėse tapo daug gilesni. Ypač nepasiturintys regionai yra mažiau išsivystę, o be to, jie labiausiai veikiami demografinių pokyčių, t.y., gyventojų senėjimo ir migracijos. Kadangi nepakanka gerai apmokamų darbo vietų, kvalifikuoti darbininkai išvyksta į didžiuosius miestus. Didelė ekonominės veiklos koncentracija didžiuosiuose miestuose ardo demografinę, ekonominę, socialinę ir aplinkos apsaugos pusiausvyrą, o tai veda prie gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo srityse, kurioms dažnai trūksta pradinės infrastruktūros, kad galėtų vystytis.

Aš balsavau už gerb. Castex ataskaitą dėl demografinės ateities; tai viena iš svarbių ataskaitų. Turime suvokti, kad demografinė plėtra yra visų politikos sričių pagrindas, nepriklausomai nuo to, ar jos vidutinės trukmės ar ilgalaikės.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Europos populiacijos atkūrimas yra vienas iš svarbiausių faktorių, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp jauniausių ir seniausių gyventojų bei padidinant darbingo amžiaus gyventojų skaičių. Dabartinio mažėjančio gimstamumo pasekmės ir ilgėjanti gyvenimo trukmė sukels vyresnio amžiaus gyventojų priklausomumą bei darbingo amžiaus žmonių sumažėjimą. Todėl nepaprastai svarbu skatinti demografinį atsinaujinimą, kuris užtikrins našesnę ir pažangesnę Europos ateitį bei suteiks aukštesnį socialinės apsaugos laipsnį bei solidarumą tarp kartų.

Privalome kurti politikos sritis, kurios skatintų nuolatinį Europos gyventojų atsinaujinimą ir kurios užtikrintų nepaliaujamą ekonominį konkurencingumą, tuo pat metu išsaugant Europos socialinį modelį.

Negalime ignoruoti ir kito šio klausimo aspekto, kuris susijęs su tuo, kad Europa yra tapusi didžiulių migracijos srautų vieta, atsižvelgiant į tai, kad šie gyventojai nuolatos padeda padidinti gimstamumo lygį. Demografinio klausimo derinys su migracijos klausimu sudaro potencialią grėsmę ir mes negalime tiesiog kliautis šiais gyventojais, tikėdamiesi demografinio atsinaujinimo. Todėl noriu pabrėžti, kad priemonės, nukreiptos stimuliuoti gimstamumo padidėjimą kartu su tinkama švietimo ir profesinio parengimo politika bei skirtos solidarumui tarp kartų skatinti ir demografiniam Europos nuosmukiui sustabdyti.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. – (SV) Demografiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Europa, yra nepaprastai didelio masto. Šis klausimas puikiai tinka svarstyti Europos lygmeniu – aš pats kalbėjau kaip nuomonės dėl lankstumo ir užimtumo garantijų autorius. Tačiau pagrindinė sąlyga yra ta, kad pradinis diskusijos taškas yra dauguma pasiūlytų priemonių, tokių kaip pensinio amžiaus pailginimas, protinga šeimos politika, geros tėvystės atostogų sąlygos ir pan. nagrinėjamos kaip subsidiarumo klausimo aspektai. Keletas pasiūlymų plačiame sprendimų spektre, kurie paminėti ataskaitoje, yra praktikuojami ir pasiteisino Švedijoje. Tačiau tai nereiškia, kad jie taip pat pasiteisins ir kitose Europos dalyse.

Didžiausia problema gerb. Castex ataskaitoje yra ne ketinimas, o tai, kad daugiausia to, kas aptarta, yra susiję su politikos sritimis, kurioms turi vadovauti valstybės narės – kartais savivaldybės lygmeniu. Todėl balsavau už pataisas, kuriose pabrėžiamas subsidiarumo principas ir susilaikiau galutiniame balsavime.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Mes priėmėme svarbią ataskaitą dėl Europos demografinės padėties. Tai, kad piliečių gyvenimo trukmė pailgėjo, aiškiai parodo Sąjungos valstybių narių pasiekimus. Tačiau tai sukelia laipsniško gyventojų senėjimo problemą. Per laiką ši padėtis gali suardyti pusiausvyrą tarp produktyvių gyventojų ir tų, kuriems darbingas laikotarpis jau pasibaigęs. Todėl kyla solidarumo tarp gyventojų kartų grėsmė, nes mažesnis negu dabar profesionaliai aktyvių žmonių skaičius turės patirti vis didėjančią sąnaudų siekiant naudos, išmokų, pensijų, sveikatos priežiūros ir paslaugų tiems, kurie nedirba, naštą.

Raginama imtis veiksmų pailginti profesinės veiklos laikotarpį ir padidinti gimstamumo lygį, kad atremtume tokią padėtį. Taip pat reikia imtis imigrantų integravimo veiklos programų.

Techninis modernizavimas ir informacinių technologijų įvedimas darbo vietoje užtikrins, kad darbas būtų veiksmingesnis ir našesnis. Tai reikšmingai prisidės prie padėties pagerinimo.

Taip pat reikėtų apsvarstyti migracinius srautus iš kaimo į miestų sritis ir žmogiškuosius išteklius, slypinčius kaimo vietovėse, ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse.

Demografija yra vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, ypač dėl to, kad kitos pasaulio dalys pasižymi dideliu gyventojų pertekliumi.

  Ewa Tomaszewska (UEN), raštu. – (PL) Atsižvelgiant į rimtą demografinės problemos, gresiančios Europai, pobūdį, visiškai priimtina, kad Parlamentas ir Komisija paskirtų jai laiko. Deja, maniau būsiant teisinga balsuoti prieš gerb. Castex ataskaitą šiuo klausimu, nes pagrindinės svarbios pataisos buvo atmestos.

Ypač nedovanotina, kad Parlamentas priėmė nuostatą dėl visiško šeimos apibrėžimo priimtinumo emigranto šalies teisėkūros aktuose tuo atveju, jeigu kiltų prieštarų su jį priėmusios šalies teisėkūros aktais, kaip ir dėl iš to kylančių finansinių įsipareigojimų poligamijos atveju. Tai prieštarauja valstybių narių vidaus nuostatoms ir kėsinasi į subsidiarumo principą.

- Ataskaita: Ambroise Guellec (A6-0023/2008)

  Bairbre de Brún (GUE/NGL) , raštu.. ― (GA) Aš ne su viskuo sutinku, kas parašyta gerb. Guelleco ataskaitoje, tačiau nepaisant to, pritariu ataskaitai ir balsavau už ją. Pritariu tam, kad gerb. Guellecas išryškino subalansuotos regionų plėtros svarbą. Būtina ne tik sumažinti spragą tarp valstybių narių, bet taip pat ir pačių valstybių narių viduje, kaip ir spragas tarp regionų. Privalome užtikrinti, kad didesni ištekliai būtų skirti regionų plėtros skatinimui ir socialinės atskirties įveikimui. Vienintelis kelias, kaip teisingai elgtis su sanglaudos politika, yra ją naudoti kaip instrumentą įgyvendinant Lisabonos strategiją.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors šioje ataskaitoje esama tam tikrų aspektų, kuriuos, nepaisant to, kad jie yra tik nuosaikūs, traktuojame kaip teigiamus, ji veiksmingai nesprendžia svarbiausių finansavimo klausimų.

Tokį kompromisą liudija požiūris į Bendrijos finansinius išteklius, reikalingus veiksmingai plėtoti sanglaudos politiką. Ataskaitos konstatuojamoje dalyje pripažįstama, kad „sanglaudos politikai ateityje turi būti garantuojami didesni finansiniai ištekliai sprendimams, kaip pasitikti naujus iššūkius“ (ar iš tiesų tai susiję su sanglauda – tai atskiras klausimas, kurį dar reikia išsiaiškinti). Tačiau kaip ir straipsniuose (arba tik kitais žodžiais perteikus ir pačiame pasiūlyme), ataskaitoje tik dviprasmiškai užsimenama apie poreikį sustiprinti sanglaudos politiką, kuriai reikia skirti „pakankamus“ finansinius išteklius.

Gaila, tačiau pasiūlytos pataisos buvo atmestos. Šiose pataisose buvo siūloma imtis priemonių, kad pvz., kai kurios šalys ir regionai, kurie pykstasi su ES, nenaudotų sanglaudos politikos kitiems tikslams, ypač finansuoti Lisabonos strategijoje numatytiems uždaviniams, kurie prieštarauja sanglaudai, pripažinti poreikį padidinti Bendrijos finansinius išteklius, nustatyti įmonėms tokias sąlygas Bendrijos pagalbai gauti, kad nebūtų skatinamas persikėlimas, pabrėžti poreikį priimti nuolatines priemones, skiriant tinkamą finansavimą atokiausiems regionams ir pripažinti žuvininkystės vaidmenį sanglaudos politikoje.

  David Martin (PSE), raštu. – Pritariu Ambroise Guelleco ataskaitai dėl Ketvirtosios ataskaitos dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos. Išvados (gauti duomenys) rodo, kad einama aiškios pažangos keliu, gerinant visos ES ekonominę ir socialinę sanglaudą. Tačiau taip pat gauta duomenų, kad padidėjo atotrūkis keleto valstybių narių viduje, ypač tarp sostinių ir kaimo vietovių ir tai parodo poreikį ją ir toliau vykdyti, siekiant šios politikos tikslų ir sumažinant skirtumus tarp daugybės ES regionų ir jų viduje.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. – (SK) Sanglaudos politika padeda spręsti tokias problemas, kaip demografiniai pokyčiai, migravimas iš kaimo į miestų vietoves, atsiskyrimas ar klimato kaita. Stoti į kovą su šiais iššūkiais galima, jeigu sanglaudos politika išlieka Bendrijos politika. Todėl aš neabejotinai remiu šią ataskaitą. Galime įsitikinti, kokia naudinga ši politika pasižiūrėjus į šalis, kurios yra anksčiau gavusios Sanglaudos fondo paramą.

Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje buvo užregistruotas smarkus augimas. Panaši pagalba gali būti suteikta ir naujoms valstybėms narėms. Kaip ir kiekvienas, užaugęs ir gyvenantis atokesniame regione, žinau, kad esama aiškaus atotrūkio tarp regionų ir net jų pačių viduje. Kartais šie atotrūkiai yra net didesni negu atotrūkiai tarp atskirų šalių: atotrūkis tarp gyvenimo lygio standartų, prieinamų darbo vietų skaičiaus, tarp pajamų ir švietimo sistemos teikiamų galimybių. Štai kodėl pabrėžiu, kad iš tiesų reikia sumažinti atotrūkį tarp teritoriškai prieinamų regionų ir regionų, esančių struktūriškai nepalankioje padėtyje. Matau galimybę rasti išeitį tik nustačius šios politikos sričių prioritetus, kurie sumažintų sunkumus didžiuosiuose miestuose ir paremtų antros pakopos miestų plėtrą. Būtina paremti kaimų plėtrą; kaip tik ten maži ir vidutinio dydžio miesteliai atlieka svarbų vaidmenį. Taip pat būtina nukreipti lėšas projektų, dėl kurių kiekvienas regionas taptų savaime patrauklus, įgyvendinimui. Remiu šią ataskaitą, nes žinau, kad sanglaudos politika yra teisingas atsakymas į daugelį demografinių pokyčių.

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, praeityje sanglauda buvo viena iš pagrindinių Bendrijos politikos ramsčių, solidarumo principo išraiška, kuri žymėjo ir lydėjo ekonomikos augimą Europos Sąjungoje.

Ji buvo ekonominės sėkmės pavyzdys daugeliui Europos šalių ir regionų; kai kuriais atvejais buvo net kalbama apie stebuklą ir, dėl tinkamo sanglaudos politikos įgyvendinimo, daugelio mūsų piliečių gyvenimo kokybė pakilo.

Iš 27 narių susidedančioje Europoje, su jai būdingu ryškiu atotrūkiu tarp ekonominių ir socialinių rodiklių, sanglaudos vaidmuo dar svarbesnis. Kai kuriuose regionuose, kurie plėtros atžvilgiu atsilieka, jau tampa pastebimi pirmieji ES ekonominės pagalbos rezultatai, nors dėl labai žemo pradinio BVP, tenkančio vienam gyventojui, ilgalaikiu požiūriu būtų įmanoma įvertinti tik ekonominę konvergenciją.

Artimoje ateityje, galbūt net šiandien, aplinkybės taps kitokios. Todėl sanglaudos politika turės susidurti su kitokiais, naujais iššūkiais, galbūt turėsiančiais stiprų teritorinį poveikį, tokiais kaip demografiniai pokyčiai, urbanizacija ir naujų miestų planavimas, migracinis judėjimas, energijos tiekimas ir klimato kaita.

Balsuodamas už ataskaitą, paraginčiau Komisiją ir nacionalines vyriausybes prieiti prie bendros nuomonės, kaip susitvarkyti su šiomis problemomis atitinkama veiklia bendradarbiavimo dvasia.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslas yra sukurti dirbantiesiems iliuziją, kad socialinis ir regioninis atotrūkis gali būti sumažinti, o šalyse ir regionuose dirbančiųjų gyvenimo lygio standartai, nukrypę nuo Bendrijos vidurkio – pakelti.

Netolygaus augimo dėsnis kapitalizme, deja, yra nelankstus. Šis atotrūkis visada tik didėja; vargšai dar labiau skursta, o turtingieji turtėja. Su šia tiesa dirbantieji susiduria nuolatos.

Tačiau susidūrusi su kapitalistinės pertvarkos mestu kaltinimu ir priešpriešiniu puolimu dėl darbo teisių, net žodinė šio termino vartosena netrukus išnyks, o su ja ir nereikšminga nuostata dėl Bendrijos biudžeto.

Trečiojoje Lisabonos sutarties įgyvendinimo fazėje visos politikos sritys turi būti pakeistos imperializmo stebuklingu žodžiu „konkurencija“. Jis nuves į konkurenciją tarp valstybių, regionų ir dirbančiųjų – ten, kur karaliauja džiunglių įstatymai.

Rezoliucija apsiriboja įmantriomis deklaracijomis ir vien norais, kurie nepaliečia problemos esmės. Tik dirbančiųjų priešinimasis, nepaklusnumas prieš dirbančiųjų interesus nukreiptoms ir nepopuliarioms ES politikos sritims gali pasukti atgalios stiprėjančią blogesnių gyvenimo sąlygų dirbantiesiems (darbininkų klasės) tendenciją. Ši tendencija dabar išryškėja net labiau išsivysčiusiose šalyse.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Sanglaudos politika yra vienas iš skiriamųjų Europos Sąjungos prekių ženklų, vienas iš jos didesnių pasiekimų ir vienas iš pagrindinių mūsų visuomenės traukos objektų. Pati idėja, kad teisinga ir būtina užtikrinti tolygų vystymosi lygį visose valstybėse narėse yra sąvoka, kurios negalime atsisakyti ir kurios teigiamus rezultatus turime aukštinti.

Tačiau ne viskas buvo sėkminga ir šioje srityje. Pirma, nepaprastai svarbu, kad sanglaudos fondai būtų vis labiau integruojami į kitas finansavimo programas, kad šių fondų teikiama nauda nebūtų prarasta trūkstant lygiagrečių investicijų į politikos sritis, kuriomis tiesiogiai siekiama pažangesnių plėtros etapų. Kartais būtina žengti platesnį žingsnį, kitaip visuomet atsiliksime.

Antra, neramu dėl to, kad nuolatos matome vykstant atsitraukimo procesą Portugalijos Respublikoje, kurios visoje teritorijoje garantuojamas pagrindinių paslaugų prieinamumas. Kokia nauda šiuo atveju raginti įgyvendinti sanglaudą Bendrijos lygmeniu, kai ji neįtraukta į nacionalinės politikos sritis, kai menkiau išsivysčiusių regionų piliečiai paliekami likimo valiai ne dėl plėtros idėjos, bet vien dėl apskaičiavimu pagrįsto požiūrio į išteklių paskirstymą? Apskritai jokios.

- Ataskaita: Gisela Kallenbach (A6-0028/2008)

  Bairbre de Brún (GUE/NGL), raštu. – (GA) Nesutinku su niekuo, kas parašyta Giselos Kallenbach ataskaitoje, tačiau nepaisant to, pritariu jai ir balsavau už ją. Aš ypač sveikinu tai, kad joje gerb. Kallenbach pabrėžia vietos miestų valdžios institucijų vaidmens sustiprinimo svarbą. Tvari miestų sričių plėtra yra 21-ame šimtmetyje didelį iššūkį metanti sritis, tačiau šiandien gerb. Kallenbach pristatytas planas gali padėti mums pasitikti šį iššūkį.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šioje ataskaita dėl paskesnių Teritorijų darbotvarkės ir Leipcigo chartijos priemonių esama aspektų, kurie, mūsų manymu, yra svarbūs.

Tačiau reikia pabrėžti, kad faktiškas sanglaudos politikos teritorinio aspekto turinys dar tik laukia apibrėžimo; Žaliosios knygos šiuo klausimu priėmimas planuojamas rugsėjį.

Nors daugelis iki šiol paminėtų tikslų yra sveikintini ir visi protingi – pvz., policentrinės, subalansuotos urbanistinės sistemos nustatymas ir naujų miesto ir kaimo santykių sukūrimas, užtikrinant vienodas galimybes naudotis infrastruktūromis, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimas, aukštos kokybės viešos erdvės apsauga ir būsto išteklių bei gatvių įrenginių atnaujinimas, vietinės ekonomikos ir darbo rinkos politikos sustiprinimas bei veiksnaus švietimo ir profesinio parengimo vaikams ir jaunimui politikos užtikrinimas. mes pabrėžtume, kad:

- žemės tvarkymas ir planavimas turi būti kiekvienos valstybės narės atsakomybė;

- naujiems prioritetams turi būti suteikiamos naujos finansinės lėšos;

- teritorinis aspektas neturi prieštarauti ar sumenkinti ekonominės ir socialinės sanglaudos, kitaip tariant, neturi kliudyti mažinti atotrūkį tarp įvairių regionų plėtros lygių priemonių, taip pat neturi kliudyti skatinti labiausiai atsilikusius regionus.

  David Martin (PSE), raštu. – Giselos Kallenbach ataskaita „Paskesnės Teritorijų darbotvarkės ir Leipcigo chartijos priemonės“ yra ataskaita, už kurią aš balsavau. Turime jautriau žiūrėti į ES politikos sričių teritorinį ir miestų aspektą. Gerindami bendradarbiavimą tarp miestų ir kaimo sričių bei įgyvendindami veiksmingas strategijas, kuriomis siekiame tvarios erdvinės plėtros, galime geriau pasiekti šį tikslą.

6. Balsavimo pataisymai ir ketinimai: žr. protokolą

(Posėdis buvo sustabdytas 12.45 ir vėl tęsiamas 15.00.)

PIRMININKAUJA: GÉRARD ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

7. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: žr. protokolą

8. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas: žr. protokolą

9. Diskusijos dėl žmogaus teisių pažeidimo atvejų, demokratijos ir teisės normų (diskusijos)

9.1. Rytų Timoras

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra debatai dėl šešių pasiūlymų, susijusių su rezoliucija dėl Rytų Timoro⁽¹⁾.

  Janusz Onyszkiewicz, autorius. – (PL) Gerb. Pirmininke, esame dar vienos krizės Rytų Timore liudytojai. Ši krizė negali būti išspręsta be Rytų Timoro valdžios institucijų dalyvavimo ir bendradarbiavimo. Pastarosios privalo pasiekti, kad visos sukarintos grupuotės būtų išformuotos, o civiliai – nuginkluoti. Atsakingi už žymiausių šalies žmonių puldinėjimą turi būti patraukti į atsakomybėn. Visos politinės jėgos, ir esančios valdžioje, ir jos opozicijoje, privalo susilaikyti nuo neteisėtos prievartos panaudojimo.

Pastarieji įvykiai rodo, kad yra didelė tikimybė, kad Rytų Timoras taps dar viena šalimi, kurios pagrindinės institucijos jau nebeveikia. Jis gali būti laikomas žlugusia valstybe. Visi žinome apie grėsmę, kurią kelia šios valstybės. Esu įsitikinęs, kad nereikia vardinti pavyzdžių, tad leiskite man paminėti tik Somalį.

Turint omenyje vaidmenį, kurį tarptautinė bendruomenė vaidino įkuriant Rytų Timorą ir savo nuolatinį dalyvavimą jo įvykiuose, ji negali leisti, kad tokia blanki perspektyva taptų realybe. Europos Sąjungos įsipareigojimas remti demokratines jėgas ir institucijas išlieka svarbiausias. Savo misijoje Parlamentas turėtų įvertinti šios pagalbos veiksmingumą.

  Pedro Guerreiro, autorius. – (PT) Kaip pabrėžiama mūsų frakcijos pasiūlyme dėl rezoliucijos, šiuo metu yra gyvybiškai svarbu išreikšti mūsų solidarumą su Rytų Timoro žmonėmis ir pasmerkti Rytų Timoro Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko užpuolimą. Mes pabrėžiame, kad panašūs išpuoliai daro Rytų Timoro politinę situaciją dar nestabilesnę, palyginti su ta, kurią sukėlė 2006 m. ir 2007 m. įvykiai ir kuri išsilaikė iki politinio proceso, kilusio dėl neseniai vykusių teisėtvarkos sistemos rinkimų šalyje. Mes raginame atlikti nuodugnų Rytų Timoro konstitucinės ir teisinės sistemos tyrimą ir nustatyti bei patraukti atsakomybėn pagrindinius šių puldinėjimų kaltininkus. Turime būti pasirengę bet kokiems manevrams, kuriais vykstant šiems įvykiams gali būti siekiama pateisinti tolesnį kišimąsi iš šalies ir kurie gali kelti grėsmę Rytų Timoro nepriklausomybei ir suverenitetui.

Todėl atmetame bendrąją Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje, be kitų aspektų, siekiama ignoruoti bet kokį kišimąsi iš šalies, ir kurio metu būtų bandoma daryti įtaką ir formuoti laisvą Rytų Timoro žmonių pasirinkimą. Taip bandydama suplakti visus į viena, ji siekia atleisti nuo atsakomybės pagrindinius kaltinamuosius ir prievartos bei destabilizavimo Rytų Timore iniciatorius. Joje taip pat siekiama ignoruoti faktą, kad siekiant suprasti dabartinę padėtį Rytų Timore, gyvybiškai svarbu nepamiršti, kad šalies žmonės tapo kolonizacijos, brutalios represijos ir savo sugriauto krašto aukomis ir kad jo žmonės herojiškai atsikovojo nepriklausomybę bei suverenitetą, ypač savo gamtinių išteklių klausimu. Tai įvyko visai netolimoje praeityje, ir net po to, kai lemiamu metu šalį paliko tarptautinė bendruomenė.

Nors ir ragindama gerbti Rytų Timoro tautos suverenitetą, ši rezoliucija palieka galimybę kištis į šalies vidaus reikalus. Faktiškai ji užima poziciją, kuria siekiama pristatyti Rytų Timorą kaip žlugusią valstybę. Šioje rezoliucijoje ignoruojamas faktas, kad sprendimas – politinis ir yra išskirtinai Rytų Timoro liaudies rankose. Praeityje Rytų Timoro tauta įrodė savo orumą ir drąsą, o mes išreiškiame pasitikėjimą jų sugebėjimais savarankiškai paskelbti Rytų Timorą suverenia ir nepriklausoma valstybe.

  Ana Maria Gomes, autorė. – (PT) Socialistų frakcijos Europos Parlamente vardu noriu išreikšti solidarumą su Rytų Timoro tauta ir pareikšti, kad ryžtingai smerkiame barbariškus puolimus prieš demokratiškai išrinktas Rytų Timoro Prezidento ir Ministro Pirmininko valdžios institucijas.

Taip pat noriu išreikšti raginimą imtis nepriklausomo tyrimo, kaip reikalaujama pasiūlyme dėl rezoliucijos, kuris dabar yra prieš mus ir kurį mes remiame, kad būtų nustatyta, kas įvykdė išpuolius, kam užpuolikai atstovavo ir kas nepavyko Rytų Timoro saugumo sistemoje, ypač tarptautiniu mastu.

Tikiu, kad šis faktas parodo, kad tarptautinė bendruomenė privalo ir toliau dėti pastangas, kad sustiprintų Rytų Timoro valdžios institucijas ir, svarbiausia, reformuotų saugumo sistemą, kuri jau 2006 m. krizės metu buvo kritikuojama.

Klausimai, susiję su teisingumu, teisėtvarka ir įstatymų bei tvarkos laikymusi taip pat turi būti apsvarstyti. Manau, kad tokioje situacijoje pastangos susitaikyti nacionaliniu lygmeniu su sukilėlių grupuotėmis galėjo būti neigiamas ir nenašus nebaudžiamumo ženklas, kuris leido sukilėliams įvykdyti šį pasigailėtiną išpuolį.

Rytų Timoras nėra žlugusi valstybė ir nepanaši į Somalį, su kuriuo gerb. Onyszkiewiczius jį bandė palyginti. Rytų Timoras herojiškai išsikovojo savo nepriklausomybę, nepaisydamas tarptautinės bendruomenės tylos, o Rytų Timoro tauta jau pademonstravo keletu progų, kad jie yra atsidavę demokratijai. Jie dar kartą tai pademonstravo pavyzdiniu būdu, prezidento ir teisėtvarkos sistemos rinkimais, kurie įvyko praėjusiais metais, per juos aš turėjau garbės vadovauti šio Parlamento misijai.

Tarptautinė bendruomenė dabar yra įsipareigojusi Rytų Timorui suteikti paramą bei ją koordinuoti, ko jai akivaizdžiai nepavyko anksčiau padaryti saugumo sistemos požiūriu ir išspręsti pagrindinius struktūrinius Rytų Timoro valstybės klausimus. Remiantis ženklais, kuriuos parodė Rytų Timoro tauta, neliko abejonių, kad ji nori demokratijos ir teisinio valdymo.

  Marcin Libicki, autorius. – (PL) Gerb. Pirmininke, Rytų Timoras neseniai laimėjo nepriklausomoje kovoje dėl katalikiško identiteto. Nepriklausomybės karas buvo kruvinas ir nusinešė daugybę gyvybių. Rytų Timoro prezidentas buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Tai dar viena priežastis, kodėl tarptautinė bendruomenė turėtų suteikti pagalbą atkuriant tvarką šalyje. Visiškai sutinku su gerb. Gomes, kad ši šalis nuėjo teisingą vystymosi kelią ir atitiko visus tinkamo funkcionavimo standartus. Tačiau dabar karas griauna tuos standartus ir vidaus tvarką.

Tikiu, kad verta grįžti prie neseniai Lenkijos prezidento gerb. Kaczyńskio pateiktų pasiūlymų, kuriuos pakartojo ir prezidentas Sarkozy. Juose kalbama, kad Europos karinėms pajėgoms suteikti reikalingi įgaliojimai ir jos gali įsiveržti, kai tik prireiks. Išskyrus tuo atveju, jeigu pasinaudosime turimais įgaliojimais įsikišti, amžinai susitikinėsime ketvirtadieniais debatuose ir taip nieko nepasieksime.

  José Ribeiro e Castro, autorius. – (PT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, yra tokios Ruy Cinatti eilės, kurios iškilo atmintyje, norėčiau pacituoti: „Nors galbūt liksim nugalėti arba apsupti priešų, tačiau tik dar vieningesni“.

Deja, vasario 11 d. Rytų Timorą vėl ištiko krizė ir jis dar kartą pateko į rankas tų, kurie atsakingi už prieš dvejus metus įvykusią krizę. Tai skatina mus kalbėti apie sugrįžimą tų, kurie galėtų pakenkti šalies stabilumui bei apie antpuolį, kurio metu buvo rimtai, o galėjo būti ir mirtinai sužeistas Respublikos Prezidentas José Ramos-Horta, taip pat buvo užpultas Ministras pirmininkas Xananas Gusmão.

Prievarta ir normalaus valdžios institucijų funkcionavimo ardymas dar kartą išryškino Rytų Timoro nesėkmes, šalies, kuri drąsiai kovėsi ir tebesikauna dėl nepriklausomybės, demokratijos ir pažangos.

Bet kas, parėmęs Rytų Timorą nuo pradžios, negali nejausti vėl atsinaujinusio liūdesio dėl šio incidento, kurį mes griežtai smerkiame. Tikimės, kad prezidentas Ramos Horta visiškai pasveiks, raginame atlikti išsamų tyrimą ir imtis būtinų atsakomųjų priemonių.

Deja, tarptautinės pajėgos neskuba veikti, išskyrus Portugalijos NRG (Nacionalinę respublikonų gvardiją – GNR). Taip pat yra aiškių ženklų, rodančių teisinio Rytų Timoro valstybės valdymo nesėkmę, kai šis valdymas funkcionuoja iki galo ir, tiesą sakant, niekada taip ir nefunkcionavo. Rytų Timorui reikia atkurti patį savo saugumo sistemos branduolį, kad užtikrintų teisinį valdymą ir tvarką.

Tarptautinė bendruomenė privalo suteikti pagalbą Rytų Timoro tautai žengiant šiuos žingsnius. Šalis nėra žlugusi; ji patiria nesėkmes, kurias mes ir turime jai padėti nugalėti.

Tačiau pagrindinė atsakomybė akivaizdžiai tenka Rytų Timoro liaudžiai, kuri turi pabandyti pasiekti įvairias partijas apimantį kompromisą dėl tvarios taikos ir nedvejodama, neišsisukinėdama ir be romaus susitaikymo gerbti teisinį valdymą bei teisinius sprendimus. Jos jau sugebėjo pasiekti susitarimą dėl to, ką mes vadintume valstybės veiklos branduoliu.

Tai apie tokį bendros nuomonės priėjimą Ruy Cinattis kalbėjo savo eilėse, yra svarbiausia ir Rytų Timoro siekiamybė. Šito pasiekę, brangūs draugai, mes privalome padėti Rytų Timoro tautai pasiekti to paties ir sustiprinti savo kraštą.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. – (ES) Gerb. Pirmininke, manau, kad Rytų Timoras yra pavyzdys, kaip gali būti vykdomi ir gerai įvykdyti apsisprendimo procesai. Tiesą sakant, būtų nebloga mintis, jeigu keletas mūsų draugų, tarp jų, pvz., Ispanija, išplėštų lapą iš Portugalijos knygos ir prisiimtų atsakomybę kaip palikimą iš ankstesnių kolonijų, kaip Vakarų Sacharos atveju.

Tačiau akivaizdu, kad visi šie atvejai yra paprastai išsprendžiami, tik jie irgi neduoda greitų rezultatų. Reikėtų paminėti sunkumus, kuriuos patyrė Rytų Timoras, kai per kelis mėnesius vykusius taikingus rinkimus, šalyje nesiliovė neramumai, taip pat pasikėsinimą į prezidento Ramos Horta gyvybę. Čia norėčiau, prisidėdamas prie mūsų jau siųstųjų, perduoti nuoširdžiausius linkėjimus ir palinkėti kuo greičiau pasveikti, taip pat linkėjimus Ministrui Pirmininkui Xananui Gusmão.

Nė vienas, manau, neneigs noro pasiekti susitarimą, kaip pademonstravo ir prezidentas Ramos Horta, ir esu įsitikinęs, kad net po šio antpuolio prezidentas Ramos Horta vadovaus visiems darbams, kurie reikalingi susitarimui tarp priešingų frakcijų pasiekti demokratišku būdu, nenaudojant prievartos.

Tačiau, kad šito pasiektų, tarptautinė bendruomenė turi būti visiškai atsidavusi šiam reikalui, o JT mandatas atnaujintas, kaip pasiūlė kai kurios šalys. Jis turi būti atnaujintas bet kuriuo atveju iki 2012 m. ir visą laiką atitinkamai pratęsiamas pagal Rytų Timoro Vyriausybės bei demokratinių jėgų poreikius ir toms jėgoms pareikalavus.

JT dalyvavimo priežastis neturėtų būti prieštaringa šalies poreikių atžvilgiu ir turi būti ne vien rekonstrukcinio pobūdžio, bet ir susijusi su pirminių poreikių tenkinimu, turi būti atliekama ne vien kaip poelgis, bet ir kaip prevenciniai veiksmai bei reakcija į neramumus.

ES privalo kaip galėdama greičiau Dilyje atidaryti (nuolatinę) delegaciją, o Parlamentas turėtų susitarti dėl stebėtojų delegacijos, kurios misija bus paremti šalies demokratines pajėgas ir įvertinti dabartinių ES pagalbos centrų veiksmingumą.

  Tunne Kelam, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Rytų Timoras tikrai nėra žlugusi valstybė. Tačiau faktas, kad 2008 m. vasario 11 d. demokratiškai išrinkti Prezidentas ir Ministras Pirmininkas tapo ginkluotų užpuolikų aukomis ir jų gyvybė buvo atsidūrusi pavojuje, parodo, kokia trapi yra jauna demokratija.

Norėčiau išreikšti tris mintis. Pirma, mes tikrai susirūpinę dėl veiksmingos UNPOL reakcijos stokos bei kitų tarptautinių pajėgų dėmesio šių išpuolių atžvilgiu.

Antra, ES yra įsipareigojusi padėti demokratinėms Rytų Timoro institucijoms ir suvienyti krašte teisinio valdymo sistemą. Pasiūlymas dėl rezoliucijos teisingai pabrėžia skubų poreikį pasiekti nacionalinį susitarimą dėl pagrindinių demokratijos dalykų.

Trečia, ES visose srityse bendradarbiaudama su JT, turi prisidėti prie reformos dėl Rytų Timoro saugumo sektoriaus. Pagaliau juk Rytų Timoras nėra taip toli, kaip gali atrodyti ir gerb. Gomes yra puikus šito įrodymas.

  Karin Scheele, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau prijungti ir savo balsą prie reiškiamo solidarumo sunkiai sužeistam Rytų Timoro Prezidentui, taip pat išreikšti solidarumą Rytų Timoro tautai, kuri turėjo ilgai kovoti dėl nepriklausomybės ir savo teisių. Europos Parlamentas griežčiausiai smerkia dėl bandymo nužudyti prezidentą Ramos Hortą. Užpuolimas buvo įvykdytas po to, kai prezidentas pabandė siekti sprendimo derybų su sukilėliais keliu.

Kadangi tiksli įvykių eiga vis dar neaiški, mes raginame atlikti išsamų ir kruopštų tyrimą dėl pasikėsinimo į gyvybę ir kvotą dėl saugumo sistemos nesėkmės. Mes pritariame bendram tyrimui, kurį vykdys Jungtinės tautose ir Rytų Timoro policija, jis jau pradėtas. Raginame uždrausti visų sukarintų grupuočių ir ginkluotų gaujų veiklą ir suteikti daugiau finansinių išteklių paremti būtinas Rytų Timoro saugumo sektoriaus reformas.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) EP pasiūlymas dėl rezoliucijos Rytų Timoro klausimu yra visiškai priimtinas. Jis atskleidžia tragišką tautos padėtį ir nacionalinių valdžios institucijų, tarptautinių institucijų ir taikos palaikymo pajėgų bejėgiškumą. Vidaus konfliktas vis dar tęsiasi nepaisant daugybės pastangų ir didelės tarptautinės pagalbos. Žmonės žūsta, pragyvenimo šaltiniai naikinami, o kultūrinis paveldas – niokojamas. Plačiai paplitęs skurdas, nedarbas, nusivylimas ir neraštingumas veikia beveik 80% gyventojų. Visa tai daro neigiamą poveikį žmonėms ir kursto maištą.

Rytų Timoro tauta nori gyventi taikoje ir santarvėje. Jie nori dirbti, mokytis ir plėtoti savo šalies ekonomiką. Kad tai galėtų vykti, demokratinės valdžios institucijos šalyje turi būti sustiprintos, o tarptautinių institucijų teikiama pagalba – padidinta. Todėl šios rezoliucijos autoriai pagrįstai ragina užtikrinti Rytų Timorui politinę, techninę ir finansinę paramą. Jie taip pat prisimena, kad ir Europos Sąjunga, ir Jungtinės Tautos padarė viešus pareiškimus dėl nepriklausomybės, demokratijos ir teisinės valstybių vyriausybių paramos. Sąjungos už tautų Europą frakcija parems šią rezoliuciją.

  Koenraad Dillen (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, kai kurie mano kolegos jau minėjo šį faktą ir neperdedant galima teigti, kad nuo pasikėsinimo į Prezidentą Ramos Horta, Rytų Timorui vėl prasidėjo kritinis etapas. Pakartosiu dar kartą, nes gal kas nors iš mūsų neprisimena, kaip buvo praėjusiais metais po Gusmão paskyrimo, kai liepsnojo šimtai namų ir vyriausybės pastatai?

Tiesą sakant, turbūt reikėtų panaudoti tarptautines pajėgas, kad būtų likviduota dabartinė krizė. Tačiau, žinoma, neturėtų susidaryti įspūdis, kad vyriausybei reikia užsienio kareivių, kad apsigintų nuo saviškių. Užsienio pajėgos gali padėti palaikyti stabilią padėtį, trumpai tariant, manu militari būdu, bet ilgainiui Rytų Timoro tauta privalo pati užsitikrinti savo ateitį. Kad būtų garantuotas politinis stabilumas, demokratija ir gerbiamos žmogaus teisės, pirmiausia jiems reikia nepriklausomos ir patikimos žiniasklaidos, reformuotų policijos pajėgų bei teisiškai pagrįstos teismų sistemos.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, plačiai pripažįstama, kad Rytų Timoras yra vienas iš geriausių transformacijos proceso pavyzdžių visoje Jungtinių Tautų istorijoje. Tačiau, deja, atrodo, kad Rytų Timoras pamiršta, ką, siekdamas nepriklausomybės, paaukojo per savo 24 metus trukusį karą prieš Indoneziją, kad padarytų galą grubiai okupacijai ir džiaugsmą, su kuriuo šventė savo nepriklausomybę. Po mažiau negu šešių atgautos nepriklausomybės metų Rytų Timoras dabar vėl atsidūrė ties chaoso bedugne. Perėjimas prie demokratijos ir nepriklausomybės niekuomet nebūna lengvas. Tai ne kelionės pabaiga, o tik pradžia. Viena yra absoliučiai tikra – prievarta niekada negali būti ir nebuvo problemų sprendimo būdas. Tai turi būti visiškai aišku. Problemų sprendimo būdas yra ieškoti dialogo, politinio pliuralizmo, stiprinti demokratines institucijas, tokias kaip parlamentas, nepriklausomą teisminę sistemą ir valdžios institucijas, kurioms turėtų vadovauti demokratiniu keliu išrinkti lyderiai.

Raginu Tarybą ir Europos Komisiją užtikrinti, kad kuo didesnė pagalba, kurią 10-asis Europos plėtros fondas paskyrė Rytų Timorui, būtų skirta jo demokratinei sistemai stiprinti.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Dėkoju, gerb. Pirmininke, praėjo jau aštuoniolika mėnesių nuo tada, kai buvo priimta paskutinė Europos Parlamento rezoliucija dėl Rytų Timoro. Ši šalis oficialiai tapo nepriklausoma 2002 m. Po ketverių metų įsiliepsnojo pilietinis karas, kurį sukėlė demobilizuotų kareivių grupė. Po pasikėsinimo į Prezidentą Ramos Hortą šių metų vasario 11 d., Rytų Timoras patyrė dar vieną politinę krizę. Buvo paskelbta kritiška padėtis ir pareikalauta, kad tuometinės 1 600 taikos palaikymo pajėgos būtų sustiprintos.

Politinę krizę Rytų Timore lydi ir ekonominė. Nedarbas siekia maždaug 80%, o 40% bedarbių gyvena žemiau skurdo ribos.

Padėtis šalyje negali stabilizuotis, nebent visos politinės jėgos pasiektų susitarimą dėl pagrindinių valstybės funkcijų. Privalome pasmerkti brutalų pasikėsinimą į Prezidentą bei Ministrą Pirmininką ir paraginti Rytų Timoro vyriausybę padaryti galą smurtui, įskaitant vykdomam gaujų. Tarptautinė bendruomenė, ypač JT ir Saugumo taryba privalo paremti demokratinį vienijimąsi. Taip pat nereikia pamiršti, kad Rytų Timorui skubiai reikalinga ekonominė pagalba, kad nugalėtų skurdą ir išplėtotų administracinį aparatą ir infrastruktūrą.

  Carlos Coelho (PPE-DE). – (PT) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, noriu išreikšti savo pritarimą bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos, kuria pasmerkiami išpuoliai. Taip pat norėčiau pasveikinti Rytų Timoro valdžios institucijas, kurios ramiai reagavo į tragediją ir turiu pabrėžti, kaip kad sakė ir gerb. Gomes, ir gerb. Ribeiro e Castro, kad Rytų Timoras nėra žlugusi valstybė.

Tai valstybė, kuriai reikia tarptautinės pagalbos, delegacijos iš Europos Komisijos, pratęstos JT misijos ir visų mūsų paramos rengiant iniciatyvas, kurios galėtų pagelbėti užtikrinti vienybę Rytų Timoro liaudžiai, gerbti įstatymus ir pasmerkti prievartą.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. – Gerb. Pirmininke, Komisija kuo griežčiausiai pasmerkė pasikėsinimą į Prezidentą Ramos Hortą ir Ministrą Pirmininką Xananą Gusmao.

Jaunoji Rytų Timoro demokratija vis tebėra nepaprastai pažeidžiama savo politinėse, teisėtvarkos ir saugumo valdžios institucijose. Šalis susiduria su skurdu ir didžiuliu nedarbu, ypač jaunų žmonių, kurie iki šiol turi tiek nedaug vilčių dėl ateities ir pasiduoda įtraukiami į smurtą vykdančias grupuotes.

Susitikime su šalies vadovais Komisija parėmė taikų konflikto sprendimo būdą, numačius galutinį gaujų išsiskirstymą ir sukarintų grupuočių nusiginklavimą.

Po 2006 m. smurto Europos Komisija reagavo greitai: pasiuntė humanitarinę pagalbą; paremdama dialogą tarp lyderių; ir trečia, įgyvendindama jaunimo apmokėjimo už darbą grynaisiais programą.

Europos Komisija taip pat nusprendė atidaryti delegaciją Dilyje, o naujasis delegacijos vadovas, kaip tikimasi, pradės eiti pareigas nuo 2008 m. kovo mėnesio. Delegacija ims veikti iki antrosios 2008 m. pusės. Tai sudarys galimybę pradėti oficialų politinį dialogą su vyriausybe ir sparčiau įvertinti šaliai suteiktą paramą.

Europos Komisijos strategija Rytų Timoro klausimu, kuri buvo įtraukta į 10-ąjį Europos plėtros fondą, buvo neseniai patvirtinta. Jos siekis – paremti vis dar silpną teisėtvarkos sektorių, Parlamentą ir kitas valdžios institucijas, taip padėti kurti demokratinę ateitį.

Parama kaimo plėtrai padės sumažinti skurdą ir pagerinti infrastruktūrą. Su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusi veikla padės įgyvendinti su skurdu susijusių ligų gydymo programą ir sumažinti nerimą keliantį motinos ir vaiko mirtingumo lygį.

Atkreipti dėmesį į gilumines dabartinio konflikto priežastis ir suteikti paramą jų išsprendimui pasiekti taps taip pat svarbu kaip ir vykdyti ilgalaikes programas.

Rytų Timoro vyriausybė pateikė bendrąjį valdymo veiksmų planą, kuris taps politinio dialogo tarp delegacijos ir Vyriausybės tema ir kurį rems Komisija.

Misijos, vyksiančios ateinančias kelias savaites, metu Komisija įvertins padėtį ir galimybę pagelbėti suteikiant tolesnes priemones, kuriomis bus siekiama pašalinti gilumines konflikto priežastis. Tarp jų gali būti Vyriausybės prašymai paremti keletą daug darbo jėgos reikalaujančių programų, kuriomis siekiama nugalėti nedarbą.

Bendrame 2007 m. gruodžio mėn. Komisijos ir Tarybos dokumente ir Komisija, ir ES valstybės narės parėmė Jungtinių Tautų svarbiausią vaidmenį koordinuojant pagalbą saugumo sektoriui.

Apibendrinant galima teigti, kad pagal Komisijos programą numatyta parama, sudaranti daugiau negu 80 milijonų eurų, yra visapusiška ir padės išspręsti daugelį dabartinių šalies problemų.

  Pirmininkas. – Debatų pabaiga.

Balsavimas įvyks pasibaigus debatams.

(1) Žr. protokolą.

9.2. Baltarusija

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra debatai dėl šešių pasiūlymų, susijusių su rezoliucija dėl Baltarusijos⁽¹⁾.

