Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. kovo 12 d. - Strasbūras

11. Europos Sąjungos vaidmuo Irake (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra Ana Maria Gomes pranešimas (A6-0052/2008) Užsienio reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento rekomendacijų Tarybai dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake (2007/2181(INI)).

  Ana Maria Gomes, pranešėja. − (PT) Ponia pirmininke, kadangi šis parlamentas rengiasi balsuoti dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake, labai svarbu pažvelgti į tam tikrą iš šios šalies istorijos įgytą patirtį. Kovo 16 d. sukaks 20 metų nuo kurdų miesto Halabja cheminio užpuolimo, kuris yra viena iš negailestingiausių operacijų Anfal genocide kampanijoje, kurią Sadamo Huseino ginkluotosios pajėgos vykdė prieš savo žmones. Halabja nebuvo vienintelis; visame Irake buvo daug tokių Halabjų. Dešimtmečiais, Europos vyriausybių pasyvumo ir pasitaikančio pataikavimo sąlygomis, Sadamo Huseino režimas privertė Irako žmones patirti sistemingo brutalaus elgesio strategiją su sukrečiančiomis pasekmėmis, kurios vis dar jaučiamos šiandien. Štai kodėl būdamas pranešėju aš norėčiau, kad pagrindinė šio pranešimo aksioma būtų moralinė ir teisinė Europos atsakomybė Irako žmonėms. Nėra daugiau nukentėjusių pastaraisiais dešimtmečiais žmonių ir mažai yra strategiškais svarbesnių Europos saugumui svarbesnių šalių.

Be pareigos, Europa turi suprasti, kad ji turi interesų stiprinant federalinį ir demokratinį Iraką, kuriame dominuotų teisės viršenybė ir būtų gerbiamos žmogaus teisės, įskaitant moterų teises. 2003 m. mano Portugalijos socialistų partija ir aš pats asmeniškai priešinomės sprendimui įsiveržti į Iraką, kurį rėmė tuometinis mano šalies ministras pirmininkas José Manuel Durćo Barroso. Aš vis dar laikausi šios pozicijos. Tačiau šis pranešimas neturi būti naudojamas pakartoti mūsų gerai žinomas pozicijas šiuo klausimu, kuris suskaldė Europą praeityje. Šis parlamentas raginamas pateikti savo nuomonę dėl dabartinio ir būsimo Europos Sąjungos indėlio į saugų, klestintį ir demokratinį Iraką, kuris nesipyksta su savo kaimynais.

Su ta mintimi aš rengdamas šį pranešimą du kartus keliavau į Iraką sausio ir vasario mėn. Viena mano išvyka buvo į Bagdadą, Nasiriją ir pelkynų regioną, o kita – į šalies šiaurėje esantį Kurdistaną. Tai, ko Irakui iš tikrųjų netrūksta turint 48 mlrd. dolerių biudžetą 2008 m., yra pinigai. Jam daugiau nebereikia biudžeto paramos arba lengvatinių paskolų. Viskas, ko reikia Irakui ir ko prašo irakiečiai, yra techninė pagalba ir institucijų stiprinimas, kad valstybė ir pilietinė visuomenė galėtų tinkamai veikti ir, kad milžiniški šalies ištekliai galėtų gerai pasitarnauti gyventojams, įskaitant milijonus šalyje perkeltų asmenų ir kaimyninėse šalyse įsikūrusių pabėgėlių.

Šis pranešimas ne vien tik skatina ES labiau domėtis Iraku. Mes taip pat reikalaujame, kad ES būnant Irake būtų vadovaujamasi skaidrumu, aiškumu ir veiksmingumu. Parlamentas patenkintas, galėdamas stebėti didėjantį Komisijos susirūpinimą dėl Europos lėšų naudojimo Irake gerinimo nepaprastai sunkiomis sąlygomis. Šiuo atžvilgiu mes laikome, kad Komisija ir valstybės narės gali ir privalo daugiau dalyvauti vietoje su savo darbuotojais ir projektais, ypač tose šalies vietose, kuriose saugumo padėtis tą leidžia, kaip yra kurdų regiono atveju. Kita vertus mes reikalaujame reglamentuoti sutartis privačioms karinėms ir saugumo įmonėms. Aš norėčiau pabrėžti, kad šiame pranešime Europos Parlamentas pirmą kartą ragina nustatyti aiškias gaires dėl ES institucijų pasinaudojimo šiomis įmonėmis.

Pagrindinė šio pranešimo mintis, kuri turi būti perduota Komisijai, Tarybai ir Europos įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir viešajai nuomonei, yra tokia: Šiandien Europa turi unikalią progą teigiamai prisidėti prie Irako ir dėl to – prie regiono ateities. Bendravimas su Komisija rengiant šį pranešimą ir dėl šio pranešimo Užsienio reikalų komitete pasiektas sutarimas įtikino mane, kad Europa yra pasirengusi priimti šį iššūkį. Aš turiu baigti asmeniškai padėkodamas savo kolegoms nariams, kurie teikė pakeitimus ir pasiūlymus, ir ypač pagalbinėms pranešėjoms, Jana, Winterbourne baronienei Nicholson, André Brie ir Cem Özdemir už jų pagalbą, kuria jie labai pagerino šį pranešimą.

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. − (SL) Pirmiausiai norėčiau padėkoti pranešėjai Ana Maria Gomes už jos pranešimą dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake. Mes skirsime daug dėmesio šiandieninėms diskusijoms ir atidžiai išnagrinėsime pranešėjos ir viso sambūrio pateiktus pasiūlymus.

Leiskite man pasinaudoti šia proga atskirai pritarti Europos Parlamento neseniai priimtam sprendimui skurti ad hoc delegaciją Irakui. Jis neabejotinai prisidės prie Europos Sąjungos ir Irako santykių stiprinimo visose srityse.

Glaudžiai bendradarbiaudama su Irako vyriausybe ir kitais veikėjais, ypač Jungtinėmis Tautomis, Europos Sąjunga gerina santykius su Iraku ir remia Jungtinių Tautų pagrindinį vaidmenį Irake bei toliau tęs glaudų bendradarbiavimą su JTPMI, t. y. Jungtinių Tautų Pagalbos Misija Irakui. Ji taip pat garantuoja paramą šiai misijai įgyvendinant Jungtinių Tautų Tarybos rezoliucija 1770 jai skirtą vaidmenį.

Europos Komisijos humanitarinės pagalbos biuras, ECHO, bendradarbiauja darbe, kuriuo siekiama pagerinti humanitarinę padėtį visame regione, o ne tik Irake. Derybos dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo su Iraku taip pat yra svarbus veiksnys gerinant Irako ir Europos Sąjungos santykius. Mums buvo malonu sužinoti, kad derybos vyko labai gerai.

ES tvirtai remia procesą, kuriame kaimyninės šalys taip pat bendradarbiauja. Mes toliau pabrėšime Irako ir jo kaimynių dialogo svarbą. Šioje vietoje turiu pabrėžti, kad būtina išsaugoti Irako teritorinį vientisumą. Kaip mes žinome, pirmininkaujanti valstybė išreiškė didelį susirūpinimą dėl nesenų Turkijos kariuomenės operacijų Irako teritorijoje. Mes norėtume pabrėžti didelę nenutrūkstamo Irako ir Turkijos dialogo bei bendradarbiavimo svarbą ir primygtinai skatiname abi vyriausybes bei kurdų regioninę vyriausybę ieškoti taikaus sprendimo susidariusiai padėčiai ir vengti konflikto.

Ilgalaikei ir nuolat pažangai gerinant saugumo padėtį nepaprastai svarbi bandymo pasiekti nacionalinį susitaikinimą sėkmė. Europos Sąjunga yra pasirengusi remti Iraką, vykdant įsipareigojimus tęsti šį procesą.

Aš norėčiau užbaigti teigdamas, kad Europos Sąjunga jau skyrė didelius išteklius Irakui skirtai pagalbai. Ji vis dar prisideda prie Irako saugumo sektoriaus atnaujinimo, ypač per savo jungtinę teisinės valstybės misiją Irake, kurios buvimas buvo pratęstas iki kitų metų vasaros. Kaip žinome, Irako valdžios institucijos labai vertina šią misiją.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, pirmiausiai prašau suteikti man šiek tiek daugiau laiko, kadangi šis klausimas yra labai svarbus man.

Pirma, leiskite man pagirti Ana Maria Gomes ir visus kitus Parlamento narius, dalyvavusius rengiant šį svarbų pranešimą Nuo gruodžio mėn. Ana Maria Gomes apsilankė Irake du kartus, kad susidarytų kiek įmanoma aiškesnį vaizdą, kas vyksta ir kas nevyksta šalyje. Aš pasiunčiau savo du už tą sritį atsakingus direktorius į Iraką ir vienas jų, šiandien yra čia su manimi. Vėliau aš papasakosiu jums apie tai daugiau.

Ana Maria Gomes analizė yra aiški, suprantama ir visų svarbiausia, kad ji pradedama nuo teisingos vietos. Mes neturime kito pasirinkimo kaip tik užsiimti iššūkiais, su kuriais Irakas susiduria šiandien ir susidurs ateityje.

Praėjus penkeriems metams nuo Sadamo Huseino kritimo mes galime pereiti į naują laipsniško proceso etapą. Tačiau procesas tebėra trapus, ribotas ir nestabilus.

