Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. kovo 11 d. - Strasbūras

17. ŽŪP būklės patikrinimas (debatai)

  Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje numatytas Lutz Goepel pranešimas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl, BŽŪP būklės patikrinimo (2007/2195(INI)) (A6-0047/2008).

  Lutz Goepel, pranešėjas. − (DE) Pone Pirmininke, Komisare, Tarybos Primininke, ponios ir ponai, pirmasis parlamento diskusijų ciklas dėl to, ką turime laikyti bendrosios žemės ūkio politikos būklės patikrinimu, bus baigtas rytoj. Šis būklės patikrinimas nėra fundamentali bendrosios žemės ūkio politikos reforma. Jis turi toliau, kur reikia, naujinti dabartinę žemės ūkio politiką, atsižvelgiant į patirtį, sukauptą nuo 2003 m. ir pritaikant politiką prie pakitusių aplinkybių.

Komisija turi labai rimtai atsižvelgti į mūsų pozicijas. Tai bus patikimas artėjančių diskusijų dėl įstatymų paketo ir biudžeto peržiūros po 2013 m. pagrindas.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete mes pritariame tolesnei reformai, susijusiai su didesne asmenine atsakomybe ir orientavimusi į rinką, bet tuo pačiu metu labiau nei bet kada akcentuojame tokius aspektus, kaip masto saugumas ir socialinė bei su aplinkosauga susijusi atsakomybė – ypač, kai susiję su dabartine rinkos plėtra ir naujais klimato kaitos politikos tikslais. Taip pat norime, kad keičiant sistemą valstybėm narėms būtų suteikta daugiau savarankiškumo, kitaip tariant, kad būtų siūloma dar labiau atsiriboti nuo istoriškai susiklosčiusių lygių.

Tačiau debatai komitete atskleidė, kad tai nėra efektyvu visuose sektoriuose, bent jau ne anksčiau kaip 2013 m. Atsižvelgiant į dabartinę rikos situaciją, staigus sistemos keitimas neigiamai veiktų gyvulininkystės priemokų arba atsiribojusių, bet turinčių gerai išvystytą gyvulininkystės sektorių, valstybių struktūras. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kuriuos nežymius rinkos nuostatus augalų sektoriuje, pvz., rinkos nuostatus dėl bulvių krakmolo, žaliųjų pašarų ar ryžių, kurie turi daug įtakos regioninės svarbos perdirbimo pramonei, į kurią pastaraisiais metais daug investuota ir tikimasi, kad investicijos pasiteisins.

Komitetas balsavo už tai, kad būtų sukurta nauja, lanksti priemonė, leidžianti skatinti tam tikrą aplinkos nulemtą ar regionams būdingą gamybą arba konkrečių sektorių plėtrą – visa tai numato 69 straipsnis. Tuo pačiu metu reikalavome, kad būtų sukurtos naujos priemonės, apsaugančios žemę nuo aplinkosaugos krizės ir krizės, kurios grėsmė vis labiau juntama dėl klimato kaitos ir nuolat didėjančios žemės ūkio rinkų sąsajos. Naudojant šią priemonę taip pat reikia patikrinti viešosios ir asmeninės rizikos valdymo formą, todėl priemonė yra būtina, nes kitomis priemonėmis to padaryti neįmanoma.

Kelis žodžius noriu pasakyti apie mokesčių sumažinimą ir moduliaciją. Ūkininkai tikisi, kad planas bus patikimas, todėl paprasčiausiai negalima dar kartą apriboti ir permesti tarp 8 ir 53 % tiesioginių pajamų paramos ir privalomos 5 % dydžio moduliacijos taikymo tik keturis metus po paskutinės reformos įvykdymo.

Visas supratimas apie kaimo vietovių plėtros finansavimą sugriovė pasitikėjimą ir sukėlė struktūrinius nesklandumus. Šie pasiūlymai ypač aktualūs visą laiką dirbantiems ūkininkams ir tiems, kuriems per pastaruosius metus pavyko pagerinti konkurencingumą jungiantis į juridinius subjektus. Tačiau mes pateikėme pasiūlymų, kaip galima suderinti bendruosius politinius tikslus ir ekonominius reikalavimus.

Turime skintis naujus kelius, siekdami nuoseklumo ir konkurencingumo. Esame dėkingi visiems, kurie bendradarbiavo rengiant šį pranešimą, be to, noriu padėkoti savo kolegoms ir visų žemės ūkio komiteto grupių nariams.

  Iztok Jarc, Pirmininkas. − (SL) Tarybos Pirmininkas pranešėjo pono Goepel parengtą pranešimą laiko apgalvotu ir dideliu įnašu į debatus. Taryba taip pat intensyviai dirbo rengdama atsakymą į Komisijos pranešimą. Kaip žinote, ministrai svarstė klausimą trijų Tarybos sesijų metu, būtent – lapkričio, gruodžio ir vasario mėnesiais.

Kitą savaitę mes, ministrai, mėginsime padaryti tam tikras su pranešimu dėl bendrosios žemės ūkio politikos būklės patikrinimo susijusias išvadas. Pradėsime nuo tam tikrų bendrųjų principų. Pvz., kai 2003 m. buvo patvirtinta bendrosios žemės ūkio politikos reforma, Taryba aiškiai išreiškė savo norą įvertinti patvirtintos reformos poveikį ateičiai, itin didelį dėmesį kreipiant į nustatytus tikslus, taip pat išanalizuoti poveikį žemės ūkio rinkoms.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad nutarę vykdyti bendrosios žemės ūko politikos būklės patikrinimą, mes atsižvelgsime į Europos Tarybos išvadas dėl finansinių perspektyvų 2007–2013 m. ir Europos Tarybos kreipimąsi į Komisiją su prašymu peržvelgti ES biudžetą ir išlaidas per 2008–2009 m. Pirmininkaujančioji valstybė narė sutinka su Komisija, kad bendrosios žemės ūkio politikos būklės patikrinimas yra svarbi planuojamo 2008–2009 m. biudžeto apžvalgos dalis, be to čia negalima daryti išankstinių išvadų.

Nustatę, kad vykdant 2003–2004 m. reformas pavyko pasiekti beveik visų nustatytų tikslų – buvo atsižvelgta į situaciją rinkoje, o bendroji žemės ūkio politika tapo artimesnė gyventojams. Ministrai taip pat įsitikinę, kad šiame pranešime Komisija tinkamai nustatė pagrindines plėtros kryptis, kurios tapo galimos po 2003–2004 m. patvirtintų reformų.

Taryba atkreips ypatingą dėmesį į tris pagrindinius klausimus. Vieningą mokėjimo schemą, rinkodaros priemonių vaidmenį ir, žinoma, galimybę prisitaikyti prie dabartinių ir būsimų iššūkių, susijusių su klimato kaitos rizikos valdymu. Intensyviai dirbsime, kad pavyktų nustatyti tinkamą politikos pritaikymo prie naujų iššūkių ir pasikeitusių sąlygų bei aiškios ir stabilios struktūros balansą.

Kalbėdamas apie supaprastinimą, noriu pasakyti, kad Europos Sąjunga šį klausimą laiko itin svarbiu, todėl taip pat tikimės, kad Komisija nustatytų konkrečias priemones šiam tikslui pasiekti.

Kaip jau sakiau, kitą savaitę Taryba ketina padaryti išvadas šiais ir daugeliu kitų klausimų, pvz., rizikos valdymo, pieno kvotų, perėjimo prie pieno kvotų sistemos panaikinimo ir kt. klausimus. Be jokios abejonės, jūsų pranešimą laikysime vertingu indėliu svarstant šį klausimą ateityje.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, dar kartą noriu padėkoti žemės ūki ir kaimo plėtros komitetui ir ypatingai ponui Goepel už sunkų darbą, rengiant puikų pranešimą.

Pirmojo derybų rato metu teko konsultuotis su daugybe tarpininkų ir organizacijų bei asmenų ir sužinoti jų nuomones bei sukaupti įvairių idėjų. Europos Parlamento nuomonė ir tikėtinos Tarybos išvados kitą savaitę yra ypač svarbios, nes siekiama užbaigti įstatymų pasiūlymus, kuriuos Komisija planuoja priimti gegužės 20 d. Tą pačią dieną Strasbūre Europos parlamentui pateiksiu teisinius tektus. Tačiau iš esmės mane džiugina tai, kad visos trys institucijos – Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija – jaučiasi esą vienoje parduotuvėje, nors ir turi skirtingus pirkinių sąrašu.

Nenoriu išsamiai kalbėti apie įvairias problemas, todėl išsakysiu savo nuomonė tik trimis pačiais svarbiausiais klausimais. Visų pirma, dėl tiesioginių išmokų. Jos, žinoma, susiję su ilgalaike apsauga, kurią norime garantuoti ūkininkams. Todėl sutinku su jūsų pranešimo teiginiu, kad tiesioginės išmokos yra būtinos kaip pagrindinių pajamų garantas. Vieninga išmokų schema paskatins ūkininkų konkurencingumą, bet sistema turi būti dar efektyvesnė ir paprastesnė. Todėl pritariu tolesniam atsiribojimui. Vykdant 2003 m. reformą sukaupta patirtis rodo, kad atskyrimas yra gana efektyvus veiksnys, todėl manau, kad turime dirbti toliau ir išplėsti atskyrimo pranašumus, išskyrus tais atvejais, kai mokesčių susiejimas turi labai tvirtą pagrindą.

Taip pat pastebėjau, kad pritariate minčiai kaip efektyvią priemonę panaudoti lankstų 69 straipsnį. Tačiau negalima tikėtis, kad 69 straipsnis išspręs visas skirtingas problemas, todėl kovosiu, kad būtų iš naujo įgalinta parama naudojant 69 straipsnį.

Neketinu išsamiai kalbėti apie pienininkystės sektorių, nes apie tai jau diskutavome. Paminėsiu tik kelias rinkos priemones: intervencija ir privačios saugyklos. Kaip ir jūs, turiu pripažinti, kad kai kurios rinkos priemonės vis dar gali būti naudojamos, bet reikia jas pritaikyti tokiai Europos Sąjungai, kokia ji yra dabar. Džiaugiuosi, kad sutinkame, jog ateityje jos pasitarnaus kaip saugos tinklai.

Rizika, susijusi su netinkamomis oro sąlygomis ar gyvulių ligų protrūkiais, kaip minėjote, tikrai yra svarbus mūsų diskusijos klausimas. Tačiau mums nereikia pradėti nuo nulio: Taryba šį klausima svarstė 2005 m. ir nutarė, kad naujos ES lygiu taikomo priemonės neturi daryti įtakos tam, ką jau pavyko pasiekti įvairiose valstybėse narėse. Turime būti užtikrinti, kad naujos priemonės netrukdys ūkininkams atitinkamai reaguoti į rinkos pokyčius ir bus suderintos su PPO sistema, jei nuostoliai viršys 30 %.

Kalbėdama apie moduliaciją, esu labai aiškiai pasakiusi, kad ateityje reikia sukurti labai ambicingą kaimo plėtros politiką. Mane nuliūdino tai, kad svarstant finansines 2005 m. pabaigos perspektyvas, valstybių ir vyriausybių vadovai nutarė gerokai sumažinti kaimo plėtros finansavimą.

Tačiau turiu pasakyti, kad jūsų pranešime neišgirdau pritarimo mano mintims šiuo klausimu. Bet manau, jog galime pateisinti tai, kad vykdoma kaimo plėtros politika yra finansiškai pernelyg įtempta. Jei tikėsime, kad vykdydami kaimo plėtros politiką, kaip teisingai pasakė Pirmininkas, galėsime prisiimti tokius iššūkius kaip vandens ūkio tvarkyba ir biologinė įvairovė, tada norėdami įtraukti ir kitus uždavinius, turėsime skirti daugiau pinigų. Manau, moduliacija yra tinkamiausias būdas teikti didesnį finansavimą.

Susidomėjusi perskaičiau, ką jūs siūlote, ir esu įsitikinusi, kad prie šio klausimo dar grįšime.