  Janusz Onyszkiewicz, autorius. – (PL) Gerb. Pirmininke, dauguma Baltarusijos politinių kalinių buvo neseniai išlaisvinti, tiesą sakant beveik visi, tik su viena išimtimi. Tai nereiškia, kad galime patikėti, kad Baltarusijoje reikalai juda teisinga linkme. Dar tą pačią dieną buvo užpulti nemažai asmenų, susijusių su Baltarusijos opozicija. Be to, buvo atleistas iš darbo vidurinės mokyklos mokytojas. Jam buvo paaiškinta, kad jis pašaliams todėl, kad esąs opozicinės Pilietinės partijos narys, o jo atstovaujama ideologija nesuderinama su valstybine.

Baltarusijoje įsigalėjo labai keista padėtis. Šalyje vyrauja valstybinė ideologija, todėl vargu ar stebina tai, kad pvz., stojantieji studijuoti žurnalistiką, teisę ir tarptautinius santykius, turi pateikti valdžios institucijų rekomendacijas. Štai kaip vykdoma atranka. Ji visiškai nepriimtina. Tačiau mes sveikiname, kad žengtas žingsnis ir iš anksto juo džiaugiamės.

Dėl pačios Baltarusijos, iš karto kyla klausimas, kokia priežastis slepiasi už tokio veiksmo. Atrodo, kad davęs sutikimą įsikurti Europos Komisijos delegacijai Minske, prezidentas Lukašenka nori pademonstruoti, kad nesijaučia neatšaukiamai įsipareigojęs priimti prorusišką politiką, kaip ir bet kurią kitą. Iš tiesų, laikytis tokios politikos Baltarusijoje tampa vis sunkiau. Šalis nenori tapti visiškai įtraukta Rusijos. Šiuo atveju, net gerb. Lukašenka priėmė tam tikrą poziciją, tačiau įvykiai kalba patys už save.

Rusija paprasčiausiai supirkinėja Baltarusiją. Gazpromas ką tik baigė dar vieną sandorį ir dabar valdo ketvirtadalį akcijų bendrovėse, kontroliuojančiose naftos ir dujų tranzito maršrutus per Baltarusiją. Gazpromo dalis netrukus išaugs iki 50%. Taip pat atrodo, kad Rusijai pavyks įtikinti Baltarusiją priimti rublį kaip savo nacionalinę valiutą.

Po viso šito padėtis tampa vis labiau grėsminga. Nepriklausomai veiklai ir pilietinei visuomenei Baltarusijoje reikalinga vis didesnė parama. Ji jau tapo prieinama, tačiau turi būti ir toliau proporcingai didinama. Ypač ji turi būti teikiama neseniai Baltarusijoje įkurtoms institucijoms. Galėčiau paminėti televizijos transliacijas šaliai, kurios yra svarbios užtikrinant, kad gyventojai žinotų, kas iš tiesų vyksta. Mano požiūriu, turėtume laikyti Baltarusiją svarbiausiu klausimu Negalime toleruoti tokios padėties, kad Baltarusiją, kuri yra pačiame Europos centre, valdytų diktatorius.

  Jiří Maštálka, autorius. – (CS) Gerb. Parlamento nariai, nepaisydamas griežtai kritiško pasisakymų tono, esu laimingas, galėdamas pareikšti, kad šioje situacijoje yra mažiausiai du teigiami aspektai.

Pirmasis yra Europos delegacijos Minske įsikūrimas, kurį, kiek man žinoma, taip pat patvirtino ir Baltarusijos prezidentas. Manau, kad ES delegacijos veikla taps tolesnės plėtros ir aktyvesnių ryšių su Europos Sąjunga pagrindas tokiose abipusiai naudingose srityse kaip energetika, transportas, tranzitas ir net aplinkos apsauga.

Kitas, mano manymu, svarbus teigiamas faktorius yra ekspertų susitikimas Briuselyje praėjusį birželį, kuriame buvo susitelkta į energijos tiekimo klausimų nagrinėjimą, taip pat į planuotas ekspertų derybas dėl transporto koridorių ir aplinkos apsaugos. Manau, kad ši plėtra yra nepaprastai svarbi. Neturėtume užmiršti, kad Baltarusija vis dar kovoja su nepaprastai sunkiais Černobylio katastrofos padariniais. Dabartinės tendencijos tarpusavio santykiuose atskleidžia, kad Europos Sąjungos politiniuose sluoksniuose įsivyravo tam tikras požiūris į Baltarusiją ir kad tas požiūris yra labai kritiškas ir vienpusis.

Mums reikia ne vien kritikos, bet ir bendradarbiavimo. Atėjo laikas imtis žingsnių ir paremti Baltarusijos pusę, nors manau, kad oficialusis Baltarusijos režimas turėtų paskelbti bent jau mirties bausmės moratoriumą, kuris leistų mums pradėti naujas derybas Europos Taryboje dėl narystės statuso Baltarusijai suteikimo. Norėčiau pasidžiaugti tokiais pasiekimais kaip vizų režimo sušvelninimas arba parama jauniems specialistams iš Baltarusijos, suteikiant jiems galimybę įgauti darbo patirties ir susipažinti su Europos institucijų darbu.

  Józef Pinior, autorius. – Gerb. Pirmininke, šią popietę norėčiau pirmiausia pasidžiaugti teigiamu santykių tarp ES ir Baltarusijos ženklu. Pastaruoju metu vykę pasirengimai dėl sutarčių įkurti Europos Komisijos delegaciją Minske yra teigiamas žingsnis atnaujinant dialogą tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos.

Norėtume paskatinti Komisiją išnaudoti visas galimybes įkuriant delegaciją. Atėjo laikas tarptautinei bendruomenei kaip visumai suteikti daugiau paramos pilietinei Baltarusijos visuomenei, ypač padidinti finansinę pagalbą nepriklausomai žiniasklaidai, nevyriausybinėms organizacijoms ir Baltarusijos studentams, besimokantiems užsienyje. Komisijos sprendimas suteikti finansinę paramą Europos humanitariniam universitetui Vilniuje yra labai išmintingas. Komisija ir Taryba turėtų apsvarstyti Tarybai pateiktą pasiūlymą dėl finansinės paramos suteikimo projektui, kuris jau egzistuoja, t.y. sukurti nepriklausomą Baltarusijos televizijos kanalą „Belsat“.

Antra, Europos Parlamentas ragina Komisiją ir Tarybą imtis tolesnių žingsnių palengvinant ir liberalizuojant vizų išdavimo Baltarusijos piliečiams procedūras. Mes raginame Šengeno srities valstybes nares pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis ir svarbiausia, sumažinti nacionalinių vizų mokesčius, kad palengvintume Baltarusijos piliečių judėjimą kiekvienos valstybės narės teritorijoje.

Trečia, visų svarbiausia, mes raginame Lukašenkos režimą pasukti liberalizavimosi ir demokratizavimosi keliu, išlaisvinti visus šalies politinius kalinius, įvesti teisinį valdymą, žiniasklaidos asociacijų laisvę bei panaikinti mirties bausmę.

Pabaigoje norėčiau išreikšti mūsų solidarizavimąsi su Baltarusijos demokratine opozicija, jos demokratinio judėjimo lyderiu Aleksandru Milinkevičiumi ir visais Baltarusijos piliečiais jų kovoje siekiant atviros visuomenės.

  Adam Bielan, autorius – ?(PL) Dėkoju, Gerb. Pirmininke, Veiksmai, kurių ėmėsi Lukašenkos diktatūra prieš savo žmones, Baltarusijoje yra plačiai žinomi. Vien nuo šių metų pradžios buvo grubiai užgniaužtos trys taikingos demonstracijos. Valdžios institucijos persekioja opozicijos aktyvistus. Jie įvedė kelionių į užsienį apribojimus dvasininkijos nariams ir religijos mokytojams. Buvo įvestos kelios gana keistos nuostatos. Pvz., norintys studijuoti teisę arba žurnalistiką, privalo pateikti valdžios institucijų sutikimą. Esant tokiai padėčiai, griežtesnių sankcijų Baltarusijai įvedimas deja, yra vienintelis atsakas į pastaruosius įvykius. Tačiau neturime pamiršti, kad mūsų moralinė teisė ir pareiga yra sukurti ir paremti pilietinę visuomenę Baltarusijoje.

Viena iš skubių priemonių siekiant padėti opozicijai yra įveikti stabdomą žinių pateikimą. Geras pavyzdys būtų iniciatyva, kurios ėmėsi Lenkijos nacionalinė televizija, kuri pradėjo transliacijas Baltarusijoje 2007 m. gruodžio 10 d. per pirmąjį nepriklausomą kanalą, pavadintą „Belsat“. Deja, kaip gerb. Romaszewska, šio projekto atsakingoji prodiuserė, pasakė man šiandien, dar negauta jokios finansinės paramos iš Europos Sąjungos. Biudžete nėra eilutės, skirtos žmogaus teisių ir demokratijos paramai Baltarusijoje.

Gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau priminti, kad aukšta Šengeno vizų kaina yra kita didelė problema Baltarusijos gyventojams. Jeigu patekimas į Europos Sąjungą Lukašenkos režimo nariams yra ribojamas, turime imtis priemonių jį palengvinti žmonėms, kurie nesusiję su tuo režimu.

  José Ribeiro e Castro, autorius. – Gerb. Pirmininke, šių metų sausio mėnesį 10 jaunų Baltarusijos Liaudies jaunimo fronto ir „Malady Front“ (Jaunimo fronto) aktyvistų buvo areštuoti po to, kai susitiko su Europos demokratinio jaunimo bendruomenės (DEMYC) delegacija Minske. Po to jie buvo pašalinti iš universitetų.

Tai paskutinis tikrai diktatoriškas režimas Europoje. Baltarusijoje vis tebetaikoma mirties bausmė, politinis kalinimas, despotiškas areštas, žiniasklaidos cenzūra, prievarta ir ribojamos internetinės prieigos. Kiti europiečiai irgi turėtų į savo laisves žiūrėti ne kaip į garantuotas, o jauni europiečiai turėtų sekti DEMYC pavyzdžiu rodydami solidarumą su savo kaimynais ir pasisakyti už demokratiją bei žmogaus teises.

Baltarusija negali būti ES partnere, kol tęsiasi šis netoleruotinas bauginimas ir planiniai areštai. Skaitydamas oficialią prezidento Lukašenkos biografiją internete, sužinojau, kad jis laiko save „pasižyminčiu puikiu įvykių supratimu, darbščiu, pareigingu, realistu, sąžiningai ir ištikimai besilaikančiu principų.“ Kodėl tada gerb. Lukašenka nesuvokia labai paprasto ir akivaizdaus fakto, kad sovietinio stiliaus tironai jau praeitis?

O dėl studentų, represuotų ir netekusių savo pagrindinių teisių į mokslą, raginu mūsų Parlamentą prisijungti prie manęs parafrazuojant žinomą dainą: „Ei, Lukašenka, palik vaikus ramybėje!“ (Hey, Lukashenko, leave the kids alone!)

  Elisabeth Schroedter, autorius. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, Baltarusija ir toliau lieka sunkus vaikas mūsų kaimynystės politikoje. Diktatorius Lukašenka ir toliau tvirtina, kad jo šalis sistemingai tolinasi ir atsiriboja nuo savo kaimynių. Jis trypia žmogaus teises ir toliau skiria mirties bausmes. Tai kelia susirūpinimą ne vien mums; tai susilaukia masinio pasipriešinimo iš pačios Baltarusijos gyventojų. Vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių išvyksta iš Baltarusijos. Ši padėtis yra skausminga kraštui.

Todėl Europos Sąjungos tikslas yra padėti Baltarusijai grįžti į kelią, vedantį demokratijos link. Vis dėlto, atrodo, kad šitaip nenutiks, kol valdo diktatorius Lukašenka ir jo prezidentinis aparatas; tai gali padaryti tik opozicija, pilietinė visuomenė ir jauni žmonės, sudarantys būsimą šalies elitą.

Taigi kreipiuosi į valstybes nares, prašydamas jų pakeisti savo vizų politiką šių žmonių atžvilgiu ir suteikti jiems progą įsitraukti į visokeriopus mainus su Europos Sąjungos jaunais žmonėmis, suteikti jiems progą gauti demokratišką išsimokslinimą bei patiems patirti demokratiją lankantis Europos Sąjungoje. Vizų politika neturi tapti neįveikiama kliūtimi, užtveriančia kelią į demokratiją. Tai nepaprastai svarbu.

Tačiau derybose su Lukašenka neturėtų būti daroma jokių nuolaidų žmogaus teisių klausimais. Parlamentas šiuo klausimu turi bendrą nuomonę visose parlamentinėse frakcijose: norime, kad būtų paleisti politiniai kaliniai, paskelbtas mirties bausmės moratoriumas, paskelbta žiniasklaidos laisvė ir būtų imta laikytis visų pagrindinių demokratijos principų. Tai esminės derybų sąlygos. Jokių nuolaidų. Sprendžiamasis faktorius bus padėtis per ateinančius rinkimus. Aš labai viliuosi, kad Baltarusijos žmonės paims į rankas savo šalies likimo vairą.

  Urszula Gacek, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, gerb. Aleksandras Kazulinas, buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus, išbuvo kalėjime dvejus iš penkerių jam už vandalizmą priteistų metų. Gerb. Kazulino žmona Irina nepaisydama savo sunkios ligos nenuilsdama kovoja, kad vyras atgautų laisvę. Prezidentas Lukašenka pasiūlė jam laisvę, kad galėtų lydėti žmoną į Vokietiją, kur ji turėjo būti gydoma. Prezidentas labai nustebo sužinojęs, kad jo pasiūlymas buvo atmestas. Gerb. Kazulinai priimti pasiūlymą būtų reiškę bailiai bėgti iš tėvynės.

Mano manymu, jeigu prezidentas Lukašenka iš tiesų nori pataisyti savo įvaizdį, jis turėtų nedelsdamas ir besąlygiškai išlaisvinti gerb. Kazuliną. Tikėkimės, kad gerb. Kazulinas ir gerb. Kazulina netrukus galės džiaugtis sveikata ir laisve savo tėvynėje.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, Baltarusija yra Europos Sąjungos kaimynė. Mus su ja sieja sunkus komunistų dominavimo tarpsnis, tačiau ji vis dar negali džiaugtis demokratiniu valdymu ir pagarba žmogaus teisėms. Prezidento Lukašenkos režimas brutaliai užgniaužia visas pastangas kurti pilietinę visuomenę. Norėčiau priminti, kad gerb. Lukašenka pažeidė demokratines procedūras, kad galėtų likti poste dar vieną kadenciją. Žurnalistai ir nepriklausomų jaunimo organizacijų lyderiai bei nepriklausomos profsąjungos yra įbaugintos. Politinio pasipriešinimo nariai – areštuoti. Galėčiau priminti gerb. Kazulino bylą, kurią ką tik paminėjo gerb. Gacekas, taip pat ir nacionalinių mažumų persekiojimą, įskaitant lenkų nacionalinių mažumų. Pastaruoju metu režimas susirūpinęs dėl finansinės mažų įmonių nepriklausomybės ir ėmėsi represinių priemonių prieš jas. Tokia liūdna padėtis yra Baltarusijoje.

Europos Sąjungos moralinė pareiga – suteikti finansinę paramą ir informaciją visiems šiems žmonėms, siekiantiems apginti žmogaus teises ir demokratines laisves Baltarusijoje teikiant nepriklausomos žiniasklaidos paslaugas, pvz., transliuojant programas Baltarusijai.

Europos Sąjungos delegacijos Minske įkūrimas būtų gera galimybė stebėti padėtį. Praėjus dešimčiai metų po Černobylio nelaimės, dalyvavau sankcionuotoje demonstracijoje Minske. Mačiau specialiosios paskirties OMONO policijos būrius, kurie buvo atgabenti iš Maskvos, kad susidorotų su žmonėmis, evakuotais iš pavojaus zonos. Mačiau kraujo klanus Minsko gatvėse. Negalime leisti, kad tai pasikartotų.

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, aš globoju sūnėną iš Baltarusijos, dabar jis jau suaugęs ir puikiai papildo mūsų šeimą. Tačiau aš prisimenu jo būklę tą vasarą, kai jis pirmą kartą atvyko paviešėti pas mano seserį, ir kaip tik ši asmeninė patirtis leidžia man suprasti sunkumus, ypač neįgaliųjų, auklėtų gydymo įstaigose, su kuriais susiduriama tokioje nestabilioje aplinkoje.

Baltarusijai reikia atokvėpio, atokvėpio ne vien nuo ekonominio ir politinio nestabilumo, bet ir atokvėpio jos žmonėms. Baltarusių tauta yra ypač izoliuota, kontroliuojama režimo, kuris ir toliau grasina demokratinėms vertybėms ir laisvėms, į kurias jos tauta turi teisę.

Prieš Kalėdas susipažinau su dviem atstovais iš Baltarusijos. Jie mane informavo apie nesibaigiančius sunkumus, susijusius su religine laisve. Neregistruota vyriausybėje religinė veikla draudžiama, ir asmuo gali būti nubaustas bauda arba jo laukia įkalinimas, nors užregistruoti tokią veiklą valdžios institucijose yra nepaprastai sunku.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau paremti anksčiau kalbėjusiųjų pareiškimus. Tačiau norėčiau paminėti ir kitą svarbų klausimą – tai, kad negalime išspręsti politikos Baltarusijos atžvilgiu klausimo neatsižvelgę į Europos Sąjungos rytų politiką kaip visumą. Esame linkę atleisti Rusijos administraciniam aparatui daugybę nedemokratiškų veiksmų. Į tai reikėtų atsižvelgti. Žinau, kad įvykiai Baltarusijoje nepalyginami su tuo, kas vyksta šiuo metu Rusijoje, tačiau juos tikrai galima buvo ir tebegalima palyginti su įvykiais Čečėnijoje. Negalime priimti vienokio veiksmų kurso Baltarusijos, o kitokio – Rusijos atžvilgiu.

Besiplečiančios Europos Sąjungos Rytų politika yra kitas labai svarbus klausimas. Ukrainos likimas šiuo metu kabo ant plauko, ir jeigu jis pakryps demokratijos pusėn, laimės visa Europa. Jeigu esame pasiruošę atverti duris Ukrainos tautai, tai bus signalas ir Baltarusijos žmonėms, kurie pamatys, kad yra ir kitas pasirinkimas – užmegzti artimesnius ryšius ir santykius su Europos Sąjunga. Ateityje jie gali nuvesti prie narystės Sąjungoje, nors galbūt ir labai negreitai.

  Pirmininkas. – Gerbiamieji Parlamento nariai, kilo šiokių tokių sunkumų.

Mes paskyrėme dvi minutes „dėmesio atkreipimo“ procedūrai: t.y., dviem kalbėtojams. Jau dabar yra aštuoni ar devyni prašymai, ir vis dar matau pakeltų rankų, vadinasi, susidaro dešimt ar dar daugiau norinčių pasisakyti.

Taigi, arba aš suteikiu žodį dviem pirmiesiems, taip būtų man paprasčiausia, arba paprašysiu jūsų kalbėti po trisdešimt sekundžių ir pabandysime išklausyti visus.

(Buvo pasirinktas antrasis pasiūlymas)

  Jacek Protasiewicz (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, iš šios diskusijos tapo aišku, kad Parlamentas pripažįsta Baltarusijos problemą ir skiria jai daug dėmesio. Norėčiau padėkoti visiems, kurie pasisakė apie padėtį Baltarusijoje žmogaus teisių požiūriu. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad rinkimai į parlamentą vyk Baltarusijoje šių metų rudenį. Privalome padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kaip šių rūmų nariai ir kaip didelės Europos politinės šeimos nariai, kad paremtume jos opoziciją šioje tokioje nelygioje kovoje už demokratinę Baltarusiją.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Praėjo šiek tiek laiko nuo tada, kai gerb. Berndas Posseltas ir aš uždegėme žvakę šiuose rūmuose nepaisydami saugos reikalavimų, kad parodytume solidarizavimąsi su Baltarusijos žmonėmis dalyvaujant Komisarei Ferrero-Waldner. Kaip atrodo Baltarusija šiandien? Paskutinysis Europos diktatorius Aleksandras Lukašenka yra populiarus Baltarusijoje, nepaisant jo griežtai reguliuojamos ekonomikos politikos ir politinių oponentų persekiojimo. Vyriausybė intensyviau taiko represijos priemones ir įkalina opozicijos aktyvistus. Vyriausybė kontroliuoja Baltarusijos žiniasklaidą, todėl šalies gyventojai dažnai nežino, kad Lukašenkos režimas yra nepriimtinas Europai.

Europos Parlamentas negali apsiriboti vien įteikdamas Sacharovo premiją už minties laisvę Aleksandrui Milinkevičiui. Ši premija įpareigoja Europos Parlamentą išsamiai stebėsenai padėtį Baltarusijoje.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną konkretų atvejį. Jis susijęs su Franku Wieczoreku, jaunu opozicionierių aktyvistu, kuris neseniai buvo pašalintas iš universiteto. Oficiali šio pašalinimo priežastis buvo ta, kad jis nelankė paskaitų. Tačiau priežastis, kodėl jis nedalyvaudavo buvo ta, kad jis buvo areštuotas. Pašalinimas iš universiteto reiškia, kad žmogaus lavinimasis visiškai nutrūksta. Tai reiškia ir didelę tikimybę būti pašauktam į armiją. Manau, kad tik asmeninę gyvenimo diktatūros valdomoje šalyje patirtį turintys žmonės supras, kokia opozicijos nariui gali būti tarnyba režimo armijoje. Ji gali būti labai pavojinga šiam jaunuoliui. Manau, kad turime daryti viską, kad padėtume išspręsti padėtį Baltarusijoje.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) (Kalbos pradžios nesigirdėjo)…kaip medikė aš asmeniškai apsilankiau radiacijos paveiktoje zonoje. Gydytojai ir mokslininkai yra gąsdinami ir net įkalinami, jeigu informuoja vietinius gyventojus apie tikrąją jų sveikatos būklę. Iš žmonių buvo konfiskuoti jų turimi radiometrai, jie valgo radioaktyvų maistą.

Kadangi turiu tik 30 sekundžių, todėl apibendrinsiu: Lukašenka yra žudikas, ir tai turi būti pasakyta garsiai. Ir kas, jeigu ne Europos Sąjunga, tą padarys?

  Pirmininkas. – Dėkoju, supratome jūsų pareiškimą.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, vienas iš diktatūros bruožų yra tas, kad ji nekreipia dėmesio į nieką. Galime sakyti ką norime, o ji elgsis tik kaip pati nori. Vienintelis būdas stoti prieš diktatūrą yra pasitelkti demokratiją. Norėčiau pasakyti Komisarei, kad būdamas jos vietoje dėčiau visas įmanomas pastangas, kad pagelbėčiau ugdyti mąstantį demokratinį elitą. Jeigu mums nepavyks šito padaryti Baltarusijoje, galime bandyti kitose šalyse. Kažkam reikia praskinti kelią, o aš būčiau linkęs pasitikėti būtent tokiu elitu.

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, gėda Baltarusijai, šaliai, kuri geografiškai yra Europos širdyje, tapti Europos Tarybos diskusijų tema dėl žmogaus teisių pažeidimų. Gėda Baltarusijai, kad ji – vienintelė Europos šalis, pašalinta iš Europos Tarybos dėl esminių žmogaus teisių negerbimo.

Todėl manau, kad gerb. Bielanas buvo visiškai teisus, sakydamas, kad svarbu sustiprinti pilietinę Baltarusijos visuomenę remiant tai visuomenei skirtas žinių transliacijas iš Lenkijos.

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į nuolatines represijas prieš jaunus baltarusių demokratus. Sausio viduryje keletas jų buvo 15-ai dienų įkalinti, o po to pašalinti iš universitetų. Keli konkretūs vardai: Zmitser Zhaleznichenka, Anton Kalinouski ir Franak Viachorka.

Kviečiu ES universitetus pasiūlyti šiems drąsiems jaunuoliams tęsti alternatyvias studijas jų universitetuose, palengvinti vizų jiems išdavimą ir įtraukti į juodąjį sąrašą pavadinimus tų universiteto pareigūnų, kurie sutiko paaukoti juos Lukašenkos priespaudai įgyvendinti.

  Christopher Beazley (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, suprantu, kad Minsko universitetas šiandieną yra įsikūręs Vilniuje, Lietuvoje. Įdomu, gal Komisarė Figel galėtų parašyti laišką 26 kitų valstybių narių švietimo ir kultūros ministrams ir pasiūlytų įkurti 27 Laisvuosius Minsko universitetus. Didžiojoje Karalystėje, žinoma, yra gerų universitetų: Oksfordas ir Kembridžas, bet aš rekomenduočiau Bristolio universitetą.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, prieš dvidešimt metų aš sakiau kalbą pogrindiniuose Čekoslovakijos ir Lenkijos universitetuose. Man labai malonu išgirsti šiandien kaip mūsų kolegos iš Baltijos šalių, Slovakijos, Čekijos Respublikos ir Lenkijos remia Baltarusijos opoziciją. Norėčiau išreikšti savo nuoširdžią padėką jiems. Jūs atliekate iš tiesų labai ES reikšmingą darbą – didesnį negu žmonės, įsitraukę į derybas, kurios tik palaiko ir paremia korumpuotą režimą, kurį reikėtų panaikinti. Sutinku su gerb. Buzeku: Rusija iš tiesų yra atsakinga šiuo atveju. Tokia padėtis primena pokolonijinę ar prieškolonijinę situaciją ir turime jos daugiau netoleruoti.

  Pirmininkas. – Užbaigiame mūsų naująją „skubaus dėmesio atkreipimo“ procedūrą.

Matau, įrodėte, kad galima daug pasakyti per trumpą laiko tarpelį ir už tai dėkoju.

Dabar išgirskime Komisijos atsakomąją kalbą.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. – Gerb. Pirmininke, pastaruoju metu padėtis Baltarusijoje kito sparčiai. Nuo sausio vidurio penki ar šeši anksčiau įkalinti politiniai kaliniai buvo išlaisvinti. Vienas jų, buvęs kandidatas į prezidentus, Aleksandras Kozulinas, vis dar yra kalėjime, o jo sveikata prastos būklės.

Komisija per mano kolegę komisarę Ferrero-Waldner išreiškė savo pritarimą dėl to, kad kaliniai buvo išlaisvinti, kaip tik šito ilgai reikalavo ES institucijos, įskaitant Parlamentą.

Tačiau mes taip pat labai aiškiai pasakėme, kad norime matyti visus politinius kalinius išlaisvintus ir kad baigtųsi nuolatinis priekabiavimas prie Baltarusijos pilietinės visuomenės, kol galėsime pereiti į kitą santykių su Baltarusija lygmenį.

Kitaip tariant, mūsų pranešimas Baltarusijai lieka toks pat: negali būti partnerystės su Baltarusija, kol ji nesiims įtikinančių žingsnių demokratijai, pagarbos žmogaus teisėms ir teisiniam valdymui pasiekti.

Tokia yra Europos pranešimo, kurį Komisija išsakė Baltarusijai daugiau nei prieš metus, esmė ir kurį sudaro „12 punktų demokratijai pasiekti“, kurie išvardinti mūsų rezoliucijoje Baltarusijai. Pakartosiu, politinių kalinių paleidimas būtų svarbus žingsnis šia linkme.

Be to, mes įdėmiai stebėsime parlamentinius rinkimus, kurie vyks 2008 m. rugsėjo mėnesį. Laisvų ir sąžiningų rinkimų organizavimas bus traktuojamas kaip ryžtingas žingsnis iš Baltarusijos valdžios institucijų pusės. Tikimės, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (OSCE) galės nusiųsti į šiuos rinkimus stebėsenos delegaciją ir kad Europos Parlamentas taip pat galės nusiųsti savo atstovus.

Kitas svarbus punktas yra tas, kad jūsų rezoliucijoje reikalaujama, kad Baltarusija turėtų paskelbti mirties nuosprendžio moratoriumą. Europos Sąjunga perdavė šią žinią Baltarusijos valdžios institucijoms.

Grįžtant prie paskutinių Baltarusijos įvykių reikia pasakyti, kad per kelis mėnesius vyko kitas artimas mūsų širdžiai dalykas, t.y. pagaliau artėja Europos Komisijos delegacijos, kurios mes oficialiai reikalavome daugiau kaip dvejus metus, įsikūrimas Minske. Tikimės, kad netrukus galėsime pasirašyti įkūrimo sutartį ir mūsų delegacija nedelsiant pradės dirbti.

Ši delegacija leis mums sustiprinti ryšius su Baltarusijos pilietine visuomene bei plėtoti kontaktus su vidutinio rango administracija, kuri galbūt bus atviresnė demokratiniams pokyčiams.

Šiuo klausimu, kaip pabrėžiama mūsų rezoliucijoje, keletą kartų buvome susitikę su Baltarusijos ekspertais dėl abipusių interesų, tokių kaip energetika, transportas bei aplinkos apsauga. Tačiau leiskite man pakartoti, kad šių susitikimų sprendžiami klausimai lieka nebaigti dėl Baltarusijoje vyraujančių politinių sąlygų.

Dėl Komisijos veiksmų, skirtų paremti Baltarusijos pilietinę visuomenę, Komisija labiau nei kada nors anksčiau pasirengusi tą daryti, o mūsų 2008 m. pagalbos planas yra nukreiptas ypač suvienyti Baltarusijos pilietinę visuomenę bei apginti nepriklausomą žiniasklaidą. Be to, Komisija taip pat aiškiai nurodė, kad jos parama Europos humanitariniam universitetui tremtyje Vilniuje tęsis tol, kol bus reikalinga. Aš taip pat perduosiu pranešimą apie Laisvąjį universitetą Komisarui Figel. Manau, kad tai labai įdomi ir protinga mintis.

Keletas kitų komentarų skirti gerb. Pinior ir gerb. Schroedter. Derybų pradžia dėl vizų sąlygų sušvelninimo ir leidimo pakartotinai įvažiuoti yra tarp dalykų, kurie bus svarstomi tuo atveju, jeigu įvyks tikras persilaužimas mūsų santykiuose. Pagal ES politiką, vizų sistemos sušvelninimas gali būti svarstomas tik Europos Komisijai priėmus pakartotinio įvažiavimo leidimo politiką kaip tikros partnerystės užsienio santykiuose dalį.

Tai buvo paaiškinta žodiniuose pranešimuose Baltarusijai, kuriuos Komisija nusiuntė gegužės 8 d. Europos Sąjungos noras dalyvauti tokiose derybose su kaimyninėmis šalimis pagal galiojantį veiksmų planą buvo pakartotinai patvirtintas Komisijos komunikatu 2006 m. gruodžio mėn. Iš Baltarusijos pusės šios sąlygos nebuvo įgyvendintos.

Dėl klausimų, kuriuos iškėlė gerb. Bielanas, reikia pasakyti, kad Komisijos sutartys pasirašomos laikantis griežtų konkurso procedūrų, siekiant užtikrinti skaidrią ir sąžiningą konkurenciją. Tai reiškia, kad Komisija neremia radijo ir televizijos stočių kaip tokių, o tik konkrečias programas. ENPI Regionų informavimo ir komunikacijų programa skiria 7 milijonų per trejus metus paramą žiniasklaidos veiklai ir ją paskirsto septynioms šalims. Konkurso procedūra jau vyksta, o žiniasklaidos organizacijoms iš Europos Sąjungos ir jos šalių partnerių leidžiama pateikti konkursinius pasiūlymus.

  Pirmininkas. – Debatų pabaiga.

Balsavimas įvyks pasibaigus debatams.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Kaip Europos Parlamento rezoliucijos dėl Baltarusijos bendraautorė, norėčiau atkreipti dėmesį į demokratijos, žmogaus teisių saugojimo klausimus ir apskritai į Baltarusijos žmonių padėtį. Baltarusija yra ne tik artima Europos Sąjungos kaimynė, dalyvaujanti Europos kaimynystės politikoje, bet ir artimiausia mano šalies, Lenkijos, kaimynė. Mus skiria siena.

Tai, ko gero, geriausias paaiškinimas, kodėl paprastų žmonių realių vilčių ir lūkesčių įgyvendinimas toje šalyje yra man toks svarbus Europos Parlamente. Juk negalima išlikti ramiam po to, ką matai vykstant tiesiog už sienos: suvaržymai ir administracinis NVO (nevyriausybinių organizacijų) spaudimas, bauginimas, persekiojimai, demokratinės opozicijos aktyvistų įkalinimas, įskaitant jaunimo judėjimo, žinomo kaip Baltarusijos liaudies frontas bei Jaunimo frontas, lyderių įkalinimą.

Todėl reikėtų nedelsiant pradėti nuoširdų dialogą tarp Baltarusijos valdžios institucijų ir Europos Sąjungos. Ne tik Sąjungos teisė, bet ir pareiga reikalauti, kad Baltarusijos Vyriausybė išlaisvintų politinius kalinius, garantuotų žiniasklaidos laisvę, teisminės sistemos nepriklausomybę, bei gerbtų demokratijos vertybes ir Baltarusijos žmonių pagrindines teises. Pirmenybė turėtų būti teikiama mirties bausmės panaikinimui.

Europos Parlamentas ėmėsi veiksmų, kad palengvintų Baltarusijos gyventojams įvažiuoti į ES teritoriją. Vizos mokesčių sumažinimo arba visiško panaikinimo klausimas svarstomas šiuo metu. Tai vienintelis būdas užkirsti kelią Baltarusijos ir jos piliečių dar didesniam izoliavimui.

(1) See Minutes.

9.3. Šiaurės Kivu (Kongo Demokratinė Respublika)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra debatai dėl šešių pasiūlymų, susijusių su rezoliucija dėl Šiaurės Kivu (Kongo Demokratinė Respublika)⁽¹⁾.

  Erik Meijer, autorius. – (NL) Gerb. Pirmininke, Parlamentas kreipia dėmesį į tai, kas vyksta buvusioje Belgijos kolonijoje Kongo Demokratinėje Respublikoje ir ypač pastebi nesiliaujančius mūšius, priverstinį iškeldinimą, žaginimus ir masines žudynes šios milžiniškos teritorijos rytuose. Šis siaubas yra neatskiriama kaimyninių Ruandos, Burundijos ir Ugandos konflikto dalis. Tarptautiniu mastu pripažįstamos valstybinės sienos realiai mažai reiškia grupėms žmonių, kurie ieško naujų teritorijų dėl to, kad buvo ištremti iš savųjų arba dėl nuolatinio pragyvenimo lėšų trūkumo. Viskas šiame regione juda, ir mažiausias judėjimas vienaip ar kitaip kelia potencialią prievartą arba siaubą. Kariuomenių vadai, kurie įgyja pagarbos, galios ir susikrauna turtus per savo įgimtą meilę konfliktams, didina jau esamas problemas ir daro jas neišpainiojamai sudėtingas.

Dar labai neseniai, sausio 17 d., šiuose Parlamento rūmuose aptarėme padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje ir priėmėme rezoliuciją, kurioje išreiškėme savo norą pamatyti, kaip šis siaubas liaujasi. Manau, kad taip pat sėkmingai galėjome priimti ir daugiau rezoliucijų, kurios lygiai taip pat nebūtų vykdomos. Lūkesčiai, kad praėjusių metų Kongo Demokratinės Respublikos rinkimai galės išspręsti problemas, baigėsi nusivylimu. Laimėjo einantis prezidento pareigas asmuo Kabila, tačiau jis atstovauja požiūriui, kuris skiriasi nuo judėjimo, iš kurio šis kandidatas kilo ir tiek parlamento, tiek prezidento rinkimų padariniai opozicijai buvo ginčytini.

Kyla klausimas, kaip toks didelis kraštas su varganomis komunikacijų linijomis ir didžiule tautų įvairove galėtų funkcionuoti taip, kad jį remtų visi gyventojai ir visos jo skirtingos politinės jėgos. Nepanašu, kad galėtų pasisekti tokiame regione kaip Kongo Demokratinė Respublika, kur karaliauja gyvybei pavojingos ligos, aplinka ir žemė yra pereikvotos, o žmogaus teisės visiškai pamintos. Kyla klausimas, ar Šiaurės ir Pietų Kivu vasario 23 d. paliaubos gali pakeisti padėtį taip, kad kovojančių frakcijų nusiginklavimas ir pabėgėlių grįžimas į savo gyvenamąsias vietas taptų įmanomas, ir ar Jungtinės Tautos gali prisidėti sprendžiant šį klausimą. Nepavyks šito padaryti, jei rinkimai vyks konflikto įkarštyje, tačiau galbūt pavyktų jas įtikinti, pvz., liautis naudojus seksualinę prievartą ir įsileisti gydytojus.

  Alain Hutchinson, autorius. – (FR) Gerb. Pirmininke, neketinu aptarti padėties visoje Kongo Demokratinėje Respublikoje, apsiribosiu aptardamas padėtį tik šalies šiaurės rytuose ir Kivu regione, kur metų metus siautėja šlykštus karas, per paskutinius metus dar labiau suintensyvėjęs.

Galite atsakyti, kad visi karai yra šlykštūs, bet aš manau, kad šis dar šlykštesnis už kitus. Jis nusinešė ir dar nusineš šimtus tūkstančių aukų, mirčių ir atsiras benamių, tačiau būtent šiame kare šimtai tūkstančių moterų, mažų mergaičių ir močiučių patyrė tai, kas dabar vadinama seksualine prievarta. Dar daugiau, išžaginimas naudojamas kaip karo ginklas ir visa tai vyksta dėl tam tikro viešosios nuomonės abejingumo tarptautinėje bendruomenėje ir ypač dėl Europos abejingumo.

Šiame šlykščiame, dvejus metus siautėjančiame kare, varžosi kelios frakcijos: sukilėlių kariuomenė, vadovaujama Laurento Nkunda, disidento Kongo generolo, ir buvusių genocido nusikaltėlių Ruandoje, kurie buvo įvežti pasibaigus 1994 m. kampanijai, be to, joje dalyvauja ir tam tikri neseniai išformuotos Kongo armijos kariai. To jau pakanka. Laimė, neseniai ten įvyko taikos konferencija, kurioje dalyvavo visos dalyvaujančios frakcijos ir kurioje buvo nutarta nutraukti ugnį. Deja, gerb. Pirmininke, ugnies nutraukimas yra nepakankamas rezultatas, todėl įtampa ir toliau auga.

Todėl mes siūlome nustatyti du esminius prioritetus: pirmasis – civilių gyventojų apsauga, paremiant juos MONUC misijos priemonėmis ir ginant juos. Remiantis JT chartijos VII skyriumi, vykdant misiją galima panaudoti ginklus, nes šios skerdynės turi būti sustabdytos. Antrasis prioritetas yra paremti čia aptartas taikingas pastangas, nes problemos sprendimas Didžiųjų Ežerų regione būtų politinis sprendimas, tam tikra prasme apimantis visas šalis, įskaitant Ruandą, kuri privalo, vykdydama įsipareigojimus, repatrijuoti savo tautiečius, veikiančius Kivu.

  Adam Bielan, autorius. – (PL) Gerb. Pirmininke, nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos šis Kongo konfliktas yra pats žiauriausias ir barbariškiausias. Ginkluotas konfliktas Šiaurės Kivu provincijoje įvairiu intensyvumu tęsiasi jau 10 metų. Jis nusinešė daugiau negu penkis milijonus žmonių gyvybių. Kasdien kovose žūva maždaug 1 500 žmonių.

Masinės žudynės, jaunų merginų ir motinų žaginimas ir priverstinis naujokų civilių ir vaikų įtraukimas į ginkluotų pajėgų būrius yra kasdienis dalykas. Daug kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų per paskutinius mėnesius įvykdyta ir Kongo Demokratinės Respublikos rytuose. Juos vykdė sukilėlių grupuotės, ištikimos Laurentui Nkundai, demokratinėms pajėgoms siekiant išvaduoti Ruandą, juose dalyvavo ir pati Kongo armija. Rytinėje Kongo dalyje trūksta elementarios medicininės pagalbos ir maisto, nes pastarieji įvykiai privertė daugelį humanitarinių organizacijų sustabdyti savo veiklą.

Todėl raginu Tarybą ir Europos Komisiją suteikti finansavimą krizės padariniams likviduoti, atsižvelgiant į nepaprastai sunkią šio regiono humanitarinę padėtį.

  Bernd Posselt, autorius. – (DE) Gerb. Pirmininke, bet kas, anksčiau matęs Rytų Afrikos Didžiųjų Ežerų regioną iš oro, būtų pamanęs, kad tai rojus. Tikrovėje jis yra, ko gero, pragaras žemėje. Iš vienos pusės tai nepaprasto grožio regionas, turtingas gamtinių išteklių, iš kitos pusės – pasibaisėtinų kančių vieta: jį kamuoja stichinės nelaimės, karas, tremtis, masiniai išžaginimai, badas, ligos, skerdynės ir etniniai konfliktai, ir tai vyksta didesniu mastu negu kur nors kitur. Vien Rytų Kivu yra 800 000 pabėgėlių.

Svarbu pripažinti, kad ištrėmimo problema egzistuoja abipus sienos. Afrikoje vyksta reiškinys, tokia forma neegzistuojantis niekur kitur, t.y. žmonės ne tik išvaromi iš vienos konkrečios valstybės per sieną į kitą, bet kiekviena šalis dar ir ištremia žmones iš savo pusės per sieną į kitą pusę, todėl pabėgėlių esama abejose sienos pusėse. Kaip pasekmė –šalys yra absoliučiai nestabilios. Štai todėl turime teikti humanitarinę pagalbą ir padėti žmonėms.

Iš esmės tai tik simptomų aprašas. Jeigu nenustatysime protingų teisinio valdymo struktūrų, ši nelaimė niekuomet nesibaigs, neatsižvelgiant į tai, kiek paramos besuteiktume. Štai kodėl nepaprastai svarbu, kad imtumėmės svarbaus vaidmens, taip pat ir politinio. Vasario 23 d. pasiektas ugnies nutraukimas yra labai silpna priemonė ir realiai ji egzistuoja tik popieriuje. Todėl mums reikia priversti visas dalyvaujančias šalis skubos tvarka susėsti prie apskrito stalo ir derėtis, bet mums reikės atlikti ir savo vaidmenį.

Deja, europiečiai dažnai pasipelno iš panašių nelaimių. Štai kodėl raginimas rimčiau pasižiūrėti į prekių kilmės šalies pažymėjimus, ypač, pvz., gamtinių išteklių atveju, yra pagrįstas, nes dažnai esti taip, kad būtent europiečiai brutaliai naudojasi tautų nelaimėmis siekdami savo ekonominių interesų. Esame atsakingi ir už tai, todėl neturime apsiriboti gražiomis kalbomis ir klijuodami kaip etiketes standartinius sprendimus.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. – (ES) Gerb. Pirmininke, šiandien stebime naują tragiško serialo, kurio veiksmas vyksta Kongo Demokratinėje Respublikoje, seriją.

Šįkart veiksmo vieta yra Kivu, tačiau siužetas ir aukos yra tie patys, kaip nurodyta rezoliucijoje dėl kritiškos padėties sausio mėn. vykusiame daliniame posėdyje.

Nuo 1998 m. kare žuvo beveik penki su puse milijono žmonių, o keturiasdešimt penki tūkstančiai miršta kas mėnesį, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl karo. Išvada tokia: tūkstantis penki šimtai žmonių miršta kasdien, kitaip tariant, nuo tada, kai pradėjome šį posėdį pirmadienį, šeši tūkstančiai žmonių jau mirė Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Per pastaruosius keletą mėnesių, ypač šalies rytuose, pagausėjo skerdynių, mažų mergaičių ir moterų išžaginimų ir priverstinio mergaičių ir berniukų ėmimo į armiją. Ir Laurento Nkundos sukilėlių pajėgos, ir kareiviai, besikaunantys Demokratinėse Ruandos Išsivadavimo Pajėgose, yra atsakingi už tai.

Taip pat turime prisiminti, kad MONUC mandatas išduodamas remiantis Jungtinių Tautų chartijos VII skyriumi, pagal kurį suteikiami įgaliojimai panaudoti visas įmanomas priemones, kad būtų užkirstas kelias bet kokioms pastangos naudoti jėgą, kuri keltų grėsmę civilių gyventojų gyvybei ar šalies vientisumui arba keltų grėsmę politiniam procesui.

Tačiau iki šiol MONUC dalyvavimas pasirodė besąs visiškai nepakankamas, kad būtų padarytas galas šitiems barbariškiems veiksmams. Todėl privalome ir vėl kreiptis į Saugumo Tarybą reikalaudami reaguoti ir panaudoti visas įmanomas priemones, kad būtų sustabdytos šios skerdynės.

Be to, nors mes sveikiname Gomos konferenciją, kuri nutiesia kelią politinių derybų link, jos sutartys, ypač dėl mobilizacijos, išlieka dviprasmiškos, o jų taikymas – neaiškus.

