Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2117(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0031/2008

Pateikti tekstai :

A6-0031/2008

Debatai :

PV 11/03/2008 - 20
CRE 11/03/2008 - 20

Balsavimas :

PV 12/03/2008 - 5.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0094

Posėdžio stenograma
Antradienis, 2008 m. kovo 11 d. - Strasbūras Tekstas OL

20. Moterų padėtis ES kaimo vietovėse (diskusija)
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitu punktu pažymėtas Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu Christa Klaß skaitomas pranešimas apie moterų padėtį ES kaimo vietovėse (2007/2117(INI)) (A6-0031/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Christa Klaß, pranešėja. − (DE) Pone Pirmininke, komisare, ponios ir ponai, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete mes drauge rinkome faktus ir pasiūlymus dėl sprendimų susijusių su moterų padėtimi ES kaimo vietovėse. Norėčiau padėkoti savo kolegoms už bendradarbiavimą ir sekretoriatui už pagalbą.

Vokietijoje vartojame terminą kaimo mergaitė. Praeityje žinoma labiau nei dabar žmonės savaip įsivaizdavo, kas ji buvo. Kai kurie sako, kad tai kūrybingos, patikimos, principingos ir labai religingos moterys. Kiti teigia, kad jos atsilikusių pažiūrų moterys, nieko nežinančios, todėl neišmanančios ir galbūt net naivios.

Nei vienas šių aprašymų neatspindi reikalo esmės. Kaimo vietovėse sudaromos geriausios sąlygos pilnaverčiam gyvenimui, šeimoms dalyvaujančioms kaimo bendruomenės veikloje, gyvenimui su gamta ir aplinka. Gerai žinome, kad šiandieninės moters gyvenimo modeliai nepaprastai skiriasi. Jos turi būti mokančios prisitaikyti, tačiau nesusisaisčiusios ar neribojamos gyvenimo sąlygų. Šiandien moterys nori būti aktyvios darbo rinkoje, jos taip nori šeimos. Dabar jos nori ir gali turėti abu šiuos dalykus. Politika ir visuomenė turi tam sukurti palankias sąlygas.

Gyvenimas kaime siūlo daug galimybių ir žinoma turi pavojų. Tai asmeninis moterų sprendimas, skatinantis apsvarsčius faktus persikelti į miestus arba likti kaimuose. Statistiniais duomenimis įrodyta, kad išsilavinusios moterys pirmiausia palieka kaimus. Išvykdamos palieka tuščius darželius ir mokyklas bei galiausiai senstančius ir tuščius kaimus. Todėl moterų sprendimai turi ir demografinį aspektą.

Anot Komisijos skaičiavimų, kaimo vietovės sukuria 45 % bendrosios pridėtinės vertės ir ten gyvena 53 % dirbančiųjų. Todėl kaimo vietovės turi ir ekonominį aspektą.

Todėl reikia išnaudoti ir atnaujinti visą plėtros potencialą. Jau nebepakanka aptarti kaimo moters ateitį tik bendrosios žemės ūkio politikos sistemos ribose. Moterys vis dar ūkininkauja, tačiau jos taip yra darbuotojos ir mokamas personalas, dažnai aktyviai padedančios sutuoktiniams smulkiose ir vidutinėse įmonėse ar net nepriklausomos verslininkės. Tačiau čia dar reikia užpildyti dideles spragas. Moterų padėtis ir pagalba smulkiose ir vidutinėse įmonėse turi būti įtvirtinta socialiniame sektoriuje, siekiant aprūpinti jas ligos atveju ir senatvėje.

Moteris ypač veikia infrastruktūros kaimo vietovėse stoka. Moterys derina šeimą ir darbą, tai reiškia veža vaikus į mokyklą ir laisvalaikio užsiėmimus, rūpinasi vyresniąja karta ir ne visai pamiršta savo pačių interesus. Tai, kad infrastruktūra kaimo vietovėse yra nepakankama – trūksta kelių, pašto skyrių, medicinos paslaugų, gaisrininkų ir greitosios pagalbos gydytojų – buvo žinoma jau seniai. Tačiau tai, kad dabar kyla papildomų problemų, pvz., dėl plačiajuosčio interneto tiekimo, yra nepriimtina. Moterims taip pat reikia prieigos prie DSL interneto ryšio, kad galėtų dalyvauti įvairiose savo veiklos srityse.

Moterų dalyvavimas visuomenės gyvenime, vietos tarybose, iniciatyvose ir asociacijose gali sukelti pasikeitimus. Kaimo vietovėse reikia ypatingų pastangų norint pasiekti vienodo moterų dalyvavimo. Todėl norėčiau baigti dar vienu reikalavimu: įtraukite moteris į sprendimus priimančius organus! Jos geriausiai žino, ką reikia keisti, kadangi jos visuomet yra vietoje ir visuomet rūpinasi darbu bei šeima, tuo tarpu vyrai daro tik viena arba tik kita.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjai p. Klaß ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui už iniciatyva parengtą pranešimą. Visi žinome, kad norint išlaikyti lyčių lygybės klausimą darbotvarkės pradžioje reikia nuolatinių pastangų. Visada laikiau Europos Parlamentą šiuo atžvilgiu pirmaujančia institucija ir noriu atiduoti duoklę už atliktą darbą padedant rengti tarptautinę moters dieną 2008 m., įskaitant ir praėjusios savaitės konferenciją.

Visiškai sutinku, kad moterys kaimo vietovėse turi turėti tikrų galimybių ir turėtų būti skatinamos visomis jomis pasinaudoti. Todėl apskritai sutinku, kad moterims kaimo vietovėse reikia ypatingo politinio dėmesio ir džiaugiuosi, kad šis principas yra įgyvendinamas pasitelkus strategines Bendrijos gaires dėl kaimo plėtros pagal šeštąjį ramstį, kur moterų skatinimas įsitraukti į darbo rinką yra pabrėžiamas kaip svarbiausia veikla.

Kaimo ekonomikai reikia moterų, kad būtų einama koja kojon su likusios visuomenės ekonomikos augimu, taip pat, kad būtų užtikrinta tvari kaimo plėtra ir šeimos bei įmonės matytų tikrąją gyvenimo kaime ateitį.

Prieš atsakydama į keletą šiame pranešime išryškintų klausimų, norėčiau pabrėžti, kad lygybės tarp vyrų ir moterų skatinimo principas yra antrasis bendrosios žemės ūkio politikos ramstis. Praktikoje mes jį taikome dviem pagrindinėmis kryptimis. Pirmoji – ekonominių galimybių moterims kūrimas, pvz., skatinant moterų verslumą.

Kaimo plėtros programų 2007–2013 m. kontekste svarbu, kad kai kurios nalstybės narės sukūrė specialių priemonių moterims, kitos valstybės narės pagal tam tikras priemones suteiks pirmenybę moterų prašymams.

Antrasis gyvenimo kokybės kaime gerinimo aspektas: turėtų būti moteriai palankios kaimo aplinkos kūrimas, palengvinantis moterų gyvenimą kaime ir leidžiantis joms geriau išnaudoti savo galimybes. Pvz., kaimo plėtros programa finansuoja dienos vaikų priežiūros centrus kaimuose, kad moterys turėtų galimybę likti kaime ir galimybę dirbti. Manau, kad šie bendrosios žemės ūkio politikos veiksmų pavyzdžiai padeda gerinti moterų padėtį kaimo vietovėse.