Jei moduliacijos klausimas pranešime minimas santūriai, tai nuomonė dėl išmokų mažinimo dideliems ūkiams yra apskritai priešiška – vadinate tai mokesčių sumažinimu. Šio klausimo negalima tiesiog ignoruoti. Žinome, kad viešumo iniciatyva leis atkreipti dėmesį į dideles pinigų sumas, skiriamas pavieniams ūkininkams ir pavieniams žemės savininkams. Kita vertus, reikia rimtai atsižvelgti į visų nuogąstavimus, susijusius su šia problema. Mane sudomino jūsų pranešime išdėstyta progresyvios moduliacijos koncepcija. Manau, išgirdome gerų minčių, kurias atidžiai apsvarstysime teikdami įstatymų pasiūlymus.

Jei kalbėjau šiek tiek per ilgai, tai tik aiškiai parodo, kaip mane domina ir kaip man svarbu pasinaudoti proga ir dalyvauti Parlamente vykstančioje diskusijoje dėl Europos žemės ūkio politikos ateities.

  Bart Staes, įsipareigojęs Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui. − (NL) Kalbėsiu ponios Buitenweg, įsipareigojusios Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, vardu, – ji serga ir nori atsiprašyti, kad negali dalyvauti. Aplinkos apsaugos komitetas pateikė 17 rekomendacijų; apžvelgsiu keturias iš jų.

1. Aplinkos apsaugos komitetą džiugina tai, kad Europos Komisija ketina reaguoti į iššūkį, susijusį su klimato kaina ir palaiko ne tokio intensyvaus ūkininkavimo idėją.

2. Aplinkos apsaugos komitetas akcentuoja būtinybę plėsti nuoseklų, daugiafunkcinį žemės ūkį ir tuo pačiu pasisako už aplinkosauginį ir ekologišką ūkininkavimą.

3. Europos komisija neketina vykdydama supaprastinimo politiką mažinti dabartinių priemonių, t. y. priemonių, užtikrinančių aplinkos ir gyvūnų apsaugą ir jų suderinamumą. Atvirkščiai, mūsų nuomone, suderinamumas kai kuriose srityse, pvz., vandens suvartojimo ir valdymo ir vandens kokybės, turi būti stiprinamas.

4. Komitetas įspėja Komisiją, kad reikia taikyti šiek tiek daugiau apribojimų, kai kalbama apie biologinį kurą. Jų poveikis abejotinas, be to, jie tikrai nėra tinkami, vertinant iš aplinkosaugos ar socialinių pozicijų.

  Neil Parish, PPE-DE grupės vardu. – Ponas Pirmininke, noriu padėkoti ponui Goepel už puikų pranešimą. Tikiu, kad puikiame pranešime jam pavyko pateikti komiteto ir Parlamento nuomones. Manau, kad žemės ūkio reformą reikia laikyti evoliucine, o ne revoliucine ir mums puikiai sekasi vykdyti Fischler reformas. Džiaugiuosi dėl daugumo Komisijos pasiūlymų, pateiktų pono Goepel pranešime.

Manau, kad vienu iš pagrindinių reformos tikslų turi būti siekis sumažinti ūkininkams taikomas biurokratines sankcijas – erdvės politikai vis tiek liks. Taip, Komisare, mes esame vienoje parduotuvėje, tačiau manau, kad kai kas mano, kad pinigus leisime skirtingiems pirkiniams – apie tai, tikriausiai, dabar ir diskutuojama.

Maisto sauga vėl įtraukta į darbotvarkę kaip labai svarbus punktas, ypač Tolimuosiuose Rytuose, kai dabar perkama vis daugiau ir daugiau maisto produktų. Grūdų kaina išaugo beveik dvigubai arba du su puse karto, todėl manau, vykdydami reformą galėsime iš naujo nustatyti, kaip reikia leisti pinigus.

Dar kartą reikia pažvelgti į moduliaciją. Mano nuomone, reikia visiems laikams atsisakyti minties atsiriboti, nes ši bendroji žemės ūkio politika yra tokia, kurios nemanoma sieti su gamyba. Tolesni veiksmai tokio atsiribojimo sąlygomis negalimi.

Turime skirti dėmesio pieno kvotoms ir panaikinti jas 2015 m.

Susiję mokėjimai – tai svarbiausia reformos dalis ir jūs teisingai darote, kad keliate šį klausimą. Dar kartą noriu pasakyti, kad atėjo metas, kai žemės ūkio sektorius turi orientuotis į rinkos kainą. Taip, bendroji žemės ūkio politika yra būtina, bet nereikia pamiršti rinkos ir turime pasinaudoti jos siūlomomis galimybėmis.

PIRMININKAUJANTYSIS: PONAS SIWIEC
Vicepirmininkas

  Luis Manuel Capoulas Santos, PSE grupės vardu. – (PT) Pone Pirmininke, taip pat noriu pasveikinti Tarybos Pirmininką ir Komisarą. Bendrosios žemės ūkio politikos klausimas visada sukelia intensyvias diskusijas ir visada sunku prieiti vieningos nuomonės, Tačiau pastebėjau, kad visi vieningai pasisako už tai, kad būtų palaikoma bendroji žemės ūkio politika, kurios tikslai ką tik patvirtinti Lisabonos sutartimi.

PSE grupė rodė nemažas pastangas debatų metu, parlamentinėje grupėje, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete ir ūkininkų organizacijose, ir mes pateikėme daugiau nei pusę iš 600 pono Goepel pranešimo pataisų ir pasirašėme 15 iš 17 kompromisinių sutarčių, apimančių dešimtis pataisų. Mes intensyviai dirbome ir darėme nemažas išlygas, kad pasiektume konsensuso Parlamente, todėl noriu padėkoti ponui Goepel už jo norą diskutuoti ir už pademonstruotą norą eiti į kompromisus; taip pat noriu pasveikinti poną Parish, kuriam pasisekė darbą komitete nukreipti tinkama kryptimi.

Tai geriausias kompromisas, tačiau tai nėra socialistinis pranešimas. Tokio pranešimo mes nebūtume parengę; manome, kad jis demonstruoja žvilgsnį atgal ir yra konservatoriškas, vertinant iš visuomenės ir ūkininkų lūkesčių taško. Tačiau pranešimo bendra tendencija neužkerta kelio išsamesnėms diskusijoms dėl įstatymų pasiūlymų. Manau, mums pavyks išlaikyti tą pačią kompromisų dvasią, tačiau reikia rodyti daugiau ambicijų nustatant naują Europos žemės ūkio politikos kryptį.

Kalbu labai delikačiais klausimais: dėl paramos atskyrimo tempo, palankesnio paramos paskirstymo mechanizmo, atsakingo požiūrio į pienininkystės sektoriaus ateitį, naujų iššūkių, ypač žemės ūkio vaidmens kovojant su klimato kaita, iškastinio kuro gamybos ir t. t. Dėl šių debatų balsuosime rytoj, intensyviai galvodami apie ateitį. Siūlau didžiąja dauguma balsuoti už šį pranešimą ir už patobulinimus, kuriuos pristatys socialistai, kad pranešima būtų dar išsamesnis.

  Niels Busk, ALDE grupės vardu. – (DA) Pone Pirmininke, Komisare, Pirmininke, ponios ir ponai, ponas Goepel parengė kompetentingą pranešimą, kuriame numatytos priemonės, būtinos norint išaiškinti ir supaprastinti žemės ūkio politiką. Paminėta ir tai, kad po 2013 m. būtina palaikyti bendrąją žemės ūkio politiką – už tai su dėkingas pranešėjui. Mes pritariame jo pozicijai dėl tolesnio atskyrimo, kad 2003 m. reforma būtų vykdoma visose valstybėse narėse. Palaikome pranešėjo pozicijas dėl rinkos priemonių ir rizikos valdymo, susijusio su krizėmis, epidemijomis, gyvulių ir aplinkos apsauga, moduliacija ir mokesčių sumažinimu. Taip pat palaikome tolesnį kaimo plėtros politikos kūrimą ir skatinimą didesnį dėmesį skirti biologiniam kurui. Deramų pastangų prireiks, norint įgyvendinti suderinimo ir supaprastinimo idėjas, nes dabartinėje situacijoje ūkininkai yra priversti palikti laukus ir gardus ir braižyti diagramas, reikalingas monitoringui. 2015 m. turi būti panaikintos pieno kvotos, todėl dabar reikia bent 2 % padidinti pieno kvotas ir diegti „švelnų nusileidimą“ 2009 m. Didėjanti pieno produktų paklausa skatins Europos pieno gamybą, kad pavyktų pateikti tai, ko reikalauja rinka.

Pranešime pateikta daug liberalizacijos ir rinkos ekonomikos idėjų, kuriomis Komisija turi grįsti savo pasiūlymus gegužės mėn., kai bus pateikta BŽŪP būklės patikrinimo ataskaita.

  Sergio Berlato, UEN grupės vardu. – (IT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, esame iš tų, kurie tiki ir pritaria BŽŪP tąsai net po 2012 m.

Matome, kad šis pranešimas yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau negalime sutikti su tuo, kad visiško paramos atskyrimo sąlygomis nebus numatyta dalinio paramos susiejimo galimybė kai kuriuose konkrečiuose sektoriuose, kad pavyktų išvengti visiško gamybos nutraukimo. Iš tiesų, esama ištisų sektorių, pvz., tabako, kuris išnyktų, jei būtų taikomas visiškas atskyrimas; padidėtų nedarbas ir kiltų įvairių ekonominių ir ekologinių problemų itin nepalankiuose regionuose.

Todėl progresyvią paramos moduliaciją laikome perdėta ir gamybą stabdančia priemone, jei tikslas tebėra apsaugoti Europos žemės ūkio produktų gamybą. Mes pripažįstame, kad svarbus skatinti kaimo plėtrą, bet manome, kad to negalima pasiekti pirmosios BŽŪP atramos sąskaita.

Be to, būtina toliau diegti strategijas, palaikančias atskiras rinkos organizacijas. Pone Pirmininke, Komisare, Europos Sąjungai reikalinga bendroji žemės ūkio politika, kurią vykdant bus galima…

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Verts/ALE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, pranešime dėl strategijos mėginote atlikti žemės ūkio politikos būklės patikrinimą, atsižvelgdami ne į žemės ūkį, kuris dabar yra pakankamai palankioje situacijoje beveik visuose sektoriuose. Klausimas buvo toks: ar žemės ūki politika nėra pasenusi? Turiu paakyti štai ką: vien tik karštligiškų rodinių nepakanka; nustatant trūkumus, būtina pateikti atitinkamą jų traktuotę. Jūs iš tiesų nustatėte trūkumus – tai pasakėte savo kalboje. Neketinu vardyti detalių, nes tai užimtų per daug laiko.

Todėl ar tai bus socialiai priimtina priklausys nuo to, kokių priemonių imsimės. Svarbiausia yra tai, kad žemės ūkis, be abejo, turi daryti poveikį stabilizuojant klimatą. Taip ir yra, bet tam tikrose žemės ūkio srityse tampa vis sudėtingiau teikti pasiūlymus, kurie neapimtų apribojimų.

Tačiau itin svarbu užtikrinti, kad viešasis finansavimas būtų paskirstytas taip, jog būtų finansuojamos toks priemonės, kurias laikome būtinomis. Kliūčių sukelia tai, kad kaimo plėtra yra ribojama vidutinio dydžio finansavimo ir turi susitaikyti su tuo, kad jis sumažintas 20 mln. Eurų, kaip teigiama Komisijos ir Parlamento pasiūlyme.

Todėl turime skubiai perskirstyti fondus. Tai turime padaryti ir todėl, kad 2013 m. mums bus reikalingas visuomenės pritarimas.

Ką tik pateikėte kelis pasiūlymus ir tai yra Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, o ypač Europos Parlamento pranešėjo pono Goepel nuopelnas, kad buvo nustatyta tų pasiūlymų praktinė reikšmė, – ilgainiui tarpusavyje konkuruojančios įmonės bus laikomos lygiavertėmis.

Siūlote 45 % sumažinti mokesčius. Pranešėjo pasiūlymu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas tam pritarė, bet su pataisa, kad įmonės, kuriose dirba daug darbuotojų, nuo šiol taip pat turės galimybę įvertinti savo darbo užmokesčio sąnaudas. Lankėmės Meklenburge – Vakarų Pomeranojije ir matėme tas įmones, todėl žinome, kad tik imdamiesi šių priemonių galima nutraukti iškreiptą konkurenciją galima ir sukurti teisingumą.