Tai dar viena proga, kaip jau sakė gerb. Posseltas, vėl suaktyvinti kontrolės mechanizmus ir įgyvendinti, pvz., tokius reikalavimus, kaip Kimberley procese dėl deimantų gamybos kilmės pažymėjimų, ir taikyti juos visų gamtinių išteklių, kurie importuojami į ES, atveju.

  Tadeusz Zwiefka, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, Joseph Conradas įvardijo Kongą kaip tamsos širdį. Nuo savo egzistavimo pradžios, t.y. nuo 1960 m. iki dabar, Kongas buvo siaubingų pogromų, žudynių ir pilietinių karų arena. Dėl šių dalykų Kongas niekuomet nesugebėjo atsistoti „ant savo paties kojų“, nors jame gausu gamtinių išteklių. Šioje srityje vykstantis konfliktas yra žiauriausias ir barbariškiausias iš visų kada nors vykusių nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kad ir kaip liūdna, jis vis dar tęsiasi, kas mėnesį nusinešdamas beveik 50 000 žmonių gyvybių. Pusė aukų yra vaikai iki penkerių metų. Vykdomi visi įmanomi nusikaltimai prieš civilius gyventojus: žaginimai, plėšimai ir žmogžudystės. Štai kodėl sveikiname Gomos taikos konferencijos pasiekimus ir dedame į juos dideles viltis. Jie gali reikšti ginkluoto konflikto Kivu regione pabaigą, bet ar ji bus pasiekta, iš dalies priklauso ir nuo mūsų.

Tačiau gali paaiškėti, kad neįmanoma išspręsti šito konflikto be tarptautinės bendruomenės ir kaimyninių šalių paramos. Svarbu, kad tarptautinė parama neapsiribotų politiniais pareiškimais, bet pirmiausia ja turėtų būti siekiama suteikti tinkamą finansinę, organizacinę ar techninę pagalbą.

  Karin Scheele, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, remiantis pagalbos agentūrų duomenimis, padėtis Šiaurės Kivu regione kai kuriais atžvilgiais yra net blogesnė negu Darfure. Tik Šiaurės Kivu neatsidūrė rampos šviesoje ir niekas iš tarptautinės bendruomenės nepastebi, kas ten vyksta. Nors oficialia taikos sutartimi, pasirašyta 2002 m., Kabilos Vyriausybė siekė į nacionalinę armiją integruoti regioninę policiją, iki šiol nematyti jokių sėkmės požymių. Civiliai gyventojai vis dar atviri ir pažeidžiami ginkluotų konfliktų poveikiui. Gydytojų be sienų/Médecins Sans Frontières (MSF) organizacija nurodo sunkumus, laukiančius gydytojų, bandančių pasiekti civilius gyventojus, sunkumus jie patirs dėl nuolatinių kovų, sakoma, kad prasta mityba yra kita didžiulė grėsmė Šiaurės Kivu gyventojams.

Todėl mes raginame Tarybą ir Komisiją nedelsiant suteikti pagalbą ir neatidėliojant pradėti pagalbos civiliams Kongo Demokratinė Respublikos rytinės dalies gyventojams programas. Taip pat raginame Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad neseniai sustiprinta JT misija leistų tikėtis žymiai geresnės gyventojų apsaugos.

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, nepaisant Gomoje pasiekto susitarimo dėl saugumo ir plėtros Konge pagerinimo, Kivu provincijoje vis dar pažeidinėjamos žmogaus teisės. Vien nuo 2006 m. trys šimtai tūkstančių asmenų buvo priversti palikti namus dėl kylančios smurto bangos. Ypač smurtas pasiekia moteris ir vaikus. Jie tampa išžaginimo aukomis arba prievarta paimami į ginkluotas grupes. Iki šiol buvo perkelti šeši milijonai asmenų, o penki milijonai mirė dėl priežasčių, susijusių su konfliktu ir karu, kurio varomoji jėga buvo kelios ekonominių interesų grupės ir vyriausybės, trokštančios pasipelnyti iš šalies turtų.

Todėl reikia daugiau priemonių nei vien debatų ir rezoliucijų Europos Parlamente bei humanitarinės pagalbos Kongo gyventojams. Grobikiškas gamtinių išteklių eksploatavimas turi būti sustabdytas kartu su spekuliavimu tarptautinėje rinkoje, kuris turtina grobikus regiono gyventojų gyvybės ir sveikatos sąskaita.

  Koenraad Dillen (NI) . – (NL) Gerb. Pirmininke, žinome, kad mūsų čia ištarti žodžiai, ko gero, nepastūmės mūsų reikalų nė kiek toliau. Lieka vien tikėtis, kad visos šalys ištikimai ir nuolat laikysis susitarimo, priimto Gomos konferencijoje ir kad beprotybė, jau pernelyg ilgai apėmusi Šiaurės Kivu, galiausiai baigsis. Remiantis JT, nuo konflikto pradžios jau 800 000 gyventojų turėjo palikti namus. Tūkstančiai moterų ir jaunų merginų tapo žiaurių išžaginimų aukomis, o vaikai priversti dalyvauti kautynėse.

Be to, privalome neužmiršti, kad Skundos policijos nariai yra atsakingi ne tik už masinį žiaurumą. Ne visos konflikto šalys, įskaitant vyriausybės karius, darė nusikaltimus žmonijai. Ne tiek jau daug „gerų vaikinų“ yra Šiaurės Kivu. Todėl galiausiai reikėtų teisti tokį pat skaičių nusikaltėlių. Jie privalo atsakyti už savo žvėriškumą. Ne vien Tarptautinis žmogaus teisių teismas yra atsakingas už nuosprendžio paskelbimą – tai visų pirma Kongo lyderių ir Josepho Kabilos pareiga.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, kaip pareiškė gerb. Posselt, didžiulė Kongo teritorija yra tikras pragaras žemėje. Jį dar pablogino tam tikri subjektai, kurie ne visi yra iš Kongo. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į padėtį, kurią mačiau pats, būtent daugybę našlaičių vaikų toje zonoje, kur vyko konfliktas. Mano požiūriu, lėšos turėtų būti skiriamos per misionierius, kad jie galėtų pasirūpinti tais vaikais, ypač berniukais, kad šie nebūtų imami į armiją. Nuo tada, kai ten patenka, jie nebesugeba nieko kita – tik šaudyti ir žaginti. Leiskite man pakartoti, Komisare, lėšos reikalingos būtent tų nelaimingų asmenų mokymui ir priežiūrai.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Komisare, aš kreipiuosi į Komisiją čia, Strasbūre, reikalaudama, kad būtų paskirtos rezervinės lėšos, numatytos tokioms situacijoms kaip dabartinė ir nedelsiant būtų pradėti rekonstrukcijos projektai, ypač plataus pobūdžio bendrosios medicininės pagalbos programa civiliams gyventojams Šiaurės Konge.

Neseniai įvykęs žemės drebėjimas tik pablogino jau ir taip įsismarkavusią humanitarinę katastrofą. Visi šiandieną prašome Komisijos ir Tarybos nedelsiant inicijuoti visos Afrikos koaliciją, kad būtų rastas politinis šios padėties sprendimo būdas.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. – Gerb. Pirmininke, Komisija lieka labai susirūpinusi dėl skaudžios Kivu padėties, ypač Šiaurės Kivu, kurioje perkeltųjų skaičius – šiuo metu viršijantis 800 000 vien Šiaurės Kivu regione – beveik padvigubėjo per 2007 m., t.y. padidėjo skaičius gyventojų, kurie ir taip kenčia sunkumus.

Mes žinome ir smerkiame sunkius žmogaus teisių pažeidimus – įskaitant vaikų ėmimą į kariuomenę ir plačiai paplitusią seksualinę prievartą, kuri vyksta šiame regione.

Tačiau svarbu prisiminti, kad šiandienos kritiška padėtis Šiaurės Kivu pasunkėjo dėl 2007 m. antrojoje pusėje vykusių kovų ir yra metų metus trukusių kovų regione padarinys. Kivu konflikto priežastys veda net iki Ruandos genocido, vykdyto dar 1990-aisiais, taip pat nereikėtų pamiršti, kad esama kelių vietinių veiksnių, tokių kaip nepakankamas etninių mažumų politinis atstovavimas, gamtinių išteklių grobimas ir žemėvaldos klausimai – šie dalykai prisideda prie Kongo Demokratinės Respublikos nestabilumo ir nesaugumo.

Štai kodėl Komisija sveikina Gomos taikos konferenciją ir po jos buvusį ugnies nutraukimą kaip teigiamus žingsnius užsitęsusio konflikto Kongo Demokratinės Respublikos rytuose sprendimo link. Konferencijoje buvo atkurtas prezidento Kabilos pasitikėjimas, kuris buvo prarastas jo armijai pralaimėjus prieš Generolo Nkundos kariuomenę 2007 m. pabaigoje ir pradėjo dialogo tarp provincijų procedūrą – kaip tik tai, ką Komisija visuomet propagavo.

Be to, kartu su Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos įsipareigojimais, bendrame Nairobio komunikate 2007 m. Gomos konferencija iš naujo pabrėžė būtinybę spręsti „ex-FAR“ problemą prioritetine tvarka. Tuomet tapo aišku, kad yra poreikis surasti konflikto šaknis bei atkurti Valstybės autoritetą rytuose.

Nors jau ir pasakyta, nereikia pamiršti, kad Gomoje ir Nairobyje niekas nebuvo aiškiai išspręsta. Nuolatinio Kivu krizės sprendimo priėmimas ir konflikto giliųjų priežasčių nustatymas, taip pat ir tvarios taikos regione atkūrimas užims laiko. Tiesą sakant, papildydami vienas kitą, bendrasis Nairobio komunikatas ir Gomos konferencija rodo daug žadančią pradžią – bet tik pradžią – sunkaus ir ilgo proceso.

Pagrindinis mums iškilęs iššūkis yra veiksmingas Nairobio ir Gomos įsipareigojimų įgyvendinimas. Reikia užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų. ES ir toliau įdėmiai stebės šį procesą bei aktyviai jame dalyvaus.

Esant tokiai padėčiai, reikia imtis tarptautinių veiksmų Kongo gyventojams paremti. Komisija kartu su valstybėmis narėmis yra pasirengusi ir toliau atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant Kivu problemas. Mes tradiciškai esame vieni svarbiausių „donorų“ rytuose, vykdydami humanitarinės pagalbos, reabilitacijos ir pagalbos naujosioms valstybėms narėms programas. Mes norime ir toliau didinti paramą šiam regionui, ypač įgyvendindami Europos iniciatyvas, taip pat artimai bendradarbiaudami su Jungtinėmis Tautomis.

  Pirmininkas. – Diskusijos pabaiga.

(1) Žr. protokolą.

10. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra balsavimas.

(Dėl balsavimo rezultatų ar išsamesnės informacijos: žr. protokolą)

10.1. Rytų Timoras (balsavimas)

10.2. Baltarusija (balsavimas)

– Prieš balsuojant dėl 3 dalies

  José Ribeiro e Castro, autorius. – (FR) Gerb. Pirmininke, norėčiau tik ištaisyti 3 dalyje paminėtų organizacijų pavadinimus. Jūs turite tuos pavadinimus balsavimo sąrašuose, todėl nėra reikalo jų kartoti.

(Parlamentas sutiko priimti žodinę pataisą)

– Prieš 1 dalį

  Urszula Gacek (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, savo frakcijos vardu siūlau žodinę pasiūlytos pataisos pataisą. Nors žodžio laisvė išdėstyta Komisijos argumentų pakete, internetas, deja nėra įtrauktas arba išskirtas. Todėl, siekdami būti teisingi ir įtraukti visas žodžio laisvės formas, ne vien internete skelbiamas, prašome žodį „internete“ išbraukti iš pataisos.

(Parlamentas sutiko priimti žodinę pataisą)

10.3. Šiaurės Kivu (Kongo Demokratinė Respublika) (balsavimas)

11. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų: žr. protokolą

12. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (116 straipsnis): žr. protokolą

13. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas: žr. protokolą

14. Kito posėdžio laikas: žr. protokolą

15. Posėdžio atidėjimas

  Pirmininkas. – Skelbiu, kad Europos Parlamento posėdis atidedamas ir linkiu visiems malonios kelionės namo.

(Posėdžio pabaiga – 16.25.)

Kokių gauta pranešimų (jeigu iš viso gauta) iš Saudo Arabijos Karalystės, kuriuose atsakoma į Europos Parlamento 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją P6_TA(2007)0631 dėl moterų teisių Saudo Arabijoje? Ar, Tarybos manymu, yra pozityvių ir vilčių teikiančių atsakymų?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba negavo jokių pranešimų iš Saudo Arabijos vyriausybės dėl 2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl moterų teisių Saudo Arabijoje.

Jums, žinoma, bus pranešta, kad žmogaus teisių klausimu yra nuolatos diskutuojama metiniame jungtiniame Tarybos ir ministerijų susitikime tarp ES ir Persijos įlankos Arabijos bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalių, tarp kurių yra ir Saudo Arabija. Šiame susitikime su GCC yra diskutuojama šiuo specifiniu moterų teisių klausimu.

Todėl Taryba tikisi, kad kitame ES ir GCC ministerijų susitikime, kuris numatytas 2008 m. gegužės 26 d., bus įmanoma vesti diskusiją žmogaus teisių klausimu, įskaitant ir moterų teises. Susitikime Taryba pristatys ES požiūrį į moterų teises ir išklausys kolegų iš GCC nuomones.

Kaip Taryba vertina aukščiausio lygio susitikimo Balyje rezultatus?

187 šalys, dalyvavusios Balyje vykusiose JT konferencijoje, nusprendė pradėti derybas dėl to, kad 2009 m. būtų priimtas naujas susitarimas dėl klimato kaitos, tačiau nenumatė naujų tikslų.

2007 m. kovą ES valstybių vadovai ir vyriausybės jau pritarė specialių priemonių ir tikslų paketui, kartu su energetikos politika, siekdami spręsti klimato kaitos problemas. Kaip Taryba vertina konferencijos Balyje rezultatus? Kokių iniciatyvų ji ketina imtis atsižvelgdama į naująjį planą, kad priimtų specialius privalomuosius tikslus ir jų įgyvendinimo grafiką naujajame susitarime dėl klimato kaitos? Kaip tai įtikins JT judėti šia kryptimi? Kokios pozicijos ketina laikytis Europos Sąjunga tarptautinėje konferencijoje dėl klimato kaitos, kurią 2008 m. Havajuose surengs JT?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Balio veiksmų planas yra išsamaus derybų proceso, kuris baigsis 2009 m. gruodį Kopenhagos konferencijoje, kurioje, be kita ko, bus būtina aptarti bendrą ilgalaikio veiksmų plano, klimato kaitos sumažinimo, derinimo, technologijų ir finansavimo viziją, pradžia. Jei galėsiu, išsamiau pristatysiu jo sudedamąsias dalis.

Pirmoji sudedamoji dalis – bendra ilgalaikio bendradarbiavimo veiksmų vizija, įskaitant ilgalaikį bendrą tikslą dėl išmetamųjų dujų kiekių mažinimo, yra ypač svarbi, kad ateityje būtų dedamos bendros pastangos kovoti su klimato kaita.

Antroji sudedamoji dalis – intensyvesnis nacionalinis ir tarptautinis klimato kaitos mažinimas, yra išdėstyta kruopščiai suformuluotame tekste, kuriame suderinami išsivysčiusių ir besivystančių šalių veiksmai.

Balio veiksmų planas taip pat grąžino JAV į JT procesą. Be to, šios rezoliucijos tekste buvo atsisakyta tradicinės linijos, kuri nuo 1992 m. skyrė I-ojo priedo ir ne I-ojo priedo šalis. Taip pat buvo nustatyta aiški riba tarp veiksmų, kurių turi imtis išsivysčiusios ir besivystančios šalys, kad išsivysčiusios šalys negalėtų pasinaudoti galimybe išvengti apskaičiuotų išmetamųjų taršalų mažinimo įsipareigojimų.

Trečioji sudedamoji dalis – daugiau pritaikymo veiksmų, apims tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant paremti skubų pritaikymo veiksmų, rizikos valdymo ir rizikos mažinimo strategijų, nelaimių mažinimo strategijų įgyvendinimą bei padidinti ekonominę įvairovę.

Ketvirtoji sudedamoji dalis apima daugiau veiksmų technologijų plėtros ir perdavimo srityje, siekiant paremti taršos mažinimo ir pritaikymo veiksmus, o penktoji sudedamoji dalis yra susijusi su daugiau veiksmų tiekiant finansinius išteklius bei investicijas, skirtus taršos mažinimui bei pritaikymui ir technologijų derinimui paremti.

Rezoliucijos tekste yra visos ES pageidautos dalys ir jis niekaip netrukdo galutiniams derybų dėl jų tikslams. Galutinį Balio konferencijos įvertinimą bus galima atlikti tik remiantis Kopenhagos konferencijoje parengtu tekstu.

Tarybos generalinis sekretoriatas ir Komisija iki šiol dar nepateikė aiškios Europos užsienio veiksmų biuro ateities koncepcijos. Šis klausimas ypač svarbus nacionalinėms diplomatinėms tarnyboms, ES atstovams ir labai svarbus paprastiems piliečiams, taigi būtina kuo greičiau (ir pageidautina iki Sutarties ratifikavimo) pateikti valstybių narių sostinėms kai kuriuos atsakymus.

Kaip pagal naujuosius planus veiks Europos užsienio veiksmų biuras ir kokio dydžio, tikimasi, jis bus? Kaip keisis Užsienio reikalų tarnybos, kuri jau sprendžia ES užsienio politikos klausimus, struktūra?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Kol kas Taryba nepriėmė pozicijos dėl būsimos Europos užsienio veiksmų biuro struktūros ar organizavimo. Taryba administracinį sprendimą dėl būsimo Biuro organizavimo ir darbo galės priimti tik remdamasi Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai pasiūlymu, kai įsigalios Lisabonos sutartis, tai yra, pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir pritarus Komisijai.

Parengiamasis darbas, susijęs su Europos išorės veiksmų biuru, bus sudėtinė Lisabonos sutarties įgyvendinimo parengimo proceso dalis. Kaip nurodė ministras D. Rupel savo 2008 m. sausio mėn. laiške Pirmininkui H. P. Pötteringą, Europos Parlamentas bus nuolat informuojamas apie parengiamuosius techninius darbus, susijusius su Europos išorės veiksmų biuro steigimu.

Numatyta, kad Komisija parengtų žaliąją knygą dėl ES atvykimo ir išvykimo sistemos bei kitų pasienio valdymo priemonių, kaip kad elektroninis leidimas keliauti. Kaip, Tarybos manymu, šie projektai veiks kartu su Vizų informacine sistema (VIS) ir Šengeno informacine sistema (SIS)?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Europos Taryba ir Taryba jau ne kartą ragino Komisiją pateikti pasiūlymus dėl didesnio Europos duomenų bazių veiksmingumo ir didesnės sąveikos bei sinergijos.

2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Taryba pabrėžė naujųjų technologijų naudojimo svarbą siekiant pagerinti pasienio priežiūrą ir paragino Komisiją išanalizuoti galimybę įvesti bendrą atvykimo ir išvykimo sistemą.

2008 m. vasario 13 d. Europos Komisija pateikė tris pranešimus, tarp jų ir pranešimą dėl naujų Europos integruotos sienos valdymo strategijos priemonių, kuris ateityje galėtų būti integruota Europos pasienio valdymo dalis. Pasiūlytas bendras automatinis visų trečiųjų šalių piliečių sienos kirtimo fiksavimas galėtų ženkliai papildyti VIS ir SIS sistemas.

ES pirmininkaujanti Slovėnija surengs ministrų lygio konferenciją, kurioje užsienio reikalų ministrai pirmą kartą aptars šiuos pranešimus.

Pasak savaitraščio „Der Spiegel“ (2008 m. vasario mėn.), Vokietijos valdžia planuoja keisti vokiečių tautybės Donaldą Kleiną, kurį nuo 2005 m. Irano valdžia laiko įkaitu, į Libane veikiančiai Irano remiamai grupuotei „Hezbollah“ priklausančius teroristus, tarp kurių yra Irano režimo teroristinės operacijos, kurios metu 1992 m. Berlyno „Mykonos“ restorane buvo sunaikinti du opozicijai priklausę asmenys, vadeiva.

Berlyno federalinis teismas nusprendė, kad teroro aktas buvo sumanytas Irano dvasinio lyderio Ali Khameini ir buvusio Irano prezidento Ali Hashemi-Rafsanjani.

Neseniai spaudoje buvo pranešimų dėl už šias Irano opozicijos atstovų žmogžudystes atsakingų asmenų paleidimo.

Žinoma, visiškai palaikydamas Donaldą Kleiną ir jo artimuosius, šio klausimo autorius mano, kad jeigu bus nusileista pagrindinei pasaulyje su terorizmu siejamai tautai, gali būti, kad to padarinius pajus visi Europos piliečiai – tiek Vokietijoje, tiek ir kitose valstybėse narėse.

Ar Taryba nemano, kad nuolaidžiaujant terorizmui, kaip yra šių derybų atveju, gali išaugti rizika visiems Europos piliečiams tapti Irano režimo terorizmo aukomis?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba šio klausimo nesvarstė.

Kokias Taryba mato kelių per Alpes tarp Bavarijos, Austrijos, Italijos ir Slovėnijos plėtros galimybes, siekiant padidinti ekonominius mainus ir kartu išlaikyti ekologinius standartus?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Kalbant apie galimybes skatinti ir plėtoti kelius per Alpes, apie ką Parlamento narys, be jokios abejonės, bus informuotas, ir remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 884/2004/EB, pakeičiančiu Sprendimą Nr. 1694/96/EB dėl Bendrijos gairių dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, tarp transeuropinio transporto tinklo prioritetų yra: inter alia, reikiamų pagrindinių jungiamųjų kelių tiesimas ir plėtra, siekiant užpildyti trūkstamas atkarpas, papildyti didžiuosius kelius ir apeiti gamtines kliūtis bei į tinklo kūrimą ir įgyvendinimą integruoti saugumo ir aplinkos aspektus. Be to, minėto sprendimo 8 straipsnyje nurodoma, kad kurdamos transeuropinį transporto tinklą, valstybės narės taip pat turi atsižvelgti į aplinkos apsaugą.

Reiktų paminėti du minėto sprendimo II priede išdėstytus prioritetus, tai yra geležinkelių ašis Berlynas–Verona / Milanas–Bolonija–Neapolis–Mesina–Palermas bei „Prioritetinis projektas Nr. 6“ – geležinkelio ašis Lionas–Turinas–Venecija–Liubliana–Budapeštas. Remiantis 2007 m. liepą projekto koordinatoriaus Karelo Van Mierto parengtu pranešimu dėl pažangos, su geležinkelio ašimi Berlynas–Verona  / Milanas–Bolonija–Neapolis–Mesina–Palermas susijusi veikla smarkiai pasistūmėjo antraisiais metais, o Austrija ir Italija pasirašė susitarimo memorandumą dėl Brenerio tunelio. 2007 m. gruodį Komisija priėmė sprendimą dėl prašymo dėl Brenerio tunelio bendro finansavimo.

„Prioritetinis projektas Nr. 6“ – geležinkelio ašis Lionas–Turinas–Venecija–Liubliana–Budapeštas taip pat išsprendžia Alpių kirtimo iš vakarų į rytus problemą. Šis prioritetas taip pat apima jau statomą Mont Cenis tunelį, kuris yra Italijos ir Prancūzijos sienos kirtimo projektas. Kalbant apie šį projektą, taip pat reiktų paminėti Triesto–Divačo geležinkelio ašį, dėl kurios Komisija pritarė bendram finansavimui 2007 m. parengiant dokumentus bei atliekant parengiamuosius darbus. Jau vykdoma su šiuo projektu susijusi veikla, o 2007 m. liepą Italija ir Slovėnija dėl šios atkarpos pasirašė susitarimo memorandumą.

Vakarų Balkanai tapo vienu iš ES pirmininkaujančios Slovėnijos prioritetų. ES siūlo Vakarų Balkanų šalims aiškias įstojimo perspektyvas, atverdama daugybę politinių, ekonominių ir socialinių galimybių tiek ES, tiek ir Balkanų šalims.

Ar, Tarybos nuomone, ES plėtros strategija Vakarų Balkanų šalims, kuri yra daugiausia pagrįsta iki šiol naudotu „žingsnis po žingsnio“ plėtros modeliu (SAS – šalies pareiškėjos statusas – derybos dėl stojimo – stojimas), yra tikroviška?

Kokį kriterijų numatė pati Taryba, siekdama nustatyti, kurios šalys, kuriose praeityje vyko pilietiniai karai dėl etninių priežasčių, yra pasirengusios stojimui?

Kokį laikotarpį Taryba gali duoti atskiroms buvusios Jugoslavijos šalims? Kada šios šalys bus laikomos pakankamai stabiliomis, kad galėtų įstoti į ES?

Kaip Taryba vertina teiginį, kad ES negali įsileisti etninių konfliktų?

Kokio tvarkaraščio reiktų laikytis Juodkalnijai suteikiant šalies pareiškėjos statusą? Kokios yra didžiausios šio proceso kliūtys?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

ES pirmininkaujanti Slovėnija Vakarų Balkanams skirs ypatingą dėmesį. Šio regiono stabilumas yra ypač svarbus visos ES saugumui ir klestėjimui. Vykstant perėjimo procesui, 2008 m. galima tikėtis nemažai įvykių: 2003 m. Salonikų darbotvarkės persvarstymo, tinklo stabilizavimo užbaigimo ir asociacijos susitarimų sudarymo bei regioninio bendradarbiavimo stiprinimo tam tikrose srityse. Taryba ir toliau rems numatomą Vakarų Balkanų narystę ES ir artimiau supažindins su ja regiono gyventojus (pirmiausia tai padės pasirengti dialogo dėl vizų režimo su regiono šalimis panaikinimo pradžiai). Be to, Regioninės bendradarbiavimo tarybos įsteigimas bus dar vienas svarbus regioninio bendradarbiavimo laimėjimas ir didesnės regioninės atsakomybės išraiška. Taryba pabrėžė regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių svarbą bei kaimyninių šalių bendradarbiavimo poreikį, siekiant abiem šalims priimtinų neišspręstų klausimų sprendimo.

Visapusiškai nagrinėjant Vakarų Balkanų šalių padėtį, reikia atsižvelgti į didelę pastaraisiais metais pasiektą pažangą: didesnį stabilumą, demokratines reformas, ekonomikos augimą, didesnį regioninį bendradarbiavimą bei pažangą artėjant ES link, kaip į stabilizacijos ir prisijungimo proceso dalį. Vis dėlto dar lieka nemažų iššūkių: kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, tarptautinės teisės (TBTBJ) normų laikymasis ir Kosovo statuso klausimo sprendimas. Pastarasis iššūkis yra svarbiausias regiono stabilumo požiūriu. Todėl Kosovo statusas yra pagrindinis ES pirmininkaujančios valstybės prioritetas. Taryba mano, kad tai yra Europos problema, kurią būtina išspręsti, ir tai prisidės prie Vakarų Balkanų šalių regiono stabilumo ir narystės ES perspektyvos.

2008 m. vasario 17 d. Kosovo parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Kosovo nepriklausomybės. Vasarį vykusio susitikimo išvadose Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba nurodė, kad rezoliucija įpareigoja Kosovą laikytis demokratijos ir visų piliečių lygybės principų, serbų ir kitų mažumų apsaugos, kultūrinio ir religinio paveldo apsaugos bei tarptautinės priežiūros. Taryba palankiai priėmė faktą, kad

remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1244, Kosove ir toliau veiks tarptautinė bendruomenė. Taryba pažymėjo, kad valstybės narės dėl savo ryšių su Kosovu nuspręs remdamosi nacionaline praktika ir tarptautine teise.

Vasarį vykusio susitikimo išvadose Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba priminė apie seną ES įsipareigojimą dėl Vakarų Balkanų šalių stabilumo. Taryba pakartojo, kad ES yra pasirengusi atlikti pagrindinį vaidmenį stiprinant regiono stabilumą, ir priminė apie Europos Sąjungos įsipareigojimus 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Tarybos išvadose bei susitarimą dėl bendrų veiksmų, nustatantį EEPP politikos bei teisės misiją, paskiriant Europos Sąjungos specialų atstovą Kosove. Europos Sąjunga taip pat toliau bendradarbiaus su JT, KFOR, ESBO bei kitais tarptautiniais veikėjais, siekdama išlaikyti stabilumą regione.

Europos Taryba iš naujo visiškai ir aktyviai patvirtino savo įsipareigojimą remti Vakarų Balkanų narystės ES perspektyvą. Ji paprašė Komisiją naudoti Bendrijos priemones skatinant ekonominį ir politinį vystymąsi bei pasiūlyti konkrečias priemones platesniam regionui, siekiant pasistūmėti šia kryptimi.

Pagrindinis ES pirmininkaujančios šalies tikslas buvusios Jugoslavijos šalių kelyje į ES atžvilgiu yra:

Serbija: ES pirmininkaujanti šalis skatins Serbiją sudaryti sąlygas, būtinas greitam SAS pasirašymui ir pasistūmėti siekiant šalies pareiškėjos statuso bei rems Serbijos siekį įstoti į ES, gerins ES matomumą Serbijoje ir skatins Serbiją tęsti sėkmingą regioninį bendradarbiavimą.

Bosnija ir Hercegovina: pirmininkaujanti valstybė skatins politinius veikėjus sudaryti sąlygas, būtinas kuo ankstesniam SAS pasirašymui, skatins Bosnijos ir Hercegovinos narystės ES perspektyvą ir didins ES matomumą. Ji rems politinį dialogą ir pastangas kurti valstybę, vykdant konstitucines ir kitas reformas, veikiant funkcionalioms ir veiksmingoms valstybės institucijoms, leisiančioms šaliai pagerinti savo piliečių gyvenimą. Ji taip pat rems ES specialųjį įgaliotinį Miroslavą Lajčįką ir toliau rengsis planuotam perėjimui nuo Aukštojo atstovo biuro iki sustiprintos ES specialiojo įgaliotinio biuro, remdamasi Taikos įgyvendinimo tarybos vertinimu ir reikiamų sąlygų sukūrimu.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija: pirmininkaujanti valstybė, glaudžiai bendradarbiaujanti su Komisija, rems politinio dialogo bei besitęsiančio Ochrido pagrindų sutarties įgyvendinimo gilinimą bei skatins spartesnį reformos procesą, siekdama sukurti sąlygas, būtinas kitam šalies integracijos į ES etapui. Pirmininkaujanti šalis yra informuota apie ginčus dėl pavadinimo ir skatina abi šalis stengtis konstruktyviu požiūriu bei derybomis, padedant JT, rasti bendrai priimtiną išeitį ir taip prisidėti prie regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių.

Juodkalnija: kaip ir visos Vakarų Balkanų šalys, Juodkalnija yra galima šalis pareiškėja dėl narystės Europos Sąjungoje. Pažangos kelyje į ES greitis priklauso nuo to, kaip sparčiai Juodkalnija pritaikys ir įgyvendins reikiamas reformas. Ryški Juodkalnijos pažanga rengiantis pasirašyti stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Tačiau šiuo metu būtina susitelkti į SAS įgyvendinimą, Juodkalnijos nacionalinių institucijų kūrimą bei stiprinimą, toliau stiprinti administracinius pajėgumus ir teisę bei skatinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Šios sritys yra ypač svarbios bet kuriai funkcionuojančiai Europos šaliai. Taryba ir toliau rems šias Juodkalnijos pastangas.

Ar Taryba gali padaryti pareiškimą apie pasikeitusią dabartinę padėtį Palestinoje?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba laikosi pozicijos, kad Palestinos politinei padėčiai, apie kurią klausia narys, būtinai reikia institucijų kūrimo stiprinimo, gero valdymo, pilietinės visuomenės indėlio, paramos Palestinos ekonomikos augimui ir teisės stiprinimo, siekiant pasirengti nepriklausomos, demokratinės ir sėkmingos Palestinos valstybės Vakarų Balkanuose ir Gazos sektoriuje, kuri suvienytų visus Palestinos gyventojus ir taikiai bei saugiai sugyventų su Izraeliu ir jo kaimynais, sukūrimui.

Todėl ES sveikina praėjusį gruodį vykusios Tarptautinės donorų Palestinos valstybei konferencijos, kurioje buvo pažadėta daugiau kiap 7,4 milijardo JAV dolerių, skirtų paremti pastangas kuriant būsimos Palestinos valstybės veiksmingas, demokratines institucijas ir sėkmingą ekonomiką, taikant ministro pirmininko S. Fayado pateiktą reformos ir vystymosi planą, rezultatus. ES ir toliau yra apsisprendusi ženkliai prisidėti prie šių pastangų laikydamasi savo veiksmų strategijos „Valstybės kūrimas taikai Artimuosiuose Rytuose“, kuri apima platų pagalbos operacijų spektrą. Taip pat neseniai buvo pradėtas taikyti PEGASE finansavimo mechanizmas, teiksiantis pagalbą Palestinos žmonėms.

2008 m. sausio 28 d. išvadose, Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl nesenų įvykių Gazoje bei didelių neramumų Gazos ir Egipto pasienyje. Ji pasmerkė nuolatinius raketų sprogdinimus Izraelio teritorijoje ir visas kitas veiklas, prieštaraujančias tarptautinei teisei ir keliančias grėsmę civiliams. Pripažindama Izraelio įstatymų numatytą teisę į savigyną, Taryba paragino nedelsiant nutraukti visus smurto veiksmus. Ji dar kartą išreiškė didžiulį susirūpinimą humanitarine padėtimi Gazoje ir paragino nuolat teikti pagrindinius produktus bei paslaugas, įskaitant degalų bei elektros tiekimą. Taryba pakartoja savo raginimą visoms šalims skubiai imtis darbo siekiant kontroliuojamo Gazos sienos kirtimo į abi puses punktų atidarymo, tiek dėl humanitarinių priežasčių, tiek ir dėl prekybos srautų. Atsižvelgdama į tai Taryba pabrėžė savo paramą Palestinos valdžios pasiūlymui kontroliuoti visus sienos kirtimo punktus bei palaiko Arabų lygos rezoliuciją šia tema. ES ir toliau teiks humanitarinę pagalbą Gazos gyventojams ir yra pasirengusi padėti atkurti Gazos ekonomiką. Taryba pareiškė, kad ES yra pasirengusi apsvarstyti galimybę toliau tęsti savo stebėjimo misiją Rafoje, kaip numatyta atitinkamo tarptautinio susitarimo dėl patekimo ir judėjimo, kuris buvo sudarytas 2005 m. lapkritį, nuostatuose.

Po 1999 m. konflikto Kosovo provincijoje, kuri tuo metu buvo Jugoslavijos Federacinės Respublikos dalis, žlugo baudžiamosios ir civilinės teisės sistema. Nors Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai turėjo jurisdikciją Kosove, buvo aišku, kad jis pajėgs išspręsti labai ribotą bylų skaičių. Todėl, JT įkūrė Tarptautinių teisėjų ir prokurorų programą, pagal kurią į vietos baudžiamosios teisės sistemą buvo įtrauktas ribotas užsienio teisėjų ir prokurorų skaičius. Deja, daugiau nei septynerius metus vykdyta Tarptautinių teisėjų ir prokurorų programa nepateisino lūkesčių. Vietos prokurorai ir teisėjai vis dar nėra pasirengę byloms, iškeltoms už nusikaltimais pagal tarptautinę teisę. Tokioms byloms būtinos teisinės reformos vis dar nėra įstatymiškai patvirtintos. Nebuvo nustatyta datos teisingumo sistemai atkurti, kad ji galėtų veikti be tęstinio tarptautinio komponento.

Kokie yra Tarybos planai siekiant užtikrinti, kad tarptautiniai teisėjai ir prokurorai teiktų pažadėtą naudą, siekiant Kosove įvesti teisingumo sistemą?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Teisinė sistema Kosove ir toliau žlunga, o teisminėms institucijoms sunku teikti tinkamas paslaugas tiek baudžiamosios, tiek ir civilinės teisės srityje. Vietos teisėjai ir prokurorai vis dar nepajėgūs spręsti svarbiausių baudžiamųjų ir civilinių bylų, inter alia, dėl saugumo priežasčių ir vietos bendruomenių bei gyventojų daugumos spaudimo. Šiuo metu tokias bylas sprendžia tarptautiniai teisėjai ir prokurorai, atliekantis Jungtinių Tautų laikinąją misiją Kosove (UNMIK).

Kosovo misija EULEX ⁽¹⁾ pabrėžia pagrindinį savo teisėjų ir prokurorų vaidmenį, kurį jie turi atlikti išlaikydami aukštą lygį ir įvairiuose kompetentinguose teismuose bei per Kosovo specialiąją prokuratūrą.

Pirmosios instancijos bylų ir skundų atveju bylos bus skaidriai priskiriamos EEPP misijos teisėjams ir prokurorams bei jų vietiniams kolegoms, naudojantis iš anksto nustatytais objektyviais kriterijais. EEPP teisėjai ir prokurorai taip pat veiks priklausydami Aukščiausiajam teismui ir Valstybinei prokuratūrai.

Ar Taryba galėtų padaryti pranešimą dėl dabartinės padėties Šri Lankoje, ypač dėl pastangų siekiant įvesti taiką šioje šalyje?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Kaip matyti iš 2008 m. sausio 8 d. ES pranešimo, Taryba vis dar yra labai susirūpinusi padėtimi Šri Lankoje:

„ES labai apgailestauja dėl Šri Lankos vyriausybės sprendimo panaikinti 2002 m. sudarytą susitarimą dėl paliaubų su Tamil Eelam išlaisvinimo tigrais (angl. LTTE). Šis sprendimas ir esama karinė kampanija toliau blogina ir taip sunkią šalies būklę, įskaitant humanitarinę bei žmogaus teisių padėtį. Be susitarimo dėl paliaubų sumažėja derybų dėl ilgalaikės, taikios išeities iš konflikto Šri Lankoje perspektyvos. ES ypač apgailestauja, kad bus nutrauktas Šri Lankos stebėjimo misijos darbas.

Panašų susirūpinimą ES kelia LTTE teroro išpuoliai ir pareiškimai, kuriuose jie ir toliau žada nenutraukti smurto veiksmų. ES ragina abi šalis užbaigti visus karo veiksmus ir išvengti tolesnio konflikto aštrėjimo.

ES ragina Šri Lankos vyriausybę pritarti esminiam pasiūlymui dėl decentralizavimo, kad būtų galima kuo greičiau pradėti derybas. Kad būtų galima parengti dirvą deryboms, reikia pasistūmėti nuo praeitų pasiūlymų, ir ES ragina abi šalis dirbti siekiant išeities, kuri leistų taikiai ir ilgam laikui išspręstų konfliktą.

ES šiuo metu nagrinėja pasiūlymą dėl politinio konflikto saloje sprendimo, kurį prezidentui M. Rajapakse pateikė Visų partijų atstovų komitetas.

Yra aišku, kad Šri Lankos padėtis vis dar nestabili. Todėl Taryba nusprendė į šalį siųsti diplomatinę misiją, kad ši išnagrinėtų įvykių raidą, ir išreiškia susirūpinimą ES vardu.

Gal Taryba galėtų pasakyti, kur galima būtų rasti pilną, oficialiai konsoliduotą 2007 m. gruodį Lisabonoje ES valstybių ir vyriausybių vadovų priimtą Lisabonos sutarties leidimą? Jei dar nėra pilno, oficialiai konsoliduoto leidimo, kada tikimasi jį paskelbti?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Kaip S. B. Søndergaardui bus pranešta, 2007 m. gruodžio 13 d. valstybių ir vyriausybių vadovų pasirašyta Lisabonos sutartis yra sutartis, pakeičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį. Lisabonos sutarties tekstas buvo paskelbtas 2007 m. gruodžio 17 d. Oficialiajame leidinyje. Konsoliduota Lisabonos sutartimi pakeistų sutarčių versijos dar nėra.

Tačiau, remiantis ankstesnių pakeitimų praktika (Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartys), konsoliduota Lisabonos sutartimi pakeistų sutarčių versija bus paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, tikriausiai per kelis ateinančius mėnesius.

Baskų autonominė bendruomenė ir Navaros autonominė bendruomenė turi atskiras nuo Ispanijos valstybės mokesčių sistemas. Mokesčių sistemas reglamentuoja ekonominiai susitarimai su Baskų kraštu (Euskadi) ir Navara (atitinkamai Concierto Económico ir Convenio Económico). Nors šios sistemos yra nepriklausomos nuo Ispanijos sistemos, nei ankstesnės sutartys, nei Lisabonos sutartis Baskų ir Navaros vyriausybėms nesuteikia jokios kompetencijos Europos mokesčių politikos srityje. Dėl šios priežasties šioms autonominėms bendruomenėms yra sunku apsaugoti savo mokesčių sistemas Europoje.

Ispanija yra ne vienintelė Europos Sąjungos šalis narė, kurios viduje veikia skirtingos mokesčių sistemos. Baskų kraštui ir Navarai nuolat kyla sunkumų bandant apsaugoti savo mokesčių sistemas.

Ar Taryba ketina daryti poveikį dėl šių regionų kompetencijos mokesčių srityje pripažinimo?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Pagal galiojančius Bendrijos įstatymus apmokestinimas nėra ES kompetencija ir visais atvejais yra tik valstybių narių kompetencijos sritis. Be to, tik valstybės narės gali nuspręsti dėl vidaus apmokestinimo galių suteikimo įvairiems šalies teritoriniams ir (arba) regioniniams vienetams. Priimant tokio pobūdžio sprendimus Bendrijos įstatymai neatliko jokio vaidmens. Daugiausia, ką gali padaryti atitinkama valstybė narė, tai pasinaudoti jais, kad galėtų atsižvelgti į specifinius nacionalinių sistemų bruožus keičiant teisės aktus, siekiant suderinti valstybių narių įstatymus.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas laikosi nuomonės, kad valstybės narės yra kompetentingos mokesčių sistemos srityje, tačiau jų kompetencija neturi prieštarauti Bendrijos įstatymams. Todėl tarptautinė teisė negali prieštarauti priimtoms suderintoms priemonėms. Be to, nacionalinės apmokestinimo galios neturi peržengti Sutarties ribų, todėl negali būti teikiama draudžiama valstybės pagalba arba taikomi draudžiami laisvo judėjimo apribojimai. Vis dėlto ar nacionalinės mokestinės priemonės neprieštarauja Bendrijos įstatymams nustato ne Taryba, o veikiau Europos Komisija ir teismai.

Pamatiniame sprendime 2004/757/TVR⁽¹⁾, nustatančiame būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, numatoma, kad valstybės narės iki 2006 m. gegužės 12 d. turi informuoti Tarybą ir Komisiją apie tai, kaip jos perkėlė savo įsipareigojimus, numatytus Pamatiniame sprendime.

Kaip Nyderlandai laikosi šių įsipareigojimų? Kaip tai, kad Mastrichto savivaldybė davė leidimą didžiausiam narkotikų pardavimo vietos statybos tiesiai ant Belgijos sienos projektui, derinasi su šiais įsipareigojimais?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba taip atsako į klausimą dėl Pamatinio sprendimo 2004/757/TVR įgyvendinimo veiksmingumo:

2004 m. spalio 25 d. pamatiniame sprendime 2004/757/TVR⁽²⁾ numatomos būtiniausios nuostatos dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais.

Pagal Pamatinio sprendimo 9 straipsnį, valstybės narės privalo imtis reikiamų priemonių, kad nebūtų prieštaraujama 2006 m. gegužės 12 d. pamatinio sprendimo nuostatoms ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui bei Komisijai pateikti tekstą dėl nuostatų, perkeliančių į jų nacionalinę teisę šiame pagrindų sprendime joms numatytų įsipareigojimų nuostatas.

2006 m. rugsėjo 4 d. laiške Nyderlandai informavo Tarybą apie Pamatinio sprendimo taikymą jų nacionalinėje teisėje bei pateikė tekstą dėl nuostatų, kuriomis atitinkami įsipareigojimai yra perkeliami į šalies nacionalinius teisės aktus. Šios nuostatos įsigaliojo 2006 m. liepos 1 d.

Dėl klausimo, kaip atskira valstybė narė laikosi Pamatiniame sprendime numatytų įsipareigojimų, reikia nepamiršti, kad pagal 9 straipsnį, Komisija, iki 2009 m. gegužės 12 d. turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl Pamatinio sprendimo įgyvendinimo veiksmingumo, įskaitant poveikį teisminiam bendradarbiavimui prekybos narkotikais srityje. Remdamasi šia ataskaita, Taryba įvertins, ar valstybės narės ėmėsi reikiamų priemonių šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti.