Taip pat šiame kontekste norėčiau pabrėžti LEADER programą, kuri prisideda prie moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese vietos darbo grupėse gerinimo. Beje, LEADER projektų, kuriems vadovauja moterys yra daugiau, nei tų, kuriems vadovauja vyrai: 2003—2005 m. dvi iš trijų paramos gavėjų buvo moterys.

Dėl konkrečių pranešime pateiktų prašymų, sutinku, kad reikia stebėti ir vertinti lyčių aspekto integraciją kaimo plėtros programose. Rodikliai, rodantys tam tikrų priemonių rezultatus ir poveikį minėtuoju 2007–2013 m. laikotarpiu yra išskirstyti pagal lytį ir iš jų turėtume gauti reikiamą informaciją.

Galiausiai, norėčiau paminėti vieną dalyką, kuris nėra susijęs su kaimo vietovėmis. Komisija pradėjo poveikio vertinimą, kaip 86/613/EEB direktyvos svarstymo proceso dalį, kurioje nustatomi vienodo elgesio su savarankiškai dirbančiais vyrais ir moterimis, įskaitant ir dirbančius žemės ūkio srityje, principus.

Svarbus ir savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės laikotarpiais klausimas. Šios direktyvos svarstymas Komisijos teisės aktų leidybos darbo programoje numatytas šiais 2008 metais ir jis suteiks mums dar vieną galimybę paremti ir pagerinti moterų kaimo vietovėse padėtį.

Dar kartą dėkoju pranešėjams ir visiems, prisidėjusiems prie šio ypač svarbaus klausimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edit Bauer , PPE-DE grupės vardu. – (HU) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, praėjusią savaitę kovo 8-osios proga buvo daug pasakyta apie moterų padėtį. Greta banalybių, kai kurie kalbėjo apie problemas, kurios slypi už vidurkių ir tampa matomos, ėmus taikyti struktūrizuotą metodą. Moterų gyvenimo aplinkybės skiriasi; skiriasi jų natūralūs gabumai bei jų turimos galimybės ir sprendžiamos problemos. Kaimo vietovėse gyvenančios moterys taip pat skiriasi: kai kurios turi bendrų sunkumų, tačiau kai kurios su kai kuriomis problemomis susiduria tik tam tikri socialiniai sluoksniai ar grupės.

Ponios Klaß pranešimas skiriasi nuo kitų bendresnio pobūdžio pranešimų, nes jame aiškiai ir konkrečiai nagrinėjami sunkumai, su kuriais susiduria kaimo moterys, bei kalbama apie šios srities politikos trūkumą. Mažai prasmės nustatyti siektinus moterų užimtumo planinius rodiklius, jei nėra sukurta šiam tikslui būtinų lanksčių antrojo plano paslaugų, pavyzdžiui, transporto infrastruktūros. Kaime gyvenančių moterų padėtis dažniausiai yra sunkesnė; jos daug dažniau linkusios imtis paslėpto, neapmokamo darbo, negaudamos draudimo ar apsaugos, pavyzdžiui, šeimos ūkiuose. Dėl šios priežasties tampa neaiški šių moterų padėtis motinystės, ligos ar senatvės lengvatų atžvilgiu.

Šiuos klausimus dar reikės išspręsti, tačiau kol kas bėgimo iš kaimo vietovių į miestus, kur gyvenimo sąlygos yra geresnės, faktiškai neįmanoma sustabdyti. Sutinku su pranešėja, kad reikia labiau atsižvelgti į kaimo moterų padėtį, skirstant ir naudojant Europos finansinius išteklius. Jei to nepadarysime, galime sulaukti sunkių pasekmių. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Iratxe García Pérez , PSE Grupės vardu. – (ES) Pone Pirmininke, šis pranešimas atskleidžia tikrąją ES kaimo vietovėse gyvenančių moterų padėtį ir siekia atsakyti į papildomų sunkumų, su kuriais susiduria šioje aplinkoje gyvenančios moterys, keliamus rimtus iššūkius.

Kalbame apie pusę šių regionų gyventojų, todėl lyčių klausimas kaimo sektoriuje turi būti prioritetinis, siekiant didinti vyrų ir moterų lygybę ir sudaryti kaimo ekonominio ir socialinio augimo sąlygas.

Moterims iškyla realių sunkumų integruotis į darbo rinką arba suderinti darbą ir šeimyninį gyvenimą, tačiau kaimo aplinkoje šie sunkumai yra dar didesni. Todėl būtina remti iniciatyvas ir politiką, skirtą atsakyti į šiuos iššūkius ir efektyviai užtikrinti lygias galimybes.

Neatsižvelgiant į mūsų skirtumus, galite sutikti, kad kaimo vietovėse gyvenančioms moterims būtinas ypatingas bendras politinis dėmesys, būtina remti kaimo plėtros iniciatyvas, skatinančias jas dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime bei apriboti moterų migraciją iš kaimo į miestą, nes tai tampa vis didesnį susirūpinimą keliančia tikrove.

Esami skolingi mūsų kaimo moterims, kurių beveik nematomą indėlį į kaimo plėtrą sunku išmatuoti. Jų pripažinimas turi būti įgyvendinamas lygiagrečiai su valstybių narių ir regioninės bei vietos valdžios politika, skirta gerinti gyvenimo sąlygas ir panaikinti šiuo metu egzistuojančius barjerus.

Todėl viešųjų paslaugų plėtra, švietimo gerinimas, galimybių naudotis naujomis technologijomis sudarymas bei parama novatoriškiems verslo projektams yra pagrindas šiems tikslams pasiekti.

Mes taip pat raginame valstybės nares sukurti bendros nuosavybės teisinį pagrindą, siekiant užtikrinti visišką moterų teisių pripažinimą žemės ūkio sektoriuje. Tai vienintelis būdas, kuris leis mums pasiekti, kad lygios galimybės taptų tikrove kaimo vietovėse gyvenančioms Europos moterims.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Tadeusz Masiel , UEN grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, noriu pasveikinti pranešėją už tai, kad iškėlė tokį svarbų klausimą, kaip moterų padėties gerinimas ES kaimo vietovėse. Neseniai svarstėme Europos demografinės ateities reikalus. Išvardijome daug niūrų vaizdą lemiančių priežasčių. Kaimo vietovėse ši problema dar aštresnė.

Privalome daryti viską, ką galime, kad kaimo gyventojams, visų pirma moterims, sukurtume tinkamas gyvenimo, ekonominio augimo ir asmeninio tobulėjimo sąlygas. Socialinės atskirties ir skurdo problemos yra ypač aktualios kaimo vietovėse gyvenančioms moterims; manau, kad reikia geresnės šios srities statistikos.