Tikiu, kad ir jūs laikysitės šios taisyklės, pateikdami įstatymų pasiūlymus. Jei ne, mes kaip Parlamentas dar turėsime galimybę išsigelbėti 2009 m. Komisare, mes rengiamės priimti bendrą sprendimą, todėl užimame visiškai kitą ir mums labai palankią poziciją!

  Ilda Figueiredo, GUE/NGL grupės vardu. – (PT) Pone Pirmininke, labai svarbu nustatyti planuojamos bendrosios žemės ūkio politikos reformos pasekmes, kai kalbėti reikia apie žemės ūkio produktų gamybą arba vartotojų tiekimą, pagrindu laikant tai, kad turi būti užtikrintas valstybių narių apsirūpinimas maisto produktais, palaikomos žemos tiekiamo sveiko ir saugaus maisto kainos, garantuojamas dėmesys aplinkai ir biologinei įvairovei, taip pat palaikomos kaimo vietovės ir jų gyventojai, kuriems reikalingos atitinkamos pajamos ir pasiekiamos viešosios paslaugos, užtikrinančios geras gyvenimo sąlygas.

Deja, Europos Komisija, pasirinko kitą kelią. Ji nepripažįsta, kad vykdoma bendroji žemės ūkio politika atvedė į paradoksinę situaciją. Viena vertus, maisto produktų kainos ir toliau kyla, o kita vertus, šeimoms priklausančios įmonės vis dar naikinamos, todėl vis daugiau ir daugiau mažų ir vidutinio dydžio įmonių nutraukia gamybą, nes nėra tikri dėl deramų pajamų, tuo tarpu kai spekuliacija tęsiasi – labai pigių maisto produktų kainos kyla.

Todėl neteisinga reikalauti paramos atskyrimo nuo gamybos ir įdarbinimo, be to, nepriimtina, kad ir toliau vykdoma stambių žemės savininkų ir daugiafunkcinių maisto produkto korporacijų palaikymo politika, o ūkininkai, kurie gamindami žemės ūkio ir gyvulininkystė produktus atsižvelgia į biologinę įvairovę, maisto saugumą ir produktų kokybę, įvertinami nepakankamai.

2003 m. reforma apsunkino situaciją. Tolesnėms organizacijų reformoms cukraus, vaisių ir daržovių, tabako ir vyno sektoriuose turėjo įtakos neteisinga BŽŪP. Todėl mes reikalaujame esminių pakeitimų, kuriais reikia atsižvelgti į konkrečias kiekvienos šalies žemės ūkio plėtros sąlygas, be to, palaikome maksimalaus paramos susiejimo su gamyba idėją, kad pritaikius aukščiausią ribą ir moduliaciją būtų teisingiau paskirstytos tiesioginės ir kitos išmokos. Siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos iniciatyvos turi būti nukreiptos į mažas ir vidutinio dydžio įmones, siekiant pristabdyti intensyvų požiūrį ir palaikyti tokių ūkininkų asociacijas, įskaitant žemės ūkio ir vynuogių augintojų kooperatyvus.

Taip pat pasisakome už tai, kad reikia įsteigti Komisijos finansuojamą ūkininkų draudimo fondą, kuris leis ūkininkams gauti minimalias pajamas ištikus gaivalinei nelaimei, pvz. sausros, audros, krušos, gaisro, ligų ir kt. atvejais. Taip pat akcentuojame, kad Europos Komisija Pasaulinės prekybos organizacijos derybų kontekste turi nepamiršti žemės ūkio produktų gamybos specifikos – tai maisto produktų sektorius, todėl būtina atsižvelgti į struktūrinį teritorinio balanso elementą, gamtos apsaugą ir tai, kad turi būti užtikrintas atitinkamo lygio kiekybinis ir kokybinis maisto saugumas.

Pagaliau prašome, kad Komisija ir valstybės narės imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užkirsti kelią spekuliacijai, maisto produktų rinkos užgrobimui ir kartelių formavimuisi iš maisto perdirbimo įmonių, kuriose stinga įstatymų ir kontrolės, gamintojai ir vartotojai nėra pakankamai organizuoti, be to, nesukurtos atitinkamos infrastruktūros, todėl didinamos pajamos, mažinamos gamintojų kainos, o vartotojams siūlomos aukštos kainos – visa tai vyksta dabar, ypač Portugalijoje, pagrindinių produktų, pvz., grūdų, bulvių ir pieno, sektoriuose.

  Witold Tomczak, IND/DEM grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, Jau daug metų, nepaisant pagrindinių principų, bendroji žemės ūkio politika buvo palankesnė klestintiems ūkininkams ir nenaudinga tiems, kuriems sekasi prasčiau. Žemės ūkio biudžeto įšaldymas 2002 m. ir tolesnės BŽŪP reformos neišsprendė situacijos. Atvirkščiai – tai sukėlė dar didesnį ūkininkams teikiamo finansavimo diferencijavimą. Pvz., bendrosios vieno hektaro subsidijos 2005 m. Latvijoje buvo 68 eurai, o Belgijoje – 756 eurai, kitaip tariant, dešimt kartų daugiau. Nepateisinamus žemės ūkio sektoriaus finansavimo skirtumus taip pat lėmė tiesioginių išmokų proporcija, kuri dabar sudaro apie 70 % visų žemės ūkiui teikiamų subsidijų dalį.

Europos Komisiją siūlo dalinai sumažinti išmokas tarpininkams, kurie gauna daugiau nei 100 000 eurų per metus. Tai sudaro tik 0,34 % ES, tačiau siejasi su didelėmis įmonėmis, maisto koncernais ir golfo laukų savininkais. Paradoksalu, tačiau šis nežymus pasiūlymas, kuris siejasi su tokios siauros žmonių grupės interesais, buvo atmestas Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete.

Buvo imtasi daugybės veiksmų, tačiau nepavyko ištaisyti įdingos žemės ūkio politikos klaidų. Vienintelis argumentas, siūlantis teisingiau paskirstyti subsidijas, yra 19 įstatymo pataisa, kurią pateikė Europos Sąjungos tautų grupė – ji atitinka Europos Komisijos siūlymą. Tačiau nemanau, kad bus daug šalininkų. Savaime suprantama, kad pataisos, susijusios su radikaliu BŽŪP keitimu, kurias pateikiau kartu su savo kolega ponu Wojciechowski, taip pat buvo atmestos Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete.

Balsavimas dėl pono Goepel pranešimo parodys mūsų atsakomybę už žemės ūkio politiką kitais metais. Jei norite palaikyti nuoseklią ES žemės ūkio plėtrą ir ginti šeimos ūkių interesus, o ne siauros verslininkų grupės interesus, turite atmeti šį pranešimą, nes kitaip kaimo vietovėse ir toliau mažės gyventojų, bus didelis nedarbas, sumažės ES teikiamo maisto sauga, bus diskriminuojamos naujos valstybės narės, be to, vyks procesai, keliantys grėsmę aplinkai. Priimdami šį pranešimą, pažeisite pagrindinius dažnai minimus Europos Sąjungos principus, kurie taip dažnai pamirštami: ekonominės sanglaudos, socialinės sanglaudos ir solidarumo tarp valstybių narių.

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją).

  Peter Baco (NI). – (SK) aš labai vertinu pranešėjo pono Goepel darbą. Parengti pranešimą buvo ypač sunku iš dalies dėl to, kad nepakanka dokumentų, kuriuose analizuojami galimi sprendimai, atitinkamų atvejų analizių ir būtinų duomenų.

Komisija siūlo mažinti tiesiogines išmokas didelėms žemės ūkio įmonėms, teigdama, kad šioms įmonėms nereikia tokios paramos. Tačiau skaičiai rodo ką kita. Slovakijos Respublikoje, mano tėvynėje, dauguma žemės ūkio įmonių patenka į didelių įmonių kategoriją. Daugiau nei 75 % techninės įrangos yra senesnė nei 20: todėl būtina šioms įmonėms teikti finansinę paramą. Rytų Vokietijos pavyzdys rodo, kad atitinkama investicijas gaunančios įmonės tapo efektyviausiai veikiančiomis pasaulio įmonėmis. Kita vertus, buvusiose socialistinėse valstybėse tokios įmonės buvo atsidūrusios nepalankioje administracinėje situacijoje, todėl buvo akivaizdžiai iškreiptas ne tik žemės ūkio sektorius, bet kaimo vietovių ir ištisų regionų situacija.

Šiuo metu Komisija derama nesureagavo į sparčiai kintančią pasaulinę žemės ūkio maisto produktų rinką. Turime suprasti, kad jei kartosime pernai metų klaidas, tikrai pakenksime ES maisto produktų sektoriui. Panaikinti žemės ūkio rinkos nestabilumą, be abejo, yra pats svarbiausias bet kokios žemės ūkio politikos uždavinys – jis turi būti nušviestas šiame pranešime.

Todėl negaliu susitaikyti su esama padėtimi, kuri susiklostė dėl kiekvienais metais taikomų chaotiškų priemonių, pvz., kuro augalų išmokų kitimo, atidėjimo panaikinimo, gamybos kvotų keitimo ir t. t.

Kalbėdamas apie bendrosios žemės ūkio politikos būklės patikrinimą...

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, Tarybos Pirmininke, aš taip pat noriu padėkoti pranešėjui už jo puikiai atliktą darbą. Pasirodo, kad balsavimas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete siekė 82 %, net su 17 pagrindiniais kompromisais, kurie buvo sukurti.

2003 ir 2004 m. reformos buvo svarbus BŽŪP reformos proceso etapas. Tačiau kitas svarbus žingsnis siekiant užtikrinti šiuolaikinę, daugiafunkcinę ir konkurencingą bendrą Europos žemės ūkio politiką yra nuodugnus BŽŪP būklė patikrinimas (jis neapima jokių fundamentalių dabartinės politikos reformų).

Moksliškai įrodyta, kad tinkama žemės ūkio praktika yra pagrindinis dalykas, neatsižvelgiant į tai, ar ji taikoma didelėms, ar mažoms įmonėms. Prioritetas vis tiek tenka maisto produktų gamybai, antroje vietoje yra gyvulių pašarų gamyba, o trečioje – energijos tiekimas. Kalbant apie ekologinę priklausomybę nuo biomasės energijos, galima pasakyti, kad pvz., Austrijos žemės ūkio sektoriuje nuo 1990 m. pavyko 14 % sumažinti CO2 išmetimą ir taip įgyvendinti Kioto tikslą.

Aš taip pat palaikau mokesčių sumažinimo panaikinimą. Pritariu progresyvios moduliacijos modeliui ir pateiktiems duomenims.

Noriu padėkoti Komisarei už jos pastabas apie pieno produktus. Todėl noriu paakyti, kad būtinas ne tik „švelnus nusileidimas“ ir nuoseklus perėjimas į 2015 m., bet taip pat ir visapusiški sprendimai, priimami po 2015 m. Turime užtikrinti, kad kalnuotuose regionuose ir nepalankiose bei periferinėse vietovėse bus galima plėtoti tam tikrą žemės ūkio formą – sausų pašarų šeryklas, – kuri galės egzistuoti ir po 2015 m. Todėl nekantraudama laukiu Komisijos įstatymo pasiūlymo gegužės 20 d., Komisare, ir tikiuosi, kad bus atsižvelgta į tai, ką išgirdome, klausydami Goepel pranešimo, ir neteks dar kartą dalyvauti ilgose diskusijose…

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

  Bernadette Bourzai (PSE). – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, Tarybos Pirmininke, noriu padėkoti ponui Goepel už atliktą darbą, nes Europos Parlamentui svarbu išsakyti savo nuomonę dėl bendrųjų BŽŪP būklės patikrinimo gairių.

Asmeniškai aš skeptiškai žiūriu į visišką atskyrimą – kyla didelė gyvulininkystės ir net kai kurių rūšių grūdų gamybos nutraukimo grėsmė. Nesutinku su tais, kurie optimistiškai tiki, kad dabartinė situacija pasaulio rinkose garantuoja stabilią ir saugią Europos žemės ūkio ateitį, todėl turime toliau siekti visiškos liberalizacijos. Be to, ne visi žemės ūkio sektoriai vienodai pelnosi iš kainų augimo, kaip rodo itin rimta krizė, kurią šiuo metu patiria Europos gyvulininkystės sektoriaus ūkininkai.

Manau, kad visiškai atsisakius bet kokio rinkos reguliavimo mechanizmo , kiltų mūsų ir pasaulio maisto saugumo pavojus. Manau, reikia užtikrinti, kad bus išsaugotos intervencinės atsargos, kad pristigus maisto būtų galima palaikyti bendros rinkos organizavimo...