Pagal gyventojų skaičių, Azerbaidžane yra labai daug pabėgėlių: maždaug vienas iš septynių azerų yra pabėgėlis. Apie 4 proc. visų pasaulio pabėgėlių yra Azerbaidžane. „Šalies viduje perkeltų asmenų (angl. IDP) problema Azerbaidžane egzistuoja jau 14 metų. Daug vaikų nėra patyrę nieko kita, išskyrus pabėgėlių gyvenimą, gyvena nežmoniškomis sąlygomis ir nelanko mokyklos. Milžiniškos stovyklos, kuriose jie gyvena, yra socialinių neramumų, epidemijų ir nusikalstamumo židiniai. Vyriausybė nepajėgi išspręsti šios problemos. Didžioji dalis šalies viduje perkeltų žmonių yra palikti likimo valiai be tinkamo apgyvendinimo, maisto ir medicininės ar sveikatos priežiūros.

Azerbaidžanas 2016 m. nori rengti Olimpines žaidynes. Ar ES darys spaudimą Azerbaidžanui dėl pabėgėlių problemos sprendimo ir apskritai dėl didesnės pagarbos žmogaus teisėms? Azerbaidžane nevyksta demokratiniai rinkimai, žiniasklaidos teisės yra apribotos, klesti nebaudžiamumas ir korupcija. Ar prireikus ES paprieštaraus Azerbaidžano siekiui organizuoti žaidynes, turint galvoje tai, kad išankstinės viltys, jog Olimpinių žaidynių organizavimas paskatins Kiniją labiau gerbti žmogaus teises, pasirodė esančios bergždžios?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba mano, jog pabėgėlių, rinkimų, žmogaus teisių ir žiniasklaidos teisių problema Azerbaidžane yra labai svarbi, todėl šiems klausimams skiria ypatingą dėmesį. Šie klausimai yra susiję su pagrindinėmis Europos vertybėmis, kurias Azerbaidžanas pripažino dalyvaudamas Europos Taryboje ir ESBO bei Europos kaimynystės politikos (ENP) veiksmų plane.

Europos Sąjunga labai remia azerų pabėgėlius ir šalies viduje perkeltus žmones ir tikisi, kad jie kuo greičiau galės sugrįžti į savo namus, kai tik bus pasiektas bendras taikos susitarimas. Be to, ES dažnai pabrėžia, kad yra pasirengusi teikti finansinę pagalbą Kalnų Karabacho ir kaimyninių okupuotų sričių atstatymui ir atkūrimui, kai tik bus pasiektas bendras susitarimas dėl taikos. Tai turėtų palengvinti pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimą.

Taryba ne kartą (ypač ES pirmininkaujančios šalies pranešime dėl 2005 m. lapkričio 7 d. Azerbaidžano parlamento rinkimų) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODHIR) vertinime išreiškė nusivylimą, kad nepaisant tam tikros pažangos, palyginti su buvusiais rinkimais, 2005 m. lapkričio 6 d. parlamento rinkimuose nebuvo paisoma daugelio ESBO įsipareigojimų ir Europos Tarybos įsipareigojimų bei standartų demokratinių rinkimų atžvilgiu. Europos Sąjunga dabar skatina Azerbaidžaną labiau stengtis įvesti demokratiją, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. spalį vyks prezidento rinkimai.

Pastaraisiais mėnesiais ES ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėties šalyje. Tokie teigiami poslinkiai turės būti itin stebimi vykstant pasirengimui prezidento rinkimams.

ES specialusis įgaliotinis Peter Semneby ir vyriausiojo įgaliotinio asmeninė atstovė žmogaus teisių klausimais Riina Kionka 2007 m. liepą kartu apsilankė Baku, kad paskatintų tolesnį dialogą žiniasklaidoje.

2007 m. lapkričio 8 d. Europos Sąjungos vardu buvo padarytas pranešimas dėl Eynulla Fatullayevo įkalinimo Azerbaidžane.

2008 m. sausio 8 d. Europos Sąjunga pareiškė besidžiaugianti, kad prezidentas I. Aliyevas paleido 119 įkalintų asmenų, įskaitant kelis kalėjusius žurnalistus, bei tikinti, kad prezidento malonė yra teigiamas žingsnis link to, kad Azerbaidžanas laikytųsi tarptautinių ir europinių įsipareigojimų dėl spaudos laisvės. Vis dėlto ES ir toliau kelia nerimą tai, kad trys žurnalistai (Mirza Sakit Zahidov, Ganimat Zahid ir Eynulla Fatullayev) vis dar yra įkalinti. Ji paragino Azerbaidžano valdžią pasitaikius artimiausiai progai paleisti juos arba suteikti malonę. Taip pat ji remia moratoriumo dėl šmeižto proceso įvedimą.

Be to, ES, taip pat bendradarbiaudama su ESBO ir Europos Taryba, ir toliau naudosis kiekviena proga išreikšti susirūpinimą pabėgėlių problema, rinkimais, žmogaus teisėmis ir žiniasklaidos laisve Azerbaidžane. Ji jau taip elgėsi susitikimuose su ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo komitetu (vykusiame 2007 m. rugsėjo 28 d. Baku) ir ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo taryba (vykusiame 2007 m. spalio 16 d. Liuksemburge).

Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Pietų Kaukazui, ambasadorius Peter Semneby taip pat padeda Azerbaidžanui įgyvendinti politines bei ekonomines reformas, ypač teisės, demokratizavimo, žmogaus teisių, gero valdymo, vystymosi ir skurdo mažinimo srityse. per vizitus Azerbaidžane ambasadorius P. Semneby taip pat susitinka su šalies opozicijos partijos nariais.

Todėl Taryba ketina labai atidžiai stebėti Azerbaidžano poslinkius šiose srityse ir prireikus aptarti juos su Azerbaidžano valdžia. Viena iš tokių galimybių padiskutuoti su Azerbaidžano valdžia pasitaikė 2008 m. vasario 4 d. ES trejeto užsienio reikalų ministrų vizito Baku metu.

Kaip Tarybai pirmininkaujanti šalis stengiasi pasiekti susitarimą dėl 2002 m. kovą Komisijos pasiūlyto ir 2002 m. lapkričio 21 d. Parlamento patvirtinto direktyvos projekto (COM(2002)0149 – COD/2002/0072) dėl laikinų agentūrų darbuotojų?

Kokie yra pagrindiniai diskutuojami klausimai ir kada Taryba tikisi pritarti bendrai pozicijai dėl šio pasiūlymo?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Narys klausia, kaip ES pirmininkaujanti Slovėnija stengiasi pasiekti susitarimą dėl direktyvos projekto dėl laikinų agentūrų darbuotojų. ES pirmininkaujanti Slovėnija nori tęsti darbą dėl šio pasiūlymo dėl teisės akto ir, atsižvelgdama į gruodį vykusį Tarybos posėdį, šiuo metu nagrinėja pažangos galimybes.

Pagrindiniai Tarybos aptariami klausimai buvo:

– draudimų ir apribojimų laikiniems agentūrų darbuotojams persvarstymas (4 straipsnis) ir

– laikotarpis, per kurį agentūrų darbuotojams galima taikyti mažiau palankias sąlygas nei tos pačios įmonės nuolatiniams darbuotojams (5 straipsnio 4 dalis).

ES pirmininkaujanti Slovėnija nori toliau dirbti prie laikinų agentūrų darbuotojų direktyvos projekto, tačiau ji negali spręsti, kada galima tikėtis bendro Tarybos sprendimo.

Kol Sąjungoje nėra policijos pajėgų, turinčių galių už valstybės ribų, ar, Tarybos manymu, Europolas imsis atsakomybės dėl ES piliečių įspėjimo (kaip kad Amerikoje tai daro FTB) apie tai, kad į jų kompiuterius buvo įsilaužę organizuoto nusikalstamumo atstovai ir kad kompiuteriai buvo prijungti prie įsilaužėlių tinklo, siekiant platinti elektronines šiukšles, nustatyti tapatybę ir vykdyti paslaugų atakas finansinėse ir komercinėse interneto svetainėse? Jei ne, tuomet kas tai darys?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

2007 m. lapkričio mėn. išvadose dėl kibernetinio nusikalstamumo Taryba pabrėžė, kad reikia stiprinti koordinavimą bei gerinti visų turimų veikėjų darbą bei išteklius valstybėse narėse bei tokiuose organuose kaip Europolas ir Europos teisinio bendradarbiavimo institucija (Eurojustas) bei tarptautinėse organizacijos, tokiose kaip Interpolas. Taryba taip pat pabrėžia, kad reikia praktiškai įgyvendinti bei įvertinti, kaip veikia susitarimai dėl valdžios institucijų skirtingose šalyse bendradarbiavimo, ypač atsižvelgiant į 24/7 tinklą, numatytą 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/222/TVR, užtikrinantį valdžios institucijų bendradarbiavimą ištisą parą septynias dienas per savaitę, tokiu būdu paspartinant atsaką į kibernetinį nusikalstamumą.

Kovos su liga sėkmė dažnai priklauso nuo ankstyvo jos diagnozavimo, ir tai ypač taikytina krūties vėžio atvejais. Moderni įranga – pozitronų emisijos tomografas (PET) ir kompiuterinis tomografas (CT) yra būtina ankstyvai diagnostikai, o Lietuva tokios įrangos neturi. Pacientai yra priversti vykti į kitas šalis tyrimams, o jų sveikatos draudimo schemos nekompensuoja patirtų išlaidų.

Gal Taryba galėtų pakomentuoti onkologinių susirgimų diagnostikos padėtį ES, ypač naujosiose valstybėse narėse? Kokia yra geroji patirtis šioje srityje? Kokių priemonių galėtume imtis šiai problemai išspręsti?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba norėtų padėkoti narei, išreiškusiai susidomėjimą šiuo svarbiu klausimu. Vėžio problemos mažinimas yra ES pirmininkaujančios Slovėnijos prioritetas visuomenės sveikatos srityje. Remdamasi diskusija, vykusia 2008 m. vasario 7–8 d. Brdo mieste (Slovėnija) surengtoje konferencijoje „Vėžio problema –kaip galėtume ją sumažinti?“, pirmininkaujanti šalis pateiks išvadas dėl vėžio, kurias Taryba patvirtins 2008 m. birželio 10 d.

Tarp valstybių narių ilgą laiką vyravo didžiulė procentinė nelygybė bei spragos mirštamumo, sergamumo ir išgyvenimo onkologinių susirgimų atvejais srityje. Šių skirtumą priežastis yra labai skirtingas ligos prevencijos, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir lengvinančio gydymo paslaugų lygmuo. Todėl savo išvadose Taryba pabrėžia poreikį ES priimti bendrą vėžio prevencijos ir kontrolės strategiją, padėsiančią panaikinti diagnostikos, gydymo ir priežiūros spragas.

Nors reikia pabrėžti, kad sveikatos ir priežiūros paslaugų, reikalingų, pvz., nustačius onkologinį susirgimą, organizavimas bei numatymas yra tik pačių valstybių narių kompetencija, numatomose išvadose pirmininkaujanti šalis siūlo, kad Taryba paragintų valstybes nares vėžiu sergantiems pacientams suteikti kuo įmanoma geresnę priežiūrą. Tačiau, tai yra įmanoma tik pasitelkus kvalifikuotą įvairių sričių specialistų personalą, atitinkama įrangą ir veiksmingą diagnostiką bei medikamentus.

Europos Komisija paskelbė du Europos gairių rinkinius dėl krūties ir gimdos kaklelio vėžio patikrinimo ir diagnozavimo geriausios patirties (kolorektalinio vėžio diagnozavimo gairės bus pateiktos iki 2009 m.) Šios gairės parodo, kokį vaidmenį gali atlikti Europos Sąjunga bendradarbiaudama su nacionalinėmis vyriausybėmis, profesinėmis organizacijomis bei pilietine visuomene saugant ir gerinant Europos piliečių sveikatą.

Pasak Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (angl. IARC), gimdos kaklelio vėžys yra antroje vietoje pagal paplitimą tarp moterų, vyresnių kaip 45 metų amžiaus visame pasaulyje, o Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais Europoje pranešama apie 60 000 vėžio atvejų ir maždaug 30 000 mirčių nuo vėžio atvejų. Gimdos kaklelio vėžys yra didžiausia Europos sveikatos, psichologinė ir socialinė problema.

Ar Taryba, pripažindama profilaktinių patikrinimų programų veiksmingumą, sutinka, kad vakcinacijos programos dėl gimdos kaklelio vėžio taikymas kartu su profilaktinių patikrinimų programomis yra būtinas gimdos kaklelio vėžio prevencijai ir susirgimų gimdos kaklelio vėžiu atvejams sumažinti Europoje?

Ar Taryba svarstė skatinti valstybes nares atlikti išlaidų ir naudos analizę dėl plačiai prieinamos vakcinavimo programos?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Vėžio problemos mažinimas yra ES pirmininkaujančios Slovėnijos prioritetas visuomenės sveikatos srityje. Remdamasi neseniai, 2008 m. vasario 7–8 d. Brdo mieste (Slovėnija) surengta konferencija „Vėžio problema – kaip galėtume ją sumažinti?“, pirmininkaujanti šalis pateiks Tarybai išvadas dėl vėžio, kurias Taryba patvirtins 2008 m. birželio 10 d.

Buvo įrodyta, kad tikslinis profilaktinis patikrinimas yra veiksminga strategija mažinant gimdos kaklelio vėžio vystymosi ir mirštamumo nuo jo riziką. Komisija neseniai baigė sudaryti antrą Europos gairių dėl gimdos kaklelio vėžio profilaktinio patikrinimo kokybės užtikrinimo leidimą, kuris bus laikomas Europos nuorodos standartu ir geriausios patirties pavyzdžiu.

Be to, pristatyta nauja sritis vėžio prevencijos srityje – vakcinų nuo kai kurių kancerogenų plėtojimas. Planuojamose išvadose pirmininkaujanti valstybė siūlo, kad Taryba ragintų valstybes nares taikyti šias naujas prevencines priemones prieš vėžio sukėlėją.

Žiniasklaida pranešė, kad Maroko karalius Mohamedas VI paragino Prancūzijos prezidentą daryti spaudimą ES dėl Maroko šalies „geresnio statuso“. 2008 m. sausio 21 d. apie tokį geresnį statusą savo kalboje pasisakė Komisijos narė Benita Ferrero-Waldner.

O Žmogaus teisių stebėjimo organizacija praneša apie totalines represijas prieš taikius judėjimus už žmogaus teises, siekiančius Vakarų Sacharos nepriklausomybės.

Demokratijos principų laikymasis bei pagrindinės žmogaus teisės yra ES ir jos valstybių narių susitarimo su Maroku pagrindas. Taip pat neseniai šiuo klausimu buvo kreiptasi į Žmogaus teisių, demokratizacijos ir valdymo pakomitetį.

Ar Taryba jau pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Vakarų Sacharoje? Ar priklausomai nuo pažangos šioje srityje buvo pažengta „geresnio Maroko statuso“ link?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Marokas priėmė strateginį sprendimą priartėti prie Europos Sąjungos. Europos Sąjunga ir Marokas vis glaudžiau bendradarbiauja daugelyje sričių. Europos Sąjungai tai yra ypač svarbi strateginė partnerystė, kadangi ji apima regioną, kuriame vis dar yra nestabilumo šaltinių.

Tuo pačiu metu partnerystė su Maroku yra pagrįsta susitarimu dėl tam tikrų bendrų vertybių. Demokratijos principų laikymasis, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra ES ir Maroko santykių pagrindas bei ES ir Maroko asociacijos susitarimo pagrindinė sudedamoji dalis. Šios vertybės taip pat yra Europos kaimynystės politikos (ENP) pagrindas. 2005 m. jos buvo patvirtintos ES ir Maroko Europos kaimynystės politikos veiksmų plane. Atitinkami klausimai, įskaitant padėtį Vakarų Sacharoje ir jos padarinius, paprastai yra visų susitikimų, kurie vyksta kaip dvišalio dialogo dalis, pagrindiniai klausimai. Marokas yra įsipareigojęs laikytis šių vertybių. Tai atspindi pastaraisiais metais įgyvendintos ženklios reformos politikos srityje bei tas faktas, kad Marokas nori diskutuoti su Europos Sąjunga, ypač Žmogaus teisių, demokratizacijos ir valdymo pakomitetyje, kurs iki šiol buvo sušauktas du kartus, paskutinį kartą 2007 m. lapkritį.

Geresnio statuso santykiuose su Europos Sąjunga Marokas siekia nuo 2001 m. Nuo to laiko jis padarė didelę pažangą. Šiame bendrajame bei kaimynystės politikos kontekste, paskutinėje 2007 m. liepos 23 d. vykusioje Asociacijos taryboje, Europos Sąjunga ir Marokas susitarė palengvinti tyrimo galimybes, siekdami gerokai sustiprinti santykius, kurie suteiktų Marokui jo prašomą geresnį statusą.

ES ir Maroko asociacijos taryba nusprendė, kad yra būtina įgyvendinti Europos kaimynystės politikos veiksmų planą. Asociacijos taryba taip pat įkūrė ad hoc darbo grupę, kuri, remdamasi pažanga, pasiekta įgyvendinant veiksmų planą ir kitus, atsižvelgiant į kitus forumus pateiktus planus, nagrinėja naujus partnerystės ir tolesnių dvišalių santykių plėtojimo veiksmų tikslus, įskaitant glaudžius sutartinius santykius, kaip tai jau buvo numatyta Veiksmų plane. Kitas Komisijos pranešimas dėl Europos kaimynystės politikos, kuris turi būti pristatytas balandį, bus reikšmingas šiuo požiūriu. Visa tai bus įtraukta į kito antroje šių metų pusėje vyksiančio ES ir Maroko asociacijos tarybos susitikimo diskusijas.

Pagrįsdami tuo, jog nėra jokio „realaus pasaulio be atominių ginklų plano“, penki buvę NATO štabo vadai ir vyriausieji generolai reikalauja, kad punktas dėl „pirmojo branduolinio smūgio“ išliktų „būtina prevencijos priemone“. „Prevencinis branduolinis smūgis“ yra karingos imperialistinės JAV politikos arsenalo dalis. Taigi kaip dalį savo pasiūlymų dėl didesnio NATO vaidmens buvę aukščiausieji pareigūnai siūlo prevencinio branduolinio smūgio naudojimą netgi be JT Saugumo Tarnybos leidimo tuo atveju, kai, jų nuomone, bus iškilusi „grėsmė Vakarų vertybėms ir vakarietiškam gyvenimo būdui“. Jų rekomendacijos, kurios jau buvo pateiktos JAV Pentagonui ir NATO Generaliniam Sekretoriui Jaapui de Hoopui Schefferiui, bus aptariamos balandį Bukarešte vyksiančiame NATO aukščiausio lygio susitikime, kur, žinoma, sukels stiprią reakciją.

Ar Taryba pasakys, ar ji smerkia šį pasiūlymą dėl „prevencinio branduolinio smūgio“?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba nesvarstė pareiškimo, apie kurį kalba G. Toussas.

Ko Londonas galėtų pasimokyti iš 2004 m. Atėnuose vykusių olimpinių žaidynių, artėjant 2012 m. olimpinėms žaidynėms? Pavyzdžiui, kokių specialiųjų priemonių ketina imtis ES, kad užtikrintų laisvą dalyvių, žiūrovų ir žurnalistų judėjimą, atsižvelgdama į saugumo ir nelegalios migracijos problemas?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Jungtinė Karalystė nedalyvauja bendroje Bendrijos vizų politikoje. Todėl Bendrija neturi imtis jokių priemonių, kurios įpareigotų Jungtinę Karalystę supaprastinti paraiškų vizoms į Jungtinę Karalystę gauti teikimo procedūras olimpiečiams. Jungtinė Karalystė, jei nori, gali atsižvelgti į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1295/2003 dėl priemonių, kuriomis siekiama supaprastinti prašymo išduoti vizą ir vizos išdavimo 2004 m. Atėnuose vyksiančiose Olimpinėse ar Parolimpinėse žaidynėse dalyvausiantiems olimpiečiams tvarką⁽¹⁾ ir 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2046/2005 dėl priemonių, kuriomis siekiama supaprastinti prašymo išduoti vizą ir vizos išdavimo 2006 m. Turine vyksiančiose Olimpinėse ar Parolimpinėse žaidynėse dalyvausiantiems olimpiečiams tvarką⁽²⁾. Šie du reglamentai remiasi tuo, kad Graikija ir Italija yra valstybės narės, visiškai taikančios Šengeno acquis, taigi visiškai dalyvauja Bendrijos vizų politikoje.

Apskritai Jungtinės Karalystės institucijos gali pasinaudoti bendradarbiavimo svarbiuose tarptautinio masto renginiuose vadovu, skirtu policijos ir saugumo institucijoms (OL C 314, 2007 12 22, 4 p.). Vadovas neseniai buvo iš dalies pakeistas, visų pirma dėl to, kad norėta įtraukti ankstesnėse Olimpinėse žaidynėse įgytą patirtį.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad, „per 2007 m. įvyko teigiamų Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykių poslinkių, pvz., pradėtas Baltarusijos Respublikos ir Europos Bendrijų Komisijos susitarimas dėl Europos Komisijos atstovybės Baltarusijos Respublikoje įsteigimo, ypatingą dėmesį skiriant Baltarusijos ir Europos Sąjungos prekybai bei ekonominiam bendradarbiavimui“.

Kaip Taryba vertina 2007 m. ES ir Baltarusijos santykius, ypač žmogaus teisių padėties šalyje požiūriu? Kokios santykių su Baltarusija strategijos artimiausiu metu ir tolimuoju laikotarpiu numato laikytis Taryba? Kokia tikimybė per ateinančius metus sumažinti vizų mokesčius Baltarusijos piliečiams?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

ES politika dėl Baltarusijos ir toliau remiasi dviem aspektais. Viena vertus, ji išlaiko ribojamąsias priemones (vizų draudimas ir lėšų įšaldymas) Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už demokratinių principų pažeidimą ir piktnaudžiavimą jais, kita vertus, vis labiau norima bendradarbiauti su Baltarusijos visuomene, įskaitant ryšius su valdžia. Kaip pirmą bendradarbiavimo su Baltarusija pradžios sąlygą ES nurodė visų politinių kalinių paleidimą ir opozicijos rėmėjų bei pilietinės visuomenės aktyvistų suėmimų nutraukimą. Ši žinia buvo nuolat pabrėžiama, inter alia, 2007 m. vykusiame interviu su vyriausiuoju įgaliotiniu bendrai užsienio ir saugumo politikai Javieru Solana, skirtu nepriklausomai Baltarusijos žiniasklaidai, bei tiesioginiuose pokalbiuose su Baltarusijos valdžia.

Baltarusijos valdžia dažnai pažeidžia pagrindines žmogaus teises politinės opozicijos, žiniasklaidos ir susibūrimų laisvės požiūriu. Nors dalyvavimas opozicinių politinių organizacijų veikloje Baltarusijoje nėra neteisėtas, iš tiesų tokių organizacijų veikla yra neįmanoma. Toliau vykdomi areštai dėl politinių priežasčių ir sulaikymai (nors kartais ir tik trumpam laikotarpiui). Praeitais metais buvo sumušta ir sulaikyta daugybė opozicijos aktyvistų. Vis dėlto sausį ir vasario pradžioje buvo paleisti penki iš šešių politinių kalinių. Tik Aleksandras Kozulinas liko įkalintas dėl politinių priežasčių.

Taryba yra susipažinusi su nuo 2007 m. pabaigos, kai kaimyninės Europos Sąjungai priklausančios šalys prisijungė prie Šengeno erdvės, padidėjusių mokesčių už vizas Baltarusijos piliečiams problema. Europos Sąjunga nenori, kad Baltarusijos piliečiams būtų taikomos palankesnės vizų išdavimo sąlygos nei jos kaimyninių šalių piliečiams. Vis dėlto būtinos derybos dėl vizų režimo supaprastinimo, siekiant įvesti mažesnius mokesčius už vizas. Deja Baltarusijos vyriausybė nedavė teigiamo atsakymo dėl ES pasiūlymo dalyvauti Europos kaimynystės politikoje, kuri paskatintų ir kartu įpareigotų šią šalį. Dėl šios priežasties vis dar neįmanoma pradėti derybų dėl vizų režimo supaprastinimo.

Taryba vis dar nori vesti dialogą su Baltarusija dėl laipsniško dvišalių santykių reguliavimo, įskaitant santykius, kaip susitarimo dėl partnerystės, bendradarbiavimo ir Europos kaimynystės politikos dalį, jei Baltarusijos valdžia parodys jog nori laikytis demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų.

Didžiosios Britanijos NVO „Reprieve“ pranešime pateikiamas dar vienas pagrįstas CŽV skrydžių panaudojimo kalinių pervežimui ir nelegaliam sulaikymui, kitaip tariant, nusikalstamoms JAV operacijoms, žinomoms kaip „ypatingojo persekiojimo operacijos“, atskleidimas.

Naudojamas metodas yra skirtas prievarta išgabenti „terorizmu įtariamus asmenis“, kaip juos diskriminuojančiai įvardija CŽV, kurie yra persekiojami ir sulaikomi bet kurioje pasaulio vietoje, o paskui siunčiami į slaptus kalėjimus įvairiose šalyse, kur patiria netinkamą elgesį ir netgi yra kankinami. JAV valstybės sekretorius viešai patvirtino „ypatingojo persekiojimo“ taikymą.

To nepaneigė ir CŽV direktorius, o 2006 m. rugsėjį pats prezidentas Bušas pripažino tokių slaptų CŽV kalėjimų buvimą kaip aplinką, kurioje [kaliniai] galėtų būti laikomi slaptai. Po tokių pareiškimų pasipylė ombudsmeno ir teisėtvarkos institucijų įsikišimai, raginimai rengti parlamentinius tyrimus, Europos Tarybos pranešimas, vis dar vykstantis EP tyrimas, valstybių narių vyriausybių pareiškimai dėl CŽV naudojamų orlaivių nusileidimo jų teritorijoje bei žmonių, kurie buvo įkalinti tokiomis sąlygomis, liudijimai.

Ar Taryba gali nurodyti, kokių paaiškinimų ji ketina prašyti iš JAV administracijos?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

ES nuolat atkreipdavo dėmesį į šiuos klausimus politinio dialogo su JAV metu.

Tarybos pozicija yra pateikta 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadose: „ES ir toliau yra tvirtai įsipareigojusi visiškai drausti kankinimus, žiaurų, nehumanišką ar žeminantį elgesį bei bausmes. Tai taikoma mūsų pačių veiksmams ir mes išreiškiame susirūpinimą dėl trečiųjų šalių. (…) Slaptų sulaikymo vietų, kuriose sulaikyti asmenys yra laikomi teisiniame vakuume, buvimas prieštarauja tarptautiniams humanitariniams ir žmogaus teisių įstatymams“.

Pagal ES gaires dėl kankinimų, šalys taip pat turi uždrausti slaptas kalinimo vietas, siekdamos užtikrinti, kad visi laisvės netekę asmenys būtų laikomi oficialiai pripažintose įkalinimo vietose ir kad būtų žinoma jų buvimo vieta.

Pažeisdamos Graikijos teisės aktus (įstatymą dėl laivo vėliavos), 2008 m. sausio 2 d. Egipto ginkluotosios pajėgos įsiveržė į „Roll-On Roll-Off“ tipo laivą „Nikolas A“. Jis buvo sulaikytas nuo 2007 m. spalio 6 d. dėl civilinės teisės ginčo Safagoje, Egipte. Graikų laivo savininkas pateikė skundą dėl to, kad šeši įgulos nariai buvo žiauriai sumušti ir patyrė sunkių traumų. Tada Egipto kariuomenė suėmė ir įkalino laivo graikų kilmės antrąjį inžinierių ir bendrovės kapitoną bei atėmė kitų įgulos narių pasus.

Ar Taryba ketina įsikišti, siekdama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos graikų ir ispanų kilmės jūrininkų, tapusių laivo savininkų ir frachtuotojų interesų konflikto aukomis, teisės?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba nesvarstė A. Pafiliso užduoto klausimo, kadangi tai nėra jos kompetencijos sritis.

Siekdamos sumažinti išlaidas ir padidinti pelną, tarptautinės maisto įmonės skatina gyvūnų klonavimą pašarų ir maisto produktų gamybos tikslams, visiškai neatsižvelgdamos į galimą poveikį vartotojų sveikatai. Nesenoje ataskaitoje, kurią pateikė atsakydama į Komisijos paklausimą, Europos maisto saugos tarnyba nurodė, kad ji pritarė gyvūnų klonavimui maisto produktų gamybai.

Ar Taryba ketina pritarti EMST nutarimams ir leisti maisto produktų gamybą iš klonuotų gyvūnų – išradimui, kuris kelia didelį susirūpinimą dėl maisto saugumo, kadangi moksliniai tyrimai rodo, kad klonuoti gyvūnai yra ne tik trumpaamžiai, bet ir turintys daugybę genetinių ar kitokių anomalijų, atsirandančių dėl genetinių manipuliacijų, ir klonai gali skirtis nuo gyvūnų, iš kurių jie buvo klonuoti, o dirbtiniai bruožai gali būti paveldimi ir tokiu būdu sulėtinti nuolatinį gyvūnų vystymąsi bei tobulėjimą vykstant kryžminimuisi?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Reikia pabrėžti, kad kol kas Europos maisto saugos tarnyba dar nėra priėmusi jokių galutinių išvadų. Minėtoji „nuomonė“ yra tiktai projektas, su kuriuo galima viešai susipažinti iki 2008 m. vasario 25 d. ir kurio išvados yra negalutinės. Europos maisto saugos tarnyba iki šiol nėra priėmusi tvirtos pozicijos, o galutinės jos nuomonės tikimasi sulaukti maždaug 2008 m. gegužės pabaigoje. Ateityje, kai bus nuspręsta dėl ES priemonių dėl gyvūnų klonavimo ir iš tokių gyvūnų gautų produktų, būtų naudinga jas priimti, kai tik Komisija pateiks savo pasiūlymą.

Todėl Taryba priims poziciją šiuo klausimu tik remdamasi Komisijos pasiūlymu.

ES pati ėmėsi vykdomojo vaidmens stengdamasi sumažinti šiltnamio efektą. Lemiama priemonė šioje srityje yra gyventojų energijos sunaudojimo mažinimas. Taigi ES valstybės ir Komisija neturėtų raginti Europos gyventojų bei įmonių didinti energijos veiksmingumą ir mažinti išmetamų anglies dioksido dujų kiekį ir tuo pačiu metu sudaryti kliūtis importui bei didinti tokių priemonių kainas, nustatydama baudžiamuosius tarifus mažai energijos sunaudojančių lempučių importui iš Kinijos.

Be to, tai kenkia ne tik Kinijos gamintojams, bet ir Europos verslininkams, Kinijoje gaminantiems tokias lemputes. ES turėtų siekti vienodo, o ne išskirtinio elgesio, nubausdama kai kuriuos Europos gamintojus, kaip ir yra šiuo atveju, o tai prieštarauja pagrindiniam vienodo vertinimo ES principui.

Ką Taryba darys, kad padėtų panaikinti antidempingo mokesčius mažai energijos sunaudojančių („žaliųjų“) lempučių importui į ES?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba visų pirma norėtų atkreipti narių dėmesį į atsakymą į 2007 m. kovo 5 d. klausimą raštu E-0080/07 ir į 2007 m. gegužės 23 d. klausimą žodžiu H-0291/07 dėl antidempingo mokesčių elektroninių kompaktinių fluorescencinių lempų (CFL-i) importui iš Kinijos Liaudies Respublikos.

2007 m. spalio 15d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) 1205/2007⁽¹⁾, kuriuo ši priemonė yra pratęsiama vieniems metams nuo peržiūrėjimo pabaigos. Reglamento tikslas yra užkirsti kelią neskaidriems konkurenciniams pranašumams, atsirandantiems dėl tokių lempų eksporto į Bendriją, ir surasti tinkamą bendrą vartotojų, gamintojų ir prekybininkų norų pusiausvyrą.

Priimdama reglamentą ir apribodama mokesčių mokėjimą, Taryba atsižvelgė į importuotojų bei vartotojų interesus ir buvo pajėgi daryti poveikį tokių priemonių taikymui. Jei tokios priemonės buvo įgyvendinamos ilgiau nei vienus metus, jų neigiamas poveikis nebuvo proporcingas naudai, kurią jos neša Bendrijos gamintojams.

Tarybos tikslas yra pasiekti tinkamą pusiausvyrą tarp vieno tikslo, dėl kurio buvo sutarta – energijos veiksmingumo didinimo ir išmetamų anglies dioksido dujų kiekio mažinimo Bendrijoje, – ir kito, taip pat svarbaus tikslo – apsaugoti Bendrijos pramonę nuo prekybą iškraipančios praktikos šalyse, kurios nėra ES narės. Nario pateikti klausimai buvo svarstyti ir į juos atsižvelgta priimant galutinį sprendimą dėl minėto reglamento.

Pareigūnams yra apmokamos jų pačių arba, jei jiems skiriama šeimos pašalpa, ir jų sutuoktinių bei išlaikytinių kelionių iš darbo vietos į kilmės vietą išlaidos (remiantis 2004 m. gegužės 1 d. Europos Bendrijų personalo reglamento VII priedo 3(C) skyriumi).

Kiek Taryba išleido atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. šioms Personalo reglamente numatytoms išlaidoms?

Kiek Tarybos pareigūnams buvo skirta atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. iš numatytos sumos?

Kiek Tarybos pareigūnai iš tiesų gavo iš atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. numatytos sumos?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Šiame klausime narys nurodė, kad pagal Personalo reglamento VII priedo 8 straipsnį ir Kitų tarnautojų darbo sąlygų 26 ir 92 straipsnius, kurie yra taikomi laikinajam ir pagal sutartis dirbančiam personalui, išdirbusiam mažiausiai dešimt mėnesių personalo nariui turi būti išmokėta išmokos suma, lygi kelionės nuo darbo vietos iki kilmės vietos išlaidoms.

Pagal pareigūnų ir laikinų bei pagal sutartis dirbančių darbuotojų, kuriems priklauso išmokos esant minėtoms sąlygoms skaičių, turime tokią statistiką:

Statistiniai duomenys apie kelionių išlaidas 2005 m.: 2 394

Statistiniai duomenys apie kelionių išlaidas 2006 m.: 2 420

Laikini (*) duomenys apie kelionių išlaidas 2007 m.: 2 504

*(papildomi, dar išmokėti, mokėjimai už 2007 m.)

Kadangi šie mokėjimai yra automatiniai išmokos sumos mokėjimai ir nėra poreikio teikti prašymus ar patvirtinančius dokumentus, asmenų, kuriems yra skiriami mokėjimai ir kurie juos gauna, skaičius yra toks pat.

Šiam tikslui pagal Personalo reglamento VII priedo 8 straipsnį apskaičiuojamos išmokamos sumos.

Tarybos generalinis sekretorius už atitinkamus metus išmokėjo tokias sumas:

Kelionių išlaidų išmokos 2005 m.: 3 791 397,83 EUR

Kelionių išlaidų išmokos 2006 m.: 3 995 868,19 EUR

Numatomos kelionių išlaidų išmokos 2007 m.: 4 239 547,68 EUR

Kokios nuomonės laikosi Taryba dėl neseniai pateiktų Rusijos ambasadoriaus pareiškimų NATO ir Rusijos kariuomenės vadui, kuriame vienai iš ES valstybių narių (Lenkijai) yra grasinama atsakomaisiais ir netgi kariniais veiksmais dėl Lenkijoje įrengtų JAV priešraketinių skydų?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba nėra susipažinusi su tokia neva išreikšta nuomone.

Remiantis ES teisės aktais, visos oficialiosios kalbos ir abėcėlės yra lygios ir ES gyventojai gali jomis vienodai naudotis. Kaip Komisija paaiškina tai, jog ES gyventojai neturi galimybės naudotis kirilica ir graikų abėcėle užsisakydami leidinius iš ES knygyno, kuriam vadovauja ES Oficialiųjų leidinių biuras?

Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras džiaugiasi, kad yra domimasi jo leidiniais.

Siekdamas palengvinti priėjimą prie institucijų, agentūrų ir kitų decentralizuotų Europos Sąjungos įstaigų leidinių, 2005 m. Biuras įsteigė internetinę paslaugą, vadinamą „ES knygynu“⁽¹⁾.

Šis elektroninis knygynas leidžia vartotojams susirasti Europos Sąjungos leidinius visomis kalbomis, juos užsisakyti arba nemokamai parsisiųsti.

Gerbiamas narys savo klausime kalba apie leidinių užsisakymą iš „Europos knygyno“⁽²⁾. Darome prielaidą, kad jis kalba apie Biuro teikiamas „ES knygyno“ paslaugas. Iš tiesų „Europos knygynas“ yra privatus Briuselyje įsikūręs knygynas, kuris nepriklauso Europos institucijoms, tačiau yra susietas su Oficialiųjų leidinių biuru susitarimu dėl komercinio platinimo.

Internetiniame „ES knygyne“ yra siūlomos kelios paieškos funkcijos, kad Europos gyventojai reikalingą informaciją galėtų rasti visomis (23) oficialiosiomis kalbomis.

Biuras nuolat tobulina internetinio puslapio techninius aspektus, įskaitant visas oficialiąsias kalbas, leidiniams užsisakyti. Ši funkcija šiuo metu yra prieinama tik anglų kalba. Kalbant apie oficialiąsias kalbas, IT sistema, valdanti užsakymų sistemą, kol kas dar negali atpažinti visų kiekvienai kalbai būdingų raidžių. Biuras yra susipažinęs su šia technine problema, ypač dėl kirilicos ir graikų abėcėlės.

Šiuo metu atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti geriausias technines galimybes, kad būtų galima užtikrinti, jog ateityje užsakymus bus galima teikti visomis oficialiosiomis kalbomis.

Pirmą kartą nuo Graikijos CSF įkūrimo 2001 m. gruodžio mėn. nevyks stebėjimo komiteto posėdis. Ar Komisija, atsižvelgdama į tai, sakys, kad pažangos buvo pasiekta (teisiniai įsipareigojimai, priėmimas) tiek visoje CSF, tiek ir atskirose sektorių bei regioninėse programose? Ar Graikijos valdžia pateikė pasiūlymą dėl CSF? Kokie yra siūlomi asignavimų pervedimai tarp veiklos programų ir (arba) fondų? Kokia yra įtraukta parengimų suma?

Kokioms programoms Komisija ketina priimti paraiškas dėl CSF plėtros, kurias Graikijos valdžia pateikė po miškų gaisrų? Kiek ilgai truks tokia plėtra?

Pagal Trečiąją Bendrijos paramos koncepciją 2000–2006 m. Graikijai, buvo pažadėta 22,7 milijardO EUR suma iš struktūrinių fondų (ERPF, ESF, EŽŪOGF ir ŽOFI) Bendrijos pagalbai Graikijos regionams⁽¹⁾. Apie 2007 m. pabaigą iš struktūrinių fondų buvo išmokėta 16,6 milijardo eurų suma. Ši suma sudaro 73 proc. visų ES struktūrinių asignavimų Graikijai. Tačiau reikia pabrėžti, kad 2007 m. gruodžio pabaigoje Graikijos valdžia pateikė Komisijai prašymą išmokėti 2,5 milijardo EUR, įskaitant visas struktūrines lėšas. Komisijos tarnybos vis dar atlieka šio prašymo vertinimą.

Po to, kai 2007 m. vasarą Graikiją nusiaubė žaibų sukelti gaisrai, Graikijos valdžia pateikė prašymą dėl trečiojo programos vykdymo laikotarpio (2000–2006 m.) veiksmų programų ir Bendrijos iniciatyvų pakeitimo. Į šį pakeitimą neįeis joks atgaline data taikomas programų finansavimo planų pakeitimas. 2000–2006 m. programos vykdymo laikotarpis buvo įgyvendintas, todėl nebegalima atlikti programos pakeitimų. Dėl šios priežasties nebegali būti jokių lėšų pervedimų iš vienos veiksmų programos į kitą, iš vienos prioritetų ašies į kitą tos pačios veiksmų programos prioritetų ašį arba iš vieno Bendrijos fondo į kitą. Vieninteliai pakeitimai, kuriems gali pritarti Komisija, yra tie, kurie nereikalauja programų finansavimo planų pakeitimo, tai yra tos pačios prioritetinės ašies lėšų pervedimas iš vienos srities į kitą, peržiūrint programų priedą.

Graikijos valdžia taip pat paprašė vieniems metams pratęsti trečiojo programinio laikotarpio (2000–2006 m.) veiksmų programų ir Bendrijos iniciatyvų tinkamumo terminą. Atsakydama į Graikijos prašymą, Komisija mano, kad veiksmų programų ir Bendrijos iniciatyvų terminą būtų galima pratęsti vieniems metams, įrodžius jog yra tiesioginis ir esminis ryšys tarp 2007 m. vasarą įvykusio neprognozuojamo įvykio – žaibų sukeltų gaisrų ir veiksmų programų ir Bendrijos iniciatyvų, kurių terminą prašoma pratęsti, įgyvendinimo. Todėl toks pratęsimas galėtų būti taikomas Vakarų Graikijai, Peloponesui, žemyninei Graikijai ir Atikai, kadangi programos yra skirtos būtent tiems regionams, kuriuose siautė gaisrai.

Dėl veiksmų programų ir Bendrijos iniciatyvų LEADER+ ir EQUAL Graikijos valdžios buvo paprašyta pranešti Komisijai apie visus esminius elementus, įrodančius, kad yra įgyvendinti minėti tiesioginio ir esminio ryšio kriterijai. Tarp Graikijos valdžios ir Komisijos tarnybų vis dar vyksta diskusijos dėl techninių šio klausimo aspektų.

Asignavimai, numatyti 2008 m. 1a biudžeto eilutės mokėjimams, viršija 40 milijardų eurų ir nors yra didesni, nei 2007 m. šiai eilutei siūlyta suma, baiminamasi, ar jų pakaks atskirų valstybių narių finansavimo poreikiams patenkinti. Reikia nepamiršti, kad Komisija patvirtino didžiąją dalį valstybių narių 2007–2013 m. laikotarpiui pateiktų sektorinių ir regioninių programų. Mažiausiai kai kurios iš jų bus įgyvendinamos 2008 m., ir ženkliai išaugs prašymų dėl mokėjimų skaičius.

Ar Komisija gali užtikrinti, kad bus pakankamai asignavimų mokėjimams pagal 2008 m. 1a biudžeto eilutę?

Atrodo, kad klausimas yra susijęs su 1b (Sanglauda augimui ir užimtumui), o ne 1a (Konkurencingumas augimui ir užimtumui) biudžeto eilutės išlaidomis. Turėtų būti pateikta tokia informacija.

2008 m. 1b biudžeto eilutės mokėjimų asignavimai siekia 40,6 milijardo eurų. Palyginti su 2007 m., ši suma yra didesnė 7 proc. Šią sumą sudaro trys dalys:

Išankstiniai ir tarpiniai mokėjimai pagal naujos 2007–2013 m. finansinės programos įsipareigojimus, kurie sudaro didžiausią dalį;

mokėjimai, siekiant sutvarkyti neįvykdytus 2000–2006 m. programų ir projektų įsipareigojimus (RAL);

ir likusi suma, skirta susitvarkyti su nuo iki 2000 m. vykdytų programų likusiais RAL.

Kad pasiūlytų mokėjimui skirtų lėšų dydį 2008 m. biudžetui, Komisija atsižvelgė į:

valstybių narių pateiktas mokėjimų prognozes (abiem programiniams laikotarpiams);

praeitais metais vykdytų mokėjimų analizę;

2000–2006 m. programavimo laikotarpio pradžios patirtį.

2008 m. biudžete:

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 82 straipsniu⁽¹⁾ (Išankstinis finansavimas), Komisija skyrė pakankamai lėšų asignavimams, skirtiems toliau pasistūmėti visose 2007–2013 m. programose. Verta pabrėžti, kad dauguma programų buvo įgyvendintos 2007 m. pabaigoje, todėl tik neseniai buvo atlikti pirmieji išankstiniai mokėjimai (2007 m. gruodį ir 2008 m. sausį).

2008 m. biudžete taip pat yra numatyta 13,6 milijardo eurų tarpiniams mokėjimams pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 86 straipsnį naujam programavimo laikotarpiui.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 71 straipsnį, prieš pateikdama pirmą prašymą dėl tarpinių mokėjimų arba vėliausiai per 12 mėnesių nuo kiekvienos veiklos programos patvirtinimo kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai savo valdymo ir kontrolės sistemų pristatymą. Prie aprašymo turi būti pridėta ataskaita su esamų sistemų įvertinimais, kurioje būtų pateikiama nuomonė dėl to, ar jos neprieštarauja Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 58–62 straipsniams (Valdymo ir kontrolės sistemos). Šiuos dokumentus turi patvirtinti Komisija.

