Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. kovo 12 d. - Strasbūras

6. Paaiškinimai dėl balsavimo

Paaiškinimai dėl balsavimo žodžiu

– Pranešimą pateikė Elisabeth Jeggle (A6-0046/2008)

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Pone pirmininke, sąlygos kalbėjimui nebuvo tokios palankios.

Noriu atkreipti dėmesį į balsavimą dėl pieno kvotų didėjimo 2 % ne anksčiau kaip kitą mėnesį. Manau, kad Parlamento sprendimas šiuo atžvilgiu skatins žemės ūkio vystymasis, ypač tose šalyse, kurios, deja, iki šiol kenčia nuo kvotų mažinimo. Taip atsitiko su mano šalimi Lenkija.

Taip pat norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasakyti, kad vakarykščio balsavimo metu dėl Europos technologijų instituto ketinau balsuoti už to pranešimo tvirtinimą, o ne taip, kaip padariau per klaidą.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). – (PL) Pone pirmininke, pasiūlyme dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1234//2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas dėl nacionalinių pieno kvotų nurodyti pakeitimai yra visiškai pagrįsti. Planas didinti dabartines ribas dėl pieno kvotų 2 % yra ypač teigiamai vertinamas.

Atstovauju Lenkijai šiuose Rūmuose ir mano šalis yra ketvirta didžiausia pieno gamintoja Europos Sąjungoje. Dabar, ji pagamina 12 mlrd. litrų pieno per metus. Dabar mano nurodytame kontekste, anksčiau minėtas pakeitimas yra ypač svarbus ūkininkams ir pieno produktų perdirbėjams Lenkijoje.

Be to, norėčiau pasakyti, kad palaikau 13 pakeitimo tekste nurodytą nuomonę būtent, kad pieno gamyba yra ypač svarbi srityse, kuriose prastai išvystyta žemės ūkio infrastruktūra ir kuriose palyginus dažnai nėra alternatyvų žemės ūkio gamyboje.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Neseniai stebėjome nuolatinį pieno paklausos didėjimą rinkoje. Tokia padėtis riboja konkurencingumą ir sudaro pagrindą kainų didinimui.

Mano šalyje Lietuvoje pieno įsigijimo kaina padidėjo 40 % 2007 m. Todėl, nacionalinės pieno kvotos turi būti padidintos, kad sudarytų sąlygas pasiekti žemesnes pieno kainas vidaus rinkoje ir taip pat sudarytų galimybę eksportuoti daugiau pieno į trečiąsias šalis. 2006–2007 m. devynios ES valstybės narės pasiekė savo paskirstytas nacionalines pieno kvotas. Kad padidintų ES pieno pasiūlą, šioms valstybėms ir taip pat kitoms valstybėms narėms turi būti leidžiama pagaminti daugiau pieno.

Lietuvoje nacionalinės pieno kvotos 2006–2007 m. buvo beveik pasiektos. Pieno gamyba vis dar didėja. Teigiamai vertinu Komisijos sprendimą didinti nacionalines pieno kvotas 2 % nuo 2008 m. balandžio 1 d. Tačiau, žiūrėdama į ateitį, norėčiau paskatinti Komisiją paieškoti galimybės didinti nacionalines pieno kvotas 5 % ir palaipsniui mažinti baudas už per didelio kiekio produkciją.

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, kaip Verts frakcija balsavau prieš pranešimą dėl nacionalinių pieno kvotų. Prieštarauju 2 % kvotų didinimui, nes tokios priemonės lemia pieno kainų eroziją ir kelia grėsmę ūkininkų pragyvenimo šaltiniui.

Pritariu kiekybinei kontrolei dėl pieno gamybos po 2015 m., nes priešingai galvijų auginimui kalnuotose srityse ir nepalankiausioje padėtyje esančiuose regionuose, kuriose pieninių galvijų auginimas padeda išsaugoti kaimą, kiltų grėsmė. Liberalizacija nulems pieno gamybos sutelkimą tik keliuose regionuose ir intensyviuose ūkiuose. Tie, kas pralaimės, bus maži gamintojai, kurie daugiau nebegali kompensuoti savo gamybos išlaidų dėl tokių žemų kainų.

  Albert Deß (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pateikti paaiškinimą dėl balsavimo, susijusios su Elisabeth Jeggle pranešimu. Balsavau prieš pranešimą, nes kaip mano Bavarijos CSU kolegos prieštarauju pieno kvotos didinimui. Turime padėtį, kai pieno kainos smarkiai krenta.

Kai kurių produktų kainos nukrito daugiau kaip 30 % Mūsų pienininkystės ūkininkų pajamos buvo neadekvačios daug metų, o dabar praėjusius šešerius mėnesius jiems nustatytos protingai padorios pieno kainos. Jeigu kvota yra didinama, reiškia, kad pieno kainoms bus daromas spaudimas ir mūsų pienininkystės ūkininkai dar kartą tikėsis, kad bus nepakankamai mokama už jų darbą.

Bavarijoje mes turime 48 000 ūkių, įdarbinančių 90 000 žmonių auginant pieninius galvijus, ir dar 50 000 darbo vietų su pienininkyste susijusiuose sektoriuose, iš viso sudarant 140 000 darbo vietų. Negaliu suprasti, kodėl kvotos turi būti išplėstos šiame svarbiame sektoriuje, nes tai yra nenaudinga aptariamiems ūkininkams. Galėjau pritarti išplėtimui naujose valstybėse narėse, nes jose prieinami kiekiai yra iš tikrųjų neadekvatūs.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone pirmininke, kai ėjau į Rūmus šiandien, girdėjau Komisijos Pirmininką kalbant apie poreikį gerinti ES konkurencingumą. Visa dar čia kalbame apie pieno kvotas, frazę, dėl kurios Europos Sąjunga skamba kaip „SSSR“.

Buvo teigiama, kad, jeigu kvotos paliekamos, tai lemia aukštas kainas, tokiu būdu mes galime išlaikyti ūkininkus versle. Bet kokia kaina? Tuo pačiu metu, jos lems, kad ES pasaulinio pieno rinkos dalis sumažėjo. Kodėl? Nes kvotos iš tikrųjų trukdo veiksmingai dirbantiems ūkininkams plėstis, o kitur kvotos yra neišnaudojamos.

Kvotos gali užtikrinti gamybą, bet labai aukšta kaina vartotojams, labai aukšta kaina veiksmingai dirbantiems ūkininkams ir labai aukšta kaina ES ekonomikos kryptims. Laikas atsisakyti kvotų ir patikėti laisvąja rinka.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, palaikau šį pranešimą, kuriuo tik siūloma 2 % padidinti kvotas 2008–2009 m., nes tai buvo būtent tai, kas reikalinga, kad pasiektume kompromisą. Iš tikrųjų prašiau padidinti 4 %, nes manau, kad tai suteiks sąlygas mums nustatyti, kaip išsaugoti rinką, kuri savo ruožtu leis mums padaryti išvadas, kurių pagrindu mes galėsime priimti sprendimą dėl galimo kvotų sistemos panaikinimo jos dabartine arba pakeista forma. Arba kitaip, galėtume nuspręsti ją apskritai palikti. Turiu omenyje kvotų sistemos pakeitimą po 2015 m. kovo 31 d.

Didesnis kvotų didinimas yra būtinas, ypač mano šalyje Lenkijoje, kur gamybos kvotos vienam gyventojui yra daug žemesnės negu senose valstybėse narėse. Be to, pieno produktų vartojimo lygis Lenkijoje yra žemas. Mes turime sugebėti savo nuosava gamyba reaguoti į didėjantį vartojimą, nes turime geras sąlygas jai, o ūkininkams vis tiek nustatomos žemos gamybos ribos. Ši informacija rodo aukštesnių pieno kvotų poreikį ateityje.

– Pranešimą pateikė Lutz Goepel (A6-0047/2008)

  Michl Ebner (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, entuziastingai balsavau už Lutzo Goepelio pranešimą. Pranešėjo darbas buvo labai išsamus ir labai teigiamas. Žinoma, negalėjome visko, ką norėjome, apimti, bet svarbiausiai, kad buvo sukurtos išankstinės sąlygos įvesti atitinkamas leidžiančias nukrypti nuostatas kalnuotuose regionuose. Ten padėtis nėra palyginama su kitais regionais ir, vadinasi, jiems reikalinga ypatinga apsauga, ypatingas dėmesys ir ypatingas palaikymas.

Ar galiu taip pat pasinaudoti šia proga ir trumpai atkreipti dėmesį į vakarykštį balsavimą dėl Gabrielės Albertini pranešimo? Atrodo iš balsavimo sąrašo, kad aš balsavau prieš 5 pakeitimą. Iš tikrųjų mano ketinimas buvo balsuoti už, nes per praėjusius kelis parlamentinės kadencijos laikotarpius buvau labai aktyvus dėl Alpių konvencijos ir Komisijos Transporto protokolo pasirašymo.

  Jan Březina (PPE-DE). – (CS) Palaikiau Lutzo Goepelio pranešimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos, nes manau, kad tai yra daug geresnis dokumentas negu dabartinis Komisijos pasiūlymas.

Vertinu realistiškesnį ir teisingą tiesioginių mokėjimų progresyviai mažėjančio rodiklio nustatymo būdą, nors iš principo prieštarauju dirbtinių kriterijų įmonių dydžiui nustatymui mažinant tiesioginius mokėjimus, nes tokia politika ypač bus nenaudinga dideliems ūkiams naujose valstybėse narėse.

Didesnis tiesioginių mokėjimų mažinimas dideliems ūkiams, negu kitiems ūkiams, nėra teisingas. Požiūris, kad šie dideli ūkiai priklauso vienam savininkui, kuris yra dosnių subsidijų gavėjas, yra neteisingas. Priešingai, jų nuosavybės struktūra yra dažnai įvairi; dauguma atvejų tai yra kooperatyvai, susidedantys iš didelio skaičiaus narių: smulkių ūkininkų. Jie yra tikri tiesioginių mokėjimų galutiniai gavėjai ir jie labiausiai nukentėtų.

Taip pat norėčiau perspėti apie dažnai aptariamą moduliaciją, kitaip tariant apie lėšų perkėlimą iš tiesioginių mokėjimų ramsčio į kaimo plėtros ramstį. Tai išlaikys lėšas nacionalinėje sistemoje, bet tai lems valstybių narių tiesioginį ūkių diskriminavimą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, Europos Sąjungos vaidmuo yra leisti teisės aktus ir rasti sprendimus, kurie užtikrina, pirma, ūkių stabilumą ir vystymąsi, antra, atitinkamą pajamų lygį ūkininkams, kurį galima palyginti su esančiu kitose profesijose, trečia, maisto saugumą visuomenei ir, ketvirta, prieinamą įperkamą maistą mažas pajamas gaunantiems darbuotojams.

Manau, kad Lutzo Goepelio pranešimas atitinka tik ką mano bendrais bruožais pristatytą vaidmenį. Tačiau, svarbu turėti galvoje, kad ūkininkai yra susiję su labai specifine veikla, būtent gamyba lauke, kuri priklauso nuo klimato sąlygų. Todėl gamyba negali būti padidinta per naktį, pavyzdžiui, įvedant antrąją pamainą. Žemės ūkio produktai yra gyvybiškai svarbi verslo sritis. Todėl prekybos sąlygos ir principai pasaulinėje rinkoje turi svarbias pasekmes Europos žemės ūkiui. Turiu omenyje PPO derybas.

Žemės ūkis nėra tik gamyba. Jis taip pat padeda išsaugoti kraštovaizdį ir daro poveikį aplinkai: vadinasi, sudėtingas atliekamų užduočių pobūdis ir poreikis skatina įvesti tinkamas priemones teikiant paramą bendrosios žemės ūkio politikos sistemoje.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone pirmininke, norėčiau pateikti paaiškinimą dėl balsavimo, nes visada buvau prieš bendrąją žemės ūkio politiką. Pirma politinė kalba kurią aš kada nors pristačiau buvo apie tai. Bet net turiu sutikti, kad per paskutiniojo BŽŪP laikotarpio procesą buvo kai kurie smulkūs pagerinimai.