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

  Willem Schuth (ALDE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, Tarybos pirmininke, ponios ir ponai, visų prima, noriu kuo nuoširdžiausiai pasveikinti poną Goepel, parengusį nuoseklų pranešimą. Negalima bausti kylančių, konkurencingų žemės ūkio struktūrų. Todėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete mes atmetėme tokį Komisijos siūlomą mokesčių sumažinimą. Negalime diskriminuoti dėl įmonės dydžio – taip būtų tiesioginių išmokų atveju, – nes daugybė darbo vietų atsidurs pavojuje.

Be to, nesutinku, kad planas visiškai panaikinti pieno kvotas 2015 m. yra visiškai teisingas. Atsižvelgiant į augančias pieno kainas klestinčiose pasaulio rinkose ir su tuo susijusias eksporto galimybes, ši sistema nebeatrodo šiuolaikiška.

Racionali 2003 m. reformos analizė turi ne tik užtikrinti Europos ūkininkams patikimo planavimo galimybes, bet ir siūlyti tolesnius žingsnius į rinką orientuotos nuolatinės žemės ūkio sistemos plėtros kryptimi.

  Janusz Wojciechowski (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, kas yra žemės ūkis Europos Sąjungoje? Kai kas jį nepaprastai vertina ir mano kad jį reikia apginti, tačiau yra ir tokių – jie, deja, sudaro šios grupės daugumą, – kuriems tai tiesiog balastas, kuriuo reikia atsikratyti. Iš pono Goepel pranešimo aišku, kad žemės ūkis yra viena iš didžiausių ES pramonės šakų. Tai gerai, bet to nepakanka.

Žemės ūkis nėra pramonė, nėra paprasčiausiai vienas iš daugelio ekonomikos sektorių. Žemės ūkis yra maisto saugumo atrama. Mokame dideles pinigų sumas kariuomenei ir policijai, siekdami jaustis saugiai savo valstybėse ir namuose. Mokame dideles sumas už saugia energiją, ieškome brangesnių, bet saugesnių energijos tiekimo būdų. Dideles sumas turime mokėti ir už žemės ūkio apsaugą, nes tai garantuoja maisto saugumą, todėl neleistina, kad ne visi ES tai supranta.

  Alyn Smith (Verts/ALE). – Pone Pirmininke, aš taip pat sveikinu pranešėją, parengusį puikų kompromisų paketą ir šiandien pristačiusį jį mums. Noriu atkreipti ypatingą dėmesį į tris priemones, kurie yra sėkmingos pataisos ir yra labai pageidautini.

21 pranešimo straipsnyje pripažinta, kad tiesioginių išmokų atskyrimas iš esmės yra sėkmingas ir mes esame tvirtai įsitikinę, kad jį reikia plėtoti. Elgtis reikia tinkamai ir protingai, tačiau veikti būtina.

37 ir 38 punktuose aiškiai pripažįstama, kad atskyrimas yra klaidingas žingsnis, kurio reikia vengti, o jei yra galimybė daryti teigiamą poveikį aplinkai, reikia ją tinkamai išnaudoti.

86–91 punktuose pripažįstame, kaip svarbu rasti tinkamą Europos žemės ūkio produktų vietą tarptautiniame kontekste. Galėčiau Komisarei pateikti kokybiškų Škotijos produktų pirkinių sąrašą, todėl būtų malonu išgirsti, kaip ji ketina skatinti, kad Europos ženklas reikštų kokybę tarptautiniu mastu.

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL). – (NL) Atlikdama šį būklės patikrinimą, Komisija žengė teisingą, nors ir nedidelį žingsnį šiek tiek palankesnės žemės ūkio politikos kūrimo keliu. Raginu savo kolegas nepalaikyti pono Goepel pranešimo, nes jis susilpnina Komisijos pasiūlymus dėl daugybės labai svarbių problemų, o svarbiausias klausimas yra susijęs su reikalavimu nustatyti apdairius apribojimus subsidijoms, kurias galima gauti.

Europos žmonėms sunku paaiškinti, kodėl, pvz., Monako princas arba tokios tarptautinės bendrovės kaip „Heineken“ ar „Nestlé“ gauna šimtus tūkstančių eurų pajamų žemės ūkio subsidijų forma tik todėl, kad jiems priklauso kažkiek žemės, tuo tarpu, kai tikrieji ūkininkai neretai turi stengtis sudurti galą su galu. Pajamų parama žemės ūkio sektoriuje gali suteikti ūkininkams deramą gyvenimo kokybę, o ne kimšti tarptautinių bendrovių ir stambių žemės savininkų kišenes.

  Vladimír Železný (IND/DEM). – (CS) BŽŪP reformos tikslas buvo padaryti ją mažiau sudėtinga ir daugiau orientuota į rinką. Atsižvelgiant į vidutinį Čekijos ūkių dydį, pranešime siūloma sistema nėra priimtina.

Jos pasekmės Čekijos Respublikoje bus tokios, kad 2013 m. ji taps viena iš valstybių, turinčių didžiausią dalį (kalbos nesigirdi) perduota, naudojant moduliacijos nuo pirmo į antrą lygį struktūrą. Maždaug 40 % tiesioginių išmokų Čekijos Respublikoje bus vertinamos iš mokesčių mažinimo perspektyvos, palyginus su 6,5 % Prancūzijos ir tik 2,5 % Austrijos dalimis.

Čekijos įmonės, atsižvelgdamos į dabartinį siūlymą, bus priversto susiskaidyti ir, žinoma, negalės taip efektyviai veikti. Čekijos Respublikai nepriimtinas nei pranešimas nei kompromisinis pasiūlymas, nes mes būsime diskriminuojami, nepateisinamai sumažės Čekijos ūkininkų konkurencingumas.

  Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, pone Goepel, Berlyne maždaug prieš 10 metų Kancleris Šmitas ir Prancūzijos Prezidentas Žakas Širakas nutarė taikyti ūkininkams atidėjimą iki 2013 m. Buvo akivaizdu, kad panaikinus pieno kvotas, panaikinus tinkamą žemės ūkio biudžetą, kaip numato 2014–2019 m. finansavimo struktūra, o daugumai gamintojų nutraukus darbą, 2013 m. ateis galas didžiajai BŽŪP.

Šiandien diskutuojate dėl šios sutarties ir, siekdami atlikti BŽŪP būklės patikrinimą, norite eliminuoti žemės ūkį iš pirmojo lygio. Nieko naujo! Kvotų panaikinimas, MGQ, Herod priemokos, atskyrimas, atsiejimas ir išrovimas yra strategijos, kurią vykdė MacSharry, Steichen, Fischler – 30 metų maisto produktų gamybos monopolija buvo palikta pietų pusrutulio ir Ramiojo vandenyno regiono šalims.

Energinguose šiandienos debatuose dėl visiško atsiejimo, moduliacijos – regresyvios arba progresyvios – ekologinių sąlygų, kaimo plėtros ir vertybių – istoriškų arba ne – nutylime vieną rimtą problemą. Kinija ir Indija pasirengusios patenkinti siūlymus išmaitinti planetą ir ūkininkams išauš tokia diena, kai teks susidurti su didėjančiomis kainomis ir paklausa. Ar Europa vis dar nori būti vienu iš didžiausių pasaulio ūkių kartu su Brazilija? Taip ar ne?

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone Pirmininke, malonu, kad debatuose dalyvauja tokia didelė auditorija, nes svarstomi svarbūs klausimai. Jei turėtume prietaisą plojimo garsumui nustatyti ir panaudotume jį, norėdami išspęsti didelių išmokų klausimą karališkoms šeimoms ar atskiriems ūkininkams, visos Europos karališkose rezidencijose būtų trepsima kojomis. Tačiau ši diskusija kur kas sudėtingesnė, kaip sakė kolegos iš rytinės Europos dalies.

Apie būklės patikrinimą noriu pasakyti tik tiek, kad Airijoje įvykdytas visiškas atsiejimas ir Komisarė tai žino. Norime įdiegti istoriškai susiklosčiusią mokėjimų sistemą, todėl priešinamės padidintai moduliacijai. Tai vogimas iš Petro ir mokėjimas Povilui, nors pateikiama, kaip visai kas kita. Mes nežinome, kada iš tiesų baigsis kaimo plėtrai skirti pinigai, bet turime į tai pažvelgti labai atidžiai.

Šiuo metu Airijos ūkininkams nerimą kelia ne 69 straipsnis, bet PPO. Priešais save turiu ir kolegoms išdalinsiu naujausio PPO pranešimo įvertinimą. Jis labai spalvingas ir nepatrauklus. Jei ponui Mandelson bus suteiktos galimybės, bojau, kad Europoje bus sunaikinti jautienos ir pieno, ėrienos ir kiaulienos sektoriai, taip pat bendroji žemės ūkio politika. Tarifai bus mažinami net 70 %.

Tikriausiai kol kas žmonės nesuvokia dalyko svarbos, bet tai reiškia, kad mūsų gamintojų tiekiami produktai negalės konkuruoti su importuojamais maisto produktais – produktais, kurie gaminami, atsižvelgiant į visiškai kitus standartus.

Ėrienos produktų sektorius, kurį Parlamentas stengiasi paremti, bus sunaikintas PPO. Ar galiu paprašyti, Komisare, kad peržvelgtumėte Airijos ūkininkų asociacijos atliktą analizę – o aš apie ją dar kalbėsiu, nes ji apima įvairiausius dalykus – ir atėjusi man pasakytumėte, kad ji klaidinga, nors aš manau, kad ji teisinga.

Šie Rūmai nepakankamai informuoti, kokį poveikį turi naujausi PPO straipsniai, o aš manau, kad mums būtina ši informacija. Paprasčiausiai noriu pasakyti, kad Airijos ūkininkai palaiko Europos Sąjungą, bet per savaitgalį daugelis atėjo prie mano durų ir teiravosi, kokie sprendimai priimti dėl balsavimo įvairių sutarčių atveju. Situacija yra rimta, kaip Komisarė žino.

  María Isabel Salinas García (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, Komisare, Europos ūkininkams, o ypatingai Ispanijos ūkininkams, būtinas nors šioks toks stabilumas – to jie, sakyčiau reikalauja. Todėl visų pirma noriu Komisijos paprašyti, kad ši bendrosios žemės ūkio politikos apžvalga netaptų pagrindine, radikalia apžvalga.

Vienas aspektas, kuris mane domina, yra dalinis paramos atskyrimas; skubotai atskiriant paramą gali kilti grėsmė daugumos rūšių grūdų sektoriams. Visiškas arba dalinis atskyrimas kai kuriuose sektoriuose yra būtinas, norint palaikyti gamybą, pvz., medvilnės sektoriuje.

Todėl manau, kad turi būti palaikomas 2003 m. nustatytas atskyrimo lygis, o jei to padaryti neįmanoma, manau, kad kiekvienai valstybei narei būtina suteikti šiek tiek veiksmų laisvės, nes įdiegus savanoriško apsisprendimo modelį kiekviename sektoriuje galima sukurti žemės ūkio produktų gamybai palankias sąlygas. Manau, kad šiuo metu turime nusiųsti žemės ūkio sektoriui žinią apie ramybę ir stabilumą.

  Jan Mulder (ALDE). – (NL) Noriu pareikšti savo susižavėjimą pono Goepel atliktu darbu. Mano nuomone, šiuose debatuose svarbūs du dalykai.

Visų prima, manau, kad svarbiausias žemės ūkio politikos aspektas yra bendroji rinka, skirta daugiau nei 500 mln. vartotojų. Ar Komisija arba Goepel pranešimas suardė šią rinką? Nemanau. Ir tai gerai.

Antra, manau, kad valstybių pareigūnai turi būti verti pasitikėjimo. Turime kovoti už tai, kas pažadėta 2007 m. biudžete, o aš tikrai manau, kad Komisija taip daro.

Moduliacijos klausimas man kelia abejonių. Dar nežinau, kokie kaimo plėtros politikos rezultatai. Auditorių teismo ataskaitos buvo itin svarbios, bet abejonių kelia papildoma finansinė našta, užkeliama ant ūkininkų pečių – 60 % jie neatgaus. Nyderlanduose jie naudojami superkant gamtos teritorijas.

