Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. kovo 11 d. - Strasbūras

19. Komisijos klausimų laikas

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės punktas – klausimų laikas (B6-0013/2008).

Atsirašau kolegų, kurie laukė šio laiko pradžios ir akivaizdu, kad turėsime išsiaiškinti, kodėl šiandien pradedame taip vėlai.

  Marian Harkin (ALDE). – Ponia Pirmininke, dėl tvarkos norėčiau priminti, kad, anot parlamento tinklalapio skilties Žodiniai klausimai, mano klausimas sąraše buvo 3. Klausimas buvo parengtas, kad į jį atsakytų komisaras Mandelson, kadangi antraštėje aiškiai nurodyta „PPO derybos“, o p. Mandelson veda šias derybas mūsų vardu. Tačiau, dabar matau, kad mano klausimas nukeltas į 3 dalį, o tai reiškia, kad į jį komisaras Mandelson žodžiu neatsakys. Klausiu, ar jis atsisako būti atskaitingas rūmams už PPO derybas?

Kokia prasmė pateikti klausimą komisarui, kuris tą dieną dalyvauja, jei komisaras atsisako atsakyti į tą klausimą?

  Pirmininkė. − Komisija sprendžia, kas atsako į kokius klausimus.

  Marian Harkin (ALDE). – Ponia Pirmininke, tai ir yra problema, kadangi klausimas apie PPO derybas buvo aiškiai skirtas komisarui Mandelson. Juk jis yra derybas vedęs komisaras, jis šiandien yra čia ir atsisako atsakyti į klausimą.

  Pirmininkė. − Ponia Harkin, jūsų pastaba yra užfiksuota ir mes pasistengsime padaryti, ką galime.

Kiti klausimai yra skirti Komisijai.

Pirma dalis

  Pirmininkė. − Stavros Arnaoutakis (H-0075/08) klausimas nr. 32

Tema: Neigiama tarptautinės paskolų krizės įtaka verslui

Dabartinė tarptautinė paskolų krizė, vedanti JAV ekonomiką nuosmukio link, lėtina augimo tempus pasauliniu mastu. Įtaka Europos ekonomikai ir verslui yra ženkli. Graikijos ir kitos Europos bendrovės jau susiduria su nemenku spaudimu dėl padidėjusio importo iš ne ES šalių, kurių pigesni gaminiai nuolat įsitvirtina rinkoje. Tuo pat metu šiais metais prognozuojamas eksporto iš Europos sumažėjimas.

Kokių priemonių imsis Komisija užtikrindama efektyvią paramą Europos bendrovėms išgyvenant krizę ir joms siekiant tapti komerciškai konkurencingomis tarptautiniu lygiu? Kurie prekybos sektoriai ir kokie europietiški gaminiai laikomi labiausiai pažeidžiamais? Kurie turėtų būti saugomi pirmiausia ir kaip to galima pasiekti?

  Joaquín Almunia, Komisijos narys. − (ES) ponia Pirmininke, atsakydamas į p, Arnaoutakis klausimą, turiu pirmiausia pasakyti, kad pasaulio ekonomika šiuo metu yra sulėtėjusi, kalbant klimatiniais terminais, ji vėsta.

Finansiniai neramumai tęsiasi, JAV ekonomika paženklinta lėtėjimo proceso, kai kas mano, kad ji ties nuosmukio riba. Žaliavų kainos, ne tik naftos, bet ir kitų žaliavų kainos, auga ir visa tai turi neigiamos įtakos ekonomikos augimui, tačiau pasaulio ekonomikos augimas vis dar žymus.

Europos ekonomikai pakankamai gerai sekasi susidoroti su šiais sunkumais. Pastarosios mūsų prognozėse, pateiktose vasario 21 d. kalbama apie 2 % augimą Europos Sąjungoje ir 1,8 % euro zonoje šiais metais. Taigi poveikis Europos ekonomikai yra, tačiau jo mastai neturėtų būti perdedami.

Klabant apie išorės prekybą, iš naujausių Eurostat paskelbtų duomenų matyti, kad 2007 m. pagal pirminius vertinimus kalbama apie 185 000 mln. eurų 27 narių Europos Sąjungos prekybos deficitą, o tai yra ženklus prekybos deficitas, tačiau bet kokiu atveju mažesnis nei daugelyje kitų išsivysčiusių šalių ekonomikos sričių, be to, euro zonos prekybos perviršis siekia 28 300 mln. eurų.

Todėl pasaulinėje ekonomikoje, apibūdinamoje ženkliu pusiausvyros nebuvimu, mūsų išorės sektorius yra subalansuotas ir net tik išorės sektorius, bet ir mūsų valstybių sąskaitos taip pat yra iš esmės subalansuotos.

Trečiasis dalykas: geriausias būdas išspręsti pasaulio ekonomikos krizę yra laikytis struktūrinių reformų ir makroekonomikos politikos, kuri leido mums vėl kontroliuoti savo valstybių sąskaitas, pagerinti mūsų ekonomikų stabilumą, pagerinti mūsų augimo pajėgumus ir būti geresnėje padėtyje nei prieš susiduriant su finansiniais neramumais.

Ketvirta, yra tam tikrų specifinių problemų, kurios yra šių neramumų pasekmė ir kurias reikia išspręsti. Mes aptarėme jas ankstesnėse diskusijose, taigi aš nekartosiu jų. Tačiau aš priminsiu Komisijai ir jos nariui, kad spalio mėn. Ekonomikos ir finansų taryba yra patvirtinusi gaires, kuriose numatyta kaip reaguoti į šiuos finansinius neramumus.

Penkta, Norėčiau priminti Komisijos nariui ir Parlamentui, kad 2006 m. spalio mėn. patvirtinome strategiją dėl ES išorės ekonomikos veiksmų, visuotinę Europos programą, kuria nustatoma naujoji Europos prekybos politika mūsų išoriniam konkurencingumui gerinti, drauge su strategijomis susijusiomis su rinkos prieiga, intelektinės nuosavybės saugojimu, viešaisiais pirkimais užsienyje, prekybos apsaugos priemonėmis, ši politika nėra tik daugiašalės sutartys Pasaulio prekybos organizacijos kontekste, tai yra ir naujos kartos dvišalės prekybos sutartys, papildančios pastangas judėti į priekį daugiašalėse derybose Dohos etape.

Baigiant šį atsakymą, norėčiau pasakyti, kad iš faktų matyti, kad ypač Europos ekonomikoms rinkos integracija, prekybos globalizacija ir liberalizavimas yra naudinga mūsų ekonomikoms ir duoda daugiau naudos, nei sukelia kliūčių ar problemų. Europos kontekste globalizacija ir vieninga rinka yra pagrindinės priemonės mūsų konkurencingumui gerinti ir, būdami europiečiais tą mes, tikriausi geriau nei kas kitas pasaulyje, labai gerai žinome, kad protekcionizmas nėra išeitis.

  Stavros Arnaoutakis (PSE). – (EL) Ponia Pirmininke, komisare, norėčiau paklausti ar Komisija kaip nors įvertino kaip ši tarptautinė paskolų krizė paveiks pvz. turizmo ir laivininkystės sektorius, kurie mano šalies, Graikijos, atveju sudaro 21 % BVP. Kokių priemonių ketina imtis Komisija?

  Joaquín Almunia, Komisijos narys. − (ES) Ne, negaliu jums pateikti konkrečių ir išsamių skaičiavimų, kurių jūs prašote. Labai galimas dalykas, kad Graikijos valdžia įvertino šiuos dalykus. Savo atnaujintose prognozėse vasario mėn. įvertinome finansinių neramumų ir sudėtingesnės tarptautinės padėties poveikį Europos ekonomikoms, taip pat paskaičiavome, tai, kad lyginant su 2007 m. spalio mėn. pateiktomis prognozėmis sulėtės ekonomikos augimas, penkiomis dešimtosiomis ES ir keturiomis dešimtosiomis euro zonoje. Taip pat puse punkto padidės infliacija, kuri iš esmės yra pakilusių naftos, žaliavų, o ypač maistinių žaliavų, kainų sukelto „šoko“ pasekmė.

Tačiau poveikis eksportui yra labai nedidelis, nesakau, kad iki šiol jis buvo nejuntamas, bet, kaip jau sakėme daugelį kartų, o ypač pastaruoju metu kai valiutų rinkos buvo labai nestabilios, manome, kad dabar mus europiečius veikiantys valiutos kursų pokyčiai ir nestabilumas siekia susirūpinimą keliančias ribas, ir turime priminti visiems pasaulio ekonomikos žaidėjams, kad per didelis valiutų rinkų nestabilumas yra nepageidaujamas, kadangi tai turi neigiamų pasekmių augimui, ekonominei veiklai ir kiekvienam mūsų.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Įmones veikia ne tik tarptautinės krizės, tačiau, kaip ką tik buvo minėta, ir valiutų kursų pokyčiai. Valstybė, turinti tvirtą valiutą, gali kautis konkurencinėje kovoje tarptautinėse rinkose. Šiuo metu euras yra toks stipus, kad įmonės ėmė skųstis, jog eksportuoti jau darosi nepelninga.

Ar galėtų būti imtasi kokių nors priemonių šiai problemai sumažinti? Kartais valstybės bando devalvuoti savo valiutą, kad galėtų pasipelnyti iš pardavimų užsienyje.

  Joaquín Almunia, Komisijos narys. − (ES) gerbiamas narė žino, kad valiutų rinkos daugumoje šalių, o ypač labiau išsivysčiusią ekonomiką turinčiose šalyse, yra valdomos lanksčių valiutos kursų. Valiutų kursus bet kuriuo metu nustato pasiūlos ir paklausos dėsnis.