Mane domina daugelis šio pranešimo aspektų – bendrojo biudžeto pirmajame ramstyje mažinimo laikotarpiu iki 2013 m. atmetimas, ir naujausiame susitikime su ūkininkais Pitsfordo kaime mano atstovaujamoje valstybėje net smulkiausi ūkininkai supranta pasaulines problemas, kurias Europoje esanti bendroji žemės ūkio politika sukuria tiems vargingesniems žmonėms besivystančiose šalyse, kurių gaminiai negali konkuruoti su mūsų subsidijuojamais gaminiais. Taigi, balsavau už, bet sunkia širdimi.

  Albert Deß (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, dėl tų pačių priežasčių, kurias pateikiau Elisabeth Jeggle pranešimo byloje, aš ir mano CSU kolegos balsavo prieš Lutzo Goepelio pranešimą. Elisabeth Jeggle ir Lutz Goepel pristatė puikius pranešimus ir tikrai galėjome sutikti su 98 % punktų, pristatytų Lutzo Goepelio pranešime.

Tačiau, pagrindinis klausimas yra šis: pranešime nurodoma, kad pieno kvotos turi būti padidintos 2 % savanorišku pagrindu, o aš negaliu su tuo sutikti. Be to, turiu entuziastingai prieštarauti tiems, kurie teigė, kad pieno produktai yra per brangūs. Čia turiu truputį statistinių duomenų, kuriuose nurodoma, kad 1970 m. Vokietijos pramonės darbuotojas turėjo dirbti 22 minutes, kad nusipirktų 250 gramų sviesto; šiandien jam reikia dirbti tik keturias minutes. Anksčiau jam reikėjo dirbti devynias minutes už pieno litrą; šiandien tik tris. Maistas yra pigus, o kvotų didinimo pavojus kelia tai, kad pieno kainos vėl nukris.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone pirmininke, tęsdamas paskutinį paaiškinimą dėl balsavimo, kalbėtojas pasakė, kiek mažiau tenka dirbti darbuotojams, kad pajėgtų įsigyti produktus, pvz., sviesto, pieno ir kitų žemės ūkio produktų. Žinau, kad daugelis mano rinkėjų teigiamai vertina tai, ypač gaunantys mažesnes pajamas, nes tai padeda jiems, jeigu jie išleidžia mažiau maisto produktams.

Bet, kai šiandien ėjau į Rūmus, girdėjau Komisijos Pirmininką kalbant apie konkurencingos Europos poreikį. Bet kaip iš tikrųjų galime pasiekti tai, kai mes toliau turime bendrąją žemės ūkio politiką? Kaip iš tikrųjų ketiname tapti konkurencinga ekonomika, jeigu toliau išleidžiame daugiau kaip 40 % ES biudžete žemės ūkiui – sektoriui, kuris pagamina mažiau kaip 5 % turto?

Kaip galime iš vienos pusės toliau teikti vyriausybės vyriausybei pagalbą besivystančioms šalims, kai tuo pačiu metu iš kitos pusės trukdome ūkininkams besivystančiose šalyse mūsų subsidijomis ir mūsų importo tarifais?

Kaip galime toliau išlaikyti derybas Pasaulinėje prekybos organizacijoje, kai dėl bendrosios žemės ūkio politikos pakankamai judame į priekį?

Laikas atsisakyti subsidijų; laikas atsisakyti tarifų; laikas atsisakyti bendrosios žemės ūkio politikos.

  Edward McMillan-Scott (PPE-DE). – Pone pirmininke, balsavau už Lutzo Goepelio pranešimą, ne todėl, kad palaikau bendrąją žemės ūkio politiką, bet todėl, kad palaikau jos reformą: ypač, jos orientavimą į kalnų regionų ūkius. Aš kilęs iš senos avininkystės ūkininkų kartos ir dabar atstovauju Jorkšyrui ir Humberiui Parlamente ir pastaraisiais mėnesiais atkreipiau dėmesį į mūsų kalvotų regionų ūkininkų problemas.

Tik prieš kelias dienas, vasario 28 d., leidinyje Yorkshire Post nurodyta antraštė „Kalvotų regionų ūkininkai priversti pasiūlyti idėjas, kaip išlikti“. Toliau tęsiama: „dauguma mažųjų kalvotų ir viržių regionų ūkininkai nyksta dėl dotacijų pakeitimų, biurokratinių išlaidų ir žemų kainų, kurias lemia kitų šalių konkurencija, spaudimo. Judėjimo apribojimai, nustatyti kai atsakas į praėjusio rudens snukio ir nagų ligos išgąstį ir mėlynojo liežuvio ligos pasirodymą, toliau papildomai daro spaudimą.“

Vakar turėjau susitikimą su Komisijos nare Fischer Boel. Aš primygtinai pabrėžiau jai Britanijos Vyriausybės skatinimo svarbą, kol pagalba dotacijomis bus prieinama kalvotų regionų ūkininkams Anglijoje, kad padidintų subsidijas, nes jie yra antrieji mažiausieji Europos Sąjungoje. Tai yra skandalas.

  Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Pone pirmininke, kalbant apie būklės patikrinimą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos, norėčiau pasakyti, kad prieštarauju joje nustatytai išlygai dėl mokėjimų, kuriuos moka ūkininkai, kad padidintų kaimo ir aplinkosaugos plėtros planus nuo 5 % iki 13 % Manau, kad tai neteisinga. Manau, kad sprendimą turi priimti kiekviena valstybė narė.

Mes aptariame maisto gamybą. Mes aptariame maisto saugą Europoje. Tai yra priežastis, kodėl Europos Bendroji žemės ūkio politika yra mums nepaprastai svarbi. Akivaizdu, kad žmonės Europoje nesupranta, kaip tai yra svarbu. Esu ypač nepatenkintas Pasaulinės prekybos derybomis, kurios kelia grėsmę Europos maisto politikai ir vakar surengtame susitikime aš tą patį teigiau Komisijos nariui Peteriui Mandelsonui.

– Pranešimą pateikė Csaba Sándor Tabajdi (A6-0034/2008)

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). – (CS) Pone pirmininke, norėčiau pareikšti nuomonę dėl Csabos Sándoro Tabajdi pranešimo dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų. Nors nepritariu šiam pranešimui, norėčiau pabrėžti jo teigiamą pusę, kuri susijusi su atliekamu atskyrimu, ypač savivaldybės aglomeracijoje, ir su biokomponentų naudojimu biodujų gamybos procese. Tačiau, šia sistema patiriamos didelės ekonominės išlaidos, didesnės negu paprastas atliekų išvežimas atliekų užkasimo arba sudeginimo vietose ir todėl į tai turime atkreipti dėmesį.

Todėl manau, kad tai labai svarbu skatinti vietos valdžios institucijas, ypač didinant kietųjų bendruomenės atliekų rinkimą, atsiskiriant ir toliau naudojant biokomponentus ir kuriant ypatinga finansines priemones arba galbūt supaprastinant ES struktūrinių fondų naudojimą.

– Pranešimą pateikė Christa Klaâ (A6-0031/2008)

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Balsavau už pranešimą dėl moterų padėties Europos Sąjungos kaimo vietovėse, nes tai yra labai svarbi ir įdomi tema. Svarstant šiuos klausimus, Europos Sąjunga parodė save skirtingoje šviesoje. Anksčiau minėta tema man yra labai artima dėl mano kilmės, mano profesinio intereso ir taip pat mano kaip Parlamento nario veiklos.

Nepaisant įvykusių teigiamų pakeitimų, moterys vis dar atlieka daugiau užduočių negu vyrai, ypač namuose ir šeimoje. Moterys yra ypač apsunkinamos kaimo vietovėse.

Lenkijai prisijungus prie Europos Sąjungos, pažymėta, kad gyvenimo sąlygos šalyje gerėjo, o pajamos didėjo. Tai padeda gerinti kasdienį moterų gyvenimą kaimo vietovėse. Tiesa, tai yra tik pasikeitimų pradžia, bet bent jau kažkas vyksta.

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, moterų padėtis kaimo vietovėse nusipelnė mūsų bendro dėmesio. Gerinant jų padėtį, visos plėtros galimybės kaimo vietovėse gali būti panaudotos. Naujos komunikacijų technologijos ir taigi naujos darbo vietos turi būti sukurtos. Atitinkama infrastruktūra yra būtina, kitaip tariant transporto maršrutai, dėl kurių kaimo vietovė būtų prieinamos, bet svarbiausia geros mokymosi galimybes yra būtinos. Visa tai ir dar daugiau gali sustabdyti gyventojų masinį išsikėlimą iš kaimo vietovių.

Šiandien daugiau kaip pusė ES gyventojų gyvena kaimo vietovėse; 45 % Europos bendrosios pridėtinės vertės yra pagaminama kaimo vietovėse, o 53 % laisvų darbo vietų yra būtent ten. Moterys prisiima didesnę atsakomybę kaimo vietovėse, negu iki šiol buvo pripažįstama, ypač dėl jų akivaizdaus socialinio pasišventimo.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone pirmininke, visada malonu prisiimti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją šioje vietoje.

Dabar jau ilgą laiką norėjau sužinoti, kodėl ši institucija, Moterų komitetas, vis dar egzistuoja šioje vietoje. Turime Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą ir aišku, kad moterų yra mažiau negu kitų ir todėl keista, kad šioje vietoje mums reikia atskiro komiteto.

Jeigu pažiūrėtumėte į kai kurias rekomendacijas šiame pranešime – kuriame aš žinau, kad pranešėja, mano nuomone, padarė labai didelį darbą, kad turėtų prasmę – raginame valstybes nares „teikti […] finansinę paramą už nemokamą darbą“. Prašome „būtinai registruoti sutuoktinius pagalbininkus“. Ar ketiname žmones kaip aš, kurie gyvena kaimo vietovėje ir yra susituokę su moterimi kaimo vietovėje, ženklinti ausies įsagu?

Iš tikrųjų kažkiek yra gerų rekomendacijų šiame pranešime, kurios tikrai nusipelnė nuodugnaus nagrinėjimo ir geresnio viešumo, bet tai, kad juos pristatė šis komitetas šioje vietoje iš tikrųjų reiškia, kad jos daug greičiau bus palaidotos.

Pirmininke, vertinu reikalavimus, bet tikrai tikiuosi, kad jūs suprantate, kodėl tiek daug mūsų nerimtai vertina Moterų komiteto rekomendacijas šiuose Rūmuose.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Mano vardas nėra Martin Schultz, mano vardas yra tiesiog Frank Vanhecke, ir aš esu aiškiai ne iš pirmųjų reitinguojamųjų Parlamento narių ir todėl neturiu jokios teisės bet kuriuo metu bet kokiose diskusijose, nesvarbu kada arba kaip ilgai, reikšti savo nuomonę ir todėl retsykiais turiu atkreipti dėmesį į apklausas kaip paprasčiausias mirtingasis, o ne nuotoliniu būdu kaip švenčiausiųjų švenčiausias Martin Schultz.

Tai pasakęs, dabar noriu kalbėti apie Christos Klaß pranešimą. Suprantate, neneigiu, kad moterys atokiose vietovėse ir kitose vietose neabejotinai retsykiais patiria sunkumus ir aš esu natūraliai, kaip gero būdo žmonės, pritariu imtis priemonių pagerinti žmonių padėtį vietovėse, kurios yra diskriminuojamos, įskaitant švietimo priemonėmis. Tai savaime suprantama yra tas pats, kaip spardyti atviras duris. Pirmasis klausimas, kurį aš sau užduodu: tai vyksta Europos jurisdikcijoje? Ar tai užduotis įsipainioti Europos lygmeniu arba ar šis pranešimas yra šimtasis Europos apsėdimo pavyzdys su ligos draudimu, socialinis draudimu ir t. t. Manau, kad tai yra pastarasis atvejis. Manau, kad šiame pranešime subsidiarumo principas ypač buvo sutryptas. Manau, kaip visi suprantame, kad Europa tampa Vyresniuoju broliu, kuris sąžiningai gąsdina mane.