Atrodo, kad padėtis turėtų būti geresnė, iš dalies dėl JAV antplūdžio, taip pat ir dėl dviejų kitų svarbių veiksnių: Sunitų atgimimo tarybos, kurią apginkluoja ir, kurią finansuoja JAV, o visų svarbiausia – Moqtada al-Sadr’s paliaubos, kurios dabar buvo pratęstos kitiems šešiems mėnesiams. Žuvusių Irako civilinių gyventojų skaičius vis dar išlieka labai didelis ir tebėra didelis netikrumas, ar pavyks išlaikyti šių pastangų ir pažangos pusiausvyrą. Turkijos įsibrovimas šiaurėje prisideda prie padėties komplikavimo, kad ir kokia rami ir pamatuota galėtų būti centrinės ir kurdų regioninės vyriausybės reakcija – bent jau dabar.

Politinėje srityje įstatymų leidybos taryba patvirtino svarbų įstatymų paketą: 2008 m. biudžeto įstatymą, provincijų įgaliojimų įstatymą ir ribotos amnestijos įstatymą, susijusį su debaathifikacijos procesu, tuo būdu įtinkant sunitams, šiitams ir kurdams. Tačiau prezidento tarybai atmetus provincijų įgaliojimų įstatymą, tebelieka netikrumas, ar galima įtvirtinti šią ribotą pažangą.

Ekonomikos srityje matosi visiškas pasikliovimas naftos sektoriumi, sunkumai pritraukiant ne tik užsienio, bet ir vidaus investicijas ir darbo vietų sukūrimo galimybių nebuvimas. Mokesčių surinkimas ir tarifai yra kaip tik pradinėje stadijoje ir jų dydžiai tebėra labai maži. Vis dar ribotas yra gebėjimas panaudoti biudžete suplanuotas investicijas, nors jis ir didėja. Tačiau ekonominė veikla, įskaitant investavimą, šiame etape matyt turi daugiau galimybių saugiausioje kurdų zonoje.

Nacionalinis susitaikymas lieka svarbiausiu klausimu politinėje darbotvarkėje; joje taip pat daug iniciatyvų bei užsieniečių skatinamų įvykių. Tačiau, kol toliau dedamos vidaus pastangos sukurti tikrą Irako nuosavybę ir ateities perspektyvas, vis dar trūksta bendros ir aiškios vizijos, o dedant pastangas vadovaujamasi sektoriniais, religiniais arba etniniais interesais, sumetimais arba nuoskaudomis. Ir apie tai mano direktorius informavo mane.

Leiskite pasinaudoti šia galimybe, kad galėčiau priminti jums apie tai, ką mes jau darome Irake ir su juo bei ką mes galime ateityje bandyti daryti vis dar esančiomis sunkiomis aplinkybėmis. Mūsų intervencija plečiasi įvairiose veiklos srityse, apimančiose politinius, ekonominius, pagalbos ir humanitarinius aspektus.

Pirma, prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas: tai yra politinės pastangos pirmą kartą nustatyti sutartinių Europos ir Irako santykių pagrindą. Mes tikimės, kad tai padės Irakui imtis savo reformų darbotvarkės ir palengvinti reintegraciją į tarptautinę bendruomenę po penkių izoliacijos metų. Mes ką tik užbaigėme ketvirtą derybų raundą. Greita pažanga tęsiasi srityse nuo žmogaus teisių iki kovos su terorizmu ir nuo energetinio bendradarbiavimo iki aplinkos apsaugos.

Antra, kaimynų susitikimai, kuriuos minėjo Tarybos pirmininkas, galėtų labai daug padėti mažinant trukdžius, didinant saugumą ir sudarant sąlygas įvairių frakcijų politiniam dialogui bei susitaikinimui. Aš asmeniškai įdėjau nemažai pastangų norėdamas padėti tai pasiekti dalyvaudamas dviejose konferencijose Sharm el Sheikh ir Stambule. Aš tą toliau darysiu ateityje, jei galėsiu, kad toliau būtų palaikomas parlamento spaudimas Irako kaimynėms imtis savo atsakomybės. Arabų lygos generalinio sekretoriaus Amr Moussa vizitai į Bagdadą ir labai neseniai vykęs net Irano prezidento vizitas turėtų būti geri ženklai šia kryptimi.

Kaip savo pranešime nurodo Ana Maria Gomes, uždavinys padėti Irakui atsistoti ant kojų negali kristi vien tik ant pagalbos teikėjų bendruomenės arba Irako pečių.

Pagalbos klausimu man reikėtų priminti šiam parlamentui, kad 829 mln. EUR Bendrijos lėšų skirta Irakui nuo to laiko, kai 2003 m. pradėtas finansavimas esant mano pirmtakui buvo įsipareigotas gavus visišką Tarybos ir Europos Parlamento pritarimą.

Mes niekada nebuvome naivūs veiksmingos programos įvykdymo Irake sunkumų požiūriu. Dirbdami su JT ir jos agentūromis, pasaulio banku ir specialiu Jungtinių Tautų daugiašaliu fondu mes darėme taip, kaip rekomendavo šis Parlamentas ir visos mūsų valstybės narės. Darbas su jomis buvo vienintelis perspektyvus variantas. Po Sergio Vieira de Mello ir didelės dalies jo personalo nužudymo, kai buvo susprogdintas jų biuras Bagdade, Jungtinėms Tautoms buvo nepaprastai sunkus metas. Naujas specialusis įgaliotinis Staffan de Mistura perėmė jo darbą kartu su nemažais įsipareigojimais ir yra labai vertinamas. Jūs nesenai susitikote su JT specialiojo įgaliotinio pavaduotoju David Shearer ir aš manau, kad jums puikiai pavyko apsikeisti požiūriais į jų misiją ir vis dar egzistuojantį pavojų.

Aš galėčiau paminėti daug projektų, bet tą aš padarysiu vėliau, kai atsakinėsiu jūsų klausimus. Dabar aš galiu tik pasakyti, kad aš tai laikau svarbiu esminiu darbu, visų svarbiausia atsižvelgiant į labai ribotą Irako vyriausybės pajėgumą – ir aš sutinku su Ana Maria Gomes šiuo klausimu – siekti rezultatų. Nuo pagrindinių poreikių sveikatos ir švietimo srityje, per su demokratizacijos, rinkimų ir žmogaus teisių rėmimą susijusią pagalbą, iki humanitarinės paramos ir paramos pabėgėliams mes toliau atkakliai dirbome su nepaprastai plačia programa, naudodami geriausias galimas priemones sunkiausiomis sąlygomis.

Mes bandėme užtikrinti, kad ypatingas dėmesys būtų kreipiamas į pažeidžiamų grupių, ypač perkeltų irakiečių, gyvenančių tiek pačiam Irake, tiek ir kaimyninėse valstybėse, poreikius. Praėjusiais metais pabėgėlių paramai buvo skirtas didelis 50 mln. EUR paketas. Be to, Komisija ketina skirti 20 mln. EUR iš savo 2008 m. biudžeto humanitarinės pagalbos eilutės, remdama viduje perkeltus asmenis/pabėgėlius ir labiausiai pažeidžiamas grupes Irake. Mes taip pat pradėjome keletą dvišalių projektų, bet nėra idealaus sprendimo. Iš tikrųjų kiekvienas galimas variantas turi būdingų ir sunkiai įveikiamų trūkumų.

Kai aš jau minėjau – ir aš artėju prie pabaigos – praėjusią savaitę pagal mano nurodymą du mano už Iraką atsakingi direktoriai iš Išorės santykių generalinio direktorato ir EuropeAid apsilankė Bagdade su savo komandomis. Jie dalyvavo vaisingose, bet labai atvirose diskusijose su Irako valdžios institucijomis ir kitais veikėjais. Misija patvirtino nepatikimą Irako saugumą, politinę ir ekonominę padėtį, kurią aš apibūdinau anksčiau, nepaprastą Irako institucijų silpnumą po Sadamo Huseino valdymo metų ir po to vykusio karo ir svarbų mūsų mažos delegacijos Bagdade vaidmenį.

Irako vyriausybė išreiškė savo troškimą dirbti kartu su Europos Sąjunga. Šiuo pagrindu mes turime pabandyti finansuoti kartu su kitais dvišaliais ir tarptautiniais donorais bei padėsime stiprinti institucijas ir valstybės valdymo gebėjimą, kuris vis dar yra nepakankamas. Mes turime išsiaiškinti būdus, kuriais būtų galima imtis labiau tiesioginių veiksmų, kaip prašė Parlamentas – atsižvelgiant į saugumo aplinką – ir norėtume užtikrinti maksimalų mūsų pagalbos veiksmingumą, matomumą ir atskaitingumą.

(Plojimai)

  Ignasi Guardans Cambó, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės pranešėjas. − (ES) Ponia pirmininke, šiam pranešimui turime pritarti. INTA komitetas jį išnagrinėjo ir aptarė su visomis smulkmenomis, žinoma, atsižvelgdamas į savo kompetenciją, ir apie tai aš ketinu labai trumpai pakalbėti.

