Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. kovo 12 d. - Strasbūras

12. Europos ginklų eksporto etikos kodeksas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Europos elgesio kodekso ginklų eksporto srityje.

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. − (SL) Pirma, Tarybos vardu aš norėčiau išreikšti pasitenkinimą tradiciškai gerais Tarybos Įprastinių ginklų eksporto darbo grupės, COARM, ir Europos Parlamento, tiksliau sakant jo Saugumo ir gynybos pakomitečio, SEDE, tarpusavio santykiais ir bendradarbiavimu. Aš esu įsitikinęs, kad šis gerai organizuotas ir puikus bendradarbiavimas tęsis ateityje – štai kodėl aš džiaugiuosi šiandieninėmis diskusijomis.

Leiskite man pasakyti keletą žodžių apie ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje. Kaip mes žinome, kodas buvo priimtas 1998 m. Jis davė Europos Sąjungai naują postūmį ginklų prekybos kontrolės srityje. Pagal šį kodeksą Sąjunga pradėjo rengti metinius pranešimus, kurie iš tikrųjų yra pranešimai apie užbaigtus ginklų persiuntimus.

Šiais metais mes parengsime dešimtąjį metinį pranešimą. Aš taip pat turėčiau paminėti, kad šie pranešimai darosi vis aiškesni ir informatyvesni. Dėl šio kodekso kelerių pastarųjų metų laikotarpyje dauguma valstybių narių pradėjo leisti savo nacionalinius metinius pranešimus dėl ginklų ir karinės įrangos eksporto. 2003 m. Europos Sąjunga apibrėžė savo ginklų ir karinės įrangos sąrašą, kuris turi būti numatytas pagal kodeksą, ir pradėjo rimtesnę eksporto į atskiras trečiąsias šalis politikos koordinavimą. Valstybės narės taip pat keičiasi informacija, susijusia su atmesto ir užbaigto ginklų eksporto atvejais.

Šis dinamiškumas buvo perkeltas į tarptautines organizacijas, ypač tas, kuriose Europos Sąjungos valstybės narės užima svarbi vietą. Tai ypač liečia Wassenaar susitarimą. Šis kodeksas buvo tobulinamas 2006 ir 2007 m., ypač priedais prie vartotojo vadovo.

Kaip mes žinome, kodeksas nėra teisiškai privalomas dokumentas. Tačiau valstybės narės turi politinį įsipareigojimą tvirtai laikytis jo nuostatų. Praeityje buvo mėginimai parengti kodeksą papildant jį bendra pozicija, kad jis turėtų būti teisiškai privalomas dokumentas, kurio valstybės narės turėtų tvirtai laikytis eksportuodamos ginklus. Tačiau vis dar nėra susitarimo dėl tokios bendros pozicijos priėmimo. Pirmininkaujanti Slovėnija užsiima jo priėmimu savo pirmininkavimo laikotarpiu, kitaip sakant pirmąjį šių metų pusmetį, arba bent jau užsiima juo norėdama pasiekti esminę pažangą šia kryptimi.

Galbūt nėra geresnės progos šiai pažangai, negu tos, kurią suteikia Europos Sąjungos dešimtojo pranešimo dėl kodekso įgyvendinimo rengimas. Tačiau šiuo metu mes negalime tiksliai nuspėti, ar mūsų noras bus išpildytas. Žinoma, tai mus nesulaiko nuo mėginimo. Todėl mes paraginsime visas valstybes nares pateikti mums savo nuomones šiuo klausimu ir mes pabandysime paskatinti jas dirbti kartu siekiant bendros pozicijos. Jeigu nebus kliūčių, pirmininkaujanti Slovėnija jaus malonumą užbaigiant priėmimo procedūrą ir pateiks pranešimą visoms suinteresuotoms institucijoms – pirmiausiai Parlamentui.

Leiskite man pasakyti keletą trumpų žodžių apie kitus prioritetinius klausimus: bendrą poziciją dėl tarpininkavimo ginklų ir karinės įrangos prekyboje ir valstybių narių dedamas pastangas siekiant priimti tarptautiniu mastu privalomus susitarimus dėl ginklų prekybos.