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Pone pirmininke, iš pradžių noriu pasveikinti Christą Klaβ su jos pranešimu dėl moterų padėties kaimo vietovėse. Iš tikrųjų, kadangi buvau 1990 m. pranešimo dėl sutuoktinių pagalbininkų statuso, ypač žemės ūkio sektoriuje, autorė, kaip Christa Klaβ aš apgailestauju, kad Europos Komisija nesivadovavo šiuo pranešimu, kuriame taip pat buvo vėl nurodoma 2003 m. rezoliucija, kurioje reikalavome peržiūrėti 1986 m. Direktyvą dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje.

Tie milijonai nematomų darbuotojų, padedančių sutuoktiniams, dirbantiems šeimos versle, amatų pramonėje, komercinėje veikloje ir žemės ūkyje, yra daugiausia moterys. Prieš dešimt metų rekomendavome Europos pagrindų statutą, kad be kitų lengvatų būtų teikiamos socialines teises ir nepriklausomos pensijos teises sutuoktiniams pagalbininkams, dirbantiems žemės ūkyje. Komisijos neveikimas šioje srityje nepaisant daugelio Rūmuose esančių prašymų yra visiškai nepriimtinas. Todėl tikiuosi, kad ji pagaliau rimtai pasižiūrės į mūsų prašymą pristatyti Direktyvos pakeitimą prieš metų pabaigą.

Pone pirmininke, taip pat noriu kalbėti asmeniniu klausimu ir pareikšti, kad nesutinku su mano Britanijos kolegos pastabomis. Būčiau nepaprastai patenkinta, jeigu Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas nebūtų būtinas, bet jeigu tam tikri vyrai, kurie sudaro daugumą, turėtų šiek tiek daugiau supratimo apie moterų, vienodo vertinimo ir lygių galimybių padėtį, mums apskritai nereikėtų tolio pobūdžio komiteto.

– Pranešimą pateikę Csaba Sándor Tabajdi (A6-0034/2008)

  Albert Deß (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, iš pradžių ketinau balsuoti prieš šį pranešimą. Tačiau, po to, kai Csaba Sándor Tabajdi pristatė pareiškimą žodžiu dėl 41 dalies, pagaliau balsavau už. Balsavau prieš 18 dalį, kurioje teigiama, kad dėl biodujų didėja konkurencija dėl produktų maistui gaminti. Negaliu su tuo sutikti: 4 000 biodujų augalų Europoje tikrai nelems konkurencijos iškraipymo. Be to, biodujos sudaro sąlygas mums paversti perteklinę žemės ūkio paskirties žemę Europoje geru rezultatu. Mūsų kolega pasiūlė, kad bendroji žemės ūkio politika turi būti panaikinta; ką gi, biodujos yra taip pat būdas padėti besivystančioms šalims bėdoje. Kas dar, Europa gauna 80 % Afrikos žemės ūkio eksporto ir 45 % iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Dėl to, nesame tie, kurie neleidžia šitoms šalims eksportuoti; kitos šalys yra visapusiškai atsakingos už tai.

Paaiškinimai dėl balsavimo žodžiu

– Pranešimą pateikė Claude Turmes (A6-0487/2007)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. − (PT) Europos Komisija savo 2007 m. sausio m. energetikos pakete pristatė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos statistikos. Tačiau, Europos Parlamentas manė, kad šiame pasiūlyme buvo labai daug spragų, kuriuos jis siekė užpildyti gausybe pakeitimų.

Nors tam tikra apimtimi esame kritiški dėl kai kurių pakeitimų, sutinkame, kad pagal jų dabartinę struktūrą pagrindinių tarptautinių organizacijų, pvz., Eurostato, teikiama statistika yra suformuota apskaitos priemonėmis, kurios priskiriamos laikmečiui, kuriame visiškai vyravo iškastinis kuras, ir skirta vaizduoti energetikos sektoriaus veiklą tik iš tiekimo pusės.

Praėjus daugiau kaip 30 metų įvykę pasiekimai palaipsniui lėmė didėjančią spragą tarp pradinio tokių priemonių tikslo ir jų gebėjimo pavaizduoti energetikos realybę.

Todėl, einant metams kyla didesnis pavojus, kad mūsų supratimo iškraipymas ir energetikos realybės vertinimas lems sprendimus, kurie nėra pagrįsti faktais. Pažymima, kad Komisijos pasiūlymas yra 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. pradžioje atlikto darbo rezultatas ir jame didžia dalimi praleidžiami kai kurie pagrindiniai dokumentai dėl energetikos klausimų, kuriuos pati Komisija paskelbė 2006 m. kovo mėn. (Žalioji knyga dėl energetikos) ir 2007 m. sausio mėn. (energetikos paketas).

  Françoise Grossetête (PPE-DE), pateikta raštu. – (FR) Balsavau už šį tekstą, kuris reikalauja valstybes nares dalyvauti renkant būtinus duomenis, kad surinktų veiksmingą energetikos statistiką. Tai yra būtinoji sąlyga, kad leistų ES įvykdyti jos nustatytą tikslą: palaipsniui vykdyti nuoseklią Europos energetikos politiką ir kalbėti vienodai tarptautinėje arenoje.

Komisija turės užtikrinti, kad šie statistiniai duomenys yra palyginami, skaidrūs, išsamūs ir lankstūs.

ES įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 20 % iki 2020 m. ir padaryti taip, kad atsinaujinančios energijos sudarytų 20 % viso ES energijos vartojimo iki 2020 m., nustatant 10 % biodegalų tikslą.

Energetikos statistikos sistema turi būti pritaikyta šiems įsipareigojimams ir joje atsižvelgiama į didėjančią veiksmingo energijos vartojimo, atsinaujinančių energijų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atominių jėgainių kūrimo ir biodegalų atsiradimo svarbą.

Didesnis dėmesys turi būti taip pat skiriamas pagrindinių degalų tiekimo saugumui. Savalaikiai ir tikslesni duomenys ES lygmeniu yra būtini, kad numatytų ir suderintų ES sprendimus galimoms tiekimo krizėms.

  Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. − (SV) Nepriklausomos ir tikslios statistikos rinkimas padeda vartotojams ir taip pat verslui ir viešajam sektoriui priimti įvairius sprendimus.

Palaikau Tarybos reglamentą dėl energetikos statistikos, bet visiškai atmetu Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto motyvaciją. Nemanau, kad būtinos informacijos rinkimas yra iš esmės vertingas, nes jis padeda ES institucijoms vystyti nuoseklią Europos energetikos politiką arba sudaro sąlygas ES kalbėti vienodai tarptautinėje arenoje.

  David Martin (PSE), pateikta raštu. − Claudo Turmes pranešimo „Energetikos statistika“ tikslas yra bendrais bruožais pristatyti bendrą visos Europos sistemą, kuri palengvina išsamios, tikslios ir naujausios informacijos apie energetiką prieinamumą. Piliečiams ir politikos kūrėjams tampant vis labiau susipažinusiais su energetikos padėties svarba ir sudėtingumu, mums reikia šių priemonių. Aš balsavau už šį pranešimą.

– Pranešimą pateikė Bart Staes (A6-0004/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), pateikta raštu. – (FR) Balsavau už mano kolegos belgo Barto Staeso pranešimą dėl pesticidų statistikos.

Teigiamai vertinu Europos Komisijos veiksmus, kuriais nuo 2002 m. šeštosios aplinkos veiksmų programos pripažįstama, kad pesticidų naudojimas turi reikšmingą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai. Todėl, jų naudojimas turi būti vertinamas tvaraus vystymosi perspektyva ir turi būti lyginamosios suderintos Bendrijos statistikos dėl gamybos, importo, eksporto ir pardavimo objektu siekiant parengti ir stebėti Bendrijos teisės aktus šioje srityje. Svarbu pažymėti, kad ne tik žemės ūkio veikloje naudojami pesticidai; juos taip pat naudoja įmonės, atsakingos už žaliųjų erdvių, kelių paslaugų ir geležinkelio transporto priežiūrą.

Galiausiai, palaikau idėja, kad būtina paaiškinti terminą „augalų apsaugos produktai“ keičiant jį terminu „pesticidai“ reglamente ir aiškiai išaiškinant, ką tai reiškia.

  Duarte Freitas (PPE-DE), pateikta raštu. − (PT) Sutinku su Komisijos pasiūlymu, nes būtina turėti išsamią, suderintą ir naujausią statistiką dėl augalų apsaugos produktų pardavimų ir naudojimo Bendrijos lygmeniu, kad būtų teisingai stebimi pavojus, susiję su šių produktų naudojimu.

Pasiūlymas sukurti teisinę sistemą, nustatančią suderintas taisykles dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką naudojimo duomenų rinkimo ir platinimo, yra gyvybiškai svarbus, nes pavojų rodiklių apskaičiavimui reikalingi tinkami duomenys, nes pagal ekspertus turimiems duomenims apie augalų apsaugos produktus trūksta prieinamumo, skaidrumo ir patikimumo.

Nors nepritariu kai kuriai išsamiai informacijai pranešime, pvz., biocidų įtraukimo, ji nemenkina Komisijos pagrindinių idėjų. Iš tikrųjų pranešime pateikti kai kurie labai teigiami pasiūlymai, pvz., ne žemės ūkio sričių įtraukimas į būsimus teisės aktus ir teisinga komercinių duomenų apsauga. Todėl, balsavau už Barto Staeso pranešimą.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), pateikta raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą. Dabar turime suvokimą apie ilgalaikes nerimą keliančias visur esančių pesticidų atliekų pasekmes: vėžį, endokrininius sutrikimus, mažesnį vyrų vaisingumą, prastesnę imuninę apsaugos sistemą, elgesio problemas. Nesisaugojimas nuo pesticidų gali taip pat padidinti vaikų astmos pavojų.

Taigi, pavojų, susijusių su pesticidų naudojimu, stebėjimas reiškia, kad mums reikia tinkamų rodiklių. Pagal rodiklius turi būti teikiami duomenys, kurie yra prieinami, skaidrūs, susiję ir patikimi, kad sumažintų pavojus ir žalą aplinkai ir žmogaus sveikatai.

Aktyvūs biocidų sudedamosios dalys yra taip pat naudojamos kaip augalų apsaugos produktai ir turi beveik tuos pačius padarinius sveikatai ir aplinkai. Ši kategorija taip pat turi būti aiškiai apibrėžta ir atsižvelgta statistikoje.

Kad skaičiai būtų kaip įmanoma realūs, statistika turi apimti augalų apsaugos produktų naudojimą ne tik žemės ūkio veikloje, bet taip pat ir nežemės ūkio veikloje, pvz., žalios erdvės, kelių paslaugų arba geležinkelio transporto įmonių priežiūros veiklą. Kiekybiškas šių produktų naudojimo sumažėjimas turi būti tikrai įgyvendintas ateityje.

  David Martin (PSE), pateikta raštu. − Poreikis privalomai rinkti skaičius dėl augalų apsaugos produktų pardavimo, naudojimo ir platinimo yra žingsnis, kurį palaikau. Tai leis atlikti tinkamą pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai, kurį šie produktai galėtų sukelti, vertinimą. Biocidai turi sudaryti pasiūlyto reglamento dalį, kad užtikrintų ryšį su apibrėžimais pesticidu pakete. Reglamente turi būti toliau įtrauktas augalų apsaugos produktų naudojimas nežemės ūkyje. Esu patenkintas, kad pranešimas atitinka šiuos reikalavimus ir aš balsavau atitinkamai.

– Pranešimą pateikė Elisabeth Jeggle (A6-0046/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), pateikta raštu. – (FR) Balsavau už Vokietijos kolegės Elisabeth Jeggle patariamojo pranešimo dėl pieno kvotų didinimo nuo 2008 m. balandžio d. Juo siekiama atsakyti į augančią pieno paklausą Europos Sąjungos ir pasaulio rinkose.