Pageidautina, kad visi pasaulio ekonomikos žaidėjai, o ypač valiutų rinkos, laikytųsi su didžiųjų valstybių septyneto ir tarptautinio valiutos fondo daugiašaliuose pasitarimuose, kurie vyko prieš metus, nustatytų gairių, stengiantis susidoroti su pasaulio ekonomikos svyravimais. Viena iš tų daugiašalių pasitarimų išvadų buvo susijusi su poreikiu suteikti valiutų rinkoms laisvę atspindėti kiekvienos ekonomikos pagrindus ir tai yra geriausias būdas, kaip padaryti, kad valiutų kursai nebūtų kolektyviai žalingi tarptautinių rinkų žaidėjams ir dalyviams.

Kol kas jei pažvelgtume į Eurostat paskelbtus duomenis 2007 m., pirmuosius duomenis 2007 m., paskelbtus vasario 15 d., per pastaruosius metus eksportas iš euro zonos šalių, kurių yra trylika, išaugo 8 %, tuo tarpu importas išaugo 6 %. Tačiau tuo pat metu teisybė ir tai, kad valiutų kursų pokyčiai mus neramina, o ypač neramina pastarųjų savaičių pokyčiai.

Tą, kaip paskutinio euro grupės susitikimo praėjusią savaitę išvadą, pasakė euro grupės pirmininkas, Europos centrinio banko pirmininkas ir aš, ekonomikos ir piniginių reikalų komisaras.

Mes atsižvelgiame į JAV valdžios, kuri vis dar viešai kartoja, kad nori išlaikyti tvirtą valiutą, valią. Mes atsižvelgiame į pranešimus ir pareiškimus apie ketinimus iš pvz. Kinijos ir kitų besivystančių Azijos valstybių valdžios, kurios sako žinančios, kad valiutų kursų valdymui reikia pamažu suteikti daugiau lankstumo.

  Pirmininkė. − Kol pereisime prie komisaro Figel, atsakysiančio į kitą klausimą, pasinaudosiu galimybe sugrįžti prie p. Harkin ankstesnio procedūros klausimo. Aš jau pateikiau keletą užklausų ir pirmiausia norėčiau pasakyti, kad šiuo metu pateikiame klausimus Komisijai, o ne konkrečiam komisarui.

Komisija peržiūrėjo jūsų pateiktą klausimą ir pasitarė su generaliniais prekybos ir žemės ūkio direktoratais ir jų nuomone, jūsų klausimas tenka komisaro Fischer Boel kompetencijai. Negaliu leistis į diskusijas, tačiau perduodu jums šią informaciją, kad žinotumėte kodėl.

  Pirmininkė. − Manolis Mavrommatis (H-0086/08) klausimas nr. 33

Tema: Teisėtas dainų atsisiuntimas iš interneto

2008 m. sausio 28 d. buvo pasirašyta sutartis tarp trijų didžiausių įrašų bendrovių (EMI, „Universal Music“ ir „Warner Music“), kuria iš Qtrax tinklalapio vartotojams leidžiama nemokamai atsisiųsti 25 mln. dainų. Tačiau kol daina yra siunčiama vartotojai turi stebėti tinklalapyje esančią reklamą. Šis tinklalapis yra prieinamas Europos ir JAV gyventojams ir manoma, kad tinklalapio kūrėjai greitai susigrąžins savo investicijas.

Atsižvelgiant į tai, kad ES nėra teisės sistemos apimančios muzikos internete paslaugas – pagal naujausias rekomendacijas Komisija neketina siūlyti teisiškai įpareigojančios sistemos – ir kad sutartis buvo sudaryta iš esmės siekiant apsaugoti įrašų bendrovių, kurioms kenkia neteisėtas atsisiuntimas, teises ir pelną, tad kokiu būdu pagal šią sistemą yra saugomos atlikėjų teisės?

Atsižvelgiant į tai, kad šis tinklalapis yra skirtas ir Europos gyventojams, ar Komisija nemano, kad bus pakenkta konkurencijai muzikos paslaugų sektoriuje, kadangi ši sutartis apima tik tris įrašų bendroves, kurios nemokamai platins savo dainas internete ir naudosis iš reklamos tame pačiame tinklalapyje gaunamu pelnu?

  Ján Figel, Komisijos narys. − Esu tikras, kad ponas Mavrommatis prisimena, kad Qtrax neseniai paskelbė apie naują sutartį su keliais stambiais prekių ženklais, siūlančią pirmąją nemokamą ir teisėtą reklamos remiamą tiesioginių mainų paslaugą pagrindiniams muzikos prekių ženklams jų tinklalapyje. Tai nutiko MIDEM konferencijoje Kanuose sausio mėn.

Tačiau atrodo, kad šiuo metu nėra jokio susitarimo, kuris leistų nemokamai atsisiųsti jų muzikos katalogus. Iš tiesų keturios pagrindinės bendrovės, reaguodamos į Qtrax pranešimą, viešai pareiškė, kad joks sandoris kol kas nesudarytas, nors derybos vyksta. Šiame etape vis dar neaišku, kiek sutarčių Qtrax galiausiai pasirašys su didžiaisiais muzikos prekių ženklais, koks sutarčių turinys bei jų apimtis.

Todėl per anksti daryti išankstinius vertinimus dėl įtakos konkurencijai internetinės muzikos pramonėje. Tačiau aišku, kad tokias paslaugas turėtų būti licencijuoti ne tik įrašų bendrovės, bet ir muziką parašę ir sukūrę autoriai žinoma turėtų būti tokios sutarties dalimi.

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). – (EL) Ponia Pirmininke, Komisare, kaip jau minėjau savo klausime iš to pelną gauną trys bendrovės. Dar kartą klausiu, komisare: ar neapsaugotos bendrovės turės užsidaryti ir palikti tūkstančių atlikėjų teises nesaugomas, kai tuo pat metu internetinės muzikos paslaugos vis labiau įsitvirtina? Ar aš turėčiau patikėti p. McCreevy, kuris pasakė, kad tokia direktyva bus pateikta Parlamentui 2010 m.?

  Ján Figel, Komisijos narys. − Pirmiausia norėčiau jus dar kartą patikinti, kad Sąjungos ir šios Komisijos konkurencijos politika yra tęstinis procesas. Mes tikriname ir bandome, ir jei reikia, veikiame arba reaguojame.

Antra, svarbių taisyklių ar teisės aktų dėl turinio skelbiamo internete ar tarpvalstybinių taisyklių dėl paslaugų teikimo priėmimas, įskaitant ir dėl autorių teisių ar net apsaugos sąlygų, yra laipsniško priėmimo dalis. Kai kurie jų tikriausiai bus priimti šiais metais. Kai kurie pasiūlymai yra pateikti dar praėjusių metų rudenį. Taigi, aš manau, kad tai yra svarbus procesas, kuriame dirbame kartu, kur tinkamai atsižvelgiame į kultūrinį kontekstą ir poveikį ir yra saugoma bei skatinama kultūrinė įvairovė.

Mes nepatarinėjame, kaip atskiros bendrovės turėtų elgtis kitų bendrovių atžvilgiu, tačiau svarbu, kad būtų išsaugotas ir skatinamas skaidrumas ir kūrybai bei kultūros skleidimui palankios sąlygos. Manau, kad tai yra mūsų bendras motyvas ir rūpestis. Esu tikras, kad Kultūros ir švietimo komitetas, kurio pirmininku jūs, p. Mavrommatis, esate tą patvirtina.

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). – (ES) Komisare, aš manau, kad jūs žinote, kad kai kuriose valstybėse yra mokėjimo už autorių teises būdų, kuriais nustatomas mokestis, kurį privalo sumokėti visi, perkantys įrašymo ar įrašų atkūrimo įrangą, arba perka kompaktines ar DVD plokšteles. Norėjau jūsų paklausti, ar manote, kad šis būdas yra priimtinas, kai yra daugybė žmonių, perkančių tokią įrangą ar DVD leistuvus, kurie nenaudoja jų muzikai atsisiųsti ar ką nors, kas galėtų pažeisti autorių teises, atkurti. Manau, kad tokiu būdu yra baudžiami sąžiningi piliečiai. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę šiuo klausimu.

  Ján Figel, Komisijos narys. − Taip, tai tiesa, kad kai kuriose valstybėse rinkliavos yra labai didelės arba skirtumai yra pribloškiantys.

Tai yra vienas klausimų, kuriuos mes sprendžiame. Mes tą darėme praėjusiais metais ir esu tikras, kad Komisija sugrįš prie šio klausimo. Mano kolega, komisaras Charlie McCreevy, yra atsakingas už šią bylą ir manau, kad už kitas sritis, su kuriomis yra susiję ar yra minimos autorių teisės ar apsaugos sąlygos taip pat.

Taigi, aš žinau apie šias problemas ir dėkoju jums už pranešimą, kurį kartoja ir kai kurios kitos šalys bei pramonės atstovai. Esu tikras, kad tai bus mūsų peržiūrų dalis netolimoje ateityje.

  Pirmininkė. − Avril Doyle (H-0090/08) klausimas nr. 34

Tema: Anglies tarifai importui

2008 m. sausio 23 d. Europos Komisija pateikė radikalių pasiūlymų paketą COM(2008)0016, kuriuo bus įvykdytas ambicingas Europos Sąjungos įsipareigojimas kovoti su klimato kaita ir padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą iki 2020 m. ir vėliau.

Svarbiausia strategijos sąvoka yra ES pagrindinės priemonės ekonomiškam taršos mažinimui, t. y. prekybos taršos leidimais sistemos stiprinimas ir plėtra. Iki 2020 m. į sistemą patenkančių sektorių tarša bus sumažinta 21 % lyginant su taršos lygiu 2005 m. Vieninga visą ES apimanti taršos leidimų prekybos sistema nustatys emisijų kiekį, o emisijos leidimų paskirstymą iki 2020 m. palaipsniui pakeis emisijos leidimų pardavimas aukcione.