Porą žodžių noriu pasakyti apie ne prekybos koncernus. Kaip Europos ūkininkams paaiškinti, kad jiems negalima gaminti tam tikrų produktų, kai tai galima daryti kitose šalyse, be to, importuoti tuos produktus galima be apribojimų? Tai sukuria įdingos kompetencijos sąlygas.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, pastaraisiais metais bendroji žemės ūkio politika buvo dag kartų keičiama. Ne visi pakeitimai buvo grindžiami būtinybe gerinti kaimo vietovių situaciją arba diktuojami ES vartotojų poreikių. Šiuo metu maisto produktų kainos nuolat auga, bet net ir dabar mažų ir vidutinių įmonių situacija beveik negerėja. Europos Komisija daugiau nuveikia, siekdama paremti tarptautines korporacijas, įskaitant tokias, kurios gamina genetiškai pakeistu produktus, užuot palaikiusi vietos ūkininkus. Europos Bendrija netenka suvereniteto maisto produktų gamybos srityje. Dabar, kai siūlomos bendrosios žemės ūkio politikos reformos, žengiamas dar vienas žingsnis, siekiant susidoroti su dar viena ūkininkų grupe – tabako augintojais. Tai sukels ekonominę katastrofą beveik 100 000 (ūkių ir bus panaikinta 400 000 darbo vietų. Pats metas Europos Komisijai daugiau rūpintis Europos, o ne trečiųjų šalių ūkininkais.

  Marie-Hélène Aubert (Verts/ALE). – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, nuo 2003 m. žemės ūkio kontekstas labai pasikeitė, todėl šiandien peržiūrimos analizės yra pasenusios ir neatspindi esminių ateities iššūkių. Didėja maisto produktų paklausa, sparčiai kyla kainos, kai kuriems jos tampa neprieinamos ir tuo pačiu metu mažėja žemės ūkio užimama žemė. Biologinis kuras, kuris yra subsidijuojamas, labai destabilizuoja žemės ūkį. Nepamirškime ir poveikio klimato kaitai, ir, žinoma, to, kad gyventojai abejoja intensyvaus, itin liberalaus pramonės modelio efektyvumu, nes maisto produktai gabenami tūkstančius kilometrų aplink pasaulį, o tai susiję su socialiniu ir ekologiniu dempingu.

Šiuo metu būtina vykdyti išsamią bendrosios žemės ūkio politikos reformą – neapsiriboti faktiniu tam tikrų priemonių patvirtinimu, kaip šiandien siūloma. Be to, šiandien būtina žinoti kryptį – aiškią strateginę kryptį. Šiuo metu to labiausiai trūksta.

  Bairbre de Brún (GUE/NGL). − (GA) Pone Pirmininke, šis pranešimas patiktas labai svarbiu ES ūkininkams metu. Kaip minėjo mano kolega ponia McGuinness Pasaulinėje prekybos organizacijoje susiformavo nuomonė, kad mūsų ūkininkų ir kaimo bendrijų interesams Komisarė neskiria deramo dėmesio, ne todėl, kad remia trečiojo pasaulio šalis, o todėl, kad dalyvauja tarptautinių derybų žaidime.

Kalbant apie būklės patikrinimą, sutinku, kad būtina nustatyti paprastumo ir efektyvumo balansą, be to, reikia suteikti ūkininkams šiokio tokio stabilumo, nes jie mums tiekia maistą ir rūpinasi kraštovaizdžiu.

Jei nuostata dėl didelių išmokų ribojimo stambiems ūkininkams ar didelėms įmonėms būtų įvykdyta teisingai, tai būti žingsnis pirmyn, tolstant nuo bendrosios žemės ūkio politikos, kuri palanki tik stambiems žemės savininkams. Be to, svarbu, kad teisė į išmokas suteikiama tik aktyviems ūkininkams.

Bendroji žemės ūkio politika turi ...

(Pirmininkas pertraukė kalbėtoją)

  Derek Roland Clark (IND/DEM). – Pone Pirmininke, atliekant bet kokį sveikatingumo patikrinimą, būtina naudoti tam tikrą matą ir atlikti vertinimą. Taigi aš siūlau, kad tikrinant BŽŪP sveikatingumą, mato vienetas būtų finansavimas, o vertinimą atliktų auditoriai.

Ar Audito rūmai gali teigti, kad BŽŪP yra sveika politika, jeigu 28,9 % vienetinių ūkio išmokų išmokama klaidingai. Ar Rūmams atrodo normalu, kad BŽŪP moka ūkininkams už tai, kad jie neaugintų maisto. Ar jiems atrodo normalu, kad ūkininkų žemė atiduodama gaminti biokurui, tuo metu, kai pasaulyje yra toks didelis grūdų trūkumas? Ar Rūmams BŽŪP atrodo sveika politikai, kai tikrieji ūkininkai, bent jau JK, turi kovoti, kad išgyventų. Ar jie žino, kad Naujosios Zelandijos ūkininkai šiuo metu nėra subsidijuojami, tačiau jiems sekasi visai neblogai, ir kad atšaukus subsidijas tik 3 % ūkininkų subankrutavo?

Kadangi man BŽŪP atrodo kaip labai nesveika politika, ar tikrai dabar yra tinkamas laikas išjungti šį gyvybės palaikymo aparatą ir leisti Europos ūkininkams patiems skintis kelią.

  Jim Allister (NI). – Pone Pirmininke, šiame pranešime buvo pasakyta daug kas, su kuo aš turiu sutikti. Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keturis dalykus.

Pirma, tiesioginių išmokų pagal gamybos rūšį nutraukimo teorija yra labai gera, tačiau praktiškai kai kuriems ji atnešė daug nusivylimo, kadangi ūkininkai, kuriems tokios išmokos buvo anksčiau pažadėtos, dabar jau negalėjo rinkoje uždirbti tiek, kiek tikėjosi.

Antra, mes privalome įgyvendinti ir išlaikyti priemones, galinčias pakankamai apsaugoti ūkininkus nuo rinkos ar tiekimo krizių. Dėl tiekimo grandinės pusiausvyros iškyla pavojus, kad pagrindinai BŽŪP tikslai – užtikrinti maisto produktų tiekimą – gali būti nepasiekti. Maisto tiekimo saugumo neįmanoma užtikrinti, jeigu jo gamintojams neužtikrinamas ekonominis stabilumas.

Trečia, įgyvendindami BŽŪP supaprastinimo tikslus mes tikrai galime dar labiau sumažinti biurokratinę naštą, ir, be abejo, dekriminalizuoti ūkininkus, kurie grynai per apsirikimą įvykdo nereikšmingus pažeidimus.

Ketvirta, turėtų būti galimybė panaudoti dar neišnaudotus žemės ūkio politikos biudžeto asignavimus teikiant pagalbą pagal 69 straipsnį, ypač tose vietovėse, kur gamyba yra mažai išvystyta, ir sprendžiant situacijas, tokias kaip mano rinkiminėje apylinkėje, kai yra daug vyresnių nei 55 metų ūkininkų, kurių galimybės rasti alternatyvią darbo vietą yra labai ribotos.

  Véronique Mathieu (PPE-DE). – (FR) Pone Pirmininke, pone Komisare, ponios ir ponai, Goepel pranešimas pasiūlė tikrai neblogą kompromisą tarp labai drąsių Komisijos pasiūlymų ir mūsų ūkininkų išreikštų nuogąstavimų. Jūs tikrai gerai padarėte, pone Goepel, kad parengėte mums šį pranešimą, ir aš esu įsitikinęs, kad tai nebuvo lengva. Pranešime buvo pateikta ir nemažai tikrai gerų pasiūlymų.

Tai yra būtent tas atvejis, kai tiesioginės pagalbos teikimo sistemą būtina modifikuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir valstybėms narėms turi būti sudarytos geresnės galimybės tokius pakeitimus taikyti ir įgyvendinti.

Jeigu ši politika bus įgyvendinama toliau, nutraukiant tiesioginių išmokų mokėjimą būtina atsižvelgti į sunkumus, su kuriais yra susidūrę šiandien kai kurie sektoriai – ypač gyvulininkystės sektorius, ir kai kurios grūdinių kultūrų sektoriaus sritys, kurios kai kuriems regionams yra labai svarbios, tokios kaip linų ir kanapių pašaro auginimas, kurioms turėtų būti numatytas tinkamas pereinamasis laikotarpis.

Tokie, kokie buvo pasiūlyti, pakeitimai atrodo pernelyg drastiški – jie pažeidžia pirmojo ramsčio pusiausvyrą. Turi būti galimybė reformuoti priemones, kurios yra siejamos su atidėta žeme, tačiau Komisija pirmiausia turi aiškiai apibrėžti priemones, kurios apsaugotų jos politikos sukuriamą naudą, pirmiausia susijusią su biologine įvairove. 69 straipsnio peržiūra ir jos nuostatų sustiprinimas taip pat taptų būdu teikti veiksmingą finansinę paramą silpnesniems rajonams, tokiems kaip esantiems kalnuotose vietovėse, ar restruktūrizuojant finansinius sunkumus pergyvenančius sektorius, tokius kaip gyvulių auginimo ar pieno gamybos sektorius, ar valdant riziką.

Galiausiai, pone Komisare, mes turėtume savęs paklausti apie biokurą, kurie aplinkosauginiu požiūriu yra labai stipriai diskutuotini. Tikriausiai sveikatingumo patikrinimas yra puiki proga tai padaryti.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). – (HU) Pranešimas, apie kurį mes dabar kalbame, yra vienas svarbiausių apie žemės ūkio sektorių padarytų pranešimų per pastaruosius keturis metus – tai yra kažkas daug daugiau nei paprastas esamos padėties įvertinimas ar „sveikatingumo patikrinimas“. Ponia Fischer Boel liberaliųjų radikalų atstovė, ponas Goepel atstovauja krikščionis-demokratus, o aš esu socialistas-liberalas – ir visi mes turime vieną užduotį – iki 2014 m. iš esmės reformuoti bendrąją žemės ūkio politiką. Šis „sveikatingumo patikrinimas“ žodžiais išreiškia daugybę idėjų, kurios praktiškai įsigalios nuo 2014 m. Vienas pavyzdžių yra įvesti tiesiogines vienodo dydžio išmokas pagal plotą, kitas – perkelti finansavimo išteklius į antrąjį ramstį ir atlikti visus tam būtinus pakeitimus; dar kitas uždavinys yra sukurti rizikos valdymo sistemą. Aš sutinku su ponia Fischer Boel ir su ponu Goepel, kad labai svarbu ir nustatyti tinkamas ribas. Man visai patiktų, jeigu Anglijos karalienei būtų skiriama mažiau; Vengrijoje šiuo metu yra pernelyg daug didelių ūkių. Tačiau mes turime sukurti sistemą, kuri neleistų apeiti didžiausios ribos reikalavimo; kitaip tariant, mes turėsime šį klausimą išspręsti ateityje. Labai jums ačiū.

  Anne Laperrouze (ALDE). – (FR) Pone Pirmininke, norėčiau paminėti keturias kryptis, kuriomis turėtų toliau vystytis bendroji žemės ūkio politika.

Tiesioginės paramos sistemos išsaugojimas, kuris šiuo atžvilgiu yra esminis elementas: jau yra įrodyta, kad nei viena pasaulio ekonomika neužtikrina savo ūkininkams galimybės padoriai gyventi be finansinės paramos. Aplinka, kuri formuoja žemės ūkį lygiai taip pat, kaip ir žemės ūkis formuoja aplinką. Būtent dėl šios priežasties skiriant paramą ir toliau turėtų būti taikomas sąlygiškumo kriterijus. Todėl sudarant visas sutartis pagal PPO, turėtų būti atsižvelgiama į geografinių nuorodų apsaugos reikalavimus, gyvūnų gerovės, nustatomas importuojamų produktų sveikatingumas, pirmiausia siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, o taip pat ir dėl to, kad sveikatos problemas nesibaigia ties valstybės siena. Galiausia, būtina apibrėžti žemės ūkio poveikį klimato kaitai ir darniai plėtrai. Aš norėčiau paraginti Europos Komisiją panagrinėti išsamiau, kiek ariamos žemės Europos Sąjungoje gali būti skirta auginti biokurui reikalingiems augalams, ir žaliesiems chemikalams.