Aš norėčiau pabrėžti kai kuriuos klausimus, esančius INTA komiteto tekste, kuriuos tik iš dalies palietė pranešėjas, nors didžioji dalis tos esmės, apie kurią Tarptautinės prekybos komitetas kalbėjo, yra įtraukta. Pirma, Irakas vėl turi būti įtrauktas į tai, ką mes galėtume pavadinti ekonomine sistema, ir tuo atžvilgiu mes turime jį pasveikinti su jo stebėtojo statusu Pasaulinėje prekybos organizacijoje; tai yra aiškiai teigiamas žingsnis teisinga kryptimi.

Antra, būtina pasinaudoti prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, kaip labai naudinga priemone skatinti vidaus reformoms, kurios labiau priartins Iraką prie dvišalės sistemos drausmės.

Trečia, aš norėčiau pabrėžti būtinumą užtikrinti tikrą skaidrumą ir nediskriminavimą viešųjų pirkimų Irake srityje. Tai yra klausimas, kurį komitetas akcentavo ir, kuris bus pateiktas kaip pakeitimas plenariniame posėdyje rytojaus balsavimo metu. Aš manau, kad svarbu pabrėžti jį: skaidrumas ir pusiausvyra visuose viešuosiuose pirkimuose.

Pagaliau mes raginame, kad perinvestavimas iš parduotos naftos gautų pajamų būtų atliekamas tokiu būdu, jog būtų užtikrinta galimybė Irako vyriausybei pačiai pasirūpinti juo per kompetentingas institucijas.

Klausimų galėtų būti daug daugiau, bet aš laikau, kad visas pranešimas užsitarnauja šio parlamento sveikinimų.

  Jana Hybášková, PPE-DE frakcijos vardu. – (CS) Ponia pirmininke, Komisijos nare, aš norėčiau išreikšti savo didžiulį dėkingumą baronienei Emma Harriet Nicholson, Ana Maria Gomes ir Komisijai. Kas kažkada atrodė neįmanomu dalyku, dabar yra tikrovė. Šis Parlamentas, būtent Europos Parlamentas, yra vieningas savo rekomendacijoje tiek Tarybai, tiek ir Komisijai dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake.

Užmirškime praeitį. Padėtis nebeblogėja ir stabilumas yra išlaikomas. Jauni žmonės nusisuka nuo sektantizmo ir žiaurumo, nereguliari kariuomenė nebetenka paramos, o Mahdi armija bendradarbiauja. Todėl Europai nepaprastai svarbu būti Irake. Pagrindinis Europai keliamas uždavinys yra stiprinti teisę ir tvarką bei užtikrinti techninę pagalbą policijai, Vidaus reikalų ministerijai, teismų ir kalėjimų sistemai. Ne to svarbu padėti Irakui pelnytis iš savo didžiulių naftos atsargų per biudžetines priemones. Trečias reikalavimas yra stiprinti demokratiją teikiant techninę paramą rinkimams.

Mes taip pat skatiname Europos firmas ir bendroves atnaujinti savo įsipareigojimus Irakui. Tačiau tam reikalinga bendra Europos pozicija. Mes užsiimame pabėgėliais, prieglobsčio prašytojais ir perkeltais asmenimis. Mums reikia turėti partnerių. Mums reikia Irako partnerių, kurie gerbia skaidrumą, kovoja su korupcija ir nepotizmu bei gerbia teisinę valstybę, žmogaus teises ir demokratiją. Mes esame pasirengę pasiūlyti pagalbą Irako atstovų tarybai partnerystės susitarimo pagrindu, kuriame numatoma mokyti jų personalą, keliauti ten ir dirbti per ad hoc pastovią delegaciją.

Yra vienas svarbus klausimas, ir tai sakau kaip asmuo, kuris 2003 m. balandžio 7 d. pirmą kartą apsilankė Basroje: europiečių buvimas čia neturėtų padidinti problemos. Visi europiečiai turi dirbti išvien, kad palengvintų žmonių tragediją, kurią patyrė irakiečių kartos.

  Véronique De Keyser, PSE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, Ana Maria pranešimas yra puikus ir jame yra nemažai išradingumo. Tokiu jautriu kaip Irakas klausimu, kuris mus tiek ilgai skyrė, pranešime mums pateikiama nauja ir konstruktyvi perspektyva be jokių įprastinių politikavimų, ir tai nėra staigmena iš Ana Maria Gomes. Jis taip pat buvo priimtas didele balsų dauguma Užsienio reikalų komitete ir aš noriu paminėti du punktus tarp daugelio, kurie buvo parengti.

Pirma, Ana Maria Gomes ragina kūrybingai naudoti visas Komisijos žinioje turimas priemones atsižvelgiant į atitinkamos Irako kompetencijos atkūrimą teisinės valstybės, teisingumo, žmogaus teisių, gero valdymo, moterų, sveikatos ir švietimo srityse. Ana Maria Gomes kalba ir rašo apie tai su tam tikra jėga. Irakui netrūksta lėšų: Jis yra potencialiai turtinga šalis, bet buvo visiškai sudraskyta administraciniu ir žmogiškuoju požiūriu. Todėl ji reikalauja dvišalių projektų kompetencijos formavimo ir pilietinės visuomenės rėmimo srityje ir punktų, atitinkančių komisijos drąsą, kuri net įkūrė delegaciją Bagdade, kontroliuoti šiuos projektus atidžiau ir garantuoti didesnį ES pastangų matomumą.

Antra, be paties Irako Ana Maria yra susirūpinusi Irako pabėgėlių padėtimi. Nesename vyriausio Komisijos nario pabėgėlių klausimams pranešime tvirtinama, kad kai yra virš dviejų milijonų pabėgėlių kaimyninėse šalyse, bet Sirijoje su 1400000 ir Jordanijoje su beveik puse milijono pabėgėlių ta padėtis pasiekė kritinį tašką. Taip pat buvo pranešta apie vaikų darbo ir prostitucijos klestėjimą nepaisant didžiausių šios šalies pastangų. Ana maria Gomes ragina Europą, kad parodytų didesnį kilnumą įleisdama pabėgėlius, ir Komisiją, kad labiau remtų savo pagalbos programas.

Trumpai, šiam pranešimui turi būti skiriamas labai didelis dėmesys artimiausiu metu ir, galbūt, taip pat ir vidutinės trukmės laikotarpiu, kai bus kalbama apie kokią nors ateities politiką Irake, ypač biudžeto politiką. Aš noriu dar kartą priminti parlamentui, kad prieš pateikdama padėties analizę pranešėja du kartus aplankė šalį. Tinkamai suprantant sunkumus toje vietoje negali būti nei vieno, kuris nesididžiuotų jos drąsa.

  Nicholson of Winterbourne, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, aš taip pat siūlau priimti mano šilčiausius sveikinimus mūsų pranešėjai. Ana Maria Gomes parengė iš tikrųjų išskirtinį pranešimą, kurio išvados yra padarytos tiesiogiai iš jos asmeninės patirties vietoje. Aš sveikinu Komisijos narę dėl jos asmeninio pastovaus ir uolaus dėmesio svarbiausiems Irako problemos elementams ir delegacijos vadovą Ilkka Uusitalo, kurio darbas buvo pastebimas vietoje daugeliu atveju. Puikus Komisijos atliktas darbas – aš šiltai sveikinu jus ir Ilkka Uusitalo. Ministrų Taryba taip pat skyrė labai daug dėmesio Irako klausimams. Šiandien mes Parlamente taip pat skiriame savo dėmesį tiems klausimams, kadangi pagaliau svarbiausios Europos Sąjungos institucijos susirinko kartu. Žinoma, kartu mes galime pasiekti daug daugiau.

Šiandien Irakas turi tikrą parlamentą ir visiškai pasaulietinę konstituciją. Irakas yra vienas iš nedaugelio šalių šiame regione, turintis demokratiją – pasaulietinę demokratiją – nepaisant jos trūkumų. Dėl to mes turime padaryti viską ką galime, kad padėtume Irakui stiprinti demokratinį procesą. Aš manau, kad ryšių tarp mūsų parlamentų stiprinimas yra vienas iš svarbiausių būdų, kuriuo mes galime padėti. Aš labiausiai didžiuojuosi būdamas nauju delegacijos, kurią nesenai suformavo Pirmininkų Sueiga, pirmininku.

Praėjusių metų spalio mėn. – ir vėl sausio mėn. kartu su Ana Maria Gomes – aš turėjau progą kreiptis į Irako parlamentą plenarinėje sesijoje. Tai buvo didelė garbė ir mes iš karto supratome, kiek daug pagalbos jiems reikia. Norėdami padėti Irakui pakeisti niūrią administracinę padėtį, mums taip pat reikia sudaryti glaudaus bendradarbiavimo partnerystės susitarimus su viešųjų paslaugų ministrais ir panaudoti visą savo patirtį plėtros procese siekiant padėti ugdyti gebėjimus ir plėtoti institucijas.

Tokiems kaip mes Irako žmonėms reikia demokratijos ir jie turi teisę į gerą valdymą. Be to, jiems reikia pagrindinių žmogaus teisių nuostatų, pagrindinių viešųjų paslaugų ir visos sudėties tų privilegijų, kurias mes turime savo Vakarų Europos demokratijose. Manyčiau, kad Irako stabilumo kaina, daranti nedidelę įtaką regioniniu ir nacionaliniu mastu, yra verta visų pastangų, kad jį pasiektume. Kai tik Turkija įstos į Europos Sąjunga, kaip aš tikiuosi ji padarys, Irakas taps mūsų kaimynu ir dėl to mes matome ją kaip platesnės kaimynystės dalį.