Pagal bet kokią tarptautinę sutartį, užtikrinsiančią, kad konkurentai bet kurioje pasaulio vietoje patirs panašias sąnaudas, anglies emisiją būtų galima ženkliai sumažinti. Tačiau tokios sutarties kol kas nėra.

Atsižvelgiant į tai, ar Komisija gali pakomentuoti kodėl tarifai anglies importui į ES buvo pašalinti iš ES taršos leidimų prekybos sistemos?

Antra, ar Komisija gali paaiškinti, kiek komisarų kolegija remia anglies tarifų gaminiams iš valstybių, neturinčių galiojančių teisės aktų dėl CO2 išmetimų, klausimą?

Ar PPO turi savo nuomonę šiuo klausimu?

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Ponia Pirmininke, Komisijos didžiausias prioritetas – sudaryti didžiules tarptautines sutartis dėl klimato kaitos po 2012 m. Balio konferencija buvo reikšmingas žingsnis stengiantis kovoti su klimato kaita pasauliniu lygiu. Visos JT bendrosios konvencijos dėl klimato kaitos šalys narės, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Kiniją ir Indiją, sutiko pradėti oficialias derybas.

Tai ko mums reikia dabar ir kas yra didžiausias ES ir Komisijos prioritetas yra sutartis 2009 m. pabaigos dėl būsimos tarptautinės teisinės sistemos dėl klimato. Sistema turi būti taikoma visuotinai, ja turi būti užtikrinta, kad visos šalys narės būtų pasiaukoję dalyviai ir ji turi būti veiksminga. Norint pasiekti trokštamą rezultatą, kuris, kaip jau minėjome, yra tarptautinė sutartis, ES privalo tęsti vadovavimą, kaip ji darė iki ir žinoma Balio konferencijos metu.

Taigi būtent tokia yra pasiūlymų dėl klimato kaitos ir atsinaujinančių energijos šaltinių paketo, kurį Komisija pateikė sausio 23 d., reikšmė. ES privalo išlaikyti vadovaujantį vaidmenį ir rodyti savo aiškų apsisprendimą tęsti savo darbą.

ES prekybos taršos leidimais sistema yra mūsų pagrindinė priemonė, skirta investicijoms į švaresnes technologijas nukreipti. Ši sistema užtikrina, kad ES nustatyti tikslai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų gali būti pasiekti mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis.

ES pasiūlyme dėl persvarstytos direktyvos dėl taršos leidimų prekybos sistemos numatomas leidimų pardavimas aukcione, kaip pagrindinė leidimų platinimo priemonė. Leidimų pardavimas aukcione ne tik skatina investuoti į mažai anglies išmetančias technologijas, bet ir saugo nuo nepageidaujamų pasekmių dėl neteisingo paskirstymo ir nepateisinamo pelno. Dėl šios priežasties Komisija siūlo, kad nuo trečiojo prekybos laikotarpio pradžios, leidimai neturėtų būti dalijami nemokamai energiją gaminančioms įmonėms, o pramonės sektoriuje nemokamas paskirstymas bus palaipsniui mažinamas, siekiant visiško panaikinimo 2020 m.

Kai kurie intensyviai energiją naudojantys sektoriai ar pramonės sritys tarptautinėje rinkoje susiduria su ypač nuožmiomis konkurencijos sąlygomis. Todėl jie negali permest savo sąnaudų vartotojams, nerizikuodami prarasti didelės rinkos dalies. Jei nebus tarptautinės sutarties yra grėsmė, kad jie gali perkelti savo veiklą už Europos ribų, tokiu būdu padidėtų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimas (anglies tarša). Sektoriai, kuriuose anglies emisijos yra svarbios turi būti objektyviai įvardyti. Todėl Komisija siūlo, kad šis klausimas būtų kruopščiai ištirtas ir iki 2010 m. būtų sudarytas jautrių sektorių ar pramonės sričių sąrašas.

Iki 2011 m. birželio Komisija įvertins padėtį šiose intensyviai energiją naudojančiose pramonės srityse. Vertinimas bus pagrįstas derybų dėl tarptautinės sutarties dėl klimato kaitos arba dėl bet kokių pavienių sektorių sutarčių, kurios galėjo būti sudarytos, rezultatais. Remdamasi šiuo vertinimu Komisija 2011 m. pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir jei reikės pasiūlys papildomas priemones. Iki 100% nemokamas leidimų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų paskirstymas intensyviai energiją naudojantiems sektoriams bus viena tų priemonių. Komisijos pasiūlyme yra ir kita priemonė — efektyvaus anglies stabilizavimo ir kompensavimo mechanizmo sukūrimas. Siekiame, kad Bendrijos pramonės įmonės, susiduriančios su didele anglies emisijų rizika, turėtų panašias, lygias sąlygas kaip tokios įmonės trečiosiose šalyse. Pagal tokią stabilizavimo sistemą galima būtų sukurti nuostatas įvedančias importuotojams sąlygas, panašias į ES ribose esančioms įmonėms taikomas sąlygas, pvz., įsipareigojimas grąžinti anglies dvideginio taršos leidimus.

Dėl kokio metodo bebūtų susitarta ir kokių veiksmų bebūtų imtasi, jie privalo visiškai atitikti JT bendrosios konvencijos dėl klimato kaitos principus. Tai ypač pasakytina apie bendrų, tačiau diferencijuotų įsipareigojimų ir gebėjimų principą konkrečiu mažiau išsivysčiusių šalių atveju. Metodai ir veiksmai taip pat privalo neprieštarauti Bendrijos tarptautiniams įsipareigojimams ir Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms.

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad pasiūlymą dėl klimato kaitos ir energetikos kolektyviai patvirtino visa Europos Komisija, todėl jį remia visi jos nariai.

  Avril Doyle (PPE-DE). – Dėkoju, Komisare, už labai išsamų atsakymą į mano klausimą, kurį, beje, buvau pateikusi gerokai prieš tai, kai suvokiau, kad man teks apžvalgos dėl ES prekybos taršos leidimas sistemos padėties pranešėjos pareigos.

Mano klausimas buvo gan konkretus, norėjau sužinoti kokioje padėtyje atsidurtume, šiuo metu „mes“ reiškia komisarų kolegiją, dėl galimo anglies tarifų reguliavimo įvedimo ar taršos anglimi leidimų jei tarptautinės sutarties pasirašyti nepavyktų. Visiškai sutinku su jumis, kad šioje srityje ES pramonei reikia vienodų sąlygų su trečiųjų šalių gamintojais.

Nesu protekcionistė ir tikra remiu globalaus pasaulio, kuriame gyvename, idėją, tenoriu sužinoti, ar vis dar siūloma ši galimybė dėl anglies tarifų reguliavimo. Manau, kad ji turėtų būti siūloma, todėl pabrėždama rimtumą, su kuriuo mes žvelgiame į poreikį mažinti anglies dvideginio emisijas ir visas diskusijas dėl klimato kaitos, klausiu jūsų, ar tai yra komisarų kolegijos pozicija šiuo klausimu. Neturėtume būti agresyvūs šiuo klausimu, tačiau privalome būti ryžtingi.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − Visiškai sutinku su jumis ir tai yra labai atsakingas požiūris. Labai džiaugiuosi, kad jūs būsite šio svarbaus teisės akto pranešėja.

Žinoma, mes aptarėme viską. Pamenu, kad Nairobyje šį klausimą aptarėme konkrečiai. Aptarėme tai mano tarnyboje ir kitose tarnybose bei su kitais komisarais ir būdami išmintingi priėjome išvados, kad būtų pravartu į pasiūlymą įtraukti nuostatą, kuria būtų pasirūpinta intensyviai energiją naudojančių sektorių problemomis, tuo atveju, jei nepasirašytume tarptautinės sutarties, arba, kad tarptautinė sutartis neprimestų suvaržymų dėl anglies teršalų kitoms ambicingoms kaip ir ES valstybėse. Mes nusprendėme, kad iki 2010 m. apibrėšime šiuos sektorius pagal objektyvius kriterijus ir iki 2010 m. birželio įvertinsime padėtį, ar būsime pasirašę tarptautinę sutartį ar net tarptautines sektorių sutartis. Todėl tikiuosi ir nuoširdžia tikiu, kad iki 2009 m. pabaigos turėsime sutartį, kuria bus efektyviai sprendžiamos klimato kaitos problemos.

Tačiau, jei sutarties neturėsime, arba jei tai pakankamai ambicinga, tuomet mūsų pasiūlyme yra nuostatos, leidžiančios mums vertinti padėtį ir atitinkamai arba suteikti minėtiems intensyviai energiją naudojantiems sektoriams iki 100 % taršos leidimų arba leisti įtraukti importuotojus į prekybos taršos leidimais sistemą ir žinoma įpareigoti juos už leidimus mokėti panašias sumas, kurias mokės vietos gamintojai, ir taip išlyginti padėtį, o galbūt net panaudoti šių priemonių derinį.

Todėl patikiname savo pramonės sritis, kad į problemas atsižvelgsime. Tuo pačiu metu įspėjame kitas šalis: kad joms būtų geriau sutikti pasirašyti tarptautinę sutartį. Todėl turėdami tokią harmoningą poziciją siekiame visų tikslų ir tikimės, kad Parlamentas ir Taryba balsuos už šiuos pasiūlymus ir kuo greičiau, t.y. iki šių metų pabaigos arba kitų metų pavasario pradžios, priims teisės aktus.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Esu sužavėtas Komisijos ir komisaro pozicija ir harmoningu požiūriu. Nepaisant to, yra dar vienas labai svarbus susirūpinimą keliantis dalykas ir tai yra tai, kad į besivystančias šalis mes vis dar eksportuojame senąsias technologijas, kurios nebėra efektyvios ir sukelia taršą. Taip pat norėčiau paklausti komisaro galbūt galėtume vykdyti papildomą politiką šiuo atžvilgiu. Ar galime tikėtis tokios iniciatyvos greitu laiku?