Aš pritariu šiam sprendimui, kuris labai tinkamai atspindi, kokie iššūkiai žemės ūkio laukia ateityje – tiek maisto produktų gamybos, tiek ir aplinkos apsaugos srityje.

  Liam Aylward (UEN). – Pone Pirmininke, labai pritariu pasiūlymui supaprastinti ūkininkams tenkančią reguliavimo naštą atliekant BŽŪP sveikatingumo patikrinimą, taip pat norėčiau pasiūlyti, kad Komisija, nagrinėdama, kaip supaprastinti taikomas taisykles ir padaryti jas lankstesnes, turėtų iš anksto informuoti ūkininkus apie kompleksinio paramos susiejimo patikrinimus.

Aš prieštarauju pasiūlymui per ateinančius kelis metus padidinti privalomą moduliavimą iki 13 proc. Tai sumažins tiesiogines išmokas ūkininkams, kurie šias lėšas jau įtraukė į savo biudžetą.

Iškyla pavojus, kad dėl žemių apleidimo tendencijos avių auginimas nebeteks savo pagrindinio vaidmens apsaugojant jautrias aplinkos ir ekologijos sritis, bus prarasti gyvulininkystės įgūdžiai, ir būtent šias sritis reikia nagrinėti ir remti vykdant BŽŪP sveikatingumo patikrinimą.

Remiantis paskutinių diskusijų metu priimtomis išvadomis akivaizdu, kad nuo 2015 m. bus atsisakyta pieno kvotų, ir aš norėčiau padėkoti už Komisaro indėlį į šią diskusiją. Labai svarbu, kad nusileidimas būtų minkštas, ir aš pritarčiau minčiai laipsniškai didinti pieno kvotas iki pat 2015 m.

Pagaliau, Ženevoje pateikti pasiūlymai dėl ES žemės ūkio ateities PPO kontekste yra visiškai nepriimtini, ypač Airijos požiūriu. Džiaugiuosi, kad dauguma ES valstybių narių taip pat šiems pasiūlymams nepritaria, ir kad už šios klausimus atsakingas Komisaras atsižvelgs į šiuos išreikštus nuogąstavimus.

  Carmen Fraga Estévez (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke, norėčiau pirmiausia padėkoti ponui Goepel už jo atliktą darbą, o toliau norėčiau daugiau pakalbėti apie pieno sektoriaus ateitį Norėčiau pateikti tokias pastabas.

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad yra dar labai daug neaiškumo dėl galimo kvotų sistemos panaikinimo poveikio įvairiuose gamybos regionuose. Nemažai žmonių su nerimu laukia, kad gamybos nutraukimo tendencija greitės, ir kad tai bus neatitaisomas smūgis kai kuriems regionams, kur pelningumas ir taip labai nedidelis, o alternatyvų žemės ūkiui nedaug.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad dabartinė kvotų sistema neužtikrina pageidaujamų rezultatų, t.y., neužtikrina gamybos ir vartojimo pusiausvyros. Mes perėjome nuo padėties, kai maudėmės pieno ežeruose, iki daugiau nei 3 mln. tonų deficito, o tai jau ryškus šios sukuria pusiausvyros tarp gamybos neduoda, tai rodo pastangų sukurti bendrąją rinką pakilimus ir nuosmukius, rodo, kaip netolygiai paskirstomos kvotos, prastai vertinamos pastarojo laiko reformos, bei kai kurios konkrečios priemonės, tokios kaip laipsniškas pagalbos nutraukimas, kurių poveikio sektoriui ateityje mes kol kas ir nežinome.

Šalia viso to, atskirų šalių atžvilgiu labai netolygiai taikoma kvotų sistema, ir, pone Komisare, dar turiu pasakyti, kad kai kuriose šalyse, tokiose kaip mano, yra daugybė kliūčių sektoriaus liberalizavimui, ir kad pavyzdžiui, tokios priemonės kaip atskirų kvotų perkėlimas, o juk tai svarbiausia restruktūrizavimo priemonė, uždrausta jau nuo 2005 m.

Pagaliau, pone Komisare, aš norėčiau paprasčiausiai pasakyti, kad mano nuomone, būtų visai naudinga derinti pasiūlymą 2008-2009 m. savanoriškai didinti kvotas 2 %, kaip siūloma Jeggle ir Goepel pranešimuose su nelinijinio didinimo per ateinančius metus priemone, kaip prašoma pono Goepel pranešimo 84 dalyje, kad būtų galima tolygiau paskirstyti gamybos kvotas, teikiant pirmenybę toms valstybėms narėms, kuriose jau tradiciškai egzistuoja deficitas palyginti su jų vidaus vartojimo apimtimis.

  Lily Jacobs (PSE). – (NL) Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną, dažnai užmirštamą mūsų žemės ūkio politikos aspektą: besivykstančių šalių interesai. Turime atsisakyti protekcionizmo ir rinką iškraipančių priemonių, kurios yra tiesiog savaime integruotos esamoje sistemoje. Pačios neturtingiausios šalys turi teisę turėti laisvai patekti į mūsų rinką ir sustabdyti nesąžiningą konkurenciją jų pačių rinkose.

Aš esu pateikęs tokių pakeitimų pasiūlymus, ir norėčiau paprašyti mano kolegų Parlamento narių juos paremti. Ponas Komisaras su manim tikriausiai sutiks, kad mūsų politika, be viso kito, didžiausią dėmesį turi skirti vartotojui. Todėl yra labai svarbu kad mes remtume ūkininkų pastangas gaminti pačios aukščiausios kokybės saugius maisto produktus. Todėl mes turime užtikrinti tvarų žemės ūkį, kuriame daugiausia investuojama į kaimo vietovių ir aplinkos būklės gerinimą, kad ja džiaugtis galėtume ne tik mes, bet taip pat ir mūsų vaikai.

Mes turime užtikrinti visiems pakankamai maisto, ir vienas būdas to pasiekti yra gilinti mūsų žinias šioje srityje ir keisti žiniomis ir naujausiomis technologijomis su likusiu pasauliu.

  Kyösti Virrankoski (ALDE). – (FI) Pone Pirmininke, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimas apie žemės ūkio sveikatingumo patikrinimą yra labai realistiškas. Didžiausia problema yra tiesioginės paramos teikimo nutraukimas. Komisija ragina vis didesniu mastu atskirti paramos teikimą nuo gamybos.

Komitetas elgiasi labai apdairiai, ir ne be priežasties. Daugeliu atžvilgiu toks paramos atskyrimas nuo gamybos panašus į pagalbą anksti į pensiją išeinantiems ūkininkams. Ji yra palanki ūkiams, kurie mažina gamybos apimtis, arba ją iš viso nutraukia, tačiau visiškai neskatina jaunųjų ūkininkų, kurie nori savo gamybą plėsti. Tuo pat metu ši sistema remia ekspansyvią gamybos plėtrą, ir žlugdo darbo jėgai imlią gamybą.

Ypač, atrodo, dėl to pralaimi regionai, kurie yra prastesnėje padėtyje vien dėl klimato sąlygų. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, pagalba iš esmės daugiausia siejama su gamyba. Labiausiai erzina tai, kad prarandamas pagalbos teikimo socialinis pagrindimas. Jeigu ūkininkas, kuris gamina maistą tik dalį savo darbo laiko, gauna tokias pačias išmokas, kaip ir kitas ūkininkas, kuris dirba 7 dienas per savaitę, mokesčių mokėtojai turėtų protestuoti. Juk ūkininkų darbas ir toliau išliks gaminti maisto produktus.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, nepaisant jau kelių reformų bendroji žemės ūkio politika vis tiek nepateisina mūsų lūkesčių. Labiausiai įtikinantys to pavyzdžiai yra Europos Sąjungoje neužtikrinta maisto sauga, daugybė krizinių situacijų, ir nesugebėjimas įgyvendinti tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, kuri tenkintų abi šalis. Šią krizinę situaciją dar gilina nepakankama sanglauda, bei ūkininkų diskriminacija naujose valstybėse narėse. Tas faktas, kad yra geresnių ar blogesnių situacijų, priklausomai nuo geografinės padėties ir įstojimo į Europos Sąjungą datos, iš tikrųjų demonstruoja, kad iš esmės jokios bendrosios žemės ūkio politikos ir nėra, ir kad tokia nebus sukurta dar pakankamai ilgą laiką.

Nepaisant milžiniško darbo, kurį, rengdamas šį pranešimą atliko ponas Goepel, tikslas nebuvo pasiektas, ir šiandien netgi nėra lengva pasakyti, ar mes priartėjome, ar nutolome nuo kokio nors racionalesnio sprendimo. Atsižvelgus į šią situaciją, visiškai teisinga atrodo mažumos nuomonė, pagal kurią Komisija ir toliau vykdo didelių tarptautinių maisto pramonės korporacijų ir stambių žemės savininkų rėmimo politiką, o bendroji žemės ūkio politika visiškai netenkina vartotojų ar mažų ar vidutinių šeimos ūkių, kurie yra priversti nutraukti gamybą, poreikių. Todėl mums reikia naujos ir teisingos žemės ūkio politikos, kurią parengtų grupės objektyvių ekspertų, o ne interesų grupelės.

  Petya Stavreva (PPE-DE). – (BG) Pone Pirmininke, ponia Komisare, gerbiami kolegos, norėčiau pasveikinti pranešėją Lutz Goepel, su jo didžiule sėkme rengiant šį pranešimą.

Būdamas Parlamento nariu nuo Bulgarijos, manau, kad ypač svarbu, kad pranešime didelis dėmesys skirtas naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Jeigu pageidauja, iki 2013 m. jos gali taikyti supaprastinto vienkartinio mokėjimo pagal ploto vienetą sistemą, o Europos Sąjunga parems jų pastangas įgyvendinti kompleksinio susiejimo taisykles.

Išsaugojus valstybių narių teisę pačioms nuspręsti, kaip, ir ar iš viso, keisti jų tiesiogines paramos sistemas, mūsų šalims bus sudarytos galimybės veikti labai lanksčiai, jos galės prisitaikyti prie konkrečių kiekvieno regiono ir kiekvieno sektoriaus poreikių.

Esu įsitikinęs, kad pranešimas apie bendrosios žemės ūkio politikos sveikatingumo patikrinimą šiandien įgyja ypatingą reikšmę, kai Europos Parlamentas privalo parodyti piliečiams savo atsakingą politinį požiūrį į Bendrijos žemės ūkio sektoriaus plėtrą.

Įsitikinęs, kad pono Lutz Goepel pranešimas gina Europos ūkininkus, ir kviečiu jus jam pritarti. Ačiū.

  Bogdan Golik (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti savo kolegą Parlamento narį poną Goepel parengus puikų pranešimą, ir padėkoti už milžinišką darbą, atliktą rengiant šį pranešimą. Pranešime tiksliai atspindėtas Parlamento dėmesys žemės ūkio politikos klausimams. Netgi nors pagal esamą biudžeto perspektyvą numatyta skirti tik 33 proc. biudžeto lėšų, palyginti su 80 proc. aštuntajame dešimtmetyje, žemės ūkio politika ir toliau išlieka, o ir turėtų tokia išlikti, viena svarbiausių Europos politikos sričių.

Kadangi man skirtas tik labai ribotas laikas, norėčiau paminėti vos kelis dalykus, kurie yra itin svarbūs naujosioms valstybėms narėms. Moduliavimo sistema naujose valstybėse narėse turėtų būti priimta tik po to, kai bus gauti visi mokėjimai, be to, ji turėtų būti įvedama palaipsniui, taip kaip tai buvo daroma ES 15 valstybėse narėse. Aš negaliu sutikti su pasiūlymu panaikinti subsidijas ir energijos priedus, kurie vos tik neseniai pradėti teikti. Visiškai atvirkščiai, ES ypač turėtų remti naująja kryptį – biomasės gamybą.

Kalbant apie pieno kvotas ateityje, aš ir toliau laikausi savo įsitikinimo, kad norint šiuo klausimu priimti sprendimą, būtina pravesti daug platesnes diskusijas ir atlikti išsamesnę analizę.

  Magor Imre Csibi (ALDE). – (RO) Būdamas ENVI komiteto vicepirmininku, norėčiau išsakyti kelias pastabas dėl klimato kaitos poveikio žemės ūkiui.