Teigiamai vertinu kompromisą, kuris leidžia valstybėms narėms didinti jų gamybos kvotas 2 % nuo 2008 m. balandžio 1 d. Tai turi padėti atkurti pusiausvyrą tarp šalių, kurios viršija savo kvotas ir kurios jų neišnaudoja, kad apribotų nuobaudų už perteklių taikymą ES lygmeniu.

  Colm Burke, Avril Doyle, Jim Higgins, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE-DE), pateikta raštu. − Palaikome Elisabeth Jeggle pranešimą dėl nacionalinių pieno kvotų, kuriame numatytas 2 % pieno kvotų didinimas. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pateikiau pakeitimus, kuriuose reikalaujama padidinti 3 % pieno kvotas. Tai nebuvo patvirtinta komitete ir šiandien nepatvirtinta plenariniame posėdyje. Mūsų frakcija palaikė bendrą nuomonę leidžiant savanoriškai didinti pieno kvotas 2 % ir raginame Tarybą imtis Parlamento iniciatyvos ir duoti žalią šviesą pieno gamintojams, didinant 2 % gamybą nuo balandžio mėn. Palaikome idėją numatyti pieno kvotos suderinimo mechanizmą, kuris leistų šalims su per didele produkcija sunaudoti neišnaudotas kvotas kitose valstybėse narėse. Atrodo neteisinga bausti gamintojus, kurie gali ir nori didinti gamybą kai kuriose valstybėse narėse tuo laiku, kai bendrai ES nedidina savo kvotos. Tai pasakęs, teigiu, kad šiandienis balsavimas yra signalas gamintojams, kad kvotų režimas yra lėtai silpninamas vykdant palaipsniui kvotų panaikinimą 2015 m.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. − (PT) Nors žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešime nutolstama nuo Komisijos pasiūlymo, įrodinėjant savanorišką 2 % pieno kvotų didinimą valstybėms narėms ir ignoruojant kvotos režimo pabaigą, jame neužimama pozicija prieš dabartinės kvotų sistemos išardymą arba prieš sektoriaus liberalizavimą po 2015 m., kaip Komisijos narys planavo, bet kurį mes atmetėme. Taigi, mūsų susilaikymo priežastis.

Bijome, kad šis 2 % kvotų didinimas valstybėms narėms, nors ir laisvai pasirenkamas, leis didelėms šalims ir jų dideliems gamintojams didinti jų gamybą, privedant prie kainų gamintojams mažinimo ir tokiu būdu pasireiškiant dempingo padėčiai, kuri gali būti pretekstu pateisinti jos lengvesnį vėlesnį išardymą.

Bet koks kvotų didinimas turi būti susijęs su Bendrijos tyrimu. Pradedant nuo dabartinių vartojimo lygių kiekvienoje šalyje, šio tyrimu turi būti apibrėžti mažiausi pageidaujami vartojimo tikslai, greta kurių turi būti vykdoma nacionalinė ir Europos politika, kad palaikytų gamybos didėjimą šalyse, kurios patiria deficitą. Tokiu būdu, „regioninis“ pieno kvotų didinimas gali būti skatinamas, ypač tolimiausiuose ir kalnuotuose regionuose, kuris gali būti papildytas „įmokų“ nustatymu, kad palaikytų organizuotą pieno surinkimą iš gamintojų šiuose regionuose, tokiu būdu jiems užtikrinant padorias pajamas.

  Duarte Freitas (PPE-DE), pateikta raštu. − (PT) Pieno sektoriuje ilgalaikis stabilumas ir numatomumas yra būtini gamintojams, o į bet kokias problemas sistemoje, kuri veiks iki 2015 m., turi būti skirtas visapusiškas dėmesys.

Dabar siūlomi Lutzo Goepelio pranešime pakeitimai dėl kvotų didėjimo kartu su baudų mažinimu žymi sistemos išardymo pradžią prieš 2015 m.

Nepaisant naujausių pieno rinkos pakitimų, Portugalija ir ES gamina mažiau, negu pagal jų kvotas, todėl, užuot jas didinant, suderinantys reguliavimai turi būti padaryti šalyse, nes 18 iš 27 gamina žemiau pajėgumų.

Todėl šis savanoriškas arba nesavanoriškas 2 % didėjimas yra pradinis ženklas rinkai, kad regionai, kuriuose yra didesnis konkurencingumo pajėgumai, turės naudos mažiausiai palankiausių regionų nenaudai.

Nepaisant Elisabeth Jeggle pranešimo, kuriuo gerinamas Komisijos pasiūlymas, susilaikiau ir nebalsavau, kad išreikščiau savo nepritarimą tam, kas praktiškai yra pieno kvotų sistemos išardymo pradžia.

  David Martin (PSE), pateikta raštu. − Žemės ūkio komitete pasiektas kompromisas dėl Elisabeth Jeggle pranešimo, susijusio su pieno kvotomis, yra patenkinamas. 2 % pieno kvotų didinimas yra būtinas, kad leistų Europai atsakyti į padidintą rinkos paklausą. Nors aš jausčiau, kad tai turėtų būti įgyvendinta visoje ES, pasirinkimo įgyvendinti kvotas suteikimas valstybėms narėms yra geresnis kompromisas negu kitos alternatyvos. Nepalaikau jokių priešingų pakeitimų ir balsavau pagal šį požiūrį.

  Jean-Claude Martinez (NI), pateikta raštu. – (FR) Buvo teigta, kad buvo pieno ežerai, sviesto kalnai ir mėsa perpildyti šaldytuvai. Tada Briuselis išrado kai kuriuos maltizmu pagrįstus receptus, kad valdytų gamybą. Buvo didžiausias garantuojamas kiekis (DGK), atidedamosios priemonės, skerdimo priemokos ir kvotos … pienui. Tūkstančiai pieninių karvių augintojų dingo. Naujoji Zelandija žiūrėjo iš aukšto į pieno rinką.

Tada viskas pasikeitė. Atsirado pieno stygius. Kainos pakilo. Galiausiai Briuselis suprato savo politikos slopinti gamybą beprotystę. Tokiu būdu mes nusprendžiame pakelti kvotas 2 % Turi būti pasakyta, kad tai taip pat nustatoma „laipsniškam atsisakymui“, nes kvotos bus panaikintos 2015 m., o rinka perduota neatskiriamam liberalizmui, keliant pavojų mūsų gyvulių augintojams kalnuose.

Tokiu būdu sunaikinome gyvulių augintojus 1980 m. ir neleidome jaunimui patekti į rinką, nes nebuvo galima „nusipirkti“ veiklos vykdytojo „licencijos“, t. y. kvotos. Dabar siekiame didesnio dykumėjimo kalnuotuose žemės ūkio regionuose, jeigu nėra daugiau jokių kvotų, kad jos išsivyniotų kaip apsauginis tinklas.

  Andreas Mölzer (NI), pateikta raštu. − (DE) Sausros ir maisto stygius, pavyzdžiui, Australijoje, lėmė pieno kainų kilimą. Kai kurios valstybės narės net dabar neišnaudojo savo pradinių pieno kvotų, kai tuo tarpu kitos siekia ribą arba net kovoja, kad neperžengtų jos. Todėl kai kuriose šalyse pieno kvotos bet kuriuo atveju buvo pakeltos 0,5 % Jeigu dabar tuo pačiu metu tolesnis 2 % kvotų didinimas būtų taikomas, subtili pusiausvyra tarp pasiūlos ir paklausos būtų sunkiai sužlugdyta, o dėl to pieno kainos nukristų.

Pagrindiniai pralaimėtojai būtų smulkūs ūkininkai kaimo regionuose, kurie atlieka kultūrinio paveldo saugotojų vaidmenį ir priklauso nuo pieno gamybos, bet neturi jokios galimybės urmu gaminti. Labai pateisinamai ūkininkai jaučia, kad jie yra išnaudojami, o tuo tarpu tikimasi, kad vartotojai priims padidintų pieno ir maisto kainų sąskaitą, iš kurių nei viena nepasieks smulkių gamintojų. Jau seniai laikas kažką dėl to daryti.

Laikina rinkos padėtis neturi nulemti šių planuotų priemonių su jų ilgalaikiais padariniais atsiradimo. Todėl balsavau prieš Elisabeth Jeggle pranešimą dėl tolesnio pieno kvotų didinimo.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), pateikta raštu. – (EL) Pieno rinkos organizavimas pataikauja sektoriaus monopolijos įmonėms, kurios kontroliuoja didžiąją dalį rinkos ir pradėjo ginti jos visapusišką liberalizavimą, kad padidintų pelną.

Komisijos pasiūlymas dėl „laipsniško atsisakymo“ politikos ir 2 % kvotų didinimas kasmet iki 2014 m., kai dabartinis reglamentas baigsis galioti, intensyvina netinkamą kvotų paskirstymą tarp valstybių narių. Pasiūlymas lėtai sunaikins mažąsias ir vidutinio dydžio galvijų įmones, kurios kovoja, kad išliktų, ypač dėl staigaus maisto kainų padidėjimo.

Mes radikaliai prieštaraujame rinkos liberalizavimui pieno sektoriuje. Manome, kad nelinijinis nacionalinių kvotų didinimas yra gyvybiškai svarbus, kad galėtų būti suteikti valstybėms narėms, kuriose gamybos kvotos tradiciškai buvo nepakankamos, papildomus didesnius kiekius. Tai pasakytina apie Graikiją, kurioje gamyba apima vos 50 % vidaus vartojimo.

Palaikome galvijų ūkininkus, reikalaujančius tiesioginių paramos priemonių mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms svarbiausia kalnuotuose ir salų regionuose ir kituose ypač problemiškuose regionuose, ypač kai dabartinė padėtis veda prie atsisakymo vykdyti žemės ūkio ir galvijų veiklą.

  Ole Christensen, Dan Jųrgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), pateikta raštu. − (DA) Danijos socialistų frakcijos nariai Europos Parlamente balsavo prieš pranešimą dėl BŽŪP „būklės patikrinimo“, nes pranešime prieštaraujama kompleksinės paramos sistemos gerinimui ir pinigų pervedimui iš tiesioginės paramos į kaimo plėtrą, kaip pasiūlė Komisija.

Delegacijos nuomone, be kita ko, būtina dėl aplinkosaugos priežasčių įvesti 20 % privalomą moduliaciją ir sustiprinti kompleksinės paramos sistemą.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), pateikta raštu. − (SV) Balsuoju prieš šį pranešimą, nes manau, kad kvotų didinimas turėjo būti paskirstytas ekologiško pieno gamintojams. Dabar siūlomas didinimas daugiausia bus naudingas stambiems gamintojams mažų gamintojų sąskaita.

  Brian Simpson (PSE), pateikta raštu. − Britanijos leiboristų narių vardu noriu paaiškinti priežastis, kodėl mes taip balsavome dėl pranešimo.

Smarkiai palaikome Komisijos pasiūlytą 2 % pieno kvotų didinimą 2008–2009 m., leidžiant Europos ūkininkams reaguoti į padidėjusią rinkos paklausą. ES turime ūkininkus daugiau negu pajėgiančius atsakyti į padidėjusią pasaulinę pieno paklausą ir būtų nepriimtina atsisakyti jiems suteikti galimybę pasinaudoti palankia rinkos padėtimi.

Tačiau, nesidžiaugiame, kad Parlamentas palaiko savanorišką, priešingai privalomam, 2 % pieno kvotų didinimą. Man 2 % didinimas yra taip pat žingsnis, suteikiantis pieno gamintojams pasirinkimą daugiau gaminti ir kartu padėti pereiti prie didesnio orientavimosi į rinką. Tai atitinka būsimą pieno kvotų sistemos laipsnišką atsisakymą 2015 m., kaip numatyta BŽŪP būklės patikrinime.

Nors suprantu, kad daug šalių neįgyvendina savo dabartinio kvotų paskirstymo, įskaitant JK, labai tikiu, kad pagal pieno kvotų panaikinimą 2015 m. turime pripratinti ūkininkus prie galimybės gaminti daugiau.

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka).