  Adam Bielan, UEN frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją dėl mums pateikto pranešimo.

Ponios ir ponai, kelių dienų laikotarpyje, kovo mėn. 20 d. sukaks penkeri metai nuo to laiko, kai tarptautinės koalicijos ginkluotosios pajėgos pradėjo antrąjį karą Persijos įlankoje. Deja, ne visos Europos Sąjungos valstybės narės priėmė politinį sprendimą remti Jungtines Valstijas tuo metu. 2003 m. išaiškėjęs vienybės nebuvimas toliau daro neigiamą poveikį Europos Sąjungos vaidmeniui, kurį ji galimai galėtų vaidinti atstatant Iraką. Pagaliau mes turime visą spektrą galimų finansinių ir politinių išteklių. Tinkamai naudojami, jie galėtų padėti remiant saugų ir demokratinį Iraką, tokiu būdu prisidedant prie greito viso regiono stabilumo padidėjimo.

Aišku, ir aš šiuo klausimu sutinku su pranešėja, kad Irakui reikia daugiau, negu finansinės pagalbos. Jam taip pat reikia paramos, kad būtų galima atkurti jo nacionalines institucijas ir pilietinę visuomenę. Reikėtų nepamiršti, kad diktatoriško valdymo dešimtmečiais Irako viešasis administravimas greičiau buvo nukreiptas į gyventojų kontrolę, nei į viešąsias paslaugas.

Kadangi mes rengiame naujos Europos Sąjungos strategijos projektą dėl jos įsipareigojimų Irake, mes negalime nepastebėti, kad reikalingas dialogas su Jungtinėmis Valstijomis, ypač užsienio ir saugumo politikos srityje. Aš esu įsitikinęs, kad tinkamas bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis yra svarbiausias saugaus ir stabilaus Irako kūrimo veiksnys.

  Caroline Lucas, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, aš norėčiau padėkoti Ana Maria Gomes už jos puikų pranešimą. Aš norėčiau pradėti pabrėždama, kad bet kokių kaltinimų ES dalyvavimo Irake klausimu reikia pasimokyti iš praeityje padarytų klaidų, atsižvelgiant į tai, kad invazija buvo tokia milžiniška politinė ir humanitarinė katastrofa. Mūsų pradžios tašku turėtų būti pripažinimas, kad Irako problemas galima išspręsti tik grąžinant irakiečiams tikrą ir visapusišką suverenumą, įskaitant naftos ir kitų išteklių atžvilgiu, ir todėl reikalauju išvesti visą užsienio okupacinę kariuomenę.

Aš domėjausi nuomone apie pranešimą Tarptautinės prekybos komitete ir iš tos perspektyvos aš pastebėjau, kad po karinės Irako okupacijos sekė ekonominė okupacija, pagal kurią JAV privatizavo visuomeninę nuosavybę, liberalizavo prekybą ir nustatė taisykles, susijusias su užsienio tiesioginėmis investicijomis, aiškiai prieštarauja tarptautinei teisei. Štai kodėl mums reikia būti truputį atsargiems prekybos ir investicijų srityse.

Mums pateiktame pranešime džiaugiamasi Irako stebėtojo statusu PPO, kaip svarbiausiu žingsniu link Irako pastūmėjimo integruotis į tarptautinę ekonomiką, ir tikimasi ES ir Irako prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo. Aš tik norėčiau išsiaiškinti, ar Irakas pakankamai išugdė savo derybų ir vertinimo gebėjimus. Priešingu atveju, mes rizikuojame, kad šalis dar kartą taps išorės interesų auka.

Panašiai, pranešime raginama padėti Europos firmoms ir skatinti jas teikti paraiškas dėl sutarčių Irakui atkurti. Dar kartą, būkime tikri, kad mes darome viską ką galime siekdami plėtoti Irako bendrovių pajėgumą, taip pat ir vyriausybės derybinius gebėjimus, kad mes galėtume žengti pirmyn kiekvienam labiau priimtinu būdu.

  Vittorio Agnoletto, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, mes esame palankiai nusiteikę Ana Maria Gomes pranešimo atžvilgiu, kuriame yra keli saviti punktai, pvz., teritorijos vientisumo gynimas ir susitaikinimo proceso Irake būtinumas. Tačiau tuo pačiu mes manome, kad Europos Sąjunga privalo paraginti Turkiją nedelsiant užbaigti šiaurinio Irako invaziją.

Mes taip pat turime pritarti reikalavimui, kad pajamos iš naftos pardavimo būtų investuotos Irako labui, bet mes negalime nepaisyti įstatymų, kuriuos nustatė Jungtinės Valstijos, kurios perdavė Irako energetinius išteklius JAV tarptautinėms bendrovėms, leisdamos joms eksportuoti visas pajamas ir gauti didžiulius pelnus. Viena tokių bendrovių yra viceprezidento Richar Bruce Cheney bendrovė Halliburton.

Mes žinoma galime pritarti reikalavimui dėl skaidrumo, susijusios su rangovų organizacijos skirtomis taisyklėmis ir teisiniu statusu, bet mes negalime nepaisyti tikrovės, kad Irake yra daugybė privačių įmonių, kuriose dirba tūkstančiai žmonių ir, kurios vykdo veiklą nesilaikydamos jokių taisyklių.

Pranešime reikalaujama, kad ES elgesio kodeksas dėl ginklų eksporto būtų padarytas teisiškai privalomu, bet mes negalime pamiršti, kad šis karas kainavo 6000 milijardų JAV dolerių, kurie priešingu atveju galėjo būti investuoti siekiant Tūkstantmečio tikslų. Šis karas ir okupacija yra šimtų tūkstančių mirčių priežastis; šis karas ir okupacija buvo ir tebėra neteisėta, pradėtas visiškai pažeidžiant tarptautinę teisę, vienašališkai ir prieš daugumos valstybių narių, Jungtinių Tautų ir tarptautinės viešosios nuomonės norus.

Mes turėtume pareikalauti nedelsiant išvesti okupacines kariuomenes. Jas turėtų pakeisti JT misija, pajungta vien tik saugumo garantavimui; visa karinga veikla turi liautis.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Ana Maria Gomes įdėjo daug pastangų rašydama apie Europos Sąjungos vaidmenį Irake. Komplikuota padėtis Irake prašosi aiškios ir atsakingos politikos. Tačiau siūloma ES politika Irako atžvilgiu iškelia tam tikrus rimtus klausimus. Šie klausimai ypač derinasi su mano darbiniu vizitu į Kurdistaną.

Pranešėja paminėjo Kurdistaną, kaip regioną, kuriame stabilumas ir saugumas mažai garantuojamas, ir, kuriame toliau turi būti plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas plėtos klausimais. Žinoma, ES buvimas regione yra labai svarbus ir aš noriu pabrėžti tai. Tačiau Kurdų vyriausybė aštriai kritikuojama viduje ir išorėje žmogaus teisių gerbimo klausimu, o asirų krikščionių mažuma Kurdistane ypač kelia nerimą. „Ar yra turi kokią nors ateities galimybę šios grupės Irake?“ Tai yra rimtas klausimas.

Trumpai, Tarybos ir Komisijos nariai, kai jūs galite veiksmingai prisidėti prie ilgalaikės taikos ir stabilumo Kurdistano regione ir prie demokratinės teisinio valdymo struktūros sukūrimo?

Užbaigdamas, ponia pirmininke, aš norėčiau išreikšti dar vieną paskutinę mintį. Milijonai perkeltų irakiečių nusipelno viso mūsų dėmesio ir paramos. Pranešėjas rekomenduoja Tarybai, kad valstybės narės turėtų priimti Irako pabėgėlius. Tarybos ir Komisijos nariai, kiek pagrįstas yra šis puikus pasiūlymas? Dėkoju jums.

  Slavi Binev (NI). – (BG) Ponia pirmininke. Brangūs kolegos, aš pritariu Ana Maria Gomes pranešimui, kadangi jame pateikiamas absoliučiai aiškus visų problemų, lydinčių naujos demokratinės vyriausybės kūrimą Irake, vaizdas, taip pat ir pateikiami būdai joms įveikti.

Visų pirma aš reikalauju okupacinėms ginkluotosioms pajėgoms nedelsiant pasitraukti iš Irako, kadangi šios suverenios valstybės karas ir okupacija buvo neteisėta ir sprendimas dėl jų buvo priimtas visiškai pažeidžiant tarptautinę teisę, t. y. vienašališkai ir nepaisant daugumos Jungtinių Tautų valstybių narių, ir tarptautinės viešosios nuomonės.

Aš tikiuosi, kad susidariusi padėtis nekels pavojaus Irano žmonių mudžechedinų organizacijai, turinčiai 3500 narių, priklausantiems taikiems gyventojams, kurie susiduria su nuolatiniu spaudimu. Aš esu įsitikinęs, kad demokratijos negalima kurti nedemokratiniais ir žiauriais metodais nei vienoje pasaulio šalyje.