  Marian Harkin (ALDE). – Diskusijose dėl BŽŪP šią popietę aptarėme importą į ES ir paraginome Komisiją skubiai sukurti planą, kaip prastumti Europos susirūpinimą keliančius klausimus nesusijusius s prekyba į PPO derybas.

Žinoma klimato kaitos problema turi būti viena svarbiausių mūsų prioritetų sąraše ir anglies tarifai importui į ES yra žinoma svarbus dalykas.

Taigi noriu paklausti komisaro, kaip ir savo pirmajame klausime klasė p. Doyle, ar PPO turi savo nuomonę šiuo klausimu ir kokia ji?

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − Visiškai sutinku, kad neturėtume eksportuoti technologijų, kurios terš aplinką užsienyje. Iš tiesų pirmiausia mes neleisime persikelti pramonės sektoriams už Europos Sąjungos ribų, ne tik dėl to, kad prarasime darbo vietų ir susikursime nedarbo problemų, tačiau dėl to, kad nenorime ir toliau skleisti taršos ir teršti valstybių, kurios neturi anglies išmetimų apribojimų, kokius turime mes.

Taigi turėtume būti labai atsargūs ir turėtume kreipti didžiausią dėmesį į tai, kad neleistume šiam reiškiniui atsirasti. Žinoma, kai sakome, kad pagrindinis būdas besivystančioms valstybėms kovoti su klimato kaita yra efektyviau panaudoti energiją, turime būti atsargūs dėl to, ką jiems eksportuojame.

Pasaulio prekybos organizacijos pozicijos dėl anglies tarifų mes nežinome, kadangi šis klausimas dar nebuvo kilęs, tačiau išnagrinėjus jį Europos Sąjungoje, manome, kad problemų nėra, kadangi norėdami importuotojus įtraukti į prekybos taršos leidimais sistemą (o tai šiek tieks skiriasi nuo valstybių mokesčio) bandėme išlyginti padėtį. Mes nedarome nuolaidų savajai pramonei, mes sudarome jai tokias pat sąlygas, kokias turi panašios pramonės sritys ar sektoriai valstybėse, kuriose nėra anglies išmetimų suvaržymų.

Beje, Jungtinės Valstijos taip pat diskutuoja panašiu klausimu, kadangi Liebermann-Warner įstatymo projekte dėl prekybos taršos leidimais sistemos įvedimo Jungtinėse Valstijose yra panaši nuostata. Tokios diskusijos taip pat vyko Jungtinėse Valstijose ir jie mano, kad tai neprieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms.

Antra dalis

  Pirmininkė. − Colm Burke (H-0092/08) klausimas nr. 35

Tema: Kultūrų dialogas ES

Šiais kultūrų dialogo ES metais Komisija suplanavo daugybę renginių. Didžiausias dėmesys šių metų renginiuose turėtų būti skiriamas jaunimui įtraukti, kad jie galėtų pasisemti naudos iš turtingos kultūrų įvairovės ES.

Kokias konkrečias priemones Komisija numato siekiant įtraukti jaunimą į Europos kultūrų dialogo metų renginius?

  Ján Figel, Komisijos narys. − (SK) Dėkoju, ponia Pirmininke, ir dėkoju, p. Burke, už šį klausimą.

Norėčiau pasakyti, kad šių metų, kurie yra Europos kultūrų dialogo metai, tikslas skatinti kultūrų dialogą, kaip procesą, kurio metu visi gyvenantys Europos Sąjungoje gali pagerinti gebėjimus labiau ir atviriau įsitraukti į sudėtingą kultūrinę aplinką kasdieniame gyvenime. Jie skiria dėmesį sąmoningumui skatinti, ypač jaunimo tarpe, ir ugdyti jų europietišką pilietiškumą, atvirą pasauliui, gerbiantį kultūrų įvairovę ir pagrįstą bendromis vertybėmis. Šiame kontekste jaunimas ir švietimas yra dvi pagrindinės dialogo sritys drauge su kitomis sritimis, pvz., migracija, mažumomis, daugiakalbyste, užimtumu, taip pat žiniasklaida, religija, menu ir kultūra.

ES kofinansuoja septynis svarbiausius visos Europos lygiu vykdomus projektus, skitus daugiausia jaunimui ir kultūrų dialogui jo tarpe skatinti pasitelkiant bendrus meno projektus, apsakymus, medijos projektus ir kampanijas, miesto kultūrą, mainus tarp nepalankiose sąlygose esančių regionų ar bendruomenių ir vystant dialogą apie meną, imigrantus, imigraciją ir panašiomis temomis.

Šiais metais ES taip pat kofinansuoja po vieną projektą iš kiekvienos valstybės narės arba kiekvienoje jų. Pagrindinis dėmesys vėlgi skiriamas jaunimui ir šveitimui. Mes taip pat palaikome nuolatinius ryšius su pilietinės visuomenės platformos kultūrų dialogui vadovaujančia grupe, kurią sudaro pvz., Europos jaunimo forumo ir Europos kultūrinio mokymosi federacijos atstovai.

Pabaigai norėčiau pridurti, kad sąmoningumo akcija dėl šių metų svarbos ir kultūrų dialogo apima daug įvairios jaunimui skirtos veiklos, pagrįstos pilietinių asociacijų ir ES iniciatyvų siūlymais. Visa aktuali informacija žinoma yra pateikta internete, adresu http://www.interculturaldialog2008EU" . Visas procesas yra daugiausia pagrįstas partnerystės skatinimu ir pagalba stengiantis išryškinti kokybiškus projektus ir patirtį. Esu įsitikinęs, kad tai sustiprins procesą, kultūrų dialogo procesą, o ne vienkartinį įvykį.

  Colm Burke (PPE-DE). – Labai dėkoju, Komisare, už tokį išsamų atsakymą ir sveikinu visas jūsų minėtas iniciatyvas. Žinau, kad jūs būdamas komisaru ir visa Komisija labai sunkiai dirba ties šia programa.

Prie kokios programos jūs paprašėte prisidėti 27 atskiras vyriausybes remiant Komisijos vykdomus darbus? Kitaip tariant, puiku, kad mes finansuojame septynis svarbiausius projektus, bet ar kiekviena vyriausybė taip pat pasiūlys po svarbų projektą kiekvienoje iš jų valstybių?

  Ján Figel, Komisijos narys. − Jau minėjau, kad tai yra bendras motyvas, bendros pastangos ir yra daugybė gerų minčių bei besitęsiančių iniciatyvų Europoje ir valstybėse, be to ir daugelyje regionų ir savivaldybių. Esu laimingas, kad yra toks stiprus net tarptautinis susidomėjimas išvysti galimybes ir ieškoti galimybių tarpkultūriniam požiūriui skatinti, vietoje daugiakultūrinių pastabų ir dejonių. Manau mums to reikia.

Nesirengiu skaityti pačių projektų, jie gan įkvepiantys, ypač ES lygiu, nes šie buvo atrinkti iš daugelio ES ir jie labai skiriasi nuo valstybių narių projektų. Beje, yra 28 projektai, nes Belgijoje yra dvi pagrindinės bendruomenės ir jų parama.

Manome, kad valstybės narės, kurios įtrauks jaunąją kartą, kuri išties yra atvira ateičiai, yra tikriausiai geriausi problemų gyvenant įvairioje aplinkoje sprendimo ir vienybės skatinimo pavyzdžiai. Europos muzikos biuras vykdo Diversidad projektą. Jame susijungia ypač populiarios veiklos sritys: muzika, muzikos interpretacija, klausymasis, mokymasis per muziką ir dialogas su miesto kultūra. Tarptautinio Yehudi Menuhin fondo Ton monde est le mien projektas atspindi tai, kad mus reikia kitų, kad suprastume save, ES kultūros institutų tinklo projektas A Unique Brussels, projektas Alter Ego yra indėlis į kultūrų dialogą, tarpkultūrinį supratimą ir Europos jaunimo pilietiškumą, pasitelkiant meno projektus, kurie padės jiems peržengti įprastinių socialinių ratelių ribas.

Vienas Europos kultūros fondo projektas – Stranger. Tai projektas apie jaunimo saviraišką ir kūrybos platformą, kur jie gali susieti savo patirtį su platesniu europiniu kontekstu.

Galiausiai, manau labai svarbu, kad Parlamentas pavieniui ar kolektyviai prisideda kiek gali. Yra daug progų, renginių Briuselyje, pvz., skirtingomis su kultūrų dialogu susijusiomis temomis. Mes, Komisija, pakviesime Kultūros komitetą (tai reiškia ir jo narius) į visus renginius, kuriuose dalyvaujame arba prisidedame prie organizavimo. Lapkričio mėn. pvz., bus Europos jaunimo savaitė, manau jie turėtų sudalyvauti. Kai kurie renginiai bus organizuojami Europos parlamento patalpose Briuselyje ir juose dalyvaus parlamentarai ir žinoma jaunimas iš visų valstybių, įskaitant ir ne ES nares.

Yra daugybė progų, kada galite pasisakyti, o ypač parodyti pavyzdį ir atsidavimą. Tikiu, kad turėtų būti ne tik vienerių metų istorija. Tai turėtų būti ilgalaikis uždavinys ir procesas, kuriame mes mokomės, dalyvaujame ir bręstame, kad galėtume gyventi geriau nei XX amžiuje, kuris buvo daugelio pasidalijimų, konfliktų ir žmogiškajam orumui prieštaraujančių ideologijų amžius. Manau, kad tai yra svarbus motyvas jums dalyvauti.