  Marek Siwiec (PSE), pateikta raštu. − Pritariau pozicijai, kad ES pieno rinka turi būti greičiau atidaryta, negu planuojama dabartiniame pasiūlymo projekte, ir balsavau už pieno kvotų didinimą, nors Lenkijos reikalautas 5 % didinimas nebuvo pristatytas plenariniame posėdyje. EP šiam pasiūlymui nebuvo daugumos.

Lenkijos ribojamosios pieno kvotos kelia grėsmę šaliai būti per penkerius – septynerius metus pertvarkytai iš grynosios pieno produktų eksportuotojos į grynąją importuotoją.

ES skyrė Lenkiją pačią didžiausią kvotą, pasiūlytą bet kuriai iš 10 prisijungusių šalių, kuri rodo Lenkijos poziciją kaip ES–25 ketvirtąją didžiausią pieno gamintoją, kai ji prisijungė prie ES 2004 m. gegužės mėn. Vis dėlto Lenkijos kvota vertinama kaip mažo dydžio palyginti su didesnėmis Europos geriausių trijų pieno gamintojų – Vokietijos, Prancūzijos ir Britanijos – kvotomis.

Kvotos yra praėjusios eros palikimas, kai Europos pieninės gamindavo blogos reputacijos „pieno ežerus“, o ES turėjo padėti ir neleisti kainoms sumažėti.

Pieno kvotų didinimas gali būti vertinamas kaip kvotų panaikinimo palaipsniui pradžia, nes ES pieno kvotų sistema turi baigti galioti 2015 m.

  Ewa Tomaszewska (UEN), pateikta raštu. − (PL) Balsavau už 18–21 pakeitimų, būtent 1 bloko, priėmimą. Taip elgiausi, atsižvelgdama į pieno vidaus vartojimo ir eksporto stygių Europos valstybėse, nes šis stygius reiškia, kad vaikai vargingesnėse šeimose yra nusilpę dėl prastos mitybos, o valstybių narių eksporto galimybės sumažėjo. Iš tikrųjų pakeitimai buvo atmesti, bet vis dėlto balsavau už viso dokumento priėmimą, nes pieno kvotų didinimas 2 % yra bent jau žingsnis teisinga kryptimi, net jeigu tai yra labai mažas žingsnis. Kvotų didinimas 3 % ir apskritai vėliau jų panaikindamas ateityje, kaip mūsų Parlamentas jau reikalavo mūsų diskusijose, būtų daug naudingesnis sprendimas. Tačiau, tinkamiau yra didinti kvotas bent jau 2 %, negu apskritai nedaryti jokių pakeitimų.

– Pranešimą pateikė Lutz Goepel (A6-0047/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), pateikta raštu. − (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už Lutzo Goepelio pranešimą dėl BŽŪP būklės patikrinimo, kad pagerbčiau socialistų delegacijos atliktą darbą žemės ūkio komitete. Jis pasiekė priimtinus rezultatus srityse, kurios visada buvo labai svarbios žemės ūkio vystymuisi Europos Sąjungoje.

Rezultatai vis dar nėra geriausi, bet tikimės, kad dėka Luiso Manuelio Capoulas ir mano AGRI Komiteto kitų kolegų, kurie kai kuriais atvejais ignoravo savus nacionalinius interesus, parodytų pastangų ir kompromiso dvasios bus galima pasiekti daug ambicingesnius rezultatus kitame etape, būtent teisėkūros pakete, kuris bus pristatytas gegužės mėn. ir nagrinėjamas pirmininkaujant Prancūzijai. Turime būti ambicingesni, ypač dėl teisingesnio pagalbos paskirstymo, didesnio skaidrumo, geresnė kaimo plėtros politikos, veiksmingo saugos tinklo rizikos valdymo esant stichinėms nelaimėms ir žemės ūkio vaidmens ir jo įnašo kovojant su klimato kaita ir taip pat dėl biodegalų.

Šiandien pasiektas rezultatas sudaro sąlygas Europos Parlamentui išlaikyti platesnio pobūdžio diskusiją dėl BŽŪP ateities, kuri turi būti pritaikyta socialiniams ir ekonominiams pasikeitimams ir tuo pačiu toliau būti vienu iš Europos pagrindinių ramsčių.

  Bernadette Bourzai (PSE), pateikta raštu. – (FR) Rūmuose buvo svarbu pristatyti savo nuomonę dėl bendrųjų būsimos būklės patikrinimo gairių.

Socialistų frakcija Europos Parlamente laimėjo daug pagrindinių pergalių, pvz., sukritikuotą pagalbos (galvijų veisimui ir mažiems javams) atskyrimą, BŽŪP tikslus dėl maisto saugos, ekosistemos išsaugojimo, žemės gerinimo, aukščiausios ribos mažėjimo ir moduliacijos perskirstymo poveikį, saugos tinklus, tarpprofesinių asociacijų vaidmens pripažinimą, žemės ūkio įnašą klimato kaitai ir t. t.

Tačiau, skirtingai nei PSE frakcija, norėjau palaikyti keletą punktų:

– tiesioginės pagalbos atskyrimą iš dalies paliekant išmokoms už gyvulius, bet rūpinimasis neturi apimti tik intensyviai vykdomos arba išplėtotos gyvulininkystės (26 dalis, 32 dalis);

– kad, istorinėmis nuorodomis negalima vertinti tam tikrų ūkininkų atitikimo aukštiems aplinkosaugos standartams (16 dalis);

– progresyvios didžiausios tiesioginės pagalbos išlaikymą, nes tai leistų teisingiau paskirstyti BŽŪP išteklių (67 dalis);

– apžvalgos dėl GMO kritiką, kuri yra priminimas, kad neįmanoma įgyvendinti sambūvio, paramos prevenciniam principui (30 pakeitimas);

– pieno kvotų panaikinimo 2015 m. atmetimą (76 dalis).

  Colm Burke, Avril Doyle, Jim Higgins, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE-DE), pateikta raštu. − Palaikome bendrą pranešimo dėl BŽŪP būklės patikrinimo siekį. Tačiau, svarbu pabrėžti, kad į tam tikrą padėtį Airijoje, kuri visiškai atskyrė visus tiesioginius mokėjimus iš gamybos būtina atsižvelgti. Ypač, prisiimtais įsipareigojimais 2000 m. darbotvarkėje visiems ūkininkams nurodomi pakeitimai, susiję su biurokratijos mažėjimu. Iki šiol patirtis nebuvo visiškai teigiama.

Kalbant apie specifinį klausimą dėl mokėjimų gamintojams išlaikymo, negalime priimti poslinkio link vienodo mokėjimo už hektarą režimo. Ūkininkai sudarė biudžetą dėl dabartinės sistemos, kuris galios iki 2013 m. Be to, žingsniai didinti moduliaciją ir nustatyti daugiau tiesioginių mokėjimų iš gamintojų yra neigiamai vertinami. Būtume teigiamai vertinę aukštą pieno kvotų didinimą, bet pagal mūsų nuomonę dėl Elisabethos Jeggle pranešimo priėmėme bendrą nuomonę dėl 2 % didėjimo kitais prekybos metais.

Tačiau, ateityje blogas sandoris kelia grėsmę PPO, kuris įgauna grėsmingą pavidalą ES žemės ūkiui. Tokiam sandoriui turime priešintis.

  Edite Estrela (PSE), pateikta raštu. − (PT) Balsavau už Lutzo Goepelio pranešimą dėl BŽŪP būklės patikrinimo, nes jam reikia būtinų priemonių, kad teiktų paramą žemės ūkio, vienam iš didžiausių sektorių Europos Sąjungoje, vystymuisi.

Šiuo atžvilgiu, aš pabrėžčiau pranešimo argumentą, kad lėšas būtina paversti prieinamomis, kad palaikytume pieno pramonę tokiuose regionuose kaip Azorų salos. Taip pat pabrėžčiau Luiso Manuelio Capoulaso Santoso reikšmingą įsipareigojimą ir jo pakeitimu padarytą svarbų įnašą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. − (PT) Šios Komisijos pasiūlymo rezoliucijos kritika yra neadekvati, nors ji apima du iš mūsų pateiktų daugumos pasiūlymų. Tačiau, jos bendras požiūris yra neigiamas, nes ja ypač primygtinai reikalaujama atskirti gamybos subsidijas, raginant Komisiją greičiau priimti atskyrimo politiką. Tačiau, patirtis parodė, kad tiesioginės pagalbos atskyrimas nuo žemės ūkio gamybos kelia žalingus padarinius: taigi, balsavome prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos.

Tačiau, tikrai jaučiame, kad pranešime pateiktas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) bet kokios pakartotinės nacionalizacijos atmetimas yra teigiamas, nes tai taip pat yra reikalavimas taikyti priemones, kad būtų pertvarkyti ir skatinami pagrindiniai žemės ūkio sektoriai (pvz., pienininkystės, mėsinių galvijų ir avininkystės sektoriai). Esame taip pat patenkinti, kad mūsų parengti pasiūlymai dėl būtinybės Europos Komisijai atsižvelgti Pasaulinės prekybos organizacijos derybose į specifinį žemės ūkio gamybos kaip maisto gamybos sektoriaus ir teritorinės pusiausvyros formavimo sudedamosios dalies, aplinkos išsaugojimo ir atitinkamų maisto saugos lygių apsaugos pobūdį, buvo patvirtinti.

Taip pat teigiamai vertiname mūsų reikalavimo Komisijai ir valstybėms narėms imtis būtinųjų priemonių, kad užkirstų kelią spekuliatyviai veiklai, dėl rinkos užvaldymo maisto produktais ir maisto įmonių kartelių formavo, patvirtinimą.

  Christofer Fjellner (PPE-DE), pateikta raštu. − (SV) Dabartiniu būklės dėl bendrosios žemės ūkio politikos patikrinimu pasiūlyta Komisijai ir Europos Parlamentui galimybė žengti ambicingus ir ryžtingus žingsnius siekiant kontroliuoti tebesitęsiantį politikos vystymąsi. Svarbu, kad bendrosios žemės ūkio politikos reforma toliau vystytųsi į rinką orientuotomis kryptimis, kurios reikš, kad vartotojų pasirinkimas yra pagrindinis veiksnys ūkininkų sprendimuose dėl gamybos, kai tuo tarpu mažiname visas žemės ūkio politikos išlaidas. Dabartinis stiprus pasaulinės paklausos žemės ūkio produktams augimas sudaro palankią aplinką, kurioje greitinamas žemės ūkio politikos reglamentavimo panaikinimas.

Saikinga delegacija apgailestauja, kad Komisija ir Europos Parlamentas nepasinaudojo proga to padaryti. Todėl balsavome prieš pranešimą.

  Glyn Ford (PSE), pateikta raštu. − Susilaikiau paskutiniame balsavime dėl šio pranešimo. Nors jame pateikiama daug gerų elementų, jie nėra labai vertingi. Bet kokia BŽŪP reforma turi iš pradžių sumažinti subsidijas ir padidinti rinkos vaidmenį žemės ūkyje. Antra, žiūrėkite į platesnės kaimo ekonomikos skatinimą, o ne susitelkite vien tik ties ūkininkavimu. Trečia, ji turi skatinti „gerą“ maistą, o ne teikti pirmenybę kiekybei prieš kokybę. Tik šiuo pagrindu galime sukurti BŽŪP, kuri atitinka naujo tūkstantmečio poreikius ir reikalavimus.

  Duarte Freitas (PPE-DE), pateikta raštu. – (PT) Išskyrus pieno kvotų klausimą, vertinu Komisijos pasiūlymą kaip labai tinkamą. Lutzo Goepelio pranešimas gerina ją daugeliu atžvilgiu, nors jame pateikti kai kurie pakeitimai, su kuriais negaliu sutikti.

Viena vertus, palaikau idėją nustatyti ribą subsidijoms, kaip pasiūlė Komisija, nes, turint galvoje nuolat didėjančią viešąją nuomonę dėl subsidijų ūkininkams ir vadovaujantis SPR (angl. Soil Protection Review (Dirvožemio apsaugos peržiūros)) įgyvendinimu, dėl kurio sistema tapo aiškesne ir skaidresne, tam tikri neatitikimai tapo akivaizdūs. Todėl būtina surasti teisingą būdą, kaip apriboti dideliems ūkininkams mokamų subsidijų lygį.