Pagrindinis kelias, kaip pagerinti šią situaciją – sudaryti galimybę savo pačių įmonėse dirbančių asmenų sutuoktiniams, įskaitant kaimo moteris, savarankiškai naudotis socialinėmis teisėmis bei teise į pensiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda , Verts/ALE grupės vardu. – (ES) Pone Pirmininke, lyčių klausimą kaimo sektoriuje būtina spręsti ne tik siekiant užtikrinti vyrų ir moterų lygybę, bet skatinti ekonominę augimą, pagrįstą tvaria kaimo plėtra. Todėl mūsų grupė tvirtai remia Klaß pranešimą dėl trijų pagrindinių elementų.

Mūsų nuomone, patys svarbiausi yra šie trys pranešimo aspektai: 1) jame pateiktas reikalavimas kaimo statistinius duomenis papildomai grupuoti pagal lytį, kad kaimo vietovėse gyvenančios moterys nebebūtų nematoma grupė ir būtų aiškiai įvertintas jų atliekamas darbas; 2) atitinkamos vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos raginamos skatinti moterų dalyvavimą vietos veiklos grupėse bei „Leader“ krypties vietinių partnerysčių kūrimą; ir 3) prašoma pagrindinį dėmesį skirti transporto infrastruktūros tobulinimui kaimo vietovėse bei teigiamų priemonių, skirtų gerinti galimybes naudotis transportu ir taip kovoti su socialine atskirtimi, kurią ypač jaučia moterys, kūrimui.

Tačiau taip pat norėčiau pasiūlyti ir paremti mano kolegos Iratxe García pateiktą pakeitimą, kuriuo prašoma tekste pateikti aiškią nuorodą į būtinybę valstybėms narėms sukurti bendros nuosavybės teisinį pagrindą, siekiant užtikrinti visapusišką moterų teisių pripažinimą žemės ūkio sektoriuje bei suteikti atitinkamą socialinio draudimo apsaugą ir jų darbo pripažinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo , GUE/NGL grupės vardu. – (PT) Kaimo vietovėse gyvenančių moterų padėtis labai priklauso nuo padėties žemės ūkyje, kuris kenčia neteisingų bendros žemės ūkio politikos priemonių pasekmes, dėl kurių vis daugiau smulkių ir vidutinių ūkininkų bei šeimyninių ūkių traukiasi iš gamybos. Dažnai tai paskatina vyrus ir jaunuolius emigruoti, o moterys lieka su vaikais ir vyresniojo amžiaus žmonėmis ir yra pasmerkiamos skurdui; kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Portugalijoje, padėtį kaimo vietovėse dar labiau blogina mokyklų, sveikatos priežiūros ir motinystės centrų, pašto ir kitų viešųjų įstaigų uždarymas.

Štai kodėl šios politikos būtina atsisakyti. Dėl šios priežasties mes pateikiame keletą pakeitimų, siekdami pabrėžti būtinybę peržiūrėti bendrąją žemės ūkio politiką, atsižvelgiant į šią problemą, bei sustiprinti paramą, siekiant išlaikyti šeimyninius ūkius ir skatinti kaimo plėtrą, suteikiant maksimalų moterų, įskaitant žemės ūkyje dirbančių moterų – migrančių, darbo įvertinimą.

Tikimės, kad mūsų pasiūlymams bus pritarta.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Krupa , IND/DEM grupės vardu. – Pone Pirmininke, kadangi man buvo suteiktas žodis debatuose dėl moterų padėties ES kaimo vietovėse, norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad naujųjų valstybių narių kaimuose ir priemiesčiuose moterų padėtis yra ypač sunki, o kartais dramatiška; iš dalies tai lėmė įvairių apribojimų nustatanti ES politika; taikant šiuos apropojimus, mažėja darbo vietų, o gamyba tampa nepelninga, todėl didėja skurdas ir socialinė atskirtis.

Tipiškuose žemės ūkio regionuose, ir ne tik rytų Lenkijoje, tūkstančiams šeimų iškilusi grėsmė prarasti pragyvenimo šaltinį, nes jų ūkiai nepelningi, cukraus fabrikai bankrutavo arba užsidarė, nustatytos žuvų gaudymo ribos, subsidijuojamos tik tam tikros minkštųjų vaisių rūšys, taikomos baudos už viršijamas pieno gamybos kvotas. Šios priežastys lemia nepakankamą infrastruktūros ir ryšių plėtrą bei švietimo, sveikatos priežiūros ir įvairių kitų paslaugų trūkumą, kuris neišnyks, kol bus jaučiamas ekonominė plėtra bus per silpna. Ši plėtrą stabdanti politika taip pat skatina jaunimą, įskaitant moteris, išvykti į miestus arba emigruoti į užsienį.

„LEADER“ programos gali padėti tik kelių regionų moterims (t. y. regionų, kurie yra patrauklūs turistams arba garsėja savo unikaliais regioniniais produktais) ir nė iš tolo nekompensuos nuostolių, kuriuos patiria kaimo gyventojai, vis dar laukiantys, kol dokumentuose įrašytos aukštos frazės – tvari plėtra, lygios galimybės ir visiškas nediskriminavimas bus praktiškai įgyvendintos.

 
  
MPphoto
 
 

  Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, aš taip pat noriu padėkoti poniai Klaß už jos iniciatyvą, rengiant šį pranešimą, ir už visą jos darbą šiuo svarbiu klausimu, kuris yra susijęs ne tik su moterų teisų apsauga, bet ir su Europos ekonomine, socialine ir regionine sanglauda. Tai antras kartas, kai Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas parengė tokį pranešimą, o man teko būti ankstesniojo pranešimo apie kaimo vietovėse gyvenančių moterų padėtį, atsižvelgiant į bendrosios žemės ūkio politikos reformą, pranešėja.

Deja, talkinančiųjų sutuoktinių ir savo įmonėse dirbančių asmenų darbo pripažinimo klausimas, į kurio reikšmę tuo metu atkreipėme Komisijos dėmesį, kol kas nėra efektyviai išspręstas, todėl buvome priversti šiame pranešime vėl prie jo grįžti. Todėl pakartotinai prašome radikaliai peržiūrėti Direktyvą 86/613/EEB; Europos Komisija pati pripažįsta, kad jos įgyvendinimas yra neefektyvus, o ūkiuose dirbančių sutuoktinių darbo pripažinimo srityje pažanga yra minimali. Džiaugiuosi, kad šį vakarą čia dalyvauja kompetentingas Komisaras, kuris galės pateikti atsakymą į šį mūsų klausimą. Yra ir daugiau Europos Parlamento sprendimo punktų, skirtų būtent valstybių narių įsipareigojimams dėl ūkiuose dirbančių moterų atskirojo draudimo ir traktavimo. Šie įsipareigojimai nebuvo tinkamai išnagrinėti.

Mano nuomone, yra du svarbūs klausimai, kurių nesugebėjome įtraukti į šį pranešimą: egzistuoja skirtumas tarp kaimo vietovėse gyvenančių moterų, kurios kenčia dėl infrastruktūros trūkumo, ir ūkiuose dirbančių moterų. Todėl ginčijausi, kad statistika sutektų daugiau aiškumo apie šias atskiras kategorijas.

Kadangi tai leidžia daryti struktūrinių fondų taisyklės, taip pat manau, kad turėtume panaudoti kaimo vietovėse gyvenančių moterų potencialą dalyvauti kaimo regionų plėtros sprendimų priėmimo ir planavimo veikloje. Turime padėti pažadinti ir suvienyti šias moteris.