  Avril Doyle (PPE-DE). – Man tik įdomu ar visame kultūrų dialogo ir jaunimo įtraukimo kontekste Komisija pažvelgė į puikų Šiaurės Airijos darbą būtent šioje srityje: dviejų skirtingų bendruomenių, kurios ilgą laiką smarkiai nesutarė, vykdomą tarpvalstybiniais pagrindais šiaurėje. Manau, tai kažkas ypatingo, į ką reikėtų atsižvelgti ir norėčiau paklausti Komisijos ar ji į tai jau pažvelgė, o jei ne, paraginčiau tą padaryti.

  Marian Harkin (ALDE). – Kalbėsiu labai trumpai. Tik noriu paklausti komisaro, ar yra pasiūlyta kokių nors priemonių savanoriams?

Tai žinoma ideali galimybė žmonėms iš skirtingų kultūrų dirbti kartu savo noru, sakykime, jaunimo savanoriško darbo srityje, programose, kurios užtikrintų, kad žmonės kurie paprastai nenori tapti savanoriais, nes kartais savanoriškas darbas laikoms baltųjų, viduriniosios klasės atstovų užsiėmimu, ir įvairių kartų žmonių savanoriško darbo srityje. Ar yra kokių nors priemonių kultūrų dialogui šiose srityse skatinti?

  Ján Figel, Komisijos narys. − Ponia Pirmininke, dėl Šiaurės Airijos pirmiausia norėčiau pasveikinti ją dėl naujos atmosferos ir aš tai apibūdinčiau tai, kaip labai teigiamus laipsniško ir nuoširdaus susitaikymo ir įsipareigojimų bendroms vertybėms lūkesčius. Aš net planuoju ten apsilankyti, o tai tikriausiai yra geriausias atsakymas. Manau, kad didesnis Šiaurės Airijos moksleivių, studentų, mokytojų ir dėstytojų dalyvavimas ES mainų ir bendradarbiavimo programoje ERASMUS taip pat padėtų suartini didelę Europos bendruomenę ir gyventojus. Taigi planuoju apsilankyti šioje Europos Sąjungos dalyje.

Antra, dėl savanorių dalyvavimo, tai yra labai svarbi tema, kadangi savanoriškas darbas yra solidarumo, žmogiškumo ir bendrumo išraiška. Kita vertus, tai taip pat yra ir neformalaus lavinimo ir mokymosi procesas. To mums reikia užimtumui skatinti, naujiems įgūdžiams, žinioms ir socialiniams įgūdžiams įgyti skatinant pilietiškumą ir mus jungiančias vertybes. Dabar darome daugiau nei anksčiau. Pvz., naujoji programa Youth in Action, jai skiriama daug daugiau pinigų ir suteikiama didesnė svarba Europos savanoriškų paslaugų kontekste. Dabar ji daug atviresnė tarptautiniam dalyvavimui. Turime didesnius skaičius ir manau, tai yra vienas atsakymų.

Šiais metais norėtume iškelti savanoriškos veiklos iniciatyvą, kur būtų galima didinti šios veiklos pripažinimą ir sudaryti geresnes sąlygas. Žinoma mums reikia, kad dalyvautų ir valstybės narės ir esu laimingas, kad Prancūzija ypač nori užsiimti šia savanoriškos veiklos ir jaunimo tema. Šįryt susitikau su ministru atsakingu už sveikatos, jaunimo ir sporto politiką ir mes sutarėme dėl kai kurių prioritetų. Tai yra vienas iš trijų jaunimo srities prioritetų Prancūzijos pirmininkavimo metu, taigi mes imsimės tam tikrų veiksmų.

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės klausimas buvo p. Higgins. Atsiprašau, bet negaliu priimti šio klausimo, kadangi jo nėra salėje. Žinau, kad jūs norėtumėte bendradarbiauti. Deja apie pasikeitimą nebuvo pranešta anksčiau, todėl pagal mūsų taisykles negaliu jo priimti. Labai atsiprašau, negaliu jo priimti ir turiu suteikti pirmenybę tiems nariams, kurie dalyvauja posėdyje.

  Pirmininkė. − Bernd Posselt (H-0100/08) klausimas nr. 37

Tema: Vokietijos-Čekijos-Austrijos kultūrinis bendradarbiavimas

Kokius trišalius ar dvišalius tarpvalstybinius kultūrinio bendradarbiavimo projektus vykdomus Čekijos Respublikos, Vokietijos ir Austrijos parėmė Komisija per praėjusius metus ir ar ji turi kokių galimybių ženkliai paremti tokius projektus 2008 m.?

  Ján Figel, Komisijos narys. − (SK) Dėkoju, ponia Pirmininke, leiskite padėkoti p. Bernd Posselt už šį klausimą. Norėčiau pabrėžti, kad kultūra ir jos finansavimas nacionaliniu lygiu yra valstybių narių atsakomybė. Toks yra subsidiarumo principas, kurio mes laikomės ir labai vertiname. Europos Sąjungos užduotis yra remti ir papildyti valstybėse narėse vykdomą veiklą, bet nesiimti atsakomybės už jas.

Antra, svarbu prisimini, kad Kultūros programa (2007–2013 m.) skatina kultūrų dialogą, tarpvalstybinį kultūros darbuotojų ir kūrinių bei meno ir kultūros dirbinių mobilumą. Šiuose projektuose turi dalyvauti trys kultūrinės veiklos dalyviai trijose skirtingose šalyse: tai iš dalies yra atsakymas į p. Bernd Posselt klausimą. Todėl bendradarbiavimas tarp Čekijos, Austrijos ir Vokietijos kultūrinės veiklos dalyvių gali būti remiamas, jei šie partneriai buvo pasirinkti remiantis projektų, pateiktų Europos Komisijos kvietimu, kokybe.

O dėl konkrečių šių trijų valstybių narių projektų finansavimo praėjusiais metais, norėčiau pabrėžti, kad Kultūros programa (2007–2013 m.) tik prasidėjo ir tęsiasi vos daugiau nei metus. Turėsime šiek tiek palaukti, kol sužinosime apie per šį trumpą laikotarpį finansuotų projektų tipus. Trumpai tariant, duomenų apie praėjusių metų projektus kol kas dar nėra. Tačiau jei pažvelgtume į laikotarpį nuo 2000 m. iki 2006 m., tai parama buvo suteikta 116 bendradarbiavimo projektų ir 39 projektai, kuriuose buvo dvišalis ar trišalis bendradarbiavimas tarp Austrijos, Vokietijos ir Čekijos Respublikos, buvo kofinansuojami keletą metų. 28 šių projektų buvo finansuojami iš 2006 m. biudžeto, tai iš tiesų paruošė dirvą praėjusių (2007) metų veiklai.

Visas patvirtintų ir finansuojamų projektų sąrašas yra publikuojamas Europos Komisijos tinklalapyje. Manau, kad tai išsamus atsakymas į šį klausimą.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Komisare, labai dėkoju už atsakymą. Šiek tiek anksčiau jūs daug kalbėjote apie renginius Briuselyje. Tačiau renginiai regionuose taip pat labai svarbūs, todėl turiu du trumpus papildomus klausimus.

Pirma, jūs ką tik kalbėjote apie dvišales programas. Ar tai leidžiama tik Vokietijos–Čekijos programoms, ar čia turėtų dalyvauti trys valstybės? Pvz., drauge su Austrija galėtų būti Slovakija arba Lenkija.

Antras papildomas klausimas: ar tai apima ir euro regionus?

  Ján Figel, Komisijos narys. − (SK) Kaip minėjau anksčiau, pagal Kultūros programą trumpose, vienerių metų programose turi būti trys parneriai iš trijų valstybių, daugiau partnerių reikia programoms vykdomoms keletą metų. Tokiu būdu šios veiklos apimtis ir kiekis yra taikomas išsiplėtusiai Europos Sąjungai.

Iš mažo biudžeto negalime papildyti ar pakeisti to, kam iš tikrųjų reikia daug didesnės paramos iš valstybių ar regionų valdžios didesnėse valstybėse. O kalbant apie dvišalius trijų p. Bernd Posselt klausime minėtų valstybių santykius, dvi jų tam tikrais atvejais buvo suporuojamos su trečiąją, tad manau, kad į dalyvavimo klausimą yra iš dalies atsakyta.

Noriu patikinti ne tik p. Posselt, bet ir galimus partnerius, kad pvz., regionų ar euro regionų bendradarbiavimas su miestais bei kultūrinės veiklos dalyviais bendrąją prasme šiandien yra galimas ir remiamas ne tik Kultūros programos (2007–2013 m.), bet ir Europos piliečiams programos 2007–2013 m. Ši programa skatina įsitraukimą į pilietinę visuomenę, o jos teisinis pagrindas inter alia yra 151 EB sutarties straipsnis, skatinantis pilietiškumą apibrėžiamą kaip kultūrą ar kultūros dimensiją. Šiandien yra tūkstančiai geros partnerystės tarp vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų ar įvairių asociacijų, veikiančių žmonės žmonėms dialogo pilietinėje visuomenėje pagrindu, pavyzdžių.

Trečia, norėčiau pridurti, kad struktūriniai fondai yra dar didesnis paramos bendrajam kultūros aspektų, kultūros paveldo ir bendradarbiavimo tarp šalių, siekiant užtikrinti ir sustiprinti jų kultūrinį paveldą, skatinimui šaltinis. Norėčiau paprašyti ministrų ir partnerių diskutuojant apie kultūrą nepamiršti, kad Europa yra apibūdinama labiau pagal kultūrą, o ne verslą ar geografiją. Štai todėl investicijos į kultūrą padeda didinti mūsų galimybes, stiprina Europos identitetą ir daro europiečius patrauklesniais. Tai turėtų vykti vietos lygmenyje, ten, kur gyvena žmonės. Tai ne tik Briuselis ar kitos sostinės, Tai ir regionai, miestai ir miesteliai.