Europos Sąjunga priėmė gaires dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje 2001 m., o po to bendra pozicija buvo priimta 2003 m. Priimdamos šią poziciją valstybės narės prisiėmė įsipareigojimą įtraukti jos elementus į savo nacionalinius teisės aktus ir tokiu būdu reguliuoti tarpininkavimą ginklų bei karinės įrangos prekyboje. Šiuo metu 20 valstybių narių yra įtraukę šios bendros pozicijos elementus į savo nacionalinius teisės aktus, o septynios dar turi užbaigti procesą. Pirmininkaujanti valstybė seks pažangą šiuo klausimu ir valstybės narės, kurios nebus užbaigusios procesą, bus skatinamos tą padaryti kiek įmanoma greičiau.

Dabar pereikime prie paskutinio klausimo: Tarptautinio ginklų prekybos susitarimo. Tai yra vienas svarbiausių projektų nusiginklavimo srityje. Kaip žinote, Europos Vadovų Taryba neseniai priėmė sprendimą remti tarptautinį susitarimą. Praėjusiais metais šioje srityje dirbančių vyriausybės ekspertų grupės sudėties struktūra buvo patvirtinta Generalinėje asamblėjoje. Informacija apie šios grupės pradinį darbą teikia vilčių; nepaisant to, į šį procesą reikės įdėti labai daug pastangų ir darbo.

Savo veiklos ribose mes atidžiai seksime šios grupės darbą ir remsime procesą, priartinantį prie tarptautinio susitarimo.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Pone pirmininke, aš pasiprašiau daugiau laiko Irako klausimu, bet dabar kalbėsiu trumpiau, todėl pabandysiu sutaupyti man skirto laiko.

Net jei atsakomybė už ginklų prekybos kontrolę ir stebėjimą tenka valstybėms narėms ir tokiu būdu Tarybai, Komisija taip pat rodo aiškų susidomėjimą prisidėdama prie ES šaulių ginklų ir lengvųjų ginklų strategijos įgyvendinimo pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką.

Mes labai vertiname veiksmingą ES ginklų eksporto kontrolę ir stebėjimą. Mes tebeesame suinteresuoti, kad Europos kontrolės priemonės paskatintų kitus regionus priimti ir taikyti – mažų mažiausiai – minimalius standartus, siekiant užtikrinti, kad teisėtas eksportas po to nebūtų nukreiptas kitur, tokiu būdu gilinant ginkluotus konfliktus ir žmogaus teisių pažeidimus.

Atsižvelgdama į tai Komisija toliau siekia aktyviai susisiekti su valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitais, siekdama spręsti klausimus, susijusius su neteisėtos ginklų prekybos, kuri dažnai siejama su nelegalia prekyba kitomis prekėmis (ypač narkotikais), pavyzdžiui, narkotikais, finansavimu.

Praėjusiais metasi mes Komisijoje pasinaudojome savo pirmininkavimu Kimberley procese, norėdami pastūmėti kontrolės priemonių kūrimą, siekiant neleisti ir uždrausti deimantų naudojimą finansuojant sukilėlių grupių vykdomą ginklų pirkimą. Be to, glaudžiai bendradarbiaudami su atitinkamomis muitinėmis ketiname imtis priemonių pagal naują stabilumo priemonę, kad galėtume kovoti su nelegalia prekyba ginklais oro transportu, kurioje taikiniu ypač pasirenkami lėktuvai, skraidantys į Afriką ir pačioje Afrikoje. Mes taip pat užsiimame ginklų embargų įgyvendinimu, uždrausdami susijusią techninę pagalbą.

Europos Sąjungos ribose nelegalios šaunamųjų ginklų prekybos kontrolė yra lemiamas veiksnys kovoje su nesaugumu ir nusikalstamumu, ypač su organizuotu nusikalstamumu. Kovai su nelegalia šaunamųjų ginklų prekyba sukurta politika apima teisėto pardavimo ir šaunamųjų ginklų laikymo Sąjungos teritorijoje kontrolės priemonių stiprinimą. Taip daroma toliau siekiant apimti tinkamą šaunamųjų ginklų judėjimo kontrolę Sąjungos teritorijoje ir plėtoti atsakingų nacionalinių administracijų bendradarbiavimą.