Aš ketinu balsuoti už Aną Ģaria Gomes pranešimą, kadangi Irako problemas galima išspręsti tik perleidžiant atgal tikrą ir visapusišką suverenitetą į Irako rankas.

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). – Ponia pirmininke, Komisijos nare, Tarybos pirmininke ir Ana Maria Gomes, aš noriu padėkoti jums už viską ką jūs pasakėte ir už visą darbą, kurį darėte iki šiol.

Aš manau, kad šiuo pranešimu siunčiama labai svarbi informacija likusiai Europos Sąjungai: kad šis parlamentas nori žvelgti pirmyn; jis nenori gręžiotis atgal; jis nori užsiimti demokratinio ir federalinio Irako ateitimi, palaikydamas tokią ateitį.

Aš pasakysiu tris dalykus apie šį pranešimą ir ypač didžiuojuosi, kad šis pranešimas išeina iš Europos Parlamento dieną, kai mes švenčiame Europos Parlamento pasiekimų 50-metį. Šiandien mes švenčiame tai, ką mes pasiekėme Europos sutaikinimo srityje. Ir pamokos, kurias mes išmokome per pastaruosius 50 metų yra pamokos, kurias mums reikia perduoti kaip patirtį ir žinojimą mūsų draugams Irake, kad jie galėtų pasinaudoti jomis ir atkurti savo šalį sėkmingu būdu.

Žinoma pranešime nusakomi pasiekimai, bet jame nevengiama iššūkių, su kuriais susiduria Federacinė Irako Respublika ir, kuriuos Komisijos narė vykusiai nusakė.

Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kaip į jos pareiškimo pagrindą. Tai yra, kad už pasiekimus saugumo srityje pirmiausiai atsako irakiečiai, kuriuos žinoma remia internacionalistai, bet tai yra irakiečių pareiga. Nei vienas negali užtikrinti Irako saugumo, išskyrus irakiečius; niekas negali užtikrinti, kad bus išspręstos politinės problemos, išskyrus irakiečius politikus ir jų politinį procesą.

Mes reikalaujame naujos strategijos, būtent Europos strategijos Irakui. Aš praleidau didžiąją dalį 2006 m. dalį dirbdamas Tarybos atstovybėje, esančioje Bagdade, ir padėdamas jiems. Informacija, kurią gaudavau iš visų kiekvieną dieną buvo „Kur yra Europa? Mes norime kalbėti su Europa, kadangi jūsų patirtis yra nepaprastai svarbi mums.“ Šiandien, tai yra atsakymas į tą pagalbos šaukimą.

Pagaliau, šis parlamentas ir jo pranešimas iš naujo patvirtina Europos Parlamento įsipareigojimą remti atstatymą ir Irako Parlamento kūrimą, šį nepaprastai svarbų vaidmenį; ir ačiū jūsų Tarybai, kad pripažino pagalbą, kurią šis Parlamentas suteikė parinkdamas ir patvirtindamas delegaciją ryšiams su Iraku.

Aš manau, kad šiandien mes susidūrėme su ypač svarbiu iššūkiu: iš tikrųjų panaudoti tai, ką mes žinome ir ką mes turime politinio proceso rėmimo srityje, ne ginklais, o žodžiais ir ne ginklais, o darbais Irake bei padėti čia gyvenantiems žmonėms.

  Béatrice Patrie (PSE). − (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat noriu pasveikinti Ana Maria Gomes už jos darbo nepaprastai jautriu ir komplikuotu klausimu kokybę. Mes visi suprantame kokiu laipsniu konfliktas Irake buvo didelio valstybių narių nevieningumo šaltiniu. Mes žinome, kad dabar mūsų pareiga yra padėti kurti saugų, suvienytą, klestintį ir demokratinį Iraką.

Aš asmeniškai norėčiau išryškinti didesnę dramą, kurią slepia mūsų vyriausybės: Aš kalbu apie Irako konfliktą, kuris paliko beveik 4,5 mln. gyventojų gatvėse, ir tai yra didžiausias gyventojų perkėlimas Artimuosiuose Rytuose nuo 1948 m. Skubiai reikalingi suderinti veiksmai Europos lygmenyje.

Mano didžiausias rūpestis yra artimiausias ir ilgalaikis likimas tų irakiečių, kurie buvo priversti pabėgti iš savo šalies. Apytikriai 2,3 mln. žmonių rado prieglobstį kaimyninėse šalyse, daugiausia Sirijoje ir Jordane, bet taip pat ir Egipte, Libane, Turkijoje bei Persijos įlankos regiono valstybėse. Priimdamos beveik 2 mln. pabėgėlių Sirija ir Jordanija dėjo ypač pagirtinas pastangas.

Žinoma ES ir tarptautinės bendruomenės vaidmuo yra užtikrinti, kad ilgainiui visi šie pabėgėliai grįžtų namo, bet šiuo momentu grįžimas daugeliui iš jų nėra pasirinkimo variantas. Kai kuriuos ypač pažeidžiamus pabėgėlius reikia perkelti į Vakarų šalis. Pagal UNHCR, 6,6 % irakiečių gyvena Sirijoje, apytikriai 100 000 turi būti perkelta kitur. Aš tokiu būdu raginu savo kolegas pritarti pakeitimui, palankiam 2008 m. perkėlimo programoms, kad ES galėtų priimti kai kuriuos labiausiai pažeidžiamus pabėgėlius, kurie dabar yra UNHCR rankose.

Užbaigdamas aš raginu parlamentą nenusisukti nuo mūsų vertybių. Mes turime visiškai laikytis 1951 m. Ženevos konvencijos ir atsisakyti bet kokio priverstinio pabėgėlio grąžinimo į Iraką.

  Patrick Louis (IND/DEM). − (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Fernand Braudel tvirtino, kad istorija prasidėjo vasarą, bet šiandien atrodo krikščionių mažumų Irake ilga istorija eina į pabaigą. Mes Europos tautos negalime parodyti nepritarimą šiam dideliam neteisingumui nesiimdami veiksmų. Šie žmonės palankiai vertina Islamą ir kartu kuria šalį, kuri klestėjo anksčiau, kol ją nusiaubė fanatizmas ir karai.

Dabar šios mažumos turi susitaikyti su mintimi patiems pabėgti. Irakas negali kurti ateities be jų pačių ir jų įgūdžių. Ateitis nekuriama padalinant šalį: ji kuriama atstatant jos ekonomiką, bendru skirtingų bendruomenių ir kultūrų pripažinimu bei teisės viršenybės taikymu.

Jeigu ES priima tvirtą sprendimą įsikišti į Irako reikalus, ji turi savo planuose nepamiršti dramatiškos visų šių mažumų bendruomenių tikrovės. Jų ateitis turi būti ES veiksmų matas ir tikrovė, o bendruomenių savitarpio pagarbos tikrovė – jos pagalbos skyrimo kriterijus. Tokiu būdu šie veiksmai suteiks pasitikėjimo mūsų tautomis.

  Sorin Frunzăverde (PPE-DE). – (RO) Pripažindama pastaruoju metu pasiektą pažangą viduje ir užsienio reikalų lygmenyje Europos Sąjunga turi skatinti Irako valdžios institucijas toliau baldyti kurti demokratines, stabilias, teisiškas federalinio tipo valstybės institucijas.

Atsižvelgdamas į etninę ir religinę tikrovę aš manau, kad tik federalinis Irakas gali būti perspektyvus. Aš kalbu apie federalinį, o ne apie padalintą Iraką. Europos Sąjunga turi taip pat remti stabilaus Irako, kurio institucijos gebėtų užtikrinti nacionalinį suverenumą, valstybės vienybę, teritorinį vientisumą, tvarią ekonominę plėtrą ir Irako žmonių gerovę, gyvavimą. Europos Sąjunga turi aktyviai remti Irako institucijų plėtrą, tvirtai grindžiamą jo tikrove, tinkamai atsižvelgiant į Irako žmonių istorines, religines, kultūrines ir tapatumo tradicijas ir religines bendruomenes, esančias jo teritorijoje.

Šiame kontekste yra patartina sukurti tam tikras konsultacines institucijas, suformuotas iš visų Irako etninių ir religinių bendruomenių lyderių, siekiant suteikti daugiau teisėtumo centrinėms valdžios institucijoms. Irako institucijų plėtrą turi remti Europos Sąjunga, pasinaudodama Eujust Lex misija, taip pat ir atitinkamomis Europos finansinėmis priemonėmis.

Aš pabrėžiu, kad būtina Europos finansavimą skirti tiesiogiai paramos gavėjo Irako institucijoms. Tokias lėšas turėtų valdyti Europos Sąjungos institucijos skaidriu ir Europos piliečiams aiškiu būdu.

Aš rekomenduoju, kad Europos Sąjungos institucijos panaudotų patirtį ir kompetenciją tų valstybių narių, kurios piliečiai ir kariai jau yra Irako teritorijoje, įtraukdamos jas į šios šalies stabilizavimo ir atstatymo procesą. Tuo pačiu aš manau, kad Europos įmonės turėtų būti skatinamos ir remiamos, kad įsitrauktų į Irako atstatymo procesą ir geriau plėtotų savo verslą šioje srityje.

  Erika Mann (PSE). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, Ana Maria Gomes, ponios ir ponai, Tarptautinės prekybos komitete mes savaime aišku pirmiausiai sutelkėme dėmesį į aspektus, susijusius su prekyba ir ekonominiais santykiais, bet kai kuriose srityse mes peržengėme tą kompetenciją. Ar galiu dėl šios priežasties pateikti pastabas dėl dviejų punktų?