  Justas Vincas Paleckis (PSE). – (LT) Komisare, aš turiu klausimą. Kaip jau minėjote, tik pačios valstybės narės įgyvendins kultūros politiką. Briuselis dėl to negali nieko padaryti. Tačiau ypač naujai prisijungusiose šalyse menininkai ir žmonės susiję su kultūrine veikla pastaruosius 10–15 metų jautėsi pamiršti.

Ką Komisija daro, ar ką buvo rengiamasi daryti, dalijantis naudinga patirtimi ir su tuo susijusiomis idėjomis bei projektais dėl menininkų paramos naujai prisijungusiose šalyse? Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių?

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Čekijos, Vokietijos ir Austrijos santykiuose yra daug istorinės įtampos. Ar yra kokių ypatingų programų, o tiksliau ar Komisija planuoja sutelkti savo pajėgas čia, kad į šias Europos darbo programas būtų įtrauktos perkeltų žmonių asociacijos, kurios pvz., būtų labai svarbios bendresniam suvokimui šiuo atžvilgiu?

  Ján Figel, Komisijos narys. − (SK) Dėkoju už papildomus klausimus. Jie rodo, kad kultūra, tapatybė ir prisiminimai yra svarbūs, kaip ir žvelgimas į ateitį bei kultūros plėtojimas. Mes remiame šiuos aspektus. Nesikartosiu, kad subsidiarumas reiškia atsakomybę, o ne alibi mums kūrimą, kad galėtume sakyti, kad mes nebendradarbiaujame, nes tai yra valstybių narių kompetencija. Komisija tikrai stengiasi iš visų jėgų kurdama geriausią įmanomą aplinką kultūrų dialogui, mainams ir bendradarbiavimui, ir aš tikiu, kad šių pastangų vaisiai yra gan akivaizdūs.

Anksčiau minėjau Kultūros programą (2007–2013 m.). Palyginkime skaičius: septynerius metus praeityje ir septynerius metus dabar. Tačiau vienas labai svarbus pavyzdys yra tai, kad Europos kultūros planas globalėjančiame pasaulyje pernai buvo pirmą kartą prastumtas ir patvirtintas, ne tik Komisijos, bet visos ES pasitenkinimui. Siūlymai buvo pateikti gegužės mėn. ir valstybės narės juos patvirtino lapkritį. Antra, mums pasisekė susitarti, kad kai kalba eina apie kultūrą, kultūros planą, naudosime naują bendradarbiavimo būdą, atvirą koordinavimo būdą. Prieš tai dauguma būtų sakiusi, kad tai nelabai tikėtina, kadangi nebūtume galėję susitarti dėl nuomonių skirtumų.

Tačiau esmė yra svarbiausia: Svarbu užtikrinti, kad šis bendradarbiavimas būtų sutelktas ties praktiniais kultūros poreikiais platesniąja prasme, kultūros ir meno sektorių poreikiais, paprasčiausiai plėtojant kultūrą. Lisabonos taryba praėjusį pavasarį padarė reikšmingą dalyką: kultūros sektoriai arba vadinamoji kultūros pramonė buvo primą kartą paminėta Lisabonos strategijoje, kuri ženkliai prisidėjo prie ekonomikos augimo ir užimtumo. Tai padeda peržengti klasikinę dichotomiją, kad kultūra kainuoja pinigus, kai tuo tarpu verslas atneša pinigų. Kultūra eina drauge su vertybėmis, su besiplečiančiomis tvarios ekonominės plėtros dimensijomis. Kultūros stoka sukelia problemų versle, politikoje ir kitur. Taip noriu pasakyti, kad kultūra turėtų būti suvokiama, kaip svarbi dalis ir turėtų būti skatinama įvairiais būdais, kad klestėtų. Todėl džiaugiuosi, kad netgi Komisijoje mums vis geriau sekasi pasitelkus šį horizontalų metodą ir taip pat praėjusių metų sprendimą.

Nenoriu daug kalbėti. Naujosios valstybės narės prisideda savąją kultūra, didžiuliu paveldu, gyvais skilusios Europos ar dramatiškais antrosios XX a. pusės prisiminimais. Tačiau daugeliu atveju jos galėtų pasimokyti iš senųjų narių, kurios pvz., turi daug dinamiškesnius kultūros finansavimo, kultūros švietimo plėtros metodus ir kitus dalykus, kurie galėtų būti plėtojami ir naujosiose narėse. Politika ir valdžia negali elgtis su kultūra tarsi likutiniu dalyku: „jei pinigų liks, kažkiek žinoma duosime kultūros sektoriui, bet tai nėra nei prioritetas, nei pagrindinis dalykas“.

Antra, norėčiau atsakyti į tai, ką p. Reinhard Rack sakė apie praeities naštą. Šiek tiek anksčiau aš trumpai paliečiau atminties temą, ji yra labai svarbi tapatybės reikaluose, ji moko nekartoti praeities tragedijų. Atsakydamas p. Bernd Posselt, minėjau Europa piliečiams programą 2007–2013 m. Ši programa leidžia Europos Sąjungai septynerius metus kofinansuoti projektus, skirtus prisiminimams apie diktatūros ir nacizmo bei stalinizmo aukas išlaikyti. Manau, kad tai labai svarbi problema, nes ji padeda mums prisiminti, kad visa tai ką turime – laisvę, demokratiją, suvienytą Europą – nėra atsitiktiniai ar savaime suprantami dalykai ir kad visuomet yra tam tikra mažesnė ar didesnė pagunda eiti visumos ir formų supaprastinimo link. Prisiminkite, kad turime diegti vertybes kiekvienai kartai, technologijas ir pastatus nesunku perduoti, bet vertybės turi būti diegtos į kiekvieno žmogaus sąmonę ir širdį vaikystėje.

Todėl raginu jus naudotis šiomis priemonėmis kultūriniam ir pilietiniam bendradarbiavimui, naudoti jas mūsų prisiminimams saugoti mūsų širdžių ir protų labui. Mano nuomone, būtent tokia yra tų, kurie išgyveno tuos laikus, užduotis, tų, kurie prisimena įvykius, yra iš šalių, kurios anksčiau buvo tarsi pilka zona arba už geležinės uždangos. Bet kokiu atveju šiandieninė Sąjunga suteikia erdvės prisiminimams ir bendruomenės tobulėjimui.

  Pirmininkė. − Atsižvelgiant į mūsų laiko apribojimus, dabar pereisime prie klausimų Komisarui Mandelson. Į 38–40 klausimus bus atsakyta raštu.

  Jim Higgins (PPE-DE). – Diskusijoms dėl Lamfalussy proceso buvo leista užsitęsti ir okupuoti 30 minučių klausimams skirto laiko. Todėl aš negalėjau būti čia. Suprantu, kad klausimai prasidėjo 18.00 val., kad pirmajam komisarui bus suteikta 30 minučių, o tuomet aš būsiu antrasis, pateikiantis klausimus kitam komisarui.

Šių rūmų tvarka yra visiškai beprotiška. Tai atrodo turėtų būti organizavimo modeliu. Toks organizavimas ir tokios procedūros, kokias turime mes, nebūtų toleruojamos labiausiai neorganizuotoje Europos Sąjungos kaimo ar miestelio taryboje. Tai visiška beprotybė.

Klausimų laikas turėtų būti šventas ir neliečiamas ir nustatytos laiko ribos neturėtų būti viršijamos. Tai diskriminuoja tuos narius, kurie pateikia klausimus gerokai iš anksto ir tam nėra jokių pasiteisinimų.

  Pirmininkė. − Klausimų laiko pradžioje minėjau, kad užtrukome ir dėl to labai gaila. Pabandysiu išsiaiškinti kokios buvo priežastys, dėl kurių kilo tiek diskusijų ir dėl kurių mes užtrukome. Aš kalbu visai rimtai, būdama atsakinga už klausimų laiką.

Dabar dėl jūsų klausimo, pastebėjau, kad salėje yra kitų narių, kurie kantriai laukė, kad būtų atsakyta į jų klausimus ir nepaliko salės dėl kitų reikalų. Žinau, kad mūsų visų darbotvarkė yra labai įtempta, todėl aš turiu griežtai laikytis taisyklių ir suteikti pirmenybę tiems nariams, kurie liko salėje. Atsiprašau, bet taisyklės yra gana aiškios.

  Pirmininkė. − Georgios Papastamkos (H-0076/08) klausimas nr. 41

Tema: ES ir JAV ginčo dėl GMO PPO sprendimas

2008 m. sausio 11 d. baigėsi PPO ginčų sprendimo tarybos sprendimo dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) autorizavimo ir prekybos priemonių pagrįstai reikalingas sprendimo taikymo ES laikas. Pagal JAV vyriausybės pareiškimus, JAV laikinai susitarė su ES sustabdyti prekybos sankcijų taikymą „siekiant išvengti ES galimybės pademonstruoti reikšmingą pažangą aprobuojant biotechnologinius gaminius“. JAV taip pat išreiškė nepasitenkinimą Prancūzijos vyriausybės ketinimais pradėti apsauginę nuostatą draudžiančią genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšių auginimą, kaip jau yra padarę kitos ES valstybės narės.

Kokia yra Komisijos kompetencija pasiekti draugišką sprendimą šiose derybose ir išvengti represijų prieš ES ir tuo pačiu leidžiant ES išlaikyti griežtus reglamentuojančius teisės aktus dėl GMO?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerbiamo nario minėto ginčo sprendimą palengvintų, tai jei Europos Sąjunga parodytų skundėjui, kad jos reguliavimo procedūros veikė patenkinamai ir leido aprobuoti gaminius nepagrįstai nedelsiant, kai nebuvo nustatoma grėsmė sveikatai ar aplinkai arba kai ta grėsmė buvo suvaldoma.