Apskritai ponios Klaß pranešimas išryškina prioritetus ir klausimus bei mums visiems iškelia tikslus. Tai naudingas ir svarbus įrankis Europos Parlamentui ir Europos Komisijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Christa Prets (PSE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, niekas iš to, ką šiandien girdime ir siūlome, nėra nauja. Kad šie klausimai nėra nauji, mes kartojame pranešimuose „moterys ir pramonė“, „Moterys ir sveikata“, arba „Moterys kaimo vietovėse“. Mums dar nepavyko pasiekti vienodo apmokėjimo už darbą, nepadaugėjo vadovaujančias pozicijas užimančių moterų, nepavyko sukurti lankstesnės vaikų priežiūros tvarkos.

Kaimo vietovėse šios problemos yra dar aštresnės. Atstumas nuo namų iki darbo ir blogas susisiekimas čia yra didelė problema. Vietinio nepertraukiamo ir profesinio švietimo trūkumas taip pat yra problema. Jau buvo minėta, plačiajuostis ryšys šiandieną yra būtinybė, tačiau kaimo vietovėse jis menkai išplėtotas.

Tai reiškia, kad mums reikia priemonių, tačiau visų pirma mums reikia didinti supratimą apie tai, ką reiškia būti moterimi kaimo vietovėje. Tačiau tai taip pat reiškia, kad turime geriau atsižvelgti į visų ES paramos programų – skirtų kaimo regionų plėtrai, Socialinio fondo ir panašių, lyčių aspektą, ir pasiekti, kad programos priklausytų nuo to, kaip jomis toliau naudojamasi.

Be to, Austrija pirmauja spręsdama šį klausimą: nuo 2009 m. įsigalioja lyčių biudžeto įstatymas, į kurį įtraukti visi lyčių aspektai. Manau, kad tai sektinas pavyzdys.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, pastaraisiais metais buvo daug kalbama ir diskutuojama apie moterų vaidmenį, jų teises, jų padėtį visuomenėje ir jų profesinę padėtį.

Šiandien kalbame apie kaimo regionuose gyvenančių moterų padėtį, ir teisingai elgiamės, nes būtent kaimo moterys, ypač gyvenančios atsilikusiuose regionuose, sunkiausiai dirba, o joms priklausančios teisės teikia joms mažiausiai naudos.

Mieste gyvenanti moteris turi butą su šiuolaikiniais pranašumais, jai lengvai prieinama įranga, švietimas ir kultūra, ji gali naudotis motinystės ir motinystės atostogų teise bei galimybe dirbti ir džiaugtis civilizacijos teikiama nauda.

Kaime gyvenanti moteris dažnai gyvena name, kuriame nėra vandentiekio, jai tenka daug pareigų šeimoje ir ūkyje. Ji negali savo vaiko vesti į lopšelį ar darželį, o jos ryšys su kultūra ir pasauliu dažnai apsiriboja radijo ir televizijos transliacijomis. Mažame kaimelyje ar šeimos ūkyje gyvenanti moteris neturi beveik jokių profesinio, socialinio, politinio ar kultūrinio tobulėjimo galimybių.

Prašau atkreipti dėmesį, kad kultūrai skirtos lėšos daugiausiai kreipiamos į miestuose esančius centrus. Miestuose mes turime beveik viską. Kaime yra tik saviveiklinės veiklos, kuri dažniausiai organizuojama privačiuose namuose ir finansuojama dalyvių lėšomis. Europos Sąjungoje daug kalbama apie visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, todėl jis turėtų būti praktiškai įgyvendinamas. Pagalvokime apie šiose programose dalyvaujančias moteris. Manau, pats laikas sukurti moterims skirtą protingą programą, finansuojamą ES biudžeto lėšomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL). – (SV) Pone Pirmininke, energinga ir tvari plėtra reikalauja atsižvelgti į moterų padėtį. Norint pasiekti teigiamos plėtros, būtinas moterų dalyvavimas. Kaime, kaip ir kitose aplinkose, gyvenančios moterys gyvena visuomenėje, kurioje nėra lygybės. Taigi, darbas siekiant lygybės yra vienodai svarbus visoms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenimo aplinkos ir padėties.

Kalbėdama apie šį pranešimą, noriu ypač atkreipti kolegų dėmesį į būtinybę paremti Ilda Figueiredo pateiktus GUE/NGL pakeitimus, visų pirma 9 pakeitimą, iš kurio matyti, kad į lygybės problemą taip pat būtina visapusiškai atsižvelgti, peržiūrint bendrąją žemės ūkio politiką, kurią labai reikia peržiūrėti. Be aktyvaus moterų dalyvavimo mums nepavyks įgyvendinti tvaraus ekonomikos augimo tikslų. Jau minėjau, kad tai taikoma kiekvienai gyvenimo aplinkai. Lygybė mums reikalinga tam, kad išsaugotume kaimą, lygybės reikia moterų ir ateities labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Roumyana Jeleva (PPE-DE). – (BG) Pone Pirmininke, Ponia Komisare, kolegos, pirmiausia leiskite pasveikinti ponią Klaß už puikų pranešimą. Esu Bulgarijai atstovaujanti Regioninės plėtros komiteto narė, todėl noriu atkreipti Jūsų dėmesį į faktą, kad kaimo regionų plėtros potencialas skiriasi. Tačiau esama dalykų, kurie neabejotinai prisidėtų, gerinant gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ypač ten gyvenančių moterų padėtį. Kalbu apie transporto ir socialinės infrastruktūros sukūrimą, prieinamas socialines paslaugas kaime, tokias, kai vaikų priežiūra, vyresniojo amžiaus žmonių ir ligonių slaugymas, ryšių paslaugos bei kultūros ir sporto centrų steigimas kaime. Šiuo atžvilgiu labai svarbi tinkama parama kaimo vietovėms, skiriant ES fondų finansavimą. Todėl noriu rekomenduoti geriau suderinti miesto ir kaimo klausimus. Kaimo regionų plėtra turėtų būti koordinuojama su regioninės politikos veiklų įgyvendinimu. Manau, kad ne iki šiol mūsų taikytas atskiras, o integruotas požiūris į kaimo regionų konvergenciją ir plėtrą, atsižvelgiant į juose esančių mažų ir vidutinio dydžio miestų vaidmenį, padidintų ES paramos efektyvumą ir prisidėtų prie gyvenimo sąlygų gerinimo, visų pirma moterims.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, kaimo vietovėse gyvenančių moterų padėtis yra labai nepalanki, palyginti su gyvenančiųjų miestuose. Tai ne vien sveikatos priežiūros ir švietimo pasiekiamumo problemos.

Jei leisite, norėčiau atkreipti dėmesį į 4 ir 10 pranešimo punktus, kur akcentuojamas poreikis suvienodinti savo įmonėse arba šeimos ūkiuose dirbančių moterų socialines ir ekonomines teises. Konkrečiai, čia kalbama apie teisę išeiti apmokamų motinystės atostogų ir gauti su pajamomis susietą pensiją. Kai kuriose šalyse egzistuoja teisinių draudimų formaliai įdarbinti šeimos ūkyje ir šeimos versle dirbančius partnerius bei apdrausti juos socialiniu draudimu. Šių taisyklių pasekmes skaudžiausiai jaučia moterys; jas būtina kuo skubiau pakeisti. Sveikinu pranešėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Esther Herranz García (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti ponią Klaß už jos pranešimą; jis yra naudingas, be to, ponia Klaß labai sunkiai dirbo, todėl noriu labai jai padėkoti.