Dėl intensyviai per pastaruosius metus vystomo žemės ūkio ūkininkai labai nemažu mastu prisidėjo prie pasaulinio atšilimo, o dabar jiems tenka skaitytis su žlugdančiomis jo pasekmėmis. Statistika teigia, kad žemės ūkis gamina nuo 17 %, iki 33 % visų dėl žmogaus veiklos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žemės ūkis ir toliau išlieka teršėju dėl neracionalaus trąšų naudojimo, netinkamai sandėliuojamo gyvulių mėšlo, neracionalaus žemės naudojimo, o ypač aš norėjau paminėti miškų iškirtimą ir pernelyg intensyvų gyvulių ganymą.

Pasaulinis atšilimas yra negrąžinamas procesas, ir dažnos sausros ar potvyniai ateityje jau mūsų nebeturėtų stebinti. Būtent dėl šios priežasties aš noriu pritarti pranešime išsakytai minčiai sukurti Europos lygmens saugumo tinklą, kuris padėtų Europos ūkininkams ekologinių, klimato ar epidemiologinių nelaimių atveju.

Todėl norėčiau paprašyti Europos Komisijos išnagrinėti galimybę skubos tvarka įsteigti draudimo fondą ar mechanizmą, kuris padėtų pašalinti daugybę ES ūkininkams gręsiančių rizikos veiksnių, ir kuris būtų finansuojamas iš ES biudžeto, taip pat ir iš valstybių narių biudžetų.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, dalyvaudamas šioje mūsų diskusijoje aš norėčiau atkreipti dėmesį į vos du klausimus. Pirma, procentinė viso biudžeto žemės ūkiui skiriama dalis nuolat mažėja, ir pagal šiuo metu galiojančią biudžeto perspektyvą pastaraisiais metais šiam tikslui bus skirta 32 %. Šios lėšos sudaro maždaug 30% vidutinių ES ūkininkų pajamų. Tokį paramos lygį būtina išlaikyti ir ateityje, jeigu norime išlaikyti susidomėjimą žemės ūkio veikla, o svarbiausia, užtikrinti maisto saugą visoje Europoje. Mes turėtume nepamiršti, kad ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse taikomos įvairiausios priemonės, kuriomis skiriama iki 50 % ūkininkų pajamų dydžio parama. Tarp jų tokios kaip Japonija, Pietų Korėja, Norvegija ir Šveicarija.

Antra, reikia žymiai greičiau suvienodinti paramą ūkininkams senosiose ir naujosiose valstybėse narėse. Ekspertai yra apskaičiavę, kad 2007-2013 metais vidutinis paramos dydis vienam ūkio hektarui naujosiose valstybėse narėse sudarys vos 62-64% senosiose valstybėse narėse ūkininkų gaunamos paramos. Jeigu šie du įrodymų nereikalaujančios sąlygos nebus įvykdytos, bus labai sunku įsivaizduoti tolesnę ūkininkavimo Europoje plėtrą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, šia ES žemės ūkio politikos peržiūra siekiama ją patobulinti, ypač remiantis nuo paskutiniosios jos reformos 2003 m. įgyta patirtimi, ir pasaulio rinkose susidariusia situacija. Tačiau negalima pamiršti, kad jokie įgyvendinami pakeitimai negali užgožti šios politikos, kaip Bendrijos politikos, svarbos – mes esame prieš jos nacionalizavimą, ir antra, Europos žemės ūkio modelio. Nėra jokio pagrindo tiesiogines subsidijas skirti pagal ankstesnį gamybos lygį, ar jas tuo principu diferencijuoti.

Ateityje, jau po 2013 m. taikomas subsidijų modelis, turėtų būti grindžiamas labai paprastais principais, panašiais į SAPS. Tačiau, ypatingais atvejais turėtų būti numatyta galimybė ir vykdyti rinkos intervencijas, o gal net ir gamybos subsidijas, tokias kaip tabako ar pieno gamybai kalnuotose vietovėse.

  Katerina Batzeli (PSE). – (EL) Pone Pirmininke, turėčiau pirmiausia pasveikinti poną Goepel parengus šį pranešimą. Kadangi laikas yra labai ribotas, leiskite man tik paminėti tam tikrus principus, kuriais remiantis turi būti vykdoma bet kokia žemės ūkio politikos reforma, tam panaudojant komunikacines ar tiesines priemones.

Pirma, iš naujo apibrėžiant Europos žemės ūkio modelį, negalima pamiršti šeimos valdomų mažų ar vidutinių įmonių. Antra, finansavimo klausimas, kurį teks išspręsti vėliau, negali būti sprendžiamas remiantis bendro finansavimo principu, kuris iš esmės bendrąja žemės ūkio politiką vėl paverčia nacionaline politika. Trečia, skirstymas į regionus, kuris iš esmės negali išspręsti rinkos ir maisto produktų gamybos problemų – dar vienas klausimas, kurį reikės išnagrinėti iš naujo ir įvertintas pagal faktiškus jos aspektus. Taip pat turi pašalinta kai kurių reformų, tokių kaip tabako sektoriuje, sukurta neteisybė. Šie produktai turi būti įvertinti iš naujo ir traktuojami taip pat kaip ir visi kiti produktai.

  Francesco Ferrari (ALDE). – (IT) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, norėčiau padėkoti pranešėjui už šį labai svarbų pranešimą, ypač žinant, koks sudėtingas ir kokios didelės apimties yra šis nagrinėjamas mūsų klausimas.

Norėčiau pabrėžti du dalykus, kurie mano manymu yra labai svarbūs. Pirmiausia, manau, kad BŽŪP yra labai svarbi priemonė, kuri turėtų būti taikoma ir po 2013 m. kadangi yra paramos įmonėms. Būtent dėl šios priežasties ji turėtų būti labai skirta verslininkams, kurie sukuria darbo vietas, saugo aplinką ir garantuoja aukštą produktų kokybę.

Antras dalykas, kurį norėčiau paminėti, yra susijęs su labai jautriu pieno kvotų klausimu. Faktiškai aš sutinku su pranešėjo išsakyta mintimi, kad būtina apsaugoti tuos Europos regionus, kuriuose alternatyvos gyvulininkystei ir pieno gamybai yra negausios, tačiau neturėtume pamiršti ir tų ūkininkų, kurie investavo labai daug, kad gautų pieno kvotas, ir kurie po 2015 m. gali susidurti su dideliais finansiniais sunkumais.

Aš tikiuosi, kad su Komisaro pagalba mes galėtume rasti visiems priimtiną sprendimą, iš dalies gal ir dėl to, kad 1984 m., kai buvo sukurta kvotų sistema, Italija jai prieštaravo, ir šiandien jos pieno gamyba maždaug 40 % netenkina šalies pieno vartojimo poreikių.

  Struan Stevenson (PPE-DE). – Pone Pirmininke, puikus pono Goepel parengtas pranešimas padeda racionalios žemės ūkio politikos ateityje pagrindus, tačiau tampa vis labiau akivaizdu, kad maisto sauga labai neužilgo taps vienu svarbiausiu mūsų politinės dienotvarkės uždavinius, kaip ir teigė ponas Parish.

Klimato kaitos problema pasaulyje sukėlė tokią paniką, kad politikai ir planuotojai gali sukurti dar didesnę problemą, nei jie buvo paskirti spręsti. Mūsų veržimasis gaminti biokurą atima tiek daug žemės iš žemės ūkio produkcijos gamintojų, kad kai kurie ekspertai šiandien jau prognozuoja neišvengiamą pasaulinį badą. Panašiai, iškertami milžiniški Amazonės ir Indonezijos atogrąžų miškų plotai užleidžiant žemę kultūroms, iš kurių bus gaminamas pagrindas biokurui, pavyzdžiui palmių aliejus, ir kai kuriems maisto produktams, tokiems kaip soja, ir kurie išmeta į atmosferą milijonus tonų CO2 ir sukelia pavojų sugriauti mūsų pasaulinę oro kondicionavimo sistemą. Šiandien dėl miškų naikinimo į atmosferą patenka maždaug 18% visų visame pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – tai iš tikrųjų parodo, kokia yra nesveika šiuo metu taikoma politika.

Godumas, o ne tikrasis susirūpinimas aplinka – štai skiriamasis mūsų strategijos sprendžiant klimato kaitos problemą požymis, o veržimasis naudoti biokurą gali sukelti pavojų milijonams žmonių, ypač kai pasauli gyventojų skaičius išaugs nuo dabartinių šešių milijardų iki numatomų devynių milijardų 2050 m.. Kiekvieną mėnesį pasaulyje gimsta šeši milijonai naujų gyventojų. Iki 2030 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugs taip, kad norėdami patenkinti numatomą paklausą, maisto produktų gamyba turės būti padidinti 50%. Iki 2080 m. pasaulio maisto produktų gamybos apimtys turės išaugti dvigubai palyginti su esamu lygiu.

Tačiau realybė yra tokia, kad kiekvienais metais dėl sausros ir netiesioginio klimato kaitos poveikio pasaulis netenka žemės ūkio produkcijai tinkamo ploto, kurio dydį gamina būtų prilyginti Ukrainai. Pasaulinės maisto produktų gamybos apimtys tikrai ne auga, jos greičiau mažėja. Būtent dėl šios priežasties maisto sauga šiandien vienas svarbiausių mūsų spręstinų klausimų.

  Constantin Dumitriu (PPE-DE). – (RO) Bendroji žemės ūkio politika yra viena pagrindinių Europos plėtros ramsčių, ir diskusijos dėl šios politikos tobulinimo turėtų vykti nuolat, ne tik Europos institucijose, bet ir pačiose mus išrinkusiose valstybių narių bendruomenėse.

Labai džiaugiuosi, kad remdamiesi Komisijos komunikatu ir mano kolegos Goepel parengtu pranešimu mes sugebėjome apibrėžti kelis sprendimus, kurie padės greičiau įgyvendinti bendrąja žemės ūkio politiką, ir leis kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms patikėti, kad ši politika yra skirta jų pačių labui, o ne vien tik kažkokiuose Briuselio kabinetuose parengtų biurokratinių nuostatų rinkinys. Bet kokiu atveju mes privalome užtikrinti, kad Komisijos, Tarybos ir mūsų pateikti pasiūlymai būtų tokie lankstūs ir realistiški, kad juos įgyvendinus jie taptų tikrai veiksmingais.

Rumunijoje, šalyje, kurią aš atstovauju čia Europos Parlamente 25 % darbingų žmonių dirba žemės ūkyje, o kaimo vietovėse gyvena maždaug 40 % visų gyventojų. Tai yra skaičiai, kurie aiškiai parodo žemės ūkio ir kaimo vietovių svarbą Rumunijai ir visai mūsų ekonomikai. Priimdami sprendimus dėl galimos BŽŪP reformos mes privalome atsižvelgti į tokius atvejus, kaip Rumunija, kurioje yra didžiulis žemės ūkio sektorius, kuris dabar yra visapusiškai modernizuojamas.

  James Nicholson (PPE-DE). – Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti pritarimą pono Goepel pranešimui ir padėkoti jam ir visiems jį rengusiems žmonėms už milžinišką atliktą darbą.

Tai yra tik proceso pradžia, kadangi bendrosios žemės ūkio politikos ateitį mes vertinsime ištisus šiuos metus. Tai labai svarbus proceso žingsnis ir etapas, o dabar lauksime, kad artimiausioje ateityje Komisija pateiktų savo pasiūlymus. Antrojo kaimo plėtros ramsčio padėtis ir numatomas moduliavimo lygis, mano manymu, ir toliau išliks svarbiausiais užtikrinant ilgalaikę bendrosios žemės ū9kio politikos sėkmę, arba kitaip tariant, jos ateitį.

Tačiau turiu pasakyti, kad dar niekada nebuvo taip svarbu užtikrinti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms, ir mes negalime leisti, kad valstybėms narėms būtų taikomi skirtingi procentiniai paramos dydžiai. Iš esmės paramos dydžio atskyrimas nuo gamybos buvo sėkmingas. Nemanau, kad galėtume grįžti prie senosios tvarkos. Tačiau kompleksinio susiejimo priemonės daug nepadėjo, jos buvo pernelyg biurokratiškos ir galėtų būti tobulinamos. O maisto sauga turi išlikti svarbiausiu spręstinu klausimu.