Be to, pagal PPO procedūras, kurios nėra moksliškai pagrįstos, todėl neatitinka PPO taisyklių, reikės rasti sprendimą dėl nacionalinių apsauginių priemonių.

Abiem atvejais Komisijai reikia pasikliauti valstybių narių bendradarbiavimu. Todėl mūsų pareigos yra aiškios ir mes negalime vengti savo pareigų.

Tuo tarpu Jungtinės Valstijos sutiko nesiimti neatidėliotinų atsakomųjų veiksmų. Tačiau atitinkamos teisinės procedūros gali prasidėti atitikties tarybai nustačius, kad Europos Sąjunga neįgyvendino PPO tarybos sprendimo. Efektyvus Europos Sąjungos reguliavimo sistemos dėl genetiškai modifikuotų organizmų veikimas yra ne tik skundo pateikėjų PPO, bet ir pačios Europos Sąjungos, interesas.

Dauguma dabartinių gyvulių pašarų šaltinių yra valstybės, kuriančios biotechnologinius gaminius. Todėl savalaikis leidimas naudoti saugius GMO gaminius pašarams yra būtinas, norint užtikrinti galvijų pramonės konkurencingumą ES. Pvz., ES kiaulienos pramonei vis sunkiau gauti pašarų prieinamomis kainomis, tuo tarpu kiaulienos kainos krenta. Kitaip sakant, kuo ilgiau atidėliosime leidimo suteikimą, tuo didesnė grėsmė kils ūkininkavimo poreikiams Europoje.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Ponia Pirmininke, Komisare, kokios galimos sankcijos yra svarstomos ir kaip jos bus taikomos prekybos karo tarp ES ir JAV dėl genetiškai modifikuotų organizmų atveju?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Atsakomuosius veiksmus nustatys PPO vykdomoji taryba. Bet galimi atsakomieji veiksmai galėtų būti labai reikšmingi. Iš tiesų poveikio prekybai apimtys galėtų siekti šimtus milijonų dolerių. Šie veiksmai galėtų būti taikomi iš skirtingų valstybių narių įvežamiems ES gaminiams, ne tik iš tų, kurios patvirtino apsaugines priemones dėl GMO.

Taigi tos atsakingos valstybės narės neturėtų versti savo gamintojų ir eksportuotojų tiesiogiai rizikuoti atsakomosiomis priemonėmis. Savo veiksmais jie statys į pavojų ne tik savo, bet ir daugelio valstybių narių eksportuotojus.

Tikiuosi, kad peržiūrėdami veiksmus, kurių jie imasi, jie apsvarstys galimą reikšmę ir pasekmes.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Norėčiau padėkoti komisarui už šį paaiškinimą, kadangi tai labai svarbus dalykas gyvulių pašarų pramonei. Bet ar jis mato, kaip kad aš matau, didėjantį vartotojų nenorą susidurti su ES pašarų rinkos realybe? Jis labai taikliai paminėjo poveikį paukštienos ir kiaulienos sektorių konkurencingumui. Tikriausiai vėlesniame etape galėsime plačiau aptarti PPO taisykles, susijusias su ne prekybos reikalais ir dabar vykstančiomis derybomis dėl žemės ūkio konkurencingumo apskritai.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Manau, kad tai ką matome, yra daugiausia dezinformacija, klaidingos interpretacijos ir panikos kėlimas, kurie veikia kai kurias viešosios nuomonės sritis. Manau, kad jei būtų daugiau tiesą atspindinčių informacijos šaltinių ir visuomenei būtų suteikiama objektyvesnė informacija, ir jei būtų atsižvelgta į kai kurių tokių veiksmų kai kuriuos padarinius, tuomet jie greičiausiai padarytų kitokias išvadas.

Žinoma vartotojai turėtų žinoti, ką jie gauna. Vartotojai taip pat turėtų turėti teisę rinktis GMO arba ne GMO. Šiuo metu jiems tokia pasirinkimo laisvė nesuteikiama dėl išankstinių nusistatymų susijusių su GMO.

  Pirmininkė. − Bart Staes (H-0079/08) klausimas nr. 42

Tema: Nuodugnus ekonominės partnerystės sutarčių vertinimas

AKR valstybių vyriausybės, sutikusios liberalizuoti prekybą prekėmis turi nepakankamai galių derybose dėl reikalų, kurie joms iš tiesų rūpi. Jie turi daryti didžiules nuolaidas EPS, o tuo tarpu Europa neprisiima privalomų įsipareigojimų dėl svarbių dalykų, pvz., kilmės taisyklių gerinimo, subsidijų paskirstymo ar pagalbos besivystančioms šalims teikimo.

Ar Komisija sutinka, kad šioms šalims turėtų būti duota daugiau laiko pasiekti EPS, dėl kurio būtų tinkamai susitarta, kad jie turėtų geresnę pagalbą savo derybų sugebėjimams tobulinti, todėl išsamus esamų susitarimų (kurie dar toli gražu nėra plėtros priemonės, o jie turėtų būti) vertinimas bei apžvalga yra būtini!

Thijs Berman (H-0080/08) klausimas nr. 43

Tema: Ekonominės partnerystės susitarimai

2008 m. sausio 1 d. pasibaigęs ekonominės partnerystės susitarimų su AKR šalimis terminas sukėlė nemenką neužtikrintumo jausmą tose šalyse. Susitarimai, sudaryti dėl lengvatinių sąlygų eksportui, apsauginių nuostatų, geresnių kilmės taisyklių, subsidijų paskirstymo arba pagalbos besivystančioms šalims suteikimo, dažnai yra netinkami, todėl susilaukia menko pritarimo tose šalyse. Ar Komisija yra pasirengusi atlikti išsamų esamų susitarimų įvertinimą? Kokių konkrečių priemonių ji imsis tuo tikslu ir kokiais terminais?

Claude Moraes (H-0085/08) klausimas nr. 44

Tema: Ekonominės partnerystės sutarčių poveikio vertinimas

Komisija neseniai sudarė ištisą ekonominės partnerytės susitarimą (EPS) su Karibų jūros regionu, taip pat eilę tarpinių susitarimų, vedančių link visiškų EPS su kitomis valstybėmis ir regionais. Pasiekta pažanga buvo labai aiškiai pristatyta Europos Parlamento plėtros komitetui šių metų sausį ir mes pripažįstame darbą, kurį atliko komisaras.

Tačiau jūs taip pat paminėjote ateities uždavinius. Be kitų dalykų jūs minėjote, kad bus gyvybiškai svarbu rasti būdų naujųjų susitarimų įgyvendinimui ir poveikiui stebėti.

Ar Komisija turi kokių nors apytikrių skaičiavimų susijusių su teigiamu pastarųjų susitarimų poveikiu Afrikos ūkininkų pajamoms ir Europos vartotojų galutinėms kainoms? Kaip Komisija planuoja kurti susitarimų įgyvendinimo ir poveikio stebėjimo ir matavimo metodus?

David Martin (H-0122/08) klausimas nr. 45

Tema: EPS

Ar Komisija gali pateikti naujausią informaciją apie EPS?

Sarah Ludford (H-0124/08) klausimas nr. 46

Tema: Ekonominės partnerystės susitarimai

Kodėl jums nepavyko įtikinti kritikų, kad EPS yra sąžiningi besivystančių valstybių atžvilgiu?

Hélène Goudin (H-0153/08) klausimas nr. 47

Tema: Partnerystės sutarys su besivystančiomis šalimis

Dauguma AKR valstybių pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su ES. Visa eilė savanoriškų organizacijų nemano, kad minėtais susitarimais bus pasiekta užsibrėžtų tikslų, t.y. skatinti ekonominę plėtrą susitarimą pasirašiusiose šalyse. Komisijos atstovas spaudai pareiškė, kas EPS ateityje galėtų būti dar kartą aptarti ir dėl jų galėtų būti deramasi iš naujo. Kita vertus prekybos komisaras atsiribojo nuo galimybės iš naujo derėtis dėl esamų susitarimų.

Ar Komisija gali paaiškinti susidariusią padėtį? Ar besivystančios valstybės, pasirašiusios partnerystės susitarimus su ES, galės iš naujo dėl jų derėtis?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Nuo Komisijos pristatymo plėtros komitetui šių metų sausio mėn. reikalai pasistūmėjo. Teisiniai ekonominės partnerystės susitarimo su Karibų jūros regionu tekstai buvo bendrai patikrinti ir mes pradėjome pasirašymo ir ratifikavimo procesą. Kituose regionuose pasirašymui rengiame tarpinius susitarimus ir mąstėme kaip juos būtų galima pakeisti šiais pilnateisiais EPS.

Ką tik grįžau iš pietų ir rytų Afrikos, aplankiau Lesotą, Pietų Afriką, Botsvaną ir Zambiją. Surengiau ministrų susitikimus PAVB ir ESA regionuose, beje, daug diskutavau dėl EPS ir DVD su prezidentu Mbeki. Visuose susitikimuose su ESA ir PAVB mane stebino regionų noras siekti pažangos derybose, nežiūrėti atgal ir atskleidžiant, ko pasiekta su visomis katastrofiškomis pasekmėmis prekybos saugumui, kurias tas atskleidimas turėtų. Tai buvo atspindėta bendrose deklaracijose, kuriose mes aiškiai išreiškėme bendrą įsipareigojimą susitarti dėl viso EPS iki šių metų pabaigos.

Pastarosiomis dienomis taip pat rengėme susitikimus su aukšto lygio vidurio ir vakarų Afrikos pareigūnais. Vidurio Afrika nori visiško EPS iki liepos mėn., o vakarų Afrika ketina EPS pasiekti 2009 m. viduryje. Galiausiai ramiojo vandenyno regionas tariasi viduje, tačiau tikslas, dėl kurio sutarta, yra pasirašyti EPS 2008 m.