Dėl minėtų reikalavimų gali būti smarkiai vėluojama ir todėl veikiau bus nepanaudotas biudžetas, negu pritruks lėšų.

Kaip 10 naujųjų valstybių narių 2004–2006 m. laikotarpiu pasinaudojo struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu?

Kokia yra galimybė, kad naujosios valstybės narės visiškai panaudojo 2004–2006 m. programos laikotarpiui skirtas lėšas?

Galutinė struktūrinių fondų išlaidų leistinumo data nuo 2004–2006 m. laikotarpio Europos regioninė plėtros fondui (ERPF) ir Europos socialiniam fondui (ESF) – iki 2008 m. pabaigos, o Sanglaudos fondo projektams – iki 2010 m. pabaigos. 2007 m. Komisija pateikė 2000–2006 m. 1, 2 ir 3 tikslų ex-post įvertinimą, kuris atskleis Struktūrinio fondo lėšų poveikį visose valstybėse narėse iki 2007 m. sausio 1 d. ir pateiks informacijos apie tai, kaip buvo panaudotos lėšos, tai yra kam jos buvo išleistos, ko buvo pasiekta ir koks yra įgyvendinimo sistemų veiksmingumas. Šio vertinimo rezultatai bus prieinami 2009 m. Sanglaudos fondo ex post vertinimas bus pradėtas 2009 m., o jo rezultatai bus pateikti 2010 m. Sanglaudos fondo įvertinimo data yra vėlesnė, kadangi reikia užbaigti kuo daugiau projektų, kad būtų galima juos įvertinti.

Taigi struktūrinių fondų – ERPF ir ESF – lėšos yra greičiau įsisavinamos nei Sanglaudos fondo lėšos.

Dabartinė padėtis (2008 m. sausio 17 d.), rodo, kad dešimt naujųjų valstybių narių įsisavino 79,7 proc. Europos orientavimo ir garantijų fondo (EOGF) lėšų, 72 proc. ERPF lėšų, 65,29 proc. ESF lėšų ir 44 proc. Sanglaudos fondo (SF) lėšų. Kol kas nė viena struktūrinių fondų veiksmų programa nepažeidė n+2 taisyklės ir nedingo jokia biudžeto dalis (išskyrus EQUAL iniciatyvą Slovėnijoje ir 3 tikslą Slovakijoje). Struktūrinių fondų programų įgyvendinimas šiose valstybėse narėse prasidėjo praeitais metais ir vyksta šiuo metu.

Todėl esama padėtis rodo patenkinamą projektų įgyvendinimo pažangą bei numatytų įgyvendinimo grafikų laikymąsi.

Vis dar vykdoma didžioji dalis Sanglaudos fondo projektų, ir dauguma jų bus užbaigti tik 2010 metais. Galutinė Sanglaudos fondo išlaidų leistinumo data yra 2010 gruodžio 31 d. Visiškas įsisavinimas daugiausia priklausys nuo to, ar laiku bus įgyvendinti projektai ir ar Komisija laiku patvirtins išlaidas. Nors Sanglaudos fondo įgyvendinimas vyksta lėčiau nei ERPF ir ESF įgyvendinimas, šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad lėšos bus prastai įsisavintos. Daugiausia sunkumų įgyvendinant pastebima aplinkos sektoriuje (Lenkija, Lietuva). Dažniausiai yra vėluojama dėl aplinkos sektoriaus projektų techninio ir administracinio sudėtingumo. Tačiau šios šalys dirba, siekdamos paspartinti projektų pažangą bei išspręsti administracinius nesklandumus, ir šiuo metu tikimasi labai gero 2004–2006 m. lėšų įsisavinimo.

Vienas iš abiejų senosios ir naujosios Lisabonos strategijų tikslų buvo tai, kad iki 2010 m. Europos Sąjungos ekonomika taptų konkurencingiausia pasaulyje. Tvarių konkurencijos pranašumų galima pasiekti tik novatoriškoje ekonomikos aplinkoje. Tačiau kai kuriuose Europos Sąjungos regionuose yra gamtinių novatoriškų pajėgumų apribojimų, nulemtų jų geografinės ir infrastruktūros padėties. Ypač tai būdinga kalnų regionams. Atsižvelgdama į naujausius atradimus, kokių specialių priemonių ketina imtis Europos Sąjunga, siekdama iki 2013 m. pagerinti kalnų regionų novatoriškus pajėgumus ir taip užtikrinti konkurencinių pajėgumų plėtrą, teritorinę sanglaudą ir regionų vystymąsi Europos ekonominėje erdvėje? Kaip bus atsižvelgta į sričių, ypač kuriose stipri MVĮ struktūra ir pasienio prekybos santykiai, reikalavimus?

Kalnų regionai dėl savo įvairių trūkumų ir ryškių skirtumų, atsirandančių dėl jų geografinių ypatybių (pvz., izoliacijos, sunkaus privažiavimo, klimato sąlygų), yra ypatingas iššūkis regioninei politikai.

Komisija, žinoma, yra susipažinusi su šiomis problemomis ir labai aktyviai vykdė politiką, nukreiptą į nepalankiose sąlygose esančių regionų padėties gerinimą, t. y. 2007 m. gegužės 30 d. priėmė Ketvirtąją ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitą. Tai patvirtina, kokį dėmesį Komisija skiria geresnės teritorinės sanglaudos Europoje įgyvendinimui ir ypatingiems sunkumams, su kuriais susiduria kai kurie regionai. Komisija praneš apie diskusijos dėl klausimų, iškilusių šioje ataskaitoje atsižvelgiant į 2008 m. pavasario Penktąją sanglaudos pažangos ataskaitą, rezultatus.

Kaip žinome, naujuose 2007–2008 m. reglamentuose ir Bendrijos strateginėse gairėse yra numatytos specialiosios nuostatos kalnų regionams. Tai sudaro pagrindą pažangai ir leidžia dokumentų rengimo metu įveikti teritorinius ypatumus. Be to, 2007 m. gegužės mėnesį Leipcige vykusiame neformaliame ministerijų susitikime priimtoje Europos Sąjungos teritorinėje darbotvarkėje skatinama stiprinti teritorinę sanglaudą.

Šiame susitikime Komisija taip pat pateikė dokumentą, įvertinantį, kaip 2007–2013 m. nacionalinėse strategijose bus siūloma spręsti teritorinius klausimus. Vienas iš pastebėjimų buvo tai, kad tik kelios valstybės narės pateikė aiškius svarstymus dėl specifinių teritorijų tipų. Tačiau, 6,400 milijono eurų buvo paskirta būtent kalnų regionams. Dėl šios priežasties ministrai paprašė Tarybos toliau išplėtoti šią analizę ir 2008 m. pateikti teritorinės sanglaudos ataskaitą (žaliąją knygą).

Ši rengiama ataskaita bei jos priėmimas yra numatyti trečiąjį 2008 m. trimestrą, siekiant pradėti aktyvias diskusijas dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių teritorinės sanglaudos koncepcijos. Tai sukels daug klausimų dėl poreikio ateityje taikyti labiau integruotą teritorinės sanglaudos metodą bei sąvokos vartojimo ir įgyvendinimo įvairiais lygmenimis ir įvairiose politikos srityse. Ši ataskaita taip pat turi apimti specifines kalnų ir kitų su geografiniais sunkumais susiduriančių regionų politiką ir remti darnų bei subalansuotą Sąjungos vystymąsi. Ši bendra vizija yra esminis dalykas, siekiant išvengti Europos politikos susiskaldymo, atsižvelgiant į tokių regionų specifiką.

Taip pat vertėtų priminti, kad pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, ypač atsižvelgiant į tarpvalstybines pakrančių zonas, yra 13 bendradarbiavimo regionų, kuriuose partneriai gali aiškiai gauti naudos iš tarpvalstybinio metodo tiek geografiniu, tiek ir tematiniu požiūriu. 2007–2013 m. programa „Alpių erdvė“, apimanti Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Slovėnijos Alpių regionus ir kurioje taip pat dalyvauja Lichtenšteinas ir Šveicarija, yra tokios tarpvalstybinės programos pavyzdys. 2007 m. rugsėjį patvirtinta 130 mln. eurų, iš kurių 98 mln. eurų skyrė Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), vertės programa siekiama padidinti regionų konkurencingumą ir patrauklumą, bendrai dirbant srityse, kuriose tarpvalstybinis bendradarbiavimas pasirodė esąs veiksmingiausias, o išeitys darnesnės nei veikiant po vieną. Programoje nustatyti trys prioritetai. Konkurencingumo ir patrauklumo srityje programa siekiama skatinti naujoves, verslininkystę ir tyrimus bei plėtrą (R&D) mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), skatinti kultūros paveldą ir stiprinti miestų sritis, kaip darnaus vystymosi variklius. Kita Alpių regiono šalims labai svarbi sritis yra prieinamumas. Šioje srityje programoje pabrėžiamas saugus priėjimas prie viešųjų paslaugų, transporto, ypač darnaus ir naujoviško judumo bei ryšių, kurie sudaro žiniomis pagrįstos informacinės visuomenės pagrindą. Prevencija, klimato kaita ir gamtinių bei technologinių pavojų rizika yra trečiasis programos prioritetas. Tarp svarstytų klausimų yra glaudesnis bendradarbiavimas ir aplinkos apsauga, integruoto išsaugojimo metodo skatinimas ir išteklių veiksmingumas.

4-ajame Sanglaudos forume per Komisijos pradėtą intensyvią diskusiją buvo iškeltas klausimas apie tai, kaip sanglaudos politika turėtų spręsti teritorinių ypatumų klausimą ir kaip reiktų atremti bendrus iššūkius šiuose regionuose. Be jokios abejonės, reikia skubiai stiprinti daugiasluoksnį valdymą ir užtikrinti, kad būtų suderinti veiksmai skatinant teritorijų plėtrą ir taikant Lisabonos strategiją augimui bei darbo vietų kūrimui.

Pastaraisiais metais laipsniškai didėjo nelegali imigracija į valstybes nares, ypač į tas šalis, kurios turi ilgą jūros pakrantę (pvz., Graikija).

Ar Komisija atkreipė dėmesį į šią problemą rengdama sanglaudos politiką 2007–2013 m. laikotarpiui ir ar apskaičiavo šio reiškinio padarinius ekonominiams, socialiniams ir kitiems sanglaudos politikos aspektams?

2007 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikate „Bendros imigracijos politikos link“⁽¹⁾ nurodyta, jog Europai reikia taikyti stipresnį ir darnesnį migracijos reguliavimo metodą. Šiam kreipimuisi pritarė paskutinė Europos Taryba.

Šį daugumos Europos gyventojų jaučiamą poreikį taip pat atspindi įvairios Europos Sąjungos naudojamos priemonės.

Visų pirma šios priemonės taikomos teisingumo, laisvės ir saugumo srityse. Tai apima Išorės sienų fondą, FRONTEX agentūrą ir Europos pabėgėlių fondą.

Šie klausimai, susiję su demografiniais pokyčiais, o ypač su migracijos srautais, be jokios abejonės, buvo vienas iš elementų, į kurį valstybės narės atsižvelgė sudarydamos nacionalinius planus ir veiksmų programas. Nelegali imigracija yra viena iš problemų, susijusi tiek su ekonomine, tiek ir su socialine sanglauda regione ir tarp regionų.

Sanglaudos politikos programa, pasitelkiant reglamentus ir strategines gaires, susieja šią Europos politikos sritį ir nustatytus nacionalinius poreikius bei galimybes.

Iš struktūrinių fondų finansuojamų sanglaudos politikos programų valdymas ir įgyvendinimas visų pirma yra valstybių narių ir jų regionų atsakomybė.

Atsižvelgdamas į tai, Europos socialinis fondas (ESF) pabrėžia veiksmus, nukreiptus į geresnį emigrantų parengimą ir skatina jų adaptaciją mokyklose, o Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) taip pat numato lėšų migracijos klausimams, kurios galėtų paremti investicijas ir infrastruktūros išlaidas visuomenės sveikatos, socialinės įtraukties, darbo rinkos sąlygų, tarpvalstybinės veiklos ir netgi veiklos ne ES šalyse, esant tam tikroms sąlygoms, įrodžius, kad tokios išlaidos yra numatytos atitinkamoje (-se) veiksmų programoje (-se), srityse. Todėl atsakymas į pirmąją klausimo dalį yra teigiamas. Atskirame nacionaliniame, regioniniame ir vietos kontekste buvo atsižvelgta į migracijos klausimą.

Komisija primena gerbiamam nariui apie neseniai paskelbtas sanglaudos ataskaitas, kuriose yra pabrėžiamas vietos bei regioninių valdžios institucijų dalyvavimas plėtojant ir įgyvendinant imigracijos ir prieglobsčio politiką. Šios valdžios institucijos kartu su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) bei kitais vietos veikėjais atlieka vis svarbesnį vaidmenį į visuomenę ir ekonominį gyvenimą integruojant trečiųjų šalių piliečius. Reikia taikyti suderintą metodą, apimantį užtikrintą švietimo ir mokymo, sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumą, padorų apgyvendinimą ir kt. Ataskaitose taip pat pateikiama informacija apie bendrą migraciją ir su ja susijusius klausimus, pvz., demografiniai ir darbo rinkos pokyčiai. Išplėtotą politiką taip pat turi papildyti įvairūs skaičiavimai naudojant socialinius ir ekonominius modelius ir tokiu būdu besąlygiškai atsižvelgiant į imigracijos aspektus.

Dėl Graikijos, šiai šaliai skirtoje 2007–2013 m. nacionalinėje strateginėje koncepcijoje yra pateikta bendra sanglaudos politikos strategija. Joje atsižvelgiama į socialinę ekonominę Graikijos padėtį, siekiant išplėtoti šalies vystymosi viziją. Tai darant emigrantų buvimas, žinoma, yra vienas iš atliktos analizės veiksnių.

Iš to kylančiose veiksmų programose (VP) atkreipiamas dėmesys į imigrantų klausimą, ypač atsižvelgiama į jų integraciją į darbo rinką, numatant specialius veiksmus.

Ypatingi iššūkiai, su kuriais Graikija, kaip pasienio valstybė, susidūrė nelegalios imigracijos srityje, yra sprendžiami taikant Teisingumo, laisvės ir saugumo (TLS) generalinio direktorato (GD) administruojamas programas. Komisija parengė nemažai solidarumo principu pagrįstų priemonių, skirtų ypač remti tokias valstybes nares kaip Graikija, susiduriančias su didėjančios migracijos spaudimu. Valstybės narės jau kartu dirba vykdydamos FRONTEX agentūros koordinuojamas jungtines operacijas Viduržemio jūros pakrantėje, siekdamos veiksmingiau prižiūrėti ES pietines jūros pakrantes ir atvirą jūrą, kad būtų pažabota nelegali imigracija jūra ir būtų išvengta humanitarinių nelaimių. Atsižvelgiant į tai, kad jūros sieną turinčios valstybės patyrė spaudimą dėl neteisėto migrantų ir prieglobsčio ieškančių asmenų spontaniško atvykimo, jos turėtų aktyviai pasinaudoti finansine parama, kurią gali gauti iš esamų arba planuojamų finansavimo galimybių, tokių kaip Europos pabėgėlių fondas, Išorės sienų fondas, Integracijos fondas ir netolimoje ateityje – Grįžimo fondas, skiriamų valstybėms narėms, proporcingai pagal jų patiriamus sunkumus.

Siekdama užtikrinti konkurenciją telekomų rinkose, Komisija siūlo įvesti funkcinį atskyrimą. Kaip Komisija įvertins, ar yra būtina įvesti funkcinį atskyrimą ir kada jį įvesti?

Komisijos pasiūlytomis funkcinio atskyrimo priemonėmis, kurios yra ES telekomų reformos dalis ⁽¹⁾, siekiama ne pačiai Komisijai, o nacionalinėms valdymo institucijoms suteikti teisinį pagrindą taikyti šį įsipareigojimą. Nacionalinės reguliavimo įstaigos funkcinį atskyrimą gali taikyti tik tuomet, jei Komisija, įvertinusi numatomas priemones, atsižvelgdama į Prieigos direktyvos 13a straipsnyje numatytas sąlygas ir kriterijus, nusprendžia, jog jis neprieštarauja Bendrijos teisei.

Komisija, vertindama numatytas priemones, labiausiai atsižvelgs į:

tai, kad siekiant veiksmingos konkurencijos standartinės reguliavimo priemonės akivaizdžiai⁽²⁾ nepasiteisino ir toliau nepasiteisins;

numatomų priemonių poveikio reguliavimo įstaigai, įmonei, jos iniciatyvoms investuoti į savo tinklą ir kitoms suinteresuotosioms šalims, visų pirma įskaitant tikėtiną poveikį infrastruktūros konkurencingumui ir bet kokiam galimam poveikiui vartotojams, analizę;

pasiūlytos priemonės projektą, apimantį sudedamąsias dalis, susijusias su atskyrimo lygmeniu, atskirų verslo subjektų turto bei tokių subjektų teikiamų paslaugų ir produktų nustatymu, atskirų verslo subjektų valdymo tvarka, tvarka, nustatyta veiklos procedūrų ir valdymo programos skaidrumui garantuoti, siekiant užtikrinti, kad nebūtų prieštaravimų, įskaitant metinės ataskaitos paskelbimą.

Komisijos vertinimu ir po jo suteikiamu leidimu naudoti numatytą priemonę siekiama užtikrinti nuoseklų reglamentavimo sistemos įgyvendinimą ES, turint tikslą sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką.

Ar Komisija įsitikinusi kad Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva (97/36/EEB)⁽¹⁾ pajėgs eiti koja kojon su garso ir vaizdo technologijų ir reklamos vystymusi?

Ar Komisija mano, kad prašymas žiniasklaidos paslaugų teikėjams išplėtoti elgesio kodeksą vaikų atžvilgiu yra pakankama priemonė, leisianti apsaugoti ypatingus vaikų interesus, pavyzdžiui, apsaugoti nuo į vaikus nukreiptos vadinamosios greito maisto reklamos?

Komisijos nuomone, Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva (89/552/EEB) (anksčiau vadinta Televizijos be sienų direktyva), kurią iš dalies pakeitė 2007 m. gruodžio 11 d. Direktyva 2007/65/EB, papildo Europos teisės aktus, pritaikydama juos prie esamos Europos audiovizualinės padėties, numatytų iššūkių rinkose, technologijų pažangos ir naudojamų naujų reklamos technikų. Toliau išdėstomos priežastys.

Visų pirma ši direktyva apima visas linijines garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas (teikiamas pagal numatytą programą), nepriklausomai nuo naudojamų technologijų ar platformos (tradicinio transliavimo, mobiliųjų telefonų, interneto protokolo (IP) televizijos ir t. t.) ir nelinijines garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas (užsakomi vaizdo įrašai ar programos). Rezultatas yra toks, kad visoms komercinėms audiovizualinėms komunikacijos priemonėms, o ne tik televizijos reklamai, dabar yra taikomos taisyklės, kuriose numatoma, kad tokios komunikacijos priemonės neturi daryti fizinės ar moralinės žalos nepilnamečiams.

Antra, Direktyvoje numatoma, kad valstybės narės ir Komisija turi skatinti garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjus išplėtoti elgesio kodeksą dėl netinkamų komercinių pranešimų, kurie lydi vaikams skirtas programas arba yra į jas įtraukti, susijusių su tokiais maisto produktais kaip riebalai, riebiosios rūgštys ir druska, kurių, medicininiu požiūriu, nerekomenduojama gausiai naudoti kasdienėje mityboje. Tokie kodeksai, kuriuos turi taikyti patys žiniasklaidos paslaugų teikėjai (ir netiesiogiai rėmėjai bei reklamos užsakovai), yra priedas prie naujų nuostatų, kad valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos, kuria siekiama apsaugoti vartotojus, ypač nepilnamečius, nuostatas ir turi palengvinti jų taikymą. Be to, kadangi vaikų nutukimas yra įvairių veiksnių lemiama problema, savo 2007 m. gegužės 30 d. Baltojoje knygoje dėl nutukimo⁽²⁾ Komisija siūlo išsamią, daugeliui sektorių taikomą strategiją, skatinančią įvairias priemones, kuriomis siekiama geriau informuoti vartotojus, palengvinti sveiko maisto gavimo sąlygas, skatinti fizinę veiklą ir pan.

Trečia, Direktyvoje yra pripažįstama žiniasklaidos raštingumo svarba, ir valstybės narės raginamos jį plėtoti kaip specialią priemonę, skirtą apsaugoti šeimas ir vaikus nuo pavojingų ar žalingų medžiagų (37 preambulės dalis). Pranešime dėl žiniasklaidos raštingumo skaitmeninėje aplinkoje⁽³⁾ skatinami veiksmai, sudarantys sąlygas jaunai auditorijai išsiugdyti kritinį požiūrį į komercinius pranešimus.

Atsižvelgiant į ribotas Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūros (ENISA) lėšas ir personalą, ji pasiekė labai gerų rezultatų. Vos per dvejus veiklos metus ENISA įrodė (tai pagrindžia daugybė faktų), esanti tinkamas atsakas į Europos poreikius tinklų ir informacijos saugumo srityje. Buvo galutinai atsakyta į visus nepagrįstus skundus dėl būstinės vietos. Graikija jau ne kartą įrodė savo norą ir įsipareigojimus aktyviai prisidėti prie ENISA sėkmės, teikdama agentūrai nuolatinę pagalbą. ENISA agentūros buvimas Heraklione taip pat yra rimtas žingsnis Europos decentralizavimo ir regioninės plėtros link.

Yra didelis poreikis išvengti įgytų žinių ir investuotų lėšų iššvaistymo. Klausiame Europos Komisijos, kodėl ji neremia ENISA agentūros, kad ši galėtų sėkmingai tęsti savo veiklą padidindama biudžetą, personalą ir išplėsdama kompetencijos sritis? Kodėl naujos Telekomų agentūros užduotys, kompetencija, biudžetas ir personalas nėra skirti ENISA agentūrai?

Komisija 2007 m. lapkričio 13 d. pateikė pasiūlymų dėl ES Telekomo taisyklių pakeitimo. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – įkurti Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją (EECMA),⁽¹⁾ kuri skatintų visą Europą apimančių paslaugų įsteigimą Europoje be sienų ir toliau stiprintų elektroninių ryšių vidaus rinką.

Komisijos nuomone, pagrindiniai reformos politikos prioritetai turi būti tinklo ir informacijos saugumas, leisiantis visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant telekomų operatorius ir valdytojus, greičiau ir koordinuotai reaguoti į saugumo pažeidimus ir atakas. Taigi Komisija siūlo didinti ES taisyklių saugumo nuostatas, atsižvelgiant į praeitais metais vykdyto konsultavimosi su visuomene rezultatus. Akivaizdu, kad pasiūlytas paketas apima geresnes kovos su saugumo pažeidimais tinklų stiprinimo kibernetinėms atakoms atremti priemones.

Net jei ENISA vertinime nurodoma, kad jos rezultatai buvo atitinkami ar netgi geri,⁽²⁾ Komisija mano, kad šiandienos tinklų saugumo iššūkius reikia atremti užtikrinant naujas sinergijas tarp telekomunikacijų valdytojų ir saugumo ekspertų darbo, siekiant Europos informacijos ir komunikacijos tinklus padaryti saugesnius. Be to, tokios sinergijos turėtų būti naudojamos padedant veiksmingiau įgyvendinti sugriežtintas tinklų saugumo taisykles. Todėl Komisijos pasiūlymo esminis aspektas yra tinklų ir informacijos saugumo keliami iššūkiai platesnėje elektroninių ryšių vidaus rinkos dinamikos plotmėje.

EECMA darbo sritis yra daug platesnė nei ENISA. EECMA atliks labai svarbų vaidmenį vykdant visos elektroninių ryšių srities nuostatų reformą. Kadangi ENISA veikla yra susijusi su ribota, nors ir svarbia, šios srities dalimi, Komisija pasiūlė naują instituciją, kuri bus atsakinga už šiuo metu ENISA vykdomą veiklą. Buvo būtina pateikti pasiūlymą dėl reglamento, iš dalies keičiančio dabartinį ENISA reglamentą, siekiant pratęsti jos darbą kol 2011 m. kovo 14 d. EECMA prisiims atsakomybę už jos veiklą tinklų ir informacijos saugumo srityje, todėl Komisija jį priėmė 2007 m. gruodžio 20 d.

Komunikate COM(2007)0409 Komisija pabrėžia mobiliosios televizijos plėtros Europos Sąjungoje strategiją. „Mobilioji televizija“ yra apibrėžta kaip „garso ir vaizdo turinio perdavimas į mobilųjį prietaisą“.

Kaip Komisija apibrėžia „mobiliąją televiziją“ atsižvelgiant į „garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų“ apibrėžimą Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje (2007/65/EB)⁽¹⁾, ir „garso ir vaizdo paslaugų“ apibrėžimą Direktyvoje dėl elektroninės komercijos (2000/31/EB) ⁽²⁾?

Ar Komisija įžvelgia skirtingą garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų ir garso ir vaizdo paslaugų vaidmenį informacijos ir nuomonės laisvės bei įvairovės išlaikymo žiniasklaidoje požiūriu?

Jei taip, kokius Komisija mato nuostatų tipo ir apimties skirtumus asignavimo spektro požiūriu tarp garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų ir garso ir vaizdo paslaugų?

Komisija primena apie savo strategijos mobiliajai televizijai sritį, pabrėžtą 2007 m. liepos mėn. Komisijos komunikate dėl mobiliosios televizijos vidaus rinkos stiprinimo. Šiame dokumente sąvoka „mobilioji televizija“ reiškia tik iš žemės transliuojamos mobiliosios televizijos paslaugas. Komisija yra informuota, kad yra skirtingų būdų teikti mobiliąją televiziją – nuo korinio tinklo iki palydovo. Tačiau transliavimas iš žemės yra būtina sudėtinė dalis, norint plėtoti šių naujų novatoriškų paslaugų masinę rinką, todėl jis yra dabartinės Komisijos veiklos centre. Gerbiamoji narė savo klausime prašo paaiškinti mobiliosios televizijos apibrėžimą turinio reglamentavimo požiūriu. Kaip jau buvo minėta, mobilioji televizija apima garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų dalį, kuriai yra taikoma neseniai priimta Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva. Kaip fiksuotas televizijos transliavimo būdas, iš žemės transliuojama mobilioji televizija yra apibrėžta kaip linijinė garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga, kaip yra pabrėžta Direktyvos 1 straipsnio e dalyje.

Direktyva dėl elektroninės prekybos, kurioje nėra pateikta specialaus garso ir vaizdo paslaugų apibrėžimo, o tik bendras informacinės visuomenės paslaugų apibrėžimas, taip pat koordinuoja tam tikras sritis, susijusias su šiomis garso ir vaizdo paslaugomis, kurios yra teikiamos atskiru paslaugų gavėjo prašymu.

Dėl antrosios klausimo dalies, kurioje kalbama apie žiniasklaidos įvairovę, Komisija norėtų pacituoti Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvą: „Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos turi ir kultūrinę, ir ekonominę vertę. Vis didėjanti šių paslaugų svarba visuomenei, demokratijai – visų pirma tuo, kad jomis užtikrinama informacijos laisvė, nuomonių įvairovė ir žiniasklaidos pliuralizmas – švietimui ir kultūrai pateisina specialių taisyklių taikymą šioms paslaugoms.“ Nuostatos dėl nepilnamečių apsaugos ar kultūrinės įvairovės, kaip nurodoma šioje direktyvoje, taikomos tiek mobiliajai televizijai, tiek ir kitoms paslaugoms, kurioms yra taikoma Direktyva.

Mobilioji televizija yra naujai atsirandanti paslauga, kuriai turėtų būti taikomas švelnus reglamentavimas. Todėl neturėtų būti taikomos neteisingos prievolės, tokios kaip transliavimo pareigos taisyklės. Tačiau, pagrindiniai ir valstybiniai, ir privatūs kanalai beveik garantuotai bus kiekviename mobiliosios televizijos pakete, nepriklausomai nuo verslo sprendimų, kadangi be jų pasiūlymai nebekeltų susidomėjimo.

Komisija taip pat norėtų atkreipti gerbiamosios narės dėmesį į tai, kad Komisijos pasirinktas mobiliosios televizijos standartas DVB-H, gali apimti didelį kanalų skaičių ir tokiu būdu skatinti žiniasklaidos pliuralizmą.

Paskutinis klausimo aspektas yra susijęs su radijo spektru. Dvi minėtos direktyvos neturi tiesioginio ryšio su radijo spektro reglamentavimu. Spektro politikos požiūriu, oro bangomis teikiamoms mobiliosios televizijos paslaugoms turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės ir reglamentai kaip ir bet kokioms elektroninio ryšio paslaugoms, kaip yra numatyta dabartinėje ES reglamentavimo sistemoje.

2008 m. sausio 3 d., Komisija nusprendė įnešti naujovių į Europos skaitmeninę pramonę, sudarydama sąlygas lengvesniam ir greitesniam priėjimui prie televizijos programų, muzikos, filmų ir žaidimų per internetą, mobiliuosius telefonus ir kitus skaitmeninius įrengimus.

Ar Komisija, atsižvelgdama į šią iniciatyvą ir turėdama galvoje, kad dėl naujų ryšių priemonių bei kanalų egzistuojantis autorių teisių valdymo modelis tapo pasenęs, kadangi jį naudojant neįmanoma sėkmingai atremti šių naujų technologijų keliamų iššūkių, ir toliau tęs diskusijas dėl to, kaip pasiekti, jog būtų gerbiamos intelektinės nuosavybės teisės, kartu toliau remiant naujovių bei skaitmeninių technologijų vystymąsi?

Ar Komisijai neatrodo, kad sprendžiant problemas, kurias naujosios technologijos kelia autoriams ir kūrėjams, reiktų taip pat atkreipti dėmesį į jų teikiamus naujus pranašumus bei naujas galimybes, kurios atsiveria kūrybos, rinkodaros stiprinimui ir apskritai Europos kultūros konkurencingumui, ypač muzikai, literatūrai ir filmams?

Iš tiesų 2008 m. sausio 3 d. buvo priimtas Komunikatas dėl kūrybinio turinio internete. Jame kalbama apie papildomus veiksmus, kurių galima būtų imtis Europos lygmeniu, siekiant pagerinti Europos internetinio turinio produkcijos ir platinimo pramonės konkurencingumą.

Aukštos vertės „kūrybinio turinio“ platinimas internetu yra didžiausias struktūrinis pokytis Europos turinio rinkoje. Toks aukštos vertės „kūrybinis turinys“ apima muzikos, garso ir vaizdo turinį, internetinius žaidimus, internetinį publikavimą ir mokomąjį turinį. Iš Web 2.0, t. y. vartotojo–kūrėjo turinio taip pat atsiranda naujų rinkos pokyčių.

Komisija skatina turinio pramonę, telekomų bendroves ir interneto paslaugų teikėjus glaudžiai bendradarbiauti, siekiant, kad internete būtų prieinama kuo daugiau turinio, tuo pat metu užtikrinant tvirtą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.

Komisija norėtų pabrėžti, kad diskusijos dėl turinio internete iniciatyvos taip pat apims naujus naujųjų technologijų siūlomus pranašumus bei galimybes, siekiant sustiprinti apskritai Europos kultūros kūrybą, rinkodarą ir konkurencingumą. Remdamasi Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės, Komisija mano, kad kūrybinio turinio kultūrinės įvairovės rėmimas yra prioritetinė sritis.

Komisija laikosi nuomonės, jog yra keturi, pagrindiniai horizontalūs iššūkiai, verti diskusijų, keitimosi gerąja patirtimi ir galbūt koordinuoto svarstymo ES lygmeniu. Tai kūrybinio turinio prieinamumas; patobulintas kūrybinio turinio licencijavimas; skaitmeninių teisių valdymo (STV) sąveika ir skaidrumas; ir veiksminga kova su piratavimu.

Kuriasi ir greitai vystosi internetinio kūrybinio turinio rinka. Tai skatina dvejopai tvarkytis su jau nustatytais iššūkiais, kuriuos reikia kuo greičiau atremti, ir pradėti tolesnes diskusijas dėl kai kurių esamų ir būsimų iššūkių.

Siekiant paspartinti procesą, Komunikatas dėl kūrybinio turinio internete paskatino tikslinį konsultavimąsi su visuomene, rengiantis priimti Tarybos ir Parlamento rekomendacijas. Konsultavimasis su visuomene vyksta Komunikate esančio klausimyno pagrindu, o atsakymų priėmimo terminas yra 2008 m. vasario 29 d. Šiame klausimyne akcentuojami trys dalykai: SVT sistemų sąveika ir skaidrumas; daugiateritorinis kūrybinio turinio licencijavimas; ir teisėti pasiūlymai bei piratavimas.

Be to, lygiagrečiai Komisija kuria suinteresuotųjų šalių diskusijų ir bendradarbiavimo platformą, vadinamąją „turinio internete platformą“. Turinio internete platformos sritis apims šiame komunikate minėtus klausimus, pvz.: turinio prieinamumas, teisių sutvarkymo mechanizmai, daugiateritorinio licencijavimo vystymas, autorių teisių valdymas internetu ir bendradarbiavimo mechanizmai, skirti gerinti autoriaus teisių laikymąsi internetinėje erdvėje.

Įsigaliojus eurotarifui skambinimui ir skambučių priėmimui mobiliuoju telefonu iš užsienio (Reglamento (EB) Nr. 717/2007 7 straipsnio 2 dalis⁽¹⁾), Komisija pasakė, kad ji taip pat griežtai prižiūrės paslaugų teikėjų susitarimus, susijusius su pasienio regionuose gyvenančių žmonių patiriamomis išlaidomis. Pirmoje Europos reguliuotojų grupės (ERG) ataskaitoje, kuri buvo paskelbta 2008 m. sausio 17 d., teigiama, kad operatoriai nemano, jog tai yra didelė problema, kadangi ją patiria santykiškai nedaug klientų. Be to, dauguma tiekėjų, pademonstruodami gerą valią, gali panaikinti dėl "netyčinio tarptinklinio ryšio“ patiriamus mokesčius. Tačiau iš Europos pasienio regionų asociacijos (EPRA) tyrimo sužinome, kad daugelis pasienio regionų gyventojų vis dar gauna pernelyg dideles sąskaitas. Techniškai yra įmanoma užkirsti kelią netyčiniam tarptinkliniam ryšiui lokacijos priemonėmis, naudojant trianguliaciją ir stebint judėjimą. Turėtų būti įmanoma informuoti vartotojus, kad netyčinio tarptinklinio ryšio galima išvengti išjungiant automatinio tinklo pasirinkimo funkciją telefone.

Ar, Tarybos nuomone, ERG ataskaitoje minima geros valios operatorių politika yra pakankama? Ką Komisija mano apie sumanymą reikalauti, kad tiekėjai informuotų klientus apie tai ir imtųsi esminių priemonių, siekiant galutinai panaikinti erzinantį netyčinio tarptinklinio ryšio reiškinį?

Pagal Tarptinklinio ryšio reglamento 7 straipsnio 3 dalį, nacionalinės reguliavimo institucijos privalo būti įspėtos apie konkrečius netyčinio tarptinklinio ryšio atvejus kaimyninių valstybių narių pasienio regionuose. Komisija turi pranešti Tarybai ir Parlamentui apie Tarptinklinio ryšio reglamento veikimą iki 2008 m. pabaigos ir į šį pranešimą įtraukti netyčinio tarptinklinio ryšio klausimą. Atsižvelgdamos į tai visos reguliavimo institucijos, prižiūrimos Europos reguliuotojų grupės (ERG), pirmą kartą surinko išsamius duomenis, į kuriuos, Komisijos liepimu, yra įtraukti klausimai visiems ES operatoriams dėl netyčinio tarptinklinio ryšio.

Kaip savo klausime nurodė gerbiamas narys, ERG jau pateikė pranešimą, į kurį yra įtraukti operatorių atsakymai į dėl netyčinio tarptinklinio ryšio iškilusius klausimus. Operatoriai pareiškė, kad netyčinis tarptinklinis ryšys nėra svarbi problema, su kuria, atrodo, susiduria tik keletas vartotojų. Tiekėjai tvirtina, kad informacija buvo visiems prieinama jų internetiniuose puslapiuose, ir tais atvejais, kai nacionaliniai reguliuotojai buvo nustatę ypatingus atvejus (pvz., tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos), tiekėjai ėmėsi papildomų veiksmų, kad užtikrintų, jog vartotojai būtų informuoti šiuo klausimu, o kai kuriais atvejais pasiūlė specialius tarifus. Didžioji dalis tiekėjų taip pat pranešė, kad tais atvejais, kai tikrai pasitaikė tarptinklinio ryšio atvejų apie tai neįspėjus, parodydami gerą valią jie gali nereikalauti mokesčių.

Komisija šiuo metu svarsto ERG tyrimus ir netrukus vėl aptars šį klausimą su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, siekdama įsitikinti, kad jos galės imtis tolesnių veiksmų šiam klausimui spręsti. Komisijai taip pat kelia susirūpinimą tai, kad su šia problema susidūrusiems žmonėms ji nėra nereikšminga. Taip pat, remdamasi konkrečiais skundais, Komisija neseniai susisiekė su Vokietijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo reguliavimo institucijomis, prašydama jų išsamiai pakomentuoti savo veiksmus, kurių jos imasi šiam klausimui spręsti. Komisija tiki, kad Airijos ir Jungtinės Karalystės institucijų pradėta iniciatyva yra labai geras pavyzdys kitiems. Dar per anksti teigti, kad Komisijos išvados šiuo klausimu bus pateiktos metų pabaigos ataskaitoje Tarybai ir Parlamentui. Antrąją ataskaitą ERG paskelbs šių metų liepą.

Galiausiai Komisija mano, kad tokios problemos kaip netyčinis tarptinklinis ryšys yra ES telekomų rinkų suskirstymo į 27 rinkas rezultatas. Šis klausimas gali būti sprendžiamas jos pasiūlymais dėl geresnio reglamentavimo suderinimo, įskaitant Europos telekomų rinkos instituciją, siekiant padėti Komisijai ir nacionaliniams reguliuotojams geriau, greičiau ir nuosekliau reguliuoti rinką visoje ES.

Komisijos pasiūlymas COM(2007)0699 kelia rimtų klausimų dėl jo efektyvumo ir veiksmingumo, kadangi jame visiškai neatsižvelgiama į per ilgą laikotarpį įdėtas dideles pastangas ir skirtus nemažus išteklius, neatkreipiamas dėmesys į esamos agentūros pateiktus gerus rezultatus ir atmetamas Bendrijai vertingas dalykas pagrindinėje politikos srityje, nenumatant priemonių priimti Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūros (ENISA) personalą ir jo patirtį.

Dauguma valstybių narių, atrodo, palankiau vertina elektroninių ryšių veiklos koordinavimą, nei griežtą reguliavimo metodą, kurio vaidmenį galėtų puikiai atlikti ENISA, jei būtų šiek tiek praplėsta jos kompetencijos sritis (šiuo metu svarstoma) telekomunikacijų srityje.

Todėl Komisijai užduodamas klausimas: kodėl buvo atmestos ENISA sukurtos Bendrijos vertybės vietoj to, kad būtų praplėsta jos kompetencijos sritis, siekiant aprėpti planuotą naują ETMA veiklą?

2006 m. Komisijos atliktame ENISA vidurio laikotarpio įvertinime⁽¹⁾ buvo nurodyta, kad Agentūros rezultatai buvo adekvatūs jos turimoms ribotoms priemonėms. Jie patvirtino protingą ENISA įkūrimo politiką ir jos pagrindinius tikslus bei jos, kaip Europos agentūros, veiklos svarbą. Remiantis vertintojų ir valdytojų tarybos pateiktais pasiūlymais, buvo padaryta patobulinimų, padedančių gerinti ENISA darbą.

Nepaisant to, Komisija mano, kad šiandienos tinklų saugumo iššūkius reikia atremti užtikrinant naujas sinergijas tarp telekomunikacijų valdytojų ir saugumo ekspertų darbo, siekiant Europos informacijos ir komunikacijos tinklus padaryti saugesnius. Be to, tokios sinergijos turėtų būti naudojamos padedant veiksmingiau įgyvendinti sugriežtintas tinklų saugumo taisykles. Todėl neseniai pateiktų Komisijos pasiūlymų esminis aspektas yra tinklų ir informacijos saugumo keliami iššūkiai atsižvelgiant į platesnį vienos elektroninių ryšių rinkos dinamikos kontekstą.

Komisija mano, kad jos pasiūlymas⁽²⁾ įkurti Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją (EECMA) paskatins visą Europą apimančių paslaugų įsteigimą Europoje be sienų ir toliau stiprins elektroninių ryšių vidaus rinką, siekiant greičiau ir koordinuotai atremti saugumo pažeidimus ir atakas.

EECMA kompetencijos sritis yra platesnė nei ENISA ir ji pasieks kritinę masę žmogiškųjų išteklių ir biudžeto požiūriu. EECMA atliks svarbų vaidmenį vykdant visos elektroninių ryšių srities nuostatų reformą. ENISA veikla, priešingai, yra susijusi su ribota, nors ir labai svarbia, šios srities dalimi. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Komisija pasiūlė naują instituciją, kuri bus atsakinga ir už šiuo metu ENISA vykdomą veiklą.

Buvo būtina pateikti pasiūlymą dėl Reglamento, iš dalies pakeičiančio dabartinį ENISA reglamentą, siekiant pratęsti jos darbą, kol 2011 m. kovo 14 d. EECMA prisiims atsakomybę už jos veiklą tinklų ir informacijos saugumo srityje, todėl Komisija jį priėmė 2007 m. gruodžio 20 d.

Nauja institucija turi savo nuožiūra priimti naują personalą. Natūralu, kad ji samdys geriausius žmones. ENISA personalas turėtų turėti geras perspektyvas šiame procese, kadangi jo nariai yra aukštos kvalifikacijos, turi tinkamą profilį ir be to, gali tęsti savo tiesiogiai susijusią ENISA įgytą patirtį.

Kokių priemonių ketina imtis Komisija, siekdama sumažinti vis dar labai aukštą nedarbo lygį labiausiai nutolusiuose ES regionuose?

Struktūriniai fondai, ypač Europos socialinis fondas (ESF), 2007–2013 m. laikotarpiu ir toliau teiks paramą atokiausiems regionams, skirtą kovai su nedarbu. ESF remia valstybių narių politiką, kuria siekiama visiško užimtumo, aukštos kokybės darbo vietų ir geresnio produktyvumo, skatinant socialinę įtrauktį, ypač nepalankių sąlygų paveiktų grupių patekimą į darbo rinką, ir mažinant nacionalinius, regioninius ir vietos skirtumus užimtumo atžvilgiu.

2007–2013 m. laikotarpiu septyni atokiausi regionai gaus finansinę paramą, siekiančią 1,3 milijardo eurų. Valstybės narės yra atsakingos už struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą remiantis Bendrijos strateginėmis sanglaudos gairėmis⁽¹⁾ ir Komisijos patvirtintų nacionalinių strateginių koncepcijų prioritetais.

The new legislative framework also provides for specific aid to the outermost regions to compensate for the additional costs generated by their remoteness. Išskirtinis iššūkis bus užtikrinti, kad tokia pagalba padėtų įgyvendinti visą programos strategiją, t. y. šiuo atveju padėtų skatinti darnų augimą bei užimtumą.

Be to, Komisija siūlo Tarybai, kad vertindama tai, kaip valstybės narės įgyvendina Lisabonos strategiją, ši pateiktų joms rekomendacijas, kaip pagerinti jų darbo rinkų veikimą bei visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, siekiant padidinti esamų darbo vietų skaičių ir pagerinti jų kokybę.

Pastaraisiais metais Komisija skyrė nemažai laiko ir pinigų autorių teisių mokesčių problemai. Yra pripažinta, kad autorių teisių mokesčiai stabdo atviros informacinės visuomenės Europoje kūrimą. Komisija konsultavosi su interesuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis dėl kai kurių atvejų ir atliko poveikio vertinimus, aiškiai parodančius, jog yra būtina vykdyti autorių teisių mokesčių sistemos reformą. Iš tiesų 2007 m. gegužės 10 d. Europos skaitmeninei pramonei skirtoje kalboje Komisijos narė V. Reding pasakė, kad, jos nuomone, pažanga šioje srityje turėtų būti „neužbaigto Komisijos reikalo dalis“.