Kita vertus, jaučiu, kad lėšų neskyrimas moduliacijai atitinkamuose regionuose nepadės išspręsti pagrindinių regioninių skirtumų, kurie egzistuoja Europos žemės ūkyje.

Galiausiai, kalbant apie pieno kvotas, prieštarauju 2 % didinimui 2008 m. ir taip pat baudų mažinimui, nes, manau, kad šios priemonės nulems pieno kvotų sistemos išardymą prieš 2015 m. su žalingomis pasekmėmis pažeidžiamiausiems regionams, kurie priklauso nuo pieno gamybos, ir visiems jų ūkininkams, kurie investavo į šį sektorių ir todėl pamatys kaip jų lūkesčiai byra į šipulius.

Dėl visų šių priežasčių, susilaikiau nuo balsavimo.

  Bruno Gollnisch (NI), pateikta raštu. – (FR) Komisijos nustatytas BŽŪP būklės patikrinimas nėra apskritai būklės patikrinimas: tai yra nepripažinta nauja reforma. Tai taip pat yra kitas žingsnis link pasaulio ekonominio reorganizavimo, ties kuriuo Briuselio Europa dirbo metų metus sekant Vašingtono pėdomis: pietų šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose žemės ūkyje; šiaurėje paslaugų ir pramonės srityje kylančių valstybių nuožmia konkurencija.

Europos žemės ūkis yra tiesiog paaukotas ir netrukus bus perduotas tik rinkos jėgoms; taip pat suklastota rinka liko neginama prieš importą ir jai draudžiama patekti į eksporto rinkas.

Žemės ūkis nėra panašus į kitus sektorius. Kadangi ja maitinami žmonės, tai yra nacionalinės nepriklausomybės ir suvereniteto klausimas. Maisto produktų kokybė veikia sveikatos apsaugą. Dirbant žemę daromas poveikis žemėtvarkos planavimu, aplinkos apsaugai, biologinei įvairovei, vandens išteklių valdymui, kaimo vietovių organizavimui ir gyventojams…, bet tai vis tiek yra produktyvi veikla.

Sugebėjimas išsiversti be iniciatyvios žemės ūkio politikos yra blogiau negu nusikaltimas: tai yra didžiulė klaida. Labai gaila, kad, išskyrus kelis teigiamus elementus, pranešėjas nesirėmė šia logika.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. − (SV) Švedijoje ankstesnė ir dabartinė vyriausybė padarė teigiamus pareiškimus dėl ES ilgalaikio biudžeto ir bendrosios žemės ūkio politikos būsimo būklės patikrinimo per kelerius ateinančius metus, tikintis, kad tai lems labai didelius pokyčius ir reformas.

Dabar matome federalistinę daugumą Europos Parlamente, kuri laikosi nuomonės, kad Valstybės arba Vyriausybės vadovai įsipareigojo 2002 m. visiškai išlaikyti pirmojo ramsčio žemės ūkio lėšas tame pačiame lygyje iki 2013 m. ir kad to įsipareigojimo turi būti laikomasi.

Kaip 2002 m. susitarimas gali būti taip skirtingai aiškinamas? Krikščionių demokratų / konservatorių ir socialdemokratų dauguma Europos Parlamente mano, kad reformos tik vyks po 2013 m. Švedijos socialdemokratai ir Švedijos sąjunga pasakė rinkėjams Švedijoje, kad reformos bus tiesiogiai nustatytos ilgalaikiame biudžete būklės patikrinimo pagrindu 2008–2009 m.

Kuri pusė aiškina 2002 m. susitarimą teisingai?

Politinėje partijoje Junilistan aiškiai manoma, kad bendrosios žemės ūkio politikos reformos ir jos išlaidų mažinimas ES biudžete turi būti vykdomos tiesiogiai baigus būklės patikrinimą. Visi kiti sprendimai būtų rinkėjų išdavystė šešiose valstybėse narėse, kurios 2005 m. nenorėjo plėsti ES ilgalaikio biudžeto.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), pateikta raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo rekomenduojama ypač atsižvelgti į ypatingą sunkumus patiriančių regionų ir opių sektorių, pvz., galvijų ūkininkavimo, pobūdį ir kurti ūkininkams paprastesnes taisykles.

Tikslas yra pagerinti bendrosios žemės ūkio politikos veikimą nuo 2003 m. įgytos patirties pagrindu ir ją pritaikyti prie naujų iššūkių ir galimybių, pristatytų 2008 m. Europos Sąjungoje esant 27 valstybėms narėms.

Pranešime tvirtinama, kad tiesioginė pagalba vis dar bus būtina po 2013 m., ne tik esant problemoms rinkoje, bet taip pat kompensuojant ūkininkams už teikiamas paslaugas visuomenei ir už labai aukštus standartus, susijusius su aplinka, sveikata ir gyvūnų gerove.

Dėl rizikos valdymo, Komisija turi gauti pranešimą iš Rūmų šiame pranešime būsimos BŽŪP reformos perspektyvos atžvilgiu.

Privačios arba sujungtos draudimo sistemos su vieša finansine atrama turi būti būtinai sukurtos, užtikrinant, kad valstybės narės turi vienodas galimybes. Komisija turi apsvarstyti ateityje įdiegti Europos perdraudimo sistemą dėl su klimatu susijusių arba aplinkosaugos katastrofų, o rizikos prevencinės priemonės turi būti finansuojamos pagal pirmąjį ramstį (paramą žemės ūkio rinkoms).

  Marian Harkin (ALDE), pateikta raštu. − Smarkiai palaikau požiūrį, kad turime gauti tinkamą finansavimą kaimo plėtrai, daug kaimo vietovėse gyvenančių žmonių tiesiogiai nedalyvauja žemės ūkyje arba iš dalies dalyvauja žemės ūkyje, siekiant užtikrinti suderintą regioninę plėtrą turime garantuoti plėtros pusiausvyrą tarp miesto ir kaimo. Tačiau, tai neturi būti pasiekta pirmojo ramsčio sąskaita. »Kaimo vietovių vystymasis yra pats savaime vertingas tikslas ir neturi būti varžomas pasitikint moduliuotomis lėšomis.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už sėkmingą 29 pakeitimą, kuriuo Komisija ir valstybės narės yra raginamos imtis priemonių tam, kad išvengti maisto produktų rinkos užėmimo ir maisto bendrovių kartelių sudarymo, ir manau, kad būtina imtis veiksmų užkirsti kelią prekybos tinklams priversti maisto gamintojus parduoti gaminius jiems ekonomiškai nepriimtinomis sąlygomis. Aš taip pat pritariu 30 pakeitimui, apribojančiam GMO produktų gamybą, kuriame nurodoma, kad GMO produktų ir įprastų ir (arba) organinių produktų bendra gamyba yra neįmanoma ir raginančiam atsisakyti tų GMO rūšių, kurios jau auginamos kai kuriose valstybėse narėse. Šiems veiksmams, kaip rodo iki šiol vykdytos nuomonių apklausos, visuomenė aiškiai pritaria.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. − (DE) Tam, kad aukštos kokybės maisto produktai netaptų retenybe arba neįperkami, žmonės privalo suprasti, kad ES žemės ūkis turi būti konkurencingas, tvarus, įvairiafunkcis ir įvairiapusis ir būti konkurencingas tarptautiniu mastu.

Mums vis dar reikalinga BŽŪP, kuri užtikrintų, kad žemės ūkis bus patikimas, prognozuojamas ir stabilus ateityje.

Kompromisas, dėl kurio mes šiandien balsuojame yra pasiektas mūsų pranešėjo Lutz Goepel darbo dėka. Šis kompromisas man vis dėlto nėra visiškai priimtinas, ypač dėl siūlomo moduliavimo virš 10 000 EUR, net jei tai tėra tik 1 %, būtų sunku to tikėtis iš ūkininkų mano šalyje. Tai, kad šios lėšos yra grąžinamos į regionus, kuriuose jos sukauptos, mažai paguodžia individualius ūkininkus. Tik įsivaizduokite, kad mes turėtume sumažinti mokėjimus darbuotojams, pavyzdžiui, visuomeniniame sektoriuje.

Pritariame pasiūlymams dėl pagrindinio saugumo tinklo ir krizių valdymo sistemos.

Taip pat turėtų būti aišku, kad 69 straipsnis nėra panacėja, net jei jis būtų priimtinas siekiant geriau pasinaudoti galimybėmis finansuojant priemones, skirtas, pavyzdžiui, padėti jauniems ūkininkams, miško želdinimui ir ankstyvajam derliui.

Net jei mes ir neturime teisės priimti bendro sprendimo dėl žemės ūkio politikos, vis dėlto aš turėčiau paprašyti Komisiją užimti lankstesnę poziciją.

  David Martin (PSE), raštu. − BŽŪP būklės patikrinimas nustatys ateities reformos šioje srityje kryptį, ir todėl man būtų sunku visiškai pritarti Lutz Goepel pranešimui dėl BŽŪP būklės patikrinimo . Būklės patikrinimu turėtų būti siekiama sukurti pagal rinkos principus veikiantį sektorių, užtikrinantį kaimo ir aplinkos tvarumą. Mes turime atsisakyti protekcionizmo politikos ir rinką iškreipiančių subsidijų, kurias skatina dabartinė BŽŪP. Šia politika turėtų būti siekiama skatinti su mumis prekiauti trečiąsias šalis, ypač besivystančias šalis. Balsuodamas aš pasisakiau būtent už tai.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Tam, kad Žemės ūkio bendroji politika būtų sėkminga, reikalingi kitokie peržiūros prioritetai ir, žinoma, didesnės lėšos. Nedirbami žemės ūkio paskirties žemės plotai ir gamybos mažėjimas reiškia kaimo sunykimą ir svarbiausio socialinės ir ekonominės sistemos sektoriaus vaidmens nuvertinimą. Mes raginame radikaliai pakeisti BŽŪP. Reikalingos priemonės padėti smulkiems ir vidutinio dydžio ūkininkams tęsti gamybą. Turi būti atsižvelgiama į kaimo gyventojų poreikius, įvairovę, aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatą. Mums reikalinga bendra žemės ūkio draudimo politika bet kokių galimų nuostolių, susijusių ne tik su blogu oru, bet ir maisto ir rinkos nestabilumu atvejais. Mes pasisakome prieš prioritetinį žemės ūkio politikos priemonių derinimą su PPO tikslais ir derybomis. Mes siekiame žemės ūkio politikos, kuri leistų visus aprūpinti aukštos kokybės, pigiu maistu ir dėl šios priežasties aš balsuoju prieš šį pranešimą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Visos politikos priemonės turėtų aiškiai atsižvelgti į poreikius ir juos veiksmingai patenkinti. Dabartinė padėtis žemės ūkio rinkų, vartojimo įpročių, aplinkos reikalavimų ir ateities tendencijų požiūriu, bendrosios žemės ūkio politikos prielaidos, sąvokos ir taisyklės turėtų būti peržiūrėtos ir reformuotos. Centrinė šios reformos ašis turėtų būti tam tikros idėjos, pavyzdžiui, kaimo gyvybingumo, Europos žemės ūkio, ūkininkų pajamų išsaugojimas, poreikis įtraukti į rinką jaunus verslininkus ir kūrybingi gamybos ir valdymo modeliai bei vartotojų interesų, kuriems, nors mes visi esame vartotojai, dažnai nėra pakankamai atstovaujama, apsauga.