Aš aiškiai jaučiu, kad kai kurie regionai dabar išeina iš inventorizacijos ir apmąstymų laikotarpio po praėjusio gruodžio pasikeitimų ir dabar aiškiai patvirtina savo įsipareigojimus dirbti toliau, siekiant sudaryti EPS. Tai yra svarbus ženklas, rodantis, kad jų įsipareigojimas prekybos ir plėtros strategijų integracijai yra pažangus ir žvelgiantis į ateitį. Tai yra įsipareigojimas, kurį aš sveikinu.

Mūsų visas prekybos sritis apimančių EPS tikslai visiems regionams, su prekyba ir plėtra susiję dalykai lieka nepakitę. O tuo tarpu MIŠ nepriklausančios valstybės, pvz., Kenija, Dramblio Kaulo Krantas ir kitos valstybės sako, kad pasirašydami tarpinius susitarimus jie apsaugojo tūkstančius darbo vietų žemės ūkio sektoriuje, o kitos MIŠ, pvz., Tanzanija ir Lesotas giria patobulintas kilmės taisykles. Jautrūs žemės ūkio sektoriai yra apsaugoti, o AKR dabar turi laiko ir erdvės sugalvoti kaip pasiekti visiškų regioninių susitarimų.

EPS reikia atidžiai stebėti pagalbos ir prekybos aspektais. Štai todėl EPS su Karibų jūros regionu numato griežtus stebėjimo susitarimus, įskaitant parlamento ir kitų patariamųjų pakomitečių. Tarpinius susitarimus pakeis visiški EPS, turintys panašias nuostatas dėl bet kokių esminių liberalizavimo įsipareigojimų taikymo AKR.

  Bart Staes (Verts/ALE). – (NL) Komisare, aš atidžiai sekiau jūsų atsakymą. Mes peržvelgsime jį vėliau. Tačiau negalite paneigti, kad dauguma AKR valstybių gebėjimai derėtis labai nepilnaverčiai ir kartais pastačius juos prieš fait accompli jiems nelieka iš ko rinktis. Vos praėjusią savaitę (ir tai visai nesusiję su AKR šalimis) aš susitikau su Gvatemalos profesinės sąjungos vadovu, p. Pinzon, kuris papasakojo apie savo, kaip profesinės sąjungos vadovo, sudėtingą padėtį kai kalba pakrypo apie derybas tarp Europos Sąjungos ir vidurio Amerikos. Tokia situacija yra tipiška valstybėse, kur bendruomenės ir jų pozicijos yra ypač silpnos.

Mano klausimas yra toks: Ar gali Komisaras užtikrinti, kad tam tikros teisės, pvz., profesinių sąjungų teisės ir tarptautinės darbo teisės, būtų privalomos tokio tipo prekybos sutartyse, ekonominės partnerystės susitarimuose (EPS) ir susitarimuose su kitais pasaulio blokais, pvz., vidurio Amerika, ir kad jų būtų laikomasi? Nesu šio dalyko specialistas, bet man susidaro įspūdis, kad šiuo atžvilgiu tuose susitarimuose yra ženklių spragų.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Kai paskutinį kartą žiūrėjau į AKR šalių sąrašą, Gvatemala nebuvo į jį įtraukta. Nei viena centrinės Amerikos šalis nėra įtraukta į šį sąrašą.

Taigi patariu gerbiamam nariui susirasti kitus informacijos šaltinius, sužinoti iš tų žmonių, kurie iš tiesų gyvena ir dirba AKR šalyse.

  Glenis Willmott (PSE). – Ekonominės partnerystės susitarimai buvo pradžioje sumanyti, kad vystymosi susitarimai, viršijantys gryną prieigą prie rinkos.

Gal komisaras galėtų pakomentuoti augantį susirūpinimą, kad tarpiniai partnerystės susitarimai sukuria didėjančią nesantaiką prekybos srityje tarp Afrikos tautų, pvz., Kenija viena iš jų. Kenijos kaimynės jo paramą šiems susitarimams vertino kaip paminančią žemyno veržimąsi radikalesnės pozicijos EPS atžvilgiu link.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Labai atsiprašau, bet nežinau, kurios Kenijos komisijos laikosi tokios pozicijos. Kiek aš žinau, nebent gerbiamas narys galėtų man pasakyti apie kurią būtent valstybę jis kalba, jos, kaip ir Kenija, yra pasirašiusios tarpines sutartis.

Aš tik pasakysiu, kad tarpiniai susitarimai yra susiję su prekių patekimu į rinką. Tai yra tarpiniai susitarimai, kurie buvo sudaryti iki PPO numatyto termino gruodžio pabaigoje, kad tokios valstybės, kaip pvz., Kenija, kurios nepriklauso MIŠ ir todėl joms taikoma tik „Viskas, išskyrus ginklus“ iniciatyva, turėtų savo prekybos prioritetus ir jų prekės saugiai pasiektų Europos rinką ir kad po sausio 1 d. nebūtų prekybos pertrūkių. Tai yra tam, kad mūsų kolegos Kenijoje ar kitose panašioje padėtyje esančiose šalyse išreiškė pasitenkinimą mūsų pasiekimais ir parodytu lankstumu, siekiant užtikrinti, kad jie peržengtų liniją iki metų pabaigos.

  David Martin (PSE). – Ar sutiktumėte, kad nepaisant to, kad stengiamasi AKR-ES santykius padaryti priimtinus PPO, vienas pagrindinių ekonominės partnerystės susitarimų tikslų yra užtikrinti pietinių regionų su pietiniais prekybos augimą?

Ar patikrintumėte galimybę padidinti ir tikslingiau skirti paramą prekybai tokiame kontekste, siekiant užtikrinti, kad prekybos tarp pietinių regionų nauda būtų realizuojama per šiuos EPS?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Aš stipriai palaikau tokią nuomonę ir pasinaudočiau galimybe kreiptis į valstybes nares, kad įvykdyčiau tai, kas manau yra jų sandorio dalis, t. y. įvykdyti jų prisiimtus įsipareigojimus remti prekybą, ir laikyčiausi Komisijos prisiimtų įsipareigojimų.

Tai yra labai svarbus mūsų prisiimtas įsipareigojimas, kurio valstybės narės anksčiau žadėjo laikytis Tikiuosi, kad jos dabar jos taip pasielgs realybėje ir pateisins mūsų kolegų AKR šalyse lūkesčius.

  Sarah Ludford (ALDE). – Nebūdama šios srities specialistė, priešingai, nei tikriausiai dauguma kitų pateikusių klausimus, noriu sužinoti, kaip (ir kiek suglumusi suprasdama kodėl) EPS priešininkai tiek daug apie tai kalbėjo spaudoje. Kodėl nebuvo įmanoma geriau išnaudoti EPS pranašumų? Ar priešininkai paprasčiausiai nesutiko su prekybos liberalizavimo nauda, su kuo aš sutinku, ir tik norėjo būti protekcionistais?

Kodėl Komisija ir kiti (tikriausiai) negalėjo būti pakankamai girdimi spaudoje?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Mūsų balsas buvo girdimas, ten kur reikėjo, tarp politikos formuotojų, ministrų ir sprendimus priimančių asmenų. Negaliu atsiskaitinėti už spaudą, tas laikas, kai galėjo atsakyti už tai, kas rašoma spaudoje, jau seniai praėjo.

Daugelio mūsų derybų partnerių AKR atveju jie iš tiesų puikiai priėmė argumentus. Sudarius tarpinius susitarimus daugeliu atvejų jei dabar ne tik labai nori pasirašyti nuolatinius susitarimus, bet ir tęsti derybas dėl visiško ekonominės partnerystės susitarimo, nuo prekių pereiti prie paslaugų, investicijų ir kitų su prekyba susijusių dalykų, nes jie žino, kad didžiąją tolimesnio vystymosi sėkmės dalį lemia minėti susitarimai.

Natūralu, kad dėl EPS buvo kilusi tam tikra kakofonija, daugiausia tarp žmonių, kurie nors ir ne visiškai, bet įtariai vertina prekybą, yra nusiteikę prieš globalizaciją (kad ir ką tai reikštų) ir kurie tiki, kad AKR šalims būtų geriau, jei jos būtų izoliuotos nuo tarptautinės ekonomikos, bet aš sakyčiau, būtų įstrigusios praeityje. Nemanau, kad jie turi ką pasiūlyti, tačiau jie patraukia siūlydami paprastus šūkius, kuriuos lengva prisiminti ir aprašyti, tuo tarpu tikroji šios politikos esmė ir turinys yra gerokai sudėtingesnis. Tačiau tiems, kam pasivargina tai suprasti įžvelgia vertę ir mato galimą naudą. Štai kodėl dauguma AKR stengiasi ją suprasti.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Komisare, norėčiau sužinoti ar yra mąstoma apie partnerystės su besivystančiomis valstybėmis strategijas atsinaujinančių energijos šaltinių srityje, nes mums žinoma svarbu kiek galima sumažinti sąnaudas, kad ir kur būtų vykdoma gamyba pavyzdiniu atveju, tuo tarpu pavojingų prekių vartojimas yra atitinkamai apmokestinamas. Ar numatote šių dalykų įtraukimą į tokį susitarimą?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Visiems prekybos susitarimams taikomas tvarumo principas, kurio mes siekiame derėdamiesi ir ekonominės partnerystės susitarimai nėra jokia išimtis.

Tačiau turime vadovautis AKR šalių ir jų derybininkų interesais bei jų interesų suvokimu. Taigi kol nepateiksime tokių dalykų svarstymui negaliu laiduoti, kaip juos vertins tie, su kuriais mes deramės.

  Pirmininkė. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

  Pirmininkė. − Tuo baigiame klausimų laiką.

(Posėdis sustabdytas 19.55 val. ir vėl pratęstas 21.00 val.)

PIRMININKAUJA: PONAS MAURO
Vicepirmininkas