Noriu pažymėti, kad ne visos moterys kaime gyvena vienodomis sąlygomis. Kaimas nevienalytis. Priešingai – dažnai jų gyvenimo sąlygos labai skiriasi. Tačiau pagrindinis mūsų uždavinys – pritraukti moterų į kaimo regionus ir sustabdyti vis didėjantį bėgimą, nes moterų padėtis mūsų visuomenėje gerėja lėtai, telieka džiaugtis, kad ji gerėja mieste. Nežiūrint į tai, kaime jos ne tik dirba darbus namuose ir kitur, bet ir rūpinasi išlaikytiniais, o svarbiausia – šios moterys tai daro daug blogesnėmis sąlygomis nei mieste.

Todėl, siekiant pritraukti moterų į kaimą, neužtenka gerinti jų asmeninę gerovę, būtina skatinti kaimo regionų ekonomiką, kuri, kaip Jūs, Komisare, puikiai žinote, pirmiausia yra žemės ūkio ekonomika. Tačiau norint pasiekti, kad ši ekonomika būtų stipri, būtine remti ir stiprinti bendrąją žemės ūkio politiką, tuo pat metu, žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad techninė ir socialinė padėtis turi pasikeisti, ir kad permainų reikia greitai.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (PSE). – (RO) Džiaugiuosi suteikta proga pakalbėti apie tikrovę, į kurią dažniausiai nekreipiama dėmesio – t.y. apie moterų padėtį kaimo regionuose.

Nors Sąjungos lygmens, taip pat kiekvienos valstybės narės lygmens teisės aktai ir normos draudžia bet kurią diskriminaciją, akivaizdu, kad egzistuoja didelis neatitikimas tarp monetų gyvenimo kaimo regionuose ir miestuose.

Rumunijos, kaip ir kitų naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių padėtis yra daug blogesnė nei bendroji, kurios apibūdinimas pateiktas pranešime. Dėl 1990-aisiais įvykdytos deindustrializacijos patyrėme reiškinį, su kuriuo Vakarų Europos šalys nėra susidūrusios: migraciją iš miesto į kaimą kaip ekonominio išlikimo būdą. Mūsų regione nuo skurdo labiausiai nukentėjo ir tebekenčia moterys, jos tapo labiausiai pažeidžiamomis prekybos žmonėmis aukomis.

Deja, pramoninis žemės ūkis, kuris būtų galėjęs pritraukti dalį kaimų moteriškosios darbo jėgos, pats buvo sugriautas. Sparčiai pablogėjo valstybinė sveikatos priežiūra, švietimas, transporto, vandentiekio ir kanalizacijos paslaugos; mažiau išsivysčiusiose Europos Sąjungos valstybėse daugelyje kaimų šių paslaugų praktiškai nėra.

Jei kaimo regionuose gyvenančios moterys, visų prima jaunos ar vidutinio amžiaus, turėtų galimybę gauti banko paskolų, jos galėtų savarankiškai užsiimti ekonomine veikla; manau, turėtume išnagrinėti galimybę įsteigti banką, teikiantį mažus kreditus kaimo vietovėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, kaimo regionuose gyvenančios moterys – tai diskriminacijos labiausiai pažeidžiama socialinė grupė. Dėl tradicinio vaidmenų pasiskirstymo ir silpnos daugelio sričių (pavyzdžiui, vaikų priežiūros) infrastruktūros, daug moterų niekada nedalyvauja oficialioje darbo rinkoje, tačiau tuo pat metu jos nėra laikomos bedarbėmis. Moterų atliekamą darbą galima lyginti su profesine veikla, tačiau jis nepripažįstamas profesine veikla, jis nėra apsaugotas ir apmokamas.

Valstybės narės kartu su Europos Komisija turėtų kuo skubiau išspręsti problemą, kad didelė grupė moterų, talkinančių ūkininkaujant bei dirbančių mažose ir vidutinėse įmonėse, daugelyje valstybių narių kenčia dėl teisinės padėties neapibrėžtumo. Šioms moterims tai sukelia finansinių ir teisinių problemų, susijusių su teise į motinystės atostogas ar atostogas dėl ligos, teisių į pensiją ir socialinę apsaugą įgijimu.

Siekiant harmoningos plėtros, valstybės narės turėtų užtikrinti aukštos kokybės darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse, taikant tokias priemones, kaip moterų verslumo skatinimas, jų kvalifikacijos tobulinimas ir galimybių lengvai naudotis įprasta 21-ojo amžiaus infrastruktūra ir paslaugomis sudarymas kaime.

Baigdama, norėčiau pasveikinti ponią Klaß už puikiai parengtą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone Pirmininke, Noriu padėkoti pranešėjai. Būtų geriau, jei kalbėtume ne apie moterų, o apie žmonių padėtį kaimo vietovėse, nes daugumą moterims iškylančių problemų jaučia ir vyrai, tačiau moterys susiduria su tam tikrais klausimais, ir aš pripažįstu šio pranešimo reikšmę.

Taigi kaimo vietovėse gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė dažnai gali būti geresnė, nes kaime yra daugiau išteklių nei mieste. Manau, kad problema visą laiką buvo tai, kad moters darbas nebuvo matuojamas, už jį nebuvo mokama, todėl jis nepripažįstamas. Kai kuriose šalyse šiuo klausimu pasiekta tam tikros pažangos, bet manau, kad valstybių narių elgesys su moterimis skiriasi.

Noriu paminėti konkretų moterų atliekamą vaidmenį, kuris dar nebuvo paminėtas. Mano manymu, moterys yra pagrindinės vaikų motyvuotojos ir lavintojos; būtent jos dažniausiai sprendžia, ar vaikas ūkininkaus, būtent nuo jų dažnai priklauso kaimo vietovių ateitis. Turime į tai atkreipti ypatingą dėmesį, kad moterys pozityviai, o ne negatyviai vertintų žemės ūkį.

Be to, mažai moterų yra žemės savininkės, mažai jų dalyvauja ūkių organizacijose. Šį klausimą reikia spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) 2006 m. Europos Sąjungoje 20 % didžiausius atlyginimus gaunančių gyventojų pajamų ir 20% žemiausius atlyginimus gaunančių gyventojų pajamų santykis sudarė 4,8. Deja, Portugalijoje, Lietuvoje ir Latvijoje šis santykis buvo daugiau kaip 6.

Akivaizdu, kad kaimo vietovių gyventojų atlyginimai yra mažesni už miestiečių; kalbant apie moteris, tai dar labiau akivaizdu. Siekiant pagerinti moterų padėtį kaimo vietovėse, turime efektyviai naudoti struktūrinius fondus. Transporto infrastruktūros, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų, ryšių infrastruktūros ir informacinių technologijų, taip pat paslaugų sektoriaus plėtra kaimo vietovėse paskatins jų ekonominę plėtrą ir netiesiogiai pagerins moterų padėtį kaimo vietovėse.