Nežiūrint tiesioginių nuostolių, kuriuos patirtų tam tikri visuomenės sektoriai dėl bendro žemės ūkio kainų mažėjimo išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, ši reforma turėtų ir teigiamų aspektų (šalyse, kurios sparčiai vystosi, padidėtų gyventojų vartojimas) ir potencialios naudos, į kurią reikėtų atsižvelgti. Tai yra požiūris, kurio, kaip aš manau, laikysis ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Du dalykus turi kaskart paaiškinti (ir apginti) ES rėmėjas, grįžęs namo ir kalbėdamas apie savo darbą ES. Pirmasis – tai cirko, kuris vadinamas Parlamentu, kelionės pirmyn ir atgal į Strasbūrą. Kitas klausimas – žemės ūkio subsidijos. Abiem atvejais visiškai neįmanoma apginti ir paaiškinti dabartinės sistemos. Važinėti į Strasbūrą visiškai nėra jokių priežasčių. Taip pat nėra priežasčių, kodėl ES mokesčių mokėtojai turėtų subsidijuoti britų karališkąją šeimą, kuri šiuo metu yra viena didžiausių šios sistemos naudos gavėjų, tuo tarpu, kai Afrikos gamintojai negauna jokios paramos.

L. Goepel pranešime taikomas visiškai netinkamas požiūris; todėl aš balsavau prieš jį. Aš taip dariau didžiąja dalimi todėl, kad manau, kad juo siekiama visiškai netinkamų tikslų: daugiau tiesioginės paramos, mažiau reformų, mažiau orientacijos į rinką. Komisija padarė didelę pažangą keičiant žemės ūkio paramos sistemą šiuolaikiškesne. Tačiau tenka apgailestauti, kad Parlamentas, regis, ketina pasukti laikrodį atgal

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Britanijos leiboristų partijos vardu aš norėčiau paaiškinti, kodėl mes balsavome būtent taip, kaip balsavome dėl šio svarbaus pranešimo.

Visų pirma, mes manome, kad būtina išsamiai peržiūrėti BŽŪP tam, kad tiesiogines išmokas ūkininkams būtų galima pakeisti sistema, kuri skatintų tvarią kaimo plėtrą. Šiuo požiūriu mes norėtume matyti visišką tiesioginių išmokų atskyrimą nuo gamybos apimčių, tačiau pripažįstame, kad daugelis valstybių narių sunkiai su tuo sutiktų.

Mano manymu, pagrindinis reformos klausimas neturėtų būti didelių ūkių priešpastatymas mažiems ūkiams. Iš tikrųjų tai turėtų būti veiksmingumo ir neveiksmingumo klausimas.

Todėl aš ir britų leiboristų partijos delegacija balsuosime, už pakeitimus, kuriais remiamas kaimo plėtros finansavimo didinimas, prekybos su besivystančiomis šalimis atvėrimas ir prieš pakeitimus, kuriais siekiama ES ūkininkams taikyti protekcionistines priemones. Mes norėtume, kad Komisija pateiktų pasiūlymus, atsisakydama proporcingo mažinimo apribojimų ir radikaliau spręstų tiesioginių išmokų klausimą.

Mes nebalsuosime prieš pranešimą, bet susilaikysime, tikėdamiesi, kad kai bus teikiami siūlomi teisės aktai, Parlamentas suvoks radikalios reformos būtinybę.

(Sutrumpinta, laikantis Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsnio 1 dalies)

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − BŽŪP reformos poreikis turėtų būti nuolatinis. Deja, Parlamento pranešimas dėl reformos nėra pakankamai drąsus.

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) Aš, kaip vienas Čekijos atstovų Europos Parlamente, laikau savo pareiga atkreipti dėmesį į kai kuriuos Lutz Goepel pranešimo dėl BŽŪP būklės patikrinimo aspektus. Dėl Komisijos pasiūlymo dėl bendrosios žemės ūkio politikos būklės patikrinimo turėtų būti priimti teisės tekstai, kuriuos Taryba ir Europos Parlamentas turėtų pateikti ne vėliau, kaip iki 2008 m. gegužės mėn. Čekija remia Europos žemės ūkį, kuris yra dinamiškas ir remiasi tvaraus ūkininkavimo plėtra ir maisto pramone, kurios prioritetas yra maisto pasiūlos ir energetikos tiekimo užtikrinimas. Tiesioginių išmokų moduliavimas ir proporcingas mažinimas Čekijai yra svarbiausios priemonės tarp tų, kurios turėtų būti aptariamos peržiūrint BŽŪP.

Tokios priemonės kaip proporcingas mažinimas – mažinant tiesiogines išmokas priklausomai nuo ūkių dydžio – turėtų atrankos poveikį tik kai kuriose valstybėse narėse ir neigiamą poveikį tokių valstybių, kaip Čekija, žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui. Tuo pat metu šios priemonės aiškiai susilpnintų ūkius organizaciniu požiūriu. Dėl šių priežasčių Čekijai itin sunku priimti dabartinį pasiūlymą dėl moduliavimo ir proporcingo išmokų mažinimo, ir, manau, ne tik Čekijai.

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. − (NL) Lisabonos sutartyje penki BŽŪP tikslai lieka nepakeisti galiojančios Sutarties atžvilgiu. Sutartimi be viso kito numatoma, kad turi būti užtikrintos pagrįstos kainos. Šis tikslas vartotojams yra svarbesnis negu bet kada anksčiau.

Kitas klausimas yra dabartinės Europos žemės ūkio politikos veiksmingumas. Mes privalome matyti ir neigiamą dabartinės BŽŪP pusę: ūkininkams turi būti sudarytos sąlygos užsidirbti pajamas, tačiau jie turi dirbti veiksmingai tam, kad ir jaunimas rinktųsi darbą žemės ūkyje.

Aš dažnai kartodavau Komisijos narės, atsakingos už žemės ūkį ir kaimo plėtrą M. Fischer Boel žodžius, kad nebūtina sirgti tam, kad būtų galima atlikti sveikatos būklės patikrinimą. Mes turime drįsti paklausti, ar dabartinė žemės ūkio politika atitinka (pasaulio) rinkos ir 27 ES valstybių narių poreikius. Be to, diskusija dėl BŽŪP būklės patikrinimo yra galimybė žemės ūkiui išlikti atskaitingam prieš visuomenę.

Ponios ir ponai, Europos piliečiai tikisi maisto tiekimo, maisto saugumo užtikrinimo ir išlaikyti savo dalį, apsirūpinant maistu. Šiuo pranešimu savo iniciatyva Parlamentas išreiškia savo poziciją ir pateikia Komisijai solidų tekstą.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pasiūlymai atlikti BŽŪP būklės patikrinimą yra nauja ataka prieš smulkiuosius ir vidutinio dydžio ūkininkus.

Smulkieji ir vidutinio dydžio ūkininkai patiria 2003 m. BŽŪP peržiūros pasekmes: daug žmonių neteko darbo, nes išnyko tūkstančiai smulkiųjų ir vidutinio dydžio ūkių.

Graikijoje tabako auginimas sumažėjo 70 %, du iš penkių cukraus fabrikų uždaromi, žemės ūkio pajamos sumažėjo ir ėmė mažėti vynuogynų skaičius.

Naujaisiais Komisijos pasiūlymais siekiama atskirti paramą nuo gamybos apimčių ir pervesti tiesioginės pagalbos lėšas, skirtas ūkininkams į antrąjį ramstį, daugiausia verslininkams. Pasiūlymais siekiama nuo 2009 m. visiškai atsisakyti bet kokių priemonių ir mažinti žemės ūkio subsidijas. Tai dar labiau paspartintų smulkiųjų ir vidutinio dydžio ūkių baigtį.

Šiomis priemonėmis siekiama užsitikrinti didesnę žemės savininkų ir tarptautinių maisto bendrovių paramą. Todėl didės žemės koncentracija savininkų rankose, o žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba bus sutelkta mažumos rankose ir pagrindiniai BŽŪP trūkumai taps dar didesni (20 % ūkių gauna 80 % subsidijų). Nuorodos į tai, kad žemės ūkis prisideda saugant aplinką yra veidmainiškas, nes tūkstančių mažų ir vidutinio dydžio ūkių išnykimas prisideda prie regionų nuosmukio, tuo tarpu derliaus naudojimas biokuro gamybai tik padidins maisto kainas.

Mes balsuojame prieš ES pasiūlymus dėl BŽŪP būklės patikrinimo.

- Pranešimas: Christa Klaß (A6-0031/2008)

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už C. Klaß pranešimą dėl moterų padėties Europos Sąjungos kaimo vietovėse, nes manau, kad kaimo plėtros politikos priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į lyčių dimensiją. Šitaip šiomis priemonėmis būtų siekiama Lisabonos strategijos tikslų dėl ekonomikos augimo, švietimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos.

Aš manau, kad moterys vaidina svarbų vaidmenį skatinant vietos ekonomikos augimą ir socialinę plėtrą. Dėl to pasiūlymai gerinti moterų gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse, pavyzdžiui, kuriant visuose lygmenyse tinkamą švietimo ir mokymo infrastruktūrą, suteikti lengvatas, skatinančias moterų verslumą ir plėsti kokybiškas socialines ir sveikatos paslaugas tvariai kaimo plėtrai yra itin svarbūs.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes džiaugiamės tuo, kad buvo priimti įvairūs pakeitimai, leidę patobulinti galutinį pranešimą, tarp jų vienas iš mūsų pasiūlymų, kuriuo buvo pabrėžiamas poreikis kiek galint labiau įvertinti moterų, tarp jų imigrančių moterų, kurios nepriklauso šeimoms, turinčioms žemės, bet dirba ūkiuose, darbą, ir kurių diskriminacija žemės ūkyje yra itin didelė. Dėl to mes balsavome už šį pranešimą.

Tačiau mes apgailestaujame, kad kiti mūsų pasiūlymai dėl moterų padėties kaimo vietovėse nebuvo priimti. Moterų padėčiai didelę įtaką turėjo bendra padėtis žemės ūkyje, dėl kurios moterys labiau kenčia dėl nesąžiningų BŽŪP (bendrosios žemės ūkio politikos) priemonių, kurios sąlygoja smulkiųjų ir vidutinio dydžio ir šeimos ūkių mažėjimą.

Todėl mes ir toliau pabrėžiame poreikį išsamiai peržiūrėti BŽŪP suteikiant prioritetą žemės ūkiui, pagrįstam šeimos ūkiais ir smulkiais ir vidutinio dydžio ūkiais, siekiant remti gamybą ir garantuoti pajamas.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Vertinant miestų ir didelių miestų aglomeratų reikšmę, būtina atsižvelgti į tai, kad didžioji Europos socialinio ir ekonominio gyvenimo dalis vis dėlto vyksta kaime. Būtent dėl to aš labai džiaugiuosi C. Klaß pranešimu dėl moterų padėties kaimo vietovėse. Mūsų diskusija šiuo klausimu tinkamai įsikomponuoja į bendrą diskusiją, minint Tarptautinę moters dieną.

Aš pritariu pagrindinei šio pranešimo idėjai – kad kaimo plėtra negali būti paremta tik žemės ūkio veikla. ES žemės ūkio politika siekiama užtikrinti tikrai tvarią kaimo plėtrą, suteikiant vietos gyventojams, tarp jų moterims papildomas galimybes geriau išnaudoti savo potencialą. Tai apima didesnį moterų vaidmenį vietos bendruomenėse, jų vaidmenį kuriant naujas įmones ir dalyvavimą plečiant paslaugų sektorių.

Būtina pabrėžti, kad pagrindinis principas, kuriuo būtina vadovautis, apibrėžiant veiklą kaimo vietovėse yra vienodos moterų ir vyrų galimybės. Vienas rodiklių, kuris tai rodo, yra moterų dalyvavimas darbo rinkoje. Deja, moterų užimtumo rodikliai kaimo vietovėse yra mažiausi, nes moterys, kurios dirba ūkiuose ne visuomet yra „matomos“ darbo rinkoje. Šios moterys taip pat turi mažiau galimybių gauti atlyginimą už darbą, lyginant su moterimis, gyvenančiomis miestuose.