Visų pirmą mes esame labai patenkinti, kad turime šį pranešimą, iš kurio pasidaro aišku, kad Europos Sąjunga turi aiškų vaidmenį ir įpareigojimą Irake. Mes manome, kad neabejotinai nepaprastai svarbu integruoti Iraką į prekybos sistemą ir savaime suprantama, kad tam PPO yra teisinga arena. Mes turime teikti daugiau techninės pagalbos, negu teikėme iki šiol. Ši techninė pagalba turi būti orientuota į Irako priartinimą prie Europos ekonominės sistemos ir, tam tikru mastu, prie Europos verslo.

Kas liečia finansavimą, mes esame gana skeptiški vertindami perspektyvą, pagal kurią viskas būtų organizuojama tik per JT, Pasaulio banką arba specialų Jungtinių Tautų daugiašalį fondą. Mes labai norėtume dalyvauti savo gebėjimų ugdyme, bent jau tam tikru mastu, ir savo projektų administravime, nes tai sudarytų mums galimybę sukaupti duomenų ir kompetencijos bazę, kad galėtume padėti tokiomis pastangomis. Mes labai norėtume pamatyti šio siekio atspindį jūsų sprendimuose.

  Georgios Georgiou (IND/DEM). – (EL) Ponia pirmininke, visų pirma leiskite man pasveikinti Ana Maria Gomes, taip pat ir Komisijos narę, kurios mūsų manymu parodė žmogišką jautrumą šiandieniniams įvykiams Irake.

Tačiau, ponia pirmininke, dėl tam tikrų priežasčių aš vis dar susidarau įspūdį, kad mes nuolankiai sekame kitus, kurie griauna, kad mes galėtume statyti. Tai ne pirmas kartas. Šiandien mes skiriame 820 mln. EUR pagalbą Irakui. Mes negalime padėti mirusiems, kurių skaičius daug didesnis, negu tų, už kuriuos atsakingas Sadamas Huseinas. Man įdomu, ar tie, kurie atsakingi už šiandieninius mirusiuosius, kada nors atsakys.

Aš sakau tai, nes tai taip pat atsitiko mums Jugoslavijoje. Ponia pirmininke, jeigu mes visiškai pelnytai nemėgstame diktatorių ir jų metodų, tai raskime būdą patiems išsilaisvinti iš diktatorių. Mes neturime pagrindo griauti šalių vien tik todėl, kad mes nemėgstame diktatorių. Dėl to, kas įvyko Jugoslavijoje ir šiandien vyksta Irake, ir mes nežinome, kada pastarojo tragedija baigsis.

  Anna Záborská (PPE-DE). − (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Mosulo arkivyskupas, monsinjoras Paulos Faraj Rahho, buvo pagrobtas beveik prieš dvi savaites. Trys su juo buvę žmonės buvo žiauriai nužudyti. Tai yra rimtas incidentas. Ketvirtoji Ženevos konvencija aiškiai saugo civilinius, sveikatos apsaugos, religinius ir humanitarinius darbuotojus. Daug nesmurtinės taikos aktyvistų yra Irake, Palestinos teritorijose ir Izraelyje. Jie yra krikščionių, musulmonų, žydų arba pasaulietiniai aktyvistai.

Reaguodamas į religinės mažumos pagrobimą parlamentas turi du neatidėliotinų veiksmų variantus. Rytojaus balsavime dėl mano kolegės Ana Maria Gomes pranešimo mes galime priimti žodinį pakeitimą, smerkiantį monsinjoro Paulos Faraj Rahho pagrobimą siekiant daryti įtaką karui. Antradienį mes taip pat turime galimybę įtraukti labai trumpą tekstą į skubių klausimų darbotvarkę, kad galėtume patvirtinti poziciją, priklausančią mūsų, kaip Europos institucijos, kompetencijai.

  Paulo Casaca (PSE). – (PT) Komisijos nare, leiskite man pasakyti, kad sprendžiant iš mūsų diskusijų šiuo klausimu, Jungtinės Tautos nusipelno didžiausios pagarbos. Sérgio Vieira de Melo ir visi kiti, kurie žuvo ir, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, yra nusipelnę didžiausios mūsų pagarbos. Tai nereiškia, kad mes neturėtume žinoti, kas vyksta ir kas gauna lėšas, kurios turėtų būti naudojamos Irake. Be to, leiskite man pasakyti, kad tie 20 mln. EUR, apie kuriuos šiandien kalbėjo Komisijos narė – ir atleiskite man, kad aš perskaičiau apie prieš du ar tris mėnesius – man atrodo apgailėtinai nepakankami, kad būtų galima išspręsti didžiules problemas, su kuriomis susiduria pabėgėliai ir perkelti asmenys. Komisijos nary, šios problemos yra milžiniško masto, o Irake esanti nafta mažai padės, kadangi jo žmonės negali prieiti prie šios naftos. Komisijos nary, aš būčiau dėkingas, jeigu galima būtų įdėti daugiau pastangų sprendžiant šį klausimą, kadangi, kaip sakė Béatrice Patrie, šią problemą reikia nedelsiant apsvarstyti.

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). – Ponia pirmininke, Europa buvo prieš karą Irake. Tačiau nepaisant fakto, kas buvo teisus ir kas klydo, Irakas po Sadamo Huseino valdymo yra tikrovė, kurios niekas negali ignoruoti.

Įvertindama Irako padėties poveikį visiems Artimiesiems Rytams ir už jo ribų, ES negali toliau stovėti daugiausia santykinai nuošalėje. Panaudodama savo didžiulius išteklius ir kompetenciją ES turi reikšmingai prisidėti prie naujos Irako valstybės konsolidacijos rėmimo. Komisijos narė apibūdino požymius. Dabar mes turėtume sužinoti, kaip mes galėtume pašalinti juos, ir ne vien tik bendrai su kitomis tarptautinėmis organizacijomis – ES gali tai padaryti daugiau nei tai – o daugiausia pati. Strateginis tikslas yra padėti tos šalies naujoms, demokratiškai išrinktoms valdžios institucijoms suteikti pasitikėjimą ir dėl tos priežasties ir valdžią naujos valstybės institucijoms. Naujas, demokratinis, savarankiškas, turtingas naftos Irakas, esantis Artimųjų Rytų viduryje, būtų visų labui.

  Renate Weber (ALDE). – (RO) Šiuo metu Europos Komisija veda derybas su Irako valdžios institucijomis dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir ta proga taip pat sprendžiami su žmogaus teisių laikymusi susiję klausimai.

Aš prašau Europos Komisijos griežtai pareikalauti iš Irako valdžios institucijų rasti sprendimus, kaip vėl integruoti į visuomenę išorės ir vidaus pabėgėlius. Aš taip pat kreipiuosi į Sąjungos valstybes nares, kad įvertintų Irako pabėgėlių prieglobsčio poreikius pirmumo tvarka. Įvairi valstybių reakcija šiuo klausimu dar kartą įrodo, kad pabėgėlių statuso procedūras būtina suderinti Europos lygmenyje. Labai svarbu, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarime taip pat būtų sprendžiamas tarptautinio bendradarbiavimo klausimas.

Aš manau, kad delegacija ryšiams su Iraku iš Europos Parlamento gali palaikyti Irako įstatymų leidybos institucijos institucinius gebėjimus. Europos Sąjunga turi padėti Irakui tapti perspektyviu partneriu nepastoviame regione. Sveikinimai ir padėka Ana Maria Gomes už pranešimą.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Ponia pirmininke, jeigu mes norime turėti galimybę pasikliauti Irako partneriais, kurie padės kurti demokratiją, kaip taikaus sambūvio pagrindą, bus reikalingos investicijos. Aš prisimenu, kad man būnant studentu, mes buvome įpratę priimti jaunus žmones iš Irako į savo vidurines mokyklas. Galbūt būtų įmanoma, kad Europos Sąjunga suteiktų panašias galimybes jauniems irakiečiams šiuo metu. Aš turiu omenyje 24 metų nesulaukusių žmonių pakvietimą ir galimybės jiems gyventi tarp mūsų ir mokytis iš mūsų patirties suteikimą. Jie žinoma kritiškai įvertintų tai, ką jie pamatė, atmintų, kas buvo teigiamo, ir pakartotų tai grįžę namo, tuo tarpu, gal būt, taisydami tai, ką jie laikė esant neigiamu. Tuo rekomenduoju šį mokykla grindžiamą pasiūlymą parlamentui. Šio tipo vizitai neturėtų vykti tik universitetų lygmenyje. Aiškiai, politika priklauso nuo žmonių, ir čia galėtų atsirasti vietos tokiam rizikingam žingsniui jūsų, ponia, kompetencijos ribose.

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Ponia pirmininke, tai yra Europos Parlamento pranešimas Tarybai dėl būtinybės turėti Europos strategiją Irakui. Laikas nustoti ginčytis apie nesenus nesutarimus ir sutelkti dėmesį į ES veiksnų įsitraukimą šioje vietoje. Aš norėčiau padėkoti Komisijos narei už išsamų Irake susidariusios padėties paaiškinimą ir ore tvyro atsargus optimizmas. Aš manau, kad yra supratimas, jog reikalai galėtų pasitaisyti. Būtent tai Ana Maria Gomes taip išraiškingai apibūdino kaip puikią galimybę teigiamam indėliui, kurį ES galėtų įnešti.