Ar Komisija gali paaiškinti savo dabartinę poziciją dėl autorių teisių mokesčių sistemos? Ir ypač ar gali paaiškinti, kodėl nebuvo imtasi veiksmų dėl autorių teisių mokesčių reformos, žinant, kad su dabartine sistema susijusių problemų vis daugėja?

Komisija norėtų padėkoti gerbiamai narei už jos nuolatinį dėmesį tam, kokios pastangos dedamos atliekant privačių autorių teisių mokesčių reformą. 2006 m. Komisija išanalizavo 20 nacionalinių schemų, pagal kurias kompensuojamas privatus kopijavimas namuose. Preliminari ataskaita šiuo klausimu buvo pateikta 2006 m. pabaigoje.

2008 m. vasario 14 d. Komisija iš naujo pradėjo suinteresuotųjų šalių konsultavimąsi, siekdama nustatyti galimas judėjimo pirmyn kryptis.

Kultūra ir kultūrinė įvairovė yra visų Komisijos iniciatyvų autorių teisių srityje pagrindinis tikslas. Todėl Komisijos politika dėl mokesčių už privatų kopijavimą namuose siekiama sukurti atitinkamą kompensavimo mechanizmą autoriams ir atlikėjams bei skaidrias perlaidas jų gavėjams ir kultūros įvairovei.

Siekiant veiksmingai remti pagrindinius gero valdymo ir kultūrų dialogo principus AKR šalyse, būtų ypač naudinga padidinti jų gyventojų gebėjimą kritiškai analizuoti socialines ir ekonomines realijas. Tai priklauso nuo AKR šalių poreikio turėti nepriklausomą ir veiksmingą žiniasklaidą. 10-sis Europos plėtros fondas, kuris yra ES teikiamos pagalbos AKR šalims 2008–2013 m. įgyvendinimo priemonė, skatina gerą valdymą, tačiau nenumato jokios tikslinės paramos veiksmingai ir nepriklausomai žiniasklaidai ir apskritai funkcionuojančiai informacinei visuomenei skubiai kurti.

Ką Komisija ketina daryti, kad padėtų užtikrinti žiniasklaidos AKR šalyse nepriklausomumą ir veiksmingumą bei jų gyventojams garantuotų geresnį įsiliejimą į informacinę visuomenę?

Komisija sutinka su gerbiamu nariu, kad Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims yra labai svarbu turėti nepriklausomą ir veiksmingą žiniasklaidą.

Kaip 10-o Europos plėtros fondo (EPF) programos daliai, prioritetas buvo suteiktas visapusiškai demokratiniam valdymui partnerių dialoge rengiantis bendradarbiavimo strategijoms ir nacionalinėms nurodomosioms programoms. Šiuo požiūriu, kiekvienoje šalyje partnerėje atstovaujamos Komisija ir ES valstybės narės atliko demokratinio valdymo proceso analizę ir nustatė valdymo profilius.

Šiuose profiliuose yra išanalizuota spaudos padėtis ir spaudos laisvės ir pajėgumų suvaržymai. Išvados yra įtrauktos į programos sudarymo dialogą su šalimi partnere, kuri yra skatinama prireikus vykdyti reformas įvairiose srityse ir taikyti priemones nustatytoms problemoms spręsti. Taigi visi su spauda susiję klausimai yra neatskiriama programos sudarymo dialogo dalis, tačiau jie taip pat yra aptariami Kotonu susitarimo 8 straipsnyje numatyto politinio dialogo metu.

Kalbant apie finansinę pagalbą, kai vyriausybės numatytos reformos priemonės arba veiksmai reikalauja finansinio atsako Bendrijos bendradarbiavimo su Kotonu susitarime numatytos šalies sistemoje, gali būti panaudotos EPF lėšos. Iš tiesų neseniai buvo skirta 1,5 milijono eurų paramos žiniasklaidos projektui Mauritanijoje, siekiant atlikti spaudos įmonių, radijo paslaugų stiprinimo, spaudos platinimo gerinimo, paramos radijo ir rašytinei produkcijai bei žurnalistų pajėgumų didinimo analizės ir įgyvendinamumo studijas.

Be to, didžioji dalis EPF finansuojamos paramos žiniasklaidai veiklos yra didesnių projektų, kurių tikslas yra demokratizacija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, dalis. Tai taikoma, pavyzdžiui, daugumai pagalbos rinkimuose projektų, kurių sudedamosios dalys yra pagalba žiniasklaidai, žurnalistų mokymas, logistinė pagalba ryšių agentūroms bei parama žiniasklaidos veiklą stebinčioms pilietinės visuomenės organizacijoms.

EPF finansavimą gali naudingai papildyti, ypač Europos priemonės demokratijai ir žmogaus teisėms (EIDHR) lėšos, kurioms gauti iš šalies partnerės valdžios nereikalaujama jokio išankstinio susitarimo. EIDHR teikia tiesioginę pagalbą pilietinės visuomenės veikėjų iniciatyvoms. Tarp veiksmų, kuriais remiama spauda ar skatinama spaudos laisvė AKR yra veiksmai Čade, Namibijoje, Ruandoje ir Sudane. Taip pat turi būti įgyvendinti paramos tinklams projektai ir tarptautiniai veiksmai.

Kokių veiksmų ketina imtis Komisija lygių galimybių ir nediskriminavimo (2007-ųjų Europos metų tema) ir kultūrų dialogo (2008-ųjų Europos metų tema) plotmėje, kad išspręstų gėdingų kampanijų, nukreiptų prieš kai kurias gyventojų grupes, žiniasklaidoje problemą, nepažeisdama tikrosios žodžio laisvės principo?

Komisija žino apie pagrindinį žiniasklaidos Europoje vaidmenį kuriant stereotipus ir (arba) metant jiems iššūkį. Iš tiesų 2007 m. atliktame Eurobarometro tyrime⁽¹⁾ , kuris buvo 2007-ųjų – Europos lygių galimybių visiems metų (2007 m. Europos metų) – dalis, žiniasklaida buvo pavadinta svarbiausia veikėja kovoje su tėvų ir mokykloje patiriama diskriminacija. Nors Komisija neturėtų stebėti ar komentuoti nacionalinės žiniasklaidos kampanijų, nukreiptų prieš tam tikras gyventojų grupes, ji dirba su žiniasklaida, siekdama paremti jos teigiamą vaidmenį keičiant diskriminuojantį elgesį.

2007-aisiais Europos metais 30 dalyvaujančių šalių glaudžiai bendradarbiavo su žiniasklaida, siekdamos skleisti informaciją apie diskriminacijos klausimus ir kovoti su stereotipais. Komisija taip pat dirbo kartu su žiniasklaida per 2007-ųjų Europos metų informacinę kampaniją.

Komisijos darbo kovoje su diskriminacija dalis taip pat yra jos pradėtos iniciatyvos su žiniasklaida. Informacinės kampanijos „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“ plotmėje Komisija dirbo su žiniasklaida, pvz., rengė seminarus su žurnalistais diskriminacijos tema. Kaip šios kampanijos dalis prieš keletą metų taip pat buvo įsteigtas specialus apdovanojimas žurnalistams, skirtas pagerbti žurnalistus, prisidėjusius prie geresnio įvairovės teikiamos naudos supratimo. 2007 m. apdovanojimų schema buvo kuriama lygiagrečiai su 2007-aisiais Europos metais, ir iš visų 27 valstybių narių buvo gauta daugiau nei 750 kandidatų pasiūlymų⁽²⁾.

Komisija 2008 m. atliks naują tyrimą, kad išnagrinėtų svarbiausias ir naujausias televizijos ir radijo transliuotojų bei spaudos arba internetinės žiniasklaidos iniciatyvas, skirtas kovoti su diskriminacija ir skatinti įvairovę.

Žiniasklaidos vaidmuo yra pagrindinė tema, į kurią turi būti atkreiptas dėmesys 2008-aisiais Europos kultūrų dialogo metais (2008-aisiais Europos metais)⁽³⁾. Žiniasklaida turi atlikti svarbiausią vaidmenį kuriant didesnės kultūrinės įvairovės turinio paklausą ir teikiant tokį turinį. Vienos Briuselio diskusijų, kurios bus rengiami kaip 2008-ųjų Europos metų dalis, bus skirtos žiniasklaidos vaidmeniui skatinant kultūrų dialogą.

Kokių veiksmų ateityje ketina imtis Komisija remdamasi 2006 m. viešo konsultavimosi dėl jūra keliaujančių keleivių teisių apsaugos stiprinimo rezultatais?

Visų pirma kada Komisija ketina skelbti pasiūlymą dėl kompensacijos už atsisakymą vežti ir žmonių su negalia patekimo į keltus apribojimą, kaip tai buvo padaryta oro ir geležinkelių transporto atžvilgiu? Tai buvo ryškus aplaidumas sudarant Komisijos 2008 m. darbo programą, sukėlęs susirūpinimą žmonėms su negalia, kuriems šiuo metu yra užkirstas kelias patekti į keltus.

Komisija priėmė keleivių teisių nustatymo ir stiprinimo politiką. Remdamasi šia politika, Komisija 2007 m. pradėjo poveikio vertinimo tyrimą dėl keleivių, turinčių mažesnes galimybes judėti, teisių jūrų transporte nustatymo. Remdamasi šiuos tyrimu, Komisija šiuo metu baigia poveikio vertinimą, kuriame įvertinamos įvairios nuomonės dėl keleivių, ypač keleivių, turinčių mažesnes galimybes judėti, teisių gerinimo keliaujant keltais ar kruiziniais laivais.

Tiesa, kad ši iniciatyva nėra įtraukta į Komisijos 2008 m. teisėkūros ir darbo programą. Reiktų priminti, kad Komisijos teisėkūros ir darbo programoje akcentuojamos tik pagrindinės strateginės ir prioritetinės iniciatyvos. Tačiau Energetikos ir transporto generalinio direktorato darbo programoje yra numatoma tokio pasiūlymo šioje srityje galimybė.

Komisija visuomet išreikšdavo aiškų, keleivių teisėms palankų pažadą. Kaip tai įrodo vienas iš pasiūlymų dėl keleivių teisių trečiame jūrų pakete, kuris buvo sudarytas jau 2005 m. lapkritį, jūrų sektorius nėra išimtis.

Remdamasi Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 39 straipsniu⁽¹⁾ , Komisija, ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo. Be to, savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje P6_TA(2007)0534 dėl Direktyvos 2004/38/EB taikymo Europos Parlamentas paragino Komisiją, laikantis šios direktyvos 39 straipsnio nuostatų, „nedelsiant pateikti detalų valstybių narių atliktų veiksmų, įgyvendinant Direktyvą 2004/38/EB, ir valstybių narių atlikto šios direktyvos perkėlimo teisingumo vertinimą kartu su visais reikalingais pasiūlymais. Pagal 2008 m. Komisijos ateities planavimo dokumentą (http://ec.europa.eu/atwork/programmes/index_en.htm" ), Komisija šią ataskaitą pateiks tik 2008 m. lapkritį.

Ar Komisija galėtų pagrįsti, kodėl šios ataskaitos negali pateikti per Direktyvoje nustatytą ribotą laiką? Kokių problemų iškilo ir kas atsakingas už tokį vėlavimą?

Ar galėtų Komisija informuoti Parlamentą jei numatys galimybę pratęsti laikotarpį, kurį Sąjungos piliečiai bei jų šeimų nariai gali besąlygiškai būti priimančiųjų valstybių narių teritorijoje, kaip numatyta 39 straipsnyje?

Direktyvos 2004/38/EB taikymo kontrolė⁽²⁾ Komisijai yra absoliutus prioritetas. 2006 m. birželį–2007 m. vasarį 19-kai valstybių narių buvo pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros dėl to, kad šios nepranešė Komisijai apie pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstus, kurie priimami šios direktyvos taikymo srityje. Šiuo metu vis dar yra vykdoma vienuolika pažeidimų nagrinėjimų procedūrų ir Komisija nusprendė tris valstybes nares apskųsti Europos Teisingumo Teismui.

Tuo pat metu Komisija tikisi, jog nacionalinės perkėlimo priemonės neprieštaraus Direktyvai. Komisija jau 2006 m. lapkritį pradėjo rengti pasiūlymą atlikti valstybių narių nacionalinių įgyvendinimo priemonių perkeliant šią Direktyvą tyrimą.

Pagal taikomą teisinę bazę (2007 m. balandžio 19 d. Tarybos direktyva 2007/252/EB), negalėjo būti pasirašyta sutartis⁽³⁾) tol, kol nebuvo priimtas iš to kylantis ad-hoc finansinis sprendimas dėl 2007 m. darbo programos. Remdamasi teigiama Valdymo komiteto nuomone (Sprendimo 10 straipsnis), 2007 m. lapkričio 8 d. Komisija priėmė finansinį sprendimą. Sutartis buvo pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d.

Susitariančioji šalis yra įpareigota vėliausiai iki 2008 m. rugpjūčio 13 d. pateikti Komisijai ataskaitą. Komisijos ataskaita, kuri bus sudaryta remiantis susitariančiosios šalies ataskaita, yra numatyta antrąjį 2008 m. pusmetį.

Komisija šiuo metu negali nurodyti, ar ataskaitoje pasiūlys kokių nors Direktyvos pakeitimų.

Oficialiai Zambijos vyriausybė siekia užtikrinti, kad iki 2010 m. visiems būtų prieinamas ŽIV gydymas.

Neseniai pateiktoje ataskaitoje Žmogaus teisių stebėjimo organizacija smulkiai aprašo, kaip Zambijos vyriausybė neteikia ŽIV gydymo moterims. Daugybė kliūčių trukdo moterims gauti tinkamą gydymą; tarp jų yra įsisenėjęs smurtas dėl lyties ir būdinga diskriminacija nuosavybės ir skyrybų įstatymuose. Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos išvada yra aiški: nors Zambijos vyriausybė priima specialius teisės aktus prieš smurtą dėl lyties ir panaikina diskriminaciją kitose įstatymų srityse, moterys niekada negaus viso ŽIV gydymo (2007 m. gruodžio 18 d. Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos ataskaita „Kas slypi po kukurūzų paplotėliais: lyčių diskriminavimas ir moterų ŽIV gydymas Zambijoje“, leidinys Žmogaus teisių stebėjimo organizacija, „Zambija: piktnaudžiavimas moterų obstrukcinio ŽIV gydymo srityje“).

Ar Komisija pritaria Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos išvadoms? Kaip buvo iškeltas šis klausimas? Ar Komisija nemano, kad pagalbos vystymuisi skyrimas turėtų priklausyti nuo pažangos šioje gyvybiškai svarbioje srityje?

Komisija su susidomėjimu peržiūrėjo gerbiamo nario minimą Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos ataskaitą. Išsami moterų galimybės gauti antiretrovirusinį gydymą apžvalga, ypač kokybinė analizė, pagrįsta daugybe interviu ir tiriamos grupės diskusijomis, suteikia svarbių paaiškinimų dėl diskriminacijos dėl lyties poveikio moterų žmogaus imunodeficito (ŽIV) gydymui. Galima daryti prielaidą, kad apskritai šios išvados gali būti lygiai taip pat taikomos kitoms Pietų Afrikos šalims ir besivystančioms šalims.

Kaip nurodoma ataskaitoje, 2006 m. moterys sudarė 57 proc. maždaug 1,1 milijono Zambijos gyventojų, užsikrėtusių ŽIV. Nors ir buvo ištirta daugiau moterų nei vyrų (atitinkamai 15,3 proc. ir 11,4 proc.) ir 61 proc. iš gaunančių ŽIV gydymą žmonių buvo moterys, ataskaitoje teisingai pabrėžiama, jog svarbu atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę ir diskriminaciją dėl lyties, kliudančias padidinti moterų, gaunančių ŽIV gydymą, procentą, ypač siekiant užtikrinti, kad moterys gautų optimalų ŽIV gydymą.

Komisija taip pat yra susirūpinusi dėl skirtingo ŽIV paplitimo, ypač tarp jaunų moterų ir vyrų (2005 m. atitinkamai 12,7 proc. ir 3,8 proc.), kuris atspindi didelę ir nuolatinę vyrų ir moterų nelygybę Zambijoje, užimančioje 130 vietą tarp 144 šalių, o jos lyčių lygybės raidos indeksas yra 0,383. Zambijos padėtį taip pat apibūdina paplitęs smurtas prieš moteris, įskaitant vaikus, prievartavimai ir sekso už maistą praktika.

Tačiau svarbu pastebėti įspūdingą Zambijos vyriausybės ir partnerių pasiektą pažangą didinant galimybę gauti ŽIV gydymą – nuo tik 1 483 žmonių 2004 m. iki daugiau nei 122 700 2007 m. rugsėjį. Be to, vyriausybė ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad būtų vykdomi ir stiprinami įstatymai bei paslaugos, skirti kovai su lytine diskriminacija, įskaitant paramos aukoms tarnybų ir prieglaudų kūrimą, bei neseniai pakeitus Baudžiamąjį kodeksą, praplėsti seksualinių nusikaltimų sritį ir griežčiau bausti už lytinius nusikaltimus.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos ataskaitos išvados ir rekomendacijos puikiai atitinka planuotą pagalbą Zambijai iš 10-jo Europos plėtros fondo. Žmogaus teisės ir sveikata bus pagrindinė sritis, siekiant paspartinti žmogaus teisių raidą Zambijoje, suteikti saugias, patobulintas galimybes gauti geros kokybės pagrindines sveikatos paslaugas, įskaitant tinkamą, ypač vaikų, moterų ir nepalankiose sąlygose esančių rajonų gyventojų, priėjimą prie sveikatos paslaugų.

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir kitais pagalbos teikėjais, siekdama paremti Penktąjį nacionalinės plėtros planą, kur lyčių klausimui yra skiriamas visas skyrius, siekiant panaikinti lyčių nelygybę ir siekti lyčių lygybės. Lyčių klausimui skiriamas specialus dėmesys ir sveikatos skyriuje. Vyriausybė planuoja lyčių aspektą visiškai įtraukti į stebėjimo ir vertinimo sistemas žmogaus teisių vystymosi srityje, ypač atkreipiant dėmesį į tai, jog mažai kas daroma, kad būtų sumažintas motinų mirtingumas ir moterų diskriminacija gaunant sveikatos priežiūrą, įskaitant šeimos planavimą.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos ataskaitoje pateiktos konstruktyvios ir konkrečios rekomendacijos suteikia vertingų patarimų vyriausybei, stengiantis užtikrinti moterų teises, tarnyboms, dirbančioms moterims ir siekiančioms moterų dalyvavimo priimant sprendimus, bei Europos Komisijos politiniam dialogui su vyriausybe.

2006 ir 2007 m. vien tik Komisija išleido nemažai milijonų eurų savo apmąstymų laikotarpiui, skatindama diskusijas dėl Europos ateities“.

Gal Komisija, apžvelgdama gautą naudą, galėtų pasakyti, koks buvo tokių išlaidų tikslas ir kokie padariniai?

2005 m. birželį Europos Taryba nustatė laikotarpį, skirtą apmąstyti, kaip toliau vykdyti institucijų reformą. Atsakydama į šį raginimą, Komisija 2005 m. spalio 13 d. patvirtino D planą (dialogas, demokratija ir diskusijos)⁽¹⁾. Buvo bandomi būdai, kaip suburti žmones vietos, nacionaliniu ir pasienio lygmenimis ir suteikti jiems priemones informuotai diskutuoti Europos klausimais. Valstybės narės taip pat buvo skatinamos surengti plačias viešas diskusijas dėl Europos Sąjungos ateities, kuriose dalyvautų gyventojai, pilietinė visuomenė, socialiniai partneriai, nacionaliniai parlamentai ir politinės partijos, remiami ES institucijų. Pagrindinė D plano ašis buvo apibūdinta kaip geresnis įsiklausymas, geresnis paaiškinimas ir vietos gyventojų įtraukimas. Iš tiesų, D planui nebuvo skirta jokių papildomų lėšų. Iniciatyvos buvo finansuojamos pakeičiant Generalinio direktorato paraiškų (COMM GD) biudžeto kryptį, siekiant, kad Komisijos veiksmai būtų veiksmingesni ir orientuoti į gyventojus.

Pagrindiniai šių veiksmų varikliai buvo Komisijos bendrai finansuojami tarpvalstybiniai projektai Europos piliečiams. Trys iš jų buvo skirti visai ES⁽²⁾, o kiti trys skirti daliai valstybių narių ⁽³⁾. Šių projektų tikslas buvo žmonėms iš skirtingų visuomenės sričių susisiekti tarpusavyje bei su sprendimus priimančiomis institucijomis. Todėl projektuose buvo įvairiais būdais derinamas virtualus ir tiesioginis bendravimas bei svarstomasis konsultavimasis ir balsavimas nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Maždaug 40 000 piliečių fiziškai dalyvavo šešiuose tarpvalstybiniuose projektuose, o internetu jie pasiekė apie 1,5 milijono žmonių.

Šalia šių projektų daugumoje valstybių narių vyko „Piliečiai už Europą“ renginiai. „Europos diskusijų forumas buvo sumanytas kaip tiesioginė diskusijų erdvė, kurioje ES piliečiai galėtų pasikeisti požiūriais ir nuomonėmis apie įvairius su ES susijusius dalykus. 2006 m. kovą pradėtas forumas sulaukė tūkstančių indėlių ir daugiau nei 1,3 milijono nuomonių. Jam buvo skirtas 2006 m. Europos e. demokratijos apdovanojimas. Europos informacijos centrai „Europe Direct“ kartu su gyventojais surengė 3672 regioninius ir vietos renginius. 2006 m. gegužę buvo paskelbtas specialus Eurobarometro tyrimas dėl Europos ateities ir kai kurios jo dalys buvo įtrauktos į standartinius Eurobarometro tyrimus.

2006 m. lapkritį Komisija nusprendė prisidėti prie daugelio regioninių ir vietos pilietinės visuomenės iniciatyvų dėl jaunų vyrų ir moterų, Europos viešųjų erdvių valstybėse narėse vystymo, naujų diskusijų internete pradžios, geresnio Eurobarometro tyrimų tikslo, finansavimo. Keturiolika Komisijos atstovų šiuo metu prisideda prie daugelio vietos pilietinės visuomenės projektų, apimančių platų klausimų spektrą, įskaitant socialinę moterų įtrauktį, pagalbą jaunimui geriau suprasti bendrąją Europos rinką, maisto saugumą ir klimato kaitą, finansavimo. 2007 m. „Europos viešosios erdvės“ buvo paskelbtos bandomuoju projektu trijose vietose: Taline, Dubline ir Madride. Šiose erdvėse teikiama informacija ir dokumentacija, vyksta svečių pasirodymai, rodomi filmai, vyksta diskusijos, forumai ir paskaitos bei mokymai ir seminarai Europos klausimais. Naudojantis tinklinėmis daugiakalbėmis funkcijomis jose taip pat gali vykti tarpvalstybinės diskusijos. 2008 m. sausį buvo iš naujo atidarytas internetinis puslapis apie Europą „Debate Europe“. Juo lengviau naudotis ir jame bus susitelkta į tris pagrindines temas: Europos ateitis, energetika ir klimato kaita bei kultūrų dialogas.

Klausymas, D plano skatinamas dvipusis dialogas, pasirodė esąs labai tinkamas 2005–2007 m. apmąstymo laikotarpiui. 2007 m. pavasarį ir rudenį vykdyti standartiniai Eurobarometro tyrimai parodė, kad yra smarkiai išaugusi gyventojų parama narystei ES, teigiamai suvokiama ES ir pasitikima jos institucijomis. Nors tokie postūmiai taip pat priklauso ir nuo kitų veiksnių, D plano metodas yra naudinga būdas prisidėti prie Europos viešosios srities plėtros. Tai yra politinio bendravimo forma, gerai pritaikyta prie Europoje atsirandančios daugiakultūrės ir tarpvalstybinės demokratijos. Todėl ji turėtų tapti ilgalaikiu bendravimo su piliečiais pagrindu bei skatinti dalyvavimu ES reikaluose pagrįstą demokratiją.

2008 m. buvo paskelbti Europos kultūrų dialogo metais. Dėmesys turtingam Europos paveldui ir jos skirtingoms kultūroms yra Europos interesų ir atsakomybės sritis. Šis dialogas turi atlikti vis svarbesnį vaidmenį skatinant Europos tapatybę, ypač dėl didėjančio ES kalbų ir etninių bei kultūrinių pagrindų skaičiaus. Buvo skirta 10 milijonų eurų įvairioms iniciatyvoms, pvz., informacinėms kampanijoms, projektams tokiose srityse kaip miestų kultūra, populiarusis menas, migracija ir vietos iniciatyvų mainai.

Kultūrų dialogas taip pat turi atlikti esminį vaidmenį tolesnėje ES plėtroje. Ar, atsižvelgdama į visa tai, Komisija gali teigti, kad egzistuoja specialios programos, skirtos skatinti dialogą tarp ES šalių, šalių kandidačių ir būsimų ES valstybių narių, tokių kaip Vakarų Balkanų šalys? Kokiu pagreičiu vyks dialogas tarp ateityje į ES stosiančių šalių ir ES?

Kaip 2008-ųjų – Kultūrų dialogo metų – dalis, kultūrų dialogas yra įtrauktas kaip horizontalus ir įvairius sektorius apimantis prioritetas į atitinkamas Bendrijos politikos sritis, programas ir veiksmus. Šis tikslas buvo taikytas tiek kultūrinėms, švietimo, jaunimo ir pilietiškumo programoms, tiek ir daugeliui kitų sričių, tokių kaip nedarbas, socialiniai reikalai, lygios galimybės, išorės santykiai ir parama vystymuisi.

Komisija jau remia daug programų, kuriomis siekiama skatinti dialogą tarp ES valstybių narių ir šalių kandidačių bei galimų šalių kandidačių, įskaitant Vakarų Balkanų šalis. Be pastangų derantis dėl susitarimų, siekiant užtikrinti keliavimą be vizų, nemažai lėšų buvo skirta studentų iš Vakarų Balkanų šalių švietimo bendradarbiavimui ir judėjimo galimybėms remti⁽¹⁾:

TEMPUS programoje buvo numatyta metinė 20 milijonų eurų suma Vakarų Balkanų šalių ir ES valstybių narių akademinių institucijų bendradarbiavimui aukštojo mokslo srityje.

Be visų trečiųjų šalių studentams ERASMUS MUNDUS programos suteikiamų galimybių, Komisija, kaip pasirengimo narystei priemonę pasiūlė daug stipendijų studentams iš Vakarų Balkanų. Kalbant konkrečiai, nuo 2006 m. kasmet pagal ERASMUS MUNDUS programą buvo skiriama 4 milijonai eurų 2007–2008 akademinių metų magistro studijų studentams („Langas į Vakarų Balkanus“) ir nuo 2007 m. buvo skirti papildomi 6 milijonai eurų visų lygmenų studentų ir akademinių darbuotojų stipendijoms 2008–2009 akademiniais metais („ERASMUS MUNDUS išorės bendradarbiavimo langas“). Šiuo metu yra svarstoma dėl tolesnio skirtų sumų ir atitinkamo skiriamų stipendijų skaičiaus didinimo.

Programa „Veiklaus jaunimas“ buvo suteikta papildoma parama iš pasirengimo narystei priemonės (1 milijonas 2007 m. ir planuojama 1,5 milijono 2008 m.), siekiant praplėsti jaunimo mainų ir tarpvalstybinių jaunimo ir jaunimo organizacijų Vakarų Balkanų šalyse ir su valstybėmis narėmis projektų galimybes, padėsiančias kurti etninį ir religijų dialogą.

Kultūrų dialogą taip pat remia programa „Kultūra“, skatinanti bendradarbiavimą ir kultūrinius mainus, siekiant propaguoti kultūrų ir kalbų įvairovę Europoje, bei gerinanti Europos piliečių žinias apie kitokias nei jų pačių Europos kultūras. Programa „Kultūra“ yra atvira visoms šalims kandidatėms ir galimoms kandidatėms. Šalys kandidatės (Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija) bei Serbija jau dalyvauja programoje „Kultūra“. Šalys kandidatės ir galimos kandidatės taip pat gali dalyvauti programoje „Europa piliečiams“. Kroatija šioje programoje jau dalyvauja. Taip pat vyksta Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Albanijos pasirengimas.

Kaip pranešta 2007 m. plėtros strateginiame dokumente⁽²⁾, šiais metais bus sukurta nauja priemonė pilietinės visuomenės vystymuisi ir dialogui skatinti. Šia nauja pilietinės visuomenės priemone siekiama prisidėti prie atvirų demokratinių visuomenių šalyse kandidatėse ir galimose kandidatėse, stiprinant pilietinės visuomenės institucijas ir jų vaidmenį politiniame procese. Priemonė bus taikoma trims intervencijos sritims, tai:

parama pilietinės visuomenės iniciatyvoms ir galimybei kurti bei stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį;

programos, kuriomis siekiama žurnalistus, jaunus politikus, profesinių sąjungų vadovus, mokytojus ir kt. suvesti su ES institucijomis („žmonės žmonėms“ programos);

parama kuriant partnerystę ir plėtojant tinklus tarp pilietinės visuomenės organizacijų paramą gaunančiose šalyse, verslo, profesinių sąjungų ir kitų socialinių partnerių bei profesinių organizacijų ir jų kolegų ES, siekiant perduoti žinias ir patirtį.

Nuolat didės bendra parama pilietinei visuomenei Vakarų Balkanuose, naudojant pagalbos pasirengimui narystei priemonę (IPA), kuri, kaip numatoma, 2008–2010 m. pasieks 90 milijonų eurų sumą, kuri, kaip manoma, bus tris kartus didesnė, palyginti su 2005–2007 m. laikotarpiu. Pilietinei visuomenei teikiama IPA parama papildo Europos priemonės demokratijai ir žmogaus teisėms remti (EIDHR) teikiamą paramą⁽³⁾.

Kultūrų dialogą taip pat remia gamtos ir kultūros paveldo projektai bei IPA programų tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentas, apimantis „žmonės žmonėms“ projektų ryšius ir kitą kultūrinę veiklą.

Ar Europos Komisija gali teigti, kad ketina pateikti visą naujausią informaciją ir informacines programas, kuriose būtų aiškiai išdėstomi neteisėto narkotikų vartojimo Europoje pavojai?

Komisija nevykdo informacinių kampanijų prieš narkotikus Europoje. Tokias kampanijas vykdo valstybės narės ir jos yra finansuojamos iš nacionalinių, regioninių ir vietos šaltinių.

Tačiau Komisija ir toliau finansuos narkotikų prevencijos projektus vykdydama antrąją Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programą (2008–2013 m.)⁽¹⁾.

Komisija taip pat finansuos narkotikų prevencijos projektus per naują specialią ES narkotikų prevencijos ir informacijos programą, kuri yra 2007–2013 m. pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalis⁽²⁾.

2008–2013 m. visuomenės sveikatos programoje skatinama sveikata, raginama imtis veiksmų kovoti su sveikatos būklę nulemiančiais veiksniais, pvz., narkotikais, o pagrindinis Narkotikų prevencijos ir informacijos programos tikslas yra teikti išsamesnę informaciją apie narkotikų vartojimą ir jo prevencija, priklausomybės nuo narkotikų ir narkotikų sukeliamos žalos mažinimas bei parama įgyvendinant ES kovos su narkotikais strategiją. Programų veiklos tikslinės grupės yra visos grupės, kurios gali būti paveiktos narkotikų vartojimo padarinių. Programa yra atvira institucijoms ir visuomeninėms ar privačioms organizacijoms, dirbančioms informacijos apie narkotikų vartojimą ir jų žalą bei narkotikų prevencijos srityje.

Ar Europos Komisija gali pasakyti, ar ji ketina pateikti visas naujausias programas, skirtas Europos kultūrinei įvairovei skatinti, bei apibūdinti tokių programų pobūdį?

Pagal EB sutartį (151 str.), ES kompetencija kultūros srityje yra prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeliant bendrą kultūros paveldą.

Iš tiesų Komisija labai aktyviai skatina kultūrinę įvairovę ir šią vertybę pabrėžia daugelyje savo veiklos programų.

Kultūrų dialogas yra vienas iš trijų programos „Kultūra“ (2007–2013 m.) tikslų, turint galvoje, kad pagal šią programą remiami projektai turi stiprų kultūrinį aspektą. Kiti du tikslai yra kultūros ir meno veikėjų bei kultūros darbuotojų judumas.

Be to, 2008 m. yra paskelbti Europos kultūrų dialogo metais. Komisija ketina remti projektus, specialiai skirtus kultūrų dialogui kurti. Atsižvelgiant į tai, tais metais yra planuojama ir tam tikra kita veikla, siekiant išryškinti Europos kultūrinės įvairovės turtingumą.

Be to, pagal bandomąją menininkų judumo schemą, už kurią balsavo Parlamentas, Komisija šiais metais atliks išsamios schemos, skirtos visai Europos sistemai teikti informaciją apie įvairius judumo kultūros sektoriuje aspektus, tyrimų programą. JI taip pat paskelbs raginimą teikti pasiūlymus dėl judumą remiančių struktūrų tinklų finansavimo nacionaliniu lygmeniu, siekiant plėtoti geriausios patirties mainus.

Visa ši veikla skatins Komisijos vidurio laikotarpio apmąstymus, siekiant parengti naujos kartos programas švietimo ir kultūros srityje po 2013 m. laikotarpio, kuriose kultūrų įvairovė ir toliau užimtų svarbiausią vietą.

Žiniasklaida praneša, kad ES rengia teisės aktą, leisiantį skersti gyvulius neapsvaiginus.

Ar Komisija gali tai patvirtinti? Jei taip, kokios yra tokio teisės akto projekto rengimo priežastys, kas pasiūlė tokią iniciatyvą ir su kokiomis valdžios institucijomis buvo tartasi? Ar toks teisės aktas nesuteiks pagrindo žiauriam elgesiui su gyvūnais?

Šiandien Direktyvos 93/119/EB nuostatos leidžia nenaudoti apsvaiginimo skerdyklose, kai gyvuliai skerdžiami religiniu pagrindu. Tai atsispindi prie EB sutarties pridėtame Gyvūnų apsaugos ir gerovės protokole⁽¹⁾ , kuriame reikalaujama, kad atsižvelgiant į gyvūnų gerovės reikalavimus būtų gerbiami religiniai ritualai. Be to, religijos laisvė yra puoselėjama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (10 straipsnis).

Kadangi teisė į religinę laisvę, įskaitant laisvę reikšti savo religinius įsitikinimus per pamaldas, mokymą, praktikavimą ar stebėjimą, yra pagrindinių visų ES piliečių teisių dalis, Komisija neketina svarstyti šio klausimo persvarstydama Direktyvą. Tuo pat metu Komisija neplanuoja praplėsti šio nukrypimo nuo nuostatos gyvulius apsvaiginti prieš skerdžiant.

Dėl naujo pasiūlymo dėl ES teisės akto projekto dėl gyvūnų apsaugos skerdimo ar žudymo metu, Komisija patvirtina 2006 m. pradėjusi Direktyvos 93/119/EB persvarstymo procesą⁽²⁾. Galimą naujų nuostatų turinį šioje srityje plačiai aptarė suinteresuotosios šalys, ir Komisija tikisi iki 2008 m. liepos mėnesio pateikti pasiūlymo projektą.

Komisija sieks plėtoti gyvūnų gerovės priemones, siekdama užtikrinti, jog kad ir koks būtų skerdimo būdas, gyvūnai nepatirtų nereikalingo skausmo ar kančių.

Ypač bus svarstomos priemonės, skirtos skerdyklose dirbančio personalo mokymui skatinti bei fiksavimo įrenginiams gerinti.

Dauguma medicininių konsultacijų 27 valstybėse narėse labai smarkiai skiriasi. Ypač tai taikytina dantų gydymui. Danties plombavimas Jungtinėje Karalystėje kainuoja 156 eurus, o Vengrijoje ta pati paslauga teikiama už 8 eurus. Paradoksalu yra tai, kad kuo daugiau valstybė narė išleidžia sveikatos sistemos subsidijoms, tuo yra didesnė galutinė tokių paslaugų kaina visuomenei. Komisija neseniai pranešė, kad paskelbs vadovą šia tema, kuriame bus pateikiami pasiūlymai atidaryti valstybių narių sienas, kad visi 27 valstybių narių piliečiai galėtų pasinaudoti žemesnėmis medicinos paslaugų kainomis, kurios gali būti prieinamos kaimyninėje valstybėje narėje.

Ar Komisija gali pasakyti, kokių praktinių pasiūlymų yra pateikta šiame projekte ir koks yra galimas valstybių narių socialinės apsaugos sistemų įtraukimas? Ar Komisija ištyrė, kokios bus bendros išlaidos (kelionės į kaimyninę šalį ir medicininės išlaidos) piliečiams, kurie norėtų ieškoti gydymo medicininio turizmo būdu?

Sveikatos priežiūros organizavimas visų pirma yra kiekvienos valstybės narės atsakomybė. Nepaisant to, valstybės narės gauna naudos iš ES lygiu vykstančio bendradarbiavimo ir lyginamosios analizės.

Komisija šiuo metu rengia iniciatyvą dėl pacientų teisių taikymo tarpvalstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje. Kai tik Komisija užbaigs šią iniciatyvą, ji išsamiai pristatys numatomą poveikį visoms suinteresuotosioms šalims.

Komisija numatė, kad tarpvalstybinė sveikatos priežiūra sudaro apie 1 proc. visuomenės sveikatos priežiūros išlaidų. Tikimasi, kad tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos nacionalinėms sveikatos sistemoms išliks tik nedideliu reiškiniu.

Bendrovė, nutiesusi vamzdyną per Baltijos jūrą, ketina išpumpuoti milijardus litrų užteršto vandens viename iš gražiausių gamtos draustinių Gotska Sandione, Švedijoje. Bendrovė vandeniui apdirbti, ketina naudoti chemikalą glutaraldehidą, kuris yra priskirtas prie R50, tai yra, ypač toksiškų vandens organizmams. Yra rizika, kad bus pakenkta dideliam Baltijos plotui. Švedijos cheminių medžiagų agentūra, kuri paprastai yra atsakinga už tokius atvejus, normaliomis sąlygomis būtų atmetusi tokią paraišką.

Tačiau šis klausimas bus sprendžiamas vyriausybėje. Ar Švedijos vyriausybė yra įpareigota išklausyti kitų Baltijos šalių nuomones? Ar leidimas neprieštaraus ES teisės aktams? Jei taip, kokiomis sąlygomis?

Komisija yra informuota apie dujotiekio per Baltijos jūrą projektą, žinomą „Nord Stream“ dujotiekio pavadinimu. Iš tiesų šis projektas yra įtrauktas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Tarybos sprendimo Nr. 1364/2006/EB prioritetinių projektų sąrašą⁽¹⁾ kaip „Šiaurės Europos dujotiekis“. Šio sprendimo 13 straipsnyje pabrėžiama, kad pagal atitinkamus ES teisės aktus, šiuo atveju būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir, remiantis atitinkamais Bendrijos teisės aktais, prieš priimat sprendimą dėl projektų vykdymo turi būti atsižvelgta į tokio vertinimo rezultatus.

Šiuo metu vykdomas poveikio aplinkai vertinimas pagal Espoo konvenciją (Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija) ir tikimasi, kad jis bus užbaigtas iki 2008 m. pabaigos. Taip pat buvo nagrinėjami panašūs su aplinkosauga susiję klausimai, kuriuos vertino atitinkamų valstybių narių valdžios institucijos. Reikia pažymėti, kad konsultavimasis su kitomis šalimis, kurios yra Espoo konvencijos susitariančiosios šalys, yra svarbi šio proceso dalis.

Nagrinėjant šį specifinį klausimą yra suprantama, jog glutaraldehidas yra naudojamas alyvų ir dujų vamzdynų spaudimo bandymuose kaip biocidas, siekiant išvengti koroziją sukeliančių bakterijų dauginimosi. Tokiam glutaraldehido naudojimui būtų taikoma Direktyva 98/8/EB dėl biocidų pateikimo į rinką⁽²⁾ , kuris būtų priskiriamas prie 12-o produktų tipo (slimicidų), taikoma produktams, naudojamiems dumblo plitimo ant pramonės procese naudojamų medžiagų, įrengimų ir struktūrų prevencijai ar kontrolei.

Glutaraldehidas, kaip 12-o tipo produktas, turi būti įvertintas pagal Direktyvoje 98/8/EB dėl biocidiniuose produktuose naudojamų medžiagų, kurios Direktyvos įsigaliojimo metu jau buvo rinkoje, vertinimo, 10 metų persvarstymo programą. Kol bus užbaigtas medžiagos vertinimas, biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra glutaraldehido ir kurie naudojami kaip 12-o tipo produktai, gali likti rinkoje ir valstybės narės gali toliau taikyti savo nacionalines taisykles dėl biocidinių produktų buvimo jų rinkoje.

Vandens pagrindų direktyva (VPD) (2000/60/EB)⁽³⁾ siekiama apsaugoti tiek vidaus, tiek pakrantės vandenis nuo taršos. Vienas iš jos tikslų yra išvengti nukrypimo nuo vandens telkinių ekologinio statuso. Leisdamos tokią veiklą, kuri yra apibūdinta žodžiu pateiktame klausime, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi VPD numatytų tikslų ir būtų užkertamas kelias bet kokiems nukrypimams nuo šio statuso.

Pagal gamtos apsaugos įstatymus, aptariama Gotska Sandiono–Salvorevo vietovė, atrodo, yra Bendrijos svarbos vietovė („Natura 2000“ vietovė). Ši vietovė yra šiaurės vakariniame Gotlando salos kampe ir buvo skirta povandeninių kopų apsaugai. Bendrasis šios teritorijos plotas yra 60 500 ha. Ši vietovė taip pat yra pilkųjų ruonių, saugomų Buveinių direktyvos, paplitimo teritorija ⁽⁴⁾. Teritorijų, kurios Buveinių direktyvoje buvo priskirtos prie Bendrijos svarbos vietovių, apsaugos taisyklės yra pateikiamos Direktyvos 6 straipsnyje. Toks apsaugos režimas, inter alia, numato, jog turi būti tinkamai įvertinti projektų, kurie gali turėti didelį poveikį „Natura 2000“ vietovėms, padariniai ir kad tokie projektai gali būti leidžiami tik tam tikromis sąlygomis. Jei gerbiamasis narys vamzdyno projektą paminėjo kaip tokį, kuris gali turėti didelį poveikį minėtai „Natura 2000“ vietovei, kompetentingos Švedijos valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi minėtų nuostatų. Vadinasi, valdžios institucijos privalo užtikrinti, jog prieš leidžiant vykdyti projektą būtų atliktas rimtas projekto poveikio saugomoms gamtos vertybėms vertinimas.

Naujos demokratinės vyriausybės įsakymu Pirėjo ir Salonikų uostų administracijos savavališkai nusprendė nepriimtinu būdu paskelbti, kad konteinerių terminalų (SEMPO) operacijos šiuose uostuose, grobikiškų sutarčių pagrindu, koncesijos būdu būtų perduodamos monopolių konglomeratams, tuo pat metu riaušių malšinimo policija chemikalais atakavo streikuojančius dokų darbininkus. Uostų atidavimas monopoliams turės priešišką poveikį eksportui ir importui ir apskritai bus nenaudingas darbininkams. Tokią politiką valstybių narių dokų darbininkai atmetė surengdami masinius streikus ir demonstracijas.

Ar Komisija smerkia vyriausybės sprendimą ir įsakymą riaušių malšinimo policijai pulti streikuojančius darbininkus? Ar ji ir toliau skelbs kvietimus teikti paraiškas, žinodama, kad jos susidurs su radikaliu uostų darbininkų pasipriešinimu?

Europos Sąjungos sutarties 33 straipsnyje numatoma, kad valstybės narės pačios yra atsakingos už tvarkos palaikymą savo šalyje. Todėl Komisija nėra pajėgi išnagrinėti tariamus pagrindinių teisių pažeidimus, neturinčius jokio ryšio su Bendrijos teise.

Jei šiuo atveju buvo pažeistos pagrindinės teisės, tariamos aukos gali siekti kompensacijos nacionaliniu lygmeniu kreipdamosi į kompetentingas institucijas, įskaitant vidaus policijos inspekciją ir nacionalinius teismus. Be to, kiekvienas, manantis, jog buvo pažeistos kokios nors jo pagrindinės teisės, Konvencijoje numatytomis sąlygomis gali pateikti skundą Europos žmogaus teisių teismui (Europos Taryba, 6075 Strasbourg-Cedex, Prancūzija⁽¹⁾).