Ši nepalanki padėtis gali pasikeisti tik pakeitus vietos gyventojų mąstyseną ir taikant naujas finansines lengvatas, skirtas ES kaimo vietovėms.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš pritariau C. Klaß pranešimui, kuriame aptariama daug svarbių klausimų, su kuriais susiduria kaimo vietovėse gyvenančios moterys. Mažos pajamos, prieinamų, pavyzdžiui, vaikų priežiūros paslaugų trūkumas ir socialinė atskirtis kaimo bendruomenėse yra itin paplitę. Valstybės narės turėtų daugiau dirbti siekiant užtikrinti, kad šie klausimai būtų sprendžiami ir kad gyvenimo sąlygos kaimo bendruomenėse visiems mūsų piliečiams būtų vienodos.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš pritariu priemonėms, skirtoms padėti moterims, gyvenančioms kaimo regionuose, nes būtent šioje grupėje nedarbas ir dėl to skurdas bei galima socialinė atskirtis yra didžiausi.

Kaip savo pranešime minėjo C. Klaß, regioninė šių dažnai atsilikusių regionų politika ir plėtra ir jų gyventojai yra vienas Europos Sąjungos prioritetų. Atsižvelgiant į tai, kad moterų teisė į vienodas galimybes pažeidžiama net ekonomiškai klestinčiuose regionuose, itin svarbu suteikti paramą moterims neturtingesniuose kaimo regionuose ir sudaryti joms galimybes dalyvauti darbo rinkoje.

Norėčiau atkreipti dėmesį į esamą nepatenkinamą sutuoktinių pagalbininkų, kurių dauguma yra moterys, padėtį žemės ūkyje. Čia būtina skubiai ir veiksmingai keisti įstatymus. Padėtis, kai trūksta teisinės apsaugos, ypač savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinio pagalbininkams motinystės atostogų ir nedarbingumo ar ligos atvejais taip pat turėtų būti tobulinama.

  David Martin (PSE), raštu. Pritariu Christos Klaß pranešimui dėl moterų padėties ES kaimo vietovėse. Aš visiškai pritariu siekiui sumažinti moterų migraciją iš kaimo regionų. Taikydami priemones, kurios leistų atpažinti, apsaugoti ir skatinti moterų vaidmenį kaimo sektoriuje mes ne tik sieksime vyrų ir moterų lygybės šiose srityse, bet ir skatinsime ekonominį augimą ir tvarią sektoriaus plėtrą. Aš balsavau už šį pranešimą.

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Lyčių lygybės kaime klausimas turėtų kur kas labiau dominti ES. Moterų teisių padėtis ir jų vieta kaimo bendruomenėje reikalauja žymiai tvirtesnio valstybių narių ir Komisijos nusistatymo.

Viena vertus, itin nepalanki yra moterų, dirbančių žemės ūkyje, kaip sutuoktinių pagalbininkai, teisinė padėtis. Europos Komisija turi panaikinti šią teisinę nelygybę, kuria kai kurioms Europos moterims atimama teisė į socialinį draudimą, motinystės atostogas ir nedarbingumą ligos arba invalidumo atveju arba teisę gauti pensiją po skyrybų.

Kita vertus yra nepakankamai remiamos ekonominės iniciatyvos ir moterų verslumas. Valstybės narės turėtų, pavyzdžiui, pasiūlyti ekonomines lengvatas verslui, kurios diversifikuotų moterų darbą ir bendrąja prasme remtų infrastruktūros ir naujų technologijų plėtrą kaime. Komisija turėtų atlikti išsamesnę programų, skatinančių kaimo plėtrą, analizę žvelgiant iš moterų pozicijų.

Kaimo vietovėse gyvena 56 % ES gyventojų. Nuoširdžiai pritariu C. Klaβ pranešimo pasiūlymams, nes čia tikrai reikalingas moterų dinamiškumas ir kūrybingumas.

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR) Kaimo moterų padėtis buvo aptariama daug kartų daugelyje tarptautinių konferencijų moterų (1975, 1980, 1985 ir 1995 m.), žemės ūkio reformos ir kaimo plėtros (1979) ir gyventojų (1994) klausimais, taip pat Europos Komisijoje ir Parlamente. Vis dėlto šių tekstų citavimas neturi prasmės, nes išvados visuomet tos pačios: vis labiau „vyriškėjanti“ kaimo gyventojų sudėtis ir nesikeičianti sutuoktinių pagalbininkų, dirbančių ūkyje padėtis.

Dabar yra tinkamas metas kurti strategiją siekiant sustabdyti moteris, paliekančias kaimą, ypač moteris, galinčias dirbti kvalifikuotą darbą. Taip pat būtų metas atsižvelgti į pasaulines rekomendacijas, ypač dėl prekybos ir finansų kontrolės priemonių atsisakymo ir žemės ūkio privatizavimo griežtai reguliuojamame ir priklausančiame nuo kvotų komerciniame sektoriuje.

Nors laikai keičiasi, tačiau išlieka mąstymas ir papročiai, kuriais dažnai moteris žemės ūkyje matoma kaip pagalbininkė arba neapmokama darbuotoja, dirbanti šeimos ūkyje.

Pranešime siūloma keisti šį statusą, todėl mes balsuosime už šį pranešimą.

- Pranešimas: Csaba Sándor Tabajdi (A6-0034/2008)

  Bernadette Bourzai (PSE), raštu. – (FR) Norėčiau pasveikinti Csaba Tabajdi parengus puikų pranešimą, tyrimą ir santrauką.

Tačiau aš norėčiau nurodyti, kad balsavau prieš 27 dalį:

„27. pabrėžia ekologiškos genų technologijos svarbą ir ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų tiriamos modernios sėklų ir augalų apsaugos technologijos, siekiant užtikrinti, jog biodujų gamyba nekonkuruotų su kokybiškų maisto produktų gamyba ir būtų labai padidintas tam tikram plotui tenkantis biomasės kiekis;“

Aš manau, kad biodujos turėtų būti gaunamos daugiausia iš žemės ūkio atliekų. GMO sėklos ir pesticidų naudojimas neturėtų tapti prioritetu, skatinančiu intensyvesnes ūkininkavimo žemės ūkio formas. Tai pakenktų aplinkai ir turėtų neigiamos įtakos biokuro gamybai. Kaip nurodo pranešimo pavadinimas mes visų pirma turėtume skatinti tvarų žemės ūkį.

Aš būsiu atsakingas rengiant žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę dėl direktyvos projekto dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimo.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime yra keletas svarbių klausimų ir išvadų, kuriems mes pritariame. Konkrečiai mes pritariame, kad prieš naudojant „skirtąją“ biomasę pirmiausia reikėtų ieškoti įvairių galimybių naudoti atliekas, turinčias energetinę ir ekonominę vertę, siekiant sumažinti arba spręsti rimtas aplinkos problemas. Taip pat gerai, kad pranešime patvirtinama, kad biodujos turi didesnį energetinį potencialą, negu skystojo biokuro rūšys – to nenurodė Europos Komisija.

Tačiau mes manome, kad kai kurie klausimai, ypač skirtumas tarp biodujų ir itin didelę reikšmę turinčio biometano, kuris yra naujesnė biodujų rūšis, turėjo būti išsamiau apsvarstyti. Būtina aiškiai atskirti biodujas nuo biometano. Pastarasis gali būti gaminamas naudojant vandens valymo įrenginių, sanitarinių ir pramonės sąvartynų atliekas, ir, žinoma, iš gyvulių mėšlo ir srutų. Šveicarija ir Švedija jau gamina biometaną ir per gamtinių dujų vamzdynus jį tiekia. Švedijos pietuose, Geteborgo apylinkėse jau yra maždaug 4 500 transporto priemonių, varomų tik metano dujomis. JAV, kur biometano gamintojų yra daug, parduodamas suskystintas biometanas.

Todėl mes pabrėžiame, kad Europos Komisija turi skirti daugiau dėmesio biometano projektų Europoje finansavimui.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) C. Tabajdi pranešime pabrėžiamas žemės ūkio biodujų potencialas ir siūloma priimti direktyvą dėl biodujų gamybos.

Aš balsavau už C. Tabajdi pranešimą, nes tikiu, kad biodujos pasižymi dviem privalumais: pirmiausia taip prisidedama užtikrinant ES energijos tiekimo saugumą ir, antra, tai yra naujas pajamų šaltinis ūkininkams.

Biodujų įnašas siekiant neseniai Komisijos nustatytų tikslų dėl atsinaujinančios energijos naudojimo iki 2020 m. galėtų būti itin svarbus.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už pranešimą dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų – būtino ES teisės aktų persvarstymo (2007/2107(INI)).

Pranešėjas C. Tabajdi, teisingai nurodė, kad dabar yra tinkamas metas pradėti biodujų energetinio potencialo tyrimus. Kaip jis nurodo, biodujos gali pakeisti gamtines dujas.

Aš pritariu teiginiui, kad investicijos į biodujų gamybą naudojant skirtingus šaltinius turėtų būti skatinamos iš ES fondų, skiriant šiam tikslui regioninės ir kaimo plėtros lėšas.

  David Martin (PSE), raštu. − Kaip pabrėžiama C. Tabajdi pranešime dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų, esama didelio biodujų potencialo, kurį ES dar turės panaudoti. Aš pritariu Komisijos raginimui nustatyti aiškią biodujų politiką. Būtina skatinti suformuluoti ES biodujų politiką, jei norime, kad Europoje būtų tinkamai diversifikuojama energijos gamyba. Biodujos leidžia didinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir prisidėti prie tvaraus ekonomikos, žemės ūkio ir kaimo plėtros. Aš pritariu pranešimo rekomendacijoms.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Biodujų įrenginiai, kuriuos naudoja smulkieji ūkininkai yra racionalus sprendimas: čia srutos ir kitos atliekos gali būti panaudotos biodujų gamybai prieš jas kompostuojant kaip aukštos kokybės biologines trąšas arba džiovinant kartu su pašarais, abiem atvejais užbaigiant biologinį ciklą.

Tačiau didesnės paramos diegiant biodujų įrenginius galimybė turėtų būti atmesta, nes vietoje aukštos kokybės maisto gamybos produktų gamybos ištekliai gali būti naudojami kuro ir energijos gamybai. Jokiomis sąlygomis negalima leisti didžiosioms bendrovėms nuomotis žemę iš ūkininkų vadinamosios bioenergetikos ir biokuro gamybos tikslams, prarandant žemę maisto produktų gamybai, dėl ko mus užtvindytų monokultūros, pesticidai ir genų technologijų produkcija, ir būtų atsisakyta galimybės savarankiškai apsirūpinti maisto produktais.

Esamų sistemų optimizavimas ir veiksmingesni sistemų naudojimo procesai yra sveikintini, tačiau kiti klausimai dėl nurodytų priežasčių yra ginčytini, todėl aš balsuoju prieš šį pranešimą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už šį C. Tabajdi pranešimą dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų – būtino ES teisės aktų persvarstymo.

Mano požiūriu, esama svarbių ekonominių ir aplinkosaugos priežasčių remti pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų, ypač dėl to, kad tam reikėtų atlikti išsamesnį Europos Sąjungos tesisės aktų šiuo klausimu tyrimą.

Tai reikštų didelę pažangą siekiant Europos Komisijos Baltojoje knygoje nustatytų tikslų dėl energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos padidinimo nuo 6 % 1995 m. iki 12 % 2010 m.

Biodujų, gaunamų iš tokių gamtinių medžiagų, kaip metinis gyvulių mėšlas, potencialas nėra visiškai išnaudojamas. Jeigu šių biodujų gamyba būtų intensyvesnė, tai leistų ne tik sumažinti išskiriamų anglies dioksido dujų, bet ir padėtų didinti konkurencingumą, užtikrinant ūkininkams naujus pajamų šaltinius.

Reikėtų prisiminti, kad tai yra vienas pigiausių šildymo būdų. Tai būtų reikšminga parama Sąjungos valstybėms narėms tapti labiau nepriklausomoms nuo gamtinių dujų tiekimo.

Aš pritariu socialistų frakcijos Europos Parlamente pozicijai, kuria Europos Komisija yra raginama esant artimiausiai galimybei naująją biodujų gamybos strategiją įtraukti į Kioto mechanizmą.