Man svarbūs du punktai. Parlamentui svarbu nukreipti ES paramą demokratinės vyriausybės kūrimui, ir tuo labai susidomėjo Irako politikai. Antra, ES yra išskirtinėje padėtyje, suteikiančioje galimybę remti susitaikymo procesą, be kurio čia galėtų būti tik susiskaidymas ir toliau vykstu vidaus karas; todėl mums reikia pasinaudoti šia galimybe.

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. − (SL) Aš norėčiau padėkoti visiems, išreiškusiems savo pozicijas ir nuomones šiuo klausimu, kurios mums tikrai bus naudingos mūsų tolimesnėje veikloje. Aš norėčiau pridėti vieną pastabą ir vieną atsakymą.

Ana  klausimas susijęs su Chaldaen katalikų vyskupo pagrobimu. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į pareiškimą, kurį padarė pirmininkaujanti šalis kovo 1 d., kuriame griežtai smerkiamas pagrobimas ir reikalaujama besąlygiškai ir nedelsiant paleisti Chaldaen arkivyskupą.

Dabar kitu klausimu. Nickolay Mladenov ir kiti nurodė, kad atsakomybė už saugumą, kitaip tariant saugios padėties Irake sukūrimas, pirmiausiai lieka Irako valdžios institucijoms. Taip pat yra tiesa, kad mes turime padėti jiems šiuo klausimu, ir dar kartą norėčiau paminėti EUJUST LEX misiją. Ji veikia Irake nuo 2005 m. ir dauguma Europos Sąjungos valstybių narių dalyvauja joje.

Apytikriai 1500 aukštų Irako valdžios pareigūnų buvo apmokyta šioje misijoje. Jie buvo įdarbinti policijoje, teismų sistemoje ir kalėjimuose. Kaip minėjau, ši misija tęs veiklą iki 2009 m. vasaros, ir mes manome, kad tai yra svarbus progresas kuriant saugią padėtį Irake.

Aš dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjai Ana Maria Gomes už jos pranešimą, kuris pasitarnaus kaip labai svarbus pagrindas mūsų ateities veiklai. Aš turėčiau paminėti, kad veikla apima Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos pirmininko ministro Dimitrij Rupel planą dalyvauti Irako kaimyninių šalių balandžio mėn. susitikimą, kuris vyks Kuveite.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, tai buvo puikios diskusijos, kurios parodė, kad mes norime pasinaudoti puikia galimybe pagaliau atstatyti Iraką ir padaryti jį stabilia šalimi Artimuosiuose Rytuose; todėl aš visiškai sutinku, kad šis uždavinys bus labai svarbus mums visiems.

Pirmiausia aš norėčiau aiškiai pareikšti, kad jūs galite nesijaudinti būdami užtikrinti, kad mes laikysimės mūsų veiksmų kurso. Ačiū jums už palankius žodžius apie mūsų delegacijos vadovą, kuris, tarp kitko, dirba čia su keliais darbuotojais labai sunkiomis sąlygomis – prisiglaudęs Britanijos ambasadoje. Jis ir jo žmonės daro labai gerą darbą.

Mes dirbome kartu su specialiu JT daugiašaliu fondu, kadangi tuo metu dar ką nors daryti buvo neįmanoma. Po mano direktorių apsilankymo ir įvertinimo mes atsargiai išsiaiškinsime, ką mes galime padaryti kompetencijos ugdymo ir institucijų kūrimo klausimu. Mes visiškai suprantame, kad tai yra labai miela daugeliui jūsų, bet prašau taip pat suprasti, kad saugumo kaina bus labai didelė. Ką mes čia bedarytume tiesiogiai, bus labai brangu, priešingu atveju tai būtų neįmanoma.

Žaliosios zonos išorėje padėtis yra labai sunki, išskyrus, galbūt, kelias sritis, kuriose yra mažai saugumo problemų, ir kurių viena yra šiaurė. Aš neatsisakau galimybės palaipsniui pradėti dirbti labiau tiesiogiai, pavyzdžiui, šiaurėje, bet turiu pabrėžti, kad mes visada turime būti užtikrinti, kad mes neatskiriame įvairių grupių. Tai yra kažkas tokio, ką taip pat norėčiau pasakyti Bastiaan Belder. Tai yra, kaip mes dirbome su savo projektais. Mes visada stengėmės turėti projektus, kurie apimtų visas grupes, įskaitant krikščionių grupes, kurios supranta, kad šiuo metu joms yra labai sunku Irake, esant šiai vyriausybei.

Tai sakydamas aš tik norėčiau atkreipti daugelio jūsų, kurie ne visada mato, ką mes darome, kad, pavyzdžiui, mes sėkmingai pasirengėme 2005 m. įvykusiems visuotiniams rinkimams, dėmesį. Mes atkūrėme šimtus pradinių ir vidurinių mokyklų, ir tai yra ne tik mokyklų labui, bet taip pat ir mokinių. Erasmus programos taip pat yra atviros kai kuriems irakiečiams, kadangi mes siekiame to. Be to, mes išleidžiame ir platiname milijonus mokyklinių knygų šešiems milijonams pradinių ir vidurinių mokyklų mokinių. Tai yra labai elementaru, bet būtina.

Tuo pačiu metu mes atkūrėme beveik 200 pirminės sveikatos priežiūros centrų ir 10 ligoninių. Mes suteikėme paramą aštuoniems imunizacijos ciklams užbaigti, o kiekvienas jų apima 4,7 mln. vaikų, kurių amžius mažiau nei penki metai. Mes visiškai atkūrėme nacionalinę vaistų kokybės kontrolės laboratoriją. Aš galėčiau tęsti ir tęsti.

Aš manau, kad Komisija nuveikė daug Sąjungos vardu ir sunkiomis aplinkybėmis. Dabar mes žinome, kad pagrindinis klausimas bus, kiek mes galime nuveikti kompetencijos ugdymo klausimu. Jūs galite nesijaudinti būdami užtikrinti, kad mes skirsime didelę savo išteklių dalį tam klausimui ir visada priklausomai, kaip aš sakiau, nuo saugumo padėties. Deja, pagal mūsų paskutinį vertinimą, ji dar nėra pastovi.

Aš norėčiau pasakyti keletą žodžių apie pabėgėlius. Aš minėjau, kad mes, Komisija, žinoma dirbome, norėdami padėti pabėgėliams. Visas praėjusių metų paketas buvo 50 mln. EUR iš įvairių Komisijos priemonių. Šios lėšos numatytos ne tik Irake perkeltų asmenų paramai, bet ir padėti Sirijos bei Jordanijos vyriausybėms jų šalyse. Mes, žinoma, palaikome glaudžius ryšius su šiomis šalimis. Mes skyrėme 80 mln. EUR Sirijai ir 32 mln. EUR Jordanijai, kadangi šioje mažoje šalyje didelis pabėgėlių antplūdis sukėlė didelių sunkumų.

Pagaliau aš tik norėčiau pasakyti, kad aš esu taip pat įsitikinusi, kaip ir Taryba, kad dialogas, kurį dabar Parlamentas veda su Ad Hoc delegaciją Irakui, rodo puikų poslinkį ir pažangą. Mes galime dirbti kartu tuo klausimu. Leiskite man garantuoti jums, kad mes bandėme iš pat pradžių turėti skaidrų mūsų pinigų, nukreiptų per Jungtines Tautas, srautą. Ateityje jie bus nukreipiami vis labiau ir labiau tiesiogiai.

  Ana Maria Gomes, pranešėja. − (PT) Aš norėčiau padėkoti visiems už jų malonius žodžius. Aš privalau ypač padėkoti savo draugui ministrui Janez Lenarčič, su kuriuo aš dirbau Saugumo Taryboje prieš keletą metų, būtent užsiėmėme Iraku ir problemomis, kurias kėlė Irakui Sadamas Huseinas.

Kai aš sakiau, šiuo pranešimu siekiama išryškinti Irake esančios padėties įvairovę, kuri yra priešinga nei supaprastinta informacija apie „ugnies ir kardo“ Iraką, kurį televizijos programos rodo mums kiekvieną dieną. Į jį reikia žiūrėti kaip į ES įsitraukimo į Irako reikalus veiksmų planą arba veiksmų sekos planą. Aš manau, kad kalbu Parlamento vardu, kai sakau, kad mes norime, jog Komisija, Taryba ir valstybės narės pasinaudotų mūsų darbiniais pasiūlymais, kaip pagrindu, kurdamos būsimas programas ir projektus Irako vyriausybės ir žmonėms remti, savaime suprantama, atsižvelgdamos į saugumo sąlygas.

Aš grįžau iš Irako paveikta Irako entuziazmo už „daugiau Europos“. Nuo prezidento Jalal Talabani iki pradinės mokyklos mokytojo viename iš labiausiai atskirtų šalyje esančių kaimo rajonų – visi troško politinio pripažinimo ir institucinės paramos iš Europos Sąjungos. Mus užbombardavo pasiūlymais dėl projektų įvairiausiose srityse: pareigūnų mokymas Vidaus reikalų ministerijoje, vietinių NVO, veikiančių minų šalinimo srityje, rėmimas, suaugusiųjų raštingumas ir seksualinės bei reprodukcinės sveikatos mokymas, techninė ir institucinė parama Irako Parlamentui, ir šie pasiūlymai yra tik keli pavyzdžiai.