Baigdamas pasakysiu, kad naudojant investicijas, kaimo vietovės laisvas žemes gali transformuoti į pramonės parkus, kuriuose kuriamos darbo vietos. Sukūrus efektyvią transporto infrastruktūrą, būtų galima pasiekti, kad atstumai būtų matuojami laiku, o ne kilometrais, kad mieste dirbantys žmonės galėtų gyventi kaimo vietovėse ir prisidėti prie jų ekonominės plėtros.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Šios dienos diskusija yra nepaprastai svarbi, nes ji susijusi su moterų padėtimi kaimo vietovėse, kuri kelia nemažą susirūpinimą.

Vienu iš svarbiausių klausimų išlieka žemas moterų užimtumo lygis kaimo vietovėse, ypač naujosiose valstybėse narėse, todėl moterys kaimo vietovėse dažniau jaučiasi socialiai izoliuotos nei miestietės.

Siekiant padidinti moterų užimtumo lygį kaimo vietovėse, pirmiausia jas reikia skatinti pradėti savo verslą. Siekdamos šio tikslo, vyriausybės privalo suteikti atitinkamos informacijos, kaip pradėti verslą, taip pat siekti gerinti moterų gebėjimus naudoti šiuolaikines informacines technologijas ir tai didinti jų pasitikėjimą savo jėgomis.

Be to, statistika liudija, kad kaimo vietovėse gyvenančių moterų išsilavinimo ir profesinių įgūdžių lygis yra daug žemesnis už miestiečių. Dažnai tai reiškia, kad joms sunkiau prisitaikyti prie rinkos iššūkių, rasti naujų ūkininkavimo būdų ir metodų bei alternatyvios žemės ūkio veiklos. Norėčiau paraginti valstybes nares sukurti veiksmų programą, skirtą skatinanti kaimo vietovėse gyvenančias moteris siekti žinių ir mokytis.

Siekiant įveikti šią problemą, būtina didinti „LEADER“ projekto paramos efektyvumą.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). – Pone Pirmininke, pripažindama sunkų mūsų pranešėjos, ponios Klaß, darbą, rengiant šį pranešimą, pavadintą „Moterų padėtis ES kaimo vietovėse“, noriu paklausti: lyginant su vyrų padėtimi kaime, ar su moterų padėtimi mieste? Kokį kontekstą mes čia nagrinėjame? Nėra tokios vienalytės grupės, kuri vadintųsi „ES kaimo moterys“. Esu moteris iš ES kaimo vietovės, bet netoli manęs gyvena moteris, auginanti šešis vaikus, kurios vyras yra bedarbis, kuri neišgali mokėti nuomos ar grąžinti būsto paskolos – tai visai kito tipo kaimo moteris. Ši grupė nevienalytė, todėl nagrinėdami šį klausimą turime būti labai atsargūs.

Daug kaime gyvenančių moterų gyvena miestietiškai; kitų gyvenime daug skurdo ir sunkumų. Jei gyvenate kaimo viduryje, bet prie namo stovi du automobiliai, name yra visi patogumai, ICT, o kartą per metus vykstate į užsienį atostogauti, vadinasi, gyvenate miestietišką gyvenimą. Taigi, sukonkretinkime kontekstą.

Nagrinėjamos problemos esmė – atkurti pasirinkimo galimybę visoms moterims: pasirinkimą tekėti ar netekėti, turėti ar neturėti vaikų, užsiimti karjera, tęsti ar netęsti mokslus, būti namuose ar eiti dirbti, pradėti verslą arba įgyti teisių į nuosavybę.

Prieš kelerius metus, kai pirkau butą Briuselyje, Briuselio banko vadybininkas nenorėjo pasirašyti mano įkeitimo dokumentų, jei jų nepasirašys mano vyras. Tai buvo Briuselyje vos prieš kelerius metus. Įkeitimo dokumentus sutvarkiau be vyro parašo. Ar bereikia pasakoti, kad aš griežtai prieštaravau! Taigi – galimybė naudotis pinigais, turtu ir užsiimti verslu; kaimo vietovėse gyvena daug skirtingų tipų moterų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . – Ponia Doyle, galiu užtikrinti, kad niekada nebūčiau atsisakęs patvirtinti Jūsų įkeitimo dokumentų.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). – (RO) Lisabonos strategijos sėkmės prielaida – tvari ekonominė plėtra Europos Sąjungos mieste ir kaime, o moterys gali atlikti lemiamą vaidmenį, plėtojant šias vietoves.

Noriu pagirti šio pranešimo projektą; pranešime ne tik analizuojama moterų padėtis kaime, bet ir pateikiama konkrečių rekomendacijų, kaip gerinti jų padėti globalizacijos ir Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo kontekste. Iš daugybės iniciatyvų ir sąlygų, kurias reikia įvykdyti, siekiant šio tikslo, noriu akcentuoti vieno svarbaus veiksnio, t. y. švietimo, svarbą.

Mums pateikti statistiniai duomenys rodo, kad tik nedidelis skaičius kaimo moterų turi galimybę siekti aukštojo mokslo; priežastis – ne tik finansiniai sunkumai, bet ir abejotina švietimo veiklos kokybė šiose vietovėse.

Kaimo vietovėse gyvenančios moterims turėtų būtu sudaromos geresnės sąlygos mokytis bei dalyvauti visą gyvenimą trunkančiame mokymesi, taip pat daugiau galimybių suderinti šeimyninį ir profesinį gyvenimą. Tai svarbiausias elementas, kurį būtina stiprinti kartu su aktyviu moterų dalyvavimu politikoje bei kaimo vietovių socialinėje-ekonominėje plėtroje.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) Dėkoju, pone Pirmininke. Noriu pasveikinti ponią Klaß už puikų pranešimą.

Atstovauju naujai valstybei narei, turinčiai gana stiprią kaimo gyventojų populiaciją. Per pastaruosius 45 metus ji išliko stabili, ir sumažėjo vos 14 %. Įgyvendinant ekonomikos politiką, šiandien kaimo regionai yra jautresni pokyčiams. Vyksta gerai pažįstamas procesas, kai įmonės keliasi iš kaimų į miestus. Tačiau valstybės politika turi užtikrinti, kad vadinamoji modernizacija nebūtų įgyvendinama kaimo vietovėse gyvenančių moterų sąskaita.

Noriu pakviesti Regionų komitetą išnagrinėti šią sritį ir pradėti plačias konsultacijas kaimo regionuose, siekiant daugiau sužinoti apie jų gyvenimą su visais jo privalumais ir trūkumais. Taip pat noriu pakviesti Komisiją ir Tarybą savo programas, visų pirma susijusiąsias su mažomis paskolomis, pritaikyti ir kaimo vietovėse gyvenančioms moterims.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Brangūs kolegos, kadangi mūsų nagrinėjamas klausimas yra susijęs ne tik su lygių galimybių klausimu, bet ir su kaimo vietovių plėtra apskritai, kalbėsiu apie Bendrijos lygiu galiojančias šios srities priemones.