Kaip Komisija žino, iš oru keliaujančių keleivių iš trečiųjų šalių ir keleivių, tranzitu keliaujančių ES/EEE oro uostais, buvo konfiskuoti skysti neapmokestinami („duty free“) pirkiniai. Ar, Komisijos nuomone, 2007 m. liepos 31 d. priimtas Reglamentas (EB) Nr. 915/2007⁽¹⁾ šiai problemai spręsti buvo tinkamai ir pakankamai greitai įgyvendintas?

Komisijos reglamento (EB) 1546/2006 tikslas⁽²⁾ yra kovoti su savadarbių skystų sprogmenų keliama grėsme civilinei aviacijai. Šis reglamentas draudžia iš Bendrijos oro uostų išvykstantiems keleiviams turėti skysčių rankiniame bagaže atskirose, didesnėse nei 100 ml pakuotėse.

Tačiau buvo padaryta išimtis skysčiams, parduodamiems oro uostų parduotuvėse bei orlaiviuose, įgyvendinant tam tikras saugumo sąlygas, įskaitant permatomų krepšių sistemą.

Kadangi Bendrijos teisės aktai nėra taikomi trečiosioms šalims, negalima daryti prielaidos, kad trečiųjų šalių arba ne Bendrijos oro uostai turi tokius pat reikalavimus kaip ir Europos Sąjungoje bei Europos ekonominėje erdvėje taikomi reikalavimai. Dėl šios priežasties tokie oro uostai ir oro linijos negali automatiškai naudotis privilegijomis.

Tačiau Komisija savo Reglamente (EB) 915/2007⁽³⁾ išplėtojo trečiųjų šalių oro uostuose parduodamų skysčių saugos priemonių lygybę įvedančius būdus ir tokiais atvejais privilegijos gali būti taikomos.

Tokia galimybė yra prieinama visiems trečiųjų šalių oro uostams, o Komisija yra gavusi prašymus iš keleto trečiųjų šalių.

Iki šiol viena šalis – Singapūras – savo oro uoste įgyvendino Komisijos nustatytas saugos nuostatas, kurios yra tokios pat, kaip ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 915/2007 taikomos nuostatos. Taigi Singapūre pirkti skysčiai gali būti nekonfiskuojami Bendrijos oro uostų saugos punktuose, įrodžius, kad skysčiai yra permatomuose pakeliuose ir taip pat yra pakankamai įrodymų, jog jie buvo pirkti Singapūro oro uosto zonoje per pastarąsias trisdešimt šešias valandas.

Vienodų saugos nuostatų nustatymas trečiojoje šalyje daugiausia priklauso nuo pačios trečiosios šalies, pageidaujančios dalyvauti tokiame procese. Siekdamos, jog joms būtų taikomos vienodos nuostatos, tokios šalys turi įrodyti, kad jų saugos standartai yra tokie pat. Šis procesas apima nacionalinių teisės aktų ir kitos susijusios informacijos analizę. Be to, jos turėtų taikyti rekomenduojamas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nustatytas skysčių, gelių ir aerozolių patikrinimo saugos kontrolės gaires ir oro uoste parduodamiems skysčiams naudoti permatomas pakuotes. Išanalizavusi takią informaciją, Komisija gali ją papildyti patikrinimo priemonėmis.

Nors daug trečiųjų šalių išreiškė norą, kad jų oro uostai būtų įtraukti į oro uostų, kuriems suteikiamos privilegijos, sąrašą, nedaugelis iš jų pateikė savo prašymą pagrindžiančią informaciją arba kai kuriais atvejais, deja, neįtraukė permatomų pakuočių naudojimo oro uostuose reikalavimo.

Ar Komisija gali paaiškinti, ką tiksliai reiškia posakis „nustatyta praktika“ ir bet koks tiesiogiai susijęs laikotarpis ar specifinė situacija, galintys pasitaikyti šio posakio kontekste – „Valstybės narės nepažeis šios direktyvos, jei, remdamosi nustatyta praktika, nuspręs netaikyti 1 straipsnio dalies antro sakinio nuostatų ir šiuo tikslu atitinkamų 2 straipsnio dalies nuostatų dėl tam tikros vandens naudojimo veiklos, jei tai nekels pavojaus šios direktyvos tikslų įgyvendinimui“⁽¹⁾?

Ar Komisija gali patvirtinti, jog jei nustatyta praktika buvo tokia, kad tam tikri sektoriai, pvz., mokyklos, bendruomenės įstaigos ir kitos, nemokėjo mokesčių už vandenį, joms yra taikoma 9 straipsnio 4 dalis ir todėl tokie vartotojai neprivalo taikyti 1 straipsnio dalies antro sakinio nuostatų bei iš jo kylančių 2 straipsnio dalies nuostatų dėl atitinkamos vandens naudojimo veiklos?

Jei taip nėra, gal Komisija galėtų paaiškinti, kodėl taip nėra, ir nurodyti šiems sektoriams taikomus atitinkamus teisės aktus?

Vandens pagrindų direktyva⁽²⁾ (VPD) leidžia tam tikrai vandens vartojimo veiklai potencialiai netaikyti mokesčių už vandenį tik „nustatytos praktikos“ atvejais, t. y. tokios praktikos, kuri jau egzistavo pagal nacionalinius teisės aktus tuo metu, kai buvo priimta ši direktyva (2000 m.), atvejais. Todėl ji nesuteikia teisės naujiems atleidimams nuo mokesčių specifiniais vandens naudojimo tikslais. Pasak Airijos valdžios, Direktyvos priėmimo metu tik namų ūkiai buvo atleisti nuo mokesčių už vandenį.

Svarbu pabrėžti, kad galimam atleidimui nuo mokesčių pagal 9.4 straipsnį yra taikomos kitos sąlygos. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad tai nekeltų pavojaus Direktyvos tikslų įgyvendinimui, ir turi nurodyti priežastis, dėl kurių nėra visiškai taikomas išlaidų susigrąžinimo principas upių baseinų valdymo planuose.

Nuosavas vandens kainų nustatymas yra viena iš svarbiausių priemonių skatinant veiksmingai panaudoti vandens išteklius. Todėl pagrindinis kainų už vandenį nustatymo pagal VPD direktyvą tikslas yra ne didinti pajamas, bet duoti kainos signalą, veikiantį kaip iniciatyva neeikvoti per didelio vandens kiekio, reikalaujančio brangios infrastruktūros ir kuris gali būti reikalingas biologinei įvairovei išsaugoti bei apsaugoti kitus svarbius išteklius, pvz., žvejybos plotus.

Mokesčių už vandenį skaičiavimas pagal skaitiklių rodmenis (kaip ir elektros ar kitų paslaugų) puikiai sutampa su ES vandens politika. Todėl, Airijos vyriausybės apmokestinimo už vandenį būdas neprieštarauja VPD. Kita vertus, kol mokyklų finansavimo mechanizmų pasirinkimas yra tik Airijos valdžios reikalas, Direktyva nesudaro kliūčių finansavimo būdams, leidžiantiems Airijos mokykloms padengti išlaidas, įskaitant ir išlaidas už vandenį. Todėl niekas nekliudo teikti paramą už pastatą (bendra suma) arba atsižvelgiant į žmonių skaičių (suma vienam mokiniui). Toks mokesčių už vandenį ir fiksuotų skiriamų lėšų derinimas leistų mokykloms padengti įprastas apskaičiuotas išlaidas, kartu skatinant jas taupyti vandenį.

Neseniai pasirašyto „South Stream“ susitarimo tarp Bulgarijos ir Rusijos Federacijos (lygiagrečiai su 4 milijardų eurų vertu susitarimu dėl Rusijos bendrovės „Atomstroyexport“ Belene statomos atominės jėgainės – tai pirmas tokio pobūdžio susitarimas, kuris bus pasirašytas Europos Sąjungoje) proga prezidentas V. Putinas nesusilaikė pranešime spaudai nepasakęs apie politinę kainą, kurią Rusija moka pasirašydama šį susitarimą: „Svarbiausia mums yra tai, kad Bulgarija neplėtotų gynybos politikos, susijusios su kitų šalių saugumo interesais. Nauji Bulgarijos, kaip NATO sąjungininkės, įsipareigojimai, neturėtų tapti kliūtimi jos santykių su Rusija plėtrai. Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką, Andris Piebalgs atsake (per savo atstovą spaudai Ferraną Tarradellasą) į Rusijos Federacijos pastangas tapti (pasak „Jamestown Foundation“ analitiko Vladimiro Socoro) „politine energijos sistemos Europai tiekimo valdytoja“, nėra jokios užuominos apie tai, ko Komisija tikisi iš šios sutarties.

Kaip Komisija, atsižvelgdama į ženklius Europos energetikos politikos padarinius ir regioninį geostrateginį poveikį, pakeis savo poziciją ir, jei yra planuojamos kokios nors pataisos, kokie yra pagrindiniai principai, kurių Komisija nėra pasirengusi atsisakyti?

Gerbiamo nario klausimas pabrėžia Europos Sąjungos bendros pozicijos išorės energetikos klausimais svarbą. Komisija dirba prie visų išorės energetikos aspektų, patenkančių į jos dabartinės kompetencijos sritį, nuosekliai pabrėždama šioje srityje naudojamas priemones, kurias šiais metais tikisi pateikti dar išsamiau. ES vidutinės trukmės laikotarpio energijos tiekimo saugumas bei tarptautinė geopolitinė padėtis, daranti poveikį energijos tiekimui, yra bendro visų valstybių narių susirūpinimo priežastis, reikalaujanti apibrėžti bendrą Europos tiekimo saugos koncepciją, turint galvoje toliau nurodytus aspektus.

Visų pirma Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę apsispręsti dėl savo pasirinkimo tarp skirtingų energijos šaltinių ir dėl bendros jų energijos tiekimo struktūros. Tačiau atsižvelgdama į didėjantį ES mišrios energijos importo vaidmenį ir nuoseklaus požiūrio į išorės energijos saugumą poreikį, 2007 m. kovą Europos Taryba pripažino bendros išorės politikos plėtros remiant energetikos politikos tikslus svarbą.

Antra, vykdant didžiuosius infrastruktūrinius projektus labai svarbu vesti konkrečias derybas ES viduje dėl bendro intereso, siekiant nustatyti bendrus prioritetus ir skatinti geresnį valstybių narių politikos krypčių koordinavimą. Taip jau vyksta Transeuropinių energijos tinklų (TEN-E) programoje, kuri leidžia pradėti vykdyti Europos prioritetinius projektus. Tokios diskusijos turėtų leisti geriau suprasti visą „South Stream“ poveikį ES interesams bei tiekimo saugumui.

Trečia, svarbu, kad valstybės narės vis intensyviau su Komisija ir viena su kita laiku keistųsi informacija apie tokius dvišalius projektus, turinčius poveikį ES energijos tiekimo saugumui.

2006 m. rugsėjo 6 d., Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje C-88/03, vadinamoje „Azores“ byla. Šiame sprendime Teismas naudoja įstatyminę bazę, į kurią reikia atsižvelgti nustatant, ar pagalba yra nelegali, ir daroma prielaida, kad įstatyminė bazė ne visada yra tokia pati atitinkamos valstybės narės teritorijoje. Nepaisant šio teisinio precedento, Komisija savo sprendime reikalauja naudotis valstybių narių įstatymine baze, neatsižvelgiant į regionus ir jų fiskalinę autonomiją.

Ar Komisija gali patvirtinti, kad, jos nuomone, joks regionas negali turėti savo įstatyminės bazės? Jei taip, ar Komisija supranta, kad toks požiūris skatina nepriklausomybės siekį?

Nutarime, apie kurį kalba gerbiamasis narys, Europos Teisingumo Teismas nurodo specifines aplinkybes, kurioms susiklosčius regioninės valdžios autonominės mokesčių kompetencijos vykdymas pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį nėra remiamas.

Kalbant apie „Azoles“ sprendimą, Komisija nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su regioninio atrankumo klausimu. Komisija, žinoma, taikys Teismo pateiktą 87 straipsnio interpretaciją.

Komisija nori atkreipti gerbiamo nario dėmesį į tai, kad Komisijos vaidmuo yra užtikrinti tinkamą valstybės pagalbos taisyklių taikymą. Todėl ji, atsižvelgdama į precedentinę teisę, turi patikrinti, kad regioninės valdžios vykdoma fiskalinės autonomijosų veikla atitiktų Teismo nurodytus kriterijus ir nebūtų naudojama siekiant apeiti tinkamą valstybės pagalbos taisyklių taikymą.

Kvapių substancijų neigiamas poveikis aplinkai ir žmonėms vis labiau kelia susirūpinimą ES piliečiams. Kai kurios ES šalys, pvz., Nyderlandai, Belgija ir Vokietija, atliko eksperimentą su specifiniais teisės aktais dėl kvapų mažinimo problemos. Tačiau kitos šalys nesiėmė tokių veiksmų, teisindamosi tinkamų galimybių Bendrijos lygmeniu trūkumu.

Ar Komisija ketina imtis kokių nors veiksmų, siekdama sureguliuoti kokybės standartus atmosferos kvapams Europos Sąjungoje ir (arba) panaudoti kitokias teisines priemones kvapų keliamiems nepatogumams mažinti? Jei taip, kaip buvo pasistūmėta šių nuostatų srityje ir kada jos bus taikomos?

Atmosferiniai kvapai nėra specialiai reglamentuojami Bendrijos lygmeniu, ir Komisija neketino siūlyti įvesti kokybės standartus šioje srityje. Todėl specialiai kvapams taikomos priemonės lieka valstybių narių kompetencijos sritis. Tačiau, kai kvapų keliamos problemos kyla dėl kokių nors pramonės įrengimų veiklos, tokios problemos patenka į 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) taikymo sritį.⁽¹⁾ Pramonės veikla, kuriai taikoma ši direktyva, be kita ko, apima chemikalų industriniu mastu gamybą bei kanalizacijos nuotekų apdorojimo įmones, jei šios yra susijusios su veikla, kuriai yra taikoma ši direktyva.

Pagal TIPK direktyvą, kompetentingos valdymo įstaigos privalo kiekvienam įrenginiui išduoti leidimą, įskaitant ribines išmetimo vertes arba atitinkamą įrengimų lygiaverčius parametrus bei techninius parametrus, jų geografinę padėtį bei vietos aplinkos sąlygas.

Išduoti leidimai turi kontroliuoti visą TIPK įrengimų poveikį aplinkai, pavyzdžiui, į orą išmetamas medžiagas, atliekų tvarkymą, veiksmingą energijos vartojimą ir žemės apsaugą. Taip pat turi būti imtasi atitinkamų priemonių, siekiant spręsti kvapų problemas, kurios gali iškilti dėl tam tikrų įrengimų veiklos, pavyzdžiui, Informaciniame dokumente dėl geriausių prieinamų nuotekų ir panaudotų dujų apdorojimo technikų ir valdymo sistemų chemikalų sektoriuje yra nurodomos geriausios prieinamos kvapų emisijos mažinimo technikos.

Atliekų apdorojimo kvapus reglamentuoja Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB 4 straipsnis, kuriame nurodoma, kad valstybės narės privalo imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad atliekos būtų perdirbamos arba apdorojamos nekenkiant žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar metodų, kurie galėtų pakenkti aplinkai, ypač nepakenkiant, inter alia, kvapais.⁽²⁾ Be to, 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų priede ⁽³⁾ minima, kad turėtų būti imtasi priemonių, siekiant minimaliai sumažinti sąvartynų skleidžiamų kvapų poveikį ir žalą.

Komisija ne kartą skelbė apie naują informacinę sistemą, pavadintą „Symmetry“, kuria ketinama pakeisti esamą „Appfin“ sistemą. Nors sistema jau yra finansuojama septynerius metus, jos įsigaliojimas vėl buvo atidėtas.

Iškyla daug klausimų. Kiek pinigų jau yra išleista? Kiek ši sistema kainuos per metus, palyginti su „Appfin“ sistema? Kas yra susitariančiosios šalys ir kaip jos yra išrenkamos? Kodėl susitariančiosios šalys nesilaiko nustatytų terminų?

Ar Komisija sutinka, kad dabar ji turėtų pradėti vykdyti nuodugnų išorės auditą, iš naujo išnagrinėti žmonių it išteklių išlaidas atliekant rimtą išlaidų ir pelno analizę ir įvertinti visas galimas valdymo nesėkmes?

„Symmetry“ yra integruota valdymo sistema, skirta atlikti visišką Kultūros ir švietimo generalinio direktorato (EAC GD) gyvenimo ciklo programų, veiksmų ir projektų valdymą, o ne tiesiog vietinė finansinė sistema, kuria ketinama pakeisti „Appfin“ sistemą.

Nuo 2007 m. rugsėjo buvo bandomas gaminti pagrindinis „Symmetry“ finansinis ir sutarčių sudarymo modulis. Pirma, 41 bandomojo projekto grupė iš 4 veiksmų atsiskyrė nuo Generalinio direktorato ir Vykdomosios agentūros ir buvo panaudoti sistemai pagrįsti (buvo sėkmingai įgyvendinta 100 proc. įsipareigojimų ir 75 proc. išankstinio finansavimo; likęs išankstinis finansavimas dar negali būti įvykdytas dėl biudžeto). Tokie rezultatai yra laikomi teigiamais ir dėl jų 2008 m. bus laipsniškai siekiama visiškų gamybos pajėgumų.

Pagrindinė tiekimo sistemos susitariančioji šalis yra „Intrasoft International“; o antroje vietoje, užimančioje apie 5 proc. rinkos, bendrovė „Siemens Business Services“ buvo išrinkta kokybiška draudimo sutarties dalyve. Susitariančios šalys buvo išrinktos viešo paraiškų konkurso būdu⁽¹⁾ , o pirmos specialios sutartys dėl sistemos vystymo buvo pasirašytos 2001 m. gruodį.

Iki šiol iš viso buvo išmokėta 7 485 982 eurai visų vystymosi aspektų išlaidoms apmokėti, įskaitant kokybės draudimą, priimtinumo testavimą, pagalbos vartotojams stendą ir mokymo paslaugas. 2007 m. buvo išmokėta 903 216 eurų, skirtų didelio galingumo serverio platformai Komisijos Liuksemburgo duomenų centre ketverių metų laikotarpiui.

Sistemos tikslų įgyvendinimas užtruko ilgiau, kadangi reikėjo ją priderinti prie ženklių finansinės ir organizacinės aplinkos pokyčių, ypač naujų finansinių reglamentų įvedimo 2003 m. ir 2006 m., EACEA įkūrimo bei priaugimo apskaičiavimo įvedimo 2005 m. sausį.

Lyginant „Symmetry“ ir „Appfin“ sistemas, pastaroji yra vietinė finansų sistema, turinti ribotą sąveiką su centrine ABAC sistema ir ribotomis funkcijomis. „Symmetry“ sistema siūlo platesnį funkcijų spektrą, įskaitant: pasiūlymų teikimą, pasiūlymų pasirinkimą, projektų sutarčių sudarymą, jų vykdymą, užbaigimą ir ataskaitų teikimą internetu. Todėl yra sunku palyginti finansavimo išlaidas. Tačiau, pasibaigus vienai vystymosi bangai (2008 m. pabaigoje), „Symmetry“ pagalbinių finansinių sistemų einamosios išlaidos turėtų būti mažesnės nei senstančios „Appfin“ sistemos išlaidos.

Vidaus audito tarnyba (IAS) yra suplanavusi neoficialų „Symmetry“ sistemos taikymo informacinių technologijų (IT) auditą 2008–2009 m. laikotarpiu.

Kelios didžiosios Europos bendrovės, tokios kaip „Total“ ir „Shell“, vykdydamos naftos išgavimo operacijas, vis dar degina dujas Nigerijoje, tokiu būdu darydamos milžinišką žalą aplinkai bei šalimais gyvenančių žmonių sveikatai. Dujos yra Nigerijoje išgaunamas šalutinis naftos produktas, kuris sudaro 95 proc. šalies įplaukų. Nigerijoje sudeginamų dujų kiekis yra lygus ketvirčiui viso Didžiosios Britanijos sunaudojamų dujų kiekio. Anot Pasaulio banko, kasmet yra iššvaistoma 40 milijardų dolerių deginant gamtines dujas, o per metus į atmosferą išmetama 400 milijonų tonų anglies dvideginio. Pasaulio banko teigimu, būtų geriau, jei bendrovės surinktų dujas ir parduotų jas suskystintas. Tačiau tam reikalingos investicijos.

2007 m. spalį Nigerijos vyriausybė pareiškė, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. bus uždrausta deginti dujas. Tačiau sausio pradžioje ji nusprendė terminą atidėti iki 2008 m. pabaigos. Teigiama, kad toks atidėjimas buvo nulemtas tarptautinių bendrovių spaudimo. Europos šalyse deginti dujas išgaunant naftą yra uždrausta. Ar Komisija privers bendroves nutraukti tokią žalingą praktiką arba taikys joms baudas, jei Nigerijos valdžia nebaus jų už tokią veiklą?

Žalinga dujų deginimo Nigerio deltoje praktika kenkia vietos aplinkai, Nigerijos ekonomikai bei smarkiai prisideda prie pasaulinės klimato kaitos. Komisija, 2007 m. gruodį Lisabonos ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime sudarytame Afrikos ir ES strateginės partnerystės dokumente (5-as prioritetinis veiksmas „Partnerystė energetikos srityje“) dar kartą pakartojo pripažįstanti veiksmų, siekiant sumažinti dujų deginimą, svarbą. Nigerio deltoje yra vykdoma daugiausia dujų deginimo operacijų visoje planetoje. Tokia praktika, prasidėjusi prieš 40 metų, buvo tik nežymiai sumažinta tarptautinėms bendrovėms investavus dideles sumas į gamtinių dujų skystinimą. Nigerija, kuri tradiciškai yra svarbi naftos tiekėja, taip pat tapo didžiausia dujų tiekėja. Dėl turimų išteklių ji yra septintoje vietoje pagal gamtinių dujų rezervą. 2006 m. Nigerija į Europą eksportavo 83 proc. savo suskystintų gamtinių dujų produkcijos, o tai sudaro tik apie 60 proc. visų išgautų gamtinių dujų. Likusieji 40 proc. – daugiausia su naftos gręžiniais susijusios dujos, kur trūksta infrastruktūros gamtinių dujų surinkimui ir gamybai – buvo sudeginta. Naujausiais duomenimis, kasmet yra sudeginama apie apie 24 milijardai m3 mazuto. Vyriausybė planuoja iki 2010 m. iki 50 proc. padidinti už dujų eksportą gaunamas pajamas, o tam reikės maždaug 10–12 milijonų eurų investicijų, siekiant sukurti platesnę infrastruktūrą, įskaitant didesnį dujų skystinimo įrenginių bei dujotiekių skaičių. Vienas iš tokių svarstomų projektų yra dujotiekis per Sacharos dykumą, kuris ateityje suteiks papildomą dujų eksporto galimybę ir per Nigeriją bei Alžyrą bus galima tiesiogiai tiekti dujas Europai.

Atsižvelgiant į tai, be abejo, vyriausybės nustatytas dujų deginimo nutraukimo terminas buvo nukeltas į 2008 m. pabaigą, ir tai iš tiesų sukėlė nusivylimą. Tikėdamiesi, jog bus laikomasi naujo termino, pažymime, kad dujų deginimo nutraukimas, atrodo, turi tapti Nigerijos vyriausybės prioritetu. Pagrindinės suinteresuotosios šalys neseniai buvo susitikusios išplėtoti dujų deginimo nutraukimo per realų laikotarpį planą. Keleto ministerijų ir sektoriaus bendrovių atstovai sutarė dėl Dujų deginimo mažinimo komiteto, kuriam vadovaus valstybės dujų ministras, įsteigimo. Atrodo, kad komiteto darbą palengvins Pasaulio banko visuotinio deglo dujų mažinimo partnerystė (GGFR), kurią remia ir prie kurios prisideda Komisija.

Komisija turi dvi galimybes dujų deginimo klausimams spręsti: i) ES ir Nigerijos politinis dialogas, remiantis Kotonu partnerystės susitarimo 8 straipsniu; ir ii) šiuo metu vykdomas plėtros bendradarbiavimo programos sudarymas pagal 10-jį Europos plėtros fondą (EVF).

Dėl galimų intervencijų prieš Nigerijoje veikiančias ES naftos bendroves spaudimo ar veiksmų forma, Komisija neturi teisinės galios taikyti sankcijų. Vykdydama bendros socialinės atsakomybės skatinimo politiką (angl. CRS), Komisija remia CRS elgesio kodeksus, kurių bendrovės savanoriškai laikosi ES viduje ir už jos ribų. Pavyzdžiui, Komisija remia ir prisideda prie tokių elgesio kodeksų kaip gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva, kuri yra galinga iš naudingųjų iškasenų sektoriaus gaunamų pajamų stebėjimo priemonė. Komisija taip pat įsipareigojo skatinti suvokti ir taikyti tarptautines įstatymines priemones bei CRS iniciatyvas, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalė deklaracija dėl tarptautinių įmonių (TĮ) ir socialinės politikos principų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairės dėl tarptautinių įmonių ir Jungtinių Tautų (JT) visuotinio susitarimo.

Žiniasklaida pranešė, kad Maroko karalius Mohamedas VI paragino Prancūzijos prezidentą daryti spaudimą ES dėl Maroko šalies geresnio statuso. Reikšmingoje kalboje per iškilmingus pietus jis pasakė: „Europos Sąjungos politika jos kaimynų atžvilgiu sustiprino Maroko geresnio statuso siekius, santykiams su Sąjunga suteikiant strateginę svarbą, kokios jie yra verti“.

Europos Komisijos narė, atsakinga už užsienio reikalus, Benita Ferrero-Waldner jau pareiškė, kad Komisija nagrinėja šį prašymą. Komisijos narys Louis Michel jau anksčiau yra sakęs, kad Magrebas taip pat galėtų tapti Europos koncepcijos dalimi.

Koks yra tokio „geresnio statuso“ pobūdis? Ar Komisija, atsižvelgdama į derybas dėl stojimo su musulmoniškąja Turkija, mano, kad galima Maroko narystė ES yra įmanoma?

2007 m. liepos 23 d. vykusios paskutinės ES ir Maroko asociacijos tarybos proga Europos Sąjunga, atsižvelgdama į Maroko prašymą suteikti geresnį statusą, išreiškė norą apsvarstyti dvišalių santykių su Maroku stiprinimo būdus ir galimybes. Iš tiesų nuo 2000 m. Maroko karalius prašo geresnio statuso, kuris būtų „daugiau nei asociacija, bet mažiau nei narystė“. ES ir Maroko asociacijos taryba sudaro ad-hoc darbo grupę, kuri turėtų atspindėti, kaip reikia stiprinti dviašalius santykius. Ši darbo grupė dar nebuvo susitikusi. Ji turėtų pateikti ataskaitą kitame Asociacijos tarybos susitikime. Galiausiai šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, dar nebuvo suteikta narystės Europos Sąjungoje perspektyva.

2007–2013 m. laikotarpiu Lietuva dalyvaus Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos Federacijos bei Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos tarpvalstybinėse bendradarbiavimo programose pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę. Bus vykdomi įvairūs projektai, skirti skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi tarpvalstybiniuose regionuose, atremti bendrus iššūkius aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos srityje, kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir užkirsti jam kelią, užtikrinti saugią ir veiksmingą pasienio kontrolę bei remti vietos ir bendruomenines iniciatyvas. Abi programos suteiktų galimybę įgyvendinti nacionalinės svarbos strateginius projektus.

Ar Komisija galėtų nurodyti atrankos procedūras, vertinimo kriterijus ir strateginiams projektams skiriamos pagalbos dydį? Kokias rekomendacijas Komisija galėtų pateikti dėl strateginių projektų parengimo ir įgyvendinimo (ypač atsižvelgiant į kitose šalyse įgytą patirtį)?

Sąvoka „strateginiai projektai“ yra kilusi iš struktūrinių fondų terminologijos ir neturėtų būti maišoma su sąvoka „didelės apimties projektai“, kuri vartojama Kaimynystės programoje. Remiantis tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo taisyklių 2 straipsnio 1 skyriumi, „didelės apimties projektai – tai projektai, apimantys nemaža darbų, veiklos arba paslaugų, skirtų įgyvendinti neskaidomą tiksliai apibrėžtos kilmės funkciją, laikantis aiškiai nustatytų bendro intereso tikslų, siekiant įgyvendinti tarpvalstybines investicijas“.

Dalyvaujančios šalys Komisijos sutikimu gali susitelkti didelės apimties tarptautiniams projektams, kurie nebus atrenkami kviečiant teikti paraiškas.

Rengiant kiekvieno individualaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo Bendrų veiksmų programos dokumentą, dalyvaujančios šalys kartu nuspręs dėl apytikslės didelės apimties projektų sumos pobūdžio.

Tokie projektai turi būti arba specialiai paminėti programos dokumente ir todėl sudaryti Komisijos sprendimo dalį, arba vėliausiu etapu pritariant Komisijai atrinkti Jungtinio stebėjimo komiteto.

Dauguma projektų turėtų būti strateginės nacionalinės ar regioninės svarbos visoms programoje dalyvaujančioms šalims; pvz., specialaus tilto arba pasienio kontrolės infrastruktūros statybos.

Kiekvienam didelės apimties projektui turėtų būti sudaroma dotacijų sutartis tarp gavėjo (nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos) ir atitinkamos jungtinės valdymo institucijos. Paskelbus tarptautinį konkursą, turi būti įgyvendintas nurodytas didelės apimties projektas.

Didelės apimtiems projektams skiriamos lėšos pagal kiekvieną tarpvalstybinę programą turi būti deramo dydžio ir dėl tokio programų pobūdžio negali sudaryti didžiosios lėšų dalies.

Mes tikimės, kad dvi tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos, kuriose dalyvauja Lietuva – Lenkijos–Lietuvos–Rusijos Federacijos ir Lietuvos–Latvijos–Baltarusijos – 2008 m. birželį bus pateiktos Komisijai, kad rudenį jau būtų priimtas sprendimas.

Dėl klimato kaitos visuose žemynuose plečiasi sausi regionai, kurie greitai šyla ir keičia vietos ir regioninį klimatą. Kraštovaizdžio sausėjimą lemia ne tik greitas lietaus vandens drenažas, bet ir žemės gerinimas bei miškų kirtimas. Lietaus vandens kaupimas vandens konteineriuose, įrengtuose daugiausia tose vietose, kur žemė yra išdžiūvusi dėl žmogaus veiklos, yra pigi, greita, veiksminga ir neproblemiška priemonė kraštutiniams oro pokyčiams mažinti.

Ar Komisija yra atvira naujai vandens paradigmai, skirtai naudoti vandenį klimatui atkurti, kurios tikslas – išspręsti klimato kaitos problemą naudojant alternatyvias priemones?

Ar Komisija remtų lietaus vandens kaupimo apgyvendintose vietovėse programas kaip strateginę klimato kaitos mažinimo priemonę?

2007 m. liepą, Europos Komisija priėmė komunikatą dėl vandens stygiaus ir sausrų. Šie klausimai buvo iškelti kaip didžiausi iššūkiai, ir manoma, kad klimato kaita dar labiau pablogins padėtį, kaip pabrėžiama Komisijos Žaliojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos⁽¹⁾.

Komunikate nurodomos politikos sritys Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, siekiant atremti vandens stygiaus ir sausrų problemas bei jas mažinti. Komunikate yra skatinamos tik dvi pagrindinės kryptys: 1) Pažanga siekiant visiškai įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą; 2) Prioriteto suteikimas vandens taupymui ir visoms galimybėms didinti vandens naudojimo veiksmingumą.

Šis Komunikatas yra pagrįstas ES vandens taupymo potencialo vertinimu. Kai kuriuose regionuose galima sutaupyti daugiau nei 30 proc. pastatuose sunaudojamo vandens kiekio. Kai kuriuose miestuose viešojo vandens tiekimo tinklų nutekėjimas gali viršyti 50 proc. Panašus vandens švaistymas buvo užfiksuotas drėkinimo tinkluose. Todėl Europa turi didelį vandens taupymo potencialą. Vandens taupymas turi tapti prioritetu, todėl turi būti panaudojamos visos galimybės vandens veiksmingumui gerinti.

Vykdoma politika turi būti pagrįsta aiškia vandens hierarchija. Papildomos vandens tiekimo infrastruktūros, įskaitant veiksmingą vandens kainų politiką, turėtų būti laikomos galimybe, naudojama tik tada, kai kitos galimybės jau yra išnaudotos.

Alternatyvios galimybės, kaip kad lietaus vandens panaudojimas, vis labiau yra laikomos potencialiomis galimybėmis Europoje. Jos turi būti plėtojamos ES teisės aktuose ir neturi prieštarauti vandens hierarchijos principui.

Be Komunikato, Komisija šiuo metu pradeda išsamią visų alternatyvių vandens tiekimo galimybių, įskaitant ir lietaus vandens kaupimą, rizikos ir poveikio analizę.

Komisija pateiks šio vertinimo rezultatus Komisijos priemonių ataskaitoje, kuri bus parengta 2008 m. pabaigoje. Pirminiai rezultatai bus paskelbti suinteresuotųjų šalių forumo susitikime, kuris planuojamas 2008 m. pradžioje Saragosoje.

Kalbant apie besivystančias šalis, kurios yra paveiktos sausros, dykumėjimo ir žemės blogėjimo, Komisija aktyviai dalyvauja remdama Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvenciją. Akivaizdu, kad programos, skirtos šiai problemai spręsti, apima tvarias vandens išteklių valdymo schemas. Komisija taip pat remia specifines programas, susijusias su vandens valdymu ir lietaus vandens kaupimu ir naudojimu, kaip savo plėtros programų dalį. Galiausiai ES vandens iniciatyva taip pat yra privilegijuota priemonė siekiant pažangos įgyvendinant šiuos pasaulio aukščiausio lygio susitikimo dėl darnios plėtros ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų uždavinius.

Trečiojoje kelių saugos veiksmų programoje (EB 2003) ypač buvo pabrėžtas pagrindinis pasiūlymas, siekiant užtikrinti tinkamą svarbiausių saugos taisyklių dėl greičio, vairavimo išgėrus ir saugos diržų naudojimo, įgyvendinimą. Tai išsirutuliojo į Rekomendaciją dėl kelių eismo įstatymo įgyvendinimo (Europos Komisija 2003 m.). Europos Komisija, remdamasi į Rekomendacijas panašiais pasiūlymais atliko sąnaudų ir naudos analizę. Ji įvertino, kad geresnio įgyvendinimo rezultatas turėtų būti visiškas metinis 14 000 mirčių keliuose ir 680 000 sužalojimų ES sumažėjimu (ICFTU konsultavimas 2003 m.). Rekomendacijose nurodoma, kad Europos Komisija, maždaug 2007 m. rudenį, turėtų įvertinti ar vykdymo politika pakankamai pagerino situaciją valstybėse narėse ir pasiūlyti labiau įpareigojančius teisės aktus, pvz., Direktyvą.

Kokie buvo šio tyrimo rezultatai ir kaip Europos Komisija užtikrins geresnį kelių eismo įstatymų vykdymą valstybėse narėse bei bendradarbiavimą jų pasienio teritorijose?

Komisija iš tiesų vertino ar nuo tada kai buvo priimta Komisijos rekomendacija dėl kelių eismo taisyklių įstatymo įgyvendinimo, pakankamai pagerėjo įgyvendinimo politika.

Deja, šio vertinimo rezultatai nėra teigiami, kadangi per pastaruosius metus saugumo keliuose statistika nepagerėjo. Iš tiesų, 2004 m. 6 proc. sumažėjo mirčių atvejų, tačiau 2006 m. sumažėjimas buvo 5 proc., o praėjusiais metais jo iš viso nebebuvo. Laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2007 m., mirčių skaičius sumažėjo 20 proc., tuo tarpu, norint pasiekti Europos tikslą iki 2010 m. per pusę mirčių keliuose skaičių, sumažėjimas turėtų siekti 37 proc.

Įgyvendinimas pasirodė esanti labai veiksminga priemonė mažinant autoįvykių skaičių trumpam laikotarpiui. Dėl didelės eismo ir kelių sąlygų įvairovės Europos Sąjungoje, nėra tikslinga svarstyti suderintus šalies eismo įstatymus ir nuobaudas. Tačiau, pagerinus eismo saugumą, šalies įstatymų ir nuobaudų turi laikytis visi vairuotojai, o šiuo metu, mes negalime būti tikri, kad vairuotojai ir automobilių savininkai, padarę didelius nusižengimus ne savo gyvenamoje valstybėje narėje bus veiksmingai nubausti ir sankcionuojami po to, kai grįš namo. Nacionalinių valdžios institucijų keitimosi duomenimis mechanizmai vis dar yra riboti, o dvišaliai susitarimai nepadėjo sukurti veiksmingos visos ES sistemos. Tai yra rimta įgyvendinimo spraga, mažinanti bendrą įgyvendinimo efektyvumą ir kontrolės patikimumą šalies vairuotojų sąmonėje. Yra aiškus europinis požiūris ir klausimas, kurį Europa gali išspręsti: reikalinga informacijos apie transporto priemonių duomenis mainų sistema, kuri įgalintų valstybes nares, pažeidimų atveju rasti atsakingą asmenį, nepriklausomai nuo to, kurioje Europos Sąjungos vietoje tas asmuo gyvena, ir leistų atsakingoms valdymo institucijoms taikyti atitinkamas sankcijas. Tai skatins bendrai laikytis saugumo keliuose, susijusio su eismo taisyklėmis, ir užtikrinti vienodą įstatymų taikymą visiems Europos piliečiams.

Pagal Europos Sąjungos paukščių direktyvos (Direktyva 79/409/EEB⁽¹⁾) 7 straipsnio 1 dalį, II direktyvos priede išvardintos rūšys, visoje Europos bendrijoje gali būti medžiojamos remiantis nacionaliniais teisės aktais. Be to, direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad II/2 priede nurodytos rūšys gali būti medžiojamos tik valstybėse narėse, priklausomai nuo to, kuriose jie yra nurodyti. Šiuo metu, varninių šeimos paukščių negalima medžioti Austrijoje. Iš dalies dėl to, Austrijai įstojus į Europos Sąjungą, joje padaugėjo varninių šeimos paukščių, o tai yra nenaudinga tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Ar Komisija mato kokią nors galimybę atgaline data išplėsti Paukščių direktyvos II/2 priede esantį sąrašą, į jį įtraukiant Austrijos varninių šeimos paukščius?

Gerbiamas narys klausia, ar Komisija mato galimybę pritaikyti Paukščių direktyvos II.2 Priedą, kad Austrijoje būtų galima medžioti varninių šeimos paukščius?

Austrijos valdžios institucijoms, bei kitoms suinteresuotoms šalims, kurios pastaraisiais metais šiuo klausimu kreipėsi į Komisiją, buvo pabrėžta, kad Paukščių direktyvos II priedo persvarstymas (79/409/EEB⁽²⁾) yra labai sudėtinga ir ilga procedūra, kadangi ji reikalauja pilno teisėkūros proceso priimant bendrą sprendimą, kuriame turi dalyvauti Taryba ir Parlamentas.

Todėl, Komisija aiškiai nurodė, kad bet koks tokio pobūdžio pritaikymas turi būti vykdomas strategiškai kartu su visomis valstybėmis narėmis ir privalo būti paremtas išsamia informacija apie II priede išvardintų rūšių išsaugojimo statusą. Tokiu būdu, galima būtų įtraukti kai kurias rūšis į II priedą, bet ir iš jo išbraukti.

Šiuo metu Komisija nenumato adaptuoti Paukščių direktyvos II.2 priedo. Tačiau, jau yra pradėti dirbti su kai kuriais II priedo rūšių valdymo planais.

Dėl specifinės medžiojimo problemos Austrijoje, kuri, atrodo, daugiausiai yra susijusi su varnų medžiokle, Komisija ne kartą siūlė Austrijos regionams įveikti savo sunkumus pilnai pasinaudojant nukrypimo procedūra (Direktyvos 9 straipsnis). Pagal Direktyvos 9 straipsnį, yra galimi nukrypimai, siekiant išvengti „rimtos žalos grūdams, gyvuliams, miškams, žvejybos ir vandens plotams" bei dėl daugelio kitų priežasčių. „Länder“ jau pasinaudojo šiuo patarimu. Komisija gali tik dar kartą duoti šį patarimą.

2008 m. sausio 24 d., televizijos kanalas „Euronews“ dar kartą sukėlė prieštaravimus parodydamas žemėlapį, kuriame Skopjė (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija) yra vaizduojama kaip „Makedonija“. Ne paslaptis, kad šis kanalas yra finansuojamas ES, taigi Graikijos ir kitų Europos mokesčių mokėtojų.

Dėl kokios paslaptingos priežasties šis televizijos kanalas nuolat naudoja arba rodo "Makedonijos" pavadinimą, vietoj oficialios nomenklatūros (kuri taip pat yra pripažinta ES), nepaisant pasikartojančių viešų garsių EP narių (pvz., Nikitas Kaklamanis, Stavros Xarchakos, Georgios Karatzaferis ir kt.) protestų dėl jos dažno ir klaidingo nacionalistų Skopjėje (Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje) mėgstamo pavadinimo naudojimo?

Gerbiamas narys atkreipė Komisijos dėmesį į 2008 m. sausio 24 d., kanalo „EuroNews channel“ pavartoto pavadinimo Buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai. „EuroNews“ pavartojo pavadinimą „Makedonija“, kuris nėra pripažintas Europos Sąjungos.

Komisija gali tik pakartoti atsakymą, kurį davė anksčiau panašius klausimus uždavusiems nariams, kaip tai yra pabrėžta gerbiamo nario klausime⁽¹⁾.

Nors Komisija finansuoja „EuroNews“, ji niekaip negali kištis į jos žurnalistinį turinį. Šios nuostatos yra neatsiejama redakcijos privilegijų dalis ⁽²⁾, pridėta prie sutarties, sudarytos tarp Komisijos ir „EuroNews“ ir pastarajai užtikrinančios pilną redakcijos laisvę, kuri yra pagrindinė sąlyga, siekiant, kad ji išlikto patikima.

Nepaisant to, kiek vienas pilietis gali, tiesiogiai arba per Komisiją (bendrai finansuojamų programų atveju), paprašyti „EuroNews“ paaiškinimo dėl galimo skaidrios ir suderintos informacijos tiekimo įsipareigojimo nevykdymo.

Tačiau, kaip ir kitais atvejais, Komisija, kito reguliariai vykstančio bendro susirinkimo metu, „EuroNews“ vadovams perduos gerbiamo nario klausimą ir komentarus ir paprašys jų pateikti paaiškinimą.

Dėl teisinių sunkumų, susijusių su naujai priimtų vaisių ir daržovių Komisijos reformų įgyvendinimu, neabejotinai iškyla rizika, kad gamintojų organizacijos 2008 m. negalės nemokamai platinti vaisių ir daržovių. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad dabar yra tam tikrų priemonių, kurios turi įsigalioti 2009 m., įgyvendinimo pereinamieji metai. Pagal šias priemones, Bendrija finansuos produktų išėmimą iš apyvartos, jei tuos produktus yra numatoma skirti nemokamam platinimui. Esmė yra ta, kad didžiausius ekonominius sunkumus patiriantys visuomenės sluoksniai gali netekti vaisių bei daržovių ir jų teikiamos naudos sveikatai.

Ar Komisija imsis veiksmų, kad būtų pratęsta tokia neįvertinama pagalba piliečiams bei aptariamam sektoriui?

Jei taip, kokių žingsnių ji imsis ir kada?

Komisija sutinka su gerbiama nare dėl nemokamo platinimo svarbos tiek piliečiams, tiek ir vaisių bei daržovių sektoriui.

Iš tiesų, Komisija jau ėmėsi veiksmų, siekdama jog 2008 m. būtų išvengta bet kokių nereikalingų išėmimo iš rinkos priemonių taikymo nutraukimų. Siekiant sklandaus perėjimo į reformuotą vaisių ir daržovių Bendros rinkos organizaciją (BRO), vasario 20 d. numatoma Valdymo komitetui pateikti atitinkamus įgyvendinimo tvarkos pakeitimus.

Pereinamosios priemonės leis valstybėms narėms leisti išėmimus iš rinkos, įskaitant tai, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. nemokamas platinimas taptų galimomis išlaidomis, kol bus nustatyta nacionalinė strategija. Tam turi būti įgyvendintos kelios sąlygos.

Visų pirma, valstybė narė turi užtikrinti, kad jos 2008 m. priimta nacionalinė strategiją apimtų išėmimus iš rinkos. Antra, gamintojų organizacijos turės pakeisti savo veiksmų programas, kad atitiktų pakeistų vaisių ir daržovių BRO reikalavimus kai tik bus nustatyta nacionalinė strategija ir pateiktas prašymas dėl susijusių mokėjimų. Be to, vykdant išėmimo iš rinkos operacijas, turėtų būti laikomasi naujo režimo reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl kontrolės.