Aš manau, kad mes turime išmatuoti šio pranešimo sėkmę, ne tiek balsų skaičiaus rytojaus balsavime išraiška, kiek visų pirma skirtumu, kuriuo dėl jo pasikeis mūsų veiksmai pačiame Irake. Mūsų parlamento delegacija, žinoma, suvaidins savo vaidmenį šiame procese ir aš esu tikra, kad mes galime pasikliauti Komisija, jos nare Ferrero-Waldner, kuria aš didžiuojuosi, ir jos drąsia Bagdado komanda, kuriai kvalifikuotai vadovauja ambasadorius Ilkka Uusitalo, kaip pagrindiniais sąjungininkais šio veiksmų sekos plano įgyvendinimo srityje.

PIRMININKAVO: ADAM BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Ketvirtadienį vyks balsavimas.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Paulo Casaca (PSE), raštu. – (PT) Šiame pranešime neminima atsakomybė už klaidingą informaciją ir bendrininkavimą platinant šia klaidingą informaciją, kuri tiko karinės intervencijos į Iraką pateisinimui, pavyzdžiui, „masinio naikinimo ginklų“ buvimas ir išdėstymas bei buvusio režimo sąsajos su tarptautiniu terorizmu. Jame taip pat nutylėta atsakomybė už Irano revoliucijos sargybinių korpusų ir jo Irako atšakų įvedimą į šalį, dėl kurio išplito teroristų grupuotės bei mirties ir genocide būriai, kurių pagrindiniai tikslai buvo ir tebėra etninės bei religinės mažumos ir šalies elitas.

Pranešime nepasiekta, kad santykiai su Europos Sąjunga ar net ES finansine parama Irako valdžios institucijoms priklausytų nuo jo įsipareigojimo kovoti su terorizmu ir genocidu arba nuo persekiojimo ir baudžiamojo persekiojimo tų, kurie yra atsakingi pačiose saugumo pajėgose ir už jų ribų. Dėl tos priežasties jame menkinamos didžiulės problemos, su kuriomis susiduria milijonai Irako pabėgėlių ir perkeltų asmenų, ir menkinamas irakiečių, ypač moterų, pačių svarbiausių teisių, laisvių ir garantijų puolimas.

Sadamo Huseino režimo nusikaltimų paminėjimas būtų priimtinas, jeigu būtų nuoširdus ir nebūtų daromas ignoruojant esamus nusikaltimus ir jų kaltininkus, kurie yra šimtų tūkstančių mirties atvejų ir milijonų perkeltų asmenų atsiradimo priežastis.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. – (FI) Pone pirmininke, aš norėčiau padėkoti Ana Maria Gomes už jos vertingą pranešimą. Iš jos praktinio požiūrio išplaukė nepaprastai aiškus pranešimas Tarybai ir Komisijai, taip pat ir Irako žmonėms.

Esminė problema akivaizdžiai yra aiški. Irakui netrūksta pinigų. Jam trūksta stabilumo, politinės valios, stabilių institucijų ir administracinių gebėjimų leisti pinigus protingai. Tai yra tose srityse, kuriuose Sąjunga turi kai ką pasiūlyti.

Pirma, Irakas nėra tradicinė vieta plėtros darbui: jis yra išskirtinė veiklos vieta. Dėl šios priežasties naudojant atskiras priemones ilgalaikiai rezultatai nebus pasiekti. Bendrai apjungdama plėtros darbo ir saugumo priemones ES galėtų paspartinti dialogą su Irako visuomene. Tegul skaidrumas būna simboliu: Komisija turi sudaryti galimybes demokratinei finansinių priemonių priežiūrai.

Antra, Sąjunga turėtų konkrečiai įsipareigoti remti parlamentinės veiklos aspektą. Mes turime remti gero valdymo ir darbo praktikos įgyvendinimą atstovų taryboje, teikdami mokymą ir išteklius parlamentiniam darbui ir, jei reikia, suteikti ekspertų pagalbą kuriant teisės aktus – federalinės valstybės struktūra yra teisėkūros iššūkis.

Trečia, mums reikia primygtinai reikalauti, kad žmogaus teisės užimtų svarbiausią vietą Irako kovoje dėl plėtros. Etninių ir religinių mažumų padėtis priklauso nuo Sąjungos indėlio. Krikščioniai asirai, chaldaenai, sirai ir kitos mažumos, pavyzdžiui, Turkmėnai, susiduria su tebesitęsiančia diskriminacija ir grėsme jų gyvybėms. Mes turime dėti ryžtingesnes pastangas, kad sustabdytume tai.

Aš tikiuosi, kad kiekvienas čia esantis supranta, kad šis pranešimas nebe apie praeities klaidas. Šios klaidos yra pripažintos ir skundimasis dėl jų nepadės Irakui. Mes turime iš visų jėgų mėginti suprasti ne tik tai, kad praeitis mus įpareigoja, bet ir tai, kad priešingu atveju Irakas neturės ateities.

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. – (DE) Ana Maria Gomes pranešime dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake, deja, vengiama dviejų pagrindinių klausimų, tiesiogiai susijusių su padėtimi Irake.

Šiuo metu Irake yra dislokuotos okupacinės kariuomenės iš JAV, Jungtinės Karalystės, kitų valstybių narių ir daugelio kitų šalių. Šios kariuomenės čia yra nuo neteisėto 2003 m. įsiveržimo į Iraką. Kaip mes dabar žinome, priežastys, minimos siekiant pateisinti šį karinį veiksmą, buvo visiškai melagingos (pavyzdžiui, Colin Powell melavo JT Saugumo Tarybai apie tariamus Irako masinio naikinimo ginklus).

Visi siūlomi pakeitimai, įskaitant pateiktus mano GUE/NGL frakcijos, kuriuose aiškiai atkreipiamas dėmesys į daug šio karo aukų ir tebesitęsiančią okupaciją bei kritikuojami visiškai nederami kariniai veiksmai prieš Iraką, buvo atmesti. Dėl to šis esminis padėties aspektas lieka didele dalimi nepaminėtas Ana Maria Gomes pranešime.

Todėl aš balsavau prieš pranešimą, kadangi būdamas toks, koks yra, jis neigia tikrąją padėtį Irake. Tokiu atveju būtų pražūtinga reikalauti suteikti svarbesnį vaidmenį Europos Sąjungai, kadangi dėl tos priežasties ji taptu karinio ir okupacinio režimo dalimi. Nepaisant to, daug pranešime pateiktų pareiškimų nusipelno mūsų paramos. Tačiau kiekvienas, kuris nepasisako prieš karą ir okupaciją, padaro save nusikaltimų bendrininku.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. – Keletas ES valstybių narių pasiuntė savo kariuomenes į Iraką, kad jos dalyvautų daugiašalėse pajėgose, Jungtinių Tautų pagalbos misijoje ir NATO finansuojamame Irako policijos pajėgų mokyme; Estija yra viena tokių šalių.

Humanitarinės padėties Irake nebus galima pagerinti, kol šalyje nebus pasiekta taika ir stabilumas. Deja, tiek JAV respublikonų, tiek ir demokratų kandidatai į prezidentus pasisako už pasitraukimą iš Irako, o toks pasitraukimas neatsakingai paliktų šalį siaubingoje padėtyje.

Aš esu įsitikinęs, kad jeigu Europos Sąjunga praplėstų savo dalyvavimą Irake prisidėdama lėšomis, žmogiškaisiais ištekliais ir žiniomis valstybės kūrimo srityje, padėties blogėjimo šalyje būtų galima išvengti. Europos Sąjunga turėtų suvaidinti esminį vaidmenį Irake, kaip tarpininkė tarp įvairių politinių ir religinių grupuočių, kad būtų galima sukurti gerai veikiančią visuomenę.

  Konrad Szymański (UEN), raštu. – (PL) Susidariau įspūdį, kad Ana Maria Gomes pateikė ne vieną pranešimą, o du.

Vienas yra faktinė ataskaita, kurioje nustatomi mūsų dalyvavimo Irake principai. Jis visiškai prieštarauja emociniam ir propagandiniam teisinimosi stiliui.

Viena sėkmė iš tikrųjų buvo pasiekta 2003 m., būtent autoritarinio režimo, kuris destabilizavo visą regioną, pašalinimas. Jeigu nebūtų 2003 m. įvykių, dabar mes nebūtume padėtyje, sudarančioje galimybes rengti 25 puslapių rekomendacijas demokratiniam Irakui dėl struktūrinių reformų, rinkimų įstatymo ir mažumų teisių.

Mūsų laimei, balsavimas lies pasiūlymą dėl rekomendacijų. Štai kodėl aš mielai paremsiu šį dokumentą. Teisinga ir dera mums prisiimti atsakomybę už stabilaus ir demokratinio Irako sėkmę. Aš taip pat patenkintas, kad šalys, kurias išskyrė 2003 m. intervencija, šiandien turės progą drauge pasinaudoti galimybėmis, kurias sudarė karas.