  Andrzej Jan Szejna (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, būtina ieškoti sprendimų vis rimtesnėmis tampančioms bendrosios žemės ūkio politikos ir ją lydinčios struktūrinės politikos problemoms. Bendra 2003 m. birželio 26 d. Liuksemburge ES valstybių narių žemės ūkio ministrų priimtos bendrosios žemės ūkio politikos struktūra numato kelis Lenkijai palankius sprendimus. Tačiau daugumą kitų sprendimų daug didesniu mastu gina senųjų valstybių narių interesus.

Aš pritariu pranešėjo nuomonei, kad Komisija turėtų parengti išsamų pranešimą apie tokias problemas, kaip ūkininkų patiriamos papildomos sąnaudos įgyvendinant dėl Bendrijos reikalavimus tokiose srityse kaip aplinkosauga, gyvūnų gerovė ar maisto sauga.

Pareikšdamas savo nuomonę apie mums pristatytą pranešimą aš visiškai sutinku, kad būtina toliau tęsti reformų ir kaimo vietovių plėtros kelią. Kad rastų sprendimus tokiems naujiems iššūkiams kaip klimato kaita, auganti energijos išteklių paklausa, pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimas ir vis didėjantis atvirumas pasauli rinkoms, bendroji žemės ūkio politika turi iš esmės pasikeisti.

  Markus Pieper (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, aš taip pritariu pono Goepel pranešimui, kadangi pagaliau atėjo tinkamas laikas visiškai atsisakyti ar iš esmės reformuoti tokias priemones kaip kvotų kontrolė, priemokos už gyvulius, grąžinamosios eksporto išmokos ar intervencinės kainos.

Vertinant visame pasaulyje augančią maisto produktų paklausą, didesniu mastu žemės ūkio politikoje įgyvendinami rinkos ekonomikos principai taip pat pasiūlys daugiau galimybių Europos žemės ūkiui. Aš tiesiog nekantrauju, kada turėsiu progą įvardyti žodžiu kai kuriuos kompromisus. Čia mes kalbame apie tai, kad priemokos už galvijų skaičių, mokamos nepriklausomai nuo gamybos apimčių, su konkrečiais sektoriais susijusias apsaugos sistemos, ir įvairios kitokios išimtis – pavyzdžiui, taikomos pienui, turi būti finansuojamos per pirmąjį ramstį.

Visa tai sukuria pavojų, kad mes prisiriškime prie senųjų rinkos reguliavimo normų per užpakalines duris. Mes tikrai turime apriboti išimtis struktūriškai silpniems regionams, ir apibrėžti, kad jos gali būti taikomos tik labai griežtai apribotoms gamybos apimtims.

Jeigu mes šiuo klausimu būsime pernelyg dosnūs, susidursime su konkurencijos iškraipymais, kurių jau politikos požiūriu negalime ir įvertinti. Todėl raginu Komisiją, rengiant būsimuosius teisės aktų pasiūlymus, suteikti rinkai tinkamą galimybę.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone Pirmininke, šiame pranešime buvo padaryta nemažai nuorodų į PPO. Tačiau bijau, kad kol mes čia šią pavakarę aptarinėjame šį pranešimą apie BŽŪP, Europos žemės ūkiui kyla didžiulė grėsmė ir kyla pavojus, kad jai nebus skirtas reikiamas dėmesys derybose, kurias mūsų vardu veda Komisijos narys Mandelson PPO susitikime.

Pranešime raginama numatyti, kad per derybas PPO būtų užtikrintos tinkamos patekimo į rinką galimybės. Ar Komisijos narys Fischer Boel įsitikinęs, kad mes tuo keliu ir einame? Iš tikrųjų, ar Komisijos narys Fischer Boel yra įsitikinęs, kad Komisijos nario Mandelson pasirinkta linija nepakenks jautienos, pieno ir kitiems sektoriams, ir, bent jau tam tikra prasme, pavers visas mūsų čia vykstančias diskusijas beprasmiškomis?

Pranešime taip pat kviečiama laikytis taktikos, kad pagrindinį vaidmenį PPO derybose turėtų suvaidinti ne su prekyba susiję klausimai. Ar Komisijos narys įsitikinęs, kad mes šiuo keliu ir einame, o gal mes šią popietę čia Parlamente tik mandagiai keičiamės nuomonėmis tuo metu, kai ponas Mandelson griauna pačius BŽŪP pagrindus?

  Iztok Jarc, Pirmininkas. − (SL) Norėčiau jums visiems padėkoti už labai įdomią diskusiją. Mano nuomone, pranešimas buvo labai aukštos kokybės ir jame buvo išsakyta daugybė gerų minčių.

Norėčiau pasakyti, kad daugeliu klausimų šioje diskusijoje Parlamentas ir Taryba pareiškė labai panašias nuomones, kurių yra per daug, kad aš jas galėčiau išvardyti. Esu įsitikinęs, kad toks požiūrio panašumas suteiks šiom nuomonėms papildomo svorio ir sukurs tvirtą pagrindą šioms dviem institucijoms toliau bendradarbiauti. Taip pat esu įsitikinęs, kad ši nuomonė atsispindės ir išvadose, kurias ministrai rengiasi svarstyti ir priimti kitą savaitę.

Esu įsitikinęs, kad abi institucijos atidžiai išstudijuos pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriuos Komisija pateiks neoficialiame susitikime Slovėnijoje gegužės mėnesį, ir kad ir toje kils labai įdomi diskusija.

Baigdamas, norėčiau pasakyti, kad pirmininkaujanti Slovėnija tikrai pasistengs kiek galima greičiau pradėti diskusijas dėl šių pasiūlymų, kad didžiąją darbo dalį galima būtų spėti atlikti dar Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, aš visiškai sutinku su ponu Nicholson, kad tai yra tik pirmas žingsnis į diskusijas, kurios tęsis beveik visus likusius metus, todėl aš smulkiai neaptarinėsiu visų smulkių klausimų, kurie čia šiandien iškilo. Aš tik paminėsiu kelis svarbesnius klausimus.

Pirmiausia, didžioji dauguma pritaria pasiūlymui didesniu mastu atsieti paramos dydį nuo gamybos apimčių, ir aš pats šiai minčiai nuoširdžiai pritariu. Idėja suteikti valstybėms narėms galimybę pradėti taikyti regioninį modelį suteikia joms progą žengti dar vieną žingsnį link vienodo dydžio mokesčio, ir aš jau įvairiomis progomis esu aiškinęs, kodėl man tai atrodo svarbu.

Siekdamas nesukelti jokių lūkesčių, aš pasakysiu labai tiesiai ir pareikšiu labai atvirą nuomonę dėl paramos tabako auginimui atsiejimo nuo gamybos apimčių. Jau 2004 m. priimant sprendimą dėl reformos buvo nuspręsta išmokas tabako augintojams atsieti nuo gamybos apimčių. Kadangi dabar mes stengiamės ta kryptimi žengti dar vieną žingsnį, kai kurių jūsų išreikšta mintis pratęsti išmokas tabakui, susietas su gamybos apimtimis, būtų žingsnis priešinga kryptimi. Todėl, net ir neturkite jokių vilčių, kad Komisija pasuks tuo keliu.

Ponia McGuinness pasakė, kad moduliavimas buvo tas pats, kas apiplėšti ūkininkus. Negaliu su tokiu požiūriu sutikti. Manau, kad galėtų sutikti naujus iššūkius, kurių svarbiausių būtų klimato kaita ir angies dvideginio išmetimų mažinimas, žemės ūkiui plėtros politikai reikės daugiau pinigų.

Mes turime atsižvelgti į tai, kad dėka tokio atsiejimo sutaupytos lėšos pasiliks valstybėse narėse, o pagal moduliavimo programą skiriamos lėšos yra bendrai finansuojamos valstybių narių, todėl faktiškai jūs taip patys valdote lėšas. Jūs gaunate du kartus daugiau, nei išskaičiuotumėte iš tiesioginių išmokų. Tai labai svarbi mintis, ir mes dar prie jos grįšime teikdami savo pasiūlymus dėl teisės aktų.

Ponas Graefe zu Baringdorf minėjo progresyvinį moduliavimą, ir teigė, kad jo manymu į šias diskusijas labai svarbu traukti darbo intensyvumo aspektą. Aš suprantu jo požiūrį, tačiau galiu pasakyti tik tiek, kad tai bus itin biurokratiška, labai sunkiai valdoma priemonė, ir kad aš labai labai nenoriu įsivelti į šias diskusijas.

Aš galiu klysti, tačiau aš nemanau, kad bendrų sprendimų žemės ūkio klausimais tvarka keltų pavojus, kaip kad aš esu čia girdėjęs. Manau, kad tai yra didžiulis ir visiškai natūralus žingsnis situacijoje, kur žemės ūkio sektorius yra toks svarbus, tiek ekonomikos požiūriu, tiek ir dėl to, kad šie klausimai yra labai svarbūs labai dideliam skaičiui žmonių. Todėl, aš sveikinu tokius pokyčius, tačiau kita vertus, labai svarbu, kad šį sveikatingumo patikrinimą mes užbaigtume iki metų pabaigos, kadangi priešingu atvejui tai taps jau sveikatingumo patikrinimas 2010-sais, ir mes jau būsime perdaug priartėję prie 2013 m. Būtent dėl šios priežasties, patikėkite manimi, aš labai sveikinu pasikeitimus, kurie čia buvo paminėti.

Europos Sąjunga pati atviriausia rinka besivystančioms šalims – mes importuojame daugiau žemės ūkio produktų, nei Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija ir Japonija kartu sudėjus. Taigi kai kalbame apie žemės ūkio sektorių, šito nereikėtų pamiršti.

Norėčiau pasakyti poniai Harkin, kad man pranešė, kad ji yra pateikusi klausimą žodžiu. Į šį klausimą bus atsakyta raštu, ir esu įsitikinęs, kad ji gaus visą informaciją, kurios ji prašo.

  Lutz Goepel, pranešėjas. − (DE) Pone Pirmininke, klausantis šios diskusijos prisimenu dailųjį čiuožimą, Teisėjaudami dailiajame čiuožime, mes atmetame aukščiausius ir žemiausius vertinimus ir išvedame vieną balą. Taigi, jeigu aš galėčiau atmesti kraštutines dešiniąsias ir kraštutines kairiąsias pažiūras, gautume rezultatą, kuriuo būtume visi patenkinti, ir su kuriuo galėtume labai laimingai toliau gyventi.

Labai dėkui už jūsų paramą ir bendradarbiavimą. Aš dar kartą tai paminėsiu jau už grupių ribų. Nekantriai lauksiu galimybės bendradarbiauti svarstant naują teisės aktų pasiūlymų paketą.

  Pirmininkas. − Norėčiau dar tik pridurti, pone Goepel, kad toks pats aukščiausių ir žemiausių vertinimų atmetimo principas taip pat taikomas ir šokinėjimo su slidėmis sporte ir bokse. Jeigu tai praturtina mūsų diskusijas, reiškia viskas yra labai gerai.

Diskusijos baigtos.

Balsuojama bus 2008 m. kovo 12 d., trečiadienį.

Rašytinė deklaracija (142 taisyklė)

  Gábor Harangozó (PSE), raštu – Žinoma, šioje kuriamoje naujoje sistemoje nepaprastai svarbu pabrėžti būtinybę išlaikyti tiesiogines išmokas ne tik su klimatu susijusių krizių ar rinkos nepakankamumo atvejais, bet taip pat siekiant teisingai subalansuoti griežtus Europoje taikomus aplinkos apsaugos, gyvulių ir vartotojų apsaugos standartus. Ir vis dėlto, mūsų pareiga, peržiūrint kriterijus, kuriais remiantis pagal bendrąją žemės ūkio politiką ateityje bus skiriamos tiesioginės išmokos, labai nuosekliai įvertinti mažiausiai išsivysčiusių žemės ūkio valstybių padėtį. Be to, mes turime pripažinti ir tai, kad daugumos mūsų naujųjų valstybių narių žemės ūkio sektorius yra atsidūręs labai sunkioje padėtyje, todėl joms reikia skirti ypatingą dėmesį, bei investicijas sektoriui restruktūrizuoti ir modernizuoti. Galiausiai, norėčiau pabrėžti, kad vykdant BŽŪP sveikatingumo patikrinimą, ir atsižvelgus į pastarojo laikotarpio krizes, daugiausia dėmesio reikia skirti pastangoms užtikrinti maisto saugą, ir užtikrintą maisto produktų tiekimą mūsų piliečiams , užtikrinant jiems pakankamas maisto atsargas.