Be šių pastangų, mes galime numanyti, kad nemažą kiekį šaunamųjų ginklų taip pat turi nusikaltėliai ir jų galima gauti juodojoje rinkoje. Todėl šaunamųjų ginklų persiuntimas per sienas be leidimo ir nežymėtų šaunamųjų ginklų persiuntimas yra svarbūs šių nelegalių ginklų šaltiniai. Šiuo metu Europos lygmenyje imamasi veiksmų siekiant patobulinti apskaitos tvarkymo ir žymėjimo taisykles, plėtoti eksporto/importo sistemą civilinėms reikmėms skirtiems šaunamiesiems ginklams ir plėtoti nacionalinių teisėsaugos administracijų bendradarbiavimą.

Šaunamųjų ginklų atsekamumo gerinimas yra pagrindinis tikslas, ir iš išorės – labai trumpai – mes taip pat imamės konkrečių veiksmų Sąjungos išorėje, kad išspręstume problemas, kylančias dėl nuo karo likusių sprogmenų ir lengvųjų ginklų krizių regionuose – vėl per stabilumo priemones. Pavyzdžiui, šiuo metu Bosnijoje mes manome pritarti projektui, kad būtų galima užsiimti nesprogusiais šoviniais ir kitais likusiais sprogmenimis.

Žinoma, mes toliau remsime valstybių narių pastangas sudaryti sutartį, apimančią ginklų prekybą, kaip sakė mūsų Tarybos pirmininkas, nors mes negalime turėti iliuzijų, kad tam neprireiks tam tikro laiko. Bet tikimasi, kad tai įvyks labai greitai.

  Urszula Gacek, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, beveik 10 metų Europos Vadovų Taryba vilkino ES elgesio kodekso ginklų persiuntimo klausimu transformavimą į teisiškai privalomą dokumentą. Pastaruosius dvejus metus nebuvo jokių teisinių kliūčių bendrai pozicijai dėl kodekso priimti. Kodėl mes, galų gale, turime padaryti tvarką savo namuose?

Pirma, šiuo metu yra paskaičiuota, kad mūsų valstybėse narėse turėtų būti apytikriai 400 įmonių, gaminančių ginklus. Atsižvelgiant į tai, kad mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos šioje pramonės šakoje yra nepaprastai didelės, įmonės paprastai nori padidinti iki maksimo savo pelną užtikrindamos ilgiausią įmanomą gamybos vykdymą, parduodamos licencijavimo susitarimus ir, trumpai, ieškodamos rinkų, kur tik gali. Įmonės iš 20 valstybių, kurių vyriausybės įvedė griežtus nurodymus ginklų eksportui, aiškiai yra ekonomiškai nepalankioje padėtyje, lyginant su konkurentais, kurių vyriausybės buvo atlaidesnės. Visos įmonės turėtų turėti vienodas sąlygas.

Antra, mes dokumentavome įmonių iš ES valstybių, tiekiančių ginklus į Kiniją, Kolumbiją, Etiopiją ir Eritrėją, pavyzdžius. Kaip mes galime viena vertus pritarti visiems mėginimams remti ekonominę plėtrą, demokratiją ir žmogaus teises, o kita vertus padaryti kaip tik jų įgyvendinimą neįmanomų prisidėdami prie žiaurių konfliktų?

Trečia, mes dislokuojame karinį personalą iš mūsų valstybių narių ES ir NATO taikos palaikymo misijose, bet, netaikydami šio elgesio kodekso, mes rizikuojame, kad karinis personalas gali patekti į apšaudymą iš ginklų, pagamintų kaip tik mūsų valstybėse, dėl neatsakingo persiuntimo.

Ketvirta, kaip mes galime įsivaizduoti būsimą Europą, turinčią bendrą užsienio ir saugumo politiką, kai mums trūksta tokio esminio elemento bendros pozicijos forma?

Pagaliau, prieš mums atsistojant šiame parlamente ginti žmogaus teises ir demokratiją, įsitikinkime, ar mes taip pat imamės veiksmų, kurie duodą pagrindą mūsų retorikai.