Kaimo plėtros antrosios pakopos programoms ir fondams procentine išraiška skirta daugiau lėšų nei Europos Sąjungos lygių galimybių specialiosioms programoms. Jei mums pavyks pagerinti moterų galimybes naudotis į „LEADER“ panašiomis programomis, skirtomis kaimo plėtrai, mes laimėsime žymiai daugiau, nei naudodami vien tik „EQUAL“, „PROGRESS“ arba „DAPHNE“ programų lėšas.

Europos Sąjungos biudžete kaimo plėtrai skirtos lėšos sudaro net 11 %, o visam pilietybės sektoriui, į kurį taip pat įeina lygių galimybių programos, nesiekia net 1 %.

Šiuo atveju tai yra didelis iššūkis Europos Sąjungai: sėkmingai komunikuoti, mobilizuoti ir palengvinti ryšį tarp Europos fondų ir įvairių projektų, kuriuos kaimo vietovėse galėtų inicijuoti moterys.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel , Komisijos narė. – Pone Pirmininke, dėkoju parlamentui už labai padrąsinančius debatus ir įdomius pasisakymus – man labai patiko. Šio vakaro diskusija dar kartą aiškiai parodo, kad moterų padėčiai kaimo vietovėse tikrai reikia ypatingo dėmesio.

Nors jaučiu, kad kai kurie esate šiek tiek pesimistiškai nusiteikę dėl pasiektos pažangos, noriu į tai pažvelgti pozityvesniu kampu. Manau, kad pasiekta labai daug, ypač naudojant kaimo plėtros priemones, ir esu įsitikinusi, kad, siekdami gerinti moterų padėtį kaimo vietovėse, einame teisinga kryptimi.

Daugelis iš Jūsų minėjote, kad lyčių klausimo įtraukimas į mūsų politiką ir platesnės kaimo ekonomikos įtraukimas į jos taikymo sritį sustiprins jos poveikį. Visiškai pritariu šiam požiūriui. Neturėtume visą savo dėmesį skirti vien ūkininkavimo sektoriui. Susiedami mūsų politiką su kaimo visuomenės poreikiais ir galimybėmis, keleriopai sustiprinsime poveikį, kuris taip pat bus naudingas visam žemės ūkio sektoriui. Komisija atidžiai stebės šį kaimo plėtros programų įgyvendinimo aspektą.

Keli iš Jūsų kalbėjote apie plačiajuosčių tinklų svarbą kaimo vietovėse. Šiuo klausimu galiu pasakyti, kad, įgyvendinant trečiąją – diversifikavimo, kaimo plėtros politikos kryptį, yra tam tikrų galimybių imtis sričių, kurios iš ekonominio taško nėra ekonomiškai perspektyvios investuotojams. Tai nuošalūs regionai, kuriuose valstybės narės gali pasinaudoti kaimo plėtros politiką plačiajuosčiam ryšiui sukurti. Galiu tik paraginti valstybes nares į tai atsižvelgti, planuojant investicijas ar jų kaimo plėtros politikos įgyvendinimą.

Kai kurie taip pat paminėjote „paslėptą darbą“, kurį ūkiuose atlieka moterys. Pripažįstu, kad mūsų statistika ne visada atspindi šį faktą. Naudodami įvairius įrankius, turėtume stengtis skatinti moteris išnaudoti galimybes įgyti ekonominę nepriklausomybę, suteikiant joms su tuo susijusių socialinių teisių. Mano manymu, sudarius moterims daugiau galimybių dirbti žemės ūkyje ne visą darbo dieną, tai būtų milžiniškas žingsnis į priekį, stiprinant kaimo pajamas bei padedant užtikrinti kaimo bendruomenių gyvenimo tvarumą.

Turiu pasakyti, kad gana nemažai keliauju po kaimo vietoves ir mane visada labai padrąsina, kai sutinku ribą peržengusių moterų, dirbančių įvairiose ūkininkų organizacijose. Žinau, kad pirmųjų moterų atsiradimas šiose organizacijose yra didelis laimėjimas, bet kartais tokios tendencijos ima plisti, ir kitai moteriai jau būna lengviau, nors tam reikia, kad pasikeistų vyrų požiūris ir jie pripažintų, kad moteris gali taip pat sėkmingai dirbti šioje srityje.

Manau, kad šiuo klausimu dar galima pasakyti daug dalykų, kurių negalima nustumti į antrąjį planą. Leiskite užtikrinti, kad aš visa širdimi paremsiu visas iniciatyvas, kurios gali pagerinti moterų padėtį kaimo vietovėse, nes nuoširdžiai manau, kad mums reikia šio ypatingo moteriško požiūrio į kaimo vietovių diversifikavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christa Klaß , pranešėja. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, dėkoju už Jūsų indėlį į diskusiją. Šio etapo diskusija buvo tikrai gera. Komisare, Jums taip pat dėkoju už pareiškimą, kad Direktyva 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio principo bus vis teik peržiūrėta dar šiemet, t. y. 2008 m. Jau esame nusiuntę šio klausimo priminimą, ir manome, kad atėjo laikas peržiūrėti šią direktyvą.

Šį vakarą negalime priimti kurio nors Europos reglamento, skirto pagerinti moterų padėtį kaimo vietovėse. Ponia Doyle, žinau, kad moterų padėtis ne visur vienoda. Jai taip būtų, būtų nuobodu, ir mes to visai nenorime. Tačiau žinoma, kaimo vietovėse gyvenančios moterys turi tų pačių sąlygų ir kovoja su tais pačiais trūkumais, kaip ir miestų ir didmiesčių gyventojos. Tai pažymėta mūsų pranešime.

Mes inicijuojame diskusijų procesą ir kreipiamės į Komisiją ir valstybes nares, kad jos pagaliau taip pat imtų siekti pokyčių. Pranešimo tikslas – didinti šio klausimo supratimą.

Europoje yra gerų pavyzdžių, todėl, taikydami geriausios praktikos principą, mes taip pat norime atkreipti dėmesį į šiuos sektinus pavyzdžius. Šioje srityje galime pritaikyti daug gerų dalykų. Siekiame išplėsti akiratį. Kaimo vietovėse gyvenančios moterys – tai ne vien ūkininkės; kaimo vietovėse gyvenančios moterys greitai taps dirbančiomis moterimis, ir joms tenka derinti šeimą ir darbą.

Baigdama noriu pasakyti, kad asmeninė patirtis yra geriausias liudijimas. Mums reikia mūsų organizacijose dalyvaujančių moterų indėlio. Ponia McGuinness ką tik kalbėjo apie patenkintas motinas, kurios sugeba perduoti pasitenkinimo jausmą savo vaikams. Moterys bus patenkintos, kai mes stengsimės siekti vienodo elgesio su jomis, vienodų jų dalyvavimo sąlygų. Mums rūpi, kad jaunimas vėl liktų kaimuose.