ES politika siekiama, inter alia, visam laikui uždaryti ir rekonstruoti nekontroliuojamus sąvartynus, įvesti privalomą visų kietųjų atliekų apdirbimą prieš jas supilant sąvartynus, panaudoti atliekas kaip energijos šaltinį ir perdirbti pakavimo atliekas (Direktyvos 75/442/EEB⁽¹⁾, 1999/31/EB⁽²⁾, 2004/12/EB⁽³⁾ ir 2006/12/EB⁽⁴⁾). Irdamos kietosios atliekos gamina biodujas, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra metanas ir anglies dvideginis, dujas, dėl kurių vyksta klimato kaita. Nepaisant to, pasak dienraščio „Kathimerini“, Graikija atsilieka kietųjų atliekų, ir ypač pavojingų kietųjų atliekų, tvarkymo srityje.

Gal Komisija galėtų nurodyti, kokią paskutinę progreso ataskaitą gavo iš Graikijos dėl nekontroliuojamų sąvartynų uždarymo visam laikui? Kurioje vietoje, lyginant su kitomis valstybės narėmis, yra Graikija pakuočių perdirbimo srityje? Kas yra daroma dėl pavojingų pramoninių atliekų apdirbimo ir perdirbimo, žinant, kad 60 proc. metinės produkcijos šiuo metu yra laikoma laikinose talpyklose?

Komisija gavo daug skundų dėl Graikijos nelegalių arba nekontroliuojamų sąvartynų, kuriuose laikomos atliekos kelia grėsmę žmonių sveikatai ir kenkia aplinkai. Siekdama nutraukti tokią praktiką, Komisija iniciavo horizontalią teisės aktų pažeidimo procedūrą dėl visų nelegalių arba nekontroliuojamų Graikijos sąvartynų veikimo. 2005 m. spalio 6 d. sprendime (byla C-502/03), Europos Teisingumo Teismas pareiškė, kad Graikija nesilaikė savo įsipareigojimų pagal iš dalies pakeistos Direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 4,8 ir 9 straipsnius⁽⁵⁾ (dabar Direktyva 2006/12/EB⁽⁶⁾ – Pagrindų direktyva dėl atliekų). Sprendime nurodoma, kad Graikijoje veikia mažiausiai 1 125 nelegalių arba nekontroliuojamų sąvartynų. Dabar Graikija privalo laikytis šio sprendimo, pagal EB sutarties 228 straipsnį. Todėl, Graikijos valdžia priėmė naują atliekų tvarkymo planą ir patobulino savo regioninius atliekų tvarkymo planus. Šiais naujais planais siekiama iki 2008 m. pabaigos uždaryti arba rekonstruoti nekontroliuojamas atliekų vertimo vietas ir jas pakeisti tinkama atliekų tvarkymo infrastruktūra.

Remiantis 2007 m. spalį iš Graikijos valdžios institucijų gauta informacija, Graikijos valdžia priėmė sprendimus dėl 1 038 nelegalių arba nekontroliuojamų atliekų vertimo vietų uždarymo arba rekonstrukcijos, o 774 atliekų vertimo vietose jau vyksta reikiami rekonstrukcijos darbai. Komisijos tarnybos vertina šią informaciją ir imsis visų reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad Graikija laikytųsi ETT nutarimo.

Komisija renka informaciją apie perdirbimo lygmenis valstybėse narėse. Tai yra tinkamo Bendrijos teisės aktų įgyvendinimo tikrinimo dalis. 2005 m., Graikija pasiekė 41,8 proc. perdirbimo lygį, kuris gerokai viršija buvusį 25 proc. perdirbimo tikslą (nustatytą 2001 metams), tačiau vis dar nesiekia 55 proc. pakuočių perdirbimo tikslo, nustatyto Graikijai 2011 metams. Detalią informacija apie Graikiją bei kitas valstybes nares galima rasti tinklavietėje http://ec.europa.eu/environment/waste/packaging/data.htm"

Reikia pažymėti, kad šiame puslapyje nurodyta informacija gali keistis, kai valstybės narės atsiunčia pateiktos informacijos pakeitimus arba pataisymus.

Komisija atidžiai stebi pavojingų atliekų tvarkymą Graikijoje. Graikija nepriėmė atitinkamo pavojingų atliekų valdymo plano ir toleruoja nekontroliuojamą didžiosios dalies gaunamų pavojingų atliekų perdirbimą, Pažeisdama kai kuriuos pagrindinius Pagrindų direktyvos dėl atliekų, kuri yra ES teisės aktų, skirtų užtikrinti aplinkai palankų atliekų tvarkymą valstybėse narėse pagrindas, reikalavimus.

2005 m. gruodį gavusi paskutinį įspėjimą, Graikija pakeitė savo teisinę sistemą dėl pavojingų atliekų tvarkymo ir priėmė naują tvarkymo planą, kuris 2007 m. kovą buvo nusiųstas Komisijai. Nepaisant naujai priimto plano, ji vis dar nesilaiko savo įsipareigojimų.

Komisija mano, kad planas yra pernelyg bendro pobūdžio ir jame nėra aiškios atliekų tvarkymo strategijos. Komisija laikosi nuomonės, kad priimtas planas nėra pakankamai tikslus, ypač kai tai susiję su sąvartynams tinkamų vietų nustatymu, ir kad pavojingų atliekų sąrašas dar nėra galutinis visoms kategorijoms. Tūkstančiai tonų yra laikomos „laikinai“ ir laukia kol bus perdirbtos arba apdirbtos. Graikija pripažino, kad 600 000 tonų pavojingų atliekų yra laikomos vietose, kurios Graikijos valdžios yra vadinamos „iš esmės užterštomis“.

Nors Graikijos valdžia pripažino problemą ir įsipareigojo ją išspręsti, priimtas atliekų tvarkymo planas neužtikrins problemos sprendimo. Todėl, 2008 m. sausį, Komisija nusprendė perduoti bylą Europos Teisingumo Teismui (ETT).

Ar Komisija gali patvirtinti, kad britų imigracijos tarnybos naudojama gama spindulių įranga, skirta skanuoti krovinių transporto priemones Jungtinės Karalystės įvažiavimo uostuose, siekiant aptikti galimus nelegalius imigrantus, niekaip neprieštarauja Euratomo reglamentams, skirtiems apsaugoti visuomenę nuo radiacijos?

Ar Komisija skatins valstybes nares apsvarstyti platesnį tokios įrangos įvedimą ir naudojimą, kadangi yra įrodytas jos veiksmingumas mažinant nelegalių imigrantų skaičių, ypač kelyje Kalė–Doveris?

Tarybos direktyva 96/29 Euratomas⁽¹⁾, Pagrindinių standartų direktyva, reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų, jog prieš pradedant taikyti bet kokią praktiką, kurioje naudojama jonizuojanti spinduliuotė, ji būtų pagrįsta. Tai reiškia, kad yra atlikta sociologinė, tokios praktikos naudos, analizė, ir yra įrodyta, kad grynoji nauda yra teigiama. Tačiau sprendimą, ar praktika yra pagrįsta, priima vyriausybės.

Yra galimybė, kad pasislėpę asmenys gali gauti rentgeno spindulių, kai yra skanuojamas transportas, siekiant kovoti su nelegalia imigraciją. Tarybos direktyvoje 97/43/Euratomas⁽²⁾ numatomos specialios nuostatos dėl asmenų apšvitos, kaip vadinamų „medicininių–teisinių procedūrų“, t. y. teisiniais tikslais atliekamų procedūrų be medicininio nurodymo, tokių kaip nuskaitymas saugumo sumetimais, dalis. Ypač šios direktyvos 4.2 straipsnio c dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog būtų kreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kad medicininės-teisinės apšvitos dozės būtų kiek įmanoma mažesnės.

Labai sudėtingą tokios kategorijos praktikos pagrindimo klausimą Komisijos surengtoje konferencijoje (2002 m. Dubline) aptarinėjo apsaugos nuo radiacijos ekspertai ir suinteresuotos šalys⁽³⁾. Šiais metais ruošiamasi surengti antrą tokio tipo konferenciją.

Be to, transporto nuskaitymas rentgeno spinduliais turi būti vykdomas pilnai laikantis Pagrindinių saugos standartų direktyvos nuostatų, pvz., dėl įrangą valdančių asmenų, transporto vairuotojų, pašalinių asmenų ir t. t., apsaugos.

DĖl klausimo ar Komisija skatina kitas valstybes nares svarstyti platesnį aprašytos įrangos naudojimą, reikia pažymėti, kad tai nėra Bendrijos kompetencijos sritis. Šengeno sienų kodekse⁽⁴⁾ apibrėžiama tik bendra pasienio patikrinimų vykdymo tvarka. Be Kodekso VI priede nustatytų taisyklių, dėl patikrinimų procedūrų detalių, remdamosi nacionaline teise, sprendžia valstybės narės. Tai taip pat apima sprendimus dėl tinkamos įrangos. Juose neatmetama galimybė nacionalinę įrangą bendrai finansuoti iš Išorės sienų fondo.⁽⁵⁾

Raštu pateiktą deklaraciją Nr. 0038/2006 dėl ruonių produktų uždraudimo Europos Sąjungoje parėmė rekordinis skaičius EP narių. Deja, kol kas dėl to nebuvo imtasi jokių pozityvių veiksmų. Ruonių jaunikliai vis dar yra medžiojami komerciniais tikslais. Ignoruojat pačius pagrindinius principus, mažyliams gyviems yra nudiriama oda, o jų kūnai išmetami atgal į vandenį. Tokiu būdu pasiūti kailiniai yra legaliai pardavinėjami netgi ES teritorijoje.

Kokių priemonių imsis Komisija, kad uždraustų prekybą ruonių produktais?

Komisija, savo 2007 m. sausio 16 d. atsakyme į Parlamento deklaraciją raštu Nr. 0038/2006, pripažino didelį visuomenės susirūpinimą ruonių medžioklės gyvūnų gerovės aspektais ir įsipareigojo atlikti pilną objektyvų ruonių medžioklės gyvūnų gerovės aspektų vertinimą ir remdamasi rezultatais, pateikti Parlamentui galimus pasiūlymus dėl teisės aktų, jei to reikalaus esama situaciją.

Vykstant šiam vertinimo procesui, Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateikti nepriklausomą mokslinę nuomonę dėl gyvūnų gerovės aspektų žudant ruonius ir diriant jiems kailius. 2007 m. gruodžio 6 d., EFSA priėmė mokslinę nuomonę, kurioje teigiama, kad „yra ribotas skaičius lygiaverčių institucijų leidinių, kuriais būtų galima pasinaudoti kaip baze, užtikrintai nustatant įvairių žudymo metodų veiksmingumą." EFSA taip pat priėjo išvados, kad „įmanoma greitai ir efektyviai nužudyti ruonius, nesukeliant jiems skausmo ar kančių, kurių būtų galima išvengti. Tačiau, specialistų grupė taip pat konstatavo, jog praktikoje ne visada vykdomas efektyvus ir humaniškas žudymas“.

Su banginių medžiokle susijusių valdymo, stebėjimo ir stiprinimo priemonės šiuo metu yra nagrinėjamos vykdant Komisijos finansuojamą vertinimo tyrimą, kuris bus baigtas vasario pabaigoje. Šiame tyrime vertinamas potencialus galimo iš ruonių rūšių gautų produktų uždraudimo poveikis, labiausiai atsižvelgiant į prekybos, teisinius ir socialinius bei ekonominius aspektus. Komisija taip pat pradėjo viešą konsultavimąsi per internetą, siekiant išgirsti įvairesnių nuomonių apie prekybą ruonių produktais ir jų sąsajas su susirūpinimu dėl ruonių medžioklės bendrai arba būtent dėl gerovės aspektų.

Komisija priims sprendimą dėl politinio atsako remdamasi savo pačios poveikio vertinimu, atsižvelgdama į minėtų veiksmų rezultatus.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/24/EB⁽¹⁾ dėl duomenų, gautų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus įgyvendinimas, Lietuvoje tapo daugelio diskusijų objektu ir didelio pasimetimo priežastimi. Buvo iškeltas klausimas dėl to, kas turėtų finansuoti šiai direktyvai įgyvendinti reikiamos įrangos įsigijimą ir priežiūrą – telefoninių pokalbių, SMS žinučių, neatsakytų pokalbių ir kitų duomenų išsaugojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui. Pagal Lietuvos Konstituciją, Valstybė turi teisę privatiems asmenims pavesti savo darbą - užtikrinti visuomenės saugumą ir apsaugoti viešąją tvarką, paprašydama jų atlikti šiuos darbus be visuomeninių lėšų.

Ar Komisija, dėl minėtų priežasčių, pasakys kas apmoka ryšių įmonių įrangos įsigijimą ES valstybėse narėse? Kaip Duomenų tvarkymo direktyva yra įgyvendinama ES valstybėse narėse? Kaip gyventojai yra apsaugomi nuo nesąžiningo informacijos apie juos panaudojimo?

Duomenų išsaugojimo direktyva įpareigoja valstybes nares reikalauti viešųjų elektroninių ryšių tarnybų ir tinklų tiekėjus išsaugoti judėjimo ir vietos duomenis mažiausiai šešių mėnesių laikotarpiui ir daugiausiai 24 mėnesių laikotarpiui bei užtikrinti, kad tokie duomenys būtų prieinami vykdant sunkių nusikaltimų tyrimus, sekimus ir baudžiamąjį persekiojimą. Tokia direktyva labiausiai įpareigoja ryšių tiekėjus ir tinklus išsaugoti nurodytus duomenis tam tikrą laiko tarpą tam laikantis tam tikrų sąlygų.

Tokie įpareigojimai gali smarkiai padidinti papildomas ryšių tiekėjų ir tinklų išlaidas. Tačiau, Direktyva neįpareigoja valstybių narių kompensuoti jokių, su tokiais įpareigojimais susijusių, tiekėjų patirtų išlaidų.

Jei valstybės narės nori įmonėms suteikti pagalbą dėl duomenų išsaugojimo išlaidų, jos, pagal 88 straipsnio 3 dalį (EB) privalo apie tai pranešti Komisijai. Be to, tokia pagalba gali būti pagrįsta tik jei yra taikoma kuri nors iš 87 straipsnio 2 arba 3 dalies (EB) išimčių. Tam ypač reikia, kad pagalba turėtų skatinamąjį poveikį, tai yra, kad tokia pagalba padėtų įgyvendinti tikslą, kuris išeina iš paprasto įpareigojimų, kurie savaime išplaukia iš Europos Bendrijos teisės, įgyvendinimo ribų.

Praėjusių metų lapkritį, Komisija paragino visas valstybes nares surengti posėdį dėl Duomenų išsaugojimo direktyvos perkėlimo. Tai apima ir Apvaliojo stalo diskusiją dėl valstybių narių dėl šios direktyvos patirtų ir daugelyje praktikų nurodytų išlaidų kompensavimo būdo.

Valstybių narių taikomi būdai labai skiriasi. Pavyzdžiui, viena valstybė narė taiko sistemas, kurios kompensuos papildomas tiekėjų patirtas išlaidas, ir kurios apims tiekėjų išlaidų išankstinį ir tolesnį auditą, siekiant užtikrinti išlaidų atžvilgiu neutralų būdą. Kai kurios kitos, naudoja sistemą, kuri leidžia atlikti išmokas tiekėjams, remiantis nustatytais tarifais, neatliekant specialių individualių tiekėjų išlaidų bazių vertinimų. Daug valstybių narių neketina kompensuoti jokių papildomų, dėl Direktyvos taikymo elektroninių ryšių tiekėjų patirtų išlaidų. Galiausiai nemaža dalis valstybių narių vis dar vertina visas išlaidų kompensavimo sistemos pasekmes ir dar nepriėmė galutinės pozicijos. Ataskaitą apie 2007 m. lapkričio mėnesio posėdį galima rasti Europos Komisijos tinklavietėje⁽²⁾.

Dėl perkėlimo į nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų būti perkėlusios Direktyvą į nacionalinę teisę ne vėliau nei 2007 m. rugsėjo 15 d. Iki šiol 12 valstybių narių Komisijai apie savo perkėlimo priemones pranešė 12 valstybių narių. Praėjusių metų lapkritį, Komisija pradėjo pažeidimų procedūras prieš tas valstybes nares, kurios nepranešė Komisijai apie savo perkėlimo priemones. Apžvalgą apie tai, kaip valstybės narės perkelia Direktyvą, galima rasti 2007 m. lapkritį vykusio posėdžio ataskaitoje.

Duomenų išsaugojimo direktyva taip pat suteikia daug garantijų prieš netinkamą duomenų, išsaugotų laikantis šios direktyvos, panaudojimo. Griežti, Direktyvoje nurodyti, tikslo apribojimai reiškia, kad išsaugotais duomenimis negali pasinaudoti privatūs įmonės ar asmenys. Be to, valstybės narės šiaip ar taip yra įpareigotos užtikrinti, kad nacionalinės teisės nuostatos, susijusios su išsaugotais duomenimis, atitiktų Europos žmogaus teisių konvenciją ir užtikrintų, jog būtų pilnai laikomasi proporcionalumo ir būtinumo principų. Operatorių duomenų išsaugojimui ir toliau yra taikoma bendra duomenų apsaugos tvarka, nustatyta Direktyvoje 95/46.

Šios nuostatos dar yra papildomos griežtais duomenų saugos reikalavimais, skirtais apsaugoti nuo netyčinio duomenų praradimo arba neteisėto priėjimo prie jų. Pavyzdžiui, Direktyva reikalauja, kad ryšių tiekėjai ir tinklų operatoriai užtikrintų, kad prie duomenų prieiti galėtų tik „specialiai tam leidimą turintis personalas“. Direktyva taip pat reikalauja, kad nacionalinėse priemonėse būtų numatoma, kad už tyčinį priėjimą prie duomenų arba išsaugotų duomenų perdavimą, prieštaraujantį nacionalinei teisei, būtų baudžiama taikant atitinkamas sankcijas, įskaitant administracinių ar baudžiamųjų nuobaudų galimybę.

2007 m. lapkričio 22 d. Oficialiajame leidinyje C 279A, Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) paskelbė informaciją apie atvirą konkursą EPSO/AD/113/07 (Vertimo skyriaus vadovų pareigoms eiti) ir kitus konkursus (įskaitant EPSO/AD/108-110-112/07 ir EPSO/AD/114/07) tik trimis oficialiomis kalbomis, tai yra, anglų, prancūzų ir vokiečių. Skelbimas nebuvo paskelbtas lenkų ar kitomis aštuoniomis kalbomis, tiesiogiai susijusiomis su konkursu. Pagal Tarybos Reglamentą Nr. 1⁽¹⁾, visos kalbos turi vienodą statusą (1 straipsnis) ir bendro pobūdžio dokumentai – kokie ir yra konkursų skelbimai – privalo būti skelbiami visomis oficialiomis kalbomis (4 straipsnis).

Kaip Komisija ketina išspręsti EPSO konkursų skelbimų trūkstamų kalbų versijų problemą?

Komisija norėtų patikinti gerbiamą narį, kad kiekvieno konkurso skelbimo santrauka yra pateikiama visomis Oficialiojo leidinio kalbų versijomis atitinkama kalba (įskaitant ir lenkų kalbą) su nuoroda kaip rasti pilną skelbimą. Visi kandidatai, nepriklausomai nuo to, kokia kalba jie skaito Oficialųjį leidinį, turi vienodą galimybę susipažinti su konkursu. 2007 m. gegužės 8 d. EPSO valdytojų tarybą patvirtino lingvistinę tvarką, taikomą kalboms, kurios turi būti panaudotos atvirų konkursų rezultatų atrankos testuose (į kurią yra įtrauktos visos ES institucijos). Šiuo metu, atrankos testai yra vykdomi prancūzų, anglų arba vokiečių kalbomis.

Graikijoje korupcijos reiškinys pasiekė nerimą keliantį mastą. Pasak organizacijos „Transparency International“, vienas iš penkių Graikijos piliečių pripažįsta, kad jis ar ji yra davę kyšį, norėdami paspartinti verslą viešajame arba privačiajame sektoriuje. Korupcijos reiškinys labiausiai paplitęs tokiose tarnybose kaip visuomeninės ligoninės, miestų planavimas, mokesčių institucijos, bankai ir savivaldybės bei prokuratūros. Per keletą pastarųjų metų, korupcija įsiveržė net į teisėsaugos sistemą. Yra paskaičiuota, kad bendra nelegalių kyšių suma 2007 m. viršija 600 milijonų eurų.

Ar Komisija yra informuota apie didėjančius korupcijos mastus Graikijoje ir kokios, jos manymu, yra pagrindinės šio reiškinio priežastys? Kokius ji turi duomenis ir kaip sprendžia korupcijos reiškinio problemą Graikijos naudojamų Bendrijos lėšų atžvilgiu? Kaip ji gali prisidėti prie korupcijos naikinimo? Kokiu mastu, jos nuomone, išaugęs korupcijos lygmuo daro poveikį socialinei Graikijos konvergencijai su kitomis ES valstybėmis narėmis?

Komisija yra susipažinusi su „Transparency International“ paskelbtais duomenimis.

Komisija neturi pilnų duomenų apie valstybių narių naudojamus metodus kovai su korupcija, ypač viešajame sektoriuje. Todėl, Komisija negali įvertinti kokiu mastu, išaugęs korupcijos lygmuo Graikijoje, gali paveikti ekonominę ir socialinę konvergenciją su kitomis Europos šalimis.

Šiame kontekste, ES labai aktyviai dirbo kovos su korupcija srityje ir priėmė nemažą grupę priemonių, skirtų kovai su šiuo reiškiniu.

1995 m. Priėmus ES Konvenciją dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos, 1996 m. sudarytame Protokole yra sprendžiamas korupcijos, susijusios su Bendrijos finansiniais interesais, klausimas.

1997 m. buvo parengta ES Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais arba Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais. Konvencijoje nusikalstama laikoma korupcija, susijusi su oficialiais pareigūnais, ir reikalaujama, kad valstybės narės galėtų ištirti bylas ir iškelti ieškinį, net jei tos bylos yra susijusios su kitos Europos Sąjungos valstybės narės pareigūnu. Konvencija įsigaliojo nuo 2005 m. rugsėjo.

Reglamento sprendimas 2003/568/JHA dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje buvo priimtas 2003 m. birželį. Jis reikalauja valstybių narių numatyti privačiame sektoriuje korupcijos keliamus pavojus, apimančius tiek pleno siekiančias tie ir ne pelno siekiančias organizacijas. 2007 m. birželį, Komisija priėmė ataskaitos, pagrindžiančios, kad šio Reglamento sprendimo perkėlimas į valstybių narių teisę, įgyvendinimas tik prasidėjo.

Komisija užkerta kelią korupcija bei kovoja su ja, inter alia, toliau skatindama teisės aktus, kuriais remiantis nusikaltimu yra laikoma aktyvi ir pasyvi pareigūnų korupcija, gilinant šio reiškinio analizę naudojant tyrimo ir stebėjimo priemones, tokias kaip Eurobarometras, finansuojant visuomenines bei nevyriausybines iniciatyvas prieš korupciją ir padedant tarptautinėms valdžios institucijoms kovoti su korupcija vykdant prevenciją, sulaikymus ir stiprinant teisės aktus.

Ar Komisija turi kokių nors planų parengti reglamentus dėl elektros laidų užkasimo požeme?

Ir ypač ar Komisija turi kokias nors geriausios patirties gaires dėl aukštos įtampos laidų įrengimo gyvenamosiose erdvėse?

Komisija neplanuoja rengti reglamentų dėl elektros linijų užkasimo.

Elektros linijų bei naudojamų technologijų atrankos būdai nėra Komisijos kompetencijos sritis. Tai yra palikta projekto rėmėjui, kuris turi laikytis atitinkamos šalies (-ių) nustatytų sąlygų.

Kaip nurodoma Komisijos atsakyme į klausimą žodžiu H-0895/⁽¹⁾ dėl Airijos energijos linijos projekto, valstybių narių paskirtos institucijos yra atsakingos už planavimą ir leidimų išdavimų procedūras, laikantis aplinkos apsaugos įstatymų.

Komisija nerengia geriausios patirties gairių dėl aukštos dėl aukštos įtampos laidų įrengimo gyvenamosiose erdvėse. 1999 m. liepos 12 d. Tarybos Rekomendacija 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų poveikio visuomenės nariams apribojimo (nuo 0 Hz iki 300 GHz), numato minimalių apribojimų bazę ir nuorodos lygmenis, tačiau valstybės narės lieka atsakingos už priemonių įgyvendinimą.

Ar Europos Komisija yra informuota apie tai, kad „European City Guide“ ir jo antrinės bendrovės vis dar veikia ir toliau klaidina verslą visoje ES?

Kodėl komercinei praktikai „verslas verslui“ (B2B) netaikoma Neskaidrios komercinės veiklos direktyva (2005/29/EB)⁽¹⁾,ir ar Europos Komisija ketina į Direktyvą įtraukti B2B praktiką?

Komisija yra informuota apie vis dar egzistuojantį „European City Guide“ ir panašias katalogų įmones bei toliau atsakinėja į nesibaigiančius Europos Parlamento narių ir verslininkų laiškus.

Kaip Komisija jau yra minėjusi, kadangi ši problema yra susijusi su „verslas verslui“ (B2B) santykiais, yra netaikoma daug ES vartotojų apsaugos įstatymų. Išimtis yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos;

Valstybių narių kompetentingi teismai ir (arba) visuomeninės vykdymo institucijos, iš kurių vykdomos tokios schemos, yra kompetentingos kiekvienu atveju spręsti ar komerciniai pranešimai yra klaidinantys ir imtis atitinkamų vykdomųjų veiksmų.

Kai kurios kompetentingos institucijos ir teismai, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Belgijoje, jau ėmėsi prieš tokią praktiką nukreiptų vykdomųjų veiksmų.

Neskaidrios komercinės praktikos (NKP) direktyva netaikoma B2B komercinei praktikai, kadangi nebuvo maksimalaus nacionalinių įstatymų dėl neskaidrios komercinės praktikos veiklos, suderinimo atvejų (pavyzdžiui, B2B klaidinančios reklamos, aklo sekimo, šmeižimo).

Visa suderinimo Direktyva dėl neskaidrios B2C komercinės veiklos jau yra labai ambicingas pasiūlymas, kuris būtų nepasiteisinęs, jei jo taikymo sritis būtų išplėsta iki B2B neskaidrios konkurencijos praktikos.

Po konsultavimųsi ir darbų Taryboje, paaiškėjo, kad nėra sutarta dėl direktyvos taikymo srities išplėtimo taip, kad ji būtų taikoma B2B neskaidriai komercinei praktikai.

Taip pat reikia pabrėžti, kad ne visos valstybės narės turi sistemą, galinčią atremti neskaidrią komercinę praktiką.

Kai kurios valstybės narės (pavyzdžiui, Vokietija, Austrija ir Švedija) pasisakė už direktyvos taikymo srities išplėtimo taip, kad ji būtų taikoma neskaidrios komercinės praktikos veiksmams. Kitos (pavyzdžiui Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Airija) pritarė vartotojų apsaugai, tačiau pasipriešino pilnai suderintos sistemos, skirtos kovoti su neskaidrios komercijos praktika, įvedimui ES lygiu.

Nors Komisija negali sutrukdyti tokią praktiką vykdančioms bendrovėms, ji stengėsi skleisti informaciją apie šią problemą, pristatydama šį klausimą Europos verslo organizacijoms. Be to, Komisija parašė kompetentingoms valdymo institucijoms atitinkamose valstybėse narėse, įskaitant Ispaniją, siekdama akcentuoti, kad tokia situacija tęsiasi, ir paprašyti daugiau informacijos šia tema. Komisija laukia atsakymų į kai kuriuos iš šių laiškų.

ES ir valstybių narių vyriausybės, energijos taupymo sumetimais, skatina ryškias šviesos lempas pakeisti kompaktinėmis fluorescencinėmis lempomis (CFLs). Tokiose lempose, kurios vartotojams yra daug brangesnės, yra 5 miligramai gyvsidabrio, kurio naudojimas buvo uždraustas dėl šios medžiagos didelio toksiškumo ir jos keliamo tiesioginio pavojaus gyventojų sveikatai.

Kokių priemonių ėmėsi Komisija, kad užtikrintų saugų panaudotų CFL lempų tvarkymą, kad jos nebūtų išmetamos kartu su miesto šiukšlėmis, tokiu būdu į aplinką išskirdamos jose esantį gyvsidabrį? Be to, kokių priemonių ji ėmėsi, kad informuotų vartotojus apie tokių lempų keliamą pavojų ir priemones, kurių būtina imtis, pažeidus ar sudaužius lempą, ir apie jose esančias toksiškas medžiagas?

Direktyva 2002/96/EB dėl elektrinių ir elektroninių atliekų⁽¹⁾ numato priemones, reikalingas užtikrinti energiją taupančių lempų grąžinimą pasibaigus jų galiojimui. Už tokių atliekų surinkimo, apdirbimo, susigrąžinimo ir tinkamo perdirbimo organizavimą ir finansavimą yra atsakingi gamintojai. Jie gali individualiai ir (arba) bendrai įvesti ir vykdyti tokias susigrąžinimo sistemas.

Valstybės Narės privalo užtikrinti, kad elektrinių ir elektroninių įrengimų vartotojams būtų suteikta reikalinga informacija apie reikalavimus neišmesti lempų kartu su nerūšiuojamomis savivaldybės atliekomis ir rinkti tokias atliekas atskirai, bei apie tai, kaip jas grąžinti jiems prieinamoms surinkimo sistemoms.

Be to, valstybės narės turės užtikrinti, kad vartotojams būtų suteikta visa reikiama informacija apie galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, būnant šalia pavojingų elektroninių ir elektros įrengimų. Tai taip pat turi apimti priemones, kurių reikia imtis pažeidus ar sudaužius lempą, ir jose esančių toksiškų medžiagų apvalkalą. Valstybės narės gali reikalauti, kad tokią informaciją teiktų gamintojai ir (arba) platintojai, pvz., naudojimo instrukcijoje arba pardavimo punktuose.

Siekdama spręsti nuolatinę pabėgėlių ir imigrantų, siekiančių patekti į kitas Europos šalis, kad prisijungtų prie savo šeimų narių ar tikėdamiesi geresnio gyvenimo, problemą Patras mieste, Graikijos vyriausybė ir vietos valdžios institucijos nusiuntė policiją, kad ši sugriautų jų laikinas stovyklavietes ir vykdytų masinius suėmimus bei areštus. Šiuo metu į teritoriją plūsta užsienio darbininkai, daugiausiai iš Afganistano ir Irako, dėl suprantamų priežasčių bėgantys nuo laikinų ir pavojingų sąlygų šalyse, kuriose vykdomos NATO operacijos.

Ar Komisija pripažįsta, kad ES yra atsakinga už šiuos žmones? Kokių priemonių ji imsis, kad įteisintų jų gyvenimą ir judėjimą ES, pripažindama jų teisę į apsaugą ar papildomą apsaugą kaip pabėgėliams, kad jiems nebūtų draudžiama patekti į šalį, kad jie nebūtų sulaikomi ir išsekę? Kaip Komisija vertina bendros prieglobsčio ir pasienio politikos rezultatus, nehumaniško elgesio su pabėgėliais ir imigrantais, kontekste?

Gerbiamo nario klausimas apima dvi sritis, esančias dviejų atskirų valstybių narių įsipareigojimų kompetencijoje, tai yra, įsipareigojimų pagal ES prieglobsčio acquis ir įsipareigojimų pagrindinių teisių atžvilgiu vykdant imigracijos ir pasienio kontrolę.

Komisija neturi pakankamai informacijos, kuri leistų padaryti konkrečias išvadas dėl Graikijos valdžios veiksmų, minimų su gerbiamo nario klausime.

Kalbant apie Graikijos prieglobsčio acquis įgyvendinimą, Komisija ne kartą ėmėsi procedūrinių veiksmų dėl šios valstybės narės įsipareigojimų pagal Bendrijos teisę, nevykdymo.

Taigi, Komisija, inter alia, pradėjo apkaltos procedūras prieš Graikiją dėl to, kad ši nepranešė apie Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio ⁽¹⁾ (Apibūdinimo direktyva) ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse perkėlimo priemones ⁽²⁾.

Prireikus, Komisija imsis daugiau procedūrinių veiksmų, remdamasi Europos Bendrijų steigimo sutarties 226 straipsnio jai suteikta galia, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų pagal ES prieglobsčio acquis.

Komisija norėtų pabrėžti, kad Graikija galėjo naudotis ES finansinė parama, skirta užtikrinti, inter alia, tinkamas prieglobsčio ieškančių asmenų priėmimo sąlygas bei pabėgėlių ir papildomą apsaugą gavusių asmenų identifikavimą bei integravimą. Pagal oficialiai užregistruotų prieglobsčio prašymo skaičių, iš Europos pabėgėlių fondo II 2007 m. Graikijai buvo skirta 1 283 253, 07 eurų, o 2008 m. ji galės pasinaudoti 1 571 280, 36 eurų iš Europos pabėgėlių fondo III.

Kalbant apie asmenų, kuriems reikalinga asmeninė apsauga Europos Sąjungoje, judėjimą, Komisija norėtų atkreipti dėmesį į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, iš dalies pakeičiančios 2003 m. lapkričio 25 d. Direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, siekiant praplėsti tarptautinę pagalbą gaunančių asmenų grupę.⁽³⁾ Jei Direktyva bus priimta, jos nuostatos leis, pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą turintiems, trečiųjų šalių piliečiams gauti ilgalaikio gyventojo statusą valstybėse narėse bei teisę, dėl įvairių priežasčių, įskaitant darbo ir savarankiško darbo veiklą, gyventi kitose valstybėse narėse.

Galiausiai, Komisija nori pakartoti savo tvirtą poziciją , kad, vykdydama pasienio kontrolę arba imdamasi priemonių prieš neteisėtą trečiųjų šalių piliečių buvimą jos teritorijoje, Graikija privalo nepažeisti pagrindinių teisių.

Braziliškos mėsos importas į Europą yra prioritetinis klausimas, iš dalies dėl to, kad šiuo metu ES trūksta jautienos. Todėl, kliūčių prekybai sudarymas prieštarauja mūsų pagrindiniams principams dėl laisvos prekybos ir atvirumo. Žemės ūkio politika jau buvo griežtai kritikuojama, o tokio pobūdžio priemonės – produkto, kurį piliečiai nori turėti uždraudimas dėl neaiškių priežasčių – nepadeda remti Europos ūkininkų. Manoma, kad jei draudimas ilgai galios, Švedijoje jautienos kaina gali išaugti 30 proc. Tačiau, pritariu Komisijos pastangoms teikti prioritetą žmogaus ir gyvūnų sveikatos išsaugojimui. Todėl, svarbu prisiminti, kad ryškus braziliškos mėsos pardavimų Europoje pokytis yra smarkiai susijęs su dešimto dešimtmečio pabaigoje karvių pasiutligės sukelta sumaištimi.

Todėl norėčiau paklausti Komisijos, kaip ji ketina padėti spręsti šią problemą ir kaip Komisija gali užtikrinti, kad šios laikinos priemonės tikrai yra laikinos ir proporcingos, ir kad jos nepakenks vartotojų interesams, nusileidžiant Europos ūkininkų spaudimui?

Europos vartotojams svarbu, kad šis klausimas būtų sprendžiamas nedelsiant!

Siekdama apsaugoti ES visuomenės ir gyvūnų sveikatą, Europos Sąjunga pateikė visapusišką reikalavimų rinkinį dėl mėsos importo. Šių reikalavimų laikymąsi tikrina Komisija, ypač per Komisijos inspekcinių tarnybų (Airijoje įsikūrusi Maisto ir veterinarijos tarnyba (FVO) vykdomus patikrinimus vietoje. Neseniai vykdytu patikrinimų Brazilijoje metu, buvo pastebėta rimtų Bendrijos importo reikalavimų jautienai nesilaikymo atvejų.

Todėl, Komisija priėmė priemones, skirtas stiprinti gyvūnų bendrovių, iš kurių gaunama mėsa gali būti importuojama į Europą, kontrolę ir priežiūrą. Iki 2008 m. vasario pabaigos, tikimasi iš Brazilijos valdžios gauti galutinį bendrovių sąrašą su jų auditų ataskaitomis.

Komisija žino, kad tokios priemonės turės pasekmių prekybai. Jos yra nuolatinio Brazilijos nustatytų trūkumų netaisymo rezultatas.

Nepaisant to, numatyta, kad priemonės bus laikinos. Prekyba atsistatys, kadangi tokios priemonės leis į sąrašą įtraukti papildomas įmones, įrodžius, kad jos pilnai atitinka ES reikalavimus.

Bendrijos visuomenės ir gyventojų apsaugai turi būti teikiama pirmenybė su prekyba susijusių problemų atžvilgiu.

Pareigūnams yra apmokamos jų pačių, arba jei jiems skiriama šeimos pašalpa, ir jų sutuoktinių bei išlaikytinių kelionių iš darbo vietos į kilmės vietą, išlaidos (remiantis 2004 m. gegužės 1 d. Europos Bendrijų personalo reglamento VII priedo 3(C) skyrių).

Kiek Komisija išleido atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. šioms, Personalo reglamente numatytoms išlaidoms?

Kiek Komisijos pareigūnams buvo skirta atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. iš numatytos sumos?

Kiek Komisijos pareigūnai realiai gavo iš atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. numatytos sumos?

Pagal Personalo reglamentus, pareigūnai, laikini darbuotojai ir pagal sutartis dirbantis personalas (bei jų sutuoktiniai, išlaikytiniais, jei jiems priklauso šeimos pašalpa) turi teisę į metines išmokas už kelionės išlaidas iš darbo vietos į jų kilmės vietą.

Europos Sąjungoje dirbančiam personalui šios išmokos yra išmokamos automatiškai, kadangi išmokų gavėjų skaičius sutampa su pareigūnų, kuriems priklauso išmokos, skaičiumi. Skaičiai yra tokie:

Bendros metinės kelionių išlaidos

Gavėjų skaičius

2005

22 958 780

17 352

2006

25 867 437

17 814

2007

28 209 707

18 389

Pareigūnams, dirbantiems už Europos Sąjungos ribų, Personalo reglamento VII priedo 8 straipsnio 4 dalis numato kelionių išlaidų kompensavimą vienodo tarifo išmokų, atitinkančių personalo nario, jo sutuoktinio ir išlaikytinių grįžimo iš darbo vietos į kilmės vietą (arba į kitą vietą tiems, kuriems priklauso išmokos, tačiau kurie negyvena savo darbo vietoje) oro transporto išlaidas, forma.

Kalbant apie kompensavimą, Komisija moka vienodo tarifo išmokas kiekvienų metų liepą. Prieš tai, kaip kelionės įrodymas, turi būti pateikti įsodinimo-registracijos kvitai. Todėl, kompensacija priklausys tik tiems, kurie pateiks įvykusios kelionės įrodymą.

Toliau pateiktoje lentelėje yra pavaizduotas tokiems personalo nariams skirtas biudžetas ir apsvarstytų bylų skaičius (duomenys surinkti iš įvairių duomenų bazių, kadangi 2005, 2006 ir 2007 m. duomenys buvo tvarkomi ne ta pačia IT sistema). Šie skaičiai apima kompensacijos gavėjus (ir jų išlaikytinius), Komisijos delegacijose dirbusius mažiausiai metus per nurodytą laikotarpį. Kai kurie kompensacijos gavėjai taip pat gavo fiksuoto tarifo išmokas už tą laiką, kurį praleido dirbdami Europos Sąjungos teritorijoje.

Tai yra negalutiniai duomenys, kadangi vis dar vyksta 2006 ir 2007 m. biudžeto įvykdymo derinimai.

Išnagrinėtų bylų

skaičius

Biudžetas

2005

968

8 754 729

2006

1 723

12 581 629

2007

1 941

14 334 408

2006 ir 2007 m. dėl 2004 m. priimtos Personalo direktyvos išaugo kompensacijų gavėjų skaičius. Ankstesnis personalas, įdarbintas kitokiu statusu (vietos techninės pagalbos darbuotojai (ALAT) ir individualūs ekspertai) buvo pervesti į darbuotojų pagal sutartis statusą, dėl kurio, pagal kitų Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, buvo įdarbinti nauji žmonės.

Peržiūrint bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) buvo įvestas papildomas mechanizmas, kuriuo naudodamosi, valstybės narės gali užlaikyti iki 10 proc. pagalbos, kurią gauna pagal pirmąsias gaires, siekiant jas panaudoti kaip papildomus mokėjimus specifiniams ūkininkavimo tipams, kurie yra svarbūs aplinkos apsaugai ar gerinimui arba žemės ūkio produktų kokybės ir prekybos jais gerinimui (EB) Nr 1782/2003⁽¹⁾). Neseniai Komisijos komunikate COM(2007)0722, paskelbtame rengiantis BŽŪP reformos „sveikatos patikrinimui“, pasiūlyta atnaujinti šį straipsnį, siekiant, kad jį būtų galima įgyvendinti už sektoriaus ribų.

Gal komisija galėtų pasakyti, ar ji atliko poveikio tyrimą dėl šio komunikato dėl BŽŪP reformos pasirengimo „sveikatos patikrinimui“ orientacijų ir savalaikio 69 straipsnio įgyvendinimo, arba bent jau, ar turi kokių nors duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo taikymo srities plėtimą?

2007 m. lapkritį priimtame Komisijos Komunikate „Pasirengimas BŽŪR reformos sveikatos patikrinimui“ teigiama, kad peržiūrėtas 69 straipsnis reikalaus sušvelninti šiuo metu galiojančią tvarką, kad tokios priemonės pagal tokias nuostatas gali būti taikomos tik sektoriaus lygmeniu.

Komisija šiuo metu baigia poveikio vertinimą dėl BŽŪP sveikatos patikrinimo. Šios ataskaitos tikslas yra ištirti skirtingas galimybes, kurias Komisija galėtų pasiūlyti ekonominiu, aplinkos, socialiniu ir administraciniu požiūriu. Kaip šios analizės dalis, taip pat yra tiriamas 69 straipsnio peržiūrėjimas.

Teisinius pasiūlymus dėl sveikatos patikrinimo lydės poveikio vertinimo ataskaita. Komisija planavo šį paketą priimti 2007 m. gegužės 20 d. Vykdydama šį poveikio vertinimą, Komisija taip pat atsižvelgs į kitus išorės tyrimus, kitų Europos institucijų indėlį ir į procese dalyvaujančias suinteresuotas šalis.

1995 m. ES pasaulyje užėmė antrą vietą pagal naujųjų technologijų produktų eksportą. 2005 m. ji tapo ne tik didžiausia tokių produktų eksportuotoja, skaičiuojanti 17,2 proc. pasaulio eksporto šioje srityje, bet ir didžiausia importuotoja (19,1 proc. pasaulio importo). 2005 m. bendra Sąjungos eksporto ir importo vertė išaugo atitinkamai iki 230 ir 198 milijardų eurų. 2000–2005 m. laikotarpiu, buvo užregistruotas vidutinis metinis 1,7 proc. ES naujųjų technologijų eksporto augimas, o importas per metus mažėjo 1,3 proc. „Elektroninių ir telekomunikacinių įrengimų“ kategorija sudarė didžiausią Europos naujųjų technologijų produktų importo ir eksporto dalį (17 valstybių narių ir Norvegijoje).

Gal Komisija gali pateikti informacijos apie savo strategiją, didinat visų valstybių narių pajėgumą gaminti ir eksportuoti naujųjų technologijų produktus?

Komisija su pasitenkinimu pastebi išaugusį Europos konkurencingumą naujųjų technologijų produktų srityje.

ES įmonių pajėgumas gaminti ir eksportuoti naujųjų technologijų produktus priklauso nuo daugelio pagrindinių sąlygų. Kai kurios iš jų gali būti susiklosčiusios ES lygmeniu, o kitos , būti nuo valstybių narių galioje. 2005 m., Komisija nustatė savo pramonės politiką ⁽¹⁾ ateinantiems metams, paremtą horizontalių ir sektorių iniciatyvų derinimu, po kurio sekė vidurio laikotarpio peržiūrėjimas⁽²⁾2007 m. liepą. Komisija ateityje planuoja stiprinti savo darbą su valstybėmis narėmis dėl pramonės politikos naujai paskelbtos Lisabonos strategijos dėl augimo ir užimtumo kontekste.

Ypatingai svarbus naujųjų technologijų produktų konkurencingumo veiksnys yra investicijų į tyrimus ir plėtrą dydis. Komisijos politika mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, ypač septintoji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa, yra gyvybiškai svarbus indėlis į Europos pramonės naujųjų technologijų sektoriaus tarptautinį konkurencingumą.