PPE-DE frakcija sveikina šio pasiūlymo dėl rezoliucijos autorius. Mes tikime, kad didžiulė parama iš Parlamento pusės padės Tarybai ieškant išeities iš dabartinės politinės aklavietės ir pagaliau padaryti elgesio kodekso laikymąsi teisiniu reikalavimu visoms valstybėms narėms.

  Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl ES elgesio kodekso ginklų eksporto klausimu išreiškia Parlamento nusivylimą dabartine aklaviete, kurioje atsidūrė ši svarbi priemonė, kaip ką tik pasakė mūsų pranešėja Urszula Gacek, kuria aš turiu didžiuotis.

Praėjus dešimčiai metų nuo kodekso paskelbimo jis vis dar yra pasididžiavimo priežastis tiems, kurie tiki, kad Europos Sąjunga turi imtis vadovaujančio vaidmens visuotinėje diskusijoje dėl ginklų siuntimo kontrolės. Mes pritariame vis daugiau suderintam kodekso taikymui, išsamiai informacijai, kurią metiniuose pranešimuose pateikė valstybės narės, ir toli siekiančioms iniciatyvoms, kurias priėmė Taryba. Tačiau visi šie pažangos atvejai tampa nereikšmingi, išskyrus svarbiausią klausimą: poreikį transformuoti kodeksą į teisiškai privalomą priemonę.

Mes žinome, kad elgesio kodekso ginklų eksporto klausimu pertvarkymas į bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bendrą poziciją turi būti susietas su ginklų eksporto embargo panaikinimu Kinijai. Parlamentas atmeta šantažą, kuris yra šios tris metus trunkančios aklavietės esmė. Nė vienas negali nenujausti, kad Pekino parduoti Sudano režimui ginklai tiekiami Darfūro konflikto regioną ir taip pat tarnauja, pavyzdžiui, engti ir malšinti Birmos žmones, esančius neteisėto karinio režimo rankose. Ši padėtis kelia Parlamento nusivylimą, kadangi mes nežinome daugiau praktinių ir teorinių priežasčių, kurių turėtų pakakti Tarybai atsikratyti savo dvejonių. Europos užsienio politika be bendrų ir privalomų ginklų eksporto taisyklių visada bus neišbaigta ir neveiksminga. Be to, viena iš didžiausių visiško gynybos įrangos vidaus rinkos suderinimo kliūčių būtent ir yra didelis ES eksporto taisyklių skaičius.

Pagaliau yra principinis klausimas: ar Europos Sąjunga gali tik vaizduoti save kaip atsakingą ir nuoseklią tarptautinę veikėją šioje srityje, ar gali tik vadovauti darbui siekiant patobulinti tarptautinius teisės aktus, jeigu šis darbas bus suprantamas kaip sektinas modelis. Mes aiškiai dedame viltis į pirmininkaujančią Slovėniją ir ministrą Janez Lenarčič. Tačiau mes jau nurodėme kitai pirmininkausiančiai šaliai, Prancūzijai, šaliai, kuri konkrečiai atsako už šią tebesitęsiančią padėtį be išeities, kad atėjo laikas išspręsti klausimus ir pripažinti Europos Sąjungos pastūmėjimo į veiksmingo ir atsakingo daugiašališkumo priekines pozicijas svarbą.

  Fiona Hall, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, jau praėjo 10 metų nuo to laiko, kai ES susitarė dėl elgesio kodekso ginklų eksporto klausimu ir gėda, kad šis kodeksas dar pertvarkytas į veiksmingą visų įmonių ir vyriausybių ginklų eksporto kontroliavimo priemonę. Dėl šios priežasties Europos ginklai vis dar nukreipiami į konfliktų zonas.

ES atsiduria nesuprantamoje padėtyje, kai tiekia ginklus ir kursto konfliktus kaip tik tose šalyse, kurioms tuo pačiu metu skiria plėtros pagalbą. Kaip tai mes paaiškinsime savo piliečiams? Kaip mes paaiškinsime, pavyzdžiui, tai, kad kai kurios valstybės narės vis dar yra pasirengusios prekiauti skeveldriniais šaudmenimis, kai tuo pačiu metu ES išleidžia milijonus eurų minų šalinimui? Pavyzdžiui, 2005 m. tūkstančiai kasetinių bombų buvo panaudota Libane su pribloškiančiomis pasekmėmis, o po to 2006 m. ES išleido 525 mln. EUR Libano plėtros pagalbai, iš dalies nesprogusių šovinių šalinimui.

Neapgaudinėkime savęs, kad tik už ES ribų yra šalys, kurios tiekia ginklus į konfliktų valstybes: 7 iš 10 pasaulio daugiausiai ginklų eksportuojančių šalių yra ES valstybės narės. Ar mums ne laikas vietoj ginklų pardavimo investuoti į konfliktų sprendimą patekusių į bėdą šalių labui?

Neatidėliotinai reikia mechanizmų, kad būtų galima tinkamai kontroliuoti ginklų siuntimą ir perkrovimą bei neleisti už ES ribų įsikūrusioms ES įmonėms tarpininkauti prekiaujant nelegaliais ginklais. Bet pirmas žingsnis turi būti pertvarkyti 1998 m. kodeksą į teisiškai privalomą priemonę. Todėl aš norėčiau paprašyti pirmininkaujančios Slovėnijos padaryti viską siekiant išeiti iš aklavietės Taryboje ir priimti bendrą poziciją.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, kaip pranešėjas ginklų eksporto iš Europos Sąjungos kontrolės klausimu, aš turėjau galimybę labai atidžiai sekti dabartinio elgesio kodekso pertvarkymo į veiksmingesnę ir našesnę priemonę, kuri suteiktų galimybę labiau ir geriau kontroliuoti ginklų eksportą iš ES teritorijos ir vykdomą ES įmonių, procesą.

Vis dėlto, nepaisant prieš kažkiek laiko Tarybos Įprastinių ginklų eksporto darbo grupės (COARM) atlikto techninio darbo, mes vis dar nesuprantame – ir mano kolegos sakė tą patį – kodėl Taryba priešinasi nenorėdami priimti bendros pozicijos, kuri suteiks galimybę mums pertvarkyti dabartinį kodeksą į teisiškai privalomą priemonę.

Nors ir per didelis slaptumas supa šio tipo diskusijas, mes žinome, kad tik kelios šalys priešinasi tokiam žingsniui, ypač Prancūzija, kuri, matyt, šį sprendimą priima priklausomai nuo ginklų eksporto į Kiniją embargo baigties.

Mes turime pabrėžti dar kartą, kad yra du visiškai atskiri klausimai: jų susiejimas tokiu būdu parodo didžiulį atsakomybės trūkumą didelio skaičiaus aukų, kurios turi kiekvieną dieną susidurti su mūsų neatsakingos ginklų eksporto politikos pasekmėmis, atžvilgiu.

Todėl aš džiaugiuosi pirmininkaujančios Slovėnijos įsipareigojimu užbaigti šį kodekso pertvarkymo į bendrą poziciją procesą savo įgaliojimų turėjimo metu, nors aš taip pat prisimenu, kad ankstesnės pirmininkaujančios valstybės tokio paties duoto pažado neištesėjo. Aš tikiuosi, kad jums pasiseks ir jūs galite pasikliauti mūsų parama. Aš taip pat norėčiau nurodyti, kad būtent kontrolės trūkumas ir aplaidumas sudaro sąlygas, tiek teisėtai, tiek ir neteisėtai, Europos ginklams galiausiai patenka į rankas tų teroristinių grupuočių, diktatorių ir ginkluotų grupuočių, kurios įkeičia tų milijonų žmonių dabartį ir ateitį, kuriems, kai reikia, bet ne be tam tikro cinizmo, mes vėliau siunčiame mūsų plėtros pagalbos komandas.

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, mes visi čia posėdžiaujame bent kartą per metus ir diskutuojame ginklų eksporto klausimu, kai tuo tarpu likusį laiką šis eksportas vyksta pakankamai sėkmingai. Daug metų Parlamentas reikalavo priimti teisiškai privalomą elgesio kodeksą, bet Taryba nesugebėjo pasiekti susitarimo šiuo klausimu. Aš būčiau dėkingas, jeigu jūs galėtumėte pasakyti mums visiškai atvirai, kuri valstybė narė trukdo šiam procesui. Faktas, kad šis elgesio kodeksas nėra teisiškai privalomas, yra gėdingas. Kol šis procesas buvo vilkinamas, ES ir jos valstybės narės tapo didžiausiomis pasaulyje ginklų eksportuotojomis. Ginklai skirti žudyti! Bet koks ginklų eksportas yra neteisingas.

Paprastai valstybės narės taip pat tiekia ginklus į krizių ir konfliktų regionus. Pavyzdžiui, Turkijos įsiveržimas į šiaurinę Irako dalį, jai pažeidus tarptautinę teisę, buvo įvykdytas pasinaudojant ginklais iš Vokietijos, taip pat ir iš kitų šalių. ES valstybės taip pat veda karus, ypač Irake arba Afganistane, ir tiekia ginklus draugiškoms šalims, kurios dalyvauja karuose. Mes turime tam padaryti galą vieną kartą ir visam laikui. Sustabdykime visą ginklų eksportą.

Dvejopo naudojimo prekės, kurios turi civilinę ir karinę paskirtį, taip pat turi patekti į elgesio kodekso sferą, kaip ir reeksportas. Mes pateikėme pakeitimus šiais abiem klausimais rytojaus diskusijoms ir aš labai trokštu pamatyti, ar juos priims Parlamentas. Kaip sakiau, ginklų eksportas kiekvieną dieną žudo žmones ir jį būtina sustabdyti skubos tvarka.

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. − (SL) Aš supratau, kad bendra šioje diskusijoje dalyvaujančiųjų nusiteikimas yra pritarti, kad kodeksas taptų teisiškai privalomu kiek įmanoma greičiau. Aš turėčiau pridurti, kad pirmininkaujanti valstybė palaiko šį tikslą ir tikiuosi, Tobias Pflüger, kad šiais metais mums labiau seksis ir mums pavyks jį pasiekti arba bent jau, kaip sakiau įžangoje, pasiekti svarbią pažangą šia kryptimi.

Aš norėčiau padėkoti jums už jūsų paramą Tarybos pastangoms siekti bendros pozicijos ir galite pasikliauti, kad pirmininkaujanti Slovėnija didins savo pastangas šiuo tikslu.

Aš norėčiau padėkoti Ana Maria Gomes, kuri nurodė, kad bandoma įtraukti naujus veikėjus į kodekso įgyvendinimą, būtent esančius už Europos Sąjungos ribų. Ankstesnės pirmininkaujančios šalys, pavyzdžiui, 2007 m. įtraukė Vakarų Balkanų šalis, ypač į šią veiklą. Be to, vyksta veikla, susijusi su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Turkija, Ukraina, Šiaurės Afrikos šalimis ir kai kuriomis kitomis Rytų Europos šalimis.

Aš baigsiu išreikšdamas viltį, kad kitose diskusijose šiuo klausimu Europos Parlamente bus diskutuojama ne tik apie kodeksą, bet ir apie bendrą poziciją.

  Pirmininkas. − Aš gavau šešis mėnesius rezoliucijai parengti⁽¹⁾ pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Ketvirtadienį vyks balsavimas.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. – Aš primygtinai raginu ES valstybes nares priimti ES elgesio kodeksą ginklų siuntimo srityje. ES pagrindas yra bendros vertybės ir bendri susitarimai, smerkiantys neteisėtą ginklų siuntimą, taip pat ir ginklų siuntimą į šalis, kurios pažeidinėja šias vertybes. Iš tikrųjų, daroma žala principams, kuriais grindžiama Europos Bendrija, tuo, kad kelių valstybių narių vyriausybės teikia pirmenybę savo nacionaliniams politiniams ir komerciniams interesams toliau pardavinėdamos ginklus.

Lisabonos sutartis didina ES kaip pasaulinės veikėjos vaidmenį. Todėl visų svarbiausia, kad mes užsiimtume ES elgesio kodekso ginklų siuntimo srityje klausimu rimtai, kad būtų galima įgyvendinti jį realiais terminais ir visose valstybėse narėse. Todėl aš norėčiau paprašyti Tarybos, kad ji pateiktų tikėtiną paaiškinimą, kodėl šios bendros pozicijos priėmimas buvo uždelstas.

(1) Žr. protokolą.