Komisare, būtų įdomu pagaliau sudaryti sąrašą visų galimybių, kurios atsiveria moterims Europos Sąjungoje. Mes nuolat tvirtiname, kad jos dažnai slypi daugybėje kitų programų. Gal mums pavyktų bent kartą pasakyti, kad moterys vienu ar kitu būdu dalyvauja vienoje ar kitoje programoje. Tai nuolat sukelia problemų, net ir tada, kai šiuos klausimus reikia spręsti vietoje. Gal būt pradžiai reikėtų įtraukti į grafiką šį darbą, kad vėliau atsakingiems regionų žmonėms galėtume pasakyti: štai sritys, kuriose galime pagerinti moterų padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį, 2008 m. kovo 12 d.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Gurmai (PSE), raštu. – (HU) Užimtumo mieste ir kaimo vietovėse palyginimas atskleidžia didėjančią prarają. Kaime gyvenančios moterys yra ypač nuskriaustos. Jos turi mažiau galimybių socialiai integruotis, gauti darbą, kreiptis į su vaikais susijusias, švietimo, sveikatos ir socialines institucijas. Jos daug dažniau susiduria su skurdo ir marginalizacijos rizika, todėl sudaro vieną iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Gavusiųjų darbą atlyginimai yra gerokai mažesni nei mieste analogiškas pareigas einančių.

Didėjantys socialiniai sunkumai kelia socialinę įtampą, nes labiausiai nuskriaustose bendruomenėse yra prasčiausia socialinio aprūpinimo sistema bei didžiausias infrastruktūros nepakankamumas. Jei nėra kitų galimybių, žemės ūkis su savo trumpalaikiais privalumais ir žemesniu pragyvenimo lygiu išlaiko įtemptą situaciją kaimo užimtumo srityje.

Tokią padėtį gali išspręsti suderinti veiksmai. Šiuo atžvilgiu turi prisidėti ir prisiimti atsakomybę vietos institucijos, valdžia ir Europos Bendruomenė.

Būtina imtis įvairialypių prisitaikymo programų. Kaimo gyventojams reikia suteikti galimybę prisitaikyti, sukuriant alternatyvias užimtumo galimybes, vystant infrastruktūrą, inicijuojant mokymų ir tolimesnio švietimo programas, padedančias prisitaikyti prie rinkos sąlygų, remiant verslo pradėjimą ir vykdant projektus pasieniuose ir už valstybės sienų.

Prisitaikymo programas neišvengiamai reikės pritaikyti prie skirtingų kiekvienos kaimo vietovės ypatybių. Tai užtikrins tęstinį regioninių skirtumų mažinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE-DE), raštu. – (HU) Norėčiau pasveikinti savo kolegę Christa Klaß su jos ataskaita, kurioje pabrėžiami sunkumai, su kuriais kaime gyvenančios moterys susiduria darbo rinkoje ir kituose savo gyvenimo aspektuose. Kalbant apie labiausiai nuskriaustus žmones, gyvenančius blogiausiomis sąlygomis, reikėtų būtinai paminėti romų moteris, kurių didžioji dalis gyvena kaimuose ir mažose gyvenvietėse. Daugelis studijų parodė, kad romų moterys yra pažeidžiamiausia grupė Europos Sąjungoje, kurios vidutinė gyvenimo trukmė yra daug trumpesnė palyginus su dauguma visuomenių, o nedarbo lygis yra kelis kartus didesnis. Todėl kartu su ataskaitos rekomendacijomis valstybės narės turi parengti ir įgyvendinti politikas, kurios pagerintų moterų, gyvenančių mažiau išsivysčiusiuose regionuose, bendras gyvenimo sąlygas, ir puoselėjant verslą padėtų nuskriaustoms ir socialinį atskirtį patiriančioms moterims gauti darbą arba užsiimti privačia veikla. Romų moterims ypač padėtų valstybių narių ir Europos Komisijos parengti socialiniai verslo modeliai, kurie į visuomenę įtrauktų neturtingas ir vargingai gyvenančias grupes. Džiaugiuosi, kad ataskaitoje labai pabrėžiamas patikimų statistikos duomenų rinkimas, nes duomenų rinkimas ir apdorojimas, išskaidant pagal lytį ir etninę kilmę, yra būtinas naikinant netiesioginę ir daugialypę diskriminaciją bei vertinant progresą, pasiektą švietimo, apgyvendinimo, sveikatos ir užimtumo srityse. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Iniciatyvioje pranešėjos, ponios Klaß, ataskaitoje siekiama rasti naują metodą, kuris panaikintų akivaizdžias miesto ir kaimo vietovių nelygybes. Moterys vaidina svarbų vaidmenį kaimo vietovių socialinėje, politinėje, ekonominėje ir aplinkos plėtroje. Gyvenimas kaime moterims suteikia daug galimybių, tačiau sukelia ir daug sunkumų.

Kaimo vietovių pavertimas patrauklesnėmis padės pažaboti daugiausia jaunų ir kvalifikuotų žmonių masinį išvykimą. Todėl kviečiu remti tvarią integruotą plėtrą, kurti naujas darbo galimybes, ypač moterims, ir teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūrą, socialines ir kitas pagrindines paslaugas visoje ES.

Tiktai išsilavinusios moterys galės pilnai prisidėti prie vietos bendruomenių atgaivinimo. Jos galės steigti naujas įmones, kurios savo ruožtu prisidės prie kaimo ekonomikos įvairinimo ir gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo. Privalome pašalinti visas kliūtis, trukdančias prieiti prie informacijos ir ryšių technologijų, ir užtikrinti, kad kaimo moterys turi prieigą prie plačiajuosčio ryšio. Visos suinteresuotos moterys privalo turėti galimybę nuolatos kelti kvalifikaciją, mokytis kalbų ir persikvalifikuoti.

Be to, reikėtų tęsti pasisekusią „LEADER“ programą. Ji sėkmingai leido daugeliui moterų kaimo bendruomenėse įsteigi įmones turizmo, menų ir regioninių produktų tiekimo srityse. Tikiu, kad randant gerąsias praktikas ir pasinaudojant naujais įrankiais patirčiai pasidalinti, galima svariai prisidėti prie gyvenimo kokybės kaime kėlimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) ES susiduria su svarbiais socialiniais pokyčiais, kuriuos sukėlė su migracija, socialine apsauga ir skurdu susijusios problemos.

ES lygmenyje parengtos programos svariai prisidėjo prie moterų padėties kaimo vietovėse gerinimo. Nepaisant to, moterys nedalyvauja sprendimų priėmime bendruomenėse, kurioms priklauso.

Konkretus ir neraminantis pavyzdys yra faktas, kad daugumos moterų, gyvenančių Rumunijos kaimuose, pajamos nesiekia 5 eurų per dieną, trečdalis jų nesinaudoja jokia žiniasklaidos priemone.

Įvardinčiau tris prioritetines veikimo sritis, kurios gali sukurti lygias galimybes ir pagerinti kaimo moterų padėtį:

- socialinio statuso kėlimas, remiant moterų prieigą prie naujų pajamų šaltinių ir prekių įsigijimo galimybių;

- visiškas moterų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą ir didesnė galimybė pakeisti/įtakoti su jomis tiesiogiai susijusius sprendimus;

- prieigos prie svarbiausių paslaugų (sveikatos, švietimo) ir infrastruktūros suteikimas kaimo moterims.

Valstybės narės turėtų parengti viešąsias politikas, kurios skatintų moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir sprendimų priėmimo procese bei kontroliuotų visas diskriminacijos formas.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika